Lamų slėnis / Santykiai by Lamų slėnis

2018 LAPKRITIS (82)

Vyriausioji redaktorė

Algimantė Ramanauskienė Redaktorė

Karolina Aleksandravičiūtė Eligijus Ramanauskas

Kūrybos vadovas

Mantė Jaruševičiūtė

Komunikacijos projektų vadovė

Laisvė Radzevičienė

Žurnalistė

Vaida Jankūnaitė Lina jushke

Dovaldė Butėnaitė

Gintarė Damidavičienė Martynas Lagauskas

Kalbos redaktorė Fotografė Fotografė

Reklamos projektų vadovė Dizaineris

Viršelis : Nuotrauka: Dalia Bagdonaitė

Kontaktai: reklama@lamuslenis.lt info@lamuslenis.lt www.lamuslenis.lt Reklaminiai projektai žymimi

Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Zubizu projects“ sutikimą. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

LAMŲ SLĖNIS

MAN Ieškokite spaudos prekybos vietose www. lamuslenis.lt

LAMŲ SLĖNIS

REDAKCIJOS LAIŠKAS

Esu iš tų žmonių, kurie turi dvejus namus. Ne, jokios egzotiškos istorijos apie žiema

leidžiamas kažkur tolimoje Ramiojo vandenyno saloje, aš jums nepapasakosiu...

Vieni mano namai čia – kur kasdien taip gera grįžti, kur ant lentynos išrikiuo

kosmetikos buteliukai ir spintoje kabo gražiausios mano suknelės, kur jau gerok

per ilgai, bet labai kantriai savo eilės laukia taip norėtos knygos ir žurnalai, kur vyks ilgos lėtos vakarienės su pačiais mylimiausiaisiais.

Kiti mano namai – šiek tiek toliau ir ne taip dažnai aplankomi, tačiau širdyje užimant

tokią pat didelę vietą. Tai namai, kur kaskart sugrįžus manęs laukia didžiulė Draug

komanda, dar nespėjus įžengti pro duris vienas per kitą pasakojanti visus sav nuotykius per pastarąsias savaites, kai manęs šalia nebuvo.

O greta visų santykių su aplinkiniais yra dar vienas – nepaprastai sudėtingas

beprotiškai svarbus, kiekvieną dieną keliantis milžiniškus rūpesčius ir didžiausi

galvos skausmus – santykis su pačiu savimi. Kaip sakė viena šio numerio hero

mokymasis priimti save vyksta kiekvieną akimirką, tai nėra toks dalykas, kurį vien

kartą padaręs gali būti ramus visą likusį gyvenimą. Vis dėlto tik gebėdam

susidraugauti su pačiu artimiausiu žmogumi, gali tikėtis tikrų ir atvirų santykių s kitais.

Negaliu jums pasakyti tobulo santykių recepto – kiekvienam iš mūsų suveikia v

kita formulė. Bet esu visiškai tikra dėl viena: kiekvienam santykiui – su mylimuoj

su vaikystės draugu, su tėčiu, mama, geriausiu drauge ar pačiu savimi – reikia ski daug nuoširdžių jėgų.

Smagaus skaitym Karolina

Instagram: @carolain_

LAMŲ SLĖNIS

as,

oti

kai

sta

tys

gų

s ir

ius

ojė,

ną

mas

vis

ju,

irti

mo! A.

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS

S A U

Žalvarinė papuošalų dėžutė „Meraki“

Vilnonis užklotas „Fogg“ „Klippan Yllefabrik“

Krėslas „Little Petra“ „&tradition“, „Viggo Boesen“

Parfumuotas aliejus „Lysning“ „Sandinavisk“

LAMŲ SLĖNIS

Žvakidė „Granny“ „Northern“ Rankų kremas „Gardenia“ „Mistral“, „Anthropologie“

Chalatas „Meraki“

Stalinis šviestuvas „Carrie“ „Menu“, „Norm Architects“

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS AKISTATA SU DŽIAZO MILŽINAIS WWW.VILNIUSMAMAJAZZ.LT

Lapkričio 15 d. Vilniuje prasidės tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz 2018“, kurio programoje – „Grammy“ apdovanojimus pelnę meistrai, elektroninės muzikos virtuozai ir šiuolaikinio džiazo korifėjai. Festivalio atidarymo koncerte gros vienas žymiausių Europos džiazo saksofonininkų Andy Sheppardas, koncertavęs su ryškiausiomis planetos žvaigždėmis ir toliau stebinantis savo neišsemiama fantazija. Į festivalio sceną žengs ir amerikiečių grupės „Now Vs Now“ lyderis Jasonas Lindneris, o džiazo šventę vainikuos muzikos legendos Taj Mahal dukra – vokalistė, dainų autorė Deva Mahal.

BIOLOGIQUE RECHERCHE WWW.BIOLOGIQUERECHERCHE.LT

Prancūziškas vertybes puoselėjanti kompanija „Biologique Recherche“ pristatė naują produktą – išskirtinio švytėjimo suteikiančią veido kaukę „PIGM 400“. Formulė, praturtinta aukštos kokybės šviesinančių ingredientų koncentracija ir antioksidantais, kartu su specialiu iš celiuliozės paruoštu pluoštu palaiko odos tonusą ir aprūpina ją išskirtiniu spindesiu. Ši kaukė tobulai prisitaiko prie veido formos ir aktyviai veikia – oda akimirksniu tampa šviesesnė ir lygesnė net be makiažo.

LAMŲ SLĖNIS

IDĖJA RAMIAM KALĖDŲ LAUKIMUI

EKLEKTIKA SPINTOJE

WWW.UKAI.EU

WWW.UTERQUE.COM

Gruodį pasilikite ilgiems ramiems vakarams namuose, juoko

Drabužių prekės ženklas „UTERQÜE“ žiemą pasitinka

pilnam imbierinių sausainių kepimui su vaikais ir kalėdinių

eklektiškai. Tai kolekcija, kurioje aukštosios mados elementai

vainikų pynimo akimirkoms su draugais. Kad kalėdinis laikotarpis

susimaišo su gatvės stiliumi, o masiškai gaminamos

būtų ramus ir nekeltų streso, industrinio dizaino internetinė

medžiagos sujungiamos su išskirtinėmis rankų darbo

parduotuvė „ŪKAI“ rekomenduoja Kalėdų dovanas išsirinkti jau

detalėmis. Kiekvienas drabužis – unikalus. Taip pat kaip ir jį

lapkritį! Tam „ŪKAI“ paruošė ypatingus atradimų rinkinius su

vilkinti moteris: kasdien kita nuotaika, kasdien kitokio stiliaus

rankų darbo ekologiškais šokoladais ir išskirtiniais aksesuarais

drabužiai. Šis prekės ženklas kuria elegantiškoms moterims,

jam, jai ir namams. P.S. Internetinėje parduotuvėje pirkdami bet

kurių viduje tūno tikra rokerių dvasia, moterims, turinčioms

kurią prekę, dovanų gausite kalėdinį modernų atviruką – teliks

savitą stilių, tačiau neatsispiriančioms ir naujojo sezono

sugalvoti šiltą šventinį sveikinimą ir tyliai laukti Jų ateinant.

tendencijų jauduliui.

LAMŲ SLĖNIS

Labiausiai ERIKĄ ŽELNIENĘ, dviejų vaikų mamą, instagrame besislepiančią po „bu.ku.ku“ vardu, įkve-

pia tai, kas kyla iš jos pačios vidaus. Būtent ten, kažkur giliausiuose širdies skyreliuose, ji atranda didžiausius

įkvėpimus kurti ir gyventi. Juk pirmiausia turi būti draugas pats sau – tik mylėdamas save gali besąlygiškai dovanoti meilę kitiems ir tapti atviras įkvėpimams iš aplinkos.

DEŠIMTUKAS

12345678910

BŪTI DRAUGU SAU Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: asmeninis archyvas

RYTAS. Tai gražiausias laikas, skirtas tik sau. Maži kasdieniai ritualai, gebėjimas pamatyti, jog gyveni apsuptas gražių dalykų. Arbata ar kava pačiame gražiausiame puodelyje. Mėgavimasis tuo, kas vyksta šią akimirką.

LAMŲ SLĖNIS

3 DEBESYS. Jie geriausiai leidžia pajausti tą „čia ir dabar“ grožį.

SANTYKIS SU ŽMONĖMIS, POKALBIAI. Nes viskas, kas vyksta su kitais žmonėmis, yra vienaip ar kitaip prasminga. Per santykius su kitais atrandu gražių dalykų ir unikalių patirčių.

KNYGA, ŽURNALAS, SENTENCIJA. Tai gražiausias laikas, skirtas tik sau. Maži kasdieniai ritualai, gebėjimas pamatyti, jog gyveni apsuptas gražių dalykų. Arbata ar kava pačiame gražiausiame puodelyje. Mėgavimasis tuo, kas vyksta šią akimirką.

LAMŲ SLĖNIS

GAMTA IR MIŠKO SPALVA. Tai mane stipriai įkvepia kurti, gamtoje man labai gera būti, atrasti jaukumo jausmą, stebėti nesibaigiantį judėjimą.

NUOSTABA. Ypač kai stebi save patį, atrandi, nustembi, mokaisi priimti. Tai labai įkvepia judėti pirmyn. Ir vaikai – jie moko visame kame atrasti kitokį grožį.

LAMŲ SLĖNIS

KLAIDOS IR JŲ SUVOKIMAS. Pasaulyje nebūna neteisingų dalykų – net neveikiantis laikrodis du kartus per parą rodo teisingą laiką. (Šypsosi.) Viskas skatina augti, klaidos tėra mokytojai.

MUZIKA. Turbūt labiausiai mūsų mintis, pojūčius, vaizdinius veikia garsų dermė arba disonansas. Panyri ir tiesiog leidi sau būti.

FILMAI, NUOTRAUKOS. Manyje jie sužadina tam tikrus dalykus: kartais per ekrane besikeičiančius vaizdus sugrįžti į tam tikras situacijas, jas išgyveni iš naujo, peranalizuoji. Ypač mėgstu režisieriaus Andrejaus Zvyagintsevo filmus.

VIETOS. Kelionės šalyse, formose, parodose, mene. Jos leidžia atrasti kitokį santykį, mėgautis, išjausti, atrasti.

LAMŲ SLĖNIS

Tekstas: Algė Ramanauskienė | Nuotraukos: Dalia Bagdonaitė

SANTYKIAI – NE DARBAS, O GYVENIMAS Sužinoję, kad teks fotografuotis, jų vaikai, vienerių Jurgis ir trejų metukų Vincentas, pasiunta tiesiogine šio žodžio prasme! Prasideda dinozaurų mūšis, bėgimo ratu aplink svetainę čempionatas, šuoliai ant tėčio ir mamos ir jų kantrybės išbandymų metas. Namai nurimsta tik vaikams iškeliavus su močiute ir aukle. „Iš tiesų mes gyvename labai ramiai“, – juokiasi AUŠRA ir IGNAS MALDŽIŪNAI. Ir kaip sunku jais patikėti žvelgiant į ką tik praūžusių vestuvių ir įspūdingų kelionių nuotraukas... Atrodo, kad kauniečiai interjero dizainerė ir fotomenininkas vieną dieną susitiko tam, kad atrastų tikro gyvenimo prasmę, o džiaugsmingas karnavalas tęstųsi amžinai!

LAMŲ SLĖNIS

– Jūsų vestuvės priminė pasaką. Ar toks ir buvo

Aušra: Nusprendėme, kad jei viską darysime kartu, tai

planas?

tikrai susipyksime... Ir kaip tai pasiteisino! Turbūt reikė-

projekto, norėjosi tiesiog padaryti didelę šventę sau ir

atsakingas, nesunku vienam prie kito prisiderinti. Pavyz-

Aušra: Tiesą sakant, net neketinome sukurti meno

kitiems. Vestuvėms pradėjome ruoštis prieš porą mėnesių. Paskutinius kvietimus išdalijome likus vos kelioms die-

noms, nes visiems juos norėjome įteikti gyvai, o svečių sąrašas siekė apie 300... Galiausiai į vestuves susirinko 250 žmonių.

– Ir kokios jos buvo, tos jūsų svajonių vestuvės?

Aušra: Geros... Nuo pat pradžių galvojome – jei jau

daryti, tai daryti gerai! Dėliodami svečių sąrašą, norėjome sukurti savotišką savo gyvenimo retrospektyvą. Skam-

binau net vaikystės draugui, kuris man į akis smėlį mė-

tydavo, kai buvom ketverių. Nuo to laiko jo nebemačiau, bet tam tikrą gyvenimo etapą jis buvo svarbus žmogus. Keisčiausia, kad visi tie seni draugai ėmė ir atkeliavo.

tų visada gyvenime taip daryti. Kai labai aišku, kas už ką

džiui, Ignas sutiko per oficialiąją dalį vilkėti kostiumą, nes man tai be galo gražu. O vakarėlyje jau pasileidome plaukus ir kiekvienas atrodėme taip, kaip norėjome.

Ignas: Turėjome idėją į angarą, kur vyko vakarėlis, at-

skirsti lėktuvu. Bet paskutinę dieną paaiškėjo, kad nusi-

leidimo takas per daug apžėlęs ir leistis būtų pavojinga. Vakare išėjęs iš namų sutikau pažįstamą taksistą, sakau – gal galėtum ryt mus su Aušryte į vestuves nuvežti? Jis

sutiko. Tad į vakarėlį atvažiavome senutėliu oranžiniu „Žiguli“ automobiliu.

Aušra: O ten mūsų jau laukė 250 žmonių, jie padarė

tunelį, kurio pabaigoje mus pasitiko tėvai su duona ir druska. Ta akimirka sukėlė daug emocijų...

Ignas: O tada užlipome ant scenos ir dingo elektra...

Ignas: Buvo ir tokių, kurie labai nustebo: „Tu čia tikrai

Liko tik šviečiančios instaliacijos. Bet ir iš to visi pasi-

Aušra: Ir tas jausmas, kai visi susirinko, nerealus. Bu-

švieseles, o elektra po kelių minučių atsirado.

mane kvieti? Ar tik nesusipainiojai?..“

vo tokių, kurie atrado senų pažįstamų. Mums pavyko

sukurti šventę kitiems. Kartu norėjosi, kad visame tame

„neformate“ būtų dalykų, būdingų tradicinėms vestuvėms. Ignas: „Neformatas“ buvo jau vien tai, kad vestuvės

vyko senoje lėktuvų taisykloje, milžiniškame 4500 kva-

dratinių metrų angare. Gal savaitę iki vestuvių 20 sava-

norių tvarkė erdvę. O mes pasidalijome darbus taip: Auš-

darėme pramogą – žmonės įjungė mobiliųjų telefonų

Aušra: Mes kažkodėl visada pasirenkame patį sunkiau-

sią kelią. Juk galėjome švęsti erdvėje, kur bent vanduo ir elektra būtų, bet ne – pasirinkome angarą, kur buvo tik plikos sienos...

Ignas: Ir kiauras stogas. Bet mes tikėjomės, kad oras

bus geras, – taip ir buvo.

rytė buvo atsakinga už ceremoniją ir šeimos pietus, o aš organizavau vakarėlį.

LAMŲ SLĖNIS

– Svarbiausioji vestuvių dalis – tuoktuvių ceremo-

– Kaip supratote, kad atėjo metas tuoktis? Juk kar-

nija – įvyko kitoje vietoje, mistiniame Pelėdų kalne.

tu esate jau senokai, auginate du vaikus, sujungti savo

Aušra: Tai labai gražus parkas, kur aš kažkada mo-

Aušra: Na, Ignas man pasipiršo jau senokai, prieš dve-

Kuo ši vieta jums ypatinga?

gyvenimų oficialiai lyg ir neskubėjote?

kiausi. Pamenu, rinkausi tarp Dailės akademijos ir J.

jus metus. Tada aš laukiausi ir skubėti nesinorėjo – tad

o kolegijoje – žolytė visada sodininko nupjauta, pati ji

kai jis mane paleis. Tai buvo smagus emocinis ėjimas į

Vienožinskio kolegijos. Akademijos pastatas buvo baisus, įsikūrusi buvusios M. K. Čiurlionio galerijos pastatuose

su milžiniškomis kolonomis, greta esantį parką juosia milžiniška tvora, ant kurios tupi akmeninės pelėdos. Norėjau susituokti būtent ten.

Po ceremonijos su šeima pietavome restorane „Nu-

lukterėjome, kol Jurgeliui sueis metai ir ateis ta diena, mūsų šventę, nors šeima jautėmės jau seniausiai.

Ignas: O ir šiaip: trys Maldžiūnai ir Žilovaitė. Kažkaip

ne taip...

– Vis dėlto tai, kad esate vienas kito, supratote grei-

man“, ten įsirengėme savo mišką, prisitempėme medžių.

tai, tiesa?

nuomojome gal 50 medžių. Mano idėja buvo išnaudoti

po penkių mėnesių užsimezgė Vincas.

mavimo aikštelę, kur visa, kas svarbiausia, sušviesta cen-

bet abu tikime, kad jis mus ir suvedė.

Ignas: Ir vakarėlio angare buvo miško motyvų – išsi-

tik dalį tos milžiniškos erdvės, kad aplinka primintų filtre, o aplink – pritemdyta erdvė.

Aušra: Kartu gyventi pradėjome po savaitės pažinties, Ignas: Ir jis tikrai nebuvo netyčiukas. Gal ir banalu, Aušra: Kaunas – mažas miestas, o Ignas visada buvo

Aušra: Vakarėlio programa irgi buvo ypatinga. Jos me-

ryški asmenybė. Gal penkerius metus mes abu dažnai

liausiai svečius apėmė savotiška euforija, o po jos ore

Ignas grodavo. Bet niekada per tuos penkerius metus jis

tu belgai „Universal Lovers“ surengė tokį šou, kad galiko sklandyti milžiniškas meilės kamuolys. Niekada nesu to patyrusi...

Iš vakarėlio namo grįžome devintą ryto – prieš tai ant

stogo pasitikę saulę. Iš tiesų mūsų vestuvės virto metų

lankydavomės tame pačiame bare „Suflerio būdelė“, kur nepastebėjo manęs, o aš jo. Tad kaip sakyti, kad tai ne

Vincas mums kumštelėjo: gal pagaliau atsisukit vienas į kitą?

vakarėliu.

Ignas: Gal net viso gyvenimo...

LAMŲ SLĖNIS

– O kaip galiausiai susipažinote? Aušra: Igno studijoje.

Ignas: Ieškojau vadybininkės ir kalbinau dvi merginas

dirbti kartu. Kartą jos užsuko į studiją ir atsivedė Aušrytę. Aušra: Galvojom, Ignas gražią studiją turi – pasidary-

sim vakarėlį.

Ignas: Ir ji nebeišėjo...

Aušra: Tuo metu buvau sau pasakiusi, kad nebenoriu

jokių vyrų. Man norėjosi tiesiog smagiai pašokti. Pasirodo, tereikėjo kartą taip pagalvoti ir štai... – Koks tas jūsų bendras gyvenimas? Ignas: Kančia ir tamsa... ( Juokiasi.)

Aušra: Iš tikrųjų mes gyvename labai ramiai.

Ignas: Tik kitiems atrodo, kad čia siaučia didelės au-

dros, – nieko panašaus.

Aušra: Mūsų kasdienybė paprasta ir smagi. Abu su

Ignu dirbame sau, tad patys dėliojamės dienos darbus. Gal todėl ir mūsų vaikai auga tokie laisvi. Vincas vasarą pats nueidavo į parduotuvę apsipirkti. Aš, aišku, stovė-

davau už durų ir stebėdavau. Matau, kaip jis nueina su

vienu euru ir ima sūrio lazdeles, jogurto vietoj ledų, dar

pasiprašo žmonių, kad jam ką nors paduotų, o tada aiš-

kinasi su kasininke, ką reiškia, kad pinigėlių neužtenka... Ignas: Kažkur skaičiau, kad žmonijos istorijoje vaikams

dar niekada nebuvo skiriama taip daug dėmesio. Rodos, kiekvienas galvoja, kad jo vaikas – ypatingas, investuoja

į jo ateitį, visus 150 būrelių ir mokymų... O mes tiesiog stebime, ko vaikui iš tiesų reikia, ir nebandome įpiršti

nieko, ko nereikia. Mūsų namuose didžiulė demokratija, laikomės principo, kad čia visų teisės lygios. Vaikai nuo

pat gimimo tokie pat žmonės kaip ir mes, su savo jausmais ir emocijomis.

LAMŲ SLĖNIS

– Savo vaikams esate ir tėvai, ir draugai? Ignas: Sakyčiau, tokie draugeliai.

Aušra: Jei vienas nori eiti vienur, o kitas kitur, daž-

niausiai laimi vaikai. Kartais pasakau: „Jurgi, nebūk ma-

žas vaikas!“ ir tik tada pagalvoju... Mes nuolat su jais tariamės, net jei vaikas dar nešneka.

Ignas: Ir tada labai lengva jiems įrodyti, kad, pavyz-

džiui, vanduo yra sveikiau už limonadą. Tėvai lyg ir tu-

rėtų būti tie, kurie kažko neleidžia, bet mes bandome prie jų prieiti taip, kad jiems patiems norėtųsi elgtis teisingai.

