B'UK #04

Foto: Karol Kozlowski

# Temos Pavadinimas

2/44

# SVEIKI

Nepaisant pastarųjų negandų, užpuolusių pasaulį (Japonija, Libija), gyvenimas juda tolyn.

Pavasaris. Ar pastebėjote, kaip nuostabiai spalvingai sužydėjo parkai ir namų kiemai? Baltais žiedais pasipuošę medžiai nejuokais išgąsdino ankstyvą rytą – sugrįžo žiema. Nors mūsų tėvynainiai šiemet ištvėrė šaltą, ilgai užsitęsusią žiemą, mums čia, JK, ilgu pavasario šilumos taip pat.

Kad balandžio mėnuo neleis sušalti ir nuobodžiauti, įsitikinom beruošdami Jums mūsų, jau ketvirtąjį, numerį. Artėjant Princo Williamo ir Keitės vestuvių datai, miestas paslaptingai šurmuliuos. Net nedrąsu spėlioti, kiek turistų pritrauks Londonas šia iškilminga proga. B’UK nugirdo, kad jau šiandien kai kurie miesto viešbučiai Princo vestuvių dienomis turi minusines rezervacijas. Švęsime Velykas. Moksleiviai ir studentai šį mėnesį atostogaus net tris savaites. Dauguma mūsų sugrįšime aplankyti artimųjų. Tačiau neabejojam, kad įvykių sūkuryje rasite laiko paskaityti ir pavasarišką B’UK ketvirtąjį numerį, kuriame rasite ne tik įdomios informacijos, bet ir susipažinsite su puikiais, įdomiais žmonėmis.

Kaip ir kiekviename numeryje, Jovita siunčia nuoširdžius linkėjimus iš Lietuvos, trumpai apžvelgdama, kas pastaruoju metu vyksta Lietuvoje. Jau spėjusiems priprasti, rubrikoje „AŠ“, interviu su įdomiu žmogumi, gyvenančiu JK: šį kartą tai – jaunasis Ronaldas Buožis, kuris įsitikinęs, jog kinematografija – geriausias darbas pasaulyje. Marius Bružas, analizuodamas dvi reklamas, pastebi skirtingas tendencijas tarp lietuviškų bei angliškų reklaminių klipukų. Kęstas Pikūnas pristato vis daugiau dėmesio susilaukiančią ekspediciją „Misija Sibiras“ (antroji dalis). „Taip mes gyvename“ rubrikoje šį kartą modelių gyvenimo subtilybės bei patirtis JK. Šiame numeryje supažindiname jus su vietine žvaigžde, aktoriumi, scenaristu, komiku Matt‘u Lucas‘u. B‘UK galerijoje – pasakos ir fantazijos, kurtos Cindy Grundsten. Živilė Maldeikytė bando perkąsti neišsemiamą temą – Facebook‘ą. Taip pat nuo šiol pristatome naują kelionių rubriką, kurioje šįkart keliausime po žavųjį ir tolimą Maroką.

Tad verskite mus, skaitykite ir BŪKite! :)

Žurnalas B’UK info@b-uk.lt • www.b-uk.lt Mes Facebook‘e:

http://on.fb.me/zurnalasBUK Reklama ir platinimas: reklama@b-uk.lt; +447586361917 2011 Balandis, Nr.4. 3000 vnt.

Visos teisės saugomos.

Už reklamos turinį redakcija neatsako.

Komanda #4 be@b-uk.lt

Rėmėjai ir draugai aciu@b-uk.lt

Marius Bružas Laura Jurgelionytė Monika Jakubkaitė Vaida Kriskutė Rasa Liaugaudaitė Sigutė Limontaitė Živilė Maldeikytė Inga Miliūnaitė Robertas Naumenka Tomas Pečkys Kęstas Pikūnas Aurimas Preilauskas Silvija Pukėnaitė Rūta Rukaitė Margarita Skvarčienė Jovita Tartilaitė Ugnė Vedrickaitė Aidas Žarskus Inga M. Žarskė

Autosuporta E&C Export Goodway Travel Knygnešys Lycamobile One nuotykių parkas Studija InEyE spreAD print Trys Milijonai Žilvino siuntos

3/44

Viršelis Ronaldas Buožis Foto: Rokas Darulis

TURINYS

Nr. 4

5-6 psl.

8-11 psl.

8-11 psl.

# Linkėjimai iš Lietuvos.

# Aš. Ronaldas Buožis.

Veidas, liekantis už kadro.

# Nulis emocijų.

14-15 psl.

16-19 psl.

20-11 psl.

#Misija: Sibiras.

# Taip mes gyvenam.

Modeliai, arba įrodžiusios, jog gali daugiau.

# UK žvaigždė. Apskrita Anglijos žvaigždė.

22-25 psl.

27 psl.

28-31 psl.

#B‘UK Galerija.

Cindy Grundsten.

# Technews.

# Facebook‘o fenomenas.

32 psl.

33-35 psl.

36-37 psl.

# Žalias vynas ne vanduo.

# Marokas.

# Londono akis.

38-39 psl.

40-41 psl.

42 psl.

# Ir aš ten buvau.

Love Love Love.

# Ir aš ten buvau.

Jazzu.

# Klausimas Knygnešys. „Kelias į Santjago de Kompostelą“.

4/44

#Linkėjimai iš Lietuvos. Jovita Tartilaitė

Labas visiems iš bundančios Lietuvos Hey, jau pavasaris! Ir iškentėme, ir atsilaikėme, ir ne visi gripams pasidavėme. Gal truputėlį nosį pašalom, bet jau saulė šypsosi, ir tuoj, visai visai netrukus, žaluma išlįs... Ir parkai, ir gėlės, ir... Gal ir per daug dėmesio orui skiriu, bet pavasaris visada tarsi atgaivina sušalusias mintis ir smegenis pripildo gaivališkų idėjų bei planų. Tik jam atėjus (ir, aišku, dar net netikram, o tik kalendoriniam), pradedu kurti žygių, kelionių maršrutus... Atrodo, jau visi vasaros festivaliai ant nosies, plevėsuojančios suknelės ir šilti vandenys, uogomis prakvipusios pievos ir miškai. Ir tikrai nesvarbu, kad Lietuvoje dar sniego iki bambos – atėjo PAVASARIS ir taškas.

Kalendorinę žiemą mes čia, Lietuvoje, pabaigėme apdovanodami moteris. Paskutinį žiemos sekmadienį LNK studijoje vyko „Lietuvos metų moteris 2010“ apdovanojimų ceremonija. Metų moterimi tapo Neringa Čereškevičienė už sukurtą ir jau 20 metų skaičiuojantį „Tele bim-bam“.

O dieną prieš tai, paskutinį vasario šeštadienį, Vilniaus „Siemens“ areną sudrebino toks šou, kokio Lietuva, matyt, dar niekada nebuvo mačiusi. Arena buvo pilnut pilnutėlė australų dainininkės, aktorės Kylie Minogue gerbėjų. Ypač garsi atlikėja surengė dviejų valandų pritrenkiantį pasirodymą. Tai – jos pasaulinis „Aphrodite–Les Folies“ turas.

Atrodo, kad laimė pamatyti grandiozinį įspūdingą koncertą, mums gali nusišypsoti vėl. Sklando gandai, kad gegužę galime sulaukti garsiosios Kolumbijos dainininkės Shakiros. Ji nuo 2010-ųjų rugsėjo gastroliuoja po pasaulį, pristatydama savo albumus „She Wolf“ ir „Sale el Sol“.

Džiaugiamės, kad galėjome gyvai susitikti ir su grupe „Roxette“, daugiau nei po dešimties metų pertraukos grįžusia į sceną.

Vilnių visų laikų populiariausias švedų duetas pasiekė kovo 14 d. Turbūt niekas nepaneigs, kad „Roxette“ jau tapo legenda ir kad šią grupę, bent kartą, kol yra proga, pamatyti tikrai verta.

Muzika... Šįkart aš daug apie ją. Kas gero Lietuvos grupių padangėje? Grupė „Happyendless“ pristatė Lietuvoje iki šiol analogų neturintį projektą „Happyendless 3D Cinema“ – gyvo garso ir 3D vaizdo koncertų turą. Grupė ketina surengti 10 koncertų.

Foto Aurimas Preilauskas

5/44

#Linkėjimai iš Lietuvos. Jovita Tartilaitė Beje, ar jau žinote, ką Lietuva apsisprendė išsiųsti į dainų konkursą „Eurovizija“, kuris šiemet vyks Diuseldorfe, Vokietijoje?

Mes išsirinkome balsingąją romantiškų dainų atlikėją Eveliną Sašenko (23-eji) ir jos dainą „C‘est Ma Vie“. Ji – Lietuvos džiazo dainininkė, mecosopranas, šešis kartus „Dainų dainelės“ laureatė. Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūroje studijuoja džiazo vokalą. 2009 m. dalyvavo LRT muzikiniame projekte „Triumfo arka 2“. Tiesa, E. Sašenko 2010 m. irgi dalyvavo nacionalinėje atrankoje į Eurovizijos dainų konkursą, tačiau tada užėmė 3–iąją vietą su daina „For This I‘ll Pray“.

Chm...matyt visi žinot, kad vasario paskutinį savaitgalį rinkome ir valdžią – praėjo savivaldos rinkimai. Bet ar teko girdėti, kad juose dalyvauti buvo raginamas ir Radžis. Vaikinas politinėms permainoms nepasidavė. Sklando gandai, kad už dalyvavimą jam buvo pasiūlytas keliasdešimties koncertų turo suorganizavimas. Ar tai tiesa, ar tik nepagrįsti plepesiai, spręskite patys.

O seimo narys Antanas iškėlė tikrai didelį skandalą. Per Lietuvos TV kanalus ir informaciniuose tinklalapiuose žurnalistai kurį laiką nepailso šnekėti ir svarstyti – vedė jis ar ne. Tai kaip ten buvo iš tikrųjų? Ar jus pasiekė ši mįslė?

Dar apie vieną Lietuvos Seimo narį... Andrius Šežius ryžosi vesti, atrodo, reikia tik džiaugtis, bet parlamentaras prasitarė nesąs visiškai tikras, ar aštuoniolikmetė būsimoji jo žmona, Monika, jį iš tikrųjų myli. Še tau, kad nori. Žodžiu, kaip visada, pas mus dedasi linksmi dalykai. O jei jau prakalbau apie linksmybes – kovo 24, 25, 26 dienomis Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vyko jau vienuoliktasis „Mados infekcija“ festivalis, kuriame penkiolika kolekcijų pristatė Lietuvos dizaineriai bei svečiai iš užsienio: Olandijos, Danijos, Prancūzijos, Estijos, Vokietijos, Ispanijos. O nuo kovo 17 d. prasidėjo šešioliktasis „Kino pavasaris“ – didžiausias ir svarbiausias Lietuvos kino renginys. Festivalio metu bus parodyta daugiau kaip 130 filmų.

Lietuva – maža šalis, bet mes turime tokių žmonių, kurie mus, mažus, didina. Rašau, galvodama apie Lietuvos poetą – Tomą Venclovą. Jam skirtas tarptautinio poezijos festivalio Kinijoje pagrindinis prizas – Auksinė Tibeto antilopė.

Pirmą kartą T. Venclovo eilės į kinų kalbą buvo išverstos prieš daugiau nei dešimtmetį. Laimėta Auksinė Tibeto antilopė laureatui bus įteikta rugpjūčio mėnesį Cinchai provincijos sostinėje, Sinine, vyksiančio festivalio metu.

Tiek papasakojimų Jums iš Lietuvos šįkart.

Domėkitės mumis, niekada nepamirškite. Krūva linkėjimų visiems, ir, jei pas Jus švies saulė, bent porą spindulių atsiųskite ir mums – būsime dėkingi ir greitai pražysime dar ryškesnėmis spalvomis!

Geros kloties visur kur!

P.S. Beje, sugrįžę į Lietuvą, rasite dar vieną jaukią vietą, kur galėsite mielai leisti vakarus – visai neseniai Vilniuje atsidarė „Vyno sandėlis“.

P. P. S. Labai laukiu Jūsų laiškų – drąsiai reikškite savo nuomonę, rašykite pastebėjimus, siūlymus... klauskite... Susikeverzosim!Ne veltui šįkart ypač daug Jums pripasakojau apie meiles... Valentino diena ir artėjantis pavasaris, kurio tikrai jau labai labai laukiame, daro savo.

Prenumeruok B’UK ir laimėk sau ar savo artimiesiems pakvietimus į One nuotykių parką!!!

Penki laimingieji laimės po du bilietus Vilniaus ar Druskininkų parke. Nepraleisk progos.

Daugiau informacijos ieškok www.b-uk.lt/prenumerata

Didžiausi Lietuvos nuotyk ių parkai siunčia linkėjimus tėvynaini ams!

Pavasario švenčių proga kvi ečiame įkvėpti gryno oro medžiuose Drusk ininkuose ir Vilniuje.

Adrenaliną ir gerus įspūdž ius daliname kasdien.

Daugiau sužinok: www.onenuotykiuparkas.lt www.labasnuotykiuparkas.lt

6/44

# Temos Pavadinimas

Skambinkite į Lietuvą tik už 1p per minutę.

Lycamobile – aukščiausios kokybės ryšys skambinant į Lietuvą.

Telekomunikacijų bendrovė Lycamobile nuo pat atsiradimo rinkoje darė įtaką mobiliojo ryšio kainų mažėjimui. Kompanija ir toliau laikosi savo kovingos pozicijos kviesdama vartotojus rinktis pigesnes mobiliojo ryšio paslaugas teikiantį operatorių ir taip neriboti savo bendravimo. Siūlome geriausius tarifus – skambučiai į Lietuvos fiksuoto ryšio telefonus tik 1p per minutę – kiekvieną dieną, bet kuriuo metu, tiesiogiai iš savo mobiliojo telefono!

Lycamobile – populiariausia telekomunikacijų kompanija Didžiojoje Britanijoje. Mūsų teikiamos aukščiausios kokybės paslaugos ir ryšys padeda lengviau tarpusavyje bendrauti individualiems klientams ir kompanijoms. SIM kortelė Pay As You Go siūlo pigius ir aukščiausios kokybės vietinius ir tarptautinius skambučius bei trumpąsias žinutes. Lycamobile galima įsigyti daugiau kaip 300,000 mažmeninės prekybos vietų Europoje, tokiose kaip: Tesco, Asda, Sainsbury‘s, Morrisons parduotuves. Kompanijos prekinis ženklas žinomas Australijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Olandijoje, Norvegojoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Lycamobile yra didžiausia Europos kompanija tarptautinio papildymo MVNO (Virtualusis mobiliojo tinklo operatorius) su daugiau kaip 6 milijonais vartotojų. Skambinkite bet kuriam Lycamobile abonentui bet kurioje Lycamobile šalyje tik už 0p per minutę. Nesvarbu – ilsitės, nuobodžiaujate namuose ar esate darbe, naudodamiesi patikimu ryšiu ne tik išspręsite kasdieninius buities klausimus, bet ir efektyviai valdysite stambius verslus.

Lycamobile siūlo vartotojams tai, kas svarbiausia: pildydami sąskaitą už £30, gaunate 2000 NEMOKAMŲ minučių ir trumpųjų žinučių tarp plano Lycamobile PLUS vartotojų, pildydami už £20 gaunate 800 NEMOKAMŲ minučių ir trumpųjų žinučių. Pildydami už £10 gaunate 400 NEMOKAMŲ minučių ir trumpųjų žinučių ir pildydami už £5 gaunate 150 NEMOKAMŲ minučių ir trumpųjų žinučių.

