2012 m. gegužė, Nr. 10
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ Švietimo mainų paramos fondas
2011 m. vasaris, Nr. 8
Šiame laikraščio numeryje skaitykite: Mokymosi visą gyvenimą programai šiemet sukako penkeri – Erasmus mainų programa švenčia 25 metų jubiliejų –
3 psl.
2 psl.
Dalyvavimas asistentų praktikos veikloje suteikia galimybę tobulėti – Comenius Regio sėkmės faktorius –
6 psl.
5 psl.
Apdovanotas 10 000-asis Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų dalyvis –
9 psl. 2012 metų kalbų ambasadoriumi išrinkta mokykla – 10 psl. Study in Lithuania projekto aktualijos – 12 psl. Mokytojai papildė neformaliojo ugdymo metodų sąrašą – 14 psl. Startavo atnaujintas žaidimas „Kodas EUROPASS“ –
8 psl.
Mokymosi visą gyvenimą programai šiemet sukako penkeri Švietimo mainų paramos fondas (toliau – Fondas) savo veiklą pradėjo 2007 m., sujungus Europos Sąjungos (toliau – ES) Leonardo da Vinci programos koordinavimo paramos bei ES Socrates programos koordinavimo paramos fondus. Penkerius metus veikiančiam Fondui kiekvieni metai buvo ypatingi ir ambicingi siekiant įgyvendinti Fondo misiją – skleisti mokymosi visą gyvenimą idėją ir suteikti galimybę kiekvienam įgyti tarptautinės patirties. Per 5 metus įvairiomis Fondo siūlomomis mobilumo programomis pasinaudojo ir užsienyje mokėsi ar stažavosi daugiau nei 14 tūkst. moksleivių, daugiau nei 18 tūkst. studentų ir per 6 tūkst. dėstytojų. Iš viso dalyvaudami projektinėje veikloje ar individualiai semtis patirties į ES šalis kasmet išvyksta daugiau kaip 60 tūkst. Lietuvos piliečių. Kai kurios institucijos ir individualūs asmenys itin pasineria į tobulėjimo ir žinių vandenis, nardo po įvairias skirtingas veiklas ir ilgainiui tampa etatiniais mūsų klientais – savotiškais Mokymosi visą gyvenimą programos vėliavnešiais. Tokių yra ne vienas. Jų nuomonės ir atgarsiai
2
Fondo stiprioji pusė – darni ir profesionali komanda
``Fondas – tai institucija, kurios veiklą stebiu ir paslaugomis naudojuosi jau 12
metų. Sunku pasakyti, dėl ko labiausiai Fondo veiklos kokybė gerokai skiriasi nuo daugelio Lietuvos institucijų. Turbūt įtakos turi jau organizacijos misijoje skelbiama mintis, kad tai yra „vienintelė organizacija“, akivaizdžiai orientuota į žmogų, jo poreikių tenkinimą. Audrius Kurlavičius, Klaipėdos turizmo mokyklos direktorius
`` Mūsų darbuotojams dalyvavimas programų veiklose leido įgyti naujų
profesinių gebėjimų ir kompetencijų, globalaus mąstymo ir tolerancijos bei suvokimo, kad tiek didžiųjų, tiek mažųjų tautų atstovai yra vienodai svarbūs ir jų idėjos bei profesiniai pasiekimai gali būti naudingi, įdomūs ir pritaikomi tarptautiniu mastu.
Daiva Malinauskienė, užsienio kalbų mokymo centras „Soros International House“
`` Fondo veiklą vertinu kaip įvairiapusę, skaidrią ir padedančią žmonėms
pažinti, tobulėti, bendradarbiauti su užsienio partneriais. Fondo darbo kultūra gali būti pavyzdžiu kitoms organizacijoms, nes juntama derama pagarba, nuoširdumas ir dėmesys klientams, suteikiama esminė ir savalaikė informacija, nesileidžiama į smulkmenas, be to, išsaugomas reikalingas konfidencialumas. Skaidrutė Kriukienė, Panevėžio r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė
apie veiklas ir mūsų darbą mums ypač svarbūs. „Fondas – unikali organizacija. Ne todėl, kad tai vienintelė švietimo ir profesinio mokymo tarptautinius projektus administruojanti nacionalinė struktūra; jo stiprybė – brandūs žmonės, susibūrę dėl juos vienijan-
čių vertybių ir tikslų. Per penkerius metus mokėmės patys ir mokėme kitus, tobulinome įgūdžius ir bendrąsias kompetencijas, kūrėme santykius tarpusavy ir su aplinkiniais, didžiavomės pripažintais pasiekimais ir analizavome nesėkmes“, – pažymi Fondo direktorė Daiva Šutinytė.
Šiais metais visa Europa, kartu ir Lietuva, švenčia Erasmus mainų programos 25-ąjį jubiliejų. Kažin, ar tuometiniai ES aukštojo mokslo strategai 1987 metais, kuomet Europoje startavo Erasmus programa, numanė, jog lygiai po 25 metų skaičiuosime beveik 3 milijonus Europos piliečių, pasinaudojusių Erasmus programos galimybėmis. Per 25-erius Erasmus gyvavimo metus programa tapo savaime inertiška – kasmet daugėdavo dalyvaujančių šalių, o programos dalyvių skaičius kas keletą metų padidėdavo po kelis šimtus tūkstančių. Ne veltui teigiama, jog būtent Erasmus mainų programa yra viena iš sėkmingiausių Europos Komisijos iniciatyvų, padedančių sparčiai kurti Europos aukštojo mokslo erdvę ir skatinančių naujoves visoje Europoje. Erasmus Lietuvoje – 13 metų Erasmus banga neaplenkė ir Lietuvos aukštojo mokslo. Mūsų šalis į šios
programos veiklą nacionaliniu mastu įsijungė 1999 metais. Ir per šį laikotarpį švietimo mainų programos siūlomomis galimybėmis pasinaudojo apie 22 tūkst. Lietuvos studentų bei apie 8 tūkst. dėstytojų. Fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė Ilona Kazlauskaitė, kalbėdama apie Erasmus programos vystymąsi, išskiria šiuos pagrindinius aspektus: „Pirmiausia teigiamus pokyčius aukštajam mokslui Erasmus programa tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje atnešė dėl palaipsniui augančių veiklų – pirmąjį programos laikotarpį buvo įgyvendinama studentų studijų mainai bei dėstytojų dėstymo vizitai. Vėliau, Erasmus integravus į Socrates programą prasiplėtė įvairių bendradarbiavimo projektų tarp aukštųjų mokyklų spektras, pradėti organizuoti intensyvūs paruošiamieji kalbų kursai, mobilumo organizavimas tapo labiau struktūruotas instituciniame lygmenyje, o nuo 2007 metų atsirado galimybės studentams išvykti atlikti praktiką užsienio įmonėse, aukštųjų mokyklų
personalui – mokymosi bei parengiamiesiems vizitams.“ Erasmus programa praėjo kelis programos etapus: 1987–1995 metais Europoje gyvavo kaip atskira programa, 1995–2006 metais buvo integruota į Socrates programą, nuo 2007 m. tapo Mokymosi visą gyvenimą programos dalimi. Šiandien Erasmus programa yra atvira visų tipų aukštosioms mokykloms, apima visas studijų kryptis bei studijų lygius (pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra).
