Žurnalas Beatos virtuvė, Ruduo 2018, Nr. 18

Page 1


43

AUTORĖ IR KŪRYBOS VADOVĖ

© Beata Nicholson © UAB „Beatos virtuvė“ PROJEKTO VADOVĖ

Laura Kalvelytė-Murinienė

Nenuobodus konservavimas

REDAKTORĖ

Gabjota Alūzaitė TEKSTŲ AUTORIAI:

Beata Nicholson Agnė Žemaitytė Anna Vanagė Laura Kalvelytė-Murinienė Rasa Povilė Laisvė Radzevičienė Nida Degutienė Vilma Janulytė Ieva Pikžirnytė Gabjota Alūzaitė MAISTO REDAKTORĖS:

Beata Nicholson Ieva Pikžirnytė FOTOGRAFAI:

Dovilė Jakštaitė Kęstutis Vanagas KALBOS REDAKTORĖ

Jūratė Šamelienė DIZAINAS

Živilė Adomaitytė VIRŠELIO DIZAINAS

Andrius Petkevičius REKLAMA

26

Mamos restoranas

Vilma Janulytė vilma@beatosvirtuve.lt ASISTENTĖS:

Inga Matevičiūtė Ugnė Aukštakalnytė LEIDĖJAS

© UAB „Beatos virtuvė“ Gedimino pr. 27 LT-01104, Vilnius redakcija@beatosvirtuve.lt, www.beatosvirtuve.lt BeatosVirtuve SPAUSDINO

UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ Gedimino pr. 12A, Vilnius 2018 m., Nr. 18, ruduo ISSN 2351-6747 VIRŠELYJE

Tomo Viršilo nuotrauka Tiražas 15 000 egz. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

56

Uogienės ir kepiniai

68

SUSUKTAS MAISTAS – MANGOLDAI


45 rece�ta�

82

Be alergenų – figų ir medaus pyragas

KUGELIS IŠ LABORATORIJOS 17 19 20 22 24

Kugelis su nduja ir čorisu Kmynų ir imbierų limonadas Kugelio traškučiai Kugelis su vištų sparneliais Daržovinis kugelis

#MAMOSRESTORANAS 29 Lėtai kepta jautiena 30 Šeimos mėgstamiausios kesadilijos 32 Namų gamybos pomidorų padažas 34 Kalakutienos kepsneliai 35 Kalakutiena parmidžana 36 Kukuliai su batatais ir avižiniais dribsniais 38 Greitai paruošiamas padažas makaronams su kalakutienos dešrelėmis

84

Retas svečias

NERVUS Į KONSERVUS 44 45 46 48 50 51 53 54

Marinuoti pomidorai Smetoniški marinuoti baravykai Grybų paštetas Firminiai Haroldo Mackevičiaus mažasūdžiai Marinuoti saldžiarūgščiai agurkai Marinuoti burokėliai su žiediniais kopūstais Renatos anytos pomidorų ir paprikų padažas Raugintos morkos su kraujažolėmis, imbieru ir gvazdikėliais

UOGIENIŲ IR KEPINIŲ DRAUGYSTĖ

56 Moliūgų pyragas 57 Saldi moliūgų tyrė 58 Linzer Torte, arba riešutinis pyragas su uogiene 58 Bruknių ir spanguolių uogienė 59 Smėlinės juostos su obuoliene 59 Obuolienė

MADINGA

64 Avinžirnių, grybų ir alyvuogių blyneliai 65 Angliški pusryčiai 65 Idėja raudonųjų pupelių burgeriui

SUSUKTAS MAISTAS

68 Ryžiais ir riešutais įdaryti vynuogių lapų suktinukai 71 Mangoldų suktinukai su vištiena

SEZONINIS INGREDIENTAS 75 75 76 79

Moliūgų spurgytės Moliūgų karis Moliūgų sriuba su pupelėmis Morkų ir moliūgų salotos su sėklomis ir razinomis 79 Džiovintų vaisių ir sėklų rutuliukai

BEBEBE

80 Obuolių blyneliai 80 Burokėlių blyneliai 82 Figų ir medaus pyragas su rozmarinais

RETAS SVEČIAS 84 85 86 87

Šaltalankių uogų paruoštukas arbatai Šaltalankių kokteilis su kefyru Šaltalankių tyrė Sūrio pyragas su šaltalankiais ir avietėmis

