V.E.T.O! Nr. 1

Nemokamas Žurnalistų klubo leidinys

2012 m. spalis / Nr. 1 / veto.zurnalistai.eu

„Žolė“ lenk tynėse su cigarete

os kos tradicij Nelietuviš is im lietuvių ak

tys Aklos pažin jų o v kelia pa

Sveiki,

G. Šimtininkaitės nuotr.

Jūsų rankose — pirmasis Žurnalistų klubo parengtas žurnalo „V.E.T.O!“ numeris.

Klaipėdos universitete nebuvo nei vieno rimtesnio bei ilgesnį laiką ėjusio studentų leidžiamo leidinio, kuriame savo, į jokius rėmus neįspraustą, nuomonę laisvai galėtų reikšti eilinis studentas jam rūpimais klausimais.

Jūsų rankose - pirmasis, ir tikimės, kad nenuviliantis bandymas užpildyti šią nišą.

Klaipėdos universiteto Žurnalistų klubo jungtinėmis jėgomis išleistas žurnalas „V.E.T.O!“ atstovauja studentų balsą universitete, pateikia jiems aktualią informaciją ir suteikia tribūną kritiškai ir laisvai minčiai.

Pirmame numeryje šnekėsime apie mūsų ir užsienyje besimokančių studentų gyvenimą, susipažinsime su Klaipėdos universitete veikiančiomis studentiškomis organizacijomis, kalbėsime net apie „žolytės“ naudą arba nenaudą.

Kitas numeris pasirodys jau greit, todėl jei turite pasiūlymų arba patys norite prisidėti, rašykite mums veto@zurnalistai.eu

Redakcija

Redakcija

Vyriausioji redaktorė: Airida Janauskaitė

Koordinatorius ir maketuotojas:

Rytis Savickis

Kalbos redaktorius:

Eventas Tamašauskas

Pagalbininkai: Sigitas Mikūta

Gabija Rakauskaitė

Gintarė Šimtininkaitė

Žurnalą leidžia

Klaipėdos universiteto Žurnalistų klubas bei Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga

Telefono numeris:

8 641 54444

El. pašto adresas:

veto@zurnalistai.eu

Žurnalą spausdino

S. Jokužio leidykla-spaustuvė, IĮ Nemuno g. 139, 93262 Klaipėda

2012 m. spalis / 1 Platinamas Klaipėdos universitete Tiražas: 1000 egz.

Viršelyje Gintarės Šimtininkaitės nuotrauka.

Turinys Nelietuviškos tradicijos lietuvių akimis

4 puslapis

Studentiška virtuvė

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO ŽURNALISTŲ KLUBAS

Draugai ir rėmėjai

5 puslapis „Žolė“ lenktynėse su cigarete

6-7 puslapiai Choras orientuojasi į rimtesnę muziką

8-9 puslapiai

Mano mylimiausias dėstytojas...

10-11 puslapiai Susipažinkime su Pedagogikos fakulteto studentų atstovybe

11 puslapis

Seniūnų pečius slegia pareigos

12 puslapis Ką klaipėdiečiams reiškia Konstitucija?

13 puslapis

„PressPausePlay“ trumpai. Tu turi tai pamatyti

14 puslapis

Aklos pažintys kelia pavojų

15 puslapis

4

Nelietuviškos tradicijos lietuvių akimis Gabija Rakauskaitė info+Gabija@zurnalistai.eu

Kiekvienas save gerbiantis studentas puikiai orientuojasi universiteto tradicijose. Dauguma mūsų yra pajutę „fuksų” stovyklos smagumus ar tų pačių „fuksų” krikštynų išbandymus.

Ką jau kalbėti apie įvairiausius Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) kasmet organizuojamus renginius, ar fakultetų studentų atstovybių veiklą. Tokios yra mūsų, Klaipėdos Universiteto studentų, tradicijos.

„V.E.T.O!“ pasidomėjo, ar užsienio universitetų studentai taip pat turi panašių papročių, kurių laikosi jau nuo senų laikų.

Paulė Steikūnaitė yra Sunderlando universiteto (Anglija) viešųjų ryšių antro kurso studentė. Įsimintiniausia ir ryškiausiai išreikšta tradicija universitete merginai pasirodė „Freshers week“ – lietuviškų „fuksų” atitikmuo.

„Šis renginys – daug galingesnis, smagesnis ir įvairesnis, visomis įmanomomis prasmėmis”, – susižavėjimo šia, savaitę trunkančia fiesta, neslepė studentė, pasakojusi, kad rugsėjo pradžioje pirmakursiai supažindinami su universitetu, jo personalu, bendrąja tvarka, taip pat bendrauja su dėstytojais ir kurso draugais.

„Mano grupę kuruojantis dėstytojas mus pasitiko su šampanu, saldainiais ir konfeti” – prisiminė Paulė.

Mergina Sunderlando naktinį gyvenimą per „Freshers Week“ nupasakojo beveik kaip Ibizos ar Majamio siautulingiausius renginius.

Bent dvi savaites, kiekvieną vakarą ir naktį, studentams siūlomi įvairiausi teminiai vakarėliai ir putų šou, kviečiami populiariausi didžėjai ir žinomiausios grupės.

„Smagu, kad studentams parūpinami nemokami taksi į klubus ir į studentų miestelį, o pirmakursiams padeda gausus būrys „Freshers Welcome Team” marškinėliais pasipuošusių studentų. Nesvarbu, pasiklydai, nori namo, palikai telefoną ar netikėtai atsidūrei šalia artimiausio klozeto - „Freshers Welcome Team” padės”, - džiaugėsi gerai suorganizuota švente mergina, teigusi, kad nesudalyvavus „Freshers week” Sunderlando universitete studentu vadintis negalėtum.

