Beatos virtuvė, Žiema 2021, Nr. 30 by Beatos virtuvė

u v e i D ´ s a m i r gė m a n e i v kiek

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Pagyros kakavai Kakavą galima šlovinti eilėmis, jai giedoti ditirambus ar dėkoti kasdieniais žodžiais. Iš Centrinės Amerikos atkeliavęs gėrimas, senųjų civilizacijų pirmiausia ruoštas dievams, tik vėliau tapęs prieinamas kilmingiesiems, šiandien gali garuoti ir šildyti širdis kiekvienuose namuose. Šią žiemą kviečiu jus išmokti kiek kitokios kakavos ruošybos tradicijos bei ritualo – išvirti gėrimą iš vandens, saujos prieskonių ir kokybiškos kakavos. Tokia tiršta, sodri kakava atskleidžia savo prigimtį, skonio šerdį, sušildo prieskonių niuansais ir sielą kilsteli aukštyn. Be lyrikos, yra ir faktų. Kakavos maistines savybes išmanė ir senojo pasaulio gyventojai, tai vienintelis pasaulyje tiek skirtingų mineralų (kalcio, fosforo, magnio, kalio, geležies, cinko) ir antioksidantų turintis augalas! Tiesiog žemės dovana ir sveikata mums.

Kaip išvirti šildanti ´ gėrima ´

Šį širdingą, pilną skonio ir šilumos kakavos gėrimą ir virkite iš širdies. Be jokio tikslaus recepto. Berkite, ką turite ar ką mėgstate. Išragaukite skirtingus variantus. Saldinti gėrimo nerekomenduoju. Cukrus paslepia tikrąjį skonį, iš pradžių bandykite prisijaukinti jį tokį, koks yra. Galite pabalinti pienu – jis suteiks natūralaus saldumo. Taip išvirtą kakavą galite susipilti į termosą ir neštis į darbą, naudoti užsiimant aktyvia fizine ar protine veikla ar pasiimti į išvyką. Gėrimas stebuklingai sugrąžina jėgas, užkuria šilumą, jo teikiama energija skleidžiasi pamažu ir tolygiai (skirtingai nei kavos, kuri stumteli aukštyn, o vėliau ima tempti į tingulį).

Reikės: • vandens • kakavos • imbiero šaknies skiedrelių • cinamonų lazdelių • anyžių žvaigždžių • kardamonų ankštelių • raudonųjų pipirų • džiovintų ar šviežių aitriųjų paprikų

1. Į puodą įpilkite vandens, suberkite prieskonius ir užvirkite. 2. Pavirkite vandenį su prieskoniais apie 10 min., kol atsiskleis ir susipins jų skoniai. 3. Berkite kakavos miltelius ir gerai išmaišykite, pavirkite dar kelias minutes. 4. Nukoškite ar šaukšteliu ištraukite prieskonius ir mėgaukitės.

Kokia kakava rinktis? ´ ´

99,2 % kakava Šioji tikriems gurmanams, drąsiems ir tikrus dalykus mėgstantiems ragautojams. Joje yra žiupsnelis vanilės, kuri puikiai įsilies į kitų prieskonių simfoniją.

Kepinių kakava Puiki, sodri, riebi kakava, patikima šokolado pavaduotoja. Tinka visais atvejais. Beje, ar bandėte? Įberkite šaukštelį jos į rytinę kavą.

Ekologiška kakava Atidžiau besirenkantiesiems. Man rodos, už tokią prieinamą kainą tokios geros kakavos Lietuvoje dar nebuvo.

AUTORĖ IR KŪRYBOS VADOVĖ

Laura Kalvelytė-Murinienė REDAKTORĖ

Gabjota Alūzaitė TEKSTŲ AUTORIAI:

Beata Nicholson Vilma Janulytė Jorūnė Paužienė Anna Vanagė Lina Gabrijolavičienė Laisvė Radzevičienė Gintė Zurbaitė

Kugelio festivalis ir 10+ kugelio receptų

MAISTO REDAKTORĖS:

Beata Nicholson Jorūnė Paužiėnė FOTOGRAFAI:

Joana Burn Dovilė Jakštaitė Tomas Viršilas Kęstutis Vanagas

KALBOS REDAKTORĖS

Jūratė Šamelienė Jolita Giedraitienė

Maistas iš spintelės

DIZAINAS

Živilė Adomaitytė VIRŠELIO DIZAINAS

Andrius Petkevičius VIRŠELIO POSTPRODUKCIJA

Skomantas Šimkus REKLAMA

Vilma Janulytė vilma@beatosvirtuve.lt ASISTENTĖ

Inga Matevičiūtė LEIDĖJAS

UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ Gedimino pr. 12A, Vilnius 2021 m., Nr. 30 Žiema ISSN 2351-6747 VIRŠELYJE

Dovilės Jakštaitės nuotrauka Tiražas 8 000 egz. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Trispalviai desertai

Žiemos sriubos iš likučių

Rece�ta�

KUGELIO FESTIVALIS 12 14 16 16 16 18 18 21

Veganiškas kugelis su grikiais Beatos kugelis su persiladu ir feta Saulėtas kugelis Grybų padažas Varškės padažas Klasikinis kugelis pagal Rūtą Padažas prie kugelio Amandus kugelis su ančių kulšelėmis 23 Vaidos daržovių kugelis 25 Kugelis su baravykais

TRISPALVIAI DESERTAI

27 Trispalvis pudingo, biskvito ir želės desertas 29 Tautinė želė

MAISTAS IŠ SPINTELĖS

34 Grikių ir grybų košė su moliūgų tyre 35 Grikių pyragas su šonine 35 Grikių blyneliai su sviesto ir grietinėlės padažu 37 Keptų daržovių ir geltonųjų žirnių dalas 37 Žirnių sriuba su krapestu ir ožkų sūrio skrebučiais 39 Piemenų pyragas su lęšiais ir žaliąja koše 39 Spintelės sriuba su lęšiais 39 Salotos su lęšiais, keptais pomidorais ir feta 41 Ryžių birjanis su moliūgais ir avinžirniais 41 Kepti azijietiški ryžiai su vištiena 41 Puode su jautiena troškinti ryžiai – beveik plovas 43 Ryžių pudingas su bananais 43 Ryžių, sutirštinto pieno ir vaisų desertas 43 Ryžių pudingo apkepas su varške 44 Makaronai su pomidorais ir baklažanais 45 Vištiena įdarytos kriauklės daržovių padaže 46 Švelnus pomidorų ir maskarponės apkepas 46 Makaronai su brokoliais ir pestu 47 Jautienos kulninės troškinys 49 Quiche lorraine 53 Naminė pica ant grilio

ŽIEMOS SRIUBOS IŠ LIKUČIŲ 54 Bulvių košės sriuba 55 Daržovių sriuba su ryžiais 56 Trinta vištienos sriuba

LAUKINIS MAISTAS

58 Laukinė žiemos šakelių arbata 59 Šakų, uogų ar žagrenių sirupas 61 Džiovintų arba šaldytų žolelių makaronai su džiovintų grybų padažu 63 Tikka masala su kokosinias ryžiais ir agurkų raita 64 Krevečių ir mangų karis 65 Samosos su žirneliais ir varškės sūriu

KELIAUK VIRTUVĖJE

68 Korėjietiškas bibimbap dubuo 69 Dubuo „Sutramdyta meška“ 70 Tradicinis havajietiškas poke dubuo

PIETŪS SU

72 Laimos krevečių sriuba 73 Lakštiniai špinatų padaže 77 Morkų tortas su varškės kremu ir karameliniais riešutais

ŽYDŲ VIRTUVĖ

85 Beigeliai 86 Beigelis su sūdyta lašiša ir kreminiu sūriu 90 Marokietiškas tadžinas – vištienos ir alyvuogių troškinys 92 Žydiška babka su šokoladiniu riešutų kremu 95 Maroko morkų salotos 95 Tuniso bulvių salotos 95 Marokietiškos burokėlių salotos

ŠEFAS NAMUOSE

96 Legendinis Kijevo kotletas su šilkine bulvių koše

SEZONINIS INGREDIENTAS 102 Šakninių daržovių apkepas 103 Ievos ropių košė 104 Jautienos sriuba su leistinukais 105 Raugintų kopūstų salotos 105 Salierų gumbų kepsneliai

VYRAS VIRTUVĖJE

108 Krosnyje kepti maltinukai su daržovėmis 109 Aštri sriuba su koldūniukais 113 Kepti obuoliai su varške ir traškiais duonos trupiniais

VAIKAI VIRTUVĖJE

118 Saulės makaronai su brokolių ir pievagrybių padažu 119 Mariaus fo sriuba

Pasaulis susitinka žydų virtuvėje

100 Sezoninis ingredientas – ropės

Laukinis maistas

114 Vaikai virtuvėje

Nebūtina visada turėti kuo didesnį pasirinkimą. Mano vaikai

manęs pačios, nesugebėjau įgyvendinti savo lūkesčių. Maniau,

kuo tuštesnis šaldytuvas, tuo greičiau sugalvoji, ką gaminti, kuo

akar man buvo bloga diena, nepadariau tiek visko, kiek

planavau. Bloga diena ne dėl išorinių aplinkybių, bet dėl būsiu pusdienį namie – nuversiu kalnus: susitvarkysiu, grindis išsiplausiu, maisto pagaminsiu trims dienoms... Žinau, kad nereikia tiek visko prisiplanuoti, bet vis iš naujo mokausi priimti dieną tokią, kokia ji yra. Ir žiemą. Ji šiemet bus kitokia ir ją reikia tiesiog išgyventi. Kiek jos teliko? Vienas du mėnesiai ramaus pabuvimo ir tuoj pavasaris. Kai žiema su privertom durim susitikimams, renginiams, kelionėms, vis dar galima atsidaryti langus ir atrasti naujų galimybių. Tikrai galite išbandyti vieną ar penkis naujus patiekalus arba tiesiog leisti daugiau gaminti vaikams. Vasario 16-ąją pats metas pradėti naują tradiciją gaminti tik trispalvius desertus arba bent jau ką nors labai tradicinio – „Napoleoną“ ar „Medutį“.

patvirtino, kad kuo mažiau žaislų, tuo aktyviau jais žaidžia, o mažiau daiktų spintoje, tuo lengviau nuspręsti, ką apsirengti. Apribojimai skatina kūrybiškumą. Man net nepatinka begalinė pasirinkimų grandinė, nes kai visko tiek daug, ištinka it koks neveiklumo stabas. Todėl žiemą praleiskime ne tik ruošdamiesi pavasariui, bet ir tuštindami spinteles. Juk jose vis tiek yra atsargų. Lėtai inventorizuokime virtuvę ir gaminkime iš mažiau ingredientų, bet išradingiau. Kūrybingiausi sprendimai ateina, kai turi kažkokias ribas. O šeimos kalendorius, kurį dovanojame su žurnalu, tegul kasdien primena – šiandien geriausia diena!

puota žiemą

Kugelio festivaliui

10+

kugelio ir padažų receptų

Kai su „Beatos virtuvės“ moterimis sugalvojome, kad žiemos numeryje bus kugelių pageidavimų koncertas, nė pačios neįsivaizdavome, kad iš tiesų jis pavirs į visą kugelių festivalį! Atrodo, ką gi naujo dar galima pasakyti apie kugelį? Gal kokį padažą prašmatnesnį priderinti ar prieskonių naujų bulvei į kompaniją pakviesti?.. Bet kur tau! Atradome tiek naujų idėjų ir įkvėpimo, kad turėjome save stabdyti, nes vietoje žiemos numerio būtume išleidusios kugelių enciklopediją ar kokį almanachą.

Tad atsirinkome receptus, išsiaiškinome jų istorijas ir sudėliojome jums kugelių festivalio programą taip, kad kiekvienas rastų ką nors įdomaus: Tam, kuris žvarbią žiemos dieną svajoja apie tradicinį, tobulą kugelį su dosniu, vaišingos šeimininkės padažu, skirtas Rūtos Paulauskienės receptas. Gurmanui, ieškančiam naujų skonių, bet slapčia pasiilgusiam paprastos bulvės, labai patiks Deivydo Praspaliausko kugelis su anties šlaunele. Lietuvą (ir lietuvę!) įsimylėjęs amerikietis Douglas parodė, kaip kugelyje dera džiovinti baravykai (prisipažinkite, šįmet jų turite tiek, kad jau gal ir nebežinote, kur dėti). O kur dar sveikuoliškas veganų Dariaus ir Karolinos kugelis su grikiais! Dėmesio! Vaidos Kurpienės kugelis su daržovėmis, puikiai tiksiantis net norintiems numesti svorio. Į mūsų mėgstamą bulvę galėsite pažvelgti naujomis akimis ir gal sugalvosite išbandyti dar neragauto kugelio – su persiladu ir feta arba moliūgais ir saldžiosiomis bulvėmis.

Kugelis negali nepavykti, išsileisti ar suirti kaip kokie cepelinai – ar minkštesnis, ar tvirtesnio stoto, jis vis tiek bus skanus! Tinka įvairiausi kepimo indai: supilkite į skardą, puodą, keptuvę ar padalinkite mažesnėmis porcijomis.

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

puota žiemą

Kubi�iai

KAROLINA IR DARIUS

„Valgant augalinį maistą, sunku būti pasyviam. Atsiranda energijos, kurią reikia kažkur išeikvoti!“ – pasakoja farmacininkė Karolina Kubilienė, kuri kartu su vyru gydytoju Dariumi Kubiliumi jau devynerius metus nevalgo gyvūninės kilmės produktų. Karolina ir Darius augina keturis vaikus – 15-os Filomeną, 11-os Liudviką, 9-erių Liuciją ir 4-erių sūnelį Feliksą Joną. Ši nuostabi šeima yra įkvėpimas, kaip galima valgyti skaniai, gyventi sveikai ir pratinti vaikus maitintis vertingu maistu. „Pradėjome keisti mitybą prieš beveik 11 metų, o visiškai veganiškai maitinamės jau 9-erius. Tokį pokytį paskatino su artimųjų sveikata susiję įvykiai, – pasakoja Karolina. – Medicinos vadovėliuose pateiktas išsamus ligų aprašymas ir jų gydymo būdai. Bet informacijos, kaip tokių ligų išvengti, nepakanka. Darius pradėjo ieškoti žinių ir atrado, kad didelę įtaką neinfekcinių lėtinių ligų prevencijai, neretai ir išgijimui, turi gyvensena, o labiausiai – mityba. Darius pirmasis žengė šį žingsnį. Aš prisijungiau labai greitai, nes man taip pat buvo įdomu, be to, dažniausiai aš gaminu maistą šeimynai. Niekada nekilo mintis gręžtis atgal, bet kartais pasiilgstam kokio sūrio, žuvies ar šakočio. Jei jau labai spaudžia, suvalgome gabaliuką ir vėl ramu. Svarbu, ne per dažnai.“ „Jau prieš 20 metų Karolina pastebėjo, kad aš valgydamas jos gamintą maistą prarandu saiką, – juokėsi Darius. – Vėliau pastebėjau, kad net ir renkantis produktus, kurie būdavo pristatomi kaip sveiki, gali greitai nuklysti į lankas. Pavyzdžiui, Filomena, kai buvo mažytė, vienu metu valgė tik jogurtėlius ir varškės sūrelius, įkalbėti paragauti ko nors kito buvo labai sunku. Varškė ir pieno produktai labai vertingi, tačiau šiuo atveju tai buvo tiesiog kita saldumynų forma. Pradėję kreipti dėmesį į tai, ką valgome, pastebėjome daug dviprasmybių. Vėliau Karolina pasiūlė namuose mėsos patiekalus valgyti tik savaitgaliais, greitai atsisakėme pieno produktų, kai

JOANA BURN

sužinojome, kad jie skatina alergines reakcijas, besitęsiančius uždegimus po persišaldymų. Rezultatas buvo neblogas: nustojome ilgai sirgti peršalimo ligomis, vaikai ėmė be pertraukų lankyti darželį ir mokyklą. Prieš maždaug 9 metus susipažinome su T. Colino Campbello ir Caldwello B. Esselstyno darbais, jie buvo tiltas į gyvensenos medicinos mokslus. Pradėjome valgyti beveik vien tik augalinį maistą ir stengėmės, kad jis būtų visos struktūros, perdirbant neišgrynintas. Susipažinome ir bendravome su daug šios srities mokslininkų ir gydytojų praktikų. Abejoju, ar būčiau šiuo keliu nuėjęs, jei gyvenčiau be Karolinos.“ Karolinos ir Dariaus vaikai taip pat valgo augalinį maistą ir, kaip pasakoja Karolina, sunku buvo tik vyriausiajai Filomenai, kuriai teko pereiti prie neįprasto ar visai neragauto maisto, o su kitais buvo viskas paprasčiau – ypač kol buvo maži ir valgė namuose gamintą maistą. „Dabar mergaitės jau savarankiškos, pačios nusiperka, ko nori. Žinoma, visko būna – ir ledų, ir saldainių, ir sausainių, sūrio lazdelių ar dar ko nors. Bet pastebiu, kartais pasiskundžia, kad buvo per riebu ar per saldu, kad nuo daug šokolado galvą skaudėti pradėjo, – pasakojo Karolina. – Sako, skonis formuojasi iki 8 metų. Toks mūsų tikslas: kad vaikai pajustų, ką valgo, kokią įtaką daro maistas ir kad sveikas maistas yra skanus.“ Kubilių virtuvėje dabar didžiausias hitas – tiršta pomidorų sriuba su juodaisiais lęšiais ir perliniu kuskusu. Karolina dažnai gamina sriubas, kepa blynus – ir bulvinius, ir miltinius. Vaikai labai mėgsta lazaniją. O šeimos mėgstamiausias pyragas – trupininis obuolių. „Bulvė – viena dažnesnių mūsų mitybos viešnių. Bulves ir verdame, ir kepame, ir košę grūdame, ir blynus maišome. Visada valgome su daržovėmis. O žiemos klasika – virtos bulvės su raugintais kopūstais ir kugelis“, – pasakojo Karolina.

puota žiemą Veganiškas

Veganiškas kugelis su grikiais

Karolina atskleidžia, kad tikrosios šio kugelio istorijos dar niekam nepasakojo: „Kadaise vaikystėje ėjome su tėvais pas jų draugus stebėti „Žalgirio“ ir CASK krepšinio varžybų. Anuomet tai buvo svarbus įvykis. Ta proga tėvų draugė iškepė kugelį, kuris man buvo pasakiškai skanus. Pamenu, ji pasakojo, kad visada pila virinto pieno. Aišku, valgėme su grietine ir spirgučiais. Jau suaugusi kartas nuo karto prisimindavau tą skonį ir, kai pradėjome veganiškai maitintis, ėmiau ieškoti, kaip išgauti kažką panašaus. Išėjo ne visai toks pats, bet pakanka, kad dabar valgydama dalelei sekundės persikelčiau į tą dieną. Pagal Karolinos receptą iškepsite tikrai didelę skardą kugelio, bet ji ramina: „Šio kugelio gali suvalgyti didelį gabalą, jausiesi sotus, bet neapsunksi ir nepriaugsi svorio. Jame nėra pridėtinių riebalų, bet yra grikių, vadinasi, jame daugiau skaidulinių medžiagų, baltymų bei mineralų: mangano, vario, magnio, geležies, fosforo bei kalio, seleno. Be to, jis labai skanus!“

Reikės: • 3,5 kg bulvių • 1 stiklinės nevirtų grikių (juos išvirus išeis 3 stiklinės virtų grikių) • 2 didelių svogūnų • 1,5 stiklinės sojų pieno (rinktis tokį, kurio sudėtyje yra sojų pupelių, vandens ir druskos; yra įvairių pieno rūšių – saldinti netinka) • druskos pagal skonį • sojų jogurto (patiekti) 1. Bulves sutarkuoti, išvirtus grikius sukrėsti į bulvių tarkius. 2. Svogūnus smulkiai supjaustyti ir pakepinti. Aš kepu su trupučiu vandens arba sultinio. Svogūnus galima ir sumalti. 3. Pieną užkaitinti, užpilti ant pakepintų svogūnų ir pamaišyti. Viską supilti į tarkius. Jeigu svogūnus malsite, pieną galite pilti tiesiai į tarkius. Įberti druskos ir gerai išmaišyti. 4. Masę sukrėsti į skardą ir kepti apie 70 min. 180 °C temperatūroje. 5. Patiekti su sojų jogurtu ir žaliomis daržovėmis. Tinka įvairios daržovės – ir žalios, ir fermentuotos. Šį kugelį galima valgyti net su bruknių uogiene – toks beveik švediškas variantas.

Recepto ide ;ja!

Darius turi ir plono greitojo kugelio, vaikų praminto kugelblyniu, receptą: „Jis labiau tinka kasdienai, o idėja kilo kepant bulvinius blynus. Iš tikrųjų iškepti bulvinius blynus be aliejaus nėra lengva, nes reikia išlaikyti idealią kepimo temperatūrą, kad neprisviltų ir apskrustų. O aliejus, kuris, žinoma, kuria bulvinių blynų skonį, labai prisideda prie apsunkimo jų pavalgius. Taigi su vaikais pagaminome bulvių ir svogūnų tarkius, pasūdėme, išklojome pačią didžiausią orkaitės skardą kepimo popieriumi, paskleidėme ant jo paruoštą tešlą panašiu į bulvinių blynų sluoksniu ir pašovėme į karštą orkaitę. Po pusvalandžio jau galėjome valgyti. Vos užteko iš darbo grįžusiai Karolinai.“

puota žiemą Su feta arba varškės sūriu

Beatos kugelis su persiladu ir feta

Kartą į bulvinių blynų tarkius įbėriau persilado ir man taip patiko! Pagalvojau, kodėl nepabandžius jo įmaišyti ir į kugelį? Ir įsitikinau – tikrai puikiai su bulvių tarkiais draugauja šis prieskonių mišinys ir jį papildo. Į savo kugelį dar dėjau fetos, bet galite naudoti ir varškės sūrį ar tiesiog varškę.

Reikės: • 1,5 kg bulvių • 2 svogūnų • 2 kupinų šaukštelių „Santa Maria“ persilado • 4 kiaušinių • 200 g fetos arba varškės sūrio • 4 šaukštų alyvuogių aliejaus • 40 g sviesto • druskos ir pipirų 1. Svogūnus smulkiai supjaustome ir pakepame keptuvėje su aliejumi, kol taps skaidrūs. 2. Bulves sutarkuojame. Į tarkius beriame „Santa Maria“ persilado, druskos (jos nepadauginame, nes yra ir prieskonių mišinyje) ir pipirų, gerai išmaišome. Po vieną mušame kiaušinius ir įmaišome į tarkius. Galiausiai su visu aliejumi suverčiame svogūnus. 3. Į kepimo indą pilame pusę tarkių masės, ant viršaus sutrupiname 100 g fetos arba varškės sūrio. Tuomet pilame likusius tarkius, vėl beriame sūrio ir ant paviršiaus sudedame gabalėliais supjaustytą sviestą. 4. Kepame 180 °C orkaitėje apie 40 min. ar valandą, atsižvelgdami į tai, kokio storio jūsų kugelis.

Persiladas yra klasikinis prancūziškas prieskonių mišinys, naudojamas įvairiausiems patiekalams ir padažams gardinti. „Santa Maria“ persiladas kvepia žaluma – česnakais ir petražolėmis, todėl atrodo, kad bet ką gali atgaivinti ir priversti sužibėti naujai: ar daržoves, ar troškinį, ar keptą vištą. Net ir minkštą sviestą ištrynus su persiladu bus labai gardu tepti ant duonos ar skrebučio.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Mano tinklaraštyje surasite ir geriausius kugelių receptus iš ankstesnių žurnalų. Nuo skaniausio kada nors ragauto kugelio iš Zervynų iki itališka nduja dešra gardinto jo pusbrolio, nepalikusio abejingų. Idėjų ir kugelio receptų visada pilna www.beatosvirtuve.lt KUGELIS SU NDUJA IR ČORISU Nduja yra labai skani riebi dešra iš Kalabrijos. Ji net ne dešra, o toks aitriųjų paprikų ir kiaulienos paštetas. Per vieną „Jurgio ir drakono“ darbuotojų vakarėlį iškepėme kugelį su nduja – buvo taip skanu, kad ojojojoj. Įdėkite ir čoriso – jei mėgstate mėsą, drąsiai kraukite jo daugiau.

DARŽOVINIS KUGELIS Patiekalas įvairių daržovių mėgėjams. Šis kugelis bus truputį skystesnis, bet nuostabiai minkštas, gardus, daržovingas ir lengvas. Variacijų, kaip papildyti kugelį daržovėmis, yra visokiausių. Mes ėmėme populiariausias daržoves, kurių galima rasti mūsų šaldytuvuose: tai kopūstas, batatas, cukinija (galite ją pakeisti moliūgu, jei turite), saliero gumbas puikiai sutaria su bulvėmis. Jei labai baiminatės, kad kugelis išeis skystas, pridėkite porą šaukštų manų kruopų.

KUGELIS SU VIŠTŲ SPARNELIAIS Kas sugalvojo į kugelį mėsos įkepti – neapsiriko, tikrai geras derinys. Galite naudoti kokią patinka mėsą, tik svarbu pirma ją paskrudinti keptuvėje, džiaugsitės ryškesniu skoniu. Ir vištų sparneliai labai tinka. Beje, nebijokite vištieną gardinti kariu, o kugelį – ciberžole. Šie prieskoniai pagerina skonį ir spalvą, neužgoždami netikėtais skoniais.

KUGELIO TRAŠKUČIAI Kartą sumaniau pabandyti iškepti kugelį torto formoje – ne visai pavyko, nes buvo gana skystas ir išbėgo per kraštus. Be to, į didelę atsegamą torto formą įdėjau mažai bulvių, tad kugelis išėjo gana plonas. Iškepė, atšalo. Kitą dieną nutariau pasišildyti ir supjausčiau pailgais pagaliukais, kaip bulvių lazdeles. Apkepiau keptuvėje – kaip buvo skanu... Taigi, taip ir gaminame: kepame ploną kugelį, jį atvėsiname, supjaustome ir skrudiname keptuvėje arba orkaitėje. Puiku naudoti kaip užkandį vietoj bulvyčių.

ŽALIAS KUGELIS SU ŠPINATAIS IR RŪKYTU VARŠKĖS SŪRIU Graži, skani ir žalia bulvinio blyno draugystė su špinatais ir sūriu. Kepame orkaitėje, tad riebalų kiekis sumažėja iki minimumo, o juos pakeičia žali maistingi špinatai, ypatingas sūris kugeliui suteikia „kaimiško dūmo“ efektą. Laimingi bus ir vegetarai, džiaugsis ir mėsos gerbėjai (jei nieko jiems nesakysit, manys, kad valgo kugelį su šonine).

ZERVYNŲ KUGELIS Skaniausias mano gyvenime ragautas kugelis – stora traškia pluta, minkštas, kvapus. Zervynų kugelio išskirtinumas – manų kruopos, dėl jų tarkių nereikia labai nuspausti, drėgmę sugers manai. Algis ir Vitalija kugelį kepa krosnyje, bet pavyks ir orkaitėje, tik reikės didelio puodo ar kitokio kepimo indo storomis sienomis. Ypatingai tinka senoviniai ketiniai kepimo indai.

Sau�e ;tas kugelis puota žiemą

Salsvas su moliūgais

Ne lietuviškai pilkas, o oranžinis. Gal, sakykime, toks bulvinio kugelio pusbrolis iš Floridos, visas įdegęs ir prisižiūrėjęs naujovių. Šis kugelis kiek salsvas dėl moliūgų, morkų ir saldžiųjų bulvių, o visą formą ir tvirtybę palaiko paprastos bulvės. Prie jo tinka ir paprasta grietinė, ir spirgučių ar varškės padažas.

Reikės: • 0,5 kg bulvių • 1 didelės saldžiosios bulvės • 2 morkų • 300 g moliūgo • 2 svogūnų • 50 g sviesto • 150 ml grietinėlės • 2 kiaušinių • druskos, pipirų

1. Bulves, saldžiąsias bulves, moliūgą ir morkas sutarkuojame. Jei norime, kad viskas nepavirstų į košę, moliūgus tarkuojame burokine tarka. 2. Svogūnus supjaustome kubeliais ir pakepame svieste, kol taps skaidrūs. Suverčiame į daržovių tarkius. 3. Kiaušinius lengvai išplakame su grietinėle ir supilame į daržovių masę. Beriame druskos ir pipirų, išmaišome. 4. Pilame į riebalais pateptą kepimo skardą, kepame apie 60 min. 190 °C orkaitėje.

Grybų padažas

Varškės padažas

Reikės: • saujos džiovintų baravykų • 250 g rudųjų pievagrybių • nedidelio svogūno • 250 ml riebios grietinėlės • 20 g sviesto • druskos ir pipirų

Reikės: • 200 g varškės • 100 g grietinės • ryšelio šviežių krapų • druskos

1. Baravykus užplikome karštu vandeniu ir išmirkome. 2. Kai išmirksta, supjaustome mažais gabalėliais. Pievagrybius  – griežinėliais, o svogūnus kubeliais. 3. Keptuvėje išlydome sviestą ir pakepiname svogūnus. 4. Kai jie tampa skaidrūs, sudedame abiejų rūšių grybus ir pakepame 10–15 min. 5. Tuomet supilame grietinėlę, beriame druskos, pipirų ir pakaitiname dar 5 min.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

1. Varškę ištriname su grietine (jei norime vientisos masės, galime susmulkinti maisto trintuvu). 2. Suberiame susmulkintus krapus, beriame druskos ir išmaišome.

patarimas

Šis padažas lyg pagrindas: toliau dedame mėgstamų priedų. Jei mėgstate česnakinę varškę, įspauskite vieną didelę česnako skiltelę. Galima pridėti šviežių arba raugintų agurkėlių, krienų, kaparėlių, susmulkintų saulėje džiovintų pomidorų.

puota žiemą

S�aniausias Tradicinis

klasikinis kugelis pagal Rūtą

Didesniam kepimo indui (28 x 22 cm) reikės: • 3 kg bulvių • 2 didesnių svogūnų • 5 kiaušinių • 1 šaukšto druskos • maltų baltųjų pipirų • 180 g sviesto • 100 g grietinėlės • 3–4 tablečių vitamino C • aliejaus formai patepti

RŪTA PAULAUSKIENĖ Praėjusiame žurnale pristatydamos Rūtą užsiminėme, kad kartą ji mums studijoje iškepė puikų kugelį, kuris visą komandą privertė aikčioti ir kone alpulį įvarė – toks gardus buvo! Kokios paslaptys ir užkalbėjimai vyko? Gerai, kad Rūta nelaiko receptų po devyniais užraktais, o visuomet labai mielai su mumis dalijasi savo didžiule kulinarine patirtimi ir atradimais: „Tobulą kugelį atradau, kai paragavau jo svečiuose pas gydytoją Daną Ivanauskienę – ji puikiai gamina, tiesiog turi didžiulę dovaną, – pasakojo Rūta. – Kadaise nuvažiavome pasisvečiuoti į jos sodybą, o Dana iš šviežiai iškastų bulvių iškepė mums kugelio. Ir jo skonis man išliko visam gyvenimui.“

Ruošiant klasikinį Rūtos kugelį reikia nepraleisti kelių žingsnių – tai ir yra didžiosios šefės paslaptys. „Pirmiausia svieste pakepu daug smulkiai supjaustytų svogūniukų – jie jame tiesiog išverda. Antra, į tarkius, kad jie nepajuoduotų, dedu vitamino C. Kita paslaptis – daug kiaušinių, kad kugelis būtų purus. Taip pat pilu grietinėlės, – vardijo šefė R. Paulauskienė. – Visuomet pabrėžiu, kad kugelį gaminu iš tikrai labai gerų produktų. Geriau jau gaminti rečiau, bet su tikrai kokybiškomis bulvėmis, kiaušiniais ir pieno produktais. Produkto kokybė visuomet atsispindi ir galutiniame rezultate.“

Kugelį Rūta pamėgo kepti iš neseniai atrastos veislės „Concordia“ – šios bulvės dar vadinamos sviestinėmis ir iš jų, kaip pasakoja šefė, išeina nuostabi bulvių košė. Kugelį Rūta dar kepa ir su veislės „Vineta“ bulvėmis.

JOANA BURN, DOVILĖ JAKŠTAITĖ

1. Svogūnus smulkiai supjaustome. Keptuvėje išlydome sviestą ir ant vidutinės ugnies pakepiname svogūnus, kol jie suminkštės ir įgaus šviesaus gintaro spalvą. 2. Bulves nulupame ir sutarkuojame, tada sudedame pakepintus svogūnus bei supilame grietinėlę. 3. Dubenyje kiaušinius suplakame su druska. Plakinį supilame į tarkius ir gerai išmaišome. 4. Sutriname vitamino C tabletes ir įmaišome į tarkius. Viską labai gerai išmaišome. 5. Kepimo formą konditeriniu teptuku ištepame aliejumi ir supilame tarkius. 6. Orkaitę įkaitiname iki 180 °C, kepimo režimas su ventiliatoriumi (konvekcija). Kepame 50–60 min.

Padažas prie kugelio Reikės: • 2 vidutinio dydžio svogūnų • alyvuogių aliejaus • 400 g šviežios šoninės • 250 g šaltai rūkytos šoninės • 200 ml grietinėlės • 100 ml grietinės • žiupsnelio malto muskato • žiupsnelio maltų gvazdikėlių • maltų baltųjų pipirų 1. Smulkiai supjaustome svogūnus ir pakepiname, kol suminkštės ir taps aukso spalvos. 2. Kitoje keptuvėje gerai iškepame smulkiais kubeliais supjaustytą šviežią šoninę, išimame iš keptuvės, tuomet pakepiname smulkiais kubeliais supjaustytą šaltai rūkytą šoninę. 3. Į puodą suberiame svogūnus, abiejų rūšių šoninę, supilame grietinėlę bei grietinę ir pagardiname muskatu, gvazdikėliais, baltaisiais pipirais. Jei reikia, įberiame druskos. Padažą pakaitiname apie 5–6 min.

puota žiemą „Pirma idėja kepti kugelius kilo prie jūros, likus savaitei iki karantino. Su kolegomis susirašinėdami juokavome, kad, jei jau skelbtų antrąjį karantiną, mes nenuleistume rankų ir keptume tobulą kugelį. Tokį, kokį mes įsivaizduojame. Pajuokavom, pajuokavom... Tada aš paprašiau vienos kolegės iškepti kugelį iš skirtingų bulvių veislių, pabandyti, iš kurios geriausiai išeina. Vėliau nusifotografavau su kugeliais, paskelbiau nuotrauką feisbuke ir paklausiau, ar kas nors tokio norėtų. Buvo labai daug susidomėjusiųjų ir tų kugelių rezervacijos prasidėjo dar mums nepaskelbus, kad juos kepsime.“ Kai „Amandus“ jau iš tiesų pasiūlė įsigyti porciją kugelio, kombučios ir desertą, krosnys penktadienį ir šeštadienį dirbo visu pajėgumu. Per vieną vakarą į žmonių namus iškeliaudavo apie 60 porcijų, kartą – net 81.

Karantinas lėmė, kad nebegalėjome leistis į keliones: ir ne tik tas, kurioms reikia lėktuvo bilieto, bet ir į dalį gastronominių. O ką daryti, jei būtent tuo ir užsiimi: jaukiame restorane Užupyje vakarais išskleidi svečiams naujų skonių žemėlapį ir vedi juos per nepamirštamą degustaciją? Vienas geriausių šefų Lietuvoje Deivydas Praspaliauskas ir visa „Amandus“ komanda žino atsakymą: nepasiduoti!

Ieškodami tobuliausio kugelio recepto Deivydas su komanda išmėgino tris skirtingas bulvių veisles: „Kaip tik neseniai buvau gavęs skirtingų bulvių rūšių, nes prieš tai vienai laidai bandžiau, kuri iš jų tinkamiausia belgiškoms bulvytėms ruošti. Tad išbandėme jas gamindami kugelį ir nutarėme, kad mums labiausiai patinka su veislės „Laura“ bulvėmis. Jos krakmolingumas mums pasirodė tobulas, greitai nejuoduoja. Tai buvo mūsų kugelio bulvė. O mums tobulas kugelis tada, kai jis kilstelėtas truputį aukščiau ir nėra tik paprastas tarkuotų bulvių su trupučiu padažo ar grietinės. Norėjome sukurti tokį kugelį, kuris lyg ir būtų pagrindinis veikėjas, bet jame būtų ir kitų ne mažiau svarbių dalių, tad įkepėme anties kulšeles ir ruošėme baravykų padažą.“

„Prieš pirmąjį karantiną viskas buvo kitaip. Niekas nežinojo, kaip elgtis, kaip jį atlaikyti, kaip elgtis su kolegomis. Tiesiog vieną dieną uždarėme restorano duris ir ilgą laiką nesusitikome, tik susirašydavome. O prieš antrą viskas buvo kitaip: iš anksto pasiruošėme, visi apsitarėme, kaip elgsimės. Nutarėme, kad pabandysime bendromis jėgomis, bendromis idėjomis išgyventi“, – pasakojo Deivydas.

Deivydas per karantiną rūpinosi ne vien savaitgalio vaišėmis į namus – ėmėsi naujų projektų ir rado laiko dalykams, kuriems jo anksčiau trūko dėl įtempto darbo restorane.

Nuo tada, kai buvo paskelbtas antrasis karantinas, Deivydas su komanda penktadieniais ir šeštadieniais ruošė gurmaniškų vakarienių lauknešėlius į namus su gardžiausiais patiekalais: antienos confit, piemenėlių pyragu su grybų ragu, temperuota lašiša su keturių grūdų koše ir žaliųjų citrinų bei žolelių padažu, medaus pyragu su vyšniomis, trupininiu obuolių pyragu su svarainiais ir burbonine vanile, sūrio pyragu su atogrąžų vaisiais... Į restoranus eiti negalėjome, tad D. Praspaliauskas siūlė puotą parsivežti namo.

Su D. Praspaliausku kalbėjomės karantinui nesibaigus. Šefas neslėpė – keistas jausmas matyti savo restoraną be svečių: „Kiekvieną dieną čia leidžiu laiką, bet tuščias restoranas, tai ne pilnas – emocija visai kita. Bet kai jau tik galėsime atidaryti ir vėl visus pakviesti, pasitiksime šiek tiek atnaujinę ir degustacinių vakarienių meniu, ir restorano erdvę. Visi bus pasiilgę – ir mes svečių, ir jie mūsų, tad tie atnaujinimai nebus labai dideli, kad svečius sutiktume tokie, kokius jie mus prisimena.“

DEIVYDAS PRASPALIAUSKAS

„Tai užsispyrusi idėja, leidžianti gyventi, jausti gyvenimo pulsą ir suprasti, kad Jūs su mumis, o mes su Jumis“, – apie savo siūlomas vakarienes sakė Deivydas. Dažnai į tą vakarienės lauknešėlį D. Praspaliauskas įtaisydavo kugelį – aišku, tikrai ne paprastą, o gurmanišką: su ančių kulšelėmis arba iberiko (tokio ispaniško paršelio, mitusio gilėmis) rilette.

AMANDUS

Amandus Gurmaniškas

kugelis su ančių kulšelėmis Restoranas „Amandus“ per karantiną ruošė kugelio lauknešėlius, kuriuose kugelį suporuodavo su zizifo, šeivamedžio žiedlapių, Ceilono cinamono bei pasiflorų skonio kombučia ir vis kitokiu desertu. Išeidavo tokia labai dosni porcija vienam arba vakarienė dviem draugiškai pasidalyti. Tad ir gurmaniško kugelio su ančių kulšelėmis receptas surašytas su restorano virtuvės tikslumu – gramais, ir labai preciziškai suskaičiuota, kiek ko skirta vienai porcijai. Su Deivydu receptą pritaikėme keturiems valgytojams. Jei prie stalo sodinsite daugiau ir kugelio kiekį didinsite, nepamirškite kiekvienam paskirti ir po gardžią apskrudusią anties kulšelę.

4 porcijoms reikės: • apie 1 kg bulvių • 4 ančių kulšelių • 120 g svogūnų • 24 g trynių ir 40 g baltymų (arba du vidutinio dydžio kiaušiniai) • 160 g pieno • 4 šaukštelių sviesto • druskos ir pipirų

1. Ančių kulšeles apkepame keptuvėje, o jos riebalus pasiliekame kitiems patiekalams arba naudojame vietoje sviesto. 2. Tuomet šauname kulšeles į orkaitę: kepame 10 minučių 170 °C temperatūroje. 3. Užkaičiame pieną, dedame sviestą (arba anties riebalų), beriame druskos ir pipirų, užverdame.

4. Bulves sutarkuojame su svogūnais, užplikome sviesto ir pieno mišiniu. 5. Įmaišome lengvai paplaktus trynius su baltymais. Atskirai plakti nebūtina, tad jei nenorite sverti, tiesiog lengvai paplakite du kiaušinius. 6. Bulvių masę pilame į skardelę ar formą ir į ją sumerkiame anties kulšeles. Kepame kugelį 40 min. 170 °C temperatūroje.

puota žiemą

VAIDA KURPIENĖ

Bulvė – valgyti ar susilaikyti? Dietistė, tinklaraščio sulieknek.lt autorė Vaida Kurpienė ramina visus bulvių mėgėjus: bulvė tikrai nėra baubas, į kurio pusę net pažiūrėti nevalia. Jei ji tinkamai paruošta, ši daržovė ne tik mums naudinga (puikus mineralų – kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo, vitaminų A, B, C, P, folinės rūgšties, karotino šaltinis), bet ir galime ją saikingai valgyti net tada, kai norime atsikratyti nepageidaujamo svorio. Dėl tradicinio lietuviško kugelio – kita kalba. Komentuoja V. Kurpienė: „Toks patiekalas yra tikras iššūkis mūsų skrandžiui: bulvių tarkiai yra labai sunkiai ir ilgai virškinami, jie apkrauna organizmą.“ Jei jau negalime gyventi be kugelio, bet norime sveikesnės alternatyvos, Vaida siūlo bulvei į kompaniją pasikviesti kitų daržovių – jų turi būti pusė ar daugiau nei bulvių – ir netrinti visko į košę, bet daržoves stambiai sutarkuoti. Svarbi ir orkaitės temperatūra: ji neturėtų viršyti 175 °C. „Krakmolas, kurio kupina ši daržovė, aukštesnėje nei 180 °C temperatūroje skyla ir dalis po skilimo susidariusių medžiagų yra kenksmingos. Pavyzdžiui, kancerogeninė medžiaga akrilamidai“, – teigė V. Kurpienė. Pasak tinklaraščio sulieknek.lt autorės, bulvė išlieka mums naudingiausia ir yra lengviausiai virškinama, kai kepame ją ant grotelių orkaitėje, verdame su lupena ar garuose: „Po bulvės odele yra susikaupęs didžiausias vitamino C bei mineralinių medžiagų kiekis, todėl daugiausia jo išsaugome, jei verdame bulves su lupena ar garuose. V. Kurpienės teigimu, jei jau bulves verdate nuluptas – jokiu būdu negalima jų ilgai laikyti šaltame vandenyje: „Jame ištirpsta vertingos medžiagos ir taip netenkame didelės dalies daržovės naudos. Bulves dėkite į jau verdantį pasūdytą vandenį, taip daugiau vitaminų ir mineralų liks pačioje bulvėje.“ „Verdant turi būti išlaikyta kramtoma konsistencija. Kuo bulves labiau perverdame, tuo jos greičiau pasisavinamos ir trumpiau trunka sotumo jausmas, – aiškino V. Kurpienė. – Kad bulvės būtų lengviau virškinamos, jas reikėtų derinti su daržovėmis. Ypač tinka šviežios ir raugintos. Raugintų daržovių mums reikia valgyti dažnai, tačiau nedidelėmis porcijomis – geriausia raugintas maišyti su šviežiomis, – pasakojo V. Kurpienė. – Bulvės taip pat puikiai tinka su grybais, jei yra valgomos su rūgščiais pieno produktais – kefyru, rūgpieniu, ar riebia sūdyta žuvimi, pavyzdžiui, silke ar skumbre.“

RITA GUDĖ, DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Vaida siūlo pasigaminti sveikesnį ir lengvesnį kugelį. Tokiu būdu paruoštas kugelis mažiau kaloringas ir lengviau virškinamas. Jis neapsunkins skrandžio ir tikrai nenorėsite eiti pagulėti, kaip dažnai būna po tradicinio bulvinio.