Aušra: Būna, kartais norisi išsitaškyti, tada ir užrėki,

bet kam taip nenutinka? Mūsų filosofija – neskiepyti

vaikams jokių talentų, nes tai neįmanoma. Bet viena, ką jie gali atsinešti iš vaikystės, – pasitikėjimas savimi. O

kad pasitikėtų savimi, jie turi jaustis mylimi. Ir mane taip augino – nors abu tėvai dirbo, aš visada buvau labai my-

lima. Šiandien man atrodo, kad viskas įmanoma, kad norėdamas gali ir kalnus nuversti. – Kad meilė gali bet ką?

Aušra: Kai esi mylimas, nekyla jokių abejonių. Ir, prie-

šingai, jei jautiesi nelaimingas, tai ir šeima nebus laiminga. Viskas ima strigti.

Ignas: Iš tikrųjų keista, bet pastebėjau, kad jei tik ku-

riam iš mūsų keturių kažkas ne taip, visas šeimos namelis ima byrėti. Tada visi puola jį gydyti meile.

LAMŲ SLĖNIS

– Ar kartais sąmoningai pasikalbate apie santykius? Ignas: Vyras daugiau veikia, dažniau vadovaujasi juti-

miniais dalykais, o moteris daugiau šneka, jai svarbu išsiaiškinti, žinoti.

Aušra: O aš vis laukiu, kada Ignas pasakys atvirai...

Juk jo žodyne žodis „santykiai“ apskritai neegzistuoja!

Jis sako – kokie santykiai, juk mes tiesiog gyvenam! Jam

atrodo, kad apie santykius kalba tik moterys. Ir man tas jo požiūris labai patinka!

Ignas: Nes dažniausiai mes kalbame apie konkrečius

dalykus – kas mums tinka, kas ne, ko mes norime, ko nenorime, kaip norėtume daryti, o kaip ne. Vyrai apskritai turi daugiau konkretumo. O santykiai – tai oras.

– Girdėjau, per vestuves Aušra pasakė labai gražią

kalbą...

Aušra: Aš parašiau laišką Ignui. Ilgai galvojau, ką jam

pažadėti, nes Ignas man – aukštoji materija, jam įtikti

nelengva. Galiausiai supratau, kad mes viską turime ir

nieko nereikia žadėti. Juk negali pažadėti, kad mylėsi, – nes jau myli, kad kvėpuosi kartu, – nes jau kvėpuoji. Tad surašiau viską, ko negaliu pažadėti.

Daugiau apie Aušros ir Igno šeimą skaitykite popierinia-

me gruodžio mėnesio „Lamų slėnyje“ jau netrukus.

LAMŲ SLĖNIS

Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

DARNOJE SU SAVIMI

„Mokymasis priimti save vyksta kiekvieną akimirką. Tai nėra toks dalykas, kurį vieną kartą padaręs gali būti ramus visą likusį gyvenimą“, – šypteli AISTĖ MARIJA BURNYTĖ, jogos mokytoja, studijos „Downtown Yoga“ įkūrėja. Susėdę ant kilimėlio Aistės studijoje kalbėjomės apie merginos gyvenimą (su) joga, žmogaus grožį, sąmoningumą, vidinės ramybės ieškojimus ir velniškai sudėtingus, niekada nesibaigiančius bandymus susidraugauti su pačiu artimiausiu žmogumi – savimi. .

LAMŲ SLĖNIS

GROŽIO KOMPLIMENTAS

LAMŲ SLĖNIS

Tik sąmoningas žmogus gali būti gražus Ilgai galvojau, kas man yra gražus žmogus. Mąsčiau

apie savo draugus ir supratau, kad man gražus paprastai tas, kuris gerbia save ir kitus. Man grožis – tai iš žmogaus

sklindanti vidinė šiluma, gėris. Man svarbu, kad žmogus būtų moralus ir geras, kad būtų sąmoningas, suprastų sa-

ve ir aplinką, gerbtų kitus. Sąmoningumas plačiąja prasme – kaip aplinkos ir savęs supratimas. Tai gali būti santykiai

su gamta, aplinka, su savimi. Ne gyvenimas savo emocijose ar iliuzijose, bet gebėjimas objektyviai matyti kitus žmones ir situacijas – tokius, kokie jie yra.

LAMŲ SLĖNIS

Ramybė viduje – svarbiausias grožio ritualas Pagrindinis mano ritualas – nors labai paprastas, tačiau

kartu labai svarbus – gerti vandenį. Gerdama pakankamai vandens gerai jaučiuosi tiek išoriškai, tiek viduje. Tai prak-

tinis dalykas, tačiau, mano galva, labai svarbus. Miegas turėtų būti dar vienas ritualas, tačiau prisipažinsiu – daž-

nai nepamiegu. Labai mėgstu naktinėti, po darbo susitikti su draugais, žiūrėti filmus, dėl to miego ne visada

užtenka. ( Juokiasi.) Gali būti, kad vieną dieną labiau norisi pažiūrėti filmą, o gal pasivaikščioti miške – tai mano

ganajautrus žmogus, anksčiau nežinodavau, kaip su tuo būti, mane blaškydavo daug dalykų – nuo socialinių tin-

klų iki garsų. Reikėdavo trumpam atsitraukti, pabūti tyloje. Nors jautrumas išliko, vis dažniau bandau sau pri-

minti, kad reikia atsipalaiduoti. Juk kartais net iš veido

galima pamatyti, koks žmogus įsitempęs. Būna dienų, kai ir man sunku atsipalaiduoti, kai per visą dieną nesurandu nė minutės pavalgyti. Tada jaučiu, kaip visas kūnas įsitempia, laikysena pasikeičia.

Yra įvairių technikų ir įvairių būdų, kaip pajausti ra-

laikas sau – o gali būti, kad norisi prisileisti vonią, paskai-

mybę. Vienas iš jų – įsivaizduoti, kad kūnas yra šiltas ar-

gali būti visoks, tačiau visus variantus sieja viena – tos

atsisėdu, pradedu stebėti savo kvėpavimą, švelniai jį lėtin-

tyti knygą, pagaminti kažką labai skanaus. Laikas sau akimirkos darna su savimi.

Dar vienas mano grožio ritualas – relaksacija, savotiš-

ka meditacija. Tai nebūtinai tik sėdėjimas lotoso pozici-

joje. Stengiuosi per dieną tai patirti kuo dažniau. Praktikuodamasis ilgesnį laiką, pamažu išmoksti savo viduje

sukurti ramybės jausmą. Man jis labai padeda. Esu

LAMŲ SLĖNIS

ba kad sušvelnėja visa tavo oda. Jeigu turiu daugiau laiko, ti. Šios trumpos ramybės akimirkos man nuoširdžiai pa-

deda, juk ne kasdien galiu dvi valandas medituoti. Idealu, jei bėgant laikui nebereikia sėdėti ir medituoti, o tiesiog gali tame gyventi. Gyventi sąmoningai ir ramiai – tai tikrasis grožis.

LAMŲ SLĖNIS

Komplimentai ir jų svarba Mane labiausiai šildantis komplimentas – kai kažkas pasako, kad esu geras žmogus. Kartais tai pačiam būna gana sunku pamatyti: juk visaip kartais jautiesi, visaip apie save galvoji. Kai suvoki, kad kažkas tikrai nuoširdžiai taip mano – labai sušildo. Komplimentai labai veikia žmogaus santykį su savimi. Jeigu savęs matymas sutrikęs ir nelabai siejasi su realybe, jeigu žmogus apie save galvoja blogiau, nei yra iš tiesų, komplimentai gali padėti atsigręžti į save, pamatyti save kitaip. Harmoningas santykis su savimi Harmonija su savimi susideda iš kelių dalių. Pirmiausia turi save suprasti, žinoti, koks esi, matyti save ne kažkieno kito – tėvų, draugų, – o savo paties akimis. Kiek įmanoma objektyviau. Antroji dalis – tai gebėjimas su šiuo matymu būti, nesipriešinti tam, koks esi. Pradėjus tam visaip priešintis, atsiranda disbalansas, viduje kyla konfliktas, kuris gali persikelti į aplinką. Jei savo viduje būname truputėlį neišsisprendę, tai bandome šitai spręsti išoriniais dalykais: kontroliuoti aplinką – o juk iš tiesų atsakymai yra viduje.

LAMŲ SLĖNIS

Pasikeitimų metas

Išmokti priimti save

Man atrodo, kiekvieno mūsų kelias mokantis priimti

Mokymasis priimti save vyksta kiekvieną akimirką. Tai

save yra unikalus. Iš esmės keistis žmonės pradeda tada,

nėra toks dalykas, kurį vieną kartą padaręs gali būti ramus

tarpį, būtent tada turėjau pradėti ieškoti, kaip jame išbū-

taip kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką gali rinktis, vi-

kai pasikeičia jų aplinka. Esu išgyvenusi sudėtingą laiko-

ti. Buvau išvykusi studijuoti į Angliją: iš pradžių viskas

buvo gerai, tačiau vėliau atsirado ne visai sveiki santykiai, nestabilumas gyvenime – tai buvo laikotarpis, kai turėjau pamąstyti, ką darysiu su savo ateitimi, – visa tai sukėlė

daug streso ir vidinių konfliktų. Man prasidėjo labai intensyvūs panikos priepuoliai, užeinantys kasdien, kelioms

valandoms. Sunkiausia buvo tai, kad nežinodavau, kas man. Panika sukelia jausmą, kad miršti. Prisimenu, nega-

lėdavau susitikti su žmonėmis, nes viskas, ką jie sakė, keldavo paniką. Negalėdavau žiūrėti naujienų laidų, kriminalų, nes labai išsigąsdavau. Du mėnesius lankiau gydytojus, kol galiausiai jie atmetė kitų ligų variantus ir pasa-

kė, kad tai panikos priepuoliai. Tai buvo akivaizdus signalas, kad gyvenime reikia pokyčių. Kai panika tokia gili, su tuo gyventi neįmanoma, todėl reikia tai kažkaip spręsti. Man padėjo daug dalykų ir tai tikrai nebuvo vien

joga. Padėjo artimieji, draugai, palaikymas, padėjo mėgs-

tama veikla. Žmogui gali padėti patys paprasčiausi daly-

kai: mažesnis alkoholio vartojimas ar reguliarus miego režimas. Būna, į jogos pamokas ateina žmonės, sergantys depresija ir besitikintys, kad joga gali viską išspręsti. Joga

tikrai gali padėti, bet tai jokiu būdu negali būti pirminis gydymo būdas.

LAMŲ SLĖNIS

visą likusį gyvenimą. Iš vienos pusės, tai labai gerai – juk sada tobulėti. Iš kitos pusės, tai sunku – norėtųsi išsispręs-

ti ir toliau gyvenimu keliauti ramiai. ( Juokiasi.) Kiekvieną dieną keičiamės – kasdien iš naujo mokomės save

priimti. Bet subalansuotas ir harmoningas santykis su

savimi anaiptol nereiškia, kad turiu tiesiog imti ir viską savyje priimti, nieko nekeisti, nes toks jau aš esu. Natūralu, kad savyje norime pakeisti tam tikrus dalykus. Tačiau

svarbu suvokti, koks esu dabar, ir pasakyti sau, kad ateityje norėčiau būti šiek tiek kitoks. Reiktų išmokti pajausti vidinį saugumą, nes jei viduje nesijausi užtikrintai ir

harmoningai, nesąmoningai bandysi keisti aplinką. Tai nereiškia, kad visada reikia jaustis gerai, – bet svarbu suprasti, kaip savijauta daro įtaką mūsų veiksmams.

LAMŲ SLĖNIS

Pažintis... Nepamenu, kada buvo pirmoji mano jogos pamoka,

tik prisimenu, kad tas kartas man labai patiko. Anksčiau profesionaliai šokau, joga man šiek tiek tai priminė – ir

ten, ir ten judesys derinamas su kvėpavimu. Šokdama jausdavau, kaip džiaugiasi mano siela, taip pat ir su joga

– man ja užsiimant tiesiog gera. Kodėl nusprendžiau ja užsiimti profesionaliai? Buvo keistas sprendimų priėmimo

laikotarpis – dvejojau tarp dviejų visai prieštaringų dalykų, bet galiausiai pasirinkau tą, kuris mane padarys sveikesniu žmogumi.

Yra daug jogos rūšių. Vienam joga gali būti atsižvel-

gimas į save be jokios asanų praktikos. Kitam tai gali būti tik asanų praktika. Trečiam – šių dalykų junginys. Pla-

čiąja prasme joga yra kūno, minčių ir kvėpavimo darna. Buvimas čia ir dabar su tuo, ką darau, su tuo, kur esu. Tai

bendrumas: tavo susivienijimas su aplinka, kūno ir minčių darna. Būtent dėl to, kad joga yra tokia plati, kiekvienas

žmogus su ja atranda savitą ryšį. Man joga yra vienas iš

laiko sau ritualų, kažkas stabilaus gyvenime. Viskas nuo-

latos keičiasi, o joga visada čia, ji nedings. Tarsi veidrodis, padedantis pasižiūrėti į save.

LAMŲ SLĖNIS

...ir gyvenimas (su) joga Jogos praktika nuo sportinių pratimų skiriasi tuo, kas

lieka tarp eilučių – kaip tai darai, kaip save nuteiki, kaip save priimi. Juk užsiėmimai labai panašūs, bet tu pats

nuolatos keitiesi: vieną dieną būni labiau suirzęs, kitą la-

bai laimingas. Tai atliekamoje praktikoje juntama. Tuo joga mane ir žavi – ji kiekvieną kartą tau suteikia erdvės sustoti ir pamatyti save.

Nebūtina, kad pokytis būtų kažkoks konkretus. Poky-

tis gali būti ir po pamokos atsiradusi šypsena veide. Žmonės pasakoja, kaip praktikuojant jogą jiems pasidaro lengviau susidoroti su stresinėmis situacijomis. Visai nesvar-

bu, ar stresas tau kyla, nes mėgini pabėgti nuo liūto, ar

tave spaudžia terminai darbe. Ar pavojus tikras, ar tavo

galvoje – kūnas reaguoja taip pat. Joga yra viena iš veiklų, kurios nejučiomis perprogramuoja mūsų atsaką į streso

šaltinius. Kiekvienas pratimas, ypač sudėtingos asanos, kūnui sukelia stresą. Atliekant tam tikrą asaną, raumenys dreba, tau sunku, bet kai tame mažame dalyke sugebi at-

rasti ramumą, sulėtinti kvėpavimą – tavo atsakas į stresą keičiasi. Joga – tai tarsi grįžimas į save: dažnai pamirštame, kaip kvėpuoti, kaip sėdėti tiesiai. Kūnas yra labai protingas, dažnai tereikia jam parodyti kryptį...

LAMŲ SLĖNIS

GROŽIO NAUJIENOS

GALIA SLYPI VIDUJE Sudėtinės dalys – tai didžiausia rūpestingomis vaistininkų rankomis pagamintos kosmetikos „Žiedė“ galia. Būtent natūraliuose ingredientuose slypi viskas, kas iš tiesų svarbiausia prižiūrint veido odą. Juk nesvarbu, kuriai amžiaus grupei save priskiriate, – sveika ir skaisti oda yra pati svarbiausia visų sezonų tendencija!

AMŽIUS | 20 M. +

VISOMS AMŽIAUS GRUPĖMS 5. „ŽIEDĖ“ paakių kremas su šilku, 20 ml

1 . „ŽIEDĖ“ drėkinamasis veido kremas su slyvomis, 50 ml

* Drėkina ir maitina

* Drėkina ir matina

Kremo sudėtyje esantys liepų ir rugiagėlių hidrolatai ramina ir drėkina,

Subtilaus kvapo ir švelnios konsistencijos kremo sudėtyje esantys

slyvų kauliukų aliejus skatina odos ląstelių atsinaujinimą ir yra ypač nau-

šilko baltymai padeda palaikyti tolygią odos spalvą, nerafinuoti ekolo-

vandens, slyvų kauliukų, medetkų ir šaltalankių aliejų, kviečių gemalų ir

Sudėtyje yra rugiagėlių hidrolato, nakvišų ir agurklės aliejų, alavijų, šilko

dingas pavargusiai, probleminei odai. Sudėtyje yra rugiagėlių ir liepų žiedų

alyvuogių vaško, šilko ir alijošiaus miltelių, alyvuogių aliejaus esterių, citrinų ir pelargonijų eterinių aliejų.

giški nakvišų ir agurklių aliejai suteikia jai elastingumo ir stangrumo. baltymų, kardamonų, vanilės ir apelsinų eterinių aliejų.

2. „ŽIEDĖ“ drėkinamoji veido emulsija, 50 ml * Drėkina

Švelniai kvepiančios emulsijos sudėtyje esantys rugiagėlių hidrolatas

ir baobabų aliejus gausiai drėkina ir stiprina odos apsauginį sluoksnį. Be

to, sudėtyje dar yra simondsijų aliejaus, D-pantenolio, šilko ir alijošiaus miltelių, mandarinų ir santalo eterinių aliejų.

3. „ŽIEDĖ“ veido kremas normaliai odai, 50 ml * Maitina

Sudėtyje yra ekologiškų vaistinių medetkų, makadamijų, abrikosų kau-

liukų, kininės simondsijos augalinių aliejų, ekologiškų jazminų, santalų, kedrų, kvapiųjų kanangų, žaliųjų citrinų ir mandarinų kauliukų eterinių aliejų, ekologiško rožių ir levandų vandens – toks sudėtinių dalių balansas drėkina, maitina ir padeda palaikyti normalią odos pusiausvyrą.

AMŽIUS | 40 M. + 4. „ŽIEDĖ“ veido kremas brandžiai odai, 50 ml *Stipriai maitina

Maitina ir drėkina brandžią odą, padeda palaikyti jos stangrumą ir

elastingumą. Sudėtyje yra ekologiškų nakvišų, erškėtuogių, agurklių, kininės

simondsijos aliejų, ekologiškų jazminų, kvapniosios kanangos, santalų, bergamočių, imbierinės citrinžolės eterinių aliejų, ekologiško levandų, rožių ir rugiagėlių vandens.

LAMŲ SLĖNIS

WWW.ZIEDE.LT

LAMŲ SLĖNIS

KURTI NAUJA, SAUGOTI SENA Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl architektai, architektūros studijos „ŠA atelier“ įkūrėjai GABRIELĖ IR ANTANAS

ŠARKAUSKAI savo namus nusprendė kurti pusantro šimto

metų istoriją skaičiuojančiame name, pastatytame visai netoli geležinkelio stoties, buvo didžiulis jų noras parodyti, kad naujas ne visada reiškia geresnis, ir prikelti užmirštas, tačiau kadaise vertintas ir mylėtas erdves.

– Gabriele, Antanai, papasakokite, kaip atradote šiuos

namus? Juk ir pats namas, ir rajonas dar tik žengia pirmuosius renesanso žingsnelius...

Gabrielė: Netoliese, Kauno gatvėje, kurį laiką nuomojo-

mės butą, tad šis rajonas mums jau senokai artimas. Mėgstame centro gyvenimą, viskas čia arti. Traukė ir profesiniai

iššūkiai: pamačius šią sudėtingą nuvargusią erdvę, iškart kilo minčių, kaip ją galėtume pakeisti. Na, o namo ir viso

rajono reputacija mūsų visai negąsdina, be to, namo istorija – nepaprastai žavi.

Antanas: Atsikraustymas į butą sutapo ir su šeimos pa-

LAMŲ SLĖNIS

gausėjimu – Paulės gimimu. Nauji namai, naujos erdvės, naujas žmogus – tai labai geri ir gaivūs pokyčiai. Būdamas čia jaučiau ir iki dabar jaučiu geras emocijas.

Gabrielė: Manau, tarpusavio santykiai gerėja, kai namuo-

se kiekvienam yra erdvės. Kurį laiką gyvenome vos 7 kv. metrų erdvėje, o tai tikrai nepadėjo puoselėti gerų santykių. – Tad koks jausmas pirmą kartą žengti į namus, kur

viskas pagal jus, viskas jūsų?

Gabrielė: Geras jausmas nepriklausyti nuo kažkieno kito

padiktuotų sąlygų. Nereikia gyventi pagal kito sudėliotas

taisykles – iš anksto suplanuotas erdves, apstatymą daiktais. Juk taip tam tikra prasme primetamas ir kasdienio gyveni-

mo modelis. Mums dažnai netinka standartiniai sprendimai, todėl taip vertiname laisvę viską susidėlioti pagal savo ritmą ir savo norus.

ką daro ir mūsų specialybė – užvėrus vieno projekto duris, norisi iškart imtis kito.

– Papasakokite, ką žinote apie šio namo istoriją?

Gabrielė: Namas pastatytas 1862 m. Tais pačiais metais

Antanas: Tai pirmieji tikri mūsų namai, bet mes ypač

buvo panaikinta ir baudžiava. Sunku suvokti, kad erdvėse,

čia visam laikui ir liksime. Nesinori galvoti, kad čia mudu

gyvenimas. Šioje gatvėje buvo pastatyti septyni žydų namai.

neprisirišame prie daiktų ar patalpų. Nemanau, kad būtent

pasensime ir numirsime, norisi dar kažkur toliau nueiti. (Šypsosi.) Juk taip – daug įdomiau. Suvokiame, kad greičiausiai tai tėra tarpinė gyvenimo stotelė. Tokiam požiūriui įta-

kuriose verda mūsų kasdienybė, kadaise vyko visai kitoks Tarp jų – ir mūsų. Tuo metu butai būdavo dideli, maždaug 140 kv. metrų, dažniausiai su dviem įėjimais – tarnų ir

šeimininkų. Didžiausią plotą mūsų bute užima tarnų dalis

LAMŲ SLĖNIS

ir tik vienas kambarys – ten, kur dabar mūsų miegamasis,

viso miesto istoriją, gali padėti įsivaizduoti to laiko gyvenimą.

