Stilius

Dar vaikystėje išgarsėjusios ANASTASIJOS

MARČENKAITĖS

Jolantą Šimanską ir Robertą Duchnevičių vienija tikėjimas ir noras puoselėti tradicijas: tai pora stengsis įdiegti ir dukrai.

TIKĖJIMĄ perduoda dukrai

„Tikėjimas žmogui labai svarbus. Tai – visa ko pagrindas“, – įsitikinusi Vilniaus rajono mero Roberto Duchne vičiaus (31 m.) žmona Jolanta Šimanska (28 m.). Tikėjimą nuo mažumės pora stengiasi diegti ir savo pusės metukų dukrelei Diorai – Bernardinų bažnyčioje jai buvo suteiktas Krikšto sakramentas.

Indrė ZIGMANTĖ

Ši bažnyčia Robertui ir Jolantai jau seniai tapusi artima. Dažnai abu ten lankosi mišiose, o bažnyčios ir kunigo Juliaus Sasnausko skleidžiama ramybė juodu taip užbūrė, kad neliko jokių klausimų – Krikš­

to sakramentas turėjo būti suteiktas čia.

„Mano vyrą žavi šio kunigo asmenybė. Pripažinsiu, po kelių susitikimų jaučiu tą patį. Jis tiesiog skleidžia džiaugsmą tikintiesiems“, – „Stiliui“ kalbėjo J.Šimanska.

Dioros krikšto tėvais tapo Roberto pusseserė Beata ir artimas poros bičiulis Robertas. Duchnevičiai juos kruopš­

čiai parinko dėl sutampančių vertybių ir artimo bendravimo. Mergytei buvo suteiktas Amelios krikšto vardas.

„Išsirinkti jį nebuvo sunku, nes tai vienas iš tų vardų, kurį svarstėme dar prieš dukrai gimstant“, – sakė moteris.

Šventėje dalyvavo apie 50 svečių. Po krikštynų ceremonijos pora visus pakvietė į Vilniaus rajone esantį „Geometrijos“ kupolą.

„Šventes organizuojame labai retai, bet ši proga buvo išskirtinė. Norėjosi ko nors naujo ir įdomesnio“, – pasakojo J.Šimanska.

Jolanta sakė, kad nors abu su vyru kartais ir turi skirtingas nuomones, visuomet juos vienija svarbiausias dalykas – noras puoselėti tradicijas ir tikėjimą.

„Krikštas mums yra neatsiejama viso to dalis“, – tarstelėjo moteris.

Dioros krikštynų šventėje dominavo rožinė spalva.

Mažylę Diorą pakrikštijo kunigas Julius Sasnauskas.

ILGA KELIONĖ aktorystės sėkmės link

„Vardan ko aš visa tai darau? Ir ką tokio noriu daryti, kad man tai atrodytų prasminga?

Aktorystėje aš matau tą prasmę“, – apie studijų metus ir dabartį kalbėjo aktorė Anastasija Marčenkaitė (25 m.).

Nuotraukos: Ramūnas Danisevičius Makiažas: Aurelija Klimašauskaitė Fotografuota kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje

Laima ŽEMULIENĖ

Anastasija – tai ta pati mergaitė iš Audriaus Juzėno filmo „Ekskursantė“, kuria me at li ko pag rin di nį vaidmenį.

Filmas, pasakojantis istoriją, kaip 11 metų Marija pabėgo iš gyvulinio traukinio, vežusio jos šeimą į Sibirą, ir nuo Uralo grįžo į Lietuvą, sulaukė didelio pasisekimo. Daugybė žiūrovų kino salėse verkė.

Anastasijai teko vaidinti ekstremalias scenas – šokti į upę nuo tilto, gulėti šaltame vandenyje, plaukti pavasarine upe, susidurti su kanibalais ir akis į akį su... vilkais.

Šiame filme ji pradėjo filmuotis būdama 11 metų, o ekranuose jis pasirodė tik po penkerių metų. Filmas ir Anasta­

sijos vaidyba buvo labai gerai įvertinti.

Už ypač įtaigų tremtinės Marijos vaidmenį 2014­aisiais 16­metė A.Marčenkaitė pelnė Metų aktorės titulą ir Sidabrinės gervės apdovanojimą. Tada Anastasija tapo jauniausia kino aktore, gavusia garbingiausią Lietuvos kino apdovanojimą.

