Edition 14

ra ra riot, interviu su everything is made in china

Rusija

LIVERPOOL laikraštis #14 vasaris 1 2009 tiražas 200 liverpool.lt

Kultūros sostinė ir ateiviai INDIE SCENA:

- liverpool laikraštis #14 -

- liverpool laikraštis #14 -

REDAKCIJOS ŽODIS

ARTĖJANTYS KONCERTAI

*** Tekstas: LOGIKA

***

SPICHKI , NAKTINĖ PUFAIKA „Musės“ gimtadienis Vasario 7 d., klubas „Musė“, Vilnius.

IR Vasario 7 d., „Bix“ baras, Vilnius. „Pravda“ naujokų apdovanojimai 2008 Vasario 13 d., „Tamsta“, Vilnius.

WEEKENDS Vasario 13 d., „Punto Pizza“, Kaunas.

Vasario 14 d. Biržai.

Vasario 19 d., „Havana Social Club“, Vilnius.

FLAMINGO Vasario 28 d., „Bix“ baras, Vilnius.

LABAS. Kaip gyveni?

Ne, rimtai. Kaip gyveni? Man įdomu.

Kai aplink toks metas, norisi užsikasti po pernykščiais lapais ir ten tūnoti. Bet apsižvalgai ir supranti, kad lengviau giliai įkvėpti ir sulaukti pavasario. Jau pajutau, kad dienos ilgėja. Dar lengviau pratempti tą niūrų metą – keliauti. Kad ir į Rusiją! Ten tikrai pamatysi egzotikos. Taip pat ten gali nulėkti kad ir į EVERYTHING IS MADE IN CHINA (sako, kad labai perspektyvi grupė) ar senųjų MUMIY TROLL koncertą, bet pastarieji patys nepamiršta Lietuvos. Turbūt mumiai pas mus atvažiuoja taip pat atitrūkti. Žinoma, ne visuomet gali pasiimti kuprinę ir bėgti pro duris. Tada siūlau: paimk į rankas Toves Jansson Muminukų knygą. Vaikiška? Bet tai tikrai geras skersvėjis blogoms mintims ir tavo nuovargiui. Atsisakyk savo nuostatų ir perskaityk nesenstančias tiesas. Dar geriau – padaryk tai, ko labai seniai norėjai, bet vis nedrįsai. Gal nulipdyti senį besmegenį ar pavaišinti draugą balta gniūžte, juk žiema taip pat turi daug privalumų! Aš tai jau padariau ir beveik nepastebėjau, kad atėjo paskutinis šaltasis mėnuo. Šilčiausi linkėjimai.

MUMIY TROLL Vasario 11 d., „Siemens arena“, Vilnius.

Vasario 12 d., „Cido arena“, Panevėžys.

EVERYTHING IS MADE IN CHINA, KAP KAP, KORJAAMO Vasario 14 d., Helsinkis, Suomija.

THE KILLERS, LOUIS XIV Vasario 23 d., O2 arena, Londonas, Didžioji Britanija.

FRANZ FERDINAND, THE CURE, WHITE LIES Shokwave NME awards big gig 2009 Vasario 26 d., O2 arena, Londonas, Didžioji Britanija.

EVERYTHING IS MADE IN CHINA Vasario 26 d., „16 Tons“, Maskva, Rusija.

Redakcija: kalbos redaktorės: Jurga, Gintarė news@liverpool.lt straipsniai: Laurynas, Logika, Almantas, Tomas, Gailė, Nerijus, Ingrida foto: Nerijus, Aistė, Valentinas media@liverpool.lt dizainas: Gailė design@liverpool.lt muzika: music@liverpool.lt Laikraštis leidžiamas nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. tiražas 200 Visos teisės saugomos.

LIVERPOOL Party: Šiauliai, „Teatro bufetas“, vasario 6, 21:00

2

OASIS, CAESARS Vasario 28 d., „Globen arena, Stokholmas, Švedija.

- liverpool laikraštis #14 -

APIE KULTŪROS SOSTINĘ, MARSIEČIUS IR VISUS KITUS *** Tekstas: LOGIKA MARIJA Pasibaigė 2008-ieji. Metas pasitikrinti, kaip išsipildė pernykštės mano prognozės.

Kaip ir spėjau, nesulaukėme nei ateivių atakos (kas čia užpuls, jei, pasak laikraščių, „amerikiečiai išnaikino gyvybę Marse“), nei atominio karo, ir šiaip, jei dabar skaitote šitai, reiškia, esate gyvas. Šaunu, vadinasi mano palinkėjimas sulaukti šių metų išsipildė.

Dabar apie tai, ko dar sulaukėme. Taip, sulaukėme ir krizės, bet apie ją nešnekėsiu, nemėgstu, kai mane cenzūruoja.

Atrodo, šiemet nesulauksime svarbesnių įvykių kultūriniame Lietuvos pasaulyje.

Taip, šiemet Vilnius – Europos kultūros sostinė, kaip ir žadėjome (primenu, kad dabar – 2009-ieji). Matyt, norėdama kuo įsimintiniau pažymėti šį nekasmetį įvykį, mūsų vyriausybė nusprendė panaikinti lengvatas kultūros renginiams. Nieko baisaus jie nepadarė, tiesiog vietoj buvusio 5 procentų PVM, dabar už bilietus į koncertus ar spektaklius mokėsime 19 procentų. Beje, mes to greičiausiai net nepajusime, nes nelabai turėsime kur eiti.

Pernai man pasirodė, kad jau judama iš mirties taško – renginiai, į kuriuos norėjau nueiti, kartais net dubliuodavosi. Gaila, kad ir šį kartą man tik pasivaideno. Šiemet koncertų organizatoriai ruošiasi apsiriboti pigia rusiška muzika. Gal dar sulauksime keleto patikimų senienų. Teatrai atšaukia savo premjeras.

