Leonardo da Vinci poveikio tyrimas 2007-2013

2007–2013 m.

Mokymosi visą gyvenimą programos Leonardo da Vinci paprogramės poveikio tyrimo apžvalga Švietimo mainų paramos fondas

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

1

Turinys

Įvadas........................................................................................................................................................................................................ 3 I. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai.......................................................................................................... 4

1.1. Tarptautinio bendradarbiavimo patirtis ...................................................................................................................... 4

1.2. Projektų poveikis organizacijai........................................................................................................................................ 5

1.3. Projektų poveikis projektų koordinatoriams.............................................................................................................. 8

1.4. Projektų poveikis dalyviams............................................................................................................................................. 9

1.5. Projekto rezultatų tęstinumas........................................................................................................................................15

II. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektai....................................................................................................17

III. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektai.........................................................................................21

Išvados....................................................................................................................................................................................................27

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

2

Įvadas Leonardo da Vinci programa yra Mokymosi visą gyvenimą programos (toliau – MVGP), įgyvendinamos 2007–2013 m. dalis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ŠMPF). Leonardo da Vinci paprogramė skirta gerinti ES šalių bendradarbiavimą ir tobulinti profesinį rengimą. Pagrindinis programos tikslas – suvienyti įvairių Europos šalių institucijas, įskaitant visų lygių profesinio mokymo įstaigas, vietos valdymo institucijas, darbdavių organizacijas bei kitas visuomenines organizacijas, tobulinant sektoriaus teikiamas paslaugas ir kuriant ateities profesinio rengimo politiką.

Programa remia mobilumo, naujovių perkėlimo ir partnerysčių projektus bei parengiamuosius vizitus, skirtus jiems parengti.

Mobilumo projektų dalyviai vyksta į 33 programoje dalyvaujančias Europos šalis kelti kvalifikacijos, tobulinti profesines žinias ir įgūdžius, atlikti praktiką verslo įmonėse. Įgyvendinant naujovių perkėlimo projektus svetur sukurtos naujovės ir produktai pritaikomi nacionaliniams poreikiams. Taip užtikrinamas profesinio mokymo sistemos tobulinimas. Partnerysčių projektai bendrai veiklai sujungia profesinio mokymo organizacijas, siekiant sukurti visoms projekto šalims aktualius rezultatus. Parengiamieji vizitai suteikia galimybę parengti naujus projektus susitinkant su potencialiais projekto partneriais.

Europos Komisija (toliau – EK) Leonardo da Vinci paprogramės įgyvendinimui 2007–2011 m.1 skyrė 1,27 mlrd. eurų.

Per penkerius metus 33 MVGP dalyvaujančios šalys įgyvendino 16 700 mobilumo, 1 530 naujovių perkėlimo ir 3 800 partnerysčių projektų, buvo finansuota 4 500 parengiamųjų vizitų. Mobilumo projektams, kuriuose dalyvavo 375 tūkst. dalyvių, iš jų 237 tūkst. pirminio profesinio lygmens moksleivių ir pameistrių, 78 tūkst. įmonių darbuotojų, aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų bei bedarbių, taip pat 60 tūkst. profesinio rengimo specialistų, skirta 762 mln. eurų, t. y. 60 proc. bendro programos biudžeto.

Mobilumo projektų dalyvių skaičius iki 2011 m. išaugo 84 tūkst. lyginant su 2000–2006 m. dalyvių skaičiumi. Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija priėmė 45 proc. visų mobilumo projektų dalyvių. Aktyviausiai mobilumo projektuose, išsiųsdamos daugiausiai dalyvių, dalyvavo Vokietija, Prancūzija ir Italija. Naujovių perkėlimo projektų įgyvendinimui skirta 319 mln. eurų. Vidutinė dotacija vienam projektui sudarė apie 250 tūkst. eurų. Aktyviausiai naujovių perkėlimo projektus įgyvendino švietimo institucijos Europos Komisijos parengtame leidinyje „Leonardo da Vinci Facts and Figures“ pateikiama 2007–2011 m. statistika.

(32 proc.), verslo įmonės (18 proc.) bei pelno nesiekiančios organizacijos (16 proc.). Partnerysčių projektams Europos Komisija skyrė 67 mln. eurų. 2008–2011 m. kasmet vidutiniškai 800–1100 organizacijų gavo finansavimą projekto įgyvendinimui. Aktyviausios šiuose projektuose buvo švietimo sektoriaus institucijos (51 proc.), pelno nesiekiančios organizacijos (20 proc.), viešojo sektoriaus (9 proc.) bei verslo įmonės (8 proc.).

EK Leonardo da Vinci paprogramės įgyvendinimui Lietuvoje 2007–2013 m. skyrė apie 22 mln. eurų. Per septynerius metus programos dėka 5 tūkst. pirminio profesinio lygmens moksleivių atliko praktiką užsienio organizacijose, beveik 4 tūkst. profesinio mokymo specialistų išvyko į stažuotes tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, daugiau nei 600 įmonių darbuotojų, aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų bei bedarbių gilino turimas ir įgijo naujų profesinių žinių bei įgūdžių MVGP dalyvaujančiose šalyse.

Viso įgyvendintas 6012 mobilumo projektas, kuriems skirta apie 14 mln. eurų. Populiariausios šalys Lietuvos dalyviams buvo Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Italija. Taip pat įgyvendinti 36 naujovių perkėlimo projektai, kurių dėka į Lietuvą perkelti profesinio mokymo kokybės gerinimui skirti produktai, metodikos bei kitos priemonės. Naujovių perkėlimo projektams 2007–2013 m. skirti 7 mln. eurų. Lietuvos institucijų koordinuotuose projektuose aktyviausiai dalyvavo partneriai iš Vokietijos, Suomijos bei Jungtinės Karalystės. MVGP partnerysčių projektai pradėti įgyvendinti 2008 m. 103 projektų įgyvendinimui skirta daugiau nei 1 mln. eurų. Partnerysčių projektuose, kuriuos administruoja ŠMPF, didžiausia dalis Lietuvos institucijų partnerių buvo iš Turkijos, Vokietijos ir Lenkijos. Parengiamiesiems vizitams skirta daugiau nei 150 tūkst. eurų. Dotacijas gavo 172 pareiškėjai, kurie vyko pas užsienio partnerius rengti naujų projektų.

2013 m. pirmąjį pusmetį atliktas Leonardo da Vinci paprogramės poveikio tyrimas. Jo tikslas – įvertinti Lietuvoje finansuotų tarptautinių projektų naudą bei poveikį projektuose dalyvaujantiems asmenims, institucijoms bei Lietuvos profesinio mokymo sistemai. Siekiant išsiaiškinti Leonardo da Vinci paprogramės poveikio dinamiką, šio tyrimo rezultatai buvo analizuojami lyginant juos su 2006 m. atlikto tyrimo, kuris vertino Leonardo da Vinci programos poveikį Lietuvos profesinio rengimo sistemai, analizuodamas 2000–2006 metų mobilumo bei bandomuosius projektus, rezultatais.

1

PRADŽIA

»»»

Turinys

Įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų skaičius iki 2013 m. pabaigos.

2

»»»

PA B A I G A

»»»

3

I. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai

Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektų poveikio tyrimas atliktas remiantis anketiniu apklausos būdu sukauptais duomenimis. Apklausos anketos buvo parengtos 3 tikslinėms grupėms: mobilumo projektus įgyvendinančių institucijų vadovams, projektų koordinatoriams bei dalyviams, kurie įgyvendino ir / ar dalyvavo mobilumo projektuose 2007–2013 m. Apklausos anketos buvo elektroniniu paštu išsiųstos 168 mobilumo projektuose dalyvavusių institucijų vadovams, 217 projektų koordinatoriams bei 8 276 projektų dalyviams. Anketas užpildė 30 vadovų, 53 projektų koordinatoriai bei 1 023 mobilumo projektų dalyviai. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo projektų koordinatoriai (25 proc. atsakiusiųjų), institucijų vadovų aktyvumas – 18 proc., projektų dalyvių – 12 proc.

1.1. Tarptautinio bendradarbiavimo patirtis

1 pav. Apklausoje dalyvavusių vadovų bei projektų koordinatorių atstovaujamų organizacijų tipai

Didžiausią respondentų, dalyvavusių institucijų vadovų apklausoje (1 pav.), dalį sudarė profesinio mokymo įstaigų, kurios aktyviausiai ir dalyvavo veikloje, vadovai bei projektų koordinatoriai.

Siekiant įvertinti organizacijų bei projektų koordinatorių tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, buvo užduotas klausimas apie įgyvendinamų tarptautinių projektų skaičių jų organizacijose. 2 pav. pateikta informacija rodo, kad respondentų organizacijos yra aktyvios rengiant ir įgyvendinant tarptautinius projektus.

Daugiausia visų siūlomų pasirinkimų („daugiau nei 20 projektų“, „11–20 projektų“, „3–5 projektai“) pasirinko profesinio mokymo institucijų atstovai. Tai rodo šių mokymo institucijų aktyvumą rengiant projektus. 2007–2013 m. ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos valstybinių profesinio mokymo įstaigų įgyvendino Leonardo

2 pav. Vidutiniškai per metus įgyvendintų tarptautinių projektų, finansuojamų įvairių programų, skaičius (vadovų atsakymai)

da Vinci mobilumo projektus arba dalyvavo kitų institucijų projektuose kaip partneriai.

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

4

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai Atliktos apklausos duomenys akivaizdžiai rodo, kad daugelis anketą užpildžiusių projektų koordinatorių turi nemažai patirties administruojant tarptautinius projektus (3 ir 4 pav.).

Beveik pusė visų apklausoje dalyvavusių projektų koordinatorių pažymėjo, kad įgyvendino 4 arba daugiau projektų. Taip pat, daugiau nei pusė jų turi 4 ir daugiau metų projektų valdymo patirties. 38 proc. respondentų projektus administruoja 2–3 metus.

1.2. Projektų poveikis organizacijai

3 pav. Projektų koordinatorių, įgyvendinusių tarptautinius mobilumo projektus 2007–2013 m., skaičius

Mobilumo projektų organizacijų vadovai, kaip ir 2006 m. atlikto poveikio tyrime, pažymėjo teigiamą įgyvendintų projektų poveikį organizacijai (5 pav.).

2006 m. atliktame tyrime dalyvavę respondentai projektų poveikį organizacijai vertino teigiamai. Apie 90 proc. apklaustųjų teigė, kad situacija gerėjo veiklos kokybės ir tarptautinės veiklos apimčių srityse. 2013 m. atlikto tyrimo rezultatai atspindi panašias tendencijas.

