SMPF_Laikrastis_7 by Karolis

Š v i e t i m o

m a i n ų

p a r a m o s

f o n d o

i n f o r m a c i n i s

l e i d i n y s

Mokomės visą gyvenimą 2010 m. gegužės, Nr. 7

„Mokytis niekada nevėlu!“ ir „Nauji įgūdžiai geresniam darbui!” – tai Švietimo mainų paramos fondo dviejų administruojamų programų šūkiai, kurie ypač dažnai skamba ir skambės šiais metais įvairiose Fondo iniciatyvose. Grundtvig ir Leonardo da Vinci programos šiemet švenčia 10-ties ir 15-os metų jubiliejus. Šis, septintasis Fondo laikraštis, skirtas pasidžiaugti rezultatais, pasidalyti programoje dalyvavusių žmonių įspūdžiais ir pakviesti visus paminėti gražias sukaktis. Galime didžiuotis, kad per dešimt metų Lietuvoje finansuota daugiau nei 750 Grundtvig projektų, juose dalyvavo įvairios institucijos ir pavieniai asmenys iš visos Lietuvos. Leonardo da Vinci projektų teikiamomis galimybėmis mūsų šalyje pasinaudojo jau daugiau nei aštuoni tūkstančiai asmenų. Nuo 2000 metų Leonardo da Vinci programa sulaukė 1442 projektų pasiūlymų, finansavimas per minėtąjį laikotarpį suteiktas 620 projektų. Sveikiname visus programų dalyvius, dėkojame už malonų bendradarbiavimą ir linkime kūrybingų ir kupinų idėjų ateinančių metų.

Grundtvig programa švenčia 10-ties metų jubiliejų – 2 psl. Leonardo da Vinci programa – 15 metų Europoje! – 7 psl. Aktyvus dalyvavimas Erasmus Mundus programoje – 8 psl. Pažintiniai vizitai, kalbų ambasadoriaus projektas – 9 psl. Renginių anonsas – 10 psl.

El. paštas grundtvig@smpf.lt Interneto svetainė www.smpf.lt/grundtvig

Grundtvig programos ištakos Grundtvig suaugusiųjų švietimo programa pavadinta Nikolajaus Frederiko Severino Grundtvigo (1783–1872) vardu. Grundtvigas – danų dvasininkas, rašytojas, filosofas, politikas, vienas iš pirmųjų Europos švietėjų, praktiškai įrodęs, kad suaugusiųjų švietimas gali pažadinti pilietinį, tautinį sąmoningumą, kuris skatina spartų visos šalies ekonominį augimą. Grundtvigo sukurta liaudies aukštosios mokyklos koncepcija pagrįsta idėja, kad prasmingas mokymasis privalo būti prieinamas paprastam žmogui visą gyvenimą ir turi apimti ne tik žinias, bet ir pilietinę atsakomybę, asmeninę ir kultūrinę raidą. N. F. S. Grundtvigo asmenybė pasižymi

neįprastu, unikaliu įvairiapusiškumu. Jis – dvasininkas, žinomas kaip naujos religinės sampratos („Visų pirma žmogus, po to –Kristus“) ir originalios istorijos autorius, kūręs naują krikščionybės ir nacionalinės minties, istorijos ir poezijos sintezę. Daugelis Grundtvigo idėjų tuomet atrodė anarchistinės dėl jo beribio tikėjimo, kad paprastas žmogus geba kontroliuoti save ir dirbti bendram reikalui, kai aplinka yra draugiška ir skatinanti. Jis pirmasis iškėlė mintį, kad reikia kurti liaudies mokyklas suaugusiesiems, kur jie pajustų didesnį pasitikėjimą savimi, įgytų orumo, kad mokykla pažadintų žmonių pasididžiavimą nacionaline kultūra, kad mo-

kykla skatintų norą ir meilę mokymuisi, kuris nesustoja baigus formaliąją mokyklą. Šios idėjos, perimtos Grundtvigo pasekėjų ir mokinių, buvo įgyvendinamos praktikoje. Liaudies aukštųjų mokyklų reikmę Danijos visuomenėje atspindėjo jau 1849-ųjų metų Konstitucija, kurios pataisas suaugusiųjų švietimo klausimu inicijavo pats N. F. S. Grundtvigas. Šiandien danai sako, kad liaudies aukštosios mokyklos prikėlė Daniją tiek dvasiniam, tiek ekonominiam gyvenimui. Europos Sąjungos kontekste Grundtvig vardas siejamas su pagrindiniu, neformaliuoju ir savaiminiu suaugusiųjų švietimu.

Grundtvig teminiai tinklai Grundtvig daugiašaliai projektai Grundtvig papildomos priemonės

Grundtvig programos veiklos formos Pagal Grundtvig programą nuo 2001 metų praturtinama Lietuvos suaugusiųjų švietimo patirtis: plečiama suaugusiųjų švietimo samprata ir pasiūla. Grundtvig programa, pradėjusi įgyvendinti savo tikslus, suaugusiesiems siūlė šias veiklas: dalyvauti tarptautiniuose mokymosi partnerystės projektuose ir parengiamuosiuose vizituose bei tobulinti kvalifikaciją kursuose užsienyje.

Šiandien Grundtvig programa kviečia tobulėti suaugusiųjų švietėjus ir besimokančiuosius tarptautiniu mastu dešimtyje formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi veiklos sričių. Grundtvig mokymosi partnerysčių projektai Grundtvig senjorų savanorystės projektai

Grundtvig parengiamieji vizitai Grundtvig kvalifikacijos tobulinimas Grundtvig darbuotojų vizitai Grundtvig asistentų praktika Grundtvig seminarų organizavimas

Įsimintiniausi Grundtvig 10-mečio įvykiai Pirmasis Lietuvoje organizuotas Grundtvig kontaktinis seminaras „Intercultural Issues – Arts, music, culture – European dimension“ įvyko 2001 metais. Seminaras sukvietė bendraminčius iš 15 Europos šalių, kurie kartu rengė naujus Grundtvig 1 ir Grundtvig 2 programų projektus. Vilniuje 2006 m. organizuotas kontaktinis seminaras suvienijo dalyvius iš Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Turkijos, Vengrijos ir Vokietijos. 48 būsimų projektų vykdytojai kūrė projektus tarpkultūrinio bendradarbiavimo tema („Intercultural communication for multilingual EU in Socrates/ Grundtvig programme“). Grundtvig mokymosi partnerystės kon-

