2011 m. vasaris, Nr. 8
Mokomės visą gyvenimą Švietimo mainų paramos fondas
2
TURINYS
4 psl.
Savanoriškos veiklos metų pristatymas
Comenius projektai skatina savanorystę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 psl.
Savanorystės aspektas Grundtvig projektuose . . . . . . . . . . . 6 psl.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Erasmus mentoriai mokiniams suteiks naudingų žinių . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 psl.
Aukštojo mokslo aktualijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9-11 psl.
Studijų parodos atgarsiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 psl.
Anonsai ir paraiškų teikimo terminai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13-14 psl.
MININT EUROPOS SAVANORIŠKOS VEIKLOS METUS
Dėmesys jaunimui ir senjorams
Lietuvoje už Europos savanoriškos veiklos metų renginių ir kitų iniciatyvų organizavimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, konsultuodamasi su įvairiomis organizacijomis, parengė Nacionalinę 2011-ųjų Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų programą. Pagal minėtąją programą Lietuva sieks dviejų prioritetų: vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimo į savanorišką veiklą skatinimo ir jaunimo savanoriškos veiklos plėtojimo. Mūsų šalyje vis dar mažas vyresnio amžiaus žmonių, įsitraukusių į savanorišką veiklą, skaičius, o jaunimo savanorystę plėtojančioms organizacijoms trūksta kompetencijų priimti savanorius ir planingai organizuoti jų veiklą.
Naudinga informacija ir įvykiai
4
Specialiai 2011-iesiems – Europos savanoriškos veiklos metams – sukurta interneto svetainė http://europa.eu/ volunteering, kurioje pateikiama aktuali informacija apie savanorystę, šiemet vyksiančius renginius. Šioje svetainėje taip pat galima susipažinti su įdomiomis savanorių istorijomis, užduoti rūpimus klausimus. Joje
bus skelbiama ir aktuali informacija lietuvių kalba. Naudingos informacijos taip pat rasite Europos savanoriškos veiklos metų aljanso tinklalapyje http://www.eyv2011.eu. Šiais metais ES šalyse vyks ir Euro pos savanoriškos veiklos metų turas, į kurį bus kviečiami asmenys ir organizacijos iš visos Lietuvos. Planuojama, kad turo dalyviai Lietuvą aplankys birželio pabaigoje. Turo metu su savanoriais dirbančios įvairaus profilio organizacijos turės galimybę pristatyti ir viešinti savo veiklą bei pritraukti potencialius savanorius.
Savanoriška veikla populiarėja
„Savanoriška veikla Lietuvoje populiarėja, ją koordinuojančių nevyriausybinių organizacijų kompetencija didėja ir tai sudaro sąlygas į šią veiklą įtraukti vis daugiau žmonių. Naujausi tyrimai rodo, jog Lietuvoje vis dar populiaru būti savanoriu tvarkant aplinką, globojant senyvo amžiaus žmones ar papildomą laiką skiriant beglobiams gyvūnams. Būtent šie metai turėtų tapti lūžiu, padėsiančiu mūsų visuomenei savanorišką veiklą suvokti plačiau, giliau, priimti ją kaip žmogui ir visai valstybei naudingą procesą.“ Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Šarūnas Frolenko
Švietimo mainų paramos fondo programos ir iniciatyvos
Švietimo mainų paramos fondas (Fondas) šiemet taip pat nemažą dėmesį skiria Europos savanoriškos veiklos metams. Fondas įgyvendins įvairias iniciatyvas, dalyvaus teminiuose renginiuose. Viena iš Fondo vykdomų iniciatyvų – „Erasmus Lietuvos mokykloms“. Ją įgyvendinant, Erasmus programoje dalyvavę ar dabar dalyvaujantys studentai ir Erasmus mentoriai moksleivius supažindins su tarptautinio mobilumo galimybėmis. Aktyviai į savanorišką veiklą kviečiami įsitraukti ir senjorai, kurie gali rengti ir įgyvendinti projektus pagal Grundtvig programą. Mokiniai, mokytojai ir kiti ikimokyklinio ugdymo atstovai savanorystės idėją gali įgyvendinti pagal Comenius programos veiklas.
ES šalyse savanoriška veikla – ne naujiena „Savanoriška veikla ES šalyse nėra naujas reiškinys. Jos tradicijos Prancūzijoje ar Vokietijoje siekia beveik šimtą metų. Šiuo metu viena populiariausių tarptautinės savanorystės – Europos savanorių tarnybos (EST) – programa ES šalyse veikia nuo 1996-ųjų metų. Pagal ją kasmet apie 6000 jaunų europiečių vyksta savanoriauti į kitą šalį. EST atvira ir Lietuvos jaunimui. Vien tik 2010-aisiais į įvairias ES ir kaimyninių regionų šalis užsiimti savanoriška veikla išvyko daugiau nei 120 jaunuolių. Dar tiek pat jaunų europiečių kasmet atvyksta savanoriauti į Lietuvą.“ Europos savanorių tarnybos (EST) projektų koordinatorius Saulius Valentinavičius
Pagrindiniai savanorystės sektoriai ES, remiantis 2010 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis Sporto ir aktyvaus poilsio gamtoje klubai
34%
Švietimo, meno, muzikos ar kultūros draugijos
22%
Religinės ar bažnytinės draugijos Sektoriai
Nors savanorių veikla kilni ir naudinga visuomenei, tačiau daugelis žmonių ją vis dar vertina skeptiškai. Šiemet pats tinkamiausias laikas atsigręžti į savanorystę, ją pažinti, o gal net ir pakeisti susiformavusį požiūrį. 2011-uosius Europos Komisija (EK) paskelbė Europos savanoriškos veiklos metais, siekdama skatinti europiečius aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą. Europos savanoriškos veiklos metų šūkis: „Būk savanoris – keisk pasaulį“. Daugiausia dėmesio bus skiriama savanorių mokymui, akreditavimui ir veiklos kokybės užtikrinimui. EK skatins ir tarpvalstybinius mainus, savanorių organizacijų bei kitų sektorių sąveiką, didelį dėmesį skirdama bendradarbiavimui su įmonėmis.
16%
Labdaros ir socialinės paramos organizacijos
17% 13%
Profesinės sąjungos 0
5
10
15 20
25
30
35 40
Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokiniai ir mokytojai jau antrus metus sėkmingai dalyvauja tarptautiniame Europos Komisijos finansuojamame Mokymosi visą gyvenimą programos Comenius veiklos projekte. Šiame projekte kartu su lietuvaičiais savanorystės idėjas įgyvendina Lenkijos, Ispanijos ir Sicilijos mokyklų jaunimas ir mokytojai. Vienas iš svarbiausių šio projekto tikslų – padėti jaunimui suvokti ekologijos idėjas, kurias jis galėtų įprasminti ir ateityje. Mūsų gimnazijos mokiniai savanoriai, vedami Comenius šūkio „Santarvė ir harmonija su gamta – žingsnis gilesnio gyvenimo pažinimo link“, aktyviai įsitraukė į projektinės veiklos įgyvendinimą nuo pat projekto pradžios. Praėjusiais metais savanoriai iš vienuoliktų klasių kartu su mokytojais surengė žygį Neries upės krantine, turėdami aiškų ir kilnų tikslą – sutvarkyti šiukšlėmis „apaugusius“ upės krantus, taip skatindami kitus miestiečius puoselėti ir saugoti Vilniaus gamtą. Akcijos akimirkos išsaugotos pačių moksleivių sukurtame filme ir nuotraukų ekspozicijoje. Po šio žygio vis daugiau gimnazijos mokinių savanoriškai prisidėjo prie projekto veiklų įgyvendinimo ir dar aktyviau dalyvavo surengtoje mokyklos teritorijos tvarkymo akcijoje.