Langas į Europą Įspūdingi Erasmus programa pasinaudojusių dalyvių skaičiai Lietuvoje nėra savaime susiklostęs dalykas. Tai kiekvienos aukštosios mokyklos bei Fondo nuolatinio, kryptingo ir pasiaukojančio darbo ir bendradarbiavimo rezultatas. 13 metų Erasmus programą Šiaulių universitete koordinuojanti Vita Kušleikienė mano, jog 1999 metais Lietuvoje startavus Erasmus programai prasidėjo naujas aukštojo mokslo etapas – atsivėrė tarsi „langas į Europą“. Iki tol mūsų šalies, kaip ir kitų postsovietinių šalių, aukštosios mokyklos galėjo tik svajoti apie pilnavertį bendradarbiavimą su kitų Europos šalių aukštojo mokslo institucijomis. Neseniai nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai trūko visko, tad tarptautinis bendradarbiavimas daugiausia priklausė nuo geranoriškos kitų šalių pagalbos. Vita Kušleikienė atsimena, jog Lietuvai tapus Erasmus programos naujoke, iš savo partnerių tekdavo išgirsti ir keistų klausimų: pavyzdžiui, ar turime universitete kompiuterių, ar televizoriai pas mus rodo spalvotai? „Suprantama, užsieniečiams buvo sunku atsikratyti stereotipų apie postsovietinių šalių gyvenimo stilių ir lygį. Bet atvažiavę jie nustebdavo: čia juk Europa! Nepaprastai didžiuojuosi, kad dabar visur Europoje galime jaustis kaip namuose, kad į mus žiūrima ne kaip į izoliuotos šalies atstovus, kuriems reikia pagalbos, bet kaip į lygiaver-
Švietimo mainų paramos fondas
Erasmus mainų programa švenčia 25 METŲ jubiliejų
3
čius partnerius. Būtent Erasmus programa padėjo dar labiau įvertinti mūsų nepriklausomybę, pajusti savo vertę, suvokti, kad visi esame skirtingi ir visi panašūs“, – sako V. Kušleikienė. Ilgametis Lietuvos veterinarijos akademijos, dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Erasmus programos koordinatorius Alvidas Šarlauskas pastebi, jog Erasmus programa suteikia galimybes į mainų vizitus išvykti ne tik studentams, bet ir dėstytojams ar administracijos darbuotojams. Anot A. Šarlausko, Erasmus programa nebuvo pirmoji, kuri supažindino jo atstovaujamo universiteto dėstytojus su užsienio studentais, tačiau buvo ir yra vienintelė, kuri suteikia realias galimybes dėstytojams keistis pedagoginio darbo patirtimi vykstant dėstyti į kitų šalių universitetus. Būtent dėl šios priežasties dėstytojų ir administracijos darbuotojų mobilumo skaičius augo tolygiai su išvykstančių Erasmus programos studentų skaičiumi. Lietuvos kūno kultūros akademijos tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Irena Čikotienė teigia, kad jų institucijoje ypač skatinamas tarptautinis dėstytojų mobilumas, o dalyvavimas dėstymo vizituose yra įrašytas ir į kvalifikacinius atestacinius reikalavimus akademijos dėstytojams.
``Ilona Kazlauskaitė: „Lietuvos
rezultatai Europos kontekste yra labai geri – išvykstančių studentų rodiklis (2 %) yra aukštesnis nei europinis vidurkis (0,94 %), skaičiuojant nuo bendro besimokančių aukštosiose mokyklose studentų skaičiaus.
4
Nauda regionų plėtrai Šiandien Lietuvoje yra 42 aukštojo mokslo institucijos, turinčios Erasmus Chartiją, t. y. Europos Komisijos išduotą leidimą dalyvauti Erasmus programos veiklose. Galimybė įgyvendinti Erasmus programą yra svarbi ne tik kiekvienam studentui, dėstytojui ar institucijai, tačiau sudaro palankias sąlygas didinti Lietuvos regionų, mažesnių kolegijų žinomumą Europoje. Kaip teigia Žemaitijos kolegijos Erasmus koordinatorė Daiva Jackūnienė, tobulėdama kolegijos bendruomenė ne tik keičia aplinkinių požiūrį, bet ir pačią regiono aplinką gerąja prasme. „Darbas su Erasmus programa paskatino kolegijos bendruomenę aktyviai įsijungti į tarptautinius projektus, mo-
kytis užsienio kalbų, įtraukiant į šias veiklas vis naujus regiono narius“, – džiaugiasi D. Jackūnienė. Erasmus programos atnešamą naudą regionams akcentuoja ir Vita Kušleikienė iš Šiaulių universiteto. Jos nuomone, Lietuvos ekonominis, socialinis, kultūrinis, mokslo ir švietimo plėtojimas neįmanomas be tolygios regionų plėtros. „Šiaulių universitetas yra viena didžiausių Šiaurės Vakarų Lietuvos regiono mokslo ir studijų institucijų, taigi tarptautinį mobilumą skatinanti Erasmus programa yra vienas iš veiksnių, teigiamai veikiančių regiono plėtrą: studentai, įgiję naujų kompetencijų ir žinių studijuodami užsienyje ar atlikdami Erasmus praktiką, lengviau įsidarbina regiono įmonėse ir organizacijose, savo žiniomis prisideda prie jų tarptautiškumo plėtojimo. Užmegzti akademinio personalo ryšiai su ES partneriais padeda rengiant ir vykdant įvairius projektus ar kitas iniciatyvas, kurie padeda stiprinti regiono ekonomiką, mokslą, kultūrą, o tai taip pat didina ir regiono patrauklumą. Šiaulių universiteto ir jo partnerių Erasmus programos dalyviai ES institucijose ir įmonėse tampa tarsi regiono ir visos Lietuvos ambasadoriais, taip tampa pastebimi ir vertinami kitose Europos valstybėse.“
`` „Dabar jau tvirtai galima
pasakyti – jei kolegija ar universitetas nedalyvauja Erasmus programoje, vadinasi, jo nėra iš viso“, – ilgametė Šiaulių universiteto Erasmus koordinatorė Vita Kušleikienė.
Erasmus – reikiamu laiku, reikiamoje vietoje Šiai metais Erasmus 25-ojo gimtadienio proga Europos Komisija inicijavo Erasmus ambasadorių atranką kiekvienoje iš dalyvaujančių šalių. Lietuvai atstovauti buvo išrinkti Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė ir dr. Tadas Žukas – Mykolo Romerio universiteto absolventas. Dr. Tadas Žukas, padaręs išties įspūdingą teisininko karjerą, baigęs Mykolo Romerio, o vėliau dar Ciuricho ir Liucernos universitetus Šveicarijoje, šiuo metu dirbantis advokatu vienoje geriausių šveicarų advokatų kontorų „Niederer Kraft & Frey“, tvirtai įsitikinęs, jog būtent Erasmus semestras Kylio universitete dar tuomet, kai jis mokėsi Mykolo Romerio universitete ir buvo tas pirmasis žingsnis, turėjęs labai svarbios įtakos jo tolimesnei tarptautinei karjerai. Kalbėdamas apie savo sėkmę, T. Žukas neabejoja, jog šiais laikais sėkmės vien tik aukštojo mokslo diplomas, ar Erasmus patirtis negarantuoja – viskas priklauso nuo asmeninių prioritetų, norų, ambicijų ir gebėjimo išnaudoti galimybes. Vis tik T. Žukas pripažįsta, kad neretai siekiant karjeros reikalingas ir žiupsnelis sėkmės: tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje, šalia reikalingų žmonių. Erasmus ambasadorius Lietuvoje nuoširdžiai tikisi, jog jo sėkmės istorija taps įkvepiančia ne vienam, galvojančiam apie Erasmus studijas užsienyje.
