1 SKYRIUS
1 Tai yra žodžiai knygos, kurią Babilone parašė Nerijos sūnus Baruchas, sūnus Maasijas, sūnus Sedekias, sūnus Asadas, sūnus Chelkias, 2 Penktaisiais metais ir septintą mėnesio dieną, kada chaldėjai užėmė Jeruzalę ir sudegino ją ugnimi.
3 Baruchas perskaitė šios knygos žodžius, girdėdamas Judo karaliaus Joachimo sūnaus Jechonijui ir visiems žmonėms, kurie atėjo klausytis knygos,
4 ir didikų bei karaliaus sūnų, vyresniųjų ir visos tautos, nuo žemiausių iki aukščiausių, girdint visiems, gyvenantiems Babilone prie Sudo upės.
5 Po to jie verkė, pasninkavo ir meldėsi Viešpaties akivaizdoje.
6 Jie taip pat surinko pinigus pagal kiekvieno žmogaus galią:
7Jie nusiuntė jį į Jeruzalę vyriausiajam kunigui Joachimui, Salomo sūnaus Chelkijo sūnui, ir kunigams bei visai tautai, kuri buvo su juo Jeruzalėje,
8 Tuo pačiu metu, kai jis gavo Viešpaties namų indus, kurie buvo išnešti iš šventyklos, kad grąžintų juos į Judo žemę,Sivano mėnesio dešimtą dieną, būtent sidabrinius indus, kuriuos Sedecijas Jados karaliaus Josijo sūnus padarė,
9 Po to, kai Babilono karalius Nabuchodonosoras išvežė Jehoniją, kunigaikščius, belaisvius, karžygius ir krašto žmones iš Jeruzalės ir nuvedė į Babiloną.
10 Jie atsakė: “Štai mes atsiuntėme jums pinigų, kad nupirktume deginamąsias aukas, aukas nuo nuodėmės ir smilkalų, paruoštume maną ir auką ant Viešpaties, mūsų Dievo, aukuro.
11 Melskitės už Babilono karaliaus Nabuchodonosoro ir jo sūnaus Baltasaro gyvybę, kad jų dienos būtų žemėje kaip dangaus dienos.
12 Viešpats suteiks mums stiprybės ir apšvies mūsų akis, ir mes gyvensime Babilono karaliaus Nabuchodonosoro ir jo sūnaus Baltasaro šešėlyje, tarnausime jiems daug dienų ir rasime malonę jų akyse. .
13 Taip pat melskitės už mus Viešpaties, mūsų Dievo, nes nusidėjome Viešpačiui, savo Dievui. ir iki šios dienos Viešpaties rūstybė ir Jo rūstybė nenusisuko nuo mūsų.
14 Ir jūs perskaitykite šią knygą, kurią jums atsiuntėme, norėdami atlikti išpažintį Viešpaties namuose per šventes ir iškilmingas dienas.
15 Ir jūs sakysite: 'Viešpats, mūsų Dievas, priklauso teisumui, bet mums veidų sumaištis,
kaip šiandien atsitiko Judo gyventojams ir Jeruzalės gyventojams.
16 ir mūsų karaliams, ir kunigaikščiams, ir kunigams, ir pranašams, ir mūsų tėvams.
17 Nes mes nusidėjome Viešpaties akivaizdoje,
18 Ir nepakluso jam ir neklausė Viešpaties, mūsų Dievo, balso, kad laikytųsi įsakymų, kuriuos Jis mums davė atvirai.
19 Nuo tos dienos, kai Viešpats išvedė mūsų protėvius iš Egipto žemės, iki šios dienos mes buvome neklusnūs VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir buvome aplaidūs, negirdėdami jo balso.
20 Todėl mus prilipo nelaimės ir prakeikimas, kurį Viešpats paskyrė savo tarnu Mozei, kai jis išvedė mūsų tėvus iš Egipto žemės, kad duotų mums žemę, tekančią pienu ir medumi. yra pamatyti šią dieną.
21 Tačiau mes neklausėme Viešpaties, mūsų Dievo, balso pagal visus pranašų žodžius, kuriuos jis mums siuntė:
22 Bet kiekvienas vadovaudavosi savo nedoros širdies sumanymu, tarnauti svetimiems dievams ir daryti pikta Viešpaties, mūsų Dievo, akyse.