Paulė Steikūnaitė „Freshers Week“ renginyje.

Vilnietė Kristina Kaghdo prisiminė savo studijas Bordo universitete, Prancūzijoje. Mergina ten baigė komunikacijos studijas. Ryškiausias atsiminimas iš žymaus Prancūzijos universiteto – pirmo kurso „cementofkė“. Tiesa, pati tradicija nelabai skiriasi nuo Lietuvos universitetų susipažinimo švenčių.

„Visi pirmakursiai kviečiami į pagarsėjusį barą „SPORT“ Bordo centre. Vakarėliams visuomet būna sugalvotas vadinamasis „Dress Code‘as“ – teminiai vakarai“, - tokią paprastą, bet mielą ir jaukią tradiciją prisiminė Kristina.

Ne visi Bordo universiteto papročiai išlikę – prieš kelis metus vykdavo „fuksų dienos“, tačiau šį renginį uždraudė įstatymas. Kristina nežino, kas tomis dienomis konkrečiai vykdavo, tačiau vyresnieji studentai nepaisė pirmakursių saugumo ir net žmogaus teisių. Anot buvusios studentės, patyčios būdavo pernelyg žiaurios.

Mergina teigė, kad universitete gausu daugybė smagių ir didelių renginių, tačiau jie – vienkartiniai.

„Yra buvę studentų naktų – kai mieste sugalvojami žaidimai, užduotys. Kartą per tokią naktį studentai masiškai išėjo į miestą apsirengę baltais rūbais“ – prisiminė Kristina.

Nesvarbu, ar universitetas laikosi šimtų tradicijų, ar turi tik vieną, bet gilią. Svarbiausia jas turėti ir jų laikytis. Juk nėra nieko smagiau kaip rengti jau 150-tą kartą rengiamą vakarėlį – tik kiekvieną kartą vis smarkiau, vis garsiau ir vis smagiau. Juk studijų metai skirti ne tik studijuoti, bet ir studentauti. Nepamirškime to.

P. Steikūnaitės nuotr.

5

Studentiška virtuvė Vitalija Butkutė info+Vitalija@zurnalistai.eu

Mokslo metai – išbandymas ne tik protui, bet ir skrandžiui. Ilgai trunkančios paskaitos ne vienam studentui kelia klausimą: kaip skaniai ir greitai pavalgyti?

Valgyklos ir picerijos ilgai namo negrįžtantiems studentams tampa populiariausiomis vietomis greitai užkąsti. Tačiau ne kiekvienas studentas gali sau leisti pietauti kavinėse.

Gamina patys

Galimybė pačiam pasigaminti maistą ir sveikai pavalgyti vilioja daugelį.

Pavyzdžiui, trečiakursė anglų filologijos studentė Julija valgo tik savo pagamintus patiekalus.

„Kiek įmanoma, stengiuosi maitintis pigiai ir sveikai“, – tvirtino klaipėdietė Julija, be kita ko pridūrusi, kad dažniausiai valgo tik savo pagamintą maistą, kad nereiktų misti „greitaisiais“ užkandžiais.

Pagrindinį studentų maisto racioną sudaro įvairūs produktai, tačiau dominuoja bulvių „kultas“ – cepelinai, bulviniai blynai, kugelis, virtos bulvės su keptais grybais ir grietine bei kiti patiekalai. Rečiau - vaisių ir daržovių salotos, iš žuvies bei mėsos pagaminti valgiai.

Valgo ne namie

Dažniausia sveiko maisto nevalgymo priežastimi tampa ilgai trunkančios paskaitos ir tarpai tarp jų, studentų ir vyresnių klasių moksleivių vadinamų „lan-

gais“. Tuomet sugrįžti namo, pasigaminti pietus, pavalgyti ir dar grįžti atgal į paskaitas yra fiziškai neįmanoma.

Pirmakursė magistrė sveikatos priežiūros vadybos studentė Vida, pasakojo, kad labai mėgsta maistą gaminti pati, tačiau tam neturi daug laiko.

„Jeigu nuo aštuntos valandos ryto iki aštuntos valandos vakaro vyksta paskaitos, laiko patiems pasigaminti valgio tikrai nebelieka“, teigė magistrantė.

Dėl įtempto tvarkraščio studentai ne visada spėja sveikai pavalgyti.

Tad valgymo aplinka iš namų persikelia į greitojo maisto užkandines bei universiteto valgyklą, o valgomi produktai būna gana įvairūs – nuo picų, vandeniu užpilamų sriubų iki namie pagamintų mėsos bei kitų patiekalų.

Nuotrauka iš „Flickr“ archyvo pagal CC BY-NC-SA 2.0 licenciją

6

„Žolė“ lenktynėse su cigarete Gerda Petravičiutė info+Gerda@zurnalistai.eu

Studente, turbūt nereikia net klausti, „žolytės“ terminą tikrai žinai.

Tikrąjį marihuanos pavadinimą slepiantis žodis neturi nieko bendra su tikrąja šio žodžio reikšme.

Taip skambiau. Sukuria vizualinį kontekstą. Tai tarsi slapyvardis. Taip į klausimą, kodėl, jų nuomone, šiai narkotinei medžiagai buvo priskirtas toks pavadinimas, gatvėse paklausti atsakinėjo klaipėdiečiai. Šios narkotinės medžiagos vartojimas ir disponavimas per dešimtį metų visoje Lietuvoje ūgtelėjo beveik keturis kartus. Specialistų manymu, laikui bėgant, marihuanos populiarumas jau greit prisivys cigarečių ir alkoholio populiarumą. O juk Lietuvoje ši narkotinė medžiaga, kad ir kaip tai daugelį liūdintų, nelegali.

