2013 m. lapkritis Nr. 2 (4)
NEMOKAMAS ŽURNALISTŲ KLUBO LEIDINYS
I! KONKURSA U D T E N – E E NUMERYJ uslapiuose.
ŠIAM
acijos – 8 ir
rm Daugiau info
16 p
STUDENTĖ DALIJASI ĮSPŪDŽIAIS IŠ JAV AMERIKIETIŠKAS HUMORAS IR RIMTOS ŽINIOS KU
STUDENTAI ŠNEKA APIE TOLERANCIJĄ
veto.zurnalistai.eu ISSN: 2335-2329
Draugai ir rėmėjai
Redakcija
Vyriausioji redaktorė: Airida Janauskaitė Koordinatorius ir maketuotojas: Rytis Savickis Kalbos redaktorės: Rūta Juozapaitytė Fotografė: Gintarė Šimtininkaitė
Žurnalą leidžia
Klaipėdos universiteto studentų sąjungos Žurnalistų klubas bei Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga Telefono numeris: 8 641 54444 El. pašto adresas: veto@zurnalistai.eu Dėkojame už įvairiapusišką pagalbą: Sigitui Mikūtai Kristijonui Tamošaičiui Simonai Pukytei Justinui Rakašiui Kristinai Kazlauskaitei Viršelyje Kristos Baltrokos nuotrauka. Žurnale naudojamos Chris Thomson, Horia Varlan, Robert Couse–Baker, Gintarės Šimtininkaitės nuotraukos.
Žurnalą spausdino UAB „Druka“ Mainų g. 5, 94101, Klaipėda
2013 m. lapkritis / Nr. 2 (4) Platinamas Klaipėdos universitete Tiražas: 1500 egz. ISSN: 2335–2329
Sveiki! Jūsų rankose spalvingasis ir šypseną priverčiantis išspausti „V.E.T.O!” numeris. Tikimės, kad Jūsų neužpuolė rudeninė depresija ir kol kas dar nebaugina nenumaldomai artėjanti sesija. “V.E.T.O!” redakcija buvo maloniai nustebinta, sulaukusi gana nemažo Jūsų aktyvumo spalio mėnesio numeryje skelbto konkurso metu. Todėl šiame numeryje siekiame nustebinti Jus, suteikdami galimybę ne tik prisidėti prie šio leidinio kūrimo, bet ir laimėti gausybę puikių prizų. Šiame numeryje turėsime galimybę bent trumpam atsidurti daugelio jaunų žmonių tituluojamoje svajonių šalyje – Amerikoje. Na, bent jau akies krašteliu pažvelgti į ten verdantį gyvenimą, tiesiogiai pateiksime istorijas iš Majamio, Niujorko, Voldostos ir Argentinos. Pabuvoję anapus Atlanto, kelsimės į Slovėniją ir sužinosime, ką reiškia šokti Europos vyrų krepšinio čempionate. Taip pat, minint Tarptautinę tolerancijos dieną sužinosime, ką apie tai galvoja studentai. Palaikom ryšį el. paštu veto@zurnalistai.eu „V.E.T.O!“ redakcija
Šiame numeryje skaitykite... 4 / „Leader Dance“ šokėjos patirtis 6 / Amerika – dukart išsipildžiusi svajonė 8 /
Fotografijų konkursas!
10 / Amerikietiškas humoras ir rimtos žinios Klaipėdos universitete 12 / Klaipėdos universiteto tyrėjai vyks į mokslinę ekspediciją Argentinoje 14 / Studentai kalba apie toleranciją
4 /
„Leader Dance“ šokėjos patirtis Emilija Masnikaitė
veto+Emilija@zurnalistai.eu Turbūt kiekvienas iš mūsų norėtų papulti į žinomų laidų, konkursų, varžybų, čempionatų užkulisius. Šia galimybe pasinaudojo Klaipėdos universiteto studentė – Domantė. Ne per seniausiai vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate Slovėnijoje Domantė Lietuvos krepšininkus palaikė ne taip kaip daugelis – tribūnose ar prie televizorių ekranų. Ji buvo palaikymo komandos šokėja. Gyvenimas ant parketo Klaipėdos universiteto studentė Domantė Stankevičiūtė gali pasigirti neeiline patirtimi. Daugiau nei 10 metų šokiams paskyrusi mergina nė karto nesigailėjo savo pasirinkimo. Kaip pasakojo pati Domantė, už tai, ką ji šiandien yra pasiekusi, gali dėkoti savo tėveliams, ypač mamai. „Mano šokėjos karjera prasidėjo mamos dėka. Mane, turbūt kaip kiekvieną vaiką, popamokine veikla sudomino
pasakoja Domantė. Nuo pirmos šokių treniruotės mergina suprato, kad tai yra ta sritis, kurioje ji gali save realizuoti. Prieš ketverius metus Domantė Stankevičiūtė kolegės raginama pradėjo šokti Klaipėdos universiteto „Leader Dance“ šokėjų grupėje. „Reikėjo įdėti daug pastangų, nemokėjau net elementariausio špagato, o ką jau kalbėti apie dar sudėtingesnius pratimus, tačiau dabar viskas pasikeitė“, – teigia studentė. Šiandien mergina gali pasigirti dalyvavusi ne viename čempionate ir iškovojusi prizines vietas. Per savo kaip šokėjos karjerą Domantei teko dalyvauti dviejuose Europos vyrų krepšinio čempionatuose: 2011 metais Lietuvoje ir šiemet Slovėnijoje. „Su „Leader Dance“ komanda dalyvaujame įvairiuose čempionatuose bei renginiuose, o asmeniškai man Europos čempionatas buvo jau antras“, – savo patirtimi dalijasi Domantė.