2 SKYRIUS
1 Todėl VIEŠPATS įvykdė savo žodį, kurį paskelbė prieš mus ir mūsų teisėjus, kurie teis Izraelį, ir mūsų karalius, ir mūsų kunigaikščius, ir Izraelio bei Judo vyrus,
2 Užtraukti mums didelių negandų, kokių niekada nebuvo po visu dangumi, kaip atsitiko Jeruzalėje, kaip parašyta Mozės įstatyme.
3 Kad žmogus valgytų savo sūnaus ir savo dukters mėsą.
4 Be to, Jis atidavė juos paklusti visoms aplinkui esančioms karalystėms, kad būtų kaip pajuoka ir dykuma tarp visų aplinkinių žmonių, kur Viešpats juos išsklaidė.
5 Mes buvome nuskriausti ir neišaukštinti, nes nusidėjome Viešpačiui, savo Dievui, ir nepaklusome Jo balsui.
6 Viešpačiui, mūsų Dievui, priklauso teisumas, o mums ir mūsų tėvams atvira gėda, kaip pasirodo šiandien.
7 Nes mus ištiko visos šios negandos, kurias Viešpats paskelbė mums
8TačiaumesnesimeldėmeViešpatiesakivaizdoje, kad kiekvienas nusigręžtume nuo jo piktos širdies sumanymų.
9 Todėl Viešpats saugojo mus, kad nenutiktų pikta, ir Viešpats užtraukė ją ant mūsų, nes Viešpats yra
teisus visuose savo darbuose, kuriuos jis mums įsakė.
10 Tačiau mes neklausėme Jo balso, kad vykdytume Viešpaties įsakymus, kuriuos Jis mums davė.
11 O dabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, išvedei savo tautą iš Egipto žemės galinga ir aukšta ranka, ženklais, stebuklais ir didele jėga, ir įgijai sau vardą, kaip atrodo šią dieną:
12 Viešpatie, mūsų Dieve, mes nusidėjome, elgėmės bedieviškai, elgėmės neteisingai vykdydami visus Tavo įsakymus.
13 Tavo rūstybė nusigręžia nuo mūsų, nes mūsų liko tik nedaugelis tarp pagonių,kur mus išsklaidei.
14 Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas ir prašymus, išgelbėk mus dėl savęs ir suteik mums malonę tų, kurie mus išvedė, akyse.
15 Kad visa žemė žinotų, jog Tu esi Viešpats, mūsų Dievas, nes Izraelis ir jo palikuonys vadinami tavo vardu.
16 Viešpatie, pažvelk žemyn iš savo šventųjų namų ir apsvarstyk mus. Viešpatie, nulenk savo ausį, kad mus išgirstum.
17 Atverk akis ir žiūrėk! nes mirusieji, esantys kapuose, kurių sielos paimtos iš kūnų, neduos Viešpačiui nei šlovės, nei teisumo.
18 Bet siela, kuri yra labai sunerimta, sulinkusi ir silpna, ir akis, kuri išalka, šlovins ir teisų tave, Viešpatie.
19 Todėl nuolankiai nereikalaujame Tavęs, Viešpatie, mūsų Dieve, už mūsų tėvų ir karalių teisumą.
20 Tu siuntei ant mūsų savo rūstybę ir pasipiktinimą, kaip kalbėjai per savo tarnus pranašus, sakydamas:
21 Taip sako Viešpats: 'Nusilenkite pečius, kad tarnautumėte Babilono karaliui. Taip ir liksite žemėje, kurią daviau jūsų tėvams.
22 Bet jei negirdėsite Viešpaties balso, kad tarnautumėte Babilono karaliui,
23 Aš padarysiu, kad Judo miestuose ir Jeruzalės apylinkėse liautųsi linksmybės, džiaugsmo balsai, jaunikio ir nuotakos balsai, ir visa žemė taps dykyne. gyventojų.
24 Bet mes nenorėjome klausytis tavo balso, kad tarnautume Babilono karaliui. Todėl tu padarei teisingus žodžius, kuriuos išsakei per savo tarnus pranašus, būtent, kad mūsų karalių ir mūsų tėvų kaulai turi būti sunaikinti. būti paimtiems iš savo vietos.
