BUK #02

AS

KAM NEMO

Linkėjimai iš Lietuvos „Sony“ vaikis: nuo idėjos iki žaidimo Valgymo sutrikimai - „moteriška liga“? Globali visuomenė Taip mes gyvenam: nuo statybos iki kūrybos Mados pasaulio fotomenininkė: Monika Bagalová Londonas yra Vilnius. Antra dalis Kaip House muzika užkariavo pasaulį Atrasta UK Londono Akis: renginiai.

# SVEIKI

Sveiki!

Jūsų rankose...jau antrasis B‘UK numeris! Džiaugiamės kartu su Jumis, mat B‘UK komandos tikslas, panašu, kad pasiektas. Iš UK vandenų sugaudėme daugybę skaitytojų, jau spėjusių redakcijos paštą užversti komentarais, pastabomis bei pageidavimais kitiems numeriams. Ačiū Jums už tai! Net neabejokite, mes Jus girdime ir į Jūsų nuomones tikrai atsižvelgsime. Kas dar nespėjot, rašykite be@b-uk.lt. Taip pat laukiame ir Jūsų laiškų, kuriuose originaliai ir nuotaikingai išdėstysite, kodėl Jums gera gyventi UK. Geriausius ne tik išspausdinsime 3-iame B‘UK numeryje, bet ir pakviesime prisijungti prie idėjinės geradėjinės B‘UK komandos!

Na, o dabar atsikvėpkime. Galite pasidaryti žalios arbatos, atsilaužti plytelę juodo šokolado (juk jis maloniai nuteikia gomurį) ... ir pradedam. Šiame numeryje: pažintis su kompiuterinių žaidimų profu Vykintu Každailiu; pokalbis su plaktukų ir grąžtų meistrais rubrikoje „Taip mes gyvenam“; „Galerijos“ interviu su mados pasaulio fotomeninke Monika Bagalova, turkiškos pirties bei žavingos parduotuvės “The Octopus” malonumai. Taip pat - ypatingo dėmesio sulaukusio straipsnio „Londonas yra Vilnius” antra dalis, „Londono akies“ apžvelgiami aktualiausi kultūros renginiai, audringos House muzikos istorijos pristatymas, konkursai bei kiti įdomūs dalykai visiems ieškantiems ir besidomintiems.

Taigi, gero skaitymo, puikios nuotaikos, kitaip – BŪKite!

Būkime kartu ir internete. Prisijunkite prie mūsų oficialaus B’UK Facebook puslapio http://bit.ly/zurnalasBUK

BŪKite!!!

B’UK

Žurnalas B’UK info@b-uk.lt www.b-uk.lt Mes Facebook‘e:

http://on.fb.me/zurnalasBUK Reklama ir platinimas: reklama@b-uk.lt; +447586361917 ISSN 2045-8010 2011 Vasaris, Nr.2. Tiražas 2000 Visos teisės saugomos.

Už reklamos turinį redakcija neatsako.

Komanda

Rėmėjai

be@b-uk.lt

aciu@b-uk.lt

Laura Jurgelionytė Monika Jakubkaitė Vaida Kriskutė Sigutė Limontaitė Robertas Naumenka Tomas Pečkys Aurimas Preilauskas Silvija Pukėnaitė Jovita Tartilaitė Ugnė Vedrickaitė Aidas Žarskus Inga M. Žarskė

Autosuporta E&C Export EGO Knygnešys New Docklands Steam Baths Studija InEyE spreAD print Trys Milijonai

3/44

#Turinys.

TURINYS

Nr. 2 #5 psl. Linkėjimai iš Lietuvos. #8 psl. AŠ. „Sony“ vaikis: nuo idėjos iki žaidimo. #12 psl. Pelenės dienoraštis. Valgymo sutrikimai „moteriška liga“? #13 psl. New Doclands Steam Baths #14 psl. Globali visuomenė #16 psl. Taip mes gyvenam: nuo statybos iki kūrybos. #20 psl. B‘UK Galerija. Monika Bagalová #26 psl. Londonas yra Vilnius. Antra dalis #28 psl. Short News #30 psl. Music Matters. „Būk laisvas, judink savo kūną! Kaip House muzika užkariavo pasaulį” #34 psl. Atrasta UK. Gera nuotaika pagal „The Octopus” #36 psl. Londono Akis #40 psl. Ir aš ten buvau. Gabijos Grušaitės knygos „Neišsipildymas“ pristatymas. #42 psl. Klausimas Knygnešys. Mano vardas Nudžud. Man 10 metų. Aš išsiskyrusi

#Linkėjimai iš Lietuvos. Jovita Tartilaitė.

K

am

Iš

Sėkmingi metai su šokiais

Li

et uv U a K

Sveiki gyvi, sveikinuosi iš baltume paskendusios Lietuvos. Iki šiol nesuprantu, iš kur pas mus gali rastis tiek daug sniego. Jau seniai turėjome tokią gilią žiemą. Sunku ne tik užpustytais keliais važiuoti, bet ir miesto pagrindinėmis gatvėmis klampoti. Bet skųsti nėra ko.

Juk gražu. Juk galima nulipdyti patį didžiausią senį besmegenį pasaulyje, užsilipus ant daugiabučio stogo iškilmingai jam įbedant rūsyje dar išsilaikiusią oranžinę nosį. Ir lietuviškiems kalnams dirbtinio sniego nebereikia – tik kišt po pažastim slides, snieglentę ar rogutes ir drožt ant paties aukščiausio kalno, imt šluotą ir, nusišlavus ledėto ežero norimą plotą, pačiūžomis pasikausčius, gaudyt žieminį vėją.

Jums naujais 2011-ais metais linkiu, kad turėtumėte tiek laimės, kiek mes dabar sniego. Kad visada švytėtumėte atradimais, gerais suvokimais, mielais supratimais, prasmingomis naujienomis, darniais garsais ir skambiais džiaugsmo šūksniais.

Mes, jūsų giminaičiai, gyvenantys prie Baltijos jūros, vis dar žvilgčiojame į senuosius metus ir svarstom, kokie jie mūsų šaliai buvo. Pagal „Baltijos tyrimus“, ketvirtadaliui lietuvių jie buvo sėkmingi ir laimingi.

Matyt, ir prasiautę šokių projektai tos laimės pridėjo. Daugelis mūsų prie televizoriaus ekrano šeštadienio vakarais susirinkdavo pažiūrėti, ką šįkart išradingosios poros paruošė ir kokiais šmaikščiais komentarai šokėjus apipils Jurijus Smoriginas.

Tačiau šokių projektai jau pasibaigė. Nugalėtojai išrinkti ir apdovanoti.

LNK televizijoje vykusį „Kviečiu šokti“ laimėjo Vadimas Šuško ir jo partnerė Laura Valytė. Pora įrodė, kad nuostabiai šokti netrukdo net visiška tyla – Laura negirdi ir nekalba. O TV3 šokių projektą „Šok su manimi“ laimėjo nuo pat pradžių lyderiais vadinti dainininkas Donatas Montvydas ir Katerina Voropaj.

Jų išradingumas visada stebino, o Donatas žavėjo ir savo judrumu bei lankstumu. Ne vieną kartą šiame projekte nuskambėjo klausimas, ką jaunuolis veiks pasibaigus projektui – Lietuva jam ir jo gabumams, anot komisijos narių, tiesiog per maža.

Nauji-seni ratai ir vieni geriausių Pasibaigusiusius šokių projektus greitai pakeis prasidėjęs dainų sezonas – ekranus užvaldys pernai didelio populiarumo sulaukę „Chorų karai“ ir „Žvaigždžių duetai“.

5/44

#Linkėjimai iš Lietuvos. Jovita Tartilaitė.

O kol kas džiaugiamės rinkimais ir praėjusių metų geriausiais.

Tautos palankumo visuomenės veikėjams reitingo aukščiausiojoje pozicijoje – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Paskutiniojoje pozicijoje – Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

Išrinktas Lietuvos rašytojų sąjungos Trijų Karalių premijos laureatas už reikšmingiausią praėjusių metų darbą – poetas, eseistas ir vertėjas Kornelijus Platelis.

Geriausia 2010 metų Lietuvos sportininke tapo 28-erių metų dviratininkė Simona Krupeckaitė. Jai įteiktas kasmetis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizas – Stanislovo Kuzmos skulptūra „Šaulys“ ir 50 tūkst. Lt. Antroji vieta atiteko pasaulio čempionato bronzą iškovojusiam Lietuvos krepšinio rinktinės lyderiui Linui Kleizai, o trečiąją vietą užėmė pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionato bronzos medalio laimėtojas Justinas Kinderis.

Per Lietuvos televiziją rodyto projekto „Triumfo arka“ – auksinio balso konkurso – nugalėtoja tapo sopranas Lilija Gubaidulina.

Kas gero Lietuvoje vyksta dabar?

Kultūra ir pramogų pasaulis • Natalija Zvonkė laukiasi kūdikio nuo Danieliaus Bunkaus.

• Estrados žvaigždė Radžis mikrofoną iškeitė į prijuostę, o virtuvės paslapčių mokysis iš „auksinio“ šefo Lino Samėno. Pastarasis, beje, atidarė savo krautuvėlę.

• Dainininkė Jurga Šeduikytė su sūnumi Adu ir vyru aktoriumi bei grupės „Suicide DJs“ vokalistu Vidu Bareikiu, matyt, iškeliaus gyventi į Maskvą, mat Vidas sulaukė kvietimo ten studijuoti režisūrą.

• „Mados reido“ vedėjas Mantas Petruškevičius su laidos kūrybine grupe vyks į prestižinį mados renginį „Mercedes Benz Fashion Show“ Berlyne ir galės filmuoti jo užkulisius. Manau, kad prasidėjusiame penktajame laidos sezone greitai išvysime daug šio renginio įdomybių.

• Dainininkui Andriui Rimiškiui su žmona Vaida gimė dukra.

• Milda Bartašiūnaitė Egipte sulaikyta su 12 kg tabako.

• Šorena Džianašvili gyvos muzikos klube „Tamsta“ sausio 21 d. surengs pirmąjį solinį koncertą

„Mano širdies muzika“.

• Rūta Ščiogolevaitė užmezgė romaną su muzikantu Elvinu Dandeliu.

• Grožio terapijos ir chirurgijos klinikoje Vilniuje atidaryta IV Tarptautinė mados fotografijos parodakonkursas „Medamorfozės 2010“. Tema – „Siluetas“. Eksponuojama 60 mados fotografijų. Nuotraukų autoriai – Lietuvos, JAV, Prancūzijos, Šveicarijos bei Japonijos profesionalūs mados fotografai ir mėgėjai.

• Šiuolaikinio meno centre pirmą kartą pristatomas baltarusių šiuolaikinis menas su paroda „Durys atsidaro? Baltarusių menas šiandien“. Didžioji projektui atrinktų darbų dalis vienaip ar kitaip komentuoja šiandieninę Baltarusijos visuomenę ir jos rūpesčius.

• Nacionalinėje dailės galerijoje vis dar vyksta paroda „Lietuvos kinas ir dailė“. Šioje parodoje atsispindi 6-8-ojo dešimtmečių laikotarpis, kai subrendo dailininkų karta, kuri, nepaisydama sovietinės valdžios apribojimų, sukūrė savitą lietuvių kino dailės kalbą, sykiu atskleidžiančią ir individualų kūrėjų braižą.

• Dienos šviesą išvydo debiutinis Gerai gerai & Miss Sheep albumas „Own religijon“.

• Pasirodė naujas „Pievų“ kompaktas „Paprastas pasaulis“.

• Gražios Teatriuko aktorių sukurtos lopšinės vietą surado naujame albume „Lietuvių autorių lopšinės“.

• Ir... laukiame greitai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio kino teatruose pasirodysiančio penktojo prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“. Programoje – dvylika naujų filmų. Šiam kartui tiek. Iki kito susitikimo raidėse. Sėkmės jums visur kur!

P.S. Valgykit daug citrinų, medaus, imbiero ir vitamino C, gerkite arbatas ir jokiu būdu nepasiduokite žieminėms ligoms.

P. P. S. Labai norėčiau sulaukti jūsų laiškų. Papasakokit, kaip gyvenate, kas gero vyksta pas jus.

Galbūt norite ypatingesnių linkėjimų iš Lietuvos – rašykite. Mano el. paštas – jovita@b-uk.lt.

6/44

# AŠ. Sigutė Limontaitė

SONY VAIKIS: Nuo idėjos iki žaidimo

Nerealiai protingas jaunuolis, menininkas ar karjeristas? Kartu su komanda laimėjęs „Britų kino ir televizijos meno akademijos“ apdovanojimą, Vykintas Každailis turi visų minėtųjų savybių. Iš pirmo žvilgsnio jis nė trupučio neprimena vaikino, didžiąją savo laiko dalį praleidžiančio prie kompiuterio. Pasirodo, šis išvaizdus vaikinukas, vos baigęs vidurinę mokyklą, išskuodė iš Lietuvos semtis animacijos žinių. Baigęs bakalauro bei magistro studijas, Vykintas sėkmingai įsisuko į „SONY“ kompanijos gretas.

8/44

# AŠ. Sigutė Limontaitė

Vaikystėje berniukai dažniausiai svajoja būti policininkais, lakūnais ar astronautais. Kuo būti norėjai tu?

Kai buvau mažas, nežinojau, ko noriu. Kartą, kuomet mokiausi ketvirtoje klasėje, tėtis manęs paklausė ar norėčiau mokytis Čiurlionio menų gimnazijoje. Anksčiau jis ten dėstė. Tąsyk atšoviau jam, kad atstotų, nes nenoriu turėti nieko bendro su jokiais menais. Po kurio laiko teko atsiimti savo žodžius; pamaniau, kad gal būtų visai smagu Čiurlionkėj. Įstojęs ten daug paišiau, pradėjau domėtis kompiuteriais, be to, man visad patiko animacija.

Taip ir išsivystė didelės aistros: kompiuteriniams žaidimams bei animacijai. Tuo metu net negalvojau, kad apskritai realu man pačiam pradėti kurti žaidimus ar animacinius filmus. Vėliau, baigdamas mokyklą, pamaniau, kad aukštojoje mokykloje galėčiau semtis kompiuterinio meno žinių.

Tavo tėtis – žymus grafikas, brolis bei sesuo – knygų dizaineriai. Ar šeima tave paskatino pasirinkti animatoriaus profesiją?

Mano tėvai man visad davė daug laisvės ir laimindavo kiekvieną mano pasirinkimą. Nei mama, nei tėtis man nebruko meno. Galiu paminėti tik vieną dalyką – tėčio pasiūlymą mokytis Čiurlionkej. Tai buvo pradžia, tolesnį kelią rinkausi pats.

Kuo tave sudomino animacija?

Kaip ir visus vaikus – magiškas pasaulis. Mėgau žiūrėti animacinius filmukus ir buvo įdomu, kaip jie atsiranda. Stodamas į universitetą net nežinojau, ką konkrečiai mokysiuosi. Buvau priimtas į Škotiją, mano specialybė vadinosi „Computer Art“. Pirmaisiais metais studentai mokosi bendros programos – įvairių kompiuterinių menų, o vėlesniuose kursuose jiems leidžiama pasirinkti kryptis. Pirmajame kurse pamačiau prancūzų animacijos šedevrą – „Les Triplettes de Belleville“ (pranc. Belevilio trio) ir likau sužavėtas. Tuose filmukuose pieštinė animacija jungiama su 3D detalėmis. Universitete, kuriame mokiausi, didelis dėmesys buvo skiriamas kompiuterinių žaidimų vystymui. Atsižvelgdamas į tai bei į savo aistrą, pasirinkau animacijos kryptį. Trečiaisiais studijų metais su komanda kūrėme animacinį filmuką „Happy Duckling“, o po jo susikoncentravau į kompiuterinius žaidimus.

Kaip manai, kokią įtaką šiuolaikiniam žmogui daro kompiuteriniai žaidimai?