Įtempta dienotvarkė ir optimizmas Dalyvavimas Europos vyrų krepšinio čempionate šokėjų grupei „Leader Dance“ reiškia ne tik pasirodymą prieš tūkstantinę minią, bet ir įtemptą treniruočių maratoną. „Keldavomės anksti ryte pusryčiauti, vėliau sekė ruošimasis varžyboms. Atvykus į areną turėdavome treniruotę, o po to prasidėdavo varžybos. Po varžybų būdavo kita treniruotė, kurios metu pasiruošdavome rytdienos varžyboms”, – apie savo kasdienybę čempionato metu pasakoja Domantė. Studentė pridūrė, kad grįžus pirmą valandą nakties, po tokios įtemtos dienos, norėdavosi tik gero poilsio ir miego. Kalbant apie užsiėmimus, negalima pamiršti ir traumų. Jų patiria ne tik krepšininkai varžybų metu, bet ir šokėjos. Apie tai, kas nutinka neplanuotai, visada kalbama mažiausiai. Taip nutiko ir šį kartą. Šokėja į viską žiūri labai optimistiškai ir pabrėžia, kad uždegimai, sausgyslių ar raumenų patempimai yra menkniekis. „Visada kartoju, kad sportas yra tarsi narkotikas, kurio kartą „paragavęs“ negali suDomantė dalyvavo ne viename čempionate ir yra stoti ir menkos traumos negali sustabdyti siekti iškovojusi prizinių vietų. savo tikslų“, – šypsodamasi pasakoja mergina.
tėvai. Mama buvo tas žmogus, kuris nuvedė mane į pirmąjį pramoginių – sportinių šokių užsiėmimą“, –
Krepšininkai iš arti Studentė pasakoja, kad per porą savaičių
/ 5 čempionate prasilenkti su krepšininkais arenoje teko ne kartą. Tačiau jokių įvykių, kuriuos būtų verta papasakoti nenutiko. Kiekvienas dirbdavo savo darbą ir užsiimti pašaliniais dalykais tiesiog nebūdavo laiko. „Prieš varžybas palinkėdavome vieni kitiems sėkmės, o po jų pasidžiaugdavome pergale“, – priduria Domantė. Čempionate tiek laiko tarp krepšininkų praleidusi ir su jais bendravusi šokėja į klausimą apie jos mėgstamiausią krepšininką atsakė, – „vieno išskirtinio krepšininko, kuris patiktų neturiu. Mane labiau domina pats krepšinis, todėl vertinu tą krepšininką, kuris aikštelėje atiduoda visa save ir rodo gerą, gražų žaidimą“. Čempionate gauta patirtis „Dalyvauti tokiame čempionate yra didelė garbė ir atsakomybė, ypač, kai iš visų krepšinio palaikymo grupių Europoje išrenka būtent mūsų komandą“, – pasakojo Klaipėdos universiteto šokėjų grupės „Leader Dance“ šokėja, – „Kiekvienoje kelionėje gauname naujos patirties. Priprantame prie didelių erdvių arenoje, kurios talpina tūkstantinę žmonių minią, taip pat pratintis tenka prie palaikymo, aplinkinių dėmesio, didelio sportinio krūvio“. Pasak Domantės, tai tik suteikia norą tobulėti bei žengti pirmyn. Nuotraukos iš asmeninio albumo.
Išvykos – proga susipažinti su garsiais sportininkais.
