Jovita SAULĖNIENĖ. Kai Klaipėda nuo valdovų priklausė (7

Kai Klaipėda nuo valdovų priklausė (7)

Klaipėdos 770 metų jubiliejui

Prūsijos karalius Vilhelmas IV. Dailininkas – Franzas Kruegeris. Paskutiniame šio straipsnių ciklo rašinyje žvilgtelėsime, ką įrašė Prūsijos valdovai Vilhelmas IV (valdė 1840–1861), Vilhelmas I (valdė 1861–1888) ir Vilhelmas II (valdė 1888–1918) į karališkosios Klaipėdos miesto istoriją.

Jovita SAULĖNIENĖ

Dėl tos meilės...

Karalių Vilhelmą IV su Klaipėda siejo ypatingas ryšys, kurį lėmė iš čia praleistų 1807 ir 1808 metų išlikę „kuo puikiausi prisiminimai dėl tos meilės, kurią parodė gyventojai“. Itin draugiški jausmai jį siejo su didžpirklio Argelanderio šeima, kurios namuose jis su broliu princu Vilhelmu buvo apgyvendintas. Tada susidraugavo su jų sūnumi Frydrichu Vilhelmu, būsimuoju astronomu. Pakviestas dirbti į Abo observatoriją Suomijoje, F. W. Argelanderis apie tai pranešė buvusiam žaidimų draugui kronprincui Vilhelmui ir iš jo sulaukė linkėjimo: „Būk laimingas atšiaurioje šalyje, bet norėčiau pasakyti, ne per daug laimingas, kad po kurio laiko netektų ►

Prūsijos karalius ir Vokietijos imperatorius Vilhelmas I. Prūsijos karalius ir Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.

◄ sunkia širdimi keliauti atgal arba ir visai negrįžti į Tėvynę, kai tavęs tenai reikės. Neabejok gera mano atmintimi, siekiančia 1807 m., ir mūsų senąja draugyste.“

Vilhelmas IV pasirūpino, kad F. W. Argelanderis grįžtų į Bonos universitetą: „Senasis Fricai, Altenšteinui taip primygtinai ir taip dažnai reiškiau savo pageidavimą, kad negalėjau suabejoti, jog jis nepasinaudos ta proga, tuo labiau kad jo idėja remiasi ne vien tuo, kad ištisus metus jūsų sode kumščiavomės. Dabar kraukis mantą ir renkis kelionei prie didingojo Reino krantų...“

Vilhelmas IV palaikė ryšius ir su jį Klaipėdoje anglų kalbos mokiusiu mokytoju Robertu Plawu, kuris 1816 m. vedė didžpirklio F. L. Consentiaus dukterį Friederi- kę Elisabeth. Karalius mielai sutiko, kad jų pirmagimis sūnus būtų pavadintas Vilhelmo vardu ir ta proga paprašė „tūkstantį kartų pasveikinti mieląjį Mėmelį“. R. Plawas, siekdamas užimti konsulo vietą, kreipėsi į jį su prašymu ir sulaukė atsakymo: „Mano brangiausias Plawai! Dievas žino, kad iš visos širdies rūpinuosi jūsų reikalais.“ Netrukus R. Plawas gavo Anglijos generalinio konsulo vietą Dancige.

Tai tik keli epizodiniai pavyzdžiai iš Vilhelmo IV artimo bendravimo su Klaipėdos gyventojais. To šilto karaliaus santykio „dėl tos parodytos meilės“ būta daug daugiau.

Karaliui atvykus

Vilhelmas IV liko neabejingas miestą ištikus 1854 m. spalio 4 d. didžiajam gaisrui: „Baisios nelaimės nusiaubtas Mėmelio miestas su savo priemiesčiais tuo labiau vertas mano užuojautos, nes jame aš praleidau dalį savo jaunystės, ir tai įpareigoja mane pasiųsti jam tūkstantį talerių, kad juos būtų galima panaudoti vargui sumažinti...“

Vilhelmas IV rūpinosi ir per gaisrą sudegusios Šv. Jono bažnyčios atstatymu. Statybos projektą parengė jo patarėjas, žinomas architektas F. A. Stuelleris (1800–1865). Pats savo ranka į brėžinius įrašė nurodymą paaukštinti bažnyčios sienas trimis metrais. Šv. Jono bažnyčios altoriui karalius padovanojo dailininko F. Bouterwieckerio paveikslą „Kristus alyvų darželyje“.