VAIKAI VIRTUVĖJE

114 Varškės pyragėliai-keksiukai

KELIAUK IR RAGAUK 128 Paelija iš Valensijos

7



ATSILIEPIMAI Vakarė su savo draugais Skomantu, Herkumi ir Tomu BERTAŠIAIS

„Į Antakalnį atsikraustėme prieš penkerius metus – šeima didėjo, reikėjo ir didesnio būsto. Visada norėjome gyventi netoli senamiesčio, bet tuo pačiu – ir šalia gamtos, upės pašonėje. Antakalnis šiuo požiūriu yra idealus ir labai autentiškas: Vileišių rūmai, nuostabi Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Joanitų vienuolynas, Sapiegų parkas, miškai su išraizgytais takeliais – ranka pasiekiami. Ir bendruomenė čia – ypatinga. Negalėčiau savęs pavadinti labai socialiu, bet patinka gyventi tarp žmonių, kuriems rūpi jų aplinka, tarp atsakingų ir pilietiškų kaimynų. Visada žavėjausi skandinavais,

Dėl to, kad esame čia, kalti vaikai

jų neabejingumu, pilietiškumu, politiškumu. Džiaugiuosi, kad netoliese įsikūrė „Miesto laboratorija“. Nuostabūs žmonės subūrė daug antakalniečių. Dėl to, kad dabar mes dažnai čia ateiname, kalti vaikai: su Vakarės ir Alekso tėvais susipažinome darželyje, kurį lankė ir mūsų vyresnėlis Skomantas. Susibičiuliavome ir vieną sekmadienį pravėrėme laboratorijos duris. Puiki vieta leisti sekmadienio rytą, kai į būrį susibėgę vaikai visada randa, ką veikti. Tėvai tuo metu gali ramiai pusryčiauti ar išgerti kavos mieloje aplinkoje, su mielais žmonėmis. Šiandien sunkiai prisiminčiau sekmadienio rytą, kad visa šeima

nežingsniuotume laboratorijos link. Visada keliaujame ten, jei tik nesame ko suplanavę. Mažasis sūnus, vos įžengęs pro duris, reikalauja grybukų – visi čia jį jau pažįsta ir žino, ką užsisakys. „Miesto laboratorijoje“ smagu būti ne tik stebėtojais, pavasarį visus kvietėme į „Paskui nosį“ kvepalų blusturgį – pirmąjį tokį renginį Lietuvoje sumanė ir organizavo mano žmona Eglė. Vyko tikras ažiotažas, kaip reikiant sudrebinęs laboratorijos sienas gerąja prasme: susirinko keli šimtai žmonių, visus norinčiuosius net sutalpinti buvo sunku!“

21


maisto planas

Toks galėtų būti jūsų savaitės meniu

Lėtai kepta jautiena 29 p.

Kesadilijos su jautiena ir pomidorų padažu

30 p.

Makaronai su Bolonijos padažu ir jautiena

Kalakutienos kepsneliai 34 p.

Kepsneliai su šviežių daržovių salotomis

Kalakutienos parmidžana

35 p.

Kalakutienos ir batatų kukuliai 36 p.

Troškinys – daržovių karis su kukuliais

Naminis pomidorų padažas 32 p. Makaronai su pomidorų padažu ir dešrelėmis

38 p.

