ŠMPF veiklos apžvalga 2013 by Karolis

Švietimo mainų paramos fondas Švietimo mainų paramos fondo

2013 metų veiklos apžvalga PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Įžanga........................................................................................................................... 3

1. Bendroji veikla..................................................................................................... 4 1.1. Misija, vizija, vertybės............................................................................................ 4 1.2. Fondo tradicijos .................................................................................................... 5 1.3. Fondo struktūra ir pareigybės ............................................................................... 6 1.4. Personalas (darbuotojų išsilavinimas, kvalifikacijos tobulinimas) ......................... 6 1.5. Kokybės užtikrinimo (vidaus kontrolės) sistema ................................................... 7 2. Programos ir projektai.................................................................................... 8 2.1. Mokymosi visą gyvenimą programa ..................................................................... 8 2.1.1. Comenius..................................................................................................... 8 2.1.2. Erasmus..................................................................................................... 24 2.1.3. Leonardo da Vinci programa...................................................................... 32 2.1.4. Grundtvig .................................................................................................. 40 2.1.5. Pažintiniai vizitai ........................................................................................ 56 2.1.6. Europos kalbų ženklas .............................................................................. 60 2.2. Projektų valdymas ir monitoringas .................................................................... 61 2.3. Kitos programos ir projektai ................................................................................ 68 2.3.1. Nordplus programa .................................................................................. 68 2.3.2. Valstybinės stipendijos ............................................................................. 71 2.3.3. Europass projektas .................................................................................. 78 2.3.4. Euroguidance projektas ........................................................................... 82 2.3.5. Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė ...................................................... 84 2.3.6. Erasmus Mundus programa ..................................................................... 85 2.3.7. Tempus programa..................................................................................... 87 2.3.8. ELGPN projektas ..................................................................................... 89 2.3.9. Sklaidos projektai ..................................................................................... 91 2.3.10. Kiti projektai. „Šiaurės Baltijos šalių bendradarbiavimas diegiant Europos profesinio mokymo kreditų sistemą“ .......................................... 93 2.4. Esf projektai....................................................................................................... 94 2.4.1. „Neformaliojo švietimo sistemos sukūrimas Lietuvos savivaldybėse“ ...... 94 2.4.2. „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ .................................................. 96 3. Informacijos sklaida ...................................................................................... 98 4. Turtas ir finansavimas ................................................................................. 102 4.1. Turtas................................................................................................................ 102 4.2. Finansavimas ................................................................................................... 102 5. Bendradarbiavimas .......................................................................................... 107

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Turinys

Baigiantis 2007–2013 m. Mokymosi visą gyvenimą programos etapui, Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis Europos Komisijos ir LR Vyriausybės finansuojamas iniciatyvas švietimo ir profesinio mokymo srityje, rengiasi naujai programai Erasmus+ ir naujiems iššūkiams. Per septynerius veiklos metus Fondas subūrė kompetentingų darbuotojų komandą, inicijavo ir įgyvendino projektus profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse, dalyvavo daugelyje socialinių akcijų, tapo viena iš pažangiausių nacionalinių agentūrų Europoje. EK per šį laikotarpį Lietuvai skyrė papildomai 6 proc. lėšų, nes Fondas sugebėjo į programą pritraukti tūkstančius dalyvių, kuriems finansuoti paskirto biudžeto buvo akivaizdžiai per mažai. Tai rodo, kad programa buvo patraukli, naudinga ir skaidriai administruojama. Per Mokymosi visą gyvenimą programos laikotarpį Lietuvos žmonės pasinaudojo beveik 322 milijonų litų Europos Sąjungos ir 95 milijonų litų Lietuvos Respublikos parama. Tūkstančiai moksleivių, pedagogų, kitų sričių specialistų ir mokslininkų dalyvavo tarptautiniuose projektuose. Toks susidomėjimas patvirtino, kad programa turi būti dar labiau plėtojama, tad laukia nauji išbandymai: 2014–2020 m. laikotarpiu bus įgyvendinama programa Erasmus+ su beveik dvigubai išaugusiu biudžetu veikloms, skirtoms didinti asmenines ir profesines besimokančiųjų kompetencijas, ieškoti naujų veiklos krypčių ir formų, diegti pažangiausius sprendimus savo institucijose, siekti tikslų bendradarbiaujant. 2013 m. veiklos apžvalgoje kviečiame susipažinti su Mokymosi visą gyvenimą ir kitų Fondo vykdomų programų bei projektų rezultatais.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Įžanga

1.1. Misija, vizija, vertybės Fondas vadovaujasi 2010 m. įvardinta Fondo misija, vizija bei apibrėžtomis Fondo vertybėmis. MISIJA Skleisti mokymosi visą gyvenimą idėją ir suteikti galimybę kiekvienam įgyti tarptautinės patirties. Fondo kaip organizacijos išskirtinumas: vienintelė organizacija Lietuvoje, kuri siūlo visų amžiaus grupių žmonėms galimybę dalyvauti tarptautiniuose švietimo projektuose, turinti didžiausią švietimo projektų administravimo patirtį Lietuvoje, subūrusi kompetentingų žmonių komandą. Koks galutinis veiklos tikslas (ko siekiame)? Siekiame įtraukti kuo daugiau Lietuvos žmonių į mokymo(si) procesą, kitoje šalyje įgytą patirtį pritaikyti Lietuvoje VIZIJA 2015 m. Fondas yra pažangi, atsakinga ir atvira organizacija, kuri užtikrina aukščiausią klientų pasitenkinimo lygį ir kurios darbuotojai yra savo srities ekspertai. Pažangi – besimokanti, nuolat tobulinanti valdymo ir veiklos procesus, naudojanti naujausias technologijas. Atsakinga supančiai aplinkai, klientams, darbuotojams, užsakovams, bendruomenei. Atvira darbuotojams ir visuomenei, priimami sprendimai yra skaidrūs ir aiškiai iškomunikuojami. VERTYBĖS Pagarba. Fondo darbuotojų santykiai ir bendravimas su klientais grindžiamas abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Atsakomybė. Kiekvienas Fondo darbuotojas prisiima asmeninę atsakomybę už rezultatus, jų kokybę, klientų pasitenkinimą bei Fondo įvaizdžio ir reputacijos formavimą; Fonde aiškiai apibrėžtos darbuotojų ir vadovų funkcijos; asmeninė atsakomybė yra svarbesnė nei veiklos procesai ir procedūros. Bendradarbiavimas. Suprantamas kaip veikla kartu siekiant bendrų tikslų su užsakovais, partneriais, kolegomis Fonde.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

1. Bendroji veikla

Skaidrumas. Sprendimų priėmimo organizacijos viduje aiškumas, argumentavimas ir pagrindimas; teisingos ir savalaikės informacijos pateikimas į išorę; informacijos prieinamumo užtikrinimas.

1.2. Fondo tradicijos Fondas – atsakinga organizacija. Nuo 2008 m. Fondo organizuojamuose renginiuose nebedalinama spausdinta pranešimų medžiaga – informaciją skelbiame interneto svetainėje po renginio; biure rūšiuojamos atliekos, o Fondo darbuotojų elektroninio pašto parašą puošia ženklas, kviečiantis pagalvoti, ar būtina spausdinti kiekvieną laišką. Jau kelintus metus Fonde organizuojamos kalėdinės labdaros akcijos, kurių metu darbuotojų paaukoti daiktai bei surinktos lėšos dovanojamos vaikų globos namų auklėtiniams, Vilniaus Santariškių konsultaciniam mokymo centrui, nepasiturinčioms ar neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Fondo darbuotojai kartu su šeimomis ir draugais aktyviai dalyvauja akcijoje „Darom“, kitose visuomeninėse veiklose. Fonde yra sudarytos sąlygos aukštųjų mokyklų studentams praktiškai susipažinti su projektine veika. 2008–2013 m. Fonde praktiką atliko 33 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. 2013 metais Personalo valdymo profesionalų asociacijos organizuotame konkurse „Gera praktika“ Fondas tapo vienas iš penkių organizacijų finalininkių, turinčių patraukliausią praktikos vietą studentams. Dar viena nauja Fondo tradicija – bendri Fondo darbuotojų pusryčiai, kuriuos paskutinį mėnesio penktadienį organizuoja vis kitas skyrius.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Tobulėjimas. Nuolatinis Fondo veiklos procesų ir klientų aptarnavimo tobulinimas; darbuotojams sudaromos sąlygos mokytis ir tobulėti, naujai įgytų kompetencijų pripažinimas ir įvertinimas.

Valdymo komitetas EK Direktorius (1)

Direktoriaus pavaduotojas (1)

Profesinio mokymo, aukštojo mokslo, BU ir suaugusiųjų švietimo programų skyrių projektai

Profesinio mokymo programų skyrius (8)

Direktoriaus pavaduotojas (1)

Aukštojo mokslo programų skyrius (9)

Vyr. finansininkas (1)

BU ir suaugusiųjų švietimo programų skyrius (11)

Teisininkas (KVS, VP) (1)

Finansų ir apskaitos skyrius (5)

Komunikacijos skyrius (6)

Personalo specialistas (1)

Padėjėjas bendriesiems reikalams (1) Administratoriai (2)

1.4. Personalas (darbuotojų išsilavinimas, kvalifikacijos tobulinimas) Šiuo metu Švietimo mainų paramos Fonde dirba 48 specialistai: 10 vyrų ir 38 moterys. Darbuotojų amžiaus vidurkis yra 38 metai. Visi fonde dirbantys specialistai turi aukštąjį išsilavinimą: 62 procentai darbuotojų turi magistro laipsnį, vienas mokslų daktaras; 70 procentų fondo darbuotojų moka bent dvi užsienio kalbas. 20 procentų darbuotojų turi daugiau nei vieną aukštojo mokslo diplomą. 11 procentų darbuotojų tęsia studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. 2013 m. Fondo personalo specialistas baigė Personalo valdymo standarto pagrindinę programą ir gavo tai patvirtinantį sertifikatą bei du fondo darbuotojai turi įgiję Project Management Professional (PMP) sertifikatą. Daug dėmesio Fonde yra skiriama darbuotojų profesinėms kompetencijoms ugdyti bei įgūdžiams tobulinti. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir toliau lieka vienas iš svarbiausių personalo politikos prioritetų. Visi darbuotojai bent kartą metuose turi galimybę kelti kvalifikaciją įvairiuose vietiniuose ir tarptautiniuose renginiuose – seminaruose, kursuose, mokymuose ar konferencijose. 2013 m. daug dėmesio buvo skirta užsienio kalbų žinių gilinimui bei pasiruošimui naujai Erasmus+ programai. Per šiuos metus užsienio kalbos žinias patobulino 28, rizikų valdymo mokėsi 12 Fondo darbuotojų. Fonde taip pat sėkmingai veikia vidinių mokymų sistema. Tai vienas iš efektyviausių būdų ne tik įgyti naujų žinių, bet ir pasidalinti turima patirtimi bei informacija su kolegomis.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

1.3. Fondo struktūra ir pareigybės

Kokybės užtikrinimo sistema arba vidaus kontrolės sistema atitinka Fondo sutarties su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Europos Komisija numatytus reikalavimus ir ją sudaro šie elementai – vadovybės priežiūra įgyvendinant Fondo veiklą reglamentuojančių sutarčių (pvz., su užsakovais – Europos Komisija, Švietimo ir mokslo ministerija, Šiaurės šalių ministrų taryba ir kt.) nuostatas ir užtikrinant pakeitimų integravimą į kokybės vadybos sistemą, vadovybės priežiūra įgyvendinant kokybės vadybos sistemos efektyvumo ir funkcionalumo analizės planinius ir prevencinių veiksmų dokumentus (pvz., Metiniai tikslai ir procesų vertinimo kriterijai, Kokybės vadybos sistemos gerinimo planas, Kokybės vadybos sistemos vidaus audito planas ir kt.), vadovybės atstovo kokybei kontrolė, kokybės vadybos sistemos vidaus auditavimas ir kiti veiklos auditai. Kadangi kokybės vadybos sistemos sertifikavimo sritis – tarptautinių ir nacionalinių švietimo programų ir projektų administravimas Lietuvos Respublikoje – apima visą Fondo vykdomą veiklą (sutartinę ir administracinę), ši sistema ir jos priežiūra užtikrina visapusišką organizacijos vidaus procesų kontrolės lygį. Kokybės užtikrinimo (vidaus kontrolės) sistema yra nuolat tobulinama. Šiuo metu yra sudaryta galimybė visiems klientams (užsakovams ir vartotojams) pateikti pasiūlymus ir skundus ne tik sutartyse numatyta tvarka, tačiau ir per vadovybės atstovą kokybei, kuris yra nešališkas ir prižiūri sprendimų kliento atžvilgiu priėmimo eigą bei atilieka tarpininko vaidmenį. Nuo 2014 m. Kokybės užtikrinimo sistema bus audituojama atsižvelgiant į ISO 9001:2008 standarto reikalavimus ir Fondo sutartis su užsakovais, t. y. tikrinama ar pakankamai reglamentuotos procedūros ir procesai, užtikrinantys šių sutarčių reikalavimų įgyvendinimą. 2013 m. spalio 25 d. Fondo kokybės vadybos sistema buvo audituota išorės ekspertų ir sertifikuota pagal ISO 9001:2008 standarto reikalavimus iki 2016 m. lapkričio 1 d.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

1.5. Kokybės užtikrinimo (vidaus kontrolės) sistema

2.1. Mokymosi visą gyvenimą programa 2.1.1. Comenius Comenius mokyklų partnerystė Comenius mokyklų partnerystė – tai mokyklų bendradarbiavimo projektas, bendrai veiklai jungiantis mokymo institucijas iš Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių. Projektai gali būti dvišaliai ir daugiašaliai, jų trukmė – 2 metai. Veiklos tikslinė grupė – ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir visų tipų mokyklos, teikiančios išsilavinimą žemesniu nei aukštųjų studijų lygiu. Šios veiklos tikslas yra stiprinti europinę dimensiją bendrajame ugdyme, skatinant bendradarbiavimą tarp Europos mokyklų.

Comenius mokyklų partnerysčių veiklos biudžetas 2010 m. Comenius mokyklų partnerysčių biudžetas buvo 1 767 000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms – 136 000,00 eurų, o daugiašalėms mokyklų partnerystėms – 1 631 000,00 eurų). 2011 m. Comenius mokyklų partnerysčių biudžetas buvo 1 776 000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms skirta 110 000,00 eurų, o daugiašalėms – 1 666 000,00 eurų). 2012 m. šiam projektų tipui skirta 2 111 000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms skirta 186 000,00 eurų, o daugiašalėms mokyklų partnerystėms – 1 925 000,00 eurų). 2013 m. Comenius mokyklų partnerysčių biudžetas buvo 1 877 000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms skirta 115 000,00 eurų, o daugiašalėms – 1 762 000,00 eurų). 2.1.1.1 lentelė. Gauti ir finansuoti Comenius dvišalių ir daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai 2010–2013 m. 2010 m.

Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

2011 m.

2012 m.

2013 m.*

Daugiašalės

Dvišalės

Daugiašalės

Dvišalės

Daugiašalės

Dvišalės

Daugiašalės

Dvišalės

286 89

23 7

349 91

30 6

378 97

38 10

336 89

32 7

* Šios veiklos projektai iš rezervinio sąrašo gali būti finansuojami iki 2013 m. gruodžio 31 d.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2. Programos ir projektai

Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

12 59 28 13 23 52 9 17 13 60 286

5 14 9 6 4 17 3 3 7 21 89

21 77 40 13 33 70 9 18 12 56 349

5 21 7 3 6 29 1 3 3 13 91

24 87 46 22 34 50 12 12 15 76 378

7 15 10 10 7 8 5 4 3 28 97

20 74 38 10 24 66 9 15 18 62 336

5 19 11 4 6 18 3 6 4 13 89

2.1.1.3 lentelė. Gauti ir finansuoti Comenius dvišalių mokyklų partnerysčių projektai 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. pagal apskritis Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

1 8 0 0 2 5 0 0 2 5 23

0 3 0 0 0 2 0 0 0 2 7

2 6 4 0 4 5 0 0 3 6 30

0 2 1 0 1 0 0 0 1 1 6

2 10 8 0 3 6 0 2 0 7 38

1 2 3 0 1 2 0 1 0 0 10

3 10 3 0 2 6 0 1 1 6 32

0 4 0 0 0 1 0 0 1 1 7

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.1.2 lentelė. Gauti ir finansuoti Comenius daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai 2010– 2013 m. pagal apskritis

Institucija

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos (įskaitant darželius-mokyklas) Pradinio ugdymo Bendrojo ugdymo Profesinės mokyklos Specialiojo ugdymo Neformaliojo ugdymo Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

17 230 22 3 3 286

5 74 6 0 0 89

17 265 16 12 9 351

5 71 3 1 1 91

11 293 27 11 8 378

1 73 7 5 0 97

15 264 18 4 4 336

1 73 3 2 0 89

2.1.1.5 lentelė. Gauti ir finansuoti Comenius dvišalių mokyklų partnerysčių projektai 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. pagal institucijų tipus Institucija

Bendrojo ugdymo Profesinės mokyklos Specialiojo ugdymo Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

19 3 1 23

4 2 1 7

26 3 1 30

4 1 1 6

32 5 1 38

7 3 0 10

30 2 0 32

7 0 0 7

2013 m. buvo gautos 425 Comenius mokyklų partnerysčių paraiškos ir tai yra mažiau nei 2012 m. (475) ir 2011 m. (440). Teikiamų paraiškų skaičiaus mažėjimą galėjo sąlygoti bendrojo ugdymo mokyklų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje, ilgalaikis mažas Comenius mokyklų partnerysčių projektų finansavimo procentas ir tai, kad paraiškų šiai veiklai nebegali teikti neformaliojo ugdymo institucijos. 2013 m. finansuoti 96 Comenius mokyklų partnerysčių projektai ir tai yra mažesnis finansuotų projektų skaičius nei 2012 ir 2011 metais, tačiau finansavimo procentas, lyginant su minėtais metais, yra nežymiai didesnis – 22,59 proc., kai tuo tarpu 2012 m. buvo 22,53 proc., 2011 m. – 22,05 proc. Per 2010–2013 m. laikotarpį daugiausia paraiškų Comenius daugiašalėms mokyklų partnerystėms buvo gauta iš Kauno (296), Vilniaus (253) ir Šiaulių (238) apskričių institucijų, tuo tarpu daugiausia projektų buvo finansuota Vilniaus (74), Šiaulių (71) ir Kauno (68) apskrityse. Kaip ir 2011–2012 m., 2013 m. daugiausia paraiškų buvo gauta iš Kauno (74) apskrities, tuo tarpu Šiaulių (66) apskrities institucijų aktyvumas aplenkė Vilniaus (62). Kaip ir ankstesniais metais, mažiau aktyvios buvo Tauragės (9), Marijampolės (10) ir Telšių (15) apskričių institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais krito visų išskyrus Tauragės ir Telšių apskričių aktyvumas. Marijampolės apskrities institucijų aktyvumas, lyginant su ankstesniais metais,

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.1.4 lentelė. Gauti ir finansuoti Comenius daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. pagal institucijų tipus

Comenius dvišalėse mokyklų partnerystėse, kurios yra mažiau populiarios dėl skiriamo bendro mažesnio biudžeto veiklai, per 2010–2013 m. laikotarpį daugiausia paraiškų buvo gauta iš Kauno (34), Vilniaus (24) ir Šiaulių (22) apskričių institucijų. Atitinkamai daugiausia finansuota projektų buvo Kauno (11), Šiaulių (5), Vilniaus (4) ir Klaipėdos (4) apskrityse. Mokyklos iš Marijampolės ir Tauragės apskričių per 2010–2013 m. laikotarpį nepateikė nė vienos Comenius dvišalės mokyklos partnerystės projekto. Kaip ir kiekvienais metais, 2013 m. daugiausia Comenius mokyklų partnerysčių paraiškų buvo gauta iš bendrojo ugdymo (pagrindinių, vidurinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų) institucijų. 2011 m. itin išaugęs paraiškų iš ikimokyklinio ugdymo institucijų skaičius, aukštas išliko ir 2013 m. 2013 m. sumažėjo paraiškų iš profesinio mokymo ir specialiojo ugdymo institucijų skaičius, tačiau daugiau paraiškų pateikė pradinio mokymo institucijos. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo institucijų aktyvesnį dalyvavimą Comenius daugiašalių mokyklų partnerysčių veikloje galėjo sąlygoti joms 2013 m. teikiamas nacionalinis prioritetas ir skiriami papildomi balai. Paraiškų iš profesinio mokymo institucijų mažėjimą tikėtina lėmė 2013 m. išaugęs šių institucijų dalyvavimas Leonardo da Vinci paprogramės veiklose. Comenius dvišalių mokyklų partnerysčių projektų mokinių mainuose gali dalyvauti mokiniai, kurie yra ne jaunesni nei 12 metų amžiaus, todėl kaip ir daugiašalėse partnerystėse, daugiausia paraiškų buvo gauta iš bendrojo ugdymo (pagrindinių, vidurinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų) institucijų. Dėl riboto finansavimo iš 2013 m. gautų 32 paraiškų Fondas finansuoti galėjo tik 7 projektus. Populiariausios šalys partnerės Comenius mokyklų partnerystėse buvo: Vokietija, Lenkija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija. Tarp dvišalių mokyklų partnerysčių populiarios šalys 2013 m., kaip ir ankstesniais metais, išliko Italija, Turkija, Portugalija, taip pat dažnesnė tarp partnerių buvo Rumunija. 2013 m. trys iš septynių finansuotų mokyklų dvišalių partnerysčių projektų yra koordinuojami Lietuvos institucijų. Savo ataskaitose projektų dalyviai kaip pagrindinį sunkumą, su kuriuo susiduria įgyvendinant projektus yra laiko projektinei veiklai stygius – projektų koordinatoriams dažnai yra sudėtinga suderinti projekto administravimą su savo kasdieniu darbu. Didelis administracinio darbo krūvis įgyvendinant projektą ir rengiant ataskaitas daugumai mokytojų nėra jų tiesioginio darbo dalis, o laikoma savanoriška veikla. Institucijos, dalyvavusios Comenius mokyklų partnerysčių projektuose, ypatingai vertino suteiktą galimybę: susipažinti, įvertinti ir taikyti institucijose naujus ugdymo metodus; pasikeisti gerąja patirtimi tarp dalyvaujančių institucijų; susipažinti su šalių partnerių kultūromis, gyvenimo būdu, tradicijomis ir papročiais;

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

krito daugiau nei perpus. Šį mažėjimą sąlygojo ir tai, jog 2012 m. institucija įgyvendinanti dvišalės ir (ar) daugiašalės mokyklų partnerystės projektą, naujojo to paties tipo partnerystės projekto paraišką galėjo pateikti tik antraisiais įgyvendinamo projekto metais.

padrąsinti ir motyvuoti mokinius bei mokytojus mokytis užsienio kalbų; sukurti virtualią erdvę, kurioje keičiamasi idėjomis tarp šalių partnerių ir su vietos bendruomenėmis.

Parengiamieji vizitai Veiklos tikslas – padėti institucijoms, norinčioms parengti Comenius mokyklų partnerysčių, Comenius Regio partnerystės, Daugiašalį, Teminių tinklų ar Papildomų priemonių projektą, susipažinti su būsimomis institucijomis partnerėmis ir suteikti galimybę kartu parengti projekto paraišką. Dalyvaudami parengiamųjų vizitų veikloje, institucijų atstovai vyksta parengiamajam vizitui į potencialių partnerių instituciją arba dalyvauja kontaktiniame seminare, kad susirastų partnerius būsimam projektui. Comenius parengiamųjų vizitų biudžetas 2010 m. buvo 30 000,00 eurų, o 2011 m. ir 2012 m. šiai veiklai buvo skirta po 20 000,00 eurų. Kadangi 2007–2013 m. Mokymosi visą gyvenimą programa 2013 m. baigėsi bei nuo 2014 m. Comenius programos projektai nefinansuojami, Europos Komisijos sprendimu kvietimai teikti paraiškas parengiamiesiems vizitams 2013 m. nebuvo skelbiami. 2.1.1.6 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius parengiamiesiems vizitams pagal vizito tipą 2010 m.

Vizito tipas

Vizitas į instituciją Dalyvavimas kontaktiniame seminare Iš viso:

2011 m.

2012 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

108

2.1.1.7 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius parengiamiesiems vizitams pagal apskritis Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

3 29 12 10 10 15 3 4

1 9 7 2 5 6 2 0

4 10 5 6 7 5 1 0

3 4 2 3 2 2 1 0

2 15 7 3 6 6 2 1

1 5 3 1 2 1 1 1

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

susipažinti su šalių švietimo sistemomis;

Utenos Vilniaus Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

4 18 108

3 2 37

3 8 49

1 3 21

3 11 56

3 2 20

2.1.1.8 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius parengiamiesiems vizitams pagal institucijų tipus Institucija

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Pradinio ugdymo Bendrojo ugdymo Profesinės mokyklos Kita Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

10 65 5 10 108

0 29 1 1 37

4 35 4 5 49

1 12 2 5 21

2 45 5 2 56

1 15 2 1 20

2010–2012 m. buvo gauta 213 paraiškų Comenius parengiamiesiems vizitams, iš kurių tik 78 paraiškos buvo finansuotos. Tiek Lietuvos mokyklų norėjo užmegzti partnerystę su kitų šalių mokyklomis ir vėliau jau teikti parengtą projekto paraišką vienai iš Comenius projektinių veiklų. 2012 m. sumažėjus kitų šalių nacionalinių agentūrų organizuojamų kontaktinių seminarų skaičiui, konkursai buvo ypač dideli. Didžiausias konkursas kaip ir ankstesniais metais buvo į kontaktinį seminarą, vykusį vienoje iš pietų šalių, Ispanijoje (į 3 Lietuvai skirtas vietas seminare buvo pateikta 15 paraiškų). 2012 m. daugiausia paraiškų Comenius parengiamiesiems vizitams buvo gauta iš Kauno ir Vilniaus apskričių mokyklų. Tačiau lyginant santykį tarp pateiktų ir finansuotų paraiškų, jis yra mažiausias tarp paraiškų iš Alytaus, Tauragės ir Utenos apskričių mokyklų. Mažiausiai aktyvios buvo Telšių apskrities mokyklos. Kaip ir Comenius mokyklų partnerystėse daugiausia paraiškų gaunama iš bendrojo ugdymo (pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. Daugelis Comenius parengiamųjų vizitų dotacijos gavėjų ataskaitose pažymi, kad su didesniais sunkumais veiklos įgyvendinimo laikotarpiu nesusidūrė, o pagrindiniai dotacijų gavėjų klausimai buvo susiję su kelionės organizavimu ir leistinomis išlaidomis. 2012 m. pirmą kartą Comenius parengiamųjų vizitų paraiškas teikė ir Comenius programoje dalyvavo 14 Lietuvos mokyklų.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Apskritis

Veiklos tikslas – suteikti galimybę mokytojams ir kitiems švietimo institucijų darbuotojams gilinti žinias, tobulinti profesinius įgūdžius ir kompetencijas, susipažinti su švietimo sistemomis ir naujovėmis Europoje. Comenius kvalifikacijos tobulinimo biudžetas 2010 m. buvo 331 833 eurų, 2011 m. – 308 381,11 euro, 2012 m. – 322 058,75 euro, o 2013 m. – 296 212,75 euro. 2.1.1.9 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius kvalifikacijos tobulinimui 2010– 2013 m. 2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

310 117

355 127

315 138

353 120

Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

2.1.1.10 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius kvalifikacijos tobulinimui 2010 m., 2011 m. 2012 m. ir 2013 m. pagal apskritis Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateikta

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Pateikta

Finansuota

18 62 45 9 30 46 13 11 18 58 310

8 25 15 3 18 18 1 3 7 19 117

19 59 68 8 28 37 13 13 16 94 355

8 25 24 2 14 12 2 6 8 26 127

15 59 74 15 22 37 12 12 6 63 315

6 21 31 11 14 18 3 5 3 26 138

10 74 65 21 34 47 10 12 14 66 353

4 19 27 4 12 18 1 6 3 26 120

2.1.1.11 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius kvalifikacijos tobulinimui 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. pagal institucijų tipus Institucija

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateikta

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Pradinio ugdymo

Bendrojo ugdymo

243

265

220

263

Profesinės mokyklos Aukštojo mokslo

20 11

8 6

23 14

11 4

34 9

10 7

30 8

10 2

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Kvalifikacijos tobulinimas

2010 m. Pateikta

2011 m.

Finansuota

Pateikta

2012 m.

Finansuota

Pateikta

2013 m.

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Kvalifikacijos kėlimo

Specialiojo ugdymo

6 13 310

0 3 117

10 13 355

2 2 127

13 7 315

7 2 138

10 5 353

2 2 120

Valdžios Kita Iš viso:

Per 2010–2013 m. laikotarpį tendencijos dėl apskričių aktyvumo Comenius kvalifikacijos tobulinimo programoje išliko tokios pačios. Aktyviausiai veikloje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskričių pedagogai. Mažiausiai aktyvios buvo Alytaus, Utenos, Tauragės ir Telšių apskritys. Kaip ir kiekvienais metais daugumoje Comenius programos veiklų, daugiausia paraiškų buvo gauta iš bendrojo ugdymo (pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. Per 2010–2013 m. laikotarpį buvo gauta 991 paraiška. Iš jų 370 Lietuvos bendrojo lavinimo institucijų mokytojų ir kitų darbuotojų turėjo galimybę kelti kvalifikaciją kitose šalyse. Šioje veikloje buvo gautos 42 paraiškos iš mokytojus rengiančių aukštojo mokslo institucijų, iš kurių 19 buvo finansuota. Čia taip pat yra aktyvios ir profesinės mokyklos, kurių darbuotojai pateikė 107 paraiškas ir 39 iš jų buvo skirtos dotacijos. Specialiojo ugdymo institucijos per 2010–2013 metų laikotarpį pateikė 24 paraiškas, iš jų 10 buvo skirtas finansavimas. Dauguma pareiškėjų (432) pasirinko kursus Didžiojoje Britanijoje. 185 iš jų buvo patvirtintas finansavimas. Antroje vietoje pagal populiarumą ilgą laiką buvo Prancūzija (gautos 114, iš jų 48 finansuotos). Tačiau palyginus pateiktų paraiškų skaičių 2010 m. ir 2013 m. matyti, jog paraiškų skaičius į kursus Prancūzijoje gerokai sumažėjo, nes 2010 m. buvo gauta 41 paraiška, o 2013 m. – 25. Atitinkamai sumažėjo ir finansuotų paraiškų skaičius: 2010 m. finansuotos 23 paraiškos, o 2013 m. į kursus Prancūzijoje buvo finansuota 11 paraiškų. 2010–2013 m. trečia pagal populiarumą kursų šalis buvo Malta. Iš viso 93 paraiškų teikėjai norėjo vykti į kursus, organizuojamus šioje šalyje, 39 mokytojams buvo skirtos dotacijos. Kiekvienais metais vis dažniau pasirenkami kursai Portugalijoje. 2013 m. 50 paraiškų teikėjų pasirinko šioje šalyje organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo kursus, 19 paraiškų buvo finansuota. Apie 91 procentas pareiškėjų rinkosi dalyvavimą kursuose, kurių trukmė yra ne mažiau kaip 5 darbo dienos. Likusiose paraiškose buvo planuojamas dalyvavimas konferencijose ar seminaruose. Mažiausiai patraukli buvo darbo stebėjimo veikla. 2010–2011 m. mokytojai dažniausiai rinkosi užsienio kalbų mokymo metodikos kursus (apie 50 proc. pateiktų paraiškų), tačiau 2012 m. į tokius kursus pateikta tik apie 30 proc. paraiškų, 2013 m. taip pat į šio tipo kursus buvo pateikta apie 30 proc. visų paraiškų. Populiariausi 2013 m. buvo bendrieji kvalifikacijos tobulinimo kursai, apie 55 procentai paraiškų teikėjų teikė paraiškas

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Institucija

Įvertinus pateiktas Comenius kvalifikacijos tobulinimo ataskaitas, galima daryti išvadą, jog dalyvavimas kursuose turėjo teigiamą poveikį ne tik patiems dalyviams ir jų kolegoms bei institucijoms. Dauguma dalyvių ataskaitose pažymėjo, kad: patobulino užsienio kalbos įgūdžius, nes kursai vyko užsienio kalba; pagerino savo profesines bei asmenines kompetencijas, galėjo pritaikyti įgytas žinias bei patirtį savo profesinėje veikloje; įgyta patirtimi dalinosi su savo kolegomis, kad ir jie galėtų taikyti naujus metodus, žinias savo darbinėje veikloje; užmezgė ir pasibaigus kursams palaikė ryšius su kitais kursų dalyviais ir ketino su jais inicijuoti Comenius partnerysčių projektą.

