3L11 MVGP laikraštis Nr. 12 by Karolis

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ Švietimo mainų paramos fondas

2013 m. kovas, Nr. 12

MES – AKTYVŪS EUROPOS PILIEČIAI? Europos Sąjunga kiekvienais metais atkreipia dėmesį į Europos visuomenei svarbias sritis – 2011-ieji paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais, 2012-ieji – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Europos Komisija 2013 m. paskelbė Europos piliečių metais. Europos piliečių metus mini ir Švietimo mainų paramos fondas, pilietiškumo temai skirdamas šį „Mokomės visą gyvenimą“ numerį bei kviesdamas į teminę konferenciją. Įgyvendinant Europos metų iniciatyvą, bus siekiama pabrėžti ES piliečių teises ir būdus jomis pasinaudoti,

Nuotrauka iš projekto „TAPK“

miamas mobilumas mokymosi tikslais, skatinama europinė dimensija, pilietiškumo ugdymas, Europos piliečių tarpusavio supratimo stiprinimas, piliečių galimybių veikti kartu ir dalyvauti kuriant artimesnę, kultūrų įvairovės pagrindu suvienytą ir praturtintą Europą. Keleto Mokymosi visą gyvenimą programos projektų,

2013-ieji – Europos piliečių metai

Daugiau šiame numeryje:

``Minime Europos piliečių

2 psl.

metus

`` 2013-ieji – Europos piliečių metai `` (Ne)suvokta Europos pilietybė: ar jaučiamės esantys Europos piliečiais? `` Europos Sąjungos piliečių teisės – kokios jos?

www.europa.eu/citizens-2013 galimą ES teisių poveikį bei skatinti piliečių dalyvavimą ES demokratiniame gyvenime.

susijusių su pilietiškumo tema, pristatymai pateikiami šiame leidinyje.

Prisidėdamas prie gražios šių metų 2013-ieji piliečių metai Europos Sąjungos pilietybė buvo– Europos EK iniciatyvos Švietimo mainų paįtvirtinta 1992 m. Mastrichto sutartimi ramos fondas skatina aktyviai dawww.europa.eu/citizens-2013 suteikiant visiems Europos Sąjungos lyvauti Mokymosi visą gyvenimą piliečiams papildomų teisių. Ir nors programos veiklose ir tapti aktyviais šios teisės egzistuoja jau 20 metų, Europos piliečiais. vis dar kyla nemažai kliūčių jomis Europietišku identitetu, bendromis pasinaudoti. Pastaraisiais metais atvertybėmis, istorija, pagarba kullikti Eurobarometro tyrimai atskleidė, tūrų bei kalbų įvairovei skatinsime kad nors dauguma Europos Sąjungos piliečių supratimą, kad MES esame piliečių yra girdėję ES pilietybės Europos Sąjungos šeimininkai. sąvoką, visgi daugelis jų nežino, ką ji „Piliečiai turi tiesiogiai dalyvauti kureiškia ir kokias galimybes suteikia. riant stipresnę ir politiškesnę EuroŠvietimo mainų paramos fondas, įgypos Sąjungą. Štai kodėl 2013-ieji vendindamas Mokymosi visą gyveyra Europos piliečių metai – metai, nimą programą ir kitas su mokymusi skirti jums ir jūsų, kaip europiečių, ir švietimu susijusias iniciatyvas taip teisėms.“ pat prisideda prie Lietuvos gyventoViviane Reding, teisingumo, pagrindinių teisių ir jų europinio tapatumo puoselėjimo. pilietybės reikalų eurokomisarė Įgyvendinamuose projektuose re-

``Piliečių Europa per

mokymąsi visą gyvenimą

8 psl.

`` Pilietiškumo ugdymui skirti projektai `` Judėjimo laisvė ir mobilumas mokymosi tikslais: kur ieškoti informacijos? `` Švietimo mainų paramos fondo projektai ir renginiai `` Studentas iš Lietuvos atrado savąją Kiniją

``Lietuvos pilietis – Europos pilietis

17 psl.

`` Ar Lietuva – aktyvių piliečių šalis? `` Projekto „TAPK“ pasiekimai ugdant pilietinę visuomenę

``Artėja pirmininkavimas ES Tarybai

22 psl.

`` Kas yra pirmininkavimas ir ką tai reiškia Lietuvai?

minime europos piliečių metus

2013-IEJI – EUROPOS PILIEČIŲ METAI: „KALBAMĖS APIE EUROPĄ. IR APIE TAVE.“ „Per 20 metų po ES pilietybės įvedimo pasiekta daug. Laikas apmąstyti, ką nuveikėme ir ko tikimės ateityje, – teigė už teisingumą ir pilietybę atsakinga Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Žmonės iš Europos tikisi konkrečių rezultatų.<...> Norime ir toliau rūpintis piliečių teisėmis, todėl visus metus skiriame patiems svarbiausiems Europos projekto dalyviams – savo piliečiams. Europos piliečių metai – tai galimybė jus išklausyti ir išgirsti, ko norite ir kaip galime toliau kartu kurti Europos Sąjungą.“

Kuo ES piliečiai geriau išmano savo ES užtikrinamas teises ir kuo labiau jomis naudojasi, tuo tai naudingiau jiems patiems, o kartu ir ES ekonomikai bei visuomenei. Informuoti piliečiai supranta, kad Europos Sąjungos veikimas priklauso ir nuo jų, tad jie bus skatinami visais lygmenimis dalyvauti ES demokratiniame gyvenime. Taigi suformuota 2013-ųjų – Europos piliečių metų – vizija. Europos piliečių metai bus proga Europos Sąjungos žmonėms: • sužinoti apie savo, kaip ES piliečio, teises ir galimybes, visų pirma apie teisę gyventi ir dirbti bet kurioje ES šalyje; • dalyvauti diskusijose apie kliūtis naudotis šiomis teisėmis ir teikti konkrečius pasiūlymus, kaip šias kliūtis pašalinti; • dalyvauti pilietiniuose forumuose ES politikos ir kitais klausimais; • pasirengti balsuoti 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose ir dalyvauti ES demokratiniame gyvenime.

2013-ieji – Europos piliečių metai www.europa.eu/citizens-2013

Visus metus visose ES šalyse vyks įvairūs teminiams metams skirti renginiai ir projektai. Per Europos piliečių metų renginius bus aiškinama, kokios tiesioginės naudos žmonės gali gauti naudodamiesi ES piliečių teisėmis ir kokios su tuo susijusios politikos kryptys bei programos šiuo metu vykdomos. Be to, visus metus su piliečiais bus aptariama Europos Sąjungos ateities vizija ir jų kasdieniam gyvenimui pagerinti būtinos reformos. Daugelį renginių organizuos patys piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos.

``Europos piliečių metams

skirtų renginių kalendorių, nuorodas į piliečių ir politikų diskusijas bei kitą aktualią informaciją galima rasti teminiams metams skirtame tinklalapyje adresu http://europa.eu/citizens-2013/lt

Europos piliečių metų iniciatyvą Lietuvoje koordinuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

``Apie Lietuvoje vykstančius

teminiams metams skirtus renginius informacijos galima rasti internete adresu www.euro.lt

Informacija parengta pagal Europos Komisijos Europos piliečių metams skirtos interneto svetainės http://europa.eu/ citizens-2013/lt informaciją

EUROPOS PILIETIS: AKTYVUS, MOBILUS, BESIMOKANTIS VISĄ GYVENIMĄ Švietimo mainų paramos fondas kartu su Europos Parlamento Informacijos biuru Lietuvoje bei Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuru 2013 m. kovo 27 d. organizuoja Europos piliečių metams skirtą konferenciją „EUROPOS PILIETIS: AKTYVUS, MOBILUS IR BESIMOKANTIS VISĄ GYVENIMĄ“. Konferencijos metu bus diskutuojama apie ES pilietybės teikiamas galimybes bei iššūkius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ES piliečių teisei

laisvai judėti, pristatyta„Europos piliečių iniciatyva“, pasirengimo dalyvauti mobilumo programose veiksniai bei analizuojamas jų poveikis dalyviams. Diskusijoje „Ką reiškia būti aktyviu Europos piliečiu?“ Mokymosi visą gyvenimą programos projektų dalyviai ir visuomenės veikėjai ne tik pasidalins asmenine patirtimi, bet ir ieškos atsakymo į klausimą „Kas yra ir koks turi būti Europos pilietis?“ Tikimės, kad renginio metu išsakytos mintys ir pateikta informacija padės

konferencijos dalyviams sužinoti galimybes naudojantis ES teisėmis, paskatins aktyviau dalyvauti formuojant Europos Sąjungos politiką, pagerins Mokymosi visą gyvenimą programos projektų kokybę ir dalyvių pasirengimą dalyvauti mobilumo veiklose. Konferencija skirta visų švietimo lygių atstovams, įgyvendinantiems Mokymosi visą gyvenimą programos projektus ir dalyvaujantiems mobilumo veiklose.

EUROPOS PARLAMENTO INFORMACIJOS BIURAS LIETUVOJE Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje (EPIB) yra Europos Parlamento (EP) Komunikacijos generalinio direktorato padalinys. Pagrindinis EPIB veiklos tikslas – informuoti Lietuvos visuomenę, žiniasklaidą ir nuomonės formuotojus apie Europos Parlamento galias ir sprendimus bei atskleisti EP įtaką Europos Sąjungos teisėkūros procesui ir vaidmenį europietiškų vertybių sklaidoje. Siekdamas šių tikslų EPIB plėtoja ryšius su žiniasklaida, vykdo įvairius projektus, skirtus plačiajai visuomenei bei jos atskiroms grupėms (žiniasklaidai, jaunimui, mokytojams, dėstytojams ir kitiems viešosios nuomonės lyderiams bei interesų grupėms). Kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje (EKA), EP Informacijos biuras koordinuoja Europos informacijos centro veiklą, taip pat plėtoja ir palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos Respublikos institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Be to, EPIB teikia

informaciją EP Pirmininko kabinetui, komitetams bei kitoms EP tarnyboms apie Lietuvos visuomenines ir politines aktualijas.

2012 metų EPIB veikla skaičiais Surengti 7 seminarai Lietuvoje ir Briuselyje, 6 konferencijos, 6 diskusijos, 5 paskaitos, 1 protmūšis, kuriuose iš viso dalyvavo daugiau kaip

Švietimo mainų paramos fondas

minime europos piliečių metus

1 200 žmonių. Europos dienos šventės mugėje apsilankė apie 200 000 vilniečių ir svečių, EP „LUX“ kino apdovanojimui skirtuose 7-iuose seansuose dalyvavo daugiau kaip 850 žiūrovų. Į 15 „Euroscola“ konkursų pakviesta daugiau kaip 1 000 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų, iš jų 45 mokyklos (1 100 moksleivių) finaluose varžėsi dėl kelionės į Europos Parlamentą. Į Strasbūrą išvyko 360 moksleivių kartu su 30 mokytojų. 37 žurnalistai stebėjo EP plenarines sesijas Strasbūre, o 38 – dalyvavo seminaruose Briuselyje.

``Daugiau informacijos apie EPIB veiklą galima rasti tinklalapyje www.europarl.lt

minime europos piliečių metus

(NE)SUVOKTA EUROPOS PILIETYBĖ: EUROBAROMETRAS „EUROPOS SĄJUNGOS PILIETYBĖ“ 2013 m. vasario mėnesį Europos Komisija paskelbė Europos pilietybės tyrimo ataskaitą. Tyrimas buvo atliekamas 27 Europos šalyse siekiant išsiaiškinti, kiek Europos piliečiai yra susipažinę su savo teisėmis ir kaip jie suvokia savąją – Europos – pilietybę. Vykdant tyrimą telefonu buvo apklausti 25 584 ES gyventojai iš įvairių demografinių ir socialinių grupių. Naujojo Eurobarometro tyrimo duomenimis, dvidešimt metų po ES pilietybės įvedimo europiečiai iš esmės žino, kad, kaip ES piliečiai, jie turi tam tikrų teisių, tačiau ne visada gali tiksliai nurodyti kokių. 81 % respondentų nurodė žiną, kad jie yra ne tik savo šalies, bet ir Europos Sąjungos piliečiai. Tačiau tik 36 % apklaustųjų teigė esą gerai informuoti apie ES pilietybės suteikiamas teises. Žinomiausios teisės – teisė į laisvą judėjimą ir teisė kreiptis į ES institucijas. Jas atitinkamai paminėjo 88 ir 89 % apklaustų europiečių. Du trečdaliai (67 %) respondentų laikėsi nuomonės, kad laisvas žmonių judėjimas Europos Sąjungoje jų šaliai yra ekonomiškai naudingas. Eurobarometro tyrimo „Europos Sąjungos pilietybė“ respondentų klausta apie jų, kaip ES piliečių, statusą ir teises. Apibendrinant galima teigti, kad respondentai žinojo daugumą savo teisių, be kita ko, teisę kreiptis į ES institucijas (ją paminėjo 89 % respondentų), nediskriminavimo dėl tautybės teisę (82 %), teisę į konsulinę apsaugą (79 %) ir teisę da`` „Man būti Europos piliečiu pirmiausia reiškia nevaržomą laisvę keliauti, ypač kai patekome į Šengeno erdvę. Kitas dalykas – lengviau susirasti darbą kitose šalyse, kad ir toje pačioje Europos Komisijoje ar kitose institucijose; taip pat apima ir didesnis saugumo jausmas, kai pagalvoji, kad esi Europos pilietis. Taip pat – geresnės perspektyvos mūsų vaikams – studijuoti užsienyje, susirasti geriau apmokamą darbą.“ Tomas, valstybės tarnautojas, 36 m.

lyvauti Europos piliečių iniciatyvoje (73 %). Kiek daugiau nei trečdalis respondentų (36 %), t. y. 5 procentiniais punktais daugiau nei 2007 m., jautėsi esą gerai informuoti apie savo teises. Tačiau tik 24 % žinojo, ką daryti ir kur kreiptis, jei jų, kaip ES piliečių, teisės yra pažeidžiamos.

na ir Lietuva) gyventojų, negu 15 ES senbuvių gyventojų (atitinkamai 89 ir 79 % apklausos dalyvių). Daugiausia apie ES pilietybę žinančių gyventojų – Rumunijoje (95 %), Italijoje (93 %), Slovakijoje (91 %), Bulgarijoje ir Lenkijoje (abi 90 %). Tuo tarpu tik 57 % vokiečių ir 69 % belgų yra girdėję šį terminą. Net 43 % apklausos dalyvių vokiečių teigė iš viso niekada apie tai negirdėję (atitinkamai ir po 30 % belgų, austrų ir olandų).