šeimininko istorija. Jis buvo susituokęs su žydaite, iš jos ir

– Tai kaip viską čia kūrėte? Kas jums buvo svarbiausia?

nekilnojamojo turto, tuoktuvių metu būsimoji žmona butą

interjero projektas prasideda nuo erdvių, nuo tuštumos

į Izraelį, o butas liko vyrui.

medžiagas. Norėjosi panaikinti slogią šio buto nuotaiką. Pro

– kadaise buvo šeimininkų pusė. Įdomi ir ankstesniojo gavo šį butą, tik kadangi tuo metu įstatymai neleido parduoti jam padovanojo. Po kurio laiko pora išsiskyrė, moteris išvyko

Antanas: Anais laikais, namą tik pastačius, ši vieta buvo

ypač vertinama, juk ji visai šalia geležinkelio stoties. Bet dabar stoties rajonas turi prieštaringą statusą. Paėjus šiek

tiek giliau, į kiemą – kalnelis, ant kurio iš Rotušės aikštės buvo perkeltos kartuvės ir vykdomos egzekucijos. Šis ir kiti

prieš tai Gabrielės paminėti faktai atskleidžia namo ir kartu

LAMŲ SLĖNIS

Antanas: Bute mums svarbiausia erdvės. Mūsų suvokimu,

formų. Tik suplanavę erdves kūrėme detales, rinkome

šio buto langus nesimato jokio gražaus vaizdo, tad reikėjo nuo langų nukreipti dėmesį. Kai išgriovėme sienas ir išilgai atvėrėme kambarius, dėmesys iškart pakrypo gilyn į erdvę ir vaizdas pro langus tapo nebe toks svarbus. Nors techniškai

buvo galima išgriauti visas sienas ir nepalikti jokių jų žymių, mes nusprendėme išlaikyti sienų fragmentus – kaip tam

tikrą sąsają su praeitimi, užuominą, kaip butas atrodė prieš pusantro šimto metų.

– Skaičiau, kad ir baldus, šviestuvus gaminote patys?

Antanas: Patys sugalvojome ir pasigaminome virš stalo

kabantį šviestuvą, virtuvės stalą, spintą, šviestuvų jungiklius. Gabrielė: Kartais tereikia tik truputį pasukti galvą!

( Juokiasi.)

– Jūsų namų erdvės labai švarios, tuščios. Nemėgstate

daug daiktų?

Gabrielė: Viskas šiame bute – pagal mūsų pačių būdą.

mane asmeniškai labai trikdo.

Antanas: Laikui bėgant mūsų gyvenime daiktų gal ir

atsiras daugiau, tačiau šiuo metu nejaučiu poreikio jokiam

kitam daiktui – man čia nereikia nei fotelio, nei lentynų, nei paveikslo.

Gabrielė: Dažnai į svečius užsukę žmonės pradeda

stebėtis, kaip čia tuščia: „Jums reiktų lentynėlės, čia –

paveikslo, čia – fotelio ar dar kažko...“ O mus labiausiai žavi baltos sienos.

Antanas: Kažkam gražus paveikslas, kažkam graži švari

balta siena.

Mėgstame asketiškesnį gyvenimą, todėl daiktai namuose

LAMŲ SLĖNIS

– O kas jums kuria namų jausmą?

Gabrielė: Būsiu atvira, niekada nejaučiau to idealiai žur-

nalų puslapiuose aprašomo namų jausmo. Neprisirišu prie vietų.

Antanas: Todėl labai sunku įvardinti, kas mums yra na-

mai. Tai labiau kaip būstinė, kaip vieta, kurioje gera būti, abstrakti sąvoka. Nesikoncentruojame į tą jaukaus namų

siško nuskurimo ir apleidimo čia gyvenimus kurti pradeda vidurinioji klasė. Šis namo gyvenimo ciklas man labai įdo-

mus. Iš vienos pusės norisi tokius pastatus prikelti naujam

gyvenimui, iš kitos – apmaudu, kai tokiose erdvėse gyvenantys žmonės tikrąja ta žodžio prasme niokoja ten esantį turtą, jo nevertina ir nesupranta.

Gabrielė: Arba bando architektūrinius šedevrus prikelti

židinio kūrimą, kur mūsų lauktų numylėtas kampas su pa-

pačiomis primityviausiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, prieš

Gabrielė: Namai mums – vieta, kurioje galime pabėgti

padaryti gerą darbą ir pakelti buto vertę – todėl išmetė visus

togiu foteliu. Tokių dalykų visai nesureikšminame.

nuo triukšmo. Esame apkrauti dideliu kiekiu informacijos ir kartais norisi pasislėpti ir pailsėti.

– Tačiau skiriate daug reikšmės senų erdvių atkūrimui,

tiesa? Jums svarbu prisidėti prikeliant apleistas miesto erdves?

Antanas: Persikeliant į šį butą mums buvo svarbu paska-

parduodamas mūsų butą, senasis šeimininkas nusprendė

unikalius dvigubus medinius langus ir sudėjo plastikinius. ( Juokiasi.)

Antanas: Tokie neatitikimai, konteksto nesuvokimas ga-

dina visą namo būklę ir aurą. Mes bandome rodyti pavyzdį, kad čia galima gyventi – nors ir ne pernelyg prabangiai, bet tvarkingai, estetiškai, sąmoningai.

Gabrielė: Labai svarbu nenuleisti rankų ir nepabijoti re-

tinti teigiamus pokyčius. Viena svarbiausių šios vietos pa-

konstruoti ir prikelti jau esamų namų. Negyvenamų, apleis-

prikelti sena. Taip įdomu suprasti, kiek daug šis pastatas

daug. Tačiau dažnai žmonės renkasi statyti ar pirkti naujus

sirinkimo priežasčių, į priekį mus variusi idėja buvo noras pergyveno. Aiškintis, kaip jis pastatytas, kokie žmonės čia

kūrė savo gyvenimus. Juk atidžiau pasigilinus galima sudė-

tų, bet be galo vertingų ir gražių erdvių Vilniuje yra labai namus, nes tai – paprastesnis kelias.

Antanas: Naujieji daugiabučiai vilioja žmones, nes juose

lioti gana aiškius etapus. Vos namą pastačius, čia gyveno

nereikia nieko remontuoti, juose šilta, viskas veikia. Bet yra

prabangų laikotarpį. Tada prasidėjo karai, name buvo įkur-

viršų matyti daug tamsių langų. Užuot senamiestyje stačius

Vilniaus aukštuomenė su savo tarnais. Pastatas patyrė tikrai

ti vokiečių biurai, pasiklausymo štabai – visai kita funkcija. Vėliau jame apsigyveno patys žemiausi visuomenės sluoks-

niai. Taip namo istorija ir bangavo – nuo turtingiausių iki žemiausių. Pamažu pastatas pereina į naują etapą – po vi-

tiek negyvenamų butų, vakare vaikščiojant pakėlus galvą į

naujus namus, gal vertėtų pastebėti senus? Skirtumas tarp jų didelis – juk senieji namai, pragyvenę šimtą ir daugiau metų, yra atlaikę tokį laiko spaudimą ir iki šių dienų išlikę

vertingi. O tie pastatai, kurie statomi dabar... Sudėtinga pa-

LAMŲ SLĖNIS

sakyti, kokia bus jų žinutė po šimto ar dviejų šimtų metų, – tačiau panašu, kad didžioji dalis jų išliekamosios vertės

nebeturės. Iki mūsų dienų yra išlikę daug pastatų, kurie išlaikė savo vertę, kodėl jais nepasinaudojus?

– Ar dažnai miesto erdvėse pastebite šį nemokėjimą

išsaugoti sena?

Antanas: Pastebėti smulkesnius pavyzdžius, tokius kaip

mūsų buto langai – paprasčiau. Vaikščiojant po Žvėryną

neretai užkliūva, kaip žmonės tvarko savo medinius namus. Kita vertus, žiūrint plačiau kartais atrodo, kad ir miestas vystosi ne visai taip, kaip turėtų. Pavyzdžiui, Reformatų

skveras. Tas parkas – vientisas autorinis kūrinys. Atėjo lai-

kas, kažkas susidėvėjo, tad iškart norima viską perdaryti. Nė

nesvarstoma galimybė atnaujinti tai, kas ten yra nuo seniau. O kas su tuo blogai? Ar tai nebefunkcionalu? Asmeniškai man senasis parkas yra nuostabiai gražus, nesugalvoju, ką

ten galima padaryti geriau. Naujų dalykų darymas tik dėl naujumo, mano galva, neturi prasmės. Kasdienis gyvenimas tarp mažų detalių yra viena, tačiau kitas ir turbūt skaudesnis dalykas – į hipernaujumą linkusi miesto vystymosi kryp-

tis. Naujas – nebūtinai geresnis. Tai reiktų suprasti ir sprendimus priimti šiek tiek atsakingiau.

– Kartais atrodo, kad architektūroje egzistuoja aiški

skirtis tarp pastatų, pastatytų prieš sovietmetį ir jo metu. Atrodo, sovietiniai pastatai savaime vertinami kažkaip prasčiau...

Gabrielė: Keista, nes kita sovietinių laikų kūryba yra labai

gerbiama. Tarkime, sovietmečiu sukurtos Vytauto Kernagio dainos, kitų kūrėjų poezija ar proza lygiai taip pat mylimos

kaip ir tai, kas sukurta nepriklausomoje šalyje. Architektūra yra šiek tiek arčiau žmogaus kasdienybės, jos simboliai stipriau rezonuoja. Nors iš principo toji architektūra, tie autoriniai kūriniai nėra blogi.

LAMŲ SLĖNIS

Antanas: Dar viena priežastis – pastatai dar nesulaukė

visai sveika meną laikyti švente, jo nenubuitinti. Proginis

kius grožio kriterijus reikia taikyti siekiant suprasti moder-

buvimas šalia. Be to, menas, kuris mums įdomus, kuris mus

pakankamo amžiaus. Jie dar per jauni. Niekam neaišku, ko-

nizmo pastatus. Per estetinę prizmę juos vertinti visuome-

nei dar gana sudėtinga. Daug kas nesugeba atskirti tų tipi-

nių sovietinių statinių nuo autorinių lietuvių architektų sovietmečiu sukurtų darbų. Praėję tam tikrus cenzūros bar-

jerus autoriai galėdavo patys priimti sprendimus, todėl iš to

laikmečio yra išlikusių tikrai unikalių kūrybinių grynuolių. Tik jų įvertinimui dar reikia laiko.

– Ką kaip architektai galėtumėte papasakoti apie žmo-

susitikimas su juo džiugina labiau nei kasdienis paveikslų traukia, dažniausiai nebūna tradicinio pavidalo, kurį galima eksponuoti namie.

Gabrielė: Meną reikia patirti, bet ar reikia jį matyti kas-

dien? Ar reikia jį savintis? Man atrodo, ne. Be to, gero meno nederėtų slėpti uždarose namų kolekcijose.

– Dar girdėjau, kad vedate edukacines architektūros

dirbtuves vaikams?

Gabrielė: Šiame bute kartą organizavome Paulės krikš-

gaus ir jį supančios erdvės santykį? Kaip erdvė, esanti

tynas – čia svečiavosi daug žmonių, tad iš putplasčio išpjaus-

Antanas: Architektai – tokie erdvių, tuštumų organiza-

atiduoti NDG – jie organizuoja vaikų dirbtuves. Pasiūlėme

aplink mus, daro įtaką mūsų gyvenimams?

toriai, erdvėje tuo pačiu programuojantys ir tam tikrus gy-

venimo scenarijus. Erdvės, visų pirma, turi atitikti pačius primityviausius poreikius – apsaugoti. Tada jos turi būti

patogios naudoti, atlikti funkciją. Trečiasis erdvių aspektas

– idėja. Pavyzdžiui, bažnyčia. Kam jai būti tokiai aukštai? Bažnyčioje trečiasis elementas yra labai sustiprintas – jis

daro įtaką žmogaus savijautai. Teigiamą ar neigiamą, čia jau kitas klausimas. Ar bažnyčia turėtų tave pažeminti, o gal

tėme kėdžių. Po šventės kėdės liko, tad nusprendėme jas medžiagą, o jie mums pasiūlė patiems tas dirbtuves ir pra-

vesti. Taip sutapo, kad tuo metu NDG vyko architekto Oskaro Hanseno paroda, dirbtuvėse pradėjome remtis jo teo-

rijomis. Po NDG sulaukėme daugiau pasiūlymų organizuo-

ti vaikų edukacines architektūros dirbtuves. Vienerios jų, pavyzdžiui, vyko Venecijos architektūros bienalėje, lietuvių paviljone „The Swamp School“.

Antanas: Svarbiausias būdas gerinti miestą ir architek-

kaip tik pakylėti? Čia subjektyvu. Taip pat ir su miestais.

tūrą – švietimas. Mums natūraliai susiklostė, kad pataikėme

detales galima perduoti žinutę. Simetrija, aukštos, siauros

kais nekalbi architektūriniais terminais, bet prie architek-

Koks nors pastatas gali būti ideologijos išraiška. Ne tik per

erdvės... Jomis galima žmogų klupdyti, gniaužti, pakylėti, žaisti emocijomis.

– Šalia architektūros dar domitės miesto kultūra, me-

nu... Bet jūsų namuose nėra nė vieno paveikslo!

Antanas: Mums tikrai labai patinka menas. Tačiau menas

nebūtinai turi būti kiekvieną dieną namuose. Man atrodo

LAMŲ SLĖNIS

į mažiausią auditoriją, bet ji lygiai tokia pati svarbi. Su vaitūros prisilieti kitaip, ir, sakyčiau, iš esmės. Jiems smagu, nes

ši veikla labai įtraukia, ji nenuobodi, tuo pačiu lavina vaiz-

duotę, erdvės suvokimą. Taip architektūra persikelia į kitą dimensiją. Vieni architektai rašo knygas, kiti analizuoja

statybos teisę, dar vieni domisi technologijomis, o mes stengiamės architektūrą pakreipti į meninę ir edukacinę pusę.

LAMŲ SLĖNIS

Nes mieste gyventi gera LAISVALAIKIO PASIŽvelgdami į besikeičiantį miesto veidą, čia kylančius muziejus, viešąsias erdves ir subtiliai į senąją miesto dalį įsiliejančius naujus pastatus, kartais stačia galva krentame į svajones: o kaip atrodytų mano tobuli namai? Mintyse bevaikštant po gražiausias senamiesčio erdves, gimė dešimt �taip“, kodėl norėtume gyventi čia, apsupti miesto gyvenimo autentikos.

6 70

LAMŲSLĖNIS SLĖNIS LAMŲ

RINKIMAI. Savaitgaliais mėgstate leistis į ekskursijas po neatrastas miesto vietas, vakarais žaisti badmintoną ar tobulėti fotografijos kursuose? Visada atrasite, kur išreikšti save, kad ir kokių pomėgių turėtumėte.

GYVENK KAIP... NORI

IŠVIEN SU GAMTA. Argi nenuostabu gyventi pačioje miesto širdyje ir būti vos žingsnis nuo žaliuojančio miško ar upės pakrantės?

BENDRUOMENIŠKUMAS. Čia kuriasi bendruomenės. Ir tai ne tik apie draugiškus kaimynus, bet ir malonius šiltus ryšius su aplinkiniais bei saugumo jausmą.

NEDIDELI ATSTUMAI. Kai reikia nuveikti tiek daug, o laiko vis pritrūksta, taip gera žinoti, kad viskas, ko reikia, čia pat, už kampo, ir pasiekiama pėstute: parduotuvė, turgus, vaistinė, sporto salė, susitikimų su draugais vietos, parkai ir pramogos, bibliotekos ir muziejų parodos.

LAMŲ LAMŲSLĖNIS SLĖNIS

7 71

SKONIAI. Greta jūsų namų visada bus didelis kavinių ir restoranų pasirinkimas romantiškai vakarienei dviese ar vėlyviems savaitgalio pusryčiams su šeima.

VAIKYSTĖS PRIVALUMAI. Šiuolaikiški darželiai ir mokyklos, būrelių ir laisvalaikio pasirinkimų gausa. Baletas, futbolas, programavimas, dailė... Kai viskas šalia, lieka laiko ir kasdieniams namų rūpesčiams.

KŪRYBIŠKUMAS. Gyvensite pačioje kultūrinių įvykių, renginių ir pramogų širdyje. O tai – tinkamiausia dirva naujoms idėjoms ir svajonėms gimti.

LAMŲ SLĖNIS LAMŲ SLĖNIS

GYVENK KAIP... NORI MAŽI ATRADIMAI. Galbūt turėdami daugiau laiko pasivaikščioti senamiesčio gatvėmis atrasite iki šiol nematytą miesto pusę ir iš naujo įvertinsite jo unikalumą, kurio anksčiau tiesiog nepastebėdavote. INFRASTRUKTŪRA. Visi šiuolaikiško gyvenimo privalumai čia pat: patogus susisiekimas viešuoju ir alternatyviuoju transportu, greitas interneto ryšys, švietimo ir gydymo įstaigos, mokslo centrai ir bankai.

JUDESYS. Kasdien pėsčiomis įveikdami kad ir nedidelius atstumus, vis tiek judėsite daugiau nei leisdami ilgas ir nuobodžiai beprasmes valandas automobilių spūstyse.

LAMŲ SLĖNIS LAMŲ SLĖNIS

73 9

Tie, kur TAS su TUO keliauja Apie draugystę jie turi savo nuomonę. Ir tai, kad nuvažiavę vienam išrinkti šuns abu parvažiuoja su augintiniais, dar nėra tos draugystės įrodymas. Netgi tai, kad savo šunis pavadina savo mėgstamiausių dainininkų – Lemio ir Sido – vardais, irgi nieko nereiškia. Draugas yra tas, su kuriuo galima tylėti. Tai svarbiausia taisyklė, kuria vadovaujasi du draugai keliautojai – MARTYNAS STARKUS ir VYTARAS RADZEVIČIUS Tekstas: Laisvė Radzevičienė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

LAMŲ SLĖNIS

– Judu draugaujate jau daugiau nei ketvirtį amžiaus.

– Šiandien taip madinga sakyti: gali viską, jei nori...

Martynas: Vyrai mažai apie tai kalba. Draugystė yra

tikti su draugais, bet renkuosi prioritetus – nuvežti vaikus

Ar jau žinote, ką šiame pasaulyje reiškia draugystė?

arba jos nėra. Vis galvojau, ką galiu tokia tema pasakyti? Gal Radzevičius gali? Jis – jautresnis, geresnis žmogus

Vytaras: Šiuo momentu negaliu pasakyti nieko, mano

blynai svyla.

Martynas: Žmogus – toks individas, jam reikia, kad

Martynas: Netiesa. Aš noriu, bet negaliu. Noriu susi-

į būrelį, sutvarkyti kriauklės šlangelę bute ar išvesti šunį

į lauką. Kažin, kaip viskas klostytųsi, jei vieną dieną pa-

keistum prioritetus ir metęs visus įsipareigojimus išbėgtum būti su draugais?

Vytaras: Nemanau, kad draugystės sąvoka pasikeitė.

šalia kitas būtų. Gerai, jeigu sutampa, kad moteris, su ku-

Mano gyvenime vis dar esama žmonių, kurių gali nema-

vyriškų kalbų – apie futbolą, reikia pirtyje su kažkuo pa-

tarytum vakar išsiskyrei.

ria gyveni, yra tavo draugė. Aš tokią turiu, tačiau reikia ir sėdėti.

Vytaras: Biologai su manimi gal ginčysis, tačiau žodžių

junginys „vienišas vilkas“ yra visiška nesąmonė. Vilkas,

tyti metus, dvejus ar dar daugiau, o sutikęs jautiesi taip, Martynas: Vakar daug apie tai galvojau... – Taip jau nutiko, kad vakar palydėjote žmogų, kuris

kaip ir žmogus, yra sociali būtybė, vienas jis gyventi ne-

judu suvedė, Arūną Storpirštį?

vienam gyventi sudėtinga. Įmanoma, bet tikrai sunku.

nas buvo iš tų žmonių, kurį apkabindavai kaip brolį – net

rojus, atsidūręs negyvenamoje saloje? Su kamuoliu! Ka-

Martynas: Daug laiko praleidau su Arūnu, nors tarp

gali. Iš gaujos išmesti vilkai žūva. Žmogus – kaip vilkas, Prisimenate, su kuo filme draugavo Thomo Hankso he-

Vytaras: Mes visi buvome vienoje kompanijoje. Ir Arū-

ir keletą metų nematęs.

muolys jam atstojo draugą, žaidimų partnerį, patarėją.

mūsų dvidešimt trejų metų skirtumas. Niekada to nejau-

žmones, kurie mums tinka. Būna, su kai kuriais atsidūręs

kempinė. Neabejoju, jis iš manęs irgi mokėsi, papildyda-

Martynas: Kiekvienas iš mūsų aplinkui suburiame

viename kambaryje iškart supranti, kad nenori net pra-

dėti pokalbio. Ir, patikėk, metams bėgant tai tampa vis

aiškiau, išsigrynina. Jaunystėje sunku atskirti, kas yra „chebra“, o kas – draugai. Vėliau paaiškėja, kad draugų lieka

vienetai, jeigu išvis lieka. Ir naujų surasti – sunku. Ratas, kuriame leidi laiką, vis siaurėja – atsiranda vaikai, šunys, darbai. Nėra taip paprasta viską mesti!

