V.E.T.O! Nr. 5

2013 m. gruodis Nr. 3 (5)

NEMOKAMAS ŽURNALISTŲ KLUBO LEIDINYS

ŽIEMA KLAIPĖDOJE – BŪKIME STILINGI KAI SPORTAS TAMPA DAUGIAU NEI POMĖGIU

FIKTYVIOS PRAKTIKOS – TARP REALYBĖS IR PRAMANŲ

veto.zurnalistai.eu ISSN: 2335-2329

Draugai ir rėmėjai

Redakcija

Vyriausioji redaktorė: Airida Janauskaitė Koordinatorius ir maketuotojas: Rytis Savickis Kalbos redaktorė: Rūta Juozapaitytė Fotografė: Gintarė Šimtininkaitė

Žurnalą leidžia

Klaipėdos universiteto studentų sąjungos Žurnalistų klubas bei Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga Telefono numeris: 8 641 54444 El. pašto adresas: veto@zurnalistai.eu Dėkojame už įvairiapusišką pagalbą: Sigitui Mikūtai Kristijonui Tamošaičiui

Simonai Pukytei Justinui Rakašiui Kristinai Kazlauskaitei Kristinai Jasiulytei Viršelyje Aurelijaus Bičkaičio nuotrauka.

Žurnalą spausdino UAB „Druka“ Mainų g. 5, 94101, Klaipėda

2013 m. gruodis / Nr. 3 (5) Platinamas Klaipėdos universitete Tiražas: 1500 egz.

ISSN: 2335–2329

Šiame numeryje skaitykite...

Sveiki!

Jūsų rankose – paskutinis šių metų KUSS Žurnalistų klubo leidžiamas V.E.T.O! numeris.

Nenumaldant artėjant sesijai pabandysime bent trumpai prablaškyti Jūsų mintis ir praskaidrinti nuotaiką.

Belaukiant didžiausių metų pabaigos švenčių pateikiame Jums ne tik įdomių, bet ir itin naudingų straipsnių: bandysime patarti, kokias dovanas išrinkti artimiesiems, kaip nepasiklysti sudėtingame mados pasaulyje ir žiemą atrodyti stilingai.

Nepamirštame ir akademinių reikalų: pagrūmosime tiems, kurie praktikas atlieka fiktyviai. Džiaugiamės, nes dėl V.E.T.O! žmonių iškeltos problemos praktikų programose bus naujovių. Daugiau apie tai – paskutiniuose žurnalo puslapiuose.

Linkime Jums šiltų švenčių ir laimingų ateinančių žaliojo medinio arklio metų! „V.E.T.O!“ redakcija

4 / KALĖDŲ KRIZĖ – DOVANOS 6 / ŽIEMA KLAIPĖDOJE – BŪKIME STILINGI 8 / KAI SPORTAS TAMPA DAUGIAU NEI POMĖGIU 10 / INŽINIERIUS ŽINIAS PRITAIKĖ SAVO HOBIUI 12 / FIKTYVIOS PRAKTIKOS – TARP REALYBĖS IR PRAMANŲ

4 /

Kalėdų krizė – dovanos Emilija Masnikaitė

veto+Emilija@zurnalistai.eu Pagaliau pajutome atėjusią žiemą, kuri atsivedė vieną laukiamiausių ir mėgstamiausių švenčių – Šv. Kalėdas. Tuomet grįžtame pas artimuosius, būname kartu su brangiais žmonėmis, keičiamės dovanomis, prisimename tai, kas buvo ir svajojame apie tai, kas dar nutiks. Stebuklingas laikotarpis prieš Šv.

Kalėdas skirtas tam, kad atsiprašytume, atleistume, padarytume tai, apie ką nedrįsome pagalvoti.

Dovanų pirkimas tampa galvos skausmu Pagrindinis Šv. Kalėdų akcentas – dovanos. Kiekvienam iškyla klausimas, ką šiemet padovanoti savo artimiesiems, kad juos pradžiugintume ir nustebintume. Likus vos

porai savaičių iki šios šventės prekybos centruose, turguose, parduotuvėse knibždėte knibžda kalėdinių dovanų ieškotojų. Daugeliui kalėdinių dovanų pirkimas tampa tikru galvos skausmu.

Siekdami padėti jums išrinkti dovanas, kurios būtų naudingos, praktiškos ir nebrangios, atlikome apklausą. Tikimės, kad jos rezultatai bei išsakytos idėjos padės jums išrinkti originalias dovanas brangiems žmonėms.