Tai tėra laisvalaikio praleidimo būdas. Daugiausia yra loginį mastymą, staigių sprendimų priėmimą, reakciją lavinančių žaidimų, deja, pasitaiko ir „bukinančių“. Žaisdami pastaruosius žaidimus žmonės „atbunka“, nebejaučia ir nesupranta svetimo skausmo, kartais tampa net agresyvūs

(tai ypač būdinga vaikams). Iš kitos pusės žiūrint, jie gali būti ir naudingi – pavyzdžiui, treniruojant būsimus kareivius, naudojami brutualūs žaidimai. Žaidžiantys kareiviai stebimi ir taip vertinama jų reakcija, elgsena bei loginis mąstymas kebliose karinėse situacijose. Vaikams yra sukurta galybė vaizduotę bei kūrybingumą lavinančių mokomųjų žaidimų. Juk žaidimo metu vaikai greičiau įsisavina informaciją. Šiuo metu yra puikus laikas kurti naujus žaidimus. Pavyzdžiui, neseniai „Sony“ kompanija sukūrė elektroninį gyvūnėlį – EyePet, kuris yra vaiko kambaryje jam žaidžiant. Tai virtualus ir tuo pačiu realus gyvūnėlis. Žaidžiant EyePet, video kamera, prijungta prie kompiuterio, užfiksuoja vaiko kambarį ir perkelia jo atvaizdą į ekraną, tad žaisdamas vaikas mato savo kambarį, o taip pat gyvūnėlį, kuris veikia šalia jo, o kartu ir ekrane. Galima net nupiešti paveikslėlį, palaikyti jį priešais video kamerą ir sistema automatiškai perkelia vaizdą į turimą erdvę 3D formatu. Žaisdamas šį ar panašius žaidimus, vaikas gali pačiupinėti tai, ką jis mato ekrane, juk mažam žmogui tai nerealiai faina. Tad, manau, didžiausią įtaką žaidimai daro mažiesiems, juk jie gali patys daryti eksperimentus, prisikurti sau visokiausių įdomybių, daug išmokti bei sužinoti.

Sukurti kompiuterinį žaidimą – sudėtinga.

Kiek laiko tai trunka, kiek tam reikia žmonių ir kaip vyksta pats procesas?

Pirmiausia, viskas priklauso nuo idėjos bei kuo naudojantis bus galima žaisti: mobiliuoju telefonu, internetu ar, pavyzdžiui, PlayStation žaidimų kompiuteriu. Internetiniam žaidimui sukurti kartais pakanka ir vieno žmogaus. „Rimtesniems“ žaidimams sukurti dirba nuo keliasdešimt iki šimto žmonių. Viskas pradedama nuo vyriausiojo dizainerio, kuris atsakingas už idėją, jis atiduoda idėją į vyriausiojo menininko bei vyriausiojo programuotojo rankas. Jie perduoda kūrinėlį vyriausiajam animatoriui – modeliuotojui, kuris piešia idėją. Prie visos šios komandos prisideda daugybė ,,ne vyriausiųjų” žmonių, kurie piešia, programuoja, deda šešėlius, renka spalvas, skirsto žaidimą į lygius ir dirba daugybę kitokių darbų. Sugalvojus idėją, yra nupiešiama bendra žaidimo koncepcija.

Tuomet sprendžiama, kokiems žmonėms bus taikomas žaidimas, kam jis bus siūlomas, kas jį pirks ir ko tiems žmonėms šiuo metu trūksta žaidimuose. Jei idėja tinkama, sukuriama trumpa parodomoji dalis, atskleidžianti paslaptingus elementus, kurie bus įdomūs, kuo žaidimas skirsis nuo kitų.

Kaip mes sakome, jei žaidimas yra tortas, tai ši dalis – vienas jo gabalėlis – skanus, kaip visas tortas,

9/44

# AŠ. Sigutė Limontaitė

bet ne tortas. Po „torto gabalėlio“ seka pirmoji žaidimo versija – alfa, kurią kuriant išleidžiama daugiausiai pinigų. Alfa yra jau visai gražus variantas, jį jau kaip ir galima leisti, tačiau tai dar toli gražu ne viskas... Tuomet prasideda žaidimo bandymas – į studiją prikviečiama daug vaikų, jiems duodamas pažaisti alfa variantas ir stebima: kur žaidimas stringa, kurie lygiai per sunkūs, o, galbūt, esama visiškai neįdomių dalių. Tuomet žaidimas taisomas, o pataisytasis variantas vadinamas beta.

Dažniausiai betą jau siūloma parsisiųsti internetu ir išmėginti, tačiau ir tai dar ne galutinis variantas.

Po to gaunama atsiliepimų dėl klaidų, vėl taisoma ir taip gaunamas galutinis, pardavimui skirtas, variantas. Vidutiniškai kūrimo procesas trunka metus ar dvejus.

Ką esi sukūręs be „Britų kino ir televizijos meno akademijos“ (BAFTA) apdovanojimą pelniusio žaidimo „Shrunk“, bei filmuko „Happy Duckling“, laimėjusio Škotijos BAFTA naujųjų talentų apdovanojimą?

Su draugu turime sukūrę trumpą filmuką „Fishy science“ bei tris trumpus žaidimukus, kurių idėjas išplėsti šiuo metu trūksta rėmėjų.

Sakai, trūksta rėmėjų, o nebandei įkurti savo įmonę?

Laimėję BAFTA apdovanojimus, su ta pačia draugų kompanija, įkūrėme savo firmą. Sudėtinga tik ką išlipus iš studento suolo imti ir įkurti savo įmonę, juolab, kad neišmanau su tuo susijusių teisinių dalykų. Tačiau mums reikalingas vardas, kuriuo galėtume prisistatyti ieškodami pagalbos išleidžiant „Shrunk“ bei kuriant kitus žaidimus.

Kaip gimė idėja sukurti „Shrunk“?

Mūsų universitete kasmet organizuojamas konkursas „Dare to be Digital“, kuriam mes ir susibūrėme. Jei komanda sukuria gerą žaidimo koncepciją ir įveikia pirmąjį turą, jiems duodama pinigų ir reikalingos sąlygos sukurti trumpajai versijai. Tad pradėjome ieškoti idėjų internete, kur bet kas, negalintis ar nenorintis dalyvauti, tiesiog galėjo pasiūlyti savo mintį. Nu ir vienas čiuvelis buvo parašęs, kad būtų „žiauriai“ įdomu, jei žaidimas vyktų Antrojo pasaulinio karo metu. Personažas galėtų keisti gyvūnų dydį ir būtų jėga, jei gigantiški triušiai sutraiškytų nacius. Pamanėm, nu jo, juokinga, bet kažkaip ne į temą. Nusprendėme „išimti“ visus nacius su triušiais ir palikti pačią idėją – personažą, galintį keisti aplinkos dydį. Buvo puiku tai, kad idėja nebuvo nei vieno iš mūsų, nes, kiek žmonių, tiek nuomonių, sunku sutarti dėl visko.

Kokia yra jūsų žaidimo plotmė ir tikslas? Šiuo metu tėra tik vienas lygis. Žaidimo personažas – berniukas Winston, kurio dėdė yra išradėjas, sukūręs prietaisą, galintį keisti judančių bei nejudančių dalykų dydį. Blogasis personažas – Dr. Shockalot. Jis pavagia Winston‘o dėdės išradimą, sumažina berniuką ir dėdę bei įkalina juos savo laboratorijoje. Tačiau Winston turi savo mažąjį skraidantį pagalbininką, kuris gali keisti tik nejudančių objektų dydį ir taip padėti Winston‘ui keliauti per laboratoriją. Galiausiai berniukas išgelbsti dėdę ir sumažina blogąjį daktarą.

O kaip gimė personažų vardai ir žaidimo pavadinimas?

Pavyzdžiui, daktaro Shockalot vardas sudėtas iš trijų angliškų žodžių: shock a lot (angl. labai šokiruojantis, sukrečiantis). Išrinkti pavadinimą žaidimui buvo labai sunku. Juk svarbu, kad būtų trumpas, įsimenamas ir atskleistų idėją. Porą dienų ginčijomės dėl to, kol galiausiai nutarėm nebešvaistyti laiko, susėdome, surašėme, kas kiekvienam šovė į galvą ir išsirinkom.

Kuo „Shrunk“ skiriasi nuo kitų žaidimų?

Jis skiriasi savo idėja – keisti aplinkos dydį. Žaidimo, sukurto tokiu principu, dar nebuvo iki šiol. Taip pat žaidimo stilius – unikalus, bet paprastas.

Kaip sugalvojai trumpametražį filmuką

10/44

# AŠ. Sigutė Limontaitė

„Happy Duckling“ sukurti tarsi „gyvą“ išlankstomą knygelę?

Jį kūriau ne aš vienas. Mūsų buvo nemaža komanda, kuriai vadovavo režisierius iš Izraelio – Gili Dolev. Šis žmogus turėjo savo įmonę, kuri kūrė animacines reklamas, tačiau jis siekė kurti animaciją, kuri galėtų dalyvauti įvairiuose konkursuose.

Jis yra sukūręs filmukų apie Palestinos bei Izraelio problemas, tačiau tai rimtos temos ir sudėtinga jas perteikti animuotai, tad šįkart Gili siekė kažko paprasto. Idėja, kad mūsų filmukas bus „plokščias“, buvo pirmoji. Ši mintis suteikė mums galimybę sukurti tai, kuo žiūrovas patikėtų. Sukurti realistinį filmuką labai sudėtinga, ypač, mažai patirties turintiems studentams, o kas žino, kaip juda iš popieriaus iškirptas žmogeliukas ar išlankstyta antelė?

Sakoma, kad menininkai valgo sausą duoną, nes nebelieka pinigų sviestui, o kaip yra su animatoriais?

Gerose firmose dirbantiems animatoriams moka gana daug. Dar neprasisukusiems reikia apsukrumo, kad išgyventų. Kuomet aš pats buvau studentas, iš pradžių dirbau su savo profesija nesusijusį darbą. Universitete nuolat vykdomi įvairūs tyrimai, kuriems dažnai reikia erdvinių modelių ar kažko, ką menus studijuojantis studentas lengvai gali sukurpti. Tad vėliau užsidirbdavau sviestui taip. Taip pat, studijuodamas magistrą, bakalauro pirmakursiams dėsčiau animaciją.

Papasakok, kaip prasimušei iki „Sony“.

Man padėjo viskas, ką dariau iki šiol, bet labiausiai „Happy Duckling“. Negaliu pasakoti apie tai, ką kuriu šiuo metu, tačiau tai, ką dabar veikiu „Sony“, labai susiję su mano darbu kuriant filmuką. Man baigiant magistrą, į mūsų universitetą suvažiavo daugybė animacijos firmų atstovų ir surengė tarsi mugę – „pardavinėjo“ darbo vietas. Pristatant save reikėjo parodyti savo darbų, papasakoti ką veiki, prisistatyti. Aš prisistačiau ir vieniems, ir kitiems, ir dar kitiems... Po kiek laiko gavau porą pasiūlymų. Vienas iš jų buvo „Sony“. Ėjau į keturis interviu, ištąsė visus nervus, procesas truko mėnesį, kol galiausiai gavau darbą.

Kokias pareigas užimi?

Aš esu animatorius – dailininkas. Žmonės sako, kad pasiekus savo užsibrėžtą tikslą galima ir numirti. O tu ar turi tokį?

Aš neturiu tikslo, kurį pasiekęs galėčiau nurimti. Esu tikras, kad taip ir mirsiu nenustojęs tobulėti.

Manau, kad laimė ir yra pačiame siekime. Aš visada norėsiu daugiau, nei turiu. Tuo pačiu esu laimingas ten, kur esu dabar. Laimė juk neapčiuopiama, svarbu būti laimingam čia ir dabar. O norėčiau tai aš daug...

Pirmiausia, norėčiau sukurti savo žaidimą ir turėti galimybę jį parduoti. Gautas lėšas panaudočiau kitų žaidimų kūrimui ir taip judėčiau pirmyn. O šiuo metu noriu pasidžiaugti gyvenimu, daryti tai, ką mėgstu, turėti laisvalaikio.

O ką tu mėgsti?

Noriu vėl pradėti studijuoti japonų kalbą, kurią studijavau anksčiau. Deja, tam reikėjo skirti daugybę laiko, nes japonų kalba – baisiai sudėtinga. Mane žavi japonų kultūra. Manau, jie – darbščiausi žmonės planetoje. Japonų kultūroje nesuprantamas susimovimas. Jei tu ko nors nesugebi padaryti ar neįvykdai to, ką turėjai, verčiau nusižudyk. Šiais laikais, jei japonams kas nepasiseka, jie nusiskuta galvas. Tarkim, grupė nepristato projekto laiku – ir moterys, ir vyrai nusiskuta galvas. Tai jiems normalu. Taip pat galėsiu užsiimti snieglenčių sportu, alpinizmu ir daug daug keliauti...

Ar turi idėjų savo tolimesniems projektams?

Turiu porą „išsirikiavusių“ idėjų. Labiau norėčiau kurti žaidimus, man tai atrodo didesnis iššūkis ir, manau, jie daug įdomesni žmonėms negu animaciniai filmukai. Mane gąsdina tai, kad daug draugų iš Čiurlionkės laikų sunkiai suduria galą su galu. Aš noriu užsidirbti iš to, ką mėgstu. Yra daugybė kelių, kuriuos pasirinkęs gali gyventi gerai, savęs nevaržydamas. Kasryt atsikeliu su šypsena veide ir jaučiuosi laimingas, kad šiandien eisiu į darbą. Man nerealu tai, ką darau, apie tai svajojau visą gyvenimą ir dabar iš to uždirbu pinigus.

Esu tikras, kad taip ir mirsiu nenustojęs tobulėti. Manau, kad laimė ir yra pačiame siekime. Aš visada norėsiu daugiau, nei turiu.

Tikrai yra kelių, kaip įgyvendinti savo svajonę, tik reikia11/pasukti galvą.

44

# Pelenės Dienoraštis. Laura Jurgelionytė.

Valgymo sutrikimai „moteriška liga“?

Sėdint automobilyje ir laukiant užsidegančios žalios šviesos, akys užkliuvo už per gatvę einančio jaunuolio. Iš pradžių pamaniau, jog tai jauna mergina, kurios kojos panašios į du dantų krapštukus.

Pasirodo, klydau, tie „dantų krapštukai“ priklausė jaunam vaikinui, tikriausiai paaugliui... Vos nepražiopsojau užsidegusio žalio šviesoforo signalo, nes iš nuostabos negalėjau atitraukti akių nuo be galo kaulėtos figūros.

Vaizdas mane tikrai šokiravo, labiausiai todėl, jog tai buvo jaunuolis, o ne mergina. Tikriausiai, prie sulysusių moteriško kūno vaizdų mano akys jau pripratusios. Juk lieknas moters kūnas yra grožio etalonas. Visi esame girdėję apie valgymo sutrikimus, kurių aukomis tampa moterys, norinčios pasiekti tobulas kūno formas. Tačiau nesu mačiusi ar girdėjusi, kad nors kiek dėmesio būtų skiriama vyriškos giminės valgymo sutrikimams.

Atrodo, idealaus vyriško kūno akcentas yra išryškinti raumenys. Tokiu atveju atrodytų, kad vaikinai kaip tik turėtų priaugti svorio, būti sportiški, bet, jokiu būdu, ne anoreksiški. Siekdami tobulo kūno, vaikinai ne retai persistengia sportuodami. Vieni sugeba ,,prisipūsti”, o kiti tik suliesėti.

Nors valgymo sutrikimai yra pristatomi kaip „moteriška liga“, pasirodo, kad jų aukomis tampa ne tik moterys, bet ir vyrai. Statistikos duomenimis, 1 iš 4 asmenų, turinčių valgymo sutrikimų, yra vyras. Beieškant informacijos šia tema, teko perskaityti ir keletą asmeninių istorijų, kuriose įvairaus amžiaus vyrai pasakoja savo patirtį, susijusią su anoreksija. Labiausiai įstrigo tai, kad vyrams kur kas sunkiau rasti reikiamą pagalbą nei moterims, kadangi informacija apie valgymo sutrikimus bei gydomosios programos yra pritaikytos moterims. Pagal duomenis, pateiktus B-eat.co.uk puslapyje, Didžiojoje Britanijoje 11% iš 1.6 mln. žmonių, turinčių valgymo sutrikimų, yra vyrai. Tačiau šios srities specialistai mano, jog skaičiai gali būti kur kas didesni. Tam yra keletas priežasčių.

