UKRAINOS PABĖGĖLIŲ INTEGRACIJOS

Sunkumai Ir Sprendimai

Mėginant taikyti sportą kaip pabėgėlių integracijos į naują visuomenę priemonę gali kilti keletas sunkumų. Štai keli tokių sunkumų ir galimų sprendimų pavyzdžiai:

Kalbos barjeras

Kalbos barjeras gali būti didelis sunkumas bandant taikyti sportą kaip priemonę, padedančią integruoti pabėgėlius į naują visuomenę. Jei pabėgėliai laisvai nekalba priimančiosios šalies kalba, jiems gali būti sunku bendrauti su kitais ir visavertiškai dalyvauti sporto programose. Tai gali sukelti izoliacijos ir atskirties jausmą, tada pabėgėliams gali būti sunkiau įsitraukti į socialinę veiklą ar užmegzti ryšius naujoje bendruomenėje.

Sprendimas

Gali būti pravartu suteikti pabėgėliams pagalbą dėl kalbos. Tam gali būti samdomi vertėjai arba kalbos kursai pabėgėliams. Taip pat gali būti naudinga teikti informaciją ir medžiagą įvairiomis kalbomis, kad pabėgėliams būtų lengviau gauti ir suprasti informaciją apie sporto programas ir veiklą. Be šios pagalbos sporto klube gali būti naudinga sukurti draugišką ir įtraukią aplinką, kurioje būtų atsižvelgiama į pabėgėlių poreikius. Tai gali apimti tokius dalykus kaip antai: vertimo žodžiu ar raštu paslaugų teikimas klubo renginiuose arba treniruotėse, darbuotojų ir savanorių, mokančių kelias kalbas, samdymas.

Kūno kalba gali būti svarbi priemonė, padedanti sumažinti kalbos barjero poveikį ir palengvinti bendravimą su pabėgėliais, nemokančiais priimančiosios šalies kalbos. Neverbalinis bendravimas, pavyzdžiui, veido išraiškos, gestai ir laikysena, dažnai gali perteikti prasmę ir ketinimus, net jei žodinis bendravimas yra ribotas.

Efektyvi kūno kalba gali būti ypač svarbus dalykas dirbant su pabėgėliais, jaučiančiais nerimą, stresą, prislėgtumą. Vartojant neverbalinius ženklus, kuriais galima išreikšti supratimą, palaikymą ir empatiją, įmanoma sukurti draugiškesnę ir jaukesnę aplinką, kuri geriau atitiks pabėgėlių poreikius.

Treneris, kuris visada sportuoja kartu su mumis ir kiekvieną kartą pats rodo pratimus, kelia pasitikėjimą ir užtikrina palaikymą.

Jaunimo patariamoji taryba

Štai kelios konkrečios kūno kalbos naudojimo strategijos, taikytinos dirbant su pabėgėliais per sporto treniruotes ar fizinę veiklą:

• Pasitelkite demonstravimą ir imitavimą:

Kalbant apie naujus įgūdžius ar technikas gali būti pravartu perteikti informaciją ir instrukcijas demonstravimo ir imitavimo būdu. Taip galima parodyti pabėgėliams, kaip atlikti tam tikrą užduotį ar veiksmą, ir paprašyti, kad jie atkartotų jūsų judesius.

• Naudokite fizinius ženklus:

Fiziniai ženklai, pavyzdžiui, rankos uždėjimas ant peties, parodymas tam tikra kryptimi, gali būti veiksmingas būdas perteikti informaciją ir padėti orientuotis sporto treniruočių ar fizinės veiklos metu.

• Atkreipkite dėmesį į neverbalinius ženklus:

Stebėti nežodinius pabėgėlių ženklus, pavyzdžiui, veido išraišką ar kūno kalbą, tai gali būti naudinga norint suprasti, ar žmonės jaučiasi patogiai, ar viską supranta. Tai gali padėti jums pakoreguoti savo požiūrį, o prireikus – suteikti papildomą pagalbą.