Visgi šie duomenys rodo, jog nuo 2007 m., kai buvo atliekama pirmoji tokio pobūdžio apklausa, pažangos iš esmės nepasiekta – rodikliai kito labai nežymiai.

Lyginant su 2007 m., žinojimas apie ES pilietybę padidėjo 14 šalių. Didžiausias padidėjimas pastebimas Airijoje, Danijoje (+13 % abi) ir Portugalijoje (+11). Kita vertus, 10 šalių ES pilietybės termino žinomumas sumažėjo –

Skirtingos šalys – skirtingas suvokimas ES piliečio sąvoka plačiau žinoma tarp 12 naujų narių (į šią grupę įei-

Respondentų atsakymai į klausimą „Ar esate girdėjęs terminą „ES pilietis“?“, %

EU27 AT BE BG CY CZ DE DK EE EL ES FI FR HU IE IT LT LU LV MT NL PL PT RO SE SI SK UK

„Taip, ir žinau ką reiškia“

„Taip, girdėjau apie tai, bet nesu tikras, ką tai reiškia“

„Niekada apie tai negirdėjau“

2012 m.

2007 m.

2012 m.

2007 m.

2012 m.

2007 m.

2012 m.

2007 m.

2012 m.

2007 m.

46 31 31 42 46 40 19 37 42 51 62 47 39 42 58 65 34 44 24 46 28 64 54 63 35 52 56 45

43 33 53 41 61 41 21 30 54 51 60 48 35 53 58 58 47 43 51 45 40 32 57 60 36 49 76 43

35 39 38 48 37 39 38 47 47 32 27 40 45 46 31 28 42 39 54 30 42 26 34 32 44 29 35 35

35 39 17 44 29 39 38 36 38 33 28 44 40 42 28 30 37 35 39 32 31 48 28 32 43 36 20 34

19 30 30 10 16 21 43 16 10 17 10 13 16 12 11 7 24 17 21 22 30 10 11 5 21 19 8 20

22 27 30 11 9 19 41 34 8 15 12 8 25 5 14 12 15 22 9 22 29 19 14 6 21 15 4 23

0 0 1 0 1 0 0 0 1 0 1 0 0 0 0 0 0 0 1 2 0 0 1 0 0 0 1 0

0 1 0 4 1 1 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 1 0 1 1 0 1 1 2 0 0 0 0

81 70 69 90 83 79 57 84 89 83 89 87 84 88 89 93 76 83 78 76 70 90 88 95 79 81 91 80

78 72 70 85 90 80 59 66 92 84 88 92 75 95 86 88 84 78 90 77 71 80 85 92 79 85 96 77

Neatsakė

Iš viso „Taip“

Slovėnijoje (–7), Latvijoje (–9) ir ypač – Lietuvoje (–13). Visgi žinojimas nebūtinai yra suvokimas, ką reiškia būti ES piliečiu. Italai, lenkai ir rumunai (65, 64, 63 % atitinkamai) dažniausiai teigė, jog žino, ką reiškia ES pilietybė, tuo tarpu vokiečiai, latviai ir olandai apie tai manė žinantys mažiausiai (atitinkamai 19, 24, 28 %). 15 šalių senbuvių gyventojų suvokimas, ką reiškia ES pilietybė, labai įvairus. Didžiausia pažanga, lyginant su 2007 m. tyrimo rezultatais, pastebima graikų (+27) ir prancūzų (+21) atsakymuose. Tačiau 22 % mažiau belgų ir 12 % mažiau olandų teigė, jog žino savo kaip ES piliečių teises. Iš naujųjų narių žymiausias padidėjimas pasireiškė Lenkijos gyventojų atsakymuose – 32 % daugiau respondentų iš Lenkijos teigė, jog žino, ką reiškia ES pilietybė. Kaip jau minėta, didžiausias nuosmukis pastebimas Lietuvos, Latvijos ir Slovėnijos gyventojų atsakymuose.

Lietuviai palankiau vertina laisvo žmonių judėjimo Europos Sąjungoje ekonominį naudingumą – 78 % teigiamų vertinimų lyginant su 67 % teigiamų atsiliepimų vidurkiu. Minėto tyrimo metu respondentų buvo prašoma įvertinti pateiktų teiginių apie Europos pilietybę teisingumą, taip įvertinant jų tikrąjį ES piliečio statuso suvokimą. Nors dauguma lietuvių (74 %) žinojo, jog vienu metu yra ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos piliečiai, buvo 52 % manančių, jog norėdami gali atsisakyti Europos Sąjungos pilietybės. Net 67 % respondentų manė, jog norėdami įgyti ES pilietybę, turi pateikti oficialų prašymą ES institucijoms. Beje, taip mano 78 % visų tyrime dalyvavusių europiečių. 65 % lietuvių teigė, jog jaučiasi nepakankamai informuojami apie savo kaip ES piliečių teises (palyginimui – taip pat jautėsi 63 % visų tyrimo dalyvių).

Apklausoje dalyvavusių 1 000 Lietuvos gyventojų atsakymai rodo, jog Lietuvos piliečių suvokimas, kas yra ES pilietybė yra žemesnis nei bendras ES vidurkis. Per penkerius metus niekada apie tai negirdėjusių gyventojų padaugėjo nuo 15 % iki beveik ketvirtadalio. Be to, sumažėjo gyventojų, ne tik girdėjusių terminą „ES pilietis“, bet ir manančių, jog žino, ką tai reiškia.

Taigi maždaug penktadalis visų ES piliečių ir ketvirtadalis Lietuvos piliečių vis dar nesuvokia, jog šalia nacionalinės pilietybės turi ir ES pilietybę. ES gyventojai jaučia informacijos apie savo, kaip ES piliečių, teises trūkumą, todėl negali jomis efektyviai pasinaudoti. Tyrimai akivaizdžiai rodo būtinybę didinti piliečių informuotumą apie tai, kaip jie gali naudotis ES teisėmis, skatinti aktyvų jų dalyvavimą formuojant Europos Sąjungos politiką, rengti diskusijas apie piliečių teises ir pareigas. O tai ir yra pagrindiniai šių – Europos piliečių – metų tikslai ir prioritetinės sritys.

Kita vertus, paklausus, kokias ES piliečių teises žino, respondentų iš Lietuvos žinios pasirodė panašios, kaip ir visos ES gyventojų:

Parengta pagal Flash Eurobarometer 365 “European Union Citizenship report”, 2013. European Comission

Lietuvos gyventojų europinis tapatumas

Apklausos respondentų atsakymai klausimą „Kokias ES piliečių teises žinote?“, % Teisę pateikti skundą Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Ombudsmenui Teisę gyventi bet kurioje ES šalyje tam tikromis sąlygomis Gyvenant kitoje ES šalyje, teisė, kad būtų taikomos tokios pačios sąlygos, kaip tos šalies piliečiams Būnant už ES ribų, prašyti bet kurios ES šalies ambasados pagalbos, jeigu jo šalis neturi ten ambasados Teisę dalyvauti Europos piliečių iniciatyvoje – mažiausiai 1 milijono gyventojų pasirašytame prašyme Europos Komisijai pasiūlyti naują priemonę ar sprendimą

`` „Smagu žinoti, jog valstybės ir tautos, kurios turi ilgą ir sudėtingą savo istoriją, amžių bėgyje konfliktavo tarpusavyje, buvo visokių nesutarimų ir karštų situacijų, dabar nepaisant įvairių skirtybių ir subtilybių gali dirbti ir gyventi kartu bei kurti bendrą ekonomiką.“ Dalia, mokytoja, 33 m.

`` „Būti Europos piliečiu – tai visų pirma laisvė keliauti po Europos šalis. Taip pat svarbus dalykas – finansinė Europos Sąjungos parama mūsų šaliai, kuri suteikia papildomų galimybių mūsų žmonėms dirbti ir užsidirbti.“ Andrius, verslininkas, 30 m.

`` „Ką man reiškia būti Europos piliete? Hm... Turbūt pirmiausia laisvę – keliauti ir gyventi kitoje šalyje. Man patinka būti Europos piliete!“ Agnė, vaikų darželio auklėtoja, 26 m.

Švietimo mainų paramos fondas

minime europos piliečių metus

`` „Nenoriu būti nei „lietuviu“, nei „žydu“, nei „ukrainiečiu“ ar „europiečiu“ vien dėl to, kad mano tėvai gimė čia ir aš nuo vaikystės čia gyvenu. Deja, vaikystėje pasirinkimo neturėjau. Bet turiu dabar, ir mano pasirinkimas – būti kosmopolitu. Laimei, mano daugiatautėje vaikystėje aš supratau, kad meilė, orumas, dorovė neturi nei tautybės, nei lyties ar religijos, tai – bendražmogiškosios vertybės.“ Olegas, 36 m. `` „Būti Europos piliečiu man pirmiausia reiškia galimybes keliauti, mokytis, dirbti man ir mano vaikams. Tai neabejotinas laisvos Lietuvos pasiekimas, suteikti tiek galimybių savo piliečiams.“ Rita, namų šeimininkė, 45 m.

ES 27

`` „Man – tai galimybė jaustis kaip namie bet kur Europos Sąjungoje. Laisvė keliauti nerodant dokumentų, dirbti ir būti lygiaverčiu, nesvarbu, iš kurios šalies esi atvykęs. ES mums suteikia bendrumo ir saugumo jausmą, kad nesame vieni savo nedidelėje šalyje. O verslininkams tai ir lengvesnis kelias į platesnius vandenis.“ Vilija, žurnalistė, 32 m.

minime europos piliečių metus

EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIŲ TEISĖS Kiekvienas ES šalies narės pilietis automatiškai laikomas ir ES piliečiu. Taigi norint tapti Europos piliečiu, nereikia niekur kreiptis ir tuo pačiu nėra galimybės šios pilietybės atsisakyti. ES pilietybė nepakeičia, o papildo nacionalinę pilietybę. Tai reiškia, kad kiekvienam ES šalies narės piliečiui suteikiama papildomų teisių ir galimybių kaip Europos piliečiui. Europinis pilietiškumas suvokiamas kaip aktyvus dalyvavimas visuomeniniame, bendruomenės ir politiniame gyvenime ES lygiu, remiantis pagarbos, taikaus bendradarbiavimo ir demokratijos principais bei žmogaus teisėmis. `` Taigi ES pilietybė – tai ne tuščia sąvoka, o konkretus statusas, suteikiantis įvairių teisių. Žinokite savo teises ir naudokitės jomis!

Pagrindinės žmogaus teisės Europos Sąjungos vertybės – žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, įskaitant mažumų teises. Visa tai įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), kurioje pateikiamos visos asmeninės, pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės, kuriomis gali naudotis ES gyventojai. Ši Chartija yra teisiškai privaloma visoje ES. ES institucijos privalo ginti Chartijoje įrašytas teises. Kadangi ES prisijungusi prie Europos žmogaus teisių konvencijos, Stras-

būro Europos žmogaus teisių teismas turi kompetenciją peržiūrėti ES aktus ir vertinti jų atitikimą įtvirtintoms žmogaus teisėms.