Ekologinis žygis Nėries upės krantine
Mokinių meno dirbtuvės
Įsibėgėjusios savanoriškos veiklos renginiai sekė vieni paskui kitus. Ypač džiaugiamės surengta labdaros akcija „Nematoma Comenius ranka“, kurios metu jaunesniųjų klasių mokiniai iš socialiai remtinų šeimų turėjo galimybę apsilankyti teatre ir pasimėgauti Pepės Ilgakojinės nuotykiais. Prasidėjus kalėdinių dovanų šurmuliui, septintųjų ir aštuntųjų klasių mokiniai savanoriai nustebino savo rankų darbo kūriniais – širdelėmis, Kalėdų atvirukais, karoliais – Lenkijos miesto Brzego vaikų globos namus. Projekto partnerių mokykla Lenkijo-
Mokyklos teritorijos švarinimas
je neliko skolinga ir savo dovanėlėmis nudžiugino Lietuvos vaikų globos namų auklėtinius. Šiuo metu mūsų mokyklos savanoriai rengia miuziklą. Aktyviausi šios veiklos dalyviai turės galimybę vaidinti šiame miuzikle kartu su mokiniais iš trijų bendradarbiaujančių šalių jau šiemet. Irena Litvinovič Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektas „Life in peace and harmony with nature leads to better life understanding“.
Švietimo mainų paramos fondas
Comenius projektai skatina savanorystę
5
Savanorystės aspektas Grundtvig projektuose Senjorai sako: „NON STOP!“ Viena iš galimybių atskleisti ir įprasminti savanorystės aspektą – dalyvauti Grundtvig programos senjorų savanorystės projektuose. Grundtvig senjorų savanorystės projektai yra nauja iniciatyva, kuri pradėta įgyvendinti 2009 metais. Ši dvejų metų projektinė veikla atvira visiems penkiasdešimties metų ir vyresniems žmonėms. Senjorų savanorystės projektai paremti senjorų savanorių mainais tarp organizacijų, įsikūrusių dviejose šalyse, Mokymosi visą gyvenimą programos narėse. Šiuose projektuose atskleidžiamas ir pabrėžiamas vyresnio amžiaus žmonių indėlis visuomenėje. VšĮ Tarptautinis darbo kontaktų tinklas kartu su partneriais iš Rumunijos vykdo Grundtvig senjorų savanorystės programos remiamą projektą „Senjorai sako: „NON STOP!“. Šio projekto tikslas – skatinti senjorus saugoti ir puoselėti nacionalinius papročius, tradicijas ir perduoti jas ateinančioms kartoms.
Senjorė savanorė iš Rumunijos ir Tautinių bendrijų namų atstovė džiaugiasi susitikimu Lietuvoje
Rumunijos ir Lietuvos senjorių savanorių susitikimas Tautinių bendrijų namuose su rumunų bendruomenės nariais
Rumunijos ir Lietuvos senjorės savanorės dalijasi tautodailės dirbinių gaminimo patirtimi
6
Savanoriškas darbas „Nendrės“ centre Rumunijos savanorės dirbo nevalstybiniame vaikų darželyje „Nendrė“, su kuriuo projekto įgyvendintojai glaudžiai bendradarbiauja jau daugelį metų organizuodami vaikų iš asocialių šeimų laisvalaikį. Iš Rumunijos atvykusios senjorės savanorės taip pat padėjo organizuoti vaikų laisvalaikį: supažindino su rumunų amatais, kartu su vaikais tvarkė patalpas, aplinką, sodino gėles. Sėkmingai vykdomos projekto sa-
vanoriškos veiklos paviešintos Rumunijos senjorių amatininkių darbų parodoje. Į parodą buvo kviečiami visi, kas norėjo susipažinti su Rumunijos tradicijomis, kultūros paveldu, papročiais. Parodą aplankė ne tik gausus būrys rumunų bendruomenės, bet ir graikų, ukrainiečių, lenkų ir kt. bendruomenių atstovai, gyvenantys Lietuvoje. Grundtvig senjorų savanorystės projekto padedami Rumunijos ir Lietuvos senjorai padėjo socialiai nesaugioje aplinkoje augantiems vaikams prasmingai praleisti laisvalaikį, paskatino senjorus būti kūrybingais, aktyviais socialinio gyvenimo veikėjais, sudarė prielaidas pažinti vieniems kitus, Lietuvos žmonės turėjo
galimybę susipažinti su Rumunijos nacionaliniu paveldu ir papročiais, rumunės savanorės buvo supažindintos su lietuvių kultūriniu gyvenimu ir žmonėmis, puoselėjančiais liaudies amatus. 2011 metais numatytose projektinėse veiklose planuojama, kad Lietuvių senjorai savanoriai vyks į Rumuniją ir rumunai bus supažindinti su Lietuvos nacionaliniu paveldu ir tautiniais ypatumais. Daiva Žuramskaitė, VšĮ Tarptautinis darbo kontaktų tinklas direktorė Grundtvig senjorų savanorystės programos remiamas projektas „Senjorai sako: „NON STOP!“ projekto koordinatorė
Kita galimybė dalyvauti Grundtvig programos mokymosi partnerysčių projektuose. Grundtvig mokymosi partnerystės projektuose pagrindinis dėmesys skiriamas suaugusiųjų švietimo vadybai ir mokymo metodams. Tai galimybė suaugusiųjų švietėjams ir kitiems suaugusiųjų švietimo institucijų darbuotojams pasidalyti patirtimi, drauge išplėtoti naują požiūrį ir mokymo metodus bei pritaikyti juos praktikoje. Vykdant projektus dalijamasi patirtimi, praktika ir metodais, susipažįstama su įvairių Europos šalių kultūra, socialiniu ir ekonominiu gyvenimu.
