MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ Švietimo mainų paramos fondas
2012 m. lapkritis, Nr. 11
„Erasmus visiems“ – naujos galimybės dar 5 mln. europiečių sistemų modernizavimui, apimant visus lygmenis – nuo ankstyvojo ir vidurinio ugdymo iki pirminio profesinio mokymo. Neformalusis švietimas bus remiamas per jaunimo mainų ir savanorystės projektus.
Daugiau šiame numeryje:
``Kviečiame dalyvauti
Mokymosi visą gyvenimą programoje
3 psl.
`` Paraiškų 2013 m. teikimo terminai; `` Dalyvavimo Pažintinių vizitų ir Comenius moksleivių mobilumo projektuose galimybės.
Nuo 2014-ųjų Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą programa įžengs į naują etapą. 2014–2020 m. Europos Komisija siūlo naują programą „Erasmus visiems“, kuri apims ne tik švietimą ir mokymą, bet ir jaunimui bei sportui skirtas priemones. Nors programa pavadinta dabartinės aukštajam mokslui skirtos paprogramės pavadinimu, ji apims visus švietimo ir mokymo sektorius bei pasiūlys dar platesnes mokymosi galimybes. Kelių šiuo metu veikiančių programų (Mokymosi visą gyvenimą, Veiklus jaunimas, Erasmus Mundus, Tempus, Alfa, Edulink ir kt.) sujungimas į vieną leis išvengti fragmentiškumo bei padidinti lėšų panaudojimo efektyvumą.
„Erasmus visiems“ tikslai Pagrindinis tikslas – tobulinti žmonių gebėjimus ir didinti visuomenės užimtumą, išliks. Numatoma, kad iki 2020 m. beveik 35 proc. darbo vietų pareikalaus aukštesnių kompetencijų, t. y. gebėjimo kurti naujoves ir jas taikyti. Kitas Europos mastu keliamas tikslas – padidinti aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų dalį iki 40 proc. (Europos strategija 2020). Tikimasi, kad naujoji programa padės ugdyti Europos piliečiams reikalingus gebėjimus mokantis užsienyje. Dar vienas Europos švietimo strategijos akcentas – sumažinti iškritusių iš bendrojo ugdymo sistemos asmenų skaičių iki 10 proc. Siekiant šio tikslo „Erasmus visiems“ teiks paramą šalių narių švietimo ir mokymo
``Skatiname vyresniojo
amžiaus žmonių saviraišką ir aktyvumą
6 psl.
`` Europos vyresnių žmonių aktyvumo metų rezultatų apžvalga
``Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais
9 psl.
Fondo administruojamų programų pasiekimai: `` Euroguidance tinklui – 20 metų; `` Daugiakalbystės plėtros iniciatyvos; `` Įvairūs sklaidos projektai; `` Kitos švietimo ir mokymo iniciatyvos.
``Mokomės
bendradarbiauti
19 psl.
Geroji Švietimo mainų paramos fondo kolektyvo mokymosi patirtis: `` ŠMPF darbuotojai – mokymosi projektų dalyviai; `` Bendradarbiavimo ir socialinės iniciatyvos.
Ruošiamės naujai programai Remiamos veiklos Programa rems trijų tipų veiklas – individualų mobilumą mokymosi tikslais, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, jaunimo organizacijų, verslo, vietinių ir regioninių institucijų, NVO bei šalių narių švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą. „Erasmus visiems“ programos vykdymui numatytas 19 mlrd. eurų biudžetas. Du trečdaliai šio biudžeto bus skirta tiesiogiai Europos piliečiams, t. y. tarptautinio mobilumo dotacijoms. Žadama, jog naujosios programos naudą tiesiogiai turėtų pajusti penki milijonai europiečių. Tai beveik dvigubai daugiau, nei dabartinės Mokymosi visą gyvenimą programos dalyvių. Europos Komisija numato šiuos „Erasmus visiems“ siekius: `` 2,2 milijono aukštojo mokslo studentų galės išvykti dalinių studijų užsienyje (135 000 studentų turės galimybę studijuoti ne ES šalyse); `` 735 000 profesinio mokymo įstaigų mokinių atliks darbo praktikas užsienio šalyse; `` 1 000 000 mokytojų, dėstytojų ir jaunų darbuotojų gaus finansavimą dėstyti ar mokyti užsienyje; `` 700 000 jaunų žmonių išvyks stažuotis į kitų šalių įmones; `` 330 000 studentų galės sumokėti už magistro studijas pasinaudodami nauja studijų paskolų sistema;
2
`` 540 000 jaunuolių galės išvykti savanoriauti arba dalyvauti jaunimo mainų programose; `` 34 000 studentų gaus finansavimą vienu metu studijuoti keliose aukštosiose mokyklose ir įgis jungtinį aukštojo mokslo laipsnį; `` 115 000 su švietimu, mokymu, jaunimo reikalais susijusių institucijų ir organizacijų gaus dotacijas „strateginių partnerysčių“ užmezgimui; `` 4 000 švietimo ir mokymo institucijų bei verslo įmonių suformuos 400 „žinių ir gebėjimų sąjungų“, kurios skatins naujoves, verslumą ir užimtumą.
Programos naujovės Naujoje programoje numatytos dvi naujovės – studijų paskolų garantijų sistema bei „žinių ir gebėjimų sąjungos“ (angl. knowledge alliances, sector skills alliances). „Erasmus visiems“ siūlys studentams galimybę padengti magistro studijų užsienyje kainą ir taip įgyti aukštesnių gebėjimų. +Studijų paskolų sistemos veikia daugumoje Europos šalių, tačiau jos remia studijas tik savo šalyje. Tuo tarpu europinis studijų paskolų mechanizmas leis finansuoti magistro studijas įvairiose užsienio šalyse, taip padidindamas studentų pasirinkimo galimybes. „Žinių sąjungos“ – plataus masto aukštojo mokslo institucijų ir verslo
partnerystės, kuriomis bus siekiama plėtoti kūrybiškumą, naujoves ir verslumą. Pagrindinis tokių partnerysčių rezultatas – naujos studijų ir mokymo programos bei kvalifikacijos. Profesinio mokymo ir kitų lygmenų švietimo įstaigoms bei verslo įmonėms bus siūloma burtis į „gebėjimų sąjungas“, kurti sektorines profesinio mokymo programas ir ieškoti naujoviškų profesinio mokymo formų.
Artimiausi žingsniai Tikimasi, kad naujoji „Erasmus visiems“ programa pasiūlys dar daugiau galimybių studentams, stažuotojams, jaunimui, jauniems darbuotojams, mokytojams, dėstytojams ir visiems, siekiantiems tobulinti savo profesinius ir asmeninius gebėjimus. „Investicija į švietimą yra geriausia, ką galime padaryti dėl Europos ateities“, – teigia Europos švietimo, kultūros, daugiakalbystės ir jaunimo komisarė A. Vassiliou. Jos pateiktas „Erasmus visiems“ programos projektas šiuo metu svarstomas Europos Taryboje ir Parlamente.
``Parengta pagal:
http://ec.europa.eu/ education/erasmus-for-all/.
Paraiškų 2013 m. teikimo terminai 2013-ieji – paskutinieji Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo metai. Kviečiame teikti paraiškas!
Veikla
Terminas
Comenius individualus mokinių mobilumas
2012 m. gruodžio 3 d.
Comenius, Grundtvig kvalifikacijos tobulinimas, Grundtvig darbuotojų vizitai:
2013 m. sausio 16 d.
– pirmasis kvietimas – kiti kvietimai
2013 m. balandžio 30 d.
Comenius asistentų praktika
2013 m. sausio 31 d.
Leonardo da Vinci mobilumo projektai
2013 m. vasario 1 d.
Jean Monnet programa
2013 m. vasario 15 d.
Comenius, Leonardo da Vinci, Grundtvig partnerystės Comenius Regio partnerystės Grundtvig seminarų organizavimas
2013 m. vasario 21 d.
Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci, Grundtvig daugiašaliai projektai, tinklai ir papildomos priemonės (paraiškos teikiamos tiesiogiai EK)
2013 m. sausio 31 d.
Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo projektai
2013 m. sausio 31 d.
Erasmus praktikų konsorciumo sertifikatas, Erasmus intensyvios programos (IP), studentų mobilumas studijomis ir praktikoms, darbuotojų mobilumas dėstymui ir mokymams bei mobilumo organizavimas
2013 m. kovo 8 d.
Erasmus (intensyvūs kalbų kursai)
2013 m. vasario 1 d.
Grundtvig asistentų praktika ir senjorų savanorystės projektai
2013 m. kovo 28 d.
Skersinė programa (paraiškos teikiamos tiesiogiai EK)
2013 m. vasario 28 d.
2013 m. rugsėjo 17 d.
Švietimo mainų paramos fondas
Kviečiame dalyvauti Mokymosi visą gyvenimą programoje
Skersinė programa (Pažintiniai vizitai) – pirmasis kvietimas
2013 m. kovo 28 d.
– antrasis kvietimas
2013 m. spalio 15 d.
Išsamesnę informaciją apie programų teikiamas galimybes, paraiškų formas ir kitus dokumentus galima rasti Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje http://www.smpf.lt/.
3
Kviečiame dalyvauti Mokymosi visą gyvenimą programoje
Paskutinė galimybė dalyvauti Pažintinių vizitų programoje 2013–2014 metais Pažintinių vizitų programa yra Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą programos dalis, kuri suteikia galimybę švietimo ir profesinio rengimo specialistams mokytis ir keliauti Europos šalyse. Šie vizitai kartu suburia įvairių valstybių politikos kūrėjus bei sprendimus priimančius asmenis, kviesdami diskutuoti svarbiais švietimo klausimais bei dalintis gerąja patirtimi. Pažintinių vizitų poveikis švietimo politikai ir jos įgyvendinimui yra išties didelis. Per mokymąsi kartu, gerosios praktikos sklaidą ir stipresnį bendradarbiavimą Europos mastu, kiekvienas vizitas prisideda prie švietimo ir profesinio mokymo situacijos gerinimo vietiniame, regioniniame, nacionaliniame bei europiniame lygmenyse. 2008–2009 m. atliktas programos dalyvių tyrimas parodė, kad dauguma vizituose dalyvavusių specialistų įgytas žinias ir išgirstą gerąją patirtį pritaiko savo institucijose, įdiegia naujoves savo profesinėje veikloje. Net apie 30 proc. asmenų dalyvavimas vizituose paskatino kurti įvairius bendradarbiavimo projektus. Taigi, Pažintinių vizitų programa – efektyvus mokymosi būdas.