Reikės: • 1 cukinijos • 1 didelės morkos • 1 nedidelės bulvės • 1 kiaušinio • druskos ir maltų pipirų 1. Daržoves stambiai sutarkuojame burokine tarka. 2. Kiaušinį lengvai paplakame ir sumaišome su daržovėmis. Į mišinį beriame druskos ir pipirų. 3. Gautą masę suverčiame į kepimo indą. Kepame iki 175 °C įkaitintoje orkaitėje apie 25–30 min., kol daržovės iškepa, o viršus lengvai paruduoja.

�uge�is Dietinis gardusis

Vaidos daržovių

Prieš šį patiekalą V. Kurpienė rekomenduoja suvalgyti didelę porciją šviežių sezoninių daržovių. Žiemą – kopūstinių ar šakninių daržovių salotų. Jei šalia įsidėsime šaukštą grietinės ar natūralaus jogurto, Vaida patikina, kad nuodėmės tikrai nepadarysime. Pasak jos, net ir šaukštas spirgučių prie kugelio nėra baisus nusižengimas, nes pačiame kugelyje riebalų nėra. Bet šaukštas, o ne visa riebi spirgučių karūna. Puikiai derėtų ir sotumo jausmo suteiktų šalia patiekti grybai.

puota žiemą

DOUGLAS GEIST Naujojo Džersio valstijoje Marlboro mieste gimęs Douglas Geist tikriausiai neįsivaizdavo, kad kada nors persikels gyventi į Lietuvą ir jam šalis taip patiks, kad su žmona aksesuarų dizainere Simona Dambauskas įsikurs čia ilgam. Douglas studijavo Floridos universitete, o baigęs studijas padarė metų pertrauką: keliavo ir kurį laiką dirbo viename slidinėjimo kurorte, ten vadovavo restoranui. „Tuo metu ir pamilau restoranų verslą, pamačiau jį visai kitomis akimis“, – pasakojo D. Geist. „Taigi su Simona Lietuvoje kuriame gyvenimą jau 10 metų ir nesigręžiojame atgal. Mano žmonos tėvai lietuviai, ji čia augo, o būdama 7-erių su šeima išvažiavo gyventi į Ameriką, ten mokėsi ir baigė studijas, – pasakojo Douglas. – Mūsų pažinties istorija labai įdomi. Tuo metu kelis mėnesius dirbau vienoje kompanijoje Džersyje. Simona su drauge važiavo į koncertą Niujorke ir jų automobiliui nuleido padangą tiesiai

TOMAS VIRŠILAS

priešais mūsų biuro pastatą. Keli mano kolegos tuo metu rūkė lauke ir pasisiūlė joms padėti. Kol jie keitė padangą, kalbėjosi, o Simona paklausė, ar jų įmonė neieško darbuotojų. Po savaitės ji atėjo čia dirbti. Tačiau man netrukus reikėjo persikelti – įmonė atidarė savo padalinį kitoje vietoje. Į komandą pakviečiau ir Simoną, nes ji buvo kritusi man į akį. Netrukus pradėjome susitikinėti. Tiesa, dar pusmetį tą darėme slapta, darbe niekas nežinojo.“

sūnų Ąžuolą. – Žinoma, dabar tai jau nebesvarbu, esame čia 10 metų ir niekada negalvojome, kad norėtume grįžti atgal. Man atrodė nuostabu, kad Simona galės kurti ryšį su seneliais jau būdama suaugusi – manieji mirė, kai buvau paauglys. Norėjau, kad ji tokios progos nepraleistų, todėl apsispręsti nebuvo sunku. Tuo metu trys iš jos senelių buvo gyvi, prieš kelis mėnesius vieno iš jų netekome.“

Pora nutarė grįžti į Lietuvą tuo metu, kai JAV prasidėjo finansinė krizė. Tada Simona pasiūlė mums nuvykti į Lietuvą, vasarą aplankyti jos senelius. Svečiavomės šešias savaites, o kai grįžome atgal į JAV, vieną vakarą Simona pasiūlė mums persikelti į Lietuvą ir pabandyti ten pagyventi metus. Tiesa, dabar ji nepripažįsta, kad kalbėjo tik apie vienus metus, – juokėsi Douglas, su žmona auginantis dukrą Vėją, kuriai greitai bus penkeri, ir septynių mėnesių

Šaltibarščiai, kugelis ir močiutės kotletai – su kiauliena, džiūvėsėliais ir skanutėliais spirgučiais – trys mėgstamiausi Douglas lietuviškos virtuvės patiekalai. Kugelio Douglas paragavo dar tada, kai gyveno Amerikoje, – juo pavaišino ir gaminti išmokė Simonos tėtis Gediminas. Vėliau Douglas kugelį kepė jau savo šeimai per didžiulę Padėkos dienos vakarienę ir nuo tada mokėsi gaminti su skirtingais priedais. Vis dėlto grybai – pats ypatingiausias.

Su baravykais

Douglas kugelis su baravykais Reikės: • 4 kg bulvių • 1 kg šaltai rūkytos šoninės • 2 svogūnų • 1 litro šviežių baravykų (4–5 dideli arba 8–9 vidutiniai) arba 60 g džiovintų • 500 ml pieno • 8 kiaušinių • 250 ml 35 % grietinėlės • 150 g sviesto • druskos ir pipirų pagal skonį

1. Baravykus nuvalome ir supjaustome (man patinka skirtingo dydžio gabalėliai), sudedame į 1 l talpos stiklainį ir supilame pieną. Uždarome ir laikome šaldytuve vieną parą. Jei naudojame džiovintus baravykus, tuomet pašildome pieną (bet neužverdame), į jį sudedame baravykus ir mirkome apie tris valandas, vis pašildydami. Tada supilame į stiklainį, įsitikiname, kad jie apsemti, ir laikome dieną šaldytuve. 2. Kai jau kepame kugelį, įkaitiname orkaitę iki 175 °C. 3. Bulves nuskutame ir dedame į šaltą vandenį, kad nepajuoduotų. 4. Supjaustytą šoninę keptuvėje apkepame, kol apskrunda, riebalų nenupilame. Į keptuvę su mėsa dedame sviestą ir kaitiname, kol jis ištirpsta.

5. Grybus ištraukiame iš pieno. Į puodelį supilame 200 ml pieno, kuriame mirko baravykai (jis bus įgavęs kiek rusvesnę spalvą), pilame grietinėlę, sudedame išmirkusius grybus ir pašildome – labai užkaitinti nereikia, temperatūra turi būti tokia, kad tiktų duoti vaikui. 6. Bulves išimame iš vandens, nusausiname ir sutarkuojame su svogūnais. (Tarkuojame taip, kaip jums patinka: aš mėgstu klasikiniu būdu – smulkiai, o Simona mėgsta su stambesne tarka, kaip amerikietiškus hash browns). 7. Nusunkiame tiek skysčio, kiek įmanoma. Jo viso neišpilame, paliekame nusėsti: drumzliną vandeningą skystį nupilame, pasiliekame ant dugno likusį krakmolą. 8. Dideliame dubenyje bulvių ir svogūnų tarkius sumaišome su kepta šonine ir sviestu. Įmaišome išplaktus kiaušinius, įdedame dalį (arba visą) nusėdusio krakmolo. Viską gerai išmaišome. 9. Iš lėto ir maišydami supilame pašildytą grietinėlės, pieno ir grybų mišinį. Beriame druskos ir pipirų. 10. Pilame į sviestu pateptą kepimo formą (aš kugelį kepu 28 x 35 cm formoje). Jei ji stiklinė, geriau matyti plutos spalva. 11. Kepame apie pusantros valandos, vis patikrindami, ar dar neiškepė. Kaip ir pyragas, iškepęs kugelis atšoks nuo kraštų, o įsmeigtas peilis liks švarus. Ištraukę iš orkaitės truputį atvėsiname. Šis patiekalas sotus ir riebumo jam netrūksta, tad Douglas jį tiekia su grietine. Tačiau yra gaminęs ir su papildoma spirgučių porcija.

desertai Trispalviai

Ši žiema pažėrė išbandymų, tačiau atnešė ir dovanų: laiko sustoti, pamąstyti ir viską įvertinti nauju žvilgsniu. Išmokome, kad net ir kitokios šventės į namus vis tiek atneša pakilią nuotaiką. Žinoma, jei tik patys sugebame ją susikurti. Laukimas ir ruošimasis – ne mažiau svarbi šventės dalis, nei susėdimas prie valgiais nukrauto stalo. O ruoštis galima visaip: ir namus susitvarkyti, ir meniu susiplanuoti, ir kokią įdomią veiklą su šeima sugalvoti. Tad kartu susikurkime Vasario 16-osios šventę. Ruoškimės jai galvodami apie tai, ką mums reiškia Lietuva ir ką galime dėl jos padaryti, kad čia gyventi būtų geriau. Gal tokios mintys aplankys stingdant trispalvį desertą su vyšnių kompotu ir biskvitu ar sluoksniuojant skirtingas želės spalvas į stiklinaites. Tokiems įspūdingiems desertams dabar turime laiko, tad pabandykite. Tebus tai lietuviška meditacija.

Trispalvis pudingo, biskvito ir želės desertas

Šis desertas stikliniame inde atrodo lyg koks Lietuvos vėliavos sekretas: kompoto želėje sustingusios prisirpusios vyšnios, lyg miško samanos žaliuojantis biskvitas, o ant viršaus – šiltai geltonas pudingo kremas. Tikra Vasario 16-osios stalo žvaigždė!

re klami nis proje kta s

Jeigu neturite vyšnių kompoto, naudokite konservuotas vyšnias ir sirupą praskieskite vandeniu. Taip pat galite išsivirti kompoto: 400 g šaldytų vyšnių užpilkite 400 ml vandens, įdėkite cinamono lazdelę, 3 kupinus šaukštus cukraus ir pavirkite. Biskvitą galite nudažyti japoniška mačia (matcha arbata) arba žaliais maistiniais „Dr. Oetker“ dažais. Taip pat didžiuosiuose prekybos centruose būna špinatų miltelių. Jei naudosite juos, pamažinkite miltų kiekį. Jei biskvitą kepsite iš anksto ir desertą „konstruosite“ kitą dieną, galite jį palaistyti citrinų sultimis.

Pudingo sluoksniui: • 1 pakelio vanilinio „Dr. Oetker“ pudingo • 500 ml pieno • 400–500 g konservuotų persikų, šviežių mangų ar geltonų maistinių „Dr. Oetker“ dažų (jei norite ryškesnio sluoksnio)

Želės sluoksniui: • 400 ml vyšnių kompoto ir 300 g uogų iš kompoto • 10 g „Dr. Oetker“ želatinos miltelių

Biskvitui: • 80 g sviesto • 4 kiaušinių • 150 g cukraus • 140 g miltų • 100 g šaldytų ar šviežių špinatų • 1 šaukštelio „Dr. Oetker“ kepimo miltelių

Gaminame: 1. Pirmiausia pasiruošiame vyšnių želę. Vyšnių kompotą (tik skystį) užkaitiname beveik iki virimo, suberiame „Dr. Oetker“ želatiną ir maišome, kol ji ištirps. Vyšnias suberiame į indo dugną ir užpilame šiltu kompotu. Paliekame šaldytuve stingti 2–3 valandas. 2. Ruošiame biskvitą. Kiaušinius su cukrumi plakame, kol cukrus ištirpsta, o masė išsipučia ir pabąla. 3. Sviestą ištirpiname ir supilame į maisto trintuvą su šviežiais špinatais. Sutriname iki tyrelės. Ją maža srovele supilame į kiaušinių masę ir išplakame. Į skystą tešlą įsijojame miltus, sumaišytus su „Dr. Oetker“ kepimo milteliais. 4. Kepame 180 °C orkaitėje 30 min. Iškeptą atvėsiname. Jei yra parudavusių kraštų, juos nupjauname. Supjaustome biskvitą gabalėliais ir dedame ant sustingusio želės sluoksnio. 5. „Dr. Oetker“ vanilinio pudingo miltelius sumaišome su cukrumi ir 1/3 pieno. Likusį pieną užverdame, nuimame nuo viryklės ir supilame į prieš tai paruoštą mišinį su pudingu. Nuolat maišydami pudingą dar paverdame 1 minutę. 6. Dalį persikų arba mangų sutriname į tyrę. Kitus supjaustome smulkiais gabalėliais. Viską įmaišome į šiek tiek pravėsusią pudingo masę. Jei norime dar ryškesnės geltonos spalvos, įdedame maistinių dažų. Supilame ant biskvito. 7. Puošiame liofilizuotomis uogomis arba plakta grietinėle.

Tautinė

želė

Gaminant šį desertą svarbiausia neskubėti, nes jei nekantrausite ir užpilsite kitą sluoksnį ant dar nesustingusio, jie susimaišys ir spalva taps ne tokia ryški. Jei norite procesą paspartinti, galite užpylę sluoksnį statyti stiklinaites į šaldiklį. Tik nepamirškite, nes užšaldysite. Beje, baltas sluoksnis stings sparčiau nei spalvoti. Jei norite pasidaryti želės dekoracijas – žibančius kubelius, – ištirpinkite želę mažesniame kiekyje vandens. Mes naudojome pakuotę „Dr. Oetker“ želės ir tirpinome ją 200–250 ml karšto vandens.

Desertas atrodo retro stiliaus, bet labai traukia akį, o jo skonis patiko ir mums, ir mūsų vaikams. Rinkitės mėgstamus „Dr. Oetker“ želės skonius: raudonai spalvai tiks braškių, žemuogių arba vyšnių, žaliai – kivių arba agrastų, geltonai – persikų, bananų arba citrinų želė.

Reikės: • 3 pakelių skirtingų spalvų ir skonių „Dr. Oetker“ želės (mes gaminome iš vyšnių, kivių ir persikų) • 200 ml saldinto sutirštinto pieno • 300 ml grietinėlės • 10 g želatinos „Dr. Oetker“ Gaminame: 1. Pirmiausia pasiruošiame baltą sluoksnį. Beveik iki virimo užkaitiname grietinėlę, nukeliame, suberiame „Dr. Oetker“ želatiną ir maišome, kol ši ištirps. Įmaišome saldintą sutirštintą pieną. Baltas sluoksnis jūsų stiklinėse gali būti pirmas. Šį želės mišinį laikome kambario temperatūroje arba supilame į ąsotį ar puodelį ir laikome šilto vandens puode, kad nestingtų – jį vis sluoksniuosime tarp spalvų. Jei pradės stingti, įstatome į karšto vandens puodą ir išmaišome – turėtų atsileisti. 2. Pasiruošiame raudonos spalvos želę. „Dr. Oetker“ vyšnių skonio želės miltelius išmaišome 500 ml karšto vandens. Paliekame skystį pravėsti. Jau pravėsusį atsargiai samteliu pilame ant gerai sustingusio balto sluoksnio. Vėl dedame šaldyti. 3. Ant žalio sluoksnio vėl pilame ruoželį grietinėlės želės ir taip sluoksniuojame, kol desertas pasipuoš vėliavos spalvomis su baltais ruoželiais tarpuose.

iš spintelės

Žiemos spintelių radiniai ir KRUOPŲ Žiemai būtinos atsargos – ypač dabar, kai rečiau einame į parduotuves. Žiemą valgome vasarą surinktų gėrybių uogienes, marinuotus ir džiovintus grybus, konservuotas daržoves ir jų mišraines. Šaltais metų mėnesiais tuštiname sandėliukus ir dažnai norime sočių, sodrių patiekalų iš bulvių, kruopų ar ankštinių daržovių. Kitaip tariant, spintelių patiekalai tampa populiariausi. Tad kuo reikia pripildyti spinteles, kad ramiai žiemotume iki pirmųjų daržo ridikėlių? Ir su kuo derinti visas kruopas, įsitaisiusias ant lentynų?

BEATA NICHOLSON, JORŪNĖ PAUŽIENĖ

KA LEI DO SKO PAS DOVILĖ JAKŠTAITĖ

iš spintelės

KAS GYVENA MANO VIRTUVĖS SPINTELĖSE? Daugiausia nuolatinių mano spintelių gyventojų yra labai paprasti, nes turiu laviruoti tarp savo noro eksperimentuoti ir tarp gana konservatyvaus šeimos skonio. Mažieji vaikai yra labai griežti konservatoriai: pripažįsta tik vienus ir tuos pačius valgius. Didieji – ne ką geriau. Kadangi įvedinėti naujoves virtuvėje man reikia daug atkaklumo, todėl mes valgome, sakyčiau, labai tradiciškai. Izabelė moka meistriškai paruošti makaronus su šviežiais pomidorais (arba konservuotais, jei žiema) ir mocarela. Ji pati ištobulino padažą, būtinai deda svogūnų ir pila baltojo vyno. Aš nesu labai didelė makaronų mėgėja, o jai labai skanu. Jurgis labai mėgsta ryžius ir kiaušinius. Jis ko gero atviriausias naujiems skoniams ir mano eksperimentams su daržovėmis. Vyras Tomas visai nemėgsta grikių, o aš juos dievinu! Nors mūsų maisto spintoje visko labai daug, bet sėsliausi produktai nesikeičia jau kurį laiką. Pirmiausia, perlinės kruopos – nepamainomos perlotui ir sriubai. Žinoma, grikiai, kuriuos dažnai ruošiu kaip garnyrą ir pati mielai valgau. Mano maisto spintelėje karaliautų vien grikiai – su daug sviesto ir druskos. Ryžiai mūsų namuose būna dviejų rūšių – basmati visokiems patiekalams, plovui ruošti ar tiesiog pakepti su kiaušiniu, o apvalieji – Izabelės ir mažųjų mėgstamam ryžių pudingui gaminti. Mūsų spintelėse rasite įvairių pupelių – man labai patinka baltosios – ir lęšių. Žirnius dievinu, o šeima ne itin mėgsta. Namuose yra kruopų: avižų, miežių, kuskuso, bolivinių balandų. Bet jų tikrai vartojame mažiau. Man patinka soros – šių kruopų beriu gamindama balandėlius ar kotletus.

Mūsų namuose visada rasite konservuotų pomidorų ir mano padažų „Ponas pomidoras“, „Daržo choras“ ir „Tikras italas“. Visada rasite ir konservų: tuno ir kukurūzų. Vaikai valgo labai daug tuno. Jų spintelės patiekalas: tunas, saldūs kukurūzai, majonezas ir daug citrinų sulčių. Niekada netrūksta raudonųjų pupelių bei pupelių pomidorų padaže. Pastarasis produktas – angliška įtaka. Tos „Heinz“ pupelės yra tobulos ir jokios imitacijos jų nenurungia. Tad jei jau namuose nėra ką valgyti, išgelbės senas geras angliškas

beans on toast – pupelės ant skrebučio. Dažnai jos tampa savaitgalio ar angliškų pusryčių dalimi. Vaikai pupeles valgo su keptomis bulvėmis. O žuvų piršteliai ir minėtos pupelės yra tėčio spintelės maisto angliškas variantas. Dar visada būna kokio nors egzotinio padažo (jį prikviečia mano noras eksperimentuoti). Kartais tai stiklainiukas kario pastos – tikrai puiki „Santa Maria“ tikka masala, dažnai turiu ir hoisin, visada yra sojų padažo. Taip pat tikrai yra kokosų gėrimo kariams ir kitiems azijietiškiems patiekalams ruošti.

KO VISADA VERTA TURĖTI? Visada patarčiau turėti grikių, ryžių ir makaronų, tada visi šeimoje gali būti sotūs. Mėgstamos kruopos yra visa ko pagrindas: prie jų dera ir mėsa, ir daržovės, ir gausybė prieskonių. Jei turite patiekalo likučių ir jų neužteks visai šeimai pamaitinti, elkitės sumaniai ir nepulkite gaminti dar vieno patiekalo. Su ryžių ar grikių garnyru patiekite likusį troškinį, karį ar kokį daržovių ir mėsos apkepą. Būtinai turėkite konservuotų pomidorų ar jau paruošto pomidorų padažo. Jis išgelbės, kai ruošite makaronus, o su mano padažu „Tikras italas“ net lazaniją galima greitai sumeistrauti. Sutaupys laiko ir nereikės pirkti daug skirtingų produktų, tik pakepinsite česnakus, jautieną, supilsite padažą, lengvai patroškinsite ir štai – puikiausias Bolonijos padažas. Konservai – alyvuogės, kukurūzai, avinžirniai, pupelės ar tunas – visuomet palengvina gyvenimą. Kruopos, ankštinės daržovės ar makaronai gali būti pagrindas, o konservai – labai greitas priedas. Kartais lengvai vakarienei tereikia kelių silkės gabalėlių, pamarinuotų konservuotų burokėlių, pusės avokado ir avinžirnių. Aš esu labai pamėgusi savo lietinių mišinį iš speltų ir avižinių miltų. Negalvokite, kad reklamuoju, jis nuoširdžiai tapo svarbiu mano virtuvės pagalbininku. Su juo gaminu ir varškėčius, ir paprastus blynus, mišinys niekada nenuvilia. Jei maišau lietinių tešlą, seku pakuotės nurodymais. Jei kepu blynus ar varškėčius, pilu mažiau skysčio. Net ir lietinių tortą galite sumeistrauti, jei šalia nėra orkaitės, o šventė prieš akis. Jei turėsite dribsnių košei, rytas bus sotus. Vaikai valgo nuobodžias avižines. Joms renkuosi viso grūdo dribsnius: tuos, kurie verda ilgiau. Pirmiausia pilu vandens, tada pieno ir verdu. Būtinai dedu druskos ir sviesto. Ir čia yra paslaptis, kodėl mano vaikai mėgsta mamos virtą košę. Nes tėtis nededa nei druskos, nei sviesto, nei cinamono! Anksčiau košes virdavau su bananais ar obuoliais, bet dabar Hariukas nepakenčia priedų košėje, tad verdu gryną avižinę, o broliai įsideda medaus arba truputėlį uogienės. Alyvuogių aliejus – be jo tikrai neišsiversčiau. Rinkitės gerą, kokybišką, pirmojo spaudimo. Tikrai daug priklauso nuo jo kokybės. Juo ir salotas, ir kruopas gardinu, juk tai visų apkeptų produktų pagrindas.

APGALVOTAS PRIESKONIŲ RINKINYS Prisipažinsiu, kad prieskonių stalčių turiu pilnutėlį ir jį sutvarkyti tikrai sunku. Bet jei norite apsirūpinti pačiais svarbiausiais ir vietos tūkstančiui pasaulio skonių nėra, tikrai galima išsiversti su keliais pagrindiniais. Apie druską ir kokybiškus pipirus pasakoti nebereikia. Dar savo spintelėje visada turiu džiovintų žolelių (raudonėlių, čiobrelių) ir jų mišinį su česnakais, persiladu vadinamą. Savo pozicijų niekada neapleidžia du kaimynai – kuminas ir kmynas, greta būna kario prieskonių mišiniai ir ciberžolė. Saldžioji ir aitrioji paprikos – kad patiekalai turėtų ugnelės. Laurų lapai, nes kokios gi sriubos be jų? Galiausiai cinamonas, kardamonas ir muskatai.

KĄ VALGYTI, KAI NĖRA KĄ VALGYTI?

Visiems būna: pavarstai šaldytuvą ir spinteles, atidarinėji stalčius. Atrodo, nėra nei skanių produktų, nei įkvėpimo. Bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tokiais atvejais suveikia kūrybiškumas. DUBENĖLIŲ DĖLIONĖS. Kruopos, mėsa ar kiti baltymai, daržovės ir padažas – ir sotu, ir padeda sunaudoti likučius. Gal yra keptos vištienos? O gal tuno skardinė? Konservuotų pupelių? Silkės? Tuomet galima išsivirti ryžių, grikių ar kuskuso, gal dar ir vieną kitą kiaušinį. Susmulkinti šviežias, keptas ar marinuotas daržoves ir pasiruošti paprastą padažą su citrinų sultimis, alyvuogių aliejumi ir pipirais. Sudėjus viską į dubenėlį išeis spalvingi ir maistingi pietūs ar vakarienė. SRIUBA IŠ KIRVIO KOTO. Šaldytuve yra daržovių likučių? Vadinasi, gali pavykti puiki daržovių sriuba. Tereiks pasiruošti pagrindą su salierais ar svogūnais ir česnakais, sumesti daržoves, užpilti sultiniu, įmesti lauro lapą, pipirų ir leisti pakunkuliuoti. Tokios sriubos receptą kaip tik rasite žurnalo likučių temoje (54 p.). Galite paimti ir panaudoti jau paruoštą pomidorų padažą „Daržo choras“ arba „Tikras italas“, suversti ant pakeptų svogūnų ir salierų, praskiesti sultiniu ir skystyje išvirti ryžių. Išeis puiki pomidorinė. KONSERVŲ TROŠKINIAI. Aliejuje pakepkite svogūnų ir česnakų, įberkite kumino, cinamono ir paprikos, suverskite spintelėje turėtus konservuotus pomidorus, pupeles ar avinžirnius bei kukurūzus ir viską patroškinkite. Valgykite su ryžiais ar tortilijomis, jei tokių turite namuose. Liko jautienos? Išeis tikras aštrus troškinys. IŠGELBĖS KIAUŠINIAI. Kiaušinis, sviestas, pipirai ir druska. Gal dar šlakelis pieno. Išeis puikiausias omletas. O jau į jį, kaip į vokelį, galite berti tarkuoto sūrio, dėti keptos mėsos likučių, daržovių ar varškės. MEKSIKIETIŠKI IŠRADIMAI. Visada gelbsti kesadilijos. Jei namuose turėsite tortilijų, tarp jų sudėkite tai, ko bus šaldytuve ar spintelėje: pupelių, mėsos, sūrio, daržovių. Tereikia vieną tortiliją dėti į keptuvę, įdėti priedų, sūrio, uždengti kita tortilija ir apkepti iš abiejų pusių.

iš spintelės

Grikiai man labai patinka: jie nepretenzingi, greitai paruošiami ir maistingi. Ir tikrai nėra studentų maistas: iš jų galima ne tik košes su įvairiausiais priedais virti, bet ir blynus bei apkepus kepti ar į salotas maišyti. Beje, grikių nebūtina virti – iš vakaro galima užpilti karštu vandeniu ar sultiniu, uždengti puodą, o ryte jie bus išbrinkę ir paruošti valgyti. Jei grikių pasiruošėte per daug, jau išvirtus laikykite šaldytuve ir derinkite su naujais patiekalais.

GRIKIŲ IR GRYBŲ KOŠĖ SU MOLIŪGŲ TYRE

Šaldiklyje turiu nuo rudens budinčios keptų moliūgų tyrės. Jos greitai pasiruošite orkaitėje su šlakeliu aliejaus, druska ir pipirais iškepę moliūgus ir sutrynę jų minkštimą. Moliūgų tyrė gardi sumaišyta su grikiais, perlinėmis kruopomis ir makaronais. O jei pridėsite džiovintų grybų, išeis tikrai prašmatnus ir labai sotus patiekalas. Jei jų neturite, dėkite daugiau šviežių.

Reikės: • 500 ml vandens ir 1 kubelio sultinio (arba jau išvirto sultinio) • 150 g moliūgų tyrės • 1 svogūno • 1 stiklinės grikių • 1 saujos džiovintų baravykų • 200 g rudųjų pievagrybių • 20 g sviesto • čiobrelių (šviežių arba džiovintų) • druskos, pipirų • tarkuoto kietojo sūrio 1. Vandenį arba sultinį užkaitiname beveik iki virimo ir užpilame ant džiovintų grybų. Tegul išmirksta. Jei tai vanduo, į grybų antpilą įtrupiname sultinio kubelį. 2. Platesniame puode arba keptuvėje išlydome sviestą ir jame apkepame kubeliais supjaustytus svogūnus, kol tampa skaidrūs. 3. Supjaustome iš skysčio ištrauktus išmirkusius džiovintus grybus ir pievagrybius. Apkepame juos keptuvėje su svogūnais. 4. Suberiame grikių kruopas ir gerai išmaišome. Pasūdome, beriame čiobrelių. Dabar per kelis kartus pilsime sultinį, kuriame mirko grybai: pradžioje supilame vieną trečdalį, uždengiame, kai po kelių minučių grikiai jį bus sugėrę, tą patį pakartosime dar du kartus. (Tik nesupilkite viso sultinio – palikite kelis šaukštus, nes ten bus nusėdę smulkūs nešvarumai nuo džiovintų grybų.) 5. Kai grikiai išbrinksta (turėtume užtrukti apie 15 min.), įmaišome moliūgų tyrę. Paragaujame, ar moliūgai nenusaldino patiekalo, pasūdome, beriame pipirų. Patiekiame su tarkuotu sūriu.

GRIKIŲ PYRAGAS SU ŠONINE Tešlai reikės: • 100 g sviesto • 140 g kvietinių miltų • 60 g viso grūdo ruginių miltų • 60 ml šalto vandens • druskos Įdarui reikės: • 150–200 g virtų grikių • sviesto • 1 svogūno • apie 100 g arba kelių riekelių rūkyto kiaulienos kumpio ar šoninės • 150 ml pieno • 2 kiaušinių • ryšelio krapų • druskos, pipirų 1. Į dubenį persijojame miltus, beriame žiupsnelį druskos ir stambia tarka sutarkuojame atšaldytą sviestą. Pirštais sutrupiname sviesto gabalėlius, įtriname juos į miltus, kad viskas atrodytų kaip stambių trupinių krūva. Į mišinį įpilame šalto vandens ir greitai maišome, o paskui jau suspaudžiame masę į vieną gumulą. Paruoštą tešlą įvyniojame į maistinę plėvelę ir valandai dedame į šaldytuvą. 2. Kol tešla vėsta, pasiruošiame įdarą: keptuvėje išlydome sviestą ir pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną. Kai svogūnai suminkštėja beriame mažais gabaliukais sukapotą kumpį. Keletą minučių viską pakepame. 3. Išimame tešlą iš šaldytuvo. Pabarstome stalviršį ir tešlos paviršių miltais bei lengvai, nespausdami iškočiojame iki 5 mm storio lakštą. Atsargiai, kad nesuplyštų, įklojame jį į neaukštą kepimo formą. Formoje įklotą tešlą dar valandai statome į šaldytuvą, kad ji būtų dar trapesnė. 4. Tešlai atšalus, ant jos viršaus klojame kepimo popierių, ant jo priberiame pupų ar žirnių ir šauname į 180 °C orkaitę 15 minučių. 5. Į dubenį įpilame 150 ml riebaus pieno, įmušame 2 kiaušinius, šiek tiek pasūdome, įberiame pipirų bei susmulkintų krapų. Masę lengvai išplakame šluotele. 6. Ant iškepto pyrago iš keptuvės suverčiame pakepintus svogūnus su kumpiu bei tolygiai paskleidžiame. Beriame sluoksnį virtų grikių. Per sietelį supilame kiaušinių plakinį, kad apsemtų grikius, ir šauname į 170 °C orkaitę 10 minučių. Pyragą paliekame atvėsti formoje. Atvėsusį išimame iš kepimo formos ir supjaustome gabalėliais.

IDĖJOS SALOTOMS SU GRIKIAIS Su keptomis daržovėmis: papriką supjaustome juostelėmis, moliūgo gabalą – kubeliais, raudonąjį svogūną – stambesniais pusžiedžiais, pievagrybius – ketvirčiais. Sudedame į dubenį, pašlakstome keliais šaukštais alyvuogių aliejaus, šaukštu balzaminio acto, šaukšteliu medaus ir įberiame pusę šaukštelio džiovintų raudonėlių, druskos. Išmaišome, kad daržovės tolygiai pasidengtų, paskleidžiame jas ant kepimo popieriumi ištiestos skardos ir kepame 180 °C orkaitėje, kol suminkštės. Iškeptas daržoves sumaišome su virtais grikiais, pašlakstome aliejumi ir citrinų sultimis. Gaivios graikiškai lietuviškos: virtus grikius sumaišome su kubeliais pjaustytais agurkais, vyšniniais pomidorais, paprikomis, pasmulkintomis juodosiomis alyvuogėmis, sutrupinta feta ir negailėdami beriame džiovintų raudonėlių. Viską pašlakstome citrinų sultimis ir alyvuogių aliejumi, išmaišome. Jei mėgstate, galite įdėti plonais pusžiedžiais supjaustyto raudonojo svogūno. Su tunu, brokoliais ir žirneliais: svieste lengvai apkepame susmulkintus brokolius ir šaldytus žaliuosius žirnelius. Supilame juos į grikius, ten pat dedame nusunktą konservuotą tuną, beriame kapotus žalumynus – mėtas, petražoles ar bazilikus. Skaniname druska ir pipirais, šlakeliu aliejaus ir citrinų sulčių ar acto. Išverdame putpelių ar vištų kiaušinius, patiekiame su kiekviena porcija.

GRIKIŲ BLYNELIAI SU SVIESTO IR GRIETINĖS PADAŽU Reikės: • 2 kupinų stiklinių virtų grikių • 2 kiaušinių • 3 šaukštų miltų • kelių šaukštų pieno ar kefyro

• 1 nedidelio svogūno • 100 g rūkytos šoninės • 50 g sviesto • 100 g grietinės • ryšelio šviežių krapų • druskos, pipirų • aliejaus

1. Keptuvėje su smulkiai supjaustyta šonine apkepame susmulkintą svogūną. 2. Šoninę ir svogūnus sumaišome su grikiais, beriame druskos ir pipirų. Įmušame ir įmaišome kiaušinius, suberiame miltus ir viską gerai išmaišome. Įpilame kelis šaukštus pieno ar kefyro, kad truputį paskystintume tešlą. Jei turime laiko, paliekame tešlą išbrinkti (galima per naktį laikyti šaldytuve), o jei ne, galime kepti iš karto keptuvėje įkaitintame aliejuje. 3. Prie blynelių pasiruošiame padažą: išlydome sviestą, į jį beriame saują sukapotų krapų ir krečiame grietinę, pašildome.

iš spintelės

Kadaise per radiją girdėjau, kad Lietuvoje užauginti žirniai sėkmingai eksportuojami į Indiją, kurioje ankštinių suvartojimas daug gausesnis nei čia, pas mus. Ankštiniai yra puikiausias augalinių baltymų šaltinis, verta juos atrasti. Labai rekomenduoju pamėginti pasiruošti dhalą su geltonais lietuviškais skaldytais žirniais. Dhalas yra ankštinių daržovių troškinys iš Indijos virtuvės. Jei valgau indiškame restorane, visuomet jo užsisakau. Jų būna įvairių, aš ir pati dažnai mėgstu jo pasigaminti: greičiausiai pavyksta su raudonaisiais lęšiais, nes jie labai greitai išverda, bet su žirniais ir visa puokšte prieskonių jis taip pat labai gardus. Kitas pasiteisinęs triukas – iš anksto iškepti daržoves orkaitėje, žirnius ištroškinti atskirai ir tada jau sumaišyti. Tai tikrai labai rimtas ir gardus troškinys. Avinžirniai yra tokie drūti ir maistingi žirnių pusbroliai, kurie ir ilgai verdami laiko savo formą ir nesutęžta. Man jie pagardina tiek karį, tiek troškinį. O apie humusą, kurį galite valgyti su daržovėmis, jau ir pasakoti nereikia. Beje, mes įpratę humusu vadinti viską, kas yra sutrinta su avinžirniais. Bet žydai sako, kad jei jau į klasikinį humusą dedame kitokių priedų, derėtų vadinti jį užtepu.

KEPTŲ DARŽOVIŲ IR GELTONŲJŲ ŽIRNIŲ DALAS (DAHL) Reikės: • apie 1 kg įvairių daržovių (saldžiųjų bulvių, žiedinių kopūstų, cukinijų, bulvių, moliūgų, morkų, saliero gumbo – naudokite turimas daržoves; gali būti tik morkos arba morkos ir bulvės; arba tik moliūgas ir dar šaldytų daržovių šiek tiek pabaigoje dėl spalvų) • 1 stiklinės skaldytų žirnių (arba raudonųjų lęšių, jei neturite laiko) • 1 litro daržovių sultinio • 2 svogūnų • 4 skiltelių česnako • 1 šaukšto garam masala prieskonių mišinio • po 1 šaukštelį kumino, kalendros, kario prieskonių mišinio • 1 lauro lapo • imbiero šaknies • 200 ml riebesnio kokosų gėrimo (galite ir nepilti) • 2 šaukštų pomidorų pastos (tinka ir trinti pomidorai, galite ir nedėti) • druskos ir pipirų • 2 šaukštų kokosų aliejaus • 1 šaukšto alyvuogių aliejaus • šlakelio citrinų sulčių 1. Daržoves supjaustome stambesniais gabalais, pabarstome druska, pipirais, užpilame šaukštą alyvuogių aliejaus, šaukštą kario prieskonių mišinio, išmaišome, kad tolygiai pasidengtų, beriame daržoves į skardą ir dedame kepti į 180 °C orkaitę apie 45 min. Jei gaminate su žirniais, nepamirškite jų pamerkti, tada greičiau išvirs. 2. Smulkiai supjaustome svogūnus ir česnakus. Į keptuvę pilame kokosų aliejų ir kepame svogūnus. Kai jie suminkštėja, beriame česnakus ir visus prieskonius, jie turi sušilti keptuvėje. 3. Tuomet sukrečiame pomidorų pastą, dar pakepiname ir jau galime pilti žirnius. Subėrę žirnius viską užpilame sultiniu, sudedame stambiau supjaustytą imbierą (jį vėliau išgriebsime, svarbu, kad paskleistų aromatą), dedame lauro lapą ir leidžiame viskam troškintis, kol žirniai visai pasileis. 4. Iškepusias daržoves verčiame į žirnių troškinį, jei naudojame, pilame kokosų gėrimą, ir išmaišome. Išeis tikrai daug. Skonį reguliuokite pagal save, pabaigoje įspauskite truputį citrinų sulčių.

patarimas

Jei neturite visų prieskonių, naudokite tik kario mišinį. Gal nesate pratę prie indiškos virtuvės? Tai bus puikus žingsnis prieskoningo maisto link, o kario prieskonių tikrai rasite beveik visur.

ŽIRNIŲ SRIUBA SU KRAPESTU IR OŽKŲ SŪRIO SKREBUČIAIS Reikės: • 1 stiklinės skaldytų žirnių • 1 stiklinės šaldytų žaliųjų žirnelių • 1 svogūno • 2 morkų • 100 g šaltai rūkytos šoninės • 700–800 ml sultinio • lauro lapo

• kvapiųjų pipirų • po ryšelį bazilikų

ir krapų • kelių skiltelių česnako • kelių šaukštų aliejaus • saulėgrąžų ar moliūgų sėklų • ožkų sūrio ritinėlio • prancūziško batono • džiovintų raudonėlių

1. Pirmiausia į puodą beriame žirnius, juos užpilame daržovių ar vištienos sultiniu taip, kad dosniai apsemtų, ir pradedame virti. Įmetame lauro lapą ir kvapiųjų pipirų, vėliau juos išgriebsime. Paliekame virti, kol žirniai suminkštės ir nebelaikys formos. Kuo labiau suverda, tuo gardžiau. 2. Keptuvėje pačirškiname susmulkintą šoninę. Kai ji apskrunda, ten pat pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną ir morkas. Kai šie suminkštėja, viską suverčiame į sriubą ir toliau verdame, kol žirniai taps minkšti. 3. Kol sriuba verda, pasiruošiame krapestą: maisto smulkintuvu į tyrę sutriname bazilikus, krapus, česnako skilteles, aliejų ir saulėgrąžų ar moliūgų sėklas. 4. Kai žirniai jau išsisklaidę po sriubą, suberiame žaliuosius žirnelius, jiems reikia tik sušilti. 5. Pasiruošiame skrebučius: batoną supjaustome riekelėmis, apibarstome sūriu, beriame raudonėlių ir trumpam kišame į orkaitę, kad pasilydytų sūris. 6. Tiekiame į sriubą įdėję šaukštą krapesto ir šalia patiekę ožkų sūrio skrebučių.

IDĖJOS AVINŽIRNIŲ HUMUSUI IR UŽTEPAMS SU AVINŽIRNIAIS Jei spintelėje yra konservuotų avinžirnių, lengvai galite pasidaryti įvairiausių rūšių humuso. Tereiks šalia pasipjaustyti daržovių šiaudelių ir bus galima gardžiuotis žiūrint kokį filmą. Įprastas: avinžirnius sutriname su keliais šaukštais šalto vandens, šaukštu tahinio (sezamų pastos), pusės citrinos sultimis, keturiais šaukštais aliejaus. Su burokėliais: avinžirnius sutriname su keptais arba virtais burokėliais, malta kalendra, keliais šaukštais natūralaus jogurto, šlakeliu citrinų sulčių ir aliejaus, druska ir pipirais. Su avokadais: sunokusį didelį avokadą sutriname su avinžirniais, keliais šaukštais aliejaus, pusės citrinos sultimis, puse šaukštelio kumino, druska, šviežiomis kalendromis, citrinpipiriais arba paprastais pipirais. Ant viršaus beriame skrudintų moliūgų sėklų.

iš spintelės

Lęšiai lęšiams nelygūs: vieni žūtbūt užsispyrę laiko savo formą verdami, kiti ima tirpti nors kiek ilgiau pabuvę karštyje. Tad lęšių rūšis naudinga skirti, jei nenorite vietoje mišrainės su lęšiais patiekti košės. Jei norite, kad lęšiai laikytų formą ir būtų kramtomi, o ne tęžtantys, rinkitės žaliuosius (kitaip vadinamus Puy) arba ruduosius. Ruduosius galite virti apie pusvalandį, žaliuosius – šiek tiek ilgiau. Abi rūšys tinkamos salotoms, įdarams, garnyrui, nes turi tvirtesnę luobelę. Raudonieji ir geltonieji lęšiai tinkamiausi tirštoms sriuboms, troškiniams ir kitiems patiekalams, kuriems reikia išsileidusių lęšių tirštumo. Jie išverda per 15–20 min. ir išskysta, lengvai sutrinami, tinkami dalui, kurį gaminau su žirniais. Lęšiai labai maistingi: pasakojama, kad senovės kariai misdavo lęšiais, kai norėdavo atgauti jėgas po mūšių. O įvairiuose patiekaluose jie puikiai atstoja mėsą. Maltą jautieną piemenų pyrage pabandėme keisti žaliaisiais Puy lęšiais ir sulaukėme klausimo: čia tikrai nėra mėsos?

