AŠ SPECI 17 ALUS ŠĮKART - liverpool laikraštis #17 -
Gutenbergas M.I.R. INDIE scena:
INDIEKUBATORIUS, BELLE AND SEBASTIAN
Festivaliai Futbolo paslaptys
LIVERPOOL laikraštis #17 gegužė 1 2009 tiražas 500 liverpool.lt
- liverpool laikraštis #17 -
REDAKCIJOS ŽODIS
ARTĖJANTYS KONCERTAI
*** Tekstas: LOGIKA A
***
BABYSHAMBLES
Gegužės 6 d., „Phillipshalle“, Diuseldorfas, Vokietija
LIVERPOOL Party
Gegužės 8 d., „Tarantino“, Trakų g. 2, Vilnius
Klaipėda Goes Indie #3: Rubik
Gegužės 8 d., „Roxy club“, Priestočio g. 9, Klaipėda
SWEETSALT
Gegužės 8 d., „Teatro Bufetas“, Šiauliai
YEAH YEAH YEAHS
Gegužės 8 d., „Debaser Medis“, Stokholmas, Švedija
Rubik ir FLAMINGO LABAS! Užspaudė galvą tas pavasario laukimas, o po to ir staigus jo įsiveržimas. Nusprendžiau nors trumpam pabėgti, tad rašau tau nuo Baltijos kranto. Tik dabar, kol visi Lietuvos „jūrininkai“ nesuplūdo čia, sugebu į aplinką pažvelgti visai kitaip. Šį kartą jūra atsivėrė man lyg knyga. Vėjas varto bangas tarsi puslapius, o aš skaitau nesustodama. Su kiekvienu skyrium keičiasi spalva, o atsiradus intrigai bangos sustiprėja ir pradeda greičiau ristis. Paukščiai pakyla iš vidurio knygos ir atneša saulę, jūra pradeda rimti ir rodos kažkur tolumoje pradeda groti muzika. Praradau laiko nuovoką, kaip būna skaitant. Reikia versti paskutinį puslapį šios dienos istorijos ir skubėti grįžti. Prie to, kad kasdien galime vartyti knygas, prisideda ir „leidybininkai“. Tad šiame numeryje ir vakarėlyje galėsime su jais susipažinti kiek iš arčiau. O jiems patiems norėčiau palinkėti išleisti tokių knygų, kurios užburia lyg jūra ir pasakoja nepaprastas istorijas. Semkitės įkvėpimo iš aplinkos. Susitiksim. O dabar laukiu tavo laiško, atviruko, nuotraukos su įspūdžiais, nuotaikom ar mintim. „Užversk“ pašto dėžutę!
Gegužės 9 d., „Bix“ baras, Etmonų 6, Vilnius
PLACEBO
Gegužės 12 d., „Shepherds Bush Empire“, Londonas, Didžioji Britanija
GaDi'09:
IR, SPORTAS, SWEETSALT, NAKTINĖ PUFAIKA, COLOURS OF BUBBLES, KATARSIS Gegužės 15 d., Molėtų aerodromas, Radžiūnų kaimas, Molėtų raj.
A.LT afterparty
BU – BY, COMEDIA D’EL ARTE, ZIMBABWĖ Gegužės 22 d., „Musė“, Jakšto g. 9, Vilnius
P.d. 1040 LT-01004, Vilnius CP LIETUVA
EVERYTHING IS MADE IN CHINA
Gegužės 22 d., „PodМосковье“ Maskva, Rusija Redakcija: kalbos redaktorės: Jurga, Gintarė news@liverpool.lt straipsniai: Laurynas, Logika, Aistė, Tomas, Gailė, Vaiva, Agnė, Jonas, Rokas dizainas: Gailė design@liverpool.lt muzika: music@liverpool.lt Laikraštis leidžiamas nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. tiražas 500 Visos teisės saugomos.
LIVERPOOL party Vilniuje „Tarantino“ gegužės 8 d.
2
DEPECHE MODE
Gegužės 27 d., Vilniaus „Žalgirio“ stadionas, Rinktinės g. 3/11, Vilnius
- liverpool laikraštis #17 -
Gutenbergas Liverpulyje *** Tekstas: AGNĖ Apie Johano Gutenbergo gyvenimą žinoma nedaug – iki šiol nenustatyta netgi tiksli jo gimimo data. Manoma, kad jis gimė 1399 arba 1400 Mainco mieste. J. Gutenbergas laikomas tradicinės spaudos pradininku, o svarbiausiais jo išradimas – spaudmenų liejimo technologija... Kas čia? Šis straipsnis iš tiesų nėra nei apie Gutenbergą, nei apie Liverpulį. Nors ką gali žinoti, galbūt per savo gyvenimą Johanas ir buvo nukeliavęs iki šio miesto. Tai straipsnis apie jaunuosius leidėjus, kurie jums galėtų daug ką papasakoti ne tik apie spaudą bei jos istoriją, bet ir daugiau įdomių dalykų. Kas ta leidyba? Apskritai leidyba – tai verslo ir meno sintezė. Labiau verslas, bet menas jai vis tiek gana svarbus. Leidyba yra VU Komunikacijos fakultete tik penktus metus gyvuojanti specialybė, ugdanti komunikacijos ir informacijos bakalaurantus. Tokios disciplinos kaip visuotinė bei Lietuvos knygos istorija, informacijos vadyba, kompiuterinė grafika pasakoja apie leidybos praeitį, nušviečia dabarties tendencijas ir praktiškai moko to, ko tikrai prireiks ateityje dirbant šioje sferoje. O ką veikia žmogus, baigęs leidybos studijas? Tikrai nedirba prie spausdinimo staklių (kaip kad minėtasis Gutenbergas). Dauguma mano, kad leidyba susijusi tik su knygomis. Netiesa. Dar yra laikraščiai, žurnalai, reklaminiai bukletai, lankstinukai, katalogai. Baigus studijas galima ieškoti darbo redakcijose, reklamos agentūrose. Nepamirškime ir elektroninės leidybos! Koks yra leidybos studentas? Visų pirma protingas, nes dažniausiai sugeba laikytis aštuoneto ir nemokėti už mokslą. Komunikabilus ne tik prie arbatos puodelio, bet ir visur kitur. Atidus – išgirsta ir užsirašo kiekvieną dėstytojo netyčiomis pamestą išminties perlą. Nekenčiantis nesupratingų žmonių, kurie leidybą išgirsta kaip vadybą. Mėgstantis skaityti ne tik paskaitoms reikalingą literatūrą, bet ir vaikiškas knygutes (geriausia jas skaityti per kai kurias nuobodžias paskaitas ir tyliai kikenti). Drąsus, kupinas idėjų, mokantis kepti sausainius. Paskutinieji bruožai tikrai nėra keisti, nes su jais susijęs dar vienas leidybos studentų išskirtinumas – būdami nedideli (tiek metų, tiek studentų skaičiaus prasme) jau ketvirtus metus organizuoja Leidybos dienas. Įdomus faktelis tas, kad leidybą studijuoja daugiausia tik merginos. Per visus keturis kursus vaikinus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Juk ne kiekvienas vaikinas gali atlaikyti tokį didžiulį dėmesį iš kurso draugių. Išlieka tik stipriausieji! Tad šventės pavadinimas gali būti suprantamas dvejopai: „LeiDi“ tai Leidybos dienos arba lady (kas angliškai, juk žinote, reiškia tikrą damą).