Asistentų praktika Veiklos tikslas – suteikti būsimiems mokytojams galimybę plėsti supratimą apie europinę dimensiją bendrajame ugdyme, pagerinti užsienio kalbų mokėjimą, pažinti kitas Europos šalis ir jų švietimo sistemas, tobulinti mokymo įgūdžius. Comenius asistentų praktikos biudžetas 2010 m. buvo 126 562,00 eurai, 2011 m. – 93 700,00 eurų, 2012 m. šiai veiklai buvo skirta 104 350,00 eurų, o 2013 m. šiai veiklai buvo skirta 100 550,00 eurų. 2.1.1.12 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius asistentų praktikai 2010–2013 m. pagal mokomąjį dalyką Mokomasis dalykas

Dailė Pilietinis ugdymas Anglų kalba Prancūzų kalba Vokiečių kalba Rusų kalba Istorija Biologija Geografija Gimtoji kalba

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

Pateiktos Finansuotos

2 5 26 2 2 1 1 1 1 4

0 2 7 2 1 0 1 0 1 0

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

5 1 7 0 0 0 0 1 0 2

2 1 2 0 0 0 0 1 0 1

2 1 5 0 0 0 1 0 0 1

1 0 2 0 0 0 0 0 0 0

1 0 3 0 0 0 3 0 0 1

1 0 2 0 0 0 3 0 0 1

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

dalyvauti būtent šio tipo kursuose. Mažiausiai populiarūs – užsienio kalbos mokymosi kursai, 2010–2011 m. laikotarpiu apie 10 procentų pareiškėjų planavo dalyvauti tokiuose kursuose. Tačiau 2012 m. šis procentas gerokai sumažėjo: į šio tipo kursus 2012 m. pateikta tik apie 2 proc. paraiškų, 2013 m. šiek tiek daugiau – 6 proc. visų paraiškų. Apie 80–90 procentų paraiškų teikėjų kursus rinkosi iš Europos Komisijos Comenius ir Grundtvig kursų duomenų bazės.

Matematika Ekonomika Tikyba ar Etika Informacinės technologijos Kita Sportas Iš viso:

2010 m.

2011 m.

Pateiktos Finansuotos

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

1 2 2

1 1 2

1 1 1

0 1 1

9 0 20

5 0 14

2 1 2

1 1 0

0 1 3

0 0 1

2 0 52

1 0 17

4 1 25

1 0 9

8 1 24

5 0 12

2.1.1.13 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius asistentų praktikai 2010–2013 m. pagal apskritis Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

2010 m. Pateiktos

2 1 1 1 1 10 0 6 2 28 52

2011 m.

Finansuotos Pateiktos

0 0 1 1 1 3 0 6 0 5 17

0 3 5 3 1 4 1 3 1 4 25

2012 m.

2013 m.

Finansuotos Pateiktos Finansuotos

0 2 0 1 1 3 0 1 0 1 9

2 2 3 2 0 5 1 1 2 6 24

0 0 2 1 0 4 0 0 2 3 12

Pateiktos

Finansuotos

1 3 4 2 0 3 0 0 0 7 20

1 2 3 1 0 1 0 0 0 6 14

Per 2010–2013 m. laikotarpį nemažai paraiškų šiai veiklai pateikė būsimieji kalbų mokytojai (53 paraiškos), įskaitant ir 8 paraiškas, kurias pateikė gimtąją kalbą studijuojantys ar ką tik studijas pabaigę asmenys. Kaip ir kitose Comenius veiklose, čia taip pat vyrauja anglų kalba (41 paraiška). Tačiau matoma tendencija, jog ne kalbinių dalykų būsimieji mokytojai kiekvienais veiklos metais tapo vis aktyvesniais Comenius asistentų praktikos dalyviais. Aktyviausi buvo socialinės pedagogikos, dailės, pilietinio ugdymo bei tikybos ar etikos studentai. 2013 m. net 3 istorijos studentai tapo Comenius asistentais. Dauguma Comenius asistentų atliko praktikas bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, jos sudarė apie 60–70 procentų iš visų priimančių institucijų kiekvienais metais. Kitos populiariausios institucijos yra pradinės ir profesinės mokyklos. Apie 90 procentų būsimųjų mokytojų darbo kalba buvo anglų. Tendencijos ir 2013 m. išliko tokios pačios. Populiariausios šalys, kurias rinkosi Comenius asistentai, buvo: Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Didžioji Britanija Vokietija. Kipras ir Malta taip pat pageidaujamos, tačiau šių šalių mokyklų pasiūla yra maža, todėl šiose šalyse Lietuvos būsimiesiems mokytojams

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Mokomasis dalykas

Comenius asistentų praktikos veiklos dotacijų gavėjai savo ataskaitose nurodė vykdę įvairią veiklą. Jie vedė pamokas klasėje, taikė įvairius mokymo metodus, skatino mokinius kalbėti užsienio kalba, dalyvavo įvairiuose projektuose, taip pat ir Comenius partnerysčių projektuose, pristatė Lietuvą ir jos kultūrą, plėtė vaikų supratimą apie kultūrų įvairovę, organizavo popamokinę veiklą, dirbo su specialiųjų poreikių vaikais, pavadavo nesančius mokytojus. Vidutinis asistento užimtumas atitiko Europos Komisijos rekomenduojamą 12–16 savaitinių valandų trukmę. Pagrindinės problemos, su kuriomis susidūrė būsimieji mokytojai dalyvaudami Comenius asistentų praktikos veikloje: priimančios mokyklos mentoriaus dėmesio stoka; menkos priimančios šalies kalbos žinios praktikos pradžioje ir mokymo patirties stoka; žema mokinių motyvacija – mokiniai nenorėjo dalyvauti veiklose, mokytis naujų kalbų; ilga atrankos procedūra paraiškos teikimo etape; lėšų trūkumas paskutinį praktikos mėnesį, už kurį stipendija pervedama tik patvirtinus galutinę ataskaitą. Kaip didžiausią praktikos poveikį Comenius asistentai nurodė įgytą praktinio darbo mokykloje patirtį naudojant įvairius mokymo metodus klasėje, organizuojant veiklą pamokoje ir valdant situaciją „čia ir dabar“, paneigiant stereotipus, įgyjant naujų kompetencijų. Nemažai studentų praktika padėjo apsispręsti ateityje dirbti mokytoju, pagerino karjeros perspektyvas. Dalis Comenius asistentų tęsė mokslus arba dirba praktikos šalyje.

Mokyklos, norinčios priimti asistentus Šios veiklos tikslas – suteikti mokykloms galimybę priimti Comenius asistentą iš kitos Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančios Europos šalies. Tokia asistento praktika padeda stiprinti europinę dimensiją institucijoje, integruoto užsienio kalbos ir dalyko mokymo metodo (CLIL) diegimą, skatina mokytis kitų kalbų, didina siūlomų užsienio kalbų įvairovę mokykloje.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

neteko atlikti praktikų. 2013 m. daugiausia Comenius asistentų išvyko į Didžiąją Britaniją, nes tai buvo jų ypač pageidaujama šalis. Būsimieji anglų kalbos mokytojai mano, jog jiems labai naudinga atlikti praktiką būtent šioje šalyje. Kiekvienas asistentas teikdamas paraišką Fondui gali rinktis nuo 0 iki 6 šalių, todėl Fondas derindamas praktikos vietą stengiasi, kad ne daugiau kaip 2–3 asistentai vyktų į tą pačią šalį tais pačiais metais. Pastaraisiais metais praktikos buvo atliekamos ir Austrijoje, Lenkijoje bei Islandijoje. Reikėtų pažymėti, kad šalies pasirinkimas priklauso ir nuo to, iš kokios šalies būsimųjų mokytojų pageidauja priimančios mokyklos.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateikta

Netinkamos

Suderintos mokyklos su asistentais

Atvyko asistentų

2.1.1.15 lentelė. Gautos ir suderintos mokyklų, norinčių priimti asistentus paraiškos 2010– 2013 m. pagal institucijų tipus 2010 m.

Institucija

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Suderintos Pateiktos Suderintos Pateiktos Suderintos Pateiktos Suderintos

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Pradinio ugdymo Bendrojo ugdymo Profesinės mokyklos Specialiojo ugdymo Neformaliojo švietimo mokykla Iš viso:

1 3 16 3 0

0 1 6 2 0

4 5 20 0 0 1 30

1 3 10 0 0 1 15

3 3 6 0 0 1 13

2 3 5 0 0 0 10

5 2 11 0 0 0 18

3 1 4 0 0 0 8

2.1.1.16 lentelė. Gautos ir suderintos mokyklų, norinčių priimti asistentus paraiškos 2007– 2013 m. pagal apskritis Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Suderintos

Pateiktos

Suderintos

Pateiktos

Suderintos

Pateiktos

Suderintos

2 7 0 1 4 2 0 2 2 3 23

1 6 0 0 1 0 0 0 0 1 9

1 6 1 2 4 6 1 0 2 7 30

1 3 0 1 0 4 0 0 2 4 15

1 1 0 1 1 3 0 1 0 5 13

0 1 0 1 1 3 0 0 0 4 10

2 4 1 2 0 3 0 1 3 2 18

1 2 1 2 0 1 0 0 1 0 8

Per 2010–2013 m. buvo gautos 84 Lietuvos mokyklų paraiškos. Šios institucijos pageidavo priimti Comenius asistentą, t. y. būsimąjį mokytoją, iš kitos šalies. Daugiausia paraiškų buvo gauta iš Kauno (18), Vilniaus (17) ir Šiaulių (14) apskričių. Mažiausiai aktyvios institucijos yra iš apskričių, kurios yra neaktyvios ir kitose Comenius programos veiklose (Tauragės ir Telšių), 2013 m. gautos net 3 paraiškos iš Utenos apskrities,

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.1.14 lentelė. Informacija apie mokyklų, norinčių priimti asistentus paraiškas 2007–2013 m.

Daugiausia paraiškų buvo gauta iš bendrojo ugdymo (pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. Per 2010–2013 m. šios institucijos pateikė 53 paraiškas. Iš jų į 25 atvyko Comenius asistentai. 2013 m. ypatingai aktyvios buvo ikimokyklinio ugdymo institucijos (darželiai). Į darželius atvyko 3 asistentai iš užsienio. Nors dotacijos priimančioms institucijoms nėra skiriamos (atvykstantis Comenius asistentas gauna stipendiją, kuri padengia visas kelionės bei pragyvenimo išlaidas), šioje veikloje aktyviai dalyvauja tiek bendrojo lavinimo, tiek ikimokyklinio ugdymo, tiek pradinio ugdymo įstaigos bei profesinės mokyklos. Kiekvienais metais sulaukiame asistentų iš Italijos Turkijos ir Vokietijos bei Ispanijos. Kiti Comenius asistentai buvo atvykę iš Bulgarijos, Belgijos, Vengrijos, Latvijos, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Slovakijos, Graikijos ir Lenkijos. Lietuvos priimančios mokyklos savo ataskaitose minėjo šią patirtą naudą: padidėjo mokinių susidomėjimas ir motyvacija mokytis užsienio kalbų, mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę praktiškai pritaikyti kalbines žinias; mokyklos bendruomenė daugiau sužinojo apie asistento šalį, priėmė naujus iššūkius, įgavo vertingos patirties ir žinių; mokiniai turėjo galimybę mokytis Europoje rečiau vartojamų kalbų, susipažino su kitomis kultūromis, kitokiu gyvenimo būdu.

Comenius Regio partnerystės projektai Comenius Regio partnerystės projektų veikla remia tarpregioninį bendradarbiavimą švietimo srityje. Bendradarbiavimas vyksta bet kuria aiškiai apibrėžta, abiem regionams partneriams aktualia tema (pvz.: mokyklų vadybos sunkumai, mokytojų mokymas, nuoseklus europinis bendradarbiavimas mokyklinio mokymo temomis, integracinis mokymas, smurto prevencija mokykloje ir pan.). 2013 m. finansuotas jau 31 Comenius Regio partnerystės projektas. Viso šiai veiklai per 5 metus (2009 m. Lietuvoje ir Europoje pradėti įgyvendinti naujo tipo – Comenius Regio – partnerysčių projektai ) skirta 960 161,89 euro iš ES Mokymosi visą gyvenimą programos biudžeto. 2013 m. skirta 225 395,25 euro. Vidutinė projektui skiriama dotacija – apie 31 000,00 eurų. 2.1.1.17 lentelė. Gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerysčių projektų paraiškos 2010– 2013 m. 2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

5 3

11 7

8 6

11 7

Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

kai tuo tarpu 2012 m. nebuvo gauta nė vienos paraiškos. Sumažėjo Panevėžio apskrities mokyklų aktyvumas, 2013 m. nebuvo gauta nė vienos paraiškos iš šio regiono.

Apskritis

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Alytaus

Finansuotos

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

Iš viso:

2.1.1.19 lentelė. Gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerysčių projektų paraiškos 2010– 2013 m. pagal Lietuvos institucijų partnerių tipus Institucija

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

Vietos valdžios

Ikimokyklinio ugdymo

Pradinio mokymo

Bendrojo ugdymo

Profesinė mokykla

Specialioji mokykla

Neformaliojo ugdymo mokykla

Daugiafunkcinis centras

Švietimo centras

Pedagoginė psichologinė tarnyba

Biblioteka

Muziejus

Seniūnija

Asociacija

Kultūros centras

Aukštojo mokslo

Kita

Iš viso:

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.1.18 lentelė. Gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerysčių projektų paraiškos 2010– 2013 m. pagal apskritis

Po 2013 m. paraiškų teikimo liko vienintelė Marijampolės apskritis, kurios nei viena savivaldybė nepareiškė noro vykdyti projektą. Pastebima tendencija, kad tos savivaldybės, kurios sėkmingai įvykdė projektą, pageidauja tęsti dalyvavimo tarptautiniuose projektuose patirtį ir šiais metais jau 9 Lietuvos savivaldybės įgyvendina arba baigė įgyvendinti po antrą Comenius Regio partnerystės projektą. Partnerystėse bendradarbiauta su Austrijos, Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Portugalijos, Rumunijos, Vokietijos ir Turkijos švietimo valdžios institucijomis ir jų partneriais iš mokyklų ir kitų įstaigų. Per 5 veiklos gyvavimo metus iš viso buvo pateiktos 49 paraiškos, kuriose partneriais buvo įvardintos 197 Lietuvos institucijos, 124 institucijos gavo finansavimą projektų įgyvendinimui su partneriais iš kitų šalių. Dotacijos gavėjai savo ataskaitose nurodo veiklos poveikį tikslinėms grupėms: Dalyvaujančiam personalui: mokymai personalui; pasidalinimas gerąja patirtimi; bendradarbiavimo kompetencijų augimas; geresnės užsienio kalbos žinios; tarpkultūrinis pažinimas ir tolerancijos augimas. Dalyvaujančioms institucijoms: glaudesnis bendradarbiavimas tarp vietos institucijų; nauji socialiniai partneriai; personalo kvalifikacijos augimas; projekto rezultatų naudojimas; naujų projektų inicijavimas. Vietos bendruomenei: partnerystė projekte išaugo į miestų ar savivaldybių partnerystę. Dažnu atveju bendradarbiavimas tęsiamas švietimo, kultūros, sporto ir turizmo srityse.

Comenius individualus mokinių mobilumas Nuo 2012 m. Lietuvos mokyklos pradėjo dalyvauti Comenius individualus mokinių mobilumo veikloje. Ši veikla – tai galimybė bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams mokytis ir gyventi kitoje šalyje. Dalyvaudami šioje veikloje mokiniai turi galimybę įgyti tarptautinės mokymosi patirties bei kompetencijų, būtinų asmeniniam tobulėjimui, plėtoti supratimą apie Europos kultūrų ir kalbų įvairovę. Šia veikla taip pat skatinamas ilgalaikis dalyvaujančių mokyklų tarpusavio bendradarbiavimas bei kitos šalies mokykloje pasiektų mokymosi rezultatų pripažinimas.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Kiekvienais metais Comenius Regio partnerysčių projektams paraiškų teikėjų aktyvumas nevienodas ir gautų paraiškų skaičius svyruoja. Taip pat skiriasi ir į partnerystes regionuose įtrauktų institucijų skaičius bei tipai.

2.1.1.20 lentelė. Gautos ir finansuotos Comenius individualaus mokinių mobilumo veiklos paraiškos 2012–2013 m. Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

2012 m.

2013 m.

8 8

4 4

2.1.1.21 lentelė. Gautos ir finansuotos Comenius individualaus mokinių mobilumo veiklos paraiškos 2012–2013 m. pagal mokyklų tipus Mokykla

Pagrindinė Vidurinė Gimnazija

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

1 1 6

0 0 4

2.1.1.22 lentelė. Comenius individualaus mokinių mobilumo veiklos 2012–2013 m. dalyvių skaičius pagal šalis (išvykstantys mokiniai) Šalis

Belgija Danija Italija Ispanija Prancūzija Turkija Iš viso:

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

3 2 6 9 7

3 1 5 9 7

0 0 6 3 5 4 18

2.1.1.23 lentelė. Comenius individualaus mokinių mobilumo veiklos 2012–2013 m. dalyvių skaičius pagal šalis (atvykstantys mokiniai) Šalis

Belgija Italija Ispanija Prancūzija Iš viso:

PRADŽIA

2012 m.

2013 m.

Mokinių skaičius

3 3 6 3 15

0 6 3 3 12

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Comenius individualaus mokinių mobilumo veiklos biudžetas 2013 m. – 30 284 eurai. Veikloje dalyvauja 4 mokyklos, kurios mokslo metų eigoje ketina išsiųsti 18 mokinių 3 mėnesiams mokytis Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Turkijos mokyklose.

Lietuva 2012 m. prisijungė prie šios veiklos. Tose šalyse, kuriose veikla įgyvendinama nuo 2008 m., atlikti tyrimai parodė teigiamą veiklos poveikį mokiniams. Gerėja socialinės, tarpasmeninės ir asmeninės kompetencijos: savarankiškumas; tolerancija ir atvirumas; pasitikėjimas ir savigarba; mokymosi motyvacija. Gerėja tarpkultūrinės ir kalbinės kompetencijos: antros užsienio kalbos įtvirtinimas; kitų kultūrų ir gyvenimo būdo pažinimas.

2.1.2. Erasmus Erasmus programa yra didžiausia savo apimtimi mainų programa Europoje ir Lietuvoje. Programa skirta aukštųjų mokyklų bendradarbiavimui skatinti, studijų kokybei užtikrinti bei studentų ir dėstytojų ar kito administracinio personalo mainams, intensyvių studijų programų kūrimui, kalbų kursų organizavimui remti. 2007 metais prasidėjo naujas Erasmus programos etapas. Per šį laikotarpį sėkmingai buvo įgyvendintos naujos veiklos: studentų praktikos užsienio įmonėse, aukštojo mokslo institucijų akademinio ir administracinio personalo mokymai ir stažuotės užsienyje, Erasmus parengiamieji vizitai bei Erasmus intensyvių programų projektai. Erasmus programos svarbą ir indėlį į tarptautiškumo plėtrą vertina ne tik Europos Komisija, kasmet didinanti programos finansavimą, tačiau ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Studentų ir personalo mainams bei projektų įgyvendinimui kasmet papildomai iš valstybės biudžeto skiriamas ženklus finansavimas. 2011–2012 bei 2013–2014 mokslo metams Erasmus studentų stipendijoms papildomai buvo skirta lėšų ir iš Europos socialinio fondo.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Mokinių mobilumo galima trukmė svyruoja nuo 3 iki 10 mėn. Lietuvos mokinių pasirinktas mobilumo laikotarpis yra 3 mėn. Visiems mokiniams yra organizuojami dveji mokymai, kurių tikslas padėti pasiruošti mobilumui. Vieno mokymai organizuojami gimtojoje šalyje iki išvykimo mokytis į kitos šalies mokyklą. Antri – tik atvykus priimančioje šalyje. Mokymus organizuoja atsakingos šalių nacionalinės agentūros.

2010–2011 m. m.

2011–2012 m. m.

2012–2013 m. m.

2013–2014 m. m.

5 890 000

6 864 000

7 682 000

7 823 000,00

3 618 800

3 333 000

3 215 000

2 889 712,00*

EK lėšos Papildomas finansavimas (LR valstybės biudžeto ir ESF lėšos)

* 2013–2014 m. m. skiriamas papildomas finansavimas iš LR valstybės biudžeto bei ESF lėšų, suma yra preliminari.

Erasmus mobilumas Veiklos tikslas – skatinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijos (toliau – MSI) vykdomus studentų, dėstytojų ir kito personalo mainus į užsienio aukštąsias mokyklas bei įmones. Erasmus programa yra populiariausia europinė mainų programą Lietuvoje, kurioje dalyvauja beveik visos aukštojo mokslo institucijos bei mobilumo skaičiai, lyginant su kitais švietimo sektoriais, yra didžiausi. 2.1.2.2 lentelė. Erasmus mobilumo programoje dalyvaujančių institucijų skaičius Institucijų tipas

Universitetai Kolegijos Institutai

2010–2011 m. m.

2011–2012 m. m.

2012–2013 m. m.

2013–2014 m. m.

18 22 1

18 23 0

18 22 0

19 22 0

2.1.2.3 lentelė. Patvirtinta 2013 m. mobilumo paraiškų pagal veiklas Erasmus mobilumo veiklos

Studentų studijų mobilumo paraiškas pateikusių MSI skaičius Studentų praktikos mobilumo paraiškas pateikusių MSI skaičius Dėstytojų dėstymo mobilumo paraiškas pateikusių MSI skaičius Personalo mokymų ar stažuočių mobilumo paraiškas pateikusių MSI skaičius

PRADŽIA

TURINYS

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.2.1 lentelė. Erasmus programos finansavimas 2010–2013 metais, eurais

3000

2392

2500

1910

2000 1500 1000

829

624

500

1001

1194

2637

2580

2277

1473 725

575

837

911

261

5 5– 20 06 20 06 –2 00 20 7 07 –2 00 20 8 08 –2 00 20 9 09 –2 01 20 0 10 –2 01 20 1 11 –2 01 2

20 0

–2 00

20 04

20 03

–2 00

2 20 02

–2 00

20 01

–2 00

20 00

2425

2082

2.1.2.1 pav. Studentų mobilumo dinamika 2000–2012 m.

420

20 1

0 20 10 –

928

311

180

–2 00 9

20 0

7 07 –

20 0 20

06 –

–2 00 6

–2 00 5

20 0

3–

20 0

–2 00

2 20

–2 00 01

986

–2 01 2

196

167

–2 01

174

00 –2 00 20

648

571

966

932

821

755

427

332

258

1200 1000 800 600 400 200 0

2.1.2.2 pav. Dėstytojų ir personalo darbuotojų mobilumo dinamika 2000–2012 m.* * Erasmus mobilumo įgyvendinimo 2012–2013 mokslo metais rezultatai yra vertinami, galutiniai mobilumo skaičiai bus žinomi 2014 metų pradžioje.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Erasmus mobilumo įgyvendinimas 2000–2012 metais

3001

2999

3500 3000

3548

3417 2652

2500 2000

1122

990

1500

1603

1373

1257

1000 500 0

2007–2008

2008–2009

2009–2010

2010–2011

2011–2012

2.1.2.3 pav. Išvykusių ir atvykusių studentų mobilumo dinamika 2007–2012 m.* * Erasmus mobilumo įgyvendinimo 2012–2013 mokslo metais rezultatai yra vertinami, galutiniai mobilumo skaičiai bus žinomi 2014 metų pradžioje.

1600 1400 1200 1000 800

987

1270

1178

1127

899 769

743

2007–2008

2008–2009

1348 1159

1052

600 400 200 0 2009–2010

2010–2011

2011–2012

2.1.2.4 pav. Išvykusių ir atvykusių darbuotojų mobilumo dinamika 2007–2012 m.* * Erasmus mobilumo įgyvendinimo 2012–2013 mokslo metais rezultatai yra vertinami, galutiniai mobilumo skaičiai bus žinomi 2014 metų pradžioje.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

4000

Siekiant sudaryti sąlygas sėkmingai Erasmus programos dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, integracijai kitų programoje dalyvaujančių šalių mokslo ir studijų institucijose, buvo skiriamas papildomas finansavimas tokių studentų specialiesiems poreikiams tenkinti. 2.1.2.4 lentelė. Gautos ir finansuotos Erasmus mobilumo dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paraiškos atitinkamais mokslo metais Pateikta paraiškų Finansuota paraiškų

2010–2011

2011–2012

2012–2013

6 6

10 10

7 6

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad studentai ir personalo atstovai, turintys specialiųjų poreikių, aktyviai dalyvauja Erasmus mobilumo veiklose: nuo 2007 m. pateiktos 33 paraiškos, iš jų – 31 finansuota. Nuo 2009–2010 m. m. iki 2012–2013 m. m. papildomas finansavimas iš viso skirtas 19 asmenų, vykusių į studijas; 3 asmenims, vykusiems į praktiką ir 3 personalo atstovams, vykusiems į dėstymo vizitus. Paraiškas papildomam Erasmus mobilumo finansavimui teikia asmenys, turintys fizinę ir kitą negalią. 2013 metais papildomam finansavimui dėl specialiųjų poreikių Erasmus studijoms ar praktikai arba personalo dėstymo ar mokymosi vizitams, vyksiančiais 2013–2014 mokslo metais, gautos ir finansuotos 3 paraiškos. Pabrėžtina, kad pateiktų paraiškų skaičius nėra galutinis, kadangi paraiškos papildomam finansavimui 2013–2014 m. m. gali būti teikiamos Fondui iki 2014 m. balandžio 30 dienos.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Reorganizuojant ar jungiantis aukštosioms mokykloms, bendras programoje dalyvaujančių institucijų skaičius mažėjo, nors į programą įsitraukė naujos, anksčiau nedalyvavusios institucijos. Fondui paraiškas mobilumo organizavimui 2007 metais pateikė 45 MSI, o 2013 metais – tik 41 MSI: 19 universitetų ir 22 kolegijos. Nuo 2007 metų visos programoje dalyvaujančios institucijos vykdė studentų mobilumą studijoms bei dėstytojų ir personalo mainus, o į studentų praktikų organizavimą įsijungė palaipsniui – nuo 23 institucijų 2007 metais iki 38 institucijų 2013 metais. Svarbu pažymėti, kad nuo Erasmus programos pradžios studentų, dalyvaujančių programoje, skaičius kasmet didėja, tik 2009 metais buvo pastebimas studentų, vykstančių studijoms į užsienį, skaičiaus sumažėjimas, tačiau tais metais itin padidėjo praktikų užsienio įmonėse atlikusių studentų skaičiai. Pastarųjų dvejų metų bendras išvykstančių Erasmus studentų skaičius buvo stabilus. Papildomas finansavimas skirtas 2010 metais iš Lietuvos valstybinio fondo lėšų bei 2011–2013 metais iš Europos socialinio fondo lėšų studentų skaičių gerokai padidino. Dėstytojų ir personalo, dalyvaujančių Erasmus programoje, skaičius kasmet stabiliai didėjo 10–15 proc. 2011 metais dėstymo vizitų skaičius sumažėjo 6 proc., tačiau mokymosi vizitų skaičius išaugo net 25 procentais. Per pastaruosius metus yra stebima tendencija, kad pagrindiniai Lietuvos Erasmus studentų srautai vyksta į Vokietiją, Daniją, Portugaliją, Suomiją ir Ispaniją, atvykstančių į Lietuvą didžiausi studentų srautai yra iš Turkijos, Lenkijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Vokietijos. Lietuvos dėstytojai ir personalo darbuotojai išvyksta dažniausiai į Lenkiją, Latviją ir Vokietiją.

Veiklos tikslas – specializuotų kalbų kursų, skirtų mokytis mažiau žinomų ir rečiau vartojamų kalbų, organizavimas. Erasmus intensyvūs kalbos kursai (toliau – EILC) organizuojami 26 šalyse, dalyvaujančiose Erasmus programoje, taip pat ir Lietuvoje. 2.1.2.5 lentelė. EILC veiklai skirtas biudžetas 2010–2013 m. Iš Europos Komijos lėšų (eurais) Iš LR valstybės biudžeto lėšų (litais)

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

36 635 EUR 150 000 Lt

46 800 EUR 125 000 Lt

40 440 EUR 90 000 Lt

44 700 EUR 90 500 Lt

2.1.2.6 lentelė. EILC kursų atrankos rezultatai 2010–2013 m. Pateikta paraiškų Finansuota

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

11 7

7 6

6 6

6 5

2.1.2.7 lentelė. EILC kursuose dalyvavusių studentų skaičiai 2010–2013 m. Vasaros kursuose Žiemos kursuose Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

81 14 95

91 22 113

101 15 116

114 19 133

Nuo 2010 metų Europos Komisijos skiriamos lėšos šiai veiklai padidėjo (nuo 3 875 EUR grupei iki 4 680 EUR grupei), tačiau 2012 metais vėl sumažėjo iki 4 470 EUR grupei. Valstybės biudžeto lėšos nuo 2011–2012 mokslo metų sumažintos nuo 25 tūkst. Lt institucijai iki 15 tūkst. Lt institucijai. Biudžeto svyravimai atsiliepė ir kursus organizuojančių institucijų bei studentų grupių skaičiui. 2013 metais EILC kursų organizavimui 2013–2014 mokslo metais paraiškas finansavimui gauti pateikė 6 MSI, tačiau viena jų buvo įvertinta prasčiau nei numatytas finansavimui tinkamas vertinimo balas. Penkios MSI buvo atrinktos bei finansuotos. Paraiškas pateikė po dvi institucijas iš Kauno ir Klaipėdos ir viena iš Vilniaus. Patvirtintų studentų grupių skaičius išaugo iki 11 grupių, t. y. keturios iš patvirtintų institucijų surinko po dvi studentų grupes, o viena – net tris grupes. 2013 m. vasarą kursus organizavo keturios aukštosios mokyklos: Lietuvos edukologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas ir LCC Tarptautinis universitetas. Kauno technologijos universitetas EILC kursus organizuos 2014 m. sausio mėnesį.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Erasmus intensyvūs kalbų kursai

Erasmus intensyvi programa – intensyvi kelių programoje dalyvaujančių šalių universitetų studentus ir dėstytojus suburianti studijų programa. Veiklos tikslas – sudaryti sąlygas studentams ir dėstytojams dirbti kartu tarptautinėse grupėse, ypatingoje mokymosi ir mokymo aplinkoje, pažvelgti į studijuojamą discipliną iš naujos perspektyvos, pasidalinti patirtimi apie mokymo turinį ir studijų programų metodiką. 2.1.2.8 lentelė. Erasmus intensyvių programų 2007–2013 metų rezultatai Pateikta paraiškų Atitiko kokybinius reikalavimus* Finansuotos paraiškos

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

18 15 10

26 22 15

22 22 15

21 19 19

* 2007 ir 2008 metais atnaujinamų projektų kokybė nebuvo vertinama.

2.1.2.9 lentelė. 2010–2013 m. projektus įgyvendina šios institucijos Institucija

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Vilniaus kolegija Vilniaus dailės akademija Šiaulių universitetas Kauno kolegija Lietuvos sporto universitetas Mykolo Romerio universitetas Vilniaus universitetas Klaipėdos verslo aukštoji mokykla, UAB Lietuvos muzikos ir teatro akademija Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, UAB Vilniaus dizaino kolegija Vilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ Lietuvos žemės ūkio Aleksandro Stulginskio universitetas Kauno technologijos universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus Gedimino technikos universitetas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Klaipėdos valstybinė kolegija Lietuvos edukologijos universitetas Socialinių mokslų kolegija, VšĮ

2 1 1 1 1 2 1

3 1 2 1 2 -

3 1 2 1 -

2 1 1 2 1 -

1 1

1 -

1 1 2

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Erasmus intensyvios programos

Erasmus parengiamieji vizitai Veiklos tikslas – vykti į būsimą instituciją partnerę siekiant inicijuoti: naujus (bet ne pratęsiamus) tarpinstitucinius susitarimus dėl Erasmus studentų ir (arba) personalo mobilumo organizavimo; Erasmus studentų praktikas; Erasmus intensyvias programas; Erasmus centralizuotos veiklos projektus: tinklus, daugiašalius bei papildomų priemonių projektus. 2.1.2.10 lentelė. Parengiamųjų vizitų rezultatai 2010–2012 m. 2012 m.

Iš viso:

Pateikta paraiškų

2010 m.

2011 m.