Na, vienas kitas trupinys gal ir nukris. Labai mažai, bet dar yra šiek tiek vilties, kad vasarą įvyks muzikos festivalis Creamfields 2009, kuris žarstosi tokiais vardais kaip CHEMICAL BROTHERS, DAFT PUNK, BASMENT JAXX, FAITHLESS, UNDERWORLD, N.E.R.D., THE PRODIGY, RÖYKSOPP. Taip kad kol kas dar nepragerkit visų pinigų, kuriuos šiais metais atsidėjote kultūrai, gal dar prireiks.

Ir šiaip, dar nepulkite verkti, rėkti ar keiktis (nebent šiaip norite), geriau pagalvokite apie gerąją blogo reikalo pusę – juk tai puiki proga pradėti daugiau keliauti, jei iki šiol tingėjote ar nematėte prasmės. Galima pradėti nuo kaimynų – latvių, lenkų, jie kasmet atsiveža gerų grupių.

Taigi reziumuojant galima paskelbti naują šių metų šūkį: Reikia kultūros? – Išvažiuokite iš kultūros sostinės!

Ir neverta bijoti ateivių. Net jei ir buvo kada nors bakterijų Marse, o amerikiečiai jų iki galo neiškepė, kultūringiems marsiečiams čia nelabai būtų ką veikti. O visi kiti (ne tokie kultūringi) greičiausiai skris į Ameriką keršyti už aukas.

3

liverpool.lt

- liverpool laikraštis #14 -

RA RA RIOT *** Tekstas, iliustracija: TOMAS

Jei egzistuotų universalus muzikos terminų ir posakių žodynas, ties R raide pamatytume tris žodžius, kurie nors ir skamba kvailai, tačiau gali labai lengvai išvagoti dar vieną rievę smegeninėje šalia visų kitų, iš kurių lūpomis kaip į sieną beriami žirniai kasryt duše. Ir niekas nenustebtų, kad tai dar vienas kadaise jankio sugalvotas posmelis, kurį Tu net vidurnaktį pakeltas sugebėtum be klaidų išdainuoti. Ir niekas nenustebtų, kad tas posmelis gali pakeisti bet kokias vulgarias formules, įskaičiuojant ,,ką veiksi šįvakar?“, leidžiančias suprasti, kodėl tiek daug metų širdis nusirita į pakulnes susikirtus mūsų žvilgsniams. Ir niekas nenustebtų, kad žodyno R skiltyje didžiausiom raidėm įspausta – RA RA RIOT. Ma Ma Maištas simbolizuoja žodžius, kuriems kartais, deja,

INDIE scena

proto lemta niekada nepasiekti mylimojo lūpų. O kiti dar sako, kad tai linksmai trykštančios, visada nuviliančios agresijos sinonimas. Tačiau mes liksime prie pirmosios šio žodžio reikšmės ir pažiūrėsim, ko gi moko tas žodynas.

Kartą labai labai seniai, jau pasibaigus JAV pilietiniam karui, Teksasui įstojus į federaciją, pastačius pirmąjį geležinkelį, besidriekiantį nuo pat Atlanto iki Ramiojo vandenyno, pasibaigus maištui San Fransiske, įvykdžius patį kvailiausią sandorį žmonijos istorijoje tarp Rusijos ir JAV, pastarojo žemyno valstybės šiaurės vakarų kamputyje įsispraudusiame kaimelyje, pavadintame Sirakūzai ir priklausančiame šviežiai iškeptai Niujorko valstijai, buvo įsteigtas žymusis Sirakūzų universitetas.

4

Kartą labai labai neseniai, kuomet graudžiais juokeliais Baltuosiuose Rūmuose švaistėsi dėdė Džordžas, Elas Goras spaudė ranką žaliesiems, vidurio rytų kitatikiai, pasivadinę Al Kaida, aukų skaičiumi, o gal net sukeltu sielvartu ,,pranoko“ pačius japonus Perl Harbore, o Bušas ėmėsi griauti valstybės suvereniteto principą Irake, tame pačiame JAV pakraštyje, Niujorko valstijoje, Sirakūzų mieste, tame pačiame universitete susitiko Milo, Alexandra, Wesley, John, Mathieu ir Rebecca. Šis šešetukas pranoko daugumą jaunų grupių trykštančia energija pasirodymų metu ir išskirtiniu stiliumi, todėl susilaukė dėmesio CMJ muzikos maratone. CMJ (College Music Journal) muzikos maratonas – kasmetinis renginys, į kurį atrenkamos

- liverpool laikraštis #14 įvairios grupės ir joms suteikiama galimybė groti įvairiuose baruose bei klubuose nuo pat Bruklino iki Manheteno. Šimtai atlikėjų per kelias dienas apipina Niujorką muzikos aidų gijomis.

Po sėkmingo pasirodymo CMJ, RA RA RIOT toliau kilo laiptais į šlovę. Surengė turą Didžiojoje Britanijoje, apšildė ART BRUT, EDITORS, dalyvavo ture po Šiaurės Ameriką su TOKYO POLICE CLUB, buvo pakviesti dalyvauti „Iceland Airwaves Festival“ Islandijoje, netgi grojo „South by Southwest“ (SXSW) festivalyje, kuris, beje, yra vienas didžiausių JAV. Tačiau nėra sėkmės be nesėkmės, kaip ir džiaugsmo be skausmo. Po pasirodymo Providence mieste dingo būgnininkas John. Kitą dieną jo lavonas buvo rastas Buzzards įlankoje.

Tikėtina, kad jis nuskendo. Praėjus kelioms savaitėms po Johno laidotuvių ir nualinus protą dvejonėmis, RA RA RIOT vis dėlto paskelbė, kad tęs savo veiklą. Pasirašė sutartį su „V2 records“, išleido singlą ,,Dying is fine“, kurio žodžiai labai primena vieną E.E.Cummingso eilėraštį, tačiau kartu tarsi išreiškia pagarbą mirusiam draugui. 2008 m. RA RA RIOT pasirašo sutartį su „Barsuk Records“ ir išleidžia pirmąjį albumą.