4
`` Pažintinis vizitas trunka nuo trijų iki penkių dienų. Apie dešimt– penkiolika švietimo ir profesinio rengimo specialistų iš įvairių Europos šalių susitinka pasidalinti savo žiniomis, patirtimi bei įžvalgomis. Ši programa suteikia galimybę nuvykti į vieną iš 33 Europos šalių: 27 Europos Sąjungos šalis, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Šveicariją, Kroatiją ir Turkiją. Vizitai vyksta anglų, prancūzų, vokiečių arba ispanų kalbomis.
Susidomėjote? Kviečiame pasinaudoti paskutine galimybe dalyvauti Pažintinių vizitų programoje. Nauji kvietimai teikti paraiškas dalyvauti vizituose bus paskelbti 2013 m. vasario mėn. (dalyvauti vizituose 2013 m. rugsėjo mėn. – 2014 m. vasario mėn.) ir 2013 m. rugpjūčio mėn. (dalyvauti vizituose 2014 m. kovo–birželio mėn.) Daugiau informacijos apie Pažintinių vizitų programą rasite Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje adresu http://www.smpf.lt/lt/ programos/vizitai/.
`` „Pažintinio vizito įspūdis ir didžiausia patirtis – tai nuolatinės diskusijos. Diskusijos apie galimybes spręsti švietimo problemas, apie skirtingą istorinę patirtį ir jos įtaką švietimui, apie skirtingas bendruomenes vienoje valstybėje, vienoje Europoje ir už jos ribų, apie tradicijas, apie moterų vietą visuomenėje ir jų (ne)integraciją į darbo rinką, apie daugelį dalykų, kurie yra skirtingi, tačiau susiję su tuo pačiu – mūsų ir visų jaunų žmonių tobulėjimo bei mokymosi visą gyvenimą galimybėmis.“ Justina Alsytė, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vyriausioji specialistė, dalyvavo pažintiniame vizite Turkijoje 2011 m. rugsėjo mėn.
Lietuvos mokiniai mokosi Europos mokyklose, o italai – Lietuvoje Šiais metais aštuonios Lietuvos mokyklos pradėjo įgyvendinti Comenius individualaus mokinių mobilumo programą. Pagrindinis programos principas – galimybė mokiniui pasimokyti kitos šalies mokykloje arba mokytis kartu su bendraamžiu, atvykusiu iš kitos šalies. 26 Lietuvos mokiniai šiais mokslo metais mokysis Belgijos, Danijos, Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos mokyklose. Dalis jų jau išvyko rugsėjo mėnesį, dalis lagaminus krausis 2013 m. sausį. Keturiolikos–septyniolikos metų mokiniai svečiose šalyse mokysis nuo trijų iki penkių mėnesių ir gyvens šeimose. Kiekvienam jų sudaroma individuali mokymosi programa, atitinkanti vaiko mokymosi lygį. Mokiniai galės pasirinkti ir popamokinę veiklą, atitinkančią jų interesus. Pagal programos reikalavimus mokiniams organizuojami dveji mokymai. Vieni iki išvykimo vykdomi savo šalyje, kiti – tik nuvykus į priimančiąją šalį. Pirmieji tokie mokymai įvyko 2012 m. birželio 12 d. Vilniuje. Mokiniai gavo patarimų, kaip prisitaikyti naujoje mokykloje ir šeimoje, kaip susirasti draugų, kaip labiau pasitikėti savimi. Mokymus programos dalyviams vedė asociacijos „Tarptautiniai moksleivių vaikai“ savanoriai, kurie patys metus praleido kitų šalių mokyklose. Mokytojai dalyvavo darbo grupėje apie konfliktų sprendimą ir streso valdymą. `` Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos mokinys Dovydas Būdvytis, vykstantis į Italiją, sako, jog kelionei ruošėsi atsakingai, nes reikia „pasiruošti ne tik daiktus, bet ir į „stalčiukus“ susidėlioti mintis, norus ir baimes, kad jie nesukeltų problemų priimančiai šeimai“. Mokydamasis Italijos mokykloje vaikinas tikisi išmokti italų kalbos, pakeliauti, sužinoti, kaip veikia kitos šalies švietimo sistema bei susirasti naujų draugų.
Švietimo mainų paramos fondas
Kviečiame dalyvauti Mokymosi visą gyvenimą programoje
Mokymai moksleiviams
Antruose mokymuose, kurie vyko šių metų rugsėjo 27–28 d., taip pat Vilniuje, dalyvavo dvylika mokinių iš Belgijos, Ispanijos ir Italijos, priimančiųjų Lietuvos mokyklų mokiniaimentoriai bei mokytojai-mentoriai. Dalyviai analizavo kultūrinio šoko stadijas, dalinosi lūkesčiais ir nerimu, patirtimi bei patarimais. Mokymus vedė asociacijos „Tarptautiniai moksleivių vaikai“ savanoriai bei Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai. `` Mokymuose mokiniai minėjo, kad mokytis tolimoje šalyje jiems yra didelis iššūkis. Išsakyti mokinių lūkesčiai: susirasti draugų, patobulinti anglų kalbos žinias, išmokti lietuvių kalbos, įgyti pasitikėjimo savimi, mažiau priklausyti nuo tėvų. Kai kurie mokiniai minėjo, kad dalyvauti mainų programose – jų šeimos tradicija. „Vyresnieji sesė ir brolis dalyvavo tokioje programoje, todėl pamačius skelbimą mokykloje, net nekilo abejonių, ar pateikti prašymą“, – dalijosi mintimis moksleivė iš Ispanijos.
Mokyklas, kurios norėtų įsijungti į šią Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą programos veiklą, kviečiame teikti paraiškas kitiems mokslo metams. Paraiškų teikimo terminas – 2012 m. gruodžio 3 d. Comenius mokinių mainai gali būti vienpusiai, t. y. mokykla tik siunčia arba priima mokinius ir abipusiai – mokykla ir siunčia, ir priima mokinius. Mokiniai išvykimo dieną negali būti jaunesni kaip 14 m., o mainai galimi tik tarp esamų ar buvusių Comenius partnerysčių projektų partnerių. Daugiau informacijos apie veiklą bei konkursą skaitykite http://www. smpf.lt/.
5
Skatiname vyresnio amžiaus žmonių saviraišką ir aktyvumą
Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metams besibaigiant 2012-ieji – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai, visuomenei primenantys, kad pagyvenę žmonės yra išminties bei patirties šaltinis, kuris gali praturtinti ir įprasminti Lietuvos visuomenės gyvenimą.
Švietimo mainų paramos fondas, nuo 2009 metų administruodamas Grundtivg senjorų savanorystės projektus, skatina Lietuvos žmones (sulaukusius 50 ir daugiau metų) būti aktyviais visuomenės nariais, besinau-
dojančiais saviraiškos, savirealizacijos ir saviaktualizacijos galimybėmis (žr. Grundtvig senjorų savanorystės projektai http://www.smpf.lt/lt/program os/grundtvig/senjoru_savanorystes_projektai/).
Susidomėjimas Grundtvig senjorų savanorystės veikla kasmet didėja: 2009–2012 m. gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos 20
19
18 16 14
13
12 10 8 6
8
8
8 6
4 2 0
4 2 2009 m.
Paraiškas teikia ir dotacijas gauna institucijos iš įvairių Lietuvos vietovių. Bendradarbiaudami su užsienio šalių partneriais, Grundtvig senjorų savanorystės projektuose sėkmingai dalyvavo arba šiuo metu dalyvauja: Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras, Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ Druskininkų miesto bendrija, Marijampolės trečiojo amžiaus universitetas, VšĮ „Marijos namai“, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras, Kauno technologijos universiteto (KTU) klubas „Žemyna“, VšĮ „Sveikatą į namus“, Utenos švietimo centras, Vytauto Didžiojo universitetas ir Tarptautinis darbo kontaktų tinklas.
6
4
2010 m.
2011 m.
Gautų paraiškų skaičius
Finansuotų paraiškų skaičius
Lietuvos senjorai užsienio šalyse Lietuvos senjorai, įgyvendindami dvišalius projektus, savanoriškai dirbo dešimtyje šalių: Bulgarijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Turkijoje ir Vokietijoje. Užsienio šalyse senjorai įgyvendina ir plėtoja įvairią savanorišką veiklą. Dažniausiai Grundtvig senjorų projektų iniciatoriai pasirenka socialinės pagalbos asmeniui ir visuomenei naudingą darbą. Pavyzdžiui, VšĮ „Marijos namai“, bendradarbiaudami su Bulgarijos senelių namų AIK DOM gyventojais, teikė seneliams fizinę ir psichologinę pagalbą, tikrino medi-
2012 m.
cininius parametrus (kraujospūdžio, širdies ritmo), padėjo virtuvėje. Viešnagės metu susipažino su kitomis globos organizacijomis: protinę negalią turinčių moterų globos namais, apsigimusių kūdikių globos namais ir invalidų draugija. Projekto kolegos sudarė galimybes pažinti Bulgarijos kultūrą, o lietuvės senelių namų personalui papasakojo apie savo papročius, buitį, demonstravo velykinių kiaušinių marginimo technologijas. Lietuvos vyresnio amžiaus žmonės ne tik dirbo, bet ir mokėsi. Štai KTU „Žemynos“ klubas, susipažinęs su Danijos senjorų klubo „Harja“ veikla, domėjosi Danijos priešistore ir istorija, dalyvavo mokymuose, skirtuose
Danijoje atliekamų archeologijos paveldo objektų žymėjimui žemėlapyje, muziejų ekspozicijų įrengimo ypatybėms ir muziejų veikla (Moesgaard, Ladby laivo, Odense miesto muziejuose), taip pat savanorystės specifika Danijoje. Savanorišką darbą lietuviams organizavo Odensės archeologijos mylėtojų klubas „Harja“. Su metalo detektoriumi buvo ieškoma radinių, jie buvo žymimi archeologinių radinių žemėlapyje. Vyko jūros pakrantės žvalgymas „ieškant priešistorinių ir istorinių artefaktų“, senjorai tvarkė, dokumentavo radinius. Vyko lietuvių ir danų diskusijos apie kultūras, radinius ir vykdomas veiklas.