Apklausos metu apie 95 proc. organizacijų vadovų pažymėjo, jog tarptautinių projektų dėka išaugo organizacijos tarptautinės veiklos apimtys, projektai turėjo teigiamą poveikį darbuotojų kompetencijoms, pagerėjusiam organizacijos įvaizdžiui bei vei-

4 paveikslas. Projektų koordinatorių, įgyvendinusių mobilumo projektus 2007–2013 m., darbo projektuose patirtis

klos ir paslaugų kokybei.

Analizuojant dalyvavimo projektuose poveikį organizacijoms paminėtini vadovų atsakymai kategorijoje „Kita“. Atsakymai patvirtina teigiamą projektų poveikį tiek organizacijos veiklos kokybinei plėtrai („užsimezgė partnerystė su užsienio šalimis“, „pakilo įstaigos prestižas“, „suaktyvėjo organizacijos veikla su vietos partneriais“, „išaugo bendradarbiavimas su Lietuvos profesinio mokymo institucijomis“), tiek žmogiškiesiems organizacijos ištekliams („pagerėjo darbuotojų motyvacija“, „įtaka darbuotojų motyvacijai bei komandiniam darbui“ ir pan.). Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei vienas organizacijos vadovas, vertindamas projektų poveikį organizacijai pagal atitinkamus kriterijus, nepažymėjo, kad situacija pablogėjo vertinamais aspektais. Lyginant vadovų atsakymus su 2006 m. atlikto poveikio tyrimo duomenimis, ženklesnių skirtumų nepastebėta.

5 pav. Projektų poveikis organizacijai (vadovų atsakymai)

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

5

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai 6 pav. pateikiama informacija apie mobilumo projektų koordinatorių atsakymus vertinant Leonardo da Vinci programos poveikį organizacijoms.

Apklausoje dalyvavę organizacijų vadovai ir projektų koordinatoriai teigė, kad dalyvavimas tarptautiniuose mobilumo projektuose turėjo labai didelį arba didelį poveikį mokytojų ir mokinių, vykusių į stažuotes, profesinėms kompetencijoms. 92 proc. respondentų mano, kad labai didelį ir didelį poveikį stažuotės užsienyje turėjo dalyvių darbo arba mokymosi motyvacijos didinimui ir dalyvių praktinių žinių pritaikymui tiesioginiame darbe arba mokymosi procese. 2006 m. atlikto poveikio tyrimo duomenys taip pat rodo, kad dalyvių įgyti įgūdžiai pritaikomi organizacijų veikloje, palaikomi bei plėtojami ir pasibaigus projektui.

Apie 85 proc. respondentų kaip teigiamą poveikio išraišką įgyvendinant Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektus, minėjo naujus užsienio ir Lietuvos partnerius bei tarptautinių ryšių plėtrą. 2006 m. poveikio tyrime taip pat buvo akcentuojamas šis poveikio organizacijoms aspektas.

Vertindami, ar dalyvavimas Leonardo da Vinci paprogramėje turėjo įtakos gerinant organizacijos įvaizdį, beveik pusė organizacijų vadovų (48 proc. – 5 pav.) bei 87 proc. projektų koordinatorių (6 pav.) pasirinko punktą „Labai didelis poveikis“ ir „Didelis poveikis“. Teigiamą projektų poveikį organizacijos įvaizdžiui rodo ir tokie respondentų atsakymai kaip „pritraukiama į mokyklas daugiau mokinių“.

6 pav. Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projekto poveikis organizacijai (projektų koordinatorių atsakymai)

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

6

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai Svarbu pastebėti, kad beveik didžioji dauguma respondentų paminėto poveikio neįvertino kriterijumi „Poveikio nebuvo“. Šis faktas suponuoja mintį, jog visos organizacijos daugiau ar mažiau patyrė teigiamą projektų poveikį įvairiose srityse – tiek susijusiose su darbuotojų darbo kokybės gerėjimu, tiek su institucijos plėtra.

24 respondentai atsakymų kategorijoje „Kita“ nurodė dalyvaujant projektuose įgytą naudą tik teigiamais aspektais, kuriuos sugrupavus, galima išskirti tokias kategorijas: efektyvesnis bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis bei organizacijos viduje; mokymosi, darbo motyvacijos kėlimas; institucijose kuriamų programų tobulinimas ir plėtra; pagerėjęs profesinis orientavimas bei specialistų profesinių kompetencijų tobulinimas.

Kadangi EK skatina profesinio mokymo institucijų bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą su darbo pasaulį atstovaujančiomis organizacijomis, tyrimo metu buvo siekiama įvertinti tokio bendradarbiavimo poveikį, apklausiant organizacijų vadovus.

Didžioji vadovų dalis (87 proc.) teigė, kad Leonardo da Vinci paprogramės projektai paveikė ryšius su kitomis organizacijomis. Po ketvirtadalį respondentų mano, kad projektai paskatino kurti ir rengti naujus bendrus projektus, keistis idėjomis bei siūlymais, aktyviau dalintis ir keistis aktualia informacija, kurti ir įgyvendinti naujas, ne projektines iniciatyvas (7 pav.). Tik 13 proc. apklaustųjų nurodė, jog organizacijos ryšiams su kitomis Lietuvos institucijomis projektų įgyvendinimas įtakos nepadarė.

2006 m. poveikio tyrimo analizė rodė panašias tendencijas,

7 pav. Projekto poveikis bendradarbiavimui su kitomis organizacijomis

nes 89 proc. apklausoje dalyvavusių organizacijų vadovų nurodė, kad Leonardo da Vinci paprogramės parama turėjo teigiamą poveikį jų vadovaujamos organizacijos ryšiams su kitomis Lietuvos organizacijomis bei sudarė sąlygas nuolatinių bendradarbiavimo ryšių užmezgimui.

Atsižvelgiant į 2013 m. tyrimo atsakymų analizę, darytina prielaida, kad įgyvendinti Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektai daro teigiamą įtaką bendrai organizacijos raidai, jos darbuotojams, veikloms, bei paslaugų vartotojams. Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose padeda organizacijoms tapti konkurencingesnėmis.

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

7

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai 1.3. Projektų poveikis projektų koordinatoriams

22 projektų koordinatoriai, pasirinkdami atsakymo variantą „Kita“, išskyrė teigiamą naudą šiose srityse: projektų koordinavimo gebėjimų ugdymas, tarptautinių projektų rengimo patirtis,

Siekiant išsiaiškinti Leonardo da Vinci projektų naudą skirtingoms tikslinėms auditorijoms, projektų koordinatorių buvo

nauji kontaktai užsienyje, lyderystės ugdymas, motyvacijos augimas, laiko valdymo įgūdžių lavinimas ir kt.

prašoma atsakyti, koks, jų manymu, dalyvavimo tarptautiniuose projektuose poveikis ir nauda jiems patiems. Atlikto tyrimo rezul-

Tik 7–11 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog asmeninė nauda, įgyvendinant projektus, buvo nedidelė.

tatai neabejotinai patvirtina įvairiapusę naudą, kurią gavo projek-

Apklausos metu organizacijų vadovai taip pat įvertino savo

tų koordinatoriai, administravę Leonardo da Vinci paprogramės

organizacijų projektų koordinatorių darbą įgyvendinant tarptau-

mobilumo projektus (8 pav.).

tinius projektus (9 pav.).

Beveik 98 proc. apklaustųjų įgytų naujų projekto administra-

Projekto koordinatorių darbą vadovai vertino 1-10 balų ska-

vimo įgūdžių naudą įvertino tokiais vertinimo kriterijais kaip „La-

lėje, kur 1 reiškė labai pasyvų, o 10 – labai aktyvų vaidmenį. Vado-

bai didelė“ ir „Didelė“. 90–92 proc. respondentų teigė, kad didelės

vų nuomone, projektų koordinatoriai aktyviausiai vykdė projekto

arba labai didelės naudos gavo įgydami naujų finansų planavimo

išlaidų kontrolę (22 proc. apklaustųjų skyrė 10 balų) ir bendradar-

ir valdymo žinių bei įgūdžių, pagerėjo jų karjeros galimybės. Kaip

biavo su projekto finansininku (21 proc. apklaustųjų skyrė 10 balų).

labai didelę ir didelę naudą suteikusias respondentai įvertino

Tik 10 proc. respondentų skyrė 10 balų vertindami projekto koor-

įgytas ar patobulintas kompetencijas: tarpkultūrinę kompetenci-

dinatoriaus aktyvumą atliekant projekto veiklų tęstinumo kontro-

ją (92 proc. respondentų), kalbinius ir komunikacinius gebėjimus

lę. Tai leidžia manyti, kad projektų koordinatoriams labiausiai rūpi,

bei naujus problemų sprendimo įgūdžius (beveik 89 proc. res-

kad būtų užtikrintas tinkamas projekto lėšų valdymas ir tik po to

pondentų). 2006 m. atliktas tyrimas patvirtina panašias tenden-

galvojama apie visą projekto valdymą, kokybiškų projekto rezulta-

cijas, nes respondentai taip pat teigiamai vertino vadovavimo

tų sukūrimą bei veiklų tęstinumą. Pažymėtina, jog vertinant pro-

mobilumo projektams poveikį jų pačių karjerai ir savirealizacijos

jektų koordinatorių veiklas nebuvo suteiktas žemesnis balas nei

galimybėms. Todėl, galima daryti išvadą, kad Leonardo da Vinci

4 – dominavo 10 ir 9 balų vertinimai. Darytina išvada, kad organi-

paprogramė skatina jos dalyvių saviugdą ir padeda kurti švietimo

zacijų vadovai teigiamai vertina ir pasitiki projektų koordinatorių

projektų valdymo tradicijas.

darbu, jų kompetencija įgyvendinant tarptautinius projektus.

8 pav. Nauda projektų koordinatoriams, administravusiems Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektus

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

8

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai

9 pav. Projektų koordinatorių darbo tarptautiniuose projektuose vertinimas (vadovų atsakymai)

Apibendrinant šiuos rezultatus galima teigti, kad Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektų administravimas projektų koordinatoriams suteikė įvairiapusės naudos tobulinant asmenines savybes bei plėtojant profesines kompetencijas.

1.4. Projektų poveikis dalyviams Apklausiant Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektų dalyvius, buvo siekiama nustatyti ir įvertinti mobilumo projektų poveikį asmenims, tiesiogiai dalyvavusiems tarptautiniuose projektuose. Atsižvelgiant į tai, kad mobilumo projektai skirti trims skirtingoms tikslinėms grupėms: pirminio profesinio lygmens moksleiviams, profesinio mokymo specialistams bei darbuotojams ir absolventams, apklausos metu buvo apklausti visų grupių atstovai. Respondentų pasiskirstymas pagal šias grupes pavaizduotas 10 pav.

Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektuose darbuotojai ir absolventai sudaro mažiausią dalį, tačiau šios tikslinės grupės respondentai apklausoje dalyvavo labai aktyviai ir sudarė 10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tikslines grupes

beveik trečdalį visų apklausos dalyvių.

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

9

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip informacija apie galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose pasiekia jų dalyvius. Rezultatai rodo, kad apie galimybę vykti į stažuotę užsienyje didelė dalis dalyvių (46 proc.) sužinojo iš organizacijos vadovo (11 pav.). Penktadalis respondentų apie galimybę dalyvauti mobilumo projekte sužinojo radę skelbimus organizacijos internetiniame tinklalapyje arba stende. 16 proc. dalyvių informaciją apie projektą gavo iš kolegų. Šie rezultatai rodo, kad projektų dalyviai atrenkami tikslingai, atsižvelgiant į jų profesinę veiklą, mokymosi pasiekimus ir pan. Savarankiškai informacijos internete dažniausiai ieško absolventai bei įmonių darbuotojai.

Pagrindinis motyvas, paskatinęs didžiąją dalį respondentų dalyvauti Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektuose – noras įgyti profesinės patirties ir žinių užsienyje (12 pav.). Įdomu tai, kad 2006 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog šį motyvą dalyviai įvertino kaip mažiausiai svarbų. Ankstesniame tyrime dalyvavusiems projektų dalyviams svarbiausia buvo galimybė susirasti geresnį darbą išvykus į kitą šalį arba grįžus į Lietuvą. Tuo tarpu 2013 m. atlikto tyrimo respondentai galimybę rasti darbo vietą užsienyje įvertino kaip mažiausiai svarbų motyvą. Lyginant 11 pav. Informacijos apie galimybę dalyvauti projekte šaltiniai

dviejų tyrimų duomenis, situacija pasikeitė iš esmės.

Labai svarbu

Svarbu

Nelabai svarbu

Kita

Nesvarbu

39,39% 13,97% 8,43% 15,88%

18,34% 31,26%

46,36%

38,21% 34,52%

42,03%

54,53% 23,87%

32,28% 11,52% 45,27%

30,37%

9,94%

45,96%

25,35% 5,52% 20,91% 2,76%

56,65%

38,42% 4,53%

59,43%

35,36% 4,72%

84,43%

15,28%

12 pav. Dalyvavimo projekte motyvai

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

10

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusei pro-

kad stažuotė labai pagerino darbo komandoje gebėjimus. La-

jektų dalyvių buvo labai svarbu išmokti užsienio kalbą arba pa-

bai didelės ir didelės naudos suteikė užmegzti nauji kontaktai

tobulinti jos įgūdžius, įgyti savarankiškumo, tarpkultūrinės ben-

bei pažintys (14 pav.).

dradarbiavimo bei problemų sprendimo patirties. Didelė dalis

Galima teigti, jog daugiau nei pusę respondentų dalyva-

respondentų kaip ypatingai svarbų motyvą įvardijo norą page-

vimas stažuotėje paskatino gilinti profesines žinias tęsiant stu-

rinti karjeros perspektyvas. Pusei respondentų buvo labai svarbu

dijas.

užmegzti naujus kontaktus. Panašiai kaip ir 2006 m. atliktame ty-

Panašūs tyrimo rezultatai gauti ir 2006 m. atliktame tyri-

rime pasiskirstė respondentų nuomonės dėl galimybės pakeliau-

me. Didžioji dalis respondentų nurodė, jog projektas padidino

ti bei pažinti svečias šalis. Šį aspektą apklaustieji taip pat vertino

motyvaciją tobulinti turimas kompetencijas, taip pat suteikė

kaip pakankamai svarbų dalyvavimo projekte motyvą.

naudos keliant kvalifikaciją bei užmezgant naujus kontaktus.

Apklausos anketoje projektų dalyvių prašyta įvertinti praktinius stažuotės aspektus. Labiausiai patenkinti dalyviai liko ša-

Kiek mažiau naudos projekto dalyviai gavo tobulindami užsienio kalbos žinias.

limi, į kurią vyko stažuotis (13 pav.). Taip pat teigiamai vertintos

Apklausos metu dalyvių gautą naudą dalyvaujant stažuo-

priimančiosios organizacijos, jų atstovų darbas, stažuotės pro-

tėse užsienyje vertino ir projektų koordinatoriai. Tiek šio, tiek

gramos turinys bei stažuotės trukmė. Tik 1 proc. apklaustųjų liko

2006 m. atlikto programos poveikio tyrimų rezultatai rodo, kad

nepatenkinti, dešimtadalis dalyvių – iš dalies patenkinti bendra-

projektų koordinatoriai teigiamai vertino dalyvių gautą naudą

vimo užsienio kalba kokybe, stažuotės trukme bei vizito progra-

stažuočių metu (15 pav.), tačiau kai kurie dalyvių ir koordinatorių

mos turiniu.

vertinimai skyrėsi: 51 proc. dalyvių padidėjusį konkurencingumą

Analizuojant apklausos metu gautus duomenis apie nau-

darbo rinkoje įvertino kaip „didelį“ ar „labai didelį“, tuo tarpu, ko-

dą, kurią dalyviai gavo dalyvaudami Leonardo da Vinci papro-

ordinatorių nuomone, dalyvių konkurencingumas padidėjo net

gramės mobilumo projekte, pažymėtina, jog kaip didžiausią

87 proc. Kiti rodikliai yra labai panašūs.

naudą dalyviai pažymėjo įgytus naujus profesinius įgūdžius.

2006 m. tyrimo metu koordinatoriai dažniausiai pabrėžda-

Taip pat teigiamai vertinta galimybė sustiprinti kalbinius ir ko-

vo jog dalyviai „patobulino profesinius įgūdžius“, „įgijo europinės

munikacinius įgūdžius, tarpkultūrines kompetencijas, prisitai-

patirties“, realiai suvokdami projekto naudą sau, kaip dalyviams.

kymą prie naujos aplinkos. Didžiajai daliai apklaustųjų stažuotė

2013 m. daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių respondentų

padėjo ugdyti savarankiškumą. Apie pusė apklaustųjų teigė,

įvardijo, kad didžiausią naudą į stažuotes vykę dalyviai gavo šio-

13 pav. Praktinių stažuotės aspektų vertinimas

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

11

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai

14 pav. Stažuotės nauda dalyviams

15 pav. Nauda dalyviams, vykusiems į Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo stažuotes (koordinatorių atsakymai)

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

12

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai se srityse: įgijo naujų profesinių įgūdžių (57 proc. naudą įvertino

Daugiau nei 66 proc. apklaustų koordinatorių pažymėjo,

kaip „labai didelę“, 38 proc. – kaip „didelę“), sustiprino tarpkultūri-

kad galimybė susirasti darbą užsienyje yra maža arba tokios gali-

nes kompetencijas (53 proc. – „labai didelę“, 42 proc. – „didelę“),

mybės nėra. Apklausus projektų dalyvius, tokią nuomonę išsakė

kalbinius ir komunikacinius gebėjimus (53 proc. – „labai didelę“,

net 75 proc. respondentų. Tai rodo, kad stažuotės užsienyje prisi-

38 proc. – „didelę“), užmezgė naujų pažinčių (51 proc. – „labai di-

deda prie dalyvių kvalifikacijos kėlimo, profesinės patirties įgiji-

delę“, 42 proc. – „didelę“). Lyginant šiuos duomenis su 2006 m. at-

mo, o ne darbo užsienyje paieškos.

likto poveikio tyrimo duomenimis, aukščiausiais balais įvertintos

Daugumos apklausoje dalyvavusių projekto dalyvių nuo-

sritys buvo tokios pat, t.y. „įgyti nauji profesiniai įgūdžiai“, „susti-

mone stažuotė, kurioje jie dalyvavo, atitiko jų lūkesčius. Apie

printa tarpkultūrinė kompetencija“.

55 proc. respondentų mano, kad stažuotė visiškai patenkino ir

Be aukščiau įvardintų naudos aspektų, 25 projektų koordi-

apie 35 proc. – kad iš dalies patenkino dalyvių norą pakeliauti, iš-

natoriai, pasirinkdami atsakymo variantą „Kita“, pažymėjo, kad

mokti ar patobulinti užsienio kalbos įgūdžius, įgyti savarankišku-

dalyvavimas stažuotėje dalyviams suteikė asmeninės naudos:

mo, tarpkultūrinės, bendradarbiavimo bei problemų sprendimo

išaugo pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, plėtėsi akiratis,

patirties (16 pav.). Anot didžiosios dalies apklaustųjų, labiausiai

sustiprėjo tarpasmeniniai santykiai, pradėti nauji projektai, imti

patenkintas dalyvių lūkestis – noras įgyti profesinės patirties ir

taikyti nauji darbo metodai bei naujovės profesinėje srityje.

žinių užsienyje.

48,60%

17,71% 5% 28,63%

48,77%

39,21% 9,75%

39,13%

pan.

41,59%

16,22%

59,70%

32,02%

57,87%

37,11% 4,53%

54,53%

40,16% 4,53%

69,28%

6,50%

27,28% 2,75%

16 pav. Stažuotės atitikimas dalyvių lūkesčiams

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

13

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai Penktadalis apklaustųjų teigė, kad stažuotė nepatenkino

kad ieškodami darbo jie nebuvo pranašesni už stažuotėje už-

jų noro pagerinti karjeros perspektyvas. Dešimtadalis skeptiškai

sienyje nedalyvavusius asmenis. Trečdalį respondentų stažuo-

vertino poreikį užmegzti naujus kontaktus. 2006 m. atliktame

tė paskatino arba iš dalies paskatino tęsti studijas aukštojoje

tyrime 90 proc. respondentų teigė, kad dalyvavimas mobilumo

mokykloje.

projekte atitiko jų lūkesčius visiškai arba didžia dalimi. 2013 m.

