Beatos virtuvė. Vasaros žurnalas. 2017. by Beatos virtuvė

SKANUS IR DŽIAUGSMINGAS GYVENIMAS

PABĖGIMŲ VASARA

2017 m. vasara, Nr. 12

POPULIARIAUSIAS

ALGIMANTAS ČEKUOLIS:

KULINARIJOS

ŽURNALAS

LIETUVOJE

„Esu patyręs valgymo nuotykių“

KĄ GAMINTI PRIE EŽERO AR PAJŪRY? IŠKYLAUK BALKONE

BEATA NICHOLSON: „Daugiau niekada nebus taip, kaip buvo“ Specialus priedas keliaujantiesiems po Lietuvą:

KUR SKANIAI PAVALGYTI?

Skaityk žurnalą ir laimėk savaitgalį

„Vytautas mineral SPA“

Birštone!

VASAROS DESERTAI

MAISTAS KAIP VAISTAS – RAUDONŲ VAISIŲ DIETA

naujų receptų

O, amžiau, tu – taika! Visada sakydavau, kad taikai gyvenime palaikyti reikia gerai išsimiegoti ir judėti. Viskas paprasta – miegi, sportuoji ir laimingai gyveni. Bet pastaraisiais mėnesiais įsitikinau, kad tikroji taika yra meilė, o meilė yra visur. Nenorėčiau pasirodyti visai suskystėjusi, bet tikrai norėčiau perduoti dvi žinutes: mielos moterys, grįžkite gyventi į Lietuvą ir gimdykite daug vaikų. Nesibaiminkite „amžiaus“, nes tvirtai galiu pasakyti, jog metams bėgant moteris ne tik tampa gražesnė, bet, svarbiausia, – PROTINGESNĖ. Jei man kas nors pasiūlytų grįžti atgal į 25, nesutikčiau. Nenoriu nieko pakeisti, man geriausia yra čia ir dabar. Didžiausias stebuklas, kuris man atsivėrė gimus Hariui, yra ne tai, kaip greitai į įprastas formas grįžo kūnas ar koks jis stebuklingas, kad sugebėjo išnešioti ir užauginti tokį nuostabų ir tiesiog tobulą kūdikį (taip taip, čia pelėdos pasisakymas), o tai, kas yra svarbiausias kūno organas, – smegenys. Skamba tiesmukai, bet viskas, ką jos sukuria, ir yra svarbiausia: mūsų mintys ir jausmai, dialogai, kuriuos audžiame su savimi ir kitais žmonėmis. Žinote, kas nutinka moteriai, kai ji pagimdo? Jos smegenyse įvyksta neįtikėtini pokyčiai. Pirmąsias dvi savaites užplūsta toks kiekis laimės hormonų ir euforijos ar dar nežinia ko, kad taip jautiesi tik TADA. Vėliau, natūralioms cheminėms reakcijoms nuslūgus, imi realiai suvokti, kad dabar širdyje ir galvoje amžiams ištatuiruotas dar vieno vaiko vardas ir veidas. Ir jau esi truputį kitokia: tarsi ant laiko, kurį gyvenai iki šiol, užleidžiama dūmų užsklanda. Viskas pasikeičia taip natūraliai ir tikroviškai, kad net sunku prisiminti kai kuriuos anksčiau vykusius dalykus, įvykius ar procesus. Ir tada, bandydama prisiminti, suprasti, slankiodama po namus, nemiegodama naktimis ir lygindama, kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar, atsakinėdama į komentarus ir bendraudama su draugais, plaudama grindis ar iš karto suvalgydama dėžę paukščių pieno saldainių, aiškiau nei bet kada suprantu, kad visur ir visada svarbiausios yra mintys ir vidinis dialogas. Kitaip tariant, tai, kas vyksta tavo galvoje. Nes tik mintys ir jausmai diktuoja emocijas, lemia elgesį, laimę ar nelaimę, euforiją ar depresiją, persivalgymą ar susivaldymą. Išmoksi susitarti su savimi, sakysi sau gražius žodžius ir valdysi savo mintis, gyvensi puikiai. Bet aš dar tik mokausi. Esu labiau susikaupusi, daug „aštresnė“ atlikdama savo darbus. Dalykams, kurie man svarbūs, sutelkiu dėmesį, nes kūdikis mane kaip peilį nušlifavo ir pagalando. Jaučiuosi gimusi naujai. Žinote kodėl? Nes leidau savo smegenims pailsėti. Negalvoti ir patirti akimirkos džiaugsmą, kai maitinu kūdikį vidury nakties. Kai dienų dienas neišeinu iš namų, kai neįsijungiu televizoriaus, man nieko netrūksta. Nes viskas, ko man reikia, yra čia ir dabar. Ką darau kitaip? Geriau planuoju laiką ir jo nebešvaistau, nes turiu vieną didelį prioritetą, o visa kita eina po jo. Kasdien stengiuosi rašyti, nes dar augindama Izabelę ir Jurgį įsitikinau, kad norėti rašyti nereiškia tai daryti. Todėl dabar darau. Stengiuosi daugiau judėti – jei ne lauke su vežimėliu, tai bent ant bėgimo takelio paeinu greitu žingsniu. Sportas suteikia energijos ir kaupia mano ėjimo taškus, kuriuos, deja, oi kaip sunku surinkti būnant namuose. Kasdien stengiuosi bent šiek tiek paskaityti. Žinoma, ne visada viskas pavyksta. Bet aš mokausi. Svarbiausia, nepamirškite leisti savo smegenims pailsėti. Ne bėgti, o mėgautis, ne stebėti, o dalyvauti, ne ryti, o skanauti. Pailsėti nuo triukšmo, pageidavimų, pareigų. Ir tam visai nereikia tolimų brangių atostogų – užtenka ir kolektyvinio sodo, ežero pakrantės, miško ar savų namų, bet ko, kur gali truputį pabėgti į SAVE ir atsinaujinti. Linkiu jums gero pabėgimo.

AUTORĖ IR KŪRYBOS VADOVĖ

Deimantė Urbonienė MENO VADOVĖ

Laura Kalvelytė-Murinienė REDAKTORĖ

Gabjota Alūzaitė TEKSTŲ AUTORIAI:

Beata Nicholson Anna Vanagė Vilma Janulytė Evelina NevardauskaitėRudzikienė Giedrius Vilpišauskas Rūta Nekrošytė Lina Gabrijolavičienė Gabjota Alūzaitė

MAISTO REDAKTORĖS:

Beata Nicholson Ieva Pikžirnytė

„Esu patyręs valgymo nuotykių“

FOTOGRAFAI:

Dovilė Jakštaitė Judita Kuniskytė Linas Žukauskas ILIUSTRACIJŲ DAILININKĖ

Povilė Šlepetytė KALBOS REDAKTORĖ

Jūratė Šamelienė DIZAINAS:

Živilė Adomaitytė Rasa Vaitkunskaitė

Pabėgimas į Rūgpienių kaimą

REKLAMA

Vilma Janulytė vilma@beatosvirtuve.lt ASISTENTĖ

Inga Matevičiūtė LEIDĖJAS

UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ Gedimino pr. 12A, Vilnius 2017 m., Nr. 12, vasara ISSN 2351-6747 VIRŠELYJE

Dovilės Jakštaitės nuotrauka Tiražas 20 000 egz. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Mėsos gidas

Net 4 skirtingų iškylų meniu

Raw tortai tiesiai iš Londono

50 rece�tu

PABĖGIMAS Į KAIMĄ

Raudonųjų vaisių dieta pagal gydytoją E. NevardauskaitęRudzikienę

14 15 16 17 18 18 19 20 22 23

Kepta žuvis Žuvies sriuba Kalakutienos šašlykas Vasariškos bulvių salotos Kepti kopūstai Bulvės su šonine Greitai marinuotos daržovės Šašlykai „Vytauto“ marinate Braškių ir meduolių desertas Vasariškas duonos ir uogų pudingas

KULINARIJOS MOKYKLA

25 Giedriaus Vilpišausko šašlykai 27 Kiaulienos steikas su kauliuku

LENGVA KASDIENYBĖ

29 Smidrai su šonine ir kiaušiniu 30 Prancūziškas sumuštinis su varškės sūriu ir avietėmis 31 Netikra fritata su keptomis daržovėmis 32 Įvairių grūdų košė 33 Varškės apkepas keptuvėje 34 Dideli blynai su šokoladiniu riešutiniu kremu ir bananais 35 Dideli varškės blynai

108 GAMINA VAIKAI – naminiai ledai

PRIE JŪROS

40 Casarecce makaronai su morkomis ir karštai rūkyta skumbre 41 Krekeriai su zefyrais, arba S‘mores 42 Ledai su moliūgų sėklų aliejumi 43 Bulvių salotos su linų sėmenų aliejumi 44 Lengvos avinžirnių salotos 44 Žirnelių ir burokėlių salotos 44 Silkės ir šviežių daržovių salotos

BALKONE

48 Melionai su vytintu kumpiu 48 Pakepinti smidrai su vytintu kumpiu 49 Rytietiškos antienos salotos

PRIE EŽERO, UPĖS

52 Rūkytos žuvies ir kario majonezo dipas 54 Sočios rūkytos žuvies ir bulvių salotos 56 Penne makaronų salotos su rūkyta skumbre 58 Vaflių tortas

PARKE

61 Plėšomos bandelės su sūriu ir žolelėmis 62 Varškės pyragas su vasaros uogomis

WILD CAKES

64 Žaliosios arbatos ir juodųjų sezamų sėklų tortas 66 Tropinis ledų tortas 67 Šokoladinis tortas su braškėmis (be grūdų!)