Mūsų darbas – kasdien kurti ir teikti Jums patikimas ir šiuolaikiškas, tačiau lengvai ir paprastai valdomas telekomunikacijų paslaugas. 2010 metų gruodį Lycamobile pristatė Favourite planą, kuris suteikia Jums 3000 tarptautinių minučių skambinti 3 pasirinktiems numeriams, į bet kurią pasaulio šalį tik už £10 per mėnesį. Pildykite sąskaitą už £10, pasirinkti planą Favourite, savo šalį ir 3 išrinktuosius numerius, su kuriais norite bendrauti. Planas LYCAMOBILE FAVOURITE – patogi galimybė telefonu pasiekti draugus, artimuosius, kolegas ir partnerius visame pasaulyje.

Gerindama ryšio kokybę Lycamobile kompanija ne tik diegia naujoves, bet ir atnaujina esamas technologijas: tarptautinių konferencinių skambučių, praleistų skambučių pranešimų, skambučių laukimo režimo, daugiakalbių balso galimybių ir daug kitų. Lycamobile taip pat turi 24/7 veikiantį daugiakalbį vartotojų aptarnavimo centrą, kuriame Jums

pageidaujant bus išspręstos Jums kilusios problemos ir atsakyta į visus Jūsų klausimus.

Lycamobile vizija – talentingų žmonių komandai dirbant su verslo partneriais visame pasaulyje, sukurti pasaulinio lygio telekomunikacijų kompaniją, mažinti išlaidas ir teikti aukščiausios kokybės pasiūlymus klientams. Lycamobile siūlo nemokamą internetą, nemokamą balso paštą ir įrenginius, skirtus tikrinti savo telefono sąskaitą internete www.lycamobile.com.

Jeigu pildote sąskaitą parduotuvėse, su Lycamobile tai galite padaryti net 115,000 parduotuvių visoje Jungtinėje Karalystėje. Norėdami parodyti savo dėkingumą vartotojams, Lycamobile pristato išskirtinę LYCA SAVER kortelę. Lyca Saver kortelė padės Jums sutaupyti siūlydami daugiau negu 4,500 parduotuvių Didžiojoje Britanijoje.

7/44

Norėdami gauti daugiau informacijos, prisijunkite prie Lycamobile internetinio puslapio (www.lycamobile.com) arba skambinkite numeriu 322 iš Lycamobile kortelės Jei norite gauti nemokamą SIM kortelę ar daugiau sužinoti apie tarifus bei pasiūlymus, apsilankykite www.lycamobile.co.uk arba skambinkite numeriu 020 7132 0322 ir mes būsime laimingi galėdami Jums padėti.

#AŠ. Ronaldas Buožis

8/44

# AŠ. Sigutė Limontaitė

Šis pasakojimas apie talentingą vaikiną, į savo rankas paėmusį įnoringosios kinematografijos vadeles. Tuo užsiimti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Pasak 23 metų kinematografo Ronaldo Buožio, tai nelengvas, tačiau smagus užsiėmimas, kurį jis laiko savo svajonių profesija.

Kodėl kinematografija?

It‘s the best job in the world! Esu įsitikinęs, jog tai iš tiesų geriausias darbas pasaulyje. Gal iš pradžių atrodė kiek lengvesnis nei yra, bet išmokau, kad geriausia niekada nėra lengviausia.

Man kinematografija – įdomiausias būdas papasakoti istoriją.

Nuo ko prasidėjo tavo karjera ir kaip ji pakito?

Prasidėjo kaip turbūt daug kam – nuo mažos nekokybiškos videokameros. Buvo tiesiog įdomu filmuoti ir, nesvarbu ką.

Vėliau su draugais kurdavome visokius juokelius. Taip ir sugalvojau, kad noriu tą daryti visą gyvenimą. Išvažiavau į Londoną mokytis. Be abejo, daugiau išmokau eksperimentuodamas pats, nei iš paskaitų medžiagos. Po truputį įsibėgėjau. Šiandien viskas kitaip. Požiūris į šį darbą pasikeitęs, tačiau išlikęs tas pats noras kurti judantį paveikslėlį.

Regis nėra sudėtinga būti operatoriumi. Su kokiomis problemomis susiduri savo profesijoje?

Ha! Labai liūdna, kad lietuvių kalboje daug kino ir TV specialybių apibūdinamos vienu žodžiu – operatorius. Tradicinėje Holivudo sistemoje kameros operatorius yra asmuo atsakingas tik už kadro kompoziciją iš gana techninės pusės ir pavaldus vadinamajam operatoriui statytojui – „cinematographer“ arba „director of photography“. O „director of photography“ arba trumpai DOP turi daug daugiau atsakomybės, pareigų ir įtakos pateikiant galutinį filmo variantą, kur ir prasideda visas linksmumas.

Kita bėda (jeigu taip galima pavadinti) – technologijos. Aš kiek įmanoma stengiuosi jas apeiti ir naudoju jas tik tada, kai iš tikrųjų reikia. Tikrai ne todėl, kad galiu tą daryti. Dabar joms žmonės skiria per daug dėmesio. Turiu omenyje, praleidžia daugiau laiko rinkdamiesi kameros formatą, o ne istorijos idėją. Sprendimai „kada ir kodėl“ atskiria savo darbą išmanančius nuo tik žaidžiančių kiną.

Laikas, laikas, laikas… Sugalvojęs kaip filmas turėtų atrodyti, praleidi savaites filmuodamas tą patį. Tai, ką darydamas praleidi keletą mėnesių ar metų, žiūrovas pamatys per pusantros ar dvi valandas. Šioje ir kitose su kinu susijusiose specialybėse viskas priklauso nuo komandos.

Viena iš kelių svarbiausių DOP pareigų yra komandos valdymas ir motyvavimas. Populiariausios bėdos – vėlavimai ir nuolatinis laiko vijimasis. Daug priklauso, kaip viskas suplanuota ir kaip sekasi filmavimo metu. Tai – du skirtingi dalykai. Ir... dažnai pritrūksta laiko viską spėti, o DOP darbas yra sugalvoti būdą kokybiškai įgyvendinti planą.

Ar turi kūrybos idealą?

Ne. Plačiau? Neturiu ir stengiuosi neturėti. Turiu daug mėgiamų kino operatorių ir režisierių, bet juk jie visi nėra idealūs.

Taip pat neturiu ir „mėgstamiausio filmo“, nes manau, kad filmų negalima lyginti. Jie per daug skirtingi ir čia niekas su niekuo nelenktyniauja.

Ką kurti mėgsti labiau – muzikinius klipus ar filmukus ir kodėl?

Geriausia patirtis buvo pilnametražiuose filmuose. Ten patiko labiausiai ir prie jų norėčiau dirbti dažniausiai: nepalyginamai sudėtingiau, įdomiau nei, tarkim, muzikinis klipas ar trumpametražis filmukas. Tas kelias savaites „išeini“ ir gyvenime nelieka jokių bėdų, tik tos, kurios susiję su filmu. Magiškas jausmas.

Tavo trumpieji filmukai – visuomenės problemų rodymas viešai. Kokie būsimi sumanymai?

Kai tik sugalvosiu, sukursiu.

Jei filmuotum „ilgametražį“ filmą, kokia būtų jo tema?

Ir filmuosiu, ir ne vieną. Temą padiktuos scenarijus, bet dabar labai noriu taip vadinamo „period drama“, jei neklystu, lietuviškai verčiama „kostiumų drama“. Man labai įdomu kurti istorinį look‘ą (angl. išvaizda), nemėgstu futuristikos.

Koks paskutinis tavo darbas?

Short film (angl. trumpametražis filmas) „Agatha Isobel“.

Dar montuojam.

Prie kokio projekto dirbi dabar?

Dabar turiu gal šešis šiuo metu vykstančius projektus. Didžiausias – 3D televizijai.

Dirbi kompanijoje ar pats sau?

Pats sau, esu freelanceris ( freeelance – angl. samdomas, nepriklausomas). Praktiškai kitaip ir nebūna, nes kompanijos visada samdo tik konkrečiam projektui. Man tas itin priimtina, nes visada galiu rinktis projektą, kurį noriu. Be to, jie labai skiriasi vienas nuo kito. Ir šiaip negalėčiau dirbti nuo 9.00 iki 17.00, nes tada darbas tampa labai susistemintas ir „surobotėjęs“. Man būtina nuolat keisti aplinką ir priimti naujas sąlygas. Kitaip, po tam tikro laiko nežinočiau kodėl ir ką darau. Tiesiog daryčiau. Dėl panašios priežasties nematau savęs dirbančio televizijoje.

Ar dažnai užsakovai pateikia konkrečius pageidavimus?

Gal tik reklamų kūrimo sistemoje yra griežtai reklamos agentūros apibrėžta, kas ir kaip turi būti padaryta. Kitur – priklausomai nuo klientų patirties. Kartais būna sunku kurti, nes jie patys dar nespėjo sugalvoti ar nežino, ko tiksliai nori. Kuriant vaizdo klipą gauni dainą ir aišku, kad jai reikia sukurti klipą. Viskas. Su filmais kitaip – darai tą, ko nori režisierius. Be to, būna pasikeitimai tiesiai filmavimo aikštelėje, kai, pavyzdžiui, randama geresnė idėja ar laimingo atsitiktinumo dėka pamatome kažką, apie ką nepagalvojome.

Kaip kyla sumanymai, gavus visišką kūrybinę laisvę?

Bandau susimažinti laisvę. Visiškos laisvės niekada ir nebūna, nes vien biudžetas ir laikas visada riboja. O idėjos tiesiog ateina. Nelabai galiu suprasti, iš kur. Bet kokioje kūryboje

9/44

# AŠ. Sigutė Limontaitė atsispindi per laiką sukauptos individualaus žmogaus žinios ir patirtis.

Ar dažnai režisuoji?

Kartais tenka. Ir tai labai smagu, jeigu turi gerą komandą.

Bet per daug rimtai į režisūrą nežiūriu, gal vėliau užsiimsiu rimčiau. Dirbdamas skirtinguose projektuose su įvairiais režisieriais daug išmokstu apie režisūrą – iš jų klaidų. Tad natūralu, jei po kiek laiko norėsiu padaryti kažką savo.

Ar Londone teko dirbti su garsenybėmis? Šiek tiek teko. Patiko, kad tas per daug nesureikšminama, visi tiesiog dirba savo darbą. Nors tuos žmones pažįsta milijonai visame pasaulyje. Taip ir turėtų būti.

Na, tai išduok paslaptį, kas buvo tos įžymybės, su kuriomis dirbai?

Dauguma dainininkės, bet tarp jų – ir žymiausia gelbėtoja.

Labai nemėgstu slėptis kitų populiarumo šešėlyje.

gauti mokamą projektą tau užtruks mažiausiai metus. O dar ir patirties neturint, tai (jeigu pasiseks) gali gauti neapmokamą darbą – tapti runner’iu. Gana ilgai teks daryti viską, ko paprašys. Londonas perpildytas norinčių įsitvirtinti šioje sferoje.

Todėl naudojamasi nemokama darbo jėga, kurios laisvai gali gauti. Kaip sakant, pirmi dešimt metų – sunkiausi (juokiasi).

Kaip manai, kodėl tiek mažai lietuvių čia siekia karjeros ar dirba norimą darbą?

Na, sunku pasakyti, nes tokių lietuvių nelabai sutinku. Praktiškai visi draugai lietuviai Londone labai daug dirba, kad galėtų daryti tai, ko nori. Galbūt sunku nežinoti, ko nori... tada neaišku, ką turi veikti. Tai imiesi pirmos pasitaikiusios galimybės.

Dar gal mentalitetas šiek tiek dėtas, nes visi tikisi daug ir labai greitai. Lyg užtektų tik atvažiuoti į galimybių miestą ir viskas įvyks savaime. Čia daug didesnė konkurencija visose įmanomose srityse, net tose, kurių nėra Lietuvoje. Tad natūralu, kad čia viskas bus sudėtingiau.

Jei galėtum pasirinkti žvaigždę, kuriai filmuotum vaizdo klipą, ką ir kodėl rinktumeisi?

Labiau norėčiau rinktis iš kino aktorių – pilnametražiam filmui.

Kokia tavosios sėkmės paslaptis?

Nežinau ar čia daug sėkmės ir paslapties. Daugiau darbo ir noro. Nėra jokios sėkmės formulės, tiesiog reikia labai daug praktikos. Knygos ir kitų žmonių patarimai nieko neišmokys. Reikia pačiam atrasti kas, kaip ir kodėl.

Kokius aktorius?

Jų labai daug ir būtinai kažkuriuos pamiršiu, tai bus nesąžininga kitų atžvilgiu. Įsižeis (šypsosi).

Kaip paskatintum tūlą lietuvį vytis svajonę?

Svarbu siekti aukščiau už aukščiausią, išeiti iš vidinės komforto zonos ir niekada nesustoti.

Lietuvoje norint rasti darbą būtina turėti patirties. Norint jos įgyti, dažnai tenka dirbti nemokamai. Ar Londone tas pats?

Taip, panašiai, tik žymiai daugiau ir ilgiau nei Lietuvoje.

Susidariau įspūdį, kad jeigu esi patyręs, nufilmavęs daug vidutinio biudžeto filmų ir atvažiuoji čia, bet neturi kontaktų, tai

10/44

# AŠ. Ronaldas Buožis

11/44

# Nulis emocijų. Marius Bružas.

Nulis emocijų

Lietuviškos reklamos entuziastams geriau neskaityti. Straipsnis nėra paminėtų įmonių reklaminis, ar atvirkščiai, antireklaminis užsakymas.

Niekaip negaliu suprasti, kodėl iki šiol britų televizijų rodomi reklaminiai klipai yra kur kas šmaikštesni ir linksmesni už tuos, kuriuos anksčiau žiūrėdavau Lietuvoje.

Kūrybiniai reklamos agentūrų darbuotojai Anglijoje ir Lietuvoje skaičiuoja skirtingus atlyginimus. Bet negi galvojate, jog kūrybiškumas priklauso tik nuo gaunamos sumos? Galbūt atvirkščiai, sakyčiau, kuo esi labiau spaudžiamas (gyvenimo, žmonos, darbų, ...), tuo geriau sekasi galvoti. Tuomet išeitų, jog lietuvių kūrybinės dirbtuvės turėtų laimėti ne vieną Kanų liūtą. Jos ir laimi, tik ne tokiais kiekiais, kokiais mums norėtųsi. Ir tikrai yra gerų lietuviškų reklamų, bet vistiek... kodėl didžiausios ir geriausios yra ne lietuvių?

Sakysite, klientų? Galbūt jie, peržiūrėję socialinius-demografinius-statistinius-vartojamuosius rodiklius, iš tikrųjų nusprendžia, kad geriau išleisti į eterį vaizdus, įtinkančius kuo platesniai auditorijai (kitaip sakant, pilkus). Bet nuo „visiems“ iki „niekam“ – labai netoli ir universalus vaizdelis dažniausiai ten ir pasuka. Nereikės ilgai galvoti, ką tokio panašaus esate matę – pagalvokite apie bet kurį lietuviškai rinkai „išverstą“ vakarų

Europoje ar Amerikoje sukurtą vaizdo klipą – ir štai jums pavyzdys. Vienas klipas, 30 šalių ir... nė vienos emocijos.

Bet geriau nuo teorijos pereikime prie praktikos ir imkime du pavyzdžius. Ir nesigilinkime, kodėl šitie du. Tiesą sakant, juos beveik derėtų laikyti atsitiktiniais. Taip juos ir sugalvojau – atsitiktinai.