čiau, gėriau iš jo informaciją, žinias, prisiminimus kaip vome vienas kitą, ne vienerius metus dienas leidome kartu, kartu valgėme, vienas kitam skolinome pinigus. Toks

buvo laikas! Mūsų gyvenimas keitėsi, tačiau kartą per

pusmetį susitikę apsikabindavome, Aras mėgdavo stipriai pabučiuoti į skruostą. Su juo, kaip ir su Vytaru, visada

galėjai patylėti. Man tai draugystės katalizatorius. Nori – kalbi, nori – ne, bet vis tiek jautiesi jaukiai.

LAMŲ SLĖNIS

– Ar prisimenate dieną, kai susipažinote?

nieko nežinojo apie mūsų išdaigas.

Martynas: Aš įžengiau pro duris ilgais, besiplaikstan-

Per pirmąsias mūsų rungtynes vartuose stovėjo maneke-

Vytaras: Tuo metu aš rytais į radijo stotį „M-1“ atva-

Martynas: Iš tiesų mes niekuo nesiskyrėme nuo savo

Vytaras: Buvo saulėtas rytas... čiais plaukais...

Vytaras: Važiuodavome žvejoti, įkūrėme futbolo klubą.

nė plikai skusta galva.

žiuodavau rengti žinių. Vieną rytą jos pasirengė labai

bendraamžių, gal tik buvome labiau matomi.

futbolą, muziką ir moteris. Taip, žodis po žodžio...

kėjo eilėse prie dešrelių stovėti, o čia staiga – laisvė.

šalia klostėsi mūsų gyvenimai. Studijavome universitete

puliarus, žmonės nori su tavimi būti – taigi ryji gyvenimą

greitai, tada prisėdome su Martynu pasikalbėti – apie

Martynas: Netapome draugais iškart, tiesiog kažkur

tuo pačiu metu, gimė dukros – pirma jam, paskui man, futbolas, tūsai, bendri interesai, netgi futbolo klubas tas

pats patiko. Ir dar kas svarbu – sutapo humoro jausmas. Esame panašūs, bet tuo pačiu ir labai skirtingi. Patiems sunku apie tai kalbėti, reiktų pasitelkti antropologus, kurie mus stebėtų ir darytų išvadas.

– Ko dabar nebedarote, ką darydavote anuomet? Vytaras: Nebeišeinam laukais.

Martynas: Nebesiaučiame, kaip siausdavome prieš dvi-

dešimt penkerius metus.

Vytaras: Tas nuostabus laisvės pojūtis anuomet!

Martynas: Baigi darbą ir klausi – kur varom? Paskam-

binam tam, kviečiam kartu aną, atsibosta miestas – metam viską ir traukiam į žygį.

Vytaras: Buvome tikri nutrūktgalviai: išgirdome, kad

Vytaras: Mūsų vaikystė prabėgo sovietmečiu, kai reiMartynas: Ir amžius toks revoliucingas, tu jaunas, po-

visa burna.

Vytaras: Buvome alkani ir jo tokio ištroškę. – Šiandien gal atrodote visai juokingi tuo „o mūsų

laikais...“?

Martynas: Dabartiniai dvidešimtmečiai, kai bus mūsų

amžiaus, neabejoju, kalbės tą patį – atsimeni, kaip žaisdavome kompu visą naktį? Taip ir mes dažnai prisime-

name juokingus nutikimus. Na, pavyzdžiui, kai Kauno „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą, Marijonas, parvykęs drauge

su krepšininkais, atsitempė juos visus į kultinės to meto

TV laidos „Tangomanija“ studiją. Pergalę švenčiantys krepšininkai televizijos eteryje skutosi plikai, mes irgi paskui juos darėme tą patį. O tada visi drauge siautėme po miestą.

Vytaras: Galiausiai liko tik Marčius ir Tyusas Edney

kažkas važiuoja šokti parašiutu, mes – irgi. Jokių stabdžių.

su Anthony Bowie. Ilgai nedvejojęs, Marčius pasiūlė jiems

jauni organizmai – stiprūs, darbui mūsų polėkis netrukdė.

Martynas: Susisodinau juos, nuvežiau pas mamą ir lie-

Martynas: Nėra čia ką slėpti – lėbavome daug. Tačiau

Anuomet net geltonosios spaudos nebuvo, fotografai nesekiojo, nuotraukų nedarė, nuotykių neaprašinėjo, niekas

nakvynę tėvų namuose, Viršuliškėse.

piau maitinti. Net lovą pasiūliau, bet „Eurolygos“ čempionai nusprendė viešbutyje nakvoti.

LAMŲ SLĖNIS

– Sako, kelionės yra geriausias draugystės išmėgini-

mas. Jūs nuolat kartu keliaujate – ar kelionėse esate patyrę kokių nesusipratimų?

Vytaras: Keliones mums padovanojo „lemptis“. Būtent

lemptis, o ne lemtis. Čia toks mūsų kelionėje į Afriką

sugalvotas žodis. Gali jį visaip šifruoti, bet man jis reiškia lemtį su avantiūros ir gaivališkumo priemaiša. Kažkada

lemptis pakišo idėją važiuoti senais grabais į Afriką – ir ratai iki šiol sukasi. Ir gerai sukasi, be jokių rūdžių ar dirbtinių stabdžių.

Martynas: Kartu buvome keliavę dar prieš pirmąją sa-

vo išvyką į Afriką. Toji kelionė prieš dvylika metų mums

buvo tik dar viena išvyka, nuotykis. Negalvojome apie tai, kas išsivystys po to. Vytaras turėjo seną mersedesą – nebūtų jo buvę, patys juk nebūtume pirkę. Be to, tuometinis

LRT vadovas Kęstutis Petrauskis sutiko, kad grįžę paro-

dytume, ką nufilmavome. Tiesą sakant, buvo drąsus, pirko katę maiše.

Vytaras: Mūsų kelionėje buvo daugiau nežinomųjų nei

žinomųjų. Seną mersedesą nusipirkau, kai dirbau TV3 televizijoje. Neturėjau daug pinigų, leido per du kartus sumokėti. Kai Marčius pasiūlė kelionės idėją, pasiūliau važiuoti mano mašina.

Martynas: Mumis patikėjo, nes nebuvome iš gatvės

atėję vaikinai. Gavome avansą ir lūkesčius ne tik pateisinome, bet ir viršijome.

Vytaras: Iš tiesų kelionėse nieko nepaslėpsi ir nepasi-

slėpsi. Esi apribotas laiko ir erdvės.

Martynas: Vakarėlyje, darbe gali prisitaikyti, tapti pa-

togus aplinkiniams – o grįžti namo ir lakstai su moteriš-

kais apatiniais arba žudai varles. Kelionėse neįmanoma,

kad tavo įpročiai, pomėgiai, savybės neišlįstų. Gali dieną, dvi būti su kauke, bet mėnesį? Nemanau.

LAMŲ SLĖNIS

– Ar važiuodami prisimenate nutikimus iš kitų

kelionių?

Martynas: Kai kurios istorijos yra įstrigusios, kai kurias

esame primiršę, kai kurios užrašytos mano knygose. Metams

bėgant naujų istorijų vis mažėja, gyvename senosiomis. Kartojame jas skirtingose kompanijose, skirtingose vietose. Laimė, su Vytaru turime keliones, jos kompensuoja istorijų trūkumą realiame gyvenime.

Vytaras: Nesvarbu, kad daugelis mūsų istorijas žino min-

tinai. Jų pabaigos, aplinkybės dažnai keičiasi.

– Esama istorijų, kurių niekada niekam nepasakojat?

Vytaras: Žmogaus atmintis yra labai keistas dalykas. Bū-

na, net pats nustembi, kokius prisiminimus jos kartais išmeta iš užkaborių.

– Viešoje erdvėje jūs – tarsi vienetas.

Martynas: Mes taip save pozicionuojame, tai tarsi prekės

ženklas. Esame ne kartą girdėję: žiūrėk, Vytaras su Radze-

vičiumi eina. Dabar naujas atsirado: žiūrėk, ten eina tie, kur tas su tuo keliauja.

Vytaras: Arba pamatai parduotuvės reklamą mieste ir

pagalvoji, kad tai mes su Marčiumi stovime. Net krūpteli. Tačiau ne vienetas esame, o duetas.

– Turbūt natūralu, kad ne visos draugo savybės patinka?

Martynas: Būtų nuobodu, jei gyventumei ir keliautumei

su tobulu partneriu. O dabar smagu apie ką pabambėti, su

kitais pakalbėti, pasijuokti. Svarbi mūsų kelionių dalis – saviironija. Mes mokame nepykti, kai draugai šaiposi.

LAMŲ SLĖNIS

– Martynai, iš kokios Vytaro savybės labiausiai šaipaisi?

Martynas: Sunku dabar taip pasakyti, kiekvienas mes

kelionėje turime savo vaidmenis. Vytaro personažas yra di-

delis, lėtas, patyręs, garbingas ir viską žinantis sutvėrimas, kuriam reikia patarnauti. Be to, jis – visada teisus.

Vytaras: Marčius yra mama, kuri mumis visais kelionėje

rūpinasi ir bamba. Vaikšto, šneka nuolat kažką po nosimi. – Kaip draugai pykstasi?

Martynas: Mes nesipykstam – jei kas nepatinka, viduj

– Atrodo, kad nei vietos, kur duoda maistą, nei tos, kur

nakvojate, jums labai nerūpi?

Vytaras: Kartais ir visai nesvarbu, kur nugriūti, kai esi

labai pavargęs.

Martynas: Ir maistą, ir nakvynės vietą priimi kaip faktą,

kuris padeda išgyventi.

Vytaras: Bet būna, viršininkas sukuria mums šventę, ta-

da turime poilsio dieną ir gauname geresnį viešbutį.

– Savo kelionių patirtis, Martynai, surašai į knygą.

pabambam. Tiesiog patylim. Metų mums po daug, ir Vy-

Vytarai, ar tu knygose randi apie save to, ko nežinojai?

yra tam, kad nespaustum ten, kur jau ir taip aišku. Su drau-

sada pastebiu tą pačią tendenciją – rašytojas naudojasi pa-

minučių dramos ir papildomų išvedžiojimų. Be abejo, jei

ko atsakyti. Ir visada pabrėžia tokias situacijas, kuriuose

taras žino, kur yra neteisus, ir aš žinau. Tas patylėjimas ir gu visai kitaip nei su moterimi, čia nereikia penkiolikos

atsirastų dalykų, kurie kenktų bendrai veiklai, turėčiau pasakyti. Bet kol nekenkia, geriau žodžius pasilaikyti sau.

Vytaras: Labiausiai sužeisti, įžeisti gali žodžiai. Neapgal-

voti, karšti, skaudūs ar pagiežingi. Todėl juos reikia taupy-

ti. Susipykti juk labai lengva. Sekundės užtenka. Bet geriau,

Vytaras: Knygą visada perskaitau per vieną vakarą ir vi-

tyčių kultūros pranašumu, nes aš jam knygoje negaliu niemanęs reikia gailėtis arba iš manęs juoktis.

Martynas: Sau pasilieku vaidmenį to, kuriuo turėtų ža-

vėtis.

– Ar tai, kad Martynas išleido knygą, savąją rašyti įkvė-

kai tų sekundžių nebūna. Gyvenimas per trumpas, kad jį

pė ir Vytarą?

matyti. Bet jei taip atsitiktų, būtų rimta.

tojo šaipėsi ir klausinėjo, kada aš parašysiu knygą. Neatsi-

taškytum pykčiams. Nežinau, kaip draugai pykstasi, neteko

– Ar Vytaras kelionėse visada maitina?

Martynas: Jis arba pakelės užeigos. Jose, kad būtų grei-

čiau, Vytaras pasiima meniu, o aš jam sakau, ką man išrink-

Vytaras: Martynas buvo mano supervaizeris, jis be pers-

laikiau.

Martynas: Aš kitaip sakydavau: ar esi knygą išleidęs, kad

dabar su manim ginčijiesi?

Vytaras: Štai taip ir su buliumi Australijoje buvo – gal

ti – dažniausiai tą patį.

niekada nebūčiau ant jo sėdęs, bet Marčius grįžo ir supra-

sakau – kelionėse dažniausiai tai būna tik gyvybinis poreikis,

jojai? Šiandien jaučiuosi nekaip, nes jis visada manęs gali

Vytaras: Nesame išrankūs maistui. Labai nuoširdžiai

kad būtų energijos, nes režimas įtemptas. Mažai miego, trūksta laiko. Kas pakeliui ar po ranka – tas ir tinka.

tau, kad jeigu nejosiu, visą gyvenimą klaus – o tu ant buliaus paklausti: „O tu esi ryklį ištraukęs?“ Martynas: Šitą dar taupau.

LAMŲ SLĖNIS

– Ar tai reiškia, kad jūs tarsi rungtyniaujate – kuris

– Esate sakę, kad šalių, kurias aplankėte, neskaičiuo-

daugiau, greičiau, toliau?

jate ir jų nesureikšminate. Kas jums iš tiesų reikšminga?

pagal vyrų mačo žanro taisykles. Nei mums jos rūpi labai

tų saugiame pasaulyje. Šeimos saugumas yra svarbiausias

Vytaras: Argentinoje, pas gaučus, Martynas užlipo ant

buvę nebuvę. Leidžiu sau neiti į vakarėlius ar renginius, kai

Martynas: Mes su Vytaru nesimatuojame, mes žaidžiam

nei ką, bet taip išeina.

žirgo. Žirgui kažkas galvoje susisuko, o gal raitelis nepatiko

– pasipurtė mėgindamas jį nukratyti. Martynui būtų buvę

paprasčiau atsipalaiduoti ir nukristi. Bet mes matėme, kaip

jis mėgina iš visų jėgų išsilaikyti balne. Nes juk žino, kas bus, jei žirgas švystelės jį žemėn.

Martynas: Nenorėjau duoti jiems bent mėnesiui į priekį

nemokamo peno nesibaigiančioms patyčioms.

Vytaras: Jis to žirgo vos nepasmaugė, bet balne išsilaikė. – Jau ne pirmą kartą prasprūsta žodis „patyčios“. Argi

jos nežeidžia orumo?

Vytaras: Yra geras padažas ir blogas. Tas pats ir su paty-

čiomis.

Martynas: Nėra nieko gero, kad žmonės darosi labai

jautrūs. Jų negalima jokiais būdais įžeisti. Moksleivis at-

plaukia paskutinis, o jį vis tiek giri, nes pasakysi, kad pasirodė blogai, – priims kaip patyčias. Kritika yra būtina žmogaus vystymuisi. Jeigu tave nuolat glostė, o gyvenimas staiga pradeda plakti, tai ir nebežinai, kaip elgtis. Tačiau nėra

Martynas: Šeima ir vaikai. Kad visi būtų sveiki ir gyven-

dalykas. Visa kita – kelionės, valstybės, darbas, knygos –

mane kviečia, ir jaučiuosi dėl to laimingas. Žmonėms dažnai atrodo: oi, kokie jūs faini, atvažiuokit į Telšius, susitikit su vienais, su kitais. Kartais pagalvoju, jei mes į tokį kie-

kvieną kvietimą atsakytume, vaikai mūsų išvis nematytų, mes negalėtume dirbti savo darbo ir neturėtume, už ką

gyventi. Ar žmonės apie tai nepagalvoja, kai įsižeidžia gavę mandagų mūsų atsisakymą? Dalyvaujame daugybėje

socialinių projektų, vargu ar galima sakyti, kad esame pa-

sikėlę. Iš tiesų mes niekieno nuosavybė, tačiau žmonės kažkodėl mus savinasi.

Kartą mane gatvėje susistabdė moteris, pradėjo pasako-

ti apie savo mamą. Vis bandžiau prisiminti, ar ją pažįstu. Tuomet ji pradėjo juoktis ir sako – aš jus taip dažnai matau

per televiziją, pagalvojau, kad mes pažįstami. Viskas gerai,

aš suprantu, linkėjimai mamai ir sveikatos. Visai kas kita, jei atsiranda reikalavimai ir pyktis, kai atsisakai.

Vytaras: Kas reikšminga? Vaikai ir šeima. Laisvė. Svei-

kata. Pažinimo džiaugsmas. Pirmieji kartai. Ramybė. Jausmai. Gal tiesiog nėra nereikšmingų dalykų?

nieko baisiau, negu kai tyčiojamasi iš negalios, ligos, bejėgiškos situacijos. Pats mūru stočiau silpnesnių ginti.

Vytaras: Koks paradoksas – gyvename labai nesaugiame

pasaulyje, o vaikus auginame tarsi inkubatoriuje. Užaugusių jų niekas nesaugos.

LAMŲ SLĖNIS

Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė | Nuotraukos: Jonas Žaliūnas, Marius Sperlich, „OPA. Tokyo“, Sarah Zak

TRISE BERLYNE Pastarąjį kartą su trynukėmis ADELE, ELENA ir GABRIELĖ BASTYTĖMIS kalbėjomės prieš trejus metus, kai tada mokyklą tik baigusios merginos ruošėsi keletą mėnesių pagyventi Berlyno šurmulyje. O keletas mėnesių nejučia virto keletu metų, per kuriuos jų ypatingas ryšys tik sustiprėjo. LAMŲ SLĖNIS 88

LAMŲ SLĖNIS

– Pastarąjį kartą kalbėjomės prieš trejus metus. Kaip

Gabrielė: Taip pat buvo įtemptas laikotarpis, nes

pasikeitė jūsų gyvenimas per šį laiką?

ieškojome, kur įsidarbinti. Turėti visišką laisvę taip pat

kad esame visos kartu.

stengėmės neišlaidauti. Bet niekada nepraleisdavom

Adelė: Trumpai tariant – pasikeitė viskas, išskyrus tai, Elena: Sunku net pasakyti, praėjo labai nemažai laiko.

Daug visko įvyko per pastaruosius metus, daug kas pasikeitė, sudėtinga net kažką išskirti!

reiškė būti nepriklausomoms nuo tėvų. Taupėme pinigus, progos pavalgyti kebabų. ( Juokiasi.)

Adelė: Dabar viskas aprimo. Visos turime darbus, kuriais

labai džiaugiamės, studijuojame.

– Išpildėte idėją pagyventi Berlyne ir jame užsilikote

– Kokiais keliais pasukote, ką kiekviena veikiate?

Elena: Taip, užsilikome ilgiau. Planas buvo pagyventi

mokslus Humboldto universitete. Neseniai pradėjau

Adelė: Tokiame dideliame mieste labai daug galimybių,

ir supratau, kad tai yra mano dalykas. Pradėjau žvalgytis

ilgiau, nei planavote? Kuo šis miestas jus sužavėjo? du mėnesius, o praėjo daugiau nei dveji metai...

po poros mėnesių net negalvojom, kad jau grįšime į Lietuvą. Viskas labai natūraliai išėjo.

Gabrielė: Kartais pačios nustembame, kad tiek laiko

prabėgo. Daug galimybių, laisvė, nuotykiai ir įvairiausios

Elena: Šiuo metu studijuoju meno istoriją ir kultūros

užsiimti dizainu viename Berlyne įsteigtame startuolyje į dizaino studijas Berlyne ir Olandijoje.

Adelė: Aš studijuoju informatiką ir taip pat dirbu

įmonėje, ,,Liquid M“.

Gabrielė: Jau anksčiau labai domėjausi reklama,

patirtys mus kuriam laikui nuo grįžimo į Lietuvą sulaikė.

reklamos industrija, todėl tik pasitaikius galimybei

– Kokios buvo pačios pirmos savaitės naujame

mokykloje ir tai tikrai buvo vienas iš geriausių mano

Prasidėjo studijos, darbai.

mieste? O kaip čia jaučiatės dabar?

Elena: Pirmos savaitės Berlyne buvo beprotiškai karštos,

o gyvenom labai nedideliame bute su lova antrame aukšte.

Buvom net sudariusios tvarkaraštį, kur kiekviena miegos. Šone prie sienos buvo geriausia vieta – galima atsišaldyti.

išskubėjau į Lietuvą mokytis „Atomic Garden“ reklamos sprendimų. Žinoma, buvo sunku ir patyriau daug

momentų, kai teko save įtikinėti, kad viskas bus gerai, – bet galiausiai taip ir yra. Na, bent kol kas! ( Juokiasi.) Dabar

turiu darbą, kuriame kiekvieną dieną galiu tobulėti ta kryptimi, kuria ir noriu.

LAMŲ SLĖNIS

– Kokia vieta kiekvienai jūsų Berlyne yra mylimiausia? Gabrielė: Mūsų balkonas.

Adelė: Mhmmmm... lova namie!

Elena: Gražiausia man Prinzessinnengärten (Princesių

sodas), o mylimiausia – namai.

– Ar gyvenate visos kartu, ar atskirai? Elena: Kartu!

Gabrielė: Lietuvoje prieš tris mėnesius pabaigiau „Atomic

Garden“ studijas, kurios truko beveik pusę metų, bet po jų grįžau atgal į Berlyną ir dabar visos vėl gyvenam kartu.

Adelė: Per tuos pusę metų labai sustiprėjo mūsų ryšys.

Supratome, jog tam, kad palaikytume viena kitą, mums nereikia gyventi kartu.