Užsienio šalių senjorai Lietuvoje KTU „Žemynos“ klubas pakvietė Danijos senjorus Lietuvoje atlikti savanorišką darbą archeologijos srityje. Danai padėjo ieškoti lietuviškos geležies gamybos vietų, dalyvavo tyrimuose. Domėjosi regionais, kuriuose viduramžiais ir ankstesniu laikotarpiu buvo išgaunama lietuviška geležis. Buvo užmegztas kontaktas su Višakio Rūdos bendruomene, ypač besidominčia savo istorija. Lietuvos ir Danijos senjorai, padėdami šios srities ekspertams, žvalgė laukus, rinko keramiką, kitą medžiagą ir ruošė eskizus geležies gavybos ekspozicijai Višakio Rūdoje. Užsienio savanoriai važiavo į Rumšiškes mokytis viduramžių avalynės siuvimo amato. Šie gaminiai pateks į Kauno miesto muziejų, kur pasitarnaus ne tik kaip ekspozicijos elementas, bet ir kaip edukacinės priemonės. Kai kurios Lietuvos organizacijos priėmė užsienio šalies senjorus savanorius ir dabar rengiasi vykti į partnerių šalį. VšĮ „Tarptautinis darbo kontaktų tinklas“, išlydėję Italijos senjorus, kurie savanoriavo darželyje „Nendrė“, užimdami vaikus iš padidintos rizikos šeimų, rengiasi Italijoje padėti neįgaliems, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
Italai savanoriai Svėdasų senelių globos namuose
Švietimo mainų paramos fondas
Skatiname vyresnio amžiaus žmonių saviraišką ir aktyvumą
Senjorai iš Molėtų savanoriauja Vokietijoje
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Druskininkų miesto bendrija suorganizavo trijų savaičių trukmės savanoriško darbo vizitą keturiems senjorams savanoriams iš Turkijos. Pagal savanoriško darbo programą turkai tvarkė aplinką, įrengė poilsio aikštelę, sodino medelius, gėles, lais-
tė augalus, ravėjo gėlynus, genėjo medžius ir dekoratyvinius krūmus. „Bočių“ senjorai dabar rengiasi vykti į Turkiją. Kelionei ir būsimam savanoriškam darbui gerai nuteikia visų Turkijos savanorių vardu viešnagę Lietuvoje apibendrinančios Neslihan Atseken mintys:
7
Skatiname vyresnio amžiaus žmonių saviraišką ir aktyvumą `` „Mes sužinojome apie Jus ir Jūsų šalį iš interneto bei iš draugų, kurie lankėsi Lietuvoje. Bet kai atvykome čia ir sutikome Jus, pamatėme, kad žinojome labai mažai. Jūs esate malonesni ir linksmesni, nei tikėjomės.(...) Savanoriškas darbas nevargino, jis teikė malonumo. (...) Jūs efektyviai saugojate savo kultūrą. Pagyvenę žmonės dalyvauja veikloje, jauni pagarbiai elgiasi su vyresniais. Tai mums padarė įspūdį. Jūsų tautiniai drabužiai, šokiai, dainos ir įvairūs muzikos instrumentai mus sužavėjo. Mes pastebėjome, kad beveik visi žmonės gerai dainuoja. Medžio skulptūros įdomios ir įspūdingos (...) Viskas buvo puiku, ypatingai Jūsų vaišingumas. Mes laimingi, kad galėjome aplankyti Jūsų šalį ir susitikti su Jumis. `` Mes visi dėkingi Jums. Kai grįšime į Turkiją, papasakosime apie Jus, kad Jūsų miestą verta aplankyti visais metų laikais. Mes laukiame Jūsų atvykstant į Turkiją.“
Senjorai iš Turkijos Druskininkuose
Rezultatai, senjorų atsiliepimai Grundtvig senjorų savanorystės veikla naudinga ir pačiam savanoriui, ir bendruomenėms, ir visai visuomenei. Tai puiki priemonė pavieniams žmonėms ir asociacijoms skatinti žmogiškąsias, socialines, aplinkos temas-problemas, remti ne pelno siekiančias organizacijas ar visuomeniniu pagrindu kuriamas iniciatyvas. Savanorių mainų procese sudaroma galimybė vyresnio amžiaus dalyviams atsiskleisti, leisti pasijusti vertingais piliečiais, turinčiais žinių, kompetencijų ir patirties. Tai patvirtina senjorų išsakytos mintys.
8
Archeologiniai kasinėjimai prie Biržų pilies
`` Kauno technologijos universiteto „Žemyna“ klubo senjorai sako: „Dalyvavimas projekte yra įdomi ir pamokoma veikla. Ruošiant tokio pobūdžio projektus ir numatant jų veiklas, būtina labai kruopščiai pasirinkti partnerius, daugiau dėmesio skirti partnerių grupių tarpusavio pažinimui.“
`` Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto senjorė sako: „Mano nuomonė labai pozityvi, nes šis projektas – tai bendravimas, bendradarbiavimas bei naujos draugystės pradžia. Projektas skatina ne tik naujos kultūros pažinimą, bet ir užsienio kalbos žinių tobulinimą. Tokio pobūdžio projektai tęsia gražias savanorystės tradicijas, nes kol kas Lietuvoje senjorų savanorystė nėra pakankamai išvystyta. Užsimezgė draugystė, Lietuvos ir Danijos senjorai susirašinėja, bendrauja internetu.“
`` Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro savanorės teigia, kad Grundtvig senjorų savanorių projektai skatina senjorus pasijausti reikalingais, aktyvaus socialinio gyvenimo veikėjais. Susitikimai su Italijos senjorais sustiprino lietuvių motyvaciją tapti savanoriais ne tik savo, bet ir kitose šalyse: „Savanoriaudamas žmogus įgyja naujų kompetencijų, išmoksta dalykų, kurių anksčiau nemokėjo, pvz., gauna naujų žinių ekologijos, kultūros paveldo ir kitose srityse, įgyja tarpkultūrinės kompetencijos, t. y. bendrauti ir dirbti kartu su kitų kultūrų žmonėmis, bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos, t. y. gebėjimų būti grupėje ir dirbti kartu su kitais žmonėmis (...). Asmuo gali išbandyti save įvairiose srityse ir taip atrasti savo gebėjimus ir talentus, kurių net neįtarė turintis, pvz.: dainuoti, šokti, piešti ir pan.). Dirbdamas savanorišką darbą, senjoras padeda ne tik kitiems (žmonėms arba gamtai), bet ir sau pačiam. Vyresniame amžiuje žmonės neretai išgyvena vienatvės, nereikalingumo, prasmės nebuvimo jausmą, o savanorystė padeda įprasminti gyvenimą, žmogus vėl pasijaučia reikalingas, svarbus ir reikšmingas.“
Euroguidance tinklui – 20 metų Euroguidance centrai ir tinklas Švietimo mainų paramos fondas nuo pat jo įkūrimo pradžios ėmėsi vykdyti ir Euroguidance projektą. Euroguidance – tai europinis tinklas, vienijantis daugiau nei 40 narių 33 Europos ekonominės erdvės šalyse. Pagrindinis šio tinklo tikslas – aprūpinti profesinio orientavimo specialistus aktualia informacija apie profesinio orientavimo sistemas, mokymosi ir studijų galimybes tinkle dalyvaujančiose šalyse, profesinio konsultavimo metodikas. Didelis narių skaičius ir atstovaujamų šalių skirtingumas lemia ir nacionalinių Euroguidance centrų veiklos įvairiapusiškumą – šalia pagrindinio tikslo kiekvienas narys renkasi jo šaliai aktualias veiklos kryptis. 2012 metais Euroguidance tinklas švenčia 20 metų sukaktį. Tai atspindi šios iniciatyvos aktualumą visos Europos lygmeniu ir tuo pačiu įkvepia ateities darbams.
Euroguidance Lietuvoje Lietuvoje Euroguidance savo veiklą pradėjo 1998 metais. Tai pirmiausia informacinių ir metodinių išteklių centras Lietuvos profesinio informavimo ir konsultavimo specialistams. Euroguidance lėšomis leidžiamos naujausios informacinės ir metodinės karjeros planavimo priemonės, nuolat organizuojami mokymo bei informaciniai seminarai specialistams. Šalia praktinės bei metodinės veiklos krypties neatsiejamas ir dalyvavimas profesinio orientavimo sistemos plėtroje, politikos kūrime. Ypatingą dėmesį Lietuvos Euroguidance skiria bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų palaikymui – profesinio orientavimo bendruomenės kūrimui.
profesinio orientavimo politikos formavimą. Nuo 2007 m. Lietuvos Euroguidance atstovas dalyvauja ELGPN – Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo (angl. European Lifelong Guidance Policy Network) veiklose. Šio tinklo tikslas – stiprinti Europos šalių bendradarbiavimą plėtojant profesinį orientavimą švietimo ir darbo rinkos srityse bei skatinti Europos šalių profesinio orientavimo politikos, sistemų ir praktikos plėtrą, įtraukiant visas suinteresuotas grupes, paslaugų teikėjus ir gavėjus (švietimo, darbo rinkos ir nevyriausybinių organizacijų atstovus). Be Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvai ELGPN šiuo metu dar atstovauja LR švietimo ir mokslo ministerija, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei LR ūkio ministerija. Darbas šiame tinkle vyksta pagal europiniais teisės aktais įtvirtintas prioritetines kryptis: orientavimo paslaugų prieinamumas, karjeros valdymo kompetencijų ugdymas, orientavimo kokybės užtikrinimas, orientavimo tyrimai, orientavimo ir kitų politikos sričių integravimas, orientavimo
politikos koordinavimo mechanizmų plėtra, orientavimo srities projektų dermė. Remiantis šiais prioritetais buvo suformuotos ELGPN tinklo darbo grupės. Euroguidance atstovas dalyvauja „Karjeros valdymo kompetencijų ugdymo“ darbo grupėje. Todėl būtent karjeros valdymo kompetencijos ir jų ugdymas Lietuvos profesinio orientavimo sistemoje yra kertiniai Švietimo mainų paramos fondo, kaip Euroguidance ir ELGPN tinklo nario, veiklos uždaviniai.