Tyrimo metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar ti-

atliktas tyrimas patvirtina panašias tendencijas. – pie 88 proc. res-

riamuoju laikotarpiu organizacijos turėjo galimybę siųsti da-

pondentų teigė, jog dalyvavimas stažuotėje visiškai arba iš dalies

lyvius stažuotis į užsienį pasinaudojant ne Leonardo da Vinci

atitiko jų lūkesčius.

paprogramės galimybėmis, ar jos turi patirties įgyvendinat ir

Siekiant pamatuoti naudą bei įvertinti, kiek tarptautinė

kitokio pobūdžio tarptautinius projektus. 45 proc. apklaustų

praktika prisidėjo prie pirminio profesinio lygmens moksleivių

projektų koordinatorių patvirtino, kad pasinaudojo kitomis

profesinės sėkmės, 2013 m. apklausoje dalyvavo apie 50 proc.

finansavimo galimybėmis, siunčiant savo dalyvius į stažuotes

(534 iš 1 023) buvusių ir esamų pirminio profesinio lygmens

(18 pav.).

moksleivių. Jų teigimu, net pusė dalyvių stažuotės metu įgytas

39 proc. projektų koordinatorių teigė, kad organizacijų daly-

žinias taiko darbo vietoje (17 pav.). 42 proc. respondentų teigė,

viai pasinaudojo kitų programų, tokių kaip Mokymosi visą gyve-

kad po stažuotės įsidarbino pagal studijuotą profesiją. Panašaus

nimą Comenius ir Grundtvig paprogramėmis, Norvegijos parama

skaičiaus dalyvių manymu, stažuotė neturėjo įtakos darbinantis

(Norway Grants), EK programa „PROGRESS“, Soros fondo galimy-

pagal studijuotą profesiją.

bėmis, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną progra-

Net pusė apklaustųjų išreiškė nuomonę, kad užsienyje atlikta praktika neturėjo įtakos ieškant darbo. 40 proc. mano,

ma bei programa „Veiklus jaunimas”, fondo “Russkij mir” finansavimu, Kultūros ministerijos parama.

17 pav. Stažuotės įtaka dalyvių profesinei sėkmei

18 pav. Galimybė siųsti dalyvius stažuotis į užsienį pasinaudojant ne Leonardo da Vinci paprogramės galimybėmis

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

14

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai 1.5. Projekto rezultatų tęstinumas

Apibendrinimas ir išvados · 2013 m. atlikto poveikio tyrimo rezultatai iš esmės atitinka 2006 m. poveikio tyrimo rezultatus, nes beveik visi apklausti

Vertindami tolesnį Leonardo da Vinci paprogramės mobi-

organizacijų vadovai ir projektų koordinatoriai pabrėžė teigia-

lumo projektų metu gautų rezultatų panaudojimą, net 96 proc.

mą tarptautinių projektų įtaką darbuotojų kompetencijoms,

projektų koordinatorių patvirtino, kad net ir pasibaigus projek-

pagerėjusiam organizacijos įvaizdžiui ar organizacijos veiklos

tui (-ams) naudojami jų rezultatai, o patys projektai prisidėjo prie

plėtrai. Visos organizacijos daugiau ar mažiau pajuto teigiamą

organizacijos tarptautinių ryšių plėtojimo.

tarptautinių projektų poveikį darbuotojų darbo kokybės augi-

93 proc. apklaustųjų taip pat patvirtino, kad projektų metu

mui, dalyvių, vykusių į stažuotes profesinės kompetencijos to-

užsimezgę partnerystės ryšiai palaikomi bei vystomi ir jiems pa-

bulinimui, padidėjusiai dalyvių darbo arba mokymosi motyva-

sibaigus, o projektuose įgyti dalyvių įgūdžiai ir patirtis sėkmingai

cijai ir dalyvių praktinių žinių pritaikymui tiesioginiame darbe

pritaikomi organizacijos veikloje.

ar mokymosi procese. Tačiau daugumos respondentų nuomo-

Kiek įvairiau buvo vertinama įgyvendintų mobilumo pro-

ne, tarptautiniai mobilumo projektai neturi įtakos profesinio

jektų įtaka atsakant į klausimą „Ar projektas (-ai) prisidėjo prie

rengimo srities teisės aktų rengimui ar tobulinimui, arba ši įta-

tam tikrų teisės aktų profesinio mokymo srityje / veikloje tobu-

ka yra minimali ir netiesioginė.

linimo?“ 42 proc. respondentų teigė, kad projektas tam neturėjo įtakos. Apie 32 proc. apklaustųjų mano, kad projektas prisidėjo

· Įgyvendinti Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektai daro teigiamą įtaką bendrai organizacijos raidai, jos dar-

prie teisės aktų tobulinimo, o 26 proc. nuomonės šiuo klausimu

buotojams, veikloms bei paslaugų vartotojams. Dalyvavimas

neturėjo. Darytina išvada, jog tarptautiniai mobilumo projektai

tarptautiniuose projektuose padeda organizacijoms tapti kon-

didžiausią įtaką turi profesinei dalyvių kvalifikacijai, tačiau, dau-

kurencingesnėms.

gumos respondentų nuomone, neprisideda prie profesinio rengimo srities teisės aktų rengimo ar tobulinimo arba ši įtaka yra

· Didžioji apklaustųjų vadovų dalis teigė, kad Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektai turėjo įtakos ryšiams su

minimali ir netiesioginė.

kitomis organizacijomis, nes paskatino kurti ir rengti naujus 2006 m. atlikto poveikio tyrimo duomenys rodo, kad beveik

bendrus projektus, keistis idėjomis bei siūlymais, aktyviau da-

visi (99 proc.) apklausoje savo nuomones pateikę vadovai kreip-

lintis ir keistis aktualia informacija, kurti ir įgyvendinti naujas,

tųsi paramos dalyvavimui Leonardo da Vinci paprogramės projek-

ne projektines iniciatyvas.

te, jei tik atsirastų tokia galimybė ateityje (t. y. ja nepasinaudotų tik vienas vadovas ). Tokie duomenys atliepia ir šiais metais atlikto

· Tyrimo rezultatai rodo, kad stažuotės užsienyje padeda kelti dalyvių kvalifikaciją, įgyti profesinės patirties, o ne palengvina

poveikio tyrimo rezultatus: net 93 proc. organizacijų vadovų ketina dalyvauti 2014–2020 m. programoje, teikdami paraiškas. Tik 2 apklaustieji dar nežino, ar norėtų dalyvauti šioje veikloje ateityje.

darbo užsienyje paieškas.

• Daugumos respondentų manymu, stažuotės užsienyje padidino dalyvių konkurencingumą darbo rinkoje, suteikiant geres-

Didžioji dauguma (83 proc.) apklausoje dalyvavusių pro-

nes galimybes darbo rinkoje, nei jų kolegoms.

jektų koordinatorių ketina rengti paraiškas prasidėjus naujai programai 2014–2020 m. Nei vienas iš dalyvavusių apklausoje

· Projektų koordinatoriams, administravusiems Leonardo da

nepažymėjo, kad tokia galimybe nepasinaudotų. Tai rodo, jog da-

Vinci paprogramės mobilumo projektus, nauda buvo įvai-

lyvavimas programoje yra visokeriopai naudingas institucijoms,

riapusė: tiek siekiant asmeninio tobulėjimo, tiek plėtojant

todėl, atsiradus galimybėms, jos ir toliau norėtų įgyvendinti tarp-

profesines kompetencijas. 2006 m. atliktas tyrimas patvirtina

tautinius projektus.

panašias tendencijas, nes respondentų atsakymuose taip pat

Didžioji dalis projektų dalyvių (98 proc.) teigė, kad esant ga-

buvo akivaizdžiai teigiamai vertinamas vadovavimo mobilu-

limybei dalyvautų panašiame projekte dar kartą ir tik 1,66 proc.

mo projektams poveikis asmeninei karjerai ir savirealizacijos

atsakė, kad nedalyvautų.

galimybėms. Todėl, darytina prielaida, kad Leonardo da Vinci

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

15

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai paprogramė skatina jos dalyvių saviugdą ir projektų valdymo

· Apibendrinant praktinių stažuotės aspektų vertinimą, teigtina,

bei įgyvendinimo tradicijų kūrimąsi švietimo srityje.

jog didžiausia dalis respondentų labiausiai patenkinti liko šalimi, į kurią vyko, priimančiąja organizacija bei jos atstovų bend-

· 2006 m. ir 2013 m. atlikto poveikio tyrimo rezultatai rodo, jog

ravimu.

Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektai turėjo teigiamos įtakos surandant naujų užsienio ir Lietuvos partnerių

· Vadovaujantis šiais duomenimis taip pat galima daryti išvadą,

bei plečiant tarptautinius organizacijų ryšius.

kad dalyvavimą mobilumo projektuose dalyviai vertina teigiamai ir noriai dalyvautų tokiuose projektuose ateityje.

· Didžioji dauguma respondentų patvirtino, kad net ir pasibaigus projektui (-ams) tebenaudojami projekto (-ų) metu sukurti

· Dalyvavimas stažuotėse užsienyje yra naudingas, nes dalis pro-

rezultatai.

jektų dalyvių įgytas žinias taiko darbe, kai kuriuos tai įkvėpė tęsti studijas aukštojoje mokykloje, kitiems padėjo susirasti

· Lyginant 2006 m. ir 2013 m. tyrimų rezultatus pastebima, jog

darbą pagal studijuotą profesiją.

motyvai, skatinę mokinius, profesijos mokytojus, įmonių darbuotojus ar absolventus dalyvauti mobilumo projektuose,

· Kaip ir 2006 m., taip ir šiais metais atlikto tyrimo duomenys

pasikeitė iš esmės. Šių metų tyrime dalyvavusiems dalyviams

rodo, kad dalyvavimas Leonardo da Vinci paprogramės mobilu-

svarbiausia – įgyti profesinės patirties, kurią galėtų pritaikyti

mo projektuose yra visokeriopai naudingas institucijoms, nes

profesinėje veikloje. Tuo tarpu 2006 m. tyrimo dalyviams aktu-

finansinės paramos jos kreiptųsi ir vėl, atsiradus tokioms gali-

aliausia buvo susirasti darbą užsienyje arba grįžus į Lietuvą.

mybėms.

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

16

II. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektai

2013 m. pradžioje atliktame tyrime dalyvavo 2008–2010 m. pasibaigusių Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektų koordinatoriai. Apklausos anketos buvo išsiųstos 46 įgyvendintų projektų koordinatoriams. Į klausimus atsakė 18 respondentų.

Aktyviausiai apklausoje dalyvavo 2010 m. finansuotų projektų, kurie buvo įgyvendinti 2012 m., koordinatoriai (10), 2009 m. finansuotų projektų, ir baigtų 2011 m. (6) ir 2008 m. finansuotų ir įgyvendintų 2010 m. rudenį (4) koordinatoriai. Pusė apklausoje dalyvavusių respondentų atstovavo profesinio mokymo institucijoms. Reikia pažymėti, kad ir teikiant partnerysčių projektų paraiškas šio tipo organizacijos yra aktyviausios. 2008–2010 m.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal organizacijos tipą

profesinio mokymo institucijos įgyvendino 14 projektų iš 46 finansuotų (1 pav.).