Politinės ir pilietinės teisės Rinkimų teisė. ES pilietybė kiekvienam ES piliečiui suteikia teisę balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimuose. Ši teisė garantuojama ir ES piliečiui, gyvenančiam kitoje ES šalyje, t. y. kitoje šalyje gyvenantis ES pilietis turi lygias teises dalyvauti ES Parlamento bei savivaldybių rinkimuose kartu su tos šalies piliečiais. Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantis kitos ES šalies pilietis turi tokią pačią teisę ir galimybę rinkti savivaldybės tarybos bei Europos Parlamento narius bei pats būti išrinktas kaip ir Lietuvos piliečiai. Peticijos ir skundo teisės. Peticiją Europos Parlamentui gali pateikti visi Europos piliečiai individualiai arba su kitais gyventojais dėl su jais tiesiogiai susijusių klausimų, įeinančių į Europos Sąjungos kompetencijos sritį (Europos piliečių teisės, aplinkos apsauga, vartotojų apsauga, laisvas asmenų, prekių ir paslaugų judėjimas, vidaus rinka, užimtumas ir socialinė politika, profesinės kvalifikacijos pripažinimas, ES teisės taikymas). Teise pateikti peticiją taip pat gali pasinaudoti visos bendrovės, organizacijos ar draugijos, kurių buveinė registruota Europos Sąjungoje. Peticija gali būti pateikiama skundo arba prašymo forma ir joje gali būti

pateikiamas asmeninis prašymas, su ES teisės taikymu susijęs skundas ar pastaba arba bendro pobūdžio prašymas, kad Europos Parlamentas priimtų poziciją konkrečiu klausimu. Peticiją galima pateikti viena iš oficialiųjų ES kalbų elektroniniu būdu Europos Parlamento interneto svetainėje www.europarl.europa.eu/ aboutparliament. Skundą Europos ombudsmenui gali pateikti visi ES piliečiai dėl netinkamo administravimo Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose – Europos Komisijoje, ES Taryboje, Europos Parlamente, Regionų komitete, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete ir visose ES agentūrose, išskyrus Teisingumo teismą, Pirmosios instancijos teismą ir Tarnautojų teismą. Netinkamo administravimo pavyzdžiai – administraciniai tvarkos pažeidimai, neobjektyvumas, diskriminacija, piktnaudžiavimas galiomis, neatsakymas į paklausimus, atsisakymas teikti informaciją ir nepagrįstas vilkinimas. Europos ombudsmenas gali nagrinėti tik skundus, susijusius su ES administracija, o ne skundus dėl nacionalinės, regioninės arba vietos valdžios administracijos, net kai skundai susiję su ES. Skundai teikiami elektroniniu būdu Europos ombudsmeno interneto svetainėje www.ombudsman.europa.eu. Skundą Europos Komisijai gali pateikti visi ES piliečiai, manantys, jog valstybė narė pažeidžia Europos Sąjungos teisės nuostatas ar principus. Skundai teikiami elektroniniu arba paprastu paštu. Daugiau informacijos ec.europa.eu/ eu_law/your_rights. Teisė į informaciją. Kiekvienas ES pilietis gali kreiptis tiesiai į ES institucijas bei patariamuosius organus ir gauti atsakymą bet kuria iš 23 oficialiųjų ES kalbų. Kreipimosi tvarka ir kontaktai pateikiami institucijų interneto svetainėse.

Teisė prašyti, kad Europos Komisija siūlytų naują teisės aktą. Kiekvienas ES pilietis turi teisę dalyvauti Europos piliečių iniciatyvoje, kuria suteikiama galimybė prašyti Europos Komisijos parengti teisės akto pasiūlymą. Peticiją turi pasirašyti bent 1 milijonas piliečių iš bent ketvirtadalio ES šalių. Daugiau informacijos apie Europos piliečių iniciatyvą ec.europa.eu/citizens-initiative.

Judėjimo laisvė ir su ja susijusios teisės Teisė laisvai keliauti ir gyventi bet kurioje ES šalyje. Kiekvienas ES pilietis turi teisę laisvai keliauti po kitas ES šalis ir būti ten iki 3 mėnesių be jokių sąlygų, išskyrus pareigą turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Norint kitoje ES šalyje pasilikti ilgiau nei 3 mėnesius, ES piliečiams gali būti taikomos tam tikros sąlygos, pvz., įsidarbinti, studijuoti, registruotis ir pan. Gyvenimo kitoje šalyje laikotarpiu ES piliečiams turi būti taikomos vienodos sąlygos kaip tos šalies piliečiams – galimybių ir pagalbos įsidarbinti, darbo užmokesčio, priėmimo į mokyklas, mokesčių ir kitais klausimais. Tačiau konkrečios teisės gali skirtis priklausomai nuo ekonominio statuso (dirbantis, besimokantis, pensininkas ir t. t.). Po 5 metų trukmės legalaus nuolatinio gyvenimo kitoje ES šalyje kiekvienas ES pilietis įgyja teisę nuolat gyventi toje šalyje. Nuolat gyvendami kitoje šalyje jūs turite tokias pačias teises, galite naudotis tokiomis pačiomis privilegijomis ir išmokomis, kaip tos šalies piliečiai – ir tokiomis pačiomis sąlygomis. ES piliečių šeimos nariai ne ES piliečiai nustatytomis sąlygomis turi teisę kartu keliauti arba būti kitoje ES šalyje. Judėjimo laisvė galioja ir Europos ekonominės zonos šalyse – Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ir Norvegijoje. Teisė mokytis, studijuoti ir dirbti kitoje ES šalyje. Kiekvienas ES pilietis turi

teisę mokytis, studijuoti arba dirbti kitoje ES šalyje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip tos šalies piliečiai. Teisė į socialinį draudimą. ES piliečiai turi teisę nustatytomis sąlygomis gauti socialinio draudimo išmokas, jeigu dirba ir gyvena kitoje ES šalyje. Socialinio draudimo įmokos mokamos taip pat tik vienoje šalyje. Teisė į sveikatos priežiūros paslaugos užsienyje. ES piliečiai gali gydytis kitoje ES šalyje ir turėti teisę į išlaidų kompensavimą savo šalyje. Socialinio draudimo įstaigos išduodama Europos sveikatos draudimo kortelė kitoje šalyje suteikia tokią pačią teisę į privalomosios sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir tos šalies gyventojams. Teisė į konsulinę apsaugą. Kiekvienas ES pilietis, būdamas ne ES šalyje, kurioje nėra jo šalies diplomatinės atstovybės (ambasados, konsulato ir pan.), turi teisę kreiptis pagalbos į bet kurios kitos ES šalies konsulinę įstaigą. Pagalba jam turi būti suteikiama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos įstaigos šalies piliečiams. Konsulinė pagalba teikiama mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos, sulaikymo ar suėmimo atvejais, nukentėjus nuo nusikaltimų, repatriacijos klausimais ir kt.

Vartotojų teisės ES teisė gina ir tam tikras su pirkiniais ir vartojimu susijusias ES piliečių teises. Kai kurios iš jų: - Prekės ir paslaugos ES piliečiams iš kitų valstybių narių negali būti parduodamos brangiau negu vietos gyventojams, nebent kainų skirtumas būtų pagrįstas. - Pirkinių grąžinimo ir keitimo garantijos taip pat taikomos visiems ES piliečiams vienodai. - Pirkėjai ES įsteigtose elektroninėse parduotuvėse turi teisę atšaukti pirkimą internetu per septynias darbo dienas. - ES apsiperkantys privatūs asmenys PVM moka tik vieną kartą – toje šalyje, kurioje perka. - Visus kitose ES šalyse įsigytus pirkinius galima parsivežti namo nesustojus pasienyje ir neužpildžius

muitinės deklaracijos. Vienintelė sąlyga – pirkiniai turi būti skirti asmeniniam naudojimui (išimtis – automobiliai). - ES saugo geležinkelių ir oro transportu keliaujančių keleivių teises: išvykstant iš ES arba atvykstant į ją iš ES nepriklausančios šalies naudojantis Europos Sąjungos vežėjo paslaugomis, vėlavimo arba kelionės atšaukimo atvejais suteikiama teisė susigrąžinti sumokėtus pinigus ir (arba) gauti kompensaciją.

``Daugiau informacijos apie ES piliečių teises:

Portalas „Jūsų Europa“ supažindina asmenis ir įmones su praktine informacija apie jų teises ir galimybes ES. Jame Europos piliečiai ras konkrečios informacijos apie darbą, mokymąsi ir įmonės perkėlimą ar jos filialo įsteigimą kitoje ES šalyje. europa.eu/youreurope

Švietimo mainų paramos fondas

minime europos piliečių metus

„Jūsų Europos patarėjas“ yra ES visuomenei skirta konsultacijų tarnyba, kurioje šiuo metu konsultacijas teikia teisės ekspertai. Tarnyboje dirba visomis oficialiosiomis ES kalbomis bendraujanti teisininkų komanda, išmananti tiek ES teisę, tiek visų ES šalių įstatymus. europa.eu/youreurope/advice Europe Direct informacijos centrai padeda ieškantiems informacijos apie Europos Sąjungos politikas, institucijas, teisinę bazę, programas ir finansavimo galimybes, konsultuoja tiesiogiai, atsako į užklausas telefonu ir el. paštu, platina nemokamą literatūrą ir organizuoja informacinius renginius. www.europedirect.lt Parengta pagal Europos Komisijos portalo „Jūsų Europa“ europa.eu/youreurope ir Europos Parlamento interneto svetainės informaciją

PILIEČIŲ EUROPA PER MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ

PILIEČIŲ EUROPA PER MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ Popiežius Jonas Paulius II sakė, jog „mažesnė blogybė yra piktas ir valdžią kritikuojantis pilietis, nei apatiškas ir abejingas žmogus“. Abejingam žmogui prievarta įdiegti pilietiškumo pamatų būtų ne tik neįmanoma, bet ir žalinga, kadangi pilietiškumo ugdymas – tai ne vienkartinės pamokos ar žinių suteikimas, tai mokymosi procesas. Aktyvus asmenų, šeimų, organizacijų ir bendruomenių pilietiškumas yra vienas daugiausia žadančių galimybių mokymosi visą gyvenimą vertybėms ir požiūriams ugdyti (N. Longworth, 2003). Todėl, kaip teigia Europos Komisija, ES piliečių dalyvavimas visuose sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis ir kiekviename sprendimo priėmimo etape, aktyvus pilietiškumas kaip veiksmų visuma, atsakomybės skatinimas, priklausymo Europai pojūtis, taika, laisvė, teisinė aplinka, lygybė, solidarumas ir pagarba žmogaus teisėms yra gyvybiškai svarbus demokratijai ir Europos Sąjungai. Besimokanti visuomenė – būtina sąlyga valstybių konkurencingumui didinti ir gerovei užtikrinti (Lundvall, Johnson 1994), o mokymasis nuolat yra viena iš svarbiausių veiksmingo piliečių dalyvavimo visuomeniniuose procesuose prielaidų. Sieki-

ant save realizuoti žiniomis grįstoje visuomenėje reikia nuolat tobulėti bei prisitaikyti prie rinkos ekonomikos diktuojamų reikalavimų. Mokymosi visą gyvenimą memorandume (Mokymosi visą gyvenimą memorandumas, 2001) suformuluota mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtros strategija, pabrėžia, kad žinių visuomenės formavimasis, mokymasis dėl karjeros ir pilietiškumo yra būtinybė visoms Europos Sąjungos šalims. Aktyvus pilietiškumas priklauso nuo žmogaus turimų atitinkamų naujausių žinių ir įgūdžių, reikalingų dalyvaujant ekonominiame bei visuomeniniame gyvenime. Pilietiškumas pripažįstamas, kaip nuolat ir visais gyvenimo etapais vis besikeičiantis mokymosi ir saviugdos procesas, reikalaujantis prisiimti vis daugiau atsakomybės pasirinkimų įvairovėje. Todėl vienas iš pagrindinių Mokymosi visą gyvenimą programos tikslų yra stiprinti mokymosi visą gyvenimą vaidmenį ugdant Europos pilietiškumo jausmą, grįstą žmogaus teisių ir demokratijos supratimu, ir skatinant toleranciją bei pagarbą kitoms tautoms ir kultūroms. Kitaip tariant, mokymasis visą gyvenimą būtinas, kad kurtųsi

Švietimo mainų paramos fondo 2012 m. kokybės konkurso nugalėtojai – Mokymosi visą gyvenimą programos dalyviai

pilietinės visuomenė, o jos dalyviai būtų nuolat besiugdantys, išsilavinę ir sąmoningi šalies piliečiai, kuriantys ir atsakingi už savo šalies ateitį. Todėl galima teigti, kad tik besimokanti visuomenė gali būti aktyvi ir pilietiška, o mokymasis visą gyvenimą yra svarbus siekiant sukurti tikrą europietišką erdvę piliečiams. Švietimo mainų paramos fondas nuo pat savo veiklos pradžios per Mokymosi visą gyvenimą ir kitas programas skatino ir rėmė Lietuvos gyventojų – Europos Sąjungos piliečių – mokymosi iniciatyvas ir projektus. Erasmus paprogramės lėšomis kasmet į kitas Europos Sąjungos šalis studijuoti ar pasisemti praktinės patirties išvyksta apie 3 000, o atvyksta apie 1 000 studentų. Taip pat kasmet apie 1 200 Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų turi galimybę dėstyti kitų šalių studentams, o apie 1 000 dėstytojų užsieniečių atvyksta į Lietuvos universitetus ir kolegijas pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi. Per pastaruosius trejus metus, vykdant Leonardo da Vinci paprogramę, virš 4 000 profesinio mokymo įstaigų mokinių ir specialistų vyko į stažuotes ir praktikas į kitas šalis. Comenius, Grundtvig ir Pažintinių vizitų paprogramės apie 1 400 bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo specialistų suteikė galimybes kelti kvalifikaciją ar dalyvauti pažintiniuose vizituose užsienyje. Nuo 2010 m. taip pat buvo užmegzta daugiau nei 400 tarptautinių partnerysčių tarp bendrojo ugdymo mokyklų (Comenius), suaugusiųjų švietimo (Grundtvig) bei profesinio mokymo įstaigų (Leonardo da Vinci), įgyvendinta įvairių kitų švietimo ir mokymosi projektų.

