Redaktorės laiškas Gyvename nuolat lekiančiame ir sparčiai kintančiame pasaulyje. Per tą skubėjimą neretai nespėjame ne tik pailsėti, pabūti vienumoje, bet ir sąmoningai sustoti, pagalvoti, ar tikrai tokio gyvenimo norime, ar jaučiamės laimingi. Deja, mūsų gyvenimo būdas ir vartojimo įpročiai daro didelę įtaką aplinkai. Nesaikingas vartojimas, kasdien augantys plastiko šiukšlių kalnai, maisto švaistymas tapo šių dienų pasaulio raudonomis vėliavomis – problemomis, kurioms spręsti reikia kiekvieno žmogaus sąmoningumo, žinių ir ryžto keistis. Domėdamasi pasaulio gatvės menininkų kūryba atrasdavau vis daugiau minėtas problemas atspindinčių kūrinių, kritikuojančių greitą, masinį vartojimą. Taip kilo mintis šiai temai skirti visą žurnalo numerį. Šįkart kalbinau ne tik menininkus, meno renginių ir projektų vadovus, bet ir tvaraus bei lėto gyvenimo būdo šalininkes, kurios pasidalino savo įžvalgomis, kaip minimalizmas buityje gali pakeisti mūsų savijautą. Žurnalas atsinaujino ir turi jums malonių staigmenų. Numerio temą papildo naujos rubrikos: Sukurta Lietuvoje, Pokalbis ir Meno maršrutas. Čia rasite Marijampolės miesto žemėlapį, kuriame sužymėti gatvės meno kūriniai, nauji lankytini meno objektai. Tam, kad jūsų pažintis su šiuo miestu būtų kupina atradimo džiaugsmo.
Žurnalo redaktorė Kristina Kurilaitė
Šiame numeryje skaitykite:
Žurnalo tema Viršelio nuotrauka..................................................................................................................... 2 Aplinkosaugos problemos gatvės menininkų kūryboje.................................................... 3 Gyvenimo būdas, leidžiantis sulėtinti tempą..................................................................... 8
Sukurta Lietuvoje Alytus uždegė žalią šviesą gatvės menui............................................................................. 12 Kai menas netikėtai pasitinka atsiimant siuntą............................................................... 16 Kauno Kalniečių parke – laisvė kūrybai, saviraiškai ir gatvės menui........................ 20 Raseiniuose ant pastato sienos„išaugo“ serbento šakelė................................................. 24 „Malonny“ Marijampolėje vyko jau septintą kartą.......................................................... 26 Išskirtinė daugiabučio laiptinė Vilniuje............................................................................ 28
Pokalbis Artur Širin: „Menas – tai įrankis, galintis priversti žmones pasikeisti“.................... 30
Meno maršrutas Marijampolės gatvės meno žemėlapis................................................................................. 36
1.
Žurnalo tema
Viršelio nuotrauka „Eco Vs Ego“ – Reskate Grenoblis, Prancūzija.
Menininkų
duetas
iš
Ispanijos
Reskate sukūrė naują freską, skirtą šeštajam Grenoblio gatvės meno festivaliui – Grenoble Street Art Festival'20. María López ir Javier de Riba nupiešė didelį piešinį su aiškia ir paveikia žinute ant pastato sienos, kurios aukštis siekia apie 20 metrų. „Visur, kiekvieną dieną, mūsų ateitis priklauso nuo vidinės kovos tarp mūsų ego ir to, kiek mums rūpi aplinka, kurioje gyvename. Mes visi esame reklamos aukos ir gamtos budeliai. Originali šio piešinio idėja buvo viršutinėje dalyje nupiešti daugiau raidžių. Dėl stipraus vėjo turėjome atsisakyti šio sumanymo, nes lifto nestabilumas kėlė pavojų. Taigi, nusprendėme viršuje nupiešti tik kelis lapus ir leisti jiems „skristi“ ta pačia vėjo kryptimi. Gamta valdo, visada!“, – piešinio idėją pristato jo autoriai.
2.
Žurnalo tema
Aplinkosaugos problemos gatvės menininkų kūryboje
Bordalo II
Portugalų gatvės menininkas Artur Bordalo, geriau žinomas Bordalo II vardu, aplinkos taršos ir ekologijos problemas vaizduoja dirbdamas su plastiko atliekomis ir iš jų kurdamas „didelius šiukšlių gyvūnus“. Jo kūryba – manifestas prieš vartotojišką gyvenseną.
Lisabona, Portugalija.
3.
Žurnalo tema
Blu Bolonija, Italija
Blu – savo tapatybę slepiantis gatvės menininkas iš Italijos, Bolonijos miesto. Jis daug keliauja, tad ir jo kūrybos galima atrasti daugelyje pasaulio miestų. Blu piešiniai neretai būna ironiški ir sarkastiški, su paprasta ir aiškia aplinkosaugos ar antikapitalistine žinute.
4.
Žurnalo tema
Banksy Bristolis, Didžioji Britanija Banksy ilgai pristatinėti nereikia. Jam artimos ne tik aplinkosaugos, bet ir globalinio atšilimo temos.
5.
Žurnalo tema
Ernestas Zacharevič Lietuva–Malaizija Ernestas Zacharevič yra bene geriausiai pasaulyje žinomas lietuvių gatvės menininkas. „Žmonės mane vadina gatvės menininku, bet aš save labiau matau kaip intervencionistą“, – apie save yra sakęs Ernestas. Praeivių reakcija į piešinius gatvėse jam svarbesnė nei vizualus kūrinio išpildymas. Domėjimasis Malaizijos ir Indonezijos ekologinėmis problemomis jam tapo įkvėpimu veikti. 2017 metais E. Zacharevič ėmėsi projekto „Splash and Burn“, nukreipto prieš Indonezijos palmių aliejaus industriją. Ši šalis yra didžiausia pasaulyje palmių aliejaus eksportuotoja. Indonezijos Sumatros sala per pastaruosius du dešimtmečius prarado daugiau nei 40 procentų savo miško dėl palmių aliejaus verslo. Deja, šiame krašte gyvenantiems orangutanams gresia išnykimas, nes jie praranda savo namus. Ir viso to priežastis – nereguliuojamas palmių aliejaus verslas. Ernesto kvietimu į Sumatros salą atvykę menininkai piešė ant sienų, kūrė menines intervencijas, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą. Naudodamas meną kaip įrankį E. Zacharevič siekia panaikinti atotrūkį tarp palmių aliejaus pramonę supančios korupcijos ir pasaulio vartotojų sąmoningumo ir žinojimo.
6.
Žurnalo tema
Natalia Rak Lenkija Natalia Rak yra lenkų menininkė, kurianti ryškių spalvų, didelio formato piešinius ant pastatų sienų. Šis piešinys, kurį menininkė sukūrė savo tėvynėje, Balstogėje, primena apie žalių plotų svarbą mūsų miestuose. Piešinys meistriškai žaidžia su aplinkos detalėmis. Mergaitė laisto šalia esantį medį. Ji rūpinasi ją supančia augalija.
