Beatos Virtuvė, Kalėdos 2020, Nr. 29 by Beatos virtuvė

L L KO KONN II A A UU DD

rieš metus sėdėjau laiminga su balta suknele ir šunimis prie židinio laukdama Kalėdų. Niekas nenumanė,

kokie ypatingi bus 2020-ieji. Atropojo jie kaip meška – įsibrovė į kiemą ir laksto raudama kelmus, trypdama žolynus ir valgydama mūsų šilauoges. Visi kaip reikiant išsigandom tos meškos, užsidarėm, drebėjom, bet būdami kartu, toje pačioje valtyje ir atokiau nuo meškos pajutom, kad mus sieja nematomi, bet tvirti saitai, kad jei vienam negerai, tai ir kitam nebus šventė, todėl taip svarbu suvienyti jėgas. Visada stengiuosi priimti viską taip, kaip yra, ir nedaužyti galvos į sieną ar piktai nemojuoti dulkių šluotele: „Meška, aš tavęs nemėgstu, eik iš čia!“ Juk nepadės. Juokiatės? Aš irgi, nors prisimenu, kad šiais metais, kaip ir kiekvienas iš mūsų, ne visada turėjau tik šviesiausių minčių. Galvojau, kaip reikės gyventi toliau, ką galima pakeisti, ko atsisakyti, ko reikia, o ko nelabai. Buvau netgi nuleidusi rankas dėl žurnalo, akimirką sudvejojau – ar jo dar reikia? Bet, kaip visada, mano ištikimosios žurnalo skaitytojos, jūsų atsiliepimai mums buvo prizas ir paskata toliau dėti daug jėgų į šį kūrinį, negailėti meilės, minčių ir energijos. Sunku patikėti, bet kai norėjau rudens numerį išsiųsti pusseserei į Ameriką, spalį žurnalą teko it iš po žemių iškasti – neradau nei namuose, nei studijoje, nei artimiausiose parduotuvėse. Esu dėkinga, kad skaitote, vertinate ir skiriate laiko parašyti vieną kitą gerą žodį ar kaimynei mus pagirti, nes žurnalas negali gyvuoti be skaitytojų. Lygiai taip pat žurnalas negali gyvuoti ir be partnerių. Džiaugiuosi, kad su jais esame tarsi šeima. Visus produktus, kuriuos pristatau žurnale, rastumėte ir mano namų, ir studijos virtuvėje. Pirmiausia visada pabandome ir tik tada, jei produktas patinka, einame koja kojon su gamintoju džiaugdamiesi, kad galime jums pristatyti naujovių ar kitų įdomių, skanių, kokybiškų produktų. Jau kelerius metus džiaugiuosi draugyste su „Santa Maria“, šie prieskoniai nuolat gardina mano patiekalus. „Vilniaus duona“ visada gardžiai iškepa mano duoną, „Maggi“ ekologiški sultiniai pirmieji šoka į pagalbą, kai norisi greitai ir gardžiai ką nors pagaminti. „Dansukker“ cukrus gardina ir mano, ir visus žurnalo kepinius, o alyvuogių aliejus „La Español“ tinka visur ir visada. „Barbora“ pristato maisto produktus ne tik man, bet ir žurnalo fotosesijoms. Visai neseniai vienerių metų gimtadienį atšventė kartu su „Margarita“ sukurta ir išpuoselėta natūralios kosmetikos linija „Beatos virtuvė“ visai šeimai! „Paulig“ kava aromatu apgaubia namus, o „Liūtukas ir Ko“ už mane raito virtinius ir koldūnus. „Malsena“ sumaišo skaniausius kepinių paruoštukus, o „Alvo“ toliau pakuoja ir tiekia skaniausią kakavą Lietuvoje „Beatos virtuvė“! „Orkla Food“ verda padažus, be kurių dabar jau negalėčiau gyventi, – tai „Tikras italas“ ir „Daržo choras“. „Dr. Oetker“ tikras mano mažųjų džiaugsmas – želė ir pabarstukai, kas gali būti skaniau? Prie šios puikios kompanijos šiemet prisijungusio pieno produktų gamintojo „Pieno žvaigždės“ tikrai nereikia atskirai pristatyti – šie produktai gyvena visų mūsų šaldytuvuose. Dar ačiū „Auga“ ir „Brita“, „Eurokos“ ir „Ikea“, kad visus metus buvome kartu. Štai tiek reikia, mielieji, suremti pečių, kad žurnalas „Beatos virtuvė“ pasirodytų kiekvieną kartą toks, kokį esate įpratę matyti. Linkiu jums daugiau bendrumo ir dėkingumo jausmo. Esu dėkinga savo fantastiškai moterų komandai – Laurai, Jorūnei, Vilmai, Gabjotai, Dovilei, Joanai, Živilei, Annai, Ingai, Odetai, Deimantei ir visoms mūsų šauniausioms bendradarbėms Gintei, Giedrei, Rūtoms, Jūratei, Jolitai. Esu dėkinga jums, mūsų skaitytojos! Gal nenubaus manęs lygių galimybių kontrolierius, nes vis tik dauguma skaitytojų – moterys. Žinoma, vyrai visada laukiami „Beatos virtuvėje“ ir kviečiami į šią šventę. Dėkoju ir platintojams bei „Lietuvos paštui“, kad atveda žurnalą už rankos iki parduotuvės ir namų. Dėkingumas yra nepaprastas jausmas. Jis mūsų širdyje užkuria šildančią ir pirmyn vedančią ugnį. Tebūnie šventės be lūkesčių, be sunkaus pasiruošimo, o su daugiau ramybės, pasitenkinimo ir dėkingumo. Visi receptai, idėjos ir įkvėpimo žodžiai supakuoti jūsų laukia tolesniuose puslapiuose.

Ačiūūūūū

AUTORĖ IR KŪRYBOS VADOVĖ

Laura Kalvelytė-Murinienė REDAKTORĖ

Gabjota Alūzaitė TEKSTŲ AUTORIAI:

Beata Nicholson Laura Kalvelytė-Murinienė Vilma Janulytė Jorūnė Paužienė Agnė Tuzinaitė Gintė Zurbaitė Lina Gabrijolavičienė MAISTO REDAKTORĖS:

Beata Nicholson Jorūnė Paužiėnė FOTOGRAFAI:

Joana Burn Dovilė Jakštaitė KALBOS REDAKTORĖS

Jūratė Šamelienė Jolita Giedraitienė DIZAINAS

Živilė Adomaitytė VIRŠELIO DIZAINAS

Andrius Petkevičius

8 �var�

PO KALĖDŲ

Kalėdos

84 Rizotas su džiovintais grybais ir kepta antiena 85 Vištienos pyragas su tešlos kepure 86 Piemenų pyragas su bulvių koše 87 Keptų burokėlių ir obuolių sriuba

KALĖDOS

REKLAMA Vilma Janulytė vilma@beatosvirtuve.lt ASISTENTĖ

Inga Matevičiūtė LEIDĖJAS

UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ Gedimino pr. 12A, Vilnius 2020 m., Nr. 29 Kalėdų pagalbininkas ISSN 2351-6747 VIRŠELYJE

Joanos Burn nuotrauka Tiražas 12 000 egz. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Trys išbandymai per Kalėdas

102

Valgomi šedevrai

Rece�ta�

116

Balta puokštė Kalėdoms

Valgomos dovanos stiklainyje

20 Pasninko žirnienė 23 Burokėlių sūryme troškinti pasninko kopūstai 26 Trinti barščiai su ausytėmis 28 Spanguolių ir apelsinų kisielius 29 Silkės salotos su marinuotais agurkėliais 30 Prelato lydeka su pankoliais 32 Laukinė lašiša ant daržovių patalo 36 Įdaryta žuvis Gefilte Fish 38 Gefilte Fish kukuliai 39 Mielinis vainikas su mocarela 40 Orkaitėje kepta silkė su džiovintais vaisiais 40 Silkės filė su raudonaisiais svogūnais ir razinomis 44 Kopūstai su antiena ir apelsinų sultimis – A LA BIGOSAS 46 Puode kepta žvėriena 48 Sluoksniuotoje tešloje keptas kamamberas 49 Salotos su keptais burokėliais ir sūrio kamuoliukais 50 Kalėdinis žuvies terinas 52 Puikioji kalėdinė žąsis su cinamoninėmis morkomis 54 Aguoninis Kalėdų pyragas 56 Graikinių riešutų tortas 59 Tradiciniai meduoliai

PASIRUOŠIMAS KALĖDOMS 72 Indrajos kūčiukai 76 Šarūnės kūčiukai pagal šeimos tradicijas 78 Silkių sriuba 81 Duonos piršteliai 82 Karališkas suvožtinis

VALGOMOS DOVANOS

94 Vištų kepenėlių paštetas 95 Karamelinis kremas su kava 96 Marinuotos stintos 97 Traški šokoladinė granola 98 Kalėdiniai florentinai su migdolais ir spanguolėmis 99 Cukriniai sausainėliai su aguonomis 101 Antienos ir kiaulienos paštetas

VALGOMI ŠEDEVRAI

104 Kalėdinis varškės keksas su džiovintais vaisiais 105 Kalėdinis DVARO varškės tinginys 108 Sirupuoti džiovinti vaisiai 108 Cukruotos spanguolės 108 Meduolių skonio spragėsiai 108 Morenginės lazdelės 109 Imbierų ir apelsinų žievelių cukatos 109 Šampano želė 109 Marcipanai 109 Riešutiniai prieskoniniai triufeliai 110 Angliškas vaisių pyragas 111 Pavlova su troškintomis kriaušėmis ir spanguolėmis 113 Pyragaičiai „Kūčiukų interpretacija“ 115 Minkšti meduoliai su cukatomis

UŽKANDŽIAI

124 Burokėliai su silke ir krapesto 124 Keptas varškės sūris su šonine 125 Azijietiški kiaulienos kukuliai 125 Švelnūs vištienos kukuliai 125 Itališki jautienos kukuliai

�var� Kūčios ir Kalėdos – lyg sename Per šias šventes kviečiu kartu atverti duris į praeitį ir įžengti į XIX a. Lietuvos dvarą. Čia per Kūčias tvyrojo šventa ramybė, kai tarnai ir ponai sėsdavo bendros vakarienės. Kartu pasibūkime šventiniame dvare – gal ši kelionė įkvėps jus atgaivinti senas tradicijas savo šeimose.

BEATA NICHOLSON, JORŪNĖ PAUŽIENĖ

JOANA BURN

Kalėdos dvare

ių metų Kalėdų žurnalo įkvėpimas – šventės XIX a.

Lietuvos dvare. Tad patiekalų idėjų sėmiausi iš senų receptų ir tikros kulinarinės lobių skrynios – knygos „Lietuvos virėja“. Jos autorė Wincentyna A. L. Zawadzka buvo Vilniaus spaustuvininko ir knygininko Aleksandro Žolkovskio duktė bei spaustuvininko, leidėjo Adomo Zawadzkio žmona. Knygą „Kucharka litewska“ („Lietuvos virėja“) ji išleido 1858 metais. Leidinys iškart tapo kulinarijos enciklopedija – lenkų kalba knyga buvo išleista septyniolika kartų, o į lietuvių kalbą pirmą kartą buvo išversta 1907 metais. Man patinka šios knygos tikslus paprastumas ir kartais reikia tik vieno kito pakeitimo ar lengvos interpretacijos, kad senas patiekalas sužibėtų naujai ir moderniai. Juk nauja yra pamiršta sena, o tai, kas geriausia, kartojasi. Pokalbis su dvarų kultūros tyrinėtoju MARIUMI

DARAŠKEVIČIUMI tai ir atskleidė: daugybę šventinių tradicijų paveldėjome iš dvarų. Ir jeigu mus kas nors pasodintų prie Kalėdų stalo su XIX a. Lietuvos ponais, labai nenustebtume – panašiai Kristaus gimimą švenčiame ir šiomis dienomis. Gal tik be kelių dešimčių tarnų palydos ir šventinės medžioklės… Verskite žurnalą, ir Mariaus atradimai jus lydės nuo pasninko iki Kalėdų ryto: iš jo pasakojimų sudėjome šventinius praeities dvaro atvirukus. Jeigu ne M. Daraškevičius ir jo tyrimai, šiandien turbūt tiek daug nežinotume apie Lietuvos dvarų kultūrą. O jei ne MEILĖ

ZALECKIENĖ, vienas Lietuvos

dvarų gal ir apskritai būtų griuvėsiais pavirtęs. Prieš 15 metų Jakiškių dvarą įsigijusi Meilė mus priėmė žurnalo fotosesijai. Ten įkvėpimas tiesiog sruveno – gal todėl, kad rūmuose išsaugota ir užkonservuota senoji jo dvasia. Ją pirmąkart įėjusi į dvarą pajuto ir Meilė – niekada neplanavusi tarpti dvarininke, seną apleistą pastatą pamilo iš pirmo žvilgsnio. Klausantis jos istorijos ir ašaros kaupiasi, ir prapliumpi tokiu užkrečiamu juoku, koks puošia Meilę.

Kalėdos dvare

Mei�ė Dvaras, kurį atgaivino

„Šitas dvaras – beprotiška mano meilė. Atidaviau jam viską." M. Zaleckienė

Gal vardas lėmė, o gal didelė širdis, kad Meilė Zaleckienė visą gyvenimą ką nors globojo. Iš pradžių dirbo vaikų darželyje auklėtoja, o dabar puoselėja nuostabaus grožio XIX a. statytą Jakiškių dvarą. Net praėjus 15 metų nuo tos dienos, kai tapo dvaro šeimininke, moteris gūžčioja pečiais: „Nežinau, kaip taip susiklostė. Aš dažnai pagalvoju: gal iš dangaus man tą dvarą kažkas nuleido?“ Tik nereikia apsigauti – toli gražu ne visada šie rūmai buvo dangiška palaima. Meilei netikėtas pirkinys tapo ir atradimu, ir namais, ir didžiuliu gyvenimo iššūkiu. „Daug jėgų ir pastangų tas dvaras man kainavo. Atidaviau jam visus pinigus. Bet jis – beprotiška mano meilė. Beprotiška!“ – teigia Meilė, ir nekyla jokių abejonių dėl jos žodžių tikrumo. Čia Meilė su šeima ir draugais, kaip ir pastaruosius kelerius metus, švęs Kalėdas: „Per šventes nusivežam ir menėje pasipuošiam didžiulę eglę. Ant jos kabinam žaisliukus iš vaikystės ir visokiausias vintažines puošmenas, kurių nusiperku sendaikčių parduotuvėje. Prisišildom tris patalpas,

ir skausmas. Kai laukėsi antrosios dukros, dėl kitos moters ją paliko vyras. „Gal todėl mes su Jordanu dar nesusiženiję, nors vis žadam ir žadam. Trisdešimt metų jau kartu gyvenam, ir niekaip. Anksčiau kažkaip bijojau tų vestuvių, nes esu patyrusi sunkių akimirkų su pirmuoju vyru. Dabar jau nebebijau, gal jau nepames“, – nusikvatoja Meilė, kuri mums kalbantis vis pamini, koks rūpestingas ir geras jos mylimasis. Kartu su Jordanu, prieš įsigydama dvarą, moteris turėjo koldūnų verslą: „Septynerius metus gaminom koldūnus: buvom keturi akcininkai – pusseserė su vyru ir aš su Jordanu. Gaminome koldūnus tokioje medinėje trobelėje. O kai Lietuva įstojo į ES, pasikeitė reikalavimai ir mums pasakė: jei norėsite tęsti, turėsite pasistatyti naują pastatą. Mano pusseserė iškart sakė: statom! O aš – nė už ką!“ Galiausiai pusseserė nutarė veiklą tęsti, o Meilė su Jordanu pasiėmė pinigus ir pasuko kitu keliu – tokie pavargę buvo nuo koldūnų verslo. Taip jiems su Jordanu į sąskaitas įplaukė po beveik 250 tūkst. litų. „Buhalterė man sakė: „Meile, ištaškysi pinigus. Pirk nekilnojamąjį turtą.“ Tada pradėjau ko nors dairytis, galvoti, ką nusipirksiu. Pusseserės vyras tai išgirdo ir sako: „Sėsk į mašiną, nuvešiu tave kai kur“, – pasakoja Meilė.

susikviečiam draugų, privažiuoja vaikų. Vaišes valgom iš senoviškų indų. Dvare aš net plaudama indus džiaugiuosi – kokie jie senoviški, gražūs. Čiupinėji juos, porcelianinius, papuoštus blizgučiu, ir užvaldo nepaprastos emocijos.“ Užkonservuotas aukso amžius Jakiškių dvare iš tiesų tvyro ypatinga aura: šviesa nuo

Moteris gerai prisimena tą dieną, kai nuvyko į Jakiškių kaimą. „Pamenu, važiuojam pro pušyną šalia dvaro, o aš galvoju: „Jėzau, Palanga kažkokia!“ Joniškyje, kur gyvenam, pušų nėra, jos šitam kraštui nebūdingos, o man pušis – toks gražus

krištolo sietynų vilnija ant istorijos pėdsakais ištapytų sienų,

medis. Ir veža jis mane per tą pušyną, priveža prie dvaro.

sunkių drožinėtų durų ir karnizų aukštai palubėje. Meilė

Klausiu, kas čia per pastatas. O jis man sako tarmiškai:

nepuolė dvaro perdažyti, užglaistyti ir paslėpti laiko paliktų

„Meila, čia dvars, pirk.“ Durnium išvadinau, sakiau, kur aš tą

ženklų.

pastatą dėsiu“, – prisimena Meilė.

Atvirkščiai – atidengė tikrąjį dvaro veidą. Todėl laikas, regis, čia sustojęs: geri arbatą iš antikvarinių puodelių ir, rodos, tuoj pro duris įžengs buvęs dvaro šeimininkas baronas Janas von Koškulis.

Tačiau moteris persigalvojo, vos tik dvaro kaimynė paprašyta atrakino pastato duris. „Janina – beprotiška dvaro mylėtoja ir saugotoja – mus įsileido. Ir, atpažinus mane, mokytojų vaiką, sako: „Pažiūrėk,

Meilė prisipažįsta, kad tokį nenupudruotą dvaro grožį pati

gal norėsi pirkt, vaikeli, mes norim parduot.“ Aš stovėjau

įžvelgė ne iš karto. „Būdavo, tai vienas pasako: „Tik jūs nieko

tiesiog apstulbusi, o ji pradėjo man burti: pažiūrėk, kokios

nedažykit, nieko neuždenkit.“ Kitas vėl tą patį pakartoja.

langinės, kokios palangės, kokie karnizai, kokios rozetės,

Galvojau: kaip tai nedažyt? Paskui patikėjau, kad tikrai nieko

kokios grindys, kokios krosnys, kokie laiptai! Ir kai pamačiau

nereikia. Man pasakojo, kad yra daug tokių vietų Italijoje,

tuos laiptus, pagalvojau: „Jėzau, noriu ponia būti. Kaip noriu!

nerestauruotų. O mes ten nebuvę, nematę. Bet supratom, kad

Noriu užsivilkt prabangią suknią, apsiauti aukštakulnius

viskas mūsų dvare yra gerai ir kam jis patiks, tai patiks toks,

batelius ir leistis tais laiptais“, – akimirką, kai nutarė pirkti

koks yra“, – pasakoja Meilė, kuri dvaru rūpinasi kartu su

dvarą prisimena Meilė.

mylimuoju Jordanu Bielskiu. Dvarininke tapti Meilė niekada neketino. Iš pradžių

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Tada prapliumpa juoktis – per visus darbus taip ir nespėjo pabūti ponia: „Vis dar neturiu tos suknios. O ir laiptais su

dirbo Kretingalėje – yra diplomuota ikimokyklinio ugdymo

aukštakulniais turbūt jau nebepalipčiau dėl ligos. Bėgant

specialistė. Tačiau tą laikotarpį moters gyvenime paženklino

laikui su Jordanu supratome, kad tarnaut dvare yra geriausia:

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

JOANA BURN

Kalėdos dvare tai ir vadinam save dvaro tarnais, ir gyvenam tarnų apartamentuose.“ Tiesa, Meilė pasakoja, kad Jordanas dvaro iš pirmo žvilgsnio nepamilo – prireikė laiko. „Sakė man: „Jėzau, ar tu išprotėjai? Kur tą pūlį dėsi?“ Pūliu mano dvarą vadino. Bet tai buvo mano pinigai, ką norėjau, tą pirkau. Jis norėjo pirkti automobilį – tai buvo jo svajonė. Tai jis ir nusipirko „Peugeot“ limuziną, o aš – savo pūlinį. Nemylėjo Jordanas to dvaro, kelerius metus nemylėjo. O dabar taip myli, taip rūpinasi. Viską nudirba, nes aš visai mažai sveikatos teturiu. Be Jordano tai šakės man būtų.“ Turėjo sukviesti 28 savininkus Kai Meilė apsisprendė dvarą pirkti, kaimynystėje gyvenusi Janina sukvietė kitus jo savininkus – be ponios Janinos, jų būta dar 27. „Jiems pasakiau, kad noriu dvarą pirkti ir mes pasiderėjom. Jie norėjo 100 tūkst. litų, o aš pasiūliau 85 tūkst. Pasirodo, pasiūliau kone dvigubai daugiau nei prieš tai buvęs pirkėjas, tai buvau labai pagerbta“, – tikina Meilė. Dar metus po to susitikimo Meilė tvarkė dokumentus, kad galėtų nusipirkti dvarą. O tuomet per vieną dieną turėjo jį įsigyti iš savininkų – visi jie tą pačią dieną turėjo atvykti pasirašyti dokumentų pas notarę. Surinkti 28 žmones buvo nemenkas iššūkis, bet Meilei galiausiai pavyko. Iš pirmo žvilgsnio dvarą įsimylėjusiai Meilei akių nebadė tai, kad balandžių mėšlo ten – nors vežimu vežk, o iš rankų į rankas ėję rūmai netekę spindesio. Iš čia išsikrausčius paskutiniams Koškulių giminės palikuoniams, turto niekas nesaugojo. Sovietmečiu dvare veikė vaikų darželis, senelių namai, mechanizatorių mokykla, cechas, kuriame kaltos medinės dėžės saldainiams, o prieš Meilei jį įsigyjant buvo įrengtas grūdų sandėlis. Sienos iki pusės buvo nudažytos riebiu aliejinių dažų sluoksniu, kurį Meilė nugramdė į talką pasikvietusi draugų.

Nauja ENRUM forminės žvakės žibintas, vidaus ir lauko Plienas ir stiklas. A27 cm. 304.650.07

99 €

Kalėdos dvare Bet bene didžiausią trūkumą slėpė

„Dukra sakė: mamyt, neatiduok visų

Jakiškių dvaro stogas – po juo plito

už žemes gautų pinigų dvarui – vėl

filmuojami filmai, vyksta koncertai,

puvinys. „Norėjau pakeisti dvaro stogą

ubagė būsi. Atidaviau viską... Paramos

kelią randa ir piligrimai. O Meilės

į čerpinį – tokį, koks buvo kadaise.

jokios niekada neprašėm, nenorim būti

brolis, dirbantis chirurgu, rengia

Užsimaniau, kai išvažiavau į kelionę su

dėkingi ir skolingi valstybei, nenorim

muzikantų mėgėjų festivalius.

dvarponiais į Latviją – ten visi dvarai

įtampos“, – pasakoja Meilė.

čerpėmis dengti. Tuo metu dar dvaro neturėjau, o jau žinojau, kad tokį stogą dengsiu. Bet kai stogdengiai nuėmė šiferio lakštus ir pasimatė, kiek buvo supuvusių vietų, pradėjau verkti. Dvarą pirkau už 85 tūkstančius litų, o stogas man kainavo 130 tūkstančių. Tiek – vien rūmų stogas, ledainės stogas kainavo dar papildomai“, – prisimena Meilė.

Bet paramos jos dvaras sulaukė iš

Gelbėjo nepažįstamųjų gerumas Išleidus kone visus už koldūnų verslą gautus pinigus, atėjo sunkesnis laikas. „Tas dvaras – beprotiška mano meilė. Atidaviau jam viską. Paskui viriau iš vištų kakliukų sriubą, nes visai pinigų nebeturėjom. Neturėjau ir ką apsirengt. Kai reikėjo į klasės

„Kai restauravo Joniškio sinagogas, nebuvo, kur rengti koncertų. Tai Nedos

geros valios žmonių: „Kai nebeturi

Malūnavičiūtės ir kitų garsių džiazo

pinigų, kiek ateina nuostabių žmonių!

atlikėjų koncertas vyko pas mus,

Mums padovanojo tiek daug baldų:

lauke. Aš iš tos laimės praverkiau visą

gavom didžiulį veidrodį, kuriam gal

koncertą: galvojau, mano namuose

200 metų, komodų. Kai Šiauliuose

tokios žvaigždės groja ir dainuoja!“ –

užsidarinėjo antikvariatas, visus

pasakoja Meilė.

likusius baldus padovanojo mums – savininkai sakė, atvažiuos mainais ką nors atšvęsti. Vienais metais neturėjom pinigų net gėlėms nusipirkt. Važiavo pro šalį dvi moterys su pilna mašina gėlių, sako, neturit gėlių, o mums atliko – duokit, pasodinsim. Ir pasodino! Taigi visokių stebuklų nutiko.“ Svečiai parodė dvaro grožį Jakiškių dvarą Meilė vadina

Užsukę čia kelis kartus buvo ir Koškulių giminės palikuonys. Jie, anot Meilės, tarytum pajunta prosenelių dvasią: fotografuoja, susijaudinę viską apžiūrinėja, džiaugiasi, kad kažkas išgelbėjo dvarą nuo nugriuvimo. Apie pačius dvaro statytojus daug žinių archyvuose neišlikę. „Žinom, kad buvę garbingi ponai, o paskutinė dvaro valdytoja Mėta Koškulytė buvo akušerė, jodinėdavo po apylinkes, po kaimą, priiminėdavo

susitikimą eiti, mama man pirko

stebuklu dar ir todėl, kad jos gyvenimą

gimdymus, tvarstydavo visiems žaizdas

kostiumėlį, nes net neturėjau, ką

jis visiškai pakeitė. Jos namai tapo

už dyką. Iš kitos jų atšakos palikuonių

apsirengti. Brolis medaus, vištą

menininkų susibūrimo erdve, koncertų

esame gavę nuotraukų, kuriose

atnešdavo. Kažkoks nupušimas dabar

sale, čia vasarą vyksta vestuvių puotos.

matyti, kaip Jakiškių dvare švenčiamos

atrodo tiesiog paimti ir atiduoti dvarui

Svarbiausia, visi šie svečiai Meilei

Sekminės, vyksta puota“, – pasakoja

visus pinigus“, – sako Meilė.

padėjo atrasti dvaro grožį.

Meilė.

Sakoma, kad kai Dievas uždaro

„Pirmosios vestuvės dvare vyko dar

Tiesa, viena dabar jau anapilin

duris, atidaro langą. Panašiai nutiko

2010 metais. Man dabar atrodo, kad

išėjusi dvaro kaimynė pasakojo,

ir Meilei. Nebeturėdama lėšų dvarui

tada tas dvaras buvo tokia ubagynė.

kad baronas J. von Koškulis turėjo

vis rasdavo kokią išeitį, kaip jį toliau

Bet susirinko menininkai, nuotaka

labai mėgstamą patiekalą iš „ubagų“

gražinti.

buvo grafikė, ir jie vis aikčiojo, koks

valgiaraščio – miežinių kruopų košę.

„Kai naikino Gruzdžių žemės ūkio mokyklą, iš ten gavom daugybę lovų, stalų ir kėdžių, pakabų, virtuvinius baldus. Parsivežėm viską ir tada

gražus tas dvaras. Aš negalėjau patikėti, sulaukiau tiek pagyrų, galvojau, išprotėsiu iš tos laimės!“ Vasarą jaunavedžiai – pagrindiniai

„Jam išvirdavo ją iš vakaro, košė sustingdavo, o rytą ją apkepindavo ant sviesto. Tai tokią apkepintą kietą kruopų košę, panašią į kugelį, jam

labai praturtėjom, – prisimena

dvaro rėmėjai: „Tai kai užsako

duodavo pusryčiams. Per vienas

Meilė. – Paskui atsirado dar ir

dvarą, sakau: vaikai, aš jums rankas

vestuves jaunieji patiekė tokį patiekalą

pirkėjas mano žemei Kretingalėje.

kojas išbučiuočiau, kad jūs dvarui

svečiams – norėjo prie istorijos

Pardaviau 2 hektarus prie upės ir

skiriat pinigų. Ir ateina iš tiesų labai

prisiliesti. Tik kažkaip jos daug liko...

gavau 90 tūkstančių litų – vėl jaučiausi

inteligentiški, labai išprusę žmonės.

O man ta košė tokia skani!“ – sako

milijonierė!“

Labai mieli ir beprotiškai geri žmonės.“

Meilė.

Tuomet dvaras išgražėjo labiausiai: restauratorius atkūrė duris, įvedė virštinkinę elektrą. Buvo išaliejuotos grindys, o iš žemės ūkio mokyklos gautos kėdės pervilktos nauju gobelenu.

organizuoti menininkų plenerai, čia

Kad ir jaunavedžiai čia jaučiasi ypatingai, liudija balta suknelė, kabanti viename dvaro kambaryje – ją po vestuvių Meilei padovanojo nuotaka. Jakiškių dvare jau ne kartą

Ir vėl kartoja – stebuklas tas Jakiškių dvaras, ne kitaip. Tiek gerų širdžių pritraukė, tiek laimės valandų čia suskaičiuota. Bet ar gali būti kitaip, kai šiame dvare gyvena Meilė?

Kalėdos dvare

Advento susikaupimas ir pasninkas

Adventas – ypatingas laikas, kai pamažu apima šventinis jaudulys, namuose įsižiebia šiltos kalėdinės švieselės, su vaikais papuošiame eglutę ir vis dažniau uždegame žvakes. Prisipažinsiu, kad ne visada laikausi pasninko, nors dažnai žadu, kad jau šįmet tai tikrai jo paisysiu. Bet gal svarbiausia, kad visuomet advento laukimą įsileidžiu į širdį, mokausi sustoti, nurimti ir pagalvoti, ką vis dėlto švęsime ir kas man toje šventėje svarbiausia. Krikščioniška pasninko tradicija Lietuvoje turi gilias šaknis, tad ir valgių receptų sugalvota ne viena dešimtis. Prieš beveik šimtmetį W. A. L. Zawadzkos parašytoje „Lietuvos virėjoje“ – begalė išminties ir kulinarinio įkvėpimo. Jo pasisėmiau ir ruošdama pasninko patiekalus, kuriuos galite valgyti ir laukdami Kalėdų, ir Kūčių vakarą.

PASNINKO KUKLUMAS – IR DVARUOSE „Jei esame religingi, tai ir šiandien puoselėjame tokias pačias tradicijas, kokias puoselėjo ir religingi dvarininkai. Gruodžio 24 d. bajorai laikėsi sauso pasninko – nevalgė pieno ir mėsos, atsisakydavo pietų, o Kūčių vakarienės maistas buvo kuklus. Nuostabu, kad Lietuvoje išliko sena Kūčių pasninko vakarienės tradicija. Šiandien Kūčių dienos pasninkas jau yra patvirtintas ir Lietuvos vyskupų konferencijos. Kitas savitas regioninis šventės elementas yra plotkelės, kurių tradicija tebėra labai stipri ir šiandien. Per Kūčių vakarienę nei kadaise dvarininkai, nei mes šiandien nevalgome mėsos, pieno produktų – kaip ir anuomet, pagrindinis vakarienės patiekalas yra žuvis, o Kūčių maistas išliko neprabangus.“ M. Daraškevičius

Kalėdos dvare

Pasninko žirnienė Nuostabi sriuba, kurioje dominuoja žalieji žirneliai ir truputis geltonųjų žirnių dėl stiprumo. Įkvėpimas – iš „Lietuvos virėjos“ pasninko žirnių sriubos. Ten minimi žalieji džiovinti žirniai, o jų šiais laikais nėra taip paprasta gauti. Tad rinkausi ir džiovintus geltonus, ir saldžius šaldytus žaliuosius žirnelius. Jų dermė puikiai suskamba: vieni atsakingi už sotumą, kiti – už žavesį. Bet galite gaminti tik su žaliaisiais žirneliais, jei norite labai gaivios ir lengvos sriubos. Beje, tinka ir žirnių dribsniai – jie išvirs dar greičiau. Sriubai rinkausi porą, kad išlaikyčiau žalią gaivią natą, taip pat dėjau petražolių ir pastarnoko šaknies.

Reikės: • 400 g žaliųjų šaldytų žirnelių • 0,5 stiklinės geltonųjų žirnių • didelio poro • petražolės šaknies • 1 pastarnoko (nebūtinai) • 4 šaukštų alyvuogių aliejaus • 1,5 litro daržovių sultinio • druskos • grietinėlės (jei ne pasninkas) • citrinos sulčių (nebūtinai) 1.

Porą supjaustome. Petražolės šaknį sutarkuojame, pastarnoką supjaustome smulkiai.