• Taikykite teigiamą paskatinimą:

Teigiamas paskatinimas, pavyzdžiui, šypsena, plojimas ar žodinis padrąsinimas, gali padėti sustiprinti pasitikėjimą savimi ir padėti ugdyti naujus įgūdžius.

Kultūriniai skirtumai

Nemenkas sunkumas integruojant pabėgėlius į naują visuomenę per sportą gali būti ir kultūriniai skirtumai. Pabėgėliai gali būti kilę iš skirtingų kultūrinių sluoksnių, nesusipažinę su priimančiosios šalies sporto kultūros papročiais ir lūkesčiais. Dėl to gali kilti nesusipratimų ir pabėgėliams bus sunku visavertiškai dalyvauti sporto programose.

Puiku, kad turime veiklos, kuri padeda mums geriau pažinti vieniems kitus, užsitarnauti pagarbą ir įgyti naujų draugų.

Jaunimo patariamoji taryba

Pavyzdžiui, įvairiose šalyse gali skirtis sporto užsiėmimų organizavimas, pabėgėliai gali nežinoti tam tikrų kultūrinių lūkesčių dėl aprangos, elgesio ar lyčių vaidmenų. Dėl šių skirtumų gali atsirasti kliūčių dalyvauti sporto programose, pabėgėliai negalės jaustis patogiai ir įsitraukti į sporto programas.

Sprendimas

Taikant sportą kaip priemonę pabėgėliams integruoti į naują visuomenę galima taikyti kelias strategijas, skirtas įveikti kultūriniams skirtumams. Štai keli konkretūs kultūrinių skirtumų sprendimų pavyzdžiai:

• Kultūrinio sąmoningumo mokymai:

Darbuotojų ir savanorių kultūrinio sąmoningumo mokymai gali padėti geriau suvokti ir suprasti skirtingų kultūrų papročius bei lūkesčius. Tai gali būti darbuotojų mokymai apie skirtingus kultūrinius pamatus ir tradicijas, taip pat mokymas veiksmingai bendrauti ir dirbti su pabėgėliais iš skirtingų kultūrų.

• Informacijos ir išteklių teikimas:

Informacijos ir išteklių apie skirtingus kultūrinius papročius ir lūkesčius teikimas gali padėti pagerinti informuotumą ir sumažinti nesusipratimų skaičių. Tam tikslui galima parengti informacinę medžiagą įvairiomis kalbomis arba suteikti galimybių pabėgėliams susipažinti su skirtingomis kultūrinėmis tradicijomis ir papročiais.

• Draugiškos ir įtraukiančios aplinkos kūrimas:

Sporto klube sukuriama draugiška ir įtrauki aplinka gali padėti sumažinti dalyvavimo veiklose kliūtis ir padėti pabėgėliams jaustis patogiai ir lengviau įsitraukti. Tam tikslui gali praversti aiškios kovos su diskriminacija ir patyčiomis taisyklės, aprūpinimas ištekliais, pavyzdžiui, vertimo arba kultūrinio sąmoningumo mokymų darbuotojams ir savanoriams, užtikrinimas.

• Pabėgėlių įtraukimas į programų planavimą ir organizavimą:

Įtraukdami pabėgėlius į sporto programų planavimą ir organizavimą galite užtikrinti, kad programos atitiks pabėgėlių poreikius ir pageidavimus. Tai gali būti susiję su pabėgėlių indėliu į tokius dalykus kaip programos turinys, tvarkaraštis arba patalpos, taip pat su pabėgėlių įtraukimu į sprendimų priėmimo procesą.