28

Kukuliai su grikiais ir pomidorų padažu





nervus į konservus

Užkonservuoti ir

�va�a

TV vedėja RENATA ŠAKALYTĖJAKOVLEVA prisipažįsta, Nors

kad konservavimas nėra didžiausias jos pomėgis, šeimos draugai gali tikėtis būti nustebinti netikėtai gardžia staigmena: Renata per Kalėdas jiems yra dovanojusi pačios virtos agrastų, vyšnių uogienės, o šiemet į stiklainius jau uždaryta aviečių ir juodųjų serbentų uogienė su šokoladu (Renata sako, kad vos atidarius stiklainį visuose namuose iškart pasklinda šokolado aromatas), eilėje dar laukia šią vasarą gausiai užderėjusios slyvos. Idėjų Renata žvalgosi internete arba gamina pagal savo močiutės ar anytos receptus. Vienas brangiausių vaikystės prisiminimų užkonservuotas jau seniai: „Kas rytą, kai pabusdavau kaime pas senelius, ant savo sienos šalia lovos išvysdavau saulės spindulių ruožą, praslydusį pro užuolaidos kraštą. Perbraukdavau pirštu ir suprasdavau, kad tai ne sapnas. Tada linksma bėgdavau tiesiai į kiemą – jei diedukas ten būdavo, visada sušukdavo: „Oooo, jau išsiritai? Ir ką šiąnakt sapnavai?“ Tada babytė kviesdavo pusryčių: naminės dešros, naminio sviesto ir duonos, sumuštinių su kakava.“ Jei uždaryti į stiklainius būtų galima ne tik vasaros nuglostytas uogas, vaisius ir sunokintas daržoves, bet ir kitas gyvenimo dovanas, Renata pasirinktų užkonservuoti savo naujagimių dukrų kvapą: „Jis toks ypatingas buvo! Saldaus pieno, nekaltumo, ramybės, euforijos, amžinybės. Jis toks vienintelis, ir būtų gera kartkartėmis įkvėpti prieš miegą.“

Tada babytė

kviesdavo pusryčių: naminės dešros, naminio sviesto ir duonos, sumuštinių su kakava 52

GABJOTA ALŪZAITĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ



Moliūgų pyragas

draugyste Uogienės ir kepinių

Amerikietiškas klasikinis pyragas, kepamas per Padėkos dieną. Tai sodraus rudeniško skonio kepinys, papildytas kreminio sūrio ir riešutų sluoksniu. Pyrago pagrindas nėra saldus, nes visas saldumas ir gardumas slypi išraiškingo skonio moliūgų tyrės sluoksnyje.

Reikės: • 175 g visų grūdo dalių kvietinių miltų • 0,5 šaukštelio druskos • 2 šaukštų „Dansukker“ cukraus „Panevėžio Plius“ • 113 g šalto sviesto • 30–60 ml šalto vandens Sūrio sluoksniui: • 30 g skrudintų karijų arba lazdynų riešutų • 200 g grietinėlės sūrio • 2 šaukštų „Dansukker“ cukraus „Panevėžio Plius“

Patiekti: • 200 ml plakamosios grietinėlės • 1–2 šaukštų „Dansukker“ auksaspalvio sirupo • malto cinamono, apelsino žievelių papuošti

56

BEATA NICHOLSON

IEVA PIKŽIRNYTĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

rekla mi ni s p roj e ktas

Moliūgų masei: • 3 L dydžio kiaušiniai • 400 g saldžios moliūgų tyrės • 120 ml plakamosios grietinėlės • 1 šaukštelio cinamono • didelio žiupsnio druskos • žiupsnio maltų gvazdikėlių • 1 šaukšto brendžio ar romo



madinga

Ryžiais ir riešutais įdaryti vynuogių lapų

68

su�tinu�ai



sezoninis ingredientas

Mo liū gas Nuoširdžiai tikiu teorija „Suvalgyk vaivorykštę“ (angl. Eat The Rainbow). Spalvų reikia ne tik mūsų kasdieniame gyvenime, bet ir lėkštėje. Viliodama spalvomis gamta mums sufleruoja, kokios vertingos sveikatai yra žalios daržovės, kokie gardūs ir naudingi burokėliai, ką ir kalbėti apie ryškias uogas. Ruduo – ne tik geltonų, oranžinių, sodriai raudonų lapų metas, bet ir oranžinių daržovių karaliavimo laikotarpis. Jose itin gausu beta karoteno, reikalingo imuninei sistemai, odai, akims. Džiaukitės ir semkite spalvas pilnomis saujomis. Taigi, eilinį kartą rudens karaliaus sostą garbingai užima moliūgas. Manau, kiekvienas privalo mokėti išsivirti skanią moliūgų sriubą. Savo svetainėje beatosvirtuve.lt ir TV laidose esu pateikusi ne vieną moliūginį receptą, o šiam žurnalo numeriui parinkau įdomesnius receptus, kuriuos verta išbandyti šį rudenį arba žiemą.