Karjeros valdymo kompetencijų ugdymas Euroguidance renginiai buvo viena pirmųjų „tribūnų“, iš kurių pasigirdo žinia apie poreikį suvokti karjeros valdymo kompetencijas ir jas ugdyti, siekiant profesinio orientavimo tikslų. 2011 m. spalio mėnesį Švietimo mainų paramos fondas sukvietė skirtingų suinteresuotų sektorių – bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo, aukštojo mokslo, socialinės įtraukties, darbo rinkos valstybinio bei privataus lygmens – atstovus į konferenciją
Švietimo mainų paramos fondas
Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais
Euroguidance ir ELGPN Lietuvos Euroguidance išskirtinumas – aktyvus indėlis į europinės
Konferencija-diskusija „Karjeros valdymo kompetencijos: koncepcija ir tarpsektorinis tolydumas“, 2011 m. spalis
9
Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais „Karjeros valdymo kompetencijos: koncepcija ir tarpsektorinis tolydumas“. Susirinkę dalyviai – profesinio orientavimo srities kolegos, diskusijų bendraminčiai ir oponentai, srities praktikai ir tyrėjai – pasidalino savo požiūriais į karjeros valdymo kompetencijų sąvoką, ugdymo svarbą ir jau pasiektus rezultatus. Renginio diskusijoje aktyviai talkino tarptautinis ELGPN ekspertas prof. R. Sultana, supažindinęs su tarptautinėmis profesinio orientavimo srities tendencijomis, pateikęs vertingų komentarų bei pasiūlymų Lietuvos profesinio orientavimo bendruomenei. Svarbu tai, kad konferencija pritraukė ne tik ilgamečių srities entuziastų, bet ir valstybės institucijų dėmesį. Apibendrinus renginio metu vykusias diskusijas, darbo grupė parengė išsamias išvadas su situacijos analize, pasiūlymais ir rekomendacijomis sistemos tobulinimui. Po konferencijos užsimezgė glaudesnis dialogas tarp įvairių švietimo ir darbo rinkos sektorių, o Euroguidance iniciatyva 2012 metais rengiami periodiniai partnerių susitikimai situacijos aptarimui ir pasidalinimui patirtimi. Išsamią informaciją apie minėtą konferenciją, skaitytus pranešimus ir išvadas galima rasti Euroguidance interneto svetainėje http://www.euroguidance.lt/ (žr. Metodinė medžiaga -> Renginių medžiaga).
suteikti kokybišką paslaugą. Be abejo, svarbu ir tai, kad spausdinti Euroguidance produktai platinami nemokamai, o elektroninės versijos laisvai prieinamos Euroguidance interneto svetainėje http://www.euroguidance.lt/ (žr. Metodinė medžiaga ->Leidiniai; Priemonės). 2007– 2011 m. Euroguidance projekto lėšomis buvo išleista keturiolika leidinių ir dešimt metodinių filmukų apie profesijas. 2012 m. į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas olandų psichologo P. Gerrickens metodinis leidinys „Grįžtamojo ryšio žaidimas“, skirtas mokymuisi pažinti asmenines savybes. Spaudai parengtas metodinis vadovas profesijos konsultantams apie darbą su mokinių tėvais, sukurti nuotaikingi metodiniai filmukai „Karjeros planavimo žingsniai“, kuriuos lydi specialistams skirtos metodinės rekomendacijos, kaip šią medžiagą panaudoti darbui su mokiniais, kokius diskusinius klausimus iškelti ir kokias užduotis pateikti. Praktikams skirtuose seminaruose neretai tenka išgirsti komentarą, jog „Metodinių priemonių darbui niekada nebus per daug!“ Jausdamas, kad profesinio orientavimo praktikų poreikis metodinėms priemonėms nemažėja, Švietimo mainų paramos fondas, įgyvendindamas Euroguidance projektą, ir toliau plėtos šią veiklos kryptį.
Euroguidance pagalba profesinio orientavimo praktikams Euroguidance produktai
10
Euroguidance vardas Lietuvoje neatsiejamas nuo įvairių informacinių ir metodinių leidinių bei priemonių, skirtų praktiniam darbui. Būtent Euroguidance projekto lėšomis sukurti praktiniai produktai sudaro didžiąją dalį medžiagos, kurią mokyklų profesijos konsultantai naudoja profesinio orientavimo užsiėmimams. Visi Euroguidance leidiniai rengiami siekiant atitikti šiuolaikines praktinio darbo tendencijas, užpildyti esančias metodines spragas bei kaip įmanoma efektyviau padėti karjeros specialistams
Euroguidance filmukai „Karjeros planavimo žingsniai“
Profesinių informavimo taškų kokybės konkursas ir gerosios patirties apibendrinimas Švietimo mainų paramos fondas kasmet organizuoja administruojamų programų ir projektų kokybės konkursą. Euroguidance projekto vardu
kokybės konkurse įsteigta PIT veiklos kokybės nominacija. Šia nominacija siekiama paskatinti profesinio informavimo taškų darbuotojus pasidalinti gerąja patirtimi, pažymėti ir įvertinti profesinio informavimo taškų iniciatyvumą, efektyvumą ir veiklas, siekiant profesinio informavimo tikslų, skleisti informaciją apie įgyvendintų veiklų rezultatus bei padėkoti už kokybišką darbą. Kiekvienais metais, siekiant užtikrinti konkurso dinamiškumą bei atsižvelgti į tendencijas, formuluojamas naujas nominacijos pavadinimas. Konkurso laureatų geroji patirtis aprašoma ir apibendrinama teminiuose leidiniuose, vėliau ši medžiaga naudojama kaip metodinė priemonė veiklos tobulinimui. Nepamirštamos ir nekonkursinės profesinio informavimo taškų iniciatyvos – Euroguidance komanda kaupia ir skleidžia informaciją apie specialistų gerąją patirtį. Su visa šia informacija galima susipažinti Euroguidance interneto svetainėje http: //www. euroguidance.lt/ (žr. Geroji patirtis).
Bedradarbiaukime! `` Šalia informatyvios, profesinio orientavimo politikos kūrėjams, praktikams ir visiems šia tema besidomintiems žmonėms skirtos Euroguidance svetainės, platinami specialūs naujienlaiškiai. Matydamas profesinio orientavimo srities specialistų entuziazmą bei įvairias iniciatyvas, Švietimo mainų paramos fondas kviečia visus profesinio orientavimo bendruomenės dalyvius pasidalinti savo gerąja patirtimi. Euroguidance interneto svetainė bei naujienlaiškiai – puikus būdas tapti labiau matomiems ir pasigirti savo pasiekimais. Siekiame bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis pusėmis ir prisidėti prie apgalvotus karjeros sprendimus priimančio žmogaus ugdymo.
``Bendraukime!
el. paštu euroguidance@smpf.lt
Tarptautinio mobilumo projektuose įgytų kompetencijų vertinimas. Ar tai svarbu? Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą programa kasmet skiria finansavimą šimtams tarptautinių švietimo projektų, kurių metu mokiniai ir studentai, mokytojai ir dėstytojai, specialistai ir įvairių profesijų darbuotojai turi galimybę susitikti su užsienio šalių kolegomis, susipažinti, bendrauti, keistis patirtimi, įgyti naujų įgūdžių ir gebėjimų, tobulinti savo kompetencijas.
Tarptautinis mobilumas suteikia galimybę skatinti asmeninį ir profesinį tobulėjimą bei prisideda prie tikro Europos švietimo ir mokymosi erdvės kūrimo. Europos mobilumo kokybės chartijoje ypač akcentuojamas mobilumo projektuose įgytas tiek formaliojo, tiek ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas, pripažinimas ir sertifikavimas. Vis dėlto, įvertinti ir pripažinti įgytas kompetencijas yra gana sudė-
tinga, kadangi didžiąją mokymosi mobilumo projektuose dalį sudaro (gana neplanuotai) savaiminio mokymosi veikla kasdieniniame besimokančiojo gyvenime, esančiame už įprasto gyvenimo ir mokymosi konteksto ribų. Naujų, mobilumo projektų metu įgytų kompetencijų vertinimas bei įsivertinimas padeda asmeniui geriau pažinti save, jis įgyja daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, tampa aktyvesniu ir labiau motyvuotu imtis naujų veiklų bei užduočių, siekti tolesnio profesinio tobulėjimo. Tačiau pastebėta, kad dauguma tarptautinių projektų dalyvių ar projektų organizatorių nesupranta vertinimo / įsivertinimo reikšmės ir svarbos, neturi gebėjimų bei įrankių įsivertinti įgytas kompetencijas. Kokią naudą ir galimybes asmeniui suteikia tarptautinio mobilumo projektuose įgytų kompetencijų įvertimas ir įsivertinimas? Kaip nustatyti ir įvertinti, ar įgyti įgūdžiai (socialiniai,
profesiniai) atitinka darbo rinkos poreikius? Kokie verslo reikalavimai (poreikiai) svarbūs tarptautinio mobilumo dalyviui ir kokios tarptautinio mobilumo projektuose įgytos kompetencijos aktualios darbdaviui? Į šiuos klausimus sieks atsakyti Švietimo mainų paramos fondo š. m. lapkričio 13 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, organizuojamos konferencijos „Mobilumo metu įgytų kompetencijų vertinimas“ dalyviai. Antroje renginio dalyje organizuojamuose mokymuose konferencijos dalyviai susipažins su Grundtvig projekto „Vilma“ metu sukurtais vertinimo / įsivertinimo įrankiais bei juos išbandys.