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ

taktinis seminaras „Creativity and Innovation in social inclusion“ 2009 m. vėl sukvietė dalyvius iš skirtingų šalių (Airija, Austrija, Belgija, Kroatija, Estija, Italija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Turkija, Jungtinė Karalystė) ir skatino juos domėtis kūrybiškumo ir socialinės integracijos aspektais Grundtvig projektuose. Lietuvos nacionalinė agentūra, skatindama projektų vykdytojus efektyviai naudoti projektų rezultatus, dalyvavo dviejuose teminio monitoringo projektuose: – 2004 m. Lietuvos iniciatyva parengtas ir įgyvendintas projektas „Grundtvig decentralizuotos veiklos kultūrinio bendradarbiavimo sklaida“ („Dissemination of Grundtvig decentralized actions cultural cooperation projects“). Vilniuje organizuotos konferencijos

rezultatas – parodos ekspozicija – apkeliavo visas projekte dalyvavusias šalis: Austriją, Estiją, Graikiją, Ispaniją, Latviją ir Maltą. – 2006–2007 m. vyko projektas „Švieti mas, darbo rinka ir įsidarbinimas Minerva, Grundtvig, Lingua projektuose“. Projekto koor dinatorės Rumunijos ir partnerių Bulgarijos, Portugalijos ir Lietuvos nacionalinės agentūros įgyvendino šiuos projekto tikslus: skatino dialogo aplinką diskusijai apie įdarbinimo problemas centralizuotos Minerva, Grundtvig, Lingua veiklos projektuose; dalijosi vadybos patirtimi, padėjo projektų vykdytojams tobulinti ir įgyvendinti valorizacijos strategiją; skatino kurti įdarbinimo tobulinimo ir pritaikymo švietimo institucijoms modelius ir šiuo pagrindu suformuluoti rekomendacijas politikams (sprendimų priėmėjams) ir švietimo institucijų vadovams.

Grundtvig programos dalyvių atsiliepimai

Grundtvig programos įtaka profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro bendruomenė ir aš asmeniškai į Grundtvig programos veiklą įsitraukėme 2004 metais. Nuo tada įgyvendinome keturis Grundtvig mokymosi partnerystės projektus. Viename iš jų dalyvaujame ir dabar. Buvome veiklos koordinatoriai ir partneriai. Teko vykti į pažintinį vizitą pagal Arion programą, dalyvauti Grundtvig 2 mokymosi partnerystės projektų konferencijoje „Mokymosi džiaugsmas“. Jau septyneri metai esame Grundtvig programos šeimos nariai. Per šiuos metus vykdyta įvairiausia veikla, dalyvauta įvairiuose susitikimuose, sukurta nemažai vertingų produktų, sutikta daug naujų žmonių, surasta patikimų partnerių ir draugų. Dažnai manęs paklausia, kodėl tu ten dalyvauji, ką šie projektai tau ir institucijai duoda? Juk dalyvaudamas neįsigijai naujos kompiuterinės technikos, nesuremontavai nė vieno kabineto… Susimąsčiau, ką iš tikrųjų dalyvavimas Grundtvig programos veikloje davė ir duoda? Drąsiai galiu teigti, kad gavome nepaprastai daug: tiek daug, kad neįmanoma įvertinti jokia finansine išraiška.

Pirmiausia, buvo gera ir malonu bendrauti ir bendradarbiauti su nacionalinio Fondo darbuotojais. Žavi jų profesionalumas, geranoriškumas, teikiamų konsultacijų operatyvumas ir kokybė. Kartais pagalvoju: „O, kad visos institucijos dirbtų nors šiek tiek panašiai kaip Fondas…“ Ačiū jiems. Vertingas susipažinimas su kitų šalių su-

augusiųjų švietimo sistema. Įgyta andragogo patirtis, susirasta naujų draugų, užmegzti glaudesni ryšiai, susipažinta su kitų šalių kultūra, patobulintos užsienio kalbos žinios... Sukurti įvairūs prasmingi produktai, kūrybiškai pritaikyta kolegų ir partnerių patirtis leidžia nuolat

tobulinti institucijos veiklą, skatina dalyvius tobulėti profesinėje srityje ir asmeniškai. Manau, svarbiausia, kad dalyvavimas Grundtvig programos veiklose leido man, tikiu, ir kitiems dalyviams, tapti labiau pilietiškiems – dabar aš drąsiau galiu pasakyti savo nuomonę, ginti savo poziciją. Tapau tolerantiškesnis kitoms kultūroms, kitai nuomonei, požiūriui, pasirinktam gyvenimo būdui. Dar niekur nemačiau, kad naujausia technika, įranga, baldai tiek pagerintų darbo kokybę, motyvuotų darbuotojus, kiek tobulėjimas bendraujant ir bendradarbiaujant su žmonėmis. Grundtvig programos veikla kaip tik tą galimybę ir suteikia. Leidžia atrasti, ieškoti, kurti bendraujant ir bendradarbiaujant. Šiai veiklai apibūdinti labai tinka Marselio Prusto žodžiai: „Tikras atradimų kelias – tai ne naujų vietovių ieškojimas, o regėjimas naujomis akimis.“ Puikiai vertinu Grundtvig programą, ją administruojančių darbuotojų profesionalumą. Ačiū, kad esate. Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro direktorius Dangiras Kačinskas

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ

Grundtvig programa – tai vartai į tarptautinę areną Vilniaus dizaino mokymo centras dalyvauja Grundtvig programoje nuo 2005 metų. Šiuo metu vykdome jau antrąjį projektą. Projektas „Sidabrinio amžiaus žmonių este tinė ir meninė veikla“ (2005–2007) buvo mūsų pirmasis žingsnis išeinant į tarptautinę areną. Mes buvome šio projekto koordinatoriai, o partnerius turėjome iš Zelionos Guros Trečiojo amžiaus universiteto (Lenkija) ir Nikosijos Pagyvenusių žmonių rūpybos centro (Kipras). Pagrindinis projekto tikslas buvo kartu su kitų Europos šalių panašiomis organizacijomis organizuoti vyresnio amžiaus žmonių meninį lavinimą ir jų kultūrinę veiklą, sudaryti sąlygas jų savirealizacijai, suteikti galimybę susitikti ir dalyvauti bendroje kūrybinėje veikloje, taip prisidedant prie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Ir tai mums kuo puikiausiai pavyko. Bendras kūrybinis darbas ir kultūrinė veikla susitikimų Lietuvoje, Lenkijoje ir Kipre metu ne tik suartino senjorus iš skirtingų šalių, bet ir suteikė jiems didelį kūrybos džiaugsmą, pasitikėjimą savimi, leido pajusti savo vertę. Dailės darbai, sukurti bendruose pleneruose, buvo eksponuojami parodose ir projekto interneto puslapyje. Taip pat išleistas darbų katalogas „Sidabrinio amžiaus žmonių kūryba“. 2006 m. spalio mėn. dalyvavau Grundtvig konferencijoje Suomijoje, kur buvo suteikta puiki galimybė pristatyti kitų šalių bendraminčiams mūsų instituciją ir jos veiklą, supažindinti su vykdomu projektu, taip pat susipažinti su kitų konferencijos dalyvių vykdomais projektais ir užmegzti naujų ryšių, naudingų būsimai veiklai.