6 /
Amerika – dukart išsipildžiusi svajonė Monika Žukauskytė
veto+Monika@zurnalistai.eu Ko gero, daugelis svajoja aplankyti bent vieną iš kelių garsiausių pasaulio vietų – niekada nemiegantį Niujorką, populiarųjį San Franciską, prekybos uostą Bostoną ar rojaus kampeliu vadinamus Havajus. Būtent šiose ir dar keliose vietose dvejus metus iš eilės lankėsi Klaipėdos Universiteto ketvirto kurso studentė Agnė Dirginčiūtė, pasinaudojusi Work&Travel programa. Dvi vasaras Amerikoje praleidusi pašnekovė neišdildomų įspūdžių ir prisiminimų parsivežė visam gyvenimui. Nemiegančio Niujorko didybė Jau nuo mažens svajojusi aplankyti Ameriką, Agnė pirmąjį žingsnį žengė paraginta draugo, kuris taip pat lankėsi JAV šios programos dėka. Praėjusią vasarą mergina dirbo Meino valstijoje, aplankė Portlandą, Bostoną, Niujorką, o šią vasarą dirbo Džordžijos valstijoje Taibio saloje bei aplankė Džeksonvilį, San Franciską ir Honolulu (O'ahu salą Havajuose). Agnės teigimu, kiekvienas jos aplankytas Amerikos miestas yra labai savotiškas, kiekviename iš jų galima atrasti kažką išskirtinio. Vienas labiausiai jos atmintyje įstrigusių miestų yra Niujorkas – įdomus, niekada nemiegantis miestas, kuriame bet kuriuo paros metu gali atrasti veiklos. Maisto ar rūbų parduotuvės ten dirba net iki vidurnakčio, o barai ir užkandinės – kiaurą parą! Tik spėk bėgti, žiūrėti, linksmintis – veiklos ten pilna. Tačiau kartu šis miestas yra triukšmingas ir labai varginantis. Pašnekovė prisipažino, jog tokiame mieste kaip Niujorkas gyventi niekada nenorėtų, bet pamatyti kiekvienam rekomenduoja. Dvi savaites Niujorke praleidusi Agnė, jau norėjo vykti iš ten, nes jautė didelį nuovargį nuo visur skubančių ir lekiančių turistų. Tačiau jį
aplankiusi mergina tikrai nesigailėjo ir kažin kas gailėtųsi pabuvęs mieste, kurį daugelis mato tik televizijos ekranuose. Mergina neslepia, kad šią vasarą nuvykusi į Ameriką ji ir vėl norėjo sugrįžti į didingąjį Niujorką. „Ten dar liko daug neaplankytų vietų ir norisi vėl patirti tą jausmą, kai bandant pamatyti milžiniškų dangoraižių viršūnę, reikia užversti galvą iki pat dausų. O pačiame „Time Square“ naktis atrodo kaip diena, nes ten tieeek šviesų!“ – savo įspūdžiais apie Niujorką dalinosi Agnė.
Šviesų pilnas „Time Square“.
Havajais kvepiantis rojus San Franciskas – kiek mažesnis ir jaukesnis miestas. Jame Agnė perėjo Auksinių vartų tiltą (Golden Gate Bridge), lankėsi Sausalite – europietiško stiliaus miestelyje bei įvairiuose renginiuose. Tačiau, kai mūsų pašnekovė
/ 7 apsilankė Havajuose, jai atrodė, kad tai net ne ta pati Amerika, nes viskas ten visiškai kitaip. Ten nuvykusi mergina jautėsi lyg atsidūrusi rojaus kampelyje. „Mažuose Amerikos miesteliuose, ten kur dirbau, gana draugiškai elgiamasi su aplinkiniais. Pavyzdžiui, jeigu ten prasilenkiant su amerikiečiu susitinka akys, jis dažniausiai nusišypsos ir pasakys: „Hello! How are you?“ (liet. Labas, kaip gyveni?). Buvo ne viena situacija, kai pamatęs mane amerikietis, jau iš tolo šaukia: „Hey lady! Where are you from?“ (liet. Sveika panele, iš kur esate?) arba „You have very beautiful eyes!“ (liet. Jūsų labai gražios akys), – apie Amerikos žmones pasakojo Agnė. Amerika – šypsenos ir nuoširdumas Anot pašnekovės, linksmybės Amerikoje ir Lietuvoje beveik nesiskiria – bariukai, klubai, vakarėliai ir pan. Ko gero, ne vienas per filmus esame matę, kaip keli muzikos instrumentais grojantys ir dainuoti mokantys draugai susiburia į grupę, nueina į mažai kam žinomą bariuką ir visą vakarą groja. Pasirodo, Amerikoje tai įprasta ir Agnė tai matė savo akimis. Kadangi Amerikoje gausu skirtingų kultūrų ir stiliaus žmonių, kiekviena grupė atranda savo klausytojus. Paklausta, kuri aplankyta vieta Agnei labiau-
Diamondhead – krateris Havajuose, skirtas kopinėjimui.
