1 SKYRIUS
1 Laiško kopiją, kurią Jeremijus atsiuntė tiems, kuriuos Babilonijos karalius turėjo išvesti į nelaisvę į Babiloną, kad patvirtintų juos, kaip jam buvo įsakęs Dievas.
2 Dėl nuodėmių, kurias padarėte Dievo akivaizdoje, Babilonijos karalius Nabuchodonosoras jus išves belaisviais į Babiloną.
3 Taigi, kai atvyksite į Babiloną, pasiliksite ten daug metų ir ilgą laiką, būtent septynias kartas.
4 Dabar Babilone pamatysite ant pečių nešiojamus sidabrinius, auksinius ir medinius dievus, kurie kelia tautų baimę.
5 Saugokitės, kad nebūtų panašus į svetimšalius, nebūkite iš jų, kai matote minią prieš juos ir už jų, garbinančią juos.
6 Bet sakyk savo širdyse: Viešpatie, mes turime Tave garbinti.
7 Nes mano angelas yra su jumis, o aš pats rūpinuosi jūsų sielomis.
8 Jų liežuvis yra nugludintas darbininko, o jie patys yra paauksuoti ir padengti sidabru. tačiau jie yra netikri ir negali kalbėti.
9 Paėmę auksą, tarsi mergelei, kuri mėgsta būti gėjumi, jie daro karūnas savo dievų galvoms.
10 Kartais kunigai iš savo dievų perneša aukso ir sidabro ir dovanoja juos sau.
11 Taip, jie atiduos jį paprastoms paleistuvės ir aprengs jas kaip vyrai drabužiais, nes jie yra sidabriniai, auksiniai ir mediniai dievai.
12 Tačiau šie dievai negali apsisaugoti nuo rūdžių ir kandžių, net jei jie yra padengti purpuriniais drabužiais.
13 Jie nusišluosto veidus nuo šventyklos dulkių, kai ant jų yra daug.
14 O tas, kuris negali nubausti to, kuris jį įžeidžia, laiko skeptrą, tarsi būtų krašto teisėjas.
15 Jis taip pat turi dešinėje durklą ir kirvį, bet negali išsivaduoti nuo karo ir vagių.
16 Iš jų žinoma, kad jie nėra dievai, todėl nebijokite jų.
17 Nes kaip indas, kurį žmogus naudoja, nieko vertas, kai jis sulaužytas. Taip yra ir su jų dievais: kai jie yra pastatyti šventykloje, jų akys bus pilnos dulkių per kojas tų, kurie įeina.
18 Ir kaip iš visų pusių yra apsaugotos durys prieš tą, kuris įžeidžia karalių, nes jis yra pasmerktas mirti, taip ir kunigai savo šventyklas tvirtina durimis, spynomis ir grotomis, kad jų dievai nebūtų išplėšti plėšikų.
19 Jie uždega jiems žvakes, taip, labiau nei sau, iš kurių jie nemato.
20 Jie yra kaip vienas iš šventyklos sijų, tačiau sako, kad jų širdis graužia iš žemės šliaužiantys dalykai. ir kai jie valgo juos ir jų drabužius, jie to nejaučia.
21 Jų veidai pajuodę nuo dūmų, sklindančių iš šventyklos.
22 Ant jų kūnų ir galvų sėdi šikšnosparniai, kregždės, paukščiai ir katės.
23 Iš to jūs žinosite, kad jie nėra dievai, todėl nebijokite jų.
24 Nepaisant aukso, kuris yra aplink juos, kad jie būtų gražūs, jei nenuvalys rūdžių, jie nešvys, nes išlydę jie to nepajuto.
25 Daiktai, kuriuose nėra kvapo, perkami už brangiausią kainą.
26 Jie laikomi ant pečių, neturi kojų, todėl žmonėms skelbia, kad jie nieko verti.
27 Gėdijasi ir tiems, kurie jiems tarnauja: jei kada nors pargriūtų ant žemės, jie negalės patys atsikelti; jei kas juos pastatys tiesiai, jie negali pajudėti iš savęs, taip pat, jei yra nusilenkę, ar jie gali ištaisyti save, bet jie teikia dovanas kaip mirusiems.
28 O tai, kas jiems aukojama, jų kunigai parduoda ir piktnaudžiauja. panašiai jų žmonos deda dalį druskos; bet vargšams ir bejėgiams jie nieko neduoda.
29 Moterys, sergančios mėnesinėmis ir besilaukiančios kūdikio, valgo savo aukas. Iš to suprasite, kad tai ne dievai. Nebijokite jų.