Wild Welva Huelva, Ispanija Wild Welva – tai gatvės meno projektas, gimęs Huelvos mieste, Ispanijoje. Pagrindinis jo tikslas yra užmirštoms vietoms suteikti naują gyvybę per laukinių gyvūnų piešinius ir gatvės meną. Jų kūryboje gyvūnai pasakoja žmonių istorijas. Kūrinys,
kurį
matote
nuotraukoje
dešinėje sukurtas Nyderlanduose, Harlemo mieste 2019 metais. Piešinio pavadinimas – „Plastiko pasaulis“.
7.
Žurnalo tema
Gyvenimo būdas, leidžiantis sulėtinti tempą
Menininkė – Anna Garforth
Norėdama labiau pasigilinti į gatvės menininkų kūriniuose užkoduotas žinutes apie vartotojiškumo keliamas problemas, pakalbinau dvi minimalizmo, tvarios ir lėtos gyvensenos šalininkes – Ugnę Domarkę ir Irminą Žukauskaitę. Abi moterys aktyviai komunikuoja apie tai socialiniuose tinkluose ir įkvepia pokyčiams. Išlikimo klausimas Minimalistinis ir tvarus gyvenimo būdas – tai atsvara vartotojiškai kultūrai, skatinančiai pirkti ir neatsilikti nuo kitų. Nuo tokio gyvenimo būdo pavargę žmonės po truputį ima keisti savo įpročius buityje. Vieni pradeda rūšiuoti atliekas, kiti – kreipti dėmesį į produktų pakuotes ir mažina plastiko sąnaudas, treti ima naudoti gertuves ir daugkartinius puodelius. Tai tik keli draugiškos elgsenos gamtai pavyzdžiai. Tačiau vis tiek kartais žmogui kirba klausimas, kodėl turiu keistis? Tinklaraščio „Užtenka“ kūrėja Ugnė teigia, kad tai ne tik sąmoningumo, bet ir išlikimo klausimas: „Jeigu toliau gyvensime taip, kaip dabar, naudodami daugiau nei pusantros planetos išteklių, nors turime ją tik vieną, tai labai greitai pradėsime justi kintančio klimato pasekmes. Jau dabar tos pasekmės jaučiamos, tik gal ne taip stipriai, kad didžioji dauguma tuos įpročius pakeistų.“ 8.
Žurnalo tema Ugnei pritaria ir tinklaraščio „Žalia gentis“ autorė Irmina: „Žemė tikrai ras būdų išgyventi be žmonijos, tačiau ar žmonija ras būdų išgyventi be Žemės? Pernelyg dažnai numojame ranka į galimus pokyčius dėl požiūrio „aš vienas nieko nepakeisiu“. Vis dėlto, istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kai revoliucingi pokyčiai prasidėjo vos nuo vieno ar grupelės individų veiksmų. Na, o net ir nevykstant revoliucijai, man ramiau gyventi pagal savo asmeninę tiesą, kuri šiuo atveju yra darnos siekis.“ Mažiau yra daugiau Ar tvarkydamiesi spintas, stalčius ir kitus kampelius pagalvojate apie minimalizmą? Mane tvarkymasis įkvepia atsisakyti dalies sukauptų, nebenaudojamų daiktų. Kaupimas ir apsistatymas daiktais anksčiau ar vėliau ima slėgti.
Irmina Žukauskaitė, „Žalia gentis“
Panašios mintys kirbėjo ir Ugnės galvoje. „Tvarumą atradau per minimalizmo prizmę – pradėjau mažinti daiktų kiekį savo gyvenime ir tuomet kilo klausimas, kur tuos daiktus padėti, kaip juos rūšiuoti, ir apskritai pradėjau savęs klausti, kodėl ir kaip jie atsirado mano namuose. Visuomenėje įprasta pildyti „normalaus“ piliečio sąrašą – pirkti tai, ką turi kiti, vaikytis naujų madų. Tiesa ta, kad tas vaikymasis labai sekina ir nebelieka laiko atsikvėpti ir įsiklausyti, ko iš tikrųjų mums reikia. O reikia nedaug. Dabar gyvenu daug lėčiau, sąmoningiau ir drąsiai galiu teigti – laimingiau.“
Ugnė Domarkė, „Užtenka“
9.
Žurnalo tema Minimalizmo naudą žmogaus savijautai pabrėžia ir Irmina. Anot jos, toks gyvenimo būdas padeda atsigręžti į esminius savo poreikius bei mažiau dalyvauti „žiurkių lenktynėse“. Tada po truputį imame jausti mažiau nerimo. Kas trukdo žengti pirmą žingsnį? Keisti įpročius yra labai sunku, net jei ir ateina suvokimas, kam to reikia.
„Žmogaus smegenys yra linkusios į inerciją ir praktiškai bet kokie pokyčiai iš pradžių sukelia diskomfortą. Kai mokomės naujų dalykų, pirmieji žingsniai reikalauja gerokai daugiau energijos nei tuomet, kai jau įsivažiuojame į procesą. Tai puikiai iliustruoja mokymasis vairuoti ar plaukti, bandymai reguliariai sportuoti, medituoti, vegetariškai gaminti ar užsiimti kita veikla. Tos pačios žaidimo taisyklės tinka ir prisijaukinant tvarumą – tenka keisti nusistovėjusius įpročius, kurie mums tapę savaime suprantami ir nereikalaujantys daug energijos“, – aaiškina Irmina.
Pradėjus keisti gyvenimo būdą neretai apninka abejonės. Pasak Irminos, kelyje atsiranda nemažai kliūčių, kurios demotyvuoja. Pavyzdžiui, klaidinantys gandai, kad išrūšiuotos atliekos patenka į vieną krūvą. Iš tiesų jos kraunamos į atskiras tos pačios šiukšliavežės mašinos sekcijas. Pradėjus nešiotis į parduotuvę medžiaginius maišelius vaisiams, daržovėms ir kitiems sveriamiems produktams iš pradžių būna nejauku, nes kažkas gali į tave pažiūrėti kreivu žvilgsniu. „Sulig kiekvienu žingsneliu tvarumo link tampa vis lengviau ir viskas ima atrodyti savaime suprantama. Tik nederėtų kelti sau ultimatumo „viskas arba nieko“, nes radikalus požiūris neretai trukdo darniai judėti į priekį, sužadina nusivylimą ir netgi susipriešinimą su aplinkiniais. Taip pat svarbu nebijoti klaidų. Tiesiog atsistojam ir judam toliau“, – pradedantiems gyventi tvariau pataria tinklaraščio „Žalia gentis“ autorė. Pokyčiai gyvenime įkvėpė dalintis Mano pašnekovės ne tik kasdien sąmoningai renkasi gyventi tvariau, bet ir dalinasi savo kasdienybe bei praktiniais patarimais su bendraminčiais socialiniame tinkle Instagram.
