2013 m. sausio 21 d. / Pirmadienis / Nr. 16 (13 441)

Kaina

2013 m. sausio 21 d. / Pirmadienis / Nr. 16 (13 441)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

DIENOS TEMOS

KULTŪRA

Lietuvos gyventojai pensijos nelaukia

Vyriausybės svetainę norima tobulinti 4

Rūtos Staliliūnaitės dienoraščiai paslaptis 13

9p.

p.

p.

Šalies senėjimas grėsmė ekonomikai

www.lzinios.lt

Naujoje Vyriausybėje dirba trys ministrai ne vilniečiai, tačiau tik vienas jų - Žemės ūkio ministerijai vadovaujantis Vigilijus Jukna važinėdamas iš namų į darbą ir atgal sukaria šimtus kilometrų

4p.

Australijos teniso pirmenybių vienetų varžybų šešioliktfinalyje Ričardas Berankis 2 valandas ir 12 minučių priešinosi Londono olimpinių žaidynių čempionui škotui Andy Murray’ui

14p.

UŽSIENIS

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Draugais tapę priešai

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis didžiausia grėsme šalies ekonomikai laiko prastėjančią demografinę padėtį. Jam keista, kad valstybė kol kas neskiria deramo dėmesio gyventojų mažėjimo problemai.

Tam tikras neigiamas visuomenės požiūris į verslą, R.Dargio nuomone, yra paveldėtas iš praeities. Jis primena, kad sovietmečiu verslau-

ti mėginantys žmonės buvo teisiami, sodinami į kalėjimus, vadinami spekuliantais. Tačiau verslininkas pastebi, kad padėtis po truputį keičiasi, mūsų šalyje randasi vis daugiau vakarietiško požiūrio.

Apie ekonomikos padėtį ir perspektyvą, ūkio problemas, planuojamą mokesčių pertvarką - “Lietuvos žinių” interviu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Robertu Dargiu.

- Pernai mūsų šalies ūkio augimas buvo vienas sparčiausių Europoje. Ar šiemet irgi plačiu žingsniu žengsime į priekį?

- Iš tiesų skaičiai rodo mūsų ūkio atsigavimą. Eksportas iš esmės buvo viso mūsų augimo lokomotyvas. Tačiau vertinant gerus skaičius reikia nepamiršti ir buvusio didelio kritimo.

Dabartinis atsigavimas tik rodo mūsų verslo galimybes, gebėjimus, organizuotumą, persiorientavimą nuo vienų rinkų prie kitų, gamybos, finansų, žmogiškųjų išteklių pertvarkymą įmonėse. Tokie “infarktai” kaip krizės visada duoda didelį impulsą įvertinti situaciją ir keisti gyvenimo būdą. To pasekmės verslui yra pozityvios. Šiandien esame gerokai labiau pasirengę bet kokiems galimiems bangavimams.

Deja, giluminės problemos, pavyzdžiui, Europoje, dar nėra iki galo išspręstos. Tam tikrą jų įtaką ir mes jausime, nes į Europos šalis keliauja didelė dalis mūsų eksporto. Esame suinteresuoti išlaikyti Rusijos rinką, stiprinti gerus dvišalius ryšius.Mums reikia išnaudoti savo artumą visais aspektais: žaliavų pirkimo, produktų eksporto, tranzito. Kol kas reikia tik džiaugtis, kad padėtis nėra prasta. Manykime, kad ji nepablogės.

Taip pat tikėkimės, kad neapibrėžtumas Europoje bent iki metų vidurio bus išspręstas.

3p.

Aplinkos ministerijoje - “tvarkiečių” elitas “Lietuvos žinios” pradeda rašinių ciklą apie ministerijų naujųjų vadovų aplinką viceministrus ir patarėjus. Šiandien pristatome aplinkos ministro Valentino Mazuronio komandą.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” vicepirmininkas V.Mazuronis, praėjusių metų pabaigoje paskirtas aplinkos ministru, ilgai nedelsdamas į savo komandą pakvietė du partijos bendražygius 36 metų Almantą Petkų ir partijos valdybos narę 39-erių Daivą Matonienę, iki paskyrimo ėjusią Šiaulių vicemerės

Kokia šalis! Meilės miestas ir jo Eifelio bokštas, Sen Tropezas, Bretanė ir Normandija, vynas, prancūziškas batonas, šampanas ir kamamberas.

Tai šalis, su kuria siejama kultūra, mada, prabanga ir mokėjimas džiaugtis gyvenimu. Taip vokiečiai vertina Prancūziją ir prancūzus, tik, deja, nelaiko šios valstybės sektinu pavyzdžiu. Savo ruožtu prancūzai gerbia vokiečius dėl jų ekonominės galios, bet nemėgsta dėl pasipūtimo, pavydi kaimynams ir net jų bijo. Tuo pat metu abi tautos pripažįsta, kad Vokietijos ir Prancūzijos partnerystė Europos Sąjungoje yra itin reikšminga.

6p.

ORAI

pareigas. Trečiuoju viceministru tapo socialdemokratų pasiūlytas 33 metų Linas Jonauskas. “Vertindamas dviejų savaičių darbą, mano komandos veiklumą ir energiją, galiu užtikrinti, kad visais trimis viceministrais esu patenkintas”, - LŽ sakė V.Mazuronis.

5p.

Debesuota su pragiedruliais, sniego nenumatoma. Temperatūra dieną 8-12 laipsnių šalčio.

19p.

2

2013 01 21 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Rytų politikos iššūkiai KĘSTUTIS GIRNIUS

Naujosios Vyriausybės ketinimai gerinti santykius su Rusija yra ir ambicingi, ir optimistiški. Vyriausybės programoje rašoma, kad “Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas “perkrovimas”. Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipdami dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėždami išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abiem šalims naudingiems kaimyniniams santykiams”. Lengva turėti gerų norų, kur kas sunkiau juos įgyvendinti, ypač kai daug kas priklauso nuo kaprizingo didžiojo Rytų kaimyno.

Akivaizdu, kad bus sunku susitarti dėl Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos. Maskva negreitai atleis Lietuvai dėl sprendimo griežtai įgyvendinti trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą ir jos vaidmens įtikinant Europos Komisiją pradėti tyrimus, kurie turi nustatyti, ar “Gazprom” pažeidžia antimonopolines ES taisykles.

Gali būti ir kitas trinties objektas. Vilniuje lapkritį vyks ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, per kurį Bendrija gali pasirašyti asociacijos, taip pat - laisvosios prekybos sutartį su Ukraina. Uk-

rainos priartėjimas prie Vakarų Maskvai nepriimtinas. Jei ES pirmininkaujanti Lietuva atvirai ir aktyviai skatins kitas ES valstybes pasirašyti asociacijos susitarimą, ji užsitrauks Maskvos rūstybę ir užkirs kelią santykiams “perkrauti”. Jei Vyriausybė stengsis laikytis neutraliai, bus priekaištaujama, kad ji pažeidžia Lietuvos interesus ir keičia mūsų šalies kryptį dėl Rytų politikos.

Gruodį ES Taryba leido suprasti, jog pats Kijevas lems, ar sutartys bus pasirašomos. Laukiama, kad Ukraina sukurtų demokratišką ir skaidrią rinkimų sistemą, nepersekiotų opozicijos, užtikrintų jos teises, įgyvendintų teisėsaugos ir ūkio reformas.

Reikalavimai aiškūs, bet kas spręs, ar jie deramai įgyvendinti?

ES valstybės neturi bendros nuomonės dėl santykių su Ukraina. Vienos ypač daug reikšmės teikia geopolitiniams sumetimams. Šios šalys linkusios atlaidžiau vertinti Ukrainą, nes mano, kad reikia nedelsiant pasirašyti asociacijos sutartį ir atverti jai kelią į narystę ES, kitaip Kijevas gali pasiduoti Rusijos įtakai.

Kitos valstybės pabrėžia, kad ES nėra tik ekonominė Bendrija. Šalis nares vienija bendros vertybės, jų atsisakius ES netektų savo veido ir savitumo. Dabartinė Ukrainos valdžia ne tik abejinga šioms vertybėms, bet dar ir sąmo-

ningai jas pažeidinėja, savo elgesiu su buvusia premjere Julija Tymošenko tyčiojasi iš jų. Esant tokioms aplinkybėms reikia pabrėžti tas vertybes, o ne pataikauti prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo komandai. Pažymima, kad kol šalis nėra priimta į ES, Bendrija turi svertų paveikti kandidatės elgesį. Suteikus narystę galimybės gerokai sumažė-

nesiims reformų. ES nukentėtų, jei Ukraina nutartų prisišlieti prie Maskvos.

Savo ruožtu vertybių gynėjai nurodo, kad nereikia leisti Kijevui šantažuoti ES, reikalauti nuolaidų ir lengvatų. Šantažui apskritai nevalia nusileisti. Be to, tokie grasinimai - tušti. Rusija nėra rimta alternatyva ES. Net Ukrai-

Geopolitikai neneigia vertybių svarbos, bet argumentuoja, kad Ukrainos valdžia nebus skatinama keisti savo elgesio, jei neturės realių perspektyvų tapti ES nare. ja. Pavyzdys - Bulgarijos ir Rumunijos atvejai. Be to, Ukrainoje nedaroma pažangos. Kaip rodo tarptautinės organizacijos “Transparency International” duomenys apie korupcijos suvokimo indeksą, 2012 metais Ukraina užėmė 144 vietą tarp 176 pasaulio šalių.

Geopolitikai neneigia vertybių svarbos, bet argumentuoja, kad Ukrainos valdžia nebus skatinama keisti savo elgesio, jei neturės realių perspektyvų tapti ES nare. Esą tokie lūkesčiai skatino daugelį Rytų ir Vidurio Europos šalių, tarp jų ir Lietuvą, imtis rimtų reformų demokratijos, skaidrumo bei žmogaus teisių srityse. Neturėdama tvirtų narystės perspektyvų Ukraina

nos oligarchai ir magnatai supranta, kad geriau būti ponu savo namuose negu liokajumi dvare ir kad šalims ūkiškai suartėjus Rusijos bendrovės prarytų ukrainietiškas.

Nors Lietuvos diplomatai mėgsta pabrėžti vertybių svarbą, ypač kai kritikuoja Vakarų Europos valstybes, Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės kraštų atžvilgiu jie tvirtai laikosi geopolitinio požiūrio. Esą Lietuvai ir ES gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad Ukraina, Gruzija ir kitos šalys integruotųsi į Vakarų ekonomines ir karines struktūras. Norint palaikyti ir skatinti reformas šiose valstybėse, reikia rimtų paskatų, o rimčiausia jų - ke-

lias į narystę ES ir NATO. Vertybės yra nustumiamos į antrą planą.

Rusija labai atidžiai stebės ES šalių diskusijas šiuo klausimu. Kremlius itin daug reikšmės skiria Eurazijos muitų sąjungai, kuriai dabar priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas. Maskva viliasi, kad iki 2015 metų ji peraugs į Eurazijos ekonominę sąjungą. Jei Ukraina atsisakytų tapti jos nare, sąjungos reikšmė gerokai sumažėtų.

Pirmininkaudama ES Lietuva negalės būti pasyvi įvykių stebėtoja. Ji vaidins svarbų vaidmenį nustatant ES Rytų politikos ir ypač Vilniaus aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę. Tikiu, kad naujoji Vyriausybė neatsisakys tradicinės Lietuvos politikos ES plėtros srityje, siekdama įtikti Maskvai. Bet asociacijos sutarties klausimą gali lemti pati Ukraina.

Penktadienį Ukrainos generalinė prokuratūra baigė tirti bylą dėl deputato Jevgenijaus Ščerbanio nužudymo 1996 metais ir padarė išvadą, kad šį nusikaltimą užsakė buvusi premjerė J.Tymošenko kartu su Pavlu Lazarenka. Už J.Ščerbanio nužudymą užsakovai neva sumokėjo 2,8 mln. dolerių.

J.Tymošenko gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Jeigu Kijevas, neturėdamas itin tvirtų įkalčių, iškeltų bylą J.Tymošenko dėl žmogžudystės, nuo Ukrainos nusigręžtų daugelis ES šalių.

•

Seimo tribūna

Parlamente dirbi tiek, kiek nori Su Seimo vicepirmininku “tvarkiečiu” Kęstu Komskiu kalbamės apie jam pavestą kuruoti parlamentinę kontrolę ir darbą Antikorupcijos komisijoje.

Lietuvos žinios

- Ar jau apsipratote su vicepirmininko kėde?

- Seime valdžios pasiimi tiek, kiek nori. Ir dirbi tiek, kiek nori. Man šis darbas patinka. Susitinku su tais, kuriuos pagal pasidalytas veiklos sritis kuruoju, dėlioju planus ir viliuosi, kad viskas bus gerai.

- Seimas turi net 22 atskaitingas institucijas - įvairias tarnybas, tarybas, komisijas. Ar, Jūsų nuomone, tautos išrinktieji naudojasi visomis turimomis parlamentinės kontrolės galiomis ir priemonėmis?

- Manau, kad ne. Esamas kontrolės mechanizmas yra per silpnas, daugiau teorinio pobūdžio. Akivaizdžiai trūksta tam tikrų svertų, kad Seimas galėtų daryti didesnę įtaką. Kita vertus, kai kurios institucijos, pavyzdžiui, specialiosios tarnybos, yra matomos gerokai ryškiau nei kitos. Jų veiklą prižiūri ne tik Seimas. Tų tarnybų darbu ir jo rezultatais domisi ir visuomenė. Tačiau yra ir tokių institucijų, kurios, atrodo, niekam nerūpi.

- Ar ketinate tobulinti parlamentinę kontrolę?

prisipažino metų metus iš Seimo valdybos nesulaukdavę jokio dėmesio, niekas su jais nenorėjo net šnekėtis.

Matote, kalbos iš tribūnos skamba vienaip, akis į akį - visai kitaip.

- Esate viešai suabejojęs, ar tradicija Antikorupcijos komisijos vadovo postą patikėti opozicijos atstovui yra jau tokia gera. Kodėl?

- Rėmiausi savo patirtimi (praėjusios kadencijos Seime opozicijai priklausęs K.Komskis šiai komisijai vadovavo trejus metus - aut.). Pirmus ir antrus veiklos metus visi komisijos at-

Seimo vicepirmininkas K.Komskis įsitikinęs, kad esamas parlamentinės kontrolės mechanizmas yra per silpnas. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka - Kontrolę reikėtų stiprinti per kontroliuojamų institucijų pateikiamas ataskaitas. Ir nelaukti, kol kas nors atsitiks, o nuolat domėtis kylančiomis problemomis.

- Jei gerai suprantu, pagrindinis parlamentinės kontrolės “žanras” institucijų pateikiamos ataskaitos?

- Dabar iš tiesų taip yra. Beje, jei net Seimas nepritaria ataskaitai, tos institucijos vadovui iš esmės niekas negresia, jis lieka dirbti kaip dirbęs. Jei būtų įteisinta nuostata, kad nepritarus ataskaitai institucija pokyčių neišvengtų, tuomet būtų rimčiau dirbama. Tokiai

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Seimo statuto pataisai jau pritarė praėjusios kadencijos Seimas, tačiau priimti jos nedrįso. Manau, kad ši Seimo dauguma per pavasario sesiją tai padarys. Kodėl anksčiau niekas neskubėjo patobulinti įstatymo, galiu tik spėti.

- Minėjote, kad darbą pradėjote susitikimais su atskaitingų institucijų atstovais. Ar pajutote jų nenorą būti kontroliuojamais?

- Nepasakyčiau. Tai buvo labiau pažintinio pobūdžio pokalbiai, per kuriuos išsakytos kasdienės problemos, per tam tikrą laiką susikaupę sopuliai. Kai kurių institucijų vadovai Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Akivaizdžiai trūksta tam tikrų svertų, kad Seimas galėtų daryti didesnę įtaką. liekami tyrimai sukasi aplink praėjusios kadencijos blogus darbus. Bijau, kad dabartinis komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius nebus visiškai objektyvus, gali ne viską matyti ir žinoti. Žinoma, jo kvalifikacija niekas neabejoja, bet į politiką atėję žmonės po truputį keičiasi. Laikas parodys, ar aš buvau teisus.

- Ar manote, kad naujoji komisija tęs buvusios darbus?

- Pradedu tuo abejoti. V.Gailiaus darbo specifika yra kitokia, jis kitaip

organizuoja veiklą. Pirmininkas nukrypsta nuo įstatymo, kuriuo vadovaujasi Antikorupcijos komisija. Atrodo, kad jis norėtų, jog komisija taptų kontroliuojančia struktūra. Dėl to komisija gali pradėti dubliuoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto funkcijas. Bijau, kad rezonansinės bylos bus paprasčiausiai užmirštos.

- Skiriamas Seimo vicepirmininku Jūs sulaukėte nemažai kritikos.

Ypač daug jos turėjo konservatoriai. Vieną jų - Mantą Adomėną tuomet žadėjote skųsti teisėsaugininkams. Ar taip ir padarėte?

- Dėl M.Adomėno kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją. Kalbėjausi su jos pirmininku Valentinu Stundžiu. Jis pažadėjo: jei komisija matys būtinybę, ji pati kreipsis į Generalinę prokuratūrą. Dabar laukiu etikos sargų sprendimo. Tačiau įžeidimo pamiršti tikrai neketinu.

- Kaip Seimo vicepirmininkui Jums priklauso automobilis su vairuotoju.

Ar dažnai naudojatės šia privilegija?

- Kol kas daugiausia važinėju savo mašina. Tarnybine vykau į vieną oficialų renginį. Aš šią kadenciją keisiu nuomojamą automobilį į kitą, dar neapsisprendžiau. Gal jau ir reikėtų.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Grėsmingas šalies senėjimas ir išsivaikščiojimas Atkelta iš

• 1 p.

- Kokios vidinės sąlygos lems tolesnį ekonomikos augimą?

- Tam, kas vyko 2005-2008 metais, įtakos pirmiausia turėjo išorės finansai, pinigai, pasileidę nuo kalno kaip tirpstančio sniego lavina ir nutekėję į palyginti nedidelės ekonomikos šalį. Šios lėšos turėjo ne tik gerą, bet ir blogą poveikį, pavyzdžiui, sukėlė nekilnojamojo turto kainas.

Nebrangus ir palankus skolinimasis daugeliui įmonių taip pat padarė meškos paslaugą. Visi įsivaizdavo, kad gali skolintis daug pinigų, investuoti ne pagal galimybes, o dėl to, kad yra lėšų. Tai gera pamoka ateičiai. Tokio didelio ir greito poveikio, koks tada buvo padarytas vidaus rinkai, dabar nebebus. Todėl vidaus atsigavimas dar truks kurį laiką. Jis priklauso nuo eksporto galimybių, ateinančių europinių pinigų. Reikia tikėtis, kad per artimiausius kelerius metus vidaus vartojimas vis dėlto po truputį atsigaus. Tačiau jis niekada neaplenks mūsų eksporto galimybių, šiuo metu iš esmės tempiančių valstybę.

- Ekonomistai teigia, kad didžiausi sunkumai liko praeityje. Vis dėlto kokią didžiausią grėsmę mūsų ekonomikai įžvelgtumėte?

- Nemanau, kad didžiausia grėsmė jau praėjo. Kaip ir sakiau, esame labai priklausomi nuo Europos Sąjungos (ES). Pasakyti, kad ji jau išsprendė savo problemas, nedrįsčiau. Šioje vietoje dėl grėsmės mano požiūris rezervuotas.

Kaip didžiausią grėsmę šalies ekonomikai įvardyčiau demografinę problemą. Ilgalaikėje perspektyvoje valstybės ekonomikos augimas tiesiogiai priklauso nuo demografinės padėties.

Statistika rodo, kad 2021 metais Lietuvoje bus 350 tūkst. mažiau darbingo amžiaus žmonių. Tai turės įtakos ekonomikos plėtrai, socialinei situacijai.

Esame viena greičiausiai senstančių Europos šalių. Mūsų amžiaus vidurkis didėja dėl dviejų priežasčių: emigracijos ir mažėjančio gimstamumo. Per metus Lietuvoje gimsta maždaug 7 tūkst. žmonių mažiau nei miršta. Kalbant apie ekonomikos perspektyvą, manau, tiesiogiai priklausysime nuo demografinių problemų.

Tiesa, mes ne vieni patekę į tokią sudėtingą padėtį. Neseniai skaičiau įdomų straipsnį apie Vokietijos ateitį. Vokiečiai labai susirūpinę savo ekonomikos, gerovės augimu. Jie skaičiuoja, kad iki 2060 metų Vokietijoje gyvens 17 mln. mažiau gyventojų nei dabar. Dėl tokių pačių problemų kaip ir Lietuvoje. Skaičiuojama, kad ekonomikos plėtrai kyla grėsmė, gali nukentėti pensijų ir sveikatos apsaugos sistemos, kurios yra priklausomos nuo dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių.

LPK prezidentas R.Dargis pabrėžia, kad Lietuvoje energetika suryja labai daug lėšų, todėl šiandien mūsų vidaus atsigavimas toks sudėtingas. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Mūsų šalyje dar nėra deramai susirūpinta dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo.

Tačiau mūsų šalyje dar nėra deramai susirūpinta dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo. Sunku pasakyti, ar tai tokia didelė baimė, kad apie tai baisu net kalbėti, ar tiesiog nežinome, ką daryti, todėl neliečiame šios temos.

Būtina mokesčių peržiūra - LPK ekspertai pažymi, jog tam, kad šalies pramonė ir visa ekonomika išlaikytų vieną sparčiausių plėtros tempų, būtinas aktyvus Vyriausybės vaidmuo sprendžiant struktūrines ūkio problemas. Kokios jos yra?

- Pagrindinės problemos yra susijusios su verslo aplinkos tvarkymu. Viena didžiausių bėdų - valstybės administravimas ir priežiūros institucijos, kurios šiuo metu daugiau trukdo nei padeda.

Apskritai požiūris į veikiantį, verslų žmogų Lietuvoje nėra palankus.

Antras labai svarbus klausimas darbo santykiai, kuriuos ši Vyriausybė ėmėsi peržiūrėti drauge su mokesčių sistema. Darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių regione. Mums būtina daryti skubius pakeitimus, jei norime išlikti konkurencingi.

Reikia kalbėti ir apie energijos sąnaudas. Seime patvirtintai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai įgyvendinti reikės išleisti daug pinigų. Tai reikš, kad didėjant energetikos sąnaudoms kils klausimų dėl mūsų konkurencingumo. Pramonininkų ir energetikos sektoriaus atstovai, dabar persvarstantys strategiją ir rengiantys siūlymus jai atnaujinti, skaičiuoja, kad svarbiausiems mūsų uždaviniams -

tiekimui ir energetikos nepriklausomybei užsitikrinti - užtektų apie 40 proc. lėšų, kurios numatytos dabartiniame dokumente. Energetika suryja labai daug pinigų, todėl šiandien mūsų vidaus atsigavimas toks sudėtingas.

- Naujoji Vyriausybė ketina reformuoti mokesčių sistemą. Tam ruošiamasi sudaryti specialią darbo grupę. Kaip vertinate planus peržiūrėti mokesčius?

- Tai reikia daryti. Kaip jau minėjau, mūsų darbo apmokestinimas yra per didelis. Būtina ieškoti būdų, kaip subalansuoti mokesčius perdėliojant svorius, galbūt apmokestinant tai, ko dar nesiryžome - nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu savivalda ypač sunkiai prognozuoja savo pajamas, o miestams išlaikyti reikia daug pinigų. Nekilnojamojo turto mokestis padėtų savivaldybėms gyventi kiek lengviau.

- Daugiabučių namų renovaciją ši Vyriausybė žada išjudinti gerokai padidinusi savivaldybių vaidmenį šiame procese. Ar naujasis renovacijos modelis pasitvirtins?

- Anksčiau savivalda buvo neleistinai pamiršta. Savivaldos vaidmuo vykdant renovaciją turi būti svarbiausias. Į daugiabučių namų atnaujinimą negalime žiūrėti centrinės valdžios akimis dėl paprastos priežasties - kiekvienoje savivaldybėje padėtis yra skirtinga.