Finansuota

Besibaigiant Mokymosi visą gyvenimą programai MSI suinteresuotumas šia veikla nuosekliai mažėja: 2011 m. buvo pateiktos tik 5 paraiškos Erasmus parengiamiesiems vizitams, iš kurių 4 buvo finansuotos; 2012 metais (iki gruodžio 3 d.) gautos vos 2 paraiškos, iš kurių nė viena nebuvo patvirtinta finansavimui. Viena paraiška neatitiko tinkamumo kriterijų, kita – kokybės vertinimo metu nesurinko minimalaus balų skaičiaus ir įvertinta kaip nekokybiška. 2010 metais dalyvavimas programoje buvo gan aktyvus – gauta 13 paraiškų, iš kurių finansuota 11. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. susidomėjimas programa buvo labai mažas, kvietimai teikti paraiškas parengiamiesiems vizitams 2013 metais nebuvo skelbiami.

Iniciatyva – „Erasmus Lietuvos mokykloms“ Erasmus programoje įgytą patirtį studentai perduoda mokiniams. 2013 m. Fondas tęsė iniciatyvos „Erasmus Lietuvos mokykloms“ įgyvendinimą.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Nors šiai veiklai skiriama maždaug 5 proc. viso metinio Erasmus paprogramės biudžeto, kasmet ji populiarėja: paraiškų skaičius lyginant su 2007 metais, kai šią veiklą pradėjo administruoti nacionalinės agentūros šalyse (anksčiau ši veikla buvo centralizuota, ją administravo Europos Komisijos Vykdančioji agentūra), išaugo kelis kartus. 2013 m. kovo 8 d. pateikta 21 paraiška, iš jų 19 įvertintos kaip tinkamos, kurioms buvo atliekamas kokybinis vertinimas. Atrinkta ir finansuota 19 projektų (6 tęstiniai ir 13 naujų projektų). Nuo 2007 m. pastebimas didėjantis kolegijų dalyvavimas IP projektuose (2013 m. 63 proc. finansuojamų projektų sudarė kolegijų pateiktos paraiškos). Didžioji dalis teikiamų paraiškų yra socialinių mokslų krypties, orientuotų į studentų socialinių ir verslumo įgūdžių ugdymą.

Iniciatyvoje „Erasmus Lietuvos mokykloms“ gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, dalyvavę Erasmus programoje, užsienio studentai, atvykę į Lietuvą studijuoti pagal Erasmus programą arba pilnoms studijoms, taip pat „ESN Lithuania“ tinklo bei kitų studentų organizacijų nariai, dalyvaujantys mentorystės veikloje. Kasmet dalyvaudami Erasmus mobilumo programoje galimybe tam tikrą laikotarpį studijuoti užsienyje pasinaudoja apie 3 000 Lietuvos studentų, daugiau nei 1 000 studentų į mūsų šalį atvyksta iš užsienio. Jų pasakojimai apie asmeninę patirtį ir įgytas tarpkultūrines žinias, įvairūs projektai mokiniams padeda suprasti tolerancijos, pilietiškumo, daugiakalbystės ir karjeros planavimo svarbą. Tikimasi, kad ši iniciatyva paskatins bendradarbiauti Lietuvos universitetus ir bendrojo ugdymo institucijas. 2011 m. vykdant iniciatyvos projektus, buvo aplankyta apie 140 bendrojo ugdymo institucijų (didele dalimi vidurinės mokyklos ir gimnazijos), 2012 m. – apie 150 mokyklų. Vizituose į mokyklas 2011 m. dalyvavo iš viso apie 570 studentų, iš kurių apie 200 – užsieniečiai, 2012 m. – apie 530 studentų, iš kurių apie 240 – užsieniečiai. 2.1.2.11 lentelė. Pateiktų ir finansuotų projektų statistika Iš viso gauta paraiškų iš kurių pateikė universitetai kolegijos Iš viso finansuota paraiškų iš kurių pateikė universitetai kolegijos

2011 m.

2012 m.

2013 m.

19 9 10 19 9 10

20 7 13 19 7 12

17 9 8 17 9 8

2.1.3. Leonardo da Vinci programa Leonardo da Vinci programos tikslas – remti ir skatinti Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimą tobulinant profesinį mokymą, diegiant naujoves šalių švietimo sistemose bei puoselėjant europietiškumą. Leonardo da Vinci programos lėšomis finansuoti projektai siekia tobulinti įvairių profesijų žmonių ir ypač jaunimo profesinius įgūdžius bei kompetenciją; didinti profesinio mokymo

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Pradėta vykdyti 2011 m., t. y. Europos savanoriškos veiklos metais, šia iniciatyva buvo siekiama paskatinti studentus savanoriškai veiklai mokyklose, t. y. vykti į mokyklas ir dalintis su mokiniais savo gyvenimiška ir profesijos pasirinkimo patirtimi bei įgyvendinti nedidelės apimties projektus. 2012–2013 bei 2013–2014 mokslo metais iniciatyvos teminis akcentas – mokinių tolerancijos didinimas, pilietiškumo ir daugiakalbystės ugdymas, informacijos apie profesinį pasirinkimą sklaida.

Mobilumo projektai Mobilumo projektai skirti profesiniame mokyme dalyvaujančių asmenų, profesinio švietimo ir mokymo srities specialistų, įmonių darbuotojų, o taip pat profesinių ir aukštųjų mokyklų absolventų, pameistrių, darbo neturinčių asmenų, profesinio orientavimo specialistų profesinėms stažuotėms užsienyje. Mobilumo projektų dalyviai turi galimybę vykti į 32 programoje dalyvaujančias Europos šalis kelti kvalifikaciją, tobulinti profesines žinias ir įgūdžius, atlikti praktiką verslo įmonėse, susipažinti su profesinio rengimo naujovėmis, naujausiomis technologijomis, keistis patirtimi su kolegomis. 2.1.3.1 lentelė. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų pateiktų ir finansuotų paraiškų skaičius pagal tikslines grupes Institucija

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

Paraiškos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

Pirminio profesinio lygmens moksleivių (IVT) mobilumo projektai Darbuotojų (PLM) mobilumo projektai Profesinio mokymo specialistų (VETPRO) mobilumo projektai Iš viso:

227

170

158

262

142

163

173

142

169

104

647

373

2.1.3.2 lentelė. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų prašomos ir skirtos dotacijos, EUR Prašoma dotacija eurais Skirta dotacija eurais

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

1 928 885 1 860 603

3 707 776 2 090 875

3 802 517 2 545 321

4 406 500 2 812 330

13 845 678 9 309 129

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

patrauklumą ir kokybę; skatinti ir stiprinti profesinio mokymo indėlį į šalies inovacijų procesą, siekiant didinti asmenų konkurencingumą bei verslumą. Programa prisideda prie nacionalinių kvalifikacijų sistemų kūrimo, remia socialiai pažeidimų grupių integraciją į darbo rinką ir skatina profesinio mokymo institucijų bendradarbiavimą su verslo įmonėmis, socialiniais partneriais ir valdžios institucijomis.

Institucija

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

Paraiškos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

Profesinio mokymo institucijos Įmonės Asociacijos, nevyriausybinės organizacijos Kitos organizacijos Iš viso:

103

109

119

394

265

206

163

173

142

169

104

756

373

2.1.3.4 lentelė. 2010–2012 m. pateiktų ir finansuotų Leonardo da Vinci mobilumo projektų skaičius pagal apskritis 2010 Apskritis

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

Vilniaus

231

Kauno

133

126 69

Šiaulių

Klaipėdos

Alytaus

Utenos

Panevėžio

Telšių

Tauragės

Marijampolės

2.1.3.5 lentelė. Finansuotuose projektuose planuotas Leonardo da Vinci mobilumo projektų dalyvių skaičius Dalyviai

Pirminio profesinio lygmens moksleiviai (IVT) Darbuotojai (PLM) Profesinio mokymo specialistai (VETPRO) Iš viso:

PRADŽIA

TURINYS

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

691

732

891

1 057

3 371

105 458 1 254

123 542 1 397

118 613 1 622

157 674 1 888

503 2 287 6 161

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.3.3 lentelė. Leonardo da Vinci mobilumo projektų pateiktų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal organizacijos tipą

Mokymosi visą gyvenimą programoje ypatingai remiamas pirminį profesinį mokymą įgyjančių jaunuolių mobilumas, todėl šiems projektams Europos Komisija kasmet skiria papildomą (~ 10 proc.) dotaciją, dėl to gerėja ir mobilumo projektų finansavimo sėkmės rodiklis (2013 m. ~ 62 proc.). Aktyviausiai Leonardo da Vinci mobilumo programoje dalyvauja profesinės mokyklos. Net 96 proc. valstybinių Lietuvos profesinių mokyklų 2007–2013 m. bent kartą yra teikusios mobilumo projekto paraišką arba dalyvavo kitų organizacijų projektuose partnerių teisėmis. Ne mažiau aktyviai teikia paraiškas ir kitos organizacijos: asociacijos, nevyriausybinės ar valdžios institucijos, įmonės. Apibendrinant 2013 m. mobilumo projektų konkursą pažymėtina, kad Leonardo da Vinci programos lėšomis pasinaudos net 564 Lietuvos organizacijos, kurios savo dalyvius išsiųs stažuotis į 329 užsienio organizacijas. Vokietija išlieka populiariausia šalis, kurioje darbinę praktiką atlieka pirminio profesinio lygmens mokiniai, nes ši šalis garsėja stipria profesinio rengimo sistema ir noriai priima stažuotojus iš kitų šalių. Ne mažiau populiarios stažuočių šalys yra Jungtinė Karalystė ir Italija, nors 2013 m. konkurse antroje vietoje po Vokietijos pagal populiarumą atsidūrė Malta. Ypač džiugina didėjantis kaimyninių šalių Estijos, Latvijos bei Lenkijos populiarumo augimas. Taip pat pastebėta, kad 2013 m. daugiausia į stažuotes užsienyje vyks moksleiviai, siekiantys įgyti virėjo, barmeno, padavėjo, viešbučio darbuotojo profesijas.

Naujovių perkėlimo projektai Naujovių perkėlimo projektai – tai daugiašaliai projektai, skirti mokymo sistemų tobulinimui, daugiausia dėmesio skiriant naujovių profesinio mokymo srityje perkėlimui, įskaitant skirtingomis sąlygomis sukurtų naujoviškų produktų ir procesų kalbinį, kultūrinį ir teisinį pritaikymą nacionaliniams poreikiams. 2.1.3.6 lentelė. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų pateiktų ir finansuotų paraiškų skaičius Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Nuo pat Mokymosi visą gyvenimą programos pradžios kasmet Fondui buvo teikiama vis daugiau mobilumo projektų paraiškų, tai rodo, kad nuolat auga susidomėjimas šiais projektais. 2013 m. konkursas buvo ne išimtis: lyginant su 2012 metais gautų paraiškų skaičius išaugo beveik 16 proc. Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose skatina profesinį mokymą vykdančių institucijų bendradarbiavimą šalyje, todėl vis daugiau jų jungiasi į konsorciumus bei kartu teikia mobilumo projektų paraiškas. Taip projektinę patirtį turinčios institucijos padeda įsilieti į programą mažiau patyrusias organizacijas, o į mobilumus užsienyje išvyksta daugiau dalyvių, kurių skaičius kelis metus iš eilės didėjo net po 14 proc.

Prašoma dotacija eurais Skirta dotacija eurais

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

4 552 161

3 606 813

4 555 299

5 239 142

17 953 415

858 157

715 998

872 907

1 062 259

3 509 321

2.1.3.8 lentelė. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo pateiktų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal teikiančių organizacijų tipus Institucijos tipas

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

P – pateikta F – finansuota

Universitetas

Kolegija

Profesinė mokykla ar centras

Uždaroji akcinė bendrovė

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai

Mokymo centras

Valdžios institucija

Asociacijos

NVO

Verslo inkubatorius

Kitos organizacijos

Iš viso:

2.1.3.9 lentelė. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo pateiktų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal apskritis Apskritis

2010 m.

P – pateikta F – finansuota

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

Vilniaus

Kauno

Klaipėdos

Panevėžio

Šiaulių

Utenos

Alytaus

Marijampolės

Iš viso:

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.3.7 lentelė. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų prašomos ir skirtos dotacijos santykis, EUR

Aukštojo mokslo institucijos 2010–2013 m. pateikė daugiausia paraiškų – 22. Atitinkamai, daugiausia finansuotų projektų (8 iš 20) įgyvendino universitetai ir kolegijos. Galima teigti, kad aukštosios mokyklos yra savo regiono mokslo, studijų, inovacijų kūrimo centrai, kurie turi pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei pajėgumų kokybiškai įgyvendinti naujovių perkėlimo projektus bei sukurti pridėtinę vertę turinčius rezultatus. 2010 ir 2011 metams patvirtinti nacionaliniai prioritetai skatino profesinio mokymo įstaigų dalyvavimą naujovių perkėlimo projektų konkurse ir nors nuo 2012 m. nacionalinių prioritetų šio tipo projektams nebeliko, profesinio mokymo institucijos ėmė drąsiau dalyvauti programoje ir per pastaruosius dvejus metus pateikė po 5 naujovių perkėlimo projektų paraiškas. Aktyvus aukštųjų mokyklų dalyvavimas konkurse ir jų išsidėstymas didžiuosiuose Lietuvos miestuose turi įtakos tam, kad daugiausia paraiškų gaunama iš didžiųjų Lietuvos apskričių – Vilniaus ir Kauno. Nors sėkmės rodiklis naujovių perkėlimo projektų konkurse nėra aukštas (~ 26 proc.), tačiau per pastaruosius trejus metus šiame konkurse pastebimas vis didėjantis organizacijų iš mažiau aktyvių apskričių – Marijampolės, Utenos, Alytaus susidomėjimas programa.

Partnerysčių projektai Partnerysčių projektai – tai bendradarbiavimo projektai, kurie suteikia galimybę profesinio mokymo srityje dirbančioms organizacijoms ir jų atstovams įgyvendinti projektus bendradarbiaujant su kitų šalių organizacijomis. Bendradarbiauti gali ne tik profesinės mokyklos, bet ir įmonės, socialiniai partneriai arba kitos profesiniu mokymu suinteresuotos šalys. Organizacijos dalyvaudamos projekte siekia abipusės naudos ir kuria bendrus rezultatus. 2.1.3.10 lentelė. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektų pateiktų ir finansuotų paraiškų skaičius 2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

Gautų paraiškų skaičius

102

109

380

Finansuotų paraiškų skaičius

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Didžiausias Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų konkursas per pastaruosius trejus metus vyko 2013 m., kai buvo gauta net 23 projektų paraiškos. Nepaisant didelio gautų paraiškų skaičiaus, Fondas dėl riboto biudžeto galėjo skirti dotacijas tik 6 aukščiausiais balais įvertintiems projektams. Nors kasmet vidutiniškai finansuojami 5 naujovių perkėlimo projektai, bendra vienam projektui skiriamų lėšų suma šiek tiek mažėja, nes mažėja rengiamų projektų biudžetai. Tai rodo, kad paraiškas rengiantys asmenys tiksliau planuoja būsimas projekto išlaidas, siekia suformuoti realų, veiklas atitinkantį projekto biudžetą. Nemažai prie to prisideda įvairūs Fondo organizuojami mokymai bei individualios paraiškų rengėjų konsultacijos.

Prašoma dotacija eurais

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

1 169 000

1 431 000

1 324 000

1 604 000

5 528 000

236 000

249 000

280 000

296 000

1 061 000

Skirta dotacija eurais

2.1.3.12 lentelė. Leonardo da Vinci programos pateiktų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal organizacijos tipą Institucija

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

P – pateikta F – finansuota

Profesinio mokymo institucijos

Įmonės

Universitetai

Kolegijos

Asociacijos

Kitos

194

Iš viso:

102

109

380

2.1.3.13 lentelė. Leonardo da Vinci programos gautų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal apskritis Apskritis

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

P – pateikta F – finansuota

Vilniaus

161

Kauno

Klaipėdos

Šiaulių

Alytaus

Panevėžio

Marijampolės

Telšių

Utenos

Tauragės

Iš viso:

102

109

380

Per 2010–2013 m. išaugo pateiktų ir finansuojamų Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektų skaičius. Šių projektų konkursas dėl lėšų trūkumo išlieka pats didžiausias

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.3.11 lentelė. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektams prašoma ir skirta dotacijų, EUR

Partnerysčių projektų konkursuose aktyviausios – profesinės mokyklos. Apie 16 proc. visų finansuotų paraiškų įgyvendinamos šiose mokymo institucijose. Nuo 2011 m. siekiant užtikrinti projekto rezultato atitikimą darbo rinkos poreikiams, partnerysčių projekte privalo dalyvauti ne tik profesinio mokymo institucijos, bet kartu darbo rinkos organizacijos. 2013 m. įmonių teikiamų paraiškų skaičius išliko toks pats kaip 2010 m. ir 2011 m., tačiau 3 paraiškomis mažesnis nei 2012 m. Per 2010–2013 m. išaugo asociacijų teikiamų paraiškų skaičius. Partnerystė šiuose Leonardo da Vinci programos projektuose labai įvairi, nuo 3 iki 24 partnerių. Turkijos organizacijos ypatingai aktyviai siekia dalyvauti Europos Komisijos finansuojamuose partnerysčių projektuose. Kitos populiarios projektą koordinuojančių partnerių šalys – Vokietija, Rumunija, Lenkija ir Italija.

Parengiamieji vizitai Parengiamieji vizitai skirti parengti naujam Leonardo da Vinci programos mobilumo, naujovių perkėlimo ar partnerysčių projektui dalyvaujant užsienio nacionalinių agentūrų organizuojamuose kontaktiniuose seminaruose ar vykstant susitikti su potencialiais projekto partneriais užsienyje. Kadangi 2007–2013 m. Mokymosi visą gyvenimą programa 2013 m. baigėsi bei nuo 2014 m. Leonardo da Vinci programos projektai nefinansuojami, Europos Komisijos sprendimu kvietimai teikti paraiškas parengiamiesiems vizitams 2013 metais nebuvo skelbiami. 2.1.3.14 lentelė. Pateikta ir finansuota paraiškų Leonardo da Vinci programos parengiamiesiems vizitams 2010 m.

2011 m.

2012 m.

Iš viso:

75 29

51 22

45 22

171 73

Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

2.1.3.15 lentelė. Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų projektų prašomos ir skirtos dotacijos santykis, EUR Prašoma dotacija eurais Skirta dotacija eurais

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Iš viso:

82 045

67 536,39

49 957,53

199 538,92

22 666

22 937

21 120, 53

66 723,53

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

lyginant su kitų tipų Leonardo da Vinci programos projektais. Finansavimo sėkmės rodiklis 2010–2013 m. mažesnis nei 22 proc. Siekiant kuo daugiau institucijų suteikti galimybę gauti finansavimą, Fondas nuo 2009 m. partnerysčių projektams patvirtino administracinį reikalavimą, kuris neleidžia skirti dotacijos organizacijoms, kurios įgyvendina Leonardo da Vinci programos projektus paraiškos teikimo metu. Tik baigus vieną partnerysčių projektą, galima teikti paraišką naujam projektui.

Į partnerių organizacijas, vidutiniškai vyko 9–10 asmenų per metus. ~ 85 proc. finansavimą gavusių organizacijų pateikė paraiškas naujiems mobilumo, naujovių perkėlimo ar partnerysčių projektams. Didžioji dauguma dalyvių, vykusių į parengiamuosius vizitus, teigia, kad dalyvavimas vizite jiems buvo naudingas. Jie susipažino su projektinės veiklos galimybėmis, susirado partnerius būsimiems naujovių perkėlimo, partnerysčių, mobilumo projektams, suformulavo planuojamo projekto tikslus, veiklas ir rezultatus.

2.1.4. Grundtvig Grundtvig mokymosi partnerystės Grundtvig mokymosi partnerysčių projektai tai nedideli, 2 metų trukmės bendradarbiavimo projektai, kurių tikslas yra tobulinti suaugusiųjų švietimo procesą. Mokymosi partnerystės projektai didelį dėmesį skiria suaugusiųjų švietimo vadybai ir (arba) mokymo metodams. Projektų metu suteikiama galimybė suaugusiųjų švietėjams ir kitam suaugusiųjų švietimo institucijų personalui pasidalinti patirtimi bei turima informacija, drauge išplėtoti naują požiūrį ir mokymo metodus bei pritaikyti naujus organizacinės ir pedagoginės veiklos modelius praktikoje. Projektų vykdymo metu skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomenės organizacijomis, valdžios institucijomis, socialinėmis tarnybomis, asociacijomis ir kitomis suinteresuotomis organizacijomis. Grundtvig mokymosi partnerystės projektuose taip pat didelis dėmesys skiriamas besimokantiems suaugusiesiems, ypatingai asmenims iš pažeidžiamų socialinių grupių (bedarbiams, asmenims turintiems specialiųjų poreikių, diskriminuojamoms visuomenės grupėms, migrantams, vyresnio amžiaus žmonėms, kalintiems asmenims ir išėjusiems iš įkalinimo įstaigų), todėl ypač skatinamas jų aktyvus dalyvavimas visuose projekto vykdymo etapuose, ypač tarptautinių mobilumų veikloje. 2.1.4.1 lentelė. Gautos ir finansuotos 2010–2013 m. Grundtvig mokymosi partnerystės paraiškos Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.*

157 44

215 46

177 43

209 42

* Šios veiklos projektai iš rezervinio sąrašo gali būti finansuojami iki 2014 m. kovo 31 d.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2010– 2012 m. apie 60 proc. visų dalyvių vyko į kontaktinius seminarus, kuriuos organizavo užsienio šalių nacionalinės agentūros. Teminiuose kontaktiniuose seminaruose dalyviai galėjo rasti partnerius būsimiems projektams, susiderinti projekto idėjas ir tikslus, pasirengti pirminę paraišką.

2.1.4.2 lentelė. Gautos ir finansuotos 2010–2013 m. Grundtvig mokymosi partnerystės paraiškos pagal apskritis Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

15 38 11 3 5 25 1 4 3 52 157

2 11 4 2 0 5 0 1 1 18 44

9 32 19 4 15 48 4 6 6 72 215

0 8 4 0 3 7 2 2 0 20 46

9 34 19 5 7 28 2 4 9 60 177

1 9 4 1 1 5 0 1 4 16 42

Pateiktos Finansuotos

9 41 14 4 11 32 6 4 9 79 209

1 6 3 0 5 4 1 2 2 18 42

2.1.4.3 lentelė. Gautos ir finansuotos 2010–2013 m. Grundtvig mokymosi partnerystės paraiškos pagal institucijų tipus Institucija

Suaugusių besimokančiųjų asociacija Tėvų asociacija Suaugusiųjų švietimo teikėjas Biblioteka Bendrojo lavinimo vidurinė mokykla Profesinė mokykla ar profesinis mokymas

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Grundtvig mokymosi partnerysčių projektų populiarumas kasmet didėja. Gautų paraiškų skaičius 2011 m. lyginant su 2010 m. paraiškų skaičiumi išaugo 34 proc., o 2012 m. – 14 proc., 2013 m. – 33 proc. Reikia pažymėti, kad 2012 m. buvo numatyti administraciniai prioritetai, kuriais siekiama paskatinti dalyvauti Grundtvig mokymosi partnerystės veikloje naujas organizacijas ir riboti jau dalyvaujančių šioje veikloje organizacijų paraiškų teikimą, todėl paraiškų skaičius 2012 m. lyginant su 2011 m. sumažėjo 17 proc. 2013 m. buvo paskutinis Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvg mokymosi partnerysčių paraiškų teikimas, todėl paraiškų teikėjai siekdami pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis, paraiškas teikė daug aktyviau nei 2012 m. Paraiškų skaičius 2013 m. lyginant su 2012 m. išaugo 18 proc.

Įstaiga besimokantiesiems, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių Universitetas ar aukštojo mokslo institucija Ne pelno siekianti asociacija Kultūros organizacija (pvz., muziejus, meno galerija) Nevyriausybinė organizacija (NVO) Privataus sektoriaus organizacija, įmonė Valdžios institucija Įkalinimo įstaiga Mokslinių tyrimų institucijos Kita Vietos bendruomenė Viešoji įstaiga Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

3 0

1 0

11 0

1 0

8 2

1 1

12 2

3 1

12 1 4 157

5 0 1 44

8 3 0 215

7 0 0 46

10 2 13 177

0 0 0 42

10 3 7 209

1 0 0 42

* Pagal iki 2007 m. galiojusias taisykles dotacija projektui buvo skiriama vieneriems metams. Mokymosi visą gyvenimą programos etape 2007 m. institucijos teikė paraiškas projektų pratęsimui (1 arba 2 metams) ir pagal Europos Komisijos pakeistas projektų finansavimo taisykles naujiems projektams, kurių trukmė 2 metai. Nuo 2008 m. visų projektų trukmė yra 2 metai, dotacija skiriama taip pat dvejiems metams.

Per 2010–2013 m. daugiausia Grundtvig mokymosi partnerysčių paraiškų buvo gauta iš Vilniaus (263), Kauno (145), Šiaulių (133) ir Klaipėdos (63) apskričių suaugusiųjų švietimo organizacijų. Atitinkamai daugiausia ir finansuota projektų buvo iš Vilniaus (72), Kauno (34), Šiaulių (21) ir Klaipėdos (15) apskričių. Partnerysčių projektų konkurse aktyviausiai dalyvauja organizacijos, teikiančios suaugusiųjų švietimo paslaugas, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos. 2010–2013 m. laikotarpiu šio tipo organizacijos sudarė 61 proc. visų paraiškų teikėjų. Atitinkamai šio tipo organizacijos įgyvendina daugiausia Grundtvig mokymosi partnerysčių projektų (2010–2013 m. finansuota 66 proc. šio tipo organizacijų projektų). Šių organizacijų aktyvus dalyvavimas Grundtvig mokymosi partnerysčių projektų veikloje teigiamai lemia suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybę Lietuvoje. Džiugu, kad nuo 2011 m. vis aktyviau į Grundtvig mokymosi partnerysčių veiklą įsitraukia ir valdžios institucijos (2010 m. pateiktos 3 paraiškos, tačiau 2011 m. jau 11,

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Institucija

Partnerystė šiuose Grundtvig programos projektuose labai įvairi, nuo 3 iki 24 partnerių. Turkijos organizacijos ypatingai aktyviai siekia dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamuose partnerysčių projektuose. Jau keleri metai iš eilės šio tipo projektuose, kuriuose dalyvauja Lietuvos organizacijos, daugiau nei 20 proc. partnerių yra iš Turkijos. Kitos populiarios partnerių šalys – Italija, Lenkija ir Didžioji Britanija. Grundtvig mokymosi partnerysčių projektuose dalyvaujančių organizacijų patirties, praktikos ir metodų mainai padeda plėsti supratimą apie įvairias Europos šalių kultūras, socialinę bei ekonominę padėtį, padeda geriau suprasti bendrų interesų sferas suaugusiųjų švietimo srityje. Partnerysčių projektų veikloje dalyvaujančioms organizacijoms rekomenduojama įvertinti bendrą tarptautinį darbą ir palaikyti ryšį su jų vietos bendruomenės iniciatyvomis. Jos taip pat skatinamos bendradarbiauti su valstybinėmis organizacijomis ir valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas tvirtas pagrindas jų idėjoms ir veikloms bei atverti keliai rezultatų sklaidai. Tokiu būdu maksimaliai padidinama tarptautinių mainų vertė ir tęstinumas, skatinama gerosios patirties sklaida ir užtikrinamas platesnis rezultatų poveikis. Projektų metu įgyvendinant veiklas ir kuriant bendrus rezultatus plėtojamas ir vystomas europinis bendradarbiavimas.

Grundtvig senjorų savanorystės projektai Grundtvig senjorų savanorystės projektai skatina formalų, neformalų ar (ir) savaiminį mokymąsi. Savanorystė – tai būdas siūlyti naujas mokymosi galimybes vyresnio amžiaus žmonėms Europoje. Pabrėžiama vyresnio amžiaus žmonių svarba visuomenėje. Vyresnio amžiaus žmonės yra išminties ir patirties šaltinis, iš kurio visuomenė galėtų gauti didesnę naudą. Šioje veikloje numatomas senjorų savanorių darbas, kuris būtų įgyvendinamas kitoje šalyje. Siūloma nauja mobilumo forma vyresnio amžiaus Europos piliečiams, kuri suteikia jiems galimybę mokytis, dalintis žiniomis ir patirtimi. Veikla yra atvira visiems penkiasdešimties ar vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra registruoti vienos iš šalių, įgyvendinančių Mokymosi visą gyvenimą programą, piliečiai. Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai remtinoms žmonių grupėms ir tautinėms mažumoms. Savanorystės projektai remia nepelno siekiančias organizacijas ar visuomeniniu pagrindu kuriamas iniciatyvas, taip pat skatina bendradarbiavimą tarp savanorius deleguojančių ir savanorius priimančių organizacijų. Grundtvig senjorų savanorystės projektų veiklos biudžetas 2010 m. – 76 350,00 eurų, 2011 m. biudžetas – 83 204,00 eurai, 2012 m. – 114 841,00, o 2013 m. – 65 578,00 eurai.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2012 m. – 8, 2013 m. – 12 paraiškų). Tikėtina, kad tai turės teigiamos įtakos suaugusiųjų švietimo politikos formavimui, strateginių prioritetinių tikslų ir uždavinių formulavimui bei įgyvendinimui Lietuvoje. 2012 m. gautos pirmosios Grundtvig mokymosi partnerysčių paraiškos iš Trečiojo amžiaus universitetų. 2012 m. pateiktos 4, 2013 m. – 5 paraiškos. Šių organizacijų aktyvus dalyvavimas partnerysčių veikloje gerokai prisideda prie aktyvaus mokymosi ir įsitraukimo į visuomenės veiklą vyresniame amžiuje skatinimo Lietuvoje.

Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

8 5

13 6

19 6

13 5

2.1.4.5 lentelė. 2010–2013 m. gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos pagal apskritis Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

1 0 0 0 0 0 0 0 2 5 8

1 0 0 0 0 0 0 0 2 2 5

1 3 0 1 0 0 0 0 3 5 13

1 02 0 1 0 0 0 0 1 1 6

1 5 0 0 2 1 0 0 2 8 19

0 2 0 0 0 1 0 0 1 2 6

1 2 1 0 1 0 0 0 1 8 13

0 1 1 0 1 0 0 0 0 2 5

2.1.4.6 lentelė. 2010–2013 m. gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos pagal institucijų tipus Institucijos

Suaugusių besimokančiųjų asociacija Tėvų asociacija Suaugusiųjų švietimo teikėjas Biblioteka Bendrojo lavinimo vidurinė mokykla Profesinė mokykla Įstaiga besimokantiesiems, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių Universitetas ar aukštojo mokslo

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

Pateiktos

2013 m.

Finansuotos Pateiktos Finansuotos

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.4.4 lentelė. 2010–2012 m. gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos

Ne pelno siekianti asociacija Kultūros organizacija (pvz., muziejus, meno galerija) Nevyriausybinė organizacija (NVO) Privataus sektoriaus organizacija, įmonė Valdžios Vidurinė mokykla Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

Pateiktos

2013 m.

Finansuotos Pateiktos Finansuotos

0 0 8

0 0 5

0 0 13

0 0 6

0 0 19

0 0 6

0 0 13

0 0 5

Per 2010–2013 m. laikotarpį aktyviausios buvo institucijos iš Vilniaus, Kauno, Utenos ir Alytaus apskričių. Lietuvos senjorai, įgyvendindami dvišalius projektus, savanoriavo dešimtyje šalių: Bulgarijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Turkijoje ir Vokietijoje. Užsienio šalyse senjorų įgyvendinta ir dabar plėtojama savanoriška veikla yra įvairi. Dažniausiai savanoriai renkasi 3 savaičių savanoriško darbo kitoje šalyje laikotarpį. 2010–2013 metais gautos 11 Grundtvig senjorų savanorių projektų ataskaitos (kiti projektai dar vyksta, nebaigti).

