2013 m. sausio23d. / Trečiadienis/ Nr. 18(13 443) by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. sausio 23 d. / Trečiadienis / Nr. 18 (13 443)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

KULTŪRA

SPORTAS

Aikštelėse nugali laukinės taisyklės

Dailės kritiko įsiūbuota 12p. valtis

Mūsų pora Zagrebe nešoks 15p.

11p.

www.lzinios.lt

Mažesni nusikalsta dažniau GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Lietuvoje fiksuojama pavojinga tendencija - daugiausia nusikaltimų padaro trylikamečiai, kurie dėl jauno amžiaus negali būti baudžiami. Tačiau keturiolikmečių, kurie jau turi už tai atsakyti, nusikalstamumo kreivė staiga krinta žemyn.

Sauliaus Venckaus nuotrauka

Su šiomis iškalbingomis “žirklėmis” susijęs ir statistinis paauglių nusikalstamumo mažėjimas. Tačiau jų nusikaltimai žiaurėja. Šiuos nerimą keliančius reiškinius stebintis Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vygintas Aukštuolis sieja tai su įstatymų trūkumais. “Juos būtina skubiai taisyti”, - LŽ tvirtino pašnekovas, jau 13 metų dalyvaujantis nepilnamečių teismų procesuose, kurių dauguma - uždari. V.Aukštuolis įsitikinęs, kad efektyviai veikusi nepilnamečių nusikalstamumo užkardinimo sistema sugriauta. Anksčiau pavojų aplinkiniams keliantys vaikai buvo siunčiami į specialiąsias mokyklas, suskirstytas pagal amžių. Viena jų - Gruzdžiuose - buvo skirta probleminiams pradinių klasių moksleiviams. Anot specialisto, tai padėjo išgelbėti daugumą tokių vaikų, vos pasireiškus pirmiesiems jų polinkiams daryti nusikaltimus. Dabar nepilnametį iš nusikalstamą elgesį formuojančios aplinkos galima paimti tik tada, kai jam sukanka 14 metų. Tačiau dažnai būna per vėlu, nes paauglys jau būna pradėjęs recidyvisto “karjerą”, pagrįstą nebaudžiamumo iliuzija. Akivaizdžiausias to įrodymas žmones nužudę 12-13 metų vaikai.

Į relaksacijos centrą dairosi Seimo darbuotojai Mokesčių mokėtojų pinigus rijusi parlamentarų privilegija panaikinta - baseinas ir pirtis Seimo viešbutyje uždaryti. Tačiau norą naudotis jais ir ten pat veikiančiu mankštos kambariu dabar pareiškė Seimo kanceliarijos darbuotojai.

Seimo viešbutyje sostinės Gedimino prospekte įrengtu baseinu ir pirtimi parlamentarai nebegali naudotis beveik mėnesį. Seimo valdyba nusprendė juos uždaryti, nes jų išlaikymas kainavo brangiai, o nuolat jais naudojosi vos keli parlamentarai. Tuo metu basei-

Ūkio ministerijos vadovybėje bendradarbiauja ir verslininkus baudęs Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojas, ir verslo interesus ginančios asociacijos vadovas, ir neleistinais ryšiais su palankiomis įmonėmis įtartas rajono politikas 3p. Rytoj Neringos savivaldybės taryba iš pareigų atleis merą socialdemokratą Antaną Vinkų ir išrinks naują vadovą 4p.

UŽSIENIS

Narkotikų kurjerių rojus

Per Tadžikistano teritoriją driekiasi vienas pelningiausių narkotikų kelių pasaulyje. Neturtingiems tadžikams narkotikų verslas - išsigelbėjimas iš skurdo. Šalies gyventojams sunku atsispirti pinigų troškimui, todėl vis daugiau jų įsitraukia į nelegalią veiklą. Narkotikų prekeiviai nuolat verbuoja pasienio kaimų žmones ir žada jiems aukso kalnus. Šiai pagundai dažniausiai pasiduoda jaunuoliai, tad jų laukia arba saldus gyvenimas, arba karti kalinio dalia. Tadžikistano teisėsaugos pareigūnai giriasi, kad per metus sulaiko apie penkias tonas narkotikų, tačiau užsienio ekspertai teigia, jog tai tėra 8p. lašas jūroje.

ORAI

no ir pirties išlaikymo kaštai buvo dideli, siekė apie 150 tūkst. litų per metus. Tačiau pageidavimą naudotis šiuo kompleksu Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui išsakė parlamento darbuotojų profsąjungų atstovai.

4p.

Šiandien: šalta, debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šalčio.

19p.

2013 01 23 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Partinei sistemai reikia LiCS ir TT jungtuvių MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Po pralaimėtų Seimo rinkimų Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderiai ieško būdų, kaip išgyventi politiškai. Kadangi Liberalų sąjūdis (LS) skeptiškai vertina jungimosi galimybes, LiCS pirmininko pavaduotoja Dalia Štraupaitė pareiškė, kad vienas rimčiausiai svarstomų variantų - įsilieti į partiją “Tvarka ir teisingumas” (TT). Nors LiCS pirmininkas Algis Čaplikas abejoja, ar dirbtinis partijų mažėjimas Lietuvoje yra teigiamas dalykas, reikia pripažinti: liberalcentristų susivienijimas su TT tikrai būtų naudingas Lietuvos partinei sistemai. Pastaraisiais metais LiCS su liberalizmu ir politine dešine turėjo vis mažiau bendra. Lietuvos politinių partijų nuostatas tyrusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Ainė Ramonaitė dar 2008 metais atkreipė dėmesį, kad liberalcentristų pažiūras geriau atspindi žodis “centro” nei “liberalų”: partija, nors ir deklaruoja liberalias