Su Vilhelmo IV 1834 m. viešnage mieste gimė unikali valdovų sutikimo tradicija. Tada dar kronprincą Frydrichą Vilhelmą su sutuoktine princese Elisabetha Ludowika von Bayern, vykstančius į Klaipėdą prie Čiutelių (Šilutės r.), pasitiko 60 lietuvininkių ant žirgų su vokiška ir lietuviška giesme. Kilmingajai porai atvykus prie Sendvario, jau 84 raitos lietuvininkės juos pasveikino lietuviška daina ir palydėjo iki Liepojos (dabar Herkaus Manto) gatvėje esančių pirklio E. Ruppelio jaunesniojo namų, kur jie apsistojo. Garbingiems svečiams jos įteikė gėlių vainiką, megztų pirštinių, kaspinų. Kronprinco sutuoktinė neturtingiesiems išdalijo 150 talerių.

Kitaip Vilhelmas IV mieste sutiktas 1842 m. liepos 18 d. Atplaukusio laivu ka-

raliaus laukė išsirikiavę miestiečiai. Laivai Danėje, Karlo tiltas, pastatai buvo papuošti gėlių girliandomis. Prie navigacijos mokyklos Turgaus gatvėje buvo nupintas didžiulis inkaras iš ajerų ir nendrių. Ant buvusio teismo pastato Malkų gatvėje (dabar Naujoji Uosto) kabojo užrašas: „Hic ames dici pater atque princeps“ („Teikis dabar būti mūsų tėvu ir valdovu“). Miestiečiai išsakė karaliui tuo metu aktualų jiems poreikį plentu sujungti Tilžę su Klaipėda. Karalius atsiliepė į prašymą ir 1843 m. įsakė pradėti plento tiesimą. 1853 m. darbai buvo užbaigti.

Vilhelmo I kultas

Antrasis karaliaus Frydricho Vilhelmo III ir karalienės Luizės sūnus Vilhelmas Prūsijos karaliumi Vilhelmu I karūnuotas 1861 m. spalio 18 d. Karaliaučiuje, o 1871 m. sausio 18 d. Versalio rūmų Veidrodžių salėje iškilmingai vainikuotas Vokietijos imperatoriumi. Jis didžiavosi Dievo suteikta teise valdyti šalį ir vadovavosi šiais principais: karūnos garbė, Prūsijos didybė, galinga armija. Didelis ramstis imperatoriui buvo 1862 m. ministru pirmininku paskirtas Otto von Bismarckas.

Vokietijos imperija Vilhelmą I priėmė kaip tautos suvienytoją ir jį garbino kaip karo su prancūzais nugalėtoją. Jam dar gyvam esant, buvo sukurtas šio imperatoriaus kultas, sustiprėjęs po jo mirties. Vilhelmui I Berlyne iškilo pergalės kolona, šalyje pastatytos 425 jo skulptūros, nulieti 126 biustai...

Kad Klaipėda klestėtų, turi išlikti gyvybingi praeities, dabarties ir ateities ryšiai.

Vilhelmas I išsaugojo šviesius prisiminimus iš vaikystėje Klaipėdoje praleisto laiko. Jis yra minėjęs, kad „nuolatos domėjosi miesto likimu“, nuoširdžiai džiaugėsi „kiekviena žinia apie jo suklestėjimą“. Kelis kartus buvo apsilankęs mieste, tačiau konkretesnių sprendimų Klaipėdai lyg nebuvo.

O miestas šiam valdovui pagerbti skyrė daugiausia dėmesio. Buvo stengtasi iškilmingai paminėti imperatoriaus biografijos faktus, susijusius su miestu. 1871 m. kovo 22 d. įvyko Taikos šventė, skirta karaliaus Vilhelmo I gimtadieniui. 1887 m. spalio 3 d. mieste buvo iškilmingai paminėtas imperatoriaus Vilhelmo I įstojimo į armiją Mėmelyje 80-metis. Tai progai vyko iškilmingos pamaldos Šv. Jono bažnyčioje, organizuota „nuostabi šventinė eisena“ gatvėmis. Tais metais Vilhelmo I garbei Smiltynėje buvo pasodintas ąžuolas, tebeošiantis iki šiol. 1884 m. slaptasis komercijos patarėjas H. Gerlachas rotušės deputatų salei padovanojo dailininko E. A. Seemanno nutapytą natūralaus dydžio Vilhelmo I portretą. 1896 m. Aleksandro gatvės pradžioje iškilo imperatoriui skirta skulptūra, kuriai lėšų paaukojo komercijos patarėjas pirklys W. Pietschas. 1923 m. balandžio 8 d. naktį paminklas buvo nuverstas, atstatytas ketvirtajame dešimtmetyje dabartinės K. Donelaičio aikštės pakraštyje. Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas dingo. 1897 m. kovo 22 d. mieste iškilmingai paminėta Vilhelmo I šimtmečio sukaktis.

Tai – Mėmelio žemė

Paskutinis Vokietijos imperijos imperatorius Vilhelmas II, 1818 m. lapkričio 9 d. Vokietijoje prasidėjus revoliucijai, atsisakė sosto ir paskutinius gyvenimo metus praleido tremtyje Nyderlanduose. Su Vilhelmo II pasibaigė Hohenzollernų dinastijos valdovų istorija.