LeiDi? Oficialiai, šis renginys skirtas tobulinti jaunųjų leidėjų ir leidyklų bendravimą, supažindinti visuomenę su leidyba, plėsti savo akiratį ir gilinti tiek akademines, tiek praktines žinias. Iš studentų pusės, tai kelios linksmos pavasario dienos, kai galima apšviesti aplinkinius papasakojant jiems, kas ta leidyba ir su kuo ji valgoma, bei pasikviesti draugų į smagius renginius, atspindinčius vieną iš šios sferos aspektų. Kiekvienais metais „LeiDi“ turi temą, kuri plėtojama tokiais renginiais kaip atviros paskaitos ar seminarai, parodos, kūrybinės dirbtuvės, filmų peržiūros, koncertai, akcijos mieste, pramogos vaikams. Šventę dažniausiai rengia antrakursiai, nes jie jau nebe „žali“ organizuojant, kupini idėjų ir vis dar neapsnūdę, norintys būti originalūs ir nesilygiuoti į jokias kitas studentiškas dienas. Juk kokiam dar studentui gali kilti mintis ankstų sekmadienio rytą parke rengti linksmą pasisėdėjimą su vaikais vietoj vartymosi lovoje iki pietų po audringos savaitgalio nakties? Šiek tiek istorijos 2006-aisiais pirmosios „LeiDi“ bandė paaiškinti, kas per daiktas yra leidyba: „Menas? Verslas? Leidyba!“ Nors šis renginys buvo labiau orientuotas į akademinę komunikacijos fakulteto bendruomenę, jis visiems taip patiko, kad nuspręsta jį tradiciškai rengti kiekvieną pavasarį ir kasmet stebinti naujais dalykais. Antrą kartą „LeiDi“ norėjo prikelti atvirlaiškių siuntimo madą. Studentai kūrė atvirukus patys, viešosiose miesto erdvėse siūlė praeiviams prisiminti savo mylimus žmones ir nustebinti juos netikėtu laiškeliu. Temą „Atvirėjam“ galima sieti ir su dar didesniu noru supažindinti visuomenę su leidėjais, kurie pamažu jau peržengia universiteto ribas.
3
Net penkias dienas lady damos nemiegojo 2008-aisiais – būtent tiek laiko tęsėsi jų šventė, kurioje netrūko radijo laidų, knygų, sausainių, diskusijų su rašytojais, vaikų šurmulio, muzikos, saulės ir lietaus, kuris nesugebėjo sugadinti geros nuotaikos. „Parašyta!“ – šiuolaikinės lietuvių literatūros tema sudomino ne tik studentus, bet ir „netyčinius“ praeivius, kurie tapo „LeiDi“ gerbėjais. Tekstas virsta vaizdu? Šiemet dienų tema leidėjai siekia naujai pažvelgti į savo specialybę, parodyti, kad leidyba – tai ne vien knygos, kad tekstas gali būti vizualiai išraiškingas ir įdomiai pateiktas. O nemokamais renginiais tikimasi pradžiuginti universiteto bendruomenę ir visus miestiečius. Leidybos dienos kasmet pritraukia vis daugiau susidomėjusiųjų, tad slaptas leidėjų noras yra vieną kartą „perspjauti“ FiDi. O ką gali žinoti? Juk su LIVERPOOL jau susidraugavome. Pašoksime?
liverpool.lt
- liverpool laikraštis #17 -
interviu: MAKE IT REAL PROJECT *** Kalbino: VAIVA
nuotr. Neringos Rekašiūtės
Dar negirdėjote apie MAKE IT REAL PROJECT? Tuojau pat ištaisysime šią klaidą. Pristatome Jums grupę, kurią sudaro žmonės, gyvenantys vedini daug gražių idėjų ir kuriantys žinią nešančią muziką. MAKE IT REAL PROJECT – tai žmonės, pavertę savo idėjas, jausmus ir išgyvenimus tikra muzika, kaip kad ir skelbia jų pavadinimas. Kaip gimė grupė ir apie viską nuo pradžių kalbamės su grupės kūrybiniu įkvėpėju Domu Strupinsku. Labas, Domai. Papasakok, kas esi, iš kur esi ir kodėl esi. Kokia tavo misija šiame pasaulyje? Labas, esu Domas iš Palangos. Šiuo metu baiginėju leidybą. Esu, nes taip turėjo būti. Apie misiją niekada nesusimąsčiau. Turbūt noriu suteikti džiaugsmo kitiems. Kada ir kodėl gimė mintis suburti grupę? Galbūt kažkoks įvykis nulėmė Jūsų susibūrimą? Projekto idėja gimė antrame kurse. Mačiau didžiules nerealizuotas jaunų žmonių kūrybines galimybes ir norėjau sukurti terpę, kurioje jos įgautų kažkokią praktinę išraišką. Svajojau apie kolektyvą, kuriame būtų pakankamai laisvės ir chaoso, valdomų žmonių sąmoningumo ir vidinės atsakomybės jausmo. Paskatintas draugų pradėjau vystyti šią utopinę idėją. Netikėtos pirmos sėkmės davė vis daugiau pasitikėjimo ir kėlė mūsų vidinę LIVERPOOL party Kaune „Džem’pub“ gegužės 9 d.