Didžiuosiuose miestuose ekonomika, būsto vertė ir jo užimtumas yra kitokio lygio nei kitur Lietuvoje. Mažesniuose miestuose yra namų, kur penktadalyje butų niekas nebegyvena. Jų nereikia renovuoti kaip Vilniu-

je - įgyvendinant “visą programą”. To daryti tiesiog neverta.

Savivaldybės, žinodamos realią savo teritorijos padėtį, kai kuriuos namus gali renovuoti “lengvesniu režimu”.

Savivaldybė gali nuspręsti, kuriuos namus ar kvartalus renovuoti, o kur tik pakeisti langus, sutvarkyti šilumos ūkį, apšiltinti stogą.

- Valdančioji koalicija kol kas nepateikia aiškaus atsakymo, bus statoma nauja atominė elektrinė ar ne. Kokia pramonininkų pozicija dėl šio projekto?

- Koalicija dabar ir neturėtų pateikti atsakymo, nes negalima ištraukti iš konteksto vieno projekto ir kalbėti apie jį nematant visumos. Turime aprėpti visą energetinį paveikslą. Juk čia yra rimti sprendimai: suskystintų gamtinių dujų terminalas, biokuras, prie kurio turime pereiti, ypač mažose savivaldybėse, atsinaujinantys ištekliai, energijos sąnaudų mažinimas. Šiame kontekste dar reikia nepamiršti jungčių, kurios keis valstybės galimybes apsirūpinti energetika. Susidėliojus šį paveikslą būtų galima kalbėti apie atominės elektrinės vietą. Be abejonės, reikėtų apie tai kalbėti kaip apie regioninį projektą, gauti bent jau partnerių, su kuriais ruošiamės statyti jėgainę, aiškų sutarimą.

Sąmonėje - daug klišių - Darbą pradėjusi Vyriausybė daug dėmesio skyrė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui ir mokestinėms lengvatoms. Ar nepasigendate pastangų gerinti verslo sąlygas, skatinti investicijas?

- Kiek teko diskutuoti su Vyriausybės vadovu, pabrėžiau, kad svarbiausias klausimas - tiesioginių investicijų pritraukimas. Tai didžiausias valstybės

rūpestis. Tam, kad pritrauktume investicijų, konkuruojame regione. Vien lietuviško kapitalo įmonių augimo neužteks norint užtikrinti tvarią mūsų ekonomikos plėtrą. Reikšmingesniam ūkio atsigavimui, nedarbui mažinti, emigracijai stabdyti įtakos turės tiesioginės užsienio investicijos.

Reikia suprasti, kad esame smarkiai pavėlavę į šį traukinį ir vien pastangų, kurias pradėjo rodyti tuometis ministras pirmininkas Andrius Kubilius, nebeužteks. Į investicijų pritraukimo procesą reikia gerokai platesnio požiūrio. Kaip premjeras, turintis važinėti, kviesti ir sudaryti sąlygas į valstybę ateiti reikšmingoms investicijoms, tuo turi užsiimti ir savivaldos lyderiai.

Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio merai turi važiuoti ir susitikti su Olandijos, Belgijos, Švedijos, Danijos pramonininkais, pristatyti jiems savo regionų infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių galimybes.

Tam reikia sutvarkyti verslo sąlygas, demonstruoti solidžią, prognozuojamą valstybės poziciją. Tik tada bus galima sakyti, kad esame konkurencingas ir investicijas pasiruošęs priimti kraštas.

- Praėjo daugiau nei pusė mėnesio nuo tada, kai įsigaliojo padidinta MMA. Kaip tai atsiliepė įmonėms?

- Kaip ir prognozavome, ypač smulkiosios paslaugų įmonės jau atsiuntė pranešimus apie didėjančius įkainius.

150 litų padidinta alga lėmė, kad reikės mokėti didesnes “Sodros”, sveikatos draudimo įmokas.

Jau anksčiau sakiau, kad tam tikrų pasekmių MMA didinimas turės maisto pramonės įmonėms, baldininkams, tekstilininkams ir jų konkurencingumui. Tačiau situacija tikrai nėra tokia bloga, kad kalbėtume apie įmonių bankrotus.

- Mūsų šalies gyventojų požiūris į verslininkus yra veikiau neigiamas.

Neretai jie vertinami kaip išnaudotojai, oligarchai. Ką manote apie tokį verslo įvaizdį?

- Tam tikras požiūris į verslo žmogų yra atėjęs iš istorijos. Nepamirškime, kad visai neseniai, prieš 23 metus, žmogus, mėginantis užsiimti kokiu nors verslu, buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tokie asmenys buvo teisiami, sodinami į kalėjimus, vadinami spekuliantais. Apie privačią gamybos priemonių nuosavybę apskritai nekalbėjome, nes tokio dalyko nebuvo. Visą mūsų gyvenimą buvo užpildę Karlo Marxo teiginiai, kad yra išnaudotojai ir išnaudojamieji. Į mūsų sąmonę yra įsirėžę labai daug klišių. Daug žmonių dar tebėra maitinami syvais, atėjusiais iš tų laikų. Tačiau padėtis po truputį keičiasi. Ateina jauni žmonės, užaugę nepriklausomoje Lietuvoje, baigę mokslus Vakarų universitetuose ir atneša visai kitą, vakarietišką požiūrį į veikiantį žmogų.

•

Trumpai KRITIKA PARTIJAI Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Politikos komiteto pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, šeštadienį kalbėdamas per TS-LKD tarybos posėdį, pareiškė, kad partijai per Seimo rinkimus pakenkė centro dešinės Vyriausybės nejautrumas. “Labai aišku, kad socialiniai klausimai nebuvo mums labai rūpimi dalykai, mums rūpėjo energetika, mokesčių sutvarkymas, subalansavimas, valstybės bankroto išvengimas. Daug dalykų patvarkėme, bet tai padarėme dirbdami vienpusiškai”, - sakė V.Landsbergis. Aptardamas spalį vykusių Seimo rinkimų

rezultatus buvęs partijos vadovas ragino nebūti tokiais optimistais, kad TS-LKD liko antra pagal Seime turimų vietų skaičių. Pasak politiko, po Seimo rinkimų Lietuva pateko į pavojingai blogą padėtį.

“Mes prie tos blogybės esame prisidėję, nes nebuvome pakankamai geri”, - teigė jis. Kaip vieną didžiausių konservatorių klaidų per rinkimus V.Landsbergis nurodė nesugebėjimą kalbėtis su žmonėmis net darant teisingus sprendimus.

V.Landsbergis kritikavo TS-LKD, kad jų atstovai nepaaiškindavo visuomenei partijos pozicijos tam tikrais klausimais ir neinformavo apie daromus kompromisus koalicijoje. “Ta laikysena kartojasi, nepaisoma net gaunamų signalų”, - sakė

Politikos komiteto pirmininkas. Jis priminė, kad būtent šis komitetas ne kartą pasisakė šiuo klausimu, priėmė ne vieną rezoliuciją, bet taip ir nebuvo išgirstas.

Kaip dar vieną klaidą V.Landsbergis nurodė TS-LKD poziciją dėl rezonansinės pedofilijos bylos. Anot jo, dėl to “Drąsos kelio” partija atėmė dalį konservatorių rinkėjų balsų. Šeštadienį konservatoriai išsiskirstė nepriėmę iš anksto parengtos rezoliucijos ir strateginių ateities gairių.

Išsiskyrus požiūriams į rinkimų rezultatus ir partijos vadovybės veiksmus, nutarta sudaryti darbo grupę, kuri parengtų bendrą dokumentą.

V.Landsbergis (pirmas iš kairės) negailėjo karčių žodžių partijos kolegoms.

BNS, LŽ

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

4

2013 01 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

Ministrui minkščiausia sava pagalvė Kiek kasdienis maršrutas palengvina ministro kišenę, V.Jukna tikino dar neskaičiavęs. LŽ suskaičiavo, kad kiekvieną mėnesį kelionės į darbą ir atgal ŽŪM vadovui atsieina apie 2 tūkst. litų. Ministrų atlyginimo vidurkis siekia 10 tūkst. litų neatskaičiavus mokesčių.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Naujoje Vyriausybėje dirba trys ministrai ne vilniečiai, tačiau tik vienas jų važinėdamas iš namų į darbą ir atgal sukaria šimtus kilometrų.

Kad laiku spėtų į darbą, naujasis žemės ūkio ministras kaunietis Vigilijus Jukna rytais turi keltis labai anksti. 100 kilometrų atstumą tarp Kauno ir Vilniaus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas kasdien įveikia du kartus. Ir ne ministerijos, o nuosavu automobiliu, kurį pats ir vairuoja.

“Darbiečio” V.Juknos pirmtakas, buvęs ministras konservatorius Kazys Starkevičius ketverius kadencijos metus taip pat važinėjo iš vieno didmiesčio į kitą. Vis dėlto tai jis darydavo ne kasdien.

Dar vienas kaunietis - ŽŪM vadovo partijos kolega švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis - laiko kelionėms negaišta. To nedaro ir kita Darbo partijos atstovė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, kurios gimtieji namai yra visai šalia Suvalkijos sostinės.

Išlaidų neskaičiuoja V.Jukna tikino, kad kasdienių kelionių režimas jam visiškai priimtinas.

Gyrė traukinį

Žemės ūkio ministras V.Jukna LŽ teigė neketinantis persėsti į valdišką mašiną. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Ministras pasakojo į Kauną grįžtantis net tada, kai renginiai sostinėje užtrunka iki vėlaus vakaro. “Važinėti nuosavu automobiliu yra patogiau negu traukiniu”, - LŽ sakė jis.

Persėsti į valdišką mašiną V.Jukna teigė neketinantis, kaip ir kraustytis gyventi į sostinę. Švietimo ir mokslo ministro D.Pavalkio ŽŪM vadovas tikino kartu nevežiojantis, nes jųdviejų darbotvarkė retai sutampa.

Medžiai gyventojus pavertė įkaitais RITA KRUŠINSKAITĖ

Prieš kelis dešimtmečius prie daugiabučių namų savavališkai pasodinti medžiai dabar kelia grėsmę žmonių saugumui, užgožia dienos šviesą, bet gyventojai patys jų iškirsti negali, o merijos šiems darbams stokoja pinigų.

Su šalia namų augančių medžių keliamomis problemomis, kurias patys ir sukūrė, susiduria visų Lietuvos miestų daugiabučių gyventojai. Prieš kelis dešimtmečius vedami gerų ketinimų papuošti aplinką žaluma, tačiau neturėdami specialių žinių, kokiais atstumais, ir kokius medžius geriausia sodinti daugiaaukščių kvartaluose, gyventojai jų prisodino per daug ir netinkamose vietose. Bėgant metams

Vieno brandaus medžio nupjovimas kainuoja 600-800 litų. daugelis medžių gerokai praaugo net penkiaaukščius namus, kai kurie iškilo sulig devynių aukštų pastatais. Vieni medžiai dėl lūžinėjančių šakų ir sutrešusių kamienų ėmė kelti pavojų žaidžiantiems vaikams, automobiliams ir net pastatams, kiti vešlia lapija taip užgožė saulės šviesą, kad net vasarą dienos metu kambariuose prireikia įsijungti elektrą.

Alytaus “Žibutės” bendrijos gyventojai, nerimaudami, kad prieš keturiasdešimt metų sodintų gluosnių lūžinėjančios šakos gali sužaloti vaikus, apgadinti automobilius ar net vėjo nublokštos išdaužyti butų langų stiklus, bendrijos pirmininkui įteikė raštą, įpareigojantį pasirūpinti pavojų keliančių medžių iškirtimu. Patys gyventojai pagal galiojančius įstatymus medžių išpjauti ar genėti neturi teisės.

“Prašymą praėjusių metų pabaigoje įteikiau miesto savivaldybės admi-

nistracijai, tačiau sulaukiau tik žodinio leidimo”, - teigė “Žibutės” pirmininkas Jonas Jakulis. Anot jo, bendrijai jau keletą metų nepavyksta atsikratyti avarinės būklės medžių. Žmonės tvirtina nesuprantantys, kodėl negalima iškirsti pavojingų medžių, juk daugiabučio kiemas - ne draustinis, kuriame žmogaus veikla neleistina.

Neva medžiai turi tarnauti žmogui, o ne žmogus medžiui. Dabar šalia daugiabučio augantys gluosniai, užuot gražinę aplinką, namo gyventojus laiko nuolatinėje baimėje, kad gali atsitikti nelaimė.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Tarasevičius LŽ sakė, kad savivaldybė kas savaitę sulaukia prašymų, kartais net po keliolika, išduoti leidimus medžiams daugiabučių kiemuose kirsti. Tačiau jis neslėpė, kad bendrijai, net gavusiai leidimą nupjauti medžius ir nugenėti šakas, tenka gerokai palaukti medžių pjovėjų brigados. “Alytuje reikia iškirsti ar apgenėti želdinių maždaug už 300 tūkst. litų, o savivaldybė per metus tam tegali skirti apie 50 tūkst. litų”, aiškino A.Tarasevičius.

Anot jo, apie pusė mieste augančių medžių, kuriuos reikia išpjauti, jau brandaus amžiaus. Vieną tokį medį nupjauti kainuoja 600-800 litų, nes tam reikalingas specialus bokštelis. Merijos valdininkas neslėpė, kad dėl lėšų stygiaus pjauti išduotus leidimus nuolat tenka pratęsti. A.Tarasevičius patikino, jog tik komisijai nustačius, kad medis yra avarinės būklės, šis nupjaunamas nedelsiant.

LŽ kalbintas daugiabučio bendrijos pirmininkas J.Jakulis piktinosi tokia medžių pjovimo tvarka. Esą taip žmonėms nepaliekama galimybės geranoriškai susitarti su merijos valdininkais. “Bendrijai teks sudaryti sutartį su bendrove, turinčia teisę pjauti medžius. Sumokėsime pinigus, o po to kreipsimės į teismą juos išieškoti iš savivaldybės”, - problemos sprendimo būdą įvardijo bendrijos pirmininkas.

•

“Važinėti nuosavu automobiliu yra patogiau negu traukiniu.”

Paklaustas, ar žada palaikyti savo pirmtako K.Starkevičiaus idėją ŽŪM perkelti į Kauną, V.Jukna atsakė neigiamai: “Ne, viskas liks taip, kaip yra.”

Eksministras K.Starkevičius naujajam ministerijos vadovui patartų išmėginti kelionę traukiniu. Bilietas tarp dviejų didmiesčių kainuoja 18 litų, mėnesio - 430 litų. “Naudotis viešuoju transportu tikrai pigiau nei savu automobiliu. Nebent pilna mašina važiuoja”, - tikino K.Starkevičius, gyvenantis šalia Kauno, Rokuose. Buvęs ministras pasakojo į namus grįždavęs maždaug du kartus per savaitę. Likusį laiką kaip parlamentaras gyveno Seimo viešbutyje. “Važiuoti traukiniu labai patogu: gali įsijungti kompiuterį, pabendrauti ar pasnausti. Pažinojau beveik visus nuolatinius traukinio keleivius”, - prisiminė K.Starkevičius. Pasak jo, ketverius metus į darbą Vyriausybės rūmuose ir atgal kasdien važiuodavo ir Ministro pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento vadovė, vėliau - laikinoji kanclerė Jurgita Šiugždinienė.

Nors K.Starkevičiui taip ir nepavyko perkelti ŽŪM į Kauną, šios min-

ties jis prisipažino neišsižadantis.

“Jutau labai didelį pasipriešinimą, neturėjau politinio palaikymo”, - sužlugusios idėjos priežastis įvardijo eksministras.

Sostinėje turi butą Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis įsitikinęs, jog kasdienis važinėjimas į Kauną atimtų per daug laiko. Juolab kad ministro darbo diena trunka kur kas ilgiau nei iki 17 valandos. “Gyvenu Vilniuje, savo bute, netoli Švietimo ir mokslo ministerijos, todėl į darbą, taip pat į Vyriausybės rūmus einu pėsčiomis”, - LŽ aiškino ministras.

Prieš porą metų dalyvaudamas savivaldybių tarybų rinkimuose D.Pavalkis Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaravo turįs butą Vilniuje, sklypą Kauno Žaliakalnio rajone ir dar du nekilnojamojo turto objektus tame pačiame Žaliakalnyje bei Kietaviškėse, Elektrėnų savivaldybėje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė šiuo metu taip pat gyvena Vilniuje. Ji nuomojasi butą. Pagal galimybes, tačiau tikrai ne kiekvieną savaitgalį, A.Pabedinskienė sugrįžta į namus visai šalia Marijampolės esančioje Patašinės gyvenvietėje. Į gimtinę ministrė vyksta nuosavu automobiliu, kurį pati ir vairuoja. Planų įsikurti sostinėje ministerijos vadovė neturi.

•

Vyriausybės svetainę norima tobulinti matyta lėšų. Ateityje ieškosime galimybės tinklalapį tobulinti”, - kalbėjo atstovė spaudai.

Laukia nurodymų

Internetinį Vyriausybės veidą užsimota “papudruoti”. / Romo Jurgaičio nuotrauka TADAS VALANČIUS

Internete vykdomosios valdžios veikla besidomintys asmenys jau netrukus gali pamatyti permainų.

Socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė iš ankstesnio ministrų kabineto paveldėtame tinklalapyje pasigedo “gyvumo”.

Gyventojai, interneto naršyklės adresų juostoje suvedę simbolių derinį www.lrv.lt, atsivėrusiame lange turi galimybę susipažinti su Vyriausybės narių ir Ministro pirmininko tarnybos (MPT) nuveiktais darbais bei ateities vizijomis. Nors Gedimino prospekte esančių rūmų šeimininkai pasikeitė, o vietoj MPT jau nuspręsta grąžinti Vyriausybės kanceliarijos modelį, vykdomosios valdžios pagrindinės institucijos tinklalapio struktūra ir dizainas kol kas tebėra tokie patys kaip anksčiau.

Tačiau tai neturėtų ilgai trukti.

Sieks pokyčių Aiškėja, kad iš dešiniųjų paveldėtas internetinis veidas neįtinka nei pačiam Vyriausybės vadovui A.Butkevičiui, nei jį aptarnaujančiam personalui. Taigi permainų galima tikėtis dar šiemet.

LŽ apie galimus svetainės www.lrv.lt pokyčius pasidomėjus premjero nuomonės, jo atstovė spaudai Evelina But-

“Norėtųsi keisti jo dizainą ir pačią struktūrą, tačiau tam šiuo metu nenumatyta lėšų.” kutė-Lazdauskienė patikino, kad dabartinis Vyriausybės tinklalapis “tikrai nėra pats tobuliausias variantas”. “Jame trūksta gyvumo. Šiuo metu tinklalapis yra toks, kokį paveldėjome. Norėtųsi keisti jo dizainą ir pačią struktūrą, tačiau tam šiuo metu nenu-

Apie poreikį “grimuoti” internetinį Vyriausybės veidą LŽ užsiminė ir ministro pirmininko kanclerio pavaduotojas Olegas Romančikas.

Jo manymu, dabartinę svetainę tikrai galima pagerinti, tačiau šiuo metu konkrečių nurodymų nėra. “Kol kas jokių realių veiksmų nedaroma.

Vadovybė iškelia tikslus, o mes esame atsakingi už jų vykdymą. Šiuo metu tokio nurodymo nesame sulaukę, bet netrukus, matyt, sulauksime”, - LŽ sakė O.Romančikas.

Kaip LŽ informavo MPT Spaudos tarnyba, pastarąjį kartą Vyriausybės interneto svetainė buvo atnaujinta 2009 metų kovo mėnesį. Šiuo tikslu surengtą atvirą konkursą laimėjusi bendrovė internetinį veidą “papudravo” už 47 tūkst. litų.

Paties tinklalapio kūrimo paslaugų pirkimas buvo paskelbtas dar 2008 metų vasarį, kai Vyriausybės rūmuose šeimininkavo socialdemokrato Gedimino Kirkilo komanda. Tada konkursą laimėsiančiai bendrovei kelti uždaviniai sukurti vientisą, modernų svetainės dizainą, kuris perteiktų institucinę Vyriausybės reikšmę, atspindėtų tai, kad Lietuva yra integrali Europos Sąjungos valstybė, ir atitiktų valdžios internetiniams portalams keliamus reikalavimus.

Skonio reikalas Ar beveik ketverius metus Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbus atspindėjęs tinklalapis turėtų toks ir išlikti, buvęs premjeras neapsiėmė vertinti. “Kurti internetinę svetainę - ne ministro pirmininko, bet MPT prerogatyva.

Tinklalapis sukurtas pagal europinius standartus, o komentuoti, ar jis gražus, ar ne, yra kiekvieno skaitytojo skonio ir supratimo reikalas”, - įsitikinęs A.Kubilius.

•

2013 01 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Aplinkos ministerijoje - “tvarkiečių” elitas “Lietuvos žinios” pradeda rašinių ciklą apie ministerijų naujųjų vadovų aplinką viceministrus ir patarėjus. Šiandien pristatome aplinkos ministro Valentino Mazuronio komandą. Jos branduolys - partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovai bei asmeninį ekspremjero Gedimino Kirkilo pasitikėjimą pelnęs jaunasis socialdemokratas.

JURGA TVASKIENĖ

Aplinkos viceministras Almantas Petkus

P

1999-2005 m. - Vilniaus Gedimino technikos universitetas, transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos specialistas.

1999 m. - UAB “Vėtrūnėlė” transporto vadybininkas.

2000 m. - A.Petkaus įmonės savininkas.

2000-2002 m. UAB “Vėtrūnėlė” direktorius, 2002-2004 m. - UAB “Transefektas” direktorius.

2004-2007 m. - AB “Elektros viešbutis” valdybos pirmininkas.

2007-2008 m. - Telšių rajono meras.

2008 -2012 m. - Seimo narys.

artijos “Tvarka ir teisingumas” (TT) vicepirmininkas V.Mazuronis, praėjusių metų pabaigoje paskirtas aplinkos ministru, ilgai nedelsdamas į savo komandą pakvietė du bendražygius - per ankstesnę Seimo kadenciją TT frakcijos seniūno pavaduotoju buvusį, Aplinkos apsaugos komitete dirbusį 36 metų Almantą Petkų ir partijos valdybos narę 39-erių Daivą Matonienę, iki paskyrimo ėjusią Šiaulių vicemerės pareigas. Trečiuoju viceministru tapo socialdemokratų pasiūlytas 33 metų socialinis pedagogas Linas Jonauskas, pastaruoju metu dirbęs Seimo nario G.Kirkilo padėjėju.

“Vertindamas dviejų savaičių darbą, mano komandos veiklumą ir energiją, galiu užtikrinti, kad visais trimis viceministrais esu patenkintas”, - LŽ sakė V.Mazuronis.

Po “Vėtrūnos” sparnu Kai tik paaiškėjo, kad A.Petkus siūlomas aplinkos viceministru, kai kurie jo buvę kolegos, dirbę ankstesnės kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komitete, prabilo, jog eidamas naujas pareigas jis esą gali siekti įgyvendinti su partijos interesais susijusius klausimus, o pirmiausia - pasirūpinti privačiomis bendrovėmis, siejamomis su TT. Kaip žinoma, A.Petkus daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjo karjerą gimtuosiuose Telšiuose - įsidarbino bendrovėje “Vėtrūna” vairuotoju.

2000-aisiais jis jau ėjo antrinės “Vėtrūnos” įmonės “Vėtrūnėlė” direktoriaus pareigas, o 2004-aisiais tapo viešbutį “Elektra” privatizavusios bendrovės “Elektros kapitalas” (įsteigtos “Vėtrūnos”) valdybos pirmininku. Viešbutį privatininkams pardavusi valstybės įmonė “Lietuvos energija”, kuriai sudarius sandorį liko tik ant pastato stogo esanti skulptūra “Elektra”, po dvejų metų sumanė išsinuomoti po šiuo meno kūriniu esantį pjedestalą. Esą kitaip valstybė negalėjo rūpintis akmenine deive.