LAMŲ SLĖNIS

– Ar laikui bėgant jums viena kitos reikia daugiau ar

Lietuvoje, kur kiekvieną kartą atrasdavom vis naujų vietų,

Adelė: Laiko atžvilgiu viena kitos mums reikia mažiau,

darbas, kurį atlikdavom su draugais. Tai tęsti Berlyne

mažiau?

stengiamės viena kitą palaikyti ir stumti daryti daugiau, ieškoti savęs – net jeigu tai ir reiškia, kad drauge praleisime mažiau laiko.

Elena: Bet kad ir kiek darbų beturėtume, visada ran-

dame, kada pabūti kartu.

Gabrielė: Jeigu neužmiegam. ( Juokiasi.) – Gal turit kokių naujų sesiškų tradicijų? Ką kartu

veikiate?

Adelė: Mano ir Elenos tvarkaraščiai labai išmėtyti, nes

deriname studijas su darbais. Dažnai atsiranda laisva

valanda ar dvi – tada greitai susiskambinam ir stengiamės

sugalvodavom naujų idėjų – bet tai būdavo komandinis pasidarė sudėtinga. Šiuo metu „100 pirmadienių“ yra

sustojęs, tačiau jau vystome naują projektą – „Urderground Colors“. Jis mūsų galvose atsirado visai netikėtai: Berlyne

mums nemažai laiko tenka praleisti požeminiuose traukiniuose ir jau po kiek laiko imi nebepastebėti aplinkos, vaizdų, architektūros. Tad mūsų projektas būtent

apie tai ir yra – jis padeda mus supančias spalvas atrasti iš naujo ir pamatyti net ir požemiuose.

Elena: Dabar mano mėgstamiausia diena – sekmadienis. Adelė: Šeštadienis dar geriau.

– Matėme, jog taip pat nemažai modeliaujate? Kokia

susitikti išgerti kavos ar suvalgyti kokį pyragą.

tai patirtis?

pietų pertrauką turi laisvo laiko, einame kartu pavalgyti.

nėra smagiausias užsiėmimas. Aukštoji mada, profesio-

netoli Gabrielės darbo, nuliūdusi paskambinau. Ji iš karto

kartu su draugais mūsų pačių sugalvotas idėjas.

Elena: Gabrielė labai įtemptai dirba, tai kartais, jei per

Atsimenu, kartą man buvo labai bloga nuotaika, buvau padarė pertrauką, išsikalbėjome ir viskas buvo vėl gerai.

Gabrielė: Vakarais, kai nereikia kitą dieną labai anksti

keltis, nueinam kur nors – išgerti vyno, pavalgyti, pakalbėti. – O kaipgi gyvuoja jūsų fotoprojektas „100 pirma-

dienių“? Ar vis dar, priešingai nei dauguma žmonių, džiaugiatės pirmadieniais?

Gabrielė: „100 pirmadienių“ geriausiai gyvavo

Adelė: Tiesą pasakius, nė vienai iš mūsų modeliavimas

nalios fotosesijos – ne mums. Daug smagiau įgyvendinti

– Tai kaip išlaikyti šiltus santykius su broliais ar se-

serimis?

Elena: Neleisti Adei išmokti naudotis skalbimo maši-

na... (Visos juokiasi.) Mūsų su Gabriele mažas džiaugsmelis, kai prireikus išskalbti rūbus Adelė tampa bejėgė. Adelė: Labai juokinga.

Gabrielė: Svarbiausia – kartu džiaugtis smulkmenom.

LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

METAS SUŠILTI NUOTRAUKOJE: PŪKINIS PALTAS „LETICIA“, „AUDIMAS“, 209 EUR WWW.AUDIMAS.LT

Ilgas, tačiau moteriškai lengvas pūkais užpildytas žieminis paltas – geriausias draugas leidžiant laiką gamtoje. Didelis reguliuojamas gobtuvas padės pasislėpti nuo atšiaurių rudeninių vėjų, o užtrauktukais apačioje atsegami striukės šonai išlaisvins visus jūsų judesius!

PŪKINIS PALTAS

PŪKINĖ STRIUKĖ

„DOROTEA“, 199 EUR

„SHANE“, 159 EUR

„TONIA“, 199 EUR

Sodrus kaip giliausia rudens naktis. Šiltas kaip mylimojo

Rausva kaip saule nudažytas žiemos dangus. Roman-

Moteriška pūkinė striukė su gobtuvu – tai „Audimo“ ir

apkabinimai jau gerokai atvėsusį vakarą. Šiltas, tačiau ne-

tiška kaip jaukūs ir ilgi rudens vakarai. Naujoji viduti-

dizainerės Liucijos Kvašytės bendro darbo rezultatas, nu-

paprastai lengvas pūkų ir plunksnų užpildas, ypač didelis

nio ilgio pūkinė striukė „Shane“ su aukšta į gobtuvą

gulęs po kolekcijos „Celebrate Colours“ pavadinimu. Parkos

gobtuvas ir vėjui nepralaidi viršutinė medžiaga. Jokių

pereinančia apykakle idealiai tiks lėtiems žiemos

tipo striukė ne tik apsaugos nuo žvarbaus rudeninio vėjo

abejonių, tai – idealus žiemos palydovas.

pasivaikščiojimams ar aktyviam laisvalaikiui gamtoje.

ir šalčio, tačiau savo ryškiomis spalvomis primins, kad net pati pilkiausia diena gali būti pilna ryškiaspalvių nuotykių.

www.audimas.lt

100

LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

METAS SUŠILTI NUOTRAUKOJE: MEGZTINIS „ACNE STUDIOS“.

Toks didelis ir minkštas – it sukurtas norintiems pasislėpti nuo rudens šalčio. Prie šio vilnonio megztuko aukštu kaklu tereiks priderinti klasikinius aulinukus ir dailią rankinę per petį.

PIRŠTINĖS

ŠALIKAS

PLAUKŲ JUOSTA

„SANDRO"

„JOSEPH“

„& OTHER STORIES“

Elegantiškos dirbtinės odos pirštinės, dekoruotos

Toks minkštas ir švelnus. Miško samanų spalvos iš

Rožių žiedlapių spalvos minkšta vilnonė plaukų juosta – ne

subtiliais klasikiniais dryželiais.

natūralios merino vilnos siūlų numegztas „Joseph“

tik apsaugos nuo vėjo ir šalčio. Tai – subtilus būdas bet kurį

šalikas – tikrų tikriausia šaltojo sezono būtinybė.

įvaizdį pakreipti kiek netikėta romantiška kryptimi.

LAMŲ SLĖNIS

101

2+1 Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Danguolė Poškutė, asmeninis archyvas

Lėtos akimirkos, galimybė neskubėti ir kiekvieną sekundę pajausti visa širdimi – tai patys geriausi atostogų prieskoniai. Juk kelionėse, kaip sako JONUŠKAI – radijo laidų vedėjas, didžėjus, būsimasis vaikų chirurgas BENEDIKTAS ir jų svarbiausiu projektu, dukra ELENA, besirūpinanti VILIJA, – svarbiausia ne kuo daugiau pamatyti, o kuo daugiau pajausti: vietos dvasią, aplinkinių šypsenas ir buvimą kartu.

102

LAMŲ SLĖNIS

NAUJI HORIZONTAI

LAMŲ SLĖNIS

103

104

LAMŲ SLĖNIS

– Vilija, Benediktai, kurioje šalyje šiuo metu esate?

Vilija: Šiuo metu geriame kavą Berlyne ir ruošiamės

popiet važiuoti link Briuselio.

Benediktas: Šių atostogų laukėme visa šeima, nes pas-

mas kitoje šalies pusėje, netolimi vizitai į kaimynines

šalis – kadangi šios kelionės sekėsi puikiai, nusprendėme, jog visi trys galime nuvykti ir dar toliau.

Vilija: Keliavimas su vaiku turi būti neperspaustas –

tarasis pusmetis buvo tikras darbymetis: kraustėmės į

svarbiausia paisyti esminių vaiko poreikių, atsižvelgti į jo

sibaigė, ligoninėje buvo nemažai darbo. Atėjo laikas už-

kelionės tikrai tapo kitokios.

naujus namus, renginių ir vestuvių sezonas tik dabar patarnautoms atostogoms, todėl nusprendėme jas išnaudoti keliaudami ir būdami kartu.

– Ar kelionė į Italiją buvo pirmoji jūsų kelionė su

maisto, miego ir poilsio režimus. Žinoma, neneigsime – Benediktas: Anksčiau jos būdavo intensyvesnės ir trum-

pesnės, galėdavom per dieną nueiti dvidešimt ar trisdešimt kilometrų, pamatyti daug vietų, panaktinėti.

Vilija: Gimus Elenai kelionės tapo lėtesnės, bet kur

Elena? Papasakokite, kas keliaujant su vaiku įdomiau-

kas malonesnės. Elena išmokė mus mėgautis akimirka.

Benediktas: Kelionė į Italiją su Elena buvo pirmoji ke-

tam regionui būdingas maistas, planas ir nešynė – joje

sia ir kas sunkiausia?

lionė lėktuvu. Šiaip pirmosios kelionės prasidėjo nuo dvie-

jų mėnesių: Lietuvos miestai ir miesteliai, senelių lanky-

Dabar keliaujant mums svarbiausia kokybiškas ir skanus mažoji ir miega, ir tyrinėja aplinką.

LAMŲ SLĖNIS

105

– Kokią Italiją visi trys pažinote?

Benediktas: Šią kelionę pavadinčiau atokvėpiu. Nutarėme

pažinti šiaurinę šalies dalį prie Komo ežero, kur nuostabūs

vaizdai, puikus oras ir atsipalaidavę žmonės. Automobiliu apkeliavome šalia ežero esančius miestelius, stengėmės nie-

kur neskubėti, mėgautis tikrąja šiaurine Italija su kalnais, ežerais, siaurais serpentinais. Keliaudami stengiamės paragauti kuo daugiau tos vietos patiekalų, todėl mūsų valgiaraštyje dažniausi buvo picos, makaronai ir minestronė. Man

labiausiai įsiminė kalnų ir Komo ežero vaizdas ryte – kaskart

jis vis kitoks. Kadangi gyvenome ant ežero kranto, rytais ja-

me ir maudydavomės. Nors vanduo ir nebuvo labai šiltas. ( Juokiasi.)

106

LAMŲ SLĖNIS

107

– Neretai kalbant apie keliones su vaikais sakoma:

dar per mažas, nieko neprisimins, neverta... Koks jūsų požiūris į tai?

Benediktas: Man visai nesvarbu, jog Elena neatsimins

šių kelionių. Ji yra smalsi mergaitė, tyrinėja aplinką, bendrauja su žmonėmis, gyvai pamato dalykus, apie kuriuos jai galbūt esame pasakoję skaitydami knygas – o tai visų

keltis keltu, važiuoti traukiniu ar būti tarp daugybės žmo-

nių – juk vaikai mokosi viską patirdami savo kailiu. Kuo

daugiau ji pamatys dabar, kuo daugiau įvairių žmonių sutiks, tuo daugiau susiformuos įvairių asociacijų ir tuo daugiau galės išmokti.

Vilija: Visada buvo ir bus žmonių, kurie sako: kam rei-

svarbiausia.

kia tų kelionių, geriau pataupykite geresnei mašinai, di-

darant vis kažką naujo – geriau pažįstame ir ją, ir pasaulį.

Svarbu suprasti, kad kelionės su vaikais – tai toli gražu ne

Vilija: Be to, po kiekvienos kelionės pastebime Eleną

Nėra nieko maloniau nei stebėti, kaip vaikas tyrinėja skai-

drų ežero vandenį ir jame plaukiojančias žuvis, kaip stebi

pravažiuojančius traukinius ar drąsiai, be jokio drovumo, šypsosi ir sveikinasi su praeiviais gatvėje.

desniam būstui... Žinoma, nesinori visko nukloti rožėmis. „viskas įskaičiuota“ paketas. Taip, mes pavargstame, ma-

žiau pailsime, bet galiausiai tikrai nesigailime nė akimirkos.

Benediktas: Labiausiai kelionės metu džiugino Elenos

Benediktas: Tiesa, ji dar nekalba, bet visiškai nesvarbu,

bendravimas su praeiviais, kurie ją vadindavo „bella bam-

kitų žvilgsnius ir šypsosi – labai gera matyti daug atsa-

davo, kad suprastume jų džiaugsmą Elenai krykštaujant

kokioje šalyje ar tarp kokių žmonių būtume, vis gaudo kančių šypsenų ir skleisti pozityvią nuotaiką. Reikia nau-

dotis visomis šiandien turimomis galimybėmis, todėl pra-

108

tiname Eleną keliauti, kad paūgėjusi ji nebijotų skristi,

LAMŲ SLĖNIS

bino“ (liet. gražus kūdikis). Nė mokėti itališkai nereikėir šypsantis.

LAMŲ SLĖNIS

109

110

LAMŲ SLĖNIS

䜀䔀刀䄀一唀伀吀䄀䤀䬀䄀䈀䔀䬀䄀唀䬀ᘁ匀

一愀甀樀椀攀渀愀℀

椀

愀欀椀

愀琀漀甀渀椀愀

爀攀䜀

LAMŲ SLĖNIS

111

112

LAMŲ SLĖNIS

113

– Ką patartumėte norintiems, tačiau nedrįstantiems į

nuotykius kažkur kitoje šalyje leistis kartu su vaiku? Kaip išsklaidyti su tuo susijusius mitus?

Vilija: Svarbiausia, kad keliavimas būtų tėvų iniciatyva:

jie patys to lauktų ir būtų ramūs. Juk visiems žinoma taisyklė – kokie tėvai, tokie ir vaikai. Kelionėse svarbu ne kuo dau-

giau pamatyti, o kuo daugiau pajausti. Galimybė neskubėti – tai geriausias atostogų prieskonis. Todėl patarčiau labiau pasitikėti tiek savo pačių jėgomis, tiek savo vaikais. Juk jie iš

prigimties smalsūs – leiskitės į keliones kartu ir nustebsite, kaip malonu gali būti!

Benediktas: Išsklaidyti bet kuriuos mitus galima tik viską

išbandžius patiems. Aišku, šeima turi pasiruošti, kelionės

metu aplinka turėtų būti patogi, reikėtų paisyti vaiko dienotvarkės. Būtina pagalvoti ir apie kelionės trukmę, vietą, kur

planuojama keliauti, – vaikų organizmui labai svarbus kli-

matas, tame regione siaučiančios ligos. Tačiau šiaip ar taip kiekviena kelionė padeda vaikui tobulėti, o kur dar toks

brangus ir ne pats dažniausias kartu praleistas laikas. Būtent juo kelionėse mėgaujuosi labiausiai.

114

LAMŲ SLĖNIS

115

SKONIŲ IR VAIZDŲ IDILĖ Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: asmeninis archyvas, redakcijos archyvas

Tai svajonėmis apipintas kraštas, kurio pakrantę puošia vienas už kitą įspūdingesni miestai, sodriai violetiniai levandų laukai ir fone žėrintys Viduržemio jūros vandenys. Savo dar visai šviežutėliais įspūdžiais, parsivežtais iš šio žavingo krašto – Pietų Prancūzijos pakrantės, dalijasi „Kronenbourg Blanc 1664 Nealkoholinis“ konkurso „Bonjour akimirka“ laimėtoja NERINGA LAURINAITIENĖ. „Pastebėjusi konkursą, nutariau žūtbūt jame sudalyvauti – kaip tik laukė kelionė į Vokietiją ir Šveicariją. Prisimenu, gabenomės šį gėrimą net į kalnus! Būtent čia įamžinau nuotrauką, kuri atnešė sėkmę konkurse“, – pasakoja moteris. Taip jiedu su vyru užmezgė pažintį su Žydrąja pakrante – ir ji tyliai sau pasižadėjo čia darkart sugrįžti.

Šviežutėliai įspūdžiai iš Pietų Prancūzijos Prancūzijos Rivjera – tai vienas žavingiausių Prancūzijos regionų, kurį vis matydavau gražiausiuose filmuose apie meilę. Ir ne be reikalo – idiliški paveikslėliai iš kadaise matytų filmų ar nuotraukų atsiskleidė visu gražumu – čia pat, tiesiai prieš mūsų akis. Ar būna kelionių tarsi iš pasakos? Tikrai taip! Prancūzija nepaprastai žavi savo paplūdimiais ir pran-

116

LAMŲ SLĖNIS

cūziška dvasia spinduliuojančiomis kavinėmis, turgumis, gatvėmis. Nica paliko nuostabaus miesto įspūdį: sužavėjo sportuojantys žmonės, su vaikais vaikščiojančios šeimos, romantiškai nusiteikusios porelės ir šunys – kiek daug žmonių ten augina keturkojus! Ar lietus, ar saulė – žmonės mėgaujasi žydromis miesto pakrantėmis. Vien žodis „Prancūzija“ nuteikia romantiškai, tiesa? Viskas taip gražiai sutapo, nes būtent šioje kelionėje su vyru atšventėme ir gyvenimo kartu dvidešimtmetį. Kar-

tais sunku surasti akimirką tik sau. Ši kelionė buvo graži proga atšvęsti ir pabūti kartu. Tik Prancūzija ir mes. Nica ir jos apylinkės Aplankėme visas gražiausias Nicos vietas. Vaizdas nuo pilies kalno atėmė kvapą, o siauros vingiuotos gatvelės vis žadėjo už kampų besislepiančius nuotykius: juk tame žaviame gatvių labirinte gausu galerijų,

restoranų, parduotuvių. Man Nica – it koks didelis meno kūrinys. Žydrosios pakrantės tyrinėjimus pratęsėme žaviu viduramžių kaimu Ezu, įsikūrusiu maždaug 400 metrų aukštyje ant vaizdingų stačių uolų. Puikiai išsilaikę akmeniniai pastatai, vingiuotos alėjos, nedidelė bažnyčia ir vis beišnyrantis Viduržemio jūros fonas – pažinome tokį Ezą. Neabejoju, kad Monaką įsimyli kiekvienas ten

LAMŲ SLĖNIS

117

nuvykęs. Tai išties prabangiausias Europos nykštukas, kartais priverčiantis suabejoti, ar mes tikrai vis dar Europoje. Monakas žavus ir elegantiškas, neįtikėtinai tvarkingas, prabangus. Vėliau pasukome į Kanus – šis miestas man asocijuojasi su kino ir reklamų festivaliais, tad būtų buvusi nuodėmė nepasidaryti asmenukės ant raudonojo kilimo. ( Juokiasi.) Abu su vyru esame dideli kinomanai, tad aplankyti kinu alsuote alsuojantį miestą buvo tikrai gera. Sen Pol de Vansas – vienas seniausių viduramžių Prancūzijos Rivjeros miestų, garsėjantis šiuolaikinio meno muziejais ir galerijomis. Čia mėgavomės nuostabiais meno kūriniais, aplankėme bene visas ten buvusias meno parduotuves.

118

LAMŲ SLĖNIS

Gardžios kelionės akimirkos Labai mėgstu gaminti, todėl kelionėse stebiu virtuves ir gaudau kiekvieną idėją. Mano mylimiausią italų virtuvę po kelionės pakeitė prancūziškoji. Atradau Prancūzijos skonius – salotos, krevetės, moliuskai, tunas, žuvies patiekalai, sūriai, bandelės, desertai. Maistas prancūzams labai svarbus – jie juo didžiuojasi, mėgaujasi kiekvienu kąsniu. Ar pusryčiai, ar pietūs, ar vakarienė – viskas pranoko lūkesčius, ir mes maistu mėgavomės neskubėdami, kiekviename kąsnyje atrasdami naujus skonius ir patirtis. Virtuvės subtilybės, ieškojimai, atradimai ir įkvėpimas gaminti – tai dar viena vertinga šios kelionės dalis.

LAMŲ SLĖNIS

119

Paragauti pasaulį Man kelionės – tai pasaulio ragavimas, visą mane užplūstantis laimės pojūtis ir patirtys. Tai toks užburtas ratas: nespėjęs sugrįžti mintyse jau dėlioji ateities kelionių planus. Gražūs paveikslėliai kaupiasi atmintyje – bet kada, kai tik norisi, kai viskas pabosta, gali juos išsitraukti dar ir dar kartą. Iš kelionės kišenėje liko keli Nicos pakrantės akmenukai, dabar gulintys namuose ir primenantys mums Prancūzijos pakrantes.

120

LAMŲ SLĖNIS

121

Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė | Nuotraukos: Aiga Redmane

TOBULA PUSIAUSVYRA „PIXIE Won‘t Play“ – tai kūrybinis latvių mados dizainerių duetas, už kurio slepiasi ne tik atsakinga mada, iki mažiausių detalių nugludinti vyriškumą ir moteriškumą savyje derinantys siluetai, bet ir nepaprastai artimas dviejų kūrėjų ryšys. DARTA KALEJA ir INGRIDA ARAJA – tai bendru kūrybiniu keliu einančios dukra ir mama. Darta mums papasakojo apie naująją Rygos mados savaitėje pristatytą drabužių kolekciją, skirtingų kartų ryšio svarbą ir tai, kokį vaidmenį abi jos vaidina sėkmingame „Pixie“ kelyje.

122

LAMŲ SLĖNIS

123

– Po pavadinimu „PIXIE Won‘t Play“ slepiasi uni-

kalus kūrybinis duetas – mama ir dukra. Darta, papasakokite, kaip pradėjote dirbti kartu su mama?