Kai kurie RA RA RIOT lygina su ARCADE FIRE. Galbūt dėl to, kad abiejose grupėse galime išgirsti styginių instrumentų, o gal dėl to, kad neįsivaizduoja, kaip skamba baroque pop. Lyginimas su kuo nors leidžia susidaryti tik paviršutinį įspūdį, o individualūs požymiai išskiria objektą iš kitų. RA RA RIOT unikalūs, todėl nerasime žodyne žodžio, galinčio apibūdinti juos kaip priklausančius kokiai nors rūšiai. Galime tik pasidžiaugti, kad išskirtinumas padėjo RA RA RIOT pasistatyti tvirtą pagrindą roko muzikos rinkoje.

Netektis gimdo stiprybę, stiprybė – pasiektus tikslus, tikslai – laimę. Tai kelio ženklai, kuriais juda RA RA RIOT, kartais stabteldami mūsų ausyse. Ir niekas nenustebtų, kad tie paberti žirniai rytą duše yra ,,Too Too Fast“. Ir niekas nenustebtų, kad tai būtent išlementas posmelis iš ,,Can You Tell“ privertė nusišypsoti ir paimti už rankos. Niekas nenustebs, jei sužinos, kad tas muzikos žodynas iš tikrųjų negali pasakyti visko, tačiau paryškintas žodis iš R raidės tikrai nuteiks teigiamai auštančiam rytojui.

KAS NUTIKO MUMIY TROLL *** Tekstas: LOGIKA MARIJA

Apie Iljos Lagutenko katinišką balsą, charizmatišką būdą ir paslaptingą šypseną jau tiek prirašyta, kad tiesiog pirštai atsisako rankioti tuos pačius žodžius.

Prisipažinsiu, ir man patinka, kai jis kniaukia dainuodamas savo dainas, charizmatiškai įsikanda mikrofono laidą koncerto metu, ar kaip pamišėlis laigo po sceną. Tikrai, gražu būna pažiūrėti, net širdis džiaugiasi.

Bet. Kokie dar bet? Bet paskutiniu metu jis to beveik nebedaro... Bent jau atvažiavęs į Lietuvą.

Jau ne vieneri metai praėjo, kai MUMIY TROLL pradėjo važinėti į Vilnių, Palangą, Kauną ir Panevėžį. Bet nesunku prisiminti tuos seniai praėjusius koncertus, nes jie visi būdavo skirtingai įsimintini. Troliai kas kartą sugalvodavo kažką naujo – laužyta lietuvių kalba dainavo „Devočka“, Ilja pasakojo melagingas istorijas apie savo vaikystę Ąžuoliuko chore, savaip perdainavo Kylie Minogue „Can’t Get You Out Of My Head“, galų gale į sceną dainuoti „Medvedicos“ pasikvietė porą gerbėjų iš salės. Tai kur gi dingo tie šlovingi laikai? Gerai, dar galiu užskaityti „Pochititeli Knig“ turo akustinį koncertą Palangoje – viskas buvo gražu ir tiko ramaus albumo pristatymui – kamerinė erdvė (kiek tai įmanoma sukurti Palangos vasaros estradoje), melancholija, gėlės, kurias žiūrovai mėtė į sceną.

Paskutinio koncerto Vilniuje vinis turėjo

5

būti mūsų tautietės 69 danguje, kurios išėjo kartu padainuoti. Kažkodėl man tai nepaliko didelio įspūdžio. Koncertai vis trumpėja.

Kad ir kiek beskanduotų gerbėjai, troliai niekada nebeišeina biso. Gal senatvė jau palietė garsiausią grupę iš Vladivostoko?

O gal tiesiog rutina – ai, čia tik dar vienas koncertas, greičiau baigiam ir einam gert.

Bet kuriuo atveju, gaila, kad viena iš stiprių koncertinių grupių praranda savo formą.

Nes koncertai – viena geresnių mumių vietų, gali neklausyti jų įrašų, bet gyvi pasirodymai palieka įspūdį – ten nebelieka to popsiškumo, kuris kartais jaučiasi grupės kūryboje.

Bet neskubėsiu nurašyti kažkada mylimos grupės, šiemet Ilja su visais savo mumiais ir troliais ir naujo dvigubo albumo „8“ programa vėl lankysis Lietuvoje. Vasario 11 d. galėsim juos įvertinti Vilniuje, o 12 d. tokia pačia galimybe galės pasinaudoti tuo metu būsiantys Panevėžyje. Tai ką, duodam jiems dar vieną šansą?? Aš duodu!

LIVERPOOL Party: Kaunas, B.O., vasario 7, 21:00

- liverpool laikraštis #14 -

interviu: EVERYTHING IS MADE IN CHINA *** Kalbino: NERIJUS & ALMANTAS

Rusija. Ten visko daug. Kas vyksta šios šalies roko scenoje? Pasirinkimų išties per daug, tad apsiribojome grupėmis, kurias ne taip jau seniai teko girdėti savo ausimis. Ir štai – prieš akis iškyla šiltos vasaros vaizdai, kuomet Palangoje ir Vilniuje koncertavo EVERYTHING IS MADE IN CHINA arba tiesiog EIMIC. Grupę sudaro trys nariai: vokalistas ir gitaristas Max Fedorov, bosistas Philipp Premyak bei būgnininkas Alex Zotov.

Tačiau giliai netempdami į naktį pristatom interviu su indie rock/post rock/ambient atstovais iš Maskvos – EIMIC. Kur ir kaip susikūrė EVERYTHING IS MADE IN CHINA? Grupė buvo įkurta beveik prieš 4 metus Maskvoje. Maksas ir Aleksas kartu dirbo ir daug kalbėjo apie muziką. Filipas sutiko Maksą universitete, kur jie abu studijavo.

Mes visi tiesiog dievinom muziką ir jos klausėm nuo vaikystės. Gan greitai kilo idėja suburti grupę. Taigi Maksas pasikvietė Aleksą ir Filipą į mažą kavinukę. Jau po savaitės grupė pirmą kartą repetavo.