JUDĖJIMO LAISVĖ IR MOBILUMAS MOKYMOSI TIKSLAIS ES pilietybė kiekvienam Europos piliečiui suteikia teisę mokytis, studijuoti, stažuotis arba dirbti kitoje ES šalyje. Švietimo mainų paramos fondo administruojama Mokymosi visą gyvenimą programa kartu su kitomis mobilumo programomis suteikia realias galimybes šia teise pasinaudoti. Svarbiausia dalyvavimo mobilumo projektuose siekiamybė – asmeninis tobulėjimas, profesinių ar akademinių įgūdžių tobulinimas, tarpkultūrinių kompetencijų ugdymas. Kad šie tikslai būtų pasiekti, dalyvavimui mobilume reikia sąmoningai ruoštis – susirinkti aktualią informaciją, iškelti sau tikslus, aktyviai dalyvauti ir įvertinti savo pažangą. Suteikdamas galimybę įgyti tarptautinės patirties žmonėms iš įvairių sričių, Švietimo mainų paramos fondas rūpinasi, kad toji patirtis būtų sėkminga ir kokybiška.

Besiruošiantiems vykti mokytis, studijuoti, dirbti, stažuotis ar atlikti praktiką į kitas ES šalis, pravartu pasinaudoti įvairių Europos Sąjungos informacinių tarnybų ir tinklų paslaugomis bei informacija.

Eurodesk – nemokamai teikia informaciją ir patarimus jaunimui ir žmonėms, dirbantiems su jaunimu, apie studijas, stažuotes, darbą ir savanorystę.

Portalas „Jūsų Europa“ pateikia praktinę informaciją apie gyvenimo kitoje ES šalyje mokymosi ir studijų tikslais sąlygas.

EURES – tinklas, jungiantis ES, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos užimtumo tarnybas bei kitas su įdarbinimu susijusias organizacijas ir įstaigas: profesines sąjungas, darbdavių asociacijas, vietos ir regionų valdžios institucijas. EURES nemokamai konsultuoja darbo užsienyje klausimais: darbo ieškančius asmenis informuoja apie darbą kitose Europos šalyse, o darbdaviams padeda rasti darbuotojų.

http://europa.eu/youreurope EuropeDirect – padeda ieškantiems informacijos apie Europos Sąjungos politikas, institucijas, teisinę bazę, programas ir finansavimo galimybes, konsultuoja tiesiogiai, atsako į užklausas telefonu ir el. paštu. www.europedirect.lt

„SUSIPAŽINK.ĮVERTINK.VAŽIUOK!“ – Švietimo mainų paramos fondo kartu su partneriais parengtas leidinys supažindins su temomis, kurios aktualios vykstant į kitą šalį studijuoti, atlikti praktiką, stažuotis, dirbti ar būti savanoriu. Tai praktinis gidas visiems mobilumo projektų ir programų dalyviams, kurio pagalba galima surasti aktualią praktinę informaciją, pasiruošti išvykimui ir įvertinti užsienyje įgytą patirtį. Leidinio elektroninę versiją galima rasti Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje www.smpf.lt arba Euroguidance tinklalapyje www.euroguidance.lt –> Metodinė medžiaga –> Leidiniai.

www.zinauviska.lt

Švietimo mainų paramos fondas

PILIEČIŲ EUROPA PER MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ

www.ldb.lt/eures ENIC-NARIC – nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai, teikiantys informaciją ir konsultacijas apie užsienio institucijų išduotų diplomų ir jose baigtų dalinių studijų akademinį pripažinimą ES ir šalyse partnerėse. Lietuvoje šio tinklo funkcijas vykdo Studijų kokybės vertinimo centras. www.skvc.lt PLOTEUS – tinklalapis apie mokymosi galimybes Europos erdvėje. http://ec.europa.eu/ploteus/ Euraxess – Lietuvos mokslininkų mobilumo centras, nemokamai teikiantis praktinę informaciją mobiliems mokslininkams ir tyrėjams, tiek atvykstantiems dirbti į Lietuvą, tiek išvažiuojantiems dirbti į užsienio šalis. http://ec.europa.eu/euraxess/

PILIEČIŲ EUROPA PER MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ

EUROPOS PILIEČIAI MVGP PROJEKTUOSE Kasmet rengiamas Švietimo mainų paramos fondo projektų kokybės konkursas, kurio metu apdovanojami kokybiškiausi ir geriausiai įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą bei kitų programų projektai. Jau susiklostė tradicija kasmet paminėti ir ateinančius teminius metus, parodant geriausias būsimą temą atitinkančias iniciatyvas. Taigi 2012 m. kokybės konkurse buvo nominuoti keturi pilietiškumo ugdymui skirti projektai. LAIMĖTOJAS

Ambicingas iššūkis: aktyvūs Europos piliečiai

Grundtvig mokymosi partnerysčių projektas. Projekto rengėjas – VšĮ Socialinių mokslų kolegija. Projekte dalyvavusios šalys: Lietuva, Kipras, Jungtinė Karalystė, Slovėnija, Moldova, Italija, Lenkija, Estija, Ispanija, Portugalija. Interneto svetainė http://www.ambiance-eu.blogspot.com/. Devynios įvairios Europos organizacijos dvejus metus dirbo, siekdamos pagrindinio partnerystės tikslo – parengti aktyvaus pilietiškumo kursą, kuris būtų įdomus ir patrauklus jaunimui. Projekto metu buvo ieškoma inovatyvių Europos pilietiškumo ugdymo kursų būdų, kol bendru partnerių sutarimu buvo nuspręsta bendradarbiauti kuriant stalo žaidimą „Aktyvus Europos pilietiškumas“. Parengtos metodikos dalys gali būti sėkmingai taikomos ne tik kaip žaidimas, bet ir kaip praktiniai užsiėmimai, dirbant su jaunimu – ypač su mažai motyvuotais mokytis jaunuoliais. Visi partneriai šį žaidimą ar kai kurias jo dalis išbandė su savo institucijų jaunimu, savanoriais. Lietuvoje į projekto veiklas buvo įtraukta trisdešimt 16–19 m. amžiaus jaunuolių bei penkiasdešimt 20–26 m. jaunuolių. Socialinių mokslų kolegija į žaidimo kūri-

mą aktyviai įtraukė savo studentus, kurie rengė klausimus apie žmogaus teises, Lietuvos kultūrą, istoriją, meną bei muziką. Taip pat projekto metu buvo organizuojamas respublikinis teisinių žinių konkursas „Žinau, vertinu ir branginu“, vykęs trijuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Telšiuose bei Klaipėdoje. Pasitelkus įvairius rėmėjus konkurso nugalėtojai turėjo galimybę apsilankyti Europos Komisijoje Briuselyje bei gyvai susipažinti su žmogaus teisių įgyvendinimu Europos Sąjungoje.

Ši tarptautinė iniciatyva buvo ypač naudinga besimokantiesiems, įtrauktiems į veiklas ar mobilumo projektus. Jaunuoliai ne tik galėjo patobulinti užsienio kalbas, plėsti akiratį, susipažinti su kitomis kultūromis, bet ir susirasti bendraminčių iš kitų Europos šalių. Taip pat labai smagu, kad partnerystės projekto metu sukurtas produktas gali būti sėkmingai adaptuotas įvairaus amžiaus asmenims, vykdomas kaip stalo žaidimas, praktiniai užsiėmimai, viktorinos ar turnyrai, svarbiausia – noras ir kūrybiškumas.

Liaudies darbai populiarūs ne tik Lietuvoje, jie vertinami ir Estijoje. Turime kuo didžiuotis!

All together we are like one

Comenius daugiašalė mokyklų partnerystė. Projekto rengėjas – Ecole élémentaire Jules Ferry, Prancūzija. Projekte dalyvavusios šalys: Lietuva, Lenkija, Švedija, Grakija. Interneto svetainė http://www.alltogetherweareone.com. Šis projektas kurtas kaip ankstesnio projekto tęsinys. Projektas suartino skirtingų

My city + Your city = Our Europe

Comenius daugiašalė mokyklų partnerystė. Projekto rengėjas – IES Diego de Siloé, Ispanija. Projekte dalyvavusios šalys: Lietuva, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Čekija. Interneto svetainė www.comenius.tihh. org. Projekto „My City + Your City = Our Europe“ idėja – aktyvaus mokinių pilietiškumo ugdymas ir skatinimas, tyrinėjant gimtųjų miestų kilmę, istoriją ir tradicijas, keičiantis veiklos produktais ir stebint Europos tautų kultūrų panašumus bei skirtumus.

šalių kultūras, ieškant skirtingų šalių istorinių, politinių, kultūrinių sąsajų, mokantis kalbų, įrodant mokiniams, kad jie yra ne tik savo šalies piliečiai, bet ir Europos Sąjungos gyventojai. Tai atskleidė jiems būdus, galinčius padėti surasti savo vietą gyvenime ir pasaulyje. Į šį projektą buvo įtraukti skirtingo amžiaus vaikai, su ypatingais poreikiais ir skirtingų tikėjimų. Projekte dalyvavo skirtingos regioninės švietimo įstaigos ir vietos valdžia, kurioms buvo parodyti projekto darbo rezultatai. Projektas buvo padalintas į skirtingas da-

lis. Kiekviena dalis buvo skirta kiekvienai šaliai partnerei. Projekto produktas skirtas šalims partnerėms (Lenkijai, Graikijai, Švedijai, Prancūzijai). Jis sukurtas naudojant šalių partnerių atsiųstą medžiagą apie jų kultūrinius, istorinius, socialinius, geografinius, politinius aspektus. Kuriant produktą, mokiniai ieškojo informacijos apie šalių istorinius, kultūrinius panašumus, nagrinėjo šalių istorinę raidą, gamino nacionalinius tų šalių rūbus, domėjosi valgių receptais, analizavo papročius, kalbą, mokėsi tų šalių šokių.

mokinių iniciatyvą, o tai davė pagrindą kūrybingoms idėjoms. Mokytojai ir mokiniai turėjo galimybę tobulinti anglų kalbos žinias bei įgyti svarbių kompetencijų, padedančių suvokti save kaip savo šalies ir Europos pilietį bei plėsti suvokimą apie Europos kultūrų ir kalbų įvairovę bei jų vertę. Taikant integruotą dalyko ir kalbos mokymą pavyko pagerinti mokinių lingvistinę kompetenciją, praplėsti jų žinias bei suvokimą apie skirtingas Europos kultūras, kalbas ir jų vertę. Projektinių susitikimų, vaizdo konferencijų bei

susirašinėjimo elektroniniu paštu metu mokiniai ir mokytojai užmezgė naujų pažinčių. Tokiu būdu buvo stiprinamos bendrosios mokinių kompetencijos, būtinos jų asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui bei aktyviam Europos pilietiškumui. Per dvejus veiklos metus mokiniai rengė savo miestų istorijos pristatymus ir žodynėlį 8 kalbomis, kūrė vaizdo filmus apie tautinės virtuvės ypatumus, įrašinėjo kalėdines dainas partnerinių mokyklų šalių kalbomis, domėjosi tautiniais rūbais bei tautodailės šakomis.

Švietimo mainų paramos fondas

PILIEČIŲ EUROPA PER MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ

Dalyvaudami projekte mokiniai rinko informaciją apie savo gimtąjį miestą, keitėsi rezultatais su partnerinių institucijų mokiniais. Šie tyrinėjimai sustiprino mokinių darbo grupėse įgūdžius, skatino Akimirka iš partnerinių institucijų susitikimo Klaipėdos „Verdenės“ pagrindinėje mokykloje baigiamojo vakaro

Cultural Tolerance and Understanding

Comenius daugiašalė mokyklų partnerystė. Projekto rengėjas – AGRUPAMENTO VERTICAL DE PONTE DE SOR, Portugalija. Projekte dalyvavusios šalys: Lietuva, Turkija, Danija, Rumunija, Norvegija. Interneto svetainė http://europeanproject.wix.com/culturaltoleranceunderstanding. Šiuo projektu buvo siekiama sudaryti galimybę bendrauti, keistis informacija, kultūrine patirtimi įvairių šalių ir įvairių kultūrų mokiniams bei mokytojams. Vykdant projektą, buvo keliami šie tikslai: skatinti mokinius pažinti įvairias kultūras ir jas to-

leruoti; gebėti lyginti įvairių šalių kultūras, išskirti vertybes; skiepyti suvokimą apie užsienio kalbos mokėjimo svarbą, didinti užsienio kalbos mokymosi motyvaciją; sudaryti mokiniams galimybę susirasti draugų užsienyje; projektinėje veikloje aktyviai naudoti įvairias IKT; skatinti domėtis savo krašto kultūra, ją lyginti su kitų šalių kultūromis, išskirti vertybes; siekti skiepyti suvokimą, kad esame Europos kultūros dalis; sudaryti mokiniams galimybę bendrauti su bendraamžiais užsienyje ne tik internetu, bet ir tiesiogiai projektinių susitikimų metu. Projekto vykdymo metu mokiniai aktyviai įsijungė į įvairias veiklas: bendradarbiavimas prasidėjo nuo visų projekto dalyvių pažinties projekto interneto puslapyje, patalpinant savo nuo-

traukas, aprašymus apie save ir savo šalies simboliką. Užsimezgė pažintys ir susirašinėjimas. Mokykloje buvo vykdomas projekto LOGO konkursas, mokiniai domėjosi ir susirašinėjo su projekto draugais, rinkdami informaciją 6 temomis, ruošė pranešimus, kuriuos pristatė Norvegijoje, rinko medžiagą apie 3 savo šalies istorines asmenybes, ją pristatė Rumunijoje, mokiniai mokėsi lyginti, vertinti. Mokykloje buvo organizuotos kelios mokinių konferencijos apie Velykų, Kalėdų šventes Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Mokyklose nuolat buvo rengiami informaciniai stendai apie vykdomą projektą, jo turinį, veiklos formas, partnerines šalis, įspūdžius iš susitikimų. Visų mokyklų bendruomenės buvo informuotos apie vykdomą projektą.