Bitė

http://bit.ly/BiteAD

12/44

# Nulis emocijų. Marius Bružas.

Orange

http://bit.ly/OrangeAD Ir paaiškinkite jūs man, kodėl tokiam pačiam produktui – mobiliojo ryšio paslaugai – kitos šalys sukuria vaizdo klipą, keliantį šypseną, o lietuviai – nekeliantį jokių emocijų? Lietuviškoje reklamoje netgi vaidina žinomas aktorius, spalvos ryškios ir gražios. Tuo tarpu Izraelio versija nufilmuota tiesiog metro traukinyje, o muzikinis fonas įrašytas net ne gimtąja kalba. Tai iš kur toks didelis kokybinis skirtumas, deja, ne „Bitės“ naudai?

Pati tobuliausia bet kurios vaizdo reklamos vieta – paskutiniai, prieš logotipą, esantys kadrai. Kai atrodo, kad reklama eilinį kartą prasisuks kaip laiko gaišintoja, ji gali suteikti šypseną ir vieną gerą emociją. Pasiūlykite produkto ar paslaugos emocinę sąsają reklamoje bet kuriam didelės įmonės marketingo skyriui, ir jie bematant pasirašys po sutartimi – emocijos yra labai svarbi ir ypatingai vertinama reklamos dalis.

Tik ar tas netikėtumo, neplanuotos pabaigos efektas pakankamai išnaudojamas? Peržiūrėkite jas abi dar kartą ir patys nuspręskite. Nors spėju, kad užteks peržiūrėti tik lietuvišką reklamą, nes „Orange“ klipo pabaigą ir taip atsimenate, tiesa?

cionalaus paskutinio kadro – užtaiso, kuris vos per vieną akimirką perteiktų reklamoje užkoduotą žinutę.

Paskutiniuose kadruose lietuviškoje reklamoje lieka statiška tuštuma, tuo tarpu kolegoms kitose šalyse, po paskutinių kadrų, esančiai žinutei negaila net ir 45 papildomų sekundžių! Norisi pažiūrėti dar kartą bei nusiųsti draugams kaip pokštą. Statistiškai, žalioji reklama geriau tinka visai Lietuvos auditorijai. Turbūt tiktų ir Latvijai. Grečiausiai ir Estijai. Ir tuo pačiu niekam.

Vienas klipas – 30 šalių ir nulis emocijų. Ar visgi vienas klipas – 30 šalių ir viena tikra emocija?

Labai neteisinga būtų galvoti, kad lietuviai negali sukurti gerų reklamų – jie tikrai gali ir dažnai tai daro. Bet kodėl atsitinka tai, kas atsitinka, kai reikia įkalti vinį į reklamos žiūrovo dėmesį? Ilgai kurtas ir brangiai kainavęs vaizdo gabalėlis lieka visai malonia emocija tik lietuviškų televizijų savininkams, peržiūrintiems pardavimų rodiklius, bet ne žiūrovams, kuriuos ta reklama turėtų įtakoti. O reikia tiek nedaug – linksmo ir emo-

13/44

Bitė

Orange

# Misija Sibiras. Kęstas Pikūnas

Misija: Sibiras Antra dalis www.misijasibiras.lt

Misija Sibiras – turbūt viena iš prasmingiausių edukacinių ekspedicijų Lietuvoje, kurios tikslas yra skatinti jaunimo pilietiškumą ir supažindinti su gan netolimu, bet labai tamsiu Lietuvos istorijos puslapiu. Jau penktus metus iš eilės vykdoma iniciatyva dar kartą įrodo, kad Lietuvos jaunimas yra pilietiškas, nepriklausomai nuo šalies kurioje gyvena. Visos ekspedicijos metu Misija Sibiras dalyviai ne tik aplanko lietuvių tremties vietas, bet ir sutvarko lietuviškas kapines, susitinka su jau pamažu nykstančia lietuvių bendruomene, kalbasi, bei visus savo patyrimus ir pasakojimus užsirašo dienoraščiuose (visus galima paskaityti misijasibiras.lt tinklapyje). Didelis, galbūt net ir didesnis negu pati ekspedicija, darbas laukia gryžus į Lietuvą, nes ištisus metus ekpedicijos dalyviai keliauja po Lietuvos mokyklas, susitinka su jaunais žmonėmis, kurie jau yra gimę nepriklausomoje Lietuvoje, pasakoja savo išgyvenimus, patirtį ir atsiminimus iš pirmų lūpų, atsako į užduodamus klausimus. To istorijos vadovėliai niekada nesugebės padaryti.

Sunku pasakyti, ar visi ekspedicijos dalyviai tą rytą atsikėlė su tomis pačiomis mintimis ir belipdami iš traukinio žinojo, kas mūsų laukia toliau. Prisipažinsiu, kad aš pats, tikrai ne. Pamenu, sveriamas savo sunkios kelioninės kuprinės, atsisukau į Justą (mūsų vagono pakeleiviams labiau žinomą kaip Jurą) ir pasakiau: „Va dabar viskas tik prasideda“. Tuomet nė negalėjau įtarti, kad tas „viskas“ klostysis būtent taip, kaip ir tikėjausi.

Visi trumpam susirinkome tarp geležinkelio bėgių nusidriekusioje aikštelėje, kur mus, užsimiegojusius, atsakingai ir netgi žvaliai suskaičiavo Paulius. Kuomet išlipusiųjų Serove

Ekspediciją Misija Sibiras organizuoja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT – www.lijot.lt), ekspedicijos tikslus įgyvendinti už Lietuvos ribų padeda Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS – www.pljs.org) skaičius buvo lygiai toks pat, kaip ir įlipusiųjų Vilniuje, sparčiu žingsniu per ryto rūką pajudėjome stoties link. Joje mus pasitiko ekspedicijos vadovas Gintaras, beje, sykiu ne tik su dviem vairuotojais, bet ir kuopele uodų, spėjusių įkyrėti per kelias trumpas kuprinių kėlimo į autobusą minutes. Rodos, vis

įrėmės į priekį, tačiau vaizdai pro autobuso langą tarsi ir nesikeitė: miškai, nušiurę kaimai, mediniai namai, miškai, miškai, miškai. Vietos rodėsi visiškai svetimos, bet sykiu ėmė rastis kažkoks jausmas: tarsi darytųsi jaukiau, tarsi viskas imtų stotis į savo vietas.

Anksčiau ramybės nedavę, civilizacijos įskiepyti įpročiai vis tikrintis mobilųjį telefoną ar elektroninį paštą liko užmaršty: ėmiau žiūrėti į dangaus ekraną, galvodamas, ar lis, ar ne, stebėti gamtos pokyčius, bandydamas nuspėti, ką ji žada.

Toks keistas tarpinis laikas: buvimas tarp to, ką palikau išvykstant, ir to, kas dar tik laukia. O pirmiausia, kas laukė ir kas grąžino į realybę, buvo tirštas uodų spiečius, užpuolęs daugiau nei įžūliai, ir privertęs visas kolegas žaibišku greičiu trauktis apsauginius tinklelius (kurio, beje, neturėjau), pirštines ir bet ką, kas tik buvo po ranka – mano miesčioniškas juoko pliūpsnis (ne, tiek uodų vienoje vietoje tiesiog negali būti!) po kelių brutualių atakų buvo tuoj pat nutrauktas. Mes stebimės: iš kur jie, jie (rupūžės uodai) džiaugiasi: iš kur mes.

Kovai su vietine fauna nurimus, dalis komandos, palikusi saugoti kuprines kitiems patraukė miestelio link: kas maisto pirkti, kas administracijon – savo „galvas“ suregistruoti – visgi atvykome Rusijon, kurioje tvarka geležinė, o padėties šeimininkai – anaiptol ne mes. Toli gražu.

14/44

# Misija Sibiras. Kęstas Pikūnas

Vejami ribotų laiko resursų, miestelio link judėjome itin sparčiai. Kilometras po kilometro rodės vis didesnis išganymas: uodų skaičius mažėjo, sulaukėme džiaugsmo ir tinklelius nuo veidų nusiimti, tačiau aplinką, į kurią netikėtai „įnėrėme“, buvo daug didesnis siurprizas už prieš tai mus pasitikusią vabzdiją: miestelis tarsi po karo: viskas sustingę, sustabarėję, rodos, mažiausiai šimtmetį nesikeitę. Sunku įsivaizduoti, ar (kaip) čia kas nors gyvena, o gal visa tai – tik sapnas? Ką šiuo metu galvoja mano užnugaryje einanti, už mane dešimtmetį jaunesnė ir jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusi Kristina?

Nuotraukos: Martynas Kriaučiūnas

15/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida KriskutÄ—

16/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė

Kai žmonės sako: ,,Vau, kokia tu aukšta!‘‘, aš atkertu: ,,Tai, kad jūs žemi!‘‘. Tokia pozicija atsispindi visame Jovitos Misevičiūtės gyvenime. Gyvenime, kupiname veiksmo, įspūdžių ir spalvų. Gyvenime, apie kokį svajotų ne viena mergina, trokštanti būti žinoma ir populiari. Apie sceną, fotoblykstes ir kameras pokalbyje su vienu žymiausių Lietuvos modeliu.

Jovita: Aš esu artist: modelis – man per siaura sąvoka. Aš darau daugiau nei tik pozuoju. Neturiu ribų: nesvarbu, ar aš – modelis, ir darom tik nuotraukas, ar vyksta video filmavimas.

Vis tiek tai yra menas, kur modelis nėra tik įrankis.

giau negu tik grožį, reikėjo, kad kažkas atsispindėtų jos akyse.

Tiesa, režisierius buvo rumunas ir apie lietuvius atsiliepė labai gražiai. Sakė, kad mes esam ypatingi žmonės – kažką stipraus turim savyje. Ir aš su juo pilnai sutinku.

Ar teko dirbti scenoje manekene?

Anksčiau darydavau fashion weeks Paryžiuj, Niujorke, Milane. Pirmuosiuose šou dalyvavau jau būdama penkiolikos metų, tad sezonų esu padariusi tikrai daug. Po penkerių metų vietą užleidau naujoms merginoms. Mados pasauliui reikalingi new faces.

O ką, tavo nuomone, mes turim?

Mes turim tokio vidinio draivo, daug vidinės jėgos. Bet dauguma žmonių, mano manymu, šitą jėgą panaudoja netinkamai: savęs naikinime, agresijai. Jei lietuviai išmoktų valdyti savo energiją, kitos šalys tiksliai žinotų, kur yra Lietuva ir kokie talentingi gali būti jos žmonės. Ne vienas jų turėtų pavardę, kurią žinotų visas pasaulis.

Kuo užsiimi šiuo metu?

Dabar dažniausiai dirbu su photo shoot‘s, taip pat nemažai atsirado video darbų. Konkrečiau, tai buvo televizijos reklamos. Italų džinsų firmos „Datch“ reklama, ,,Vodafone“ reklama Vokietijos rinkai, „Splash“ – vyriškų kvepalų – reklama. Sukurtas geras video, kuriame Londone kurianti dizainerė Hannah Marshall pristato savo „Spring/Summer 2011“ kolekciją.

Jis niekuo neypatingas, tačiau jausmingas ir subtilus. Šiame video aš tikrai viską dariau iš širdies. Taip pat visai neseniai filmavausi vokiečių grupės „Champion“ muzikiniame klipe. Kovo mėnesį išleistas pirmasis grupės albumas ir tai buvo pirmasis jų video.

Dar filmavausi Dexter Fletcher, D. Ibelhauptaitės vyro, debiutiniame režisūriniame filme („Wild Bill“), pasirodys šių metų gale. Tai filmas apie rytų Londono mafiją.

O tave, Jovita, jau žino pasaulyje?

Taip, tam tikroj sferoj aš turiu savo lygį, bet visada yra pilna galimybių, kur gali skleistis kitose erdvėse.

Jei lietuviai išmoktų valdyti savo energiją, kitos šalys tiksliai žinotų, kur yra Lietuva ir kokie talentingi gali būti jos žmonės.

Koks buvo tavo vaidmuo?

Vaidinau tokią stratfordinę lietuvaitę (juokiasi). Ką man reikėjo daryti tai vaidinti tokią įskaudintą moterį, kuri persekioja savo vaikiną ir pačiam gale jį nušauna. Na, bet vis tiek, buvo įdomu pasišaudyti.

Tikrais šoviniais šaudei?

Na, ne... saugos sumetimais teko šaudyti į orą.

Papasakok plačiau apie savo vaidmenį „Vodafone“ reklamoje? „Vodafone“ reklamoje man daug ko daryti nereikėjo – naudojo tik mano nuotrauką. Video konceptas – vaikinas randa savo buvusios merginos nuotrauką, ta mergina esu aš. Sugalvoja ją vėl susirasti. Taigi, išplatina tą nuotrauką su prierašu: „Kur tu esi?“ visur, kur tik įmanoma. Ši nuotrauka tampa kultu visoje šalyje. Atomazga – vaikinas gauna žinutę: „Aš čia“ ir... pamato savo mylimąją minioje.

O kur norėtum skleistis? Jau turi savo ateities viziją?

Taip, turiu. Šiaip man patinka viskas, kas susiję su menu. Šiuo metu mokausi VDU neakivaizdiniame skyriuje, menotyrą. Tačiau tam, kad kažką galėčiau padaryti, mokytis man nereikia. Turiu pinigų, turiu idėją ir darau. Planuoju pasidaryti tokį label. Dabar kuriama mano internetinė svetainė. Į ją aš dėsiu visokį crazy meną (aš pati tokia crazy). Neseniai nufilmavom short movie. Visa idėja ir scenografija buvo mano. Tai, tarsi, sapno analizė. Iš pradžių sugalvojau, kaip viskas bus, ir tik po to išanalizavau, ką kiekvienas elementas reiškia (juokiasi). Simbolinis tuo, kad susijęs su mano meilės patirtimi.

Kaip vadinsis tavo svetainė?

Mano pseudonimu – Agata Isabel.

Kodėl pasirinkai tokį pseudonimą?

Todėl, kad Jovita yra Jovita, o Agata Isabel – kažkas, kas yra manyje. Aš esu tokia controversial – mano viduje vienas prieštarauja kitam. Manyje slypi paslaptinga asmenybė – Agata Isabel.

Kodėl nusprendei apsistoti Londone?

Pirmasis užsienio miestas, kuriame apsigyvenau, buvo Paryžius. Ten praleidau daugiausia laiko, t.y. apie metus. Šiam miestui dar ir dabar likę sentimentai. Tačiau likti ten nenorėjau, nes prancūziškai aš nekalbu, o be kalbos tu negali įsilieti į miesto socialinę erdvę. Po metų, būdama keturiolikos, išvykau į Japoniją, dar vėliau į Niujorką.

Londonas yra toks keistas miestas. Čia atvažiuodavau iš Paryžiaus porai dienų padirbėti. Laiko čia daug nepraleisdavau. O dabar aš Londone jau nuo praeito balandžio.

Man patinka šio miesto energija. Ir, pavyzdžiui, lyginant su Niu-

Manyje – paslaptinga asmenybė – Agata Isabel.

Atranka šiai reklamai buvo milžiniška. Kodėl režisierius pasirinko tave?

Jis sakė, kad ieškojo merginos, kuri savyje turėtų kažką dau-

17/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė

jorku, Londonas yra lygiai toks pat energingas, tačiau priešingai nei Niujorke, Londone ta energija jaučiama, bet neslegia, nejauti disbalanso. Gal dėl tų mažų namų ir jaukių gatvelių? O Niujorke jautiesi kaip skruzdėliukas – visi aplink bėga, lekia.