MAISTAS KAIP VAISTAS

86 Antienos salotos su raudonų vaisių užpilu 87 Pjaustytos daržovės su kanapių aliejumi ir sėklomis 87 Raudonų uogų sriuba

SEZONINIS INGREDIENTAS – NEKTARINAI

89 Trapus nektarinų pyragas 90 Nektarinų, pomidorų ir agurkų salotos 91 Nektarinų cobleris

RETAS SVEČIAS – RABARBARAI

93 Rabarbarų ir kriaušių pagardas 94 Citrininiai krepšeliai su plikytu kremu ir karamelizuotais rabarbarais 96 Rabarbarų kompotas

VAIKAI VIRTUVĖJE

109 Jogurtiniai mangų, bananų ir uogų ledai 115 Naminė duonos gira 116 Krutonai sriubai ir salotoms

žvaigždė lėkštėje

A�gimantas Čekuolis

K R I ST I N O S S E R E I K A I T ĖS nuotrauka

Be daugybės svarbių ir garbingų titulų, Algimantas Čekuolis yra žmogus, kurį sykį sutikęs ir su juo pabendravęs prisiminsi visada. Kaip yra šimtai kalnų ir yra Everestas, taip yra šimtai Algimantų ir tik vienas – Čekuolis. Derybų meno virtuozas (pamėginkite jūs per visą Europą pervežti pasą palikusią turistę), jūrininkas, enciklopedinės publicistikos, arba faktų prozos, žanro rašytojas, kasmet parašantis po naują bestselerį, vyriausias pasaulyje profesionalus televizijos laidų vedėjas ir aistringas keliautojas (aplankė daugiau nei 60 pasaulio šalių) tvirtina, kad skaniausias patiekalas gaminamas čia, Lietuvoje, ir tai yra rūgpienis su prieskoniais ir agurkais arba šaltibarščiai. Ypač jei juos gamino žmona Edita.

Nuotrauka iš „Vilnius City Opera“ archyvo

Teksto autorė ANNA VANAGĖ

„Kartą paragavęs negali sustoti“ – apie ką taip galėtų pasakyti Algimantas Čekuolis? Apie karštą vasaros dieną žmonos pagamintus šaltibarščius su šviežiomis keptomis bulvytėmis. Garsėjate kaip džentelmenas, į žmoną visuomet kreipiatės „jūs“. Galbūt sėdate tik prie balta staltiese padengto stalo ir laikotės visų stalo etiketo subtilybių? Jokiu būdu ne. Kartais net įrankiais nesinaudoju, imu pirštais (tik namuose taip ir galima). Bet baltą staltiesę gerbiu. 11 metų buvote jūrininkas – gyvenote laivuose. Kokių prieskonių jums kaip asmenybei suteikė šis gyvenimo etapas? Akivaizdumą, kad gyvybė yra svarbiausias dalykas. Iš filmų ir autobiografijų susikūręs stereotipas, kad rašytojai – tai truputį kuoktelėję, naktimis prastai miegantys ir amžinai alkani žmonės. Jums geriau rašyti sekasi alkanam ar sočiam? Ankstyvą rytą, kol skrandis dar neatsibudęs. O smegenims pasiūlau puodelį stiprios juodos kavos. Esate parašęs 15 knygų ir sakote, kad kurti jums visuomet įdomiau, nei skaityti jau parašytas knygas. O kaip su receptais? Kaip jau išleistos knygos, taip ir sukimasis virtuvėje bei improvizacijos – jau praeitas etapas. Jau seniai virtuvėje esu svečias, nes improvizacijos keturioms rankoms retsykiais būna tik prie fortepijonų, bet ne keptuvių. Čia improvizuoja žmona. Keliaudamas žmogus būtinai ragauja. Ką skaniausio ir ką atgrasiausio esate ragavęs kelionėse? Skaniausia – prinokęs, plantacijoje nukirstas ir supjaustytas ananasas. Atgrasiausia – patiekalai iš Azijos vabzdžių: tarakonų, šilkaverpių lervų ir pan. Ir gyvatės. Puikiai išmanote derybų meną. Kaip manote, ar maistas gali padėti žmonėms rasti bendrą kalbą? Derybos – bendravimas, tačiau atokvėpio ar įtampos momentais geras maistas ar „skani“ kavos pertraukėlė gali atpalaiduoti ir net suteikti malonumo. „Neduok pavalgyti, duok pakalbėti“ – ar tai apie jus? Yra dalis tiesos. Bet geriausia būtų du viename. Jei jūsų knyga „Iš ko juokiasi pasaulis“ būtų apie maistą, kaip vadintųsi trys pagrindinės jos dalys? 1) Jūrų gėrybės; 2) Mėsa; 3) Vaisiai ir daržovės. Mėgstamiausias vasaros patiekalas... Jau minėti šaltibarščiai arba rūgpienis su prieskoniais ir agurkais. Karštą dieną net geras kepsnys ant grotelių netraukia. „Skaniausiai“ neseniai sužiūrėtas filmas... Šiais metais kine dar nebuvau, o per TV mėgstu žiūrėti istorinę dokumentiką. Kai kurie faktai tokie įdomūs ir taip „apetitnai“ pateikiami, kad net seilė nutįsta iš malonumo. Sakoma, kad geriausi virtuvės šefai – vyrai. Ar pritariate? Ką apie tai pasakytų Jūsų žmona? Manau, kad vyrai, nes tik jie sugeba neskirstyti dėmesio savo artimiesiems, vaikams, net mylimajai ir, nesidairydami į aplinkinius, tvarką virtuvėje siekti savo tikslo, kuriuo gali būti ir naujo patiekalo sukūrimas. Mano žmonai taip pat patinka, kai gamina vyrai. Esate bandęs valgyti pagal kraujo grupę tinkamus produktus. Kokių dar dietų yra laikęsis gerbiamas Čekuolis? Buvau pasi-

davęs „madai“, kad labai sveika valgyti vien daržoves. Tačiau tuo džiaugiausi ir su kitais džiaugsmu dalijausi neilgai. Pradėjau tukti ir blogai jaustis. Žmona paskaitė, kad I kraujo grupės savininkams geriausia – mėsa. Tad grįžau prie savo „šaknų“ ir vėl pasijutau gerai. Valgydamas vadovaujuosi savo instinktais, kurie manęs dar niekada neapgavo. Ir dar supratau, kad geriausia dieta – įsiklausymas į save ir saikas. Patiekalas, kuris labiausiai primena vaikystę... Šviežiai Stirnių ežere pagautas lynas ir savame darže išauginti pomidorai su grietine. Dabar labai madinga domėtis sveikesne gyvensena, įvairiomis maisto teorijomis, gilintis į kulinariją. Kaip manote, kodėl? Žmonės, nors dažnai dar paaimanuodami dėl blogo gyvenimo, turi daugiau galimybių ir pasirinkimų. O ir tapome daug raštingesni. Kinų imperijos priešaušryje kiekvienas patiekalas buvo maldos forma. Todėl kinų virtuvėje jų tiek daug. Kelionėse nuotykių, žinoma, netrūksta, o ar esate patyręs virtuvinį nuotykį? Esu patyręs valgymo nuotykių. Graikijoje labai stengiasi įpiršti ką nors sakydami, kad tai priedas prie užsakymo. Kai reikia mokėti, pasirodo, kad tai – atskiras patiekalas. Sėkmė – tai darbo vaisius ar dovana? Tai – atlygis už teisingai panaudotą dovaną ir įdėtas pastangas. Jei galiu rinktis, valgyti namuose ar restorane, aš valgysiu... Tik namuose. Mano santykis su naktipiečiais yra... Vienas su kitu nepalaikome jokių santykių. Šiltas vasaros vakaras. Terasa lauke. Ant mano stalelio stovi... butelis vėsaus (jokiu būdu ne šalto!) baltojo vyno. Patiekalas iš vandeny plaukiojančio „sutvėrimo“. Už stalo – išmintingi žmonės. Perfrazuokite indėnų patarlę „Žmogus miršta tada, kai suvalgo visą jam skirtą maistą“... Maistas – ne pagrindinis gyvenimo matas. Dar yra meilė, humoras, oras, vanduo, aukštai pakelta galva. Esate eruditas, kalbate septyniomis kalbomis, kasmet parašote po naują knygą. Ar didelis protas gelbsti nuo tokių nesąmonių kaip persivalgymas? Protas, jausmai ir kūnas – trys žmogui nugyventi šį gyvenimą duoti instrumentai. Jei visus juos suvaldai – viskas būna normoje. Tačiau jei sureikšminame kurį nors vieną labiau, tada „sudie“ bet kokioms normoms. Kai vakarieniavom su masajais, kurie valgo mėsą, o geria pieną ir kraują, galvojau, kad... kiekvienam – savo. Reikia tik nebūti kurčiam savo prigimčiai ir būti teisinga savo gyvenimo dalimi. Auksinė Čekuolio virtuvės taisyklė yra... ta, kad virtuvėje dogmų nėra. P. S. Ne taisyklė, tik vienas patarimas: labai ramiai, be liudininkų ir be patarėjų įsiklausyti, ko tavo skrandis tikrai norėtų. Jei nemoki savo žarnyno kalbos, išmok ją. Ir jeigu pavyks surasti „savo“, primygtinai nepiršk to niekam.

pabėgimas

Teksto autorė BEATA NICHOLSON

Vasarą aš visada pabėgu į save arba į laukus. Net jei tik vieną savaitgalį pavyksta ištrūkti, vis tiek jausmas nepakartojamas. Mūsų pabėgimas į kaimą buvo stebuklingas. Pavydžiu tiems, kurie turi tokias buveines kur nors prie ežerų ar jūros. Bet kokia trobelė atrodo kaip didžiausia svajonė, ypač svečių akimis.

Nuotraukų autorės DOVILĖ JAKŠTAITĖ ir JUDITA KUNISKYTĖ

Kas dėl maisto, tai ne namie, o ruoštas ant laužo jis visada skaniausias. Vasara skirta mėgautis. Viską daryti lengvai ir truputį naujai. Tikiuosi, šie receptai jums patiks ir pravers. Kartais nebūtina vadovautis receptais paraidžiui, pakanka gaminti patiekalą panašiai. Tebūna tai jūsų skonio atradimų ir pabėgimų nuo kasdienybės žemėlapis.