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ

2007 m. lapkričio 1–4 d. Prahoje įvykęs kontaktinis seminaras buvo labai naudingas, nes padėjo rasti partnerių kitam Grundtvig projektui ir sukurti jo apmatus. Naujasis mūsų projektas „Meninis mokymas ir kultūrinė veikla, kaip bendravimo tarp kartų pagrindas“ pradėtas vykdyti 2008 metais. Mūsų partneriai yra kolegos iš Airijos, Slovakijos, Italijos, Estijos, Lenkijos ir Turkijos. Šio projekto pagrindinis tikslas –

sukurti pagrindą vyresnės kartos ir jaunimo tarpusavio bendravimui, pasitelkiant meninį mokymą, kūrybą ir kultūrinę veiklą. Kiekvieno susitikimo metu vyko bendri kūrybiniai užsiėmimai ir mokymai, kuriuose dalyvavo vyresnės ir jaunesnės kartų atstovai. Ir ši bendra kūryba bei prisistatymai labai suartino skirtingų tautų ir skirtingų kartų projekto dalyvius. Surengėme tris senjorų ir jaunimo temines dailės darbų parodas, organizavome mišrių grupių improvizuotus vaidinimus,

išleidome apie tai leidinuką. Nepaprastai didelį pasisekimą turėjo paroda „Prisiminimai“. Šioje parodoje buvo eksponuojami senjorų dailės darbai, kuriuose perteikti jų vaikystės ar jaunystės prisiminimai, ir jaunimo sukurti šiuolaikiniai plakatai, kurių tematika – jų senelių papasakotos istorijos ir atsiminimai. Šis projektas visiems parodė, kad bendra meninė veikla – tai vienas geriausių būdų skirtingų kartų žmonių suartėjimui ir vienas kito supratimui skatinti. Labai daug naudos ir teigiamos patirties man davė dalyvavimas jubiliejinėje Grundtvig programos konferencijoje Briuselyje 2010 m. vasario mėnesį. Gavau galimybę pristatyti konferencijos dalyviams savo instituciją, jos veiklą ir šiuo metu vykdomą projektą. Be to, labai naudinga buvo bendrauti su kitų šalių panašių organizacijų atstovais, keistis patirtimi. Esame labai dėkingi šiai puikiai ir reikalingai programai. Jos padedami galėjome aplankyti svečias šalis, susipažinti su tų šalių kultūra, jų žmonėmis, kartu dalyvauti bendroje kūrybinėje, meninėje ir kultūrinėje veikloje, pasimokyti iš kitų ir pasidalyti savo patirtimi. Dalyvavimas šioje programoje ypač didelę reikšmę turėjo patiems projekto dalyviams – senjorams. Jie pajuto savo vertę ir reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje ir Europos bendrijoje, susirado daug draugų bendraminčių kitose šalyse, praturtino savo akiratį ir patyrė begalę teigiamų emocijų. Vilniaus dizaino mokymo centro direktorius Arvydas Bagočiūnas

Man Grundtvig programa – tai galimybės ir atradimai Grundtvig programa pradėjo keisti mano gyvenimą, kai jai buvo jau penkeri metai. 2005 metais išvykau į kontaktinį seminarą ,,Suaugusiųjų švietimo skatinimas kaimo vietovėse“ Suomijoje, Laplandijoje. Sužavėjo tas šiaurietiškas, skandinaviškas požiūris į mokymąsi, Suomijos suaugusiųjų švietimo

Pakruojo švietimo centras 2006 m. pradėjo įgyvendinti ir koordinuoti projektą ,,Naujos skatinimo mokytis užsienio kalbos strategijos nepalankiose vietovėse“. Suvokiau, kad kartu su partneriais iš Slovakijos, Latvijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos kuriame europinio masto mokymosi erdvę žmonėms iš kaimo

mūsų, tiek mūsų partnerių švietimo centruose. Tobulėjo ir mano gebėjimas organizuoti tarptautinius renginius, koordinuoti veiklą, įsiklausyti į poreikius, patarti. Jeigu manęs kas nors paprašytų įvardyti pačius įsimintiniausius savo profesinės veiklos metus, neabejodama atsakyčiau,

patirtis, tarptautinio bendravimo ir bendradarbiavimo dvasia. Prasidėjo mokymo ir mokymosi atradimai. Turėjau galimybę dalyvauti Grundtvig konferencijoje Lisabonoje, Portugalijoje. Tobulinau savo anglų kalbos metodikos žinias Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo kursuose Maltoje. Tačiau pats svarbiausias atradimas – Grundtvig mokymosi partnerystė.

vietovių. Šis projektas tapo mūsų gyvenimo dalimi: gausėjo draugų, pažįstamų būrys, Europa darėsi artimesnė, suprantamesnė, institucijų veikla – spalvingesnė, patrauklesnė. Partnerystė keitė ir mus pačius: darėmės vis tolerantiškesni kitoms kultūroms. Kalbu ,,mes“ vardu, nes iki tol nebuvau pajutusi tokio bendrumo jausmo, vienijančio mane su kolegomis, besimokančiais tiek

kad tai yra tas penkerių metų laikotarpis, kai mokiausi ir tobulėjau su Grundtvig programa. Laikotarpis, kai ieškota, pasinaudota teikiamomis galimybėmis ir netikėtai daug atrasta. Rima Leimontienė, Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro metodininkė

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS „Technologijas išmanantis dėstytojas“

Dėkojame visiems Grundtvig programos dalyviams, teikusiems paraiškas ir išreiškusiems norą dalyvauti šiame renginyje. Taip pat dėkojame Ukmergės miesto Comenius ir Leonardo da Vinci projektų dalyviams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo. Atrinkti geriausi projektai, kurie miesto šventės dalyvius skatino įsilieti į besimokančio miestelio gyvenimą ir kvietė dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose. Miestelyje skambėjo dainos, buvo taikoma praktinės muzikos terapija, pagrįsta liaudies muzika, atliekami teatralizuoti šokiai, vaidinamos dramos, įsikūrė menų dirbtuvės, kuriose buvo galima išbandyti savo kūrybinius gebėjimus, liejosi diskusijos pilietiškumo tema, buvo organizuojamos viktorinos. Šis renginys – tai puiki galimybė ne tik susipažinti su miesto gyventojais ir svečiais, bet ir įsitikinti, kad mokytis niekada nevėlu.

