Liudijant kaitą
Buvusio “Aušveitos” reabilitacijos centro Neries re gioniniame parke atvėjis.
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS
VILNIAUS FAKULTETO INTERJERO DIZAINO KATEDRA
Samanta Kajėnaitė
Liudijant kaitą
Buvusio “Aušveitos” reabilitacijos centro Neries regioniniame parke atvėjis.
Bakalauro baigiamasis darbas
Interjero dizainos studijų programa, valstybinis kodas
6121PX017
Bakalaurantė: Samanta Kajėnaitė
(parašas) (parašas)
Darbo vadovė: doc. Laura Malcaitė (parašas) (parašas)
Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas (parašas) (parašas)
Turinys
Įvadas 4-5
Darbo tikslai ir uždaviniai 8-9
Darbo prieigos
Literatūra:
Non-Extractive Architecture: On Designing without Depletion Vol. 1 10-11
Notes from the Underdog: Agriculture for Subsistence in Porto 12-13
Ellis Island: Ghosts of Freedom by Stephen Wilkes 14-15
CÉLINE BAUMANN - AUGALŲ PARLAMENTAS 16-17
About the Spatial Experience: Hans Dieter Schaal’s Paths, Passages and Spaces 18-19
“The Primitive Hut” 20-21
Dark ecology For a Logic of Future Coexistence Timothy Morton 22-23
DOXIADIS+, Entangled Kingdom 24-25
Plan B Architecture & Urbanism – It’s Time To Stop Building 26-27
Kristupas Sabolius Slaptoji kerpių knyga 28
Rheinauerio tezės apie augalų teises 29
Problematika 30-37 Lokacija 38-47
Vietos dokumentika 48-61
Koncepcinės prieigos 62-65
Projektinė dalis
Pirmoji situacija 76-89
Antroji situacija 90-95
Trečioji situacija 96-135
Ketvirtoji situacija 136-141
Penktoji situacija 142-145
Šeštoji situacija 146-151
Ryšiai 152-153
Santrauka 156-157
Bibliografija 158-159
,, Šiuolaikiniai griuvėsiai siūlo palengvėjimą, netobulumą. Neapibrėžtumas suteikia žmonėms galimybę savarankiškai naujai interpretuoti vietas, istoriją ir ateitį. Ir galbūt net savo pačių gyvenimus’’ (Minkjan, 2019)
Tikslai ir uždaviniai
Tikslai:
Permąstyti žmogaus, apleistos architektūros ir gamtos santykį.
Permąstyti vertės sąvoką. Ar nepaveldosauginė griūvanti architektūra gali būti vertinga?
Ar įmanoma sukurti naują vertę, paliekant seną?
Suprasti kokia forma tokie objektai gali egzistuoti laiko perspektyvoje.
Kokios įmanomos ir ar įmanomos tokių teritorijų funkcijos?
Kurti tokią erdvę kuri labiau gerbia gamtą, laiką ir kontempliaciją. Įsivaizduoti (ne)įmanomus tokių teritorijų ateities scenarijus.
Apleista architektūra gamtoje gali tapti „pamatu“ naujai patirčiai kurti. Laiko perspektyvo je apleistos architektūros ir gamtos simbiozė-kinta,stiprėja, kuriasi naujos erdvės ir patirtys .Žmogaus požiūris modernų griuvėsį- neigiamas (kadangi nėra įtraukti į paveldo registrą, dažnai tokie pastatai nevertinami, griaunami), tačiau juose yra daug daugiau nei nostalgija apie praeities laikus ir visą ko baigtį. Plyšys skatina vaizduotę, netobulumas ir griūtis atveria kelią interpretacijai, naujų scenarijų kūrimui. Keičiasi požiūris apleistą architektūrą, erdvę, erdvinę patirtį.
Apleistos erdvės gali būti išsivadavimas nuo dominuojančio erdvinio ir kultūrinio naratyvo apie produktyvumą ir funkcionalumą.
Uždaviniai:
Išanalizuoti buvusio „Aušveitos“ reabilitacijos centro teritoriją, joje esančius pastatus, esamą gamtos santykį su pastatais ir sukurti naują. Atrasti alternatyvų žiūros tašką į „modernius“ griuvėsius, jų (laikino) panaudojimo galimybes. Be perteklinės režisūros sukurti kitokią architektūrinę, erdvinę patirtį, naratyvus ir scenarijus, pasitelkiant duotybes( vietovės augalai, urbanistiniai sprendimai), kaip pagrindinius naujų erdvių ir naujos estetikos formavimo įrankius. Kokios tokių objektų, teritorijų (ne)įmanomos koegzistencijos, bendradarbystės su gamta formos?
Zattere
Non-Extractive Architecture
Žinynas skirtas ieškoti naujo požiūrio į architektūrą, pagrįstą ilgalaikiu mąstymu, materi aliniais ištekliais ir vėlesniais jų kraštovaizdžiais bei ben druomenės vertybių integravi mu į statybos pramonę.
Architektų, geografų, istorikų, ekonomistų, urbanistų ir filo sofų esė „Non-Extractive Ar chitecture: On Designing with out Depletion Vol.1“ tyrinėja, ar įmanoma alternatyvi dizaino paradigma ir kokiomis verty bėmis ji gali būti pagrįsta.
Projektu siekiama ištirti ir iš naujo apibrėžti visuomenės lūkesčius architektui ir architek tų lūkesčius sau. Kas būtų, jei architektūra pirmiausia būtų suprantama kaip pastatytos ir gamtinės aplinkos tvarkymo forma? O kas, jei mes pertvarky tume savo ekonomiką, kad mūsų kuriamuose miestuose ir miestuose būtų skatinama in tegracija, cirkuliacija, ilgaamžiš kumas ir socialinis atsparumas?
“Architektūra, remiasi rūpesčiužmonėmis, ištekliais, medžiag omis, aplinka, taip pat ir pačia civilizacijai su neįsivaizduojamai plačiais laiko tarpais.” (Joseph Grimes)
Notes from the Underdog: Agriculture for Subsistence in Porto
Istorijos apie dešimt sodų ir juos valdančius žmones, kurie atgaivino miesto apleistas ter itorijas, augindami juose vai sius ir daržoves kaip maisto šaltinį. Siekdami šio tikslo, jie sukūrė tokią infrastruktūrą kaip laistymo ir drėkinimo sistemas, auginimo, perdirbimo ir kom postavimo metodus, taip pat statė sandėliavimo struktūras ir gamino savo įrankius. Vertybe tampa pritaikymas, prisitaiky mas, antrinis panaudojimas. Svarbus tampa durų motyvas. Durys kaip įėjimas, kaip riba, kaip saugumo simbolis. Tvora reljefas ir augalai- žymi teritoriją. Miestų pakraščiai pritaikomi ir panaudojami. Kuriamos vandens surinkimo, vandens nutekėjimo sistemos. Įveiklinti tampa nebenaudoja mi daiktai, statybinės atliekos. Išradingos sistemos sodui, au galų priežiūrai. Žmonės naudo ja tai, ką randa, kas nebereika linga ir tai veikia.