Pirmiausia, vyrai apskritai nėra linkę kalbėti apie sveikatos problemas, kai, tuo tarpu, moterys, dažniausiai, aptaria savo bėdas su draugėmis, kaimynėmis, kolegėmis ar šeimos nariais. Kita priežastis ta, jog valgymo sutrikimai yra įgiję „moteriškos

ligos“ stereotipą. Negana to, jog vyrai nenori kalbėti apie savo sveikatos sutrikimus, jie dar labiau vengia temos, dėl kurios jie atrodytų „moteriški“.

Tai, jog vienas pagrindinių požymių, pagal kuriuos nustatomi valgymo sutrikimai, yra menstruacinio ciklo nebuvimas, ne tik nepadeda diagnozuoti šios ligos vyrams, bet ir apsunkina socialinių tyrimų atlikimą, kurie padėtų atskleisti valgymo sutrikimų priežastis bei išsamiau pažvelgti į šią problemą iš vyriškos pusės.

Po tokios šokiruojančios informacijos teko susimąstyti apie priežastis, kurios paverčia vyrus valgymo sutrikimų aukomis. Nors valgymo sutrikimai yra tiesiogiai susiję su maistu, nereiškia, jog tai „maisto liga“. Maistas bei maisto kontroliavimas yra naudojamas kaip priemonė susidoroti su skausmingomis emocijomis, išgyvenimais bei jausmais. Kartais vaikinai, patyrę sunkų išgyvenimą, gauna dvigubą smūgį, nes tuo pačiu metu susilpninamas jų pasitikėjimas savimi. Kad vėl pasijustų padėties šeimininkai, minėtieji jaunuoliai kartais ima per daug sportuoti bei labai mažai valgyti. Alindami savo kūną, vaikinai įrodinėja sau, jog nors čia jie gali būti svarbiausi ir valdyti situaciją.

Socialiniai veiksniai bei visuomeninis spaudimas turėti gražų kūną yra viena iš priežasčių, apie kurią esame girdėję bene daugiausia. Kad žurnalų viršeliai bei reklamos, kuriose demonstruojami kaulėti moterų bei raumeningi vyrų kūnai, įtvirtino grožio kultą, kuris padeda vystytis ligoms, jau niekam ne naujiena.Tačiau įtakos turi ir kiti veiksniai: psichologiniai, elgesio, emociniai, tarpasmeniniai, biologiniai ir t.t. Įdomu tai, kad tie, kurių šeimose ar giminėje yra pasitaikę valgymo sutrikimų atvejų, turi net 8 kartus didesnę tikimybę susirgti šia liga.

Panašu, kad vyrai, kurie užsiima sportu, reikalaujančiu gan griežtos kūno priežiūros, taip pat turi didesnę tikimybę tapti valgymo sutrikimų aukomis.

Taigi, mitas, kad valgymo sutrikimai yra „moteriška liga“, gali būti drąsiai sugriautas. Kūno tobulybės ieškojime pasiklysta tiek vyrai, tiek moterys. Ši liga nesirenka savo aukų nei pagal lytį, nei pagal rasę, nei pagal amžių, todėl kiekvienas gali susirgti. Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos.

12/44

# New Doclands Steam Baths

Turbūt nė nežinojote, kad Canning Town‘e nė dešimties minučių nepaėję pėsčiomis nuo stoties, rasite nuostabią ramybės ir poilsio oazę - turkiškų pirčių kompleksą, vietą, kur galėsite pailsinti po sunkios darbo savaitės pavargusį kūną, atpalaiduosite raumenis, pasinersite į aromatinių garų sūkurį bei sutiksite naujų draugų.

B’UK kalbasi su vienu iš pirčių komplekso aktyvių rėmėjų ir iniciatorių Paul Milican.

- Mūsų kompleksas - tai ne pelno siekianti viešoji įstaiga, išlaikoma ir administruojama savanorių. Įkurta 2003 m., jos pirmininkas - ponas Wyne Gruba.

- Tai kuo gi ji skiriasi nuo kitų panašių vietų?

- Pirmiausia, skiriasi savo dvasia. Nė vienas iš mūsų neuždirbame iš šios veiklos. Tai lyg visuomeninis renginys. Pas mus žmonės visų pirma renkasi todėl, kad pabendrautų - čia verda diskusijos, pokalbiai, kartais tampa net labai triukšminga, - šypteli šeimininkas.

- Mane labai žavi tai, kad pas mus ateina įvairiausių tautybių ir skirtingos socialinės padėties žmonės, turintys labai skirtingą išsilavinimą bei interesus kasdieniniame gyvenime. Pirtis v isus suvienija - visi vienodi, nesvarbu, ar tu statybininkas, ar vairuotojas, bankininkas, ar kompanijos prezidentas. Sulaukiame lietuvių, rusų ir lenkų, vietiniu britų, žydų bei daugelio kitų bendruomenių bei etninių grupių atstovų. Visi puikiai sutariame - juk čia Londonas. Čia kiekvienas atrandame naujų draugų, bendraminčių, net verslo partnerių, o, svarbiausia, šauniai pailsime.

- Ar galėtumėte tai, ką darote, pavadinti hobiu?

- Taip, tikra tiesa, tai yra hobis. Darome tik tai, ką patys mėgstame. Neturime jokio intereso taupyti kliento sąskaita ar kažką kažkur patrumpinti. Priešingai - visas surinktas lėšas grąžiname lankytojams, gerindami paslaugas, tobulindami ir puoselėdami interjerą bei įrangą. Juk galiausiai viską kuriame patiems sau. Kaip pavyzdį galiu paminėti visiškai nesenai įrengtą naują vantų pirtį: atnaujinome ir dekoravome poilsio salę, pakeitėme grindis. Jau nupirkome ir naują centrinio vandens šildymo įrangą – visos surenkamos lėšos yra panaudojamos komplekso išlaikymui, funkcionavimui bei tobulinimui.

- Paul, ar jums neatrodo, kad ši vieta, ypač nuolatiniams lankytojams, tarnauja kaip savotiška slėptuvė, kur jie gali pabėgti nuo kasdienybės, pasislėpti nuo niurzgančios žmonos ar spygaujančių vaikų?

- Cha, cha - manau, jog dauguma Jums pritars. Mums, vyrams, kartais reikia turėti tokią vietą, kur galėtume atsipūsti po varginančios dienos rūpesčių, pabedrauti grynai vyriškoje kompanijoje. Ir aš manau, jog tai gerai - žymiai geriau, nei leisti laiką ir pinigus alaus bare. Tačiau, kalbant apie tai, privalau paminėti, jog pirmadieniais pas mus renkasi mišri kompanija - galima ateiti su žmo-

nomis ar draugėmis, o trečiadienis - moterų diena, vyrai tuomet neįleidžiami.

- Ar šiomis dienomis sulaukiate daug lankytojų?

- Be abejo, mažiau. Pirtys, matyt, tradiciškai yra vyriškas užsiėmimas, tačiau visgi ir vieną, ir kitą dieną lankytojų tikrai užtenka.

- Kokias paslaugas ir procedūras siūlote savo lankytojams?

- Mes turime tris garines pirtis, dvi saunas, šaltą baseiną, mėgstantiems atsigaivinti, poilsio sales pirčių skyriuje bei antrame aukšte. Kalbant apie procedūras, mes siūlome mokamą masažą, atliekamą profesionalo, vėl gi už labai prieinamą kainą. Beje, tai yra vienintelė mokama paslauga, visos kitos nemokamos. Mūsų lankytojai patys atlieka jas vieni kitiems. Visada rasite bent keletą nuolatinių lankytojų, kurie su malonumu jums aprodys pirtis bei patars, kaip ir kokiomis procedūromis pasimėgauti. Garantuoju, kad netruksite užsidegti jų entuziazmu. Reikia paminėti unikalų ,,schmeiss“ masažą, atliekamą specialiu, didelį putotą šepetį primenančiu įrankiu, pagamintu iš palmės Raffia plaušo. Paprašykite vieno iš mūsų - būtinai pademonstruosime, kas tai yra. Taip pat šauniai pasivanosite vantomis specialiai tam skirtoje garinėje pirtyje. Bet kuriuo metu galite pakilti į antrą aukštą atsipūsti, įsitaisyti viename iš daugelio patogių krėslų, paspoksoti milžinišką televizorių, pasinaudoti nemokamu internetu, užsisakyti bare ko nors užkąsti ar atsigaivinti gėrimais. Jei norite, galite net nusnausti - niekas tikrai jūsų netrukdys, būkite tiek, kiek tik norite, nors ir visą dieną. Ir visa tai tik už 12 svarų mokestį. Jokiu būdu nepretenduojame į ypač prašmatnią aplinką, tačiau tvarkomės kiek galėdami.

Lankytojui tikrai pasiūlysime draugišką aplinką ir visapusišką poilsį.

- Ar pas jus taip pat galima įsigyti alkoholinių gėrimų?

- Ne, alkoholio mes neparduodame, tačiau neprieštaraujame, jei klientai atsineša savo gėrimų. Vienintelė sąlyga - gėrimai turi būti plastikinėje taroje.

- Kaip įsivaizduojate šį kompleksą artimiausioje ateityje?

- Verta paminėti, jog Doclands rajonas patenka į vyriausybės remiamą teritorijų atnaujinimo planą, todėl, be jokios abejonės, čia viskas tik gražės. Mes taip pat tikimės persikelti į naujas patalpas, galbūt žymiai didesnes bei modernesnes, turime nemažai ambicingų planų ateičiai, tikimės tapti dar patrauklesniais savo lankytojams.

-Ačiū, Paul, linkiu Jums visokeriopos sėkmės!

SPECIALUS PASIŪLYMAS: Atsinešus šį straipsnį mėgaukitės pirtimis už pusę kainos (tik už £6) - pirmadieniais (mišri diena), trečiadieniais (moterų diena) ar sekmadieniais (vyrų diena). Šis pasiūlymas galioja iki kovo 31 dienos.

New Docklands Steam Baths, 30a Stephenson Street, Canning Town; London E16 4SA. www.newdocklands.co.uk

# Globali visuomenė. Kęstas Pikūnas.

Globali visuomenė

Pamenu, likus dar savaitei iki naujųjų metų, atsikėliau kiek anksčiau, pasiėmiau savo kompiuterį ir tradiciškai nužingsniavau į ,,Starbucks” kavinę, kuri jau pamažu virsta į mano antrus namus. Begurkšnodamas jau kiek atšalusią kavą, tyliai žiūrėjau pro langą į gatvėje skubančius žmones. Atrodo, kad visi turi tikslą ir visi iki vieno žino, kur ir kodėl eina. Bandydamas tapti šios nepažįstamos minios dalimi, bandžiau suprasti, kokios bus, ar bent jau turėtų būti, mano naujųjų metų rezoliucijos ir kokie tikslai. Nežinau kodėl, bet labai dažnai tokie pasvaičiojimai primena gruziniškus tostus, kurie patys yra labai gražūs ir, galbūt, net girtini, bet jų įgyvendinimas yra toks pat miglotas, kaip ir angliškas oras.

14/44

# Globali visuomenė. Kęstas Pikūnas.

Būdamas lietuvis, nesvarbu, kad gyvenu ne LieTikiu, kad su tokia mano nuomone daug kas tuvoje, visada (pa)galvoju ir apie savo vaidmenį nesutiks. Bet paklauskime savęs kito, kur kas svarglobalios Lietuvos plotmėje. Daliai žmonių ši są- besnio klausimo: kas iš to yra man, paprastam lietuvoka galbūt asocijuojasi su masiška emigracija iš viui? Ar svarstymai, bendruomenių ir strategijų kūLietuvos ir plintančiais lietuvių centrais pasauly- rimai uždaroje aplinkoje nesukuria idealios terpės, je, kitiems tai primena Užsienio Reikalų Ministe- leidžiančios sureikšminti save ir vidinius reikalus, rijos kuriamą Globalios Lietuvos strategiją, kurios kurie sudarytų idealias sąlygas įvairioms peripetitikslas – kurti globalią Lietuvą, tiesti tiltus ir kurti joms ir skambioms laikraščių antraštėms? Teoriškai, bendrus saitus tarp ,,lietuvių priežastis, kodėl mes buriamės benten” ir ,,lietuvių čia”. Galbūt Nelaukite, ką gali Lietuva drai veiklai, turėtų būti noras siekti toks strategijos apibūdinimas duoti jums! Galvokit, ką bendrų tikslų, padėti vienas kitam skamba per daug utopiškai, ar tiems, kam mūsų pagalbos labiaubet strategijos tikslai ir prie- jūs galit duoti Lietuvai! siai reikia. Galų gale, tai gyvenimo monės yra išties nuodugniai patirtis, pagrindas save išbandyti ir apsvarstomos ir jų sėkmingam įgyvendinimui yra išreikšti. dedama daug pastangų. Dažnai tikslo įgyvendinimo Dar kaip šiandien prisimenu beveik prieš metus sėkmė priklauso nuo mūsų tikėjimo ir nuoširdaus vykusį Vasario 16-osios koncertą Katedros aikštėužsispyrimo savo norus įgyvendinti ar bent jau paje Vilniuje, kai įvairūs Lietuvos scenos atlikėjai ir kreipti juos mums norima linkme. Taip, sutinku, ne ,,žvaigždės” dainavo apie Lietuvą ir padainavę lyg visada mus supanti aplinka įkvepia pokyčiams, bet iš knygos ką nors gražaus pasakydavo, gal net sakydidžiausi pokyčiai, kaip ir visos revoliucijos, visada čiau, padeklamuodavo. Tada į sceną išėjęs Andrius prasideda viduje, nuo mūsų pačių ir požiūrio į mus Mamontovas pasirodymo pabaigoje tarė: „Nelaukisupantį pasaulį. te, ką gali Lietuva duoti jums! Galvokit, ką jūs galit Paieškojus, sėkmingų bei įkvepiančių pavyzdžių, duoti Lietuvai!“ kuriuos kuria bei sėkmingai Lietuvos labui vykdo Žiūrint iš šalies, deja, yra kitaip, tačiau manau, pasaulio lietuviai, galima rasti begalę. ,,Western kiekvienas žmogus to turėtų savęs paklausti, kieUnion” atėjimas į Lietuvą, lietuvių jaunimo sąjungų kviena organizacija tai turėtų suvokti, o atradę save atgimimas bei veikla, besikuriantys lietuvių sporir savo veiklos prasmę bei tikslą nuoširdžiai dirbtų to bei verslo klubai, mokyklėlės, įvairios praktikos, tiek savo, tiek kitų labui. skirtos studentams Lietuvoje – tai tik keletas pavyzSvarbiausia, atrasti vidinę ramybę. Visa kita ateis džių. Šių istorijų labai dažnai nesigirdi ne todėl, kad jų nėra – blogos naujienos turi tendenciją greičiau savo laiku. išplaukti į paviršių ir užimti pagrindines laikraščių antraštes. Į šį klausimą atsakyti nesiryžčiau. Kaip ten bebūtų, visada bandau mąstyti optimistiškai, todėl Keliauk pažinti tris kyla mintis, kad lietuvių tauta, ir, svarbiausia, kalba, milijonus iš arčiau! kuri turbūt yra lyg nematomas siūlas, rišantis mus visus, tikrai neišnyks dar daug metų.

15/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė.

TAIP MES GYVENAM:

Nuo statybos iki kurybos Pastatyti namą, pasodinti medį, užauginti vaiką – žmonės sako, jog tokia yra daugumos tikrų vyrų svajonė. Kaip su tais medžiais ir vaikais, neaišku (bent jau gimtojoje šalelėje miškai retėja, o žmonių populiacija mažėja), bet jau namų namelių... Iki KRIZĖS Lietuvoje stikliniai XXI a šedevrai dygo kaip ant mielių (piliečiai vos spėjo paskolas imti), na, o „nepinigų virusui“ pradėjus graužti mūsų gimtinę, teko Lietuvos „ąžuolams“ persikelti daugiaaukščių statyti į „Mažąją Lietuvą“ – Angliją. Čia statybos nesiliauja ir darbo atranda bene visi mūsų vyrai.

Bet vis dėlto, kodėl statybininkai? Iš reikalo ar pašaukimo? O gal statybose dirbantis visai ne statybininkas? Taigi, apie tikrus statybininkus ir nelabai statybininkus šiandienos „Taip mes gyvenam“ rubrikoje.

16/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė.

Vladas Chodkevičius

Jungtinės Karalystės lietuvis, gyvenantis čia daugiau nei 10 metų.

Darbo sritis: statybos.