Šiai progai paminėti Švietimo mainų paramos fondas, bendradarbiaudamas su Ukmergės miesto savivaldybe, organizavo informacijos sklaidos renginį „Grundtvig miestelis“. „Grundtvig miestelis“ savo vartus atvėrė š. m. gegužės 29 d. Ukmergės miesto šventės metu. Pagrindinis renginio tikslas – paviešinti Grundtvig programoje dalyvavusių projektų rezultatus ir skleisti mintį, kad mokytis niekada nevėlu. Renginio koncepcija – miestelis, kuriame verda edukacinis gyvenimas.

Grundtvig programa šiais metais švenčia 10-ąjį gimtadienį. Ji skirta suaugusiųjų švietimui ir tęstiniam mokymui. Per dešimtį metų Lietuvoje buvo finansuota daugiau nei 750 Grundtvig projektų, juose dalyvavo įvairios institucijos ir pavieniai asmenys iš visos Lietuvos.

Leonardo da Vinci programa – 15 metų Europoje!

Leonardo da Vinci

www.smpf.lt

„Stažuotė užsienyje tapo puikia galimybe išbandyti savo jėgas darbe, kurio prieš tai dėl patirties stokos nebūčiau drįsusi apsiimti. Naudos tikrai buvo, tiek profesiniu, tiek asmeniniu požiūriu... Garantuoju:)“. Šie įvertinimai puikiai įrodo reikalingumą Leonardo da Vinci programos, kuri 2010 m. švenčia 15 metų veiklos Europos Sąjungoje sukaktį. Ką mano tie, kurie jau pasinaudojo Leonardo da Vinci programos teikiamomis galimybėmis?

Leonardo da Vinci mobilumo projekto „Europos virtuvė – be sienų“ dalyvio atsiliepimai „Europos virtuvė be sienų? Kodėl gi ne? Ypač, jei Romoje nespėji į lėktuvą, kuris turi nuskraidinti tave į pasiilgtus namus. Tada mielai autobusu perskrieji visą Europą, ir tik rai jau be sienų. Stažuotė Sicilijoje – daugeliui iš mūsų pirma kelionė užsienin ir pirmas skrydis lėktuvu. Pirmas tikras, o ne iš paveikslėlių „susi-

tikimas“ su jūros gyventojais, kurie ant mūsų stalo tampa jūros gėrybėmis... Vieną dieną mūsiškiams teko sudoroti 800 didžiulių krevečių. Išgyvenom ... Nauda? Naujos kalbos sužinojimas. Kalba yra pats vertingiausias žmogaus turtas, kurio už jokius pinigus nenupirksi, be to, įgytos praktinės žinios virtuvėje man suteikia daugiau jėgų ir pasitikėjimo drąsiai save pristatyti būsimiems darbdaviams. Mano asmeniniam bei profesiniam gyvenimui tai turės labai daug įtakos, padės tvirtai įleisti šaknis Olandijoje, kur ir ketinu gyventi ateityje. Visa tai man padės žymiai lengviau rasti darbą ir galėsiu gyventi ir išgyventi. Kitiems, kas vyks po mūsų, patariu vadovautis savo galva ir širdimi. Būti nuoširdžiam ir atviram. Priimti viską, ką siūlo (kiekvienas žinojimas praverčia). Pamiršti įprastą lietuvišką „ne, ačiū, nereikia“. Daugiau šypsotis. Mąstyti pozityviai, įsilieti į bendrą etnosą...“

Leonardo da Vinci mobilumo pro jekto „Tarptautinė praktika audio vizualiniame sektoriuje“ dalyvio atsiliepimai „Aplinkui tiek daug šviesos – sulig žiūrint pro lėktuvo langą skrydžio metu. Sunku rasti pavėsį, labai daug žmonių, šurmulio, judesio... Taip pirmosiomis valandomis atrodė Barselona. Dar šiek tiek ir prie tos minios imi priprasti. Kompanija, kurioje stažavausi, buvo įsikūrusi ramesniame šio miesto rajone. Ji egzistavo tarsi šalia visko. Neįtemptas metas kompanijoje – mažesnė praktikos metu

sukaupta patirtis, tačiau pasiruošimo periodas filmo gamyboje – labai svarbus etapas. Bendravimas vien tik darbo klausimais su kompanijos darbuotojais konfrontavo su už kompanijos ribų sutiktų ispanų energija ir gyvenimo ritmu. Kolektyvas, kurį sudarė vos keturi žmonės, stebino savo uždarumu. Jie tyliai analizavo mane skaitydami mano mintis, išsakytas mano recenzijose apie kompanijos vystomus projektus. Tai buvo gana keista bendravimo forma, tačiau įdomi ir profesiniu požiūriu naudinga. Daugybė muziejų, galerijų, įvairių meno centrų, renginių yra tai, ką Barselonos miestas siūlo kiekvieną dieną, todėl laisvu nuo darbo laiku būdavo sunku atsirinkti. Daug skirtingų žmonių, kuriuos sutikau, daug miestų, kuriuos aplankiau įvairiuose Ispanijos regionuose, kėlė klausimą – ar tai ta pati Ispanija, kurios vaizdą buvau nusipiešęs prieš stažuotę? Čia ir intelektualu, ir tuščiai rėksminga, gausu ryškių spalvų, kurių kartais per daug – tuomet norisi užsidėti akinius nuo „per ryškios saulės“, kad spalvos sušvelnėtų, supanašėtų. Nuo per stipraus šurmulio dar labiau apsaugodavo molas, kurį pavyko atrasti tik iš dalies tapus vietiniu. Čia gatvių ūžesį pakeisdavo jūros šniokštimas, iš uosto išplaukiančių laivų signalai. Šie keli mėnesiai situacijų, įvykių gausumu prilygstantys vieniems metams, prabėgo greitai, tačiau tai buvo pakankamas laikas pažinti Ispanijos audiovizualinį sektorių, Ispaniją.“