pažiūras ekonomikos srityje, moraliniais klausimais buvo ir yra santykinai konservatyvi. Vertinant bendradarbiavimą su kitomis partijomis, liberalcentristai labiau ištikimi ne principams, o buvimui arčiau valdžios. Jų atstovų buvo ir socialdemokratų dominuojamame Gedimino Kirkilo ministrų kabinete (2006-2008 m.), ir Andriaus Kubiliaus Permainų koalicijoje (2008-2012 m.). Kai 2011-aisiais prie LiCS prisidėjo Arūno Valinsko politinio šou projekto (Tautos prisikėlimo partijos) likučiai, net naiviausiems rinkėjams tapo aišku, kad A.Čapliko partija idėjiškai grynintis, skirtingai nei LS, nežada. 2012-ųjų Seimo rinkimuose LiCS bandė atsiriboti tiek nuo kairės, tiek nuo dešinės ir akcentavo “trečiąjį kelią”. Noras jungtis su TT reiškia, kad LiCS visiškai atsisako liberalumo ir galutinai paneigia tuos savo vertybinės orientacijos pėdsakus, kuriuos dar buvo galima įžvelgti. Bandymai pateisinti šį veiksmą tuo, jog būtent Rolandas Paksas anksčiau išsivedė dalį liberalų, neįtikina, nes dabartinė TT labai nutolusi nuo liberalizmo. Nors R.Pakso partija neturi nuoseklaus idėjinio įvaizdžio, vertybiniu požiūriu ji dreifuoja netolerantiškos, ksenofobiškos ir radikalios dešinės link - tai labai gerai

iliustruoja faktas, kad Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnu buvo išrinktas homofobiška leksika pagarsėjęs Petras Gražulis. Ekonominiais klausimais, kaip matyti iš programos ir kandidatų nuostatų, “tvarkiečiams” būdingesnis kairysis populizmas.

Per visą savo gyvavimo laiką taip ir nesupratusi, kad partijų konkurencijoje tikro centro neegzistuoja (išskyrus itin ideologiškai poliarizuotas partines sistemas, tačiau Lietuva nėra tokia), į TT besidairanti LiCS dešiniesiems rinkėjams atrodys kaip išdavikė.

LS toks scenarijus būtų tikra dovanėlė: retai atsitinka taip, kad buvęs konkurentas ne tik savanoriškai pasišalina, bet dar ir atiduoda dalį savo turto. Galbūt LiCS, flirtuodama su viena iš valdančiosios koalicijos partijų, pataikauja savo potencialiam rinkėjui? Net paviršutiniška elektorato analizė rodo, kad tai būtų nepagrįstas žingsnis. Sprendžiant iš Lietuvos gyventojų apklausos po rinkimų (užsakovas - VU TSPMI, atliko “Berent”), nėra jokių koreliacijų tarp LiCS ir dabartinės Vyriausybės partijų vertinimų. Priešingai, tie žmonės, kurie geriau vertina A.Čapliko partiją, palankiau žiūri ir į kitas dešinės politines jėgas (LS, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Tai reiškia, kad iki šiol LiCS rinkėjų buvo suvokiama ne kaip centro ar juo labiau populistinės kairės, o būtent kaip dešinioji partija.

2008-2012 metais valdančiosios koalicijos ir opozicijos ribos buvo aiškios kaip niekada: tai iš dalies paaiškina, kodėl visą kadenciją Vyriausybėje praleidusi, tačiau centristinį įvaizdį per rinkimų kampaniją atkakliai brukusi LiCS Seimo rinkimuose surinko vos 2,06 proc. balsų. Remiantis šiomis prielaidomis, jungimosi atveju TT elektoratas nesiplės, o R.Pakso partijai blogiausiu scenarijumi gali dar ir sumažėti - “tvarkiečių” rinkėjams toks papildymas politiškai bus nepriimtinas. LiCS jų akyse yra A.Kubiliaus Vyriausybės priedas, neatitinkantis populizmo ir santykinai didesnio negu kitų partijų ksenofobiškumo reikalavimų. Apskritai TT

šios jungtuvės būtų naudingos tik dėl galimybės šiek tiek sustiprinti pozicijas savivaldybėse. Kita vertus, liberalcentristai, prisidėję prie TT, padarytų paslaugą liberaliam Lietuvos partinės sistemos sparnui. Tada liktų tik dvi partijos, kurios taikosi į santykinai jaunesnį, daugiau uždirbantį, išsilavinusį ir liberalesnių pažiūrų rinkėją. LiCS politikai, kuriems liberalizmas reiškia šiek tiek daugiau negu skambus žodis, pereitų į LS arba, mažiau tikėtina, į Artūro Zuoko judėjimą TAIP. LS toks scenarijus būtų tikra dovanėlė: retai atsitinka taip, kad buvęs konkurentas ne tik savanoriškai pasišalina, bet dar ir atiduoda dalį savo turto. Kita vertus, TT ir LiCS jungtuvės būtų pageidaujamos ir dėl idėjinio Lietuvos partinės sistemos struktūravimo. Dešinėje tvirtai dominuotų dvi stiprios partijos (LS ir TS-LKD), turinčios apibrėžtą ideologinį identitetą, o rinkėjams alternatyvos taptų dar aiškesnės. Tam tikru požiūriu (nekalbu apie aiškų asmeninį partijos lyderių interesą tęsti politinę karjerą), šio susijungimo reikėtų ir pačiai LiCS. Ji, ilgą laiką ne itin sėkmingai flirtavusi su liberalizmo idėjomis, pagaliau atsidurtų tinkamoje vietoje - populistinėse partinės sistemos paraštėse.