Dr. Tadas Žukas (kairėje) ir Vilma Leonavičienė (dešinėje) – tituluoti Erasmus programos ambasadoriai
2011 m. Fondo organizuotame Kokybės konkurse Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros profesorė Genutė Gedvilienė buvo apdovanota už kokybiškiausiai 2010 m. įgyvendintą Mokymosi visą gyvenimą programos 2010 m. Grundtvig asistentų praktikos veiklą. VDU profesorė metus laiko aktyviai dalyvavo suaugusiųjų švietimo institucijos „Ecole Industrielle de Marcinelle-Monceau“ (Belgija) veikloje: institucijos organizuotose renginiuose, posėdžiuose, susitikimuose, parodose, ekskursijose, šventėse. G. Gedvilienė mokėsi anglų, prancūzų kalbų, asistavo anglų bei prancūzų kalbos gramatikos ir literatūros, visuomenės mokslų, vadybos paskaitose. VDU profesorė rengė studentams pristatymus apie Lietuvą, Lietuvos švietimo sistemą, pasakojo apie Kalėdų, Užgavėnių šventimo tradicijas Lietuvoje, tradicinius lietuvių valgius. Kartu su kitais Comenius ir Grundtvig asistentais profesorė dalyvavo pažintinėse ekskursijose-kelionėse Belgijoje, Prancūzijoje, Olandijoje. Asistentų praktikos metu buvo atliktas palyginamasis tyrimas tarp Belgijos ir Lietuvos švietimo institucijų. Tarptautinio tyrimo tikslas – lyginamuoju principu, atskleisti Belgijos ir
Lietuvos dėstytojų ir studentų socialinę kompetenciją, išryškinant bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą. Tyrimo rezultatai parodė, kad Belgijos institucijoje vyrauja stipresnė socialinė kompetencija. Dėstytojai ir studentai labiau pasitiki savimi ir labiau vertina vieni kitus. Belgijoje yra išvystyta stipresnė demokratija, tikėjimas ir pasitikėjimas vienas kitu, o dėstytojai ir studentai jaučiasi saugesni. Tyrimo rezultatų pagrindu rengtas pranešimas mokslinėje tarptautinėje konferencijoje ir parengta publikacija tarptautiniame leidinyje „Social Competence of Teachers and Students in Using Media Technologies The Case of Lithuania and Belgium“. Taip pat parengta mokslo studija, kuri publikuota elektronine versija „Social Competence of Teachers and Students: The Case Study of Belgium and Lithuania“. VDU profesorė kartu su kitai asistentais taip pat inicijavo tyrimą, kurio metu siekta išsiaiškinti dalyvavimo Mokymosi visą gyvenimą programos Comenius ir Grundtvig asistentų praktikos veiklos galimybes. Tyrimas, kuriame dalyvavo asistentai iš aštuonių Europos šalių buvo atliktas Belgi-
joje, Valonijos regione. Transkribavus rezultatus paaiškėjo, kad dalyvavusieji Comenius ir Grundtvig asistentų praktikos veikloje įgyja galimybę tobulėti lingvistikos, kultūros, socialinių gebėjimų ir profesijos srityse. Tyrimo rezultatų pagrindu parengtas straipsnis „Comenius and Grundtvig assistantships: opportunities and benefits in Europe countries“. Straipsnyje yra analizuojama dalyvavimo Mokymosi visą gyvenimą programos Comenius ir Grundtvig asistentų veiklų galimybės ir gerovė. Tyrime akcentuojama, kad Mokymosi visą gyvenimą programa remia mokymosi galimybes visais gyvenimo atvejais, kuriant žiniomis pagrįstą visuomenę geresniais socialiniais ryšiais. Profesorė dalyvaudama Grundtvig asistentų praktikos veikloje įgijo daug neįkainojamos patirties, kaip inovatyviai dirbti su suaugusiais. Mokslininkė teigė, kad – Ecole Industrielle Marcinelle-Monceau – suaugusiųjų švietimo institucija turi neįprastų bruožų, todėl šią mokyklą visada prisiminsianti, o dalyvavimas Grundtvig programoje suteikęs galimybę tobulėti lingvistine, kultūrine, socialine ir profesine prasme.
Švietimo mainų paramos fondas
Dalyvavimas asistentų praktikos veikloje suteikia galimybę tobulėti
VDU profesorė metus laiko aktyviai dalyvavo suaugusiųjų švietimo institucijos veiklose, Belgijoje
5
Projektu CityM skatinami kūrybiški mokymo metodai 2010–2012 metais Fondas, kartu su 12 nacionalinių agentūrų (Rumunijos, Lenkijos, Kipro, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Vokietijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Belgijos), administruojančių Mokymosi visą gyvenimą programą įgyvendino sklaidos projektą CityM – „Kūrybiški, naujoviški ir pritaikomi mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodai formaliame ir neformaliame mokyme“.
Projekto tikslas – tobulinti mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodus bei gerinti projektų, finansuotų iš Mokymosi visą gyvenimą programos lėšų, produktų ir rezultatų panaudojimą. Projektas CityM skirtas mokyklų mokytojams, profesinio ir suaugusiųjų mokymo institucijų darbuotojams, konsultantams, mokslinių tyrimų institucijų atsto-
vams, taip pat švietimo politikos kūrėjams ir regionų bei vietos švietimo valdžios atstovams. Galutinis projekto produktas – kūrybiškų, naujoviškų mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodų elektroninis katalogas visomis partnerių kalbomis. 2012 m. kovo 6–9 d. Bukarešte įvyko baigiamoji projekto konferencija, kurios metu ir buvo pristatytas
mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodų katalogas. Taip pat konferencijoje projektų vykdytojai, mokytojai, švietimo politikos sprendimų priėmėjai, nacionalinių agentūrų atstovai diskutavo ir pateikė rekomendacijas Europos Komisijai, nacionalinėms agentūroms ir valdžios atstovams, kaip projektų metu sukurtus metodus integruoti į švietimo sistemą. Kviečiame visus, besidominčius mokymo metodais ir norinčius paįvairinti savo profesinę veiklą bei pasisemti idėjų, naudotis projekto metu sukurtu katalogu, kurį galima rasti projekto interneto svetainėje adresu www.city-m.eu arba Fondo interneto svetainėje adresu www.smpf.lt.
Comenius Regio sėkmės faktorius ``„...Didžiausia šios idėjos vertė glūdi ne pačiame procese, bet tuose pokyčiuose, kuriuos jis sukelia besimokantiesiems“ (Taylor, 1993).