motyvaciją. Taip yra iki šiol – darom viską, kas papuola, niekada savęs nebaudžiam ir vis bandom patobulėti. MAKE IT REAL PROJECT. Papasakok, kaip gimė būtent toks grupės pavadinimas. Savaime. Nors kartas nuo karto kildavo abejonių dėl šio pavadinimo meninės vertės, bėgant laikui supratau, kad jis puikiai atitinka projekto „pasidaryk pats“ koncepciją. Kaip galėtum apibūdinti Jūsų atliekamą muziką? Šiuolaikinėms grupėms savo stilistiką apibrėžti yra labai problematiškas reikalas. Nenorim būti muzikiniais pedantais. Mūsų muzikoje susilieja daugybė stilių. O kai juos prašo įvardinti, sakom, kad grojam trip-hop/ rock/eksperimental hibridą. Norėčiau sužinoti, kas tau yra muzika, kodėl ją kuri? Ir ką tau reiškia MAKE IT REAL PROJECT? Muzika man yra vienas iš būdų kurti, kuomet aplink tiek daug griovimo ir pesimizmo. O „MIR“ yra labai geras pavyzdys, kad visa tai įmanoma. Tai kartu ir savotiška protesto forma abejingumui ir nusistovėjusiai nuomonei, kad viskam padaryti reikia pinigų. Gyvenime neapsiriboji viena veikla. Kuri tau yra pati mieliausia? Man patinka gimdyti kūrybines iniciatyvas. O šiaip mieliausia rašyti dainas ir eksperimentuoti garsu. Nemanau, kad esu labai
4
geras šiame reikale, todėl būtent toks mokymosi procesas ir yra maloniausias. MAKE IT REAL PROJECT atiduodi daug savęs, tam tikrais laikotarpiais atlikai ten skirtingus vaidmenis. Domai, o kuris iš jų grupėje tau mieliausias? Direktoriaus? Solisto? Būgnininko? Visi man jie vienodai mieli. Kiekvieną darbą reikia stengtis atlikti gerai, o tai įmanoma tik tuomet, kai jis tau patinka. Beje, šiuo metu aš būgnais negroju. Tai šimtąkart už mane geriau daro Jonas. Galbūt Jūsų grupė turi savo kredo, kuriuo vadovaujasi? Manau, kad būtent mūsų pavadinimas ir yra kolektyvo kredo. Kiekvienas mūsų muzikinis eksperimentas pagrįstas tuo, kad bandom patys per save perlipti ir įgyvendinti tai, kas iš pradžių atrodo labai sudėtinga. Atskleisk paslaptį, kam iš grupės narių paklūsta popierius ir tušinukas? Kas Jus įkvepia kurti muziką? Galbūt naktį paslapčiom atsėlina mūza? Tekstus kuriu aš. Jų tematika, kaip ir kiekvienam kūrėjui, neorientuotam į masinę pop kultūrą, išplaukia iš vidinių patirčių. Mano atveju tekstuose gausu socialinės kritikos. Tik ne tiesioginės, o labiau poetizuotos. Manau, kad mūza gyvena kiekviename mūsų. Tik reikia į ją įsiklausyti. Kurti gali visi.
- liverpool laikraštis #17 -
nuotr. Neringos Rekašiūtės
Kokius planus grupė kuria ateičiai? Ar ketinate užvaldyti Lietuvos muzikos sceną? Gegužę norim paleisti savo tinklaraštį, kuriame detaliai dalinsimės vienos dainos kūrimo procesu. Birželį kartu su operatorių komanda „Čiobreliai“ ir „Fullscreen VJs“ nariu Laimonu Zaku kursime jai videoklipą. Vasarą grosime įvairiuose festivaliuose. Rugpjūtį leisimės į mini turą po Europą. O užvaldyti nieko neketiname. Nereikia mums jokių afišų. Darysime, ką darę. Kokia Jūsų daina tau yra pati mieliausia? Man mieliausia „F.I.N.“, nes parašyta žmonėms, kuriuos labai gerbiu ir myliu. Baigdama mūsų pokalbį norėčiau išgirsti tavo mėgstamiausios dainos žodžius. Man labiausiai patinka kelios eilutės iš dainos „Too Much“: pain of day like shadow of a tree crawling down your skin away
alternative / indie / rock / britpop muzikos gerbėjų socialinis tinklas
liverpool.lt
prisijunk! 5
liverpool.lt
- liverpool laikraštis #17 -
BELLE AND SEBASTIAN Berniukas ir šuniukas? *** Tekstas: LOGIKA MARIJA Jei nuvykę į Prancūziją kokio praeivio paklaustumėte, ką jis žino apie BELLE AND SEBASTIAN, tikriausiai išgirstumėte istoriją apie septynerių metų berniuką Belle ir jo šunelį Sebastianą. Vieni jums pasakytų, kad tai vaikiškos knygelės herojai, kiti prisimintų vaikystėje matytą serialą. Tai – prancūzų aktorės, režisierės ir scenaristės Cécile Aubry sukurti personažai. Dabar įsivaizduokite, kad esate Škotijoje ir uždavėte tą patį klausimą man. Pabandysiu apsimesti atsitiktine praeive ir papasakoti jums, kas gi tie BELLE AND SEBASTIAN ir su kuo juos geriausia valgyti, oi, klausyti. Istorija prasidėjo 1996-aisiais, kai Jungtinė Karalystė skendo OASIS, BLUR, PULP sukeltose britpopo bangose. Taigi tuo metu kaimynystėje, Glazgo mieste, susitiko du Stuartai – Murdoch (vokalistas) ir David (valdė bosinę gitarą). Prie jų prisijungė Stevie Jackson (grojo gitara), Isobel Campbell (griežė violončele), Richard Colburn (mušė būgnus), Chris Geddes (spaudinėjo klavišus). Vykdydami projektą savo mokymosi įstaigoje, jie įrašė keletą demo įrašų. Kadangi įrašų kompanijai „Electric Honey“ dainos labai patiko, jie nieko nelaukė ir išleido debiutinį albumą „Tigermilk“. Per keletą savaičių iš 1000 vinilinių plokštelių neliko nei vienos. Vėliau jos atsirado internetiniame Ebay aukcione už nelabai juokingą kainą. Ši sėkmė nustebino ne vieną muzikos mylėtoją, nes grupė grojo tikrai ne tuo metu populiarų britpopą. Jų muzika – lengvas indie-pop, su 60-ųjų pop prieskoniu, pagardintas trupučiu folk-rock. Dainų tekstai – istorijos apie mokyklą, meilę, mirtį, svajones, sapnus, kasdienes problemas ir panašiai. Kai kurios beviltiškai liūdnos, kitos – linksmos. Tai buvo tik sėkminga pradžia. Iš mokyklinio projekto BELLE AND SEBASTIAN tapo „rimta“ grupe. Vėliau išleisti dar 6 studiji-niai albumai (vienas jų „Storytelling“ – to paties pavadinimo Toddo Solondzo filmo garso takelis). Grupės sudėtis keitėsi – Stuart David išėjo vykdyti solo projektų, jį pakeitė Bobby Kildea. Iš kolegų, taip pat Glazgo grupės ARAB STRAP, atbėgo Mick Cooke (beje, trečiasis B&S albumas vadinosi „The Boy With the Arab Strap“). Turo Amerikoje metu grupę paliko Isobel Campbell. Kritikai kalbėjo, kad B&S muzika darosi nuobodi, dainos panašios vienos į kitas, o jų trečiąjį diską netgi pavadino antrojo parodija. Bet kam rūpi tie kritikai? BELLE AND SEBASTIAN dainos paprastos, melodijos lengvai įsimenamos, žodžiai pasakoja įdomias istorijas. Daugiau nieko ir nereikia iš muzikos karštą vasaros dieną, kai smegenys lydosi nuo saulės. Užtenka paniūniuoti „Funny Little Frog“ ar „Another Sunny Day“ ir jau lengviau gyventi. O žiemą galit
INDIE scena
klausytis „The Fox In the Snow“ ar „I Don’t Love Anyone“. Na, patys išsirinkit. Galbūt dėl to, kad grupėje net 7 nariai, dauguma klausytojų žino tik pagrindinį – vokalistą (kartais ir pianino klavišus paspaudinėjantį) Stuartą Murdochą. Naujausias jo darbas – šių metų birželį pasirodysiantis albumas „God Help the Girl“. Tai ne tik paprastas diskas. Tai istorija, papasakota tomis 14 dainų, kurios ir sudaro albumą. Šį darbą Stuartas brandino tarsi kokį vyną – penkerius metus. Tam, kad jis būtų įgyvendintas, neužteko visos grupės – buvo pasikviesti dar 9 žmonės, kurių balsus išgirsime albume. Na, kol kas galime pasiklausyti pirmojo singlo „Come Monday Night“, kuris bent jau mane nuteikia optimistiškai. Tikėkimės, kad taip nuteiks ir visas albumas. Beje, grupės oficialiame tinklalapyje belleandsebastian.com rasite kelis internetinius žaidimus, pavadintus BELLE AND SE-
6
BASTIAN dainų pavadinimais: „Cuckoo“, „Dear Catastrophe Waitress“, „Wrapped Up In Books“ ir „Open Old Wounds“ (pastarajame pacientui reikia išpjauti mėsos gabalą jo nesužeidžiant, visai linksma). Ten pat virtualus Neilas jums atsakys į bet kokį klausimą. Šiuo metu grupės nariai išsilakstę kas sau, visi dirba prie savo asmeninių projektų. Kaip rašoma oficialiame tinklalapyje – THE BELLE AND SEBASTIAN istorija tęsis, kai visi bus pasiruošę.