74

BEATA NICHOLSON

DOVILĖ JAKŠTAITĖ



retas svečias

Šaltalankių tyrė Ši tyrė pravers gaminant desertus, padažus ar bus puiki dovana. Galima užpilti karštu vandeniu ir gerti kaip arbatą. Reikės: • 1 kg šaltalankių uogų • 500 ml vandens • 600–700 g cukraus uogienėms arba 1700 g cukraus Gaminame: 1. Šaltalankių uogas gerai nuplauname, sudžiūvusias uogas ir šakeles išrenkame. Sudedame į puodą, užpilame vandeniu ir paverdame apie 15 minučių. 2. Per sietelį sutriname uogas, likusias sėklas dar nuspaudžiame per audinį, kad išsunktume visas sultis. Turėtų išeiti apie 1,25 l sulčių. 3. Sultis vėl supilame į puodą, suberiame cukrų ir kaitiname 20 minučių, kol masė pradės tirštėti. Supilstome į švarius stiklainius ir laikome šaldytuve.

86



įkvėpimas

Greitai pasirodysiančio trumpametražio filmo „Žiūrėk“ užkulisiai

Estafetė, kurioje įkvėpimą perduodu tau

Jie nori kurti. Jie svajoja, o tada paprasčiausiai ima ir daro. Jie dalijasi įkvėpimu, nes kažkas įkvėpė juos pačius. Jie jaučiasi atsakingi, daug dirba, kelia klausimus ir ieško atsakymų, jų akys – dega. Jaukus pokalbis su Matu, Dominyka, Gyčiu, Judita ir Jonu – Šakių jaunimo bendruomenės nariais. Pasidalyta vienu kitu pasiekimu, pasikalbėta apie svajones... Regis, įprastos pokalbio su jaunimu temos, tačiau mano popietinės arbatos puodelis prisipildo išgryninto, gaivaus, spurdančio įkvėpimo. Kažkas viduje ima šilti ir vežuosi namo jausmą, kad su mūsų Lietuva viskas tikrai bus gerai, labai gerai.

100

RASA POVILĖ

JOKŪBAS VERBICKAS


Matas PETKŪNAS (20 m.)

Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių rajono meno mokyklos absolventas, vienas iš meno dienų „Plyta“ pagrindinių organizatorių, kino klubo „Žiburio“ gimnazijoje, kuris dabar veikia kaip Lietuvos kino centro koordinuojamo projekto „Kino klubas“ dalis, iniciatorius. Pastatė trumpametražį filmą „Tarp savęs“, kuris pelnė 1-ą vietą „Video virduly“, Lietuvos mokinių kino filmų festivalyje REC 2016 pripažintas geriausiu eksperimentiniu filmu, respublikiniame jaunųjų autorių trumpametražių filmų konkurse „Jaukinas 2016“ buvo įvertintas kaip geriausias vaizdo klipas, Šoblės kino festivalyje pelnė Geriausio garso takelio apdovanojimą.

Anksčiau buvau labai uždaras. Susidomėjęs meno mokyklos studijomis ėmiau keistis, išsijudinau. Meno mokykla padėjo suprasti meno svarbą, Šakių „Varpo“ dramos studija mane labai palaikė ir padėjo įsidrąsinti, nebijoti savęs, norėjo, kad tapčiau geresne savojo „aš“ versija. Taip supratau savo gyvenimo aistrą – kino kūrybą. Antraisiais metais „Žiburio“ gimnazijoje vyresnis gimnazistas Leonas Rėčkus mane pakalbino: „Ei, sukurkim ką nors įdomaus.“ Taip gimė pristatomasis filmukas festivaliui „Plyta“. Aš nufilmavau vaizdą, o Leonas sukūrė muzikinį takelį. Festivalio metu rodėme pilną šio filmuko versiją tamsiame koridoriuje per trumpas pertraukas tarp pamokų. Leonas įkvėpė mane ir padėjo suprasti, kad įkvėpimą reikia perduoti kitiems. Šakiuose tiek talentingų ir įdomių žmonių... Vieni supranta muziką, kiti puikiai vaidina. Išdrąsėjęs norėjau juos suvienyti, įkvėpti ir drauge kurti, taip ėmiau jaunesnius moksleivius burti kūrybai. Mes tiesiog visuomet labai daug dirbome: nėra kaip paprašyti kažko kito – jeigu tavo veikla kažkur pastebėta, tuo ir užsiimsi, pavyzdžiui, prireikia filmuko – eini ir kuri, ir vėl kuri, ir taip nuolat. Prisiimi atsakomybę ir dirbi. Turbūt taip ir tobulėji... Iš tiesų man pačiam labai smagu, kad Šakiai tokie atsigavę. Įkvepiame ir kitus miestus: pasvaliečiai labai susidomėjo mūsų meno dienomis „Plyta“ ir vėliau sukūrė savo meno savaitę „Kočėlas“, kurią nuo to laiko organizuoja kasmet. Kultūra keičiamės ir tarp mokyklų, ir tarp miestų, ir tarp šalių: ne kartą jaunimas keliavo į Siciliją. Pastarąjį kartą išvykoje