Ellis Island: Ghosts of Free dom by Stephen Wilkes
Tamsioji salos pusė. Masės žmonių, trokštančių lais vai kvėpuoti. Liko tiek nedaug iki pažadėtosios žemės…
„Išlipus iš valties mane apėmė baimė. Baimė ir laisvė tą akim irką buvo lygiavertės“ (Stephen Wilkes)
Architektūra, kurioje 50 pro centų sudaro žmogaus darbas ir lygiai tiek pat- gamtos. Siur realistinė vynmedžių, samanų ir lapų skulptūra, susimaišiusi su byrančiu tinku, surūdijusi geležis, augalai vingiuojantys tuščiais koridoriais ir mirusiais kambariais. Bet dažniausiai au torius matė gyvenimą.
Visur jaučiamas žmonijos buvi mas, kiekviename kambaryje. Yrančios sienos pasakoja apie laiką, apie gyvenimą, laikinumą, amžinumą.
Gamta randa praėjimą pro mažiausius plyšius, taip duoda ma suprasti, jog dabar - tai jos namai.
CÉLINE BAUMANN - Augalų parlamentas
Augalai- kaip žmonės. Augalairespublika. Augalai valdo pas aulį.
Žmogus bando spręsti daugelį klausimų susijusiu su ekologija, tačiau kartais pamiršta svarbi ausią aspektą- pačius augalus. Jie atsako daug daugiau klau simų. Galbūt verta "paklausti" jų? Augalai žino daugiau, nei mums atrodo. Augalai- ben druomenė.
Augalų parlamentas siūlo ur banistinę aplinką, kurioje au galų išmintis būtų labai vertina ma dėl socialinių ir ekonominių biotopų išmanymo bei gilaus gamtos procesų supratimo. Sumedėjusios, lapinės ir žy dinčios būtybės sudaro žaliąją demokratiją.
Atvežami skirtingi augalai iš viso pasaulio ir "susodinami kar tu"- kaip žmonės. Augalai turi lytį, kilmę, teises.
Augalų parlamentas (Céline Baumann)Kupidonas, įkvepiantis augalus meilei, atogrąžų kraštovaizdyje. F. Bartolozzi ir H. Landseerio graviūra, apie 1812 m., pagal P. Reinagle.
Apie erdvinę patirtį: Hans Di eter Schaal’s Paths, Passages and Spaces (1970’s)
Hans Dieter Schaal (1943) – vok iečių architektas, scenografas, kraštovaizdžio dizaineris, rašy tojas ir menininkas. Per visą savo karjerą jis nuolat kirto skirtingų disciplinų sienas, kad sukurtų unikalius kūrinius. Garsiuosiu ose septintojo dešimtmečio juodai baltuose piešiniuose Schaal apibendrino kai kuriuos savo tyrimus apie ištisinę erd vę, ryšį tarp natūralios aplinkos ir žmogaus sukurtų struktūrų, kelią kaip reprezentacijos erd vę, visada išlaikydamas ironišką žvilgsnį. Akcentuojama erdvinė miestų patirtis, reljefo svarba, kelių ir praėjimų seka. Pagrindinio ob jekto, kaip lova, durys, užuo laidos, laiptai, kartojimas tampa atspirties tašku įsivaizduojamo galimybių lauko konstravimui.
Apie erdvinę miestų patirtį
Primitive Hut”
Koncepcija, nagrinėjanti ar chitektūros ištakas ir jos prak tiką. Koncepcija tiria antro pologinį žmogaus ir gamtinės aplinkos ryšį kaip pagrindinį architektūros kūrimo pagrindą. Primityvios trobelės idėja teigia, kad ideali architektūrinė forma įkūnija tai, kas yra natūralu, pa prasta ir būdinga. Šiandien gamtos ir žmogaus santykis ypač aktualus di skusijoms. Klimato kaita, ištek lių trūkumas, pasaulinė pan demija..
Ar hipertankus miestas tapo atsakingo piliečio priešu? Ar dabartinės pasitraukimo ten dencijos yra tvarios?
Galbūt metas sugrįžti atgal gamtą?
Ar dabar esame ant grįžimo primityviąją trobelę slenksčio?
Viollet-le-Duc, Eugène-Emmanuel, 1814-1879
Dark ecology
For a Logic of Future Coexis tence
“Tamsa- pavojinga. Negali nieko matyti tamsoje, tu bijai. Nejudėk, gali nukristi. Neeik mišką. Taigi, mes įsisavinome šį tamsos siaubą.” (Hélène Cixous)
Tamsioji ekologija pastato mus keistą radikalią savęs pažinimo padėtį, nušviesdama mūsų vietą biosferoje ir priklausymą rūšiai ta prasme, kuri yra daug maži au akivaizdi, nei mes norėtume manyti.
Tamsioji ekologija yra pagrįsta idėja, kad ekologija yra „tam si“ (kaip teigė amerikiečių teo retikas Timothy Morton), nes ji ragina arba reikalauja, kad mes pagalvotume apie mūsų intymius ryšius, pavyzdžiui, su geležies rūda, snaigėmis, plank tonu, arba radiacija...
Mortonas tikisi atkurti mūsų ryšius su ne žmonėmis ir padėti mums iš naujo atrasti žaisming umą ir džiaugsmą, kurie gali praskaidrinti tamsią, keistą kil pą, kurią kertame.
DOXIADIS+ Entangled Kingdom
„Gyvi esame tik dėl gyvybės Žemėje tinklo, dėl subtilių ir nuolatinių mainų tarp visų gyvų organizmų“.(DOXIADIS+)
Be manęs tu neegzistuoji“, –parodoje akcentuojamas žėrin tis grybų sodas. Grybai, kar alystė tarp augalų ir gyvūnų, yra neapdainuoti gyvybės tin klo herojai. Jie yra kūrėjai, pa galbininkai, skaidytojai. O jų tie siog yra visur.
“Aš esu čia, bet tu manęs ne matai, aš gyvenu ore, kuriuo tu kvėpuo ji, gyvenu žemėje, kuria tu eini, gyvenu vandenyje, kurį geri, gyvenu tavo kūne.
Mano vaidmuo yra gyvybiškai svarbus gyvybei žemėje.
Aš esu daug vyresnis už tave .Aš esu stipresnis už tave.