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, ar pasibaigus Leonardo da Vinci programos partnerysčių projekto įgyvendinimo laikotarpiui, organizacijoje vis dar naudojami projekto rezultatai, ar jie buvo integruoti į mokymo ir darbo veiklą, ir koks projekto rezultatų poveikis organizacijos besimokantiesiems bei darbuotojams.

Visi 18 į klausimus atsakę respondentai teigia, kad įgyvendinto projekto rezultatai ir / arba produktai naudojami ir projektui pasibaigus (2 pav.). Daugiausia projektų atstovų (16) nurodė, kad taiko projekto metu įgytas kompetencijas tiesioginiame darbe, 14 respondentų pažymėjo, kad ugdymo procese naudojamos sukurtos mokymo metodikos, priemonės ir kita medžiaga.

Projektuose įgyta patirtis pripažįstama kaip didžiausia

Įgytos kompetencijos naudojamos tiesioginiame darbe

nauda: dauguma (16) respondentų pažymėjo, kad projekto

Projekto metu sukurtos mokymo metodikos / priemonės, medžiaga naudojamos ugdymo procese

metu įgytas kompetencijas nuolat pritaiko darbe: „sustiprėjo

Dalyvauta nacionalinėse ir / ar tarptautinėse darbo grupėse, kuriose buvo pristatyti projekto rezultatai ar pateiktos rekomendacijos ugdymo proceso tobulinimui nacionaliniu lygmeniu

tarpkultūrinės komunikacijos ir bendradarbiavimo multikultūrinėje aplinkoje gebėjimai“; „įgytos projektų rengimo ir adminis-

Rezultatai naudojami besimokančiųjų ir darbuotojų motyvacijai skatinti

travimo kompetencijos“; „projekte dalyvavę profesijos mokytojai patobulino savo dalykines kompetencijas ir atnaujino darbo tu-

Rezultatai naudojami tarpdalykinės integracijos ir komandinio darbo organizacijoje skatinimui

rinį“; „dėstytojai savo darbe naudoja įgytas žinias apie aktyvaus

Tęsiama projekto metu sukurto teminio tinklo veikla

mokymo metodus“; „žinios apie kitų šalių mokymosi sistemas ir

Projekto tinklalapis atnaujintas projekto tema Kita

gerosios praktikos pavyzdžiai praverčia tobulinant studijų dalykus“; „žinios apie praktinį verslo simuliavimą ir el. portfelio metodą

2 pav. Projekto rezultatų ir / ar produktų naudojimas projektui pasibaigus

naudojamos kasdieniniame profesinės reabilitacijos specialistų

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

17

Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektai darbe, teikiant profesinio konsultavimo, orientavimo, profesinio

darbui su šiuolaikinėmis automobilių parametrų matavimo, gedi-

mokymo paslaugas asmenims su negalia“; „įgytos kompetencijos

mų nustatymo, techninės priežiūros ir remonto įranga. Taip pat pa-

naudojamos priimant praktikai stažuotojus ir praktikantus bei dir-

tobulino savo užsienio kalbos žinias, bendravimo ir darbo kultūrą,

bant su jais“.

gebėjimą dirbti komandoje“; „Naujos sukurtos metodikos darbui su

Taip pat dauguma projektų atstovų nurodė, kad projekto metu sukurtos mokymo metodikos, priemonės bei medžiaga

proto negalios jaunimu savo novatoriškumu skatina siekti geresnių darbo rezultatų“.

aktyviai naudojamos ugdymo procese: „tobulindami profesines

Trečdalis respondentų nurodė, kad projekto metu sukurti

kompetencijas medžiagą naudoja pedagogai, jaunimo darbuotojai

rezultatai ir / arba produktai naudojami tarpdalykinės integra-

bei socialiniai pedagogai“; „aktyvaus mokymo metodai naudojami

cijos ir komandinio darbo organizacijoje skatinimui: „kuriami

institucijos organizuojamuose kursuose, taip pat medžiaga dalina-

nauji moduliai užsienio kalba, tad neatsiejamai vyksta tarpdalykinė

masi ir su kitomis švietimo institucijomis“; „sukurti moduliai anglų

integracija, profesijos mokytojai dirba komandoje, kurdami naujus

kalba naudojami integruotuose praktinio mokymo užsiėmimuose“;

modulius ar vykdydami kitas veiklas, susijusias su projekto sklaida

„sukurta metodinė medžiaga panaudota rengiant įmonių praktikos

ir tęstinumu“; „vedamos integruotos virėjo ir padavėjo bei barmeno

vadovus“; „projekto mokomoji medžiaga naudojama padavėjo ir

specialybių pamokos. Mokiniai gamina nacionalinius patiekalus

barmeno, virėjo profesijos pamokose“; „projekto metu sukurtos pro-

pagal projekto partnerių pateiktus savo šalių receptus. Pamokas

gramos, įrašytos į kompaktinius diskus, išdalintos rajono bendrojo

vertina mokyklos praktinio mokymo vadovai“; „įgyvendinami ben-

ugdymo įstaigoms, kurios jas naudoja gamtamokslio ugdymui“;

dri projektai, kuriuose dalyvauja floristai ir interjero apipavidalin-

„projekto metu sukurta anketa naudojama prevenciniam darbui su

tojai“; „rengiant mokinius tarptautiniam jaunųjų automechanikų

iškritimu iš profesinės rengimo sistemos“.

konkursui, su mokiniais dirbantys mokytojai naudoja partnerysčių

Trečdalis respondentų teigia, kad projektui pasibaigus dalyvavo nacionalinėse ir / ar tarptautinėse darbo grupėse, kuriose

metu sukurtas teorines ir praktines užduotis, tai skatina tarpdalykinę integraciją ir komandinį darbą“.

pristatė projekto rezultatus ar pateikė rekomendacijas ug-

Šeši iš 18 projektų atstovų pažymėjo, kad projekto metu už-

dymo proceso tobulinimui. Respondentai įvardijo, kad projekto

simezgė tvari partnerystė, kai bendradarbiavimas su partneriais

rezultatai buvo pristatyti tarptautinėse darbo grupėse, vietos ly-

tęsiamas kituose projektuose ir veiklose. Partneriai toliau rengia

gmeniu organizuotose konferencijose, parodose, metodiniuose

bendrus profesinio mokymo programų modulius ir mokiniai iš

susitikimuose su kolegomis, profesijos dienose bendrojo lavini-

partnerinių mokyklų gali vykti mokytis to modulio į kitą šalį. Pro-

mo mokyklose, mokymuose, tarptautiniame jaunųjų autome-

jektui pasibaigus ne tik naudojami jo rezultatai ir / ar produktai,

chanikų konkurse bei rengiant 2014–2020 m. Europos Sąjungos

bet ir palaikomas projekto tęstinumas, skleidžiant informaciją

struktūrinės paramos panaudojimo prioritetus, priemones bei

mokymuose, seminaruose, konferencijose, susitikimuose ir ki-

kitus strateginius dokumentus.

tuose renginiuose. Informuojant apie projektą dalinami lanksti-

Trečdalis respondentų nurodė, kad projekto rezultatai ir /

nukai ar kompaktiniai diskai, naujos mokyklos kviečiamos įsilieti

arba produktai naudojami tiek besimokančiųjų, tiek darbuotojų

į projekto tinklą, bendrojo ugdymo mokyklose organizuojamos

motyvacijai skatinti. Pasak tyrimo dalyvių, darbuotojų motyvaci-

profesijos dienos.

jos skatinimas daugiausia susijęs su naujų metodikų ir mokymo

Tik maža dalis respondentų (4) teigia, kad pasibaigus pro-

metodų, užduočių naudojimu – tai, kas skatina darbuotojus

jektui jo tinklapis atnaujinamas projekto tema. Apklausos rezul-

siekti geresnių darbo rezultatų, lengvina darbą, didina be-

tatai parodė, kad projektų metu sukurtų tinklapių informacija

simokančiųjų motyvaciją. Respondentai taip pat teigė, kad:

nėra aktyviai atnaujinama projektams pasibaigus. Tik vienas

„aktyvaus mokymo metodai – tai viena iš priemonių besimokan-

respondentas nurodė, kad į projekto tinklapį keliami naujai su-

čiųjų motyvacijai skatinti“; „kadangi projekto veikla tęsiama, gali-

kurti moduliai ar dokumentai, atnaujinamas modulių pasirinki-

ma teigti, jog skatinama tiek mokinių, tiek mokytojų motyvacija“;

mo tvarkaraštis.

„besimokantieji, gerai atliekantys projekte sukurtas užsiėmimų už-

Projektui pasibaigus rezultatai ir / ar produktai naudojami

duotis, , gali būti išrinkti mokyklos atstovais tarptautiniame jaunųjų

organizacijos veiklose, mokymuose, kitų organizacijų veiklose,

automechanikų konkurse“; „padidėjo mokinių motyvacija domėtis

tarptautinėse organizacijos veiklose, tęsiant bendradarbiavimą

profesiniais dalykais. Projekto dalyviai įgijo naujų praktinių įgūdžių

su projekto partneriais, rengiant ir įgyvendinant naujus projek-

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

18

Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektai tus. Nei vienas projekto atstovas nenurodė, kad projekto produk-

metu sukurti įrankiai leidžia geriau suprasti besimokančiųjų porei-

tas tapo komerciniu.

kius ir galimybes integruojant juos į darbo rinką“.

Tyrimas atskleidė, kad projekto rezultatai ir / arba produktai

Respondentai nurodė, kad projekto rezultatai ir / arba pro-

turėjo poveikį ne tik organizacijos besimokantiesiems ir darbuo-

duktai paveikė ir organizaciją. Buvo minimi tokie poveikio as-

tojams, bet ir kitoms organizacijoms bei vietos bendruomenėms.

pektai: platesnės organizacijos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės naujose veiklose, projektuose, mokymuose, tarptautiniame jaunųjų automechanikų konkurse; kokybiškesnės organizacijos teikiamos paslaugos, pagerėjęs organizacijos įvaizdis, konkurencingumas, prestižas ir žinomumas; projektas padėjo organizacijai gerinti kūrybiškumą, konkurencingumą ir novatoriškumą bei prevencinę veiklą, siekiant mažinti mokinių iškritimą iš profesinės mokyklos.