2017 m. A.Marčenkaitė filmavosi LNK seriale „Paveldėtoja“, kur suvaidino pagrindinį turtingos paveldėtojos Saulės vaidmenį. Užsienyje filmavosi amerikiečių režisieriaus Matthew Weinerio seriale „Romanovai“ („The Romanoffs“).

Laikas nuo „Paveldėtojos“, o ypač nuo „Ekskursantės“, pralėkė tarsi greitasis traukinys. Prieš metus A.Marčenkaitė užvėrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos duris, kur įgijo aktoriaus profesiją. Tad įdomu, kaip jaunas, ką tik mokslus baigęs žmogus kabinasi į gyvenimą, ieško savo profesinio kelio. Klysta, krinta, keliasi ir vėl eina – keliauja į darbo ir gyvenimo prasmės paieškas.

Anastasijos emocijas ir mintis labai sujaukė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

Tremtis, pokaris buvo „Ekskursantėje“

– visa tai ji matė įtaigiai sukurta kino aikštelėje. Tai buvo kine – kaip kine. Tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ne juokais sukrėtė – tai vyksta gyvenime: „Kai jis prasidėjo, net negalėjau patikėti, kad čia – karas. Kad šiais laikais taip gali būti! Bet laikui bėgant pamatai, kad čia – tikriausias karas. Tai – kasdienė mano mintis, aš jį prisimenu ir apie jį galvoju kiekvieną dieną.“

A.Marčenkaitei šis sezonas teatre – pirmasis. Ji debiutavo Nacionaliniame dramos teatre. Paradoksas – žaviajai ekskursantei šio teatro scenoje teko vaidinti... girtą merginą spektaklyje „Girti“. Anastasija mano, kad suvaidinti girtą – viena sunkiausių užduočių aktoriui. Spektaklį pagal savo pjesę pastatė iš Lenkijos atvykęs dramaturgas ir režisierius Iwanas Wyrypajewas.

„Spektaklyje nėra pagrindinių vaidmenų – visi personažai tolygūs vienas kitam: visi girti. Vieni tam turi priežastį, kitų priežastis galima nuspėti. Jie – iš skirtingų socialinių sluoksnių. Bet nesvarbu, ką jie dirba, svarbu, kokie jie tampa, kai prisigeria iki žemės graibymo, ir ką kalba – kas tada atsiveria.

Transliacijų MAESTRO

„Atėjęs į transliaciją aš ją pajuntu visu kūnu“, – kalbėjo Tomas Skamaročius.

Elvyra KUČINSKAITĖ

Transliacijos režisieriaus darbų sąrašas tikrai ilgas ir solidus, o jo kulminacija – Eurolygos finalo ketverto ir Tokijo olimpinės žaidynės. Geografija irgi įspūdinga: retransliuotos Azijos žaidynės Filipinuose, pasaulio vyrų rankinio čempionatas Egipte, FIBA vyrų pasaulio krepšinio čempionatas Kinijoje, pasaulio jaunių lengvosios atletikos čempionatas Kenijoje...

Lietuvoje Tomą pažįstame kaip ilgametį „Lietuvos balso“, Lietuvos futbolo rinktinės, Kauno „Žalgirio“ Eurolygos transliacijų režisierių.

– Ar jautė te savo talentą jau nuo vaikys tės?

– Televizija ir videomenas man kėlė labai dideles emocijas. Ypač jei tai būdavo susiję su muzika. Tie vaizdo klipai mane tiesiog pakerėdavo. Nuo vaikystės esu gana lakios fantazijos. Kartais pamatau kokį nors vaizdinį – tarkim, galimo klipo fragmentą, sporto epizodą, kaip jį būtų galima perteikti – ir per kūną net pereina šiurpuliukas, kaip visa tai norisi įgyvendinti, papasakoti vaizdu.

Ne visada žinau, kokiu būdu tai galėčiau padaryti, bet per daugelį metų pavyko surinkti nuostabią žmonių komandą – jai papasakoju savo viziją ir nuo to atspirties taško bandome idėją vizualizuoti.

O jei kalbėtume apie transliaciją, mane ypač traukė sportas. Nes jame neapsakomai daug energijos, dramaturgijos. Žiūrėdamas varžybas, viena vertus, dažnai to pasigesdavau, kita vertus – pamačiau, kaip tai yra gražu, ir kilo noras tai papasakoti savaip. Ypač per tiesiogines transliacijas, nes tai nėra pastatomasis renginys, todėl padaryti kokybiškai gerai yra daug sudėtingiau. Viską turi pasakoti čia, dabar ir tame yra tiek adrenalino...