Piliečių Europa per mokymąsi visą gyvenimą

KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS TURKIJOJE? KODĖL GI NE! Galimybė išvažiuoti svetur stažuotis ir mokytis – atrodo, jau nieko šiais laikais nebestebinantis reiškinys. Kasmet norinčių ir galinčių išvykti vis daugėja. Tokias tendencijas galima stebėti ir Švietimo mainų paramos fondo (toliau tekste – Fondas) koordinuojamuose Leonardo da Vinci programos mobilumo projektuose. Nuo 2007 iki 2012 m. galimybe kelti kvalifikaciją užsienyje pasinaudojo beveik 4 tūkstančiai šios programos dalyvių. Tautiečių mėgstamos šalys, į kurias buvo vykstama semtis naujų žinių ir patirties, buvo Vokietija, Austrija, Didžioji Britanija, Italija, Ispanija, Turkija. Kiek rečiau programos dalyviai rinkdavosi vizitus į kaimynines (Lenkijos, Latvijos) ar Skandinavijos šalis. Didžiausią dalyvių dalį sudarė profesijos mokytojai, profesinio lavinimo mokyklų mokiniai ir įvairių sričių darbuotojai. Visiems dalyvių vizitams per 6 metus buvo išleista beveik 37 milijonai litų. Palyginimui, už šią sumą galima būtų įsigyti 333 mokyklinius autobusiukus. Per 2007–2012 m. laikotarpį mobilumo projektų dalyviai savo atsiliepimus rašė spaudoje, dalijosi patirtimi organizuojamų renginių metu ir, žinoma, draugų, kolegų, bendraminčių tarpe. Fondo projektų koordinatoriai, skaitydami dalyvių ataskaitas, nuolatos įsitikindavo, jog šie projektai – puiki priemonė tobulėti profesinėse srityse

ir „užnorinti“ kitus sekti savo pavyzdžiu. Dėl šios priežasties Fondo organizuojamuose patirties pasidalijimo renginiuose kaip dažną svečią buvo galima išvysti ne vieną savo sėkmės istorijomis besidalinantį mobilumo projektų dalyvį. Marijampolės profesinio rengimo centras buvo viena iš lyderiaujančių institucijų, kuri 2007– 2012 m. laikotarpiu kasmet teikdavo mobilumo projektų paraiškas ir gaudavo finansavimą. Paprašius šios organizacijos Vystymo skyriaus vedėjos Rasos Zygmantaitės apibūdinti institucijos patirtį dalyvaujant Leonardo da Vinci programos projektuose, ji teigė: „Nebeįsivaizduoju Marijampolės profesinio rengimo centro be tarptautinių projektų, be mokinių ir mokytojų stažuočių užsienyje. Kiekvienais metais vidutiniškai 20–30 mokinių mokosi savo profesijos paslapčių Europos Sąjungos šalyse, Turkijoje, Islandijoje, Norvegijoje. Apie 10–20 mokytojų, bendraudami su kolegomis iš profesinio ugdymo įstaigų įvairiose konferencijose, projektinių susitikimų ar stažuočių metu, užtikrina nuolatinį mokymo proceso tobulinimą ir atsinaujinimą. Leonardo da Vinci mobilumo projektai yra vienas iš pagrindinių būdų, padedančių siekti šalies profesinio rengimo geresnės kokybės.“

būti mobilumo projektų dalyviais. Pirmiausia, atsakykite į klausimą, kodėl Jūsų organizacijos darbuotojai ar besimokantieji nori vykti stažuotis? Antra, susiraskite partnerius užsienyje, kurie priimtų Jūsų organizacijos narius stažuotei ir pasiūlytų galimybes kelti profesinę kvalifikaciją. Trečia, Jums reikės užpildyti projekto paraišką, kurioje turėsite aprašyti projekto veiklas. Ketvirta, sėkmės atveju, Jūsų institucijai, teikusiai projekto paraišką, bus skirtas finansavimas, kuris užtikrins galimybę organizacijos dalyviams vykti stažuotis. Na, o jei Jūs nenorite vykti į užsienį, nes manote, kad Jūsų organizacija gali pasidalinti savo patirtimi, visuomet galite būti tie, kurie priims į savo organizaciją dalyvius iš užsienio. Neabejotina, jog po stažuotės Jūs būsite vienas iš tų, kuris dalinsis savo sėkmės istorija Fondo leidiniuose ir organizuojamuose seminaruose. Daugiau apie Leonardo da Vinci programos galimybes galite rasti mūsų tinklalapyje www.smpf.lt arba rašykite mums leonardo@smpf.lt.

Perskaičius šią informaciją, turbūt ne vienam kyla klausimas, kokius žingsnius reikia žengti, kad galėtumėte

ATRASTI SAVO KINIJĄ GALIMA IR PER VALSTYBINIŲ STIPENDIJŲ PROGRAMĄ Jau antrus metus Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovams atsiveria didesnės galimybės išvykti tobulintis į šią šalį. Dvišalis bendradarbiavimas švietimo srityje tarp Lietuvos ir Kinijos Vyriausybių didėja: Švietimo mainų paramos fondo administruo-

jama Valstybinių stipendijų programa jau antrus metus iš eilės gauna pasiūlymą skelbti konkursą dvidešimt penkioms stipendijoms dalinėms studijoms (iki dviejų semestrų) ir mokslinėms stažuotėms Kinijos aukštosiose mokyklose.

2012–2013 mokslo metais net 16 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir 3 dėstytojai buvo patvirtinti studijoms ir mokslinėms stažuotėms Kinijoje. Įdomu tai, kad į Kiniją vykstama mokytis ne tik kinų kalbos, tačiau pasisemti naujų idėjų ir žinių tarp-

tautinių santykių ir politikos mokslų krypties studijose, teisės, inžinerijos, ekonomikos, verslo vadybos ir kitose srityse. ŠMPF Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorė Evelina Miselienė kalbina Vilniaus universiteto Orientalistikos centro studentą Šarūną Nastį šiuo metu gilinantį kinų kalbos žinias Liaoning universitete, Shenyang mieste, Kinijoje. 1. Kokios priežastys ir veiksniai Jus paskatino išvykti mokytis į Kiniją pagal valstybinių stipendijų programą? Būtent specialybės pasirinkimas ir nulėmė išvykimą. Tiesą sakant, stodamas į sinologiją iš karto mintyse susidėliojau planą keleriems metams į priekį, kurio centre ir buvo išvyka į Kiniją. Tai yra būtina, kadangi žiniasklaidos formuojamas Kinijos įvaizdis labai įvairus, būtina ją suvokti iš asmeninės perspektyvos. Iš kitos pusės, norint įsisavinti kalbą, būtina išgirsti, kaip ji vartojama natūralioje aplinkoje. Deja, to Lietuvoje padaryti neįmanoma. 2. Išvykote į Kiniją vieno semestro studijoms. Tačiau viešint tolimoje šalyje gavote patvirtinimą studijų pratęsimui antram semestrui. Kokios priežastys paskatino pratęsti savo viešnagę Kinijoje?

Šarūno Nasčio asmeninės nuotraukos

3. Kaip manote, kokią įtaką Jūsų tolimesnei profesinei karjerai turės studijų patirtis, įgyta Kinijoje? Manau, kad įtaka bus milžiniška. Nekalbant apie pačias studijas, tai pasaulio suvokimui daug įtakos turės ir kiniški masteliai. Kalbu apie žmonių populiaciją, gyventojų tankumą, miestų dydžius ir atstumus, viso to neįmanoma patirti jokioje Europos valstybėje. Tarkim nuvažiuoti nuo mano miesto iki Šanghajaus, keliaujant greituoju traukiniu, užtruktų bene parą, tačiau Kinijos mastais tai yra santykinai netolimi miestai. Kinijoje nebūna taip, kad šaligatviu eitum

vienas – visada aplinkui yra begalės žmonių. Nuolatos esama tarp žmonių, tarp minios kinų, kurie užsienietį pastebi labai greitai. Todėl masėje „ištirpti“ neįmanoma, nori nenori dažnai esi dėmesio centre. Manau tokie, iš pažiūros nesvarbūs aspektai, vaidins svarbų vaidmenį ateityje. Kinija moko darbo komandoje, darbo su žmonėmis ir tolerancijos.

Švietimo mainų paramos fondas

Piliečių Europa per mokymąsi visą gyvenimą

Kalbant apie profesinę sritį, tai tolimesnį savo gyvenimą be Kinijos ir kinų kalbos jau būtų sunku įsivaizduoti. Atsiranda glaudūs ryšiai, pažinimas ir noras stebėti, kaip Kinija keičiasi ir vystosi, dalyvauti tame procese.

Pagrindinė priežastis – suvokimas, kad kalbos įsisavinti iki norimo lygio per pusmetį tikrai nepavyks. Kinijoje mokausi antrą semestrą ir jau dabar matyti, kad baigus studijas Lietuvoje dar teks kuriam laikui sugrįžti į Kiniją tam, kad kalba būtų įvaldyta galutinai.

Šarūno Nasčio asmeninės nuotraukos

Piliečių Europa per mokymąsi visą gyvenimą 4. Kaip vertinate Jūsų studijų Kinijoje kokybę? Ganėtinai sudėtingas klausimas. Vertinčiau labai nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, mano universitetas Kinijos reitinguose užima ne itin aukštą poziciją ir tai galima suprasti čia besimokant. Kita vertus, aš atvažiavau mokytis kinų kalbos, o ne ekonomikos ar kitų dalykų, todėl man asmeniškai paties universiteto lygis didelių problemų nekelia. Dėstytojai čia kalba kiniškai ir moko kinų kalbos, būtent to aš ir atvažiavau. Tačiau jei studijuoti važiuotų žmonės, kurių specialybės ir pagrindinis prioritetas nėra kinų kalba, tuomet siūlyčiau labai atidžiai pasidomėti priimančiu universitetu, nes dėstymo kokybe galima ir nusivilti. Studijų patirtis Kinijoje labai priklausys nuo universiteto, tačiau šalyje netrūksta ir labai gerų universitetų. 5. Su kokiais kultūriniais skirtumais teko susidurti studijų metu ir kasdieniame gyvenime?

venę žmonės užsidaro namuose, o čia to visiškai nėra.

Kinai turi savybę nuolatos demonstruoti savo statusą. Todėl skirtingai nei Europoje klausimai apie uždarbį čia yra visiškai normalūs. Kinijoje egzistuoja vadinamoji „veido kultūra“. Veido samprata Kinijoje egzistuoja nuo senovės. Tai tam tikra socialinė vizitinė kortelė, statusas. Kadangi gyventojų visais laikais Kinijoje buvo gausu, natūraliai susiklostė glaudūs tarpusavio santykiai ir bendruomeniškumo jausmas. Paprastai sakant Kinijoje viešoji erdvė yra tarsi nuolatinis spektaklis, kuriame žmonės gali suvaidinti savo statusą ar santykius ir tai nebus tolygu veidmainiavimui ar melui. Tiesiog tokia yra viešoji kultūra. Tai lemia ir kitą dalyką – žmonės labai šilti ir besišypsantys. Iš pradžių būdavo keista, kai eidami pro mus kinai staiga pradėdavo dainuoti, o praėję vėl užtildavo. Žmonės čia dainuoja dažnai ir visur.

6. Ko labiausiai pasigendate studijuodamas Kinijoje?

Be to, kas tikrai nustebino atvykus, tai senyvi žmonės – jie čia žiauriai faini. Parkuose buriasi į ansamblius, groja, šoka ir dainuoja. Visuomet gyvybingi, mielai kalbina užsieniečius ir nuolatos šypsosi. Lietuvoje labai dažnai pagy-

Šarūno Nasčio asmeninės nuotraukos

Vilniaus senamiesčio, žalumos ir suoliukų. Kinijoje viso to ypatingai trūksta. Kartais norisi tiesiog sustoti ir pasigrožėti miestu – bet nėra kaip, nes kilometro spinduliu nebūna vietos, kur galima prisėsti. 7. Ką patartumėte tiems, kas dvejoja teikti paraišką studijoms Kinijoje? Ir ką apie šią šalį turėtų žinoti studentai, ketinantys į ją vykti? Patarčiau gerai žinoti, kur važiuojate. Kinija nėra ta šalis, kuri patinka visiems. Iš kitos pusės, tai yra labai gera patirtis, nes čia, Kinijoje, daug kas iš tiesų yra visiškai kitaip, nei mums įprasta. Svarbiausia nebijoti bendrauti. Blogiausiu atveju, visada yra kiti užsienio studentai, kurių Kinijoje labai daug. Jie tikrai draugiški, ir kilus bet kokioms bėdoms visada padės. Išskirtinių patarimų tikrai sunku suteikti, kadangi čia kiekvienas miestas ir regionas yra kitoks, būtent todėl mūsų perskaitomi „įspūdžiai“ būna to-

kie skirtingi. Kiekvienas atranda savo Kiniją. Iš mano pasisakymų turbūt sunku suprasti, ar mano įspūdžiai daugiau teigiami ar neigiami. Taip yra todėl, kad Kinija kontrastų šalis – labai sunku vienareikšmiškai atsakyti, o tuo labiau sutalpinti visus įspūdžius į vientisą aprašymą – jų tiesiog labai daug. Visgi apibendrinant mano asmeninės patirtys yra daugiausia teigiamos ir važiuoti čia tikrai verta. Per pusmetį buvimo Kinijoje niekada į galvą nešovė mintis, kad norėčiau kuo greičiau išvažiuoti – atvirkščiai, norisi iš to papildomo pusmečio išpešti dar daugiau. Susipažinti su Kinijos aukštojo mokslo sistema, jos kultūra iš arčiau galima vykti ne tik norintiems išmokti kinų kalbą. Tobulintis siūloma visų studijų sričių studentams, dėstytojams ir mokslininkams. Atraskite savo Kiniją pasinaudodami Valstybinių stipendijų programa.