Grundtvig mokymosi partnerystės projektai – tai puiki proga skatinti suaugusiuosius šviesti visuomenę savanoriškos veiklos galimybių klausimais, formuoti savanorystės požiūrį, mokymo metodus bei praktiką, kurti savas savanorystės tradicijas Lietuvoje, perimant gerąją patirtį iš Europos šalių. Tai puikus pilietiškumo indėlis ateities kartoms. Siekdama populiarinti tiek Lietuvos gyventojų, tiek užsienio svečių savanorystę Lietuvos saugomose teritorijose, Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija kartu su partneriais iš Didžiosios Britanijos, Latvijos, Rumunijos, Italijos, Ispanijos, Islandijos ir Vokietijos sėkmingai įgyvendino Grundtvig programos projektą
Austėja Tamulaitytė, savanorių koordinatorė: „Ką supratau iš šio projekto ir savo patirties, yra tai, kad savanorystė – dalykas, apie kurį kalbėti sudėtingiau, nei tai daryti. Tam, kad būtum savanoriu, iš esmės tereikia dviejų dalykų: noro ir žmonių, kurie tau tą galimybę suteikia. Ir tie, kurie nori, ir tie, kurie kviečia norinčius, tarsi nebyliai sutinka, kad gyvenime yra ir svarbesnių dalykų nei užmokestis ar rūpinimasis vien savo reikmėm. Savanorystė regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose griauna ir dar vieną šių laikų klišę – žmogaus ir gamtos skirtį. Todėl tikrai verta skirti truputėlį laiko ir pastangų tam, kas iš tiesų gali pakeisti bent jau tą aplinką, kurioje gyvename patys.“
priimti savanorius. Projekto metu parengta 19 savanorių koordinatorių iš projekto partnerių šalių, tarp kurių – dvi lietuvės, vykdyti trumpalaikiai tarptautiniai savanorių mainai, kurių metu savanoriai turėjo galimybę padirbėti kitose Europos saugomose teritorijose. Savanoriai galėjo atlikti įvairius parkų darbuotojams įprastus darbus, kaip antai turistinių trasų įrengimas, leidinių vertimas į užsienio kalbas, turistinių grupių lydėjimas parko teritorijoje, augalų ir gyvūnų stebėjimas ir net fotomedžioklė bei flamingų žiedavimas.
Savanoriškam darbui pasiruošę (Rural Park of Teno – Tenerifė, Ispanija)
„Europos savanoriai parkuose“ (angl. European Volunteers in parks). Dalyviai iš kitų šalių galėjo pasigirti savo parkuose kasmet priimantys nuo 150 iki 350 savanorių, tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius yra dešimt kartų mažesnis. Vis dėlto dalyvavimas projekte Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijos nariams padėjo suprasti savanorystės naudą, ir vis daugiau saugomų teritorijų direkcijų ryžtasi
Savanoriai Collserola parke Barselonoje
Giedrius Motiejūnas, Rural Park of Teno, Tenerifė, Ispanija: „Dalyvavimas savanorystės programoje buvo vienas įdomiausių dalykų, nutikusių mano gyvenime. Ne tik dėl to, kad turėjau galimybę aplankyti įdomią šalį ir susipažinti su daugybe įdomių žmonių. Labiausiai vertinu galimybę susipažinti su įsigalėjusiomis savanorystės tradicijomis Vakarų Europoje, kurios Lietuvoje dar tik skinasi kelią.“
Švietimo mainų paramos fondas
Lietuvos parkai ruošiasi priimti savanorius
Gedas Kukanauskas Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija Grundtvig mokymosi partnerystės projektas „Europos Savanoriai Parkuose“ Rasa 0žiūnaitė, Parc de Collserola, Ispanija: „Savanorystė Lietuvoje – vis dar sąlyginai naujas ir nepakankamai įvertintas reiškinys. Akivaizdu, kad Vakarų Europoje savanorystė gyvuoja jau seniai ir įvairiose viešojo gyvenimo sferose. Galima sakyti, kad neretai ten tai yra savotiškas laisvalaikio praleidimo būdas darbingo amžiaus žmonėms ir, kartais, kasdienė veikla pensininkams. Savanorystė – tai kai kurių žmonių gyvenimo būdas Ispanijoje, kuomet galima suderinti malonumą sau su nauda visuomenei. Dvi savaitės Collserolos parke Barselonoje davė patirtį ir žinių, kaip galima labai glaudžiai dirbti su bendruomene. Parsivežta patirtis ir pavyzdžiai ypač vertingi saugomų teritorijų švietėjiškoje veikloje. Užmegzti glaudūs ryšiai, ir šie ryšiai tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje naudingi iki šiol.“
7
Erasmus mentoriai mokiniams suteiks naudingų žinių Šiemet Švietimo mainų paramos fondas įgyvendins naują glaudžiai su savanoryste susijusį projektą „Erasmus Lietuvos mokykloms“. Projekto dalyviai – studentai mentoriai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mūsų šalyje pagal Erasmus programą studijuojantys užsieniečiai – bus kviečiami vykti į mokyklas ir su mokiniais dalytis savo patirtimi įgyta mobilumo projektuose, papasakoti apie profesinį apsisprendimą, rengti bei įgyvendinti mokyklose įvairius edukacinius projektus. Šia iniciatyva siekiama skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos aukštojo mokslo ir bendrojo ugdymo institucijų. Taip pat didinti toleranciją ir tarpkultūrinį supratimą, skleisti žinią apie mobilumo svarbą bei naudą. Planuojama, kad projektas bus pradėtas rugsėjo mėnesį. Kas yra studentų mentorystė? Mentoryste laikoma savanorystės principu paremta veikla be finansinio atlygio, kai neformalus labiau patyręs asmuo (mentorius) dalijasi žiniomis, patirtimi su tokios patirties neturinčiu asmeniu. Tokiais pačiais principais pagrįsta ir studentų mentorystė, kuri vis labiau populiarėja Lietuvoje. Pagal įvairias mainų programas į mūsų šalį atvykstantys studentai dažnai susiduria su kliūtimis – per itin trumpą laikotarpį jie turi prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir naujos studijų aplinkos. Siekiant palengvinti užsieniečiams studijas Lietuvoje, daugelyje aukštųjų mokyklų skatinama studentų – savanorių mentorių veikla. Milda Bazaraitė, Vilniaus Universitetas: „Buvimas mentoriumi – tai galimybė susipažinti su daugybe naujų žmonių, kurie atvažiuoja į Lietuvą studijuoti ir kartu atsiveža savo tradicijas, įpročius, požiūrį į gyvenimą ir išankstines nuostatas. Įdomu pamatyti, kaip visi šie dalykai yra adaptuojami Lietuvoje ir kaip nyksta stereotipai apie kultūras, religijas ir tautybes. Be to, būnant mentoriumi galima bent maža dalimi prisidėti prie to, kad užsieniečiai mūsų šalį pamatytų iš geriausios pusės.“
8
2010 m. gegužės 14 d. Švietimo mainų paramos fondo ir ESN Lietuva organizuoto renginio „Erasmus mentorių dienos 2010“ akimirkos
„Mentorystė – tai kaip liga, užsikreti ja, arba ne, tai kaip narkotikas – kartą paragavęs negali sustot, tai neišdildomi įspūdžiai ir patyrimai, savęs ir kitų kultūrų atradimai“, – pasakoja ESN VGTU prezidentė ir VGTU mentorių koordinatorė Sandra Griškaitė. „O tikro mentoriaus savybes geriausiai atspindi mūsų ESN VGTU šūkis: We are faster than Superman, More fun than Borat, More helpful than 112. Tai yra NEREALIAUSIAS gyvenimo patyrimas.“
Didžiausia studentus mentorius vienijanti organizacija mūsų šalyje yra ESN Lietuva (tarptautinės Erasmus Student Network organizacijos padalinys). Organizacija vykdo socialinius ir edukacinius projektus. Vienas iš svarbiausių – Social Erasmus. Jo metu sudaromos galimybės užsienio studentų vizitams į vaikų globos namus, pradines mokyklas, kitus centrus, organizuojamos įvairios socialinės akcijos prieš Kalėdas, kitas didžiąsias metų šventes. Edukacinė veikla vykdoma tiek formaliai – supažindinant tarptautinius studentus su priimančia aukštąja mokykla, tiek neformaliai. Pavyzdžiui, vyksta kalbų mainai (angl. Language Tandem), kurie organizuojami tarp vietinių ir atvykstančių studentų neoficialioje aplinkoje, t. y. dalijmasi savo kalbos žiniomis.