Grįžkim šiek tiek į praeitį. Ar būti modeliu visada buvo tavo svajonė?

Kai aš buvau maža, visad sakiau, kad noriu būti gatvių šlavėja (juokiasi). Juk man taip patinka tvarka, patinka lapų šnarėjimas, kai šluoja. Na, o dėl modelio karjeros galiu būti dėkinga mamai.

Man buvo septyneri metai, kai ji mane nuvedė į Deimantės modelių teatrą Kaune. Tada buvo pats bumas, visai naujas dalykas.

Dvylikos metų sudalyvavau „Miss Photo Baltic“ konkurse, kurį organizavo „Baltic model management“– laimėjau ir patekau į užsienį.

Ar lengva būti modeliu Londone?

Man patinka, kad Londone neprivalai būti tiesiog graži mergina kaip Milane, čia tu gali būti asmenybė ir tave už tai mėgs.

Pavyzdžiui, būdama tokia truputį rocknroll, nesišukavus dvi savaites, nuėjau į kastingą plaukų reklamai. Na ir ką... aš gerai jaučiuosi, žmonės tą energiją jaučia ir jiems tai patinka. Šį darbą gavau.

Kai buvau maža, visad sakiau, kad noriu būti gatvių šlavėja

Kiek metų gali trukti modelio karjera?

Visą gyvenimą, tik, aišku, keičiasi darbų kiekis. Nebus taip, kaip kad buvo šešiolikos, kuomet visi tavyje mato naujas galimybes. Dabar man dvidešimtpenkeri, tačiau metai manęs tikrai negąsdina. Priešingai, jaučiuosi brandesnė. Ir į modelingą žiūriu kitaip, nei anksčiau. Dabar į tai žiūriu kaip į darbą. O daugumai merginų tai: nuėjau, pasifotkinau, pinigus gavau, išleidau ir laukiu kito darbo – gyvenimas be vizijos. O ją reikia būtinai turėti.

Tiki likimu ar manai, kad viską turi pasiekti savo jėgomis?

Manau, jog viskas priklauso nuo tavęs, jeigu tu įdėsi energijos, tau pasiseks, o jei sėdėsi vietoje ir lauksi, kol tau likimas atneš visas galimybes, tai gali ir nepavykti. Nors darbų ir pasiūlymų turiu nemažai, vis tiek, kai nedirbu, visą dieną praleidžiu kastinguose. Per dieną sudalyvauju bent poroje.

Skaitytojų dėmesiui keletas reklamų su Jovita: • http://bit.ly/HannahVideo • http://bit.ly/DatchVideo • http://bit.ly/VodafoneVideo

Milda Noreikaitė – I kurso Tarptautinio Verslo ir Komunikacijos studentė, metusi iššūkį suderinti mokslą Lietuvoje bei modelio darbą Londone. Apie dietų nesilaikymą, gerbėjų dėmesio stoką, stereotipų laužymą ir kitus dalykus – linksmai su Milda.

Pakalbėkim apie stereotipus. Ar vis dar sutinki žmonių, manančių, jog modelio darbas nereikalauja daug pastangų, užtenka tiesiog ,,staipytis prieš objektyvą“ ?

Taip, žinoma, pasitaiko tokių variantų, nors galiu pasidžiaugti, jog tai nutinka vis rečiau. Dažniausiai tai išgirstu iš vaikinų tarpo, kurie, juokais smalsaudami, užsimena, kaip merginoms, dirbančioms modelio darbą, lengva turėtų būt (juokiasi).

Ar pasikeitė požiūris į modelio profesiją, pradėjus tuo užsiimti?

Be abejo, taip. Mano pirmoji kaip modelio kelionė buvo sulaukus 17 metų, tada, iš dalies, ir buvau paviliota to gražaus stereotipo, maniau, jog, jei turėsiu pluoštą gražių nuotraukų, tai ir darbų netruks. Deja, atvykusi į Milaną, pamačiau šimtus gražių merginų su šimtais įdomiausių nuotraukų ir supratau, jog pastangų į šį darbą įdėti tikrai teks, nes būti vien tik gražia nepakanka. Pasitikėjimas savimi, geras humoro jausmas, nuotaika ir komunikabilumas – tai dalykai, be kurių apie darbų gausą gali pamiršti, nes klientas paprasčiausiai tavęs neatsimins. Juk kie-

18/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė kviename kastinge (modelių atrankoje) kaskart pasirodo keliasdešimt, o kartais net keli šimtai merginų ir visos jos gražuolės.

Ar jauti, jog tai tavo „arkliukas“?

Sąlygiškai taip, šiuo gyvenimo momentu jaučiu, jog šis darbas kaip niekad gerai sekasi, nuolat girdžiu gerus klientų atsiliepimus ir pačių darbų netrūksta. Tačiau, toli gražu, taip nebuvo visą laiką – mados industrija labai permaininga, todėl kiekvienas modelis turi būti pasiruošęs susitaikyti su tuo, jog vieną dieną tavęs reikia, o kitą jau nebe.

Ar dėl modelio darbo teko laikytis griežtų dietų ar alint save sporto klubuose?

Galiu turėti valios 12val. trunkančiai fotosesijai, bet tik ne badmiriavimui, nes per daug myliu maistą! Dėl savo svorio turiu būti dėkinga genams – mano tėveliai jaunystėje abu buvo „manekeniško“ kūno sudėjimo (juokiasi). Tačiau keliaujant dažnai tenka susidurti su merginomis, kurios nevalgo tam tikrų maisto produktų ir stipriai save riboja. O dėl sporto klubų – atrankos tampa geriausiais sporto klubais.

Per dieną tiek kilometrų suvaikštai ir laiptelių užlipi, kad gali sau, kaip didžiausiai sportininkei, medalį užkabinti (juokiasi).

Įvardink modelio profesijos pliusus ir minusus.

Net ir labai pavargusi po sunkios darbo dienos, galėčiau išvardinti daugybę pliusų ir tik vos keletą minusų, nes šis darbas – mano gyvenimo dalis! Pliusai: atviros durys į mados pasaulio užkulisius, kelionės, naujos įdomios pažintys, galimybė pažinti įvairias kultūras, tobulinti anglų kalbą.

Modelio darbe neegzistuoja monotonija! Minusai: turi būti stipri ir psichologiškai, ir fiziškai, nes, būna, jog atrankose reikia pralaukti ne vieną valandą, o fotosesijos gali trukti net po 10 valandų!

Ar susilauki didelio gerbėjų dėmesio?

Deja, ne (juokiasi)! Būna, vaikinai, sužinoję, jog dirbu modeliu, susidomi, bet, matyt, tik iš smalsumo. O šiaip galėčiau pasakyti, jog pastebėjau gan paradoksalų reiškinį – vaikinams patinka panelės, kurios dirba modelio darbą, bet nei vienas iš jų nenori, jog jo panelė būtų modelis.

Kada prasidėjo tavo, kaip modelio, karjera ir kur?

Kaip ir minėjau, modeliu pradėjau dirbti 17 metų. Deja, stulbinančiomis istorijomis „kaip mane pastebėjo garsus agentas“ pasigirti negaliu. Į modelių agentūrą Lietuvoje nuėjau savo noru. Jau po pirmos atrankos pakavausi lagaminus kelionei į Italiją, į vieną iš Milano agentūrų.

Pasidalink savo patirtimi Londone: ką čia veiki? Su kokiais projektais teko dirbti? Į Londoną atvykau dėl modelio darbo. Galiu pasidžiaugti, kad gan neblogai sekasi, nors ypatingos reikšmės darbų neturėjau, tačiau nenuliūstu, nes tik žingsnelis po žingsnelio kylama aukštyn. Turėjau progą dirbti su gan gerai žinomu UK dizaineriu Julien Macdonald. Taip pat vienas iš labiau įsimintinų darbų buvo fotosesija kompanijai „Wolf and Badger“, kurioje buvo bandoma sukurti įspūdį, jog krentu iš dangaus. Tikrai nemažai pastangų ir raumenų skausmo kainavo (juokiasi). Ši kompanija pasirinko mane kaip savo pavasario/ vasaros veidą. Dar pristatinėjau būsimųjų ateities dizainerių „Central Saint Martins“ (viena garsiausių meno mokyklų Londone) kolekciją per mados savaitę. Deja, dėl mokslų buvau priversta grįžti į Lietuvą dar net neįpusėjus madų savaitei, todėl tai buvo vienintelis mano pasirodymas.

Ar patartum atvykti į Londoną ieškoti laimės merginoms, trokštančioms tapti modeliais?

Londonas yra tas miestas, kur, bet kokiu atveju, pradėti modelio karjerą bus lengviau nei Milane ar Paryžiuje. Čia taip pat, kaip ir garsiausiose madų sostinėse, galima pasidaryti profesionalių testų modelio book‘ui (portfolio) ir pamažu pradėti dirbti. Būtent šiame mieste, kaip niekur kitur, galima sutikti įvairiausio tipažo merginų: nuo klasikinių veido bruožų iki išskirtinų bei keistų veidų, taip pat merginų ūgis svyruoja nuo, mažiausiai reikalaujamo – 172 cm iki 180 cm ir daugiau.

Gal norėtum ką nors palinkėti mūsų skaitytojoms, vis dar nesiryžtančioms žengti pirmojo žingsnio savo svajonių išsipildymo link?

Norėčiau palinkėti, kad tikėtų ir pasitikėtų savimi! Graužti save galima tik už neišbandytus dalykus, o nesėkmės yra geriausios pamokos. Kiek gi mes tų gražių gyvenimo akimirkų turime? Tai – tik milisekundė, palyginus su visos planetos egzistavimu...

19/44

# UK žvaigždė. Rasa Liaugaudaitė

Apskrita Anglijos žvaigžde Dosjė: gimė 1974 metų kovo 5d. (37) Anglijoje, Londono Pedingtono rajone; Ūgis - 1.69 m; Veikla – aktorius, scenaristas, komikas, tuo užsiima nuo 1992 m. iki šiol. Įkvėpimo semiasi iš Barry Humphries‘o,Vic‘o Reeves‘o ir Bob‘o Mortimer‘o kūrybos.

Vienas žymiausių darbų - „Mažoji Britanija“ (scenaristas ir aktorius).

Mėgiamiausia grupė – „Queen“, futbolo komanda – „Arsenalas“.

Ypatingos žymės – plikas.

Londono vaikis Matthew Richard‘as „Matt‘as“ Lucas‘as gimė Londono žydų šeimoje. Po keleto metų jie persikraustė iš Pedingtono į Stenmoro rajoną, kur prabėgo Matt‘o vaikystė. Tuo pat metu berniukui ėmė reikštis organizmo autoimuninis sutrikimas – Alopecia universalis. Sulaukęs šešerių Matt‘as jau neturėjo nė vieno plaukelio – nuslinko net antakiai ir blakstienos. Ši liga buvo genetiškai paveldėta iš tėvo, kuris plaukų neteko būdamas trylikos.

Gimdytojai būsimąjį aktorių leido į Galanterininko Aske‘s berniukų mokyklą (Haberdashers‘ Aske‘s Boys‘ School) Herdfordšyre. Matt‘as ne tik mokėsi, bet ir domėjosi muzika, menu, ypač klasikinėmis komedijomis. „Kai buvau šešiolikos, turėjau du didvyrius: Chaplin‘ą ir Freddie Mercury“, – atviravo M.Lucas‘as žurnalistams.

Matt‘as Lucas‘as nuo mažens mėgo skaityti komiksus ir žiūrėti humoro laidas, kuriose dalyvavo tautos garbinami homoseksualai Kenneth‘as Williams‘as, Frankie Howerd‘as ir John‘as Inman‘as. Britai neniekino jų gyvenimo būdo. Tačiau mokykloje vyravo kitokia atmosfera – čia vaikinas susidūrė su realybe.

M.Lucas‘as yra prasitaręs: „Mokykloje pajutau, kaip nemiela būti gėjumi. Po to – tada buvau kokių dvylikos – tik šmaukšt, ir apsireiškė AIDS. Tuo laiku kitokios orientacijos asmenims buvo itin nepalankus metas.“ Tačiau tvirtina, jog vaikystė buvo kupina laimingų ir džiugių akimirkų. Nežiūrint į tai, kad tėvai išsiskyrė. Kad tėvas už sukčiavimą pateko į kalėjimą. Kad pačiam teko kovoti su viršsvoriu ir savo seksualumo suvokimu.

Nesvarbu. Laikas daug greičiau bėgdavo kai žaisdavo „Arsenalas“, o kelionės su draugais į teatrą buvo vertos kasdienių kančių mokykloje.

Ją baigęs Matt‘as 1993m. įstojo į Bristolio universitetą, kur menų fakultete studijavo dramą. Beveik tuo pat metu jis susipažino su komikais V ic‘u Reeves‘u ir Bob‘u Mortimer‘u.

kartas nuo karto paberdavo virtinę beprasmių frazių, palydėdamas jas būgno dūžiais. Daugelyje humoristinio šou dalių kūdikis Džordžas pasirodydavo vilkėdamas kaip koks nors žinomas asmuo – kartą jis apsirėdė kaip Elton‘as John‘as – ir dainuodamas suaugusių žmonių daineles.

Tuo pat metu kaip iš kibiro pasipylė darbai televizijoje. Kai kurie buvo epizodiniai, kai kurie truko keletą metų. Tačiau eilėje jau laukė serialas ir jame įkūnyti vaidmenys, kurie tapo Matt‘o Lucas‘o firminiu ženklu ir didžiausia komercine sėkme.

Mokykloje pajutau, kaip nemiela būti gėjumi.

„Mažoji Britanija“ Baigiantis devyniasdešimtiesiems susitiko du komikai – Matt‘as Lucas‘as ir David‘as Walliams‘as. Vaikinai surėmė pečius ir drauge parašė scenarijus keletui laidų, kuriose patys ir vaidino. Viena jų – „Roko apybraižos“ („Rock Profile“) – tapo pagrindu visų numylėtai „Mažajai Britanijai“.

Pirmieji „Mažosios Britanijos“ juokelius išgirdo BBC Radio 4 klausytojai. Vėliau (2003 m.) laida persikraustė į žydruosius ekranus ir virto televizijos serialu. Jis buvo toks populiarus, kad net vyrukai iš „Comedy Club“ nugvelbė kūrinio idėją ir parodė rusiškąjį „Britanijos“ variantą – „Mūsų Rusija“ („Наша Раша“).

Gerbėjai, kalnas TV apdovanojimų, nesuskaičiuojamos galybės išparduotų serialo kompaktinių diskų nutiesė platų kelią į šlovę. Bet M.Lucas‘as nemiegojo ant laurų – dirbo, dirbo ir dirbo kaip koks revoliucijos vadas Leninas. Pakeliui jis sugebėjo nusifilmuoti keliuose žinomų atlikėjų videoklipuose: grupės „Blur“ klipe „Country House“, grupės „Pet Shop Boys“ single „I‘m with Stupid“, Ben‘o Folds‘o „Jesusland“ bei dviejose grupės „Fat Les“ dainose „Vindaloo“ ir „Naughty Christmas“, suvaidinti liūdnai pagarsėjusį ekscentriškąjį menininką Leigh‘ą Bowery (1961-1994) Boy George‘o miuzikle „Tabu“ („Taboo“) bei nusifilmuoti keliuose rimtuose televizijos projektuose. Vienas jų – istorinis serialas „Kazanova“ buvo sukurtas ir rodomas BBC televizijoje. Negana to, šimtadarbis aktorius gan dažnai užsukdavo ir į BBC radijo stotį, kur laidė gerklę vaikų ir suaugusiųjų programose.