Švietimo mainų paramos fondas
Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais
Po konferencijos Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje http:// www.smpf.lt/ planuojama pateikti įvairių Mokymosi visą gyvenimą projektų metu sukurtų įrankių bei kitos medžiagos, susijusios su įgūdžių ir kompetencijų vertinimu.
Tarptautinėje konferencijoje „Daugiakalbystė Europoje“ pristatytas ir įvertintas Europos kalbų ženklu Lietuvoje apdovanotas projektas Šių metų rugsėjo 26–28 dienomis Limasolyje (Kipras) įvyko tarptautinė konferencija „Daugiakalbystė Europoje“. Tai buvo vienas iš beveik 500 renginių, skirtų paminėti Europos kalbų dieną. Konferencijoje vyko pirmosios „Europos kalbų žen-
klo“ apdovanojimų teikimo iškilmės, kuriose buvo apdovanoti penkių projektų, labiausiai prisidėjusių prie kalbų mokymo ir mokymosi skatinimo Europoje, rengėjai. Tarp geriausiais pripažintų projektų – ir Lietuvos atstovas – „Soros
International House“ projektas „Mokykis kelyje“. Devynias kalbas (lietuvių, vokiečių, anglų, ispanų, italų, lenkų, rumunų, turkų ir maltiečių) apimančio projekto dėmesio centre buvo kaimyninių šalių kalbų mokymasis.
11
Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais Komisijos narė A. Vassiliou įteikė „Europos kalbų ženklo“ apdovanojimus Penkiems geriausių projektų rengėjams iš Belgijos, Italijos, Lietuvos, Norvegijos ir Rumunijos apdovanojimus Limasolyje (Kipras) surengtoje konferencijoje „Daugiakalbystė Europoje“ įteikė Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou, atsakinga už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą. Siūlyti geriausius nacionalinius kalbų mokymosi projektus buvo pakviestos visos 32 šalys, dalyvaujančios ES mokymosi visą gyvenimą programoje (27 ES valstybės narės, 4 EEE ir EFTA šalys bei Turkija). Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo Miguelio Angelio Martinezo pirmininkaujama specialistų komisija, vadovaudamasi europinio masto ir tikslinės grupės kalbinių gebėjimų tobulinimo kriterijais, atrinko penkis geriausius projektus. Komisijos narė A. Vassiliou kalbėjo: „Nuoširdžiai sveikinu tiek atrinktų, tiek visų kitų puikių projektų rengėjus. Komisijai buvo labai sunku nuspręsti, kurie iš pateiktų projektų yra geriausi, nes visi jie buvo itin kokybiški. „Europos kalbų ženklo“ iniciatyva išryškino nuostabius projektus, kuriais įvairaus amžiaus žmonėms siūloma galimybė mokytis užsienio kalbų ir susipažinti su kitų šalių kul-
Lietuvių delegacija daugiakalbystės konferencijoje kartu su laureatais ir EK Vertimo raštu generalinio direktorato direktoriumi Ryčiu Martikoniu
tūromis. Tai, kad per pastaruosius dešimt metų programoje dalyvavo daugiau kaip 1 500 projektų, rodo, kad „Europos kalbų ženklo“ indėlis skatinant daugiakalbystę yra išties didžiulis.“ Kiekvienam iš 31 nominuoto projekto rengėjų buvo įteikta atminimo lentelė, o patys projektai pristatyti apdovanojimų proga išleistoje specialioje knygelėje („European
Language Label – Empowering People“). „Europos kalbų ženklo“ iniciatyvos, kuri pradėta kaip bandomasis projektas 1998–1999 m., o 2001 m. jau buvo įgyvendinama visoje Europoje, esmė – daugiakalbystės skatinimas. „Europos kalbų ženklo“ iniciatyvą Lietuvoje įgyvendina Švietimo mainų paramos fondas.
Europos kalbų dienai nuaidėjus: mokytis kalbų ir naudinga, ir madinga Europos kalbų dieną visa Europa švenčia jau daugiau nei dešimt metų. Šios gražios šventės tikslas – iškelti daugiakalbystę kaip vieną iš didžiausių Europos vertybių, įprasminti kalbų mokymosi įvairovę, pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms, skatinti įvairių kalbų mokymąsi bei kultūrų sklaidą Lietuvoje ir Europoje.
12
Šiemet Europos kalbų diena buvo gražiai įprasminta ir Lietuvoje. Rugsėjo 25 dieną Valstybės institucijų kalbų centras kartu su Švietimo
mainų paramos fondu, LR švietimo ir mokslo ministerija bei LR užsienio reikalų ministerija organizavo Europos kalbų dienos paminėjimo šventę. Renginys, kurio oficialus globėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybė, sutraukęs ne vieną šimtą įvairaus amžiaus lankytojų, vyko Vilniaus Rotušės aikštėje. Aktyviausi šventės dalyviai buvo užsienio šalių ambasados ir kultūrų centrai – jų šiemet suskaičiavome per dvidešimt. Šventės dalyvius pasitiko šaukiniai su sveikinimais įvairiomis pasaulio kalbomis,
renginio dalyvius ir svečius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sekretorius Virginijus Dastikas bei LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Koncerte įvairiomis kalbomis skambėjo dainos, eilės, svečiai ne tik žavėjosi nuoširdžiai trypiančiais šokėjais, bet ir patys noriai šoko graikišką sirtaki. Koncerto metu vyko teatralizuotas žaidimas – viktorina „Kalbirintas. Didžiojo lobio misija“, kurioje dalyvavę bei nugalėję žiūrovai buvo
apdovanoti vertingais prizais. Renginį vainikavo 2012 metų Eurovizijos konkurso dalyvio Donato Montvydo, nustebinusio daugiakalbiu repertuaru, pasirodymas. Kiekvienais metais jaučiama vis kitos kalbos „mados versmė“. Jeigu pernai
daugeliui buvo įdomi norvegų, tai šiemet „ant bangos“ yra kinų kalba. Viena aišku – mokytis kalbų yra tikrai madinga – ir ne tik tradicinių, tokių kaip anglų ar rusų kalba. Visi žinome, kokias galimybes mums atveria kalbos, tirpdančios sienas tarp tautų ir
išlaisvindamos šiuolaikinį žmogų. Kiekvienas asmuo, be savo gimtosios mokantis dar porą ar daugiau kalbų, turi neabejotinai didesnes karjeros galimybes, yra įdomus kitiems ir pritraukia sėkmę.
Švietimo mainų paramos fondas
Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais
Europos kalbų dieną – šurmulys Vilniaus Rotušės aikštėje
2012-aisiais – jau penktasis Švietimo mainų paramos fondo kokybės konkursas Tradiciškai kiekvienų metų pabaigoje Švietimo mainų paramos fondas apžvelgia ir įvertina darbo rezultatus. Todėl 2012 m. lapkričio mėnesį rengiamas Kokybės konkurso apdovanojimų renginys, kuriame bus paskelbtos geriausiai projektus įgyvendinusios organizacijos bei projektų dalyviai. Kokybės konkurso tikslas – išrinkti ir apdovanoti kokybiškiausius Mokymosi visą gyvenimą programos projektus, individualaus mobilumo dalyvius, geriausiai veikiantį profesinio
informavimo tašką bei papildomai rengiamų konkursų laureatus, parodant juos kaip geruosius pavyzdžius. 2013 m. Europoje paskelbti Europos pilietiškumo metais, todėl šiemet konkurso specialusis prizas bus įteiktas projektui arba dalyviui, kurio veikla labiausiai atitiko būtent šią temą. Kokybiškiausi projektai bus pristatyti Kokybės konkursui skirtame elektroniniame leidinyje, kuris bus skelbiamas Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje http://www. smpf.lt/.
Švietimo mainų paramos fondo kokybės apdovanojimas – kokybiškiausiems
13
Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais
Foto konkurso „3D: Dalyvauju. Džiaugiuosi. Dalinuosi“ nugalėtojai Šių metų gegužę visų 2009– 2011 m. finansuotų Leonardo da Vinci programos mobilumo, partnerysčių ir naujovių perkėlimo projektų dalyviai buvo pakviesti dalyvauti projektų nuotraukų konkurse šiomis temomis:
1. Mano profesijos nuotrauka
Mano profesijos nuotrauka; Europos pilietis; Linksmiausia projekto akimirka. Konkursui iš viso buvo pateiktos 68 nuotraukos. Nugalėtojai išrinkti balsuojant Facebook socialiniame tinkle bei apdovanoti vertingais prizais. Daugiausia balsų Facebook lankytojai skyrė šioms nuotraukoms: „Remontuojame įvairių markių automobilių variklius. Ne tik greitai ir pigiai, bet ir KOKYBIŠKAI“ Alytaus profesinio rengimo centro mobilumo projektas „International practice – greater career opportunities“ Nr. LLP-LDV-IVT-2010-LT-0486
14
2. Europos pilietis
3. Linksmiausia projekto akimirka
„Europos piliečio tikslas dažnai būna ne tik kita vieta, bet ir tų pačių dalykų pamatymas kitomis akimis“ Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos mobilumo projektas „Gestų kalbos vertėjai tiesia tiltus tarp dviejų kalbų“ Nr. LLP-LdV-PLM-2011-LT-0552
„Pratybų pertraukėlės metu, kartu su kolege iš Drezdeno riaušių policijos“ Lietuvos policijos mokyklos mobilumo projektas „Lietuvos policijos mokyklos specialistų, vedančių praktinius mokymus masinių neramumų kontrolės srityje, kvalifikacijos tobulinimas“ Nr. LLP-LdV-VETPRO-2010-LT-0465
Švietimo mainų paramos fondas nusprendė papildomai apdovanoti nuotrauką „Lietuva mano širdyje“
``Dar kartą sveikiname nugalėtojus ir visiems linkime smagių akimirkų dalyvaujant projektuose!