– Viskas įvyko labai natūraliai, nieko specialiai nepla-

navome, niekada nesvajojome apie darbą kartu. Taip tiesiog… nutiko.

– Kurios iš jūsų galvoje gimė mados ženklo idėja?

– „PIXIE Won‘t Play“ idėja gimė mano mamos In-

gridos galvoje – sėdint ant galinės motociklo sėdynės daugiau nei tris savaites trukusios kelionės aplink Euro-

pą metu. Visi, kas kada nors keliavo motociklu, žino – jo bagažinėje galima sutalpinti gerokai mažiau daiktų nei tilptų, pavyzdžiui, kuprinėje. (Šypsosi.) Juk moderni mo-

teris nori atrodyti gerai bet kada, bet kur, kad ir kas jai benutiktų. Jai reikia drabužių, kuriais galėtų pasitikėti: jų kokybe, universalumu, išraiškingumu.

124

LAMŲ SLĖNIS

125

– Darta, papasakokite: judvi esate labiau panašios ar

skirtingos? Ar sunku, o gal priešingai – lengva, mamai ir dukrai dirbti kartu?

– Mudvi labai panašios savo darbo etika. Mums abiem

svarbios tos pačios vertybės. Vis dėlto tuo pat metu esame ir visiškai skirtingos – kaip diena ir naktis. Aš skraidau

kažkur ore, o Ingrida mane sugrąžina atgal ant žemės – tai mūsų duetui suteikia tobulą pusiausvyrą. Ingrida ma-

ne išmokė pragmatiškumo. Ji labai sumani, protinga moteris, turinti daug patirties rinkodaros srityje. Turiu pasa-

kyti, kad be Ingridos „Pixie“ nebūtų toks sėkmingas pro-

jektas. Be jos stipraus charakterio, sugebėjimo atskirti tai, kas iš tiesų svarbiausia, „Pixie“ tebūtų mano vizija – o to

sėkmingam prekės ženklui tikrai nepakanka. Verslą kur-

ti su šeimos nariais, mano galva, yra didelis privalumas. Mudviejų su mama santykiai darbe yra arti tobulumo:

viena su kita esame atviros, tikros, nuoširdžios. Žinoma, kartais mūsų nuomonės išsiskiria, tačiau jas grindžiame konstruktyviais argumentais ir tai mus kasdien veda dar teisingesniu keliu.

– Darta, ar bendras darbas judvi su mama suartino

dar labiau?

– Visada buvome labai artimos. Tačiau dabar bendrau-

jame kiekvieną dieną. Taip dar labiau išmokome gerbti viena kitą, dar aiškiau pamatėme stipriąsias viena kitos

savybes. Stebėti, kaip labai brangus žmogus stačia galva

įnėręs į mylimą veiklą, yra neįkainojama patirtis – tai abi vertiname labiausiai.

126

LAMŲ SLĖNIS

127

– Kokia yra pagrindinė „PIXIE Won‘t Play“ idėja?

Kas kuriant šį prekės ženklą judviem svarbiausia?

– „PIXIE Won‘t Play“ ypač akcentuoja tvarumą. Są-

moningai žiūrime į mus supančią aplinką: mums rūpi

tvari mada, drabužiams naudojamų medžiagų rūšiavimas, ekologiški medžiagų dažai, klijai. Gamta – svarbus ir ma-

giškas dalykas, todėl atsakingai ją saugome. Kiekvieną drabužį kuriame bendradarbiaudami su pačiais geriausiais

ir savo darbą puikiai išmanančiais vietiniais amatininkais. Kuriant šį ženklą bendradarbiauti su žmonėmis mums

labai svarbu. Be to, visas drabužių gamybos procesas vyksta mūsų gimtinėje – Latvijoje. Ne tik todėl, kad tai mūsų šalis, bet ir dėl to, kad esame prieš darbo jėgos išnaudojimą trečiosiose šalyse.

Moterys, pasirenkančios dėvėti „Pixie“ drabužius, yra

elegantiškos ir nuoširdžios. Jos savyje slepia vyrišką galią, vaikiškai žavų patrauklumą ir tikrą moteriškumą. Šių savybių visuma padaro jas nepriklausomomis, moderniomis

ir stipriomis moterimis. Jos gyvena mieste, jos svajoja, klausinėja apie gyvenimą ir jo prasmes. Tuo pat metu

Pixie – tai mitinė būtybė – fėja, dvasia, savyje turinti žavaus vaikiškumo. Nepamirškime ir stebuklingų fėjų dulkių!

128

LAMŲ SLĖNIS

129

130

LAMŲ SLĖNIS

– Papasakokite apie naujausiąją 2019 m. pavasa-

rio-vasaros kolekciją, kuri dar visai neseniai buvo pristatyta Rygos mados savaitės metu.

– Naujosios kolekcijos varomoji jėga yra būtinybė ko-

voti su didžiausia žmogaus baime –pusiausvyros nebuvimu. Daugiausia dėmesio skyrėme savęs priėmimui, suvo-

kimui, kas sukuria balansą. Svarbiausias elementas, pasi-

kartojantis visoje kolekcijoje, – asimetrija. Tai koncepcija, atmetanti baimės idėją. Priešingai nei gali pasirodyti iš

pirmo žvilgsnio, šie „netobuli“, „turintys trūkumų“, „iškreipti“ dizainai yra išbaigti ir nugludinti, be to, jie išlai-

ko ir minimalistinę prekės ženklo dvasią, klasikines vertybes ir šiuolaikinį stilių. Naujoji kolekcija yra dizainerės

Liga Banga debiutas – prie mūsų komandos ji prisijungė šių metų sausį. „Pixie“ tarpusavyje derina moteriškus ir vyriškus siluetus. Drabužiai lengvai juda aplink moters

kūną ir leidžia jai jaustis patogiai, laisvai. Mūsų drabužių

siluetai skirti moterims, kurios nenori atvirai demons-

truoti savo kūno. „Pixie“ spalvos: tai klasikiniai juodos, baltos, pilkos ir rusvos tonai – su mažais ryškiais blykstelėjimais.

Kurdamos šią kolekciją rinkomės tik ypač aukštos ko-

kybės medžiagas – mums kokybė reiškia, kad medžiagas galima rūšiuoti, kad jos yra ekologiškos.

LAMŲ SLĖNIS

131

132

LAMŲ SLĖNIS

– Naująją kolekciją pristatė kelioms skirtingoms kar-

toms priklausančios moterys. Kodėl?

– Juk ir mes esame mamos ir dukros duetas! Norime

gyventi tokiomis pačiomis vertybėmis, apie kurias kalba ir mūsų prekės ženklas. Sprendimas į pristatymą pakvies-

ti tris skirtingas kartas buvo paprastas, natūraliai išplaukęs iš mūsų kasdienybės. Drabužius kuriame moterims, ne

mergaitėms – tad natūralu, kad dalis drabužių derinių

gražiau atrodė juos vilkint vyresnėms moterims. Mūsų įkvėpimas kyla iš gilumos, iš savimi pasitikinčio, save priimti gebančio žmogaus, o šios savybės gali būti įgyjamos tik bėgant laikui, skaičiuojant gyvenimo patirtis. Mums grožis – nuo amžiaus nepriklausoma kategorija. Priešin-

gai, mus žavi įvairovė. Skirtumuose tarp kartų slepiasi labai daug grožio. Kai visos moterys ir merginos prieš pat

pasirodymą išsirikiavo, būdamas šalia jų galėjai jausti tiek

daug galios... Visos jos jautė seserišką bendrumą ir drąsino vienos kitas.

LAMŲ SLĖNIS

133

134

LAMŲ SLĖNIS

– O ką jūsų duetui reiškia mada ? Kaip apibūdintu-

mėte savo ir mados santykį?

– Labiausiai vertiname jausmą, kurį drabužis gali su-

teikti. Svarbiausia mums tikrai ne pati mada savaime. Pats

nuostabiausias dalykas yra aprengti moterį ir matyti, kaip

ji pradeda švytėti, kaip pasikeičia vien tik dėl to, ką dėvi. – „Pixie“ gyvuoja nuo 2015-ųjų. Kokie tie metai bu-

vo? Kas bėgant laikui pasikeitė?

– Pirmieji metai, prisimenu, buvo sudėtingi: tai buvo

savo istorijos, vizijos, vertybių ieškojimo ir kūrimo laikas. Antruosius metus praleidome ieškodamos pačių geriausių savo srities amatininkų, medžiagų tiekėjų – juk kokybė mums pats svarbiausias dalykas. Trečiaisiais metais į savo

gretas priėmėme naują komandos narę – pagrindinę „Pixie“ dizainerę. Žvelgdama atgal galiu pasakyti, kad per

visą šį laiką išlikome nuoširdūs, atstovaujame tas pačias

vertybes, kurias kadaise susirašėme ant popieriaus. Per savo darbą patiriame gyvenimą, susipažįstame su naujais

žmonėmis. Visur – nesvarbu, kokioje srityje bebūtum, – svarbiausia yra žmonės ir santykis tarp jų. Ne nauja su-

knelė tau suteikia džiaugsmo, o tai, kas yra aplink ją. Jausmas.

LAMŲ SLĖNIS

135

136

LAMŲ SLĖNIS

137

LEGENDA IŠ AFRIKOS Tai akiniai, įkvėpti dvidešimtojo amžiaus vidurio istorijos, nemirtingos itališkos elegancijos, afrikietiškos nuotykių dvasios ir asmeninės vienos šeimos istorijos. „L.G.R“ užsimezgė, kai prekės ženklo įkūrėjas LUCA GNECCHI RUSCONE Asmaroje, Eritrėjoje, aptiko nedidelę dėžutę ir atvėręs ją surado tai, kas ilgainiui tapo jo gyvenimo aistra, – penkerius senutė-

Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė | Nuotraukos: gamintojų archyvas

lius, tačiau nepaprastai subtilaus ir apgalvoto dizaino akinius.

138

LAMŲ SLĖNIS

– Luca, papasakokite apie savo kelionę su seneliu į Asmarą.

liją. Bet po daugiau nei trijų dešimtmečių, 2005-aisiais, būdamas

Girdėjau, kad ši kelionė buvo labai svarbi „L.G.R“ atsiradimui…

devyniasdešimt dvejų metų senelis pagaliau į Eritrėją sugrįžo – jis

– Dar 1936 m. mano senelis Raffaello Bini buvo išsiųstas į As-

buvo pakviestas atsiimti savo šeimos relikvijų, prieš daugelį metų

marą, Italijos koloniją Eritrėjoje – fotografuoti, kaip visuomenė mo-

likusių šalyje. Į šią kelionę jis pakvietė ir mane.

bilizuojasi karui. Karui pasibaigus, jis nusprendė ten pasilikti ir įkūrė „Ottica Bini“ – nedidelę parduotuvėlę, kurioje buvo galima įsigy-

– Šios kelionės metu suradote nedidelę dėžutę su senais Itali-

ti fotografams reikalingos įrangos. Po kurio laiko parduotuvės asor-

joje pagamintais akiniais. Ar tą akimirką galima vadinti „L.G.R“

timentas išsiplėtė – jos lentynose šalia fotoaparatų atsirado ir italų

istorijos pradžia?

meistrų pagamintų akinių. Tada senelis įkūrė dar vieną verslą – batų

– Viešėdamas Asmaroje apleistame sandėlyje suradau nedidelę

fabriką, kuris metams bėgant tapo didžiausiu visoje Afrikoje. Pilie-

dėžutę, kurioje kelis dešimtmečius dulkėjo senutėliai dar Antrojo

tinio karo išvakarėse, aštuntojo dešimtmečio pradžioje, senelis buvo

pasaulinio karo laikų akiniai, ten iš Italijos atvežti daugiau nei prieš

priverstas šį fabriką uždaryti. Jam teko su žmona sugrįžti atgal į Ita-

penkiasdešimtmetį. Parsivežiau akinius namo ir pradėjau pats nešioti. Italijoje, Prancūzijoje, Londone ir Niujorke – visur sulaukdavau daug dėmesio. Gatvėje žmonės mane stabdydavo ir klausdavo, kokio prekės ženklo šie akiniai, kur įmanoma jų įsigyti. Pamažu pradėjau domėtis akinių rėmelių gamyba ir istorija. Sužinojau, kad beveik nė viena akinius gaminanti įmonė neturi autentiškos istorijos, o ypač tokios, kurią aš pats buvau pasiryžęs papasakoti visam pasauliui. Tas subtilus ir tobulas dizainas mano galvoje sukėlė sumaištį. Šioje sumaištyje gimė idėja, kuri pavirto į „L.G.R“ Man nepaprastai pasisekė, kad pavyko surasti senuosius meistrus, sukūrusius šiuos akinius. Pamažu pradėjome juos nedideliais kiekiais gaminti. Galima sakyti, viskas gimė iš noro sujungti du kontrastingus pasaulius – Italiją ir Afriką, dabartį ir praeitį.

LAMŲ SLĖNIS

139

– Kiekvienas „L.G.R“ akinių modelis yra įkvėptas ir skirtas tam tikroms Afrikos vietoms, ten gyvenusiems žmonėms. Kodėl Afrika jums tokia svarbi? maroje, neabejotinai yra „L.G.R“ širdis. Tądien suradau keturis akinių modelius – trys iš jų vis dar mūsų kolekcijoje. Mano prekės ženklas įkūnija du pagrindinius elementus: itališką eleganciją ir afrikie-

NORTON 50-HAVANA

– Akiniai, kurie priklausė mano seneliui ir kuriuos suradau As-

tišką nuotykių troškimą. Kurdamas naujus akinių dizainus visada atsigręžiu atgal – į ten, kur gimė idėja, į unikalų palikimą ir širdžiai artimą istoriją. Šis prekės ženklas man reiškia tiek daug. Jaučiu labai gilų ryšį tarp „L.G.R“ ir asmeninės savo šeimos istorijos. Juk po rai-

– Luca, kokiems žmonėms kūrėte šiuos akinius? – Kurdamas akinius idėjų semiuosi iš visur: pradedant kelionėmis, baigiant artima aplinka, draugais. Stebiu, ką žmonės dėvi, ką jie veikia, kaip dėlioja savo kasdienybę, ir mintyse bandau sukurti produktus, kurie idealiai derėtų jų gyvenimo būdui. Įsivaizduoju juos gražiausiose pasaulio vietose: savanose, šalia beribių vandenynų ar senose giriose. Mano tikslas – sukurti tokius akinius, kurie leistų juos nešiojantiesiems išsilaisvinti iš kasdienio gyvenimo rėmų.

140

LAMŲ SLĖNIS

TUAREG II

dėmis „L.G.R“ slepiasi mano vardas, Luca Gnecchi Ruscone!

Danas Razbadauskas, „glasses on“ įkūrėjas „Mums patinka nesuvaidintos akimirkos, tikros istorijos. Kai prekės ženklas toks pats gyvas kaip ir jo įkūrėjas – viskas kažkaip tikra. Tada pasitiki produktų kokybe, nes jauti, kad kiekvienas jų yra išjaustas, gimęs iš asmeninių patirčių. Mums labai rūpi, kad visi „L.G.R“ akiniai nuo saulės – su mineraliniais (stikliniais) lęšiais, o tai reiškia – pasižymi geresnėmis optinėmis savybėmis, yra atsparesni karščiui ir braižymui. Dalis modelių yra su poliarizuotais akinių lęšiais – su jais matome natūralesnes spalvas, mažiau vargsta akys, arba fotochrominiais, tamsėjančiais nuo UV, stiklais – šios savybės ypač aktualios žmonėms, daug laiko praleidžiantiems lauke. Plastikinių rėmelių gamybai naudojama celiuliozė, kuri pasižymi patvarumu ir lankstumu. Tai reiškia, kad akinių rėmeliai ilgainiui prisitaiko prie kiekvieno žmogaus savitos veido formos. Taip viskas ir susisieja: akiniai gimę iš kelionių po Afriką, tad pritaikyti žmonėms, kurių akys aktyvios, – akiniai ypač mėgstami fotografų, keliautojų, aktyvaus laisvalaikio gerbėjų. Susipažinę su „L.G.R“ įkūrėju ir jo kuriamais rėmeliais mes pamatėme juose prasmę – juk būtent prasmės nuolat ir ieškome. Kiekvienas dizainas, pavadinimas, detalė yra reikšmingi ir turi aiškią funkciją. „L.G.R“ mus įkvėpė šimtu procentu pasinerti į tai, ką darome, ir nepamiršti to, kas svarbiausia – dėl ko tai darome. Todėl tikimės, kad mūsų draugai tai įvertins, ir pasimatavę akinius pajaus aistrą keliauti, atrasti, permąstyti save iš naujo. Net jei tam prireiks kelionės į Afriką!“

LAMŲ SLĖNIS

141

KĄ REIŠKIA BŪTI MAMA DABAR IR PRIEŠ ŠIMTĄ METŲ? Tekstas: Berta Garuckė, Simona Lincaitė, Silvija Mickeliūnė Nuotraukos: „Mažylio istorija“

Trys tinklaraštininkės – BERTA GARUCKĖ iš „Cukrinio avinėlio“, SIMONA LINCAITĖ iš „Idėjų pabarstuko“ ir SILVIJA MICKELIŪNĖ iš „Wink Me Blog“ – sukūrė kūrybinį projektą, kuriuo siekia suburti visas mamas – su skirtingais socialiniais statusais ir gyvenamosiomis vietomis. Jų projektas primena, kad motinystė nėra savaime suprantamas dalykas: ji visais laikais moterims buvo ir yra vienas didžiausių iššūkių – ir visai nesvarbu, koks bebūtų laikmetis ar kokie aplinkui vyktų pokyčiai.

142

LAMŲ SLĖNIS

143

144

LAMŲ SLĖNIS

145

Įsibėgėjusioje kasdienybėje retkarčiais stabtelime ir

pastebime gyvenimo būdo pokyčius, tobulėjančias tech-

nologijas, žavimės mokslo naujovėmis. Ir trumpam stab-

telėję susimąstome – kaip laikui bėgant keitėsi požiūris į motinystę? Kam auginti vaikus buvo sunkiau – mamoms, gyvenančioms šiuolaikiniame pasaulyje, ar mamoms, gyvenusioms prieš šimtą metų? Žinoma, vieno

atsakymo į šį klausimą greičiausiai nesurasime – juk vi-

sais laikais mamomis tapusios moterys, akimirksniu tiek fiziškai, tiek psichologiškai pasikeitus jų gyvenimams,

patirdavo rimtų iššūkių. Tapusios mamomis, moterys į

daugelį dalykų pradeda žiūrėti kitaip: jos juokiasi, verkia ir džiaugiasi kitaip, mėgaujasi akimirkomis, atranda pasaulį – gal net myli kitaip. Jos pradeda suprasti kitų mamų džiaugsmą, jaudulį, baimę, skausmą ir begalinę meilę. Motinystė keičia moteris.

Kurdamos projektą trys draugės atsigręžė į praeitį ir

pabandė atskleisti laiko tėkmę – nuotraukose matyti daug skalbinių, autentiškų senovinių skalbimo įrankių, mamos

su dukromis ten pasipuošusios lininėmis suknelėmis. Kiekviena nuotraukų detalė buvo apgalvota taip, kad

skaitytoją mintimis trumpam nukeltų laiku atgal ir kartu primintų apie šiuolaikinį mamų gyvenimą.

O dabartinių mamų gyvenimo ritmą keičia ne vien

technologinės naujovės – juk kartu su jomis atsiranda ir

naujų rūpesčių, keičiasi mamų pareigos, stiprėja noras būti nepamiršta visuomenės dalimi, kinta požiūris į vaiko ugdymą, skiriamas vis didesnis dėmesys psichologiniams ir emociniams auklėjimo aspektams. Šiomis dienomis mamos patiria nemažą spaudimą iš aplinkos – vi-

suomenės suformuotų normų, kitų mamų įsitikinimų, priekaištų, psichologų pamokslų.

146

LAMŲ SLĖNIS

147

148

LAMŲ SLĖNIS

149

Bet panašu, kad jos pavargo lygintis su socialinių er-

dvių tobulybėmis, skaityti apie nepriekaištingus žinomų žmonių gyvenimus ir kartkartėmis jausti visiškai neuž-

sitarnautą kaltę prieš savo vaiką. Ir nesvarbu, kuriame

amžiuje gyveni, kiek daug palengvėjo buitis ar kaip viskas aplinkui sumodernėjo, – nors visais laikais motinystė bu-

vo ir yra vienas nuostabiausių potyrių moters gyvenime,

dažnai šalia tyriausių jausmų aplanko ir nerimas, kaltė, nusivylimas ar netgi baimė. Visais laikais mamos jaudi-

nasi dėl savo vaikų, kartais jaučiasi netobulos, nepasitiki

savo motinystės įgūdžiais, jaučia per didelį spaudimą iš aplinkos. Visais laikais mamos stengiasi apsaugoti savo

šeimą, apgaubti ją šiluma ir meile, apdovanoti rūpesčiu ir jaukumu. O visa tai nėra lengva!

Šis projektas palaiko mamas ir skatina jas vadovautis

savo instinktais, širdimi ir protu, taip pat siekia primin-

ti, jog nors pasaulis ir keičiasi, auginti ir auklėti vaikus

visad išlieka pats svarbiausias ir didžiausias darbas. Sunkus, bet suteikiantis pačių geriausių emocijų.