Gal ir jūs dalyvavote Leonardo da Vinci programoje ir norite pasidalyti savo įspūdžiais, nuotraukomis ar įgyta patirtimi? Švietimo mainų paramos fondas, minėdamas Leonardo da Vinci programos gyvavimo Europos Sąjungoje 15 metų sukaktį, skelbia esė „Leonardo da Vinci – nauji įgūdžiai geresniam darbui!“ konkursą. Šiame konkurse gali dalyvauti Leonardo da Vinci programos visų tipų projektų dalyviai. Daugiau informacijos apie konkursą ir jo sąlygas rasite 2010 m. rugsėjo mėnesį Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje adresu www.smpf.lt/leonardo/ese_konkursas. Kviečiame visus norinčius aktyviai dalyvauti ir linkime kūrybinės sėkmės! MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ

Aktyvus dalyvavimas Erasmus Mundus programoje Švietimo mainų paramos fondas kartu su kitomis 16 nacionalinių institucijų, administ ruojančių Erasmus Mundus programą, dalyvauja Europos Komisijos finansuojamame projekte „Aktyvus dalyvavimas Erasmus Mundus programoje“ (angl. Erasmus Mundus Active Participation, EMAP). Šis projektas finansuotas iš Erasmus Mundus 3 programos veiklos biudžeto. Projekto trukmė – vieni metai. Šio projekto tikslas yra paskatinti universitetų bendruomenes aktyviau dalyvauti kuriant ir organizuojant tarptautines jungtines magistrantūros studijų programas universitetuose iš mažiau Erasmus Mundus programoje dalyvaujančių ES šalių narių. Taip pat šiuo projektu buvo siekiama suteikti išsamią informaciją apie tinkamą jungtinės magistrantūros programos parengimą ir įgyvendinimą. Projekto įgyvendinimo metu numatyti du mokomieji seminarai Europos aukštojo mokslo institucijų atstovams, rengiantiems arba jau parengusiems jungtines magistrantūros studijų programas ir besiruošiantiems dalyvauti Erasmus Mundus programoje. Mokomieji seminarai 2010 m. vasario mėnesį vyko Čekijos Respublikoje ir Kipre. Mokomajame seminare Čekijos Respublikoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kartu su Italijos, Slovėnijos ir Vengrijos aukštosiomis mokyklomis organizuojančio jungtinės magistrantūros studijų programą „The Interdisciplinary Master’s in East European Research and Studies – MIREES“, atstovė, tarptautinių programų koordinatorė Žydrūnė Žemaitytė. Ji taip atsiliepia apie EMAP projektą: „LLP Erasmus Mundus programos paraiškų teikėjų mokymai Prahoje buvo puiki proga susipažinti su Erasmus Mundus projektų paraiškų teikimo gairėmis, įstatymine baze kiekvienoje ES šalyje narėje, svarbiausiais

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ

projekto įgyvendinimo, informacijos sklaidos, projekto tęstinumo principais bei gerosios praktikos pavyzdžiais. Turint omenyje, kad ir partnerinių universitetų atstovai galėjo dalyvauti seminare, šis susitikimas padėjo sustiprinti konsorciumą ir suformuluoti pagrindines projekto idėjas. Mokymų metu gauta informacija yra labai naudinga ir leis parengti kokybišką projekto paraišką ateityje. Dėkoju EMAP projekto partneriams ir mokymų organizatoriams už atsakymus į visus iškilusius klausimus ir komentarus“. Į mokomąjį seminarą Kipre vyko Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fa-

kulteto atstovas prof. Konstantinas Pileckas. Jis vyko kartu su kolegomis iš Portugalijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų aptarti šiuo metu kuriamos jungtinės magistrantūros studijų programos „Mathematics for multi-scale modelling in science and technology“ rengimo. Dalyvio atsiliepimai apie seminarą: „Mūsų konsorciumas susideda iš keturių šalių (Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos ir Portugalijos) universitetų matematikos fakultetų. Prieš metus mes pradėjome kurti bendrą magistrantūros programą, skirtą matematikos taikymams hemodinamikoje arba, plačiau,

medicinoje. Ši tematika yra labai populiari ir aktuali, egzistuoja dideli moksliniai projektai, jungiantys daugelio šalių mokslininkus, Italijoje organizuojama doktorantūros studijų programa, t. t. Tačiau nėra mokymo programos, kuri ruoštų atitinkamos srities specialistus magistrantus. Mūsų grupei buvo visiškai aišku, kaip turi atrodyti magistrantūros programa, kokie dalykai ir kaip turi būti dėstomi, bet mes neturėjome supratimo, kaip paruošti sėkmingą paraišką, į kokius dar aspektus reikia atkreipti dėmesį, kaip organizuoti užsienio studentų priėmimą, kaip juos kuruoti, apgyvendinti ir t. t. Manau, kad seminaras atsakė į visus mūsų klausimus. Po pasitarimo su Erasmus Mundus nacionalinėmis struktūromis ir vykdančiosios agentūros atstovais mūsų konsorciumas priėmė sprendimą, kad koordinuojanti institucija turėtų būti Vilniau universitetas, kadangi kitos „senos Europos“ šalys jau koordinuoja daug panašių projektų. Labai svarbu, kad pranešimus skaitė ir Erasmus Mundus darbuotojai, ir atstovai universitetų, kurie jau vykdo Erasmus Mundus projektus. Taigi, mes gavome atsakymus į organizacinius klausimus, susipažinome su „geros praktikos“ patirtimi ir gavome vertingus patarimus iš žmonių, vykdančių EM projektus. Verta pabrėžti, kad seminaras buvo labai gerai organizuotas: šalia naudingų pranešimų ir ekskursijos į Larnaką, buvo paliktas laikas neformaliam dalyvių bendravimui. Neabejoju, kad visi dalyviai yra dėkingi seminaro organizatoriams.“ Tokio pobūdžio projektinė veikla buvo pirmoji iniciatyva, skirta skatinti mokyti projektų koordinatorius ir potencialius Erasmus Mundus programos dalyvius aktyviau dalyvauti šioje programoje ir teikti kokybiškesnes paraiškas.

