2013 sausio 7 d.

Kaina

2013 m. sausio 7 d. / Pirmadienis / Nr. 4 (13 429)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

DIENOS TEMOS

KULTŪRA

Darbo duoda komerciniai šnipai

Planšetinių kompiuterių laukia su nerimu 4p.

Trečiasis J.Jutaitės kino nuotykis 13p.

9p.

Kultūros atašė - vien ministro daržas JURGA TVASKIENĖ

Lietuvos kultūros atašė Rusijoje Faustui Latėnui sutikus eiti kultūros viceministro pareigas, į jo vietą žmogaus bus ieškoma mažiausiai du mėnesius.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Iš pradžių mažinęs kultūros atašė skaičių, baigdamas ministro kadenciją, Arūnas Gelūnas paskyrė dvi naujas atstoves.

Dar anksčiau postas Maskvoje buvo tuščias net pusantrų metų.

Kas, kur ir kaip skleis žinias apie Lietuvos kultūrą užsienyje, nuspręsti teisę turi kultūros ministras, nederindamas nei su Seimu, nei su kūrybinių organizacijų atstovais.

Vos metus Lietuvos ir Rusijos inteligentiją kultūriniais renginiais džiuginę Jurgio Baltrušaičio namai Maskvoje - ir vėl be šeimininko.

Nuo praėjusiųjų metų pradžios Lietuvos kultūros atašė pareigas Rusijoje ėjęs kompozitorius F.Latėnas sausio 2-ąją jau darbavosi Lietuvos kultūros ministerijoje.

Iki jam išvykstant į paskyrimo vietą Maskvoje J.Baltrušaičio namai tušti stovėjo daugiau kaip pusantrų metų, iš kultūros atašė posto atšaukus 70-metį atšventusį žymų aktorių, Lietuvos kultūros židinio Maskvoje atkūrėją ir puoselėtoją Juozą Budraitį, tam paskyrusį 14 metų.

Lietuvos kultūros atašė nesulaukia ir nemažai kitų mūsų šalies diplomatinių atstovybių. Iš 2008 metų pradžioje numatytų skirti 17-20 kultūros atašė šiuo metu atstovai dirba tik 7 šalyse, dar trys žmonės triūsia Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, Briuselyje.

5p.

Per dvylika metų šios federacijos vadovas su savo komanda nemažai nuveikė lengvosios atletikos labui.

Iškart po rinkimų E.Skrabulis atsakė į LŽ klausimus. Paklaustas, kas iš esmės pasikeitė šalies lengvosios atletikos virtuvėje per dvylika metų, LLAF vadovas atsakė nedvejoda-

Vakar visose Žemaitijos bažnyčiose tikintieji atnaujino krikšto įžadus - paskutinieji Europos pagonys pradėjo švęsti 600-ąjį Žemaičių žemės krikšto jubiliejų 4p.

Vengrijos sostinėje Budapešte surengtose Europos jaunimo čiuožimo trumpuoju taku taurės varžybose absoliučia čempione tapo Lietuvos atstovė Agnė Sereikaitė 14p.

UŽSIENIS

Amsterdamas atsikrato padugnių

Pirmiausia imtasi išvaduoti Amsterdamą nuo raudonųjų žibintų kvartalo. Vėliau pasirodė įstatymai, nustatantys, kas gali šiame mieste ir visoje Olandijoje lankytis “kavos parduotuvėse”, kur leidžiama rūkyti marihuaną. Dabar Amsterdamas nori bausti žmones už blogą elgesį. Pasiūlymas, pagal kurį būtų nustatomi nuolat viešąją rimtį trikdantys asmenys ir išsiunčiami į atokius rajonus, įsigalios nuo kitų metų, o kol kas ieškoma konkrečios vietos priemiestyje, kur būtų apgyvendinami triukšmadariai, peštukai ir chuliganai. Amsterdamo merija tam skyrė milijoną eurų ir tikina, jog programa nėra skirta apdovanoti nusižengėliams naujutėliais penkių kambarių butais su sodeliu pietinėje pusėje.

6 p.

ORAI

LLAF prezidento vizija kertasi su LTOK pozicija Tai, kad dar vienai, jau ketvirtai, kadencijai perrinktas Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis, net ir balsavusiųjų už jo konkurentą neturėtų labai nuvilti.

www.lzinios.lt

mas: “Vienas didžiausių pasikeitimų tas, kad mūsų šeimoje atsirado daugiau stabilumo ir bendraminčių. Žinoma, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būta ir trukdžių. Tačiau solidarumas, garbė ir orumas - vienas didžiausių mūsų laimėjimų.”

15p.

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 3-4 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

19p.

2

2013 01 07 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Koalicijos perspektyvos KĘSTUTIS GIRNIUS

Kaip ilgai išsilaikys naujoji Vyriausybė? Akivaizdu, kad šis klausimas bus bene populiariausia politikos tema pirmąjį metų pusmetį. Savo nuomonę reiškia ne tik kasdieninę duoną uždirbantys apžvalgininkai ir politologai, bet ir aukščiausi šalies politikai. Naujųjų metų išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad naujoji Vyriausybė gali neišlaikyti visos kadencijos iš dalies dėl to, kad dabartinė opozicija labiau siekia valdžios ir labiau pasiryžusi prisiimti atsakomybę negu ankstesnio Seimo opozicija. Ar tai buvo tik pastaba, ar kartu ir grasinimas, tegul sprendžia prezidentologai.

Premjeras Algirdas Butkevičius tą pačią dieną reagavo į prezidentės pastabas. Jo vadovaujama Vyriausybė ketina dirbti ketverius metus, nepaisydama kalbų, ypač Seime, kad “koalicija laikysis tai iki Velykų, tai iki bulvių kasimo, tai iki bulvių sodinimo”. Prieš kelias dienas premjeras pripažino, kad laikas prieš Seimui balsuojant dėl trijų Darbo partijos (DP) atstovų teisinės neliečiamybės panaikinimo buvo itin įtemptas, vyko sunkūs susitikimai. Bet jis viliasi, kad tas emocijų proveržis nepasikartos, kad koalicija susitelks, priiminės sprendimus ir įstatymus.

Koalicijos likimą ir jos sudėtį nulems

A.Butkevičius ir socdemai. Nors prezidentė neseniai išreiškė siekį, kad “vyriausybės, kad ir kokios jos būtų, išliktų kuo stabilesnės”, ji nejaučia simpatijos šiai Vyriausybei, džiaugtųsi, jei DP būtų priversta palikti koaliciją, o prie jos prisidėtų konservatoriai, gal ir Liberalų sąjūdis. Nors D.Grybauskaitė veikiausiai mėgins įtikinti labiau paveikiamus socdemų Seimo narius, kad vaivorykštės koalicija su konservatoriais būtų naudingesnė ir šaliai, ir pačiai socdemų partijai, jos galimybės veikti koalicijos vidaus politiką yra ribotos. Prezidentės patikimumas yra sumažėjęs, jos pomėgis išnaudoti politikų tuštybę ir ambicijas yra žinomas, tad vargu ar jos argumentai turės didesnį poveikį.

Kozirius laiko socialdemokratai. Jie gali toliau dirbti su dabartiniais partneriais, bet taip pat galėtų ir sudaryti vaivorykštės koaliciją, jei nūdienos bendražygiai nusibostų arba taptų nesuvaldomi.

Tačiau socdemai turi galvoti ne tik apie koalicijos likimą, bet ir apie partijos ateitį. Seimo rinkimų sėkmė yra apgaulinga. Socialdemokratų partija (LSDP) negeba pritraukti rinkėjų didesniuose Lietuvos miestuose, o šių miestų įtaka šalies politiniam gyvenime tik didėja.

Pastaraisiais metais “darbiečiai” sėkmingai varžosi dėl kairiojo elektorato.

2004-ųjų ir 2012-ųjų Seimo rinkimuose DP surinko daugiau balsų negu socdemai. Blaiviai mąstantys socdemai tu-

ri suprasti, kad partijos ateitis nėra šviesi, tad reikia imtis priemonių partijai atgaivinti. Jei nieko nebus daroma, po ketverių metų naujasis socdemų vadovas eis opozicijos lyderio pareigas.

Socialdemokratams idealiausias sprendimas būtų DP iširimas, jos nariams, ypač parlamentarams, pereinant į LSDP gretas. Tokiu atveju socdemai sustiprėtų, išnyktų jų pagrindinis varžovas, susivienytų kairysis elektoratas, gerokai padidėtų galimybė išrinkti savo kandidatus Vilniaus vienmandatėse apygardose.

Socialdemokratams idealiausias sprendimas būtų DP iširimas.

“Darbiečiai” yra kaip niekada pažeidžiami. D.Grybauskaitė nepraleidžia progos pabrėžti savo priešiškumo, konservatoriai nedaug kuo atsilieka. “Tvarkiečiai” yra draugiškiau nusiteikę, bet jų galia ir įtaka senka, Seimo rinkimų rezultatai netenkino jų lūkesčių. Iš mirties taško pajudėjus juodosios buhalterijos bylai, “darbiečių” vadovams gresia būti nuteistiems. Palankesnių sąlygų DP eliminuoti nebus, juolab kad LSDP reikia ne pačios DP, o jos Seimo narių palaikymo.

Didesnių pokyčių greit nebus. Nėra pagrindo abejoti A.Butkevičiaus nuoširdumu, kai jis tvirtina siekiąs, kad ši koalicija dirbtų iki kadencijos pabaigos. Koalicija su konservatoriais nėra itin patraukli alternatyva. Konservatoriai būtų reiklesnė, prezidentės užnugarį turinti partija, jos nariams reikėtų patikėti daugiau svarbių ministerijų. Be to, konservatoriai priešintųsi kai kurioms kertinėms socdemų programoms, pavyzdžiui, progresinio pajamų mokesčio įvedimui. Socialdemokratai turi suprasti, kad jei ir per šią kadenciją nesistengs mažinti socialinės atskirties ir didinti socialinio teisingumo, jiems bus beveik neįmanoma vaizduoti save kairiąja partija ir išlaikyti mažiau pasiturinčiųjų pasitikėjimą. Vienas kitas socdemas gal ir pajustų sąžinės griaužimą dėl vykdomos apgaulės. Bet kol kas nekalbama apie progresinius mokesčius.

Bus laikomasi santūriai ir dėl kitų priežasčių. Atviras spaudimas “darbiečiams” pereiti į LSDP gretas šiuo metu būtų neproduktyvus. Eiliniai “darbiečiai” tebėra ištikimi partijos įkūrėjui, net jei jiems įgriso jo nuolatinis pozavimas. Yra labai maža, beveik neegzistuojanti tikimybė, kad patys “darbiečiai” paliktų koaliciją. Bet santykiams smarkiai pablogėjus dėl socdemų spaudimo, nemažai DP narių nusigręžtų nuo socdemų, o partijai žlungant ieškotų prieglobsčio kitur arba mėgintų net

dirbtinai pratęsti DP egzistavimą. Jau sukurta vadinamoji Leiboristų partija, į kurią ištikimieji galėtų pereiti. Šiurkštus “darbiečių” verbavimas keltų nerimą ir partijos “Tvarka ir teisingumas” gretose. Jei nekorektiškai elgiamasi su stipresniu partneriu, galima dar nekorektiškiau elgtis su silpnesniu bendražygiu. Ne tik padidėtų nepasitikėjimas socdemais, bet ir ryžtas kuo glaudžiau bendradarbiauti su “darbiečiais” ir “lenkais”, stiprinti savotišką opoziciją opozicijoje.

Dėl visų šių priežasčių ir neryžtingo A.Butkevičiaus būdo bus laikomasi status quo, nebus aktyviai siekiama pasiglemžti “darbiečių” deputatų. Padėtis keistųsi, jei teismas pripažintų Viktorą Uspaskichą ir Vytautą Gapšį kaltais. Kiltų klausimų dėl tolesnio DP egzistavimo, sąlygos narių vilionėms pagerėtų, patys “darbiečiai” būtų verčiami pergalvoti savo politinę ateitį.

Taigi, dabartinė padėtis turėtų tenkinti socdemus. Izoliuota DP nerizikuos koalicijos žlugimu, tad nors ir spardydamasi pritars socdemų norams. Nepalankus V.Uspaskichui teismo sprendimas socdemams atrištų rankas, suteiktų laisvės pertvarkyti koaliciją ir santykius su “darbiečiais”. Bet socdemams bus naudos iš kairiųjų jėgų vienijimo tik tuo atveju, jei Vyriausybė veiksmingai valdys šalį. Kol kas yra pagrindo abejoti, ar ji geba tai daryti.

•

Seimo tribūna

Rožinius akinius nuims pats gyvenimas Apie pensijų kaupimo ir skaičiavimo tvarkos naujoves kalbamės su vienu pensijų sistemos reformos architektų, buvusiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku konservatoriumi Rimantu Jonu Dagiu.

Lietuvos žinios

- Gal paaiškintumėte, kam reikėjo keisti Pensijų kaupimo įstatymą?

- Senoji sistema turėjo kelias ydas.

Jei nebūtume nieko darę, dėl senėjimo procesų po kokių 10-15 metų “Sodros” mokama solidarioji pensijos dalis būtų pradėjusi smarkiai mažėti. Antra, kaupiamosios pensijos dalies procentai per krizės metus buvo smarkiai išbalansuoti. Jei būtume palikę tokius pačius atskaitymus, nebeturėtume nė venos tvarios pensijos dalies - nei solidariosios, nei kaupiamosios. Todėl sistemos korekcijos buvo neišvengiamos.

- Ar to negalima buvo padaryti anksčiau, kodėl būtent dabar?

- Galima buvo ir anksčiau, bet niekas to nesiėmė. Dar daugiau, niekas neanalizavo senėjimo procesų įtakos šiai sistemai. Tiesiog turėjome rožinę svajonę ir vylėmės, kad niekas nesikeis.

O juk plačiąja prasme bet kuri pensinė sistema priklauso nuo dirbančiųjų ir nedirbančiųjų skaičiaus, nuo to, kiek

R.J.Dagys savo pensiją kaupia visur, kur tik įmanoma - “Sodroje”, fonduose, turi gyvybės draudimą.

Romo Jurgaičio nuotrauka

jie turi vaikų. Iš esmės pensijas mums moka vaikai, nuo jų darbo priklauso sukauptos pensijos vertė. Dirbančiojo pečius slegia tikrai nemaža našta. Šiuo metu vienas dirbantis asmuo per mėnesį sumoka 750 litų socialinio draudimo įmokų. Kad vienu litu pakiltų “Sodros” pensija, reikia 10 mln. litų.

- Kokia prieš Kalėdas priimtų pataisų esmė?

- Pakeitimus pradėjome nuo kaupiamosios pensijų sistemos dalies, nes pirmiausia reikėjo sutvarkyti išeinančius mokesčių srautus, o paskui tvarkytis viduje. Todėl “Sodra” dar laukia

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

savo eilės. Didžiausia įteisinta naujovė - formulė, kurią galima būtų įvardyti kaip 2+2+2, leisianti žmonėms pasirinkti kelis savo pensijos kaupimo variantus. Per devynis mėnesius piliečiai galės apsispręsti - likti “Sodros” žinioje arba 2 proc. mokesčio pervesti į kaupiamąjį fondą. Jeigu žmogus norės draustis savanoriškai, jam į kaupiamąjį fondą reikėtų mokėti dar 2 proc. mokesčio. Tokiu atveju dar antra tiek pridėtų valstybė. Už kiekvieną vaiką iki trejų metų valstybės dalis padvigubėtų. Vadinasi, kuo daugiau auginsi vaikų, tuo daugiau sukaupsi senatvėje. O kaupiamoji pensijos dalis, kaip žinoma, yra paveldima. Kita pataisų naujovė - labai smarkiai apkarpytas pensijų fondų pelnas. Kaip žinoma, net per krizę jie buvo milžiniški, nors objektyvių priežasčių tam nebuvo. Įvesti saugikliai, kad nebūtų rizikuojama patikėtais pinigais. Jei valstybė matys, kad mūsų fondai tvarkosi ne taip, kaip reikia, siekia pelno, o ne naudos draudžiamiesiems, galės steigti savo draudimo fondą.

- O kam reikėjo keisti senatvės pensijų skaičiavimo tvarką?

- Kildavo problemų, kaip vertinti ankstesniais metais gautas žmonių pajamas, nes tikslius duomenis “Sodra” turi sukaupusi tik nuo 1994 metų. Kaip žinoma, iki to laiko buhalterijos tiksluKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

mu negalėjo pasigirti, todėl nemažai duomenų iš sovietinių laikų pradingo.

Nuo šiol žmonės patys galės pasirinkti jiems naudingesnę senatvės pensijos apskaičiavimo tvarką - naują arba buvusią. Pagal naująją tvarką bus vertinamos asmens draudžiamosios pajamos, gautos tik nuo 1994 metų sausio 1 dienos. Pagal senąją - asmuo senatvės pensijai galės pasirinkti penkerius pelningiausius savo veiklos metus iki 1994-ųjų.

Šiuo metu vienas dirbantis asmuo per mėnesį sumoka 750 litų socialinio draudimo įmokų.

- Kaip jūs, patyręs socialinių reikalų vilkas, pats rūpinatės savo ateitimi?

- Aš savo pensiją kaupiu visur, kur tik įmanoma - “Sodroje”, fonduose, turiu gyvybės draudimą. Galiu prisipažinti, kad senoji kaupiamoji sistema, bent jau iki šiol, man buvo nuostolinga. Jei būčiau tik “Sodroje”, mano pensija būtų buvusi didesnė. Tikrai ketinu pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe draustis papildomai. Nes tikrai nerasite tokio

banko, kuris mokėtų 100 proc. palūkanų. Ir tai tik tuo atveju, jei patys kaupiamieji fondai nieko neuždirbtų.

- Ką šiuo požiūriu galėtumėte patarti kitiems?

- Manau, kad tiems, kuriems pensija jau nebetoli, tikrai verta draustis papildomai, nes jiems naujoji sistema ypač palanki. Žinoma, tiems, kuriems pensija dar toli, pasirinkti gal sudėtingiau, nes veikia investavimo rizikos faktorius. Viena kaupiamosios sistemos blogybių, kad labai sunku prognozuoti pasaulio ekonomikos svyravimus. Kitas dalykas, keliantis nerimą ekonomistams, kad pensijų fondai, investuodami į vertybinius popierius, po keliasdešimt metų taps vieni svarbiausių investuotojų. Ir klausimas, kur jie tuos pinigus padės - ar jie liks mūsų ekonomikoje, ar išplauks kur nors kitur.

- Ar jums atrodo, kad žmonės per mažai domisi pensijų reikalais?

- Pensijų reformos metmenys buvo svarstomi pusantrų metų, tačiau mažai kas tuo domėjosi. Nuolatinės skandalų kronikos užgoždavo viską.

O juk kalbame apie milžiniškas pinigų sumas, socialinio draudimo biudžetas - 45 proc. valstybės pinigų.

Keista, kad niekam tai neįdomu.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 07 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Pirmininkavimas ES - didelė galimybė

G.Kirkilo nuomone, ligšiolinė Lietuvos užsienio politika buvo nenuosekli. Siekiant tai keisti, jis siūlo politiniu lygmeniu atsisakyti toli gražu ne visada pagrįstos negatyvios retorikos kitų valstybių atžvilgiu ir stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu. Apie tai - LŽ interviu su Seimo pirmininko pavaduotoju Gediminu Kirkilu.

ES lyderė, pagrindinis variklis įveikiant krizę. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė šiuo metu taip pat vienos svarbiausių valstybių, nuo jų požiūrio ir elgesio priklausys ES ateitis. Šioms valstybėms būsime tiek svarbūs, kiek būsime aktyvūs.

- Naujosios Vyriausybės programos Užsienio politikos skyriuje neskiriama dėmesio santykiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV). Ar strateginė partnerystė su šia valstybe jau nėra mūsų šalies prioritetas?

- Tai išlieka mūsų užsienio politikos prioritetu. Partnerystė su JAV, šios valstybės vaidmuo Europoje mums yra labai svarbūs. Nors esu buvusios Vyriausybės užsienio politikos kritikas, nepasakyčiau, kad santykių su JAV srityje nuveikta mažai. Lietuvoje porąsyk viešėjo JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, vyko keletas svarbių renginių. Šią liniją reikėtų tęsti ieškant naujų perspektyvų.

Naujos galimybės

Su Rusija reikia bendrauti kitaip

- Lietuvos diplomatija neatrodo labai puiki: dvišaliai santykiai su Lenkija - smarkiai pašliję, su Rusija ir Baltarusija nesiseka rasti konstruktyvaus dialogo, svarstant 2014-2020 metų ES biudžetą nepavyksta gauti norimo tam tikrų sričių finansavimo. Kas kaltas dėl tokios padėties?

- Europoje ir pasaulyje - ekonomikos krizė, todėl visų šalių santykiai dėl įvairių priežasčių yra daugiau ar mažiau įtempti. Svarstymai dėl ES biudžeto ir yra tokių santykių išraiška.

Valstybės, į Bendrijos biudžetą mokančios daugiau nei iš jo gauna, nesutaria, nes nori mokėti šiek tiek mažiau. Būtų labai gerai, kad pirmąjį 2013 metų pusmetį ES Tarybai pirmininkausiančiai Airijai pavyktų pasiekti susitarimą dėl Bendrijos biudžeto.

Jei ne, keli šimtai papildomų renginių tektų mūsų pirmininkavimo laikotarpiui. Tai reikštų, kad prireiktų koreguoti didžiulį jau suplanuotų renginių grafiką.

Turėjome šansą išsaugoti santykius su Lenkija. Tiesiog pirmieji buvusios Vyriausybės žingsniai buvo neteisingi. Tačiau kiekviena nauja Vyriausybė - tai galimybė “perkrauti” santykius. Manau, kad dabartiniai signalai, ateinantys iš Varšuvos, mums yra palankūs. Pozityviai vertinamas bent jau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtraukimas į Vyriausybę ir parlamento vadovybę.

- Negailite kritikos buvusiai valdžiai dėl nesėkmingos užsienio politikos. Tačiau ir jūsų vadovaujamai Vyriausybei nesisekė iš esmės pagerinti santykių su Rusija ir Baltarusija.

Kodėl manote, kad dabar pasiseks?

- Nevisiškai sutikčiau su jūsų teigi-

- Naujoji valdžia mano, kad Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas “perkrovimas”. Kokiu būdu ir ką reikia “perkrauti”?

- Dvišaliai santykiai su Rusija šiuo metu beveik užšalę. Manau, pirmiausia reikia bent jau atkurti Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos veiklą. Ši komisija, kuriai paprastai vadovauja užsienio reikalų arba susisiekimo ministrai iš kiekvienos pusės, turi labai daug konkrečių, kasdienių spręstinų klausimų.

Reikia keisti net ir leksiką, bendravimo stilių. Labai sunku tikėtis gerų santykių su kaimynais, jei prieš juos naudojama negatyvi retorika. Prisi-

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimo vicepirmininkas, parlamento Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas įsitikinęs, kad po pusmečio Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkausiančios mūsų šalies diplomatai, ministerijų specialistai ir naujieji Vyriausybės nariai pajėgūs tinkamai organizuoti darbą ir jam vadovauti.

G.Kirkilo nuomone, Rusijoje taip pat yra nemažai politinių sluoksnių, nenorinčių gerų santykių su Lietuva. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka niu, kad santykiai su šiomis valstybėmis buvo blogi. Mūsų laikais dvišaliai santykiai su Baltarusija vyriausybiniu lygmeniu buvo konstruktyvūs ir geranoriški. Tuometis premjeras Sergejus Sikorskis ne kartą lankėsi Lietuvoje. Tiesa, jį priimdavome ne oficialiai, dažniausiai susitikdavome Druskininkuose. Tačiau tai netrukdė spręsti konkrečių klausimų: tranzito, mūsų verslo Baltarusijoje ir baltarusiško verslo Lietuvoje.

Nebuvo atvejų, kad išduotume disidentus. Palaikėme santykius ir su Baltarusijos opozicija, ir su oficialiąja valdžia.

Padėtis dėl Rusijos buvo visai kitokia. Tik pradėjus darbą mano vadovaujamai Vyriausybei buvo uždarytas naftotiekis “Družba”. Tai labai paaštrino santykius. Tuo metu buvo pradėtas svarstyti “NordStream” projektas ir Lietuva turėjo prisidėti prie šiaurės kraštų, kurie kėlė didelius ir griežtus ekologinius reikalavimus.

Santykių su Rusija labai nepabloginome. Tiesiog tuometis kontekstas nebuvo palankus.

Dabar sakome, kad yra galimybė į dvišalius santykius pažvelgti iš naujo.

Konservatorių ketverių metų valdymas parodė, kad okupacinės žalos atlyginimo klausimas nė nepajudėjo iš vietos. Galbūt čia reikia ieškoti kito priėjimo?

JAV išlieka svarbios - Naujoji Vyriausybė žada vykdyti efektyvią ir nuoseklią užsienio politiką. Ką tai reiškia?

- Dabar Lietuvos užsienio politikos pavadinti nuoseklia negalima.

Visos politinės partijos laikosi gana skirtingų nuostatų.

Efektyvi užsienio politika vykdoma tada, kai turime konkrečius teigiamus rezultatus. Kaip to pasiekti?

Politiniu lygmeniu reikia atsisakyti negatyvios retorikos, bendradarbiauti ten, kur įmanoma.