30 Kaip juos galima vadinti dievais? nes moterys iškelia mėsą sidabro, aukso ir medžio dievams.
31 Kunigai sėdi savo šventyklose, suplėšyti drabužiai, nuskustos galvos ir barzdos, ir nieko ant galvų.
32 Jie riaumoja ir šaukia savo dievų akivaizdoje, kaip žmonės per šventę mirus.
33 Kunigai taip pat nusivelka drabužius, aprengia žmonas ir vaikus.
34 Ar jiems daroma pikta, ar gera, jie negali už tai atlyginti. Jie negali nei paskirti karaliaus, nei jo nuversti.
35 Panašiai jie negali duoti nei turtų, nei pinigų: jei žmogus duos jiems įžadą ir jo nesilaiko, jie to nereikalaus.
36 Jie negali išgelbėti žmogaus nuo mirties, nei išgelbėti silpnųjų nuo galingųjų.
37 Jie negali sugrąžinti aklo regėjimo ir padėti niekam jo nelaimėje.
38 Jie negali parodyti gailestingumo našlei ir padaryti gera našlaičiui.
39 Jų mediniai dievai, padengti auksu ir sidabru, yra kaip kalne iškalti akmenys. Juos garbinantys bus sugėdinti.
40 Kaip tada žmogus gali galvoti ir sakyti, kad jie yra dievai, kai net patys chaldėjai juos niekina?
41 Jei pamatys nebylį, kuris nemoka kalbėti, jį atveda ir maldauja Belo, kad jis prabiltų taip, lyg galėtų suprasti.
42 Tačiau jie patys to nesupranta ir palieka juos, nes jie nežino.
43 Moterys su virvelėmis, sėdinčios pakelėse, degina sėlenas kvepalams, bet jei kuri nors iš jų, praeivių patraukta, guli su juo, ji priekaištauja savo draugei, kad ji nebuvo laikoma tokia verta kaip ji pati. , nei jos laidas nutrūkęs.
44 Visa, kas daroma tarp jų, yra melas. Kaip tada galima manyti ar sakyti, kad jie yra dievai?
45 Jie pagaminti iš dailidžių ir auksakalių: jie gali būti ne kas kita, kaip darbininkai.
46 Ir tie, kurie juos sukūrė, negali ilgai tęstis; kaip tada iš jų pagaminti daiktai turėtų būti dievai?
47 Jie paliko melą ir priekaištus tiems, kurie ateina paskui.
48 Kai juos ištinka koks nors karas ar maras, kunigai tariasi su savimi, kur juos pasislėpti.
49 Kaip tada žmonės negali suprasti, kad jie nėra dievai, kurie negali išsigelbėti nei nuo karo, nei nuo maro?
50 Kadangi jie yra tik mediniai ir padengti sidabru ir auksu, vėliau bus žinoma, kad jie netikri.
51 Visoms tautoms ir karaliams pasirodys, kad jie nėra dievai, o žmonių rankų darbai ir kad juose nėra jokio Dievo darbo.
52 Kas tada nežino, kad jie nėra dievai?
53 Jie negali krašte pastatyti karaliaus ir duoti žmonėms lietaus.
54 Jie negali teisti savo reikalų ir ištaisyti skriaudą, nes negali, nes jie yra kaip varnos tarp dangaus ir žemės.
55 Kai ugnis kris ant medinių arba auksu ar sidabru apdengtų dievų namų, jų kunigai pabėgs ir pabėgs. bet jie patys bus sudeginti kaip sijos
56 Be to, jie negali atsispirti jokiam karaliui ar priešams. Kaip tada galima manyti ar sakyti, kad jie yra dievai?
57 Taip pat tie mediniai dievai, padengti sidabru ar auksu, negali pabėgti nei nuo vagių, nei nuo plėšikų.
58 Kieno auksas, sidabras ir drabužiai, kuriais jie apsirengę, stiprieji ima ir eina, ir jie negali sau padėti.
59 Todėl geriau būti karaliumi, rodančiu savo galią, arba naudingu indu namuose, kuriais naudosis savininkas, nei tokiais netikrais dievais. arba būti durimis namuose, laikyti juose tokius daiktus nei tokie netikri dievai. ar medinis stulpas rūmuose, nei tokie netikri dievai.
60 Nes saulė, mėnulis ir žvaigždės, būdami šviesūs ir siunčiami atlikti savo pareigų, yra paklusnūs.
61 Lygiai taip pat žaibą, kai jis prasiveržia, lengva pamatyti; taip pat vėjas pučia kiekvienoje šalyje.
62 Ir kai Dievas įsako debesims eiti per visą pasaulį, jie daro taip, kaip jiems liepta.
63 Ugnis, siunčiama iš viršaus, kad prarytų kalvas ir miškus, daro, kaip liepta, bet jie nepanašūs į juos nei parodymu, nei galia.
64 Todėl nereikia nei manyti, nei sakyti, kad jie yra dievai, nes jie negali nei spręsti dėl reikalų, nei padaryti gera žmonėms.
65 Taigi žinodami, kad jie nėra dievai, nebijokite jų,
66 Nes jie negali nei keikti, nei laiminti karalių.
67 Jie negali rodyti ženklų danguje tarp pagonių, nei šviesti kaip saulė, nei šviesti kaip mėnulis.
68 Žvėrys yra geresni už juos, nes jie gali pasislėpti ir padėti sau.
69 Tada mums nėra aišku, kad jie yra dievai, todėl nebijokite jų.
70 Kaip kaliausė agurkų sode nieko nesaugo, taip yra jų mediniai dievai, padengti sidabru ir auksu.
71 Taip pat jų mediniai dievai, padengti sidabru ir auksu, yra panašūs į baltą spygliuką vaismedžių sode, ant kurio sėdi kiekvienas paukštis. kaip ir mirusiam kūnui, kuris patenka į rytus į tamsą.
72 Ir jūs pažinsite, kad jie nėra dievai iš ryškiai purpurinės spalvos, kuri ant jų pūva. Tada jie patys bus suvalgyti ir taps pajuoka šalyje.
73 Taigi teisusis, neturintis stabų, yra geresnis, nes jis bus toli nuo gėdos.