2013 sausio 8 d. by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. sausio 8 d. / Antradienis / Nr. 5 (13 430)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

ISTORIJA

DIENOS TEMOS

Gražios kalbos kaina versle

Filme Radvilų karo nuopelnai

Išeivijos žvilgsnis vėl krypsta į Seimą 3p.

9p.

13p.

V.Landsbergis: “Reikia tirti tyrimą”

www.lzinios.lt

Tūkstantinėmis baudomis už savivalę tvarkant sovietinių karių kapines nubausti Pakruojo ir Joniškio savivaldybių administracijų direktoriai jaučiasi padarę gerą darbą. 4p. Londono olimpiadoje neužlipę ant prizininkų pakylos V.Alekna ir A.Skujytė po kelių mėnesių namie sulaukė moralinės kompensacijos - jie išrinkti Metų lengvaatlečiais ir abu pateko į Lietuvos geriausių sportininkų dešimtuką. 14p.

UŽSIENIS

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Laisvamanis įtiko B.Obamai

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Iš Medininkų žudynių baudžiamosios bylos dingo vaizdo juosta, filmuota iškart po tragedijos įvykių. Manoma, kad vaizdo medžiaga galėjo dingti Generalinėje prokuratūroje (GP), tačiau šios institucijos atstovai tikina, kad jos... nė nebuvo. Skandalingas filmuotos medžiagos dingimas paaiškėjo Lietuvos apelia-

cinio teismo posėdyje gruodžio 14ąją. “Reikalingas paties Medininkų bylos tyrimo tyrimas. Tačiau kol kas to daryti niekas nesiima”, - komentuodamas šią situaciją vakar LŽ teigė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Šiurpius vaizdus ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą užfiksavo vienas pirmųjų žudynių liudininkų, į Medininkų pasienio postą atvažiavęs tuometis Lavoriškių muitinės posto

viršininkas Vytas Petruškevičius. Kalbėdamas su LŽ prieš keletą dienų vyras apgailestavo, kad prieš atiduodamas vaizdo įrašo originalą tuometinio Muitinės departamento (MD) vadovams nepadarė jo kopijos. Kaip LŽ pasakojo pats V.Petruškevičius, pačiupęs MD priklausančią vaizdo kamerą, kuria išvakarėse fiksavo Lazdijų muitininkų su kontrabandininkais sudarinėjamus sandėrius, Medininkuose jis atsidūrė brėkštant, kai dar nebuvo spėję at-

važiuoti nei prokurorai, nei kiti pareigūnai. V.Petruškevičius prisiminė, kad tuo metu medikų buvo ką tik išvežtas sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas, aplink nebuvo beveik jokių kitų žmonių, tik vienas kitas vairuotojas. Tad jis pradėjo viską detaliai filmuoti. “Tuo metu, kai pradėjau filmuoti, dar trūko šviesos, kad būtų galima užfiksuoti labai kokybišką vaizdą”, pasakojo V.Petruškevičius.

5p.

Tokia tvarka įtvirtinta 2003-iaisiais. Tačiau užpernai Seime įsiplieskus įnirtingoms diskusijoms, nuspręsta Vyriausybei pavesti atlikti išsamų tyrimą, kaip laikrodžių rodyklių sukinėjimas atsiliepia šalies ekonomikai ir gyventojų sveikatai, ir galbūt net kreiptis į Europos Komisiją (EK) su prašymu

7p.

ORAI

Vyriausybė kyla į žygį prieš vasaros laiką Ministro pirmininko tarnyba (MPT) pagaliau pasišovė išsiaiškinti, kaip žmonių sveikatą ir ūkio sektorių veikia ankstyvą pavasarį ir rudenį valanda pirmyn ir atgal sukamos laikrodžių rodyklės.

Be užuolankų kalbančio ir nepriklausomai veikti pratusio respublikono Chucko Hagelio paskyrimas vadovauti Pentagonui nebus lengvas. Mat prezidento Baracko Obamos kandidatas į JAV gynybos sekretorius sulaukia milžiniškos respublikonų kritikos. Lenkiško kraujo turintis buvęs Nebraskos senatorius buvo kone vienintelis respublikonas, jau iš pat pradžių kritikavęs karą Irake ir nevengęs mokyti savo kuklesnių kolegų Senate. “Jei norite saugaus darbo, eikite pardavinėti batų”, - kartą pasiūlė Ch.Hagelis. Dabar prezidentas demokratas B.Obama, formuojantis savo antrosios kadencijos komandą, pasirinko 66 metų nusipelniusį Vietnamo karo veteraną savo gynybos ministru.

leisti Lietuvai laiko nebekaitalioti. Kreiptis į EK uždelsta, tad vasaros laiko įvedimas Europos Sąjungos visoms šalims pratęstas iki 2016 metų. Tačiau MPT įsitikinusi, kad nuvažiavusį traukinį dar galime pavyti ir EK direktyva bus peržiūrėta.

3p.

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis snyguriuos. Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

19p.

2013 01 08 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Svarbiausia - neprarasti humoro jausmo MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Metų sandūroje visada gausu įvairių svarstymų apie tai, kas nuveikta ir ką dar reikia nuveikti. Ne išimtis ir šie metai. Kalbant tiesiai ir paprastai, pagrindinė metų užduotis - susitvarkyti namie, juolab kad antrąjį 2013-ųjų pusmetį turėtume sulaukti nemenko būrio svečių iš Europos. Sąvoka “susitvarkyti” pirmiausia reiškia, kad reikėtų ūkiškai apsižiūrėti, ar galima ką nors padaryti paprasčiau, logiškiau, pritaikant naujus valdymo metodus ir technologijas. Moksliškai tai vadinama išlaidų analize. Būtent analize, o ne vien mažinimu. Mažiau ne visada yra geriau. Ne veltui patarlė sako, kad šykštus moka du kartus.

Ypač daug dėmesio reikėtų skirti tam, kad išsiaiškintume, kodėl tiek daug pinigų išvažiuoja iš Lietuvos. Tai padėtų pagerinti ekonomikos augimo kokybę, nes ji remtųsi ne tik eksportu, bet ir vidaus rinka, daugiau jaučiama smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse, mažesniuose miesteliuose. Kad šis procesas įgautų pagreitį, reikia dažniau apie tai šnekėti. Demokratinės valstybės drąsiai kalba apie savo problemas. Būtų gerai baigti fasadinės kultūros įvairių jubiliejų šventimo ir proginių prizų teikimo laikotarpį. Jokia paslaptis, kad tik nedaugelis tokių renginių sulaukia būrio lankytojų. Dirbtinio gyvenimo nuotraukų yra per daug, nuoširdumo ir dėmesio problemoms, jų sprendimo būdams trūksta. Juolab jog ES 2013-ieji paskelbti Piliečių metais. Naujausi mokslo tyrimai liudija, kad ekonomikos raidos skirtumai arba, trumpai tariant, gyvenimo lygio skirtumai tarp naujų ES šalių yra nulemti politinių institucijų darbo brandos. Jei pagal rodiklius nesame tarp

lyderių, vadinasi, turime problemų dėl politinės sistemos, pradedant prezidentūra ir baigiant seniūnijomis, funkcionavimo. Tam tikru požiūriu žmonės yra teisūs sakydami, kad dėl visko kalta valdžia. Mokslininkai tik pasiūlė būdą, kaip tai suskaičiuoti. Būtų gerai šiais

bet pagrindiniu kriterijumi, kodėl Lietuvai nebuvo suteikta teisė įsivesti eurą 2007 metais, tapo kitas apibendrinantis rodiklis - konvergencijos lygis, kitaip tariant, abejonės dėl ekonomikos stabilumo. Galėjome pirmieji iš Baltijos šalių turėti eurą. Dabar bus priešingai. Kita

Dirbtinio gyvenimo nuotraukų yra per daug, nuoširdumo ir dėmesio problemoms, jų sprendimo būdams trūksta. metais sulaukti konkrečių politologų ir teisininkų patarimų, kaip pertvarkyti Lietuvos politinį gyvenimą. Reikia aiškesnių ir bendru sutarimu pasiektų ilgalaikės raidos nuostatų. Paprasčiausias pavyzdys - neaiški ilgalaikė administracinių kainų pakėlimo strategija. Nuo jos priklauso infliacijos lygis, kuris yra labai svarbus rodiklis verslui planuojant naujas investicijas. Tiesa, daug dėmesio skiriama biudžeto deficito dydžiui. Jis yra svarbus,

vertus, galime guostis, kad buvome nepelnytai nubausti. Praėję metai aiškiai parodė, jog tie, kurie abejojo valstybės patikimumu, apsiriko - šalies ekonomika stovi ant tvirtų pamatų, o valstybių galimybių vertinimas turi būti platesnis, apimti ne tik ekonominius rodiklius (infliacija, deficitas, skola), bet ir socialinius-kultūrinius, sakykime, tokius kaip piliečių asmeninė patirtis ir gebėjimas rasti išeitį iš sudėtingos situacijos. Tai, kas apibū-

dinama moksliniu terminu “elgsenos ekonomika”. 2013 metais Briuselyje bus atidaryta Baltijos alėja, atspindinti taikų Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių kelią į laisvę bei gerovę. Būtų gerai, kad atidarymo dieną ten būtų tie žmonės, kurie nedvejodami stovėjo Lietuvos laisvės barikadų pusėje. Lengva nebus. Netrūksta ir besistengiančiųjų išmurdyti purvo burbuluose - sudaryti įspūdį, neva mes nieko nepasiekėme. Nedidelei šaliai sunku rasti būdų tam atsispirti. Todėl reikia toliau eiti patikrintu savarankiškos politikos keliu, kuriuo tvirtai žengia Estija ir Latvija, - aiškiai ir dalykiškai skatinti tiek ekonominį, tiek socialinį ir kultūrinį bendradarbiavimą su ES valstybėmis. Pavasaris ateis greitai ir pirmieji svečiai iš ES bei kitų šalių pasibels į duris. Lietuva gali sutikti juos kaip nuo amžių įprasta - tvarkinga ir darbšti, išsišlavusi ne tik prieangį, bet ir kiemus, kupina gėlių, žalumos ir dainų.

•

Seimo tribūna

A.Salamakinas: svajones apie atomą atidėkime į šalį Apie aplinkosaugos problemas, skalūnų dujų gavybą, atominės elektrinės statybas - klausimai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkui, socialdemokratui Algimantui Salamakinui.

Lietuvos žinios

- Kokios didžiausios aplinkosaugos problemos šalyje? - Seimo AAK veiklos sritis yra labai plati: nuo žūklės ir medžioklės iki būsto renovacijos, atsinaujinančios energetikos, naudingųjų iškasenų. Sulaukiame daug skundų dėl saugomų teritorijų, tarsi jose nebeišsitenka žmogus. Per amžius ten gyvenantiems žmonėms, norintiems pasistatyti paprasčiausią pašiūrę, reikia nueiti kryžiaus kelius, kad gautų tam leidimą. Kurortinių miestų atstovai skundžiasi, kad sudėtinga plėtoti infrastruktūrą, nes sunku gauti leidimus. Gaila, kad praėjusios kadencijos Seimas nepriėmė Teritorijų planavimo įstatymo, jis grąžintas tobulinti, nes pateikta 140 šio teisės akto projekto pataisų. Kovo mėnesį tikimės, kad Aplinkos ministerija Seimui pateiks patobulintą įstatymo projektą. - Kaip atrodome pasaulio ir Europos Sąjungos (ES) kontekste? - Didžiausias mūsų šalies turtas gamta: miškai, upės, ežerai. Galime pasidžiaugti, kad pernai Lietuvos miškai buvo pripažinti geriausiai saugomais pasaulyje. Nemažai valstybinių vandens telkinių yra išnuomoti. Šiuo metu Sei-

klausymai. Gavome informacijos, neva amerikiečiai nori skirti 80 mln. litų investicijoms ir ieškoti šių dujų. Išanalizavome galimą skalūnų dujų gavybos būdą. Manyčiau, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas suklydo sakydamas, kad šiomis dujomis galime apsirūpinti 30 metų. Be to, reikia pažymėti, kad įgyvendinant šį projektą kiltų grėsmė aplinkai. Ieškant dujų, gali būti išraustas plotas nuo Tauragės iki pajū-

dažniau nustatinėti, už kiek galima supirkti atsinaujinančią energiją iš jos gamintojų. - Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, po kelių mėnesių bus aišku, ar Lietuva statys naują atominę elektrinę. Koks jūsų požiūris į atominę energetiką? - Mano nuomonė neigiama. Manyčiau, kad Lietuva gali išsiversti be atominės energetikos. Ypač, kai iš praėjusios kadencijos Seimui pateik-

Japonijos kompanijos “Hitachi” reaktorius bus ypač brangus, užkrausiantis sunkią finansinę naštą valstybei.

A.Salamakino nuomone, Lietuva gali išsiversti be atominės energetikos. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

mo AAK aiškinasi, kiek išnuomota ežerų, kam nuomojamos upės. Kodėl daug ką atiduodame į privatininkų rankas, dėl ko galiausiai nukenčia žmonės, negalintys prieiti prie pakrančių? Paprašiau, kad būtų parengtas žemėlapis, kaip keičiasi Lietuva dėl vandens telkinių nuomos. - Svarstoma galimybė Lietuvoje išgauti skalūnų dujas. Kokios svarbiausios jų paieškos ir gavybos problemos? Kaip tai atsilieptų aplinkai? - Per praėjusią Seimo kadenciją daug kalbėta apie skalūnų dujų gavybą. Komitete šiuo klausimu vyko

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

rio. Neaišku, ar nebūtų užteršti giluminiai vandenys. Paprašėme, kad kol Seimo AAK gaus tikslią informaciją, ar nebus suniokota gamta, nebūtų daromi jokie žingsniai. - Vis garsiau kalbama apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Kokios tokios energetikos perspektyvos? - Turime vykdyti ES direktyvą, kuriai pritarė ir Seimas, kad daugiau nei 20 proc. sunaudojamos energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau reikia žiūrėti, kad tai nebūtų per brangu. Man kelia nuostabą tai, kad nustatyta tokia didelė saulės energijos supirkimo kaina - vis dėlto 1,5 ar 1,3 lito yra daug. Kalbėjausi su naujuoju energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi, artimiausiu metu žadama teikti Seimui pataisas, kad Kainų kontrolės ir energetikos komisija galėtų ne kartą per metus, o gerokai

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

tos informacijos matyti, jog Japonijos kompanijos “Hitachi” reaktorius bus ypač brangus, užkrausiantis sunkią finansinę naštą valstybei. Reikia prisiminti, kad Visagino atominė elektrinė būtų trečioji regione. Jėgainės statomos Kaliningrade ir Baltarusijoje. Be to, didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija, atsisako atominės energetikos. Reikia labai gerai pasvarstyti, ar verta mūsų nedidelei valstybei antrą kartą nerti į tą pačią upę. Tuo labiau kad daugiau nei 60 proc. rinkėjų per referendumą pasisakė prieš jėgainę. Man referendumo rezultatas šventas. Svajones apie reaktoriaus statybas reikia atidėti į šalį ir nekaitinti aistrų. - Naujoji valdžia žada daugiabučių renovacijos proveržį. Kaip tai pasieksite? - Labai gaila, kad būsto renovaci-

ja beveik ketverius metus nebuvo vykdoma. Tam skirti europiniai pinigai gulėjo Liuksemburgo banke, o galiausiai sugalvota už juos pirkti sraigtasparnius. Tai man nesuprantamas paradoksas. Iki kovo 10 dienos, kai prasidės Seimo pavasario sesija, turėtų būti pateiktas įstatymo pataisų dėl būsto renovavimo paketas. Renovacijos programoje svarbiausias yra žmogiškasis faktorius. Kiekviename daugiabutyje gyvena žmonių, gaunančių kompensacijas už šildymą, jiems tikrai nereikia renovacijos, nes jie ir taip už šilumą moka mažai. Priversti tokį žmogų, kad jis eitų į banką, pasiimtų paskolą, užstatytų būstą ir sakytų: “Renovuokite”, neįmanoma. Niekas nenori užstatyti būsto bankui, tad šį faktorių reikia eliminuoti. Reikia ne įtikinėti žmones, o veikti, kaip tai darė Vokietija. Atvažiuoja statybininkų brigada, vieni rangovai remontuoja stogą, kiti - šiltina sienas, treti - keičia santechniką. Taip yra pigiau ir racionaliau. Paskui žmogui pateikiama sąskaita. Yra keli variantai. Po renovacijos gerokai sumažėjus šildymo kainoms, jis kažkiek laiko už šilumą mokėtų sena kaina ir taip padengtų daugiabučio atnaujinimo išlaidas. Arba gautų dvi sąskaitas: už šilumą ir dar nedidelę, per dešimt metų padengiamą, už būsto renovavimą. Nereikėtų imti paskolos iš banko, užstatyti nuosavybės.

•

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

Išeivijos žvilgsnis vėl krypsta į Seimą bos pilietybės reguliavimas mūsų valstybėje, kai emigracijos mastas sparčiai auga, sudaro grėsmę prarasti didelę dalį savo piliečių. “Esame maža valstybė, turime branginti savo piliečius, todėl manau, kad galima būtų grįžti prie dvigubos pilietybės nuostatų svarstymo”, - LŽ sakė A.Butkevičius. Opozicijos lyderis buvęs premjeras Andrius Kubilius tvirtino net porą kartų per praėjusias kadencijas “dėjęs visas pastangas”, kad visiems

RAIMONDA RAMELIENĖ

Daugiau kaip keturiasdešimt pasaulio valstybių veikiančių lietuvių bendruomenių nariai viliasi, kad naujoji Lietuvos valdžia peržiūrės Pilietybės įstatymo nuostatas dėl dvigubos pilietybės. Įvairiu metu ir dėl skirtingų aplinkybių iš gimtojo krašto išvykusių tautiečių teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę gerą dešimtmetį kovojanti Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba surengė apklausą, kurioje bendruomenių nariai prašomi pasakyti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės. Nors akcija dar nebaigta, jau aišku, kad daugumos ne gimtinėje gyvenančiųjų noras turėti du pasus nemažėja. Naujieji šalies vadovai neatmeta galimybės, kad beveik porą metų veikiantis naujos redakcijos Pilietybės įstatymas bus revizuotas.

Nepatenkintųjų netrūksta Pasak PLB atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, didžiausią užsienyje gyvenančių tautiečių nepasitenkinimą kelia tai, kad pagal galiojantį įstatymą Lietuvos pilietybės neteko visi po 1990 metų kovo 11-osios svetur išvykę tautiečiai. “PLB gauna labai daug laiškų, visi labai nepatenkinti. Peržiūrėti įstatymą būtina, nes beveik visa naujoji emigracija liko be prigimtinės pilietybės”, - LŽ sakė V.Bandis. Jos teigimu, vienareikšmė užsienio lietuvių bendruomenių nuostata netrukus bus perduota šalies vadovams.

ti artimiausiu metu. Kas bus siūlomas į pirmininkus, balsavimu spręs PLB valdybos nariai. Kaip LŽ vakar sakė V.Bandis, į šį postą pretenduoja du JAV atstovai - buvusi ilgametė PLB valdybos pirmininkė teisininkė Regina Narušienė ir žinomas Čikagos medikas Jonas Prunskis. Kas bendrai komisijai vadovaus iš Seimo atstovų, pasak V.Gedvilo, dar nenuspręsta. Naujos redakcijos Pilietybės įstatymą su prezidentės Dalios Gry-

Jokio logiško paaiškinimo, kodėl išvykusieji po Kovo 11-osios neturi galimybės išsaugoti pilietybę, tikrai nėra.

Pasak V.Bandis, įstatymą peržiūrėti būtina, nes beveik visa naujoji emigracija liko be prigimtinės pilietybės. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka Seimo pirmininko Vydo Gedvilo nuomone, dviguba pilietybė - labai rimtas klausimas, jį galima būtų teikti net referendumui. “Reikėtų atsiklausti visuomenės nuomonės”, - LŽ sakė parlamento vadovas. Pasak politiko, laisvai keisti ar traktuoti tokią nuostatą šiuo metu neleidžia Konstitucija. Kartu V.Gedvilas neatmetė galimybės, kad Seimas sugrįš prie Pilietybės įstatymo. “Mano asmenine nuomone, nė

vienas lietuvis neturėtų likti atstumtas”, - pabrėžė V.Gedvilas. Seimo pirmininko teigimu, protingai sureguliuoti dvigubos pilietybės klausimai gali padėti bent jau pristabdyti augančią emigraciją, paskatinti apie grįžimą galvoti anksčiau išvykusius tautiečius.

išeivijos lietuviams būtų sudarytos vienodos sąlygos išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tačiau abu kartus teisės aktai “netapo teisės norma”. “Manyčiau, kad prie to klausimo reikia grįžti ir rasti tinkamą sprendimą. Mano įsitikinimu, Konstitucija tikrai neskirsto tų, kurie dėl įvairių priežasčių paliko Lietuvą, į skirtingas kartas ir generacijas”, - LŽ sakė A.Kubilius. Politiko teigimu, jokio logiško paaiškinimo, kodėl išvykusieji po Kovo 11-osios neturi galimybės išsaugoti pilietybę, tikrai nėra.

Formuos komisiją Sprendimas būtinas Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, itin griežtas teisinis dvigu-

Seimas dar nesuformavo naujos Seimo ir PLB komisijos. Savo atstovus į šią komisiją PLB ketina pateik-

bauskaitės pataisomis Seimas priėmė 2010-ųjų gruodį, teisės aktas įsigaliojo 2011 metų balandį. Pagal įstatymą dvigubą pilietybę mūsų krašte gali turėti tik tie asmenys, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tie, kurie pilietybę gavo gimdami arba per santuoką. Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams gali būti suteikta išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus valstybei. 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis. Dvigubą pilietybę plačiau leidžiančios įstatymo normos buvo paskelbtos prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

•

Vyriausybė pakilo į žygį prieš vasaros laiką TADAS VALANČIUS

Ministro pirmininko tarnyba (MPT) pagaliau pasišovė išsiaiškinti, kaip žmonių sveikatą ir ūkio sektorių veikia ankstyvą pavasarį ir rudenį valanda pirmyn ir atgal keliaujančios laikrodžių rodyklės. Įprasta, kad paskutinį kovo sekmadienį pasukdami laikrodžių rodykles valanda į priekį įvedame vasaros laiką, o paskutinį spalio sekmadienį jį atšaukiame. Tokia tvarka įtvirtinta 2003-iaisiais. Tačiau užpernai Seime įsiplieskus įnirtingoms diskusijoms, nuspręsta Vyriausybei pavesti atlikti išsamų tyrimą, kaip laikrodžių rodyklių sukinėjimas atsiliepia šalies ekonomikai ir gyventojų sveikatai, ir galbūt net kreiptis į Europos Komisiją (EK) su prašymu leisti Lietuvai laiko nebekaitalioti. Kreiptis į EK uždelsta, tad vasaros laiko įvedimas visoms Europos Sąjungos (ES) šalims pratęstas iki 2016 metų. Tačiau MPT įsitikinusi, kad nuvažiavusį traukinį dar galime pavyti ir EK direktyva bus peržiūrėta.

Tirs už 12 tūkst. litų Paskutinę praėjusių metų dieną

MPT paskelbė konkursą, kuriuo siekia įsigyti tyrimą “Dėl vasaros laiko poveikio žmonių sveikatai ir ūkio sektoriams vertinimo”. Nors tai padaryti Vyriausybė buvo įgaliota dar 2011 metų gegužės pabaigoje, šiam pirkimui lėšos - 12,4 tūkst. litų - atseikėtos tik dabar. Aiškindama tyrimo aktualumą institucija pažymi, jog tai, kad dukart per metus persukami laikrodžiai, gyventojai vertina nepalankiai. Remiantis čia pateiktos apklausos duomenimis, vasaros laiko įvedimą ir atšaukimą nepalankiai vertina beveik du trečdaliai respondentų. Tačiau kaip besikeičiantis laikas atsiliepia žmonių sveikatai ir ūkio sektoriams, esą neaišku iki šiol. Tuo tikslu ir siekiama atlikti nedidelės apimties studiją. Įdomu ir tai, kad iki 2011 metų rudens taip ir nesikreipusi į EK dėl vasaros laiko atšaukimo Lietuvoje tyrimo užsakovė įsitikinusi, jog iki 2016 metų dukart per metus visose ES šalyse besikeičiantį laiką įtvirtinusi direktyva gali būti peržiūrėta. “Direktyvos 5 str. numato, kad vasaros laiko pradžios ir pabaigos tvarkaraštis skelbiamas kas penkerius metus ateinantiems penkeriems metams (šiuo metu sezoninio laiko įvedimo grafikas sudarytas iki 2016 m.), tačiau ši nuostata nėra susijusi su direk-

tyvos nuostatų įgyvendinimo peržiūrėjimu”, - teigiama pirkimo dokumentuose.