“Elektros kapitalas” už 10 metų nuomą iš “Lietuvos energijos” paprašė 930 tūkst. litų. Iki 2010-ųjų kovo, kai kilo skandalas, su TT siejamai bendrovei jau buvo atseikėta apie 420 tūkst. litų.

Tiesa, pradėjus aiškintis, kodėl privačiai įmonei “Lietuvos energija” žarsto šimtus tūkstančių litų, A.Petkus iš “Elektros kapitalo” valdybos jau buvo pasitraukęs.

2007-aisiais, TT laimėjus savivaldybių tarybų rinkimus Telšių rajone, jis išrinktas meru. Ilgametė Telšių rajono tarybos narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovė Alfreda Tamoševičienė prisimena, kad pirmieji A.Petkaus žingsniai mero poste buvo sunkūs.

“Tačiau darbavosi komanda, ir jis po truputį susivokė. Žinojome, kad anksčiau bendrovėje “Vėtrūna” dirbo vairuotoju, bet kai tapo meru, niekas tokių jo biografijos duomenų nebeskelbė. Tiesa, buvo akivaizdu, kad rajone daugumą konkursų laimėdavo arba ta, arba taip pat su TT siejama bendrovė

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė 2003 m. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete baigė vadybą ir administravimą.

2005 m. ten pat įgijo ekonomikos magistrės laipsnį.

2000-2004 m. - Barono tikrosios ūkinės bendrijos “Salda” ekonomistė.

2003-2005 m. - Vakarų Lietuvos verslo kolegijos plėtros koordinatorė asistentė.

2005-2007 m. - viešosios įstaigos Šiaulių regiono plėtros agentūros direktorė.

2005-2011 m. - Šiaulių universiteto asistentė.

2007-2013 m. - Šiaulių m. savivaldybės mero pavaduotoja.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto magistrantūroje studijavo socialinį darbą.

1998-2000 m. mokytojavo Mažeikiuose.

2000-2004 m. dirbo Seimo nario Kęstučio Kriščiūno padėjėju sekretoriumi.

2007-2008 m. - premjero G.Kirkilo patarėjas.

2008-2013 m. - Seimo LŽ archyvo nuotraukos nario G.Kirkilo padėjėjas.

“Dovirma”. Bet ar tai buvo susiję su tuo, kad A.Petkus ėjo mero pareigas, negaliu pasakyti”, - kalbėjo rajono politikė.

Praėjusį rugsėjį, prieš pat Seimo rinkimus, paskelbta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdyba, remdamasi anksčiau Valstybės kontrolės atlikto patikrinimo medžiaga, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus Telšiuose už daugiau kaip 2,2 mln. litų. Šiame tyrime minimos rangovės - bendrovės “Dovirma” (vadovas - Telšių TT skyriaus lyderis Donatas Kaubrys) ir “Samanėlė”, ilgametė “Vėtrūnos” partnerė bei subrangovė, vadovaujama tos pačios partijos atstovo Algirdo Šilino. Valstybės kontrolė buvo nurodžiusi, kad pažeidimai atsirado, kai Telšių rajono mero pareigas ėjo A.Petkus, o savivaldybės administracijai vadovavo jo partijos kolega Kęstutis Trečiokas.

Komiteto pirmininkas gyrė Visos kadencijos A.Petkus mero poste neišbuvo, bet ne dėl kokių

nors skandalų: 2008-ųjų rudenį telšiškiai jį išrinko Seimo nariu. Tačiau jau 2011-aisiais, laimėjęs Vilniaus miesto tarybos rinkimus, politikas pradėjo svarstyti galimybę atsisakyti parlamentaro mandato. Tuo metu koaliciją planavę TT pirmininkas Rolandas Paksas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Rusų aljanso koalicijos lyderis Valdemaras Tomaševskis buvo sutarę, kad gavę valdžią į sostinės vadovus deleguos būtent A.Petkų. Vis dėlto Vilniaus mero kėdė atiteko Artūrui Zuokui, o TT atstovas liko Seime. Per praėjusių metų Seimo rinkimus A.Petkus siekė mandato vienoje sostinės rinkimų apygardų, tačiau nesėkmingai.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, kuriame dirbo A.Petkus, vadovavęs TS-LKD narys Jonas Šimėnas LŽ tvirtino netikintis kalbomis apie naujojo viceministro ryšius su verslo įmonėmis. “Kai kartu dirbome komitete, tikrai nemačiau, kad jis ką nors proteguotų”, - sakė buvęs parlamentaras.

A.Šimėnas ir A.Petkus kartu yra parengę Atliekų tvarkymo įstatymo

pataisas, tačiau praėjusį pavasarį Seimas sutiko su prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimu jas vetuoti. Kaip žinoma, valstybės vadovė grąžindama Seimui įstatymą įspėjo, kad jis leistų privatizuoti regioninius atliekų tvarkymo centrus ir atvertų kelią monopolio įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle. Pataisų rengėjai gynėsi, esą prezidentė buvusi suklaidinta dėl projekto žalos.

Taigi, kad ir kokių sklandytų kalbų, J.Šimėno manymu, A.Petkus bus “vienas geriausių viceministrų”.

“Jis labai racionalus, dalykiškas, turi administravimo patirties, nes vadovavo Telšių rajonui. Be to, A.Petkus tikrai gilinasi į klausimus, kuriuos nagrinėja”, - tikino buvęs komiteto pirmininkas.

Gyrė už renovacijos skatinimą Gerų žodžių kolegos negaili ir buvusiai Šiaulių vicemerei D.Matonienei, kuri Aplinkos ministerijoje pradėjo kuruoti statybos ir būsto, urbanistikos ir architektūros, teritorijų planavimo bei žemės gelmių sektorius. “Žinant jos darbštumą, norą gilintis į problemas, srities, kurią dabar kuruoja ministerijoje, išmanymą - maždaug 6 metus renovacijos klausimus sprendė savivaldybėje, - manau, ji savo pareigas atliks tikrai profesionaliai”, apie naująją viceministrę pasakojo ilgametis Šiaulių meras, tarybos narys liberalcentristas Genadijus Mikšys.

D.Matonienės veikla - tik pliusas, todėl ir pasikviečiau ją į savo komandą. O jei kalbame apie kokias nors “uodegas”, galiu pasakyti, kad gavau visas pažymas iš specialiųjų tarnybų. Jos neturi D.Matonienei pretenzijų”, - dėstė aplinkos ministras.

G.Kirkilo globotinis Vienintelis iš naujosios Aplinkos ministerijos komandos socialdemokratas L.Jonauskas, dabar kuruojantis gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio sektorius, geriau išmano ne aplinkosaugos, o jaunimo reikalus. Būtent į šią sritį jis gilinosi ne vienus metus, tiek dirbdamas premjero patarėju, tiek vėliau Seime.

Dabartinis viceministras, kuris turi socialinio pedagogo išsilavinimą ir anksčiau dirbo mokykloje, išgarsėjo 2008 metais, kai priklausydamas tuomečio premjero G.Kirkilo komandai tapo vienu edukacinio serialo “Neskubėk gyventi” kūrėjų.

“Daug laiko skyriau jaunimo reikalams, todėl kilo idėja suburti kartas. Ilgai svarstydamas, kas tai galėtų būti, prisiminiau praeities jaunimo laidas, jų poveikį tuometei augančiai kartai”, - pasakojo L.Jonauskas. Serialą, sukurtą pagal jaunojo socialdemokrato pristatytą edukacinio projekto idėją, prodiusavo Rolandas Skaisgirys, o transliavo nacionalinė televizija. Šis nuopelnas atvėrė L.Jonauskui kelius į didžiąją politiką. Per Seimo rinkimus, vykusius tais pačiais 2008

“Vertindamas dviejų savaičių darbą, mano komandos veiklumą ir energiją, galiu užtikrinti, kad visais trimis viceministrais esu patenkintas.”

Finansų ir bankininkystės magistro laipsnį turinti politikė, ėjusi vicemerės pareigas nuo 2007-ųjų, Šiauliuose pagarsėjo kaip tikra renovacijos entuziastė. 2010 metais dėl nuolatinių raginimų bendrijoms tvarkyti savo būstus politikė buvo pradėta sieti su mieste kilusiu renovacijos korupcijos skandalu. Tuo metu paaiškėjo, kad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Šiaulių apskrities padalinio darbuotoja Birutė Jankauskienė, kuri irgi atstovavo TT, bei kai kurios renovaciją vykdančios, o sykiu ir vicemerės organizuojamas akcijas “Už žydintį ir švarų saulės miestą” (per jas buvo apdovanojamos geriausiai besitvarkančios daugiabučių bendrijos) remiančios statybų bendrovės galėjo iš to nesąžiningai pelnytis.

“Komentuoti, kas rašyta spaudoje, ypač Šiaulių spaudoje, nenorėčiau. Tačiau žinodamas situaciją galiu užtikrinti, kad istorijose dėl renovacijos D.Matonienė buvo niekuo dėta. Ji kuravo tą sritį, bet nei viešųjų pirkimų vykdė, nei rūpinosi kitais su pinigais susijusiais klausimais”, - LŽ aiškino G.Mikšys.

Tai, kad buvusiai vicemerei teisėsauga nepateikė jokių kaltinimų dėl renovacijos vykdymo, tvirtino ir jos viršininku tapęs TT vicepirmininkas V.Mazuronis. “Ji Šiauliuose labai aktyviai propagavo renovaciją, už tai iš ankstesnės Aplinkos ministerijos vadovybės gavo padėką. Man tokia

metais, ne be tuomečio Lietuvos socialdemokratų partijos vadovo G.Kirkilo įtakos, jaunuoliui buvo leista išmėginti jėgas vadinamojoje Viktoro Uspaskicho tėvonijoje - Kėdainių rinkimų apygardoje, kuri bent jau anksčiau suteikdavo žinomumą visiems, bandantiems mesti iššūkį Darbo partijos lyderiui. Tąkart L.Jonauskas pralaimėjo ne tik vienmandatėje apygardoje, jis nepateko į Seimą ir pagal partijos sąrašą, nors buvo įrašytas 10 numeriu, - rinkėjai “nureitingavo” jaunąjį socialdemokratą iki 185 pozicijos. Per pastaruosius Seimo rinkimus L.Jonauskas balsuotojų valia iš 97-osios LSDP kandidatų sąrašo vietos nukrito į 129-ąją.

Naujojo viceministro globėjas G.Kirkilas, nepaisydamas šių nesėkmių, tvirtina gerai vertinantis L.Jonauską ir neslepia rekomendavęs jį į aukštas pareigas. “Mes visada stengiamės partijos jaunimui leisti dalyvauti realiuose politiniuose procesuose”, - kalbėjo socialdemokratas.

Pasak G.Kirkilo, negalima teigti, jog L.Jonauskas neturi patirties aplinkosaugos srityje. “Jis seniai domisi aplinkosaugos problemomis, prisidėjo Seime rengiant jau priimtą Mėgėjų žvejybos įstatymą”, - tvirtino ekspremjeras. Pats L.Jonauskas savo plačioje biografijoje apie dalyvavimą įstatymų leidybos procese nekalba, tačiau nurodo, kad jo mėgstamiausia veikla - žvejyba.

•

6

2013 01 21 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Ką galvoja draugais tapę priešai

Berlynas ir Paryžius skirtingai vertina vienas kitą. / SIPA/AFP/Scanpix nuotraukos

Prancūzijos ir Vokietijos santykiai smarkiai nukentėjo dėl ekonomikos krizės: prancūzai laiko vokiečius arogantiškais, o vokiečiai prancūzus - ekonomiškai nereikšmingais.

Kokia šalis! Meilės miestas ir jo Eifelio bokštas, Sen Tropezas, Bretanė ir Normandija, vynas, pracūziškas batonas, šampanas ir kamamberas. Tai šalis, su kuria siejama kultūra, mada, prabanga ir mokėjimas džiaugtis gyvenimu. Tyrimas, atliktas prieš Eliziejaus sutarties 50-mečio minėjimą (šią Prancūzijos ir Vokietijos draugystės sutartį 1963 metų sausį pasirašė generolas Charles’is de Gaulle’is ir kancleris Konradas Adenaueris), rodo, kaip kaimynai - vokiečiai ir prancūzai - vertina vieni kitus.

Nagrinėjant vokiečių požiūrį į Prancūziją susidaro įspūdis, kad skaitai kelionių vadovą arba valgiaraštį.

Visai kitaip prancūzams atrodo Vokietija: alus, Berlynas, automobiliai, naciai ir karas. Prancūzų atsiliepimus

Vokiečiai mielai keliauja į Prancūziją mėgautis puikiu maistu ir nuostabiu gyvenimu, bet nelaiko Prancūzijos sektinu pavyzdžiu. galima tęsti: susivienijimas ir Berlyno sienos griuvimas, drausmė, tvarka, galia, darbas, pramonė. Prancūzų įsivaizdavimo apie Vokietiją sąraše bent jau atsidūrė dešra ir rauginti kopūstai, visais kitais punktais jis labiau primena istorinę knygą. Šis abipusių stereotipų rinkinys atsirado Vokietijos ambasados Paryžiuje užsakymu, o tyrimą atliko Prancūzijos visuomenės tyrimų institutas IFOP. Apskritai prancūzai ir vokiečiai labai pozityviai vertina vieni kitus, tačiau klišės bei prietarai atskleidė ir nemažai skirtumų. Trečdalis apklaustųjų Prancūzijoje labai gerbia vokiečius, bet tik 10 proc. vokiečių tą patį sako apie prancūzus. Kita vertus, 65 proc. vokiečių teigė jaučiantys simpatiją prancūzams, bet tik 26 proc. prancūzų sakė tą patį apie vokiečius. Net trečdalis prancūzų pavydi vokiečiams, jais nepasitiki, ant

jų pyksta ar net jų bijo. Prancūzų akimis, vokiečiai pasipūtę.

Vokiečių reputacija pagerėjo Politikai oficialiai dažnai kalba apie “ypatingus” Vokietijos ir Prancūzijos santykius. Šie ypatingi santykiai bus akcentuojami ir šią savaitę minint Eliziejaus sutarties 50-metį. Tačiau ekonominiai interesai seniai užgožė geografinį artumą ir bendras vertybes. Kalbant apie ekonomiką, Vokietijos reputacija prancūzų akyse pastaraisiais metais tik gerėjo. 91 proc. prancūzų teigia, kad Vokietija sugebėjo išlaikyti savo kaip “pagrindinės pramoninės galios” pozicijas, 86 proc. nurodo, jog Vokietija “padėjo daug pastangų, kad išliktų konkurencinga globaliame pasaulyje”, ir šitaip įsitvirtino Europoje kaip “vadovaujanti galia”. Beveik du trečdaliai prancūzų respondentų laiko Vokietiją pavyzdžiu visai Europai, bet norė-

tų glaudesnio bendradarbiavimo darbo ir mokesčių politikos srityje.

Vis dėlto ekonomikos krizė paliko savo žymę ir išryškino naujus Paryžiaus ir Berlyno santykių įtrūkimus.

Per Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją buvo daug kalbama apie “Vokietijos modelį”, ir šalis nuo to pavargo. Vis daugiau žmonių Prancūzijoje pradeda vertinti Vokietiją kaip varžovę (nuo 7 proc. prieš 10 metų iki 18 proc. dabar).

Prancūzai - ne pavyzdys Vokiečiai nebelaiko prancūzų politiškai ir ekonomiškai reikšmingais.

Vokiečiai mielai keliauja į Prancūziją mėgautis puikiu maistu ir nuostabiu gyvenimu, bet nelaiko Prancūzijos sektinu pavyzdžiu. Dauguma vokiečių pritarė teiginiui, kad “skurdas ir nelygybė pastaraisiais metais ten padidėjo”. Šalys skirtingai vertina ir savo kaip svarbiausių žaidėjų Europos Sąjungoje (ES) vaidmenį. Ir prancūzai, ir vokiečiai neabejoja šios partnerystės svarba ES, bet nesutaria, ar ji “patenkinama”. 85 proc. vokiečių santykius vertina kaip daugmaž lygiaverčius, su tuo sutinka tik 59 proc. prancūzų.

•

Kontrabandininkai veža česnakus

Europos česnakų augintojus žlugdo nelegaliai iš Kinijos įvežami švieži česnakai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Švedijos prokurorai teigia sutriuškinę vieną pelningiausių, kad ir kaip keista, kontrabandos tinklų - nelegalų česnakų importą. Švedija išdavė tarptautinį arešto orderį dviem britams, nelegaliai per Norvegiją importavusiems į Euro-

pos Sąjungą (ES) česnakų už 10 mln. eurų. Kiniški česnakai į Švediją pateko iš Norvegijos. Kodėl nusikaltėliai taip daro?

Importuotiems užsienietiškiems česnakams ES taiko 9,6 proc. muito mokestį. Kontrabandininkai atgabeno česnakų siuntą į Norvegiją, kuri nėra ES narė, todėl česnakų importui muito mokestis netaikomas, o ta-

da sunkvežimiu pervežė kiniškus česnakus į kaimynę Švediją ir kitas ES šalis, šitaip išvengdami ES importo muitų. Ir tai jau ne pirmas kartas, kai česnakų kontrabanda pakliūva į laikraščių antraštes.

2012 metų gruodį Londono gyventojas buvo nuteistas kalėti šešerius metus už česnakų kontrabandą iš Kinijos į Jungtinę Karalystę. Drauge su savo bendru šis asmuo nesumokėjo 2,5 mln. eurų muito mokesčių. Pareigūnams jiedu sakė, kad veža šviežius imbierus, kuriems muitas netaikomas.

2012 metų kovą didžiausio Airijos vaisių ir daržovių gamintojo “Rathcoole” vadovas irgi gavo šešerius metus kalėti už sukčiavimą, įskaitant česnakų importą. Jis nesumokėjo valstybei iš viso 1,6 mln. eurų, o 1000 tonų česnakų iš Kinijos įvežė įvardijęs juos kaip obuolius. Švieži česnakai iš Kinijos ėmė traukti kontrabandininkų dėmesį jau nuo dešimtojo dešimtmečio, bet tikros bėdos prasidėjo tik 2001-aisiais, kai ES įvedė 9,6 proc. muito mokestį ir dar papildomą 1200 eurų mokestį

vienai tonai česnakų (šis papildomas mokestis taikomas šaliai viršijus metinę pasaulinę kvotą). Šiomis priemonėmis siekiama finansiškai apsaugoti ES šalių česnakų augintojus nuo Kinijos ūkininkų, kurie užvertė pasaulį labai pigiais česnakais ir taip užkariavo didelę pasaulinės rinkos dalį.

2010 metais Kinija pagamino 18 560 000 tonų česnakų - apie 80 proc. viso pasaulio česnakų produkcijos.

Pagrindinė česnakų augintoja ES yra Ispanija, bet daug augina ir Prancūzija, Italija, Lenkija, Vengrija, Rumunija bei Bulgarija. Česnakų kontrabanda Europai brangiai kainuoja - vienas konteineris šviežių česnakų atsieina apie 30 tūkst. eurų nesumokėto muito. Kontrabandininkų būdai įvežti produktą vis keičiasi. Kurį laiką paprastai būdavo deklaruojama kokia nors kilmės šalis, su kuria Europa turi specialius susitarimus ir įprastų muitų netaiko.

Pavyzdžiui, produktams iš Turkijos ar tokių Viduržemio jūros šalių kaip Egiptas, Jordanija, Marokas ar kai kurios Pietų Amerikos šalys, taiko-

mos muitų lengvatos. Kitas kontrabandininkų kelias - neteisingai deklaruoti produktus, pavyzdžiui, šviežius česnakus kaip džiovintus arba šaldytus arba kaip visai kitus produktus, pavyzdžiui, obuolius, svogūnus ar imbierus. Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai įvežant į šalį apskritai nepateikiama jokia deklaracija arba deklaruojama, kad česnakai vežami per Europą tranzitu, bet kur nors pakeliui jie dingsta. Norvegijos atvejis buvo išskirtinis, nes Oslo muitinėje prekės buvo tinkamai deklaruotos. Tik vėliau jos tapo kontrabandinės, kai be jokios deklaracijos kirto Norvegijos ir Švedijos sieną.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) mano, kad per virtinę metų Europa prarado milijonus eurų, ką ir kalbėti apie tai, kas prarasta dėl nesąžiningos konkurencijos. Česnakų kontrabanda vienaip ar kitaip paveikė daugumą ES narių, bet labiausiai nukentėjo Jungtinė Karalystė, Lenkija ir Italija.

•

BBC, spiegel.de, LŽ

2013 01 21 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Kepurėtųjų kova su rankšluostiniais LINAS POŠKA

Afrikos valstybėje Malyje vyksta sukilėlių ir centrinės valdžios kova; Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir JAV palaiko centrinę valdžią. Taip pat ir Lietuva.

Tačiau mūsų šalis kaip tik dabar ir galėtų pasitelkti garsųjį prancūzų prezidento pamokymą: nepraleisti geros progos patylėti.

Iš tikrųjų tokios šalies nėra. Yra dešimtys ir šimtai klanų, besiskiriančių savo kultūra, religiniais niuansais (dauguma - musulmonai, bet skirtingų pakraipų), kalba, netgi rase.

Malio sienas nubraižė prancūzų kolonizatoriai, ir iki šiol vieningos šalies jausmo neturi nei maliečių tauta, nei jos elitas. Dabartiniam konfliktui pradžią padarė Šiaurės Malio (du trečdaliai teritorijos ir vienas ketvirtis gyventojų) kova su centrine valdžia. Prasidėjusi kaip pasaulietinis nacionalinio išsivadavimo judėjimas, Šiaurės Malio - Azavado - kova įgijo islamistinį pobūdį.

Kol kas - jėgų pusiausvyra Praėjusios savaitės pabaigoje Prancūzijos kariuomenei pavyko sustabdyti islamistų puolimą iš Azavado į pietus. Šeštadienį kaimyno Alžyro kariuomenė per kruviną operaciją sutriuškino Sacharos dujų verslovę užgrobusius islamistus, Azavado islamistų sąjungininkus. Į Malį turi atvykti pirmieji Vakarų Afrikos šalių, Malio kaimynių, kariniai kontingentai. Nors bendras jų skaičius numatytas nedidelis - apie 3 tūkst., parama reikšminga propagandiniu požiūriu: dauguma šių karių yra ir juodaodžiai, ir musulmonai; taip viešojoje erdvėje bus kovojama su kaltinimais neokolonializmu ir rasizmu.

Prancūzų karys žvalgo teritoriją prie Niono, maždaug už 350 km į šiaurės rytus nuo sostinės Bamako.

AFP/Scanpix nuotrauka

sybė - tamsesnės odos spalvos nei maištininkai. Kiti skirtumai tarp priešininkų nėra labai dideli.

Malio valstybė yra viena korumpuočiausių pasaulyje. Skelbiama, kad ankstesnė vyriausybė aktyviai dalyvavo narkotikų ir įkaitų vadavimo versluose. Neįrodyta, kad naujoji vyriausybė būtų atsiradusi iš kitos kultūrinės terpės ir laikytųsi kitų moralinių nuostatų. Malio sostinėje Bamake vyksta rasistiniai pogromai: juodaodžiai siaubia šviesesnės odos pabėgėlių iš Azavado būstus.

Su valstybininkais kovojantys is-

Kaip Prancūzija neketino prašyti mūsų pritarimo parduodama Rusijai “Mistral” karo laivą, taip ir mes galime nepastebėti jos rūpesčių Malyje.

Azavadas - tik geografinė sąvoka Pačiame Azavade gyvenančios gentys tarpusavyje turi mažai ką bendra. Regionas yra Sacharos tuaregų bendros teritorijos dalis; Azavado tuaregai priklauso trims atskiriems klanams. Gyvena ir arabų.

Nigerio upės pakrantėse, kur įmanoma žemdirbystė, įsikūrusios pietiniams maliečiams šiek tiek giminingos songajų ir fulo gentys.