Aš esu labiau susijęs nei tu.
Be manęs tu neegzistuoja. Atrask, gerbk ir susipink su manimi, ir mes kilsime kartu.”( DOXIADIS+)
Nuotrauka: DOXIADIS+Plan B Architecture & Urban ism – It’s Time To Stop Build ing
Pasaulis apverstas iš išorės vidų- Instaliacija Venecijos ar chitektūros bienalėje. Pasaulis tiesiogiai išverstas su tikslu par odyti paslaptis, kurios yra seniai pamirštos, paslėptos po mod erniomis konstrukcijomis. Siek iama pradėti naują žmogaus ir planetos santykį.
Žmonija pavertė visą žemę sep tynių milijardų miestu. Norėda mi naviguoti šiame mieste sukūrėme didžiulį greitkelių, geležinkelių, laivybos kelių, garų vamzdžių ir orbitinių takų tinklą, kertančių pasaulį. Mes „atradome“ ir transfor mavome beveik kiekvieną kam pelį, bet eidami užvaldėme planetą. Atėjo laikas sustoti.
„Pasaulis išvirtęs iš vidaus“ ragi na netyrinėti žemės. Jis sutelkia redagavimo, perrašymo ir kitaip nepretendavimo į žinomą prak tiką.
Žinia aiški: atėjo laikas atsisaky ti ir pamiršti, lėtėjimo epocha. Atėjo laikas grąžinti.
Nuotrauka : Laurian GhinitoiuKristupas Sabolius. Slaptoji kerpių knyga
Kerpių matematika
Kerpės pasižymi ir išskirtiniu sugebė jimu puikiai skaičiuoti. Tačiau ju pasauly je galioja ypatinga matematika. Ten, kur žmonės ir vieversiai mato 1, kerpės regi mažiausiai 3, o kartais net 5 ar 17. Ap skritai skaičius 1 kerpių gyvenime toks retas, kad net buvo pašalintas iš visų aritmetikos vadovėlių.
Žmonės gali susibičiuliauti su kerpėmis, jeigu tik išmoksta būti nuolankūs. La bai mandagiai paprašius, Grūdkerpė arba Pilkoji Žiaubėrinė mielai suteikia pagalbą. Iš tolo jausdamos artėjančią smarvę, Šios draugužės žmonėms si unčia laiškus apie oro užterštumą ir prašo pasisaugoti.
Kaip kerpės visus išmokė mylėti Išvydę kerpes turėtume sakyti„Štai koks mielas draugų būrelis". Arba „čia įsikūrė „bičiulių sampyna"". Arba ,visai šalia mūsų apsigyveno„ susijungimas".
Ypatingosios kerpių galios Kerpės turi daugybę ypatingų galių. Pavyzdžiui, jos gali išgyventi be maisto ir drėgmės, nebijo nei karščio, nei šalčio, ir puikiausiai įsikuria po sniegu ar dyku moje, kur šiaip jau miršta visi augalai ir gyvū nai.
Be to, kerpės gali ištirpdyti bet kokią uolą. Apsigyvenusios ant akmens, jos prade da
įkyriai šnibždėti: „Ko toks kietas? Ko toks kietas? Ko toks kietas?". Neapsikentusi nuolatinio zirzimo uoliena atlyžta ir suminkštėja. Tuomet aptirpusiame ak menyje atsiranda žemių, sudygsta sėk los, galiausiai ima augti augalai. Gyvy bės stebuklas, ne kitaip.
Iš kerpių daug kas ėmė mokytis meilės paslapčių. Grybai ir medžiai, paukščiai ir krokodilai, žuvys ir koralai, net karvės ir jų pilvuose gyvenantys mikroorganiz mai
panūdo susipinti vienas su kitu. Vie niems sekėsi geriau, kiti niekaip negalėjo liau tis
galvoję tik apie save. Galiausiai tapo aišku kaip dieną - mylėti kaip myli ker pės daugiau nemoka niekas. O žmones šitą keistą meilę net pavadino dūz giančiu žodžiu „ simbiozė".
Štai kodėl kaskart atsidūrus miške verta paieškoti eilėraščio. Gali būti, kad jis bus įsikūręs ant beržo, uosio arba ąžuolo. Ir visai įmanoma, kad atidžiai įsiklausius ar gerai įsižiūrėjus pavyks išgirsti ką nors tikrai labai svarbaus.
Jeigu kerpės nori išrinkti kitai kerpei vardą, pirmiausia jos galvoja apie šiosios geri ausią draugą. Todėl vardo tinkamumas daž nai matuojamas „prisišliejimu". Pavyzdži ui, jeigu kuri nors kerpė pasirodo tinka ma draugauti su uosiu, ji pavadinama Uosine Ramalina, o jei - su elniu, ji čia pat tampa Elnine Šiure. Panašiai atsir ado ir Skėtrioji Briedragė bei Šiline Pu vėsiklė.
Diena iš dienos tęsėsi didysis susipyn imas. Grybiena vis labiau įsijaukino dumblieną, o dumbliena - i grybieną. Įsijaukino taip jaukiai, kad jau nebegale jai atskirti, kur viena prasideda, o kita baigiasi. Taip palengva iš judviejų susi darė viena didelė bendrija,kurią kažkas pavadino meilės gniužulu. Arba kitaipkerpėmis.
žvelgdami į kerpes, žmonės suprato, kas yra simbiozė – mokėjimas gyventi kartu
Rheinauerio tezės apie augalų teises
AUGALAI IR APLINKA
11. Augalai yra glaudžiai susaistyti su dirvožemiu - jų santykis su aplinka yra visai kitoks nei gyvūnų ir žmonių. Jie gali be jo apsieiti tik labai ribotai. Jie negali pabėgti.
12. Augalai labai lengvai prisitaiko. Jie nuolat keičiasi kartu su aplinka. Au galai gyvena dinamiškame ryšių ir sąveikų tinkle, kuris jiems daro daug didesnę įtaką nei, pavyzdžiui, gyvūnams.
13. Augalams aiškiai būdingas judėjimas pirmyn ir atgal tarp atsivėrimo aplinkai ir užsisklendimo savyje, taip pat ritmiškas pulsavimas metinėse ir kitose laiko fazėse. Augalai išsiskiria unikaliu gebėjimu plisti, įveikdami didelius atstumus ir ilgus laikotarpius.
14. Todėl mūsų pareiga tinkamai rūpintis aplinka - augalai nuo jos visapu siškai pri- klauso ir yra jos sąlygojami.
15. Šiame kontekste reikia atsižvelgti tai, kad genų ir aplinkos ryšiai nėra viena- krypčiai. Aplinkos veiksnių įtaka genetinei raiškai tokia stipri, kad naujos savybės gali būti stabiliai paveldimos nesikeičiant DNR sekoms. Redukcionistinis, tik į genus orientuotas požiūris kelia daug abejonių. Todėl privalome būti itin atsargūs veisimo srityje.