•

Seimo tribūna

Be privačios medicinos ištiktų katastrofa Su Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininku, o praėjusią kadenciją - pirmininku, konservatoriumi Antanu Matulu kalbamės apie buvusias ir numatomas sveikatos sistemos reformas.

Lietuvos žinios

- Ar Jūs, sveikatos politikos profesionalas, galėtumėte paaiškinti, kokias šios srities pertvarkas brandina naujoji valdžia? - Prisipažinsiu, suprasti esmę iš ministro Vytenio Andriukaičio kalbų labai sudėtinga. Jis deklaruoja ketinantis atkurti nacionalinę sveikatos sistemą. Tačiau sistema, kuriai priklauso visos viešosios ir privačios įstaigos, sudariusios sutartis su Ligonių kasa, egzistuoja, jos niekas nesugriovė. Iki šiol visos valdžios stengėsi išlaikyti šios sistemos vientisumą. Ministro kalbos verčia įtarti, kad ateityje su privačiai dirbančiais medikais sutarčių planuojama nesudarinėti. Tai būtų grįžimas į sovietinius laikus. Viliuosi, kad toks kelias jau nebeįmanomas, nes sveikatos sistema jau toli pažengusi į priekį. Be to, diskriminuoti bei riboti privataus verslo neleis ir Europos Sąjunga. - Ar šiandienos sveikatos apsauga išsiverstų be privačios medicinos? - Tai būtų katastrofa. Daugelyje didmiesčių beveik pusė šeimos gydytojų

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

A.Matulas: “Kalbėti, kad per privačias medicinos įstaigas plaunami pinigai, nekorektiška.” dirba privačiai. Arba hemodializės procedūros. Privatininkas, investavęs į šią sritį, valstybei sutaupė labai daug pinigų. Be to, ypač rajonuose ši paslauga žmonėms tapo kur kas prieinamesnė. Kalbėti, kad per privačias medicinos įstaigas plaunami pinigai, visiškai nekorektiška. Ir privačioms, ir valdiškoms įstaigoms pinigai pervedami tik po to, kai suteikiamos paslaugos. Tai koks skirtumas, kas jas teiks? - Kokių sprendimų, Jūsų nuomone, ministras turėtų imtis pirmiausia? - Jis puikiai įžvelgia problemas, ta-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

čiau pernelyg skubotai siūlo jas spręsti. Kadangi netrumpą laiką ministras neturėjo galimybės dalyvauti formuojant aktyvią sveikatos politiką, akivaizdu, kad jo požiūris į sistemą atsilieka maždaug 15 metų. Logiškiausia būtų bent porą trejetą mėnesių pasigilinti į aktualijas ir nekelti panikos. Ministras teisingai įvardijo, kad žmogus, drausdamasis privalomuoju sveikatos draudimu, turėtų aiškiai žinoti, kokias konkrečiai paslaugas už tai gaus. Dabar to nėra, nes valstybė nedrįsta įvardyti paslaugų apimties. Susidaro paradoksali situacija: valstybė tiKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

kina apmokėsianti viską, tačiau akivaizdu, kad tai neįmanoma. Todėl atsiranda legalus arba nelegalus pacientų reketas. Matyt, nuo šito reikėtų ir pradėti. Be to, akivaizdu, kad būtina atskirti sveikatos politikos formavimą nuo pinigų skirstymo, t. y. Ligonių kasą nuo Sveikatos apsaugos ministerijos - daugelio sveikatos įstaigų steigėjos. Tik tokiu būdu įmanoma išvengti nuolat kylančio interesų konflikto. Šiam projektui Seimas po pateikimo yra pritaręs. Kai ministras įsigilins į reikalus, viliuosi, jo retorika ir tonas pasikeis. Matau didelį V.Andriukaičio potencialą, su juo galima diskutuoti aukštu profesiniu lygiu. - Ar galėtumėte atvirai įvardyti, kokių sveikatos politikos klaidų per praėjusius ketverius metus padarė buvusi valdžia? - Didelių klaidų tikrai nebuvo, o padaryta iš tiesų nemažai. Pirmiausia buvo atskirtas sveikatos draudimo biudžetas. Įvedę atskirą 9 proc. mokestį krizės metu išgelbėjome Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Į sistemą buvo įtraukta apie 200 tūkst. žmonių, kurie iki tol arba nemokėjo mokesčių, arba jie buvo tik simboliniai. Pavyzdžiui, ūkininkai už sveikatos draudimą mokėjo tik 3,5 lito per mėnesį. Tai ką už tokius pinigus galima gydyti? Todėl sakyčiau taip - svarbiausia problema buvo ne klaidos, o kad dar daug darbų liko nepadaryta. Kai