- liverpool laikraštis #17 -
NAUJIENOS ***
FRANZ FERDINAND
THE CURE
tas birželio 8 d. Tai bus šeštas trylika metų gyvuojančios grupės studijinis albumas. Šiame albume grupės nariai įgyvendino daug naujų idėjų. PLACEBO pasirodys jau gegužę keliuose festivaliuose: Gegužės 9 d. – Sheffield, „O2 Academy“ Gegužės 10 d. – Bournemouth, „Opera House“ Gegužės 12 d. – London, „O2 Shepherds Bush Empire„ Taip pat pasiilgusiems Lietuvos gerbėjams galimybė juos gyvai pamatyti ir išgirsti yra apsilankius „Heineken Open’er“ festivalyje, liepos 5 d.
Jei FRANZ FERDINAND gerbėjai galvojo, kad paskutiniu albumu „Tonight: Franz Ferdinand“ grupė eksperimentavo per daug, tuomet gali pradėti laukti dar vieno laboratorinio darbo. Muzikantai paskelbė, kad išleis kitą naujausio darbo versiją pavadinimu „Blood“. Kraujai taškysis nuo birželio 1 d., o 500 plokštelių kopijų jau laukia melomanų muzikos prekių parduotuvėse. Albumą „Blood“, kurį sumiksavo Dan Carey, galima bus įsigyti dvigubame rinkinyje kartu su originaliu „Tonight: Franz Ferdinand“. Alexas teigė, kad „Blood“ versija yra jo mėgstamiausias būdas klausytis paskutiniojo albumo.
THE KILLERS
Niekas negali sutrukdyti muzikantui groti, jei jis to nori. Tai įrodė THE CURE baigiamajame festivalio „Coachella 2009“ Kalifornijoje koncerte. Vietoj organizatorių numatytų kelių dainų grupė be sustojimo grojo beveik tris valandas. Pradėję nuo tamsių ir sunkių dainų, palengva jie perėjo prie lengvesnių ir linksmesnių. Begrojant legendinę „Boys Don’t Cry“, organizatoriai išjungė elektrą. Nejaugi tikėjosi, kad toks juokingas dalykas gali sustabdyti Robertą ir jo draugus? Padedama klausytojų, kurie siūbtelėjo arčiau scenos, kad ką nors girdėtų ir matytų, grupė sugrojo „Jumping Someone Else’s Train“ ir „Grinding Halt“ akustines versijas. THE CURE – ne ta grupė, kuriai būtų galima nurodinėti, kaip ir kiek groti. Ir be elektros jie kuo puikiausiai išsiverčia – fonograma jiems tikrai nereikalinga.
PLACEBO
THE KILLERS šiemet nesnaudžia – tik spėjo nutilti kalbos apie „Day and Age“, o jie jau ruošia naują siurprizą. Šį kartą grupė griebėsi kolegų kūrybos. Tai ką gi jie daro? Įrašinėja koverių albumą. Jau pabaigta Murray Heads dainos „One Night in Bangkok“ „kileriška“ versija. Tiesa, kol kas THE KILLERS nežino, kada baigs įrašinėti visą albumą. Kad nebūtų per maža, šiemet grupė planuoja išleisti ir pirmąjį savo DVD. Kai kurie labai laukia?
VAMPIRE WEEKEND
Jei artimiausiu metu lankysitės Brukline, nenustebkite sutikę ten keletą vampyrų. Neišsigąskite, jūsų kraujas jų nedomina (na, bent aš taip manau) – vyrukai užsiėmę savo antrojo albumo įrašinėjimu. Darbai juda pabaigos link, o rezultatą turėtume išgirsti rugsėjį. Kaip teigia grupė, išgirdę naująsias dainas nesunkiai atpažinsime VAMPIRE WEEKEND skambesį. Tačiau neturėtume nuobodžiauti – nauji instrumentai, nauji garsai – vampyrai nesiruošia naudoti tų pačių triukų savo klausytojams liūdinti. Į albumą bus įtraukta ir daina „White Sky“, kurią dar kovą grupė sugrojo „Late Night With Jimmy Fallon“. Taigi grupė rodo puikų pavyzdį visiems vampyrams – reikia užsiimti kūryba, o ne kraujo siurbimu.