2. Visas daržoves lengvai pakepinam keptuvėje su alyvuogių aliejumi. 3. Pilame sultinį, beriame skaldytus žirnius ir paverdame, kol jie suminkštės. Būtų gerai, kad skaldyti žirniai jau būtų pamirkyti, tuomet jie greičiau išvirs. 4. Tada dedame žaliuosius žirnelius, paverdame dar penkias minutes ir sriubą sutriname maisto trintuvu. 5. Jei ne pasninkas, sriubą tinka pagardinti grietinėle. Ragaujame, pabaigoje galime įspausti truputį citrinos sulčių.

EGLĖ ŽIBĖJO ŠIMTAIS ŽVAKELIŲ Kalėdų eglutė Lietuvoje žinoma nuo XIX a. vidurio. Anksčiausios žinios buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje apie eglutę siekia 1830 m., apie ją kalbama Poznanėje, o netrukus ir Varšuvoje. Iš čia eglutė greit pasiekė ir Lietuvą. Istorikė Reda Griškaitė, tyrinėjusi Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (1830–1886) dienoraščius, aptinka vieną kitą užuominą apie kalėdinės eglutės puošimo tradiciją Lietuvoje. Pasak R. Griškaitės, pirmą kartą diaristė eglutę mini paskutinę 1859 m. dieną: „... saldumynais padabintą medelį Tadui Stanislovui Vrublevskiui dovanojo močiutė Krinskytė-Beniovskienė ir jos sesuo Krinskytė-Andžeikavičienė.“ XX a. pradžioje tradicija buvo plačiai paplitusi dvaruose, eglutė dažniausiai puošta salone. Pavyzdžiui, Pajuosčio dvare eglutė buvo statoma salono viduryje: aukšta – iki pat lubų, žibėjo šimtais žvakelių, apkabinta aukso girliandomis ir žaislais. O grafai Tiškevičiai Kretingos dvare eglutę puošdavo žiemos sode. M. Daraškevičius

Genialus ir nepaprastai skanus patiekalas! Prieš šimtą metų rauginti burokėliai buvo kasdienybė, o dabar – tikrai jau nebe retenybė. Aš visada jų nusiperku iš ūkininkų. Burokėlių sūrymą gardu gerti, bet pamėginkite jame ištroškinti žieminį kopūstą – nustebsite. Beje, W. A. L. Zawadzka siūlo troškinant kopūstus įdėti grietinės, sviesto ir miltų. Bet aš kopūstų troškinį dariau visai paprastą – aliejus, daržovės, daug grybų, truputis morkų dėl saldumo, žiupsnelis spanguolių ir tas skystis nuo raugintų burokėlių. Jei neturite marinuotų burokėlių sunkos, darykite viską taip pat, tik trečdalį kopūstų dėkite raugintų ir įtarkuokite du mažus burokėlius. Reikės: • apie 1 kg ar šiek tiek didesnės kopūsto galvos • 1 svogūno • 3 šaukštų aliejaus • 1 stiklinės džiovintų baravykų • 2 morkų • apie 500 ml skysčio nuo raugintų burokėlių • 1 šaukšto miltų • 1 šaukštelio kmynų • lauro lapo • druskos, juodųjų pipirų

Burokėlių sūryme troškinti pasninko kopūstai 1.

Kopūstus supjaustome, morkas sutarkuojame, grybus užpilame verdančiu vandeniu ir leidžiame išbrinkti.

2. Svogūną smulkiai supjaustome ir lengvai pakepiname su aliejumi, kad vos pagelstų ir lengvai suminkštėtų. 3. Svogūnams suminkštėjus, dedame šaukštą miltų ir išmaišome. 4. Grybus nusunkiame ir smulkiai supjaustome. Į didelį puodą, kuriame viską troškinsime, dedame kopūstus, morkas, aliejuje pakepintus svogūnus ir grybus. Skystį, kuriame mirko grybai, pasiliekame. 5. Viską lengvai sumaišome, įberiame druskos, pipirų, įdedame lauro lapą ir kmynų. 6. Viską užpilame marinuotų burokėlių sunka ir vandeniu nuo grybų. 7. Statome puodą virš mažiausios įmanomos ugnies ir troškiname apie pusantros valandos. Galite puodą pašauti ir į orkaitę – 160 °C temperatūroje kopūstai troškinsis apie dvi valandas. 8. Galime valgyti ir šiltus, ir atvėsusius. O kitą dieną jie dar skanesni.

Kalėdos dvare

- c̆ios Ku viso dvaro šventė

Kisielius, žuvys, auselės su grybais – visi šie valgiai ant mūsų Kūčių stalo panašūs į tuos, kuriuos valgė dvarininkai. Svarbiausia, ne tik patys valgė, bet ir tarnus vaišino. Nes Kūčių vakarui sukviesdavo visus dvaro darbuotojus ir gyventojus. Gal tai ir mus įkvėps prie savo Kūčių stalo pasikviesti tą, kuris šventinę vakarienę valgys vienatvėje.

PONAI IR TARNAI SĖDOSI VALGYTI KARTU „Nors dvare ir galėjo gyventi keliasdešimt žmonių, kasdien jie valgė prie skirtingų stalų. Išimtis buvo Kūčių vakarienė, kai visi susėsdavo prie vieno stalo. Pavyzdžiui, XX a. pradžioje bajorų Meištovičių Pajuosčio dvare (Panevėžio r.) vakare, sužibus pirmai žvaigždei, į rūmus pradėdavo rinktis tie, kurie dvare neturi savo ūkio: nusenę darbininkai, ponai iš administracijos, kepykloje ir skalbykloje dirbančios merginos, kalviai, sargai. Dvaro šeimininkai visus pasitikdavo ir pasveikindavo vestibiulyje, čia lauždavo plotkelę, apsikabindavo ir pakviesdavo į vidų – į valgomąjį, kuriame pasagos forma buvo sustatyti stalai, po staltiesėmis paklota šieno, ant stalo būdavo patiekta tradicinių Kūčių vakarienės patiekalų. Pajuostyje šeimininkai sėsdavo prie stalo su 70 įvairios kilmės svečių! Tačiau ponai ilgai prie bendro stalo neužsibūdavo. Vakarienei įsibėgėjus, ponas ir ponia nepastebimai pasitraukdavo į gretimą kambarį, palikdami svečius vakaroti. Gretimame kambaryje prie židinio laukė Kūčių vakarienė pono šeimai – tėvams, vaikams, močiutei, prancūzei bei anglei guvernantėms. Ant stalo taip pat laukdavo plotkelė ir tie patys patiekalai kaip ir valgomajame, šiaudai po staltiese ir burtai. Po vakarienės šeima susėsdavo krėsluose ratu prie židinio ir mėgaudavosi pyragaičiais bei likeriais. Buvo laukiama, kol bus atvertos durys į didįjį saloną. O ten ant ilgo stalo laukdavo sudėtos dovanos, aplink eglutę buvo giedamos lenkiškos kalėdinės giesmės. Valgomajame likusieji svečiai taip pat dainuodavo lietuviškas ir lenkiškas dainas. Vakarienei pasibaigus, visi traukdavo į dvaro koplyčią, kurioje buvo laikomos Piemenėlių mišios.“ M. Daraškevičius

Kalėdos dvare

Trinti barščiai su ausytėmis Nors labiau įprasta yra skaidrus rasalas ir aliejuje čirškintos ausytės su grybais, išvirėme sodraus skonio burokėlių sriubos su baravykais ir daržovėmis. Tuomet ją sutrynėm, ji tapo ryški, soti, kvapi ir tiršta. Sriubos karūna yra vandenyje išvirti nedideli virtinukai – ausytės. Jų įdaras, aišku, baravykų. Šiemet, man atrodo, jų tikrai niekam nepritrūks.

Reikės: • 1 svogūno • 2 saliero lapkočių • 2 morkų arba pastarnokų • geros saujos džiovintų baravykų • 5 burokėlių (apie 700 g) • lauro lapo • ryšelio petražolių • 2–3 šaukštų obuolių acto • 4–5 šaukštų alyvuogių aliejaus • 2 kvapiųjų pipirų • juodųjų maltų pipirų • druskos 1.

Svogūną, morkas bei salierą smulkiai supjaustome. Grybus nuplauname, jei netyčia būtų smėlėti.

2. Į keptuvę pilame aliejų, dedame svogūnus ir lengvai pakepiname, kad suminkštėtų. Tuomet dedame salierus, morkas ir truputį pakepiname. 3. Pilame apie 2 litrus vandens (arba daržovių sultinio), į jį dedame pjaustytus burokėlius, petražoles, baravykus, įberiame druskos, įdedame kelis kvapiuosius ir juoduosius pipirus ir lauro lapą. 4. Verdame, kol burokėliai suminkštės. Tuomet išgriebiame lauro lapą ir pipirus. 5. Sriubą sutriname. Jos tirštumą reguliuojame vandeniu (arba daržovių sultiniu).

Ausytėms: • 400 g kvietinių miltų • 1 šaukšto aliejaus • 150 ml karšto vandens • žiupsnio druskos • stiklinės džiovintų baravykų • 1 svogūno • 1 morkos • 1 skiltelės česnako (nebūtinai) • druskos

2. Grybus užpilame verdančiu vandeniu. Leidžiame pamirkti. Smulkiai supjaustome svogūną ir pakepiname. Morką sutarkuojame. Pakepiname kartu su svogūnais.

4. Kočiojame tešlą, formuojame ausytes, arba tiesiog mažus virtinukus. Išverdame juos vandenyje.

Pirmiausia ruošiame tešlą. Beriame miltus, žiupsnį druskos ir sumaišome. Į vandenį supilame aliejų ir pilame ant miltų. Užmaišome tešlą ir leidžiame jai pailsėti.

3. Grybus nusunkiame, smulkiai supjaustome ir dedame prie svogūnų ir morkų.

5. Sriubą valgome karštą su karštomis ausytėmis.

S i��ės

Kalėdos dvare

Spanguolių ir apelsinų kisielius

salotos su marinuotais agurkėliais

Niekas labai nesupyks, jei šiam gėrimui nusipirksite kokybiškų apelsinų sulčių ir tada jau tik spanguolių makt makt pridėsite. Apelsinų sultys pakankamai saldžios, tad papildomai cukraus galima ir nedėti. Jei norisi, žinoma, pasaldinkite stipriau. Prieskonius galite pasirinkti tokius, kokius mėgsta jūsų šeima. Bet tradiciniai kalėdiniai čia tobulai tinka – galite netgi naudoti jau paruoštus prieskonių mišinius karštam vynui. Aš visada dedu šių penkių: cinamono, gvazdikėlių, kardamono, muskatų ir juodųjų pipirų.

Apelsinų sultis supilkite į puodą, suberkite spanguoles ir sudėkite prieskonius. Pakaitinkite ir leiskite užvirti.

2. Galite viską sutrinti trintuvu ir saldumą reguliuoti įpildami papildomai vandens. Bet galite leisti spanguolėms tiesiog natūraliai sprogti.

reklami ni s p roj e ktas

3. Kai jau prieskoniai savo aromatus išleis į kisielių, galite ugnį išjungti ir leisti skysčiui šiek tiek pastovėti. Kisielių tinka ruošti ir prieš dieną ar dvi – tiesiog užvirinti ir palikti sultis pastovėti su prieskoniais. Kai jau norėsite juo mėgautis, išgriebkite prieskonius, skystį pašildykite iki beveik verdančio. 4. Į dubenėlį įpilkite 50–100 ml vandens ir ištirpinkite jame bulvių krakmolą. Pirmiausia į vandenį dėkite 1–2 šaukštus krakmolo. Tuomet šaltą krakmolo mišinį supilkite į karštas sultis ir nuolat maišykite. Skystis sutirštės. Jei matysite, kad norisi tirštesnio, įdėkite dar šaukštą vandenyje tirpdyto krakmolo.

Reikės: • kelių kupinų saujų įvairių salotų lapelių ir gražgarsčių • 2–3 silkių filė • vieno didelio arba dviejų mažų burokėlių • 100–150 g marinuotų agurkėlių „Spilva“ • pusės granato • 4 šaukštų pesto padažo „Felix“ • krapų • druskos, pipirų • alyvuogių aliejaus 1. Pirmiausia orkaitėje išsikepame burokėlius (galima tai padaryti ir prieš dieną). Supjaustome juos nestorais griežinėliais, dedame į skardą ir pašlakstome aliejumi. Beriame druskos, pipirų ir rankomis pamaišome, kad tolygiai viskuo pasidengtų. Paskleidžiame burokėlius skardoje vienu sluoksniu ir kepame orkaitėje apie 20– 25 min. arba kol suminkštėja. 2. Ant salotų lapelių užpilame tris šaukštus pesto padažo „Felix“ ir gerai išmaišome. Salotų lapelius klojame į didelę lėkštę. 3. Ant jų dedame keptus burokėlius, gabalėliais supjaustytą silkę, išilgai perpjautus mažus agurkėlius „Spilva“, beriame lukštentas granatų sėklas. 4. Paskaniname druska, pipirais, kapotais šviežiais krapais ir pašlakstome likusiu šaukštu pesto padažo.

Reikės: • 2 l apelsinų sulčių • 300–400 g spanguolių • 1–3 šaukštų bulvių krakmolo • prieskonių puokštės (pagal skonį) 1.

Silkė, morkos ir svogūnai, grybai, burokų patalai... Šiai mūsų Kūčių ir Kalėdų stalo įžymybei galima kurti eiles. Bet ką pasiūlyti tiems valgytojams, kuriems ši klasika atsibodo ir norisi naujovių? Ogi gražias ir spalvingas silkės salotas! Šį patiekalą galima ne tik drąsiai nešti ant Kūčių stalo, bet ir gaminti visą žiemą.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Marinuoti agurkėliai „Spilva“ – mažučiai ir dailūs. Dėl to jie puikiai tinka salotoms: ne tik gerai atrodo, bet ir puikiai dera su silke. Dalį šių saldžiarūgščių agurkėlių galite panaudoti Kūčių salotoms su silke, o likusius patiekti kaip garnyrą prie keptos paukštienos ar kito šventinio Kalėdų patiekalo.

Pesto padažas „Felix“ išgelbės nuo papildomo darbo ruošiant padažą. Šis skystesnis pestas tinka salotoms gardinti, o po Kalėdų galėsite jį sunaudoti gamindami trintas sriubas ar daržovių garnyrus.

Jei norite, kad salotos būtų dar sotesnės, galite įpjaustyti avokadą ar mažų keptų bulvyčių.

Pre�ato Kalėdos dvare

Visi Kūčioms ruošiame žuvį: visokiausią skaniausią silkę ir, žinoma, žuvies gabaliukus, apkeptus tešloje. Tad pamaniau, kad šis labai paprastas ir daržovių kupinas receptas galėtų puikiai tikti ir šventiniam stalui, ir laukiant Kalėdų. Tradiciškai ji ruošta prelatui – Kūčių vakarienės atėjusiam aukšto rango dvasininkui.

lydeka su pankoliais

Šis patiekalas gardus ir šiltas, ir šaltas. Jį pagaminti labai paprasta: puode ištroškiname žuvį su įvairiomis daržovėmis. Jei ruošite lydeką Kūčioms, vietoje sviesto naudokite alyvuogių aliejų. Aš naudojau romą, kaip ir nurodyta W. A. L. Zawadzkos knygoje, bet galima ir apsieiti be jo. Arba kliūstelėti šiek tiek brendžio ar baltojo vyno. Reikės: • 800 g jūrinės lydekos ar kitos žuvies filė • 1 poro • 2 pankolių • 2 morkų • 1 šaukštelio miltų • 80 g sviesto • 50 ml romo • 100 ml daržovių arba žuvies sultinio • džiovinto česnako (nebūtina) • druskos, pipirų GARBĖS SVEČIAS – KALĖDOJANTIS KLEBONAS „Dvasininko vaidmuo buvo ypač svarbus bajoro namuose. Bajorų namus Kūčių vakarą lankydavo kalėdojantis klebonas: ir ne vienas, o su palyda – zakristijonu, vikaru ir patarnautoju. Juos šeimininkas pasitikdavo, padėdavo užsivilkti kamžą, tuomet pakviesdavo į valgomąjį, prieš vakarienę giedodavo kalėdines giesmes, o klebonas šventino susirinkusiuosius. Didikų namuose Kūčių metu galėjo lankytis ne tik kunigas su palyda, bet ir vienuoliai, kuriuos globojo didikų šeima. Po vakarienės bajorai vykdavo į dvaro koplyčią ar parapijos bažnyčią į Piemenėlių (Bernelių) mišias – pirmąsias Kalėdų mišias, nes Kalėdos prasideda ne gruodžio 25-ąją ryte, o jau vakare. Kalėdų rytą vėl buvo skubama į bažnyčią – į Viešpaties Gimimo iškilmes.“ M. Daraškevičius

Supjaustome porą, pankolį ir morkas stambesniais gabalais. Nesibaiminkite dėl dydžio – daržovės išliks šiek tiek traškios. Bet jei norite, kad jos geriau išsitroškintų, pjaustykite mažesniais gabalėliais.

2. Į puodo dugną dedame apie 40 g sviesto. Žuvį pabarstome druska ir pipirais, galime truputį užberti džiovinto česnako. Sluoksniuojame žuvį su daržovėmis. 3. Užpilame romu ir sultiniu, uždengiame dangčiu. Puodą dedame į 180 °C orkaitę maždaug 45 minutėms. 4. Žuvis išsitroškins ir daržovės išskirs sulčių. Jei norėsite sutirštinti padažą, suminkykite šaukštelį miltų su šaukšteliu sviesto. Išėmę žuvį ir daržoves, į padažą sukrėskite tą košelę ir dar pakaitinkite ant ugnies, kad padažas sutirštėtų.

�au�inė �ašiša

Kalėdos dvare

Ant Kalėdų stalo išskirtinė žuvis –

Šventėms ir savaitgaliams rinkitės tikrai gerą, laisvėje užaugusią žuvį – jos skonis ir maistingumas visai kitokie. Tai ypač svarbu kalbant apie lašišas, kurios į mūsų prekybos centrus dažniausiai patenka iš didelių fermų. Jose dirbtinai spartinamas lašišų augimas, o ryškią spalvą jos įgyja dėl dažiklių. Bet jau ir Lietuvoje galima nusipirkti laisvėje augusių lašišų, kurios maitinosi tik tuo, kas natūralu, ir augo gamtos diktuojamu tempu. Svetainėje www.laukinelasisa.lt galite įsigyti tokios laimingos žuvies: čia parduodamos sertifikuotos lašišos, bet vien jų spalva ir skonis išduos, kad jos augo natūralioje gamtoje. www.laukinelasisa.lt nemokamai pristato žuvį visoje Lietuvoje. Lašišos jau būna išskrostos ir išvalytos, be galvų. Kad būtų išsaugotas šviežumas, vos pagautos ir išdorotos žuvys giliai įšaldomos – tad atminkite, kad reikėtų atitirpdyti jas šaldytuve likus parai iki gaminimo. Su viena lašiša galima daug nuveikti: kotletukų padaryti, sūdyti, marinuoti, dėti į apkepus su daržovėmis, kepti tešloje, pagaminti skanų karį. O iš kaulų ir pelekų (neišmeskite jų) išvirsite nuostabų sultinį – tokių laukinių žuvų sultiniai yra sveikatos eliksyras! Bet ką čia slėpti – mažiausiai vargo bus, jei kepsite visą lašišą, kurią suvalgysite vienu prisėdimu ir nereikės galvoti, kur padėti likučius. Tik pasirinkite mėgstamus prieskonius ir žoleles, nepagailėkite citrinų ir druskos. O lašiša kaip karalienė bus įsitaisiusi per visą kepimo skardą!

LAUKINĖ LAŠIŠA ANT DARŽOVIŲ PATALO Reikės: • laukinės lašišos • citrinos • poro • po ryšelį šviežių čiobrelių ir krapų • druskos, pipirų • šaukštelio pankolių sėklų (nebūtina) • šlakelio alyvuogių aliejaus • garnyrui: mažų bulvyčių, pankolių, morkų, porų, citrinų 1.

Lašišą atitirpdykite iki kambario temperatūros, jos vidų ir išorę įtrinkite druska bei pipirais, vidų pabarstykite pankolių sėklomis. Guldykite žuvį ant šono į didelę skardą. 2. Pakepinkite žiedeliais supjaustytus porus ir prikimškite jais lašišos pilvą. Ten pat prikaišiokite citrinos griežinėlių, krapų ir čiobrelių. Padarykite kelis pjūvius lašišos šone – taip kepant odelė nesusproginės ir lengviau patikrinsite, ar lašiša iškepusi. 3. Aplink lašišą skardoje sudėkite mažas bulvytes, stambiai supjaustytas morkas ir porus, į šešias dalis padalytus pankolius, ketvirčiais supjaustytas citrinas. Pašlakstykite alyvuogių aliejumi ir druska. 4. Kepkite 180–190 laipsnių orkaitėje apie 40 minučių.

Garnyro ide ;jos

Vieną tokią garnyro idėją galime pasiskolinti iš italų: jie į skardą deda bulvyčių, pankolių ir pripjausto apelsinų bei citrinų. Rūgštelė žuviai labai tinka. Galite lašišą kepti vieną, o šalia pasiruošti dviejų rūšių bulvių košės. Viena – su saliero šaknimi išvirtos ir sutrintos bulvės, o kita – paprasta bulvių košė, į kurią dar įmaišyta žaliųjų žirnelių ir šviežių kapotų mėtų. Lašišą galite paguldyti ant patroškintų daržovių patalo. Keptuvėje apkepkite stambiau supjaustytus du svogūnus, griežinėliais susmulkintas tris morkas, poro žiedelius ir keturias įvairių spalvų paprikas.

re kla mi ni s p roj e ktas

Jei kalėdiniai kepsniai ir paukščiai jau pabodo, kepkite didelę, skanią žuvį. Garnyro prie jos galite prisigalvoti visokiausio, bet mes jau ne kartą įsitikinome: genialumas slypi paprastume ir kokybiškuose ingredientuose.

Kalėdos dvare

RŪTA PAULAUSKIENĖ Rūta – nuostabi ir labai kūrybinga virtuvės šefė, kuriai nėra baisus joks iššūkis, o jos patiekalai įtinka net prezidentams. Galbūt todėl, kad noras vaišinti ir gebėjimas pajusti maistą, suderinti skonius Rūtai tiesiog įaugęs į kraują. Atrodo, ruošia paprasčiausią dalyką, bet pavyksta stebuklingai skaniai. Žydiškų šaknų turinti Rūta mums pagamino vieną jai brangiausių patiekalų – įdarytą žuvį Gefilte Fish, kurios receptas perduodamas per visas šeimos moterų kartas. Tikrai ne vienas Rūtos firminis receptas lydi jos svarbiausius gyvenimo žingsnius. Štai ant Kalėdų stalo puikiai tinkantis žuvies terinas ženklina Rūtos šeimos užgimimą: mat pirmą kartą jo paragavo per medaus mėnesį su vyru Ryčiu. Rūta ištekėjusi už diplomato, yra ambasadoriaus žmona, tad jokia naujiena jai vaišinti aukšto rango svečius ar dideles kompanijas. Bet ir jaukių giminės švenčių bei krikštynų vaišes ji sugeba suruošti tokias, kad jautiesi karališkai palepintas. Dar Rūta moka kepti skaniausius „Napoleono“ ir medaus tortus. „Beatos virtuvės“ komandai kartą iškepė kugelį, ir apie jį iki šiol sklando legendos. Su Rūta Jakiškių dvare vaišinomės jos ruoštais žuvies valgiais ir dviejų rūšių silke. Išbandykite bent vieną receptą – gal Rūta padės jums atrasti naują šeimos tradicinį patiekalą.

Kalėdos dvare 1.

Išvalykite žuvį, neperpjaudami jos išilgai, ir supjaustykite 1,5–2 cm storio gabaliukais.

2. Galvą atskirkite ir gerai išvalykite, išimkite žiaunas. Pelekus nupjaukite. Žuvį labai gerai nuplaukite šaltu vandeniu. 3. Atsargiai aštriu peiliu išpjaukite žuvies filė ir išimkite kaulus, labai svarbu nepažeisti žuvies odos. 4. Mėsmale sumalkite karpio filė, svogūnus, morkas, petražoles, grietinėlėje išmirkytą bandelę, įmuškite kiaušinius, įberkite druskos bei juodųjų pipirų. Viską gerai išmaišykite. 5. Ant šlapios rankos delno padėkite išdarinėtą karpio odelę ir prikimškite paruošto įdaro. 6. Taip pat paruoštu įdaru prikimškite karpio galvą.

Įdaryta žuvis Gefilte Fish Rūta mums pasakojo: „Šis patiekalas man nuo vaikystės primena, kad ateina šventė. Jį gamino mano močiutė Frida, iš jos išmoko mano mama Olga ir išmokė mus su sese Ema. Įdarytas karpis – šventiškas patiekalas, kuriam reikia skirti ir laiko, ir daug meilės. Menu šeimos sekmadienio pietus su sniego baltumo staltiese, tobula serviruote ir nepakartojamu gefilte fish skoniu. Šis patiekalas yra mano žydiškųjų šaknų įprasminimas ir atminimas.“

Reikės: • 1 karpio (gali sverti iki 1,4 kg) • 2 kiaušinių • 2 vidutinio dydžio svogūnų • 2 vidutinio dydžio morkų • 1 bandelės • 200 ml grietinėlės • 50–60 g petražolių • druskos, juodųjų pipirų • žolelių papuošti Sultiniui • 2 vidutinio dydžio svogūnų • 2 vidutinio dydžio morkų • 1 buroko • 1 pankolio • lauro lapo, druskos, juodųjų pipirų žirnelių • žuvies galvos • 1 citrinos • 2 šaukštelių cukraus

7. Puodo dugną išklokite griežinėliais supjaustytais svogūnais, burokėliais, morkomis, pankoliais. Įdėkite lauro lapelį, juodųjų pipirų. Karpio gabalėlius ir galvą atsargiai sudėkite ant daržovių. Palei puodo briauną iš ąsočio užpilkite šalto vandens ir pasūdykite. 8. Užvirkite ir atidengtame puode ant silpnos ugnies virkite iki 1,5 val. Vanduo neturi kunkuliuoti. Prieš baigiant virti supilkite citrinos sultis ir įdėkite cukraus. Išvirusį karpį išimkite ir sudėkite ant pailgos lėkštės. Žuvies galvą padėkite lėkštės gale. Žuvį užpilkite perkoštu sultiniu ir atšaldykite. 9. Kiekvieną žuvies gabalėlį papuoškite morkos griežinėliu, petražolėmis ar kitomis žolelėmis.

Kalėdos dvare

Mielinis vainikas su mocarela

Kepinys atrodo įspūdingai, bet vargo prie jo nedaug. Net jei nesate kepę mielinių kepinių, šįkart turite išdrįsti. Mieliniams kepiniams rekomenduojame naudoti sausas „Dr. Oetker“ mieles – jos visada iškels ir išpurens tešlą, o ir jas naudoti itin paprasta – pakanka įmaišyti į miltus.

Tešlai reikės: • 370 ml pieno • 120 g sviesto • 100 g cukraus • 1 pakelio (7 g) „Dr. Oetker“ sausų mielių • 120 ml šilto vandens • 3 lengvai plaktų kiaušinių • 1,5 šaukštelio druskos • 750 g miltų • 400 g mocarelos (geriausia mažais rutuliukais)

Sultiniui: • 2 svogūnų • 2 morkų • 1 buroko • 1 pankolio • 1 citrinos • 2 arbatinių šaukštelių cukraus • juodųjų pipirų žirnelių

3. Į skystą masę supilame pusę kiekio miltų, sumaišytų su mielėmis. Maišome, kol masė taps vientisa. Šiame žingsnyje galime pasitelkti ir plaktuvą. 4. Sudedame likusius miltus ir minkome, kol tešla taps elastinga ir pradės atlipti nuo rankų. 5. Tešlą dedame į aliejumi pateptą dubenį ir paliekame šiltoje vietoje, kad padvigubėtų, – tai užtruks 1,5–2 val.

7. Skardą išklojame kepimo popieriumi. Ant jos dedame tešlos rutuliukus – formuojame vainiką (ar eglutę, ar ką tik sugalvosite). Pridengiame drėgnu virtuviniu rankšluosčiu ir apie 30 min. paliekame pakilti.

Sumalame karpį smulkia maltuve. Taip pat ir svogūnus, morkas, petražoles. Į malinį sudedame likusius ingredientus, pagardiname druska, pipirais.

2. Sultiniui svogūną nuvalome ir supjaustome griežinėliais. Morkas nuvalome ir supjaustome skrituliais. Buroką nuvalome ir taip pat supjaustome skrituliais. Pankolį supjaustome plonais griežinėliais.

8. Vainiko viršų patepame plaktu kiaušiniu, pabarstome druska. 9. Kepame 180 °C orkaitėje, kol tešlos vainikas išsipučia ir tampa auksinės spalvos – apie 30–35 min.

3. Naudojame didesnį puodą. Puodo dugne gražiai sudėliojame visas daržoves. Iš žuvies formuojame (būtinai drėgnomis rankomis) nedidelius rutulius ir dedame ant daržovių vieną šalia kito. Jokiu būdu negalima dėti kukulių vieno ant kito!

10. Iškeptą apibarstome kapotomis šviežiomis žolelėmis, alyvuogėmis ir granatų sėklomis. Galime patepti alyvuogių aliejumi. Skaniausia valgyti dar šiltą, kol viduje nesustingo sūris. Bet šis kepinys labai skanus ir atvėsęs.

4. Iš ąsočio atsargiai pilame vandenį į tarpelį tarp kukulių, kol visiškai apsems. Negalima skysčio pilti tiesiai ant kukulių. 5. Užverdame ant vidutinės ugnies, sumažiname kaitrą, kad skystis lengvai burbuliuotų. Troškiname ant silpnos ugnies 50–60 min. 6. Prieš baigiant virti supilame vienos citrinos sultis ir sudedame cukrų. 7. Atšaldome iki kambario temperatūros ir atsargiai sudedame į didesnę lėkštę. Ant kiekvieno kukulio uždedame po griežinėlį morkos ir užpilame šiek tiek sultinio. Laikome šaldytuve.

Labai gardu valgyti su krienais ir juoda duona.

re kla mi ni s p roj e ktas

Reikės: • 1 kg maltos karpio mėsos • 3 vidutinio dydžio svogūnų • 2 morkų • 3 kiaušinių • 50 g petražolių • 2 šaukštų macų miltų arba džiūvėsių • 200 ml grietinėlės • 1 šaukšto druskos • šviežiai grūstų ar maltų pipirų

2. „Dr. Oetker“ mieles beriame tiesiai į miltus ir gerai išmaišome. Įberiame žiupsnį druskos.

6. Kai tešla pakyla, perkeliame ant stalviršio ir padalijame į golfo kamuoliuko dydžio rutuliukus. Į kiekvieno jų vidų dedame po mocarelos kamuoliuką ar pusę jo. Apgaubiame sūrį tešla ir tarp delnų suritiname kamuoliukus.

Gefilte Fish kukuliai Jeigu Gefilte Fish – įdarytas karpis – šioms šventėms jums atrodo per daug pastangų ar išmanymo reikalaujantis patiekalas, gaminkite šiuos kukulius. Tarkime, tai bus karpio įdarymo repeticija kitiems metams – skonis labai panašus, tik kiek mažiau pastangų.

Paviršiui: • 1 kiaušinio, išplakto su šlakeliu vandens • kelių žiupsnių druskos (geriausia jūros druskos dribsnių) • šviežių rozmarinų arba čiobrelių • granatų sėklų ir alyvuogių (nebūtina)

1. Puode pakaitiname, bet neužverdame pieną. Nukeliame, sudedame sviestą ir cukrų, maišome, kol ištirps sviestas ir cukrus, supilame šiltą vandenį, supilame tris lengvai plaktus kiaušinius.

„Dr. Oetker“ mieles naudokite kepdami duoną, bandeles ar gardžius blynelius. Jas galite berti tiesiai į miltus. Šios sausos mielės turi visas šviežių mielių savybes ir ilgai galioja, tad gali kantriai budėti kiekvienų namų spintelėje.

BEATA NICHOLSON, JORŪNĖ PAUŽIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Kalėdos dvare

Silkė – amžina viešnia prie Kūčių stalo Ji visada dalyvauja per Kūčias ir niekas jos nepamiršta. Žinau, kad daugumai patinka ją matyti su tradiciniais apdarais – morkomis, svogūnėliais, grybais ar džiovintais vaisiais. Rūta siūlo išbandyti du nuostabius receptus, kurių ingredientai – pažįstami, o silkė sužiba naujai.

Orkaitėje kepta silkė su džiovintais vaisiais Reikės: • 10 silkių filė • 2 mažesnių saldžių svogūnų • 100 g besėklių šviesių razinų • 100 g besėklių tamsių razinų • 100 g džiovintų slyvų • 100 g džiovintų abrikosų • 300 ml vandens • 100 ml aliejaus • 45 ml baltojo vyno acto • 1 šaukšto cukraus • žiupsnelio juodųjų pipirų 1.

Orkaitę įkaitiname iki 180 °C.