- Vyriausybės programoje daugiausia dėmesio žadama skirti partnerystei su ES šalimis, Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis, Vokietija, Lenkija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste stiprinti. Kodėl pasirinkti būtent tokie užsienio politikos prioritetai?

- Nuostata dėl partnerystės su ES šalimis yra natūrali. Baltijos valstybės yra mūsų partnerės ir kaimynės, su jomis mus sieja bendra istorija, bendri projektai ir daugybė kitų dalykų. Lenkija mums reikšminga vien dėl to, kad yra mūsų kaimynė, turime daug bendrų projektų: energetinių, transporto. Ši valstybė vaidina vis didesnį vaidmenį mūsų prekyboje, daug investuoja.

Vokietija vis daugiau įtakos daro mūsų ekonomikai ir prekybai, jau nekalbant apie tai, kad ši valstybė -

jiems žada suteikti naują postūmį, atkurdama ir intensyvindama dialogą strateginiais klausimais. Kaip suderinsite šias dvi priešingas pozicijas?

- Galbūt pačiu aukščiausiu lygmeniu pertrauka beveik neišvengiama.

Tačiau kodėl neatkūrus Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos, kur galima pradėti kalbėtis? Kodėl nepasinaudojus Lietuvos pirmininkavimu ES Taryboje? Yra galimybių intensyvinti ir kitų lygių dialogą. Manau, galime suderinti prezidentės ir naujos Vyriausybės poziciją.

Keturi prioritetai - Artėja Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Ką tokia galimybė reiškia mūsų šaliai?

- Tai labai didelė galimybė. Pirmininkaujančios valstybės pirmiausia stengiasi tinkamai save pateikti, pasinaudoti galimybėmis ekonomikos srityje. Kokybiškas, sklandus pirmininkavimas rodo šalies gebėjimus ir pajėgumą.

- Ar mūsų šalies politikams užteks kompetencijos, išmanymo ir patirties tinkamai atstovauti Lietuvai?

- Manau, kad užteks. ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė sudaro sąlygas įvairioms deryboms. Mūsų skaičiavimais, antrąjį 2013 metų pusmetį laukia daugiau nei 3 tūkst. renginių.

Diplomatiniame korpuse bei ministerijose turime užtektinai patyrusių ir kompetentingų diplomatų, ekspertų. Naujai paskirti Vyriausybės nariai tikrai pajėgūs organizuoti darbą ir jam vadovauti.

- Kokie bus svarbiausi mūsų šalies pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai?

Politiniu lygmeniu reikia atsisakyti negatyvios retorikos, bendradarbiauti ten, kur įmanoma. menu a.a. Algirdo Brazausko mėgtą posakį: “Saugiausia saugumo politika yra geri santykiai su kaimynais.”

Paveldime nemažai klausimų, klampinančių mus į aštresnius santykius: pirmiausia, ieškinys Stokholmo arbitraže Rusijos dujų koncernui “Gazprom”. Manau, reikia pasiaiškinti, ar jis tikrai pagrįstas.

Ar naujoji politika bus efektyvesnė, parodys gyvenimas. Pasakysiu atvirai, Rusijoje taip pat yra nemažai politinių sluoksnių, nenorinčių gerų santykių su Lietuva. Rusijos užsienio reikalų ministerijoje yra nemažai konservatyvių politikų, kuriems konfliktai su Baltijos valstybėmis yra jų gyvenimo būdas, iš to jie daro politiką.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad santykiams su Lenkija reikia pertraukos, o valdančioji koalicija

- Šie prioritetai glaudžiai susiję su Lietuvos problemomis. Pirmasis energetinio saugumo užtikrinimas, jo infrastruktūra.

Lietuva visada buvo aktyvi Rytų partnerystės srityje. Dirbame su daugeliu galimų naujų ES narių: Ukraina, Moldova, Kaukazo šalimis. Kitas prioritetas - Baltijos jūros regiono strategija. 2006 metais, kai buvo organizuojama Viduržemio jūros regiono strategija, mes, latviai, estai, lenkai ir vokiečiai ją palaikėme tik todėl, kad Europos vadovai sutiko, jog būtų kuriama ir Baltijos jūros regiono strategija. Dabar esame šio klausimo finišo tiesiojoje. Ketvirtasis prioritetas - ES išorės sienų kontrolė ir efektyvi kova su kontrabanda. Šie klausimai Lietuvai aktualūs kaip niekad anksčiau.

•

Trumpai SIŪLO LENGVINTI VIEŠUOSIUS PIRKIMUS Aplinkos ministerija siūlo, kad Lietuvai rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) būtų lanksčiau žiūrima į Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą. Pagal ministerijos parengtą įstatymo projektą viešųjų pirkimų konkursų nereikėtų organizuoti pirkimams, susijusiems su pirmininkavimo ES Tarybai funkcijų įgyvendinimu tarptautinių organizacijų vykdomuose renginiuose ne Lietuvos teritorijoje. Siūloma, kad išimtis galiotų nuo 2013 metų balandžio 1 iki gruodžio 31 dienos. Planuojama, kad tarptautiniai renginiai

vyks Šveicarijoje (Ženevoje), Japonijoje, Kinijoje, Kanadoje (Monrealyje), Vokietijoje (Bonoje), Lenkijoje, Ukrainoje. Priėmus pataisą, valstybės institucija galėtų užsisakyti ES Tarybos pirmininkavimui reikalingas prekes ir paslaugas be procedūrų ir tarpininkų tiesiogiai iš toje šalyje, kurioje vyks renginys, esančių vietinių tiekėjų.

TRYS KARALIAI APLANKĖ VILNIŲ Vakar Vilnių aplankę Trys Karaliai - Kasparas, Merkelis ir Baltazaras - žmones pakvietė į tradici-

nę Kalėdų švenčių užbaigimo ceremoniją. Nuo Aušros Vartų iki Katedros aikštės Tris Karalius lydėjo teatralizuotos didelėmis lėlėmis persirengusių Senamiesčio teatro aktorių eitynės. Piemenys, karvės, angelai, vėliavnešiai ir miestiečiai Pilies gatve keliavo į Katedros aikštę. Ten skambant Arkikatedros varpams, Trys Karaliai aplankė pagrindinę sostinės prakartėlę. Pasakojama, kad karaliai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras prieš daugiau nei 2 tūkst. metų atėjo aplankyti užgimusio Kūdikėlio Jėzaus. Trijų Karalių švente baigiasi Kalėdų periodas.

Vakar teatralizuotomis eitynėmis paminėta Trijų Karalių šventė.

BNS, LŽ

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

4

2013 01 07 Lietuvos žinios

Dienos temos

Žemaitija švenčia krikšto jubiliejų DAIVA BARONIENĖ

Vakar visose Žemaitijos bažnyčiose tikintieji atnaujino krikšto įžadus ir pradėjo švęsti 600 metų Žemaičių žemės krikšto jubiliejų.

Sueina 600 metų, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas drauge su Lenkijos karaliumi Jogaila, prieš tai pergalingai laimėję Žalgirio mūšį, Kaune sėdo į nediduką laivelį ir plaukdami Nemunu, paskui Dubysa, pasiekę Žemaitijos glūdumą, uoliai ėmė kviesti pagonybę išpažįstančius žemaičius krikštytis. Vakar susirinkusiesiems į Telšių katedrą šį faktą paskelbė Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Jis pabrėžė, kad ragindami krikštytis to meto didžiūnai žemaičiams dovanojo tikrąją - vidinę - laisvę.

Išsklaidė idilę Anot į susirinkusius tikinčiuosius prabilusio vyskupo J.Borutos, neretai pasigirsta balsų, tvirtinančių, kokie mieli, taikūs gamtos vaikai esą buvo paskutiniai Europos pagonys žemaičiai, lenkęsi Perkūnui ir garbinę žalčius, kaip šią idilę išblaškęs Vytauto ir Jogailos iniciatyva pradėtas krikštas. “Deja, taip manančiuosius turiu nuliūdinti”, - tikino vyskupas ir pacitavo Livonijos kronikų įrašus, kuriuose teigiama, kad pagonys žemaičiai buvę “svetimų žemių grobikai, užkariautų vyrų, moterų ir vaikų skerdikai”. Vyskupas pabrėžė, kad apie tai byloja ne tik Livonijos kronikos, bet ir iškilusis istorikas žemaitis Simonas Daukantas.

Vyskupas J.Boruta pasidžiaugė, kad po ketverius metus trukusio že-

Šventojo Sosto Kunigų kongregacijos sekretorius C.M.Iruzubieta perdavė ypatingus popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus. maičių krikšto 1417-aisiais pavyko įkurti Žemaičių vyskupiją su centru Varniuose ir jau tinkamai atsiduoti Viešpačiui. Jis tvirtino, kad įsteigus Žemaičių vyskupiją išsipildė Kristaus pasakyti žodžiai, kuriais šis ragino Jo vaikais padaryti visų tautų žmones juos krikštijant.

“Džiaugiuosi, kad žemaičiai per visus šešis amžius išlaikė palaimingą ištikimybę tikėjimui”, - sakė vyskupas J.Boruta.

Krikštas atnešė meilę Į žemaičių krikšto jubiliejų atvykęs Šventojo Sosto Kunigų kongre-

Į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą vakar susirinkę žmonės teigė labai stipriai išgyvenantys žemaičių krikšto jubiliejų. / Laimono Dačkevičiaus nuotraukos

Žvilgtelėjęs į laikrodį svečias pabrėžė, kad tuo metu, kai Telšiuose buvo aukojamos šv. Mišios, Benediktas XVI aukojo šv. Mišias Vatikane. gacijos sekretorius Celso Morga Iruzubieta perdavė ypatingus Šventojo Tėvo Benedikto XVI sveikinimus. Žvilgtelėjęs į laikrodį svečias pabrėžė, kad tuo metu, kai Telšiuose buvo aukojamos šv. Mišios, Benediktas XVI aukojo šv. Mišias Vatikane, popiežius įšventino keturis naujus vyskupus. C.M.Iruzubieta pabrėžė, kad krikštas - neįkainojama dovana, ku-

ria žemaičiai buvo apdovanoti prieš 600 metų. Jis kvietė žemaičius, tiek šimtmečių buvusius krikščionimis, šiais jubiliejaus metais dar labiau sustiprinti tikėjimą ir įsipareigoti krikščioniškam gyvenimui visa atnaujinančioje meilėje.

LŽ kalbinti į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą susirinkę žmonės tvirtino labai šventiškai ir stip-

riai išgyvenantys žemaičių krikšto jubiliejų. Ateitininkė Jurgita sakė nuolat pagalvojanti apie savo protėvius, prieš 600 metų pasiryžusius priimti krikštą ir šia malone apdovanojusius ją. “Tikrai esu be galo dėkinga savo protėviams už tai, kad aš - ne pagonė, o krikščionė”, - sakė Jurgita. Mažo sūnelio tėvai Rima ir Giedrius tikino neabejojantys, kad žemaičių krikštas svarbus ne tik žemaičiams, visai Lietuvai, bet ir visai Europai. “Krikštas - tai Jėzaus, kuris yra pati meilė, priėmimas. Tad neabejoju, kad krikštas mums atnešė meilę”, - sakė Rima.

•

Planšetinių kompiuterių laukia su nerimu Popierinių vadovėlių neišstums

TOMAS BAŠAROVAS

Skaitmeniniu mokymo turiniu, ugdymui skirtomis programomis rūpinasi ŠMM pavaldus Ugdymo plėtotės centras (UPC). Pasak jo vadovo Giedriaus Vaidelio, nuogąstavimai, kad nėra tinkamai parengtų virtualių mokymo programų, nepagrįsti. “Kiekvienam dėstomam dalykui bent po vieną programą tikrai sukurta ir kūrybiškas mokytojas gali tai sėkmingai susirasti ir panaudoti savo ugdymo procese”, - LŽ tikino UPC vadovas. Šiam projektui, pasak G.Vaidelio, penktosios klasės taip pat pasirinktos neatsitiktinai, nes būtent šios klasės mokiniams parengta gausiausiai programų.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pažadai penktokams nupirkti planšetinius kompiuterius šįmet greičiausiai jau taps realybe. Tačiau šis valdininkų užmojis pedagogams vis dar kelia abejonių.

Modernių planšetinių kompiuterių (iPad) šalies penktokėliai tikėjosi sulaukti dar praėjusį rudenį. Mokyklų vadovai neoficialiai užsimena, kad projektas vėluoja, nes stringa viešojo pirkimo konkursas. Valdininkai tikina, kad kompiuteriai mokyklas turėtų pasiekti jau šį pavasarį.

LŽ kalbinti mokyklų vadovai, pedagogai apie planuojamus penktokams pirkti planšetinius kompiuterius kol kas vieningos nuomonės neturi. Vienose mokyklose jau nekantriai laukiama išbandyti šią naujovę, kitur abejonių ir nerimo kelia brangiai kainuojančių kompiuterių priežiūra ir apsauga, atsakomybė bei elektroninių mokymo programų pasirinkimas.

Tarsis su tėvais Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas iniciatyvą mokinius aprūpinti planšetiniais kompiuteriais vertina itin palankiai. Jo teigimu, moderniųjų technologijų taikymas mokymo procesui duoda nemažai naudos. S.Šimanauskas sakė, kad savo mokykloje planšetiniais kompiuteriais mokiniams bus greičiau-

Pasak G.Vaidelio, planšetinis įrenginys - tik priedas prie jau esamų mokymo priemonių. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka siai leidžiama naudotis ne tik per pamokas, bet ir neštis į namus. “Žinoma, dėl to kyla ir visokiausių grėsmių, tačiau kalbamės su tėvais, kaip reikėtų saugoti kompiuterius”, LŽ teigė pedagogas.

Rokiškio rajono Panemunėlio pagrindinės mokyklos direktorius Gintautas Rekerta neslėpė, kad kol kas apie virtualią mokymosi programą, pritaikytą naudojant planšetinius kompiuterius, nėra girdėjęs.

Prienų Revuonos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojai, Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos prezidentei Rasai Alaburdienei virtualaus mokymosi nau-

dojant planšetinius kompiuterius idėja vis dėlto kelia nemažai klausimų ir abejonių. Pedagogė tvirtina, kad dar nėra mačiusi elektroninio programos kurso, kuris būtų pritaikytas visiems penktoje klasėje dėstomiems dalykams. “Apibendrintas penktos klasės visas ugdymo turinys, mano žiniomis, nebuvo pristatytas”, - LŽ tvirtino R.Alaburdienė.

Pedagogei abejonių kelia, ar spės tinkamai su kompiuterių galimybėmis prieš pradėdami mokyti vaikus susipažinti mokytojai, taip pat kaip mokyklose bus sprendžiamas kompiuterių apsaugos ir atsakomybės klausimas.

“Mokykla turės pati spręsti, kokią atsakomybę sau prisiimti.”

“Nekėlėme tikslo suskaitmeninti viso penktos klasės kurso, nes nesiekiame sukurti alternatyvos vadovėliams.

Planšetinis įrenginys - tai priedas ir pagalba prie jau esančių mokymo priemonių”, - teigė jis. Kompiuteriai ir juose įdiegtos programos, pasak G.Vaidelio, galės pakeisti pratybų ir užduočių sąsiuvinius, mokiniams leis greičiau susirasti informaciją, kūrybingai atlikti užduotis.

UPC vadovas mano, jog pedagogai nuogąstauja dėl planšetinių kompiuterių vien dėl to, kad bijo naujovių savo darbe. “Mokytojai pripratę, kad viskas vadovėlyje būtų sudėliota griež-

tai pagal programą ir daugiau nieko nebereikėtų daryti”, - pažymėjo jis.

Neaišku, kada bus nupirkti Moksleiviams ir mokytojams skirtus planšetinius kompiuterius, programinę ir bevielio tinklo įrangą mokykloms perka Švietimo aprūpinimo centras (ŠAC). Jo vadovas Tautvydas Salys patikino, kad šiuo metu vis dar tebevyksta viešojo pirkimo konkursas kompiuteriams įsigyti. Iš viso planuojama nupirkti ir išdalyti mokykloms apie 5 tūkst. planšetinių kompiuterių. Tačiau T.Salys negalėjo tiksliai pasakyti, kada jie pasieks ugdymo įstaigas. “Kol kas dar nesame pasirašę pirkimo sutarties, tad dėl įvairių procedūrinių dalykų tai gali užsitęsti net ir dar metus. Optimistinio varianto atveju kompiuterių sulauksime balandį”, - LŽ tikino jis.

T.Salio teigimu, planšetiniais kompiuteriais planuojama aprūpinti apie 75 šalies mokyklas. Kurioms jų atiteks kompiuteriai, sprendžia specialiai sudaryta komisija, gavusi mokyklų teiktas paraiškas dalyvauti šiame projekte. “Orientuotasi į mokyklas, turinčias didesnę socialinę atskirtį, mažas kaimo mokyklas, nes daugelis didžiųjų miestų mokyklų kompiuteriais ir taip aprūpintos”, - aiškino T.Salys.

Gavusios planšetinių kompiuterių, pasak jo, pačios mokyklos turės rūpintis, kaip juos racionaliau panaudoti, ar leisti vaikams kompiuteriais naudotis tik mokykloje, ar neštis ir į namus.

“Mokykla turės pati spręsti, kaip panaudoti kompiuterius ir kokią atsakomybę sau prisiimti, kokią deleguoti tėvams”, - pažymėjo ŠAC vadovas.

•

2013 01 07 Lietuvos žinios

5

Tyrimas

Kultūros atašė - vien ministro daržas •1 p.

Atkelta iš

“Jei paklaustumėte, kas ir kur dabar dirba kultūros atašė - nelabai žinočiau. Kandidatūros su meno pasaulio žmonėmis, asociacijomis, visiškai nederinamos. Valdžia turi savo požiūrį”, - apie kultūros žmonėms Lietuvos vardą garsinti turinčius padėti diplomatinius atstovus sakė 12 kūrybinių sąjungų vienijančios Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis.

Užkulisinis kandidatas Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis į atašė skyrimo ir veiklos klausimus dar neturėjo laiko gilintis. Apsispręsti, kas galėtų Maskvoje pakeisti kultūros viceministru tapusį F.Latėną, jis, pasitaręs su savo aplinka, žadėjo per kelis mėnesius.

“Konkretaus kandidato dar neturiu”, - LŽ sakė ministras.

Dar iki Š.Biručiui einant šias pareigas tarp politikų sklido kalbos, kad atsilaisvinančio kultūros atašė posto Maskvoje galėtų siekti 20062008 metais Kultūros ministerijai vadovavęs, o pastaruosius kelerius metus sveikatos apsaugos ministro patarėju dirbęs “Kaunas Jazz” įkūrėjas liberalcentristas Jonas Jučas. Apie tai jis esą kalbėjęsis ir su konkrečiais Kultūros ministerijos atstovais.

Pats J.Jučas LŽ aiškino pasiūlymo atstovauti Lietuvos kultūrai Rusijoje iš ministerijos nesulaukęs. “Jei tokį pasiūlymą gausiu, tada galėsime kalbėti. Tuo labiau kad net ir sulaukęs siūlymo dar turėsiu gerai jį apsvarstyti, nes 12 metų esu jau gyvenęs tik savaitgaliais važiuodamas pas šeimą ir žinau, ką tai reiškia”, kalbėjo politikas.

Vos prieš kelias savaites iš Maskvos grįžęs F.Latėnas neslepia, kad tiek Rusijos inteligentija, besidominti Lietuvos kultūriniu gyvenimu, tiek mūsų šalies ambasados Maskvoje vadovas Renatas Norkus norėtų, kad naujasis kultūros atašė darbą pradėtų kuo greičiau. “Jei kartotųsi situacija, kaip iki paskiriant mane, būtų labai negerai. Rusijoje veiklos tikrai yra, laukia pradėti projektai”, - LŽ aiškino F.Latėnas.

Deramai atstovauti Lietuvos kultūrai, F.Latėno manymu, galėtų M.K.Čiurlionio muzikos skleidėjas ir provaikaitis R.Zubovas. niųjų Vyriausybė teigiamai vertino mano kandidatūrą. Taigi, matyt, politinė priklausomybė ne visada yra svarbi, kai suprantama, ko reikia valstybei”, - kalbėjo jis.

Kirto krizė Kultūros atašė institucijos plėtra, pradėta dar 1999-aisiais, pagreitį įgavo 2006-2008 metais. Būtent tuo metu jau veikiančių kultūros atašė Lietuvos diplomatinėse atstovybėse Rusijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Švedijoje bei nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje būrį papildė atstovai Italijoje, Japonijoje, Danijoje.

Lietuvos kultūrai Maskvoje metus atstovavęs naujasis viceministras F.Latėnas įsitikinęs, kad Rusijoje turi dirbti toje šalyje gerai žinomas žmogus. / LŽ archyvo nuotrauka

Atsisakė valdininkų Kaip žinoma, iki 2010-ųjų rudens Lietuvos kultūrą Rusijoje ilgus metus skleidė J.Budraitis, priklausantis vadinamajam auksiniam Lietuvos aktorių trejetui (kartu su Regimantu Adomaičiu ir Donatu Banioniu), rusų labai mylimam ir gerbiamam dar nuo sovietinių laikų. Tais metais 70-metį atšventęs menininkas iš diplomatinės tarnybos buvo atšauktas konservatoriaus Audronio Ažubalio vadovautos Užsienio reikalų ministerijos sprendimu, “suveikus amžiaus cenzui”.

Naujo kultūros atašė Rusijoje paieškos Kultūros ministerijoje truko daugiau nei metus. Sprendimų priėmimą dar labiau apsunkino tai, kad pagal galiojusius specialiųjų atašė skyrimo nuostatus šias pareigas galėjo eiti tik valstybės tarnyboje dirbantis žmogus. Tik 2011 metų viduryje Vyriausybei pakeitus teisės aktus, šios praktikos buvo atsisakyta, o dirbti Maskvoje pasiūlyta F.Latėnui.

Tuometinis kultūros ministras Arūnas Gelūnas neslėpė, kad skleisti Lietuvos kultūrai ieškota Rusijoje žinomo žmogaus. “Nepakanka būti gabiu studijas baigusiu jaunuoliu, kad būtum tinkamas plaukti į tarptautinius vandenis ir atstovauti šaliai, tam reikia brandos ir patirties.

Turime ir jaunesnių atašė, bet bent

jau tokiose šalyse kaip Rusija ir JAV “studentiškas” variantas netinka”, kalbėjo A.Gelūnas.

Reikia žinomo veido Tuo, kad Rusijoje turėtų dirbti “žinomas veidas” - garsus ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje asmuo neabejoja ir kultūros atašė postą neseniai palikęs F.Latėnas. Jo manymu, Lietuva turi žmonių, savo autoritetu Rusijoje galinčių prilygti ir jam, ir net maestro J.Budraičiui.

“Kaip tokį galiu paminėti muziką, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos propaguotoją Roką Zubovą.

Tai žmogus, palaikantis ryšius su Nikolajaus Rericho muziejumi, rengiantis koncertus, žinomas kaip M.K.Čiurlionio muzikos skleidėjas ir tiesioginis jo kraujo paveldėtojas. Tokios asmenybės, žinoma, būtų labai vertingos, jei sutiktų imtis atašė darbo”, - kalbėjo viceministras.

Vis dėlto F.Latėnas neneigė jaučiąs nerimą, jog į kultūros atašė Rusijoje postą galėtų būti pasirinktas žmogus, artimesnis konkrečiai politinei partijai, o ne kultūrai.

“Nesinorėtų, kad atašė skyrimą lemtų kažkokie partiniai reikalai.

Bet ir mano skyrimo atvejis buvo netipiškas: aš juk priklausau socialdemokratams, o tuometinė deši-

Kalbama, kad atsilaisvinusio kultūros atašė posto Maskvoje galėtų siekti liberalcentristas J.Jučas. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotraukos liekamo derinimo bei atitinkamos Vyriausybės pozicijos. Matyt, krizės sąlygomis daug lėmė pastangos taupyti. Mažindamas atašė skaičių, tuo metu dirbęs ministras A.Gelūnas greičiausiai ieškojo, kaip jam atrodė, neskausmingiausių taupymo būdų.

Bet taupymas kultūros ir jos sklaidos sąskaita visada atsiliepia valstybės žinomumui ir jos prestižui. Taip patys kertame šaką, ant kurios sėdime”, LŽ tvirtino tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

Sprendimai - paskutinę minutę Pasak Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus

“Jei paklaustumėte, kas ir kur dabar dirba kultūros atašė - nelabai žinočiau. Kandidatūros su meno pasaulio žmonėmis, asociacijomis, visiškai nederinamos. Valdžia turi savo požiūrį.”

2008-ųjų pradžioje priimtas sprendimas skirti dar penkis už kultūrą atsakingus pareigūnus. Jie turėjo darbuotis Airijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Ispanijoje bei Latvijoje. Tačiau po tais metais vykusių Seimo rinkimų pasikeitus valdžiai, be to, Lietuvą užklupus ekonomikos krizei, kultūros atašė iš naujai numatytų šalių sulaukė tik Austrija.

2009-ųjų pavasarį Vyriausybė apskaičiavo, kad tais metais 13-os dirbančių kultūros atašė išlaikymas biudžetui turėtų kainuoti 2,6 mln. litų (reikia žinoti, kad iš viso Lietuva tais metais buvo delegavusi per 80 įvairių sričių specialiųjų atašė, kurie valstybei kainavo daugiau kaip 31 mln. litų). Ir nors kultūros atstovų išlaidos buvo vienos mažiausių - brangiausiai, 483 tūkst. litų, kainavo atašė Japonijoje, kitose šalyse dirbančių kultūrininkų išlaikymas dažnai nesiekė ir 200 tūkst. litų, - dalies dirbančių atstovų, o tuo labiau - siekio plėsti šį tinklą, buvo atsisakyta. Net kelerius metus Lietuva neturėjo savo kultūros atstovo Skandinavijoje, nors Šiaurės šalys yra įvardijamos kaip visais požiūriais svarbios mūsų partnerės.