Visuomeninė veikla: Lietuvių sodybos direktorius, Lietuvių bendruomenės JK narys, Baltų tarybos narys.

Pomėgis: muzika.

Siekiamybė: išmokti groti bandonija.

B‘UK: Vladai, gal Jūs atskleisite paslaptį, kaip anksčiau statybose nedirbę vyrai, čia tampa statybininkais?

Vladas: Ne tik statybininkais, bet ir gerais statybininkais. Visa statybininko karjera pirmiausia būna kur nors įsitrinti leiboriumi, o paskui, kas yra linkęs daugiau užsidirbti, pradeda dirbti mūrininku, stalium arba kokias plyteles klijuoti. Mano tėvas statybininkas, tai mūryt išmokau dešimties metų būdamas. Ir staliaus darbo irgi tėvas išmokė. Pastatydavo namą, tai ir stogą uždėt reikėdavo. Lietuvoj daug metų elektros inžinierium dirbau. Tad reikėjo žinot statybų konstrukciją, reikėjo ieškoti būdų kaip tuos kabelius paslėpti, kad nesimatytų, gražiai atrodytų.

Taip ir tos žinios atėjo, iš ko tas namas susideda. Čia atvažiavęs irgi pradėjau nuo leiboriaus: pirma darbo diena buvo šešiasdešimt maišų smėlio į pirmą aukštą sunešti. „Vaje vaje - galvoju- kur aš čia papuoliau“.

Bet nieko, susitvarkiau.

B‘UK: O kodėl iškart leiboriumi? Kitų darbų nesvarstėt?

Vladas: Tik atvažiavus daug kas ieško bet kokio darbo. Kai kas vietoj leiboriaus darbo gauna kur nors restorane indus plauti. Gal ir gerai, bet tokia karjera manęs niekad netraukė, norėjau tik statybose dirbt.

Leiborium ilgai nebuvau, greit susiradau mūrininko darbą. Bet kas atsitiko. Žiemos metu negalima plytų mūryti, Lietuvoj mūrija iki minus penkių, druskos jei ką į košę įberia ir viskas. Tai kur čia biznis. Padirbau mūrininku kažkur metus. Tada su draugu nuėjom į agentūrą ir sakom: „ Laba diena, mes staliai“. Taip prasidėjo mano staliaus karjera, kuri tęsiasi jau dešimt metų.

B‘UK: Šeimynai namą jau sukalėt?

Vladas: Namo dar ne. Didžiausias mano projektas – priestatas prie namo, kuriame įsirengėme studiją, kad būtų kur sūnums repetuoti. O ir aš pats mėgstu ten pasėdėti. Daug metų groju akordeonu, armonika. O dabar mokausi nauju instrumentu groti – bandonija. Čia kaip armonika, tik su daug guzikų.

B‘UK: Tai su sūnumis gal kokią kapelą sukūrėt?

Vladas: Ne, mano sūnūs turi savo grupes susikūrę.

Vyriausias sūnus Jonas groja „Thandertale“, o jaunesnieji dabar jau naują vėl grupę susikūrė su trim jaunuoliais iš Kolumbijos, Čilės ir Anglijos.

O aš su žmona Valerija „Saduto“ ansamblyje grojom, dainavom. Dabar tik truputį atsiribojom. Vis laiko trūksta. Ir Pasaulio dainų šventėj teko sudalyvauti, kai chorą lankėm. Smagu.

B‘UK: Vladai, tiesa, kad Jūs ir Valerija aktyviai veikiat Anglijos lietuvių bendruomenėje?

Vladas: Kiek galim, spėjam, tiek veikiam. Keletą metų buvau JK lietuvių bendruomenės tarybos pirmininku. Valerija yra centro valdybos narė. Apskritai bendruomenės veikla daugiau idėjinė. Organizuojam įvairius renginius, susiėjimus. Kai reikia, plušame visa šeima. Ir pagrojame ir padainuojame. Dabar esu išrinktas Lietuvių sodybos direktoriumi, tai vėl naujos veiklos atsirado.

B‘UK: Lietuvių sodybos? Kas tai?

Vladas: Ši sodyba įsikūrusi apie 80 mylių nuo Londono, Hempšyro grafystėje. Lietuviai ją nusipirko po karo 1949 m. Atgal į Lietuvą grįžt nebegalėjo, tai „susimetė“ po šimtą svarų (tais laikais per savaitę žmonės uždirbdavo du svarus) ir nusipirko tą sodybą. Akcijos ėjo iš kartos į kartą vaikų vaikams, tačiau bendras akcijų paketas visuomet priklausė bendruomenei. Gerai, kad turime šią sodybą. Kiek įvairiausių renginių jau ten turėjome. Ir renkasi ten žmonės mielai. Į Sekminių šventę kasmet apie du tūkstančius mūsiškių suvažiuoja.

B‘UK: Koks Jūsų vaidmuo Baltų Taryboje? Kokią veiklą su ja vykdot?

Vladas: Į Baltų Tarybą iš kiekvienos Pabaltijo šalies renkama po keletą narių. Tai aš atstovauju Lietuvai.

Tarybos veikla yra daugiau politinė. Žiūrėt, kas ten ką „ant Lietuvos“ ar „ant Estijos“ negerai pasakė ir rašyt kokiam premjerui, kad „tu taip geriau nešnekėk“ (juokiasi). Juokauju, bet panašiai.

O iš kultūrinės pusės, tai kasmet, lapkričio mėnesį, Londone organizuojam bendrašalį konkursą, kuriame dalyvauja jaunuoliai, UK studijuojantys

17/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė.

muzikos specialybę. Iš surinktų pinigų už įėjimą atlikėjams sumokam nedidelius honorarus, tai labai visi patenkinti lieka. Dar bendrom pastangom ir stalą su užkandžiais paruošiam. Ką patys, ką rėmėjai skiria. Tai pernai latviai bandelėmis su lašinukais vaišino (labai visiems patiko), mes alaus parūpinom.

B‘UK: Turite tiek daug veiklos. Kada viską spėjat?

Vladas: Na, kartais būna sunku viską suderinti.

Tenka laiką pagal pagrindinį – staliaus – darbą planuoti. Bet kai labai nori, viską suspėji. Ko mes su Valerija tik nesam priorganizavę. Netgi diskote-

kas paaugliukams vienais metais darėm. Gi nepilnamečių į barus neįleidžia, o linksmintis tai nori.

Virš dviejų šimtų jaunimėlio susirinkdavo. Po kelis svarus tik surinkdavom, kad salės nuomą padengt ir viskas. Sūnūs pagrodavo, o mes tvarką prižiūrėdavom: tekdavo ir per tvoras laipiojančius gaudyt (tokiu keliu grįždavo apsirūpinę alkoholiu) ir net nulūžusius namo gabenti. Ir kam mums to reikėjo... (šypsosi) Na, mūsų pačių sūnūs gi paaugliukai buvo, norėjosi jiems padėti, kad veiklos turėtų.

Juk smagu. Užtat tokie ir užaugo. Vis ką nors organizuoja. Esu tikras, kad jei ir dabar atsirastų tokia iniciatyva atnaujinti diskotekas, norinčių į jas eiti būtų daugybė.

Vytautas Dranginis

Lietuvis, į JK atvykęs prieš metus.

Specialybė: miuziklų atlikėjas.

Darbo sritis JK: statybos.

Aistra: fotografija.

Siekiamybė: įsirengti fotostudiją.

Vytautas: O, kaip senais gerais laikais...(juokiasi).

Jau seniai teko duoti kam nors interviu.

B‘UK: Hmm..ar tik nebūsime pačiupę įžymybės?

Vytautas: Ne, tik juokauju. Nors kažkada buvau berniukas, mėgstantis dėmesį. Netgi sirgau lengva „žvaigždžių ligos“ forma. „Extra panelėj“ buvo apie mane straipsnis per tris puslapius: „Diagnozė: mergišius“. „Cosmopolitan‘e“ buvau įdėtas, kai dalyvavau šlapių marškinėlių konkurse. Kas mėnesį fotkina pusnuogius bachūrus, o paskui metų gale renka.

Tai aš likau trečias, man atrodo. Dabar jau to nebedaryčiau, pasikeitė mąstymas, bet buvo smagu tokį etapą pereiti.

B‘UK: Iš kur tas populiarumas? Manau, ne statybose tave tokį atrado?

Vytautas: Ne, iki statybų tada dar buvo toli. Čia prieš kokius ketverius metus. Studijavau miuziklo atlikėjo

specialybę Vilniaus kolegijoje, tai teko visur padalyvauti. Šokau „Mama Rock‘n‘Roll“ grupėje. Na, kokie ten šokiai, „cirkas“. Linksmos dainuškos ir šokiai tokie mini miuzikliukai. Mano kursiokė vadovavo šokių grupei „Rokada“, kur su Cicinu šoka, tai teko ir su šia grupe pasirodyt. Dar šokau tokiuose projektuose kaip „Kelias į žvaigždes“ ir pan. Sukausi tarp įžymių žmonių.

B‘UK: Kodėl nelikai Lietuvoje? Gal būtum tapęs tikra „žvaigžde“!

Vytautas: Kad viskas yra bulshet, jau supratau būdamas antram kurse. Na, koks gi šou verslas Lietuvoje? Kad tu būtum „gyvas“, turi būti skandalingas.

Vyresnės kartos „žvaigždėms“ jau to nereikia, nes jie turi priešistorę, 30 ar daugiau metų scenoje. O dabar ateina jaunas žmogus, dvidešimties metų, tai kokią jis turi istoriją - „Dainavau duše“? Tai mes visi dainuojam duše, niekam tai neįdomu. Paskui dar ta krizė atėjo...

B‘UK: Tai papasakok, į ką iškeitei šokius?

Vytautas: Dabar esu žmogus, dedantis grindis. Važiuojam pagal užsakymus į įvairius objektus. Kol kas pagrindiniai užsakovai - prekybos centrai. Dirbam poromis – meistras ir padėjėjas, angliškai laborer.

Tai aš esu tas leiboriukas. Paduodu plytelę, užpilu tuos džiointus vadinamus, paruošiu tolimesniam darbui. Dažniausiai padedu, nors galiu ir dėti plyteles – iš tėvo paveldėjau geras rankas –, šefas manimi pasitiki.

18/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė.

B‘UK: Na, ir kaip patinka klijuoti plyteles?

Vytautas: Man patinka, kad dirbu naktimis. Ne taip, kaip „normalūs“ žmonės (tie, kurie daro taip, kaip visuomenėj yra priimtina), kurie keliasi šeštą valandą. Septintą lipa į metro, važiuoja valandą į darbą, zavalas, negauna kur atsisėsti, nervuojasi įsikibę į turėklą. Dirba iki penkių, vėl važiuoja valandą ir vėl nepatenkinti. Grįžta pavargę, daro nebaigtus darbus ir nieko naudingo nenuveikę sau, eina miegoti.O aš išvažiuoju kokią devintą vakaro ir grįžtu apie penktą ryto. Atsikeliu dvyliktą ir tada turiu laiką sau. Galiu tvarkytis reikalus, galiu fotografuoti.

Antra, man patinka, kad darbe galiu negalvoti apie darbą. Galiu mąstyti apie man įdomius dalykus: savo perskaitytą knygą, fotografiją, klausyti „audiobuką“.

Ir trečia – man labai patinka žmogus, su kuriuo dirbu. Nepaisant to, kad jis dešimt metų už mane vyresnis, mes esam gan panašūs, tai mano sielos žmogus. Man labai patinka jo kompanija, buvimas šalia. Galim kalbėtis ištisas valandas. Jis ir pasiūlė man tą darbą.

B‘UK: Tai, kaip suprantu, su šokiais jau galutinai atsisveikinai?

Vytautas: Taip, tiesiog vienu metu atėjo tas suvokimas, kad nenoriu to daryti taip, kaip anksčiau norė-

jau. Tačiau atradau fotografiją. Gal, greičiau, atradau iš naujo. Dar vaikystėje žaidžiau su tėčio „Zenit‘u“, vėliau tai buvo tiesiog dalykas, kurį mokėjau atlikti gerai. Noras fotografuoti grįžo man atvykus į Angliją.

Kai tik atvykau, fotkinau pusbrolio dukrytę (jai tada buvo virš metų). Tai, kai pamačiau vieną nuotrauką, ašara nubėgo. Aš jausmingas žmogus. Galiu pažiūrėt į savo ar, dažniausiai, į kito darytą nuotrauką (nes savąją išgyveni jau fotografuodamas) ir apsiverkti. Ir supratau, kad jo, fotografija yra mano kelias.

B‘UK: Vytautai, ir visgi, tu statybininkas ar fotografas?

Vytautas: Grindų dėjimas - laikinas darbas. Aš nesu statybininkas. Aš esu žmogus, galintis atlikti šį darbą be didelių pastangų, neeikvodamas savo energijos. Noriu fotografuoti. Ir dėsiu visas pastangas, kad galėčiau atsidėti vien tik fotografijai. Be galo smagu yra kažko siekti. Nenorėčiau laimėti milijono ir iškart nusipirkti visko, ko reikia, profesionaliam fotografavimui. Malonumas yra, kai pats susitaupai ir palaipsniui nusiperki tą taip trokštamą objektyvą.

Jau greitai ketinu atsisakyti darbo statybose. Planuoju įsirengti fotostudiją ir dirbti tai, kas man išties teikia džiaugsmą.

19/44

# B‘UK Galerija. Aidas Žarskus.

Monika Bagalová Šiandien galerijoje pristatome mados pasaulio fotomenininkę - Moniką Bagalovą, kilusią iš nedidelio miestelio Slovakijoje. Fotografuoti Monika pradėjo savo malonumui, tačiau jos sugebėjimas paversti kasdienybę meno kūriniais, netruko atkreipti į save mados industrijos dėmesį. Šiuo metu menininkė bendradarbiauja su modelių agentūromis, o taip pat vysto ir savo asmeninį kūrybinį fondą. ,,Fotografija išmokė mane atidžiau žvelgti į pasaulį, suprasti tai, ko anksčiau visai nepastebėdavau.“ Monika susidomėjo fotografija prieš keletą metų. ,,Aš visai dar naujokė šiame versle“, – šypteli. Paklausta, kaip ji pati pavadintų savo kūrybą, Monika mosteli ranka: ,,Negalvoju apie tai. Man tiesiog patinka tai, ką darau. Mano darbai yra tarsi mano veidrodis, juose stengiuosi perteikti mane supantį pasaulį taip, kaip aš jį pati matau“.

- Kur semiesi idėjų?

- Jos visur aplink mane. Pasitarnauja ir paprastos kasdienės situacijos ir išskirtiniai momentai iš mano ir man artimų žmonių gyvenimo. Aš taip pat nenuleidžiu akių nuo to, ką daro kiti mano mėgstami menininkai, ypač žaviuosi Paolo Roversi ir Tim Walker darbais.

Man taip pat labai svarbios man pozuojančių modelių emocijos. Tai – didelė galutinio rezultato dalis. Aš paprastai sukuriu pirminį įvaizdį, taip, kaip jį buvau suplanavusi, tuomet leidžiu modeliams improvizuoti. Man patinka stebėti judesį tarsi iš šalies.

Esu įsitikinusi, kad gerai meninei fotografijai judesys yra būtinas – tuomet tiesiog gaudau momentus, užfiksuoju išraiškas pačioje jų kulminacijoje.

- Studijuoji etnologiją, ar šie mokslai daro įtakos tavo kūrybai?

- Be jokios abejonės. Juk tai – mokslas apie žmogų, kultūrą, papročius ir visuomenės gyvenimą. Man patinka nagrinėti žmogaus psichologiją, visuomet knieti pažvelgti į jo vidinį minčių pasaulį. Tą patirtį perkeliu į savo kūrinius.

- Kaip matai save ateityje?

- Visą energiją atiduodu mokslams ir fotografijai, tikiuosi, kad tai nenueis perniek, bus sėkminga investicija į ateitį. Noriu vystyti tai, ką darau dabar. Kūryba man tapo savotišku laisvės sinonimu: čia galiu būti savimi, išreikšti savo mintis taip, kaip pati to noriu. Fotografija išmokė mane atidžiau žvelgti į pasaulį, suprasti tai, ko anksčiau visai nepastebėdavau. Dabar tai tapo mano gyvenimo būdu ir kelrodžiu niekada nesibaigiančioje savęs ir mane supančio pasaulio pažinimo kelionėje.