Linksta prie senosios tvarkos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovo Vytenio Povilo Andriukaičio manymu, laiko pokyčių poveikį

Kenkia darbingumui? Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narė Vida Marija Čigriejienė primena, kad praėjusios kadencijos parlamento sprendimu buvo siūlyta laiko nebekaitalioti, nesvarbu, kad tokie ES būtume vieninteliai.

MPT įsitikinusi, kad nuvažiavusį traukinį dar galime pavyti ir EK direktyva bus peržiūrėta. žmogaus sveikatai reikėtų tirti nebent aprėpiant skirtingo amžiaus grupes. “Vienas dalykas yra kalbėti apie vaikus, kitas - apie suaugusiuosius. Bet kuriuo atveju laiko keitimo praktika yra paplitusi labai plačiai, todėl sudėtinga atsakyti, ar tai turi poveikį žmogaus sveikatai. Vis dėlto, mano nuomone, nepatogumų gali kilti nebent jauniems žmonėms”, - svarstė ministras. Pasak jo, nereikėtų pamiršti ir artėjančio pirmininkavimo ES Tarybai, kai teks derinti darbo grafikus su kitomis valstybėmis, tad vargu ar iki šiol visoje Bendrijoje darniai veikusio laiko išbalansavimas atsilieptų teigiamai. “Vis dėlto suvienodintas, harmoningas laikas yra nustatytas ne šiaip sau, o sąmoningai”, - pažymėjo jis.

“Akivaizdu, kad žmogaus organizmas pripranta prie vieno ritmo, tad jį veikia, kai staiga reikia pereiti prie kitos tvarkos. Tokie pokyčiai yra visiškai nereikalingi. Tuomet svarstydami šį klausimą komitete ir priėmėme sprendimą atsisakyti kaitaliojamo laiko dėl tokių bereikalingų trikdžių”, LŽ sakė ji. Norui nustoti sukinėti laikrodžių rodykles praėjusią kadenciją pritarė ir SAM. O tuometis Seimo SRK vadovas Antanas Matulas tvirtino, kad Lietuvai tinkamiausias - žiemos laikas. “Mokslininkai yra įrodę, kad pasirinkus vasaros laiką miegoti einame vėliau, o keliamės tuo pačiu metu. Taip trumpėja poilsio laikas ir žmogus tampa nedarbingas. Iš žiemos laiko perėjus

konstrukcijai teisėtumą. Įtariama, kad prieš 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą galėjo būti parengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio miesto savivaldybės lėšas rekonstruoti uždarosios akcinės bendrovės “Via Unica” viešbutį “Romantic”. Anot teisėsaugininkų, 2010 metais tarp Panevėžio miesto savivaldybės ir LKF buvo pasirašyta daugiau kaip 2 mln. litų vertės su-

tartis dėl Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo, krepšinio populiarinimo ir plėtros mieste programos įgyvendinimo paslaugos pirkimo, nors galėjo būti žinoma, kad ši sutartis nebus tinkamai vykdoma, išrašytos sąskaitos už atliktus darbus bus suklastotos. M.Balčiūnui pateiktų įtarimų LKF vakar nekomentavo. Panevėžio mero V.Satkevičiaus, kaip pažeidusio

Pasak V.M.Čigriejienės, praėjusios kadencijos Seimo sprendimu siūlyta laiko nebekaitalioti, nesvarbu, kad tokie ES būtume vieninteliai. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

į vasaros dvi savaites 5 proc. padaugėja miokardo infarktų. O kai kurios valstybės rekomenduoja švietimo įstaigose tuo metu neorganizuoti egzaminų, nes sutrinka jaunimo darbingumas”, - tada kalbėjo jis. Jei žvelgtume geografiškai, Lietuvos teritorija aprėpia dvi laiko juostas. Vakarinė šalies dalis patenka į pirmąją, o likusioji - į antrąją laiko juostą. Laikrodžių rodykles valanda į priekį šiemet persuksime kovo 31-ąją.

•

Trumpai ĮTARIAMI KORUPCIJA Tirdami Panevėžio savivaldybės lėšų panaudojimo viešbučio “Romantic” rekonstrukcijai teisėtumą, teisėsaugininkai įtarimus pateikė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui ir Panevėžio merui konservatoriui Vitalijui Satkevičiui. Panevėžio apygardos pro-

kuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai, kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais siekdami atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo - toliau tiria miesto savivaldybės lėšų panaudojimo viešbučio “Romantic” re-

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos įstatus, narystė partijoje sustabdyta nuo rugsėjo. Pasak TS-LKD vicepirmininkės Irenos Degutienės, V.Satkevičiaus šalinimo iš partijos klausimas būtų sprendžiamas, jeigu Panevėžio politikas būtų pripažintas kaltu. BNS, LŽ

2013 01 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

Nubausti už sudarkytas kapines do institutas. Tačiau vėliau tikino, esą jame dirbanti dar neseniai ir jokios informacijos teikti negalinti. A.Kišūnaitė pabrėžė, kad šis institutas įsikūręs Vilniuje ir rūpinasi karo paveldo objektais. Pašnekovė sakė žinanti, kad Joniškio rajone pernai buvo sutvarkytos Joniškio, Žagarės bei Jaučiūnų kapinės, o apie Pakruojo rajoną ji neturėjo žinių. Telefonu atsiliepusioji nežinojo ir to, kas konkrečiai kapinėse padaryta bei kiek tai kainavo. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Grigonis LŽ patvirtino, kad tvarkytojai atnaujino Pakruojo, Linkuvos bei Žeimelio sovietinių karių kapines -

“Manau, kad dėl to buvo parodyta nepagarba mūsų valstybei.”

Žagarėje ir Žeimelyje perdažyti sovietinių karių paminklai, kapinių takai išgrįsti trinkelėmis. / KPD nuotraukos DAIVA BARONIENĖ

Tūkstantinėmis baudomis už savivalę tvarkant sovietinių karių kapines nubausti Pakruojo ir Joniškio savivaldybių administracijų direktoriai jaučiasi padarę gerą darbą. 2012-aisiais Joniškio ir Pakruojo rajonuose neatpažįstamai pasikeitusios sovietinių karių kapinės šių rajonų administracijos direktorių kišenę turėtų patuštinti po 3 tūkst. litų. Abu valdininkus kaip paveldo niokotojus nubaudė Kultūros paveldo departamento (KPD) Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys. Baudos direktoriams skirtos už savivalę, nes darbai

kultūros paveldo statusą turinčiose kapinėse vyko neturint leidimų. Tačiau abiejų savivaldybių vadovai teigia, kad kapinės buvo ne sudarkytos, o sutvarkytos, todėl mokėti baudų neketina.

Pakenkė autentikai Praėjusiais metais Šiaulių apskrityje, anot R.Budrio, pakeisti dešimt sovietinių karių kapų. Buvo perdažyti jų paminklai ir tvorelės, takai iškloti trinkelėmis, apgenėti šių kapinių medžiai bei atlikta kitokių darbų. “Šiems darbams atlikti būtini net dviejų ministerijų - Kultūros ir Užsienio reikalų - leidimai. Be to, kiekvienoms kapinėms tvarkyti reikėjo parengti projektus. Tačiau viso to nebuvo padaryta, darbai vykdyti savavališkai”, - teigė KPD Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas.

Jo teigimu, vadinamąjį sovietinių karių kapinių tvarkymą inicijuoja Rusijos ambasada, o darbais rūpinasi Lietuvoje besikuriančios vadinamosios nevyriausybinės organizacijos. Viena tokių organizacijų, prisistatanti viešąja įstaiga Karo paveldo institutu, kreipėsi į Joniškio ir Pakruojo rajonų savivaldybes prašydama sutikimo tvarkyti šių savivaldybių teritorijose esančias karių kapines. “Sutikimus davę šių savivaldybių administracijų vadovai turėjo prižiūrėti darbų eigą, tikrinti jų legalumą”, - teigė R.Budrys ir paaiškino, kad valdininkai nubausti už aplaidų požiūrį. “Manau, dėl to buvo parodyta nepagarba mūsų valstybei. Perdažius sovietinių karių paminklus, o ypač kapinių takus išgrindus trinkelėmis, buvo pakenkta šių

Teisiami ministro žmona ir du valdininkai

kapinių istoriškumui, sudarkyta jų autentika”, - tvirtino paveldo specialistas. Jis teigė, kad buvo sudarkyta 10 dviejų rajonų savivaldybių teritorijose esančių kapinių, tačiau baudos skirtos tik už šešerias, nes tik jos yra kultūros paveldo objektai.

Susitiks teisme LŽ žurnalistė vakar mėgino susisiekti su viešąja įstaiga prisistatančiu Karo paveldo institutu. Internete pavyko rasti du šios įstaigos adresus Kaune ir Vilniuje, tačiau nebuvo nurodytas nė vienas telefonas. Pagaliau vienoje konferencijos programoje aptiktas šios viešosios įstaigos mobilusis telefonas. Juo atsiliepusi ir Asta Kišūnaite prisistačiusi pašnekovė patikino, kad tikrai tai yra Karo pavel-

RITA KRUŠINSKAITĖ

Kauno apygardos prokurorai korupciniais nusižengimais kaltina tris asmenis: jau minėtą architektę ir du buvusius Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojus Valių Knoknerį bei Zenoną Girčį. Buvęs Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas V.Knokneris įtariamas nusikaltimais pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Z.Girčiui ir E.Pavalkienei pateikti kaltinimai pagal tris straipsnius. Architektei prokurorai siūlo skirti net trejų metų realią laisvės atėmimo bausmę. Ne mažesnių bausmių prašoma ir kitiems kaltinamiesiems. Trijulė kaltinama didelės vertės svetimo turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu ir jų disponavimu.

Alytaus miesto švietimo įstaigų vadovams pasiūlyta atleisti sargus ir buhalteres.

Sumokėta aštuoniskart daugiau Kauno prokurorams prieš daugiau kaip septynerius metus užkliuvo tai, kad savivaldybė, paskelbusi konkursą Taikos ir Pramonės prospektų sankryžos rekonstrukcijos bei naujo viaduko statybos techniniam projektui parengti, sąlygose numatė nepagrįstai trumpą dokumentų rengimo terminą - vieną mėnesį. Konkurse dalyvavo tik viena įmonė “Miestprojektas”, kuriai vadovavo E.Pavalkienė.

Nuosprendį išgirs ir du buvę Kauno miesto savivaldybės administracijos valdininkai Z.Girčys ir V.Knokneris (dešinėje), jau kaltintas “auksinio tualeto” byloje. / Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka Nors sąlygos reikalavo darbą merijai atiduoti po mėnesio, “Miestprojektas” užduoties neįvykdė, todėl terminas buvo pratęstas šešiems mėnesiams. Už darbą iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto sumokėta 763 tūkst. litų, nors projektas parengtas netinkamai. Be to, laimėtojas gavo aštuonis kartus didesnę sumą, nei buvo numatyta viešojo pirkimo dokumentuose. V.Knokneris pernai liepos 16 dieną jau išgirdo nuosprendį kitoje didelio atgarsio sulaukusioje “auksinio tualeto” - byloje. Jam skirta 1 metų ir 4 mėnesių reali laisvės atėmimo bausmė ir piniginė bauda. Tačiau nuosprendis yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Prezidentės neinformavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis LŽ teigė, jog nuo to laiko, kai sankryžos rekonstrukcijos projektu susidomėjo pareigūnai, jokių veiksmų, susijusių su juo, neatliekama. Pa-

sak valdininko, tolesnė projekto eiga priklausys nuo teismo sprendimo. “Jei bus nutarta, kad konkursas vyko teisėtai ir jokio nusižengimo nepadaryta, reikės įgyvendinti tokį projektą, kokį gavome. Na, šiek tiek jį pataisius”, - aiškino D.Ratkelis. Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis įsitikinęs žmonos E.Pavalkienės nekaltumu ir iš posto trauktis neketina. Anot ministerijos vadovo, byla Kauno apygardos teisme nagrinėjama ne vienus metus ir apie ją skelbiama viešai. Tačiau prezidentei Daliai Grybauskaitei ministras nepranešė, kad jo žmona įtariama sunkiais nusikaltimais. Pasak prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės, šią informaciją valstybės vadovė vertina kaip labai rimtą. Premjeras Algirdas Butkevičius vakar patikino, kad priimdamas “darbiečio” D.Pavalkio kandidatūrą į švietimo ir mokslo ministrus nežinojo apie įtarimus jo žmonai architektei E.Pavalkienei, o dabar ragina palaukti teismo sprendimo.

•

Meras veržia diržus

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno apygardos teisme sausio 18-ąją bus skelbiamas nuosprendis byloje, kuri tik dabar sulaukė visuomenės dėmesio. Ji įgavo intensyvesnį atspalvį, kai vienos iš kaltinamųjų - architektės Editos Pavalkienės - vyras Dainius Pavalkis tapo švietimo ir mokslo ministru.

buvusią takų skaldą pakeitė trinkelėmis ir atnaujino paminklus. “Šios kapinės buvo atnaujinamos 2004-aisiais, tačiau tuomet paveldosaugininkai jokių problemų nekėlė, prikibo tik dabar”, - piktinosi V.Grigonis. Jis teigė, kad sprendimą skirti jam baudą būtinai skųsiąs ir bylinėsiantis už teisybę. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Voldemaras Bandžiukas taip pat sakė rengiantis teismui dokumentus, jis irgi žadėjo bylinėtis, kad jam skirta bauda būtų panaikinta. Argumentus, kodėl jaučiasi teisus, savivaldybės vadovas žadėjo išdėstyti teisme, bet ne žiniasklaidai.

Dzūkijos sostinės valdžia nusprendė taupymo rezervų ieškoti panaikindama švietimo įstaigų sargų etatus ir centralizuodama buhalterinę apskaitą. “Imtis tokių taupymo priemonių privertė beviltiška situacija - vaikų skaičius kasmet mažėja, o išlaidų daugėja”, - teigė Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Anot Dzūkijos sostinės vadovo, švietimo įstaigų išlaikymo išlaidos sudaro daugiau kaip pusę miesto biudžeto - per 70 mln. litų. Jo teigimu, šiuo metu švietimo įstaigoms išlaikyti trūksta apie 30 proc. lėšų, tad realiausia išeitis - reorganizuoti įstaigų apsaugą ir buhalteriją. Juk komunalinių paslaugų - šilumos, elektros ar vandens - atsisakyti negalima. 2012-aisiais per 43 mln. litų švietimo įstaigoms išlaikyti buvo pervesta iš valstybės biudžeto skiriamo mokinio krepšelio. Dar per 27 mln. litų ūkio darbuotojams išlaikyti bei komunalinėms išlaidoms padengti buvo atseikėta iš Alytaus miesto biudžeto. Šiuo metu Alytuje veikia 34 švietimo įstaigos, jose dirba apie 1130 pedagogų, kuriems atlyginimas mokamas iš mokinio krepšelio lėšų. 830 darbuotojų - Jaunimo centro, Muzikos ir Dailės mokyklos pedagogams bei ūkio darbuotojams ir buhalteriams - atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto. Kol kas nėra tiksliai apskaičiuota, kiek išlaidų pavyktų sumažinti įgyvendinus siūlomus pertvarkymus.

Tačiau neabejojama, kad sutaupyta suma sudarytų ne vieną milijoną litų. Vien atsisakius sargų paslaugų, planuojama sutaupyti apie 2 mln. litų. Anot mero J.Krasnicko, sargų etatų panaikinimas nereiškia, kad įstaigos liktų be apsaugos. “Visame pasaulyje pasitvirtino praktika, kai mokyklų apsauga rūpinasi saugos tarnybos, įmontuojamos vaizdo kameros”, - teigė J.Krasnickas. “Problemų dėl apsaugos neturime”, - vakar LŽ patvirtino ir rajono savivaldybės administracijos direktorius Aurimas Truncė. Alytaus rajono savivaldybė švietimo įstaigų apsaugai jau beveik dešimtį metų samdo saugos tarnybas. Šiuo metu finansinius švietimo įstaigų dokumentus tvarko daugiau kaip pusšimtis buhalterių. Padėtį įvertinę specialistai miesto vadovams teigė, kad centralizavus švietimo įstaigų buhalterinę apskaitą pakaktų vieno trečdalio darbuotojų. J.Krasnickas perspėjo, kad visi savivaldybės veiksmai dėl etatų naikinimo ar darbo centralizavimo bus derinami su švietimo įstaigų vadovais. Esą jeigu jiems pavyktų surasti geresnių būdų sumažinti išlaidas, į siūlymus bus atsižvelgta. Meras neslėpė suprantantis, kad pertvarkos nauda pasijus ne iš karto, nes prireiks pinigų išeitinėms kompensacijoms ir vaizdo kameroms pirkti bei sumontuoti. Nebus išvengta ir kitos problemos - daugiau kaip 100 alytiškių neteks darbo. Tačiau J.Krasnickas įsitikinęs, kad vien populiariais sprendimais tvarkyti miesto ūkio neįmanoma, kaip negalima darbe laikyti žmogaus tik tam, kad jis gautų atlyginimą. “Tai prieštarauja verslo logikai”, - pabrėžė Alytaus vadovas.

•

2013 01 08 Lietuvos žinios

Tyrimas

Medininkų bylos įkaltis dingo be pėdsakų Atkelta iš

•1 p.

“Tačiau vis vien filmavau. Tai truko 30-40 minučių, kol atvažiavo tuometis generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, kiti pareigūnai. Kamerą išjungiau tik prie jų. Buvo sunku matyti tuos vaizdus - juk man teko instruktuoti muitininkus liepos 30-osios rytą, prieš jiems pradedant pamainą. Tuometis jų posto viršininkas tądien užtruko tuometinėje Miškų ministerijoje ir mane paprašė išlydėti į darbą jam pavaldžius pareigūnus”, - LŽ pasakojo buvęs Lavoriškių posto viršininkas. Instruktavimas vykdavo kas rytą, apie 7.30 valandą, Vilniuje, šalia buvusio “Tėvynės” kino teatro pastato. Po instruktažo autobusu muitinės inspektoriai būdavo vežami į tarnybos vietą.

Perdavė prokurorams V.Petruškevičiui baigus filmuoti jau buvo 6.30-7 valanda ryto. Į žudynių vietą, be pareigūnų, pradėjo rinktis ir daugiau žmonių. Tad jis išvažiavo į Vilnių, į MD. Vaizdo kamerą bei vaizdo kasetę, kurioje buvo užfiksuoti ne tik Medininkų tragedijos vaizdai, bet ir prieš tai filmuoti Lazdijų muitininkų nusižengimai, V.Petruškevičius perdavė MD budinčiam pareigūnui, šis - departamento vadovams. Dar tą pačią dieną V.Petruškevičiaus filmuotą medžiagą peržiūrėjo MD vadovai, tarp kurių buvo tuometinis departamento viršininkas Valerijonas Valickas. Rytojaus dieną ji turėjo būti perduota GP ypač svarbių bylų tardytojui Algimantui Astaškai. Būtent jam buvo pavesta tirti Medininkų žudynių aplinkybes. “Dabar belieka apgailestauti, kad niekas nepadarė to įrašo kopijos. Tačiau tuo metu net neturėjome kur to padaryti. Paskui ne kartą per MD vadovus prašėme parodyti filmuotą medžiagą, bet sulaukdavome tikinimų, kad to padaryti esą negalima. Vėliau mane pasiekė kalbos, kad mano įrašyta kasetė visai dingo”, - pasakojo V.Petruškevičius. Tiesa, jis iš pradžių nelabai norėjo tuo patikėti. Juolab kad viešai GP atstovai vis tvirtino, kad vaizdo įrašas yra ir jis bus pateiktas teismui.

Ne tas įrašas Iš tiesų gruodžio mėnesį Apeliaciniame teisme nagrinėjant Medininkų žudynių bylą buvo peržiūrima vaizdo medžiaga, teismui pateikta kaip filmuota V.Petruškevičiaus. Tačiau greitai paaiškėjo, kad tai toli gražu ne tai, ką vaizdo kamera užfiksavo V.Petruškevičius. “Įrašas buvo labai trumpas vos 9 minučių, o aš buvau prifilmavęs kur kas daugiau. Be to, visa filmuota medžiaga buvo akivaizdžiai sumontuota - vienur vaizdo įraše laikmačio duomenys rodomi vienokio dydžio skaičiais, kitur - jau kitokio arba visai be jų”, - sakė pirmasis Medininkų žudynes nufilmavęs buvęs muitininkas. Be to, net ir laikas, kurį fiksavo vaizdo kamera, rodo, kad filmuota apie 9 valandą ryto, kai jis iš Medininkų jau buvo grįžęs į Vilnių. Anot V.Petruškevičiaus, dar prieš teisėjams pradedant filmuotos medžiagos peržiūrą jis papasakojęs, kas filmuotoje medžiagoje turi būti matyti, kokie esminiai momentai turėtų būti užfiksuoti. Turėjo būti nufilmuotos 2 rūšių šovinių gilzės: vienos - pistoleto, kitos automato, nes jos buvo skirtingo ilgio. Taip pat buvo nufilmavęs tolokai nuo posto miške ištryptą pasalos vietą su joje paliktu mineralinio vandens buteliu prie medžio. Dar buvo užfiksuota sodyba, iš kurios buvo matyti, kad važiuota transporto priemone. Užfiksuotas vaizdas prie šiukšlių dėžių, kur žemė buvo neseniai išminta, nes kažkas ten stovė-

Pirmasis Medininkų žudynių vietą nufilmavęs V.Petruškevičius tvirtina, kad teisme rodomas vaizdo įrašas - padirbinys, o ne jo filmuota medžiaga. Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

jo. Taip pat iš namelio vidaus į lauką ant asfalto ištekėjusi kraujo dėmė... “Tačiau filmuotuose kadruose nieko panašaus neišvydome. Todėl galiu drąsiai tvirtinti, kad teismui pateikta filmuota medžiaga - tikrai ne mano įamžinti Medininkų žudynių kadrai”, - tvirtino V.Petruškevičius. Tą patį jis sakė ir Lietuvos apeliaciniame teisme.

Egzekucija Pagal šiuo metu GP pateikiamą Medininkų žudynių versiją, 1991 metų liepos 31-ąją apie 4 valandą ryto Medininkų pasienio kontrolės poste iš Rygos atvažiavę sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai užpuolė ir šaltakraujiškai nužudė septynis tuomet pareigas ėjusius Lietuvos pareigūnus - Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės “Aras” policininkus Mindaugą Balavaką ir Algimantą Juozaką, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską, MD Vilniaus muitinės inspektorius Antaną Musteikį ir Stanislovą Orlavičių. Muitinės inspektorius Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno T.Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti. 17 metų įvykius tyrę Lietuvos prokurorai teismuose nagrinėjant dėl šių žudynių kaltinamo Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino) baudžiamąją bylą atskleidė visą Medininkų tragedijos įvykių seką. Medininkų pareigūnams nužudyti buvo suburta trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurią sudarė Aleksandras Ryžovas, Andrejus Laktionovas ir K.Michailovas. Įsakymą surengti skerdynes jiems davė tuo metu į Vilnių atvykęs Rygos OMON vadas Česlavas Mlynikas. Apie vidurnaktį visi trys OMON smogikai, lydimi dar dviejų OMON pareigūnų, išvažiavo Medininkų link.