Vilma, ESN narė: „Mentorystė – tai kažkas naujo, tai sukuria galimybes atsiskleisti bendravimo gabumus ir trūkumus. Smagiausia, kai turi suktis iš padėties atvykus užsieniečiui, viską rodyti, supažindinti, parodyti savo atsakingumą ir rūpestį, pasijunti, kaip mama su vaiku. Man, kaip jaunai studentei, ypač didelis iššūkis patikrinti, ar gebu kalbėti ne savo gimtąja kalba, o norint patikrinti kyla didelės baimės, kad gal nemokėsiu ko pasakyti, bet su laiku, kai apsipranti su žmonėmis, tas kalbos barjeras netampa toks esminis, kai sugebi susikalbėti. Mentorystė – tai didelis pliusas tolesniam komunikabilaus žmogaus vystymuisi.“ Sigita, ESN narė: „Mentoriavau pirmą pusmetį, bet ir per šitą trumpą laiką spėjau pažinti organizaciją, suprasti jos veiklos principus. Džiaugiuosi suteikta saviraiškos galimybe, atlikto komandinio darbo rezultatais. Mentorystė tikrai veža, važiuosiu toliau!“
Ar reitingavimo sistemų tikslas yra aukštųjų mokyklų veiklos kokybės įvertinimas? Pasaulinėje aukštojo mokslo rinkoje „reitinguotis“ yra tikrai populiaru, o pats reitingavimo procesas traktuojamas kaip įprastas reiškinys. Pirmąjį aukštųjų mokyklų vertinimą atliko JAV žurnalas „U.S. News and World Report“ ir 1983 m. paskelbė pirmąją JAV universitetų ir koledžų reitingų lentelę. Šiandien nacionalinių, regioninių ir tarptautinių universitetų reitingavimo sistemų rezultatais naudojasi būsimi studentai ir jų tėvai, rinkdamiesi aukštąją mokyklą, nacionalinės vyriausybės, rengdamos strateginius aukštojo mokslo planus ir skirstydamos finansavimą aukštajam mokslui, darbdaviai, ieškodami darbuotojų, rėmėjai, norėdami investuoti į mokslo, technologijų, visuomenės pažangą bei būsimų kartų ateitį ir gerovę, taip pat geriausi mokslininkai bei dėstytojai, ieškodami darbo vietų. Dalyvavimas reitingavimo procese svarbus ir patiems universitetams – vertinimas padeda universitetų lyderiams suvokti universiteto vietą nacionaliniame, tarptautiniame ar globaliame kontekste. Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo ypatumai Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo praktikai jau taip pat daugiau kaip dešimtmetis. Šiemet savaitraštis „Veidas“ paskelbė tryliktąjį, o „Verslo žinios“ kartu su Demokratinės politikos institutu ketvirtąjį Lietuvos universitetų reitingą. Įdomu tai, kad Lietuvos aukštojo mokslo kontekste komentuojamus paskelbtus aukštųjų mokyklų reitingų rezultatus visų pirma bandoma susieti su studijų kokybės vertinimu. Anot „Verslo žinių“ komentaro, ketvirtus metus sudaromas Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingas vėl verčia tik skėsčioti rankomis: nors aukštojo mokslo reforma įsibėgėja, tačiau nei studentų vertinimai, nei lūkesčiai, nei įmonių vadovų atsiliepimai nerodo jokio progreso. (Verslo žinios, 2010, Nr. 91(3243). Tačiau ar tikrai pagrįsti tokie mūsų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitin-
gavimo vykdytojų lūkesčiai? Ar skelbiami universitetų reitingų rezultatai gali ir turi būti tiesiogiai siejami su aukštųjų mokyklų teikiamų studijų kokybe? Kitaip tariant, ar reitingavimo sistemų tikslas yra aukštųjų mokyklų veiklos kokybės įvertinimas? Nors pasaulinėje reitingavimo praktikoje egzistuoja pakankamai didelė reitingavimo sistemų ir metodikų įvairovė, visų vertinimo sistemų pagrindinis tikslas yra tas pats: geriausiųjų aukštojo mokslo institucijų išskyrimas, lyginant jas tarpusavyje pagal tam tikrus parametrus. Universitetų tarpusavio lenktyniavimas šiuo atveju yra varomosios jėgos šaltinis. Anot daugelio reitingavimo sistemų kritikų, aukštosios mokyklos, konkuruodamos tarp savęs dėl aukštesnių pozicijų vertinimo skalėje, dažnai vertinimo sistemoms pateikia „išpūstus“ statistinius duomenis. Be to, reitingavimo rezultatai dažnai daro neigiamą įtaką ir institucijų administratoriams, priimantiems strateginius sprendimus orientuojantis ne į savo universiteto misiją, bet siekiant pateikti kuo geresnius statistinius rodiklius. Taigi atrodo, kad kartais reitingavimo rezultatų efektas kokybės gerinimui gali būti netgi atvirkštinis – institucijos tam tikra prasme netiesiogiai yra skatinamos siekti ne kokybės, o abstrakčių statistinių rodiklių gerinimo. Pasaulinio lygio universiteto samprata kaip globalaus reitingavimo pasekmė Tačiau, kita vertus, negalima nepripažinti, kad tarptautinių reitingų sąrašų viršūnėse esantys universitetai išsiskiria aukštais rodikliais, atspindinčiais ne mokslinių tyrimų kiekybę, bet kokybę, palankiu studentų ir dėstytojų santykiu (pvz., geriausiuose privačiuose JAV universitetuose šis santykis yra 6:1), akademinio ir aptarnaujančio personalo santykiu (geriausiuose pasaulio universitetuose šis santykis yra 1,2:1, o JAV universitetuose net 0,3 :1), finansiniais ištekliais. Visi šie kiekybiniai rodikliai neabejotinai gali būti ir yra naudojami taip pat ir studijų kokybei įvertinti.