PLACEBO džiugina gerbėjus. Pristatė ne tik naują savo sugrįžimo dainą „Battle for the sun“, bet ir singlą „For What It’s Worth“, kuris bus išleistas jau birželio 1 d. Teigiama, kad šis singlas įkūnija optimizmu ir naujomis charakterio spalvomis naująjį albumą, kuris bus oficialiai pristaty-
7
INDIE scena
- liverpool laikraštis #17 -
interviu: Jonas Oškinis apie INDIEKUBATORIŲ *** Kalbino: LIVERPOOL
Kalbiname Joną Oškinį, „Pravda Naujokų tėvą 2008“, leiblo bei festivalio „Planas A“ (planas-a.com, myspace.com/planasa) steigėją ir daugelio indie iniciatyvų autorių. Teko kažką nugirsti apie projektą „Indiekubatorius“. Kas tai yra? Projektas „Indiekubatorius“ – tai repeticijų kambarių projektas. Kadangi jo savininkai ir įgyvendintojai – vidurinį amžių jau siekiantys inteligentai – savo laiku grojo ar groja indie muzikos grupėse, šias paslaugas norėtume pirmiausia pasiūlyti indie muzikos grupėms Vilniuje. Bent vienas repeticijų kambarių bus „pilnai įrengtas“ – skirtas jaunoms (arba labai senoms) grupėms, kurios neįsigijo stiprintuvų, kubų, monitorių, būgnų ar net instrumentų – visa tai bus galimybė išsinuomoti – tiesiog imti ir repetuoti. Aišku, tuo projektas nepasibaigia. Labai svarbu šalia repeticijų kambario turėti ir mini studiją demonstraciniam įrašui padaryti. Ilgesnėje perspektyvoje mūsų tikslas išsiugdyti prodiuserius, kurie padėtų grupėms įrašyti savo „I Bet You Look So Good On The Dancefloor“. Ir tokia kokybe, kad kitą savaitgalį jie galėtų dar karštą įrašą atnešti į LIVERPOOL ir uždėti groti nebijant, kad jo kokybė išvaikys šokančiuosius. „Indiekubatorius“ turėtų teikti ir daugiau paslaugų, kurių tikslas – pasiekti indie scenos gylį – grojimo pamokas, instrumentų ir gitaros efektų demonstracijas, poezijos kursus... Ko tik ne! Kokie sunkumai kuriant tokį projektą? Pirmas dalykas, su kuriuo susidūrėme – tai visiškai nerealios verslo patalpų nuomos kainos, buvusios dar metų pradžioje. Už tokias kainas, kurių pageidavo kai kurie ponai, miesto centre grupėms būtume galėję išnuomot nebent spintos dydžio plotą. Tiesa, šiandien tie tarifai vadinami „pasakų laikų kainomis“, bet vis dėlto dar tenka laukti, kol kainos už tvarkingas, bet neprabangias patalpas patrauklioje Vilniaus vietoje dar mažės ir sumažės. Sandėlių užmiestyje nuomoti ir įrenginėti mes nenorime. Pusiau rimtai galime pasakyti, kad geriausia būtų, kad žlugtų Vilniuje kokia nors pseudo aukštoji mokykla ar kolegija, ir mes rudenį galėtume įsikraustyt į jos patalpas. Keletą esame nusižiūrėję. Todėl labai remiame naująją aukštojo mokslo reformą. Aišku, dar viena problema – kaimynai, garso izoliacija. Reikia išsirinkti tokią vietą, kur veiklos nenutrauktų įpykusi kaimynė ar kaimynas. Žinote, o Vilniaus senamiestis tuo garsėja... Todėl vasarą ketiname įsikurti nebent „minimaliu rėžimu“, o pilnai paslaugas teikti rudenį. Artimiausiu metu ketinu išnaudoti susidariusią pauzę ir apsilankyti
INDIE scena
analogiškose institucijose Londone, Glazge – gal mes kažko nepastebėjome, gal galime suplanuoti dar geriau. Kokios viltys? Na, aišku, mano didžiausia viltis, kad net prie torentų pripratusi karta supras, kad už tam tikrą kokybę reikia mokėti, kad nemokamų pietų grojant live nebūna... Aišku, mes indie grupėms ketiname taikyti „specialų tarifą“, siūlyti įrašų valandų ir vadybinės pagalbos už ilgalaikį bendradarbiavimą. Na, o jei nesurinksime indie grupių, galbūt reiks kreiptis į metalistus. Taip pat viliuosi, kad grupės supras, jog ir jų kūrybai reikalingos šviesios patalpos, kad priplėkusiam betoniniam kube Tauro kalne ar rūsyje po dažais smirdančia spaustuve nieko gero nesukursi, ir net draugių nėra kaip pakviesti. Juk repeticijų patalpų rolė muzikos istorijoje dažnai nuvertinama! Kas būtų iš LIBERTINES, jei nebūtų buvę „Odessa Studios“ laikotarpio. Ar būtų STONE ROSES tapę tokia didžia grupe, jei jų vadybininkas Gareth Evans nebūtų privertęs jų kasdien repetuoti didelėje savo klubo–daržinės scenoje... Ką dar norėtum pridurti? Interneto puslapyje mousebreaker.com neseniai pasirodė linksmas nemokamas žaidimas „Rock Band Sim“, visiems linkiu jį truputį pažaisti... Sužinosite įdomių dalykų,
8
pavyzdžiui, iš kur muzikantai gauna pinigų, ko reikia, kad koptumėte karjeros laiptais ir panašiai... Kaip su jumis susisiekti? Parašyti mums galite adresu repeticijuvieta@gmail.com, o įvykius sekti Twitter – twitter.com/indiekubatorius.
- liverpool laikraštis #17 -
9
INDIE scena
- liverpool laikraštis #17 -
Mano standartai, tavo standartai ir tas kvailas posakis „kaip lietuviams, tai gerai“ *** Tekstas: GAILĖ
Per pastarąjį mėnesį teko išgirsti visai nemažą skaičių lietuviškų indie (ar save vadinančių indie) grupių. Taigi, jei ankščiau jaučiausi per mažai žinanti apie tai, kad galėčiau pagrįsti savo nuomonę, dabar, manau, esu pakankamai kompetentinga. Ir nieko gero aš jums negaliu pasakyti. Iš „Hanavoje“ šeštadienį (04 18) grojusių grupių neatsimenu nė vienos dainos. Na, tik gal tuos prastokai atliktus koverius... tu nebūsi Jackas White’as, nes nesi Jackas White’as. Tai kam dar graudinti Jacko White’o gerbėjus? Manau, kad koverius groti išvis yra neapsakomai kvaila, nes tai nesulyginama. Nenoriu pasirodyti snobiška ir negatyvi, bet tiesiog pagal tai, kaip suvokiu roko muziką, Lietuvoje nėra ko klausyti. O kai visi sako, kaip lietuviams, tai gerai, tada man skauda. Kodėl kaip lietuviams, tai gerai? Kodėl turi sumažinti savo standartus vien dėl to, kad čia Lietuva? Ką, mes neturime muzikalių savo laiku buvusių žmonių? O kaip buvo ANTIS ir FOJĖ (tais senais laikais), jie grojo muziką, kuri tuo metu buvo šviežia, ankstyvieji FOJĖ man tikrai primena CURE, o ANTIS išvis grojo tokią psichodeliką kaip koks Zappa. Ir jie tikrai žinojo, ką daro. Ir klipus gerus suko, nors, atrodo, jiem sąlygos buvo tūkstantį kartų sudėtingesnės
LIVERPOOL party Vilniuje „Tarantino“ gegužės 8 d.