150

LAMŲ SLĖNIS

151

STILIUS

MAŽI LAUKINIAI NUOTYKIAI „LITTLE WILD ONES“ POLOCKO G. 17, VILNIUS WWW.LITTLEWILDONES.LT

„Little Wild Ones“ – tai išskirtinių vaikiškų prekės ženklų namai, kur individualumas svarbesnis už masinę madą, o drąsa ir žaismingumas – už prisitaikymą. Kruopščiai atrinkti gamintojai kolekcijose išlaisvina savo vaizduotę ir siūlo tiek berniukams, tiek mergaitėms tinkamus drabužius. Juk mada, kaip ir vaikystės pasaulis, turi būti laisva ir šiek tiek laukinė!

BOMBERIS „CAT PATCH“

ŠALIKAS „BIG STRIPES“

SUKNELĖ „SQUARES “

„BOBO CHOSES“, 42 EUR

„BOBO CHOSES“, 79 EUR

„MINI RODINI“, 99 EUR

Iš organinės medvilnės sukurtas juodas vaikiškas bomberis

Minkštučiai juodai balti dryželiai, zebro kailis, o

Žaisminga iš viskozės ir vilnos sukurta „Squares“ suknelė

taps neatsiejamu šaltų rudens ir žiemos dienų palydovu.

gal kelias, kurį kasryt kerti su mama keliaudamas į

užims svarbiausią vietą mažosios spintoje: spalvota, links-

Animacinius filmukus primenantis draugas – ryški geltona

darželį? Viskas priklauso tik nuo jūsų vaizduotės! Šis

ma, patogi, natūrali ir madinga! Puošta ryškiais geltonais

katė –saugos mažojo užnugarį ir pakels aplinkinių nuotaiką!

iš švelnaus siūlo megztas šalikas – tai žaismingas ir

kvadratėliais, dailiai eilute išrikiuotomis sagomis ir apvalia

patogus būdas nesušalti.

dviguba apykakle. Priderinkite gelsvas pėdkelnes, balerinos batelius ir pirmyn švęsti vaikystės!

Polocko g. 17, Vilnius | www.littlewildones.lt

152

LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

MAŽI LAUKINIAI NUOTYKIAI NUOTRAUKOJE: PALTUKAS „TEDDY“, „MAED FOR MINI“ Storas ir švelnus rudo meškino spalvos paltukas, sukurtas Amsterdame įsikūrusio prekės ženklo „Maed for Mini“.

KOJINĖS „BROWN LEOPARD“

SIJONAS „TUTU“

KUPRINĖ „ECRU BEAR“

„MAED FOR MINI“

„ANJA SCHWERBROCK“

„JOJO FACTORY“

Leopardo raštu margintos kojinės – stilingas šio sezono atributas, pagyvinsiantis bet kurį vaikišką įvaizdį!

Lengvas ir pūstas kaip gražiosios princesės iš

Maža, tačiau tikrai sutalpinsianti pačius mylimiausius žaislus

pasakos, kurią vakarais skaito mama. Iš švelniai

ir gražiausius pieštukus. Švelnios smėlio spalvos – kad

pilkšvo tiulio sukurtas sijonas idealiai tiks pačioms

derėtų prie bet kurio drabužių derinio. Skirta mėgstančiam

gražiausioms vaikystės dienoms!

judėti, kurti, keliauti ir į naujus horizontus žvalgytis vaikui.

LAMŲ SLĖNIS

153

IDENTIŠKAI SKIRTINGOS Dvynės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja JUSTĖ URBONAITĖ ir fotografė JURGA URBONAITĖ sako, kad augti su dvyniu reiškia turėti sesę, geriausią draugą ir bendraklasį viename. Be viso to, tai reiškia ir vieną didelę... drabužinę, kurioje iki šių dienų skirtingus derinius mėgstančios

Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

sesės atranda kažką viena kitai tinkamo.

154

LAMŲ SLĖNIS

STILIAUS KODAS

LAMŲ SLĖNIS

155

156

LAMŲ SLĖNIS

Panašumai ir skirtumai

Turėti identišką dvynę

Justė: Šiuo metu išvaizda, profesiniais pasirinkimais ir

Justė: Visų pirma tai reiškia visada jausti ypatingą ryšį,

pomėgiais mes esame labiau skirtingos, o būdo savybėmis

suprasti vienas kitą be žodžių, jausti ypatingą tarpusavio

Jurga: Nepaisant dabar jau kiek skirtingos mūsų

už kitą paverkdavome, nes jei vienai ką nors skaudėdavo,

– labiau panašios.

išvaizdos, esam identiškos dvynės, tad panašiai ne tik

atrodome, bet neretai ir tą pačią akimirką pasakome

visiškai vienodas frazes. Be to, tikriausiai mūsų panašumą patvirtintų ir nemažai istorijų, kuriose teko tuo panašumu

pasinaudoti. Pavyzdžiui, su Juste mokykloje žaidėme krepšinį. Kai ta, kuriai geriau sekdavosi, surinkdavo penkias pražangas ir turėdavo palikti aikštelę, į ją netrukus

vėl sugrįždavo dėvėdama sesės marškinėlius. Tai – paslaptis. ( Juokiasi.) Kokius septynerius metus pravažinėjome

besinaudodamos vienu vairuotojo pažymėjimu. Visgi

dabartinis mūsų gyvenimo būdas ir veikla yra skirtingi. Beje, Justė – dešiniarankė, o aš – kairiarankė.

empatiją. Tėvai pasakojo, kad būdamos labai mažos viena

kita, pamačiusi sesę kenčiančią, irgi pradėdavo verkti. Augti su dvyniu taip pat reiškia ypatingą rūpestį vienas

kitu. Pamenu, kai buvome kokių šešerių metų ir aš susirgau,

Jurga mane guodė skaitydama man pasakas. Jas skaitė tol, kol užkimo. (Šypsosi.) Augdami dvyniai išmoksta dalytis

ir visko gauti lygiai tiek pat, neretai jie per gimtadienius, Kalėdas ir kitas šventes gauna identiškas dovanas. Augti su dvyniu reiškia turėti brolį/sesę, geriausią draugą ir bendraklasį viename!

Jurga: Su Juste dar turime vyresnį brolį, su kuriuo taip

pat puikiai sutariam, tačiau dvynių ryšys ypatingas. Tėvai pasakojo, kaip vos išmokusios kalbėti su Juste susikūrėm savo žodyną ir visą kalbą, kurią supratome tik mudvi.

LAMŲ SLĖNIS

157

Būti dvynėmis jau suaugus

Asmeninis stilius

Justė: Ypatingas dvynių ryšys išlieka, nors abi jau seniai

Justė: Savo stilių apibrėžti vienareikšmiškai man būtų

gyvename atskirus savo gyvenimus. Dar ir šiandien

sunku, nes, priklausomai nuo situacijos ir nuotaikos,

viena kitai skambiname tą pačią sekundę ar jaučiame, kai

vilkėdama skirtingo stiliaus drabužius – nuo klasikinio iki

pasitaiko, kad nesitarusios susitinkame toje pačioje vietoje, kita blogai jaučiasi. Kai turi dvynį, neretai gali pasitaikyti

ir juokingų situacijų ar nesusipratimų, kai dėstytojai, kolegos, draugai tau papriekaištauja, kad esi nemandagus, nes su juo nepasisveikinai gatvėje ar kitoje viešoje vietoje. Tokių priekaištų esu išgirdusi ne vieną, bet kai paaiškinu

tokiam žmogui, kad turiu dvynę sesę, kartu pasijuokiame. Gana dažnai nuėjusi į viešas vietas ir renginius patiriu

juokingą situaciją, kai kas nors prieina, sveikinasi ir kalba su manimi – o aš nežinau, su kuo kalbu. (Šypsosi.) Kad būtų mažiau nesusipratimų, savo studentams kurso pradžioje pasakau, kad turiu dvynę sesę.

drabužiai ir išvaizda gali labai skirtis. Gerai jaustis galiu

sportinio. Dažnai vilkiu klasikinio stiliaus rūbus: marškinius, švarkus, klasikines kelnes, bet taip pat labai mėgstu ir sportinio stiliaus džemperius, „bomberius“ ir sportinius batelius. Mėgstu ir odines striukes, juodos

spalvos aksesuarus, baikeriškus batus. Pirmenybę teikiu

tamsioms spalvoms, ypač mėgstu juodą, bet kartais apsivelku ir ryškios spalvos drabužį. Galiu prie gana

formalios eilutės nešioti ir ekstravagantiškesnę šukuoseną

ar sportinius batus, dažnai nepaisau normų ir taisyklių. Turbūt tiksliausia būtų savo stilių apibūdinti kaip įvairialypį, eklektišką, mišrų.

Jurga: Mados klyksmų neseku ir rengiuosi, kaip tą dieną

jaučiuosi, savo stilių pavadinčiau tiesiog laisvu. Dažniausiai

renkuosi džinsus, sportinius ar „Oxford“ stiliaus batelius, mėgstu baltus marškinius, paltus, ilgas striukes.

158

LAMŲ SLĖNIS

159

Spintos dalybos Justė: Vaikystėje to būdavo daugiau, bet ir iki šiol dažnai dalijamės ir keičiamės rūbais,

batais, aksesuarais. Atvažiavusios viena pas kitą į svečius dažniausiai pasidomime viena

kitos garderobu ir pasikeičiame drabužiais, ypač kokiai specialiai progai ar renginiui. Ir pirkti drabužius mėgstame kartu. Aksesuarų dėžutės lobiai Justė: Papuošalų nenešioju daug, bet beveik niekada neišeinu iš namų be sidabrinių

kasdienių auskarų ir žiedo. Kartais prie aprangos derinu juodą odine apyrankę, diržą, ran-

kinę. Dėl patogumo pirmenybę teikiu kuprinėms – į darbą einu pėsčiomis arba važiuoju dviračiu, o neštis tenka ir kompiuterį, ir knygų...

Jurga: Retai iš namų išeinu be mėgstamo laikrodžio ir saulės akinių – net ir vėsesniu

laikotarpiu. Dar vienas mano aksesuaras – dviratis. Nors visų pirma tai transporto priemonė, norisi, kad dviratis būtų gražus. Neretai savo dviračius perdažau, apaunu neįprastų spalvų padangomis.

160

LAMŲ SLĖNIS

161

Stilingo žmogaus sąvoka Justė: Man stilius – tai dermė tarp žmogaus vidaus ir išorės, gebėjimas per drabužius,

aksesuarus, šukuoseną, makiažą, kitus stiliaus elementus išreikšti save, pabrėžti vienus ar kitus savo asmenybės bruožus, gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą. Stilingas žmogus yra laisvas

kurti, būti savitas. Jo įvaizdis nepataikauja masinėms mados tendencijoms, yra išskirtinis,

ištobulintas, skoningas, neapsiribojantis vienu stiliumi, jis nebijo eksperimentuoti, keistis, ieškoti. Stilių kuria ne tik drabužiai, aksesuarai ir kitos detalės, bet ir pats žmogus, kurio vidus, gyvenimo būdas, veikla, pomėgiai ir visų šių dalykų visuma leidžia geriausiai atsiskleisti pasirinktoms stiliaus detalėms.

Jurga: Stilingas žmogus visų pirma turi būti įdomus ir turtingas savo vidumi, pasaulėžiūra:

būti charizmatiškas, turėti savitą gyvenimo būdą, požiūrį, pomėgius. Manau, tai turi būti drąsi asmenybė, nebijanti išsiskirti iš kitų ir savo išvaizda – apranga, šukuosena, aksesuarais.

162

LAMŲ SLĖNIS

163

Pasukusios skirtingų profesijų keliais

tinėje įmonėje, kurioje taip pat fotografuoju.

Justė: Dirbu mokslinį ir pedagoginį darbą Vilniaus

niją, kur dalyvavau metų trukmės savanorystės projekte,

dar bakalauro ir magistro studijų metais. Klausytis pas-

kad leidžia užfiksuoti akimirką, emociją ir išsaugoti ją

universitete, Filologijos fakultete. Ši sritis mane sužavėjo

kaitų, gilintis į studijuojamus dalykus, domėtis naujausiais lingvistiniais tyrimais, rengtis paskaitoms, dalyvauti se-

minarų diskusijose ir netgi ruoštis egzaminams man dažnai būdavo ne tik darbas, bet ir malonumas. Bebaigiant

jame ir pradėjau rimčiau fotografuoti. Fotografija žavi tuo, gyvą visam laikui. Neretai darbui renkuosi juodas klasikines kelnes, baltus marškinius ir tvarkingą, tačiau patogią avalynę.

magistro studijas buvau pakviesta likti dėstyti universite-

Gerų santykių paslaptis

baigti doktorantūros studijas. Iš visų mano turėtų darbų

Justė: Kaip ir bet kokių kitų santykių: atvirumas, kal-

te, jame dirbu nuo 2006 metų. Vėliau nusprendžiau pa-

dėstymas ir mokslinė veikla man buvo ir liko pati įdo-

bėjimasis, dalijimasis, ryšio puoselėjimas.

Iš dalies taip, nes darbas universitete reiškia ir tam tikro

ti turimą ryšį. Kadangi su Juste labai greit užsiplieskiam,

ir vilkiu klasikinio stiliaus drabužius. Bet į universitetą

sipykti ir susibarti – tačiau po penkių minučių jau skam-

miausia ir mieliausia. Ar mano profesija daro įtaką stiliui? aprangos kodo paisymą ir tikriausiai dėl to neretai darbe einu ir su sportinio stiliaus drabužiais, labai mėgstu sportinius batus, kuprines, džinsus, marškinėlius.

Jurga: Esu laisvai samdoma fotografė ir dirbu tarptau-

164

Fotografija ypač susidomėjau išvykusi gyventi į Ispa-

LAMŲ SLĖNIS

Jurga: Svarbiausia – nelaikyti pykčio širdyje ir vertin-

net ir besiruošdamos „Lamų slėnio“ interviu spėjome apbinom viena kitai atsiprašyti ir toliau planuotis laiką. Dvy-

niai ypatingai palaiko vienas kitą bet kokioje situacijoje – šio ryšio nenugali jokie nesklandumai.

LAMŲ SLĖNIS

165

166

LAMŲ SLĖNIS

167

SVAJONIŲ PIRKINIŲ KREPŠELIS | PASIMATYMAS

Jaudinanti akimirka Minkštas susiaučiamas mados namų „Burberry“ paltas – tai subtilus būdas jaudinančią rudens dieną išlaikyti klasikinį įvaizdį. Niekada iš mados neišeinanti tamsaus smėlio spalva, mados namų kolekcijose atsikartojanti jau daugelį metų, švelnus ir šiltas kašmyras, klasikinis siluetas, subtiliomis detalėmis dekoruoti palto rankogaliai ir viską apjuosiantis medžiaginis diržas. Mados namai „Burberry“ gimė dvidešimt vienerių metų vaikino galvoje, bandant išspręsti sudėtingą britiškų orų rebusą ir atrasti tobulą aprangą, apsaugančią nuo atšiauraus salos klimato. Šiemet mados namai skaičiuoja jau 162-uosius savo gyvavimo metus ir kasmet stebina savo gerbėjus netradiciniais sprendimais: technologijų ir aukštosios mados derinimu, kiekvienam klientui asmeniškai skiriamu dėmesiu, netradicinėmis pasirodymų vietomis.

Pasitikėti kiekvienu savo žingsniu Visi žinome, kiek drąsos pareikalauja pirmasis pasimatymas. Juodi odiniai mados namų „Givenchy“ aulinukai suteiks pasitikėjimo savimi žengiant kiekvieną žingsnį ir primins šiek tiek pankiškus laikus. Tai iš specialios itališkos spazzolato odos sukurti grubūs storapadžiai batai, dekoruoti ryškiais metaliniais užtrauktukais ir subtilia užuomina į mados namus. Nors batai pagaminti Italijoje, jų pavadinimas „Camden“ – aliuzija į aštuntojo dešimtmečio Londoną.

168

LAMŲ SLĖNIS

Tokia maža, bet tokia galinga Bet kuri moteris neabejodama patvirtins, kad daili rankinė – tiesiog būtinas kiekvieno pasimatymo atributas. Sodrios karamelės spalvos, puošta aukso spalvos detalėmis ir pitono odos raštu, ši prancūzų mados namų „Chloé“ rankinė taps galingu jūsų įvaizdžio ginklu. Tai kompaktiškas, nedidelis aksesuaras, dekoruotas stambia juvelyrinio dirbinio efektą turinčia apyranke, kuri rankinei suteikia elegancijos, puošnumo, jėgos ir grafinio išbaigtumo įspūdį. Mados namai „Chloé“ įkurti dar 1952 m., siekiant pabrėžti svarbiausius laisvės, lengvumo ir moteriškumo principus.

Miesto džentelmenas Nė vienas rudeninis susitikimas su pačiais mylimiausiais neapsieis be klasikinio kirpimo, aukštos kokybės, su subtilia intriga sukurto palto. Naujosios rudensžiemos „Canali“ kolekcijos paltas – kūrinys, įkvėptas mieste gyvenančio džentelmeno, nuolat ieškančio kūrybiškų požiūrio kampų į bet kurią gyvenimo situaciją. Tai elegantiškas, iš aukščiausios kokybės vilnos sukurtas paltas, dekoruotas subtiliomis lengvo žaismingumo suteikiančiomis linijomis.

LAMŲ SLĖNIS

169

BON APPÉTIT

MISIJA: PUOSELĖTI BENDRUMO JAUSMĄ Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Fleksitarinio bistro „Freunde“ vadovas TOMAS GEDMINAS sako, kad

dalijimasis maistu yra svarbi bendravimo dalis, todėl tai, kad žmonės valgo

skirtingai, neturėtų kliudyti jiems susėsti prie bendro stalo. Būtent dėl to ir buvo atidaryta vieta, kur siūlomas kokybiškas, paprastas maistas, tinkamas tiek visavalgiams, tiek vegetarams.

– Tomai, ar norite sutaikyti visaval-

saugos ar sveikatos, nori sumažinti val-

– Tikslo sutaikyti nėra – tiesiog nori-

lankstaus pasirinkimo, tik tarpusavyje ko-

gius ir žaliavalgius?

me parodyti, kad nėra prasmės skirstyti

maisto pagal vieną produktą, pagal tai, kas ką valgo. Žmonės į mūsų restoraną ateina ne funkciškai užsipildyti, o pabendrauti.

Kitame savo restorane „Kitchen“ pa-

matėme, kad daugėja žmonių, norinčių valgyti daugiau vegetariškų ir veganiškų

gomos mėsos kiekį. Vilniuje nėra tokio

vojantys kraštutinumai. Tad mes bando-

me atsidurti kažkur per viduriuką – bandyti ne kažką sutaikyti, o sukurti neutra-

lią zoną, tinkamą ir visavalgiams, ir ve-

ganams. Taip žmonės su skirtingais įsi-

tikinimais turi vietą, kur gali bendrauti, kur kiekvienas randa, ką pavalgyti.

Kai nesi nei vienoje, nei kitoje barika-

patiekalų. Tai pastebime ir tarp savo

dų pusėje, sunkiau kurti savo identitetą.

da nori visiškai atsisakyti mėsos produk-

etiketes. „Freunde“ nėra vegetariškas res-

draugų. Tačiau tai nereiškia, kad jie visa-

tų. Tokiai mitybai nusakyti yra naudoja-

mas angliškas terminas „flexitarian“ – flexible vegetarian (liet. lankstus vegetaras). Tai vegetaras, kuris dėl bet kurio iš

motyvų – religinių įsitikinimų, gamto-

170

LAMŲ SLĖNIS

Žmonės ima kabinti ne visada teisingas toranas, tačiau etiketės prilimpa labai

greitai. Kai bandai sukurti naują katego-

riją, reikia daug dirbti, kad tos etiketės būtų tinkamos.

LAMŲ SLĖNIS

171

– Kaip manote, kodėl šis nesutarimas

– Ar iš karto turėjote viziją, kaip ši

toks gajus?

vieta atrodys?

teto klausimas – žmogaus identiteto

„A2SM“ architektai, įvaizdžiu rūpinosi

yra perteklinė, sunku „naviguoti“, priim-

terjeras būtų organiškas, neįpareigojantis

– Manau, jog tai yra to paties identi-

klausimas. Ypač šiais laikais, kai pasiūla ti sprendimus toje gausoje. Tuomet žmo-

gus, bandydamas susiaurinti pasirinkimą,

stengiasi save priskirti tam tikrai grupei, bendruomenei. Tarkime, jei esu veganas, mano pasirinkimai yra siauresni – veikiu

tokio modelio rėmuose ir ginu savo įsitikinimus. Taip pat yra ir su visavalgiais

–Kurti aplinką mums padėjo studijos

studija „Black Swan“. Norėjome, kad inapie jį galvoti. Interjerą mums kuria ir

augalai – kadangi siūlome daugiau auga-

linio maisto, norėjosi tai atspindėti ir

aplinkoje – su daugiau žalumos, gyvybės. Iš tiesų gėlių turėtų būti dar daugiau!

– Restoranų versle jau turite patir-

– nežinau, iš kur atsiranda panieka žmo-

ties, vadovaujate ir restoranui „Kit-

tarsi deklaratyvus priešinimasis, parody-

lo? Mėgstate gerą maistą?

nėms, kurie nevalgo mėsos, bet ima rastis mas, kad aš mėsą valgau. Matyt, taip tas

chen“. Kas pastūmėjo jus imtis šio vers– Daug metų dirbau reklamos srityje

konfliktas ir atsiranda – ginamos dvi

– nuo tarptautinių reklamos agentūrų iki

apginti savo tiesą, nors, mano nuomone,

liau sėkmingai gyvuoja. Tai it įprastas re-

kraštutinės pozicijos. Viskas kyla iš noro vienos tiesos nėra.