Be to, reikia pažymėti, kad besiformuojanti pasaulinio lygio universiteto (angl. world class university) samprata didžiąja dalimi yra vienas iš globalaus reitingavimo praktikos rezultatų. Siekiant šio pavyzdinio statuso universitetui būtina institucinė autonomija, adekvatūs materialiniai ir finansiniai ištekliai, efektyvūs strateginiai sprendimai, stiprūs lyderiai, išskirtinis akademinis potencialas bei visos bendruomenės įsipareigojimas institucijos vertybėms. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria pasaulinio lygio statuso siekiantys universitetai – tai studijų prieinamumo vis didėjančiam studijuojančiųjų skaičiui užtikrinimas bei palankių mokslo ir studijų sąlygų, atitinkančių pasaulinio universiteto lygį, sudarymas. Pavyzdinis universitetas turi sudaryti geriausias studijų ir mokslo galimybes visiems, turintiems reikalingus gebėjimus, įgalinančius pasinaudoti teikiamomis galimybėmis, nepaisant jų socialinės ir turtinės padėties. Pavyzdinio universiteto statuso siekiančiai institucijai labai svarbu suderinti tebedidėjančią aukštojo mokslo dalininkų ir jų turimų lūkesčių įvairovę su institucinėmis vertybėmis. Be kokybės, kaip atitikties tenkinti aukštojo mokslo dalininkų išreikštus ir numanomus poreikius bei lūkesčius, ne mažiau aktualus kokybės, kaip kaitos koncepcijos, realizavimas. Pavyzdinėje aukštojo mokslo institucijoje studentas yra ne pasyvus klientas, bet aktyvus partneris: kokybiškoje aukštojoje mokykloje po tam tikro studijų laikotarpio studentų pasiekimai yra geresni nei buvo prieš jiems pradedant studijuoti. Šiame kontekste tenka pripažinti, kad kokybę labai sunku išmatuoti. Tačiau šiuo atveju dar svarbiau yra tai, kad vienintelė bendra kokybės samprata neegzistuoja. Kiekviena aukštoji mokykla pati apsibrėžia savo kokybės sampratą priklausomai nuo savo misijos ir siekiamų tikslų, todėl sureitinguoti ar suranguoti aukštųjų mokyklų pagal jų veiklos kokybę neįmanoma. Jokia reitingavimo sistema ir metodika niekada neatitiks visų dalininkų lūkesčių ir poreikių – skirtingos aukštojo mokslo institucijos siekia skirtingų tikslų.
Švietimo mainų paramos fondas
Aukštojo mokslo AKTUALIJOS
proceso ekspertų akimis
9
10
Europos Komisijos iniciatyvios siekiant tobulinti Europos aukštojo mokslo erdvę Europos Komisija 2008 m. finansavo studiją, kurios išvadose teigiama, kad dvi tuo metu populiariausios pasaulinės universitetų reitingavimo sistemos – Shanghai Jiao Tong Academic Ranking of World Universities ir THE QS World University Ranking, pabrėždamos mokslinės veiklos ir mokslinės produkcijos svarbą, negali efektyviai ir objektyviai įvertinti daugiafunkcinės Europos universitetų paskirties. Esamos reitingavimo sistemos tiesiogiai neskatina fundamentalių Bolonijos proceso idėjų įgyvendinimo: studentų kritinio mąstymo ugdymas, studijų rezultatais grindžiamos studijų programos, dėstytojų pedagoginė kompetencija, mokymosi visą gyvenimą galimybių sudarymas
planavimo tikslais bei įvairialypių skaidrumo priemonių įdiegimas, o palyginamumas ir skaidrumas deklaruota kaip esminė Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumo didinimo priemonė. Minėtosios konferencijos komunikate aiškiai teigiama, kad planuojama sukurti universitetų klasifikacijos ir reitingavimo sistema turėtų būtų daugiamatė bei daugiafunkcinė ir tapti ne tiek lenktyniavimo, kiek įvairių suinteresuotų grupių informavimo šaltiniu. Planuojama, kad naujoji aukštojo mokslo institucijų klasifikavimo sistema turėtų geriau atspindėti aukštojo mokslo institucijų misijų įvairovę, neapsiribojant vien selektyviais aukščiausio lygio mokslinių laimėjimų vertinimo kriterijais. Šiuo metu vykdomas Europos Ko-
ir pan., deja, nepatenka tarp reitingavimo sistemose vertinamų universitetų veiklų. 2009 m. balandžio 28–29 d. Belgijoje įvykusioje šeštojoje konferencijoje Bolonijos proceso šalių aukštojo mokslo ministrai suformulavo dešimt Europos aukštojo mokslo erdvės tobulinimo per ateinantį dešimtmetį prioritetų – Bolonijos procesas 2020 – Europos aukštojo mokslo erdvė naujame dešimt metyje – tarp kurių ir duomenų rinkimas stebėsenos, palyginimo ir
misijos finansuojamas dvejų metų trukmės projektas, kurio tikslas – universitetų klasifikacijos sistemos ir Europos aukštųjų mokyklų registro sukūrimas bei globalios daugiamatės universitetų reitingavimo sistemos sukūrimas ir bandomojo reitingavimo įgyvendinamumo tyrimas. Planuojama sukurti globalią universitetų reitingavimo sistemą ir atlikti bandomąjį 150 pasaulio universitetų reitingavimą inžinerijos ir verslo studijų kryptyse. Projekto vykdytojas – Vokietijos, Olandijos,
Belgijos ir Prancūzijos institucijų Studijų ir mokslo veiklos vertinimo konsorciumas (German/Dutch/Belgian/ French consortium for Higher Education and Research Performance Assessment (CHERPA). Projekto biudžetas – 1,1 mln. eurų. Lietuvoje panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas taip pat bus kuriama nacionalinė aukštųjų mokyklų reitingavimo sistema ir atliekamas bandomasis reitingavimas. Aukštojo mokslo kokybės vertinimo priemonės Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog minėtosios 2009 m. balandžio 28–29 d. Belgijoje vykusios aukštojo mokslo ministrų konferencijos komunikate aiškiai teigiama, kad aukštojo mokslo kokybė ir jau sukurtos jos užtikrinimo priemonės (išorinio aukštojo mokslo vertinimo, kvalifikacijų ir kreditų perkėlimo sistemų diegimas) išlieka Europos aukštojo mokslo erdvės vystymo prioritetu, o planuojama sukurti universitetų klasifikacijos ir reitingavimo sistema jokiu būdu nėra išorinio vertinimo priešprieša ar pakaitas – tai funkciškai kitokios paskirties instrumentas. Europinės klasifikavimo sistemos tikslas yra užtikrinti aukštojo mokslo palyginamumą ir skaidrumą. Aukštųjų mokyklų studijų ir kitos veiklos kokybei vertinti aukštojo mokslo tarptautinėje praktikoje naudojami tokie instrumentai kaip išorinis ir vidinis institucijų ir (arba) studijų programų vertinimas bei akreditavimas. Vakarų Europos šalyse, turinčiose ilgametę išorinio ir vidinio aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo patirtį, ypač didelis dėmesys institucinio vertinimo ar studijų programų vertinimo ir akreditavimo metu kreipiamas į tai, kaip aukštoji mokykla stebi savo kokybinius pokyčius, kokia jos kokybės užtikrinimo sistema ir pan. Todėl ieškantiems studijų kokybės patartina sprendimus priimti remiantis ne vien reitingavimo rezultatais, bet pasidomėti institucijos ir jos studijų programos akreditacijomis, vidine kokybės užtikrinimo sistema ir kt. Dr. Inga Milišiūnaitė, Vilniaus universiteto Kokybės vadybos centro direktorė, Nacionalinė Bolonijos proceso ekspertų grupės narė