nei mums dabar. O apie kaimynus latvius galima žymiai geriau atsiliepti. Ankščiau galvodavau, kad pagal mūsų populiaciją yra normalu neturėti gerų ir šviežių grupių, kurios nustebintų, na, nes, pavyzdžiui, Anglijoje ta dalis, kuri sukuria kažką itin įdomaus, procentais yra labai nedidelė visos populiacijos dalis, tačiau, kadangi žmonių ten apskritai žymiai daugiau, tai ir gerųjų atsiranda tikrai nemažai. Tai gal Lietuvoje ta dalis tokia maža, kad net su mikroskopu neįžiūrėsi. Tiesa, pradėjau apie latvius. Jie ir pakeitė šį mąstymą, nes ten yra tikrai puikių grupių. Ir labai džiaugiuosi, kai jos pas mus atvyksta. Bet viskas nėra jau taip blogai. Iš visų lietuviškų šių laikų dainų viena daina, kuri iki šiol man skamba galvoje, yra flamingų „Shutdown baby“. Ji atrodo tokia paprasta, na ir daug kas pasakytų, kad popsiška, bet ji gera, nes tikra. Klausai kaip žmogus dainuoja ir supranti, kad tai tikri jausmai ir niekas neapsimetinėja. Kažkur esu skaičiusi, kad lietuviai išsiskiria savo neišskirtinumu. Galbūt tai galima pritaikyti ir muzikoje. Negalime reikalauti iš savo grupių virsti RADIOHEAD, galime reikalauti tik nuoširdumo. Kad visi parodytų, kokie yra iš tikrųjų, net jei yra ir pilki neišskirtiniai lietuviai. Dainose turi būti
10
temos artimos mums, o ne britams. Muzikoje, žinoma, visada jausis įtakos, tačiau tai galima suderinti ir pagimdyti labai unikalių dalykų. Kaip „tarp laužų, tarp beržų“ skamba niuorderiškas ritmas, o dainuojama apie tai, kas artima tik mums, lietuviams. Ir ką, čia ne gera daina? Labai gera! Dabar visą dieną skambės galvoje. Na, žinoma, kad visam šitam dalykui galima surasti kontraargumentų. Gal ankščiau buvo įtakos kitokios, bet kai pagalvoji, tai šiandien pilna irgi puikių įtakų. Tik susidaro įspūdis, kad tie, kurie groja, vis dar klauso „Song2“. Ir kiek galima pagal ją šokinėt? Bet čia kita tema.
- liverpool laikraštis #17 -
Kaip kuriamos dainos *** Tekstas: AISTĖ
BLUR „Parklife“ Damon Albarn Q žurnalui pasakojo, kad „Parklife“ įkvėpėjas buvo anglų rašytojo Martino Amiso romanas „London fields“, kuris labai stipriai pakeitė vokalisto požiūrį į gyvenimą. Grupės bosistas Alex James pasakojo, kad kai tik Albarn pirmą kartą sugrojo „Parklife“, jau žinojo, kad tai bus didelis hitas Didžiojoje Britanijoje, o grupės įrašų kompanijos „Food records“ bendrasavininkas Dave Balf, išklausęs demo versiją, neliko toks sužavėtas. Jis teigė, kad jam labai patiko priedainis, tačiau nebuvo tikras dėl kalbėjimo dainoje. Būtent tą dalį įrašė britų aktorius Phil Daniels, nors iš pradžių buvo nutarta, kad tai darys pats Albarn, o Daniels įdainuos „The Debt Collector“. Tačiau Damon nebuvo baigęs rašyti dainos teksto ir Daniels’ui buvo pasiūlyta „Parklife“. Dainoje pasigirstantis stiklo dūžis yra ne kas kita, o būgnininko mėtomų lėkščių garsas. Saksofono partiją įrašė grupės gitaristas Graham Coxon. Beje, iki susipažįstant su Albarnu, Coxon visąlaik grojo saksofonu, tačiau ši daina buvo vienintelė, kurioje jis sugrojo saksofono partiją. „Parklife“ turėjo milžinišką pasisekimą Didžiojoje Britanijoje, tačiau Amerikoje įrašas didelių aukštumų nepasiekė.
KAISER CHIEFS „I Predict a Riot“ Ši daina vaizduoja tipišką naktinį gyvenimą Didžiojoje Britanijoje ir spalvingus jos veikėjus („A Man in a Tracksuit Attacks Me“, „Girls run around with no clothes on, to borrow a pound for a condom, if it wasn’t for chip fat, well they’d be frozen“). Žodis „lairy“ anglų žargonu reiškia smurtaujantį, šiurkštų elgesį ar asmenį. Grupės būgnininkas Nick Hodgson laikraščiui „Guardian“ pasakojo, kad kiekvieną kartą vėlai vakare važiuodamas pro naktinį klubą matydavo daug policijos ir pastovias muštynes. Kartą, grįžęs namo po eilinių matytų muštynių, jis sukūrė melodiją, parašė keletą eilučių, o vėliau, per vienos grupės koncertą, kai minia ėjo iš proto, o apsaugininkai jau traukė įsijautusios publikos link, jis klubo savininkui pasakė: „Nujaučiu muštynes.“ Šis sakinys, vėliau dar prijungus kitų narių parašytą tekstą, tapo dainos priedainiu. Įrašę dainą muzikantai manė, kad ji per daug pankiška, tačiau grupės vadybininkas buvo tikras dainos sėkme ir įtikino narius nieko nekeisti. Beje, kas nežinojo, visi grupės nariai yra dideli „Leeds United“ sirgaliai, o grupės pavadinimas ir kilo nuo buvusio šios komandos žaidėjo Lucas’o Radebbe’o klubo, kuriame jis žaidė Pietų Afrikos Respublikoje.
OASIS „Wonderwall“ Dažniausias šios dainos aiškinimas yra toks: Noel Gallagher rašė apie savo merginą, vėliau tapusią žmona, Meg Matthews. Tačiau pats Noel žurnalui Q aiškino, kad tai neturi nieko bendra su Meg. Kaip jis pats pasakojo, tai yra apie įsivaizduojamą draugą, kuris ateina išgelbėti tavęs nuo paties savęs. „Wonderwall“ idėja yra paremta šešiasdešimtųjų metų filmu „Wonderwall – from Psychodelia to Surrealism“, kuriame vaidino anglų aktorė Jane Birkin. Beje, ji vienoje prancūzų televizijos laidoje gyvai sudainavo kartu su FRANZ FERDINAND. OASIS albumas „(What’s the Story) Morning Glory?“ Didžiosios Britanijos istorijoje užima antrą vietą pagal pardavimo skaičių ir yra iškart po THE BEATLES albumo „St. Papper’s Lonely Hearts Club Band“, o „Wonderwall“ buvo pirmasis ir sėkmingiausias OASIS singlas išleistas JAV. Iš pradžių šią dainą norėjo dainuoti Noel, tačiau su broliu Liamu sutarė, kad šis dainuos „Wonderwall“, o Noel – „Don’t Look Back in Anger“. Vienoje australų laidoje, paklaustas, dėl kurių dainų norėtų, kad žmonės jį prisimintų, Noel iškart atsakė – „Live Forever“ ir „Wonderwall“ (beje, pirminis dainos pavadinimas buvo „Wishing Stone“), vėliau prie sąrašo pridėjo „Cham-
11
pagne Supernova“, „Cigarettes and Alcohol“ ir „Magic Pie“. Beje, pačioje dainos pabaigoje galima neryškiai išgirsti akustine gitara sugrotą dainos „Supersonic“ intro. RADIOHEAD įrašė nelegalų dainos koverį, labai pakeisdami tekstą ir vienoj vietoj iškirpdami priedainį, kai background’e pasigirsta balsas: „Is this abysmal or what? It’s always good to make fun of Oasis“. Dar įdomu ir tai, kad koverį padarė ir amerikiečių muzikantas Ryan Adams, o daugelio amerikiečių įsitikinimu, jis ir yra dainos autorius.
