IŠLEISTA KLAIPĖDOJE

◄ projektą „Šimtmečio prezidentai“, edukacinius žaidimus regioniniams lankytojų parkams ir daug kitų unikalių projektų. Kadangi projekte „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“ nuo pat pradžių dirbome su šia kūrybine agentūra, minčių knygos dizaino kūrimą patikėti kažkam kitam tikrai nekilo. Kuriant knygą „Su jūra mes didesni“, labai svarbus buvo vizualumas, nes Z karta pasaulį priima labiau per vaizdą, o ne per tekstą. Ši knyga – proginė, skirta Lietuvos – jūrinės valstybės 100-mečiui, todėl ji turtinga vaizdu ir dizainu, kaip ir privalu etapiniams leidiniams. Dizainui turėjo įtakos ir tai, kad knygos pradžią lėmė dešimties tarpukario kapitonų stilizuotų portretų projektas. Kadangi dirbome su kūrybos agentūra, ji šios knygos dizainą kūrė iš visos širdies, sudėdama visą išmonę ir meilę dėl jūrinės Lietuvos idėjos. Prie šio projekto su EZCO dirbome trejus metus: iš pradžių buvo mediaprojektas ir apybraižos, vaizdo klipas ir paskutinis etapas – knyga.“

Knygos „Su jūra mes didesni“ viršelis sukurtas oparto stiliumi su prakarpa – langeliu, kuriame išnyra bangas skrodžiantis laivas. Ant laivo priekio įkomponuotas Lietuvos istorinis simbolis – audroje ant žirgo skriejantis šarvuotas raitelis, aukštai iškėlęs kalaviją.

„Vytis simbolizuoja Lietuvos kunigaikščių karingumą ir tautos ryžtingumą. EZCO sprendimas taip panaudoti vytį gana tiesmukas ir kiek provokacinis. Vyčiui, kaip ir visai Lietuvai, daug metų jūra buvo svetima erdvė. Žinomas posakis, kad Vytautas savo arklius Juodojoje jūroje girdė, yra klaidinantis. Lietuva vienu metu (XV a.) driekėsi nuo jūros iki jūros, bet vien tas faktas nereiškė, kad Lietuva jūroje įsitvirtino. Drąsu, bet, manau, teisinga sakyti, kad iki modernios Lietuvos atsiradimo XX a. pradžioje lietuviai jūros nebuvo atradę“, – viršelio sprendimo motyvą istoriškai pagrindė R. Adomavičius.

Knygos nugarėlėje (ketvirtajame viršelyje) – vienišo keliautojo, per 121 dieną įveikusio Atlantą Aurimo Valujavičiaus nuotrauka ir mintys. Vytis – kaip pirmasis Lietuvos istorinis simbolis ir Aurimas –kaip jauniausias savo laivo kapitonas.

Komisijos vertinimas

Komisija leidinį „Su jūra mes didesni“ įvertino už knygos dizainą. Komisijos nariai – profesionalūs dizaineriai, ne vienerius metus dirbantys leidyboje, VDA profesoriai – dekanas A. Klimas ir V. Bernotas atkreipė dėmesį į išskirtinius dizaino sprendimus šiame leidinyje. Skaityti kaip romano šios knygos gal ir nesinorėtų, dėmesį blaško daugybė grafinių elementų, bet šio leidinio paskirtis visai kita: knyga yra orientuota į tikslingą skaitytojų segmentą – jaunimą. O norint patraukti jaunųjų skaitytojų dėmesį reikia ypatingų pastangų: knyga turi būti kitokia, patraukli, intriguojanti ir moderni. Ji tokia ir yra.

Komisija pastebėjo, kad spalviniuose leidinio sprendimuose buvo sugriautas stereotipas. Įprasta, kad su marinistine tematika asocijuojasi tik mėlynos ir baltos spalvų derinys. Knygoje matoma, kad galima paieškoti ir kitų sprendimų – mėlyną pakeisti jūros vandens žalumo atspalviu ir panaudoti jį knygos atvartuose pakaitomis su alyvine spalva.

„Visuma suformuota iš labai skirtingų kompozicinių elementų, pasitelktos labai įvairios priemonės: fragmentavimai, iškirpi- mai, žemėlapiai, stilingi atvartai, bet knygos visuma yra suvaldyta. Labai stilinga detalė knygoje yra laiko juosta. Įdomūs spalvotų, nesikartojančių atvartų intarpai, stebina originali, nesikartojanti jų forma. Suvaldyti tokį kiekį informacijos tikrai labai sudėtinga“, – mintimis apie knygos dizainą dalijosi prof. A. Klimas.

„Muziejininkai mėgsta sutalpinti kuo daugiau informacijos, pasakyti norisi labai daug, todėl surasti tinkamą balansą tarp vaizdo ir teksto nėra paprasta. Bet šiame leidinyje viskas suvaldyta“, – antrino komisijos pirmininkas prof. V. Bernotas.

Iliustruotas romanas...

Knyga „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ –bendras Lietuvos jūrų muziejaus ir leidyklos „Aukso žuvys“ projektas. Knygoje susijungė talentingų kūrėjų – rašytojo J. Žilinsko, menininkės Ū. Šveikauskaitės ir istoriko D. Kiulkio – kūrybinė energija.