Kalbino Aidas Žarskus Jei norite pasiūlyti menininką mūsų Galerijai, rašykite aidas@b-uk.lt

Monika pasisakė, jog kūryba yra didžiausia jos gyvenimo meilė, ji žavisi visomis vaizduojamųjų menų rūšimis.

20/44

Nuorodos:

# B‘UK Galerija. Monika Bagalová

21/44

# B‘UK Galerija. Monika Bagalová

22/44

# B‘UK Galerija. Monika Bagalová

23/44

# B‘UK Galerija. Monika Bagalová

# B‘UK Galerija. Monika Bagalová

# Svečias. Ernestas Parulskis.

Londonas yra Vilnius Antra dalis Pirmos dalies iešokite Facebook‘e: http://on.fb.me/zurnalasBUK

Abu miestai pradėjo plėstis XIX amžiaus viduryje, o architektūra savo viršūnę pasiekė prieš prasidedant antrajam pasauliniam karui. Vilniuje, kaip Londone, didmiesčio įvaizdį kuria klasicizmas (Katedra, Prezidentūra), neoklasicizmas ir istorizmas (didinga Geležinkelio valdyba J. Basanavičiaus gatvės viršuje, gyvenamųjų namų kvartalai Naujamiestyje ir šalia Lukiškių aikštės), neogotika (gydytojo Hilaro Raduškevičiaus pilaitė šalia žaliojo tilto). Abiejuose miestuose labiausiai akį džiugina ankstyvojo moderno, konstruktyvizmo ir Art-noveaux (Londone – Art-deco) pastatai. Londone jų daug, o ir Vilniuje nemažai – Juzefo Montvilo inicijuota Art-noveaux stiliaus namų kolonija, V. Šopeno gatvės pradžia, Pašto taupomosios kasos rūmai (dabar – SEB bankas), Krašto ūkio bankas (dabar – biurai šalia „Novotel“ viešbučio) Gedimino prospekte, A. Vivulskio Jėzaus širdies bažnyčia, „M. DEUL“ nuomojamasis daugiabutis A. Jakšto gatvėje, Prekybos ir amatų rūmai (dabar - Konstitucinio teismo rūmai).

Vilniuje, kaip ir Londone, 60-aisiais ir 70-aisiais metais pastatyta neblogo neobrutalizmo, o iki šiol nesibaigianti destrukcija prasidėjo postmodernizmo laikais.

Skaičiuodamas miestų identiškumo elementus, nusprendžiau peržengti korektiškumo ribą, ir atrasti formulę, įrodančią, kad Londonas yra Vilnius, kuriam šiek tiek pasisekė. Žinoma, teritorinė abiejų klonų – Mindaugo tilto ir Battersea tilto – išraiška nesulyginama. Londone šioje vietoje visko – ir grožio, ir bjaurumo – gerokai daugiau. Kiek daugiau? „Photoshope“ vienas ant kito sudėjau abu žemėlapius ir paaiškėjo, kad Batersea elektrinė už vilniškę didesnė penkis kartus, londonietiškas stiklinis namas – keturis kartus, o tiltas per Temzę ilgesnis tris kartus nei Nerį kertantis analogas. Skirtumo vidurkis – keturi.

Fiktyvaus mokslo teorija ir praktika rodo, kad avantiūristiniam tyrėjui svarbiausia rasti bazinius

skaičius. Jais remiantis jau galima regzti teoriją.

Dar geriau, jei šalia pirmųjų skaičių atsiranda idėja.

Jos ilgai neieškojau – pasinaudojau dosniai Gintaro Beresnevičiaus tūkstantmečio pradžioje paleista, ir šiandien vėl retkarčiais prisimenama Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės, kaip imperijos, idėja ir ją šiek tiek modifikavau. Jei G. Beresnevičius rašė apie lietuviško imperinio mentaliteto formavimo būtinybę – kaip tautos išlikimo garantą, aš nusprendžiau tiesiog nebekvestionuoti LDK imperijos egzistavimo. Štai Shmuelis N. Eisenstadtas (avantiūriniam mokslui nekenkia sąmokslo gaida – jis gimė 1923 m.

Varšuvoje! Pagaunat esmę!?), žymus imperijų tyrinėtojas, pateikia štai tokį šio politinio darinio apibrėžimą: „Terminas „imperija“ naudojamas apibūdinti tokiai politinei sistemai, kuri jungia dideles, sąlyginai centralizuotas teritorijas, kuriose centras per imperatoriaus asmenybę ir per centrinius politinius institutus formuoja autonominį vienetą“. LDK buvo didelė? Didelė. Vilnius buvo centras? Buvo. Egzistavo autonomiškai? Autonomiškai. Taigi, LDK buvo imperija ir taškas. Tokia pati imperija, kaip ir Britų.

Vilnius - toks pats centras, kaip ir Londonas. Buvo.

Jei LDK būtų išvengusi Liublino unijos, o savo imperinį statusą išlaikusi iki XIX amžiaus pabaigos ir patekusi į Europos industrializacijos bangą, „lietuviškosios“ Ukrainos geležis ir anglis (o ten dar yra ir nikelio, mangano, chromo, titano, urano...) sukurtų didingas galimybes. Gal net pirmasis metro atsirastų ne Londone, o Vilniuje. Na, tektų susitaikyti su tuo, kad diktoriai jame sakytų ne „Atsiminkit tarpą tarp traukinio ir platformos“, o „Пам‘ятайте розрив між платформою і поїздом“, bet juk didelė imperija geriau už retą kalbą?

LDK žlugimo metai Britų imperijai tapo slenksčiu prieš klestėjimo šimtmetį. Britai 1783 metais, praėjus dešimtmečiui po pirmo LDK padalinimo (aš žinau, kad tai buvo Abiejų tautų respublikos padalinimas, bet ši istorinė smulkmena man nemaloni, to-

26/44

# Svečias. Ernestas Parulskis.

dėl į ją nekreipiu dėmesio), irgi neteko dalies teritorijos, pralaimėję maištininkams anapus Atlanto. Bet vėliau – kai LDK išnyko iš žemėlapio, britai pradėjo kaupti teritorijas ir vežti turtus. Finale, 1894 metais jie turėjo Kanadą, trečdalį Afrikos, Indiją su Pakistanu ir Afganistanu, Indokiniją, Australiją su N. Zelandija ir galybę smulkesnių teritorijų ir salų Ramiajame vandenyne, Karibuose, ir Pietų Amerikoje.

Tai pačiais 1894 metais (man ypač patinka tokio tipo mokslinė chronologinė argumentacija – kodėl „tais pačiais“? Todėl.) Londone buvo baigtas statyti Towerio tiltas – su pakeliama vidurine dalimi, keturiomis atramomis, iš jų dvi, viduriniosios, sujungtos viršutine pasivaikščiojimų galerijomis. Prie tilto artėjant ne Temzės pakrante, o iš City pusės, konstrukcija atskleidžia savo tikrąją prasmę. Jei iš upės ji atrodo kaip turistams skirtas objektas, tai gatvės lygio perspektyva atskleidžia milžinišką, sudėtingą, grėsmingą ir akivaizdžiai beprasmišką tūrį, savo įtaigos jėga nenusileidžiantį „Žvaigždžių karų“ didiesiems kosminiams karo laivams. Štai ten, stovint tilto papėdėje, tyrinėtojas supranta, kad čia, o ne Piccadilly Circus, Trafalgaro aikštėje ar Buckinghamo rūmų aikštėje yra Britų imperijos urbanistinės įtampos židinys.

Tik imperiniai miestai pasistato tokius urbanistinės arogancijos paminklus. Visi kiti miestai buvo per daug praktiški – jie šimtmečiais gražiai ir praktiškai tvarkėsi, statė rotušes, aplink jas formavo tobulas aikštes, suręsdavo strategiškai svarbiose vietose pilis, taupiai naudojo kiekvieną gynybinėmis sienomis apribotos teritorijos metrą. Nei žingsnio į šoną.

Vilnius, kaip ir Londonas (ir irgi imperijos saulėlydyje) savo galybės paminklą pasistatė. Katedros aikštėje aš matau tobulą urbanistiškai-imperinį iššūkį.

Ir nesvarbu, kad neseniai mūsų pačių valdyti rusai atsiriekė sau pusę valstybės, o ateitis nusimato dar niūresnė. Imperiniam miestui vis tiek reikia milžiniškos aikštės ir madingiausio, klasicistinio stiliaus katedros. Su milžinišku portiku. Su atskirai pastatyta gigantiška varpine. Katedros aikštėje nėra nei lašo pragmatizmo – tik architektūrinė arogancija ir vizionieriškumas – pagrindiniai imperinių miestų urbanistiniai elementai. Jie, šie likę elementai, savo ruožtu, neleidžia atsipalaiduoti ir mums, nevykėliams palikuonims. Aplinka veikia sąmonę, ir imperinių sostinių gyventojai ima ir suveikia ką nors keisto. Manot, kad nemokami Londono muziejai yra koks nors savivaldybės rinkodarininkų sprendimas?

Ne, čia buvusi imperija sugebėjo suduoti atsakomąjį smūgį. Tai tėra XX amžiuje atgimęs britų noras parodyti (ir priminti) Europai savo galybę ir šios galybės suformuojamą dosnumą. Todėl jie muziejus padarė nemokamais. Ir vėl nepralaimėjo.

Juk po 1666 metų gaisro, kai sudegė beveik visas Londonas, miestas tik turtingėjo. Šiokią tokią žalą padarė vokiečių bombardavimas antro pasaulinio karo pradžioje, bet bombardavimas tik sugriovė šiek tiek namų (labiausiai nukentėjo bankinis City‘is ir pramoninis Est End‘as). Turtas niekur nedingo. Jo neišgrobstė beveik dešimt okupacinių kariuomenių.

Londonas, priešingai nei Vilnius, niekada nesitransformavo iš sostinės į svetimų valstybių provincinį (lenkai tarpukariu Vilniui suteikė pasibjaurėtiną „B“ kategoriją) miestą. Britų šeimose jau XIX amžiaus pabaigoje buvo tiek pinigų, kad galėjo atsirasti filantropai, anonimiškai superkantys miesto žemes ir įrengiantys jose skverus varguomenei. Vilniaus turtuolių aplinkoje visą šimtmetį – nuo XX amžiaus pradžios – neatsirado stambaus kapitalo, kurį galėtų paveldėti anūkai. Nes vos tik tie anūkai gimsta, Vilniuje pasikeičia valdžia arba santvarka. Arba viskas kartu. Ir turtas dingsta.

Jei egzistuotų buvusių Europos imperijų sostinių profesinė sąjunga (joje nebūtų daug narių – Londonas, Paryžius, Berlynas, Roma, Madridas, Viena, Atėnai, Stokholmas ir Vilnius. Na gerai, ir Varšuva. Ir S. Peterburgas), Vilniui derėtų mokėti pašalpą. Tiksliau, ne pašalpą, o pranašumo mokestį. Panašiai elgiasi patyręs biliardo žaidėjas, partijoje su naujoku palikdamas kelis įmuštus rutulius ant stalo. Arba šachmatų meistras, tokioje pačioje situacijoje nuimantis kelias savo figūras.

Kiek ir kokių figūrų nuo žaidimo lentos reikėtų nuimti Londonui, kad Vilnius turėtų šansų garbingai sudalyvauti varžybose? Daug. Juk net ikimezolitinėje eroje dabartinį Vilnių dengė ledynai, o Londono vietoje driekėsi šauni tundra, prikimšta mamutų.

Arba Golfo srovė. Mieste, kur niūriausią žiemą oro temperatūra nenukrenta žemiau nulio, atsiranda puiki motyvacija miesto augmeniją paversti tobulais meno kūriniais, o nenaudoti energijos ir lėšų vandentiekio bei kanalizacijos apšiltinimui Antraip pažvelgus, nuoseklus tyrinėtojas atras, kad aksioma „imperija niekada nepasiduoda“ galioja ir Vilniui. Kol nuobodūs kitų šalių (o ir Lietuvos taip pat) ne imperiniai miestai kapstėsi iš sovietinės destrukcijos statydami nuobodžius konferencijų centrus, atliekų perdirbimo ir deginimo gamyklas, metro linijas ar naujas bibliotekas, Vilnius pasistatė pilį.

O tai įrodo, kad Londonas ir Vilnius žaidžia tą patį žaidimą. Tik Londonui labiau sekasi. Gaila, kad teorijos įrodymas susiformulavo taip greitai: nebespėjau panaudoti skaitytojus visuomet nuginkluojančios skaičių argumentacijos. Jei atsimenat, tas skaičius yra „4“.

27/44

# Short News. Aidas Žarskus

Pirmajame B‘UK numeryje išsamiai Jums papasakojome, kas per daiktas tas QR kodas ir kaip juo naudotis, tad primename – jei tik pamatysite jį viename ar kitame mūsų straipsnyje – nedvejodami čiupkite ir skanuokite sumaniuoju telefonu – rasite papildomos naudingos informacijos.

B‘UK rekomenduoja Mobiletag programėlę.

Premjero ambicijos Rytų Londone.

Premjeras David Cameron pranešė apie vyriausybės ambicingus planus paversti Rytų Londoną viena technologiškai moderniausių vietų pasaulyje, konkuruosiančia su garsiąja Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusia Silicon Valley. Gigantai Vodafone, Google, Facebook, Intel and McKinsey & Co netruko pareikšti investuosiantys į šio rajono vystymą. ,,Turime ambicijų pasitelkti Shoreditch’o kūrybines galias bei energiją, taip pat Olimpinio parko begalines galimybes, kad paverstume Rytų Londoną pasaulio pažangiausių technologijų centru. Noriu parodyti Jums, kad mes tikrai galime tai padaryti. Per keletą praėjusių mėnesių daugybę kartų susitikau su technologijų srityje lyderiaujančiomis kompanijomis. Aš pasakiau jiems: Štai kaip įsivaizduoju Rytų Londoną - modernus technologijų miestas, nusidriekiantis nuo Shoreditch’o ir Old Street’o iki pat Olimpinio parko. Mes norime to. Kuo jūs galėtumėte prisidėti? Patikėkite, atsakymai, kurių sulaukiau, yra tiesiog pritrenkiantys“.

Kalbėdamas verslo lyderių susitikime, ponas Cameron taip pat pažymėjo, jog Olimpiniame parke sukurta infrastruktūra bus naudojama ir pasibaigus 2012 metų olimpinėms žaidynėms. Čia įsikurs modernūs verslo centrai, padėsiantys įgyvendinti ilgalaikius šio rajono vystymo planus.

Šaltinis: www.number10.gov.uk

Nintendo 3DS. Naujoji ,,Nintendo” žaidimų konsolė pasirodys Europos parduotuvių lentynose kovo mėnesio pradžioje. Kas gi tas naujasis 3DS? ,,Nintendo” spaudos atstovo Rob Saunders lūpomis tai revoliucija žaidimų pasaulyje! Pirmą kartą istorijoje žaidimai atgis trimačiuose vaizduose ir visa tai be specialių 3D akinių. Žaidimų kūrėjai teigiamai reagavo į konsolės paskelbimą: jau šiandien 3D žaidimų, skirtų šiam įrenginiui, sąrašas kopia per 100 pavadinimų. Tai yra rekordinis skaičius per visą žaidimų istoriją, turint omenyje, jog pats žaidimų įrenginys dar net nėra platinamas.

Nešiojamas įrenginys turės didesnį ekraną, be to jis bus aukštos raiškos (HD). Konsole galėsite taip pat fotografuoti 3D nuotraukas bei dalintis jomis internetu su kitais. Dar viena unikali naujojo 3DS savybė – StreetPass. Tai protokolas, skirtas palaikyti ryšį tarp ,,Nintendo” įrenginių, žaisti kartu tinklinius žaidimus, keistis duomenimis. Ypatingai intriguoja mintis, jog jūsų konsolė galės prisijungti prie kitų žaidėjų net ir tada, kai jūs pats nežaidžiate. Tarkime, esate parduotuvėje, jūsų kišenėje guli ,,išjungtas” 3DS. Tačiau konsolė gali pabusti iš miego sutikusi kitą ,,kolegą” parduotuvėje ir greitai tarpusavyje sužaisti kokį vieną kitą lenktynių turą! Kitą kartą įsijungę kompiuteriuką nustebsite radę naujų dalykų - laimėtų prizų ar pabaigtų žaidimo lygių.