Renkant Kalėdines dovanas pagrindinis klausimas, į kurį sau turime atsakyti yra „Kiek pinigų galime išleisti tam, kad pradžiugintume kitus?“. Dažnai dovanas pradedame rinkti ir pirkti likus vos keletui dienų iki švenčių, todėl didelės išlaidos mus aplanko iš karto. Siekiant to išvengti, dovanas reikėtų pradėti pirkti anksčiau ir ne visas iš karto. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad šiemet studentai dovanoms planuoja išleisti vidutiniškai apie 200 litų.

Prieš kiekvienas žiemos šventes tenka sukti galvą – ką padovanoti artimiesiems.

/ 5 Dovanų idėjos šeimos nariams Viena sunkiausių užduočių yra išrinkti dovanas tėvams. Studentus dažnai riboja biudžetas ir tikrai ne kiekvienas gali nupirkti brangų daiktų. Tačiau tėvams nėra svarbu, kiek pinigų išleista dovanai. Jiems nesvarbu, ką gaus, nes jų vaikų dovanos jiems visada bus pačios brangiausios.

Tėvams galima padaryti originalių dovanų, reikia tik turėti noro ir nepatingėti. Mamai galima nupirkti dailų bloknotą ir į jį surašyti įvairių patiekalų receptus.

Tokia dovana pradžiugins kiekvieną mamą, norinčią, kad jos šeima būtų soti ir laiminga.

Jei jūsų tėvai seniai leido laiką romantiškoje aplinkoje, galite juos nustebinti nusivežę į vietą, kuri jiems svarbi. Ten jų lauktų žvakės, šampanas ir nuostabi aplinka. Arba galite dovanoti dovanas, kurios, pasak apklausoje pasisakiusių studentų, turėtų patikti tėvams – Himalajų druskos šviestuvas, kvepalai, arbatų rinkinys, knyga, bilietai į koncertą ar spektaklį, dovanų čekis, žvakės, žvakidės.

Taip pat galima išrinkti dovaną atsižvelgiant į tėvų hobį.

Tiems, kurie turi brolių ar seserų, patariama pirkti tai, kas jiems būtų naudinga.

Brolį nudžiuginsite padovanoję piniginę, kvepalus, kokybiškas ausines. Jei nerandate idėjų, ką vis dėlto padovanoti, saldumynai – puiki išeitis. Seserims galima dovanoti rankų darbo papuošalus, kosmetikos priemones, knygą, telefono dėklą, madingą šaliką, šiltas šlepetes, kvepalus, puodelį su jūsų sugalvotu užrašu. Na, o jei jūsų broliukas ar sesutė dar maži, geriausios kalėdinės dovanos – žaislai.

Dovanos išrinkimas – misija įmanoma Dovanos, kurias išrinksite savo geriausiems draugams ir mylimajam ar mylimajai, parodys, kaip gerai jūs juos pažįstate. Tad prieš pirkdami dovaną gerai pagalvokite, ar ji tam

Merginos šiais metais gali tikėtis kvepalų, papuošalų ir kosmetikos.

asmeniui tiks, ar bus naudinga ir reikalinga.

Sugalvoti, kaip šiuos asmenis nustebinti, yra ganėtinai sunku, tad reikia klausytis, ką jie pasakoja. Dažnai draugai ar mūsų mylimieji net nesusimąstydami mums lepteli, ko norėtų.

Tokiu atveju, užduotis palengvėja.

Apklausoje studentai išsakė, ką jie ketina dovanoti savo antrosioms pusėms. Gal jų išsakytos idėjos bus naudingos ir jums. Dovaną merginai galima rinkti iš kvepalų, papuošalų, laikrodžio (jei netikite prietarais), šilto šaliko, pirštinių, kosmetikos. Apklausos duomenimis, kai kurie planuoja padovanoti romantišką kelionę į užsienį.

Vaikinui išrinkti dovaną yra sunkiau. Tačiau viskas įmanoma. Vaikinui galima dovanoti kvepalus, kaklaraištį, marškinius, piniginę, gerą rašiklį ir darbo knygą, šiltą megztinį, kaklaraištį, žiebtuvėlį.

Norint išrinkti dovaną geriausiam draugui svarbu žinoti tai, kad geriausia dovana yra ta, kuri primena smagiausias kartu praleistas akimirkas. Galima iškepti keksiukų ar sausainių ir sudėti juos į pintinę, kurią aprišite dideliu kaspinu, padovanoti du kavos puodelius, ar kitus mažmožius, kurie įprasmins jūsų draugystę.

Flickr archyvo (Jennifer C. ir Michael Pollak) nuotr.