INDIE scena

Kokia yra grupės pavadinimo istorija?

Labai įdomiai skamba. Kaip jūs jį sugalvojote?

Daugiau nei metus mes grojome be konkretaus grupės pavadinimo. Turėjome kelias mintis ir netgi pasirodėme myspace. com tinklalapyje kaip grupė REUNION (maža ir rami sala netoli Prancūzijos), bet vėliau nusprendėme pavadinimą pakeisti.

Taigi Maksas ir Aleksas išėjo į didelį kompiuterių ir jų priedų prekybos centrą. Ant visų prekių buvo lipdukai su šalies, kurioje jos buvo pagamintos, pavadinimas: China China China. Po to viena iš mūsų dainų buvo pavadinta „Everything Is Made In China“. Vėliau, kelios savaitės prieš pirmąjį koncertą, mes turėjom kažkaip pavadinti grupę. Visi ant lapelių užrašėm trokštamą grupės pavadinimą ir visi iš mūsų pasakė EIMIC. Taigi viskas buvo nuspręsta.

Kokios grupės jus įkvepia? Kokios yra mėgstamiausios grupės?

Labai daug grupių, mes turim labai paprastą muzikinį skonį. Mums labai patinka tokios grupės kaip RADIOHEAD, COLDPLAY,

6

SMASHING PUMPKINS, BROKEN SOCIAL SCENE, DEATH CAB FOR CUTIE. Bet kiekvienas grupės narys turi sau patinkančias grupes: DOSH, TORTOISE, M83, David Gray, DO MAKE SAY THINK, Jeff Buckley ir t. t.

Kaip jūs vertinate 2008 metus? Ar metai buvo sėkmingi?

Nuo 2005-ųjų kiekvieni metai yra ypatingi.

2006-aisiais – pirmojo EP išleidimas, 2007aisias – debiutinio albumo pristatymas ir įrašymas, 2008-aisiais įvyko pirmieji tarptautiniai pasirodymai: išvyka į Lenkiją vasarą („Heineken Open’er“), koncertai Vilniuje, Palangoje, Helsinkyje, jau tradiciniais tapę vakarėliai Maskvoje ir Sankt Peterburge bei grojimas „International Days of Mountains“ gruodį su mūsų draugais lenkais: MUCHY ir HATIFNATS. Taip pat mes pradėjome kurti naujas dainas ir kai kurias iš jų jau atlikome per koncertus.

Kur buvo geriausias jūsų koncertas?

Kaip jautėtės?

Visi mes prisimenam koncertą Palangoje ir „Open’er“ festivalį praėjusią vasarą.

- liverpool laikraštis #14 Palangoje grojome klube netoli paplūdimio ir tai buvo pirmas pasirodymas, kurio pasiklausyti atėjo tiek tėvai su vaikais, tiek rimti vyresni žmonės bei merginos, dar besimokančios mokykloje. Manėme, kad tik nedaugelis žino, kas iš tikrųjų esame.

Pabaigoje minia šoko ir šaukė. Jautėmės tarsi SMASHING PUMPKINS turo metu 1979 m., kurio filmuotą medžiagą esame matę. „Open’er“ festivalyje grojome iškart po SEX PISTOLS vėlai vakare. Visi buvome tikrai nervingi. Tai buvo pirmas didelis festivalis, kurio publika nežinojo, kas tokie esame. Net neįsivaizdavome, kaip žmonės gali reaguoti.

Per vakarą 2 kartus kartojome savo dainas ir minia klykė: „Made In Russia!“ Ar patiko groti Lietuvoje?

Buvo labai puiku, nesitikėjom tokio šilto priėmimo. Jautėmės tarsi namie.

Pasirodymai Palangoje ir Vilniuje buvo skirtingi, bet mes vis dar labai emocionaliai kalbam apie Baltijos turą.

Ar į koncertus ateina daugiau žmonių nei pradžioje? Ar pastebite, kaip greitai plečiasi jūsų klausytojų ratas?

Gerbėjų Rusijoje daugėja pamažu.

Matome ateinančių daugiau naujų žmonių.

Paskutiniame koncerte Maskvoje klube „16 Tons“ dalyvavo daug nematytų žmonių.

Išleidome albumą daugiau nei prieš metus, bet kai kurie klausytojai tik šiandien išgirsta mūsų muziką. Esmė ta, kad keliaujame į miestus ir šalis, kurie yra toli nuo Maskvos, pavyzdžiui, Lietuva, ir matome panašaus dydžio auditoriją kaip ir Rusijoje.

Kas kuria muziką ir tekstus?

EIMIC tekstus daugiausia kuria Maksas.

Yra keli muzikos atsiradimo keliai. Kartais Maksas semiasi naujų idėjų dainuodamas ir grodamas akustine gitara. Po to diskutuojame ir bandome sukurti tikras aranžuotes, atrasti įdomias dalis ir garsus kuriamai muzikai.

Kai kurios dainos gimsta improvizacijų metu per repeticijas, kai kurios, kaip kad „My Marshell“ arba slaptos albumo dainos, yra pagrįstos įdomiomis variacijomis ir garsais.

Kokie muzikiniai planai 2009-aisiais?

Artimiausi planai – Europos turas vasarį (6 koncertai Lenkijoje, vienas Helsinkyje, Sankt Peterburge ir Maskvoje).

Vadybininkas diskutuoja dėl dalyvavimo vasaros festivaliuose Europoje.

Taip pat turime medžiagos naujajam albumui. Tikriausiai jau vasarą pradėsime darbą įrašų studijoje ir jei viskas bus gerai – albumas bus išleistas 2009-ųjų rudenį.

Ko norite palinkėti LIVERPOOL laikraščio skaitytojams?

Sveiki! Linkime įdomių koncertų, vakarėlių ir festivalių. Tikimės, kad greitai jums grosime.