�aim� Į Rūgpienių

ï¿½

kulinarijos mokykla

GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS ir mėsos gidas Tekstų autoriai: GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS, ANNA VANAGĖ

analizė padeda grupuojant receptus, ieškant, kas juose bendro, nagrinėjant, kaip tą patį receptą pritaiko skirtingos tautos ar net skirtingų epochų žmonės. Vadovavimas projektams, kur reikia suplanuoti darbus taip, kad visi darbo etapai būtų atlikti laiku, neviršijant biudžeto, – juk tai irgi nelabai skiriasi nuo, tarkime, kelių patiekalų gaminimo vienu metu didesnei šventei. Kas gali būti geriau, nei malonią vasaros popietę ant grotelių čirškantis kepsnys ar aromatingi šašlykai, kuriais tuoj tuoj dalysitės su artimaisiais? Štai kodėl paprašėme Giedriaus paruošti vadinamąjį mėsos gidą: kokios mėsos dairytis, kaip išsirinkti ir, žinoma, skaniausiai paruošti. Traukite savo kepsnines, nes perskaitę norėsite tik vieno – kuo greičiau kepti ir ragauti.

Daugiau virtuvės įdomybių ir patarimų – G. Vilpišausko knygoje „Virtuvės užkariavimo menas“

LINO ŽUKAUSKO nuotraukos.

Tiesą sakant, pirmiausia susipažinau su knyga „Virtuvės užkariavimo metas“ ir tik tada – su ją parašiusiu Giedriumi Vilpišausku. Abu – knyga ir Giedrius – yra rimti, bet su cinkeliu. Jei patys nesate nuolatiniai kulinarinių tinklaraščių skaitytojai ir užsienio kulinarijos laidų žiūrovai, Giedriaus knyga yra tai, kas jus išgelbės nuo gaminimo apgraibomis. Nežinot, kaip teisingai išsivirti kiaušinį? Kaip iškepti tikrai gerus kotletus, išdarinėti žuvį, išlukštent vėžį ir sulipdyti teisingus virtinukus? Vadinasi, jūsų dar laukia malonumas atrasti kulinarijos abėcėlę. Jokių „daryk taip ar anaip“ čia nėra. Autorius atsako į daugybę virtuvinių „kodėl“ ir žada, kad perskaičiusiesiems šią knygą bei išmėginusiesiems aprašytus patiekalus receptų tiesiog nebereikės. Jeigu jais ir remsitės, galėsite nesunkiai pastebėti, kas juose negerai, ar sugalvoti būdų, kaip receptą patobulinti pagal savo pomėgius. Būti nepririštam prie kažkieno kito sugalvoto ir to žmogaus skoniui pritaikyto recepto – tai laisvė. Šiaip jau Giedrius yra verslo procesų analitikas, informacinių technologijų ekspertas ir vadovas. Sakysite, kas bendra tarp programuotojo, vadovo ir kulinaro? Ogi labai daug. Tarkim, programuotojui tenka nagrinėti jau parašytą kodą, ieškoti jame klaidų, aiškintis, kodėl programa neveikia. Giedrius sako, kad šie įgūdžiai labai padeda bandant suprasti, kodėl kartais tas pats patiekalas pavyksta, o kartais ne. Kur klaida? Recepte? Naudojamuose įrankiuose? Galbūt oro drėgmė kitokia ar orkaitė nepakankamai įkaitinta? Verslo procesų

GIEDRIAUS ŠAŠLYKAI.

Sprandinę supjaustykite 4–5 cm dydžio kubeliais. Pašalinkite kietesnes plėves, bet palikite riebalus. Sausoje keptuvėje ant mažiausios ugnies pakepinkite porą šaukštų kalendrų sėklų, šaukštą kuminų, keletą džiovintų aštrių pipiriukų. Kai viskas apskrus, sutrinkite prieskonius grūstuvėje. Ten pat įdėkite mažą gabalėlį muskato riešuto, juodųjų pipirų grūdelių, gabalėlį cinamono, kardamono grūdelius. Pora žiupsnių rupios druskos, ir darsyk viską sutrinkite. Šiuo mišiniu įtrinkite mėsą. Sluoksniuokite su citrinų griežinėliais ir pjaustytais svogūnais. Uždenkite maistine plėvele ir laikykite pernakt šaldytuve arba 2–3 valandas kambario temperatūroje. Dabar marinavimas. Turbūt daugelį nustebinsiu, tačiau marinatas mėsos neminkština. Taip, išgirdote teisingai. Rūgštis išties veikia mėsą ir ją tarytum iškepa šaltuoju būdu, tačiau į mėsą ji skverbiasi labai lėtai, vos po milimetrą per parą. Todėl marinuota mėsa būna skanesnė, kadangi jos paviršius prisigeria marinato skonio, bet ar minkštesnė? Nė truputėlio. Marinuojame taip pat ir tam, kad mėsa taptų sultingesnė, nes mirkoma ji prisigeria vandens ir druskos tirpalo (druskos ir vandens molekulės, skirtingai nuo rūgščių, yra kur kas mažesnės ir nesunkiai prasiskverbia į mėsą). Vienintelis dalykas, kas mėsą iš tiesų minkština, – tai pieno produktai dėl juose esančių kalcio jonų. Dėl to jogurto ar rūgpienio pagrindu paruošti marinatai mėsą minkštins. Tačiau ar ne geriau iš karto įsigyti minkštos mėsos?

patarimas

Klasikinėje prancūzų virtuvėje naudojamas marinatas – citrinų sultys, svogūnų griežinėliai, alyvuogių aliejus, juodieji pipirai ir druska. Tačiau nepakenks ir šiek tiek rozmarinų, čiobrelių, smulkintų laurų lapų. Beje, visus prieskonius prieš kepant reikia švariai nuvalyti, antraip jie degs ir bus nemalonaus skonio.

Kaip kepti ant grotelių? Yra du būdai. Jeigu jums nelabai svarbu, kaip atrodys kepamo pjausnio paviršius, vartykite kuo dažniau, taip mėsa keps tolygiau iš abiejų pusių. Tačiau jeigu norite ant mėsos matomų klasikinių grotelių, jos nejudinkite keletą minučių, tada pasukite 45 laipsnių kampu, dar po kelių minučių apverskite ir tą patį atlikite su kita puse. Tam reikės pasitreniruoti ir iš anksto gerai išmokti pirštu tikrinti mėsos iškepimo laipsnį. Nekepkite pernelyg arti žarijų, prieš dėdami mėsą ant grotelių luktelkite, kol žarijos truputį apsineš baltu pelenų sluoksneliu, tada temperatūra bus būtent tokia, kokios reikia. Ir nenaudokite degiojo skysčio. Suprantu, patogiau, bet gal verčiau mėsą kepti natūraliai, be naftos produktų prieskonio?

patarimas

Palieskite nykščiu tos pačios rankos smilių, o kitos rankos pirštu paspaudykite mėsingąją nykščio dalį ties pagrindu. Jeigu kepama mėsa tokio minkštumo, ji dar žalia. Palieskite nykščiu didįjį pirštą ir vėl paspaudykite. Tokia mėsa iškepusi „su krauju“. Palieskite bevardį – mėsa vidutiniškai iškepusi, o mažasis atitiks visiškai, be jokio rausvumo iškeptą mėsą.

patarimas

Prie kiaulienos tiks čiobreliai, kadagių uogos, kuminai, šalavijai, prie jautienos – gvazdikėliai, juodieji ir kvapieji pipirai, o prie avienos – kuminai, kalendros, rozmarinai, mėtos, peletrūnai. Tačiau nebijokite eksperimentuoti ir pasikliauti savo nuojauta.

Ką daryti su kepsnio likučiais? Labai paprasta: pasipjaustykite salotų, užbarstykite truputį parmezano drožlių, alyvuogių, saulėje džiovintų pomidorų ar dar ko nors, ką rasite. Kepsnio likučius supjaustykite juostelėmis ir sumaišykite su salotomis. Arba suvyniokite į lavašo gabalą kartu su marinuotomis paprikomis ir trupučiu majonezo bei aštraus padažo – gausite greitą užkandį priešpiečiams.

lengva kasdienybė

Įvairių grūdų košė Baltymų ir lėtai skylančių angliavandenių šaltinis, todėl sotumo užteks kelioms valandoms, kol šėlsite jūros bangose ar vaikščiosite paplūdimiu. Labai gardi košė. Reikės: • 200 g avižinių arba kelių grūdų dribsnių • 100 g kama miltų • 500–600 ml pieno arba avižų pieno ar vandens • žiupsnio druskos • 3 šaukštų ispaninių šalavijų sėklų • kelių šaukštų medaus (pagal skonį) • grūdėtos varškės patiekti • saujelės smulkintų lazdynų riešutų • aviečių ar braškių patiekti 1. Avižinius dribsnius kelis kartus perplauname vandeniu. 2. Suberiame kama miltus, užpilame pienu ar vandeniu. Pasūdome ir lėtai verdame 5 minutes vis pamaišydami. 3. Išjungiame kaitrą, suberiame ispaninių šalavijų sėklas, išmaišome ir uždengiame. 4. Paliekame brinkti 5 minutes. 5. Gardiname medumi, grūdėta varške, lazdynų riešutais ir uogomis.