liverpool.lt
- liverpool laikraštis #17 -
Muzika vasarą – festivalių metas *** Tekstas: ROKAS
Nenumaldomai artėja vasara – poilsio, linksmybių ir kelionių metas. Bet kaipgi vasarą be muzikos? Žinoma, nešiojami muzikos grotuvai visada po ranka, bet šįkart ne apie tai. Atšilus orams, grupės keliasi iš tvankių klubų ir arenų į atvirą erdvę: aikštes, parkus, stadionus. Prasideda ir muzikos festivalių sezonas. Pabandysiu apžvelgti keletą žymesnių, geriausias grupes ir daugiausia žiūrovų pritraukiančių festivalių. Pirmiausia gal ne apie tokį žinomą ir didelį, tačiau savą festivalį, t. y. „Be2gether“. Šiemet B2G vyks kiek anksčiau – birželio 12–14 d. prie Norviliškių pilies. Šiai dienai renginyje dalyvausiantys atlikėjai yra šie: Gogol Bordello, Andrius Mamontovas, POLARKREIS 18, TOUCH AND GO, CLAWFINGER, AIRIJA, Lyapis Trubeckoy, Marijonas Mikutavičius, Jurga. Bilietai: visoms dienoms – 130 Lt, vienai dienai – 80 Lt. Nuo gegužės 5 d. bilietai brangs. Platina „Tiketa“. Oficiali svetainė: b2g.lt. Pas kaimynus lenkus ir vėl vyks nuo 2002ųjų gyvuojantis „Heineken Open’er Festival“. Liepos 2–5 d. šiaurinėje Lenkijoje, Gdynės mieste vyksiančiame festivalyje ir vėl didžiulė įvairovė atlikėjų, sąrašo ieškokite: opener.pl. Bilietai: vienos dienos bilietas kainuoja 100–140 zlotų, 3–4 dienų – 280–320 zlotų. Taip pat, žinant, kiek čia turim THE KILLERS gerbėjų, siūlau rugpjūčio 20–22 d. Krokuvoje vykstantį „Coce Live Music Festival“. THE KILLERS gros rugpjūčio 20 d., o vienos dienos bilietas tekainuoja 100 zlotų. Plačiau: livefestival.pl. Toliau, judėdami į vakarus, atsidursime Vokietijoje, kur vyks „Rock am Ring“ festivalis. Nuo 1985-ųjų vykstantis renginys yra didžiausias muzikos festivalis Vokietijoje ir vienas didžiausių visame pasaulyje, kiekvienais metais sutraukiantis iki 150 000 žiūrovų. Šiemet „Rock am Ring“ bus birželio 5–7 d. Dalyvausiantys atlikėjai yra čia: rock-am-ring.com. Bilietai: AUSVERKAUFT! Kitaip tariant, parduoti. Kasmetinis „Roskilde Festival“ Danijoje šiemet bus surengtas liepos 2–5 d. Tai vienas didžiausių ir seniausių roko muzikos festivalių Europoje. Roskildės svetainė: roskilde-festival.dk. Bilietai: visoms dienoms kaina yra 1785 Danijos kronų. Norint gauti ir palapinę, teks paklot 2325–2800 Danijos kronų. Kaip ir kiekvienais metais, Belgijoje, Werchterio kaimelyje, vyks taip pat vienas LIVERPOOL party Kaune „Džem’pub“ gegužės 9 d.
didžiausių ir seniausių, nuo 1974-ųjų egzistuojantis „Rock Werchter“ muzikos festivalis. „Rock Werchter“ 2003, 2005, 2006 ir 2007-aisiais buvo išrinktas geriausiu festivaliu pasaulyje. 2009-aisiais RW09 vyks liepos 2–7 d. Atlikėjai ir kita informacija: rockwerchter.be. Bilietai jau parduoti. Belgijos kaimynai olandai taip pat turi didelį, seną ir gerai žinomą festivalį „Pinkpop Festival“. „Pinkpop“ yra kasmetinis roko festivalis, rengiamas Landgraaf mieste, Olandijoje (1970–2009). Tai trijų dienų festivalis, šiemet vyksiantis gegužės 30–birželio 1 d. Ieškok mėgstamų atlikėjų: pinkpop.nl. Bilietai: trims dienoms – 140 eurų, vienai dienai – 75 eurai. Jungtinėje Karalystėje kaip visad vyks ne vienas įspūdingas festivalis. Pradėkime nuo „T in the Park“. Tai gana jaunas (1994– 2009) festivalis, tačiau sutraukiantis labai rimtų atlikėjų. Šiais metais renginys vyks liepos 10–12 d., nenaudojamame Balado oro uoste, Škotijoje. Atlikėjai ir visa kita čia: tinthepark.com. Bilietai: vienos dienos kaina – 60–72,5 svarų, savaitgalio kaina – 145 svarai. Persikėlę į Didžiąją Britaniją, galite aplankyti „Reading and Leeds Festivals“. Tai kasmetinė festivalių pora, vykstanti Reading ir Leeds miestuose. Šiemet festivaliai vyks rugpjūčio 28–30 d. Readinge ir Leedse pasirodysiančius atlikėjus rasite čia: readingfestival.com. Bilietai: Readingas išparduotas, Leedse likę tik dienos bilietai po 70 svarų. Kitas milžiniškas Didžiojoje Britanijoje festivalis – tai „Glastonbury Festival“. Glastonburio festivalis laikomas didžiausiu pasaulyje. 2007-aisiais čia grojo daugiau nei 700 atlikėjų. Tai penkių dienų muzikos ir meno renginys, šiemet vyksiantis liepos 24–28 d. Pilnas atlikėjų sąrašas dar nepaskelbtas, tačiau jau žinomi šie: BLUR, Bruce Springsteen, Neil Young, FRANZ FERDINAND, Lily Allen, KASABIAN, DOVES, Emiliana Torrini, FLORENCE AND THE MACHINE, WHITE LIES, THE TING TINGS, ECHO & THE BUNNYMEN, FLEET FOXES, WE HAVE BAND, MAJOR MA-
12
JOR, CROSBY, STILLS & NASH, LADY GAGA. Bilietai parduoti. Dar vienas, Europos pakraštyje vyksiantis festivalis yra „Benicàssim International Festival“. Tai karštojoje Ispanijoje vykstantis renginys, šiemet bus surengtas liepos 16–19 d. Benicasim mieste. Grosiantys atlikėjai yra šie: Ketvirtadienis: OASIS, THE BISHOPS, Aldo Linares, Anni B Sweet, THE CORONAS, GLASVEGAS, MYSTERY JETS, NAIVE NEW BEATERS, NO REPLY, WE ARE STANDARD. Penktadienis: KINGS OF LEON, BOYS NOIZE, Paul Weller, FIGHT LIKE APES, Joe Crepusculo, MAGAZINE, Nacho Vegas, NUDOZURDO, YUKSEK. Šeštadienis: FRANZ FERDINAND, AEROPLANE, BELL X1, Josele Santiago, Lily Allen, Tadeo. Sekmadienis: THE KILLERS, CATPEOPLE, FRIENDLY FIRES, LATE OF THE PIER, Laurent Garnier, THE PSYCHEDELIC FURS, TV ON THE RADIO, WHITE LIES. (Ne)oficiali svetainė: benicassimfestival. co.uk. Tiek šiam kartui, nors tai tik maža dalelė visų vasarą vykstančių festivalių.