Skiriasi ir jų požiūris į regiono ateitį. Daug narių turintys, tačiau neįtakingi songajai ir fulo gentis nepuoselėja didelių ambicijų, esant valdžios vakuumui daugiausia apsiriboja savigynos būrių, saugančių bendruomenes nuo plėšikų, kūrimu.

Dalis tuaregų palaiko islamistus; kita dalis yra pasaulietinių pažiūrų ir laikosi ginkluoto neutraliteto.

Tačiau reali ir perspektyviausia jėga Azavade yra kaip tik islamistai.

Kaip ir Somalyje, jie ginkluoti ir valdo humanitarinės paramos skirstymą. Ginklas ir duona suteikia valdžią.

Rankšluostis prieš kepurę Regis, Vakarų pasaulis sprendimą, ką remti, priima pasižiūrėjęs į priešininkų nuotraukas. Malio vyriausybė ir armija dėvi europietiško kirpimo eilutes, uniformas bei kepures. Jų priešininkai galvas apsimuturiavę rankšluosčiais. Vyriau-

lamistai savo kontroliuojamose šiaurinėse teritorijose įveda šariato teisę, nepalankią ne tik moterims bei futbolo gerbėjams; kartu baudžiama ir korupcija. Malio gyventojai teturi pasirinkimą tarp vagių arba kraugerių valdžios. Sukilėlių laimėjimai, jų gebėjimas kovoti net su gerai ginkluotais prancūzų profesionalais rodo, kad dauguma maliečių islamistus regi nebūtinai kaip besąlyginį blogį. Praėjusią savaitę kovos peržengė Azavado ribas: tai būtų buvę neįmanoma, jei vietiniai gyventojai būtų priešinęsi islamistiniams okupantams iš šiaurės.

Somalis ar Afganistanas?

Joks sveiko proto analitikas netiki, kad su Europos ir Vakarų Afrikos kontingentų pagalba Malyje pavyks sukurti liberalią demokratiją, kurioje harmoningai gyventų visos gentys.

Ginčai vyksta tik dėl to, ar Malis pasuks Somalio, ar Afganistano keliu.

Somalio kelias - visiškas valstybės subyrėjimas į konkuruojančius islamistų klanus, kuriuos vienija tik priešiškumas pasauliui.

Afganistano kelias - užsienio durtuvais remiama korumpuota centrinė valdžia. Tokia valdžia, kuri turi tik du užsiėmimus: engti savo tautą ir šantažuoti Vakarų šalis piktais islamistais. Pastaruoju atveju islamistai tampa tiesiog būtini centri-

nei valdžiai - tik argumentuojant jų grėsme galima išsireketuoti karinę ir ekonominę Vakarų paramą.

Tikėtina, kad kaip tik pagal šį scenarijų ir klostysis įvykiai Malyje. Drauge reikia pasakyti, kad kaimynės šalys,

Malio gelbėtojos, tokios pat korumpuotos ir potencialiai nestabilios.

Lietuvos parama - beprasmė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sutarė į Malį nusiųsti

apie 500 instruktorių, kurie padėtų vietos jėgos struktūroms atlikti savo užduotis. Lietuva, kaip skelbiama, siųs vieną ar du specialistus, kurie apmokys Malio kolegas.

Tai - kvaila mintis. Mūsų žmonių kompetencija yra ne tokia, kokios reikia Malio armijai. Lietuviai ir apskritai visos Europos siunčiami talkininkai negali išmokyti uniformuotų maliečių neimti kyšių, nevogti, nepardavinėti gautų ginklų sukilėliams, maitinti ne tik iš jų genties mobilizuotus karius. Reikia aiškiai suvokti, kad Malio armija (joje priskaičiuojama apie 20 tūkst. kasdien maitinamų vyrų) jau pusšimtį nepriklausomos respublikos metų pajėgi nebent rengti perversmus. Ir nėra pagrindo manyti, kad į talką ateisiantys kitų Vakarų Afrikos šalių kontingentai, išskyrus nebent Čado dalinį, geresni už vietinius karius.

Protingiausias Lietuvos veiksmas Malyje būtų evakuoti mūsų šalies garbės konsulę Viktoriją Diawarą su jos vyru ir palikti prancūzams kovoti už vietinę kostiumus dėvinčią valdžią. Tai ne mūsų reikalas.

Kaip Prancūzija neketino prašyti mūsų pritarimo parduodama Rusijai “Mistral” karo laivą, taip ir mes galime nepastebėti jos rūpesčių Malyje. Drabužių mados sostinė yra Paryžius, tegul ji ir kovoja už kepures prieš rankšluosčius. Nes, mano galva, tuos dangalus dėvinčios galvos moraliniu požiūriu nedaug skiriasi.

•

8

2013 01 21 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai NUSIŽUDĖ DISIDENTAS Olandijoje, Roterdamo deportuojamųjų kalėjime, nusižudė Rusijos raketų gamybos inžinierius Aleksandras Dolmatovas, negavęs toje šalyje politinio prieglobsčio. A.Dolmatovas buvo per klaidą uždarytas į deportuojamųjų centrą ir dar galėjo sulaukti apeliacijos, nes ji nė nepradėta nagrinėti.

Kol svarstoma apeliacija, prieglobsčio prašytojas turi teisę būti Olandijoje.

Tačiau pareigūnai pamanė, kad A.Dolmatovas nėra jos pateikęs, todėl traktavo rusą kaip nelegalų imigrantą ir uždarė į deportavimo centrą, kuris prilygsta kalėjimui. Į Rusijos valdžios nemalonę A.Dolmatovas pateko kaip mitingo Bolotnajos aikštėje dalyvis ir yra minimas vienoje byloje. Jam grėsė laisvės atėmimas. Dėl to A.Dolmatovas pabėgo į Olandiją ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Priešmirtiniame laiške savižudybė nesiejama su prieglobsčio nesuteikimu.

IŠGELBĖJO BURIUOTOJĄ Kruizinis laivas išgelbėjo prancūzą, kuris tris dienas praleido gelbėjimosi plauste į pietus nuo Tasmanijos salos bangų aukščiui siekiant 7 metrus. Alainą Delord’ą, kuris mėgino vienas apiplaukti pasaulį, sekmadienį surado ir paėmė kruizinių kelionių į Antarktidą laivas “Orion”. Jūrininkas buvo priverstas palikti savo jachtą, kai audringame vandenyne nulūžo stiebas ir ją užliejo vanduo. Nuo penktadienio jis dreifavo gelbėjimosi plauste už šimtų jūrmylių nuo Tasmanijos. Buriuotojo gelbėjimo operaciją koordinavo Australijos pareigūnai.

Jiems pavyko susisiekti su prancūzu VHF bangų radiju. Į nelaimės vietą buvo nuskridę trys lėktuvai, jie numetė ryšių įrangos, maisto, vandens ir neperšlampamą kostiumą.

Išlaisvintoje gamykloje - nužudyti įkaitai Po tris dienas trukusios įkaitų dramos Alžyre renkami lavonai, šalys ieško dingusių savo piliečių. Alžyras, per antrąją operaciją nutraukęs gamyklos apsiaustį, perspėjo, kad aukų skaičius gali didėti. Įkaitų drama Alžyre buvo nutraukta šeštadienį, kai specialiosios pajėgos įsiveržė į Sacharos dykumoje esančią dujų gamyklą, o kitą dieną, sekmadienį, ten buvo aptikti 25 įkaitų lavonai. Įvairių šalių vyriausybės mėgino rasti savo piliečius, dingusius per kruviną apsiaustį. Alžyrui nuogąstaujant, kad žuvusiųjų skaičius gali didėti, paskelbta, jog įkaitų pagrobėjai paskutinėmis dramos akimirkomis nužudė dar 7 užsieniečius. Pasak saugumo šaltinių, tai buvo egzekucija iš keršto.

Jau žinoma, kad tarp žuvusių įkaitų yra 9 japonai, 7 britai, prancūzų, rumunų, amerikiečių ir alžyriečių. Per 72 valandas trukusią dramą taip pat žuvo 32 pagrobėjai.

Specialiosios pajėgos sugebėjo išvaduoti 685 darbuotojus alžyriečius ir 107 užsieniečius.

Kai Norvegijos kompanijos “Statoil” drauge su britų “British Petroleum” ir Alžyro “Sonatrach” valdoma gamykla tapo laisva, ekspertai ieškojo ten islamistų padėtų bombų. Skelbiama, jog dalis jos buvo užminuota. In Amenaso gyventojai pagaliau galėjo lengviau atsikvėpti, nes visąlaik bijojo, kad teroristams susprogdinus įmonę bus nušluotas ir jų miestelis. Į gamyklą In Amenase, netoli Libijos sienos, grupuotės “Prisiekusieji krauju” kovotojai įsiveržė praėjusį trečiadienį auštant. Jie reikalavo nutraukti prancūzų karinę intervenciją Malyje ir iškeisti įkaitus amerikiečius į aklą egiptiečių šeichą Omarą

Prisaikdinti antrai kadencijai

Filmuotoje medžiagoje - įkaitai iškeltomis rankomis In Amenaso dujų gamykloje. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Pagrobėjai skelbėsi atėję iš Nigerio, jie buvo ginkluoti automatais, kulkosvaidžiais, raketomis ir raketsvaidžiais.

Abdulą Rahmaną bei pakistanietę Aafią Siddiqui, kurie Jungtinėse Valstijose kalinami už ryšius su terorizmu.

Pagrobėjams vadovavo alžyrietis Mokhtaras Belmokhtaras, buvęs “AlQaedos” vadas Šiaurės Afrikoje. Jis grasino susprogdinti gamyklą, jei armija pernelyg priartės.

Dauguma įkaitų buvo išvaduoti ketvirtadienį, kai Alžyro pajėgos

pradėjo pirmą gelbėjimo operaciją.

Tiesa, ji buvo smarkiai kritikuojama kaip pernelyg skubota, nes tąkart žuvo ir įkaitų, ir karių. Tačiau JAV prezidentas Barackas Obama, Prancūzijos lyderis Francois Hollande’as ir JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta dėl to nekaltino Alžyro. Jie pareiškė, kad visa atsakomybė už žmonių žūtį tenka teroristams.

Tai buvo didžiausias įkaitų pagrobimas nuo 2008 metų atakos Mumbajuje ir didžiausias džihadistų tokio pobūdžio išpuolis nuo 2002-ųjų, kai šimtai žmonių žuvo Maskvos teatre. Sacharos dykumoje veikiantys kovotojai atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre.

Alžyro vyriausybės teigimu, pagrobėjai skelbėsi atėję iš Nigerio. Jie buvo ginkluoti automatais, kulkosvaidžiais, raketomis ir raketsvaidžiais. Pasak liudytojų, teroristai kalbėjo kitais arabiškais dialektais, kai kurie - angliškai.

•

Folklando Salos rengia referendumą Dėl Folklando Salų jau kariavo Didžioji Britanija ir Argentina, tačiau dabar savo žodį tars patys gyventojai.

Prieš prisiekdami B.Obama ir J.Bidenas padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo Arlingtone.

Prieš iškilmingą viešą Baracko Obamos inauguraciją JAV prezidentas ir viceprezidentas prisiekė privačiai.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas sekmadienį per nedidelę ceremoniją savo oficialioje rezidencijoje buvo prisaikdintas antrai kadencijai, o priesaikai duoti pasinaudojo Biblija su keltų kryžiumi ant viršelio, kuri jo šeimai priklauso nuo 1893 metų. Šiai ceremonijai atlikti J.Bidenas pasirinko Aukščiausiojo Teismo teisėją Sonią Sotomayor. Ji tapo pirmąja per visą JAV istoriją ispanakalbe teisėja, prisaikdinusia vieną iš dviejų aukščiausių šalies pareigūnų. Privačioje ceremonijo-

je dalyvavo J.Bideno šeima, maždaug 120 svečių ir keli reporteriai.

JAV Konstitucija reikalauja, kad prezidentas ir viceprezidentas būtų prisaikdinti sausio 20 dieną. Prezidentas B.Obama taip pat prisiekė per kuklią ceremoniją Baltuosiuose rūmuose, apsuptas šeimos. Tai įvyko 11 val. 55 min. vietos (18 val. 55 min. Lietuvos) laiku. Po 24 valandų abi ceremonijos - prezidento ir viceprezidento prisaikdinimas antrai kadencijai - bus pakartotos prie Kapitolijaus, stebint šimtams tūkstančių amerikiečių. Po šių iškilmių B.Obama pasakys savo inauguracinę kalbą, o Pensilvanijos aveniu, nuo Kapitolijaus iki Baltųjų rūmų, vyks inauguracijos paradas.

•

Folklando Salos, dėl kurių jau kariavo Argentina ir Didžioji Britanija, kovo 10-11 dienomis rengia referendumą, per kurį gyventojai turės atsakyti į klausimą, ar jie nori, kad salynas liktų Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija. Referendumą skelbia vietos vyriausybė, ir jis turėtų pasiųsti aiškią žinią Argentinai, kokia yra maždaug 3 tūkst. Folklando Salų gyventojų valia.

Didžioji Britanija šias salas Atlanto vandenyno pietinėje dalyje laiko užėmusi nuo 1833 metų, tačiau Buenos Airės tvirtina, kad jos yra okupuota Argentinos teritorija.

Balsalapyje, be klausimo, į kurį bus galima atsakyti “taip” arba “ne”, pateikiama ir preambulė: “Dabartinis Folklando Salų politinis statusas - jog jos yra Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija. Salos pačios sprendžia vidaus politikos klausimus, o Jungtinė Karalystė atsakinga už tokias sritis kaip gynyba ir užsienio reikalai.” Toliau sakoma, kad “pagal Folklando Salų Konstituciją Folklando Salų žmonės turi teisę į apsisprendimą, kuris gali būti pareikštas bet kuriuo metu”. Išleista 4 puslapių brošiūra, aiškinanti referendumo tikslus ir ką reiškia šis balsavimas.

Prie britų ambasados Buenos Airėse su salyno žemėlapiu protestavo Argentinos Folklando karo veteranai.

Diplomatinė trintis tarp Argentinos ir Didžiosios Britanijos suintensyvėjo nuo 2010 metų, kai Londonas leido vykdyti naftos telkinių žvalgybą vandenyse aplink Folklando Salas.

Argentinos pajėgos įsiveržė į Folklando Salas 1982 metais išprovokuodamos tuometę Didžiosios Britanijos premjerę Margaret Thatcher pasiųsti karinių jūrų pajėgų junginį. Ši teritorija buvo sėkmingai atkovota per karą, nusinešusį 255 britų karių ir 649 Argentinos karių gyvybes. Didžioji Britanija yra

dislokavusi salose apie 1000 karių, kurie garantuoja teritorijos saugumą. Premjeras Davidas Cameronas sausio pradžioje pareiškė, kad jo šalis pasirengusi panaudoti karinę jėgą, jei to prireiktų.

Neseniai Argentinos prezidentė Christina Fernandez paragino pradėti naują diskusiją dėl Folklando Salų, bet tai tik sukėlė naujus protestus Argentinoje ir vienareikšmę reakciją britų spaudoje.

•

Interfax, Reuters, AFP, BNS, LŽ

2013 01 21 Lietuvos žinios

Verslas

Lietuvis pensijos nelaukia

Vyrai ir moterys

Pensinio amžiaus sulaukusios mo• terys mažiau negu vyrai linkusios atidėlioti ėjimą į pensiją: tą pačią dieną, kai tik suėjo terminas, užtarnauto poilsio išėjo 21 proc. moterų ir 17 proc. vyrų.

Vyrų dalis tarp tų gyventojų, kurie nesiryžta eiti į pensiją 10 metų ir daugiau, yra didesnė. Tiek laiko sukakus pensiniam amžiui sprendimą, ar trauktis iš darbo, svarstė 2,3 proc. vyrų ir tik 0,3 proc. moterų.

Dėl to, kad išėjus į pensiją gerokai sumažėja pajamos, nuogąstauja 79 proc. vyrų ir 86 proc. moterų.

Prarasti aktyvios darbo veiklos, sulaukus pensinio amžiaus, nenori 9 proc. vyrų ir 4 proc. moterų.

Kol sutuoktinis nėra nutraukęs darbo veiklos, išeiti į pensiją delsia 3,4 proc. vyrų ir 1,3 proc. moterų.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

•

Dauguma Lietuvos gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, stengiasi ir toliau likti darbo vietoje. Užtarnautą poilsį jie aukoja dėl galimybės prisidurti prie kuklios pensijos.

•

“Prime Consulting” atlikta pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad 8 iš 10 tokio amžiaus sulaukusių žmonių vis atidėlioja sprendimą išeiti į pensiją. Daugiau kaip pusė jų svarstė iki 1 metų, kol nutarė nebedirbti, penktadalis delsė 1-3 metus, 6 proc. pensinio amžiaus gyventojų - 4-7 metus. 1,2 proc. žmonių teigė, jog nesiryžta eiti į pensiją jau daugiau kaip 10 metų.

• •

Šaltinis: “ERGO Life Insurance”

Svarbiausia priežastis Pasak tyrimą užsakiusios Europos bendrovės “ERGO Life Insurance” Gyvybės departamento vadovės Audronės Kupliauskienės, absoliuti dauguma gyventojų sprendimą išeiti į pensiją atidėlioja dėl to, kad tada gerokai sumažėja pajamos, ir tik 2 proc. respondentų kaip pagrindinę priežastį nurodo nenorą vadintis pensininku.

2012 metų trečiąjį ketvirtį pensininkams, turintiems būtinąjį darbo stažą, “Sodra” mokėjo vidutiniškai 842 litų pensiją. Tuo metu vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 1686 litai. Taigi pensija sudarė apie 50 proc. buvusių pajamų. Tačiau plačiai yra paplitusi nuomonė, kad pensininkas, norėdamas jaustis bent šiek tiek padoriau ir pernelyg nekeisti savo įpročių, turėtų gauti nors 70 proc. savo ankstesnių pajamų.

Neguodžia ir artimiausiam dvidešimtmečiui braižomos perspektyvos.

Demografinės prognozės rodo, kad

Darbo rinkos ekspertas A.Francas: “Senyvi gyventojai, delsiantys eiti užtarnauto poilsio, turi galimybę prisidurti prie pensijos, kuri tikrai nėra didelė.” / LŽ archyvo nuotrauka dien Olandijos, Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Liuksemburgo gyventojai eina į pensiją sulaukę 65-erių. Danija, nors irgi yra nustačiusi 65 metų ribą, numato 20242027 metais didinti pensinį amžių iki 67-erių. Panašius siūlymus teikia ir Vokietija. O Airijoje pensinis amžius jau dabar siekia 66 metus.

Dar 2011-aisiais Europos Komisija, atsižvelgdama į ilgėjančią gyvenimo trukmę, paragino ES šalis ryžtis visuotinei pensijų reformai ir pensinio amžiaus ilginimui. ES narės pritaria, kad siekiant subalansuoti valstybių skolas tai yra neišvengiama.

Apskritai prastėjanti demografinė padėtis tampa vis aktualesnė beveik

“Didelė dalis priešpensinio ar pensinio amžiaus žmonių daugiausia dirba tokius darbus, į kuriuos jaunimas nė nesiveržia.” pensijų sistema vis labiau bus veikiama prastėjančios demografinės situacijos: darbingo amžiaus žmonių (15-64 m.) sumažės nuo 69 iki 53 proc., o senyvų (65 metų ir vyresnių) pagausės daugiau kaip dvigubai - nuo 16 iki 35 procentų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, didžiausi iššūkiai valstybinės pensijų sistemos laukia jau po poros metų. 2015-2027 metais teisę į pensiją įgis vadinamojo demografinio sprogimo atstovai, gimę 1952-1962 metais, o į darbo rinką ateis mažo gimstamumo karta, gimusi 1997-2009 metais. Būtent šiuo laikotarpiu, kuris sparčiai artėja, išlaidos pensijoms mokėti didės nuo 8,6 proc. BVP, buvusio 2010-aisiais, iki 13,5 procento.

Pensija - vis vėliau Didesnė išlaidų dalis teks mažesnei darbingo amžiaus asmenų daliai, todėl reikės karpyti pensijas. Neatmetama, kad ir po 2026 metų, kai Lietuvos gyventojai užtarnauto poilsio galės eiti būdami 65-erių, pensinis amžius bus ilginamas ir toliau. Šiemet senatvės pensija skiriama moterims, sulaukusioms 60 metų ir 8 mėnesių, o vyrams - 62 metų 10 mėnesių. Kasmet šis amžius atitolinamas 2 mėnesiais vyrams ir 4 mėnesiais moterims. Žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, todėl pensinio amžiaus vėlinimas laikomas vienu veiksmingiausių būdų siekti socialinio draudimo sistemos balanso visose ES valstybėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad jau šian-

9

visoms išsivysčiusioms ir juolab dominuojančioms šalims. Antai vien JAV, naujausiais skaičiavimais, per artimiausius 19 metų kiekvieną dieną vidutiniškai 10 tūkst. žmonių sukaks 65-eri.

Pensininkas - ne priešas Dirbančio pensininko statusas ganėtinai prieštaringa problema.

Mažėjant “Sodros” mokesčius mokančių darbingų gyventojų indėliui lieka arba plačiau atverti sienas darbo imigrantams, arba neskubinti palikti darbo vietos pensinio amžiaus žmogaus.

Personalo paieškos ir atrankos specialistai nedaro iš to problemos. “Galbūt tai aktualiau biudžetinėms įstaigoms, o privačiose įmonėse sulaukę pensinio amžiaus dažniausiai darbuojasi arba savininkai, arba vadovų artimieji ir giminaičiai. Mums, teikiantiems įdarbinimo paslaugas daugiausia privačioms bendrovėms, dėl to bėdų nekyla”, - LŽ aiškino kauniškės UAB “Personalo valdymo inovacijos” direktorė Lina Černiauskienė.

Darbo rinkos ekspertas, sostinės personalo paieškos ir atrankos įmonės “Alliance for recruitment” partneris Andrius Francas dar kategoriškesnis. “Aišku, jaunimo nedarbo klausimas yra aktualus. Tačiau didelė dalis priešpensinio ar pensinio amžiaus žmonių daugiausia dirba tokius darbus, į kuriuos jaunimas nė nesiveržia, - pabrėžė jis. - Todėl pensininkų norą dirbti laikyčiau veikiau tendencija, kuri švelnina situaciją.”

Darbo aktyvumo lygis pagal amžių, proc. nuo registruotų gyventojų* Amžiaus grupės 2009 m.

2010 m.

2011 m.

15-19 m.

2,4 1,7 2,1 15-64 m.

60,1 57,8 60,3 20-24 m.

39,3 35 35,5 25-54 m.

72,4-79 69,4-75,7 73,8-80,2 55-59 m.

63,2 61,1 62,9 60-64 m.

33,3 33,8 35,8 65 m. ir vyresni 5,3 4,5 5,2 Iš viso 49,8 47,8 48,7 *Iš viso registruota 15 metų ir vyresnių gyventojų (tūkst.): 2009 m. - 1,641, 2010 m. - 1,635, 2011 m. - 1,483. Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

Pasak eksperto, ypač daug senyvo amžiaus žmonių dirba mokymo įstaigose, ir protingai daro tie vadovai, kurie stengiasi juos išlaikyti. “Nemažai yra tokių, kuriems jau gerokai per 65-erius, bet dar ohoho kaip jie gali padirbėti”, - sakė A.Francas.

Kartais, anot pašnekovo, vyresnio amžiaus darbuotojai užima pozicijas, į kurias atkakliai braunasi ir jaunimas.