“Bijočiau sakyti, kodėl taip įvyko, bet galutinis sąrašas kyla iš Kultūros bei Užsienio reikalų ministerijų at-

patarėjos Vaivos Gogelienės, pagal galiojančius teisės aktus nuspręsti, kas ir kur dirbs kultūros atašė darbą, teisę turi kultūros ministras. Tiesa, jis savo pasirinkimą turi derinti su diplomatų veiklą kuruojančia Užsienio reikalų ministerija, o kartais prašoma ir priimančios šalies valdžios sutikimo.

Tokia galimybe prieš pat baigdamas kadenciją Kultūros ministerijoje pasinaudojo A.Gelūnas, po visų

taupymų ir karpymų pasirašęs įsakymus dėl dviejų naujų šiais metais darbą pradėsiančių kultūros atašė skyrimo. Jau nebedirbančio ministro valia nuo sausio 7 dienos kultūros atašė Austrijoje taps Lina Kaiser, anksčiau ėjusi Lietuvos ambasados šioje šalyje sekretorės pareigas.

Nuo sausio 14-osios Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Švedijoje pradės dirbti iki šiol Kultūros ministerijai pavaldžiam Tarptautinių kultūros programų centrui, koordinuojančiam kultūros atašė vykdomų projektų įgyvendinimą, vadovavusi Saulė Mažeikaitė.

Paskyrus du naujus žmones, šiais metais Lietuva turės jau 13 kultūros atašė, o išlaidos jiems išlaikyti sieks 3,6 mln. litų.

Meno kūrėjų asociacijos prezidentas K.Platelis geru žodžiu mini ne tik legenda vadinamą atstovą Rusijoje J.Budraitį, bet ir anksčiau Lietuvai Švedijoje atstovavusią kultūros atašė Lianą Ruokytę-Jonsson, Didžiojoje Britanijoje dirbusią Daivą Parulskienę, anksčiau Vokietijoje, dabar - Prancūzijoje triūsiančią Rasą Balčikonytę.

“Ten, kur jie dirbo, Lietuvos vardas skambėdavo labai garsiai. Kas ir kur dirba dabar - nežinau. Tačiau kūrybinės sąjungos, jei valdžia paklaustų, tikrai galėtų išdėstyti savo poziciją ar pasiūlyti kandidatus, ir tai galėtų duoti iš tiesų daugiau naudos Lietuvai”, - kalbėjo jis.

•

Lietuvai atstovaujantys kultūros atašė Šalis Rusija

Atašė

Kas dirbo prieš tai

-

Faustas Latėnas

Kaliningrado sritis

Romanas Senapėdis

Arvydas Juozaitis

JAV

Evaldas Stankevičius

-

Jungtinė Karalystė

Rita Valiukonytė

Daiva Parulskienė

Prancūzija

Rasa Balčikonytė

Ina Kniurienė

Vokietija

Gabrielė Žaidytė

Rasa Balčikonytė

Ukraina

Daiva Dapšienė

Gabrielė Žaidytė

Italija

Irma Šimanskytė

Ieva Gaižutytė

Lenkija

Rasa Rimickaitė

Jurgis Giedrys

Vida Gražienė, Gabija Žukauskienė

-

Austrija

Lina Kaizer

-

Švedija

Saulė Mažeikaitė

-

Lietuvos nuolatinė atstovybė ES

6

2013 01 07 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Italijoje užsimota prieš darbą sekmadieniais Smulkieji mažmenininkai ir Bažnyčia siekia uždaryti Italijos parduotuves sekmadieniais.

Tik ar tai atitinka šiuolaikinės ekonomikos principus, reikalaujančius lankstumo ir kūrybiškumo?

Prieš metus, siekiant paskatinti ekonomikos augimą, Italijoje buvo priimtas įstatymas, panaikinęs verslo darbo valandas. Tai leido verslininkams prekiauti ir sekmadieniais, tačiau dabar aktyvistai, palaikomi Katalikų bažnyčios, minėtomis dienomis nori uždaryti prekybos centrus, kad nebūtų žlugdomas smulkusis verslas, o drauge ir vertybės, kurių Italija laikėsi daugelį metų.

Išgyvens tik stipriausieji Kai 2012-iesiems prasidėjus buvo panaikinti verslo darbo laiko apribojimai, tuo siekta padidinti konkurencingumą iki tol tradiciškai ypač reguliuojamoje rinkoje. Netrukus pasipylė daugybės krautuvėlių savininkų kritika, o jų balsą parėmė Bažnyčia. Kampanijos dalyviai teigia, kad sekmadieninis darbas verčia darbuotojus paminti “svarbias vertybes” ir padeda didelėms įmonėms naikinti smulkųjį verslą.

Kampanija, kuriai vadovauja mažmenininkų asociacija “Confesercenti” bei remia Italijos vyskupų konferencija, prasidėjo lapkričio pabaigoje ir tikisi iki balandžio surinkti 50 tūkst. parašų, reikalingų teikti įstatymą parlamentui. Įstatymas pavestų regionams, o ne nacionaliniam parlamentui reguliuoti darbo valandas. Aktyvistai tvirtina siekią ne panaikinti darbą sekmadieniais, o tik pašalinti “perlenkimus”.

Pasak vieno nedidelio miestelio ne-

Pagrindinė Romos prekybos gatvė Via del Corso knibžda žmonių ir sekmadieniais. / AFP/Scanpix nuotraukos toli Bolonijos drabužių parduotuvės savininkės, žmonėms patinka, kai sekmadieniais dirba parduotuvės. Nors įstatymas panaikinti darbo laiko reguliavimą jos verslo nepaveikė, savininkė jam nepritaria: juk žmogus turi pailsėti bent vieną dieną per savaitę.

Kampanijos “Laisvas sekmadienis” aktyvistas Mauro Bussoni įžvelgia gilesnę problemą: įstatymas palankus kai kuriems mažmenininkams. Jis nepaskatino pardavimo, bet padidino smulkiojo verslo išlaidas, nes sudaryti pamainas per šventes lengviau didelėms parduotuvėms, kurios gali prisiimti daugiau išlaidų, įskaitant ir mokestį už viršvalandžius. Neregu-

Dosnūs estai padeda kitiems

Dereguliacijos įstatymas turėtų būti galimybė lanksčiai sudaryti darbo grafiką ir atsižvelgiant į savo klientų įpročius bei poreikius atrasti pelningą nišą. liuojant parduotuvių darbo dienų ir valandų kyla tokia konkurencija, kurią išgyventi gali tik stipriausieji.

Senos idėjos miršta Italijos statistikos biuras neseniai paskelbė, kad mažmeninė prekyba 2012 metų spalį buvo 3,8 proc. mažesnė nei 2011 metų spalį. Pasak M.Bussoni, šis procesas gali pakeisti Italijos miestų vei-

dą, kelti grėsmę žmonių gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, senjorų, kurie vaikšto apsipirkti tik į vietos krautuvėles. Be to, aktyvistai teigia, kad kalba eina ne vien apie konkuruojančius verslo modelius, bet ir apie teisę skirti laiko šeimai. “Žmonės, kurie apsiperka sekmadieniais, yra savanaudžiai, jie negalvoja apie tuos, kurie turi dirbti šiomis dienomis”, - mano kampanijoje da-

lyvaujanti parduotuvės savininkė ir Romos mažmenininkų asociacijos vadovė Mina Giannandrea.

Tai, kad nuo sekmadieninio darbo nukenčia šeimos, Katalikų bažnyčiai yra priimtiniausias kampanijos aspektas. “Laisvė be tiesos, be aukštesnio tikslo tėra užgaida”, - Vatikano radijui sakė arkivyskupas Giancarlo Bregantini ir citavo Bibliją, kuri reikalauja vieną dieną per savaitę ilsėtis.

Reguliavimą panaikinusio įstatymo šalininkai nurodo kitokią laisvę - laisvę vartotojui apsipirkti kada tinkamam, o parduotuvėms tai - privalumas nuosmukio laikais. “Juk kalbame ne apie septynių dienų per savaitę ir 24 valandų per parą darbą”, - sako Cobolli Gigli, Italijos mažmeninių tinklų asociacijos “Federdistribuzione” prezidentas.

Pasak jo, sekmadienio pamainos dažnai imasi darbuotojai, savo noru siekiantys viršvalandžių dėl didesnio uždarbio, o ilgesnės darbo valandos sukuria ir papildomą darbo vietą.

Laisvosios rinkos ekspertai pabrėžia, jog manymas, kad mažos parduotuvėlės bet kokia kaina turi dirbti taip pat ilgai kaip ir prekybos centrai, yra klaidingas. Joms dereguliacijos įstatymas turėtų būti galimybė lanksčiai sudaryti darbo grafiką ir atsižvelgiant į savo klientų įpročius bei poreikius atrasti pelningą nišą. Jei tai ir keičia Italijos miestų veidą, jis jau yra pasikeitęs.

Rinkos visuomet veikia atsiliepdamos į naujoves, kurios savo ruožtu dažnai naikina senas idėjas ar tradicijas.

“Esant šiuolaikinei ekonomikos struktūrai dirbantieji, neišskiriant nė vieno, turi būti kūrybiški. Laimei, tie žmonės dar turi darbo ir jie privalo prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų”, - įsitikinęs ekonomikos profesorius Andrea Moro.

•

Amsterdamas atsikrato padugnių Triukšmadariai, peštukai ir chuliganai bus iškeldinami iš centro. Amsterdamo merija tam skyrė milijoną eurų ir tikisi, jog planas veiks kaip atgrasymo priemonė.

Estijos užsienio reikalų ministerija skyrė pinigų silpnesnėms šalims.

LŽ archyvo nuotrauka

Estijos užsienio reikalų ministerija nutarė skirti 2012 metais nepanaudotus 900 tūkst. eurų “besivystančioms” šalims. Tarp jų yra Gruzija ir Moldova. Tai rodo, kad Estija jau laiko save gana turtinga ir galinčia padėti kitiems.

Estijos dienraštis “Postimees” rašo, jog tai Pasaulėžiūros fonde likę nepanaudoti pinigai. Kadangi per visus 2012 metus taip ir nebuvo sugalvota, kaip galima šią sumą panaudoti Estijoje, Užsienio reikalų ministerija nutarė juos skirti demokratijos plėtrai besivystančiose šalyse ir laiko tai pačiu geriausiu sprendimu.

Praėjusiais metais Estijos parlamente buvo nuspręsta įkurti Pasaulėžiūros fondą (Maailmavaate sihtasutus, MSA). Iš jo parlamente atstovaujamoms partijoms bus skiriama po 900 tūkst. eurų per metus. Gautus pinigus partijos galės naudoti “visuomeninei

politinei minčiai ir laisvai demokratinei pasaulėžiūrai plėtoti tiek Estijoje, tiek už jos ribų”.

Tačiau 2012 metais ne visus šio fondo pinigus pavyko panaudoti.

Todėl ir buvo nuspręsta juos paskirstyti 14 krypčių, daugiausia skiriant Jungtinių Tautų pagalbos programoms. Taip iš Estijos užsienio reikalų ministerijos sutaupytų 900 tūkst. eurų 50 tūkst. atiteks Gruzijai, kad ji juos panaudotų “kalėjimų sistemos skaidrumui ir efektyvumui”. Tokią pat sumą gaus ir Moldova, kad galėtų reformuoti “jaunimo pataisos sistemą”. Dalis pinigų atiteks tarptautinės organizacijos “Transparency International” sekretoriatui (150 tūkst. eurų) ir Afganistano švietimo sistemos plėtrai (200 tūkst. eurų).

Tačiau tokiu Užsienio reikalų ministerijos sprendimu Estijoje ne visi patenkinti. Komentuojant šį sprendimą parlamente buvo pareikšta, kad verčiau jau nepanaudotos lėšos būtų pervestos į valstybės biudžetą.

•

Amsterdamas rengiasi įgyvendinti programą, pagal kurią smurtaujantys kaimynai ir vandalai bus išsiųsti iš miesto centro į tam skirtą atokų rajoną. Tikimasi, kad tai pažabos nuolatinius triukšmadarius, chuliganus, peštukus ir sutenerius, bet planas kritikuojamas dėl pernelyg jau tiesmuko panašumo į “padugnių kaimus”, kuriuos siūlo dešiniųjų populistas Geertas Wildersas.

Pirmiausia imtasi išvaduoti Amsterdamą nuo raudonųjų žibintų kvartalo, įsikūrusio pačiame miesto centre.

Vėliau pasirodė įstatymai, nustatantys, kas gali šiame mieste ir visoje Olandijoje lankytis “kavos parduotuvėse” (coffee shops), kur leidžiama legaliai rūkyti marihuaną. Dabar Amsterdamas nori bausti žmones už blogą elgesį. Pasiūlymas, pagal kurį būtų nustatomi nuolat viešąją rimtį trikdantys asmenys ir išsiunčiami į nepatogius atokius rajonus, įsigalios nuo kitų metų, o kol kas Amsterdamas ieško konkrečios vietos priemiestyje, kur apgyvendintų pažeidėjus, bei tikina, kad jie ten gaus “minimaliai paslaugų”. “Šio plano tikslas nėra apdovanoti blogai besielgiančius žmones naujutėlaičiais penkių kambarių butais su sodeliu pietinėje pusėje, - sakė Amsterdamo mero Eberhardo van

Meras E.van der Laanas nori pakeisti Amsterdamo įvaizdį. der Laano atstovas. - Iš praeities pasimokėme, tad gerai žinome, jog kaimynai neblogai susitvarko su viena problemiška šeima, bet jei arti yra ir daugiau tokių, situacija paprastai eskaluojasi.” Šiam planui atidėta milijonas eurų, bet nusitaikyta tik į pačius blogiausius iš nuolatinių smulkių pažeidėjų.

Perkelti į tam skirtus namus jie bus prižiūrimi vietos socialinių darbuotojų ar net policijos, jei prireiks. Tokie asmenys privalės gyventi tam skirtoje vietoje mažiausiai pusę metų. Bus įsteigta karštoji linija, kad gyventojai, kurie jaučia grėsmę iš kaimynų, galėtų apie tai pranešti.

Centro kairiųjų Darbo partijos narys E.van der Laanas yra Amsterdamo

meras jau dvejus metus ir labai stengiasi, kad miestas atsikratytų prostitučių bei narkotikų lizdo reputacijos. Tačiau jo programa sulaukia prieštaringų vertinimų. Daugelį šokiruoja tai, kad padugnių išgyvendinimo iš centro planas labai jau primena G.Wilderso idėją. “Sukraukite visas šiukšles į vieną vietą ir palikite padorius žmones ramybėje”, - kadaise pareiškė G.Wildersas, didelis imigrantų ir islamo priešininkas. Jo “padugnių kaimai” išrinkti prasčiausiu metų naujadaru Olandijoje. Merija šį palyginimą atmeta ir pabrėžia, jog pirmiausia tai turi būti atgrasymo priemonė.

•

“The Christian Science Monitor”, “Postimees”, Spiegel.de, LŽ

2013 01 07 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Sirijos režimas nerodo silpnėjimo ženklų Nei opozicija, nei Vakarai nepatikėjo Sirijos prezidento Basharo al Assado pažadais pradėti savo šalyje reformas. Tuo metu Turkijoje NATO pradėjo dislokuoti “Patriot” raketas, kad apgintų šią šalį nuo raketų ir lėktuvų antpuolių iš kaimynės Sirijos.

Sirijos prezidentas B.al Assadas sekmadienį sakydamas pirmą per septynis mėnesius viešą kalbą, kurią transliavo Sirijos televizija, pasmerkė savo oponentus kaip “Dievo priešus ir Vakarų marionetes”. Jo žodžiais, Sirija nori derėtis “su šeimininku, o ne jo tarnais”. B.al Assadas dejavo dėl žmonių per pilietinį karą patiriamų kančių ir pateikė planą surengti nacionalinio dialogo konferenciją bei patvirtinti nacionalinę chartiją, kuri būtų pateikta referendumui, o paskui įvyktų nauji rinkimai.

Opozicija šiuos siūlymus jau atmetė sakydama, kad jokios derybos negalimos, kol B.al Assadas nepasitrauks. Britų užsienio reikalų ministras Williamas Hague’as apkaltino B.al Assadą veidmainiškumu pareikšdamas, kad “tušti reformų pažadai neapkvailins nieko”. Prieš tai premjeras Davidas Cameronas dar kartą paragino B.al Assadą pasitraukti. Britų premjero žodžiais, “jo, kaip nė vieno kito, rankos suteptos žmonių krauju”.

Sirijos prezidentas, kurio režimui anksčiau ar vėliau pranašaujamas žlugimas, sakė kalbą nacionalinėje operoje Damaske, ji buvo palydėta garsių plojimų.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo sukilimo, kuris Sirijoje kilo 2011 metų kovą, pradžios jau žuvo mažiausiai 60 tūkst. žmonių, o maždaug 4 mln. žmonių Sirijoje greitai prireiks humanitarinės pagalbos (dabar tokių yra 2,5 mln.). Dar pusė milijono sirų yra pabėgę į šalis kaimynes, tarp jų ir Turkiją.

Su reta kalba Sirijos vadovas kreipėsi tokiu metu, kai palei Turkijos sieną dislokuojamos amerikiečių raketos “Patriot”, kurios, pasak JAV kariškių, turi padėti Turkijai apsiginti nuo bet kokios grėsmės iš Sirijos. B.al Assado režimą palaikanti Maskva įsitikinusi, kad taip rengiamasi įsteigti neskraidymo zoną - tai būtų galutinis smūgis Sirijos režimui.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo sukilimo, kuris Sirijoje kilo 2011 metų kovą, pradžios jau žuvo mažiausiai 60 tūkst. žmonių, o maždaug 4 mln. žmonių Sirijoje greitai prireiks humanitarinės pagalbos. Šešios “Patriot” baterijos pradės veikti Pietų Turkijoje jau sausio pabaigoje. Turkija jų paprašė būgštaudama, kad Sirija gali panaudoti cheminius ginklus. Sirija kategoriškai paneigė galėsianti panaudoti tokius ginklus prieš savo tautą.

B.al Assadas nurodė, kad konfliktas vyksta ne tarp vyriausybės ir opozicijos, o tarp “šalies ir jos priešų”.

Prezidento žodžiais, vyriausybei tenka kautis su tais, kurie “neša “Al-Qaedos” ideologiją”. B.al Assadas ir anksčiau yra sakęs, kad už sukilimo jo šalyje stovi “užsienio teroristai”.

Sukilėliai kontroliuoja šiaurines Sirijos teritorijas, tačiau jiems sunkiai sekasi įsitvirtinti didesniuose miestuose, įskaitant ir Damaską - juos triuškina vyriausybinių pajėgų aviacija.

Sukilimo prieš jį B.al Assadas nelaiko revoliucija. “Tam reikia protų ir idėjos. Tam taip pat reikia lyderių. O kas yra šios revoliucijos lyderis?” - klausė prezidentas. Jis apkaltino sukilėlius atimant iš žmonių grūdus, iš vaikų mokyklas, nutraukiant elektrą ir medicinos pagalbą.

Pastarąjį kartą Sirijos prezidentas viešai kalbėjo birželio 3 dieną, kai Damaske kreipėsi į parlamen-

tą. Lapkritį jis davė interviu Rusijos televizijai ir atmetė pasiūlymus išvykti į užsienį sakydamas, jog “gyvena ir mirs Sirijoje”.

Sekmadienio kalboje B.al Assadas paragino visus sirus susiburti ir drauge ginti šalį. Jis apkaltino užsienio galias kišantis į Sirijos konfliktą.

“Regiono ir tarptautinės bendrijos šalys privalo liautis finansavusios tuos ginkluotus vyrus, kad iš namų išvaryti žmonės galėtų grįžti, kai tik mūsų karinės operacijos liausis”, kalbėjo jis.

•

AFP, BNS, LŽ

B.al Assado kalba buvo transliuojama per Sirijos televiziją. / AFP/Scanpix nuotrauka

8

2013 01 07 Lietuvos žinios

Pasaulis

Ugnis Australijoje prarijo miestelius Trumpai

AMBASADOJE SURENGTA ORGIJA

Australijos policija šukuoja Tasmanijos miestelius ir gyvenvietes ieškodama maždaug 100 asmenų, kurių pasigesta po salos pietinę dalį nusiaubusių gaisrų.

Baiminamasi, kad kai kurie iš dingusiųjų galėjo žūti nelaimės metu. Iš savo namų Tasmanijoje buvo evakuota apie 3 tūkst. žmonių, jie glaudžiasi pagalbos centruose. Įsisiautę gaisrai sunaikino per 100 namų, ugnį sukėlė Vakarų Australijoje gruodžio pabaigoje prasidėjusi karščio banga, didžiausia per pastaruosius dešimtmečius. 40 laipsnių Celsijaus viršijantis karštis nesitrauks ir visą šią savaitę. Karštį lydi stiprus vėjas ir sausra. Apie 40 gaisrų vis dar liepsnoja. Sekmadienį ugniagesiai įspėjo Taranos, esančios maždaug už 50 km nuo didžiausio Tasmanijos miesto ir sostinės Hobarto, gyventojus būti ypač atsargius. Tose apylinkėse gaisrai siaučia jau daugiau kaip tris dienas. Prie Hobarto jau išdegė dešimtys tūkstančių hektarų miško masyvo. Pirmadienį į Tasmaniją išvyksta Australijos premjerė Julia Gillard. Ji pareiškė, kad vyriausybė suteiks pagalbą nukentėjusiesiems nuo gaisrų.

Nepatvirtintais pranešimais, per gaisrus Tasmanijoje, esančioje už 240 km nuo pietrytinės Australijos pakrantės, žuvo vienas žmogus. Gyventojai pateko į ugnies spąstus ir daugelis jų gaisrams prasidėjus gelbėjosi bėgdami į paplūdimius. Buvo pranešama, kad pakrantėse susitelkė daug

Ugnis pavertė didžiąją dalį Danalio gyvenvietės smilkstančių degėsių krūva. / Reuters/Scanpix nuotrauka žmonių - prie vandenyno jie gelbėjosi nuo 10 metrų aukščio slenkančios ugnies sienos. Pagal liudytojų pasakojimus, ugniai priartėjus kaimai užsiplieskė akimirksniu it fakelai.

Tasmanija pasižymi vėsesniu klimatu, bet praėjusią savaitę, penktadienį, rekordinis karštis ten pasiekė 41,8 laipsnio Celsijaus.

Viena labiausiai nukentėjusių vietovių yra nedidelė Danalio gyvenvietė, esanti maždaug už 55 km į ry-

tus nuo Hobarto. Policijos duomenimis, ten supleškėjo apie 30 proc. pastatų, tarp jų ir policijos nuovada bei mokykla. Kaimynėje Konelio Maršo gyvenvietėje sudegė apie 40 proc. pastatų.

Krūmynų gaisrai siautėja ir kituose Australijos regionuose: Pietų Australijos, Viktorijos, Naujojo Pietų Velso ir Kvynslando valstijose.

Kol kas padėtis dar nėra tokia katastrofiška, kokia buvo ištikusi Austra-

liją prieš ketverius metus, kai 2009-ųjų vasarį siautę milžiniški gaisrai pasiglemžė 173 žmonių gyvybes - tai buvo pavadinta Juodojo šeštadienio tragedija. Tuo metu virtinė gaisrų, įsiplieskusių esant didelei sausrai ir vėjui, sunaikino apie 2 tūkst. namų, ištisi kaimai ir gyvenvietės virto degėsių krūvomis, pakelės buvo nusėtos kritusiais gyvuliais ir gyvūnais.

•

BBC, Reuters, AFP, LŽ

Hondūro ambasadorius Kolumbijoje atleistas iš pareigų dėl laukinio Kalėdų vakarėlio, kuris buvo surengtas ambasadoje Bogotoje. Pradėtas tyrimas dėl pranešimų, kad į vakarėlį gruodžio 20 dieną buvo pakviestos dvi prostitutės. Jos kaltinamos pavogusios iš ambasados du nešiojamuosius kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Jos taip pasielgė neva todėl, kad negavo užmokesčio. Hondūre dėl šio incidento dirba specialus tyrimų komitetas, o Kolumbijoje siekiama nustatyti tų dviejų sekso darbuotojų tapatybę. Ambasadoriaus Carloso Rodriguezo Andino artimas padėjėjas kaltinamas suorganizavęs vakarėlį ir pasamdęs prostitutes. Jos neva buvo atvežtos ambasados automobiliu. Dar nežinoma, ar orgijoje dalyvavo pats ambasadorius. “Kad apsaugotume nacionalinius interesus ir gerus santykius su Kolumbijos Respublika, paprašėme ambasadoriaus neatšaukiamo atsistatydinimo”, - nurodė Hondūro užsienio reikalų ministerija. Politikai vadina šį skandalą “dėme ant šalies vardo”, nes “diplomatinės misijos yra šventos”. Panašus skandalas pernai buvo ištikęs JAV slaptąją tarnybą Kolumbijos Kartachenos mieste - agentai pasikvietė prostitučių į savo viešbučių kambarius. Tada buvo išsiųsta namo daugiau kaip 20 agentų ir kariškių, kurie atvyko tam, kad garantuotų prezidento Baracko Obamos saugumą per Pietų ir Šiaurės Amerikos viršūnių susitikimą. 9 jų vėliau pasitraukė iš tarnybos, kuri stengiasi pataisyti savo suterštą reputaciją.