Taip pat vilioja ir galimybė perkelti veiksmą į jūsų kambarį.

Tarkime, žiūrėdami į 3DS ekraną, matysite Mario šokinėjantį per ant jūsų pusryčių stalo esančius kavos puodelius, lėkštes ir sumuštinius. Galimybės yra neišsemiamos ir atviros eksperimentavimui.

Kas dar? Klasikinės įžymiojo Wii kontrolerio judesio savybės, galimybė žiūrėti filmus (taip pat ir 3D), naršyti internete, klausytis muzikos, mankštintis, fotografuoti, diegti pagalbines programėles. Skamba neblogai. Beje, naująja konsole galėsite žaisti visus senuosius ,,Nintendo” DS platformai išleistus žaidimus, taigi niekas neprapuls veltui.

Prognozuojama kaina JK - £189.99 Šaltiniai:

http://www.slideshare.net http://www.3dsbuzz.com http://www.bbc.co.uk

# Short News. Uršulė Vederaitė

Vienas įkroviklis – visiems telefonams Dar 2009 metais diskutuota vieno įkroviklio utopinė idėja jau 2011 metų pradžioje virs realybe. 14 didžiųjų telefonų gamintojų, tokių kaip ,,Samsung”, ,,Apple”, ,,Nokia” bei ,,RIM” (,,BlackBerry” gamintojas), pasirašė sutartį, priimdami ,,microUSB” jungtį vieninteliu formatu pakrauti išmaniuosius telefonus Europoje.

Europos Sąjungos nuostatose teigiama, jog naujasis įkroviklis naudos 50% mažiau energijos, palengvins vartotojams patį įkrovimo procesą, bei padės išvengti net kelių tūkstančių tonų atliekų. Telefonų gamintojams leista pasilikti esamas duomenų perkėlimo jungtis, tačiau tik jei pridedamas adapteris universaliajam įkrovikliui. Atrodo, jog ateityje nebereikės pirkti naujo įkroviklio kiekvieną kartą keičiant telefoną ir laikyti senųjų, su mintimi, jog kažkada prireiks. Telefonų įkroviklių laidų raizgalynė stalčiuose, pranašaujama, turėtų visiškai dingti iki 2013.

Šaltinis: http://uk.reuters.com/

Gimtadienio proga – naujas ,Starbucks” veidas

Fantastiniuose filmuose matyti holograminiai 3D vaizdai taps realybe?

40 - metį švenčiantis ,,Starbucks’as” pristatė atnaujintą logotipą. Jame, kaip ir visose prekinio ženklo atnaujinimo stadijose, pagrindinis dėmesys sutelktas į centre esančią sireną, išlaikyta spalva, forma, tačiau atsisakyta ,,Starbucks” užrašo. Planuojama baltus sunkius puodelius pakeisti į ilgiau išlaikančius šilumą, elegantiškesnius. Vien Anglijoje bus pakeista apie 140 000 puodelių. Taip pat Londone atidaroma pirma ,,walk - through” principu veikianti kavinė, kuri bus vos 5 metrų pločio bei neturės sėdimų vietų.

Laukiame naujojo logotipo jau kovo mėnesį

Pasirodė pranešimai, jog gigantė ,,Apple” kuria naują technologiją, leidžiančią 3D vaizdą žiūrėti be tam specialiai skirtų akinių. ,,Apple” užpatentavo naują 3D principą. Tai holografinis vaizdo perteikimas, kurį bus galima naudoti telefonuose, televizoriuose ir net kino teatruose. Patente skelbiama, jog ši technologija leis viename ekrane žiūrėti dvi skirtingas programas. Galbūt nebereikės pyktis, kas turi valdymo pultelį, bus galima žiūrėti tiek futbolą, tiek koncertą vienu metu ir dar 3D vaizdu. Pirmasis bandymas gauti patentą buvo dar 2006 m., todėl skeptikai teigia, jog tai dar nereiškia, kad ši technologija yra reali.

Šaltinis: http://www.starbucks.com

Telefonas vietoj „Oyster‘io“ Niujorke šiuo metu bandoma nauja „Visa payWave“ paslauga.

Vietoj įprastų išankstinių metro apmokėjimo kortelių siūloma naudoti ,,iPhone”, kuris, kaip ir kiti išmanieji telefonai, geba siųsti apmokėjimo duomenis į specialiai įmontuotus ,,Visa” signalo imtuvus. Taip pat šiame projekte dalyvauja ir taksi. Manoma, jog tai leis vartotojui greičiau ir efektyviau keliauti viešuoju transportu. Idėja inicijuojama Singapūre, Paryžiuje, Stambule ir Londone.

Šaltinis: http://www.t3.com

Britiškos televizijos užkulisiai ,,Top Gear” (Aukščiausioji pavara), ,,QI” su Styvenu Fry’u (britiškuoju Čekuoliu), ,,X-Factor” (Talentų konkursas), berods, vienos iš smagiausių laidų per TV. B’UK ,,atkapstė”, jog į šias bei daugelį kitų televizijos ir radijo laidų nemokamų pakvietimų sau ir keletai draugų galite laimėti interneto svetainėje www.applausestore.com. Pagalvokite klausimų užkulisiuose sutiktam pvz.: Richard Hammond’ui ir laimėkite!

Šaltinis: http://mashable.com VIDEO: Sudoku

29/44

VIDEO: Atkirtis iPad

# Music Matters. Tomas Pečkys.

,,Būk laisvas, judink savo kūną!

Kaip House muzika užkariavo pasaulį ” Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad House’as yra vienas įdomesnių ir svarbesnių reiškinių muzikos kultūros istorijoje. House’as pakeitė populiariosios muzikos kūrybos principus ir net pačios muzikos klausymo būdą.

Muzikos klausymas pasikeitė iš ,,naminio” į ,klubinį”.

Didžėjus pakeitė muzikantą. Repetityvus ritmas, gilios boso partijos ir naujas aštuntojo dešimtmečio narkotikas Ecstasy, suvienijo milijonus žmonių aplink pasaulį, kuriems naktys, praleistos šokant pagal naujos elektroninės muzikos fenomeną, tiesiogine prasme, tapo gyvenimo būdu. House’as nuolat ,,mutuoja”. Šis stilius paklojo pamatus naujoms muzikos formoms, tokioms kaip: Acid House, Drum and Bass, UK Garage ar Jungle.

Soul, Disko ir Elektroninės Pop muzikos kombinacija, cheminiai svaigalai, technologinė evoliucija ir nenumaldomas žmonių noras šokti, išjudino House’ą iš Čika-

gos pogrindžio ir pavertė jį globaliu fenomenu. Būtent čia, Jungtinėje Karalystėje, House’as turėjo didžiausią įtaką Britanijos jaunimui aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir iš salos išsiplėtė po visą pasaulį.

Dauguma elektroninės muzikos mylėtojų vieningai sutinka, kad House’as tiesiogiai ,,mutavo” iš Disko. Po anti Disko riaušių Čikagoje, 1979 metais, kuriose buvo sunaikinta virš 100 000 Disko muzikos vinilų (plokštelių), Amerikos popiuliariosios kultūros žodyne, žodis ,,Disco” pavirto į keiksmažodį. Diskofobija ir žmonių nusistatymas prieš juodaodžių ir Lotynų Amerikos gėjų pasilinksminimo formą paklojo pamatus House muzikos ir kultūros atsiradimui, o tuometinė Disko muzika, kaip pasilinksminimo forma, grįžo į pogrindį. Niujorke tuo metu visu pajėgumu veikė vienas žymiausių visų laikų naktinių klubų ,,Paradise Garage” (,,Rojaus Gara-

30/44

# Music Matters. Tomas Pečkys.

žas”), kuriame įspūdingai grojo Larry Levan – patyręs didžėjus ir geras Frankie Knuckles bičiulis, kuris ir yra laikomas House muzikos krikštatėviu. Netikėtoms aplinkybėms susiklosčius (Larry Levan atsisakė palikti Garažą), Knuckles paliko Niujorką ir, pakviestas klubo ,,Warehouse” vadovybės, atvyko į Čikagą. Ipratęs prie klubų ir muzikos gausos, hedonistiško Niujorko gyvenimo, seksualinės laisvės ir šlovės Čikagoje, Frankie Knuckles pasijuto lyg dykynėje, kurioje nelabai ką buvo ir veikti. Toks naktinis gyvenimas, prie kokio jis buvo pripratęs, tiesiog neegzistavo.

Tuo metu specifinio House garso ar muzikinio žanro tiesiog nebuvo. Pats žodis ,,House” kilęs iš Čikagos klubo, pavadinimu ,,Warehouse” (,,Sandėlys”), kuriame didžėjus Frankie Knuckles šokdino šėlstančią publiką nuo 1977 metų iki 1983 metų. ,,Warehouse” buvo trijų aukštų klubas negyvenamoje vakarinėje industrinėje Čikagos dalyje. Klube tilpdavo net iki 2 000 žmonių, įėjimas buvo pigus (4 $), lankytojai nemokamai gaudavo sulčių, vandens ar užkandžių. Ganėtinai greitai ši vieta tapo prieglobsčiu juodaodžiams ir Lotynų Amerikos gėjams, kurie neturėjo kur tuo metu linksmintis, nevengė puoštis, nesibaidė narkotikų (LSD ir MDA) ir labiausiai vertino muziką, kurią grojo visų lankytojų numylėtinis ir Čikagos įžymybe greitai tapęs Frankie Knuckles.

Frankie Knuckles grojama muzika buvo didžiausia naujiena ,,Warehouse” lankytojamas. Miksuodamas Frankie Knuckles sugebėdavo iki kaulo atpažįstamas dainas paversti naujomis, dar negirdėtomis ir neatpažįstamomis versijomis. Kaip yra minėjęs pats Frankie Knuckles, jis nieko naujo Čikagos publikai nedemonstravo, jis tiesiog grojo Disko muziką taip, kaip mokėjo groti, arba kaip ją buvo įprasta groti Niujorke, Disko muzikos kultūros sostinėje, septintajame dešimtmetyje.

Ilgą laiką žodis ,,House” neturėjo reikšmės, apibūdinančios specifinį muzikos žanrą. House, visų pirma, buvo jausmas, kurį gali patirti leidžiant laiką gerame klube, draugiškoje atmosferoje ir klausantis to, ko negali išgirsti per radiją. Chip E, vienas iš House muzikos ,pionierių”, tikina, kad būtent žodis – ,,House” kilo iš įrašų parduotuvės “Importes Etc”, kurioje jis tuo metu dirbo. ,,Dauguma vaikinų ateidavo ir ieškodavo senų Disko įrašų, tų pačių, kuriuos Frankie Knuckles grodavo klube ,,Warehouse”. Bet mes tų specifinių Knuckles versijų neturėjome, nes jis tiesiog naudodavo daug efektų ir sujungdavo į vieną dvi tris dainas.” Tai buvo negirdėta ir neregėta Čikagos publikai. Vėliau ,,Importes Etc” sugalvojo atskirą skiltį ir pavadino ją ,,House Music”, kurioje buvo sudėlioti įrašai iš ,,Warehouse” klubo repertuaro . Tokiomis aplinkybėmis Disko pradėjo transformuotis į House’ą.

1983 metais ,,Warehouse” vadovybė padvigubino įėjimo mokestį. Nepatenkintas Frankie Knuckles atsidarė savo klubą – ,The Power Plant” (,,Jėgainė”) buvusioje elektrinėje jėgainėje ir išsitempė paskui save

nemažą lankytojų dalį. ,,The Warehouse” vadovybė savo ruožtu pakeitė patalpas ir klubo pavadinimą į “Music Box” (,,Muzikos Dėžė”) bei pasisamdė jauną ir talentingą didžėjų Ron Hardy. ,,Music Box” rezidentas nebuvo labai lengvai sukalbama persona. Ron Hardy buvo pasipūtėlis, egoistas ir priklausomas nuo narkotikų, ypač heroino. Tačiau kaip didžėjus jis buvo labai talentingas, grojo naują elektroninę muziką, kurią jam atnešdavo dar niekam nežinomi ,,Bedroom musicians” (naujų, daugumai finansiškai prieinamų elektroninių muzikinių instrumentų dėka, atsirado nemažai prodiuserių, kurie kūrė muziką tiesiog savo miegamuosiuose).

Kadangi Ron Hardy nuolat ,,plaukdavo” nuo heroino ir viskas jam atrodė sulėtinta, jis pagreitino vakarėlio tempą ir perkėlė House muziką į visai kitokią dimensiją, kurioje repetityvus ir greitas – 120 - 128 dūžių per minutę – tempas tapo klubo lankytojų pasilinksminimo forma.

Konkurencijos tarp šių dviejų klubų, didžėjų ir elektroninių muzikos instrumentų prieinamumo darbo klasei dėka, House muzika įgavo pagreitį. Kaip viso to pasekmė, Disko/Soul muzikinis stilius pradėjo sparčiai keistis į labiau elektroninį stilių. Pirmasis oficialus House kūrinys – ,,On and On” išvydo dienos šviesą 1983 metais. Šio kūrinio autoriai: Jesse Saunders ir Vince Lawrence savaip perdarė Sergio Mendez/Donna Summer ir Michael Jackson megamix’ą ir parodė visiems, kad muziką gali kurti bet kas. Įrašų kompanija ,,Musical Products” (,,Muzikiniai Produktai”), kuriai vadovavo apsukriai ir naglai su atlikėjais besielgiantis Larry Sherman’as, sutiko išleisti ,,On and On” kūrinį, kuris greitai tapo visų Čikagos klubų ir įrašų parduotuvių geidžiamiausiu kūriniu. Beveik per vieną naktį House muzikos didžėjai pagaliau turėjo galimybių praplėsti savo grojamos muzikos repertuarą, nes po ,,On and On” pasirodymo dauguma klubų šokėjų tiesiog virto prodiuseriais ir kūrė būtent tokią muziką, kokios jie norėjo šokių aikštelėje. Nustebintas ,,On and On” sėkmės, Larry Sherman’as greitai įsteigė House muzikos įrašų kompaniją ir leidyklą ,,Trax”. Šios legendinės įrašų kompanijos dėka, buvo išleisti visi svarbiausi House muzikos įrašai, kurie netrukus pasiekė Ibizą ir nuobodžiaujantį Britanijos jaunimą.