2. Dubenėlyje sumaišome visus džiovintus vaisius ir užpilame karštu vandeniu, paliekame 2–3 min. 3. Svogūnus supjaustome pusžiedžiais. Silkių filė gerai nusausiname. 4. Paruošiame marinatą: užviriname vandenį, supilame cukrų, actą ir aliejų. Paverdame 1 min. 5. Silkių filė susukame ir sutvirtiname mediniais smeigtukais. Į kepimo indo dugną suberiame pusę svogūnų, ant viršaus sudedame silkių filė suktinukus. 6. Apiberiame džiovintais vaisiais ir likusiais svogūnais, užpilame paruoštu marinatu, pabarstome juodaisiais pipirais, uždengiame folija ir kepame orkaitėje apie 50–60 min.

Silkių filė su raudonaisiais svogūnais ir razinomis Reikės: • 8 silkių filė • 2 vidutinių raudonųjų svogūnų • 200 g besėklių tamsių razinų „Jumbo“ • 150 ml šviesaus alyvuogių aliejaus • 2 citrinų sulčių • 2 šaukštų rudojo cukraus • 3 šaukštelių cinamono 1.

Silkių filė supjaustome kąsnio dydžio juostelėmis. Svogūnus – plonais pusžiedžiais. Razinas užpilame karštu vandeniu ir palaikome 3–4 min., gerai nusausiname.

2. Citrinų sultis, cukrų ir aliejų sumaišome mažame dubenėlyje. 3. Į stiklainį dedame sluoksnį svogūnų, sluoksnį silkės, sluoksnį razinų, pabarstome cinamonu ir užpilame keliais šaukštais citrinų sulčių, cukraus ir aliejaus mišinio. Tada vėl krauname sluoksnį svogūnų, silkės, razinų, cinamono ir užpilame citrinų sulčių, cukraus ir aliejaus mišiniu. Kartojame 4. Uždarome stiklainį ir dedame į šaldytuvą.

„Dvarininkų Kūčių patiekalai buvo tradiciniai, kuklūs. Bajorų Meištovičių Pajuosčio dvare visiems buvo patiekiama barščių, žuvies, kūčios (tai kviečiai su žirniais, virti medumi saldintame vandenyje su migdolais ir aguonomis). Grafų Tiškevičių Kretingos dvare meniu buvo kiek įvairesnis, bet prabangos nebuvo: trys sriubos, pavyzdžiui, barščiai su ausytėmis, šalta migdolų bei prancūziška vyno sriuba, po jų – žuvies valgiai, pavyzdžiui, įdaryta lydeka, karpis su razinomis, tešloje kepta žuvis. Galiausiai buvo patiekiama saldžiųjų patiekalų – kisieliaus, kukulių su aguonomis, džiovintų vaisių kompoto. Veliuonos dvaro baronų Vakselių palikuonė ponia Olga prisimena buvus 12 patiekalų. Šaukėnų dvare buvo tiekiama gaivių migdolų gėrimo drebučių. Užsigerti siūlyta vyno bei gaivaus migdolų gėrimo.“ M. Daraškevičius

Kalėdos dvare

Ka�ėdo�

Užeikite į Kalėdas švenčiantį dvarą. Čia vaikai ir suaugusieji, dvarponiai ir tarnai džiaugiasi gautomis dovanomis. Kas po rytinės medžioklės įraudusiais skruostais pilnais šaukštais kabina bigosą, kas vakarinio spektaklio eilutes repetuoja. O virtuvėje jau ruošiama sumedžiota šerniena ir bręsta riešutiniai kepiniai. Šventė laukia didžiulė, ir jį tęsis ne vieną savaitę!

DOVANOS – IR DVARIŠKIAMS, IR TARNAMS „Kalėdų dienomis dvarininkai džiaugdavo kalėdine eglute ir dovanomis. Tačiau ne vieni patys, jomis nudžiugindavo ir dvaro tarnautojus, ir darbininkus bei jų vaikus. Kai kuriuose dvaruose dovanos buvo įteikiamos arba „atrandamos“ iškart po Kūčių vakarienės, o kituose – tik Kalėdų pirmą dieną. Dvarininkai vaikams dovanojo lėles ar lėlių namelius su vidaus įranga, medinius arkliukus, meškiukus, medines kaladėles, traukinukus, mašinėles ir knygas. Moteris nudžiugindavo papuošalais ar nėriniais. Tėvams vaikai patys ruošdavo dovanas. Tarnaitėms dovanodavo audinių palaidinėms, įvairių mieste ar iš keliaujančių prekeivių įsigytų smulkmenų. Dovanų gaudavo ir kunigai, pavyzdžiui, Šaukėnų dvarininkas klebonui įteikdavo kvitą malkoms, kuris garantuodavo šilumą ištisus metus. Taip pat galėjo būti rengiama dovanų loterija. Pavyzdžiui, Tiškevičių Kretingos dvare visi gaudavo po tris loterijos bilietus: pirmajai kategorijai priklausė gana brangios dovanos – kelionės reikmenys, rašymo priemonės, kambario puošmenos, antrajai – pigesnės, o trečiajai – smulkmenos. Po kalėdinių pusryčių visi rinkdavosi valgomajame, kuriame ant didelio stalo gulėdavo išdėlioti visi loterijos laimėjimai. Juos išsidalijus, prasidėdavo antroji šventės dalis – kuo naudingiau apsikeisti gautomis dovanomis. Taigi, turėjo būti nepaprastai linksmas Kalėdų rytas!“ M. Daraškevičius

Kalėdos dvare

Kopūstai su antiena ir apelsinų sultimis – A LA BIGOSAS Kai su dvarų kultūros žinovu Mariumi konsultavausi, kaipgi atrodė tos Lietuvos dvariškių Kalėdos, man labai įstrigo vaizdinys, kaip po Kalėdų ponai pasileisdavo į medžioklę, o jų žmonos ar svita važiuodavo į medžiotojų namelius su puodais troškintų raugintų kopūstų. Ech... taip ryškiai tą puotą įsivaizdavau! Ir pagal tą vaizdinį šį patiekalą pagaminau. Naudojau tik dvi nedideles ančių šlauneles, 2 kilogramus kopūstų ir 5 didelių apelsinų sultis. Viską ilgai troškinau dideliame puode – nė nereikia sakyti, kaip buvo pasakiškai skanu. Antiena ir rauginti kopūstai – Vidurio Europos tradicija, kuri labai tinka ir mūsų kraštams. Reikės: • 2 ančių šlaunelių • 2 svogūnų • 2 kg raugintų kopūstų • 500 ml kokybiškų pirktinių arba šviežiai spaustų apelsinų sulčių • druskos • pipirų • 3 gvazdikėlių • lauro lapo • cinamono lazdelės (nebūtinai)

Ančių kojeles pabarstome druska ir pipirais. Dedame į gerai įkaitintą keptuvę ir apkepame, kad išbėgtų riebaliukai.

2. Išimame kojeles ir dedame į puodą, kuriame viską toliau troškinsime. 3. Keptuvėje su likusiais riebaliukais pakepiname pusžiedžiais supjaustytus svogūnus. Tada dedame atgal ančių kojeles, suverčiame raugintus kopūstus, užpilame apelsinų sultimis, įdedame lauro lapą, gvazdikėlius ir cinamono lazdelę. 4. Uždengiame puodą dangčiu ir statome į orkaitę ilgai lėtai troškinti. Apie 2 val. antis ir kopūstai kunkuliuos 160–180 °C. Arba tiek pat laiko galime troškinti viską virš mažiausios ugnelės ant viryklės. 5. Baigus troškinti išimame prieskonius. Antieną galime lengvai atskirti nuo kaulo, kad visiems po truputį jos tektų.

KALĖDOMS – SOTUS MEDŽIOTOJŲ MAISTAS „Svarbūs buvo Kalėdų pusryčiai, jie valgyti grįžus iš bažnyčios. Vienas iš senesnių patiekalų buvo „atsigauti“ skirtas šildytas alus su grietine. Jį dar XIX amžiaus pradžioje mini poetas Adomas Mickevičius. Tipiškas pusryčių patiekalas galėjo būti suktinukai ar nepaprastai bajorų mėgstamas bigosas – troškinti kopūstai su mėsa, dešromis, kuris valgytas ne tik namuose, bet ir buvo tradicinis medžiotojų maistas, nes pašildytas antrą ar trečią kartą tapdavo tik skanesnis. Kadangi kalėdiniu laikotarpiu buvo medžiojama, ant Kalėdų stalo buvo įprasta kiškiena, stirniena, briediena ar šerniena. Vienas iš ypatingesnių patiekalų – šerno galva, į šventinį stalą tiekiama išvirta ir atšaldyta, papuošta majonezu, citrinų griežinėliais ar dažytais taukais. Šerno galvos receptą galite rasti W. A. L. Zawadzkos knygoje „Lietuvos virėja“. Beje, valstiečiai per Kalėdas valgydavo kiaulės galvą ar jos pusgalvį įkepdavo į kugelį, mėgtos ir kiaulių uodegos su šiupiniu. Kalėdų patiekalai – mėsiški, sotūs, riebūs, jais noriai mėgautasi pasibaigus pasninkui.“ M. Daraškevičius

Kalėdos dvare

Puode kepta žvėriena Kartą teko gauti dovanų didžiulį briedžio kumpį. Jį gausiai įtryniau prieskoniais ir kepiau ilgai ir laimingai puode, pasodinusi ant kilogramo svogūnų. Jei žvėrienos negausite, puikiai tiks ir didelis jautienos kumpis. O jei neturite puodo, kurį tiktų dėti į orkaitę, galite mėsą su svogūnais krauti į kepimo maišą ir kepti jame.

MARIUS DARAŠKEVIČIUS – architektūros istorikas,

Reikės: • apie 2 kg žvėrienos kumpio • 1 šaukšto kadagių uogų • 3 gvazdikėlių • 0,5 šaukštelio kuminų • 0,5 šaukštelio kmynų • 1 česnako galvos • alyvuogių aliejaus kepti • druskos • pipirų • 1 kg svogūnų • kelių lauro lapų ir šakelės rozmarino • 400 ml sauso raudonojo vyno • 200 ml jautienos sultinio arba vandens 1.

menotyros doktorantas ir žmogus, be kurio tikriausiai tiek daug nežinotume apie Lietuvos dvarų tradicijas. Jis mus lydėjo per švenčiantį dvarą nuo Advento iki paskutinių Kalėdų dienų.

Galite naudoti mėgstamą žvėrienos prieskonių mišinį arba pasiruošti savo: kadagių uogas, kmynus, gvazdikėlius ir kuminus sudėkite į prieskonių grūstuvę ir sutrinkite iki rupios konsistencijos. Į grūstuvę dėkite nulupto česnako skilteles, berkite druskos ir toliau trinkite, kol česnakus sutrinsite į košelę. Tada įberkite šviežiai grūstų pipirų ir šiuo mišiniu įtrinkite visą mėsos gabalą.

2. Mėsai leiskite pastovėti bent 12 valandų ar visą parą. 3. Ruošdamiesi kepti, supjaustykite svogūnus. Puodą, kuriame kepsite, statykite ant viryklės, pakaitinkite su šlakeliu aliejaus ir jame lengvai pakepinkite svogūnus – apie 10–15 minučių. 4. Kumpį išimkite iš šaldytuvo ir gerai įkaitintoje keptuvėje su trupučiu aliejaus apkepkite iš kelių pusių. Reikia, kad pasidengtų ruda skania plutele. 5. Ant pakepintų svogūnų užmeskite kelis lauro lapus ir rozmarino šakelę, tada tupdykite kumpį. Viską užpilkite raudonuoju vynu ir sultiniu, uždenkite dangčiu. 6. Kepkite 180 °C orkaitėje apie 2 valandas. Mėsa ir keps, ir troškinsis. Mėsos minkštumas priklausys nuo mėsos dalies ar gyvulio amžiaus, bet vynas ir laikas orkaitėje turėtų suminkštinti bet kokį gabalą. Labai gardu taip ruoštą žvėrieną valgyti su troškintais kopūstais.

Kalėdos buvo ir medžioklės sezonas, tad žvėrienos valgiai dažnai atsidurdavo ant bajorų šventinio stalo. Vienas tokių patiekalų galėjo būti ir šerno galva. Štai šioje iliustracijoje, spėjama, paskutinio Lenkijos-Lietuvos karaliaus šefas Paulas

Marius pasakoja, kad Lietuvoje buvo paplitęs kalėdojimo

Tremo laiko šventiškai iš-

paprotys, kurio laikėsi ir katalikai dvarininkai. Klebonai

puoštą šerno galvą.

Kūčių vakarą lankė namus, laimino namiškius ir kartu su dvarponiais sėsdavo vakarienės. Per Kalėdas dvarininkai

Nežinomas ATR dailininkas, apie 1760–1775 m. Nacionalinis Varšuvos muziejus (inv. nr. Min.735), šaltinis: cyfrowe.mnw.art.pl

apdovanodavo ir savo parapijos kleboną.

M. AMBRAZAS

Kłosy, Nr. 964, Warszawa, 8 (20), Grudnia 1883, t. 37., p. 397

Salotos su keptais burokėliais ir sūrio kamuoliukais

Sluoksniuotoje tešloje keptas kamamberas

Knygoje „Daugiau daržovių“ yra panašus jūsų pamėgtų salotų receptas. Ir ne veltui: tai tikrai puikus žiemiškas derinys – su čiobreliais ir medumi iškeptas salsvas burokėlis, švelnus kreminis sūris su laiškiniais česnakais, apvoliotas riešutų trupiniuose, ir padažas su apelsinų sultimis. „Castello“ šiam patiekalui labai tinka, nes jis jau pagardintas žolelėmis. Taigi, jei norite puikaus rezultato greitai, „Castello“ – geras pasirinkimas.

Kai iš orkaitės ištrauksite šį kamamberą, įsuktą į sluoksniuotos tešlos lizdą, valgytojų ilgai kviesti nereikės. Plėšite traškią tešlą, kabinsite dar šiltą sūrį ir jaukiai vakarosite. Galima suburti žmones prie laužo arba prie kepto tįstančio sūrio!

Šis receptas ne šiaip sau paruoštas su „Castello“ kamambero sūriu. Švelnus jo skonis įtiks net vaikams. Jei esate iš tų, kurie nedrąsiai ragauja pelėsinį sūrį, siūlau pabandyti „Castello“ – jis negali nepatikti. Dar svarbu, kad kepant kamamberą jis neištekėtų, bet kiek kepėme „Castello“ kamamberą – nei ištekėjo, nei pridegė, viskas kuo puikiausiai išsilydė viduje. Tikiu, kad pavyks ir jums.

Reikės: • kelių dosnių saujų salotų lapų • 125 g kreminio sūrio „Castello“ su laiškiniais česnakais • 3 burokėlių • nedidelės kekės vynuogių (geriausia besėklių) • 3 šaukštų skrudintų lazdynų (ar kitų) riešutų • šaukšto džiovintų čiobrelių • šaukštelio skysto medaus • alyvuogių aliejaus • druskos

Reikės: • 125 g „Castello“ kamambero • 500 g šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos (du lakštai po 250 g) • skysto medaus • šviežių čiobrelių ir rozmarinų • kiaušinio • druskos, pipirų • aliejaus

„Castello“ kamambero ieškokite parduotuvėse „Rimi“, „Maxima“ ir www.barbora.lt.

re klami ni s proj ekta s

1. Tešlos lakštus atšildome iki kambario temperatūros ir iškočiojame. Pašlakstome medumi, apibarstome kapotais rozmarinais ir čiobreliais, dosniai beriame pipirų ir druskos. 2. Pradėdami nuo ilgojo krašto, kiekvieną lakštą susukame į ritinį. Jį perpjauname išilgai, kad atsivertų tešlos sluoksniai. Dvi gautas ilgas tešlos dalis susukame į spiralę. Tą patį pakartojame su kitu tešlos ritiniu. 3. Didelę skardą išklojame kepimo popieriumi. Į jos vidurį dedame „Castello“ kamamberą. Aplink jį labai nespausdami vyniojame tešlos spirales – reikia palikti nedidelius tarpelius, nes tešla orkaitėje plėsis ir juos užpildys. 4. Lengvai išplakame kiaušinį ir plakiniu aptepame tešlą. Kamambero viršų šiek tiek įpjauname peiliu, pabarstome druska ir pipirais, lengvai patepame aliejumi. 5. Iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje kepame apie 30 min., kol tešla išsipūs ir taps auksinės spalvos. Dėl „Castello“ sūrio nebijokite – per tiek laiko orkaitėje neišbėgs. Valgome dar karštą.

Užpilui: • pusės didelio apelsino sulčių • 2 šaukštų alyvuogių aliejaus • šaukštelio skysto medaus • šaukšto balzaminio ar obuolių acto • pipirų, druskos 1. Pirmiausia pasiruošiame burokėlius. Juos supjaustome plonais griežinėliais, pabarstome druska, džiovintais čiobreliais, pašlakstome aliejumi ir medumi. Šauname į 190 °C orkaitę ir kepame apie pusvalandį. 2. Sumaišome visas salotų užpilui skirtas sudedamąsias dalis ir pusę jo užpilame ant salotų lapų, pamaišome, kad tolygiai pasidengtų. 3. Lazdynų riešutus susmulkiname iki rupių trupinių. „Castello“ sūrį supjaustome gabalėliais ir iš jo formuojame rutuliukus. Apvoliojame juos riešutuose. 4. Į didelę lėkštę krauname salotų lapus, keptus burokėlius, sūrio rutuliukus ir vynuoges. Palaistome likusiu užpilu. „Castello“ su laiškiniais česnakais ieškokite parduotuvėse „Rimi“, „Iki“, „Maxima“ ir www.barbora.lt.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Kalėdos dvare

Kalėdinis žuvies terinas „Pirmą kartą paragavau lašišos terino per mūsų su vyru Ryčiu medaus mėnesį Korsikoje 1994-aisiais metais, – pasakoja Rūta Paulauskienė. – Tuomet atrodė, kad skonio receptoriai net nežino kaip reaguoti, – taip buvo skanu! Grįžusi namo (anuomet – į Strasbūrą) puoliau ieškoti recepto, visų klausinėjau, varčiau krūvas užsienietiškų žurnalų, kol pagaliau radau. Dabar tai – vienas mano mėgstamiausių patiekalų, menančių, kaip užgimė mano pačios šeima. Solidus, prabangus ir labai išvaizdus patiekalas. Lyg ir ta pati žuvis, bet pakylėta į kitą lygį.“

Reikės: • 500 g sterko (arba šamo, lydekos) filė • 200 g lašišos arba upėtakio filė • 2 didelių kiaušinių baltymų • 2 kiaušinių • 2 vidutinio dydžio svogūnų • 200 ml grietinėlės • 250 g špinatų • 1 skiltelės česnako

• 2 • 2 • 1

šaukštų lydyto sviesto šaukštų citrinų sulčių šaukšto smulkiai kapotų krapų • ¼ šaukštelio malto muskato • 1/2 šaukštelio maltų pipirų • 1/2 šaukštelio druskos • alyvuogių aliejaus

Pailgą 22–23 cm kepimo formą (jos šonus ir dugną) išklokite kepimo popieriumi ir lengvai patepkite alyvuogių aliejumi.

SKAITĖ BALSU, ŠOKO IR RENGĖ SPEKTAKLIUS

2. Česnaką nulupkite, sukapokite, pakepinkite svieste.

„Kalėdos būdavo ilgos, jos trukdavo

3. Špinatus nuplikykite verdančiu vandeniu ir gerai nusunkite, nuspauskite vandenį nuo lapelių. Šiek tiek pasmulkinkite.

atostogos, tad į dvarus sugužėdavo ne-

4. Į sviestą sudėkite špinatus, kaitinkite ant nedidelės kaitros, kol špinatų lapeliai suminkštės. 5. Susmulkintus svogūnus apkepkite svieste, kol pasidarys aukso spalvos. 6. Sumalkite lašišos ir sterko filė ir sudėkite į skirtingus dubenis. Maltą žuvį užpilkite vienodu kiekiu grietinėlės. 7. Į sterko faršą sudėkite pakepintą svogūną, kiaušinį, baltymus, krapus, druskos, pipirų, 1 šaukštą citrinų sulčių. 8. Į lašišos faršą įdėkite kiaušinį, druskos, pipirų, muskato, šaukštą citrinų sulčių. Viską gerai išmaišykite. 9. Į formą atsargiai sudėkite lašišos faršą ir gerai išlyginkite. Ant viršaus tolygiai užklokite špinatų masę ir gerai išlyginkite. Tada sudėkite sterko faršą ir taip pat išlyginkite paviršių. 10. Formą su žuvies terinu uždenkite folija ir įstatykite į didesnį indą, iki pusės pripildytą verdančio vandens.

net kelias savaites. Tai buvo žiemos menkas pulkas giminaičių. Suaugusieji medžiodavo, šokdavo, muzikuodavo, dainuodavo, statydavo spektaklius ar gyvuosius vaidinimus, rengdavo kaukių balius, lošdavo kortomis. Be abejo, puotaudavo. Vaikai piešdavo, dėliodavo galvosūkius. Ilgi vakarai, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, taip pat buvo leidžiami skaitant. Tačiau skaitymas tuo metu buvo kitoks – jis vykdavo balsu. Skaitymo valandos buvo visiems žinomos, jų metu norintieji dalyvauti susirinkdavo į saloną ir klausydavosi skaitovo. Kalėdiniu laikotarpiu kai kurie tarnai

11. Teriną kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje 40–45 min. Iškeptą teriną atvėsinkite šaldytuve per naktį.

dirbdavo mažiau, pavyzdžiui, Šaukėnų

12. Prieš patiekdami uždėkite lėkštę ant kepimo formos ir ją apverskite. Nuimkite metalinę kepimo formą, paskui atsargiai nuplėškite kepimo popierių. Papuoškite žolelėmis ir spanguolėmis.

vo keliaujama, nes vežikai ilsėdavosi su

dvare XX a. pradžioje per šventes nebusavo šeimomis. Tačiau jei būdavo privažiavę svečių, žinoma, tekdavo paplušėti, ypač dvaro virtuvei.“

Teriną patiekite su majonezo ir krienų padažu bei agurkų salotomis.

M. Daraškevičius

Puikioji kalėdinė žąsis su cinamoninėmis morkomis

Turbūt niekas taip gražiai neapdainavo kalėdinės žąsies kaip Viktorijos laikų Anglijoje tai padarė Charlesas Dickensas. Seilės kaupėsi skaitant romano „Kalėdų giesmė“ eilutes, kuriose šykštuolis Skrudžas išvysta, kaip raštininko Bobo šeima sėdasi valgyti sultingos, apskrudusios žąsies...

Štai tokią Ch. Dickenso laikų žąsį jums siūlome išsikepti. Kad žąsies odelė būtų traški ir blizgi, o mėsa tirptų burnoje, reikia visai nedaug – kelių gudrybių kepant ir kokybiškų prieskonių.

Žąsiai nepagailėjome „Santa Maria“ pipirų, šįkart naudojome juos penkių rūšių. Penkių pipirų mišinys „Santa Maria“ labai tinka žąsiai gardinti – malonaus aitrumo mėsai suteikia juodųjų, baltųjų ir žaliųjų pipirų derinys. O karštyje aromatą paskleidžia dar ir kvapieji bei rausvieji pipirai. Būtinai išsikepkite cinamoninių morkų – nustebsite, kaip gerai cinamonas dera su morkų saldumu. Jei naudosite „Santa Maria“ cinamoną, iškart pastebėsite, kad ten 100 proc. grynas cinamonas, o jo skonis būtent toks, kokio ir tikimasi iš gero, kokybiško prieskonio. Kartą paragavę šio cinamono, vargiai prie kitų begrįšite.

Reikės: • žąsies (kepėme maždaug 4 kg paukštį) • kelių saliero stiebų • didelio apelsino arba dviejų mažiukų • didelio obuolio • penkių pipirų mišinio „Santa Maria“ • česnakinės druskos „Santa Maria“ • kelių rozmarino šakelių • 250 ml sultinio arba vandens • druskos

Cinamoninėms morkoms: • 10–12 morkų • 1 apelsino • 1 kupino šaukštelio cinamono „Santa Maria“ • 30 g sviesto • šaukštelio kmynų • druskos

6. Įkaitinkite orkaitę iki 190 °C, nustatykite režimą „viršus ir apačia“. Pirmiausia žąsį paguldykite ant vieno šono ir kepkite apie 45 min. Tuomet apverskite ant kito šono ir kepkite dar 45 min. 7. Po pusantros valandos skardoje jau bus žąsies riebalų. Paguldykite paukštį ant nugaros, dosniai palaistykite išsiskyrusiais riebalais ir grąžinkite į orkaitę kepti dar apie dvi valandas. Toli nuo orkaitės nepabėkite – žąsį riebalais reikės laistyti kas 15–20 min. Taip susiformuos blizgi ir traški odelė. Likus pusvalandžiui iki kepimo pabaigos, šlauneles ir sparnus uždenkite folija, kad nesudegtų. Jei matysite, kad pernelyg parudavo ir kitos paukščio dalys, uždenkite folija visą skardą.

Likus valandai iki kepimo pabaigos atskirose skardose pasiruoškite garnyrą. 8. Morkas nuskuskite, didesnes perpjaukite išilgai. Sudėkite į kepimo indą. 9. Ant morkų užtarkuokite pusės apelsino žievelę ir išspauskite visas jo sultis. 10. Užberkite cinamono, kmynų ir dosnų žiupsnį druskos, viską rankomis pamaišykite, kad pasidengtų prieskoniais. Ant viršaus sudėkite mažais gabalėliais supjaustytą sviestą. 11. Kepkite 190 °C orkaitėje apie 40 min. arba kol morkos suminkštės, bet vis dar išlaikys formą.

Dar garnyrui siūlome pasikviesti vaisių: jei niekada prie paukštienos nemėginote išsikepti vynuogių, turite tai padaryti! Sudėkite vynuoges ir obuolius į vieną skardelę, lengvai pabarstykite cinamonu ir komandiruokite į orkaitę. Vynuogių saldumas puikiai derės prie pipirais kvepiančios žąselės. O ar būna gardesnių bulvių, nei iškeptų su žąsų taukais? Tiesiog pasemkite jų kepdami žąsį ir apšlakstykite mažas į skardą sudėtas bulvytes su odele. Paskaninkite viską druska bei pipirais, ant bulvių paplėšykite šalavijų lapelių.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Jei niekad a nedrįso te Kalėdom s kepti žą sies, padarykit e tai šiais metais!

re kla mi ni s p roj e ktas

Odelės traškumą sukursite su dviejų rūšių druska: pirmiausia įtrinkite žąsį paprastąja, o tuomet jau nepagailėkite sodrios česnakinės „Santa Maria“ druskos. Ji ne tik kepant suteiks gardaus aromato žąselei, bet ir padės ištraukti drėgmę iš odelės, o mėsą – suminkštinti. Be to, jei naudosite česnakinę „Santa Maria“ druską, nereikės lupti ir traiškyti česnako skiltelių, tad ir rankos iki Naujųjų metų česnaku nekvepės.

Jeigu pirkote šaldytą žąsį, jai atitirpti prireiks mažiausiai paros. Geriausia pradėti ją ruošti likus dviem dienoms iki Kalėdų. Įdėkite į didelį dubenį ir palikite šaldytuve. Per parą ar pusantros paukštis atitirps. Tuomet išimkite iš jo maišelį su vidaus organais bei kakliuką (galėsite panaudoti sultiniui) ir gerai iš vidaus bei išorės įtrinkite druska. Palikite šaldytuve per naktį pasimarinuoti. Jei nespėsite to padaryti – nieko baisaus. Prieš kepdami žąsį nupjaukite riebalų perteklių – pamatysite baltas dalis kaklo srityje iš vidinės pusės. Kaklo odą kiek nupjaukite ir prismeikite dantų krapštuku prie žąsies kūno, kad nesviltų. Žąsies kojas prispauskite prie kūno ir abi suriškite lininiu ar medvilniniu nedažytu siūlu. Žąsies vidų ir išorę dosniai įtrinkite česnakine druska „Santa Maria“ bei penkių pipirų mišiniu „Santa Maria“. Salierus supjaustykite stambiais griežinėliais, apelsinus ir obuolius – stambiomis skiltelėmis. Sudėkite į žąsies vidų kartu su rozmarino šakelėmis. Paukščio pilvo ertmės pilnos prikimšti nereikia – geriau palikti oro tarpą, kad tolygiai cirkuliuotų karštis. Kepdama žąsis išleis daug riebalų, tad rinkitės didelę skardą aukštesniais kraštais. Kad taukai nerūktų ir nesviltų, į skardą įpilkite stiklinę sultinio arba vandens. Į skystį guldykite žąsį.

Kalėdos dvare

Aguoninis Kalėdų pyragas

Šis pyragas – kalėdinio desertų stalo senbuvis. Šlapias ir sunkus, kraute prikrautas aguonų, bet ne per saldus, nes sulaistytas sirupu su citrinų sultimis.

2. Tuomet supilame grietinėlę ir gerai išmaišome.

Reikės: • 200 g maltų aguonų • 15 trynių • 200 g cukraus (jei maltose aguonose jau yra cukraus, sumažiname jo kiekį iki 170 g) • 500 ml grietinėlės • 70 g krakmolo • 120 g migdolų miltų • 9 baltymų • žiupsnelio druskos • 10 g sviesto • saujelės migdolų miltų formai pabarstyti Sirupui: • 120 g miltelinio cukraus • citrinų sulčių • aguonų ir spanguolių viršui papuošti

Į dubenį supilame aguonas, 150 g cukraus ir du kiaušinių trynius. Elektriniu plaktuvu paplakame, kol tryniai susimaišys su aguonomis. Nuolat plakdami, po vieną sudedame visus trynius. Plakame, kol masė taps šviesiai geltona, o jos tūris patrigubės.

3. Kitame inde sumaišome krakmolą, migdolų miltus ir žiupsnelį druskos. Sausąjį mišinį per kelis kartus įmaišome į kiaušinių plakinį. 4. Kitame dubenyje baltymus su likusiu cukrumi išplakame iki standumo. Juos atsargiai per kelis kartus įmaišome į aguoninę pyrago tešlą. 5. Atsegamą 24 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Šonus ir popierių patepame sviestu ir apibarstome migdolų miltais. Į kepimo formą sukrečiame tešlą ir gražiai išlyginame viršų. 6. Pyragą kepame 180 °C orkaitėje apie valandą. Ar pyragas iškepęs, patikriname įsmeigdami medinį pagaliuką. Jei ištrauktas jis nėra aplipęs tešla, pyragas jau iškepęs. 7. Dubenėlyje sumaišome miltelinį cukrų su citrinų sultimis. 8. Pyrago viršų ir šonus plonai patepame sirupu ir apibarstome aguonomis. Gražiai išdėliojame spanguoles.

Kalėdos dvare 1.

Graikinių riešutų tortas

Pirmiausia pasiruošiame biskvitus. Jei neturime dviejų 24 cm kepimo formų, juos kepame per du kartus. Pirmiausia kavamale arba maisto smulkintuvu sumalame graikinius riešutus iki miltų. Juos supilame į dubenį.

2. Atskiriame vieno kiaušinio baltymą nuo trynio. Baltymą kartu su 300 g cukraus sudedame į graikinius riešutus ir gerai išmaišome. 3. Atskiriame likusių kiaušinių trynius nuo baltymų. Nuolat maišydami elektriniu plaktuvu po vieną sudedame trynius į graikinių riešutų ir cukraus masę. Tuomet suberiame miltus, druską ir dar kartą viską išplakame. 4. Kitame dubenyje iki standumo išplakame baltymus su cukrumi. Juos per kelis kartus atsargiai įmaišome į pyrago tešlą. 5. Dvi atsegamas kepimo formas išklojame kepimo popieriumi, o šonus patepame sviestu. Tešlą padalijame į dvi lygias dalis ir supilame į paruoštas kepimo formas. Viršų išlyginame 6. Pyrago biskvitus vienu metu kepame 180 °C orkaitėje apie 45–50 minučių. Praėjus pusei laiko biskvitus apkeičiame vietomis – tą, kuris kepė viršutinėje orkaitės sekcijoje, perkeliame į apačią, o apatinį – į viršų. Ar biskvitas iškepė, patikriname įbesdami medinį pagaliuką – jei ant jo ištraukus nelieka šlapios tešlos, biskvitai geri. 7. Pasiruošiame kremą pertepti. Peiliu supjaustome arba maisto smulkintuvu sumalame migdolus ir graikinius riešutus į smulkius gabaliukus, bet ne iki miltų. 8. Į prikaistuvį supilame cukrų ir vandenį, statome ant vidutinės kaitros. Verdame, kol cukrus ištirps, o masė pradės burbuliuoti (masės temperatūra turi pasiekti 114 °C). 9. Kol sirupas dar kaista, trynius ir baltymą supilame į dubenį ir plakame, kol masė taps šviesiai geltona, o jos tūris padvigubės.

Šį nuostabų tortą iškepti įkvėpė W. A. L. Zawadzkos receptas. Jis kvapus, nes pilnas riešutų – jų gausu ir biskvite, ir torto pertepime. O jau tas kremas ant viršaus… kaip pasakiškos sniego pusnys, kuriose nykštukai miega.