Dar prieš pasirodant paskutiniesiems „Mažosios Britanijos“ epizodams Matt‘as ėmė filmuotis daugiaserijinėje TV kovinėje-burtų komedijoje „ Kriodas Mendūnas ir liepsnojantis ugnies kalavijas“ („Kröd Mändoon and The Flaming Sword of Fire,“). Kancleris Donoldas Deividas Dongaloras, kurį vaidina

Kai buvau šešiolikos, turėjau du didvyrius: Chaplin‘ą ir Freddie Mercury.

Kelias į sceną 1995 m. M.Lucas‘as baigė universitetą ir buvo pakviestas į televizijos programą „Reeves‘o ir Mortimer‘o kvapas“ („The Smell of Reeves and Mortimer“), kur pasirodė keliuose epizoduose. Komikams Vic‘ui Reeves‘ui ir Bob‘ui Mortimer‘ui patiko Matt‘o vaidyba, todėl jie nutarė pasiimti jį į tuo metu populiarų TV žaidimą „Žvaigždžių šaudymas“ („Shooting Stars“). Čia M.Lucas‘as greitai išpopuliarėjo vaidindamas kūdikį milžiną Džordžą Deivisą. Džordžas paprastai sėdėdavo prie būgnų ir

20/44

# UK žvaigždė. Rasa Liaugaudaitė M.Lucas‘as – antisociali žmogysta žudanti žmones, ketinančius sujaukti jo šėtoniškus planus, pranešančius blogas naujienas ar kitaip nervinančius. „Mažoji Britanija“ gyvavo iki 2009 metų, o M.Lucas‘o personažai liko britų širdyse amžiams. Didžiausio populiarumo sulaukė keturi jų: Endis Pipkinas – savo kaimyną Lu Todą (David‘as Walliams‘as) išnaudojantis akivaizdžiai neįgalus vyrukas, kurio mylimiausia frazė „Noriu va šito va“ („I want that one...“), agresyvi rausvais treningučiais apsitempusi paauglė iš Bristolio Viki Polard, homofobiškasis homoseksualas Dafidas Tomasas – besiskelbiantis esąs vienintelis gėjus kaime ir intensyvaus lieknėjimo klubo vadovė Mardžorė Deivis.

Su Matt‘o Lucas‘o ir David‘o Walliams‘o įžymiaisiais personažais Endžiu ir Lu galite nusifotografuoti Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejuje Londone. Ten du draugeliai tyliai laukia turistų kitų garsenybių apsuptyje.

Darbštusis bitukas Tik negalvokit, kad Matt‘as Lucas‘as padėjo plunksną ir paėmė arklą į rankas. Ne. Ir gėlių darželyje jis nesodino. Aktorius pasiraitojo rankoves ir drauge su kolega Davi‘u parašė scenarijų kitam šlovingam serialui „Skrisk su manimi“ („Come Fly With Me“), kurią rodo BBC One televizija. Pirmąją seriją Jungtinės Karalystės žiūrovai išvydo 2010 m. Šventų Kalėdų dieną. Kūrinėlis kaipmat užėmė trečiąją vietą tos dienos žiūrimiausių programų dešimtuke ir buvo „išvadintas“ žiūrimiausia metų komedija.

Pernai metais ir Holivudas atvėrė duris Matt‘ui Lucas‘ui – jis suvaidino kompiuteriu sukurtus brolius Dudutį ir Tututį (angl.

Tweedledee, Tweedledum) Tim‘o Burton‘o režisuotoje kino juostoje „Alisa stebuklų šalyje“ („Alice in Wonderland“). Plikasis linksmuolis sakė, jog buvo keista matyti save „dvigubą“ ir tokioje nerealioje pasakoje.

2010 m. pabaigoje išsipildė dar viena Matt‘o Lucas‘o svajonė – spalio 3-iąją jis atliko blogiečio Trenardjė vaidmenį miuzikle „Vargdieniai“ („Les Misérables“). M.Lucas‘as atsakingai pasirengė šiam pirmą ir paskutinį kartą atliekamam vaidmeniui, nes tik tą vienintelę dieną O2 arenoje vyko specialiai 25-osioms pastatymo metinėms skirtas spektaklis..

Naujausias darbščiojo Matt‘o šių metų darbas – animaciniame pilnametražiame filme „Gnomeo ir Džuljeta“ („Gnomeo and Juliet“). Aktorius įgarsino geriausią Gnomeo draugą nykštuką Benį. Laisvai interpretuota Šekspyro drama „Romeo ir džiuljeta“ virto smagiu multiku visai šeimai. Balsus personažams „pasko-

lino“ James‘as McAvoy‘us, Emily Blunt ir net pats Ozzy Osbourne‘as.

Asmeniškai Dar vaikystėje suvokęs savo netradicinę seksualinę orientaciją Matt‘as Lucas‘as jos nesigėdijo, bet fotoaparatų blyksčių šviesoje niekada nesijautė puikiai. Mieliau leisdavo dienas namuose Šiaurės Londone. Kasmetiniame laikraščio „The Independent“ skelbiamame „Rausvajame sąraše“ („Pink List“) – įtakingiausių gėjų moterų ir vyrų šimtuke – 2006-aisiais Matt‘as pakilo iš šešioliktos į devintąją vietą. Tų pat metų gruodžio mėnesį jis susituokė su ilgalaikiu draugu Kevin‘u McGee. Prašmatni vestuvių puota vyko Vaitholo (Whitehall) banketų salėje Londone. Svečių pakvietimuose buvo nurodytas rūbų kodas: pasakų personažai. Tad prigužėjo tuntai raudonkepuraičių, kapitonų kablių, fėjų ir kitų įžymybių. Matt‘as vilkėjo Aladino kostiumą, o Kevin‘as buvo Gražuolis princas.

Tačiau pasaka truko neilgai – 2008 m. spalio mėnesį spaudoje pasirodė pranešimas, jog teisme įvyko greita (trukusi 75 sek.) skyrybų byla. Išsituokė „Mažosios Britanijos“ žvaigždė Matt‘as Lucas‘as ir TV prodiuseris Kevin‘as McGee. Pagrindas: neracionalus pono McGee elgesys.

Skyrybos pateko istorijon kaip pirmoji oficialiai susituokusių žymių gėjų nutraukta santuoka JK. Skyrybų prislėgė Matt‘ą Lucas‘ą. Po jų Kevin‘ui atiteko 1,8 milijono svarų sterlingų, kuriuos išleido kvaišalams. Grįžęs į savo butą Edinburge buvęs Matt‘o partneris jautėsi labai vienišas. Kamuojamas depresijos buvęs prodiuseris parašė žinutę „Facebook‘e“: „Kevin‘as McGee galvoja, kad mirtis yra daug geriau nei gyvenimas“.

2009 m. spalio 6 d. rytą pareigūnai išlaužė K.McGee buto duris. Žinia pasklido akimirksniu – buvęs Matt‘o Lucas‘o partneris pasikorė. Draugai sakė, kad skyrybos ir kokainas jį pribaigė. Nes, tiesą sakant, narkotikai ir buvo tikroji skyrybų priežastis Žinia apie buvusio sutuoktinio savižudybę pribloškė aktorių.

Bet laikas – geriausias gydytojas. Tą įrodo pasitempęs, svorio numetęs ir vėl besišypsantis M. Lucas‘as. Tiesa, jis sulieknėjo ne savo noru, o pagąsdintas gydytojo: sužinojęs, jog gali ištikti širdies smūgis (nuo jo mirė Matt‘o tėvas) ar prisikabinti cukraligė, humoristas susirūpino. Prireikė specialios dietos ir tvirtos valios, kurios komikui netrūksta. Nestinga ir savikritikos: „Kai kurie žmonės, tarp jų ir aš, yra sukrušti godūs kalės vaikai mėgstantys pavalgyti. Tai puiku – išties puikus jausmas. Kai valgai šokoladą – tai puiku, tiesa? Šokoladas yra sumautai geras reikalas.“

Kai kurie žmonės, tarp jų ir aš, yra sukrušti godūs kalės vaikai mėgstantys pavalgyti.

21/44

# B‘UK Galerija. Aidas Žarskus Cindy, tavo darbų įvairovė stulbinanti – spaudos dizainas, tapyba, karikatūra, fantazija. Šioje B‘UK galerijoje nutariau skaitytoją supažindinti su tavo darbais vaikų tematika. Taigi, gal galėtumei truputėlį papasakoti apie šiuos darbus?

Tiesa, kuriu įvairiomis temomis, stengiuosi „neužstrigti“ ties kažkokiu vienu žanru. Noriu aprėpti kaip galima daugiau temų. Taip pat mėgstu kaitalioti, derinti įvairias technikas, bei meno rūšis.

Kalbant apie vaikų temą, turiu pripažinti, jog ji – viena mano mėgstamiausių. Mane žavi vaikuose slypintis naivumas, nekaltybė, bei begalinė meilės šiluma. Kaip galbūt pastebėjote mano darbuose, šalia vaikų beveik visada rasite ir kokį nors gyvūną.

Myliu gyvūnus, manau, kad jie nepaprastai dera šalia vaikų, tikiu, jog vaikai ir gyvūnai sugeba susikalbėti ir suprasti vieni kitus. Taigi, kūryba vaikų tematika man teikia begalinį džiaugsmą.

Kokią techniką naudoji?

Neturiu išskirtinės technikos. Betkas, dirbantis „Photoshop“ programa, greičiausiai naudoja tą pačią techniką. „Photoshop“ yra vienintelė priemonė, kuria naudojuosi. Stengiuosi, kad mano manipuliacijos ir montažai atrodytų kaip galima tikroviškesni. Montuodama, skiriu daug dėmesio šviesos bei šešėlių kokybei. Tai – gal sudėtingiausia dalis fantazijos darbuose, kur reikia pačiai sugalvoti, kaip tam tikri, išgalvoti, elementai galėtų atrodyti tikrovėje. Sąžiningai atlieku montažus – kiekviena detalė sulaukia reikiamo dėmesio, tuomet tapau ant viršaus – tai be galo įdomi dalis, nes viskas leistina, ir viskas priklauso tik nuo mano išmonės. Stengiuosi deramai parinkti spalvas, jos, mano manymu, yra nepaprastai svarbios – jos tiesiog privalo būti „teisingos“.

Cindy, kada pati supratai, kad jau esi menininkė?

Tiesą sakant, visada savyje tą jaučiau. Nuo mažens tapau kiekvieną dieną. Mane visuomet žavėjo mintis, jog galiu savo rankomis sukurti kažką gražaus.

Dar būdama jaunesnė daug lipdžiau iš molio. Taip pat esu sukūrusi dideles floristines dekoracijas iš džiovintų gėlių. Siuvau meškiukus, kurių esu pardavusi visą galybę.

Sakyk, ar kūryba tau hobis, ar pragyvenimo šaltinis?

Pavadinčiau tai pinigus atnešančiu hobiu. Daug dirbu tik sau, nors nemažai darbų ir parduodu.

Kaip atrodo tavo kūrybinio proceso pradžia? Kas paskatina pradėti dirbti ties konkrečia tema?

Dažniausiai mintis kyla, pastebėjus patrauklų objektą fotografijų komerciniuose ištekliuose (stock photos). Tuomet pradedu dėliotis elementus ir mintis ateina pati.

Kitą kartą jau sėdu turėdama kažkokią idėją, kurią tiesiog vėliau išvystau.

Privalau paminėti „Deviantart“, kuriame pasisemiu be galo daug minčių, peržiūrinėdama kitų menininkų darbus. Esu įsitikinusi, jog narystė „Deviantart“, labai daug prisidėjo prie mano kaip menininkės tobulėjimo. Esu dėkinga „Deviantart“, nariams už paramą ir paskatas, kurių susilaukiau per visus tuos metus. Šviesūs, nuotaikingi, be galo spalvingi, šilti – žiūrėdamas tavo darbus jautiesi tarsi pasakoje. Ar tai ir yra tavo tikslas?

Visa tai – spalvų derinys. Spalvoms skiriu labai daug dėmesio. Turiu jas pajusti savo vidumi. Pasitaiko, kad, jei nesugebu suderinti spalvų taip, kad jos tarsi skambėtų, metu darbą į šiukšlių dėžę. Nesvarbu, kiek jis bebūtų tobulas kitomis prasmėmis.

Spalvos man – svarbiausias dalykas.

Kaskart kalbėdamas su menininku, nekantrauju paklausti, ar yra kitas menininkas, kuriuo pati žaviesi? Kažkas, kas galbūt įtakoja tavo pačios kūrybą? Žinoma! Tiesą sakant, visa jų galybė. Tačiau ypač noriu išskirti vieną menininką, kuris mane sudomino nuo pat tada, kuomet pirmą kartą pamačiau jo darbus. Jo kūryba taiko tiesiai į mano širdį – jis yra mano kelrodis – JohndeLano. Jis taip pat yra „Deviantart“ narys.

Ar turi kitų pomėgių gyvenime?

C ha-cha! Kuriu visą savo laisvalaikį. Man tai taip patinka, kad kartais pamirštu miegą ir valgį. Sutinku – skamba šiek tiek išprotėjusiai, bet tai tiesa. Gal todėl, kad gyvenu viena? Neturiu kuo daugiau rūpintis. Visas laikas tik mano, tad ir išnaudoju jį kūrybai. Tai nereiškia, kad nemėgstu išeiti pasilinksminti. Myliu žmones, geras draugas man reiškia viską. Labai daug juokiuosi.

Gal todėl, kad myliu gyvenimą? Tiesa, patinka paklajoti su foto kamera, mėgstu fotografuoti, jei, žinoma, leidžia oras...

Cindy, norėčiau žvilgtelėti į tavo kūrybinę virtuvę – sakyk, kuo esi užsiėmusi šiomis dienomis? Šiuo metu turiu nemažai komercinių užsakymų. Todėl jaučiuosi šiek tiek įsitempusi – daug darbo. Turiu padaryti CD viršelį, keletą plakatų bei kitų smulkesnių užsakymų. Tokiais atvejais svajoju, kad galėčiau dirbti tik pati sau. Pasiilgstu laisvės įgyvendinti savo pačios idėjas, kurti taip, kaip nori mano širdis.

Miela, Cindy, ačiū, kad savo perpildytoje dienotvarkėje suradai laiko su manimi pasikalbėti. Tavo darbai puošia ir sušildo mūsų kartais ne visai spalvingą kasdienybę. Linkiu tau minčių laisvės ir neišsemiamos kūrybinės energijos!

Kalbino Aidas Žarskus.

Jei norite pasiūlyti menininką mūsų galerijai, rašykite: aidas@b-uk.lt

Cindy Grundsten, grafikos dizainerė

22/44

Nuorodos

# B‘UK Galerija. Cindy Grundsten

23/44

# B‘UK Galerija. Cindy Grundsten

24/44

# B‘UK Galerija. Cindy Grundsten

25/44

# Technews. Aidas Žarskus

26/44

# Technews. Aidas Žarskus

Primename – jei tik pamatysite tokį barkodą viename ar kitame mūsų straipsnyje – nedvejodami čiupkite ir skanuokite sumaniuoju telefonu – rasite papildomos naudingos informacijos.

B‘UK rekomenduoja Mobiletag programėlę.

Android telefonus pakando virusai.

Arabų pasaulis – didžiausi on-line žaidimų žaidėjai.