kuriuos jų paminėjau. Žinoma, kaip buvęs komiteto pirmininkas galiu tik apgailestauti, kad per praėjusius 1,5 metų Sveikatos apsaugos ministerija Seimui neteikė būtiniausių įstatymų pataisų. Tai teko daryti pačiam komitetui. - Kokią finansinę padėtį naujoji valdžia paveldėjo iš buvusiosios? - Galiu užtikrinti - privalomojo sveikatos draudimo sistemą palikome idealią. Jeigu kada nors būčiau skiriamas sveikatos apsaugos ministru, norėčiau rasti būtent tokią situaciją. 2006 metais PSDF biudžetas siekė 2,6 mlrd. litų, 2013-iesiems skirta net 4,2 mlrd. litų. Prieš šešerius metus valstybė už draudžiamą asmenį mokėdavo 320 litų, dabar - 760 litų. Kaip nė vienai kitai sričiai PSDF biudžetas šiemet padidėjo 3,5 procento. Ir dar rezerve palikome sukauptus beveik 300 mln. litų. Tad ministras gali džiaugtis, protingai tvarkytis ir negąsdinti žmonių. - Paskutinis klausimas - asmeniškas. Ar skiepijatės nuo gripo? - Taip, ir nuo gripo, ir pneumokokine vakcina. Pastaroji rekomenduojama žmonėms, turintiems nuolatinių kvėpavimo takų problemų, kamuojamiems bronchitų ar sinusitų. Rezultatas tiktai puikus: pernai gripu nesirgau, šiemet dvi ar tris dienas lengvai slogavau.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 23 Lietuvos žinios

Dienos temos

B.Vėsaitė pasikvietė oponentą Ūkio ministerijos vadovybėje bendradarbiauja ir verslininkus baudęs Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojas, ir verslo interesus ginančios asociacijos vadovas, ir neleistinais ryšiais su palankiomis įmonėmis įtartas rajono politikas. JURGA TVASKIENĖ

aujajai ūkio ministrei socialdemokratei Birutei Vėsaitei talkina du viceministrai, trečiąjį rengiamasi paskirti. 40-metis Marius Busilas iki šiol sukosi privačiame versle ir aktyviai gynė jo interesus. 31 metų Vilniaus savivaldybės tarnautojas socialdemokratas Marius Skarupskas, priešingai, pagarsėjo tuo, kad užsimojo prieš originalių sprendimų ieškančius verslininkus. Trečiuoju viceministru partijos “Tvarka ir teisingumas” siūlomas Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotojas ekonomikai 55 metų Kęstutis Trečiokas, prieš tai ne vienus metus ėjęs vadovaujamas pareigas rajono savivaldybėje, greičiausiai dar turės aiškintis to laikotarpio veikas tiriantiems pareigūnams.

ginti savo interesų. Kaip asociacijos steigėjas naujasis ūkio viceministras įvardijo įmones “Kauno kranai” ir “Glass Lt”. Viešojoje erdvėje taip pat minimos “Norfos mažmena”, “Rivona”, “Plasta”, kitos bendrovės, Aleksandro Stulginskio universitetas bei advokatų kontora “Balčiūnas ir Grajauskas”. Kaip didžiausią asociacijos nuopelną buvęs jos vadovas nurodė sprendimą, pasiektą veikiant su kitomis struktūromis, sumažinti VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų) mokestį. M.Busilas tikino, kad jo ligšiolinė veikla asocijuotose verslo struktūrose ne trukdys einant naujas pareigas, o priešingai - padės geriau suprasti ir įvertinti kylančias problemas. “Visi žmonės turi įvairių ryšių, bet juos pagrįsti, manau, galėsiu”, - kalbėjo buvęs verslo atstovas.

Baudė už sumanumą Sprendė verslo problemas Viceministru jau mėnesį dirbantis nepartinis M.Busilas, iki tol vadovavęs viešajai įstaigai “Populiariausia prekė” ir Energijos vartotojų asociacijai, neslepia - į Ūkio ministeriją jį pakvietė pati B.Vėsaitė, pritariant Socialdemokratų partijos vadovybei. Kova su didžiųjų prekybos tinklų veikla pagarsėjusios socialdemokratės nesustabdė ir tai, kad anksčiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus pareigas ėjęs M.Busilas dažnai viešai išsakydavo jos pareiškimams priešingą nuomonę. Prieš kelerius metus dabartinė ministrė, siūliusi įstatymais reglamentuoti prekybos tinklų veiklą ir, jos teigimu, didžiulius antkainius, sulaukė Prekybos įmonių asociacijos atstovo M.Busilo atkirčio. Gindamas prekybininkų interesus asociacijos vykdomasis direktorius pareiškė, kad Lietuvoje vyrauja gana konkurencinga aplinka ir gana mažos kainos, o prekybos tinklų puolimas yra pagrįstas “pinigingų politikų noru už mažą kainą turėti didelę maisto produktų įvairovę, kurią gali garantuoti tik prekybos tinklai”. “Mes su B.Vėsaite visada bendravome diplomatiškai, įvertindami išsakomus argumentus. Taip, buvo nuomonių nesutapimų. Ir dabar gali kilti ginčų - juk taip, anot populiaraus posakio, gimsta tiesa. B.Vėsaitė yra mano viršininkė, bet savo nuomonės taip pat žadu tvirtai laikytis”, - LŽ aiškino naujasis viceministras. Kol kas M.Busilui dažniausiai tenka atsakyti į klausimus apie vadovavimą Energijos vartotojų asociacijai. Mat šios organizacijos tinklalapyje, nors ji veikė ilgiau kaip metus, nėra jokių nuorodų apie nuveiktus konkrečius darbus ar atstovaujamus narius. Asociacijos projektų vadovė Vaida Petrauskaitė LŽ teigė negalinti kalbėti apie jos veiklą, nes “šiuo metu asociacija kaip ir nebeveikia”. Darbuotoja sakė neturinti teisės atskleisti ir organizacijos narių - taip elgiamasi jų pageidavimu. Pats M.Busilas LŽ tvirtino, kad situacija šiek tiek kitokia. Pasak jo, asociaciją sudarė apie 20 narių - gamybos, prekybos, energetikos konsultacijų bendrovių, susivienijusių