Klaipėdos turizmo mokyklos mobilumo projektas „Padavėjo profesinių kompetencijų tobulinimas Europietiškam svetingumui“ Nr. LLP-LdV-IVT-2010-LT-0365
Švietimo mainų paramos fondas
Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais
Būti Comenius asistentu populiaru 2012 m. rugsėjo 12–13 d. Lietuvoje lankėsi Euronews kanalo žurnalistai. Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje ir Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnazijoje buvo filmuojama iš kitų šalių atvykusių Comenius asistentų veikla. „Elmos“ progimnazijos asistentė, vokietė Eva Müller ir buvęs Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos asistentas ispanas Carlos Viscasillas Vasquez turėjo puikią galimybę pristatyti Comenius asistentų praktikos veiklą, papasakoti apie Lietuvą ir savo gimtąsias šalis, supažindinti Europos bendruomenę su savo pasiekimais ir ateityje numatomais darbais. Kanalas Euronews, remiamas Europos Komisijos, sukūrė laidų ciklą „Generation Y“, supažindinantį su dabartiniais Komisijos švietimo ir kultūros projektais bei ateities pasiūlymais jauniems žmonėms. Laidų ciklas pradėtas transliuoti šių metų kovo mėnesį. Iš viso bus nufilmuotos 24 serijos, kiekviena jų bus transliuojama dvi savaites keletą kartų per dieną. Laidos akcentuos švietimo ir
kultūros projektus, įgyvendinamus visoje Europoje, ir stengsis išryškinti, kokią įtaką tokie projektai turi kasdieniniam jaunų Europos žmonių gyvenimui.
Vyksta filmavimas
Laidas, nufilmuotas Lietuvoje, galima pamatyti Euronews kanalu arba internete http://www.euronews. com/2012/09/24/adventures-inteaching/.
15
Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais
Projektas „Nauji įgūdžiai naujam darbui“ Švietimo mainų paramos fondas nuo 2010 m. drauge su keturiolika kitų šalių Nacionalinių agentūrų įgyvendino sklaidos projektą „New skills network“, kuriuo skatinami įgūdžių tobulinimo ir jų atitikties darbo rinkos poreikiams projektai. Bendradarbiaujant buvo kuriama tinkama aplinka temai Nauji įgūdžiai naujam darbui plėtoti, dalijamasi gerąja šalių patirtimi įgūdžių tobulinimo, vertinimo ir jų atitikties darbo rinkos poreikiams srityje, skatinama sėkmingų projektų rezultatų sklaida ir remiamas projektų rengėjų bei sprendimus priimančių asmenų bendradarbiavimas.
Per šiuos trejus metus buvo atlikta situacijos analizė visose partnerių šalyse ir parengta temos svarbą apibendrinanti ataskaita, surinkta daugiau nei 300 ir įvertinta daugiau nei 100 Mokymosi visą gyvenimą programos projektų, 22 gerosios patirties pavyzdžiai. Taip pat suorganizuoti trys tarptautiniai seminarai ir baigiamoji konferencija, kuriuose dalyvavo daugiau nei 400 žmonių, parengtos keturios renginių ataskaitos su rekomendacijomis, sukurta projekto svetainė ir videofilmukas, parengti penki elektroniniai naujienlaiškiai ir lankstinukai, vis dar organizuojami apibendrinantys seminarai partnerių šalyse.
Projektui artėjant į pabaigą, buvo atlikta projekto dalyvių ir suinteresuotų šalių apklausa apie projekto aktualumą, pasiekimus ir pridėtinę vertę. Apklausos dalyviai nurodė, kad naujų įgūdžių įgijimo tema labai aktuali šiandieninei visuomenei, o įgyvendinus projektą ją buvo galima išplėtoti ir, perėmus gerąją kitų šalių patirtį, įtakoti tam tikrus pokyčius tiek savo organizacijose, tiek ir švietimo politikoje.
``Daugiau informacijos apie sklaidos projektą galite rasti internete http://www.newskillsnetwork.eu/.
„We Mean Business“ – Europos Komisijos iniciatyva jaunimo užsienio stažuotėms populiarinti Jaunų žmonių nedarbas Europos Sąjungoje nuo ekonominės krizės pradžios padidėjo daugiau kaip 50 %, todėl Europos Komisija itin daug dėmesio skiria jaunimo nedarbo mažinimo problemoms spręsti. 2012–2013 m. Komisija per Leonardo da Vinci ir Erasmus programas finan-
16
siškai parems iš viso 280 000 profesinių mokyklų moksleivių ir aukštojo mokslo įstaigų studentų stažuočių, skirdama joms papildomų lėšų. Papildomų stažuočių finansavimas suteiks galimybę daugiau jaunų žmonių atlikti praktikas užsienio šalių įmonėse. Atlikus apklausas paste-
bėta, kad tik nedaugelis įmonių žino, jog gali įdarbinti stažuotoją pagal Leonardo da Vinci ir Erasmus programą. Kampanijos „We Mean Business“ tikslas – pakeisti esamą padėtį bei parodyti įmonėms užsienio stažuočių privalumus. Iniciatyvai skirtas renginys rugsėjo 24 d. vyko Vilniuje.
Kaip teigia Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou, atsakinga už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą, Leonardo da Vinci praktika, skirta profesinių mokyklų mokiniams, pameistriams, absolventams bei jauniems darbuotojams, ir Erasmus praktika, skirta aukštųjų mokyklų studentams, yra viena iš ES švietimo ir mokymo programos sėkmės istorijų. Stažuotojai įgyja naujų žinių ir profesijos įgūdžių, pasitikėjimo savimi, gebėjimo dirbti komandoje, motyvacijos, bendravimo ir užsienio kalbų įgūdžių. Tokia patirtis didina jauno žmogaus konkurencingumą darbo rinkoje, padeda greičiau įsidarbinti. Stažuotės naudingos ir įmonėms, nes padeda pastebėti būsimus geriausius darbuotojus, kurių naujos idėjos ateityje galės padaryti didelę įtaką įmonių darbo našumui ir konkurencingumui. Europos praktikantai į darbo vietą atsineša naujų įgūdžių ir perspektyvų. Jų kalbų mokėjimas bei žinios apie savo šalies rinkas gali atverti duris būsimoms verslo galimybėms. Praktikanto priėmimas taip pat yra puiki galimybė patikrinti galimą darbuotoją. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, praktikantų priėmimas ir vienos arba kelių partnerių švietimo ir mokymo įstaigų bendradarbiavimas taip pat gali tapti puikiu būdu tobulinti mokymo programos turinį ir mokymo metodus bei padėti užtikrinti, kad absolventai turėtų darbo vietoje reikalingus įgūdžius.
Reda Sutkuvienė, VšĮ „Socialiniai paramos projektai“ salotų baro „Mano Guru“ generalinė direktorė tvirtina, kad stažuotojai iš užsienio jų organizacijai davė tik teigiamos patirties: „Vadovaudamiesi savo vertybėmis ir principais, tokiais kaip nuoširdumas, paprastumas, atvirumas naujiems iššūkiams ir lankstumas, prisijungėme prie Leonardo da Vinci projekto ir suteikėme praktikos vietas stažuotojams iš Italijos bei Prancūzijos. Tai buvo teigiama patirtis – jaunieji mūsų darbuotojai įgijo naujų žinių ir tarpkultūrinių įgūdžių, o stažuotės metu užsimezgę asmeniniai ryšiai vystomi iki šiol. Džiugu, kad ne tik užsieniečių, bet ir jaunųjų mūsų darbuotojų, priklausančių socialinės rizikos grupei, kalbiniai įgūdžiai gerokai patobulėjo. Dalyvavimas šioje programoje mus paskatino tapti lankstesniais, kantresniais ir atviresniais kitų kultūrų atstovams.“
tūra – visus priėmėme su didžiausiu malonumu. Kiekvienas stažuotojas įgyvendino bent po vieną projektą, kuris buvo priimtiniausias tiek jiems, tiek mūsų įmonei. Iš Prancūzijos atvykę stažuotojai nuolatos pildydavo įmonės duomenų bazes, surado daug naujų kontaktų, siūlė įmonės produkciją Prancūzijos įmonėms, asociacijoms ir pan. Puikiai įgyvendino LEADER+ projektą, skirtą vietos veiklos grupėms. Su Prancūzijos privačiomis ir valstybinėmis įmonėmis pasirašėme daug bendradarbiavimo sutarčių. Italijos stažuotojai daug dirbo su sporto stovyklomis Lietuvoje, viešbučių rezervacijomis, gidų paieška, lėktuvų bilietų rezervacija. Kiekvienas stažuotojas išmoko naudotis rezervacinėmis ir kalkuliacinėmis programomis, ruošti naujus kelionių maršrutus. Labai džiaugiamės turėdami galimybę dalyvauti tokioje programoje.“
Violeta Radziulytė, kelionių agentūros „Inter travel“ direktorė pasakoja, kad per pastaruosius dvejus metus įmonėje stažavosi apie dešimt žmonių iš Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos: „Kiekvienas stažuotojas yra individualus, su sava patirtimi ir kul-
Įmonės, norinčios priimti Leonardo da Vinci ir Erasmus stažuotojus daugiau informacijos apie galimybes ras iniciatyvos „We Mean Business“ interneto svetainėje http:// we-mean-business.europa.eu/lt/.
Švietimo mainų paramos fondas
Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais
Nauja magistro studijų rėmimo programa į Lietuvą studijuoti pakvietė gabius užsienio jaunuolius Nuo šių mokslo metų Švietimo mainų paramos fondas perėme koordinuoti Švietimo ir mokslo ministerijos programą, pagal kurią gabiems studentams iš Azer-
baidžano, Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano skiriama finansinė parama pilnoms magistro studijoms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.
Iš viso per dvejus šios programos metus konkurso būdu atrinkti ir į Lietuvą atvyko devyniolika studentų – aštuoni iš jų – 2011-ais metais, vienuolika studentų ma-
17
Džiaugiamės programų ir projektų rezultatais gistro studijas Lietuvos universitetuose pradėjo šiais mokslo metais. Į magistro studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojusiems užsieniečiams iš minėtų šalių numatyta dviejų rūšių parama – kasmėnesinė 1 300 litų stipendija bei išmoka studijų kainai padengti. Paramos pobūdis priklauso nuo kandidato šalies – studentams iš Ukrainos ir Baltarusijos skiriama stipendija ir nemokama studijų vieta, o studentams iš Azerbaidžano ir Kazachstano skiriama tik mėnesinė stipendija. Parama skiriama visam studijų laikotarpiui.