Kovo 1 d. Android turguje (Android Market) buvo atrastos beveik šešios dešimtys virusais apkrėstų programų. Nustatyta, kad jas spėjo įsidiegti daugiau nei 200 tūkstančių vartotojų.

Apkrėstos programėlės savyje slėpė asmeninių duomenų rinkimo priemones. Google skubiai reagavo aktyvuodama sunaikinimo procedūrą (kill switch), kurios pagalba sugebėjo nuotoliniu būdu sunaikinti šias programėles aukų telefonuose. Taip pat buvo skubiai išvalytas Android turgus, užblokuoti nusikalstama veikla besiverčiantys programuotojai, bei duomenys perduoti policijai.

Google pareiškė jau pačiu artimiausiu metu atnaujinsianti Android operacinę sistemą. Nauji pakeitimai užkamšys saugumo skyles, kuriomis šį kartą pasinaudojo virusų kūrėjai. Pažymėtina, jog užkrėstos programos buvo pastebėtos, bei išvalytos tik vartotojams, parsisiuntusiems programas iš oficialaus Android turgaus.

Jei naudojatės vienu iš nelegalių programų platinimo portalų, jūsų telefone greičiausiai ir šiandien tebesisuka virusas špijonas. Saugumo specialistai perspėjo, jog tokiu atveju jums gali padėti tik pilnas telefono perkrovimas, atstatant pirminius gamyklinius nustatymus.

Pagal paskaičiavimus, šiandien pasaulyje yra apie 1,6 milijardo interneto žaidimų fanų. Net 38% iš jų – arabų šalyse. Ir šie skaičiai arabų naudai auga ekspromtiniu greičiu. Ši rinka buvo ilgą laiką ignoruojama dėl masinio autorinių teisių nepaisymo, tačiau, atsirandant vis daugiau nemokamų žaidimų, problema sparčiai blanksta. Šiandien sukurta daugiau nei 50 on-line žaidimų orientuotų į arabus, kurie pritraukia prie kompiuterio ekranų gerokai daugiau nei pusę milijardo žaidėjų. Populiariausias tarp jų – Travian – tai klasikinis karinės strategijos žaidimas, nukeliantis į Romos imperijos laikus. Akivaizdu, kad on-line žaidimai yra šiuo metu sparčiausiai auganti verslo sritis, ir arabai čia tikrai lyderiauja. „Turėkite omenyje, kad vertimas į arabų kalbas yra labai sudėtingas, taip pat labai skiriasi regiono šalių infrastruktūra, kas yra tikras stabdis interneto pramogų verslo plėtrai“, – pažymi žaidimų portalo Tahadi generalinis direktorius Steve Tsao. Visgi, skaičiai, kuriuos matome šiandien kalba patys už save – arabų pasaulis – didžiausi on-line žaidimų žaidėjai.

Šaltinis: BBC

Šaltinis: GulfNews

Trimatė Wimbledon transliacija? Taip!

Kol mes vis dar svarstome, kas iš tiesų yra ta trimatė televizija, „Sony“ ir „All England Lawn“ teniso klubas pasirašė susitarimą, pagal kurį ateinančio sezono finalinės Wimbledon varžybos bus „gyvai“ transliuojamos 3D. Šios programos bus siūlomos visiems pasaulio transliuotojams. Teniso klubo vadovas Ian Ritchie pabrėžė: „- Visokeriopai puoselėdami senąsias teniso tradicijas, stengiamės panaudoti ir pačias naujausias technologijas.

Norime, kad tenisas mūsų ištikimam žiūrovui taptų dar patrauklesnis“. Tuo tarpu Sony prezidentas Fujio Nishida pakomentavo: „- Teniso trimatė transliacija – tai nepakartojamas įspūdis, ji padės perkelti žiūrovą į patį aikštelės centrą, tiesiai į veiksmo sūkurį“. Šaltinis: The Telegraph

Vakarienė su kompiuteriu Didžioji dauguma britų vakarieniauja su komiuteriu, teigia naujausi SeeSaw.com atlikti tyrimai.

PK pakeitė įprastą kompanioną – televizorių. Ir net jei reikia vakarieniaujant žiūrėti TV, trečdalis mūsų žiūri laidas kompiuterio ekrane. Šaltinis: SeeSaw

27/44

# Facebook fenomenas. Živilė Maldeikytė

Facebook‘o fenomenas.

Per pastarąją valandą nesuskaičiuojamą kartą atnaujinu Facebook’o puslapį. Rodos, net klaviatūros mygtuko forma piršte įsispaudė. Kažkas parašė, jog ką tik pavalgė – tokia žinia pradžiugintų nebent jo mamą, kažkas pasidalijo, kad nori vyno – čia ne parduotuvė, pagalvoju. Pro akis slenka: „Šiandien blogas oras” – aš irgi turiu namie langą...

Facebook’o revoliucija

Kiekvienas šį socialinį tinklapį naudoja vis kitokiems tikslams įgyvendinti ar patenkinti skirtingus poreikius. Susimąstau: kokia tikroji Facebook’o trauka, sukėlusi pasaulyje masinę revoliuciją, sudominusi didžiausias verslo kompanijas, turinti 500 milijonus vartotojų, verta kino filmo ir 33 milijardų dolerių?

Už tai turime dėkoti (o gal jį smerkti?) Mark‘ui Zuckerberg‘ui, kuris dar visai neseniai, 2004 metais, norėdamas suburti jaunimą į vieną lengvai bendraujančią grupę, įkūrė Facebook’ą. Pasak jo, tai vieta, kurioje žmonės gali susikurti savo internetinę asmenybę, o tą darydami jaučiasi galingi.

Nuo to viskas ir prasidėjo...

Nekalti profiliai, nuotraukų albumai, žinios apie darbą, santykius ir pomėgius nelauktai peraugo į nesustabdomą informacijos srautą, atakuojantį tave – nori to ar ne. Dabar beveik kiekvienas čia atskleidžia savąjį gyvenimo būdą: nuo

mėgiamos muzikos, filmų, maisto, religijos, politinių pažiūrų iki patalynės spalvos ar net naudojamo tualetinio popieriaus…

Būsenos atnaujinimai

Pagrindinis Facebook’o akcentas yra „Būsena“. Kitaip tariant, stebuklingasis langelis, kur gali užrašyti sau aktualų tos dienos sakinį – jį matys visi draugai, prisijungsiantys per artimiausią laiką, kol tavo pareiškimo nenuplaus lietus kitų…

Praktiškai žiūrint tai – labai naudingas išradimas, padedantis rasti pagalbą daugelyje gyvenimo situacijų. Pavyzdžiui, parduodant bilietus į renginį, į kurį negali nueiti, ieškant, kas paveš iki Kauno, nežinant kaip susitvarkyti kompiuterį ir t.t. Nes tai ko gero vienintelė vieta, kur tavo žinutę gali pamatyti tiek žmonių, kiek jų turi internetiniame draugų skyrelyje. Eilinis nesužvaigždėjęs Facebook’o „gyventojas“ turi po keletą šimtų draugų. Tai nemažas skaičius, tad tikėtina, jog kažkas tikrai atsilieps į tavo šauksmą.

Tačiau kaip ir miestų gatvėse, taip ir socialinio tinklo erdvėje pasitaiko nesilaikančių nerašytos Facebook’o etikos.

Tokie tipai savajame „Būsenos“ langelyje gali užrašyti absoliučiai bet ką – nuo niekam neaktualaus beprasmio sakinio iki keiksmažodžių lavinos. Etika taip pat galioja ir profilio nuotraukai. Nors dėl skonio nesiginčijama, tačiau būna tokių, kurie socialinę bendruomenę vis dar painioja su „Pažinčių” tinklapiu…

Eilinis nesužvaigždėjęs Facebook’o „gyventojas“ turi po keletą šimtų draugų.

Vieša ar asmeniška?

Vien dėl būsenos atnaujinimų taip smagu nebūtų. Plačios Facebook’o programinės galimybės – žymėjimas nuo-

28/44

# Facebook fenomenas. Živilė Maldeikytė

traukose, draugystės istorija, dalyvavimas renginiuose ir kitos – išprovokavo liguistą informacijos tikrinimą. Apie visus ir viską. Svarbiausia – tą daryti dažniausiai būna daugiau nei lengva. Eilinis dainos linkas žmogaus puslapyje, nekaltas retai matyto pažįstamo komentaras: „Nereali daina, o kur tu šiuo metu esi?” arba „Kaip vakar tūsas?”, išplitęs iki ilgesnio pokalbio su nuoširdžiais savininko atsakymais ir... gali stebėti visą draugo veiklą lyg tiesioginę realybės šou transliaciją. Gali sužinoti kur ir su kuo jis vakar buvo, kaip jam sekėsi ar kokie jo kiti planai...

Socialiai aktyvūs individai laisvai pasidavė šiai naujai krypčiai ir visi drauge sukūrė milžinišką interneto imperiją, kurioje gyvendamas ir sekdamas kitų gyvenimus dažnai prarandi laiko nuovoką. Vieni dar sugeba tam atsispirti naudodami Facebook’ą pagal pradinę paskirtį ir kartkartėmis susirašydami su bičiuliais. Tuo tarpu kitiems balta „f” mėlyname kvadratėlyje dega akyse dvidešimt keturias valandas per parą – čia padeda šiuolaikiniai išmanieji telefonai, paleidę vartotojus nuo pasaitėlių rišusių juos su kompiuteriais...

Priklausomai nuo asmeninių aplinkybių, Facebook’as žmonėms tarnauja kaip draugas, guodėjas, mokytojas ar geografijos žurnalas... Todėl negrūmosime pirštu Mark‘ui Zuckerberg‘ui už suteiktą galimybę pasauliniu mastu dalytis įspūdžiais ir žiniomis, kolekcionuoti draugų „Patinka”

paspaudimus ir šmaikščiai komentuoti žinutes .

Pasekmės

Visa tai smarkiai palengvino šiuolaikinei informacinei visuomenei gyvenimą, sutelkė į daugmaž vieną dominuojantį tinklą ir parplėtė bendravimo galimybes. Tačiau kaip nė vienas reikšmingas įvykis nelieka be padarinių, taip ir ši baltų „f” mėlyname fone epidemija padarė savo. Žmogus iš prigimties nori daugiau nei turi. Tas liečia ne tik materialius dalykus, bet ir informaciją. Kitaip tai vadinama smalsumu. Kas atsispirtų panaršyti po dominančio žmogaus gyvenimą, kai tas nieko nekainuoja?

Didelis nuolat atnaujinamų asmeninių žinių kiekis išties primena biografinį progresyviai – iš kadrų nuotrupų ir draugų komentarų – kuriamą serialą. Dauguma, tarkime, iš didelės simpatijos, šiek tiek praranda sveiką nuovoką. Apie patinkantį žmogų norima sužinoti kuo daugiau: su kuo jis bendrauja, ką veikia, ką galvoja. Tuomet „į pagalbą” dažniausiai pasitelkiamas Facebook’as. Žinios ne visada džiugina. Galimos pasekmės: pavydas, keiksmai, ašaros. Ne veltui apie moralinę ir net fizinę Facebook’o žalą jau prirašyta įvairiausių straipsnių.

Negatyvius šio tinklapio padarinius pastebėjo ir darbdaviai, todėl didelių korporacijų biuruose šis puslapis blokuo-

Socialiai aktyvūs individai laisvai pasidavė šiai naujai krypčiai ir sukūrė milžinišką interneto imperiją, kurioje gyvendamas ir sekdamas kitų gyvenimus dažnai prarandi laiko nuovoką.

29/44

# Facebook fenomenas. Živilė Maldeikytė jamas. Drastiškas, bet ko gero teisingas būdas bent darbo metu grąžinti žmones į tikrąjį pasaulį. Tačiau kaip sakoma: kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių.

Santykių demonstravimas Kalbėdama apie Facebook’o vartotojų duomenis negaliu nepaminėti tokios svarbios detalės, kaip asmeniniai santykiai. Prisistatydami žmonės teigia esą vieniši, įsipareigoję, vedę/ištekėję ar net turintys komplikuotus santykius. Pastarasis ryšys kelia ypatingas abejones – ar apskritai toks turėtų būti viešinamas...

Poros nesikuklindamos šimtams, o kartais ir tūkstančiams savo internetinių draugų, skelbia, kada pykstasi, taikosi, pradeda draugauti ar išsiskiria. Be abejo, pastarieji pareiškimai sulaukia daugybės susidomėjusių bei guodžiančių komentarų ir „Patinka” mygtukų paspaudimų. Nepriklausomi ir užsakyti redaktoriai bei žurnalistai galanda plunksnas viešumo pažeidimo temoms nagrinėti, o pats M. Zuckerberg‘as, atsakydamas į šį klausimą viename savo interviu pripažįsta, jog išsiskyrimo „būsena“ įžeidžia, tačiau tuo pačiu ir pamoko.

Pasaulinė patirtis rodo kitaip. Vadovaujantis JAV Sutuoktiniams atstovaujančių advokatų akademijos duomenimis, vienerių iš penketo skyrybų Amerikoje priežastimi nurodomas „Facebook“ socialinis tinklas. Kaip pagrindinis įrodymas pateikiamos fotografijos iš tinklapio. Su kitais as-

menimis. Pavydas pasireiškia stebint vienas kito profilius, bandant išsiaiškinti prisijungimo slaptažodžius, įtarinėjant flirtavimu.

Tačiau ne visi atsparūs netikėtoms naujienoms. Buvo atvejų kai atsidarius savąjį Facebook’o puslapį ir radus nuviliančios informacijos, žmones ištiko širdies smūgis ar užpuolė kitos ligos.

Programiškai ši problema sprendžiama taip: Facebook’as turi privatumo nustatymus, kuriuose gali pasirinkti – tavo informaciją matys visi ar tik draugai, o gal tik keletas išrinktųjų. Taip pat galima ištrinti nepatinkantį pareiškimą. Deja, ne visi tuo naudojasi...

Buvo atvejų, kai atsidarius savąjį Facebook’o puslapį ir radus nuviliančios informacijos, žmones ištiko širdies smūgis ar užpuolė kitos ligos.

Facebook’as visiems

Studentų įkurtas ir tarpusavyje bendrauti skirtas socialinis tinklapis dabar neturi jokių iš anksto sumanytų amžiaus apribojimų. Kiekvienas ten randa draugų, poreikius tenkinančią reklamą ar kitą informaciją. Tačiau šis faktas turi ir neigiamą pusę pirmiesiems jo vartotojams, t.y. jaunimui.

Dauguma paauglių buvo įpratę viešai dalytis drąsiomis vakarėlių nuotraukomis, necenzūruotais buitinės kalbos komentarais ir apskritai nuosavoje interneto erdvėje jaustis tarsi draugų rate. Išnykus amžiaus riboms, dabar jie priversti jaudintis, ar priimti į „draugus“ tėvus, kurie nuoširdžiai nori

# Facebook fenomenas. Živilė Maldeikytė būti jaunatviški ir perprasti šios socialinės bendruomenės ypatybes.

Panašu, kad pats Mark’as Zuckerber’gas čia nejaukumo neįžvelgia, nes viename savo interviu teigia, kad jo mama yra tinklapio draugų sąraše.

Užuodę nesuskaičiuojamus potencialius klientus ir nemokamą reklamą Facebook’e sparčiai sujudo verslininkai. Jie kviečia prisijungti prie savo puslapių, grupių, net asmeninių anketų. Dauguma FB vartotojų yra priversti spausti „Mėgstu” mygtuką net draugų bei draugų draugų verslo puslapiuose, vėliau patekdami į mirgantį naujų laiškų, reklamos pranešimų ir „sienos“ atnaujinimų krioklį.