šakiečiai rodė spektaklį „Medėjos vaikai“. Jį kūrėme drauge su dramos, šokio studija, mokytojais. Scenografiją kūrė tas pats Voras – Algimantas Vorevičius, jis mūsų dailės mokytojas, jo žmona sugalvojo kostiumus ir makiažą, mes vaidinome, šokome, Leonas sukūrė garso takelį. Visi pridėjome širdies. Siciliečiams labai patiko! Kitos išvykos į Siciliją metu sukūriau dokumentinį penkiolikos minučių filmą – vežiausi mažą kamerytę ir viską filmavau. Šakiuose pavyko įamžinti „Plytą“. Pamenu, į mokyklą penkias dienas iš eilės eini su stovu ir kamera... Labai norėjosi parodyti, kokia „Plyta“ galinga buvo ir yra. Gimnazijos talentų vakare parodžiau savo pirmąjį trumpametražį filmą. Vėliau, kaupęsis trejus metus, pabaigiau ir antrąjį. Šis susidarė iš to, ką mes, Šakių jaunimas, geriausiai mokame. Pakviečiau vaidinti įvairius žmones iš Šakių, o Leonas sukūrė muzikinį takelį. Statome ne tik filmus, spektaklius, bet ir kuriame kompozicijas, su kuriomis dalyvaujame skaitovų konkursuose Lietuvoje. Praėjusiais metais dalyvavome dviejose kategorijose ir laimėjome pirmąsias vietas. Viskas, apie ką kalbu, visos tos veiklos padeda suprasti, kad esi žmogus. Jos gelbsti siekiant sužinoti, ką darysi ateityje. Be to, išjudina ir padeda suvokti, kad gali būti daugiau negu esi dabar.

Man Šakiai – kultūros miestas JONAS VAIKŠNORAS

101


vaikai namuose

namuose Namas

„Mano „marcipanai“ nevalgomi, bet ne mažiau saldūs“, – taip prisistatau savo feisbuko puslapyje „Marcipanų fabrikėlis“. Esu Lina, dviejų dukrų mama, laisvalaikiu kurianti rankų darbo žaislus. Kai ištekėjau, daug kas sakydavo, jog mano nauja pavardė skamba lyg marcipanai. O marcipaninius saldumynus mėgstu kaip ir rankdarbius, todėl pavadinimą buvo nesunku sugalvoti. „Marcipanų fabrikėlyje“ gaminu minkštas lėles, gyvūnėlius, čiupinėjimo žaisliukus kūdikiams ir lyg burtų lazdele mostelėjusi atgaivinu vaikų nusipieštus draugus, paversdama juos unikaliais žaisliukais.

110

LINA MARCINONĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ, LINA MARCINONĖ

Kviečiu jus bent trumpam į tamsųjį kambariuką uždaryti savo vidinį kritiką vardu Čianeman ir savo vaikams padovanoti pasakišką žaidimų namelį – nebrangų, ekologišką ir, svarbiausia, pagamintą su meile. Tai tikrai nėra sudėtinga. Žinoma, laiko prireiks daugiau nei nupirkti parduotuvėje, bet atpildas vaikų džiaugsmu garantuotas ilgam! Pradėjusi daugiau bendrauti su įvairaus amžiaus šių laikų vaikais supratau nuostabų dalyką: kad ir kiek visko turėtų, jie visada labai vertina ir džiaugiasi rankų darbo žaislais, o jei juos pagamino tėtis ar mama... O jei pats gamino drauge su tėvais!..