6 /

Žiema Klaipėdoje – būkime stilingi Airida Janauskaitė

Airida@zurnalistai.eu Prasidėjus žiemai daugelis studentų madingus, stilingus drabužius iškeičia į storus megztinius, pūkines striukes, šiltus batus. Bet juk ir žiemą galime atrodyti stilingai bei nesušalti žinodami, kaip tinkamai suderinti visas aprangos detales. Daugiau nei dvidešimties metų patirtį turinti stilistė Kristina Kalmykova su V.E.T.O! žurnalo skaitytojais dalijasi idėjomis ir negaili patarimų, kaip šaltuoju metų laikotarpiu neprarasti originalumo.

Mada ir stilius – priešingybės Mada yra nuolat kintantis dalykas. Tai, kad žmonės seka visas mados tendencijas ir perka tuo metu madingus drabužius, dar nereiškia,

kad jie turi stiliaus pojūtį. Pasak stilistės Kristinos Kalmykovos, mada „ateina iš gatvės“. „Daugelis sako, kad mada ateina iš podiumų, tačiau iš tiesų mada ateina iš gatvės. Mados kūrėjai atsižvelgia į tai, ko nori žmonės“, – pasakoja pašnekovė.

Daugelis madą sieja su grožiu, tačiau jie nėra tokie vieningi. Mada ir stilius yra du skirtingi dalykai. „Galima atrodyti madingai, tačiau tai nereškia, kad būsime stilingi. Stilius yra žmogaus viduje, kuris turi būti išreikštas per išorinius dalykus – makiažą, aprangos detales, elgseną.

Gatvėse madingai apsirengusių žmonių galime pastebėti nemažai, tačiau stilingai atrodančių yra kur kas mažiau“, – teigia pašnekovė.

Stiliaus kūrimas reikalauja didelių pastangų ir noro bei užima nemažai laiko, tačiau tai išlieka ilgam. Per stilių mes pateikiame save visuomenei.

Tuo tarpu mada yra trumpalaikis reiškinys. Tai, kas madinga šį sezoną, kitąmet taps jau pasenusia naujiena.

/ 7 Žiemą Klaipėdoje būkime stilingi Lauke pradėjus spausti šaltukui daugelis jaunuolių kardinaliai pakeičia savo aprangos įpročius. Merginos vis rečiau dėvi sukneles, vaikinai paltus pakeičia striukėmis. Ilgametę patirtį turinti stilistė Kristina Kalmykova siūlo nekeisti aprangos įpročių žiemą, o paprasčiausiai juos pritaikyti prie pasikeitusio sezono. „Prasidėjus žiemai merginoms nereikėtų atsisakyti suknelių, tiesiog reikia žinoti, kokias pasirinkti. Žiemą trumpas sukneles reikėtų pakeisti ilgomis ar kelius siekiančiomis megztomis suknelėmis. Taip pat šį sezoną labai madingi batfortai, kurie gali būti ir aukščiau kelių. Pasirinkusi tokį derinį mergina atrodys madingai ir kartu džiugins vaikinų akis”, – patarimais dalijasi stilistė. Toms, kurios nemėgsta suknelių, stilistė vietoj įprastų džinsų pataria dėvėti odines kelnes. „Odinės kelnės yra tinkamiausios Klaipėdos klimatui. Ir šilta, ir nesušlapsime. Be to, galima rinktis ne tik juodos , bet ir kakavos ar rudai raudonos spalvos kelnes, kurios šį sezoną – ypač madingos“, – teigia Kristina Kalmykova. Atšalus orams neprivalome keisti savo aprangos įpročių. Užtenka rinktis šiltesnius drabužius.

Klaipėdiečiai nebijo naujovių Stilistė Kristina Klamykova teigia, kad Klaipėda yra laikoma labai tradicišku miestu žvelgiant iš aprangos pusės. „Klaipėdiečiai nebijo ekspermentuoti su savo stiliumi, ypač jaunos merginos.

Tai yra labai džiugu ir sveikintina. Smagu žiūrėti, kaip jaunos merginos eksperimentuoja ir nuolat įveda kažką naujo į savo aprangą, nesvarbu ar tai būtų šalikas, ar įdomios pirštinės. Kiekviena detalė ir kievienas aksesuaras pagyvina bendrą aprangos vaizdą”, – apie klaipėdiečių merginų stilių pasakoja stilistė. Nos Klaipėdoje jaunuoliai ir nebijo rizikuoti, tačiau, pasak stilistės, labai jaučiama tai, kad žmonėms vis dėlto rūpi, ką apie juos pagalvos aplinkiniai. „Norėtųsi, kad Klaipėdos jaunimas nebijotų rinktis ir ryškesnių spalvų, kurios tik pagyvintų jų stilių. Kalbant apie vaikinų stilių, turiu pabrėžti, kad vaikinai yra kur kas konservatyvesni. Jie vengia žaisti savo aprangos detalėmis, ypač tai pastebima žiemą” – teigia Kristina Kalmykova.