Lietuvos pareigūnus omonininkai suginė į pasienio poste tuomet buvusį namelį ir sušaudė šūviais į galvas. Dėl Medininkuose įvykdytų žudynių, kurios įvardytos kaip nusikaltimas žmogiškumui ir karo nusikaltimai, bausme kalėti, kol bus gyvas, yra nuteistas tik Latvijos pilietybę turintis K.Michailovas. Kiti trys omonininkai - A.Laktionovas, Č.Mlynikas ir A.Ryžovas yra Rusijos piliečiai. Nors jiems išduoti Europos arešto orderiai, Rusija atsisako juos išduoti Lietuvai.

Po 21 metų Apie tai, ką pamatė tragedijos dieną, pirmą kartą V.Petruškevičius parodymus davė tik praėjusį gruodį Lietuvos apeliaciniame teisme, nuo žudynių praėjus 21 metams. Iki šiol nei teisėjams, nei prokurorams buvo neįdomu, nei ką V.Petruškevičius nu-

Reikalingas tyrimas Apie tai, kad iš GP prokurorų tiriamos Medininkų žudynių bylos kažkur galėjo pradingti V.Petruškevičiaus padarytas vaizdo įrašas, pradėta kalbėti maždaug prieš dešimtmetį - 2001 metų vasarą, po Medininkų žudynių dešimtmečio minėjimo. Tuomet Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė GP pateikė prašymą patvirtinti arba paneigti tokius gandus. GP atstovai tuoj pat suskubo tvirtinti, kad tai tėra pramanas ir jokia medžiaga iš bylos nėra dingusi. “Jau nelabai ir prisimenu, iš kur buvo gauta tokia informacija. Jokių kopijų nesu pasilikusi”, - prisipažino R.Juknevičienė. Tačiau europarlamentaras V.Landsbergis LŽ teigė, kad ne tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija tuomet kreipėsi į GP. Ir jis pats rašė ne

“Medžiaga akivaizdžiai sumontuota: vienur vaizdo įraše laikmačio duomenys rodomi vienokio dydžio skaičiais, kitur jau kitokio arba visai be jų.” filmavo ankstų 1991 metų liepos 31osios rytą Medininkuose, nei ką šis liudytojas matė. “Negali būti, kad prokuratūra nežinojo, jog esu pateikęs tą vaizdo medžiagą ir galiu paliudyti. Paprasčiausiai jiems manęs nereikėjo”, - įsitikinęs V.Petruškevičius. Mat jis ne kartą viešai - įvairiuose renginiuose, radijo laidose - kalbėjo apie Medininkų žudynes, minėjo ir paties filmuotą medžiagą. Anot V.Petruškevičiaus, jis tik gali įtarti, jog kažkas labai nenorėjo, kad jo filmuota medžiaga taptų įkalčiu baudžiamojoje byloje. Mat galėjo būti nufilmuota tai, kas būtų jau seniai suteikę aiškumo 17 metų GP prokurorų tirtai bylai. “Akivaizdu, jog kažkam buvo labai naudinga, kad kasetė su mano nufilmuota medžiaga dingtų”, tvirtino buvęs Lavoriškių muitinės posto viršininkas.

vieną raštą. Mat būta įtarimų, kad ne tik minėta vaizdo kasetė galėjo dingti, bet ir daugiau dokumentų. Tačiau sulaukdavo vis raminamų paaiškinimų, kad viskas yra byloje. “Dabar jau galima teigti, kad visas tyrimas nebuvo rūpestingas ir nuoseklus. Net tie parodymai, kuriuos atgavęs sąmonę davė T.Šernas, nebuvo tinkamai įforminti ir saugomi. Jau ne kartą sakiau, kad reikalingas paties tyrimo tyrimas. Tačiau kol kas to daryti niekas nesiima”, - LŽ teigė V.Landsbergis.

Kasetės nebuvo GP Komunikacijos skyriui laikinai vadovaujanti Vilma Mažonė LŽ aiškino, jog Medininkų žudynių baudžiamojoje byloje nėra jokių lydraščių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad 1991 metais GP tardytojui A.As-

taškai buvo perduota V.Petruškevičiaus nufilmuotos įvykio vietos medžiaga. “Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog vaizdo kasetė buvo perduota, nėra jokio pagrindo teigti, kad V.Petruškevičiaus darytas vaizdo įrašas dingo iš prokuratūros”, - LŽ tvirtino GP atstovė. Anot jos, 2001 metais spaudoje pasirodžius teiginiams, kad prokuratūroje dingo V.Petruškevičiaus nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykio vieta Medininkų muitinės poste, buvo kreiptasi į MD direktorių su prašymu pateikti jų turimą vaizdo įrašą. MD pateikė vaizdajuostę, kurioje užfiksuota įvykio vieta Medininkuose. Šis vaizdo įrašas ir buvo pateiktas teismui. Be to, vaizdo įrašas darytas vėliau, nei pradėta įvykio vietos apžiūra, todėl prokurorai nematė pagrindo V.Petruškevičių kviesti į apklausą dėl įvykio vietos aplinkybių tikslinimo.

Nepraranda vilties Pasak europarlamentaro V.Landsbergio, akivaizdu, kad kažkam buvo naudinga, jog Medininkų bylos tyrimas truktų kaip galima ilgiau, slėpti “galus”, kad būtų tiriama tik viena nusikaltimo versija. “Kaip politikas galiu įsivaizduoti, kad pagrindinis buvo politinis interesas. Ir tai, ko gero, kitos valstybės, kad ji nebūtų apkaltinta karo nusikaltimu. Tad galėjo paveikti jos įtakai pasiduodančius žmones GP. Tik tokia nuomonė man ateina į galvą”, tvirtino europarlamentaras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas. Paprašytas leistis į daugiau kaip 20 metų senumo įvykius vienintelis per Medininkų žudynes likęs gyvas buvęs muitininkas T.Šernas sakė, kad kol kas įvardijami tik tie, kurie žudė. Rusija juos slepia. Tad, net ir pavykus įrodyti jų kaltę, dar liktų tie, kas paliepė taip daryti. “Smulkmeniškai bylos nagrinėjimo eigos nesekiau. Neturėjau tam ir laiko, ir noro, - LŽ teigė T.Šernas. - Tačiau vilties, kad teisingumas nugalės, neprarandu.”

•

2013 01 08 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Perkamoji galia padidėjo keturgubai Slovakija nuėjo ilgą kelią, kol tapo pasiturinčia demokratine valstybe. Jos ekonomika nuo 1992 metų augo sparčiausiai tarp visų pokomunistinių šalių. Kurios Europos valstybės ekonomika pažengė toliausiai, kai ji ištrūko iš Rusijos meškos glėbio? Vieni ekspertai mano, kad Čekijos, nes joje vienam gyventojui tenka daugiausia pajamų. Kiti dėl stabilios makroekonomikos ir gero valdymo mini Lenkiją, treti “auksine provincija” norinčią tapti Estiją. Tačiau Milkeno instituto (JAV) ekspertas Peteris Passellis sako, kad tai Slovakija, t. y. šalis, kurią daugelis ekspertų priskyrė tam pačiam būriui kaip Baltarusiją ir Ukrainą. Slovakija ilgą laiką priklausė Austrijos imperijai, o po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų - bendrai čekų ir slovakų Čekoslovakijos valstybei. Būdama Čekoslovakijos dalis, Slovakija ilgą laiką tūnojo ekonomiškai stipresnės Čekijos šešėlyje. Aksominės revoliucijos išvakarėse gyvenimo lygis Slovakijoje buvo ketvirtadaliu žemesnis negu Čekijoje. Krašto ekonomika smarkiai nukentėjo perėjimo nuo socializmo prie kapitalizmo laikotarpiu, nes čia buvo plėtojamos pramonės šakos, turėjusios patenkinti komunistinių šalių rinkos poreikius. Be to, Prahai nutraukus subsidijas padidėjo Slovakijos socialinės problemos. Valstybėje smuko gyvenimo lygis. Kai 1992 metais Slovakijos vadovu tapo radikalus nacionalistas Vladimiras Mečiaras, o Čekijos - laisvosios rinkos konservatorius Vaclavas Klausas, abi valstybės taikiai sutarė dėl skyrybų. Įvyko Aksominė revoliucija. Pirmaisiais prezidentavimo metais V.Mečiaras nepasitikėjo užsienio skolintojais

Automobilių gamintojai “Volkswagen”, “Peugeot” ir “Kia” atidarė Slovakijoje savo gamyklas. / AFP/Scanpix nuotrauka ir pagalbos teikėjais iš Vakarų, todėl buvo nemėgstamas šalies gyventojų. Daugelis ekonomikos ekspertų teigė,

Slovakija, padedama Vakarų šalių ir ES, nuėjo ilgą kelią nuo socializmo iki pasiturinčios demokratinės valstybės. jog Slovakijai gresia liūdna ateitis, tačiau jie klydo. V.Mečiaras ir dešiniosios vyriausybės valdė Slovakiją dešimt metų. Prezi-

Vengrijoje išliko M.Horthy parkas Vengrijos Diomro miestelio gyventojai nesugebėjo užkirsti kelio, kad parkui būtų suteiktas su naciais bendradarbiavusio karo laikų lyderio vardas. Mikloso Horthy parkas liko nepervadintas, nes referendume dalyvavo per mažai piliečių. Budapešto priemiesčio Diomro parkas buvo pavadintas M.Horthy vardu trečios pagal dydį parlamente ultradešiniosios nacionalistų partijos “Jobbik” iniciatyva. Supykę vietos gyventojai organizavo referendumą, tačiau jis buvo paskelbtas negaliojančiu, nes balsavo tik 18 proc. tokią teisę turinčių piliečių. Dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš mėginimą pervadinti M.Horthy parką kitu vardu. Autokratas M.Horthy valdė Vengriją 1920-1944 metais. Jį iš posto pašalino nacistinė Vokietija. M.Horthy priėmė prieš žydus nukreiptus įstatymus, atvedė Vengriją į brangiai atsiėjusį aljansą su Adolfu Hitleriu ir vadovavo šaliai, kai žydai buvo pradėti vežti į mirties stovyklas. Tačiau kai kurie vengrai autokratą M.Horthy gerbia dėl vadovavimo po trumpai išsilaikiusio komunistų revoliucinio režimo 1919 metais ir skausmingos dviejų trečdalių teritorijos netekties pagal 1920 metų Trianono taikos sutartį. Vengriją 19481989 metais valdę komunistai M.Horthy vadino fašistu, tačiau ultradešiniosios organizacijos ir visuomenės veikėjai vėliau jį reabilitavo. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sulaukė kaltinimų dėl pataika-

dentas prižiūrėjo korumpuotą valstybės pramonės privatizaciją, tačiau jo režimas, spaudžiant vidaus demokra-

tinėms jėgoms ir Europos Sąjungai (ES), netapo autoritarinis, o ekonomikos šuolis buvo milžiniškas. Užsienio investuotojai susiviliojo mažais mokes-

čiais ir produktyvia pramonės darbo jėga. “Volkswagen”, “Peugeot” ir “Kia” gamino Slovakijoje mašinas, “Samsung”, “Sony” ir “Hydro Aluminum” (Norvegijos konglomeratas) įkūrė savo įmones. Stojimo į ES procesas leido Slovakijai išlaikyti verslui palankią aplinką ir stabilų biudžetą. Šalies, kurioje gyvena penki milijonai gyventojų, ekonomika kilo kaip ant mielių. Nuo 1992 metų perkamoji galia Slovakijoje padidėjo keturgubai. 2004-aisiais valstybė tapo ES nare, o 2009 metais įsiliejo į euro zoną. Savo valiutą

kroną ji konvertavo Slovakijai palankiu kursu ir taip dar labiau sustiprino šalies pramonės konkurencingumą. Pagal naujausią Legatum instituto gerovės indeksą, apimantį valstybių ekonominę, socialinę ir politinę sėkmę, Slovakija užėmė aukštą 36 vietą pasaulyje. Ji aplenkė Lenkiją, Čekiją, Slovėniją ir atsiplėšė nuo daugelio kitų pokomunistinių pereinamosios ekonomikos kraštų. Viena svarbiausių kategorijų nustatant gerovės indeksą švietimas. Pagal šią kategoriją Slovakija yra 26-a pasaulyje ir lenkia net ekonomikos milžines - Didžiąją Britaniją, Šveicariją, Italiją, Singapūrą. Nors Slovakijos ekonominę pažangą galima įvardyti kaip pavyzdį visoms valstybėms, šalis susiduria ir su tam tikromis problemomis. Svarbiausia jų - korupcija. Kaip rodo “Transparency International” sudarytas korupcijos indeksas, Slovakija užima tik 62 vietą pasaulyje. Nelanksti darbo rinka - antra problema. Dėl šios rinkos ypatumų daugelis slovakų neturi darbo. Šalies ekonomika pastaruoju metu irgi šlubuoja, nes yra nemažai priklausoma nuo eksporto į Vakarų Europą. Šiuo metu Vakarų Europą apėmusi euro zonos krizė atsiliepė ir Slovakijai. Valstybės ekonomiką kamuoja recesija, o jai finansine parama reikia prisidėti prie Graikijos ir visos euro zonos gelbėjimo. Taigi šiandien euro zonos ateitis neaiški. Ekonominių sunkumų kamuojamos Italijos politikas Silvio Berlusconi grasina palikti euro zoną, o Didžioji Britanija norėtų pasitraukti iš ES. Tačiau ES akivaizdžiai prisidėjo prie jos narių ekonomikos augimo. Ir geriausias to pavyzdys - Slovakija. Ji, padedama Vakarų šalių ir ES, nuėjo ilgą kelią nuo socializmo iki pasiturinčios demokratinės valstybės.

•

Latviai per smarkiai taupo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), paprastai skatinantis vyriausybes taupyti, šį kartą pasielgė priešingai - sukritikavo Latvijos sumanymą sumažinti minimalias gyventojų pajamas ir pareiškė, jog tai neigiamai atsilieps sunkiai besiverčiančių žmonių gyvenimui.

M.Horthy kursto Vengrijoje aistras net ir prabėgus beveik 70 metų po jo mirties. vimo nacionalistams ir antisemitizmo kurstymo. Jis įtraukė į moksleivių privalomųjų skaitinių sąrašą kai kuriuos su nacizmu siejamus karo laikų rašytojus. Nobelio taikos premijos laureatas ir holokaustą išgyvenęs rašytojas Elie Wieselis pernai grąžino jam suteiktą Vengrijos aukščiausią valstybės apdovanojimą dėl esą mėginimo “išbalinti” šios Europos Sąjungos narės istoriją. Vengrijos vyriausybė pernai priėmė įstatymą, nurodantį, kad nuo šių metų sausio 1 dienos viešosioms erdvėms negali būti suteikiami su diktatūromis susijusių istorinių veikėjų vardai. Vyriausybė nurodė, kad šis teisės aktas pirmiausia nukreiptas prieš komunistinių laikų veikėjus.

•

Nuo 2013 metų sausio 1 dienos Latvijoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį garantuotos minimalios pajamos suaugusiesiems sumažinamos nuo 40 iki 35 latų, o vaikams - nuo 45 iki 35 latų. Tiesa, vietos savivaldybės turi teisę savo nuožiūra padidinti išmokas atskiroms skurdžiai gyvenančių žmonių grupėms. Šalies valdžia tokį sprendimą aiškina tuo, kad gaunamos pašalpos neskatina piliečių ieškoti darbo. TVF, ne kartą gyręs Latviją už mokėjimą taupyti, šį kartą pareiškė, kad išlaidų mažinimas socialinėms reikmėms dar labiau padidins prarają tarp turtingų ir skurdžių krašto gyventojų. Dėl to gali padidėti emigracija į stipresnes Europos Sąjungos (ES) valstybes, taip pat bus pristabdytas šalies ekonominis augimas. Toks TVF pareiškimas daug kam Latvijoje buvo netikėtas. “TVF prieštarauja savo politikai, kuri paprastai būna nukreipta prieš skurdžiai gyvenančius žmones ir bedarbius. Tai tikrai stebina, nes tokie pareiškimai fondui nebūdingi”, - sakė Baltijos tarptautinio ekonominės politikos studijų centro direktorius Alfas Vanagas.

Pavykus anksčiau laiko grąžinti gautą kreditą, Latvijoje atsirado daugiau optimizmo. / LŽ archyvo nuotraukos Latvija ir toliau giriama už tai, kad sėkmingai išplatino valstybines obligacijas ir sugebėjo anksčiau laiko grąžinti TVF 820 mln. latų kreditą, o praėjusių metų gruodžio 20 dieną atsiskaitė ir už likusius pasiskolintus 493 mln. latų. Nuo 2012-ųjų birželio TVF vadovė Christine Lagarde rodo Latviją kaip pavyzdį kitoms ES valstybėms, jos vyriausybės ekonominę politiką vadina “sėkmės istorija” ir ragina Europos šalių vadovus mokytis iš Rygos, kaip reikia įgyvendinti reformas ir kovoti su krize. C.Lagarde primena, kad valstybės, turinčios didžiulę skolą, privalo mažinti biudžeto išlaidas visose srity-

se ir elgtis taip, kaip pasielgė Latvija. “Kitu atveju reformos bus ištęstos ir neduos tokio rezultato, kokio tikimasi”, - pabrėžė TVF vadovė. Daugiau optimizmo atsirado ir pačioje Latvijoje. Pirmą kartą po šešerių metų net 35 proc. šalies gyventojų tikisi, kad 2013-ieji bus geresni negu 2012ieji. Be to, 2014 metais Latvija tikisi įsivesti eurą. Tačiau mūsų kaimynai nemano, kad krizė jau baigėsi, nes dar nepasiektas ikikrizinis socialinės gerovės lygis.

•

“Economic Intelligence”, AFP-BNS, Bloomberg, LŽ

2013 01 08 Lietuvos žinios

Pasaulis

Laisvamanis respublikonas įtiko B.Obamai Be užuolankų kalbančio ir nepriklausomai veikti pratusio respublikono Chucko Hagelio paskyrimas vadovauti Pentagonui nebus lengvas. Mat prezidento Baracko Obamos kandidatas į JAV gynybos sekretorius sulaukia milžiniškos respublikonų kritikos. Lenkiško kraujo turintis buvęs Nebraskos senatorius Ch. Hagelis buvo kone vienintelis respublikonas, jau iš pat pradžių kritikavęs karą Irake ir nevengęs mokyti savo kuklesnių kolegų Senate. “Jei norite saugaus darbo, eikite pardavinėti batų”, - kartą pasiūlė jis. Dabar prezidentas demokratas B.Obama, formuojantis savo antrosios kadencijos komandą, pasirinko šį nepriklausomai mąstantį politiką į Pentagono vadovus. Jei Senatas patvirtins Ch.Hagelį, jam reikės išvesti JAV pajėgas iš kitos karo zonos - Afganistano ir grumtis su išlaidų karpymu. Vakar buvo laukiama oficialaus pranešimo apie Ch.Hagelio paskyrimą į JAV gynybos ministrus. Toks prezidento B.Obamos pasirinkimas jau sulaukė prieštaringų vertinimų. 66 metų nusipelnęs Vietnamo karo veteranas, pakeisiantis Pentagone Leoną Panettą, yra opozicija pačioje Respublikonų partijoje ir kaip tik jo paties partijos kolegos labiausiai ir kritikuoja tokį prezidento pasirinkimą. Ch.Hagelis netenkina griežtai dešiniųjų pažiūrų respublikonų ir lobistinių grupių, Jungtinėse Valstijose ginančių Izraelio interesus. Šie lobistai, kuriems Ch.Hagelis yra pažėręs nepagarbių pastabų ir pavadinęs “žydų lobistais”, laiko jį kone antisemitu. Be to, Ch.Hagelis balsavo prieš JAV sankcijas Iranui. Kalbėdamas per CNN įtakingas respublikonas senatorius Lindsey Grahamas nevengė tiesioginio puoli-

B.Obama jau senokai rado bendrą kalbą su Ch.Hageliu (dešinėje). / Reuters/Scanpix ir AFP/Scanpix nuotraukos

“Jeigu norite saugaus darbo, eikite pardavinėti batų.” mo pareikšdamas, kad Ch.Hagelis būtų “labiausiai antagonistinis gynybos sekretorius Izraelio valstybės atžvilgiu per mūsų šalies istoriją”. “Jis ne vien yra sakęs, kad reikėtų tiesiogiai derėtis su Iranu, kad sankcijos neveiks, kad Izraelis privalo derėtis su “Hamas” - teroristų grupuote, kuri leidžia tūkstančius raketų į Izraelį. Jis taip pat buvo vienas iš 12 senatorių, atsisakęs pasirašyti laišką Europos Sąjungai, raginantį įvardyti (Libano islamistų judėjimą) “Hezbollah” teroristine organizacija.” Ch.Hagelio pasirinkimą L.Grahamas pavadino “neįtikimu B.Obamos akibrokštu”.

Požiūriai sutapo B.Obamai labiausiai tinka Ch.Hagelio pozicija Irako karo, kurį pradė-

jo prezidentas George’as W.Bushas, atžvilgiu. Pats B.Obama pelnė nacionalinį populiarumą kritikuodamas šį karą. “Jis nepalaužiamas respublikonas, bet mudu sutinkame beveik visais užsienio politikos klausimais”, - kalbėjo B.Obama apie Ch.Hagelį dar 2008 metais, po vizito į Iraką, kur juodu lankėsi drauge. 2003 metais Ch.Hagelis balsavo už tai, kad prezidentui G.W.Bushui būtų suteikti įgaliojimai pradėti invaziją į Iraką, bet vėliau tvirtino, kad dėl to gailisi. Prieš dešimtmetį Ch.Hagelis yra pareiškęs, kad JAV turi pagerinti santykius su šalimis, kurias G.W.Bushas priskyrė “blogio ašiai”: Iraku, Iranu, Šiaurės Korėja. Ch.Hagelis dirbo Senate (Užsienio reikalų, Bankininkystės ir Žvalgybos komitetuose) dvi kadencijas kaip Nebraskos atstovas ir pasitraukė 2008aisiais. Dabar jis yra Džordžtauno universiteto profesorius, bet drauge eina ir prezidento žvalgybos patariamosios tarybos vieno iš pirmininkų

pareigas, taip pat yra Gynybos sekretoriaus politikos tarybos narys.

Kova su savais Nuo to laiko, kai pasitraukė iš Senato, Ch.Hagelis tapo dar didesniu respublikonų kritiku. 2011 metais jis pareiškė “The Financial Times”, kad yra “pasibjaurėjęs neatsakingais respublikonų veiksmais” vykstant debatams dėl viršutinės skolinimosi ribos. 2012-aisiais jis parėmė Nebraskos demokratų, o ne respublikonų, kandidatą į Senatą, ir šis laimėjo. 2008 metų prezidento rinkimų kampanijoje C.Hagelis viešai nedalyvavo, bet jo žmona Lilibet parėmė B.Obamą ir per paskutinius debatus sėdėjo greta jo žmonos Michelle. 1946 metais gimęs Ch.Hagelis užaugo Nebraskoje ir buvo vyriausias iš keturių sūnų, o turtą susikrovė įkūręs mobiliųjų telefonų įmonę. Jo tėvas irgi buvo kariškis, Antrojo pasaulinio karo veteranas.

Chuckas su jaunesniuoju broliu Tomu buvo Vietnamo karo savanoriai. Vyresnysis brolis išgelbėjo jaunesniojo gyvybę ištraukęs jį iš degančios mašinos. Ch.Hagelis nebus pirmas respublikonas, dirbantis B.Obamai Pentagono vadovu. Bobas Gatesas, pirmasis B.Obamos gynybos sekretorius, liko tame poste dar nuo prezidento G.W.Busho laikų. Šiomis dienomis JAV prezidentas paskelbs ir kitus savo kandidatus į svarbiausius valdžios postus: CŽV vadovo ir padėjėjo nacionalinio saugumo klausimais. Valstybės sekretorei Hillary Clinton sausio 20-ąją traukiantis iš savo pareigų į jos vietą B.Obama pasiūlys dar vieną Vietnamo karo veteraną Johną Kerry. Apie tai prezidentas užsiminė jau anksčiau, o J.Kerry, pats buvęs demokratų kandidatas į JAV prezidentus, bet pralaimėjęs G.W.Bushui, jau rengiasi klausymams Senate, kur turi būti tvirtinamas.