10.
Mural made by Marija Tiurina in Vilnius Gallery")
("Open
Žurnalo tema Ugnės Instagram paskyra „Užtenka“ šiandien turi daugiau nei 3 tūkstančius sekėjų. Mane labiausiai sudomino jos iššūkis „mėnesis be plastiko“, kur ji nuoširdžiai ir atvirai dalijasi, kaip sekasi mažinti plastiko vartojimą.
„Pavargau stengtis save kažkaip pateisinti ir kažkam kažką įrodyti – supratau, kad aš nebenoriu varžytis materialaus pasaulio lenktynėse, nes ten finišo tiesiog nėra ir marketingo pažadėta laimė niekada taip ir neateis. Norėjau peržiūrėti savo vertybes ir tiesiog gyventi lėčiau, paliekant po savęs kuo mažesnį pėdsaką. „Užtenka“ atsirado kaip iššūkis gyventi be plastiko, bet iš esmės stengiuosi kalbėti apie natūralumą, ekologiją, lėtą ir darnų gyvenimą“, – pasakoja Ugnė.
Lygindama iššūkio „mėnesis be plastiko“ rezultatus pašnekovė pastebėjo, kad jos inventorizacija ima panašėti ir ji pasiekė tą stadiją, kai plastiko atliekų surenka tiek pat: „Matyt, atradau savo vidurkį, kur išsigrynino dalykai, kurių nenoriu ar negaliu atsisakyti, o tie dalykai, kuriems esu radusi tvarią alternatyvą, į namus nebesugrįžta plastiko pakuotėse.“ Paklausta, kokias alternatyvas atrado, pašnekovė vardija: „Esu gaminusi ir vedusi dirbtuvėles bičių vaško drobelei pasigaminti (alternatyva plastikinei maisto plėvelei), neriu lino džiuto kempinėles virtuvei, gaminuosi savo valiklius namams iš acto ir citrinos žievelių.“ Ekologija bei darniu gyvenimo būdu domisi ir Irminos Instagram puslapio „Žalia gentis“ sekėjai. Tvaraus gyvenimo būdo šalininkė kuria tinklaraštį apie harmoningos gyvensenos kūrybą ir atradimus. „Pradėjau nuo vegetariškų bei veganiškų receptų, o vėliau vietos radosi ir ekologijai, gamtai, natūraliai kosmetikai, knygoms, kasdienybės grožiui. Pastaruoju metu didesnė dalis įrašų atsiduria vien tik socialiniuose tinkluose kaip trumpi dienoraščio fragmentai, kuriuose nugula gamtiniai išgyvenimai ir vidinė raida keliaujant per gyvenimą“, – savo projekto idėją pristato Irmina. Kiekvieną kartą, kai atkreipiame dėmesį į tai, ką perkame ir vartojame, kai atrandame alternatyvas plastikui, imame gyventi šiek tiek sąmoningiau, tvariau ir, žinoma, taip puoselėjame gamtą, kurioje taip gera pailsėti ir atgauti jėgas. 11.
Sukurta Lietuvoje
Alytus uždegė žalią šviesą gatvės menui
Gatvės meno festivalis Alytuje „Namai suARTina“. Agnės Grigaliūnaitės nuotr.
Nors pandemija apribojo mūsų keliones ir pakeitė atostogų planus, bet, tikiu, kad per vasarą spėjote atrasti Lietuvos kurortus ir nematytus gražius kampelius. Mano planuose – aplankyti Alytų, kuriame pirmą kartą suorganizuotas gatvės meno festivalis. Šis miestas nepaliauja keistis ir maloniai stebinti. O dabar apie viską nuo pradžių. Ilgiausia mieste gatvės meno siena Šių metų gegužės viduryje Alytaus miesto teatras inicijavo projektą „Namai suARTina“. Į renginį prie Sveikatos tako susirinko 17 menininkų iš Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos miestų. Įmonei „Parama“ priklausanti ilga tvora tapo jų kūrybos ir saviraiškos vieta. Vakaro pabaigoje iš visų meno darbų komisijos nariai išrinko tris įdomiausius ir apdovanojo premijomis. Pirmąją vietą laimėjo Martynas Šnioka, antrąją – Pijus Šematulskis-Duona, trečiąją – Galintas Laurišas. Paklaustas, kaip vertina gatvės meno projektą Alytuje, menininkas Martynas Šnioka iš Vilniaus negailėjo gerų žodžių organizatoriams , bet apgailestavo, kad tokios idėjos įgyvendinamos vis rečiau. „Labiausiai vertinu laisvę kūrybai – renginio organizatoriai visiškai neribojo, ką turėtume piešti. Labai gaila, kad tokie renginiai yra retenybė. Manau, dėl to visa gatvės meno kultūra šiandien ir yra šiek tiek sunykusi. Anksčiau tokios iniciatyvos vykdavo kelis kartus per metus vis skirtinguose miestuose“, – pasakojo Martynas Šnioka.
12.
Sukurta Lietuvoje
Martyno Šniokos kūrinys gatvės meno festivalyje „Namai suARTina“. Agnės Grigaliūnaitės nuotr.
Tado Vincaičio-Plūgo kūrinys gatvės meno festivalyje „Namai suARTina“. A. Grigaliūnaitės nuotr.
13.
Sukurta Lietuvoje
Pijaus Šematulskio-Duonos neofreska „Laukiantis keleivis“ (Agnės Grigaliūnaitės nuotr.)
Renginyje dalyvavo ir gatvės menininkai iš Kauno. Tarp jų – Tadas Vincaitis-Plūgas. Jis neslėpė susižavėjimo Alytaus miestu ir jo žmonėmis: „Alytuje gyvena labai daug perspektyvių menininkų. Vienas iš jų yra Pijus Šematulskis, kurio iniciatyva šis renginys ir įvyko. Jis yra tikras savo miesto patriotas! Manau, anksčiau ar vėliau Alytus kaip ir Kaunas taps gatvės meno miestu. Jis jau dabar traukia menininkus iš skirtingų Lietuvos miestų. Tikiu, kad šis projektas išaugs į tradicinį gatvės meno festivalį. To ir palinkėčiau šiam miestui! O man, kaip menininkui, labai smagu, kad galiu keliauti po Lietuvą ir piešti skirtinguose šalies kampeliuose.“ Anot Tado, savivaldybės palaikymas suteikia daugiau laisvės menininkams: „Džiaugiuosi, kad miestai atsižvelgia į gatvės meną ir naujos kartos menininkus. Post-graffiti meno kūrėjai, tarp jų ir aš, pagaliau atrado savo nišą, kur galime realizuoti savo idėjas ir dalintis savo kūryba su miesto gyventojais.“ Prisiminimais iš piešimo Alytuje pasidalino ir Tado kolega Karolis Grubis-Dėžutė: „Alytaus miestas auga, keičiasi ir laisvėja panašiai kaip Kaunas, tik savu tempu. Alytiškiai yra labai draugiški ir šilti žmonės. Jie sukūrė labai malonią aplinką renginio dieną, pasirūpino visomis smulkmenomis. Liko tik mėgautis ir parodyti savo piešimo sugebėjimus. Praeiviai džiaugėsi ir teigiamai vertino atnaujinamą sieną, nors buvo ir tokių kurie paburbėdavo, nes senieji piešiniai labiau patiko. Šiandien į Alytų sugrįžtu, atrodo, taip pat dažnai kaip į Vilnių – tai tapo antrasiais mano namais. Rekomenduoju ir jums aplankyti Alytų bei susipažint su juo iš arčiau.“
14.