Galimybė proto negalios žmonėms mokytis visą gyvenimą 2010 m. kovo 3–5 dienomis Panevėžio Jaunuolių dienos centras organizavo pažintinį vizitą tema „Galimybė proto negalios žmonėms mokytis visą gyvenimą“. Šis tarptautinis pažintinis vizitas, į kurį atvyko švietimo ir socialinių įstaigų vadovai iš Anglijos, Airijos, Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos, Bulgarijos ir Škotijos, buvo organizuojamas pagal švietimo ir profesinio rengimo specialistams ir politikos kūrėjams skirtą Pažintinių vizitų programą, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Galimybė mokytis visą gyvenimą proto negalios žmogui – dar labai nauja ir aktuali tema Lietuvai. Įstaigų steigimas, sistemų kūrimas, metodikų mokymasis, gerosios patirties paieška prasidėjo tik atkūrus nepriklausomybę, 1990 metais. Specialiojo ugdymo pedagogų, socialinių darbuotojų mokymosi procesas buvo intensyvus, įdomus, kūrybingas, kupinas atradimų ir nusivylimų. Išmokome pritaikyti geriausius kitų šalių pavyzdžius, atsisakėme daugelio tarybinių laikų stereotipų. Šiandien jau turime rezultatus, kuriais galime džiaugtis ir didžiuotis. Tai naujos įstaigos, specialios adaptuotos ir modifikuotos programos, aukštos kvalifikacijos specialistai, nuolat taikomos inovacijos, individuali prieiga, pritaikyta mokymosi aplinka... Daugelis vakarų Europos šalių pedagogų nežino, kokios yra proto negalios žmonių mokymosi visą gyvenimą galimybės Lietuvoje. Minėtojo vizito metu specialistai susipažino su galimybėmis ir perspektyvomis proto negalios žmonėms Lietuvoje mokytis visą gyvenimą. Buvo nagrinėjamos pažangios metodikos, naudojamos proto negalios žmonių formaliajame ir neformaliajame ugdymo procese. Aptarėme ugdymo, užimtumo ir integracijos sistemą, veikiančią Lietuvoje. Ugdymo procese labai svarbu bendrauti ir bendradarbiauti siekiant keistis patirtimi ir

idėjomis, taikyti naujus metodus kasdieniame darbe. Bendradarbiavimas tarptautiniu aspektu gerina proto negalios žmonių mokymosi visą gyvenimą kokybę. Todėl aplankėme keletą švietimo įstaigų, kad galėtume palyginti specialųjį ugdymą Lietuvoje ir užsienyje. Vizito dalyviai susitiko su Panevėžio miesto valdžios atstovais, miesto meru V. Satkevičiumi ir mero pavaduotoja G. Umbraziene, diskutavo apie specialiojo ugdymo galimybes Lietuvoje ir kitose šalyse, turėjo galimybę palyginti švietimo sistemas. Svečiai iš užsienio lankėsi Vyturio vidurinėje mokykloje, kurioje susipažino su mokykloje taikomais mokymo metodais vedant užsiėmimus integruotose klasėse, bendravo su specialiaisiais pedagogais, stebėjo ugdymo procesą pamokose.

Taip pat jie kalbėjosi su Panevėžio specialiosios mokyklos administracija apie žmonių su proto negalia ugdymą Lietuvoje, bendravo su pedagogais ir mokiniais, dalijosi patirtimi švietimo sistemos inovacijų srityje, aptarė požiūrį į proto negalios žmonių integracijos ir socializacijos procesą. Visi dalyviai pagal pažintinio vizito programą turėjo pristatyti atstovaujamos šalies edukacinę sistemą, jos privalumus ir problemas. Dalyviai diskutavo apie skirtumus ir panašumus kiekvienoje šalyje.

Svečiams buvo pristatyti specialiojo ugdymo Sovietų Sąjungoje ir šiandienos Lietuvoje skirtumai. Vizito dalyviai galėjo pajusti ir pamatyti tą skirtumą dalyvaudami edukacinėje ekskursijoje „Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“. Dviem valandoms panirę į įtampos ir socialistinių keistenybių kupiną SSRS piliečio gyvenimą, penkių metrų gylyje po gelžbetonio plokštėmis jie buvo vedami labirintais. Pamatė 1984-ųjų televizijos laidas ir parduotuves, buvo tardomi KGB kabinete, mokėsi SSRS himno, girdėjo anų laikų muziką ir valgė tikrus sovietinius pietus. Taip buvo suteikta unikali galimybė patirti istorines sovietinės santvarkos realijas. Pažintinio vizito metu dalyviai taip pat galėjo susipažinti su Lietuvos tradicijomis, papročiais, kultūra. Jie aplankė Lietuvos sostinę, grožėjosi besipuošiančiomis tradicinei Kaziuko mugei gatvėmis, vyko į Trakus, kitas žymias Lietuvos vietas. Vakarieniaudami galėjo paragauti lietuviškos virtuvės patiekalų, paklausyti lietuviškos muzikos ir dainų, pažaisti liaudies žaidimų. Pažintinio vizito tikslas – keistis gerosios praktikos pavyzdžiais tarp vizito organizatorių ir dalyvių. Šio vizito dalyviai paruošė grupės ataskaitą, kurią rasite Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje adresu www.smpf.lt/pazintiniaivizitai ir kurioje apibendrinama viso vizito mokymasis ir diskusijos. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie dalyvių lūkesčių įgyvendinimą. Dalyvių nuomone, visų šalių, kurių atstovai dalyvavo pažintiniame vizite, edukacinės sistemos turi bendrų iššūkių ir vis labiau panašėja. Manoma, kad yra problemų įgyvendinant naujoves švietimo sistemoje, susijusių su politika ir finansinėmis galimybėmis. Kartu siūloma į edukacinių sistemų reorganizavimą kuo daugiau įtraukti tėvus, pilietinę visuomenę, fondus ir kt.

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ

Renginių anonsas CV pildymo mokymai 2010 birželis Vilnius Mokymai Darbo biržų Jaunimo darbo centrų konsultantams apie karjeros planavimą, darbo paiešką, CV pildymą, prisistatymą darbdaviui.

Leonardo da Vinci programos dalyvių esė konkursas 2010 m. rugsėjo mėn. Lietuva 2010 m. rugsėjo mėnesį startuos Leonardo da Vinci programos dalyvių esė konkursas. Visi programos dalyviai bus kviečiami rašyti esė apie savo dalyvavimo projekte įspūdžius. Įdomiausių kūrinių autorių laukia puikūs prizai.