Vertindami projekto rezultatų ir / arba produktų poveikį

3 pav. Projekto rezultatų ir / arba produktų poveikis projektui pasibaigus

kitoms organizacijoms dauguma respondentų teigė, kad informacija apie projekto rezultatus ir / ar produktus buvo pristatyta kitoms organizacijoms, kurios galėtų juos pritaikyti ir naudoti

Detalizuojant projekto poveikį organizacijos darbuoto-

savo veikloje. Respondentai nurodė, kad „pagerėjo bendradarbia-

jams dažniausiai minimos pagerintos darbuotojų profesinės ir

vimo ir produktyvių veiklų galimybės su kitomis organizacijomis,

bendrosios kompetencijos, sustiprinti gebėjimai bendrauti ir

bendradarbiavimas su kitomis projekte dalyvavusiomis organizaci-

bendradarbiauti tarptautiniu lygiu, dirbti tarptautinėje koman-

jomis tęsiamas naujuose projektuose; kitos organizacijos buvo pa-

doje, kokybiškiau atlikti darbą, naudojant projekto metu sukurtus

skatintos teikti paraiškas, domėtis naujais mokymo metodais“.

rezultatus ir projekto administravimo gebėjimai. Taip pat respon-

Dar vienas respondentų išskirtas aspektas – pagerėjęs

dentai nurodė, kad projekto įgyvendinimas turėjo įtakos darbuo-

profesinės mokyklos bendradarbiavimas su verslo įmonėmis,

tojų motyvacijos ir pasitikėjimo didinimui, pavyzdžiui: „mokyto-

pavyzdžiui: „autoservisai ir kitos su automobilių verslu susijusios

jai pagerino užsienio kalbos žinias, patobulino kalbėjimo užsienio

įmonės buvo įtrauktos į projektą, kaip priimančiosios organizacijos

kalba įgūdžius, atsirado poreikis tobulinti užsienio kalbą, daugiau

stažuotojams, o vykdant parengtų modulių testavimą – ir mūsų mo-

dirbama komandoje. Mokytojai pradėjo labiau pasitikėti savo jėgo-

kyklos mokiniams. Verslo įmonės sutiko bendradarbiauti vykdant

mis, nes pamatė, kad nors ir dirbdami prastesnėmis sąlygomis, geba

kitus projektus, taip pat suteikti realią paramą tobulinant darbuo-

parengti kvalifikuotus specialistus. Taip pat susidraugavo su kolego-

tojų kvalifikaciją. Verslo įmonių požiūris į profesinę mokyklą pradėjo

mis ir dabar palaiko dalykinius ryšius“; „profesijos mokytojai turėjo

keistis, matant mokinių galimybes stažuotis ar atlikti praktinius mo-

puikią galimybę susipažinti su kitų Europos šalių ir Turkijos švietimo

kymus užsienio šalyse“.

Remiantis apklausos duomenimis, daugumos (16) projektų

sistemomis, kultūra, tradicijomis, kulinariniu paveldu. Dalyvavę projekto mobilumuose mokytojai patobulino savo profesinę kvalifika-

rezultatai ir / arba produktai turėjo įtakos vietos bendruome-

ciją, vėliau dalijosi gerąja patirtimi su kitais profesijos mokytojais“;

nei, tačiau iš aprašymų galima suprasti, kad daugiausiai vykdy-

„darbuotojai įgijo daugiau kompetencijų, jiems lengviau integruoti

tos bendruomenės informavimo apie projektą veiklos. Respon-

klientus į darbo rinką, dalindamiesi įgyta patirtimi jie turi didesnę

dentai nurodė, kad „vietos bendruomenė buvo informuojama apie

galimybę užmegzti glaudesnius ryšius su kitų įstaigų darbuotojais“.

projektą ir rezultatus, bendruomenės nariai dalyvavo įgyvendinant

Projekto ir rezultatų poveikis organizacijos besimokan-

projekto vietines veiklas, buvo organizuotas renginys su vietos ben-

tiesiems dažniausiai siejamas su kokybiškesniu jų mokymu ir

druomene, tokiu būdu vietos bendruomenė buvo supažindinta su

mokymusi bei motyvacijos mokytis didėjimu: „patobulinta moko-

galimybėmis naudotis projekto rezultatais“.

moji, metodinė medžiaga, mokymo programos, procesai ir taikoma

Vertinant galimą projektų platesnį poveikį švietimo siste-

inovatyvi projekto metu įgyta geroji praktika padeda besimokantie-

mai, visi respondentai teigė, kad įgyvendinti projektai darė po-

siems kokybiškiau ir geriau įsisavinti dėstomą medžiagą; projekto

veikį profesinio mokymo sektoriui.

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

19

Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektai 17 respondentų teigė, kad projekto rezultatai ir / arba produktai paveikė profesinio mokymo procesą. Mažiausia respondentų (14) teigė, kad projekto rezultatai ir / arba produktai darė poveikį profesiniam mokymui nacionaliniu lygmeniu.

Poveikis profesinio mokymo procesui grindžiamas tuo, kad „projekto rezultatais ir / arba produktais gali naudotis projekte dalyvavę specialistai ir kitų organizacijų specialistai; pritaikant projekte įgytą patirtį ir metodus, naudojamus kitose šalyse, buvo pagerinti mokymo metodai; profesijos mokytojai praktinio mokymo pamokose naudoja sukurtą mokomąją medžiagą; modernizuotos studijų programos; naujai pritaikyti metodai leido prisidėti prie profesinės reabilitacijos sistemos tobulinimo; padidėjo automobilių mechaniko specialybės patrauklumas.“.

Apibūdinant projekto poveikį profesiniam mokymui nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, minima, kad „projekto metu sukurti rezultatai naudojami ir kitose profesinio mokymo įstaigose, kuriose yra panašios studijų programos, kitoms įstaigoms nereikia kurti panašių mokymo priemonių papildomai“.

Atskirų respondentų patirtis, įgyta projekto metu, buvo panaudota tobulinant profesinį mokymą. Pavyzdžiui, vienas respondentas nurodė, kad „dalyvauja nagrinėjant bendras nacionalinio lygmens verslo plėtros ir švietimo sistemos tobulinimo problemas ir jų šalinimo galimybes, todėl įgyta patirtis nors ir netiesiogiai, bet panaudojama kuriant ir tobulinant nacionalinius programinius dokumentus“.

Taip pat projektų rezultatai buvo pristatyti suinteresuotiems partneriams: „tutorystės svarba ir praktikos vadovų įmonėse rengimo poreikis buvo aptartas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomenių reikalų ir Šeimos politikos skyriuose rengiant valstybinio planavimo projektą „Universalusis daugiafunkcinis centras – NVO ir valstybinio sektoriaus praktinio bendradarbiavimo laboratorija (Šeimos gerovės laboratorija)“.

Tyrimas atskleidė, kad projektų rezultatai ir / arba produktai padėjo tobulinti partnerių šalių profesinį mokymą. Respondentai teigė, kad „mokytojai ir kiti specialistai dalinasi savo patirtimi, žiniomis su kolegomis užsienyje, inovatyvi geroji praktika padeda rengiant naują mokymo medžiagą, įgyvendinant tarptautines veiklas, vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas rengiant naujus projektus“. Taip pat respondentai nurodė, kad „projekto interneto svetainė leidžia sukurtais produktais naudotis visoms švietimo įstaigoms Europos lygmeniu“; „sukurtas Europos pagrindinis mokymo kursas – virtuvės ir restorano gidas – padeda gerinti tarptautinį kulinarijos mokslą Europos šalyse“; „projekto produktas buvo sukurtas partnerių iš 6 šalių kiekvieno partnerio šalies kalba ir anglų kalba, todėl jis gali būti naudojamas bet kurioje Europos šalyje, profesinėje įstaigoje, vykdančioje automechanikų rengimo programą“; „projekto siekis buvo pasidalinti

PRADŽIA

»»»

Turinys

patirtimi ir informacija apie automobilių mechanikų mokymą todėl dalyvaujantys partneriai projekto metu galėjo siųsti ir priimti tiek mokytojus, tiek ir mokinius pagal jų įprastines programas, siekiant išplėsti Europos dimensiją ir nacionalines mokymo programas“.

Visi apklausoje dalyvavę respondentai teigė, kad toliau bendradarbiauja su partneriais ir taip užtikrina įgyvendinto projekto veiklų tęstinumą naujuose projektuose bei kitose organizacijos veiklose. Buvo minimi tokie pagrindiniai bendradarbiavimo veiklos aspektai: specialistų bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir gerąja patirtimi, mokymo modulių rengimas, mokinių praktikų ir mokytojų stažuočių organizavimas, dalyvavimas renginiuose.

Dauguma organizacijų (14 respondentų iš 18), įvertinę teigiamą įgyvendinto projekto patirtį, teikė arba ketina ateityje rengti naują projektą. Daugiausia respondentų (10) nurodė, kad rengė Leonardo da Vinci programos paraiškas. Iš jų 7 – Naujovių perkėlimo projektų paraiškas, 2 – mobilumo ir 1 – partnerysčių.

Taip pat 3 respondentai nurodė, kad parengė ir teikė projektų paraiškas kitų sektorių programoms: 2 paraiškos teiktos Grundtvig programos partnerystėms ir 1 – Nordplus Neighbour programai.

Apibendrinimas · Projekto rezultatai ir / ar produktai naudojami projektui pasibaigus. Daugiausia naudojamos įgytos kompetencijos tiesioginiame darbe bei projekto metu sukurtos mokymo metodikos, priemonės ir medžiaga ugdymo procese. · Projektams pasibaigus projektus įgyvendinusios organizacijos vykdo projekto rezultatų ir / ar produktų sklaidą bei palaiko jų tęstinumą. · Daugumos projektų rezultatai ir / arba produktai darė didelį arba vidutinį poveikį dalyvavusioms projekte organizacijoms, jų darbuotojams, besimokantiesiems ir kitoms organizacijoms bei vietos bendruomenei projektams pasibaigus. · Įgyvendinti projektai darė poveikį profesinio mokymo sektoriui. Daugumos projektų rezultatai ir / arba produktai paveikė profesinio mokymo procesą. · Projektui pasibaigus visi projektai toliau bendradarbiauja su projekto partneriais. · Organizacijos įgyvendinusios projektus ir toliau aktyviai tęsia projekto veiklas kituose projektuose bei organizacijos veiklose.

Dauguma organizacijų, remiantis įgyvendinto projekto patirtimi, teikė arba ketina teikti projekto paraišką.