siai įstrigo atmintyje, ji nusišypsojo ir užtikrintai atsakė, jog nors ir sunku išskirti kažkurį vieną miestą, tačiau jai labiausiai patiko Havajai. Kiekviena vietovė jai paliko daug įspūdžių, tačiau Honolulu – daugiausiai. Mūsų pašnekovė be galo džiaugiasi, jog turėjo galimybę patirti tai, ką patyrė JAV, ir pabaigai, „V.E.T.O!“ skaitytojams pataria keliauti ir gyvenime pamatyti kaip įmanoma daugiau. Pridurdama mergina sakė: „Jei kada nors lankysitės Amerikoje, kuo daugiau šypsokitės, keliaukite ir pasisemkite kuo daugiau naujų įspūdžių. Amerika ne vien tik „McDonald‘s“ ir „Coca Cola“, tai kur kas daugiau.“ Nuotraukos iš asmeninio albumo.
Agnė turėjo progą su vietiniais Havajų šokėjais sušokti hula šokį.
8 /
FOTOGRAFIJŲ KO N K U R S A S !
V.E.T.O! redakcija kviečia visus žurnalo skaitytojus dalyvautis žiemos fotografijų konkurse! Geriausios nuotraukos autoriui atiteks ne tik Klaipėdos universiteto įsteigti prizai – KU puodelis, rašiklis bei užrašinė, tačiau Jūsų nuotrauką pamatys daugybė žmonių. Geriausia nuotrauka taps kito V.E.T.O! numerio viršeliu! Kokios nuotraukas galiu siųsti? Kito numerio viršelio tema – žiema. Nuotrauka privalo būti aukštos raiškos, atspindinčios minėtą temą. Nuotrauka privalo būti autorinė, t. y. daryta Jūsų pačių. Visa kita – Jūsų rankose! Kaip vyks konkursas? Nuotraukas konkursui galima siųsti iki 2013 metų gruodžio 15 dienos. Savo geriausią nuotrauką siųskite el. pašto adresu veto@zurnalistai.eu. Nepamirškite nurodyti savo kontaktinių duomenų. Vienas dalyvis gali pateikti vieną autorinę nuotrauką. Nuotraukos autorius siųsdamas fotografiją į konkursą sutinka, kad ji laimėjimo atveju bus panaudota kaip V.E.T.O! (nr. 5) viršelis. Nuotraukas vertins ir geriausią išrinks speciali komisija, sudaryta iš Klaipėdos universiteto studentų sąjungos bei KUSS Žurnalistų klubo atstovų. Laimėtojas bus išrinktas bei paskelbtas gruodžio 16 dieną tinklalapyje zurnalistai.eu, taip pat informuotas asmeniškai. Ką galiu laimėti? Geriausios nuotraukos autoriui bus įteikti KU įsteigti prizai – KU puodelis, rašiklis bei užrašinė, o taip pat laimėtojo nuotrauka bus panaudota kaip kito V.E.T.O! numerio viršelis! Kur galima rasti daugiau informacijos? Daugiau informacijos bei technines rekomendacijas nuotraukoms rasite adresu zurnalistai.eu/foto– konkursas/
/ 9
Sveikiname paskutinio V.E.T.O! numerio galvosūkio konkurso laimėtoją! Trečiajame V.E.T.O! numeryje buvo paskelbtas konkursas, kurio metu teisingai išsprendę galvosūkį galėjote laimėti Klaipėdos universiteto įsteigtus prizus – firminį KU puodelį bei rašiklį. Redakcija buvo nustebinta konkurso dalyvių aktyvumu. Iš viso atsakymus atsiuntė net 40 žmonių, iš jų teisingi buvo 36. Teisingas atsakymas buvo „HELOVINAS“.
H E L O V I N A S
Laimėtoja jau aiški. Ja tapo Eglė Žmuidinavičiūtė, kuriai jau įteikti prizai! Dėkojame visiems dalyvavusiems ir tikimės, kad nelaimėjusiems laimė nusišypsos kituose V.E.T.O! konkursuose!
Gražiausio KU bendrabučio kambario rinkimai! Ei, kviečiame balsuoti už Jums labiausiai patikusį Klaipėdos universiteto bendrabučio kambarį! Laimėtojas bus paskelbtas ir apdovanotas jau gruodžio 12 dieną per KUSS Kalėdinį padėkos vakarą! Gražiausią kambarį galite rinkti čia: http://www.kuss.lt/?p=1442
Iš viso konkurse dėl gražiausio kambario titulo varžosi 6 kambariai!