Biskvitams: • 400 g graikinių riešutų • 350 g cukraus • 18 kiaušinių • 40 g miltų • žiupsnelio druskos Kremui reikės: • 80 g graikinių riešutų • 80 g migdolų • 200 g cukraus • 60 ml vandens • 5 trynių • 1 baltymo

10. Sirupui pasiekus reikiamą temperatūrą, nuolat plakdami supilame jį į trynių masę. Plakame apie 10 minučių, kol dubens kraštai atšals ir pasieks kambario temperatūrą. 11. Sudedame supjaustytus riešutus ir atsargiai įmaišome. 12. Iškepusius ir atvėsusius biskvitus išimame iš kepimo formų. Kiekvieną jų išilgai perpjauname į dvi dalis – iš viso išeis keturi biskvito sluoksniai. 13. Ant lėkštės dedame vieną biskvito sluoksnį. Jį gausiai aptepame kremu. Ant viršaus dedame antrą biskvitą, vėl aptepame kremu. Taip susluoksniuojame visą tortą. Tortą dedame į šaldytuvą pastovėti pernakt.

Viršui papuošti: • 3 kiaušinių baltymų • 200 g cukraus • 80 ml vandens • 1 šaukštelio vanilės ekstrakto

14. Pasiruošiame kremą papuošti. Į prikaistuvį supilame cukrų ir vandenį, statome ant vidutinės kaitros. Verdame, kol cukrus ištirps, o masė pradės burbuliuoti (masės temperatūra turi pasiekti 114 °C). 15. Kol cukrus su vandeniu kaista, baltymus supilame į dubenį ir elektriniu plaktuvu plakame, kol susiformuos minkšta masė – baltymai suputos, vėliau taps balti, tačiau nebus standūs. 16. Sirupui pasiekus reikiamą temperatūrą, nuolat maišydami elektriniu plaktuvu supilame jį į baltymus. Plakame baltymus apie 7–10 minučių, kol jie taps blizgūs ir standūs. Atsargiai įmaišome vanilės ekstraktą. 17. Pasiruoštu kremu aptepame tortą.

Kad laukti neprailgtų... Kiek meduolių liko iki Kalėdų? Taip taip – šiais metais su šeima galėsite skaičiuoti ne likusias advento dienas, o meduolius. Jie kabės ant šakų – glajumi išpiešti, pabarstukais nusagstyti, skaičiais išrašinėti, ir visi namai kvepės šventiniu laukimu.

Šiais metais su „Dr. Oetker“ siūlome advento kalendorių pasigaminti patiems – toks bus daug mielesnis ir ypatingesnis nei bet koks pirktinis. Kalendoriaus gamybą paverskite šeimos projektu. Kartu pasivaikščiokite miške ir išsirinkite kelias šakas, ant kurių kabinsite meduolius. Ieškokite tvirtesnių – 24 meduolinės dienos nemažai sveria! Užmaišykite tešlą pagal senovinį lietuvišką receptą – tokiais meduoliais kleboną vaišindavo, o išgražintus vaikams dovanodavo. Išspauskite tokių formelių sausainius, kokias tik sugalvosite. Tik nepamirškite prieš kepdami padaryti skylučių!

meduoliai

Iškepusius ir atvėsusius sausainius visi kartu sunumeruokite ir dekoruokite. Išsidėliokite ant virtuvės stalo visus turimus papuošimus – glajų, pabarstukus, valgomus blizgučius – ir surenkite dirbtuves. „Dr. Oetker“ meduoliams puošti turi visko: skirtingų spalvų glaisto, spalvoto ir blizgančio glajaus patogiose tūbelėse, sidabrinių rutuliukų, konfeti primenančių pabarstukų, mažų širdučių ir įvairių cukrinių karoliukų – daug priemonių, kurios ypač patinka vaikams. Koks geras jausmas, kai visi sėdi prie vieno stalo ir puošia meduolius!

Tradiciniai

Reikia, kad ant šakų kabotų skanūs ir ilgai nesenstantys meduoliai. Tad geriausia juos ruošti pagal laiko patikrintą tradicinį lietuvišką receptą. Medaus čia gausu, o jis – natūralus konservantas, tad sausainiai išliks skanūs net ir Kalėdoms beldžiant į duris. Iš tokio kiekio išeis bent keturios didelės kepimo skardos.

Papuoštus meduolius palikite nudžiūti, perverkite kaspinėliais ar siūlais ir sukabinkite ant šakų. O jas susmeikite į smėlio pripiltą vazoną ar sunkesnę vazą. Nuo šiol namai kvepės artėjančiomis Kalėdomis!

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

re kla mi ni s p roj e ktas

Tegul meduolio raškymas nuo šakos tampa advento ritualu – rytą ar vakarą visi kartu pasidalykite meduolį arba sugalvokite, kam tą dieną galite jį padovanoti.

• 450–500

g kvietinių miltų (galima perpus maišyti su ruginiais) • 350 g medaus • 3 šaukštelių kepimo miltelių • 1 šaukštelio cinamono • 0,5 šaukštelio malto imbiero • 0,5 šaukštelio kardamono • žiupsnio juodųjų pipirų • „Dr. Oetker“ glajaus, glaisto, pabarstukų

1. Medų pašildome puode ir supilame į didelį dubenį. 2. Sumaišome kepimo miltelius, prieskonius ir 400 g miltų. 3. Miltų ir prieskonių mišinį pamažu pilame į medų ir vis maišome. Jei tešla netirštėja, suberiame likusius miltus. 4. Paminkome rankomis, kol suformuojame lipnų tešlos gumulą – neišsigąskite, jis dar sutvirtės, tereikia valandai palikti išbrinkti šaldytuve. 5. Kai tešla išbrinksta, ištraukiame ją ir 10 min. palaikome kambario temperatūroje. Darbastalį pabarstome miltais ir iškočiojame didelį, apie 0,5 cm storio lakštą. Metalinėmis formomis išspaudžiame meduolius ir kiekviename jų šiaudeliu ar peiliu padarome skylutę – per ją versime juostelę ar siūlą. 6. Meduolius kepame apie 10–15 min. 180 °C orkaitėje. 7. Iškeptus atvėsiname ir puošiame „Dr. Oetker“ pabarstukais, glajumi, žvilgančiu geliu, ant kiekvieno meduolio parašome skaičių. Kai papuošimai išdžiūsta, veriame juostelę ar siūlą ir kabiname meduolius ant šakų.

įkvėpimas Išbandymas dovana. Ką Tau padovanoti? Ką padovanoti vaikams per Kalėdas? Kokių gėrybių nešimės eidami į svečius? Kur rasime originalių ir džiaugsmą teikiančių dovanų? Plušame, kepame, naršome, lakstome, lipdome, kuriame daiktus su meile, netaupome laiko ir širdies. Norime padovanoti džiaugsmą, atidžiai stebime gaunančiojo veidą, akis. Vaikai laukia, nes Kalėdų Seneliui prirašė laiškų, kuriuose prašo dalykų, kurie mums ne ypač patinka. Pavyzdžiui, nori gauti šunį ar katiną. Dar vieną gyvūną. Tada sukame galvą, kaip apsukti situaciją ir išvengti vaikų nusivylimo. Nes manome, kad vaikai per Kalėdas turi ką nors gauti. Turi džiaugtis. Turi būti laimingi, nes Kalėdos. Bet tai yra ne visai tiesa. Vaikai, kaip ir mes, daugiausiai džiaugsmo patiria atlikdami tai, kas prasminga ir tikra. Žmogus džiaugiasi ne tik gaudamas, bet ir duodamas. Vienas žymus virtuvės šefas pirmąją šv. Kalėdų dieną gamina pietus stokojantiesiems. Pamaitina 100 asmenų, kurie neturi

Trys išbandymai per Kalėdas Kai gavau kvietimą parašyti apie sielos reikalus, iškart prisiminiau, kokia skani ir džiugi šio žurnalo mintis. Norėjosi jį papildyti dar vienu tekstu apie dvasingumo ir ramybės skleidimąsi mūsų kasdienybėje. Tačiau sumanymas neišdegė, nes būtent Kalėdų karštinėje sieloje būna daugiau nusiminimo ir vienatvės. Per Kalėdas intuityviai suvokiame, kad pavargstame nuo pramogų, kuriose tikėjomės atrasti džiaugsmą, apsunkome nuo maisto pertekliaus, nors manėme pajusią sodrų vaikystės prisiminimų skonį, nusivylėme susibūrimais, kuriuose tikėjomės išgyventi šeimos patirtį. Tad apie kalėdinius išbandymus šįsyk ir pasikalbėkime.

ko valgyti. Į šią akciją įsitraukia ir šefo žmona, ir vaikai. Jie nešioja padėklus su maistu, pilsto gėrimus ir sutvarko salę svečiams išėjus. Apie šefo slaptai daromą gerą darbą sužinojau iš kitų šeimų, kurios nuo ankstaus Kalėdų ryto kartu su vaikais savanoriauja šioje kasmetinėje akcijoje. Šeimos per Kalėdas dovanoja laiką bei meilę vargstantiesiems ir taip pamaitina savo sielas džiaugsmu, o į namus atsineša nesuinteresuotos meilės patirties. Išbandymas vienatve. Kalėdiniai šeimos susibūrimai yra ir tobulų Kalėdų lūkesčių sankaupa. Todėl nusivylimas beveik garantuotas. Kiekvienas turime savo idealių Kalėdų scenarijų. Net bandome kartu jas planuoti ir „režisuoti“. Bet planas dažnai žlunga, nes šeimos problemos ne tik nedingsta, bet ir suveši. Lyg visi kartu sutaria vaidinti Kalėdas ir jų džiaugsmą, bet užtenka vieno šeimynykščio, kuris atsitraukia, sulenda į telefoną, planšetę, televizorių, o gal pasislepia virtuvėje ir pyksta, kad jo triūsas tinkamai neįvertintas. Užtenka vieno, kuris pamiršo savo vaidmenį šiame tobulų Kalėdų spektaklyje. Ir visi drauge atsitrenkia į neišsipildžiusių lūkesčių uolą. Bet ar tikrai reikia tobulų švenčių? Juk labiausiai norime mylėti ir būti mylimi. Kad meilė būtų parodyta ir priimta. Norime širdžių bendrystės, o ji nesurežisuojama. Meilė iškart pasitraukia iš situacijos, kurioje atsiranda prievarta džiaugtis, burtis, valgyti, gaminti, pramogauti, būti visą laiką kartu. Meilė neverčia kito išpildyti kito žmogaus lūkesčių ir užpildyti vienatvės. Paradoksalu, bet vienatvę žmonės stipriausiai išgyvena

Sesuo Viktorija Voidogaité CC 60

tada, kai būna kartu su savo artimaisiais, bet nepatiria meilės. Šitos vienatvės nereikia išsigąsti. Kai ji apsilanko, galima artimiau su ja susipažinti. Tai juk mes patys, mūsų nuvilti lūkesčiai, neišsipildžiusios svajonės, užgniaužti troškimai. Galima surizikuoti ir nekaltinti aplinkinių dėl šios vienatvės. Galima su savo ilgesiu pasikalbėti, išverkti ir

VIKTORIJA VAIDOGAITĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

sti��ainis

įkvėpimas išliūdėti, atverti širdį tam, kuris vienintelis gali mano didelę širdies erdvę užpildyti. Galime sutikti patys save mylinčio Dievo artume. Įsitvėrę Jo rankos pajėgsime drąsiai sutikti savo vienatvę, ją pažinti, pamatyti nuoskaudas, lūkesčius ir

#Džiaugsmo

nusivylimus. Galime atviru veidu stovėti prieš savo baimes ir skausmą, kai stovime kartu su Tuo, kuris visa gali priimti. Dievas neteisia, jis priima netgi tai, ką mes patys savyje niekiname, nuo ko bėgame. Priima tai, ko artimiausias žmogus nepakelia (ir neprivalo kelti). Tik Dievas pajėgus perkeisti žmogaus giliausią vienatvę į meilę. Išbandymas nerimu. Kol ruošiamės Kalėdoms, pasiekiame beveik šviesos greitį tvarkydami reikalus ir reikaliukus, aplėkdami visus renginukus ir renginius. Paskutinę savaitę prieš Kalėdas vis sau kartoju: „Mums nebaisios jokios bėdos, nei Velykos, nei Kalėdos“, – ir lekiu toliau. Toks tempas sukuria vidinį nerimą. O vidinis nerimas tuoj pat ištransliuojamas nekantrumu ir erzeliu. Jei mano vidinis nerimas susitinka kito vidinį nerimą,

Stiklainis gali būti tik stiklainis. Bet jis gali tapti ir Kalėdų laukimo, gerų darbų, kasdienių stebuklų bei laimės šuliniu. Dovanojame jums po paprastą džiaugsmą kuriančią frazę, pasiūlymą kiekvienai dienai laukiant Kalėdų. Frazes išsikirpkite, lapelius sulenkite pusiau ir suberkite į stiklainį, galite jį kukliai ar išmoningai papuošti. Kiekvieną rytą ištraukite po lapelį, perskaitykite ir imkitės paprastosios, kasdienės žmogiškos laimės statybų.

namie įsitvyro šaltojo karo įtampa. Visi visus myli, bet net žiūrėt vieniems į kitus sunku. Gatvėse, ačiū Dievui, susidaro spūstys, ir tik jos mus pristabdo nuo lėkimo didžiuliu greičiu, kurio nebejaučiame. Nerimas pasiekia viršūnę ir vienaip ar kitaip turi būti išveiktas. Taigi paskutinę savaitę prieš Kalėdas svajoju, kaip visa tai pasibaigs ir Kalėdos pagaliau praeis. Vis dažniau nebegirdžiu skambant telefono, nespėju skaityti laiškų, sekti naujienų, pastebėti kitų reikšmingų smulkmenų. Taip tą paskutinę savaitę prieš Kalėdas pametu save. Kai pagaliau Kalėdos ateina (jas dar žmonės švente vadina!), kai viskas staiga sustoja, mane „susupa“. Kaip laive. Staigus sustojimas ir susikaupęs nerimas gali atvesti prie netinkamų sprendimų strategijų per Kalėdas ir Naujuosius metus. Todėl jau kelerius metus paskutinę savaitę prieš Kalėdas aš ne spaudžiu, o atleidžiu gyvenimo „greičio pedalą“. Kas rytą kruopščiai į dienotvarkę susidedu tik neatidėliotinus darbus ir palieku tuščių erdvių netikėtiems reikalams. Suplanuoju laiką artimiesiems, kad neprasilenktume kaip laivai nerimo jūroje. Nedalyvauju renginiuose, kurie tik dar labiau įsuka maratoną, bet randu laiko vieniems pietums (paprastiems, be šventinių elementų) su draugais. Neorganizuoju jokių papildomų renginių. Įsijungiu tylą prieš miegą, sumažinu socialinių tinklų srautą. Ir tada kalbuosi su Dievu apie tai, kas yra Kalėdos. Juk švenčiame beprotišką įvykį: Dievas tapo žmogumi. Panašiai būtų, jei žmogus virstų, tarkime, akmeniu. Dievas tapo mums labai artimas, tapo vienu iš mūsų, kad nebereikėtų bijoti, kad nebetektų verkti vienumoje, kad būtume priimti ir mylimi nuo galvos iki pirštų galiukų. Kad bent Kalėdos būtų laikas, kai mylime arti esančiuosius taip, kaip Dievas mus myli. Tave ir visus skaitančius Beatos žurnalą apkabinu malda Sesuo Viktorija Voidogaitė CC

LAURA KALVELYTĖ-MURINIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

64 Pa Išs sid ių I š sk ov sir ka an in k lė ok Pa di g ra ti nį ga n ž lv gi ia at Išs ok ni us vi Išk Išs ir o r ią pa , k in uk ep ir d k š ra am ie ar in ių ą k m ną k šy se ti py m e I v m tu bū  – š n du al et ra ei i u m tų a g k ų ol gą os o da im v i m n ar la iu ų ak ug ir uo a b o s r ty su ai ar ec ap s d tr nu m t sit sv e Šį e a a o ie do v ne pt uk m pa va ik ar g a va n šk ą o, tu b ą, ka s d U i o i no s va m u, r ra da ka įsi žr r s ik k re , i ka u va i r aš u u m g ė š g p s r m ui yk či d ka av cep yn l a s p o in ka nu ri o tą ad pa ar ti u 1 k e i na N ra ( 0 ,k ok pu ni ar sk sv Išk ir us n a 9 u ko a y u e s m kų 2 ip uk s pa ep v k mb t r m al ur is m ir e t p k s d i d a pl ž ai n ik k ai gy va nd uo gy ar .) i py . tu im a m s v r t b k l b v įb ra m ių o, en ėg in en ių en o ši , gą et k a st ga ais ke da tų an šv a a vi pi rd m ie ko ko ug nt m či sa e s m na am ės et ki le oj ą u. fil sie o go u ia a e. kn s m . d i i n o g m s s. ie yg ų. ru os im s. ną . ą. . in . ai či ui .

s. lė – o. nė te s  al ti u ki st ie i. . e oš uk . gr ių či ą tų ug ru . i ūč ar kū nim ug ra K as e n a d i i p e rų te i k ti ri dž ki im – fy i s p i no ą  ai ip ze . ps ep r . i p a k t iu va ri iš on k ir žų šk ky s. do is at tų uo no vi ų a tė ar ar bū it en pa ai či gr v sa n s a r i t i e d m l ai e k m su as šv us ų ka ti in it . ga ia o až s ei ą ui m , na m ės l i b l ie fil ą av m gi ur e uo la te ,k t i t kv ai in ių tim s en is ks ar r ur i i s e ie e. n t i k sp it bu ur ų s vi r oj k t d , , o rs lė pš ug uo ni je ,k m et ia ry j g i o a a a o e e t vo k m tu . da ų gu dr ite ut ni in ie in e i k o s ko š a ą no i k k it uk lė sp oč a r k dė fo en žm ja es in os gu m ėr le ku vi al en , di vo ki ą pa ų d . r k k a o k i i pa te i in s u n n u i s isą ką as išs s dž ,k ir Je bi v be en m P a tu į. tv ok m an u di už j k m 5 n a a k rą i i a a s 1 an se k, sk še už ka sv da sk o k k Ši s r ių Pa lv va go 2 Pa Su ei ki šs ie I L ga S sk sk sn ei Pa ra k al Su dy Pr ip ul N

Frazes išsikirpkite, lapelius sulenkite pusiau ir suberkite į stiklainį, traukite, perskaitykite ir kurkite laimę.

EMMEDI HS MILANO plaukų priežiūros priemonėms

WOMEN‘SECRET kvepalams ir kūno purškikliams

JONZAC „REHYDRATE“ veido priežiūros priemonėms

VANDINI kūno priežiūros priemonėms

Akcija vyksta 11 25–01 04

Dar daugiau šventinių pasiūlymų eurokos.lt

Kalėdų pagalbininkas

�engviau Kad Kalėdų laukti būtų

Neeiliniai metai, sutikite... Visi buvome priversti sustoti, prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir gal kiek labiau pavieniui, nei dideliais būriais pabūti. Kalėdos vis tiek ateis. Jas švęsime – mažesnė ar didesnė, dviejų ar penkiolikos žmonių šeima, bet svarbiausia – ramiai, jaukiai, saugiai. Ne kartą kartojau, kad norint ne išprotėti, o pasimėgauti, reikia gero plano. Pakili nuotaika ir namų ruoša užklumpa mane likus kokioms dviem savaitėms iki švenčių. Tačiau nesvetimas ir lengvai kirbantis nerimo jausmelis, kaip viską spėti, kaip paruošti, kad tik visko užtektų, kad visi būtų laimingi, desertas paruoštas ir visa šeima susėda prie stalo. Šiemet siūlau viską pradėti planuoti anksčiau ir aiškiai suskaičiuoti maisto kiekį, kad jo nereikėtų išmesti. Svarbiausia, kad visi liktų sotūs ir laimingi.

BEATA NICHOLSON, RŪTA AUGUSTINAVIČIŪTĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ, LINAS ŽUKAUSKAS

www.beatosvirtuve.lt Patikimas švenčių patarėjas

Kalėdų pagalbininkas

PLANAS – GERIAUSIAS SPRENDIMAS Kūčioms ir Kalėdoms planuoti skirkite dvi savaites – kasdien po truputį.

DVI SAVAITĖS PRIEŠ ŠVENTES Suskaičiuokite šeimos narius, kurie šventes švęs kartu Suplanuokite valgiaraštį Susiraskite ir pasiruoškite visus receptus Sugalvokite serviravimo būdus ir išsirinkite indus Apgalvokite stalo dekoro elementus (ar švari staltiesė, ar pakanka žvakių)

SAVAITĖ PRIEŠ ŠVENTES

PLANUOJAMAS KŪČIŲ STALO MENIU IR PORCIJOS DYDIS VIENAM ASMENIUI

BUROKĖLIŲ MIŠRAINĖ SU PUPELĖMIS IR SLYVOMIS

Pasitarusi su pažįstama virtuvės šefe Rūta Augustinavičiūte sudariau jums pakankamai sočios šventinės vakarienės rekomenduojamų porcijų lentelę. Tikiu, kad neteks valgyti tų pačių mišrainių tris dienas, jeigu įsigysite svarstykles ir pasinaudosite mano patarimu viską skaičiuoti taip, kaip daro žmonės, šį darbą dirbantys kasdien. Taip pat labai skatinu gaminti vieno kąsnio užkandžius – tokiu atveju bus lengviau suskaičiuoti porcijas, o ir valgyti juos labai patogu ir smagu. Patiekalų gamybą apgalvokite, kad nebūtų švaistoma elektra, vanduo ar kiti ištekliai. Juk vienu metu orkaitėje gali kepti keletas patiekalų, o namuose pagalbos rankų taip pat rasite ne vieną porą – šventę kurkite kartu su namiškiais.

BULVIŲ, OBUOLIŲ IR GRYBŲ MIŠRAINĖ

Susidarykite produktų sąrašą Patikrinkite, kokių reikalingų produktų turite spintelėse ar šaldytuve

Suaugusiajam

Vaikui

Naminės salotos

80 g (2 šaukštai)

40 g (1 šaukštas)

Mišrainė (burokėlių su pupelėmis)

40 g (1 šaukštas)

20 g (0,5 šaukšto)

3 vnt.

2 vnt.

Silkė su keptomis daržovėmis

80 g (2 šaukštai)

40 g (1 šaukštas)

Egzotiška silkė

40 g (1 šaukštas)

20 g (0,5 šaukšto)

Išsivirkite ir susipjaustykite daržoves salotoms

Silkė su džiovintais grybais

40 g (1 šaukštas)

20 g (0,5 šaukšto)

Iškepkite šaltai patiekiamą arba užmarinuokite Kūčių dieną kepsimą žuvį

Bandelė su grybais

2 vnt.

1 vnt.

Tešloje kepta žuvis

200 g

100 g

Duona

200 g

100 g

Kūčiukai

100 g (sauja)

50 g (pusė saujos)

Mielinė bandelė su aguonomis ar kitu įdaru

2 vnt.

Aguonų pienas

250 g (stiklinė)

120 g (pusė stiklinės)

Spanguolių kisielius

250 g (stiklinė)

120 g (pusė stiklinės)

Nusipirkite negendančių produktų (kruopų, padažų, gėrimų) Susiskirstykite atsakomybes ir konkrečius darbus šventės dieną Paskirstykite namų ruošos darbus namiškiams

DVI DIENOS PRIEŠ ŠVENTES Laikas įsigyti šviežių produktų: žuvies, silkės, mėsos, daržovių Pamarinuokite mėsos produktus, jeigu juos kepsite Kalėdų dieną Išsikepkite kūčiukus Užmerkite kruopas, sėklas (aguonas), grybus, kurių reikės kepiniams ar patiekalams

Paruoškite padažus, pagardus silkei, kurie gali pastovėti šaldytuve (tai, pavyzdžiui, naminis majonezas, kepti svogūnai, kepti grybai) Išvirkite kisieliaus ar džiovintų vaisių kompoto Sugalvokite, kaip apsirengsite (pasipuošus nuotaika iškart bus pakilesnė)

KŪČIŲ DIENĄ

Vieno kąsnio sumuštinis su lašiša

Paruoškite salotas, jas sumaišykite Pagaminkite aguonų pieną Pasiruoškite silkę ir jos pagardus

„GRAVAD LAX“, ARBA SŪDYTA LAŠIŠA

SILKĖ KARALIENĖ: NE PATALUOSE, O MENĖJE

SILKĖ SU AGURKAIS IR MANGŲ SALSA

KARPIO KOTLETUKAI

Išsikepkite pyragėlius ar pagaminkite virtinukus su grybais Nepamirškite Kūčių burtų (leiskite vaikams paieškoti žaidimų internete ar knygose)

Vienam suaugusiam svečiui tikrai nereikia daugiau nei 1 kg maisto, o vaikams net gerokai mažiau, nes jie nuolat juda, o ir valgo tikrai ne viską, ką taip kruopščiai ruošėte.

NAUJAS MENIU

visuose jd

restoranuose Nauji salotų receptai GARDŪS NAMINIAI DESERTAI

5 NAUJOS PICOS Šiltos sezoninės sriubos

TRUMPI PATARIMAI, KAD TIKRAI BŪTŲ RAMU Susitarkite su artimaisiais, kokių patiekalų jie norės atsivežti. Juk kiekviena šeimininkė turi savo firminį patiekalą! Sekite ir veskite užrašus, kad nepasiduotumėte akimirkos žavesiui ir neprigamintumėte begalės patiekalų arba neišsineštumėt pusės parduotuvės namo. Pasiteiraukite namiškių ir svečių, be kokių patiekalų jie neįsivaizduoja švenčių. Taip išvengsite situacijos, kai kuris nors patiekalas liks nepaliestas ir teks galvoti, ką su juo daryti. Kurkite ir apgalvokite valgiaraštį taip, kad bent pusė patiekalų būtų universalūs, suvalgomi ar atgaivinami kitą dieną. Nepamirškite, kad po Kūčių ateis ir dvi Kalėdų dienos, iš anksto joms pasiruoškite.

Užsakant internetu www.jurgisirdrakonas.lt 10% nuolaida užsakymui!

@jurgisirdrakonas

Svarbiausia, gerai išsimiegokite, kad būtumėte žvalūs ir energingi. Nepamirškite, kad šventę kuriate ne tik svečiams, namiškiams, bet ir sau.

Indrajos kūčiukai Aš – INDRAJA. Trijų vaikų mama, menininkė, prekės ženklo „Pelkių žolė“ kūrėja ir įkūrėja ir Kauno technologijos universiteto dėstytoja, kuri virtuvėje lipdo iš molio indus, piešia kartu su dukromis, o tuo metu dideliame katile kunkuliuoja troškinys ar sriuba, duonkepyje kyla naminė duona, ant garnyko vysta rūkyti paruošti kumpiai. Čia mano virtuvė.

Smalsumas mane vedė už rankos, ir vos tik pasitaikius progai dar būdama mažutė troškau gaminti, žaisdavome restoranus ir „gamindavome valgį“ kartu su gatvės draugais. Išmokusi rašyti kaupiau receptus sąsiuviniuose. Maisto gaminimo niekada nelaikiau profesija, greičiau natūraliu ir savaime suprantamu išgyvenimo įgūdžiu – mūsų su tėčiu verdamos sriubos kunkuliuodavo katiliuke ant laužo, žygiuose valtimis, gamtoje. Visada dievinau prieskonius. Cinamonų, pipirų, kardamonų, muskatų, bazilikų kvapai man buvo tarsi geriausių kvepalų aromatai. Dažnai išgirstu, kad lietuvių nacionalinė virtuvė – prėska, beskonė ir bejausmė. Domiuosi istoriniais valgiais ir patiriu atradimo džiaugsmą, kai įsitikinu, kad ne tik visa Europa, bet ir senovės lietuviai vertino rytietiškus prieskonius, neapsieita be pipirų, pyragus gardino cinamonu, ėrieną kepdami apkamšydavo rozmarinais, o dvarininkija gėrė tikrą kavą. Nebežinau, kas įvyko pirmiau, ar sukūriau grafikos kūrinių ciklą „Virtuvėje

INDRAJA RAUDONIKYTĖ

SEBASTIJONAS PETKUS

tik merginos“, ar pasinėriau su savo merginomis į virtuvę ir jos istoriją. O gal visa ko pradžia buvo kursinis darbas „Moteris kaip tradicijos ir istorijos nešėja Vakarų Europos kultūroje“ pas a. a. prof. A. Uždavinį dar studijų metais, prieš porą dešimtmečių? Kas kitas, jei ne moteris šeimos virtuvėje perduodavo savo vaikams kalendorinių švenčių tradicijas per maistą ir jo kūrimą? Maistas yra kuriamas, o ne gaminamas. Gaminama tik gamyklose, o virtuvėje, jaukiausioje privačioje erdvėje, vyksta alcheminiai kūrybos procesai, čia gimsta ir nauji receptai, ir košė iš kirvio. Prieš šventes ar paprastą dieną sukdavausi virtuvėje šalia suaugusiųjų. Kartu su senele kepdavom kugelį pečiuje ar lydį čiudopečkoj, su seneliu kimšdavom dešras, virdavom obuolienę ir spausdavom, košdavom vynuogių vyną, kurį jis vadindavo mistišku pavadinimu burgundiškas. Su prosenele virdavom cepladziurkas – bulvinių tarkių kukulius su įspausta duobute, virtinukus su mėlynėmis ir kepdavom kūčiukus. Niekada nemačiau prosenelės naudojant mierkas. Saujos ir žiupsneliai birdavo į

dubenį, o vandens ar pieno šliūkštelėdavo iš arčiausiai esančio ąsočio ar kvortos. Viskas vykdavo tarsi apeigos, lėtai, ramiai, ratu, ir man neteko jos matyti susimąsčiusios, virtuvėje naudojančios užrašytą receptą ar knygą, nors skaitė ji keliomis kalbomis ir tikrai daug. Kalendorinėms šventėms šeimoje buvo kruopščiai ruošiamasi. Velykos, Rasos (Joninės) ir Kūčios buvo svarbiausi metų įvykiai. Tėvai ir seneliai rinko tautosaką, folklorą, dalyvavo pogrindinėje kraštotyros veikloje, tad šventiniai senovės lietuvių papročiai namuose buvo labai svarbūs. Iki dešimties metų augau viena, vienintelė Giedraičių provaikaitė, vienintelė Čepulių vaikaitė ir, žinoma, vienintelė tėvų – studentų – duktė, tad šventėms ruošiausi kartu su suaugusiaisiais ir rimtu veidu sukausi prie puodų, dengiau stalus dar prieš pradėdama lankyti mokyklą. Jokia kita šventė nepareikalaudavo tiek daug triūso ir pastangų kaip Kūčios. Dvylika patiekalų: specialūs kepiniai, grybai, silkė, lydys, karpis, jūros lydeka, kanapių druska, virtinukai su skirtingais įdarais ir

ŽUVŲ TAUKAI: ko tikėtis juos vartojant Apie gerą imunitetą šiuo įtemptu laikotarpiu svajojame visi. Kaip prie to gali prisidėti reguliariai vartojami kokybiški žuvų taukai, kalbamės su medicinos mokslų daktare, šeimos gydytoja ir trijų vaikų mama dr. Lolita Rapoliene.

baršteliai, aguonpienis ir kiti valgiai – norint viską laiku paruošti, darbo pakakdavo visiems. Kūčiukai mūsų namuose buvo vadinami dviem skirtingais vardais: parpeliais ir šližikais. Prosenelė, kilusi iš lenkuojančių bajorų, juos vadino šližikais, o senelis, tikras aukštaitis nuo Rokiškio, – parpeliais. Tik šližikų kepimas buvo prosenelės privilegija ir ritualas. Aš stebėdavau, kaip ji sukasi, ir retkarčiais gaudavau teisę ką nors nulipdyti iš tuo metu ruošiamos mielinės tešlos. Patys kepiniai tada man teikė mažai pasigardžiavimo, mat buvo kepami be pieno, cukraus ar riebalų, tik miltai, vanduo ir mielės – taip, kaip senovėje, kitaip neleido tradicijos. Būdavo išsipūtę, miltuoti ir kietoki. Visą skonį jiems suteikdavo aguonpienis ir miešimas ruošiamas su medumi ar cukrumi. Tačiau džiaugsmas kūčiukus traukiant iš orkaitės buvo neapsakomas, nes kildami jie sulipdavo į įvairias žvėrelių figūras ir aš spėliodavau, „kas čia toks“, panašiai kaip stebimi debesys šiltą vasaros dieną gulint pievoje.

Tik prabėgus daugeliui metų ėmiau ir aš kepti kūčiukus. Pirmus kartus – pagal receptus knygose ar pasakojimus, su mielėmis, cukrumi ir kartais net pienu, sviestu. Bet parduotuves užvertus visokių skonių ir visokių kepyklų gaminiais kepti nustojau – šeimos nebestebino naminiai kepiniai, o ir skoniu jie neišsiskyrė. Bėgo metai, likimas mane nubloškė profesines žinias patobulinti lietuvių pamėgtoje Airijoje. Ten gyvenant pakito mano lietuvių virtuvės ir vertybių skalė, kiekvienas lietuviškas trupinys tapo šventas ir brangus. Grįžusi ėmiau kepti naminę duoną su natūraliu raugu ir vos prieš kelerius metus ryžausi iškepti tikrų senovinių kūčiukų su tos pačios duonos raugu. Labai jaudinausi ir bijojau, kad neiškils. Duonos raugas – ruginis, kūčiukų miltai – kvietiniai... Kaipgi viskas susidraugaus viename dubenyje? Siūbtelėjau gerą saują cukraus, kad rūgtų geriau, pyliau vandenį, miltus ir raugą, įmaišiau šlakelį nerafinuoto lietuviško šaltai spausto rapsų aliejaus, gerą saują mirkytų aguonų ir užminkiusi

palikau popietei kilti. Maniau laukti iki ryto ir bijojau net prieiti, patikrinti, kaip sekasi mano eksperimentui. Tačiau tešla priminė pati apie save – vos neišlipo iš dubens, tad teko nedelsiant raitotis rankoves ir kepti. Kūčiukams sunaudojau apie kilogramą kvietinių miltų, šiek tiek daugiau nei pusę stiklinės cukraus, žiupsnelį druskos, stiklinę duonos raugo ir vandens, tiek, kad tešla suliptų į vientisą masę, bet nebūtų per kieta.