Martos Canga, Fervent Adepte de la Mode ir asmeninio albumo nuotraukos.

Stilistės Kristinos Kalmykovos patarimai, kad žiemą būtume madingi ir stilingi: • Merginos, nevenkite suknelių. Su jomis taip pat gali būti šilta.

• Įprastus džinsus keiskite languotomis ar odinėmis kelnėmis, kurios šį sezoną ypač madingos.

• Juodus drabužius keiskite į kitos spalvos apdarus. Šį sezoną ypač madinga tamsiai mėlyna ir tamsiai žalia spalvos.

• Nevenkite aksesuarų, kurie gali tapti stilingiausia jūsų aprangos detale (spalvoti megzti šalikai, pirštinės, rankinės, diržai).

• Nevenkite žaisti spalvomis.

• Papuošalai visada stilinga. Juos galima pasidaryti pačioms.

• Šį sezoną madingi batfortai, militaristinio stiliaus batai.

8 /

Kai sportas tampa daugiau nei pomėgiu Monika Žukauskytė

veto+Monika@zurnalistai.eu

Visi žinome, jog sportas – sveikata. Šįkart „V.E.T.O!“ domisi, kaip gyvena tie, kuriems malonus hobis tampa gyvenimo būdu. Taip nutiko ir KU studentui Šarūnui Banevičiui bei KU sporto klubo pirmininkei doc. dr. Genovaitei Avižonienei.

Sportuoja nuo dviejų metų Vadybą Klaipėdos universitete studijuojantis Šarūnas Banevičius pasakojo, kad atstovauti šią mokymosi įstaigą jam – vienas malonumas.

Vaikinas sportu susidomėjo dar vaikystėje, sulaukęs vos dviejų metų.

Norą varžytis jam įskiepijo 10 metų vyresnis brolis, kuris nuolat įveikdavo jį besipešant. Šarūnui pabodo pralaimėti, tad jis kartu su vyresnėliu pradėjo lankyti karatė treniruotes.

Vėliau jis pradėjo žaisti krepšinį, šoko breiką, užsiiminėjo lengvąja atletika ir kitaip sportavo. Sulaukęs 13 metų jis suprato, kad laikas pasirinkti vieną sporto šaką. Šarūnas pasakojo, jog tuomet negalėjo apsispręsti, kur save realizuoti – karatė ar lengvojoje atletikoje. Broliui patarus, jis vis dėlto nusprendė pasirinkti pastarąją sporto šaką, kurioje dabar

Europos komandinis čempionatas, kuriame Šarūnas užėmė 3 vietą.

skina laurus. Šarūnas yra dukart Lietuvos studentų čempionas, universiadoje Kazane šiemet užėmė 7 vietą, SELL (Suomijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos) studentų žaidynių čempionas, šių metų Baltijos šalių technikos universitetų varžybas Šarūnas ne tik laimėjo, bet ir pagerino šių varžybų rekordą.

Planai, tikslai ir svajonės Prieš šventes sportininkas Šarūnas ketina sudalyvauti Z. Šveikausko taurės varžybose Kaune. Kitų metų vasario 1 dieną jo laukia Federacijos taurės varžybos, o vasario 8 dieną – Lietuvos studentų čempionatas. Jei sportininkas bus pakankamai pasirengęs ir parodys gerus rezultatus, jis turės galimybę dalyvauti pasaulio čempionate Lenkijoje. Na o vasarą jo laukia Europos čempionatas.

/ 9

jog sporto klubo nariai dalyvauja čempionatuose, kuriuos organizuoja Lietuvos studentų sporto asociacija. Nemažai KU studentų yra pasiekę aukštų rezultatų ar net tapę čempionais. Priklausantys sporto klubui studentai gali lankyti futbolo, tinklinio, krepšinio, stalo teniso arba irklavimo treniruotes.

Studentams, kurie varžybose užima prizinę vietą, yra suteikiamas sportininko statusas. Jis leidžia pratęsti egzaminų sesiją bei turėti laisvą paskaitų lankomumą. Be to, sportininkams, pasiekusiems gerų sportinių rezultatų, skiriamos skatinamosios stipendijos.