•

Studentės žagintojai pasirodė teisme Penki vyrai, kaltinami Delyje žiauriai išžaginę 23 metų medicinos studentę, kuri vėliau mirė, vakar atvežti į teismą išklausyti kaltinimų, o du iš jų sutiko liudyti prieš kitus mainais į švelnesnę bausmę. Ši byla Indijoje sukėlė visuotinį pasipiktinimą, nors smurtas prieš moteris tebėra kasdienis reiškinys, į kurį žiūrima pro pirštus. Šeštasis kaltinamasis, manoma, yra 17 metų, tad laikomas nepilnamečiu ir bus teisiamas atskirai, tačiau atliekamas jo kaulų tyrimas siekiant tiksliai nustatyti amžių. Valdžia spaudžiama paankstinti amžių, nuo kurio asmuo gali būti teisiamas kaip suaugusysis, nes visuomenė pasipiktinusi, kad šiuo konkrečiu atveju už neįsivaizduojamo brutalumo nusikaltimą septyniolikmetis gali gauti daugiausia trejus metus. Gauja įsitempė fizioterapijos studentę ir jos vaikiną į privatų autobusą gruodžio 16 dieną, porai grįžtant iš kino teatro. Abu buvo žiauriai sumušti, o mergina žaginta daug kartų bei sužalota metaliniu strypu. Po dviejų savaičių ji mirė Singapūro ligoninėje. 19-35 metų amžiaus nusikaltėliai, tarp jų ir au-

sakė ginti kaltinamuosius, o teismo salėje vienam pasisiūlius kilo didžiulis triukšmas: jo kolegos šaukė, jog nusikaltimas toks siaubingas, kad kaltinamieji nenusipelno būti atstovaujami. Jie nesiklausė Aukščiausiojo Teismo teisininko Manoharo Lalo Sharnos argumentų, kad Indijos visuomenė yra moderni ir apsišvietusi, todėl kiekvienas kaltinamasis, kad ir kokį baisų nusikaltimą būtų padaręs, turi teisę į gynybą. “Bijau, kad jie nesulauks teisingumo, todėl nusprendžiau juos ginti”, - sakė M.Lalas Sharna.

aukos ir jos vaikino pavogtus daiktus, kurie galiausiai buvo išmesti iš autobuso. Aukos kraujas sutapo su dėmėmis, rastomis ant kaltinamųjų drabužių. Merginos vaikinas taip pat davė parodymus policijai ir, kaip pranešama, atpažino kaltininkus. Dar vieną prieštaravimą sukėlė tai, kad aukos tapatybė tapo žinoma viešai, kai apie tai, kas nutiko, televizijai papasakojo studentės draugas, o paskui jos vardą paviešino ir žiniasklaida. Indijoje sekso nusikaltimų aukos paprastai neviešinamos siekiant jas apsaugoti nuo neigiamo ir dažnai pra-

Indijos visuomenė yra moderni ir apsišvietusi, todėl kiekvienas kaltinamasis turi teisę į gynybą. Policija atlydėjo autobusą, kuriuo į Delio teismą iš kalėjimo buvo atvežti Indiją sukrėtusiu nusikaltimu kaltinami teisiamieji. tobuso vairuotojas, greitai buvo rasti, kai kurie jų yra Delio lūšnynų gyventojai, o nusikaltimo metu buvo girti. Pas juos rasta aukų daiktų ir kruvinų drabužių. Šis užpuolimas sukėlė protestus prieš vyriausybę ir pyktį ant policijos, kuri nesugeba apginti moterų, taip pat paskatino šalyje labai neįprastus debatus dėl vis didėjančio smurto prieš moteris. Praėjusį šeš-

tadienį Delyje dar buvo rastas ir 21 metų moters, tapusios grupinio išžaginimo auka, kūnas. Policija nereagavo į tėvo pranešimą, kad mergina dingo. Penki teisiamieji buvo atvežti į Pietų Delio teismą mėlynu policijos autobusu, o teisėja paskelbė, jog klausymai bus uždari žiniasklaidai bei visuomenei ir įsakė išeiti iš teismo salės. Anksčiau advokatai atsi-

“Penki kaltinamieji nusipelno ne mažiau kaip mirties bausmės”, - savo ruožtu pareiškė prokuroras Rajivas Mohanas. Teismas pats turės suteikti teisinę pagalbą teisiamiesiems, kai procesas prasidės. Jis, žadama, bus vykdomas skubos tvarka, tačiau ekspertai taip pat įspėjo, jog ankstesni specialūs greitieji teismai Indijoje kai kuriais atvejais priėmė abejotinus sprendimus ir dėl to galiausiai baigėsi išteisinimu. Policija teigia turinti visus įkalčius kaltinamiesiems nuteisti. Ji rado iš

žūtingo visuomenės požiūrio. Tačiau šiuo atveju net studentės tėvas pareiškė norįs, kad jo dukters vardas būtų žinomas - jis galėtų tapti įkvėpimu kitoms sekso nusikaltimų aukoms. Protestai, kurie po šio žiauraus atvejo kilo Indijos sostinėje, įgavo precedento neturintį mastą. Be to, daugybė moterų užsirašė į savigynos kursus. Daugelis jų nori išmokti kovos meno, ypač gatvės. Moterys bijo vienos vėlai grįžti namo, o tai aktualu daugeliui dirbančiųjų.

•

Reuters, AFP, LŽ

2013 01 08 Lietuvos žinios

Pasaulis

Reklamos blokavimas sukėlė aliarmą “Google” Telekomunikacijų verslo atstovas prancūzas Xavier Nielas išgarsėjo visame pasaulyje, kai ėmė klibinti “Google” ir jai artimų bendrovių verslo pamatus. Praėjusią savaitę įdiegusi atitinkamą programą X.Nielui priklausanti telekomunikacijų bendrovė “Free”, kurios paslaugomis Prancūzijoje naudojasi 5,2 mln. vartotojų, ėmė blokuoti reklamą informaciniuose interneto portaluose. Tai tapo įmanoma, nes bendrovė įdiegė naujosios kartos kompiuterius ir programinę įrangą, taip pat atblokavimo programą. Naujienų portalas “Numerama” iš karto sukėlė didžiulį triukšmą, jis pareiškė, jog “interneto paslaugų teikėjai ėmė demonstruoti esantys tokie galingi, kad gali reguliuoti portalų turinį, o tai kelia pavojų demokratijai”. “Numerama” aiškino, kad “Free” sudaro keblumų tūkstančiams portalų, kurie pasiekia skaitytoją tik per internetą, ir kad dabar jiems lieka tik du keliai - arba “įsitraukti į katės ir pelės žaidimą su “Free” taip mėginant išvengti reklamos filtravimo, arba keisti savo verslo modelį”. “Numeramą” palaikė ir kito naujienų portalo Frequence-sud.fr įkūrėjas Jeanas-Baptiste’as Fontana. Jis teigia, kad “Free” ėmus kovoti su “Google” maži portalai bus priversti trauktis iš rinkos, nes patirs papildomų nuostolių. J.B.Fontana rašo: “Daugybė interneto svetainių, ypač naujienų portalų, turės sudaryti su savo skaitytojais tarsi moralinę sutartį, kuri skelbs: “Jūs gaunate nemokamai vertingos informacijos, nes už jus sumoka reklamos davėjai.” Tačiau jeigu skaitytojai ar interneto paslaugų teikėjai šią sutartį sulaužys, visa sistema žlugs, ir taip vėl grįšime prie svarbaus spaudos modelio klausimo kas turi mokėti už informaciją?” Kilusi diskusija nepatinka X.Nielui, kuriam priklauso didžioji dalis bendrovės “Iliad” akcijų ir kuris valdo “Free”. X.Nielas yra ir vieno didžiausių Prancūzijos dienraščių “Le Monde” bendraturtis, tad jis neketina nusileisti. Praėję metai buvo labai sėkmingi “Iliad”. Bendrovė pranešė, kad per pirmuosius tris ketvirčius gavo 819 mlrd. eurų pajamų ir kad 2012-aisiais jos akcijų vertė padidėjo 36 procentais. Matyt, šios sėkmės paakintas X.Nielas ry-

ŽEMŲ KAINŲ BENDROVĖ

X.Nielo internetinio verslo pradžia siekia 9 dešimtmetį, kai Prancūzijoje susikūrė interneto pirmtakas “Minitel”. Prieš dešimtmetį šis verslininkas sukrėtė rinką pranešdamas, kad suteiks nebrangų priėjimą prie interneto per laidinį telefoną ir televizorių. Praėjusiais metais “Iliad” įžengė į Prancūzijos mobiliojo telefono rinką ir sutrikdė joje įsitvirtinusių trijų paslaugų teikėjų ramybę pasiūlydamas itin mažas kainas.

X.Nielas nori, kad “Google” ir kitos paieškos bendrovės dalytųsi pinigais, gaunamais už reklamą. AFP/Scanpix nuotraukos

žosi mesti iššūkį interneto informacinės paieškos gigantams ir pareikalauti už reklamą gautu pelnu dalytis su interneto paslaugų teikėjais. Tai sukėlė didžiulį nerimą tokioms kompanijoms kaip “Google”, kurių verslo modelis paremtas tuo, kad vartotojų informacijos poreikis tenkinamas iš už reklamą gautų pajamų. Nors kol kas dėl “Free” mesto iššūkio “Google” savo nuomonės nepareiškė, mažesnių bendrovių, kurių išlikimas rinkoje priklauso nuo skelbiamos reklamos, reakcija buvo labai garsi. “Joks interneto paslaugų teikėjas neturi teisės spręsti, prie ko internautai gali prieiti ir prie ko ne”, - iš karto pareiškė Prancūzijos interneto naujienų portalų asociacija “Spill”. O ir reklamos davėjus aiškiai šokiravo “Free” prieš “Google” pradėta ataka, nes tai ženklas, kad prasideda pasaulinio masto mūšis dėl to, kas turės mokėti už informaciją tinkle - žinių ar interneto paslaugų teikėjai. Perrašyti galiojančias taisykles jau buvo mėginama gruodį, kai Dubajuje buvo

surengtas Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių susitikimas. Tačiau tai nepavyko, nes Jungtinės Valstijos ir kitos šalys pasipriešino siūlymui, kad informacijos teikėjai turi atiduoti dalį už reklamą gautų pinigų interneto paslaugų teikėjams.

Kilus triukšmui imta aiškinti, kad Prancūzijos įstatymai greičiausiai neprieštarautų susitarimui tarp “Free” ir “Google”, nes tai leistų išlyginti informacijos srautus ir pagerinti paslaugos kokybę taip, kad abu varžovai nejaustų jokių nepatogumų.

“Lieka tik du keliai - arba “įsitraukti į katės ir pelės žaidimą su “Free” taip mėginant išvengti reklamos filtravimo, arba keisti savo verslo modelį.” X.Nielas gruodžio susitikimo rezultatų viešai komentuoti nelinkęs. Tačiau šis verslininkas nuolat skundžiasi, kad “Google” turiniui, įskaitant ir smarkiai besiplečiančią “YouTube” vaizdo biblioteką, ima nebepakakti turimos talpos. “Tam tikromis valandomis “Google” serveriai būna perkrauti. Taip atsitinka ir kitoms interneto paieškos svetainėms, bet ypač dažnai “Google”, - teigia X.Nielas.

Tačiau visuotinai sutinkama, kad priėjimo prie interneto teikėjams greičiausiai nebus leista vienašališkai blokuoti informacijos turinio. Be to, ėmus blokuoti reklamą supykę vartotojai gali imti nebepasitikėti savo interneto paslaugų teikėju. Jie gali pasirinkti kitą arba instaliuoti programinę įrangą “Adblock Plus”, kuri patenkins jų poreikius. Tačiau galima suprasti ir bendro-

vę “Free”, kuri yra antra pagal dydį interneto paslaugų teikėja Prancūzijoje po “France Telecom” valdomos “Orange”, turinčios 9,7 mln. klientų. Kadangi “Free” siekia vadintis mažų kainų bendrove, smarkiai didėja jos išlaidos dėl vaizdo medžiagos ir muzikos, kurių poreikis tarp vartotojų sparčiai didėja, tiekimo. Prancūzijos skaitmeninės ekonomikos ir inovacijų ministrė Fleur Pellerin, duodama interviu dienraščiui “Le Figaro”, taip pat neslėpė savo simpatijų “Free”. “Šiuo metu aktualus tampa klausimas, kaip padalyti gaunamą naudą tarp turinio, ypač vaizdo informacijos, kuriai reikia daug talpos, tiekėjų ir operatorių. Prancūzijoje, o ir visoje Europoje, turime rasti visus tenkinantį būdą, kaip interneto milžinai galėtų integruotis į nacionalinę ekosistemą”, aiškino ministrė ir pridūrė, jog nėra agresyvios reklamos šalininkė. Ji tik nori, kad būtų rastas abipusiškai tenkinantis sprendimas ir kad niekas nenukentėtų. “Google”, kuri šiuo metu yra įsitraukusi į delikačias derybas dėl nepasitikėjimo su Europos Sąjunga, aiškiai nelinkusi komentuoti “Free” veiksmų, tačiau ji leidžia tai daryti visiems kitiems. “Goggle” spaudos atstovas Briuselyje Alas Verney patvirtino, jog bendrovė žino, kaip elgiasi ir ko nori “Free”, ir kad šiuo metu svarsto, ką reikėtų daryti, tačiau plačiau komentuoti neketinanti.

•

Iš Maskvos išvytas“Laisvės”radijas Informacinė revoliucija ir prezidento Vladimiro Putino inicijuoti įstatymai uždarė “Laisvės” radijo biurą Maskvoje. Amerikos finansuojamas “Laisvės” radijas (“Radio Svoboda”, Žinių radijo kanalu transliuojamas ir Lietuvoje bei nuo seno turintis mūsų šalyje ištikimų klausytojų) šaltojo karo laikais skleidė žinias iš pasaulio prasiskverbdamas net už geležinės uždangos. Radijo stotis, finansuojama JAV Kongreso, bet visiškai nuo jo nepriklausoma, prarado vienintelę Maskvoje turėtą licenciją, bet dar iki tol žengė žingsnius į skaitmeninę ateitį atleisdama 37 žurnalistus. Skandalas nusirito iki pat Vašingtono. Licencija iš “Laisvės” radijo Maskvoje buvo atimta lapkritį, kai įsigalėjo 2011 metais priimtas naujas griežtas įstatymas, draudžiantis užsieniečiams finansuoti žiniasklaidą Rusijoje ar būti jos savininkais. Naujųjų metų išva-

karėse atsistatydino “Laisvės” radijo vadovas Stevenas Kornas. Jis pareiškė tai padaręs dėl asmeninių priežasčių, bet pridūrė, kad kritikai jo pasitraukimą tikriausiai įvertins kaip savo pergalę. Vertinant visos Rusijos mastu “Laisvės” radijas turėjo nedaug klausytojų, bet jie brangino šios stoties skleidžiamą laisvą žodį, todėl, kaip rašo “The Washington Post”, daugelis pasijuto išduoti. Pradėjus atleidinėti “Laisvės” radijo žurnalistus aktyvistai rengė protestus prie JAV ambasados Maskvoje. 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas leido “Laisvės” radijui atidaryti savo biurą Maskvoje. Iki tol 1953 metais įkurta stotis transliuodavo iš Miuncheno, dabar jos pagrindinis centras yra įsikūręs Prahoje. Pastaraisiais metais “Laisvės” radiją girdėjo tik tie, kurie galėjo gaudyti trumpąsias bangas arba silpną signalą Maskvoje, taip pat interneto vartotojai, užėję į stoties svetainę.

Pirmasis sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas palygino “Laisvės” radijo stoties uždarymą Maskvoje su tuo, tarsi JAV staiga būtų įvykdžiusios komandą “Aplink”. Rusijos disidentai Liudmila Aleksejeva ir Sergejus Kovaliovas kreipėsi į Kongresą reikalaudami tyrimo. Jų žodžiais, “Laisvės” radijo administracija pakenkė Amerikos įvaizdžiui taip, kaip to niekada nesugebėjo KGB. Buvusi “Laisvės” radijo redaktorė Maša Gessen aiškino, kad stotis nebegalėjo ignoruoti savo auditorijos mažėjimo ir interneto vartotojų daugėjimo. “Laisvės” radijo likimu susidomėjęs “The Washington Post” klausia: ar galėjo visos šios permainos įvykti nesukėlusios tokio triukšmo? Juk ir kitose šalyse, net pačiose JAV, veikia įstatymai, pagal kuriuos užsieniečiams neišduodamos transliavimo licencijos. Tačiau stebėtojai Maskvoje pabrėžia, kad pertvarka buvo atlikta labai jau šiurkščiai - atleisti itin ger-

“Laisvės” radijo šalininkai, protestuodami prieš žurnalistų atleidimą, rengė mitingus prie JAV ambasados Maskvoje. biami ir žinomi žurnalistai nesuteikus progos įsitikinti, ar jie gali prisitaikyti prie naujosios strategijos. Tai negalėjo nesukelti pasipiktinimo. “Laisvės” radijo biuro uždarymas Maskvoje įsiliejo į bendrą žmogaus

teisių suvaržymo foną. Pastaruoju metu Rusijos visuomenė tai patiria iš savo valdžios.

•

“The New York Times”, “The Washington Post”, LŽ

2013 01 08 Lietuvos žinios

Verslas

Gražios kalbos kaina versle KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kas svarbiau - paslauga ar jos pavadinimas? Sprendžiant šią dilemą susikirto kalbos tvarkytojų ir paslaugą teikiančios bendrovės pozicijos. Valstybinė AB Lietuvos paštas, gerokai anksčiau pradėjusi teikti šiai ryšių paslaugų bendrovei nebūdingas paslaugas, neseniai jas perkėlė į mažuosius bankelius, įsigytus iš bankrutuojančio banko “Snoras”, ir juos papuošė lietuvio akiai neįprastu anglišku pavadinimu - “PayPost”. Valstybinė lietuvių kalbos komisija dėl to nusprendė kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad ši paragintų jai pavaldžios bendrovės vadovus, kaip buvo pasakyta viešai, “prasikrapštyti akis”. Konfliktas nuskambėjo garsiai. Tačiau klausimas gali taip ir likti atviras, nes Valstybinės kalbos įstatymas nereglamentuoja prekių ženklų, kurių pavadinimai yra užsienio kalba, naudojimo.

Gali lemti strategija Kol dvi šalys įrodinėja kiekviena savo teisybę, savo nuomonę dėl užsienio kalbos vartojimo pavadinime LŽ paprašė pareikšti rinkodaros agentūros “Brandscape” vadovo Mindaugo La-

pinsko. “Manyčiau, tai priklauso nuo įmonės strategijos. Jei ji ketina plėstis į užsienį (tokių kalbų būta), visiškai logiška, kad ji prekės ženklą savo padaliniui sukūrė remdamasi beveik bendriniu anglų kalbos žodžiu, ganėtinai tiksliai apibūdinančiu teikiamas paslaugas”, - sakė specialistas. Jo nuomone, Lietuvoje angliškas pavadinimas iš tiesų nėra geriausias būdas populiarinti savo paslaugas, juolab kai nuolatiniai šios bendrovės klientai daugiausia yra pagyvenę ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Lietuvos pašto padalinys “PayPost” verstis bankine veikla kol kas neketina. “Tačiau toks elgesys gali būti logiškas, jeigu Lietuvos paštui parūpo ir kitos rinkos, - svarstė M.Lapinskas. - Galbūt bendrovė siekia tarp savo klientų matyti ir daugiau jaunų, veržlių, anglų kalbą mokančių žmonių. Todėl sakydamas “kitos rinkos” turiu galvoje ne tik geografiją, bet ir demografiją.”

Suprantamas visur Apie naujus Lietuvos pašto strategijos vingius LŽ patvirtino ir šios bendrovės Rinkodaros departamento va-

dovė Rasa Kruopaitė. Pasak jos, Lietuvos paštas neslepia ketinimų ateityje plėstis ir už Lietuvos ribų, bet kol kas apie tai viešai nekalba. O sprendimas sukurti modernų prekės ženklą anglų kalba esą priimtas būtent siekiant pritraukti daugiau jaunų, vidutines ir didesnes pajamas gaunančių žmonių. Kartu tikimasi, kad pavadinimas bus suprantamas bet kurioje pasaulio šalyje, taip pat ir į Lietuvą atvykstantiems svečiams iš užsienio. M.Lapinsko požiūriu, nėra labai svarbu, kokia kalba yra pavadinta bendrovė. “Turbūt geriau, jeigu Lietuvą garsins užsieniniais vardais pavadintos įmonės, tiekiančios gerą ir kokybišką produktą, o ne gražų lietuvišką pavadinimą turinti įmonė, teikianti niekam tikusias paslaugas,” - svarstė jis.

Netradicinės paslaugos Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė LŽ pasakojo, kad “PayPost” tinklas jau dabar yra pasiekiamas 190 šalių gyventojams. Siunčiant tarptautines perlaidas, šį tinklą galima pasirinkti kaip tarpininką Lietuvoje. Geltonai perdažytuose buvusiuose mėlynuosiuose “snoriukuose” populiariausios paslaugos, anot jos, yra įmokų ir mokesčių surinkimas. Gyventojai taip pat aktyviai naudojasi tarptautinių perlaidų paslauga, gali įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų, nusipirkti auto-

Geltonai perdažytuose buvusiuose “snoriukuose” populiariausios paslaugos yra įmokų ir mokesčių surinkimas. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka busų bilietų, gauti Lietuvos pašto partnerių siūlomų vartojimo kreditų. Ateityje “PayPost” padaliniuose gyventojai galės pasikeisti valiutą, išsigryninti pinigus arba papildyti savo banko sąskaitą. Tai daugiausia bankų, o ne ryšininkų įprastai teikiamos paslaugos, tačiau pats Lietuvos pašto padalinys

“PayPost” verstis bankine veikla kol kas neketina, o tik teikia finansinio tarpininkavimo paslaugas. Iš viso Lietuvos paštas įsigijo 214 buvusių “snoriukų”. Sausio 7 dieną Lietuvoje jau veikė 93 šiuose buvusiuose bankeliuose įrengti “PayPost” skyriai. Visas “PayPost” tinklas turėtų pradėti veikti iki vasaros pradžios.

kės vidutiniškai 447 litus. Sostinėje šilumos kaina sudaro 29,79 ct už kWh. Kaune šiluma kainuoja 32,56 ct už kWh. Čia 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymas standartiniuose senos statybos namuose už gruodį vidutiniškai kainuos 488 litus, klaipėdiečiams - 422 litus. Uostamiestyje šilumos kaina sudaro 28,10 ct už kWh. Šiauliuose pernai biokuro vartojimas išaugo iki 38 proc. ir šilumos kaina sumažėjo iki 26,15 ct už kWh. Čia gyventojai gruodį už šilumą mokės mažiau - apie 392 litus už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą neapšiltintuose senos statybos namuose. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duo-

menimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina 2012-ųjų gruodį siekė nuo 26 iki 36 ct už kWh ir vidutiniškai sudarė apie 31 ct už kWh. Tarp tokių miestų - Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas, Šiauliai. Miestuose, kur šiluma gaminama kūrenant tris kartus pigesnį biokurą, šilumos kaina gruodį buvo apie 18-25 ct už kWh ir vidutiniškai sudarė 21 ct už kWh. Vidutinė gamtinių dujų kaina spalio mėnesį šilumos tiekimo įmonėms sudarė 1933 litus už tne, biokuro kaina - apie 642 litus už tne.