Nameliui reikės: • 11 vienodo dydžio (nebūtinai) kartoninių dėžių ir dar kelių bet kokio dydžio sienoms sutvirtinti (Jei nieko didelio neperkate, dėžių nemokamai galima gauti iš kokios nors įmonės. Visiškai nesvarbu, kas ant jų išspausdinta, svarbu, kad būtų kuo tvirtesnės ir didesnės.) • Šiek tiek audinio arba dažų (Visada galima pasirausti mamos ar močiutės sandėliuke „juodai dienai“, panaudoti seną patalynę arba pasižvalgyti dėvėtų drabužių parduotuvėje.) • Popieriaus klijų (Vadinamojo lipalo reikės nemažai, ypač jei nenaudojate dažų, tik audinį.) • Kelių varžtelių sienoms sutvirtinti

• Įrankių:

žirklių, popieriaus peilio, kuo ilgesnės liniuotės, pieštuko, platesnio teptuko dažams ir klijams, šiek tiek lipniosios juostos, knygų ar kitų sunkių daiktų prispausti klijuojant • Geros nuotaikos bei šiek tiek kantrybės

Svarbiausia nesistengti sukurti tobulo kūrinio, o atsipalaiduoti ir tiesiog linksmai pažaisti .

1. Jei jūsų dėžės nevienodo dydžio (kaip mano atveju) – nieko baisaus, teks šiek tiek daugiau matuoti ir pjaustyti. Pirmiausia jas išskleiskite – padarykite išklotinę.

2. Keturias dėžes (2 x 2) suklijuokite kaip dvi šonines sienas. Dvi išklotines suklokite greta ir iš dėžių, skirtų sutvirtinti, iškirpkite kartono lapus, klijuokite juos ant sulenkimo ir įpjovimo vietų. Kad tvirčiau suliptų, prispauskite kokiu nors sunkiu daiktu, pvz., knygomis. Iš dar keturių (2 x 2) dėžių tokiu pat būdu suklijuokite priekinę ir galinę sienas, o iš likusių trijų dėžių – stogą.

2 x galinė siena

2 x šoninė siena 3. Sienas iš vienos ar iš abiejų pusių apklijuokite audiniu – jis ne tik paslepia popieriaus lopus, bet ir papildomai sutvirtina. Aš turėjau atliekamų senų dažų, todėl vidų klijavau audiniu, o išorę dažiau – dėžių sujungimo vietos atrodo lyg plytos. Baigus pamatuoti ir užlenkti, kur bus klijuojamas stogas (raudona linija).

Stogas Svarbu, kad ši linija būtų šiek tiek trumpesnė už pusės stogo plotį

111


keliauk ir ragauk

TOP 10 GASTRO patirčių Lietuvoje INDRĖ TRAKIMAITĖ-ŠEŠKUVIENĖ, Laikina Turizmo departamento vadovė

Visada raginu kitus, o ir pati šventai laikausi taisyklės keliaujant po Lietuvą ragauti viską ne tik akimis, širdimi, bet ir liežuviu. Įvairiuose mūsų šalies regionuose gausu tokių netikėtų skonių, kad jie tampa atradimu ne tik vietiniams keliautojams, bet ir gastronominiams turistams, vadinamiesiems „foodies“. GASTROliuokime – atraskime Lietuvą ragaudami!

1

SKANIAUSI KOLDŪNAI – „VIDUKLĖS KOLDŪNUOSE“

Kęstučio g. 36, Viduklė, Raseinių r. Sakoma, kad Lietuvoje yra dvi vietos, kuriose gaminami skaniausi koldūnai, – tai Kavarskas ir Viduklė. Aš dar pasiginčyčiau, kur koldūnai išties skanesni. Viduklės koldūninėje galima išsirinkti tradicinių koldūnų su kiauliena, paukštiena arba varške – mažą arba didelę porciją. Jie patiekiami dubenėlyje, gausiai aplieti padažu. Koldūnai tokie maži, kad į arbatinį šaukštelį jų telpa keli! Juos labai skanu užsigerti gira.