AUGALAI IR ŽMONĖS
16. Žmogaus egzistencija tiesiogiai priklauso nuo augalų, tačiau daugelis augalų gali gana sėkmingai egzistuoti ir be žmogaus.
17. Augalų ir žmonių santykis apibrėžtas tiek kultūriškai, tiek istoriškai, todėl, kaip ir visa, kas susiję su kultūra, gali kisti.
18. Augalai - mūsų maisto pagrindas. Taigi, mūsų kultūra negali būti at skirta nuo augalų. Dėl šios priežasties augalai nusipelno mūsų pagarbos.
19. Augalai ya itin svarbūs žmogaus emocinei gerovei. Mums rūpi jų kvapas, grožis, priežiūra ir puoselėjimas. Augalai formuoja mūsų sodus ir kraštovaizdžius.
20. Turime puoselėti naują supratimą apie įvairias priklausomybes ir ryšius, siejan- čius žmones su augalų pasauliu. Kasdieniame gyvenime ir mene šis procesas jau prasidėjęs, tačiau moksliniu lygmeniu dar reikia daug ką nuveikti.
21. Mūsų santykiai su augalais turi reikšmės mūsų gyvenimo būdui. Tai, kaip elgiamės su augalais, atspindi mūsų požiūrį į kitas gyvas būtybes ir mus pačius. Vertė, kurią suteikiame augalams, glaudžiai susijusi su tuo, kaip suvokiame patys save.
22. Augalus suvokiant kaip mašinas, tai daugiau pasako apie mus, stebė tojus, o ne apie pačių augalų prigimtį. šis mechanistinis požiūris galop apima visas gyvas būtybes - įskaitant žmones.
23. Moralinių išlygų dažniau pritrūksta bendraujant su augalais, o ne su žmonėmis.
AUGALŲ TEISĖS
Tai, kad suteikiame augalams teises, nereiškia, jog nebeturėtume jų val gyti ar kitaip naudoti - lygiai taip pat, kaip teisių suteikimas gyvūnams ne reiškia jų pašalinimo iš maisto grandinės. Svarbiausia tai, kad sąmoningai gerbtume au- galų unikalumą ir pripažintume savo elgesio su jais ribas.
REPRODUKCINĖS TEISĖS
Nevaisingumą sukeliantys metodai r strategijos reikalauja moralinio ir etinio pagrindimo. Šiai teisei prieštarauja „terminatorių" technologija ir kiti metodai, kuriais nevaisingumo siekiama vien tam, kad augalai taptų naudotini ekonominiam pelnui maksimizuoti.
TEISĖ Į NEPRIKLAUSOMYBĘ
Augalai nėra daiktai. Jie negali būti instrumentalizuojami ir valdomi savo nuožiūra. Privalome gerbti jų unikalumą.
TEISĖ Į EVOLIUCIJĄ
Evoliucija, ypač augalų prisitaikymas prie kintančios aplinkos, grindžiama genetine įvairove. Mažėjant genetinei įvairovei, mažėja ir gebėjimas vys tytis. Taigi turime saugoti tiek rūšių, tiek genetinę įvairovę.
IV. TEISĖ Į RŪŠIŲ IŠLIKIMĄ
Esamos rūšių įvairovės apsaugą taigi ir visų augalų rūšių teisę išlikti už tikrina biologinė įvairovė.
24. Moksliškai suprasti augalų prigimtį nėra visapusiškai įmanomamums kliudo epistemologinės ribos. Prieš augalus šiuo atveju stovime kaip begalybės tyrinėtojai.
25. augalus žvelgdami kaip į individualias būtybes ir leisdami sau įsi traukti jų gyvenimą, išsiugdysime jautrumą ir gebėjimą giliau suvokti jų egzistenciją. Su augalais ir per augalus patiriame kažką, apimančio visą būties esmę.
26. Mūsų bendravimas su augalais neturėtų būti paremtas vien mokslin iais argumen- tais. Mokslas - tik vienas iš kelių supratimą, nepaisant jo reikšmės šiuolaikinėje visuomenėje. Mokslinis kelias nėra svarbesnis už kitus supratimo kelius.
Problematika
Ekologija:
1. Globalinis atšilimas.
2. Riboti gamtos ištekliai
3. Augalų rūšių nykimas.
4. Ar nuolat reikia griauti ir statyti iš naujo?
5. Žmogaus paliktos struktūros gamtoje. Ką daryti? Griauti? Atnaujinti? Atstatyti?
6.Šiuolaikinis griuvėsis nevertinamas: tai nėra paveldas. O kas lemia architektūros vertę?
7. Naujos tipologijos poreikis
Miestas- plokštuma, per kurią keliauja amžinas ekskavatoriusgriaunantis, statantis, griaunan tis ir vėl naujai statantis ir atrodo tai niekada nesibaigia. Vandens lygis kyla ir nežinia kada gali atsitikti globalinė katastrofa. Tačiau, kol mes kalbam apie ekologiją, tuo pat metu pro mi estą važiuoja ekskavatorius.
“Atsiranda nauja pasaulio tvar ka su naujais žinių gamybos ir kontrolės centrais. Taip pat atsiranda naujos auditorijos, ištroškusios skirtingų naratyvų, skirtingų įrankių ir skirtingų erd vės, formos ir vietos kalbų. Po dvejų sunkiausių ir nesutarimų atmintyje metų architektai turi unikalią galimybę parodyti pa sauliui, ką mokame geriausiai: pateikti ambicingų ir kūrybingų idėjų, padedančių įsivaizduoti teisingesnę ir optimistiškesnę ateitį. Kalbėdamas su jumis iš jauniausio pasaulio žemyno, norėčiau padėkoti prezidentui Cicutto ir visai Venecijos bi enalės komandai už šį drąsų pa sirinkimą.” (Lesley Lokko)
Miestas- beveik tobulas. Lygus žalias, stiklinis, stilizuotas, mod ernus. Tai ką mes įpratę matyti. Estetika, tobulo miesto įvaizdis. Kodėl nekalbam ir nenorim priimti kitos pusės -griuvėsio, statybinių šiukšlių, griūties, savo klaidų, baigties?
Visuomenė nelinkusi kalbėti apie savo pačių baigtį. Lygiai tas pats liečia ir šiuolaikinės ar chitektūros baigtį. O jeigu visgi priimtume tai? Galbūt tai galėtų tapti ateities estetika?