„V.E.T.O!“ atliko tyrimą: ar iš tiesų „žolė” gali lenktyniauti su tokiais rinkos gigantais, kaip cigaretės ar alkoholis?

Buvo apklausta 50 jaunuolių, kurių amžius vyravo nuo 16-os iki 23-jų metų. Rezultatai pribloškė. Iš 50 apklaustųjų 29 teigė, jog marihuaną vartojo, iš jų net 18 - daugiau nei vieną kartą. Tarp jų 8 nepilnamečiai.

Daugelio apklaustųjų teigimu, didelę įtaką pradėti rūkyti šią nelegalią narkotinę medžiagą padarė draugai. Taip pat noras tiesiog išmėginti šį narkotiką kaip alternatyvą kitiems svaigalams.

Įtakos turėjo ir matyti filmai, muzikiniai vaizdo klipai, reklamos.

Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad „žolės“ daroma žala yra mažesnė nei alkoholio ar cigarečių,

7 Apklausus 50 respondentų, ar jie yra bandę rūkyti marihuanos, paaiškėjo stulbinantys skaičiai:

Nėra bandę

42% Yra bandę

58% todėl tai viena iš priežasčių, kodėl ji taip plačiai vartojama jaunimo tarpe.

„Žolės” poveikį jie laikė teigiamu ir tuo atžvilgiu, kad jis nesukelia agresijos, tik teigiamas emocijas, o keli respondentai akcentavo, kad marihuana padeda numalšinti galvos skausmus bei migreną.

Likusieji atviravo, jog ši narkotinė medžiaga kenksminga organizmui. Nuo ilgo vartojimo mažėja plaučių tūris, taip pat gali išsivystyti priklausomybė.

Kai kurie respondentai teigė, kad nuo ilgalaikio marihuanos vartojimo prastėja atmintis.

Tam, kad iš tiesų galėtume suprasti tikrąjį marihuanos poveikį ir jos galimas pasėkmes, bendravome su Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakulteto docente Dalia Jurgaitiene.

Specialistė patvirtino, kad marihuana gali sukelti priklausomybę ir kad ji turi ilgalaikį bei neigiamą poveikį organizmui.

Docentės parengtame straipsnyje pagal Larry Colinso knygelę „Nepavykęs olandų eksperimentas su narkotikais” pasakojama, kad praėjusio amžiaus 8-tą dešimtmetį Olandijos kavinių šeimininkai teigė, kad lengvųjų narkotikų vartotojai, galėdami svaigalų įsigyti legaliai, netaps narkotikų prekeivių aukomis. Buvo manoma, kad sumažės smulkus nusikalstamumas ir sunkiųjų narkotikų vartojimas, nes jaunimui bus pasiūlyta puiki alternatyva.

Deja, tai nepasitvirtino - tyrimai parodė, kad dauguma apiplėšimų buvo įvykdyta siekiant gauti pinigų narkotikams. Pasak olandų pareigūnų, net 65 procentus visų nusikaltimų padaro jaunimas, apsvaigęs nuo lengvųjų narkotikų – ir visa tai praėjus

ATRASK MUS

Narkotikų legalizavimas nusikalstamumo nesumažina.

ketvirčiui amžiaus po lengvųjų narkotikų legalizavimo. Nuo tada, kai Olandijoje buvo legalizuoti lengvieji narkotikai, narkomanų skaičius patrigubėjo. Šie faktai – aiškus atsakymas.

„Išgydyti negali, tik kai kuriems asmenims gali palengvinti migrenos priepuolį, tačiau šią ligą reikėtų gydyti tam skirtais vaistais. Be migrenos dar galima ir susirgti priklausomybe, kuri bus daug sunkesnė liga“, - apie esą gydomąjį marihuanos poveikį teigė specialistė, be kita ko pridūrusi, kad „žolė“ turi daug daugiau kenksmingų medžiagų nei cigaretės ir sveikatai kenkia žymiai labiau.

Nuotraukos iš „Flickr“ archyvo pagal CC BY-NC-SA 2.0 licenciją

:

f a ce b o o k .co m / Ku Zu rn a l i s t u K l u b a s

8

Choras orientuojasi į rimtesnę muziką

Chore laukiami visi norintys dainuoti Klaipėdos universiteto studentai.

Kristina Abromavičiūtė info+Kristina@zurnalistai.eu

Dar garsus italų Renesanso tapytojas, mokslininkas Leonardas da Vinčis kalbėjo apie žmogaus talentą. Jis teigė, kad liūdnas likimas laukia kiekvieno, kuris turi talentų ir gabumų, bet užuot juos ugdęs ir tobulinęs, ima puikuotis, gėrėtis savimi ir dykinėti.

Ko gero, mes patys pažįstame daug gabių studentų, kurie norėtų save realizuoti ne tik studijose, bet ir meninėje bei sportinėje veikloje. Kur jiems kreiptis? Kur gauti informacijos apie tam tikrą veiklą?

Nors universitete yra nemažai įvairaus pobūdžio klubų, pavyzdžiui, buriuotojų, gamtininkų, tačiau informacijos apie jų veiklą yra mažai. Todėl šiandien pristatome Klaipėdos universiteto mišrųjį chorą.

Apie chorą, jo veiklą, visuomenines problemas ir geroves, „V.E.T.O!“ kalbėjosi su choro vadovu, docentu Algirdu Šumskiu.