10 /
Amerikietiškas humoras ir rimtos žinios Klaipėdos universitete sitetai F. Barnui galėtų pasiūlyti geresnes sąlygas, dėstytojas neslepia sprendimą vykti į Klaipėdą priėmęs “Yes, we Americans are lazy and Komunikacijų katedros vedėjos Daivos fat. Sorry for that, but it’s true”, – Janavičienės atkaklumo dėka. Atvyknestandartinė frazė iš amerikiečio damas į Lietuvą jis labiausiai bijojo lūpų, tačiau šį semestrą Klaipėdos šalto oro, nes paskutinį kartą sniegą universitete viešintis profesorius jam teko matyti tik prieš 20 metų. Frank Barnas toks ir yra – neįprastas ne tik lietuviams, bet ir tikriausiai patiems amerikiečiams. Gabija Rakauskaitė
veto+Gabija@zurnalistai.eu
F. Barnas – žurnalistas ir dėstytojas iš Valdostos, Džordžijos valstijos. Kiekvieną rudens semestro savaitę amerikietis savo šmaikštumu ir profesionalumu stebina Socialinių mokslų fakulteto žurnalistikos studentus. Tie, kurie turi galimybę studijuoti pas jį, neretai sulaukia klausimų „Tai kaip ten? Koks jis? Įdomu?“ V.E.T.O! nusprendė pasikalbėti su dėstytoju ir pristatyti jį savo skaitytojams. Jaukioji Klaipėda Paklaustas, ar Klaipėda, palyginus su visuomet ūžiančiais ir „gyvais“ Amerikos miestais, nėra nuobodi – Frankas tai neigia: „Man ir vaikams Klaipėda tikrai patinka. Šis miestas – raminantis. Be to, ir restoranų čia netrūksta, dalykų, kuriuos galima pamatyti“. Nors kiti pasaulio univer-
Daugiausiai „F“ „Studentai čia – tiesiog puikūs! Aš labai patenkintas darbų, kuriuos jie privalo
/ 11 atlikti, kokybe“, – F. Barnas, kaip tikras žurnalistas, „kabliuko“, kuris priverstų pasakyti ir blogų studentų savybių, neprarijo. Paklaustas, kuo gi studentai Lietuvoje skiriasi nuo studentų jo mieste, Valdostoje, F. Barnas per daug skirtumų negalėjo išskirti ir pats sau stebėjosi, kad studentai net labai panašūs: „Kiekviename mieste studentai mokosi ir bando dirbti, tačiau smagu, kad jie vistiek randa laiko studijuoti žurnalistiką.“ Nors dėstytojas Lietuvoje savo studentams retai parašo prastesnį pažymį, pripažįsta, kad Amerikoje jo dalyko neišlaiko daugiausiai studentų. Pingvinai ir ledkalniai Nors F.Barnas susipažinęs tik su Rusijos ir Lietuvos studentais, profesorius yra dalyvavęs daugybėje kitokių projektų: „Buvau ir El Salvadore, Antarktidoje, Vokietijoje, Čilėje ir
panašiai. Kiekviena šalis – labai įdomi. Dėstyti man labiausiai patinka Lietuvoje, tačiau Antarktidą aplankyti buvo neapsakomai smagu. Žinoma, ten nusigauti labai sunku, tačiau pingvinai ir ledkalniai – tiesiog nuostabūs“, – savo patirtimi su V.E.T.O! dalinosi dėstytojas. Frankas Barnas neslepia, kad jam nepatinka Lietuvos šaltis ir kartais keisti lietuvaičių įpročiai, tačiau atskleidžia planus į Klaipėdos universitetą grįžti ir 2015 metais. Ir ne vienas, kartu su savo studentais iš Valdostos universiteto. O kol kas, profesorius paskaitose dalinasi savo patirtimi ir žiniomis apie reporterio darbą paskaitoje „Naujienų rašymas“. V.E.T.O! komandai taip pat teko sudalyvauti minėtoje paskaitoje, tad patvirtiname – 1,5 valandos prabėga labai greitai ir smagiai. R. Gorodeckienės ir R. Savickio nuotraukos
Profesorius savo mintimis dalijosi neseniai įvykusioje akademinėje diskusijoje „Medijos ir tolerancija“.
12 /
Klaipėdos universiteto tyrėjai vyks į mokslinę ekspediciją Argentinoje Ieva Liškevičiūtė
veto+IevaL@zurnalistai.eu
Klaipėdos universitete (KU) dirbantys veržlūs ir inovatyvūs mokslininkai neapsiriboja vien Lietuvos mokslinių tyrimų erdve. Pavyzdžiui, geologinių tyrimų specialistai ruošiasi keliauti į Argentiną. 2014 metų vasario 26–tą dieną keturių tyrėjų komanda išvyksta tirti Byglio sąsiaurio dugno reljefo. Apie būsimą kelionę pasakoja vienas iš ekspedicijos narių, KU „Elektros inžinerijos” absolventas, „Pramonės elektros įrangos ir automatikos“ magistrantas Audrius Knolis. Šiuo metu vaikinas dirba Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute (BPATPI), todėl turi galimybę prisidėti prie ekspedicijoje dalyvausiančių mokslininkų komandos.