„KAMA“ MILTAI gaminami iš skrudintų grūdų: rugių, kviečių, miežių ir džiovintų žirnių. Visos šios sudėtinės dalys yra plikomos, džiovinamos, skrudinamos, valomos ir galiausiai susmulkinamos iki į miltus panašios konsistencijos. Viena iš pagrindinių sudėtinių „Kama“ miltų dalių – žirnių milteliai. MAISTINĖ VERTĖ

REKOMENDUOJAMA PAROS NORMA

(100 g)

Energinė vertė

362,00 kcal

Riebalai

14,10 g

Angliavandeniai

63,60 g

23,6%

Baltymai

13,80 g

27,6%

Šio recepto produktų krepšelį rasite www.barbora.lt/BVGruduKose

Varškės apkepas keptuvėje Prisiekusiems varškės gerbėjams, kurie negali gyventi be keptų varškėčių, virtų varškėtukų ir apkepų. Jei nėra orkaitės – ne bėda, nes apkepą puikiai pavyks ir keptuvėje paruošti. Galima viską pasiruošti vakare, palikti šaldytuve, o iš ryto tik supilti keptuvėn ir palaukti, kol pusryčiai iškeps patys. Reikės: • 500 g pusriebės varškės • 4–5 šaukštų cukraus • 4 kiaušinių • 50 ml kefyro • 80 ml grietinėlės • 4 šaukštų kama miltų ir dar šiek tiek keptuvei pabarstyti • žiupsnio cinamono • žiupsnio muskato • žiupsnio druskos • sviesto kepti • grietinės ir uogų patiekti 1. Varškę pertriname elektriniu trintuvu arba per sietelį. Ji turi būti glotni, puri. 2. Suberiame cukrų, įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. 3. Supilame kefyrą, grietinėlę ir kama miltus. Įberiame cinamono ir muskato, žiupsnį druskos ir gerai išmaišome. 4. Nedidelę keptuvę gausiai patepame sviestu, pabarstome kama miltais, supilame varškės masę ir kepame apie 35–40 minučių. Galima uždengti dangčiu. 5. Iškepusį apkepą išverčiame į lėkštę ir papuošiame uogomis. Valgome su grietine.

Šio recepto produktų krepšelį rasite www.barbora.lt/BVApkepasKeptuveje

Ekologiškos ir skanios sriubos jau Lietuvoje! BEATA NICHOLSON

Šią sriubą drąsiai rekomenduoju skubantiems ir darbo vietoje valgantiems žmonėms ir, žinoma, mamoms, kurios jaudinasi, kad iš vakaro savo vaikams nespėjo ko nors vertingo pagaminti. Manau, tai geriausias pasirinkimas. Šių sriubų nereikia laikyti šaldytuve – net ir be konservantų jos galioja ištisus metus (dėl unikalios Portugalijoje gaminamos naujausios kartos pakuotės). Patogu šildyti (galite tradiciškai puode, mikrobangų krosnelėje ar tiesiog su visu pakeliu pamerkti į užvirintą vandenį). Puikus skonis ir nepriekaištinga sudėtis, gausu ekologiškų daržovių teikiamų privalumų. Patogi ir gamtos neteršianti pakuotė. Tikima, kad ateity tokia pakuotė pakeis stiklą ir skardines, nes ją gaminant mažiau teršiama aplinka.

rekla mini s p roj e ktas

Tad su entuziazmu sutikau lietuvių ekologiško ūkio AUGA naujieną – tirštas, skanias, kaip namie virtas sriubas, pagamintas iš AUGA ekologiškuose ūkiuose užaugintų daržovių. Gražiai ir patogiai supakuotos, o ir skonis – tikrai nesitikėjau, kad bus toks geras. Po degustacijų pakoregavome vos vienos morkų sriubos skonį, visos kitos buvo idealios. Todėl ilgai nesvarstydama sutikau – taip, aš galiu rekomenduoti šias sriubas, ir užklijavome ant pakuočių „Beatos virtuvė“ rekomenduoja“ ženkliuką. Reikšmingas faktas, jog šiose sriubose sugulė ekologinio žemės ūkio AUGA natūraliai, nealinant žemės ir be chemikalų Lietuvoje užaugintos daržovės.

DOVILĖS JAKŠTAITĖS nuotrauka.

Ko jau ko, o Lietuvoje tikrai trūko geros paruoštos sriubos, kurią tik pašildyti tereikėtų. Aš be sriubos nė dienos, bet kas sriubas verda, tas žino – gera, tiršta, skani sriuba yra ne dešimties minučių reikalas. Jei gražiai ir lėtai nepakepinsi šventosios sriubos trejybės – svogūnų, morkų ir salierų, geros sriubos nesitikėk. Dar gyvendama Londone kartais mėgdavau nusipirkti jau išvirtos sriubos, ten jų rūšių ir skonių galybė, o Lietuvoje iki šiol galėjome tenkintis tik užpilamomis sriubomis iš pakelių arba stiklainių.

Trinta pomidorų sriuba Buvau nustebinta, kokia ryški ši sriuba, – rimta pomidorinė, tiršta ir sodri. Ją galite net šiek tiek atskiesti sultiniu, pridėti grietinės arba grietinėlės, jei norisi mažiau intensyvaus skonio. Man ši pomidorų sriuba skaniausia su lašu balzaminio acto, baziliko lapeliu ir šaukšteliu alyvuogių aliejaus. Duokite dar gardžios itališkos duonos, ir atostogos bus namuose, iš jų nė kojos neiškėlus.

Trinta morkų sriuba su kokosų pienu Trinta morkų sriuba man priminė restoranuose patiekiamą sriubą: sodri, tiršta, šiek tiek salstelėjusi. Šią sriubą lengviausiai iš visų galite keisti pagal savo pomėgius. Norite egzotiško skonio – gardinate aitriosiomis paprikomis, imbierais ar kariu. Norite sočiau – beriate krutonus ir tarkuotą kietąjį sūrį. Labai švelni ir maloni sriuba, ekologiškos AUGA morkos šviečia iš tolo ir yra kažkokios... na, ypatingai skanios.

Trinta pievagrybių sriuba AUGA yra didžiausia grybų augintoja Baltijos šalyse, tad galite būti ramūs – grybų šiai sriubai tikrai niekas neskaičiavo ir jų negailėjo. Šiuos ekologiškus grybus AUGA užaugino nenaudodama jokių pesticidų ar kitų cheminių priedų, darbuotojai tuos grybus rankomis surinko. Grybų skonio ir tirštumo čia labai daug – kai šildysit sriubą, visi namai jais kvepės. Valgau šią sriubą su šiek tiek grietinėlės ar pieno, daug juodųjų pipirų ir smulkintomis petražolėmis.

Burokėlių sriuba Didžiausius reikalavimus, žinoma, kėliau savo mėgstamiausiai burokėlių sriubai, galvojau, jie man čia tikrai sunkiai įtiks... Bet AUGA sriuboje burokėliai atsiskleidžia visu savo gerumu. Sriuba nei prėska, nei rūgšti, burokėlių nei per daug, nei per mažai. Tikriausiai visi žinote, kuo skiriasi gera burokėlių sriuba nuo prastos, tai ši neabejotinai patenka į skaniausių burokėlių sriubų kategoriją.

daržovių sriuba Ekologiškos AUGA morkos, kopūstai, bulvės, šparaginės pupelės, žalieji žirneliai, saldžiosios paprikos – visos mamos svajoja, kad jų vaikai kuo dažniau valgytų tokias daržovingas sriubas. Patiks ir suaugusiesiems, nes daugybė sriuboje verdamų daržovių virsta puikaus skonio sultiniu. Pašildžiusi šią sriubą aš dar įmečiau saują špinatų. Tiktų ir švieži žalieji žirneliai, ir viena kita sezoninė prieskoninė žolelė.

Novatoriška, aplinkai nekenkianti pakuotė

3 šildymo būdai:

Be konservantų Tinka veganams Paruošta valgyti

iškylos

Casarecce makaronai su morkomis ir karštai rūkyta skumbre Švelnios, išvaizdžios ir lengvai pagaminamos salotos pietums ar vakaro užkandžiui. Patiks ir vaikams. Reikės: • 400 g casarecce makaronų • 1–2 šaukštų alyvuogių aliejaus • 2 vidutinių morkų • 100 g vyšninių pomidorų • 100 g karštai rūkytos skumbrės • saujelės laiškinių svogūnų papuošti • druskos, pipirų

1. Makaronus išverdame sūdytame vandenyje al dente pagal instrukciją ant pakuotės, nukošiame ir apšlakstome alyvuogių aliejumi. 2. Morkas nulupame, sutarkuojame šiaudeliais. Keptuvėje įkaitiname šaukštą aliejaus, suverčiame morkas ir pakepiname apie penkias minutes, kol suminkštės. Pomidorus perpjauname pusiau ir suverčiame į keptuvę prie morkų, porą minučių pakepame, kad pomidorai suminkštėtų. 3. Išimame skumbrės kaulus ir ją rankomis pasmulkiname nedideliais gabaliukais. Laiškinius svogūnus smulkiai supjaustome. 4. Makaronus sumaišome su daržovėmis, pabarstome druska, pipirais. Serviruojame didelėje lėkštėje, uždedame rūkytos skumbrės ir apibarstome laiškiniais svogūnais. (Jeigu labai mėgstate svogūnus, sumaišykite juos su makaronais.)

Krekeriai su zefyrais, arba S’mores „Dar truputį“ – taip vadinasi tradicinis amerikiečių iškylų gamtoje desertas, arba ant laužo paskrudintas zefyras, suspaustas tarp dviejų krekerių ir su šokolado gabalėliu viduje. O rugpjūčio 10-oji JAV yra nacionalinė s’mores diena. Reikės: • krekerių ar nelabai saldžių sausainių • zefyrų • šokolado 1. Užmaukite ant pagaliuko zefyrą ir pakepinkite jį virš laužo ugnies, kol apskrus ir gražiai paruduos. 2. Ant vieno krekerio uždėkite minkštą šiltą zefyrą, ant jo – šokolado skiltelę ir uždenkite kitu krekeriu. Labai skanu ir saldu. S’mores zefyrus galite pasiruošti namuose orkaitėje arba mikrobangų krosnelėje.

iškylos

Varškės pyragas su

vasaros uogomis

Kas gali būti geriau nei sezoninės uogos panardintos varškės patale ir pagardintos traškiu sausainiu. Būtent toks šis pyragas – gardus, gaivus ir labai sotus. Reikės: • 360 g sausainių (2 pakelių) • 150 g sviesto Įdarui: • 500 g varškės • 250 g kreminio sūrio • 50 g cukraus • 50 g kukurūzų miltų • 2 šaukštelių vanilinio cukraus • 3 kiaušinių • 250 ml pieno • 0,5 citrinos žievelės • 200 g balto šokolado • 150 g įvairių sezoninių uogų • „Kaiser“ atsegamos kepimo formos Bake and take 1. Įkaitiname orkaitę iki 180 °C. 2. Išlydome sviestą. Sutriname sausainius iki miltų ir sumaišome su lydytu sviestu. 3. Iš gautos sausainių masės atsegamoje „Kaiser“ kepimo formoje (26 cm skersmens) suformuojame padą su kiek įmanoma aukštesniais kraštais. 4. Šauname į orkaitę, kad šiek tiek pakeptų, užteks 8–10 minučių, ir paliekame atvėsti. 5. Gaminame patį pagrindinį šio pyrago akcentą – įdarą. Varškę ištriname su kreminiu sūriu, kol bus glotni konsistencija. Įmaišome cukrų, vanilinį cukrų ir kukurūzų miltus. 6. Įmušame po vieną kiaušinius, gerai išplakę supilame pieną. Nutarkuojame citrinos žievelę ir sumaišome kartu. 7. Šokoladą ištirpiname virš garų vonelės ir įmaišome į varškės masę. 8. Ant sausainio pado, kuris jūsų laukia kepimo formoje, užpilame varškės kremą, beriame šiek tiek uogų ir toliau sluoksniuojame su uogomis ir kremu, kad liktų uogų ant viršaus. 9. Kepame sūrio pyragą apie 40 minučių ir dar paliekame pyragą orkaitėje pusvalandžiui. 10. Kai pyragas atvės, uždengiame jį Bake and take formos dangčiu ir nešamės, kur tik norim. O jei valgote namie, uždengę galite laikyti šaldytuve net 3 dienas.