Psichikos sveikatos kliūtys

Psichikos sveikata gali būti kliūtis pabėgėlių jaunimui dalyvauti sporto veikloje dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl psichikos sveikatos sutrikimų simptomų, tokių kaip nerimas, depresija ar potrauminio streso sutrikimas (PSS) jauniems pabėgėliams gali būti sunkiau įsitraukti į sportinę ar kitą socialinę veiklą. Jauni pabėgėliai, patyrę traumą, pavyzdžiui, smurtą, persekiojimą ar iškeldinimą, gali susidurti su psichikos sveikatos problemomis, dėl kurių jiems gali būti sunkiau įsitraukti į sportinę veiklą. Be to, jauni pabėgėliai gali turėti neatidėliotinų rūpesčių, pavyzdžiui, susirasti būstą, gauti sveikatos priežiūros paslaugas arba susisiekti su artimaisiais, todėl jiems gali būti sunku susitelkti į sportą ar kitą laisvalaikio veiklą. Galiausiai, pabėgėlių jaunimas gali susidurti su diskriminacija ar stigmatizacija priimančiojoje bendruomenėje, ir todėl pasijusti nepageidaujami arba atstumti nuo pagrindinės visuomenės. Šalinant šias kliūtis ir teikiant psichikos sveikatos pagalbą galima padėti jauniems pabėgėliams jaustis labiau pasirengusiems užsiimti sportine veikla ir labiau susietiems su nauja savo bendruomene.

Sprendimas

Dirbant su pabėgėliais, kurie susiduria su psichikos sveikatos problemomis ar traumomis sporto treniruotėse ar fizinėje veikloje, galima taikyti kelias konkrečias strategijas. Keletas šių strategijų pavyzdžių:

• Pasitikėjimo ir paramos stiprinimas: Dirbant su traumą patyrusiais pabėgėliais svarbu stiprinti pasitikėjimą ir paramą.

Tai gali būti tokie dalykai kaip supratimas ir empatija, konfidencialumo išlaikymas ir saugios bei palaikančios aplinkos kūrimas.

• Saugios ir palaikančios aplinkos kūrimas:

Saugios ir palaikančios aplinkos sporto klube sukūrimas gali padėti sumažinti su psichikos sveikatos problemomis susijusią stigmą ir sukurti pasitikėjimo bei bendrumo jausmą. Tai gali būti aiškios kovos su diskriminacija ir patyčiomis politikos nustatymas ir paramos bei išteklių teikimas jauniems pabėgėliams, kurie gali turėti sunkumų.

• Sportas kaip būdas įveikti sunkumus ir pasijusti geriau:

Sportas gali būti veiksminga priemonė, gerinanti psichikos sveikatą ir didinanti gerovę, o tai ypač naudinga pabėgėliams, galimai susiduriantiems su psichikos sveikatos problemomis arba patyrusiems traumas. Sudarius sąlygas pabėgėliams užsiimti sporto veikla galima padėti jiems įveikti stresą, pagerinti psichikos sveikatą, padidinti atsparumą ir gerovę.

• Žinojimas apie dirgiklius:

Svarbu žinoti apie potencialius dirgiklius, kurie gali kelti nerimą arba sužadinti traumas patyrusių pabėgėlių prisiminimus. Jei būsite jautrūs šiems dirgikliams ir imsitės priemonių jiems pašalinti, gali būti įmanoma sukurti saugesnę ir palankesnę aplinką pabėgėliams.

• Praktinės paramos teikimas:

Be to, kad būtų sprendžiamos psichikos sveikatos problemos, gali būti naudinga suteikti pabėgėliams praktinę paramą, kuri padėtų jiems prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tai gali būti pagalba pabėgėliams susirasti būstą, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, dalyvauti švietimo arba užimtumo programose.

• Socialinių ryšių kūrimas: Pabėgėlių skatinimas užmegzti socialinius ryšius sporto klube gali būti veiksminga priemonė, padedanti jiems pasijaus- ti labiau integruotiems, taip pat jausti palaikymą. Tai gali būti socialinių renginių pabėgėliams organizavimas arba galimybių bendrauti tarpusavyje ir su priimančiosios bendruomenės nariais suteikimas.

• Tikslo pojūčio suteikimas: Dalyvavimas sporto ar kitoje veikloje gali suteikti pabėgėliams tikslo ir prasmės jausmą, o tai padės įveikti izoliacijos ar nevilties pojūtį. Sporto klube patirdami tikslo ir bendrumo jausmą pabėgėliai gali būti labiau motyvuoti dalyvauti veikloje ir labiau susiję su nauja savo bendruomene.