``Daugiau informacijos apie

konkursą rasite Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje www.smpf.lt > Programos > Valstybinės stipendijos > Programų konkursai

EUROPASS – BESIMOKANČIO EUROPOS PILIEČIO „PASAS“ Vienas iš Europass projekto tikslų yra prisidėti prie geografinio, profesinio ir mokymosi mobilumo palengvinimo. 2007 metais atliktas Europass vertinimas parodė, kad vienas ir esminių sunkumų, su kuriais susiduria norintys dalyvauti įvairiose mobilumo veiklose asmenys, yra kompetencijų ir įgūdžių pristatymas aiškia ir suprantama forma. Todėl Europos Komisija pasiūlė besimokantiems ir darbo ieškantiems Europos piliečiams vieningų dokumentų, kurių pagalba galima efektyviau pristatyti save ir savo įgūdžius europinėje darbo rinkoje. Plačiausiai naudojamas Europass dokumentas – europinė asmens gyvenimo aprašymo forma Europass CV, 2012 metų pabaigoje buvo atnaujinta ir tapo dar patrauklesnė bei patogesnė. Sukurtas naujas internetinis

Europass redaktorius, kuris tikimasi, greitai taps pagrindiniu įrankiu rengiant gyvenimo aprašymą, leidžia greitai ir kokybiškai susikurti savo Europass gyvenimo aprašymą. Taigi nuo šiol parengti naująjį Europass CV yra dar paprasčiau ir patogiau. Naujas grafinis CV formos dizainas, papildomi teminiai laukai, galimybė susieti dokumentą su elektroniniais priedais (diplomų, pažymėjimų kopijomis ir pan.) suteikia naujajam Europass CV privalumų. Cedefop vedama statistika aiškiai parodo, kad nuo pat Europass CV

atsiradimo 2005 metais pradžios atsisiųstų dokumento šablonų skaičius Europoje jau perkopė 24 milijonus, o užpildytų CV internete skaičius viršijo 24 milijonus. Akivaizdu, jog vis daugiau asmenų renkasi šį dokumentą: 2010 metais internete užpildytų CV skaičius siekė 3,8 mln.; 2011 metais – 5,8 mln.; 2012 metais – net 7,6 mln. Visi Europass dokumentai yra vieningos ir visoje Europos Sąjungoje pripažįstamos formos. Tai palengvina tarptautinį kompetencijų pripažinimą bei prisideda prie kompetencijų vertinimo objektyvumo ir skaidrumo. 2013 metų pabaigoje EK ketina pristatyti dar vieną Europass dokumentą – „Europass Experience“, kuris bus skirtas pristatyti įgūdžius, įgytus neformalaus ir savaiminio mokymosi metu.

Švietimo mainų paramos fondas

Piliečių Europa per mokymąsi visą gyvenimą

Siekiant tobulinti Europass dokumentus ir skatinti jų naudojimą mobilumo atvejais, 2013–2015 metais planuojama susieti Europass dokumentus su šiomis europinėmis iniciatyvomis: EQF (Europos kvalifikacijų sandara), ECVET (Europos profesinio mokymo kreditų sistema) bei ECTS (Europos aukštojo mokslo kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema). Šie ir kiti patobulinimai padės žmonėms aiškiau aprašyti ir pristatyti savo išsilavinimą, darbo ir kitą patirtį, kas savo ruožtu padės lengviau pagrįsti kompetencijas ir siekti kvalifikacijos.

``Daugiau informacijos apie šį

projektą bei naująjį Europass CV rasite adresu

Naujasis Europass CV šablonas

www.smpf.lt/europass

Piliečių Europa per mokymąsi visą gyvenimą

Euroguidance filmukai – Planuojantiems karjerą

ve!

1. Pažink sa

ofesiją! 2. Pasirink pr

Euroguidance projekto lėšomis sukurti informatyvūs ir nuotaikingi filmukai supažindina su svarbiausiais profesinio pasirinkimo klausimais. Filmukai pravers karjeros patarėjams kaip darbo priemonė, o kiekvienam besidominčiam profesinio pasirinkimo klausimais pateiks informaciją apie svarbiausius profesinio pasirinkimo aspektus.

`` 3. Pasirink mokymosi kelią!

4. Rask norimą darbą!

Filmukus galima rasti Euroguidance projekto interneto svetainėje www.euroguidance.lt ir www.youtube.com portale.

KETVIRTASIS METŲ KALBŲ AMBASADORIUS BUS RENKAMAS NACIONALINĖS DAUGIAKALBYSTĖS OLIMPIADOS METU Š. m. balandžio 20 d. vyksiančios nacionalinės Daugiakalbystės olimpiados ,,Aš kalbu, tu kalbi – mes bendraujame“ metu jau ketvirtą kartą Lietuvoje bus renkamas Metų kalbų ambasadorius. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, Metų kalbų ambasadoriumi pretenduos tapti mokyklos, kuriose yra aktyviai skatinamas užsienio kalbų mokymas, kuriama daugiakalbė mokymosi aplinka ir skleidžiama daugiakalbystės idėja. Rinkimuose dalyvaus apie 40 Lietuvos mokyklų, kurių komandos savo užsienio kalbų žinias tikrins Daugiakalbystės olimpiadoje. 2013 Metų kalbų ambasadoriaus titulu apdovanotai mokyklai bus įteiktas Europos Komisijos įsteigtas Europos kalbų ženklo pažymėjimas bei kiti vertingi prizai. Nacionalinė Daugiakalbystės olimpiada Lietuvoje rengiama jau antrą kartą. Joje moksleiviai turės galimybę parodyti savo kalbinius gebėjimus (skaitymo, rašymo, supratimo iš klausos, kalbėjimo), atliks kūrybines ir komandines užduotis. Be to, komandos turės pademonstruoti žinias apie įvai-

rias šalis, jų geografiją, kultūrą ir pan. žinių viktorinoje, kuri vyks anglų kalba. Olimpiadą organizuoja LR švietimo ir mokslo ministerija, Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje, Švietimo mainų paramos fondas ir Ugdymo plėtotės centras, kartu su partneriais: Britų taryba, Gėtės institutu Lietuvoje, Prancūzų institutu ir ISM Ekonomikos ir vadybos universitetu. Olimpiados metu išrinkta 2013 Metų kalbų ambasadorė – mokykla bus paskelbta per apdovanojimų cere-

moniją, vyksiančią olimpiados dienos vakare, ISM universitete. Metų kalbų ambasadoriaus rinkimai yra rengiami kaip Europos kalbų ženklo iniciatyva. Europos kalbų ženklas yra Europos Komisijos apdovanojimas, kuris skatina naujas kalbų mokymo ir mokymosi iniciatyvas, vertingas naujas kalbos mokymo technikas, informacijos apie jas ir gerosios patirties sklaidą. Lietuvoje nuo 2002 m. Europos kalbų ženklo apdovanojimą įgyvendina Švietimo mainų paramos fondas kartu su LR švietimo ir mokslo ministerija.

LIETUVOS MOKSLEIVAI PILIETINĖS GALIOS TURI DAUGIAU NEI VISA VISUOMENĖ arba KAIP PADIDINTI VISUOMENĖS NUSITEIKIMĄ VEIKTI? Aktyvus Europos pilietis – tai visų pirma aktyvus savo šalies pilietis. Tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojų savęs kaip Europos piliečių suvokimas mažėja. O kaip jie jaučiasi ir kiek aktyvūs yra savo šalyje? Atsakyti į klausimą gali padėti duomenys apie pilietinės galios indeksą. Pilietinės galios indekso paskirtis – nustatyti, koks yra ir kaip kinta lietuvių domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei pilietinio dalyvavimo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas. Tyrime taikoma metodika leidžia palyginti skirtingų metų rezultatus, pažvelgti, kaip kinta mūsų visuomenės esamas ir potencialus pilietinis aktyvumas, pilietinės galios suvokimas bei pilietinės veiklos rizikų vertinimas. Nuo 2007 m., kalendorinių metų pabaigoje yra atliekama reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa taikant tą patį pagrindinį klausimyną, matuojantį pagrindinius pilietinės galios dėmenis: esamą pilietinį aktyvumą, potencialų pilietinį aktyvumą, pilietinės įtakos suvokimą ir pilietinės veiklos rizikos vertinimą.

metų žmonių, pilietinės nuostatos ir aktyvumas.

Bendras domėjimosi viešaisiais reikalais indeksas (sudarytas iš domėjimosi politinėmis, verslo ir ekonomikos, kultūros, sporto ir gyvenamosios vietovės naujienomis) 2012 metais skalėje nuo 0 iki 100 įgyja vidutinę reikšmę 41,0 ir per paskutiniuosius metus išlieka statistiškai reikšmingai nepakitęs – 2010 m. šio indekso vidutinė reikšmė buvo 40,2. Taigi galime sakyti, jog Lietuvos gyventojai ir toliau gana vidutiniškai domisi viešaisiais reikalais.

aplinkos tvarkymo talkose bei aukoja labdarai – šiomis veiklomis per paskutiniuosius metus teigia užsiėmęs kas antras respondentas. Aktyviau dalyvaujama ir vietos bendruomenių veikloje – į ją įsitraukia 4 iš 10 apklaustųjų. Tuo tarpu kitos pilietinės veiklos sulaukia gerokai mažiau dalyvaujančiųjų – jose teigia dalyvavę geriausiu atveju 1–2 respondentai iš 10. Per pastaruosius metus labiausiai išaugo žmonių, besikreipusių į valstybės kontroliuojančias institucijas (policiją, mokesčių inspekciją, vaiko teisių tarnybą ir pan., pranešdami apie įstatymų pažeidimus) skaičius, aktyviau dalyvauta talkose, tačiau sumažėjo aukojusių labdarai pinigų, daiktų arba kitaip parėmusių asmenis ar visuomenines organizacijas. Palyginti su 2010 metais, aktyvumo indeksas statistiškai reikšmingai nepaaugo, tačiau žvelgiant nuo 2007 metų galime stebėti nors ir ne itin žymią, tačiau nuoseklią Lietuvos gyventojų pilietinio aktyvumo augimo tendenciją.

Kaip ir ankstesniais metais, aktyviausiai Lietuvos gyventojai dalyvauja

Įdomu, kad augant bendram Lietuvos gyventojų pilietiškumui, jo

2012 m. po dvejų metų pertraukos atlikto Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimo ypatybė – šalia visos Lietuvos visuomenės papildomai tirta Lietuvos moksleivių pilietinė galia. Tyrimo duomenys ne tik leidžia detaliau įvertinti ir su visa visuomene palyginti Lietuvos moksleivių pilietiškumą, bet ir atskleidžia jų požiūrį į pilietinį ugdymą mokykloje.

Švietimo mainų paramos fondas

lietuvos pilietis – europos pilietis

2009 m. atliktas antrasis Pilietinės galios indekso tyrimas išsiskyrė tuo, kad apėmė ne tik visos Lietuvos visuomenės, bet ir šalies mokytojų pilietinės galios vertinimą. Lyginamoji analizė atskleidė itin didelius visos visuomenės ir mokytojų pilietinės galios skirtumus pastarųjų naudai. 2010 m. atliktame Pilietinės galios indekso tyrime buvo atidžiau nagrinėtos Lietuvos jaunimo, Nepriklausomybės metais brendusių 15–29

lietuvos pilietis – europos pilietis apskaičiavimui naudojamų parametrų dinamika yra gana individuali: labiausiai mažėja potencialus pilietinis aktyvumas – parametras, parodantis, kiek žmonių imtųsi tam tikrų veiksmų kilus tam tikroms politinėms, ekonominėms ar vietinės reikšmės problemoms. Pastebėta, jog kai kuriose pilietinėms priskiriamose veiklos srityse (pvz., dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose) žmonių dalyvauja daugiau. Padaugėjo ir dalyvaujančių vietos bendruomenės veikloje skaičius: įsitraukiantys į ją teigė 4 iš 10 apklaustųjų. Šiek tiek sumažėjo žmonių, aukojančių pinigų, nors apskritai Lietuvos gyventojai noriai prisideda prie labdaros. Veikla, į kurią įsitraukia žmonės, – tik viena iš 4 dimensijų, matuojamų pilietinės galios indeksu. Tiriamas potencialus pilietinis aktyvumas, subjektyvus savo kaip piliečio įtakos supratimas, pilietinės galios pajutimas. Pilietinės veiklos rizikos vertinimas, sudarantis ketvirtą indekso dimensiją, per pastaruosius pora metų nepakito. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ buvo užsibrėžta, jog 2020 m. pilietinės galios indeksas bus 50 (iš 100 galimų). Deja, kasmet šiam indeksui nedidėjant, toks siekinys vargu ar galės būti įgyvendintas. Tiesa, randasi vis daugiau pilietinių iniciatyvų, tad daugiau galima būtų tikėtis iš jaunosios kartos. Neatsitiktinai atskirai buvo tirtas moksleivių pilietiškumas. Tyrimo duomenimis, visose išvardytose dimensijose, išskyrus rizikos, moksleiviai lenkia visus gyventojus (išskyrus mokytojus). Pavyzdžiui, pilietinio aktyvumo dimensijoje visuomenės vidutinė reikšmė lygi tik 38,4, mokinių – 53,6, o mokytojų (2009 m. duomenimis) – net 70. Tarp moksleivių populiariausios tos pačios veiklos, kaip ir visoje visuomenėje: aplinkos tvarkymas, veikla vietos bendruomenėje bei labdara. Gerokai daugiau moksleivių dalyvauja ir visuomeninių organizacijų, judėjimų, religinių bendruomenių veikloje.