Mes ir kaimynai per humoro prizmę LINAS POŠKA

Čia išdėstyta 2013 metų futurologija nėra rimti pasvarstymai, o tik pasakojamasis komiksas, greičiau rodantis, kaip čia, lietuviškoje spaudoje, mūsų kaimynai yra matomi. Teisybės gal tik lašas, užtat marios prietarų ir vaizdinių. Komiksas draugiškas ir primenantis, kokie mes visi šioje Europos dalyje esame saviti.

Estija Talino gyventojų skaičius perkopė pusę milijono. Visi estai nori važinėtis nemokamai turėdami taliniečio kortelę, taigi skuba registruotis sostinėje ir ją įsigyti. Kortelė viskuo gera, tik lėtiems estams veikia per greitai, dėl to kyla daug erzelio ir keleivių skundų. Metų viduryje Talino meras Edgaras Savisaaras paprašo intelektinės Vilniaus mero pagalbos: perduoti jam vilniečio kortelės IT sprendinius, kad patobulinta taliniečio kortelė veiktų taip pat lėtai, oriai bei galbūt žaismingai kaip ir vilniečio.

Metų pabaigoje skalūnų alyva užtikrina šalies kuro poreikį; perteklius iš Silamejės uosto plukdomas į Mažeikius per Būtingę.

Latvija Rengiantis įvesti eurą visus metus ginčijamasi su Briuseliu dėl valiutos pavadinimo. Mat latviškai jis būtų “eiras”. Ginčas tas patinka abiem pusėms: latviai taip nukreipia Europos biurokratų dėmesį nuo šalies fiskalinių rodiklių, o Briuselis gauna progą parodyti griežtus principus.

Visuomenė eiro įvedimą palaiko:

latas trečdaliu vertingesnė valiuta, tad perėjus prie eiro piniginėse padaugės pinigų. Metų pabaigoje naujos valiutos palaikymas sumažėja, nes paaiškėja, kad įstojus į euro klubą Latvijai teks finansiškai paremti į gilią krizę patekusią Ispaniją.

Rusija Į šalį plūsta pagyvenę Europos menininkai ir šiaip turtingi rentininkai.

Aktorius Gerard’as Depardieu vardą pasikeitė, dabar jis Žora. Dūma kaip diskriminacinę panaikino normą, pagal kurią 13 proc. pajamų mokestis taikomas tik piliečiams, daugiau kaip pusę metų gyvenantiems šalyje - dabar užtenka turėti pasą. Prancūzai užplūsta Maskvą. Demokratinė opozicija būgštauja, kad jie, kaip jau yra nutikę prieš 201 metus, gali sudeginti miestą.

Tačiau metų pabaigoje vienintelis matomas pokytis tėra toks, kad aukštuomenės vakarėliuose visiems žinomą rusišką ištiktuką iš “b” raidės išstūmė prancūziškas jaustukas “merde”.

Lietuvos Seimas uoliai mokosi prancūzų kalbos.

Baltarusija

Estai jau trečius metus turi eurą, po metų prie jų prisidės ir latviai, palikdami lietuvius paskutinius vytis traukinį.

Šalies geografai nustatė, kad Europos centras yra greta Smurgainių.

Nauja užsienio politikos doktrina: kadangi šalis, pasirodo, ir taip yra Europos vidurys, šio politikos vektoriaus nebereikia. Kito vektoriaus, suprantama, irgi. Sunerimęs Kremlius pradeda kalbėti apie Baltarusijoje pažeidžiamas žmogaus teises.

Opozicija užima Nacionalinę biblioteką. Ten aktyvistai protestuodami skaito knygas.

Elektrifikuotas visas Minsko-Vilniaus geležinkelis. Vilniaus savivaldybė nori jį kaip lengvąjį metro pratęsti

AFP/Scanpix nuotrauka

iki “Akropolio”; Artūras Zuokas vyksta į Minską: “Sujungę mūsų gaivų inovatyvumą su baltarusišku nuoseklumu ir patirtimi įkursime dar nematytą dipolį.” Mūsų sostinės dovana jų sostinei - Geležinio vilko skulptūra. Išmanioji skulptūra - naktį akyse įtaisytos lempos šviečia žalia ugnimi.

Na, bent viena kuri nors akis šviečia.

Lenkija Ilgametės Lietuvos pastangos davė vaisių: pastatyta elektros jungtis

su Lietuva, nutiestas europinės vėžės geležinkelis į Kauną. Tačiau Lenkijos valdžios retorika lieka kritiška Lietuvai.

Dėl ekonominių priežasčių didėja nepasitenkinimas savo šalies valdžia pačioje Lenkijoje. Opozicija, norėdama pabrėžti savo kritiškumą, pradeda tyčia dėvėti kailinius iš dirbtinės meškos kailio ir tyčia vadina juos lietuviškais, o save litvinais, kad tik valdžią paerzintų. Lietuvos URMas, ne iš karto su-

sigaudęs, paskelbia notą, kad vertina tai kaip patyčias. Bet tie kailiniai žiemos sezonui netikėtai išpopuliarėja visoje Europoje kaip “Polish fashion”. Pagaliau susivokusi Lietuva mėgina meškos kailinius registruoti UNESCO kaip mūsų paveldą; metų pabaigoje byla dar tik pradėta nagrinėti; mūsų atstovas UNESCO Arūnas Gelūnas kaunasi dėl šalies garbės kaip... kaip... na, kaip liūtas... Byla, sako, turi perspektyvą.

•

2013 01 07 Lietuvos žinios

Verslas

Darbo duoda komerciniai šnipai jau penkerius metus dirbdama su savo klientais taiko “Cobit” (angl.

“Control Objectives for Information and Related Technologies”) metodiką, kurią viename dokumente aprašė pasaulinės Informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos “Isaca” nariai. Šiemet savo veiklos dešimtmetį mininčios asociacijos padalinys yra įkurtas Lietuvoje, o pagrindinis biuras veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jos nariai - ne įmonės, o pavieniai IT specialistai. Lietuvoje, P.Petrėčio skaičiavimu, “Isaca” turi apie 100 narių.

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Privačios įmonės vis dažniau susiduria su komercinio šnipinėjimo atvejais, todėl kreipiasi pagalbos į informacijos saugumo konsultantus, o jų verslo pajamos vis didėja.

Penktus metus informacijos saugumo konsultacijas teikiančios UAB “Voras Consulting” direktorius Paulius Petrėtis LŽ pasakojo, kad pastaruoju metu Lietuvos rinkoje jaučiama nuolat didėjanti komercinio šnipinėjimo problema. Pagrindinis jo šaltinis neva yra įmonėje dirbantys žmonės, kurie esą neatsispiria pagundai už tam tikrą atlygį nutekinti jiems prieinamą informaciją konkuruojančioms bendrovėms.

“Nuo vadinamųjų vidinių komercinių šnipų nukentėjusių klientų neatskleisiu, tačiau galiu pateikti dažniausiai pasitaikantį atvejį: vienas bankas ar telekomunikacijų bendrovė rengiasi naujos paslaugos ar produkto pristatymui, bet staiga sužino, kad panašią idėją savo klientams anksčiau spėjo pristatyti jų svarbiausias konkurentas.

Tuomet verslininkui kyla klausimas, kas tai - atsitiktinumas ar vidinio šnipo darbas? Atsakymą į šį klausimą randame bendromis jėgomis”, - pasakojo konsultacijų bendrovės direktorius.

P.Petrėtis teigė, jog komercinio šnipinėjimo rizika neaplenkia nei stambių, nei smulkių Lietuvos įmonių. Vis dėlto mažosios ne visada pajėgios išsiaiškinti, kad informacija nuteka. Didžiosios bendrovės paprastai turi jų informacijos saugumu besirūpinančių specialistų.

Kalbėtis reikia saugiai Paklaustas, ką daryti norint sumažinti komercinio šnipinėjimo riziką, informacijos saugumo konsultantas šalies verslininkams pasiūlė neaptarinėti darbo reikalų restoranuose ar kavinėse, kur veikia internetas. “Bendrauti verslo klausimais nesaugu ir naudojantis nešifruotu elektroniniu

Aiškūs procesai Bendrovėje “Voras Consulting” įmonė “Fermentas” įdiegė informacijos saugumo valdymo standartą ISO 27001 ir IT paslaugų valdymo standartą ISO 20000-1:2005. Standartų numatytą saugos lygį padeda pasiekti minėta “Cobit” metodika. Ją naudojanti konsultacijų bendrovė dabar dalyvau-

9

Bendrauti verslo klausimais nesaugu naudojantis: nešifruotu elektroniniu paštu, daugelio žinučių programėlėmis (angl. “Instant messaging”), kalbantis kavinėse, kuriose veikia internetas, kalbantis šalia išmaniųjų telefonų, nes daugelyje jų galima neleistinai įdiegti sekimo programėles.

vadybos mokyklos profesoriaus Eriko Guldentopso, vieno iš “Cobit” metodikos ideologų ir autoritetų, pranešimas per Europos audito institucijų IT darbo grupės regioninį seminarą, vykusį 2005 metais Vilniuje. Įsitikinome, kad “Cobit” - labai stiprus instrumentas, padedantis tvarkytis ne tik IT paslaugų, bet ir strateginio organizacijos valdymo lygmeniu”, - prisiminė Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius, “Isaca Lietuva” tyrimų direktorius ir standartų koordinatorius Dainius Jakimavičius.

Pasak IT specialistų, “Cobit” metodika laisvai prieinama, apima daugybės įvairiose srityse dirbančių pasaulinio lygio specialistų IT projektų valdymo

Šiais laikais didžiausia IT problema yra tai, kad sparti jų plėtra lenkia organizacijos veiklą, todėl IT ima dominuoti prieš veiklos procesus.

P.Petrėtis teigė, jog komercinio šnipinėjimo rizika neaplenkia nei stambių, nei smulkių Lietuvos įmonių. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka paštu, taip pat - daugelio žinučių programėlėmis (angl. “Instant messaging”), kalbėtis šalia išmaniųjų telefonų, nes daugelyje jų galima neleistinai įdiegti sekimo programas ir kt.”, - dalijo perspėjimus P.Petrėtis.

Konsultantų bendrovės pajamos pernai siekė 2 mln. litų. Šiemet dvigubai daugiau pinigų viliamasi gauti iš privačių klientų, o kitąmet didesnio augimo tikimasi dirbant valstybiniame sektoriuje. “Privatus verslas bijo komercinių šnipų, tuo metu valstybinis turi kitų problemų - kaip perteikti informacijos technologijų (IT) diegėjui užsakymą taip, kad IT spren-

dimas būtų saugus, o projekto biudžetas neviršytų numatytų finansinių ribų”, - pabrėžė P.Petrėtis.

Beje, IT projektų valstybiniame sektoriuje netrukus pasipils kaip iš gausybės rago. LŽ jau rašė, kad 2014-2015 metais numatomas intensyviausias maždaug 513 mln. litų - paramos išmokėjimas informacinės visuomenės plėtros projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis. Kai jie bus įgyvendinti, Lietuvos gyventojai turės galimybę daug reikiamų dokumentų susitvarkyti elektroniniu būdu.

Kaip sakė P.Petrėtis, jo bendrovė

ja diegiant projektus valstybės institucijose ir verslo įmonėse.

“Vis dėlto reikšmingiausias mūsų indėlis į šalies IT valdymą - visame pasaulyje gerai žinomos ir plačiai taikomos “Cobit” metodikos vertimas į lietuvių kalbą. Tai padidino susidomėjimą ja Lietuvos IT rinkoje”, - įsitikinęs P.Petrėtis.

Anot bendrovės direktoriaus, Lietuvoje bene geriausiai šią metodiką yra įvaldžiusi Valstybės kontrolė. Ši institucija ėmė ją taikyti dar 2002 metais, kai kartu su Nyderlandų, Ispanijos, Slovėnijos, Šveicarijos ir Norvegijos aukščiausiomis audito įstaigomis pradėjo rengti IT valdymo savianalizės metodiką.

“Domėtis ja mus paskatino vadovybės palaikymas, taip pat sėkmingas sutapimas ir galimybė dirbti drauge su stipriausiais užsienio kolegomis. Man labai įsiminė Antverpeno universiteto

praktiką. Be to, ji susieta su giminingais informacijos saugos, veiklos vadybos, finansų standartais ir metodikomis, ją paprasta taikyti, nes aiškios procedūros padeda sureguliuoti organizacijos IT valdymą, pradedant organizacijos veiklos ir IT suderinamumu, baigiant kokybiškų IT paslaugų teikimu.

D.Jakimavičius pabrėžė, kad šiais laikais didžiausia IT problema yra tai, kad sparti jų plėtra lenkia organizacijos veiklą, todėl IT technologijos ima dominuoti prieš veiklos procesus.

“Kol kas ne visų įstaigų, ypač valstybinių, vadovai žino, kaip suderinti organizacijos veiklos procesus su IT teikiama nauda. Jei turime išsamiai aprašytus organizacijos veiklos procesus, aptiktas jų silpnąsias vietas, numatytus tikslus ir riziką, palyginti paprasta visa tai perkelti į IT procesų erdvę ir jau žinomomis priemonėmis spręsti problemas”, - kalbėjo jis.

•

Už sveikatos draudimą teks mokėti daugiau KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Pakeitus minimalios algos dydį, mokestis už verslo liudijimus labiau didės tik 2014-aisiais, o dabar kai kuriems gyventojams daugiau teks mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio.

Minimalią mėnesio algą (MMA) nuo sausio padidinus iki 1000 litų įsigyti verslo liudijimą kol kas nebus brangiau nei pernai. “Žyminis mokestis už verslo liudijimą yra nustatomas atsižvelgiant į MMA, galiojusią iki ankstesnių metų spalio, o privalomojo sveikatos draudimo mokestis, kuris atitinka 9 proc.

MMA, nustatomas iškart nuo nutarimo įsigaliojimo datos. Todėl nuo šių metų sausio gyventojai, uždirbantys minimalią algą arba dirbantys individualiai, privalės per mėnesį mokėti jau ne 77 litų, kaip iki šiol, o 90 litų dydžio privalomojo sveikatos draudimo mokestį”, - svarbiausią 2013-ųjų gyventojų mokesčių naujovę LŽ komentavo Valstybinės mokesčių inspekcijos Komunikacijos skyriaus vadovas Darius Buta.

Iki 2012 metų rugpjūčio privalomojo sveikatos draudimo mokestis minėtiems gyventojams buvo 72 litai per mėnesį, arba 9 proc. buvusios MMA (800 litų).

SVARBIAUSI MOKESČIŲ PASIKEITIMAI NUO 2013 M. SAUSIO Mokestis

Pokytis

Pridėtinės vertės mokestis

9 proc. tarifas reguliaraus susisiekimo viešajam transportui 9 proc. tarifas periodiniams leidiniams

13 litų virs milijonais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, už minimalų užmokestį praėjusiais metais dirbo apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Statistikos departamento duomeni-

Dėl 13 litų padidintos privalomojo sveikatos draudimo įmokos šiemet tikimasi surinkti 43 mln. litų daugiau. mis, dar 76 tūkst. gyventojų vykdė individualią veiklą. Dėl 13 litų padidintos privalomojo sveikatos draudimo įmokos šiemet tikimasi surinkti 43 mln. litų daugiau įmokų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas LŽ teigė, jog kartais klaidingai manoma, kad padidėjus MMA

5 proc. tarifas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms Gyventojų pajamų mokestis

Neapmokestinamos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pajamos, per mokestinį laikotarpį neviršijančios 6000 litų

Privalomasis sveikatos draudimas

Individualia veikla besiverčiantys asmenys ir uždirbantieji minimalią algą moka 90 litų dydžio mėnesio įmoką Žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių valdos ekonominis dydis neviršija 2 vienetų, moka 3 proc. dydžio mokestį

Akcizai

Rūkomojo tabako akcizas didėja nuo 139 litų iki 163 litų už kilogramą Dyzelino akcizas didėja nuo 1043 litų iki 1140 litų už toną.

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

atitinkamai daugiau sveikatos draudimo įmokų mokės ir darbuotojai, uždirbantys didesnę nei minimalią algą.

“Iš tikrųjų šiems niekas nesikeis - nuo jų pajamų darbdaviai atskaitys ir mokės įmokas, siekiančias 6 proc. viso jų uždirbamo atlyginimo”, - sako jis.

Anot konfederacijos lyderio, diskutuotina pati šio mokesčio sistema. “Vienodas valstybinių gydymo įstaigų paslaugas gauna ir tas, kuris per mėnesį sumoka minimalią draudimo įmoką, ir tas, kuris, uždirbdamas 10 tūkst. litų, sumoka

po 600 litų kas mėnesį”, - pabrėžia A.Černiauskas. Pasak jo, profesinės sąjungos ne kartą yra išdėsčiusios savo poziciją, kad net jei įmokos dydis liktų tas pats, daugiau uždirbantiems žmonėms turėtų būti nustatyta, pavyzdžiui, 200 litų įmokos viršutinė riba, o kita dalis įmokos galėtų tekti privačioms gydymo įstaigoms, į kurias jie galėtų kreiptis privalomojo draudimo sąskaita.

Profsąjungoms užtenka A.Černiauskas giria Vyriausybę už sprendimą MMA padidinti iki 1000 litų, nes ji bent jau tapo artima absoliučiai skurdo ribai, tačiau abejoja, ar verta skubėti žengti kitą žingsnį dar labiau didinti minimalią algą.

“Tikroji mūsų problema yra net ne MMA dydis, o tai, kad minimali alga mokama ir jokios kvalifikacijos neturintiems asmenims, ir tiems, kurie rūpinasi savo profesiniu meistriškumu. Todėl abejoju, ar būtų teisinga skubėti MMA didinti iki 1200 ar juolab iki 1500 litų vien tam, kad, užuot skatinęs darbuotojus tobulėti, darbdavys privalėtų mokėti tiems, kurie gal į darbą ateina vien pasiimti savo minimumo”, - svarstė A.Černiauskas.

•

10

Trumpai NEATSARGUMAS KAINAVO GYVYBES Praėjusiais metais šalies keliuose ir gatvėse žuvo 308 eismo dalyviai. Tai 4,1 proc. daugiau nei 2011-aisiais, kai žuvo 296 žmonės. Tiesa, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose 2012-aisiais žuvo 3,3 proc. mažiau žmonių (202) nei prieš metus.

Nežymus žuvusiųjų skaičiaus padidėjimas pernai buvo užfiksuotas Vilniaus-Kauno-Klaipėdos ir VilniausPanevėžio automagistralėse. 2012 metais jose žuvo 11 eismo dalyvių, 2010 ir 2011 metais - po 8. Šie skaičiai nepalyginamai mažesni nei, pavyzdžiui, užfiksuotieji 2005, 2006, 2007 metais, kai magistraliniuose šalies keliuose eismo įvykiai nusinešė atitinkamai 60, 44 ir 50 gyvybių. Visi atvejai buvo neatsargaus pačių eismo dalyvių elgesio keliuose pasekmė. Pernai skaudžiausia avarija automagistralėse įvyko balandžio 4 dieną. Tuomet kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda apie 2 val. nakties automobilio “Audi A6” vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į krovininio automobilio priekabos galą. Žuvo trys lengvąja mašina važiavę žmonės, dar vienas buvo sužeistas. Tarp žuvusiųjų buvo ir trys pėstieji, tamsiu paros metu išėję į kelią be šviesą atspindinčių atšvaitų. Iš LAKD pateiktos statistikos matyti, kad pernai net 13 proc., iki 52, sumažėjo įskaitinių eismo įvykių automagistralėse. Per pastaruosius septynerius metus daugiausia avarijų Vilniaus-Kauno-Klaipėdos ir Vilniaus-Panevėžio magistraliniuose keliuose buvo įvykę 2005-aisiais (184), vėliau eismo įvykių nuolat mažėjo.

PRIZININKUS RADO PAMOKOSE Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas kartu su VĮ “Utenos regiono keliai” Molėtų kelių tarnyba organizavo bendrojo lavinimo mokyklų 8-12 klasių moksleivių piešinių konkursą “Alkoholis ir narkotikai - nesuderinami su saugiu eismu” ir 1-12 klasių moksleivių piešinių konkursą “Su atšvaitu saugu kelyje”. Iš gautų daugiau kaip 100 piešinių vertinimo komisija išrinko 15 geriausių. Anksčiau organizuotų piešinių konkursų nugalėtojai atsiimti prizų būdavo kviečiami į Molėtų rajono policijos komisariatą, tačiau šį kartą nutarta padaryti kitaip. Kad vaikai būtų paskatinti dalyvauti kituose konkursuose, su diplomais ir nuostabiomis dovanomis, kurias suruošė VĮ “Utenos regiono keliai”, buvo nuvykta į mokyklas, kuriose mokosi piešinių konkurso prizininkai. Juos per pamokas apdovanojo Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnas Aleksas Strumila ir VĮ “Utenos regiono keliai” viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vengelevičius. Kartu moksleiviams buvo priminta, kad nugalėtojų piešiniai bus atvaizduoti ant Molėtų rajone esančių autobusų stotelių paviljonų.

LŽ

2013 01 07 Lietuvos žinios

Trasa

Kelius žlugdo blogas finansavimas

Apverktiną kelių būklę geriausiai atskleidžia duobės. / LŽ archyvo nuotrauka

VALSTYBINĖS IR VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAMS REALIAI VALSTYBĖS SKIRTŲ FINANSŲ POKYTIS (MLN. LITŲ)

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Kelininkai skambina pavojaus varpais - esą per krizę valstybei apkarpius lėšas keliams prižiūrėti ir atnaujinti, šykščiai taisomos mūsų transporto arterijos sparčiai dėvisi, tad po keleto metų jų būklė apskritai gali tapti katastrofiška.

Patyliukais apie vis prastėjančią valstybinių transporto arterijų būklę su keliais susiję specialistai šneka jau gerus porą metų. Vis dėlto viešai šis klausimas pradėtas kelti tik pastaruoju metu. Iki tol kelininkai tylėjo, nes, kaip jie patys manė, tai atitiko valstybės interesus. Kad įveiktų krizę, sukandusi dantis taupė visa Lietuva. Buvo drastiškai apkarpytos ir keliams remontuoti skirtos lėšos. Vėliau ankstesnė valdžia išdidžiai paskelbė, jog krizė lyg ir įveikta.

Tačiau bent iš dalies sugrąžinti keliams prižiūrėti ir atnaujinti skiriamus pinigus valdantieji pamiršo.

“Tikimės, kad nauja valdžia atkreips dėmesį į mūsų kelių problemas. Kadaise lietuviški keliai buvo laikomi vienais geriausių Rytų Europoje, o dabar jau atsiliekame netgi nuo Lenkijos, iš kurios kelių kadaise juokdavomės. Jei ir toliau tylėsime, greitai savo kelių kokybe mus aplenks ir Rusija”, - “Lietuvos žinioms” sakė valstybinės įmonės “Vilniaus regiono keliai” direktorius Petras Džervus.

Kaimynai - toliaregiškesni “Vilniaus regiono kelių” vadovas skaičiavo, jog nėra ko stebėtis, kad Lenkijos keliai sparčiai gerėja, o mūsų - blogėja. “Mažai kas žino, kad šalies kaimynės valstybinių kelių ilgis yra maždaug toks pat kaip ir Lietuvoje - apie 22 tūkst. kilometrų. Kiti keliai Lenkijoje priklauso savivaldybėms, vaivadijoms, privatiems investuotojams. O valstybiniams keliams prižiūrėti ir atnaujinti lenkai per metus skiria kosminę Lietuvos požiūriu sumą - 30 mlrd. zlotų (apie 26,1 mlrd. litų). Tuo tarpu mūsų šalis net geriausiais laikais savo keliams sunkiai sukrapštydavo apie 1,3 mlrd. litų per metus, o pernai apskritai buvo skirta tik 788 mln. litų”, - sakė P.Džervus.

Anot jo, dar 2009 metais “Vilniaus regiono keliai”, kuri yra viena iš vienuolikos šalies valstybinius kelius prižiūrinčių valstybės įmonių, skaičiavo, kiek reikėtų lėšų, kad jos prižiūrimos transporto arterijos atitiktų nustatytus kelių priežiūros normatyvus. “Gauta

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

1006 636 642 663 724 714*

* LAKD informacija

P.Džervus tvirtina, kad norėdamos išsilaikyti regioninės kelių priežiūros įmonės imasi sau nebūdingų darbų. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka suma buvo lygi 40 mln. litų. Dabar ji būtų dar didesnė, nes nepaisant krizės brango ir medžiagos, ir paslaugos. Tuo tarpu mūsų įmonė 2011 metais iš valstybės gavo 24 mln. litų, pernai - 23,3 mln. litų. Jau net nesvajojame apie tai, kad iš tų pinigų galėtume kelius atnaujinti. Žiūrime, kad tik užtektų jų priežiūrai, nes neprižiūrimi keliai tiesiogiai graso eismo saugumui, jo dalyvių gyvybėms. Tačiau net tinkamai keliams prižiūrėti pinigų ne visuomet užtenka. Juk daug kas priklauso nuo oro sąlygų, ypač žiemą, kitų faktorių”, kalbėjo pašnekovas.