— Ar chorą lankyti gali visi studentai, ar tik studijuojantys menų fakultete?

— Chorą daugiausia ir skatinami lankyti studentai iš kitų fakultetų, gabūs muzikai studentai, kurie nori realizuoti save ne tik studijose, bet ir meninėje veikloje.

— Kokie kūriniai, dainos sudaro choro repertuarą?

— Mūsų repertuaras yra labai platus: nuo išplėtotų ir harmonizuotų liaudies dainų, klasikinių įvairių amžių kūrinių ir iki šiuolaikinės muzikos. Dainuojame tai, ką galime, ir visą laiką norisi perdainuoti naujus, mūsų nedainuotus kūrinius.

Studentai noriai dainuoja lengvesnio žanro dainas, bet daugiau orientuojamės į lietuvišką ir chorinę muziką, nes kas kitas ją dainuos, jeigu ne mes, lietuviai?

Orientuojamės ir į meninę vertę turinčius kūrinius, nesiblaškome tarp labai menkavertės muzikos. Jeigu dainuojame lietuvių autorių kūrinius, dainas imame iš Lietuvos chorinės kultūros aukso fondo. Jeigu imame pasaulinės muzikos kūrinius, tai daugiausia atliekame tuos kūrinius, kuriuos galime vadinti šedevrais.

— Ar dalyvaujate konkursuose? Gal tenka išvykti į užsienį? Kokie jūsų ateities planai?

— Iš esmės choras dar labai jaunas, vis dar esame „vystykluose“, bet jau turėjome koncertinę kelionę į Ispaniją, kur dalyvavome ir soliniuose koncertuose, dainavome „a cappellinę“ muziką ir vežėme stambios formos kūrinį A. Vivaldžio „Gloria“, kurį atlikome su vietiniu orkestru bei solistais.

Turime daug planų. Pavasarį laukia du konkursai: Respublikinis chorų konkursas ir tarptautinis konkursas Italijoje, kuriame mes tikimės sudalyvauti.

9

— Su kokiomis problemomis susiduriate? Ar sunkiai prisišaukiate studentus ir ar netrūksta pagalbos iš universiteto vidaus ?

— Aš nelinkęs dejuoti, nors šiais laikais tai labai madinga. Universitetas yra dar labai jaunas, jis dar formuojasi, formuojasi jo struktūra, todėl natūralu, kad universiteto bendruomenės saviraiška ne taip greitai randa tą ryšį ir finansavimą.

Natūralu, kad mes, tam tikra prasme, esame ne pirmumo eilėje. Dar tik formuojasi veidas, kurį, beje, turbūt labiausiai ir atspindi mūsų meno kolektyvai.

Vienas iš pagrindinių universiteto uždavinių yra ne tik „prikimšti“ į galvą žinių, bet ir suformuoti inteligentišką, kultūringą asmenybę.

Džiaugiuosi, kad buvome labai geranoriškai išlydėti į Ispaniją, parodyta iniciatyva iš rektoriaus pusės. Taip, turime problemą su studentų noru lankyti tokius užsiėmimus.

Studentai daug mieliau save realizuoja per vienadienes šou programas, kuriose galima save greitai parodyti, neįdedant jokių investicijų, kur nereikia rodyti savo erudicijos ar intelekto. O meniniai kolektyvai orientuoti ne į masinę kultūrą,

bet būtent studento erudicijos praplėtimą.

Tačiau čia jau yra bendra Respublikos, bendra jaunimo problema ir čia daugiau galime kaltinti pačią visuomenę, masines informavimo priemones.

Aš visą laiką labai atsargiai parenku repertuarą, nes reikia orientuotis į studentą.

Ta-čiau aš labai džiaugiuosi, kad studentai su ma-lonumu dainuoja mūsų liaudies dainas.

Iš tikrųjų, tai nėra sugadintas jaunimas. Jie paprasčiausiai nežino, ko nori. Nežino kokios yra vertybės, koks yra mūsų turtas, todėl viena iš choro užduočių yra supažindinti mūsų jaunimą su mūsų lobiu ir pasauline kultūra.

Mano tikslas labai paprastas - kad šis choras taptu vienu iš geriausių chorų Lietuvoje.

— Ačiū.

Klaipėdos universiteto mišriojo choro albumo nuotraukos

Klaipėdos universiteto mišriojo choro repeticijos vyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 iki 20 valandos Menų fakulteto 404 auditorijoje.

10

Mano mylimiausias dėstytojas...

Evelina Šaltytė info+Evelina@zurnalistai.eu

Dauguma studentų turi dėstytojus, kuriuos vertina, laiko savo autoritetais, stengiasi iš jų kuodaugiauišmoktiarsužinoti.Norsauditorijosir didelės, o nuomonių apie dėstytojus daug, tačiau patys didžiausi favoritai nelieka nepastebėti.

„V.E.T.O!“ nusprendė pasidomėti, kurie dėstytojai susilaukė daugiausiai teigiamo pirmakursių dėmesio, praėjus vos keliems studijų mėnesiams.

Dominykas Preibys, Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas Mano mėgstamiausia dėstytoja – docentė Violeta Navickienė, kuri dėsto užsienio kalbą. Ši dėstytoja man patinka, nes mokomės įvairių dalykų, diskutuojame įvairiomis temomis. Pavyzdžiui, geografijos tema, kuri labai aktuali mūsų specialybei, politika, taip pat ir kitomis itin aktualiomis temomis, pavyzdžiui, apie geriausius pasaulio universitetus, kaip taisyklingai rašyti elektroninį laišką ir pan. Neretai dėstytoja plačiau papasakoja apie įvairias įžymias vietas, todėl paskaitose sėdėti tikrai neliūdna ir mokytis darosi žymiai įdomiau.