2011 metai Comenius Regio partnerysčių projektų (toliau – Regio) dalyviams buvo patirties apibendrinimo, rezultatų skaičiavimo ir tolimesnių žingsnių (taip pat ir naujų projektų) planavimo metai. 2009 m. Lietuvoje finansuoti pirmieji 8 Regio projektai, kurių išskirtinumas yra projekto partnerystės sudėtis: pirmą kartą į europinį mokyklų bendradarbiavimą buvo įtraukti miestų ir rajonų švietimo
skyrių atstovai, mokyklos bei kitos su bendruoju ugdymu susijusios institucijos. Projekto dalyvių teigimu, būtent įvairi partnerystės sudėtis kiekviename regione leidžia ne tik dalintis patirtimi su užsienio organizacijomis, bet ir „atrasti“ vietos institucijas kaip stiprius partnerius siekiant gerinti mokyklinio ugdymo kokybę. Projektai skatina draugiškumą, toleranciją, gerus santykius tarp kolektyvų narių. Dalyvaujančios institucijos Aštuonių regionų vykdomuose projektuose dalyvavo 31 partnerinė institucija iš Lietuvos bei dar 28 kitų Europos šalių, tokių kaip Jungtinė
Karalystė, Lenkija, Turkija, Vokietija, institucijos partnerės. Šie tarptautiniai bendradarbiavimo projektai truko 2 metus ir jiems buvo skirti 200 000 eurų iš Comenius programos biudžeto. Vietoj planuotų 180 mobilumų, institucijos sugebėjo įgyvendinti net 304 mobilumus. Mokiniai, mokytojai, švietimo specialistai, administratoriai ir kultūros darbuotojai galėjo aktyviai dalintis patirtimi lankydami partnerines organizacijas kitoje šalyje. Svarbu paminėti, kad mobilumuose dalyvavo atstovai iš visų įtrauktų institucijų. Projekto dalyviai rinkosi aktualias temas ir sritis, kuriose dalinosi patir-
Regio partnerysčių struktūra
Jaunimo klubas Valdžios institucija
Biblioteka Mokykla
6
Mokykla
Valdžios institucija Asociacija
Sporto klubas
2
1
51
44
8
2 1 1 1
3
4
73
136 8
Savivaldybių švietimo padaliniai Pagrindinė mokykla Gimnazija/vidurinė mokykla Švietimo centras PPT Biblioteka Moksleivių namai Vadovų asociacija Muziejus Seniūnija Lietuvos partnerinių institucijų skaičius pagal institucijų tipus
timi su partneriais. Dažniausiai dalyvių minimos veiklos: - įvairūs tyrimai ir analizės, - veiklos vertinimas ir įsivertinimas, - kvalifikacijos tobulinimo kursai mokytojams, seminarai moksleiviams, - vasaros stovyklos, - edukacinės pamokos muziejuose, amatininkų dirbtuvėse, - vietos bendruomenės įtraukimas į renginius, - filmų kūrimas, parodų bei konkursų organizavimas ir kt. Projektų dalyvių atsiliepimai Pasak dalyvių, projektai padėjo kurti ir plėtoti partnerystes tarp įvairių švietimo institucijų nacionaliniame lygmenyje. Glaudus bendravimas ir bendradarbiavimas tarp partnerių skatino geriau pažinti įstaigų darbo specifiką, dalintis patirtimi, kartu ieškoti problemų sprendimo būdų. Mokyklos atrado naujus partnerius ugdymo procesui organizuoti, tokius kaip muziejus, miesto bibliotekas, seniūnijas, verslo įmones. Iš kitos pusės, kai kurios mokyklos tapo atviresnės vietos bendruomenėms. Tikėtina, kad toks bendradarbiavimas bus tęsiamas ir ateityje.
Savivaldybių atstovai Mokytojai ir mokyklų administracijos darbuotojai Mokiniai Kitų partnerinių institucijų atstovai
Regio projektų dalyviai pagal tikslines grupes
Regio projektų metu bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų šalių administratoriai, pedagogai ir mokiniai turėjo galimybę pažinti kitų šalių švietimo sistemas, kultūras, tobulinti užsienio kalbų žinias, dalintis patirtimi, naujoviškomis mokymo praktikomis. Vizitų metu buvo susipažinta su ugdymo įstaigomis, jų veiklų organizavimo principais. Užmegzti tiesioginiai bendradarbiavimo kontaktai: mokykla–mokykla, savivaldybė–savivaldybė, muziejus–muziejus ir pan.
Švietimo mainų paramos fondas
Regio mobilumų dalyviai
Regio partnerinės institucijos Lietuvoje
Tikėtina, kad projektų sėkmė paskatins ir kitas institucijas imtis panašių iniciatyvų ir siekti mokyklinio ugdymo kokybės pasiremiant gerąja kitų šalių bei vietos partnerių patirtimi. Su visų įgyvendintų projektų veiklomis ir rezultatais galima susipažinti European Shared Treasure duomenų bazėje http://www. smpf.lt/est/, kur skelbiami visų Mokymosi visą gyvenimą partnerysčių projektų veiklų produktai.
Regio projektų nauda:
`` Bendradarbiavimas Regio projektuose išaugo į miestų bendradarbiavimą, o miestų bendradarbiavimas transformavosi į mokyklų ir kitų švietimo institucijų bendradarbiavimą. `` Vietos institucijos užmezgė glaudesnius tarpusavio bendradarbiavimo ryšius. Projektai sudarė galimybes dalyvaujant diskusijose, keičiantis darbo patirtimi, partneriams patiems save geriau pažinti, atrasti potencialą, glūdintį organizacijos žmogiškuosiuose ištekliuose, ir pritaikyti jį aktualių problemų sprendimui. `` Dalyvaudami projektuose mokytojai ir kiti švietimo darbuotojai kėlė savo profesinę kvalifikaciją. `` Įvyko gerosios patirties pasidalinimas tarp įvairaus lygio švietimo institucijų, užsimezgė nauji bendradarbiavimo ryšiai, pateiktos paraiškos naujiems projektams.
7
Apdovanotas 10 000-asis Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų dalyvis 2011 m. lapkričio 23 d. vykusių Kokybės apdovanojimų renginio metu specialia padėka buvo apdovanotas 10 000-asis Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų dalyvis, kuriuo tapo VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro III kurso moksleivis, siekiantis įgyti virėjo specialybę. Edgaras Mozgo praktiką atliko viename iš Latvijos profesinio rengimo centrų – Smiltene State Technikum. Šis apdovanojimas Edgarui buvo visiškai netikėtas, dėl to nusprendėme jį pakalbinti pateikdami keletą klausimų apie jo patirtį dalyvaujant Leonardo da Vinci programos mobilumo projekte.