ekspedicijos narių bus atsakingas už darbą su tyrimams būtinais prietaisais: „Kadangi bus tiriamas dugno reljefas, į kelionę paimtas „Side–scan“ sonaras. Tai prietaisas, kuris garso bangų pagalba gali sukurti didelio ploto jūros dugno nuotraukas. Jos padeda nustatyti dugno medžiagų frakcijų bei reljefo pasikeitimus, aptikti nuskendusius objektus. Taip pat vežamės ir echolotą, su kuriuo matuosime gylį. Su šia bei kita įranga Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio
Vienas jauniausių ekspedicijos narių A. Knolis (kairėje) bus Kaip tvirtina pašnekovas, atsakingas už darbą su tyrimams būtinais prietaisais. kelionės tikslas – ištirti Byglio sąsiaurio dugno reljefą ir nuosėdas. aplinkos tyrimų ir planavimų insti„Paprastai kalbant, bandysime atkurti Byglio sąsiaurio geologinės tute aš ir dirbu. Manau, būtent dėl šios raidos istoriją per pastaruosius 12–13 priežasties ir buvau pasirinktas komantūkstančių metų. Tai turėtų suteikti dos nariu“, – aiškina vaikinas. vertingos informacijos apie geologinius Tyrėjas džiaugiasi būsima kelione, procesus, kurie vyko poledynmečiu“, esą ji ypatinga tuo, kad pirmą kartą teks – aiškina A. Knolis. Vienas jauniausių
/ 13 dirbti taip toli nuo Lietuvos krantų. „Tai visai kitokia aplinka, kitoks dugno reljefas ir visiškai nauja patirtis mano gyvenime“, – pabrėžia elektros inžinierius ir priduria, – „iš šios kelionės, visų pirma, tikiuosi įgauti patirties, vykdant tarptautinius projektus. Taip pat tikiuosi, kad pavyks surinkti originalių duomenų, kurie vėliau bus naudojami tyrimuose bei pristatomi tarptautinei mokslo visuomenei. Na ir, žinoma, noriu iš arčiau susipažinti su Argentinos kultūra bei kraštovaizdžiu“. Anot Audriaus Knolio, ši ekspedicija – puiki galimybė jauniems mokslininkams padirbėti tarptautinėje erdvėje. „Kokia raida vyko poledynmečiu mes negalime spręsti ištyrę tik vieną lokalią vietą. Reikalingas duomenų surinkimas iš įvairių pasaulio baseinų, o vėliau ir jų palyginimas. Todėl vienas iš tyrinėjamų objektų Pietų platumose yra Byglio sąsiauris. Tokios kelionės taip pat duoda naujos patirties bei žinių, kurios vėliau gali būti panaudotos, grįžus namo. Na, o tarpdiscipliniškumas, mano nuomone, kai kuriose srityse yra tiesiog būtinas. Kelionė į Argentiną puikus to pavyzdys. Šiuo požiūriu bendradarbiaujame su Argentinos Mokslinių tyrimų pietiniu centru (CADIC)“, – nurodo Elektros inžinierius. Apie mokslininkų atradimus bei nuotykius, patirtus kelionės metu, turėsime galimybę sužinoti jiems grįžus iš ekspedicijos, t.y. kitų metų kovo 20–tąją. Nuotraukos iš asmeninio albumo.
ARGENTINOS RESPUBLIKA
Argentina, oficialiai vadinama Argentinos Respublika – antra pagal dydį Pietų Amerikos valstybė ir aštunta pagal dydį pasaulio valstybė, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno. Sostinė: Buenos Airės Prezidentas: Cristina Fernández de Kirchner Valiuta: Argentinos pesas Gyventojų skaičius: 41,09 milijonų (2012 m.) Valstybinė kalba: Ispanų kalba Vyriausybė: Prezidentinis valdymas, Federacinė respublika, Konstitucinė respublika, Atstovaujamoji demokratija Šis straipsnis buvo publikuotas mokomajame naujienų ir aktualijų portale „Sociumas“.