Vilhelmas II ir jo sutuoktinė Anglijos princesė, kunigaikščio Frydricho vyriausioji duktė Augustė Viktorija Klaipėdos „šventai žemei“ skyrė nemažai dėmesio. Augustė Viktorija rūpinosi Anglikonų bažnyčios, kurios pašventinimo iškilmės įvyko 1863 m. rugpjūčio 2 d., statyba Malkų (dabar Naujoji Uosto) gatvėje. Bažnyčiai ji padovanojo marmurines plokštes su Biblijos tekstais. Miestiečiai, ypač buvusi stipri anglų bendruomenė, gerbė Augustę Viktoriją. Virš mergaičių licėjaus (dabar buv. Menų fakultetai) aktų salės durų kabėjo bronzinis jos bareljefas.

Vilhelmo II valdymo laikais mieste iškilo didingų pastatų, kuriuos jis kuravo. Vienas jų – karališkieji pašto rūmai. Juose kabojo dailininko F. Stahlio (1863–1940) nutapytas karalienės Luizės portretas, kuriame ji pavaizduota vaikštinėjanti pamėgtose Tauralaukio apylinkėse. Kitame paveiksle „žvelgė“ jos sūnus, monarcho rūbais vilkintis Vilhelmas I, kuriam „taikos angelas įteikia karūną ir valdžios ženklą – skeptrą, fone – meną ir mokslą simbolizuojančios moterų figūros, taip pat valstiečiai ir kareiviai, reiškiantys nuolankumą ir ištikimybę monarchui“. 1891 m. Vilhelmas II dalyvavo Karalienės Luizės gimnazijos atidarymo iškilmėse ir ta proga padovanojo ►

Paminklas imperatoriui Vilhelmui I. Skulptorius R. Baerwaldas.

Karališkieji pašto rūmai (architektas H. Schedė) iškilmingai atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Ant pašto išorinės sienos – memorialinė lenta, skirta garsiajam vokiečių astronomui F. Argelanderiui (1799–1875). Iliustracijos iš J. Saulėnienės knygos „Karališkoji Klaipėda“ (2020).

◄ dailininko J. Tischbeino (1750–1812) karalienės Luizės portreto kopiją, nutapytą peizažisto K. Lessingo (1808–1880). Ta proga pirklys H. Gerlachas įteikė karaliaus Frydricho Vilhelmo III portretą. Abu portretai kabojo auloje, kur buvo išrašyti karalienės Luizės žodžiai: „Reikia veržtis tolyn. Tik pasirūpinkime, kad su kiekviena diena taptume vis brandesni ir geresni.“

Pergalingų kovų prieš Napoleoną įamžinimui ir karaliaus Frydricho Vilhelmo III bei karalienės Luizės atminimui skirto paminklo „Borusija“ projektu rūpinosi imperatorius Vilhelmas II. 1907 m. paminklo „Borusija“ (skulptorius Peteris Breueris (1856–1930) iškilmingame atidengime dalyvavo ir imperatorius Vilhelmas II su žmona Auguste Viktorija, jų sūnus kronprincas Vilhelmas, vidaus reikalų ministras Friedrichas von Moltkė, taip pat buvusių reformatorių Steino, Šoeno vaikaičiai. Imperatorius Vilhelmas II tarė sveikinimo žodį. Vilhelmo II apsilankymo proga pirklys Heinrichas Pietschas rotušės posėdžių salei padovanojo imperatoriaus Vilhelmo II biustą.

Visuotinė šventė

Vilhelmo II gimtadienis sausio 26 ir 27 d. buvo švenčiamas kaip valstybės šventė, kurią mieste organizuodavo karių įgula, įsikūrusi 1907 m. pastatytose kareivinėse. Gimtadienio išvakarėse gatvėmis pražygiuodavo „viena bataliono kuopa su pučiamaisiais instrumentais, būgnais ir fakelais, atlikdama muzikinį pasirodymą, kurio stebėti su malonumu išsirikiuodavo miesto gyventojai“ (V. Safronovas). Kitos dienos rytą kariai žygiuodavo per miestą į pamaldas bažnyčiose grodami maršus. Po mišių marširuodavo iki Vilhelmo I paminklo. Ten bataliono vadas pasakydavo šventinę kalbą. Galiausiai – pobūviai...

Šiandien visa tai – istorija. Kad Klaipėda klestėtų, turi išlikti gyvybingi praeities, dabarties ir ateities ryšiai. O jos gyventojams, kad suprastų, kas jie yra mieste ir kas miestas – jiems, svarbu žinoti miesto praeitį, džiaugtis jo šiandiena ir matyti jo ateitį.

Dėl prenumeratos kreiptis į „Klaipėdos“ laikraščio redakciją adresu: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.

I S S N 2 3 5 1-5 8 4 8