116

INDRĖ TRAKIMAITĖ-ŠEŠKUVIENĖ


2

NETIKĖČIAUSIO SKONIO LEDAI – „DŽIAUGSME“

Vilniaus g. 28, Vilnius

3

TOBULIAUSIAS KASTINYS – KAIMO TURIZMO SODYBOJE „PAS TĖVUKUS“

Plungės g. 42, Beržoro k., Platelių sen., Plungės r.

Kad ir kiek sulaižyčiau ledų, nė vieni

Kiekvienas Lietuvos regionas išsiskiria tam tikrais gastronominiais ypatumais. Su tradi-

jų neužgožia geriausiu Lietuvos resto-

cine Žemaitijos virtuve turėjau galimybę susipažinti Beržoro kaime, itin svetingoje so-

ranu šiemet pripažintame „Džiaugs-

dyboje „Pas tėvukus“, kurios šeimininkės pačios suka burnoje tirpstantį kastinį. Niekur

me“ ragautų baravykų ledų su bulvių

nesu tokio skanaus ragavusi, ypač užsikandant karšta nelupta bulve. Ne veltui vieno

traškučiais. Tai toks netikėtas derinys,

GASTROliavimo po Lietuvą projekto dalyvis kastinį pavadino „Žemaitijos ikrais“.

stipriausia gastronominė patirtis, sujungianti ir šefo meistriškumą, ir vietinių produktų skonius.

4

SKONIS IŠ PRAEITIES – KAUNO SPURGINĖ

Laisvės al. 84, Kaunas Šiame beprotiško tempo amžiuje nerealu atrasti vietų, kur laikas būtų tarsi sustojęs. Viena jų yra Kauno Laisvės alėjoje tebeveikianti spurginė. Per beveik keturis dešimtmečius čia nepasikeitė nei interjeras, nei personalas, nei spurgų receptai. Man skaniausios žiedo formos varškės spurgos. Jei atvažiuoju čia viena, visada priperku maišą spurgų lauktuvių vaikams ar draugams.

117


keliauk ir ragauk

vasar�

Rudens atostogos ten, kur Išeini į gatvę, pakeli akis aukštyn, o virš tavęs – palmės ir man-

ruduo, paplūdimiai, gražus istorinis miestas, pramogos

darinai. Nuostabi aura trumpoms atostogoms Ispanijos mieste,

vaikams ir, be abejo, gardus maistas.

kai Lietuvoje prasideda darganos, o čia dar galima mėgautis

pamėgtoje, tačiau nuo turistų armijos pavargusioje

vams, tiek vaikams, bet tik ne Ispanijoje, kur vaikai beprotiškai

Barselonoje. Trečias pagal dydį Ispanijos miestas yra ramesnis,

mylimi ir jums padės atidaryti duris į bet kurio ispano širdį.

saugesnis ir pigesnis nei milijoniniai Madridas ar Barselona.

Šiemet siūlome važiuoti ten, kur daugelis tikrai nebuvo.

122

Valensijoje rudenį ir žiemą būna šilčiau nei lietuvių

saule. Šeimos rudens išvyka į užsienį gali tapti iššūkiu tiek tė-

Jis garsėja maloniu klimatu ir maistu, pakankamai žalias,

Lietuvių dar neatrasta Valensija yra puiki atostogų kryptis

todėl vietinių gyventojų vadinamas geriausia vieta gyventi

keliauti mėgstančioms šeimoms. Valensija – tai ilgas ir šiltas

Ispanijoje.

MARTYNAS ČERKAUSKAS

MARTYNAS ČERKAUSKAS, TURISMO VALENCIA, BEATA NICHOLSON


Kaip nuskristi?

Kaip keliauti mieste?

Patogiausi jungiamieji skrydžiai yra per Frankfurtą su „Lufthan-

Pakaks vaikščioti ir važinėti autobusu. Vaikams iki 5 metų imti-

sa“ arba per Milaną su „Ryanair“. Galima tiesiogiai skristi iš

nai (metro – iki 9 metų imtinai) kelionės nemokamos. Perkant

Kauno į Alikantę (iki Valensijos 170 km). Jei iš Vilniaus skrisite į

autobuse bilietas kainuoja 1,5 euro. Spaudos kioske ar taba-

Madridą, į Valensiją galėsite nulėkti greituoju traukiniu.

ko parduotuvėje 10 bilietų kortelė kainuoja 10,5 euro. Paskui ją galima pasipildyti už 8,5 euro. Vienos kortelės užteks visai

Kur gyventi?