Viceministro pareigas nuo sausio pradžios einantis socialdemokratas M.Skarupskas dar neseniai stovėjo kitoje barikadų pusėje nei jo naujasis kolega M.Busilas. Informologijos studijas baigęs jaunasis politikas pastaruosius ketverius metus vadovavo Vilniaus miesto merijos Verslo licencijavimo ir leidimų skyriui. Sostinės savivaldybėje vieša paslaptis buvo svarstymai, kad pareigas bičiuliui parūpino jo partijos kolega, perspektyviu jaunuo-

vo taip pasielgta, ir kartu su meru Artūru Zuoku surengė susitikimą. Vis dėlto, manau, tai padaryta pavėluotai - mūsų, verslininkų, argumentai turėjo būti išklausyti prieš priimant sprendimą dėl nuobaudos taikymo, o ne po visko”, - aiškino TŪB “Penki laipsniai”, valdančios barą “Būsi trečias”, bendraturtis Kristupas Dacius. Kalbėdamas su LŽ verslininkas stebėjosi, kokiais kriterijais vadovaujantis M.Skarupskui buvo pasiūlytas viceministro postas. “Jam dar ne laikas eiti tokias pareigas. Žmogui reikia turėti bent kokios nors praktikos, ir ne tik valstybės tarnyboje”, - neslėpė nuostabos K.Dacius.

Startas - iš rajono Partijos “Tvarka ir teisingumas” trečiuoju ūkio viceministru siūlomas Telšių rajono veikėjas K.Trečiokas taip pat neturi patirties didžiojoje politikoje. Tiesa, jis kelias kadencijas dirbo rajono taryboje, vadovavo savivaldybės administracijai. Rajono tarybos nariu šis “tvarkietis” galėjo tapti ir 2011-ųjų pavasarį, kai laimėjo savivaldos rinkimus, bet netikėtai atsisakė mandato. Tada svarstyta, kad K.Trečiokas galbūt tikėjosi vėl eiti savivaldybės administratoriaus pareigas, nors buvo aišku, jog pagal tuometį politinių jėgų išsidėstymą tokios viltys - nerealios.

Prieš kelerius metus dabartinė ministrė, siūliusi įstatymais reglamentuoti prekybos tinklų veiklą ir, jos teigimu, didžiulius antkainius, sulaukė Prekybos įmonių asociacijos atstovo M.Busilo atkirčio. “Taip, buvo nuomonių nesutapimų”, - dabar aiškina naujasis viceministras. ju socialdemokratu vadinamas Vilniaus tarybos narys Juras Požela, rudenį išrinktas Seimo nariu. M.Skarupskas, kuris savo anketoje kaip didžiausią laimėjimą nurodo tai, kad “kol kas yra nevedęs”, o ateities vizijose regi Lietuvą kaip socialdemokratinę šalį, labiausiai pagarsėjo kova su populiaraus sostinės baro savininkais. Būtent šio valdininko iniciatyva Vilniaus savivaldybė bandė panaikinti prekybos alkoholiu licenciją barui “Būsi trečias”, kurį Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas apkaltino prekyba falsifikuotais svaigalais. Įstaigos savininkai užsitraukė valdininkų nemalonę, kai pabandė pagyvinti verslą ir pasiūlė nuolatiniams lankytojams patiems pasidaryti įvairių trauktinių iš bare parduodamų alkoholinių gėrimų bei įvairių žolelių. Pasigamintą antpilą klientai galėdavo suvartoti ne iš karto, bet palikti saugoti ir atidaryti jį per kitą apsilankymą. Už tokį gėrimų “falsifikavimą” verslininkai “užsidirbo” 5 tūkst. litų baudą (suma viršija net kontrabandininkams skiriamas nuobaudas). “Sprendimą dėl licencijos atėmimo pasirašė M.Skarupskas. Vėliau, kai tas sprendimas sulaukė didelio atgarsio žiniasklaidoje, jis su mumis susisiekė, paaiškino, kodėl bu-

Praėjusį rugsėjį, prieš pat Seimo rinkimus, buvo paskelbta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba, remdamasi anksčiau Valstybės kontrolės atlikto patikrinimo medžiaga, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus Telšiuose už daugiau kaip 2,2 mln. litų. Valstybės kontrolė buvo nurodžiusi, kad minimi pažeidimai atsirado, kai Telšių rajono savivaldybės administracijai vadovavo K.Trečiokas, o mero pareigas ėjo kitas “tvarkietis”, dabar aplinkos viceministru paskirtas Almantas Petkus. Nesąžininga veikla sieta su viešųjų pirkimų konkursus laimėjusiomis keliomis vietos įmonėmis. “Nežinau, ar K.Trečiokas galėjo būti nesąžiningas. Man visi žmonės atrodo sąžiningi, o jei yra kitaip, sprendimus priima atitinkamos tarnybos”, - apie rajono politiką atsiliepė Telšiuose išrinktas Seimo narys “darbietis” Valentinas Bukauskas. Parlamentaro teigimu, būsimasis ūkio viceministras turi ir administravimo, ir vadovavimo patirties. “Ne šventieji puodus lipdo, - svarstė V.Bukauskas. - Jei politinė institucija, partija suteikia tokias pareigas, manau, žmogus turi galimybę jas eiti.”