Dirba kaip subrangovės Kolegai pritarė ir valstybės įmonės “Telšių regiono keliai” direktorius Romualdas Kačerauskas. Viename kelininkams skirtų specializuotų leidinių jis atkreipė dėmesį, jog esant pakankamam finansavimui iki 2009 metų valstybinių kelių būklė gerėjo. “Iki tol kasmet augo skiriamas finansavimas kelių rekonstrukcijai, dangoms stiprinti, paviršiaus apdaro darbams, žvyrkeliams asfaltuoti. Didėjo lėšos ir kelių priežiūrai. Tai leido nuosekliai gerinti kelių kokybę: mažėjo mažais ploteliais “sulopytų” ruožų, dangos tapo lyges-

“Jei ir toliau tylėsime, greitai savo kelių kokybe mus aplenks ir Rusija.” nės, buvo kasami grioviai, tvarkomos sankasos, atsirado įvairių saugaus eismo inžinerinių priemonių projektai, o ir pirmieji jų įgyvendinimo projektai, pradėta daugiau dėmesio skirti kelių estetiniam vaizdui, eismo dalyvių patogumui keliuose”, - dėstė “Telšių regiono kelių” direktorius.

Jo teigimu, gerėjanti kelių būklė leido mažinti jų priežiūrai skiriamas lėšas ir sutaupytais pinigais kompensuoti brangstančias medžiagas bei darbo jėgą. Tačiau, pasak R.Kačerausko, 2009aisiais valstybei apkarpius finansavimą pradėti darbai ėmė stoti. “Pamažu grįžtame prie dangų taisymo “lopas ant lopo”, - konstatavo valstybės įmonės “Telšių regiono keliai” direktorius.

P.Džervus sakė, jog tam, kad nepritrūktų lėšų kelių priežiūrai, valstybės įmonės imasi sau nebūdingų darbų.

“Kad uždirbtume litą kitą papildomai, sutinkame tapti privačių bendrovių, savivaldybių darbų rangovais. Pavyz-

džiui, 2012 metais iš tokios veiklos “Vilniaus regiono keliai” gavo 6 mln. litų papildomų pajamų. Rangos darbai buvo įvairaus pobūdžio - ir žvyrą pardavinėjome, ir kelio ženklus statėme, ir kelio pagrindus darėme. Įvairių darbų atlikome ir savivaldybių užsakymu pavyzdžiui, valėme ir tebevalome sniegą. Bet tai juk darbo jėgos ir mechanizmų atitraukimas nuo tiesioginės jų funkcijos. Galbūt papildomais darbais valstybei dividentų pavidalu ir gali uždirbti akcinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” ar Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, tačiau tik ne regionų keliai. Mes suprantame ir norime dirbti pelningai, bet kai pelnas pasidaro pagrindiniu uždaviniu, dingsta viešosios paslaugos sąvoka. Atliekame visuomenei svarbų interesą - prižiūrime kelius. Tačiau kai priežiūrai pinigus esame priversti užsidirbti iš šalies, nukenčia ir pačios priežiūros kokybė, ir priežiūros operatyvumas. Tai nėra gerai”, - tvirtino “Vilniaus regiono kelių” vadovas.

Ateitis - miglota Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nekomentuoja regioninių kelių priežiūros įmonių vadovų pozicijos, tačiau ar jau artimiausiu metu bus didinamas valstybinių kelių atnaujinimo finansavimas, negali atsakyti, nes tai priklauso ne nuo jos. “Visų veiklos sričių kelių sektoriuje finansavimas finansų krizės laikotarpiu sumažėjo apie 35 procentus. Konkrečiai kelių priežiūrai finansavimas, palyginti su 2008 metais, sumažėjo apie 34 procentus. Jei finansavimas nebus didinamas, keliai vis labiau nusidėvės, mažės jų laikančioji geba, blogės eismo sąlygos, didės poreikis lėšų jų priežiūrai (duobėms lopyti, žvyrkeliams profiliuoti ir t. t.). Visuomenė ir Vyriausybė turės rasti lėšų keliams remontuoti ir prižiūrėti, nes kitaip keliai taps stabdžiu normaliam šalies ūkio funkcionavimui, didės vežimo kaina, o dėl to brangs visos prekės ir paslaugos. Kartu didės gyventojų nepasitenkinimas”, tvirtinama LAKD direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Skrodenio raštiškame atsakyme dienraščiui LŽ.

•

2013 01 07 Lietuvos žinios

Trasa

11

Lenkijoje vilioja pigūs automobiliai je kainavo pigiau nei pas kaimynus.

Tuo tarpu Lenkijoje šiuo metu įsigydamas standartinės įrangos vienatūrį “Zafira” pirkėjas iš Lietuvos galėtų sutaupyti net 11 tūkst. litų.

Iš aštuonių “Ford” modelių (“Ka”, “Fiesta”, “B-Max”, “Focus”, “Kuga”, “C-Max”, “Mondeo”, “S-Max”) tik du - “Ford Focus” ir “Ford Mondeo” - pigesni Lietuvoje. Kitų kaina mūsų šalyje buvo net iki 7800 litų (“Ford S-Max”) didesnė nei pas kaimynus lenkus.

Kaltas zlotas Automobilių rinkos ekspertai gali išvardyti daugybę priežasčių, kodėl Lenkijoje parduodamos naujos mašinos pigesnės nei pas mus, tačiau dėl svarbiausios sutinka visi. “Aišku, labiausiai čia kaltas mažas zloto kursas lito atžvilgiu. Žodžiu, dėl ko lietuviai važiuoja į

Įsigydamas automobilį gamintojų atstovų salonuose Lenkijoje gali sutaupyti pinigų sumą, siekiančią net iki penktadalio mašinos kainos.

LŽ archyvo nuotrauka VIDMANTAS UŽUSIENIS

Lietuvos gyventojai į kaimynę Lenkiją masiškai plūsta pirkti pigesnio maisto, buities prekių ar drabužių. Gali būti, kad greitai lietuvius vilios ir šios šalies salonuose siūlomi mažiau nei pas mus kainuojantys nauji automobiliai.

Palyginęs Lietuvoje ir Lenkijoje parduodamų naujų lengvųjų automobilių kainas LŽ žurnalistas įsitikino: perkant mašiną kaimynų šalyje galima sutaupyti pinigų sumą siekiančią net iki penktadalio gamintojų atstovų internetinėse svetainėse pateikiamos automobilio kainos.

Tarkim, naujų mašinų importuotoja “Inchcape Motors” pirkėjams praėjusio mėnesio viduryje siūlė įsigyti kompaktinį “Ford Fiesta” už 43 589 litus ir brangiau.

Tuo tarpu Lenkijos internetinis

POPULIARIAUSIŲ NAUJŲ AUTOMOBILIŲ MODELIŲ KAINŲ PALYGINIMAS (LITAIS) Modelis “Fiat 500” “Ford Fiesta” C klasės “Mercedes-Benz” “Kia Sportage” “Nissan Qashqai” “Opel Corsa” (5 durų)

Kaina Lenkijoje nuo 31 080 nuo 35 439 nuo 108 538 nuo 58 067 nuo 60 768 nuo 33 802

puslapis Ford.pl skelbia, kad kaimynų valstybėje tas pat modelis kainuoja nuo 41 990 zlotų (35 439 litų). Vadinasi, pas kaimynus bazinės įrangos “Ford Fiesta” yra 8150 litų, arba net 18 proc., pigesnis nei mūsų krašte.

Išimtys, kai Lietuvoje parduodami nauji automobiliai yra pigesni nei Lenkijoje, labai retos.

Keista, tačiau apie kainų skirtumus, galinčius kelti grėsmę mūsų valstybės naujų automobilių verslui, LŽ žurnalisto kalbinti Lietuvos automobilių pardavėjai net nebuvo girdėję.

Naujieji pažėrė staigmenų vežėjams Kaip skelbia liaudies išmintis, nauji metai - nauji lapai.

Naujaisiais nemažai naujovių laukia ir Europos keliais krovinius gabenančių bendrovių. Kai kurios jų skaudžiai kirs vežėjams per kišenes.

Po Naujųjų daugelyje Europos vietų padaugės mokamų kelių. Tarkime, gretimoje Lenkijoje pirmąjį 2013 metų ketvirtį papildomai bus apmokestinta 300 km nacionalinių kelių. Po šių pokyčių bendras mokamų kelių ilgis sieks 2190 kilometrų. Mokestis bus įvedamas ne vienu metu. Sausį žadama apmokestinti 140 km, kovą - 160 kilometrų.

Nuo liepos naujas kelių mokestis ECO TAX įsigalios ir Prancūzijoje. Čia bus apmokestinta 15 tūkst. kilometrų kelių. Prancūzijoje šis mokestis bus taikomas krovininiam transportui, kurio svoris viršija 3,5 tonos.

Konkretus mokesčio dydis kol kas neskelbiamas, tačiau prognozuojama, kad jis sieks apie 12 euro centų (41,4 lietuviško cento) už kilometrą.

Nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos mokestį už Ispanijos kelius, priklausančius operatoriui “Abertis”, nebebus galima sumokėti jokia degalų kortele.

Toks sprendimas esą priimtas siekiant sumažinti sukčiavimų, susijusių su degalų kortelėmis, skaičių. Už šiuos kelio

ruožus vis dar bus galima atsiskaityti banko kortelėmis arba grynaisiais pinigais. Tačiau toks mokėjimo būdas turi nemažai trūkumų, nes tada vežėjas ne tik negauna nuolaidų, bet ir praranda galimybę susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, o tai - nemaži pinigai.

Vis dėlto esama ir gerų naujienų. Čekijoje įsigaliojo vyriausybės sprendimas taikyti vežėjams 10 proc. nuolaidą už mokamus kelius. Primenama, kad ja gali pasinaudoti tik savo transporto priemones registravę vežėjai. T. y. tie, kurie iki gruodžio 31 dienos spėjo atlikti registraciją specialioje čekų vyriausybės nurodytoje svetainėje.

Olandijoje, nuo metų pradžios pasikeitus akcizo mokesčio reguliavimui, jau nebėra galimybės įsigyti raudonojo dyzelino. Degalinės nustojo prekiauti šios rūšies degalais. Raudonojo dyzelino taip pat nebus galima laikyti nuosavose Olandijos įmonių degalinėse.

Olandų pakeitimai aktualūs Lietuvos vežėjams, nes jie buvo įpratę pilti šį dyzeliną į šaldytuvų talpyklas. Taigi dabar vežėjai, kirtę Olandijos sieną ir bakuose turintys raudonų degalų, privalės pateikti dokumentus, pagrindžiančius tai, kad dyzelinas įsigytas ne Olandijoje.

•

LŽ

Kaina Lietuvoje nuo 34 815 nuo 43 589 nuo 109 445 nuo 61 600 nuo 58 900 nuo 37 225

Konkurencijos dar nepajuto Eugenijus Tumalevičius, “Opel” ir “Chevrolet” automobiliais prekiaujančios bendrovės “Rasmitas” vadovas, LŽ tikino, neva iš tikrųjų Lietuvoje nauji automobiliai kur kas pigesni nei Lenkijoje. “Nebent ten vyksta kokia akcija, o gal gamintojų atstovai siekia kuo greičiau ištuštinti sandėlius, todėl vykdo specialų išpardavimą. Šiaip pas mus parduodamos mašinos yra pigesnės”, tvirtino pašnekovas.

LŽ pateiktos informacijos buvo ne

mažiau nustebinta ir didžiausios naujų automobilių importuotojos Lietuvoje “Inchcape Motors” rinkodaros vadovė Miglė Makauskaitė. “Mūsų klientai tikrai nevažiuoja į Lenkiją pirkti automobilių. Apie mažesnes tenykštes kainas neteko girdėti. Net priešingai - pas mus važiuoja pirkti naujų mašinų, tiesa, ne lenkai, o baltarusiai.

Galbūt jiems net ne kaina svarbiausia, o didesnė nei jų krašte pasirinkimo galimybė. Mūsų didesni sandėliai, todėl juose vienu metu galime laikyti daugiau automobilių. Klientui užsisakius kurį nors iš jų nereikia ilgai laukti, kol pagamins ir atveš”, - tikino “Inchcape Motors” atstovė.

Teisybę pasakius, mūsų šalyje veikiančių automobilių gamintojų olimpinė ramybė šiek tiek stebina. Juk, pavyzdžiui, iš penkių “Rasmito” ir Lenkijos Opel.pl internetinėse svetainėse lygintų populiariausių “Opel” markės modelių (“Astra”, “Meriva”, “Zafira”, “Insignia” ir “Antara”) tik vienas - visureigis “Antara” - Lietuvo-

“Dėl ko lietuviai važiuoja į Lenkiją pirkti maisto, dėl to paties gali ten vykti ir pigių mašinų įsigyti.”

Lenkiją pirkti maisto, dėl to paties gali vykti įsigyti ir pigių mašinų”, - teigė Panevėžyje dirbantis automobilių verslininkas Bronius Januška.

Robertas Cickevičius, bendrovės “Autotyrimai” vadovas, sakė, jog kol kas nepastebėta, kad “pavieniai fiziniai asmenys masiškai vyktų pirkti naujų automobilių į Lenkiją”. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad lietuviai nuolatiniais Lenkijos automobilių salonų klientais gali tapti jau netolimoje ateityje. “Žinoma, jei nuvažiavęs į Lenkiją pirkti automobilio gali sutaupyti tūkstantį eurų, kodėl to nepadaryti? Manau, labiausiai apsimokėtų važiuoti į arčiausiai Lietuvos esančius Suvalkus ar Balstogę, tad ir nuvaryti automobilį garantinio remonto būtų netoli”, - svarstė “Autotyrimų” vadovas.

•

Gatvėse “pavasaris” - atsiveria duobės ILONA STAŠKUTĖ

Jau tapo įprasta, kad kiekvieną pavasarį Lietuvos miestų gatves sudarko duobės. Tačiau šįmet dėl gausaus sniego ir stipraus atlydžio jos ėmė vertis jau dabar.

Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius tvirtino, kad duobių ėmė rastis vos atšilus.

“Oras keičiasi: tai šyla, tai šąla, nuo to labai kenčia asfalto danga. Kai tik gatvėse atsirado vandens, atsivėrė ir duobių”, - sakė jis. Pašnekovas patarė vairuotojams būti itin atsargiems ir neatsipalaiduoti vien todėl, kad gatvių nebedengia ledas ar sniegas. “Net esant neslidžiai dangai reikia pasirinkti saugų greitį - duobės gali būti ne mažiau pavojingos nei slidūs kelio plotai”, - įspėjo jis.

Kauno policija taip pat patvirtino, kad nuolat keičiantis orams miesto gatvių kelio dangose ėmė vertis duobės.

Pareigūnų teigimu, gauta pranešimų dėl atsivėrusių duobių Kaune prie Pramonės prospekto 18 pastato, išvažiuojant iš žiedinės sankryžos automobilių turgaus link ir T.Masiulio gatvėje ties 14 numeriu pažymėtu namu.

Iki pavasario dar toli, bet tirpstantis sniegas jau ėmė ardyti miestų gatves.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Akivaizdu, kad atėjus pavasariui miestų gatvių prižiūrėtojams vėl teks užsiimti asfalto lopymu. Kiek pinigų tam bus skirta, paaiškės tik pavasarį, bet Lietuvos automobilių kelių direkcijos skiriamos lėšos paprastai naudojamos stambesnėms rekonstrukcijoms ar statyboms, o duobėms lopyti pinigų tenka ieškoti ne mažiau nei gatvės skylėtuose savivaldybių biudžetuose.

Gatvėms tvarkyti skiriamos sumos kasmet vis mažėja: 2010 metais Vilniuje buvo skirta 36 mln. litų, Kaune - 17,3 mln. litų, 2011 metais atitinkamai 18,5 mln. ir 10 mln. litų, o 2012 metų duomenys dar nėra apibendrinti, bet abiejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose po automobilių ratais nugulė maždaug po 10 mln. litų.

Vairuotojams itin sudėtinga paste-

bėti duobes tamsiu paros metu, nes jos būna pilnos vandens, ištižusio sniego arba purvo. Be to, esant tokioms oro sąlygoms, duobių gatvėse gali padaugėti. Pareigūnai ragino vairuotojus būti atidesnius, atsargesnius, tolerantiškesnius, padėti vieni kitiems ir apie eismo įvykius ar kliūtis kelyje pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

•

12

2013 01 07 Lietuvos žinios

Mokslas

Olimpiadų laimėtojas gerai jaučiasi Kembridže Vilnietis Motiejus Valiūnas nuo vaikystės domėjosi astronomija. Pernai vaikinas tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Brazilijoje iškovojo aukso medalį.

Dabar Kembridžo universiteto pirmakursis neabejoja, kad astrofizika bus jo specialybė.

MILDA KNIEŽAITĖ

P

o pirmojo trimestro grįžęs į Lietuvą žiemos atostogų, M.Valiūnas kartu su kitais 2012 metų tarptautinių olimpiadų ir konkursų laimėtojais buvo pasveikintas prezidentūroje. Vilniaus licėjaus absolventas tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Brazilijoje pernai iškovojo aukso medalį, įveikęs per šimtą dalyvių iš 27 pasaulio šalių. Jis pirmas Lietuvos moksleivis, tapęs absoliučiu šios olimpiados nugalėtoju.

Iš žvaigždžių spiečių M.Valiūnas Kembridžo universitete studijuoja matematiką ir fiziką, tačiau nuo trečių studijų metų, pasak pirmakursio, jau galės pereiti į gryną astrofiziką. Ji apima ir astronominius stebėjimus teleskopais, kai, tarkim, norima išsiaiškinti įvairių dangaus objektų parametrus, ir modeliavimą, kai sukuriamas tam tikras objekto modelis, kuriuo mėginama paaiškinti stebėjimus. Būtent ši sritis labiausiai ir domina jaunąjį tyrėją.

“Per astronominius stebėjimus galima matyti objektą tik iš vienos pusės ir tam tikru momentu, nes laiko mastelis yra labai didelis. Iš pradinių duomenų apie žvaigždžių spiečius, jų masę, padėtį ir judėjimo greitį kompiuteriu galima atkurti tai, kas vyksta realybėje.

Tiksliau, kas vyktų realybėje gal dešimt milijardų metų, kompiuteris padaro per kelias valandas”, - pasakojo būsimasis astrofizikas.

Pernai, dar mokydamasis Vilniaus licėjuje, M.Valiūnas kartu su Vilniaus jėzuitų gimnazijos dvyliktoke Gabija Maršalkaite tapo Europos Sąjungos (ES) jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laureatais. Slovakijos sostinėje Bratislavoje vykusiame

Kembridžo universiteto pirmakursis M.Valiūnas žiemos atostogų grįžo į gimtąjį Vilnių. / Romo Jurgaičio nuotrauka ES jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavo jų parengtas mokslinis darbas “Žvaigždžių spiečių irimas mūsų galaktikoje”. Žvaigždžių spiečiai - dabar gana aktyviai tiriama astronomijos sritis, nes atsiradusios naujos skaičiavimo galimybės leidžia atlikti anksčiau neįmanomą modeliavimą. Jis įsitvirtino tik pastaraisiais dešimtmečiais, kai buvo ištobulinti patikimi modeliai, praturtinę labai seną astronomijos mokslą.

“Paprastai kalbant, žvaigždžių spiečiai yra vienu metu toje pat vietoje iš molekulių debesies susiformavusios žvaigždžių grupės. Jų tyrimas svarbus pažinimui, nes galima susieti tiek su galaktikų, didesnių žvaigždžių grupių,

Rio de Žaneiro botanikos sode 2012 metų tarptautinės astronomijos ir astrofizikos olimpiados dalyviai iš Lietuvos: Marius Kerys (iš kairės), Vaiva Vasiliauskaitė, M.Valiūnas ir G.Maršalkaitė. / Asmeninio archyvo nuotraukos

evoliucija, tiek pagaliau su pačia visata, kokia buvo jos raida ir iš kur mes patys atsiradome, - aiškino jaunasis mokslininkas. - Mūsų galaktikoje yra žinoma apie 150 kamuolinių spiečių.

Būtent tokius mes tiriame. Iš viso mūsų galaktikoje yra apie 10 tūkst. žvaigždžių spiečių, o galaktikos skaičiuojamos milijardais.”

Olimpiadų metai Bibliotekininkės ir chemiko išsilavinimą turinčio verslininko sūnus dar ketvirtoje klasėje susidomėjo astronomija, nes vaikystėje namie turėjo nemažai enciklopedijų ir daug skaitė, o tarp pirmųjų perskaitytų knygų buvo ir gausiai iliustruotas populiariosios enciklopedijos leidinys “Mokslas ir visata”.

“Patraukė ir gražūs vaizdai, ir mokslinė, fizikinė, pusė, - prisiminė Motiejus. - Man patinka fizika, o astronomija yra ta dalis, kurią aš geriau suprantu.

Nesu toks, kuris mėgtų sėdėti laboratorijoje ir ten ką nors darytų. Astronomija yra labiau teorinė sritis. Važiuodavau stebėti ir žvaigždžių, tačiau tie stebėjimai buvo mėgėjiški - mėgėjiškais teleskopais, per kokius nors renginius.

Jų nesiejau su jokiais tyrimais. Jei man reikia stebėjimų informacijos, ji visa dažniausiai laisvai prieinama internetu ir galiu pasinaudoti.”

Nuo 2007 metų, kai pradėjo daly-

vauti tarptautinėse olimpiadose, M.Valiūnas kasmet laimėdavo apdovanojimų. Pirmąjį - jauniausiųjų grupės sidabro medalį - aštuntokas parsivežė iš Ukrainoje vykusios tarptautinės astronomijos olimpiados. 2008 metais tarptautinėje astronomijos olimpiadoje Italijoje pelnytas vyresniųjų grupės

ganizavimas, nes buvo sudarytos nevienodos sąlygos, o egzaminuotojai nelabai mokėjo angliškai ir kai kada padarydavo ne tai, ko reikia.”

Lietuvoje vykstančioje vyriausiųjų grupės atrankoje į tarptautines astronomijos ir astrofizikos olimpiadas dalyvauja apie dvidešimt moksleivių, o siunčiami penki. Konkurencija ne tokia ir didelė, tačiau dar prieš atranką reikia įveikti neakivaizdinį turą - atsiųsti išspręstus uždavinius.

“Vis dėlto astronomija Lietuvoje nėra populiari tarp moksleivių, bent olimpiadų požiūriu, - įsitikinęs jaunasis astrofizikas. - Kitose srityse net miestų olimpiadose dalyvauja daugiau žmonių nei astronomijos visos Lietuvos mastu. Galbūt taip yra, nes astronomijos nemokoma mokyklose ir mažai kas žino, kad tokios olimpiados vyksta, arba nesiryžta jose dalyvauti.”

Motiejus iš pradžių lankė astronomijos būrelį Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Vilniuje. Vėliau labiau savarankiškai rengdavosi olimpiadoms, taip pat dalyvaudavo pasirengimo stovyklose prieš olimpiadas.

Nors jau pernai, kai šeštą kartą rengėsi vykti į tarptautinę olimpiadą, tos keturios dienos stovykloje buvo, pasak jo, tik svarbiausių dalykų pasikartojimas.

Dalyvaudamas olimpiadose Vilniaus licėjaus auklėtinis galėjo nemažai ir pakeliauti, tačiau svarbiausia - jose įgyti uždavinių sprendimo įgūdžiai ir iškovoti laimėjimai padėjo įstoti į Kembridžo universitetą.

“Nemažai tų, kurie dalyvauja olimpiadose, įstoja į Kembridžą. Iš dalies su tais pačiais žmonėmis susitinki ir bendrauji.” bronzos medalis. Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Irane 2009 metais jau vyriausiųjų grupėje Vilniaus licėjaus auklėtinis buvo įvertintas pagyrimo raštu, po metų Kinijoje - sidabro medaliu. 2010 metais taip pat laimėta II vieta Baltijos kelio komandinėje matematikos olimpiadoje Islandijoje, o 2011 metais - bronzos medalis tarptautinėje matematikos olimpiadoje Olandijoje. Galiausiai didžiausias laimėjimas - aukso medalis tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Brazilijoje 2012 metais.

“Man gal ir pasisekė laimėti, - kukliai kalbėjo nugalėtojas. - Užduotys buvo susijusios labiau su matematika nei su fizika, o matematika man geriau sekasi. Kai kuriems dalyviams kliudė ir gana prastas olimpiados or-

Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada Rio de Žaneire 2012 metais: absoliutaus nugalėtojo apdovanojimo įteikimas.

Kembridžo lietuviai Motiejus pasakojo, kad vien pernai į Kembridžo universitetą įstojo trys Vilniaus licėjaus absolventai. Iš viso ten studijuoja jau kelios dešimtys lietuvių.

Jis pasirinko Kembridžo universitetą, nes kiti, kaip sužinojo iš Edinburgo ar Glazgo universitetuose studijuojančių pažįstamų, nėra tokie stiprūs Jungtinėje Karalystėje, o antras prestižinis Oksfordo universitetas labiau humanitarinės pakraipos. Į Kembridžo universitetą buvo ir lengviau įstoti, nes Oksfordo universitete reikalaujama labai aukštų pažymių. Vilniaus licėjaus absolvento pažymiai dėl griežtesnio kai kurių dalykų vertinimo nebuvo tokie geri, o aukštas vidurkis susidarė dėl gautų balų per baigiamuosius egzaminus.