Sukurta Lietuvoje 7 nauji piešiniai Pirmas didelis piešinys ant daugiabučio sienos Alytuje atsirado 2015 metais, kai dailininkai broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, vykdydami socialinę akciją norėjo atkreipti visuomenės dėmesį į globos įstaigose augančius vaikus. Savo didelio formato piešinį jie pavadino „Laimingi vaikai = vaikai tarp mūsų“. Šis užrašas ir piešinys tebeliko ant 10 numeriu pažymeto namo Naujojoje gatvėje. Tai yra pirmas oficialus gatvės meno kūrinys Alytuje. Pijus Šematulskis-Duona, gatvės meno iniciatyvų pradininkas Alytuje, pasakoja, kad viskas prasidėjo dar anksčiau, nuo piešimo ant mažų medinių plokščių per Alytaus miesto dienas, vykusias 2004 metais: „Vėliau, 2007 metais buvo pirmas graffiti jam su svečiais iš kitų Lietuvos miestų. Šis įvykis peraugo į didelį renginį, kur piešti buvo skirta ta pati ilgoji siena, ant kurios buvo piešiama ir šiemet. Džiaugiuosi, kad mano mieste įvyko proveržis ir alytiškiai palaiko tokias iniciatyvas.“ Šiandien Alytuje galima pamatyti 7 neofreskas – didelius piešinius ant pastatų sienų. Pasak projekto organizatorių, tai vadinamojo muralizmo kūriniai, kai menininkai kviečiami kurti užsakomuosius darbus. Be abejo, muralizmas yra neatsiejamas nuo gatvės menui būdingos laisvės, tiesiog tam, kad atsirastų didelis piešinys ant sienos, reikia leidimų ir geresnio pasiruošimo (reikalingi dažai, keltuvai, nakvynė menininkams ir pan.). Anot projekte dalyvavusio menininko Ettoja, kūrėjas šiandien turi daug laisvių ir jo, kaip asmenybės, nebevaržo sistema. Jis pats kuria muralizmo darbus ir būtent todėl susidomėjo Alytumi: „Labai norėjau kurti didesnius piešinius, todėl gavęs pakvietimą iškart sutikau. Tikiu, kad po šių metų akcijos Alytus pajuto gatvės meno galią ir darys panašius renginius ateityje.“
Alytaus Jaunimo centro pastatą papuošė Tado Vincaičio-Plūgo ir Karolio Grubio-Dėžutės darbas „Nerūpestingos ateities vizija“. A. Grigaliūnaitės nuotr.
15.
Sukurta Lietuvoje
Kai menas netikėtai pasitinka atsiimant siuntą
T. Vidugirio kūrinys „Pirmasis cepelino skrydis virš šaltibarščių vandenyno“ Vilniuje, Antakalnio g. 75A
Menas turi galią prakalbinti vietas, kuriose jis yra, ir padaryti jas įsimintinas. Jei kasdien vaikštome tuo pačiu maršrutu, pastebime net menkiausią pokytį. Kai Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, ant beveik 10 metrų ilgio LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalo nugulė ryškiaskpalvis piešinys su šaltibarščių vandenyno motyvu, jis iškart buvo pastebėtas ir tapo nauja populiaria vieta asmenukėms. „Lietuvos pašto“ komanda suprato meno galią ir siuntų atsiėmimą pavertė įsimintina, malonia patirtimi. Papasakosiu, kaip šis projektas išvydo dienos šviesą, įtraukdamas žmones iš visos Lietuvos, ir kokius piešinius padovanojo Vilniui, Šiauliams ir Kaunui. Visą pavasarį rinko, visą vasarą puošė Apie „Lietuvos pašto“ meno projektą „Nepriklausomi“ išgirdau dar šį pavasarį, kai buvo paskelbtas piešinių konkursas. Nepriklausomoje Lietuvoje gimę menininkai kūrė piešinius Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečio tema, o žmonės buvo kviečiami balsuoti už labiausiai patikusius kūrinius, kurie papuoštų siuntų terminalus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Mano minėtas piešinys su šaltibarščiais – tai menininko Tautvydo Vidugirio kūrinys, sulaukęs daugiausiai žmonių palaikymo pavasarį organizuotame konkurse „Nepriklausomi“. Jis į užduotį pasižiūrėjo visiškai netikėtu kampu: laisvė jam reiškia galimybę kurti, nesivaikant etalonų. Jo fantazijose galima sužvejoti savo gyvenimo žuvį (svajonę) šaltibarščių vandenyne ir panorėjus paleisti ją atgal į laisvę. Tai ir dar daugiau jis pavaizdavo savo piešinyje „Pirmasis cepelino skrydis virš šaltibarščių vandenyno“. Tautvydo kūrinys ne tik tapo siuntų terminalo vizualu, bet ir virto marškinėliais bei stilingu medžiaginiu maišeliu pirkiniams.
16.
Sukurta Lietuvoje 3 miestai – 4 meno idėjos Apsilankę Antakalnyje, važiuokime į Pilaitę, kur pamatysime didžiausią menu papuoštą siuntų terminalą. Adresu Pilaitės pr. 31 rasite menininkės Žvėrūnos kūrinį „Startuolio kūrimas Lietuvai“. Šis darbas tapo konkurso komisijos favoritu ir sužavėjo savo idėja – juk startuoliai yra nepriklausomos Lietuvos laisvės ir pažangos variklis. Piešinyje Žvėrūna vaizduoja šiuolaikinį jauną žmogų, kuris naktimis kuria startuolius, o įkvėpimo semiasi iš grupės „Antis“ dainų ir pasakojimų apie dainuojančią revoliuciją bei rankomis susikibusias tris broliškas valstybes. „Negaliu pasakyti, kad tai mano asmeniniai vaikystės atspindžiai, nes nei aš, nei mano šeima Baltijos kelyje nestovėjome, o „Anties“ dainas ankstyvoje paauglystėje grodavome gitara su bičiuliais. Tačiau mane domina ne tik asmeninės, bet ir visuotinės patirtys. Kolektyvinė atmintis neišvengiamai mane veikia. Taip ir kilo startuolio idėja – šiandien jie keičia mūsų visų gyvenimus,“ – sako Žvėrūna.
Žvėrūnos kūrinys Vilniuje, Pilaitės pr. 31
17.