KU sporto klubo nariu galima tapti KU sporto klubas visiškai nemokamai, tačiau į jį priKU sporto klubo pirmininkė doc. imami tik išankstinį pasiruošimą tudr. Genovaitė Avižonienė pasakojo, rintys asmenys. Pagrindinis sporto klubo tikslas – sėkmingas dalyvavimas sporto varžybose, tad iš jo narių reikalaujama meistriškumo.

Pašnekovė teigė, jog be sporto klubo neįsivaizduoja universiteto, nes jis yra atsakingas už studentų dalyvavimą tiek aukštųjų mokyklų, tiek miestų sporto renginiuose ir varžybose, o taip pat ir už sportines varžybas, kurios turi vykti patalpoje.

Paklaustas, kokią savo ateitį įsivaizduoja, Šarūnas patikino, kad be sporto jos neįsivaizduoja. „Tai yra veikla, kuria aš užsiimu ir kuri man teikia didžiausią pasitenkinimą ir malonumą.

Jeigu viskas seksis gerai, baigęs studijas aš sportuosiu, o jei man neseks taip , kaip aš noriu, tiesiog užsiimsiu aktyvia gyvensena“, - sakė jaunuolis, pridūręs, kad jis į sportą žiūri labai rimtai. Tai jam – ne tik hobis. Šarūnas, kaip ir visi sportininkai, svajoja sudalyvauti olimpiadoje. Šarūnas pasakojo nemažai pa-siūlymų dalyvauti varžybose atstovaujant KU sulaukiantis iš sporto klubo. Dažniausiai vaikinas juos priima.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos. Jose Šarūnas užėmė pirmąją vietą ir pagerino savo asmeninį bei Klaipėdos rekordą .

Nuotraukos iš asmeninio albumo.

10 /

Inžinierius žinias pritaikė savo hobiui

Kiekvienas žmogus savo gyvenime pasirenka, kaip ir kur jam studijuoti, kaip atrodyti ir kokia veikla užsiimti. Elektros inžinerijos absolventas Vytautas Urnikis pasirinko savo gyvenimą sieti su autosportu.

Apie neįprastą pomėgį vaikinas sutiko papasakoti V.E.T.O! skaitytojams.

aplink kuoliukus, atlikti „briedžio“ testą... Po šitų mokymų pasikeitė mano požiūris į vairavimą. Suvokiau, kad tai, gali būti ne tik pasivažinėjimas mieste ar kur kitur, o rimtas sportas. Atsimenu, kad tada mokytojas sakė – būna dvi rūšys žmonių: po mokymų vieni vairuoja dar greičiau ir agresyviau, o kiti važiuoja lėčiau. Aš buvau ta pirmoji kategorija. Susiradau bendraminčių, išsinuomavome patalpas ir pradėjome dirbti prie sportinių automobilių projektų.

– Kada pradėjai domėtis autosportu?

– Autosportu susidomėjau prieš penkis metus, kai nusipirkau savo pirmąją mašiną. Tuo metu ji man atrodė labai greita, dabar to nepasakyčiau. Vėliau patekau į „BMW akademijos“ organizuojamus mokymus, kurių metu įgyjau daug teorinių žinių, išmokau

– Kaip pavyko suderinti studijas su hobiu?

– Studijų metu sužinojau apie „CNC“ stakles. Tai yra programuojamos, kompiuteriu valdomos staklės. Atrodo, studijų metu ir mokiausi, ir dalyvavau visur. Nebuvo kažkokio nusistatymo, kad nespėsiu ar per sunku. Kiekvienas žmogus patinkančiai veiklai tikrai

Virginija Sereikaitė

veto+Virginija@zurnalistai.eu

Vytautas Urnikis siūlo nepamiršti tinkamai pasirūpinti automobiliu žiemos metu.

/ 11

Autosporto aistruolis studijavo elektros inžineriją Klaipėdos universitete.

ras laiko viską suderindamas su darbu, studijomis ir laisvu laiku.

– Neseniai dalyvavote verslumą skatinančiame projekte „START“. Kaip sekėsi?

– Mano įdėja buvo paruošti „CNC“ plazmos pjaustyklės stakles, su kuriomis galima lengviau ir kokybiškiau išpjauti reikiamas detales automobiliams.

Labai panašus buvo mano diplominis darbas – „CNC frezavimo staklės“.

Pripažinsiu, su šiuo projektu reikėjo rimtai padirbėti – sausio mėnesį pradėjau ir baigiau paskutinę valandą prieš diplomo pristatymą. Na, o dalyvavimas projekte „START“ padėjo sukonkretinti mintis, atlikti skaičiavimus ir paruošti visą projektą – ko reikia,

kad idėja būtų realesnė.