Patikimos ir tvirtos „Kaiser“ kepimo formos gyvena visose GERDUVA ir WMF parduotuvėse ir www.gerduva.lt

”

Wi�d Ca�e� “

Teksto autorė ANNA VANAGĖ Receptai RŪTOS NEKROŠYTĖS

Dažnai taip būna, kad didieji atradimai ir perlai yra čia pat, tik jų kurį laiką nematome. Taip nutiko ir su Rūta Nekrošyte – jos mama tinklaraštininkė, keliautoja, puiki kulinarė ir knygų autorė Nida Degutienė Beatos kulinarijos studijoje veda Izraelio virtuvės pamokas, o žurnale jau svečiavosi jos pyrago su slyvomis receptas.

Norėdama pakeisti visų skeptikų nuomonę apie veganišką maistą, įkūriau „Wild Cakes“ – kompaniją, kuri Londone siūlo nekeptus veganiškus pyragus. Šie pyragai gardinami vien gamtos dovanotais ir nepažeistais ingredientais. Kiekvienas gabalėlis – tai baltymų, skaidulų, sveikųjų riebalų, vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų užtaisas. Labai nemėgstu, kai patiekalas džiugina skonio receptorius, bet priverčia jausti kaltę dėl didėjančios juosmens apimties. Tikiu, kad kiekvieno žmogaus santykiai su maistu turėtų būti draugiški. „Wild Cakes“ pyragai yra sotūs, tačiau kiekviena jų kalorija naudinga, be galo maistinga ir gyva. Kiekvieną receptą kūriau ir tobulinau pati, ieškojau kokybiškiausių ingredientų, tinkamų pyragams, lepinantiems savo skoniu ir tekstūra. Po daugelio valandų eksperimentų, papildomų darbastalių virtuvėje ir kilogramų mirkytų riešutų esu laiminga radusi šiuos receptus. Nekantrauju jais pasidalyti ir papuošti jūsų vasariškas šventes!

Patarimai:

WoofSnap nuotrauka.

Nuotraukų autorė DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Rūta yra vienas tų žmonių, kuriems penktadienį gaila išeiti iš darbo, o pirmadienis yra mėgstamiausia savaitės diena: viename geriausių Londono universitetų baigusi perspektyvius finansų mokslus, pradėjo dirbti šuniukų darželyje-viešbutyje. O laisvalaikiu ji šoka, keliauja ir... gamina laimingus bei sveikus tortus.

Jums prireiks galingo virtuvinio trintuvo ar kombaino ir kantrybės – kad nei jūs, nei trintuvas neperkaistumėte trindami bent 15–20 minučių. Naudokite kokybiškus, prinokusius vaisius – jie užtikrins gilų ir išraiškingą pyragų skonį. Jei jausite, kad torto masė per skysta ir neišlaikys formos atšilusi, prieš dėdami ją į torto formą įmaišykite šaukštelį (jei reikia – daugiau) trintų balkšvųjų gysločių sėklų luobelių – jos sugeria drėgmę, nepakeisdamos skonio ir tekstūros. Nebijokite eksperimentuoti! Keiskite vaisius mėgstamiausiomis uogomis, naudokite tai, ką turite sode.

vasaros desertai

Za�iosios arbato� ir juodųjų sezamų sėklų tortas

Esu visiškai pašėlusi dėl vadinamosios Matcha (mačia) – japoniškos žaliosios arbatos. Neabejoju, esate girdėję apie jos naudą. Kai kurios studijos teigia, kad Matcha turi 137 kartus daugiau antioksidantų nei paprasta žalioji arbata! Patys tyriausi arbatos lapeliai atrenkami ir skinami jauni, tada lėtai džiovinami pavėsyje, vėliau sutrinami iki labai smulkių miltelių. Gerdami šią arbatą suvartojame ir pačius lapelius, kurie išsaugo visas naudingas medžiagas. Šiais milteliais galima gardinti ledus, blynus ir kitus desertus. Matcha skonis gaivus ir išraiškingas, puikiai derantis su juodųjų sezamų sėklomis ir primenantis japoniškus aromatus. Rinkitės 16 cm skersmens apvalią torto formą aukštesniais kraštais, ir po gabalėlį torto gaus 8–10 žmonių.

Pagrindui reikės: • stiklinės avižinių dribsnių • 0,5 stiklinės kokosų drožlių • 0,5 stiklinės datulių be kauliukų Žaliosios arbatos sluoksniui reikės: • 3 stiklinių anakardžių • 1 stiklinės kokosų grietinėlės • 0,75 stiklinės kokosų sviesto • trečdalio stiklinės agavų sirupo • 4–5 šaukštų Matcha arbatos miltelių

Juodųjų sezamų sėklų sluoksniui reikės: • 0,5 stiklinės juodųjų sezamų sėklų • stiklinės anakardžių • trečdalio stiklinės kokosų grietinėlės • 2 šaukštų agavų sirupo • 2 šaukštų kokosų sviesto Papuošti: • kokosų drožlių • šviežių mėtų lapelių • Matcha arbatos miltelių • baltų skintų gėlių žiedų

Diena anksčiau, nei gaminsite tortą, užmerkite visus anakardžius šaltame vandenyje su žiupsneliu druskos. Vandens pilkite tiek, kad apsemtų riešutus. Palikite šaldytuve bent 12 valandų. Jei datulės sausos – jas taip pat išmirkykite. Pasigaminkite pagrindą: į virtuvinį smulkintuvą ar kombainą suberkite sausus ingredientus ir susmulkinkite. Geriausiai tinka „pulsuojantis“ režimas. Sudėkite datules ir smulkinkite, kol „tešla“ taps vientisa. Torto formą nuimamais kraštais išklokite kepimo popieriumi. Suverskite masę į torto formą ir spausdami formuokite pyrago pagrindą. Įdėkite formą į šaldiklį. Žaliosios arbatos sluoksnis. Į trintuvo indą sudėkite 3 stiklines mirkytų anakardžių riešutų, agavų sirupą, kokosų sviestą ir kokosų grietinėlę. Trinkite „pulsuodami“, kol masė taps visiškai kreminė ir vientisa, vis įmaišykite masę nuo kraštų. Trintuvui gali tekti veikti ilgiau nei 10 minučių, atsargiai, kad neperkaistų! Kai masė taps kreminė, suberkite Matcha miltelius ir išmaišykite. Pilkite masę ant torto pagrindo. Uždenkite, kol gaminsite juodųjų sezamų sluoksnį. Virtuviniu smulkintuvu inde susmulkinkite sezamų sėklas. Indą švariai išplaukite, tuomet jame smulkintuvu iki vientisos masės sutrinkite likusius anakardžius, agavų sirupą, kokosų grietinėlę ir kokosų sviestą. Įmaišykite smulkintas sezamų sėklas. Padarykite gilias duobeles žaliajame sluoksnyje ir dalimis supilkite sezamų masę. Pabaigoje plonu mediniu, pavyzdžiui, ledų, pagaliuku lengvai pamaišykite sluoksnius, kad jie sukurtų gražias formas ir persilietų vienas su kitu. Dėkite į šaldiklį 6 valandoms arba per naktį. Išimkite tortą iš šaldiklio valanda anksčiau, nei ketinate patiekti. Tegul pastovi kambario temperatūroje, tuomet po valandos galėsite nuimti formos kraštus, papuošti. Paruoštą papuoštą tortą laikykite šaldytuve, kol ateis laikas patiekti.

Beatos virtuvė pataria: • Jei nesate dideli Matcha arbatos mėgėjai, dėkite tik du šaukštus arbatos miltelių ir būtinai ragaukite. • Jeigu mėgstate saldžiau, vietoj agavų sirupo naudokite pusę stiklinės medaus arba pilkite dvigubą agavų sirupo kiekį.

įkvėpimas Įkūrei šiuolaikinių medijų agentūrą „Nanook“ – kokia ji, kas gali ten dirbti ir ką veikti?

Laimė būti nepriklauso nuo jokių pasiekimų, turėjimų, galimybių, sėkmių – ji yra apie patį buvimą, kad ir koks jis sunkus, skaudus ar sudėtingas kartais būtų.

Kitiems atrodo, kad keliaudama nuolat atostogauju, bet, tiesą sakant, neatsimenu, kada turėjau tikras atostogas be kompiuterio ir kamerų.

Man atrodo, kad nėra laiko nelaimei, kančiai, aukojimuisi, visas gyvenimas turėtų būti nuotykis.

Ilgą laiką dirbau viena, maniau, kad esu solo žaidėja, kūrėja ir komandinis darbas ne man. Bet iš tikro klydau – nieko nėra smagiau, kaip dirbti su kūrybinga komanda.