All the best, EIMIC.

albumas: „TONIGHT: FRANZ FERDINAND“ *** Tekstas: LOGIKA A

Po „You Could Have It So Much Better“ grupės gerbėjams teko šiek tiek palaukti. Na, perdedu – teko gerokai palaukti! Neabejoju, kad dauguma melomanų jau kelintą kartą klauso naujojo FRANZ FERDINAND albumo „Tonight: Franz Ferdinand“.

Klausau ir aš.

Jau vasaros pabaigoje išgirdome šiokių tokių naujienų – dainą „Lucid dreams“, kuri palengvino laukimą. Apsirikome manydami, kad tai pirmasis singlas (jei taip galvoji – pamiršk), nes oficiali šį albumą pristatanti daina visgi yra „Ulysses“.

Prisipažinsiu, nors ši daina turi jėgos, bet ji su vaizdu suskambėjo visai kitaip. Siaubošizo-detektyvas tikrai įtraukia ir aš spaudžiu klipą paleisti nuo pradžių vėl.

Iš tiesų vyrai nepraleido pro ausis dabartinės elektronikos bangos ir įpynė jos gijas į savo darbą, taip sukurdami keistesnį skambesį.

Tačiau kai kur persūdė – ypač neviltį man varo „Lucid dreams“ albumo versija: beveik 8 minutės (na, tiek to, jei gera daina tai nebūtų siaubinga), tačiau maždaug pusė dainos kažkokia elektro improvizacija, varanti mane į neviltį. Drąsiai trinu iš grojaraščio.

7

Lieka 11 dainų. Drįstu teigti, kad FRANZ FERDINAND niekuo siaubingai nenustebino, bet skamba maloniai.

Alexo balsas, protarpiais skambantis lyg aidas, sudaro įspūdį, kad dainuoja tavo antrasis-demoniškasis aš, kuris kviečia atiduoti visą save jų koncerte ar bent vakarėlyje, skambant naujam albumui.

Panašu, kad grupė per tuos metus padarė ką norėjo, o ne ko laukė publika.

Beje, dainos „No You Girls“ mušamųjų partija yra atlikta skeleto kaulais, nors kažkaip išskirtinai tikrai neskamba.

Džiugu, kad franzai visgi neprikūrė slidžių dainų apie saldžią meilę, o dažniau prašo tiesiog bučinio: frazė „kiss me“ kartojasi ne vieną kartą ir ne vienoje dainoje, kaip ir ta pati rūkanti mergina. Ir tik paskutinėj dainoj Alexo balsas nurimsta ir ramiai prabyla apie meilę.

INDIE scena

- liverpool laikraštis #14 -

MASKVA, NEMOKAMI GĖRIMAI NAUJŲ „AUDI“ PRISTATYMUOSE IR INTRAVERTAI *** Tekstas: GAILĖ

Kai išgirstu ką nors pasakojant apie Maskvą, nukrečia šiurpas. Ir iš baimės, ir iš susijaudinimo. Bijau Maskvos, nes bijau matyt skurstančius žmones ir žiurkes ant metro bėgių, bet žaviuosi Maskvos grubiu nuoširdumu. Maskva yra kraštutinumų miestas, kuriame kultūros palikimas trykšta ir žaviai, ir tragiškai.

Nusprendžiau paieškoti ko nors, kas man būtų artima, kas neturėtų nieko bendro su politika ir žmonių mentalitetu. Radau.

Netgi radau kažką šiek tiek panašaus į LIVERPOOL. LAM (Look At Me) – tai online žurnalas ir renginių ciklas, formuojantis Maskvoje tam tikrą šiuolaikinio avangardo sceną. LAM prasidėjo kaip internetinis leidinys, rašantis apie madą, kultūrą ir muziką.

Kalbama, kad vakarų pasaulyje kūrybiški žmonės dažniausiai būna ekstravertai, stengiasi išsiskirti apranga, daug laiko praleidžia viešumoje ir t. t. Maskvoje arba Rusijoje yra atvirkščiai. Daugiausia jaunų kūrybingų žmonių sėdi savo miegamuosiuose ir dalijasi viskuo tik internetu. LAM gimė keliuose tokiuose miegamuosiuose, tačiau atsirado noras būti ne vien online.

INDIE scena

Šiandien LAM kuria savo skaitytojų bendruomenę ir kas kelias savaites organizuoja renginius. Na, dažniausiai vakarėlius, kurie visada vyksta 2007aisiais atsidariusiame klube „Solyanka“.

Internetiniuose dienoraščiuose rašoma, kad ten labai keista durų politika: jeigu esi užsienietis arba įdomiai apsirengęs, gali eit nemokamai, o jei ne, tai moki maždaug 300 rublių (~20 Lt). Bet patekęs ten gali nesijaudinti dėl muzikos. Ten dažniausiai skamba koks nors psych, alt ar kraut rokas ir šiaip visokie keisti garsai iš interneto.

Juokinga tai, kad kol nebuvo LAM, jo įkūrėjai, paklausti, ką veikdavo ankščiau, atsakė, kad persirengdavo ir eidavo į kokius korporatyvinius pristatymus. Kad ir naujų „Audi“. Kažkaip kertasi naujasis avangardas ir korporatyviniai pristatymai, ar ne? Tačiau ten būdavo nukrauti stalai nemokamų gėrimų.

Kalbama, kad jeigu Maskva turėtų naują simbolį, tai būtų dramblys su Svarovskio kristalais. Nes šiandieninė Maskva yra kupina kažko paimto iš svetimos kultūros, tada maksimaliai išdidinto ir su dideliu dideliu spindesiu. Nuo tokios Maskvos

8

pusės LAM’ai yra atsiriboję, jie teigia, kad nori patys susikurti tokią Maskvą, kurioje jiems būtų malonu gyventi. Ir suburti grupę bendraminčių.

Manau, kad LAM yra kažkas labai ypatingo ir gilaus. Mums atrodo savaime suprantamos galimybės daryti ką tik užsigeidi ir kalbėti tai, ką nori, na, o Rusijoje individualizmas yra nuolat gramzdinamas ir varžomas. Kūrybiškumas taip pat.