Sukurta Lietuvoje
Aušros Turskytės meno kūrinys „Lietuviška dvasia“ ant LP EXPRESS siuntų terminalo Šiauliuose, šalia PC „Tilžė“
Kita stotelė – Šiauliai. Liepos mėnesį Tilžės gatvėje esantis LP EXPRESS siuntų terminalas buvo papuoštas menininkės Aušros Turskytės darbu „Lietuviška dvasia“. Nors iš pirmo žvilgsnio kūrinio idėja atrodo labai aiški ir paprasta, vertėtų prieiti arčiau ir pamatyti visus piešinio veikėjus. „Gyvenu apsupta įdomių žmonių, istorijų ir įvykių. Kiekvienas iš jų tampa tarsi įkvėpimu kurti neregimą ir magišką pasaulį su savais nutikimais ir pasakojimais. Visa tai atsispindi ir terminalą papuošusiame kūrinyje. Nešu idėją apie tai, jog Lietuvoje stebuklų galime atrasti visur: kiekviena gatvė, namas slepia daugybę neatrastų istorijų. Paprastas daugiabučio kiemas, vos patyrinėjus istoriją, virsta magiška, įvykių kupina vieta. Kartais užtenka giliau pasidomėti, paklausyti kitų žmonių istorijų ir prieš akis atsiveria daug netikėtumų. Kviečiu sustoti prie terminalo ir patyrinėti – čia galima atrasti tiek istorijos nuotrupų, tiek stebuklingų būtybių kviečiančių į nuotykius po Lietuvą,“ – apie piešinio idėją pasakojo jo autorė.
18
Sukurta Lietuvoje
Vytauto Vy meno kūrinys „Laisvė“ ant LP EXPRESS siuntų terminalo Kaune, Jonavos g. 3.
Kelionę po Lietuvą tęskime apsilankę Kaune. Lietuvos gatvės meno sostine tituluojamas miestas nuo šiol turi ne tik Laisvės alėją, bet ir Laisvės terminalą. Užsukite į Jonavos gatvę (tikslus – adresas Jonavos g. 3) ir pamatykite jį. Tai tatuiruočių meistro Vytauto Vy meno kūrinys „Laisvė“. „Pats meno kūrimas yra laisvės aktas, nes leidžia mums jaustis taip laisvai“, – sako piešinio autorius. Jo piešinys išsiskiria iš kitų tuo, kad naudojamos tik dvi spalvos – juoda ir balta. Tai stilius, kurį jis kuria ir tatuiruočių dizainams. Beje, įdomus faktas apie Vytautą – jis piešdavo ant sienų. Viename interviu jis sakė, kad piešinio kūrimas ant terminalo nelabai skiriasi nuo eskizo kūrimo piešti ant sienos. Kitą kartą, kai rinksitės, kur atsiimti savo siuntą, nepamirškite šių mano paminėtų terminalų ir jų adresų. Juk kartais užtenka tik vieno meno kūrinio, kad diena taptų smagesnė.
19.
Sukurta Lietuvoje
Kauno Kalniečių parke – laisvė kūrybai, saviraiškai ir gatvės menui Liepos 18 dieną, šeštadienį, Kalniečių parke Kaune vyko „Graffiti Jam“ – gatvės meno fiesta, kur kauniečiai visą dieną galėjo stebėti, kaip piešia patyrę gatvės menininkai. Renginio dalyviai Kaunui padovanojo net 10 naujų gatvės meno piešinių. Nuo šiol į Kalniečių parką piešti ar pasipraktikuoti ateis ir pradedantieji, ir patyrę gatvės meno kūrėjai. Legalaus piešimo siena taps nauja vieta saviraiškai bei menininkų dirbtuvėmis po atviru dangumi. Apie šią vietą ir legalų gatvės meną kalbamės su renginyje dalyvavusiais menininkais – Martynu Auž iš Kauno ir Artur Širin iš Vilniaus. Kaip vertinate legalių sienų, skirtų gatvės menui atsiradimą?
Martynas Auž: Žinoma, vertinu pozityviai. Tai ne tik vieta, skirta menininkams tobulinti savo piešimo meistrystę, bet ir aplinkiniams yra kur akis paganyti. Be to, tai kuria visai kitą nuotaiką: kai kasdien vaikščioji tuo pačiu keliuku ir gali eiti pro tas vietas, kuriose yra piešinių.
Artur Širin: Gerai, kad atsiranda legalios sienos mieste. Patiems kūrėjams tai yra vietą „išsilieti“, o miestečiams ar miesto svečiams – nuolat kintanti meno galerija. Legalias sienas vertinu dar ir dėl to, kad ten dažnai kuriami labai nuoširdūs darbai. Tačiau, nors derinimų nėra, reikia suprasti, kad vis dėlto tai yra oficiali vieta – piešiniai turi atitikti moralės normas, kad neužgautų ir neįžeistų žmonių. Tad „nepatogūs“ kūriniai, manau, ir toliau atsiras mieste nelegaliai. Mano, kaip gatvės menininko, kelias prasidėjo būtent nuo legalios sienos. Vilniuje, Olimpiečių prieplaukoje pamačiau RED erdvinius darbus, kurie tiesiog susprogdino vaizduotę. Nors tuo metu jau lankiau Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla, vien pamokų man neužteko. O čia, atviroje miesto erdvėje pamačiau, kad menas gali būti kitoks. 20.
Sukurta Lietuvoje Ar Kaunui trūksta legalių piešimo vietų? Martynas: Ar trūksta, tai sunku pasakyti, nes dar negyvenu Kaune pakankamai ilgai, kad pajusčiau tai. Kol kas man tokių vietų pakanka, bet, žinoma, esu nieko prieš, jei būtu ir daugiau. Tada atsirastų didesnis pasirinkimas. Tam tikros vietos įkvepia ir savitus kūrinius, manau, tada atsirastų visapusiška įvairovė. Artur: Kaune piešiau ant legalizuotos triukšmo akustinės sienos (nesu tikras, ar ji tebėra legali), taip pat kelis kartus Nemuno krantinėje. Iki tol reikdavo ieškoti apleistų vietų. Dabar, kai atsiranda legalios vietos, yra aišku, kur eiti. Legali piešimo siena yra kaip atvira tapybos studija. Juk kiekvienam būtų smagu ateiti į meno universiteto studiją, stebėti procesą arba pačiam kurti. O čia viskas vyksta atvirame parke, matai nuolatinė kaitą. Žinoma, galima iškelti legalias sienas į kitą lygį. Pavyzdžiui, platforma wallspot.org skatina piešimą ant legalių sienų visame pasaulyje. Laisvai menininkų kūrybai atsiveria ne tik Kalniečių parkas, bet ir dar viena siena Aleksote – ilgoji tvoros atkarpa, esanti tarp Europos pr. 47 ir 49 numeriais pažymėtų pastatų (nuo vieno tvoros tarpo iki kito). Be to, Kaune jau antrus metus veikia platforma „Gyvos sienos“, padedanti gatvės menininkams ir piešinių ant savo pastatų norintiems kauniečiams surasti vieni kitus.
