Stilius

KAROLIS III

užsidėjo karūną

„MET GALA“ stiliaus perliukai

RUSIJOS MADAI –

dvigubas smūgis

VISMANTĖ BENKUNSKIENĖ

Nuotraukos: Vygintas Skaraitis

Stilius: Jomantė Vaitkutė

Makiažas ir šukuosena:

Domantė Kačiušienė

Drabužiai iš „Sandro“, „Maje“, „Mango“

Fotografuota Valdovų rūmuose

MERO ŽMONA vidinę

ramybę atrado ta pu si ma ma

Konservatoriui Valdui Benkunskui (38 m.) laimėjus sostinės mero rinkimus pirmoji naująjį miesto vadovą pasveikino jo žmona operos solistė Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė (27 m.). Visą vakarą pora neslėpė šiltų jausmų vienas kitam, o paskelbus pergalingus rezultatus V.Benkunskas stipriai apkabino savo žmoną.

Dabar atsigręžusi į tai, ką teko patirti ir per ką pereiti, Vismantė džiaugiasi, kad šis etapas baigėsi, ir abejoja, ar norėtų jį pakartoti.

„Rinkimų laikotarpiu buvo tikrai labai sunkių ir juodų akimirkų, tačiau priimu tai kaip didžiulę patirtį“, – prisiminusi pastarąjį pusmetį žurnalui „Stilius“ prisipažino moteris.

Vyro pergalė Vismantei atnešė ne tik džiaugsmą, bet ir visuomenės dėmesį, atsakomybę, taip pat – simbolinį pirmosios miesto ponios statusą. Moteris prie permainų priprasti dar nespėjo, o praėjus daugiau nei mėnesiui po rinkimų ją vis dar lydi nežinomybė.

„Šiandien man vis dar kyla daugybė klausimų: kaip čia viskas dabar bus? Kaip aš pati nuo šiol turiu elgtis ir bendrauti? Kaip dabar rutuliosis mūsų gyvenimas? Tačiau galiausiai suprantu, kad ši Valdo pergalė ir naujos jo pareigos kalba apie atsakomybę: pirmiausia – jo paties, paskui – mūsų, kaip šeimos“, – pasakojo ji. Valdas ir Vismantė susipažino 2018ųjų sausio 7 dieną Tėvynės sąjungos Vilniaus sueigoje, kuri buvo skirta Trijų Karalių dienai paminėti. „Valdą sutikau taip, kaip visad svajojau sutikti savo mylimąjį – pagarbiai, šviesiai ir prasmingai. Tądien aš stovėjau ant scenos, o jis klausė mano atliekamos muzikos. Taip muzika mus ir suvedė“, – prisimindama lemtingą dieną pasakojo moteris.

Pajutę ypatingą tarpusavio ryšį šią pažintį juodu nusprendė pratęsti, o netrukus tuomet Vilniaus miesto vicemero pareigas ėjęs vyras Juodkrantės kopose paprašė mylimosios rankos.

Aukso žiedus Vilniaus arkikatedroje pora sumainė 2020­ųjų rugpjūčio 7 dieną, o vestuvių šventė tądien vyko tik artimiausių žmonių apsuptyje. Šiandien su tuok ti niai kar tu da li ja si ir tė vys tės džiaugsmais – prieš devynis mėnesius pasaulį išvydo jųdviejų dukrelė Agota Ona.

– Iki šiol jūs buvote ma žai matoma vie šumoje. Papa sakokite apie save – kokiame mieste augote, kokiomis veiklomis iki šiol už siė mė te?

– Esu kilusi iš Šakių, labai nedidelio,

Miestai, kuriuose AUTOMOBILIUS IŠ GUJO PĖSTIEJI

Kai per pirmąją koronaviruso bangą daugelyje pasaulio šalių buvo užkirstas kelias susibūrimams uždarose patalpose, ne vieno miesto valdžia reagavo žaibiškai – mąstė, kaip galėtų atrodyti gyvenimas lauke.

Kai kuriuose jų atsirado gatvės, skirtos tik pėstiesiems, automobilių stovėjimo vietos virto restoranų erdvėmis, įrengta daugiau dviračių takų – kadaise automobilių pilnos teritorijos virto pėstiesiems ir dviratininkams draugiškomis erdvėmis. Šie pokyčiai davė naudos ne tik dėl padidėjusio ekonominio aktyvumo, bet ir dėl to, kad, kaip rodo tyrimai, virusas gali ne taip greitai plisti pėsčiųjų rajonuose.