Tačiau tai, ką visi tie jauni žmonės kuria užsidarę savo kambariuose, atsiranda visai kitame kontekste. Tai be galo romantiška.

Nenorėčiau pamokslauti, bet gal ir mums reikėtų visiems užsidaryt kelioms savaitėms ir ieškot savęs, be jokių aplinkinių įtakų.

Būtų įdomu po to padaryti kokį nors ypatingų-talentų-iš-miegamųjų vakarėlį. Iki susitikimo!

LAM yra čia: lammagazine.com

- liverpool laikraštis #14 -

interviu: WEEKENDS *** Kalbino: INGRIDA Grupę WEEKENDS žino turbūt kiekvienas roko muzikos mylėtojas. Tai trys jaunuoliai, grupę įkūrę Ukmergėje, pradėję groti skolintais instrumentais iš tautiečių bendraminčių, tačiau ilgai nežaidę užkariavę radijo stotis ir pretendavę į geriausios roko grupės titulą įvairiuose apdovanojimuose. Po beveik 9 metų repeticijų ir galybės koncertų grupė pristatė savo albumą. Nusprendėme ir mes juos pakalbinti, sužinoti daugiau apie pradžią, dabartį ir šiek tiek apie ateitį. Taigi kalbiname Kornelijų, Igną ir Marių jų pačių nors ir nedidelėje, bet jaukioje studijoje.

Kodėl pasivadinote WEEKENDS? Mėgstate savaitgalius?

M.: Taip, mėgstam!

K.: Gerai, kad pateiki galimus variantus, nes patys nesugalvotumėm.

I.: Labai gražus pavadinimas, repetuodavome tik savaitgaliais, tai ir grupę taip pavadinom.

Per beveik 9 metus išleidote pirmą albumą. Kur taip užtrukote?

K.: Kaip pavyzdį paimsiu kažkokio muzikinio realybės šou laimėtoją, pasivadinusį Airiu. Aš jį tokį girdėjau iš viso pirmą kartą, o jo albumas jau yra! Viena daina išgarsės – jau albumas, kita daina išgarsės – antras albumas, mano nuomone – čia visiška butaforija...

K.: Yra du kriterijai. Pirmiausia – mes darom iš dūšios viską, o antra – kai pats darai pirmą kartą, tai užtrunka šiek tiek laiko. Mes įrašinėjom dainas, kurios kaupėsi, kaupėsi ir tuomet įrašę 8 dainas nusprendėm, kad reikia įrašyti dar keletą ir jau išleisti albumą.

O tas procesas buvo kažkur prieš metus.

Užsispyrėm ir albumą įrašėm per metus.

Tiksliau įrašėm per pusantro mėnesio, tik leidybinis procesas užtruko.

Kodėl būtent tos dainos pakliuvo į albumą?

Juk sukūrę esate daug daugiau?

K.: Į albumą sudėjom tas, kurias įrašėm, o įrašėme tas, kurias jautėme, kad tuo metu reikia išsaugoti ir užfiksuoti.

M.: Kitas albumas bus kitoks, dabar mūsų dainos ramesnės.

Na, tai koks jausmas išleidus pirmą albumą?

M.: Šiandien pirmą kartą jį pamatėme parduotuvėje, galbūt tai buvo net didesnis malonumas nei per pristatymą, nors kai laikėm jį rankose pirmą kartą, irgi buvo geras jausmas.

K.: Aš dar nemačiau, tai manęs dar laukia tas atradimo džiaugsmas. Kai pamatėm jį pirmą kartą, tai buvo likę 2,5 valandos iki pristatymo. Mes iki paskutinės valandos nežinojome, ar gausime jį, ar ne, ar bus ką parodyti žmonėms per pristatymą.

Savo biografijoje minite tokias Lietuvos roko grupes kaip REQUIEM, BIPLAN, REBELHEART... Tos grupės buvo jūsų pavyzdys?

M.: Mes repetuodavom tame pačiame klube

kur ir REQUIEM. K.: Jie buvo mūsų draugai, jie buvo tie, kurie duodavo gerų patarimų. Mums buvo miela ir malonu, kad iš tokio miesto kaip Ukmergė iškilo tokia grupė kaip REQUIEM, Darius (REBELHEART)...

Pamatėm, kad esam jauni, ambicingi ir pagalvojom, kodėl gi mums nepasitaškius ir nepasirodžius Lietuvai. Suėjom, prirašėm dainų, paskui įsigijom instrumentų.

Papasakokite juokingiausią atsitikimą, nutikusį per koncertą?

K.: Yra vienas juokingas atsiminimas, bet dabar jau to nario nebėra grupėje. Buvo Ukmergėje miesto šventė. Atsisveikindami su senuoju būgnininku koncerte jam leidome pagroti vieną dainą, kad oficialiai išleistume iš grupės. Scena, kurioje grojome, įrengta kultūros namų balkone, pakankamai aukštai, žmonių daug, na, ir pradėjome groti. Baigę dainą atsistojome atsisveikinti su publika, tuo metu būgnininkas metė savo būgnų lazdeles į minią ir vieną iš jų pataikė nėščiai moteriai į galvą. Ta moteris iš karto nuėjo į policiją rašyti pareiškimo, tačiau policininkai suprato, koks čia reikalas ir kad ne specialiai į ją buvo pasikėsinta, pasiūlė jai atsiimti pareiškimą ir viską pamiršti.

I.: O man patiko, kai koncertavome per Jonines ir numynėm į Kurėnų ežero salą su vandens dviračiu, o toje saloje einam, žiūrim, kad pilna kažkokių pėdsakų, prilaužyta medžių, butelių primėtyta, paėję tolyn laužavietę atradom... Toks įspūdis, kad po kokių ritualų viskas palikta ir tuomet kažkas pradėjo judėti mūsų link ir skleisti siaubingą garsą (Ignas pamėgdžioja tą garsą), mes visi tik į kojas ir pasileidome bėgti atgal, dviračio link... Plaukiam, plaukiam atgal, o Marius iškrito iš dviračio ir krantą pasiekė savo jėgom.