Nuotr. Mantas Zinkevičius
21.
Sukurta Lietuvoje
Nuotr. Mantas Zinkevičius
Nuotr. Mantas Zinkevičius
Nuotr. Mantas Zinkevičius
Sukurta Lietuvoje
Nuotr. Mantas Zinkevičius
Artur Širin darbas. Nuotr. Mantas Zinkevičius
Martyno Auž kūrinys. Nuotr. Mantas Zinkevičius
Sukurta Lietuvoje
Raseiniuose ant pastato sienos „išaugo“ serbento šakelė Kartais šauniausios idėjos ir prasmingiausi projektai gimsta tiesiog prie puodelio kavos. Taip atsitiko ir Raseiniuose. VŠĮ „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra inicijavo meno projektą, skirtą pagerbti ir įamžinti Raseinių kraštą garsinusius brolius Marcelijų ir Algirdą Martinaičius. Taip pirmosiomis vasaros dienomis Raseinių centre ant pastato sienos „išaugo“ serbentas, skirtas čia gyvenusiems broliams atminti. Retas žmogus galėtų pasakyti, kur buvo Paserbenčio kaimas, kuriame gimė broliai Martinaičiai. Tačiau šiandien Raseiniuose pamatę serbento šakelės piešinį tikrai prisiminsime, iš kur kilo šį kraštą garsinę broliai – kompozitorius Algirdas ir poetas Marcelijus.
„Rūpinamės Marcelijaus ir Algirdo Martinaičių atminimo įamžinimu. Statysime prie VŠĮ „Atrask Raseinius“ pastato Kukučio paminklą. Su kolegėm pagalvojom, kad kažko vis tiek čia trūksta. Viena kolegė pasiūlė serbentą, nes abu broliai Martinaičiai gimė Paserbenčio kaime. Tada prisiminiau, kad pažįstu menininkę Ievą Olimpiją Voroneckytę ir jai parašiau“, – apie projekto pradžią pasakojo Arnas Zmitra.
„Su džiaugsmu ėmiausi serbento šakelės idėjos, nes mano kūryboje gamta ir augalija užima ypatingą vietą. Be to, man didelė garbė prisidėti prie brolių Martinaičių atminimo įamžinimo“, – pasakojo projekte dalyvavusi Ieva Olimpija Voroneckytė.
Piešinio eskizas buvo sukurtas pagal menininkės kaimo sodyboje darytas serbentų nuotraukas, tačiau kūrinio idėja neapsiribojo vien tik tikrovišku uogų atvaizdavimu: „Žinant šmaikštų ir siurrealistinį personažą Kukutį, kilo mintis ant tos pačios šakelės pavaizduoti juodus ir raudonus serbentus. Tik piešinio eigoje supratau, kad skirtingų spalvų serbentai tarsi patys broliai Martinaičiai – panašūs, bet kartu skirtingi, augę ant vienos šakelės ir gyvenimo kelyje atradę skirtingus saviraiškos būdus.“ Žinutė apie serbento šakelės piešinio idėją socialiniais tinklais iškart pasklido po visą Lietuvą. Piešiniui įgyvendinti organizatoriams reikėjo finansinės žmonių paramos. Būtent kiekvieno žmogaus, parėmusio projektą, dėka šis projektas įgyvendintas per keturias savaites. 24.
Sukurta Lietuvoje „Pavyko surinkti apie tūkstantį eurų. VŠĮ „Atrask Raseinius“ pridėjo likusią sumą ir pradėjome darbus. Pastolius, keltuvą ir nakvynę menininkei kaip paramą projektui skyrė privatūs asmenys. Sulaukėme didelio palaikymo ir kūrinys nuo minties iki pilno jos realizavimo gimė per vieną mėnesį! Nesitikėjau, kad taip greit pavyks įgyvendinti projektą“, – džiaugsmo neslėpė idėjos iniciatorius Arnas Zmitra. VŠĮ „Atrask Raseinius“ komanda dėkoja visiems prisidėjusiems prie menininkės Ievos Olimpijos Voroneckytės piešinio įgyvendinimo. Piešinio idėją finansiškai parėmė 37 žmonės ir 3 organizacijos.
25.
Sukurta Lietuvoje
„Malonny“ Marijampolėje vyko jau septintą kartą „Menas neužsidaro“ – tokiu šūkiu rugpjūtį prasidėjo Marijampolės miesto vizitine kortele laikomas tarptautinis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny“. Jau septintą kartą organizuota gatvės meno šventė įvyko nepaisant pandemijos ir kelionių suvaržymų. Nors pats renginio organizatorius Ray Bartkus ir dalyviai iš užsienio negalėjo atvykti, bet darbščių savanorių komandos dėka visi 5 planuoti piešiniai nugulė ant Marijampolės sienų. Ray Bartkus džiaugėsi, kad pavyko prisitaikyti prie esamos situacijos ir atrasti tarpinį variantą, kai kūrėjai iš JAV kuria meno kūrinius nuotoliniu būdu su savanoriais iš Marijampolės. „Visi be išimties menininkai vis tiek kuria maksimalaus dydžio darbus – toks didelis jų pasitikėjimas Marijampolės savanoriais ir organizatorių komandos sugebėjimu išspręsti visas logistikos problemas!” – pasakojo „Malonny“ organizatorius. Marijampolėje šiandien yra 27 gatvės meno piešiniai, sukurti per septynerius „Malonny“ gyvavimo metus. Vos įžengę į Kačių kiemelį pamatysite jus stebinčias dideles kačių akis. Tai marijampolietės Sofijos Sadauskaitės kūrinys „Judgement“. Pasak autorės, šis piešinys simbolizuoja kačių, sekančių savo grobį, akis, kai jos tyko jį pagauti pačiame žemiausiame taške. Tokių pačių sąsajų galime rasti ir žmonėse, kai jie laukia daug pasiekusio žmogaus nuopolio.” Sofija dalyvavo sienų tapybos konkurse, kuriame nurungė 28-ių piešinių autorius.
Sofijos Sadauskaitės kūrinys „Judgement“. Nuotr. Dainius Čėpla
26.
Sukurta Lietuvoje Ray Bartkus šiemet padovanojo Marijampolei galimybę mintimis nusikelti į saulėtąją Graikiją. Būtent šios šalies ir kelionių ilgesio įkvėptas menininkas sukūrė piešinį „Graikija“. Anot kūrėjo, nuo šiol marijampoliečiai galės fotografuotis prie šios sienos ir taip saugiai keliauti į išsvajotą kraštą.
Ray Bartkaus kūrinys „Graikija“. Nuotr. Dainius Čėpla
Visus Marijampolės gatvės meno kūrinius ir jų adresus rasite žurnalo gale pateiktame žemėlapyje, rubrikoje Meno maršrutas.
27.