Šiuolaikiniai griuvėsiai išprovokuoja kitokį žiūros tašką. Tai ne tyčinis meno kūrinys, sukeliantis subversyvias mintis ir veiksmus, alternatyvų erdvės panaudojimą ir netradicinį dizainą. Amžiuje, kai vis daugiau vietų skirta pasyviam vartojimui, funkcinių ir finansinių poreikių nebeatitinkanti architektūra gali būti viena iš paskutiniųjų realaus produktyvumo prieigų, nes leidžia žmonėms svajoti apie kažką kita. Pažeidžiamą architektūrą, kuri yra toli nuo stilizuotų vaizdinių, kuriuos mums pateikia žiniasklaida ir sėkmingi miestai, kuriuose lankomės ir gyvename. (Mark Minkjan)
Ar galėtume įsivaizduoti, kad tokių vietų būtų ir už nemėgstamų ir apleistų teritorijų ribų? Modernių griuvėsių miestų centre? Ar turime drąsos pakeisti nušlifuotą, efektyvų ir pelningą architek tūros įvaizdį į tokį, kuris labiau gerbtų laiką, gamtą ir kontemplia ciją? Betiksliai statiniai gali būti kaip tik tokios nuolankios erdvės, kokių mums reikia.
Buvusio reabilitacijos centro "AUŠVEITA" teritorija Stirnių k., Lentvario sen., Trakų r. Neries regioninis parkas
Iki 1990 m. šioje teritorijoje dominavo gamta, dirbami lau kai, tankūs miškai. Tuomet ramų mišką atkeliavo žmogus ir architektūra. Šioje teritorijoje pirmiausia buvo įrengta vaikų vasaros stovykla „Lakštingala“ 1990 m. „Aušveita“ Trakų rajone duris at vėrė apie 1995 m. Šiuo metu reabilitacijos centras apleistas, paliktas, pamirštas.
Ryšiai tarp pastatų.
Analizuojamos teritorijos žemėlapis. Buvęs “Aušveitos” reabilitacijos centras ir teritorija aplink.
Objektą sudaro 17 pastatų ir kie mo statiniai. Bendras visų stati nių plotas – 7285 kv. m. Sanatorija įsikūrusi ant Neries upės kranto netoliese – Saidės pažintinis takas, Saidės upelis. Nuo pažintinio tako iš abiejų pusių matomi apleisti pastatai. Šiandien pastatai liudija kaitą, laiko tėkmę ir mena apie tai, kas atsitiko ir gali atsitikti.
Dokumentacija
Fiksuojami vaizdai iš buvusios “Aušveitos” teritorijos. Miško ir parko idilę papildo griuvėsiai.
Elementai. Angos ir plyšiai
Tarpinės erdvės. Aikštelės, baseinai, takai, laiptai
Laiko perspektyvoje apleista architektūra ir gamta ima vis labiau bendradarbiauti. Ekolog inė sukcesija pradeda vysty tis nuo pat pradžių. Samanos ima valgyti uolieną, pastatas ima byrėti. Atsiranda žolės ir žemi krūmai, vijokliai, medžiai, miško sistema. Reikia tik laiko. Ar gamta gali tapti priemone kuriant apleistoje architektūro je? Ar galime tai kuruoti? Kas atsitiks po 10, 50, 200 metų? Ar galime užkoduoti tokios ben dradarbystės pasėkmių ateities scenarijus?
Gamta, architektūra ir laikas susijungia, tampa vienu. Baka lauriniame darbe tyrinėju laiko tarpį nuo 5 iki 15m. Tarpinę ekologinės sukcesijos būseną, tarpinę griūvančių pastatų funk ciją. Iki pilno jų suirimo.
Kuriant laikiną įveiklinimo sce narijų, žmogui paliekama erd vės būti tiesiog aplinkos stebė toju.
Pastatai ir tarpinės erdvės. Žymimas pastatų suirimo lygis. Išskiriamos aikštelės, baseinai, laiptai. Dauguma pastatų prastos būklės. Tarpinės erdvės užval domos gamtos.
Pastatų ir tarpinių erdvių suirimo žemėlapis.
Kuriamas laikinas pastatų ir erdvių aplink pastatus panau dojimas, laikinas scenarijus, kol gamta neuždominuos architek tūros transformuodama ir dar labiau jos nepasisavindama. Pritaikymas kultūrinei funkcijai, meno erdvėms, paralelei aplin kos, irimo stebėjimui
Siūlomos funkcijos-
1. Informacinis centras
2. Vidaus ekspozicinė erdvė
3. Paviljonas, kavinė, konferencijų salė
4. Pastatų ir tarpinių erdvių grupė- lauko ekspozicija, pa galbinės patalpos, baseinas -te atras.
5. Scena
6. Tarpinė erdvė- laiptai
8. Tarpinė erdvė- aikštelės
9. Ekspozicinė erdvė
10. Ekspozicinė erdvė
juodžemis
viršutinis dirvožemio sluoksnis dirvos sėklų “bankai” podirvis augalų šaknys atvėsusios uolienų skeveldros pamatinė uoliena
Ekologinė sukcesija- bendrijų kaita.
Pirminė sukcesija- prasideda, kai organizmai užima (koloni zuoja) laisvą žemės plotą, ku riame visiškai nėra organizmų, dažnai nėra ir dirvožemio. Tai gali būti nuošliaužos vieta, pa viršius, atsidengęs nutirpus ledynui, sustingusios lavos paviršius, apleista asfaltuota aikštelė, nuleistos vandens sau gyklos dugnas. Augalai pradeda vystytis ir ant apleistų pastatų.
pastatus įnešami elementai
Naudojami lengvai surenkami ir pervežami elementai. Apšviet imui pritaikomos transportuo jamos sistemos. Apšviečiamos bendros lauko ir vidaus erdvės. Naudojamos lengvos metalo konstrukcijos- pastoliai, alium inio laiptai, perforuoto meta lo plokštės. pastatus įnešami transportuojami sanitariniai mazgai. Naudojamos įnešamos ir pripučiamos erdvės.
Visi atvežti elementai gali būti perkeliami ir išnešami.
Pirminė paskirtis- katilinė
Plotas - 186,55 m2
Suirimo lygis. 80 %
Tarpinės erdvės -asfaltuota aikštelė, gamtinė aikštelė. Aplinka-pušynas
Beržai vieni tarp greičiausi ai augančių Žemėje medžių rūšių, nes kai kurios jų rūšys jau po šešerių metų gali siekti 7 m aukštį. Lietuvoje sėkmingai auga 4 beržų rūšys: karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, liekninis beržas ir keržas keružis. Tiesa, liekniniai (Betula humilis) ir keržai keružiai (Betula nana) yra saugomi ir įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Ant beržų gyvena vaistams naudojami grybai, kerpės, pintys.