25 Ir štai, jie buvo išvaryti į dienos karštį ir į nakties šaltį. Jie mirė dideliuose varguose nuo bado, nuo kardo ir nuo maro.
26 Namus, kurie vadinasi tavo vardu, tu suniokoji, kaip bus matyti šiandien, dėl Izraelio ir Judo namų nedorybės.
27 Viešpatie, mūsų Dieve, pasielgei su mumis pagal savo gerumą ir pagal visą savo didelį gailestingumą,
28 Kaip tu kalbėjai per savo tarną Mozę tą dieną, kai įsakei jam parašyti įstatymą izraelitų akivaizdoje, sakydamas:
29 Jei negirdėsite mano balso, ši didžiulė minia pavers mažu skaičiumi tarp tautų, kur aš juos išsklaidysiu.
30 Aš žinojau, kad jie manęs neklausys, nes tai kietasprandė tauta, bet savo nelaisvėje jie prisimins save.
31 Ir žinos, kad Aš esu Viešpats, jų Dievas, nes duosiu jiems širdį ir ausis klausyti.
32 Jie girs mane savo nelaisvės žemėje ir galvos apie mano vardą,
33 Grįžkite nuo savo kieto sprando ir nuo savo nedorų darbų, nes jie prisimins savo tėvų kelią, nusidėjusį Viešpaties akivaizdoje.
34 Aš sugrąžinsiu juos į žemę, kurią prisiekiau jų tėvams Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, ir jie bus jos viešpačiai. Aš juos padidinsiu, ir jie nesumažės.
35 Aš sudarysiu su jais amžiną sandorą, kad būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta. Aš daugiau nebevarysiu savo tautos Izraelio iš žemės, kurią jiems daviau.
3 SKYRIUS
1 Visagali Viešpatie, Izraelio Dieve, tavęs šaukiasi siela, sunerimusi dvasia.
2 Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk! Tu gailestingas ir pasigailėk mūsų, nes nusidėjome prieš tave.
3 Tu ištveri per amžius, o mes žūsime.
4 Visagali Viešpatie, Izraelio Dieve, išklausyk maldas žuvusių izraelitų ir jų vaikų, kurie nusidėjo tau ir nepaklausė tavęs, savo Dievo, balso. .
5 Neatsimink mūsų protėvių nusikaltimų, bet galvok apie savo galią ir savo vardą šiuo metu.
6 Nes tu esi Viešpats, mūsų Dievas, ir mes šlovinsime Tave, Viešpatie.
7 Dėl šios priežasties tu įdėjai savo baimę į mūsų širdis, kad šauktumėmės Tavo vardo ir šlovintume Tave nelaisvėje, nes prisiminėme visas mūsų protėvių kaltes, kurios tau nusidėjo.
8 Štai šiandien mes vis dar esame nelaisvėje, kur mus išsklaidei, kad būtų paniekinamas ir prakeiktas, ir kad būtume mokami pagal visas mūsų tėvų kaltes, kurios atitrūko nuo Viešpaties, mūsų Dievo.
9 Išgirsk, Izraeli, gyvenimo įsakymus, įsiklausyk, kad suprastum išmintį.
10 Kaip atsitinka, Izraelis, kad esi savo priešų žemėje, kad pasenai svetimoje šalyje, kad esi suteptas mirusiaisiais?
11 Ar tu esi priskiriamas prie tų, kurie eina į kapą?
12 Tu apleidai išminties šaltinį.
13 Jei būtum ėjęs Dievo keliu, būtum amžinai gyvenęs ramybėje.
14 Sužinok, kur išmintis, kur jėga, kur supratimas; kadžinotum, kur dienųilgis irgyvenimas, kur akių šviesa ir ramybė.
15Kassužinojojosvietą?arkaspatekoįjoslobius?
16 Kur yra pagonių kunigaikščiai ir žvėrys, kurie valdė žemę?
17 Tie, kurie linksminosi su padangių paukščiais, kurie kaupė sidabrą ir auksą, kuriais žmonės pasitiki ir nesibaigia?
18 Nes tie, kurie dirbo iš sidabro ir buvo tokie rūpestingi ir kurių darbai neištiriami,
19 Jie dingo ir nuėjo į kapą, o kiti atėjo į jų vietą.
20 Jaunuoliai matė šviesą ir gyveno žemėje, o pažinimo kelio jie nežino,
21 Nei suprato jos takų, nei įsitvirtino: jų vaikai buvo toli nuo to kelio.
22 Negirdėta apie tai Kanaane ir nematyta Temane.
23 Agarenai, ieškantys išminties žemėje, Merano ir Temano pirkliai, pasakų autoriai ir išminties ieškotojai. nė vienas iš jų nežinojo išminties kelio ir neprisimena jos kelių.