Tačiau žvelgdamas iš darbo rinkos perspektyvos jis pareiškimus, neva “senukai neužleidžia darbo vietos”, laiko veikiau netikusiu jaunų, mažai motyvuotų žmonių įsikalbėta problema, argumentu, kai neturima ko pasakyti. “Jaunas asmuo, kuriam užtenka ryžto ir noro, tikrai gali susirasti darbą. O senyvi gyventojai, delsiantys eiti užtarnauto poilsio, turi galimybę prisidurti prie pensijos, kuri tikrai nėra didelė. Be to, juk jie dirbdami ir mokesčius “Sodrai” moka, padeda išlaikyti tuos, kuriems dirbti jau per sunku”, - kalbėjo A.Francas.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,5782 -0,7447% 1 Australijos doleris 2,7116 -0,6859% 10 000 Baltarusijos rublių 2,9754 -0,3966% 1 Kanados doleris 2,6109 -0,8311% 1 Šveicarijos frankas 2,7531 -0,9081% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,1481 -0,7208% 10 Čekijos kronų 1,3478 -0,2448% 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų

4,6267 4,1216 1,1813 2,0080 2,8641 1,7103 4,9494 2,1281 4,6292 8,3783 8,5369 3,9695

-0,0043% -0,7570% +0,5248% -0,2341% -2,3253% -0,7250% +0,0040% -0,3712% -0,8425% -0,1098% -0,3631% -0,6348%

1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 01 21, LB

1,4695 3,1731

-0,0272% -0,7469%

Kol ne senatvė Darbas sulaukus pensinio amžiaus nėra prievolė, o tik nepritekliaus skatinamas sprendimas. Net ir atidėliojant jį keliems ar keliolikai metų, visada ateina laikas, kai dirbti tampa per sunku. Tada jau reikia susitaikyti ir su tuo, kad vien “Sodros” mokama valstybinė pensija nespės paskui infliaciją ir atlyginimų didėjimą, nors ir lėtą. Vis labiau stokojant lėšų teks iš esmės keisti savo įpročius.

Yra daugybė priemonių pasirūpinti, kad pokyčiai nebūtų tokie radikalūs, bet visos jos efektyvesnės tada, kai pradedamos anksčiau naudoti.

Jau seniai galvos išūžtos įrodinėjimais, kaip naudinga kaupti senatvei pensijų fonduose, mokant periodines įmokas pagal savanoriško investicinio, kaupiamojo gyvybės draudimo, pensinio draudimo sutartis, galų gale pildant atskiras sąskaitas bankuose, investuojant į likvidų nekilnojamąjį turtą ir panašiai.

Bėda, kad visa tai labiausiai prieinama tiems, kurie ganėtinai solidžiai uždirba ir gali kas mėnesį bent po vieną kitą šimtinę investuoti. Gaunantiesiems mažiau pajamų tų šimtinių labiau reikia dabar, o ne senatvėje, juolab kad ir pensiją jie greičiausiai gaus ne ką menkesnę, nei yra įpratę uždirbti.

Vis dėlto prisidėti prie savo būsimos gerovės gali ir šie žmonės. Draudimo ekspertė A.Kupliauskienė pataria, kaip kaupti senatvei nejaučiant naštos: “Nuoseklus kaupimas, net atsidedant po litą ar kelis per dieną, suteikia galimybę užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Kaupiant ilgą laikotarpį finansinės naštos nejaučiama, o kasdien atidėta nors ir maža suma ateityje gali duoti didelės naudos.”

•

10

2013 01 21 Lietuvos žinios

Trasa

Lietuvos laukus ars kinai darbą”. “Kas čia daugiau turėtų rūpintis mechanizatorių mokymu? Jų rengimas yra Švietimo ir mokslo ministerijos rankose. Tačiau Žemės ūkio ministerija turėtų žinoti, kiek ir kokių specialistų mūsų žemės ūkiui reikia. Šiandien parengiame daug kvalifikuotų teisininkų, vadybininkų, bet dauguma jų neranda darbo. Todėl reikia protingo profesinio orientavimo. Jaunimas baigia studijas, o darbo neturi, nes viskas blogai suorientuota”, dienraščiui LŽ tvirtino A.Stančikas.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Žemdirbiams kelia susierzinimą šiuo metu galiojanti mokymo sistema, kai žemės ūkiui būtinų specialistų rengiama mažai, o nereikalingų - per akis.

“Jei Lietuvos profesinėse mokyklose plataus profilio mechanizatoriaus specialybė ir toliau bus podukros vietoje, savo laukų arti kviesime kinus”, dienraščiui LŽ teigė Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės “Aukštadvaris” pirmininkas Jonas Pranaitis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu plataus profilio mechanizatorių - tų, kurie moka gerai valdyti pačius moderniausius traktorius, kombainus, kitas savaeiges žemės ūkio mašinas, - poreikis yra labai didelis, tačiau aukštos klasės specialistų katastrofiškai trūksta. “Ir kiekvienais metais tą stygių jaučiame vis labiau. Greitai mūsų žemes ars ir derlių nuims kinai”, - nuogąstavo “Aukštadvario” vadovas.

“Galbūt negalėtume teigti, jog šiuo metu žemės ūkyje trūksta dešimčių tūkstančių mechanizatorių, tačiau tai, kad jų stygių jau dabar galime skaičiuoti tūkstančiais, - tikras faktas”, - kalbėdamas su dienraščio LŽ žurnalistu tvirtino Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidentas Andriejus Stančikas.

Taip pat mano ir Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius. Anot jo, negelbėja net tai, kad prieš porą metų tuometis žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius supaprastino tvarką, pagal kurią galima gauti traktorininko pažymėjimą. Nuo 2010-ųjų valdyti traktorių suteikta teisė ir žemiausią - B - kategoriją turintiems automobilių vairuotojams.

“Tačiau tokios kategorijos vairuotojai gali valdyti nebent paprastos konstrukcijos, palyginti pigų baltarusišką “Belarus” markės traktorių. O juk šiuolaikinių ūkininkų laukuose dirba 300 tūkst. litų ir daugiau kainuojantys vakarietiški traktoriai, brangūs kombainai ir pagalbiniai įrenginiai, kimšte prikimšti sudėtingos kompiuterinės technikos, apie kurią irgi reikia išmanyti”, - aiškino Prienų ūkininkas.

Kratosi atsakomybės

Lietuvos ūkininkai už savo pinigus ir savo laukuose rengia mechanizatorius, kurie gali valdyti moderniausią techniką.

Lietuvos profesinės mokyklos šiuo metu nėra pajėgios parengti tokių specialistų, kokių reikia šiuolaikiniams ūkiams.

Pasak A.Stančiko, šiuo metu Lietuvos ūkiams trūksta kelių tūkstančių plataus profilio specialistų.

LŽ archyvo nuotraukos

Skirtų stipendiją Žemės ūkio bendrovės “Aukštadvaris” vadovas J.Pranaitis sako, kad nereikėtų stebėtis tokia padėtimi, jei žinai, kokiems specialistams šiandien teikia pirmenybę kaimo vietovėse veikiančios profesinės mokyklos. “Netoli mūsų, Lančiūnavoje, įsikūrusi viena tokia mokykla. Tačiau ji, užuot rengusi traktorininkus, kviečia mokytis virėjus, padavėjus, barmenus. Mūsų apylinkėse tokio profilio specialistai gali tikėtis rasti darbo tik Ramygalos mieste. Bet jame veikiančioje kavinėje visos laisvos vietos

jau seniausiai užimtos. Be to, ko gali tikėtis mokslus baigę specialistai, jei kiekvienais metais barmenų, virėjų ir padavėjų parengiama dešimtys, o minėtoje kavinėje dirba vos kelios padavėjos ir virėjos?” - retoriškai klausė J.Pranaitis.

Todėl, žemės ūkio bendrovės pirmininko žodžiais, nėra ko stebėtis, kad “Aukštadvaris” per pastaruosius metus priėmė į darbą vos vieną jauną plataus profilio mechanizatorių, nors reikėtų dar kelių. “Mes sutiktume net ir stipendiją mokiniui mokėti, jei sutartume, kad baigęs mokslus jis bent metus atidirbs mūsų bendrovėje. Tačiau ūkininkų pasiūlymai valdžios kažin kodėl nedomina”, - stebėjosi pašnekovas.

Rengia patys M.Butkevičius šalia Prienų turi 300 hektarų ūkį, kuriame dirba du plataus profilio mechanizatoriai, ir samdo tris pagalbinius darbuotojus. Ūkininkui dar reikėtų aukštos klasės traktorininkų ir kitą žemės ūkio techniką sugebančių valdyti darbuotojų, bet tokių sunku rasti. “Įdėjau į laikraštį skelbimą.

Sulaukiau skambučių. Tačiau nepaskambino nė vienas specialistas, kurį būčiau galėjęs iškart priimti į darbą. Ilgai galvojau ir nusisamdžiau mechanizatoriaus pradmenis turintį vaikinuką iš Balbieriškio (miestelis Prienų rajone - aut.). Bet jį dar reikės parengti”, - pasakojo ūkininkas.

M.Butkevičiui irgi atrodo keista, kodėl aukštos kvalifikacijos mechanizatorių valstybė beveik nerengia. “Žemdirbiai sumoka į biudžetą milžiniškas sumas mokesčių. Tačiau plataus profilio mechanizatorius vis tiek turime rengti patys. O juk tai nepigiai kainuoja. Aukštos klasės specialistui, kuris mokėtų valdyti ir šiuolaikines savaeiges kompiuterizuotas žemės ūkio mašinas, ir jų padargus, prie kurių pritvirtinta po “kompiuteriuką”, parengti prireikia maždaug dvejų metų. Ar įsivaizduojate, kokie tai pinigai?” - kalbėjo Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidentas A.Stančikas sakė, kad nesugebama “suorientuoti specialistų rengimo taip, kad baigę mokslus jie gautų

Sumenkęs pardavimas tuštins gamyklas Bendrijos rinką gelbėjo tiktai naujų automobilių pardavimas Didžiojoje Britanijoje. Čia 2012 metais jų buvo parduota 2,045 mln., o tai 5,3 proc. daugiau nei užpernai.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Per 2012-uosius Europos Sąjungos (ES) šalyse buvo parduota 12,054 mln. naujų automobilių mažiau, nei jų buvo realizuota pasaulio ekonomikos krizės pradžioje 2009-aisiais.

Gamintojai vėl planuoja masinį darbuotojų atleidimą.

Prieš trejus metus, kaip rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) paskelbti duomenys, Bendrijos gyventojai buvo nupirkę netgi daugiau - 12,242 mln. naujų mašinų. Kartu buvo fiksuotas ir rekordinis per pastaruosius 19 metų ES naujų automobilių rinkos kritimas: 2012-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, ji susitraukė net 8,2 procento. Iki šiol ACEA duomenų bazėje didesnis nuosmukis buvo užfiksuotas tik 1993-iaisiais - tuomet Bendrijos šalyse jis sudarė 16,9 procento.

Tarp geriausiųjų - Estija Ekspertai tvirtina, kad labai blogas praėjusių metų rezultatas pir-

Augs nedarbas

Prancūzų gamintojo “Renault” gamyklose darbo greičiausiai neteks kas šeštas darbuotojas. / Gamintojo nuotrauka miausia yra įsisiautėjusios krizės Pietų Europos valstybėse atspindys.

ACEA duomenimis, 2012 metais naujų automobilių prekyba labiausiai krito ekonomikos nuosmukio krečiamoje Graikijoje (-40,1 proc.), Portugalijoje (-37,9 proc.) ir Kipre (-24,6 proc.). Pernai labiausiai iš ES šalių naujų automobilių rinka ūg-

telėjo Vengrijoje (+17,6 proc.) ir Estijoje (+12,5 proc.). Tačiau sudėjus abiejose valstybėse parduotų lengvųjų mašinų skaičių (60 326 vnt.), jų kiekis yra tik šiek tiek didesnis, nei užfiksuotas mažyčiame Liuksemburge (50 398 vnt.), ir pastebimesnės įtakos visos ES pardavimo rezultatams neturi.

Labiausiai ES naujų automobilių rinką pernai skandino gruodžio pardavimas. Palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu mėnesiu, jis smuko net 16,3 proc.

- per paskutinį 2012 metų mėnesį Bendrijos šalyse buvo parduota tik 799,41 tūkst. mašinų. Iki tol didžiausias pardavimo nuosmukis (-18,1 proc.) fiksuotas 2008-ųjų gruodį.

Blogiausia, kad rinka traukėsi ne tik mažose, bet ir didžiosiose ES valstybėse - gruodį Vokietijoje ji smuko 16,4 proc., Prancūzijoje - 14,6 proc., o Italijoje - net 22,5 procento.

Europoje dirbantys gamintojai jau dabar skaičiuoja nuostolius. Pavyzdžiui, Amerikos gamintoja “Ford” teigia dėl pernai Europoje net 27 proc. smukusio pardavimo šioje rinkoje patirsianti net 3 mlrd. JAV dolerių (10,35 mlrd. litų) nuostolį. Dar didesnį kritimą (-27,2 proc.) pernai fiksavo “General Motors (GM) Group”. 21,6

Vis dėlto nei ŠMM, nei ŽŪM dėl plataus profilio žemės ūkio mechanizatorių stygiaus savo kaltės nemato. ŠMM Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vedėjas Mečislavas Griškevičius, raštu atsakęs į LŽ klausimus, netgi leido suprasti, kad jokio aukštos klasės specialistų trūkumo žemės ūkyje šiuo metu nėra. “Pagal Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis, nuo 2006 iki 2012 metų traktorininko pažymėjimus įsigijo 128 429 asmenys. 39 Lietuvos profesinės mokyklos iš 69 vykdo su žemės ūkiu ir kaimu susijusias profesinio mokymo programas. Pagal jas mokosi apie 4,2 tūkst. mokinių (apie 9 proc. visų besimokančių profesinėse mokyklose). Visi veiksmai siekiant tobulinti žemės ūkio specialistų rengimo tvarką pirmiausia yra siejami su mokymo programų rengimu ir tobulinimu, jų atitikimu žemės ūkio poreikiams konkrečiame regione”, - teigė ŠMM atstovas.

Atviresnis buvo ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Vincas Andriuškevičius. Jis sakė, kad labai maža dalis jaunimo Lietuvoje nori dirbti mechanizatoriais, todėl esą sunku surinkti mokinių grupes.

“Jei mokyklos tų grupių nesurenka nerengia ir specialistų”, - teigė dienraščio LŽ pašnekovas.

Be to, jis pripažino, kad Lietuvos profesinės mokyklos šiuo metu nėra pajėgios parengti tokių specialistų, kokių reikia šiuolaikiniams ūkiams.

V.Andriuškevičiaus žiniomis, mokyklos neturi iš ko įsigyti šimtus tūkstančių kainuojančios technikos, o be jos nepaprastai sunku parengti pačios aukščiausios klasės mechanizatorių.

•

Automobilių rinkos dinamika ES šalyse 1993-2012 m. (proc., palyginti su ankstesniais metais) Metai/Pokytis 1991 -0,6 1992 0,8 1993 -16,9 1994 6,0 1995 0,7 1996 6,3 1997 4,9 1998 7,2 1999 5,0 2000 -2,1 2001 0,6 2002 -2,8

Metai/Pokytis 2003 5 2004 1,6 2005 -0,5 2006 8,4 2007 1,0 2008 -7,5 2009 -7,5 2010 -1,2 2011 -5,6 2012 -8,2 Šaltinis: ACEA

proc. smuko “Toyotos” pardavimas.

2012-aisiais Europoje nesėkmių patyrusios įmonės lyg susitarusios prakalbo apie masinį darbuotojų atleidimą ar netgi planus uždaryti kai kurias gamyklas. Pavyzdžiui, “GM Group” pareiškė 2016 metais stabdysianti veiklą “Opel” gamykloje Vokietijoje, kur dirba 3,1 tūkst. darbuotojų. Įvairių šalių gamintojai Europoje veikiančiose gamyklose nuo liepos žada panaikinti 30 tūkst. darbo vietų - tai bus dar vienas skaudus smūgis merdėjančiai Senojo žemyno ekonomikai.

•

2013 01 21 Lietuvos žinios

Trasa

11

Automobilių pramonės lopšyje - naujovės ILONA STAŠKUTĖ

Nuo šeštadienio automobilių gerbėjai plūsta į JAV, Detroite, prasidėjusią automobilių parodą. Pirmojoje šįmet transporto naujovių parodoje vyrauja prabangos ir ekologijos deriniai.

Amerikiečiai paprastai nesijaudina dėl degalų kainų - už Atlanto litras benzino kainuoja tik apie 2 litus. Tačiau JAV gyventojai, įpratę kasdien važinėti galingais visureigiais ir erdviais sedanais, greitai pajunta degalų kainų svyravimus, o pastaruoju metu jų kreivė juda tik viena kryptimi - aukštyn. Taigi automobilių parodoje Detroite, kur dažniausiai demonstruojamos didelės ir nepasotinamos transporto priemonės, šįmet nemažai dėmesio buvo skiriama degalams taupyti.

Amerikietiška klasika Sausio 19-27 dienomis automobilių pramonės lopšiu vadinamame Detroite vykstančioje automobilių parodoje daugumą stendų užėmė amerikietiškų automobilių gamintojai.

Kai kurie jų kūriniai skirti tik vietos rinkai, bet pagrindinės naujienos netruks pasklisti po visą pasaulį. Bene daugiausia dėmesio teko naujausiam “Chevrolet Corvette”. Ilgai lauktas septintosios kartos modelis pavadintas “Stingray” vardu, kuris pastarąjį kartą vartotas kaip trečiosios kartos korvetės sinonimas.

tojo deklaruojamos benzino sąnaudos siekia vos 9 l/100 km, o dėl numatytos 54 tūkst. JAV dolerių (apie 140 tūkst. litų) kainos naujasis “Corvette” bus gerokai lengviau įperkamas nei kiti superautomobiliai. Pavyzdžiui, parodoje taip pat pristatytas panašios galios prabangus itališkas sedanas “Maserati Quattroporte” kainuoja beveik triskart daugiau.

Ateityje - elektra Prabangos skonis taip pat buvo juntamas naujuose aplinką tausojančiuose modeliuose. Kompaktinės klasės hibridinis modelis “Lexus IS 300h” visiškai nepanašus į savo pirmtaką. Aštrių formų sedanas, turintis du variklius - 2,5 litro darbo tūrio benzininį ir elektrinį, gali pasiekti 217 AG. Net jo pristatymas buvo netipiškas hibridams.

Paprastai aplinkos neteršiantys modeliai demonstruojami minimalistiniame žalsvų ar melsvų atspalvių fone, tačiau “Lexus” nusigręžė nuo šio šablono ir pristatė mašiną apšviestą raudonų prožektorių.

Kiti brangių automobilių gamintojai taip pat neatsiliko, tiesa, tik idėjomis. BMW pateikė hibridinio sportinio kupė “i8”, galinčio nuvažiuoti 32 km vien elektra, koncepciją, o “Tesla” pristatė naujo visiškai elektrinio modelio idėją.

“Smart” taip pat neatsiliko nuo elektromobilių bangos ir į parodą atgabeno koncepciją “Forstars” su 60 kW galios elektriniu varikliu. Ta-

Automobilių parodoje Detroite, kur dažniausiai demonstruojamos didelės ir nepasotinamos transporto priemonės, šįmet nemažai dėmesio buvo skiriama degalams taupyti.

Taip gamintojas tikisi pritraukti jaunų vairuotojų, jaučiančių iš tėvų paveldėtą nostalgiją klasikiniams sportiniams automobiliams. 6,2 litro darbo tūrio, 450 AG automobilis akivaizdžiai skirtas vairuotojui - jo vietą pabrėžia raudoni apvadai, o šalia sėdintis keleivis paliekamas antrame plane. Išorės dizainas taip pat gana agresyvus ir nenutolęs nuo įprasto sportinio automobilio silueto.

Tačiau nors jo galia ir didelė, gamin-

čiau jame svarbiausia naujiena ne elektrinis motoras, o į variklio dangtį įmontuotas vaizdo projektorius - pastačius mašiną priešais šviesią lygią sieną per jį galima žiūrėti filmus iš “iPhone”.

Idėjas pristato ir kinai “Ford” demonstruojama idėja gerokai žemiškesnė. JAV automobilių koncernas gamina jau ne vieną hibridinį modelį, bet į parodą Detroite

Naujasis “Lexus IS300h” gerokai sportiškesnis ir stilingesnis už ankstesnės kartos modelį, gamintą nuo 2005-ųjų.

AFP/Scanpix nuotraukos

jis atgabeno visiškai elektrinį “Ford Focus”, kurį galima įkrauti iš namie esančio elektros lizdo. Žinoma, tam reikia garažo, o su visiškai įkrautomis ličio jonų baterijomis automobilis gali įveikti ne itin ilgą 122 km distanciją, bet tai gana rimtas žingsnis elektromobilių pritaikymo kasdieniam gyvenimui link.

Galimybė įkrauti automobilį namie nėra visiškai nauja - “Chevrolet” parodoje pademonstravo gamybai jau parengtą modelį “Spark”, kurį galima jungti į įprastą elektros lizdą. Tačiau šis automobilis labai mažas, o tai, kad į jo bazinę komplektaciją neįeina nė durys, išduoda menkas praktinio panaudojimo galimybes.

Vis dėlto viena didžiausių kliūčių išplėtoti elektromobilių naudojimą iki šiol yra jų kaina. Bet ir tai netrukus gali pasikeisti, nes elektromobilių gamyba susidomėjo Kinijos koncernas “Guangzhou Automobile”. Ši įmonė į Detroitą atgabeno du koncepcinius modelius - visiškai elektrinį 200 AG miesto visureigį “Trumpchi GS5” ir sportinį kupė “Nev E-Jet”. Pastarojo modelio idėja įdomi tuo, kad jo elektrinis variklis suderintas su vienos arklio galios benzininiu motoru, kuris skirtas papildomai elektros energijai gaminti.

Taip automobilis įkraunamas kelionės metu ir, pasak gamintojo, vienu kartu gali įveikti net 660 kilometrų.

Apskritai atsižvelgiant į Detroite eksponuojamas naujienas atrodo, kad ekonomikos nuosmukio nė nebuvo. Apie 500 pristatomų automo-

Amerikiečiai labiausiai mėgsta vietinės gamybos automobilius - “Cadillac ATS” parodoje buvo paskelbtas Šiaurės Amerikos metų automobiliu.

“Smart Forstars”, kaip ir užsimena jo pavadinimas, skirtas žvaigždėms stebėti - jame įmontuotas vaizdo projektorius. / Reuters/Scanpix nuotrauka bilių, naujų modelių ir koncepcijų varžosi brangiomis naujomis technologijomis, grožiu ir gausia komforto įranga, o prieš dvejus trejus

metus vyravusio taupymo nelikę nė vieno gamintojo stende, nors prekybos tendencijos kol kas didelio optimizmo neskatina.

•

Vairuotojams teks įrodyti sudėtingiausius gebėjimus ILONA STAŠKUTĖ

Nuo sausio 19 dienos įsigaliojo nauja sąlyga norintiesiems susigrąžinti prarastą teisę vairuoti. Ji aktualiausia vairuotojams, turėjusiems teisę važiuoti dviejų ar daugiau kategorijų transporto priemonėmis.

Naujovės svarbios asmenims, iš kurių dėl įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų teisė vairuoti buvo atimta vieniems metams ar ilgesniam laikui ir kurie nori susigrąžinti teisę vairuoti ne vienos kategorijos transporto priemones.

Pagal galiojančius teisės aktus, asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ar ilgesniam laikui, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir

Pakartotinius egzaminus nuo šiol reikės laikyti vairuojant sudėtingiausios kategorijos transporto priemonę iš norimų atgauti. / LŽ archyvo nuotrauka perlaikius teorinių žinių ir praktinio vairavimo egzaminus. Pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius - praktikos egzaminas. Asmenims, netekusiems vairuotojo pažymėjimo trumpesniam laikui, iš naujo laikyti egzaminų nereikia.

Pagal iki šiol galiojusią tvarką, egzaminuojamieji, kurie nori susigrą-

žinti teisę vairuoti daugiau nei vienos kategorijos transporto priemones, egzaminus laikydavo atsižvelgiant į tai, kokios kategorijos transporto priemonę vairuojant buvo padarytas pažeidimas, už kurį buvo atimta teisė vairuoti.