Visuomenėje beveik kas dieną girdime žodžių junginį „studijų kokybė“. Dėl jo kyla ypač daug diskusijų, nes visi aukštojo mokslo sistemos dalyviai studijų kokybę suvokia savaip: aukštųjų mokyklų administracijos ją supranta kaip studentų gerą įvertinimą ir jų atėjimą studijuoti (tai iš esmės reiškia lėšų pritraukimą), dėstytojai – kaip gerą studentų įvertinimą, didesnį atlyginimą, studentai – kaip naudingų žinių gavimą ir gebėjimą jas pritaikyti tolesnėje mokslinėje arba darbo veikloje, darbdaviai – kaip aukštos kvalifikacijos specialisto atėjimą iš aukštosios mokyklos į darbo rinką, valstybės pareigūnai – kaip dėl mokslo įstaigų kokybiškai parengtų specialistų bei mokslo tyrimų ir atradimų į valstybės biudžetą grįžtančias lėšas. Galima būtų teigti, jog požiūriai, interesai ir galutinio rezultato matymas labai skirtingi. Tačiau jeigu visus šiuos siekinius sujungtume, tai ir būtų tokia studijų kokybė, kurios iš tiesų reikalauja ir apie kurią taip dažnai diskutuoja visuomenė. Studijų kokybė turi tenkinti 4 pagrindinius reikalavimus: aukštosios mokyklos turi teikti tokios kokybės išsilavinimą, kad būtų vertinamos ypač aukštai reitinguose ir pritrauktų papildomai lėšų mokslo tyrimams, studentai turi gauti tokios kokybės išsilavinimą, kad jį įgiję galėtų nesunkiai įsitvirtinti darbo rinkoje, darbo rinka turi gauti taip kokybiškai parengtus specialistus, kad galėtų plėstis ir kurti naujas darbo vietas bei pridėtinę vertę, o valstybė turi rūpintis kokybišku išsilavinimu, kad dėl jo investuojamos lėšos į švietimą grįžtų mokesčių pavidalu iš klestinčių įmonių, mokslinių atradimų ir kt. bei sudarytų galimybę gerinti gyvenimo sąlygas visai visuomenei. Nors kokybiškų studijų apibrėžimas, sudėjus ir apibendrinus visas nuomones, yra gana aiškus, vis dėlto būtina išsikelti tikslus, numatyti priemones ir terminus jiems įgyvendinti, kad veiksmai, apie kuriuos kalbama jau nemažai metų, būtų iš tikrųjų pradėti, vykdomi ir prižiūrimi. Lietuva nuo 2004 m. yra Europos Sąjungos narė, o tai reiškia, kad sudarytos visos sąlygos ir galimybės remtis užsienio valstybių patirtimi
ir konkrečiais pavyzdžiais analizuojant ne vien bet kurios ES valstybės bendruosius aukštojo mokslo rodik lius, bet ir vidinius mechanizmus, jų veikimo principus, dokumentus. Siekiant paskatinti diegti aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemas ir išlaikyti šias sistemas kiek įmanoma panašesnes visose Bolonijos proceso valstybėse, 2003 m. Bolonijos proceso valstybių švietimo ministrai pasirašė Berlyno komunikatą, kuriame nurodyta, kad E4 grupė (E4 grupę sudaro: ENQA – Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija, ESU – Europos studentų sąjunga, EUA – Europos universitetų asociacija ir EURASHE – Europos aukštųjų mokyklų asociacija) iki 2005 m. turi parengti sutartus kokybės užtikrinimo standartus, procedūras ir gaires apibrėžiantį dokumentą. 2005 m. Bergene vykusio Bolonijos proceso valstybių švietimo ministrų suvažiavime pristatytas ir patvirtintas pamatinis kokybės užtikrinimo sistemos dokumentas – Europos standartinės kokybės užtikrinimo gairės (angl. European Standard Guidelines for Quality Assurance, ESG). ESG apibrėžia trijų lygmenų kokybės užtikrinimo sistemos veikimą: institucinis ir studijų programų lygmuo, kuomet kokybė yra vertinama, analizuojama ir tobulinama aukštųjų mokyklų ar institutų viduje, nacionalinis lygmuo, kai nacionalinė kokybės užtikrinimo agentūra (Lietuvos atveju – Studijų kokybės vertinimo centras) vykdo išorinį vertinimą aukštosiose mokyklose ar institutuose, teikia siūlymus, kaip gerinti sistemą, ir akredituoja studijų programas arba jų neakredituoja, tarptautinis lygmuo, kuomet nacionalinių kokybės užtikrinimo agentūrų veikla vertinama iš išorės (tam buvo įsteigtas EQAR – Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registras) ir teikiami siūlymai, kaip gerinti nacionalinius studijų kokybės užtikrinimo procesus. Galima būtų teigti, jog veiklos įgyvendinimo kokybė priklauso nuo tam reikalingų išteklių – kompetencijos, žmogiškųjų, finansinių ir kt. Lietuva turi galimybę sužinoti bet kurios kitos valstybės patirtį įgyvendinant kokybės užtikrinimo procesus, taip pat tai, kaip Bolonijos proceso dalyvė Lietuva turi vadovautis ESG. Mūsų valstybė nestokoja išsi-
lavinusių piliečių, turinčių arba galinčių įgyti reikalingą kompetenciją. Valstybės institucijos turi visus studijų kokybei užtikrinti reikalingus įrankius, padalinius (Bolonijos proceso priežiūros grupė, Nacionalinė Bolonijos proceso ekspertų grupė, Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras ir kt.). Kyla natūralus klausimas: kodėl procesai nejuda? Atsakant į šį, jau politiškai retorinį, klausimą, visų pirma reikėtų pripažinti, jog studijų kokybės užtikrinimo procesai ir įrankiai nekelia jokios grėsmės aukštojo mokslo sistemos dalyviams. Šie procesai suteikia galimybę tobulėti ir gerinti kokybės rodiklius. Vertinant studentų požiūrį pasakytina, kad jis yra dviprasmis kaip ir gerai besimokančio studento sąvoka. Studentai įvardija begales esamų aukštojo mokslo sistemos problemų, tačiau tik dalis jų taip pat pripažįsta, jog ir nuo pačių studentų požiūrio bei koncentravimosi į studijas priklauso visos sistemos rezultatai. Į tokią mintį dažnas atsako, jog rimtas požiūris į mokslus būtų, jeigu būtų dėl ko stengtis, o šiuo metu Lietuvos studijų kokybė, vertinant apskritai, neskatina studentų stengtis. Galima ginčytis dėl tokio teiginio, tačiau jame esama tiesos. Studentams, kaip akademinės bendruomenės nariams, reikia tokios pačios studijų kokybės, kaip ir visai visuomenei – tokios kokybės, kuri duotų naudos visiems. Todėl būtent kokybės užtikrinimo procesai turi tapti tais įrankiais, kurie gali padėti kelti pasitikėjimą visa Lietuvos aukštojo mokslo sistema. Tad ko reikia, kad Lietuvoje kiltų studijų kokybė? Perimti patirtį, suformuoti bendrus akademinei bendruomenei tikslus, skatinti diskusijas, ieškoti susitarimo, numatyti veiksmus ir juos įgyvendinti. Atrodytų paprasta, tačiau pradžiai reikėtų rasti noro bet kokia kaina tobulėti, kurio šiuo metu ypač trūksta. Studentai nori tobulėti ir tobulinti visą aukštojo mokslo sistemą. Tačiau studentai nėra vienintelė sistemos dalis. Arūnas Mark, Nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės narys, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas
Švietimo mainų paramos fondas
Kokios studijų kokybės reikia Lietuvos studentams?