Papasakok trumpai apie save. Kur ir kokią specialybę studijuoji? Aš esu Edgar Mozgo. Man 20 metų, gimiau ir gyvenu Elektrėnuose. Šiuo metu mokausi Elektrėnų profesinio mokymo centre virėjo specialybės. Esu III kurse. Virėjo specialybė žavėjo mane nuo pat vaikystės, todėl pasirinkau šią specialybę. Kodėl pasirinkai vykti į stažuotę Latvijoje? Besimokydamas virėjo specialybės visuomet svajojau apie galimybę išvykti stažuotis į užsienį. Mokyklos informaciniame stende radau skelbimą apie galimybę dalyvauti mėnesio trukmės stažuotėje Latvijoje ir ten patobulinti savo įgūdžius. Kadangi gerai moku rusų kalbą, pamaniau, kad Latvija yra labai tinkama šalis. Esu vieną kartą buvęs Latvijoje, jos sostinėje Rygoje, mane ši šalis sužavėjo, todėl nepraleidau progos ją dar kartelį išvysti. Kur vyko tavo stažuotė, kokius darbus dirbai? Mano stažuotė vyko Latvijoje, Smiltenės mieste. Šis miestas tokio pat dydžio kaip Elektrėnai. Stažuotės metu dirbau mokyklos valgykloje, kurioje gaminome įvarius patiekalus, kepėme, troškinome, ruošėme šaltus ir saldžius konditerinius gaminius. Kiekvieną dieną padengdavau ir nurinkdavau stalus. Keletą dienų dirbau pagalbinius darbus virtuvėje. Dirbau kartu su latviais ir lietuviais. Dalyvavau organizuojamoje sūrio šventėje, kurioje turėjau galimybę pristatyti Lietuvą ir paruošti kuo įdomesnius sūrio padėklus pobūviams. Ko tikėjaisi iš šios stažuotės? Šios stažuotės metu tikėjausi įgyti daugiau patirties. Tikėjausi pamatyti ir praktiškai patirti tai, ką daro kiekvieną dieną virtuvės darbuotojai, įgyti tarptautinės patirties, susirasti draugų.
8
Ar tavo lūkesčiai išsipildė? Taip, mano lūkesčiai išsipildė visu 120 procentų. Aš esu labai laimingas, kad turėjau tokią puikią galimybę stažuotis tarptautiniame projekte pagal savo specialybę, įgyti tarptautinės patirties, naujų virėjo specialybės žinių, susipažinti su latvių kultūra, nacionaliniais šalies valgiais, jų tradicijomis, susirasti draugų. Ko naujo išmokai? Išmokau daug naujų dalykų, t. y. įvairių latviškų receptų, dirbti greičiau ir efektyviau, dirbti komandoje, siekdamas bendro rezultato, taip pat turėjau galimybę praktiškai išbandyti naujas technologijas, kurių Lietuvoje nesu matęs. Ką įvardintum kaip didžiausią savo pasiekimą stažuotėje? Didžiausias pasiekimas stažuotėje yra tai, kad įveikiau savo baimes, jog nesugebu gerai gaminti, jog man nepavyks dirbti tarptautinėje komandoje. Stažuotės metu kartu dirbę mokyklos darbuotojai buvo labai malonūs ir noriai mokino mane naujovių. Kas tave nustebino stažuotės metu? Vykdamas į Latviją bijojau naujos veiklos svetimoje šalyje, galvojau, kad bus nedraugiškų žmonių, jog nesuprasiu kalbos, tačiau šios baimės nepasiteisino, mano kalbos žinios pasirodė esančios puikios, galėjau suprasti ir laisvai pasakyti kas mane domina, žmonės buvę aplinkui buvo labai geranoriški ir draugiški. Latviai noriai padėdavo, jeigu iškildavo nesklandumų. Būdamas ten gyvenau geriau nei namuose. Valgiau skaniai ir labai daug. Gal stažuotės metu nutiko kokių linksmų atsitikimų? Papasakok. Taip, nutiko. Vienas iš smagiausių nutikimų, kai aš niekaip neįsiminiau kolegos latvio vardo su kuriuo daugiausia dirbau poroje. Jo vardas man pasirodė labai sudėtingas. Jo vardo neatsimenu
ir dabar, nors jisai man jį kartojo aibę kartų. Kartą kai man reikėjo jį pakviesti, aš jį pašaukiau: „Ei, braliuk!“ ir jis atsisuko. Visiems buvo labai smagu. Nuo tada aš jį Braliuku ir vadinau. Kas pasikeitė sugrįžus iš stažuotės? Kaip įvertintum patirtus pokyčius? Pokyčius vertinu teigiamai, nes išmokau daug naujų dalykų, turėjau galimybę dirbti tarptautinėje komandoje. Po stažuotės su dar didesniu užsidegimu noriu gilintis į šios specialybės subtilybes. Įgijau didesnio pasitikėjimo savimi, todėl nebūtų baisu, jeigu nepasisektų rasti darbo Lietuvoje ir tektų vykti darbuotis į kitą šalį. Iš esmės nei namuose, nei mokykloje niekas nepasikeitė, o aš įgijau naudingos patirties ir turiningai praleidau laiką. Kaip manai, ar dalyvavimas stažuotėje užsienio šalyje turės įtakos tavo būsimai karjerai? Manau, kad dalyvavimas stažuotėje užsienio šalyje turės įtakos mano būsimai karjerai, nes aš išmokau bendrauti su kitataučiais, dirbti kolektyve, darbus atlikti greitai ir efektyviai. Praeitais metais labai norėjau dirbti, bet manęs niekur nepriėmė. Dabar aš turiu tarptautinės patirties, kurią įrodo man išduotas Europass mobilumo dokumentas, kurio pagalba tikiuosi bus lengviau rasti darbą Lietuvoje. Aš manau, kad dalyvavimas stažuotėje dar labiau sustiprino mano motyvaciją virėjo darbui. Ką palinkėtum savo draugams, kuriems dar neteko stažuotis pagal Leonardo da Vinci programą? Savo draugams, kuriems dar neteko stažuotis pagal Leonardo da Vinci programą, norėčiau palinkėti nebijoti dalyvauti atrankoje, tikėti, kad bus atrinkti, nes dalyvauti tarptautinėse stažuotėse yra smagu ir svarbiausia naudinga.
Kovo mėnesį startavo atnaujintas internetinis žaidimas „Kodas EUROPASS“. Šis žaidimas – tai virtuali kelionė po Europą, kuriame moksleiviai ir studentai turės atsakyti ir į linksmus, ir pakankamai keblius klausimus, susijusius su studijų, stažuočių ar darbo galimybėmis Europoje bei laimėti Europass įsteigtus prizus. „Pirmasis žaidimo etapas vyko nuo 2011 m. spalio 18 iki gruodžio 15 d. ir sulaukė itin didelio žaidėjų dėmesio. Iš viso „Kodas EUROPASS“ žaidime dalyvavo daugiau nei 16 tūkstančių žaidėjų iš visos Lietuvos, o per du mėnesius žaidimo interneto svetainėje apsilankė virš 50 tūkst. unikalių lankytojų. Susidomėjimas žaidimu viršijo mūsų lūkesčius, to-
dėl šį žaidimą nusprendėme pratęsti ir 2012 metais“, – sakė Fondo projektų koordinatorė Dovilė Rudzenskė. Pasak jos, šiandien Europass projektas lietuviams ypač aktualus, nes susidomėjimas studijomis ar stažuotėmis užsienyje – didžiulis. Standartizuoti dokumentai labai palengvina ne tik bendradarbiavimą tarp institucijų skirtingose šalyse, bet ir padidina jais besinaudojančiųjų galimybes aiškiai įvardyti savo kompetencijas. Be gyvenimo aprašymo ES šalyse taip pat naudojamas Europass kalbų pasas, tarptautinę patirtį liudijantis mobilumo dokumentas, aukštųjų mokyklų išduodamas diplomo priedėlis ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams skirtas pažymėjimo priedėlis. Tiesiogiai ir netiesiogiai su jais susiję žaidimo klausimai padeda žai-
dėjams suprasti, kaip šie dokumentai praverčia praktikoje ir kokiose situacijose jie ypač reikalingi. Rengiant Europass dokumentus, prisidėjo Europos Komisija, Europos Taryba ir UNESCO. Šių dokumentų naudojimą skatina daugelis ES institucijų, įskaitant specialią rekomendaciją išleidusį Europos Parlamentą. Dalyvauti žaidime „Kodas EUROPASS“ gali visi norintys svetainėje www.kodaseuropass.lt arba socialiniame tinkle „Facebook“ iki 2012 m. gegužės 30 d. Daugiausia balų surinkusiems žaidėjams organizatoriai paruošė vertingus prizus ir suvenyrus. Kitas „Kodas EUROPASS“ žaidimo etapas prasidės š. m. rugsėjo mėnesį. Europass projektas ES šalyse pradėtas įgyvendinti nuo 2005 m. Šį projektą Lietuvoje įgyvendina Fondas.
