nygos konkurse s jūrų muziejus

Justinas Žilinskas ir Ūla Šveikauskaitė, dizaineris Zigmantas Butautis, grafinio scenarijaus autorius Titas Antanas Vilkaitis, istorinės medžiagos rengėjas Daumantas Kiulkys. Knygą išleido Lietuvos jūrų muziejus kartu su leidykla „Aukso žuvys“.

Gražiausią knygą, kaip jau yra įprasta, rinko autoritetinga profesionalių di- zainerių ir menininkų komanda: prof. Alvydas Klimas, Raimundas Žičkus, Agnė Kanaverskytė, Monika Gustaitė ir fotomenininkas Remigijus Treigys. Komisijai vadovavo dizaineris prof. Vakaris Bernotas. Bendru komisijos sprendimu gražiausios knygos laurai atiteko dar vienai Lietuvos jūrų muziejaus knygai – „Su jūra mes didesni“. Anot muziejaus direktorės Olgos

Žalienės, šią nedidelę knygą kūrė didelis kolektyvas: idėjos autorė Nina Puteikienė, tekstų autoriai Justinas Žilinskas, Romualdas Adomavičius ir N. Puteikienė.

Knygos dizaino sprendimai – EZCO kūrybinės agentūros – Birutės Kotrynos Kulikauskės, Santo Mankevičiaus, Linos Vigraitės ir Dovilės Macijauskaitės. Spausdino „BALTO print“. ►

Skai Iai Ir Faktai

▪ I. Kanto biblioteka Klaipėdos metų knygos rinkimus organizavo jau 17-us metus iš eilės.

▪ 17-ajame konkurse „Klaipėdos knyga 2022“ varžėsi 22 leidiniai, išleisti pernai.

▪ Konkurso metu šiemet suorganizuota 17 susitikimų su knygų autoriais ir leidėjais. Juose apsilankė daugiau nei 700 skaitytojų.

▪ Balsavimas už populiariausią knygą vyko 70 dienų.

▪ Užfiksuotas 2 051 balsas.

▪ Konkurso finansinis rėmėjas – bendrovė „Mūsų laikas“.

▪ Konkurso informacinis rėmėjas –dienraštis „Klaipėda“.

Varžėsi 22 leidiniai

◄ Šį konkursą jau 17-ąjį kartą organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešoji biblioteka. Tai unikalus, precedento neturintis konkursas, kuriame laimi visos dalyvaujančios knygos, nes jos susilaukia ypatingo bibliotekos, spaudos ir skaitytojų dėmesio. Visus 17 kartų teko dalyvauti konkurso organizatorių grupėje ir visada būti gražiausios knygos rinkimo komisijos nare. Todėl, matydama, kaip auga Klaipėdos leidėjų profesionalumas, kaip gražėja Klaipėdos mieste leidžiamos knygos, drįstu manyti, kad prie to neabejotinai prisidėjo ir šis konkursas. Žinoma, tai yra žaidimas, kuriame norisi nugalėti, bet, kita vertus, labai svarbu ir dalyvauti. Per visą konkurso laikotarpį biblioteka reklamuoja visas konkurse dalyvaujančias knygas, viešina informaciją apie leidinius bibliotekos tinklalapyje ir spaudoje, pokalbius su knygų autoriais transliuoja Lietuvos radijas. Biblioteka stengiasi ne tik padrąsinti leidėjus, bet ir padėti knygoms surasti kelią pas skaitytojus.

Konkursui „Klaipėdos knyga 2022“ buvo pateikti 22 leidiniai. Konkurse dalyvavo Klaipėdos universiteto, „Eglės“ ir „Libra Memelensis“ leidyklos, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Kūrėjų sąjunga, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, įmonė „Neringos muziejai“, Klaipėdos sportininkų namai. Atskira kategorija – klaipėdiečių autorių knygos, išleistos savarankiškai arba kitose Lietuvos leidyklose: poetė Elena Karnauskaitė skaitytojams pristatė naujausią poezijos knygą „Atvirukai iš kurorto“,

Mindaugas Milinis ir Antanas Verkelis –knygą „Mėmelio šturmo blefas“ apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos, Jūratė Sučylaitė – jautrią, menininko Romo Klimavičiaus iliustruotą eseistikos knygą „Gelmių šviesa“, Vytautas Valevičius –knygą „Manipuliacija, arba kaip paveikiami žmonės“, Vilimantas Zablockis – „Įrodyk man“, Vladimiras Plotkinas – „Seklys. Visa tiesa“ ir Sofija Kanaverskytė – autobiografinę knygą „Gyvenimas gražus. Atsiminimai su pagražinimais“.