Betula
Augalų grupės. Beržas ir samana
Bryophyte
Samanos paplitusios drėgnuos iuose atogrąžų, drėgnuose vidu tinio klimato juostos miškuose, gėlo vandens srityse ir pelkėse. Net ant pliko betono augančios samanos užima tą nišą gamto je, kurios neišnaudoja jokie kiti augalai. Samanos – ypatingi augalai, dažnai klaidingai tapa tinami su kerpėmis. Retas įžvel gia šių augalų svarbą, bet be jų greičiausiai gyventumėme dy kumuose.
Informacinio centro aksonometrija
Atveriamos langų angos. Atve riamas dar vienas įėjimas, kad pro pastatą žmogus ir gamta galėtų pereiti kiaurai. Kuriamas informacinis centras lankytojams. Pasitinkanti erdvė, erdvė ekspozicijai. Pro langus veržiasi beržai. Per esamas, mažesnes angas keli auja augalai. Kitoje pusėje- sa manų kambarys. Atidengiant ertmę, samanos gauna drėg mės ir gali toliau plisti. Samanos pradeda kauptis ant uolienos ir ją “valgyti”, ardyti. Bėgant laikui jos pasiims šią erdvę sau.
Vietoje rasti elementai pritai komi, panaudojami. Projektuojamas stalas ek spozicijai. Stalo kojoms naudo jami prie pastato rasti betono luitai. Stalviršis iš išrenkamų perforuoto metalo lakštų. Tokiu principu galėtų būti kon struojami reikalingi baldaipanaudojant, pritaikant, prisi
metalo lakštas
Naudojami perforuoto metalo lakštai ir metalinis rėmelis stalviršiui. Kon strukcija lengvai surenka ma ir išardoma.
Ekspozicinio
Samanos gali augti ant akme ninių sienų, uolų paviršiaus, medžių ir pliko dirvožemio. Samanos – tai pirmieji augalai, kurie apsigyveno drėgname plikame dirvožemyje. Kadangi įsišaknyti joms reikia nedaug arba visai nereikia jokio dirvože mio, jos geba augti ant plikos uolos, medžiu žievės ir netgi pastatų.
Laikui bėgant, samanos vis la biau ardo uolieną. Augalija sk verbiasi pro plyšį. Plyšys didėja, pastatas nyksta. Kuriasi nauja erdvė.
Samanų kambarys
Pirminė paskirtis- medicinos punktas
Plotas - 142,16 m2
Suirimo lygis. 80 %
Tarpinės erdvės -asfaltuota aikštelė. Aplinka-tankus miškas
Dryopteris dilatata
Vidutinio klimato juostoje pa parčiai gausiausiai auga ūk sminguose drėgnuose arba vi dutinio drėgnumo miškuose[1], aptinkami Lietuvoje.
Lietuvoje dažnai sudaro ištis us sąžalynus. Auga miškuose, pamiškėse, krūmynuose, sau sose ir apydrėgnėse vietose. Kelminis papartis subręsta dažniausiai 10–20-ais gyvenimo metais.
Pastatą supa tankus miškas. Vi enoje pastato pusėje dominuo ja paparčiai.
Pastate atidengiamos langų ertmes iki apačios. Taip įleidžia ma daugiau šviesos. Šoninis praėjimas atiduodamas auga lui. Jo plitimas- natūraliai nuo miško kuruojamas atidengiant daugiau praėjimo. Papartis pereina ir atvirą pastatą, užima dalį praėjimo.
Pastatų grupė.
Pirminė paskirtis- pagrindinis reabilitacijos centro kompleksas- valgykla, kino salė, gamybos patalpos. Suirimo lygis. 20 %
Tarpinės erdvės -laiptai, baseinas, takas. Aplinka-tankus miškas
Humulus lupulus
Daugiametis dvinamis, vijok linis augalas, išaugantis iki 8 m aukščio.
Lietuvoje auga paprastasis apy nys (Humulus lupulus). Daug iametis arba vienametis auga las. Dvinamis. Stiebas iki 10 m aukščio (žiemą sunyksta) Apynys yra daugiametis žolinis augalas, vijoklis, tad kiekvienais metais jis gali užaugti nuo kelių ar iki net keliolikos metrų ilgio, savo stiebais apsivydamas šalia esančias atramas, medžius ar krūmus.
Mūsų krašte apyniai savaime auga drėgnesnėse vietose: pa krantėse šalia upių, ežerų, grio vių, pamiškėse
Lichen
Kerpės – geri indikatoriniai au galai oro užterštumui nusta tyti, bent kiek užterštame ore jos neišgyvena. Iš Lietuvoje au gančių šiek tiek atsparesnė yra tik sieninė geltonkerpė
Pleurozium schreberi
Tai viena iš būdingiausių pušynų samanų. Auga puriais žaliais arba gelsvai žaliais blizgančiais patiesalais.
Kuriamas paviljonas- ekspozici jos erdvė. Pašalinama dalis vid inių pertvaru, langai nuardomi iki apačios. Taip atsiranda nau jų praėjimų- pastatas tampa skaidrus ir kiauras. Skirtingos, atviros erdvės naudojamos parodoms, renginiams. Augalui, kaip ir žmogui, tam, kad įeiti, užtenka atidaryti duris. Apyniai turi savybę labai greit ai plisti. Šiuo metu apyniai jau pradėjo plisti šalia pastatų, kabi ndamiesi už yrančių plytų struk tūros. Atidengus ertmes, apynys pradeda keliauti pastato vidų. Prie erdvės prisiliečiama mini maliai- paliekant byrančių plytų motyvą, byrantį tinką, kuruojant augalų plitimą.
Esančios, yrančios ertmės pastate paliekamos kaip erdvės įrėminimas. Ertmė kuria kitokį žiūros tašką. Laiko perspektyvo je ertmė įgauna kitokią formą, dydį, keičiasi ir žiūrėjimo pers pektyva. Erdvė naudojama ekspozicijai. Atveriamos angos leidžia turėti natūralios šviesos apšvietimą meno kūriniams.
Tarpinės erdves
Tarpinės erdvės tarp pastatų sudaro jungtis. Tarpinės erd vės naudojamos kaip praėji mai arba, laikinai įveiklinamos, kuriant antrines struktūras.