Kvietimas teikti paraiškas Pažintinių vizitų programos konkursui Galutinis paraiškų teikimo terminas – Tarptautinis seminaras „A journey of skills” 2010 spalio 15 d. www.smpf.lt 2010 m. lapkričio 8 d. Briuselis, Belgija Pažintinių vizitų programa skirta švietimo ir profesinio Sklaidos projekto „New skills network“ rengimo specialistams, sprendimų priėmėjams ir rėmuose organizuojamas seminaras, skirtas politikos kūrėjams, kurie nori pasidalyti patirtimi, Erasmus ir Leonardo da Vinci programų idėjomis ir žiniomis tam tikra švietimo ar profesinio tarptautinėms stažuotėms ir mainams bei jų rengimo tema. Konkurso sąlygas rasite Švietimo mainų metu įgytiems įgūdžiams įvertinti ir pripažinti. paramos fondo interneto svetainėje.

Leonardo da Vinci programos 15 metų Europoje minėjimo renginys 2010 m. lapkričio 9 d. Briuselis, Belgija Leonardo da Vinci programa Europoje gyvuoja jau 15 metų. Šventinis renginys skirtas šiai sukakčiai paminėti.

Kvietimas teikti pasiūlymus organizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje Galutinis paraiškų teikimo terminas – 2010 spalio 15 d. www.smpf.lt Įvairios Lietuvos švietimo, profesinio rengimo ar socialinių partnerių organizacijos kviečiamos teikti pasiūlymus organizuoti 3–5 dienas trunkančius teminius vizitus į vieną iš programoje dalyvaujančių šalių. Šių vizitų tikslas yra pasidalyti gerąją patirtimi, žiniomis ir idėjomis.

Tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas švietimo srityje: dabartis ir perspektyvos“ 2010 lapkritis Švietimo mainų paramos fondas organizuoja tarptautinę konferenciją „Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas švietimo srityje: dabartis ir perspektyvos“. Renginyje planuojama pristatyti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo kryptis, istoriją ir ateities perspektyvas, didelį dėmesį skiriant švietimo sričiai. Taip pat joje bus pri-

statyti geros Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo praktikos pavyzdžiai – sėkmingai įgyvendinti Nordplus programos projektai. Nordplus – Baltijos ir Šiaurės šalių švietimo sektoriaus bendradarbiavimo programoje Lietuvos švietimo institucijos pradėjo dalyvauti nuo 2008 metų. Konferencijoje pristatomi projektai apims tokias švietimo pakopas kaip suaugusiųjų švietimas, bendrasis ugdymas ir

Tarptautinė konferencija „Jungtinės studijų programos: šiandieninės problemos ir ateities iššūkiai“ 2010 spalio 29 d. Švietimo mainų paramos fondas ir Vilniaus universitetas organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą jungtinių magistrantūros ir doktorantūros studijų programų administravimo procedūrų, finansinio tvarumo, socialinio ryšio, paslaugų ir organizavimo kokybės klausimams aptarti. Tarptautinė konferencija skiriama projekto JOIMAN, finansuojamo pagal ES Mokymosi visą gyvenimą programos Erasmus struktūrinių priemonių veiklą, pabaigai. Projekte JOIMAN dalyvauja 15 Europos aukštojo mokslo institucijų – Utrechto tinklo partnerių ir trys nacionalinės agentūros. Jo koordinatorius yra Italijos Bolonijos universitetas. Projektas vyksta dvejus metus, nuo 2008 m. lapkričio mėnesio. Jį įgyvendinant buvo atliekami tyrimai ir analizuojamos magistrantūros ir doktorantūros pakopų jungti-

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ

nių studijų programų organizavimo sėkmės ir nesėkmės priežastys, nagrinėjami Europos aukštojo mokslo institucijų partnerystės ir partnerystės su ne Europos aukštojo mokslo institucijomis bendradarbiavimo pavyzdžiai, rengiamos bendros jungtinių studijų programų gairės ir atrenkami gerosios praktikos pavyzdžiai. Baigiamojoje konferencijoje, kuri vyks Vilniuje, bus pristatomi projekto metu atlikto tyrimo rezultatai, jį įgyvendinant sukurta metodinė priemonė – jungtinių studijų programų valdymo vadovas, išanalizuoti ir įvertinti kaip sėkmingi šiuo metu veikiančių Jungtinių studijų programų gerosios praktikos pavyzdžiai. Registracija į konferenciją bus paskelbta JOIMAN projekto tinklalapyje www.joiman.eu 2010 m. rudenį. Daugiau informacijos apie JOIMAN projektą www.joiman.eu

aukštasis mokslas bei įvairius šių sričių bendradarbiavimo modelius. Konferencijoje tikimasi sulaukti dalyvių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Baltijos ir Šiaurės šalių švietimo institucijų. Daugiau informacijos apie renginį bus paskelbta Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje adresu www.smpf.lt/ nordplus.

Metų kalbų ambasadoriaus rinkimai Švietimo mainų paramos fondas kartu su švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindamas Europos pažymėjimo programą, organizuoja Metų kalbų ambasadoriaus rinkimus. Europos pažymėjimo programą koordinuoja Europos Komisija, ji skirta įvertinti novatoriškiems kalbų mokymo ir mokymosi projektams. Metų kalbų ambasadoriaus iniciatyvos tikslas – išrinkti žmogų, kurio profesinės karjeros sėkmė neatsiejama nuo užsienio kalbų mokėjimo. Metų kalbų ambasadorius – Lietuvoje gyvenanti žinoma ir charizmatiška asmenybė, be lietuvių kalbos mokanti keturias užsienio kalbas. Viešas balsavimas vyks DELFI portale paskutinę šių metų rugpjūčio savaitę. Nepraleiskite progos išsakyti savo nuomonė ir išrinkti metų kalbų ambasadorių. Metų kalbų ambasadorius bus paskelbtas ir apdovanotas per Europos kalbų dienos renginius rugsėjo mėnesį. Daugiau informacijos apie Metų kalbų ambasadoriaus rinkimus rasite www.smpf.lt.