Grundtvig seminarų organizavimas 2010–2012 metais vykusių Grundtvig seminarų organizavimo tikslas – leisti besimokantiems suaugusiesiems dalyvauti mokymosi renginiuose, kurie vyksta kitoje Europos šalyje, Mokymosi visą gyvenimą programos narėje. Seminarų metu susitinka individualiai besimokantys suaugusieji iš keleto šalių, kad pasidalintų tarptautine mokymosi patirtimi, reikalinga tolimesniems jų asmeninam tobulėjimui. 2013 metais Europos Komisija pakeitė Grundtvig seminarų organizavimo tikslą ir seminaro dalyvių tikslinę grupę. Šios veiklos tikslas: Lietuvoje organizuoti Grundtvig seminarus (mokymosi renginius, susitikimus) užsienio šalių suaugusiųjų švietėjams, mokytojams, švietimo darbuotojams. Skatinti suaugusiųjų švietėjų, mokytojų ir kitų darbuotojų, dirbančių su skaitymo ir rašymo įgūdžių problemų turinčiais žmonėmis, mokymą ir tobulinimą. Šiuo metu neraštingumo tema akcentuojama europiniame suaugusiųjų švietimo problemų sprendimo lygmenyje. Grundtvig seminarai sukuria prielaidas daugianacionalinių suaugusiųjų švietėjų mokymo programų inicijavimui ir įgyvendinimui neraštingumo, skaitymo ir rašymo įgūdžių tema. Neraštingumo mažinimui skirtas seminaras turėtų pabrėžti europinę dimensiją ir paskatinti suaugusiųjų švietėjus, mokytojus ir kitus darbuotojus tobulinti savo praktinio mokymo, ins-

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Institucijos

2.1.4.7 lentelė. 2010–2013 m. gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos 2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

20 7

27 4

30 4

16 3

Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

2.1.4.8 lentelė. 2010–2013 m. gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos pagal apskritis Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

2010 m.

2011 m.

Pateiktos

Finansuotos

0 8 2 0 0 0 0 0 0 10 20

0 2 0 0 0 0 0 0 0 5 7

2012 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos

0 3 1 0 0 1 0 0 1 21 27

0 0 0 0 0 1 0 0 0 3 4

2013 m.

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

0 0 0 0 0 0 0 0 0 4 4

0 5 1 0 0 0 0 0 0 10 0

0 0 0 0 0 0 0 0 0 3 0

0 3 0 0 0 1 0 0 1 25 30

2.1.4.9 lentelė. 2010–2013 m. gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos pagal institucijų tipus Institucijos

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

truktavimo, konsultavimo ir valdymo įgūdžius ir žinias apie Europos raštingumo švietimo sistemas. Grundtvig seminarų organizavimo veiklos biudžetas 2010 m. – 95 940,00 eurų, 2011 m. biudžetas – 92 092,00 eurai, 2012 m. – 84 670,00 eurų, 2013 m. – 66 538,00 eurų.

Universitetas ar aukštojo mokslo Ne pelno siekianti asociacija (VšĮ) Kultūros organizacija (pvz., muziejus, meno galerija) Nevyriausybinė organizacija (NVO) Privataus sektoriaus organizacija, įmonė Valdžios Kvalifikacijos tobulinimo Kita: Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

0 0 0 20

0 0 0 4

0 0 0 27

0 0 0 4

0 0 0 30

0 0 0 4

0 0 0 0

Grundtvig seminarų organizavimo veikla nuo jos atsiradimo yra labai populiari. 2010–2012 m. veiklos laikotarpį seminarus pageidavo organizuoti 76 Lietuvos institucijos, Fondas turėjo galimybę suteikti dotaciją tik 19,5 proc. paraiškų teikėjų. 2013 metais dotacijas gavo 18,8 proc. 2013 metais, pasikeitus Grundtvig seminarų organizavimo veiklos turiniui ir tikslinei dalyvių grupei, šie seminarai skirti beraščių mokymui, dalyviai – beraščius mokantys švietėjai arba būsimieji beraščių mokytojai. Užsienio šalių seminarų dalyviai, besimokantieji jų turinį ir organizavimą įvertino kaip „labai gerai“ arba „gerai“. 2011–2012 metais, išryškėjo tendencija, kad didžiąją seminaro dalyvių, besimokančiųjų dalį sudaro apie 30 metų amžiaus bedarbiai, ieškantys savirealizacijos, saviaktualizacijos ir saviraiškos galimybių. 2013 metais suaugusiųjų mokytojų, kvalifikaciją tobulinančių beraščių mokymo tema, rezultatų dar negauta.

Parengiamieji vizitai Veiklos tikslas – padėti suaugusiųjų švietimo institucijų atstovams, norintiems parengti Grundtvig mokymosi partnerystės, senjorų savanorystės ar centralizuotos veiklos projektą, susipažinti su būsimomis institucijomis partnerėmis ir kartu parengti kokybišką paraišką projektui arba dalyvauti kontaktiniuose seminaruose ir susirasti partnerius. Grundtvig parengiamųjų vizitų biudžetas 2010 m. buvo 20 000,00 eurų, o 2011 m. ir 2012 m. šiai veiklai buvo skirta po 10 000,00 eurų. Kadangi 2007–2013 m. Mokymosi visą gyvenimą programa 2013 m. baigėsi bei nuo 2014 m. Grundtvig programos projektai nefinansuojami, Europos Komisijos sprendimu kvietimai teikti paraiškas parengiamiesiems vizitams 2013 metais nebuvo skelbiami.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Institucijos

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Vizitas į instituciją Dalyvavimas kontaktiniame seminare Iš viso:

2.1.4.11 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig parengiamiesiems vizitams pagal apskritis 2010 m.

Apskritis

2011 m.

2012 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

2 14 3 0 1 9 1 0 0 16 46

1 2 2 0 1 6 0 0 0 8 20

1 4 2 2 2 2 1 0 2 6 22

0 2 0 1 1 0 1 0 1 3 9

0 7 3 0 5 5 0 0 0 12 32

0 1 3 0 2 1 0 0 0 2 9

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

2.1.4.12 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig parengiamiesiems vizitams pagal institucijų tipus 2010 m.

Institucija

Suaugusiųjų švietimo teikėjas Biblioteka Bendrojo lavinimo vidurinė mokykla Profesinė mokykla Įstaiga besimokantiesiems, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių Universitetas ar aukštojo mokslo Ne pelno siekianti asociacija Kultūros organizacija (pvz., muziejus, meno galerija)

PRADŽIA

2011 m.

2012 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

9 1

3 1

6 1

2 1

10 0

2 0

5 3

3 2

2 4

1 1

1 4

1 0

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.4.10 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig parengiamiesiems vizitams pagal vizito tipą

Nevyriausybinė organizacija (NVO) Privataus sektoriaus organizacija, įmonė Valdžios Iš viso:

2011 m.

2012 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

6 46

3 20

0 22

0 9

1 32

0 9

2010–2012 m. buvo gauta 100 paraiškų Grundtvig parengiamiesiems vizitams, iš kurių tik 38 paraiškos buvo finansuotos. Tiek Lietuvos suaugusiųjų švietimo institucijų norėjo užmegzti partnerystę su kitų šalių suaugusiųjų švietėjais ir vėliau jau teikti parengtą paraišką vienai iš Grundtvig projektinių veiklų. 2012 m. sumažėjus kitų šalių nacionalinių agentūrų organizuojamų kontaktinių seminarų skaičiui, konkursai buvo ypač dideli. Didžiausias konkursas kaip ir ankstesniais metais buvo į kontaktinį seminarą, vykusį vienoje iš pietų šalių, Ispanijoje (į 3 Lietuvai skirtas vietas seminare buvo pateikta 15 paraiškų). 2012 m. daugiausia paraiškų Grundtvig parengiamiesiems vizitams buvo gauta iš Vilniaus ir Kauno apskričių suaugusiųjų švietimo institucijų. Tačiau lyginant santykį tarp pateiktų ir finansuotų paraiškų, jis yra mažiausias tarp paraiškų iš Klaipėdos apskrities. Mažiausiai aktyvios institucijos buvo iš Alytaus, Telšių, Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskričių. Daugiausia paraiškų Grundtvig parengiamiesiems vizitams gaunama iš suaugusiųjų švietimo teikėjų ir nevyriausybinių organizacijų. Lyginant santykį tarp pateiktų ir finansuotų paraiškų, daugiausia Grundtvig parengiamųjų vizitų dotacijų gavo nevyriausybinių organizacijų atstovai. Daugelis Grundtvig parengiamųjų vizitų dotacijos gavėjų ataskaitose pažymi, kad su didesniais sunkumais veiklos įgyvendinimo laikotarpiu nesusidūrė, o pagrindiniai dotacijų gavėjų klausimai buvo susiję su kelionės organizavimu ir leistinomis išlaidomis.

Kvalifikacijos tobulinimas Veiklos tikslas – suteikti galimybę mokytojams, suaugusiųjų švietėjams ir kitiems asmenims, dirbantiems suaugusiųjų švietimo srityje, dalyvauti Europos kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo biudžetas 2010 m. buvo – 98 599,00 eurų, 2011 m. šiai veiklai buvo skirta 93 840,00 eurų, 2012 m. – 102 512,00 eurų, 2013 m. – 107 931,00 eurų. 2.1.4.13 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui 2010–2013 m. Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

161 44

171 46

132 52

196 50

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2010 m.

Institucija

Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

3 46 18 1 3 10 1 4 7 68 161

1 10 3 1 2 3 0 3 2 19 44

1 39 27 1 8 10 1 1 7 76 171

1 11 6 1 2 2 0 0 0 23 46

2 38 12 0 3 6 0 1 3 67 132

0 15 4 0 2 1 0 0 1 29 52

6 34 29 2 3 21 3 1 5 90 194*

1 10 9 1 1 6 0 0 1 21 50

* 2013 m. rugsėjo 17 d. paraiškų teikimui gautos dvi paraiškos iš institucijų, kurios įsikūrusios ir vykdo veiklą ne Lietuvoje, o kandidatai dirba šių institucijų atstovybėse mūsų šalyje

2.1.4.15 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui 2010– 2013 m. pagal institucijų tipus Institucija

Suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjas Bendrojo lavinimo mokykla Profesinio mokymo paslaugas teikianti Universitetas ar aukštojo mokslo Nevyriausybinė organizacija (NVO) Ne pelno siekianti asociacija Privataus sektoriaus organizacija, įmonė Valdžios Mokslinių tyrimų Ikimokyklinio ugdymo įstaiga Ligoninė Nedirbantys

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

8 1

5 0

13 -

8 0

3 0

7 0

0 0

2 6

0 0

0 6

0 1

1 7

0 0

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.4.14 lentelė. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui 2010– 2013 m. pagal apskritis

Asmenys užsiimantys individualia švietėjiška veikla Įkalinimo įstaiga Iš viso:

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

161

4 171

1 132

1 52

1 196

1 50

Per 2010–2013 m. laikotarpį daugiausia paraiškų Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui buvo gauta iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskričių institucijų, galinčių dalyvauti šioje veikloje. Atitinkamai daugiausia finansuota paraiškų buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Iš viso per minėtą laikotarpį buvo gauta 660 paraiškų. Mažiausiai aktyvios institucijos iš visų likusių Lietuvos apskričių, kiekvienos iš jų pateiktų paraiškų skaičius neviršija 15. Palyginus 2013 m. su 2010 m. pastebimas gana ryškus paraiškų, pateiktų profesinio mokymo paslaugas teikiančių institucijų ir aukštojo mokslo institucijų, sumažėjimas. Šiuos pokyčius lėmė 2012 m. administraciniai reikalavimai. Šie reikalavimai buvo nustatyti, siekiant apriboti aukštojo ir profesinio mokslo srityje dirbančių asmenų dalyvavimą Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo veikloje, kadangi šių mokslo sričių atstovams yra skirtos Erasmus ir Leonardo da Vinci programų veiklos. 2013 m. stebimas žymus pateiktų paraiškų proveržis iš nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir bendrojo lavinimo mokyklų (Pastaba: pastarojo tipo institucijos turi ir suaugusiųjų mokymo programas). Daugiausia paraiškų per 2010–2013 m. laikotarpį buvo pateikta į kursus, kurie vyksta Italijoje (124 paraiškos), tai sudaro 19 procentų visų pateiktų paraiškų. 35 iš 124 pateiktų paraiškų buvo finansuota. Antroje vietoje pagal kursų šalies populiarumą yra Kipras, buvo gautos 108, iš jų 32 finansuotos. Kitos populiariausios šalys yra Jungtinė Karalystė (gautos 77 paraiškos, finansuotos – 34), Malta (gauta 61 paraiška, finansuota – 17) ir Graikija (gautos 63, finansuotos – 13). Teikdami paraiškas kursams suaugusiųjų švietėjai dažniausiai renkasi bendruosius kvalifikacijos tobulinimo kursus (apie 60 proc., užsienio kalbos metodologijos kursus renkasi apie 30 proc. paraiškų teikėjų ir likusieji 10 proc. planuoja dalyvauti pačios užsienio kalbos mokymosi kursuose. Apie 80–90 procentų paraiškų teikėjų kursus renkasi iš Europos Komisijos Comenius-Grundtvig kursų duomenų bazės. Panašios proporcijos, kaip ir su pateiktomis, taip ir su finansuotomis paraiškomis, išlieka pasirenkant kursų tipą. Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo veiklos dalyviai pažymėjo, kad ši veikla buvo naudinga ne tik patiems dalyviams, bet ir jų kolegoms, institucijoms. Pirmiausia jie visi patobulino užsienio kalbos įgūdžius, nes visi kursai vyko kita kalba, nei yra jų gimtoji. Dalyviai pagerino savo profesines bei asmenines kompetencijas, naudojo įgytą patirtį savo profesinėje veikloje. Kursų dalyviai įgytomis žiniomis bei patobulintais įgūdžiais noriai dalinasi ne tik su savo kolegomis, bet ir su kitomis panašaus veiklos tipo institucijomis, įgyvendina aktyvią sklaidą. Daugelis

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Institucija

Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitai Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitai – puiki galimybė asmenims, dirbantiems ar ateityje ketinantiems dirbti formalaus, neformalaus ar savaiminio suaugusiųjų švietimo srityje, išvykti į kitą šalį, dalyvaujančią Mokymosi visą gyvenimą programoje, įgyti žinių apie suaugusiųjų mokymąsi Europoje bei, priklausomai nuo vizito tikslo, patobulinti mokymo, konsultavimo, vadybos įgūdžius ir pasidalinti savo patirtimi su užsienio kolegomis. Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų veiklos biudžetas 2010 m. – 8 600,00 eurų, 2011 m. – 7 986,00 eurai, 2012 m. – 7 500,00 eurų, 2013 m. – 11 000,00 eurų. 2.1.4.16 lentelė. Gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos 2010–2013 m. Gautų paraiškų skaičius Finansuotų paraiškų skaičius

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

15 3

24 7

7 5

12 7

2.1.4.17 lentelė. Gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos 2010–2013 m. pagal apskritis Apskritis

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso:

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

0 10 1 0 0 1 0 0 0 3 15

0 0 1 0 0 1 0 0 0 1 3

0 9 1 0 0 0 0 1 0 13 24

0 2 0 0 0 0 0 1 0 4 7

0 3 0 0 0 0 0 0 0 4 7

0 3 0 0 0 0 0 0 0 2 5

0 5 0 1 0 1 0 0 0 5 12

0 4 0 0 0 0 0 0 0 3 7

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

dalyvių ataskaitose pažymėjo, kad buvo užmegzti ir pasibaigus kursams palaikomi ryšiai su kitais kursų dalyviais ir planuojama bendradarbiauti įgyvendinant projektines veiklas. Suaugusiųjų švietėjai atkreipė dėmesį į tai, kad naujus mokymo metodus taiko savo darbe ir dėl to padidėjo besimokančiųjų motyvacija mokytis.

Institucija

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

Nevyriausybinė organizacija

Suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjas

Universitetas ar aukštojo mokslo

Valdžios

Ne pelno siekianti organizacija

Nedirbantis

Iš viso:

Per 2010–2013 m. laikotarpį 27 institucijos iš Kauno apskrities pareiškė norą dalyvauti Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų veikloje, iš Vilniaus – 25. Alytaus, Utenos, Tauragės, Telšių ir Panevėžio apskrities suaugusiųjų švietimo institucijos paraiškų nepateikė. Suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjai, nevyriausybinės organizacijos ir universitetai ar kitos aukštojo mokslo institucijos yra pačios aktyviausios šioje veikloje. Įvertinus Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų dalyvių pateiktas ataskaitas galima daryti išvadą, jog darbuotojų vizitų veikla buvo naudinga ne tik patiems dalyviams, bet ir jų kolegoms, atstovaujamoms institucijoms. Dalyviai patobulino savo profesines bei asmenines kompetencijas, įgytas žinias bei įgūdžius galėjo praktiškai pritaikyti savo profesinėje veikloje. Taip pat įgyta patirtimi buvo dalintasi ir su kolegomis. Dauguma dalyvių ataskaitose pažymėjo, kad veiklos metu buvo užmegzti nauji ryšiai ir planuojama ateityje bendradarbiauti įgyvendinant projektines veiklas.

Grundtvig asistentų praktika Grundtvig asistentų praktika suteikia galimybę formaliame, neformaliame ir savaiminiame suaugusiųjų švietime dirbantiems ar ateityje dirbsiantiems žmonėms 12–45 savaitėms išvykti dirbti Grundtvig asistentu suaugusiųjų švietimo įstaigoje ar organizacijoje kitoje Europos valstybėje, Mokymosi visą gyvenimą programos narėje. Programos tikslas – suteikti dalyviams galimybę geriau suprasti europinę suaugusiųjų švietimo dimensiją, patobulinti užsienio kalbų žinias, pažinti kitas Europos šalis ir jų švietimo sistemas, pagerinti profesinę ir kultūrinę kompetenciją. Grundtvig asistentų praktikos veiklos biudžetas 2010 m. – 21 546,00 eurai, 2011 m. – 6 864,00 eurai, 2012 m. biudžetas – 9 957,00 eurai, 2013 m. biudžetas – 4 427,00.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.4.18 lentelė. Gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos 2010–2013 m. pagal institucijų tipus

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Gautų paraiškų skaičius

Finansuotų paraiškų skaičius

2.1.4.20 lentelė. Gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos 2010– 2013 m. pagal apskritis Apskritis

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

Šiaulių

Vilniaus

Kauno

Panevėžio

Utenos

Marijampolės

Telšių

Klaipėdos

Kita (užsienio šalis – Čekija)

Iš viso:

2.1.4.21 lentelė. Gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos 2010– 2013 m. pagal institucijų tipus Institucija

Nevyriausybinė organizacija Suaugusiųjų švietimo Aukštoji mokykla (studentas) Nedirbantis asmuo Bendrojo lavinimo mokykla Viešoji įstaiga Uždaroji akcinė bendrovė Iš viso:

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.4.19 lentelė. Gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos 2010– 2013 m.

Šalis

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Italija

Pateiktos Finansuotos

Danija

Malta

Vokietija

Belgija

Ispanija

Didžioji Britanija

Prancūzija

Švedija

Turkija

Čekija

Vengrija

Austrija

Iš viso:

Per 4 metų laikotarpį buvo pateiktos tik 28 paraiškos. Dažniausiai paraiškų teikėjai atlikti Grundtvig asistentų praktiką pageidavo Italijos ir Didžiosios Britanijos institucijose. Dotacijos buvo skirtos asistentų praktikoms Italijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje. Įvertinus Grundtvig asistentų praktikos dalyvių pateiktas ataskaitas galima daryti išvadą, jog ši veikla buvo naudinga ne tik patiems dalyviams, bet ir juos priimančioms institucijoms, t. y. vyko abipusis patirties pasidalijimas ir mokymasis vieniems iš kitų. Dalyviai veiklos metu mokė užsienio kalbų priimančioje institucijoje, tuo pačiu Grundtvig asistentai mokėsi vietos kalbos, dalyvavo įvairiuose seminaruose, pristatė savo šalį, lygino šalių švietimo sistemas suaugusiųjų švietimo srityje. Kaip vieną iš rezultatų dalyviai nurodė ateityje planuojantys vykdyti projektus su priimančia institucija. Grundtvig asistentų praktikos dotacijų gavėjai teigė, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais jie susidūrė, buvo priimančios institucijos nepasirengimas priimti darbui asmenį iš kitos šalies, užsienio kalbos įgūdžių trūkumas.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.4.22 lentelė. Gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos 2010– 2013 m. pagal priimančias šalis

Pažintinių vizitų programa – tai Mokymosi visą gyvenimą programos Skersinės paprogramės dalis, kuri remia švietimo ir profesinio mokymo specialistų bei sprendimus švietimo srityje priimančių asmenų individualų mobilumą bei skatina pažintinių vizitų įvairiomis švietimo, profesinio mokymo bei profesinio orientavimo temomis organizavimą. Šios programos tikslas – remti politikos formavimą ir bendradarbiavimą Europos mastu mokymosi visą gyvenimą srityje.

Pažintinių vizitų organizatoriai 2.1.5.1 lentelė. Pažintinių vizitų organizavimas Lietuvoje Pažintinių vizitų organizatoriai

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Iš viso:

Teikta pasiūlymų organizuoti vizitus

Atrinkta pasiūlymų organizuoti vizitus

Suorganizuota vizitų

Apibendrinant 2010–2013 metų statistinius duomenis, pastebimas ženklus teiktų pasiūlymų organizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje skaičiaus svyravimas. 2011 m. buvo gauti tik trys pasiūlymai organizuoti vizitus Lietuvoje. Tai galėjo lemti net keletas veiksnių: didėjantys reikalavimai paraiškų kokybei; žemas sėkmės rodiklis ankstesniais metais; nepakankamai plati, tikslingai nukreipta į potencialius organizatorius, informacijos apie programą sklaida. 2012 m. tikslingesnė ir platesnė kvietimo teikti paraiškas sklaida padėjo gauti didžiausią per visą programos įgyvendinimo laikotarpį pasiūlymų organizuoti vizitus Lietuvoje skaičių. Tam įtakos galėjo turėti ir tai, kad tai buvo paskutinis Mokymosi visą gyvenimą programos kvietimas teikti pasiūlymus organizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje. Pažintinių vizitų paprogramės tąsa naujoje Erasmus+ programoje nėra numatyta, todėl 2013 m. nebuvo organizuotas kvietimas teikti paraiškas Pažintinių vizitų organizavimui Lietuvoje. Iš viso per 2010–2013 m. buvo gautos 36 paraiškos ir suorganizuota 13 pažintinių vizitų, kas sudaro 36 % visų gautų paraiškų. 2013 m. organizuotų pažintinių vizitų temos buvo įvairios: „Priimk mus“ (Psichinę negalią turinčio jaunimo mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas ir integravimas į darbo rinką), „Tiltas į ateitį per skaitmeninį turinį ir ugdymo kokybę“, „Kūrybiškumas – kokybiškam švietimui“. Vizitų temos sudomino ir paskatino į Lietuvą atvykti bendrai 29 švietimo ir darbo rinkos srities atstovus iš įvairių Europos šalių: Vokietijos, Belgijos, Italijos, Prancūzijos, Islandijos, Kroatijos, Vengrijos, Bulgarijos, Olandijos, Anglijos, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos, Rumunijos. Tiek pažintinių vizitų organizatoriai, tiek dalyviai buvo patenkinti suorganizuotų pažintinių vizitų rezultatais, nes buvo pasidalinta aktualiais klausimais ir galimais sprendimais, susijusiais su tam tikros švietimo ar darbo rinkos srities tobulinimu,

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.5. Pažintiniai vizitai

Pažintinių vizitų programos dalyviai 2.1.5.2 lentelė. Gauta ir finansuota paraiškų pagal paraiškų teikėjų institucijas 2010–2011 m.

Institucijos

2011–2012 m.

2012–2013 m.

2013–2014 m.*

Gauta Finansuota Gauta Finansuota Gauta Finansuota Gauta Finansuota

Asociacijos Bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir kt. mokyklos Kitos organizacijos Kolegijos Mokymo, švietimo ir kt. centrai Universitetai Uždarosios akcinės bendrovės Valdžios Iš viso:

11 16 39 22 5 11 147

11 5 2 4 2 6 45

41 12 30 12 3 12 146

10 4 12 5 0 8 44

31 18 33 19 13 9 153

8 4 12 5 4 7 47

21 25 40 34 18 13 193

2 0 16 2 0 8 40

* 2013 m. gruodžio 9 d. duomenimis.

2.1.5.3 lentelė. Gauta ir finansuota paraiškų pagal apskritis Apskritis

Vilniaus Kauno Klaipėdos Šiaulių Panevėžio Utenos Alytaus Telšių Tauragės Marijampolės Iš viso:

2010–2011 m.

2011–2012 m.

2012–2013 m.

2013–2014 m.*

Gauta

Finansuota

Gauta

Finansuota

Gauta

Finansuota

Gauta

Finansuota

56 32 24 9 5 4 13 0 1 3 147

25 7 6 2 2 0 2 0 1 0 45

80 31 12 9 2 4 4 1 2 1 146

27 4 5 4 1 2 0 0 0 1 44

86 21 19 8 7 1 7 1 0 3 153

24 8 7 3 2 1 2 0 0 0 47

97 41 14 16 1 9 9 1 1 4 193

23 4 4 2 0 3 3 0 1 0 40

* 2013 m. gruodžio 9 d. duomenimis.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

užmegzti kontaktai tolimesniam bendradarbiavimui, pasidalinta informacija apie naujausius darbo metodus. Su pažintinių vizitų grupinėmis ataskaitomis, kurios yra rengiamos kiekvieno pažintinio vizito metu, galima susipažinti „Cedefop“ agentūros tinklalapyje: http://studyvisits. cedefop.europa.eu.

2010–2011 m.

Pareigos

Direktoriai ir jų pavaduotojai Vedėjai ir jų pavaduotojai Dekanai ir prodekanai Projektų vadovai Mokytojai, dėstytojai Vyr. specialistai, metodininkai Kiti specialistai Iš viso:

2011–2012 m.

2012–2013 m.

2013–2014 m.*

Gauta

Finansuota

Gauta

Finansuota

Gauta

Finansuota

Gauta

Finansuota

46 9 3 14 37 15 23 147

17 5 1 3 5 6 8 45

26 26 0 2 26 20 46 146

5 6 0 8 3 12 10 44

28 24 3 5 38 28 27 153

10 12 1 3 3 7 11 47

39 34 1 26 54 27 12 193

13 8 0 3 0 12 4 40

2.1.5.5 lentelė. Finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal vizitų šalis 2010–2011 m.

2011–2012 m.

2012–2013 m.

2013–2014 m.*

Iš viso:

Jungtinė Karalystė Turkija Italija

Šalis

4 3 3

4 7 4

1 1 5

0 1 1

9 12 13

Vokietija Ispanija Prancūzija

2 4

2 3

1 0

2 1

7 8

Portugalija Austrija Švedija Belgija Slovėnija Graikija Vengrija Norvegija Airija Čekija Lenkija Olandija Rumunija Danija Kipras Nyderlandų Karalystė Bulgarija Islandija Kroatija Latvija Malta Suomija

1 0 1 2 3 1 1 1 2 1 3 1 0 0 0 1 0 0 1 1 0

2 1 4 0 2 1 0 1 0 4 0 2 0 0 1 0 0 2 0 0 1

1 1 3 1 1 1 0 1 0 1 0 1 1 0 0 0 0 0 1 0 1

0 0 1 1 2 1 0 0 1 1 0 0 0 0 1 0 1 0 0 0 0

4 2 9 4 8 4 1 3 3 7 3 4 1 0 2 1 1 2 2 1 2

* Nagrinėjami 2013–2014 m. (1 kvietimo) dalyvių duomenys.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.5.4 lentelė. Gauta ir finansuota paraiškų pagal dalyvių pareigas

Svarbu paminėti, kad 2013 m. dėl sumažėjusio Pažintinių vizitų programos biudžeto 2013 m. buvo finansuota mažiau paraiškų nei ankstesniais metais, nors tikimasi 2014 m. skirti finansavimą kelioms paraiškoms iš rezervinio sąrašo, jei liks nepanaudotų lėšų iš pirmųjų vizitų. 2010–2013 m. aktyviausi paraiškų teikėjai pagal atstovaujamas institucijas buvo įvairūs mokymo, švietimo ir kt. centrai, bendrojo lavinimo, profesinių ir kitų mokyklų atstovai, aukštojo mokslo institucijų (kolegijos ir universitetai) atstovai. Daugiausia Pažintinių vizitų programos dotacijų 2013 m. buvo skirta įvairių mokymo, švietimo ir kitų centrų atstovams (iš viso 40 %). Pažintinių vizitų programa yra skirta švietimo ir profesinio mokymo specialistams ir šiose srityse dirbantiems politikos kūrėjams, tačiau jų dalyvavimas programoje nėra toks aktyvus kaip anksčiau išvardintų organizacijų atstovų. Žvelgiant į paraiškų teikėjų geografinį pasiskirstymą, galime pastebėti, jog tendencijos išlieka panašios per pastaruosius ketverius programos gyvavimo metus. Patys aktyviausi paraiškų teikėjai yra iš Vilniaus, taip pat Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskričių. Džiugu tai, jog 2013 m. pagausėjo iš Alytaus ir Utenos apskričių teiktų paraiškų, kas sudaro po 5 % teiktų paraiškų skaičiaus. Tačiau iš Panevėžio, Telšių bei Tauragės apskričių pateikta tik po vieną paraišką. Analizuojant paraiškų teikėjų pasiskirstymą pagal pareigas, galima teigti, kad dauguma jų priklauso aukštesnės arba viduriniosios grandies vadovaujančiam personalui arba specialistų kategorijai (mokytojai, dėstytojai, įstaigų specialistai, metodininkai ir pan.) 2013 m. aktyviausiai paraiškas teikė mokytojai bei dėstytojai. Po panašų paraiškų skaičių pateikė švietimo įstaigų direktoriai ar jų pavaduotojai (apie 20 %) bei skyrių, padalinių ir kiti vadovai, vedėjai ir jų pavaduotojai (apie 17 %). Kiek mažiau paraiškų gauta iš įvairių sričių specialistų ir metodininkų – apie 14 % nuo visų tiektų paraiškų. Taip pat pastebėta, kad 2013 m. itin padidėjo gautų paraiškų skaičius iš projektų vadovų, jis sudaro 13 % teiktų paraiškų, kuomet 2012 m. šis skaičius sudarė tik 3 % teiktų paraiškų skaičiaus. Daugiausia Pažintinių vizitų organizuojama didžiosiose Europos Sąjungos (toliau ES) šalyse (Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje), todėl šių šalių siūlomi vizitai sudaro didžiąją dalį visų vizitų. Todėl neturėtų stebinti, jog 2010–2013 m. Italija, Vokietija, taip pat Turkija tarp Lietuvos dalyvių buvo populiariausios šalys renkantis vizitus. Taip pat populiari šalis išlieka ir Portugalija. Mažiau populiarios yra mažesnės šalys, ES naujokės bei fiziškai sunkiau pasiekiamos valstybės (pvz., Malta, Islandija, Kipras) bei kaimyninės šalys (Latvija). Pastebimas gana žemas Skandinavijos šalių, tokių kaip Norvegija, Danija, Suomija, Švedija, populiarumas. Apibendrinus galima teigti, kad atskirų šalių populiarumas yra labiau nulemtas ne šalies patrauklumo, bet jos galimybėmis pasiūlyti daugiau ir įvairesnių vizitų aktualiomis temomis, todėl dalyviai Pažintinius vizitus renkasi pagal jų temą ir turinį.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2010–2012 m. laikotarpiu gautų Pažintinių vizitų programos paraiškų skaičius praktiškai nesikeitė, t. y. 2012 m. gauta ~ 5 % daugiau paraiškų palyginti su 2011 m. ar 2010 m., tačiau 2013 m. paraiškų skaičius itin išaugo. Tokį paraiškų skaičiaus didėjimą lėmė ne tik plačiau ir tikslingiau vykdoma programos sklaida (panaudotos naujos sklaidos priemonės, aiškiau įvardytos tikslinės grupės), bet ir tai, jog 2013–2014 m. kvietimai buvo paskutinieji programos kvietimai. Dalyvavimą programoje galėjo paskatinti ir teigiami buvusių dalyvių atsiliepimai monitoringo renginiuose, jų straipsniai Fondo svetainėje bei kasmetinis kokybės konkurso renginys, kuriame apdovanojame geriausius praėjusių metų Pažintinių vizitų programos dalyvius.