Renata Alšauskaitė, Sveikatos mokslų fakultetas Mano mylimiausias dėstytojas yra lektorius dr. Eligijus Jatkauskas. Jis dėsto anatomiją ir fiziologiją. Tai dėstytojas, turintis puikų humoro jausmą. Man jis labiausiai patinka todėl, kad moka labai gražiai ir be galo nuoširdžiai vesti paskaitas. Viską pasakoja iš savo patirties, jo pasakojimai labai sudomina, todėl niekada nekyla noras „miegoti“ per paskaitą. Puikiai supranta studentus, todėl maloniai sutinka jiems ką nors patarti ar padėti. Nors esu tik pirmakursė ir dar tik pirmieji mėnesiai bėga, tačiau pamačius dėstytoją ir pabuvus jo paskaitoje, atrodo, lyg jau „šimtą metų“ jį pažinočiau.

Vainius Zakarauskas, Socialinių mokslų fakultetas Būdamas pirmo kurso studentas Klaipėdos Universiteto Socialinių Mokslų fakultete tikrai galiu pasakyti, jog visi mano dabartiniai dėstytojai yra puikūs savo srities specialistai.

Ko gero, viena mėgstamiausių mano dėstytojų yra doc. Rasa Lekavičė, kuri tikrai išmano savo darbą ir stengiasi visomis formomis išdėstyti kiekvienos medžiagos elementą ekonomikos bei vadybos studentams. Ši dėstytoja visada išties pagalbos ranką sprendžiant bet kokią užduotį, kurios nesupratome namie. Taip pat labai smagu, jog dėstytoja kiekvienos paskaitos metu sugeba pralinksminti auditoriją.

Agnė Kavaliauskaitė, Menų fakultetas Sunkoka išrinkti vieną mėgstamiausią dėstytoją, nes dar esu tik pirmakursė ir tik pradedu su jais susipažinti, tačiau galėčiau išskirti savo klasikinio šokio dėstytoją, choreografijos magistrantę, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistę Aušrą Krasauskaitę.

Paskaitų metu ji maloniai bendrauja, visada stengiasi patarti, suprantamai ir aiškiai išdėstyti šokio techniką, o atliekamą judesį visuomet parodo itin tiksliai.

Laima Staražinskaitė, Humanitarinių mokslų fakultetas Aš studijuoju anglų filologiją Klaipėdos universitete. Čia susipažinau su gausybe šaunių dėstytojų. Viena iš mano mėgstamiausių dėstytojų asist. lekt. E. Jašinskaitė, kuri dėsto fonetiką bei morfologiją. Iš jos visuomet sklinda šiluma, draugiškumas, jos paskaitos labai įdomios, dirbame rimtai, daug išmokstame, bet tuo pačiu ir pajuokaujame, ypač fonetikos paskaitų metu.

11 Mantas Vilimas, Jūrų technikos fakultetas Doc. Gintaras Pridotkas - mano mėgstamiausias ir labiausiai gerbiamas dėstytojas. Jo paskaitos labai įdomios, nes jis sugeba ne tik išaiškinti teoriją, bet ir pateikti ją taip, kad visi suprastų.

Šis žmogus labai gerai „jaučia“ auditoriją, mato, kada visiems sunku, todėl kartais pasako ir kokį juokelį (dėstytojas turi puikų humoro jausmą, kurį supranta jaunimas). Labai gerbiu jį už tai, kad jis sugeba išlaikyti idealią tvarką auditorijoje, kad yra griežtas, bet teisingas. Manau, jo paskaitos turėtų būti pavyzdys visiems dėstytojams, nes šis dėstytojas sugeba surinkti pilnut pilnutėlę auditoriją ir išlaikyti jos dėmesį.

Karolina Beniušytė, Pedagogikos fakultetas Mano mylimiausia dėstytoja yra A.Tutlienė, kuri dėsto kūno kultūrą. Tai - labai supratingas žmogus, kuris papasakoja viską: ir kaip geriau mums gyvenime maitintis ir kaip sportuoti. Labai įdomiai veda savo paskaitas, o prieš užduodama pratimą pasako, kam būtent jis skirtas. Papasakoja savo gyvenimiškus pavyzdžius, kurie parodo tai, ko mums nereiktų daryti, kai pačios būsime mokytojos.

Nuotraukos iš apklaustųjų asmeninių albumų

Susipažinkime su Pe d a g o g i ko s fa ku l te to studentų atstov ybe Viktorija Ciplakova info+Viktorija@zurnalistai.eu

Kiekvienas Klaipėdos universiteto fakultetas turi savo studentų atstovybę. Kai kurios jų veikia energingai, o už kai kurių pavadinimo slepiasi veiklos stoka. Ko gero, visi matome aktyvių studentų, mielai užsiimančių visuomenine veikla, organizuojančių šventes, skatinančių kitus studentus būti aktyviais.

Vienaištokiųatstovybiųyrapedagogikosfakulteto studentų atstovybė. Plačiau apie atstovybės veiklą „V.E.T.O!“pasakojojospirmininkėIngridaAdolevskytė.

Atstovybė — tarsi didelė šeima.

— Trumpai papasakokite apie jūsų SA veiklą.