PIEMENŲ PYRAGAS SU LĘŠIAIS IR ŽALIĄJA KOŠE Reikės: • 300 g virtų rudųjų lęšių (galite pirkti konservuotus) • 20 g sviesto • 1 didelio svogūno • 2 morkų • 4 saliero stiebų • 4 skiltelių česnako • 200 g rudųjų pievagrybių • 2 šaukštelių džiovintų čiobrelių • 2 šaukštų pomidorų pastos • 1 stiklinės daržovių sultinio • 1 šaukšto Vusterio padažo • druskos ir pipirų Košei: • 700 g bulvių • 200 g šviežių arba šaldytų špinatų • 100 ml pieno • 70 g sviesto • tarkuoto kietojo sūrio (nebūtinai) 1. Svogūną supjaustome smulkiai, česnakus sukapojame, morkas, grybus ir salierus supjaustome mažais kubeliais. 2. Didelėje keptuvėje ištirpiname sviestą ir apkepame svogūnus. Kai jie tampa lyg stikliniai, beriame morkas, salierus, česnakus ir pomidorų pastą, kepame dar 15 min. nustatę silpną kaitrą. Tuomet kaitrą padidiname, suberiame pievagrybius ir pakepame dar 5 min. 3. Suberiame čiobrelius, lęšius, pilame sultinį, Vusterio padažą, beriame druskos ir pipirų. Viską užverdame ir leidžiame pakunkuliuoti, kol nugaruos pusė skysčio. 4. Bulves išverdame pasūdytame vandenyje. Nukošiame ir pakaitiname puode, kad išgaruotų visas likęs skystis. Supilame pieną ir sutriname. Mažoje keptuvėje išlydome sviestą ir pakepame špinatus, kol jie susileis. Dar šiltą sviestą su špinatais supilame į košę ir gerai išmaišome. 5. Paragaujame lęšių troškinio, ar netrūksta prieskonių. Pilame į vieną didelį ar kelis mažesnius kepimo indus. Ant viršaus krauname bulvių košę ir ją truputį pašiaušiame, nes kiekvienas iškilimas skaniai paskrus. Galime košę suversti į konditerinį maišelį ir padaryti daug smulkių kalnelių. Galime pabarstyti kietuoju sūriu. 6. Šauname į 200 °C orkaitę ir kepame 30–40 min., kol bulvių kepurė šiek tiek apskrus.

SPINTELĖS SRIUBA SU LĘŠIAIS Reikės: • 2 svogūnų • 2 morkų • 3 salierų stiebų • 150 g rūkytos šoninės • 0,5 šaukštelio džiovintų čiobrelių • 200 g nevirtų raudonųjų lęšių (arba raudonųjų ir žaliųjų mišinio)

• 1

skardinės virtų baltųjų pupelių • 1 litro daržovių arba vištienos sultinio • 1 lauro lapo • kelių pipirų grūdelių • šlakelio alyvuogių aliejaus • žalumynų

1. Svogūnus, morkas ir salierus supjaustome kubeliais. 2. Plačiame puode įkaitiname šlakelį alyvuogių aliejaus ir sudedame kepti susmulkintą šoninę. Kai pradeda leistis riebalai, suberiame kepti svogūnus, salierus, morkas ir čiobrelius. Iš lėto kepiname apie 15 min., kad suminkštėtų. 3. Į puodą suberiame lęšius ir užpilame litru sultinio. Dedame lauro lapą ir pipirus. Užverdame ir leidžiame lėtai kunkuliuoti, kol lęšiai suminkštės. (Jei virsite raudonųjų ir žaliųjų lęšių mišinį, užtruksite ilgiau: raudonieji turės išsileisti, o žalieji suminkštėti.) 4. Lęšiams išvirus į sriubą suverskite nusunktas konservuotas pupeles ir dar keletą minučių pavirkite. Jei sriuba atrodo tirštoka, galite kliūstelėti vandens. 5. Patiekite kiekvieną porciją apibarstę kapotais žalumynais.

SALOTOS SU LĘŠIAIS, KEPTAIS POMIDORAIS IR FETA Reikės: • 200 g virtų žaliųjų ar rudųjų lęšių • 1 raudonojo svogūno • 2 šaukštų obuolių acto • 1 šaukštelio cukraus • 150 g fetos • 200 g vyšninių pomidoriukų

• šviežių

krapų ir petražolių • alyvuogių aliejaus • 1 šaukšto balzaminio acto • 1 skiltelės česnako • druskos, pipirų

1. Pomidoriukus perpjauname pusiau, apšlakstome alyvuogių aliejumi ir balzaminiu actu, sutraiškome ir įmaišome skiltelę česnako. Tokiu marinatu padengtus pomidoriukus paskleidžiame skardoje ir kepame 160 °C temperatūroje apie pusvalandį. 2. Tuo metu marinuojame svogūną. Supjaustome jį pusžiedžiais ir sudedame į stiklainį. Ten pilame obuolių actą ir cukrų, stiklainį labai gerai pakratome, kad svogūnai pasidengtų marinatu ir paliekame stovėti 5–10 min. 3. Kai svogūnai pasimarinuoja, ištraukiame juos iš skysčio ir sumaišome su lęšiais. Pilame kelis šaukštus aliejaus, beriame druskos ir pipirų. Lęšius su svogūnais paskleidžiame serviravimo lėkštėje. 4. Ant lęšių trupiname fetą, dedame keptus pomidoriukus. Beriame sukapotas petražoles ir krapus.

iš spintelės

Ilgagrūdžiai ryžiai tinkamiausi tiems patiekalams, kuriuose reikia, kad ryžiai liktų birūs, purūs ir nekibtų vienas prie kito. Mes turbūt bene geriausiai žinome dvi ilgagrūdžių ryžių rūšis: tai basmati – ploni, ilgi ir išvirę šiek tiek kvepia riešutais, bei jasmine (arba tailandietiški), kurie virti būna lipnesni ir švelniai kvepia gėlėmis, jazminais. Nustebote, kad ryžiai gali kvepėti? Tuomet pabandykite iš naujo susipažinti su ryžiais, kurių tikrai turime spintelėse.

RYŽIŲ BIRJANIS SU MOLIŪGAIS IR AVINŽIRNIAIS Reikės: • 300 g nevirtų ilgagrūdžių ryžių • 400 g moliūgo • 1 skardinės konservuotų avinžirnių • 1 didelio svogūno • 2–3 skiltelių česnako • gabalėlio imbiero • po 1 šaukštelį kumino, kario, ciberžolės ir saldžiųjų paprikų • 1 lazdelės cinamono • saujos džiovintų abrikosų (nebūtina) • kokosų arba alyvuogių aliejaus • 500 ml vandens arba sultinio • šviežių kalendrų • moliūgų sėklų ir anakardžių • druskos 1. Moliūgą supjaustome didesniais kubeliais, česnakus ir imbierą smulkiai sutarkuojame, svogūną susmulkiname. 2. Didelėje keptuvėje ar plačiame puode įkaitiname aliejų. Jame apkepame svogūnus, česnakus ir imbierą. Užtruksime 7–10 min., kol svogūnai visiškai iškeps ir pagels. 3. Į keptuvę beriame prieskonius, dedame cinamono lazdelę ir maišydami pakepame, kad atsiskleistų eteriniai aliejai. 4. Tuomet į keptuvę suverčiame ryžius ir dar kelias minutes pakepame. 5. Beriame moliūgus, nusunktus avinžirnius, susmulkintus abrikosus. Pasūdome ir viską užpilame sultiniu arba vandeniu. 6. Užverdame, uždengiame dangtį ir leidžiame lėtai pavirti 15–20 min., kol ryžiai ir moliūgai suminkštės. Jei reikia, dar kliūstelime vandens. Kai viskas išverda, išjungiame kaitrą ir leidžiame uždengtam puodui ar keptuvei dar keletą minučių pastovėti. 7. Mažoje keptuvėlėje paskrudiname anakardžius ir moliūgų sėklas. Beriame jų ant kiekvienos porcijos, apibarstome kalendrų lapeliais.

KEPTI AZIJIETIŠKI RYŽIAI SU VIŠTIENA Reikės: • stiklinės nevirtų basmati ryžių • 300 g vištų krūtinėlių • 1 svogūno • 1 morkos • 100 g šviežių kopūstų • saujos žaliųjų žirnelių • 1 šaukštelio kario • 2 šaukštų sojų padažo • kelių žaliųjų citrinų • svogūnų laiškų • kiaušinių (po vieną kiekvienai porcijai) • aliejaus 1. Vandenyje arba vištienos sultinyje išverdame ryžius. Nusunkiame ir atidedame į šalį. 2. Keptuvėje įkaitiname aliejų ir apkepame gabalėliais supjaustytą vištieną. Išimame iš keptuvės. 3. Kubeliais supjaustome svogūną ir morką, susmulkiname kopūstus šiaudeliais. Viską dedame į keptuvę, kurioje kepė vištiena, ten pat suberiame ir žirnelius bei kario prieskonius. Kepame maišydami, kol daržovės kiek suminkštės, bet dar bus traškios. 4. Grąžiname į keptuvę vištieną, suberiame ryžius, įpilame sojų padažo ir įspaudžiame vienos žaliosios citrinos sultis. Kepame ir maišome, kol viskas sušils. 5. Kitoje keptuvėje įmušame ir iškepame kiaušinius. 6. Į dubenėlius dedame ryžių su vištiena ir daržovėmis, ant kiekvienos porcijos dedame po keptą kiaušinį, smulkintų svogūnų laiškų ir skiltelę žaliosios citrinos.

PUODE SU JAUTIENA TROŠKINTI RYŽIAI – BEVEIK PLOVAS Reikės: • 400 g jautienos kumpio ar nugarinės • 4 didelių skiltelių česnako • gabalėlio šviežio imbiero • 2 šaukštų pomidorų pastos • 2 didelių svogūnų • 2 morkų • po šaukštelį maltos saldžiosios paprikos, raudonėlio, kumino ir cinamono • 2 stiklinių jautienos arba daržovių sultinio • 250 g šaltu vandeniu perplautų basmati ryžių • druskos, pipirų • aliejaus Patiekti: • natūralaus jogurto ar grietinės • kalendrų 1. Jautieną supjaustome siauromis juostelėmis. Česnakus ir imbierą sutriname ar sutarkuojame labai smulkia tarka į košelę. 2. Gilioje keptuvėje su dangčiu įkaitiname aliejų ir apkepame jautienos juosteles, jas išimame į lėkštę. Ten, kur kepė jautiena, apkepame pusžiedžiais supjaustytus svogūnus ir kubeliais susmulkintas morkas. Pakepame, kol svogūnai ims ruduoti. 3. Į keptuvę grąžiname jautieną su visomis lėkštėje likusiomis sultimis. Beriame druskos ir pipirų, krečiame česnakų ir imbierų košelę, pomidorų pastą, visus prieskonius. Gerai išmaišome ir kelias minutes pakepame. Į keptuvę įpilame stiklinę vandens ir sumažiname kaitrą. Tegul pasitroškina 30–40 min. 4. Tuomet į keptuvę suberiame ryžius ir supilame sultinį. Uždengiame ir troškiname ant silpnos kaitros apie pusvalandį, kol ryžiai sugers visą skystį. Nukeliame ir dar leidžiame uždengtai keptuvei 10 min. pastovėti. 5. Patiekiame su natūraliu jogurtu, grietine ir apibarstę kalendromis.

iš spintelės

Antraip nei ilgagrūdžiai ryžiai, apvalieji mėgsta būti kartu: dėl didelio krakmolo kiekio išbrinkę skystyje jie ima glaustis ir lipti vienas prie kito, sukuria švelnią ir kremišką tekstūrą. Šie ryžiai parodo, kad maišymas ir brinkinimas daro stebuklus. Nė nesuprasite, kaip ta saujelė ryžių tiek pieno ar sultinio sugerti galėjo. Dėl to iš tokių ryžių – arborio ar carnaroli rūšies – gaminkite ryžių košę, rizotą, pudingus ar ryžių desertus. O aš jums rekomenduoju pabandyti ryžių pudingą su bananais, kuris lėtai išbrinko po antklode! Toks senas geras močiučių išmokytas būdas, kai dar šiltas puodas suvyniojamas į apklotus ir paliekamas jaukiai tūnoti. O geriausia, kad pagaminus tokį pudingą nereikia ilgiausiai šveisti priskretusio puodo: niekas neprisvyla ir neprikimba prie dugno.

RYŽIŲ PUDINGAS SU BANANAIS Reikės: • 1 l pieno • 1 stiklinės apvaliųjų ryžių • 2–3 sunokusių bananų • 1–2 lazdelių cinamono 1. Bananus sutriname šakute arba sutarkuojame. 2. Ryžius beriame į puodą su cinamono lazdelėmis ir pienu. Užverdame. 3. Įmaišome bananų tyrę ir uždengiame dangtį. Puodą apvyniojame keliomis antklodėmis, susupame lyg brangiausią ryšulėlį, kad nė kraštelis nekyšotų, ir laikome taip apgaubtą 5 val. 4. Kai išvyniosite, pudingas bus vis dar šiltas ir jau išbrinkęs.

RYŽIŲ, SUTIRŠTINTO PIENO IR VAISIŲ DESERTAS Reikės: • 1 stiklinės apvaliųjų ryžių • 250 g saldinto sutirštinto pieno • 800 ml pieno • lazdelės cinamono • kelių kardamono ankščių • dviejų sunokusių mangų arba skardinės konservuotų persikų (puikiai tinka ir troškintos slyvos arba jūsų mėgstama uogienė) 1. Geriausia, jei šiam desertui ryžius išmirkysime vandenyje per naktį, tada jie išvirs daug greičiau. Į puodą, kuriame virsime pudingą, supilame pieną ir suberiame nusunktus ryžius. Dedame cinamono lazdelę, kardamono ankštis ir 25 min. leidžiame iš lėto kunkuliuoti neuždengtame puode, tik kartais pamaišome. 2. Tuomet supilame saldintą sutirštintą pieną ir vis dažniau pamaišydami kaitiname, kol ryžiai suminkštės, o pieno kremas sutirštės. Išimame cinamono lazdelę ir kardamono ankštis. Leidžiame pravėsti. 3. Mangus arba persikus sutriname į tyrę. Galime berti žiupsnį kardamono ar cinamono. 4. Į indelius dedame sluoksnį pudingo, o ant viršaus užpilame vaisių tyrės (arba dedame uogienės). Galime susluoksniuoti pudingą ir tyrę stiklinėse. Paliekame šaldytuve atvėsti.

patarimas

Įprastą pieną galite pakeisti praskiestu kokosų gėrimu.

RYŽIŲ PUDINGO APKEPAS SU VARŠKE Reikės: • 250 g jau apvirtų apvaliųjų ryžių • 300 ml pieno • 200 ml riebios grietinėlės • 150 g cukraus • 3 kiaušinių

• 250 g varškės • 1 šaukštelio cinamono • 1 šaukštelio malto muskato • 1 tarkuotos apelsino žievelės

• 40 g sviesto • žiupsnio druskos

1. Kiaušinius lengvai paplakame su grietinėle ir cukrumi. Pilame pieną, krečiame varškę, beriame ryžius, prieskonius, apelsino žievelę ir žiupsnį druskos, viską gerai išmaišome. 2. Pilame į sviestu pateptą keraminį kepimo indą, apdengiame jį folija ir šauname į 180 °C orkaitę valandai ar ilgiau, kad viskas iškeptų ir išbrinktų. Jei norime apskrudusio viršaus, likus 10 min. atidengiame foliją.

iš spintelės

MAKARONAI SU POMIDORAIS IR BAKLAŽANAIS Reikės: baklažano svogūno skiltelių česnako skardinės (400 g) konservuotų pomidorų • mėgstamos formos makaronų • alyvuogių aliejaus • žiupsnio cukraus • druskos ir pipirų • 1 šaukšto balzaminio acto • gražgarsčių lapelių • kedrinių pinijų • tarkuoto kietojo sūrio

• 1 • 1 • 2 • 1

Kodėl jaukieji? Nes, prisipažinkime, makaronai yra labai mėgstami ir laukiami spintelės gyventojai. Jie draugiškai priima įvairius padažus bei yra tikras komforto ir namų maistas.

1. Baklažaną supjaustome pailgais gabalėliais, sudedame į skardą, apšlakstome aliejumi ir kepame 15–20 min. 190 °C orkaitėje, kol pagels ir suminkštės. 2. Supjaustome svogūną ir lėtai kepame keptuvėje įkaitintame aliejuje, kol ima rusti ir karamelizuojasi. 3. Po 15 min. į keptuvę suberiame traiškytus česnakus ir suverčiame iškepusius baklažanus. Viską dar truputėlį pakepiname. 4. Tuomet suverčiame skardinę konservuotų pomidorų. Pilame šaukštą balzaminio acto, beriame dosnų žiupsnį cukraus, druskos, pipirų ir užkaitiname. 5. Makaronus išverdame, ant jų dedame padažo, saujelę gražgarsčių ir, jei norime, paskrudintų kedrinių pinijų bei tarkuoto kietojo sūrio.

Mums labai patinka improvizuojant gimstantys patiekalai. O improvizuoti tenka tada, kai reikia sunaudoti šaldytuvo likučius ir tenka susilaikyti nuo dažno bėgiojimo į parduotuvę. Šis makaronų patiekalas būtent toks. Keptos vištienos likučiai, kelios daržovės, konservai ir štai skaniausias patiekalas šeimai. Stambios „La Molisana“ kriauklės čia pasitarnauja kaip kokia drobė kūrybai: gali prisigalvoti įvairiausių įdarų ir padažų. Apskritai man patinka iki pirštų galiukų itališkų „La Molisana“ makaronų įvairovė ir kokybė. Šiems makaronams gaminti naudojami tik Italijoje auginti grūdai, o iš jų gaminami miltai turi labai daug baltymų – nuo to tiesiogiai priklauso makaronų kokybė. Ar žinojote, kad makaronai dera su ankštinėmis daržovėmis? Jos ilgiau virškinamos, todėl ilgiau teikia sotumo jausmą, o angliavandeniai padeda iš ankštinių daržovių pasisavinti naudingus mikroelementus. Tad jei niekada nebandėte makaronų su lęšiais – pamėginkite.

rekla mi ni s p roj e ktas

Reikės: • 300 g keptos vištienos • 150 g virtų lęšių • 500 ml pomidorų tyrės (arba skardinės konservuotų smulkintų pomidorų ir pusės stiklinės vandens) • 2 morkų • 1 svogūno • kelių skiltelių česnako • gabalo moliūgo arba

nedidelės cukinijos kriauklių „La Molisana“ • 1 šaukštelio džiovintų raudonėlių ir čiobrelių • tarkuoto sūrio • druskos, pipirų • žiupsnio cukraus • aliejaus

• makaronų

VIŠTIENA VIŠTIENA ĮDARYTOS ĮDARYTOS KRIAUKLĖS KRIAUKLĖS DARŽOVIŲ DARŽOVIŲ PADAŽE PADAŽE Jeigu nevalgote mėsos, lęšius maišykite su Jeigu ir nevalgote mėsos, morkomis lęšius maišykite su susmulkintais morkomis moliūgais ar ir susmulkintu moliūgu ar mocarela. mocarela.

1. Pasiruošiame padažą. Česnakus susmulkiname, vieną morką smulkiai sutarkuojame. Moliūgus arba cukiniją sutarkuojame stambesne tarka. Į keptuvę pilame aliejaus, beriame česnakus ir pakepame, kol paskleis aromatą. Tuomet į keptuvę krečiame daržovių tarkius ir dar šiek tiek pakepame. Suverčiame pomidorų tyrę ar konservuotus pomidorus, beriame druskos, pipirų ir žiupsnį cukraus. Leidžiame pasitroškinti apie 15 min., kad daržovės suminkštėtų. Jei padažas labai tirštėja, kliūstelime šiek tiek vandens ar sultinio. 2. Įdarui susmulkiname svogūną ir pakepame jį su šlakeliu aliejaus. Kai svogūnai tampa skaidrūs, į keptuvę suberiame mažais kubeliais supjaustytą kitą morką ir dar pakepame. Tuomet sudedame susmulkintą keptą vištieną ir virtus lęšius. Įberiame džiovintų raudonėlių ir čiobrelių, kelias minutes maišydami pakepame. 3. Į didelį puodą sudedame pusę pakuotės makaronų kriauklių „La Molisana“. Užpilame verdančiu vandeniu, uždengiame ir palaikome apie 5 min., kad makaronai suminkštėtų, bet išlaikytų formą. 4. Į kepimo indą supilame padažą. Kriaukles nukošiame ir prikemšame įdaro. Įsodiname į padažą: jis turi apsemti du trečdalius kriauklės. Viršų apibarstome tarkuotu sūriu. 5. Kepame 180 °C orkaitėje apie 30 min.

KITI PAPRASTI PADAŽAI MAKARONŲ PATIEKALAMS: Tuno, kukurūzų ir grietinėlės: keptuvėje įkaitiname aliejų ir gerai apkepame susmulkintą svogūną, sudedame skardinę konservuoto tuno ir konservuotų kukurūzų, trumpai pakepame. Beriame druskos ir pipirų, pilame grietinėlės, beriame sukapotų petražolių. Daržovingas Bolonijos: keptuvėje pakepame česnakų ir svogūnų, tarkuotų morkų. Dedame maltos jautienos, šaukštą pomidorų pastos, viską apkepame. Krečiame smulkiai tarkuotų moliūgų bei cukinijų, jų turi būti tiek pat, kiek mėsos. Supilame konservuotus pomidorus, šlakelį balzaminio acto, beriame druskos ir džiovintų raudonėlių. Ilgai ir lėtai troškiname. Šoninės ir žirnelių: keptuvėje apkepiname pipirais pabarstytą rūkytą šoninę. Suberiame šaldytus žirnelius, kepame, kol jie sušils. Įpilame grietinėlės, įtarkuojame citrinos žievelę ir įspaudžiame šiek tiek jos sulčių, užkaitiname. Beriame šviežių kapotų mėtų.

ŠVELNUS POMIDORŲ IR MASKARPONĖS APKEPAS Reikės: • 2 salierų stiebų • 1 morkos • 1 svogūno • 400 g konservuotų pomidorų • 250 g maskarponės • 200 g nevirtų trumpų makaronų

• 50

g tarkuoto kietojo sūrio • ryšelio šviežių bazilikų • 1 šaukšto balzaminio acto • 1 šaukštelio cukraus • druskos ir pipirų • aliejaus • vandens

1. Salierus ir svogūną smulkiai supjaustome, morką smulkiai sutarkuojame. Daržoves suberiame į keptuvę su šlakeliu aliejaus ir iš lėto kepame, kol suminkštės. 2. Tuomet suverčiame skardinę pomidorų, pilame balzaminio acto, beriame cukraus, druskos ir pipirų. Įpilame pusę stiklinės vandens. Leidžiame pasitroškinti 10 min. 3. Tuo metu pasūdytame vandenyje išverdame makaronus. Visiškai jų išvirti nereikia, tegul vidurys dar lieka kietas, jie suminkštės apkepe. 4. Kai pomidorų padažas pasitroškina, įmaišome maskarponę. Dedame dalį sukapotų šviežių bazilikų. 5. Padažą sumaišome su makaronais. Verčiame į kepimo indą. Ant viršaus beriame kietojo sūrio ir kepame 180 °C apie pusvalandį. Iškepusį apkepą apibarstome likusiais bazilikų lapeliais.

MAKARONAI SU BROKOLIAIS IR PESTU Reikės: • 300 g makaronų • 300 g brokolio • 3 šaukštų pesto • 50 g rūkytos šoninės

• kelių

saujų vyšninių pomidoriukų • druskos, pipirų • aliejaus • tarkuoto sūrio (nebūtinai)

1. Puode užverdame pasūdytą vandenį, sudedame smulkintus brokolius ir paverdame 5 min., kad truputėlį suminkštėtų. Išsemiame kiaurasamčiu. Į tą patį vandenį beriame ir verdame makaronus. 2. Į maisto smulkintuvą dedame apvirtus brokolius, pestą ir kelis šaukštus aliejaus. Viską sutriname iki vienalytės masės, beriame pipirų ir lengvai pasūdome. 3. Įkaitiname keptuvę ir ten pakepiname šoninę, vėliau sudedame pusiau perpjautus pomidoriukus ir dar lengvai pakepiname. 4. Išvirusius makaronus sumaišome su brokolių padažu, pomidorais ir šonine. Galima užbarstyti tarkuoto sūrio.

Kas mėgsta jautienos patiekalus, žino, kad skaniausias jautienos troškinys pavyksta be jokių pastangų ir didelių investicijų, tik turint kantrybės. Už 4,5 euro nusiperkate kilogramą jautienos kulninės, traukiate iš spintelės „Beatos virtuvės“ padažą „Daržo choras“, pridedate turimų daržovių ir pašovę į orkaitę ramiai laukiate. Po 2 valandų minkštutėlė mėsa turėtų kristi nuo kaulų, o pomidorų ir daržovių kupinam padažui „Daržo choras“ kaip tik pakaks laiko sukurti sodrų ir nuostabiai skanų troškinį. Geriausiai tiks kepimo indas su dangčiu. Šis patiekalas greitai suvalgomas ir vienas, kaip tiršta sriuba, ir su makaronais ar bulvių koše – kaip pagrindinis patiekalas.

Reikės: • 1 kg jautienos kulninės • 1 stiklainiuko padažo „Daržo choras“ • 2 morkų • 2 vidutinių svogūnų • 2 paprikų • 700 ml ekologiško „Maggi“ jautienos arba daržovių sultinio • druskos ir pipirų • aliejaus • šviežių petražolių 1. Jei turime laiko, iš pradžių apkepame mėsą ir svogūnus, kad sukurtume gilesnį skonį. Svogūnus supjaustome pusžiedžiais ir pakepiname keptuvėje su aliejumi. Kai tampa geltoni, suverčiame juos į kepimo indą. Kulninę įtriname druska, pipirais ir gerai įkaitinę keptuvę apkepame ją iš abiejų pusių, kol paskrus. Keliame į kepimo indą. Jei laiko apkepti neturime, tiesiog dedame į indą supjaustytus svogūnus ir prieskoniais ištrintą mėsą. 2. Morkas supjaustome griežinėliais, o paprikas šiaudeliais. Imame kepimo indą ir sluoksniuojam: daržovės, padažas „Daržo choras“, kulninė ir taip toliau. Ant viršaus pilame sultinį, įdedame lauro lapą, juodųjų pipirų žirnelių. Viskas turėtų lengvai apsemti mėsą ir daržoves.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Jautienos kulninės troškinys su „Daržo choru“

3. Uždengiame indą dangčiu ar folija ir šauname į 180 °C orkaitę. Kepame bent dvi valandas. Pabaigoje paragaujame, ar pakanka druskos, ir apibarstome smulkintomis petražolėmis. Patiekiame vieną, su makaronais ar bulvių koše.

Jei norite prabangesnio skonio ir šaldytuve turite likutį raudonojo vyno, stiklinę šliūkštelėkite kartu su sultiniu (tuomet sultinio kiekį pamažinkite). Į troškinį galite dėti ir kitų turimų daržovių: smulkių bulvių gabaliukų, saliero šaknies kubelių. Jie skaniai išsitroškins padaže.

iš spintelės Žaviame Normandijos kaime Rūta su vyru Nicolas Duval augina tris vaikus, rūpinasi jųdviejų šeimos vietinių maisto produktų krautuvėle, dar siuva ir rašo tinklaraštį „Ir Prancūzijoje gyventi galima“. Juokiasi, kad jų gyvenimo moto yra logiškas vartojimas, o tos vartojimo logikos tikrai nesunku laikytis. Rūta sako, kad jos šeimos kasdienybė virtuvėje yra visiškai paveikta vietos tradicijų: „Gyvenant Normandijos kaime kitaip ir būti negali: būtinai saldūs pusryčiai, pavakariai pusę penkių, vakarienė iš keturių patiekalų su salotomis, karštu patiekalu, sūriais ir desertu, daug sviesto ir grietinės, daug sūrių – laužyti nusistovėjusią tvarką yra tikras vargas. Bet... ir Prancūzijoje gyventi tikrai galima!“ 1. Kuo mažiau prekybos centrų – tuo geriau. Šeima nemėgsta apsipirkinėti, prekybos centrų vengia kaip išmanydami, mėgiamus sausus produktus (ryžius, lęšius, makaronus, bolivines balandas, avižų dribsnius, miltus) perka didesniais kiekiais, o šviežių produktų tiekėjų randa netoli namų. Suvartoja daržoves ir vaisius iš

RŪTA DUVAL:

savo parduotuvės, kurie yra visiškai tinkami, tik jau praradę patrauklią prekinę išvaizdą. Aptikus namuose

„Mūsų gyvenimo moto yra logiškas vartojimas“

greitai gendančių produktų, kurie nebus įveikti per porą dienų, verda padažus. „Na, vyras paprastai verda, – mirkteli Rūta. – Kokio Bolonijos padažo paruošia iš karto du tris litrus, supilsto į nedidelius stiklainėlius ir užšaldo. Tie stiklainėliai ir makaronai iš

Le Mesnil-Villement, Prancūzija, 5 asmenų šeima

lentynos gelbsti, kai parlėkus namo po darbo reikia skubiai pamaitinti alkanus „vilkus“ – kelios minutės ir visai prabangi pasta Bolognese ant stalo!“ 2. Įdarbintas šaldiklis. Šaldiklyje dar „reziduoja“ nemažai uogų ir jautienos, kurią iš vietinio ūkininko po maždaug 15 kg perka du kartus per metus. Ji, tvarkingai išdalyta

GINTĖ ZURBAITĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ, MILDA ADOMAITIENĖ

maišeliuose su užrašais, kokiam patiekalui skirta, laukia, kol šeima nuspręs, kad vakarienei nori, pavyzdžiui, burgundiško mėsos troškinio. 3. Gausios šaldytuvo atsargos. Kadangi Normandijoje viską kepa su sviestu, o valgo su grietine, tai Rūtos Duval šeimos šaldytuvas kasdien saugo maždaug litrą grietinės ir kilogramą sviesto. Dar čia būtinai rasite šoninės, be jos, vietinių įsitikinimu, ištiktų badas, taip pat fetos, šviežių lapinių salotų ir daug natūralaus jogurto (arba šviežio vietinio sūrio), kuris dažnai valgomas po pietų ir vakarienės su uogiene kaip desertas. 4. Konservų fabrikėlis namuose. Rūtos namuose visada rasite bent kelių rūšių uogienės – ir naminės, ir pirktinės. Saulėje džiovinti pomidorai, virti burokėliai, konservuoti pievagrybiai ir kukurūzai taip pat yra nuolatiniame sąraše, nes lengvai dera prie kitų „budinčių“ produktų. 5. Budinčios daržovės. Oi, dar, žinoma, bulvės, juk kalbame apie pomme frite kraštus! Visada yra ir žalių šviežių prieskoninių žolelių, kai kurios žaliuoja ištisus metus, tik „budi“ jos ne spintelėje, o darže... Jei koks nors dar baisesnis karantinas staiga visai uždarytų namuose, šeima porą mėnesių laisvai išgyventų vien iš atsargų.

QUICHE LORRAINE Legendiniam prancūziškam pyragui arba quiche lorraine reikia sviestinės tešlos. Rūta ją perka gatavą, jau iškočiotą ir dažnuose prancūzų namuose jos yra nuolat, nes tokie pyragai lengvai paruošiami iš to, ko tuo metu yra šaldytuve. O kadangi išradingi prancūzai kiekvienam pyragui pagal skirtingą įdarą ar net formą turi atskirą pavadinimą, tik įsivaizduokite, kiek patiekalų galite pagaminti iš tos „budinčios“ tešlos!

Reikės: • sluoksniuotos arba sviestinės tešlos • 200 g rūkytos šoninės • 1 svogūno • 200 g fermentinio ar kietojo sūrio • 2 šaukštų grietinės • 3 kiaušinių 1. Smulkiai supjaustome svogūną ir šoninę. 2. Kepimo formoje išklojame tešlą, subadome šakute ir apie 10 min. kepame 180 °C orkaitėje. Kol pagrindas kepa, pakepiname šoninę ir svogūnus. 3. Ant iškepusio pagrindo paskleidžiame svogūnus, šoninę ir viską apibarstome tarkuotu sūriu. 4. Išplakame kiaušinius. Sukrečiame grietinę ir dar kurį laiką plakame. Galima įberti druskos ar mėgstamų prieskonių. Plakinį užpilame ant jau paruoštų produktų. 5. Kepame 180 °C orkaitėje 20–25 minutes. Tiekiame su salotų lapais ir aliejaus, balzaminio acto, grūdėtų garstyčių ir medaus užpilu.

iš spintelės

MINDAUGAS BONANU: „Mes čia gyvenam, o ne vaidinam!“ Vilnius, 2 asmenų šeima

Firminis patiekalas iš spintelės atsargų pagal Luką yra... makaronai su pomidorų padažo širdele

Mindaugas instagrame @blogas_ tetis vardu fiksuoja savo ir šešiametės

ir prie puodų ilgai negaišti. Taip

dukrelės Lukos Izabelės kasdienybę.

šaldytuve atsirado „budinčios“ šaldytų

Paprašytas išduoti, kokių būtinų

daržovių, varškėtukų ir vištienos

atsargų yra jų virtuvės spintelėje,

kepsnelių pakuotės bei ekologiškos,

bando pateisinti slapyvardį ir tuoj pat

valgyti paruoštos sriubos. Visko čia

išpyškina: „Žvėrelių formos makaronų,

užtenka ilgam. Pats vakarais ir rytais

kubelių formos makaronų ir spagečių!“

visai nevalgo, sako, pajutęs tokio

Na, gerai, pasirodo, būna dar ir

Pasak Mindaugo, vaikyste reikia džiaugtis, o verčiant vaikus valgyti kokius nors nemėgstamus žiedinius kopūstus ir griežtai draudžiant saldainius, gal ir padaugėja vitaminų, bet menksta savivertė ir socialiniai ryšiai.

todėl įprato gaminti po labai nedaug

protarpinio badavimo naudą sveikatai.

daržovių, bet jų valgymas dukrai yra

Kad jau abiem lyg Coliukei užtenka

iššūkis, o nuolatinis karas ir kančia –

pusės grūdo, jų spintelėje nemaža

ne Mindaugui. „Todėl mes labai

dalis produktų yra ekologiški – geriau

mielai ir dažnai einame į svečius, nes

mažiau, bet kokybiškiau.

ten jau be kaprizų valgo viską, kas

Mindaugas savo ir dukters mitybą

būna pagaminta. Arba kviečiame

vadina asketiška ir intuityvia, nes

draugus į namus: kas nors ruošia

maistui neskiria daug dėmesio, ruošia

žuvį ar kepa lazaniją ir visi sotūs,

labai paprastai ir greitai, o valgo,

laimingi. Jei taip nepavyksta, tada

kai išalksta. Po savo trisdešimtmečio

bent prisikviečiame pilnus namus

prisiekęs mėsėdis paties nuostabai

kaimynų vaikų, aš gaminu, valgo visi.“

intuityviai po truputį virsta vegetaru.

Vos tik lieka vieni, mažoji amžinai

Vegetare (tie vištienos kepsneliai

randa priežasčių pareikšti pretenzijų

nesiskaito) save laiko ir Luka. Tik

dėl maisto, ir Mindaugą guodžia viltis,

jai tokią mintį pakišo ne kokia

kad galbūt netrukus Luka gamins pati,

nuojauta, o filmukų influencerė Liza iš

mat mergaitei patinka padėti tiems

„Simpsonų“...

kviestiniams virėjams jų namuose.

Pasak Mindaugo, vaikyste reikia

Firminis patiekalas iš spintelės

džiaugtis, o verčiant vaikus valgyti

atsargų pagal Luką yra... makaronai

kokius nors nemėgstamus žiedinius

su pomidorų padažo širdele. Jei dar

kopūstus ir griežtai draudžiant

šalia būtų įdėta brokolių ir viskas

saldainius, gal ir padaugėja vitaminų,

pabarstyta kokia Himalajų druska,

bet menksta savivertė ir socialiniai

tai jau būtų fotosesijai, o ne valgymui

ryšiai.

skirti vaizdai. „Mes čia gyvenam, o

Ar tai reiškia, kad toje „budinčioje“

ne vaidinam“, – įvardija kasdienybės

virtuvės spintelėje yra ir saldainių

virtuvėje esmę. Paklaustas, ar labai

atsargų?

pasikeitė mitybos įpročiai gimus

Pasirodo, yra. Jie skirti draugystei

dukrai, sutiko, kad dabar valgiaraštį

kieme užmegzti ir palaikyti. Saldainius

diktuoja Luka, o jis per tą vaikišką

verta pirkti kokybiškus ir vaišinti

meniu netikėtai atrado košes.

kiemo vaikus per balkoną, nes jau iš

Pasirodo, tereikia žiupsnio prieskonių,

patirties žinoma, kad kitaip stengiantis

keptų daržovių, jei yra ūpo jas ruošti,

neišsiskirti iš būrio, namo grįžtama

ir puikus patiekalas baigtas. Taigi

mėlynomis lūpomis nuo kioskelyje

dabar spintelėje daugėja kruopų,

už kampo parduodamų kosminės

manus keičia penkių grūdų košė.

spalvos ir skonio cukrinukų. „Kai nieko

Abu valgo mažai, dukrą tėtis

griežtai nedraudi, nekontroliuoji,

švelniai pavadina žvirbliuku, nes toji

tiesiog stebi, o paskui kalbi ir tariesi,

sulesa tris kąsnius, po valandos –

vaikai nebijo pasisakyti, ką veikė ir

dar kelis, o dar po pusvalandžio ji

ko prisirijo kieme“, – tokia Mindaugo

jau alkana, todėl gaminti tenka 3–5

auksinė taisyklė. O kaip... vaikų

kartus per dieną. Kadangi laikyti

dantys? Na, gendančių dantų ir

atvėsusio maisto ant stalo nesinori,

saldainių ryšio aptarimas irgi yra viena

šildyti vėliau irgi, išmesti juo labiau,

veiklos virtuvėje dalių...

GINTĖ ZURBAITĖ

JOANA BURN

iš spintelės

EGLĖ VAITKEVIČIENĖ: „Mūsų maisto atsargų sandėliukas yra... parduotuvė“ Zarasai, globėjų šeimyna, 16–18 valgytojų kasdien

Kas šių namų virėjas? Na, šiuo metu lengva pasigauti kokią po ranka pasipainiojusią „auką“, kad priskustų kibirą bulvių, bet šiaip, kol vaikai mokyklose, Eglė, kurią mama vadina 14 vaikų ir jaunuolių, pietus ruošia viena. Dažniausiai renkasi tirštas sočias sriubas, troškinius, orkaitėje ruošiamus patiekalus, o blynus kepa nebent norėdama nusibausti, nes gali kepti visą dieną ir vis tiek visi sotūs nebus. „Jauniausia globotinė šešerių, tada būrys paauglių ir keli jau suaugę. Tokio amžiaus jaunimėlis nemažai valgo“, – mirkteli Eglė ir darosi labai smalsu, kokio dydžio jų maisto atsargų spintelė. Spinta? Sandėliukas? „Podėlis yra mano svajonė... Deja, tokio neturime, todėl miltų pusmaišis nervina riogsodamas tiesiog virtuvėje. Mūsų maisto atsargų sandėliukas yra... parduotuvės. Ten visai patogu laikyti produktus.“ Šeimos pietūs iš 3 kg faršo Paprastai rytais abu su vyru išvežioja vaikus į mokyklas ir pakeliui namo užsuka į parduotuvę maisto tai dienai ir kitam rytui, jei reikia, papildo nuolatines atsargas.

Eglės ir Rimvydo namuose ir šiaip nuolatinis eismas, o per karantiną, kai namie lieka ir moksleiviai, ir studentai, reikia nuvežti maisto seneliui į kaimą ir iš gretimų namų dar ateina kelios merginos, tenka gaminti valgyti 16–18 žmonių!

Kas savaitę po maišą bulvių jiems pristatantis vietos ūkininkas iki šiol nesupranta, kur tos bulvės išgaruoja, o vienos dienos pietų kotletams šeimynai reikia trijų kilogramų faršo... Šaldiklyje juodai dienai paslėpti paruoštukai: varškėtukai, virtinukai, koldūnai, yra ir vitaminų – vasaros uogų atsargų, spintelėse: ryžiai, grikiai, avižų dribsniai, makaronai, pusryčių dribsnių dėžutės, šiek tiek naminių uogienių. Šaldytuve „budi“ bent 30 vnt. kiaušinių, sviesto nuolat turi būti nors du pakeliai, nes kitaip nė neverta pradėti visiems tepti sumuštinių. Visada namuose yra duonos ir ko nors ant jos užsidėti. Kai maistas yra beveik vaistas Šiuose namuose maistas – jei ne vaistas, tai bent terapija, nes globotiniai į šeimyną dažniausiai ateina tokio amžiaus, kai valgymo įpročiai jau susiformavę. Vaitkevičių užduotis kaip galima švelniau juos pakeisti sveikatai palankesniais. Globėja supranta, kodėl vaikai taip dievina makaronus su dešrelėmis, juk su šiuo skoniu vaikai augo, tai institucinių valgyklų „klasika“. Prisimena, kad kartą netikėtai šaldytuve aptiko margarino, kurio čia niekada

GINTĖ ZURBAITĖ

ASMENINIO ARCHYVO

nebūdavo, visada perkamas tik sviestas. Turbūt kažkas iš vaikų, nusiųstas ko nors į parduotuvę, nesusilaikė ir prigriebė. „Koks buvo jo populiarumas! Jie lydėsi, aikčiojo, o aš triskart nugriuvau ir atsikėliau“, – vaizdžiai kalba Eglė, suvokdama, kad tai ne šiaip margarinas, o kažkieno vaikystės skonis, prisiminimas, kartais šviesesnių jų ir nėra... Ji pasakoja apie berniuką, naktimis ištuštindavusį cukrinę, vieną mergaitę, kuri nuolat kramsnoja, užkandžiauja kas pusvalandį tokiu kūdikio režimu, bet niekaip negali pavalgyti sočiai iš karto, ir kitą, iki fizinio pykinimo nemėgusią salotų. Tai istorijos su laiminga pabaiga, kuriai reikėjo tonos kantrybės, jautrumo ir išradingumo. Šiuose namuose patiekalai ruošiami taip, kad lyg iš mozaikos būtų galima susidėlioti sau priimtiną arba greitai pačiam pasigaminti ką nors panašios vertės. Kai jau suaugę Eglės ir Rimvydo vaikai atsiunčia vaizdų, kur jie kepa, verda, ruošia maistą į rytojaus pietų dėžutę, kai ir paaugliai kelionėje viešbučio restorane renkasi kokybišką maistą, Eglės širdis džiūgauja ir nurimsta – geros mamos egzaminą ji išlaikė. Bendra vakarienė – tikriausia šeimos šventė „Mums svarbiausia yra bendravimas, iš maisto kulto nedarome. Šiek tiek gaila, bet nėra ir šeimos stalo su staltiese tradicijos – visi išeina ir grįžta namo skirtingu laiku, jei bandytume visų sulaukti ir susodinti prie vieno stalo, iš bado vieni kitus suėstume. Užtai būna tikra šventė, kai tai pavyksta, tada sutempiame vaikų rašomuosius stalus ir padarome vieną ilgą ilgą stalą. Bičiulė Olgita (jos tėčio receptas ir Olgitos rašytas tekstas 106 p.) mūsų virtuvės fėja savanorė, dievina maistą ir kartais palepina restoraniniais patiekalais: kepa visokias duoneles, gamina užtepėles, padažus, desertus, kelių patiekalų pietus ir taip lavina vaikų skonį, pratina prie kito lygio, esu jai be galo dėkinga! Tai vertinga, net jei mūsų šeimyna, laukdama gastronominių šedevrų, nebeiškenčia ir priryja sumuštinių, o paskui nusprendžia, kad pliki makaronai ar bulvės skaniau...“ Didelė šeima turi specifinių privalumų, pavyzdžiui, norint visus pavaišinti prancūziškais rageliais, tektų jų pripirkti visą vežimėlį už krūvą pinigų, tada jau labiau apsimoka namuose organizuoti kepyklą ar piceriją, juk miltų pusmaišis nuolat riogso virtuvėje, o darbo rankų visada pilni namai...