„Knygos sumanytojas, muziejaus istorikas D. Kiulkys įsivaizdavo, kad rengsime grafinį romaną (komiksą), nes tai labai patraukli knygos forma jaunajai auditorijai, o ir patiems buvo smalsu tai išbandyti. Tačiau tiek Daumanto surinktos istorinės medžiagos kiekis, tiek iš jos J. Žilinsko sukurta istorija gerokai viršijo grafinio romano formatą. Taip pradinė grafinio romano idėja transformavosi, ir knyga virto iliustruotu romanu. Visą J. Žilinsko teksto versiją galima išgirsti garsiniame knygos variante. Knygą įskaitė pats autorius ir aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė, o spausdintoje knygoje dalį teksto pakeitė Ūlos sukurtos iliustracijos. Todėl abu – Ūla ir Justinas – minimi kaip knygos bendraautoriai, nes čia tekstas ir vaizdas yra neatsiejamai susipynę ir vienodai svarbūs“, – teigė N. Stančikienė.

„Bėglių“ tema buvo artima teksto autoriui J. Žilinskui, todėl jis drąsiai priėmė leidyklos „Aukso žuvys“ direktorės Sigitos Pūkienės pasiūlymą parašyti knygą apie emigraciją.

„Mano giminėje iš tėčio pusės emigracija labai svarbi, mat tėvas gimė Buenos Airėse, Argentinoje, dviejų lietuvių emigrantų šeimoje. Ir net parkeliavusį į Lietuvą jį daug kas tebevadino Chose, pagal ispaniškąjį Prano vardo variantą. Vis dėlto „Bėglių“ laikas, kurio pageidavo muziejus, buvo kitas – pirmoji didžioji emigracija, XIX a. pab. – XX a. pr., ir būtent į Jungtines Amerikos Valstijas. Tad teko panirti į surinktą istorinę medžiagą ir galvoti, kaip visa tai papasakoti nuotykine, visiems skaitytojams skirta istorija. Laimė, Daumanto pateikta medžiaga tam buvo tinkama – detalių nors vežimu vežk, pati kelionės struktūra taip pat gana aiški. Nusprendžiau griebtis visada aktualios romantinės – avantiūrinės istorijos apie įsimylėjėlius – bėglius, jų kelionę, ištinkančius išbandymus, bet kartu stengtis per daug nenukrypti nuo tikros to meto istorijos. Manau (ir jau skaitytojai, taip pat panašūs konkursai rodo), kad man pavyko – ne veltui rašydamas aš spirgėdavau, spygaudavau iš džiaugsmo, kurdamas kai kurias „Bėglių“ scenas ir personažus.

Man regis, knyga tapo gyvybinga, įdomi ir kartu su kokybišku kontekstiniu sluoksniu apie to meto įvykius, žmones, užkabinanti įvairiausias temas, susijusias su tuomete migracija“, – pasakojo J. Žilinskas.

...su komikso elementais

Ū. Šveikauskaitė (gim. 1994 m.) – dailininkė ir dizainerė, gyvena ir dirba Vienoje. Iliustruoja knygas ir žurnalus „The Wall Street Journal“, „Foreign Policy“, „World Positive“. „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ Ūlai buvo pirmoji jos iliustruota knyga.

Štai ką ji papasakojo apie šios knygos kūrimą: „Iš leidyklos „Aukso žuvys“ gavau pasiūlymą sukurti komiksą pagal J. Žilinsko parašytą tekstą. Patirties kurti komiksus neturėjau. Justino tekstai buvo labai vaizdingi ir įdomūs, bet, jei būčiau bandžiusi iliustruoti visą jo tekstą, būtų išėjusi gal 1 000 puslapių knyga. Reikėjo ieškoti kitokio sprendimo. Pasitarus su knygos scenaristu, buvo pasirinkta iliustruoto romano su komikso elementais forma.

Romano iliustracijose panaudotos spalvos yra artimos įprastinei mano darbų paletei. Kituose mano darbuose spalvų būna daugiau, bet iliustruodama šią knygą apsiribojau tik dviem spalvomis. Skiriasi spalviniai sprendimai pirmojoje ir antrojoje knygos dalyse, nes pirmas veiksmas vyksta sausumoje, todėl čia vyrauja žemiškesnės spalvos, o antrojoje dalyje veiksmas persikelia į vandenyną, todėl šioje dalyje pasirinkti kiti spalviniai iliustracijų sprendimai. Piešiniuose matomas pasendinimo įspūdis sukurtas specialiai, panaudojant specialią popieriaus tekstūrą, kuri sudaro lengvą pergamento įspūdį. Knygos stilistika primena mano įprastinę pieštukinę stilistiką. Aš mėgėja pasikrapštyti, tačiau šioje knygoje piešiniai labiau eskiziški, čia nėra tiek daug štricho, koncentracijos į šviesotamsą ir šešėlius. Komiksas yra toks žanras, kur informacija yra labiau skaitoma, todėl detaliai išpiešinėti kiekvieną langelį nėra tiek daug prasmės. Mano piešiniai šioje knygoje yra kiek abstraktesni, labiau primenantys gesto piešinius. Be to, savo piešinius turėjau derinti prie romano vizualaus scenarijaus kūrėjo Tito Antano Vilkaičio idėjų.“

Tiek informacijos apie konkursą „Klaipėdos knyga 2022“. Mes visi laimėjome knygas. Tad eikime ir skaitykime.