Europos kalbų ženklas – tai apdovanojimas, kuriuo skatinamos naujos kalbų mokymo ir mokymosi iniciatyvos, vertingos naujos kalbų mokymo technikos, informacijos apie jas ir gerosios patirties sklaida. Europos kalbų ženklas skirtas visoms švietimo ir mokymo sritims, nepaisant amžiaus ar taikomų metodų. Didžiausias dėmesys yra skiriamas kalbų mokymosi inovacijų sklaidai. Ši veikla, remdama vietinės ir nacionalinės reikšmės naujoviškus projektus, siekia kelti kalbų mokymosi standartus visoje Europoje. Kiekvienais metais Europos kalbų ženklo apdovanojimas yra suteikiamas už pačius novatoriškiausius projektus ar iniciatyvas visose Europos šalyse. Kiekvieniems metams Europos Komisija paskelbia Europos kalbų ženklo apdovanojimui prioritetus, kuriais vadovaujantis Fondas organizuoja konkursą šiam apdovanojimui įteikti. Kadangi Europos kalbų ženklo tikslas skatinti daugiakalbystę įvairiose srityse, Fondas stengiasi aprėpti kuo įvairesnes iniciatyvas, skiriant apdovanojimus skirtingų skirčių atstovams. Nuo 2010 m., įgyvendinant Europos kalbų ženklo apdovanojimą yra vykdoma iniciatyva – Metų kalbų ambasadoriaus rinkimai. 2013 metais Kalbų ambasadoriaus iniciatyvą buvo nuspręsta tęsti toliau. Pasikeitus Europos Komisijos prioritetams dėl Europos kalbų ženklo veiklų, 2012 m. ir 2013 m. kalbų ambasadoriaus titului buvo renkama daugiakalbė mokykla. Kalbų ambasadoriaus rinkimai buvo organizuojami Daugiakalbystės olimpiados metu. Metų kalbų ambasadoriaus titulu buvo apdovanota Vilniaus Jėzuitų gimnazija, kurioje mokoma net penkių skirtingų kalbų. Gimnazija skatina savo mokinius domėtis daugiakalbystės tema, rengia įvairiausius renginius, skirtus kalbų temai, yra atvira naujovėms. Pastebėta, jog 2011 m. ir 2012 m. Metų kalbų ambasadoriaus rinkimų konkursams buvo pateiktas vienodas paraiškų skaičius. 2013 m. konkurse dalyvavo keliomis mokyklomis mažiau. Kasmet yra rengiami Metų kalbų ambasadoriaus apdovanojimai šiam titului įteikti. 2010 m. ir 2011 m. apdovanojimai taip pat buvo skirti Europos kalbų dienai paminėti, o 2012 m. ir 2013 m. apdovanojimai vyko Daugiakalbystės olimpiados metu. Metų kalbų ambasadoriaus apdovanojimai yra rengiami bendradarbiaujant su įvairiais partneriais, renginių metu yra skiriama daug dėmesio daugiakalbystės skatinimui, skirtingų kalbų pažinimui. Šiuose renginiuose dalyvauja kalbų specialistai, kalbininkai, pedagogai, tyrėjai, politikos kūrėjai. 2014 m. planuojama rinkti geriausią projektą, susijusį su kalbomis, kalbų mokymu, naujų metodologijų taikymu kalbų mokymesi. Nacionaliniai prioritetai bus teikiami projektams, kuriuose kalba yra naudojama kaip įrankis (language as a tool) socialinei integracijai, taip pat projektams, kuriuose kalbų mokymas (-is) skatinamas per sporto veiklas.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.1.6. Europos kalbų ženklas

Mokymosi visą gyvenimą programos (toliau – Programa) veiklos administruojamos, vadovaujantis kokybės vadybos ISO 9001 standarto reikalavimais ir programiniais dokumentais, reglamentuojančiais atskirų paprogramių administravimo ypatumus. 2009 m. parengta Projektų monitoringo ir patikrų strategija užtikrina nuolatinę įgyvendinamų projektų priežiūrą, skaidrią dotacijos gavėjų atranką patikroms vietoje, išsamiai finansų patikrai ir kitoms monitoringo veikloms. Projektų monitoringo tikslas yra užtikrinti kokybišką projekto veiklų įgyvendinimą bei efektyvų, skaidrų ir tikslingą skirtos dotacijos panaudojimą, todėl Programos projektų monitoringo veiklos, yra itin svarbios. Dotacijos gavėjų monitoringui taikomi šie metodai: Konsultavimas; monitoringo seminarai; monitoringo vizitai; patikros vietoje projekto veiklos laikotarpiu; ataskaitų vertinimas; išsami finansų patikra; finansų kontrolė ir išorės auditas; sisteminė patikra. Ne visoms veikloms taikomi tie patys monitoringo metodai, kai kurie iš jų numatyti tik atskiroms Programos veikloms. Žemiau pateikiami atskirų metodų paaiškinimai bei 2010– 2013 m. statistiniai duomenys. Konsultavimas. Fondo darbuotojai nuolat konsultuoja dotacijos gavėjus projekto įgyvendinimo klausimais raštu, el. paštu, telefonu, individualių susitikimų bei renginių metu. Pažymėtina, kad dažniausiai užduodami klausimai per pastaruosius Programos įgyvendinimo metus beveik nesikeitė. Kaip ir ankstesniais, 2013 metais veiklų dalyviai dažniausiai kreipėsi dėl dotacijų paskaičiavimo bei ataskaitų rengimo, išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo bei teisingo dotacijos panaudojimo. Dotacijų gavėjai nuolat skatinami kreiptis į Fondo darbuotojus nedelsiant, kai tik kyla su projektu susijusių probleminių situacijų. Siekiant efektyvinti konsultavimą, Fondo darbuotojai 2013 m. atnaujino projektų paraiškų rengimo, finansuotų projektų administravimo bei finansų valdymo vadovus bei kitas atmintines, kurias galima rasti Fondo tinklalapyje http://www.smpf.lt/lt/dokumentai. Fondo tinklalapyje taip pat nuolat atnaujinami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus http://www. smpf.lt/lt/duk.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.2. Projektų valdymas ir monitoringas

Eil. Nr.

1. 2. 3. 4. 5.

Programos pavadinimas

Comenius Erasmus Grundtvig Leonardo da Vinci Pažintiniai vizitai

Konsultacijų skaičius 2010 m.

Konsultacijų skaičius 2011 m.

Konsultacijų skaičius 2012 m.

Konsultacijų skaičius 2013 m.

Iš viso 2010–2013 m.

~ 16 000 ~ 8 000 ~ 7 000 ~ 9 000 ~ 400

~ 17 000 ~ 5 000 ~ 8 000 ~ 9 000 ~ 400

~ 17 000 ~ 5 000 ~ 8 000 ~ 8 600 ~ 450

~ 17 000 ~ 6 000 ~ 8 000 ~ 8 815 ~ 500

~ 67 000 ~ 24 000 ~ 31 000 ~ 35 415 ~ 1 750

Monitoringo seminarai – tai konsultaciniai seminarai dotacijų gavėjams projektų įgyvendinimo klausimais. Dažniausiai jie organizuojami pasirašius dotacijos sutartis, prieš tarpinių bei galutinių ataskaitų rengimą bei kitais atvejais, siekiant aptarti projekto valdymo metodus bei pasidalinti gerosios patirties pavyzdžiais. 2013 m. monitoringo seminaruose ypatingas dėmesys buvo skiriamas naujiems dotacijų gavėjams, kurie pirmą kartą įgyvendino projektą ir tiems, kas anksčiau susidūrė su sunkumais projekto įgyvendinimo metu. Seminarų metu buvo aptariamos dažniausiai kylančios problemos ir rizikos įgyvendinant projektų veiklas bei vykdant mobilumus, bei jų sprendimo būdai. Buvo tęsiama tradicija, kai praktiniais patarimais pasidalina patirtį turintys dalyviai. 2013 m., kaip ir 2012 m. buvo organizuojami Comenius individualaus mokinių mobilumo mokymai išvykstantiems ir atvykusiems mokiniams bendradarbiaujant su asociacija „Tarptautinių moksleivių mainai“. Jų metu mokymus mokiniams vedė buvę mokinių mainų programų dalyviai, kurie tiesiogiai dalinosi savo patirtimi ir patarimais. Monitoringo seminarai visų programų dalyviams naudingi ne tik dėl įgytų projekto valdymo žinių, bet ir dėl galimybės jų metu užmegzti kontaktus su kitais programų dalyviais ir taip tęsti dalijimąsi patirtimis. 2.2.2 lentelė. Monitoringo seminarai dotacijos gavėjams Eil. Nr.

1. 2. 3. 4. 5.

Programos pavadinimas

Comenius Erasmus Grundtvig Leonardo da Vinci Pažintiniai vizitai

Seminarų skaičius 2010 m.

Seminarų skaičius 2011 m.

Seminarų skaičius 2012 m.

Seminarų skaičius 2013 m.*

Iš viso 2010–2013 m.

12 7 11 11 3

11 7 6 8 3

11 2 7 12 5

11 3 6 5 2

45 19 30 36 13

* Planuojama įgyvendinti iki 2013 m. pabaigos.

Monitoringo vizitai. Fondo darbuotojų vizitai į projektą vykdančią organizaciją vykdomi, siekiant susipažinti su projekto įgyvendinimu vietoje bei pakonsultuoti dotacijos gavėjus projekto įgyvendinimo klausimais.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.2.1 lentelė. Dotacijos gavėjų konsultacijos

Siekiant užtikrinti Leonardo da Vinci programos projektų administravimo ir vykdomų veiklų kokybę, 2013 m. buvo atliekami papildomi monitoringo vizitai dotacijų gavėjų organizacijose, kurios pirmą kartą administruoja Leonardo da Vinci mobilumo, naujovių perkėlimo ar partnerysčių projektus. 2013 metais buvo organizuoti monitorinio vizitai į Erasmus intensyvius kalbų kursus (2 vizitai) bei Erasmus intensyvias programas (3 vizitai), įgyvendinančias institucijas, kurių metu susitikta su juose dalyvaujančiais studentais, dėstytojais bei projektų koordinatoriais. Apibendrinant 2013 m. atliktų monitoringo vizitų išvadas galima teigti, kad dauguma aplankytų dotacijų gavėjų tinkamai įgyvendino projektines veiklas. Pastebėta, kad Comenius, Grundtvig ir Leonardo da Vinci partnerysčių projektuose bendradarbiavimas tarp projekto partnerių yra efektyvus, projektai turi didelį poveikį dotacijų gavėjų organizacijų tikslinėms grupėms, (pa)siekiami paraiškoje planuoti rezultatai, projektų rezultatų sklaida įgyvendinama nacionaliniu ir europiniu mastu. Taip pat pastebėta, kad ne visuose projektuose atsižvelgiama į paraišką vertinusių ekspertų komentarus dėl projekto veiklos tobulinimo, ne visi projektai įgyvendina nuolatinį projekto eigos vertinimą, todėl monitoringo vizito metu buvo konsultuojama apie projektų vertinimo organizavimą. Monitoringo vizitų metu taip pat buvo pateiktos rekomendacijos dėl galutinio projekto rezultatų ar produktų parengimo bei naudojimo ir jų platesnės sklaidos. 2.2.3 lentelė. Monitoringo vizitai dotacijos gavėjų organizacijose Monitoringo vizitų skaičius 2010 m.

Monitoringo vizitų skaičius 2011 m.

Monitoringo vizitų skaičius 2012 m.

Monitoringo vizitų skaičius 2013 m.*

Iš viso 2010–2013 m.

Comenius

Erasmus

Grundtvig

Leonardo da Vinci

139

Pažintiniai vizitai

Eil. Nr.

Programos pavadinimas

* Planuojama įgyvendinti iki 2013 m. pabaigos.

Patikros vietoje projekto veiklos laikotarpiu. Projektų patikros dotacijos gavėjų organizacijose vykdomos siekiant susitikti su projekto administracine grupe, dalyviais, susipažinti su projekto dokumentacija, produktais, projekto viešinimo strategija, įvertinti projekto pažangą ir padėti išspręsti projekto metu kilusias problemas. Po patikros projekto vykdytojams buvo pateiktos vizito išvados bei rekomendacijos.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Fondo darbuotojai konsultuoja dalyvaudami ir projektų partnerių susitikimuose, baigiamosiose konferencijose, parodose ir kt. renginiuose. Šiais metais Comenius dienų metu buvo aplankyta 11 institucijų, kurios organizavo įvairaus pobūdžio renginius bendruomenei

Vykdant Comenius, Grundtvig ir Leonardo da Vinci programų projektų patikras pastebėta, kad administravimo įgūdžiai buvo geresni (projektų finansų valdymas skaidrus, o patirtos išlaidos dokumentuojamos tinkamai) tose institucijose, kurios įgyvendino ne vieną, o kelis projektus. 2.2.4 lentelė. Patikros vietoje dotacijos gavėjų organizacijose Eil. Nr.

Programos pavadinimas

Comenius

Patikros vietoje vizitų skaičius 2010 m.

Patikros vietoje vizitų skaičius 2011 m.

Patikros vietoje vizitų skaičius 2012 m.

Patikros vietoje vizitų skaičius 2013 m.*

Iš viso 2010–2013 m.

Grundtvig

Leonardo da Vinci

107

* Planuojama įgyvendinti iki 2013 m. pabaigos.

Ataskaitų vertinimas. Visi finansuoti projektai bei individualaus mobilumo veiklos pasibaigus jų vykdymo laikotarpiui turi pateikti galutines ataskaitas, tam, kad atsiskaitytų už projekto paraiškoje planuotas veiklas ir skirtą dotaciją. Ataskaitas (tarpines ir galutines) vertina Fondo darbuotojai. Išoriniai vertintojai ataskaitas bei projektų rezultatus vertina, jei to reikalauja Europos Komisija. Ataskaitos vertinimo metu Fondo darbuotojas susipažįsta su visomis projekte įvykdytomis veiklomis, įvertina jų įgyvendinimą ir atitikimą su paraiškoje suplanuotomis veiklomis, įvertina sukurtą rezultatą ir įgyvendintą sklaidą, nustato, ar dotacija panaudota pagal projektų administravimo taisykles. 2013 m. vertinant ataskaitas pastebėtos tos pačios tendencijos, kaip ir ankstesniais metais: dalyvavimas programoje teikia didelę naudą projektų dalyvių asmeniniam, profesiniam tobulėjimui, įgytos žinios ir patirtis yra pritaikomi kasdienėje veikloje. Taip pat dalyvavimas Programoje turi teigiamą poveikį ir organizacijoms: pritaikoma geroji patirtis ir naujovės, užmezgami partnerystės ryšiai su kitomis institucijomis, inicijuojamos bendros naujos veiklos ir projektai. Projektai prisidėjo prie organizacijų įvaizdžio gerinimo, taip pat turėjo teigiamą poveikį, susijusį su darbuotojų darbo kokybės bei motyvacijos didėjimu. Dauguma ataskaitų buvo pateiktos laiku ir užpildytos tinkamai, vis dėlto pasitaikė ir tokių, kurios buvo neišsamios ar netikslios, pateikti ne visi paprašyti dokumentai. Tokiais atvejais buvo prašoma išsamesnės informacijos ar pateikti papildomus dokumentus.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Šis monitoringo metodas taikomas tik projektams, tačiau nenaudojamas individualaus mobilumo veiklų dalyviams.

Eil. Nr.

Programos pavadinimas

Comenius

Ataskaitų skaičius 2010 m.

Ataskaitų skaičius 2011 m.

Ataskaitų skaičius 2012 m.

Ataskaitų skaičius 2013 m.*

Iš viso 2010–2013 m.

342

352

362

367

1 423

Erasmus

232

205

214

204

651

Grundtvig

131

138

149

154

572

Leonardo da Vinci

135

144

149

144

572

Pažintiniai vizitai

191

* Planuojama įgyvendinti iki 2013 m. pabaigos.

Išsami finansų patikra. Atsitiktinės atrankos būdu dotacijų gavėjai atrenkami išsamiai finansų patikrai, kurios metu yra vertinami projekto išlaidas pateisinantys dokumentai. Apibendrinant visų programų veiklų ataskaitų išsamias finansų patikras pastebėta, kad dauguma pateiktų dokumentų buvo tvarkingi, aiškiai įskaitomi bei pateikti laiku. Daugumoje ataskaitų deklaruojamos tik leistinos išlaidos, patirtos leistinu laikotarpiu. Tai leido operatyviai įvertinti ataskaitas bei nedelsiant išmokėti dotacijoms gavėjams priklausantį dotacijos likutį arba susigrąžinti nepanaudotą dotacijos dalį. 2.2.6 lentelė. Dotacijos gavėjų išsami finansų patikra Eil. Nr.

Programos pavadinimas

Comenius

Atlikta išsamių finansų patikrų 2010 m.

Atlikta išsamių finansų patikrų 2011 m.

Atlikta išsamių finansų patikrų 2012 m.

Atlikta išsamių finansų patikrų 2013 m.*

Iš viso 2010–2013 m.

199

Erasmus

Grundtvig

147

Leonardo da Vinci

165

Pažintiniai vizitai

* Planuojama įgyvendinti iki 2013 m. pabaigos.

Finansų kontrolė. Dotacijos gavėjų finansų kontrolės metu Fondo finansų ir apskaitos skyriaus darbuotojai arba (ir) išorės auditorius vertina projekto dokumentaciją įgyvendinančiose institucijose, yra vertinama, ar dotacija buvo panaudota tinkamai, tikrinami su projektu susiję originalūs finansiniai dokumentai bei jų apskaitymas institucijos buhalterinėje apskaitoje. 2012 metais buvo atlikti trys finansų kontrolės vizitai į institucijas, vykdžiusias Erasmus programą 2010–2011 mokslo metais. Esminių pažeidimų nerasta, institucijoms buvo pateiktos rekomendacijos dėl finansų kontrolės ir rizikos valdymo.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.2.5 lentelė. Dotacijos gavėjų ataskaitų vertinimas

Eil. Nr.

Programos pavadinimas

Finansų kontrolės skaičius 2010 m.

Finansų kontrolės skaičius 2011 m.

Finansų kontrolės skaičius 2012 m.

Finansų kontrolės skaičius 2013 m.

Iš viso 2010–2013 m.

3 (1 su išorės auditoriumi) 0

3 0

1 0

7 1

1. Erasmus 2. Leonardo da Vinci

Išorės auditas yra atliekamas išorinės organizacijos vadovaujantis nustatytais nacionaliniais ir Europos Komisijos reikalavimais. Audito metu tikrinami originalūs su projektu susiję finansiniai dokumentai bei jų apskaitymas buhalterinėje apskaitoje, siekiant įvertinti, ar skirta dotacija buvo panaudota tinkamai. Per metus, priklausomai nuo finansuotų projektų kiekio, atliekamas 1–2 Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo projektų galutinių ataskaitų auditai. 2.2.8 lentelė. Išorės auditas Eil. Nr.

Programos pavadinimas

Leonardo da Vinci

Auditų skaičius 2010 m.

Auditų skaičius 2011 m.

Auditų skaičius 2012 m.

Auditų skaičius 2013 m.

Iš viso 2010–2013 m.

Sisteminė patikra. Fondo darbuotojų atliekamas tikrinimas, siekiant nustatyti, ar įgyvendinant Erasmus mobilumo veiklas yra užtikrinama kokybė, vadovaujamasi Erasmus universiteto Chartija, programos administravimo bei lėšų panaudojimo taisyklėmis. 2010 metais sisteminėms patikros nebuvo vykdomos, kadangi visos mokslo ir studijų institucijos, kurioms Erasmus programai skiriama dotacija buvo didesnė nei 250 000 eurų, buvo patikrintos 2009 metais. 2011 m. sisteminė patikra buvo vykdoma Lietuvos sveikatos mokslų universitete (susijungus dviem institucijoms, bendra skirtos dotacijos suma viršijo 250 000 eurų), 2012 m. – Marijampolės kolegijoje. 2013 metais sisteminių patikrų nebuvo vykdoma. 2.2.9 lentelė. Dotacijos gavėjų sisteminė patikra Eil. Nr.

Programos pavadinimas

Erasmus

Sisteminė patikra 2010 m.

Sisteminė patikra 2011 m.

Sisteminė patikra 2012 m.

Sisteminė patikra 2013 m.

Iš viso 2010–2013 m.

Teminio monitoringo renginiai Teminis monitoringo seminarų ar konferencijų tikslas – didinti Programos projektų žinomumą bei poveikį, tobulinant projektų kokybę, gerinti pasikeitimą informacija, žiniomis ir gerąja patirtimi tarp projektų dalyvių, įvertinti projektų rezultatus ir pritaikomumą. Siekiama parodyti konkrečios temos kokybiškų projektų pasiekimus, gilintis į temos problematiką ir taip paska-

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.2.7 lentelė. Dotacijos gavėjų finansų kontrolė

2013 m. spalio 9–10 dienomis kaip ir kasmet vyko metinis Erasmus institucinių koordinatorių susitikimas, kurio metu buvo aptarti paprogramos įgyvendinimo rezultatai, tendencijos, problemos, kokybės užtikrinimas, pasidalinta patirtimi organizuojant studentų studijas, praktiką bei personalo vizitus. Šių metų renginys buvo organizuotas kartu su Estijos ir Latvijos Nacionalinėmis Agentūromis ir vyko Rygoje. Renginyje dalyvavo visų Lietuvos, Latvijos, Estijos aukštųjų mokyklų, dalyvaujančių Erasmus programoje atstovai. Šių metų kovo 27 dieną Fondas pakvietė daugiau nei 150 visų švietimo sektorių atstovų, įgyvendinančių Programos projektus ir dalyvaujančių mobilumo veiklose, į Europos piliečių metams skirtą konferenciją „Europos pilietis: aktyvus, mobilus ir besimokantis visą gyvenimą“, kuri vyko Lietuvos Respublikos Seime. Renginį Fondas organizavo kartu su Europos Parlamento Informacijos biuru Lietuvoje bei Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuru. Konferencija buvo transliuojama tiesiogiai Seimo interneto tinklalapyje bei televizijos programoje „Seimas – tiesiogiai“. Konferencijoje buvo pristatyti Programos 2007–2013 metų rezultatai, ypatingas dėmesys skirtas pasirengimui dalyvauti mobilumo programose, tarpkultūrinei komunikacijai, informacijos šaltiniams bei konsuliniams klausimams, kurie būtų naudingi kiekvienam dalyvaujančiam mobilumo programose ir keliaujantiems Europos Sąjungoje ir už jos ribų. 2013 m. lapkričio 22 d. vyko tarptautinis trijų Baltijos šalių nacionalinių agentūrų organizuojamas Mokymosi visą gyvenimą programą viešinantis renginys, kuriame pristatomi įdomūs projektai ir jų rezultatai, pasidalinama gerąja patirtimi. Kiekvienais metais šis renginys yra organizuojamas vis skirtingoje Baltijos šalyje. Šiais metais Rygoje, Latvijoje, vykusiame renginyje dalyvavo 76 projektų dalyviai ir renginį aplankė daugiau kaip 140 žmonių. Šių metų balandžio 22–gegužės 10 dienomis, jau penktą kartą Lietuvoje ir Europoje, Fondas ir Švietimo informacinių technologijų centras (ITC) pakvietė Mokymosi visą gyvenimą programos Comenius ir eTwinning paprogramių veiklas įgyvendinančias ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo švietimo įstaigas švęsti „Comenius dienas 2013: Europa tavo klasėje!“ Šiais metais daugiau nei 70 švietimo įstaigų iš įvairių miestų ir miestelių organizavo daugiau nei 100 renginių: atvirų durų dienas ir (ar) pamokas, internetinius seminarus, diskusijas, parodas, meninius pasirodymus ir kt. Renginių metu, mokiniams, mokytojams, tėvams, vietos bendruomenei ir valdžios atstovams kūrybiškai pristatyti Comenius ir eTwinning paprogramių veiklų rezultatai ir patirtis. ŠMPF darbuotojai aplankė daugiau nei 10 renginių Alytuje, Biržuose, Eitminiškėse, Klaipėdoje, Nidoje, Panevėžyje, Šeduvoje, Šiauliuose ir Vilniuje. Švietimo įstaigos galėjo skelbti informaciją apie renginius ŠMPF interneto svetainėje, pristatyti veiklas vietos, regioninėje ar nacionalinėje žiniasklaidoje ir dalyvauti trijuose ŠMPF ir ITC organizuotuose konkursuose mokiniams ir mokytojams. Konkursų nugalėtojai bus pakviesti į ŠMPF organizuojamą kasmetinį Kokybės apdovanojimų renginį šių metų pabaigoje, kur jiems bus įteikti modernūs informacinių komunikacinių technologijų prizai.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

tinti naujų projektų rengimą. Teminio monitoringo seminaruose dalyvauja projektų įgyvendintojai bei potencialūs projektų rezultatų naudos gavėjai.

2.3.1. Nordplus programa 2012 m. startavo antrasis Nordplus programos etapas, kuris tęsis iki 2016 m. Nordplus yra Šiaurės ministrų tarybos programa, skirta Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui švietimo srityje. Nordplus programa siūlo įvairias veiklas ikimokyklinio ugdymo institucijoms, mokykloms, kolegijoms, universitetams, suaugusiųjų švietimo institucijoms ir kitoms organizacijoms, dalyvaujančioms švietime ir mokymesi visą gyvenimą. Remiamos mobilumo veiklos (ne mažiau kaip dvi institucijos partnerės iš dviejų skirtingų programoje dalyvaujančių šalių) ir projektai (ne mažiau kaip trys institucijos partnerės iš trijų skirtingų šalių). Nordplus programoje kaip atskiros dalyvaujančios šalys yra laikomos Alandų ir Farerų salos bei Grenlandija. Nordplus programa Lietuvoje pradėta 2008-aisiais ir šios programos pirmasis etapas tęsėsi iki 2011 m. Per šį laikotarpį Lietuvos institucijos įgyvendino bendras veiklas su kolegoms iš Šiaurės ir Baltijos šalių. Per minėtąjį laikotarpį buvo finansuotos 82 Lietuvos institucijų koordinuojamos paraiškos iš 134 pateiktų. Dar 350 projektų mūsų organizacijos dalyvavo kaip partneriai. 2.3.1.1 lentelė. Bendrosios Nordplus programos pirmojo etapo ir 2012 m., 2013 m. Nordplus programos kvietimų teikti paraiškas rezultatai Nordplus Junior

Nordplus Higher Education

Nordplus Adult

2008–2011 2012 2013 2008–2011 2012 2013 2008–2011 2012

Nordplus Nordic Languages

Nordplus Horizontal

2013 2008–2011 2012

2013

2012

2013

Pateiktų Lietuvos institucijų koordinuojamų projektų skaičius

Patvirtintų Lietuvos institucijų koordinuojamų projektų skaičius

Lietuvos institucijų, dalyvaujančių kaip partneriai, skaičius

210

Bendras Lietuvos institucijų, dalyvaujančių kaip partneriai ir koordinatoriai, skaičius

111

222*

61*

66*

* Ta pati aukštoji mokykla gali dalyvauti daugiau nei viename Nordplus Higher Education tinkle.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.3. Kitos programos ir projektai

Nordplus Junior paprogramės bendras visų šalių 2013 m. biudžetas – 2 479 910,00 eurų (2 409 910,00 eurų projektams ir 70 000,00 eurų kontaktinio seminaro dalyviams). Iš viso šiais metais Nordplus Junior paprogramei pateiktos 238 paraiškos, patvirtinta – 111 paraiškų. Lietuvos institucijos pateikė 22 koordinuojamų projektų paraiškas, iš kurių 15 buvo patvirtintos. 19 Lietuvos institucijų dalyvauja kaip partneriai Nordplus Junior paprogramės patvirtintuose projektuose. Nordplus Higher Education paprogramė remia aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą ir mobilumą Šiaurės ir Baltijos šalyse, siekiant stiprinti glaudesnius regiono aukštųjų mokyklų ryšius, kurių pagalba studentai ir dėstytojai galėtų pasinaudoti vieni kitų žiniomis ir gerąja patirtimi. Nordplus Higher Education remia tinklų veiklą, intensyvius kursus ir kitus projektus bei aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų mobilumą. Nordplus Higher Education paprogramės bendras visų šalių 2013 m. biudžetas – 4 030 386 eurai. Iš viso Nordplus Higher Education paprogramei pateiktos 228 paraiškos, o patvirtinta – 190 paraiškų. Lietuvos institucijos pateikė 7 koordinuojamų projektų paraiškas, iš kurių 6 buvo patvirtintos. 60 Lietuvos institucijų dalyvauja kaip partnerės Nordplus Higher Education paprogramės patvirtintuose projektuose. Nordplus Adult remia bendradarbiavimo projektus, tinklų projektus ir mobilumą tarp institucijų, dalyvaujančių suaugusiųjų švietime. Gali būti finansuojamos formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklos. Planuojamos veiklos turėtų prisidėti prie suaugusiųjų švietimo plėtros bei inovacijų diegimo šiame sektoriuje. Nordplus Adult paprogramės bendras visų šalių 2013 m. biudžetas – 1 089 979,00 eurai. Lietuvos koordinuojamiems projektams skirta 11 % bendro biudžeto. Iš viso Nordplus Adult paprogramei pateiktos 82 paraiškos, o patvirtinta – 50 paraiškų. Lietuvos institucijos pateikė 11 koordinuojamų projektų paraiškų, iš kurių 5 buvo patvirtintos; 23 Lietuvos institucijos teikė paraišką kaip partnerės, dabar 8 institucijos dalyvauja kaip partneriai Nordplus Adult paprogramės patvirtintuose projektuose; 2013 m. iš viso 13 institucijų vykdė Nordplus Adult projektus. Nordplus Horizontal remia inovatyvius bendradarbiavimo projektus, kurie apima įvairius švietimo sektorius. Paraiškas finansavimui gali teikti visos institucijos, kurios dalyvauja švietime ir mokymesi visą gyvenimą. Ši programa taip pat remia konferencijų organizavimą ir inovacinius kalbų mokymo (si) projektus.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Nordplus Junior remia bendradarbiavimo projektus, mokytojų mainus, klasių mainus, individualų mokinių mobilumą bei mokinių praktiką. Pagrindiniai dalyviai yra bendrojo ugdymo institucijos, tačiau ikimokyklinio ugdymo įstaigos, švietimo valdžios institucijos bei verslo įstaigos taip pat gali dalyvauti veikloje.

Nordplus Nordic Languages remia bendradarbiavimo projektus, skirtus Šiaurės šalių kalbų mokymui (si), ypač skatinamas šių kalbų vartojimas tarp vaikų ir jaunuolių. Tikslinė grupė yra mokyklos ir kitos organizacijos, dalyvaujančios Šiaurės šalių kalbų mokyme (si). Nordplus Nordic Languages paprogramės bendras visų šalių finansuotų projektų 2013 m. biudžetas – 605 500,00 eurų. Iš viso šiais metais Nordplus Nordic Languages paprogramei buvo pateiktos 24 paraiškos (iš jų 22 tinkamos), patvirtinta – 17 paraiškų. 2013 m. viena Lietuvos institucija (Klaipėdos universitetas) kartu su Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos institucijomis kaip partnerė dalyvauja Nordplus Nordic Languages paprogramės projekte.

2013 m. Nordplus programos sklaida bei įgyvendinamų projektų stebėsena 2013 m. Nordplus programos sklaida buvo vykdoma šiais būdais: Vasario 14 d. vyko Nordplus programos visoms paprogramėms skirtas informacinis seminaras būsimiems paraiškų teikėjams. Dalyviai sužinojo apie Nordplus programos veiklas ir finansavimo galimybes. Taip pat susipažino su nauja elektroninių paraiškų pildymo sistema Espresso. Spalio 29–31 d. Stockholme (Švedija) vyko Nordplus programos visų paprogramių kontaktinis seminaras. Seminaro dalyviai susipažino su Nordplus programos galimybėmis ir gerosios praktikos pavyzdžiais, užmezgė kontaktus tolimesniam bendradarbiavimui ir diskutavo apie būsimus projektus. Lapkričio 22 d. „Baltic Expro“ parodos metu Latvijoje kartu su kitų programų projektais buvo eksponuojami ir Nordplus projektai: Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos koordinuojamas Nordplus Junior paprogramės projektas „Changing my Lifestyle“ ir Panevėžio Jaunuolių dienos centro koordinuojamas Nordplus Adult paprogramės projektas „Get a New Streamline“. Lapkričio 29 d. Vilniuje kino teatre „Pasaka“ vyko 2013 m. finansuoto Lietuvos institucijos „Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius“ koordinuojamo Nordplus Horizontal projekto „NordBaltic Incubator“ rezultatų pristatymas. Renginyje dalyvavo institucijų partnerių iš Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Norvegijos atstovai, projekto įgyvendintojai. Renginio metu buvo pristatomi projekto metu sukurti dokumentiniai filmai apie Vilnių, dalintasi įgyta neįkainuojama patirtimi, apdovanoti geriausi režisieriai, operatoriai ir kt. Vyko įgyvendinamų Nordplus Junior paprogramės projektų „Baltic and Nordic children smile the same“ ir „Preparing students for democracy“ stebėsena Vilniaus lopšelyje-darželyje „Šypsena“ (gruodžio 9 d.) ir Vilniaus tarptautinėje mokykloje (gruodžio 10 d.).

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Nordplus Horizontal paprogramės bendras visų šalių 2013 m. biudžetas – apie 910 tūkst. eurų. Iš viso Nordplus Horizontal paprogramei pateiktos 57 paraiškos, o patvirtintos – 25 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė 8 koordinuojamų projektų paraiškas, 3 iš jų buvo patvirtintos. 30 Lietuvos institucijų aktyviai dalyvauja kaip partnerės Nordplus Horizontal paprogramės patvirtintuose projektuose.