– Klaipėdoje iškrito pirmasis sniegas. Kaip tinkamai reikėtų paruošti savo automobilius žiemai?

– Žiemai transportą reikia ruošti visiškai skirtingai nei vasarą. Pirmiausia, pakeisti padangas, tada pereiti prie važiuoklės – ji turi būti aukščiau, kad mašina neklimptų sniege. Kai ateina iškrenta sniegas ir gerai pašąla, prasideda lenktynės ant ledo – pati smagiausia dalis. Žinoma smagu dalyvauti ir kitose varžybose, pavyzdžiui, slalome, drifte... Su bendraminčiais ruoštu automobiliu praėjusiais imetais slalomo varžybose laimėjome taurę.

Royal Broil ir asmeninio albumo nuotraukos.

12 /

Fiktyvios praktikos – tarp realybės ir pramanų Rytis Savickis

Rytis@zurnalistai.eu Vieša paslaptis, kad nemaža dalis studentų į privalomąsias praktikas žiūri pro pirštus. V.E.T.O! atliko apklausą, kurios metu domėjosi fiktyvių praktikų paplitimu ir aiškinosi šio reiškinio priežastis. Išgirdusi apie tyrimo rezultatus, Klaipėdos universiteto administracija pažadėjo pakeisti padėtį – planuojama keisti praktikos atlikimo nuostatus.

Ketvirtadalis atlieka fiktyviai Lapkričio mėnesį buvo atlikta anoniminė apklausa, kurios metu bandyta sužinoti, kiek studentų praktikas atlieka fiktyviai ir kodėl taip elgiasi.

Apklausoje per savaitę sudalyvavo 92 studentai. Daugiau nei pusė jų – iš Socialinių mokslų fakulteto. Į apklausą daugiausiai (60 proc.) atsakė ketvirtakursiai.

Aštuoniasdešimt procentų respondentų buvo atlikę praktiką. Net 21 apklaustasis pripažino, kad praktiką atliko fiktyviai arba iš dalies fiktyviai. Iš jų 16 studentų prak-

tikos išvis neatliko, o tik „pasiėmė parašą“.

Studentai pripažino, kad dažniausiai praktikos atliekamos fiktyviai dėl to, kad nėra tinkamų darbo sąlygų (24 proc.), darbdaviai nori greičiau „atsikratyti“ studentų (22 proc.) ir kad patys studentai nesuinteresuoti sąžiningai atlikti praktiką (20 proc.). Likę studentai patikino, kad praktikoms neturėjo laiko, jos neįdomios, taip pat, kad jos pernelyg sudėtingos, trūko pasiruošimo. Studentų manymu, darbdaviai kartais sutinka pasirašyti praktikos dokumentus jos neatlikusiems studentams dėl to, kad jiems paprasčiausiai neturi laiko (68 proc.) arba, kad norisi padaryti „gerą darbą“ studentui (26 proc.).

Studentai grįžę iš praktikos vietų katedrų praktikų vadovams privalo pateikti dokumentus įrodančius atliktą praktiką.

Studentai mano, kad dažniausiai praktikų vadovai nepastebi, kad darbas atliktas fiktyviai (43 proc.), taip pat, kad ignoruojamas faktas, kad praktika fiktyvi (7 proc.). Dalis studentų teigia, kad jei pastebima fiktyvi praktika, tai yra visiškai netoleruojama (32 proc.). Likę respondentai į klausimą

Fakultetų atstovai tvirtina, kad fiktyvios praktikos - neįmanomos.

/ 13 neatsakė arba teigė nepastebėję, kad būtų pateikiamos fiktyvios praktikos ataskaitos. Įvardijo praktikos tobulinimo būdus Apklausoje studentų prašyta trumpai pakomentuoti, kaip jų manymu būtų galima patobulinti universiteto praktikų sistemą, kad ji būtų skaidresnė. Dažniausiai studentai išskyrė, kad būtina reguliariai tikrinti studentus praktikų metu, taip pat skatinti darbdavius, kad studentai gautų „tikro darbo“ bei griežtinti praktikos vietos pasirinkimą.

Kai kurie respondentai manė, kad praktikos galėtų būti ilgesnės, o kiti siūlė jas daryti trumpiau.