•

Ūkio viceministras Marius Busilas 1994 m. - Vytauto Didžiojo universitetas, verslo organizavimo ir vadybos bakalauras. 1996 m. - Vytauto Didžiojo universitetas, firmų organizavimo ir vadybos magistras. 2000-2001 m. - UAB “Aibės mažmena” komercijos vadybininkas. 2001-2002 m. - SPAB “Lietuvos energija” Elektros prekybos skyriaus viršininkas. 2002-2002 m. - SPAB Rytų skirstomųjų tinklų Elektros prekybos skyriaus viršininkas. 2002-2004 m.- UAB “Stibelis” projektų vado- Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius. 2008-2011 m. - Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius. 2011-2013 m. - VšĮ “Populiariau- Valdo Kopūsto (ELTA) ir LŽ archyvo nuotraukos sia prekė” direktorius. 2012-2013 m. - Energijos vartotojų asociacijos direktorius. Nuo 2009 m. - Vadovų verslo klubo narys. Nuo 2010 m. - Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos narys.

Ūkio viceministras Marius Skarupskas 2004 m. - Vilniaus universitetas, komunikacijos ir informacijos bakalauras (Informologijos programa). 2006 m. - Vilniaus universitetas, komunikacijos ir informacijos magistras (Ryšių su visuomene programa). 2002-2005 m. - UAB “Naujosios komunikacijos leidyba” žurnalistas, rinkodaros vadovas. 2005-2008 m. - UAB “Veritana” integruotos komunikacijos specialistas. 2009-2010 m. - Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius (pokyčių vadyba). 2008-2013 m. - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas.

Kandidatas į ūkio viceministrus Kęstutis Trečiokas 1975-1977 m. - Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, studijų nebaigė. 1977-1982 m. - Kauno politechnikos institutas, inžinierius elektromechanikas. 1990-1991 m. - Vilniaus valstybinis universitetas, tarptautinių ekonominių santykių ekonomistas. 1991 m. - trumpas vadybos kursas Alborgo universitete Danijoje. 1995 m. - vadybos ir rinkodaros kursai Amerikos vadybos asociacijoje Čikagoje, JAV. 1996 m. - Tarptautinio vystymo agentūros prie JAV vyriausybės kursai pagal tarptautinę techninio bendradarbiavimo programą. 1982-1993 m. - bendrovės “Mastis” inžinierius elektrikas, elektros cecho viršininkas, ūkio ir socialinių reikalų direktorius, komercijos direktorius. 1993-1998 m. - Telšių AB “Telteksa” generalinis direktorius, įmonės valdybos pirmininkas. 1998-2000 m. - Telšių rajono savivaldybės mero patarėjas verslui, turizmui ir ryšiams su užsieniu. 2001 m. - Telšių statybos UAB “Telša” direktoriaus pavaduotojas. 2001-2002 m. - UAB “Litesko” filialo “Telšių šiluma” direktoriaus padėjėjas. 2003-2005 m. - Telšių rajono savivaldybės Ekonomikos, strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas. 2005-2011 m. - Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius. 2011-2013 m. - Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotojas ekonomikai.

2013 01 23 Lietuvos žinios

Dienos temos

Į relaksacijos centrą dairosi Seimo darbuotojai ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Mokesčių mokėtojų pinigus rijusi parlamentarų privilegija panaikinta - baseinas ir pirtis Seimo viešbutyje uždaryti. Tačiau norą naudotis jais ir ten pat veikiančiu mankštos kambariu pareiškė Seimo kanceliarijos darbuotojai. Seimo viešbutyje sostinės Gedimino prospekte įrengtu baseinu ir pirtimi parlamentarai nebegali naudotis beveik mėnesį. Seimo valdyba nusprendė juos uždaryti, nes jų išlaikymas kainavo brangiai, o nuolat jais naudojosi vos keli parlamentarai. Tačiau pageidavimą naudotis šiuo kompleksu Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui išsakė parlamento darbuotojų profsąjungų atstovai.