Informacija apie Nordplus programą ir jos teikiamas galimybes plačiai buvo pristatoma kitų programų ir projektų renginių metu, už kurių administravimą ir įgyvendinimą yra atsakingas Fondas. Pagrindiniam Nordplus administratoriui buvo pateikti 2 Lietuvos institucijų koordinuojamų projektų pavyzdžiai ir patalpinti oficialioje Nordplus programos svetainėje www.nordplusonline.org. Kvietimai teikti paraiškas bei kita su Nordplus programa susijusi informacija talpinama Fondo svetainėje www.smpf.lt/nordplus.

2.3.2. Valstybinės stipendijos Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra pasirašiusi 38 tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse. Šių sutarčių pagrindu kasmet Lietuvos bei kitų šalių mokslo ir studijų institucijų atstovams (studentams, dėstytojams, mokslo darbuotojams) siūlomos valstybinės stipendijos dalinėms studijoms, mokslinėms stažuotėms bei vasaros kursams. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovai gali studijuoti, vykti į mokslines stažuotes arba dalyvauti vasaros kursuose šiose šalyse: Baltarusijoje, Belgijoje (Flandrijos ir Valonijos regionuose), Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Italijoje, Izraelyje, Kinijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Meksikoje, Slovakijoje, Turkijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Dar trys šalys, t. y. Šveicarija, Japonija ir Islandija kasmet siūlo stipendijas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovams, nors sutartys dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ar sporto srityse su šiomis šalimis nėra pasirašytos. Užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų atstovai taip pat gali atvykti į Lietuvą vieno arba dviejų semestrų visų sričių studijoms, mokslinėms stažuotėms bei dalyvauti lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose. Valstybinės stipendijos minėtoms veikloms siūlomos šių šalių mokslo ir studijų institucijų atstovams: Austrijos, Baltarusijos, Belgijos (Flandrijos ir Valonijos regionų), Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Filipinų, Graikijos, Gruzijos, Indijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Juodkalnijos, Kazachstano, Kinijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Mongolijos, Moldovos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano, Vengrijos ir Vokietijos. Šiame sąraše nesančių šalių mokslo ir studijų institucijų atstovai gali teikti paraiškas lituanistikos (baltistikos) studijoms bei lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Aktyviai skleidžiama informacija apie Nordplus Nordic Languages paprogramės galimybes šiaurės kalbų mokymosi skatinimui (parengtas paprogramės lankstinukas, kuris dalintas eilėje renginių, susijusių su kalbų mokymosi aktyvinimu: Europos kalbų ambasadoriaus apdovanojimai, daugiakalbystės konferencija LR Seime ir kt.; straipsnis Fondo tinklalapyje apie Šiaurės šalių kalbas; informacijos apie paprogramę sklaida elektroniniu paštu).

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2012 metais taip pat įgaliojo Švietimo mainų paramos fondą organizuoti paramos užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, konkursą ir administruoti jos išmokėjimą. Konkursą dėl paramos užsieniečiams dėstytojams skelbia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Aukštos kvalifikacijos užsieniečių dėstytojų pritraukimas dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose yra vienas iš nacionalinių prioritetų, numatytų šalies Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programoje bei siekiant stiprinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį konkurencingumą. Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija skiria papildomą finansavimą iš Valstybės biudžeto (apie 456 000 litų per metus). Šio konkurso tikslas – aktyvinti idėjų mainus per užsieniečių dėstytojų, pasaulinio lygio mokslininkų ir praktikų vizitus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kvietimai teikti paraiškas skelbiami Fondo interneto svetainėje kartą per metus: Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovams: http://www.smpf.lt/lt/programos/valstybines_stipendijos → „Programų konkursai“. Kiekvienai šaliai skelbiamas atskiras kvietimas teikti paraiškas. Dauguma kvietimų skelbiami kalendorinių metų pradžioje, t. y. sausio–kovo mėnesiais, paraiškų pateikimo terminai skiriasi priklausomai nuo kvietimo paskelbimo datos. Užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų atstovams (dalinėms studijoms, stažuotėms ir vasaros kursams): http://www.smpf.lt/en/statescholarships. Kvietimai teikti paraiškas atskiroms šalims arba jų grupėms skelbiami kartą per metus (dažniausiai sausio mėn. pradžioje), paraiškos teikiamos iki balandžio mėn. pabaigos. Pilnoms magistrantūros studijoms: http://www.smpf.lt/en/statescholarships/for_fulltime_ master_degree_studies. Konkursas paskelbiamas vėliausiai iki einamųjų metų kovo 1 d. Paraiškų teikimo terminas ateinantiems metams bus nustatomas atnaujintame „Paramos teikimo į antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose priimtų užsieniečių studijoms tvarkos apraše“. Užsieniečių dėstytojų paramai: http://www.smpf.lt/lt/programos/valstybines_stipendijos/valstybines_stipendijos_atvykstantiems_uzsienio_destytojams_ir_mokslininkams. Konkurso sąlygos ir terminai ateinantiems metams bus skelbiami patvirtinus „Paramos užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikimo tvarkos aprašo“ pakeitimus.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2012 m. Fondas pradėjo administruoti valstybines stipendijas pilnoms magistrantūros studijoms. Tai veikla, pagal kurią skiriamos valstybinės stipendijos studijoms Lietuvoje pagal tarptautines bendradarbiavimo sutartis. Ši veikla suteikia galimybę užsieniečiams gauti valstybinę stipendiją pilnoms magistrantūros studijoms pasirinktoje Lietuvos aukštojo mokslo institucijoje. 2012 m. į valstybinę stipendiją pilnoms magistrantūros studijoms galėjo pretenduoti Kazachstano Respublikos, Azerbaidžano Respublikos, Ukrainos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai. 2013 m. tokia galimybė suteikta ir Gruzijos bei Armėnijos piliečiams.

2013–2014 mokslo metams Fondas skelbė 21 kvietimą teikti paraiškas Lietuvos Respublikos piliečių dalinėms studijoms, mokslinėms stažuotėms ir vasaros kursams 18-oje šalių, t. y.: Baltarusijoje, Belgijoje (Flandrijos (skelbtas 1 kvietimas) ir Valonijos regionai), Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Islandijoje, Italijoje, Izraelyje, Japonijoje (skelbti 2 kvietimai), Kinijoje (skelbtas 1 kvietimas), Latvijoje, Lenkijoje (skelbti 2 kvietimai), Meksikoje, Slovakijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Priešingai nei praėjusiais, 2013–2014 m. m. skelbta dviem kvietimais mažiau (studijoms ir stažuotėms Kinijoje siūlomos 25 stipendijos ir skelbtas tik vienas konkursas per metus, ir viena kartą skelbta Belgijos (prancūzų kalbos vasaros kursams Valonijos regione) siūlomoms stipendijoms). Apibendrinant valstybinių stipendijų rodiklius per pastaruosius trejus mokslo metus (2011– 2012, 2012–2013, 2013–2014) galima teigti, kad teikiamų ir finansuotų paraiškų skaičius didėja (daugiau informacijos lentelėje „Lietuvos Respublikos piliečių pateiktų bei finansuotų paraiškų skaičius pagal šalis“). Gerokai išaugo teikiamų paraiškų skaičius siūlomoms stipendijoms Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje, Kinijoje ir Baltarusijoje. Kinijos Vyriausybė siūlo itin didesnę kvotą Lietuvos Respublikos piliečiams (25 stipendijos vieneriems akademiniams metams), kas lėmė labai išaugusį paraiškų skaičių studijoms bei stažuotėms šioje šalyje. Nuo 2013–2014 mokslo metų nebesiūlomos stipendijos magistrantūros studijoms ir mokslinėms stažuotėms Belgijoje, Flandrijos regione. Kitų šalių siūlomų stipendijų kvotos nėra pakitusios. 2.3.2.1 lentelė. Lietuvos Respublikos piliečių pateiktų bei finansuotų paraiškų skaičius pagal šalis Šalis

2011–2012 m. m.

2012–2013 m. m.

2013–2014 m. m.

Pateikta

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Vengrija***

Šveicarija

Lenkija

Latvija

Kinija

Izraelis

Islandija***

Estija

Danija***

Čekija

Slovakija

Belgija (Valonija)

Belgija (Flandrija)

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Lietuvos Respublikos piliečiai

2012–2013 m. m.

2013–2014 m. m.

Pateikta

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Baltarusija

Japonija

Turkija***

-**

Meksika

Vokietija

-**

Italija***

-**

Iš viso:

286

198

115

206

120

* Duomenų apie pateiktų paraiškų skaičių Fondas neturi. ** Duomenų apie skirtų stipendijų skaičių Fondas neturi. *** Paraiškos teikiamos ne Fondui.

Valstybinių stipendijų teikiamų paraiškų rodikliai buvo sumažėję 2012–2013 m. m. Manyta, kad pagrindinė priežastis, sąlygojusi teikiamų paraiškų skaičiaus mažėjimą buvo susijusi su Fondo skelbiamų kvietimų teikti paraiškas nepakankamos sklaidos (nepasiekė tikslinės auditorijos, t. y. studentų, dėstytojų, mokslo darbuotojų). Siekiant populiarinti valstybines stipendijas, Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms buvo išsiųstas oficialus raštas su prašymu paskirti kontaktinį asmenį, atsakingą už informacijos apie valstybines stipendijas sklaidą jų atstovaujamose institucijose. Visi deleguoti asmenys buvo pakviesti į informacinį seminarą, kurio metu pristatytos Lietuvos Respublikos piliečiams bei užsieniečiams siūlomos stipendijos, aptartos Fondo bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo galimybės. Pastarųjų akademinių metų gauti valstybinių stipendijų rodikliai pateisino organizuoto renginio tikslus. Kaip ir kasmet, „nepopuliariomis“ arba „mažiausiai populiariomis“ šalimis lieka: Meksika, Izraelis ir Vengrija. Sumažėjęs paraiškų skaičius Estijos siūlomoms stipendijoms. 2011–2012 m. m. populiariausia veikla – vasaros kursai, tuo tarpu vėlesniais metais populiaresnėmis tapo dalinės studijos ir mokslinės stažuotės (daugiau informacijos lentelėje „Lietuvos Respublikos piliečiams skirtų stipendijų tipai“). 2.3.2.2 lentelė. Lietuvos Respublikos piliečiams skirtų stipendijų tipai Stipendijos tipas

2011–2012 m. m.

2012–2013 m. m.*

2013–2014 m. m.*

43 22 31

32 42 41

30 42 41

Vasaros kursams Dalinėms studijoms Mokslinėms stažuotėms

* Svarbu pažymėti tai, kad 2012–2013 m. m. stipendijų vasaros kursams nesiūlė Turkija (2011 m. stipendijas turkų kalbos vasaros kursams gavo 11 asmenų); 2011 m. stipendijos danų kalbos vasaros kursams skirtos 12 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovų, tuo tarpu 2012 m. – tik dviem. 2013–2014 m. m. stipendijos magistrantūros studijoms ir mokslinėms stažuotėms Belgijos Flandrijos regione Lietuvos Respublikos piliečiams nebesiūlomos.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2011–2012 m. m.

Šalis

Valstybinės stipendijos dalinėms studijoms, mokslinėms stažuotėms ir lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams. Lyginant su praėjusiais mokslo metais, gautų paraiškų skaičius išaugo net 37 % – 2013– 2014 m. m. iš viso gauta 221 paraiška, t. y. 82 paraiškomis daugiau nei 2012–2013 m. m. Tokį greitą gautų paraiškų augimą nulėmė didelis susidomėjimas lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų stipendijomis. Taip pat 14 % išaugo ir skirtų stipendijų skaičius užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas 2013–2014 m. m. Stipendijų iš viso skirta 137 lyginant su 118 stipendijų, kurios buvo skirtos 2012–2013 m. m. 2013–2014 m. m. daugiausia paraiškų gauta iš Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Uzbekistano, Turkijos, Gruzijos. Svarbu pažymėti, kad pirmą kartą suteikus galimybę Gruzijos kandidatams teikti paraiškas, 2013–2014 m. m. Gruzijos piliečiai pateikė 12 stipendijų paraiškų lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams. Taip pat 2013 m. pirmą kartą gautos paraiškos iš Pietų Korėjos, Egipto, Jordanijos, Kanados, Serbijos ir Švedijos. 2013–2014 m. m. daugiausia stipendijų skirta užsieniečių dalyvavimui lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose, kurie buvo organizuojami 4 institucijose: Vilniaus universitete, Klaipėdos universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos edukologijos universitete. 2.3.2.3 lentelė. Užsienio šalių piliečių pateiktų bei finansuotų paraiškų skaičius pagal šalis Šalis

2010–2011 m. m. Pateikta

Finansuota

2011–2012 m. m. Pateikta

Finansuota

2012–2013 m. m. Pateikta

Finansuota

2013–2014 m. m. Pateikta

Finansuota

Airija

Argentina

Azerbaidžanas

Baltarusija

Bulgarija

Čekija

Egiptas

Estija

Graikija

Gruzija

Indija

Indonezija

Ispanija

Islandija

Italija

Izraelis

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Užsienio šalių piliečiai

2010–2011 m. m. Pateikta

Finansuota

2011–2012 m. m. Pateikta

Finansuota

2012–2013 m. m. Pateikta

2013–2014 m. m.

Finansuota

Pateikta

Finansuota

Japonija

JAV Jungtinė Karalystė

Jordanija Kanada

Kazachstanas

Kinija

Latvija

Lenkija

Makedonija

Meksika

Pietų Korėja

Portugalija

Prancūzija

Rumunija

Rusija

Serbija

Slovakija

Slovėnija

Suomija

Švedija

Šveicarija

Turkija

Ukraina

Uzbekistanas

Vengrija

Vietnamas

Vokietija

Iš viso:

122

125

139

118

221

137

2.3.2.4 lentelė. Užsienio šalių piliečiams skirtų stipendijų tipai Stipendijos tipas

2010–2011 m. m. 2011–2012 m. m. 2012–2013 m. m. 2013–2014 m. m.

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams Lituanistikos studijoms Kitų sričių studijoms, mokslinėms stažuotėms

PRADŽIA

TURINYS

47 23

55 19

65 19

96 21

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Šalis

Įgyvendinant 2011 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl paramos teikimo į antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose priimtų užsieniečių studijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 476 (Žin., 2011, Nr. 50-2440) ir 2012 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl 2013 metais teikiamų stipendijų ir išmokų skaičiaus bei užsienio valstybių, kurių piliečiai gali pretenduoti į skiriamą paramą, patvirtinimo“ Nr. V-1563, 2013 metais skirta parama trylikos užsienio studentų studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijų programas. Parama skirta studentams iš Kazachstano Respublikos, Azerbaidžano Respublikos, Armėnijos Respublikos, Ukrainos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Gruzijos Respublikos. Septyniems studentams skirtą paramą sudarė stipendija ir išmoka studijų kainai padengti, likusiems šešiems – stipendija. 2013 metais į šalių, kurių piliečiai gali pretenduoti į Lietuvos valstybinę stipendiją pilnoms magistrantūros studijoms, sąrašą įtrauktos Armėnija ir Gruzija. 2.3.2.5 lentelė. Parama į antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose priimtų užsieniečių studijoms, pateiktų ir finansuotų paraiškų skaičius pagal šalis 2012 m.

2013 m.

Gauta paraiškų

Finansuota paraiškų

Azerbaidžanas Baltarusija Kazachstanas Ukraina

10 5 2 5

3 3 2 3

Iš viso:

Šalis

Azerbaidžanas Baltarusija Kazachstanas Ukraina Armėnija Gruzija Iš viso:

Gauta paraiškų

Finansuota paraiškų

14 18 2 18 0 21 73

4 2 2 3 0 2 13

Valstybinė parama užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose Nuo 2012 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įgaliojo Švietimo mainų paramos fondą organizuoti paramos užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, konkursą ir administruoti jos išmokėjimą. Konkursas organizuojamas vadovaujantis Paramos užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-644 (Žin., 2012, Nr. 44-2181). Aukštos kvalifikacijos užsieniečių dėstytojų pritraukimas dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose yra vienas iš nacionalinių prioritetų, numatytų šalies Lietuvos aukštojo mokslo tarp-

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Valstybinės stipendijos pilnoms magistrantūros studijoms

2013 metais 28 Lietuvos aukštosios mokyklos pateikė 185 paraiškas. Komisijai įvertinus paraiškas, 2013 metais numatyta paremti 75 dėstytojų vizitus 17-oje Lietuvos aukštųjų mokyklų. 2.3.2.6 lentelė. Bendra Valstybinių stipendijų apžvalga Eil. Nr.

Valstybinių stipendijų programos veiklos

Valstybinėms stipendijoms (28 str.) ir 1. kitoms išlaidoms (30 str.) skirta lėšų litais (kalendoriniams metams) Lietuvos Respublikos piliečių pateiktų paraiškų 2. skaičius 3. Užsieniečių pateiktų paraiškų skaičius Iš viso pateikta paraiškų: Individualios studijų, mokslinių stažuočių 4. užsienyje sutartys su išvykstančiais Sutartys su institucijomis dėl atvykstančių 5. užsieniečių Iš viso sudaryta sutarčių:

Metai 2010

2011

2012

2013

800 600

935 000

721 100

1 120 000

330

286

198

206

122 452

125 411

139 337

294 500

129

103

141

109

122

2.3.3. Europass projektas Europass projekto Lietuvoje tikslas – skatinti naudoti Europass dokumentus, padedančius įsidarbinti, atlikti praktiką ar tęsti studijas ES šalyse. Pagrindinės Europass projekto Lietuvoje veiklos šios: teikti informaciją apie Europass dokumentų gavimą, prieinamumą, konsultuoti vartotojus Europass CV ir Europass kalbų paso dokumentų pildymo klausimais, informuoti apie Europass pažymėjimo priedėlio ir diplomo priedėlio dokumentų išdavimą Lietuvoje, koordinuoti Europass mobilumo dokumento išdavimą, bendradarbiauti su suinteresuotomis organizacijoms, dalyvauti informaciniuose seminaruose, konferencijose, parodose ir kituose renginiuose bei vykdyti projekto sklaidą Lietuvoje. 2010–2013 m. laikotarpiu Europass projekto metu įvykdyti beveik 90 renginių, kurių metu įvairioms tikslinėms grupėms buvo pristatyti Europass dokumentai. Per 4 paskutinius metus

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

tautiškumo skatinimo programoje bei siekiant stiprinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį konkurencingumą. Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija skiria papildomą finansavimą iš Valstybės biudžeto (apie 456 000 litų per metus). Šio konkurso tikslas – aktyvinti idėjų mainus per užsieniečių dėstytojų, pasaulinio lygio mokslininkų ir praktikų vizitus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Konkursą dėl paramos užsieniečiams dėstytojams skelbia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, o organizuoja ir veiklą administruoja Fondas.

2.3.3.1 lentelė. Europass projekto veiklos 2010–2013 m. Pagrindinė veikla

Renginiai (organizavimas ir dalyvavimas) Leidiniai, reklaminiai ir kiti gaminiai Konsultacijos telefonu ir elektroniniu paštu Kita veikla (straipsniai, reklama)

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.*

~ 2 200

~ 2 000

~ 2 300

* 2013 m. gruodžio 9 d. duomenimis.

Lietuvos Europass projekto svetainės lankomumas 2010–2012 m. buvo tolygus. Deja, 2013 m. lankomumą įvertinti sudėtinga, nes turimi tik kelių mėnesių duomenys. Nepaisant to, akivaizdu, kad šie duomenys sudaro jau daugiau kaip pusę 2012 m. metinio lankomumo skaičiaus. 2.3.3.2 lentelė. Europass.cedefop.europa.eu svetainės Lietuvos lankytojų lankomumas 2010– 2013 m. 2010 m.

123 433

2011 m.

137 278

2012 m.

122 639

2013 m.*

67 727

* 2013 m. sausis–kovas.

Europass CV ir Kalbų pasas 2013 m. atnaujintas Europass CV pildymo redaktorius, kuris paskatino didesnį domėjimąsi Europass projektu. Europass CV ir Kalbų paso sklaida aktyviai vykdyta per kalbų mokyklas, kasmetinę studijų parodą, aukštųjų ir profesinių mokyklų organizuotas karjeros dienas, mokymosi visą gyvenimą programos ir kitus renginius. 2011 m. sukurtas internetinis žaidimas „Kodas Europass“, kurį lankytojai galėjo žaisti internete www.kodasEuropass.lt. Žaidimo metu lankytojai galėjo plačiau susipažinti su Europass dokumentais ir jų naudojimu. 2013 m. pavasarį ir rudenį vyko ketvirtasis ir penktasis šio žaidimo etapai, kurie sudomino virš 5 000 žaidėjų. Daugiausia taškų surinkę lankytojai buvo apdovanoti.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Europass projekto rėmuose išleisti 66 leidiniai ir gaminiai, o masinėse informavimo priemonėse pasirodė 13 straipsnių apie Europass dokumentus. Šio laikotarpio metu Europass projekto koordinatoriai atsakė į beveik 8 800 užklausų telefonu ir el. paštu.

Taip pat 2013 m. Europass projektas daug dėmesio skyrė profesinio orientavimo specialistams, konsultuojantiems bedarbius, darbo ieškantį jaunimą ir pan. 2013 m. balandžio–birželio mėn. Vilniuje, Kėdainiuose ir Klaipėdoje vyko Karjeros valdymo mokymai, kurių metu dalyviams buvo pristatyta naujoji Europass CV forma. Mokymai sulaukė gausaus dalyvių skaičiaus. Pasibaigus mokymams, Švietimo mainų paramos fondo ir Euroguidance svetainėse buvo patalpintas straipsnis „Karjeros konsultanto įtaka karjeros planavimo sėkmei“, kuriame viena iš seminaro lektorių atsako į klausimus, susijusius su karjeros valdymu, konsultavimu bei Europass CV naudojimu. Mokymuose dalyvavę karjeros konsultantai minėjo, kad jiems trūksta tokio pobūdžio seminarų, o informacija apie naują Europass CV formą ir redaktorių yra aktuali. Siekiant Europass CV sklaidą vykdyti kuo plačiau, 2013 m. buvo siųsti raštai su kvietimu bendradarbiauti ir skleisti informaciją apie naująjį Europass CV Lietuvos savivaldybių asociacijai su prašymu paskleisti kvietimą tarp savivaldybių. Į raštą atsiliepė 12 savivaldybių, kurioms buvo išsiųsta trumpa informacija apie naująjį Europass CV ir jo nuorodos su prašymu patalpinti šią informaciją jų svetainėse. Informaciją apie Europass CV savo svetainėse patalpino tik 5 savivaldybės. Toks pat raštas buvo išsiųstas ir Lietuvos asociacijoms ir konfederacijoms (Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai ir kt.). Bendradarbiauti sutiko 4 asociacijos. Informaciją apie naują Europass CV paskelbė Europass projekto partneriai Eurodesk ir Eures, taip pat nauja forma buvo pristatyta Europe direct renginio metu. Tam, kad būtų užtikrinta kuo platesnė sklaida, buvo parengti trys straipsniai ir patalpinti didžiuosiuose žiniasklaidos portaluose: www.diena.lt ir www.delfi.lt, taip pat vienas iš straipsnių buvo skirtas www.cvbank.lt auditorijai. Pastarasis portalas nusprendė palikti šį straipsnį savo svetainėje visam laikui. Žvelgiant į bendrą 2010–2013 m. Europass CV ir Kalbų paso naudojimo tendenciją, pastebimas stabilus šių dokumentų populiarumo augimas. Deja, 2013 m. rezultatų analizuoti neįmanoma, nes Cedefop portalas pateikia statistiką tik už 2013 m. sausio–kovo mėnesius. Nepaisant to, stebima tendencija, jog Europass projekto žinomumas didėja, šiam rezultatui įtakos turėjo aktyviai vykdoma sklaidos kampanija bei didėjantis ieškančių darbo žmonių skaičius. Informacija apie Europass kalbų pasą buvo taip pat aktyviai skleidžiama tokių kasmetinių renginių metu, kaip Daugiakalbystės olimpiada, kurios metu jaunimui buvo išsamiai rodoma ir aiškinama, kaip užpildyti šį dokumentą ir savarankiškai nusistatyti kalbų mokėjimo lygį.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Vykdant naujo Europass CV redaktoriaus sklaidą, buvo pradėta aktyviau bendradarbiauti su privataus sektoriaus darbdaviais. Europass projekto koordinatoriai dalyvavo Personalo asociacijos renginyje 2013 m. pradžioje, kuriame diskutavo su personalo vadovais ir supažindino juos su šios formos privalumais ir naujovėmis. Taip pat nauja Europass CV forma buvo integruota į www.cvmarket.lt sistemą kartu su latviais ir estais (tai vienas iš Baltijos šalių glaudaus bendradarbiavimo Europass projekte pavyzdžių). Ši veikla buvo vertinama kaip ypač pasiteisinusi, nes „CV Market“ yra vienas iš didžiausių darbo paieškos portalų, tad Europass CV sklaida bus užtikrinta.

Internete užpildytų Europass CV skaičius

Internete užpildytų Europass Kalbų paso dokumentų skaičius

Iš viso:

2010

27 143

580

27 723

2011

38 635

477

39 112

2012 2013*

33 527

658

34 185

16 055

158

16 213

Metai

* 2013 m. sausis–kovas.

Europass mobilumo dokumentas Analizuojant Europass mobilumo dokumento pildymo statistiką 2010–2013 m., pastebėta, jog pildomų mobilumo dokumentų skaičius pastoviai auga. Vis tik daugiausia Europass mobilumo dokumentų buvo išduota Mokymosi visą gyvenimą programos dalyviams. Didžioji dalis Europass mobilumo dokumentų buvo išduota Leonardo da Vinci programos dalyviams. Visų kitų programų dalyviai nebuvo tokie aktyvūs pildydami Europass mobilumo dokumentus. 2.3.3.4 lentelė. Užpildyti Europass mobilumo dokumentai 2010–2013 m. Metai

Užpildytų Europass mobilumo dokumentų skaičius

2010

1 330

2011

1 378

2012

1 953

2013*

2 030

* 2013-12-09 d. duomenys.

Europass pažymėjimo priedėlis Glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendinant Europass projektą Lietuvoje, leido pasiekti, kad visi Europass pažymėjimo priedėliai į sistemą būtų integruoti automatiškai, gavus patvirtintus profesinių mokyklų mokymosi programų aprašus. Visi pažymėjimo priedėliai yra saugomi dviem kalbomis (lietuvių ir anglų) ir talpinami Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS) internete www. aikos.smm.lt. 2013 m. visoms profesinėms mokykloms buvo išsiųsti Europass aplankai su informacija apie Europass pažymėjimo priedėlį ir nuoroda į Europass svetainę bei AIKOS portalą internete. Kadangi Europass aplankai buvo teikiami kartu su profesinės mokyklos baigimo diplomu, galima teigti, kad informacija apie Europass pažymėjimo priedėlį pasiekė visus šio dokumento tikslinės grupės narius.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.3.3.3 lentelė. Internete užpildytų Europass CV ir Kalbų paso dokumentų skaičius 2010–2013 m.

Europass diplomo priedėlis yra neatsiejama aukštosios mokyklos išduodamo diplomo dalis. Nuo 2006 metų jis yra išduodamas visų aukštųjų mokyklų abiturientams. 2013 m. Europass projekto koordinatoriai nuolat vykdė Europass diplomo priedėlio sklaidą tikslinei auditorijai studijų mugėse, aukštųjų mokyklų organizuojamų karjeros dienų metu, reklaminiuose leidiniuose ir pan.

2.3.4. Euroguidance projektas Euroguidance – tai europinis tinklas, vienijantis daugiau nei 40 narių 33 Europos ekonominės erdvės šalyse. Pagrindinis šio tinklo tikslas – teikti profesinio orientavimo specialistams aktualią informaciją apie profesinio orientavimo sistemas, mokymosi ir studijų galimybes tinkle dalyvaujančiose šalyse, profesinio konsultavimo metodikas. Didelis narių skaičius ir atstovaujamų šalių išskirtinumas taip pat lemia ir nacionalinių Euroguidance projektų veiklos daugialypiškumą. Švietimo mainų paramos fondo administruojamas Euroguidance projektas siekia būti informacinių ir metodinių išteklių centru Lietuvos profesinio informavimo ir konsultavimo specialistams: Euroguidance projekto lėšomis išleistos naujausios informacinės ir metodinės karjeros planavimo priemonės, nuolat organizuojami informaciniai seminarai specialistams. Šalia praktinės, metodinės veiklos krypties neatsiejamas ir dalyvavimas profesinio orientavimo sistemos plėtroje, politikos kūrime. Ypatingą dėmesį Euroguidance projektas Lietuvoje skiria bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų palaikymui ir profesinio orientavimo bendruomenės kūrimui. Euroguidance projekto veiklų Lietuvoje pasiskirstymą 2010–2013 m. iliustruoja toliau pateikta lentelė. 2.3.4.1 lentelė. Euroguidance projekto veiklos 2010–2013 m. Pagrindinė veikla

Renginiai (organizavimas ir dalyvavimas) Metodiniai leidiniai ir kiti leidiniai bei gaminiai Kita veikla (straipsniai, reklama) Projektai

PRADŽIA

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2 -

4 -

21 21

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Europass diplomo priedėlis

Euroguidance projekto lėšomis sukurti praktiniai produktai sudaro didžiąją dalį mokyklų profesijos konsultantų profesinio orientavimo užsiėmimams naudojamos medžiagos. Visi Euroguidance projekto leidiniai rengiami siekiant atliepti šiuolaikines praktinio darbo tendencijas, užpildyti metodikų spragas bei kaip įmanoma efektyviau padėti karjeros specialistams suteikti kokybišką paslaugą. 2010–2013 m. buvo sukurta ir išleista arba perleista per 70 leidinių ir gaminių, iš kurių didžioji dalis – įvairūs metodiniai, informaciniai leidiniai ir praktinės darbo priemonės. Atsižvelgiant į srities tendencijas ir pasitvirtinus prielaidai, jog itin didelę reikšmę mokinių karjeros planavimo procese turi jų tėvai, 2011–2012 m. buvo išleisti du metodiniai leidiniai, skirti tėvams, dalyvaujantiems vaikų karjeros planavimo procese. Suvokiant besikeičiančią situaciją mokykloje bei mokinių polinkį naudotis vizualinėmis ugdymo priemonėmis, 2012 m. buvo sukurti nuotaikingi metodiniai filmukai „Karjeros planavimo žingsniai“. Taip pat į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas olandų psichologo P. Gerrickens metodinis „Grįžtamojo ryšio žaidimas“, skirtas mokymuisi pažinti asmenines savybes. Spausdinti Euroguidance produktai platinami nemokamai, o elektroninės jų versijos laisvai prieinamos Euroguidance interneto svetainėje www.euroguidance.lt. Euroguidance savo leidinius platina mokyklų Profesinio informavimo taškams, Lietuvos darbo biržai, jos teritoriniams skyriams ir Jaunimo darbo centrams. 2010–2011 m. buvo dirbama su bemaž 700 Profesinio informavimo taškų, tačiau 2012 m. situacija pasikeitė. Nuo 2012 m. Profesinio orientavimo paslaugos bendrojo ugdymo sistemoje teikiamos beveik visose mokyklose, nepriklausomai nuo to, ar jose įsteigtas Profesinio informavimo taškas. Atsirado daugiau karjeros specialistų, regioniniai mokyklų karjeros koordinatoriai. Taigi Euroguidance projekto tikslinė grupė didėja, atitinkamai auga ir Euroguidance paslaugų ir produktų poreikis. Todėl 2013 m., padidėjus poreikiui, buvo išleisti papildomi metodinių leidinių tiražai ir išplatinti karjeros specialistams. Jausdamas didėjantį metodinių priemonių poreikį iš profesinio orientavimo praktikų, Švietimo mainų paramos fondas, įgyvendindamas Euroguidance projektą, sieks ir toliau plėtoti šią veiklos kryptį.