- liverpool laikraštis #17 -
Futbolo paslaptys su Francu Bakenbardu *** Kalbino: LAURYNAS Norėdami atsakyti į „Futbolo kampo“ skaitytojų klausimus, nuo šiol šioje skiltyje kalbinsime ir aukštosios Kiolno trenerių mokyklos profesorių Francą Bakenbardą. Jo paprašėme atsakyti į skaitytojų laiškus. Seimo narė, moterų ir vyrų lygių teisių komiteto pirmininkė Bronė Seimutė (38 m.) teiraujasi: Ar tiesa, kad vyrų futbolo komandai važiuojant į varžybas į autobusą priimti moterį ar ją pavežėti laikoma blogu ženklu, galinčiu atnešti nesėkmę komandai? Taip. Klaipėdos senelių namų vadovas Simonas Gerontologaitis (91 m.) teiraujasi: Koks futbolo klubas Lietuvoje seniausias? Seniausias futbolo klubas Lietuvoje – Kybartų „Sveikata“. Jis įkurtas 1919 m. Kalvarijos gyventojas, pasienio užkardos prižiūrėtojas ir didelis futbolo fanatikas Petras Kadalčius (28 m.) teiraujasi: Kada Kalvarijos „Pieno cecho“ komanda taps Lietuvos čempione? Deja, niekada. Kauno raj. Noreikiškių kaime gyvenantis mokslinis agronomas Anicetas Kvietys (53 m.) teiraujasi: Man teko skaityti užsienio spaudoje, kad naujausios kartos dirbtinė futbolo aikštelių danga jau turi ir žolės kvapą? Ne. Jūs tapote dirbtinės dangos gamintojų paleisto gando auka. Pravieniškių griežtojo režimo pataisos namų prižiūrėtojas Fiodoras Bezmozglinas (33 m.) klausia: Kokia didžiausia bausmė pritaikyta žaidėjui, įmušusiam įvartį į savo vartus? Labiausiai nepasisekė Kolumbijos žaidėjui Andresui Escobarui, kuris 1994 metų Pasaulio čempionate JAV rungtynėse būtent su JAV rinktine įsimušė įvartį į savo vartus. Kolumbija pralaimėjo 2:1 ir nepateko į tolesnį etapą. Manoma, kad dideles sumas lažybose statę Kolumbijos narkomafijos vadeivos neatleido šiam žaidėjui už nelaimingą įvartį į savo vartus ir įsakė jo atsikratyti. Pasakojama, kad žudikas paleido 12 kulkų, po kiekvienos ištęstai šaukdamas Gooooooool! kaip tai daro Pietų Amerikos futbolo varžybų komentatoriai. Tačiau Andres Escobar daugumos Kolumbijos futbolo gerbėjų iki šiol yra neužmirštas ir gerbiamas nepaisant įvykusios nelaimės. Panevėžietis Kęstas Lašinaitis teiraujasi: Kas laimės šių metų Lietuvos čempionatą ir kas pelnys daugiausia įvarčių? Kas laimės čempionų titulą, kol kas negalėčiau tiksliai pasakyti, tačiau daugiausia įvarčių pelnys Marijampolės „Sūduvos“ puolėjas Povilas Lukšys. Skuodo centrinės bibliotekos vedėjas Tomas Bielinis (59 m.): Ar tiesa, kad jūs, profesoriau, papuolate į geriausių fut-
bolo žaidėjų trejetuką per visą šio sporto istoriją? Nemėgstu girtis, bet už mane geresni buvo tik Diego Maradona ir Pele. Plungietis Andrius Andriulis (13 m.) rašo: Nusipirkau „Playstation 3“. Futbolą su juo žaisti sekasi neblogai. Ar galiu tikėtis, kad ir ant žaliosios vejos žaisiu taip pat įspūdingai? Deja, kompiuterinio futbolo įgūdžiai nėra lengvai perkeliami į futbolo aikštelę. Patarčiau susisiekti su jūsų miesto komandos „Babrungas“ treneriu ir jo pasiteirauti, ar turite futbolininko duomenis. Sprendžiant iš jūsų amžiaus, ant žaliosios vejos užlipti vėluojate gerus 5 metus. Lietuvos frankofonų organizacijos lyderė Sofija Butkutė (26 m.) klausia: Kodėl 2006 m. Pasaulio čempionato finale Vokietijoje Prancūzijos žaidėjas Zinadinas Zidanas buvo pašalintas iš aikštės? Italijos gynėjas Marco Materazzi praeidamas pro šalį pasakė Z. Zidanui, kad mylėjosi su jo seserimi. Pastarasis šio fakto nežinojo, todėl stipriai supyko ir trenkė galva M. Materazzi į krūtinę. Futbole šis veiksmas yra draudžiamas, todėl Prancūzijos žaidėjas buvo pašalintas iš aikštės. Ventos gimnazijos sargas Artūras Piromaškinas (40 m.) teiraujasi: Pavasarį Lietuvoje populiaru deginti pernykštę žolę. Ar galima gerinant mano prižiūrimo Ventos gimnazijos stadiono aikštės kokybę padaryti tą patį? Nepatartina. Pirmiausia dėl to, kad jums tokiu atveju grėstų baudžiamoji atsakomybė. Taip pat galite sukelti grėsmę kitiems sta-
13
diono darbuotojams bei stadiono žolės florai ir faunai. Vilnietis, populiarios televizijos laidos „Tik jau nepradėk čia verkt“ vedėjas Audrius Gerulis (34 m.) teiraujasi: Ar būna, kad futbolininkai aikštėje verkia? Taip. Ašaros būna dvejopos: džiaugsmo ir nusivylimo. Kaip ir gyvenime. Kauno modelių agentūros „Orbitos“ vadovė Izolda Baikštutė (71 m.) klausia: Kodėl futbolininkai baudžiami, jeigu aikštelėje nusivelka marškinėlius ir apnuogina savo torsą? Juk tai taip gražu. Futbolas – labai konservatyvus sportas ir futbolininko aprangai taikomi itin griežti reikalavimai. Be to, norima išvengti gražiosios lyties atstovių antplūdžio aikštelėje. Jums patarčiau nueiti į plaukimo varžybas. Ačiū už pokalbį, profesoriau. Savo klausimus profesoriui siųskite į: francasbakenbardas@gmail.com.
liverpool.lt
VER OOL MTA NIS LIVERPOOL party Vilniuje „Tarantino“ gegužės 8 d.
- liverpool laikraštis #17 -
14
LIV PO GIM DIEN
- liverpool laikraštis #17 -
15
LIVERPOOL party Kaune „Džem’pub“ gegužės 9 d.
- liverpool laikraštis #17 -
16