Dalykai iš niekur neatsiranda, jų reikia ieškoti, jei tik sėdėsi ir lauksi to „įkvėpimo“, jis greičiausiai niekada ir nepasirodys, tiesiog nebus iš kur.

Ilgą laiką dirbau viena, maniau, kad esu solo žaidėja, kūrėja ir komandinis darbas ne man. Bet iš tikro klydau – nieko nėra smagiau, kaip dirbti su kūrybinga komanda. Dėl to turbūt, atsirado ir „Nanook“. Agentūrą įkūrėme dviese, bet netrukus prie mūsų prisijungė daugiau žmonių. Vienas kitą papildydami, pastumdami, pamokydami galime daug daugiau nuveikti. Vizualiosios žurnalistikos laukas Lietuvoje – gana silpnas, nėra susiformavusios tvirtos fotožurnalistikos tradicijos, labai vėluoja pasaulinės žurnalistikos tendencijos, pavyzdžiui, internetinių dokumentinių filmų formatas. Be to, yra temų, kuriomis kalbama labai mažai, arba jei kalbama, tai nepakankamai etiškai, pernelyg šališkai ar pan. Todėl su „Nanook“ komanda renkamės tokias temas ir ieškome naujų formų joms atskleisti. Dažniausiai tai – didelės apimties dokumentiniai projektai, su kuriais praleidžiame nemažai laiko, lendame į gylį.

Daugelis žinomų rašytojų yra sakę, kad įkvėpimas tėra nuolatinio darbo rezultatas. Ką manai tu? Kas tave įkvepia? Taip, kai nuolat dirbi, domiesi, bendrauji, ieškai, vieną dieną visi taškai susijungia į krūvą ir man atrodo, tas susijungimas ir yra didžiausias įkvėpimas. Dalykai iš niekur neatsiranda, jų reikia ieškoti, jei tik sėdėsi ir lauksi to „įkvėpimo“, jis greičiausiai niekada ir nepasirodys, tiesiog nebus iš kur. Mane labiausiai įkvepia kasdiena, buitis, paprasti dalykai, niekam nežinomi žmonės, jų istorijos, atsitiktinumai, sutapimai. Ir, aišku, judesys, naujos vietos, patirtys, išbandymai.

Prieš Patagoniją keliavai Bolivijoje, Peru, Ekvadore, Kolumbijoje, Čilėje. Papasakok apie šią kelionę ir jos atradimus. Kelionė prasidėjo prieš porą metų – Argentinoje iš autobusiuko išėmėme keleivių kėdes ir vietoj jų susikalėm lovą, spinteles, virtuvėlę. Įtaisėm papildomą bateriją visai technikai pakrauti, šaldiklį, vandens talpyklas, filtrą geriamam vandeniui, saule šildomą dušą, susikrovėme banglentes, laisvojo nardymo įrangą, riedlentes, kitus reikalingus ir nelabai dalykus, ir – į kelią. Pakeliui vis pabėgdavau – skridau dirbti į Keniją, atsiimti apdovanojimo ir dalyvauti meno rezidencijoje Singapūre, porą kartų grįžau į Lietuvą, čia su „Nanook“ komanda per vasarą sukūrėm didelį dokumentinį projektą apie Lietuvos paraolimpiečius „Galia nugalėti“, su mama keliavom po Lietuvą, Latviją, Estiją, dar porą kartų buvau JAV, autobusiuką palikę Ekvadore, autobusais šiek tiek pakeliavom po Centrinę Ameriką – Panamą, Kostą Riką, Nikaragvą. Man labai patinka Lotynų Amerika, pramokau ispanų kalbos, galiu susikalbėti – šitaip daug lengviau užmegzti ryšį su vietiniais žmonėmis, ypač norint dirbti, papasakoti jų istorijas. Kad turėtume daugiau kontakto su vietiniais, pradėjome ir fotografijų projektą „Pirma fotografija“ – ieškojome žmonių, kurie neturi jokių savo spausdintų fotografijų (nebent dokumentuose, kuriuos irgi ne visi turi), ir jei jie norėdavo, nufotografuodavome, atspausdindavome mažu nuotraukų spausdintuvu ir padovanodavome. Taip pat savanoriavome kaimo mokyklėlėje Ekvadore, čia, kaip ir Peru bei Čilėje, radome įdomių istorijų spaudai. Nors visose šalyse praleidome nemažai laiko, pamatėme ir nuveikėm įvairių dalykų, man tikrai negana. Jau grįžus į Argentiną, pailsėjus, norėjos vėl šokti į kelią, apsukti dar vieną ratą ar du. Bet jau ruošiuosi į Lietuvą! Lotynų Amerika palauks iki kitų metų.

Visur, kur keliauji, randi istorijų. Štai, ispanų pramokai, tačiau būni vis kitoje pasaulio vietoje, kokia kalba susikalbi ten? Manau, kad universaliausia kalba – atvirumas. Kai pats esi atviras, pažeidžiamas, pasitikintis, žmonės irgi atsiveria. Ypač kai nieko iš jų nereikalauji, nesitiki. Juk niekas neprivalo su manimi kalbėtis. Bet jei norės ir jie, ir aš – visada rasim būdą. Tiek keliaujant, tiek dirbant man labai svarbi yra empatija, manau, kad be jos dirbti būtų neįmanoma, nors gyventųsi gal ir paprasčiau...

Ką manai apie žmones, kurie vieną dieną staiga nusprendžia viską pakeisti ir atrasti naują save. Kuria verslus, keliauja aplink pasaulį, užsidaro į vienuolynus tylėti arba išbando įvairiausias dvasines praktikas... Viskas yra mumyse, tik kartais taip giliai tai užkasam po pareigomis, lūkesčiais, įsipareigojimais, kad ilgai užtrunkame, kol pagaliau atkasam. Žmonės renkasi darbus pagal jų paklausumą, atlyginimą, ima paskolas, perka namus, butus ar automobilius, nes „taip reikia“, siekia statuso, pripažinimo, lenktyniauja tarpusavyje, bet užmiršta savęs paklausti: „O ko aš iš tikrųjų noriu? Kas daro mane laimingą?“ Jeigu iš tikrųjų daiktai, pareigos ir statusas yra laimės priežastis – puiku, taip ir toliau. Bet jeigu ne, kam kankintis?

Kažkada tikėta, kad Žemė laikosi ant trijų banginių – kas yra tavo „trys banginiai“, ant kurių laikosi Bertos gyvenimas, judėjimas, kūryba? Mano Žemę laiko keturi banginiai – ramybė, žmonės, mokymasis ir netikėtumai.

Fotografuota restorane „Panama Food Garden“ Nuotraukos a utorė D OV I L Ė JA KŠTA I T Ė

Erika Kulikaitė: „Pokyčiai mano gyvenime vyksta ląstelių lygmeniu“ Jei galvojate, kad dirbate, nes privalote išlaikyti šeimą, mokėti paskolas, pirkti vaikams dviračius ir būrelius, ir kad jokiais būdais negalite atsisakyti šio, kad ir nemėgstamo, bet gerai mokamo darbo – galvokite iš naujo. „Pinigai nekuria laimės, o darbas tik dėl pinigų gali net susargdinti“, sako Vilniuje gyvenanti Erika Kulikaitė-Gintalienė. Gyvenimo džiaugsmą ir pašaukimą moteris atrado tik tuomet, kai nutildė proto balsą ir ėmė klausyti širdies. Kitaip tariant – išėjo iš visų gerai mokamų, bet alinančių darbų, nustojo nerimauti dėl aprūpinto gyvenimo ir sulaukė pasiūlymo iš likimo – darbuotis žmonių labui. Dirbau aš kaip arklys. Ne kartą pabudusi ryte jaučiau, kad rinkodara nėra mano pašaukimas. Jei tuomet būčiau mokėjusi klausyti savo širdies, būčiau supratusi, kad mano vidinių namų skambesys išsiderinęs, bet girdėjau tik protą, kuris sakė, kad privalau siekti darbe įvertinimo ir solidaus atlyginimo, kuris užtikrintų stabilų šeimos gyvenimą. Dabar su liūdesiu prisimenu, kad savo šeimos laimę iškeičiau į mėnesinį atlyginimą ir spaudžiančią karjeristės

Raudonuju

maistas kaip vaistas

vaisių dieta

DOVILĖS JAKŠTAITĖS nuotrauka.

Teksto autorė gyd. EVELINA NEVARDAUSKAITĖ-RUDZIKIENĖ

Kas aš? Esu šeimos gydytoja, daugiausia dirbu su jaunomis šeimomis. Dažnai pacientėms negalėjau taikyti cheminių vaistų dėl nėštumo, žindymo ar gydydama naujagimius, kartais mano pacientai primygtinai pageidavo būti gydomi natūraliomis priemonėmis. Šiems pacientams iki šiol juntu dėkingumą, kad jie paskatino mane ieškoti naujų gydymo būdų. Dirbdama šeimos gydytoja pastebėjau, kad tomis pačiomis ligomis skirtingi žmonės serga skirtingai. Susidūręs su tuo pačiu virusu vienas kelias dienas pasloguoja, o kitam reikia viso mėnesio atsigauti po antibiotikų kurso. O ką daryti, kad žmogus nesusirgtų arba sirgtų lengvai? Tokios situacijos vertė mane jaustis bejėgę. Norėjau gydyti visą žmogų, o ne jo ligą. Taip atradau endobiogeniką, arba individualizuotą mediciną. Taikant tam tikrus metodus, vertinami žmoguje vykstantys biocheminiai ir endokrininiai procesai, sujungiama daugybė šiuolaikinio mokslo tyrimų, analizuojama žmogaus fiziologija. Ieškome atsakymų į klausimus, stebime ne simptomus, o aiškinamės, kodėl pacientas susirgo būtent dabar. Tai būdas suprasti, kaip hormonai ir medžiagų apykaita dera tarpusavyje ir veikia kaip sistema. Medicina puikiai įveikia ūmias būkles, daro tiesiog tikrus stebuklus. Tačiau vis daugėja susirgimų lėtinėmis ligomis, jos tampa pagrindine mirties priežastimi. Dabar Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyrauja sergamumas vadinamosiomis gyvenimo būdo ligomis – II tipo cukriniu diabetu, ateroskleroze ir kitomis metabolinėmis ligomis. Todėl ir gydymas turėtų prasidėti nuo gyvenimo būdo keitimo: tinkamo fizinio aktyvumo, mitybos, psichologinės higienos. Jei tai neveikia, verta vartoti žolinius vaistus, papildus ir tik žengus šiuos žingsnius griebtis cheminių vaistų ar chirurginės intervencijos.