Nemažai respodenentų teigė, kad patiems studentams trūksta motyvacijos, o kai kas pastebėjo, kad šis darbas turėtų būti pradedamas dirbti nuo įstojimo: reikalingi stojamieji egzaminai, po kurių į atitinkamas programas įstotų tikrai suinteresuoti studentai, kurie nuoširdžiai norėtų atlikti praktiką. Vienas studentas manė, kad jei būtų mokama už praktiką, tai būtų didesnė paskata ją atlikti.

Problemų nepastebi Pabandžius sužinoti, kokia yra universiteto pozicija dėl fiktyvių praktikų, V.E.T.O! atstovai, aktyvūs studentai bei fakultetų atstovai atsakingi už studentų praktikas buvo sukviesti į neformalią diskusiją.

Studijų prorektoriaus prof. dr. Mindaugo Rugevičiaus organizuoto pokalbio metu bandyta išsiaiškinti, kiek išties yra gili fiktyvių praktikų problema.

Studentams išdėsčius savo poziciją ir atliktos apklausos rezultatus, fakultetų atstovai gynėsi, kad atlikti praktikas fiktyviai nėra praktiškai jokių galimybių. Socialinių mokslų fakulteto prodekanė dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė pasakojo, kad

darbas su studentais pradedamas daug anksčiau nei jie išeina į praktikos vietas.

Po to privaloma pateikti ataskaitas, vyksta praktikų aptarimai. SMF atstovė pastebėjo, kad Socialinių mokslų fakulteto rengtos apklausos gerokai skiriasi nuo V.E.T.O! surinktos informacijos.

Pedagogikos fakulteto atstovė taip pat teigė, kad galimybių atlikti praktikas fiktyviai nesudaroma: praktikantus prižiūri priskirti mentoriai, visada vyksta praktikų aptarimai ir gynimai. „Tokių dalykų gali pasitaikyti tik ištęstinėse studijose. Tačiau jei korumpuoti yra mūsų švietimo politikos vykdytojai ir mokyklų direktoriai, mes to nepakeisime,“ – sakė Pedagogikos fakulteto atstovė. Ir nors visuose fakultetuose praktikų atlikimo tvarka skiriasi, nei vieno fakulteto atstovas nepripažino, kad ši problema galėtų egzistuoti. Žadamos naujovės Kiek kitokios nuomonės laikosi studijų prorektorius prof. dr. Mindaugas Rugevičius. Universiteto atstovas pastebėjo, kad nors ir studentų atliktos apklausos negalima laikyti reprezentatyvia, surinkti skaičiai, duomenys ir pastebėjimai rodo problemą. Šioms mintims pritarė ir Studijų direkcijos direktorius doc. dr. Arvidas Masiulis, kurio manymu, studentai vienaip kalba tarpusavyje, o kitaip – su katedros žmonėmis bei dėstytojais.

Prof. dr. Mindaugas Rugevičius pridūrė, kad bus bandoma spręsti galimai fiktyvių praktikų problemą. Žadama pertvarkyti nuostatus, kuriuose būtų aiškiai suformuluota, už ką rašomas praktikos pažymys.

Taip pat galimai bus skatinamas ilgalaikių sutarčių sudarymas, menkinamos studentų galimybės patiems ieškoti praktikos vietos.

Universiteto administracijos atstovas

Nukelta į 14 p.

14 / Atkelta iš 13 p. pabrėžė, kad būtina įteisinti atgalinį ryšį kaip privalomą: studentų reikia aiškiai klausti, ar jie žino apie fiktyviai atliekamas praktikas. „Jei sužinoma, kad bent penki žmonės iš dvidešimties praktikas atlieka fiktyviai, problemą reikia įvardinti ir spręsti, o ne sakyti, kad nieko nėra“, - nukirto prof. dr. Mindaugas Rugevičius.

Praktikantais džiaugiasi Klaipėdoje veikiančių bendrovių bei kitų įstaigų atstovai teigė sulaukiantys įvairių praktikantų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuomene Geda Mikaločienė pasakojo, kad jų bendrovėje praktikas atlieka pernelyg daug studentų, kad jų suinteresuotumą būtų galima tinkamai įvertinti. „Praktiką atliekančiais jaunais žmonėmis esame patenkinti. Didesnių nusiskundimų neturime. Kita vertus, yra sudėtinga visapusiškai įvertinti praktiką atliekančio žmogaus potencialą, jei jis pas mus užsibūna tik mėnesį“, - pasakojo G. Mikačienė ir patikino, kad nereikėtų tikėtis, jog studentai iškart ateis su darbo įgūdžiais.

Ar teko atlikti bent vieną praktiką, kuri būtų fiktyvi (tik dėl parašo)?