•

Šilumos sąskaitos augo dvigubai VAIDAS JASAITIS

2012-ųjų gruodį, atšalus orams, senos statybos daugiabučiuose 60 kvadratinių metrų ploto butui šildyti vidutiniškai suvartota apie 1500 kWh energijos per mėnesį. Lapkritį neapšiltintų namų gyventojai suvartojo beveik dukart mažiau šilumos energijos - apie 780 kWh per mėnesį. Tai rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos iš skirtingų šalies miestų gauti duomenys. “Šilumos suvartojimo didėjimą, kuris panašus visuose šalies miestuose, lėmė oro temperatū-

ra. Gruodį vidutinė temperatūra sudarė 4,5 laipsnio šalčio, o lapkritį buvo apie 4 šilumos”, - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Anot jo, mažiausiai už šilumą mokės naujų ar renovuotų namų gyventojai miestuose, kurie plačiai vartoja biokurą. LŠTA skaičiavimu, brangių gamtinių dujų atsisakiusiuose miestuose mokėjimai už šilumą naujų ar modernizuotų daugiabučių 60 kvadratinių metrų ploto butuose vidutiniškai sudaro apie 110 litų, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 315 litų, labai prastos būklės namuose apie 450 litų ir daugiau. Mokėjimai už šildymą miestuose,

kur vartojamos dujos, naujų ar renovuotų daugiabučių 60 kvadratinių metrų butuose vidutiniškai sudaro apie 160 litų, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 465 litus, labai prastos būklės namuose - apie 650 litų ir daugiau. “Gruodžio sąskaitos dar kartą patvirtino, kad esminės priežastys, lemiančios mokėjimų už šilumą dydį, yra šilumos kaina ir daugiabučio namo būklė”, - sakė V.Stasiūnas. Anot jo, mokėjimai didžiausiuose šalies miestuose, kur daugiausia vartojamos dujos, - panašūs. Vilniečiai už 60 kvadratinių metrų buto šildymą standartiniuose senos statybos daugiabučiuose gruodį mo-

•

2013 01 08 Lietuvos žinios

Trasa

Kelionės autobusais ir traukiniais pigesnės Bilietų kainų pokyčiai kelių populiariausių geležinkelio maršrutų:

ILONA STAŠKUTĖ

Per šventes tarpmiestiniai autobusai ir traukiniai buvo pilni keleivių. Kasmetinis pošventinis atoslūgis šįmet gali būti gerokai mažesnis - taikant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą atpigo kelionės. Nuo sausio įsigaliojo lengvatinis 9 proc. PVM keleivių ir bagažo vežimo paslaugoms, todėl dauguma vežėjų ryžosi sumažinti bilietų kainas. Tiesa, geras naujienas kiek aptemdė padidintas dyzelino akcizas, dėl kurio litras šių degalų gali pabrangti apie 10-12 centų, taigi keleiviai pajus ne visą PVM sumažėjimą. Vis dėlto vežėjai tikisi pigesnėmis kelionėmis pritraukti degalų brangimo išvargintus automobilių vairuotojus ir išlaikyti prieš šventes padidėjusius keleivių srautus.

Bilietų daugiau nei vietų Pelningas laikotarpis keleivių vežėjams prasidėjo dar prieš šv. Kalėdas. Populiariausiais maršrutais vykstantys autobusai ir traukiniai buvo beveik visiškai užpildyti, daugiau keleivių važiavo ir kitais maršrutais. Pasak bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” Keleivių vežimo direkcijos vadovo Raimondo Burkovskio, gruodžio 21 dieną, penktadienį, iš Vilniaus į Klaipėdą išvyko didžiausias galimas keleivinio traukinio sąstatas. Buvo sukabinta net 14 vagonų, kuriais važiavo 876 keleiviai, nors įprastai penktadieniais šia kryptimi pakanka 10 vagonų sąstato. Į kai kuriuos reiso Vilnius-Kaunas traukinius taip pat buvo parduota daugiau bilietų, nei yra sėdimų vietų. “Šventiniu laikotarpiu daugiausia keliauja studentai. Iš Vilniaus Klaipėdos kryptimi vykstantis traukinys jiems aktualiausias. Kitomis kryptimis važiuoja nemažai dirbančių žmonių”, - tvirtino pašnekovas.

Pilni autobusai Daugiau keleivių šventiniu laikotarpiu sulaukė ir vežėjai autobusais. “Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas pažymėjo, kad šįmet nekilo vienos ar dviejų dienų piko, kai žmonės masiškai užplūsta stotis, bet daugiau nei savaitę autobusai buvo beveik visiškai užpildyti. “Šįmet turėjome daug šventinių dienų, todėl keleivių srautas labiau pasiskirstė. Pats didžiausias apkrovimas buvo, kaip įprasta, penktadie-

Maršrutas

Buvusi Esama kaina, Lt kaina, Lt

Vilnius-Trakai

6,20

5,80

Vilnius-Jonava

19,20

18,20

Vilnius-Klaipėda

51,20

49,90

Vilnius-Varėna

13,40

12,60

Vilnius-Kaunas

16,30

16,00

Vilnius-Švenčionėliai 13,40

12,60

Kaunas-Kaišiadorys

9,40

8,80

Kaunas-Marijampolė 11,50

10,80

Šaltinis: AB “Lietuvos geležinkeliai”

Per šventes traukiniai ir autobusai buvo sausakimši - daugumą keleivių sudarė namo vykstantys studentai. LŽ archyvo nuotrauka

niais ir sekmadieniais, bet daug kas važiavo ir šventės dieną”, - sakė jis. Bendrovės “Toks” direktorius Arūnas Indrašius taip pat patvirtino, kad autobusai švenčių laikotarpiu buvo pilnesni, tačiau, jo manymu, keleivių skaičių kiek sumažino prasti orai. Gruodžio pabaigoje spustelėjo šaltukas, gausiai snigo ir pustė, taigi kai kas nusprendė išvykas atidėti ir nekelti kojos iš namų. “Kalėdiniu laikotarpiu buvo blogos oro sąlygos, privertė sniego ir dėl to daug kas galbūt atsisakė kelionių”, aiškino pašnekovas.

Nuolaidos dalybos Dėl sumažinto PVM dauguma keleivių vežimo įmonių autobusų bilietus atpigino nieko nelaukdamos, nuo sausio 1 dienos. Tačiau ne visos įmonės kainas keitė vienodai - jų pokyčiai svyruoja: vienos taikė simbolines nuolaidas, kitos mažino tiek, kiek sumažėjo PVM mokesčio tarifas. A.Indrašius pripažino, kad jų bilietai tiek neatpigo. “Įvertinome išlaidas degalams - jie sudaro apie 40 proc. veiklos sąnaudų, todėl litro dyzelino pabrangimą 10-12 centų

Buvo sukabinta net 14 vagonų, kuriais važiavo 876 keleiviai, nors įprastai penktadieniais šia kryptimi pakanka 10 vagonų sąstato. Pasak jo, orai, kaip ir ligų epidemijos, turi didelę įtaką keleivių srautams, todėl nors ir buvo jaučiamas aktyvesnis judėjimas, tikėtasi dar didesnio. Prieš šventes ir po jų įmonės autobusai į reisus vykdavo užpildę maždaug du trečdalius vietų, o kai kurie buvo ir pilnutėliai, nors įprastomis dienomis būna užpildyta vidutiniškai apie pusę vietų. “Kartais būna, kad išvažiuojame ir su vienu keleiviu. Reguliariais maršrutais privalome važiuoti pagal nustatytą grafiką, kad ir kiek keleivių būtų”, - tvirtino A.Indrašius ir vylėsi, kad šįmet atpigus autobusų bilietams daugiau žmonių apsispręs keliauti viešuoju transportu.

mes labai jaučiame”, - dėstė įmonės direktorius. Bendrovės “Toks” vykdomais reisais bilietų kainos sumažėjo apie 8 proc. - kelionė iš Vilniaus į Kauną atpigo maždaug 2 litais, į Panevėžį - 3 litais, o į Klaipėdą - maždaug 4 litais. A.Indrašius taip pat žadėjo, kad dalis papildomai gautų pajamų bus investuojama į technikos atnaujinimą. “Prieš ketverius metus, kai buvo nuspręsta padidinti PVM iki 21 proc., visos įmonės patyrė šoką. Dar tada prašėme nustatyti 9 proc. tarifą, koks yra kaimynų šalyse, bet mūsų nepaklausė. Turėjome kelti kainas, mažiau investuoti į techni-

ką”, - prisiminė pašnekovas ir išreiškė viltį, kad autobusus šįmet rinksis daugiau keleivių.

Drąsiau renkasi traukinius Kelionės geležinkeliu atpigo tik keliais procentais. Iš Vilniaus į Klaipėdą bilieto kaina sumažinta 1,3 lito, iš Kauno į Marijampolę - 80 centų, o iš Vilniaus į Kauną - vos 30 centų. Tačiau R.Burkovskis atskleidė, kad dėl investicijų keliauti netrukus bus gerokai patogiau. Bendrovė jau baigia diegti bilietų pardavimo internetu sistemą, be to, metų pabaigoje į Lietuvą turėtų būti atgabenti du elektriniai bei du dyzeliniai keleiviniai traukiniai. “Tai didelio proveržio ir pokyčių metas. Jau dvejus metus iš eilės keleivių srautas auga. Vis daugiau žmonių pabando keliauti geležinkeliu, pamato, kad traukiniai patogūs, ir pasitiki mumis”, - sakė pašnekovas.

Degalų kaina - ne argumentas Tuo metu L.Skardžiukas tikino, kad “Kautra” visą PVM sumažėjimą perkėlė į bilietų kainas. “Tai nėra nuolaida verslui, ji skirta vartotojams. Kiek sumažėjo PVM, tokia suma sumažinome ir kainas”, tvirtino jis. Pašnekovas patikslino: nors mokesčio tarifas mažėjo 12 proc., bilietai atpigo apie 10 proc., mat mokestis yra tik kainos dalis. Nuo metų pradžios padidinto dyzelino akcizo tarifo L.Skardžiukas nesureikšmino, nors dėl to litro degalų kaina išaugo. Praėjusiais metais vien

Bilietų kainų pokyčiai kelių populiariausių “Kautros” maršrutų: Maršrutas

Buvusi Esama kaina, Lt kaina, Lt

Vilnius-Kaunas

Kaunas-Klaipėda

Kaunas-Panevėžys

25,50

Kaunas-Druskininkai 30,50 Kaunas-Mažeikiai

27,50 50

Šaltinis: UAB “Kautra”

dėl pasaulinių naftos kainų dyzelino kaina svyravo apie 30-35 centus, todėl pokytis dėl akcizo esą neturės didelės įtakos bendroms išlaidoms. “Dėl naftos pokyčių degalų kaina svyruoja dar labiau, taigi tai nėra pagrindas branginti bilietus. Sumažintas PVM tarifas nėra nuolaida verslui, tai nuolaida vartotojams”, - aiškino jis.

Kelionė tapo prabanga Diskusijos dėl būtinybės mažinti PMV tarifą keleivių vežimui virė nuo tada, kai Seimo sprendimu nuo 2009 metų sausio 1 dienos jis padidintas nuo 5 iki 19 proc., o vėliau iki 21 procento. Bilietų kainos bemat šoktelėjo. Be to, per ketverius metus dyzelinas pabrango maždaug trečdaliu nuo 3,17 iki 4,60 lito už litrą. Kelionės autobusais bei traukiniais tapo prabanga. Praėjusią vasarą paskelbti skaičiavimai rodė, kad taikant lengvatinį mokesčio tarifą per metus šalies biudžetas prarastų 68 mln. litų. Tačiau Seimas sumažino PVM tarifą iki artimo taikomiems kitose šalyse.

•

Italija grįžo į praeitį ILONA STAŠKUTĖ

Italijoje ekonomikos krizė neaplenkė ir naujų automobilių rinkos. Dėl finansinių problemų, nežinomybės ir atsinaujinusio politinio nestabilumo 2012 metais naujų mašinų paklausa smuko beveik penktadaliu. Italijos automobilių pardavėjų asociacijos ANFIA duomenimis, šios šalies naujų mašinų rinka pernai susitraukė net 19,9 proc., iki vos daugiau kaip 1,4 mln. vienetų. Metų pabaiga taip pat buvo nieko gero nežadanti - gruodį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2011 metais,

pardavimas smuko 22,5 proc., iki 86 735 vienetų. Visų metų rezultatai labai prasti. Pastarąjį kartą tiek mažai automobilių šalyje nupirkta tik prieš daugiau kaip tris dešimtmečius - 1979-aisiais. Italijos automobilių pardavėjų prekybos grupės “Federauto” prezidentas Filippo Pavanas Bernacchi dėl staigaus rinkos smukimo apkaltino didelius mokesčius. “Naujų automobilių rinka kenčia nuo pernelyg išpūstų mokesčių. Jie žmogų spaudžia, net verčia jaustis nusikaltėliu, jei šis perka mašiną ir ja važinėja”, - liejo apmaudą “Federauto” vadovas. Rinkos lyderės “Fiat-Chrysler” grupės pardavimas krito 19,5 proc., beveik tiek pat, kiek visa rinka, nors

Pernai Italijoje naujų automobilių rinka susitraukė net 19,9 proc. - tiek mažai mašinų pastarąjį kartą parduota tik prieš daugiau kaip tris dešimtmečius. / Reuters/Scanpix nuotrauka “Fiat” automobiliai išliko perkamiausiųjų sąrašo viršūnėje. Daugumos kitų gamintojų modelių paklausa pernai mažėjo, bet keletą vis dėlto lydėjo sėkmė. “Kia” Italijoje parda-

vė 39 proc. daugiau automobilių negu užpernai, “Land Rover” - 38 proc., “Dacia” - 0,5 proc. daugiau, tačiau tokį augimą galima paaiškinti maža lyginamąja baze. Tarp de-

šimties populiariausių automobilių šioje Pietų Europos šalyje vardijami nedideli “Fiat”, “Lancia”, “Ford”, “Citroen”, “Volkswagen”, “Alfa Romeo” ir “Toyota” modeliai.

•

2013 01 08 Lietuvos žinios

Kultūra

Ar vilko vaikai vėl prabils vokiškai nariais. Ji sieja gal tris šimtus tokio likimo žmonių. Vieni gyvena Vokietijoje, kiti Lietuvoje. Vėliau jis kreipėsi į prodiuserį Rolandą Skaisgirį, siūlydamas temą filmui. O šis - į mane. Kokiais 1996-aisiais mudu su šviesaus atminimo kino režisieriumi Jonu Marcinkevičiumi svarstėme galimybę vilko vaikų tema kurti dokumentinį filmą. Tada pirmą kartą sužinojau apie šiuos istorijos įvykius. - Kur sėmėtės daugiau žinių? - Ričardas papasakojo apie savo mamą, kitų žmonių likimus. Dar yra šiaulietės Silvijos Peleckienės knyga, kurioje surinkta daug atsiminimų. Mano bičiulis, andai egzistavusio poetinio sambūrio “Svetimi” narys Evaldas Ignatavičius tuo metu ėjo ambasadoriaus pareigas Vokietijoje. Iš ten atsiuntė devynis dokumentinius atsiminimų filmus. Be to, ėmė kreiptis žmonės, galintys papasakoti šia tema. Susipažinau su Renate

MINDAUGAS KLUSAS

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) premijos laureatu šiemet paskelbtas poetas, prozininkas, scenarijų rašytojas Alvydas Šlepikas. Kūrėjas titulo nusipelnė už 2012 metų pradžioje išleistą romaną “Mano vardas - Marytė”. LRS premija teikiama Trijų Karalių dieną jau 22 metus iš eilės. Į nugalėtojo laurus taip pat pretendavo Eugenijus Ališanka, Aidas Marčėnas, Vladas Braziūnas ir Gintaras Bleizgys. Laureato pagerbimo vakarą Rašytojų klube fortepijono muzika pradėjo kompozitorius Tomas Kutavičius. LRS pirmininkas Antanas A.Jonynas perskaitė Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį. Tądien sukako lygiai 120 metų, kai gimė vienas garsiausių lietuvių rašytojų. Laureato paieškomis užsiėmusios komisijos pirmininkas, literatūrologas Rimantas Kmita pasidžiaugė lakoniškomis premijos skyrimo taisyklėmis, papasakojo apie šiųmetės komisijos darbą - sumetė tokią smagią istoriją su poetiniu Artūro Valionio pagardu. Tada, kaip ir dera, A.Šlepikui buvo įteiktas nugalėtojo raštas. Romanas “Mano vardas - Marytė” atskleidžia vieną tamsiųjų istorijos dėmių - vadinamųjų vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, į Lietuvą, kur buvo duonos. Jie dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai pelnytą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms. Vokietaitės Renatės, gavusios lietuvišką Marytės vardą, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Kai įpusėjus vakarui žodis buvo suteiktas pačiam autoriui, šis nebegrįžo prie apdovanojimą jam pelniusio romano, o paskaitė vieną naujesnių savo novelių “Išleistuvių valsas”. Kūrinys turėtų tapti būsimo rinkinio “Tamsa ir kiti anekdotai” dalimi. Novelę rašytojas skyrė kolegai Gintarui Grajauskui. “Lietuvos žinių” žurnalistas kalbėjosi su romano autoriumi AlvyduŠlepiku.

Prisimindavo ji tik sceną iš vaikystės, kaip eina kažkokiu metaliniu tiltu per didelę upę. Vikuckiene. Visą gyvenimą ji dirbo pedagoge, dėstė vokiečių kalbą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokykloje. Susitikome, kalbėjomės, ji man labai daug pripasakojo. Klausydamasis jos pajutau šaltį, neviltį, supratau, kad tie likimai tarsi persmelkė mane, lyg pats būčiau juos išgyvenęs. Beliko sėsti prie scenarijaus. Rašytojui A.Šlepikui vilko vaikų tema seniai nedavė ramybės, kol virto knyga. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Idėją pasiūlė bičiulis - Kaip jus aplankė vilko vaikų (vok. “Wolfskinder”) tema? - Tokią idėją atnešė mano bičiulis, verslininkas Ričardas Savickas. Jo mama ilgai nežinojo, iš kur kilusi. Prisimindavo tik sceną iš vaikystės, kaip ji eina kažkokiu metaliniu tiltu per di-

delę upę. Daug vėliau suprato, jog tai buvo Karalienės Luizos tiltas. Per vieną Lietuvos televizijos laidą išaiškėjo, kad jos mergautinė pavardė Markewitz, Lietuvoje ji turinti seserį. Jos susitiko. Giminystę patvirtino ir vėliau atliktas DNR tyrimas. R.Savickas susipažino su Vilko vaikų draugijos

Balansuoja ties riba - Istorija galėjo tapti ekranizacija? - Žinote, medžiaga istorinė, pokaris, sniegas ir šaltis, Nemune skęstantys vaikai. Visa tai atkurti kine kainuotų milžiniškus pinigus. Dar prasidėjo ekonominis sunkmetis, 2008-2009 metai, ir finansavimo nepavyko gauti. Scenarijus liko gulėti, tačiau atsirasdavo vis naujų žmonių, kurie dalijosi savo prisiminimais... Pajutau,

kad tema neduoda ramybės, tad nusprendžiau parašyti knygą. - Nuo romano išleidimo praėjo nemažai laiko. Metas paklausti: gal jis prabils vokiškai? - Atvirai kalbant, nežinau. Šiauliuose gyvenantis vertėjas šveicaras Markusas Roduneris teigė ketinąs išversti knygos ištrauką ir pasiūlyti Vokietijos leidykloms. Pats į nieką nesikreipiau. Kita vertus, nereikia manyti, jog Vokietijoje tokia knyga būtų ypač laukiama, stvarstoma. Vokiečiai iki dabar jaučia kaltę dėl nacių įsigalėjimo, karo baisybių, koncentracijos stovyklų, holokausto, genocido. Rodyti vokietį - karo auką - nelaikoma gero tono pavyzdžiu. Vokiečiai taip nepratę, nors per tą karą nukentėjo ir jie. O mano knygos tema balansuoja ties tam tikra riba. Gal vokiečiai ir norėtų apie tai kalbėti, bet iš esmės tai - tabu. Kai keliems puikų išsilavinimą turintiems vokiečiams prasitariau, kad rašau apie “wolfskinder”, jie ničnieko nežinojo apie tokius įvykius. O jie glaudžiai susiję ir su flagmano “Wilhelmo Gustloffo” tragedija, kai 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Gdynės plukdantį laivą torpedavo sovietai. Nobelio literatūros premijos laureatas Gunteris Grassas apie tai parašė romaną “Krabo žingsniu” ir buvo siaubingai užsipultas. Moralinį autoritetą staiga apipylė srutų banga. Vaikai, kurie per visą kraštą patraukė į Lietuvą, buvo tie, kurie nepateko arba nespėjo į “Wilhelmą Gustloffą”.

Pašmaikštavimas apie drakoną - Perskaitėte apsakymą “Išleistuvių valsas”. Galbūt magiškojo realizmo stilistikos kūrinys atėjo iš sapno? - Tikrai nesapnuoju, kad mano mamą praryja drakonas. Tai pajuokavimas, replika G.Grajausko knygai “Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį”. Pamaniau, reikia parašyti apie drakoną, kuris anaiptol nėra malonus padaras. Be to, prisiminiau Vytauto Bložės eilėraštį apie tai, kaip veikėjas išeina pieno pas kaimynus ir neranda kelio, nes aplinka staiga pasikeičia. Grįžta atgal, ir eina ne tiesiuoju keliu, o apšviestais aplinkkeliais. Nepaprastai galingas eilėraštis.

•

Suomių režisierius pristatys savo filmus Sausio 10-14 dienomis į sostinės “Skalvijos” ir “Pasakos” kino teatrus atkeliaus vieno ryškiausių šių dienų suomių režisierių Aku Louhimieso filmai. Pristatyti savo kūrybos atvyksta ir pats kūrėjas. Skandinavų kino gerbėjams, ypač Šiaurės šalių kino forumo “Scanorama” žiūrovams, gerai žinomas režisierius vilniečius pakvies į penkių savo filmų peržiūras. Bus parodytos juostos “Sušalusi žemė” (2005), “Sušalęs miestas” (2006), “Apnuogintas žmogus” (2006), “Įsakymas” (2008) ir “Nuogas prieglobstis” (2012), taip pat rinktinė trumpametražių filmų programa. Daugiau nei 30 filmų sukūręs A.Louhimiesas kine debiutavo pilnametražiu filmu “Neramus” (2000). Nuo tada beveik kiekvienas jo filmas atkreipia kino profesionalų ir žiūrovų dėmesį bei sulaukia įvertinimų. Jį įvertino ir Lietuvos žiūrovai - 2005 metais “Scanoramos” lankytojai A.Louhimieso filmą “Sušalusi žemė” išrinko geriausiu festivalio filmu.

Save lenkų kino klasiko Krzysztofo Kieslowskio mokiniu laikantis režisierius teigia iš jo išmokęs trijų dalykų, reikalingų geram kinui kurti. Tai filmo pagrindu tampantis geras scenarijus, kitaip - stipri istorija, tikrų bendraminčių filmavimo grupė, kurios nariai vienas kitą supranta iš pusės žodžio, ir daug dėmesio filmo montažui. Vienu kontroversiškiausių Suomijos režisierių vadinamas A.Louhimiesas neretai priešpriešinamas legendiniam Suomijos kūrėjui Aki Kaurismaki dėl niūraus Suomijos visuomenės vaizdavimo. Pats jis tai aiškina tuo, kad siekia vaizduoti gyvenimą tokį, koks šis yra iš tiesų. “Mano filmai yra visiškai realūs, jie realistiški tiek, kiek tai įmanoma. Tai vadinu tiesos iliuzija”, - pabrėžė suomių kūrėjas. Tačiau ne visi suomiai su tuo sutiktų - jo komiška drama “Apnuogintas žmogus”, išjuokianti dvasininkų silpnybes ir veidmainiškumą, sukėlė nemenką Bažnyčios pasipiktinimą, buvo plačiai aptarinėjama visuomenėje. Nepatrauklus Suomi-

A.Louhimiesas susitiks su Vilniaus kino žiūrovais. / Rengėjų nuotrauka jos gyvenimo epizodas ir kitoje režisieriaus juostoje “Sušalęs miestas”. Čia vaizduojama grandininė įvykių reakcija po to, kai atleistas

mokytojas išlieja pyktį ant sūnaus, o šis savo nepasitenkinimą perduoda kitai aukai. Tuo tarpu “Nuogo prieglobsčio” herojai desperatiškai

ieško žmogiškojo ryšio, meilės ir pripažinimo.