14 /
Studentai kalba apie toleranciją Ieva Augytė
veto+Ieva@zurnalistai.eu Lapkričio 16–oji – Tarptautinė tolerancijos diena. UNESCO sprendimu ji yra minima nuo 1995–ųjų metų. Nors paties termino tolerancija variacija reikšmėmis yra itin plati, šiandien jis daugiausia sietinas su lygiomis teisėmis, pakantumu kitiems, pripažįstant esminius skirtumus. Romanas Plečkaitis savo monografijoje „Tolerancija“ teigia, kad tolerancija yra ankstesnė už civilizaciją. Senovėje žmonės suprato, kad kokybiški santykiai yra tie, kurie grįsti ne „nervinančiais skirtumais“, o tarpusavio panašumais. „Pakantumas formavosi kartu su viso žmogiškojo ethos sklaida“ (R. Plečkaitis). Žmonės suprato, kad į kito žmogaus elgesį iki tam tikros ribos privalo reaguoti neagresyviai. Nors tolerancija ir būtinybė elgtis tolerantiškai atsirado labai seniai, šiandien dažnai yra stokojama pakantos. Etninių tyrimų institutas Lietuvoje kasmet atlieka visuomenės nuomonės apklausas. 2012 m. duomenimis romai Lietuvoje išlieka nemėgstamiausia etnine grupe. Taip pat lietuviai be jokios aiškios priežasties nemėgsta neįgaliųjų, homoseksualų, geriau gyvenančių žmonių, lenkų, musulmonų ir kitų. Mūsų visuomenėje itin gaji ir pažiūrų netolerancija. Tą puikiai galėjote pastebėti iš šiandieninių ideologinių konfliktų. Homoseksualų ir tautininkų paradai, padalinę šalį į dvi ideologines stovyklas, neliko nepastebėti tiek žiniasklaidos, tiek internautų. Žinoma, abejose ideologijose esti minusų, tačiau net ir žiniasklaida išliko šališka ir tik kartais „prigaudavo“ save žiūrint į situaciją ne taip objektyviai, kaip turėtų. Tačiau, viskas gali ir turi keistis. Nenumaldomai artėjant tolerancijos dienai, domimės, ką apie toleranciją mano Lietuvos ateitis – studentai.
Adomas Šimkus, VU žurnalistikos 3 k. studentas: „Šiaip Lietuvoje yra visokių. Pats esu iš kaimo, dabar gyvenu mieste – matau skirtumus. Ir jie priklauso ne tik nuo geografinių priežasčių.
Jaume Plensa skulptūra, esanti JAV Hiustone, pavadinta „Tolerancija“.
Amžius ir išsilavinimas – daro savo. Nors turbūt labiau sakyčiau, kad lietuviams tolerancijos trūksta. Apskritai yra netoleruojama viskas, kas yra neformatas: pradedant gėjais, baigiant kitokiu supratimu apie gyvenimą. Esi veganas – sudegei. Kiti verks, kad nevalgai to, kas yra „teisinga“. Esi banglas – irgi sudegei, nes nešioji kelnes žemu klynu. Nes „dauguma“ nešioja „teisingas“ kelnes. Esi lenkas – irgi negerai. Net neatsižvelgus į tai, kad esi iš Varšuvos ir niekada net į galvą tau nešovė
/ 15 mintis pasisavinti Vilniaus. Taip kad telieka tik vardinti ir vardinti. Apie politines pažiūras išvis galima patylėti. Nors vėlgi. Viskas turbūt priklauso nuo aplinkos, kurioje esi. Labiausiai netoleruojami dalykai? Gėjai ir spalvotieji. Kiek nuvalkiota, bet taip ir yra. Lietuvių kalboje žodis tolerantiškas yra kiek netinkamas. Aš galiu toleruoti gėjus, bet netoleruoti nusikalstamumo ar politinio žmonių abejingumo. Ar dėl to aš tampu netolerantišku? Reikia tiksliau apibrėžti, kas ta netolerancija ir kas tie netoleruojamieji. Dažniausiai, kai kas paklausia „ar esi tolerantiškas“, pradedi galvoti apie tai, ar tau gėjai trukdo, ar ne. Čia gal geriau tiktų žodis priimtinumas ar kažkas panašaus. Man priimtina tai, kas man ir kitiems nekenkia. Vienaip ar kitaip tolerancija turėtų būti svarbi visiems. Visi esame skirtingi. Vienodų nėra. Tai gal pradėkime netoleruoti vienas kito už tai? Gėjai ar vegetarai paprasčiausiai yra radikalesni individai nei dauguma. Ir daug kam tai nepatinka. O kam nepatinka ir kam per mažai mūsų planetoje vietos būti su kitokiais, tai tegul eina sau“. Aušrinė Červinskytė, KVK buhalterinės apskaitos 2 k. studentė: „Manau, kad lietuviai yra netolerantiški ir ypač