2012 metais skirta parama iš viso vienuolikai studentų: po tris studentus iš Azerbaidžano, Ukrainos ir Baltarusijos bei dviem studentams iš Kazachstano. Atrenkant pretendentus buvo vertinami bakalauro studijų rezultatai, studijų kalbos mokėjimas ir mokslo pasiekimai. Tikimasi, kad finansinė parama padės į mūsų šalį pritraukti motyvuotus, gabius jaunus žmones, kurie studijuodami drauge su bendrakursiais leisis mokslinių siekių keliu, įsitrauks į mokslinių tyrimų projektus, bendradarbiaus šiuo metu kuriamuose mokslo, studijų ir verslo slėniuose.
ŽAIDIMAS „KODAS: EUROPASS“ – ATEIK! ŽAISK! LAIMĖK! „Kodas: EUROPASS“ kviečia išbandyti savo jėgas kelionėje-viktorinoje apie Europą. Šis žaidimas – tai virtuali kelionė po Europą, kuriame moksleiviai ir studentai turės atsakyti ir į linksmus, ir į pakankamai keblius klausimus apie studijų, stažuočių ar darbo galimybes Europoje.
Pirmasis žaidimo etapas vyko nuo 2011 m. spalio 18 d. iki gruodžio 15 d. ir sulaukė itin didelio žaidėjų dėmesio. Antrasis etapas vyko nuo 2012 m. kovo 1 d. iki gegužės 30 d. Iš viso „Kodas: EUROPASS“ žaidime dalyvavo daugiau nei 41 tūkstantis žaidėjų iš visos Lietuvos.
18
Dalyvauti žaidime „Kodas: EUROPASS“ gali visi norintys, užsiregistravę svetainėje http://www.kodaseuropass.lt/ arba socialiniame tinkle Facebook.
Europass projektas yra svarbus tiek studentams, tiek baigusiems mokslus ir ieškantiems darbo Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse. Standartizuoti dokumentai labai palengvina ne tik bendradarbiavimą tarp institucijų skirtingose šalyse, bet ir padidina jais besinaudojan-
čiųjų galimybes aiškiai įvardyti savo kompetencijas. Europass projektas ES šalyse įgyvendinamas nuo 2005 m. Šį projektą Lietuvoje įgyvendina Švietimo mainų paramos fondas.
Šiaurės ir Baltijos šalių nacionalinių agentūrų darbuotojų bendradarbiavimas Didžiausią švietimo projektų administravimo patirtį Lietuvoje turinčio Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai teikė paraiškas ir patys tapo mobilumo projektų dalyviais pagal Šiaurės ministrų tarybos finansuojamas mobilumo programas. Švietimo mainų paramos fondo Profesinio mokymo programų skyriaus darbuotojai, administruojantys Leonardo da Vinci programos projektus, vyko į pažintinius vizitus: birželio mėnesį į Islandijos nacionalinę agentūrą, rugsėjį – į Suomijos nacionalinę agentūrą. Vizitų Islandijoje ir Suomijoje metu susipažinta su nacionalinių agentūrų struktūra, darbuotojais bei jų funkcijomis, lankomų šalių švietimo sistemomis. Pasidalinta nacionalinių agentūrų patirtimi apie vykdomas profesinio mokymo projektų rezultatų sklaidos ir naudojimo veiklas, apie aktyvų suinteresuotų šalių įtraukimą į projektų rezultatų naudojimą organizacijos, sektoriaus ir nacionaliniu lygmeniu. Diskutuota apie nacionalinių agentūrų, nacionalinės valdžios, socialinių partnerių ir profesinio mokymo institucijų bendradarbiavimą, apie kokybiškų projektų inicijavimą, pagalbą paraiškų teikėjams, suinteresuotų šalių įtraukimą. Islandijoje vyko susitikimai Islandijos švietimo, mokslo ir kultūros ministerijoje, Švietimo ir mokymo aptarnavimo centre (angl. Education and Training Service Centre), profesinėje mokykloje „Borgarholtsskóli – Comprehensive Secondary School in Iceland“, organizacijoje „IDAN, Vocational Education and Training Centre“, kuriose buvo pristatyti projektai ir jų rezultatų sklaida bei panaudojimas, bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis.
Švietimo mainų paramos fondas
Mokomės bendradarbiaudami
Profesinio mokymo programų skyriaus darbuotojai semiasi patirties Helsinkyje
Suomijoje vyko susitikimai profesinėje mokykloje „Helsinki City College of Social and Health Care“ (http:// www.hel.fi/hki/hesote/fi/), kurioje mokosi apie 1 800 būsimų slaugytojų, masažuotojų, gydytojų ortodontų padėjėjų, farmacininkų padėjėjų, medicininės įrangos priežiūros specialistų, kitų socialinio ir sveikatos sektoriaus darbuotojų bei profesinio mokymo centre „Omnia“ (http:// www.omnia.fi/), kuriame veikia profesinė mokykla, suaugusiųjų mokymo centras, pameistrių rengimo ir 17–24 m. bedarbio jaunimo profesinio mokymo centrai. Šių institucijų politika – skatinti mokinius bei mokytojus dalyvauti tarptautiniuose projektuose, suteikti galimybes tobulinti profesinius įgūdžius, gilinti profesinio parengimo žinias, semtis patirties užsienio šalyse. Mokyklose pristatyti įgyvendinami ir jau pasibaigę nacionaliniai mobilumo bei tarptautiniai Leonardo da Vinci programos projektai, jų rezultatų sklaida bei naudojimas, mokyklų bendra-
darbiavimo su užsienio organizacijomis patirtis. Situacija darbo rinkoje ir bedarbystės problemos šalyje paskatino stiprinti profesinio rengimo sritį, todėl neatsitiktinai profesinis švietimas Suomijoje yra prioritetinė sritis valstybiniu mastu jau dešimt metų. Studijos šalies profesinėse mokyklose yra gana aukšto lygio, o siūlomos programos ir paruošimo bazė pritraukia daug moksleivių. Neretai stojančiųjų į profesines mokyklas konkursas būna didesnis, nei į bendrojo lavinimo vidurines mokyklas. Suomijoje iš viso veikia 150 profesinio mokymo institucijų, kurios tiesiogiai pavaldžios savivaldybėms (jų šalyje priskaičiuojama apie 300). Šalyje populiarus mokymosi darbo vietoje – pameistrystės – modelis (dažna suaugusiųjų švietimo forma), o ugdymo turinys neatsiejamas nuo praktinių užsiėmimų visų studijų metu. Vizitų metu susitarta dėl glaudesnio Islandijos, Suomijos ir Lietuvos nacionalinių agentūrų bendradarbia-
19
Mokomės bendradarbiaudami vimo, stiprinant dvišalius patirties mainus bei skleidžiant gerąją patirtį kitose Šiaurės ir Baltijos šalyse. Fondo komunikacijos specialistai taip pat teikė paraišką ir gavę finansavimą iš Šiaurės ministrų tarybos birželio mėnesį dalyvavo Švedijos bei Islandijos nacionalinių agentūrų organizuotuose pažintiniuose vizituose. Vizitų tikslas – gerosios patirties mainai, įgyvendinant viešojo sektoriaus institucijų komunikacijos strategijas. Vizitų metu aptarti agentūrų darbo principai bei su jais susiję aktualūs klausimai: lietuvių delegacija kartu su Šiaurės šalių nacionalinių agentūrų vadovais ir specialistais kalbėjosi ne tik apie kasdienius darbus, bet ir apie veiklas, kurių pagrindu gali būti įgyvendinami bendri projektai. Fondas šalia švietimo programų taip pat administruoja Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą projektą „Study in Lithuania“, taigi specialistams buvo aktualu sužinoti, kaip panašūs projektai administruojami Švedijoje ir Islandijoje. Susitikimuose su Švedijos instituto atstovais, atsakingais už „Study in Sweden“ veiklą bei Islandijos valstybinio universiteto atstovais, administruojančiais „Study in Iceland“,
Komunikacijos specialistai ir jų kolegos iš Islandijos
diskutuota apie tokių projektų svarbą, aukštųjų mokyklų įsitraukimo motyvus bei taikomas viešinimo priemones. `` Šie pažintiniai vizitai buvo finansuojami pagal Šiaurės ministrų tarybos administruojamą mobilumo programą „Nordic-Baltic mobility programme for public administration“. Daugiau informacijos apie programą galite rasti http://www.norden.ee/en/about-us/funding/mobility-programme-forpublic-administration/.