Nors daug kur šios iniciatyvos jau atšauktos, nes gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, kai kurie miestai tvirtai laikosi nuostatos gerinti sąlygas pėstiesiems ir siekia sukurti dar

daugiau erdvių be automobilių. BBC pateikė keturių pasaulio miestų, kurie per pandemiją drąsiausiai ir greičiausiai įgyvendino pėstiesiems palankius pokyčius ir daugelį šių iniciatyvų išsaugojo, kad paskatintų gyventojus ir turistus keliauti pėsčiomis, aprašymus.

Paryžius, Prancūzija

Paryžius draugiškesnis pėstiesiems tapo dar prieš pandemiją. 2016 m. pabaigoje įgyvendinant viso miesto pastangas mažinti automobilių skaičių žemutinės krantinės, einančios palei Senos upę, buvo visiškai paverstos pėsčiųjų gatvėmis.

2020 m. miesto merė Anne Hidalgo buvo perrinkta iš dalies dėl to, kad palaikė „15 minučių miestą“: naują miesto planavimo koncepciją, pagal kurią gyventojai visas kasdienės veiklos vietas nuo apsipirkimo iki mokymosi mokykloje ir darbo gali

pasiekti per 15 minučių pėsčiomis arba dviračiu. Pandemija ir daugybė viešojo transporto streikų tik sustiprino šių į žmogų ir aplinką orientuotų iniciatyvų populiarumą.

Siekiant sumažinti automobilių srautą čia papildomai buvo įrengta dviračių takų. Miestas planuoja iki 2026 m. įrengti 180 km dviračių takų ir 180 tūkst. dviračių stovėjimo vietų.

„Paryžiuje gyvenu 14 metų ir galiu drąsiai pasakyti, kad niekada nemačiau didesnių visą miestą apimančių permainų nei tos, kurios įvyko visai neseniai siekiant paskatinti dviratininkus“, – sakė Sadie Sumner, vadovaujanti dviračių turizmo bendrovės „Fat Tire Tours“ Paryžiaus filialui.

Pagrindiniai keliai, tokie kaip Rivoli gatvė (Rue de Rivoli) Paryžiaus centre, buvo susiaurinti iki vienos eismo juostos, o dviratininkų takai išplėsti iki trijų automobilių juostų pločio.

Miestas taip pat planuoja iki 2026 m. pasodinti 170 tūkst.

medžių, kad Paryžius taptų malonesnis pėstiesiems.

2024­ųjų olimpinėms žaidynėms planuojama tiltą tarp Eiffelio bokšto ir Trokadero visiškai paversti pėsčiųjų tiltu. Miesto gyventojai teigiamai įvertino šiuos pokyčius ir laukia jų dar daugiau.

„Vietiniams tai labai patinka, čia mažiau automobilių ir žmonės labiau atsipalaidavę“, – sakė iš Paryžiaus kilęs Roobensas Filsas, rašantis tinklaraštį „Been Around the Globe“.

Tinklaraštininko rekomendacijos pėsčiomis vaikščioti mėgstantiems keliautojams: Senos parkas (Parc Rives de Seine) –7 km ruožas prie upės; Montorgiojaus (Montorgueuil) gatvė Paryžiaus centre – sūrio, vyno ir gėlių parduotuvės; Šventojo

Rustiko (SaintRustique) gatvė Monmartre – senovinis grindinys (tai seniausia Paryžiaus gatvė); Sent Emilijono kvartalas(Cour Saint Emilion) – butikai, kavinės ir restoranai.

Įkvėpti ilgo uždarymo dėl pandemijos ir saugumo problemų miestai vis dažniau įgyvendina pėstiesiems palankias iniciatyvas ir skatina kurti daugiau erdvių be automobilių.

Rusijos madai –DVIGUBAS SMŪGIS

Praėjusią savaitę Rusiją sukrėtė dvi bene garsiausių šalies dizainerių mirtys. Eidamas 86­uosius metus mirė Viačeslavas

Zaicevas. Po kelių dienų pranešta ir apie Valentino Judaškino mirtį (59 m.).

Dėl kraujavimo iš skrandžio į ligoninę nuvežtas V.Zaicevas mirė reanimacijoje. Ilgus metus jis kovojo su sunkia liga – 2016 metais mados kūrėjui buvo diagnozuotas Parkinsonas.

V.Zaicevas buvo reikšmingiausias dešimtojo dešimtmečio rusų mados kūrėjas ir dizaineris. Jis buvo vadinamas Raudonuoju Dioru.