Švietimo mainų paramos fondas
Startavo atnaujintas žaidimas „Kodas EUROPASS“
Nauja Euroguidance svetainė Atnaujinta Euroguidance interneto svetainė www.euroguidance.lt – profesinio informavimo ir konsultavimo specialistams skirtas portalas, kuriame rasite: `` informacijos apie Lietuvos švietimo sistemą; `` orientavimo karjerai sistemų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse aprašymus; `` aktualius teisinius ir metodinius dokumentus; `` nuorodų į kvalifikacijos tobulinimo kursus; `` įvairios metodinės medžiagos (leidinių, testų, filmų apie profesijas...); `` orientavimo karjerai veiklos ir projektų gerosios patirties pavyzdžių; `` aktualias bibliografines rodykles ir nuorodas į interneto šaltinius; `` kitos kasdienei veiklai aktualios informacijos.
Svetainė bus nuolat pildoma ir atnaujinama. Jūsų komentarų ir pasiūlymų laukiame el. paštu euroguidance@smpf.lt.
9
Lietuvos švietimo sistema SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS
Profesinės mokyklos Bendrojo ugdymo mokyklos
Kitos suaugusiųjų švietimo institucijos
Suaugusiųjų mokymo centrai Suaugusiųjų mokyklos
AUKŠTASIS MOKSLAS
Kt. profesinio mokymo įstaigos
Universitetai
Kolegijos Kolegijos
VIDURINIS UGDYMAS
Darbo rinkos mokymo centrai Profesinės mokyklos
Bendrojo ugdymo mokyklos Profesinės mokyklos PAGRINDINIS UGDYMAS
Turintiems spec. poreikių Kitos mokyklos
PROFESINIS MOKYMAS
Bendrojo ugdymo mokyklos Profesinės mokyklos PRADINIS UGDYMAS
Turintiems spec. poreikių Kitos mokyklos
Pradinės mokyklos Kt. bendrojo ugdymo mokyklos Turintiems spec. poreikių Kitos mokyklos Darželiai Ikimokyklinio ugdymo grupės IKIMOKYKLINIS Turintiems spec. poreikių Privačios vaikų priežiūros institucijos
PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS
UGDYMAS
Euroguidance sukurtas elektroninis įrankis „Lietuvos švietimo sistema“ išsamiai ir vaizdžiai pristato Lietuvos švietimo lygmenis, mokymosi galimybes ir įstaigas – jį rasite http://www.euroguidance.lt/naujiena/lietuvos-svietimo-sistema.
2012 Metų kalbų ambasadoriumi išrinkta mokykla 2012 m. balandžio 21 d. pirmą kartą Lietuvoje vykusios Daugiakalbystės olimpiados ,,Aš kalbu, tu kalbi – mes bendraujame!” metu buvo išrinktas ir apdovanotas 2012 metų kalbų ambasadorius, kuriuo tapo Vilniaus Simono Daukanto gimnazija. Tai jau tradiciniais tampantys rinkimai, nes metų kalbų ambasadoriaus renkamas Lietuvoje trečius metus iš eilės. 2012 metų kalbų ambasadorius – Vilniaus S. Daukanto gimnazija ir jos komanda
10
Daugiakalbystės olimpiadoje mokyklos rungėsi penkiose rungtyse
Švietimo mainų paramos fondas
Pernai metų kalbų ambasadoriumi buvo renkama įmonė ar viešojo sektoriaus įstaiga, o 2010-aisiais metais metų kalbų ambasadoriumi tapo žymus žmogus. 2012 metų kalbų ambasadoriumi buvo renkama mokykla, kuri savo veikloje aktyviai skatina įvairių užsienio kalbų mokymą bei mokymąsi, kuria daugiakalbę mokymosi aplinką bei aktyviai skleidžia daugiakalbystės idėją. Metų kalbų ambasadoriaus rinkimuose galėjo dalyvauti visos mokyklos, dalyvaujančios 2012 metų Daugiakalbystės olimpiadoje. Mokyklos turėjo užpildyti rinkimų anketą, kurios vertinimo balai buvo pridėti prie Daugiakalbystės olimpiadoje dalyvavusios mokyklos komandos surinkto konkursinio balo. Vilniaus S. Daukanto gimnazijos, surinkusios didžiausią bendrą konkursinį balų skaičių ir puikiai pasirodžiusios Daugiakalbystės olimpiadoje, mokiniai labai džiaugėsi išgirdę, jog jų mokykla paskelbta 2012 metų kalbų ambasadoriumi. Ši gimnazija laimėjo ir pirmąją vietą Daugiakalbystės olimpiadoje. Gimnazijos komandai olimpiados metu padėjo nuolat kartojamas šūkis ,,Mes mylim kalbas!“. Vilniaus S. Daukanto gimnazijai buvo įteiktas Europos Komisijos įsteigtas Europos kalbų ženklo pažymėjimas, kuris skatina naujas kalbų mokymo ir mokymosi iniciatyvas, vertingas naujas kalbos mokymo technikas, informacijos apie jas ir gerosios patirties sklaidą. Ši gimnazija visus 2012 metus vykdys ambasadoriavimo veiklas, jai bus suteikta galimybė pristatyti savo mokyklos veiklas, pasidalinti gerąja kalbų mokymosi bei skatinimo patirtimi įvairiose žiniasklaidos priemonėse, renginiuose ir pan. Daugiakalbystės olimpiadoje, vykusioje Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje, susirinko 9–11 klasių mokiniai iš 33 Lietuvos mokyklų. Kiekvienas mokinys kalbėjo ne mažiau negu dviem negimtosiomis kalbomis, o iš viso Daugiakalbystės olimpiadoje buvo girdima bei vartojama daugiau negu 19 kalbų. Mokyklų komandos, kurias sudarė trys mokyklos mokiniai ir vienas mokytojas, dalyvavo įvairiose kūrybinėse užduotyse, turėjo galimybę parodyti savo kalbinius gebėjimus (skaitymo, rašymo, supratimo iš klausos, kalbėjimo ir pan.). Olimpiada buvo siekiama skatinti mokinius ir mokytojus mokytis įvairių užsienio kalbų,
Kiekviena Daugiakalbystės olimpiados dalyvė komanda paruošė kūrybišką prisistatymą
2012 metų kalbų ambasadoriaus apdovanojimų ceremonijos svečiai
ugdyti mokinių individualiąją daugiakalbystę, skatinti mokyklas kurti daugiakalbę mokymosi aplinką, plėtoti kalbų mokymosi galimybes bei ugdyti mokinių motyvaciją, supažindinant juos su kalbų mokėjimo teikiama nauda. Daugiakalbės olimpiados metu buvo kreipiamas dėmesys ir kultūrinio bei sociokultūrino pažinimo, kuris atsiskleidžia mokantis įvairių kalbų, skatinimui, taip pat mokinių kūrybiškumui, asmenybės lankstumui, gebėjimui bendrauti įvairiose situacijose panaudojant savo kalbinius įgūdžius ir įvairių kalbų mokėjimo galimybes. 2012 metų kalbų ambasadoriaus apdovanojimų ceremonija ir Daugia-
kalbystės olimpiados prizinių vietų laimėtojų paskelbimas vyko ISM Ekonomikos ir vadybos universitete. Renginį vedė Jurgis Brūzga, o Daugiakalbystės olimpiados dalyviams buvo įteikti renginio partnerių ir rėmėjų įsteigti prizai. 2012 metų kalbų ambasadoriaus konkursą organizavo Švietimų mainų paramos fondas, o Daugiakalbystės olimpiadą rengė Švietimo ir mokslo ministerija, Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje, Švietimo mainų paramos fondas ir Ugdymo plėtotės centras kartu su partneriais: Britų taryba, Gėtės institutu Lietuvoje, Prancūzų institutu Lietuvoje ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu.