Kembridžo universitete pirmieji egzaminai bus tik mokslo metų pabaigoje, tačiau studentas tikino, kad mokytis sekasi neblogai, kai pažiūri į bendrą lygį. Jis yra tarp geriausiųjų, nors ir ne pirmas.

“Mokytis, aišku, reikia daug, - sakė pirmakursis, grįžęs daugiau kaip mėnesio žiemos atostogų. - Trimestrai trumpi, bet intensyvūs, ir per aštuonias mokslo savaites reikia labai daug padaryti. Tačiau būna ir laisvalaikio.

Kembridže yra visokios veiklos, tik dar nespėjau visko pamatyti. Atmosfera ten gera, britai gana malonūs žmonės, man patinka ten gyventi ir mokytis. Ar trūksta olimpiadų? Gal šiek tiek. Dabar, manau, studijos yra naudingesnės įgytomis žiniomis. Be to, nemažai tų, kurie dalyvauja olimpiadose, įstoja į Kembridžą. Iš dalies su tais pačiais žmonėmis susitinki ir bendrauji.”

•

2013 01 07 Lietuvos žinios

Kultūra

Trečiasis J.Jutaitės kino nuotykis Lietuvos kino teatruose pradėtas rodyti antrasis kino režisierės Kristinos Buožytės pilnametražis filmas “Aurora”.

Aktorei Jurgai Jutaitei jis tapo trečiuoju kino karjeroje.

Mokslinės fantastikos juostoje J.Jutaitė vaidino komos ištiktą merginą Aurorą. Nemačiusieji filmo tik truktelės pečiais: “Didelio čia daikto! - nusifilmuoti gulėdami užmerktomis akimis galime kiekvienas. Lygiai taip, kaip ir suvaidinti nematomą žmogų...” Tačiau neskubėkime, tai - mokslinės fantastikos filmas. Jis pasakoja apie eksperimentą, kurio vykdytojai siekia užfiksuoti ir perduoti informaciją į smegenų ląsteles vienas kito nepažįstantiems individams. Tyrime dalyvaujantis Lukas (aktorius Marius Jampolskis) užmezga kontaktą su autokatastrofą patyrusia, skendusia ir į komą pakliuvusia mergina. Galima teigti, jog kaskart prisijungęs vaikinas atsiduria Auroros sapne. Jame abu personažai patiria stulbinamą nuotykį. Ar tai meilės nuotykis ir kiek tos meilės yra K.Buožytės filme, tegul sprendžia apsilankiusieji “Auroros” seanse. Tačiau viena tikrai aišku - J.Jutaitė šiam kino eksperimentui atidavė visas kūrybines jėgas. Ir šį tą daugiau.

- Kiek laiko prabėgo nuo paskutinio “Auroros” filmavimo? - “Lietuvos žinių” žurnalistas klausė pagrindinį vaidmenį atlikusios kino aktorės Jurgos Jutaitės.

- Sprendžiant pagal mano plaukų ilgį - dabar jie siekia pečius - prabėgo dveji metai. Gruodį, kai filmavimas ėjo į pabaigą, mudu su M.Jampolskiu nusiskutome plaukus. To reikalavo scenarijus. Ir režisierė padarė tą patį, gražiai su mumis solidarizuodamasi.

- Ką veikei po to? Ar teko keliauti su filmu po festivalius, pristatymus?

- Po filmavimo Kristina (režisierė Buožytė, - aut.) atsidėjo sunkiam darbui - filmo gamybai. Man regis, ji truko bene metus. “Auroros” žanras, filmo sudėtingumas reikalavo daug pastangų, todėl postprodukcija vyko net keliose šalyse. Kai juosta buvo baigta, su M.Jampolskiu važiavome jos pristatyti į Karlovy Varų (Čekija) kino festivalį. Ten įvyko tarptautinė filmo premjera. Smagu, kad jau per pirmą festivalį jis buvo pastebėtas, pelnė žiuri įvertinimą “Special Mention”. Be to, prieš porą mėnesių teko lankytis Ispanijoje. Pats filmas apkeliavo gerokai daugiau kraštų. Ir tai dar ne pabaiga.

Brandino atvirumą - “Aurora” buvo gausiai apdovanota. Ar asmeniškai pajutai filmo sėkmės naštą?

- Kaip filmą kūrusios komandos narei man tiesiog džiugu. Atsirado grįžtamasis ryšys, kuris labai reikalingas kūrėjams: skatina dirbti ir leidžia pajusti, kad ėjome teisingu keliu.

- Ar lengva buvo filmuotis su M.Jampolskiu? Nedrovu tam tikrų scenų?

- Buvo drovu. Tačiau įdėjome nemažai pastangų, kad įveiktume tuos “kompleksus”, kad išaugintume atvirumą vienas kitam. Daug bendravome. Ir kai atėjome į filmavimo aikštelę, buvome neblogai pasirengę.

- Ar nebaugino atvirų scenų filmavimas?

- Žinoma, baugino. Juk tai nėra natūralu, kasdieniška. Netgi nėra malo-

Trumpai VAKARAS M.K.ČIURLIONIUI Jau tradicija, kad Lietuvos muzikų rėmimo fondas ciklo “Alma mater musicalis” koncertus skiria iškilioms lietuvių asmenybėms. Tad ir šiandien, sausio 7 dieną, 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje klausytojų laukia susitikimas su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, politiku profesoriumi Vytautu Landsbergiu.

Per kūrybos vakarą, pavadintą “M.K.Čiurlionis ir Briuselio dienoraščiai”, netrūks nei muzikos, nei originalių V.Landsbergio minčių apie nūdieną, būtį, politiką, gyvenimo prasmę ir, žinoma, M.K.Čiurlionį. Koncerte dalyvaus vargonininkė Jūratė Landsbergytė, fleitininkas Vytautas Oškinis, Romualdo Gražinio vadovaujamas choras “Aidija” ir M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai. Vakarą ves ir su profesoriumi diskutuos rašytojas, režisierius ir autorinių dainų atlikėjas Vytautas V.Landsbergis.

MINDAUGAS KLUSAS

Tai dar ne pabaiga

13

O.MILAŠIAUS POEZIJA

J.Jutaitė prisipažįsta, kad “kiekvienas naujas vaidmuo atitinka tai, kas tuo metu esu, ką patiriu ir ką manyje sukaupia laikas”. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Sausio 9 dieną 18 val. Prancūzų institutas Lietuvoje ir “Homo liber” leidykla kviečia į poezijos vakarą su Oskaro Milašiaus knyga “Sutemų dainos”. Tai žinomo lietuvių kilmės prancūziškai rašiusio poeto ir diplomato O.Milašiaus (1877-1939) poezijos rinktinė, kurią sudaro vieno geriausių jo poezijos vertėjų Vaclovo Šiugždinio (1911-1988) išversti kūriniai. Vakaro metu bus rodomos O.Milašiui skirto Henriko Šablevičiaus sukurto filmo ištraukos. Violončele grieš Agnė Arbačiauskienė, poeto kūrybą skaitys aktorius Giedrius Arbačiauskas. Apie O.Milašiaus poeziją ir knygą “Sutemų dainos” kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas, VU Prancūzų filologijos katedros vedėja doc. dr. Genovaitė Dručkutė ir vertėjas, redaktorius Petras Kimbrys. Renginys Prancūzų institute Lietuvoje (Didžioji g. 1, Vilnius) nemokamas.

Kadruose iš filmo “Aurora” aktoriai J.Jutaitė ir M.Jampolskis. nu. (Nusijuokia.) Turėjau nugriauti daug vidinių sienų. Žinojau, kad rizikuoju. Kai režisieriui ir operatoriui patiki savo kūną, negali įsivaizduoti, koks bus rezultatas, kas iš to išeis.

Tinkamas tipažas - “Aurora” - trečiasis tavo filmas.

Ar galėtum prisiminti ir palyginti, kokia buvai Kristijono Vildžiūno juostose “Aš esi tu”, “Kai apkabinsiu tave”, ir kokia - dabar?

- Kadangi nesu profesionali aktorė, manau, į kiną patekau tik kaip tinkamas tipažas. Iš esmės save laikau tipažiniu personažu, kuris pasirenkamas dėl natūros, išvaizdos. Tačiau Dominyka iš “Aš esi tu” ir Aurora labai skirtingos moterys, visiškos priešingybės. Laikas bėga. Iš tiesų, gerokai pasikeičiau pati. Kai filmavau-

Įdėjome nemažai pastangų, kad išaugintume atvirumą vienas kitam. si pirmame filme, niekaip nebūčiau galėjusi suvaidinti Auroros. O dabar jokiu būdu nesuvaidinčiau Dominykos. Per tą laiką kažkiek praradau ir kažkiek atradau. Įdomu, kad kiekvienas naujas vaidmuo atitinka tai, kas tuo metu esu, ką patiriu ir ką manyje sukaupia laikas.

Filmas, kurio scenarijų rašė K.Buožytės ir Bruno Samperio duetas, kainavo daugiau kaip 1 mln. eurų. Juosta itin vaizdinga, tai operatoriaus Felikso Abrukausko ir vizualinių efektų kūrėjų nuopelnas. “Auroroje” skamba puiki švedų kompozitoriaus ir muzikanto Peterio von Poehlio muzika. Nuo sausio 4 dienos filmas rodomas sostinės kino teatruose “Multikino”, “Pasaka” ir “Skalvija”, Kauno kino teatruose “Cinamon” ir “Romuva”, Panevėžio “Garse”, Šiaulių “Atlantyje”, Alytaus “Dainavoje”. Šiek tiek vėliau filmas atkeliaus ir į Marijampolę, Ukmergę, Šilalę, Rokiškį.

- Ar neknietėjo studijuoti aktorystės, siekti profesinio diplomo?

- Ne, neknietėjo. Manau, rinkdamasis aktorinį meistriškumą, turi būti gana įvairiapusis talentas. Net jei kalbėtume apie pragyvenimą.

Negali būti tik kino aktorius, nes Lietuvoje per metus sukuriami vos du trys filmai. Vadinasi, dar tektų padirbėti teatre. Teatras - tikrai nuostabu, tačiau man tolima. Nemanau, kad sugebėčiau atlaikyti psichologinį krūvį.

Palaiminimas - Kuo užsiimi šiuo metu?

- Prodiusuoju. Dažniausiai reklamas, tačiau judu kino link. Dabar dirbu prie vieno trumpametražio dokumentinio filmo, šiemet baigsiu kino vadybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

“Aurora” (angl. “Vanishing Waves”) laimėjo specialųjį Karlovy Varų kino festivalio programos “East of the West” prizą, geriausio šių metų Europos fantastinio filmo vardą “Sitges” festivalyje Ispanijoje. “Fantastic Fest” festivalyje Ostino mieste (JAV) “Aurora” pelnė net keturis apdovanojimus: geriausio filmo, geriausio scenarijaus, geriausio režisieriaus ir aktorės apdovanojimus.

Filmo teises įsigijusi JAV kompanija “Artsploitation” nuo sausio filmą rodys ir Amerikoje, pirmiausia - Los Andželo ir Niujorko kino teatruose.

- Esi “bliuzmeikerio” Virgilijaus Juto dukra. Tikriausiai tavo vaikystė buvo kupina smagių įvykių, žmonių ir muzikos?

- Visai taikliai pasakyta. (Juokiasi.) Tokia ir buvo mano vaikystė.

- Kaip tėvai įvertino “Aurorą” ir tavo vaidmenį?

- Pasakysiu trumpai - gavau jų palaiminimą. O man tai svarbiausia. Vadinasi, turiu viską, kad jausčiausi rami. (Juokiasi.)

- Ar manai, kad “Aurorą” lydės sėkmė Lietuvoje?

- O Dieve, kaip būtų įdomu sužinoti! Visų pirma, tai žanras, kurio Lietuvos kinematografijoje dar nebuvo mokslinė fantastika. Antra, erotinis prieskonis irgi nedažnas lietuviškame kine. Tad žiūrovų reakciją nelengva nuspėti. Tačiau man baisiai smalsu.

Neįsivaizduoju.

•

“GEROS DIENOS!” SĖKMĖ

Nepriklausoma kūrybinė grupė “Operomanija” sulaukė džiugios naujienos iš Vokietijos. Vienos didžiausių pasaulio scenos menų organizacijų - Tarptautinio teatro instituto “International Theatre Institute - ITI” - Berlyne įsikūręs padalinys 2012 metais rengė tarptautinį šiuolaikinio muzikos teatro konkursą “Music Theatre NOW”.

Konkurse dalyvavusi lietuvių kūrėjų opera “Geros dienos!” atrinkta iš daugiau nei 400 šiuolaikinio muzikos teatro projektų iš viso pasaulio ir pakviesta 2013 metų gegužės 2226 dienomis prisistatyti tarptautinėje scenos menų bienalėje Švedijoje. Kompozitorės Linos Lapelytės, libreto autorės Vaivos Grainytės, režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, kostiumų dailininkės Daivos Samajauskaitės opera “Geros dienos!” buvo pristatyta 2011 metais vykusiame 4-ajame šiuolaikinės operos festivalyje NOA (Naujosios operos akcija).

LŽ

14

2013 01 07 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai ABSOLIUTI ČEMPIONĖ Vengrijoje surengtame Europos jaunimo čiuožimo trumpuoju taku taurės penktajame etape vakar trečią pergalę iškovojo ir absoliučia varžybų nugalėtoja tapo aštuoniolikmetė Agnė Sereikaitė. Penktadienį laimėjusi 1500 m rungtį, o šeštadienį triumfavusi 500 m distancijoje vakar lietuvė buvo nepralenkiama ir 1000 m rungtyje - 1:38,399. Finale A.Sereikaitė aplenkė prizininkėmis tapusias vengrę Zsofią Konyą (1:38,561) ir rusę Aliną Jemaševą (1:38,625). Po dviejų etapų A.Sereikaitė bendrojoje įskaitoje su 2000 taškų užima antrąją vietą.

Visi laurai - jaunimui Geriausių 2012 metų Lietuvos sportininkų rinkimuose triumfavo jauniausia atletė penkiolikmetė plaukikė Rūta Meilutytė.

Geriausios komandos titulas atiteko Europos krepšinio vaikinų (iki 20 metų) čempionatą laimėjusiai rinktinei.

Anglijos Plimuto mieste besitreniruojanti olimpinė ir dukart pasaulio plaukimo čempionė, Europos rekordininkė R.Meilutytė net 8804 taškais aplenkė antrojoje vietoje likusią kitą olimpinę čempionę šiuolaikinės penkiakovės atstovę 28-erių Laurą Asadauskaitę. Tre-

čiąją vietą užėmusį Londono žaidynių vicečempioną 27-erių kanojininką Jevgenijų Šukliną Rūta aplenkė net 10492 taškais.

Geriausio Lietuvos sportininko ir komandos rinkimų rengėjai - Lietu-

vos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, loterijų bendrovė “Olifėja” ir dienraštis “Lietuvos rytas”.

2012 GERIAUSI SPORTININKAI

8. Gintarė Scheidt (buriavimas)

1446

1. Rūta Meilutytė (plaukimas)

9. Virgilijus Alekna (diskas)

1417

2. Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) 4445

10. Austra Skujytė (daugiakovė)

1269

3. Jevgenijus Šuklinas (kanoja)

2757

METŲ KOMANDOS

4. Evaldas Petrauskas (boksas)

2376

1. Krepšinio vaikinų (iki 20 metų) rinktinė

4280

5. Aleksandras Kazakevičius (graikų-romėnų imtynės)

1907

2. Paplūdimio tinklinio merginų komanda (Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė)

1515

6. Jonas Valančiūnas (krepšinis)

1858

7. Simona Krupeckaitė (dviračių trekas)

1843

13 249 tšk.

•

LŽ

3. Dviračių treko moterų sprinto komanda (Simona Krupeckaitė ir Gintarė Gaivenytė)

1140

Olimpinė čempionė R.Meilutytė smarkiai aplenkė konkurentus.

AFP/Scanpix nuotrauka

Dakare startavę lietuviai - tarp geriausiųjų A.Sereikaitė (Nr. 39).

VIENINGOJI LYGA Sekmadienį trys Lietuvos klubai žaidė VTB Vieningosios krepšinio lygos rungtynes. Devintą pergalę dešimtose rungtynėse iškovojo ir vienvalde dešimties komandų B grupės lydere tapo Rusijos čempionė bei nugalėtojos titulą ginanti Maskvos CSKA ekipa. Vakar namie ji 79:57 (18:15, 25:15, 20:17, 16:10) laimėjo prieš devintojoje pozicijoje esantį Klaipėdos klubą “Neptūnas” (1 pergalė, 9 pralaimėjimai). Po 10 taškų į nugalėtojų krepšį įmetė Deividas Gailius ir Valdas Vasylius. Šeimininkams Aaronas Jacksonas pelnė 15 taškų. B grupėje žaidžiantis Kauno “Žalgiris” (9/1) vakar namie 89:81 (27:19, 32:15, 14:29, 16:18) nugalėjo Krasnodaro “Lokomotiv” ir išliko tarp B grupės lyderių. “Žalgiryje” snaiperiais dirbo Kšištofas Lavrinovičius - 16 tšk., Marko Popovičius - 15, Paulius Jankūnas - 14 ir Tremmellas Dardenas 10. “Lokomotiv” ekipoje žaidžiantys Mantas Kalnietis ir Simas Jasaitis pelnė atitinkamai 10 ir 7 tšk., o rezultatyviausias buvo 20 taškų surinkęs Derrickas Brownas 20. Vakar vakare mūsų sostinėje susitiko A grupės komandos - LKL vicečempionas Vilniaus “Lietuvos rytas” (5 vieta, 5/4) ir Sankt Peterburgo “Spartak” (Rusija, 3 v. 6/2).

ILONA STAŠKUTĖ

Šeštadienį prasidėjusiame Dakaro ralyje lietuviai startavo itin sėkmingai - automobilių klasėje besivaržantys Benediktas Vanagas ir Saulius Jurgelėnas po pirmojo greičio ruožo užėmė 17 vietą.

Motociklininkas Gintautas Igaris po pirmojo greičio ruožo klasifikuotas 119 vietoje tarp 196 dalyvių. G.Igariui tai jau antrasis Dakaro maratonas, o B.Vanagas ir S.Jurgelėnas Pietų Amerikos dykvietes šturmuoja pirmą kartą. Sudėtingiausio pasaulyje dykumų maratono naujokams 17 vieta yra itin geras pasiekimas, tačiau ekipažas pasirengęs naujiems iššūkiams. “Sekėsi normaliai. Nedarėme nieko, ko nemokėjome. Gerai atlikome namų darbus ir tikimės sėkmingai važiuoti toliau”, - LŽ sakė B.Vanagas.

Stiprūs varžovai “General Financing - Autopaslauga” ekipažas išvyko į varžybas turėdama tikslą finišuoti tarp 20 geriausiųjų, tačiau per starto numerių dalybas jiems atiteko ketvirtas numeris nuo galo. Tad prieš pirmąjį greičio ruožą lenktynininkai nerimavo, ar jiems pavyks pakilti. Kiekvienos dienos starto rikiuotė sudaroma pagal ankstesnio greičio ruožo rezultatus, taigi lietuviams buvo itin

B.Vanagas džiaugėsi po pirmojo greičio ruožo užimta 17 vieta, bet didžiausi iššūkiai laukia ateityje.

Asmeninio albumo nuotrauka

svarbu ištrūkti iš rikiuotės uodegos.

“Užimti geresnę poziciją mums labai svarbu. Startuojant beveik paskutiniams labai didelė tikimybė pasivyti lėtesnius varžovus. Jei juos pasivejame, papuolame į dulkes, o tai labai pavojinga”, - prieš startą aiškino B.Vanagas. Pasak jo, šiemet Dakaro ralyje labai daug stiprių varžovų ir konkurencija dar didesnė nei pernai. Sportininkas įžvelgė apie 5070 panašaus pajėgumo ekipažų.

Ralio maratonui įsibėgėjant B.Vanagas pripažino dar nespėjęs atsikvėpti. Vos atvykus į Pietų Ameriką komandai teko sustyguoti paskutinius pasirengimo darbus, o po įspūdingos ralio atidarymo ceremonijos Peru

sostinėje Limoje dalyviai vos nepavėlavo į pirmojo greičio ruožo startą.

“Organizatoriai prastai suskaičiavo pervažiavimui skirtą laiką. Visus 250 km teko važiuoti labai lėtai, nes aplink kelią būriavosi daugybė žmonių.

Atvažiavome beveik tiesiai į laiko kontrolę, nebebuvo kada padangų prisipūsti”, - pasakojo sportininkas.

Sunkumai tik prasideda Greičiausias automobilių įskaitoje pirmajame etape buvo vienas garsiausių ralio lenktynininkų Carlosas Sainzas su veteranu šturmanu Timo Gottschalku. Tarp motociklininkų geriausiai pasirodė Francisco Lopezas, keturračių vairuotojų klasėje pirma-

vo Ignacio Floresas Seminario, o su sunkvežimiu greičiausiai trasą įveikė praėjusių metų Dakaro nugalėtojas Gerardas de Rooy.

Pirmasis greičio ruožas truko vos 13 km. Vakar ralio dalyviams teko įveikti gerokai ilgesnį - 242 km - greičio ruožą per akmeningas išdžiūvusių upių vagas, natūralų gruntą, smėlį bei mažas kopas.

Senegalo sostinės vardu pavadintas Dakaro ralis nuo 2009 metų persikėlė į Pietų Ameriką. 34 kartą rengiamo dykumų maratono dalyviams per dvi savaites teks įveikti 14 greičio ruožų, besitęsiančių nuo Limos iki Čilės sostinės Santjago, aplankant keletą vietovių Argentinoje.

•

“PRIENAI” PIRMI BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono rungtynėse penktadienį Vilniaus “Sakalai namie pralaimėjo Pasvalio “Pieno žvaigždėms” - 69:71. Šeštadienį Kauno “LSU-Baltai” namie 71:66 šventė pergalę prieš Kėdainių “Nevėžį. Palangos “Palanga” savo aikštelėje 85:99 neatsilaikė prieš Prienų “Prienus”, o išvykoje rungtyniavę Šiaulių “Šiauliai” 85:80 įveikė Panevėžio “Lietkabelį”.

LKL lentelė (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Prienų “Prienai” 10 0 100 2. Kauno “Žalgiris” 6 0 100 3. Klaipėdos “Neptūnas” 8 3 73 4. Vilniaus “Lietuvos rytas” 4 2 67 5. Šiaulių “Šiauliai” 6 4 60 6. Panevėžio “Lietkabelis” 5 6 45 7. Kėdainių “Nevėžis” 5 6 45 8. Pasvalio “Pieno žvaigždės” 5 6 45 9. Utenos “Juventus” 5 6 45 10. Kauno “LSU-Baltai” 3 8 27 11. Vilniaus “Sakalai” 3 9 25 12. Palangos “Palanga Triobet” 0 10 0 LŽ

“Žalgirio” antausis skeptikams GODA MAČYTĖ

Kai ULEB Eurolygos Top 16 turnyro pirmąsias rungtynes Kauno “Žalgiris” svečiuose pralaimėjo Graikijos klubui Atėnų “Panathinaikos”.

Skeptikai neslėpė nusivylimo ir mūsų krepšininkams antrajame etape pranašavo nesėkmingą žygį. Tačiau praėjusį savaitgalį žalgiriečiai įrodė, kad yra daug stipresni nei pernai.

E grupės antrojo turo rungtynėse Joano Plazos treniruojamas “Žalgiris” namie 75:63 (21:17, 13:13, 18:21, 23:12) nugalėjo pirmą nesėkmę patyrusią Malagos komandą “Unicaja” (Ispanija). 14 taškų nugalėtojams pelnė Mindaugas Kuzminskas, 12 - Kšištofas Lavrinovičius, 11 - Paulius Jankūnas, 10 - Marko Popovičius, 9 -

Oliveris Lafayette’as, 8 - Rimantas Kaukėnas. Svečių gretose išsiskyrė Earlas Calloway’us ir Luka Zoričius po 11 taškų.

Savaitgalį Kaune vykusių “Žalgirio” ir “Unicaja” rungtynių, kurias stebėjo 13 015 žiūrovų, komandiniai rodikliai: dvitaškiai - 13/31 (41 proc.) ir 15/36 (41); tritaškiai - 8/24 (33 proc.) ir 7/20 (35); baudos - 25/30 (83 proc.) ir 12/15 (80); atkovoti kamuoliai - 40 ir 32; perimti kamuoliai - 8 ir 8; klaidos - 15 ir 15; rezultatyvūs perdavimai - 15 ir 12; blokuoti metimai - 2 ir 4.

Trečiojo turo mačą Lietuvos čempionai žais sausio 11 dieną išvykoje su pergalingai rungtyniaujančia Ispanijos vicečempionų komanda Madrido “Real” su Martynu Pociumi.

Kitose E grupės rungtynėse savaitgalį Maskvos CSKA svečiuose nugalėjo Berlyno “Alba” krepšininkus 57:75 (13:24, 15:16, 19:17, 10:18).

F grupėje pirmą pergalę savaitgalį iškovojo namie žaidęs Pirėjo klubas “Olympiakos” (Graikija) su Martynu Gecevičiumi. Eurolygos čempionų titulą ginanti “Olympiakos” ekipa 77:64 (20:13, 17:14, 20:19, 20:18) nugalėjo antrą nesėkmę patyrusį Stambulo klubą “Bešiktaš JK” (Turkija). M.Gecevičius buvo registruotas, tačiau nerungtyniavo. Į atkrintamąsias ULEB Eurolygos varžybas pateks keturios geriausios kiekvienos grupės komandos.