»»»

PA B A I G A

»»»

20

III. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektai

Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų poveikio tyrimas atliktas remiantis anketiniu apklausos būdu sukauptais duomenimis. Tyrime dalyvavo 2007–2010 m. finansuotų ir jau pasibaigusių naujovių perkėlimo projekto atstovai – projektų vadovai / koordinatoriai ir projektus įgyvendinusių organizacijų vadovai. 2007–2010 m. Lietuvoje sėkmingai įgyvendintas 21 naujovių perkėlimo projektas, kuriuos vykdė 18 organizacijų. Apklausoje dalyvavo 9 organizacijų vadovai ir 10 projektų koordinatorių / vadovų. Siekiant išsiaiškinti poveikio pokyčius, tyrimo rezultatai buvo analizuojami lyginant su 2006 m. atlikto Leonardo da Vinci programos poveikio rezultatais.

Aktyviausi tyrime, kaip ir programoje, buvo universitetų at-

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atstovaujamą organizaciją

stovai (1 pav.). Net 9 iš 21 projekto įgyvendino 6 universitetai, tad nenuostabu, kad 8 iš 19 respondentų taip pat buvo universitetų atstovai.

Atlikto tyrimo duomenys atskleidžia, kad universitetų atstovai sudarė 42 proc. apklaustųjų, o asociacijų, viešųjų įstaigų ir kolegijų atstovai – 47,37 proc. respondentų. Mažiausiai (apie 10,53 proc.) apklausos dalyvių buvo iš profesinio mokymo įstaigų bei prekybos pramonės ir amatų rūmų.

Vertinant organizacijų aktyvumą tarptautinėje veikloje (2 pav.), galima teigti, kad naujovių perkėlimo projektus įgyvendina gana aktyvią tarptautinę veiklą vykdančios organizacijos.

2 pav. Vidutiniškai per metus organizacijoje vykdomų tarptautinių projektų skaičius

Daugiau nei pusė (apie 55,56 proc.) tyrime dalyvavusių organizacijų vadovų nurodė, kad per metus jų organizacijos įgyvendina nuo 3 iki 5 įvairių tarptautinių projektų.

Trečdalis respondentų (apie 33,33 proc.) nurodė, kad jiems teko įgyvendinti nuo 6 iki 20 tarptautinių projektų. Apie 11 proc. apklaustų koordinatorių administravo iki 3 projektų per metus.

Todėl, galima teigti, kad didžioji dauguma tyrime dalyvavusių respondentų turi sukaupę didelę tarptautinių projektų administravimo ir įgyvendinimo patirtį.

Vertindami naujovių perkėlimo projektų metu sukurtų produktų aktualumą organizacijai (3 pav.), vadovai nurodė, kad projektams pasibaigus, rezultatai vis dar aktualūs: 55,56 proc. respondentų ma-

3 pav. Projekto (-ų) metu sukurtų rezultatų aktualumas organizacijai šiandien

nymu – tikrai aktualūs, likusiųjų teigimu – didžia dalimi aktualūs.

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

21

Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektai Kalbėdami apie projektų rezultatų tęstinumo užtikrinimą organizacijose, vadovai išskyrė tokius dalykus kaip: planuojamų

bai panašūs: „įgyta tarptautinė patirtis“, „pakelta darbuotojų kvalifikacija“.

vykdyti projektų atranką pagal rezultatų aktualumą organizacijai,

Organizacijų vadovai, vertindami projektų valdymo patirtį

rezultatų integravimą į studijų procesą ir turinį, rezultatų taikymą

prieš ir po naujovių perkėlimo projektų įgyvendinimo (5 pav.),

kitose organizacijos veiklose (mokymuose, projektuose ir pan.).

pažymėjo, kad teigiamas pokytis pastebimas visose projektų val-

Atsižvelgiant į tai, kad projektų rezultatai vis dar aktualūs

dymo srityse, išskyrus rizikos valdymą.

projektus įgyvendinančioms organizacijoms, teigiamai vertina-

Atlikto tyrimo duomenys atskleidžia, kad didžiausias tei-

mas ir bendras naujovių perkėlimo projektų poveikis organiza-

giamas pokytis įvyko veiklos kokybės ir komunikacijos valdymo

cijoms (4 pav.). Kaip ir buvo galima tikėtis, didžiausias teigiamas

srityse, santykinai vidutinis – personalo, finansų ir laiko valdymo

poveikis pastebimas personalo kompetencijų ir tarptautinio

srityse.

bendradarbiavimo srityse („Situacija žymiai pagerėjo“ – 4, „Situ-

Paprašyti įvertinti naujovių perkėlimo projektų įtaką ben-

acija šiek tiek pagerėjo – 5). Ryškus teigiamas poveikis matomas

drai organizacijos raidai (6 pav.), vadovai nebuvo vieningos nuo-

partnerystės ryšių Lietuvoje bei organizacijos veiklos ir paslaugų

monės: 3 vadovai nurodė, kad projektai tikrai prisidėjo prie or-

kokybės srityse („Situacija žymiai pagerėjo“ – 3, „Situacija šiek tiek

ganizacijos raidos, 3 manė, kad didžia dalimi prisidėjo, ir tiek pat

pagerėjo“ – 5). Daugiau nei pusė apklaustų organizacijų vadovų

teigė, kad didžia dalimi neprisidėjo.

(apie 55,56 proc.) mano, kad įgyvendinti naujovių perkėlimo pro-

Savo vertinimus vadovai taip pat komentavo skirtingai. Vie-

jektai žymiai pagerino organizacijos įvaizdį. Mažiausias teigiamas

nas respondentas pažymėjo, kad projektų apimtys yra per ma-

poveikis pastebimas finansinių išteklių srityje – po vieną vadovą

žos, kad pakeistų didelės organizacijos raidą, tačiau kiti vadovai

pažymėjo, kad situacija įgyvendinus projektą šiek tiek ir žymiai

nurodė, jog projektų vykdymas buvo naudingas įgyjant projektų

pablogėjo.

vykdymo patirties, užmezgant ryšius su šalies ir užsienio orga-

Lyginant šiuos duomenis su 2006 m. atlikto Leonardo da Vin-

nizacijomis, taip pat padidėjo organizacijos konkurencingumas.

ci programos poveikio tyrimo duomenimis, aukščiausiais balais

Vienos organizacijos vadovas pažymėjo, kad visi teigiami poky-

įvertintos sritys buvo tokios pat, kaip šiame tyrime (t. y. tarptauti-

čiai įstaigos veikloje įvyko tarptautinių projektų rezultatų dėka,

nio bendradarbiavimo apimtys, finansiniai ištekliai, organizacijos

pasinaudojant įgytais naujais gebėjimais ir žiniomis bei partnerių

veiklos ir paslaugų kokybė), o respondentų komentarai buvo la-

patirtimi.

4 pav. Įgyvendinto (-ų) naujovių perkėlimo projekto (-ų) poveikis organizacijai

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

22

Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektai

5 pav. Organizacijos projektų valdymo patirtis

6 pav. Įgyvendinto (-ų) naujovių perkėlimo projekto (-ų) įtaka bendrai organizacijos raidai

Analizuojant šiame ir 2006 m. atliktame poveikio tyrime

Naujovių perkėlimo projektų koordinatoriai / vadovai įgy-

pateiktus vadovų komentarus apie dalyvavimo Leonardo da Vinci

vendintų naujovių perkėlimo projektų rezultatų pasiekimą vertino

naujovių perkėlimo projektuose poveikį jų vadovaujamų organi-

teigiamai (7 pav.). 9 respondentai teigė, kad visi numatyti rezultatai

zacijų raidai, atsakymų į klausimą, kaip konkrečiai ir kuriose srity-

buvo pasiekti, 1 manė, kad rezultatai pasiekti didžia dalimi.

Kaip rodo tyrimo duomenys, manančių, jog projektų rezul-

se buvo patirtas neigiamas poveikis organizacijos veikloms, rasti nepavyko. Didžioji dalis komentarų buvo teigiamo pobūdžio.

tatai bent iš dalies nepasiekti arba tikrai nepasiekti, nebuvo.

Paprašyti įvardyti svarbiausius įgyvendintų naujovių perkėlimo projektų pasiekimus, vadovai išskyrė galimybę įgyvendinti ilgai brandintas idėjas ir pritaikyti reikiamą produktą organizacijos poreikiams. Dažnai minimas patirties įgijimas, ryšiai su užsienio ir vietiniais partneriais. Taip pat išskirti tokie aspektai kaip: žmogiškųjų išteklių kompetencijų tobulinimas, inovatyvumas akademinėje veikloje, studijų, mokslinių tyrimų ir verslo pasaulio integracija. Nenuostabu, kad į klausimą apie ketinimus teikti paraiškas naujai programai 2014–2020 metais visi organizacijų 7 pav. Numatytų rezultatų pasiekimas

vadovai atsakė teigiamai.

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

23

Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektai Džiugu pastebėti, kad naujovių perkėlimo projektų koor-

Paprašyti pateikti svarbiausius įgyvendintų naujovių perkė-

dinatorių / vadovų teigimu projektams pasibaigus rezultatai yra

limo projektų pasiekimus, projektų koordinatoriai / vadovai išsky-

naudojami (8 pav.). Tiesa, gaila, kad didžioji dalis respondentų ne-

rė sukurtų rezultatų tęstinumą. Taip pat paminėtas rezultatų ak-

galėjo atsakyti, ar rezultatai naudojami projekte nedalyvavusiose

tualumas organizacijai, galimybė atnaujinti mokymo programas,

organizacijose Lietuvoje ir užsienyje.

tarptautinės partnerystės plėtra. Vienas respondentas nurodė,

Komentuodami kaip ir kur naudojami sukurti rezultatai,

kad sukurti rezultatai naudojami studijose, o projekto rezultatai

projektų koordinatoriai / vadovai teigė, kad organizacijose nau-

paskatino ir kitus universitetus pasekti šiuo pavyzdžiu.

dojamos atnaujintos, perkeltos mokymo programos, mokomoji

Kalbėdami apie įgyvendintų naujovių perkėlimo projektų

medžiaga, specialistų žinių ir įgūdžių vertinimo sistema. Patirtis

poveikį projekto tikslinei grupei, projektų vadovai / koordinato-

ir rezultatai taikomi kituose projektuose, mokymuose. Vienas

riai visų pirma išskiria patobulintą kompetenciją ir kvalifikaciją.

respondentas nurodė, kad projekto rezultatai skirti švietimo

Taip pat akcentuojama naujų mokymo programų ir metodų nau-

sistemai, kuri, būdama inertiška ir stokodama finansavimo,

da, nauji kontaktai ir partnerystės ryšiai.

vangiai juos priima, tačiau sukurti švietimo produktai sė-

Ryškus teigiamas įgyvendintų naujovių perkėlimo projek-

kmingai naudojami paslaugoms švietimo sistemoje teikti.

tų poveikis projekto komandoms (9 pav.). Didžiausias teigiamas

8 pav. Projekto (-ų) metu sukurtų rezultatų naudojimas projektui pasibaigus

9 pav. Poveikis projekto (-ų) komandoms

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

24

Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektai poveikis pastebimas tarptautinių projektų administravimo ir

tas organizacijai darė pakankamai didelį poveikį („Didžia dalimi

tarpkultūrinės kompetencijos srityse. Vienas projekto vadovas /

taip“) dėl projekto metu sukurtų naujų paslaugų ar naujų veiklų

koordinatorius paminėjo ir išaugusį pasitikėjimą savimi.

organizacijoje. Tik 5,26 proc. dalyvavusių apklausoje mano, kad

Teigiamai (kriterijais „Didžia dalimi taip“) šio tyrimo dalyviai

poveikio šioje srityje nebuvo.