24 Izraeli, kokie dideli yra Dievo namai! ir kokia didelė yra jo nuosavybės vieta!
25 Didelis ir be galo; aukštas ir neišmatuojamas.
26 Nuo pat pradžių buvo garsūs milžinai, kurie buvo tokio didelio ūgio ir išmanė karą.
27 Tos Viešpats nepasirinko ir nedavė jiems pažinimo kelio.
28 Bet jie buvo sunaikinti, nes neturėjo išminties, ir žuvo dėl savo kvailumo.
29 Kas pakilo į dangų, paėmė ją ir nuleido iš debesų?
30 Kas perėjęs jūrą ją rado ir atneš gryno aukso?
31 Niekas nežino jos kelio ir negalvoja apie jos kelią.
32 O kas viską žino, tas ją pažįsta ir surado ją savo protu.
33 Kas siunčia šviesą ir ji išeina, vėl ją pašaukia, ir ji jam paklūsta su baime.
34 Žvaigždės spindėjo jų laikrodžiuose ir džiaugėsi. Kai Jis jas pašaukia, jie sako: 'Štai mes!' ir taip su linksmumu jie rodė šviesą tiems, kurie juos sukūrė.
35 Tai mūsų Dievas, ir niekas kitas nebus prilygintas jam
36 Jis atrado visą pažinimo kelią ir davė juos savo tarnui Jokūbui ir savo mylimajam Izraeliui.
37 Po to jis pasirodė žemėje ir kalbėjosi su žmonėmis.
4 SKYRIUS
1 Tai yra Dievo įsakymų knyga ir amžinas įstatymas. Visi, kurie jo laikosi, atgys. bet kas palieka, tas mirs.
2 Atsigręžk, Jokūbai, ir laikyk jį: vaikščiok jos šviesos akivaizdoje, kad būtum apšviestas.
3 Neatiduok savo garbės kitam ir to, kas tau naudinga, svetimai tautai.
4 Izraeli, mes esamelaimingi, nes mes žinome, kas patinka Dievui.
5 Būkite laimingi, mano tauta, Izraelio paminklas.
6 Jūs buvoteparduoti tautoms nesunaikinimui, bet dėl to, kad sukėlėte Dievo rūstybę, buvote atiduoti priešams.
7 Jūs supykdėte tą, kuris jus sukūrė, aukodami demonams, o ne Dievui.
8 Jūs pamiršote amžinąjį Dievą, kuris jus auklėjo. o jūs nuliūdinote Jeruzalę, kuri jus slaugė.
9 Pamačiusi, kaip Dievo rūstybė eina ant jūsų, ji tarė: “Klausykite, gyveni Sione!
10 Nes aš mačiau savo sūnų ir dukterų nelaisvę, kurią Amžinasis atnešė jiems.
11 Aš juos maitinau džiaugsmu. bet išleido juos verkdami ir gedėdami.
12Niekastenesidžiaugiamanimi,našleirdaugelio palikta, kuri dėl savo vaikų nuodėmių likau apleista. nes jie nukrypo nuo Dievo įstatymo.
13 Jie nežinojo jo įstatų, nevaikščiojo jo įsakymų keliais ir nežengė drausmės takais jo teisumu.
14 Ateikite tie, kurie gyvena aplink Sioną, ir prisiminkite mano sūnų ir dukterų nelaisvę, kurią Amžinasis atvedė ant jų.