Pagal naują tvarką, norintieji atgauti teisę vairuoti kelių kategorijų

transporto priemones egzaminus laikys pagal vairavimo ypatumus sudėtingiausios kategorijos transporto priemonės vairavimo teisei įgyti.

Naujai įsigalioję teisės aktų pakeitimai nustato, kad pagal sudėtingumą transporto priemonių kategorijos nuo lengviausios iki sunkiausios išdėstomos taip: B1, B, BE, C1/D1 (pasirinktinai arba C1, arba D1), C1E/D1E (pasirinktinai arba C1E, arba D1E), C, D, DE, CE. Išskirti tik motociklininkai - jei egzaminuojamasis norės susigrąžinti teisę vairuoti A1, A2 arba A kategorijos transporto priemonę, egzaminai šios kategorijos transporto priemonės vairavimo teisei įgyti turės būti laikomi visada. “Tai reiškia, kad susigrąžinant prarastą teisę vairuoti per egzaminą bus tikrinami būtent tos transporto priemonės, kuri iš atimtame vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų yra sudėtingiausia, vairavimo įgūdžiai. Jei atimtame vairuotojo pa-

žymėjime buvo nurodytos taip pat ir A1, A2 ar A kategorijos transporto priemonės, bus tikrinami ir jų vairavimo įgūdžiai”, - teisės aktų pasikeitimus komentavo valstybės įmonės “Regitra” Egzaminų metodikos skyriaus vadovas Saulius Ščiuplys. Taigi, jei žmogus bus praradęs teisę vairuoti automobilį ir motociklą, jam teks laikyti du egzaminus. O jei norės susigrąžinti galimybę vairuoti automobilį ir sunkvežimį, jam teks laikyti egzaminą tik sunkvežimiu, net jei pažeidimas buvo padarytas automobiliu.

Jei egzaminuojamasis neišlaiko egzamino, pakartotinai laikyti egzaminą - tiek teorijos, tiek praktikos leidžiama ne anksčiau kaip po septynių dienų, iš naujo užsiregistravus jį laikyti ir sumokėjus mokestį.

“Regitros” duomenimis, praėjusiais metais teorijos egzaminą išlaikė 5054 asmenys, praktikos egzaminą 4996 asmenys, kurie siekė susigrąžinti prarastą teisę vairuoti.

•

12

2013 01 21 Lietuvos žinios

Mokslas

Kembridžo lietuvis derins mokslą ir verslą Dvidešimt šešerių metų Kembridžo universiteto doktorantas Ignas Budvytis šį pavasarį gins disertaciją ir jau planuoja šiek tiek neįprastas podaktarines studijas. Jų pagrindinis tikslas bus daktaro darbo komercializavimas.

MILDA KNIEŽAITĖ

T

olesnė lietuvio mokslinė karjera priklausys nuo verslo projekto sėkmės. Pernai prestižiniame Kembridžo universiteto verslo idėjų konkurse I.Budvyčio ir bendraminčių komanda laimėjo “Geriausios metų bendrųjų inovacijų idėjos” prizą. Tikimasi, kad greitai jų idėja virs konkrečiu produktu. Per pastaruosius dešimt metų konkurso nugalėtojų įsteigtų kompanijų bendra vertė daugiau nei 65 mln. svarų sterlingų.

Lietuvis ypač vertina Kembridžo universiteto technologijos ir verslo klubo (Cambridge University Technology and Enterprise Club - CUTEC) narystę. Ši studentų organizacija yra viena sėkmingiausių pasaulyje, savo veikla kurianti dialogą tarp mokslo, verslo ir investicijų atstovų iš Kembridžo, Londono ir visos Jungtinės Karalystės. Pernai organizuojant svarbiausią renginį kasmetinę verslo ir technologijų konferenciją, I.Budvytis buvo išrinktas CUTEC finansų direktoriumi ir viceprezidentu, atsakingu už rėmėjų pritraukimą. Per metus jam pavyko surinkti didžiausią biudžetą CUTEC dešimties metų istorijoje. Pati konferencija, organizatorių ir dalyvių atsiliepimu, taip pat buvo viena geriausių. Joje kalbėjo tokie žinomi pasaulyje žmonės kaip kosmoso turizmo kompanijos “Virgin Galactic” direktorius George’as Whitesidesas. Sėkminga I.Budvyčio veikla CUTEC buvo įvertinta “Gyvenimo nario” statusu. Jį iki šiol yra gavę tik apie penkiolika iš beveik pusės tūkstančio CUTEC narių. Pasak lietuvio, didelę vertę turi ir įgyti kontaktai verslo, mokslo, investicijų srityse, ir ypač - galimybė dirbti su tokia puikia komanda.

Pavyzdžiui, itin populiari verslo konferencija “Silicon Valley Comes to the Baltics” (“Silikono slėnis ateina į Baltijos valstybes”; www.svc2baltics.com) pernai lapkritį Lietuvoje įvyko draugo ir kolegos iš CUTEC bei vieno pagrindinių prestižinės verslo konferencijos Jungtinėje Karalystėje “Silicon Valley Comes to UK” organizatorių Philippo Biebersteino nuopelnu.

Nauja ir pritaikoma Kembridžo universiteto doktoranto I.Budvyčio pasirinktas mokslinis darbas - iš vadinamosios kompiuterinės regos srities. Ja susidomėjo dar per bakalauro studijas įsitraukęs į du projektus. Vienas jų buvo susijęs su naujų kompiuterių valdymo įrankių kūrimu kompiuterių laboratorijoje Kembridžo universitete. Kitas - su įvairių jutiklių (pavyzdžiui, pagreičio matuoklių, kompasų ar šviesos intensyvumo) analize, siekiant padidinti specialios kameros “SenseCam” surenkamų nuotraukų įvairovę. Šis projektas buvo įgyvendinamas prestižinėje “Microsoft” tyrimų laboratorijoje Kembridže.

Kaip pasakojo jaunasis tyrėjas, plačiąja prasme kompiuterinės regos sritis apima metodus, kuriais atliekamas vaizdinės informacijos, tarkim, nuotraukų arba filmuotos medžiagos, rinkimas, kaupimas, apdorojimas bei analizė.

Nagrinėjamų problemų spektras yra itin platus ir turi didelį komercinį potencialą. Kompiuterinės regos sistemos gali būti pritaikytos svarbių karinių ir civilinių objektų bei asmenų saugumui garantuoti, autonominei įvairių įrenginių navigacijai arba defektų paieškai, saky-

Kembridžo universiteto doktorantas I.Budvytis puoselėja daug inovatyvių idėjų, susijusių su Lietuva. / Asmeninio archyvo nuotraukos sim, tunelių struktūros pokyčių patikrai, taip pat kuriant vadinamąją papildytąją realybę arba naujus įrankius, skirtus įvairiems įrenginiams (tarkim, kompiuteriams ar televizoriams) valdyti. Tarp konkrečių pavyzdžių doktorantas minėjo Izraelyje sukurtą pažangią sistemą “MobilEye”, skirtą automobilių valdymui palengvinti. Ją šiuo metu diegia arba jau yra įdiegę daugelis automobilių gamintojų. “Microsoft” kompanijos sukurta trimačio vaizdo kamera “Kinect” suteikia galimybę žmogui įsitraukti į kompiuterinius žaidimus kaip jų objektui. Vienas pagrindinių mokslininkų, “Microsoft” tyrimų centre Kembridže atsakingų už kompiuterinės regos technologijos taikymą “Kinect” sistemoje, visai neseniai baigė doktorantūros studijas Kembridžo universitete ir dirbo toje pat laboratorijoje, kurioje šiuo metu tyrimus atlieka I.Budvytis.

“Mano paties tyrimai susiję su pusiau automatinių sistemų, skirtų objektui identifikuoti ir segmentuoti, t. y. nustatyti jo ribas vaizdo duomenyse, kūrimu. Šios srities tyrimų rezultatai gali būti tiesiogiai pritaikomi, pavyzdžiui,

automatinei automobilių navigacijai, objektams atpažinti ir sekti, interaktyviai segmentuoti objektus vaizdo duomenyse”, - pasakojo doktorantas.

Panevėžiečiai Kembridže Iš Panevėžio kilęs I.Budvytis baigė Velžio vidurinę mokyklą, mokėsi Juozo Balčikonio gimnazijoje ir vienus metus - Vilniaus licėjuje. Po metų studijų Vilniaus universitete išvyko studijuoti į Kembridžą.

“Visose mokyklose, kuriose teko mokytis, dirbo itin profesionalūs mokytojai ir dėstytojai. Jų galėtų pavydėti bet kuris Vakarų Europos moksleivis ar studentas, - kalbėjo panevėžietis. - Dažnai kolegoms ir draugams pusiau juokais, pusiau rimtai aiškinu, jog mokyklų lygiu Lietuva turi vieną geriausių švietimo sistemų. Kaip pavyzdį pateikiu Vilniaus licėjų: prieš kelerius metus į Kembridžo universitetą įstojo net penki tos pačios klasės mokiniai. Tokių sėkmingų stojimo istorijų retai pasitaiko (jei iš viso pasitaiko) net ir prestižinėse Didžiosios Britanijos mokyklose. Kitas pavyzdys mano klasė Panevėžio Juozo Balčikonio

gimnazijoje: net trys moksleiviai, įskaitant ir mane, baigė bakalauro arba magistro studijas Kembridžo universitete.

Tiesa, šios mokyklos išsiskiria kur kas geresne mokymo kokybe nei Lietuvos vidurkis ir ne visi mokiniai Lietuvoje turi tokias sąlygas.”

I.Budvytis įgijo vertingos patirties ir dalyvaudamas Lietuvos bei tarptautinėse moksleivių olimpiadose. Iš daugybės laimėtų apdovanojimų jis išskirtų sidabro bei aukso medalius tarptautinėje informatikos olimpiadoje Graikijoje ir Baltijos valstybių informatikos olimpiadoje Estijoje. Labai svarbi ir laimėta trečioji vieta komandinėje matematikos olimpiadoje Estijoje.

“Per olimpiadas susipažinau su gabiausiais Lietuvos bei pasaulio jaunaisiais matematikais bei informatikais.

Su kai kuriais ir dabar dažnai bendrauju. Nemažai jų studijuoja Kembridžo ar kituose prestižiniuose pasaulio universitetuose”, - sakė pašnekovas.

I.Budvytis prisiminė ir gana netikėtą savo stojimo į Kembridžo universitetą istoriją. Prieš pradedant studijas Vilniaus universitete, jam paskambino vaikystės draugas, taip pat nacionalinių ir pasaulinių informatikos olimpiadų dalyvis bei nugalėtojas, ir pranešė, kad nusprendė stoti į Kembridžo universitetą. Anglų kalbos egzaminas būsiąs po savaitės. Igno atsakymas buvo trumpas: “Stoju ir aš.” Vėliau abu Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtiniai po metų studijų Vilniaus universitete mokėsi tame

mano, kad nei laimėtos kasmetinės komandinės kompiuterių laboratorijos studentų varžybos, nei komandinės Jungtinės Karalystės universitetų kompiuterių mokslų studentų varžybos, rengiamos IBM, savo sudėtingumu neprilygsta tarptautinėms moksleivių matematikos ar informatikos olimpiadoms.

Turint viziją Kembridžo universitete šiuo metu studijuoja apie šešiasdešimt lietuvių.

Daugiausia - bakalauro studentų. Jų Lietuva Kembridžo universitete turi, pasak pašnekovo, beveik tiek pat kaip Lenkija. Tiesa, Lenkija turi daugiau aukštesnių pakopų studentų.

I.Budvytis praėjusiais mokslo metais vadovavo Kembridžo universiteto lietuvių bendrijai (CULS), buvo šios organizacijos prezidentas. Šiemet eina pirmininko pareigas.

“Mano asmeninė vizija tokia, kad CULS turėtų tapti viena svarbiausių organizacijų, vienijančių daug pasiekusius išeivijos mokslininkus ir studentus, - sakė organizacijos pirmininkas. - Pirmieji žingsniai žengti pernai organizuojant “Lietuviškų idėjų forumą”. Jame kalbėjo žinomi Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir viso pasaulio atstovai. Renginio tikslas buvo suburti lietuvius ir kitataučius Kembridžo bei kitų universitetų studentus pasvarstyti, ko reikėtų Lietuvai, kad ji taptų mažąja Europos Sąjungos lydere.”

“Įstoti į Kembridžo universitetą nėra itin sunku. Tereikia kruopščiai ir kryptingai mokytis mokykloje bei būti aktyviam.” pačiame bakalauro kurse Kembridžo universitete, kartu atliko praktikos darbus ir tęsia doktorantūros studijas, tiesa, skirtinguose fakultetuose.

“Tuo metu Kembridžo universitetas buvo geriausias Europoje ir antras pasaulyje tiek pagal mane dominusių studijų, tiek pagal bendrą reitingą, aiškino I.Budvytis pasirinkimo priežastis. - Manau, įstoti į šį universitetą nėra itin sunku. Tereikia kruopščiai ir kryptingai mokytis mokykloje bei būti aktyviam užklasinėje mokslo, sporto ar visuomeninėje veikloje.”

Per septynerius studijų metus Kembridžo universitete I.Budvytis aktyviai įsitraukė ir į akademinę veiklą, tačiau

IBM rengiamų kasmetinių komandinių Jungtinės Karalystės universitetų kompiuterių mokslų studentų varžybų nugalėtojai; I.Budvytis - trečias iš kairės.

Šiemet CULS komanda įgyvendina “Akademinio brolio” programą, skirtą pritraukti lietuvių moksleivius studijuoti prestižiniuose universitetuose, konsultuoti juos studijų pasirinkimo bei stojimo klausimais. Kartu su Oksfordo universiteto lietuvių bendrija ir Vilniaus universiteto studentais buvo organizuota viešoji specialistų diskusija Lietuvos mokslo padėčiai aptarti “Akademiškumas Lietuvoje”.

I.Budvyčio nuomone, Lietuvos universitetuose ypač bakalauro studentams trūksta motyvacijos mokytis ir aktyvumo, o doktorantūros studijoms - investicijų ir tyrimų kokybės.

Tačiau esant tinkamam požiūriui, investavus laiko ir pastangų, Lietuvai užtektų potencialo turėti geros kokybės universitetų. Itin pozityviai šiuo atžvilgiu nuteikia aktyviai tobulėjantis Kauno technologijos universitetas.

“Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuva, Latvija ar Estija turi nemažai potencialo ir senas tradicijas rengti aukšto lygio studentus ir mokslininkus matematikos, fizikos, kompiuterių mokslo srityse. Šis potencialas galėtų būti panaudotas skatinant kurtis tyrimų grupes bei inovatyvias kompanijas, kurios dirbtų “besimokančių programų” (“machine learning” plačiai naudojamos ir mano tyrimuose) kūrimo bei didelių duomenų srautų analizės srityse. Joms beveik nereikia infrastruktūros investicijų ir tokioms mažoms valstybėms kaip Lietuva, Latvija ar Estija galėtų tapti itin naudingos strategiškai. Kartu su iniciatyvine grupe, sudaryta iš Lietuvos ir Jungtinės Karalystės mokslo ir verslo atstovų, šiuo metu kaip tik ir domimės galimybe skatinti tokius tyrimus.”

•

2013 01 21 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Rūtos Staliliūnaitės palikimas Atversti garsiosios aktorės dienoraščius bus galima tik po dešimtmečio - tokia jos valia.

Su aktoriumi, diktoriumi V.Kybartu JAV 1973 metais.

Kalbos šventė Šiauliuose. 1988 metų spalio 1 d.

AUDRIUS MUSTEIKIS

S

ausio 21-ąją Rūtai Staliliūnaitei būtų sukakę 75. Didžiai artistei prisiminti šiandien Kauno menininkų namuose rengiamas vakaras. Praėjusią savaitę jos atminimas pagerbtas Pašušvyje (Radviliškio r.). Kauno dramos teatro aktoriai ir R.Staliliūnaitės artimi bičiuliai ant menininkės kapo Pašušvio kapinaitėse uždegė žvakelių.

Kultūros namuose buvo parodytas Kauno dramos teatro spektaklis Vaižganto “Žemės ar moters”.

Aktorės archyvas ir dalis memorialinių daiktų, vykdant testamentą, atsidūrė sostinėje esančiame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Pernai medžiaga buvo tvarkoma, sisteminama, aprašoma. Vien fotografijų beveik trys tūkstančiai - matyta ir nematyta, pažįstama ir neatpažįstama R.Staliliūnaitė. Teatre, scenoje, filmavimo aikštelėse, kelionėse, įvairiose gyvenimo situacijose. Ant kai kurių vokų - įspėjamieji užrašai: “Jokiai spaudai!” Apie šimtas spektaklių programėlių ir daugiau nei šimtas afišų bei plakatų. Rankraščių ir įvairiausios dokumentinės medžiagos - daugiau nei du tūkstančiai vienetų. Tarp jų - užantspauduoti vokai su R.Staliliūnaitės dienoraščiais.

Tyrinėtojams ir smalsuoliams jie bus neprieinami dar beveik dešimtmetį.

Kita archyvinė medžiaga: sveikinimai, publikacijų spaudoje iškarpos, vaizdajuostės, garsajuostės, negatyvai, skaidrės, knygos ir t. t.

Turtingo R.Staliliūnaitės rinkinio nemaža dalis - memorialiniai daiktai: jos bute Kaune, Kęstučio gatvėje, buvę grafikos, tapybos, keramikos darbai (Žibunto Mikšio, Gražinos Didelytės, Jūratės Paulėkaitės ir kt.), aktorės portretai, jai dovanoti suvenyrai ir daiktai su dedikacijomis.

Garbingi teatro apdovanojimai: “Auksinis scenos kryžius”, “Kristoforas”, Padėkos “Fortūna” ir kitokie įvertinimo žymenys. Aktorės valia muziejuje atsidūrė kai kurie drabužiai, teatro kostiumų detalės, taip pat aksesuarai, papuošalai, jos mamos rankdarbiai.

Kauno J.Gruodžio muzikos mokyklos moksleivė. 1956 m.

“Su K.Geniu vedėme šventę Dainų slėny, 1967 VI 28, sekmadienis.”

Aktorės dienoraščiai tyrinėtojams ir smalsuoliams bus neprieinami dar beveik dešimtmetį.

R.Staliliūnaitė, viena garsiausių visų laikų Lietuvos aktorių, gimė 1938 metų sausio 21 dieną. Mokėsi Kauno J.Gruodžio muzikos mokykloje, studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktorinio meno fakultete.

1963-1993 metais dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre. Filmavosi kine, vaidino televizijos spektakliuose, skaitė daug poezijos, kūrė literatūros skaitymų programas. Garsiausi vaidmenys Kauno dramos teatre: Jurga (“Baltaragio malūnas”, 1966), Karalius Motiejukas pirmasis (“Karalius Motiejukas pirmasis”, 1969), Barbora Radvilaitė (“Barbora Radvilaitė”, 1972), Nora (“Nora”, 1972), Blanša (“Geismų tramvajus”, 1974), Ūbienė (“Karalius Ūbas”, 1977), Fru Solnes (“Statytojas Solnesas”, 1980), Kesonija (“Kaligula”, 1983), Ulijona (“Smėlio klavyrai”, 1990). Aktorė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2008). Mirė 2011 metų gegužės 9 dieną Kaune, palaidota Pašušvio kapinėse. Šiuo metu apie R.Staliliūnaitę rengiama knyga.

•

Viename iš daugybės susitikimų su moksleiviais.

Artistė Rūta Staliliūnaitė. 1974-ieji.

Nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų

14

2013 01 21 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai R.MEILUTYTĖ LINKSMINASI

Pralaimėjimas, dėl kurio negėda

Šeštadienį Liuksemburgo ir Belgijos lietuviai susitiko su olimpine bei dukart pasaulio čempione plaukike Rūta Meilutyte, kuri Liuksemburge dalyvauja tradiciniame penkioliktą kartą surengtame turnyre “EuroMeet 2013” bei atstovauja Anglijos “Plymouth Leander” sporto klubui. Šeštadienio finaliniuose plaukimuose R.Meilutytė auksą iškovojo 50 m rungtyje krūtine (30,90 sek.), pasiekė šių varžybų bei Lietuvos rekordą bei aplenkė vokietes Dorothea Brandt (31,91) ir Carolinę Ruhnau (32,40).

KLAIPĖDIEČIŲ NEPASIGAILĖJO Dešimtą pergalę per vienuoliktas VTB Vieningosios krepšinio lygos rungtynes iškovojo antrąją vietą A grupėje užimantis Kauno “Žalgiris”. Kauniečiai sekmadienį namie 111:87 (27:17, 33:23, 23:31, 28:16) įveikė devintojoje pozicijoje esančius Klaipėdos “Neptūno” (1 pergalė ir 11 pralaimėjimų) krepšininkus. 17 taškų nugalėtojams pelnė Mindaugas Kuzminskas. Iš klaipėdiečių sėkmingiausiai žaidė Deividas Gailius (23 tšk.).

R.Berankis (kairėje) vieną įsimintiniausių savo karjeros mačų pralaimėjo Londono olimpiniam čempionui A.Murray’ui. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos SAULIUS RAMOŠKA

Australijos teniso pirmenybių vienetų varžybų šešioliktfinalyje Ričardas Berankis 2 valandas ir 12 minučių kankino Londono olimpinių žaidynių čempioną bei JAV atvirųjų pirmenybių nugalėtoją Andy Murray’ų.

SANDRAUGOS TAURĖ Pralaimėjimu 21-ą kartą Rusijoje surengtą dvylikos jaunimo (iki 21 metų amžiaus) rinktinių “Sandraugos taurės 2013” futbolo turnyrą pradėjo naujai suformuota Lietuvos komanda. Šeštadienį keturių ekipų C grupėje lietuviai 0:3 (0:1) turėjo pripažinti Ukrainos bendraamžių pranašumą. Sekmadienį lietuviai rungtynes su Turkmėnistano vienuoliktuku baigė lygiosiomis 0:0 ir komplikavo savo galimybes iškopti į ketvirtfinalį.

110 vietą geriausių pasaulio tenisininkų reitinge užimantis 22 metų R.Berankis ne sykį privertė aikčioti “Eurosport” televizijos komentatorius ir Melburno “Rod Laver” arenoje susirinkusius 20 tūkst. žiūrovų. Tačiau iki akistatos su trečiąja pasaulio rakete 25-erių škotu A.Murray’umi penkias pergales iš eilės iškovojęs Lietuvos tenisininkas galiausiai buvo priverstas pasveikinti varžovą patekus į aštuntfinalį. Pergalę rezultatu 6:3, 6:4, 7:5 šventęs škotas, lietuvį reitingų lentelėje lenkiantis 107 pozicijomis, neslėpė džiaugsmingų emocijų.

“PRIENAI” ĮVEIKTI

Privertė škotą nervintis

Pirmą pralaimėjimą po vienuolikos pergalių iš eilės patyrė bei dvylikos komandų BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato lyderio poziciją prarado “Prienų” klubas, šeštadienį svečiuose 77:82 pralaimėjęs Pasvalio “Pieno žvaigždžių” (6 pergalės ir 6 pralaimėjimai) ekipai. Kitos LKL rungtynės baigėsi taip: “Šiauliai” - “Palanga” 106:81, Kėdainių “Nevėžis” - Vilniaus “Sakalai” 78:55 , Utenos “Juventus” Kauno “LSU-Baltai” 87:66.

LŽ

“Man ne viskas sekėsi, o dėl agresyvaus R.Berankio žaidimo stiliaus jaučiausi nepatogiai, - škotas atskleidė priežastį, dėl kurios ne sykį nervinosi. - Dėl to kartais pykdavau ar būdavau nepatenkintas.”

Jau septynioliktą kartą “Didžiojo kirčio” turnyro aštuntfinalyje žaisiantis ir nė vieno seto Melburne nepralaimėjęs A.Murray’us po šios pergalės iškovojo 180 ATP reitingo taškų ir 131,5 tūkst. JAV dolerių premiją.

