TAUROSTA
KAPELMEISTERIUI, LIAUDIES MUZIKANTUI, IŠRADĖJUI ANTANUI KIRVELEVIČIUI – 80
KIEKVIENAS GYVENIMO PUSLAPIS NUŠVINTA KITOMIS SPALVOMIS Irena NAGULEVIČIENĖ, žurnalistė
PASKUI KARVIŲ BANDĄ Žmogus yra panašus į knygą – verti lapą po lapo ir surandi naujų, netikėtų posūkių, gyvenimą papildančių naujais faktais. Kitąsyk nustemba net pats Antanas: kelias, kuriuo einama, pripildytas visokių spalvų pėdų, kurios tarsi veidrodis sukelia ir liūdnesnių, ir smagesnių prisiminimų. „Bet tai mano keliai, kuriais vaikščiojau, mano dienos ir su pelyno kartumu, ir su medaus skoniu. Kartais net pats stebiuosi, kad pakako jėgų pasiekti tai, ką šiandien turiu“, – šypteli A. Kirvelevičius, mintimis sugrįždamas į tėviškę Lazdijų rajone. Antanas gimė Antrojo pasaulinio karo metais, išgyveno neramų pokario laikotarpį, nuo mažens patyrė darbo kolūkiuose skonį ir maisto nepriteklių. Gyvenimas Lazdijų rajone, devynis vaikus auginančioje šeimoje, nelepino nei pliušiniais žaislais, nei šilkais, nei kvapniomis karamelėmis. Džiaugdavosi, jei į mokyklinį krepšį mama įdėdavo iš vakaro išvirtą bulvę, kuri „sueidavo“ kaip didžiausias skanėstas. Keturių kilometrų atstumas iki mokyklos išvargindavo, o tuščias pilvas grodavo maršus. Tačiau vaikas suprato – reikia susitaikyti su šiomis aplinkybėmis. Tad, baigęs septynias klases, ne į aukštesnius mokslus patraukė, o nuėjo ganyti kolūkio karvių.
Savo 80-mečio išvakarėse Jonavoje gyvenantis Antanas Kirvelevičius prisipažino esąs dėkingas likimui už margą ir labai įdomų gyvenimą. „Prasmingiausi man buvo bene trys pastarieji dešimtmečiai, kai stačia galva pasinėriau į muzikos pasaulį, įgijau žmogaus-orkestro titulą, kelis kartus tapau rekordininku „Factum“ agentūroje. Esu patenkintas, bet čia nededu taško – einu į priekį, ieškodamas naujų, dar nepatirtų dalykų“, – sako žvalus, energingas ir „Banda buvo didelė, apie 70 galvijų. Kartą bulius komunikabilus senjoras. vos neperskrodė didžiuliais ragais, nedaug trūko, kad
42
2022 NR. 1 (15)