Seimo viešbutyje esančiu kompleksu dar prieš mėnesį galėjo naudotis ten gyvenantys parlamentarai ir jų šeimų nariai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

ninkas Valentinas Mačiulis aiškino, kad parlamente dirbantys žmonės nori naudotis mankštos kambariu, pirtimi. “Žmonės turi sportuoti. Juk Sveikatingumo metai, su šia intencija einame, ieškome, stengiamės, kad Seimo kanceliarijos darbuotojams būtų geriau”, - pažymėjo jis. V.Mačiulio teigimu, sportuoti Seimo viešbutyje patogiau nei sporto klube, jis arti darbo. “Patys viską įrenginėjome, darėme. Sunaikinti tokį turtą būtų nesąmonė”, įsitikinęs jis. V.Mačiulis pabrėžė, kad Seimo kanceliarijos darbuotojai nieko neprašo už dyką ir už paslaugas susimokėtų. Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos komiteto vadovas Vidmondas Vėgelis sakė, kad norima gauti galimybę naudotis mankštos kambariu. Jo atstovaujamos profsąjungos baseinas ir pirtis esą nedomina.

tau tame nieko smerktino ar nusikalstamo”, - pažymėjo jis. Tačiau kol kas neplanuojama, kad Seimo baseinas vėl atvertų duris. “Nebent stovėtų eilė norinčiųjų, kurie sakytų, kad jiems tai padės išgyventi šaltą žiemą ir laukti šviesaus pavasario”, - šyptelėjo A.Sysas.

Prabanga neblizga Seimo kancleris Jonas Milerius skeptiškai vertina galimybę vėl atverti parlamento viešbučio baseiną. Pirmiausia - dėl žiniasklaidos kritikos. Taip pat J.Milerius pažymėjo, kad nors

Seimo viešbutyje įrengtų baseino ir pirties išlaikymas siekė apie 150 tūkst. litų per metus.

Brangus malonumas Seimo viešbutyje gyvenantys parlamentarai ir jų šeimų nariai dar neseniai galėjo nemokamai naudotis pastato rūsyje įrengtu baseinu ir pirtimi. Dabar čia veikia tik mankštos kambarys, kuriame stovi įvairūs treniruokliai, teniso stalas ir skalbykla. Pasak Seimo vicepirmininko Algirdo Syso, pirtis ir baseinas nebuvo labai mėgstami parlamentarų. Pasikaitinti ir pasipliuškenti nuolat ten

užsukdavo apie 2-3 Seimo narius. Tuo metu baseino ir pirties išlaikymas buvo brangus, siekė apie 150 tūkst. litų per metus. “Didžiąją dalį šios sumos sudarė darbo užmokestis, “Sodros” mokesčiai. Todėl atsisakyta ir tvarką ten prižiūrėjusio žmogaus”, - aiškino vienas Seimo vadovų. A.Syso teigimu, neseniai pas Seimo pirmininką V.Gedvilą apsilankę parlamente veikiančių profesinių sąjun-

Neringa rinks naują merą

gų atstovai išsakė pageidavimą, kad kanceliarijos darbuotojams už tam tikrą mokestį būtų leista naudotis mankštos kambariu, baseinu ir pirtimi. Anksčiau tokia galimybė buvo numatyta, tačiau praėjusios Seimo kadencijos pradžioje ji panaikinta.

Neprašo už dyką Seimo kanceliarijos paslaugų darbuotojų profesinės sąjungos pirmi-

Kol kas durų neatvers A.Sysas nematytų nieko bloga, jei susimokėję Seimo kanceliarijos darbuotojai galėtų pasportuoti, atsipalaiduoti pirtyje ar baseine. “Jeigu tai tik keltų darbingumą, padėtų žmonėms jaustis geriau. Socialinės atsakomybės įmonės eina link to, kad kuo daugiau paslaugų darbuotojai gautų darbo vietoje, kuo daugiau laiko skirtų sau, šeimai, vaikams. Tai normalu, nema-

Seimo kanceliarijoje dirba daugiau nei 500 darbuotojų, anksčiau labai nedidelė jų dalis naudojosi baseinu. J.Mileriaus teigimu, Seimo viešbutyje veikę baseinas ir pirtis prabanga nespindi. Esą baseinas - nedidukas, saunoje vienu metu gali kaitintis keli žmonės. “Kukliai, tvarkingai sutvarkytos patalpos, tikrai be jokios prabangos”, - tikino kancleris.

•

Teismas absurdu nepatikėjo

DENISAS NIKITENKA

tvirtino iki šiol nesuvokiantis absurdiškų A.Paleckio kalbų prasmės. “Teršdamas visuomenės sąmonę jis nusikalto teisingumui. Jo žodžiai mus skaudina. Sveiku protu sunku suvokti, kodėl jam reikia šitaip elgtis”, - LŽ sakė laisvės kovų dalyvis. Savanorių gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka atkreipė LŽ dėmesį, kad teismo nutartis tėra maža pergalė, o mūšis dėl tragiškų įvykių atminimo tęsiasi. “Ši mūsų pergalė kai kam taps propagandos įrankiu. Argumentai, kad varžome žodžio laisvę, mūsų nė kiek nestebina, prie jų jau esame pripratę. Akivaizdu, kad A.Paleckis patirs pralaimėjimą ir Strasbūre. Teismas pažymėjo, kad ten jau buvo bylinėjamasi tuo pačiu klausimu. Jie pralaimėjo, tas pats laukia ir jo”, - tvirtino jis.