2013 m. – Euroguidance projekto eksperimentų metai Pastaraisiais metais Lietuvoje ugdymo karjerai ir profesinio orientavimo sistema gerokai keitėsi. Įvairūs nacionaliniai projektai bei privačios iniciatyvos išpopuliarino ugdymo karjerai idėją, atsirado daugiau srities specialistų, išleista naujų metodinių ir informacinių leidinių. Kita vertus, labai jaučiamas lėšų ugdymo karjerai veikloms vykdyti stygius visuose sektoriuose, ypač – bendrojo ugdymo mokyklose. Atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją Lietuvos ugdymo karjerai ir profesinio orientavimo sistemoje, 2013 m. Euroguidance projekto lėšomis buvo sumanyta ir įgyvendinta nauja iniciatyva – kvietimas teikti paraiškas profesinio orientavimo projektams. Paraiškas 3 tipų veikloms (renginių organizavimo, metodinių priemonių kūrimo bei profesinio veiklinimo) teikti buvo kviečiamos

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Euroguidance projekto rezultatai

Iniciatyva sulaukė didžiulio susidomėjimo – viso buvo gautos 224 paraiškos. Remiantis vertintojų rekomendacijomis, atrankos komisijos sprendimu buvo atrinktas 21 projektas, kurių finansavimui skirta 100 000 litų. 2.3.4.2 lentelė. Finansuotų projektų vykdytojų pasiskirstymas pagal organizacijos tipus Gimnazija Pagrindinė mokykla Profesinio mokymo įstaiga Savivaldybės švietimo centras VšĮ / NVO Kolegija Specialioji mokykla Suaugusiųjų mokymo centras Universitetas

4 4 4 3 2 1 1 1 1

Vykdyti projektai labai įvairūs tiek pagal institucijų tipus, tiek pagal turinį. Įgyvendintos veiklos – mokymai, seminarai, karjeros planavimo užsiėmimai, konferencijos, karjeros dienos, profesinės praktikos ir savanoriška veikla, naujos metodinės priemonės –tiesiogiai pasiekė apie 5 000 asmenų: mokinių, jų tėvų, studentų, karjeros specialistų ir mokytojų, verslo bei vietos bendruomenių atstovų. Ši iniciatyva, nors ir sąlyginai nedidelės apimties, buvo ženklus indėlis į Lietuvos profesinio orientavimo, ypač ugdymo karjerai bendrojo ugdymo mokyklose, sistemą. Projektinė veikla suteikė galimybę karjeros specialistams panaudoti savo gebėjimus ir realizuoti idėjas. Tuo pačiu į projektus buvo įtraukta daug socialiai remtinų ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, kuriems dalyvavimas projektų veiklose buvo viena iš nedaugelio galimybių praplėsti savo akiratį ar išvykti į kitą miestą. Matant didelę šios iniciatyvos pridėtinę vertę, karjeros specialistų entuziazmą ir poreikius, planuojama panašų kvietimą projektinėms veikloms organizuoti ir ateinančiais metais.

2.3.5. Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė 2009–2013 m. Fondas įgyvendino penktąjį Bolonijos ekspertų grupės projektą. Pagrindiniai projekto tikslai: Sistemingai skleisti informaciją, supažindinančią aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių narius (studentus, dėstytojus, administratorius) ir organizacijų, dirbančių

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

visų sektorių institucijos – ugdymo ir mokymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, privačios įmonės ir kt.

Mokyti aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių narius ir organizacijų, dirbančių aukštojo mokslo srityje, darbuotojus (rengiant nacionalinio lygio renginius, organizuojant Bolonijos propaguotojų susitikimus su aukštojo mokslo institucijų ir organizacijų, dirbančių aukštojo mokslo srityje, atstovais), kaip Bolonijos proceso nuostatas diegti konkrečioje akademinėje ar kitoje veikloje. 2013 m. Lietuvos nacionalinėje Bolonijos ekspertų grupėje dirbo aštuoni ekspertai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų bei vienas atstovas iš studentų organizacijos. Projekto įgyvendinimo metu Bolonijos ekspertai skleidė informaciją ir teikė rekomendacijas, vertinimus Bolonijos proceso įgyvendinimo Lietuvoje klausimais, koncentruodamiesi į šias pagrindines Bolonijos proceso prioritetines sritis: – kokybės užtikrinimą (vidinį ir išorinį), – trijų ciklų sistemą (studijų programų reformą, kvalifikacijų sistemą), – pripažinimą (ECTS, diplomo priedėlį, Europass, Lisabonos konvenciją). Taip pat projekto metu buvo skleidžiama informacija apie Europos Komisijos iniciatyvas tokias kaip: Judus jaunimas, Švietimo ir mokymo 2020 m. darbotvarkė ir Erasmus programa. Nuo projekto pradžios Bolonijos ekspertai suorganizavo ir dalyvavo10 nacionalinių ir tarptautinių teminių renginių tikslinėms grupėms. Ekspertai dalyvavo 22 tarptautiniuose seminaruose, darbo grupių susitikimuose ir teminėse konferencijose, kuriose dalinosi Europos ir pasaulio aukštojo mokslo aktualijomis. Projekto metu buvo išleistas leidinys apie jungtinių studijų programų įgyvendinimą Europos aukštojo mokslo erdvėje. Nuo 2008 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti Europos Komisijos iniciatyva – Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos / Diplomo priedėlio etiketės suteikimas aukštosioms mokykloms. 2013 m. Fondui buvo pateikta 19 paraiškų, iš kurių 3 buvo ECTS etiketei gauti ir 16 DS etiketei gauti. Iš šių paraiškų 1 ECTS paraiška ir 16 DS paraiškų buvo perduota vertinimui europiniu lygiu. Rezultatus dėl nominuotų paraiškų Europos Komisija paskelbs 2014 m. pradžioje. Du informaciniai straipsniai apie Diplomo priedėlio naudą darbdaviams projekto metu buvo išleisti nacionalinėje spaudoje.

2.3.6. Erasmus Mundus programa Erasmus Mundus programa skirta skatinti Europos aukštojo mokslo kokybės gerinimą ir kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, organizuojant aukštos kokybės Europos magistrantūros ir doktorantūros studijas, kurios ne tik leidžia studentams bei mokslininkams iš viso pasaulio studijuoti Europos aukštosiose mokyklose, bet ir suteikia galimybę Europos studentams išvykti į trečiąsias šalis.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

aukštojo mokslo srityje, darbuotojus su Bolonijos proceso tikslais, nuostatomis, svarbiausiais dokumentais.

1 veikla: Erasmus Mundus jungtinės (magistrantūros ir doktorantūros) studijų programos – labai aukštos akademinės kokybės magistrantūros ir doktorantūros studijų programos, įskaitant ir stipendijų sistemą. 2013 m. paraiškos 1 veiklai nebuvo teikiamos (paskutinį kartą paraiškos šiai veiklai atrinktos 2012 m.). 2.3.6.1 lentelė. Erasmus Mundus jungtinės magistrantūros studijos 2011–2013 m. Metai

2011 2012 2013

Pateikta paraiškų (iš jų koordinuojamiems projektams)

Patvirtinta projektų (iš jų koordinuojami)

11 (1) 6 (1) -

1 (0) 0 -

2.3.6.2 lentelė. Erasmus Mundus jungtinės doktorantūros studijos 2011–2013 m. Metai

2011 2012 2013

Pateikta paraiškų (iš jų koordinuojamiems projektams)

Patvirtinta projektų (iš jų koordinuojami)

4 (0) 3 (0) -

1 (0) 1 (0) -

2 veikla: Partnerystė – Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų partnerystė, kaip pagrindas struktūriškai apibrėžtam bendradarbiavimui, mainams ir mobilumui visuose aukštojo mokslo lygiuose, įskaitant stipendijų sistemą. Pagal šią veiklą studentai ir mokslininkai gali vykti į trečiųjų šalių institucijas partneres. 2013 m. iš viso programai pateiktos 192 paraiškos, iš kurių finansuotos 62. 2013 m. Lietuvos aukštojo mokslo institucijos projektų paraiškas teikė dalyvaudamos kaip koordinatorės bei partnerių institucijos. 2.3.6.3 lentelė. Erasmus Mundus partnerystės 2011–2013 m. Metai

Iš viso pateikta paraiškų

Patvirtinta projektų su Lietuvos aukštųjų mokyklų partneryste (iš jų koordinuojami)

2011 2012 2013

102 309 192

26 (1) 6 (0) 4 (0)

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Lietuvos aukštosios mokyklos dalyvaudamos programoje turi varžytis su Europos ir Pasaulio aukštojo mokslo institucijomis dėl projektų finansavimo todėl dėl didelių konkursų patvirtintų projektų skaičius kasmet nebūna labai didelis. Nepaisant to, Lietuvos institucijos yra konkurencingos ir kasmet intensyviai teikia paraiškas bei gauna finansavimą projektų veikloms įgyvendinti.

2013 m. iš viso programai pateiktos 57 paraiškos, iš kurių finansuota 10. 2013 m. Lietuvos aukštojo mokslo institucijos projektų paraiškas teikė dalyvaudamos kaip institucijos partnerės. 2.3.6.4 lentelė. Erasmus Mundus patrauklumo didinimas 2011–2013 m. Metai

Iš viso pateikta paraiškų

Patvirtinta projektų su Lietuvos aukštųjų mokyklų partneryste (iš jų koordinuojami)

2011 2012 2013

35 70 57

2 (0) 0 0

2.3.7. Tempus programa Tempus programa (Tarp-europinio mobilumo programa universitetinėms studijoms) – tai viena iš Europos Bendrijos programų, skirtų paremti Rytų Europos ir Vidurio Azijos, Vakarų Balkanų bei Viduržemio jūros regiono šalių aukštojo mokslo pertvarką. Programos tikslas – skatinti šių šalių aukštojo mokslo sistemų plėtrą bei tobulinti socialinių ir ekonominių reformų procesus, bendradarbiaujant su ES šalių narių institucijomis.

Jungtiniai projektai Jungtiniais projektais siekiama patobulinti pačias mokslo ir studijų institucijas vienoje ar daugiau šalių partnerių. Jie pagrįsti ES ir šalių partnerių mokslo ir studijų institucijų daugiašalėmis partnerystėmis. Jais turėtų būti skatinami žinių ir gerosios patirties mainai tarp ES mokslo ir studijų institucijų ir šalių partnerių institucijų bei, jei prireikia, tarp pačių šalies partnerės institucijų. Jungtinius projektus įgyvendina pačios institucijos. Jungtinių projektų svarbiausios temos – mokymo programos tobulinimas, mokslo ir studijų institucijų valdymas ir apskritai geresnių aukštojo mokslo ir visuomenės ryšių kūrimas.

Struktūrinės priemonės Struktūrinės priemonės skirtos remti aukštojo mokslo sistemų struktūrines reformas ir strateginę plėtrą nacionaliniu lygmeniu, pagrįstas prioritetais, kuriuos nustatė atitinkamos šalių partnerių institucijos. Jomis gali būti sprendžiami klausimai, susiję su valdymo sistemų reforma (kvalifikacijų sistemos, kokybės užtikrinimas ir pan.), arba apskritai kuriami geresni aukštojo mokslo ir visuomenės ryšiai.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

3 veikla: Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumo didinimas – veikla, skatinanti didinti Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumą ir žinomumą, kaip pasaulinio kompetencijos centro ir vietos siekti aukštojo išsilavinimo.

2.3.7.1 lentelė. Tempus paraiškos 2010–2013 m. Metai

Pateikta paraiškų (iš jų koordinuojamiems projektams)

Patvirtinta projektų (iš jų koordinuojami)

2010

38 (7)

2011

48 (7)

7 (1)

2012

57 (14)

10 (3)

2013

77 (18)

(3)

2.3.7.2 lentelė. Projektai, kuriuose dalyvauja Lietuvos institucijos 2010–2013 m. 2010 m.

JPCR

Practice oriented Master Programmes in Engineering in RU, UA and UZ

Partneris

2010 m.

JPCR

Engineering Curricula Design aligned with EQF and EUR-ACE Standards

Partneris

2010 m.

JPCR

2010 m.

JPCR

2011 m.

JPCR

2011 m.

JPCR

2011 m.

JPCR

2011 m.

SMGR

2011 m.

JPCR

PRADŽIA

Etablierung eines Blended-Learning basierten Bachelor-Studiengangs “Energiemanagement” in Kasachstan und Turkmenistan Reform der Hochschulausbildung in der Biotechnologie: Entwicklung und Modernisierung der BSc/MSc-Lehrangebote Modernization and development of curricula on pedagogy and educational management in the Central Asian countries Enhanced three-level competency-based curricula in Applied Marine Science Introducing interdisciplinarity in music studies in the Western Balkans in line with European perspective Enhancement of Quality Assurance System through Professional Development of Academic Leaders Two cycle E-Commerce curricula to serve Information Society in RU,UA and IL

TURINYS

Vilniaus Gedimino technikos universitetas Kauno technologijos universitetas

Partneris

Kauno technologijos universitetas

Partneris

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Partneris Partneris

Vilniaus pedagoginis universitetas Klaipėdos universitetas

Partneris

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Partneris

Vytauto Didžiojo universitetas

Vilniaus Gedimino Koordinatorius technikos universitetas

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2008–2013 m. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos pateikė Europos Komisijai 278 paraiškas, 54 iš jų – koordinuojamiems projektams. Tai sudarė nuo 5 iki 9 proc. visų Europos Komisijai pateiktų paraiškų. Programoje sėkmingiau dalyvauja techninės pakraipos aukštosios mokyklos arba ilgalaikiuose tinkluose dirbančios institucijos; intensyviau bendradarbiaujama su Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalimis.

2011 m.

SMGR

STUdents self-governance & Democratic Involvement in Kazakhstan

2 partneris

Lietuvos žemės ūkio universitetas Lietuvos žemės ūkio universiteto Studentų atstovybė Vilniaus Gedimino technikos universitetas

2011 m.

JPCR

Development And Improvement Of Automotive And Urban Engineering Studies In Serbia

2012 m.

SMGR

Developing Student Career Services in Georgia

Koordinatorius

2012 m.

JPCR

Reformation of the Curricula on Built Environment in the Eastern Neighbouring Area

Vilniaus Gedimino Koordinatorius technikos universitetas

2012 m.

JPCR

2013 m.

JPCR

2013 m.

JPGR

2013 m.

SMHES

Master program in environmental science and sustainable development with focus on water management for Uzbekistan higher education New model ot the third cycle in engineering education due to Bologna Process in BY, RU, UA Modern Information Services for Improvement Study Quality Education for Leadership, Intelligence and Talent Encouraging

Partneris

Vilniaus universitetas

Kauno Koordinatorius technologijos universitetas Vilniaus Gedimino Koordinatorius technikos universitetas Lietuvos Koordinatorius sveikatos mokslų universitetas Kauno Koordinatorius technologijos universitetas

2.3.8. ELGPN projektas ELGPN (angl. European Lifelong Guidance Policy Network) projektas – Visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo projektas, kurio pagrindiniai tikslai: stiprinti ir plėtoti Europos šalių profesinio orientavimo sistemas; pasidalinti patirtimi profesinio orientavimo srityje Europos lygmeniu; pateikti naujausias profesinio orientavimo sistemos plėtros tendencijų apžvalgas; skatinti bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos narių įgyvendinant prioritetus, (karjeros valdymo kompetencijos, prieinamumo prie profesinio orientavimo paslaugų užtikrinimas, kokybės teikiant profesinio orientavimo paslaugas užtikrinimas, bendradarbiavimas teikiant profesinio orientavimo paslaugas) numatytus Orientavimo visą gyvenimą rezoliucijose (2004 m. ir 2008 m.).

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

1 partneris

2013–2014 m. laikotarpiu ELGPN projektą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Taip pat projekte Lietuvai atstovauja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Personalo valdymo profesionalų asociacijos atstovai, kurie ir toliau tęsia dalyvavimą vienoje iš ELGPN projekto darbo grupėje „Karjeros valdymo kompetencijų ugdymas“. 2013 m. pradžioje buvo išversta ELGPN tinklo narių parengto dokumento „Lifelong Guidance Policy Development: A European Resource Kit“ dalis, skirta karjeros valdymo kompetencijų ugdymui. Su dokumentu galima susipažinti Euroguidance projekto interneto svetainėje. Siekiant kuo plačiau paskleisti informaciją apie ELGPN projekte parengtus dokumentus Fondas sukvietė aktyvių žmonių grupę, susidedančią iš įvairių švietimo ir darbo rinkos sektorių institucijų – bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo, aukštojo mokslo, socialinės atskirties, darbo rinkos valstybinio bei privataus lygmens – atstovų. 2013 m. įvyko du šios grupės susitikimai, kurių metu buvo pristatyti ELGPN projekto tikslai ir nacionalinės bei tarptautinės veiklos ir aptarti ELGPN projekto ekspertų parengti dokumentai „The Youth Guarantee and Lifelong Guidance“ bei „Handbook on evidence of the impact of career development services“. Taip pat 2013 m. įvyko du tarptautinės darbo grupės „Karjeros valdymo kompetencijų ugdymas“ susitikimai, kuriuose aktyviai dalyvavo nacionaliniai ELGPN projekto atstovai. 2013 m. gruodžio mėn. Vilniuje suorganizuotas metinis tinklo susitikimas, kaip vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai renginių, kurio pagrindinis tikslas buvo susipažinti su orientavimo visą gyvenimą politikos raida Lietuvoje; aptarti ELGPN projekto 2013–2014 m. darbo programos rezultatus ir administracinius klausimus; pasidalinti ELGPN parengtų įrankių panaudojimo įgyvendinant orientavimo visą gyvenimą nacionalinę politiką gerąja patirtimi dalyvaujant politikos apžvalgos klasteriuose (darbo grupėse). Džiugu, kad šio renginio metu pavyko atkreipti Lietuvos švietimo politikų dėmesį į karjeros valdymo kompetencijų ir kitų profesinio orientavimo sričių svarbą, tiek įgyvendinant Europos orientavimo visą gyvenimą politiką, tiek sprendžiant šalies jaunimo nedarbo problemas.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Nuo 2008 m. Švietimo mainų paramos fondo atstovas, kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovais, projekto veiklose dalyvavo kaip projekto partneris. Nuo 2011 m. Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo tarptautinėje darbo grupėje „Karjeros valdymo kompetencijų ugdymas“. Šios temos pasirinkimą lėmė, tai, kad Lietuvoje karjeros valdymo kompetencijų ugdymas įgyvendinamas per nacionalinius projektus, skirtus kurti ugdymo karjerai modelius bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse, todėl kitų Europos šalių patirtis galėtų prisidėti prie šių projektų kokybiškesnio įgyvendinimo.

„Jungtinių studijų programos nuo A iki Z“ 2012 m. Fondas kartu su kitomis nacionalinėmis Erasmus Mundus struktūromis pradėjo vykdyti projektą „Jungtinių studijų programos nuo A iki Z“ (Joint Degrees from A to Z), skirtą kokybiškai vykdyti jungtines magistrantūros ir doktorantūros studijų programas. Projekto partneriai: Olandijos (projekto koordinatorius), Suomijos, Lietuvos, Austrijos, Norvegijos ir Lenkijos nacionalinės struktūros, administruojančios Erasmus Mundus programą. Projekto trukmė – 30 mėnesių. Projekto pradžia – 2012-09-15. Biudžetas. Bendras projekto biudžetas 96 442,41 euras. Lietuvai skirta 3 600 eurų. Projekto tikslai. Projektu siekiama sukurti išsamų, praktinių patarimų vadovą, skirtą Jungtinių studijų programų valdymui. Projekto tikslinės grupės: Erasmus Mundus nacionalinės struktūros Europoje, Europos aukštojo mokslo institucijos, Erasmus Mundus programų administratoriai, kiti Jungtinių studijų programų administratoriai. Numatomi projekto rezultatai: išsamus kokybiškų jungtinių studijų programų kūrimas, administravimą ir tvarumą užtikrinantis vadovas. 2013 metais pasiekti rezultatai: 1. Parengtas kokybiškų jungtinių studijų programų kūrimą, administravimą ir tvarumą užtikrinančio vadovo projektas. 2. Erasmus Mundus nacionalinės struktūros pateikė savo rekomendacijas ir pasiūlymus vadovo tobulinimui. 3. Parengta patobulinta vadovo projekto versija, kuri bus pristatyta 2015 m. sausio mėnesį projekto partnerių organizuojame tarptautiniame seminare.

„INTERHED – Aukštojo mokslo tarptautiškumas. On-line kursai Erasmus Mundus administratoriams“ 2013 m. Fondas kartu su kitomis organizacijomis, įgyvendinančiomis Erasmus Mundus veiklas nacionaliniu lygiu tęsia projektą „Aukštojo mokslo tarptautiškumas. On-line kursai Erasmus Mundus administratoriams“ (INTER-HED – THE INTERNATIONALISATION OF HIGHER EDUCATION An on-line training course for Erasmus Mundus Administrators). Projekto partneriai: Italijos (projekto koordinatorius), Belgijos (prancūzų bendruomenės), Portugalijos, Maltos, Airijos ir Lietuvos nacionalinės struktūros, administruojančios Erasmus Mundus programą.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.3.9. Sklaidos projektai

Projekto pradžia – 2011-11-07. Projekto pabaiga – 2014-09-27. Biudžetas. Bendras projekto biudžetas 370 430 eurai. Lietuvai skirta 20 000 eurų suma. Projekto tikslai: parengti aukštojo mokslo tarptautiškumo mokymo programą, skirtą aukštojo mokslo administratoriams ir Erasmus Mundus nacionalinių struktūrų atstovams; parengti on-line mokymų kursą; sukurti institucijų ar asmenų, dalyvausiančių kursuose, tinklą, kuriame bus dalinamasi gerąja patirtimi. Numatomi projekto rezultatai: sukurta mokymų medžiaga bus patalpinta internete, kuria galės naudotis visi suinteresuotieji asmenys ir organizacijos; suorganizuotos dvi 9 mėnesių trukmės mokymų sesijos. Baigusieji mokymus dalyviai gaus tai patvirtinančius sertifikatus. 2012 metais pasiekti rezultatai: 2012 metais įvyko du projekto partnerių susitikimai (Dubline ir Briuselyje); rengiamas ir derinamas on-line kursų turinys; įvykdyta ekspertų atranka, kurie vertins projekto partnerių parengtą on-line kursų modulį. 2013 metais pasiekti rezultatai: 2013 m. įvyko du projekto partnerių susitikimai (Briuselyje ir Romoje); parengta visa kursų medžiaga ir informacija patalpinta InterHed projekto platformoje www.interhed.eu; paskelbti ir išplatinti 2 kvietimai teikti paraiškas dalyvauti pilotinėje on-line kursų sesijoje; iš pateiktų paraiškų atrinkta 40 geriausių kandidatų dalyvauti pilotinėje on-line kursų sesijoje. Atrinktos 2 Lietuvos paraiškos. Romoje vykusio partnerių susitikimo metu organizuotas susitikimas su dalyviais, kurie baigė pirmąją (pilotinę) kursų sesiją; atrinkta 50 kandidatų dalyvauti antroje kursų sesijoje 2014 metais.

„Thematic Network Work Based Learning (WBL)“ 2013 m. pradėtas įgyvendinti Europos Komisijos finansuotas sklaidos projektas „Thematic Network Work based learning (WBL)“. Projekto partneriai: Airijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos,

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Projekto trukmė – 35 mėnesiai.

Projekto trukmė – 36 mėnesiai. Projekto pradžia – 2013-09-01. Projekto pabaiga – 2016-08-31. Biudžetas. Bendras projekto biudžetas 648 862,48 euro. Lietuvai skirta 25 206 eurų suma. Projekto tikslas – gerinti mokymąsi darbo vietoje (angl. Work based learning) profesiniame mokyme ir aukštajame moksle, ypatingą dėmesį skiriant mokymui pameistrystės būdu. Projekto metu planuojama surinkti ir paskelbti Mokymosi visą gyvenimą programos projektų gerąją patirtį ir jų metu sukurtas priemones, susijusias su mokymusi darbo vietoje, bei skatinti šios patirties pritaikymą platesniu mastu; nustatyti mokymosi darbo vietoje trūkumus ir poreikius naujiems projektams bei gerinti šių projektų įgyvendinimo kokybę vykdant monitoringo veiklas ir mokymąsi bendradarbiaujant (angl. peer learning); remti specialistų bendradarbiavimą mokymosi darbo vietoje įgyvendinimo srityje; dalyvauti Europos pameistrystės aljanse (angl. „European alliance for apprenticeship“). Numatomi projekto rezultatai: bendras vienodas europinis supratimas apie mokymosi darbo vietoje įgyvendinimą švietimo sistemoje ir praktikoje; pagerėjęs bendradarbiavimas tarp įgyvendinamų projektų, skirtų mokymuisi darbo vietoje, bei tarp projektų ir potencialių vartotojų skirtinguose sektoriuose; struktūruota informacija apie mokymosi darbo vietoje projektus ir gerąją patirtį panaudojant europines duomenų bazes; pagerinta Mokymosi visą gyvenimą programos projektų rezultatų (priemonių, modelių ir gerosios patirties pavyzdžių) sklaida; pagerėjęs mokymosi darbo vietoje įgyvendinimas naudojant naujai sukurtą priemonių rinkinį, remiantis ankstesnių įgyvendintų projektų rezultatų analize; didesnis projektų paraiškų, mokymosi darbo vietoje tema, skaičius.

2.3.10. Kiti projektai. „Šiaurės Baltijos šalių bendradarbiavimas diegiant Europos profesinio mokymo kreditų sistemą“ Projektas „Šiaurės Baltijos šalių bendradarbiavimas diegiant Europos profesinio mokymo kreditų sistemą“ (angl. „Nordic-Baltic Cooperation on the Implementation of ECVET“) finansuotas Šiaurės ministrų tarybos lėšomis.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos Mokymosi visą gyvenimą programos nacionalinės agentūros.

Projekto trukmė – 5 mėnesiai. Projekto pradžia – 2013-06-01. Projekto pabaiga – 2013-10-31. Biudžetas – 5 714,00 eurų. Projekto rezultatai. Projekto metu organizuoti du pažintiniai vizitai į Suomiją ir Daniją, kur vizitų dalyviai susipažino su Suomijos ir Danijos šalių patirtimi diegiant ECVET elementus į šalių nacionalines profesinio mokymo sistemas, aiškinosi, kaip užtikrinamas šiame procese dalyvaujančių suinteresuotų šalių (valdžios institucijų, profesinio mokymo tiekėjų, verslo įmonių ir kt. socialinių partnerių) bendradarbiavimas, profesinio mokymo kokybės užtikrinimo, kvalifikacijų sistemų pripažinimas. Vizitų metu aplankytos kelios Danijoje ir Suomijoje veikiančios profesinės mokyklos, dalyvauta konferencijoje ECVET tema Danijoje. Vizitų metu didelis dėmesys buvo skirtas susipažinimui su užsienio šalių patirtimi administruojant Europos Komisijos finansuotą projektą „Nacionaliniai ECVET ekspertai“. Įgyta patirtis bus taikoma nuo 2014 m. įgyvendinant projektą „Nacionaliniai ECVET ekspertai“ Lietuvoje.

2.4. Esf projektai Įgyvendinant 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonių „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“ ir „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ tikslus, Švietimo ir mokslo ministerija Fondui pavedė parengti ir įgyvendinti du valstybinio planavimo Europos Socialinio Fondo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamus projektus.

2.4.1. „Neformaliojo švietimo sistemos sukūrimas Lietuvos savivaldybėse“ Dabartiniu metu Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas formaliam švietimui, tačiau greta, kaip neatsiejama mokymosi visą gyvenimą dalis, turi funkcionuoti ir neformalus švietimas. Todėl būtina sukurti kokybiškai naujas neformaliojo švietimo paslaugas Lietuvoje, ugdyti neformaliojo švietimo teikėjų kompetencijas ir skatinti naujų neformaliojo ugdymo metodų naudojimą.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Projekto partneriai: Švietimo mainų paramos fondas (projekto koordinatorius), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija, Danijos ir Suomijos Mokymosi visą gyvenimą programos nacionalinės agentūros.

Projekto pradžia – 2010-07-01. Projekto pabaiga – 2015-08-15. Projekto biudžetas – 14 110 485 Lt. Projekto akronimas – TAPK (tobulėk, auk, pažink, kurk). Projekto tikslas. TAPK (tobulėk, auk, pažink, kurk) projekto tikslas – plėtoti savivaldybėse pilietinio ir tautinio ugdymo pavienių iniciatyvų ir vaikų socializacijos bei užimtumo veiklas, ugdyti kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingus gebėjimus. Projekto uždaviniai: užtikrinti mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtrą, įgyvendinant neformaliojo švietimo programas; plėtoti pilietinį ir tautinį ugdymą savivaldybėse įgyvendinant neformaliojo švietimo programas; ugdyti kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingus mokymosi visą gyvenimą sistemos administratorių gebėjimus. Projekto tikslinės grupės – mokiniai, neformaliojo ugdymo mokytojai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, jaunimas ir suaugusieji. Projekto metu įgyvendintos veiklos ir pasiekti rezultatai: sukurtas projekto veiklas pristatantis interneto tinklalapis www.tapk.lt; įvairiose TAPK projekto veiklose 44 334 moksleiviai turėjo galimybių tobulinti asmenines, socialines ir pilietines tautines kompetencijas; neformaliojo švietimo programų įgyvendinimas stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose – įgyvendinta 3 648 neformaliojo švietimo programos; neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas Lietuvos savivaldybėse (institucijose), taikant neformaliojo ugdymo metodus – įgyvendinta 11 neformaliojo švietimo programų 58 savivaldybėse, 8 vasaros edukacinės programos ir 2 edukacinės programos vaikams su negalia; neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų (mokytojų) mokymai – apmokyti 304 neformaliojo švietimo paslaugų tiekėjai (mokytojai); pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas savivaldybėse – įgyvendintos 6 pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo programos pagal 4 temas; mokymosi visą gyvenimą švietimo sistemos administratorių mokymai – apmokyta 80 mokymosi visą gyvenimą švietimo sistemos administratorių. Planuojama, kad iki projekto pabaigos projekto lėšomis bus paremta dar 5 565 vaikų dalyvavimas vaikų vasaros poilsio stovyklose bei 700 neįgalių vaikų dalyvavimas neformaliuose edukaciniuose užsiėmimuose.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Projekto trukmė – 62 mėnesiai.

Didėjant globalizacijai aukštojo mokslo tarptautiškumo matmuo tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, gerinančių studijų kokybę. Lietuvos ekspertų parengtose studijose apie Lietuvos aukštąjį mokslą yra pabrėžiama, jog plėtojant aukštojo mokslo tarptautiškumą šalyje, yra būtina aktyvesnė informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą sklaida ir kita tarptautinė rinkodarinė veikla. Yra būtina įgyvendinti aukštojo mokslo pristatymo tarptautiniu mastu koncepciją ir priemones, kuo plačiau įtraukti tikslines grupes į aukštojo mokslo populiarinimo veiklą, vieningai pristatyti Lietuvos aukštąjį mokslą tarptautinėje erdvėje. Tokiu būdu skatinamas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumas, žinomumas, bus pritraukiama daugiau užsienio studentų, taip prisidedant prie Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumo stiprinimo ir žinių visuomenės kūrimo. Šio projekto tikslas – didinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos žinomumą užsienio šalyse bei jo patrauklumą užsienio šalių piliečiams, paremti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumą pagal Europos Sąjungos mainų programas. Projekto uždaviniai: 1. Lietuvos aukštojo mokslo politikos ir reformos sklaida prioritetinėse užsienio šalyse skatinant užsienio universitetų suinteresuotumą Lietuvos aukštojo mokslo sistema. 2. Lietuvos universitetų pristatymas užsienio šalyse siekiant pritraukti į Lietuvą užsienio studentus. 3. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo pagal ES aukštojo mokslo programas skatinimas. Projekto tikslinės grupės – dėstytojai, studentai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (įskaitant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertus bei vertintojus) kiti suinteresuoti asmenys aukštojo mokslo tarptautiškumu. Projekto veiklos: 1. Lietuvos AM viešinimo priemonių sukūrimas. 2. Lietuvos AM viešinimo tinklo sukūrimas ir palaikymas. 3. Užsienio šalių AM viešinimo tarptautiniu mastu patirties analizė ir strategijos gairių parengimas. 4. Lietuvos AM sistemos ir geriausiųjų mokslo ir studijų institucijų pagal 3 Lietuvos regionus pristatymo tarptautinėje erdvėje programos parengimas. 5. Lietuvos AM sistemos ir geriausiųjų mokslo ir studijų institucijų pagal 3 Lietuvos regionus pristatymo tarptautinėje erdvėje programos įgyvendinimas. 6. Mokymai viešinimo tinklo nariams apie Lietuvos AM tarptautiškumo skatinimo metodus ir priemones. 7. Mokymai Lietuvos AM viešinimo tinklo nariams „Studijų Lietuvoje dienos“.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

2.4.2. „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“

9. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo pagal ES aukštojo mokslo programas rėmimas. Projekto trukmė – 57 mėnesiai. Projekto pradžia – 2010-09-28. Projekto pabaiga – 2015-06-28. Projekto biudžetas – 23 476 828 Lt. Projekto metu įgyvendintos veiklos ir pasiekti rezultatai: Sukurtas oficialus studijas Lietuvoje pristatantis interneto portalas anglų, rusų ir lietuvių kalbomis www.studyinlithuania.lt. 2013 metais pasiekta pirma pozicija „Google“ paieškoje pagal „study in Lithuania“ raktažodį. Suorganizuota 14 vizitų į užsienio šalis. Dalyvauta 16 tarptautinių studijų parodų užsienyje. 2013 metais sukurta su studyinlithuania.lt deranti vizualinė parodų stendų apipavidalinimo medžiaga. Suorganizuoti 3 mokymai Lietuvos aukštojo mokslo tinklo nariams. Išleistas 1 tarptautiškumo skatinimo ir aukštojo mokslo viešinimo vadovas. Parengtos nacionalinės tarptautiškumo strategijos gairės. 2011–2012 mokslo metais išleisti 927 studentai Erasmus mobilumui studijoms ar praktikai. Projekto lėšomis pasinaudojo 39 Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, kurios iš viso panaudojo apie 6,5 mln. litų studentų Erasmus studijų ar praktikų mobilumui remti. 2013 metais Erasmus mobilumui studijoms ir praktikai paskirstyta 4,9 mln. Lt. 558 studentams ir planuojama dar paskirstyti apie 5 mln. Lt. Iš viso Erasmus mobilumui studijoms ir praktikai skiriama apie 16,4 mln. Lt. Suorganizuoti 6 mokymai, skirti Lietuvos studentams ir Lietuvoje studijuojantiems užsienio studentams, aukštojo mokslo institucijų studentams-mentoriams, mokslo ir studijų tarptautinių ryšių skyrų koordinatoriams. Mokymų metu buvo skatinama tapti Lietuvos AM „ambasadoriumi“ užsienyje bei skleisti informaciją apie studijų galimybes Lietuvoje. Sukurtas ir 2013 metais atnaujintas leidinys, pristatantis studijų Lietuvoje galimybes lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Suorganizuoti ir įgyvendinti Ukrainos ir Kazachstano žurnalistų vizitai Lietuvoje. Šių vizitų tikslas pristatyti Lietuvą, apsilankyti aukštosiose mokyklose ir gerinti šalies aukštojo mokslo įvaizdį užsienyje. Sukurtas vaizdo klipas pristatantis studijų Lietuvoje galimybes, kuris 2013 metais buvo apdovanotas kaip geriausias metų reklaminis animacinis filmukas „Digital Communication Awards“ konkurse Berlyne.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

8. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo stipendijų, remiamų ES struktūrinių fondų, administravimo modelio sukūrimas.