Viačeslavas Zaicevas, geriau žinomas kaip Slava Zaicevas, gimė 1938 m. kovo

2 d. Ivanove. 1952 metais įstojo į Cheminės technologijos kolegijos Ivanove Taikomosios dailės fakultetą, vėliau studijas tęsė Maskvos tekstilės institute, kur 1962 metais gavo mados dizaino (dekoravimo ir dizaino) diplomą.

Karjerą jis pradėjo septintojo dešimtmečio pradžioje kurdamas drabužių eskizus darbininkams, tačiau sovietinės institucijos dėl ryškių spalvų juos atmetė. Bet į jo darbą dėmesį atkreipė prancūzų žurnalas „Paris Match“ ir 1963 metais parašė apie jį straipsnį „Jis diktuoja madą Maskvai“.

Vėliau dizaineris sukūrė kolekcijas, kurios padėjo jam pelnyti reputaciją ir konservatyviuose Sovietų Sąjungos sluoksniuose.

1980 m. V.Zaicevas aprengė sovietų komandą tų metų olimpiados atidarymo ceremonijai Maskvoje.

Ši patirtis jam atvėrė duris į Maskvos mados namų meno vadovo postą. Negana to, 1993 metais ši įstaiga pervadinta į Viačeslavo Zaicevo Maskvos mados namus. Šių mados namų generaliniu direktoriumi jis buvo iki 2019 metų – nuo tada pareigas perleido sūnui Jegorui Zaicevui (63 m.).

Vienturčio sūnaus jis susilaukė su pirmąja žmona Marina, su kuria santuoka truko devynerius metus. Jegoras pasekė tėvo pėdomis ir tapo dizaineriu, yra Ru­

Viačeslavas Zaicevas 2018-aisiais per savo kolekcijos pristatymą Maskvos mados savaitėje.

Viačeslavo Zaicevo 2018-ųjų pavasario ir vasaros modeliai.

V.Zaicevas

buvo reikšmingiausias dešimtojo dešimtmečio rusų mados kūrėjas ir dizaineris.

Jis buvo vadinamas Raudonuoju Dioru.

sijos dailės akademijos narys. Turi dvi dukras – Mariją ir Anastasiją.

Antroji V.Zaicevo santuoka su Ina truko vos metus.

Išgarsėjęs Maskvoje V.Zaicevas persikėlė į Paryžių ir, be kita ko, buvo paskelbtas Prancūzijos sostinės garbės piliečiu.

Be apdarų, V.Zaicevas kūrė kvepalus ir muilą. Jo kūryba taip pat apėmė filmų ir teatro kostiumus, taip pat kostiumus garsiems dailiojo čiuožimo atstovams.

Beje, rusų policininkų uniformos – taip pat V.Zaicevo kūryba.

„Mada ateina ir išeina, o stilius yra amžinas. Galiu pasakyti, kad esu labai stilingas žmogus, konservatyvaus charakterio.

Pastaruosius dvylika metų vil pal tus, kei čiu jų spal vą, audi tekstūrą, – 2009 metais BBC ru tarnybos skaitytojams aiškino V.Zaicevas. – Paprasti balti marškiniai iš parduotuvės, tik apykaklė stati, ir viskas. Tai – Zaicevo stilius.“

Duoklė MADOS KARALIUI

Niekuomet nemiegančiame Niujorke (JAV) nu­

griaudėjo legendinis „Met Gala“ renginys. Kone laukiamiausioje stileivų šven­

tėje garsenybės pasipuošė įspūdingais kostiumais.

Mados žurnalo „Vogue“organizuojamas renginys turi kilnų tikslą –kasmet gegužės pirmąjį pirmadienį jis pamini Metropoliteno meno muziejaus Kostiumų instituto parodos atidarymą. Šventės metu surinkti pinigai skiriami šiam institutui paremti.

Praėjusių metų tema nukėlė į paauksuotos eros prabangą, o šiais metais dė­

mesys buvo sutelktas į kitokį prabangos palikimą. Šventė buvo dedikuota 2019­aisiais mirusiam vokiečių dizaineriui Karlui Lagerfeldui, ilgus metus vadovavusiam „Chanel“ mados namams.

Susirinkusios žvaigždės savo įvaizdžiais bandė atkartoti K.Lagerfeldo stilistiką, o ant balto kilimo karaliavo Karlui būdinga paletė: juoda, balta, rusva, perlo spalvos.

Aktorė Olivia Wilde.

Manekenė Gisele Bűndchen.

Manekenė Cara Delevingne.

Dainininkė Rihanna su mylimuoju A$AP Rocky.

Reperis Bad Bunny.

Aktorius Jeremy Pope (kairėje) ir dizaineris Olivier Rousteing'as.