Kitame etape škoto laukia akistata su 28-erių prancūzu Gillesu Simonu (ATP 16), kuris 6:4, 6:4, 4:6, 1:6,

8:6 eliminavo dvejais metais jaunesnį tautietį Galį Monfilsą (ATP 86).

Visi patenkinti Lydimas Melburno žiūrovų ovacijų R.Berankis su treneriu Remigijumi Balžeku pasveikino varžovą pelnius pergalę, šis padėkojo už gerą žaidimą. Lietuvį gyrė ir A.Murray’aus treneris Ivanas Lendlas, pakvietęs Ričardą vasario mėnesį kartu treniruotis Majamyje. R.Berankio treneris R.Balžekas liko patenkintas auklėtinio pasirodymu. “Mačas labai pavyko - buvo įtampa nuo pirmo iki paskutinio kamuoliuko. Ričardas kovojo gerai. Žiūrovai patenkinti ir mes esame labai patenkinti savo žaidimu”, - sakė jis.

Pasak trenerio, iš pradžių Ričardas jaudinosi - juk pirmą kartą žaidė centrinėje turnyro arenoje ir jo pasirodymą stebėjo 20 tūkst. aistruolių, kurie plojo už gražiai pelnytus taškus tiek A.Murray’ui, tiek R.Berankiui.

Šešioliktfinalyje pralaimėjęs R.Berankis iš Melburno išsiveš 115 ATP reitingo taškų bei 75,5 tūkst. JAV dolerių. Po šio turnyro R.Berankis grįš į pajėgiausių tenisininkų šimtuką.

Trečiajame “Didžiojo kirčio” serijos turnyro rate R.Berankis žaidė antrą kartą karjeroje. 2011 metais Australijos pirmenybėse lietuvį kur kas lengviau - 6:2, 6:2, 6:1 - pranoko ispanas Davidas Ferreras.

Įsimintiniausias mačas - Ričardai, kaip pakomentuotumėte šeštadienio dvikovą?

- Nepavyko laimėti, bet džiaugiuosi, kad jaučiau didelį malonumą žaisdamas tokioje pilnoje arenoje. Gal ir nepavyko savo galimybių geriau išnaudoti, bet vis tiek džiaugiamės.

- Susitikimo pradžioje pavyko išvengti jaudulio?

- Kiekvienas sportininkas prieš bet kokį mačą iš pradžių jaudinasi. Šį kartą tikrai jaudinausi, ir tai pripa-

“Eurosport” komentatoriai apie netikėtai lygią R.Berankio ir A.Murray’aus kovą: “O šito mūsų scenarijuje nebuvo!”

“Bet po to jis atsikratė jaudulio.

Keliais atvejais pritrūko patirties.

Reikia sužaisti daug mačų, kad galėtumei valdyti situaciją”, - teigė R.Balžekas.

Jis neslėpė norėjęs, jog sportininkas patektų į aštuntfinalį. “Bet iš esmės viskas labai gerai. Svarbiausia, kad Ričardas pagavo savo žaidimą.

Jeigu viskas ir toliau taip bus, manau, laukia labai gera ateitis”, - sakė R.Balžekas.

žįstu. Juk žaidžiau tokioje arenoje ir prieš trečią pasaulio tenisininką. Vieni su jauduliu susitvarko greičiau, kiti - lėčiau. Man pavyko susitvarkyti, nors gal tai kiek ir užtruko.

- Kokie žaidimo elementai nulėmė mačo baigtį?

- Svarbiais momentais neišnaudojau savo galimybių ir padariau keletą negerų sprendimų. Turėjau pasielgti priešingai. Ir žinoma, lėmė patirtis. Škotas labiau patyręs. Tai buvo matyti

iš jo pasitikėjimo, žaidimo taktikos. Taigi yra dar daug kur tobulėti. O mes dabar žinome, kuria linkme reikia dirbti.

- Tai kol kas vienas įsimintiniausiu jūsų karjeros mačų?

- Be abejo. Ir man, ir treneriui.

N.Džokovičius atlaikė 5 valandas Atvirosiose Australijos teniso pirmenybėse, kurių prizų fondą sudaro 30 mln. Australijos dolerių, sekmadienį paaiškėjo pirmieji moterų ir vyrų vienetų varžybų ketvirtfinalio dalyviai.

Trečiojo čempiono titulo iš eilės ir ketvirtojo per karjerą siekiantis serbas Novakas Džokovičius vakar po 5 val. ir 2 min. trukusios permainingos kovos 1:6, 7:5, 6:4, 6:7 (5:7), 12:10 nugalėjo penkioliktąjį pagal reitingą šveicarą Stanislasą Wawrinką. Tai buvo jau aštuonioliktoji iš eilės 2008, 2011 bei 2012 metais Melburno kortuose triumfavusio ATP reitingo lyderio 25-erių Serbijos tenisininko pergalė Australijos teniso pirmenybių istorijoje. Antroji raketė rusė Marija Šarapova, kuri šiose pirmenybėse triumfavo 2008 metais, o pernai žaidė finale, aštuntfinalyje 6:1, 6:0 įveikė belgę Kirsten Flipkens. Rusijos tenisininkė ketvirtfinalyje žais su devyniolikta pagal reitingą tautiete Jekaterina Makarova, kuri iš tolesnės kovos eliminavo vokietę Angelique Kerber - 7:5, 6:4.

Trečius metus iš eilės pirmenybių ketvirtfinalyje žais ketvirtoji raketė ispanas Davidas Ferreras, jis aštuntfinalyje 6:2, 6:1, 6:4 nugalėjo japoną Kei Nishikori. Ispano varžovu ketvirtfinalyje bus dešimtas pagal skirstymą tautietis Nicolas Almagro, kuris 6:2, 5:1 įveikė dėl traumos mačo nebaigusį serbą Janko Tipsarevičių.

•

Lietuviai Dakare įgyvendino savo norus Lenktynininkas Benediktas Vanagas ir šturmanas Saulius Jurgelėnas įvykdė sau iškeltą tikslą - jie pasiekė Pietų Amerikoje vykusio Dakaro ralio maratono finišą.

Lietuvos atstovų ekipažas paskutiniame, 14-ame, etape finišavo 28-as.

Mūsų šalies atstovai su “OSCar” automobiliu 128 km greičio ruožą įveikė per 5 val. 19:51 min. ir nuo etapo lyderio atsiliko beveik 21 minutę.

Galutinėje įskaitoje mūsiškiai užėmė 64 vietą.

“Turėjome įveikti nedaug kilometrų, tačiau jie buvo labai svarbūs.

Jie vedė į finišą”, - pasibaigus lenk-

tynėms sakė B.Vanagas. Pasak jo, tikrasis Dakaro ralio finišas yra sekmadienį, kai “OSCar” pravažiuos podiumu. “Tikiu, kad jokios jėgos nesutrukdys mums jo įveikti,” - juokavo lenktynininkas. Šių metų Dakaro ralis lietuviams negailėjo išbandymų: netrūko nei lenktyninių incidentų, nei techninių gedimų. “Išgyvenimų tikrai netrūko,” - sakė ekipažo šturmanas S.Jurgelėnas. Jam pritarė B.Vanagas: “Tai buvo labai didelė dozė patirties. Aš stipriai patobulėjau kaip žmogus.”

B.Vanagas prisipažino visiškai neturintis noro čia sugrįžti, tačiau tuoj pat pasitaisė: “Net ir dabar puikiai žinau, kad po metų vėl čia būsime. Ir tikrai padarysime geriausia, ką galime.”

Šių metų Dakaro ralio maratone automobilių grupėje triumfavo dešimtkart Dakaro ralio čempionas prancūzas Stephane’as Peterhanselis (“Mini”).

Dabar jis turi jau vienuolika garsiojo ralio maratono titulų. Antrojoje vietoje bendroje įskaitoje likusį PAR atstovą Ginielį de Villiersą (“Toyota”) prancūzas aplenkė 42 minutėmis. Greičiausias paskutiniame Dakaro ralio greičio ruože šeštadienį buvo S.Peterhanselio komandos draugas ispanas Nani Roma (“Mini”), 128 km distanciją įveikęs per 1 val. ir 44 min. Tačiau jam nepavyko aplenkti bendroje įskaitoje trečiąją vietą užėmusio ruso Leonido Novickio (“Mini”).

Motociklininkų įskaitoje penktą kartą triumfavo Cyrilas Despres (KTM).

Keturioliktas paskutinę dieną finišavęs prancūzas bendroje įskaitoje artimiausią varžovą - taip pat KTM motociklu rungtyniavusį portugalą Rubeną Farią - aplenkė beveik 11 minučių.

Motociklu važiavo ir lietuvis Gintautas Igaris, tačiau jam 2013-ieji buvo mažiau sėkmingi už 2012-uosius.

Pernai jis pasiekė finišą 81 vietoje, o šiais metais penktame greičio ruože po skaudaus kritimo nuo motociklo pasitraukė iš maratono.

Keturračių klasėje nepralenkiamas buvo argentinietis Marcosas Patronelli. Antrą kartą Dakaro ralyje nugalėjęs sportininkas artimiausią savo varžovą Ignacio Casale iš Čilės aplenkė beveik 2 valandomis.

Sunkvežimių klasėje triumfavo “Kamaz” atstovai. Pirmąją vietą bendroje įskaitoje užėmė ir šių metų Dakaro ralyje triumfavo rusas Eduardas Nikolajevas. Antrąją vietą užėmė paskutiniame greičio ruože laimėjęs kitas Rusijos atstovas Ayratas Mardejevas, trečias liko taip pat rusas Andrejus Karginovas. Nuo antrąją vietą užėmusio tautiečio A.Karginovas atsiliko tik 47 sekundes. Pernai Dakaro ralyje triumfavęs olandas Gerardas De Rooy’us šį kartą finišavo ketvirtas.

Dakaro ralis Pietų Amerikoje buvo surengtas penktą kartą. Varžybų dalyviams iš viso teko įveikti daugiau nei 8000 km.

•

LŽ

2013 01 21 Lietuvos žinios

Pramogos

15

Tarp studijos, koncertų ir Centrinės Amerikos Linas Adomaitis praėjusiais metais išleido du albumus, surengė 15 metų scenoje jubiliejinį koncertą, įkūrė labdaros ir paramos fondą tėvų globos netekusiems kūdikiams remti bei pristatė tris fotografijų parodas. Jo gyvenimo tempas nelėtėja ir šiemet.

L.Adomaitis neseniai koncertavo Kauno “Žalgirio” arenoje per muzikinius apdovanojimus M.A.M.A. Kristinos Kučinskaitės nuotrauka GINTARĖ ČIULADAITĖ

S

muikininko, atlikėjo ir muzikos prodiuserio gyvenimas intensyvus. Kauno Juozo Gruodžio muzikos konservatorijoje jis dėsto garso režisūrą, audiotechnologijas ir šiuolaikinę įrašymo techniką. Ten pat įrengtoje studijoje įrašinėja ne tik savo, bet ir kitų žinomų atlikėjų kūrinius. Koncertuoja 15 kartų per mėnesį. L.Adomaitis LŽ atskleidžia, kad jau vasarį su žmona Irma vėl patrauks ieškoti nuotykių į šiltesnius kraštus, ir žada surengti pasirodymų su Kosta Rikos muzikantais. Paskui, kaip visuomet pasisėmęs minčių ir idėjų, “keps” naują albumą, kuris pasirodys rudenį.

Grįžęs neina miegoti Lino gerbėjų internetiniame puslapyje apie koncertus pranešama kas antrą dieną. Praėjusią liepą jis pasiekė rekordą - scenoje pasirodė 22 kartus.

“Metai neabejotinai įsimins”, - šypsojosi Linas. Ir prisiminė, kad tokie sėkmingi laikai buvo tik “L+” gyvavimo pradžioje, kai 1997 metais išleido albumą ir tapo geidžiamiausia grupe.

LŽ pasiteiravo, iš kur L.Adomaitis semiasi tiek jėgų? “2012-ieji buvo mano ženklo, Drakono, metai. Tikiu horoskopais, žinoma, tik ne tais iš žurnalų. Pernai atsirado ir minčių, ir jėgų jas įgyvendinti. Iš to pasiėmiau viską, ką galėjau”, - teigė atlikėjas. Jis įsitikinęs, kad horoskopai taikliai nusako žmogaus būdą ir prigimtį.

Vis dėlto 22 pasirodymai - dar ne riba. Kai 2004-aisiais Linas su Simona grįžo iš “Eurovizijos”, jų duetas surengė edukacinį turą prieš AIDS Lietuvos mokyklose. Tuomet per 2 mėnesius atlikėjai koncertavo 70 kartų. “Mėgstu savo darbą, todėl kuo daugiau muzikos, tuo geriau jaučiuosi, - tikino Linas. - Man svarbiausia ne tik gerai pasirodyti, bet ir rasti kontaktą su klausytojais. Būna, naktį grįžtu iš koncerto, o adrenalino tiek daug, kad dar ilgai naktinėju, geriu arbatą, parašau žodžius naujai dainai.”

Du albumai ir fondas Nors L.Adomaičio muzika universali, jis sako esąs naktinių klubų atlikėjas,

kuriam patinka būtent ši atmosfera. Tačiau pastaraisiais metais buvo gana ryški tendencija rengti turus, grandiozinius koncertus arenose. “Žmonėms nusibodo manyti, kad krizė svilina padus - vis daugiau jų nori pramogų ir kultūros”, naują madą aiškino muzikantas.

L.Adomaitis 15 metų koncertinės veiklos proga surengė jubiliejinį žvaigždžių pasirodymą LRT Didžiojoje studijoje. Tą vakarą salės vietų rezervas ištirpo vos per valandą, o už LRT durų nusidriekė eilė norinčiųjų patekti į vidų. Žmonių spūstis paskatino dainininką išleisti šio šou vaizdo ir garso įrašą dvigubu albumu “Linas Adomaitis 15 metų scenoje”. Netyčiuku tapęs koncertinis DVD ir CD buvo jau antras leidinys 2012 metais.

mumo darau eksperimentus: viena ranka laikau kamerą, o kita priglaudžiu išgaubtą stiklą. Rezultatas - fiktyvi žuvies akies technika.” Už kompozicijos pagrindus jis dėkingas pirmam fotografijos mokytojui Algiui Kriščiūnui.

Jau bene dvejus metus niekur toliau nekeliavę Linas ir Irma vasario pradžioje spruks į Belizą, Kosta Riką, Kubą ir Meksiką. Kaip visuomet - pasisemti naujos patirties, minčių ir surengti kelis koncertus naktiniuose klubuose bei festivaliuose ant jūros kranto.

Būtų laimėjęs “Euroviziją” Dar viena sėkmė, lydėjusi Liną praėjusiais metais, - “Eurovizijos” dainų konkurso nacionalinė atranka, kuriai atlikėjas pristatė savo dainą “I

L.Adomaitis: “Žmonėms nusibodo manyti, kad krizė svilina padus - vis daugiau jų nori pramogų ir kultūros.”

L.Adomaitis nuolat prisimena grupės “L+” laikus. / Asmeninio albumo nuotrauka mėte išvažiavę į Švediją?” - teiravosi LŽ. “Būtume laimėję!” - juokėsi muzikantas. Sukurti šį pasirodymą jį įkvėpė Quentino Tarantino filmų motyvai ir “užkabino” Melo Gibsono leptelėjimas, kad visi lietuviai vaikšto su beisbolo lazdomis.

Daugybę gerbėjų klausimų dėl “Eurovizijos” nacionalinės atrankos rezultatų gaunantis Linas išlieka korektiškas: “Nauji metai - nauji ratai, važiuojam toliau. O Andrių (Pojavį aut.) sveikinu ir linkiu sėkmės!”

Nauji įrašai - rudenį Visas pelnas už šį solidų albumą skiriamas tėvų globos netekusiems kūdikiams remti. “Žengti tokį žingsnį mane paskatino kolegė smuikininkė Sonata Stankevičienė, - sakė Linas. Mūsų misija - remti saugios ir kūrybiškos aplinkos formavimą vaikams.”

W 2night” ir ją iliustruojantį ironišką spektaklį. Nors L.Adomaičio komandos rezultatai per visus turus iki finalo buvo geriausi (pergalę prognozavo ir lažybų bendrovės), paskutinę minutę reikalai pasisuko kita linkme.

“Kaip jums būtų sekęsi, jei būtu-

Nacionalinė “Eurovizijos” atranka turėjo menką žiūrimumą, dar mažiau čia buvo dažnai matomų veidų.

L.Adomaitis įsitikinęs, kad A.Pojavio pergalė nežinomus atlikėjus dar labiau motyvuos pasirodyti, o žinomus - visai atvėsins.

Tad kaip išlaikyti reitingus ir parodyti Europai dėmesio vertą reginį?

“Ne viena “Eurovizijoje” dalyvaujanti šalis taiko šiek tiek kitokį atrankos modelį - išrenka geriausiųjų komisiją, kuri vienam atlikėjui sukuria dainą. Arba sukuria kelias dainas ir tauta išrenka vieną”, - kalbėjo per plauką nuo pergalės buvęs L.Adomaitis.

Vis dėlto niekada nesustojantis Linas jau šiandien kuria tolesnius planus: siunčia “eurovizinės” dainos klipą pasaulio muzikos kanalams (ankstesnį jo vaizdą “Window of my soul” transliavo vienas įtakingiausių kanalų “MTV Europa”), ateinantį rudenį rengiasi išleisti dar vieną, jau šešioliktą, albumą.

Tiesa, tai bus atlikėjo dainų perdirbinių, kuriuos suks geriausi Lietuvos ir užsienio didžėjai, rinkinys. Ir, žinoma, toliau dalyvauja paramos ir labdaros fondo veikloje.

•

Fotokarštligė L.Adomaičio vardinį fondą kuruoja jo žmona. “Irma yra mano koncertų vadybininkė, atstovė spaudai ir gyvenimo ramstis”, - patikino atlikėjas ir nepamiršo priminti, kad ji taip pat labai kūrybinga. Neseniai Lino žmona susidomėjo fotografija ir yra daugumos jo fotosesijų autorė.

Pernai L.Adomaitis pristatė net tris ciklus nuotraukų iš savo kelionių.

Pirmoji paroda buvo skirta rudenį išleistam albumui “Floating to you”.

Tuomet Linas Karalius pasiūlė savo kavinėje pristatyti prisiminimus iš Panamos. Trečia nuotraukų iš Azijos ir Centrinės Amerikos paroda buvo atidaryta Kauno “Vero Cafe”.

“Fotoaparatui neteikiu didelės reikšmės, todėl fotografuoju viskuo: vadinamąja muiline, mobiliuoju telefonu, paprastu skaitmeniniu aparatu, - prisipažino L.Adomaitis. - Tačiau dėl įdo-

Šių metų “Eurovizijos” konkurso nacionalinė atranka Linui susiklostė nepalankiai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 01 21 Lietuvos žinios

BUTAI IŠSINUOMOTŲ

Dirbanti mergina 1 kambario butą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 658 19 344.

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Tris žemės ūkio paskirties sklypus Prienų ir Trakų r., prie Verknės upės, Vyšniūnų kadastrinėje vietovėje 6968/0003:282 (bendras plotas 40,9 ha, yra leidimas miškui sodinti, kaina - sutartinė).

Tel. 8 672 31 568.

PERKA

Neatkurtos žemės ar miško išvadas persikelti. Padedu sutvarkyti dokumentus.

Tel. 8 605 99 166.

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų).

Gerai moka, atsiskaito iš karto.

Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

NAMAI, PATALPOS

PASLAUGOS

PERKA

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Namą kaime su žeme ūkininkauti.

Gali būti ferma. Tel. 8 699 14 214.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

17

Klasifikuoti skelbimai

Padedu verslininkams pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

Tel. 8 615 47 367.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421.

IEŠKO DARBO

48 metų moteris - pagalbinės darbininkės darbo (plauti langus, grindis ir t.t.).

Vilnius, tel. 8 604 20 172.

42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbo statybose.

Vilnius, tel. 8 604 23 434. ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031

UAB “Invictus”, įmonės kodas 302548596, tel. +370 685 05 404, el. pašto adresas: invictus.uab@gmail.com, vykdydama projektą UAB “Invictus” verslo kūrimas Maišynės kaime” (Nr. 3VK-KV-10-2-003836-PR001), SKELBIA KONKURSĄ Perkamos prekės/ Kartono pjaustymo technologinės linijos įsigijimas. paslaugos/darbai Pirkimo procedūra Konkursas vykdomas vadovaujantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.

Pirkimo dokumentus Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 01 31 d. 15 val. galima gauti: Lietuvos laiku: UAB “Invictus”, Konstitucijos pr. 7, Vilnius (Europos verslo centras, pirmas aukštas). Informacija teikiama tel. +370 685 05 404, el. paštu: invictus.uab@gmail.com.

Pasiūlymų pateikimo Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas terminas ir adresas raštu pirkėjui el. paštu: invictus.uab@gmail.com (skenuotas) arba adresu: UAB “Invictus”, Konstitucijos pr. 7, Vilnius (Europos verslo centras, pirmas aukštas).

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2013 01 31 d. 15.00 val. Lietuvos laiku adresu: Konstitucijos pr. 7, Vilnius (Europos verslo centras, pirmas aukštas).

Užs. R-30 Informacija apie planuojamo medienos drožlių plokščių gamybos efektyvumo didinimo ir modernizavimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas: UAB “Swedspan Girių Bizonas”, Marijampolės apskr., Kazlų Rūda, Gedimino g. 1.

2. PŪV pavadinimas: medienos drožlių plokščių gamybos efektyvumo didinimas ir modernizavimas.

3. PŪV vieta: Marijampolės apskr., Kazlų Rūda, Gedimino g. 1.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada - poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV) neprivalomas (2013 01 15, rašto Nr. (PAVNS)-MRS-27).

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima darbo dienomis UAB “Swedspan Girių Bizonas”, Gedimino g. 1, Kazlų Rūda, mob. (8 343) 68 680.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Marijampolės RAAD, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, Marijampolė, tel. (8 343) 97 802 per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima darbo dienomis Marijampolės RAAD, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, Marijampolė, tel. (8 343) 97 802, UAB “Swedspan Girių Bizonas”, Gedimino g. 1, Kazlų Rūda, mob. (8 343) 68 680, arba kreipiantis į PAV dokumentų rengėją UAB “Ekokonsultacijos”, J.Galvydžio g. 3, Vilnius, tel. (8 5) 274 5491 per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo.

Užs. LM-2098

INFORMACIJA Apie “UAB “Gandras Energoefektas” vandenvalos įrenginių dumblo ir organinių atliekų, tarp jų ir išskirtų buitinių atliekų rūšiavimo linijoje, utilizavimas, gaminant biodujas, šilumą, elektrą ir biohumusą bei išskirtų antrinių žaliavų perdirbimas į antrines plastiko granules” atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovas: UAB “Gandras Energoefektas”, Veteranų g. 5, LT-31114 Visaginas, tel. (8 386) 70 424.

2. PŪV pavadinimas: vandenvalos įrenginių dumblo ir organinių atliekų, tarp jų ir išskirtų buitinių atliekų rūšiavimo linijoje, utilizavimas, gaminant biodujas, šilumą, elektrą ir biohumusą bei išskirtų antrinių žaliavų perdirbimas į antrines plastiko granules.

3. PŪV vieta: buvusi Visagino miesto komunalinių atliekų sąvartyno teritorija Karlų k., Visagino sav., žemės sklypas, kad. Nr. 4534/0002:3 Karlų k.v.

4. Atsakingos institucijos: Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) 2013 01 15 priimta atrankos išvada Nr. (5.1)-s-106, kad poveikio aplinkai vertinimas 2 p. nurodytai veiklai neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau susipažinti galima UAB “Gandras Energoefektas”, Veteranų g. 5, LT-31114 Visaginas, tel. (8 386) 70 424, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo datos.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo datos galima pateikti Utenos RAAD adresu: Metalo g. 11, LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 786.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo datos galima Utenos RAAD adresu: Metalo g. 11, LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 786, Užs. LM-2102 UAB “Gandras Energoefektas”, Veteranų g. 5, LT-31114 Visaginas, tel. (8 386) 70 424.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių ir šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

TELELOTO lošimo Nr. 876 (2013 01 20)

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina 70 Lt), naujus “Kosmodisk Clasik” diržus stuburui (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Įstrižainės - 15 Lt

Parduodu naujus elektrošokus (kaina 150 Lt), naujus elektrinius prietaisus tarakonams, pelėms, blakėms naikinti (kaina 40 Lt). Tel. 8 670 99923.