Lietuvos moksleiviai yra ta grupė, kuri išsiskiria iš kitų aukštesniu pilietinės įtakos supratimu, kartu su mokytojais jie lenkia visą visuomenę pilietinio aktyvumo potencialu, tačiau, nors ir pralenkia visą visuomenę, mokytojams nusileidžia realiu pilietiniu aktyvumu. Imant kartu – mokyklose sutelkta daugiau pilietinės galios nei visoje visuomenėje. Kaip vis dėlto skiriasi moksleivių, mokytojų ir visos visuomenės pilietinė galia pagal atskiras pilietinės galios indekso dimensijas, galime matyti žemiau pateiktame paveiksle. Lietuvos moksleiviai yra ta grupė, kuri išsiskiria iš kitų aukštesniu pilietinės įtakos supratimu, kartu su mokytojais

jie lenkia visą visuomenę pilietinio aktyvumo potencialu, tačiau, nors ir pralenkia visą visuomenę, bet mokytojams nusileidžia realiu pilietiniu aktyvumu. Pilietinio veikimo rizikų vertinimu bei domėjimusi viešaisiais reikalais moksleiviai nesiskiria nuo visuomenės. Ir bent jau pastaruoju aspektu galėtų imti pavyzdį iš savo mokytojų. Pažvelgus į šiuos duomenis matyti, jog mokyklose sutelkta daugiau pilietinės galios nei visoje visuomenėje. Europos Komisija 2012-ųjų pavasarį paskelbė ataskaitą, kad pilietinis ugdymas jau yra įtrauktas į visų ES valstybių narių pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programas, tačiau

ramą. Ypač daug tokių vaikų buvo iš kaimo vietovių. Vaikams iš mažiau galimybių turinčių šeimų dalyvavimas programose neretai buvo vienintelė galimybė turiningai praleisti laisvalaikį. Visose programose dalyvavo vaikų iš tautinių mažumų šeimų (lenkų, rusų, baltarusių, romų ir pan.). Vietos bendruomenei aktualių ir pilietiniam ir tautiniam ugdymui skirtų visuomeninių darbų organizavimo programoje dalyvavo ir vaikų globos namų auklėtiniai.

kyla sunkumų rengiant šio dalyko mokytojus, pirminio šios specializacijos mokytojų rengimo programos siūlomos tik Anglijoje ir Slovakijoje. Visos valstybės yra parengusios gaires, pagal kurias moksleiviams suteikiama galimybė dalyvauti mokyklos valdymo procese, o nuo 2007 m. daugiau nei pusėje šalių (tame tarpe ir Lietuvoje) įgyvendinta bent viena valstybės finansuojama programa ar projektas, kuriuo su pilietiškumu susijusios vertybės ir nuostatos ugdomos už mokyklos ribų. Toks projektas – 2010–2013 m. Fondo įgyvendinamas ESF projektas „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse. TAPK“. Vienas iš jo tikslų – plėtoti pilietinį ir tautinį vaikų ugdymą savivaldybėse įgyvendinant keturias ilgalaikes nacionalinės pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo programas: mokinių savivaldos stiprinimas, regioninio tapatumo stiprinimas, vietos bendruomenei aktualių ir pilietiniam, ir tautiniam ugdymui skirtų visuomeninių darbų organizavimas, asociacijų (vaikų, jaunimo ir kt. organizacijų) bendradarbiavimo (partnerystės) su mokyklomis stiprinimas ir 20 neformaliojo švietimo programų, nukreiptų didinti vaikų ir paauglių pilietiškumą. Iš viso ilgalaikėse programose dalyvavo 10 551 vaikas iš visos Lietuvos, iš jų – 4 245 vaikai iš kaimo vietovių mokyklų. Į programų veiklas buvo įtraukti ir 793 vadovai. Tris vasaras

projekto lėšomis buvo remiamos ir vaikų poilsio programos. Parama pasinaudojo beveik 16 tūkst. vaikų, iš jų – daugiau kaip pusantro tūkstančio – socialiai remtini. Finansuotos kultūrinio-etninio paveldo pažinimo, lyderystės ir pilietiškumo, pakantumo ir tolerancijos, pilietinio bei tautinio, ekologinio-gamtosauginio ugdymo ir kitos pilietiškumo jausmą skiepijančios programos. Neformaliojo švietimo trumpalaikėse programose dalyvavo dar beveik 14 tūkstančių vaikų. Taigi, projekto metu pilietiškumo mokėsi apie 41 tūkst. Lietuvos moksleivių iš visų apskričių ir įvairių socialinių grupių. Programose dalyvavo visų amžiaus grupių (nuo pradinukų iki abiturientų) vaikai iš įvairių ekonominių, socialinių, kultūrinių kontekstų. Nemažai vaikų buvo iš socialinės rizikos šeimų arba šeimų, gaunančių socialinę pa-

Mokinių savivaldos stiprinimo programa buvo skirta pagilinti įvairaus amžiaus vaikų žinias apie pilietiškumą ir tautiškumą, skatinti jaunus žmones aktyviau įsitraukti į neformalią veiklą. Programa buvo grįsta mokymosi bendradarbiaujant strategija, buvo taikomi aktyvieji mokymo metodai (diskusija, minčių žemėlapis, pristatymas, susirinkimai, rezoliucijų rengimas), mokiniai organizavo bei dalyvavo demokratiniuose rinkimuose mokykloje (rengė rinkimines programas ir agitacijas, dalyvavo rinkimų komisijose), organizavo veiklas klasėse, mokinių savivaldos institucijose ruošė kitų metų veiklos planus, numatė mokinių savivaldos veiklos prioritetus. Programoje buvo sėkmingai naudojama Mokomojo mokinių parlamento veiklos forma.

Švietimo mainų paramos fondas

lietuvos pilietis – europos pilietis

Regioninio tapatumo stiprinimo programos buvo įgyvendinamos trijuose Lietuvos etniniuose regionuose. Tai turėjo įtakos programų

lietuvos pilietis – europos pilietis veiklų įvairovei: programa „Prikelkime senolių patirtį“ plėtojo vaikų gebėjimus atpažinti savo etnokultūrinio regiono ypatumus puoselėjant ir saugant kultūros paveldą; ugdė vaikų tautiškumą ir pilietiškumą, socialines, komunikavimo kompetencijas, toleranciją ir pagarbą šalia gyvenantiems kitataučiams; mokė užmegzti kontaktus ir bendradarbiauti su etnokultūros puoselėtojais, vietos bendruomenėmis, amatininkais. Programos „Dzyvų dzyvai“ veiklomis buvo siekta ugdyti vaikų tautinę kultūrinę savimonę, skatinti jų kūrybą ir meninę saviraišką, sudaryti galimybę gyvai pažinti Dzūkijos kraštą: kalbą, papročius, gyvenimo būdą, tik Dzūkijai būdingas liaudies

veikiant; naudojama asmeninio pažangumo sistema – kiekvienas dalyvis pats atsakingas už savo dalyvavimą ir pažangą; vadovo asmeninis pavyzdys ir parama, draugiškas neformalus santykis su grupės vadovais; per skautiškų vertybių ir įžodžio sistemą ugdomos moralinės nuostatos; daug veikiama gamtoje. Vietos bendruomenei aktualių ir pilietiniam ir tautiniam ugdymui skirtų visuomeninių darbų organizavimo programa kėlė tikslus kuo daugiau neformaliojo ir formaliojo ugdymo specialistų apmokyti dirbti efektyviais neformaliojo švietimo metodais, motyvuoti jaunimo lyderius aktyviai pilietinei veiklai ir ugdyti vaikų bei jaunimo gebėjimą

turinčiojo, bet nežinia, kaip bendrauti, ar baimė įžeisti užveria kelią darbui su jais, tačiau būtent visuomenės pažeidžiamos grupės yra ta visuomenės dalis, kurios problemas spręsti galėtų ypač padėti savanoriškas darbas. Suburtas forumo teatras. Tokio metodo tikslas – gerinti psichologinį klimatą kolektyve mokantis atpažinti problemas ir ieškoti problemų sprendimo būdų per asmeninę patirtį, skatinti bendruomenėje diskusijas nepatogiomis ir skausmingomis temomis bei ieškoti problemų sprendimo būdų, ugdyti gebėjimą laisvai reikšti savo mintis, diskutuoti gerbiant kito nuomonę, toleruoti kitaip mąstančius ir kitaip atrodančius žmones, atsikratyti bendravimo ir scenos baimių, išmokti atpažinti konfliktines situacijas išvengiant emocinio streso, jas spręsti, skatinti kartų bendradarbiavimą. Asociacijų bendradarbiavimo su mokyklomis stiprinimo programa siekė stiprinti Lietuvos mokyklų ir jaunimo asociacijų bendradarbiavimą ir didinti jų įtaką vaikų ir jaunimo neformaliajame švietime lavinant vaikų ir jaunimo pilietinę bei tautinę savimonę; skatinti sąmoningą vaikų ir jaunimo tautinę raišką ir pilietinį aktyvumą; mokytis savarankiškai ir neformaliai bei siekti tikslų.

dainas ir išbandyti įvairius amatus, lietuvių liaudies burtus ir kerėjimus, išmokti liaudies šokių, dainų, aktyviai bendrauti su Dzūkijos krašto žmonėmis. Buvo ugdomi organizaciniai, socialiniai ir komunikaciniai vaikų gebėjimai. Žemaitijos regione įgyvendinant programą buvo gilinamos įvairaus amžiaus vaikų žinios apie Žemaitijos regiono kultūrinį išskirtinumą ir paveldą bei tradicijas, skatinamas vaikų domėjimasis savo kraštu. Kadangi šiame regione programą įgyvendino nevyriausybinė organizacija Lietuvos skautija, veiklų įgyvendinimas buvo grindžiamas skautų veiklos principais: veikla vykdoma mažomis grupelėmis – skiltimis; mokomasi per patirtį, suteikiant atsakomybę patiems vaikams, jiems

patiems identifikuoti aktualias visuomenei ir vietos bendruomenei problemas bei gerinti socializacijos aplinką bendruomenėse kartu vykdant visuomenei naudingus darbus. Įgyvendinant veiklas buvo sudarytas ir visuomenei pristatytas socialinis miesto žemėlapis, kurio paskirtis – ugdyti bendruomenės pilietiškumą bei atsakomybę už savo socialinę ir fizinę aplinką. Sudaryta gyvoji biblioteka, siekiant tikslo – naikinti mitus apie visuomenės pažeidžiamas grupes, ugdyti visuomenės savitarpio supratimą. Nuoširdus pokalbis, suteikiama jauki, interaktyvi erdvė bendrauti „akis į akį“ su visuomenės pažeidžiama grupe sugriauna nežinios ir baimės sieną. Dažnas linkęs gailėtis, pavyzdžiui, judėjimo negalią

Apibendrinant, visos programos buvo orientuotos į pilietinio ir tautinio sąmoningumo bei asmenybės ugdymą skatinant vaikų savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir aktyvumą, atsakomybę už save ir kitus, kūrybiškumą ir toleranciją, kritinį mąstymą, analitinius įgūdžius bei požiūrį ir taip paskatinti aktyviai dalyvauti mokyklos ir visuomenės gyvenime. Ligšioliniai Lietuvos visuomenės būklės tyrimai rodo, kad pilietinės visuomenės raida Lietuvoje patiria rimtų sunkumų. Pagal pilietinės galios indeksą matome, kaip kinta visuomenės pilietinės galios: ar jos auga žmonėms įgyjant vis daugiau demokratinės patirties ir įgūdžių, ar mažėja stiprėjant politiniam susvetimėjimui.