Nors kūčiukus iškepiau porą dienų prieš Kalėdas, išsigandusi, kad šventėms nebeliks, juos slėpiau nuo šeimynos, mat visi „beragaudami“ pusę jų suvalgė.

Kodėl mūsų organizmui tokios svarbios omega-3 riebalų rūgštys? Šios riebalų rūgštys yra neatskiriama viso kūno ląstelių sienelių dalis, jomis „maitinamos“ smegenys, todėl jos labai svarbios fizinei ir psichinei sveikatai, imunitetui. Šiuo atžvilgiu palankiausia vartoti linų sėmenų, rapsų aliejų ir žuvų

taukus, o dažnai virtuvėje naudojamas saulėgrąžų ar retesnis sezamų, žemės riešutų, palmių, kokosų aliejus visai neturi omega-3. Beje, gėlųjų vandenų žuvys omega-3 riebalų rūgščių taip pat beveik neturi. Po kiek laiko galima pastebėti teigiamą poveikį tinkamomis dozėmis vartojant žuvų taukus? Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad teigiamas omega-3 riebalų rūgščių poveikis organizmui pastebimas po kelių savaičių ar net kelių mėnesių vartojant 1–2 g per dieną dozėmis. Apskaičiuota, kad norint, jog pagerėtų omega-3 indeksas mūsų kraujyje, žuvų taukus reikėtų vartoti 4–6 mėnesius. Japonai yra vieni iš ilgiausiai gyvenančių ir mažiausiai širdies bei kraujagyslių ligomis sergančių pasaulio gyventojų. Pagrindinę jų valgiaraščio dalį sudaro jūrinė žuvis ir jūrų gėrybės, gausios vertingų omega-3 riebalų rūgščių, kurių sudėtyje esančios EPR ir DHR rūgštys yra itin svarbios žmogaus organizmui. Tad reguliariai gaunant omega-3 iš maisto ar papildų galima tikėtis įvairių ligų prevencijos ir ilgaamžiškumo. Kokio dar poveikio galima tikėtis papildant savo mitybą žuvų taukais? Žuvų taukai – gera širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė, nes mažina aterosklerozės riziką, padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą ir ritmą, mažina krešėjimą, lėtinį uždegimą. Tokiu būdu valgant riebią jūrinę žuvį ar vartojant žuvų taukus galima sumažinti insulto ar širdies priepuolių riziką. Žuvų taukai gerina nuotaiką, smegenų veiklą,

atmintį, dėmesį ir gebėjimą susikaupti, todėl naudingi ne tik vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms saugantis nuo nervų sistemos ir akių ligų. Jie gali pagelbėti nuo sąnarių, žarnyno ligų, lengvina priešmenstruacinio sindromo simptomus, gerina imunitetą, lėtina senėjimo procesus ląstelėse. Ar žuvų taukus geriau gerti nieko nevalgius? Ne, žuvų taukus rekomenduojama gerti valgant arba pavalgius, o geriausia – vakare. Paprastai skysti žuvų taukai yra didesnės koncentracijos, bet jei sunku juos gerti, galima pabandyti sumaišyti su apelsinų ar morkų sultimis. Žuvų taukai bus skanesni, jei atidarytą buteliuką laikysite šaldytuve ir suvartosite per 5 savaites. Dabar yra platus įvairių formų žuvų taukų papildų pasirinkimas. Ar galima perdozuoti žuvų taukų? Vartojant kaip rekomenduojama, tikrai ne. Dažniausiai pastebimas žuvų taukų šalutinis poveikis yra žuvies poskonis burnoje, retai ir nuo didesnių dozių – refliuksas ar skrandžio spazmai, pilvo pūtimas ir viduriavimas. To galima išvengti, jei žuvų taukus laikote šaldytuve ir vartojate tik valgio metu. Ar tiesa, kad karščiuojant nepatariama gerti žuvų taukų? Neva jie ilgina sveikimo laiką ar pan. Drįsčiau sakyti, kad tai daugiau mitas. Svarbiausia būtų padidinti omega-3 riebalų rūgščių lygį organizme kaip įvairių ligų prevencijos priemonę, nes ligų profilaktika tikrai yra geriau ir pigiau nei gydymas.

Kūčiukams reikės: • 1 kg miltų • apie 500 ml virinto šilto vandens • 2 šaukštų arba daugiau aguonų • 0,5 šaukšto rupios druskos • 0,5 stiklinės (125 ml) bekvapio augalinio aliejaus • 0,5 stiklinės (150 g) cukraus • apie 25 g šviežių mielių

1. Mieles sutrinu su šaukštu cukraus. 2. Į virintą šiltą vandenį suberiu druską, likusį cukrų. Išmaišau, supilu aliejų bei ištirpusias mieles. 3. Aguonas nuplikau karštu vandeniu, nuplaunu ir supilu į bendrą masę. 4. Tuomet viską pilu ant miltų ir gerai apie 10–15 minučių minkau tešlą. Tešla neturi lipti prie rankų, bet neturi būti per kieta. Jei kietesnė, įpilu daugiau vandens. Uždengiu švariu rankšluostuku, indą apsuku šiltu pledu ir pastatau šiltai prie gyvatuko vonioje. Tešlą ramybėje palieku kelioms valandoms. 5. Tuomet įkaitinu orkaitę (manoji būna 200 °C). Rankomis formuoju sliekučius ir juos pjaustau. Skardą iškloju kepimo popieriumi. Kūčiukams kepant, juos mentele pavartau. Skanaus!

Šarūnės kūčiukai pagal šeimos tradicijas Esu ŠARŪNĖ SABATAITIENĖ iš Kauno. Su vyru Andrejumi auginame tris dukras: Meidą, Tomą ir Gitą. Kūčios mūsų šeimai yra pati gražiausia bei laukiamiausia šventė metuose. Prie mūsų gausaus Kūčių stalo susėda abiejų tėvai, mano teta bei jos vaikai su vaikučiais, mano sesers šeima. Kūčių vakarienės valgiaraštis ir maisto gamyba pasiskirstoma tarp šeimų. Viena šeima ruošia žuvį, kiti – silkę, mišraines, salotas, barštukus su grybais, troškintus kopūstus, virtinukus su grybais, jų labiausiai laukiame, nes teta pakavoja juose po keletą metalinių pinigėlių, ir kas juos randa, tikima, kad tiems metai bus pelningi. Kūčių vakarienė mums visiems labai jautri ir brangi, nes galime kartu pabūti, prisiminti senolius.

ŠARŪNĖ SABATAITIENĖ

ALGĖ RYKOVA

Vakarienę pradedame padėka, kad visi susirinkome, tylos minute pagerbiame jau iškeliavusius. Kūčiukų kepimo tradiciją perėmiau iš savo mamutės – taip vadinome močiutę prieš 19 metų. Tuo metu gyvenau Ispanijoje, buvo pirmosios Kūčios bei šv. Kalėdos toli nuo šeimos. Tačiau labai norėjosi tą jaukumą ir laukimą patirti ir būnant toli. Todėl mamutė rašė, siuntė ilgiausius laiškus, tuo metu dar paštu, su Kūčių valgių receptais, plotkelėmis. Pirmą kartą kepti kūčiukus buvo labai sunku, vargau, nežinojau, kaip ką greičiau padaryti, užmaišiau didžiulį kiekį tešlos iš dviejų kilogramų miltų, prastovėjau prie viryklės keliolika valandų, nes turėjau tik vieną skardą. Dabar aš jau įgudusi, kepu keliose skardose vienu metu, vieną dedu, kitą traukiu jau su iškepusiais kūčiukais. Procesas užtrunka vos pusantros valandos, kai turiu tokių pagalbininkų. Kūčiukų kepimas yra puikus laikas pabūti su vaikais, pagalvoti apie praėjusius metus, pasvajoti, kokie bus kiti, įtraukti vaikus į gamybą, perduoti šią tradiciją. Labai tikiuosi, kad užaugusios dukros taip pat kūčiukus keps su savo šeimomis. Kūčiukų tešlą užminko mano vyras. Jis puikiai jaučia, ko jai trūksta: daugiau miltų ar vandens. Visiems, kurie kūčiukus mieliau perka, nei kepa patys, palinkėčiau nors kartą su savo vaikučiais išsikepti patiems: pamatysite, kiek džiaugsmo tai suteikia.

IRMINA POVĖ, žolinėtoja, masažo terapeutė

IRMINA POVĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

SILKIŲ SRIUBA

Apie silkių sriubą

Mūsų šeimai labai svarbi Kūčių prasmė ir vakaro tradicija. Stengiamės nenusiplūkti nukraudami stalą visais „privalomais“ 12 patiekalų. Mums daug svarbiau pabūti visiems kartu, prisiminti jau išėjusius anapilin artimuosius. Kasmet išbandome Kūčių vakaro burtus: lašiname vašką į vandenį ir pagal išsiliejusią formą kuriame asociacijas ir kitų metų simbolius, traukiame šiaudus, dukrytės meta šlepetes ir spėja, iš kurios pusės atvyks būsimieji jaunikiai. Tai šeimos vakarui suteikia magijos ir paslapties. Kūčių vakarą laikomės gana griežtų pasninko tradicijų, nevalgome mėsos, pieno bei kiaušinių patiekalų. Kol buvo gyva mano močiutė Elena iš mamos pusės, Kūčias visada sutikdavome jos namuose. Močiutė viskuo pasirūpindavo pati, buvo senųjų tradicijų ir ritualų puoselėtoja, tad mums telikdavo sugužėti į jos namus ir kasmet patirti ypatingos nakties stebuklą. Iš močiutės daug ko išmokau, perėmiau, taip pat ir kulinarinių paslapčių, kurias, tikiuosi, perduosiu savo dukroms. Dabar Kūčias švenčiame mano šeimos namuose, todėl ir Kūčių vakaro pagrindinį patiekalą, silkių sriubą su burokėliais, perlinėmis kruopomis ir džiovintais baravykais, verdu aš. Tokios sriubos skanaujame tik kartą per metus, Kūčių vakarą. Močiutė buvo kilusi nuo Ariogalos, todėl, spėju, ši silkių sriuba atėjo iš Vidurio Lietuvos regiono.

Sriuba verdama Kūčių dieną, ji patiekiama karšta, kaip pirmas Kūčių patiekalas. Žinau, pavadinimas ir sriubos ingredientai daug kam kelia nuostabą, tai lyg tradicinė burokėlių sriuba, pagardinta kruopomis, džiovintais grybais, bet išvirta su silke. Jei iš pradžių tokio patiekalo nei girdėję, nei ragavę raukosi, paragavę sriubos maloniai nustemba. Sriuboje atpažįstamas daugelio mėgstamų barščių su baravykais skonis, bet juntamas ir subtilus silkės aitrumas. Silkę tokiai sriubai pirkite kokybišką, iš statinės, kuo didesnę ir riebesnę.

Produktai: • 2 silkės su galvomis • 3 saujos perlinių kruopų, brinkintų apie 4 val. arba per naktį • 2 mažesni arba 1 didelis svogūnas • 500 g marinuotų burokėlių • 2 saujos džiovintų baravykų (mirkytų) • pipirai, lauro lapai, druska Gaminimas: 1. Silkes nuplauname, nupjauname galvas ir išimame vidurius. 2. Išdarinėtas silkes, svogūnų galvas, pipirus ir lauro lapus dedame į puodą ir verdame apie 30 min. 3. Sultinį nukošiame per tankų sietelį į puodą, sudedame perlines kruopas ir mirkytus baravykus. 4. Perlinėms kruopoms suminkštėjus, supilame pjaustytus burokėlius su visu marinatu ir sudedame nuo kaulų atskirtus silkiu gabalėlius. Pasūdome ir verdame 10 min. 5. Tinka valgyti su bulvėmis ar naminiais duonos piršteliais. Kad viskas būtų visiškai autentiška, bulves verdame su odele.

MAISTO IR GERO GYVENIMO

Duonos piršteliai Duonos pirštelių receptą sugalvojau pati, eilinį kartą minkydama duonos kepalą. Jei turite šaldytuve raugo, šie duonos piršteliai gali tapti ne tik šventine, bet ir kitokios formos kasdiene duona. Kepti iš visų grūdo dalių miltų, rūpūs, kai švieži – su traškia plutele, nors man patinka ir kiek pastovėję, kelių dienų, kai gali smagiai pamankštinti dantis. Vaikų mėgstamiausi, nes labai patogu pagriebti ranka, nereikia raikyti, tinka įsidėti į mokyklą ar neštis į kiemą.

RENGIAME

Įmonės vakarėlius Miesto vestuves Krikštynas Mergvakarius Gimtadienius ir jubiliejus Picų kepimo pamokas Mokymus ir seminarus Įvairias dirbtuves

Reikės: • 250 g visų grūdo dalių kvietinių miltų • 250 g ruginių miltų • 3 šaukštų aguonų • 3 šaukštų linų sėmenų • 1 šaukšto raugo • 1 šaukšto cukraus arba medaus • 0,5 šaukšto druskos • vandens • papildomai 2 saujų miltų piršteliams formuoti Papuošti: • Rozmarinų, juodgrūdžių, druskos kristalėlių, kmynų, kanapių grūdelių 1. Pasirenkame didelį dubenį ar puodą, kuriame kildysime tešlą.

130 kv. m pločio, talpiname iki 50 žmonių.

2. Dubenyje sumaišome miltus, aguonas, linų sėmenis, cukrų ir druską. 3. Stiklinėje vandens išmaišome raugą ir supilame jį į dubenį su miltais. 4. Viską išmaišome. Vandens pilame tiek, kad susidarytų minkoma, prie rankų limpanti tešla. 5. Tešlą minkome apie 5–7 min. 6. Indą su tešla uždengiame maistine plėvele ar dangčiu ir paliekame maždaug 8 val. pakilti. 7. Pakilusi tešla yra minkšta ir limpa prie rankų, tad dedame dar porą saujų miltų ir minkome tol, kol taip stipriai nebelips ir galėsime formuoti duonos lazdeles. 8. Paprasčiausia tešlos gabalėlius delno paviršiumi kočioti ant stalo, taip suformuojant pailgą lygią lazdelę. 9. Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi ir išdėliojame lazdeles.

Adresas: Gedimino pr. 27, 5 aukštas, Vilnius Susisiekite su mumis: studija@beatosvirtuve.lt arba skambinkite 8 670 07008 www.beatosstudija.lt

Beatos virtuvės kulinarijos studija

@beatos_studija

10. Prieš pašaudami į orkaitę apibarstome rozmarinais, kanapių sėklomis ar kmynais. 11. Kepame apie 20 min. 180 laipsnių temperatūroje.

Karališkas

su vož tinis

Mano kartu su „Vilniaus duona“ sukurta sumuštinių duona „Beatos virtuvė“ tinka ir kasdieniams sumuštiniams (neapsimetinėkim, kartais kumpis, sūris ir koks pomidoras yra viskas, ko reikia), ir šventiniam stalui.

Kai po Kalėdų neliks jėgų ir įkvėpimo dar ką nors gaminti, visada išgelbės geras, sotus sumuštinis. Šiek tiek keptos paukštienos, keli griežinėliai burokėlio, šaukštas spanguolių ar bruknių uogienės, sūrio kampelis – ir štai karališkas suvožtinis!

Kaip Kalėdų likučius paversti gardžiomis vaišėmis?

Kai kūriau šią sumuštinių duoną, nenorėjau, kad ji būtų tik dar vienas forminis kepalas lentynoje, todėl jos tešla paskaninta moliūgų sėklomis, saulėgrąžomis, aguonomis, auksiniais ir tamsiais linų sėmenimis. Kai duona paskrunda, atsiskleidžia visų jų aromatas. Tikrai daugelis esate jos ragavę – dėkoju, kad pamėgote ir įvertinote.

Tarpušvenčiu dažniausiai lėkštėje atsiduria keistos dėlionės – šaukštas baltos mišrainės, šaltos antienos gabalėlis, bulvių košės kalnelis, dar kokia vieniša kepta daržovė… Šiais metais siūlome kalėdinio stalo likučius prikelti naujam gyvenimui, kad nereikėtų švaistyti maisto, kurio visuomet pasiruošiame per daug.

O štai čia dar vienas skanaus, sotaus ir traškaus sumuštinio receptas.

Šventinius likučius — keptą paukštieną, daržoves – lengvai atgaivinsite su ekologišku „Maggi“ sultiniu. Jame nėra skonio stipriklių, tik daug kokybiškų prieskonių ir džiovintų daržovių. Greitai paruošiama sriuba, mėsos troškinys ar kvapnus rizotas – visur keliauja šis puikios kokybės sultinys.

Reikės: • sumuštinių duonos „Beatos virtuvė“ • keptos antienos, vištienos ar kalakutienos • bruknių arba spanguolių uogienės • kamambero arba bri sūrio, bet tiks ir fermentinis • virtų arba keptų burokėlių • špinatų lapelių

Svarbiausia, „Maggi“ sultiniai neužgožia kitų ingredientų skonio, o tik padeda juos atgaivinti ir išryškinti. Kitaip tariant, tereikia gero sultinio, kad likučiai nuo Kalėdų stalo vėl virstų puotos vertomis vaišėmis.

Kad maisto nereikėtų išmesti:

Tikrai nereikia jūsų mokyti, kaip susitepti sumuštinį, – tiesiog ant vienos riekės dėkite visko po truputį ir uždenkite kita duonos rieke. Galite tokį karališką sumuštinį valgyti iš karto arba iš abiejų pusių paskrudinti ant keptuvės.

Dėkite maisto į lėkštes ir patiekite tik tiek, kiek galite suvalgyti. Tegul papildomas mišrainės, silkės ar garnyro kiekis budi šaldytuve, o ne šunta ant stalo. Jei po šventės ar pietų liko keptos paukštienos ar kitokios mėsos, dėkite ją į šaldytuvą. Tik nuimkite ją nuo kaulų. Taip mėsos galiojimą pratęsite dar bent 3–4 dienas, o, jei užšaldysite, suvartoti turėsite net 2–3 mėnesius. Nedėkite į šaldytuvą dar šiltų maisto produktų, nes galite sumažinti ir kitų šaldytuve saugomų patiekalų galiojimo laiką.

Žinote slaptą ir šiek tiek nuodėmingą gudrybę? Sumuštinio viršų ir apačią patepkite trupučiu majonezo – kai kepsite, duona apskrus ir taps aukso spalvos.

Jei keptą žuvį laikysite šaldytuve, ji išliks tinkama valgyti dar 3–4 dienas nuo paruošimo. O jei žuvis smarkiau apdorota (stipriai sūdyta, marinuota ar rūkyta), šaldytuve ją galite saugoti net ir savaitę. Mėsą ir žuvį laikykite atskirai nuo padažų ir daržovių – jos gali pagreitinti rūgimą ir sutrumpinti galiojimo laiką.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Daržoves sudėkite į sandarias dėžutes, kad neapdžiūtų. re kla mi ni s p roj e ktas

Padažus galite užšaldyti. re kla mi ni s p roj e ktas

Ir nepamirškite, kad rožinė mano duona turi sesę. Čia dominuoja ruginiai miltai ir sėklos, kurių gausa iki šiol negaliu atsidžiaugti. Saulėgrąžos, linų sėmenys, moliūgų sėklų branduoliai sudaro net trečdalį šios duonos svorio. Avokadas, silkė, kepti burokėliai ir ši duona... Kas gali būt skaniau?!

RIZOTAS SU DŽIOVINTAIS GRYBAIS IR KEPTA ANTIENA

Karališkas daugiaryžis! Jis tinka ne tiktai tarpušvenčio puotai, bet ir antrajai Kalėdų dienai, jei po pirmosios liko keptos antienos ar žąsienos. Galite jį ruošti ir visai be mėsos. Gardūs bus ir nuo ekologiško „Maggi“ sultinio su žolelėmis išpampę ryžiai.

Reikės: • didelės saujos džiovintų baravykų • 250 g rudųjų pievagrybių • 300 g apvaliųjų ryžių • 1 kubelio ekologiško „Maggi“ sultinio su žolelėmis • 2 kupinų šaukštų alyvuogių aliejaus • 1 didelio svogūno • 3 skiltelių česnako • 170 ml baltojo vyno (nebūtinai) • 20 g sviesto • saujos tarkuoto kietojo sūrio • 100 ml grietinėlės (nebūtinai) • šviežių čiobrelių • keptos antienos (arba šviežios ančių šlaunelių mėsos) 1. Džiovintus baravykus užpilame 1 l verdančio vandens ir mirkome apie 20 min. Kai išmirksta, skystį nuo grybų perpilame į ąsotį (lauk išpilame tik paskutinius kelis šaukštus, nes jame bus nusėdę nešvarumai nuo grybų). Į skystį sutrupiname kubelį ekologiško „Maggi“ sultinio. 2. Negiliame puode storu dugnu įkaitiname aliejų ir pakepiname smulkiai supjaustytus svogūnus ir sukapotus česnakus. Vis maišydami kepame apie 5 min., kol suminkštės. 3. Ruduosius pievagrybius ir džiovintus baravykus smulkiai supjaustome ir pakepame, kol švieži grybai suminkštėja. 4. Į puodą suberiame ryžius ir gerai išmaišome, kad pasidengtų riebalais ir susimaišytų su grybais. 5. Supilame stiklinę baltojo vyno (jei naudojame) ir pakaitiname, kol atrodys, jog skystis visai išgaravo. 6. Dabar prasidės maišymas ir pylimas. Nustatome vidutinę kaitrą, pilame ketvirtadalį sultinio ir vis maišome, kol ryžiai sugers visą skystį. Tai kartojame, kol baigiasi sultinys. Pilant paskutinį ketvirtadalį sultinio, ryžiai turėtų būti beveik išvirę, o rizoto tekstūra kreminė. Jei atrodys, kad dar trūksta skysčio, kliūstelėkite šlakelį vandens. 7. Kai ryžiai suminkštėja, nukeliame puodą, įpilame grietinėlės, įdedame sviesto ir pabarstome tarkuoto sūrio. Viską išmaišome, įberiame kapotų čiobrelių. 8. Patiekiame rizotą su keptos antienos gabalėliais. O jei turime šviežios – apibarstę juodaisiais pipirais ir čiobreliais mažus antienos gabalėlius paskrudiname keptuvėje.

Tešlos kepurę užsimaukšlinę troškiniai – tikra šaltų orų klasika. Šis vištienos troškinys ne tik pagardintas sodriu „Maggi“ vištienos sultiniu, bet ir rytietiškais prieskoniais – kuminu bei saldžiosiomis paprikomis. Laužkite tešlos lakštą, semkite vištienos troškinio ir šiluma užplūs iki pirštų galiukų.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Reikės: • 1 poro • 400 g keptos vištienos • 2 morkų • pusės galvos žiedinio kopūsto • kupinos saujos šaldytų žirnelių • saujos džiovintų abrikosų • 0,5 šaukštelio saldžiosios paprikos miltelių • 1 šaukštelio malto kumino • 1 kubelio ekologiško vištienos sultinio „Maggi“ • kelių šaukštų miltų • 100 ml grietinėlės • 250 g šaldytos sluoksniuotos tešlos • 1 kiaušinio • žiupsnio kmynų • druskos, pipirų • alyvuogių aliejaus

re kla mini s p roj e ktas

JEI LIKO KEPTOS PAUKŠTIENOS

VIŠTIENOS PYRAGAS SU TEŠLOS KEPURE

1. Orkaitę įkaitiname iki 190 °C. Sluoksniuotą tešlą atitirpiname kambario temperatūroje. 2. Keptuvėje su trupučiu aliejaus pakepiname žiedeliais supjaustytą baltąją poro dalį. Kai porai suminkštėja, į keptuvę beriame smulkiai supjaustytas morkas ir mažais žiedynėliais išskirstytą žiedinį kopūstą. Vis pamaišydami pakepame kelias minutes. 3. Į keptuvę beriame prieskonius, smulkintus džiovintus abrikosus ir žirnelius. Dar kelias minutes maišydami kepame. 4. Vištieną supjaustome arba suplėšome smulkesniais gabalėliais. Dedame į keptuvę su daržovėmis. 5. Kubelį „Maggi“ sultinio užpilame 300 ml verdančio vandens ir gerai išmaišome. Šiltą sultinį sumaišome su miltais ir įpilame grietinėlės. Mišinį pilame ant vištienos ir daržovių. Leidžiame pasitroškinti apie 10 min., kol šiek tiek sutirštės padažas. Tuomet beriame druskos ir pipirų. 6. Į kepimo indą sudedame vištienos troškinį. Sluoksniuotą tešlą pakočiojame ir apgaubiame ja indą. Tešlos kraštelius apspaudžiame, viršuje įpjauname kelias skylutes, kad kepant išeitų garai. Viršų patepame lengvai išplaktu kiaušiniu ir apibarstome kmynais. 7. Kepame orkaitėje, kol tešla pakils ir gražiai paruduos – apie pusvalandį.

JEI LIKO BULVIŲ KOŠĖS

PIEMENŲ PYRAGAS SU BULVIŲ KOŠE

Britiškų aludžių klasika ir tikras namų virtuvės hitas! Jei tik po švenčių liks bulvių košės, būtinai pasidarykite šį troškinį su kepure. Galite panaudoti ir atšalusias virtas ar keptas bulves – tiesiog supjaustykite griežinėliais ir sudėkite jas ant sodriu „Maggi“ jautienos sultiniu pagardinto jautienos troškinio.

Reikės:

• 500

g maltos jautienos • 1 kubelio ekologiško jautienos sultinio „Maggi“ • 1 didelio svogūno • 2 didelių morkų • 3 salierų stiebų • šaukšto miltų • 2 šaukštų Vusterio padažo • 2 šaukštų aliejaus

• 1

šaukšto pomidorų pastos • kelių šviežių rozmarinų ir čiobrelių šakelių • šaltos bulvių košės (arba 1 kg bulvių, 70 g sviesto ir kelių šaukštų pieno) • tarkuoto kietojo sūrio • druskos, pipirų

1. Pirmiausia įkaitiname keptuvę, iki rudumo apskrudiname jautieną (tam, kad ji gerai apskrustų, rekomenduojame apkepti porcijomis) ir suverčiame į dubenį. 2. Sumažiname kaitrą ir keptuvėje likusiuose riebaluose kepiname smulkiai supjaustytą svogūną, kol ims minkštėti. 3. Morkas ir salierus supjaustome mažais kubeliais, verčiame į keptuvę su svogūnais. Ten pat beriame sukapotas žoleles ir kepame, kol šiek tiek suminkštės morkos. Beriame druskos ir pipirų. 4. Tuomet pabarstome miltais ir išmaišome, kad visos daržovės jais tolygiai pasidengtų. 5. Kubelį ekologiško „Maggi“ sultinio užpilame maždaug 300 ml verdančio vandens ir gerai išmaišome. Kai sultinys ištirps, supilame į keptuvę. Ten pat krečiame pomidorų pastą, pilame Vusterio padažą. 6. Į keptuvę grąžiname apkeptą jautieną. Kai sultinys užverda, keptuvę uždengiame ir troškiname apie 30 min. Vėliau atidengiame ir troškiname dar 10 min. Paliekame šiek tiek pravėsti. 7. Jei visgi bulvių košės neliko, per tą laiką sūdytame vandenyje išverdame bulves, jas nusunkiame ir pakaitiname sausą puodą ant ugnies, kad išgaruotų likęs skystis. Sutriname bulves su sviestu ir šlakeliu pieno, beriame druskos. Košė turi būti be gumuliukų, bet tvirtesnė, kad neišsileistų kepant. 8. Į kepimo indą (ar kelis mažesnius) sukrečiame mėsos troškinį ir užklojame jį bulvių koše. Šakute pakedename košės paviršių (nepraleiskite šio žingsnio, nes tie košės kalneliai gardžiai apskrus orkaitėje). Viršų apibarstome kietuoju sūriu. 9. Kepame 190 °C orkaitėje apie pusvalandį, kol košės paviršius taps auksinės spalvos.

Ši sriuba tokia jauki – lyg vilnonė antklodė šaltą žiemos vakarą. Jeigu po Kalėdų liko keptų burokėlių ir obuolių, pusė kelio jau nueita. Tuomet tereikės ekologiško daržovių sultinio „Maggi“, kad viską sujungtumėte į vieną švelnią trintą sriubą. O jei likučių neturite – nieko tokio. Obuolius ir burokėlius sumesite į skardą ir iškepsite!

Reikės: • apie 600 g jau iškeptų burokėlių ir obuolių (arba 3 didelių burokėlių ir 3 didelių obuolių) • 2 saliero stiebų • 2 morkų • 2 svogūnų • 2 kubelių ekologiško daržovių sultinio „Maggi“ • šaukštelio džiovintų arba šviežių čiobrelių • druskos, pipirų • alyvuogių aliejaus • moliūgų arba kanapių sėklų

JEI LIKO KEPTŲ BUROKĖLIŲ

KEPTŲ BUROKĖLIŲ IR OBUOLIŲ SRIUBA

1. Burokėlius nuskutame ir supjaustome stambiais gabalais. Obuolius nulupame, išimame jų sėklalizdžius ir padalijame į keturias dalis. Obuolius ir burokėlius dedame į skardą, pašlakstome alyvuogių aliejumi, beriame druskos, pipirų ir čiobrelių. Viską rankomis pamaišome, kad tolygiai pasidengtų, ir pašauname į 180 °C orkaitę. Kepame, kol burokėliai suminkštės, apie 40–50 min. 2. Puode storesniu dugnu įkaitiname aliejų ir pakepiname smulkiai supjaustytus svogūnus, pasmulkintus salierus ir tarkuotas morkas. Pamaišydami kepame, kol svogūnai pagels, o morkos bei salierai suminkštės. 3. Į puodą suverčiame keptus obuolius ir burokėlius. Užpilame maždaug litru vandens. Kai užverda, sutrupiname 2 kubelius ekologiško „Maggi“ sultinio. Jei norisi, įberiame druskos ir leidžiame daržovėms pavirti dar 5 minutes. 4. Sutriname maisto smulkintuvu. Patiekiame su skrudintomis moliūgų arba kanapių sėklomis.

dovanos

SUPAKUOTA STIKLAINYJE TVARU, GRAŽU IR DRAUGIŠKA PINIGINEI

Stiklainiai – lyg invaziniai augalai. Įsliuogia su agurkėliais, alyvuogėmis, mamos uogienėmis ar kokiais pirktiniais padažais, ir tuoj stiklo prisipildo namai. Pala, neskubėkite vilkti į konteinerius! Žiū, kokių yra gražių! Arba tiesiog tobulai universalių. Tai puiki, gamtą ir piniginę tausojanti pakuotė dovanoms.

Pirmiausia teks stiklainius išplauti ir nuimti etiketes. Gali prireikti kantrybės ir papildomų priemonių, pvz., vielinio virtuvės gremžtuko ar spiritinio valiklio, puikiai klijus ir etikečių likučius nuvalo ir paprasčiausias aliejus. Jei dangtelis išduoda, nuo kokios pomidorų tyrės šis indelis, galima dangtelį nudažyti (tinka aerozoliniai arba akriliniai dažai), apklijuoti popieriumi ar aprišti audinio skiaute. Čia labai tiks nuo seniau gautų dovanų likusios juostelės.

GINTĖ ZURBAITĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

dovanos

Dovanų karštinės metu ima atrodyti, kad visko reikia daug, ir dėl ko vaikai zirzė, ir ko patys prisižadėjome. Bet ar tikrai? Gal dovanos gali būti simbolinės, bet taiklios? Galbūt šiemet ketinote gyventi tvariai?

Žolynėliai arbatai ar prieskoniams Visada smagu jausti, kad dovanotojas apie jus galvojo ištisus metus ir laukuose ar sode nuo pavasario rinko vaistinius ir prieskoninius augalus. Šalpusniai, liepos, čiobreliai, ramunėlės, raudonėliai, šlamučiai... Nedideliuose stiklainėliuose šitoks herbariumas tikrai atrodys žaviai ir iliustruos linkėjimą „Sveikatos!“ Namų puošėjams Kita revizija – Kalėdų eglutės žaisliukų dėžėje, o šie būna dviejų rūšių: nauji ir greitai nusibostantys bei seni, iš kartos į kartą perduodami. Į paveldą nesikėsiname, bet ta pirma kategorija labai puikiai tinka mainams. Žinoma, geriau, jei puošmenos bus stiklinės, nedidelės ir ilgaamžės, o jei turite tradiciją dalį žaisliukų pirkti kasmet, o pernykščius išdovanoti, stiklainis tikrai pasitarnaus! Šildančios dovanos Net jei stiklainyje „užkonservuosite“ dovanų klasiką – vilnones kojines, pirštines ar koncerto bilietus, – išvengsite pakavimo į popierių, sulauksite komplimentų už išmonę ir humorą.