Naminė pica ant grilio Tešlai reikės: • 1500 g miltų • 750 ml vos šilto vandens • 90 g alyvuogių aliejaus • 210 g sausų mielių • druskos Ant picos: Pomidorų padažo ir kitų mėgstamų produktų (sūrio, mėsos, daržovių, prieskoninių žolelių). Viską supilame į dubenį, sumaišome, suminkome ir gerą valandą kildiname. Paskui kočiojame, jei turite darbo picerijoje patirties, pažongliruokite su iškočiotu, ištampytu blynu – mielinei tešlai labai tinka toks „kankinimo“ būdas. Ant picos lakšto tepame pomidorų padažo ir dedame mėgstamų produktų (arba tų, kurių tuomet turime): pakepinto faršo, kumpio, dešros, pievagrybių, raugintų agurkėlių, sūrio, mūsų šeimynos vaikinai neapsieina be Chalapos paprikų... Kepame ant grilio lauke, bet galima ir orkaitėje. Skanaus!

SOČIOS ŽIEMOS SRIUBOS IŠ LIKUČIŲ Šaldytuvo daržovių stalčiuje guli vieniša morka, pusė poro, po pietų neįveikta bulvių košė ir keptos vištos likučiai. Prieskoninių žolelių patiekalui prireikė tik kelių šakelių, o likęs ryšelis pamažu vysta... Nustebsite, kaip greitai šiuos produktus su kokybišku sultiniu galima prikelti naujam gyvenimui! Į pagalbą verta pasikviesti ekologiškus „Maggi“ sultinius, kupinus skonio ir aromato, nes juose daug daržovių ir prieskoninių žolelių. Jie padeda sujungti visus sriubos ingredientus į darnų chorą ir sukurti naują patiekalą iš maisto likučių. Ekologiškuose „Maggi“ sultiniuose nedaug druskos, tad sriubą galite pasūdyti tiek, kiek jums norisi. Jie neužgožia kitų produktų skonių, tik suteikia jiems sodrumo. Gera naujiena ta, kad visos ekologiškų „Maggi“ sultinių pakuotės popierinės ir suyrančios!

BULVIŲ KOŠĖS SRIUBA

Sriuba iš bulvių košės yra greitesnis bulvienės variantas – nereikia laukti, kol bulvės išvirs ir išsileis, nereikia ir nieko trinti. O bulvių košės dažnai prisiruošiame per daug, tad kitą dieną ji gali virsti gardžia tiršta sriuba, jei tik leisite pasireikšti ekologiškam „Maggi“ sultiniui.

Reikės: • 1 didelio svogūno • 2 saliero stiebų • 1 morkos • 1 l ekologiško žolelių sultinio „Maggi“ (prireiks dviejų kubelių) • 400 g bulvių košės • 20 g sviesto • druskos, pipirų Patiekti: • sviestinių bandelių (pranc. brioche) • 20 g sviesto • 1 skiltelės česnako • petražolių lapelių

Jeigu norėtumėte dar sotesnės sriubos, galima ją patiekti su skrudintos šoninės juostelėmis arba įpjaustyti rūkytų dešrelių.

re kla mi ni s p roj e ktas

1. Puode ištirpiname sviestą, apkepame smulkiai supjaustytus salierų stiebus bei svogūnus ir smulkiai sutarkuotas morkas. 2. Kai daržovės suminkštėja, įpilame litrą verdančio vandens, sutrupiname du „Maggi“ sultinio kubelius ir užverdame. 3. Tuomet po truputį maišydami sudedame bulvių košę, išmaišome, viskas turi pavirsti vientisa sriuba. Beriame druskos ir pipirų. 4. Jei sriubą valgysime su bandelėmis, keptuvėje ištirpiname sviestą, į jį beriame sutraiškytą česnaką ir sukapotas žoleles. Tuomet sviestelį užpilame ant bandelių.

Ši sriuba naujam gyvenimui prikelia įvairiausius daržovių likučius. Daržovių sultinyje jų skoniai susijungia ir atgyja. Galite dėti į šią sriubą ką tik turite – tik pagalvokite apie produktų virimo laiką. Tas daržoves, kurios linkusios greitai težti, sudėkite į puodą paskutines. O jei dar įbersite ryžių, turėsite tikrai labai sotų ir skanų žiemišką patiekalą.

DARŽOVIŲ SRIUBA SU RYŽIAIS

Reikės: • 1,5 l ekologiško daržovių sultinio „Maggi“ (prireiks trijų kubelių) • gabalo poro • 1–2 morkų • kelių mažųjų paprikėlių arba vienos įprasto dydžio • saujos vyšninių pomidoriukų (nebūtinai) • įvairių daržovių likučių (moliūgo, brokolio koto, kopūsto ir pan.) • kelių laurų lapų • 6–7 pipirų grūdelių • 1 šaukšto pomidorų pastos ar pomidorų padažo • 0,5 stiklinės nevirtų ryžių • ryšelio žolelių (nuskabytų čiobrelių lapelių, kalendrų, petražolių, bazilikų – ko tik turite) • aliejaus 1. Puode storu dugnu įkaitiname kelis šaukštus aliejaus ir jame lengvai pakepiname griežinėliais pjaustytus porus bei morkas. Jei tokio puodo neturite, kepinkite keptuvėje ir sukrėskite į puodą. 2. Į puodą beriame juostelėmis supjaustytas paprikas, krečiame pomidorų pastą, dedame laurų lapus, pipirus ir supilame 1,5 litro vandens. Kai jis užverda, įdedame tris „Maggi“ sultinio kubelius, gerai išmaišome. Paragaujame: jei trūksta druskos, įberiame ir dar paverdame 5 min. 3. Tuomet į puodą metame pusiau perpjautus pomidoriukus, kubeliais supjaustytus moliūgus ir beriame ryžius. Ryžiai virs apie 15 min., per tą laiką turėtų suminkštėti ir visos daržovės. 4. Pabaigoje suberiame kapotas žoleles. Jei turite parmezano žievę, jos neišmeskite. Jei įdėsite ją virdami sultinį, galėsite neberti druskos. Virdama natūrali parmezano žievė sultinį pasūdys ir suteiks jam ypatingo pikantiško aromato. Jei turite jau išvirtų ryžių, lęšių ar kitų kruopų, jas galite suberti į sriubą, kai visos daržovės bus išvirusios.

TIRŠTA VIŠTIENOS SRIUBA

Kai ragavome šią sriubą, prisiminėme vaikystę. Ji pasirodė tokia švelni ir jauki, kaip šilta antklodė, po kuria norisi šmurkštelėti grįžus iš sniegu nukloto miško. Jei liko nesuvalgytos keptos vištos, būtinai išsivirkite. Ir pabandykite sutrinti ne visą, o pusę sriubos.

Reikės: • 1,5 l ekologiško vištienos sultinio „Maggi“ (prireiks trijų kubelių) • 2 svogūnų • 3 morkų • 400–500 g pasmulkintos keptos vištienos be kaulų ir odos • saujos šaldytų žaliųjų žirnelių • 2 šaukštų graikiško jogurto arba grietinės • 0,5 citrinos žievelės ir sulčių • 1 didelės skiltelės česnako • šaukštelio šviežių arba džiovintų čiobrelių lapelių • druskos • alyvuogių aliejaus 1. Svogūnus ir morkas supjaustome mažais kubeliais, apkepame puode įkaitintame aliejuje nustatę silpną kaitrą, kol viskas suminkštės – apie 15 min. 2. Suberiame čiobrelių lapelius, supilame verdantį vandenį, sudedame „Maggi“ sultinio kubelius, juos gerai išmaišome, paragaujame, jei norisi, beriame druskos ir leidžiame pakunkuliuoti apie 10 min. 3. Virtą ar keptą vištieną pasismulkiname ir padalijame į dvi dalis. Nusemiame maždaug pusę puode kunkuliuojančios sriubos su tirščiais. Į puodą su likusia sriuba sudedame pusę vištienos ir viską sutriname maisto smulkintuvu. 4. Į trintą sriubą grąžiname nusemtą sriubą, sudedame likusią susmulkintą ar suplėšytą vištieną, beriame šaldytus žirnelius ir leidžiame pavirti 5 min. 5. Per tą laiką jogurtą arba grietinę sumaišome su grūsta česnako skiltele, citrinų sultimis ir tarkuota žievele. Krečiame į lėkštes ir užpilame vištienos sriuba.

iš gamtos

Lau�inis maistas I dalis. ŽIEMA

Mūsų pasaulis labai greitai keičiasi. Epidemijos ir karantinai priverčia tolimas keliones pakeisti nuotykių paieškomis už kelių ar keliolikos kilometrų nuo namų. Greta pradedame ieškoti parkų, miškų, takelių ar upelių. Ir tai yra gerai. Gerai – nes svarbu pamatyti, kas tau tiesiai po nosimi, nes taip gali susipažinti su pačiu savimi, susidraugauti su žeme, kurioje gimei iš užaugai, iš jos pasisemti stiprybės ir jėgų. O vienas geriausių jėgų šaltinių – laukinis maistas, valgomi laukiniai augalai.

Laukiniai augalai yra ir maistas, ir

nepavyks sudėti, bet dabar yra labai

bruknių uogos, jos po šalnų pačios

vaistas, nes gamta visada paruošusi tai,

daug programėlių, skirtų augalams

skaniausios, o ragauti galima iki pava-

ko mums šiuo metu kaip tik trūksta,

atpažinti, o jei mėgstate knygas, tai

sario. Aukščiau – šermukšnių, putinų,

telieka išeiti į parką ir surasite, ką

pasiimkite ne tik telefoną, bet ir atlasą

erškėtrožių uogos. Jos ne tik valgomos,

paragauti. Nesvarbu, kada sugalvosite

„Žaliasis Lietuvos rūbas“.

bet ir padeda atpažinti medžius ar krūmus. Ant žemės galima rasti vieną

rinkti laukinius augalus – gamta dosni Valgomi laukiniai augalai žiemą

visais metų laikais.

kitą riešutą, o pakėlę akis į lazdynų krūmus pamatysime pavasario prana-

Todėl visus kviečiu šiltai apsirengti,

Iš tiesų, žiemą mes labiau valgome

šą – žirginėlius. Spygliuočiai (eglės ir

pasikviesti vaikus, šunis, senelius ir

laukinių augalų atsargas, surinktas per

pušys) tiesia savo kvapnius spyglius su

pakeliauti po lietuviškos gamtos sezo-

visą šiltąjį sezoną. Ir tikrai tų atsargų

vitamino C užtaisu, kadagys net links-

nus. Žiemą susipažinsime su spygliais

turime – tai ir džiovinti grybai, ir bru-

ta nuo prieskoninių uogų, o brūzgynai

ir šakelėmis, pavasarį –su žalumynais

knių uogienė, ir spanguolės, džiovinti

prižėlę geriausios arbatos nuo peršali-

iš pievų ir laukų, vasarą laukia žiedai

obuoliai, čiobreliai, ir dilgėlės. Tačiau

mo – aviečių stiebų. Tik rink ir gamink.

bei uogos, o rudenį – grybai, riešutai

išėję į mišką, pievas ar artimiausią

Beje, rinkti augalus ir iš jų ką nors

ir sėklos. Visų aprašomų augalų nuo-

parką tikrai rasime ką paragauti. Miške

gaminti – puikus žaidimas vaikams ir

traukų į vieną žurnalo numerį niekaip

ant atitirpusių samanų raudonuoja

net tėčiams.

IEVA ŠIDLAITĖ MOTIEJAUSKĖ

MINDAUGAS VALIUKEVIČIUS, AUGIS NARMONTAS (KNYGOS „KĄ KANDA ŠALNA“ FOTOSESIJA)

iš gamtos

Laukinė žiemos šakelių arbata Išėjus į mišką žiemą, būtina turėti termosą su karšta arbata. Aišku, pageidautina, kad ji būtų laukinė. Tačiau aš pasiūlysiu arbatą, kuri į lauką nenešama, ją reikia neštis namo iš lauko. Ir gerti tada, kai jau tikrai reikia. Tai laukinių šakelių arbata nuo karščiavimo, peršalimo ir virusų. Lauke jos geriau negerti, nes dalis šių augalų skatina prakaitavimą ir taip numuša temperatūrą. Tačiau labai smagu lauke karpyti šakeles, jas galima suraišioti į arbatos „maišelius“ – pagaliukų ryšulėlius. Šiai arbatai reikės labai lengvai atpažįstamų medžių šakų, kurių pilni miškai ir parkai.

Iš ko virti? • Aviečių stagarų (juos lengva atpažinti – tankiai sužėlę metriniai šviesiai rusvos spalvos stagarai su dar išlikusiomis sudžiūvusių uogų liekanomis) • Pušų spyglių saujelės • Liepos šakelės (liepas atskirsite, nes po jomis bus prikritę liepos riešutėlių, mažų rutuliukų, o ant medžio vis dar supasi skrotelės) • Beržo šakelės (na beržą tai jau visi pažįstate, su gražia balta žieve ir linguojančiomis šakomis) • Žilvičio šakelės (plonos šviesios pirmametės šakos lenda visur palei upes, bet galima nusiskinti šakelę ir nuo svyruoklio gluosnio) • Bruknės šakelės • Galima įmesti ir erškėtuogių, šermukšnių ar putinų uogų. Visas šakeles užpilame šaltu vandeniu, užverdame, sumažinę kaitrą paverdame 15 min., uždengiame ir išjungiame. Paliekame pusvalandžiui. Nukošiame, pasaldiname medumi ir geriame. Arbatos likutį galima supilti į stiklainį ir kelias dienas laikyti šaldytuve.

Laukiniai žiemos konservai – šakų,

uogų ar žagrenių sirupas

Sirupų virimas – tai nepakartojamas žiemos burtas. Žieminiai augalai yra kieti, karstelėję, rūgštūs, ir tos jų savybės labai tinka ilgai verdamiems sirupams gaminti. Jau minėta šakelių arbata gali virsti puikiu sirupu, lygiomis dalimis sumaišius ją su cukrumi. Bet jei įmaišysime kokių nors rūgščių priedų, pagerės skonis, taip pat ir galiojimo laikas. Tam tinka šviežios ar šaldytos uogos, citrusiniai

Sirupui reikės: • 2 stiklinių žagrenių uogų • 2 stiklinių vandens, žolelių arba stiprios šakų arbatos • 2 stiklinių cukraus

vaisiai su žievelėmis arba žieminės rūgščiojo žagrenio uogos.

Uogas nurenkame nuo kotelių, sudedame

Lietuvoje žagrenis yra augalas priklydėlis, paplitęs po visą šalį, ir

žolelių arbata. Užverdame, nukeliame

jį surasti bei atpažinti labai lengva. Žagrenių rasite ir parkuose, ir soduose ar prie senų sodybų kaimuose. Tai labai puošnus augalas, pūkuotomis šakomis ir raudonomis uogų žvakėmis. Tos uogos neįprastos, labiau primena kauliuką su kailiniais, minkštimo nėra, o tie „pūkai“ turi puikų rūgštų skonį. Iš jų galima virti arbatą, tereikia užplikyti verdančiu vandeniu. Bet sirupas turi kur kas ryškesnį, stipresnį skonį ir platesnes panaudojimo galimybes. Jo galima pilti ant ledų, jogurto, maišyti į suaugusiųjų ar mažųjų kokteilius, daryti želę ir virti kisielių.

į katiliuką ir užpilame vandeniu ar ir paliekame 10–15 min. sandariai uždengtame katiliuke. Gautą skystį nukošiame per marlę ar labai tankų sietelį. Rausvą žagrenio arbatą vėl supilame į katiliuką ir užkaičiame, suberiame cukrų ir verdame maišydami nustatę silpną kaitrą, kol ištirps cukrus. Išpilstome į buteliukus ir laikome šaldytuve iki 2 mėnesių.

iš gamtos

Žiemos skonis – kadagio uogos

Vienas iš ryškiausių, nuostabiausių ir

tirštas sriubas, troškinius. Tik nereikia

išskirtiniausių laukinių žiemos skonių

padauginti, užtenka 2–3 uogų ir visa

yra kadagių uogos. Tiksliau net ne

virtuvė kvepės kadagiais, bet jei

uogos, o kankorėžiai. Jie ir saldūs, ir

padauginsite, teks valgyti sakuotą

kartūs, ir nuostabiai kvepia. Juos lengva

patiekalą... Kadagio uogas galima

atpažinti vaikštant pušyne, kur auga

naudoti ir desertams, įberti mažą

ir kadagiai. Ant krūmų rasite dviejų

žiupsnelį į kavą, berti į meduolius,

spalvų uogas – žalias ir juodas. Žalios

apibarstyti rabarbarų pyragus,

tinka antpilams, o juodos naudojamos

įmaišyti į sausainius. O sutrintas

prieskoniams gaminti. Galite nusiskinti

galima dėti į tepamus varškės sūrelius,

ir pakramtyti – tai puiki antibakterinė

paštetus ar kitas užtepėles. Tiesiog

priemonė, jas žmonės kramtydavo

smulkiai sukapokite kadagio uogas ir

per visas epidemijas. Tradiciškai

sumaišykite su tradiciškai ruošiama

kadagio uogomis gardinami žvėrienos

užtepėle, varške ar paštetu. Svarbu

patiekalai, tačiau nereikia bijoti dėti ir

nepadauginti: 150 g masės pakaks 3–5

į paprastus maltos mėsos patiekalus,

uogų.

Žiemos atsargų naikinimas – džiovintų arba šaldytų žolelių makaronai su džiovintų grybų padažu

Naminiai makaronai yra būtent tai, kuo verta užsiimti žiemą būnant namie, ypač per karantiną. Tai visai nesunku ir nebūtina turėti ypatingų prietaisų – užtenka dubens, kočėlo, aštraus peilio ir rankų. Išmokus pasigaminti makaronus atsiveria pačios plačiausios galimybės, kaip sumaitinti vaikams (o kartais ir vyrams) laukinius augalus arba žalumynus. O padažui puikiausiai tiks bet kokie džiovinti arba šaldyti grybai. Tiek makaronų užtenka 5–6 porcijoms.

Makaronams reikės: • 2 stiklinių kvietinių miltų • 3 kiaušinių • 1 šaukšto kokybiško aliejaus • žiupsnio druskos • arbatinio šaukštelio džiovintų žolelių: dilgėlių, garšvų, medetkų ar rugiagėlių žiedlapių (jų galite rasti net vaistinėje prie vaistažolių arbatų) • arba 1 didelio šaukšto šaldytų trintų žolių (dilgėlių arba net špinatų iš prekybos centro) • tarkuoto sūrio ar žolelių pabarstyti Padažui: • poros saujų džiovintų grybų: baravykų, voveraičių, bobausių, šitakių ar kitokių mėgstamų grybų, tinka ir šaldyti • 2–3 skiltelių česnako • gabalėlio rūkytos šoninės • stiklinės grietinėlės • druskos

Grybus užpilame karštu vandeniu ir

grybus ir supilame grietinėlę, kad

paverdame (arba palaikome uždeng-

pasitroškintų. Jei grietinėlė per greitai

tus porą valandų). Užminkome tešlą

išgaruoja, į padažą įpilkite skysčio, ku-

makaronams – į miltuose padarytą

riame virė arba buvo mirkomi grybai.

duobutę sudedame kiaušinius, aliejų,

Ištraukiame tešlą iš šaldytuvo ir pada-

druską, žoleles, viską išmaišome šakute

lijame į 3 dalis. Iš kiekvienos iškočio-

ir po truputį maišome su miltais, kol

jame maždaug 1–1,5 mm storio lakštą.

gauname minkomą tešlą. Makaronų

Neišsigąskite, tai vienas malonumas.

tešlą minkome rankomis bent 7 mi-

Tešla turėtų būti ne per kieta, tik vis pa-

nutes, kol ji taps elastinga. Jei dedate

sibarstykite miltų, kad neliptų prie stalo

šaldytų žolių tyrę, reikės tik 2 kiauši-

ar kočėlo. Iškočiotą lakštą apibarstome

nių. Tešlą bent pusvalandžiui statome

miltais ir supjaustome maždaug 1 cm

į šaldytuvą. Tuo metu paruošiame pa-

pločio juostelėmis. Taip supjaustome

dažą. Šoninę supjaustome gabaliukais

visą tešlą. Užkaičiame didelį katilą van-

ir pakepiname, suberiame smulkintus

dens, pasūdome ir, kai jau smarkiai virs,

česnakus, kepame, kol pradės gelsti,

sudedame makaronus. Verdame, kol

tada suberiame apvirtus ir susmul-

iškils (maždaug 2 minutes), nukošiame

kintus džiovintus grybus (jei dedame

ir sukrečiame į padažą. Išmaišome, api-

šaldytus, jų virti nereikia). Apkepiname

barstome tarkuotu sūriu ar žolelėmis.

TIKKA MASALA

su kokosiniais ryžiais ir agurkų raita Tikka masala – nepaprastai populiarus karis, kurio receptą, kaip manoma, sugalvojo Jungtinėje Karalystėje gyvenančios indų bendruomenės. Ar tai įvyko Škotijoje, ar Anglijoje, iki šiol ginčijasi maisto istorikai. Tačiau nenuginčijamas vienas faktas: Didžiojoje Britanijoje jis labai populiarus. Tikka masala užima antrąją vietą populiariausių užsienio šalių virtuvės patiekalų sąraše (lenkia tik kiniški stir-fry patiekalai). O britai pasididžiuodami sako, kad tai yra jų daugiakultūriškumo ir sugebėjimo puoselėti darnią, visus priimančią visuomenę simbolis.

re kla mini s p roj e ktas

Kariui: • 600 g vištienos • „Santa Maria“ prieskonių mišinio „Tikka masala“ • šviežio imbiero • 5 skiltelių česnako • 1 citrinos • 1 šaukštelio kumino

Šis karis ruošiamas su daugybe prieskonių: smulkiai maltomis kalendrų, kuminų sėklomis, cinamonu, gvazdikėliais, ciberžole, žaliojo kardamono sėklomis, raudonosiomis Kašmyro aitriosiomis paprikėlėmis. Visa tai sudėta į „Santa Maria” prieskonių mišinį „Tikka masala“. Vištiena šiam patiekalui marinuojama iš anksto – galima su prieskoniais, citrinų sultimis ar jogurtu – ir taip suminkštinama prieš troškinimą. Vėliau ji apkepama keptuvėje (taip pat labai skanu iš pradžių ją paskrudinti grilyje ar grilio režimu veikiančioje orkaitėje) ir ištroškinama tirštame, klampiame padaže su pomidorais ir jogurtu. Įdomu

• 1 šaukšto pomidorų pastos • 1 didelio svogūno • 400 ml konservuotų smulkintų pomidorų • 200 g jogurto be priedų • 2 šaukštų maltų migdolų (nebūtina) • aliejaus

1. Kelias valandas prieš ruošdami karį pamarinuojame vištieną – galima ir pernakt. Sutriname tris skilteles česnako, sutarkuojame gabalėlį imbiero, sumaišome šią tyrelę su keliais šaukštais citrinų sulčių ir šaukštu aliejaus bei maltu kuminu. Marinatą paskirstome ant gabalėliais supjaustytos vištienos. 2. Kai jau ruošiame karį, didelėje keptuvėje nustatę silpną kaitrą aliejuje kepame pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, kol jie taps rusvi. 3. Sutriname dvi skilteles česnako ir dedame į keptuvę. Ten pat įkrečiame pomidorų pastos, dedame vištienos gabalėlius ir gerai apkepame iš visų pusių. 4. Suberiame pakelį „Santa Maria“ prieskonių mišinio „Tikka masala“, supilame pomidorus ir jogurtą. Jei naudojame, beriame migdolus, įspaudžiame pusės citrinos sultis. Viską gerai išmaišome. Padažas bus tirštas. Jei norime skystesnio, įpilame šlakelį vandens. 5. Patroškiname apie 20 min. uždengę dangčiu. Galime patiekti su kalendromis.

tai, kad klasikinis receptas siūlo padažą tirštinti maltais migdolais – šie suteiks ir sotumo, ir ypatingos tekstūros. Tačiau net ir be migdolų karis išeis sodrus. Vištienos tikka masala labai skanu valgyti su ryžiais. Kai jie susimaišo su padažu, kuriame buvo troškinama vištiena, skonis nepakartojamas. O jei pasiruošite kokosinius ryžius – išvirsite juos su kokosų gėrimu ir įmaišysite svieste pakeptų kokosų drožlių – pakylėsite patiekalą į dar aukštesnį lygį. Jei nuo prieskonių gausos ir stipraus glėbio norisi atsigaivinti, šaukštu semkite jogurtinį padažą su mėtomis ir agurkais – raitą. Ją pagaminsite greitai ir nesudėtingai.

Kokosiniams ryžiams: • 150 ml kokosų gėrimo „Santa Maria“ (18 %) • stiklinės basmati ryžių • kelių šaukštų kokosų drožlių • 0,5 šaukštelio kuminų sėklų • lydyto sviesto • druskos 1. Į puodą pilame dvi stiklines vandens ir kokosų pieną. Užverdame. Pasūdome ir suberiame ryžius. 2. Keptuvėje lydytame svieste vis pamaišydami kepame kokosų drožles su kuminų sėklomis. Kartu su sviestu supilame padažą ant išvirusių, nusunktų ryžių ir išmaišome.

Agurkų raitai: • dviejų nedidelių agurkų • ryšelio mėtų • 5 kupinų šaukštų jogurto • žaliųjų citrinų sulčių • druskos 1. Agurką sutarkuojame, mėtas sukapojame. 2. Jogurtą sumaišome su mėtomis, agurkais, įspaudžiame citrinų sulčių ir pasūdome.

Krevečių ir mangų karis

patarimas Galime patiekti su kalendromis ir žaliosiomis citrinomis.

Žaibiškas patiekalas, kuriam pagaminti sugaišite vos 15–20 min. „Santa Maria“ raudonojo kario prieskonių mišinys yra tikras skonio užtaisas, pasirengęs susprogti vos tik sumaišome jį su kokosų gėrimu. Šiame padaže maloniai įsitaiso krevetės ir saldūs prinokę mangai. Beje, krevetes galite keisti ir keptos ar virtos paukštienos likučiais.

Reikės: • 250 ml kokosų gėrimo „Santa Maria“ (18 %) • 200 g šaldytų arba šviežių krevečių • 32 g raudonojo kario prieskonių mišinio „Santa Maria“ • 1 didelio sunokusio mango • 1 raudonosios paprikos • 2 didelių skiltelių česnako • ryžių makaronų „Santa Maria“ • aliejaus (geriausiai kokosų) 1. Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų ir jame lengvai pakepiname griežinėliais supjaustytus česnakus. Suberiame paprikos griežinėlius. 2. Į keptuvę beriame stambiais gabalais supjaustytą mangą ir krevetes (jei krevetės nevirtos, prieš tai nuplikome jas verdančiu vandeniu). Suberiame „Santa Maria“ raudonojo kario prieskonių mišinį, gerai išmaišome. 3. Supilame „Santa Maria“ kokosų gėrimą ir leidžiame pasitroškinti 7 min. 4. „Santa Maria“ ryžių makaronus užpilame verdančiu vandeniu ir palaikome 3–4 min. Nusunkiame. 5. Į lėkštę dedame makaronų, pilame krevečių ir mangų kario. Raudonajam kariui reikia ir žaliųjų citrinų sulčių, ir žuvies padažo, ir žaliųjų citrinų lapų, paprikų, aitriųjų paprikų, svogūnų, česnakų ir imbierų. „Santa Maria“ raudonojo kario prieskonių mišinys padeda nukirsti kampą – viso to jame jau yra ir nereikia pirkti šimto produktų įspūdingam patiekalui paruošti.

Samosos su žirneliais ir varškės sūriu

Kai išsikelsite sau iššūkį valgyti mažiau mėsos ar tiesiog nusibos kotletai, susiraskite šį receptą. Ar vienos, ar su šiltu sultiniu, šios samosos pradings dar nespėjusios atvėsti. Pirmu smuiku čia griežia „Santa Maria“ prieskonių mišinys „Curry Mango“ – jis ne tik suteikia daug šilumos ir skonio įvairiausioms daržovėms, bet ir kepinius nudažo nuostabia spalva.

Reikės: • 300 g miltų • 140 g sviesto • 1 šaukštelio „Santa Maria“ prieskonių mišinio „Curry Mango“ • 4 šaukštų grietinės • 2–3 šaukštų vandens • 1 lengvai paplakto kiaušinio • kmynų • druskos Įdarui: • 1 mažo svogūno • pusės žiedinio kopūsto galvos • 150 g varškės sūrio su kmynais • 0,5 stiklinės šaldytų žirnelių • 1,5 šaukštelio „Santa Maria“ prieskonių mišinio „Curry Mango“ • aliejaus 1. Miltus sumaišome su „Santa Maria“ kario prieskoniais ir druska. Į miltus įtarkuojame šaltą sviestą ir pirštais sumaigome, kad masė primintų drėgną smėlį. 2. Grietinę sumaišome su vandeniu ir pilame į miltus, sparčiai maišydami šakute. Tešlą suspaudžiame į kamuolį (jei nelimpa, dar įpilame vandens) ir leidžiame šaldytuve subręsti apie 20 min. 3. Įdarui svogūną susmulkiname ir pakepame ant keptuvės. Beriame susmulkintus kalafiorus ir pakepame nustatę silpną kaitrą. Kai jie kiek suminkštėja, suberiame žirnelius ir sutrupintą varškės sūrį. Beriame „Indian Curry Mango“ mišinį ir šiek tiek druskos. Pakepame dar kelias minutes. 4. Tešlą iškočiojame ant miltuoto paviršiaus, iš jos stikline spaudžiame skritulius. Į jų vidurį dedame įdaro ir užspaudžiame kraštus. 5. Samosas rikiuojame į kepimo popieriumi išklotą skardą. Kiekvieną patepame kiaušinio plakiniu ir pabarstome kmynais. 6. Kepame 190 °C orkaitėje apie 20 min.

keliauk virtuvėje

Keliones pristato...

Rūta Augustinavičiūtė, virtuvės šefė, maisto ir skonių ieškotoja bei entuziastė

Darganoms ir niūriam orui skalaujant palanges dažnai mintimis nusikeliu ten, kur atrodo taip gera, skanu iki begalybės... Kur vis norisi sugrįžti, nors žinai, kad šiuo metu tai gal ir neįmanoma. Dabartinėje gyvenimo situacijoje ir kontekste tos akimirkos tampa dar brangesnės ir nejučia tie potyriai bei emocijos nugula ne kur kitur, o mano virtuvėje ir lėkštėje. Visai neseniai atradau ir iš karto pamilau visame pasaulyje žinomus ir ne vienoje pasaulio šalyje tradiciniais tapusius vadinamuosius bowlus, lietuviškai tiesiog dubenėlius. Tačiau tai ne šiaip sriubos, salotų ar ko kito dubenėliai. Tai tiesiog jūra skonių, spalvų, vitaminų, emocijų ir netgi potyrių. Visai kaip kelionė į Aziją ar Havajus... Šie dubenėliai, kitaip bowlai, į Europą kelią skintis pradėjo jau prieš gerus penkerius metus, kai Azijos kultūrą ir virtuvę galėjote aptikti mažuose turgeliuose, mugėse ar tiesiog gatvėje, neseniai jie pasiekė ir Lietuvą. Tai gana nesudėtingai paruošiamas, tačiau ypač maistingas ir pilnas skonių patiekalas, kurį kiekvieną kartą galite pagaminti vis kitokį, tereikia šiek tiek išmonės ir fantazijos. Taigi kas tie bowlai ir kokių jų galite paragauti Lietuvoje, o gal net gana nesudėtingai pasigaminti savo virtuvėje? Šiandien galite aptikti begalę rūšių mano jau minėtų dubenėlių, tačiau norėčiau išskirti keletą žinomiausių ir tradicija tapusių tokiuose kraštuose kaip Havajai ar Pietų Korėja. Šios dvi vietovės visame pasaulyje žinomos tuo, kad būtent kulinarinio paveldo tema ir istorija yra pagrįsta šviežių produktų principu. Čia kasdienėje mityboje naudojama labai daug šviežių vaisių, žuvies, mėsos ir daržovių. Maistas privalo teikti naudą ir turėti aukštą energinę vertę. Todėl bowlai su pagardais yra ypač populiarus patiekalas. Havajuose vadinamųjų poke bowls galite rasti netgi degalinėse, čia juos ruošia šviežius, tad išalkus galima

įsigyti ne kokį nors nesveiką užkandį, o iš šviežios lašišos, upėtakio ar tuno pagamintą patiekalą. Pietų Korėjoje tradicinis bibimbap, arba dubenėlis su ryžiais ir pasirinktais pagardais, tradiciškai patiekiamas su skystai keptu arba net žaliu kiaušiniu ir aitriųjų paprikų pasta, kurios bus beveik prie kiekvieno patiekalo. Korėjiečių maistas – ypač aštrus, tačiau papildytas šviežiais, raugintais arba lengvai termiškai apdorotais produktais. BOWLO KONSTRAVIMO TAISYKLĖS Kruopos Kad galėtume namuose pasigaminti taisyklingą dubenėlį, arba bowlą, reikėtų mėgstamų kruopų, o tam puikiai tiks grikiai, bolivinės balandos, ryžiai, perlinės kruopos, kuskusas. Jos turėtų sudaryti 50 proc. jūsų gaminamo patiekalo. Baltymai Taip pat reikėtų pasirinkti vieną baltymų šaltinį. Tai galėtų būti: žuvis, kepta vištiena, jautiena, tofu – turėtų būti apie 30 proc. baltymų viso dubenėlio sudėties. Likusi patiekalo dalis – jūsų fantazija. Šviežumynai Dubenėliui skaninti puikiai tiks bet kokios švelniai apkeptos arba šviežios daržovės, šviežios žolelės, riešutai, saldžiarūgščiai vaisiai ar netgi rauginti gaminiai, tokie kaip korėjietiškos morkos arba kimčiai – fermentuoti kopūstai. Nebijokite eksperimentuoti su skoniais, dubenėlio aštrumu, saldumu, sūrumu. Svarbiausia užduotis – maišyti ir jungti skonius, kad paragavus akimirkai nusikeltumėte ten, kur šilta ir jauku.

Taip pat visada siūlau pasigaminti ir visai neįprastų, bet labai sveikų variantų, pvz., vietoje mėgstamų ryžių naudoti žiedinį kopūstą. Skamba įdomiai ir intriguojančiai? Skaitykite toliau. Bowlai puikiai tiks nedideliam draugų susibūrimui, nes kiekvienas galės susikonstruoti jam patinkantį dubenėlį. Tereikės paruošti įvairių pagardų, o visa kita jau priklausys nuo kiekvieno fantazijos.

RŪTA AUGUSTINAVIČIŪTĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

keliauk virtuvėje

Korėjietiškasis bibimbap dubuo Noriu jus nukelti į Korėją, kur bibimbap dubenėlis yra kiekvienos dienos ar bent savaitės patiekalas. Korėjiečiai dažniausiai valgo du kartus per dieną, bet sočiai, todėl čia tikrai rasite kokios nors mėsos (vištienos, jautienos, avienos), ryžių, kepto arba žalio kiaušinio ir, žinoma, aštrumo, marinuotų daržovių. Šis subalansuotas ir gausus dubenėlis mėgstamas fiziškai dirbančiųjų racione, nes suteikia daug energijos ir sveikatos.

Reikės: • 100 g sušių ryžių • šaukšto ryžių acto • 0,5 šaukštelio cukraus • žiupsnio druskos • 100 g šitakių • saujos šviežių špinatų • 1 morkos • 1 trumpavaisio agurko

• šviežių

žolelių: kalendrų, svogūnų laiškų • 1 vidutinio dydžio kiaušinio • druskos, pipirų • aitriosios paprikos • šlakelio aliejaus kepti • 300 g vištų šlaunelių mėsos be kaulo

Vištienos marinatui: • 2 šaukštų sojų padažo • 1 šaukšto medaus • 1 šaukšto žaliųjų citrinų sulčių • gabalėlio šviežio imbiero • 2 skiltelių smulkinto česnako Bibimbap dubenėlio padažui: • 2 šaukštų korėjietiškos aitriųjų paprikų pastos • žaliųjų citrinų sulčių 1. Pirmiausia pamarinuokite vištieną. Geriausia tai daryti bent porą valandų prieš kepant. 2. Dubenėlyje sumaišykite sojų padažą, medų, žaliųjų citrinų sultis, smulkintus imbierus ir česnakus. Sudėkite vištienos gabalėlius ir palikite pasimarinuoti. 3. Tuo metu atskirame inde sušiams skirtus ryžius plaukite šaltu vandeniu keletą kartų, kol vanduo taps beveik skaidrus. 4. Į puodą berkite ryžius ir pilkite dvigubai daugiau vandens. Nustatę silpną kaitrą ryžius virkite apie 8 minutes. Tada kaitrą išjunkite ir leiskite ryžiams puode išbrinkti. Jie turėtų būti nei per lipnūs, nei per birūs. 5. Dubenėlyje sumaišykite ryžių actą, cukrų ir druską bei visą mišinį užpilkite ant paruoštų ryžių, palikite pastovėti ir šiek tiek atvėsti. 6. Kol ryžiai vėsta, pasiruoškite daržoves. Plonai supjaustykite agurką, šiaudeliais sutarkuokite morką. 7. Atskirame inde sumaišykite bibimbap padažą ir atidėkite jį. 8. Sausoje keptuvėje su šiek tiek druskos ir pipirų apkepkite šitakius ir špinatus. 9. Kitoje keptuvėje iškepkite vištienos gabalėlius, juos šiek tiek pakaramelizuokite pabaigoje įpylę pasiruošto marinato. Vištieną apie 25 min. galite kepti ir iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje. 10. Su šlakeliu aliejaus iškepkite kiaušinį taip, kad jo trynys liktų šiek kiek skystas. Pabarstykite druska ir pipirais. 11. dabar smagioji dalis – viską sudėti į dubenėlį. 12. Apačioje dėkite atvėsusius ryžius. Ant viršaus rikiuokite pasiruoštas daržoves, pjaustytą keptą vištieną, žoleles ir skystai keptą kiaušinį. Šalia patiekite aštraus korėjietiško padažo, jo galėsite įsidėti kiek tik patinka.

Dubuo „Sutramdyta meška“

Aš sakau, kad visko galima, jeigu protingai apgalvojame, ką dedame į savo lėkštę. Maistas ne tik turi būti skanus, bet ir teikti naudą, todėl lengvesniam skrandžio darbui ryžius kartais kviesčiau pakeisti smulkintais žiediniais kopūstais ar brokoliais. Juos paskaninti sviestu ir česnakais. Šalia tiekti ne riebaus padažo, o natūralaus jogurto ir daržovių. Iš karto dėkoja sąžinė, o meška – pamaitinta ir rami.

Reikės: • 300 g žiedinio kopūsto viršūnėlių • 40 g sviesto • 2 skiltelių česnako • 200 g brandintos jautienos nugarinės • pusės avokado • nedidelės cukinijos • poros romaninės salotos lapų • 2 šaukštų graikiško jogurto • šviežių mėtų ir kalendrų • šviežios citrinos • aitriųjų paprikų • druskos, pipirų 1. Pirmiausia pasiruoškite žiedinio kopūsto „ryžius“. Keptuvėje ištirpinkite sviestą, jame pakepinkite smulkintus česnakus ir dėkite stambia tarka tarkuotus kopūstus, porą minučių pakepinkite. Paskaninkite druska ir pipirais bei pakaitinkite dar keletą minučių nustatę šiek tiek didesnę kaitrą. „Ryžius“ atidėkite atvėsti. 2. Kitoje keptuvėje iškepkite jautienos nugarinės kepsnį. Dėkite jį tik į labai gerai įkaitintą keptuvę, paskaninę juodaisiais pipirais ir druska. Kepsnį kepkite po 4 min. iš abiejų pusių (storesnį truputį ilgiau) ir prieš pradėdami pjaustyti iškeptą padėkite „pailsėti“ bent 5–7 min. 3. Į dubenėlį berkite pakepintus žiedinius kopūstus, dailiai supjaustytą avokadą, plonu skustuku tarkuotą cukiniją, taip pat romaninės salotos lapą. Šalia dėkite porą šaukštų graikiško jogurto, paskaninto druska, pipirais, aitriųjų paprikų griežinėliais ir citrinų sultimis. Galiausiai išrikiuokite pjaustytą jautienos nugarinę ir pabarstykite šviežiomis mėtomis bei kalendromis.

keliauk virtuvėje

Tradicinis havajietiškas poke dubuo

Poke dubenėliai dažniausiai ruošiami žalios žuvies pagrindu, čia „žvaigžde“ tampa lašiša, upėtakis, tunas, bet puikiausiai debiutuotų ir mūsiškas starkis, ešerys. Šviežia žuvis lengvai pamarinuojama, kad neprarastų savo tekstūros ir švelnumo. Šalia nugula kontrastingi skoniai, suteikiantys patiekalui charakterio ir pikantiškumo.