Facebook’ą užplūdo ne tik legalūs verslininkai, bet ir aferistai vagiantys asmenų duomenis ir naudojantys juos savo reikalams: telefono numerius – reklamoms, nuotraukas – įvairiausiems tikslams. Domėjausi vagysčių statistika FB ir žinau, kad stebimi net „Būsenos“ atnaujinimai, todėl jeigu kažkas giriasi atostogausiąs pajūryje, ilgapirščiams atsiveria durys į tuščius namus.

Atsižvelgiant, kokiu mastu pasaulyje yra išsiplėtęs Facebook’as, jau prireikė ir kompanijų, kurios tvarko mirusiųjų žmonių puslapius – juos deaktyvuoja, tačiau artimiesiems palieka slaptažodžius ir priėjimą prie informacijos.

Pasirinkimas

Prieš porą metų, kai Facebook’o banga dar tik plūstelėjo į Lietuvą, labai jam priešinausi. Tačiau studijos užsienyje, kelionės ir vis didėjantis nevietinių draugų ratas padarė savo.

Reikėjo palaikyti ryšį su daugeliu žmonių, neišbarstant jų kontaktų po telefonų ir elektroninių adresų knygutes. Vienas visą pasaulį jungiantis socialinis tinklapis tapo puikia susisiekimo priemone ir idealia dingstimi ištrinti ne tokius vykusius lietuviškus jo pakaitalus kaip „One.lt“, „Pažintys“ ar „Frype“.

Negaliu kategoriškai teigti, jog Facebook’as – velnio išradimas.

Viskas priklauso nuo pačių žmonių, nuo kiekvieno individualaus mąstymo, sąmonės. Aš nerašau apie kiekvieną kasdien atkąstą kąsnį, to nedaro ir artimiausi mano draugai. Mes mieliau susitinkame ar bent jau susiskambiname. O nesvarbūs pažįstamų pareiškimai internete neužkliūdami praplaukia pro šalį...

Akivaizdu, jog galima būti prisijungus – kaip ir nagrinėti šią neišsemiamią temą – neribotai ilgai, todėl metas palikti savo interntinius namus ir straipsnyje dėti tašką.

Nekalti profiliai, nuotraukų albumai, darbo, santykių ir pomėgių informacija nelauktai peraugo į nesustabdomą informacijos srautą, atakuojantį tave - nori to ar ne.

31/44

Offline.

# Žalias vynas ne vanduo. Rasa Liaugaudaitė

Žalias vynas – ne vanduo.

Tęsinys

Jeigu sugebate žiūrėti į vyną kaip į prekę, tuomet galite drąsiai ten „merkti“ pinigus! Investavę į šį taurųjį gėrimą lengvai padvigubinsite savo santaupas. Tik negalvokite, kad jūs toks – vienintelis.

Solidūs „Sičio“ bankininkai, finansininkai aktyviai investuoja į gerą vyną. Tą jie daro dėl trijų priežasčių: pirma, tai išties stebinačio dydžio „grąžą“ duodanti investicija. Antra – ši lėšų įdėjimo rūšis priklauso mažai pinigų praradimo rizikos grupei. Ir trečia – Jungtinėje Karalystėje nereikia mokėti mokesčių už iš šio tipo investicijų gautą pelną.

Vyno investuotojai klesti Įdomu, jog paskutiniu metu, kai kitų sričių investuotojai patiria sąstingį, vyno supirkėjai ploja rankomis, nes jų pinigines storina augantis brangaus vyno vartotojų skaičius Rusijoje ir Kinijoje. Pastarojoje šalyje yra net 280 000 milijonierių, kurie aktyviai didina investuotojų pelną pirkdami prašmatnius vynus. Turtuoliai kinai ne tik aukštomis kainomis perka aukščiausios klasės trisdešimties metų senumo vynus, bet ir aktyviai juos vartoja.

Vienas senas verslininkas, kuriam priklauso pusė Honkongo, verslo partnerius restoranuose vaišina tik brangiausiu vynu, kurį šie kartais maišo su gaiviaisiais gėrimais. Bet šiukštu negali tiems neišmanėliams aiškinti, jog aukščiausios klasės vyną netinka maišyti su limonadu – dar įsižeis ir nutrauks partnerystę. Tad gudrusis verslo magnatas tyli ir vyno burnon prisėmęs. Ir moka didžiulius pinigus už rečiausių rūšių gėrimą. Kodėl neperka pigiau? Nes dauguma Kinijos turtuolių nėra matę žemesnių gero vyno kainų, tad nesiderėdami moka aukščiausiąją už garsių gamintojų produkciją.

Kainos žingsnelių teorija Kiekvieną kartą, kai atidaromas brangaus vyno butelis, pakyla likusių tos pat rūšies ir gamintojo bei tų metų butelių kaina. Kuo mažiau geidžiamo vyno likę sandėliuose, tuo brangiau mokės norintys juo pasivaišinti ar perpirkti. Kas penketą metų gudraus investuotojo turtai padvigubėja. Perkantys vyną standartinės taros buteliuose investicijų „grąžą“ gauna greičiau. Tačiau perkantys 1,5 l ir didesnius butelius, taip pat turintys kantrybės palaukti, kol šis vynas tinkamai subręs, už jį gauna daug didesnius pinigus.

Kokie populiariausi Taigi norite žinoti, kokie vynai labiausiai pageidaujami rinkoje? Neapsiriksite, jeigu įsigysite prestižiniais laikomus vynus „Petrus“ ir „Auzonne“ bei klasikinius „Lafite‘82” ir “Latorus’96“, ’99“, 2000”, kurių atsargos jau akivaizdžiai senka. Taip pat neprašausite su “Margaux“ (2000m. ir 2001m.) bei geriausiu 2006-ųjų metų vynu pripažintu „Mouton-Rotschild“.

Kada pirkti naują vyną Geriausia palaukti, kol naujo derliaus vyną degustuos ir įvertins ekspertai. Tada jau negaištant reikia jį pirkti – prieš supilstant į tarą. Arba iki atsirandant prekyboje. O kai kuriais atvejais geriau šiek tiek palaukti. Sudėtinga? Taip, nėra paprasta. Ypač mažai išmanantiems. Tačiau visada galima konsultuotis su patarėjais ir specialistais.

Jeigu sumanėte investuoti Kur kreiptis, jeigu norisi „sumerkti“ pinigus į gerą vyną? Jungtinėje Karalystėje gyvuoja keturios patikimos kompanijos, kurios rūpinasi visais vyno investuotojų reikalais: „Magnum Fine Wines Plc.“, „Premier Cru Fine Wine Investment“, „Bordeaux Index“ ir „Morgan Aston Ford“. Visos jos siūlo individualius, kiekvieno kliento reikmėms pritaikytus planus. Gal norite per penketą metų (toks trumpiausiais rekomenduojamas investicijos laikas) užsidirbti papildomų grynųjų? O gal norite sukaupti pinigėlių vaikams ar anūkams?

O gal – tik papildyti savąjį vyno rūsį retų rūšių tauriuoju gėrimu? Šie investavimo patarėjai padės nutarti ne tik kokį vyną pirkti, bet ir kiek bei iš kur, kaip ir kur sandėliuoti ir t.t.

Tiesa, pati mažiausia suma, kurią siūlo investuoti viena minėtų kompanijų yra 1000 svarų sterlingų.

Parengta pagal Wealth management survey.com

Ar žinai, kad...

• iki 1960 metų vidurio Anglija nereikalavo jokių vyno etikečių ant butelių.

• australai yra didžiausi vyno gerėjai anglakalbiame pasaulyje. Amerikiečiai užima 19 vietą po belgų ir rumunų, kur vienas žmogus išgeria maždaug 18,6 litro vyno per metus.

• „vyno dėžutė“ (bag-in-box) yra australų išradimas padaręs revoliuciją vyno rinkoje.

• jeigu baltas sausasis vynas tapo tamsiai rusvas - jis sugedęs.

• tyrėjai nustatė, jog vynuogėse ir kituose vaisiuose esanti medžiaga – resveratrolas – gali apsaugoti akių kraujagysles nuo pažeidimų senatvėje.

32/44

# Margos kelionės. Margarita Skvarčienė

Marokas

„Pasaulis yra knyga – tie kas nekeliauja, skaito jos pirmąjį puslapį...“ Skambutis po skambučio!.. net neturiu kada atsikvėpti ir pažiūrėti į laikrodį... Na, dar pakentėk truputį, pasakau sau tyliai: rytoj išvysi saulę ir savo išsvajotąją, neregėtąją Afriką!

Marakešas (Marrakech) – prekeivių ir pirkėjų troškinys Esu didelė spontaniškumo gerbėja ir nemėgstu savo kelionių planuoti nuo A iki Z. Dažniausiai su šeima užsisakydavome viešbutį tik pirmajai nakčiai, o vėliau traukdavome pavėjui. Šį kartą, padarėme taip pat. Savo ekspediciją po Maroką pradėjome nuo jo sostinės – Marakešo. Niekada nepamiršiu pirmųjų įspūdžių!

Tik išėję iš oro uosto, buvome sumedžioti vietinio taksisto, kuris, kaip tikras tėvas, laukęs grįžtančių vaikų, įsodino mus į savo mersedesą. Parodėme viešbutuko, esančio miesto centre, adresą. „Tėvukas“ kaipmat ėmėsi ne tik vairuotojo, bet ir gido vaidmens ir, pažadėjęs mums puikų servisą, pradėjo riedėti sostinės gatvėmis. Stengiausi dairytis kuo plačiau, tačiau niekaip negalėjau atitraukti akių nuo didokos skylės automobilio grindyse, per kurią puikiausiai galėjau susipažinti su vietinės kelio dangos variantais. Staiga sustojome. Prie mūsų mašinos prišokę vyrukai pradėjo traukti mūsų lagaminus ir krauti į medinį karutį, primenantį dėžę ant ratų. Žaibiškai iššokom iš mašinos, o po kelių sekundžių mano keturmetė dukra jau buvo pasodinta ant lagaminų viršaus. Akimirką aštri mintis perėjo per širdį – įkliuvom! Tačiau „tėvukas“, pamatęs mūsų šokiruo-

tus veidus, suskubo mus nuraminti – mūsų lagaminai (kartu su vaiku) vežami į viešbutį, kadangi ten neįmanoma privažiuoti.

Praėję nepravažiuojamų kelių raizgyną, bei asiliukų pakavimosi aikštelę, mano visiškam siaubui, nėrėme į molinių tunelių labirintą. Štai čia, pagalvojau, viskas ir baigsis... arba prasidės.

Tačiau vyrukas, vežęs medinį karutį, staiga sustojo ir mostelėjo ranka į prieblandoje paskendusias didžiules geležines duris. „Čia, - sako jis man, - čia jūsų viešbutis.“ Džiaugsmas ir didžiulis palengvėjimas, pradarius milžiniškas duris, užliejo mūsų širdis!

Padėkojau Dievui, kad sėkmė nuo mūsų nenusisuko ir nepapuolėme į kokių nors ekstremistų grupuotės rankas. Tai buvo tiesiog eiliniai, vietiniai herojai, kuriems puikiai pavyko mums įvaryti kultūrinį šoką.

Viešbutis alsavo studentų bei ką tik atvykusių turistų šurmuliu bei vėsa. Švarūs, labai tradiciškai papuošti kambariukai viliojo pailsėti, tačiau turėjome atsispirti pagundai, nes šis miestas žadėjo dar daugiau įspūdžių. Susitarę dėl vakarienės, ištrūkome į miestą, kur tuoj pat buvome apiberti įvairiausiais pasiūlymais. Vos spėjome nusisukti, o mama jau buvo pasodinta ant medinės dėžės, kur vietinė moteris greita, išlavėjusia ranka pradėjo piešti tradicinę chna tatuiruotę. Tuo tarpu žymiai

33/44

# Margos kelionės. Margarita Skvarčienė

vyresnio amžiaus jos sutuoktinis jau derino atsiskaitymo valiutą su mano vyru. Šis meno kūrinys buvo pirmasis ir pats brangiausias mūsų pirkinys. Vėliau, pagrindinėje aikštėje, atsisakę vietinių paslaugų, sulaukėme tarptautinio L raidės ženklo (Looser) iš vietinių vaikų.

Vakarą praleidome viešbutyje kartu su kitais užsieniečiais.

Viešbučio šeimininkai paruošė tradicinę tandžiną bei linksmino svečius liaudiškais šokiais. Lengvas ir saldus kaljano dūmas ramino mūsų prikimštas nuotykių galvas ir kvietė atverti širdis šiai spalvingai šaliai.

Esuira (Essaouira) – kačių ir vėjo miestas.

Kitą dieną, vėjas mus nupūtė į miestą Atlanto vandenyno pajūryje, kuriame, net esant 32 laipsnių karščiui, negalėjai išlįsti iš megztinio, kadangi mieste karaliauja šiaurės vėjai. Vietiniai gyventojai vaikšto įdegusiais, vėjo nugairintais veidais.

Miestelis kvepėjo jūros druska bei buvo išdažytas jam būdinga žydra spalva. Miesto istorija mena prancūzų, žydų bei portugalų invazijas, taip pat didelės įtakos turėjo geografinė padėtis, tad jis nuo vandenyno pusės yra apsuptas aukšta gynybine siena.

Vietiniai, nemokantys anglų kalbos, dažniausiai verčiasi žvejyba, o tie, kurie moka nors kiek suregzti sakinį, žvejoja turistus. Atvykome vietiniu autobusu, tad, išlipę, iškart patraukėme „gidų“ dėmesį, kurie savo ruožtu padėjo susirasti neblogą viešbutuką, kuris viduje džiugino akį savo marokietiškom grožybėm, tačiau užlipus ant viešbučio stogo, atsiveria gan skurdi vietinių kasdienybė. Nusiderėję pusę prašytos kainos, išsiruošėme papietauti, tačiau mums buvo paaiškinta, kad iki 17 val. jokio maisto mieste nerasime. Vienintelis maisto šaltinis tas kelias valandas – vietinės močiutės spurgos.

Vienas labiausiai įstrigusių įspūdžių šiame miestelyje – vakarinis pasijodinėjimas kupranugariais paplūdimyje.

34/44

# Margos kelionės. Margarita Skvarčienė Agadiras – turistų rojus Iš Esuiros vingiuotu serpantinu nuvykome i Agadirą – turistinį miestelį, su naujai statomais viešbučiais ir gražiu paplūdimiu. Čia buvo galima rasti ir turistams pritaikytų pramogų: zoologijos sodą, vakarietiškas kavines, tačiau neapsieita ir be vietinių delikatesų – labai aštrių, keptų sraigių, kurias vietiniai kepa tarsi kaštonus gatvėse. Sužavėjo naktiniai vaisių turgeliai, kuriuose radome netikėčiausių formų ir skonių gamtos gėrybių. Mažose gėrimų parduotuvėlėse gali iš karto paragauti šviežiai spaustų sulčių iš pasirinktų vaisių ar daržovių. Žuvies restoranai viliojo įvairiausiomis jūros gėrybėmis. Galėjai tiesiog pirštu durti į patikusią žuvį ir kepėjas tuoj pat ją pakepdavo ant laužo. Tik Maroke supratau, ką reiškia šviežios krevetės.