Daržovių, vaisių ir uogų derinimo principai Jei planuojate plakti uogų ir vaisių kokteilius, pravartu žinoti jų derinimo pricipus. Susmulkinus vaisius ir daržoves išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios pradeda reaguoti tarpusavyje ir gali sudaryti sunkiai virškinamus junginius. Melionus, ypač saldžiuosius, geriausia valgyti atskirai. Rūgščius vaisius galima derinti su pusiau rūgščiais. Pusiau rūgščius galima derinti su saldžiais, bet bloga kombinacija yra derinti rūgščius vaisius su saldžiais. Taip pat nėra gerai saldinti rūgščius vaisius cukrumi, medumi, agavų sirupu. Baltyminį maistą geriausia valgyti su daržovėmis, kuriose nėra krakmolo. O krakmolingas daržoves tinka valgyti su kitomis daržovėmis, bet ne baltyminiu maistu.

Rūgštūs vaisiai:

visi citrusiniai, braškės, slyvos, spanguolės, granatai.

Pusiau rūgštūs:

papajos, vyšnios ir visos kitos uogos.

Saldūs:

vynuogės, trešnės.

Krakmolingos daržovės:

morkos, pupelės, ropės, bulvės, moliūgai, topinambai, kukurūzai.

• Vaisiai ir daržovės yra vienas geriausių būdų sustabdyti ląstelių senėjimą. Daugybė tyrimų rodo, kad bent 5 daržovės ir vaisiai per dieną sumažina vėžio riziką 31 proc., o ankstyvą mirtingumą 37 proc. • Dauguma vaisių yra saldūs, bet juose yra fruktozės, o ne sacharozės. Kad fruktozė patektų į ląstelę, nereikia insulino, ji yra žemo glikeminio indekso ir neskatina lipidų gamybos. • Raudonuose vaisiuose gausu vitaminų B1, B2, PP, B3, B5, B6, H, B8, B9, C ir folio rūgšties. • Vaisiuose gausu pektino, jis dažniausiai kaupiasi vaisių odelėje. Mažiau prinokę vaisiai jo turi daugiau. Uogienių virėjai žino, kurie vaisiai suverda į tirštą džemą, – tie, kuriuose natūraliai yra pektino. Tyrimai rodo, kad pektinas gali padėti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir saugoti nuo vėžio. • Kitas geras dalykas yra ląsteliena. Tai geriausia organizmo šluota, surenkanti visas nereikalingas medžiagas. Ląsteliena brinksta nuo skysčių ir taip lengvina vidurių užkietėjimo problemas. • Bioflavonoidai vaisiams suteikia rausvą spalvą ir randami ten, kur yra vitamino C. Jie yra geriausi antioksidantai, nes surenka organizme susidariusius laisvuosius radikalus, mažina vidinį uždegimą ir saugo nuo vėžio. Bioflavonoidai atkuria audinių drėgmę ir saugo nuo žalingo saulės poveikio – tai puikus pagalbininkas mėgaujantis saulės voniomis. • Pterostilbenas ir resveratrolis, esantys mėlynėse, šilauogėse ir kitose vaccinium šeimos uogose, taip pat avietėse, manoma, gali apsaugoti nuo vėžio, turi antidepresinį, gliukozės apykaitą reguliuojantį poveikį. Tiriamas šių medžiagų poveikis gyvenimo trukmės ilgėjimui. • Žalios spalvos daržovės, ypač lapinės, bei ryžių luobas, turi vitaminų K ir B2 – riboflavino, vario ir kitų mikroelementų. Šios medžiagos stiprina imuninės sistemos adaptacijos galimybes, gerina deguonies apykaitą, kraujo krešumą.

sezoninis ingredientas

Ne�tarina� Teksto autorė ANNA VANAGĖ Receptai IEVOS PIKŽIRNYTĖS Nuotraukos DOVILĖS JAKŠTAITĖS ir VYGAILĖS SUKURYTĖS

Jei manote, kad nektarinas – tai nusiskutęs persikas, esate netoli tiesos. Lygiaskruosčiai nektarinai užauga dėl persikų medžio mutacijos. Vaisiai priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip ir rožės, jie yra tolimi migdolų giminaičiai. Šie saldūs vaisiai kilę iš Kinijos, tačiau į Europą XVI amžiuje atkeliavo iš Persijos. Nektarinų spalvą lemia beta karotenas, ryškios spalvos vaisiuose jo daugiau. Dar nektarinuose daugybė vitaminų A ir C, kalio ir antioksidantų, o 100 gramų šio vaisiaus turi vos 44 kilokalorijas.

Tinka dėti į salotas. Pikantiškai dera su mėsa ir sūriu. Mielai šildosi pyraguose . Virsta įspūdinga uogiene . Atgimsta aromatinga želė . Yra geriausi desertų ir kokteilių draugai . Pernokę ir suminkštėję tinka šerbetui gaminti . 88

Nuotraukos DOVILĖS JAKŠTAITĖS ir VYGAILĖS SUKURYTĖS

Nektarinų sezonas trunka nuo birželio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Prinokusius vaisius pažinsite iš ryškaus saldaus kvapo, lygios odos, vaisius turi būti vos vos minkštas. Neprinokusius dėkite į vaisių krepšį ir palaukite kelias dienas – sunoks.

Kai susitinka sviestinė tešla, sezoniniai kaulavaisiai ir migdolų kremas, gimsta tikra prancūzų virtuvės klasika. Ragauti norisi iškart. Tešlą ruošiame su varške ir speltų miltais, o migdolų kremą pagaminsite be vargo. Nepraleiskite skaniausių vaisių sezono. Tešlai reikės: • 120 g minkšto sviesto • 100 g varškės • 1 kiaušinio • 6 šaukštų miltelinio cukraus • žiupsnio druskos • 60 g kvietinių miltų • 250 g speltų miltų • 1 kiaušinio baltymo viršui patepti • 1 šaukšto drėgnojo rudojo cukraus „Farinas“ Įdarui: • 6 nektarinų • 100 g ir dar 2 šaukštų migdolų • 1 šaukšto miltelinio cukraus • 3–4 šaukštų drėgnojo rudojo cukraus „Farinas“ • 60 g minkšto sviesto • 1 kiaušinio trynio • 1 šaukšto bulvių ar kukurūzų krakmolo • žiupsnio cinamono

Trapus nektarinų pyragas –

gallete

Kepame: 1. Minkštą sviestą ištriname su varške ir kiaušiniu. Suberiame miltelinį cukrų, druską ir miltus. Gerai sumaišome. Paliekame tešlą pailsėti 15–30 minučių. 2. Iškočiojame apvalų tešlos lakštą ir atsargiai perkeliame jį ant kepimo popieriumi išklotos skardos. 3. Pasiruošiame įdarą. Migdolus smulkiai sukapojame peiliu arba pasmulkiname maisto kombainu. Du šaukštus atidedame. Migdolus sumaišome su milteliniu ir ruduoju cukrumi, sviestu, kiaušinio tryniu, krakmolu ir cinamonu. Gerai išsukame šluotele. 4. Nektarinus labai gerai nuplauname ir supjaustome riekelėmis. 5. Ant pyrago pagrindo, maždaug ties viduriu, palikdami apie 2 cm nuo kraštų, dedame migdolų kremą ir klojame nektarinus. Kraštus užlankstome į vidų. 6. Kiaušinio baltymą išplakame su šaukštu cukraus ir plakiniu patepame tešlą. Pabarstome atidėtais kapotais migdolais. 7. Kepame iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje apie 30–35 minutes, kol tešla gražiai paruduos.

Citrininia� retas svečias

krepšeliai su plikytu kremu ir karamelizuotais rabarbarais Citrininiams krepšeliams reikės: • 170 g miltų • druskos • 1 šaukštelio tarkuotų citrinų žievelių • 30 g šalto margarino • 55 g šalto sviesto • 1,5 šaukšto šalto vandens • 200 g braškių • mėtų lapelių papuošti • 3–4 šaukštų cukraus karamelei

Gaminame: 1. Į didelį indą persijojame miltus su žiupsniu druskos. Suberiame citrinų žieveles ir išmaišome. 2. Sviestą ir margariną supjaustome mažais kubeliais arba sutarkuojame burokine tarka ir iškart pertriname su miltais. Turi išeiti duonos trupinius primenanti masė. 3. Šiuos trupinius pašlakstome vandeniu ir suminkome kietą tešlą. Jei ji labai kieta ir neminkoma, biri, įpilame dar šaukštą vandens ir dar kartą išminkome. Tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą 30–60 minučių. 4. Įjungiame orkaitę, temperatūra – 200 °C. 5. Tešlą iškočiojame iki 5–7 mm storio. Tešlą klojame į formeles (kočėlu galite nubraukti tešlos perteklių nuo formelių kraštų) ir subadome šakute. 6. Ant tešlos formelėse dedame kepimo popierių, ant jo užberiame pupelių, žirnių ar akmenėlių, kad prispaustų tešlą. Kepame 10 minučių. 7. Kremui kiaušinius gerai išplakame su cukrumi. Supilame pieną, grietinėlę ir vanilės esenciją. Išmaišome.