Dailininko S. Bertulio sukurti emalio paveikslai – kaip pagrindiniai prizai už gražiausią ir populiariausią metų knygas –buvo įteikti Lietuvos jūrų muziejui, du paskatinamieji prizai – „Libra Memelensis“ leidėjui Kęstučiui Demereckui už knygą „Viktorijos“ viešbučio paslaptys“ ir miesto istorijos puoselėjimą leidyboje bei knygos dizainerei Jolantai Mažeikaitei už nepriekaištingą šios knygos maketą. Dar vienu prizu buvo apdovanota Klaipėdos universiteto leidykla už klaipėdiečiams ypač svarbią monografiją „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai: dokumentų rinkinys“ (sudarytojas Vasilijus Safronovas). Prizu buvo apdovanotas ir knygos „Seklys. Visa tiesa“ autorius V. Plotkinas, laimėjęs antrąją vietą populiariausios knygos rinkimuose.

Pretendavo būti gražiausia

Pagal konkurso nuostatus, į gražiausios metų knygos titulą galėjo pretenduoti tik

Klaipėdoje išleistos knygos. Kandidačių nebuvo daug. Ne visos 22 knygos galėjo tikėtis gražiausiosios titulo.

Komisija palankiai įvertino įmonės „Nidos muziejai“ išleistą nedidelio formato knygą – kelionių vadovą „Dvi dienos su genius loci. Immanuelio Kanto ir Thomo Manno pėdsakais“ (sudarytojos Lina Motuzienė ir Nijolė Strakauskaitė, knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis). Švarus, lakoniškas, neperkrautas knygos maketas, maloniai nuteikiantis formatas, minkštas knygos viršelis puikiai atitiko knygos paskirtį. Kelionių vadovas toks ir turėtų būti – paprastas, aiškus, informatyvus, funkcionalus, kartu lengvas.

Komisijos simpatijų sulaukė abi leidyklos „Libra Memelensis“ knygos: „Viktorijos“ viešbučio paslaptys“ (autorius K. De- mereckas) ir leidinys „Klaipėdos krašto konditerijos atradimai. Kepiniai“. Komisija gyrė abiejų knygų maketų autorę dizainerę J. Mažeikaitę. Šios leidyklos knygos visada susilaukia pagyrų už puikiai sutvarkytas fotografijas, išlaikytą teksto ir vaizdo santykį ir klasikinę knygos estetiką.

Patrauklus komisijai atrodė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos leidinys „Užpustyti Kuršių nerijos kaimai“ (tekstų autorės Aušra Feser, Renata Kilinskaitė, Jolanta Uktverytė). Knygoje lakoniškai pateikta įdomi istoriografinė medžiaga apie Kuršių nerijos užpustytus kaimus. Leidinys gausiai iliustruotas fotografijomis ir žemėlapiais, maloniai nuteikia knygos formatas ir minimalistinis minkštas knygos viršelis. Vienintelis trūkumas – tipografinės klaidos: per didelis ir per daug išretintas šriftas, keisti ir nelabai reikalingi teksto puošybos elementai. Bet šios smulkios klaidos nepakenkė leidinio estetikai.

Visada puikūs ir nepriekaištingi yra Klaipėdos universiteto leidiniai. Akademinė Klaipėdos universiteto leidykla tradiciškai leidžia mokslines knygas, rimtas monografijas. Knygų turinys visada lemia ir knygos formą: įmantrybės mokslinės knygos makete galimos, bet nebūtinai reikalingos. Leidiniai „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“ ir „Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai“ yra tvarkingi klasikinio dizaino pavyzdžiai.

S. Kanaverskytės prisiminimų knygai „Gyvenimas gražus. Atsiminimai su pagražinimais“ maketą sukūrė autorės dukra Agnė Kanaverskytė. ►