Kaip jauna grupė greitai patekote į radiją.

K.: Tuo metu eteris dar nebuvo užkimštas mažos muzikinės vertės kūriniais arba jokios muzikinės vertės nepaliekančiais reiškiniais.

Tada didelės pasiūlos nebuvo, matė, kad mūsų dainos turi didelę išliekamąją vertę, paėmė ir grojo... Ir šiandien groja. Mes dainavom apie teisybę, o ne kaip lūpom laksto angelai... Prieš porą metų aprimo mūsų grojimas radijuje. Dabar vėl pradėjo mus leisti. Mums nuo to geriau, smagiau, kad situacija gerėja, nors muzikinių nesusipratimų per radiją dar girdžiu.

Kaip įsivaizduojate grupę ateityje?

I.: Tau įdomu mūsų kaip grupės planai, ar mūsų asmeniniai planai?

9

K.: Tikrai bus dar ne vienas koncertas, kadangi prisipirkom daug aparatūros. Mūsų prioritetas dabar yra klipas.

I.: Šiaip mes planuojam nusipirkt transportuojamą baseiną ir visur jį vežiotis. Dar išsinuomoti namą ir ten užsidaryti mėnesiui su komanda ir tiesiog kurti, įrašinėti... Kaip INCUBUS grupė padarė.

K.: Tu čia įsivaizduoji ar fantazuoji?

M.: Juokauji? Mėnesį be mergų, be nieko... be elektros. Stasys numeris 2!

K.: Jei rimtai, tai pirmiausia norime po koncertų turo sukurti klipą, esam kalbėję ir apie antrą albumą, palaipsniui...

I.: Repetuojam dabar naujas dainas!

Tai tokie linksmi ir nuoširdūs yra „savaitgaliai“. Jei kas dar neturite albumo, tačiau nekantraujate išgirsti, apsilankykite weekends.frype.lt.

liverpool.lt

- liverpool laikraštis #14 -

HATIFNATS

DVI RUSIJOS

*** Tekstas: LOGIKA

*** Tekstas: LAURYNAS

Iki šiol maniau, kad hatifnatai – tai negalinčios girdėti, kalbėti ir gerai matyti būtybės iš Tuvės Janson knygų. Jie amžinai kažkur plaukia savo nedidelėmis valtelėmis, o kilus perkūnijai įsielektrina. Po vieno šeštadienio mano suvokimas išsiplėtė.

Pasirodo, kad pasaulyje yra hatifnatų, kurie turi puikią klausą, dainuoja keistu balsu, o keliauja ne valtelėmis ir ne per jūrą. Hatifnatai, apie kuriuos kalbu, gyvena Lenkijoje, o vieną gražų šeštadienio vakarą Vilniuje, „Tarantino“ klube, bandė įelektrinti klausytojus savo dainomis.

Jie buvo trise: Michał Pydo dainavo ir grojo gitara, Mariusz Leśniewski mušė būgnus, o Adam Jedynak leido garsus naudodamasis bosine gitara.

Perkūnijos kieme nesigirdėjo. Bet elektros iš kažkur atsirado, ir, keistas dalykas – atrodo, kad beveik visa elektra kliuvo vienam vyrukui prie scenos, kuris viso koncerto metu nepailsdamas šoko, net pavydu.

Nors elektros užteko ne visiems (dauguma susirinkusiųjų tiesiog stovėdami ramiai klausėsi), nemanau, kad kas nors gailėjosi apsilankęs koncerte. Vokalisto balsas man tolimai priminė SILVERSUN PICKUPS, o ritminga muzika savo gitarų skambesio bangomis nešte nunešė į kosmosą, kur paskutiniu metu iškeliavo MUSE. Dėl prastoko įgarsinimo buvo sunku suvokti, į kokią būtent planetą, bet ar ne dar geriau – galėjome susigalvoti patys. Neprireikė ir valtelių.

Vėliau scenoje pasirodę lietuviai FLAMINGO taip pat stengėsi visus užburti, bet nežinia, ar čia kalti varšuviečiai, savo skambesiu nunešę kažkur toli į kitą pasaulį, ar tiesiog jų dainos iš tiesų skambėjo panašiai, bet koncertas nepaliko tokio įspūdžio, kaip prieš tai buvusių svečių. Tačiau publika atsibudo būtent per šią vakaro dalį. Nors tiek.

Belieka tikėtis, kad kurią dieną hatifnatų keliai vėl pasuks į Lietuvos pusę.

Draugai klausia, ką galvoju šiandien apie Rusiją, o aš atsakau, kad man apie ją galvojant vienu metu prieš akis iškyla du prieštaringi vaizdiniai.

Vienas iš jų – patrauklus, paslaptingas ir masinantis.

Jį sukuria nesuvokiamas šalies dydis, nereali gamta, sutalpinanti turbūt visas gamtines zonas, išskyrus drėgnuosius atogrąžų miškus, didžiuliai rusų literatūros klodai, kuriuose neseniai sužvejojau ir A.Ivanovo knygą „Geografas gaublį pragėrė“. Toks lyriškas rusiškas Č.Bukovskio variantas apie paprastą, graudų, juokingą ir turbūt kartais malonų gyvenimą provincijoje, miestelyje ant Kamos kranto. Nors ne M.Bulgakovas ir ne F.Dostojevskis, LIVERPOOL Party: Šiauliai, „Teatro bufetas“, vasario 6, 21:00

10

tačiau Rusijoje jau svarstoma, kada ši knyga papildys mokyklos programą. Žinoma, tai įvyktų greičiau, jeigu ne siužetas, kuriame pagrindinis veikėjas gerokai „sutepa“ oficialų mokytojo profesijos mundurą.

Nepamirškim ir gero kino, baleto, teatro, roko, sporto, mokslo, architektūros. Tiesa, reikia pripažinti, kad ir šiose srityse, kuriose tiek daug pasiekta, jie neišsiverčia be D.Banionio, R.Tumino, B.Zelkevičiaus. Žodžiu, tai patrauklioji pusė, kurią žinome esant, tačiau yra ir kita, kuri, mano manymu, šiuo metu dominuoja.