Pažintinio vizito pagalba bus siekiama tobulinti švietimo kokybę mokyklose Švietimo mainų paramos fondas kasmet kviečia įvairias švietimo, profesinio rengimo ir socialinių partnerių organizacijas teikti pasiūlymus organizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje pagal administruojamą Pažintinių vizitų programą. Ši programa skirta švietimo, profesinio rengimo ir mokymo specialistams, sprendimų priėmėjams, politikos kūrėjams bei socialinių partnerių atstovams dalytis gerąja patirtimi, žiniomis ir informacija tarp Europos šalių ir skatinti bendradarbiavimą. Viena iš praėjusiais metais skelbto konkurso laimėtojų Nacionalinė mokyklų verti-

nimo agentūra 2010 m. rugsėjo 27 – spalio 1 dienomis rengs pažintinį vizitą Lietuvoje tema „Vidaus ir išorės vertinimo poveikis tobulinant švietimo kokybę mokyklose“. Šio vizito tikslai yra skleisti vertingą mokyklų vidaus ir išorės vertinimo patirtį ir plėtoti diskusijas apie mokyklų vertinimo rezultatų panaudojimą ir spendimų priėmimą nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis, ir vadybos kultūros kaitą. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, kurios misija – padėti užtikrinti švietimo kokybę, plėtojant švietimo institucijų įsivertinimą

bei vertinimą ir įgalinant mokyklų vadovus ir steigėjus priimti sprendimus panaudojant duomenis, turi sėkmingos ir skleistinos patirties, kuria ketina pasidalyti su vizito dalyviais. Europos Komisija, siekdama paskatinti politikos formavimo lygmens atstovus dalyvauti pažintiniuose vizituose, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuojamą vizitą išrinko kaip gerosios patirties vizitą, skirtą aukšto lygio politikos kūrėjams bei sprendimų priėmėjams mokytis bendradarbiaujant ir taip prididėti prie švietimo ir profesinio rengimo sistemų tobulinimo Europoje.

PIT geroji patirtis

šomi naudojami darbo metodai, pristatomi projektai, psichologinio įvertinimo pagrindu parengtos priemonės, kurias galima naudoti savo veikloje pasirinktinai, bet kartu leidinio struktūra leidžia apibendrintai pažvelgti, kaip galima planuoti ir vykdyti veiklą skirtingo dydžio skirtinguose regionuose esančiose ugdymo institucijose. Medžiagą leidiniui parengę profesinio informavimo specialistai dirba Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos ir Kužių vidurinės mokyklos profesinio informavimo taškuose (PIT). Leidinyje medžiaga pateikiama taip, kad ją būtų patogu naudoti: pirmiausia pateikiamas atskiro PIT veiklos aprašymas ar strateginis veiklos planas, po jo aprašomos svarbiausios šiame PIT naudojamos priemonės, metodai, išdėstomi požiūriai. Leidinio rengėjai informaciją pateikė pabrėždami tam tikrus PIT veiklos aspektus: Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos PIT veiklos apraše labiausiai akcentuojamos psichologinio įvertinimo pagrindu parengtos priemonės, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos PIT veiklos

pristatyme pabrėžiamas praktinės veiklos, projektų, mokymo programų aspektas, tuo tarpu Kužių vidurinės mokyklos PIT veikla pristatoma per šiame PIT taikomą sisteminį požiūrį į profesinį informavimą. Taigi leidinio skaitytojas gali ne tik pasirinkti atskirus metodus, projektus, informaciją savo veiklai iš viso leidinio, bet ir įvertinti veiklos galimybes atskirose institucijose taikomų pagrindinių priemonių požiūriu. Euroguidance projekto leidinį parengė patyrę PIT specialistai: Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos PIT profesinio informavimo specialistė Kristina Jackevičienė, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos PIT profesinio informavimo specialistė Vilma Paulauskienė ir Kužių vidurinės mokyklos PIT profesinio informavimo specialistė Edita Brasienė. Rengėjai ir leidėjai tikisi, kad šis leidinys, kuriame per praktinės veiklos pavyzdžius pristatomos sistemiškos, metodologiškai pagrįstos PIT veiklos galimybės, bus naudingas darbo vadovas kiekvienam konsultantui – ir pradedančiam veiklą, ir jau pažengusiam šioje srityje.

Š v i e t i m o

m a i n ų

p a r a m o s

f o n d a s

Euroguidance

PIT geroji patirtis. Metodinė medžiaga profesinio informavimo specialistui

MuMs svarbI jūsų nuoMonė!

pastabas apie leidinį prašome siųsti elektroniniu paštu info@smpf.lt

s fondas 12 Vilnius (8 5) 2497137

ondas, 2010 udojant būtina nurodyti šaltinį.

Įgyvendinant Švietimo mainų paramos fondo koordinuojamą projektą Euroguidance, išleista metodinė praktinė knyga profesinio informavimo specialistams „PIT geroji patirtis. Metodinė medžiaga profesinio informavimo specialistui“. Šiame leidinyje pateikiama profesinio informavimo specialistų – 2008 m. Švietimo mainų paramos fondo rengto Kokybės konkurso laureatų – patirtis. Čia ne tik apra-

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ

Po darbų

Grundtvig: Mokytis niekada ne vėlu

Leonardo da Vinci: Nauji įgūdžiai gersniam darbui

Mieli skaitytojai, šiame leidinyje pristatome Švietimo mainų paramos fondo darbuotojų sukurtą „Raidžių labirintą“, kuriame paslėpta danų

inc aV

ard

Gru nd tvig

dvasininko ir rašytojo Nikolajaus Frederiko Severino Grundtvigo edukacinė tezė „Mokytis tokių dalykų, kurie egzistuoja ir reika-

Grundtvig miestelis

lingi gyvenime“. Raskite ir išbraukykite šios tezės žodžius. Iškirpkite paskutinį leidinio

Su gimtadieniu

puslapį ir atsiųskite adresu Geležinio vilko

Apsilankyk

g. 12, LT-01112 Vilnius, arba nuskenuokite jį

urG tdn

giv

ir atsiųskite elektroniniu paštu info@smpf. lt. Burtų keliu bus išrinkti trys dalyviai, teisingai išbraukę edukacinę tezę, ir apdovanoti specialiais ŠMPF prizais. Tikimės aktyvaus Jūsų dalyvavimo!

Š v i e t i m o

m a i n ų

p a r a m o s

f o n d o

i n f o r m a c i n i s

l e i d i n y s

Mokomės visą gyvenimą 2010 m. gegužės, Nr. 7

Leidėjas: Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5 ) 2610592, faksas (8 5 ) 2497137 El. paštas info@smpf.lt, www.smpf.lt Tiražas 1000 egz. © Švietimo mainų paramos fondas, 2010 m. Rengėjas: Švietimo mainų paramos fondas Maketavo UAB „Sapnų sala“ Spausdino UAB „Sapnų sala“

Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Švietimo mainų paramos fondas