•

LŽ

2013 01 08 Lietuvos žinios

Istorija

Radvilos: nuo Dubingių iki JAV prezidento

“Gilindamasi į Radvilų šeimos gyvenimą, supratau, kokia įdomi medžiaga filmui gali būti istorija”, - sakė R.Rakauskaitė. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Filmo anonsas XVI amžiaus istorija sieks sudominti šių dienų jaunimą. / Kadras iš filmo JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Apie garsią Lietuvos didikų Radvilų giminę pasakosiantis režisieriaus Arūno Matelio kūrybinės grupės “Studija Nominum” kuriamas dokumentinis filmas “Radviliada. Savasties paieškos” nuves net iki JAV prezidento. Kūrybinė grupė “Studija Nominum”, laimėjusi konkursą sukurti kelių dalių dokumentinį filmą, skirtą Jono Radvano herojiniam epui “Radviliada”, baigia parengiamuosius darbus ir pavasarį pradės filmuoti istorinį pasakojimą apie tuos laikus ir asmenybes, kuriomis Lietuva gali didžiuotis. Jeigu viskas eisis, kaip sumanyta, metų pabaigoje filmas pasirodys kino ekranuose. Juostos kūrėjai, remdamiesi XVI amžiuje lotynų kalba J.Radvano apdainuotu Lietuvos etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo žygdarbiu Livonijos kare, papasakos ir apie garsiąją Radvilų giminę.

Asmenybių dramos Filmo režisierė Ramunė Rakauskaitė prisipažino, kad iki šiol nebuvo nei istorinių filmų mėgėja, nei kūrėja. “Tačiau gilindamasi į Radvilų šeimos gyvenimą, asmenybių dramas supratau, kokia patraukli ir įdomi medžiaga filmui gali būti istorija, - sakė ji. - Pradėję domėtis savo herojais suvokėme, kad bus sunku aprėpti tokias įvykių, dramų, istorinių asmenybių gyvenimų platybes. Kiekvienas tų herojų vertas atskiro vaidybinio filmo. Kiekvienas jų per savo gyvenimą yra nuveikęs tiek, kad mes gal ir per tris savo gyvenimus nenuveiktume.” Filmo kūrėjai konsultuojasi su istorikais, kurie padeda atsirinkti, išgryninti įvykius. Scenarijų rašo režisierė R.Rakauskaitė, A.Matelis, Renata Šerelytė ir Romas Lileikis.

Įvykiai, pakeitę istoriją Kelių dalių dokumentinis filmas su vaidybinėmis scenomis pirmiausia, žinoma, pasakos apie Radvilą Rudąjį, kurio žygdarbį Livonijos kare verta priminti ir dabarties kartoms. Kaip yra pažymėję istorikai, jo nuopelnai nepelnytai ilgai buvo pamiršti. Dėl suprantamų priežasčių jo pergalė sovietmečiu buvo nutylima. Juk Radvila Rudasis su 5 tūkst. vyrų sutriuškino 20 tūkst. Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės Ivano Rūsčiojo karių.

R.Rakauskaitė su operatoriumi Eitvydu Doškumi kartu jau yra dirbusi ir anksčiau. / Kūrybinės grupės archyvo nuotrauka Kaip LŽ pasakojo kultūros istorikas, vienas filmo konsultantų Sigitas Narbutas, “Radviliados” siužeto pagrindu tapo ši Radvilos Rudojo pergalė prie Ulos upės netoli Polocko (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje 1564 m. sausio 26 d.). “Ivano Rūsčiojo kariai tuo metu žygiavo Vilniaus kryptimi ir ruošėsi užimti Lietuvą. Radvilos Rudojo karių pergalė sustabdė Ivano Rūsčiojo agresiją ir stabilizavo padėtį visuose frontuose ilgiems metams, iki Stepono Batoro išrinkimo Lenkijos karaliumi. Vėliau šis valdovas per trejetą metų pergalingai užbaigė visą karą”, - sakė S.Narbutas. Kas lėmė tokią pergalę, kurią savo herojiniame epe apdainavo J.Radvanas, kurią išaukštins ir kuriamas filmas? Karybos istorikai yra nustatę, kad tuo metu Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės regione buvo pačios stipriausios. “Lietuviai grumdavosi ne skaičiumi, o pirmiausia turėdami patikimų žinių apie priešą. Puikiai dirbo ir lietuvių žvalgyba. Be to, karinė amunicija tuo metu irgi buvo gerokai pranašesnė nei kaimynų Rytuose. Vilniuje gaminami ginklai buvo patys moderniausi. O jeigu dar vadovaudavo talentingas karo vadas, sau lygių lietuviai neturėjo”, teigė S.Narbutas. Tad filmas tikrai turėtų kelti didžiavimąsi savo istorija. Pasak R.Rakauskaitės, kiek leis finansinės galimybės, bus ir vaidybinių šio mūšio scenų.

daug Lietuvai nusipelniusio žmogaus, pasak režisierės, buvo tiesiog neįmanoma. Kūrėjai žinojo, kad Vienos nacionaliniame muziejuje yra puikiai išsilaikę jo šarvai. Tačiau tai, ką nuvažiavę išvydo, pranoko bet kokią vaizduotę. Muziejus turi didelę šarvų kolekciją, kurią įsigijo iš vieno Tyvolio hercogo. Radvilo Juodojo šarvai ryškiai išsiskiria iš kitų. “Muziejaus istorikas mums sakė, kad jie yra vieni vertingiausių jų kolekcijoje, kainuoja maždaug tiek, kiek “Formulės-1” bolidas. Šie paradiniai šarvai, su kuriais didikas dalyvauda-

ra Radvilaitė. “Iš pradžių norėjome jos atsisakyti, nes labai jau dažnai aptariama tema, - teigė R.Rakauskaitė. - Tačiau vėliau apsisprendėme vis dėlto neignoruoti, juk be jos, vienintelės karalienės iš šios giminės, Radvilų portretas būtų neišsamus.”

Vienoje saugomi Radvilos Juodojo šarvai kainuoja maždaug tiek, kiek “Formulės-1” bolidas. vo riterių turnyruose, pabrėžė jo turtus, galią, padėtį visuomenėje, mados išmanymą, - pasakojo R.Rakauskaitė. - Kaip sužinojome iš istorikų, Lietuvos didikai madą išmanė net labiau nei Lenkijos. Šiuos šarvus Radvila Juodasis kartu su valdovu Žygimantu Augustu užsisakė pas Vokietijos auksakalį. Vien tai, kad valdovas Radvilai leido labai panašius šarvus kaldintis pas tą patį meistrą, byloja, kokia svarbi ir pripažinta tai buvo asmenybė. Beje, Žygimanto Augusto šarvai taip pat išlikę, jie saugomi Švedijoje.”

Aukštoji šarvų mada Radvilos Rudojo pusbrolis Radvila Juodasis “Radviliadoje” yra paminėtas tik kelis kartus, tačiau apeiti

Puošnūs Radvilos Juodojo šarvai - Vienos nacionalinio muziejaus pasididžiavimas, vienas vertingiausių turimos šarvų kolekcijos eksponatų.

Begalės dvarų Kaip epizodinė veikėja filme šmėžtels ir Radvilos Rudojo sesuo Barbo-

Rekonstruoti gana tolimą XVI amžių filmo kūrėjams - nelengvas uždavinys. “Pavyzdžiui, minimas Lukiškių dvaras, kuriame gyveno Radvila Juodasis (dabartinio Vingio parko teritorijoje), tik jo jau nebėra, - sakė režisierė. - Kitas Radvilų dvaras buvo dabartinės Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vietoje, jo irgi nelikę. Radvilos turėjo tiek dvarų, kad, nenakvodami svetimuose dvaruose, jie galėjo nuvažiuoti nuo Livonijos iki Ukrainos.” Filmo kūrėjai filmuos ir Ukrainoje, ir Baltarusijoje, kur yra išlikusių daug giminės dvarų. Vienas garsesnių ir puikiai restauruotų - Radvilų dvaras Nesvyžiuje, Baltarusijoje, ku-

rį neseniai aplankė ir susitarė dėl galimybės čia darbuotis.

Ar sudomins Europą? Istorinį epą, išaukštinantį Lietuvos karvedžio žygį, J.Radvanas rašė lotynų kalba norėdamas, kad jį galėtų perskaityti visa Europa. Paklausta, ar kūrybinė grupė taip pat sieks šiuo filmu sudominti Europą, režisierė neslėpė turinti tokių ketinimų, kadangi istoriniai įvykiai liečia ne vieną Europos šalį. “Šiais ryšiais mėginame suintriguoti ieškodami filmo rėmėjų užsienyje, neslėpė pašnekovė. - Be lenkų, latvių, estų, kurių teritorijoje vyko Livonijos karas, atradome ir kitoms šalims įdomių dalykų. Pavyzdžiui, Radvila Juodasis globojo protestantus, suteikdavo prieglobstį, duodavo žemių, aprūpindavo dvarais tuos, kurie buvo persekiojami savo kraštuose. Net viena Anglijos hercogienė su šeima keletą metų yra gyvenusi Lietuvoje. Su daugeliu šalių randame įdomiausių, netikėčiausių sąsajų. O Radvilų giminės medis nusidriekė net iki JAV prezidento Johno F.Kennedy šeimos. Bet apie tai jau plačiau bus rodoma filme”, - intrigavo R.Rakauskaitė.

•

2013 01 08 Lietuvos žinios

Sportas

Magiški metai pranašauja pergales

Prikaustyti dugne SAULIUS RAMOŠKA

60,8 - tai geriausias Sankt Peteburgo “Spartak” komandos dvitaškių taiklumo procentas šį sezoną. Gaila, kad taip taikliai Rusijos komanda mėtė “Siemens” arenoje žaisdama su Vilniaus “Lietuvos rytu”.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka DENISAS NIKITENKA, JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Gerokai patampę nervus savo konkurentams Virgilijus Alekna ir Austra Skujytė, deja, neužlipo ant prizininkų pakylos Londono olimpiadoje. Po kelių mėnesių jie vis dėlto sulaukė moralinės kompensacijos - disko metikas ir septynkovininkė namie išrinkti Metų lengvaatlečiais, be to, abu pateko į Lietuvos geriausių sportininkų dešimtuką. Dukart olimpiniam ir dukart pasaulio čempionui, Europos pirmenybių nugalėtojui V.Aleknai vasario 13-ąją sukaks 41 metai. Atėnų olimpiados vicečempionei A.Skujytei paskutinę Londono žaidynių dieną sukako 33 metai. Pasaulio lengvosios atletikos elito žvaigždyne jie iki šiol ryškiai šviečia. Kas tai lemia? Apie tai ir kitus dalykus LŽ kalbėjosi su Metų lengvaatlečiais Virgilijumi Alekna ir Austra Skujyte.

V.Alekna meta pirštinę Daugkartinis Lietuvos disko metimo čempionas V.Alekna 2012 metais Londono žaidynėse užėmė 4-ąją vietą, o IAAF Deimantinės lygos varžybose buvo antras. - Ar skaičiuojate, kelintą kartą esate renkamas geriausiu lengvaatlečiu, ir ką Jums reiškia tokie rinkimai? - Malonu laimėti tokius rinkimus, o tiksliai pasakyti, kelintas tai kartas, negaliu. Toks įvertinimas mūsų sporto šakoje visada malonus, nes juk ir siekiame būti geriausi. Juolab šiais metais buvo konkurencija, antrojoje vietoje liko šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys. Tai buvo lygiavertis varžovas. Auga gera pamaina. - Grįžęs iš Londono olimpiados lyg ir apsisprendėte trauktis iš didžiojo sporto. Vėliau, po LTOK prezidento rinkimų, vis dėlto nutarėte tęsti sportininko karjerą. Kodėl? - Sprendimui lemiamą įtaką turėjo tai, kad dar turiu sportinio pykčio. Ketvirtoji vieta olimpiadoje nėra blogai, juolab kai nuo pirmosios skyrė mažiau nei metras. Noriu revanšuotis.

Erlendo Bartulio nuotrauka

V.Alekna: “Tryliktais metais būtų gerai pasaulio lengvosios atletikos čempionate atsidurti ant prizininkų pakylos - nuo pirmosios iki trečiosios vietos.” Šiemet Maskvoje vyks pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, kuriame dalyvausiu. Tai man bus jau dešimtasis planetos čempionatas. Pagal šį rodiklį būsiu pasaulio rekordininkas. - 2000 metais pasiekėte Lietuvos rekordą (73,88 m), kuris nusileidžia tik nuo 1986-ųjų vokiečiui Jurgenui Schultui priklausančiam pasaulio rekordui (74,08 m). Ar Jūsų “lubos” tebėra tokios aukštos? - Pagrindinis tikslas yra gerai pasirodyti pasaulio čempionate - pakilti ant nugalėtojų pakylos. Visada stengiuosi tai padaryti, tačiau vis ko nors pritrūksta pastaraisiais metais. Jei šiemet pavyks įgyvendinti savo tikslą, būsiu patenkintas. Kalbėti, kiek šiais metais galėčiau nusviesti diską, dar anksti. Reikia dar treniruotis, o žiemą disko nemėtau. Jį į rankas paimsiu po kelių mėnesių, nuvykęs treniruotis ten, kur šilta. - Esate užsiminęs, kad jei sveikata leis, norėtumėte dalyvauti ir šeštojoje savo olimpiadoje - Rio de Žaneire. Tuomet Jums bus 44-eri... - Be abejonės, norint ten patekti teks atlaikyti konkurenciją Lietuvoje. Ir labai gerai - tai įpareigoja stengtis, daugiau treniruotis. Gali būti, kad ir Rio de Žaneire dalyvausiu. Jei pavyks, tai bus šeštosios mano olimpinės žaidynės. Jau šis tas... - Kas lemia disko metikų ilgaamžiškumą profesionalų sporte? - Daug įvairių faktorių: saikingos treniruotės, tikslingas darbas, sportinio režimo laikymasis. - Ką tik atėjo 2013-ieji. Vasario 13-ąją švęsite 41 metų sukaktį. Velnio tuzinas Jus lydi visą gyvenimą. Kokią vietą Jūsų gyvenime užima skaičiai? - Tai tik skaičiai, ir tiek. Nieko daugiau čia neįžvelgiu. - Kokio skaičiaus palinkėtumėt sau šiemet? - Tryliktais metais būtų gerai pasaulio lengvosios atletikos čempionate atsidurti ant prizininkų pakylos - nuo pirmosios iki trečiosios vietos.

Leis kūnui pailsėti Daugkartinė šalies čempionė daugiakovininkė A.Skujytė 2012 metais pasaulio uždarų patalpų čempionate iškovojo bronzą, Londono žaidynėse pasiekė asmeninį rezultatą ir užėmė 5ąją vietą, IAAF daugiakovių Iššūkio varžybose buvo 4-a. - Metų lengvaatletės titulas Jums yra pergalė ar tik maloni staigmena? - Sprendžiant iš to, kaip žmonės balsavo internetu, man tai buvo maloni staigmena. - O tai, kad geriausių Lietuvos sportininkų rinkimuose patekote į dešimtuką? - Labai apsidžiaugiau tai sužinojusi. - Kaip vertinate savo pasirodymą Londono olimpiadoje - už ką labiausiai save barėte ir už ką gyrėte? - Pirmoji varžybų diena buvo labai gera, tad nebuvo už ką savęs per daug barti. Antrąją dieną buvo visokių kabliukų. Ir mano finišas buvo ne geriausias... Tai paliko slogių prisiminimų. - Ką pavadintumėte 2012-ųjų nusivylimu? - Sunku išskirti vieną įvykį. Net nenorėčiau sureikšminti tų dviejų dopingo testų olimpiadoje. Jei dabar žiūrėsi, kaip būtų buvę, jei būtų buvę, vis tiek niekas nepasikeis. Tad gal labiau tiktų tai pavadinti metų apmaudu. Bet juk grieždamas dantį ant kito irgi nieko nepasieksi. Tad ir stengiuosi neieškoti kaltųjų. - Pernai iškovojote pasaulio uždarų patalpų čempionato bronzos medalį. Koks jo svoris Jūsų trofėjų kolekcijoje? - Bent jau tuo metu labai džiaugiausi. Prieš šias varžybas maniau, kad geriausiu atveju pateksiu į penketuką. Nebent viskas sektųsi kaip sviestu patepta. Panašiai ir buvo. - Kam labiausiai norėtumėte padėkoti už tai, kad iki šiol esate ryški tarptautinėje arenoje? - Už pastaruosius dvejus metus esu labai dėkinga treneriui Aleksui Stanislovaičiui. Po rutulio stūmimo vėl grįžusi į septynkovę su visomis traumomis traumelėmis patekau į jo rankas ir iškart pajutau, kiek jis man duoda. Treneris man labai pagelbėjo. Pernai pagerinau asmeninį rezultatą, buvo malonu dalyvauti varžybose, nes nieko neskaudėjo. Aleksas ir atvedė mane iki tų laimėjimų, už kuriuos dabar esu išrinkta geriausia lengvaatlete.

Dabar vilniečiai VTB Vieningosios lygos A grupėje užima šeštąją vietą. Šalies vicečempionų treneris Darius Maskoliūnas po sekmadienio vakarą Vilniuje pasibaigusios dvikovos ieškojo savo klaidų, o dvejas pastarąsias rungtynes įvertino nesikuklindamas: “Maniau, kad dugnas seniai pasiektas, bet klydau.” Senuosius metus “Lietuvos rytas” baigė prieš Kalėdas 76:82 pralaimėdamas Lietuvos krepšinio lygos lyderei “Prienų” ekipai, o 2013-uosius pradėjo skaudžia nesėkme savo žiūrovų akivaizdoje - 63:83 (24:26, 20:17, 12:19, 7:21) pralaimėta klubui “Spartak”. Po dviejų kėlinių vilniečiai pirmavo 44:43, tačiau kitas 20 minučių buvo tarsi košmariškas sapnas - 19:40. Per visas šventes sostinės ekipos krepšininkai neturėjo poilsio - už nesėkmę prieniškiams žaidėjai buvo prieversti plušėti aikštelėje, išsvajotų kalėdinių atostogų negavo ir komandos užsieniečiai. Bet rungtynės su Rusijos klubu parodė, jog tokia bausmė nepasitvirtino. “Matyt, per atostogas dirbome neteisingai, - kaltę dėl pralaimėjimo prisiėmė D.Maskoliūnas. - Mūsų lyderiai ko iš jų tikimės. NesugebėA.Skujytė: “Treneris nesuprato, jau išaiškinti krepšininkams jų uždaviA.Stanislovaitis man nių ir plano.” Penktą pralaimėjimą per dešimtas labai pagelbėjo - buvo rungtynes patyrusiame “Lietuvo ryte” malonu dalyvauti rezultatyviausiai rungtyniavo 15 taškų Janis Blūmas, 13 surinko Leovaržybose, nes nieko pelnęs nas Radoševičius, 11 - Dejanas Ivanoneskaudėjo.” vas. “Spartak” į pergalę vedė Zackary Wrightas - 23 taškai, 7 atkovoti kamuo- Viešojoje erdvėje ne sykį buvo užsi- liai ir 7 rezultatyvūs perdavimai. minta, jog po olimpiados ketinate darySankt Peterburgo komanda rungtyti pertrauką sporto karjeroje. Gal tai su- niavo be savo lyderio gynėjo Patricko siję su A.Stanislovaičio pasitraukimu iš Beverley, kuris išvyko į Hjustono “Roctrenerio darbo? kets”. Amerikiečiui klubas dar nerado - Kai taip nusprendžiau, dar nežino- pamainos. “Nežinojome, ko tikėtis, nes jau, kad po olimpiados treneris atsisa- netekome lyderio - reikėjo modeliuoti kys šio darbo. Tiesiog norėjau atleisti naują žaidimo planą. Bet rungtynės vadeles, kad kūnas pailsėtų, o paskui vėl mums pavyko”, - džiaugėsi “Spartak” sugrįžti į sportą. Apie Alekso planus su- strategas Jure Zdovcas. žinojau tik po paskutinio savo starto A grupės lydere tapo Kazanės Londone. “Uniks” (Rusija) ekipa, ji išvykoje 74:63 - Kaip Jums patinka trenerės darbas, įveikė Ukrainos klubą “Doneck”. Šeiar jame praverčia JAV įsigyta kineziolomininkų komandoje geriausiai sekėsi gės specialybė? Dariui Songailai - vidurio puolėjas per - Šiame darbe man kasdien prireikia 26 minutes pelnė 15 taškų ir atkovojo kineziologijos žinių. Ir pernai baigtos tre- 11 kamuolių. Galimybe pakilti į pirmąniravimo specialybės studijos Kūno kul- ją vietą nepasinaudojo Rimo Kurtinaitūros akademijos magistrantūroje (da- čio treniruojama Maskvos srities kobar - Sporto universitetas) labai manda “Chimki”, ji vakar svečiuose praverčia. Kai prisiliečiau prie treniravi- 77:92 turėjo pripažinti “Astanos” (Kazamo, supratau, kad ne viskas taip greitai chstanas) pranašumą. vyksta, kaip anksčiau atrodydavo. Žmo- A grupės lentelė nės yra labai skirtingi, tad į kiekvieną rei- (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, kia prisibelsti. Ir problemos sprendžia- pergalių procentas) mos ne taip greitai, kaip norėtųsi. 1. Uniks 10 8 2 80 Trenerės darbas man patinka, tačiau per 2. Spartak 9 7 2 78 mažai laiko praėjo, kad galėčiau jį ver- 3. Chimki 10 7 3 70 tinti ir įvertinti. 4. Krylja sovetov 9 6 3 67 - Ne sykį prisipažinote, jog esate me5. Astana 9 5 4 55,5 niškos natūros. Jei ne sportas, kas dabar 6. Lietuvos rytas 10 5 5 50 būtų Austra Skujytė? 10 4 6 40 - Abejoju, ar iš manęs būtų išėjusi ge- 7. Doneck ra dizainerė. Kai bandau ką nors sudė- 8. Azovmaš 9 2 7 22 lioti, papaišyti ar suprojektuoti, oi kaip 9. Turow 9 2 7 22 sunkiai sekasi. Viskam reikia laiko, kad 10. Kalev 9 1 8 11 neprarastum įgūdžių. Gal ir būčiau bai- B grupė gusi dizaino technologijų specialybę 1. Žalgiris 10 9 1 90 Kauno technologijos universitete. Gal 2. CSKA 10 9 1 90 kur nors baldų, tekstilės ar kitoje srity10 7 3 70 je būčiau užsikabinusi, bet kartais į sa- 3. VEF 60 ve atsisukusi pamatau, kad neturiu to- 4. Lokomotiv-Kuban 10 6 4 5. Nižnij Novgorod 10 5 5 50 kios fantazijos kaip kiti. - Savikritika būdinga tikriems kūrė6. Jenisej 10 5 5 50 jams. Juk menas išliko šalia Jūsų? 7. Triumf 10 4 6 40 - Žinoma. Man ir nesinori nuo jo ati- 8. ČEZ 10 4 6 40 tolti. 9. Neptūnas 10 1 9 10 - Ko tikitės iš 2013-ųjų? 10. Cmoki-Minsk 10 0 10 0 - Įvairių naujų pergalių gyvenime.