Sodininkui mėgėjui Štai ilgalaikės, daugiametės dovanos sodininkui mėgėjui – tulpių, narcizų, hiacintų svogūnėliai arba jurginų gumbai. Tinka ir įvairios sėklos, pirktos ar pačių rinktos. Mažame stiklainyje gražiai atrodys margosios pupelės, mažos aitriųjų paprikų ankštys, dekoratyvinių aguonų galvutės, net jei grūdeliai ir byrės. Atvirame stiklainyje galima padovanoti ir kambarinės gėlės ūglį.

Mažiesiems O vaikams? Kalėdų Senelis spėja, kad kalne nebenaudojamų lego detalių rasite gerą saują švarių ir tvarkingų, jas galima supilti į stiklainį jaunesniems pusbroliams ar pusseserėms. Čia labai tinka ne tik universalios populiarių konstruktorių detalės, bet ir kaladėlės, smulkios figūrėlės, mašinėlės, vaikiški papuošalai, vaškinės kreidelės, stiklo karoliukai ar kiti panašūs žaidimai. O jei ilgą gruodžio vakarą nudrožtumėte VISUS stalčiuose pasiklydusius pieštukus, jie būtų atrasti iš naujo, stiklainyje galėtų būti ir laikomi. Kalėdinė piešimo sesija ir palaiminga tyla namuose truktų ilgai. Išbandyta!

Mezgėjoms, siuvinėtojoms, meistrams ar vėlėjoms Lengva rinkti dovanas bet kokio amžiaus rankdarbiautojams. Į didelį stiklainį telpa nemažai mezgimo ar siuvinėjimo siūlų, įspūdingai atrodo velti skirta įvairiaspalvė vilna, o kur dar karoliukai, sagos, žvyneliai, virvelės! Taip galima supakuoti ir kelias tūbeles temperos ar akrilo. Šmaikščiai atrodys net stiklainėlis vinių ar varžtų.

dovanos

VALGOMOS DOVANOS STIKLAINYJE

RŪTA PAULAUSKIENĖ, BEATA NICHOLSON

JOANA BURN

Mažiau yra daugiau. Man visada patinka geras šokoladas ar paštetas, kokie nors skaniai paskrudinti riešutai, puiki dovana yra sūris ar net šaltiena. Štai kelios idėjos, ką galima supakuoti ir užkonservuoti.

dovanos

su �ava

VIŠTŲ KEPENĖLIŲ PAŠTETAS Gardžiausias su skrudinto prancūziško batono gabalėliais ar sviestine bandele.

Karamelinis kremas

Reikės: • 800 g vištų kepenėlių, išvalytų, nuplautų ir gerai nusausintų • 120 g sviesto (100 g kepti, 20 g išlydyti ant viršaus) • 2 česnako skiltelių • 2 šaukštų smulkintų šalavijų • 150 ml grietinėlės • 6 šaukštų saldaus desertinio vyno • druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Kava ir karamelė – dvi draugės, derančios ir gėrimuose, ir desertuose. Ypač jei tai švelnaus aksominio skonio „Paulig Classic Cremoso“. Kartą su šia kava išsivirę karamelės suprasite, kad tai viena geriausių valgomų dovanų. Tik virdami namie geriau likite vieni ir paslėpkite visus šaukštus, kitaip neliks ką pilstyti į dovanų stiklainėlius...

Kremui: • 250 g cukraus • 120 ml vandens • 150 g grietinėlės • 70 g minkšto sviesto • žiupsnio druskos 1. Pasiruošiame kavos „Paulig Classic Cremoso“ ekstraktą. Bus lengviau, jei naudosime popierinį kavos filtrą: dedame jį į puodelį, suberiame kavą ir užpilame 60 ml vandens. Svarbu užvirus vandeniui palaukti 2 min. ir tik tada užpilti kavą. Jei plikysime verdančiu vandeniu, kava įgaus kartumo. Paliekame užpiltą kavą kelioms minutėms ir suspaudžiame filtrą, kad išbėgtų visas skystis. Jei filtro neturime, tiesiog užpilame kavą puodelyje ir po kelių minučių nusunkiame per labai tankų sietelį. 2. Cukrų, vandenį ir kavos ekstraktą sudedame į puodelį ir išmaišome – tegu šyla ant vidutinio stiprumo kaitros. Kaistant sirupo nemaišome, kad nesusidarytų kristalų, galima tik atsargiai krestelėti puodą. Verdame 5–8 minutes. Kai paviršiuje ims kilti didesni, lėčiau sprogstantys burbulai, sirupo spalva bus patamsėjusi ir, svarbiausia, pajusime karamelės kvapą, puodą nukeliame nuo kaitros. 3. Užverdame grietinėlę ir per tris kartus supilame į cukraus sirupą intensyviai maišydami šluotele. Vis užkils purslai, tad kitą porciją pilame, kai jie nurims. 4. Sudedame sviestą ir maišome, kol jis ištirps. Tuomet įberiame žiupsnį druskos. 5. Paliekame karamelę vėsti kambario temperatūroje, vėliau supilstysime į stiklainėlius. Jei juos laikysime šaldytuve, karamelė sutirštės. „Paulig Classic Cremoso“ skanu gerti ir juodą, ir su pienu. O jei norisi desertinio varianto – pasigardinkite šaukštu šios naminės karamelės.

rekla mi ni s p roj e ktas

1. Keptuvėje išlydome sviestą, sudedame kepenėles, česnakus, šalavijus ir kepame 5–6 min., kol kepenėlės karamelizuosis išorėje, tačiau vis dar bus neiškepusios viduje. Tuomet supilame desertinį vyną ir pakepiname dar 1–2 min. 2. Visą masę supilame į trintuvą kartu su grietinėle ir sutriname. Pagardiname druska ir pipirais. 3. Gautąją masę būtinai pertriname per sietelį. 4. Masę sudedame į gražų stiklainį ar keraminį indelį. Ant viršaus užpilame šilto sviesto tiek, kad visiškai pasidengtų paviršius ir susidarytų luobelė. Laikome šaltai.

Kavos ekstraktui: • 60 ml vandens • 2 kupinų šaukštų kavos „Paulig Classic Cremoso“

„Paulig Classic Cremoso“ skrudinta vidutiniškai, siekiant subalansuoto kavos skonio. Naudotas specialus intensyvaus skrudinimo būdas šioje kavoje dar labiau atskleidžia švelnius, aksominius medaus saldumo tonus. DOVILĖ JAKŠTAITĖ

dovanos

MARINUOTOS STINTOS Stintos eina! Laukiamiausia stintų mėgėjų antraštė. Mėgautis stintomis – tai lyg mėgautis akimirka. Juk tiek trumpai tetrunka stintų, kvepiančių kam jūros, kam šviežių agurkų gaiva, sezonas. Imkit ir užkonservuokite šią akimirką dovanų.

Reikės: • 0,5–0,7 kg šviežių stintų • 1 saldaus vidutinio dydžio svogūno • 1 morkos • miltų (pavolioti) • 600 ml vandens • 50–60 ml obuolių acto • 2 šaukštų cukraus • 1 arbatinio šaukštelio druskos • 4–5 juodųjų pipirų žirnelių • 5–6 gvazdikėlių • aliejaus kepti • 600 ml talpos stiklainio (naudojau IKEA stiklainį)

TRAŠKI ŠOKOLADINĖ GRANOLA

1. Stintas išdarinėjame, išplauname, nusausiname virtuviniu rankšluosčiu. 2. Svogūną supjaustome plonais žiedeliais. Morką nulupame, supjaustome plonais skrituliais. 3. Iš vandens, acto, cukraus, druskos, juodųjų pipirų išverdame marinatą. 4. Į miltus įdedame druskos ir gerai išmaišome, stintas pavoliojame miltuose ir apkepame įkaitusiame aliejuje, kol taps aukso spalvos. 5. Į stiklainio dugną suberiame dalį morkų bei svogūnų ir galvomis į apačią sustatome keptas stintas, tarp jų sukišame likusias morkas ir svogūnus. 6. Užpilame karštu marinatu. Stiklainį atvėsiname iki kambario temperatūros ir nakčiai statome į šaldytuvą, kad stintos pasimarinuotų.

Jei Kalėdų proga dovanosite gardžius pusryčius, geru žodžiu būsite paminėti ne kartą. O jei tai bus jūsų rankomis pagaminta granola – fantastika! Svarbiausia pasirinkti tikrai kokybiškus avižinius dribsnius. AUGA visų grūdo dalių avižiniai dribsniai pagaminti iš ekologiškų avižų, kurios užauginamos Lietuvoje laukuose, naudojant tiktai natūralias trąšas, – tokius pusryčius dovanoti tikras malonumas.

ŠOKOLADINĖ IR LABAI KVAPNI – TIKS NE TIK PUSRYČIAMS, BET IR DESERTUI. 1 litrui granolos reikės: • 250 g ekologiškų viso grūdo dalių avižinių dribsnių AUGA • 3 šaukštų kokybiškos kakavos • 150 g lazdynų riešutų (skrudintų arba paprastų) • 50 g kokosų drožlių arba skiedrelių • 3 šaukštų kokosų ar kito neutralaus skonio aliejaus • 3 šaukštų agavų sirupo, medaus arba auksaspalvio sirupo • 1 kiaušinio baltymo • 100 g šokolado (juodojo arba pieniško ir juodojo) • žiupsnio druskos 1.

patarimas

reklaminis projektas

AUGA avižas sumaišome su sirupu arba medumi, suberiame kakavą ir žiupsnį druskos. Įmaišome kokosų aliejų – jeigu kietas, prieš tai pašildome. Iki putų išplakame kiaušinio baltymą ir jį įmaišome į avižų mišinį. Jei lazdynų riešutai neskrudinti, juos lengvai pasmulkiname ir beriame į mišinį. Plonu sluoksniu paskleidžiame granolą didelėje skardoje ir kepame 150 °C orkaitėje apie 30–40 min. Nuolat tikriname ir vis pamaišome, nes granolą sudeginti labai lengva. Kai avižų mišinys paskrunda (aiškiausiai matysite iš įmaišytų riešutų), traukiame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti. Vėsdamas jis taps traškus. Atvėsusią granolą sumaišome su kokosų drožlėmis ar skiedrelėmis ir mažais gabaliukais sukapotu šokoladu. Jei naudosime jau skrudintus riešutus, berkime juos šiame etape.

Su AUGA ekologiškais visų grūdo dalių avižiniais dribsniais galite pasigaminti ir sūrią pikantišką granolą, kuri tiks salotoms, košėms gardinti ar tiesiog lengvam užkandžiui.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Šis receptas sukurtas tiems, kurie niekada nebandė kepti florentinų ir mano, jog tai sudėtinga. Pamatysite, iškepti šiuos skanėstus  – vienas juokas. Auksaspalvis „Dansukker“ sirupas ir sviestas viską sulipdo, telieka sukrėsti migdolų masę į keksiukų formeles. O tada orkaitėje viskas skaniai karamelizuosis... Tik nepulkite lupti karštų florentinų! Kantrybės!

patarimas

Jei norite, florentinus galite kepti ir ant kepimo popieriumi išklotos skardos – tiesiog dėkite po šaukštą migdolų masės, palikdami tarpus. Tuomet jų forma nebus tokia taisyklinga, bet skonis išliks toks pat puikus.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Kartais geriausia dovana – trumpa ramybės akimirka. Tad padovanokite ją savo brangiausiesiems: cukrinius sausainėlius supakuokite kaip dovaną, o juos gavusiam žmogui teliks užplikyti arbatos ir kartu su jumis ramiai pasimėgauti šiais skanėstais.

Orkaitę įkaitiname iki 190 °C. Geriausia kepti silikoninėje keksiukų formoje, bet jei jos neturite, tiks gausiai sviestu patepta metalinė keksiukų kepimo forma. Dideliame dubenyje sumaišome migdolų plokšteles, spanguoles arba cukatas, aguonas ir tarkuotas apelsinų žieveles. Puodelyje pašildome sviestą ir „Dansukker“ auksaspalvį sirupą, kol ištirps sviestas. Įdedame šaukštą miltų ir gerai išmaišome. Ant migdolų mišinio supilame karamelinį skystį ir gerai išmaišome, kad viskas tolygiai pasidengtų. Ant formelių dugno krečiame po šaukštą šios lipnios masės ir paspaudžiame. Kepame orkaitėje 18–20 min., kol tampa auksinės spalvos. Ištraukiame ir leidžiame visiškai atvėsti. Kai atvėsta, išimame iš formelių lengvai pasukdami. Garų vonelėje arba mikrobangų krosnelėje ištirpiname šokoladą ir pamirkome jame kiekvieną florentiną.

Auksaspalvis sirupas „Dansukker“ yra lengvo karamelės skonio, todėl puikiai tinka ne tik desertams, bet ir padažams gaminti bei duonos tešlai ruošti. Taip pat juo galima pagardinti blynus ar varškėčius.

Cukriniai sausainėliai su aguonomis

Reikės: • 100 g migdolų plokštelių 50 g džiovintų spanguolių arba cukatų (arba abiejų per pusę) • 2 šaukštų aguonų • 1 šaukštelio smulkiai tarkuotų apelsinų žievelių • 50 g sviesto • 2 kupinų šaukštų auksaspalvio sirupo „Dansukker“ • 1 šaukšto miltų • 70 g juodojo šokolado

Reikės: • 220 g kambario temperatūros sviesto • 280 g miltų • 150 g „Dansukker“ cukraus „Panevėžio plius“ ir dar 20 g ritinėliui pavolioti • 2 citrinų žievelių • 2 šaukštų aguonų • žiupsnio druskos 1. 2.

re klami ni s proj ektas

Kalėdiniai florentinai su migdolais ir spanguolėmis

Daugiau receptų rasite GYVENIMAS YRA SALDUS www.dansukker.lt

Miltus sumaišome su aguonomis ir druska. „Dansukker“ cukrų „Panevėžio plius“ sumaišome su smulkiai tarkuotomis citrinų žievelėmis ir patriname, kad atsiskleistų aromatas. Į cukrų sukrečiame minkštą sviestą ir ištriname iki vienalytės masės. Pamažu įmaišome miltus, kol tešla atlips nuo dubens kraštų. Iš tešlos suformuojame du ritinėlius ir padedame juos į šaldytuvą apie 1 val. Į lėkštelę įberiame cukraus ir pavoliojame jame tešlos ritinėlį. Supjaustome 1–1,5 cm storio griežinėliais. Kai orkaitė įkaista iki 180 °C, pašauname skardą su sausainiais. Kepame apie 15 min., kol ims ruduoti krašteliai.

Cukrus „Panevėžio plius“ yra pagamintas tik iš Lietuvoje užaugintų cukrinių runkelių.

ANTIENOS IR KIAULIENOS PAŠTETAS ALA RILLETTES Kas per dalykas yra tie rillettes? Lėtas ir ilgas kepimas. Senovinis būdas, tokį išbandžiau būtent įkvėpta dvariškų Kalėdų temos. Yra įvairių būdų pasiekti rezultatui, aš pasirinkau paprasčiausią – tiesiog ilgai kepiau kiaulienos šoninę su anties kulšele. Paskui viską sumaliau, pagardinau kepintais svogūnais ir česnakais. Sotus ir riebus, laimingas paštetas tik ir laukia būti pakviestas ant skrebučio.

2 didesniems ar 4 mažesniems stiklainiukams: • 2 anties kulšelių • 400 g kiaulienos šoninės • 2 lauro lapų • 4 gvazdikėlių • juodųjų ir kvapiųjų pipirų • dosniai muskatų • žiupsnelio cinamono • druskos Pabaigai: • 1 svogūno • 2 skiltelių česnako • 20 g sviesto 1. Mėsą įtriname prieskoniais ir druska. Leidžiame jai pasimarinuoti bent per naktį arba 24 valandas. 2. Šoninę galima padalyti į du ar tris gabalus, bet tai nėra svarbu. Dedame mėsą į kepimo maišą, pridedame lauro lapų. Jei mėsą dedame į kepimo indą, būtinai jį uždengiame. Šauname į orkaitę kepti 170 oC temperatūroje apie 3,5 valandas. 3. Iškepusią mėsą lengvai atskiriame nuo kaulų, skystį pasiliekame. 4. Nusemiame apie 2–3 šaukštus mėsos riebalų ir juose lengvai ilgokai pakepiname smulkiai pjaustytą svogūną, pabaigoje sudedame česnakus. 5. Mėsą galima smulkiai supjaustyti peiliu ar sumalti mėsmale arba maisto kombainu. Sumaišome su svogūnais, juos taip pat galima sumalti. 6. Supilame likusį skystį ir viską sudedame į indelius. 7. Tam, kad paštetas laikytųsi ilgiau, ant viršaus užpilame lydyto sviesto tiek, kad jis apsemtų paštetą. Labai svarbu gerai pasūdyti, nes šaltas paštetas bus prėskesnis nei šiltas.

101

s̆edevrai Valgomi

Lai šiemet kalėdiniai kepiniai mėgaujasi nauju statusu – tampa meno kūriniais arba šventinio stalo šedevrais! Nesigąsdinkite, tikrai neturėsite iki švenčių įgyti konditerijos bakalauro laipsnio... Reikės tik trupučio fantazijos, įkvėpimo ir žinių, kuriomis čia ir dalijamės. Sutikite, nėra nieko maloniau, kai patiektas pyragas tampa svečių susižavėjimo objektu, o pagyrų sulaukia ir jo kūrėjas. Kurkite, puoškite, stebinkite ir džiuginkite – juk Kalėdos!

102

GIEDRĖ PAČENKIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

103

varškės keksas su džiovintais vaisiais Kai keps šis pyragas, namai kvepės tikromis Kalėdomis. Tai drėgnas varškės keksas, nusagstytas džiovintais vaisiais ir aguonomis. O jei jam uždėsite glajaus karūną, bus vertas garbingiausios vietos ant kalėdinio desertų stalo.

„Dvaro“ sviestas pagal ypatingą technologiją gaminamas tik iš šviežios saldžios grietinėlės – dėl to yra švelnus, natūraliai saldus ir lengvai tepamas (net išėmus iš šaldytuvo).

Vandenyje suvilgytu arba riebalais išteptu peiliu tešloje apibraukite ratą – taip pažymėsite, kurioje vietoje kekso paviršius įtrūks, ir vienas kekso šonas neiškils aukščiau už kitą.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

ei nėra n s, kai a t r e s De zmo, ntuzia e r a ėgų daug j kaitės vos or is la i e n

Jei po ilgo žąsų ir kalakutų kepimo neliks jėgų ar laisvos orkaitės, galite greitai pagaminti puikiausią kalėdinį desertą. Švelni „Dvaro“ varškė su aguonomis, spanguolėmis ir imbieriniais sausainiais vos per kelias minutes sukurs stebuklą.

1. Prieš pradėdami gaminti įsitikiname, kad visos tešlos sudedamosios dalys – kiaušiniai, sviestas ir varškė – kambario temperatūros. Orkaitę įkaitiname iki 180 °C. Kekso formą dosniai ištepame sviestu ir lengvai pabarstome miltais. 2. Dideliame dubenyje minkštą sviestą ištriname su cukrumi, po vieną įmušame kiaušinius. Kiekvieną gerai įmaišome. 3. Varškę pertriname per sietelį arba sutriname maisto smulkintuvu. Pertrintą varškę įplakame į sviesto ir kiaušinių masę. 4. Miltus persijojame, sumaišome su aguonomis, kepimo milteliais ir prieskoniais. Maišydami pamažu beriame į varškės masę. Įmaišome spanguoles ir cukatas. 5. Tešlą supilame į kekso formą. Šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame apie 45–55 min., kol gražiai iškils, įgaus gražią rusvą spalvą, o per vidurį įtrūks. 6. Išėmę keksą iš orkaitės, paliekame formoje apie 20 min., tuomet atsargiai apverčiame – kepinys turėtų lengvai iškristi.

patarimas 104

Kalėdinis DVARO varškės tinginys

Reikės: • 500 g 9 proc. riebumo „Dvaro“ varškės • 200 g „Dvaro“ sviesto • skardinės saldinto sutirštinto pieno • 300 g imbierinių sausainių • 100 g džiovintų spanguolių • 2 kupinų šaukštų aguonų • 0,5 citrinos sulčių ir žievelės

re klami ni s proj ekta s

Ka�e'dini�

Reikės: • 300 g 9 proc. riebumo „Dvaro“ varškės • 150 g minkšto „Dvaro“ sviesto (ir dar šiek tiek kepimo formai ištepti) • 200 g cukraus • 1 šaukštelio cinamono • 0,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių • 100 g mangų, apelsinų arba ananasų cukatų • 20 g cukruotų imbierų • 2 šaukštų aguonų • 100 g džiovintų spanguolių • 4 kiaušinių • 1,5 šaukštelio kepimo miltelių • 250 g kvietinių miltų

1. „Dvaro“ varškę pertriname per sietelį arba sutriname elektriniu maisto smulkintuvu, kad būtų kuo mažiau gumuliukų. 2. Minkštą „Dvaro“ sviestą išsukame su sutirštintu pienu. Sudedame varškę ir gerai išplakame. 3. Įmaišome džiovintas spanguoles ir aguonas, įtarkuojame citrinos žievelę ir supilame sultis. Jei norisi truputį rūgštesnio skonio, įspaudžiame ne pusės, o visos citrinos sultis. 4. Imbierinius sausainius sulaužome nedideliais gabalėliais, suberiame į varškės masę ir gerai išmaišome. 5. Formą išklojame maistine plėvele, sukrečiame paruoštą masę ir laikome šaldytuve, kad gerai sustingtų. Prireiks kelių valandų.

105

SIRUPUOTI DŽIOVINTI VAISIAI

Tai lyg vasaros nostalgija žiemą. Pjaustydami vaisius užuosime sodą, o džiovindami – Kalėdas. Jie puikiai tinka ne tik pyragui puošti ar kramsnoti, bet ir kabinti ant Kalėdų medžio – kvapnūs ir valgomi rankų darbo papuošalai. Nebijokite naudoti maistinių dažų – lašelis jų sirupe ir vaisiai taps stebuklingi.

106

GIEDRĖ PAČENKIENĖ

CUKRUOTOS SPANGUOLĖS

Šios spanguolės – tikros apgavikės! Saldžiame cukraus apvalkale slepiasi rūgščios išdykėlės, ragaujant priverčiančios prisimerkti. Ir kai atrodo, kad jau gana tos apgavystės, rankos pačios tiesiasi – na, dar saujelę... Jos papuoš bet kurį pyragą – saldus šerkšnas atrodys tikrai žiemiškai.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

MEDUOLIŲ SKONIO SPRAGĖSIAI

Spragėsiai – tarsi nieko naujo. Bet, palaukite, kas čia taip kvepia? Ir taip neįprastai skanu? Mintimis nukeliaujame į kino teatrą – į filmą apie snieguotas Kalėdas ir spragsinčius Naujuosius metus.

MORENGINĖS LAZDELĖS

Jei kepsite pavlovą (receptas 111 psl.), pasigaminkite morenginių lazdelių – jos tinkamos tiek puošti, tiek skanauti.

IMBIERŲ IR APELSINŲ ŽIEVELIŲ CUKATOS

Šie papuošimai yra pavojingai gardūs – tikrai verta pasiruošti daugiau! Papuošite pyragą, o kas liks – pamirkykite į juodąjį šokoladą, leiskite jam sustingti ir supakuokite į skaidrius maišelius – saldi dovana nepaliks abejingų.

ŠAMPANO ŽELĖ

Prašmatnumas ir geras skonis. Na, dar šiek tiek šventėms būtino žvilgesio. Į šią želę galite berti ir uogų – puikiai atrodys supjaustyta. Rinkitės klasikinį arba rožinį šampaną ar putojantį vyną.

MARCIPANAS

Ar žinojote, kad pasigaminti marcipaną yra juokų darbas? Tai puikus migdolinis skanėstas, kuriam reikia vos trijų sudedamųjų dalių. Siūlau pabandyti! Tinkamas kočioti – galima naudoti papuošimams, pyragams ar tiesiog skanauti vieną (nesakykite to namiškiams, jei nenorite, kad jis greitai baigtųsi).

RIEŠUTINIAI PRIESKONINIAI TRIUFELIAI

Sveiki, paprastai ir greitai pagaminami. Jei gaminsite ne tik puošti, bet ir dovanoti kolegoms, rutuliukų viduje paslėpkite po skrudintą lazdyno riešutą.

107

SIRUPUOTI DŽIOVINTI VAISIAI

CUKRUOTOS SPANGUOLĖS

Reikės: • itin plonai pjaustytų vaisių: obuolių, kriaušių, apelsinų, greipfrutų... • 400 g cukraus • 100 g vandens Kuo ploniau supjaustysime vaisius, tuo gražiau jie atrodys. Nustatę silpną kaitrą iš vandens ir cukraus apie 5 min. verdame sirupą. Geriau puode ar keptuvėje plačiu dugnu, taip vienu metu tilps daugiau riekelių. Vienu sluoksniu į sirupą sudedame vaisių riekeles ir apie 10 min. verdame, kol jie suminkštės ir paskaidrės. Nuvarviname sirupo perteklių, dėliojame nesuglausdami ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir apie dvi valandas džioviname orkaitėje, ne aukštesnėje 100 °C temperatūroje.

108

GIEDRĖ PAČENKIENĖ

Reikės: • 1 puodelio uogų • 250 g vandens • 250 g ir 100 g cukraus Pirmiausia išverdame sirupą iš vandens ir 250 g cukraus, kol visiškai ištirps cukraus kristalai. Truputį atvėsinkime ir užpilkime ant uogų. Jokiais būdais negalima pilti karšto sirupo, nes spanguolės susproginės. Įsitikinkime, jog visos uogos paniro į sirupą, – dangčiu ar lėkštele galime švelniai jas spustelėti žemyn. Taip panardintas uogas laikysime parą. Nukošiame sirupą, uogas paskleidžiame ant kepimo popieriaus, kad apdžiūtų, apiberiame likusiu cukrumi ir švelniai jame apvoliojame visas uogas. Paliekame išdžiūti. Taip pat galima cukruoti ir rozmarino šakelę.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

MEDUOLIŲ SKONIO SPRAGĖSIAI

Re cep tai

Galite nusipirkti meduoliams gardinti skirto jau paruošto prieskonių mišinio. Bet galite susimaišyti patys – mėgstamiausius norimomis proporcijomis. Aš naudojau jau paruoštą mišinį.

MORENGINĖS LAZDELĖS

Kukurūzus spraginame puode – beriame į įkaitintą aliejų su trupučiu sviesto. Aliejaus reikia tiek, kad tik dengtų puodo dugną, ir šaukšto sviesto. Nepamirškite uždengti dangčiu, kitaip spragėsiai šokinės iš puodo. Kai tik išsprogs visi grūdeliai, du šaukštus cukraus ir du arbatinius šaukštelius prieskonių beriame tiesiog ant kukurūzų, vėl uždengiame dangtį ir puodą gerai pakratome, kad visi spragėsiai pasidengtų prieskoniais ir cukrumi.

Gamindami Pavlovą (111 p.), atsidedame truputį baltymų masės, ją krečiame į konditerinį maišelį arba susisukame tūtą iš kepimo popieriaus. Svarbu, kad galas būtų kuo apvalesnis. Ant kepimo popieriumi išklotos skardos spaudžiame ilgas morengo virveles – kuo ilgesnes, per visą skardą. Džioviname orkaitėje kartu su pavlova. Sandarioje dėžutėje šias lazdeles galima laikyti iki pusės metų. Morengas bijo drėgmės, todėl lazdelėmis desertą puošiame prieš pat patiekdami.

IMBIERŲ IR APELSINŲ ŽIEVELIŲ CUKATOS Nulupame imbiero šaknį, supjaustome kubeliais arba griežinėliais. Nuo apelsinų nulupame žievelę, ją supjaustome juostelėmis. Apelsino žieveles puode užpilame vandeniu, paverdame keletą minučių ir nukošiame. Taip kartojame tris kartus. Po to ragaujame – jei žievelė vis dar labai karti, kartojame virimo procedūrą. Kitame puode pasiruošiame sirupą.

Reikės: • 200 g cukraus • 100 g vandens Vandenį su cukrumi užverdame, suberiame imbierus ir nuvirtas žieveles, dar kartą užverdame, atvėsiname, uždengiame, paliekame stovėti per naktį. Kitą dieną šį puodą su imbierais ir žievelėmis sirupe paverdame 20 min., nukošiame, gabalėlius išdėliojame ant kepimo popieriaus, kad apdžiūtų. Galima apvolioti cukruje.

MARCIPANAS ŠAMPANO ŽELĖ Reikės: • butelio (750 ml) nealkoholinio rausvojo šampano • 250 g cukraus • 20 g želatinos • 1 šaukštelio citrinų sulčių • 50 g vandens Želatiną išbrinkiname šaltame vandenyje. Vadovaujamės gamintojo rekomendacijomis – naudojamas želatinos kiekis gali skirtis, atsižvelgiant į gamintoją, tad skaitykite rekomendaciją ant pakuotės. Į puodą beriame cukrų, pilame citrinų sultis, pusę butelio šampano ir kaitiname, kol visiškai ištirps cukrus, o mišinys beveik virs. Sukrečiame išbrinkusią želatiną ir supilame likusį šampaną, dar truputį pakaitiname, kad viskas ištirptų. Mišinį atvėsiname, supilame į keturkampę skardą ir statome į šaldytuvą sustingti. Pjaustome kubeliais.

Reikės: • 300 g migdolų miltų • 250 g miltelinio cukraus • 60 g vandens • kelių lašų migdolų esencijos Migdolų miltai turėtų būti malti be luobelių. Jų galima nusipirkti daugelyje prekybos centrų. Bet tikrai nieko tokio, jei, pavyzdžiui, malsite su luobele, tada marcipanas tiesiog bus tamsesnis. Taigi, į smulkintuvą beriame sijotus miltus, miltelinį cukrų ir keletą sekundžių malame. Pilame vandenį ir migdolų ekstraktą. Jungiame smulkintuvą, kad masę sumaltų iki vientisos tešlos konsistencijos. Jeigu matome, kad masė dar biri, įpilame truputėlį vandens, tik nereikėtų padauginti, geriau po kelis lašelius negu iš karto daug. Marcipaną suminkome į ritinį, susukame į maistinę plėvelę, kad nedžiūtų, ir taip sandariai galime laikyti iki kelių mėnesių. Jei limpa kočiojant, pabarstome milteliniu cukrumi.

RIEŠUTINIAI PRIESKONINIAI TRIUFELIAI Reikės: • 200 g riešutų: tinka migdolai, lazdynų, graikiniai, galite rinktis vieną rūšį arba maišyti • 130 g avižinių dribsnių • 100 g džiovintų datulių, išmirkytų šiltame vandenyje • 2 šaukštų kokosų sviesto • 2 šaukštų klevų sirupo ar bet kokio mėgstamo saldiklio • 1 šaukšto prieskonių mišinio: cinamono, imbiero, muskato, kardamono, anyžiaus • apvolioti: kakavos, maltų riešutų, miltelinio cukraus Viską beriame į smulkintuvą ir malame iki lipnios masės. Nebūtinai masė turi būti vientisa, gali likti riešutų gabalėlių. Rankomis formuojame rutuliukus, apvoliojame kakavoje, riešutuose, milteliniame cukruje ir dedame į šaldytuvą, kad sustingtų.

109

Angliškas vaisių pyragas Gilias tradicijas turintį anglišką vaisių pyragą galima iškepti iš anksto ir kelias savaites brandinti laukiant Kalėdų. Tereikia vis palaistyti stipria juodąja arbata, šeriu, romu arba brendžiu ir laikyti sandarioje dėžutėje ar gerai apvyniojus formą folija. Dar svarbu šiam pyragui naudoti rudąjį, nerafinuotą „Dansukker“ cukrų, nes jis kepiniams suteikia sodrumo ir karamelinio poskonio.

