KLIENTAS:
PROJEKTĄ VEDANTYS ARCHITEKTAI, PARTNERIAI:
GILMA TEODORA GYLYTĖ
GILMA.GYLYTE@DOARCHITECTS.LT +370 670 14119
VADIM BABIJ
VADIM.BABIJ@DOARCHITECTS.LT +370 689 15965
KOMANDA:
GILMA TEODORA GYLYTĖ
VADIM BABIJ
SABINA GRINCEVIČIŪTĖ
DOVILĖ SKRUPSKELIENĖ
EMILIJA DEKSNYTĖ
DEIMILĖ MIKELIONYTĖ KOTRYNA BALČIŪNAITĖ
DO ARCHITECTS
BETONO AKLG. 16, LT-03153, VILNIUS WWW.DOARCHITECTS.LT
PULSUOJANTĮ MIESTIETIŠKĄ
GYVENIMO BŪDĄ ATSPINDINTIS
MIESTO SODAS
BASANAVIČIAUS
BASANAVIČIAUS
SUSIKIRTIMO CENTRAS TARP PAGRINDINIŲ MIESTO TRAUKOS CENTRŲ
BASANAVIČIAUS G. 28
ŠVČ. M. MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ
MO MUZIEJUS
VILNIAUS SENASIS TEATRAS
ŠV. KONSTANTINO IR MICHAILO CERKVĖ
RYŠKIŲ ASMENYBIŲ KVARTALAS
J. Basanavičiaus gatvės Vilniuje istorija siekia dar 1440-uosius, kai Kazimieras Jogailaitis Vilniaus miestui padovanojo didelį žemės sklypą, kuris iš Tauro kalno pusės jungėsi su Lukiškių priemiesčiu.
Iki XIX a. šioje vietoje klestėjo daržai ir sodai, bet per XIX a. plečiantis miestui ši erdvė esmingai pakeitė savo funkciją.
XX a. pr. čia jau buvo gausiai reprezentaciniais namais užstatyta Vilniaus miesto teritorija. Tuo metu dabartinė J. Basanavičiaus gatvė buvo žinoma kaip Wielka Pohulanka (Didžioji Pohulianka) – ji jungė Vilniaus Senamiestį su keliu į Kauną ir Trakus.
XX a. pr. šioje gatvėje gyveno nemaža dalis ryškių Vilniaus visuomeninio gyvenimo figūrų – „Viktorijos” saldainių fabriko savininkas Izraelis Bunimovičius, JIVO įkūrėjas Maksas Vainraichas. Čia savo vaikystę praleido ir Gonkūrų premijos laureatas, rašytojas Romain Gary.
BOHEMIŠKŲ VAKARĖLIŲ KVARTALAS
Pohulianka- slaviškos kilmės žodis, reiškiantis pasivaikščiojimą. Mat senojo Vilniaus miestelėnai laisvalaikį mielai leisdavo besidžiaugdami miestą supančios gamtos grožiu. Netgi madinga būdavo keliauti vežimaičiais ar pėsčiomis link Vingio, Gerosios Vilties, Antakalnio, Belmonto kalvynų.
POHULIANKOS KOLONIJAMIESTO SODAS
1875 metais buvo parengtas naujas Vilniaus miesto plėtros planas, kuriame daug dėmesio skirta Pohuliankos rajonui, įtrauktam į miesto sudėtį. Tuomet šis rajonas imtas vadinti Naujamiesčiu.
Tačiau žmonės sakydavo, kad ne iš pasivaikščiojimų, o nuo žodžių „pašvęsti“, „paūžauti“, kilo gatvės pavadinimas, nes čia vykdavo palėbavimai užmiesčio smuklėje, vėliau perstatytoje į didelį klasicizmo stiliaus restoraną. Šią užeigą savo 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštyje mini paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio rūmų šambeliono žmona Liudvika Byševska. Trumpa citata: „[…] nuvažiavome į Pohulianką gerti kavos. Užeiga medinė, padoriai įrengta, kavos už devynis auksinus davė tiek, kad Varšuvoje tektų pakloti dvidešimt septynis. Sutikau garbiąją ponią Lopotienę ir kelis kitus asmenis;
Jovaro (Pohuliankos) kolonija pastatyta 1897 m. visuomenės veikėjo, filantropo, Žemės banko direktoriaus Juozapo Montvilos iniciatyva. Vienuolikos namų koloniją suprojektavo V. Stipulkovskis 1,7 ha sklype tarp dabartinių M. K. Čiurlionio, Jovaro ir J. Basanavičiaus gatvių. Namai palei gatves sustatyti atskirai arba sublokuoti po dvi sekcijas. Didelės erdvės buvo skirtos sodyboms, nuo gatvės atitvertomis mūro sienomis su vartais ir varteliais. Šioje kolonijoje namus buvo pasistatę ir keletas Vilniaus žemės banko darbuotojų.