įvertino ir kitas įgytas / patobulintas kompetencijas: patobulinti

Paklausti apie įgyvendintų projektų struktūrinį poveikį, t. y.

finansų planavimo ir valdymo žinios bei įgūdžiai (31,58 proc. res-

įtaką tam tikrų teisės aktų profesinio mokymo srityje tobulinimui,

pondentų), sustiprin palaikomi bei plėtojami, pritaikomi visose

naujovių perkėlimo projektų vadovai / koordinatoriai nebuvo

vadovų / koordinatorių organizacijose.

optimistiški (11 pav.). 60 proc. respondentų negalėjo atsakyti į šį

Vertindami įgyvendintų naujovių perkėlimo projektų poveikį atstovaujamoms organizacijoms (10 pav.), projektų vadovai /

klausimą, o likusieji nemano, kad projektai turėjo įtakos struktūriniams pokyčiams profesinio švietimo sistemoje.

koordinatoriai stipriausią poveikį pastebi tarptautinių ryšių plė-

Nors respondentai neįžvelgė naujovių perkėlimo projek-

tros srityje. Teigiama, kad užmegzti ryšiai palaikomi ir projektui

tų struktūrinio poveikio, galima teigti, kad naujovių perkėlimo

pasibaigus.

projektai turėjo teigiamą poveikį juos įgyvendinančioms orga-

Kiek mažesnis poveikis stebimas partnerystės plėtrai Lie-

nizacijoms ir pagrindiniams rezultatų vartotojams, todėl 8 iš 10

tuvoje ir naujų paslaugų organizacijoje atsiradimui. 36,84 proc.

projekto vadovų / koordinatorių planuoja teikti paraiškas naujai

apklaustųjų mano, kad įgyvendintas naujovių perkėlimo projek-

programai. 2 respondentai dar nebuvo tuo tikri.

10 pav. Naujovių perkėlimo projekto (-ų) poveikis organizacijai

11 pav. Struktūrinis naujovių perkėlimo projekto (-ų) poveikis

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

25

Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektai Apibendrinimas · 2006 m. atlikto Leonardo da Vinci programos poveikio tyrimo

· 2006 m. ir šių metų atlikto poveikio tyrimo rezultatai rodo, kad

ir šių metų tyrimo rezultatai atskleidė, kad naujovių perkėlimo

Leonardo da Vinci programa stiprina projektų komandų orga-

projektų poveikis organizacijai didžiąja dalimi yra teigiamas.

nizacinius įgūdžius, kurie yra palaikomi bei toliau plėtojami,

Ryškiausias teigiamas poveikis pastebimas personalo kompe-

pritaikomi visose vadovų / koordinatorių organizacijose.

tencijų ir tarptautinio bendradarbiavimo, partnerystės ryšių Lietuvoje, organizacijos veiklos ir paslaugų kokybės srityse.

· Vertindami įgyvendintų naujovių perkėlimo projektų poveikį projekto tikslinei grupei, projektų vadovai / koordinatoriai iš-

Daugiau nei pusė apklaustų organizacijų vadovų teigė, kad

skyrė šiuos aspektus: patobulintą kompetenciją bei kvalifikaci-

įgyvendinti naujovių perkėlimo projektai žymiai pagerino or-

ją, naujų mokymo programų ir metodų naudą, naujų kontaktų

ganizacijos įvaizdį. Mažiausias teigiamas poveikis pastebimas

ir partnerystės ryšius.

finansinių išteklių srityje. · Didžioji dauguma tyrime dalyvavusių respondentų turi didelę

· 2006 m. ir šių metų atlikto poveikio tyrimo rezultatai rodo, kad

tarptautinių projektų administravimo ir įgyvendinimo patirtį –

Leonardo da Vinci programa stiprina projektų komandų orga-

administruoja 3–5 tarptautinius projektus per metus.

nizacinius įgūdžius, kurie yra palaikomi bei toliau plėtojami ir

· Vertinant projektų valdymo patirtį prieš ir po naujovių per-

pritaikomi visose vadovų / koordinatorių organizacijose.

kėlimo projektų įgyvendinimo, teigiamas pokytis pastebimas

· Nepaisant nepastebimo struktūrinio poveikio, galima teigti,

visose projektų valdymo srityse, išskyrus rizikos valdymą. Di-

kad naujovių perkėlimo projektai turėjo teigiamą poveikį juos

džiausias teigiamas pokytis įvyko veiklos kokybės ir komunika-

įgyvendinančioms organizacijoms ir pagrindiniams rezultatų

cijos valdymo srityse, santykinai vidutinis – personalo, finansų

vartotojams, todėl dauguma respondentų planuoja teikti pa-

ir laiko valdymo srityse.

raiškas naujai programai.

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

26

Išvados Apibendrinant 2007–2013 m. įgyvendintoje Leonardo da

2. Leonardo da Vinci programos poveikis jaučiamas ir naciona-

Vinci programoje dalyvavusių organizacijų vadovų, projektų ko-

liniame lygmenyje, nors, lyginant su poveikiu individams bei

ordinatorių bei dalyvių atsakymus į tyrimo klausimus, galima teigti, jog programos poveikis akivaizdus keliuose lygmenyse.

organizacijoms, jis yra gerokai mažesnis: · Patobulintos mokymo programos, sukurti papildomi profesinio mokymo programų moduliai ir pan. bei atnaujinta profe-

1. Individualiame lygmenyje:

sinio mokymo specialistų kompetencija prisideda prie profesi-

· Dalyvavimas projektuose prisideda prie projektų dalyvių (pir-

nio mokymo kokybės tobulinimo.

minio profesinio mokymo mokinių, profesijos mokytojų bei

· Projektuose dalyvavusios organizacijos pagerino bendra-

profesinio mokymo įstaigų darbuotojų, įmonių darbuotojų ir

darbiavimo santykius su verslo įmonėmis, teigiamai paveikė

absolventų) kvalifikacijos kėlimo, profesinės patirties įgijimo,

verslo atstovų požiūrį į potencialius darbuotojus, įgijusius pro-

darbo tarptautinėje aplinkoje supratimo, tarpkultūrinių kom-

fesinę kvalifikaciją profesinio rengimo institucijose. Tai leidžia

petencijų įgijimo, socialinių, kalbinių bei komunikacinių įgū-

teigti, jog Leonardo da Vinci programa netiesiogiai prisideda

džių sustiprinimo.

prie aukštesnių įsidarbinimo rodiklių.

· Leonardo da Vinci programos finansuoti projektai turi ir netiesioginį, tačiau reikšmingą poveikį tiesiogiai projektinėse vei-

3. Stebimas Leonardo da Vinci programos poveikis ir Europos ly-

klose nedalyvaujantiems organizacijų darbuotojams ir kitiems

gmeniu:

projekto metu sukurtų produktų vartotojams, nes vykdant

· Partnerysčių ir naujovių perkėlimo projektų metu sukuriami

projekto rezultatų sklaidą, projektų rezultatai pasiekia kitas su-

rezultatai yra įvairių užsienio šalių partnerių turimos patirties

interesuotas šalis. Projektų dalyvių ar koordinatorių dalinima-

pasidalijimas, perkėlimas ir pritaikymas. Į skirtingas užsienio

sis įgyta patirtimi paskatina ir kitus asmenis įsitraukti į naujus

kalbas išversti rezultatų pristatymai talpinami internetinėje

projektus bei tobulinti asmenines savybes bei profesines kom-

erdvėje ir yra prieinami visoms švietimo įstaigoms bei kitoms

petencijas. Organizacijos lygmenyje nustatytas realus poveikis

suinteresuotoms šalims, užtikrinant projekto rezultatų sklaidą

tiesiogiai projektuose dalyvaujančioms organizacijoms.

visoje Europoje.

· Leonardo da Vinci programa teigiamai paveikė darbuotojų kompetencijas, organizacijų raidą žmogiškųjų išteklių, išorinių

Leonardo da Vinci programos naudingumą bei poreikį įrodo

ir vidinių veiklų, organizacijų paslaugų kokybės bei konkuren-

ir tokie faktai: praktiškai absoliuti dauguma apklausoje dalyvavu-

cingumo srityse. Dalyvavimas projektuose prisidėjo prie orga-

sių respondentų teigė, jog esant galimybei teiktų paraiškas pana-

nizacijų įvaizdžio gerinimo. Taip pat padarė teigiamą poveikį

šioms veikloms ir ateityje. Projektų koordinatoriai taip pat patvir-

darbuotojų darbo kokybės bei motyvacijos augimui.

tino, kad projektų metu sukurti rezultatai yra sėkmingai naudoja-

· Dalyvavimas Leonardo da Vinci programoje prisidėjo prie pro-

mi ir projektams pasibaigus, todėl atneša ilgalaikę naudą.

jektuose dalyvaujančių organizacijų vartotojams teikiamų paslaugų spektro plėtros, sukuriant naujas programas, metodikas bei kitas priemones. Projektų metu sukurti rezultatai sėkmingai taikomi profesinio mokymo (-si) procese. · Labai reikšminga poveikio sritis, kuriai Leonardo da Vinci programa padarė didelę įtaką – organizacinių bendradarbiavimo ryšių plėtojimas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu.

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

27

Leidėjas Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5) 261 0592, faksas (8 5) 249 7137 El. paštas info@smpf.lt; www.smpf.lt © Švietimo mainų paramos fondas, 2013 m.

Rengėjas Švietimo mainų paramos fondas Maketavo UAB „Lodvila“

Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

PRADŽIA

»»»

Turinys

»»»

PA B A I G A

»»»

28