Kiek Lietuvos moksleiviai yra nusiteikę spręsti šaliai iškylančias rimtas politines, ekonomines ar kokias nors vietos problemas? Moksleiviai visose vardintose pilietinėse veiklose be išimčių dalyvauja kur kas aktyviau. Ženkliausi skirtumai – daug aktyvesnis įsitraukimas į aplinkos tvarkymo veiklas bei vietos bendruomenės veiklą. Tiesa, visuomenėje paplitusi nuostata prieštarauja realioms sociodemografinėms pilietinio aktyvumo tendencijoms: būtent jauniausieji šalies gyventojai (net jų pačių) vertinami kaip mažiausiai pilietiškai aktyvūs. Pilietiškai kiek aktyvesnės nei vaikinai yra merginos, kaimo vietovių moksleiviai – aktyvesni nei miesto, vidurinių mokyklų ir gimnazijų moksleiviai pilietiniu aktyvumu pranoksta profesinių ir pagrindinių mokyklų moksleivius. Taip pat matyti, jog pilietinis aktyvumas auga pereinant į aukštesnes klases, tačiau paskutiniaisiais metais mokykloje vėl sumažėja. Reikšmingų skirtumų įsitraukimo į pilietines veiklas aktyvume pagal subjektyviai vertinamą šeimos finansinę padėtį nėra.

nės pilietinio ugdymo būklės mokykloje vertinimui, duomenys atskleidė, jog absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų (89 %) mano, jog dabartinėje Lietuvos mokykloje pilietinis ugdymas yra reikalingas. Patys moksleiviai jiems dėstomą pilietinio ugdymo dalyką vertina gana gerai, pilietinio ugdymo dalyko pamokas mokykloje laiko įdomiomis, asmeniškai labai naudingomis. Svarbu, jog didžioji dalis moksleivių sutinka, kad mokykloje turėtų būti labiau padedama moksleiviams suprasti ša-

lies politinį gyvenimą, jog pilietinio ugdymo dalyko pamokose ir po jų trūksta praktinės veiklos. Projekte „TAPK“ dalyvavusių vaikų apklausa parodė, kad pasiūlytos veiklos sustiprino daugumos dalyvių pilietiškumo jausmą, dalis apklaustųjų apskritai pirmą kartą turėjo progos dalyvauti nuoseklioje programoje, buvo prisipažinusių, jog programa padėjo atrasti ilgalaikio domėjimosi sritį ar apsaugojo nuo rizikingų pasirinkimų.

Švietimo mainų paramos fondas

lietuvos pilietis – europos pilietis

2012 metų pilietinės galios indekso tyrimo, kuriame dėmesys buvo skirtas ir moksleivių bei visos visuome-

Šiek tiek statistikos iš pasaulinio pilietinio aktyvumo tyrimo, įvykdžius apklausas 130-yje šalių („Gallup“, 2010).

Pilietiškai aktyviausios ir neaktyviausios šalys

Parengta pagal: • Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų ir moksleivių apklausa, 2012 m. • Viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Gallup“. Pasaulinis pilietinio aktyvumo tyrimas, 2010 m. • Švietimo mainų paramos fondas. 2011–2012 m. pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo vertinimo ataskaita, 2012 m. • Nuotraukos iš ESF projekto „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse. TAPK“.

Artėja pirmininkavimas ES Tarybai

AKTUALU: PIRMININKAVIMAS ES TARYBAI Pirmininkavimo tvarka ir principai ES Tarybos pagrindinė funkcija, kartu su Europos Parlamentu, yra ES teisės aktų priėmimas. Taryboje atstovaujama šalių narių interesams. Tarybos posėdžiuose, atsižvelgiant į svarstomo klausimo temą, dalyvauja po vieną ministrą iš kiekvienos valstybės narės. Kiekviena ES valstybė narė po šešis mėnesius pirmininkauja ES Tarybai pagal eilę, kuri 2007 m. patvirtinta iki 2020 metų. Pirmininkaujanti valstybė turi: `` vadovauti ES Tarybai ir jos parengiamiesiems organams (darbo grupėms ir komitetams); `` atstovauti ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis, ypač su Europos Komisija ir Europos Parlamentu, formuoti ES Tarybos santykius su kitomis ES institucijomis; `` vadovaujant ES Taryboje vykstančioms diskusijoms ir pirmininkaujant posėdžiams laikytis neutralumo ir nešališkumo principo, siekti kuo platesnio valstybių narių sutarimo; `` atstovauti ES daugiašaliuose tarptautinio bendradarbiavimo formatuose.

Nuo 2013 m. pirmininkavimą pirmąjį kartą perims ir Lietuva. ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva turės vadovauti deryboms dėl teisės aktų, kurių projektus teiks Komisija, tarp valstybių narių ir su Europos Parlamentu bei siekti visų šių veikėjų sutarimo.

Lietuva tikriausiai bus pirmoji ES Tarybos pirmininkė, vadovausianti 28 šalių deryboms, jei, kaip planuojama, 2013 m. liepos 1 d. prie ES prisijungs Kroatija. Be to, Lietuva pirmininkaus iki naujų Europos Parlamento rinkimų likus mažiau kaip metams, taigi baigiantis penkerių metų laikotarpiui, kuriam savo darbą planuoja ir jo tvirtinama Europos Komisija. Kaip žino kiekvienas studentas, darbų būna daugiausia kaip tik artėjant egzaminui. Todėl ir Lietuvai per pirmininkavimą teks pasirūpinti, kad visos 27 šalys susitartų dėl daugiau kaip 80-ies Komisijos siūlymų ir kad jie virstų Europos Sąjungos „įstatymais“, privalomais vykdyti kiekvienai valstybei narei. Tai keliskart daugiau negu tenka valstybėms, pirmininkaujančioms tuo metu, kai penkerių metų laikotarpis tik įsibėgėja. Kaip rodo praktika, valstybių narių prioritetai sudaro tik nedidelę dalį būsimosios darbotvarkės. Svarbiausia, ko laukiama iš pirmininkaujančios šalies, – kad ji užtikrintų visiems bendrų, Komisijos suplanuotų ir pasiūlytų, teisės aktų priėmimą. Taigi Lietuva turės išmokti ne tik ginti savuosius siekius, bet ir suprasti bei derinti kitų valstybių narių interesus: didesnių ir mažesnių šalių, pietinių ir šiaurinių, turtingesnių ir ne tokių turtingų, besiverčiančių žvejyba ir neturinčių jūrų sienų. Šiuo metu ES Tarybai pirmininkauja Airija, po Lietuvos – Graikija. Su šiomis valstybėmis mūsų šalis sudaro vadinamąjį „trejetą“ ir drauge planuoja darbus. Be to, ko nespės viena šalis, turės perimti kita. Europos Sąjunga yra labai sudėtingas mechanizmas, todėl Lietuvos pirmininkavimas bus ir galimybė, ir atsakomybė, pagal kurią kitos

valstybės narės ir partneriai visame pasaulyje vertins mūsų šalies brandumą.

Lietuvos pirmininkavimo tikslai ir prioritetai Lietuva sieks užtikrinti efektyvų ES Tarybos darbą ir veiklos tęstinumą, sustiprinti Lietuvos pozicijas ES, skatinti Lietuvos kaip patikimos ES narės įvaizdį. Per Lietuvos pirmininkavimą ES darbotvarkėje numatoma daugiau nei 500 klausimų, iš kurių 115 prioritetiniai. Lietuvos pirmininkavimo tikslas yra skatinti nuolatinį ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinant nedarbą, užtikrinant finansinį stabilumą ir energetinį saugumą – didžiausius ES prioritetus. Tarp Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetinių sričių taip pat bus energetika, Rytų partnerystė, ES išorės sienų valdymas. Pirmininkavimo darbotvarkėje bus skiriama dėmesio ir švietimo, mokymo bei mokslinių tyrimų sritims. Švietimo ir mokymo srityje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu bus akcentuojami kokybės ir efektyvumo užtikrinimo principai. Pirmininkavimo metu taip pat bus svarstomi aukštojo mokslo tarptautinimo ir finansavimo efektyvumo klausimai, analizuojamos lyderystės švietime bei profesinio mokymo atvirumo skatinimo temos, diskutuojama apie atvirai prieinamus mokymosi išteklius. Pažymėtina, kad šiuo metu, Airijai pirmininkaujant ES Tarybai, vyksta derybos dėl naujosios programos „Erasmus visiems“, apjungsiančios švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto

iniciatyvas į vieną programą ir užtikrinsiančios efektyvesnį programos valdymą ir didesnį bendrą finansavimą. Nepavykus minėtų derybų užbaigti airiams, jas bus siekiama tęsti ir baigti Lietuvos pirmininkavimo metu. Mokslinių tyrimų srityje pirmininkavimo ES Tarybai metu Lietuva sieks, kad programos „Horizontas 2020“, apimančios ir Europos inovacijų ir technologijų institutą bei Euratomo programą, įgyvendinimas prasidėtų nuo 2014 m. pradžios. Kartu Lietuva dirbs siekdama rasti deramus ir savalaikius sprendimus dėl iniciatyvų, įgyvendinančių programą „Horizontas 2020“. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu atitinkamas dėmesys bus skiriamas Europos Komisijos iniciatyvos dėl sustiprintos Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystės įgyvendinimui, ypač minėtos iniciatyvos aspektams, susijusiems su mokslininkų karjera ir tarptautine mokslo dimensija.

Pirmininkavimas Briuselyje ir Vilniuje

rango pareigūnų, žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų). Tarp svarbiausių Lietuvoje vyksiančių renginių – Europos Parlamento frakcijų vadovų vizitas, Europos Komisijos vizitas (kartu su Pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo renginiu), ES ir Rytų partnerystės šalių narių vadovų susitikimas, informacinių ir ryšio technologijų konferencija „ICT 2013“.

Pasirengimas pirmininkauti Pagrindinis pirmininkavimo ES Tarybai veiklos koordinatorius – Užsienio reikalų ministerija. Procese aktyviai dalyvauja visos ministerijos ir žinybos, įskaitant Seimą, Vyriausybės ES komisiją (VESK). Tarpinstitucinė komunikacija užtikrinama per koordinatorių tinklo veiklą. Jame keičiamasi ekspertinėmis įžvalgomis bei nuomonėmis dėl ilgalaikių pirmininkavimo tikslų, organizavimo, administracinių gebėjimų stiprinimo ir kt. Tinklą sudaro ministerijų, Seimo kanceliarijos, Ministro Pirmininko tarnybos ir Prezidento kanceliarijos atstovai. Siekiama į pasirengimą įtraukti ir visuomenę: organizuojami konkursai (logotipo atranka, vaizdo klipai ES

Briuselyje per 20 pirmininkavimo savaičių vyks apie 1 800 posėdžių: darbo grupių, Nuolatinių atstovų komiteto, Tarybos ir kt. Jiems pirmininkaus atitinkamai Lietuvos valstybės institucijų ekspertai, ambasadoriai ir ministrai. Įskaitant ir pasirengimo laikotarpį, su pirmininkavimu susijusių susitikimų Briuselyje skaičius sieks 3 000. Pirmininkavimo ES Tarybai programa bus vykdoma Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES – tai reiškia, kad dauguma sprendimų bus priimama Briuselyje. Greta formalių pirmininkavimo renginių numatomi Lietuvai pristatyti skirti koncertai, parodos, ekonomikos ir turizmo renginiai Briuselyje ir Strasbūre, kitų šalių sostinėse. Lietuvoje vyks per 200 aukšto lygio susitikimų. Lietuvą aplankys 20–30 tūkst. svečių (ministrų, aukšto

Nuotrauka iš projekto „TAPK“

„Po kelių mėnesių Lietuva taps ne tik geografiniu, bet ir politiniu Europos centru. Pirmą kartą vadovausime Europos Sąjungos Tarybai. Tam ruošiamės labai atsakingai. Turėsime suderinti visai Europai labai svarbius ir sudėtingus sprendimus. Privalome pateisinti tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą.“ Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos prezidentė

tematika, nuotraukų konkursai), rengiami susitikimai su visuomene, regionų atstovais, užmegzti ryšiai su NVO, kitomis tikslinėmis grupėmis.

``Daugiau informacijos apie

lietuvos pirmininkavimą ir renginių kalendorių galima rasti

Švietimo mainų paramos fondas

Artėja pirmininkavimas ES Tarybai

www.eu2013.lt

Parengta pagal: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Lietuvos pirmininkavimui skirtos interneto svetainės www.2013eu.lt bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos informaciją

užduotis Pirmininkavimas – tai ne tik kiekvienos ES šalies narės pareiga, bet ir laikas, kuomet visos Europos žvilgsniai krypsta į pirmininkaujančią šalį. Todėl kiekviena ES Tarybai vadovaujanti šalis pasinaudoja proga sustiprinti savo įvaizdį. Pirmininkavimui skirtas logotipas taip pat naudojamas kaip šalies identiteto pristatymo priemonė. Žemiau matote 12 per pastaruosius kelerius metus iki Lietuvos pirmininkavusių ES šalių logotipų fragmentus. Pabandykite atspėti, kokių šalių šie logotipai.

KIPRAS ČEKIJA AIRIJA LENKIJA PORTUGALIJA ŠVEDIJA SLOVĖNIJA DANIJA PRANCŪZIJA VENGRIJA ISPANIJA VOKIETIJA

Atlikę užduotį atsiųskite skenuotą užduoties puslapį el. paštu info@smpf.lt (arba iškirptą adresu Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius) iki 2013 m. birželio 1 d. – Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios. Iš teisingai išsprendusiųjų burtų keliu bus atrinkti trys laimingieji, kuriuos apdovanosime prizais!

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ Švietimo mainų paramos fondo informacinis leidinys

2013 m. lapkritis, Nr. 12 Leidėjas Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5) 261 0592, faksas (8 5) 249 7137 El. paštas info@smpf.lt; www.smpf.lt Tiražas 500 egz. © Švietimo mainų paramos fondas, 2012 m. Rengėjas Švietimo mainų paramos fondas Maketavo ir spausdino UAB „Lodvila“

Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Leidinį rengė: Audronė Bagdonienė, Dovilė Rudzenskė, Laura Šlepavičienė, Tautvydas Tamulevičius, Ingrida Meižienė, Daiva Šutinytė, Evelina Miselienė, Justina Baliūnaitė, Donata Pečiukėnienė.