Reikės: • 100 g bolivinių balandų • 200 g šviežios lašišos filė (tinka ir upėtakis ar tunas) • šaukšto sojų padažo • šlakelio žaliųjų citrinų sulčių • žiupsnio juodųjų ir baltųjų sezamų sėklų • šaukštelio sezamų sėklų aliejaus • šiek tiek vasabių (aštrumas pagal skonį) • 4–5 šviežių ridikėlių • 1/2 sunokusio avokado • kelių „Nori“ jūrų dumblių traškučių • 2 šaukštų „Wakame“ jūrų dumblių salotų • šaukštelio marinuotų imbierų • šviežių kalendrų • svogūnų laiškų • žaliosios citrinos skiltelės papuošti • žiupsnio druskos 1. Bolivinių balandų kruopas nuplaukite po šaltu vandeniu ir virkite pasūdytame vandenyje apie 10–12 minučių. Nuo išvirusių kruopų nupilkite vandenį ir palikite atvėsti. 2. Tuo metu galite pasiruošti žuvį ir kitus produktus. 3. Indelyje sumaišykite sojų padažą, vasabius, sezamų sėklas ir aliejų bei žaliųjų citrinų sultis. 4. Į pasiruoštą marinatą dėkite mažais kubeliais pjaustytą šviežią žuvį, palikite bent 15 minučių pasimarinuoti. 5. Supjaustykite ridikėlius, avokadą, pasiruoškite dumblių salotas, „Nori“ traškučius, žoleles, žaliąją citriną ir imbierus. 6. Dabar beliko viską gražiai sudėti ir mėgautis skoniais. 7. Į pasirinktą dubenėlį berkite atvėsusias kruopas, šalia dėliokite daržoves, marinuotą žuvį, dumblius, marinuotą imbierą, salotas. 8. Pabarstykite saujele žolelių ir papuoškite žaliosios citrinos skiltele.

pietūs su

LAIMA JANUŠONYTĖ ir jos firminiai receptai

Kiek save prisimenu, visada buvau soti, valgis anksčiau man nebuvo labai svarbus. Jaunystėje: krepšinio treniruotės, mokykla, varžybos, įvairūs būreliai, ansamblis, choras – veiklos buvo tiek, kad pagalvojusi dabar niekaip nesuprantu, kaip aš viską spėdavau, ir dariau ne bet kaip, o labai gerai! Štai ką reiškia jaunystė ir energija! Valgyti visada gamindavo mama, močiutės... Pamenu, kartą norėjau tėčiui iškepti kiaušinienės – kiek man tada buvo? Gal kokie 8-eri. Įmušiau porą kiaušinių į sausą keptuvę, tai jie ir prisvilo... Tiesa, jau būdama devintokė išviriau draugams cepelinų. Vėliau, mokydamasi Vilniaus universitete, valgydavau studentiškai, ką nutverdavau: tai bandelę, tai studentų valgykloje ką nors įmesdavau į skrandį, vakare bendrabutyje tikdavo ir keptos bulvės su kefyru. Laiko nebūdavo. Kokį savaitgalį nuvažiuodavau traukiniu į Radviliškį pas mamą, ji prikraudavo pilną didelį, o kartais ir du krepšius maisto, viską parsiveždavau į Vilnių. Prasidėjo darbas televizijoje: savaitgaliais varžybos, olimpiados, vėlyvosios žinios ir t. t. Kiek pamenu, laiko gaminti niekada neturėjau, o maistui taip pat nebuvau išranki. Gaminti pradėjau gerokai vėliau, paskatinta meilės – norėdavau ką nors skanaus paruošti mamytei, vyrui, o ir mano skrandis pagaliau ėmė reikalauti skanių patiekalų. Gimė mano firminiai patiekalai, kuriuos pamėgo vyras ir draugai. Išvykusi gyventi į Vokietiją išmokau naujų virtuvės paslapčių. Mano šviesaus atminimo mama stebėdavosi: iš kur išmokau taip skaniai gaminti. Paslapčių nėra – internetas, o šiemet atsirado viena puiki feisbuko grupė –

LAIMA JANUŠONYTĖ

ŠARŪNAS MAŽEIKA

„Kirvio koto“ turnyras. Mintis siau-

marinuojame lašišą, stengiamės atsi-

čiant pandemijai daugiau bendrauti,

žvelgti į sezoną ir gaminti iš pavasario,

dalytis receptais ir gaminti gardžius

vasaros, rudens ir žiemos gėrybių.

valgius gimė kapitonui Vytui Palavins-

Pavasarį gaminame dilgėlių ir kitų

kui ir Nomedai Marčėnaitei. Grupėje

žolelių sviestuką, vasarą džiaugiamės

jau daugiau nei 7 tūkstančiai lietuvių,

daržovėmis iš savo daržo ir šiltnamio,

gyvenančių visame pasaulyje. Pasigir-

kuriame auginame daug salotų, pomi-

siu: savaitės temos turnyre „Patiekalai

dorų, agurkų, krapų ir paprikų. Mums

iš varškės“ esu laimėjusi pirmąją vietą.

patinka turėti savo augintų daržovių.

Tai buvo mano mamytės mėgstamas varškės apkepas ir jo istorija. Iš „Kirvio koto“ grupės narių išmo-

Su vyru prieš trejetą metų šalia namų nuostabioje vietoje nusipirkome sodo namelį, nuo kurio atsiveria fan-

kau gaminti daug naujų ir labai skanių

tastiška panorama. Ten praleidžia-

patiekalų, tačiau mano devizas išlieka

me daug laiko. Turime ne tik obelų,

tas pats – patiekalas turi džiuginti

vyšnių, kriaušių ir slyvų, bet ir keturis

gomurį ir būti lengvai pagaminamas. Iš

bičių avilius, tiesa, bites prižiūri pažįs-

Beatos receptų visada gaminu lazaniją

tama bitininkė. Sode, ypač pandemijos

ir tiramisu, mėgstu nuostabų prancū-

laikotarpiu, buvo tikra atgaiva sielai –

zišką obuolių pyragą, iš Nidos Degu-

ramu, gražu, rudenį lauže kepėme

tienės receptų nužiūrėjau kalvadoso

bulves, ant laužo – lašišą, šašlykus, be

idėją – įpilti 4 šaukštus į pyragą, dabar

abejo, vokiškas dešreles. Ten tikras

mes su vyru jį kepame kiekvieną se-

rojus!

kmadienį. Tiesa, iškilo viena problemė-

Praėjusiais metais netekau daug

lė: valgyti gaminame daug ir skaniai,

gerai pažįstamų žmonių, bet norisi

ypač dabar, kai 15 valandą lauke jau

tikėti, kad viskas baigsis ir sugrįš

beveik tamsu, ir valgome pasigardžiuo-

įprastas gyvenimas, o gal jis nebebus

dami, o sporto klubai uždaryti, tad

toks, koks buvo. Pasaulis keičiasi, mes

lašinukai vis auga... Todėl paprašėme

taip pat. Per tą laikotarpį daug ko

Kalėdų Senelio spinebike (dviračio na-

išmokau – būti kantresnė, džiaugtis

muose), TRX diržų ir dar kelių sporto

mažais dalykais ir vertinti gyvenimą.

įrenginių. Covid-19 padarė savo – na-

Esu optimistė, visada tokia buvau,

mie įsirengėme sporto studiją.

tikiu, kad netrukus aplankysiu Lietuvą

Man ir vyrui Uwei maistas turi būti

ir apkabinsiu savo geriausius draugus.

skanus. Labai mėgstame žuvį ir patys

‚ krevec iu ˇ pietūs su

Laimos sriuba

Krevečių sriuba yra mėgstamiausia mano vyro ir draugų sriuba. Draugė Oksana šią sriubą vadina Laimos sriuba. Mano mama irgi visada prašydavo išvirti krevečių sriubos ir iškepti varškės apkepą. Šios sriubos pirmą kartą paragavau pas režisierių Artūrą Mažeiką. Man patiko skonis ir obuolio, svogūno bei pomidoro derinys. Grietinėlė arba kokosų gėrimas puikiai dera su krevetėmis, būtinai reikia daug geltonojo kario, kurį taip pat labai mėgstame. Kai pirmą kartą išviriau šios sriubos draugams, jie negalėjo suprasti, iš kur toks subtilus skonis. Ją gaminu dažnai, nes išvirti labai paprasta ir neužtrunka daug laiko. Manau, kad genialumas slypi paprastume.

Reikės: • 500 g šviežių arba 1 skardinės konservuotų pomidorų • 1 rūgštoko obuolio • 1 didelio svogūno • 200 ml kokosų gėrimo arba grietinėlės • 3 šaukštų alyvuogių aliejaus • apie 200 ml daržovių ar vištienos sultinio • 1–3 šaukštų kario • druskos, pipirų • 250 g šaldytų ar šviežių krevečių

1. Šaldytas krevetes atšildome. Obuolį ir svogūną sutarkuojame stambia tarka, suberiame kario miltelius ir išmaišome. 2. Į gilią keptuvę pilame alyvuogių aliejaus, truputį pašildome ir supilame tarkuotus obuolius su svogūnais. Pakepiname 3–4 minutes. 3. Jeigu pomidorai švieži ir sultingi, tai odelės nelupame. Jei pirkti parduotuvėje – būtinai nuplikome ir nulupame. Šviežius ar konservuotus pomidorus sutriname trintuvu ir supilame į keptuvę, beriame druskos ir pipirų, dar pakepiname. 4. Viską verčiame į puodą, supilame sultinį ir verdame apie 10 minučių, nustatę vidutinę kaitrą. 5. Pabaigoje supilame kokosų gėrimą ar grietinėlę, jei trūksta prieskonių – įberiame ir sudedame krevetes. Jei mažos – verdame apie 2 minutes, kad netaptų guminės. Jei krevetės didelės – karališkosios, geriau jas pakepti svieste keptuvėje ir sudėti į sriubos lėkštę.

Lakštiniai špinatų padaže mano virtuvėje atsirado vos prieš kelerius metus. Nusipirkau daug šviežių špinatų, nežinojau, ką su jais daryti. Panaršiau vokiškame portale „Chefkoch“ ir voila – suradau tinkamą receptą. Tiesa, gamindama maistą visko dedu iš akies, o mano vyras matuoja gramais ir miligramais, kaip parašyta. Tie Bandnudeln (o lietuviškai – lakštiniai) su špinatais, svogūnais, parmezanu, grietinėle ir krevetėmis sudaro tokią skonio gamą, kad Uwė visada suvalgo viską iki paskutinio kąsnelio ir dar lėkštę išlaižo.

špinatu‚ Lakštiniai padaže

2 valgytojams reikės: • 250 g lakštinių • 2 svogūnų • apie 500 g šviežių špinatų • apie 250 ml grietinėlės • kietojo sūrio (pekorino, parmezano) • 1–2 skiltelių česnako • alyvuogių aliejaus • druskos, pipirų • 8 didelių ar daugiau mažų krevečių • sviesto kepti 1. Lakštinius išverdame al dente. 2. Kol makaronai verda, ruošiame padažą: alyvuogių aliejuje pakepiname smulkiai supjaustytus svogūnus, suberiame šviežius špinatus, supilame grietinėlę. 3. Įtarkuojame kietojo sūrio ir pagardiname prieskoniais. 4. Dideles krevetes su česnakais apie 2–3 minutes pakepiname svieste atskiroje keptuvėje. 5. Išvirtus ir nukoštus lakštinius sukrečiame į padažą keptuvėje. Dedame į serviravimo lėkštę, o ant viršaus tupdome krevetes.

AUGINU IR AUGU

Švarios mintys ir emocijos

Neuroedukatorės MARIJOS MENDELĖSLELIUGIENĖS patarimai

„Pernai Milane, pasauliniame psichoneuroendokrinologų kongrese, buvo išskirtos ir aptartos trys žmogaus sveikatinimo kryptys: požiūrio ir mąstymo korekcija, persiprogramavimas ir praleistų galimybių kompensavimas“, – sako Marija Mendelė-Leliugienė, sveikos gyvensenos teoretikė ir praktikė, neuroedukacijos metodų pradininkė Lietuvoje. Ir priduria, kad generalinė vidinė pertvarka prasideda nuo požiūrio ir mąstymo koregavimo – tam tikrai prireiks ir drąsos, ir jėgos, tikriausiai, ir pagalbos iš šalies.

Kaip tai daroma? Kas yra požiūrio ir

matau, jūs praradot galią man – dinkit

mąstymo korekcija?

iš čia!“ Manau, jis kartais gali praversti

Pirmiausia – savistaba: kokios min-

ir suaugusiesiems. Pasakius tai, galima

tys sukasi mano galvoje? Kokią kalbą,

vizualizuoti mintis kaip debesėlius ir

kalbinius kodus naudoju? Ar sakau

juos išvaikyti. Ir pradėti galvoti apie ką

sau, kad ką nors turiu, privalau pada-

nors gero – psichologijoje tai vadinama

ryti, ar noriu, renkuosi? Eidamas, tar-

darbu su rezervais. Galima prisiminti

kim, dirbti, sakau sau, kad einu kurti ar

buvusius gerus įvykius, malonias aki-

einu arti? Sąmoningai keisti savo žo-

mirkas. Patirtis rodo, kad tai padaryti

dyną – tai jau žingsnis laisvo mąstymo

sunku, jei stresas ilgalaikis arba žmo-

link, nes atsiranda galimybė rinktis.

gus yra šoko būsenos. Ilgalaikį stresą

Sąmoningai keisti žodyną padeda

taip pat galima nustatyti greituoju

minčių, arba mentalinė, higiena – tai

testu: ar dabar pat galite pasakyti tris

yra galvojimas apie tai, ką galvoju

savo svajones? Žmogui svajoti tiesiog

ir ką mintiju. Kontrolė, smerkimas,

būtina!

teisimas, vertinimas ir kritika užsuka įkyrių minčių ratą. Šis penketukas – tai

Persiprogramavimas – jau kitas

dvasiniai spąstai, į kuriuos patenka-

žingsnis?

ma dažniausiai nesąmoningai tiek dėl

Tarkime, suvokiau, kad turiu įprotį

destruktyvios gyvenimo aplinkos, des-

kontroliuoti, ir tai trukdo kokybiškai

truktyvaus auklėjimo, tiek ir dėl skau-

gyventi ir man, ir žmonėms šalia ma-

džių patirčių.

nęs. Tada sąmoningai priimu sprendimą išsilaisvinti iš kontrolės. O ką į jos

Kaip iš jo išsilaisvinti?

vietą pasirenku?

Tiesiog sąmoningai priimti sprendi-

Paprastai žmonės to nežino, nepa-

mą vengti perdėtos kontrolės, smerki-

jėgia paprastai įvardyti – specialistai

mo, teisimo, vertinimo ir kritikos tiek

gali padėti susivokti. Tai galėtų būti

savo pačių, tiek ir kitų žmonių atžvil-

pasitikėjimas savimi, kitais, pasauliu.

giu. Jeigu nepavyks savarankiškai išsi-

Buvusio nepriimtino mąstymo keiti-

laisvinti iš šių dvasinių spąstų, visada

mas, koregavimas gali būti skausmin-

galima kreiptis į specialistą.

gas ir pareikalauti daug emocinių,

Destruktyviomis mintimis žmogus

mentalinių jėgų. Toks procesas – ne

tiesiog užnuodija savo smegenis, o il-

vienadienis, reikia sukurti naujus

gainiui ir visą organizmą. Taip, galima

neuronų ryšius, kitais žodžiais tariant,

organizmą detoksikuoti – pagulėti

išrinkti senus, destruktyvaus mąstymo

vonioje su druska, pavartoti papildų.

bei elgesio neuronų bėgius ir smege-

Jei stresinės situacijos trumpalaikės, o

nyse pastatyti naujus neuronų bėgius,

tokių pasitaiko visiems, šios priemo-

kurie padės gyventi orų ir kokybišką

nės padės. Bet jei nuolat suksi stresą

gyvenimą. Mokslininkai nustatė, kad

keliančias, įkyrias mintis, niekas nepa-

pokyčiams įsitvirtinti reikia mažiausiai

sikeis. Padės tik korekcija. Svarbu leisti

21 dienos. Mano, kaip praktikės, patir-

sau suprasti, kad į kiekvieną situaciją

tis rodo, kad tokiam procesui reikėtų

galima pažvelgti iš skirtingų kampų.

10–12 neuropraktinių užsiėmimų.

Renkuosi pats – tik aš esu atsakingas

Trečia sveikatinimo kryptis yra

už tai, kokias mintis įsileidžiu ir ką su

praleistų galimybių kompensavimas.

jomis darau. Kad ir situacija su korona-

Aš ją vadinu kelione laiku: visas laikas

virusu: ar kaltinu ir pykstu, ar dėkoju,

nuo pradėjimo momento iki išėjimo

kad turiu drąsos gyventi, kad randu

anapus yra mano ir galiu su juo daryti,

daugiau laiko sau ir šeimai?

ką noriu.

Kaip atsikratyti įkyrių minčių?

iš anksčiau, galima medituojant atkurti

Jei turite kokią nuoskaudą ar stoką Dirbdama su vaikais sukūriau tokį kalbinį kodą: „Įkyrios mintys, aš jus

LINA GABRIJOLAVIČIENĖ

DOVYDAS LOPETAITIS

situaciją ir ją pakoreguoti taip, kad būtų kompensuotos praleistos galimybės, –

AUGINU IR AUGU

prisiminti, kas buvo, įvardyti, ko norė-

padeda palaikyti stiprią imuninę siste-

josi tuo metu, ir tai sukurti vaizduotėje.

mą, gerą emocinę būseną.

Įsivaizdavimas turi būti labai ryškus.

Žaidimas su skirtingomis tekstūro-

Kartais, jei vaizduotė per silpna, reikia

mis irgi naudingas – tiks šilko, vilnos

pagalbos – tarkim, vaikams siūlau pieš-

atraižos, smėlis, purvas, akmenukai.

ti, suaugusieji gali darytis koliažus, kad

Kontaktas su žeme yra prabanga – jei

kompensuojama situacija būtų kuo ryš-

galite sau tai leisti, tai yra labai vertinga.

kesnė, tikroviškesnė. Pavyzdys – dauge-

Kontrolė, smerkimas, teisimas, vertinimas ir kritika užsuka įkyrių minčių ratą. Šis penketukas – tai dvasiniai spąstai

lis mano kartos žmonių vaikystėje netu-

Vadinasi, lytėjimo poreikį gali paten-

rėjo savo kambario. Tai rimta praleista

kinti ir grindų plovimas rankomis,

galimybė, kurią galima kompensuoti

mezgimas arba tešlos minkymas ir

vaizduotėje aiškiai susikūrus kambarį,

koldūnų lipdymas. O jei kūne tvyro

nuosavą erdvę su lovyte, žaislais ir taip

įtampa?

toliau. Juk mūsų smegenys neatskiria

Kai įtampos tiek, kad viduje net

tikrovės nuo įsivaizdavimo – pagalvo-

virpate, vardan sveikatos tas emocijas

kite apie citriną ir pastebėsite, kad seilės

geriau išveikti. Metodų yra įvairių,

iš tikrųjų išsiskiria. Buvau profesionali

galiu pasidalyti tokiu pratimu. Kai jį

sportininkė – varžybų dieną daryda-

darėme vienoje mokykloje rytais prieš

vome tik autogenines treniruotes, bet

pamokas, o vėliau apklausėme moki-

mintyse bėgdavau taip, kad tikrai su-

nius ir mokytojus, paaiškėjo, kad labai

prakaituodavau.

ryškiai ne tik sumažėjo patyčių, bet ir stipriai pagerėjo emocinė atmosfera.

Ilgalaikį stresą galima nustatyti greituoju testu: ar dabar pat galite pasakyti tris savo svajones?

Tapymas delnais padeda kompensuoti patirtą lytėjimo stoką nuo pat kūdikystės iki dabarties. Vaikams tapymas delnais turi tiesioginę įtaką intelekto formavimuisi.

Kontaktas su žeme yra prabanga – jei galite sau tai leisti, tai yra labai vertinga.

Žmogui būtinas ne tik maistas, bet

Taigi, pratimas „Žaibolaidis“. Dalyvau-

ir prisilietimai – o jų pandemijos są-

ja kvėpavimas, kūno judesys ir garsas,

lygomis ne visiems lengva patirti. Ar

trunka pusę minutės ar visą. Į abi ran-

galite patarti tokioje situacijoje?

kas paimate po storą pieštuką, paside-

Tapymas delnais! Paimkite didelį

date faneros lakštą ir išpiešiate tai, kas

popieriaus lakštą, išpilkite ant jo daug

susikaupę, su garsais. Kadangi pagal

(daug – gal puslitrį!) dažų ir glostykite,

fizikos dėsnius jokia vieta tuščia nebū-

maišykite, lieskite juos. Geriausia, jei

na, išleidus įtampą keliančias emocijas

tuo pat metu su dėkingumu visiškai

reikia užsipildyti kuo nors kitu. Geri

atsiduosite procesui. Tapymas delnais

pasirinkimai galėtų būti džiaugsmas,

padeda kompensuoti patirtą lytėjimo

malonumas, dėkingumas, meilė sau.

stoką nuo pat kūdikystės iki dabarties.

Tai būtų geras metas tapyti delnais.

Vaikams tapymas delnais turi tiesioginę įtaką intelekto formavimuisi. Spalvos gali būti įvairios – jei labai liūdna, rekomenduoju tamsiai raudo-

Mums reikia prisitaikyti ir prisiminti, kaip žmonės anksčiau įveikdavo nežinomybę ir nerimą. Kas tai yra?

ną, gali būti šilta geltona, jei nuo streso

Niekas nebebus taip, kaip buvo, –

kūnas net virpa, tiktų tamsiai mėlyna.

ekonomika keisis, požiūris keisis. Nau-

Jei liūdna, juntamas depresijos atspal-

dinga gali būti viskas, kas padeda išlikti

vis, – geltona, raudona ir jas sumaišyti;

čia ir dabar, o ne gyventi praeityje,

taip pat mėlyna su geltona – tuomet

kuriant keršto planus, arba ateityje,

išeina žalia, vilties, gyvybės spalva.

sukant įvairius bauginančius scenari-

Beje, dirbdama su vaikais pastebiu, kad

jus. Įsižeminti žmogui padeda sąlytis su

jie labai dažnai renkasi samaninę spal-

gamta, taip pat visų pojūčių ugdymas.

vą, kai du trečdaliai dažų yra tamsiai

Ir mums visiems būtų naudinga kart-

mėlyni, o vienas – geltoni. Vaikai pa-

kartėmis paganyti debesis, paklausyti

prastai žino, kaip sau padėti, geriau nei

vėjo ir lietaus. Metodų, būdų, kaip būti

suaugusieji, nes renkasi intuityviai.

čia ir dabar, yra daug – svarbu pasi-

Taip pat galima pasinaudoti šiauriečių būdu – įsigyti augintinį. Senjorai taip gali gauti būtinų prisilietimų – tai

rinkti tinkamiausią. Žmogus pats yra atsakingas už savo mintis, žodžius ir veiksmus.

MORKŲ TORTAS

su varškės kremu ir karameliniais riešutais Sodrus, drėgnas kepinys skanus ir su kremu, ir be jo. Pagrindinės statybinės medžiagos yra morkos ir geras aliejus, jo reikia išties nemažai. Tad svarbu, kad aliejus būtų ir kokybiškas, ir ne per brangus. Kaip tik toks yra „La Espanola“ alyvuogių aliejus iš Ispanijos. Pirmojo spaudimo aukščiausios kokybės aliejus, išgautas tiesiogiai iš alyvuogių mechaniniu būdu, pasižymi auksine spalva ir maloniai salsvu skoniu, todėl labai tinka kepiniams.

re kla mi ni s p roj e ktas

Pyragui: • 3 kiaušinių • 200 g rudojo cukraus • 200 ml alyvuogių aliejaus „La Espanola“ • 200 g miltų • 1 šaukštelio kepimo miltelių • 350 g morkų • 1 kupinos saujos ar daugiau džiovintų abrikosų • 100 g graikinių riešutų • 1 šaukšto cinamono • 1 šaukštelio kardamono

Kremui: • 250 g pusriebės varškės • 0,5 skardinės sutirštinto pieno (apie 200 g) • 150 ml plakamosios grietinėlės • 0,5 šaukštelio vanilinio cukraus Riešutams: • 10 g sviesto • 100 g graikinių riešutų • 3 šaukštų cukraus 1. Pasiruošiame ingredientus: morkas sutarkuojame smulkia tarka, riešutus ir abrikosus pasmulkiname, miltus sumaišome su prieskoniais ir kepimo milteliais. Orkaitę įkaitiname iki 180 °C. 2. Kiaušinius išplakame su cukrumi – plakame apie 5 min. dideliu greičiu, kol kiaušiniai suputos ir jų tūris padidės. 3. Plakdami maža srovele pilame alyvuogių aliejų „La Espanola“ – masė turi virsti glotniu blizgiu kremu. 4. Į šią masę po truputį įmaišome miltų mišinį – darbuojamės šaukštu. Tešla bus tiršta. 5. Tuomet į ją suberiame abrikosus ir riešutus, sudedame morkų tarkius, išmaišome. 6. Kepimo skardą (20–24 cm skersmens) išklojame kepimo popieriumi, o kraštus dar šiek tiek patepame aliejumi. Supilame paruoštą tešlą. 7. Kepame mažiausiai valandą, bet gali prireikti ir daugiau laiko. Jei pyrago viršus smarkiai skrunda, pridenkite jį folija. Ir vis patikrinkite, ar iškepė – šis kepinys mėgsta kepti ilgiau. Iškeptą vėsinkite formoje. 8. Kremo ingredientus supilkite į didelį dubenį ir gerai išplakite. 9. Riešutus, sviestą ir cukrų sudėkite į keptuvę ir kaitinkite dideliame karštyje vis maišydami. Keptuvėje cukrus su sviestu virs karamele ir padengs riešutus. Kai karamelė paruduos, riešutus suberkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir palikite atvėsti. 10. Formuokite tortą: biskvitą padalykite į dvi ar tris dalis, jį pertepkite kremu, likusį sukraukite lyg kepurę ant viršaus ir užberkite karamelinius riešutus. Jei labai nekantraujate, galite valgyti iškart.

žvaigždė lėkštėje

Gian Luca Demarco Kiekvieną kartą sutikus Lucą atrodo, kad jis išmoko skraidyti arba laimėjo milijoną. Ar pasitinka svečius savo kulinarijos studijoje, ar duoda interviu tuo pačiu metu supdamas ir glausdamas savo vaikus, ar mostaguoja rankomis stebėdamasis lietuvių meile česnakams, o gal pasakoja apie gimtąją Italiją ir ten likusius gimines, Gian Luca Demarco yra tarsi atominė stipraus tikrumo ir laimės elektrinė, „uždeganti“ tuos, kurie šalia. Jis tikrai turi kuo didžiuotis, juk yra ir televizijos laidų vedėjas, ir žinomas virtuvės šefas, moka dainuoti, yra parašęs kulinarijos knygą, puikiai kalba lietuviškai, o per Kalėdas organizuoja labdaringas vaišes sunkiau besiverčiantiems žmonėms. Vis dėlto didžiausia dovana ir laimėjimas Lucai yra... jo šeima – žmona Eglė Zdanavičiūtė-Demarco ir trys vaikai: Magda, Benukas ir Martina. Ponai ir ponios, prašom susikaupti, linksmasis Gian Luca – „Žvaigždė lėkštėje“. Daina, kuri dabar skamba mano galvoje... Vido Bareikio „Pažiūrėk į mane mama“. Keisčiausia lietuviška patarlė, kokią esu girdėjęs... „Ne valgyt susirinkom!“

Jei manęs kas klausia, kaip tapti geru virtuvės šefu, sakau... reikia dirbti ir šią profesiją rinktis ne dėl to, kad nieko kito negali pasirinkti. Skaniausia man valgyti iš... molinių indų ir mediniu šaukštu.

Jaučiuosi kaip žuvis vandenyje, kai... liudiju jaunimui apie Dievą ir gyvenimą.

Skaniausias gyvenime valgytas sumuštinis... tai sumuštinis su itališku virtu kumpiu ir bri sūriu.

Jeigu į svečius atėję draugai sako, kad yra nealkani, aš... ieškau gero psichologo ar psichiatro.

Trys virtuvės įrankiai, be kurių negalėčiau gyventi... be savo peilio, medinės mentelės ir kočėlo.

Pasaulis pagal Gian Lucą Demarco atrodo taip... kad depresijos ir veidmainystės nebėra.

Sakoma, kad italai apie kavą žino viską... italai geria daug kavos, bet visko apie ją tikrai nežino. Man patinka su savo žmona gerti espresą makiatą.

Jeigu noriu, kad vaikai valgytų sveikiau, aš... gaminu skaniai. Kvailiausias mitas apie maistą, kokį esu girdėjęs... kad balta duona yra blogis. Kai girdžiu populiarų lietuvišką posakį apie „ant ausų kabinamus makaronus“ visada pagalvoju, kad... aš juos valgau, o ne kabinu.

Geriausias gimtadienio tortas mūsų šeimoje yra... grilllllllllllll... Apvalus ar stačiakampis stalas?.. Tik stačiakampis. Laukiu pavasario, nes labai mėgstu grilio patiekalus. Naujausias mano grilio atradimas... grilinta salota.

Padažas, be kurio neįsivaizduoju savo šeimos stalo... pesto ir Bolonijos. Ir be visų kitų.

Jei pagaučiau auksinę žuvelę, paprašyčiau jos... neberizikuoti šeimos ekonomika, dar sveikatos ir namo kalnuose.

Kai žiema labai nusibosta, aš... ei, chebra, žiema negali nusibosti! Tiesiog užsikurkite židinį.

Jei namuose gaminu pusryčius, visi trys mano vaikai labiausiai nori... lietinių blynų su šokoladiniu kremu.

Skaniausias vaikystės prisiminimas... močiutės gaminamas pepperoni e patate.

Brangiausia dovana, kokią esu gavęs... mano Eglė. O iš Eglės: Magda, Benas ir Martina.

Jeigu žmona Eglė mane pažadintų naktį ir sakytų, kad LABAI nori šokolado arba ledų... nupirksiu ir kartu švęsiu gyvenimą.

Jei mane pakviestų į cepelinų balių... valgyčiau, kol griūčiau.

Itališkas patiekalas, kurio pasiilgstu labiausiai... mmmm... baklažanų kotletukų!!!

Jei lipdant besmegenį, pritrūktų morkos nosiai, aš... dėčiau briuselinį kopūstą.

Keisčiausias lietuvių valgymo įprotis... valgyti vieniems.

Manau, kad pasaka apie vilką ir Raudonkepuraitę labai neteisinga, nes... aš geriau būčiau vilką pagaminęs.

Esu pats laimingiausias žmogus pasaulyje, kai... be „kai“ – aš ne laukiu, ačiū Dievui, aš esu!

Filmas, kurį rekomenduoju pamatyti kiekvienam... „Mirusių poetų draugija“, „Love actually“, „Haris Poteris“.

Jei vykčiau į negyvenamą salą ir galėčiau pasiimti 3 daiktus, tai būtų... sėklos, džiovinta mėsa ir dvokiantis sūris.

Jei pakviesčiau žmoną romantiškos vakarienės... pats tikrai negaminčiau. Nusivesčiau kur nors, kad visas mano dėmesys būtų jai.

Kai užaugsiu, būsiu... gaisrininkas, Lietuvos karys, geras tėvas ir Eglės vyras.

ANNA VANAGĖ

KĘSTUTIS VANAGAS

Sau esu pažadėjęs, kad šį pavasarį... grįšiu į Italiją.

maisto herojus

„Kai žydai švenčia, jie valgo. Kai liūdi, irgi. Be maisto žydų gyvenime nėra nė vieno svarbaus įvykio“, – sako Paryžiuje gyvenanti žydų maisto ir kulinarijos žinovė, sociologė ir edukatorė LAURINA TODESAITĖ. Meilę maistui, gero skonio jausmą ir džiaugsmo pojūtį virtuvėje ji, žinoma, perėmė iš savo šeimos. Tik anuomet į galvą negalėjo ateiti, kad žydų virtuvė ne tik taps svarbia gyvenimo dalimi, bet ir stipriai jį pakeis.

virtuvėje

Pasaulis susitinka ŽYDŲ

Vaikystėje Laurinai niekaip neatrodė,

sustingdžiusi epidemija ir karantinas,

jį sugalvojo dar Vilniuje. Mintis

kad jos namų virtuvėje reikalai

ji vesdavo ekskursijas. Maistui jose, be

apie tai, kad reikia rengti maisto

vyksta kitaip nei pas klasės drauges.

abejo, buvo skiriama daug dėmesio.

gaminimo pamokas, kilo, kai įsitraukusi

Sunerimti privertė vienos atostogos

„Prancūzų virtuvei didžiulę įtaką

į žydų jaunimo bendruomenę

Nidoje, kai kiemo draugės atbėgo

padarė imigrantai, – sako ji. – Štai kodėl

ROI Community, kuri vienija žydų

garsiai šaukdamos: virtuvėje matėme

čia gali rasti ir Kiniją, ir Pietryčių Aziją,

kilmės lyderius iš viso pasaulio, ji

raganą! Ji stovi prie puodų ir į juos

ir Izraelį, Maroką, Indiją. Kai kuriuose

suprato, kiek mažai patys žydai žino

beria kažkokias žoles. Laurina nubėgo

restoranuose tie skoniai susimaišę,

apie savo tradicijas ir kad ateis diena,

raganos pažiūrėti, paaiškėjo, kad

išeina nuostabūs deriniai.“

kai žydų virtuvės receptai tiesiog

ten – jos mama. Sriubą ji skanino

Laurina jau įprato prie prancūzų

nugrims į užmarštį. O ir Laurinos

prieskoninėmis žolėmis. „O jūs ką?

valgymo tradicijos. Sako, kai kurie

tėtis tuo metu namuose tik ir dalijosi

Be žolių verdate?“ – tada nusistebėjo

lietuviški, o ir žydiški patiekalai

mintimis apie savo projektą „Kadišas

Laurina, o šiandien juokiasi, jog tai

jai per riebūs. Ir pusryčiams dabar

Lietuvos medinėms sinagogoms“, skirtas

buvęs pirmasis atvejis gyvenime,

dažniau renkasi sausainį su kava nei

atkreipti dėmesį į sinagogų būklę.

kai prarado drauges, nes nesutapo

sumuštinį su silke ar su kiaušiniu

požiūriai į kulinariją.

pakeptas bulves. Vis dėlto cepelinus

žydiškąjį Vilnių, Laurina pastebėjo, kad

Iš namų, kuriuose visada kvepėjo

Pradėjusi vesti ekskursijas po

savo gyvenimo draugui prancūzui

jos pasakojimai apie žydų gyvenimo

geru maistu, atėjęs ypatingas

gaminti pamėgino. „Buvo juokinga, –

būdą, šabą ir maisto kultūrą visada

bendrystės jausmas: visi kartu, prie

prisimena, – bulvių tarkavimo

baigdavosi tuo pačiu klausimu: „O kada

bendro stalo. Kaip ir įprasta žydų

mašinėlės neturėjome, sugalvojome

mes viso to ragausime?“ „Neturėdavau

šeimose. Užaugusi Vilniuje, vėliau

bulves sutarkuoti ir išspausti

ką atsakyti į šitą klausimą, – prisimena

Izraelyje, Haifos universitete, Laurina

sulčiaspaude. Taip ir padarėme. Paskui

ji, – todėl vieną dieną pagalvojau

baigė sociologijos, antropologijos ir

išrinkome gabaliukus, kurie cepelinų

suruošti žydiško maisto pamoką. Iš

edukologijos studijas, o šiandien savo

masei netinka, subėrėme krakmolą,

ROI organizacijos netgi gavau paramą.

namų virtuvę ji kuria Paryžiuje. „Į

sumalėme mėsą. Mano draugas

Vakarienei, tiesa, išleidau dar pusę

Paryžių prieš dvejus su puse metų mane

stebėjosi: kam taip sudėtingai – bulvę

tiek, tačiau ji išėjo puiki, o aš supratau,

atvedė meilė“, – trumpai paaiškina.

visiškai dekomponuojate, o paskui

kad žydiško maisto kultūros reikia ne

komponuojate iš naujo?“

tik man. Nuo projekto įkūrimo praėjo

Apie Paryžiaus maistą, geriausius, įdomiausius šio miesto restoranus ir

„Cook Jewish Be Jewish“ – gamink

penkeri metai, aš vis dar grįžtu į Lietuvą

skaniausius kruasanus ji galėtų pasakoti

žydiškai, būk žydas. Taip vadinasi

rengti degustacijų ar pamokų. Paryžiuje

ir pasakoti – kai miesto dar nebuvo

Laurinos kulinarinis projektas, kurį

irgi turiu bendraminčių, su kuriais

LAISVĖ RADZEVIČIENĖ

LAURINA TODES

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

maisto herojus

kartu kepame bulvinius blynus, darome

kelių rūšių mėsa, kruopomis ir pupomis,

kad taisyklių nepažeistų, – pasakoja

humusą, kepame chalas. Argi ne keista,

kurį šeimininkės ir sukūrė todėl, kad per

Laurina. – Pas mus populiarus jaučio

čia tiek daug gerų restoranų, o žmonėms

šabą draudžiama kurti ugnį“, – pasakoja

liežuvis, o Jemeno žydai turi fantastišką

įdomu patiems gaminti skirtingų kultūrų

Laurina.

jaučio uodegos sriubą.“

maistą“, – stebisi Laurina ir pasakoja,

Žydų maisto tradicijoje egzistuoja

„Jei košerinis Paryžiaus restoranas

kad kiekvieną kartą, išėjusi į miestą, ji

labai daug taisyklių. Pirmoji ir

svečiams siūlo mėsą, tai jis jokiais

yra pasirengusi kulinariniam nuotykiui.

svarbiausia – žydai valgo košerinį

būdais nesiūlys pieno produktų ir

Gali valandų valandas pro restorano

maistą. Žodis „košer“ hebrajų kalba

atvirkščiai. Bet kurioje šalyje košerinis

langą stebėti, kaip dirba šefas, o kartais,

reiškia tinkamas. Kas tinkama valgyti

restoranas turi specialų, rabino

parbėgusi namo, iškart imasi įgyvendinti

žydams, aiškiai apibrėžia šventoji

antspaudu patvirtintą sertifikatą“, –

gatvėje šovusią patiekalo idėją. „Mane

Toros knyga. Toros įstatymai žydams

pasakoja Laurina ir priduria savo

visi palaiko – ir tėvai, ir draugai, niekas

nurodo, kokius gyvūnus, paukščius

kaip antropologės pastebėjimą: iš

niekada nesakė „tu – nenormali, kam

ir žuvis galima valgyti, o kokių –

Egipto ištremti ir su Moze po dykumą

tau to reikia, tau nepavyks“, – džiaugiasi

ne. Svarbiausias įstatymas teigia:

klajojantys žydai valgė iš medinių arba

ji.

nevirk ožiuko mėsos jo motinos

nedegto molio indų. Bakterijos juose

piene. „Kadangi Toroje tas įstatymas

greitai daugindavosi, o susikryžminusios

pasaulio virtuvės. Taip nutikę dėl

kartojasi tris kartus, vadinasi, jis yra

galėjo sukelti sunkias ligas.“

to, kad čia suvažiavę žydai iš savųjų

fundamentalus, turintis tiesiogines

Laurina pasakoja, kad jai patinka

regionų atsivežė pamėgtus patiekalus.

sąsajas su D-vu. Taip, taip, judaizme

tradicija švęsti šventes ir joms pradeda

Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos

negalima rašyti visų raidžių“, – Toros

ruoštis iš anksto. Tik gaila, kad

žydų virtuvė gerokai aštresnė, joje

subtilybes aiškina Laurina ir priduria,

pastaruoju metu šventinius patiekalus

itin mėgstami prieskoniai. O štai

kad knygoje įvardytos trys maisto

tenka valgyti be draugų kompanijos.

aškenaziai – Vidurio ir Rytų Europos

grupės – Halavi (pieno produktai),

„Štai, nusipirkau liežuvį, galvoju,

žydai – valgo labiau mums įprastą

Basari (mėsa) ir Parve (neutrali), kuriai

išvirsiu, bet kiekgi jo suvalgysi?! Užtat

maistą – įdarytą žuvį gefilte fish,

priklauso ir žuvis. Taip pat yra įsakymas

pirkau pusę, prancūzai jį pjauna ne

įvairiais būdais paruoštą silkę, šaltieną,

Huk, draudžiantis valgyti kiaulieną.

skersai, kaip mes įpratę, o išilgai,

Izraelyje, ji sako, susiduria viso

balandėlius, gribenes (paukštienos odelių

Šiomis dienomis, kai kasdien

tuomet valgytojams kliūna ir skaniosios plonosios pusės, ir sočiosios – storosios.“

spirgučius), krepalach (virtinukus su

randasi vis naujų valgomų dalykų, kai

virta mėsa), gehakte leber – kapotas

keičiasi gyvenimo sąlygos, keičiasi ir

kepenis. „Aškenazių virtuvė nėra labai

Rabanan įstatymai. Rabinai teismuose

tradiciją – su žirneliais. „Jei jums atrodo,

populiari Izraelyje, jos rasti galima

ir apmąstymuose sprendžia, ką galima

jog tai – įprastas lietuviškas patiekalas,

tik namuose ir žydų gastropabuose,

valgyti ir ko negalima.

galvokite iš naujo, – juokiasi ji. – Įdaryta

kur gehakte leber – kapotos kepenys,

Savo stalą žydai dengia pagal

Liežuvį Laurina paruoš pagal žydišką

žuvis, kurią mes vadiname gefilte fish,

pavyzdžiui, patiekiamos kaip visiška

kodekso „Shulhan Aruh“ taisykles. Iš

taip pat atkeliavo iš žydų kultūros kaip

egzotika“, – šypsosi Laurina ir išduoda,

16 amžiaus atkeliavusi knyga nurodo,

ir šaltiena, bulviniai blynai ir, o siaube,

kad iš Lietuvos kilę žydai Izraelyje valgo

kokias lėkštes dėti ant stalo ir kiek

cepelinai!“

šaltibarščius, gamina salotas su grietine.

laiko turi praeiti tarp valgymų.