Kontaktų trūkumas / ribota prieiga

Ribotos galimybės gauti informaciją gali būti rimta problema pabėgėliams, bandantiems užmegzti ryšius su vietos savivaldybėmis ir sporto klubais. Tai gali lemti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, kalbos barjeras, ribotos galimybės naudotis technologijomis, transportu.

Visada smagu, kai treneriai leidžia mums pasirinkti ar sukurti pratimus, kuriuos norime atlikti treniruočių metu. Tai, kad treneris mus girdi, leidžia mums pasijusti gerai.

Pavyzdžiui, jei pabėgėliai gerai nemoka vietos kalbos arba nežino apie institucijas ar atitinkamas interneto svetaines, jiems gali būti sunku gauti informacijos internete ar tiesiogiai apie vietos savivaldybes ir sporto klubus bei jų iniciatyvas dėl įtraukimo į sporto renginius, treniruotes ar laisvalaikio fizinę veiklą. Galiausiai pabėgėliams, neturintiems galimybės naudotis transportu, gali būti sunku gauti informacijos apie vietos savivaldybes ir sporto klubus, nes jie tiesiog neįstengs nuvykti ten, kur ši informacija yra prieinama.

Sprendimas

Siekiant išspręsti ribotos informacijos prieigos problemą, kylančią pabėgėliams bandant užmegzti ryšius su vietos savivaldybėmis ir sporto klubais, galima taikyti įvairius sprendimus. Štai keletas konkrečių pavyzdžių:

• Informacijos teikimas keliomis kalbomis:

Svarbu, kad informacija apie vietos savivaldybes ir sporto klubus būtų pateikiama keliomis kalbomis, kad ji būtų lengvai prieinama pabėgėliams, nemokantiems vietos kalbos. Tai gali būti informacijos vertimas į įvairias kalbas arba pagalbos kalbos klausimais teikimas.

• Informacijos prieinamumas internete:

Jei informacija apie vietos savivaldybes ir sporto klubus bus prieinama internetu, pabėgėliai, turintys prieigą prie technologijų, galės lengviau ją gauti. Tai gali būti tokie dalykai kaip interneto svetainių ar socialinės žiniasklaidos paskyrų su informacija apie vietos išteklius ir paslaugas kūrimas.

• Pagalbos viešojo transporto srityje teikimas: taryba

Pagalbos viešojo transporto srityje teikimas, pavyzdžiui, dėl bilietų, taip pat galimybės naudotis transporto priemonėmis, palengvins pabėgėliams, neturintiems galimybės naudotis transportu, gauti informacijos apie vietos savivaldybes ir sporto klubus.

• Asmeninės pagalbos teikimas: Asmeninės pagalbos teikimas, pavyzdžiui, informaciniai užsiėmimai arba individuali pagalba, gali būti veiksmingas būdas padėti pabėgėliams gauti informacijos apie vietos savivaldybes ir sporto klubus. Tai gali būti informacijos teikimo sesijų organizavimas bendruomenių centruose ar kitose pabėgėliams lengvai prieinamose vietose.

Treneris turi turėti „didelę širdį“, t. y. smagu turėti trenerį, kuris visada šypsosi, nerėkia ir nesipiktina, bet taip pat yra drausmingas ir atsakingas, nes tai rodo, kad mes jam rūpime.

Praktin Sporto Ir Fizinio Aktyvumo Metodika Treneriams Ir Mokytojams

Praktin Sporto Ir Fizinio Aktyvumo Metodika Treneriams Ir Mokytojams

Futbolo Piratai

Šalis: Estija

Aprašymas:

„Futbolo piratai“ apima pratimus, kurie susiję su įvairių gyvenimo įgūdžių ugdymu skirtingais lygmenimis. Užsiėmimai skirstomi į tokius lygius kaip komandinis darbas ir bendradarbiavimas bei bendravimas (žodžiu ir kūno kalba), po jų atliekami futbolo ir gyvenimo įgūdžius lavinantys pratimai.