•

2013 01 08 Lietuvos žinios

Sportas

D.Grybauskaitė šokėjams atsuko nugarą JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Nesuteikdama ledo šokėjai Isabellai Tobias Lietuvos pilietybės šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė atėmė iš amerikietės ir jos partnerio Deivido Stagniūno viltį čiuožti 2014 metų žiemos olimpiadoje su Trispalve. Vakar išplatintame pranešime skelbiama, kad šalies vadovė atsižvelgė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu suteikti pilietybę išimties tvarka. “Pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva yra susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais”, - pažymima Prezidentūros pranešime. Jame teigiama, kad pilietybės suteikimas išimties tvarka asmenims, neatitinkantiems nors vieno iš įstatyme numatyto reikalavimo, pažeistų ne tik Pilietybės įstatymą, bet ir Konstituciją. Nesuteikti amerikietei Lietuvos pilietybės rekomendavo ir Pilietybės reikalų komisija. Tokį pat verdiktą D.Grybauskaitė ir jai patarianti minėta komisija paskelbė ir ankstesnei D.Stagniūno partnerei - 2009 metais prezidentė nesuteikė Lietuvos pilietybės išimties tvarka amerikietei Katherine Leigh Copely, taip atimdama iš ledo šokėjų galimybę čiuožti 2010 metų Vankuverio olimpiadoje. Belieka apgailestauti, kad žiemos

Po patirto smūgio I.Tobias ir D.Stagniūnas nenori tikėti, kad tai buvo paskutinis prezidentės D.Grybauskaitės žodis. / Reuters/Scanpix ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos sporto gerbėjai jau antrose žaidynėse iš eilės negalės džiaugtis Lietuvos dueto pasirodymu ant olimpinio ledo. Anksčiau penkiose olimpiadose iš eilės mus žavėjo Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago duetas.

Pernai Europos čempionate devintąją vietą užėmę I.Tobias ir D.Stagniūnas šiuo metu buvo vieninteliai Lietuvos atstovai, realiausiai pretendavusieji patekti į olimpinio žiemos sporto elito gretas. Jei ne Sočio olim-

piadoje, tai dar po ketverių metų. Lietuvos prezidentės ir jos komandos nesuprasti bei atstumti ledo šokėjai, tikėkimės, neatsisakys savo svajonės. Po patirto smūgio jie, greičiausiai, bandys dar sykį belstis į ką tik prieš juos

DIRBS KINIJOJE VILMANTAS REMEIKA

Tris mėnesius nesutarusios, kaip pasidalys milijardus dolerių pelno, Šiaurės Amerikos ledo ritulio lyga (NHL) ir jos žaidėjų asociacija (NHLPA) kompromisą pasiekė žaibiškai. Per kelias paras. Dar praėjusį ketvirtadienį po derybų NHL komisaras Gary Bettmanas pranešė, kad abi šalys priartėjo prie kompromiso. Jis žadėjo lokauto pabaigą šią savaitę, bet NHL ir NHLPA susitarė dar praėjusį savaitgalį. Taigi sutrumpėjęs sezonas prasidės sausio 19 dieną, o klubai reguliariajame sezone žais po 48 rungtynes vietoj 82.

Apkarpė milijonus Naujojo Džersio “Devils” puolėjas D.Zubrus netrukus sugrįš ant ledo. Planuojama, kad šį sezoną skirtingų konferencijų klubai taupant laiką dėl ilgų kelionių tarpusavyje nesusitiks. Kiekvieno diviziono klubai tarpusavyje susikaus net po 7 kartus - iš viso 28. Likusios 20 rungtynių bus žaidžiamos su kitomis 10 konferencijos komandų.

Įžnybo kolegai Žinia apie lokauto pabaigą sukėlė ne tik aistruolių, bet ir ledo ritulininkų džiaugsmą. Emocijas jie ėmė reikšti socialiniuose tinkluose. Vieni netvėrė iš laimės, kiti žadėjo nemokamą vakarienę tiems, kurie pasistengė, kad lokautas pasibaigtų. Permainos NHL sujauks Europos ledo ritulio gyvenimą. Paskelbus lokautą 170 ritulininkų persikėlė į Europą. Dabar didžioji dauguma grįžta už Atlanto. Ta proga kandžiai pajuokavo buvęs NHL žaidėjas Alexas Picardas, dabar atstovaujantis Šveicarijos klubui Ženevos “Servette”. Čia jis žaidė drauge su Yannicku Weberiu, priklausančiu Mon-

•

Trumpai

NHL mašina pagaliau užsivedė

Lemiamos derybos Niujorke priminė debatų maratoną - truko net 16 valandų. NHL ir NHLPA atstovai prie derybų stalo sėdo šeštadienį 14 val. vietos laiku, o parašus ant naujos 10 metų kolektyvinės darbo sutarties suraitė sekmadienį 6 val. ryto. Pagrindinėmis nesutarimų priežastimis buvo pelno pasidalijimas ir vadinamosios “algų kepurės” dydis. Nuo šiol visas NHL pelnas lygai ir žaidėjams bus dalijamas proporcingai - po 50 proc. kiekvienai. Anksčiau žaidėjų asociacija gaudavo net 57 proc. šio gardaus pyrago. Pastarąjį sezoną NHL pelnas siekė net 3,2 mlrd. dolerių. Pagaliau nustatyta ir “algų kepurė” suma, kurią klubai gali išleisti žaidėjams per vieną sezoną. Nuo 2013-2014 metų sezono “algų kepurė” bus 64,3 milijono. Iki šiol klubai žaidėjams galėdavo išleisti 70,2 milijono. NHL paskelbus lokautą, nuo spalio 11 dienos jau buvo atšauktos 625 rungtynės. Dabar lygos vadovams ir klubų atstovams didžiausiu galvos skausmu taps naujojo tvarkaraščio sudarymas.

užsitrenkusias duris. Blogiausiu atveju I.Tobias ir D.Stagniūnas gali pradėti dairytis šalies, kur labiau gerbiamas alinantis sportininkų triūsas ir kur indėlis šaliai vertinamas ne tik pagal iškovotus medalius.

realio “Canadiens”. Y.Weberis yra seksualinių mažumų numylėtinis. Gėjai jį pavadino gražiausiu NHL ledo ritulininku. Tokio pripažinimo savo srityje buvo sulaukęs ir futbolininkas Davidas Beckhamas. Kai paaiškėjo, kad Y.Weberis grįžta į NHL, A.Picardas socialiniame tinkle jam įžnybo: “Jei būčiau homoseksualas, rinkčiausi tik tave, Yannickai. Man buvo garbė drauge su tavimi naudotis tais pačiais dušais.” Sutikusi sumažinti savo reikalavimus, kad išgelbėtų sezoną, NHLPA neketina nurimti. Kitas žaidėjų asociacijos tikslas - nuversti komisarą G.Bettmaną. Vasario 1 dieną sukaks 20 metų, kai jis vadovauja NHL. Per du dešimtmečius G.Bettmanas padėjo lygai suklestėti, tačiau jis sulaukia vis daugiau kritikos, kad užsisėdėjo viename poste ir yra nelankstus vadovas. Per G.Bettmano erą NHL išgyveno tris lokautus, todėl komisaras vis labiau raginamas užleisti vietą kitiems.

•

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Jonas Kazlauskas artimiausius tris mėnesius darbuosis Kinijoje. 58 metų strategas tapo Guangdongo klubo “Southern Tigers” vyriausiuoju treneriu. Tiesa, iš pradžių lietuvis sulaukė pasiūlymo dirbti trenerio Du Fengo asistentu, tačiau nuvykęs į Guangdongą sužinojo, kad jam rengiama komandos stratego vieta. J.Kazlauskas puikiai pažįsta Kinijos krepšinį, nes 2005-2008 metais treniravo šios šalies vyrų rinktinę. Klubas “Southern Tigers” šiuo metu turi 14 pergalių, 3 pralaimėjimus ir Kinijos pirmenybėse žengia antras. Sezonas baigiasi jau balandžio mėnesį. J.Kazlauskas sako, kad tai jam ir padėjo apsispręsti vykti į Rytus, nes dar turės laiko atsikvėpti iki Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklos.

DAKARO SPĄSTAI Pietų Amerikoje vykstančio Dakaro dykumų ralio antrasis etapas tapo sunkiu išbandymu Lietuvos lenktynininkui Benediktui Vanagui ir jo šturmanui Sauliui Jurgelėnui. Lietuviai vairuoja automobilį “Oscar”. Sekmadienį, mėgindamas įveikti antrojo etapo pirmąjį įskaitinį punktą, B.Vanagas nesuvaldė mašinos, slydo šonu ir vertėsi, tačiau sugebėjo tęsti lenktynes ir pasiekti finišą. Tai pavyko padaryti labai sunkiomis pastangomis - apie 200 kilometrų dykuma teko važiuoti be priekinio stiklo, prakirstu radiatoriumi ir aplamdytu kėbulu. Lietuviai nuolat stojo ir taisė pažeistą radiatorių, o prieš pat finišą jiems baigėsi degalai. Po pirmos lenktynių dienos 17 vietoje buvęs B.Vanago ekipažas tarp 132 dalyvių smuko į 125 poziciją. Nuo varžybų lyderio ispano Carloso Sainzo (va-

žiuoja “Baggy”) lietuviai atsilieka net 8.30:24. Tačiau B.Vanagas labiausiai džiaugiasi, kad pavyko išlikti ralyje. Vakar vakare, prieš prasidedant trečiajam etapui, “Oscar” ekipažas turėjo startuoti iš rikiuotės galo, tačiau teisėjai mūsiškiams suteikė 29 starto poziciją - pasinaudota išlyga prioritetiniams vairuotojams. Motociklininkas Gintautas Igaris, važiuojantis “Yamaha”, kol kas didesnių nuotykių išvengė. Antrojo etapo distanciją jis įveikė per 3.42:56 ir užėmė 106 vietą. Bendrojoje įskaitoje lietuvis yra 105 tarp 170 dalyvių. Nuo varžybų lyderio ispano Borto Barredos (“Husqvarna”) G.Igaris atsilieka 1.12:55. Vakar važiuojant iš Pisko į Naską (Peru teritorija) lenktynininkams teko įveikti 243 km greičio ruožų.

SUDOMINO TURKUS Lietuvos futbolo rinktinės nariai Darvydas Šernas ir Žydrūnas Karčemarskas netrukus gali tapti komandos draugais. Lenkijos Lubino klube “Zaglebie” nesėkmingai žaidžiantis puolėjas D.Šernas sulaukė turkų “Gaziantepspor”, kuriame rungtyniauja vartininkas Ž.Karčemarskas, dėmesio. Vakar “Zaglebie” susirinko į treniruočių stovyklą, o vasarį prasidės antrasis Lenkijos pirmenybių ratas. Klubo svetainėje skelbiama, kad D.Šerno stovykloje nėra, nes jis išvykęs į peržiūrą Turkijoje. “Zaglebie” žada išnuomoti lietuvį turkams iki vasaros. D.Šernas šį sezoną Lenkijos čempionate žaidė 10 rungtynių, bet įvarčių nepelnė ir buvo išrinktas labiausiai nuvylusiu lygos futbolininku. “Gaziantepspor” Turkijos pirmenybėse po 17 turų tarp 18 komandų užima 14 vietą. LŽ

2013 01 08 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos VILNIUS

Fotografija interjerui”. Veiks iki 2013 01 20 d. DAILĖS GALERIJA 2012 12 20-2013 01 13 d. Romualdo Petrausko, Gedimino Pranckevičiaus ir Nojaus Petrausko kūrybos paroda PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS 2012 12 06-2013 01 15 d. Tautodailininkės, muziejininkės Alfredos Petrulienės tapybos darbų paroda “Į Kalėdų šviesą” Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. Veiks iki 2013 07 31 d. PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “AKADEMIJA” Nuo 8 d. Ričardo Nemeikšio paroda “Blizgučiai” VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Fotografės, dailės mokytojos Malvinos Jelinskaitės ir jos mokinių darbų paroda “Peršviečiami” iš ciklo “Mokytojas mokinys”. Veiks iki 2013 01 19 d. GALERIJA “KORIDORIUS” Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokinių darbų paroda “Gyvatės metai Vilniuje”. Veiks iki 2013 01 10 d. VILNIAUS ROTUŠĖ Gedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki 2013 01 31 d. Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki 2013 01 31 d. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS 11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”.

2012 12 21-2013 01 19 d. Mažosios plastikos paroda “Mainai” LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA 2012 12 19-2013 01 14 d. Reginos Donbrauskaitės Plotnikovos ir Klaipėdos “Gubojos” dailės studijoje auklėtinių tapybos darbų paroda “Aš ir tu kuriame kartu” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “Homo Sum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki 2013 01 30 d. GALERIJA “ARKA” 2012 12 18-2013 01 12 d. Vytauto Žirgulio tapybos paroda “Nebūtos istorijos” 2012 12 15-2013 01 12 d. Tapybos paroda “Mėnulio slėnis” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS 2012 12 18-2013 03 05 d. Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943” ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS 2012 12 22-2013 01 20 d. Paroda “Auditas”

2012 12 14-2013 01 20 d. Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977” LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Primityviosios tapybos paroda Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 2012 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”. Veiks iki 2013 02 17 d. PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”

KAUNAS KERAMIKOS MUZIEJUS 2013 01 04-2013 02 03 d. Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas” KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA 2012 12 18-2013 01 21 d. Kauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

Koncertai VILNIUS VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 8 d. 17 val. Didžiojoje salėje. Rusų romansų mylėtojų Lietuvoje draugijos “Melos” vakaras “Naujametė karuselė su čigoniškais ritmais”. Koncertuoja klubas “Družba”

nuoja Gediminas Kviklys. Dalyvauja Robertas Beinaris (obojus) ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 10 d. 19 val. Naujojo DVD “Ačiū už meilę - V.Noreika” pristatymo koncertas PRAMOGŲ ARENA 14 d. 20 val. Koncertuoja Elena Vaenga

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 12 d. 17 val. Koncertas “Dainos ir baladės”. Dalyvauja Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), Kostas Smoriginas (gitara, vokalas), Olegas Ditkovskis (gitara, vokalas) ŽALGIRIO ARENA 11 d. 19 val. Lietuviškos popscenos apdovanojimų ceremonija “M.A.M.A.”

KLAIPĖDA

8 d. 18 val. Svetainėje. Dzūkų vakaras “Pasidainavimai su Veronika”. Vaclovo Mikailionio knygos “Jotvingių laisvės šokis” sutiktuvės. Dalyvauja knygos autorius V.Mikailionis, dainininkė Veronika Povilionienė, Trakų kultūros centro Rūdiškių filialo folkloro ansamblis “Diemedis” ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 13 d. 13 val. Sakralinės muzikos valandos. Vargo-

ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO KOPLYČIA 13 d. 15 val. “Sabat Mater” atlieka mišrus choras “Cantare” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 14 d. 18 val. Koncertas “Meilės ir gailestingumo altorius”. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Klaipėdos choras “Aukuras”, Šiaulių valstybinis kamerinis choras “Polifonija”, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas). Dirigentas Modestas Pitrėnas

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS 11 d. 17 val. Laisvės gynėjų dienai skirtas renginys “Atrask tėvynę savyje”. Dalyvauja Šiaulių universiteto folkloro ansamblis “Vaiguva”

Į M.A.M.A. apdovanojimus, kaip ir pernai, pretenduoja grupė “G&G Sindikatas”.

2012 12 15-2013 05 05 d. Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937” M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 2012 12 07-2013 01 13 d. Norvego Giorano Oldiko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos” GALERIJA “KAUNO LANGAS” Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”. Veiks iki 2013 01 10 d.

ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 2012 12 20-2013 01 16 d. Paroda “Inčirauskų projektas - 40”

PANEVĖŽYS FOTOGRAFIJOS GALERIJA Šventinė Panevėžio fotografų Metų paroda “Siena.

DUSETOS DUSETŲ DAILĖS GALERIJA 2012 12 18-2013 01 26 d. Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda

DRUSKININKAI V.K.JONYNO GALERIJA 2012 12 22-2013 02 22 d. Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”

KLAIPĖDA HERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS 2012 12 13-2013 01 17 d. Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai” KLAIPĖDOS GALERIJA 12 06-2013 01 12 d. Tarptautinio meno projekto “Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio tema pristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkų KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 2012 12 15-2013 01 17 d. LFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”

ŠIAULIAI LAIPTŲ GALERIJA Pokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki 2013 01 30 d. DAILĖS GALERIJA “SIELAI” Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. Veiks iki 2013 02 02 d. CH.FRENKELIO VILA Paroda “2K/Kisarauskai: Saulės moliotipijos, Vinco linoraižiniai”. Veiks iki 2013 01 20 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Audronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda “Žaismas formomis”. Veiks iki 2013 01 31 d.

Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda.

2013 01 08 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai Nuo 6-7 a žemės sklypus prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Kadugių g. Tel. 8 672 31 568. PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r. Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

BUTAI PARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS V-10118

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

www.archyvusistemos.lt SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

36,6 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypus Prienų r., prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuva automobilių sėdynių užvalkalus. Taiso, keičia suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662. PASLAUGOS

MEDICINOS PASLAUGOS

ĮVAIRŪS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

Parduodu avižas, avižų ir saldžiųjų vikių mišinius, kvietrugius, kombaino “Niva SK-5” dalis. Jurbarkas, tel. 8 699 01 181.

STATYBA IR REMONTAS

UAB Belosvita, į. k. 184836785, parduoda automobilį A CBL074, WV2ZZZ21ZSH0005156, dyzelinas, 1994 m. gamybos, už 4000,00 Lt, spintą už 475,00 Lt. Aukcionas vyks 2013 01 28, 11.00 val. adresu: J.Basanavičiaus g. 34 , Varėna. Informacija tel. 8 616 26 289. Užs. LM-2025

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421. SIŪLO DARBĄ

Prašau žmogų, kuris dirba su benzopjūklu, padėti išgenėti sodą. Vilnius, tel. 8 656 32 394.

PRANEŠIMAI

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl poilsio namų, Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko g. sankirtoje, Vilniuje statybos poveikio aplinkai vertinimo

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Urbi Hausing”, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4812, faks. (8 5) 239 4901.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta - poilsio namų, Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko g. sankirtoje, Vilniuje statyba. Vilniaus RAAD priimta atrankos išvada (2013 01 03 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-19) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB “Urbi Hausing”, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4812, faks. (85) 239 4901. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, el. p.: k.skemundryte@vrd.am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, el. p.: k.skemundryte@vrd.am, arba UAB “Urbi Hausing”, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4812, faks. (8 5) 239 4901 per 10 Užs. R-16 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

INFORMACIJA apie planuojamos biodujų gamybos įrenginių statybos ir eksploatacijos galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas - UAB “Suvalkijos bio energija”, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, mob. 8 650 58 887. 2. PŪV pavadinimas - biodujų gamybos įrenginių statyba ir eksploatacija. 3. PŪV vieta - Marijampolės apskr., Marijampolės sav., Nendriniškių k., Karolaukio g. 3. 4. Persvarstoma atsakingos institucijos (Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - RAAD)) priimta atrankos išvada (2012 10 23, rašto Nr. (PAVNS)-X3-843), ar privaloma vertinti poveikį aplinkai. 5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą išdėstyti UAB “Ekokonsultacijos” rašte (2012 11 12, Nr. D-12-214): pasirenkant vietą, buvo atsižvelgta ir įvertinta, kas planuojama gretimybėse, ir veiklos poveikio zonomis gretimybių neįtakos; PŪV sklypas patenka į Marijampolės pramoninės plėtros zoną, kuriai Marijampolės savivaldybės patvirtintu detaliuoju planu nustatyta bendra sanitarinė apsaugos zona (toliau - SAZ), o PŪV sklypo dalis priskirta mažai taršių objektų (SAZ<100 m) statybos zonai; remiantis skaičiavimais, PŪV prognozuojamos teršalų koncentracijos aplinkos ore bus minimalios ir neviršys ribinių verčių; bioreaktorių komplekso veikla neturės įtakos aplinkos foninio triukšmo padidėjimui, o atvažiuojančio autotransporto keliamas triukšmo lygis nežymiai įtakos foninį triukšmo lygį gyvenamojoje aplinkoje, bet neviršys dienos metu leistino triukšmo lygio; PŪV organizatorius pasiryžęs atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (toliau - PVSV) ir nustatyti SAZ; mėšlo ir pagaminto substrato kokybiniai parametrai yra panašūs, todėl substratas yra labai paklausus ūkininkų tarpe; bus imtasi visų reikiamų priemonių, kad maksimaliai išvengti lietaus vandens patekimo į saugomą silosą (ar substratą); surinktas filtratas bus nuvedamas į bioreaktorius; surinktas lietaus vanduo bus panaudojamas procese arba išleidžiamas į kanalizacijos tinklus; bus naudojama tik “žalioji biomasė”, kuri neskleidžia nemalonių kvapų; papildomai bus imtasi visų reikiamų priemonių kvapų mažinimui; substratas bus sandėliuojamas tuščiose silosinėse, iš karto uždengiant plėvele. 6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: PŪV bus atliktos PVSV procedūros ir bus nustatyta SAZ; PŪV numatyta vykdyti Marijampolės miesto pramoninėje zonoje; remiantis Marijampolės miesto bendruoju planu PŪV teritorija yra numatyta kaip nauja komercinės ir pramoninės paskirties teritorija; PŪV teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo “Natura 2000” teritoriją; PŪV neturės reikšmingų neigiamų pasekmių natūralioms buveinėms, biologinei įvairovei; bus įgyvendinamas šiltnamio efektą ir klimato kaitą mažinantis projektas. 7. Priimta galutinė atrankos išvada (2012 12 27, Nr. (PAVNS)-X3-1011) - poveikio aplinkai verUžs. LM-2015 tinimas neprivalomas.

Informacija apie planuojamą žvyro ir smėlio kasybos atviruoju kasiniu (karjeru) atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) - UAB “Litgravel”, adresas - Pramonės g. 97, Vilnius. Direktorius - Dainius Daškevičius. Tel.: (8 381) 49 419, +370 616 05 689, el. paštas: litgravel@gmail.com. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - žvyro ir smėlio kasyba atviruoju kasiniu (karjeru). Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Molėtų rajonas, Luokesos seniūnija, Kaližių kaimas, Alekniškių žvyro ir smėlio telkinio II sklypo dalis. Utenos RAAD priimta atrankos išvada - planuojamai ūkinei veiklai - Molėtų rajono Alekniškių žvyro ir smėlio telkinio II sklypo 1,2 ha dalies naudojimui - poveikiuo aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su planuojama ūkine veikla galima Pramonės g. 97, Vilnius. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais ar pateikti motyvuotus pasiūlymus galima per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamente adresu: Metalo g. 11, Utena. Užs. LM-2023

2013 01 08 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 8 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius”. Gyvenimas (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.0 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” (k.) 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.45 Komedija “Ponas auklė” (k.) 12.35 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Pasaulis X” N-7 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Istorinė drama “Elžbieta. Aukso amžius” N-7 0.55 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.50 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Pilis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Tikrasis teisingumas” 1.00 “Anarchijos vaikai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Mirtini kėslai” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Prajuokink mane” N-7 21.30 “Vervolfo medžioklė” N-7 22.30 “Dakaras 2013” 23.00 “Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios” N-14 0.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 1.00 “Laukinis” (k.) N-7 2.00-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Laukinė upė” N-7 23.15 “Skaičiai” N-7 0.15 “Pabėgimas” N-7

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 LNOBT spektaklis. Baletas “Žydrasis Dunojus” (pagal Johanno Strausso muziką) (k.) 13.20 “Mėnulio spindesy”. Pagal Fausto Latėno muziką (k.) 13.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės” (k.) 14.10 “Mūsų miesteliai”. Šateikiai. 1 d. (k.) 15.00 Dainuoja Gražina Apanavičiūtė. Operų arijos 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 21.00 “Tapatybės labirintai” 21.30 “Durys atsidaro” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 “2020-ieji” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Vilniaus knygų mugė 2012”. Audronės Urbonaitės knygos “Cukruota žuvis” pristatymas (k.) 1.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”

FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 14, 16, 18, 20.30 val. “Baimės įlanka” - 18.40, 21.15 val. “Sėkmės džentelmenai” - 15.30, 17.45, 20.30 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.40 val. “Vargdieniai” - 11.40, 15, 18.20, 21.45 val. “Zambezija” - 13.30 val. “Zambezija” (3D) - 11.20 val. “Didieji lūkesčiai” - 15.15, 20.45 val. “Džekas Ryčeris” - 15.15, 18, 21.15 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 13.10, 15.20, 17.30 val. “Širdžių ėdikas” - 18.15 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11, 21.40 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 13.40, 17, 20.20 val.