nepakantūs kitataučiams. Mes neesame pratę sau pasilaikyti savo nuomonės ir labai dažnai ją išreiškiame kaip tam tikrą neapykantą. Manau, kad kiekvieną žmogų privalome gerbti taip pat kaip save“. Raminta Antanavičiūtė, KU kultūros ir medijų filosofijos 2 k. studentė: „Lietuvoje netolerantiškų žmonių yra mažuma. Tikriausiai ta netolerancija priklauso nuo auklėjimo. Juk jau nuo mažens vaikai yra mokomi tolerantiškumo, pakantumo kitiems. Mūsų šalyje labiausiai netoleruojami, deja, yra kitų tautybių žmonės. Asmeniškai man tolerancija yra labai svarbi. Neveltui yra sakoma: elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi“. Agnė Budreikaitė, VU ekonomikos 4 k. studentė: „Lietuviai tikrai nėra tolerantiški. Vien jau
savo aplinkoje matau itin daug netolerancijos pavyzdžių. Sunku pasakyti, ko lietuviai netoleruoja labiausiai, bet, manau, niekas nepasiginčys, kad labiausiai nemėgstami visuomenėje atrodo seksualinių mažumų atstovai. Pati tolerancija man yra ypač svarbi. Juk augant tolerancijos lygiui, lengvėja bendravimas su kitais, o kitiems tampa lengviau su tavimi“. Rytis Savickis, KU žurnalistikos studentas 4 k., KUSS Žurnalistų klubo prezidentas: „Lietuviai yra tolerantiški tik iš dalies. Daugiausia tai lemia tradicijos, jei taip galima įvardinti. Pavyzdžiui, toleranciją kitų tautybių žmonėms lemia tai, kad nuo senovės lietuviai kaimynystėje gyvendavo su lenkais, rusais, žydais, vokiečiais ir t.t. Tokios tolerancijos gal kiek mažiau tarp jaunimo. Sovietiniais laikais nulemta, kad lietuviai iki šiol tolerantiški moterims, tačiau ne homoseksualams, dėl tuomet nusistovėjusių normų. Šiandien labiausiai į akis krenta auganti netolerancija kitų tautybių žmonėms ir įsivešėjusi netolerancija seksualinėms mažumoms. Asmeniškai man tolerancija yra labai svarbi. Pastebėjau, kad žmonės, itin dažnai susiduriantys su netolerancija, yra patys įdomiausi, o dažnai ir patys geriausi draugai. Kartais atrodo, kad netolerancija atsiranda vien dėl to, kad žmonės nesupranta ir prisibijo už save įdomesnių, protingesnių, sąmojingesnių, turinčių keistą stiliaus jausmą“. Lietuvą, tokią, kokią turime, kuriame mes patys. Ir tik nuo mūsų priklauso, čia gyventi gera, ar ne. Tolerancija tik padeda priimti sprendimus, tinkamus daugeliui. Savaime suprantama, universalios tiesos nėra ir būti negali, tačiau jei mes patys būsime tolerantiški ir sugebėsime demokratiškai bei korektiškai susitarti, priimti sprendimus, gyventi čia bus kur kas paprasčiau ir maloniau. J. W. Sherman nuotrauka.
Šis straipsnis buvo publikuotas mokomajame naujienų ir aktualijų portale „Sociumas“.
Spręsk ir laimėk!
AFRODIZIAKAS AKVARIUMAS AŠTUNKOJIS AUTOSERVISAS BUHALTERĖ BULDOZERIS BŪGNAI ČIULPINUKAS DRAKONAS DUJOKAUKĖ FAKULTETAS GEOGRAFIJA GRAMOFONAS HUMANITARINIS KALENDORIUS KALKULIATORIUS KAMŠČIATRAUKIS KOMPIUTERIS LAISTYTUVAS MIKROFONAS ORGANIZACIJA PRECEDENTAS PROJEKTAVIMAS RANKŠLUOSTIS SAKSOFONAS SAVIVALDYBĖ ŠIKŠNOSPARNIS SKRUZDĖLYNAS SPAUSDINTUVAS SUNKVEŽIMIS ŠVIESOFORAS TEMPERATŪRA UŽTRAUKTUKAS VADYBININKAS VĖJAS ŽIEBTUVĖLIS
Atsakymas: Braukimo variantai:
KONKURSAS! Siųsk teisingą galvosūkio atsakymą su savo kontaktiniais duomenimis el. pašto adresu veto@zurnalistai.eu ir galbūt Tu tapsi laiminguoju, kuris gruodžio 16 dieną burtų keliu laimės firminius DnB banko prizus – rašiklį bei automatinį pieštuką. Taisyklės: Dalyvauti konkurse galite iki gruodžio 15 dienos. Laimėtojas burtų keliu 2013 metų gruodžio 16 dieną bus išrinktas naudojant random.org įrankį. Su laimėtoju bus susisiekta asmeniškai, jis bus paskelbtas zurnalistai.eu tinklalapyje.
Prizą įsteigė DnB bankas.
Galvosūkį sudarė Airida Janauskaitė.
www.zurnalistai.eu ATRASK MUS
:
f a ce b o o k .co m / Ku Zu rn a l i s t u K l u b a s