11
Study in Lithuania projekto aktualijos `` Dalyvavimas parodose Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros projektas (Study in Lithuania) sėkmingai įgauna pagreitį: 2012 m. dalyvauta keliose tarptautinėse studijų parodose, surengti tinklo narių mokymai, parengta užsienio šalių aukštojo mokslo viešinimo patirties analizė, atrinktos aukštojo mokslo institucijų grupinės iniciatyvos, suorganizuoti trys renginiai „Studijų Lietuvoje dienos“ užsienio studentams. Šioje rubrikoje trumpai apžvelgsime kiekvieną iš įgyvendintų veiklų.
Sausio 31 d. pasirašytos sutartys vykdyti Lietuvos aukštojo mokslo žinomumo didinimą aukštojo mokslo parodose užsienyje. Bendra veiklai vykdyti sąmata – 503,361 Lt. Daugiau informacijos apie Lietuvos aukštųjų mokyklų iniciatyvines grupes bei parodas, kuriose jos planuoja dalyvauti 2012 m. galite rasti Fondo interneto puslapyje.
12
Vasario 23–26 dienomis Gruzijos sostinėje Tbilisyje vykusioje tarptautinėje studijų ir karjeros parodoje dalyvavo 8 universitetai, 4 kolegijos ir Fondas. Tbilisyje Lietuvos aukštąjį mokslą taip pat pristatė ir Vakarų Lietuvos regiono iniciatyvinė grupė, kurią sudaro 4 aukštojo mokslo institucijos: Klaipėdos, Šiaulių ir LCC tarptautinis universitetas bei Klaipėdos valstybinė kolegija.
Kovo 10–11 d. Azerbaidžano sostinėje Baku vykusioje Tarptautinėje studijų parodoje A2 pristatytos galimybės užsieniečiams studijuoti Lietuvoje. Mūsų šalies stende „Study in Lithuania“ Lietuvos aukštąjį mokslą pristatė du atstovai iš Švietimo mainų paramos fondo kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Baku. Jaunimas daugiausia domėjosi inžineriniais, socialiniais ir medicinos mokslais.
Balandžio 18–22 dienomis Lietuvos delegacija, kurią sudarė trylika Lietuvos aukštojo mokslo institucijų, Vakarų Lietuvos regiono iniciatyvinė grupė bei Fondo atstovai dalyvavo Kazachstane vykusioje XIII tarptautinėje studijų ir karjeros parodoje Education and Career’2012.
Suorganizuoti Lietuvos aukštojo mokslo viešinimo tinklo narių bei Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų ir administracinio personalo mokymai. Mokymų tikslas – suteikti tikslinėms grupėms teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų Lietuvos aukštojo mokslo viešinimui tarptautiniu mastu bei studentų iš užsienio pritraukimui. Iš viso buvo suorganizuoti treji mokymai. Mokymus organizavo VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla ir UAB „Jaržemskis ir ekspertai“, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Atlikta Estijos, Suomijos, Belgijos (Flandrijos dalies), Vengrijos ir Australijos bei Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo analizė. Užsienio valstybių ir Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo analizė atlikta remiantis šiais kriterijais: `` šalies patrauklumo užsienio studentams įvertinimas; `` šalies aukštojo mokslo sistemos vertinimas; `` šalies aukštojo mokslo pristatymo užsienio piliečiams priemonės; `` užsienio studentų pritraukimas. Daugiau informacijos apie analizę galite rasti Fondo interneto puslapyje.
Užsienio studentai – būsimi Lietuvos aukštojo mokslo ambasadoriai Balandžio 13–14 dienomis, Klaipėdos rajone vyko trečiasis projektinis renginyje „Studijų dienos Lietuvoje“ skirtas užsienio studentams. Šiuose mokymuose Klaipėdos ir Šiaulių aukštosiose mokyklose studijuojančiam jaunimui buvo pasakojama apie Lietuvos identitetą, aukštojo mokslo sistemą ir jos privalumus, rinkodaros mokymų sesijos metu studentai darbo grupėse kūrė patrauklias istorijas apie Lietuvą ir studijas mūsų šalyje. Pirmieji du renginiai buvo organizuojami Vilniaus ir Kauno miesto
aukštosiose mokyklose bakalauro ar magistratūros studijas pasirinkusiems užsienio studentams. Iš viso planuojami dar trys mokymai, kuriuose dalyvaus, ne tik užsienio, bet ir Lietuvos studentai, aukštojo mokslo institucijų studentai-mentoriai, mokslo ir studijų tarptautinių ryšių skyrų koordinatoriai. Tikimės, jog dalyvavusieji mokymuose taps Lietuvos aukštojo mokslo ambasadoriais ir savo bendraminčiams Lietuvą pristatys kaip studijoms patrauklią ir draugišką šalį.
13
Mokytojai papildė neformaliojo ugdymo metodų sąrašą Mokytojai ir už švietimą atsakingi savivaldybių atstovai turi ne mažiau entuziazmo mokytis negu patys mokiniai. Tą jie įrodė projekto TAPK metu organizuotuose mokymuose, kuriuose turėjo progą pagilinti žinias apie neformalųjį ugdymą, susipažinti su įvairiais bendravimo su vaikais metodais, motyvacijos priemonėmis ar vertinimo būdais. „Mokymai buvo išties naudingi. Prisipažinsiu, kad sužinojau daug praktinių pavyzdžių ir pratimų, kuriuos galėsiu pritaikyti vesdama užsiėmimus vaikams. Ypač pravers ir psichologijos žinios, taip pat testai, pagal kuriuos galima nustatyti, kaip greitai vaikas reaguoja į tam tikras situacijas ir gali įsilieti į neformaliojo ugdymo veiklą“, – sakė Agnė Musonienė, Klaipėdos Baltijos gimnazijos specialioji pedagogė. Jai pritarė ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius. „Man patiko mokymuose pateikti psichologiniai testai, taip pat pažintys ir atsivėrusios galimybės bendradarbiauti su kolegomis iš kitų savivaldybių. Neabejoju, kad tai pravers ateityje“, – teigiamai mokymus įvertino V. Knizikevičius.