— Didžiuojuosi, kad turiu tokią susigyvenusią ir draugišką komandą. Iškilus bėdai vienas kitą pavaduojame, o renginiams pasiruošiame greitai pasiskirstę darbus. Mūsų pagrindiniai organizuojami renginiai yra krikštynos, „Pirmoji paskaita", kalėdiniai renginiai, „Mediumas“, „Paskutinioji paskaita“. Taip pat nepraleidžiame progos paminėti ir kalendorinių švenčių.

— Studentų atstovybė tau - tik pareigos ar taip pat ir laisvalaikio dalis?

— Man atstovybė - antra šeima, darbas, veikla, pareiga. Skubu, veikiu, susipažįstu su naujais žmonėmis ir man tai patinka. Stengiuosi imti viską, kas geriausia iš mane supančių žmonių, atiduoti visą save ir gyventi taip, kaip paskutinę pirmininkės kadencijos dieną...

Man ši veikla buvo didelis spyris ir gyvenimo dovana, nes tapau daug drąsesnė, atsakingesnė, išmokau planuoti laiką.

— Kodėl studentas turėtų įstoti į SA? Ir kokių charakterio bruožių jam reikėtų turėti?

— Studentas, norintis savo laisvalaikį leisti vertingiau nei sėdėti socialiniuose tinkluose ar prie televizoriaus, būtinai turi ateiti į studentų atstovybę. Tai duoda daug daugiau patirties nei išvardyti laisvalaikio praleidimo būdai. Studentų atstovybė yra puiki vieta realizuoti save, užsiimti kūrybinga ir aktyvia veikla. Mūsų SA skanduoja - amžius - ne riba, svarbu jauna ir energinga siela.

Taigi, svarbiausia geri norai, draugiškumas, aktyvumas, noras padėti ir tu jau mūsų atstovybės narys.

— Ar yra žmogus, skatinantis jūsų veiklą?

— Mūsų studentų atstovybė turi angelą sargą - Darių Rekį, kuris visada dalyvauja renginiuose, stebi, komentuoja, pataria, visokeriopai padeda. Už visa tai esame jam dėkingi.

Indrės Rapalytės nuotr.

12

Seniūnų pečius slegia pareigos Seniūnai skatinami priedais

Airida Janauskaitė Airida@zurnalistai.eu

Kiekvienoje akademinėje grupėje yra išrenkamas atstovas – grupės seniūnas, kuris tampa informacijos skleidėju. Dažniausiai tai būna aktyvus ir pažangus studentas jau spėjęs pasireikšti grupės gyvenime. Akademinės grupės seniūnai yra tarsi tarpininkai tarp universiteto, fakultetų administracijos, dekanato ir paprastų studentų, kuriems turi pranešti visas aktualiausias bendruomenės gyvenimo ir jo organizavimo naujienas.

Pareigų daugiau nei teisių

Akademinės grupės seniūno pareigas ir teises reglamentuoja Klaipėdos universiteto akademinių grupių seniūnų nuostatai. Pagal šiuos nuostatus ant grupės seniūno pečių sugula daugybė pareigų, kurias privalo vykdyti. Akademinės grupės seniūnas privalo dalyvauti seniūnų susirinkimuose, kuriuos organizuoja fakulteto studentų atstovybė, atstovauti ir ginti akademinės grupės studentų interesus, perduoti visą svarbią informaciją akademinės grupės studentams, gali sudaryti grupės iniciatyvinę komandą arba pats spręsti problemas, taip pat privalo sudaryti egzaminų atsiskaitymo tvarkaraščius.

Už gerai atliekamas pareigas ir pastangas, dekano įsakymu, akademinės grupės seniūnai gali būti skatinami priedais.

Priedo dydis yra nuo 52 iki 72 litų. Skirtinguose fakultetuose šis priedas mokamas kitaip: kai kur mokama kas mėnesį, o kai kur viduryje semestro. Mokėjimo tvarka priklauso nuo susitarimo. Gauti pinigai yra skirti ne grupei, bet seniūnui už jo atliekamą darbą. Priedą turi teisę gauti tik tie seniūnai, kurie yra valstybės finansuojamoje vietoje.

Asmenys,kurieyravalstybėsnefinansuojamojevietoje, visas pareigas atlieka tik grupės gerovei be atlygio už pastangas. Už pareigų nevykdymą šis priedas gali būti sumažintas arba nutrauktas, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams.

Pagrindinė problema – pasyvumas

Nors seniūnu turi būti aktyvus studentas, tačiau dažnai norai neatitinka tikrovės.

Akademinės grupės seniūnas turi skatinti studentus dalyvauti universitetinėje veikloje. Tačiau dažnai nei pats seniūnas dalyvauja, nei studentai. Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus Vaidučio Laurėno, didelė problema yra studentų pasyvumas. „Studentai yra beveik ties absoliutaus pasyvumo riba ir universitete ir už jo ribų“, – teigė rektorius.

Nei seniūnai nei studentai nedalyvauja renginiuose, sporto varžybose nepalaiko savo universiteto komandos. Kad visa situacija pasikeistų, akademinės grupės seniūnas turi imtis iniciatyvos ir skatinti savo grupę dalyvauti, veikti, būti aktyvia ir įdomia.

Dianos Mickutės nuotr.

Klaipėdos universiteto rektorių Vaidutį Laurėną stebina studentų pasyvumas.

13

Ką klaipėdiečiams reiškia Konstitucija?

Mindaugas Kuras info+Mindaugas@zurnalistai.eu

Kristina

Spalio 18-ąją šalies savivaldybėse, mokyklose ir laisvės atėmimo įstaigose vyko šeštą kartą organizuojamoKonstitucijosegzaminoantrasisetapas.