– Jūsų restorano filosofiją atspindi

tigras ir antilopė, esantys jūsų logotipe?

– Logotipu bandome pasakyti, jog

„Freunde“ yra laukiami visi, nepriklauso-

mai nuo mitybos ar asmeninių pažiūrų, – tol, kol tos pažiūros nekenkia kitam.

savo įkurtos agentūros „Milk“, kuri ir to-

klamos ir komunikacijos srityje dirbančių žmonių kelias – kai viskas atsibosta, imi galvoti, ką veikti toliau? Sprendimas – atidaryti restoraną arba barą! (Šypsosi.)

Pradžioje atidaryti restoraną man buvo

eksperimentas, tačiau vėliau supratau, jog restoranų verslas reikalauja viso tavęs – nejučia imi dirbti dvigubu etatu... (Šyp-

sosi.) O kai atiduodi visas jėgas ir idėjas, imi galvoti, jog galbūt atėjo metas plėstis – taip ir klimpsti gilyn į pelkę.

172

LAMŲ SLĖNIS

173

174

LAMŲ SLĖNIS

175

– O ką pagalvojate, kai išgirstate ką nors

sakant, kad turėti restoraną turėtų būti „labai smagu“?

– (Šypsosi.) – Jūsų meniu – fleksitarinis. Paaiškinki-

te šią sąvoką ir papasakokite apie savo me-

niu plačiau. Kokios įtakos, šalys formuoja jūsų virtuvę?

–– Fleksitarinė mityba – tai lanksti vege-

tariška mityba, sukurta šiuolaikiniam pasau-

siūlyti maistą žmonėms, kurie yra matę pa-

saulio ir nenori kasdien valgyti vienodų patiekalų.

Organizuojame ir vėlyvuosius pusryčius

– sustumiame penkis didžiulius stalus krūvon

ir siūlome švediško stalo vaišes. O visai ne-

seniai draugams pristatėme naują idėją – „Family meal“. Nuo šiol paskutinį kiekvieno mėnesio ketvirtadienį kviesime visus tokiu principu susirinkti ir bendros vakarienės.

Maisto dalijimasis yra labai svarbi ben-

liui, kai valgyti mėsos neatsisakoma, bet tai

dravimo, santykių dalis. Lankantis Tel Avive

giau daržovių, mažiau mėsos. Vieni taip mai-

vakarienės. Vieną vakarą bandėme prirakin-

daroma rečiau. Šios mitybos pagrindas – dautinasi dėl sveikatos, sporto, kiti – dėl tam tikrų įsitikinimų, gyvūnų gerovės. Mes neklausiame žmonių, kodėl jie renkasi tokią

mitybą, tiesiog suteikiame progą taip maitintis.

Neretai vegetariškos ir veganiškos vietos

turi juntamą religinio fanatizmo prieskonį. Jei nesi grynakraujis vegetaras, tokiose vie-

tose nesijauti visiškai laukiamas. Vegetariškai pavalgyti galima, tarkim, indiškos pakraipos

restoranuose, bet tai nėra erdvė, kur aš norėčiau pietauti kasdien. Todėl savo restorane

mes stengiamės neprisirišti prie vienos šalies virtuvės – siūlome skirtingų šalių virtuvių

patiekalų. Laikomės tik vienos taisyklės – vienoje lėkštėje nemaišome skirtingų pasaulio kampelių: tarkime, azijietiški dimsamai

su grybais yra atkeliavę iš Azijos, o makaro-

nai su jūros gėrybėmis – iš Italijos. Norime

176

LAMŲ SLĖNIS

atsitiktinių praeivių buvome pakviesti šabo ti išsinuomotus dviračius, tačiau tai daryti

sekėsi sunkiai – o tada prie mūsų priėjęs jaunas vaikinas ne tik padėjo prisegti dviratį, bet

ir pakvietė kartu pavakarieniauti. Tąkart va-

karieniavome su dvidešimtmečiais vaikinais ir merginomis, kurie kartu atliko karinę tarnybą (Izraelyje tiek vaikinai, tiek merginos

atlieka privalomąją karinę tarnybą). Vakarie-

nė prasidėjo laikantis visų fundamentalių žydiškų tradicijų, su pačių ruoštu maistu, o baigėsi šiuolaikinėmis linksmybėmis. Labai sužavėjo tai, kad jie sugeba nepamiršti tradicijų, susirenka bendrai vakarienei. „Freunde“

meniu taip pat papildėme patiekalais, tinkamais dalytis.

svarbi bendravimo dalis. Netrukus

atnaujinsime „Freunde“ meniu, į jį įtrauksime daugiau patiekalų, skirtų dalytis.

LAMŲ SLĖNIS

177

– Ar štai taip pats sau ir nusišypsote?

muose, vieni ar su draugais, o „išėjimas

gyvenime – kaimyno žolė visada žales-

rant restoraną norėjosi pasiūlyti žmo-

– ( Juokiasi.) Kaip su visais dalykais

nė. Žmonės labai romantizuoja resto-

ranų verslą. Tą romantiką įtvirtino ypač per pastarąjį dešimtmetį suklestėjusi

maisto, kulinarinių šou ir šefų kultūra. Viskas ten pateikiama kaip itin gražus, glamūrinis užsiėmimas – tačiau realus

restoranų gyvenimas yra visai kitoks nei

kokiuose nors televiziniuose projektuo-

į miestą“ buvo labiau proginis. Atidanėms gero maisto už sąžiningą kainą

– kad susitikimai prie stalo mieste nebūtų tik švenčių proga. Mes ir nesame

restoranas – vadiname save bistro, nes esame tarpinė stotelė tarp baro, kavinės

ir restorano. Vieta, kur žmogus gali nevaržomai lankytis kasdien.

Ne mažiau svarbi nuostata – kad

se. Kad visas mechanizmas veiktų, kad

maistas būtų gaminamas tik iš kokybiš-

smulkmenų. Iš verslo pusės to glamūro

kokybės sąskaita.

uždirbtum, reikia sužiūrėti ypač daug

nėra tiek daug. Didžiajai masei žmonių

reikia tinklinių maisto vietų. Nenoriu

kų produktų, neieškant kompromisų

– Kas, jūsų manymu, skatina lan-

tokių vietų peikti, tačiau jų maistas ti-

kytojus sugrįžti į tą patį restoraną?

mis filosofinėmis nuostatomis. O turint

ra. Jei žmonės tiksliai žinotų šią formu-

rį norisi ištransliuoti savo restorane,

gas. Tačiau ne visada vieną sėkmingą

krai nėra ypatingas, jis nesiremia jokioidėją ir tam tikrą pasaulio matymą, kudirbti sunkiau.

– O kokį pasaulio matymą, verty-

bes ištransliuoti norite jūs?

– Tiek „Freunde“, tiek „Kitchen“

vertybės yra tos pačios – kokybiškas, paprastas, kasdienis maistas. Prieš aš-

tuonerius metus, kai buvau tik papras-

tas valgytojas, kasdienio ėjimo valgyti į

miestą kultūros, kokia yra dabar, dar nebuvo. Nemažai žmonių valgydavo na-

178

LAMŲ SLĖNIS

Manau, kad visa restorano atmosfe-

lę, kiekvienas restoranas būtų sėkminrestoraną atidariusiems šefams pavyks-

ta tai padaryti ir antrą kartą. Tos pačios detalės ne visada veiksmingos kitose vietoje. Atmosferą kuria maistas, aplin-

ka, personalas, o galiausiai ir žmonės, kurie susirenka į tą vietą. Tai it gyvas, nuolat kintantis organizmas.

LAMŲ SLĖNIS

179

180

LAMŲ SLĖNIS

„Dim sum“ bandelės REIKĖS: •

2 skiltelės česnako

•

1 nykščio dydžio imbiero gabaliukas

•

Pundelis šviežios kalendros

•

400 g įvairių grybų (pievagrybiai, šitake, portobelo)

•

2 šaukštai ryžių acto

•

2 šaukštai saldaus čili padažo

•

2 šaukštai sojos padažo

•

Keli svogūno laiškai

•

1 nedidelis čili pipiras

•

1 šaukštas kepintų sezamų aliejaus

•

400 g kokosų pieno

•

500 g miltų ir šiek tiek kepimo miltelių

Paruoškite įdarą. Smulkiai supjaustykite česnaką, imbierą ir kalendrą, taip pat grybus.Įkaitinkite keptuvę ir aliejuje apkepkite česnaką, imbierą ir kalendrą. Kepkite maždaug 3 minutes arba iki kol česnakas įgaus aukso atspalvį. Įdėkite smulkintus grybus ir kepkite dar apie 5 minutes, kol jie gražiai paruduos.Įpilkite ryžių actą, čili ir sojos padažus ir kepkite dar 5 minutes, kol skystis išgaruos ir grybai pradės gražiai ruduoti ir karamelizuotis. Masę perdėkite į dubenį. Smulkiai supjaustykite svogūnų laiškus ir suberkite į dubenį su grybų mase. Išimkite čili pipiro sėklytes, o patį pipirą smulkiai supjaustykite ir dėkite į grybų masę. Įpilkite sezamų aliejaus ir išmaišykite. Įdaras paruoštas.

Paruoškite tešlą. Sumaišykite miltus, kepimo miltelius, kokosų pieną, šiek tiek druskos ir padarykite tešlą. Ant miltais pabarstyto paviršiaus iš tešlos suformuokite dešrą ir supjaustykite ją į 10–12 lygių dalių. Suformuokite rutuliukus, suplokite juos delnu ir pakočiokite iki maždaug pusės centimetro storio.

Ant kiekvieno tešlos apskritimo centro dėkite po maždaug šaukštą įdaro. Tešlos kraštus pakelkite ir sulipdykite virš įdaro. Gautas bandeles virkite garuose bambukiniame arba metaliniame garų puode apie 15 minučių. Patiekite su „Hoisin“ ar sojos padažu.

LAMŲ SLĖNIS

181

182

LAMŲ SLĖNIS

Lęšių „meatballs“ kukuliai REIKĖS: •

100 g žalių lęšių

•

150 g pievagrybių

•

75 g saulėje džiovintų pomidorų

•

75 g graikinių riešutų

•

1 arbatinis šaukštelis sojos padažo

•

3 šaukštai alyvuogių aliejaus

•

4 česnako skiltelės

•

1 svogūnas

•

1 saliero stiebas

•

1 morka

•

1 šaukštelis „7 spice“ prieskonių

•

1 šaukštelis džiovinto raudonėlio

•

2 šaukštai pomidorų pastos

•

Druska, pipirai

Nuplaukite ir išvirkite lęšius.

Grybus, saulėje džiovintus pomidorus ir graikinius riešutus susmulkinkite virtuviniu kombainu kartu su sojos padažu, šiek tiek aliejaus, druskos ir pipirų. Gautą pastą atidėkite į šalį.

Įkaitintoje keptuvėje apkepkite smulkiai supjaustytus česnakus, svogūną, morką ir saliero stiebus – apie 5–7 minutes, kol daržovės suminkštės, bet ne paruduos. Įberkite „7 spice“ prieskonių, džiovintą raudonėlį, druskos ir pipirų. Į daržovių masę įmaišykite grybų pastą ir kepkite ant mažos ugnies dar 2–3 minutes, tada suberkite virtus lęšius ir kepkite dar apie 2 minutes. Galiausiai įdėkite pomidorų pastą ir pakepkite dar 1 minutę. Gautą masę atidėkite į šalį, kad atvėstų.

Iš masės suformuokite kukuliukus, išdėliokite juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepkite iki 180–200ºC įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių, kol kukuliukai gražiai paruduos.

LAMŲ SLĖNIS

183

VIENO KŪRINIO ISTORIJA

GIA RAM. STEBĖTI ŽVAIGŽDES Nuotrauka: autorės archyvas

„Kalbėti apie savo paveikslus man tas pats, kas

nesugebėjau pastebėti ir įvertinti jos milžiniškos

tiesiog nekalbėti. Bėgant laikui supratau, kad kai

Būtent Ji buvo žmogus, mane išmokęs dalytis

stovėti prieš visus nuogai... Dėl to dažnai pasirenku kurie paveikslai kalba patys už save, apie juos

meile. Bėgant laikui meilė tapo svarbiausia mano

galimybės interpretuoti, nenoriu atimti žiūrinčiojo

priminti. Meilė sau ir kitiems – tai vienas svarbiausių

nereikia nieko sakyti, – juk nenoriu iš žiūrovo atimti susikurtos fantazijos ir to, ką jis paveiksle rado.

Tačiau yra paveikslų, kuriuos reikia tarsi išversti

– tam, kad jie galėtų kvėpuoti. „Stargazer“ yra vienas iš jų. Jis jau spėjo atrasti namus Londone, tačiau

kūrybos dalimi. Noriu dar ir dar kartą tai visiems

dalykų gyvenime. Per daug dažnai pasineriame į

kasdienybę ir pamirštame aplink esančius žmones. O galiausiai ateina diena, kai būna per vėlu.

Kad ir kaip norėčiau tikėti amžinybe, gyvenimas

visada išliks man jautria tema ir visada užims didelę

yra trapus. Mano vienintelis būdas Jai padėkoti –

brangaus žmogaus – mano močiutės – netekties. Ši

meilę ir padėką.

mano širdies dalį. Tai pirmasis mano darbas po

netektis mano gyvenime tapo automatiniu stabdžiu,

sukurti paveikslą, kuriuo visata jai perduotų mano

Man vis dar sunku rasti tinkamus žodžius

užtrukusiu daugiau nei tris mėnesius. Po to laiko

apibūdinti šiam paveikslui, bet labai tikiuosi, kad

ir nešanti mano žinutę sielai, kurios nebėra.

atverti akis, atsitraukti nuo darbų ir bent vieną

gimė „Stargazer“ – moteris, simbolizuojanti visatą Tai paveikslas, parodantis, kad viskas yra amžina.

Tai – mano meilės, gyvenimo, padėkos ir amžinybės interpretacija.

Mano močiutė turėjo didelę įtaką mano kūrybai,

tačiau pati tai supratau tik jos netekusi. Niekada

taip ir neturėjau progos jai to pasakyti, už tai

padėkoti. Buvau taip panirusi į savo darbus, jog

184

įtakos mano darbams. Šį paveikslą skyriau jai.

LAMŲ SLĖNIS

mano istorija taps tramplinu kitiems – paskatins

akimirką skirti artimiesiems: šeimai, draugui, mylimajam ar kaimynui. Ir padėkoti jiems už tai, kad yra šalia. Juk dienos pabaigoje svarbiausia ne

tai, ką nuveikei ar ko pasiekei. Kiekvienos dienos pabaigoje svarbiausi žmonės.

Dalinkimės meile dažniau, nes be jos šis pasaulis

beprasmis.“

Gia Ram, „Stargazer“, 2018, 75x100 cm, akrilas ir rašiklis ant drobės

LAMŲ SLĖNIS

185

Socialumas ar gebėjimas „bendrauti“, palaikyti santykius, skatinti mainus, suintensyvinti socialinį metabolizmą – šios savybės visuomenėje tampa „asmenybės“ ženklu. Vartojimo, išlaidų, mados elgsenos, o per tai – ir komunikacijos su kitais ženklas, tampa svarbiausiu šios šiuolaikinės „sociometrinės“ asmenybės bruožu“, – Jean Baudrillard, „Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros“ (vert. Neringa Abrutytė).

Atspindys veidrodyje Nesupraskite klaidingai, įvaizdis žmonėms aktualus jau nuo neatmenamų laikų. Net Romos imperijos laikais togos spalva bylodavo apie socialinį sluoksnį. Senovės gentys išsiskirdavo tam tikra, tik jiems būdinga atributika. Šiandien mes išsiskiriame vilkėdami tam tikrus prekės ženklus, atitinkančius mūsų vertybes. Taip save priskiriame prie tam tikros socialinės grupės. Net nejausdami, savo įvaizdį formuojame jau nuo mažų pasirinkimų, kitiems pasakojančių apie mus. Kodėl vilkėdami netinkamus drabužius jaučiamės nejaukiai? Visų pirma, kiekvienas turime savo atvaizdą mintyse ir dažnai esame aiškiai įsitikinę, kokie drabužiai mums tinka, o kokie ne. Antra, norime būti priimti tam tikros grupės žmonių. Žinau, jog daugelis neigsite tai ir galvosite, jog esate nepriklausomi ir jums neįmanoma padaryti įtakos. Bet tokia glaudi visuomenė kaip mūsų daro įtaką visiems joje esantiems žmonėms, net jei tai pajuntame tik po kelerių metų. Trečia, nuolat siekiame tapti „geresniais“, todėl jaučiamės nepatogiai senesniuose savo drabužiuose.

186

LAMŲ SLĖNIS

SANTYKIS SU S IR SAVO APRAN

Tekstas: Lina Bernotaitytė (AbstractStylist.com) Iliustracija: Martyna Jan

Ar dažnai susierzinę įsijungiate internetinės par ko nauja? Dažnai nepasitikėjimas savimi siejama jaučiamės per prasti arba nepritapę. Šiandien dėm kulto demonstravimas, bet ir atsakingas požiūris į pakeisti mūsų savijautą. Prekinė logika tampa mum kas norėtume būti, kokį darbą dirbame. Susitapati dažnas reiškinys mūsų visuomenėje – net ir tada, jame. Pagrindinis klausimas, kurį anksčiau ar vėliau drabužiais jaučiuosi geresnis?

Kūno įvairovė Mados ir žmogaus santykis itin glaudus. Ne tik todėl, kad mada formuoja mūsų spintas ir namus, – ji keičia ir mūsų kūną. Itin patrauklios aptakios kūno formos, anksčiau sietos su vaisingumu ir tikru moteriškumu, buvo užleidusios pozicijas itin liauniems ir standiems kūnams. Sporto klubai klestėjo kaip niekada anksčiau. Bet pastarieji metai buvo kupini skandalingų pareiškimų ir nepasitenkinimo šiuo įvaizdžiu. Pagaliau mes pradėjome priimti kūnų įvairovę. Šis judėjimas glaudžiai susijęs su lygių teisių, feminizmo ir valstybių sienų panaikinimo judėjimais. Įvaizdžių įvairovė dar niekada nebuvo tokia populiari.

SAVIMI… NGA

rduotuvės puslapį ir tiesiog ieškote kažas su socialinėmis situacijomis, kuriose mesio nusipelnė ne tik teisingas kūno į tai, ką vilkime, – drabužiai tikrai gali ms svarbiausia: ji nusako, kas mes esame, inimas su kokiu nors prekės ženklu yra kai savęs su jokiu prekės ženklu nesieu sau užduodame – kodėl su tam tikrais

Aš ir… aš Socialinių tinklų klestėjimas pakeitė žmonių santykį su savimi. Įsivaizduojamas įvaizdis gali gerokai skirtis nuo realybės. Tam tikri drabužiai gali puikiai atrodyti tik nuotraukose, o kasdieniame gyvenime tapti nepatogūs ir nefunkcionalūs. Tačiau ar mūsų kuriamas įvaizdis tikrai yra klaidingas? Juk kiekviena mūsų sukurta nuotrauka atspindi tai, kas esame arba norime būti, – todėl šių įvaizdžių negalime laikyti melu. Drabužiai ir aksesuarai tampa didžiule įvaizdžio dalimi. Juk, visų pirma, norime patikti sau, todėl leisdami savo įvaizdžiui keistis, leidžiamės į kelionę su savimi. Žmogų supantys daiktai leidžia jį pažinti kur kas geriau, nei galvojame.

Visi vienodi Vienodumo teorija turi kelis variantus. Pirmasis požiūris vienodumą supranta kaip žmonių socialinę lygybę ir neišskirtinumą tam tikroje aplinkoje, padedantį žmonėms pritapti ir leidžiantį skleistis socialiniams gebėjimams. Pavyzdžiui, mokyklose, kuriose uniformos yra privalomos. Kita nuomonė dažnai siejama su represija, kai savarankiškų pasirinkimų daryti negalime, o saviraiška cenzūruojama. Ar vienodumas kenkia mūsų pačių santykiui su savimi? Ar narciziškoje XXI a. visuomenėje saviraiškos laisvė slopina mūsų socialinius įgūdžius?

LAMŲ SLĖNIS

187

AKIMIRKŲ DIEVAI

#motinystė #motherhood TyLynn Nguyen Drabužių dizainerė, modelis JAV, Kalifornija Instagram: @huseyinerturk

188

LAMŲ SLĖNIS

189

AKIMIRKŲ DIEVAI

#motinystė #motherhood Amanda Jane Jones Grafikos dizainerė JAV, Ilinojus Instagram: @amandajanejones

190

LAMŲ SLĖNIS

191

AKIMIRKŲ DIEVAI

#motinystė #motherhood Justine Olive Verslininkė, kūrybininkė Australija Instagram: @justy_olive

192

LAMŲ SLĖNIS

193

AKIMIRKŲ DIEVAI

#motinystė #motherhood Shanlynne Fotografė, videografė JAV, Tenesis Instagram: @playfulmodernkids

194

LAMŲ SLĖNIS

195

IKI PASIMATYMO

GRUODĮ

www.lamuslenis.lt 196

LAMŲ SLĖNIS