Reikės: • 250 g džiovintų spanguolių • 250 g razinų arba džiovintų slyvų • 100 g džiovintų figų • 100 g džiovintų abrikosų • 100 g apelsinų, citrinų arba imbierų cukatų • 130 ml labai stiprios juodosios arbatos arba romo • 130 g sviesto • 130 g nerafinuoto cukranendrių cukraus „Dansukker“

• 4 kiaušinių • 130 g miltų • 0,5 šaukštelio kepimo • 1 šaukštelio meduolių

miltelių

prieskonių • 50 g maltų migdolų • 1 citrinos žievelių • 1 apelsino žievelių • 50 g migdolų arba graikinių riešutų • žiupsnio druskos

Pavlova su troškintomis kriaušėmis ir spanguolėmis

Džiovintus vaisius, tarkuotas citrinos bei apelsino žieveles, „Dansukker“ cukrų ir žiupsnį druskos beriame į puodą, sudedame sviestą ir supilame arbatą (arba romą). Užverdame ir nustatę silpną kaitrą leidžiame pakunkuliuoti apie 10 min. Nepamirštame pamaišyti. Masę paliekame atvėsti. Orkaitę įkaitiname iki 120 °C – šis pyragas turi kepti ilgai ir lėtai. Pasiruošiame 20 cm skersmens skardą. Jei joje ir brandinsite pyragą, užteks patepti sviestu. Jei išimsite, į dugną klokite dvigubą kepimo popieriaus sluoksnį ir ištieskite popieriaus lakštą palei formos kraštą. Į pravėsusią vaisių masę įmaišome maltus ir nesmulkintus riešutus. Po vieną įmušame kiaušinius ir vis pamaišome. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir meduolių prieskoniais. Po truputį įmaišome į tešlą. Masę sukrečiame į kepimo formą, išlyginame paviršių, o viduryje padarome nedidelį įdubimą, kad vidurys per daug neiškiltų. Kepame 1,5 valandos. Jei po valandos pyrago viršus ims smarkiai ruduoti, uždengiame folija. Atvėsusio pyrago viršų subadome smeigtuku ir palaistome arbata ar alkoholiniu gėrimu. Laikome dėžutėje ar apsukame folija, o kas savaitę palaistome ir brandiname.

Pavlova labai greitai gali pasidabinti kalėdiniu drabužiu ir tapti tikra Kalėdų ar Naujųjų metų stalo puošmena. Baltas tarsi sniego debesis ir traškus kaip pirmasis ledas morengas, puoštas plakta grietinėle, spanguolėmis ir svieste ištroškintomis kriaušėmis, suvilios ne tik pavlovos mėgėjus.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

4. 5.

Morengui: • 6 kiaušinių baltymų • 440 g cukraus miltelių „Dansukker“ • žiupsnio druskos • šlakelio citrinų sulčių

reklami ni s p roj ekta s

Prieš gamindami pyragą galite per naktį palikti džiovintus vaisius išmirkti arbatoje arba alkoholyje.

110

Pasiruošiame morengą. Orkaitę įkaitiname iki 140 °C. Plakame kiaušinių baltymus ir pamažu, pažiūrėdami, ar išsimaišė, beriame „Dansukker“ cukraus miltelius. Kartu su paskutine porcija cukraus beriame žiupsnį druskos ir pilame šlakelį citrinų sulčių. Ant kepimo skardos suformuojame morengą. Jį šauname į orkaitę ir vos uždarę dureles sumažiname temperatūrą iki 80–90 °C. Paliekame morengą džiūti 3–4 val. Į puodą suberiame spanguoles, užpilame apelsinų sultimis, beriame apelsino žieveles, cukrų ir paverdame, kol išsiskirs uogų sultys ir viskas šiek tiek sutirštės. Kriaušes nulupame, supjaustome griežinėliais ir pakepiname svieste su prieskoniais. Išgriebiame ir paliekame atvėsti. Prieš tiekdami tortą, grietinėlę išplakame su cukraus milteliais. Krečiame ją ant iškepusio morengo, dedame kriaušių griežinėlius ir troškintas spanguoles.

Reikės: • 2 didelių kriaušių • 20 g sviesto • 0,5 šaukštelio cinamono arba meduolių prieskonių • 250 g šaldytų arba šviežių spanguolių • 1 apelsino sulčių ir žievelių • cinamono lazdelės • 2 šaukštų „Dansukker“ cukraus „Panevėžio plius“ • 250 ml plakamosios grietinėlės • 2 šaukštų cukraus miltelių „Dansukker“

Rinkitės mėgstamus džiovintus vaisius, svarbu, kad susidarytų 800 g.

„Dansukker“ nerafinuotas cukranendrių cukrus gaminamas iš atogrąžų klimate auginamų cukranendrių. Cukruje juntamas karamelės poskonis paryškina visų kepinių skonį.

„Dansukker“ cukraus milteliai tinka ir morengams ruošti, ir plaktai grietinėlei saldinti, ir kepiniams papuošti. Šie cukraus milteliai visada lieka smulkūs ir nesušoka į gabalus, nes pagaminti pagal modernią gamybos technologiją.

Daugiau receptų rasite GYVENIMAS YRA SALDUS www.dansukker.lt

111

Nuo vadybos iki konditerijos Pamatęs vilnietės ALINOS POCIENĖS gardumynus ir jų paragavęs nė nesuabejotum, kad ji yra aukšto lygio konditerė. Moteris virtuoziškai kepa įmantriausiaus tortus su kataifi tešla ar japonišku biskvitu ir tikriausiai galėtų pagaminti bet kurios tautos firminį desertą: ar tai būtų lenkiškas aguonų pyragas „Makowiec“, ar ispaniškos churros, ar prancūziški eklerai.

Vaikystėje Alina saldumynų beveik nevalgė, o ir jokių kulinarijos mokslų nebaigė. Ji turi tarptautinio verslo magistro diplomą, kuris dabar jau užmirštas guli stalčiuje, o pomėgiu buvusi konditerija tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Alina gardžiai ruošia mėsą ar žuvį, kepa duoną, tačiau atsimena, kad pojūčiai ir kvapai paaštrėjo prieš aštuonerius metus gimus sūnui Adomui. Tuomet radosi daugiau laiko, daugiau kepinių ir aiškus suvokimas, kad konditerija teikia pilnatvės pojūtį. „Pasaulis sustoja, kai gaminu desertus. Man patinka tortuose slypintis šventės jausmas, kai galvoje skamba graži daina. Tortai – visada šventė. Sukurti kitam žmogui šventę – laimė“, – pasakoja Alina. Kad puošdama tortus išlavintų meno pojūtį ir kompoziciją, vilnietė lankė tapybos paskaitas, o kad ragaujamų desertų kalorijos neliptų prie kūno, ji bėgioja. „Nevalgyti, kai taip skanu, negaliu, todėl užsidedu ausinuką, įsijungiu garso knygą ir kartais 20 km kaip nebūta“, – prasitaria Alina. Beje, jei klientai vis prašo eklerų su pistacijų kremu, tai Alina gardžiuojasi ekleru su vištų kepenėlių paštetu ir vyšniomis. KŪČIOS SULIG PIRMĄJA ŽVAIGŽDE Kalėdos Alinai nuo vaikystės ypatinga šeimos šventė, kurios visada laukdavo. „Galbūt todėl, kad tai – laikas su artimiausiais žmonėmis, kai nutyla miestas ir darbo šurmulys, kai nutolsta rūpesčiai, kai, atrodo, net laikas sulėtina žingsnį. Esi šeimos rate. Tai tarsi laikyti savo vaiką už rankos einant keliu. Eini, maža rankytė tavo delne, ir jauti pilnatvę ir šilumą“, – pasakoja konditerė. Jų šeimos šventės iki šiol vyksta pagal gilias tradicijas: nuo ryto ruošiantis šventėms pasninkaujama, Alina su mama gamina 12 Kūčių patiekalų, o prie stalo sėdama sužibus pirmajai žvaigždei.

112

AGNĖ TUZINAITĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Pyragaičiai „Kūčiukų interpretacija“ Kuklūs kūčiukai gali įkvėpti visai nekukliam Kalėdų desertui. Pyragaičius „Kūčiukų interpretacija“ inspiravo „biskvitinės bulvytės“ receptas ir noras atkartoti aguonų piene išmirkusių, burnoje tirpstančių kūčiukų tekstūrą. Medaus biskvito ir kremo duetas, pagardintas karamelizuotais riešutais ir pienišku šokoladu, sukuria tikrą šventę gomuriui.

Medaus biskvitui reikės: • 170 g medaus • 80 g sviesto • 90 g cukraus • 350 g miltų • 1 kiaušinio • 1 šaukštelio sodos • 45 g pieno • žiupsnio druskos • 20 g prieskonių mišinio meduoliams Gaminame: 1. Į puodą sudėkite medų, sviestą ir cukrų. Lėtai kaitinkite, kol medus, sviestas ir cukrus ištirps ir masė taps vienalytė. Atvėsinkite. 2. Sodą išmaišykite su pienu. 3. Įdėkite medaus masę į didelį dubenį ir suberkite miltus, sodos ir pieno mišinį, druską, prieskonius, įmuškite kiaušinį. Išmaišykite iki vientisumo. Tešla bus gana skysta, bet vėliau sutirštės ir ją galima bus iškočioti. Uždenkite dubenį su tešla (bet ne sandariai, nes tešla turi kvėpuoti) ir įdėkite į šaldytuvą nakčiai. 4. Išimkite tešlą iš šaldytuvo. Įkaitinkite orkaitę iki 170 °C. Išklokite kepimo popieriumi kepimo skardą. 5. Iškočiokite tešlą į 0,5 cm storio lakštą ir perkelkite jį į kepimo formą. Išlyginkite. 6. Pašaukite į orkaitę ir kepkite 15–20 min. 7. Išimkite ir ataušinkite.

113

šventiniai kepiniai Kremui: • 6 kiaušinių trynių • 180 g cukraus • 60 g vandens • 270 g minkšto kambario temperatūros sviesto

Minkšti meduoliai su cukatomis

Gaminame: Trynius sudėkite į virtuvės kombaino indą ir pradėkite plakti. Cukrų su vandeniu supilkite į puodą ir užvirkite sirupą iki 121 °C temperatūros. Plakdami toliau lėtai pilkite sirupą į plakamus trynius (karštas sirupas juos pasterizuos) ir plakite, kol kremas atvės iki kambario temperatūros ir taps purus. Įdėkite sviestą ir lengvai suplakite, kad viskas susimaišytų ir susijungtų.

Šiems meduoliams tešlą būtinai maišykite su medumi, maltais riešutais ir nepagailėkite cinamono, gvazdikėlių, juodųjų ir kvapiųjų pipirų, imbierų bei kardamono. Visi šie prieskoniai sukomponuoti „Santa Maria“ meduolių prieskonių mišinyje, tad nereikės ieškoti kelių skirtingų.

Lebkuchen yra privalomas Kalėdų laikotarpio atributas Vokietijoje – tai minkšti prieskoniais pagardinti meduoliai su riešutais ir cukatomis. Jie puikiai tinka ir dovanai, ir ant eglutės pakabinti.

Reikės: • 200 g medaus • 90 g sviesto • 200 g miltų • 100 g maltų migdolų (ar kitų riešutų) • 1 kupino šaukštelio kepimo miltelių • 3 šaukštelių meduolių prieskonių „Santa Maria“ • 1 šaukšto kakavos • žiupsnio druskos

Įdarui: • 30 g pieniško šokolado • 70 g pralinė pastos • 100 g grietinėlės Gaminame: Išlydykite šokoladą ir sumaišykite su pralinė. Iki 40 °C pašildytą pieną sutrinkite su šokolado ir pralinė mase. Išpilstykite į mažas silikonines formas (arba skirtas ledukams) ir užšaldykite. Glazūrai: • 300 g kakavos sviesto • 600 g baltojo šokolado • 100 g pieniško šokolado

114

Nustatę silpną kaitrą puode, vis pamaišydami pakaitiname sviestą su medumi. Sviestui ištirpus supilame į didesnį dubenį ir 5–7 min. statome į šaldytuvą.

2. Miltus sumaišome su maltais migdolais, kepimo milteliais, meduolių prieskoniais „Santa Maria“, kakava ir druska.

Gaminame: Atskirai išlydykite šokoladą ir kakavos sviestą. Sumaišykite ir sutrinkite iki vientisos masės.

3. Į sviesto ir medaus mišinį pamažu įsijojame sausas sudedamąsias dalis ir maišome, kol tešla sukibs į vientisą lipnią masę. Dedame į šaldytuvą 1 valandai. 4. Orkaitę įkaitiname iki 200 °C. Dvi dideles kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi. 5. Šlapiomis rankomis formuojame už golfo kamuoliuką šiek tiek mažesnius rutuliukus, paplojame jų viršų ir dedame ant kepimo skardos palikdami tarpus, nes meduoliai plėsis. Galite išspausti širdeles ar žvaigždutes. Kepame apie 12–15 minučių. 6. Puošiame atvėsusius. Baltam glajui sumaišome vandenį ir miltelinį cukrų, o šokoladą ištirpiname garų vonelėje. Pamirkome meduolius į pasirinktą glaistą ir pabarstome riešutų trupiniais ar cukatomis.

re kla mi ni s p roj e ktas

Surenkame: 1. Išimkite iš formų įdarą, į kiekvieną įbeskite medinį dantų krapštuką ir panardinkite į glazūrą. Iš karto ištraukite. Kadangi įdaras užšalęs, glazūra greitai sustings. Išimkite dantų krapštuką. Paruoštą įdarą galima laikyti šaldiklyje. 2. Biskvitą sumalkite iki trupinių konsistencijos ir sumaišykite su kremu. Rekomenduojamas santykis 600 g biskvito ir 400 g kremo. Įmaišykite 20 g konjako arba likerio „Grand Marnier“. Tešla turi būti minkšta ir lengvai minkoma. Paimkite gabaliuką tešlos, padarykite iš jos blyną, įdėkite į vidų įdaro ir užklokite jį tešla. Suformuokite „kūčiuką“. Pakartokite su likusia tešla ir įdaru. Pyragaičius gerai atvėsinkite, galima ir užšaldyti. 3. Panardinkite juos į glazūrą (ta pati technika kaip ir su įdaru), išimkite ir kol glazūra dar nesustingo, apibarstykite aguonomis. 4. Jei pyragaičiai buvo užšaldyti, palikite juos šaldytuve. Patiekite kambario temperatūros – tada jie skaniausi.

Papuošti: • 100 g miltelinio cukraus • kelių šaukštų verdančio vandens • šokolado • citrusinių vaisių cukatų • smulkintų riešutų

patarimai

Su „Santa Maria“ meduolių prieskoniais galite kepti ne tik imbierinius sausainius ar meduolius, berkite šių prieskonių į obuolių ar morkų pyragus. Nepadauginkite jų, nes kokybiški prieskoniai „Santa Maria“ pasižymi ryškesniu aromatu ir skoniu. as ir kvap konis s ų . d Kalė į vieną uotas supak

Jei meduolius laikysite sandariame inde, jie puikiai išsilaikys ne vieną savaitę. Tad galite jų pasiruošti kalėdinėms dovanoms. Į tešlą galite įtarkuoti apelsino žievelės. Daugiau receptų su „Santa Maria“ meduolių prieskoniais rasite www.beatosvirtuve.lt.

115

KALĖDINĖ PUOKŠTĖ IŠ BALTOS STUDIJOS Šiek tiek pavydžiu žmonėms, kurie kasmet patiria Kalėdų netikėtumą. Kai daugelis stebisi, kad anksti suskambo šventinės dainos prekybos centruose, sakinio, jog „Kalėdos šiemet atėjo taip greitai“, iš mano lūpų tikrai neišgirsite. Žiemos šventės mane ne užgriūva netikėtai, o atsliūkina ramiai ir po truputį, maždaug vasaros pabaigoje, kuomet pradeda dėliotis kalėdinių renginių kalendorius. Ruduo man asocijuojasi ne su krintančiais lapais ir jaukiais

Mantė – renginių, erdvių ir visokiausių svarbių progų stilistė, floristines ir dekoro idėjas kurianti ir materializuojanti pačios įkurtoje „Baltoje studijoje“. Mantę dažnai kviečiamės kaip greitąją pagalbą, kai reikia rudenį sukurti Kalėdas ar nupinti vainiką vasaros viršeliui. Pilna paprastumo, tikrumo ir kūrybingumo.

vakarais namuose, o su įsibėgėjusiu pasiruošimu Kalėdų sezonui, kuris jau lapkričio pradžioje pavirsta į visišką šėlsmą dekoruojant vitrinas, patalpas, fotosesijas ar renginius. Apie gruodį neverta nė kalbėti – tikrai... yra toks mėnuo? Čia turbūt tas mėnuo, kai suprantu, kad iš mašinos sėdynių eglių spyglius išsisiurbsiu geriausiu atveju birželį, o ryškus manikiūras daromas ne tam, kad šventiškai nuteiktų, o kad nukreiptų įtarius aplinkinių žvilgsnius nuo samanose nužaliavusių pirštų. Ir tik tada, maždaug gruodžio viduryje, kai, atrodo, aplink visi tik pametė galvas ir puolė ruoštis šventėms, mane aplanko ramybė, kad visi metų darbai atlikti. Kai visi puošia savo pirmąją ir vienintelę Kalėdų eglutę namuose, aš jau būnu priskaičiavusi jų dešimtis arba artėju link šimto. Labai mėgstu vesti paskutines metų kalėdinių vainikų dirbtuves, nes būtent jų metu užplūsta ta tikroji šventinė euforija, artumas su šalia esančiais žmonėmis ir tokia nepaaiškinama laimė. Nors man tenka prisidėti prie daugybės dekoro projektų, turiu pripažinti, kad į namų dekoravimą šventėms žiūriu daug paprasčiau. Man visai smagus tas dvigubas kalėdinis žaidimas, laviruojant tarp prašmatnios viešumos ir visiškai atvirkščios, paprastos ir šiek tiek ūkiškos namų aplinkos. Ir nėra čia jokios melagystės ir išdavystės, juk būtent tokie ir esame – visi mėgstame tą vieną dieną išeiti „į žmones“ su derama „tegul viskas šiandien blizga“ nuotaika, bet vakare grįžus norisi susisukti į pleduką ir gal net netyčia užmigti ant sofos viduryje pokalbio su namiškiais. Nieko prašmatnaus, tik namų jaukumas.

116

MANTĖ KRIUKIENĖ

JOANA BURN

117

O DABAR APIE TAI, IŠ KO SUSIDĖJO MANO PUOKŠTĖ KALĖDIŠKAI „BEATOS VIRTUVEI“: Tad ir mano kalėdinė

1. Esminis ir pagrindinis triukas – pasirinkti tinkamą vazą. Kadangi žiemą daugiausia merkiame ne gėles, o šakas, skaidri vaza čia netiks. Šakos greitai nuspalvina vandenį, o nešvara nenuteikia šventiškai. Tad renkamės neskaidrią vazą plačiu kaklu, kad augalus galėtume laisvai komponuoti.

puokštė gimė toje tikroje nuotaikoje, nesusuktoje į tobulo apskritimo vainiką ir nežėrinčioje aukso blizgučiais. Kalėdos man yra laikas, kai visko daug, gal net per daug – viskas verda, kunkuliuoja, per kraštus liejasi ir emocijos, ir patiekalai puoduose. Taip ir puokštėje išsiliejo visi metų patyrimai – ir nendrės,

2. Augalų pasirinkimas. Vadovaujamės senu geru principu „šis tas seno, šiek tiek skolinto ir truputis naujo“: kažkur namuose tikrai rasite dar nuo rudens vazoje užsilikusių smilgų, hortenzijų ar aguonų dėžučių (aš naudojau vasarą skintas nendres). Tada einame į kiemą šakelės pušies, tujos, kipariso –spygliuočių lietuvių kiemuose netrūksta. Aš eglės šakų puokštėje nenaudojau, norėjosi atsisakyti to jos tobulumo ir įprastumo. Ir, žinoma, kažkas naujo: įvertinus grobius iš namų ir kiemo, galima ir apsipirkti. Aš naudojau įvairius eukaliptus, kad jų sidabriška žalia spalva suteiktų šiek tiek sumaišties mūsų ramiam sodriam lietuviškam žalumui. 3. Padažymai ir pablizginimai. Kad ir kokia puokštė laukiška ir natūrali, vis tik Kalėdoms norisi nors truputėlio ko nors blizgaus ar tiesiog „ne į temą“. Mano puokštėje taip atsirado šaltibarščių spalva dažytų kiparisų šakelių.

skintos Nidos pamaryje, ir afrikinės smilgos, kurias kažkaip pavyko užauginti Lietuvoje, ir pušis kasdienė.

3. Komponavimas. Komponuojam paprasčiausiai: aukštus besistiebiančius augalus keliam į viršų, pagrindą užpildome masyviomis stabiliomis pušimis, kreivus ir krintančius dedam į šonus, kad linktų iš vazos, užpildytų erdvę savo perteklium. 4. Jei puokštės komponavimas jums ne terapija, o kūrybinės kančios, puokštę būtinai suriškite virvele. Tuomet kaskart keičiant vazoje vandenį ji išlaikys tą sunkiai sukurtą formą.

. Skanus linkejimai Šventiniu laikotarpiu kasmetinis klausimas „Ką dovanoti?“ – paprasčiausia dovanoti tai, kas valgoma. „Alvo“ riešutų ir džiovintų vaisių dovanų rinkiniai – aukštos kokybės, kruopščiai atrinktos žaliavos, išskirtiniai skonių deriniai net išrankiausiems gurmanams.

Viskas viename! Riešutų ir datulių rinkinys „Skanūs linkėjimai“ (600 g)

Labiausiai patiks smaližiams! Karamelizuotų riešutų rinkinys su medumi (270 g)

Kai norisi ko nors natūraliai saldaus! Uogų ir kakavos skonio datulių rinkinys (300 g)

Kai norisi įvairovės! Riešutų ir datulių rinkinys (240 g)

118

@Alvo

www.alvas.lt

VAINIKAI PAGAL KVIETKAS KVIETKOS – tai Aistės Miliauskaitės ir Ievos Matuliauskaitės kūrybinis duetas bei Kauno centre įsikūręs floristikos butikas, kurį Aistė vadina svajonės išsipildymu. Neapsigaukite, liaudiškais rūtų darželiais čia nekvepia. Po trumpu, šmaikščiu pavadinimu slepiasi ryškios gėlės ir idėjos. „Kvietkomis“ gėles vadino mano močiutė, čia ir sentimentai, ir šiokia tokia ironija. Man „Kvietkos“ yra gėlės su charakteriu, bohemiškos, laisvos dvasios modernios padraikos. Toks mūsų su Ieva kūrybinis stilius“, sako Aistė. Puikiai papildydamos viena kitą, jos pradėjo nuo renginių, vestuvių planavimo, koordinavimo, dekoravimo, dizaino ir spaudos darbų. Vėliau visiškai atsitiktinai atrado gėles ir dabar, juokiasi, pačios sau pavydi tokių kūrybiškų darbų, dėkoja Dievui už taip sukritusias aplinkybes, nes jos atvėrė širdis ir naujus horizontus. Po renginių organizavimo studijų Škotijoje Aistė buvo tikra, kad grįžusi Lietuvon organizuos konferencijas ir parodas, sako visai nesvajojusi tapti vestuvių planuotoja kaip Dženifer Lopes filme. Nustebo paaiškėjus, kad asmeninės šventės turi gerokai daugiau emocinio užtaiso, smagu užmegzti asmeninį ryšį su užsakovais ir pajusti tos ypatingos dienos laimės purslus. „Kvietkos“ nenustygsta, amžinai ieško naujų derinių, medžiagų ir aukso vidurio tarp egzotiškų gėlių ir lietuviškų augalų iš mažų vietinių ūkelių ar sodelių.

120

GINTĖ ZURBAITĖ

TOMAS VIRŠILAS

121

Be ko „Kvietkos“ neįsivaizduoja žiemos švenčių? „Be vainikų, nuoširdžiai sakau! Tikrai Lietuvoje kalėdiniai

ilgaamžę puošmeną. Skirtingi poreikiai diktuoja skirtingus

vainikai mėgstami, jų pynimo kursai prieš šventes noriai

sprendimus, tačiau viena bendra visiems atvejams: šventėms

lankomi, tai tikros elfų dirbtuvės ir fantastiška prieškalėdinė

norime to, ko paprastai savo aplinkoje nematome kitu metu.

karštligė, per kurią pamirštame kelią į namus, bet ji džiugina

Nuotaiką sukuria taiklūs akcentai, jie gali būti minimalūs,

ir įkvepia visus.“ Aistės namiškiai kartais jos modernias

svarbu, kad būtų „švieži“, proginiai.

kalėdinių vainikų interpretacijas išvadina „joninėmis“,

Aistė pataria apsidairyti namuose ar garaže. Kūrybiškai

draugiškai pakritikuoja pastelines rožines, žydras spalvas

panaudojus turimus daiktus, jie ne tik papuoš erdvę, bet ir

ar ryškius derinius, bet „Kvietkos“ ištikimos savo laisvam

paliks gerą jausmą širdyje dėl tausojamos gamtos.

polėkiui, labai skatina drąsiai kurti ir kitus. Visame pasaulyje plinta tvarumo ir atsakingo vartojimo

Daugelis spintoje turbūt turite bent vieną vielinę pakabą, lengvai iš jos sulenksite lanką, prie jo siūlu galima

idėjos, svarbus natūralumas ir ekologija. Aistė ir Ieva

pritvirtinti žalių augalų. Nesunku prieš Kalėdas rasti kėnio

šioms tendencijoms pritaria visomis keturiomis. Jos dažnai

šakelių – jomis prekiaujama prie didžiųjų prekybos centrų,

išdovanoja dar geras, bet jau nebeparduodamas gėles arba

prekiautojai neretai nebereikalingas ten ir palieka, po vėtros

džiovina gražiai džiūvančius augalus, panaudoja juos vėliau,

pasivaikščioję miškuose rasite prilaužytų spygliuočių,

bet perspėja, kad suderinti nulio šiukšlių filosofiją su estetika

ypač tinka pušis, ji lengvai gula į vainiką, iš karto didina

ne visada paprasta, tikrai gerokai lengviau visko naujo

jo tūrį. Dar reikėtų kelių netikėtų, nekasdienių augalų.

prisipirkti ir pritrenkti aplinkinius gausa ar vienadienės

Puikiai tiktų magnolijos kietais, žvilgiais, išraiškingais lapais

mados efektais.

ar eukalipto šakelė – malonus kvapas ir džiūvant gražiai

Tai ką gi daryti, paklausite, Kalėdų puošybai rinktis

122

investicija į naujovišką, malonaus medžiagiškumo kitą

pilkėjantys lapeliai džiugins ir po švenčių. Leiskite sau tai,

TIK natūralius, lengvai suyrančius dalykus? Taip, jei

ko dar nebandėte! Puošnumo suteiks šiek tiek blizgesio:

apsiribosite vėjo parke nulaužtomis pušų šakelėmis, bet gal

aukso spalvos milteliai, šilko ar aksomo juostelė. Viskas!

kasmet namams ar kontorai perkate, tai yra kertate, kėnį,

Tereikės trupučio laiko, po ranka esančių daiktų ir augalų,

kuris iki jam lemtingų Kalėdų auga mažiausiai penkerius

kūrybiškumo ir saiko. Težydi šventės širdyje, pusiausvyra

metus? Gal tuomet geriau ta sena dirbtinė eglutė... Ar

Žemėje ir kvietkos darželiuose!

123

KUKULIUKŲ LĖKŠTĖ

AGURKAI SU VARŠKĖS KREMU

Užkandžių dėlionės Naujųjų metų vakarui Nesvarbu, kaip sutiksite Naujuosius metus – galbūt tai bus tiesiog jaukus vakaras prie televizoriaus ekrano, bet jei vaišės bus nekasdieniškos ir iš anksto suplanuotos, šventinę nuotaiką tikrai pajusite. Taupykite sveikatą, laiką ir jėgas – tegul maisto produktus jums surenka ir tiesiai į namus pristato BARBORA. Viską, ko prireiks šioms šventinėms lėkštėms, tikrai surasite internetinėje maisto parduotuvėje www.barbora.lt, o ir teritorija, kurioje zuja BARBORA autobusiukai, kiekvienais metais plečiasi. Svarbu iš anksto rezervuoti pristatymo laiką!

Ryškios spalvos, įvairūs skoniai ir greitas paruošimas – ši lėkštė tikras malonumas akiai ir gomuriui.

Ilgavaisį agurką supjaustome griežinėliais. 250 g varškės suplakame su dviem šaukštais medaus, dosniu žiupsniu druskos ir pipirų. Varškės kremą dedame ant agurko, pabarstome kapotais skrudintais lazdynų riešutais.

Smulkiai supjaustome svogūną. Sutarkuojame obuolį ir morką. Į keptuvę pilame alyvuogių aliejaus, pakepiname svogūnus ir morkas, vėliau beriame tarkuotą obuolį ir truputį patroškiname. Sumaišome su 500 g maltos vištienos, dedame šaukštą kmynų ir žiupsnį druskos. Įmušame ir išmaišome kiaušinį. Formuojame kukuliukus, kepame 180 °C orkaitėje apie 20 min.

Maisto smulkintuvu į vientisą masę sutriname ryšelį krapų ir bazilikų, 50 ml alyvuogių aliejaus, skiltelę česnako ir saujelę saulėgrąžų, pasūdome. (Jei nenorime gaminti krapesto, naudojame pirktinį pestą.) Virtus burokėlius supjaustome griežinėliais, ant jų dedame silkės gabalėlius ir pašlakstome krapesto.

124

reklaminis projektas

Pasigaminkite ir nustebsite, kokiomis naujomis natomis čia suskamba tradiciniai lietuviški skoniai.

ITALIŠKI JAUTIENOS KUKULIAI

KEPTAS VARŠKĖS SŪRIS SU ŠONINE

Varškės sūrį su kmynais supjaustome riekelėmis. Kiekvieną jų apvyniojame šonine, paskaniname druska ir pipirais. Kepame 10–15 min. 180 °C orkaitėje. Iškeptas riekeles pabarstome šviežiais čiobreliais.

500 g maltos kiaulienos sumaišome su 2 šaukštais sojų padažo, 2–3 traiškytomis česnakų skiltelėmis, 0,5 šaukštelio malto kumino ir 0,5 šaukštelio maltos aitriosios paprikos. Įtarkuojame šviežio imbiero, beriame druskos ir pipirų. Įmušame ir išmaišome kiaušinį. Formuojame kukuliukus, apibarstome juos sezamų sėklomis. Kepame 180 °C orkaitėje apie 20–25 min.

ŠVELNŪS VIŠTIENOS KUKULIAI

BUROKĖLIAI SU SILKE IR KRAPESTO

LIETUVIŠKA UŽKANDŽIŲ LĖKŠTĖ

AZIJIETIŠKI KIAULIENOS KUKULIAI

Smulkiai supjaustome keletą saulėje džiovintų pomidorų, sukapojame kelias rozmarinų šakeles, beriame į 500 g maltos jautienos. Įdedame sutraiškytą česnako skiltelę. Įmušame ir išmaišome kiaušinį. Formuojame kukuliukus, kepame 180 °C orkaitėje apie 20–25 min. Prie kukulių patiekite: salierų ir morkų šiaudelių, marinuotų svogūnėlių, agurkėlių ir paprikų, skrudintos duonos, kukurūzų traškučių, mėgstamo padažo.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

125

ANDRIAUS PLINDINO EGLĖ Andrius Plindinas – charizmatiškas floristas, dekoruotojas, augalų kolekcininkas, gėlių salono „Gėlės ir gvazdikai“ bendraturtis, neprilygstamas tortų kepėjas. Žurnale Andrius pristatytas jau ne kartą – buvo augalų rubrikos autorius, puikavosi legendiniu „Medučio“ tortu pagal mamos receptą. Andrius tarp gėlių ne tik darbe, bet ir namuose, kur suskaičiuotų apie 500 augalų. Anksčiau kolekcijoje vyravo orchidėjos, dabar karaliauja kaudeksiniai augalai, sukulentai, įmantresni ir retesni lapiniai augalai, kaktusai. „Orchidėjų visiškai neišsižadėjau, jų namuose dabar yra apie 70. Iš viso augalų, skaičiuojant vazonais, bus kone 350, pačių augalų – apie 500, miniatiūriniai susodinti po kelis“, – pasakoja Andrius. „Batsiuvys... su batais” Žiemos šventėms Andrius išpuošia visus namus. „Patarlė „Batsiuvys be batų“ man netinka, o papuošta vieniša eglutė šventės atmosferos nesukuria“, – ryškiam Kalėdų spindesiui namuose nusiteikęs Andrius. Todėl ant durų iškeliamas vainikas, žvakių kompozicija ar žiemiška puokštė įsikuria prieškambaryje ir virtuvėje (čia tinka imbierinių sausainių dekoracijos), miegamajame lemputėmis pasipuošia maža eglutė, languose įsižiebia žvaigždės, o svetainėje pakabinamas iškilmingas sietynas su žvakėmis, eglių šakomis bei statoma pagrindinė eglė. „Pamenu, kaip vaikystėje Kūčių rytą tėvas eidavo į mišką eglės, mama ruošdavo vakarienę, o mes, vaikai, sulaukę, kol nuo apledėjusių šakų nutirps sniegas, tą eglę puošdavom. Šitą atsiminimą labai branginu ir stengiuosi išsaugoti. Todėl namus ir savo eglę puošiu kuo arčiau Kalėdų. Stebuklą galima pajusti tik trumpos akimirkos grožyje“, – nostalgiškai prisimena Andrius.