TOP 16 etapo antrosios savaitės naudingiausio žaidėjo titulas atiteko Italijos čempionų ekipos Sienos “Montepaschi” amerikiečiui Bobby Brownui, kuris su komanda svečiuose 98:92 įveikė Stambulo “Fenerbahce Ulker” (Turkija) krepšininkus. 28 metų 188 cm gynėjas surinko 50 naudingumo balų, prie pergalės prisidėdamas 41 tašku.

•

E GRUPĖS LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis) 1. Maskvos CSKA

2

0 165:128

2. Madrido “Real”

2

0 159:130

3. Kauno “Žalgiris”

1

1 141:130

4. Stambulo “Anadolu Efes” 1

1 149:154

5. Malagos “Unicaja”

1

1 148:157

6. Atėnų “Panathinaikos”

1

1 131:144

7. Bambergo “Brose Basket” 0

2 149:167

8. Berlyno “Alba”

0

2 120:152

1. Maskvos sr. “Chimki”

2

0 158:140

2. Sienos “Montepaschi”

2

0 177:161

F grupė

3. Vitorijos “Caja Laboral”

2

0 153:144

4. “FC Barcelona Regal”

1

1 165:156

5. Pirėjo “Olympiakos”

1

1 151:146

6. Tel Avivo “Maccabi”

0

2 139:150

7. Stambulo “Bešiktaš JK”

0

2 139:157

8. Stambulo “Fenerbahce Ulker”

0

2 170:198

2013 01 07 Lietuvos žinios

Sportas

15

Rinkimus vainikavo laureatų pagerbtuvės Šeštadienį Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentu perrinktas Eimantas Skrabulis, o 2012-ųjų geriausių lengvaatlečių titulai atiteko disko metikui Virgilijui Aleknai ir daugiakovininkei Austrai Skujytei.

Užvakar Palangoje vykusioje LLAF ataskaitos ir rinkimų konferencijoje (dalyvavo 68 nariai) į federacijos prezidento postą kandidatavo E.Skrabulis ir ilgametis lengvosios atletikos rinktinės treneris, Lietuvos sporto universiteto prorektorius Aleksas Stanislovaitis. Po pretendentų perskaitytų programų ir konferencijos delegatų pasisakymų įvyko slaptas balsavimas.

Jo rezultatai - 45 balsais prieš 22 prezidento pareigos vėl patikėtos E.Skrabuliui. LLAF viceprezidente išrinkta Nijolė Medvedeva. LLAF tarybos nariais tapo: E.Skrabulis, N.Medvedeva, Kęstutis Jezepčikas, Alfonsas Buliuolis, A.Stanislovaitis, Gediminas Mamkus, Vaclovas Kidykas, Edmundas Norvilas, Tolvydas Skalikas, Zita Tindžiulienė, Danguolė Stumbrienė, Algirdas Baranauskas, Ana Ambrazienė, Kęstutis Šapka, Vytautas Šmidtas ir Remigijus Jakubauskas.

Tą pačią dieną paskelbti bei pagerb-

ti geriausi 2012 metų lengvaatlečiai ir treneriai. Vyrų grupės laureatas V.Alekna, 2012 metais Londono olimpiadoje užėmęs 4 vietą ir tapęs IAAF Deimantinės lygos varžybų vicečempionu. Antras rinkimuose liko šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys, pernai Europos čempionate iškovojęs sidabro medalį. Trečias - sprinteris Rytis Sakalauskas, patekęs į Europos čempionato finalą, uždarųjų patalpų čempionate užėmęs 9 vietą, olimpiadoje - 31-ąją.

Moterų grupėje triumfavo A.Skujytė, pernai pasaulio uždarųjų patalpų čempionate iškovojusi bronzą, Londono žaidynėse pasiekusi asmeninį rezultatą ir užėmusi 5 vietą, o IAAF daugiakovių iššūkio varžybose likusi 4-a.

Antra - trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė, pasaulio jaunimo čempionato sidabro medalio laimėtoja. Trečia sprinterė Lina Grinčikaitė, ji Europos čempionate iškovojo bronzos medalį, Londono olimpiadoje pateko į pusfinalį ir pasiekė Lietuvos rekordą.

Metų trenerio titulas atiteko L.Grinčikaitę išugdžiusiam Edmundui Norvilui. Antras liko buvęs A.Skujytės ir R.Sakalausko treneris A.Stanislovaitis, trečias - Aloyzas Jasmontas, kuris treniruoja disko metikę Zinaidą Sendriūtę.

•

LŽ

Ketvirtai kadencijai perrinktas LLAF prezidentas E.Skrabulis (dešinėje) su 2012 metų lengvosios atletikos laureatais A.Skujyte, V.Alekna ir treneriu E.Norvilu. / LAF nuotrauka

E.Skrabulio vizija kertasi su LTOK pozicija ninkų, o toliau, iki maratono, - tam tikras vakuumas. Maratone vėl - dabar tempia tik Živilė Balčiūnaitė, o vyrai?

Sportinio ėjimo rungtyje, nors dirba kvalifikuoti treneriai ir į varžybas deleguojamos nemažos jų komandos, užlipti ant nugalėtojų pakylos mūsų ėjikams nepavyksta.

DENISAS NIKITENKA

Tai, kad dar vienai kadencijai perrinktas Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis, net ir balsavusiųjų už jo konkurentą - nusipelniusį trenerį, Lietuvos sporto universiteto prorektorių Aleksą Stanislovaitį - neturėtų labai nuvilti.

LTOK pokyčių neįžvelgia

Per dvylika metų šios federacijos vadovas su savo komanda nemažai nuveikė lengvosios atletikos labui. Iškart po rinkimų Eimantas Skrabulis atsakė į LŽ klausimus.

Tik su šeima - Jums už nugaros - 12 prezidentavimo metų. Kas iš esmės pasikeitė LLAF virtuvėje per tą laikotarpį?

- Vienas didžiausių pasikeitimų mūsų šeimoje atsirado daugiau stabilumo ir bendraminčių. Žinoma, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būta ir trukdžių.

Tačiau solidarumas, garbė ir orumas vienas didžiausių mūsų laimėjimų.

- Kokiais nuveiktais darbais labiausiai didžiuojatės?

- Nėra darbų, kuriuos galėčiau priskirti vienam asmeniui, tai visos šeimos nuopelnas. Bene labiausiai džiugina tai, kad nuolat didėja stipriųjų lengvosios atletikos rungčių skaičius.

Kažkada buvo pesimistų, teigiančių, kad Lietuvos lengvojoje atletikoje yra tik dvi rungtys: metimai ir bėgimas. Kas pasakė, kad lietuvis negali šokti į aukštį, bėgti maratono, konkuruoti barjeriniame bėgime ar daugiakovėje? Deleguojame įvairių rungčių atstovų komandas į aukščiausio lygio sporto forumus. Tas proveržis duoda rezultatų ne tik per varžybas, jis naudingas ir treneriams bei jauniesiems sportininkams. Jie pradeda tikėti savo galimybėmis naujose rungtyse. Kai stadionuose lietuvaičiai dalyvauja dviejuose ar trijuose pusfinaliuose, tai džiugina. Tad stiprių sporto šakų diapazono išplėtimą vadinčiau didžiau-

Džiaugdamasis didėjančiu stipriųjų lengvosios atletikos rungčių skaičiumi E.Skrabulis sveikina 100 m barjerinio bėgimo šalies rekordininkę Sonatą Tamošaitytę. / Erlendo Bartulio nuotrauka siu laimėjimu. Tai reiškia, kad mes diversifikuojame rizikas.

- Kokius įvykius prisimenate kaip nemaloniausius?

- Kadangi esu ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narys, mane labiausiai nuvylė LTOK prezidento rinkimai. Lengvoji atletika - sporto karalienė, viena gražiausių sporto šakų pasaulyje, visų sporto šakų pradžių pradžia, tad mano nusivylimas susijęs su Virgilijaus Aleknos neišrinkimu. Nuvylė ne tai, kad naujoji komiteto vadovė yra Daina Gudzinevičiūtė. Nuvylė pati rinkimų kampanija ir balsavimas per rinkimus. Jei tų problemų neišspręsime, sunkiai įsivaizduoju šviesią sporto ateitį Lietuvoje.

Sporte yra aiškios taisyklės, tačiau politikoje jų nėra. Kai sportas sumaišomas su politika - labai blogai. Per rinkimų kampaniją taikyti tam tikri metodai, kurie sportininkams nėra būdingi.

Svarbiausia - nesiblaškyti - Kokius tikslus kelsite sau per naują ketverių metų laikotarpį būdamas prie LLAF vairo?

- Sakoma: žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Galėčiau daug pri-

pasakoti apie gražius tikslus, tačiau dabar svarbiausia išsaugoti tai, ką turime, ir drąsiai švariai eiti į priekį.

Labai svarbu, kad šalyje yra organizacijų, asmenybių, kurios jau pripažįsta darnų ir dorą mūsų federacijos darbą. Mes nebijome pasakyti tiesos, mes kovojame ne prieš kažką, o dėl ko nors. Tik taip pasieksime savo tikslus.

Dabar svarbiausia nenuriedėti nuo šitų bėgių. Vadinasi - nesiblaškyti ir pamažu greitinti procesus.

- Ką tik paskelbti geriausi šalies lengvaatlečiai. Gal Jūsų favoritai buvo kiti?

- Ne, buvo gana objektyvūs rezultatai. Vadinamieji internautai rodė daug dėmesio šuolininkui į aukštį Raivydui Staniui. Tai labai talentingas, darbštus, protingas sportininkas, gražiai dirba su treneriais. Gal šiais metais jam nepasisekė rinkimuose dėl ne itin sėkmingo pasirodymo olimpiadoje.

- Gal dar grįžkime prie LTOK prezidento rinkimų, kuriuos V.Alekna pralaimėjo D.Gudzinevičiūtei. Kokias viltis siejote su Virgilijaus pergale ir kokių permainų tikitės prie LTOK vairo stojus D.Gudzinevičiūtei?

- Ne paslaptis, kad aš ir mūsų federacija palaikėme V.Aleknos kandidatūrą. Buvome labai atviri, nesislapstėme, suradome nemažai bendraminčių. Atrodė, bus proveržis, turėjome bendrą viziją, nekalbėjome apie posto dalybas. Tačiau gal tai, kad V.Alekna būtų dirbęs tandeme

Gal tai, kad V.Alekna būtų dirbęs tandeme su A.Saboniu, daug ką išgąsdino. Pabijota, jog ateis du didieji ir uzurpuos finansus.

- Jaunystėje buvote puikus sprinteris, tad nieko nuostabaus, kad Jums vadovaujant LLAF labai pakilo bėgančiųjų trumpąsias distancijas lygis. O kokia sporto rungtis Jums iki šiol kelia didžiausią galvos skausmą?

- Vienu metu visur stiprus nebūsi, bet nepameluosiu, kad ilgesnių distancijų (pusantro, penkių, dešimties kilometrų) bėgimas kelia didelį nerimą.

Kodėl šioje srityje yra sąstingis? 800 metrų rungtyje turime stiprių sporti-

su Arvydu Saboniu, daug ką išgąsdino. Pabijota, jog ateis du didieji ir uzurpuos finansus. Tačiau tai buvo įbauginimas.

Pripažinkime, nėra didesnių gyvų sporto legendų Lietuvoje už V.Alekną ir A.Sabonį. Su jais buvo galima daug nuveikti lobizmo srityje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Vyko net išankstinės derybos su tarptautiniais milijardinės apyvartos koncernais, kad LTOK vadovu tapus V.Aleknai komitetas gautų

paramą iš jų. Dabartinės rėmėjų skiriamos lėšos LTOK yra mažokos.

LTOK reikia daug ką taisyti. Tikiuosi, kad D.Gudzinevičiūtė atkreips dėmesį į mano siūlymus, ką būtina gerinti. Laukiame jos solidarumo su mūsų federacija, bet kol kas jo nejaučiame.

Daug pasako jau vien tai, kad, žiniasklaidai paviešinus apie V.Aleknos ketinimus baigti olimpiečio karjerą, jis buvo išmestas iš LTOK remiamų sportininkų sąrašo. Ką jie išmetė iš sąrašo, kuriame numatytas sportininko finansavimas?

Dukart olimpinį ir dukart pasaulio čempioną. Ar V.Alekna nenusipelnė, kad jam būtų paskambinta ir pasiteirauta, kaip yra iš tiesų? Niekas neskambino.

Olimpietis buvo ignoruojamas... Vėliau sugrąžino tą stipendiją. Jei tokiomis ligomis sirgsime, tikrai bus sunku.

Linki vilties - Atėjęs į LLAF prezidento postą lengvaatlečius išlaisvinote iš Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) “globos”, šią instituciją įvardydamas kaip sportą varžantį biurokratinį darinį. Jam nepriklauso ir kitos dvi didžiosios federacijos - Krepšinio ir Futbolo.

Kaip manote, kodėl likusios federacijos nepasekė šios trijulės pavyzdžiu?

- Mes inicijavome tik savo federacijos išstojimą iš LSFS, nes mums nereikalingas tokio formato prievaizdas, kuris atlieka parazituojančią funkciją.

Mūsų federacija turi savo biudžetą, siekius, o LSFS yra dirbtinai sukurta kenksminga Lietuvos sportui organizacija. Ji reikalinga tik tam, kad užtikrintų LTOK rinkimų rezultatus. Per LSFS vyksta manipuliacijos. O mažosioms federacijoms, matyt, naudinga būti toje globoje, nes joms trūksta valios, tvirtumo, ryžto atsiskirti. Gal ir noro nėra, gal yra įbauginti vadovai.

- Ko palinkėtumėte Lietuvos sportui ir jo vadovams 2013 metais?

- Kadangi esame sportininkai, mums labai svarbi yra sveikata. Jei nedarysi, tikrai nepasieksi, jei darysi, nebūtinai pasieksi, tad reikia dar ir sėkmės. Sportininkams linkiu, kad ateitis visada šviestų viltimi.

•

16 Pramogos

2013 01 07 Lietuvos žinios

M.A.M.A.: paauksuotos statulėlės laukia savininkų koncertuoti per apdovanojimus buvo kviečiami įvairiausių žanrų ir stilių muzikantai. “Negalime kviesti tik roko ar popmuzikos atlikėjų. Juk tai yra lietuviškos muzikos apdovanojimai ir privalome parodyti, kiek ir kokios įdomios bei skirtingos muzikos yra Lietuvoje”, - tvirtino pašnekovas.

Taip pat scenoje pasirodys ir populiarumą pelniusios grupės. Jos padarė nemenką įtaką tam tikroms muzikos srovėms Lietuvoje, buvo ir dar dabar yra lyderės. “Surinkome skirtingus atlikėjus, nes norime, kad žiūrovai pamatytų, kiek iš tikrųjų muzikinės įvairovės turime.

Vis dėlto visų atlikėjų pakviesti negalėjome”, - pridūrė K.Jakštas.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Pernai muzikos apdovanojimai M.A.M.A. susilaukė kontroversiškų vertinimų ir pastabų, šiais metais - šiek tiek ramiau.

Jau šią savaitę, sausio 11 dieną, Kauno “Žalgirio” areną užplūs lietuviškos muzikos gerbėjai, o žvaigždūnai išsidalys paauksuotas statulėles.

Pasak apdovanojimų režisieriaus Kęstučio Jakšto, M.A.M.A. ceremonijos organizatoriai, atsižvelgdami į praėjusių metų kritiką, stengiasi tobulinti būsimą renginį.

“Visi pasaulinio lygio apdovanojimai turi savo veidą ir stilistiką.

Mes bandome pasiekti tą patį - padaryti, kad M.A.M.A. apdovanojimai būtų atpažįstami”, - LŽ teigė K.Jakštas.

Svarbiausia - lietuviška muzika

Siekiama kokybės Renginio režisierius LŽ tikino, kad nuo pat šių metų M.A.M.A. apdovanojimų organizavimo pradžios stengiamasi išvengti prastos renginio kokybės. “Yra labai sudėtinga nepriekaištingai organizuoti tiesioginę televizijos transliaciją ir kuo geresnį matomumą žiūrovams arenoje. Norime, kad žmonės matytų įdomų, dinamišką, besikeičiantį, įvairiapusį, išsamų veiksmo ir intrigos vaizdą”, tvirtino Kęstutis.

Pašnekovas pridūrė, kad ceremonija bus skoninga ir iki pat renginio pradžios kai kurios detalės bei staigmenos nebus viešinamos.

Muzikos apdovanojimus “Žalgi-

Egidijus Dragūnas ir grupė “Sel” vėl taikosi į apdovanojimus. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka supratome, kad jie yra tai, ko mes ieškome”, - aiškino K.Jakštas.

LŽ žiniomis, prie vedėjų prisidės radijo ir televizijos laidų vedėjas Justinas Jankevičius ir iš Niujorko atvyksiantis modelis Giedrė Rusytė.

Sužinosime, ką turime Režisieriaus teigimu, nieko nebus palikta savieigai, todėl dabar vyksta

Svarbiausia - atgaivinti kokybiškus, skaidrius muzikinius apdovanojimus Lietuvoje. rio” arenoje ves didžėjai ir ZIP FM radijo laidų vedėjai Rolandas Mackevičius ir Jonas Nainys. Tačiau K.Jakštas puse lūpų prasitarė, kad bus ne tik šie du vedėjai, bet ir dar du, apie kuriuos daugiau pasakoti nenorėjo. “Ieškojome vedėjų, kurie būtų populiarūs tarp jaunimo, šiuolaikiški, įdomūs, linksmi. Paklausę jų laidų ir pasikalbėję su jais

intensyvios repeticijos, taisomas scenarijus. “Visi siekiame, kad renginys eitų sklandžiai ir būtų įdomus žiūrovams, todėl stengiamės iš visų jėgų”, - tikino K.Jakštas.

M.A.M.A. viešųjų ryšių atstovė Jurga Klimaitė-Riebling LŽ pasakojo, kad apdovanojimų koncepcija šiais metais išlieka tokia pati, kaip ir pernai. Svarbiausia - atgaivinti ko-

kybiškus, skaidrius muzikinius apdovanojimus Lietuvoje, nes nuo “Radiocentro” apdovanojimų laikų iki šiol nebuvo jokių geriausiųjų pagerbimų. “Tai turi tapti svarbiausiu

šalies metų muzikiniu įvykiu, įgyti kokybės ženklą ir muzikantai turi jaustis pagerbti, lipdami į M.A.M.A. sceną”, - teigė Jurga.

Režisierius K.Jakštas pasakojo, kad

Per M.A.M.A. apdovanojimus koncertuos ir kamerinės muzikos atlikėjai, kuriems arenos erdvė galbūt nėra pati tinkamiausia, tačiau, anot Kęstučio, būtina pateikti kuo platesnę muzikinę paletę. “Pagerbsime daugelį metų dirbančius muzikantus, kurie puoselėjo muziką, vedė ją į aukštumas, davė impulsą kitoms kryptims”, - sakė ceremonijos režisierius. Jis mano, kad apdovanojimų organizatoriai turi puoselėti lietuvišką muziką, antraip būtų lengviausia pasikviesti svečių iš užsienio, kad jie tiesiog atliktų savo programą. O priimti sudėtingesnius sprendimus, kad būtų akcentuota lietuviškos muzikos svarba, ne taip ir lengva.

•

NOMINACIJOS IR NOMINANTAI Metų atlikėja Jazzu Jurga Rūta Ščiogolevaitė Metų atlikėjas Mantas Jankavičius Donatas Montvydas Gytis Paškevičius Metų grupė “G&G Sindikatas” “Liūdni slibinai” “Sel” Metų proveržis Markas Palubenka “The Perfect Pill” Nota Metų muzikos albumas Mario Basanovas “Journey” Linas Adomaitis “Floating To You” Donatas Montvydas “Donny Montell”

Metų elektroninės muzikos grupė / atlikėjas / atlikėja “Golden Parazyth” Virus J Mario Basanovas “Happyendless” Metų koncertinė grupė / atlikėjas / atlikėja Andrius Mamontovas Gytis Paškevičius “Sel” Metų alternatyvios muzikos grupė / atlikėjas / atlikėja Markas Palubenka “Liūdni slibinai” “Rasabasa” Metų roko grupė / atlikėjas / atlikėja “The Perfect Pill” “Biplan” “Freaks On Floor”

Metų popmuzikos grupė / atlikėjas/ atlikėja “Sel” Donatas Montvydas Mantas Jankavičius Metų hiphopo grupė / atlikėjas / atlikėja Pushaz Alekna “G&G Sindikatas” Metų muzikos prodiuseris Linas Adomaitis Mario Basanovas Leonas Somovas Metų muzikos vaizdo klipas Pushaz “Jazz’as gydo” Jurga “So Blue” GJan - “Not Afraid”

Marga lyg vaivorykštė grupė “Banda Dzeta” VIKTORIJA SINICAITĖ

Solidžių vyrukų grupė “Banda Dzeta”, atliekanti balkanišką ir lietuvišką folkmuziką, supinanti jas į vientisą kūrinį, populiarėja kone dienomis. Vis dažniau kolektyvas kviečiamas koncertuoti užsienyje.

Lietuvoje muzikantai jau subūrė nemenką gerbėjų būrį, kuris užpildo sales per “Banda Dzeta” koncertus, o praėjusius metus baigė surengdami koncertą LRT “Opus” radijo studijoje.

Vilniuje 2009-aisiais susibūręs devynių žmonių kolektyvas nėra dar vieni muzikantai, aklai kopijuojantys tradicinį balkanišką chaosą. Pačių grupės narių teigimu, jie groja “minimal indie post-brass”. Per vieną koncertą Lvove jų stilius buvo apibūdintas žodžių junginiu “urban folk”. Trumpiau tariant, juos galima priskirti tiesiog “folk” žanrui.

“Banda Dzeta” kūryba nėra įkvėpta tik balkanų, klezmerių ar folkmuzikos. Anot grupės narių, jų skambesys

remiasi ir “Merlin Shepherd Kapelye”, Johno Zorno, “Beastie Boys”, “Tecbilek”, “Taraf de Haidouks”, “Kroke Band”, “Fanfare Ciocarlia”, “Lerner & Moguilevsky Duo” ar “Primus” kūryba. Grupės muzikoje pinasi tiek tradicinės gaidos, tiek modernaus atspalvio deriniai ir dar gausybė kvapų tokių atlikėjų kaip “Atalyja”, “Kruzenshtern & Parohod”, “Momonashi”, “Leningrad” ir kitų.

Svarbiausiu koncertu “Banda Dzeta” laiko prieš trejus metus vykusį debiutinį pasirodymą “XI.20”.

Svarbiausiu koncertu “Banda Dzeta” laiko prieš trejus metus, 2009-ųjų gruodžio 11-ąją, vykusį debiutinį pasirodymą “XI.20”. Tai ir buvo svarbiausias įvykis grupės kelyje, nuo kurio viskas prasidėjo.

Pavasarį Vilniaus “post indie” orkestras “Banda Dzeta” kartu su kolektyvu “Baltic Balkan” kibo į

Grupės muzikoje pinasi tiek tradicinės gaidos, tiek modernaus atspalvio deriniai. / Grupės archyvo nuotrauka bendrą darbą ir jau pristatė savo pirmąjį mini albumą “Katapulta”.

Grupėje vaikinai groja pačiais įvairiausiais instrumentais - bosine gi-

tara, būgnais, tūba, trimitais, trombonais ir t. t.

“Baltic Balkan” taip pat pasirūpino “Katapultai” pritaikyti moder-

nius šokių muzikos ritmus. Kūrinio perdirbinius kūrė itin margaspalvė tarptautinė komanda - nuo Italijos iki Prancūzijos.

•

2013 01 07 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

TELELOTO lošimo Nr. 874 (2013 01 06) Lentelė - 75 453 (3 x 25 151) Lt

BUTAI PARDUODA 1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė).

Įstrižainės - 15 Lt

Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

Eilutė - 4 Lt

IŠNUOMOJAMOS

Keturi kampai - 7 Lt 75 12 08 60 35 57 63 66 45 30 31 61 17 52 46 48 42 20 36 40 21 43 72 68 64 41 15 70 59 24 54 25 27 62 29 33 56 19 06 65

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

55 28 02 23 71 26 69 49 37 01 67 05 Papildomi prizai: Butas (300 000 Lt čekis) Bronius Petravičius Citroen C3 0184160 Hyundai i20 0612411 Hyundai i20 0033665 3000 Lt Laimutė Rimdeikienė 3000 Lt Sabina Fiodorova 3000 Lt Janina Rečiūnienė 3000 Lt Reda Banienė 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) Irena Šaltmerienė iš Kazlų Rūdos 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) Romas Jurevičius iš Šiaulių 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) Eugenija Jurgaitienė iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) Danguolė Rožėnienė iš Biržų 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) Birutė Montvilienė iš Šilalės 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) Viktoras Kaulius iš Rietavo 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) Zita Kasperavičienė iš Telšių Pakvietimai į TV: 057*411, 053*214, 040*553.

Prognozė: Aukso puode bus 300 000 Lt

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 36,6 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypus Prienų r., prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

Nuo 6-7 a žemės sklypus prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Kadugių g. Tel. 8 672 31 568.

PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuva automobilių sėdynių užvalkalus. Taiso, keičia suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Naują kompiuterio stalą (kampas, 1300x1300x850, spalva - vyšnios, kaina - 150 Lt). Vilnius, tel. 8 683 33 504.

www.olifeja.lt

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios www.lzinios.lt

REKLAMA

PASLAUGOS Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Tel.:

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

reklama@lzinios.lt

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus.