Augalas visžalis, daugiame tis, su šakotu stiebu, kuris driekiasi žeme, lipa į medžius, remdamasis kimbamosiomis orinėmis šaknelėmis. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, medžiais apaugusiuose šlaitu ose. Lietuvoje auga savaime ir auginama, reta, įrašyta į Lietu vos raudonąją knygą
Hedera helix
Nusileidus laiptais, patenkama į atvirą pastatą. Pastatas be sto go- erdvė ekspozicijai. Į pažeistą centrinę pastato dalį įnešami vi etoje aptikti vijokliniai augalai. Virvės ir metalo konstrukcija padeda augalui plisti. Paliekami pastate jau augantys medžiai. Aplink žalią plotą pastate kuria ma ekspozicinė erdvę. Centrinė pastato dalis naudojama kaip praėjimas, tol, kol gamta jos ne pasisavina.
Ekspozicinės erdvės pjūviis
Atsisėdimas tvirtinamas prie šoninės ir viršutinės baseino dalies.
Projektuojamas atsisėdimas iš perforuoto metalo. Konstrukci ja lengvai demontuojama.
Nesistematinė grybų grupė, pa sižyminti specifiniu simbiotiniu gyvenimo būdu Auga ant medžių žievės, medi enos, akmenų, augalų liekanų, kitų kerpių, dirvožemyje, sa manose Kerpės auga lėtai. Jų amžius labai įvairus – nuo kelių sezonų (trumpaamžės) iki daugiau kaip 1000 metų (ilgaamžės).
Tarpinė erdvė tarp pastatųscenos laiptai. Šiuo metu apaugę samanomis ir žemais krūmais- jau pasiekę antrąją ekologinės sukcesijos stadiją. Ant laiptų, vietomis, kur au galai apaugę mažiau, kuriama antrinė struktūra. Naudojama krituolių medžių mediena. Kurii atsisėdimai žmogui ir terpė gry bui.
Lichen
Grybai auga, prasiskverbia giliai medieną, lėtai ardo jo struktūrą Ksilotrofai išskiria specialius fermentus, kurie keičia medien os struktūrą, grybai ja minta ir taip atima iš medžio gyvybiškai svarbias maistines medžiag as. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto korališkojo trapiadyglio vaisiakūniai užauga iki 40 cm. Grybas auga ant senų beržų, drebulių virtuolių.
Iki tam tiro laiko žmogus gali naudotis šia erdve. ilgainiui grybai pradeda maitintis medi ena. Žmogus lieka šio proceso stebėtoju
Laetiporus sulphureus
Hapalopilus croceusLycoperdon pyriforme
Polyporaceae
Pirminė paskirtis- meno erdvės vaikams
Plotas - 520 m2
Suirimo lygis. 10 %
Tarpinės erdvės -gamtinė aikštelė.
Aplinka-žemi krūmai, pavieniai medžiai
Rezidencijos. pastatą įnešami pripučiami kambariai apsistojimui. Sanita riniai mazgai ir transportuojami dušai įnešami į pastato vidų. Pri pučiamas kambarys- gamtinė, bioniška forma. Siūloma patir ti erdvę ir aplinką esant izoli uotame burbule.
Iš pripučiamos erdvės žmogus stebi aplinką ir gamtą. Kuria mas laikinas apsistojimas. Pri pučiama erdvė leidžia lengvai prisitaikyti, patirti erdvę kitaip, kuriant kitokį santykį tarp gam tos ir architektūros.
Pirminė paskirtis- vandens valymo įrenginiai.
Plotas - 138 m2
Suirimo lygis. 70 %
Tarpinės erdvės -asfaltuotos aikštelės, baseinas.
Aplinka-kalnas, miškai, upė.
Buvę vandens valymo įrenginiai tolim iausias ir labiausiai griūvantis pastatas. Ši vieta paliekama stebėjimui. Pasta tas atsiveria ir nyksta. Baseine esantis vanduo žaliuoja. Pastatas ir baserinas įsilieja aplinką. Griūtis kaip netyčinis meno kūrinys, nauja estetika.
Pirminė paskirtis- susisiekimo tinklai, elektros tinklai.
Plotas - 165 m2
Suirimo lygis.20 %
Tarpinės erdvės -aikštelė.
Aplinka-piliakalnis, tankus miškas
Labiausiai izoliuotas pasta tas-miško viduryje. Į jį galima patekti tik per tankų mišką arba piliakalnį. Kuriama ekspozicijos erdvė. Dėl pastato gylio ir ne didelio ertmių kiekio, pastatas tinkamas vaizdo projekcijoms ir instaliacijoms. Žmogui siūloma nusileisti po žeme ir pajausti erdvę kitaip- miško viduryje, girdint miško garsą. Būnant po žeme.
Kuriami nauji ryšiai ir naujos patirtys. Nauji keliai pažinti, tyrinėti, naudotis, būti, inter pretuoti vietas, liudyti kaitą.
“Dangus buvo pilkas, bet potvynis plukdė švytėjima. Čireno vieversiai.Atėjo geriausoji dienos dalis. Nuo tol imų medžių ir gyvatvorių jau sėlino prieblanda.Upeliai ir užutėkiai tyvuliavo ramūs, netrikdomi. Paukščių giesmės ir šūksniai susiliejo su siūbuojančiu, raibuliuojančiu pot vyniu. Atėjau čia ieškoti sakalo.” (J.A. Baker)
Šiuo projektu keliama daugiau klausimų nei pateikiama atsakymų. Keliami klausimai apie vertybes. Ar modernūs griuvėsiai turi teisę išlikti? Kokia tokios architektūros vertė?
Apleista architektūra gamtoje gali tapti „pama tu“ naujai patirčiai kurti. Laiko perspektyvoje apleistos architektūros ir gamtos simbiozė-kin ta, stiprėja, kuriasi naujos erdvės ir patirtys . Žmogaus požiūris modernų griuvėsį- neigiamas (kadangi nėra įtraukti į paveldo registrą, dažnai tokie pastatai nevertinami, griaunami), tačiau ju ose yra daug daugiau nei nostalgija apie praeities laikus ir visą ko baigtį. Plyšys skatina vaizduotę, netobulumas ir griūtis atveria kelią interpretaci jai, naujų scenarijų kūrimui. Keičiasi požiūris į apleistą architektūrą, erdvę, erdvinę patirtį. Apleistos erdvės gali būti išsivadavimas nuo do minuojančio erdvinio ir kultūrinio naratyvo apie produktyvumą ir funkcionalumą. Šiuolaikiniai griuvėsiai siūlo palengvėjimą, ne tobulumą. Plyšys ir nykimas skatina vaizduotę ir kontempliaciją. Neapibrėžtumas suteikia žmonėms galimybę savarankiškai naujai inter pretuoti vietas, istoriją ir ateitį. Ir galbūt net savo pačių gyvenimus
This project raises more questions than it answers. It raises questions about values. Do modern ruins have a right to survive? What is the value of such architecture?