126

AGNĖ TUZINAITĖ

JOANA BURN, DOVILĖ JAKŠTAITĖ

127

Žiema svetainėje Tarsi iš pusnies išbridusios eglės idėja gimė netikėtai. Prieš Kūčias iš draugų miško parsivežęs lubas siekiančią žaliaskarę floristas ją apkarpė, pastatė kambaryje, bet vis atrodė, kad įgimto žavesio pagrindinei Kalėdų puošmenai trūko. „Žiemos už lango nė kvapo, o taip norėjosi sniego, tada prisiminiau, kad kažkur guli gabalas sintepono, užsilikusio pervilkus fotelį. Taip kilo mintis sniegą sukurti pačiam“, – pasakoja Andrius. Be sintepono (jo galima nusipirkti audinių parduotuvėje), prireikė biraus sniego (geriau cukraus kristalų stambumo), purškiamo dirbtinio sniego bei plaukų lako. Atkirptą, pašiauštą sintepono juostelę reikia užtempti ant šakos prieš spyglius, tuomet purkšti lako, berti dirbtinio sniego, vėl purkšti lako, vėl berti sniego ir užbaigti procesą užpurškiant dirbtinio sniego iš flakono. Kuo tikresniam efektui pasiekti derėtų apipurkšti kamieną, nepagailėti lempučių ir pasirinkti žėrinčius, tarsi ledą atkartojančius žaisliukus. Andrius ant eglės kabino veidrodinius, šviesą atspindinčius burbulus, blizgias ir matines žvaigždes, varveklius ir kankorėžius, šakas padabino metalinėmis, sendintomis gėlėmis ir lapeliais. Taip „uždrėbti sniego“ galima ir ant šakos. Beje, Andrius primena, kad po Trijų karalių eglę reikia tvarkingai išrūšiuoti: sinteponą su prilipusiu sniegu išmesti į plastiko konteinerį, eglę nugabenti į specialią surinkimo vietą.

ANDRIAUS PATARIMAI, KAIP PAPUOŠTI EGLĘ Koloritas. Nesivaikykite madų. Pasirinkite erdvią vietą ir atsižvelkite, koks namų ar biuro interjeras ir kokios spalvos jame vyrauja. Neprašausite pasirinkę aukso ar sidabro burbulus, žvaigždes, o kolekciją pildykite pagal jau turimus papuošalus. Eglė Karalienė. Nepagailėkite lempučių, didelei eglei gali prireikti net 100 metrų girliandų. Kurkite stilių samplaiką – maišykite klasiką, art deco ir baroką. Kasmet galite rinktis kitą akcentą, pvz., džiovintų apelsinų skilteles, kankorėžius ar iš modelino imbierinių sausainių formelėmis išpjautus ir auksu nupurkštus žaisliukus-sausainius. Paprasta, bet neprasta. Vazone augančią nedidelę eglutę papuoškite lemputėmis ir kankorėžiais. Jų galite prisirinkti miške, jei norite, nudažykite baltais (pvz., akrilo) dažais ir palikite išdžiūti. Išdžiūvę kankorėžiai išsiskleis. Tada užteks pritvirtinti virvelę ir galėsite džiaugtis natūraliomis puošmenomis. Pamirškit. Neslėpkite eglės grožio po blizgiu „lietučiu“, nevyniokite aplink storų ryškiaspalvių blizgučių. Tokios „lapių uodegos“ ne tik nemadingos, bet ir neskoningos. Palikite šias puošmenas vaikystės nuotraukose.

128

129

įkvėpimas

Žmogus yra vientisas Iš Vokietijos, praleidusi ten penkiolika metų, kineziterapeutė Rasa Skrabutėnas su šeima grįžo į Vilnių. Antakalnio gale įkūrė kūno terapijos kliniką, orientuotą į holistinę sveikatą, ir ten kasdien dirba su žmonėmis – padeda įveikti skausmą, nepatogumą, negalavimą. „Pasitikėjimas, atsakomybė, dėkingumas – pagrindiniai žodžiai mano gyvenime“, – išvardija ji svarbiausias vertybes, kuriomis remiasi ir darbe, ir šeimoje.

Kūnas – nuoširdus kaip vaikas ir niekada nemeluoja Šiuo metu skaitau nuostabią knygą „Kūnas mena viską“. Bessel van der Kolk, mokslininkas psichoterapeutas, į ją sudėjo kone visą psichologijos istoriją ir žinias apie tai, kokią svarbią reikšmę terapijoje turi kūnas. Mano darbas kasdien tai patvirtina – kūnas viską žino ir niekada nemeluoja, šito jis tiesiog nemoka. Labai džiaugiuosi, kad mokslas vis labiau gilinasi į žmogaus vientisumą: nė viena mūsų kūno dalis nefunkcionuoja atskirai. Raumenys, kaulai, fascijos, vidaus organai, kraujagyslės, limfa, smegenys. Taip pat mintys, emocijos, jausmai (jei tikime, ir dvasia) – visa tai man yra žmogus. Ir jo sveikata apima visus šiuos aspektus. Kūnas, kūniškumas, įkūnytas buvimas – ši sritis patraukė ir psichikos sveikatos specialistus, pasaulyje stipriai auga dėmesys kūno psichoterapijai. Man atrodo, ateityje jo bus tik daugiau. Kaip išmokti klausytis visada tiesą sakančio kūno? Klausti, klausyti ir daryti, ką jis sako! Tai galima daryti bet kur ir bet kada: kai sportuoju, klausau savo raumenų – ar jie dirba. Kai dirbu – dažniausiai klausau savo rankų. Klausydamasi muzikos darau tą patį, kartais jaučiu šiurpuliukus, kartais – susierzinimą. Tai ir yra kūno kalba. Kai vairuoju po įtemptos, nelabai nusisekusios dienos, nuskenuoju visą savo kūną. Kaip jaučiasi mano pėdos, stuburas, pečiai, gerklė, klubai? Tiesiog pabūkite su tuo. Dėmesys yra resursas – taip duodame energijos kūnui, kuris šiuo metu galbūt yra pasodintas, įkištas į batus ir negali laisvai judėti ir kvėpuoti. O sukurtas jis judėti. Geriausiu atveju – į priekį. Augti, bręsti, tobulėti.

130

LINA GABRIJOLAVIČIENĖ

OLGA POSAŠKOVA

131

įkvėpimas Neišjausti jausmai = fizinis skausmas

išsimiegoti – eik gulti laiku. Mokau juos savo pavyzdžiu.

Pabėgimas nuo jausmų (vadinasi, ir kūno) – gana dažnas

Nekalbu nuo ryto iki vakaro „vaikai, valgykite sveikai“, bet

reiškinys. Per kūną jaučiame, ir jei neturime patyrimo, kad ga-

pati taip valgau. Arba po darbo visi kartu imam dviračius,

lime saugiai išbūti visus (taip, visus!) savo jausmus, nuo jų atsi-

minam ar bėgam, o paskui dar neriam į upę. O kartais

ribojame. Persikraustome gyventi tik į galvą. Neišgirstas kūnas

sakau: tingiu, ir lieku gulėti lovoje. Tai taip pat reikalingas

elgiasi tiesmukai ir siunčia stipresnius signalus – skausmas ar

pavyzdys. Kaip ir ledai ar tortas per šventes.

liga reiškia, kad reikia atkreipti dėmesį, kažką keisti. Emocija bloga tik tada, kai užstringa kūne, – tuomet gali spazmuoti diafragmą, tulžį, kepenis ir kitus organus.

Dėkingumas Dėkingumas – tai mano kasdienė motyvacija. Ypač

Patyrę traumas mes tarsi užstringame. Tai jaučia ir kūnas, ir

gimus vaikams: dėkoju gyvenimui ryte, per pietus, vakare.

psichika. Supratimas, kad esi ne vienas toks, padeda išbūti.

Dėkodama priimu gyvenimą su visomis jo spalvomis. Turime

Dirbdama liečiu žmones, dedu ant jų savo rankas – nutinka,

tokią tradiciją – rytais, kai visa šeima sėdime automobilyje

kad sesijos metu žmogų užplūsta liūdesys, graudulys. Jei jis

(ar pažiūrėję filmą, paatostogavę, perskaitę knygą),

jaučiasi saugus, gali šią savo atidėtą emociją sutikti ir priimti.

pasakome po tris geriausius dalykus. Kiekvienas savo, ir

Grįžusi iš Vokietijos pastebėjau, kad lietuviai – nuoširdūs

sąmoningai ne tai, kas nepatiko, o būtent geriausius dalykus.

žmonės, kuriems gal trūksta daugiau pasitikėjimo savimi

Tai ir refleksija, ir motyvacija – tarkim, jei rytas koks labiau

ir savo artimu. Įstrigęs liūdesys, noras padidinti atstumą

apniukęs.

tarp savęs ir kitų, nes prisileisti arti yra nesaugu, skaudu, gali pasireikšti nutukimu. Tada valgymas tampa meilės sau

Resursams atkurti – kvėpavimas, judesys, gamta

kompensacija. Terapijos būdų yra daug, bet esmė – susidurti

Visas kūnas yra nuostabiai galinga, kompleksiška ir

su savimi, savo užslėptomis emocijomis, jas dar kartą – šįsyk

įspūdinga gamtos dovana. Ir gamtos dalis. Sukurtas mums

saugiai, su specialisto pagalba – išgyventi ir suprasti, kad tai,

tarnauti, jis kiekvieną akimirką dėl mūsų daro geriausia, ką

kas buvo, – jau praeitis, šios dienos realybė yra kita. Tam

gali. Per jį patiriame visą savo gyvenimą, siekiame tikslų ir

reikia drąsos, žingsnelio į priekį.

svajonių! Gamtoje kūną girdime geriau – pastebėkime tai. Ir dažniau būkime gamtoje.

Geriausias gydytojas nepadės, jei žmogus pats neprisiims atsakomybės už sveikimą Kūnas – mums skirta dovana, verta jį branginti ir būti

pakvėpuoti. Tinkamai kvėpuoti galima bet kada – net ir

atsakingiems už tai, kaip su juo elgiamės. Terapeutai

įstrigus automobilyje. Teisingas diafragminis kvėpavimas:

žino, kaip padėti, jie gali tai padaryti, bet kūnas gyja pats.

pečiai ir krūtinė nedominuoja, plečiasi pilvas ir šonkauliai,

Žmogaus noras gyti – reikšmingas. Mano darbas yra padėti,

per minutę įkvepiam ir iškvepiam maždaug šešis kartus.

parodyti, priminti. Žmogus, siekiantis balanso, brandos,

Tai – raminantis, resursus atkuriantis kvėpavimas, kuris

sveikatos ir savęs supratimo, turės atsakyti sau į klausimą –

suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą (tai reiškia, grąžina

kas tu esi? Arba bent jau jį užduoti.

mus į čia ir dabar).

Kas yra atsakomybė? Pirmiausia – siekis būti sveikam,

Vokietijos miestuose nuolat matau kineziterapeutų

augti, tobulėti, bręsti. „Privalau sportuoti, rūpintis savimi,

klinikas, Lietuvoje – grožio salonus ir vaistines. Manau,

valgyti sveikai, gyventi“, – man atrodo, kartais reikėtų

tai gerai iliustruoja mūsų skirtumus. Pokyčiai vyksta lėtai,

pagalvoti ir atsipainioti: ar privalau, ar noriu? Taip, kartais

skubėjimas ir stresas labai paplitę, bet esu nepataisoma

reikia sau taikyti discipliną, nuo kurios visi atitrūkstame, bet

optimistė – kuo man daugiau metų, tuo geriau jaučiuosi,

svarbu rasti tą atspirties tašką, kai galiu visa tai daryti dėl

aplinkoje irgi matau gerų ženklų. Progresuojame – net

savęs, dėl savo gerovės, dėl meilės sau. Mano atsakomybė –

mada prisitaiko prie mūsų. Pastebiu naują tendenciją – rasti

tai mano pasirinkimas.

laiko sau, savo artimiesiems, gamtoje ir gatvėse vis daugiau

Turiu kalną puikiausių patarimų, kaip save paskatinti,

sportuojančių žmonių, sveikas maistas, ekologija darosi

bėda, kad jie trumpalaikiai. Tikroji motyvacija yra vidinė.

madinga. Dabar turime labai geras galimybes daugiau

Noras būti sau pačiu geriausiu yra tai, kas padeda labiausiai.

suprasti, sužinoti, nes yra ir knygų, ir užsiėmimų. Tikiu, kad

Ir kartais reikia patingėti, kartais – išgerti tabletę nuo

jei žmogus ieško pagalbos, ją gali rasti.

skausmo. Svarbiausia suprasti, kam tai darau. Gerų santykių, sveikos mitybos, sporto – kam man to reikia? Savo vaikų nuolatos klausiu: kaip tau atrodo, ką tu manai?

132

Sugrįžti į kūną – geriausias būdas atkurti resursus, jei prarastas vidinis balansas. Pajudėti, įlįsti į šaltą vandenį,

Noras būti laimingam, sveikam nekainuoja daug – meilė sau, pasivaikščiojimas miške, miegas, geri santykiai su žmonėmis nemokami. Daržovės, vaisiai, viso grūdo kruopos,

Fantastiški atsakymai – nors knygas rašyk! Galvodami jie

sėklos, geros knygos nėra brangu. Žinau turtingų ir išoriškai

supranta, kad viską daro dėl savęs, ne dėl mamos ir tėčio.

sėkmingų žmonių, kurie nėra sveiki ir laimingi, taip pat

Nori turėti draugų – būk draugiškas, nori būti sportiškas –

kukliai gyvenančių, nuolankių, dėkingų žmonių, kurie

sportuok, nori būti protingas – teks daug mokytis, nori

jaučiasi laimingi ir kurių neima jokios ligos.

įkvėpimas

Kodėl perdegimą vadinate entuziastų liga? Perdegimas įvyksta tuomet, kai žmogus darbo sąskaita ima mažinti visus savo užsiėmimus. Jis kerpa laiką, skirtą sveikatai, kerpa laiką, skirtą poilsiui, šeimai, bendravimui

energijos ką nors daryti. Tiesa, šis bruožas būdingas įvairiems psichikos sutrikimams – visų pirma depresijai. Tai nėra tingėjimas, tai – jėgų neturėjimas. Kiti du dalykai susiję tik su perdegimu. Antrasis

su draugais. Toks žmogus visą save investuoja į darbą, nes

perdegimo bruožas – turėtų tikslų ir priemonių tų tikslų

nori padaryti kažką geriau, nei visi kiti padarė iki jo. Nori

siekti praradimas. Pavyzdžiui, gydytojas nustoja domėtis

padaryti tai, ko kiti nesugebėjo, nes tiki, kad tai turi ir gali

pacientais, kai pamato, kad negali padaryti revoliucijos

būti padaryta. Todėl jo gyvenime vyrauja tik darbas, darbas

jų galvose. Tuomet atsiranda fenomenas, vadinamas

ir darbas.

domėjimusi atsiribojus. Gydytojas surenka visą medicininę informaciją, bet nenori nieko girdėti apie paciento

Apie perdegimą ėmėme kalbėti tik pastaraisiais

gyvenimą, jo psichologinę būseną, jo bandymus kažkaip sau

dešimtmečiais. Kodėl? Ar tai yra tik šių laikų liga?

padėti. Tik surenka simptomus, sudeda juos į diagnostines

Manau, visais laikais buvo entuziastų, kurie skęsdavo

lenteles ir pagal jas paskiria vaistų, kurie išrašyti gydymo

darbe, jų beveik nebūdavo namie, jie neturėjo jokio

algoritmuose. Tad pacientas mato tai, ką aš negražiai

noro skirti laiko savo artimiesiems ir pamesdavo bet

vadinu medinėmis gydytojo akimis. Profesine kalba toks

kokį gyvenimo džiaugsmą. Mes ne per seniausiai tai

atsiribojimas vadinamas depersonalizacija.

identifikavome, pradėjome atkreipti dėmesį ir iš tikrųjų suvokti, kad būtina pusiausvyra tarp darbo, poilsio ir miego.

Trečioji perdegimo sindromo dalis yra žmogaus savivertės kritimas. Jis jaučiasi nepadaręs to, ką turėjo, nesugebėjęs įvykdyti savo planų. Jis nepadarė perversmo, dėl kurio į tą

Šiais laikais patiriame ir nuolatinį spaudimą skubėti,

profesiją nuėjo. Dėl to jis jaučiasi visiškai nekompetentingas.

dirbti, visur suspėti. Atrodo, visi socialiniuose tinkluose

Nors jis nė kiek ne menkesnis profesionalas už kitus, jaučiasi

giriasi, kokie yra veiklūs, kiek daug daro. Gal dabar ir

labai prastas.

mūsų visuomenė tokia – skubanti į perdegimą? Visuomenė sudaryta iš žmonių. Kiekvienas iš mūsų patys sprendžiame, kaip gyvensime savo gyvenimą. Ar įsisuksiu į vadinamąjį žiurkių ratą, ar neįsisuksiu – tai mano apsisprendimo reikalas. Tiesa, yra profesijų, kur toks besaikis darbas laikomas vieninteliu teisingu, pavyzdžiui, medikų. Iš jų tikimasi, kad jie aukosis, darys viską, ko reikia, kad pacientams būtų

Tik jei pasireiškia visi trys išvardyti dalykai, šitą būseną galima vadinti perdegimo sindromu. Ar kartu tai nėra altruistų liga? Kalbate apie gydytojus, kurie aukojasi, bando padėti kitiems ir, užuot pajutę moralinį pasitenkinimą, perdega. Kiek gali duoti kitiems ir dar duoti sau pačiam? Juk viskas – iš to paties rezervuaro. Todėl tai veda į akligatvį.

suteikta pagalba. Bet niekas nepagalvoja, kas suteiks pagalbą Kaip į tą akligatvį nepatekti?

medikams.

Visų pirma sąmoningai suvokiant, ką su savo gyvenimu Kai kurios šiuolaikinės darbovietės sukurtos taip, kad jose praleistume kuo daugiau laiko. Stalo futbolas, žaidimų

Entuziastų liga – taip perdegimo sindromą vadina psichoterapeutas docentas EUGENIJUS LAURINAITIS. Kada esame pavargę, o kada – jau perdegę? Kaip grūdintis, kad neperdegtume? Apie tai su psichoterapeutu kalbėjomės žengdami į šventinį laikotarpį – kai lavina darbų, regis, nenustoja augti ir juos strimgalviais skubame užbaigti iki švenčių.

134

Man labai patiko senas pasakojimas apie jauną, energingą

kompiuteris, sporto salė, virtuvė – į tai vertėtų žiūrėti kaip

ir talentingą medicinos studentą, kuris pamatė jam labai

į darbo vietos privalumus ar visgi tai ir pavojaus signalas?

patikusį chirurgijos skyriaus vedėją ir nusprendė būti toks,

Esu matęs tokių darboviečių, kur po stalais guli

Perdegimo spąstai: kaip neįpulti į duobę, kurią sau kasame?

darau.

kaip jis. Studentas nuėjo į tą chirurgijos skyrių, stengėsi,

miegmaišiai. Žmonės ten valgo, švenčia, ten ir miega – viskas

mokėsi, dirbo dienom ir naktim. Ir kai tas vedėjas galiausiai

vyksta darbovietėje. Tokios įmonės darbuotojas iš tikrųjų

išėjo į pensiją, jaunuolis jo paklausė: „Sakykit, profesoriau,

asmeninio gyvenimo neturi.

kas gi svarbiausia chirurgo darbe?“ O profesorius atsisuko į jį

Būtina labai aiškiai suvokti, kad darbui turime skirti aštuonias valandas per parą. Ir kai tos aštuonios valandos baigiasi, turime iš darbo išeiti.

ir pasakė: „Niekada neužmiršk papietauti.“ Ir aš galvoju, kad tai yra didžioji išmintis: negalima dėl darbo paaukoti gyvenimo.

Viena iš tokių labai paprastų laimės formulių skamba taip: laimė – kai iš ryto norisi eiti į darbą, o po darbo norisi grįžti

Tenka žongliruoti vaikais, darbu, namais. Ką daryti, kai

namo.

jauti, kad viskas slysta, bandai visur suspėti ir galiausiai niekur nepavyksta būti visa širdimi?

Kaip jaučiasi perdegęs žmogus ir kaip atskirti, kad tai nebėra tiesiog didelis nuovargis? Perdegimą sudaro trys komponentai. Pirmas jų – emocinio išsekimo būsena, kai žmogus nebeturi jokios

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

IŠ ASMENINIO ARCHYVO

Reikia tiesiog pasakyti: visko negaliu. Jeigu visur būti nepavyksta, gal reikia nustoti bandyti? Jei nesu visur, turiu pasirinkti, kur būsiu. Ir ne kiti turi tai nuspręsti – aš turiu priimti sprendimą.

135

įkvėpimas Ką sako Jūsų patirtis ir tyrimai – ar dažniau perdegimu suserga moterys, ar vyrai? Priežastys priklauso nuo darbo pobūdžio ir statistiką lemia tai, ar tam tikroje profesijoje

Stabdį reikėtų užtraukti nuo to momento, kai aplinkiniai pradeda sakyti „Klausyk, tu kažkoks ne toks“. Ir kai aš visiems pradedu sakyti „Palaukit, palaukit, aš dar šiek tiek padirbėsiu“.

daugiau vyrų, ar moterų. Dažniausiai suserga tie, kurie dirba su kitais žmonėmis, nes tokiose srityse profesionalui keliami didžiausi reikalavimai. Turi pasiekti savo tikslą per juos. Gydytojai, mokytojai, pardavėjai, vadybininkai – jie visi linkę degti dėl to, kad dirba su žmonėmis. O žmogus – pats sudėtingiausias darbo subjektas. Didžioji dalis gydytojų ir mokytojų yra moterys, todėl jos ir sudaro didžiausią dalį perdegusių žmonių. Sakoma, tam, kad nesusirgtum, reikia grūdintis. Ar įmanoma grūdintis ir taip apsisaugoti nuo perdegimo? Reikia sau pasakyti vieną paprastą dalyką: stop! Suvokti, ko yra per daug, ir mokėti sau pasakyti, kad jau užtenka. Viso darbo nepadarysi, o tai reiškia, kad reikia įvertinti savo galimybes. Aš visiems kartoju seną rytiečių patarlę: „Viešpatie, duok man jėgų padaryti, ką galiu. Duok man proto nedaryti, ko negaliu. Ir duok išminties atskirti vieną nuo kito.“ Kaip save vėl uždegti, jei jau perdegei? Visų pirma reikia atsiriboti nuo visko. Tarkime, Danijoje žmonėms su perdegimo sindromu skiriami du mėnesiai gydymo stacionare arba reabilitacijos centre. Jie turi išeiti iš aplinkos, kurioje degė, ir padedami psichoterapeuto stengtis perkainoti savo vertybes. Noras padaryti kokį nors perversmą ir nustebinti pasaulį yra to žmogaus asmenybės integrali dalis, ir turime jam padėti apsispręsti, ar jis nori toliau degti, ar nori nebedegti. Tada jis turi keistis. Nes psichoterapija pagal apibrėžtį yra paciento keitimosi procesas per betarpišką kontaktą su profesionalu.

Jei žmogus jam duotą laiką ilsėtis suvokia kaip laiko gaišimą, progos praradimą, viskas – jam reikia labai rimtai susirūpinti.

Ar įmanoma išsikapstyti be psichoterapijos? Žmogus, kuris perdega, savaime sustoja ir atsitraukia, jis nieko nebegali padaryti. Be to, aplinkiniai labai reaguoja: jie pastebi, kad žmogus pradėjo keistis, jis neatpažįstamas, susvetimėjęs. Kai jie pradeda jam apie tai šnekėti, žmogus gali pradėti mąstyti, kas pasidarė. Ir galbūt tada jis pats pradės keisti savo tikslus, mažinti ambicijas, trumpinti tą beprotišką darbo laiką, ieškoti poilsio formų. Ar Kalėdų laikotarpis – didesnė rizika perdegti? Ir kaip įsisukus į prieššventinį skubėjimą pajusti, kad metas užtraukti stabdį? Stabdį reikėtų užtraukti nuo to momento, kai aplinkiniai pradeda sakyti „Klausyk, tu kažkoks ne toks“. Ir kai aš visiems pradedu sakyti „Palaukit, palaukit, aš dar šiek tiek padirbėsiu“. Kalėdos gali būti šito perdegimo sindromo ryškalas, nes ateina atostogos. Žmogus, tik įsivažiavęs daryti didžius darbus, turi sustoti ir ilsėtis. Daugeliui, kurie linkę į perdegimą, tai yra tragedija. Tad jei žmogus jam duotą laiką ilsėtis suvokia kaip laiko gaišimą, progos praradimą, viskas – jam reikia labai rimtai susirūpinti.

Perėjimas į atostogų režimą vidutiniškai trunka tris dienas, išėjimas iš jo – tiek pat. Taigi, pasiėmę savaitę atostogų turime tik vieną jų dieną.

Ką reiškia „ilsėtis“? Koks tinkamo poilsio receptas? Pirmas ir pagrindinis dalykas – nedirbti ilsintis. Turime daugybę pavyzdžių, kai žmonės atostogų vyksta su įjungtu telefonu ar darbiniu kompiuteriu. Jie sėdi Alpėse ant akmens, bet toliau aria nesiskirdami su savo darboviete. Žmogus išėjęs iš darbo turi išmokti uždaryti darbovietės duris. Antra, laisvu laiku reikia prasmingai ilsėtis. Poilsis turi džiuginti, suteikti gerų jausmų ir „vežti“. Galiausiai, poilsis turėtų būti kartu su brangiais žmonėmis. Tai – laikas ryšiams stiprinti ar atkurti, jei jie buvo suirę. Ir dar: atostogos, trumpesnės nei dvi savaitės, nėra atostogos. Mokslininkai ištyrė, kad perėjimas į atostogų režimą vidutiniškai trunka tris dienas, išėjimas iš jo – tiek pat. Taigi, pasiėmę savaitę atostogų turime tik vieną jų dieną.

136

Erika Umbrasaitė Rašytoja, žurnalistė

Esama dviejų kategorijų žmonių – tie, kurie netiki, jog gyvenime stebuklai egzistuoja,

tokiais atvejais į namus grąžina civilizaciją.

ir tie, kurie tiki, kad gyvenimas yra stebu-

Bet kad ir kaip šalta buvo tas kelias dienas, ne-

klas, – ačiū, Albertai Einšteinai, už išmintį ir

nustojome džiaugtis ir šypsotis. Juk turėjome

padovanotą galimybę tikėti magija.

įrodymą – stebuklai egzistuoja, ir buvome jį

Aš iš tų, kurie tiki ir stebuklais, ir gyve-

Panašiai magiškai jaučiausi ir pernai, kai

prisišaukia į savo gyvenimą. Kaip kitaip pa-

Kalėdų švenčių metu krimsdama austrę ra-

aiškinti mūsų pirmąsias Kalėdas Prancūzijoje, į kurią buvome

dau joje miniatiūrinį perliuką. Argi tai ne stebuklas, juk rasti

tik atsikraustę gyventi?

perlą valgomoje austrėje pavyksta tik vienam iš keliolikos tūks-

Kūčių vakarą senąją mokyklą, kurioje gyvename, jau ėmė

tančių austrių ir gyvenimo gurmanų.

glėbyje supti elegantiškoji žydroji valanda l’heure bleue – tas

Viename prancūziškame filme nugirdau frazę „mes sukurti

magiškas metas, kai diena po truputį traukiasi, užleisdama vie-

iš magijos“. Taip ir norisi tuo tikėti. Ypač šiais keistais laikais, ku-

tą madam nakčiai, jau temsta, bet šviesos jungti dar nesinori,

riuos išgyvename, menką ginklų arsenalą turėdami kovojame

nes kitaip išsklaidysi visą magiją. Ir jei gerai įsižiūri, tą trumpą

su nematomu priešu, nebegalime bučiuotis, šypsomės akimis,

pusvalandį, kai vos vos pradeda žiebtis lauko žibintai, miestus ir

vietoj fantazijos iš švarkų kišenėlių kyšo 2020-ųjų must have ak-

kambarius iš tiesų užlieja pilkšvai žydra šviesa.

sesuaras kaukė.

Taigi, tokią magišką akimirką nostalgiškai ištariau „kaip aš pasiilgau sniego, kaip norėčiau, kad nors trumpam pasnigtų“.

Bet pasaulio istorija moko – viskas jau buvo ir viskas praėjo, nebijokime. Taip buvo per amžius ir bus dabar.

Svajojau apie purių, baltų snaigių valsą Vilniaus senamiesčio

Reikia tik saugiai išlaukti, išbūti, nesulaukėti galutinai ir ne-

žibintų šviesoje, kurį visuomet mėgdavau stebėti, žiemos vaka-

susvetimėti, nenusigerti ir nenusidepresuoti, nepamiršti, kad

rais traukdama pėsčiomis namo Didžiąja gatve. Ištariau ir pa-

esi žmogus ir gali labai labai daug ištverti, juk moki prisitaikyti

miršau, nes sniegas Pietvakarių Prancūzijoje retas svečias – tą

prie visokiausių likimo vingių, esi pajėgus nepalūžti, kol galų

vakarą jo tikrai nesitikėjau, o ir ore nebuvo pranašiško sniego

gale į tavo gyvenimą ateis šviesa. Nes gyvenime laimi tas, ku-

kvapo. Bet po akimirkos žvilgtelėjau pro langą ir pamačiau

ris yra takus it upė – apteka, apeina, peršoka, atšoka nuo visų

stebuklą – auksinėje vos suspindusių žibintų šviesoje didelės

kelyje pasitaikančių akmenų ar rąstgalių. Ne, ne išverstakailis

snaigės tingiai leidosi iš dangaus ant miegančio miestelio stogų,

ir ne minkštakiaušis, nepainiokite, o toks zen takus. Ir zen tai-

vis dar žaliuojančių krūmų ir žolės, ant paminklų ir akmeninių

kus – savo viduje, taikus su savimi ir išoriniu pasauliu, kad ir

tvorų. Ėmiau krykštauti it vaikas: „sninga, sninga!“ Išbėgome

koks jis būtų.

su šeimyna į lauką ir, visų kaimynų nuostabai, o gal net siaubui, gaudėme snaiges delnais ir ragavome iškišę liežuvius.

Prabėgusi sąlyginai laisva ir laiminga kovidinė vasara, prieš ją ir po jos užklupę karantinai mane dar kartą išmokė džiaugtis

Mano ir sūnaus džiaugsmui, snigti nesiliovė. Bet tada dar ne-

tyla, gamta, mažais gyvenimo stebuklais, šeima ir tikrais drau-

žinojau, kokia bus šio stebuklo kaina. Žibintai už lango staiga

gais. Kad ir kaip pasiilgčiau kelionių, vis tiek lieku įsistvėrusi

sumirksėjo, užgeso ir vėl sekundei įsižiebė, bet tada, atrodytų,

savo teorijos – tau nebūtina judėti, blaškytis, šokinėti iki aukš-

lyg atsiduso ir sutartinai visi išsijungė, palikdami miestelį likimo

tumų, nes kuo labiau nurimsti viduje, tuo didesnė tikimybė,

ir nakties valioje.

kad pasaulis pats ateis pas tave, tave nustebins, paguos, nudžiu-

Amžina optimistė, tikinti stebuklais, vis dar galvojau – tai

gins, apkabins.

trumpam. Uždegiau žvakes ir toliau ruošiau Kūčių valgius

Taip, šių metų Kalėdų ir Naujųjų šventės turbūt nebus to-

romantikos apsupta. Nė neįtariau, jog prie stebuklų ir sniego

kios gausios ir triukšmingos, kaip esame pratę. Bet išmuš vidur-

nepratę Dordonės elektros laidai neatlaiko net mažiausio magi-

naktis ir praturtėsime – 365 naujos galimybės, naujos pamokos,

jos lašo, pardon, sniego, be to, elektros dingimas be priežasties

atradimai ir praradimai, stebuklai, kuriuos kartais tereikia pa-

prancūzų kaime yra gana dažnas reiškinys.

stebėti ir kuriais reikia visada tikėti, nesvarbu, kad ne visi, ne

Vakarienė prie žvakių mūsų neišgąsdino ir buvo tikrai šven-

138

patyrę.

nimu. Nes, galų gale, kas jais tiki, tas juos ir

visiems, ne visada arba per vėlai jie išsipildo.

tiška, užburianti, jauki, kitokia nei visos, pajutome tikrą Kalėdų

Linkiu, kad Naujieji metai atneštų kuo mažiau blogų naujie-

dvasią. Bet tada ištiko realybė – po geros valandos radiatoriai,

nų ir įvykių, kad nestigtų norų ir polėkio bei jėgų visiems suma-

atidavę paskutinę šilumą namams, galutinai atšalo, židinio

nymams įgyvendinti, kad užtektų išminties atskirti pelus nuo

ugnelė vos pajėgė prišildyti svetainę, o iš čiaupo bėgo itin pra-

grūdų, kad aplenktų negandos, o nesėkmės tik švelniai įgnyb-

blaivantis ir iš romantikos į tikrovę akimirksniu grąžinantis le-

tų, bet nekąstų, kad mylėtume save ir kitus, kad mus mylėtų už

dinis vanduo. Elektra atsirado tik trečios dienos vakare. Tiesa,

tai, kokie esame, kad...

parą pralaukę, kapituliavome ir susipažinome su naujai įsigytu

Tiesiog, kad būtume – čia ir dabar, laimingi, sveiki, atsipa-

generatoriumi – burzgiančiu ir begėdiškai brangiai kainuojan-

laidavę, netobuli ir nesusireikšminę... Nes mokėti būti ir yra lai-

čiu aparatu, panašiu į pasenusio modelio kosminę raketą, kuris

mingo gyvenimo sąlyga, kaip kažkas išmintingai yra pasakęs!