Sukurta Lietuvoje
Išskirtinė daugiabučio laiptinė Vilniuje Įsivaizduokite 9 aukštų daugiabutį, kurio visi iki vieno butai skirti nuomai. Kiekvienas aukštas turi savo tematiką – knygos, sportas, technologijos, dangus ir panašiai. O kiekvieną temą lydi jai būdingi spalviniai akcentai bei piešiniai. Tokią nuotaikingą ir spalvingą daugiabučio laiptinės viziją Vilniuje, Žirmūnuose įgyvendino kūrybinė studija „Gyva grafika“. „Laiptinės yra vis dar nemenkas galvosūkis architektams, kaip jas išspręsti įdomiai ir kitaip nei visur. Pristatome mūsų viziją kaip laiptines padaryti „Gyva Grafiškai“, – savo Facebook puslapyje rašė menininkų iš Kauno komanda. Savo darbais „Gyva grafika“ siekia sukurti jaukumą namuose, įkvėpimą darbo vietoje, o versle – išskirtinumą. Juk apgalvotai ir kokybiškai atliktas dekoras ne tik atgaivina, bet ir suteikia unikalumo vietoms, kur svarbu laisvė ir idėjų srautas. Kviečiu pasigrožėti šios komandos sukurta išskirtine daugiabučio laiptine.
Nuotr. „Gyva grafika“
28.
Sukurta Lietuvoje
Nuotr. „Gyva grafika“
Nuotr. „Gyva grafika“
29.
Pokalbis
Artur Širin: „Menas – tai įrankis, galintis priversti žmones pasikeisti“ Menininkas ir iliustratorius Artur Širin, dar žinomas Ettoja pseudonimu, prieš metus Vilniuje, Antakalnyje įsikūrusioje „Miesto Laboratorijoje“ sukūrė piešinį „Naujos rūšys“, kviečiantį įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų vandenynų gyvūnai, jeigu ir toliau neatsakingai vartosime plastiko gaminius. Liūdna statistika: kiekvieną valandą pasaulyje išmetama beveik 250 tūkst. plastikinių butelių, o plastiko atliekos kiekvienais metais pražudo apie milijoną įvairių jūros gyvūnų. Aplinkosaugos problemos ir ekologiški sprendimai A. Širin rūpėjo nuo pat vaikystės, tačiau savo kūryboje apie tai kalbėti pradėjo visai neseniai.
Artur Širin piešia Kaune. Nuotr. Mantas Zinkevičius.
Artūrai, ką tau reiškia ekologija ir tvarus gyvenimo būdas? Šiuo metu mes gyvename daiktų pertekliuje. „Pirk ir tapsi laimingesnis“ – tokia pasaulinė mantra. Apsistatai daiktais ir vis tiek nesijauti laimingas. Deimantai, naujas telefonas, automobilis – ne daiktai daro žmogų laimingą. Tačiau nuomonių formuotojai bei korporacijos ir toliau parduoda tą patį scenarijų. Nesvarbu, ar iš plastiko, ar iš medžio padarytas daiktas – tiesiog mažiau vartokit, pirkit tik tai, kas reikalinga. Ekologija man reiškia pasaulėžiūrą ir pasirinkimą. Kaip atradai šią pasaulėžiūrą? Būdamas šešerių su seneliu prižiūrėjau daržą. Anksčiau šioje vietoje buvo šiukšlynas, tad rinkau išmėtytas šiukšles. Turbūt, būtent tą akimirką kilo mintis apie tvarų gyvenimą. Bet savo kūryboje apie tai kalbėti pradėjau visai neseniai. Pagaliau supratau, kad menas gali priversti žmones pasikeisti, kad menas yra įrankis. 30.
Pokalbis Kaip ekologiškų sprendimų svarbą atskleidi savo kūryboje? Pateik kelis pavyzdžius. „Naujos rūšys“ Vilniuje, „Miesto laboratorijoje“. Man patinka posakis „nėra planetos B“. Pats, kiek įmanoma, vengiu plastikinių pakuočių. Pastebėjęs, kad vien rūšiavimo nepakanka, mat plastiko dėžė labai greit prisipildydavo, įpratau į parduotuvę neštis medžiaginius maišelius. Jei perku gėrimą, dairausi tokio, kuris stiklinėje taroje. Idėja apie žuvis-butelius galvoje sukosi jau kurį laiką. Pamaniau, kad „Miesto laboratorija“ – ideali vieta šiai temai.
„City portals“ („Miesto portalai“). Tai kūrinys apie žmogų, besiblaškantį tarp miesto ir gamtos. Vasarą tai ypač pasijunta, kai atidirbę visą dieną stiklo ir betono dežutėse visi lekia prie vandens telkinių. Mes nuolat ilgimes to ryšio su gamta, bet sugyventi su ją nenorime.
31.
Pokalbis „Social animals“ („Socialūs gyvūnai“). Tai mano piešinys, sukurtas ant LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalo Kaune. Vis labiau žmogui integruojantis į skaitmeninį pasaulį, jis atsiriboja nuo tikrojo – žmogus tarsi pats užsidaro malonios informacijos ir patogumų „narve“. Jis – kaip savanoris gyvūnas zoologijos sode, kurį 24 valandas gali stebėti praeiviai. Vienoje terminalo pusėje pavaizduoti gyvūnai miesto ir technologijų aplinkoje – tarp mobilių telefonų, firminių daiktų ir kitų „buities“ žaislų – kitoje gyvūnai vaizduojami natūralioje gamtos aplinkoje. Šis diptichas vaizduoja žmoniją, tai – tarsi dvi medalio pusės, kuriose egzistuoja žmogus-gyvūnas, tačiau kiekvienas žmogus pats renkasi jam patinkančią pusę.
„Flower guns“ („Gėlių ginklai“) kūrinių ciklas. Tai optimistiška piešinių serija apie tai, kad gamta yra stipri, sugebanti įveikti bet kokius mūsų išbandymus (atominius kataklizmus, įvairių ginklų bandymus). Gamta vis tiek atsigauna.
32.
Pokalbis
Kokį projektą kuri šiandien? Šiandien mano svarbiausias projektas – tai knyga vaikams apie tvarų gyvenimą „O KUR ČIOBRELIAI?..“ Jau keletą metų kartu su Mindaugu Baniu gvildenome idėją sukurti knygą vaikams apie tvarų gyvenimą. Praeitą vasarą sukūrėme knygos koncepciją, o prieš tris mėnesius gavau Lietuvos Kultūros Tarybos stipendiją ir šią vasarą galėjau skirti knygos iliustravimui. Stengėmės, kad knyga būtų aiški, o idėja suprantama patiems mažiausiems (knygutė tiktų vaikams nuo 4 metų amžiaus), nes tikime, kad atsakingas vartojimas turi buti ugdomas nuo vaikystės. Skaitytojai kviečiami knygoje tarp šiukšlių kalnų ieškoti pasimetusių daiktų – būgnų, teleskopo, motorolerio ir t.t. Kiekviename puslapyje juos lydi nuolatiniai ir laikini veikėjai, kurie gyvena savo gyvenimą, ir verčiant lapus galima stebėti jų evoliuciją. Taip pat yra nuolatiniai personažai, pavyzdžiui, pasimetęs šuo Citrina, kurį galima surasti kiekviename lape. Toks principas padeda lavinti vaikų pastabumą ir teikia atradimo džiaugsmą. Nuėję iki galo (arba pradžios) skaitytojai randa atsakymą į pirminį klausimą: „O kur čiobreliai?“.