Niekas Čikagoje nesitikėjo, kad jų grojama muzika gali turėti įtakos už miesto ribų, jau nekalbant apie Londoną. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje jaunimas Britanijoje neturėjo tokių klubų, kokius buvo įpratę lankyti jaunuoliai Čikagoje ar Niujorke. Jokių narkotikų, išskyrus alkoholį ir ,,žolę”, beveik nebuvo, o vienintelė pasilinksminimo vieta buvo pub’as, kuris užsidarydavo 11 val. vakaro. Dauguma jaunuolių priklausė kokio nors futbolo klubo grupei ir prisigėrę pigaus alaus pramogaudavo ,,laužydami vienas kitam kaulus”. Viskas pasikeitė, kai 1987 metų rudenį keturi bičiuliai: Danny Rampling, Paul Oakendolf, Nicky Holloway ir Johnie

31/44

# Music Matters. Tomas Pečkys.

Walker – atvyko į Ibizą. Nedelsiant jie atsidūrė klube Jesse Saunders, Vincent Lawrence ir kiti) – jie negalėjo ,,Amnesia”, kuris buvo alternatyvaus jaunimo susiė- patikėti, kad tai, kas kažkada buvo kelių tūkstančių Čijimo vieta. Klubo rezidentas DJ Alfredo miksuodavo kagos juodaodžių gėjų pasilinksminimo forma, ,,mutahipnotizuojančią Eropietišką elektroniką (Kraftwerk, vo” į gyvybingą, mišrų ir masyvų bei draugiškai nusiteiDonna Summer, Itališką elektroniką) kartu su Čikagos kusį organizmą. Europos ir likusio pasaulio jaunuoliai, House muzika. Susižavėję Ecstasy narkotiku ir draugiš- išgirdę apie House muzikos vakarėlius, pradėjo keliauti ka atmosfera, grįžę iš Ibizos, Britų jaunuoliai pasinėrė į ,,Reivus” ir iš Anglijos išsiveždavo naują gyvenimo į House muziką/kultūros populiarinimą Britanijoje, o būdą. Grįžę į savo šalis jie atsidarinėdavo klubus, siųsypač Danny Rampling’as, kuris 1988 metais atidarė pir- davosi muziką iš Čikagos ir keitė Belgijos, Olandijos, mąjį House muzikos klubą Londone (taip pat ir kituose Vokietijos, Australijos ar Japonijos klubinės kultūros UK mietuose) pavadinimu ,,Shoom” (išversti sunku, nes veidą. klubas pavadintas pagal vieno jaunuolio, paklausto, Tuo pačiu metu, Britanija pradėjo kurti savo specikaip jis jaučiasi paragavęs Ecstasy, apibūdinimą). finį House muzikos stilių ir įvyko iki tol neregėtas mu,,Summer of Love” (,,Meilės Vasara”) – būtent taip iki zikinių projektų ,,anšlagas”. Naujų ,,leiblų” atsiradimas, šiol yra vadinama 1988 metų vasara Jungtinėje Kara- kaip pavyzdžiui, London Records, Warp ar Ninja Tune, lystėje. Klubas ,,Shoom” greitai tapo Londono populia- paskatino naujų atlikėjų atsiradimą. The Orbital, The riausiu klubu. Į jį patekti buvo sunku, vietos buvo ma- Orb, The Shamen, The Prodigy, Soul II Soul, Underworld, žai, nes Ramplingas visų pirma norėjo vietos leisti laiką Aphex Twin, Squarepusher, Goldie, Massive Attack, ir klausytis Čikagos įrašų su savo bičiuliais ir nesitikėjo Coldcut – tai tik keleto grupių/atlikėjų pavadinimai, kunerealiai didelio žmonių susidomėjimo. ,,Shoom” pa- rie jau formavo kitokį House muzikos skambesį ir kurį virto oaze pilkoje, apsiniaukusioje ir agresyviai nusi- pasauliui jau diktavo britai, o ne amerikiečiai. Netgi Inteikusioje britų kultūroje. Pamatęs, kad prie ,,Shoom” die – Rock atstovai: Primal Scream, Happy Mondays ar įėjimo būriuojasi masė žmonių, Paul Oakenfold ir Ian The Stone Roses pradėjo naudoti House muzikos eleSt. Paul atsidarė savo klubą ,,The Spectrum”. Prie jų mentus Roko muzikos kultūroje. Būtent Britanijoje iš taip pat prisidėjo ir Nicky Holloway, kuris atidarė klubą House muzikos gimė Hardcore, Jungle, Drum and Bass, ,,The Trip” (,,Kelionė”) – pačiame miesto centre, Char- Garage ir kiti muzikos žanrai. Tuo pačiu metu House ring Cross Road. ,,The Spectrum” ir ,,The Trip” greitai muzika pradėjo transformuotis į sub kategorijas, kaip tapo sėkmingais klubais, garsėjančiais gera aparatūra, pavyzdžiui, Minimal House, Deep House, Tech House ir apšvietimu ir House muzikos repertuaru. House mu- t.t. House muzika tapo globaliu fenomenu ir užvaldė ne zika ir kultūra jau nebebuvo 2 000 Čikagos jaunuolių vieno žmogaus jausmus. Ne veltui Carl Cox yra pasareikalu – ji tapo platesnės visuomenės dalimi. Londono kęs: ,,House yra jausmas ir jeigu tu to nejauti, tai nėra jaunimas pasikeitė ir vizualiai – tamsius rūbus pakeitė House”. spalvotais, alų pakeitė ,,Lucozade” energiniu gėrimu, Baigdamas, prisipažinsiu: rašyti apie House nėra alkoholį - Ecstasy ir nevengė apsikabinti vienas kitą su- lengviausia užduotis, nes daug kas lieka ,,už borto”. Šis tikę gatvėje. muzikos kultūros fenomenas yra labai platus ir gali būti Vienas iš šių klubų lankytojų, Tony Colston – Hayter, interpretuojamas iš įvairių kampų. House, be abejonių, susižavėjo House muzika ir draugiška vakarėlių atmos- didžiausią įtaką padaręs muzikos kultūros reiškinys, fera. Tik jis pastebėjo vieną trūkumą – pagrindiniuose davęs pradžią įvairių subkultūrų atsiradimui, naujų narHouse klubuose linksminosi beveik vien baltaodžiai kotikų vartojimo kultūrai, muzikos žanrų ir sub-žanrų jaunuoliai ir heteroseksualios porelės. Tonio vizija, kad atsiradimui. House po muzikos mėgavimosi skėčiu ir vienoje vietoje šoktų bet kokios rasės, klasės, seksua- naujų pojūčių aistrai suvienijo įvairaus amžiaus, seklinės orientacijos žmonės, perkėlė House muzikos kul- sualinių orientacijų, lyčių ir klasių atstovus. Nuolat totūrą į dar kitokį lygmenį – House’as virto į Reivą. Britai bulinamas, House turi unikalių galių ir yra pakeitęs ne nežmoniškai norėjo linksmintis. Į apleistus angarus ar vieno žmogaus gyvenimą. House pakeitė klubinės kultiesiog laukus susirinkdavo nuo 10 iki 15 tūkstančių tūros stilistiką nuo Čikagos, Britanijos iki Japonijos ir reiverių, kurie jautė ir troško to paties – gyventi taikoje, Lietuvos. House pakeitė ne tik savo skambesį, bet ir pomeilėje ir ramybėje, šokdami pagal repetityvią, ritmišką puliariosios muzikos garsų paletę – nuo Madonnos iki muziką. Tai buvo jaunimo iššūkis tuometinei visuome- Tori Amos ar net U2. House’as tapo globaliu fenomenu nei ir politinei situacijai. Tai buvo iššūkis konservatorių ir net nesiruošia sustoti. Būk laisvas, buk kuo nori, buk skatinimams ,pirkti” savo laimę parduotuvėse. Tai buvo jausmingas, būk laimingas – štai kas yra House’as! iššūkis labai stipriai besilaikančiai pub’ų kultūrai, kur alaus gėrimas ir futbolo žiūrėjimas buvo vienintelis išsigelbėjimas iš pilkos kasdienybės.

Tomas Pečkys.

Kai į ,,Reivus” atvažiavo groti Čikagos House muJeigu turite klausimų ar norite šiaip padiskutuoti, zikos pionieriai (Frankie Knuckles, Marshall Jefferson, rašykite tomas@b-uk.lt Pasitengsiu atrašyti į visus laiškus.

32/44

# Music Matters. Tomas Pečkys.

Keli labai svarbūs ir populiarūs muzikos žanrai kilę iš house muzikos:

Acid House

Acid House pats tikriausias House muzikos vaikas, gimęs apytiksliai 80 - ųjų viduryje, Čikagoje, vietiniams prodiuseriams beeksperimentuojant su Roland TB - 303 sekvenceriu (vieta, kur, laiko atžvilgiu, matomi visi garsų judėjimai: nuo ritmo iki garsų moduliavimo, aut. past.).

Sparčiai paplito Britanijoje (apie 1987 m.) per pirmuosius nelegalius ir masiškus Reivo vakarėlius. ,,Acid Tracks”, sukurtas kompanijos ,,Phuture”, dar 1983 metais buvo oficialiai pripažintas pirmuoju Acid House kūriniu. Pirmą kartą sugrotas naujovių ieškančio didžėjaus Ron Hardy, klube “Music Box” Čikagoje.

Jungle/Drum and Bass

Dauguma muzikos mylėtojų Jungle vadina Drum and Bass (D’n’B). Svarbu yra prisiminti, kad D’n’B kaip žodis buvo pradėtas vartoti pora metų vėliau nei Jungle. Galima drąsiai teigti, kad be Britiško Acid House nebūtų ir Jungle, kuris atsirado tuo metu, kai Reivo vakarėliuose įprastą Ecstasy žmonės pakeitė ,,greitesniais” narkotikais, tokiais kaip Amfetaminas. Didžėjai, kurie taip pat nevengė svaigalų, tiesiog sugreitino tempą – tikrų tikriausias atsitiktinumas. Taip pat, Jungle, yra Britanijos juodaodžių muzika, kilusi iš niūrių kounculinių rajonų kaip atkirtis tuometinei baltaodžių rasei, kuri, praėjus gražiom Reivo dienom, pradėjo vėl nebeįsileidinėti juodaodžių į savo vakarėlius. Jungle/D’n’B garsas susideda iš krūvos elektroninių semplų, industrinių Techstepo garsų ir akustinių Džiazo elementų.

UK Garage /2Step

Susideda iš Techno, House, Ragga, moteriškų vokalų, Skrečingo ir Drum and Bass’o. Ši muzikos pakraipa įsibėgėjo Londono scenoje 1996 metais.

Hardcore

Taip pat yra House muzikos atšaka, atsiradusi Anglijos Reivui išgyvenant juodąsias dienas.

Muzikos kultūra yra tiesiogiai susijusi su narkotikais. Muzika Britanijoje pasikeitė dramatiškai, kai dauguma žmonių po keleto metų Ecstasy vartojimo, pradėjo jausti ir narkotiko ,,tamsiąją pusę”. Muzika pasidarė tamsesnė, greitesnė ir labiau psichotropinė. Tuomet visai natūraliai atsirado Hardcore – greito tempo, net iki 300 dūžių per minutę (standartiškai, apytiksliai tarp 150 - 200 dūžių per minutę) muzika , labiau tinkanti prie amfetamino ir kokaino mišinio.

Minimal House

Arba Microhouse yra tiesiogiai kilęs iš Minimal Techno ir Glitch. Minimal House prodiuseriai nevengia eksperimentų studijoje, skiria ypatingą dėmesį semplams (garsams, jų dalims, aut. past.) ir kuria savo kompozicijas, įskaitant ir ritmo partiją iš ivairių mikro garsų, kaip pavyzdžiui, žmonių vokalai, kompiuterių ar aplinkos garsai. Ritmas, kaip ir House muzikoje yra 4/4.

Deep House

Yra laikomas House muzikos sub - žanru, kuris sujungia Čikagos House garsus kartu su aštuoniasdešimtųjų Jazz - Funk ir Soul. Šis sub - žanras yra skirtas ir šokiui, ir atsipalaidavimui, ir ypatingą dėmėsį skiria vokalo partijom, kurioms tiesioginę įtaką padarė senosios soul muzikos mokyklos. Mano nuomone, tai ir yra tikrasis House garsas, nes jame yra visi elementai, nuo kurių ir prasidėjo House’as – repetityvus Disko ritmas, Soul, Funk ir Jazz. Deep House įsibėgėjo apytiksliai apie 1988 – 1989 metus.

Tech House

House muzikos sub - žanras, sujungiantis Minimal Techno ir Deep House elementus. Ši House muzikos atšaka atsirado tik 90 - ųjų pabaigoje, na o pilnai įsibėgėjo tik 2000 - ųjų pradžioje.

Ambient House

Muzika taip pat gimusi Jungtinėje Karalystėje. Dar vadinama šokių muzika, kuri nėra skirta tradiciniam šokimui, o labiau ,,naudojama” atsipalaidavimui vakarėliuose arba po jų. Muzikos elementai susideda iš tradicinės Acid House ritmo sekcijos (4/4), tempas lėtesnis, krūvos įvairių ,,semplų”, kurie padeda sukurti sapną primenančią atmosferą.

Progressive House

House muzikai pasiekus viršūnę, dauguma prodiuserių, sugundyti pelningų kontraktų, šiek tiek „palengvino” House muziką, kad ji būtų labiau prieinama masėms. Progressive House labiau fokusuoja dėmesį į Niujorko Garage nei į Čikagos House. Progressive House’as yra komerciškai sėkmingiausias House muzikos sub - žanras, kuriuo mėgaujasi visas pasaulis, o ypatingai Lietuva.

44

33/

# Atrasta UK. Monika Jakubkaitė.

l a g a p a k i a t o Gera nu s” u p o t c O e h ,,T us Tai ,,The Octop stės sostinėje! ly p ra ai Ka ek s ni nė s ti diny Jung akių. Šis B‘UK ra esnių atradimų už ng ki iu ai gs not da bė nu ro už u at o ti vien itin maloniai uotuvė”. Iš kart Smagu pasidalin štuonkojo pard ar, juo labiau, ne ,,A is – m stų, tačiau ai tė šk vy vi žu tu o varium mu slepiasi įpra ak ni i di shop” arba lie ne va , is pa m ” us bė jūros gėry enančiu ,,Octop nesusijęs nei su jūros gelmę prim Po . is ja ko on tu parduotuvėlių tinklas. čiais, tikrais aš ulį. Žaismingas ų daiktų krautu sa ni pa ie są sd vi ka tų po je bei s as io ne papr a barsčius Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europo į tinim al g ą K a? d o in u pasaul ves rasite Ką čia pard vėlė, išaugusi į Pirmas įspūdis: je. Visgi, krautu Prancūzijoje ijo – ų Az ūs toli nuo m ir u ik ja ve ip be ta nusipirkti? vo ne ė bu klą, gim m. atradimo dieną į ją įlįsti prieš ketvirtį amžiaus, 1985 os et Krautuvėlė jos vi u da ra at k tie s vi kokybė au o ą, sausakimša, tači Daiktų kainos ir niu apsuko galv : is ks d ir ū im p įs ak s as vo tr al n kompaniir aš. Ryškios sp ie parduodamų prekių lentynų, A “ tinklapyje, visi es on yl „P a m pr šo o alinksmintų Kaip ra kai priėjau arčiau rą viską apžiūrėti! ,,Aštuonkoj skirti tam, kad pr s ir kūrya yr i ta ik da no i lį a, jos kuriam prekių gaus pajutau visaga ldytų originalia raibuliavo ne tik nimus bei papi og si ve tie gy ” ne? Bet kaip ų lė ūs vė m tu krau i koncepcija, ar ik Pu . es u. yb en um e m st insiu, teko rioj as as bet ir jų neįpra ę parduotuvę, ku i- bišk kokybe? Prisipaž mačiau lin tų sa ik er da iv ir un is te su kainom Įsivaizduoki tų pakuočių pa i, šviestuvai, ve ės įrankiai, inda i ant įsigytų daik uv ka rt ai , vi šk lti i o žvilgsnio si vi m vi si da a nu yr uo i pard a“, tačiau iš pirm os daikta in ok Ch yv in ap e ų m ad na „M ių iš Taip pat nešėlį drodžiai ir kiti iams vietoj ąsel ės užra tikrai atrodo kokybiški ir tvirti. el od pu s vo ka tos būtent rštin daiktai ,,pašėlę”! Čia prekės pagamin inės virtuvės pi s m so gu vi i, d na ka ar ti, i, sp ig galiu te augę spalvoti šepečiai šypsos neapžiūrėjau. žiedais, tualeto elių rp gė žemiausios. va os ba ten – visų taip ir nt bi am sk t išda be a, ki as, jos ne pačios lutes surš in či ka ne ie ai ap t uv an nt us kt Kalb o rožiniai žadi ikiūrines žirk a? Visai ne. Dai iškų formų man pusantro litro gėlėtą kas per eklektik , er in te ot ad si m m ky ž s, Sa U io ... šk is lia a: ry arų sterlingų, ilius, viena idėj alvį veidrortoja viso- mokėjau 11 sv ka si vienija vienas st pa os ag dvipusį ryškiasp 20 svarų , ži us ed ar m i sv be 24 ai – št tų ik termosą gos spalvos, ra ius salotoms – nuotaikingų da sukuria darnią žaismingus įrank i 8, Ta mylimiems – e. lį ės dė ek pr se pirkau ne sau, o es ek pr ą. i, m sg su Vi . vi ek sterlingų is labiau, ši su charakteriu argi gaila? pradėjau domėt e- žmonėms dovanoti, tad rn te in s vė Kai ,,Octopus” tu uo s Oficialiame pard ternete, inforRekomendacijo : is d ū p tiek suglumau. in įs i ta as ri či sk e ap Tr arba „Pyloyje, o ir jokios. Tik ano: „Octopus“ ik m ve tiniame puslap ai ži be ird ją ni oš pa nu ebūtina būti B‘UK čią kom io maišelio, ocijų bomba! N in em m macijos apie pa fir rų t ge an ra ą st tik tai i moderniaones“, ra ones“, kuris, nes“ enybe ar gyvent yl m įvedus žodį „Pyl „P as s ka di iš žo nt , ga do „Octopus“. rava o. Pasiro turėti ką nors iš nai (bokštai ekst lo m pi tu viskas paaiškėj a lė ki ga iš d re , ka , os te siu, šiek tiek cūzų kalb „Octopus“, me bu k labiau pašėlu s tie ka , išvertus iš pran ek ts ši pa tik s ti ta a bū siilgusiu vaiklose) yr , Tereikia nservatyviu, pa ko ar stulpai šventy dinimas vartojamas Anglijoje u ia až m , iu va Kodėl laisvesn aikos. tik pastarasis pa iame pasaulyje. nių ir geros nuot visada labai tiks orius lio lik šė e ų m šk sa ki a vi či – s prekės o „Pylones“ t panašu, kad Šios parduotuvė aigmenoms ar lauktuvėms. inti nepavyko, be ip, kaip „Lay‘s“ šk ai si iš a, yr ip s, ta ai ta nom st ti laikrodžių ginalioms dova onalizmas. Lygi ci om na to itų au br l“ “ nepatariu pirk ia us pe ik op ve „O ct , s“ „O er iš lk , al ko visa a“,tačiau visa dina „W ms skamba Dėl i, „Made in Chin jie sg ” traškučius jie va vi us ų, is op ta ct ie ,,O pr ir dijo ias šypsenas! , matyt, sa slypi kaž- ir ra emocijos ir plač s tie ra bilius „Vauxall“ i, ge sg ja Vi i. no pa va ul okie st kita tedo gražiau, nei kažk si iš uotuvėlės kur anapus. „Octopus“ pard „Pylones“ arba 44