Balticum TV 8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Pražūtingas auksas” 11.45 Kinomano užrašai 12.00 “Linksmuolis Baris ir disko kirminai” 13.25 “Vaiduokliškos istorijos” 13.55 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 14.25 “Ieškokime geriausio!” 14.40 “Ir kodėl gi aš susituokiau?” 16.45 “Misijos Baltijos jūros regione” 17.15 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 18.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 18.45 “Likimo dovana” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” 23.00 “Advokatė Lovinski” 0.00 “Karamelė”

Balticum Auksinis 7.00 Drama “1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 9.25 Komedija “Labas ir sudie!” N-7 11.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 13.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 15.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7 17.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 19.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 21.20 Drama “Mielas draugas” N-7 23.00 Drama “Miegančioji gražuolė” S 1.00 Veiksmo f. “Miražas” N-7

1 Baltijos Kanalas 6.00 Naujienos 6.10 Vaid. f. “Herbas arba skaičius” 8.00 Naujienos 8.25 Vaid. f. “Senis Chotabyčius” 10.00 Naujienos 10.10 Naujas “Jeralašas” 10.55 Komedija “Balzaminovo vedybos” 12.30 Komedija “Sėkmės zigzagas” 14.10 Vaid. f. “Prancūzas” 16.10 “Maistas kaip vaistas” 17.15 Naujieji metai Pirmajame kanale 20.00 Laikas 20.25 Lietuvos “Laikas” 20.50 “Froido metodas” 22.55 Lietuvos “Laikas” (lietuvių kalba) 23.10 Vaid. f. “Karnavalas” 1.45 Vaid. f. “Atliekamas bilietas” 3.10 “Froido metodas”

RTR Rossija 4.20 Meduolių namelis 4.45 Vaid. f. “Atsimainymo šventė” 8.20 Vaid. f. “Svetimos svajonės” 9.00 Žinios 9.20 Vaid. f. “Svetimos svajonės” 10.25 Vaid. f. “Bilietas į haremą” 12.00 Žinios 12.15 Vaid. f. “Bilietas į haremą” 18.00 Žinios 18.25 Vaid. f. “Septyni varstai iki dangaus” 20.25 Vaid. f. “Nesigailiu, nekviečiu, neverkiu” 0.20 Vaid. f. “Balta suknelė”

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. FIFA Baloon d’Or 2012. Šou prieš ceremoniją 11.25 Futbolas. FIFA Baloon d’Or 2012. Apdovanojimų ceremonija 12.25 Ledo ritulys. KHL. “Amur” - “Avangard” 14.25 “Formulė-1”. Brazilijos GP lenktynių apžvalga 15.25 Ledo ritulys. KHL. “Ak Bars” - SKA. Tiesioginė transliacija 18.00 Krepšinis. Eurolyga. “Fenerbahce Ulker” - “Montepaschi” 19.55 Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Metallurg”. Tiesioginė transliacija 22.30 Ledo ritulys. KHL. “Ak Bars” SKA 0.30 Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Metallurg”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.05 Mitų griovėjai 22.00 Milžiniški lėktuvai 23.00 Pavojingi skrydžiai 0.00 Aviacijos katastrofų priežastys 1.00 Suremontuoti lėktuvai

Teatras PASAKA “Angelų dalis” - 20.15 val. “Aurora” - 18 val. “Apgaulinga aistra” - 20.30 val. “Širdžių ėdikas” - 20.45 val. “Magiškas Paryžius 3” - 18.30 val. “Virš įstatymo” - 18.15 val. OZO KINO SALĖ “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 18 val. “Tėve mūsų, kuris esi medyje” - 16 val. CINAMON “Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 18, 21.15 val. “Aurora” - 15.30 val. “Baimės įlanka” - 19.35 val. “Ralfas Griovėjas” - 16 val. “Džekas Ryčeris” - 13.15, 16.15, 19, 22 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 17.15 val.

“Zambezija” - 12.30 val. “Zambezija” (3D) - 10.15 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 13, 15.30

“Džekas Ryčeris” - 18.45, 21.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 18 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 15, 18.15, 21.45 val. “Legendos susivienija” - 12.45, 14.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Su Naujaisiais, mamos!” - 18 val. “Baimės įlanka” - 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 12, 21.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 14.40, 19.10, 21.45 val. “Pi gyvenimas” - 13.25, 18.15, 20.50 val. “Zambezija” (3D) - 10.45, 12.40 val. “Zambezija” - 11.20, 17.40 val. “Legendos susivienija” - 11 val. FORUM CINEMAS “Baimės įlanka” - 19.45 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 15.15 val. “Šeimoje” - 16.10 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 13.45, 16, 18.30, 20.45 val. “Vargdieniai” - 11.30, 15, 18.45, 21.50 val. “Zambezija” - 13 val. “Zambezija” (3D) - 10.30 val. “Džekas Ryčeris” - 11.45, 14.45, 17.15, 20 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 15.30, 17.45, 21.40 val. “Širdžių ėdikas” - 21 val. “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.15 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.45, 17.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 14.30, 18, 21.30 val. “Legendos susivienija” - 12.15, 14.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.30 val. “Didieji lūkesčiai” - 15.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 10.45, 13.15 val. “Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val. “Zambezija” (3D) - 13 val. “Džekas Ryčeris” - 18.30, 21.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.45, 20.15 val. “Pi gyvenimas” - 11.30, 14.30, 17.30, 20.30 val. “Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 18.15 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Hobitas: nelaukta kelionė” - 21.10 val. “Zambezija” - 10 val. “Pi gyvenimas” - 19 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.30 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val. “Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val. “Aurora” - 16.50 val. I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 10, 11.40 val. “Džiunglės” - 13.20, 17.10 val. “Septyni psichopatai” - 15.05, 20.45 val. “30 širdies dūžių” - 19 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 15.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.20 val. “Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.40, 21 val. “Zambezija” (3D) - 13 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 17, 20.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 18.10, 21.30 val.

KLAIPĖDA “Optimisto istorija” - 19, 22 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 14.45, 18.20, 20.15 val. “Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.40 val. “Debesų žemėlapis” - 14.15, 17.30, 20.50 val. SKALVIJA “Optimisto istorija” - 16.40 val. “Angelų dalis” - 21.20 val. “Aurora” - 19 val.

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Leonardas”. 2 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.40 TV parduotuvė 14.15 Žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kas nužudė Rasputiną?” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kas nužudė Rasputiną?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

9.10 Teleparduotuvė 9.25 “Tavo augintinis” 9.55 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai”

KAUNAS

“Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 17.45, 21 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 15, 18.15, 20.30 val. “Baimės įlanka” - 14.45, 19.30 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.30, 17, 21.50 val. “Džekas Ryčeris” - 13.30, 16.45, 20 val. “Sėkmės džentelmenai” - 11.30, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 11 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val. “Zambezija” - 12.30 val. “Zambezija” (3D) - 10.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30, 17.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 21.15 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 14.15, 18, 21.40 val. FORUM CINEMAS VINGIS

Lietuvos ryto TV

TV6

Kinas VILNIUS

21.30 Komedija “Nevykėlis” 23.10 “Naša Raša” 23.25 “6 kadrai” 0.35 “CSI Niujorkas” 1.30 “Pagrindinis įkaltis”

FORUM CINEMAS “Su Naujaisiais, mamos!” - 11.30, 13.30, 15.45, 18.30, 20.45 val. “Baimės įlanka” - 22 val. “Didieji lūkesčiai” - 16.05 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val. “Sėkmės džentelmenai” - 16.45, 19, 21.15 val. “Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 14.45 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus” 10 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas” 11 d. 18.30 val. “Bajaderė” 12 d. 18.30 val. “Traviata” 13 d. 18 val. “Requiem” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 9 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” 10 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę” 11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas” 12 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” 12 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 13 d. 12 ir 14 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas” 14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Sniego simfonija” JAUNIMO TEATRAS 9 ir 10 d. 18 val. “Kovos klubas” 11 d. 18 val. “Dėdė Vania” 12 d. 18 val. “Kapinių klubas” 13 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip” Salė 99 8 d. 18 val. Roko Poviliaus knygos “Dvivietis kūnas” ir Rosanos Lukauskaitės knygos “Meilės nerasi konservų dėžutėje” pristatymas 12 d. 12 val. “Paika pelytė” 13 d. 12 val. “Angelų pasakos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 11 d. 18 val. “Tas, kuris gauna antausius” 13 d. 12 val. “Morozko” 13 d. 18 val. “Iš meilės man” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “J.Erlickas - vėl Mažajame teatre!” Neregėta programa 9 d. 18.30 val. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” 10 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)” 12 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 12 d. 12 val. “Trys paršiukai” 13 d. 12 val. “Princesė ir kiauliaganys” Mažoji salė 12 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” 13 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 10 d. 19 val. “Švęsti kosmose ar tvarte” MENŲ SPAUSTUVĖ 12 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė” RAGANIUKĖS TEATRAS 12 d. 12 val. “Indėniukas Kikas” 12 d. 16 val. “Pelenė” 13 d. 12 val. “Batuotas katinas” “DOMINO” TEATRAS 8 d. 19 val. “Striptizo ereliai” 10 d. 19 val. “DNR kodas” 12 d. 12 val. “Briedis Eugenijus” 12 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 13 d. 19 val. “Žirklės” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 11 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” 12 d. 19 val. Maskvos teatrų aktoriai. “Dvigubu aromatu rožė”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 10 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 12 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 13 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 13 d. 19 val. Rūtos salėje. “Švyturys” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Čigonų baronas” 10 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” 11 d. 18 val. “Madam Pompadur” 12 d. 18 val. “Mieloji Čariti” 13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur”

KAUNO KAMERINIS TEATRAS 10 ir 11 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 12 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 13 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 11 d. 19 val. “Belgrado trilogija” (“Su Naujaisiais Metais, Ana!”) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Gulbė - karaliaus pati” 13 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Meškiuko gimtadienis” KAUNO TEATRO KLUBAS 10 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 11 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 8 d. 18 val. Valstybinis jaunimo teatras. “Patriotai” 9 d. 18 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” 10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 11 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?” 12 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu pirmyn”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” 13 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 10 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramos teatras. “Iš miglos išniro angelas” 12 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Lietuvos nacionalinis dramos teatras. “Katedra” 13 d. 12 val. Teatro salėje. Jaunimo teatras “Be durų”. “Atsikrausto kiaulė” 14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 13 d. 12 val. “Labas, mažyli” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

8 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 12 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 11 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė” 12 d. 18 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities” 13 d. 12 val. “Sausio žibuoklės” 13 d. 18 val. “Kova”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. “Laisvi drugeliai” 10 d. 18 val. “Bičai” 11 d. 11 val. “Anė iš Žaliastogių” 12 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” 13 d. 12 val. “Katės namai” 13 d. 17 val. “Kreicerio sonata” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. Panevėžio styginių kvarteto jubiliejinis koncertas BENDRUOMENIŲ RŪMAI 8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ELEKTRĖNAI KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?

2013 01 08 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:40 leidžiasi 16:11 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

0 Oslas

Penktąją delčios dieną Mėnulis teka 3:25, leidžiasi 12:19

Delčia I 04

Jaunatis I 12

Priešpilnis I 19

+1 Helsinkis

Stokholmas

Pilnatis I 26

-1

Dublinas +11 -4

Šiauliai

+9 Londonas

-8 -4

Klaipėda

-9

Zarasai Utena

Panevėžys

-5 -10

VILNIUS +16 -4

Lisabona

Alytus

-9

Druskininkai Rytoj: debesuota, snigs, pajūryje - lis. Temperatūra naktį 1-7 laipsniai šalčio, dieną 0-3 laipsniai šalčio, pajūryje 3 laipsniai šilumos.

Bordo

Ukmergė

Kaunas Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

+8 Amsterdamas

-6

-5 -10

+13 Madridas

+17 Barselona

-2 Ryga

+7 Kopenhaga

+5 Paryžius

Kėdainiai -2

-4 Sankt Peterburgas

Talinas

7:31

Palanga

Vilnius Minskas -2 -7 Varšuva -5 Kijevas

Berlynas +3 Praha

+6 Miunchenas

+13 Nica

+14 Roma

-8 Maskva

-5

Bratislava Viena Budapeštas 0 +1 -1 Bukareštas Varna Dubrovnikas -1 Sofija +10

+19

Stambulas +2

Malaga +6

Alžyras +17

8-oji metų diena. Sausio aštuntoji, antradienis, antroji 2-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 357 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Gintė, Severinas, Teofilius, Vilintas. Geros dienos!

Tunisas +18

Atėnai

+9 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Ožiaragis 12 22 - 01 20

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 21 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius. Laimėtojai renkami iš visų per savaitę atsiųstų kryžiažodžių.

Sausio 7 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Sudėtingas laikotarpis, regis, traukiasi, todėl daugiau pastebite teigiamų dalykų. Dabar tik atsiraitokite rankoves ir po truputį skinkitės kelią į priekį! Jautis. Bus daug įvairių pasiūlymų. Tačiau priimdami sprendimą rimčiau pasvarstykite, nes kiekviena energinga veikla atims jėgų, o jų reikės šios savaitės pabaigoje. Dvyniai. Ne taip stipriai spinduliuosite energija, tačiau tai laikina. Neblogas metas susitikti su naujais žmonėmis, galbūt užsimegs naujos romantiškos pažintys. Vėžys. Meilės srityje jausitės sutrikę, tačiau stenkitės daryti ryžtingus sprendimus. Ramybę ir džiaugsmą rasite savo senoje veikloje. Tačiau nebūkite vienas. Liūtas. Norėsis ko nors naujo, dar nepatirto. Būsite kupini naujų idėjų, kurios įkvėps aplinkinius. Tačiau pernelyg didelis entuziazmas gali jus išvarginti. Pirma pamatuokite, paskui kirpkite. Mergelė. Jaučiatės užguiti rutinos, bet labai lengva to atsikratyti. Vietoj įprastos veiklos rinkitės poilsį su draugais, važiuokite į trumpą ekskursiją. Svarstyklės. Trykšite energija, ir viskas, ko tik imsitės, seksis. Romantiniuose reikaluose ledai taip pat pajudės. Venkite konfliktinių situacijų darbe. Skorpionas. Darbų vis daugės, todėl norėsis viską nuveikti iš karto. Tačiau pernelyg didelis skubėjimas kels bereikalingą įtampą tarp kolegų ir vadovų. Šaulys. Imkitės veiklos, kuri jums labiausiai patinka, nes šiandien kiti dalykai nesiseks. Jei jaučiate, kad turite pernelyg daug blogos energijos - nueikite į sporto klubą. Ožiaragis. Kai kuriose situacijose teks prisiminti savo vertybes. Būsite karštakošiai, stengsitės ginti savo įsitikinimus. Tačiau kartais reikia išklausyti abi puses. Vandenis. Diena bus kupina emocijų. Todėl priimti svarbių sprendimų neverta. Tikėtinos romantiškos pažintys, kurios ilgai netruks. Atsargiai vairuokite. Žuvys. Iki šiol į daug ką žvelgėte nerimtai, todėl teks nutūpti ant žemės. Priimsite labai svarbius sprendimus, kurie turės įtakos jums ir jūsų artimiesiems.

2013 01 08 Lietuvos žinios

Margumynai

Įsimylėjęs turkmėnas

Pasiūlymai G.Depardieu

Uzbekistano pasieniečiai sulaikė turkmėną, kuris kirto Amudarjos upę Uzbekistano ir Afganistano pasienyje, nes norėjo pamatyti savo mylimąją.

Garsiam prancūzų aktoriui Gerard’ui Depardieu, kuris gavo Rusijos pilietybę, Saranske per susitikimą su Mordovijos valdžia buvo pasiūlyta tapti šios federacinės Rusijos respublikos kultūros ministru. “G.Depardieu buvo pasiūlytas kultūros ministro postas, tačiau aktorius šio pasiūlymo atsisakė. Jis teigė, kad yra pasaulio kultūros ministras”, - pasakojo valstybinio kino fondo “Gosfilmfond” vadovas Nikolajus Borodačiovas. Prancūzų aktorius į Mordoviją buvo nuvykęs “Gosfilmofond” vadovo, kuris yra kilęs iš šios respublikos, kvietimu. Pasak N.Borodačiovo, G.Depardieu ministru buvo pasiūlyta tapti per operos ir baleto teatro salėje vykusį susitikimą su Mordovijos vadovais ir kultūros veikėjais. “Jam viskas labai patiko”, - sakė N.Borodačiovas. Mordovijos sostinės Saransko oro uoste G.Depardieu buvo pasitiktas su liaudies dainomis ir blynais. Ten pat aktorius pademonstravo savo naują Rusijos Federacijos piliečio

19 metų jaunuolis Abdulnazaras susipažino su savo mylimąja Salomat, kai supainiojęs telefono numerį netyčia jai paskambino. Apie metus įsimylėjėliai bendravo telefonu, tačiau Abdulnazaras norėjo pamatyti savo širdies draugę, todėl nusprendė vykti į Uzbekistaną. 19 metų jaunuolis - etninis turkmėnas. Jis gyvena Afganistano pasienyje esančiame Balcho regione. Abdulnazaras nežinojo, į ką kreiptis dėl Uzbekistano vizos, todėl nusprendė į medvilnės šalį patekti

paprasčiausiu būdu - kirsdamas upę. “Plaukiau upe. Uzbekistano pusėje Amudarjos krantai buvo apaugę vešliais krūmais. Klajojau per krūmynus pusę dienos ir, kai suradau kelią, mane sulaikė pasieniečiai. Jie paėmė iš manęs telefoną ir paskambino mylimajai bei jos mamai”, pasakojo jaunuolis. Įsimylėjęs turkmėnas, mylimoji uzbekė ir jos motina atsidūrė prokuroro kabinete. Čia vyko jų apklausa. “Prokuroras buvo geras žmogus. Jis juokėsi, klausėsi mano istorijos ir leido man kelias valandas pasisvečiuoti mylimosios Salomat namuose”, - sakė turkmėnas. Vėliau Abdulnazaras grįžo į Afganistaną. Jis planuoja legaliai sugrįžti pas mylimąją ir ją vesti.

•

G.Depardieu sulaukė netikėtų pasiūlymų iš Mordovijos. “Lyon and Turnbull” ir Reuters/Scanpix nuotraukos

pasą. Mordovijos lyderis Vladimiras Volkovas pasiūlė G.Depardieu apsigyventi Mordovijoje ir išsirinkti bu-

tą ar vietą namui. Be to, pareigūnai aktoriui įteikė simbolinį “mordvio pasą”, o miestiečiai - du kačiukus.

•

Geriausias Europos muziejus

Liverpulio muziejus - vienas lankomiausių provincijoje.

Europos Taryba paskelbė, kad geriausiu 2013 metų muziejumi bus laikomas vos prieš pusantrų metų Liverpulyje neįprastos architektūros pastate atidarytas muziejus. Nors Liverpulio muziejus palyginti neseniai įkurtas, miesto istori-

jai skirta jo ekspozicija pripažinta geriausia, nes ji įdomi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, “pasitarnauja visuomenės dialogui”, be to, “demonstruoja pavyzdinį požiūrį į žmogaus teises”. Nuo 2011 metų liepos, kai šis muziejus buvo atidarytas, jį aplan-

kė jau daugiau kaip milijonas žmonių. Tai pats didžiausias pasaulio muziejus, skirtas provincijos miestui, taip pat didžiausias nacionalinis muziejus Jungtinėje Karalystėje tarp pastatytų per pastaruosius 100 metų. Jo ekspozicijoje - 6000 eksponatų, kurie atskleidžia Liverpulio, kaip vieno svarbiausių pasaulio uostų, ankstyvąją istoriją ir miesto reikšmę visos šalies gyvenime. Ypatinga vieta muziejuje skirta grupei “The Beatles”, kuri susibūrė Liverpulyje. Lankytojai gali pamatyti sceną, kurioje Johnas Lennonas ir Paulas McCartney pirmą kartą grojo kartu. Europos Tarybos ir Europos muziejų forumo prizas muziejams teikiamas kasmet nuo 1977 metų. Paprastai geriausiais pripažįstami muziejai, mokantys įdomiai atskleisti Europos kultūrinį palikimą.

•

Sekso vadovas Edinburgo aukcionas “Lyon and Turnbull” ketina parduoti XVII amžiaus pabaigoje Anglijoje išleistą ir Aristoteliui priskirtą sekso vadovą, kurį anuomet buvo uždrausta pardavinėti. Sekso vadovas su Aristoteliu turi mažai ką bendra - visai neaišku, kodėl knygoje nurodytas jo vardas. Matyt, sekso vadovo sudarytojai tikėjo, kad Aristotelio vardas suteiks knygai didelę vertę. Ką tik išleistas vadovas iškart buvo uždraustas, o jo draudimas Anglijoje baigėsi tik 1961 metais. Edinburgo aukciono “Lyon and Turnbull” atstovai tikina, kad pradinė XVII amžiuje išleisto sekso vadovo kaina - 400 svarų. Pasak aukciono retų leidinių ekspertės Cathy Marsden, knygoje nėra nieko tokio, kas dabartiniais laikais būtų laikoma purvinu dalyku mūsų visuomenėje. “Knyga linksma. Joje dalijami patarimai, ką daryti tėvams, jeigu kūdikis gimtų labai plaukuotas, arba užsimenama, kad suaugę dvyniai buvo tėvų nuodėmių rezultatas. Sekso vadove

Jaunuolis Amudarjos upe bandė pasiekti mylimąją.

Milžiniškas kalmaras Mokslininkai ir televizijos operatoriai nufilmavo itin retai matomą apie aštuonių metrų ilgio kalmarą, plaukiojantį Ramiojo vandenyno gelmėse. Japonijos nacionalinio mokslo muziejaus komandai, bendradarbiaujant su Japonijos visuomeniniu transliuotoju NHK ir JAV televizija “Discovery Channel”, pavyko pirmąkart nufilmuoti šį gelmių gyventoją jo įprastoje buveinėje. Tyrėjai, naudodami povandeninį aparatą, pastebėjo šį kalmarą liepos mėnesį 630 metrų gelmėje, už maždaug 15 kilometrų į rytus nuo Čičio salos Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje. Povandeninis aparatas su trijų žmonių įgula, kurios vienas narių buvo mokslo muziejaus darbuotojas Tsunemi Kubodera, plaukė paskui mil-

žinišką galvakojį iki 900 metrų gylio, kol šis dingo vandenyno gelmėje. Japonijos televizija NHK parodė juodoje gelmėje nufilmuotą sidabro spalvos gyvūną didžiulėmis juodomis akimis, plaukiantį prieš srovę ir laikantį savo čiuptuvais jaukui panaudotą kalmarą. “Šis gyvūnas buvo apie trijų metrų ilgio, tačiau turėjo būti maždaug aštuonių metrų, nes jis neturėjo dviejų ilgųjų čiuptuvų”, - sakė T.Kubodera. Tyrėjas nurodė, kad tai pirmas atvejis, kai šios rūšies kalmaras nufilmuotas savo natūralioje aplinkoje - vandenyno gelmėse, kuriose mažai deguonies. Milžiniškas kalmaras architeutis, vadinamas viena paskutinių vandenyno paslapčių, gyvena žmonėms sunkiai pasiekiamoje ir mažai ištyrinėtoje aplinkoje.

•

Aristoteliui priskiriamame sekso vadove dalijami patarimai dėl gimdymo ir lytinių santykių. taip pat yra įdomių ištraukų, kuriose pateikiama XVII amžiaus sekso samprata. Knygoje pabrėžiama, kad moteriai, norinčiai pastoti, reikia mėgautis lytiniu aktu. Tai reiškia, kad ir vyrai, ir moterys turėtų

mėgautis seksu”, - sakė C.Marsden. Vadove taip pat yra įvairių patarimų dėl gimdymo. Jame rašoma, kad “pribuvėjos profesija yra būtina ir garbinga, nes pribuvėjos - gamtos pagalbininkės”.

•

Milžiniškas kalmaras neturėjo dviejų čiuptuvų. Europeanmuseumforum.info, “Interfax-BNS”, Lenta.ru, APF-BNS, WENN-BNS, LŽ