Tel. 8 609 91 421.

249 2166, 249 2173.

Faksas:278 4104.

STATYBOS IR REMONTO PASLAUGOS

IEŠKO DARBO Padavėjo-barmeno specialybės baigiamojo kurso moksleivis ieško padavėjo-barmeno darbo arba vietos, kur galėtų atlikti praktiką.

Gerai kalba angliškai.

Vilnius, tel. 8 658 60 256.

42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

ĮVAIRŪS Parduodu naujus “Kosmodisk Clasik Aktiv” diržus stuburui (kaina - 120 Lt), masažuoklius “Relax” (kaina - 85 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus švediškus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt), naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

17

Parduodu naujus elektrinius prietaisus “Pest-Repler” pelėms, tarakonams, blakėms, skruzdėms naikinti (kaina - 40 Lt), naujus diržus “Vibratone” (kaina - 100 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (įvairių akių, kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių ir sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Būčiau labai dėkingas žmogui, kuris galėtų padovanoti kaliniui seną, naudotą veikiantį kompiuterį.

Siųsti adresu: Remigijui Vitaniui, Lukiškių skg. 6, Vilnius.

PRANEŠIMAI Pranešimas apie esminį įvykį. 1. Uždaroji akcinė bendrovė “PANEVĖŽIO EGLĖ”, įm. kodas 147845963, buveinė: Savanorių a. 11, Panevėžys. 2. 2013 m. sausio 30 d. 18.00 val. Savanorių a. 11 Panevėžys, šaukiamas UAB “Panevėžio eglė” visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai registruojami nuo 17.30 val., pateikus asmenį liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiniai turi turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. 3. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Nekilnojamo turto pardavimas. 2. Akcijų UAB “Panevėžio eglės” konditerija pardavimas. 3. Dėl paskolos paėmimo užstatant nekiln. turtą. 4. Informaciją apie esminį įvykį įgaliotas teikti valdybos narys Justas Latvėnas, tel. 8 698 34 814. Bendrovės valdyba.

Užs. LM-2019

18

2013 01 07 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 7 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Legenda apie krištolines kaukoles” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)

7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 Nuotykių f.

“Griausmingieji Čarlio angelai” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Nuo... Iki...”

20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Komedija “Garfildas” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Prieš srovę” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Tikrasis teisingumas” 1.00 “Anarchijos vaikai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Cukrus” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos žinių” tyrimas N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Dakaras 2013” 23.00 “Gyvi numirėliai” N-14 0.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 1.00 “Laukinis” (k.) N-7 2.00-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 18.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 “Septyniolika pavasario akimirkų” N-7 23.00 “Skaičiai” N-7 0.00 “Sveikatos ABC” (k.) 0.30 “Pabėgimas” N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas. F.Šubertas. Simfonija Nr. 8 “Nebaigtoji”, hmoll. G.Maleris. “Daina apie žemę”. Solistai Jovita Vaškevičiūtė, Vaidas Vyšniauskas. Dirigentas Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 Dok. f. “Lietuvio namai” 13.55 Poeto Vinco Mykolaičio-Putino 120-osioms gimimo metinėms. Dok. f. “Einu. V.Mykolaičio-Putino gyvenimas ir kūryba” 14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Trembita 18.15 “Mėnulio spindesy”. Pagal Fausto Latėno muziką 18.45 “Mūsų miesteliai”. Šateikiai.

1 d. 19.35 “Puaro” N-7 21.10 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Savi keliai”. Dok. f. apie aktorę Eugeniją Pleškytę (k.) 22.10 Kriminalinė komedija “Kvailių apsauga” N-7 0.00 Panorama (k.) 0.45 “LRT Opus Ore”. Grupės “Banda dzeta” koncertas (k.) 1.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 17.45, 21 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 15, 18.15, 20.30 val.

“Baimės įlanka” - 14.45, 19.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 19.15 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val.

“Veidas už balso” - Virgilijus Kęstutis Noreika 18.15 val.

“Optimisto istorija” - 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 13, 15.30 val.

KAUNAS

“Pi gyvenimas” - 13.25, 18.15, 20.50 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.40 val.

“Zambezija” - 11.20, 17.40 val.

“Legendos susivienija” - 11 val.

FORUM CINEMAS “Baimės įlanka” - 19.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 15.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 15, 18.45, 21.50 val.

“Zambezija” - 13 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 11.45, 14.45, 17.15, 20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 15.30, 17.45, 21.40 val.

“Optimisto istorija” - 18.15 val. “Širdžių ėdikas” - 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.45, 17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.30, 18, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.15 val.

KLAIPĖDA “Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Didieji lūkesčiai” - 15.15, 20.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 15.15, 18, 21.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 13.10, 15.20, 17.30 val. “Širdžių ėdikas” - 18.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11, 21.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13.40, 17, 20.20 val.

“Optimisto istorija” - 19, 22 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.45, 18.20, 20.15 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.40 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.15, 17.30, 20.50 val.

SKALVIJA “Angelų dalis” - 19 val.

“Narcizas” - 7 d. 15.30 val.

“Aurora” - 21 val.

“Knygnešiai” - 17.30 val.

PASAKA “Angelų dalis” - 18 val.

“Aurora” - 20 val.

“Apgaulinga aistra” - 18.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Dičkis šuo Klifordas” 13.40 TV parduotuvė 14.15 Žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Ledo žemė” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Ledo žemė” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f. “Kas nužudė Rasputiną?” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Pietietiškos istorijos” N-7 9.20 Trileris “Uždaras ratas” N-7 11.00 Drama “Karalienė” 13.00 Komedija “Muzikinės kovos” 15.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 17.00 Drama “1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 19.25 Komedija “Labas ir sudie!” N-7 21.00 Drama “Barija” N-7 23.25 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 1.00 Trileris “Patologija” S

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 10.30 “G&G 9: elitinis būrys” 11.30 “Sandėris” 13.25 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 13.55 “Pražūtingas auksas” N-7 14.55 “Užsispyrėlė” 16.45 “Klaipėdos savaitė” 17.15 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 18.15 “Maisto detektyvai” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!”

20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 Kinomano užrašai 21.00 Filmas “Auksinės gėlės prakeiksmas” 23.00 “Balticum TV” žinios 23.15 “Senas geras faras” 0.15 “Komanda Č”

RTR Rossija 4.20 Meduolių namelis 4.45 Vaid. f. “Braškių rojus” 8.20 Vaid. f. “Svetimos svajonės” 9.00 Žinios 9.20

Vaid. f. “Svetimos svajonės” 10.25 Komedija “Žingsnis į priekį” 12.00 Žinios 12.20 Kalėdinė “Metų daina” 13.35 Animacinis filmas 13.55 “Aleksandro Pirmojo karas ir taika. Napoleonas prieš Rusiją. Tremtis” 15.20 “Naujoji banga 2012”. Geriausieji 16.40 Humoro laida 18.00 Žinios 18.20 “Nauji Aladino nuotykiai” 20.25 Vaid. f. “Laimės šaltinis” 0.05 Vaid. f. “Meilė ant šieno” 1.55 Komedija “Rusiškas žaidimas”

Viasat Sport Baltic 9.55 Ledo ritulys. KHL. “Amur” - “Avangard”. Tiesioginė transliacija 12.25 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Donbass” 14.25 Ledo ritulys. KHL. “Amur” - “Avangard” 16.25 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” - “Chelsea” 19.30 Futbolas.

FIFA Baloon d’Or 2012. Šou prieš ceremoniją. Tiesioginė transliacija 20.00 Futbolas. FIFA Baloon d’Or 2012. Apdovanojimų ceremonija. Tiesioginė transliacija 21.00 Pokeris. The Big Game turnyras 22.00 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Unicaja” 23.50 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 0.50 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta?

21.00 Keito Berio gydrybės 22.00 Tikrieji aferistai 0.00 Išlikimo meistrai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Ferrari” automobilių gamyklos 11.00 Aš pabėgau iš sektos 12.00 Amišų pasaulis 13.00 Baimės salos lokiai 14.00 Nusikaltimai gamtai 15.00 Aš pabėgau iš sektos 16.00 Amišų pasaulis 17.00 Jeigu bus pasaulio pabaiga 18.00 “Corvete ZR1” automobilių gamyklos 19.00 Amerikos čigonų tradicijos 20.00 Aukso paieška Aliaskoje 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Amerikos čigonų tradicijos 23.00 Aukso paieška Aliaskoje 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

CINAMON “Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 18, 21.15 val.

“Aurora” - 15.30, 21.30 val.

“Baimės įlanka” - 19.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 16 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.15, 16.15, 19, 22 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 17.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 12 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.40, 19.10 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.30, 17, 21.50 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.30, 16.45, 20 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.30, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30, 17.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 21.15 val.

“Optimisto istorija” - 21.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.15, 18, 21.40 val.

“Legendos susivienija” - 17.15, 19.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 14, 16, 18, 20.30 val.

“Baimės įlanka” - 18.40, 21.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 15.30, 17.45, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.40 val.

“Vargdieniai” - 11.40, 15, 18.20, 21.45 val.

“Zambezija” - 13.30 val.

21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo f. “Černobylio dienoraščiai” 0.50 “CSI Niujorkas” 1.40 “Pagrindinis įkaltis”

FORUM CINEMAS

“Džekas Ryčeris” - 18.45, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 18 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 15, 18.15, 21.45 val.

“Legendos susivienija” - 12.45, 14.45 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus” 10 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas” 11 d. 18.30 val. “Bajaderė” 12 d. 18.30 val. “Traviata” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 9 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” 10 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę” 11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas” 12 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” 12 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” JAUNIMO TEATRAS

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Su Naujaisiais, mamos!” - 18 val.

“Baimės įlanka” - 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.30 val.

“Didieji lūkesčiai” - 15.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.45, 13.15 val.

“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Zambezija” (3D) - 13 val.

“Džekas Ryčeris” - 18.30, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.45, 20.15 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30, 14.30, 17.30, 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 18.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 21.10 val.

“Zambezija” - 10 val.

“Pi gyvenimas” - 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.

“Aurora” - 16.50 val.

I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 10, 11.40 val.

“Džiunglės” - 13.20, 17.10 val.

“Septyni psichopatai” - 15.05, 20.45 val.

“30 širdies dūžių” - 19 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 15.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 11.30, 13.30, 15.45, 18.30, 20.45 val.

“Baimės įlanka” - 22 val.

“Didieji lūkesčiai” - 16.05 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 16.45, 19, 21.15 val.

“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.15 val.

VILNIUS

“Ralfas Griovėjas” - 12.20 val.

“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.40, 21 val.

“Zambezija” (3D) - 13 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17, 20.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.10, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 14.45 val.

10 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” 11 d. 18 val. “Madam Pompadur” 12 d. 18 val. “Mieloji Čariti” 13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 10 ir 11 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 12 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 11 d. 19 val. “Belgrado trilogija” (“Su Naujaisiais Metais, Ana!”) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Gulbė - karaliaus pati” KAUNO TEATRO KLUBAS 10 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 11 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 8 d. 18 val. Valstybinis jaunimo teatras. “Patriotai” 9 d. 18 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” 10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 11 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

12 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu pirmyn”

KLAIPĖDA

9 ir 10 d. 18 val. “Kovos klubas” 11 d. 18 val. “Dėdė Vania” 12 d. 18 val. “Kapinių klubas” Salė 99 8 d. 18 val. Roko Poviliaus knygos “Dvivietis kūnas” ir Rosanos Lukauskaitės knygos “Meilės nerasi konservų dėžutėje” pristatymas 12 d. 12 val. “Paika pelytė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 11 d. 18 val. “Tas, kuris gauna antausius” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “J.Erlickas - vėl Mažajame teatre!”

Neregėta programa 9 d. 18.30 val. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” 10 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)” 12 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 12 d. 12 val. “Trys paršiukai” Mažoji salė 12 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” KEISTUOLIŲ TEATRAS 10 d. 19 val. “Švęsti kosmose ar tvarte” MENŲ SPAUSTUVĖ 12 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė” RAGANIUKĖS TEATRAS 12 d. 12 val. “Indėniukas Kikas” 12 d. 16 val. “Pelenė” “DOMINO” TEATRAS 7 d. 19 val. “Šeimyninis įvykis” 8 d. 19 val. “Striptizo ereliai” 10 d. 19 val. “DNR kodas” 12 d. 12 val. “Briedis Eugenijus” 12 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 11 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” 12 d. 19 val. Maskvos teatrų aktoriai. “Dvigubu aromatu rožė”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 7 d. 18 val. BAIT Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija: socialinių pokyčių link. 4 režisierių, 4 vaidybinių grupių 4 pasirodymai 11 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 10 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramos teatras. “Iš miglos išniro angelas” 12 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Lietuvos nacionalinis dramos teatras. “Katedra” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 8 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

12 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 11 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė” 12 d. 18 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities” 13 d. 12 val. “Sausio žibuoklės”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. “Laisvi drugeliai” 10 d. 18 val. “Bičai” 11 d. 11 val. “Anė iš Žaliastogių” 12 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. Panevėžio styginių kvarteto jubiliejinis koncertas BENDRUOMENIŲ RŪMAI 8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KAUNAS

ALYTUS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 10 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 12 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Čigonų baronas”

ELEKTRĖNAI

ALYTAUS MIESTO TEATRAS 7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

2013 01 07 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:40 leidžiasi 16:09 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+3 Oslas

Ketvirtąją delčios dieną Mėnulis teka 3:25, leidžiasi 12:19

Delčia I 04

Jaunatis I 12

Priešpilnis I 19

-2 Helsinkis

+1

Stokholmas

Pilnatis I 26

-3

Dublinas +11 -3

Šiauliai

+9 Londonas

-5 -3

Klaipėda

-8

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 3-4 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

-7

VILNIUS +16

Lisabona

Alytus

-5

Druskininkai

-4

-6

+6 Madridas

+19 Barselona

Vilnius Minskas -2 -6 Varšuva -3 Kijevas

+4

Berlynas

+5 Miunchenas

+14 Nica

+12 Roma

-2 Maskva

-4

+3 Praha

Bordo -4

Kaunas

-3

+4 Amsterdamas

+7

Ukmergė

-3 Ryga

+4 Kopenhaga

+8 Paryžius

Kėdainiai +1 -4

-3 Sankt Peterburgas

Talinas

7:29

Palanga

19

Bratislava Viena Budapeštas +2 +5 +4 Bukareštas Varna Dubrovnikas +3 Sofija +13

+18

Stambulas +3

Malaga Rytoj: debesuota, vietomis pasnigs. Naktį temperatūra 4-11, dieną 1-5 laipsniai šalčio.

+10

7-oji metų diena. Sausio septintoji, pirmadienis, pirmoji 2-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 358 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Julius, Liucijus, Raimundas, Raudvilė, Rūtenis, Valentinas.

Geros dienos!

Alžyras +17

Atėnai

Tunisas +18

+12 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Ožiaragis 12 22 - 01 20

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 21 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Laimėtojai renkami iš visų per savaitę atsiųstų kryžiažodžių.

Sausio 5 d. sudoku sprendimas.

Parengė žurnalo “oho” redakcija

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Išbandymų metas baigėsi. Po truputį jausite palengvėjimą, piešite ateitį gražesnėmis spalvomis. Apsidairykite - aplink jus daug gera linkinčių žmonių.

Jautis. Laikas šiek tiek geresnis kurti naujus planus, tačiau pernelyg neskubėkite, nes padarytos klaidos gali kelti problemų. Venkite priekaištauti sutuoktiniui.

Dvyniai. Ši diena bus pilna netikėtumų, išlįs senos problemos.

Stebėkite aplinkinius, nes visai atsitiktinai galite išsiaiškinti, kas kaišo pagalus į ratus.

Vėžys. Imkitės visko, kas nekelia rizikos. Susitikite su mylimu žmogumi, pamirškite senas klaidas. Jei turite galimybę, išvykite pailsėti į sodybą.

Liūtas. Gali kilti problemų darbe, tačiau nepamirškite, kad tai laikina. Geriau daugiau dėmesio skirkite šeimai: visi kartu pavakarieniaukite ar išeikite papramogauti.

Mergelė. Nepamirškite, kad nieko negali būti be priežasties. Todėl rūpinkitės savo sveikata, pernelyg nerizikuokite. Geriau veikite atsargiai, bet užtikrintai.

Svarstyklės. Pernelyg nepasitikėkite žmonėmis, iš kurių sulaukiate daug dėmesio, nes jis gali būti dirbtinis. Diena tinkama veikti vienam: šiandien jausite, kad galite nuversti kalnus.

Skorpionas. Imkitės naujos veiklos. Darbe raskite kompromisų, siūlykite savo idėjas, nes jos bus išgirstos. Atsargiai vairuokite ir ypač pasaugokite sveikatą. Šaulys. Ne itin tinkama diena vadovams. Neplanuokite svarbių susitikimų, atidėkite juos kitai dienai. Daugiau dėmesio skirkite sveikatai, namiškiams.

Ožiaragis. Jei dirbsite energingai, daug galėsite nuveikti. Net seniai sustoję reikalai pagaliau pajudės. Tačiau nepamirškite, kad riba tarp pergalės ir pralaimėjimo labai trapi.

Vandenis. Užgrius lavina darbų, todėl stenkitės nudirbti pačius svarbiausius. Nederėtų priimti rimtų sprendimų, nes šiuo metu aplinka jums daro daug įtakos. Žuvys. Sėkmingesnė diena moterims nei vyrams. Šiandien remsitės ne logika, bet intuicija. Puiki diena apsipirkti, tačiau nepamirškite, kad nauji metai dar tik prasidėjo.

20

2013 01 07 Lietuvos žinios

Margumynai

Susižadėjo “Žvaigždžių karų” kūrėjas

Paslaptingasis banginis Naujojoje Zelandijoje į krantą buvo išmestas banginis pigmėjas. Mokslininkai buvo įsitikinę, kad šios rūšies žinduoliai išmirė prieš 2 mln. metų.

Banginis pigmėjas ypač retai pasirodo arčiau krantų. Jis yra pats mažiausias ir vienintelis iš šiuo metu gyvenančių senovės ūsuotųjų banginių. Apie jį apskritai beveik nieko nebuvo žinoma, tačiau dabar mokslininkai galės ištyrinėti šį žinduolį ir paaiškinti, kodėl jis taip skiriasi nuo kitų banginių.

“Banginis pigmėjas - tai gyva iškasena. Jis paskutinis savo giminės atstovas, nes iki šiol buvo laikomas išnykusiu”, - sakė Naujosios Zelandijos palentologas iš Otago universiteto Felixas Marxas.

Anksčiau nematytas banginis gana trumpas - jo ilgis vos 6,5 metro. Jis

gyvena Pietų pusrutulio vandenyse, tačiau mokslininkai nieko nežino nei apie jo sandarą, nei įpročius.

Banginis pigmėjas skiriasi nuo savo giminaičių išlenkta galvos forma, todėl jis visada atrodo niūrus. DNR analizė parodė, kad pigmėjas atsiskyrė nuo žydrojo banginio maždaug prieš 17-25 mln. metų, be to, jis giminingas Grenlandijos banginiui.

D.Marxas su kolegomis buvo ištyrę rastus suakmenėjusius šios rūšies banginių fragmentus ir kaukolę.

Taip paaiškėjo, kad pigmėjas artimas “cetotheriidae” banginių, išnykusių prieš 2 mln. metų, šeimai. Prieš 15 mln. metų pasaulio vandenyne plaukiojo daugybė šių banginių.

Dabar tyrinėdami Naujojoje Zelandijoje į krantą išmestą pigmėją mokslininkai galės išsiaiškinti, kokie iš tiesų buvo šie mokslui nežinomi žinduoliai.

•

Mažasis banginis laikytas seniai išnykusiu. / Užsienio spaudos nuotraukos

Seksualiausios kino žvaigždės Tūkstančiai kino filmams skirtos interneto svetainės Fandango.com lankytojų nusprendė, kad Channingas Tatumas ir Mila Kunis yra seksualiausi Holivudo aktoriai.

G.Lucas ir M.Hobson ketina susituokti. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“Žvaigždžių karų” kūrėjas George’as Lucasas ves savo ilgametę draugę Mellody Hobson. Planuojamų vestuvių vieta ir laikas neskelbiami.

68 metų G.Lucasas ir M.Hobson, kuri yra Čikagos investicijų firmos “Ariel Investments LLC” prezidentė, draugavo jau šešerius metus. Tai bus antroji G.Lucaso santuoka. 1969-

1983 metais jis buvo vedęs “Oskaro” laureatę ir filmų montuotoją Marcią Lucas. M.Hobson niekada nebuvo ištekėjusi.

43 metų M.Hobson taip pat dirba Holivudo studijos “Dreamworks Animation SKG Inc”, kosmetikos kompanijos “Estee Lauder Companies Inc”, kavinių tinklo “Starbucks Corp” ir interneto kuponų kompanijos “Groupon Inc” direktorių tarybose.

G.Lucasas, kurį išgarsino 1971 me-

tų mokslinės fantastikos filmas “THX 1138”, “Žvaigždžių karų” epopėją pradėjo kurti 1977 metais. Ši filmų serija tapo viena pelningiausių ir populiariausių Holivudo istorijoje.

Praėjusių metų pabaiga režisieriui ir prodiuseriui buvo intensyvi. Lapkritį G.Lucasas pardavė “Lucasfilm” ir “Žvaigždžių karų” franšizę kompanijai “Walt Disney Co” už 4,05 mlrd. dolerių, didžiąją dalį tų pinigų skyrė vienam švietimo fondui.

•

Būsimas tėvelis Ch.Tatumas seksualiausiųjų sąraše aplenkė Hugh Jackmaną ir Ryaną Goslingą, o komedijos “Tedis” žvaigždė M.Kunis Jessicą Albą, Halle Berry ir Zoe Saldaną. Į seksualiausiųjų penketuką taip pat pateko Jennifer Lawrence, Johnny Deppas ir Robertas Downey jaunesnysis.

Aktoriams Ch.Tatumui ir M.Kunis tai ne pirma tokia pergalė - “Magiškojo Maiko” žvaigždę pernai žurnalas “People” išrinko seksualiausiu šių laikų vyru, o M.Kunis žurnalo “Esquire” skaitytojai pripažino seksualiausia šių laikų moterimi. Be to, ji neseniai užėmė antrąją vietą interneto svetainės AskMen.com sureng-

M.Kunis nurungė daugybę gražuolių seksualiausios aktorės rinkimuose. / UK Press nuotrauka tuose geidžiamiausios 2013 metų moters rinkimuose, pirmąją poziciją užleidusi aktorei J.Lawrence.

Sumanūs, paslaptingi, klastingi...

Visi kačių mylėtojai žino, kokie nepaprasti yra šie keturkojai sutvėrimai ir kaip jie nuolatos sugeba nustebinti. Italijoje gyvena katinas, kuris lanko šeimininko kapą ir neša jam dovanų, o Brazilijoje katė talkino kaliniams rengiantis pabėgti.

Kalėjime Brazilijos šiaurės rytuose sučiupta katė, kurią kaliniai išmokė atnešti mobiliuosius telefonus ir įrankius tuneliams kasti. Ji prasmuko į kalėjimo teritoriją su prie kūno pririštais draudžiamais daiktais. Vienas sargybinių pamatė tą katę ir suprato, kad kažkas ne taip. Apžiūrėjęs gyvūną jis rado pririštą maišelį, kuriame buvo pjūklų ašmenų ir grąžtų dalių beto-

nui gręžti bei tuneliams kasti, mobilusis telefonas su baterija ir krovikliu.

Katė dažnai ateidavo į Alaguaso kalėjimą ir iš jo išeidavo, be abejo, netikrinama. Katę išaugino kaliniai, jų giminės po apsilankymų kalėjime gyvūną dažnai pasiimdavo namo. Kaliniai buvo išmokę katę visuomet grįžti į kalėjimą. Jo darbuotojai prisipažino buvę labai nustebinti “šios naujos kalinių taktikos”.

Tuo metu nedidelį Šiaurės Italijos miestelį sukrėtė istorija apie katiną, kuris praėjus metams po šeimininko mirties kone kasdien neša jam prie kapo dovanų. “Jis neša mažas šakeles, lapus, dantų krapštukus ir plastikinius puodelius. Visko po truputį”, - pasakojo Renzo Iozeelli našlė, gyvenanti Montanjanos miestelyje netoli Venecijos. “Kartais

mes ateiname kartu, o kartais jis ten nueina vienas. Apie jį jau žino visas miestas!” - kalbėjo moteris. Trejų metų juodai baltas katinas Toldo pernai lydėjo savo šeimininką paskutinėje kelionėje į kapus ir nuo to laiko kasdien ateina čia jo aplankyti. Paprastai tokios istorijos pasakojamos apie šunis.

“Jis mylėjo mano vyrą. Dar daugiau!

Dabar likau tik su dukra ir žentu, bet jis labai prisirišęs ir prie mūsų”, - sakė Ada. Jos žodžiais, pastarosiomis dienomis atšalus orams Toldo ne taip dažnai eina į kapines. “Šiomis dienomis jis neišeina. Dabar yra pasigavęs bronchitą, todėl daugiausia miega šalia manęs”, - pasakojo katino šeimininkė.

•

“Proceeding of the Royal Society”, “Reuters-WENN-BNS”, AFP, BNS, LŽ

Ištikimas katinas savo šeimininką prisimena ir po jo mirties.

•