Tobulinosi ir savivaldybių atstovai Palangoje vykusiuose mokymuose ir seminaruose dalyvavo 250 mokytojų iš visos Lietuvos ir 50 savivaldybių švietimo skyrių atstovų, kurie savo rajone koordinuoja su neformaliuoju švietimu susijusias veiklas. Jolantos Mileškienės, mokymus organizavusios įmonės Manager.LT akademijos vadovės teigimu, pagrindinis mokymų tikslas buvo supažindinti mokytojus su neformaliojo ugdymo metodais, kuriuos jie galėtų
14
Mokytojai ir už švietimą atsakingi savivaldybių atstovai entuziastingai mokėsi visos veiklos metu
taikyti ugdant mokinių socialines ir asmenines kompetencijas, o švietimo administratoriams, t. y. savivaldybių atstovams, suteikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, padėsiančių geriau administruoti neformalųjį švietimą Lietuvoje. „Siekiant, kad neformaliojo ugdymo sąvoką visi suprastų vienodai, dalis mokymų tiek mokytojams, tiek savivaldybių atstovams buvo vienodi. Tik pastariesiems buvo viena papildoma sesija apie neformaliojo švietimo organizavimą, finansavimą, pagalbą teikėjams ir kokybės priežiūrą, taip pat buvo galimybė išsiaiškinti kitus aktualius klausimus“, – pasakojo J. Mileškienė. Savivaldybių atstovams taip pat akcentuota, kad neformaliojo švietimo veiklos turėtų būti organizuojamas atsižvelgiant į vaikų poreikius – mokymų dalyviams buvo pasakojama, kaip tinkamai sudaryti klausimynus, profesionaliai atlikti vaikų poreikius atskleidžiantį tyrimą.
Aktualiausi klausimai – apie motyvaciją Didžiausias dėmesys mokymų metu buvo skiriamas vaikui – kaip sužinoti
jo lūkesčius, padėti jam socializuotis, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais. J. Mileškienė pasakojo, kad aktualiausi mokytojų klausimai buvo susiję su motyvacija. „Viena iš pagrindinių motyvavimo priemonių, kuri patiko mokytojams – žodžio galia. Vaikai siekia priklausyti kokiai nors grupei, būti reikalingi ir suprasti. Todėl labai svarbu, kaip mes bendraujame, kaip rūpinamės kiekvieno iš jų asmenybe. Lyg gėle, kuriai ateina savas laikas sužydėti“, – sakė Manager. LT akademijos vadovė. Mokytojų ir švietimo administratorių mokymai – viena iš projekto TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“) veiklų. Fondo koordinuojamą projektą TAPK iš dalies finansuoja Europos socialinis fondas, dalis lėšų skiriama iš valstybės biudžeto. 2010 m. birželio mėnesį prasidėjęs projektas TAPK tęsis iki šių metų liepos 1 dienos. Jo metu dar buvo organizuojamos vasaros poilsio stovyklos, šiuo metu vis dar vykdomos neformaliojo švietimo programos ir pilietinio bei tautinio ugdymo veiklos.
Mieli leidinio skaitytojai, tikimės, jog esate kryžiažodžių mylėtojai ir šia proga mes vėl sugalvojome Jums naują užduotį. Linkime didžiausios sėkmės, aktyvaus mąstymo ir miklių rankų ieškant atsakymų į šiame numeryje pateiktus klausimus. Trumpa užuomina Jums kryžiažodžio įveikimui – aukštasis mokslas. Trys pirmieji greičiausiai įveikę pateiktą užduotį bus apdovanoti specialiais prizais. Iškirpkite paskutinį leidinio puslapį ir atsiųskite adresu: Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius, arba nuskenuokite jį ir atsiųskite elektroniniu paštu info@smpf.lt iki 2012 m. birželio 30 d.
8. 17. 2.
9
11. 13. 15
15.
1
4.
7 3
7.
13 9
3.
8
6.
5.
12
14.
17
10
10.
4
5
2
1. 11
9. 12.
16
16.
14
9 6
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
1. Mokymosi visą gyvenimą programa skirta aukštojo mokslo kokybės užtikrinimui, studentų, dėstytojų ir kito personalo mobilumo skatinimui. 2. Erazmas …………………… – Nyderlandų dvasininkas, vienas garsiausių humanistų, filosofas bei teologijos mokslų daktaras, kurio garbei mainų programa pavadinta Erasmus. Įrašykite pavardę. 3. Europinės kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos santrumpa anglų kalba. 4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, 1999 metais pasirašiusio Bolonijos deklaraciją „Europos aukštojo mokslo erdvė“ (EHEA), pavardė. 5. JAV miestas, kuriame įsikūrę du universitetai, patenkantys į geriausių pasaulio universitetų dešimtuką. 6. Programa, remianti jungtinių studijų programų organizavimą – Erasmus ............... 7. Europos Komisijos išduodamas dokumentas, suteikiantis aukštojo mokslo institucijai leidimą vykdyti Erasmus programos veiklas – Erasmus universiteto............................ 8. Oficialiame jubiliejiniame Erasmus 25-mečio logotipe žmogus pavaizduotas be vienos veido dalies. Ko jam trūksta? 9. Kiek metų Erasmus mainų programa gyvuoja Lietuvoje? 10. Kaip vadinamas studentas, savanoriškai užsienio studentams padedantis prisitaikyti ir adaptuotis naujoje šalyje bei aukštojo mokslo sistemoje? 11. Į kokią ES šalį 2010–2011 m. m. išvyko daugiausia Erasmus mainų studentų iš Lietuvos? 12. Didžiausios Erasmus studentus vienijančios organizacijos angliško pavadinimo santrumpa. 13. Mobilumo sinonimas, naudojamas Europos Komisijos dokumentuose lietuvių kalba. 14. Kokia spalva, esanti Fondo logotipe, nepaminėta: geltona, raudona, žalia, ........................ 15. Kokiai kalbai išmokti nėra organizuojami intensyvūs Erasmus kalbų kursai prieš Erasmus studijas? 16. Nacionalinis šūkis, kuriuo užsieniečiai kviečiami mokytis Lietuvoje – ..........in Lithuania! 17. Pirmojo Europos universiteto įkūrėjas.
15
Kaip įgyti daugiau patirties? Tik teorinių žinių nepakanka.... Gal ieškotis darbo....?????
Erasmus 25. Galimybė tobulėti
Erasmus – patirtis, kurios niekada nepamiršiu
Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5) 261 0592 Faksas (8 5) 249 7137 El. paštas info@smpf.lt www.smpf.lt
Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Leidėjas Švietimo mainų paramos fondas Rengėjas Švietimo mainų paramos fondas © Švietimo mainų paramos fondas, 2012 m. Tiražas 1 000 egz. Maketavo ir spausdino UAB „Grafija“