34/

# Atrasta UK. Monika Jakubkaitė.

Keliauk į interneto svetainę

35/44

# Londono Akis. Silvija Pukėnaitė.

Nacionalinis teatras ,,Olivier” (National Theatre Olivier) South Bank, London, United Kingdom SE1 9PX

Londono Muziejus (Museum of London) 150 London Wall, London, EC2Y 5HN

Nuo vasario 5 d. iki balandžio 17 d. Nacionalinis teatras ,,Olivier” kviečia į spektaklį ,,Frankenstein“ (,,Frankenšteinas“). Šio kūrinio režisierius Danny Boyle yra laimėjęs Oskaro apdovanojimą už filmo ,,Slumdog Millionaire“ (,,Lūšnynų milijonierius“), gavęs daug kitų nominacijų bei laimėjimų, neseniai tapo 2012 Olimpinių varžybų atidarymo ceremonijos direktoriumi. Danny Boyle, savo karjerą pradėjęs teatre 1980-tais metais, jau 1990-tais savo kišenėje turėjo ne vieną BAFTA apdovanojimą. Aktoriai Benedict Cumberbatch ir Jonny Lee Miller įkūnys Daktaro Frankenšteino ir jo sukurtos būtybės personažus. Įdomu, kaip D.Boyle sugebės perteikti scenoje vieno žmogaus galią būti kartu ir Dievu - gyvybės sukūrėju ir monstru. Tai tikrai karščiausi teatro bilietai 2011 metais!

Bilietų kaina nuo 56 svarų.

Daugiau informacijos – http://www.nationaltheatre.org.uk

Nuo vasario 18 d. iki rugsėjo 4 d. apsilankykite fotografijos parodoje ,, Londono ,,gatvės” fotografija nuo XIX amžiaus iki dabar”.

Fotografijose išvysite, kaip palaipsniui kinta gyvenimas Londone.

Muziejaus darbo laikas: 10 -18 val. kasdien Įėjimas nemokamas.

Daugiau informacijos – http://www.museumoflondon.org.uk

Shepherd‘s Bush Green, W12 8TT Švedijos dainininkė Lykke Li atkeliauja koncertuoti į Londoną balandžio 14 dieną. Jos muzika, pasižyminti unikaliu stiliumi, pagrobs jūsų širdis ir nusineš jūsų vaizduotę į kitą pasaulį. 2008 metais išleidusi savo debiutinį albumą ,,Youth Novels” sulaukė pripažinimo, o jos dainos ,,Little Bit”, ,Tonight” ir ,,I‘m Good, I‘m Gone“ dar vis skamba įvairiose radijo stotyse.

Už 14 svarų pamatykite ją gyvai.Tikrai nenuvils!

Daugiau informacijos – http://www.o2shepherdsbushempire.co.uk

,,London Palladium“ teatre Argyll St, London, W1F 7TF

Iki kovo 30 dienos Tower of London (Londono Pilyje) galite pasimėgauti ,,Twilight Tours“ (,,Saulėlydžio turais“) Tower Hill, London, EC3N 4AB Turo vedantysis Yeoman Warder, nuves jus i vietas, kurių sienos gali papasakoti daug istorijų apie prasčiausios reputacijos liūdnai pagarsėjusius žmones, o bauginanti pagrindinio pastato vietų atmosfera suteiks jums įspūdžių, kurių nepamiršite visą gyvenimą. Apsirenkite atitinkamai, nes eisite per akmeninį grindinį ir lipsite spiraliniais laiptais. Būtina turą užsisakyti iš anksto. Amžius 12+ Daugiau informacijos – http://www.hrp.org.uk TowerOfLondon

Miuziklas ,,The Wizard of Oz“ (,,Stebuklų šalies burtininkas“) nuneš jus i Stebuklų šalį...

Dorotė, jos šuniukas Toto, Šiaudinė kaliausė, Liūtas ir Geležinis medkirtys... Ar atsimeni jų nuotykius? O gal dar neteko girdėti šios pasakos? Bet kuriuo atveju pamatyti tai miuzikle yra kažkas nepakartojamo. Dainos ,,Over the Rainbow” ir ,,Follow the Yellow Brick Road” žinomos visame pasaulyje. Joms suskambus, įsijausite į pagrindinių veikėjų išgyvenimus ir apsvaigsite stebuklais. Scenai naujai adaptuota sena klasika, kuria tikrai nenusivilsite, laukia Jūsų nuo kovo 29 iki rugsėjo 17 dienos. Bilietų kaina prasideda nuo 25 svarų.

Daugiau informacijos http://www.reallyuseful.com

36/44

# Londono Akis. Silvija Pukėnaitė.

Royal Academy of Arts Piccadilly, London, W1J OBD

Vasario 11 - Spalio 2 d. Natural History Museum, Cromwell Rd, London, SW7 5BD

Modern British Sculpture (Moderni britų skulptūra) Nelikite abejingi skulptūrai! Royal Academy of Arts kviečia Jus į parodą, kurioje pamatysite, kaip XX amžiuje vystėsi skulptūra Didžiojoje Britanijoje ir kaip tai darė įtaką šiai meno sričiai visame pasaulyje. Parodoje pamatysite darbus menininkų, kurių vardai mirga visuose pripažintuose muziejuose - Barbara Hepworth, Damian Hirst, Henry Moore, Anthony Caro ir kiti.

Kaina apie 10 svarų, pati paroda atidaryta nuo sausio 22 iki balandžio 6 d.

Daugiau informacijos – http://www.royalacademy.org.uk/exhibitions.

Pamatysite parodą ,,Sexual Nature“. Remiantis šimtais objektų, atskleidžiamia gyvūnų seksualiniai įpročiai, vilionių metodai, gamtos karalystės įvairovė. Ši paroda – tai nuoširdus informacijos ir vaizdų apie seksą gamtoje pateikimas.

Darbo laikas: 10 - 17:30 val. kasdien Daugiau informacijos – http://www.nhm.ac.uk/

Paroda, kviečianti atsiduoti šokolado pagundai Istorija prasideda XVI amžiuje, kuomet į Europą pradėtos importuoti kakavos pupelės. Londono ,,Victoria and Albert” muziejuje atskleidžiama visa 400 metų šokolado istorija. Galėsite pasigrožėti puodukais, plakatais ir daugeliu kitų eksponatų. Šeštadieniais-ketvirtadieniais nuo 10:00 iki 17:45 val.

Penktadienį nuo 10:00 iki 22:00 val.

Nemokamai

„Spring Awakening” (Pavasario Atgimimo) muzikos konferencija, tai kasmetinis muzikos renginys, vykstantis garsiajame „Lightbox” klube, Londone. Kasmet į renginį kviečiama profesionalių, tarptautiniu mastu pripažintų, didžėjų, kirpėjų, piešimo ant kūno meistrų, fotografų, rašytojų, dainininkų ir kitų menininkų. Renginyje pristatoma ne tik klubinė veikla, taip pat rengiamos parodos, seminarai. Šių metų „Muzikos konferencijos” tikslas – supažindinti žmones su naujovėmis, pasidalinti idėjomis, sužinoti, kokią ateities viziją turi įžymiausi pasaulio atlikėjai. Renginį organizuoja kelios tarpusavyje labai skirtingos organizacijos: „Fly or Die”, „Teleport” ir „Goodmusicevents”. Renginio pasididžiavimas – „Tube and Berger“, kurie jau ketvirtą savaitę nesitraukia iš aukščiausių „Beatport“ top‘ų pozicijų, neseniai išleidę albumą „It began in Afrika“. Tai bus pirmasis „Tube and Berger“ pasirodymas ir „Spring Awakening“ konferencijoje, ir, apskritai, Londono scenoje. Taip pat, gros techniškiausias ir vienas žinomiausių lietuvių elektronikos dievų – Dj Mindaugėlis.

Išankstiniai bilietai £12, renginio dieną £15 Daugiau informacijos: http://www.springevents.net/ Adresas: The Lightbox, 6a South Lambeth Place, Wauxhall, London, SW8 1SP

# Londono Akis.

,,Baltic Yetis” pristato ,,Combustible” Vasario 19 dieną, 21:00 valandą.

Temple Pier, Victoria Embankment, London WC2R 2PN UK Kaina: 6£. Iki 22:00 valandos perkant vieną gėrimą antras nemokamas.

,,Baltic Yetis” pristato jau penktąjį savo vakarėlį elektroninės muzikos mylėtojams JK gyvenantiems lietuviams. Pasak pačių organizatorių, gera nuotaika, saugumas, kokybiškas garsas ir neišsenkantys gėrimų resursai yra visuomet garantuoti jų vakarėliuose. Pasitinkant pavasarį, publiką Dubstepo ritmu šokdins net trys didžėjai iš Lietuvos: DJ Genys: Vienas iš DJ pionierių Lietuvoje, Dubstepo prodiuseris ir atkaklus šio žanro vėliavnešys Lietuvoje, įrašų kompanijos ,,Lowvibe” įkūrėjas.

Genio miksai visuomet yra techniški, pilni boso, ekperimentų, psichodelinių garsų ir pačių naujausių kūrinių iš Dub muzikos pasaulio.

DJ Mamiko Motto: Užaugusi Lietuvoje, ilgą laiką praleidusi Olandijoje ir dabar atvykusi į Londoną, Mamiko Motto yra pasiruošusi pakerėti publiką savo garsų palete. Mamiko Motto nėra vieno muzikinio žanro propaguotoja, o savo setuose groja tiesiog gerą muziką ir kokybiškus garsus.

DJ Rokas Kazoo: ,,Baltic Yetis rezidentas” ir lankytojų numylėtinis jau spėjo pagarsėti savo energingais, eksperimentiniais ir ritmiškais setais. Klaipėdos kolektyvo ,,Unsound Method” narys sukuria harmoningą atmosferą šokių aikštelėje nepriekaištingai miksuodamas į vieną ,,krūvą” Drum’n’bass, Jungle, Hip-hop ir Dubstep.

DJ Staw: Antrasis ,,Baltic Yetis” rezidentas iš Karibų yra vienas ritmiškiausių ir labiausiai salę jaučiančių didžėjų Londone. Staw setai sugrąžina šokėjus į Džamaiką, kur vykstant šokiams vienoj vietoj nesugeba išstovėti joks gyvas organizmas. Dj Staw techniškai sujungia Dub‘ą, Techno, Acid-Hous‘ą ir Dubstep‘ą.

38/44

# Londono Akis

Shidlas ,,Saliami Postmodern” (Lowvibe)

Ilgai lauktas Shidlo ,,saliamis’’ gardesnis, nei galėjome tikėtis. Nuo įpakavimo iki paskutinio akordo – be galo linksmas, pilnas siurprizų, vietomis kritiškas ir net absurdiškas. ,,Lowvibe” tinklapyje perspėjama, jog kartais išvis neįmanoma suprasti, ką bando pasakyti Shidlas. Bet tai nėra svarbu, nes galima tiesiog paklausyti muzikos, prie kurios dirbo Genys – vienas iš ,,kietesnių” ,,dub’o” atstovų ir DJ ,,pionierių” Lietuvoje. Muzika labai artima Jamaikos kultūrai, tačiau Genys ir Shidlas išradingai interpretavo ,,dub’ą” ir į vieną harmoniją sumontavo ,dubstepo”, electro” ir ,,hip - hopo” stipriausias savybes. Gilus bosas, aukšto lygio filosofija ir gera nuotaika. Nuoširdžiai rekomenduojamas albumas, kuris praskaidrins šaltas žiemos popietes.

Dėk ant duonos - skanaus!

Albumą galite įsigyti Londone ir Lutone parduotuvėse ,,Sala” ir ,,Baltic Yetis” rengiamuose elektroninės šokių muzikos vakarėliuose alternatyviai mąstančiai Lietuvos bendruomenei, gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje.

Vienam laimingąjam skaitytojui dovanojam albumą, jei… jis atsiųs charizmatiškiausią SUMUŠTINIO nuotrauką!

Laimėtoją rinksim Facebook‘e: http://on.fb.me/zurnalasBUK Sėkmės!

Foto: Adas Vasiliauskas, www.area.lt

39/44

# Ir aš ten buvau. Gabijos Grušaitės knygos „Neišsipildymas„ pristatymas.

Knygos recenzija: http://bit.ly/Neissipildymas

# Ir aš ten buvau. Gabijos Grušaitės knygos „Neišsipildymas„ pristatymas.

Foto: Vytautas Dranginis

41/44

# Klausimas Knygnešys.

Mano vardas Nudžud. Man 10 metų.

Aš išsiskyrusi Ali N., Minuij D. • Leidykla Vaga • 2010 „Mano vardas Nudžud, esu kilusi iš vieno Jemeno kaimelio. Man dešimt metų. Bent jau manau, kad tiek. Mano šalies kaimuose gimę vaikai neturi dokumentų, nes jų gimimas nėra registruojamas. Tėvai prievarta ištekino mane už triskart vyresnio vyro, su kuriuo aš patyriau daug skriaudos.

Vieną rytą, išleista pirkti duonos, sėdau į autobusą ir susiradau teismo rūmus, kur vienas teisėjas maloniai sutiko mane išklausyti...“ Pristatome dar vieną moters istoriją, nors tiksliau būtų sakyti mergaitės, visgi jai vos dešimt metų. Nudžud Ali gyvena Jemene, šalyje, kuri nėra dažnai minima lietuviškoje spaudoje. Taigi skaitytojas ras ne tik jaudinančią istoriją apie drąsią mergaitę, kuri išdrįso nesusitaikyti su „normaliu’“ gyvenimu ir pareikalauti skyrybų, bet ir žinių apie kitokią kultūrą.

Jemenas – Arabijos pusiasalio šalis, kurioje daugiau nei pusė merginų ištekinamos dar nesulaukusios 18 metų. Nudžud buvo pirmoji, kuriai pavyko išsiskirti. Jos poelgis sulaukė didelio atgarsio viso pasaulio žmonių širdyse ir sujaudino tarptautinę žiniasklaidą.

Dar daugiau - jos poelgis padrąsino kitas mergaites ir merginas. Niekam nežinoma auka virto didvyre – ji pasakoja savo istoriją, kad nutrauktų tylą, kad galėtų gyventi normalų mergaitės gyvenimą.

Knygnešys ir B‘UK vienam iš Jūsų dovanoja šią nuostabią knygą, tereikia teisingai atsakyti į klausimus ir truputėlio sėkmės. Atsakymus siųskite noriu@b-uk.lt Kuo Nudžud nori būti užaugusi: a) Jemeno prezidente b) Advokate c) Vaikų gydytoja

Kas padėjo Nudžud apsispręsti dėl skyrybų: a) Mokytoja mokykloje b) Senelė c) Antroji tėvo žmona

42/44

DIZAINAS

SPAUDA

INTERNETINĖS SVETAINĖS

Minimal But Powerful

www.spreADprint.co.uk

REKLAMA

PAKUOTĖS