ŠMPF prisijungė prie JPP „Kurk Lietuvai“ iniciatyvos
20
Švietimo mainų paramos fondo komunikacijos skyriuje nuo rugsėjo mėnesio pradėjo dirbti programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis, jaunasis profesionalas Tautvydas Tamulevičius. Vaikinas, turintis įmonių administravimo ir rinkodaros bei reklamos komunikacijos bakalauro diplomus, šiuo metu dirba „Study in Lithuania“ projekte. „Aišku, kad patinka. Man svarbu, kad manimi pasitiki. Jau turiu konkrečių užduočių – vienos buvo paskirtos, kitas pats sugalvojau. Sudėtingiausia atsiminti visus fondo darbuotojus. Kartais su tuo pačiu žmogum pasisveikinu du–tris kartus, nes nenoriu prašauti ir nepa-
sisveikinti visai“, – pirmąsias savaites fonde apibūdino specialistas. Pastaruosius trejus metus Tautvydas praleido mokydamasis rinkodaros Jungtinėje Karalystėje ir neakivaizdžiai Vilniaus universitete siekdamas žurnalistikos bakalauro laipsnio, kurį planuoja gauti pavasarį. „Jau įpratau griežtai paskirstyti savo laiką ir nuolat dėliotis prioritetus“, – sako vaikinas, mėgstantis griežtą darbotvarkę. Vilniuje jis jau užsirašė į prancūzų kalbos kursus ir laipiojimo uolomis treniruotes. „Sekasi blogai – daugiau laiko praleidžiu ant tatamio, nei ant laipiojimo
Tautvydas Tamulevičius
sienos, bet velniškai smagus reikalas“, – šypteli. Emigrantus skaičiuojant šimtais tūkstančių, ir temą eskaluojant visose žiniasklaidos priemonėse, jaunasis profesionalas emigracijos problema nelaiko, tačiau turi stiprią motyvaciją, kuri pargynė atgal į Lietuvą: „Patirtis, įgyta gyvenant kitose šalyse – neįkainojama. Yra dalykų, kurių Lietuvoje neišmoksi – ne tik akademine prasme, nes trūksta kai kurių studijų programų, bet ir kultūriniu aspektu. Patekus į visiškai kitokią aplinką, kur bendrauji su kitokiais žmonėmis ir susiduri su kitokiais papročiais, tau atsiveria
akys: nėra vieno „geriausio“ būdo gyventi. Yra daug būdų. Ir geras tas, kuris tau leidžia gerai jaustis ir netrukdo kitiems. O į Lietuvą visuomet norėjau grįžti – išvykęs buvau tik dėl kvalifikacijos. Gal paskutiniais metais, jau apsipratęs ir šio to pasiekęs, pradėjau dvejoti, bet namai yra čia. Namai yra tik vieni, ir tik vienintelėje vietoje pasaulyje gali jaustis visiškai savas. Na, bent jau aš taip manau. Todėl grįžau siekti karjeros čia.“ Į Europos Sąjungos finansuojamą ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ administruojamą programą Tautvydas pateko kartu su dar devyniolika studijas užsienyje baigusių Lietuvos piliečių,
kurie mokėsi ir gyveno įvairiose pasaulio šalyse nuo trejų iki dvidešimties metų. Dabar šie jaunieji profesionalai išsibarstė po įvairias ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas, kur dirba aplinkosaugos, švietimo, kultūros, finansų, krašto apsaugos, socialinės gerovės skatinimo, ES paramos koordinavimo bei kitose srityse, kuriose pritaiko savo įgūdžius bei žinias. Projekto trukmė – dvylika mėnesių, jo metu dalyviai rotacijos būdu dirbs keliose institucijose. Po rotacijos ŠMPF Tautvydas kraustysis į Finansų ministeriją ir dirbs su informacijos apie Europos Sąjungos paramos fondais sklaida.
Baltijos šalių patirtis Rugsėjo 5–7 dienomis Estijos Kuressaare mieste vyko Baltijos šalių nacionalinių agentūrų susitikimas, organizuojamas nuo 2007 m. įvairiose šalyse. Susitikime dalyvavo Švietimo mainų paramos fondo (LT), Akademinių programų agentūros (LV), Valstybinės švietimo vystymo agentūros (LV) bei Archimedes fondo (EE) darbuotojai, jame buvo pasikeista darbo patirtimi ir gerąja praktika. Dalyviai, su-
Švietimo mainų paramos fondas
Mokomės bendradarbiaudami
sibūrę į mažesnes grupeles, aptarė bendrus projektus – jų eigą, rezultatus, bendradarbiavimo galimybes ateityje, kuriant dar daugiau bendrų veiklų. Įvairių programų koordinatoriai turėjo galimybę pasidalinti patirtimi bei diskutuoti aktualiais projektų organizavimo klausimais, aptarti kasdieniniame darbe iškylančias problemas ir sužinoti, kaip jas sprendžia kolegos iš kaimyninių šalių.
Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai studijuoja projekto „Lyderių laikas 2“ įgyvendinamoje „Švietimo lyderystės“ magistrantūroje ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, projekto „Lyderių laikas 2“ „Švietimo lyderystės“ magistrantūros studijų programoje kartu su nacionalinio, savivaldybių ir vietos lygmens darbuotojais studijuoja ir
keturi Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai. Visi besimokantieji sėkmingai įveikė specialią projekto organizatorių (Švietimo aprūpinimo centro) ir jo partnerių (Mokyklų tobulinimo centro ir ISM Vadybos
ir ekonomikos universiteto) organizuotą atranką. „Švietimo lyderystės“ programos paskirtis – parengti aukštos kvalifikacijos švietimo vadybos profesionalus-
21
Mokomės bendradarbiaudami lyderius, gebančius kurti ir įgyvendinti mokymosi lyderystei misiją įvairaus tipo ugdymo įstaigose ir švietimo valdymo bei savivaldos institucijose, t. y. pasiekti visapusiškų lyderystės raiškos švietimo kontekste rezultatų: sėkmingo mokinių ir bendruomenių mokymosi.
Apie projektą „Lyderių laikas“ `` Pagrindinis projekto „Lyderių laikas“ tikslas – suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus. Jis skirtas visos Lietuvos švietimo specialistams, žmonėms, besidomintiems lyderyste, bendrojo lavinimo mokyklų direktoriams ir pavaduotojams, metodinių grupių pirmininkams, aktyviems mokytojams, socialiniams pedagogams, bibliotekininkams, švietimo skyrių specialistams, pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų dėstytojams bei visiems jauniems žmonėms, ketinantiems siekti karjeros švietimo sistemoje. Projektą vykdyti pavesta Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiam Švietimo aprūpinimo centrui (ŠAC). Daugiau informacijos apie projektą „Lyderių laikas“ rasite interneto svetainėje http://www.lyderiulaikas.smm.lt/.
Mokomės būti socialiai atsakingi Socialinis atsakingumas visų pirma yra moralinio nusiteikimo, o ne investicijų reikalaujanti sritis, ir tai puikiai įrodo fondo darbuotojų veikla. ŠMPF jau nuo 2008-ųjų rūpinasi aplinkosauga: darbuotojai skatinami žengti pirmuosius žingsnius – nespausdinti pranešimų visiems fondo organizuojamiems renginiams, o kiek įmanoma daugiau informacijos talpinti internete. Fondo organizuojamų renginių dalyviai raginami spausdinti tik tuos dokumentus, kurių iš tiesų reikia, o fondo darbuotojų elektroninio pašto parašą papuošė ženklas, kviečiantis pagalvoti, ar būtina spausdinti kiekvieną laišką. Taip pat fondo darbuotojai rūšiuoja atliekas – šią iniciatyvą palaiko ir kitos įstaigos, įsikūrusios Švietimo aprūpinimo centro pastate. Fondo darbuotojai organizuoja Kalėdines labdaros akcijas – dar-
22
buotojų paaukoti daiktai bei pinigai perduodami vaikų globos namų auklėtiniams, Vilniaus Santariškių konsultaciniam mokymo centrui, nepasiturinčioms ar neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Taip pat fondo darbuotojai su šeimomis ir draugais yra aktyvūs akcijos DAROM dalyviai, prisidedantys prie šios iniciatyvos kiekvienais metais.
– Šiuo metu ieškome naujo darbuotojo...
– Kitą kartą skelbime nurodyk, kad gyvenimo aprašymus siųstų Europass CV forma. Pamatysi, kaip bus lengva išsirinkti!
– Aš buvau nustebusi, kaip greitai pavyko išsirinkti tinkamiausius kandidatus. Visi CV buvo parengti pagal vieningą šabloną – taip žymiai lengviau surasti reikiamą informaciją!
– Gavome 300 CV! Visi tokie skirtingi, nežinau, kaip reikės išsirinkti...
Po kelių mėnesių...
Tu žinai, vykdydami paskutinę atranką paprašėme gyvenimo aprašymus pateikti Europass CV forma. Gavome daugiau nei 300...
– Na ir?
Švietimo mainų paramos fondas
– Kaip sekasi?
``Europass CV – lengva užpildyti, patogu skaityti! http://www.smpf.lt/europass/.
23
Gerbiami skaitytojai, 1.
Šį kartą siūlome kryžiažodį, kuriam išspręsti reikės šiek tiek Jūsų žinių apie suaugusiųjų švietimui skirtą Grundtvig programą. Nepamirškite atidžiai perskaityti straipsnio apie programą šiame leidinyje. Iškirpkite paskutinį leidinio puslapį ir atsiųskite adresu: Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius, arba nuskanuokite ir atsiųskite el. paštu: info@smpf.lt iki 2012 m. gruodžio 14 d. Iš teisingai išsprendusiųjų kryžiažodį burtų keliu bus išrinkti trys laimingieji, kuriuos apdovanosime prizais.
4
2.
2
3.
1
4.
9
5.
3
7.
6
8.
5
9.
8
10.
13
7
Kaip vadinasi Grundtvig veikla, kurios metu senjorai gali neatlygintinai dirbti kitoje šalyje? Senjorų ....................................................... . Viena iš programoje Grundtvig galinčių dalyvauti asmenų grupių. Kiek šalių Lietuvos senjorai aplankė ir ten savanoriavo (skaičius žodžiais)? Mokslo, profesinės veiklos sritis, kurioje savanoriavo KTU „Žemynos“ klubo senjorai? Šalis, kurioje Lietuvos senjorai dirbo senelių namuose. Šalis, su kurios senjorais bendradarbiavo Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“. Šalis, kurioje lietuviai senjorai dirbs su neįgaliais vaikais. Ilgiausiai trunkanti Grundtvig programos veikla? Grundtvig asistentų .............................................. ..................................................................... . N.F.S. Grundtvigo, kurio garbei pavadinta suaugusiųjų švietimo sektorinė paprogramė Grundtvig, tėvynė. Kaip pavadinti teminiai 2012 m. Europos metai? Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų ........................................................... metai.
Atsakymas iš raidžių: 1
11
12
6.
Linkime sėkmės, sprendžiant šio numerio užduotį!
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.
10
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ Švietimo mainų paramos fondo informacinis leidinys
2012 m. lapkritis, Nr. 11 Leidėjas Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5) 261 0592, faksas (8 5) 249 7137 El. paštas info@smpf.lt, www.smpf.lt Tiražas 500 egz. © Švietimo mainų paramos fondas, 2012 m. Rengėjas Švietimo mainų paramos fondas Maketavo ir spausdino UAB „Lodvila“
Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.