33.
Pokalbis Kokią įtaką gatvėje pamatytas piešinys daro žmonėms? Ar menas apskritai turi galios formuoti nuomonę? Vienam žmogui gali daryti įtaką, o kito gali nepaveikti visai. Mus supa daug vizualinio triukšmo ir nesibaigiantys informacijos srautai – prasibrauti pro juos beveik neįmanoma. Kad kūrinys būtų ir aiškus, ir estetiškas, ir dar įtaką padarytų – tai pavyksta vienetams. Taip, kūrėjas visada stengiasi perteikti žinutę, iššaukti reakciją, bet ne visada pavyksta pasiekti auditoriją. Greičiausiai todėl ir atsiranda ultra modernistinių meno atmainų, besistengiančių šokiruoti, o kiti nusirita iki atviro kičo. Kūrybiškiausi gatvės menininkai būna labai išrankūs priimdami sprendimus. Dažnai jie supranta, kas labiausiai veikia auditoriją. Žodinis gatvės menas irgi egzistuoja. Galiu paminėti kelis tokio meno kūrėjus: Mobstr, 209 ir kiti. Toks menas dažnai yra veiksmingesnis nei piešinys. Taiklus kūrinys akimirksniu tampa žinomas visame pasaulyje. Apie tokį kūrinį pradeda kalbėti net ir tie, kurie, galbūt, anksčiau jo neįvertindavo praeidami gatve.
Mobstr
34.
Pokalbis Kaip vertini gatvės meno padėtį Lietuvoje? Pradėkime nuo to, kad sąvokos ir jų reikšmės yra sumaišytos. Graffiti – tai piešinys (dažnai raidės), savotiška asmenybės ar komandos reklama, nelegaliai atlikta gatvėje. Street Art – nelegaliai atliktas menas (nebūtinai piešinys – tai gali būti skulptūra, instaliacija, lipdukas, trafaretas ir t.t.), dažniausiai nagrinėjantis aktualią problemą. Muralism – užsakomasis piešinys, dažnai dekoratyvus arba su nedidele idėjine potekste. Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje išpopuliarėjo vadinamasis muralizmas. Labai tuo džiaugiuosi, nes ir pats tuo užsiimu. Jeigu kalbėtume apie gatvės meną, be pavienių nostalgiškų graffiti atgarsių, aš jo beveik nepastebiu. Liko keli kūrėjai Vilniuje ir Kaune, jau ilgą laiką „aprašantys“ aktualias miesto problemas. Muralizmo srityje šiandien lyderiauja Kaunas, bet atsibunda ir kiti miestai. Ačiū už pokalbį!
Nuotr. Mantas Zinkevičius
35.
Meno maršrutas
Marijampolės gatvės meno žemėlapis
Žemėlapį rasite „Malonny“ svetainėje. „Pizza Umbrella“ – V. Kudirkos g. 20 (aut. „The Bubble Process“, Sean Higgins ir Nicholas Rezabek, JAV). „Praskrendantys paukščiai“ – Kęstučio g. (aut. Eli Elysee, JAV). ,,Kačių sienelė“ – P. Butlerienės kačių kiemelis (aut. Meg Regelous, JAV). „Minios anonimiškumas“ – P. Butlerienės kačių kiemelis (aut. Jeff Woodbury, JAV). „Pulkas“ – P. Butlerienės kačių kiemelis (aut. Will Teater, JAV). „Leci n‘esipas un mur“(liet. Tai nėra siena) – Butlerienės g. 9 (aut. Ray Bartkus, JAV). „Sklendimas minia“ – P. Butlerienės g. 18 (aut. Ianthe Jackson, JAV). „Live for now, die for later“ – P. Butlerienės skg. (aut. Vandana Jain, JAV). „IN.side.OUT“ – Vasario 16-osios g. 7 (aut. Radvilė Kuncė, Lietuva). „Daryk tai, ko negalima“ – Vasario 16-osios g. 7 (aut. Ignas Vieversys, Lietuva). „Emocijų peizažas“ – Laisvės g.(aut. Rachel Price Bacon, JAV). „Emocijų peizažas 2“ (kūrinio „Emocijų peizažas“ tęsinys) – J. Basanavičiaus a. (aut. Rachel Price Bacon, JAV). ,,Stotelė“ – J. Basanavičiaus a. 3 (aut. Ray Bartkus, JAV). „P.Š.B“ – „PJazz“ restoranas, J. Basanavičiaus a. 8 (aut. Ray Bartkus, JAV). „Stairway“ („Laiptai į dangų“) – Laisvės g. (aut. Ray Bartkus, JAV). 36.
Meno maršrutas
2015 metais sukurtas Ray Bartkaus piešinys „Tekantis gyvenimas“ išrinktas gražiausiu Lietuvos gatvės meno kūriniu. Nuotr. iš „Malonny“ tinklalapio.
„Tekantis gyvenimas“ – Senoji užtvanka (aut. Ray Bartkus, JAV). „Šv. Jurgis ir Etiopijos karalius“ – Laisvės g. 30 (aut. Eli Elysee, JAV). „Tabletės“ – Kriaučiūno g. 2 (aut. Eli Elysee, JAV). „iUrvo sienos piešiniai“ – Laisvės g. 28C (aut. M. K. Estabrook, JAV). „Arktika“ – Poezijos parkas (aut. Ieva Martinaitytė-Mediodia). „Povandeninis laivas“ – Bažnyčios g. 48B (aut. Ray Bartkus, JAV). „Vartotojiškumas“ – Poezijos parkas (aut. Philip Grisewood, Anglija). 2015
37.
Meno maršrutas
Šių metų piešiniai: „Judgement“ – aut. Sofija Sadauskaitė (Lietuva) „Graikija“ – aut. Ray Bartkus (JAV) „Spurgų gyvatė“ – aut. „The Bubble Process“ (JAV) „Pasakotoja“ – aut. Judy Tuwaletstiwa (Naujoji Meksika) „Tvoros žydėjimas“ – aut. Žilvinas Kempinas (JAV)
38.
Meno maršrutas
„Donut Snake“ – autoriai „The Bubble Process“
Pirmą kartą „Malonny“ dalyvaujanti Judy Tuwaletstiwa iš Naujosios Meksikos Marijampolėje įamžino savo šeimos istoriją kūrinyje „Storyteller/ Sunflower“
„Tvoros žydejimas“ – autorius Žilvinas Kempinas Nuotraukos: Dainius Čėpla