Keturi kampai - 4 Lt

PRANEŠIMAI

Bankroto administratorius šaukia BUAB “Pejasta” kreditorių susirinkimą. Susirinkimas vyks adresu: J.Galvydžio g. 3, Vilniuje, 101 kabinetas, 2013 02 07 d., 15.00 val.

Informacija tel. 8 687 10 278.

Užs. R-32

Lentelė - 70 812 (21 x 3 372) Lt

Eilutė - 3 Lt

17 73 56 36 61 33 47 72 53 18 49 24 35 66 52 50 16 51 21 60 45 37 07 64 74 25 26 05 39 11 69 03 67 46 48 40 62 59 14 34 31 38 55 09 08 70 58 43 63 65 28 68 44 Papildomi prizai: VW Golf 7 0130921 Nissan Note 0480530 Hyundai i20 0485738 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 14 d.) Mindaugas Gasiūnas iš Utenos 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 14 d.) Vilma Ramoškienė iš Utenos 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 14 d.) Gitana Bartkuvienė iš Šakių Pakvietimai į TV: 030*421, 027*419, 010*375.

Prognozė: Aukso puode bus 800 000 Lt

www.olifeja.lt

18

2013 01 21 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 21 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20, 14.40 Žinios 13.00 LRT radijo žinios 14.00 LRT radijo žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Sunaikinti Bin Ladeną” N-7 0.15 Vakaro žinios 0.30 “Šnipai” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Beprotiški pinigai” N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Nuo... Iki...”

21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Ledynmetis 2. Eros pabaiga” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Prieš srovę” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Cukrus” N-7 20.00 Žinios 20.30 “Lietuvos žinių tyrimas” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Dakaras 2013”.

Savaitės apžvalga 23.00 “Gyvi numirėliai” N-14 0.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 1.00 “Laukinis” (k.) N-7 2.00-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 18.57 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Septyniolika pavasario akimirkų” N-7 23.00 “Skaičiai” N-7 0.10 “Užmirštieji” N-7 1.00 Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Pakelkim mes taurę linksmybių...” Dainuoja Nomeda Kazlauskaitė Kazlaus (sopranas) ir Oscaras Marinas (tenoras, Ispanija) (k.)

13.00 Aktorės Rūtos Staliliūnaitės 75-osioms gimimo metinėms. “Ateinu...” Dok. f. apie aktorę Rūtą Staliliūnaitę (k.) 14.30 “Prisiminkime”. Rūta Staliliūnaitė skaito Salomėjos Nėries eilėraščius 14.45 “Arti toli” (k.)

15.30 ‘Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Onuškis. 1 d. 19.35 “Puaro” N-7 21.10 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Lagerių moterys. Anastazija Kanoverskytė” 21.35 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Lagerių moterys. Adelė Dirsytė” 22.05 “Prisiminkime”. Rūta Staliliūnaitė skaito Salomėjos Nėries eilėraščius 22.20 Fantastinis nuotykių f. “Nuskendusio miesto ieškotojai” N-7 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Muzikinė vaivorykštė. Akordeono muzikos koncertas.

Groja Gintautas Smolskas ir Vladas Petkevičius

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tyli naktis” - 16.30, 19.10, 21.40 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 12.30, 14.45, 19.30, 21.50 val.

“Kietašikniai” - 15.30, 18, 20.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Vargdieniai” - 14.15, 17.30, 20.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 17.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.30, 13 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 12, 17.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45 val.

“Zambezija” - 14 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 20.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.15 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Supernamai” 15.45 Dok. f. “Dingę. 447-ojo skrydžio paslaptis” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Dingę. 447-ojo skrydžio paslaptis” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f. “Kas nužudė Ivaną Rūstųjį?”

N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Barija” N-7 9.25 Komedija “Žvėrelių maištas” 11.00 Trileris “Kolumbiana” N-7 13.00 Komedija “Muzikinės kovos” 15.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 17.20 Veiksmo f. “Miražas” N-7 19.00 Drama “Kelias” N-7 21.00 Drama “Persikėlimas” N-7 23.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 1.00 Drama “Nemirtingieji” N-7

Viasat Sport Baltic 10.55 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “AS Roma” “Dynamo Kyiv” 11.55 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Dynamo Kyiv” - “Real Madrid” 12.45 Motosportas.

WRC sezono apžvalga 14.15 Boksas. Aleksandras Povetkinas - Marco Huckas 15.25 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Atlant” 17.25 Ledo ritulys. KHL. “Vi-

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 21.30 val.

“Zambezija” (3D) - 11, 13.15 val.

“Zambezija” - 10, 13, 14.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 20 val.

KAUNAS CINAMON “Tyli naktis” - 17.30, 19.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Vargdieniai” - 14.30, 17.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.45, 15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45, 21 val.

“Pi gyvenimas” - 11.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.30 val.

ŠIAULIAI

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 23 d. 18.30 val. “Dezdemona” 24 d. 18.30 val. “Otelas” 25 d. 18.30 val. “Ana Karenina” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 22 ir 23 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”

FORUM CINEMAS “Karališkas romanas” - 15.15 val.

“Kietašikniai” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13, 16.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 18.15 val.

“Tyli naktis” - 19, 21.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Vargdieniai” - 14.15, 17.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 21.15 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 15.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.

“Aurora” - 21.20 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 13.40 val.

“Tyli naktis” - 18, 19.40 val.

I salė

“Zambezija” - 10.40 val.

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 16.15, 20, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 14.15, 16.30, 19, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 15.45, 18.15, 20.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13, 14.45, 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14, 18.45 val.

“Vargdieniai” - 11.15, 17.45 val.

“Zambezija” - 12.15 val.

“Zambezija” (3D) - 10.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.

24 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys” 24 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania” 25 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė” JAUNIMO TEATRAS 22 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis” 23 d. 18 val. “Patriotai” 24 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 25 d. 18 val. “Gupelė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 25 ir 26 d. 18 val. “Stabmeldžiai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 22 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku” 23 d. 18.30 val. “Selavy!”

24 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”

VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 25 d. 18.30 val. “Pasvydo” KEISTUOLIŲ TEATRAS 23 ir 24 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 25 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 21 d. 12 val. Stiklinėje salėje. Stalo teatras ir Menų spaustuvė. “Statybininkų pasakos” 22 d. 19 val. Juodojoje salėje.

Teatras “Atviras ratas”. “Pabėgimas į Akropolį” 23 d. 19 val. Juodojoje salėje.

Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas” 24 d. 19 val. Juodojoje salėje.

Eurosport 10.00 Atvirasis Australijos teniso čempionatas. VIII diena 16.45 Futbolas. Afrikos tautų taurė 19.00 Europos futbolo apžvalga 19.30 Teniso apžvalga 20.00 Futbolas. Afrikos tautų taurė 22.00 Kovos klubas.

“World Max Final” 0.00 Visos sporto šakos 0.15 Atvirasis Australijos teniso čempionatas 1.30 Teniso apžvalga 2.00 Atvirasis Australijos teniso čempionatas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Instrumentai 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Tikrieji aferistai.

Komikas J.Li 23.00 Privalau išgyventi 0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos. MS 13

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Mercedes” sunkvežimių gamykla 11.00 Vikingų žūtis 12.00 Stafordširo lobio paslaptys 13.00 Krokodilų dvikovos 14.00 Fifžio salynas 15.00 Vikingų žūtis 16.00 Stafordširo lobio paslaptys 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Aston Martin” automobilių gamyklos 19.00 Amerikos čigonų tradicijos 20.00 Aukso paieška Aliaskoje 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Amerikos čigonų tradicijos 23.00 Aukso paieška Aliaskoje 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

25 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. Idioteatras. “Intymi(-ių) vyrų trupė” 23 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Prie barjero” 24 d. 18 val. Idioteatras. “Menas”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 25 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Top Girls (Neprilygstamosios)”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus” 25 d. 18 val. “Inertiškos dujos”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 18 val. Klasikinės muzikos koncertas TEATRAS “MENAS”

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai” RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

JONIŠKIS JONIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Nuodėmių miestas”

KAZLŲ RŪDA

PANEVĖŽYS

KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Laukinė moteris”

FORUM CINEMAS BABILONAS Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė” 25 d. 12 val. Juodojoje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Pasaulio sutvėrimas” 25 d. 19 val. Juodojoje salėje.

Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” “DOMINO” TEATRAS 21 d. 19 val. “Daktaras” 23 d. 19 val. “Radijo ereliai” 25 d. 19 val. “Laukinė moteris” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 25 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 21 val.

“Pi gyvenimas” - 14.45, 18, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 12 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.

“Kietašikniai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 15.15 val.

“Tyli naktis” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 16, 18.15 val.

25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai” 25 d. 19 val. Mažojoje scenoje.

“Stiklinė arbatos su citrina” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 23 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai” 24 d. 18 val. “Čigonų baronas” 25 d. 18 val. “Faustas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Diena ir naktis” 25 d. 18 val. “Pirmasis kartas” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 25 d. 19 val. “Katytė P” TEATRO KLUBAS

RADVILIŠKIS “Monstrų viešbutis” - 11 val.

“Džiunglės” - 14.35 val.

“Didieji lūkesčiai” - 16.20 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 12.40, 18.35 val.

“Virš įstatymo” - 20.30 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.20, 18.20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

SKALVIJA “Pabandom iš naujo” - 15, 21.10 val.

“Meilė kaip nuodai” - 17 val.

“Aurora” - 18.50 val.

PASAKA “Didieji lūkesčiai” - 18 val.

“Aurora” - 20.30 val.

MULTIKINO “Paskutinė tvirtovė” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.15, 14.45, 17.15 val.

“Kietašikniai” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16, 18.45, 20.30 val.

“Tyli naktis” - 15, 17, 19.30, 21.45 val.

“Aurora” - 18.30 val.

“Vargdieniai” - 15.30, 21 val.

tyaz” - “Sibir”. Tiesioginė transliacija 20.00 Boksas.

Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas 20.55 Pokeris. The Big Game turnyras 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Southampton” - “Everton”. Tiesioginė transliacija 0.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 1.00 “Trans World Sport” žurnalas

Teatras

“Kietašikniai” - 11.10, 15.50, 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 13.15 val.

“Aurora” - 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13, 15.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 11, 16.20, 18.30, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21.45 val.

“Pi gyvenimas” - 13.20 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Gangsterių medžiotojai” - 14.05, 16.30, 19, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 14.20, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 13.30, 16, 18.20, 20.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11.40, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 14.30, 18.45 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 17.40 val.

“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 19.15 val.

“Vargdieniai” - 14.40, 18, 21.10 val.

“Zambezija” (3D) - 13.20 val.

“Zambezija” - 11 val.

“Džekas Ryčeris” - 14.45, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 15.40, 18 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13.40, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.

“Optimisto istorija” - 21.45 val.

“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo trileris “Lemtingas posūkis 2. Aklavietė” 1.00 “CSI Majamis” 1.50 “Pagrindinis įkaltis” 2.35 “6 kadrai”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS NAMAI

KAUNAS “Džekas Ryčeris” - 15, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 13, 18, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.

“Tyli naktis” - 18.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 16 val.

“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.

“Vargdieniai” - 17.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 21 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 22 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai” 22 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatras.

“Visada tavo, Ana Frank” 23 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 23 d. 18 val. Mažojoje scenoje.

“Svečiuose pas pulkininko našlę” 24 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”

24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VILKAVIŠKIS VILKAVIŠKIO KULTŪROS NAMAI 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

2013 01 21 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:28 leidžiasi 16:33

Orai MĖNULIS

-6 Oslas

Trečioji priešpilnio diena

Priešpilnis I 19

dienos ilgumas

Pilnatis I 26

Delčia II 03

-10 Helsinkis

-6

Stokholmas

Jaunatis II 10

-7

Dublinas +2 Šiauliai

+2 Londonas

-11 -15 -11 -16

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

-1 Amsterdamas

+8

Bordo

Ukmergė -11 -16

Kaunas VILNIUS

+13

Alytus Šiandien: debesuota -12 -16 su pragiedruliais, sniego nenumatoma. Temperatūra Druskininkai dieną 8-12 laipsnių šalčio.

Lisabona -12 -16

+6 Madridas

+12 Barselona

-6 Ryga

-2 Kopenhaga

+2 Paryžius

Kėdainiai -8 -13

-9 Sankt Peterburgas

Talinas

8:05

Palanga

19

Vilnius Minskas -8 -11 Varšuva -2 Kijevas

-2

Berlynas -2 Praha

+3 Miunchenas

+8 Nica

+12 Roma

-9 Maskva

-12

Bratislava Viena Budapeštas +3 +1 +11 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +14

+15

Stambulas +15

Malaga +16

Rytoj: debesuota, vietomis pasnyguriuos. Naktį 21-oji metų diena. Sausio dvidešimt pirmoji, temperatūra 14-19, pirmadienis, pirmoji 4-osios metų savaitės diena, dieną 10-12 laipsnių šalčio. iki Naujųjų metų lieka 344 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Agnietė, Ina, Inesa, Ineta.

Geros dienos!

Alžyras +17

Tunisas +18

Atėnai

+18 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime vasario 4 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Laimėtojai renkami iš visų per savaitę atsiųstų kryžiažodžių.

Antros sausio savaitės kryžiažodžių atsakymai: 01 07 - GARANTAS 01 08 - DIPLOMAS 01 09 - LAIŠKANEŠYS 01 10 - GUVERNANTĖ 01 11 - VALTIS 01 12 - MALDA

Redakcijos prizą laimėjo Marytė Zencevičienė iš Vilniaus.

Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Sausio 19 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Pasistenkite tyliai, kantriai vykdyti savo pareigas, niekam nepriekaištauti, nemokyti. Saugokite savo reputaciją - neapgalvotas veiksmas - ir gali kilti problemų.

Jautis. Nieko nauja nepradėkite, niekam nieko nežadėkite, atidėkite svarbius pokalbius, susitikimus su draugais, keliones. Kuo ramiau ir tyliau ilsėsitės, tuo geriau jausitės.

Dvyniai. Bus nelengva atlaikyti susikaupusią įtampą. Būsite linkę be priežasties nusiminti.

Stenkitės būti paprastesni, mažiau reikalaukite iš aplinkinių, ypač atžalų.

Vėžys. Venkite patarinėti, mokyti - neprašomi nesikiškite į kitų problemas. Ne laikas susitarimams, deryboms. Neverta dalytis ir savo jausmais, svajonėmis.

Liūtas. Venkite konfliktų su viršininkais, pasiruoškite priekaištams. Susikoncentruokite tik į tai, kas svarbiausia. Pasirūpinkite sveikata, pailsėkite.

Mergelė. Suvoksite, kad viskas gerai, bet vis vien nervinsitės dėl pinigų, santykių su mylimu žmogumi, vaikų elgesio. Nurimkite ir daugiau laiko skirkite maloniems dalykams.

Svarstyklės. Saugiausiai jausitės savo namuose. Tai gera diena apmąstymams, gilintis į save. Draugai šiandien nebus geri patarėjai, stenkitės išvengti susitikimų ir ginčų.

Skorpionas. Mažiau žadėkite ir iš kitų nieko neprašykite.

Neužmegzkite naujų pažinčių - nei darbo, nei romantiškų. Daugiau dėmesio skirkite artimiesiems. Šaulys. Netvarkykite jokių finansinių reikalų - patirsite nuostolių. Labiau save kontroliuokite bendraudami su sutuoktiniu.

Jūsų ydos, silpnybės gali tapti akivaizdžios.

Ožiaragis. Tarnyboje būsite gana racionalūs ir įžvalgūs, kolegos pasitikės ir klausys.

Meilės srityje irgi žinosite, ko norite, gana aiškiai brėšite ateities perspektyvas.

Vandenis. Sunkokas laikas, kai galima greitai nusivilti, nuliūsti ar apsigauti. Neverta niekur skubėti, imtis didelių ir atsakingų darbų.

Netvarkykite ir svarbių piniginių reikalų. Žuvys. Galimos ne itin malonios permainos bendraujant su artimaisiais. Būkite lankstesni, pakantesni ir nuoširdesni. Stenkitės visiems linkėti tik gero.

20

2013 01 21 Lietuvos žinios

Margumynai

Knyga apie Scientologų bažnyčią

Viena Didžiosios Britanijos gyventoja netikėtai sulaukė tarptautinio populiarumo.

Mergina į interneto pardavimo svetainę įdėjo suknelės nuotrauką, nepastebėdama, kad šalia jos stovi be apatinių kelnaičių.

Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista knyga apie Scientologų bažnyčios paslaptis. Joje rašoma ir apie aktoriaus Tomo Cruise’o draugystę su bažnyčios dvasiniu vadovu Davidu Miscavige’u.

Knygą “Atvirai: scientologija, Holivudas ir tikėjimo kalėjimas” parašė Pulitzerio premijos laureatas Lawrence’as Wrightas. Ištraukos iš šios knygos neseniai pasirodė interneto portale “Hollywood Reporter”. “Knygoje apie Scientologų bažnyčią pateikiami tikri faktai”, - teigia L.Wrightas. Tačiau oficialus Scientologijos bažnyčios atstovas paneigė kai kuriuos knygoje parašytus faktus. Jis mano, kad knyga - tai “pasenusių seniai paneigtų kaltinimų atpasakojimas”.

Knygoje L.Wrightas cituoja Marty Rathbuną - vieną iš ankstesnių Scientologų bažnyčios lyderių. Dabar jis yra šios bažnyčios priešininkas.

M.Rathbuno teigimu, kai XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje T.Cruise’as prarado susidomėjimą scientologija, D.Miscavige’as kaltino aktoriaus žmoną Nicole Kidman. Jis manė, kad gražuolė iš Australijos yra “godi veidmainė”, kuri tik apsimeta scientologe.

D.Miscavige’as norėjo, kad T.Cruise’as su N.Kidman išsiskirtų. Šiam Scientologų bažnyčios vadovo norui pavyko išsipildyti. Tiesa neaišku, ar T.Cruise’o ir N.Kidman santuoka iširo dėl bažnyčios pastangų, ar dėl kitų priežasčių. Pasak L.Wrighto, T.Cruise’as ir D.Miscavige’as buvo artimi draugai, ypač tada, kai aktorius išsiskyrė su gražuole iš Australijos.

•

Populiari geltona suknelė

Tai, kad parduoda geltoną suknelę, 21 metų britė Amy Jones paskelbė interneto aukcione e-bay. Įkeldama nuotrauką į internetą britė nepastebėjo, kad ji per daug atvira.

Po keliolikos minučių A.Jones pamatė “nepadorią” savo nuotrauką.

Ji kreipėsi į e-bay administraciją,

Geltonos britės suknelės kaina internete “pakilo” iki 153 tūkst. svarų.

AFP/Scanpix nuotrauka

Patinka filmai suaugusiesiems Norėdami paįvairinti nuobodų beždžionės Džinos gyvenimą Sevilijos zoologijos sodo darbuotojai jos voljere pastatė televizorių, o jai padavė distancinio valdymo pultelį.

Koks buvo jų nustebimas, kai pamatė, kokias programas pasirinko Džina.

Televizorius Džinos voljere atskirtas stiklo pertvara, o kas jame rodoma, gali matyti tik pati šimpanzė, bet ne zoologijos sodo lan-

kytojai. Tuo nepaprastai apsidžiaugė beždžionės prižiūrėtojas, kai kitą dieną atėjo patikrinti, ar ji nesulaužė pultelio, - mat Džina žiūrėjo sekso filmą. Tai sužinojęs primatų ekspertas Pablo Jerrerosas sakė niekada nesitikėjęs, kad “iš šimpanzės galima sulaukti tokių siurprizų”.

Nuo tada beždžionė žiūri pornografinius filmus maždaug 12 minučių per dieną. Jai tai savotiškas psichologinis stimulas, kuris yra būtinas primatams, nes jų vidaus pasaulis sudėtingas. Iki šiol beždžionėms būdavo

D.Brownas toliau narplioja paslaptis. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Naujajame romane Lengdonas stengsis iššifruoti “Dieviškosios komedijos” simbolius. “Dante kūrinį nagrinėjau būdamas studentas, tačiau tik neseniai dirbdamas tiriamąjį darbą Florencijoje sugebėjau suvokti, koks reikšmingas šis kūrinys yra dabartinei kultūrai. Todėl raginu ir skaitytoją leistis į kvapą gniaužiančią kelionę po simbolių, kodų ir paslapčių pasaulį”, - sakė rašytojas Italijos dienraščiui “La Stampa”. Tačiau ne visus italus ši naujiena džiu-

•

T.Cruise’o ir N.Kidman santuoką galėjo sužlugdyti Scientologų bažnyčia.

Iššifruos “Dieviškąją komediją”

Gegužės 14 dieną turi pasirodyti naujas Dano Browno romanas “Pragaras” (“Inferno”).

Pagrindinis jo herojus, kaip ir ankstesnių šio rašytojo kūrinių, bus Harvardo universiteto profesorius Robertas Lengdonas, iššifravęs Da Vinčio kodą.

kad ši pašalintų skelbimą, tačiau jau buvo šaukštai po pietų. Nuotrauką peržiūrėjo tūkstančiai internautų, kurie ja dalijosi socialiniuose tinkluose “Twitter” ir “Facebook”. Žiniasklaidai A.Jones prisipažino, kad jautėsi labai nepatogiai.

“Dabar visas pasaulis matė mane nuogą”, - sakė britė. Tačiau internautai gyrė A.Jones už humoro jausmą ir už tai, kad ji nebijojo susitikti su žurnalistais. “Nepadori” britės nuotrauka greitai buvo išimta iš internetinės svetainės e-bay, o jos geltonos suknelės kaina pakilo iki 153 tūkst. svarų. Tiesa, tokią didelę kainą pasiūlė interneto pokštininkai.

gina. Intelektualus jau dabar apima siaubas pagalvojus, ką D.Brownas padarys su Italijos brangenybe vadinama Dante “Dieviškąja komedija”.

Naujojo romano veiksmas vyks Florencijoje, mieste kuriame pilna paslapčių ir klaidžių labirintų. Į jį ir atvyks Robertas Lengdonas, norėdamas išsiaiškinti paslaptį, susijusią su Dante šedevru. Profesorius kovos su baisiais priešais ir narplios sudėtingas paslaptis, stengdamasis suprasti, kuo galima pasitikėti, kol pasaulis dar galutinai nepasikeitė. Kaip visuomet Lengdonas naudosis ženklais, tik šį kartą savo nemirtingame kūrinyje paliktais Dante Alighieri.

D.Brownas yra vienas populiariausių ir perkamiausių dabarties autorių.

2003 metais pasirodžiusi jo knyga “Da Vinčio kodas” tapo dešimtmečio bestseleriu. Jos buvo parduota daugiau kaip 80 mln. egzempliorių.

•

Šimpanzė Džina mėgsta žiūrėti sekso filmus. / PA/Scanpix nuotrauka “The Sun”, “La Stampa”, “The Guardian”, “Independent”, LŽ

duodama tik žaislų, kad jos galėtų tobulinti savo įgūdžius.

Tuo tikslu Džinos voljere buvo įrengta aikštelė, kad ji turėtų kur žaisti. Tačiau kanalo pasirinkimas parodė, kad jai rūpi ir seksualinis gyvenimas. Mokslininkai mano, kad primatai stengiasi atgaminti realius vaizdus, o tai rodo jų artumą žmogui. Jau anksčiau amerikiečių psichologai buvo pastebėję, kad šimpanzėms, kaip ir žmonėms, būdingas teisingumo jausmas, be to, jos bendrauja tokiais pat gestais kaip ir žmonės.

•