Bendrovės „Baltic Printing House“ (anksčiau - „Žemaitijos spauda“) direktoriaus pavaduotoja Asta Drungilienė V.E.T.O! pasakojo, kad jų bendrovėje praktikas dažniausiai atlieka nuo 5 iki 10 lituanistų ir filologų per metus. „Pas mus studentai gauna užduotis dirbti su tekstais: redaguoti, skaityti korektūrą, tikrinti maketus. Čia pirmiausia reikalingas kruopštumas, atsakingumas ir, savaime aišku, geros lietuvių kalbos žinios. Galiu pagirti Klaipėdos universiteto lituanistus – teorinių žinių studentams tikrai užtenka“, - džiaugėsi minėtos bendrovės atstovė.

A. Drungilienė pripažįsta, kad praktikuotis ateina įvairių studentų: vieniems sekasi geriau, kitiems –sunkiau. Įmonėje dirba ir žmonės, kurie atėjo kaip praktikantai.

Ji teigė, kad nebuvo sutikusi nei vieno studento, kuris akivaizdžiai vengtų darbo ar nesugebėtų atlikti užduočių. „Mano nuomone, svarbiausia jaunam žmogui praktikos vietoje – apsidairyti, susipažinti, išbandyti jėgas ir pačiam sau atsakyti į klausimą: „Ar norėčiau dirbti šį darbą?“ Jei įdomu, jei darbas „veža“, viską galima išmokti“, – pabrėžė spaustuvės atstovė.

Gyčio Petrausko nuotrauka.

Kaip manote, kodėl praktikos atliekama nesąžiningai?

Praktika neįdomi (32) Praktikai nėra laiko (30) Praktikos vadovas nori greičiau „atsikratyti“ praktikanto (48)

Praktika pernelyg sudėtinga (7) Nėra tinkamų darbo sąlygų (54) Praktikantai nesuinteresuoti praktika (45) Kita (5)

/ 15

Sveikiname V.E.T.O! konkursų laimėtojus!

Ketvirtąjame V.E.T.O! numeryje buvo paskelbtas konkursas, kurio metu teisingai išsprendę galvosūkį galėjote laimėti DnB banko įsteigtus prizą – rašiklį bei automatinį pieštuką. Šįkart konkursu susidomėja dar daugiau žmonių, nei anksčiau. Iš viso atsakymus atsiuntė net 62 žmonių, iš jų teisingi buvo 61. Teisingas atsakymas buvo

L A P K R I T I S Laimėtoja jau aiški. Ja tapo Gabrielė Šimkutė!

Praėjusiame numeryje taip pat skelbtas fotografijų konkursas, kurio tema buvo žiema. Iš viso gavome net 14 nuotrauką, iš kurių geriausiąją rinko speciali komisija sudaryta iš Klaipėdos universiteto studentų sąjungos, KUSS Žurnalistų klubo atstovų bei profesionalaus fotografo Petro Ugarenkos (PuArt.lt).

Nors nevienbalsiai, tačiau geriausiai buvo įvertinta Aurelijaus Bičkaičio nuotrauka, kurią galite išvysti viršelyje.

Taip pat Aurelijus gauna Klaipėdos universiteto įsteigtus prizus – firminį puodelį, rašiklį bei blonknotą.

Dėkojame, kad dalyvavote V.E.T.O! konkursuose ir kviečiame peržiūrėti kitas geriausiai įvertintas nuotraukas!

II vieta Karolina Bernotaitė

III vieta Kornelija Jurgutavičiūtė

Pažaiskime!

ALKOHOLIS AUTOSTRADA BESMEGENIS BRILIANTAS DANGORAIŽIS DEIMANTAS DOVANA EGLUTĖ FANFAROS FEJERVERKAS GIRLIANDA ILGAKASĖ KALAKUTAS KOMPIUTERIS LEDYNMETIS MAKROEKONOMIKA MAMUTAS MANDARINAS MEDVARŽTIS MYGTUKAS PERTRAUKĖLĖ PILIAKALNIS POLITOLOGIJA RANKŠLUOSTIS REŽISIERIUS ROGUTĖS SENELIS SMEIGTUKAS SNAIGĖ SNIEGUOLĖ SUNKVEŽIMIS ŠALDYTUVAS ŠVIESOFORAS VAKARIENĖ VOKALISTĖ ŽAISLIUKAS ŽIEBTUVĖLIS

Atsakymas: Braukimo variantai:

Galvosūkį sudarė Airida Janauskaitė

www.zurnalistai.eu ATRASK MUS f a ce b o o k .co m / Ku Zu rn a l i s t u K l u b a s