Šie metai ypatingi tuo, kad spalio 25-ąją minėjome šiandien galiojančios Konstitucijos priėmimo 20-ąsias metines. Konstitucijos dieną tradiciškai ir įvyksta Konstitucijos egzamino nugalėtojų pagerbimo ceremonija Prezidentūroje.

Prieš mėnesį vykusiame pirmajame Konstitucijos egzamino etape Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje dalyvavo 24 klaipėdiečiai, iš kurių penki turėjo teisinį išsilavinimą. Tačiau vis dėlto geriausiai pasisekė penkias klaidas padariusiai 21erių metų studentei Svetlanai Grigorian, Klaipėdos universitete studijuojančiai viešąjį administravimą, bet šiuo metu atliekančiai praktiką. Tad ši mergina ir gavo teisę dalyvauti antrajame Konstitucijos egzamino etape.

„V.E.T.O!“ pasidomėjo, ką klaipėdiečiams reiškia Konstitucija, ir kaip jie vertina jau tradicija tapusį Konstitucijos egzaminą.

Aušra

Konstitucijos egzaminas yra labai puikus, gerbtinas ir reikalingas dalykas. Kiekvienas Lietuvos pilietis, juo labiau jaunimas, privalo žinoti Lietuvos įstatymus ir jų, žinoma, laikytis. Kuo daugiau žinosime įstatymų, tuo bus tik geriau.

Inga

Konstitucija yra svarbiausias dokumentas, kurį turime.

O egzaminas yra labai įdomus ir reikalingas patikrinimas, tačiau aš pati jame nedalyvauju, kadangi nesijaučiu labai gerai ją žinanti.

Konstitucija – valstybės įstatymų rinkinys, be kurio šalyje nebūtų tvarkos. Egzaminą vertinu teigiamai. Pati jame esu dalyvavusi vieną kartą, tačiau kadangi buvau nepakankamai pasiruošusi, rezultatas nebuvo labai geras. Bet svarbiausia yra dalyvauti ir pasitikrinti jau turimas žinias.

Andrius

Konstitucijos įstatymų turime laikytis kiekvienas.

Tačiau jei žmogus nėra susijęs su teise, tiesiog per daug nekreipia į tai dėmesio.

Konstitucijos egzaminas yra labai teigiamas dalykas, dalyvavimas jame suteikia galimybę pasitikrinti savo teisines žinias. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Vitalijus

Konstitucijos egzamino idėją vertinu teigiamai. Kiekvienas pilietis privalo žinoti valstybės įstatymus ir tinkamai jais operuoti.

Visi respondentai žino, kas yra Konstitucija, teigiamai vertina Konstitucijos egzaminą. Belieka tikėtis, kad Konstitucijos įstatymai neliks pamiršti, ir mes kiekvienas jų laikysimės, tinkamai juos pritaikysime savo gyvenime.

Respondentų nuomone, Konstitucijos egzamino dalyvių skaičius mažėja dėl idėjos šią akciją rengti darbo dienomis.

Vytauto Petriko nuotraukos

14

„PressPausePlay“ trumpai. Tu turi tai pamatyti Ieva Augytė info+Ieva@zurnalistai.eu

„PressPausePlay“ – dokumentinis filmas, kuriame surinkti pokalbiai su bene autoritetingiausiais šių dienų muzikos bei kino industrijoje dirbančiais (o gal tiesiog gyvenančiais) žmonėmis. Pokalbiuose aiškiai atsispindi kūryba dabar ir prieš 10 metų.

Moby, Robyn, Lykke Li, Olafuras Arnaldsas, Andrew Keenas. Visi jie argumentuotai dalijasi mintimis apie tai, kas geriau: beribės saviraiškos erdvės, atsiradusios dėl skaitmeninės revoliucijos, ar prieš dešimtmetį vyravusi „tikroji kūryba‘‘, kuomet buvo kuriama be jokių techninių priemonių, pasitelkus tik talentą.

Anot Moby, šiandien kiekvienas gali būti fotografu, režisieriumi, rašytoju ar muzikantu. Užtenka turėti „galingą“ kompiuterį bei mokėti naudotis atitinkamomis programomis. Kitaip tariant – šiandien muziką gali kurti kiekvienas. Dėl techninės revoliucijos, žmonės vos per 5–6 minutes gali sukurti tai, kam anksčiau prireikdavo kelių mėnesių. Tai suteikia galimybę ne tik kūrybos plėtrai, bet ir jos sklaidai išauga ne tik kūrinių kiekis, bet ir informacija apie juos bei pačių jų pasiekimas.

Technikos era naudinga ir tuo, jog jaunieji menininkai gali lengviau ‚‚prasimušti‘‘ rinkos platybėse.

Anot režisierės L.Dunaham, yra begalė būdų, kaip parodyti save pasauliui: tai įvairūs socialiniai tinklai, vaizdo įrašų svetainės, forumai. Tačiau reikia nepamiršti, jog taip atsiranda ir dar didesnė konkurencija, kuri sukelia problemų ne tik meno vartotojams (jie dažniausiai pasiklysta tarp begalės kūrinių, tampa sunku atsirinkti tai, kas tikrai verta dėmesio), bet ir patiems menininkams.

Mūsų dienomis ‚‚jaunasis Hičkokas ar jaunasis Skorcezė nebūtų pasiekę to, ką pasiekė‘‘, – teigia autorius A.Keenas. Anuomet jie kūrė, nes tai mokėjo geriausiai ir jiems visiškai netrukdė technikos stygius ar jos kokybiškumas. Jie kūrė iš to, ką turėjo, ir tai buvo vadinama menu. Dabar net nebėra skirtumo, filmai daugiau ar mažiau finan-

suojami, jie vis tiek būna tokios pat geros kokybės.