Šabas žydų tradicijoje pradedamas

„Beje, skirtingose bendruomenėse tai

švęsti penktadienio vakarą, kai leidžiasi

kultūros paveldą, tuo labiau supratau,

skirtingai interpretuojama“, – priduria

saulė, ir baigiamas besileidžiant

kiek daug mano tautybės žmonėms

Laurina.

saulei šeštadienį. Per šabą religingi

„Kuo daugiau gilinausi į žydų

reiškia maistas. Nuo pirmadienio

Pagrindinė košerinio maisto

žydai laikosi taisyklių, kurias nurodo

moterys pradeda tartis, ką gamins

taisyklė – atskirti mėsos ir pieno

Melachot įstatymas. Šis laikas skirtas

šabo vakarienei, per kurią šeimos

produktus. Jie ne tik nevalgomi vienu

maldai, Toros studijoms ir bendravimui.

sėda prie stalo ir dažnai pasikviečia

metu, bet ir jokiais būdais negaminami

Visi puošiasi, vyrai eina į mikvę.

svečių. Moterys patiekalus šabo

tuose pačiuose induose. Šiems

vakarienei atidžiai planuoja – kada

produktams žydai turi atskirus peilius,

tradiciškai valgo net tos žydų šeimos,

pirks, kada doros, kada kiš į orkaitę.

pjaustymo lenteles ir dar gausybę

kurios nevaikšto į maldos namus. Jauni

Kai kuriems patiekalams pagaminti

visokių virtuvės atributų, tarp jų – ir

žmonės nuo tradicinių patiekalų šiek

dienos neužtenka – kelių rūšių mėsos,

šventinius servizus, kurie naudojami

tiek nutolę, tačiau per didžiąsias šventes

kruopų ir pupų troškinys čiolentas vien

minint Pesach – žydų išėjimą iš Egipto.

ant stalo būtinai randasi patiekalų,

orkaitėje turi kepti trylika valandų, o

„Laikydamiesi košerio taisyklių

Laurina sako, kad šabo vakarienę

kuriuos gamino jų mamos ir močiutės.

kur dar pasiruošimas. Beje, tai vienas

aškenaziai nevalgo galinės galvijų dalies,

„Juk skaniausia ir yra tai, ką gamino

žydiškiausių patiekalų – troškinys su

o sefardai gyvulį moka išdoroti taip,

mama“, – neabejoja žydų maisto žinovė.

Beige�iai

maisto herojus

12 beigelių reikės: • 2 šaukštelių sausų mielių (apie 7 g) • 5 šaukštelių cukraus • 1,5 puodelio (apie 300 ml) šilto vandens (gali reikėti daugiau, priklausomai nuo miltų ir drėgmės) • 4 stiklinių (500 g) miltų (taip pat gali reikėti daugiau) • 1,5 šaukštelio rupios, bet ne stambios druskos

Beigelis, arba bandelė su skyle. Visiškai aišku: kiekvienas beigelis turi viduryje skylę, tačiau ne kiekviena bandelė su skyle gali būti vadinama beigeliu. Jungtines Amerikos Valstijas beigeliai pasiekė drauge su žydų imigrantais. Netrukus šie kepiniai išpopuliarėjo taip, kad tapo Niujorko žydų maisto ikona. Šiandien Amerikoje populiaru beigelio minkštimą iškrapštyti ir į traškią plutelę pridėti įvairiausių skanumynų. Tradicinis įdaras – kreminis sūris ir gabalėlis sūdytos lašišos. Geras beigelis turi būti traškus iš išorės ir lengvai kramtomas iš vidaus. Iškart perspėju, kad užtruksime, bet jei pavyks, bus labai labai gerai.

Pabarstukai – sezamai, aguonos, įvairios sėklos. Jei turite, kur įsigyti amerikietiško „All bagel sprinkles“, – tobula. Taip pat reikės chronometro (nejuokauju), virtuvinių svarstyklių (kai jas naudoji, nereikia svertis kiekvieną kartą torto atsikandus), didelio puodo su verdančiu vandeniu, nes beigelius virsime prieš pašaudami į orkaitę. Aš naudoju matavimo šaukštelius visiems biriems produktams ir 200 ml stiklinę miltams ir vandeniui. Tešla labai sunkios tekstūros, todėl ją minkau plakikliu su kabliu. Nedidinkite proporcijų, nes naminį prietaisą tikrai sudeginsite.

Gaminame: 1. Į pusę stiklinės šilto vandens suberiame cukrų ir ant viršaus užbarstome mieles. Leidžiame joms pastovėti 10 min., kad suaktyvėtų. 2. Persijoję miltus sumaišome su druska ir, padarę šulinį, į jo vidų pilame suputojusias mieles su visu cukrumi. Pradedame plakikliu maišyti, vis įpildami vandens, kai jau reikia. Maišyti teks apie 15 minučių, nes svarbu, kad susidarytų kuo daugiau glitimo gijų. 3. Tešla išeina labai elastinga. Jos paviršių lengvai patepame aliejumi, kad nedžiūtų, ir apklojame sausu virtuviniu rankšluosčiu. Paliekame šiltai kilti 1,5 valandos. Kiekis turi padvigubėti. Tada išleidžiame iš tešlos orą ir po 10 minučių pradedame formuoti beigelius. 4. Man išeina 12, kiekvieną pasveriu, nes tikiu, kad ne dydis laimė ir kad valgai skaičiais: 10 koldūnų, gabaliukas torto, 2 kotletai ir 3 bulvės, 2 balandėliai, lėkštė sriubos... Jūs mane supratote. Jei norite, darykite 10, vis tiek savaitei neprisigaminsite: jie skaniausi tą pačią dieną. Skrudintuvas gali išgelbėti kitą dieną, bet ne vėliau. 5. Iš padalintų tešlos gabaliukų, vis užklodami į vidų, suformuojame kamuoliukus ir juos ant stalviršio (jokiu būdu ne miltuoto) spausdami delnu suvoliojame į rutuliukus. 6. Darome skylutę: miltuojame pirštą, kišame jį į kamuoliukų vidurį, tada kišame antrą ir išsukame iš vidaus. Išeina ratas (suk suk ratelį, suk į vieną pusę), jį padedame ant labai gerai aliejumi patepto paviršiaus ir, suformavę visus, apklojame šiltame vandenyje sušlapintu virtuviniu rankšluosčiu. 7. Paliekame ilsėtis 15 minučių, per tą laiką užverdame 1 arba 2 puodus vandens. 8. Dabar reikės chronometro. Atsargiai, kad nesugadintume formos, kiekvieną beigelį dedame į verdantį vandenį – daugiau trijų į puodą netilps, jiems reikia vietos pūstis ir augti. Sumažiname kaitrą, vanduo neturi kunkuliuoti, nes stipriai sugarbanos ir suglamžys mūsų beigelius. Verdame kiekvieną pusę 2 minutes. Apverčiame ir verdame dar 2 minutes. 9. Kiaurasamčiu išsemiame į kepimo popieriumi išklotą skardą, dėliojame tarp jų palikdami tarpus. Kol jie dar karšti, pabarstome pasirinktais pabarstukais. Jie puikiai lips ir nereikės kiaušinio – bus veganiški. 10. Kepsime 220 °C orkaitėje apie 20 minučių – jie turi gražiai parusti. Sėkmė, kai pjaunant girdėti, kaip traška. Tik pirmiausia leiskime atvėsti ant grotelių. Na štai, beigelių turime, dabar reikia pasigaminti shmiero, arba to, kuo juos tepsime. Mano mėgstamiausi – su silpnai sūdyta lašiša ir kreminiu sūriu arba humusu.

maisto herojus

BEIGELIS su sūdyta lašiša ir kreminiu sūriu

Sūdyta lašiša LOX Kartą atvykusi į Londoną, į festivalį „Gefiltefish“, vesti forshmak meistriškumo pamokos, sužinojau, jog kursų rengėjai ilgai man ieškojo sūdytos silkės. Tokios neradę, į klasę man atnešė tokią šviežią silkę, kad pirmą kartą gyvenime teko ją pasūdyti. Įprastai pati sūdau lašišą, o ne silkę. Lašišą sūdau taip, kaip daug metų tai darydavo mano mama. Turbūt tokia man ji skaniausia. Galima sakyti, kad XX a. viduryje lašiša iš žydų virtuvės sugebėjo išstumti karpį. Gal net ir silkę. Lašiša tapo labiausiai „žydiška“ žuvimi.

Reikės: • lygiomis dalimis rupios druskos ir rudojo cukraus • smulkiai sulaužytų lauro lapų • šviežiai grūstų juodųjų pipirų • lašišos filė Lašišos filė nuplauti, nusausinti popieriniu rankšluosčiu ir iškaulinti. Odą palikti. Birius ingredientus sumaišyti ir dosniai jais apiberti abi lašišos filė puses. Lašišą į maistinę dėžutę guldyti oda į viršų ir laikyti per naktį šaldytuve. Jau po 12 val. ji bus skaniai pasisūdžiusi ir kuo toliau, tuo labiau taps sūresnė ir kietės. Žuvis pasiims druskos tiek, kiek jai reikės. Prieš valgydami braukiame nuo paviršiaus prieskonių perteklių, pjauname plonai ir dėliojame ant beigelio. Tokia lašiša ilgiau nei 3 dienas pas mus neišgyvena. Nors buvau pamiršusi šaldytuve mažą indelį kokioms dviem savaitėms... Tada mano sūdyta lašiša priminė basturmą, tik pasisavino daugiau cukraus nei druskos. Paragavau, bet suvalgyti nesiryžau.

Marinuoti svogūnai Reikės:

Kreminis sūris

Kreminį sūrį gaminu pati: į 1 kg graikiško jogurto įmaišau truputį rupios druskos ir sudedu į sūrmaišį, kad per naktį nuvarvėtų. Tada masę atsargiai sumaišau su 500 g druska paskanintos plaktos grietinėlės. Iškart pasigaminu kelių skonių.

Su sūdytomis citrinomis Į sūrį įmaišau labai labai labai smulkiai pjaustytos sūdytos citrinos. Su Provanso žolelėmis ir alyvuogių aliejuje marinuotais vytintais pomidorais Pomidorus smulkiai supjaustau ir sumaišau su keptuvėje pakaitintomis smulkintomis Provanso žolelėmis. Mišinį įmaišau į sūrį.

• raudonojo svogūno • 1 šaukštelio cukraus • 1 šaukštelio druskos

• 3 • 3

šaukštų obuolių acto šaukštų verdančio vandens

1. Pjaustome svogūną žiedais, dedame į stiklainį, suberiame cukrų, druską, supilame skysčius. 2. Uždarome stiklainį ir, kiek turime jėgos, purtome, kol svogūnai skaniai pasimarinuos. Išeis tokie saldžiarūgščiai.

Konstruojame beigelį: Perpjaunam beigelį pusiau taip, kad gautume dvi plokščias dalis su skylėmis per vidurį. Tepam pasirinktu kreminiu sūriu, tada krauname plonai pjaustytos lašišos, plonai pjaustyto pamarinuoto raudonojo svogūno. Kitą pusę vėl dosniai aptepame kreminiu sūriu, uždengiame likusiu beigeliu. Dabar jau galima pjauti per pusę.

Beige�iu‚

maisto herojus

BARAS

Mano beigeliuose ko tik nebūna! Beje, beigeliai dažniausiai baigiasi anksčiau, nei mano fantazija kurti įdarą. Šviežio pomidoro ir žalio salotos lapo manuosiuose beigeliuose nepamatysite, jie man visada, ypač burgeriuose, atrodo pavytę ir nususę. Jokios pridėtinės vertės! Tinkamas ir skanus variantas su sūriu ir citrina, plonai pjaustytais keptais burokėliais ir karamelizuotais svogūnais.

Norite mėsos, prašom: tepkite humuso, dėkite kietai virto kiaušinio ir gerą riekę pastrami – marinuotos, šiek tiek parūkytos ir žemoje temperatūroje ruoštos jautienos krūtininės. B’teavon, kaip sako žydai, – skanaus!

Beigelių baras – puiki idėja pusryčių stalui. Išsikepkite beigelių, o tuomet pasiruoškite įvairiausių priedų: sūdytos lašišos, marinuotų svogūnų, grietinėlės sūrio, ožkų pieno sūrio, avokadų, kaparėlių, humuso, kietai virtų kiaušinių, silkės, skrudintos šoninės, keptų burokėlių griežinėlių, šviežių arba keptų pomidorėlių, karamelizuotų svogūnų.

„BEATOS VIRTUVĖS“ BEIGELIŲ PASIŪLYMAI: Tepame humuso arba grietinėlės sūrio, dedame virtų kiaušinių griežinėlius ir karamelizuotų svogūnų. Tepame humuso arba grietinėlės sūrio, dedame skrudintos šoninės juostelę, avokadų griežinėlių ir virtą arba keptą kiaušinį. Tepame ožkų pieno sūrio, klojame burokėlių riekeles, dedame karamelizuotų svogūnų, kriaušių griežinėlių.

maisto herojus

MAROKIETIŠKAS TADŽINAS – vištienos ir alyvuogių troškinys Šis patiekalas man grąžina prisiminimus. Vaikystėje nekenčiau alyvuogių, na, visiškai! Kadangi jos anuomet buvo deficitas, mudvi su drauge mokėmės jas valgyti – alyvuogės buvo laikomos gero tono požymiu. Atsimenu: sėdime po svarbaus baliaus, prakandame alyvuogę ir metame ją pro langą. Ne, tos pačios atsikąsti, paskanauti nenorėjome... Bet pro langą... Nemažai jų tada patvarkėme. Labai troškome būti didelės ir turėti gerą skonį. Tada dar nežinojome, kad skonį reikia prisijaukinti – kad ir kalendras, alyvuoges, pelėsinį sūrį, sausą vyną. Alyvuoges jau prisijaukinau, bet pamėgti nespėjau, ypač kai per kiekvieną šabą mokykloje gaudavau jų vakarienei. Jei mėgstate alyvuoges, gali būti, kad jums patiks ir netgi nustebsite, kad jos valgomos ne tik marinuotos, sūdytos ar saldžios prie vyno, bet ir karštos, troškintos. Iš prigimties alyvuogė yra labai karti, ne veltui dažnas nemėgsta tyro alyvuogių aliejaus dėl jam būdingo kartumo. Alyvuogės paprastai nukartinamos bent savaitę vis užpilant vandeniu ir jį vis keičiant, bet mums to daryti nereikės – naudosime konservuotas.

Reikės: • 6 gabalų vištų šlaunelių ar kulšelių mėsos (krūtinėlė per sausa) • 1 didelės raudonosios paprikos, pjaustytos juostelėmis • 1 didelio svogūno, pjaustyto kubeliais • 1 sūdytos arba šviežios citrinos • 500 g žaliųjų alyvuogių be kauliukų • 8 traiškytų skiltelių česnako • didelės skardinės konservuotų pomidorų, pjaustytų kubeliais • 10 g kalendrų • alyvuogių aliejaus kepti • virtų ryžių arba kuskuso patiekti Prieskoniai: • po šaukštelį malto kumino, ciberžolės, saldžiosios paprikos • druskos ir pipirų • džiovintų ar šviežių aitriųjų paprikų, jei norisi aštriau • 5 g cukraus • 20 g kalendrų • galima naudoti vištienos sultinio kubelį ar miltelius, jei norime dar intensyvesnio skonio, tik reikia ragauti, kad nebūtų per sūru Gaminame: 1. Puode (tadžine), kuriame troškinsime, įkaitiname alyvuogių aliejų ir iš abiejų pusių apkepame vištieną, kad paskrustų. Pradedame kepti odele žemyn, jei ji yra. 2. Tada mėsą ištraukiame, jei reikia, įpilame dar aliejaus, nors riebi višta bus paleidusi papildomo riebaliuko, ir sudedame svogūnus. Apkepame iki gelsvumo ir sudedame papriką. Jai pakepus, dedame česnaką, sausus prieskonius, verčiame pomidorus, smulkiai supjaustytą citriną su visa žievele. Dedame susmulkinus kalendrų kotus ir nusunktas alyvuoges, užverdame. 3. Ragaujame, ar reikia dar druskos ir pipirų, jei norime, įberiame sultinio miltelių. Kai skonis bus tinkamas, dedame vištieną ir pilame vandenį, kad apsemtų. 4. Uždengiame ir užvirus sumažiname ugnį, paliekame troškintis valandą. Jei vištienos gabalai nėra ypač dideli, tiek laiko turėtų užtekti. Patiekite su kuskusu arba ryžiais. Skanaus!

patarimas

Sūdytos citrinos patiekalui suteikia ypatingo žavesio, o kaip jas pasūdyti – rasite beatosvirtuve.lt.

maisto herojus

bab�a

Žydiška

su šokoladiniu riešutų kremu

Neįtikėtina, kaip šitas desertas, kilęs iš Rytų Europos, tiksliau, iš Lenkijos ir Lietuvos žydų virtuvės, per pastaruosius dešimtmečius užkariavo gurmanų širdis. Babka reiškia „močiutė“, ir visi žinome, kad močiutės desertai geriausi. Šis kepinys jau seniai populiarus Niujorke ir Paryžiuje. Tradiciškai babka buvo kepama su daug cinamono, riešutais ir razinomis, dabar išpopuliarėjo su šokolado įdaru. Neseniai žymiausioje gurmanų parduotuvėje Galléries Lafayette mačiau ir su pistacijų kremu. Taigi tai visiškas renesansas ir metamorfozė. Aš kepdama komponuoju vaikystės skonius – cinamoną su Pesach tradicija valgyti daug Nutellos ant sauso maco. Iki šiol tobuliausias skonis – tai mano vaikystės babka. Pati kepu tokią, kokią valgydavau Izraelyje ir už kurią nenoriu brangiai mokėti Paryžiuje. Svarbiausia – daug cinamono, jo kvapas sugrąžina į vaikystę.

Tešlai reikės: • 1/2 puodelio šilto vandens • 7–8 g sausų mielių • 100 g cukraus • 3 kiaušinių trynių • 1 kiaušinio • 3 didelių šaukštų medaus • 3 šaukštų gero aliejaus • 1 arbatinio šaukštelio druskos • 4–6 puodelių miltų (apie kilogramą) • 150 g kambario temperatūros sviesto (jei neruošiate košerinio maisto) Įdarui reikės: • 1 indelio (350 g) „Nutella“ • 2 šaukštų cinamono • 2 šaukštų rudojo cukraus • 2 šaukštų kakavos, puikiausiai tinka „Beatos“ • skrudintų migdolų arba migdolų drožlių Sirupui: • 100 g cukraus • 100 ml vandens

1. Į pusę puodelio šilto vandens suberiame cukrų, išmaišome, ant viršaus supilame sausas mieles ir paliekame 10 minučių, kad suputotų. 2. Miltuose padarome šulinėlį, ten įmušame kiaušinį, sudedame trynius, medų, druską, supilame aliejų, mielių tirpalą ir likusį vandenį. Viską išmaišome plakikliu. Jei trūksta vandens, įpilame jo šaukštą, jei miltų – pabarstome, kiek reikės. Tešla turi būti minkšta, elastinga ir nelipti prie rankų. 3. Į paruoštą tešlą sukaišome mažais gabalėliais supjaustytą sviestą. Gerai išminkome. 4. Toliau galimi du keliai – paruoštą tešlą sudėti į sandarų indą ir padėti parai į šaldytuvą arba porą valandų kildinti kambario temperatūroje. 5. Jei tešlą laikėme šaldytuve, ištraukę ją, būtinai leidžiame kokią valandą atšilti ir tik tada minkome. 6. Pasidedame tešlą ant miltais pabarstytos lentos, iškočiojame didelį lakštą ir fantazuojame. Man labiausiai patinka babka su Nutella. Šokoladiniu kremu ištepu visą tešlos lakštą. Ant kremo beriu su ruduoju cukrumi sumaišyto cinamono ir kakavos. Dar kartais pabarstau skrudintų smulkintų migdolų arba jų drožlių. 7. Paruošę kremą, imame tešlą už kraštų ir sukame vyniotinį, vėliau jį perpjauname išilgai. Tuomet iš dviejų jo dalių supiname pynę. 8. Skardą išklojame sviestiniu popieriumi, dedame ant jos babką. Aš paprastai ją padaliju dar į dvi arba tris dalis ir dedu į pailgą duonos kepimo formą, o prieš Naujuosius kepu apvalioje, tada jos kraštai gražiai susijungia. 9. Formoje babką dar porą valandų palaikome kambario temperatūroje, tegu pakyla. Kepame 180 °C orkaitėje. Kepimo laikas priklauso nuo babkos dydžio: didelės apie 50 min., mažesnės maždaug iki 30 min. Geriausia patikrinti įsmeigus medinį pagaliuką – ant jo ištraukus neturi likti žalios tešlos. 10. Išverdame cukraus ir vandens sirupą (vandenį su cukrumi vis maišydami pakaitiname, kol ims tirštėti), juo dosniai aptepame vos iš orkaitės ištrauktą babką. Šis finalinis akordas – babkos minkštumo paslaptis. Galima sirupu ir netepti, tačiau tuomet babka greičiau sukietės ir taps sprangi. Sunkiausia dalis yra sulaukti, kol ji pravės ir bus galima valgyti.

maisto herojus

salotos

Maroko morkų salotos Kad ir kaip mėgčiau tradicinį Naujųjų metų troškinį tsimesą ar salotas „Gaidelis“, Maroko morkų salotos yra vienos mano mylimiausių – restorane jas visada pristumiu arčiau savęs. Tik štai klausimas – kodėl jas taip retai gaminu?!

Reikės: • 500 g morkų • 2 kapotų ar traiškytų didelių česnako skiltelių • 5 šaukštų pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus • pusės citrinos sulčių • šaukšto harisos (šios salotos turi būti aštresnės nei bulvių, bet reguliuokite skonį pagal save, net mama marokietė rekomenduoja pradėti nuo mažiau) • druskos pagal skonį • pusės šaukštelio kumino • negailime kalendrų, dedame bent 20 g 1. Morkas skutame, pjaustome žiedeliais ir verdame pasūdytame vandenyje apie 10 min. Jos turi būti nepervirusios. Nukošiame (vandenį, kuriame virė morkos, galime panaudoti sriubai ar išgerti kaip daržovių sultinį). 2. Dar karštas morkas sumaišome su likusiais ingredientais, ragaujame, tikriname, ar ne per aštru, ne per saldu, ne per sūru. Prisimename, kad joms visgi reikia atvėsti, įsigerti skonio ir kad esate ne vieni namuose.

Tuniso bulvių salotos

Marokietiškos burokėlių salotos

Reikės: • 4 su odele pasūdytame vandenyje išvirtų bulvių • 1 šaukštelio harisos (primenu, ji aštri) • pusės citrinos žievelių ir sulčių • 4 šaukštų gero pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus • 0,5–1 šaukštelio malto kumino • kalendrų arba petražolių (jei į blakių kvapą skleidžiančias kalendras žiūrėti negalite) • druskos

Reikės: • 2 virtų arba keptų burokėlių (man labiau patinka orkaitėje kepti burokai, jie mažiau vandeningi ir saldesni. Juos reikia gerai nuplovus ir nenupjovus kotų įvynioti į foliją ir kepti 180 °C temperatūroje apie valandą ar ilgiau) • 3 smulkiai kapotų česnako skiltelių • 20 g kapotų petražolių • 0,5 šaukštelio kumino • druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį • 4 šaukštų pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus • 1 citrinos sulčių

1. Visus šlapius ingredientus sumaišome, įberiame kumino, į padažą sudedame stambiai pjaustytas bulves. Sumaišome ir leidžiame bent valandėlę skoniams susidraugauti. 2. Šias salotas galima patobulinti įdėjus konservuoto tuno ir virto kiaušinio, tada jas net pavadinčiau frikasė įdaro salotomis.

1. Pjaustome burokus riekėmis (ragaujame ir tikimės, kad jie saldūs, skanūs ir nereikės tyliai niekam nematant dėti cukraus). Galima pjaustyti vingiuotomis riekėmis, kad būtų gražiau ir padažas geriau liptų. 2. Burokėlius sumaišome su likusiais ingredientais ir leidžiame skoniams susimaišyti, nusistovėti.

šefas namuose

LEGENDINIS KIJEVO KOTLETAS SU ŠILKINE BULVIŲ KOŠE Kijevo kotletas yra toks patiekalas, kurį dažniau renkamės valgyti restorane, o ne gaminame namuose. Bet šią žiemą tikrai turime laiko išmokti ko nors naujo! Tebus tarp tų naujų pamokų skanutėlis, traškus ir sultingas Kijevo kotletas su žolelių sviestu viduje. Ir būtinai paruoškite šilkinės bulvių košės šalia! Meistrystės po žingsnelį mus mokė šefė Rūta Paulauskienė. Kai susiruošite gaminti, iš pradžių atidžiai viską perskaitykite. Pamatysite, nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rūta pasakoja, kad Kijevo kotleto kelias prasidėjo ne Kijeve, o XIX a. Rusijos imperijoje. Tuo metu diduomenė garbino prancūzų virtuvę ir į imperatoriaus rūmus būdavo kviečiami talentingi šefai iš Prancūzijos. Manoma, kad Kijevo kotletą Aleksandro I Žiemos rūmuose pirmą kartą paruošė šefas Marie Antoine Carême, kuris 1819 m. čia kelis mėnesius dirbo. Jo užrašuose buvo įdarytų paukštienos kotletų receptas, kuris ir tapo mums žinomo Kijevo kotleto pirmtaku bei išpopuliarėjo Rusijoje. Nors ukrainiečiai pripažįsta, kad kotleto ištakos prancūziškos ir rusiškos, jie teigia pirmieji sugalvoję paukštienos patiekalui pavadinimą tokį, kokį naudojame dabar, – XX a. pradžioje jis ruoštas prabangiame, Rytų Europos garsenybių pamėgtame Kijevo viešbutyje „Kontinental“. Tai buvo firminis to viešbučio restorano patiekalas. Ukrainiečiai, kitaip nei rusai ir prancūzai, naudojo kotletams ne maltą mėsą, o išmuštą, išplonintą vištieną.

Sviesto įdarui: • 100 g sviesto • 0,5 šaukšto kapotų petražolių • 0,5 šaukšto kapotų krapų • 1 sutraiškytos česnako skiltelės • 1/4 citrinos nutarkuotos žievelės ir sulčių • druskos ir pipirų 1. Pasiruošiame sviesto įdarą: minkštą sviestą sumaišome su kapotu česnaku, žalumynais, citrinos sultimis ir žievele, pagardiname druska ir pipirais. 2. Suformuojame nedidelį volelį. Jį įsukame į maistinę plėvelę, kraštus susukame kaip saldainio ir padedame į šaldiklį 30–35 min., kad gerai sušaltų.

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

RŪTA PAULAUSKIENĖ

Kijevo kotletui reikės: • 1 nedidelio viščiuko (Rūta pataria paieškoti kuo mažesnių, ypač gerai išeina iš smulkių prancūziškos veislės vištyčių) • kokybiškų džiūvėsėlių • Dižono garstyčių • 2 kiaušinių • saulėgrąžų ar rapsų aliejaus virti • druskos, pipirų

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Gaminame kotletą: 1. Guldome viščiuką ant nugaros. Peiliu įpjauname palei krūtinėlės kremzlę. Žirklėmis perkerpame krūtinėlę per kremzlę – perskiriame pusiau. 2. Per sąnarius nukerpame sparnelių galus ir petukus (atskiriame sparnelį ir padalijame pusiau). 3. Peiliu per sąnarį atskiriame ketvirčius. 4. Atskiriame krūtinėlę kartu su petuko sąnariu ir likusiu kauliuku. 5. Atskiriame vidinę krūtinėlę ir nulupame odą. Turi likti kauliukas. 6. Jei vištienos krūtinėlė labai stora, reikia ją paploninti, nupjauti dalį sluoksnio. Krūtinėlės storis turi būti apie 1,5–2 cm.

šefas namuose 7. Lentelę suvilgome vandeniu, kad mėsa mažiau liptų. 8. Išmušame filė ir vidinę filė: ant vištienos filė tiesiame plėvelę ir mušame lygiuoju muštuko galu tik iš vienos pusės. Suploniname iki 7–10 mm, svarbu, kad filė nesuplyštų. Skirkite dėmesio ir mėsai aplink kauliuką – ten storiausia vieta. 9. Viršutinę filė pusę pabarstome druska ir pipirais. 10. Visą didžiąją filė ištepame garstyčiomis. 11. Ant išmuštos mažosios filė dedame gabaliuką sviesto ir apvyniojame mėsa. 12. Statome vidinės filė ir sviesto ritinuką ant didžiosios filė ir standžiai apvyniojame, apgaubiame jį didžiosios filė mėsa. 13. Į dvi lėkšteles arba negilius dubenėlius susidedame volioti skirtus produktus: kiaušinio plakinį ir džiūvėsius. Suvyniotą kotletą pavoliojame džiūvėsėliuose, tada kiaušinio plakinyje. Tą patį pakartojame 2 kartus. Kiaušinio plakinyje pavoliojame 2 kartus, džiūvėsėliuose – 3 kartus. Voliodami vis paspaudžiame ir formuojame cepelino formos kotletą. 14. Puode ant mažos ugnies įkaitiname aliejų. Geriau rinkitės mažesnį puodą – reikės mažiau aliejaus. Patikriname, ar aliejus tinkamos temperatūros: įmerkiame dantų krapštuką, jei apie jį ima rinktis burbuliukai – laikas kepti. 15. Dedame kotletą į aliejų, jis turi būti apsemtas. Verdame 3–4 minutes. 16. Išvirtą kotletą šauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepame apie 10 min.

Toks lėkštės karalius kaip Kijevo kotletas negali būti su prasta palyda. Rūta siūlo prie jo patiekti žaliųjų žirnelių: šaldytus žaliuosius žirnelius atšildykite ir lengvai pakepinkite su sviestu, pagardinkite druska. Arba patiekite skanių sezoninių daržovių, klasikinių morkų salotų su česnakais ir būtiniausiai – šilkinės bulvių košės.

Šilkinei bulvių košei reikės: • 1 kg bulvių • 250 g atšaldyto sviesto, supjaustyto mažais kubeliais • 250 ml pieno • druskos 1. Bulves su odele išvirkite sūriame vandenyje – apie 25–30 min. arba kol suminkštės. Vandens virš bulvių turi būti 2–3 cm, bet ne daugiau. 2. Palikite bulves atvėsti ir tuomet nulupkite. 3. Sutrinkite bulvių grūstuvu arba maisto trintuvu. 4. Puode pašildykite pieną. 5. Kol jis šyla, pakaitinkite bulves ant silpnos ugnies maždaug 2–3 min., kad pašalintumėte drėgmės perteklių. Vis pamaišykite. 6. Tuomet kaitindami ant nedidelės ugnies ir maišydami sudėkite mažus sviesto kubelius. Maišykite greitai ir ilgai mediniu šaukštu, kad gautumėte visiškai kreminę konsistenciją. 7. Gerai įmaišę sviestą, šaukštą po šaukšto supilkite šiltą pieną, greitai ir energingai išmaišykite iki kreminės konsistencijos. Pagardinkite druska. 8. Pertrinkite bulves per smulkų sietelį, kad išgautumėte šilkinę tekstūrą.

sezoninis ingredientas

Ro pės

Anądien Gyvame darže nugirdau tokį pokalbį: – Kažkoks ne toks vaizdas šių ropučių. Spalva žalia ir taip aukštai supasi, tankiai susiglaudusios vis šnara, vakare per jas užmigti negaliu... – Čia gi ne roputės, tai KA-LIA-RO-PĖS, arba, kaip ponas Pankolis vadina, – ropiniai kopūstai. – O jos ne seserys? Tokios panašios, vienoje lysvėje auga! – atsiliepė nustebęs balsas. – Giminės, bet ne seserys, – paaiškino pirmasis. – Vardai skirtingi, o ir kitų giminaičių turi, pašarinių, ten, pietinėje lysvėje. Matai, tos, kur sakai, vakare šnara, auga virš žemės, jos vadinamos Cavolo rapa, kaliaropės, o tos, kurios žemėje – Brassica rapa, ropės. Vienos vis niurna panosėje, kad joms tamsu ir kad sliekai glosto šonus, tuosyk paviršinės purkštauja dėl jas graužiančių tamsiai žalių kirminukų – jie, sako, nuėda ne tik lapus, bet bando ir odelę įveikti bei sultingo minkštimo paskanauti... Matyt todėl jos ir šnara vakarais, bando tuos kirminus atgrasyti. Kažkuo jos ir panašios – gal skundais pasauliui? – susimąsto Pastarnokas, visa ko darže aiškintojas, nes čia ilgiausiai gyvena ir visų šakninių lysvės gyventojų godas girdi bei atjaučia. – Viskas aišku, – tyliai atsidūsta Morka. – Man ropė yra ropė. Arba draugiška kaimynė, arba ne. Jeigu darže nespėjam susidraugauti, tai patekę į katilą tikrai bendrą kalbą rasim. Liežuvautojos petražolės mums tiek visokių istorijų pripasakojo, kad nė nežinai, ko labiau bijoti – ar vištoms į snapus, ar tiesiai į puodą kartu su likimo sesėmis. – Kam į puodą? Geriau jau į orkaitę, – užsisvajojęs atsiliepia ponas Pankolis. – Bepigu tau svajoti, – piktai dėbteli į viršų Morka. – Tamsta jau tiek peraugęs, kad tik šakelės tinka arbatai, o šaknis taip ir liks nesuvalgyta. – O taip, ko žmogus nesuvalgys, tai kirmėlės pribaigs... – liūdnai porina Pankolis. – Jau geriau, kol gražus ir stotingas, drauge su kitomis daržovėmis į kokį linksmą troškinį pakliūsiu, negu čia lėtai sensiu ir stebėsiu, kaip jūs visi vis išeinate, o pats nė nežinosiu, kada koks galas manęs laukia. – Na, ne taip lengvai mes tai mirčiai puoduose pasiduosim! – karingai šūkteli Pastarnokas. – Nosis aukštyn, šaknis gilyn, visomis galiomis į dirvą įsikaaaaabint! – sukomanduoja lyg pats sau, lyg lysvės kaimynams ir staiga nutyla. Kitame daržo gale pasigirsta lapų šlamėjimas – ten senutėlis braškės kupstas, nugirdęs daržovių pašnekesį, nutaria visus užliūliuoti pasaka, ir pradeda: – Vieną kartą pasodino senelis ropę. Augo ropė, lietučio laistoma, saulutės glostoma, kol užaugo didelė didelė...

100

IEVA ANELAUSKAITĖ MOTIEJAUSKĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Ropę – dvimetę kryžmažiedžių šeimos daržovę – žino didelė dalis pasaulio gyventojų. Žinoti žino, bet ar vartoja? Šiandien stalams lūžtant nuo įvairiausio maisto, atrodo, kad ropė neturi šansų patekti į mūsų pilvus. Gal dėl to, kad ją užmiršome, o gal todėl, kad ant prekystalių nesipuikuoja. Šiandien ropių tikrai galima rasti didmiesčių turgavietėse, o parduotuvėse, ypač mažesnių miestų, gali galą gauti ieškodamas. Iš tiesų visoje Europoje ropės kadaise buvo valgomos ne tik varguolių, bet ir turtuolių, juk bulvės mus pasiekė gerokai vėliau, ir dar užtruko, kol tapo kasdieniu maistu, nekalbant apie tai, jog kai kuriose šalyse jas užauginti buvo sunku dėl dirvožemio ir orų, todėl ypač Šiaurės Europoje kitos šakninės daržovės tradiciškai buvo ir tebėra populiaresnės už bulves. Mūsų senoliai ropes valgė ne šiaip sau – jose yra nemažai skaidulų, vitamino C (norvegai dėl gausaus vitamino C kiekio ropę vadina Šiaurės apelsinu (norv. Nordens appelsin). Ropės gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį, o maistui tinkamiausi jauni, švelnaus skonio, sultingi šakniavaisiai. Ropėse gausu angliavandenių, yra šiek tiek baltymų ir visai nedaug riebalų. Ropės turi ir įvairių mikroelementų, o jose esantis garstyčių aliejus, kuris kaip tik ir suteikia tą ropėms būdingą kartumo prieskonį, yra puikus virškinimo gerintojas: skatina išsiskirti skrandžio sultis, gerina žarnyno peristaltiką ir padeda suvirškinti visą kitą skrandžio turinį. Beje, ropės ne tik lysvėje, bet ir patiekaluose šauniai dera su kitomis šakninėmis daržovėmis: pastarnokais, morkomis, šakniniais (gumbiniais) salierais, šakninėmis petražolėmis ir kt., todėl daugybės tautų virtuvėse nesunkiai rastume įvairių patiekalų su ropėmis receptų. Norvegai (ypač vakarinėje šalies dalyje) prie tradicinio Kūčių patiekalo pinnekjøtt – sūdytų ir džiovintų (kartais dar ir parūkytų) avies šonkaulių – visada patiekia ropių košės kålrotstappe. Būtent gyvendama Norvegijoje ir aš išmokau ją gaminti, o vėliau „sulietuvinau“, norėdama paįvairinti skonį ir panaudoti kitas mano darže augančias daržoves. Šiandien dalijuosi savuoju ropių košės receptu, kuriame darniai skamba keli Gyvo daržo orkestro instrumentai – pastarnokai, ropės, bulvės ir morkos. Neabejoju, kad pritrūkus kurio nors produkto, galima jį keisti kitu ar išvis atsisakyti ir atrasti savąsias patiekalo variacijas. Ropės, kaip, beje, ir pastarnokai ar morkos, labai skanios supjaustytos lazdelėmis ir pakeptos orkaitėje, prieš tai apvoliojus jas aliejuje ir įvairiuose prieskonių deriniuose – nuo medaus ir garstyčių iki aitriųjų paprikų. Bet visai netikėtą skonį galima pajusti valgant kitą šakninį gražuolį – gumbinį salierą. Žemėje nemažus gelsvos spalvos gumbus užauginantis dvimetis augalas taip pat labai naudingas mūsų sveikatai, ir, ko gero, per retai mūsų valgomas. Salstelėjęs saliero šaknies skonis puikiai atsiskleidžia ne tik salotose (geriausia akytąjį minkštimą tarkuoti), bet ir virtas, troškintas, keptas. Dalijuosi receptu, kaip paprastai, greitai ir skaniai paruošti šakninį salierą: nedaug kalorijų turintis salieras gali būti apvoliojamas, jam nereikia daug prieskonių, nes pats yra išraiškingo skonio.

101

sezoninis ingredientas

Šakninių daržovių apkepas Šiaurės šalių maisto racione gausu įvairių šakninių daržovių derinių, keptų orkaitėje ir patiekiamų kaip garnyras prie pagrindinio patiekalo ar apkepų pavidalu. Šakninių daržovių apkepas – vienas jų. Neskaitant pačių daržovių valymo ir apdorojimo (šis etapas trunka šiek tiek ilgiau), patiekalas pagaminamas nesudėtingai ir gana greitai. Iškeptą galima užšaldyti porcijomis ir vėliau naudoti kaip maisto paruoštuką.

102

Reikės: • 300 g bulvių • 300 g gumbinių salierų • 300 g ropių • 2 pastarnokų • 300 ml grietinėlės • 200 ml pieno • 2 skiltelių česnako • 2 šakelių šviežių čiobrelių • 100 g tarkuoto parmezano ar kito kietojo sūrio • 30 g sviesto • druskos • grūstų pipirų 1. Visas daržoves nuvalome ir gana plonai supjaustome. Jei norite, galite pjaustyti ne riekelėmis, o kubeliais. 2. Pieną ir grietinėlę supilame į didesnį puodą, užverdame. Beriame susmulkintus česnakus bei čiobrelius, druskos ir pipirų. Į grietinėlę ir pieną sudedame paruoštas daržoves ir verdame nustatę silpną kaitrą 10–15 min., retkarčiais pamaišydami, kad neprisviltų. 3. Į puodą įberiame 50 g tarkuoto sūrio ir išmaišome. Patroškintas daržoves su visu skysčiu verčiame į sviestu išteptą kepimo formą. Viršų pabarstome likusiu tarkuotu sūriu ir išdėliojame nedidelius sviesto gabaliukus. 4. Kepame orkaitėje apie 30 min., 180 °C temperatūroje, kol daržovės tampa visiškai minkštos. Kepimo laikas priklausys ir nuo to, kokio dydžio gabaliukais daržoves supjaustėme, tad reikia smeigiant pagaliuką ar šakutę patikrinti, ar viskas iškepę.

Ievos ropių košė Šią košę galima valgyti vieną arba prie mėsos (ypač keptos, rūkytos) bei žuvies (ypač menkės) patiekalų. Pastarnokas košei suteikia ypatingo saldumo. Iš tiesų net sunku atskirti, kas įdėta, kai visi skoniai susimaišo.

Reikės: • 1 kg ropių • 2 vidutinių morkų • 1 didelės arba 2 mažesnių bulvių • apie 0,5 kg pastarnokų • 50 g sviesto • 50 ml grietinėlės • kelių žiupsnių malto muskato • druskos, pipirų 1. Išverdame nuluptas ir kubeliais supjaustytas daržoves, nukošiame. 2. Pilame grietinėlės ir dedame sviesto. Beriame druskos, pipirų ir būtinai muskato. 3. Triname elektriniu trintuvu iki šilkinės masės.

103

sezoninis ingredientas

Jautienos sriuba su leistinukais Švedai prie tradiciškai valgomos briedienos taip pat mėgsta derinti minėtas šaknines daržoves. Originalus švediškas receptas siūlo sriubą virti iš briedienos. O mes renkamės artimesnius produktus ir siūlome išsivirti sultinį su jautienos kulnine. Tai tiršta žiemiška sriuba, atstojanti ir pirmąjį, ir antrąjį pietų patiekalą. Kai šiame sodraus skonio nuovire išverda leistinukai, jie prisigeria tvirto mėsiško skonio ir labai gardžiai dera su šakninėmis daržovėmis.

Sultiniui: • 500 g jautienos kulninės su kaulu • 3 l vandens • 3 šaukštelių druskos • 5 grūdelių baltųjų pipirų • 5 grūdelių kvapiųjų pipirų • 2 laurų lapų Daržovėms: • 200 g ropių • 100 g gumbinių salierų • vieno mažo arba pusės didelio poro • 3–4 morkų • 100 g pastarnokų • 2–3 šaukštelių druskos • 3 grūdelių baltųjų ir juodųjų pipirų • 1 stiklinės pernakt išmirkytų pupelių • 1 šaukšto alyvuogių aliejaus ar lydyto sviesto Leistinukams: • 25 g sviesto • 100 ml pieno • 1 kiaušinio • apie 200 ml kvietinių miltų • druskos

104

1. Pirmiausia ruošiame sultinį. Puode užverdame vandenį, įdedame jautienos kulninę, beriame pipirus, laurų lapus, druską ir verdame vis nugraibydami putas, kad sultinys būtų skaidrus. Jis turi virti pusantros valandos. 2. Kol mėsa verda, pasiruošiame daržoves. Šaknines supjaustome kubeliais, morkas ir porus – griežinėliais. Daržoves virsime atskirai. 3. Pusvalandį pavirus mėsai, imame kitą puodą su vandeniu, beriame pipirus, druską ir stiklinę pupelių. Paverdame apie 10 min. Tuo metu keptuvėje paskrudiname daržoves: pilame šaukštą aliejaus ar lydyto sviesto, suverčiame ir pakepiname daržoves. Jos gali net lengvai apskrusti – suteiksite daugiau skonio ir spalvų. Kai daržovės apkepa, suverčiame jas į verdantį puodą su pupelėmis ir kartu verdame, kol viskas suminkštėja. Išvirusias nusunkiame ne iki galo – tegu lieka keli šaukštai vandens, jį su daržovėmis suversime į jautienos sultinį. 4. Kai sultinys išverda, išimame mėsą ir, nuėmę nuo kaulo, susmulkiname ar suplėšome gabaliukais. Sultinį perkošiame, kad būtų skaidrus. 5. Paruošiame tešlą leistinukams. Ištirpiname sviestą, jį sumaišome su pienu ir miltais, įmušame kiaušinį, pasūdome ir gerai išmaišome. 6. Į nukoštą sultinį dėsime leistinukus: vandenyje pamirkome 2 šaukštus, semiame paruoštos tešlos ir įleidžiame į verdantį sultinį, kol kukuliukai iškils į paviršių. 7. Leistinukams išvirus, į puodą sudedame ir išvirtas daržoves bei pupeles su likusiu nuoviru. Taip pat sudedame mėsą.