Agadiras taip pat dosnus suvenyrų mėgėjams. Labiausiai džiaugėmės ožkos odos lempomis, kurias rankomis išmargino vietiniai dailininkai. Viskas labai natūralu, net dažai padaryti iš chna žolelių. Radome parduotuvę, kurioje galėjai įsigyti suakmenėjusių priešistorinių gyvių už visai prieinamą kainą. Krūvos dirbinių jau stovėjo supakuoti ir paruošti siuntimui į Europą ir Ameriką. Gaila būtų, jei šalis išsemtų savo unikalumą liudijančius resursus. Tačiau kol kas toje šalyje turistas yra Dievas – duonos ir druskos nešėjas.

Grįžome iš šios spalvingos šalies kiek kitokie. Matyt tai, ką pamatai ir išgyveni naujoje šalyje, įsilieja į tave negrįžtamai, dėl to, kiekvieną kartą grįžus iš naujos kelionės, jautiesi pilnavertiškesnis – mažas didelio pasaulio dalyvis. Net ir dabar, praėjus keliems metams po šios savitos kelionės, marokietiškos mėtų arbatos kvapas sugrąžina visas spalvas ir atgaivina pavargusį protą....

Linkime keliauti!

35/44

# Londono Akis. Silvija Pukėnaitė

ERich Mix kultūros centre vyks mini festivalis „DECLASSIFIED” Balandžio 8-10 d.

Renginio atspirties taškas – 69 lietuviškų kino plakatų kolekcija iš fotografės Martos Ovod archyvo. Kiekvienas plakatas šiandien ne tik pristato kino juostą ar yra vaizdinė idėjos santrauka, bet ir laiko dokumentas. Juos kūrusių menininkų istorijos padeda atskleisti sukūrimo laikotarpį ir aplinkybes. Kino plakatų parodą papildys juodai balto lietuviško kino klasika, eksperimentinio kino bei muzikos projektai, poezijos skaitymai ir performansai. Šiuos renginius vienys „daugiasluoksnio paviršiaus”, „atodangos” tema bei šiuolaikinis kūrybinis pliuralizmas.

Renginiai vyks RICH MIX, 25-47 Bethnal Green Road, London E1 6LA. Daugelis renginių nemokami, bilietus į kitus renginius galima įsigyti http://www.richmix.org.uk/ Daugiau informacijos ir detali programa: http://www.lithuanianembassy.co.uk/index.php?157739503.

The Magic of The Beatles Indig O2 Balandžio 7 d.

Apie £28 Daugiau informacijos: http://www.theo2.co.uk/indigo2 „Beatles” žavesys sugrįžta! Šis vakaras primins visus jų legendinius pasirodymus, ir daugiau! Pakeliausite laiku, nuo „Beatles” atsiradimo pradžios iki karjeros viršūnės, nuo „Love me Do” iki „Let it Be”. „Nereali” choreografija, fantastiški kostiumai, lanksčios šokėjos ir nuostabūs balsai! Šis renginys tikrai vertas tavo dėmesio!

Esperanza Sp alding Balbican Cen tre Balandžio 8 d. £10-£25 Daugiau info rmacijos: http://www .barbican.org .uk Esperanzos muzika suku rta spontaniš zuojant. Džiaz kai improvio, liaudies ir pasaulio mu čia susipina zikos garsai tarpusavyje ir pavirsta m besiu. Per p agišku skam askutinius d vejus metus pasiekė nea ši dainininkė psakomas au kš tumas – jos albumas, išle debiutinis istas 2008 m etais, išbuvo džiazo muzi šiuolaikinio kos ,,chartuo se” net 70 sa džiazo mėgėj vaičių. Jei es as, arba mėg i sti klausytis atliekamos m gyvos, gerai uzikos, neužm iršk Esperan zos.

Balandžio 23 d., 11 val.

Stratford – upon – Avon rašytojo gimtinėje, paradu bus minimas Viljamo Šekspyro gimtadienis.

Tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio kasdien neša gėlių ant V. Šekspyro kapo. Anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas laikomas vienu iš svarbiausių anglų ir Vakarų Europos literatūroje. Yra išlikę nemažai jo darbų. Šekspyro pjesės buvo išverstos į daugelį kalbų, pagal jas iki šių dienų pastatoma daugiausiai spektaklių.

Daugiau informacijos – http://www.shakespeare.org.uk/

Velykos Balandžio 24-25 d.

Velykų savaitgalis, tai laikas, kai krikščionys mini Jėzaus Kristaus nukryžiavimą ir prisikėlimą. Britanijoje Velykų laikotarpiu žmonės valgo tradicines ,,karšto kryžiaus bandeles“ ( bandelės su serbenta is bei kryžiaus simboliu viršuje). Na o pats Velykų pavadinimas kilęs iš anglosaksų deivės Eostrės vardo, reiškiančio pavasarį, o kiaušiniai ir zuikiai sim bolizuoja naują gyvenimą, pradžią. Kaip žinia, yra daug Velykų šventimo tradicijų: šokoladinių vely kinių kiaušinių valgymas, kiaušinių medžioklė ir kiaušinių dažymas – neatskiriama Velykų šventimo dali s.  Velykų sekmadienį, balandžio 24 d., Jungtinėje Karalystėje, Krikščionių bažnyčiose , bus švenčiamas Jėzaus Kristaus prisikėlimas.

Velykų pirmadienį, balandžio 25 d.

– valstybinė šventė. Šį Velykų pirmadienį siūlome apsilankyti Sussex’e Harness Horse Parade. Tai – kartą metuose vykstantis arklių, ponių, asilų ir jų vežimėlių paradas.

Daugiau informacijos apie renginį – http://www.lhhp.co.uk

Sue Timney Dizaino paroda Fashion and Textile Museum Atidaryta iki Balandžio 25 d. £7 on.org/index.php Daugiau Info: http://www.ftmlond Sue Timney – dizainerė, kurios kompanija „Timney – Fowler“, išgarsėjusi charakteringais juodai – baltais raštais, švenčia savo 30-tąjį gimtadienį. Šioje parodoje turėsite galimybę pamatyti įvairių eksponatų: nuo nuotraukų, puodelių dizaino, iki jos sukurtų drabužių ir architektūros brėžinių. Sužinosite, kaip ši kompanija įsikūrė ir užaugo. Šiandien tarp Sue klientų yra Paul Smith, Elton John, Stella McCartney ir daug kitų garsenybių.

36/44

# Londono Akis. Silvija Pukėnaitė

The Royal Wedding Balandžio 29 d.

Westminster Abbey Ne mokamas Negavai pakvietimo? Ne nusimink! Šios vestuvės atviros visiems!

Galėsi būti vienas iš pir mųjų, kurie pamatys nu otakos suknelę, gal ne t greičiau už kritikus ir sno bus, o jų ten tikrai bus.

Princo Williamo ir Keitė s ilgai laukta diena jau ne už kalnų, visi apie tai ir tešneka. Juk aiš ku, kad šios vestuvės nusip elno išskirtinio dėmesio šalyje. Nepraleisk šanso stebėti svarbų istorinį įvykį, kai, tuo tarpu, lik ęs pasaulis turės tenkin tis per televizorių transl iuojamu renginiu. Vestuvės bus keliamos iš mokesčių mokėtojų pin igų, tad, iš dalies, ir tu pri e jų prisidėjai.  Todėl nepamiršk aplan kyti renginio, už kurį jau sumokėjai!

„Race for Life ” Gegužės 18 d.; Londono Battersea Par kas 19:00 Kaina: £14.9 9 Tai didžiausi as Jungtinėje Karalystėje o maratonas m rganizuojam oterims, siek as iant surinkti vėžiu. Šio mar pinigų kovai atono metu, su moterys, mer tetos ir moči ginos, sesery utės susirinks s, bėgti 5 – 10 sirengusios ro kilometrų ap žiniais drabu žiais. Taip dal savo gimines yvės paminės , artimuosiu s ir draugus, vėžio, bei p mir asidžiaugs re nginiu, kuriam usius nuo zistavimo m e per 17 eg etų buvo suri nkta virš 362 Pinigai skiria milijonų svar mi paremti 4 ų.

000 mokslin ir medicinos inkų, gydyto seselių, kuri jų e padeda nu dalyvautum galėti vėžį. K šiame marat ad one, nereikia zinės formos, būti idealios gali ir bėgti, fiir ei žinodama, ka d kažkam pad ti, su kiekvienu žingsniu edi kovoti su vėžiu.

Daug Triukšmo Dė l Nieko („Much Ado Abou t Nothing”) Nuo Gegužės 16 d. iki Rugsėjo 3 d.

Wyndham‘s Thea tre. Kaina nuo £5 0 Daugiau info: http ://www.delfontm ackintosh.co.uk/ David Tennant ir Catherine Tate va id in a Šekspyro įsimylėjėlius, spek taklyje ,,Daug Triu kšmo Dėl Nieko” (,,Much Ado Abou t Nothing”). Kom edijos veiksmas vyksta gražioje Si cilijos saloje, kurio je atskleidžiama dviejų jaunuolių – Hero ir Claudio – meilė iš pirmo žvilgsnio. Kita sp ektaklio istorija – vidutinio amžiaus poros – Beatrice ir Benedick – neap ykanta vienas kita kuri klestėjo, nes m, įsimylėjėliai bijo jo parodyti tikruosiu savo jausmus. Aišk s u, nėra istorijos be dramos, bet šitą pamatysite patys.

Tikrai verta!

Joan Miró: The Ladder of Escape Tate Modern Daugiau informacijos: http://www.tate.org.uk Katalonijos menininko Joan Miró šešiasdešimt metų trukusios karjeros pa roda, kurioje eksponuojama virš 150 paveikslų, skulptūrų ir eskizų. Pamatysite jo darbų, vaizduojančių kai mo gyvenimą iš 1920-ųjų, taip pat spalvotų, siurrealisti nių ir abstrakčių paveikslų ir skulptūrų, kurios jį ir išgarsino.

Parsifal Opera English National Opera £19-£99 Daugiau infoformacijos: http://www.eno.org režisuotą ir Nikolaus’as Lehnhoff ‘as pristato savo paties Tenoras ifal”. ,,Pars ą oper – er’io statytą Richard’o Wagn na vaidi ždė) žvaig es” Grim er (,,Pet Stuart’as Skelton’as vina atgai jauta užuo ir sčiu gaile savo kuris elį, nekaltą kvail pasenusio riterio pasaulį... inson – GurVaidina: Jane Dutton – Kundry, Sir John Toml rtas. Ši, Amfo – son Pater Lain ir or Kligs nemanz, Tom Fox – . širdis Jūsų s sukrė a, oper anti trunk dų virš penkių valan

37/44

# Ir aš ten buvau. Diskoteka „Love Love Love”

Daugiausia džiaugsmo ir prasmės suteikia patys paprasčiausi dalykai: draugai, gera kompanija, mėgstama veikla, galimybė realizuoti bei parodyti save. Tokiom nuotaikom gyvena Love Love Love diskotekos kūrėjai. Pirmasis vakarėlis pavyko su kaupu -daug gražaus jaunimo, draugų, bičiulių, naujų veidų, meno, nerimstančios muzikos buvo smagu. Kitas vakarėlis organizuojamas jau šį mėnesį. Planuojama foto darbų paroda, džiazo improvizacijos, šampanas. Informacija facebook‘e: Love Love Love diskoteka.

38/44

# Ir aš ten buvau. Diskoteka „Love Love Love”

Foto: Vytautas Dranginis

39/44

# Ir aš ten buvau. Jazzu

Geriausi 2009-ųjų metų MTV Baltijos šalių atlikėjai Leon Somov ir Jazzu po ilgos pertraukos į Londoną sugrįžo su nauju studijiniu albumu „SCORE”.

Albumą „SCORE“ galite įsigyti http://on.fb.me/ig0MNL

40/44

# Ir aš ten buvau. Jazzu

Foto: Andrius Mažeika

41/44

# Klausimas Knygnešys. Lina Garnytė

„Kelias į Santjago de Kompostelą“

Kristina Stalnionytė • Tyto Alba • 2010

Ši Vilniaus knygų mugė buvo trečioji, į kurią skridau ne tik genama smalsumo sužinoti paskutines knygų pasaulio naujienas, bet ir susitikti su leidyklų darbuotojais, bei prisikalbinti keletą knygų autorių į mūsų knygyną.

Mėgstantiems skaičius (o aš juos labai mėgstu), negalėdama atsispirti pagundai, kelis pateiksiu: per visas keturias dienas mugę aplankė apie 62 tūkstančiai žmonių, dalyvavo apie 220 kompanijų, vyko apie 330 įvairių renginių.

Kaip visa tai atrodė? Šiais metais visos leidyklos buvo sukištos į vieną salę, galėjai jaustis lyg savaitgalį būtum patekęs į Oxford Street. Nors šeštadienis buvo darbo diena, žmonių šurmulynas buvo toks, kad tik spėk žiūrėti – renginių visiems skoniams ir stiliams. Į spektaklius, kurie vyko, net nebandžiau grūstis.

Dažnai jaučiausi, kaip pelė aruode: tiek visko, kad nežinai kur lėkti, tai ir lieki alkana. Na, visai alkana nelikau – keliuose susitikimuose su autoriais buvau, jų autografus atsivežiau ir net išgavau pažadus atvykti į Bektoną susitikti su www. knygnesio.co.uk lankytojais.

Pirmoji kregždė, kuri turėtų parnešti pavasarį į knygyną – Kristina Stalnionytė su knyga „Kelias į Santjago de Kompostelą”. Kviečiu visus, mėgstančius keliauti, ir ypač tuos, kurių mėgiamiausios kelionės vyksta knygų puslapiuose.

Juk prisipažinkite, kad dažnai pritrūksta laiko aplankyti draugus, gyvenančius vos už 40 minučių kelio miesto transportu, o ši kelionė truko 42 dienas, 800 km pėsčiomis Šiaurės Ispanijos keliais, visiškai palikus visus reikalus… Kai Knygų Mugės metu klausiausi piligrimų pasakojimų, bandžiau save įsivaizduoti Kelyje – prisipažinsiu nepavyko. Kelionės nuotykiai, pažintys su Šiaurės Ispanijos miestais ir kaimais, architektūros paminklais, kultūra ir žmonėmis, atskleis skaitytojui šiandieninę Kelio realybę.

O pati Kristina apie šiandieninę piligrimystę rašo, jog, vis dėlto, tikroji piligrimystės esmė slypi giliau – ėjimas nejučia atpalaiduoja smegenis, praskaidrina mintis, protą, jausmus, nuotaiką, keičia požiūrį į daugelį dalykų . Piligrimai tiki, kad tai didelis dvasinis vyksmas, netgi perversmas, žmogaus viduje. Sakysite, kad neįmanoma? O jūs pabandykite. Nesvarbu, ar keliausite į Santjagą, ar aplink pasaulį, ar po Lietuvą. Keliavimas pėsčiomis atveria kitą suvokimą, antrąjį kvėpavimą. Gal tam ir duotas gyvenimas, kad galų gale išmoktum vaikščioti savo kojomis, o galbūt, kad nuėjęs savo Kelią, pasiektum dvasinę pilnatvę

Knygnešys ir B‘UK vienam iš Jūsų dovanoja šią nuostabią knygą, tereikia teisingai atsakyti į klausimus ir truputėlio sėkmės.

Atsakymus siųskite noriu@b-uk.lt

Kas yra piligrimas? a) žmogus, išsiruošęs į kelionę aplink pasaulį b) žmogus, išsiruošęs aplankyti šventas vietas c) žmogus, išsiruošęs aplankyti savo artimųjų

42/44

DIZAINAS

SPAUDA

INTERNETINĖS SVETAINĖS

Minimal But Powerful

www.spreADprint.co.uk

REKLAMA

PAKUOTĖS