XIX a. pab. – XX a. pr. Pohulianka neatpažįstamai pasikeitė. Abipus jos išaugo daug valstybinių pastatų bei prabangių gyvenamųjų namų. 1900 m. pastatyti Valstybės kontrolės rūmai, 1901-1903 m. gatvės dominante tapo Polesės geležinkelio valdybos pastatų kompleksas.
Apie 1910-1912 m. pastatyti Rusijos valstybinio Valstiečių žemės banko skyriaus rūmai Didžiosios Pohuliankos gatvėje (dab. J. Basanavičiaus g. 28) 24. Neaišku, kas šių modernizuoto neoklasicizmo rūmų projekto autorius. Pastatas - dviaukštis, su pusrūsiu ir antresole virš centrinės dalies, asimetrinės konfigūracijos su trimis iškyšomis gatvės fasade. Pagrindiniame korpuse buvo įrengtos banko operacijų salės, o tarnybinės patalpos - statmenai priėjo prijungtame kiemo rizalite. Įėjimas ir laiptinė suprojektuoti ne centre, o kraštinėje dešinėje iškyšoje; portalas puoštas dorėninėmis kolonomis. Į šiuos naujus rūmus kartu su Rusijos valstybinio Valstiečių banko skyriumi persikėlė ir valstybinio Bajorų žemės banko skyrius.
1925 m. Didžioji Pohulanka 24 patalpos buvo padalintos: dalis jų atiteko Lenkijos valstybės Vilniaus skyriaus žemės bankui, kita dalis buvo atiduota Valstybinių miškų direkcijai. Vilniaus apskrities Viešųjų darbų direkcijos statybos skyrius, kaip pastato valstybinis valdytojas, 1925 m. atliko pastato inventorizaciją. Ten aprašyta: I- aukšto koridoriai terakotos plytelių, kambariuose pušinės grindys, durys filinginės, iš ąžuolo, sienos koridoriuje iki 1 m. apkalos ąžuoline šuoliuote, laiptai cementiniai, turėklai metaliniai, porankiai ąžuoliniai. Visą aukštą užima Valstybinių miškų direkcija. Antrą aukštą užima bankas, išskyrus vieną patalpą. Dalis patalpų grindų dengta plytelėmis, visi laiptai cementiniai su metaliniais turėklais ir ąžuoliniais porankiais, kambariuose durys įstiklintos.
Sutvarkius visas teisines procedūras, 1928 m. buvo įformintas nuosavybės liudijimas, jog pastatas ir sklypas priklauso Lenkijos valstybei, o jį valdo Vilniaus miesto ir apskrities viešųjų darbų direkcija. 1940 m. pastatai buvo nacionalizuoti, į juos įsikėlė gynybos komisariato Vilniaus karinis garnizonas.
Pastatas įvardinamas kaip Vilniaus moderno architektūros statinys.
PATRAUKLU, JAUKU, GYVA IR ATVIRA MIESTO GYVENTOJAMS. DERMĖ TARP ISTORIJOS IR DABARTIES - ISTORINĖ APLINKA APIPINTA ŠIUOLAIKINIO MENO SUPAMA ŽALUMOS
IŠRYŠKINTAS
KOMPROMISAS TARP ISTORINIO ĮVAIZDŽIO IR PRISITAIKYMO PRIE NAUJŲ ŠIANDIENINIŲ POREIKIŲ
ANGOKRAŠTIS APRĖMINAMAS PLONU METALO LAKŠTU,
ATITRAUKIAMAS NUO ANGOS PER ATSTUMĄ
VADOVAUJANTIS JAPONŲ WABI SABI FILOSOFIJA, ŠIO INTERJERO
TIKSLAS YRA RASTI PUSIAUSVYRĄ TARP TOBULO NETOBULUMO
IŠSAUGOTI VERTINGĄSIAS SAVYBES BEI DETALES, ATIDENGIANT
ĮVAIRIUS TINKO SLUOKSNIUS, DANGAS IR SENAS KONSTRUKCIJAS
MODERNIAI INTERPRETUOJAMI KLASIKINIAI ŠVIESTUVAIĮKVEPIANČIOS MENINĖS INSTALIACIJOS VISO MARŠO AUKŠČIU.
ERDVĖS AUKŠTĮ IŠRYŠKINANČIOS UŽUOLAIDOS.
MODERNIAI INTERPRETUOJAMI KLASIKINIAI ŠVIESTUVAI
ATKURIAMOS AUTENTIŠKOS ANGOS
DIDINGI IR ERDVŪS ĮĖJIMAI
3-5.6
3-5.5
3-2.2
3-2.5