11
studijŲ parodOS Atgarsiai Vasario pradžioje Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ nuvilnijo tarptautinė žinių paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2011“. Originaliame, iš ekologiškų medžiagų pagamintame stende šimtus parodos lankytojų pasitiko Švietimo mainų paramos fondas. Siekiant supažindinti jaunimą su kuo platesniu europinių programų pasirinkimu, šiemet Fondas tarptautinėje žinių parodoje dalyvavo kartu su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA) ir Švietimo informacinių technologijų centru. Fondo iniciatyva visos minėtos organizacijos lankytojus priėmė vienoje erdvėje, su šūkiu „Europa jaunimui“. Dalinės studijos užsienyje Daugiau nei 50 veiklų administ ruojantis Fondas šiemet jaunimui pristatė dalinių studijų galimybes užsienyje ir profesinio orientavimo teikiamą naudą.
Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai parodos lankytojus pasitikimo iš ekologiškų medžiagų pagamintame stende
12
Parodoje pristatytos Erasmus ir Akademinių mainų programos, pagal kurias studentai gali išvykti dalinėms studijoms užsienyje. Lankytojai buvo supažindinami su galimybe pagal Erasmus programą atlikti praktiką įvairiose užsienio kompanijose ar išmokti užsienio
Parodoje buvo pristatytos Erasmus ir Akademinių mainų programos
kalbos. Akademinių mainų programos dalyviai pagal tarptautines bendradarbiavimo sutartis gauna valstybines stipendijas ne tik dalinėms studijoms, bet ir vasaros kalbos ir kultūros kursams. Apie šias ir kitas programos galimybes Fondo darbuotojai pasakojo parodos lankytojams. Patarė, kaip planuoti karjerą Fondas šiemet studijų parodoje didelį dėmesį skyrė ir moksleiviams. Euroguidance ir Europass projektų komanda surengė trumpąją konferenciją „Žingsnis po žingsnio planuok savo karjerą“, kurioje pristatyti keturi karjeros planavimo žingsniai (pažinti save, išsirinkti norimą profesiją, pasirinkti mokymosi kelią ir rasti norimą darbą), kurie ateityje padės teisingai pasirinkti studijų kryptį ar mokymo įstaigą. Konferencijoje asmeninės karjeros keliu dalinosi sporto žurnalistas Vytaras Radzevičius ir Metų kalbų ambasadorė estė Ullastina Avik, kuri papasakojo, kaip kalbų mokėjimas padeda siekti karjeros. Supažindino su savanoryste Tarptautinėje žinių parodoje kartu su Fondu dalyvavusi JTBA pristatė Europos Sąjungos programą „Veiklus jaunimas“. Parodos lankytojai
Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai patarė, kaip planuoti karjerą
galėjo sužinoti, kaip pagal Europos savanorių tarnybos programą galima tapti savanoriais, turėjo progą pabendrauti su savanoriška veikla užsiimančiu jaunimu. Dar viena iniciatyva, su kuria buvo supažindinti parodos lankytojai – Europos mokyklų partnerystės programa, skirta įvairaus amžiaus mokiniams. Programą vienoje erd vėje su Fondu pristatė Švietimo informacinių technologijų centras.
Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius
„Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“
Employers’ approach to changes in higher education taking place in Lithuania and Europe
Švietimo mainų paramos fondas
Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius
Įgyvendinant Švietimo mainų paramos fondo koordinuojamą projektą „Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė“, išleistas leidinys „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“, skirtas aprašyti 2010 m. projekto metu atliktą darbdavių sektoriaus tyrimą. Švietimo mainų paramos fondas kartu su Viešąja įstaiga Socialinės informacijos ir mokymų agentūra 2010 m. atliko tyrimą, kuriame buvo įvertintas verslo sektoriaus atstovų (taip pat ir verslo darbdavių, profesinių organizacijų, profesinių sąjungų)
Kvietimas teikti paraiškas dalyvauti tebevykstančiose 2011 m. Mokymosi visą gyvenimą programos veiklose
požiūris į Bolonijos proceso diegimą Europoje ir su tuo susijusią Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų sistemos kaitą. Tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą, jis atskleidė darbo rinkos perspektyvas bei sąsajas su aukštuoju mokslu. Leidinys suskirstytas į dvi dalis: tyrimo „Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo pokyčius“ rezultatų pristatymas ir Bolonijos ekspertų analitiniai straipsniai. Leidinys skirtas visiems, kurie domisi aukštuoju mokslu ir jo bendradarbiavimo su verslo sektoriumi tendencijomis. Leidinio elektroninį variantą galite parsisiųsti iš Švietimo mainų paramos tinklalapio: www.smpf.lt/bolonijadarbdaviai
Terminas
Comenius, Grundtvig kvalifikacijos tobulinimas, Grundtvig darbuotojų vizitai
2011 m. balandžio 29 d. 2011 m. rugsėjo 16 d.
Erasmus praktikų konsorciumo sertifikatas, Erasmus intensyvios programos (IP), studentų mobilumas (studijos ir praktika), darbuotojų mobilumas (dėstymas ir mokymai) ir mobilumo organizavimas
2011 m. kovo 11 d.
Grundtvig asistentų praktika ir senjorų savanorystės projektai
2011 m. kovo 31 d.
Skersinė programa (paraiškos teikiamos tiesiogiai EK)
2011 m. kovo 31 d.
Skersinė programa (Pažintiniai vizitai): – pirmasis kvietimas – antrasis kvietimas. Kvietimas teikti paraiškas 2010-2013 m. Europos kreditų perkėlimo sistemos ir/ar diplomo priedelio etiketei gauti
Švietimo mainų paramos fondas
ANONSAI IR PARAIŠKŲ TEIKIMO TERMINAI
2011 m. kovo 31 d. 2011 m. spalio 14 d. 2011 m. gegužės 15 d.