Nurodymai

Veikla

1. Treneriui davus ženklą vienas piratas iš kiekvieno laivo pradeda nešti lobius (arba kamuolius) į savo laivą, varydamas kamuolį koja;

2. Vienu metu savo laivą gali palikti tik vienas piratas (jeigu jų yra keli);

3. Vienu metu galima varytis tik vieną kamuolį;

4. Laimi piratas (-ai), kuris (-ie) pirmasis (-ieji) į savo laivą atsivaro 3 kamuolius.

1. Kiekviename laive yra trys piratai. Vienu metu tik vienas piratas gali išlipti iš laivo ir ieškoti lobio (atsiimti kamuolį). Lobį galima parsinešti tik iš lobių salos (aikštės vidurio). Laimi piratas, kuris pirmas į savo laivą parsineša tris lobius;

Praktin Sporto Ir Fizinio Aktyvumo Metodika Treneriams Ir Mokytojams

2. Piratai gali ieškoti lobių tiek lobių saloje, tiek kitų piratų laive;

3. Bendradarbiavimo variantas – galima palikti vieną piratą saugoti laivą, o kiti piratai gali grobti lobius.

Apsvarstymui:

1. Kiekvienas laivas gali sukurti savo taktiką. Visi žaidėjai eina grobti kamuoliukų arba vienas / du žaidėjai lieka saugoti savo laivo;

2. Treneris gali atkreipti dėmesį į tai, kaip kiekvienam piratų laivui sekasi, ar jie eina grobti pavieniui, ar kas nors lieka saugoti laivo;

3. Piratai taip pat gali slapčia veikti kartu. Jei kitame laive yra 1 piratas, kuris saugo laivą, galima pergudrauti priešininką veikiant 2 prieš 1 ir pavogti lobį.

Gyvenimo įgūdžių veikla

Komandinis darbas ir bendradarbiavimas – skatinkite dalyvius laisvai mąstyti ir aptarti šiuos klausimus:

1. Kodėl komandinis darbas ir bendradarbiavimas svarbus žaidžiant futbolą?

2. Kaip atrodo komanda, kurioje vyrauja glaudus bendradarbiavimas? Koks elgesys pasireiškia?

3. Kada bendradarbiavimas neįmanomas? Kas trukdo tvirtam bendradarbiavimui? (Pavyzdžiui: kai neatsižvelgiame vieni į kitus, kai kiekvienas daro tik tai, kas jam patogu, kai vienas kitą kaltina ir t. t.). Pabrėžkite pastangas / pasiaukojimą dėl komandos;

4. Ar mūsų komandoje įvyko pokyčių, susijusių su bendradarbiavimu? Pagal 1–5 balų skalę (1 – labai silpni; 5 – labai stiprūs); kur esame dabar?

Bendravimas: pasiteiraukite dalyvių, kokias bendravimo formas jie žino per futbolo rungtynes / sporto užsiėmimus (pavyzdžiui: „aš laisvas“, „čia“, „į priekį“ ir pan.). Tada parodykite dalyviams šiuos paveikslėlius (pažiūrėkite į paveikslėlį). Paaiškinkite, kad mes taip pat bendraujame kūno kalba, ir paklauskite, kas šiuose paveikslėliuose išreiškiama kūno kalba. Veiklos variantai alternatyviai. Paprašykite dalyvių parodyti, kaip žaidėjai be žodžių išreiškia pyktį, palaiko vienas kitą, rodo liūdesį, nusivylimą, nuovargį ir pan.