15 Jis atvedė jiems tautą iš toli, begėdišką tautą ir svetimą kalbą, kuri negerbė seno žmogaus ir negailėjo vaiko.
16 Jie išnešė mylimus našlės vaikus ir paliko ją vieną, be dukterų.
17 Bet kuo aš galiu tau padėti?
18 Nes tas, kuris atnešė jums šias negandas, išgelbės jus iš jūsų priešų rankų.
19 Eikite, mano vaikai, eikite savo keliais, nes aš likau dykyne.
20 Aš nusirengiau ramybės drabužius ir apsivilkau savo maldos ašutine. Savo dienomis šauksiuosi Amžinojo.
21 Būkite drąsūs, mano vaikai, šaukkitės Viešpaties, ir Jis išgelbės jus iš priešų jėgos ir rankos.
22 Mano viltis yra Amžinasis, kad Jis jus išgelbės. ir džiaugsmą mane aplankė Šventasis dėl gailestingumo, kuris netrukus jus aplankys iš Amžinojo mūsų Gelbėtojo.
23 Aš išsiunčiau jus su gedulu ir verksmu, bet Dievas sugrąžins jus man su džiaugsmu ir džiaugsmu per amžius.
24 Kaip dabar Siono kaimynai matė tavo nelaisvę, taip greitai jie pamatys tavo išgelbėjimą nuo mūsų Dievo, kuris ateis ant tavęs su didele šlove ir amžinojo šviesa.
25 Mano vaikai, kantriai kentėkite Dievo rūstybę, kuri jus užklupo, nes jūsų priešas jus persekiojo. bet netrukus pamatysi jo sunaikinimą ir žengsi ant jo kaklo.
26 Mano gležnieji nuėjo sunkiais keliais ir buvo paimti kaip priešų sugauta banda.
27 Būkite ramūs, mano vaikai, ir šaukkitės Dievo, nes jus prisimins Tas, kuris jums tai atnešė.
28 Nes kaip jūs norėjote nuklysti nuo Dievo, taip grįžę ieškokite Jo dešimt kartų daugiau.
29 Nes tas, kuris atnešė jums šias negandas, suteiks jums amžiną džiaugsmą kartu su jūsų išgelbėjimu.
30 Būk gera širdis, Jeruzale, nes tas, kuris tau davė tokį vardą, paguos tave.
31 Apgailėtini tie, kurie tave kankino ir džiaugėsi tavo nuopuoliu.
32 Vargani miestai, kuriems tarnavo tavo vaikai. Vargana ta, kuri priėmė tavo sūnus.
33 Kaip ji džiaugėsi tavo žlugimu ir džiaugėsi tavo žlugimu, taip ji liūdės dėl savo sunaikinimo.
34 Aš pašalinsiu iš jos didžiulės minios džiaugsmą, ir jos išdidumas pavirs gedulu.
35 Juk ugnis ateis ant jos iš amžinybės, ilgai ištverti. ir joje ilgai gyvens demonai.
36 Jeruzale, pažiūrėk apie save į rytus ir pamatyk džiaugsmą, kurį tau teikia Dievas.
37 Štai ateina tavo sūnūs, kuriuos tu išleidai, jie susirenka iš rytų į vakarus Šventojo žodžiu, džiaugdamiesi Dievo šlove.
5 SKYRIUS
1 Nusivilk, Jeruzale, gedulo ir suspaudimo drabužį, apsirenk šlovės, ateinančios iš Dievo, puošnumu per amžius.
2 Apsivilk dvigubą teisumo, kilusio iš Dievo, drabužį. ir užsidėk ant savo galvos Amžinojo šlovės diademą.
3 Dievas parodys tavo šviesumą visoms žemėms po dangumi.
4 Tavo vardą Dievas per amžius vadins teisumo ramybe ir Dievo garbinimo šlove.
5 Kelkis, Jeruzale, stovėk aukštyn, pažiūrėk į rytus ir štai tavo vaikai, Šventojo žodžiu surinkti iš vakarų į rytus, džiaugdamiesi Dievo prisiminimu.
6 Jie pasitraukė nuo tavęs pėsčiomis ir buvo išvaryti savo priešų, bet Dievas atveda juos pas tave išaukštintus šlovės, kaip karalystės vaikus.
7 Nes Dievas paskyrė, kad kiekviena aukšta kalva ir ilgai besitęsiantys krantai būtų nuversti, o slėniai užpildyti, kad būtų lygi žemė, kad Izraelis galėtų saugiai eiti Dievo šlovėje.
8 Be to, net miškai ir visi kvepiantys medžiai uždengs Izraelį Dievo įsakymu.
9 Nes Dievas ves Izraelį su džiaugsmu savo šlovės šviesoje, iš jo kylančiu gailestingumu ir teisumu.