13
RENGINIŲ ANONSAS 2011 m. vasario 23 d.
2011 m. kovo mėn.
Tarptautinė konferencija apie Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje
Teminio monitoringo seminaras
Pagrindinis konferencijos tikslas – apžvelgti Šiaurės šalių ir Lietuvos bendradarbiavimo patirtį per bendrų vertybių prizmę ir prisidėti prie ateities bendradarbiavimo gairių formavimo. Konferencijoje pranešimus skaitys žymūs politikai, mokslininkai, įvairių sričių ekspertai iš Šiaurės ir Baltijos šalių. Per sesijas planuojama akcentuoti tam tikras temas, pagrįstas svarbiomis vertybėmis (t. y. žinių visuomenė, kūrybiškumas ir novatoriškumas bei atsakomybė ir kt.).
Švietimo mainų paramos fondas dalyvauja Europos Komisijos finansuojamame Mokymosi visą gyvenimą programos kokybei užtikrinti skirtame projekte „New skills network“, kuris bus pristatytas kovo mėnesį organizuojamame teminio monitoringo seminare. Detalesnė informacija apie šį seminarą bus skelbiama Švietimo mainų paramos tinklalapyje adresu www.smpf.lt.
2011 m. balandžio–gegužės mėn. Comenius savaitė
2011 m. gegužės 11-12 d.
Šioje konferencijoje bus kviečiami dalyvauti visi 2009 m. pradėtų įgyvendinti Comenius Regio partnerysčių projektų atstovai iš visų programoje dalyvaujančių šalių.
Kiekvienais metais mokiniai, mokytojai ir mokymo personalas iš įvairių Europos mokymo institucijų susipažįsta, draugauja ir dalinasi mokymo ir mokymosi patirtimi Comenius programos veiklose. Comenius savaitė yra viena iš galimybių plačiajai visuomenei pristatyti pasiekimus įgyvendinant Comenius programos veiklas. Kviečiame dalyvauti Comenius savaitėje.
2011 m. birželio mėn.
2011 m. balandžio mėn.
Monitoringo seminaras išvykstantiems Comenius asistentams ir asistentus Lietuvoje priimančioms institucijoms.
Tarptautinė Bolonijos konferencija
Comenius Regio partnerysčių projektų tarptautinė konferencija Bordo mieste, Prancūzijoje
2011 m. kovo 3 d. Informacinis seminaras Švietimo mainų paramos fondas rengia informacinį seminarą, skirtą 2011–2012 m. Pažintinių vizitų programos konkurso paraiškų teikėjams. Šis seminaras skirtas švietimo ir įvairaus rango profesinio mokymo specialistams ir sprendimus švietimo srityje priimantiems asmenims.
14
Švietimo mainų paramos fondas, įgyvendindamas projektą su Nacionaline Bolonijos ekspertų grupe, organizuoja tarptautinę konferenciją „Vieningai už studijų kokybę: lūkesčių, poreikių ir rezultatų harmonizavimas“. Konferencijoje planuojama pristatyti skirtingus suinteresuotų asmenų požiūrius į Lietuvos aukštojo mokslo kokybę ir jos tobulinimą. Renginio metu tikimasi sulaukti Bolonijos ekspertų iš užsienio šalių, dirbančių aukštojo mokslo kokybės gerinimo sferose. Patirtimi darant įtaką aukštosios mokyklos kokybei dalysis Lietuvos verslo, studentų, alumnų, aukštųjų mokyklų atstovai.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
1. Mokymosi visą gyvenimą programa, skirta mokykliniam ugdymui. 2. Europos Komisija 2011-uosius metus paskelbė Europos ............. veik los metais. 3. Miestas, kuriame yra įsikūrusi Europos Komisijos būstinė. 4. Vienos populiariausių savanorystės programų ES šalyse pavadinimas – Europos savanorių ............. 5. Kiek metų savanorystė populiari Europoje? 6. Šiemet už savanorystės metų renginių organizavimą Lietuvoje atsakingos ministerijos trumpinys. 7. Kas gali dalyvauti Grundtvig prog ramos savanorystės projektuose? 8. Grundtvig savanorystės projek
5
8 1
7
5
12
15 1
14 4
2
10 7
9
6
2
3
12
1
11 2
16
13 3
11 10 3
6
9 5
4 4
12
1
2
3
4
8
5
tuose dalyvaujančių asmenų amžius turėtų būti ne mažesnis kaip .......... metų. 9. Senjorų savanorystės projektai paremti senjorų savanorių .......... tarp organizacijų, įsikūrusių dvejose šalyse. 10. Koks yra pagrindinis kriterijus reitinguojant aukštojo mokslo institucijas? 11. Miestas, kuriame įvyko Bolonijos proceso valstybių švietimo minist rų suvažiavimas ir buvo pristatytas ir patvirtintas pamatinis kokybės užtikrinimo sistemos dokumentas – Europos standartinės kokybės užtikrinimo gairės. 12. Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija.
13. Savanorystės principu paremta veikla be finansinio atlygio, neformalus labiau patyrusio asmens dalijimasis žiniomis, patirtimi su tokios patirties neturinčiu asmeniu. 14. Didžiausia studentus mentorius vienijanti organizacija Lietuvoje. 15. Šiame laikraščio numeryje minima Comenius projekto dalyvių suorganizuota akcija pavadinimu „.......... Comenius ranka“ . 16. Mokiniai, mokytojai ir mokymo personalas iš įvairių Europos mokymo institucijų turi galimybę dalytis mokymo ir mokymosi patirtimi įgyvendinant Comenius programos veiklas renginio „Comenius ............. “ metu.
Švietimo mainų paramos fondas
Mielieji skaitytojai, šiame leidinyje pristatome Švietimo mainų paramos fondo darbuotojų sukurtą kryžiažodį, kuriame paslėptas dvižodis junginys (raudonuose langeliuose pirmas junginio žodis, žaliuose – antras). Atsakykite į klausimus ir iš raidžių, esančių spalvotuose langeliuose, sudarykite dviejų žodžių junginį. Iškirpkite paskutinį leidinio puslapį ir atsiųskite adresu Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius, arba nuskenuokite jį ir atsiųskite elektroniniu paštu info@smpf.lt iki kovo 31 d. Burtų keliu bus išrinkti trys dalyviai, teisingai sudėję junginį, ir apdovanoti specialiais ŠMPF prizais. Tikimės aktyvaus Jūsų dalyvavimo!
15
Mokomės visą gyvenimą Švietimo mainų paramos fondo informacinis leidinys 2011 m. vasaris, Nr. 8
Leidėjas: Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5 ) 2610592, faksas (8 5 ) 2497137 El. paštas info@smpf.lt, www.smpf.lt Tiražas 500 egz. © Švietimo mainų paramos fondas, 2011 m. Rengėjas: Švietimo mainų paramos fondas Maketavo ir spausdino UAB „Sapnų sala“ Viršelio nuotraukos: E. Anisimenko, R. Jokymaitytė, U. Latkauskaitė, R. Bužinskas.
Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
16