Renginiai Renginiai – viena svarbiausių Fondo naudojamų komunikacinių priemonių. 2013 m. iš viso buvo suorganizuoti 88 renginiai. Per šiuos metus renginiuose apsilankė daugiau nei 2 200 dalyvių. Taip pat šiais metais Fondas prisidėjo organizuodamas 5 pirmininkavimo ES Tarybai renginius, vykusius Lietuvoje.

Tarptautinė paroda „Studijos 2013“ 2013 m. vykusioje studijų parodoje Fondas pristatė tris Europos Komisijos veiklas: Erasmus, Euroguidance ir Europass. Fondo stende apsilankę studentai buvo supažindinami su Erasmus programos galimybėmis bei naudinga informacija apie Valstybines stipendijas. Euroguidance projekto koordinatoriai moksleivius pakvietė dalyvauti renginyje „Kaip paversti pomėgį verslu?“ Savo patirtimi su gausiai susirinkusiais renginio dalyviais pasidalino jaunasis verslininkas Rimvydas Širvinskas – „Makalius“, kuris savo pomėgį keliauti pavertė sėkmingu verslu. Renginio dalyviai buvo kviečiami pažinti savo pomėgius ir sėkmingai planuoti karjerą.

Konferencija „Erasmus+ programos galimybės 2014–2020 m.“ Lapkričio mėn. Fondas surengė konferenciją, kurios tikslas – pristatyti naująją Erasmus+ programą. Nuo 2014 m. naujoji Erasmus+ programa pakeis Mokymosi visą gyvenimą programą. Renginio metu buvo apžvelgti Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatai bei pristatyta naujosios Erasmus+ programos struktūra, administravimo gairės, galimybės ir iššūkiai. Renginio metu pranešimus skaitė Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktorato, LR švietimo ir mokslo ministerijos, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros, Švietimo informacinių technologijų centro, Viešosios politikos ir vadybos instituto bei Švietimo mainų paramos fondo atstovai. Renginyje dalyvavo daugiau nei 130 dalyvių iš įvairių mokslo institucijų, kiti norintys galėjo stebėti tiesioginę konferencijos vaizdo transliaciją internete.

Kokybės apdovanojimų renginys Kokybės konkurso apdovanojimų renginys jau seniai tapo gražia Fondo tradicija. Šio iškilmingo vakaro metu apdovanojami ir pagerbiami kokybiškiausiai ir geriausiai projektus įgyvendinusios institucijos ir individualūs asmenys. Tai jau septintieji kokybės konkurso apdovanojimai. Šiais metais baigiasi Mokymosi visą gyvenimą programa, todėl apdovanojimai buvo teikiami už visą 2007–2013 m. etapą. Projektus įgyvendinę asmenys į Vilniaus rotušės salę susirinko iš visos Lietuvos. Kokybės konkurso apdovanojimų statulėlės buvo įteiktos 20 įvairių institucijų ir 10 Fondo administruojamose programose dalyvavusių asmenų.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

3. Informacijos sklaida

Konferenciją 2013 m. gegužės 23 d. Fondas organizavo bendradarbiaudamas su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. ECVET) bei jos diegimo užsienio šalyse patirtimi, Lietuvos institucijų veiksmais šia tema, Lietuvos kvalifikacijų sandara (LTKS) ir jos derme su ECVET, kuriama profesinio mokymo kreditų sistema, sukurta ECTS sistema Lietuvoje. Renginyje buvo pristatyti Lietuvos profesinio mokymo institucijų Leonardo da Vinci programos projektai bei kita veikla, skirta ECVET diegimui, siekiant pasidalinti naudinga patirtimi bei paskatinti aktyvesnį projektų ECVET tema inicijavimą. Konferencijoje dalyvavo ECVET ekspertas iš Nyderlandų p. Rob van Wezel, kuris pristatė Europos profesinio mokymo kreditų sistemos koncepciją bei užsienio šalių ECVET įgyvendinimo patirtį, atsakė į renginio dalyvių klausimus.

ŠMPF pirmininkavimo renginiuose Festivalis „Satta Outside 2013“ Fondui bendradarbiaujant su 2013-ųjų Europos piliečių metų iniciatyva, Šventojoje vyksiančiame festivalyje „Satta Outside“ buvo pastatyta „Judaus jaunimo“ palapinė, kurioje buvo galima susipažinti su ES programomis, teikiančiomis jaunimui galimybes įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių bei patirties studijuojant, dirbant, mokantis ir dalyvaujant savanorystės programose užsienyje. Fondo darbuotojai pristatė Leonardo da Vinci Comenius ir Erasmus programas ir jų teikiamas galimybes festivalio lankytojams.

ERASMUS for All programos informacinė diena Rytų partnerystės universitetams Spalio 24–25 d. Europos Komisija (EK) ES Rytų Partnerystės IV platformos kontekste organizavo regioninę informacinę konferenciją, skirtą supažindinti Rytų partnerystės šalių universitetus su naujai atsiveriančiomis galimybėmis dalyvauti Erasmus for All programoje. Konferencija trūko dvi dienas. Pirmąją dieną konferencijos svečiams buvo pristatytas Lietuvos aukštasis mokslas ir surengtas priėmimas, antrąją dieną vyko plenarinės sesijos. Įvyko trys praktiniai seminarai (kurių metu EK ir DG EAC atstovai pristatė naujos Erasmus for All programos elementus ir principus) ir atviros kontaktų užmezgimo sesijos.

Comenius konferencija Conference for school leaders Developing your school with EU programme support Spalio 11–12 d. Vilniuje vykusioje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu konferencijoje atstovai iš 33 Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių bei 5 Rytų partne-

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

Švietimo mainų paramos fondas

Konferencija „Kvalifikacijų sandara ir kreditai profesinio mokymo lankstumui ir tarptautiškumui“

Pedagogai, mokyklų vadovai, mainus administruojančių agentūrų atstovai dalijosi patirtimi apie Europos mokyklų bendradarbiavimą. Pagrindinės diskusijų temos – mainų skatinimas siekiant didesnės pažangos tokiose srityse kaip mokinių mokymosi motyvacijos gerinimas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, vietos bendruomenės ir tėvų įtraukimas į mokyklos veiklą. Comenius programų dalyvių – mokytojų, mokyklų vadovų, mokinių – apklausos rodo, kad dalyvavimas Comenius projektų veikloje didina mokinių motyvaciją mokytis, pirmiausia, užsienio kalbų. Mokytojams suteikia galimybę kiek kitaip pažvelgti į mokinį ir į savo profesiją. Comenius programos dalyviai dalyvavimą mainuose vertino kaip labai naudingą susipažįstant su kitų šalių švietimo sistemomis ir perimant naujus ugdymo bei vadybos metodus.

Suaugusiųjų švietimo konferencija Equipping adults for 21st Century Joining Forces for Action on Skills and Competences Gruodžio 9–10 d. į Vilnių susirinkę švietimo ekspertai iš 33 UNESCO priklausančių šalių diskutavo, kaip padidinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą, kokybę ir efektyvumą. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasveikino suaugusiųjų švietimui skirtą konferenciją ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos vardu ir akcentavo mokymosi visą gyvenimą svarbą nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Konferencijos dalyviai diskutavo apie esamą švietimo situaciją bei tendencijas Europoje ir pasaulyje. Vyko diskusijos suaugusiųjų švietimo prieinamumo bei suaugusiųjų besimokančiųjų raštingumo gebėjimų didinimo klausimais. Buvo nagrinėjami suaugusiųjų švietimo finansavimo ir kokybės aspektai, pristatyta CONFINTEA VI pažangos ataskaita.

Metinis Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo susitikimas Gruodžio 12–13 d. įvyko metinis Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo (angl. European Lifelong Guidance Policy Network) susitikimas, kuris buvo vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių. Renginio metu užsienio šalių atstovai buvo supažindinti su Lietuvos, kaip pirmininkaujančios šalies, visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos raida, buvo pristatytos Europos politinės iniciatyvos bei pasidalinta tinklo narių įrankių panaudojimo, įgyvendinant orientavimo visą gyvenimą nacionalinę politiką, gerąja patirtimi. Renginyje dalyvavo virš 100 dalyvių iš 29 šalių: tarptautiniai profesinio orientavimo ekspertai, Fedora (angl. European Forum for Students Guidance), Cedefop (angl. European Centre for the Development of Vocational Training), ETF (angl. European Training Foundation), Euroguidance, PES (angl. Public Employment Services), EARLALL (angl. European Associacion of Regional and Local Authorities for Lifelong Learning), ICCDPP (angl.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

100

Švietimo mainų paramos fondas

rystės šalių diskutavo apie švietimo mainų reikšmę šalių švietimo sistemoms. Konferencijos metu aptarta didžiausia ir nuosekliausia Europoje tarptautinio mokyklų bendradarbiavimo ir mokinių, mokytojų mobilumo programa Comenius ir jos ateities perspektyvos.

Leidiniai 2013 m. buvo išleisti 24 leidiniai, iš kurių ketvirtadalis – elektroniniai. Bendras visų spausdintinių leidinių tiražas – apie 30 000 vnt. Prisidėdami prie bendrų Europos Komisijos bei Šiaurės šalių ministrų tarybos iniciatyvų, didelės apimties sąvadus bei darbui skirtus leidinius rengiame elektroniniu formatu. Fondas potencialiems projektų dalyviams išleido Nordplus ir Valstybinių stipendijų lankstinukus apie programų siūlomas galimybes. Parengė 2 tyrimus – „Leonardo da Vinci programos poveikio tyrimą“ ir „Erasmus studentų studijų Lietuvoje tyrimą“. Taip išleisti tradicinio ŠMPF la ikraščio „Mokomės visą gyvenimą“ 12 ir 13 numeriai. Papildomai perleisti leidiniai „Susipažink. Įvertink. Važiuok“, „Vadovas tėvams. Mano vaikas renkasi karjerą“, „Vadovas tėvams. Mano vaikas renkasi karjerą. Metodinė medžiaga PO konsultantams“ bei ESF projekto leidinys „Study in Lithuania“ lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

Internetas Šiuo metu fondas administruoja 4 interneto puslapius: www.smpf.lt, www.euroguidance.lt, www.tapk.lt, www.studyinlithuania.lt. Per 2013 metus fondo interneto puslapis www.smpf.lt buvo peržiūrėtas daugiau nei 1 100 000 kartų. Jame apsilankė 181 000 unikalių vartotojų. Populiariausia, be titulinio puslapio, buvo informacija apie Europass CV (95 667 peržiūros), apie Europass programą (42 334 peržiūros) bei apie Comenius programą (30 794 peržiūros). 2013 m. Fondo darbuotojai parengė ir publikavo svetainėje www.smpf.lt 40 analitinių straipsnių apie programų veiklos galimybes, poveikį ir rezultatus. Šiuos straipsnius skaitė maždaug 6 000 unikalių vartotojų. Per metus išleisti 4 naujienlaiškio „Mokomės visą gyvenimą“ numeriai. Šis elektroninis leidinys supažindino su svarbiausiais Mokymosi visą gyvenimą programos pasiekimais, anonsavo būsimus svarbius renginius bei straipsnius, pristatė 2014-aisiais prasidėsiančios programos Erasmus+ naujienas.

IT Šiais metais pagrindinis dėmesys buvo skirtas pasiruošimui naujai programai. Paruošta infrastruktūros atnaujinimo strategija. Įdiegta ir testuojama nauja Europos Komisijos informacinė sistema EPlusLink. Nuspręsta šiuo metu išoriniame duomenų centre esančią infrastruktūros dalį perkelti į savo patalpas taip taupant kaštus ir užtikrinant geresnę kontrolę.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

101

Švietimo mainų paramos fondas

International Centre for Career Development and Public policy), IAEVG (angl. International Association for Educational and Vocational Guidance), EMCO (angl. Employment Commitee), Europos Komisijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Švietimo mainų paramos fondo atstovai.

4.1. Turtas Fondas įsikūręs Vilniuje, Geležinio Vilko g. 12. Bendras panaudos teise valdomų patalpų plotas yra 775,19 m². 2013 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, Fondo turtas sudaro 31 308,2 tūkst. litų. Tai piniginės lėšos banko sąskaitose ir pasirašyti bet dar negauti sutartiniai įsipareigojimai. Fondo ilgalaikis (materialus) turtas, kurį sudaro kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai ir nematerialus turtas, kurį sudaro programinė įranga 2013 m. rugsėjo mėn. 30 d. duomenimis yra lygus nuliui. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpis yra 36 mėnesiai, Fondo veiklos administravimo projekto trukmė lygi 12 mėnesių, todėl Fondas nuo 2010 metų pasirinko politiką ilgalaikį turtą ne pirkti, o nuomotis. Fondas yra pasirašęs dvi kompiuterinės, vieną spausdinimo įrangos ir vieno automobilio nuomos sutartis. Fondas finansinio turto neturi. Fonde kiekvienais metais prieš sudarant metinę finansinę atskaitomybę inventorizuojamas turimas ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas, atsargos, sutartys, ūkinis inventorius, piniginės lėšos, įsipareigojimai tretiesiems asmenims.

4.2. Finansavimas 2007–2013 metais Fondo veikla buvo finansuojama iš Europos Komisijos Generalinio Direktorato „Švietimas ir kultūra“, Šiaurės šalių ministrų tarybos, Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo. Lėšos buvo skirtos Mokymosi visą gyvenimą, Erasmus Mundus, Tempus, NordPlus, Euroquidance, Europass, Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo (ELGPN), Nacionalinės Bolonijos ekspertų grupės, Europos kalbų ženklo bei 15 sklaidos projektų / programų administravimui. Per šį laikotarpį Fondas administravo išmokas pagal tarptautines sutartis ir susitarimus, paramas studijoms pagal antros pakopos nuolatinės studijos formos programas Lietuvos aukštosiose mokyklose priimtiems užsieniečiams bei paramas užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. 2013 metų finansavimas iš Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą programoms, palyginti su 2007 metais, išaugo 22,3 mln. Lt. Apie 11,9 mln. litų skirta daugiau lėšų Erasmus programos finansavimui, apie 6,0 mln. litų Leonardo da Vinci programai, apie 2,3 mln. litų Comenius, 874,2 tūkst. litų Grundtvig programoms, 37,6 tūkst. litų daugiau skirta pažintinių vizitų programai. Vien šių veiklų administravimui finansavimas iš Europos Komisijos Direkto-

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

102

Švietimo mainų paramos fondas

4. Turtas ir finansavimas

Šiaurės šalių ministrų taryba per 2007–2013 metų laikotarpį NordPlus programos veiklų administravimui skyrė apie 755 tūkst. litų, vidutiniškai po 107,8 tūkst. Lt per metus. Per 2007–2013 metų laikotarpį mažėjo finansavimas iš Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto. 2013 metais finansavimas iš Valstybės biudžeto, palyginus su 2007 metais, sumažėjo 26,4 % arba 4,376 mln. litų. 2013 m. gauta 6,1 mln. litų arba 47 % mažiau lėšų Erasmus programai, mažėjo finansavimas veiklų administravimui, tačiau 486,0 tūkst. litų išaugo finansavimas išmokoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus. Per šį laikotarpį kitiems projektams ar programoms finansuoti iš Valstybės biudžeto buvo skirta apie 9 ml. litų. 2010 metais Fondas pradėjo administruoti du Europos socialinio fondo projektus, kurių bendras biudžetas yra 37 587,3 tūkst. litų. 4.2.1 lentelė. Bendra fondo finansinių išteklių dinamika 2007–2013 metais Eil. Nr.

Pavadinimas

Mokymosi visą gyvenimą programa Veiklos 1. administravimas I.

Leonardo da Vinci programa

Comenius programa Grundtvig 4. programa Erasmus 5. programa

2007 m. biudžetas tūkst. lt

2008 m. biudžetas tūkst. lt

2009 m. biudžetas tūkst. lt

2010 m. biudžetas tūkst. lt

2011 m. biudžeta tūkst. lt

2012 m. biudžetas tūkst. lt

2013 m. biudžetas* tūkst. lt

50 629,6

53 674,2

56 763,3

54 540,3

57 145,7

63 908,7

65 297,0

4 578,6

4 560,0

4 343,1

3 740,3

3 777,6

4 057,3

4 607,4

8 537,8

9 357,1

10 068,7

10 216,9

10 479,2

12 226,3

14 504,0

6 384,5

6 663,9

7 764,8

7 962,1

8 359,2

9 647,2

8 661,2

2 321,3

2 379,0

3 536,4

3 577,1

3 407,9

3 515,0

3 195,5

28 648,3

30 505,4

30 860,4

28 854,0

30 928,4

34 248,8

34 132,1

Pažintiniai vizitai

159,1

208,8

189,9

193,4

214,1

196,8

II.

Valstybinės stipendijos ir parama užsienio studentams bei dėstytojams

650,0

835,0

847,5

749,0

740,3

814,9

1 906,3

161,2

1 165,5

1 433,9

122,8

1 170,9

1 600,5

119,4

100

101,55

103,2

128,5

III. PROGRAMOS NordPlus programa Erasmus Mundus 2. programa Tempus 3. programa

PRADŽIA

72,534

99,558

21,0

23,0

32,3

13,2

10,8

4,4

2,8

34,0

43,0

22,5

8,0

25,7

20,0

10,5

TURINYS

PABAIGA

106,137

103

Švietimo mainų paramos fondas

rato „Švietimas ir kultūra“ išaugo 54 %. Per šį laikotarpį kitiems projektams ar programoms iš Europos Komisijos buvo skirta apie 4 mln. litų.

Pavadinimas

IV. PROJEKTAI 1. 2. 3. 4. 5.

Euroquidance projektas Europas projektas Nacionalinė Bolonijos ekspetų grupė Sklaidos projektai Europos kalbų ženklas

V. ESF PROJEKTAI 1.

Neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas savivaldybėse Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra

2007 m. biudžetas tūkst. lt

2008 m. biudžetas tūkst. lt

2009 m. biudžetas tūkst. lt

2010 m. biudžetas tūkst. lt

2011 m. biudžeta tūkst. lt

2012 m. biudžetas tūkst. lt

2013 m. biudžetas* tūkst. lt

919,5

850,8

857,5

1 063,0

905,6

1 182,9

1 237,0

345,3

345,2

310,8

338,4

345,3

366,0

322,8

428,1

421,2

414,4

111,8

113,6

113,0

192,8

103,8

84,9

157,1

106,7

12,4

64,9

85,4

58,3

326,9

313,4

10,4

13,5

11,5

13,7

1 705,1

11 987,3

7 036,2

7 164,5

1 376,9

7 406,2

2 327,4

998,0

328,2

4 581,1

4 708,8

6 166,5

VI.

KITOS INICIATYVOS

60,0

57,7

17,7

LDB, LDRMT, konferencija

57,7

17,7

IŠ VISO:

52 420,3

56 583,2

59 919,9

58 180,2

71 949,8

74 543,2

75 724,2

* 2013 12 01 duomenys.

4.2.1 pav. Bendra fondo finansinių išteklių dinamika 2007–2013 metais

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

104

Švietimo mainų paramos fondas

Eil. Nr.

I. 1. 2. 3. 4. 5.

Pavadinimas

Mokymosi visą gyvenimą programa Veiklos administravimas Leonardo da Vinci programa Comenius programa Grundtvig programa Erasmus programa

2007 m. biudžetas tūkst. lt

2008 m. biudžetas tūkst. lt

2009 m, biudžetas tūkst. lt

2010 m. biudžetas tūkst. lt

2011 m. biudžetas tūkst. lt

2012 m. biudžetas tūkst. lt

2013 m. biudžetas* tūkst. lt

15 410,8

15 795,5

14 068,8

9 165,6

8 806,9

8 814,7

8 651,3

2 524,8

2 609,5

2 235,5

1 563,6

1 578,5

1 674,8

1 827,3

0,0

12 886,0

13 186,0

11 833,3

7 602,0

7 228,4

7 358,4

6 824,0

Pažintiniai vizitai

0,0

II.

Valstybinės stipendijos ir parama užsienio studentams bei dėstytojams

650,0

835,0

847,5

749,0

740,3

814,9

1 906,3

68,6

1 066,0

1 332,7

21,2

1 067,7

1 472,0

13,3

13,6

1 000,0

1 278,7

0,0

1 031,2

1 447,6

21,0

23,0

31,5

13,2

10,8

4,4

2,8

34,0

43,0

22,5

8,0

25,7

20,0

10,5

384,6

406,0

416,7

504,2

506,7

555,5

552,4

172,6

155,4

169,2

172,6

183,0

161,4

214,0

210,6

207,2

29,0

34,0

47,1

50,9

6,9

52,1

51,6

0,0

2,9

24,1

55,2

122,3

112,1

124,1

10,4

13,5

11,5

13,7

0,0

255,7

1 798,1

1 055,4

1 074,7

III. PROGRAMOS 1. 2. 3. IV. 1. 2.

4. 5. V.

NordPlus programa Erasmus Mundus programa Tempus programa PROJEKTAI Euroquidance projektas Europas projektas Nacionalinė Bolonijos propaguotojų grupė – projektai Sklaidos projektai Europos pažymėjimas ESF PROJEKTAI

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

105

Švietimo mainų paramos fondas

4.2.2 lentelė. Fondo finansinių išteklių iš nacionalinio biudžeto dinamika 2007–2013 metais

Pavadinimas

Neformaliojo vaikų švietimo 1. programų įgyvendinimas savivaldybėse Lietuvos aukštojo mokslo 2. tarptautiškumo plėtra KITOS VI. INICIATYVOS 1.

LDB, LDRMT, konferencija IŠ VISO:

2007 m. biudžetas tūkst. lt

2008 m. biudžetas tūkst. lt

2009 m, biudžetas tūkst. lt

2010 m. biudžetas tūkst. lt

2011 m. biudžetas tūkst. lt

2012 m. biudžetas tūkst. lt

2013 m. biudžetas* tūkst. lt

0,0

206,5

1 110,9

349,1

149,7

0,0

49,2

687,2

706,3

925,0

60,0

57,7

17,7

0,0

57,7

17,7

0,0

16 574,0

18 160,2

16 683,4

10 695,7

12 919,7

12 931,0

12 198,0

*2013 12 01 duomenys

2010

4.2.2 pav. Fondo finansinių išteklių iš nacionalinio biudžeto dinamika2007–2013 metais

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

106

Švietimo mainų paramos fondas

Eil. Nr.

Siekdamas administruojamų programų populiarinimo bei veiklos sinergijos su giminingomis organizacijomis, Fondas aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su institucijomis partnerėmis Lietuvoje. 2013 metais vykdėme bendrus projektus, skaitėme pranešimus šių institucijų organizuojamose renginiuose, kvietėme dalyvauti Fondo renginiuose.

1. Švietimo informacinių technologijų centras Organizacijos veiklos apibūdinimas. Švietimo informacinių technologijų centras (ITC) Lietuvoje administruoja Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktorato eLearning programos iniciatyvą, eTwinning programą. Šios programos svarbiausi tikslai ir uždaviniai yra skatinti mokyklų bendradarbiavimą, naudojantis IKT, įtraukti kuo daugiau mokyklų į tarptautinę projektinę veiklą ir tobulinti mokytojų bei mokinių IKT ir kalbinius gebėjimus. Programa yra remiama Europos Centrinės koordinavimo paramos tarnybos (CPT) bei nacionalinių koordinavimo paramos tarnybų (NPT).

2. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA) Organizacijos veiklos apibūdinimas. Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (šiuo metu Jaunimo Reikalų Departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) įsteigta viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslas – užtikrinti tarptautinio jaunimo bendradarbiavimo vystymąsi bei sėkmingą Lietuvos jaunimo dalyvavimą Europos Sąjungos programose jaunimui.

3. Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje Organizacijos veiklos apibūdinimas. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje atstovauja Europos Komisijai Lietuvoje. Ji teikia informaciją Lietuvos visuomenei ir žiniasklaidai apie EK veiklą, pozicijas ir planus, organizuoja renginius ir įvairius projektus, informuoja EK apie procesus, nuomones ir įvykius mūsų šalyje, rengia ir koordinuoja EK narių ir pareigūnų vizitus Lietuvoje.

4. Europos Parlemento informacijos biuras Lietuvoje Organizacijos veiklos apibūdinimas. Europos Parlamento (EP) Informacijos biuro Lietuvoje misija yra tiesiogiai ar per žiniasklaidą informuoti Lietuvos žmones apie EP priimamus sprendimus ir kuo plačiau skelbti informaciją apie Europos Parlamentą ir jo veiklą. Siekdamas šių tikslų Informacijos biuras plėtoja ryšius su žiniasklaida, vykdo įvairius projektus, skirtus plačiajai visuomenei bei jos atskiroms grupėms (pvz., jaunimui, bibliotekų darbuotojams) bendradarbiauja su Europos Komisijos atstovybe koordinuojant Europos informacijos centro veiklą bei dalyvauja įvairiuose projektuose, skirtuose Europos Sąjungos tematikai. Fondas ir biuras glaudžiai bendradarbiauja vykdydami iniciatyvą „Erasmus Lietuvos mokykloms“.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

107

Švietimo mainų paramos fondas

5. Bendradarbiavimas

Organizacijos veiklos apibūdinimas. Eurodesk yra Europos jaunimo informacijos tinklas, veikiantis 30 Europos šalių ir teikiantis išskirtinę europinę informaciją, skirtą jaunimui ir dirbantiems su jaunimu. Eurodesk teikia informaciją apie programas, remiančias jaunimo iniciatyvas bei mobilumą (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje.

6. EURES Organizacijos veiklos apibūdinimas. EURES – Europos užimtumo tarnyba yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Tinklas jungia visų EEE valstybių narių valstybines įdarbinimo tarnybas ir kitas regionines bei valstybines organizacijas, kurios rūpinasi įdarbinimo klausimais, kaip antai profesines sąjungas, darbdavių organizacijas ir vietos bei regionines valdžios įstaigas. Tinklą koordinuoja Europos Komisija.

7. Lietuvos studentų sąjunga Organizacijos veiklos apibūdinimas: Nacionalinė studentų organizacija, kurios veikla yra nukreipta atstovauti Lietuvos studentų interesams ir ginti jų teises.

8. Erasmus studentų tinklas (ESN Lietuva) Organizacijos veiklos apibūdinimas. ESN yra pagrindinė savanorių studentų organizacija, dalyvaujanti Europos tarptautinio aukštojo mokslo erdvėje. Organizacijos tikslas sudaryti galimybes studentų tarpkultūriniams mainams ir savęs tobulinimui, kuris grindžiamas principu „studentai padeda studentams“.

9. Organizacijos pavadinimas – Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija Organizacijos veiklos apibūdinimas. Nevalstybinė, pelno nesiekianti asmenų ir įvairių tipų organizacijų savarankiška sąjunga, kuri bendradarbiaudama su Lietuvos bei kitų šalių suaugusiųjų švietėjais ir institucijomis, telkia pavienius asmenis bei įvairių organizacijų narius nuolatinio mokymosi visuomenėje nuostatos ugdymui ir tęstinio mokymosi galimybių plėtotei.

10. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga Organizacijos veiklos apibūdinimas. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) – savanoriška, nepriklausoma, nepolitinė, visuomeninė organizacija, jungianti organizacijas, dirbančias žmonių su negalia integracijos srityje. Jau trečius metus bendradarbiaujame su LŽNS. Fondo organizuojamuose renginiuose – jų nariai registruoja renginių dalyvius.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

108

Švietimo mainų paramos fondas

5. Eurodesk

Organizacijos veiklos apibūdinimas. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (toliau – Centras) – pagalbą švietimo teikėjui, mokytojui, mokiniui teikianti švietimo įstaiga, įgyvendinanti valstybinę Lietuvos profesinio mokymo sistemos plėtros politiką.

12. Ugdymo plėtotės centras Organizacijos veiklos apibūdinimas. Ugdymo plėtotės centras yra atsakingas už svarbias švietimo pagalbos mokytojui, mokyklai sritis, plėtoja bendrojo ugdymo, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, įgyvendina suaugusiųjų tęstinio ugdymo veiklas, atlieka vadovėlių ir mokymo priemonių vertinimą, vykdo ES struktūrinės paramos projektus bei bendradarbiauja su dalykų mokytojų asociacijomis ir kitais socialiniais partneriais

13. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija Organizacijos veiklos apibūdinimas. Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija koordinuoja asociacijos narių veiklą, tobulinant profesinio mokymo programų rengimą ir įgyvendinimą, apibendrinant ir skleidžiant profesinio mokymo įstaigų darbo patirtį, vykdant strateginius Lietuvos profesinio mokymo politikos uždavinius.

14. VšĮ „Versli Lietuva“ Organizacijos veiklos apibūdinimas. VšĮ „Versli Lietuva“ – padeda konkurencingiems verslams kurtis ir plėstis Lietuvoje, teikia mokymų, konsultacijų ir verslo partnerių paieškos paslaugas.

15. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Organizacijos veiklos apibūdinimas. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ yra tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra prie LR ūkio ministerijos, kuri siekia didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, investicinį patrauklumą ir šalies žinomumą pasaulyje. Agentūra teikia informaciją ir konsultacijas užsienio bendrovėms, ieškančioms būdų optimizuoti veiklą, pasiekti naujas rinkas arba didinti užimamų rinkų dalį.

16. SOLVIT centras Lietuvoje, LR ūkio ministerija, Europos Sąjungos reikalų departamentas Organizacijos veiklos apibūdinimas. SOLVIT yra ES valstybių narių problemų sprendimo tinklas, kuris padeda ES piliečiams spręsti problemas, kylančias tuomet, kai valstybinės institucijos neteisingai taiko Vidaus rinkos teisės aktą. SOLVIT centrai padeda nagrinėti tiek iš piliečių, tiek ir iš verslo įstaigų gaunamus skundus.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

109

Švietimo mainų paramos fondas

11. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

Švietimo mainų paramos fondas Leidėjas Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5) 261 0592, faksas (8 5) 249 7137 El. paštas info@smpf.lt; www.smpf.lt © Švietimo mainų paramos fondas, 2013 m. Maketavo UAB „Lodvila“ Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

PRADŽIA

TURINYS

PABAIGA

110