Tada aptarkite su dalyviais šiuos teiginius ir klausimus:

1. Ar mes bendraujame tik žodžiais?

2. Bendravimas – tai ne tik kalbėjimas! Mūsų kūno kalbai bendraujant tenka svarbus vaidmuo;

3. Ar tai, kaip bendraujame vieni su kitais, visada padeda? Paprašykite dalyvių poromis sugalvoti po vieną pavyzdį, kai bendravimas buvo naudingas / padėjo, t. y. išgelbėjo situaciją (tiek sporte, tiek kitur). Tada paprašykite jų pagalvoti apie pavyzdį, kai bendravimas apsunkino situaciją ir sukėlė problemų. Paprašykite pateikti keletą pavyzdžių;

4. Pasakykite, kad bendraudami su kitais dažnai jų nepalaikome, o labiau esame linkę kaltinti. Paprašykite pateikti keletą nepalaikančio ir kitus kaltinančio bendravimo pavyzdžių.

Veikla

Futbolo užsiėmimas, skirtas žodinei komunikacijai gerinti:

1. Žaidime dalyvauja dvi komandos – baltieji ir raudonieji;

2. Baltieji varosi kamuolį kojomis, o raudonieji turi vieną kamuolį, kurį perduoda mėtydami rankomis;

3. Raudonieji gaudo baltuosius paliesdami juos kamuoliu (įskaitoma tik tada, kai kamuolys paliečia žaidėją);

4. Raudonieji gali žengti 5 žingsnius su kamuoliu rankose, be kamuolio judėjimas yra laisvas;

5. Jei raudonasis paliečia baltąjį, baltasis žaidėjas išmuša savo kamuolį ir prisijungia prie raudonųjų komandos.

Apmąstymui:

1. Iš pradžių treneris turėtų leisti jiems šiek tiek pažaisti savarankiškai, nes pradžioje labai sunku pagauti baltuosius.

2. Taip yra todėl, kad dar nebendradarbiaujama. Norint bendradarbiauti, reikia bendrauti;

3. Įsiterpdamas galite pakalbėti apie bendravimo svarbą ir patarti, kad žaidėjai susitartų, ką gaudyti;

4. Kai žaidėjai pradeda bendrauti tarpusavyje tardamiesi dėl to, ką gaudyti toliau, jų tarpusavio kontaktas tampa geresnis ir greitai galima pastebėti, kad jie tobulėja;

5. Po pratimo paklauskite jaunuolių, ar buvo skirtumas tarp to, kaip buvo pradžioje, kai jie nesusikalbėjo, ir paskui, kai jie pradėjo bendrauti. O jei buvo skirtumas, kodėl?

6. Žaidimas tęsiamas tol, kol sugaunami visi baltieji.

Kaalumiseks:

Futbolo pratimas, skirtas komunikavimui kūno kalba:

1. Žaidėjai juda su kamuoliu tol, kol treneris arba pasirinktas jaunuolis kūno kalba perduoda žinutę;

2. Pastebėję žinutę, žaidėjai turi pereiti prie to langelio, kokią emociją perskaitė atitinkamoje kūno kalboje;

3. Jei norite, galite žaisti skaičiuodami taškus; taškai skiriami tam, kuris pirmas nueis į „teisingą“ langelį.

1. Šiame žaidime žaidėjai mokosi skaityti ir suprasti kūno kalbą;

2. Jei pageidaujama, galima pateikti ir daugiau panašių temų. Pavyzdžiui, parodykite garsių futbolininkų nuotraukas ir aptarkite veido išraiškas – liūdesį ir nuovargį (t. y. ar Messi nuotraukose liūdnas, ar pavargęs) arba palaikymą ir dėkingumą (t. y. ar Mulleris išreiškia palaikymą, ar dėkingumą). Toks požiūris padeda suprasti kūno kalbą ir suvokti, kad ne visada įmanoma suprasti ją vienareikšmiškai. Tam taip pat svarbu išreikšti save žodžiais.

3. Skirtingiems žaidėjams suteikiama galimybė kūno kalba perduoti žinutę ir pamatyti kaip ją supranta kiti.

Dalyvių skaičius Amžius Vieta Trukmė

8–16 9–18 m. Futbolo aikštėje lauke arba sporto salėje 5–20 minučių