Raugintų kopūstų salotos Reikės: • 2 šviežių burokėlių • 400 g raugintų kopūstų • 1–2 morkų • sezamų arba saulėgrąžų aliejaus • sėklų pabarstyti • druskos

1. Burokėlius mandolinos tipo pjaustykle supjaustome smulkiais šiaudeliais arba sutarkuojame. Morkas smulkiai sutarkuojame. 2. Burokėlius ir morkas sumaišome su raugintais kopūstais, paskaniname aliejumi ir beriame druskos. Pabarstome mėgstamomis sėklomis ar jų mišiniu. 3. Į šias salotas galite įtarkuoti ir obuolį.

Salierų gumbų kepsneliai

Šie kepsneliai skoniu šiek tiek primena žuvį. Atsižvelgiant į griežinėlių storį, galima išgauti minkštesnės arba traškesnės tekstūros kepinį. Ploniau supjaustytus keptus griežinėlius galima patiekti kaip sveiką užkandį ir valgyti vienus, o supjausčius storiau – valgyti su salotomis, bulvių ar grikių garnyru. Patiekiame kaip tik tokį patiekalų derinį – kepsnelius su raugintų kopūstų salotomis.

Reikės: • saliero gumbo • 1 kiaušinio • kelių saujų duonos džiūvėsėlių • druskos, pipirų • aliejaus kepti 1. Saliero gumbą nulupame, pjauname pusiau ir pjaustome maždaug mažojo piršto storio riekelėmis. 2. Džiūvėsėlius pasūdome ir pabarstome pipirais. Kiaušinį suplakame (jeigu kepsime visą gumbą, gali reikėti daugiau negu 1 kiaušinio) ir pasūdome plakinį. 3. Kiekvieną kepsnelį pavoliojame kiaušinio plakinyje ir džiūvėsėliuose, kepame įkaitintame aliejuje (tuomet kepsniukus galėsime valgyti ir šaltus). Galima kepti ir lydytame svieste, bet jiems atšalus labiau jausis riebalai. Pirmiausia apskrudiname vieną pusę, tada apverčiame ir 2–3 min. uždengiame keptuvę, kad salieras perkeptų. Po to apskrudiname antrąją pusę. „Beatos virtuvės“ patarimas: Ieva siūlo šiuos kepsnelius volioti džiūvėsėliuose, bet galima sugalvoti ir kitokią plutelę. Gamindamos pagal Ievos receptą, ją ruošėme sumaišę du šaukštus kukurūzų miltų su dviem šaukštais tarkuoto kietojo sūrio bei šaukštu kanapių sėklų.

105

vyras virtuvėje

OLGITOS TĖČIO LEONIDO KROSNYJE KEPTI MALTINUKAI SU DARŽOVĖMIS 106

DUKRA OLGITA SAVELJEVA-JASUTĖ

ŽMONA VIJANA SAVELJEVA

Iš vaikystės pamenu dažnus tėčio

jis – gamtos žmogus, tad jo rankos

pasakojimus apie jo babūnės gamintą

kasmet purena žemę, sėja, sodina,

skaniausią maistą. Tokia, manau, buvo

nuglosto vaismedžius, renka

jos meilės kalba: virtinukai su uogomis,

vaistažoles skaniausioms žiemos

saldus miltinis kepinys „koržyk“, sriuba

arbatoms. Kasdien pakalbina dešimties

pavadinimu „galušky“ ir rauginti

ukrainietiškų veislių vynuogynus,

arbūzai! Na, o dabar kūną ir sielą

rūpestingai parišdamas sparčiai

šildančiu maistu mus lepina tėvai.

augančias jų šakeles, o pietums į lauko krosnį šauna balandėlius, įsuktus į

Tėčio Leonido ryšys su maistu

vynuogių lapus, ar sužvejotą žuvį. Čia

ypatingas, matyt, tai užkoduota

pat žuvį ir išrūko.

jo genuose. Žavu, kad jis nesivaiko patiekalų madų, nesirašo receptų,

Tėčio darže galima suskaičiuoti 10 rūšių

meniu jam diktuoja gamta,

kopūstų, įvairių pupelių, šakniavaisių,

sezoniškumas ir nuotaika. Stebėti

begalę prieskoninių žolelių, kurias

Leonidą gaminantį yra efektyviausia

augina šalia vasaros virtuvės, kad pietus

meditacija: vyriška ramybė, kruopštus

pagardintų vos ištiesęs ranką iki lysvės,

produktų, įrankių subūrimas,

ir kitų daržovių, uogų bei vaisių. O kur

kūrybiškas ir sklandus patiekalo

dar mamos šiltnamiai, sprogstantys

paruošimas kelionei į paties mūrytą

nuo įvairių rūšių pomidorų, paprikų,

krosnį žiemą, o vasarą – į lauko

„čiliukų“, – jie sušoka į stiklainius

virtuvėlės krosnį. Peilį jis įvaldęs kaip

žiemai. Dar kelių rūšių cukinijos,

geriausias pasaulio šefas: supjausto

moliūgai, net melionai bei arbūzai! Beje,

produktus lygiais gabalėliais ar

moliūgų atsiradimo istorija Anykščių

ploniausiais griežinėliais, regis, visai be

krašte, o gal ir plačiau, gana įdomi: tėtis

pastangų.

vežėsi sėklas iš Ukrainos, kai Lietuvoje dar nebuvo įprasta auginti moliūgus,

Šio vyro virtuvėje kuriami ne tik

ir užsėjo visą daržą. Vėliau dalijo sėklas

gardžiausi patiekalai, bet pasakojamos

visiems norintiesiems ir moliūgų buvo

ir istorijos, dažnai – apie Ukrainą. Aistra

pilnas Anykščių kraštas.

maistui, gamtai, humoru, istorijomis bei nuostabiais „starteriais“ tėtis lyg

Atkartoti Leonido patiekalų

magnetu pritraukia žmones prie savęs,

nepavyksta ir, žinau, jis turi slaptą

aplink puodą. Sykį po LRT nacionalinės

ingredientą – improvizaciją. Visų

ekspedicijos „Dniepru per Ukrainą“

kruopų, daržovių, mėsos ar žuvies

tėčiui užgimė nedrąsi mintis pavaišinti

karštųjų patiekalų geriausi draugai

lietuvaičius, aplankiusius jo gimtuosius

yra raugintos daržovės. Taip, žiemos

kraštus ir taip informatyviai,

virtuvėje sezoniškumas taip pat atlieka

vaizdžiai atskleidusius tenykštę

vaidmenį. Čia nerasime nei salotų ar

kultūrą, kraštovaizdį bei istoriją.

pomidorų iš parduotuvių lentynų, bet

Na, ir ką manote, Leonido žentas

akys ir skrandis džiaugiasi ragaujant

Ramūnas subūrė jaukų vyrų vakarą

raugintas slyvas, obuolius, moliūgus,

su profesoriumi Alfredu Bumblausku.

cukinijas, morkas, burokėlius,

Vyrai pasidalijo mintimis ir ragavo

pomidorus, kopūstus ir, žinoma,

legendinį tėčio patiekalą „Rūkytas

agurkus. Ir sveika, ir be galo skanu!

bebras“. Šis patiekalas ant stalo

Vieni patiekalai tapo legendiniais, o

pakvimpa tik ypatingomis progomis.

kiti kaskart kuriami naujai, tiesiog šiandienai, tiesiog pietums. Ne

Tam, kad žiemą galėtum mėgautis

veltui sakoma, jog genialumas slypi

tikru, kokybišku maistu bei gėrimais,

paprastume. Ši taisyklė galioja ir tėčio

pavasarį, vasarą ir rudenį tenka iš

virtuvėje. Šiandien pietums Leonidas

peties pasiruošti. Tačiau tėtis savo

siūlo krosnyje keptą maltinuką su

gyvenimo kitaip ir neįsivaizduoja,

daržo gėrybėmis.

Leonidas kviečia virtuvėje tiesiog džiazuoti: nebūtina savęs visada apsunkinti sudėtingais receptais, žiemą gaminkime įvairias lietuviškas daržoves, jos gardžios, kvapios, neįnoringos. Keptos, troškintos ar raugintos jos ne tik gera kompanija mėsai, žuviai, troškinamos puode su kruopomis, bet ir, tikiu, palaiko stipresnę mūsų sveikatą, imunitetą, kurio mums dabar reikia tvirto kaip niekada. Gerbkime maistą, jo nešvaistykime, mokykimės sunaudoti kiekvieną morkos gabaliuką ar sudžiūvusią duonos riekę. Tereikia trupučio fantazijos ir noro. Mylėkime savo tėvynę, tėvus, sutuoktinius ir vaikus, trumpam paleiskime telefonus iš rankų, šaltą žiemos vakarą išsivirkime čiobrelių ar dobilų arbatos, atsiriekime obuolių sūrio, pakasykime šuniui paausį, apkabinkime šeimos narį, paklausykime mėgstamos muzikos, židinio spragsėjimo – tai paprasti ir tikri dalykai, darantys mus laimingesnius.

107

vyras virtuvėje

Maltinukui su daržovėmis reikės:

• 500 g žvėrienos ar kitos mėsos faršo • šiek tiek maltų lašinukų • saujelės džiovintų baravykų, pamirkytų vandenyje ir susmulkintų

• 100 g virtų grikių • smulkiai pjaustyto svogūno • 2–3 skiltelių trinto česnako • 1/3 šaukštelio garstyčių miltelių

ar šaukštelio pačių garstyčių • įvairių daržovių, kokių tik turite (Leonidas į puodą deda burokėlių, moliūgų, bulvių, obuolių, paprikų, česnakų) • mėgstamų prieskoninių žolelių (Leonidas deda šakelę šalavijo, čiobrelių, kmynų) • druskos ir pipirų 1. Dubenyje gerai išmaišome faršą su lašinukais, baravykais, grikiais, svogūnais, česnakais, garstyčiomis, druska ir pipirais. 2. Į ketaus puodą Leonidas deda kelis didesnius gabaliukus moliūgo, per pusę perpjautą neluptą česnako galvą, porą nesmulkintų nedidelių burokėlių, porą obuolių, paprikų, daržovėse paslepia šalavijų, čiobrelių šakeles, žiupsnį druskos ir pipirų, ant viršaus deda suformuotus apvalius didelius mėsos kukulius, o aplink juos išdėlioja porą riekelėmis pjaustytų bulvių ir viską pagardina kmynais. 3. Uždeda dangtį ir šauna į krosnį 90 minučių. Visa tai, žinoma, galime pasigaminti ir orkaitėje (kepimo inde ar rankovėje). 90 minučių palikime patiekalą troškintis savo sultyse 200 laipsnių orkaitėje. Vis dėlto neslėpsiu – jokia orkaitė nepralenks krosnies supergalių.

patarimas

Prie šios įvairiaspalvio maisto lėkštės būtina patiekti raugintų kopūstų.

108

Aštri sriuba su KOLDŪNIUKAIS

Kai nesinori suktis virtuvėje, o alkani vaikai jau beldžias į duris, šaldyti koldūnai yra gėris. Ir tai tikrai nėra vien maistas iš bėdos. Geri, kokybiški koldūnai gali pavirsti ne tik greita vakariene, bet ir netikėtu patiekalu. Pavyzdžiui, šia aštria sriuba su mažuliukais „Beatos virtuvės“ koldūniukais.

Reikės: • koldūnų „Beatos virtuvė“ su kalakutiena • 1,5 l sultinio (tinka ir mėsos, ir daržovių) • kelių raudonųjų ir baltųjų pipirų grūdelių (jei neturite, tiks ir įprasti juodieji) • dviejų laurų lapų • gabalo šviežio imbiero • kelių skiltelių česnako • lazdelės cinamono (nebūtinai) • citrinos žievelės ir pusės jos sulčių • aitriosios paprikos • 1 nedidelės paprikos • druskos • šlakelio aliejaus (tinka ir alyvuogių, ir kokosų)

Jei norisi sočiau – virkite populiariuosius „Beatos virtuvės“ koldūnus su kiauliena.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Kai norisi lengvesnio mėsiško varianto, rinkitės šiuos koldūnus su Lietuvoje užauginta kalakutiena.

Bemėsiams pirmadieniams rekomenduoju virtinius su bulvėmis ir pievagrybiais.

1. Smulkia tarka sutarkuojame arba sutraiškome česnako skilteles ir nuluptą šviežią imbierą. Susmulkiname aitriąją papriką. Jei norime švelnesnės sriubos, sėklyčių nenaudojame ir supjaustome tik dalį paprikos. 2. Puode įkaitiname aliejų ir maišydami apkepame česnako bei imbiero košelę. Kai ji paskleidžia kvapą, sumetame ten pipirus ir susmulkintą aitriąją papriką, karštyje jie taip pat paskleis eterinius aliejus. Įtarkuojame gerai nuplautos citrinos žievelę. 3. Į puodą beriame plonais šiaudeliais supjaustytą papriką ir kelias minutes lengvai pakepame. Tik vis maišome, kad niekas nekibtų prie dugno. 4. Užpilame pasiruoštą sultinį (galite naudoti namie virtą arba ekologišką „Maggi“), metame laurų lapus, cinamono lazdelę, pasūdome ir, nustatę silpną kaitrą, leidžiame pavirti apie 10 min. 5. Tuomet į puodą dedame „Beatos virtuvės“ koldūnus ir šiame aštriame sultinyje verdame 5–7 min. Patiekdami į dubenėlį dedame koldūnų ir užpilame sultinio, kuriame jie virė. Jei norite, kad sultinys liktų skaidrus, „Beatos virtuvės“ koldūniukus virkite atskirai. Tuomet dar karštus koldūnus sudėsite į dubenį ir užpilsite sultiniu.

109

AUGINU KITUS

Nepamesti esmės tarp indaplovių krovimo ir šiukšlių nešimo

110

Šeimų, porų ir tėvystės konsultantas, kognityvinės elgesio terapijos praktikas Vaidas Arvasevičius girdėtas daugeliui besidominčiųjų gyvenimo su vaikais ir tapimo tėvais klausimais. Seminarai, konferencijos, paskaitos, individualios konsultacijos – specialisto veikla intensyvi. Paklaustas, ar pastebi pokyčių, įvykusių per dvylika jo veiklos metų vaikų auklėjimo srityje, sako, kad dabar ir tėvai, ir mokytojai, ir kiti su vaikais dirbantys žmonės yra gerokai labiau išprusę žinių prasme. „Pradedu konsultuoti ir dėstyti apie tai, kad, norint auklėti kitą žmogų, pirmiausia reikia tyrinėti savo asmeninius elgesio motyvus, kylančius iš susiformavusių įsitikinimų – atėjo laikas šiam etapui“, – sako jis. Šio pokalbio tema – vaikai ir jų pareigos namuose. Kas yra tos pareigos?

Be to, vaikas supranta, ką nori ir ko nenori daryti, – tai plečia jo akiratį. Pinigai gali daug ko išmokyti – skaičiuoti, taupyti, pasirinkti momentinį ar atidėtą malonumą, socialinės drąsos, suvokimą, kiek pastangų reikia norint uždirbti. Turėti savų pinigų vaikui gali būti naudinga jau nuo tada, kai nebekyla pavojaus, kad dės monetas į burną. Aš manau, kad vaikams naudinga duoti kišenpinigių už nieką, o jei yra galimybių ir noro, leisti jam užsidirbti atliekant kokius nors nekasdienius darbus.

Vaikas mokosi intuityviai, dėlioja veiksmų strategijas, mėgdžioja tai, ką

Maži vaikai gali būti tikri buities

mato aplinkoje, atsirenka savo auto-

entuziastai. O kaip su truputį vyres-

sunkiai suvokiama. Esu linkęs su vai-

ritetus. Jo psichika nėra pasyvi – nors

niais – tarkim, darželinukais, pradi-

kais kalbėtis per priklausymą šeimai,

taip buvo manoma anksčiau. Tik maž-

nukais?

vaidmenį joje. Atsižvelgiant į amžių ir

daug pastarąjį šimtą metų atsigręžiama

Esu linkęs rekomenduoti atkreipti

kompetencijas, kiekvienas galime pri-

į vaikų poreikius – iki tol niekas sau dėl

vaikų dėmesį į tai, kad jų veiksmai arba

sidėti prie bendros šeimos gerovės. Kai

jų nesuko galvos.

neveikimas kuria pasekmes kitiems.

Pareigos – abstrakcija, ji vaikams

vaikas mato, ką daro šeimynykščiai,

Diena iš dienos vaikams savo pavyz-

Pavyzdžiui, mano jauniausiajam da-

jam yra lengviau suprasti, kaip tai vei-

džiu rodome, kaip gera pasitarnauti

bar devyneri, jis pavalgė – strykt savo

kia. Jei mūsų ryšys geras, nesunku su-

vienas kitam, duoti kitam neprašant ir

reikalais, o aš: „Sūnau?“ Ir užtenka

laukti, kad vaikas prisidėtų – jam nėra

nesitikint atlygio – vaikas mato, kad tai

rankos mostu parodyti, kad prisimintų

būtinybės su niekuo dėl nieko kovoti.

yra gėris. Pažiūrėkit į tik pradėjusius

nusinešti lėkštę. Anksčiau jam aiškin-

Jei vietoj jausmo, kad tėtis ar mama juo

vaikščioti vaikus – jie labai iniciatyvūs,

davau išsamiau – kai palieki lėkštę, ar

pasitiki ir prašo prisidėti, vaikui suku-

linkę įsitraukti, priklausyti, jaustis šei-

atkreipei dėmesį, kad jos vėliau nelieka

riamos aplinkybės, kuomet autorita-

mos dalimi. Rakina duris, entuziastingai

ant stalo? Ji juk pati nenueina – kažkas

riškai nurodoma kažką įvykdyti, kyla

tempia savo sauskelnes į šiukšlių dėžę.

turi ją nunešti. Būk atidus, gerai būtų

klausimas „kodėl aš“ ir išnaudojimo

Svarbu, kaip tuo metu elgiamės: ar

gyventi, kad kitam šalia mūsų būtų

jausmas. Supaprastinus galima saky-

palaikome, ar pažeriam „ką čia dabar

lengviau, o ne sunkiau. Mes esame šei-

ti – jei vaikas jaučia trūkumą, tuomet

darai“, „kiek čia gali terliotis“. Vaikas tai

mos nariai – štai dėl ko tavęs prašau. Ir

kuria jį ir kitiems.

fiksuoja – jei jam neleidžia dalyvauti,

kartoju, nes jis mažas.

vėliau kyla klausimas: „O kodėl turėTurint daugiau nei vieną vaiką aki-

čiau?“ Gali būti tokie mąstymo vingiai.

vaizdu, kad ne viską lemia tėvų au-

Geriausias būdas auginti vaikus yra

klėjimas.

juos pažinti. Kiekvienas vaikas yra uni-

Niekas iki galo negali pasakyti, kaip bręstančiame žmoguje vyksta infor-

dai būtinas) egocentrizmas neleidžia pagalvoti, kad kitas yra svarbesnis už mane.

kalus – kuo geriau jį pažįsti, tuo lengviau kurti santykį.

macijos atranka – kiekvienas iš mūsų veikia specifiškai, kai ką iš aplinkos pa-

Ką manote apie išorinių motyvatorių

siimame, kai ko – ne, ir kuriame unika-

naudojimą – tarkim, pinigus už bui-

lius veikimo modelius. Dalis biologijos

ties darbus?

(genetika, smegenų morfologija, bio-

Vaikystėje būdingas (ir sveikai rai-

Aš labai skeptiškai į tai žiūriu. Suau-

Gal dalis buitinių nesusipratimų ir kyla iš tėvų lūkesčių? Kartą pasakiau, kiek dar galima kartoti ir aiškinti? Mūsų psichika taip neveikia, kad kartą pasakius imtume veikti, kaip

cheminiai procesai) yra ištirta. Bet ko-

gusieji daro daug dalykų, už kuriuos

nurodyta. Visąlaik dominuoja nuosava

dėl vaiko dėmesys pasisuko į tam tikrus

atlygio negauna. Namuose vertėtų

veiksmų strategija. Socialiai priimtino

dalykus – atsakymų mes neturime, dar

ugdyti įsiklausymą į kito poreikius ne

elgesio perdavimas gali būti ilgas ir

mokomės pažinti šiuos dėsningumus.

per pinigus, nes jie iškart mus atitraukia

kantrybės reikalaujantis užsiėmimas.

Veikia trauminė, o gal džiaugsminga

nuo moralinių aspektų – įsipareigojimų

Tėvai – tai moralinis kompasas. Vai-

patirtis... Yra daug faktorių, kurie suvei-

šeimai, gerovės įnašo. Pinigai eliminuo-

kas neįvardija to kaip vertybių, sociali-

kia: paukšt – ir įvyksta mąstymo, elge-

ja prieraišumo jėgą, kai darau, nes bran-

nių ir kultūros normų rinkinio, tačiau

sio ar pasaulėžiūros posūkis.

ginu santykį ir neprašau už tai atlygio.

jis turi tam tikrą nuotraukų albumą:

LINA GABRIJOLAVIČIENĖ

AURELIJUS TAMULEVIČIUS, TOO PHOTOGRAPHY

111

AUGINU KITUS

kaip viskas vyko, kaip buvo sprendžiami nesutarimai, kaip reiškiami norai, emocijos, kaip vienas į kitą žmonės kreipėsi, kiek įžeidimų, savikontrolės suaugusieji rodė. Kai vaikui reikia reaguoti į situaciją, protas pagal tai ir žino, kaip veikti – iš vakuumo niekas neveikia. Toks ilgalaikis tėvų tikslas gali būti padėti vaikui būti

Jei vietoj jausmo, kad tėtis ar mama juo pasitiki ir prašo prisidėti, vaikui sukuriamos aplinkybės, kuomet autoritariškai nurodoma kažką įvykdyti, kyla klausimas „kodėl aš“ ir išnaudojimo jausmas.

pasiruošusiam bet kokia patirčiai – susidūrus su nenumatyta aplinkybe, taikiai ir saugiai rasti sprendimą. Paauglystė – raidos etapas, apraizgytas įvairiais stereotipais ir nuogąstavimais. Kas gali padėti sklandžiau išgyventi šį metą? Raidos etapai lemia besikeičiančią mąstyseną – ji tampa sudėtingesnė. Vadinasi, galima padaryti ir daugiau klaidų. Paauglys dramatizuoja arba nuvertina – daro mąstymo klaidą, kuri su laiku gali virsti ir elgesiu. Jei nėra ryšį su vaiku turinčio autoriteto, jis negauna nuorodų, kokia yra tokio mąstymo alternatyva. Tėvų autoritetas ir galia reikalingi – mes galime sustiprinti vaiką. Ne padaryti už jį, o įsiterpti, atkreipti dėmesį, kažkur sustabdyti, kažkur paskatinti. Tam svarbu pažinti vaiką, matyti jo veikimo specifiką, būdą žvelgti į užduotis. Vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, žmogui yra sveika psichologinė autonomija – reikia turėti laisvės kvestionuoti, neignoruoti savęs, nepaklusti dogmoms.

Namuose vertėtų ugdyti įsiklausymą į kito poreikius ne per pinigus, nes jie iškart mus atitraukia nuo moralinių aspektų – įsipareigojimų šeimai, gerovės įnašo.

Turėti savo poziciją ir kartu būti atviram naujai informacijai, patirčiai, papildymams – tokiais žmonėmis sunku manipuliuoti. Prieš paauglių argumentus būna sunku atsilaikyti – ne visada jie racionalūs. Tarkim, paauglys jau kurį laiką neišneša šiukšlių, nors yra pažadėjęs. Pakartotinai paragintas sako: „Aš čia kaip tarnas gyvenu, neturiu sau laisvo laiko, kitos šeimos samdo tvarkytojus.“ Vienas scenarijus – imti ginčytis. Kitas: „Taip, girdžiu, išgyveni emocijas, o kaip dėl to pažado?“ Nuolat grąžinam vaiką prie svarbiausio klausimo, kol bus atsakymas. Taip, tai užknisa. Kartais – siaubingai. Bet tereikia fokuso, kantrybės ir tam tikro atsiribojimo, matymo, kad vaikas negali pakęsti pokalbio apie konkretų įsipareigojimą, nes tai gali būti pripažinimas, kad jo žodis nieko vertas, kad jam trūksta jėgų. Svarbu neiti į jo emocijų smėlio dėžę ir suprasti, ką darome, – nebūtina to įvardyti garsiai, tai gali būti vidinis monologas, tarsi mantra: aš žinau, ką darau.

Aš manau, kad vaikams naudinga duoti kišenpinigių už nieką, o jei yra galimybių ir noro, leisti jam užsidirbti atliekant kokius nors nekasdienius darbus.

Norint auginti, reikia augti pačiam. Arba Jūsų minėtas darbas su savimi – kaip tai gali atrodyti tėvystėje? Pradėti nuo žvilgsnio į save. Daug klausimų, į kuriuos atsakius vaiko auginimas keičiasi. Patyrinėkite savo impulsus, su kuo jūs pykstatės, į ką reaguojate, apie ką ginčijatės, kas jus skatina konfliktuoti su vaiku? Kodėl man būtina kontroliuoti situaciją? Kodėl sunkiai pajėgiu duoti laisvės kitam? Stebėti gana saugią riziką? Kodėl esu toks nerimastingas, baimingas? Kokie dažniausi tėvų impulsai? Jei juos galima apibendrinti... Susiduriama su paties tėčio ar mamos mąstymo struktūra, prielaidomis, kurios remiasi praeitimi, ankstyva patirtimi, įsitikinimais, įsivaizdavimais, kaip reikia elgtis, numanomais visuomenės lūkesčiais. Remdamiesi konceptualizuota praeitimi tėvai prognozuoja ateitį: vaikas kelia balsą = nepagarba suaugusiesiems = pražūsi

Gali prireikti didelės drąsos atsiriboti nuo praeities patirčių, nuostatų ir susitelkti ties dabarties momentu, bet tik jame galima imtis pokyčių.

112

gyvenime. Tai kelia nerimą, kartais tėvai net gėdijasi savo vaikų. Dažnai mes būname vedini vidinių automatinių šablonų, kurie ir kuria reakcijas į vaiką – dažniausiai į elgesio išraišką, o reikėtų panagrinėti, kokios yra tokio elgesio priežastys ir kaip spręsti būtent jas. Taip praleidžiama galimybė pamatyti vaiką kontekste, dabarties momente – kas nutiko su vaiku, ko jis griebiasi, kaip veikia, ką kalba – ekstremalioje situacijoje galime labai gerai pažinti žmogų. Gali prireikti didelės drąsos atsiriboti nuo praeities patirčių, nuostatų ir susitelkti ties dabarties momentu, bet tik jame galima imtis pokyčių.

Kepti obuoliai su varške ir

traš�iais duonos trupiniais

1. Įkaitiname orkaitę iki 190 °C. Obuolius nuplauname ir atsargiai peiliu išskobiame jų sėklalizdžius. Stengiamės nepažeisti dugno, kad kepant neišbėgtų varškės įdaras. 2. Varškę ištriname su cinamonu, cukrumi ir užpildome ja obuolius. 3. Šauname į orkaitę ir kepame apie 3040 min. Kepimo trukmė priklausys nuo to, kokio dydžio obuoliai – iškepę jie bus bepradedą leistis. 4. Juodą „Beatos virtuvės“ duoną supjaustome smulkučiais kubeliais ar susmulkiname maisto trintuvu ir paskleidžiame ant skardos, ištiestos kepimo popieriumi. Ant trupinių barstome cinamono, pamaišome ir kepame apie 10 min., kol truputį paruduos, bet nesudegs, – vėsdami jie dar sukietės. 5. Keptus obuolius patiekiame gausiai apibarstę pasiruoštais duonos trupiniais. Valgome karštus, bet skanūs ir atvėsę.

Reikės: • 2–3 riekių juodos duonos su sėklomis „Beatos virtuvė“ • 6 obuolių • 200 g varškės • cukraus • cinamono

Tikrai skani pati viena su sviestu. Ar mano dievinama silke... Pasitaiko, kad prisiperku jos per daug, bet nesijaudinu, nes „Beatos virtuvės“ juodą duoną su sėklomis reikia tik supjaustyti mažais kubeliais, pašlakstyti alyvuogių aliejumi ir šauti į orkaitę, kol švelniai paruduos. Per kelias minutes pasigaminsite visai naują produktą – skanius krutonus (arba duonos trupinius), kuriuos galėsite ir vienus triaukšti, ir į salotas ar sriubas siųsti, ir puikų desertą sukonstruoti.

Juoda duona„Beatos virtuvė“ kepama su ruginiais miltais ir gausybe sėklų. Saulėgrąžos, linų sėmenys, moliūgų sėklų branduoliai sudaro net trečdalį šios duonos svorio. Be to, ši juoda duona maloniai salsva. Saldumo jai suteikia jau nuo senų senovės naudojamas plikymo metodas bei salyklas. Skani šviežia ar paskrudinta.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

113

vaikai virtuvėje

Duokite vaikams daugiau ūkio darbų!

Vis dažniau galvoju, kur daugiau šiais laikais vaikams buityje pasireikšti, jei ne virtuvėje? Juk kojinės ir treningus skalbia skalbimo mašina, o lėkštes – indaplovė. O jei dar neduokdie kas savaitę namų tvarkytoja užsuka ir nekantri mama sutvarko vaikų rūbų spintą... Vaikams visai nebelieka pareigų namie. Pranyksta galimybė įveikti tingulį, „perlipti“ per save ir nuveikti ką nors naudingo ir apčiuopiamo. Lieka tik tenkintis proga gyventi lyg viešbutyje, įlindus į didesnį ir mažesnį ekraną... Tik bėda ta, kad laimės jausmo neįdedant pastangų ir neturint pareigų pajusti praktiškai neįmanoma (taip sako mokslininkai, ne aš). Galime kokiais norime malonumais apkaišyti savo vaikų kasdienį gyvenimą – rezultatas trumpalaikis. Nuobodu, nėr prasmės, nėr energijos, guliu... Žodžiu, duokit vaikams

Vilma Janulytė, 9 metų Saulės mama

daugiau ūkio darbų! Taigi vakarienė, pietūs ar pusryčiai šeimai gali tapti kiekvieno vaiko malonia ir prasminga pareiga. Tam tik reikia laiko ir kantrybės. Ir pirmiausia – tėvų! Viskas prasideda nuo kokių dvejų metų, reikia tik netingėti vaikų įsileisti į virtuvę, nes iš pradžių su jais daugiau tvarkymosi nei pagalbos... Netingėkite ir įtraukite vaikus. Su vaikais virtuvėje gali tekti užtrukti ilgiau, tvarkytis daugiau, bet kažkada tai duos labai gerų vaisių. Pasitikėkite. Aštrūs peiliai, verdantis vanduo, įkaitusios keptuvės – tėvams tikrai reikia stiprių nervų ryžusis vaikus įleist į štai tokią „žaidimų aikštelę“. Ką daryt? Ramiai mokyti, rodyti, leisti bandyti, būti kartu su vaiku virtuvėje gana ilgai ir tik įsitikinus, kad peilis vaikui nebėra žaidimas, o kunkuliuojančio puodo

Kai vaikams visai nebelieka pareigų namie, pranyksta galimybė įveikti tingulį, nuveikti ką nors naudingo ir apčiuopiamo.

ilgą rankeną pats vaikas nusuka tolyn, kad netyčia neužkliūtų, po truputį galima palikti vaiką virtuvėje. Tiesa, nutikti virtuvėje kas nors nemalonaus vis tiek gali. Kaip ir gyvenime. Niekas nuo to neapsaugotas. Kurkite kartu. Jei įtrauksim vaikus į meniu planavimą, kulinarijos knygų ir žurnalų vartymą, idėjų siūlymą ir balsavimą sudarant pirkinių sąrašą, bus daug įdomiau ir jiems, ir mums. Beje, devynerių metų vaikas jau turėtų mokėti pats sukrauti reikiamų pirkinių krepšelį www.barbora.lt ar sudaryti produktų sąrašą, apskaičiuoti jų kiekius. Mokykite valdyti „projektą“. Mano nuomone, vakarienės gaminimas yra gera projektų valdymo mokykla. Juk reikia iš anksto susiplanuoti pirkinius,

Taigi vakarienė, pietūs ar pusryčiai šeimai gali tapti kiekvieno vaiko malonia ir prasminga pareiga.

įsivertinti turimą biudžetą, laiku apsirūpinti ingredientais, išspręsti virtuvėje kylančias problemas – sutvarkyti išbėgusius makaronus ar perkaitusį skrebutį... Moko valdyti emocijas, kai nepasiseka, ir patirti pergalės jausmą, kai puikiai pavyksta naujas receptas. Labai svarbu vaikus išmokyti dar vieno dalyko – šio projekto įgyvendinimas baigiasi ne ragavimu, o virtuvės sutvarkymu! Tai jau turėtų sugebėti devynerių metų vaikas. Nors iš pradžių šiuo klausimu daug būna pasipriešinimo ir pykčių. Pasirūpinkite motyvacija ir aiškiomis taisyklėmis. Kai kurie vaikai lėks į virtuvę su vėjeliu, bet didžioji dauguma atsikalbinės, nenorės, tingės. Ką daryti? Iš pradžių kalbėti gražiuoju, aiškinti, kad mama ir tėtis nėra jų tarnai ir patarnautojai, kad visi

Nutikti virtuvėje kas nors nemalonaus vis tiek gali. Kaip ir gyvenime. Niekas nuo to neapsaugotas.

114

prisideda prie namų ūkio. O kai ir tai nesuveikia, tiesiog griežtai ir aiškiai paskirstyti pareigas ir numatyti pasekmes. Aiškios namų taisyklės išmoko vaikus nesivelti į nesibaigiančius ginčus su tėvais, nes vis tiek baigtis aiški – vaikų pareigos nebus atšauktos. O laikui bėgant nekenčiami namų ūkio darbai, pavyzdžiui, valgio gaminimas, gali virsti net hobiu ar bent jau gera savarankiško gyvenimo startine pozicija.

VILMA JANULYTĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

115

vaikai virtuvėje

Vaikai ateina tam, kad galėtume vis atrasti ką nors nauja

Vaikai ir virtuvė – man šie du žodžiai pirmiausia asocijuojasi su „Žvaigždžių karų“ epizodais arba komedijomis, kur tėvams po vaikų šėlsmo tenka krapštyti blynus nuo lubų ir iki vidurnakčio plauti virtuvės sienas. Įtariu, kad tokį požiūrį atsinešiau iš tėvų – muzikantų namų, juk virtuvė neįsivaizduojama be peilių, o muzikantai labiau nei bet ką saugo rankas. Mano mažos virtuviniai eksperimentai baigėsi bandymu kepti duoną mamai dovanų. Duona buvo nevalgoma ir nors niekas manęs nebarė, smalsumą ir eksperimentus perkėliau į kitas gyvenimo sritis. Bet vaikai ateina tam, kad išjudintų mus iš komforto zonos ir galėtume atrasti vis ką nors nauja. Taigi, abu mano vaikai gimė su didele trauka virtuvės darbams. Daug labiau nei bet kokie žaislai juos domino puodai, tarkos ir plaktuvai. Net labai slepiami miltai ir cukrus yra (ir buvo) nuolat randami, o TV nepaliaujamai sukasi kulinarinės laidos – juk smagu įsikvėpti prieš imantis projektų.

Anna Vanagė, 14 metų Mariaus mama

Mūsų šeimoje visi mėgsta skaniai valgyti – o ką daryti, kai restoranai ir kavinės nebepasiekiami? Teisingai – atidaryti savo namų restoraną! Vaikai neturi išankstinių nuostatų, kas pavyks ir kas ne, todėl drąsiai imasi bet kokio patinkančio patiekalo ir eksperimentuoja. Nors pradžioje man atrodė, kad ohhh, gal geriau laikytųsi toliau nuo tų įkaitusių orkaičių ir puodų, dabar patyliukais džiaugiuosi, kai savaitgalį manęs virtuvėje laukia vaikų gaminti pusryčiai ar vakarienė. Štai keli dalykai, kurie gali būti naudingi. Net labai mažiems vaikams rodykite, kaip saugiai naudotis virtuvės

Mūsų šeimoje visi mėgsta skaniai valgyti – o ką daryti, kai restoranai ir kavinės nebepasiekiami? Teisingai – atidaryti savo namų restoraną!

rakandais. Matau, kad vaikai gana atsargiai naudojasi peiliais ir nusuka puodo su verdančiu vandeniu rankeną – galbūt taip yra dėl to, kad net visai mažiukams vis akcentuodavau, kad nereikia skubėti, kaip laikyti pirštus, kad neįsipjautume, kodėl geriau išpilti verdantį vandenį iš puodo, jei jo nebereikia, ir t. t. Žodžiu, sėkite žinių sėklą tada, kai niekas nieko negamina. Skatinkite žiūrėti kulinarijos laidas – įvairūs kulinarijos šou iš tiesų yra gera virtuvės mokykla. Tad jei patys nesate ramziai ir oliveriai, tos laidos papasakos jūsų vaikams, kaip taisyklingai tirpdyti sviestą garų vonelėje, kaip elgtis su karšta karamele ar bešameliu. Žodžiu, nuo „dešrelė vulgaris“ kilsite į naują, aukštesnį lygį. Aptarkite, kas galima ir kas ne. Viskas, kas draudžiama, tampa svajone. Vis

Vaikai neturi išankstinių nuostatų, kas pavyks ir kas ne, todėl drąsiai imasi bet kokio patinkančio patiekalo ir eksperimentuoja.

dėlto galbūt nenorėsite, kad jums nesant namuose vaikai išsitrauktų elektrinį grilį. Tokiais atvejais padeda susitarimai – kiekvieną virtuvinį sumanymą prašau derinti su manimi, kai kuriuos leidžiu daryti tik savaitgaliais, kai galiu kontroliuoti padėtį, kitus, žinau, įveiks jau ir vieni (dukrai 11 m., sūnui tuoj bus 14 m.) Daugelis įgūdžių formuojasi vaikystėje, tad jei norite, kad ateityje vaikai kviestų sekmadienio pietų – verta leisti juos į virtuvę kuo anksčiau. Bet darykite tai tuomet, kai jausite, kad jau laikas. Kitu atveju bus tik daug įtampos. Mano vaikai tikrai negamino ketverių ar penkerių, bet puikiai tai daro dabar. Laikas kartu ir karantinas. Viena vertus, norime kuo daugiau kokybiško laiko

Jei norite, kad ateityje vaikai kviestų sekmadienio pietų – verta leisti juos į virtuvę kuo anksčiau.

116

su artimiausiais, bet, pripažinkime, karantinas, kai labai daug laiko esame tarsi akvariume su vaikais, darbais, jausmais ir pareigomis, vargina visus. Būtent šiuo metu leisti vaikams padėti su visokiais ūkio darbais labai naudinga – jiems irgi reikia pajudėti, „išsikrauti“, o gamindami šeimai maistą jausis reikalingi ir svarbūs. O jūs galbūt turėsite laiko tiesiog ramiai išgerti kavos. Valgyti juk vis tiek reikia.

ANNA VANAGĖ

KĘSTUTIS VANAGAS

117

vaikai virtuvėje

ma�aronai Saulės

su brokolių ir pievagrybių padažu

Nenustebkit, tikrai vaikų mėgstamas receptas. Lengvai supjaustomi brokoliai ir pievagrybiai su grietinėle ir parmezanu yra vienas skaniausių padažų makaronams.

Reikės: • brokolio galvos • mažesnės pievagrybių dėžutės (250 g) • šlakelio alyvuogių aliejaus • 150–200 ml grietinėlės (tinka įvairaus riebumo) • poros saujų tarkuoto kietojo sūrio • 1 sultinio kubelio • 250 g nevirtų makaronų • druskos, pipirų 1. Pievagrybius supjaustom kubeliais arba kaip kas mokate. Brokolius pasmulkiname iki norimo dydžio, tik nededame stambiųjų kotų arba juos supjaustome kuo smulkiau. 2. Pasigaminame sultinį – kubelį kokybiško sultinio dedame į puodelį ir užpilame verdančiu vandeniu. Reikės maždaug 200– 250 ml vandens, maždaug tiek ir telpa puodelyje. 3. Pakaitiname keptuvę su šlakeliu aliejaus (keptuvės rankena turi būti nusukta nuo virėjo, kad netyčia neužkliūtume). Sudedame pievagrybius, paskrudiname juos vis pavartydami apie 4 min., užbarstome druskos ir pipirų. 4. Suberiame į keptuvę brokolius ir viską užpilame 200 ml sultinio. Jei turime dangtį, uždengiame ir leidžiame bent 5 min. pasitroškinti. 5. Tuo metu pagal instrukcijas verdame mėgstamus makaronus – į verdantį puodą, stovintį toliau nuo mūsų, įberiame druskos, sudedame makaronus ir sekame laiką. 6. Makaronams išvirus į keptuvę su brokoliais ir pievagrybiais supilame grietinėlę (galima keisti riebia grietine). Jai sušilus į keptuvę suverčiame nusunktus makaronus ir juos gerai sumaišome su padažu. 7. Dedame į lėkštę ir pabarstome tarkuotu kietuoju sūriu.

118

fo sriuba Mariaus

Marius yra tikras gurmanas. Prireikus gali valgyti bet ką, tačiau jo širdis priklauso azijietiškai virtuvei. Sušiai, rolsai, aštrios salotos ir wok keptuvės gėrybės, ir, žinoma, kvapios, gilios, skonių kupinos sriubos. Šią vietnamietišką fo ragavome kažkuriame restorane visa šeima, ir jau tada Marius užsisvajojo, kad galėtų pats išmokti tokią pagaminti. Gūglas padėjo ir netrukus rinkomės iš kelių receptų, galiausiai apsistojome ties vienu, papasakotu keliautojo žurnalisto Vytaro Radzevičiaus, tik dar pridėjome kelis potėpius – ypač mums patinka džiovintų žaliųjų citrinų lapų nata. Marius šią sriubą gali gaminti ir valgyti nors kasdien – jos esmė yra lėtai išvirtas sultinys iš itin nebrangių kaulų, o tada jau viską pjaustom, negailim padažų ir... džiaugsmingai skanaujame!