Kalbu apie atgrasų valdantį režimą, kuris baigia sudoroti bet kokia forma jam oponuojančius, apie imperines šalies ambicijas, pasireiškiančias kaimynų šantažu, diplomatiniais, kariniais ar „dujiniais“

- liverpool laikraštis #14 konfliktais, apie rusiško pulonio pėdsakus Londone, apie kritiškai mąstyti nustojusią didžiąją dalį šalies žmonių, kuriems kasdien išpilamas kibiras demagogijos per televizorių ekranus ir kurie jau negalėtų ramiai gyventi be specialiai jiems atrandamo ar sukuriamo išorės priešo.

Tipiškas rusas į tai atsikirstų teigdamas, kad mes kitokie, saviti ir visi negali eiti vienu keliu. Galbūt, tačiau šiek tiek keista, kad visa tai, ką ši šalis sukuria vertingo ir gražaus, mes suprantame, tačiau prastai sekasi su politikos supratimu. Tiek to, trumpam atsikvėpkime grįždami prie roko muzikos.

Geriau rusų roko muzikos istoriją, jos savitumą ir kryptis išmanantys žmonės siūlo pasidomėti tokiomis buvusiomis ir esamomis grupėmis kaip AKVARIUM, DDT, KINO, SPLIN, Bi-2, NOČNYJE SNAIPERI, KAROL I ŠUT, NOGU SVELO, MUMIY TROLL, NAIV, AGATA KRISTI, AUKCION, HAPPY BIRTHDAY, KOLIBRI, NEVER TRUST HIPPIE, NEFORMALNOJE OBJEDINENIJE MALADIOZHY, NOL, STRANGE GAMES, NA VOLNE, VEZLO, POMPEYA, CUTY SARK, VERTIGO, MAGIC CARPET ir, žinoma, EVERYTHING IS MADE IN CHINA. Klausydamas kai kurių iš šių grupių mintyse grįžtu prie žodžių „įdomu“, „paslaptinga“, „netikėta“, „nuoširdu“ ir kartu viliuosi, kad kada nors galėsime suprasti ne tik Rusijos meną, tačiau ir šios šalies politiką.

ROKAS FUTBOLO KAMPE *** Tekstas: NERIJUS Girdžiu skambant „You’ll Never Walk Alone“ tiesiogiai iš „Anfield’o“ ir rašau straipsnį apie futbolą. Liverpulio vardas visada su tuo asocijavosi ir, manau, asocijuosis. Vis dėlto yra ne vienas miestas, kurio vardas tapatinamas su garsia futbolo komanda. Vienas iš tų miestų yra Barselona.

Beveik visi šios ekipos žaidėjai klauso muzikos, o kai kurie iš jų nepasimestų ir patekę į mūsų vakarėlį.

Lionelio Messi mėgiamiausias atlikėjas yra Leo Mattioli – Argentinos grupės GRUPPO TRINIDAD, grojančios cumbia stiliumi, lyderis.

Victorui Valdesui patinka roko klasikai AC/ DC: „Tai legendinė grupė, kurios klausau dažniausiai, o jų muzika man suteikia energijos.“ „Barcos“ vartininkui taip pat patinka GUNS’N’ROSES atliekamos dainos, grupės COLDPLAY kūryba ir epinis Chriso Martino rokas.

Eiduras Gudjohnsenas taip pat prijaučia roko muzikai. Islandas daugiausia klauso nemirtingųjų ROLLING STONES. Rokas patinka ir kitiems „Barcos“ žaidėjams.

Xavi mėgiamiausiu dainininku įvardino Bruce’ą Springsteeną, kurio koncertą matė „Nou Camp“ stadione. Albertas Jorquera vertina DIRE STRAITS kūrybą.

Gerardas Pique, Pedro Ledesma ir Rafaelis Marquezas – prisiekę Meksikos roko grupės MANÁ gerbėjai.

Andresas Iniesta mėgsta klausytis asmeniškai gerai pažįstamų muzikantų kūrybos. Jam labiausiai patinka Katalonijos roko grupė ESTOPA. „Jie yra mano draugai, o jų pirmasis albumas turi įeiti į muzikos

11

istoriją“, – įsitikinęs saugas.

Sergio Busquetsas ir klubo vartininkų treneris Juanas Carlosas Unzue dažniausiai klausosi Ispanijos rokerių grupės EL CANTO DEL LOCO melodijų.

Puolėjas Therry Henry mėgsta įvairią muziką, tačiau išskyrė KASSAV – Karibų salose populiariu zouk stiliumi grojančią grupę. „Kai jų klausau, prisimenu vaikystę, praleistą Antilų salose. Man jų muzika praskaidrina nuotaiką“, – sakė prancūzas. „FC Barcelona“ treneriui Josepui Guardiolo, kaip ir kai kuriems žaidėjams, labai patinka COLDPLAY kūryba.

Trenerio asistentas Tito Vilanova taip pat mėgsta klausytis COLDPLAY, o šios grupės atliekama daina „Viva La Vida“ nuolat skamba „FC Barcelona“ autobuse, vežančiame žaidėjus į rungtynes, ir komandos rūbinėje tuomet, kai futbolininkai ruošiasi žengti į aikštę.

Rungtynės artėja į pabaigą. Nesakysiu rezultato. Manau, kad tiems, kuriems įdomu, tą rezultatą jau žino. Tie, kurie nežino, tikriausiai ir nesužinos. Šaltiniai: fcbarcelona.lt

LIVERPOOL Party: Kaunas, B.O., vasario 7, 21:00

- liverpool laikraštis #14 LIVERPOOL KALĖDOS *** gruodžio 26 d. „Tarantino“, Vilnius

LIVERPOOL Party: Šiauliai, „Teatro bufetas“, vasario 6, 21:00 LIVERPOOL Party: Kaunas, B.O., vasario 7, 21:00 12 liverpool.lt