O ir pati muzikos, kino – meno industrija yra naujas dalykas – teigia autorius S.Godinas.

Daugelį meno kūrinių galima parsisiųsti internetu, todėl tai kaip ir nebeduoda pelno menininkams. Pasak muzikos žurnalisto C.Wengarteno, ‚‚tik gyvos muzikos pasirodymai išlaikys muziką pavojinga“. Tik gyvame pasirodyme negali žinoti, kas nutiks. ‚‚Juk pasirodantys įrašai nebestebina‘‘, tai

Kadras iš filmo.

tampa nūdiena, o koncertai nevyksta kasdien. Taip pat per kiekvieną koncertą atlikėjas atsiskleidžia skirtingai ir parodo ką nors naujo.

Tad vis dėl to, kas geriau ? Ar vienodos teisės kiekvienam individui būti talentu ir kurti, savo kūrinius rodant visam pasauliui, ar kurti tik aiškiai žinant, kad turi talentą? Mano nuomone, kompromisą galime rasti.

Svarbiausia - palaikyti pusiausvyrą tarp tikro meno ir mėgėjiškų bandymų. Tam, kad paprastas meno vartotojas nepaklystų pasiūloje, derėtų jausti atsakomybę už kūrybą. Vartotojas neturėtų vadovautis vien komercijos dėsniais ir kurti kiekvienam. Juk dabar pačios geriausios galimybės realizuoti save ir išbandyti gebėjimus įvairiausiose meno srityse.

Nors filme ir yra teigiama, kad ‚‚meno nebėra‘‘ (‚‚The craft is gone‘‘), drįsčiau abejoti. Menas gyvas, jis niekur nedingo. Galbūt dabar kyla būtinybė atsirinkti tai, kas tikra, o kas tik vienokie ar kitokie bandymai išreikšti tai, kas nebetelpa viduje. Viskas priklauso tik nuo mūsų pačių.

Nuotrauka iš „Flickr“ archyvo pagal CC BY-NC-SA 2.0 licenciją

15

Aklos pažintys kelia pavojų Mindaugas Kuras info+Mindaugas@zurnalistai.eu Tiek internete, tiek radijuje didžiąją eterio dalį užima pažinčių laidos, viliojančios antrą pusę susirasti vienišius ir nuotykių ištroškusius asmenis. Neretai tokius skelbimus kuriantys asmenys žada ne tik smagų laiko praleidimą, bet ir nepamirštamus nuotykius. Tačiau ar į tokius susitikimus besiruošiantys vienišiai gali būti tikri dėl savo pačių saugumo?

Klausydamasis vienos regioninės radijo stoties nugirdau vaikinų kvietimus panelėms susipažinti, kartu išgerti šampano ar nuvažiuoti į gamtą.

Atrodo, viskas gražu, romantiška. Dažniausiai tokių anoniminių veikėjų tikslai ne patys kilniausi. Vedamas smalsumo, nusprendžiau apsimesti moteriškos lyties atstove ir atrašyti į kelių vaikinų žinutes, kurių numeriai buvo skelbti programos eterio metu.

Štai Marijampolėje gyvenan-

tis 27 metų Deividas labai įkyriai rašė SMS žinutes, kuriose primygtinai reikalavo susitikti ir pasimylėti. Bandžiau sužinoti vaikino pomėgius, kasdienius užsiėmimus, tačiau mano rašomi pranešimai Deivido neprivertė atsakyti.

Kitas marijampolietis, Deivido bendraamžis Marius taip pat gana drą-siai reiškė savo mintis. Šis vaikinas už susitikimą ir aistros patenkinimą žadėjo 2000 litų atlygį. Paklausus, kokia pastarojo profesija, pavyko sužinoti, jog šis eržilas - automobilių mechanikas.

Pasidomėjus, iš kur tokios nemažos pajamos, susilaukiau šiurkštaus atsako: „Ne Tavo reikalas. Turiu ir tiek...“. Keisčiausia, jog taip kalba suaugęs, 27-erių metų žmogus.

Tikriausiai sutiksite, kad tokio turinio pranešimus į radijo stotis rašo ir psichologinių problemų turintys asmenys. Tai parodo neaiški kalba, gausybė gramatinių klaidų. Skaitant kai kuriuos pranešimus, reikia gerokai pasukti galvą, norint iššifruoti autoriaus mintį bei loginę prasmę.

Gintarės Šimtininkaitės nuotrauka

Pažinčių laidose vaikinai dažniausiai ieško laisvo elgesio merginų.

Pažaiskime

Braukimo variantai:

Atsakymas:

BAUDŽIAVA BENKARTAI CIVILIZACIJA DEKUPAŽAS FRESKOS FUNKCIONALUMAS GEDIMINAIČIAI GIGANTOMANIJA HAŠIŠAS HELSINKIS INVESTICIJOS JUGOSLAVIJA KOMIVOJAŽIERIUS KOMPRESAS KONKURENCIJA NAPOLEONAS LIUKSEMBURGAS PASIDIDŽIAVIMAS PENKIASDEŠIMTMETIS PERSITVARKYMAS PRIEŽASTIS PROCESAS PROFESIONALAS REZISTENCIJA SPECIALISTAI STATISTIKA STOKHOLMAS SVETIMKŪNIS TRADICIJOS VIDURAMŽIAI VIDUTINIOKAS

www.zurnalistai.eu ATRASK MUS f a ce b o o k .co m / Ku Zu rn a l i s t u K l u b a s