Abandoned architecture in nature can become a "foundation" for creating new experiences. In the perspective of time, the symbiosis between abandoned architecture and nature changes, strengthens and creates new spaces and expe riences. The human attitude towards modern ruins is negative (as they are not included in the heritage register, often such buildings are not valued and are demolished),. But there is more to it than only depression about times past and everything going to end. The spaces left behind can be a liberation from the dominant spatial and cultural narrative of productivity and func tion that is tightening around our necks. The modern ruin offers the relief of imperfection. Decay triggers imagination and contemplation. All of a sudden, possibilities arise because time and space are no longer fixed within the usual conventions of functionality and beauty. The un defined nature gives people the opportunity to independently reinterpret places, histories and futures. And perhaps even their own lives.
Literatūra:
Wilkes, S. (2006). Ellis Island: Ghosts of Freedom. W. W. Norton & Company. http://www.amazon.com/Ellis-Island-Freedom-Stephen-Wilkes/dp/0393061450/ref=pd_cp_b_2
Space Caviar. (2021). Non-Extractive Architecture: On Designing without Depletion Vol.1. V–A–C and Sternberg Press.
John Wriedt. (n.d.). Notes from the Underdog: Agriculture for Subsistence in Porto. Spector Books
Sabolius, K. (2020). Slaptoji kerpių knyga. Kirvarpa.
Dionne, T. J. (2018). Dark Ecology: For a Logic of Future Coexistence. In Rhetoric and Public Affairs (Vol. 21, Issue 1). Columbia University Press. https://doi.org/10.14321/rhetpublaffa.21.1.0189
Radio laidas
CÉLINE BAUMANN - Augalų parlamentas. (n.d.). https://vimeo.com/380185968
Jacob Alexander Littman. (2009). REGENERATIVE ARCHITECTURE: A PATHWAY BEYOND SUSTAINABILITY [University of Massachusetts Amherst]. https://scholarworks.umass.edu/cgi/view content.cgi?article=1389&context=theses
Mariabruna Fabrizi. (2014). About the Spatial Experience: Hans Dieter Schaal’s Paths, Passages and Spaces (1970’s). shorturl.at/czIR0
Archeyes. (2016). Antivilla / Brandlhuber + Emde, Burlon. https://archeyes.com/antivilla-brandlhuber-emde-burlon/
RINGAILE PAPARTYTE. (2021). Artist Robertas Narkus: Love Creating Conflicts. https://abstractstylist.com/culture-and-popcorn/artist-robertas-narkus-i-love-creating-conflicts/ EBERT, G. (2020). Australian Plants Grow from the Crevices of Jamie North’s Living Sculptures. shorturl.at/csNSW
CÉLINE BAUMANN - Augalų parlamentas. (n.d.). https://vimeo.com/380185968
VI PER GALLERY. (2019). Céline Baumann: Queer Nature. http://www.vipergallery.org/en/exhibition/celine-baumann-queer-nature
Files, T. lifestyle. (2021). Come And Smell An Extinct Flower – Sustainability In The Focus At The Venice Architecture Biennale 2021.
MELINA ARVANITI-POLLATOU. (2022). Entangled Kingdoms: doxiadis+ highlights the importance of the Symbiosis of Species at the 17th International Architecture Exhibition of La Biennale di Venezia Arsenale, May 22 - November 21, 2021. shorturl.at/btuyJ landezine. (2020). Farum Midtpunkt Activity park. shorturl.at/nopCE
Jincy Iype. (2021). Five works at Venice Architecture Biennale 2021 led by ecologically sensible principles. shorturl.at/egvwI
Macdonald, F. (2014). From Pompeii to Detroit: Why ruins fascinate. https://www.bbc.com/culture/article/20140304-ruin-lust-pompeii-to-detroit
Menges, A. (2013). Hans Dieter Schaal. Work in Progress (F. R. Werner (ed.)). http://www.axelmenges.de/buch/Schaal_Work-in-Progress.pdf?&PU=Menges
Gudžinskas, Z. (2020). Lietuvos samanos. https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-samanos/
Minkjan, M. (2019). Maybe Modern Ruins Are Just the Kind of Failure We Need. shorturl.at/iDFJK
Davine Blauwhoff. (2016). MYCELIUM BASED MATERIALS. http://materialsexperiencelab.com/mycelium-based-materials
Elephant. (2020). Museum Insel Hombroich Is an Art Playground on a Former Missile Base. https://elephant.art/germanys-museum-insel-hombroich-is-an-art-playground-on-a-former-missilebase-22092020/
Eric Oh. (2016). New Material From Harvard Researchers Folds and Changes Shape On Its Own. shorturl.at/enJY3
Nina Azzarello, D. (2015). No Titledana barnes references lichen life for endolith casts seating series. shorturl.at/evG48 Stouhi, D. (2021). No TitleLesley Lokko Appointed Curator of the 18th International Architecture Exhibition - La Biennale di Venezia. shorturl.at/ioBJS
Philip Stevens I designboom. (2018). nordic pavilion presents “another generosity” at the venice architecture biennale. https://www.designboom.com/architecture/nor dic-pavilion-venice-architecture-biennale-another-generosity-05-24-2018/
Leire Asensio Villoria. (2015). Platform 7 Exhibition. https://www.gsd.harvard.edu/exhibition/platform-7-exhibition/
Pamiršta.lt. (2013). Reabilitacijos centras “Aušveita.” https://pamirsta.lt/reabilitacijos-centras-ausveita/
Naujo, N. (2011). REABILITACIJOS CENTRAS „AUŠVEITA“. https://www.niekonaujo.lt/20110326/reabilitacijos-centras-ausveita
Jacob Alexander Littman. (2009). REGENERATIVE ARCHITECTURE: A PATHWAY BEYOND SUSTAINABILITY [University of Massachusetts Amherst]. https://scholar works.umass.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1389&context=theses
Nidos meno kolonija. (2021). Rheinauerio tezės apie Augalų teises. https://nidacolony.lt/lt/1839-rheinauerio-tezes-apie-augalu-teises
University, H., & Design, G. S. of. (2021). Snow Bank by Diana Guo. https://www.gsd.harvard.edu/project/snow-bank/ University, H., & Design, G. S. of. (2021). The Primitive Hut.
Designboom, lynne myers I. (2021). the world turned inside out calls for an “unexploring” of the earth at venice biennale. https://www.designboom.com/architecture/ the-world-turned-inside-out-venice-architecture-biennale-06-02-2021/
David Zeleny. (2020). Where does the forest come back from? https://vegsciblog.org/2020/03/03/where-does-the-forest-come-back-from/ Montjoy, V. (2022). Why Use Translucent Polycarbonate on Building Facades? shorturl.at/iHW23