Plikytam kremui: • 2 kiaušinių • 30 g rudojo cukraus • 150 ml pieno • 150 ml grietinėlės • 3 lašų vanilės esencijos • 0,25 malto muskato

Karamelizuotiems rabarbarams: • 6 rabarbarų lapkočių • 4 šaukštų rudojo cukraus

8. Nuo krepšelių tešlos nuimame ją laikiusį svorį ir kepimo popierių. Pakepame dar 8 minutes, kad tešla šiek tiek paruduotų. 9. Ištraukiame iš orkaitės, sumažiname temperatūrą iki 170 °C. Krepšelius išimame iš formelių, sudedame ant skardos, supilame kremą, pabarstome muskatu ir kepame 45 minutes, kol kremas ims tirštėti. 10. Ištraukę iš orkaitės paliekame atvėsti ir tada dedame į šaldytuvą mažiausiai 2 valandoms arba pernakt. 11. Rabarbarus nulupame ir susmulkiname. Suberiame į keptuvę kartu su cukrumi ir pakepame, kol suminkštės. Dedame ant krepšelių viršaus. 12. Braškes nuplauname, nusausiname ir supjaustome skiltelėmis. Puošiame jomis krepšelius, uždedame mėtų lapelių. 13. Jei norisi papuošti karamele, ištirpiname 3–4 šaukštus cukraus keptuvėje ir pakabinę šakute staigiais judesiais „piešiame“ karamele ant krepšelių viršaus.

Trapus citrinų skonio pagrindas ir ryškūs, gaivūs priedai – braškės ir rabarbarai yra įprastas ir patikrintas derinys. Jie puikiai vienas kitą papildo, kaip obuolys ir cinamonas ar riešutai ir šokoladas. Geriausia kepti specialiose formelėse – silikoninėse ar skardinėse išimamu dugnu. Jei tokių neturite, galite naudoti didesnes keksiukų formeles arba kepti vieną didelį pyragą.

vaikai namuose

�aiva� DOVILĖS JAKŠTAITĖS nuotraukos.

Čia niekada neskęsta

110

�

Teksto autorė ANNA VANAGĖ

Laiveliai! Lengvučiai, truputį svajokliai, kviečiantys į nuotykį mažą ir didelį. Draugiški vasaros lietaus balai arba dubenyje užmaišytam dangaus mėlio vandenynui. Šiek tiek nekantriems – ledų pagaliukų ir riešutiniai, kantresniems – lankstyti arba iš pagaliukų. Laiveliuose puikiai telpa ir tėčio, ir mamos, ir vaikų svajonės. O kai iškelsit bures – pasileiskite ir plaukus, visi mes širdyje truputį kapitonai. Laivelius plukdė sesės Vakarė (6 m.) ir Rugilė (4 m.)

Trys kamšteliai, apkabinti spalvotų gumelių. Tada bakst, dantų krapštukas per vidurį. Laiveliui patiks piešta vėliava arba žalias medžio lapas. Į tokį tilps ir koks nedidelis kapitonas.

111

Krutonai sriubai ir salotoms

Krutonas – tai prancūziškas mažybinis plutelės pavadinimas, kurį, kaip ir anglai, mes pasiskolinome iš prancūzų. Anksčiau jiems ruošti šeimininkės naudodavo tik seną duoną, o dabar krutonai – tai paprasčiausi skrebučiai – gaminami specialiai, nes jais skanu ir sriubą gardinti, ir salotas paįvairinti. Be jų, tokių duonos skrebučių, neįsivaizduojama garsioji prancūziška svogūnų sriuba, visų taip mėgstamos Cezario salotos, o amerikiečiai krutonus net Padėkos vakarienės kalakuto įdarui naudoja. Duonos skrebučiai yra geras ir praktiškas dalykas, kurio verta visada turėti savo virtuvės atsargose. Jie skanesni, jei gaminami iš duonos su sėklomis ir grūdais. Todėl rinkomės juodą „Agotos“ duoną su saulėgrąžomis. Apskrudusių saulėgrąžų skonio šios ruginės duonos skrebučiai bus tokie gardūs, kad norėsis valgyti juos vienus. Reikės: • 375 g „Vilniaus duonos“ juodos duonos su saulėgrąžomis „Agota“ • 2 šaukštų alyvuogių aliejaus • apie 40 g tarkuoto kietojo sūrio • druskos 1. Nupjaustome „Agotos“ duonos riekių kampučius ir plonu aliejaus sluoksniu aptepame abi duonos puses. 2. Duoną supjaustome nedideliais kubeliais. 3. Pabarstome druska ir išmaišome. 4. Orkaitę įkaitiname iki 190 °C. 2 kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi. 5. Duonos gabalėlius paskleidžiame ant skardų, kad nebūtų susigrūdę ir nesiliestų vienas prie kito. 6. Pakepame 6 minutes, ištraukiame iš orkaitės, apibarstome sūriu, sumaišome ir dar kepame 8–10 minučių. Patikriname, ar krutonai gražiai apskrudo ir yra pageidaujamo traškumo. Jei ne, pakepame dar kelias minutes. 7. Ištraukiame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti. Visiškai atvėsusius skrebučius suberiame į sandarią dėžutę ar stiklainį.

116

Keliauk ir

ragauk

skanios kryptys Lietuvoje

Teksto autorė ANNA VANAGĖ

keliauk ir ragauk

Sūrių ir desertų baras, pienių vynas ir žvėrynėlis DZŪKIJOJE

Saldžioji SUVALKIJA

KĖDAINIAI: atrask naujai Beatos rekomendacijos

Kelionės yra tiesiausias ir paprasčiausias būdas pajusti didelę laimę. Nesvarbu, ar skrisite niolika valandų lėktuvu į tolimiausią pasaulio kraštą, ar automobiliu išnaršysite Lietuvą, o gal išeisite į žygį pėsčiomis, – laimė lyg koks vitaminas kaupsis ir didės. Keliaudami daugiau judame, daugiau juokiamės, daugiau pamatome, daugiau kalbame ir, žinoma, – daugiau ragaujame! Todėl į šiuos vasaros kelionių puslapius surinkome šešias lankytinas vietas: ūkius, kavines ir restoranus mažuose Lietuvos miesteliuose ar net miško viduryje. Dėl jų patiekalų verta važiuoti kad ir šimtą kilometrų. Pernai keliavome ir ragavome, o šiemet ragausime ir keliausime. Skelbiame vasaros sezoną atidarytą!

PAJŪRY PAMARY: plauk, ragauk, iškylauk Dėmesio – naujas keltas!

ŽEMAITIJA: legendinė „Pakalnutė“, ožkų ūkis ir japoniškas sodas

Juditos Kuniskytės nuotrauka.

UKMERGĖ: A. Smetonos dvaras ir kanapių labirintai

117

keliauk ir ragauk

ŽEMAITIJOJE

KAVINĖ „PAKALNUTĖ“ Ir tik ji, sakė mums visi: žemaičiai, dzūkai, kauniečiai ir vilniečiai. Interjero subtilybių, alyvuogių ir pievagrybių nesitikėkite, bet šeimininkė sutiks ir pamaitins kaip seniai matytus gimines. Sodriai žalias kavinės pastatas yra Salantų centre, ir neįtikėtina, bet gali būti, kad staliuko teks palaukti eilėje! Antros tokios kavinės turbūt nėra, nes mažų (tikrai mažų...) kainų stebuklas čia suderintas su skaniu naminiu maistu ir didžiulėmis porcijomis! Kavinės top patiekalas – šonkauliukai. Ohoho, neišgriūkit pamatę – lėkštė didžiulė ir tie naminės mėsos šonkauliai, darniu kalneliu sudėlioti, šalia – šeimininkės darže augintos daržovės ir virtos bulvikės. Suvalgę metrą tų tikrai skaniausių pasaulio šonkaulių ir susimokėję jau kylame eiti, o šeimininkė į rieškučias beria saldainių. Tai ar daug tie du ar trys šimtai kilometrų, kai įspūdžių milijonas ir pilvas džiaugiasi?

126

Kazimiero Žižliausko, Arvydo Veito nuotraukos.

Adresas: M. Valančiaus g. 3, Salantai (netoli Kretingos)

ĮDOMYBĖS NETOLIESE

Gintautės Kazlauskienės, Vlado Ščiavinsko nuotraukos.

DIDŽIAUSIAS JAPONIŠKAS SODAS EUROPOJE Unikalus 16 hektarų meistro Hajime Watanabe iš Japonijos kuriamas japoniškas sodas su tūkstančių bonsų kolekcija, akmenų sodu, sakuromis, tvenkiniais. Sodo kūrėjai viską papasakos ir aprodys, galėsite paragauti japoniškos žaliosios matcha arbatos ir pamaitinti laimę nešančius karpius. Darbėnuose už bažnyčios sukite Laukžemės kryptimi, po to jau matysite nuorodas.

Adresas: Kretingos rajonas, Mažučių kaimas, Sodų gatvė Koordinatės 56.0300039, 21.208963 Tel. +370 616 18530

BALTŲ MITOLOGIJOS PARKAS Paslaptingame piramidės formos miške tarp Šventosios ir Darbėnų yra Baltų mitologijos parkas. Čia gyvena legendiniai senovės lietuvių garbinti dievai: Praamžius, Perkūnas, Žvaigždikis ir net Patrimpas, kuris už pavasarinį atgimimą atsakingas. Jei į parką iš viršaus pažiūrėtumėte, pažintiniai jo takai į Verpstės pavidalą susidėtų. O jei, gryname miško ore palakstę tarp mitologinių būtybių, neišalkote, užeikite ir į šalia esantį labirintą Laimės šulinio paieškoti.

Adresas: Sausdravų kaimas, Kretingos rajonas Tel. +370 682 55037

EKOLOGINIS OŽKŲ ŪKIS „BAJORKAIMIO PIEVOS“ Smalsuoliams, norintiems pamatyti, kaip daromi fermentiniai sūriai. Mažyliams, kurie galės straksėti su ožiukais, paglostyti avytę, žemaitukų veislės kumele Klumpe pajodinėti. Gurmanams, kad balandų pesto su sūriu ragaudami džiaugtųsi. Beje, šioje sodyboje 1987 m. režisierius Gytis Padegimas filmavo „Irkos tragediją“ (pagal Šatrijos Raganą).

Adresas: Šarnelės kaimas, Bajorkaimio skersgatvis 4, Plungės rajonas Skambinkite Gintautei Kazlauskienei tel. +370 616 03489

127