– Savaip papa sakoti jums seka si geriau nei dau geliui. Kaip manote, kodėl?

– Turbūt todėl, kad atėjęs į transliaciją aš ją pajuntu visu kūnu. Tiesiog jaučiu ją kadruotėmis, kamerų darbu, mygtukų paspaudimais. Tas procesas persmelkia mane, būna, kad ir susijautrinu, susigraudinu, netgi liaujuosi kalbėjęs su operatoriais. Sunku

PER IŠKILMES pra ban ga derėjo su puošnumu

Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III karūnavimo renginiuose visų akys krypo į Velso princesę

Catherine (41 m.). Ji šia ypatinga proga puošėsi bri­

tų mados namų „Alexander McQueen“ apdarais.

Kitą dieną po karūnavimo vykusiame koncerte Cat­

herine buvo matoma iš to­

lo – princesė vilkėjo ryš­

kiai raudoną „Alexander McQueen“ kostiumėlį. Į koncertą ji atvyko su vyru sosto paveldėtoju Velso princu Williamu bei vaikais George’u (9 m.) ir

Charlotte (8 m.). Penkiametis Louis tuo metu jau ruošėsi miegoti, tad šventėje nedalyvavo.

Prie apie 2700 eurų kainuojančio kostiumėlio ji priderino deimantais puoštą „Van Cleef & Arpels“ vėrinį bei auskarus.

Tą pačią dieną Catherine ir Williamas nustebino gerbėjus pasirodę karūnavimą

gatvėse švenčiančioje minioje. Šiam pasirodymui princesė pasirinko „Reiss“ mėlyną švarkelį, kainuojantį 353 eurus. Prie jo ji vilkėjo juodas kelnes, avėjo baltus „Veja“ sportinius batelius.

Per karūnavimo iškilmes Velso princesė Catherine rinkosi „Alexander McQueen“ suknelę, ant kurios pagal tradiciją turėjo užsimesti mėlyną su raudonomis juostomis mantiją. Specialiai iškilmėms siūtą dramblio kaulo spalvos šilko suknelę puošė sidabro spalvos siuvinėjimai, simbolizuojantys keturias britų teritorijas. Suknelėje buvo galima įžvelgti anglišką rožę, škotišką erškėtį, Velso narcizą ir airišką dobilą.

Per karūnavimo iškilmes Velso princesė rinkosi „Alexander McQueen“ apdarą.

„Alexander McQueen“ suknelę vilkėjo ir jos dukra Charlotte.

Tarsi graikų deivės lankelį sukūrė britė Jess Collett mados namams „Alexander McQueen“. Labai panašų tiarą primenantį lankelį turėjo ir Charlotte.

Catherine segėjo princesės Dianos perlų ir deimantų auskarus, rinkosi „Gianvito Rossi“ batus.

1992 metais dizainerio Alexanderio McQuee no (1969–2010) įkur ti ma dos namai – vieni princesės mėgstamiausių. „Alexander McQueen“, kuriems dabar vadovauja dizainerė Sarah Burton, apdarus Catherine renkasi svarbiausiems

savo

Vakarą prieš karūnavimą Bakingamo rūmuose vyko pasaulio lyderių ir karalių priėmimas. Šiam vakarui Velso princesė pasirinko 430 eurų kai nuo jan čią „Self­ Port rait“ mė lyną suknelę.

Tądien per sričių generalgubernatorių ir ministro pirmininko pietus Bakingamo rūmuose Catherine vilkėjo „Jenny Packham“ baltą suknelę ilgomis rankovėmis, prie jos priderino juodus „Aquazzura“ batelius.

Pasirodyti gatvėje –mėlynas „Reiss“ švarkelis.

Per pietus su britų valdžia Bakingamo rūmuose Catherine vilkėjo „Jenny Packham“ suknelę.

gyvenimo įvykiams. Ne išimtis buvo ir jos vestuvės bei vaikų krikštynos.

Catherine su pirmąja Amerikos ponia Jill Biden ir Ukrainos prezidento žmona Olena Zelenska per iškilmingą vakarienę prieš karūnavimą.

Karūnavimo proga surengtą koncertą Catherine žiūrėjo vilkėdama „Alexander McQueen“ kostiumėlį. Kompaniją jai palaikė vaikai George’as ir Charlotte.