Reikės: • 1,5 kg jautienos kaulų su mėsos likučiais • 1 svogūno • 3 aitriųjų paprikų • gero nykščio dydžio imbiero gabaliuko • 3 šaukštų žuvies padažo • 100 g virtų ryžių makaronų (plokščių) • 500 g plonai pjaustytos jautienos nugarinės • 4 l vandens • saujos konservuotų pupų daigų • svogūnų laiškų • kalendrų • bazilikų • džiovintų žaliųjų citrinų lapų • 1–2 žaliųjų citrinų (supjaustytų ketvirčiais) • aštraus padažo „Sriracha“ • druskos

1. Įkaitiname orkaitę iki 220 °C, pašauname jautienos kaulus ir kepame apie valandą, kol paruduos. Mes kartais kaulus kepame iš anksto, o sultinį verdame jau kitą dieną, tokiu atveju uždengiame indą su kaulais folija ir dedame kur šalčiau, – į šaldytuvą arba nešame į balkoną. 2. Sodrus sultinys – visa šios sriubos esmė, todėl jį verdam ilgai ilgai, 6–8 valandas ant lėtos ugnies. Kaulus užpilame vandeniu, pagal skonį pasūdome. Svogūną nulupame, įpjauname kryžmai, metam į puodą. Ten pat sudedame žuvies padažą, plonai papjaustyto imbiero (dalį pasiliekame patiekti), dalį nuplautų ir išilgai perpjautų aitriųjų paprikų (jei bijote aštrumo, galite išimti sėklytes), saujelę džiovintų žaliųjų citrinų lapų (perkame rytietiškų produktų parduotuvėje), druską. Žinoma, galima virti ir trumpiau, bet tikroji fo – tai ilgai virtas sultinys.

3. Ryžių makaronus ruošiame pagal instrukciją ant pakelio – dažniausiai pakanka užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 5–6 min. Nupilame vandenį, nusausiname makaronus. 4. Visus žalumynus, aitriąsias paprikas smulkiai supjaustome, sudedame į atskirus dubenėlius. Nukošiame sultinį ir 5 minutėms į jį sumetame plonai pjaustytą jautieną. Po kelių minučių galima ją išgriebti į dubenėlį. 5. Viskas! Visi valgytojai kviečiami imti po dubenį ir konstruoti savo porciją! Į kiekvieną dubenį dedame makaronų, nugarinės, dosniai žalumynų ir aitriųjų paprikų. Dedame daigus. Viską užpilame sultiniu, o aštrumo mėgėjai dar įsiberia pjaustytų aitriųjų paprikų ir kelis lašus ar net šaukštelį padažo „Sriracha“. 6. Įspaudžiame ketvirtį žaliosios citrinos ir mėgaujamės!

119

Kaip prižiūrėti odą ir plaukus žiemą: patarimai visai šeimai Šerpetojančios vaikų rankos, skilinėjantys ir įsielektrinę plaukai, pleiskanos ir sausa kūno oda – žiema mums atneša ne tik laukiamą sniegą. „BIOK laboratorijos“ naujų produktų ekspertė Gintarė Mykolaitienė dalijasi patarimais, ką daryti, kad net ir žiemą visa šeima galėtų džiaugtis sveika oda ir žvilgančiais plaukais.

PRADĖKITE NUO VIZITINĖS KORTELĖS – RANKŲ Žvarbus vėjas, šaltis lauke, dažnas rankų plovimas, dezinfekavimas bei sausas oras patalpose – nemenkas iššūkis tiek suaugusiųjų, tiek vaikų rankų odai. Jai gali padėti tik tinkamos kasdienės rankų higienos priemonės, tikina „BIOK laboratorijos“ naujų produktų ekspertė. „Visų pirma, ieškokite natūralios sudėties muilo, papildyto drėkinamaisiais komponentais, pavyzdžiui, glicerinu arba alavijų geliu. Pastarasis ne tik intensyviai drėkina odą – ji tampa minkštesnė bei švelnesnė, bet ir veiksmingai kovoja su daugybe bakterijų rūšių, pasižymi raminamuoju poveikiu ir net RANKŲ MUILAS su alavijų geliu

RANKŲ KREMAS su alavijų geliu, praturtintas saulėgrąžų aliejumi

lėtina odos senėjimo procesą. Todėl šio gelio turintis rankų muilas – puikus pasirinkimas visai šeimai“, – pataria G. Mykolaitienė. Nusiplovę rankas nepamirškite jų kaskart palepinti kremu. Tai pirmoji pagalba darbščioms mamų rankoms, rūpestingiems tėčių delnams ir mažiems vaikų pirščiukams. „Norėdami dar efektyviau drėkinti ir maitinti, galite nakčiai ar kelioms valandoms, pavyzdžiui, žiūrėdami smagų filmą, storu kremo sluoksniu išteptas rankas apmauti medvilninėmis pirštinėmis. Jos suteiks lengvą šiltnamio efektą, kuris leis odai geriau įsisavinti naudingąsias medžiagas, o rankų kremas veiks tarsi kaukė“, – teigia „BIOK laboratorijos“ naujų produktų ekspertė. Kartais rankas reikėtų švelniai nušveisti – taip pašalinsite negyvas odos ląsteles. Pavyzdžiui, plaunate puodelį su kavos tirščiais – galite jais lengvai pamasažuoti rankas. Tik nereikėtų persistengti – pakaks 2–3 kartų per mėnesį.

120

re klami ni s p roj ekta s

Galite nakčiai ar kelioms valandoms, pavyzdžiui, žiūrėdami smagų filmą, storu kremo sluoksniu išteptas rankas apmauti medvilninėmis pirštinėmis. Jos suteiks lengvą šiltnamio efektą.

ODOS DRAUGAS ALAVIJAS Žiemą rūpestingai prižiūrėti reikėtų ne tik rankų, bet ir visą kūno odą. Mat šaltuoju sezonu gali sutrikti odos epidermio barjerinė funkcija, todėl kūno oda linkusi greičiau išsausėti, gali parausti ar net pradėti niežėti ir šerpetoti. „Norint išvengti nemalonių odos pojūčių ir sumažinti sausumą, kasdien arba pagal poreikį reikėtų naudoti drėkinamąsias ir nuo drėgmės praradimo apsaugančias priemones. Jos ne tik sudrėkins, bet ir suminkštins bei apsaugos odą, – įsitikinusi G. Mykolaitienė. – Kaip ir rankoms, taip ir visam kūnui drėkinti tinka produktai su alavijais. Mat juose gausu odai reikalingų vitaminų B12, A, C, taip pat kalcio, geležies, magnio, vario, natrio, cinko ir kitų

DUŠO ŽELĖ su alavijų geliu

KŪNO JOGURTAS su alavijų geliu, praturtintas saulėgrąžų aliejumi ir vitaminu E

mineralinių medžiagų. Negana to, alavijuose gausu polisacharidų, kurie ypač naudingi odai, kai norime ją pridrėkinti, bei aminorūgščių, kurios padeda reguliuoti odos pH ir atkurti elastingumą.“ Tiesa, reikėtų nepamiršti, jog mūsų oda sausėja ir iš vidaus – gauname mažiau vitaminų iš maisto, sumažėja išgeriamo vandens kiekis. Todėl žiemą svarbu savo oda pasirūpinti ne tik iš išorės. Į kasdienį šeimos valgiaraštį įtraukite

Nors kaukė iš dalies padeda apsaugoti veido odą nuo šalčio, verta žinoti, jog šaltame ore apsauginės veido kaukės geriau nenusiimti. Mat po ja susidaręs kondensatas gali pakenkti odai.

daugiau šviežių vaisių ir daržovių, jeigu reikia, vartokite maisto papildus ir vitaminus bei nepamirškite gerti pakankamai vandens. Be to, „BIOK laboratorijos“ naujų produktų ekspertė primena, keliaujant į parduotuvę ar ruošiantis pasivaikščioti gryname ore, odą saugoti nuo žvarbaus šaltuko – lauke mūvėkite šiltas pirštines, kepurę, ryšėkite šaliką, žinoma, nepamirškite apsauginės veido kaukės. Nors kaukė iš dalies padeda apsaugoti veido odą nuo šalčio, verta žinoti, jog šaltame ore apsauginės veido kaukės geriau nenusiimti. Mat po ja susidaręs kondensatas gali pakenkti odai.

ŽVILGANTIEMS PLAUKAMS SIŪLO NATŪRALIAS PRIEMONES Žiemą plaukus ypač alina sausas patalpų oras ir nuolatinė temperatūrų kaita. Tai vienos pagrindinių priežasčių, dėl kurių jie ima šiauštis, veltis ar net skilinėti. Todėl kasdieniam naudojimui svarbu rinktis šampūnus ir kondicionierius, kurie plaukus aprūpintų papildoma drėgme ir maitinamosiomis medžiagomis. Ilgaplaukėms vertėtų bent kartą per savaitę palepinti juos intensyviai maitinančia kauke. Tiesa, galvos oda gali išsausėti, sudirgti ar pradėti pleiskanoti ir dėl naudojamų

ŠAMPŪNAS su alavijų geliu

PLAUKŲ KONDICIONIERIUSKAUKĖ su alavijų geliu, praturtintas saulėgrąžų aliejumi

plaukų priežiūros priemonių, kurių sudėtyje būna per didelis kiekis paviršinių aktyviųjų medžiagų. Todėl G. Mykolaitienė ir šiuo atveju pataria į pagalbą pasitelkti alaviją. Mat ši sudedamoji dalis ne tik drėkina, bet ir puikiai nuramina sudirgusią galvos odą, sumažina niežėjimą bei pleiskanojimą. „Iš tiesų, norint nuolat džiaugtis sveikais, stipriais ir blizgančiais plaukais į savo šeimos narių plaukų priežiūros rutiną vertėtų įtraukti kuo daugiau

Ilgaplaukėms vertėtų bent kartą per savaitę palepinti plaukus intensyviai maitinančia kauke.

natūralesnių produktų. Lengviau tokias priemones parduotuvių lentynose padės atrasti specialūs pakuočių ženklai. Pavyzdžiui, „Ecocert Cosmos Natural“ sertifikatu pažymėtų prekių sudėtyje esančios sudedamosios dalys atitinka tarptautinį natūralios kosmetikos standartą“, – pasakoja naujų produktų ekspertė.

121

AUGU BUITYJE

UŽSISPYRĖLIŲ SUTRAMDYMAS, purvini vaikai – laimingi vaikai, o dėmės po vakarienės arba dėmių Sako, liudija apie gerai praleistą laiką. Vis dėlto niekam nesinori valymo ilgai vaikščioti su trimis aukštais dėmių. O kartais gali kokia viena kita nuospauda atsirasti bandant iš baltų žinynas irdrabužių išgremžti oranžines tyreles ar pomidorų padažą... Ką daryti ir kuo valyti dėmes? Pasitarėme su jumis, miela bendruomene, paskaitėme senosios liaudies išminties ir sudėjome patarimų bei gudrybių rinkinį.

DĖMIŲ VALYMO ABC Neleiskite dėmėms įsipatoginti: jei susitepėte ir negalite dėmės išvalyti tuojau pat, suteikite bent jau „pirmąją pagalbą“ – nuplaukite tą vietą šiltu vandeniu ir muilu. Kuo ilgiau užlaikysite nešvarumus, tuo sunkiau juos bus išvalyti. Prieš valydami dėmę, nustatykite audinio sudėtį. Jei bijote, kad valiklis

Kovai su dėmėmis namuose

gali paveikti spalvą, pirmiausia pamėginkite juo patrinti nedidelį plotą

turėkite kempinėlių, seną dantų

mažiausiai matomoje vietoje.

šepetėlį, šviesios medžiagos

Dažnai valydami dėmes paliekame dar platesnį purviną ratilą. Kad taip nenutiktų, dėmę reikia pradėti trinti nuo kraštų į vidurį. Pasirinkta valymo priemone geriausia sudrėkinti švaraus audinio skiautę

atraižėlių, popierinio rankšluosčio ar sugeriamojo popieriaus. Pravers ir skalbimo muilas, actas, soda,

arba kempinėlę ir ja trinti išteptą vietą. Taip valymo priemonė bus tolygiau

vandenilio peroksidas, talkas arba

paskirstyta ir įsigers tiksliai į dėmę.

krakmolas. Jei turėsite šių priemonių

Jei dėmė labai įsisenėjusi ir vargti teks ilgiau, po dėme patieskite kito švaraus audinio atraižą. Tuomet dėmę ištepkite valymo priemone ir ant viršaus dėkite tvirto popierinio rankšluosčio ar sugeriamojo popieriaus, kad šis sugertų nešvarumus.

122

KUO APSIGINKLUOTI?

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

po ranka, lengvai išvalysite daugybę dėmių.

AISTĖ RUDZKYTĖ žino įvairiausių gudrybių, kaip paveikti uogų, prakaito ir riebalų dėmes:

SKALBIMO MUILAS (ŪKINIS) – IŠTIKIMIAUSIAS PAGALBININKAS

„Actas ir skalbimo muilas labai gerai išima uogų dėmes. Balinamoji dantų pasta su soda ir peroksidu (viską tepti ant dėmės eilės tvarka) išima prakaito ir dezodoranto dėmes iš baltų drabužių. Tereikia užtepti, palaikyti, įmesti į skalbimo mašiną ir išskalbti įprastu režimu. Riebalų dėmes taip pat paprasta išimti: aš ant dėmės pilu indų ploviklio, palaikau ir skalbiu įprastu režimu. Svarbiausia pirma išvalyti dėmę, o tik vėliau skalbti aukštoje temperatūroje: jei iškart skalbsime aukštoje temperatūroje ir dar išlyginsime drabužius, dėmė bus užkonservuota ir niekaip jos nebeišimsime.“

Senuosiuose namų ūkio vadovėliuose gausu patarimų, kaip valyti drabužius liaudiškomis priemonėmis – juk tokios valiklių įvairovės dar nebuvo. Bet žinote, kas nepasikeitė per daugiau nei pusę šimtmečio? Ir toliau skamba liaupsės skalbimo (vadinamajam ūkiniam) muilui! Mūsų bendruomenės apklausoje bene dažniausiai pasakojote, kad visų pirma dėmę trinate skalbimo muilu arba valikliais su šiuo muilu.

SIMONA VITKAUSKIENĖ papasakojo, kad peroksidas iš vaistinės jai nepamainomas pagalbininkas:

„Ir riebalams, ir vaisių, uogų dėmėms naikinti. Tinka bet kokios spalvos audiniams. Man nieko nesugadino. Jei turiu po ranka – pilu iškart ant dėmės, ant sauso drabužio. Vėliau skalbiu su kitais skalbiniais. Jei dėmė stipresnė – pakartoju prieš pat skalbdama.“

Tai visiškai natūralus produktas, kuris puikiai tinka alergiškiems žmonėms ir nekenkia mūsų organizmui. Be viso to – tikras dėmių siaubas ir puikus dezinfekantas! Tik vertėtų rinktis ne balintą ir prikvėpintą, o natūralios sudėties muilą. Pastebėsite skaičius – 72 %, 70 %, 65 % – tai riebiųjų rūgščių kiekis. Kuo procentas didesnis, tuo geriau muilas susidoroja su purvu. Kaip naudoti? Dėmę sudrėkiname, pamuiluojame ir palaikome. Tuomet išskalaujame. Dar kartą įtriname muilu ir dedame plauti į skalbyklę. Pasigaminkime valiklį su skalbimo muilu. Skalbimo muilą su tulžimi sutarkuojame drožlėmis, sumaišome su amoniaku. Jo pilame tiek, kad muilas ištirptų ir susidarytų tiršto sirupo konsistencija. Šiuo tirpalu įtriname dėmes ir vėliau jas išskalaujame.

3 m. Nidos ir 9 m. Rusnės mama RAIMONDA

MIKALČIŪTĖ-URBONĖ įvaldžiusi karšto vandens

ginklą prieš dėmes:

„Nuostabų receptą, kaip valyti uogų, vaisių ir šokolado dėmes, man pasakė draugė. Ji taip pat augina vaikus, tad jau buvo išbandžiusi ir užtikrino, kad karštas vanduo daro stebuklus. Neslėpsiu – iš pradžių tai skambėjo kaip nesąmonė. Bet užteko vieno karto (kaip kokioje reklamoje!) ir supratau, kokį naudingą dalyką atradau. Karštu vandeniu man geriausiai išsiplauna įvairių uogų, šokolado bei purvo dėmės. Kiek mažiau veiksmingas šis būdas stengiantis panaikinti žolės ir riebalų dėmes. Kaip tas dėmes valyti? Užverdu vandenį ir pasiruošiu vietą, kur galėčiau saugiai užpilti vandenį ant drabužio iš aukštai. Dažniausiai tai darau vonioje: nusinešu vandenį ir stovėdama iš aukštai užpilu ant dėmėtos vietos. Jei reikia, pakartoju (užverdu vandens iš naujo ir vėl užpilu). Taip dėmes valau iš medvilninių ir lininių drabužių. Šis būdas netinka vilnoniams ir sintetiniams audiniams.“

123

AUGU BUITYJE

UOGOS IR VAISIŲ SULTYS

ALIEJUS IR KITI RIEBALAI

Priešnuodis riebalų dėmėms yra skalbimo muilas, o jei dėmė visai šviežia – karštas vanduo. Ne viena patarėte iš pradžių panaudoti ir indų ploviklį: palaistyti juo dėmę ir išskalbti skalbyklėje. Riebalines dėmes tirpdo ir spiritas, acetonas ir netgi benzinas, bet jais negalima valyti sintetinių audinių, o užpylus ant dėmės negalima ilgai laikyti: skubiai sugerti talku arba krakmolu. Jei riebalais ištepėte baldus, skubiai ant dėmės uždėkite sugeriamojo popieriaus arba tvirto popierinio rankšluosčio gabalą ir paspauskite

Pirmiausia daugelis jūsų patariate šviežutėlę uogų dėmę užpilti karštu

KAVA, ŠOKOLADAS IR ARBATA

Šviežias dėmes plaukite stipriu druskos tirpalu arba pamerkite į gerai pasūdytą šiltą vandenį. Taip pat galite dar drėgną vietą apiberti druska ir palaikyti. Įsisenėjusias dėmes paveikia soda. Iš vilnos ir šilko audinių šias dėmes padeda išvalyti skalbimo muilas, tamsius audinius geriau valyti jo tirpalu.

aukštai (tik taip nevalykite sintetinių ir vilnonių audinių). Kai kam iš feisbuko bendruomenės narių pavyko uogų dėmes išvalyti jas patrynus kūdikiams skirtu aliejuku ir tuomet išskalbus. Pienas taip pat veikia kaip uogienės valiklis. Pasakojote, kad, pamerkus į pieną, iš audinių pavyksta išvalyti net mėlynių dėmes. Taip pat uogautojų drabužius galite patrinti dantų pasta. Šviesų drabužį pamėginkite išvalyti citrinų sultimis, o spalvotam naudokite jas praskiestas. Jei dėmė nepranyksta, galite pabandyti pavalyti degtinėje ar perokside pamirkyta

šiltu (ne karštu) lygintuvu. Tuomet

šluoste. Nenaudokite muilo!

pavalykite dėmę šampūnu, skirtu baldams ar kilimams plauti.

vandeniu – pilti nedidele srovele, iš

KRAMTOMOJI GUMA

Įsėdote į kramtomąją gumą ar ji prilipo kuprinėje? Jei įmanoma, dėkite daiktą į šaldiklį arba apdėliokite ledo gabalėliais – guma sustings ir lengviau nuimsite. Jei nuėmus lieka dėmė, vietą pašveiskite senu dantų šepetuku arba iš blogosios pusės pavalykite acetonu ir išskalbkite skalbyklėje.

KRAUJAS

Kraujo dėmių negalima plauti karštame vandenyje: reikia pamerkti

IRMA VILLARI: „Jei naudojate optinius dėmių valiklius (ypač baltiems audiniams), nuėję į diskoteką ar patalpą su neonine šviesa, vargu ar dar liaupsintumėte tokį gaminį. Dėmė nepanaikinama, o tiesiog optiškai paslepiama ir tą labai gerai parodo neoninė šviesa. Net ir savęs nenuodijant riebalų dėmes puikiai išvalo krakmolas bei skalbimo muilas. Dar vienas natūralus dėmių valiklis yra natrio perkarbonatas (deguonies baliklis), naudojamas grynas Vakarų šalyse ir vis labiau populiarinamas įvairių žalių jų ir gamtos judėjimų, nes visi cheminiai optiniai valikliai teršia aplinką.“

124

į šaltą ar drungną vandenį. Kraujo dėmes puikiai naikina skalbimo muilas su tulžimi ir soda. Iš vilnonių medžiagų kraujo dėmę galima išvalyti kelis kartus užbarsčius krakmolo ir jį nubraukus šepečiu. Jei kraujo dėmės labai senos ir įsigėrusios, pamėginkite pasitelkti peroksidą arba amoniako tirpalą.

SAKAI

Pasivaikščiojus miške išvalyti sakus – nelengva užduotis. Pirmiausia nuo audinio reikia nugramdyti sakus

POMIDORŲ PADAŽAS

peiliu ar šakute ir padėti jį į šaldymo kamerą. Po kelių valandų šaltyje palanksčius išteptą vietą sakai turėtų išbyrėti. Jei tai nepadeda, teks į

Oi, skani buvo lazanija... O ant pilvo atsiradusią pomidorų padažo dėmę patrinkite šluoste, pamirkyta vandenilio perokside ar baltojo vyno acte. Raudoną dėmę taip pat gali padėti panaikinti druska. O jei

RAUDONASIS VYNAS

vynu... Žiūrėk, ir ant staltiesės liko

ploviklis. Jei jau visai niekas nepadeda,

raudonas žiedas, ir juokiantis ant

patrinkite lengvai benzinu sudrėkintu

palaidinės užtiško. Vyno dėmes iš

vatos gumulėliu ir išplaukite.

drabužių valome taip pat, kaip ir uogų bei sulčių. Išgelbės peroksido bei indų ploviklio mišinys (santykis 3:1): užtepkite, palikite 20 min., nuskalaukite. Jei dėmė atsirado ant sunkiai skystį geriančio paviršiaus, pvz., medinio stalviršio, pirmiausia dėmę apiberkite druska, palaikykite ir patrinkite. Raudonąjį vyną neutralizuoja ir... baltasis vynas: užpilkite jo ant dėmės, palaikykite ir

O čia tai pripasakojote mums netikėtumų! Pasirodo, kovojant su rašalu ant audinių ir sienų labai praverčia plaukų lakas. Užpurškiate, palaukiate ir nuvalote: lakas bus išstūmęs dėmę, nereikės net trinti. Rašalo dėmes taip pat padeda išplauti citrinų rūgštis, praskiestas actas ir rūgpienis: patrinkite išteptą vietą, kai dėmė išsisklaidys, nuskalaukite. Iš šilkinių audinių rašalą turėtų išimti šiltas sūrus vanduo arba skiestas actas.

ar benziną.

Oi, ko tik nebūna su raudonuoju

tai kečupas, pagelbės ir skystas indų

RAŠALAS IR MENAS ANT SIENŲ

pagalbą pasitelkti skiediklį – acetoną

išskalaukite šiltame vandenyje.

Nepavyko išvalyti? Susikurkite naują drabužį! Tyrelės dėmės neatsiskalbė, į pledą kažkas slapčia nusivalė uogiene išteptas lūpas, ant mėgstamos suknelės riebalų dėmė užsibuvo per ilgai... Gaila! Bet dar ne viskas prarasta. Pažvelkite į situaciją kūrybiškai ir prikelkite drabužį naujam gyvenimui: pasigaminkite aplikaciją, prisiūkite karoliukų, susukite siūlų kutukų

VAŠKAS

ir kamuoliukų, pritaikykite gražią segę. Arba nusipirkite tekstilei

Pokalbis tęsiasi, vaišės nesibaigia, o

skirtų markerių ir ant dėmės ką nors

vaškas kapsi ant staltiesės... Nepulkite

nupieškite, gal dėmė virs įdomiu

braukti dar šilto vaško nuo audinio –

gyvūnu ar pieva gražiausiems

taip jį tik dar labiau įtrinsite. Kai

žiedams – tebus ji fonas jūsų naujoms

vaškas sustings, nubraukite jį peiliu

idėjoms.

ar nuimkite ranka – veikiausiai liks riebi dėmė. Po dėme padėkite popierinio rankšluosčio, ant dėmės – gabalą audinio ir lyginkite vidutinio karštumo lygintuvu. Vaškas turėtų susigerti į popierių. Jei tai audinys, kurio lyginti negalima, pamėginkite dėmę valyti spiritu.

125

126

Minimalizmas namuose su 100 augalų

Auginant apie 130 augalų gali kilti įvairių iššūkių, nes norisi išlaikyti vientisą interjerą ir tinkamai jais rūpintis – juk tai nėra daiktas, kurį gali padėti bet kur, o atsibodus paslėpti spintoje ir pamiršti. Tai gyvybė, už kurią esame atsakingi, tad man svarbu suteikti jai geriausias sąlygas bei priderinti prie aplinkos ir kitų augalų taip, kad atsiskleistų lapų grožis ir tekstūra. Vienas iš paprasčiausių šią užduotį palengvinančių būdų yra vazonai – renkuosi minimalaus dizaino, vienspalvius juodus ar neglazūruoto molio. Jie neužgožia augalo struktūros, dera tarpusavyje ir harmoningai įsilieja

Julius Tarutis

filmų ir tekstų kūrėjas, augalų mylėtojas, minimalistas

į interjerą, kurio pagrindinės spalvos yra neutralios – balta, ruda, pilka, šiek tiek juodos. Taip pat namuose vyrauja natūralios medžiagos – mediniai baldai, akmens masės plytelės, stiklo, molio bei džiovintų augalų dekoracijos. Visos šios natūralios spalvos ir tekstūros išryškina augalų žalumą, tad daugiau nei šimtas gyventojų vienose namų vietose

Kaip užmezgiau ryšį su augalais

tampa išskirtiniais, skulptūriškais akcentais, o kitose tarsi

Apsigyvenęs užmiestyje vieną vakarą pro miegamojo

susilieja į vieną žalią erdvę.

langą stebėjau vėjo kedenamas obelis. Pagalvojau, jog norėčiau ir namuose jaustis taip, kaip gamtoje – juk ten

Augalas – žmogui, žmogus – augalui

niekada nieko nėra per daug, viskas harmoninga ir turininga.

Man tai niekada nebus tik kažkas „žalio ir gražaus“. Tai

Nuo šios minties kibirkšties prasidėjo mano kelionė į

gyvybės forma, per kurią susilieju su gamta ir tampu jos

augalų pasaulį. Su šypsena veide prisimenu, kaip namuose

esaties dalimi.

apsigyveno pirmieji augalai – dvi milžiniškos jukos, kurias

Augalai pagyvina ne tik namus, bet ir jais besirūpinantį

atsivežiau iš tetos namų ir papuošęs lempučių girliandomis

žmogų. Ne veltui yra posakis: „Pažvelk į žmogaus namus

vakarais kaip vaikas jomis žavėdavausi. Taip pat prisimenu,

ir pamatysi, kas gyvena pačiame žmoguje.“ Žaluma

kaip bėgiodamas miške pamačiau nuostabų raudoną vijoklį,

asocijuojasi su ramybe, darna, jaukumu, o augalų

o kitą dieną žygiavau 4 kilometrus tam, kad galėčiau geriau

puoselėjimas suteikia ne tik vidinės ramybės, bet ir padeda

jį apžiūrėti. Atėjus pavasariui namuose sodinau įvairius iš

pažinti bei išjausti kitas gyvybės formas. Būdamas šalia

kiemo parsineštus augalus. Žinoma, išgyveno ne visi, tačiau

augalų žmogus jaučiasi arčiau gamtos, o saugus jaukumas

vienas margalapis krūmokšnis iki šiol gyvuoja kabančiame

padeda susikaupti, nesiblaškyti, dirbant sumažėja stresas ir

vazone. Pamažu gyvybės namuose daugėjo – įsigijau

nuovargis. Rūpinimasis kitais ir augimo stebėjimas atveria

smulkialapį fikusą ir sukulentinę žilę, o šeimos nariai ir

žmogų pasauliui, suteikia vidinės pilnatvės jausmą, o augalų

draugai ėmė dalytis pačiais įvairiausiais daigeliais.

priežiūra yra tarsi meditacija, tad ne veltui tokio pobūdžio

Atkaklesnė kelionė į augalų pasaulį prasidėjo galbūt visai

terapija taikoma įkalinimo įstaigose, globos namuose,

netinkamu, o gal pačiu tinkamiausiu metu – tuomet, kai

ligoninėse ir kitose vietose, kuriose tokia veikla ir būsena

buvo paskelbtas visuotinis karantinas. Būtent tada ėmiau

ypač svarbi.

labiau rūpintis namais, galėjau tam skirti daugiau laiko, o

Augalai puošia aplinką ir pagerina jų gyventojų emocinę

tai suteikė progą užmegzti stipresnį ryšį su augalais, juos

būseną, o švarūs ir estetiški namai atskleidžia augalo grožį,

pažinti, išmokti kantrybės bei empatijos. Supratau, kas yra

tad verta atsakingai išsirinkti naująjį gyventoją, įvertinti jo

tikroji darna, ir džiaugiuosi, jog tai nesibaigė sulig karantino

priežiūros ypatumus, parinkti tam tinkamą vietą bei vazoną.

pabaiga. Netgi priešingai – nuo to laiko augalų namuose

Sveikas ir gyvybingas augalas kasdien džiugins ir suteiks

daugėja, o kartu augu ir aš, ieškodamas rakto į jų pažinimą.

namams gyvybės, o skurdus, tiesioginės saulės nudegintas ar užmirštas tamsiame kampe teiks tik niūrumo. Šiuo metu

Šimtas augalų ir minimalizmas

kambariniai augalai yra bene neatsiejama namų ir darbovietės

Ar įmanoma harmoningai suderinti daugybę augalų ir

interjero dalis, tad informacijos apie juos apstu, o pasirinkimas

minimalistinį gyvenimo būdą bei interjerą? Tikrai taip. Aš

didėja sulig kiekviena diena. Netgi namų apyvokos prekių

propaguoju minimalizmą ir stengiuosi namuose laikyti tik

parduotuvėse asortimentas gana platus – galima rasti tiek

tuos daiktus, kurie turi savo paskirtį ar svarbią reikšmę, bei

įprastų chlorofitų ir monsterų, tiek įmantriai atrodančių

siekiu, kad namų aplinka būtų estetiška. Verta prisiminti, jog

alokazijų, kalatėjų, paparčių ar neįprastų filodendrų rūšių.

šis gyvenimo būdas dar nereiškia, kad nieko neturi. Tai sako,

Tad nuoširdžiai manau, jog kiekvienas gali rasti tai, kas atitiks

jog žmogus turi tai, kas yra prasminga, reikalinga ir teikia

pačius įvairiausius poreikius ir galimybes. Juk žaluma ypač

džiaugsmą. Mano atveju, tai – augalai.

svarbi dabar, kai už lango tiek daug pilkų atspalvių.

JULIUS TARUTIS

EGLĖ CIMALANSKAITĖ

127

128

KAIP IŠSIRINKTI AUGALĄ Patyrinėkite šviesą savo namuose – tai tarsi augalų maistas. Galbūt didelę dalį dienos spigina kaitri pietų saulė, gal vienintelis buto langas žvelgia į šiaurinę pusę, o šviesą užstoja gretimi daugiabučiai? Bet kuriai situacijai galima rasti pačių įvairiausių augalų, būtent todėl svarbu pažinti namų šviesą ir pasidomėti norimo augalo „pomėgiais“. Pavyzdžiui, ant pietinės palangės puikiai augs daugybė kaktusų ir sukulentų, o netoli jos tarps tokie šviesą mėgstantys augalai kaip palmės, strelicijos, įvairūs fikusai, raivės, nolinos, agavos, vaškuolės ir daugelis kitų. Tamsesnėse vietose vietose gali augti sansevjeros, zamiokulkai, aspidistros, įvairūs filodendrai, monsteros. Vidutinę šviesą bei rytinę ir vakarinę palanges puikiai įvertins nesuskaičiuojamas kiekis šiandien nesunkiai randamų augalų – skindapai, paparčiai, marantos, singoniai, dracenos ir daugelis kitų. Patalpos drėgmė – dar vienas svarbus augalų gerovės veiksnys. Įprasta namų drėgmė tinka daugeliui populiarių augalų, tačiau žiemą patalpose oras labai išsausėja, todėl prasčiau gali augti lepesni augalai: anturiai, marantos, kalatėjos, alokazijos, įmantresni paparčiai ir pan. Jei visgi norite sauso oro netoleruojančių augalų, galite juos įkurdinti terariume arba įsigyti nebrangų drėgmės matuoklį bei investuoti į oro drėkintuvą – taip bus sveikiau ne tik augalams, bet ir jums patiems. Pamąstykite, kiek laiko galėsite skirti priežiūrai. Galbūt esate rūpestingas ir mėgstate kasdien rūpintis namie esančia gyvybe, valyti augalų lapus, juos genėti, laistyti ir persodinti. O gal priešingai – norite ko nors labai nereiklaus?

Išsirinkę keletą patinkančių augalų pasidomėkite jų poreikiais, įvertinkite, ar galėsite suteikti tinkamas sąlygas. Taip pat pravartu pasidomėti, ar jie netoksiški gyvūnams. Šiandien tokios informacijos apstu – galite rasti ne tik straipsnių, bet ir ypač naudingos vaizdo medžiagos. Atidžiai apžiūrėkite, ar ant augalo nėra kenkėjų, tokių kaip skydamariai ar voratinklinės erkutės. Apžiūrėkite apatinę lapų pusę ir tas vietas, kuriose iš pagrindinio stiebo auga nauji lapai. Žinoma, tai dar nereiškia, kad augalas žus, tačiau juos išnaikinti gali būti sunku, tai užtruks daug laiko ir šiek tiek finansinių išteklių, tad pradedantiesiems rekomenduoju įsigyti kuo sveikesnius augalus. Nepabijokite parduotuvėje atsargiai ištraukti augalą iš vazono ir apžiūrėti šaknis. Jeigu žemės byra, o šaknų beveik nematyti, tuomet tikėtina, jog augalo šaknynas dar nepakankamai išsivystęs ir kurį laiką pagrindinė energija bus skiriama šaknims auginti, tad matysite mažiau naujų lapų, augalas sunkiau apsipras naujuose namuose. Įprastai sveika šaknų sistema apraizgo visą ar beveik visą gruntą, iš vazono ištrauktos žemės nenubyra, o pačios šaknys yra šviesios, kartais gelsvos ar rusvos. Pajuodavusios ir minkštos šaknys signalizuoja nemenką bėdą – puvinį. Susitvarkyti su šia problema gali būti gana sunku, tokius augalus ne visada pavyksta išgelbėti. Jeigu dėl augalo pasirinkimo jaučiatės nedrąsiai, nepabijokite apsilankyti ar susisiekti su specializuotomis augalų parduotuvėmis. Įprastai jose dirba atsidavę ir šią sritį išmanantys žmonės, kurie mielai patars ir papasakos apie norimo augalo priežiūrą. Dažnai ir augalai tokiose vietose būna sveikesni, gerai prižiūrėti, pasodinti į tinkamą žemę.

AUGALAI KELIAUJA NAMO Naujai atkeliavusį gyventoją greičiausiai norisi iškart patupdyti į naują vazoną ir įkurdinti pačioje šviesiausioje vietoje, tačiau tai ne visada geras sprendimas. Įprastai augalai nėra keliaujančios būtybės, tad vietos pakeitimas jiems gali sukelti stresą. Įsivaizduokite, kad jūs staiga persikraustėte į saulės kaitinamą Ispaniją ar šaltąją Aliaską. Ko gero prireiktų poros savaičių, kol apsiprastumėte su pasikeitimais. Panašiai jaučiasi ir augalai, tad leiskite jiems apsiprasti naujoje vietoje ir neišsigąskite, jei lapija šiek tiek pasikeis. Susilaikykite nuo didelio noro augalą iškart persodinti. Geriausia palaukti bent 2–3 savaites šiltuoju metu ir dar ilgiau šaltuoju. Taip pat verta išsiaiškinti, koks substratas yra tinkamiausias. Jei kartu įsigijote ir patį gražiausią vazoną, tuomet paprasčiausiai įdėkite į jį augalą su tuo vazonėliu, kuriame jis dabar auga. Persodinti iš karto rekomenduojama tik tada, kai tai būtina – pastebėjote šaknų puvinį, daugybę kenkėjų, pelėsį ar panašiai. Neskubėkite padėti augalo į jam skirtą vietą, ypač jei tai saulėta palangė. Įprastai net ir tiesioginę saulę mėgstantys augalai parduotuvėse tokių sąlygų negauna, tad ir prie

ryškios šviesos pratinkite pamažu – padėkite tolėliau nuo lango, kas savaitę pamažu pastumkite vis arčiau. Kitu atveju prie ryškios saulės nepratę lapai gali nudegti, paruduoti, pagelsti (žinoma, taip nutinka ne visada). Jei namie turite daugiau augalų, neskubėkite naujojo draugo iškart kurdinti šalia. Gali būti, jog ant augalo arba žemėse slepiasi nepastebėti kenkėjai ar jų kiaušinėliai, kurie gali paplisti ant kitų augalų. Geriausia būtų 2–3 savaites palaikyti augalą atskirai, kruopščiai apžiūrėti ir tuomet padėti arčiau kitų. Naujas augalas augs geriau, jei parsinešę namo lapus nuvalysite drėgna šluoste. Taip ne tik pašalinsite kvėpuoti trukdančias dulkes, bet ir galimus kenkėjus. Nenusiminkite, jei augalas atrodys „liūdnas“ ar neišgyvens. Nėra nė vieno augintojo, kurio sėkmė būtų absoliuti – kiekvienas yra praradęs bent vieną augalą. Svarbiausia yra pamąstyti, kas galėjo nutikti, ir bandyti dar kartą. Viena iš dažniausių priežasčių – perlaistymas. Pats nustebau sužinojęs, jog daugybė šiandien populiarių augalų mėgsta, kai tarp laistymų žemė pradžiūsta.

129

Jurga Dapkevičienė

Psichologė psichoterapeutė psichologejurga.lt

Maisto ruošimas žmonijos istorijoje – senas kaip ugnies naudojimas. Prijaukinta ugnis suteikė žmogui daugybę galių: verdant ar kepant maistą žūdavo mikrobai ir parazitai, maistas tapo lengviau kramtomas ir virškinamas, paprasčiau prieinamas. Urvo vidury degantis laužas kvietė žmones išlįsti iš pakampių, burtis, sušilti ir numalšinti alkį. Turbūt nuo pradžių pradžios šie procesai sieti ne tik su šiluma, sotumu, bet ir bendryste, pasitenkinimu, džiugesiu, ramybe, viltimi išgyventi. Galbūt dėl šių pozityvių asociacijų tiek daug žmonių iki šiol mėgsta ruošti maistą ar bent pasėdėti virtuvėje. Virtuvės darbai gali tapti ramybę ir saugumą

Pienininkė, Vermeer Jan (Janas Vermèris), 1660 m.

grąžinančiais ritualais. Sąmoningai juos atlikdami, patiriame pirmykštę ramybę, saugumą, galią ir kontrolės jausmą, taip pat būtinybę susitaikyti, kad mūsų galia ir kontrolė net

ir ramybės, saugumo, artumo jausmą. Sakoma, kad žindo-

virtuvėje nėra absoliuti.

mi kūdikiai su motinos pienu gauna tobulą pasitenkinimo,

Virtuvėje, kaip alchemiko laboratorijoje, vyksta svarbios

pilnatvės, visa apimančio išsipildymo jausmą. Mitologijoje

transformacijos: žali, kieti, pernelyg gryni produktai virsta

pienas – vienas iš didžiosios motinos atributų, pasitelktų

patiekalu – visuma, kuri visada yra daugiau nei tiesiog dalių

kuriant pasaulį. Jis siejamas su vaisingumu, sveikata, grožiu ir

suma.

jaunyste, gerove ir gausa.

Gaminant maistą užplūstanti pojūčių gausa sugrąžina

„Pienininkė“, paslaptingumu prilyginama Leonardo da

į vienintelį mums duotą laiką, į „čia ir dabar“ – akimirką,

Vinčio „Monai Lizai“, visus nuramins. Tai galingas vaizdinys,

kurią galime keisti, ir tikrovę, kurią kuriame. Matydami,

primenantis raminančias maisto gaminimo galias. Viskas

užuosdami, liesdami, skonėdamiesi tiesiame tiltus į praeitį,

labai paprasta, jei tik nepradedame pernelyg daug galvoti,

plečiame ir giliname dabarties patyrimą, išgyvename ryšį su

abejoti, svarstyti ir persvarstyti, o kaipgi visa tai vyksta, ar

kitais savo giminės vyrais ir moterimis, kurie ruošė maistą

pavyks, ar teisingai, gerai darau? Tiesiog imame ir darome:

sau ir šeimai, ragavo, valgė, maitino ir vaišino.

ramiai ir neskubėdami, kaip prieš dešimtį, šimtą ir tūkstantį

Net neturėdami galimybės jaukiai, šiltai ir patogiai būti savo virtuvėje, burti artimųjų ir draugų į didelį ratą, galime ieškoti vaizdinių, padedančių susigrąžinti pirmapradį saugumą ir ramybę. Vienas iš tokių vaizdinių galėtų būti Jano Vermeero

metų, gaudydami tą pirmapradį aiškumą, kaip būti gaminant maistą, valgydinant, vaišinant, žindant, einant, kvėpuojant. Šio pirmapradžio aiškumo ir linkiu. Lieka tik atrasti, kaip su juo susisiesite: kokie kasdieniai veiksmai taps jūsų sąmoningais ritualais, padedančiais kuo pilniau išgyventi

paveikslas „Pienininkė“. XVII a. olandų dailininkas nutapė

tikrovę, tęstinumą, ryšį su artimaisiais, protėviais, pasauliu

jauną, stiprią moterį, rūpestingai pilančią pieną. Rodosi,

ir savimi pačiais. Kas bus jūsų „pienas“, teikiantis ne vien

ji paprasčiausiai daro, kas būtina, nesigilindama, ar jai tai

sotumo, bet ir saugumo, ramybės, artumo bei vilties,

patinka.

kad pasaulis yra geras? Kas jus maitins, ramins ir augins?

Pienas yra „gyvas“ produktas. Nesvarbu, šventės ar

Kokios jūsų veiklos malšins nerimą, sklaidys abejonių

kasdienybė, taika ar karas, karantinas ar pati mirtis, pienas

bei nesibaigiančių apmąstymų miglas, didins saugumą ir

turi būti sutvarkytas. Toks įprastas darbas ir kasdienės būties

pasitikėjimą, grąžins prie pirmapradžio būties skaidrumo?

pavyzdys, kai neklausinėdami nei kodėl, nei kam, patinka ar nepatinka, tiesiog esame, būname ir darome.

130

Pienas – pirmasis maistas, teikiantis ne tik sotumo, bet

ASMENINIS ARCHYVAS

Atraskime savo virtuves ir naudokime viską, ką jos gali mums suteikti.

131

ITALIŠKA KOKYBE lamolisana.it

132