šeimai – įlipus į autobusą reikia pažymėti tiek bilietų, kiek yra

Niekada neapsiriksite apsistoję senamiestyje arba centre, tačiau

keleivių.

rekomenduoju Eiksamplą (Eixample). Jį sudaro bohemiškas Rusafos (Russafa) rajonas, kuriame gausu tarp vietinių populiarių

Apie meilę vaikams.

barų ir restoranų, butikų, imigrantų parduotuvėlių, bei puoš-

Kai į Valensiją atvykome pirmą kartą, negalėjau atsistebėti

nesnis ir prabangesnis Gran Via rajonas. Pusiaukelėje tarp pajū-

žmonių dėmesiu vaikams. Visur – autobuse, kavinėje, parduo-

rio ir senamiesčio yra modernaus Mokslo ir meno miestelio bei

tuvėje ar gatvėje nepažįstami ispanai liečia, kalbina ar kitaip

okeanariumo rajonas. Jame daugelis apartamentų vidiniuose

kibina vaikus, siūlo jiems skanėstų, provokuoja pažaisti. Yra

kiemuose turi baseinus. Geriausi apartamentai pajūryje yra ties

populiaru, ypač tarp vyresnių žmonių, rodyti dėmesį vaikui

Patakonos (Patacona) paplūdimiu, tačiau jis toliausiai nuo cen-

parodant liežuvį. Su vaiku be vargo nueisite į bet kurios kavi-

tro ir senamiesčio – viešuoju transportu reikės važiuoti apie 40

nės tualetą, net jei nieko neužsisakėte.

minučių, todėl rudenį patarčiau apsistoti arčiau miesto centro.

Lankome gyvūnų parkus Dvi vietos, kurias privalote aplankyti Valensijoje keliaudami su vaikais, yra miesto bioparkas ir okeanariumas. Bilietai į juos nėra pigūs, tačiau verti kiekvieno euro. Valensijos bioparkas ir Kauno zoologijos sodas skiriasi kaip diena ir naktis. Valensijoje nėra jokių narvų, viskas padaryta taip, kad žvėrys gyventų lyg natūralioje aplinkoje – tarp medžių, uolų, vandens telkinių. Atskyrimas nuo žmonių – minimalistinės medinės tvorelės arba stiklo atitvarai. Bioparke vyrauja Afrikos žvėrys. Kaip ir natūralioje aplinkoje, viename aptvare galima išvysti kelių rūšių gyvūnų. Pavyzdžiui, zebrai gyvena kartu su raganosiais ir stručiais, žirafos – su antilopėmis ir pan. Bioparke užtruksite apie tris valandas. Prieš vykdami internete pasidomėkite tos dienos programa – kelintą valandą bus maitinami gyvūnai, kokie tądien organizuojami pažintiniai renginiai. Bilietas suaugusiajam kainuoja 23,8 euro, vaikui nuo 4 iki 12 metų – 18 eurų. Iš centrinės miesto aikštės geriausia vykti 67 autobusu, taip pat tinka 3, 5, 9 metro linijos. Kitas Valensijos pasididžiavimas – okeanariumas – yra didžiausias Europoje. Šiame vandens parke galima pasigrožėti 500 rūšių jūrų gyvūnų. Atskiruose baseinuose ir akvariumuose gyvena įvairios žuvys, pingvinai, ropliai, vandens paukščiai, ruoniai, jūrų liūtai ir kitokie vandens gyvūnai, vyksta delfinų šou, rodomi 4D formato filmai. Norėdami viską pamatyti, parke užtruksite apie 3 valandas. Į delfinų pasirodymą patarčiau ateiti bent prieš 15 minučių – taip užiimsite geresnes vietas. Suaugusiajam bilietas kainuoja 29,7 euro, vaikams nuo 4 iki 12 metų – 22,3 euro. Iš miesto centro galite nuvykti 15, 25 arba 35 autobusu.

123


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.