TADAS VALANČIUS

Rytoj Neringos savivaldybės taryba iš pareigų atleis merą socialdemokratą Antaną Vinkų ir išrinks naują vadovą. A.Vinkus traukiasi iš pareigų gavęs premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymą dirbti ministro pirmininko patarėju sveikatos apsaugos klausimais. Tarnybą Vyriausybės vadovo komandoje jis turėtų pradėti sausio 28-ąją. Jau oficialiai patvirtinta, kad naujuoju kurorto meru bus siūlomas dabartinis Neringos savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Darius Jasaitis. Tai, kad ketvirtadienį A.Vinkus bus atleidžiamas, LŽ patvirtino Neringos tarybos sekretorė Regina Venckienė. Šis klausimas bus sprendžiamas kaip papildomas. Dar vienas į pagrindinę posėdžio darbotvarkę neįtrauktas reikalas - naujojo mero rinkimai. Neringos vadovu turėtų tapti taip pat socialdemokratas. Pasak Socialdemokratų partijos Neringos skyriaus vadovo Arūno Eimučio, kandidatu be jokių ginčų nuspręsta kelti D.Jasaitį. “Tai aptarėme pirmadienį per frakcijos posėdį. Jis - tinkamiausias kandidatas”, LŽ aiškino A.Eimutis. Šiuo metu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vadybininku administratoriumi Neringoje dirbantis D.Jasaitis LŽ taip pat patvirtino sutikęs kandidatuoti į merus. Jei jis bus išrink-

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padėjo tašką sovietų agresiją tragiškų Sausio 13-osios įvykių metu atkakliai neigiančio Algirdo Paleckio byloje paliko galioti apkaltinamąjį teismo sprendimą.

D.Jasaitis jau oficialiai siūlomas į Neringos mero postą. / LŽ archyvo nuotrauka tas, taps pirmuoju Neringos vadovu, gimusiu Kuršių nerijoje. Pats A.Vinkus, net ir perėjęs dirbti į A.Butkevičiaus komandą, LŽ duomenimis, liks Neringos savivaldybės taryboje. Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nario Valdo Benkunsko, įstatymai suteikia tokią galimybę. “Būtų nesuderinama tik tuo atveju, jei tarybos narys dirbtų savivaldybės valdomoje įstaigoje. Tačiau politinio pasitikėjimo postą jis gali turėti. Ir pavyzdžių jau būta: premjero Andriaus Kubiliaus patarėja yra dirbusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Paulė Kuzmickienė”, - teigė VRK atstovas ir pridūrė, kad jokio raštiško prašymo panaikinti A.Vinkaus mandatą Neringos savivaldybės taryboje negauta.

•

Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę RŪTĄ MAŽONIENĘ į paskutinį nebūties kelią palydinčią brangią seserį. Tegul šilti paguodos žodžiai užpildo tamsią liūdesio tuštumą ir teikia dvasingų prisiminimų.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos kolektyvas

Vakar popietę sausakimšoje LAT salėje A.Paleckis išgirdo nuosprendį, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, Socialistinio liaudies fronto (SLF) lyderį pripažinusi kaltu dėl peržengtų saviraiškos, žodžio laisvės ribų ir laisvės gynėjų bei jų artimųjų įžeidimo, paliekama galioti. Ji yra galutinė ir neskundžiama. Tokiu LAT sprendimu tikina neabejoję teismo salę užpildę tragiškų Sausio 13 dienos įvykių liudininkai.

Sprendimo nepakeitė LAT nutarties argumentus pristatęs teisėjas Gintaras Goda pažymėjo, kad visi kasaciniame skunde pateikti argumentai, teismo nuomone, yra nepagrįsti, todėl paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis. Anot vieno teisėjų kolegijos nario, agresijos faktai ir sunkūs nusikaltimai, kurie buvo įvykdyti 1991 metų sausio 13 dieną, yra nustatyti ankstesniais teismų sprendimais. Jie taip pat pripažinti Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) byloje “Kuolelis, Bartoševičius ir Burokevičius prieš Lietuvą”. Pasak jo, visi įrodymai yra išnagrinėti tinkamai, o šioje byloje sprendimą priėmęs Vilniaus apygardos teismas Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė. Po teismo nuosprendžio A.Paleckis aiškino apie Lietuvoje neva įsigalėjusius šališkus teismus ir klestinčią diktatūrą. Maskvoje veikiančios organizacijos “Pasaulis be fašizmo” vietininkas Lietuvoje tvirtino tiesos toliau ieškosiąs EŽTT, nors Vilniaus

Savanorių gynėjų būrio vadas A.Kliunka neabejoja, kad A.Paleckis patirs pralaimėjimą ir Strasbūre. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

apygardos teismo skirtą baudą jau sumokėjęs.

Liko baisiausias ginklas Nutarties klausęsi tragiškų Sausio 13-osios įvykių liudininkai neslėpė džiaugsmo dėl teismo sprendimo. Aukščiausiosios Tarybos stogą nuo sovietų desantininkų išsilaipinimo saugojusio būrio vadas Antanas Markauskas LŽ tikino, kad laisvės gynėjų auką teršiantys A.Paleckio žodžiai giliai įsirėžė jam į širdį. “Kiekvieną dieną, ištisas dvi savaites budėjau ant stogo, nuo kurio buvo gerai matyti Šiaurės miestelis. Mačiau, kaip link mūsų ėmė judėti šarvuočiai ir tankai. Tada ant stogo buvome išdėlioję didžiulius spyglius, kad kaip nors sutrukdytume okupanto puolimui. Atsilaikėme. Ginkluota armija išėjo, o Lietuvoje pasiliko pats žiauriausias jų ginklas”, - graudinosi jis. 1991 metais nuo Aukščiausiosios Tarybos nesitraukęs Vytautas Gylys

Išteisintas ir nuteistas Prieš dvejus metus A.Paleckis žiniasklaidai pareiškė, neva 1991 metų sausio 13 dieną “saviškiai šaudė į savus”. Tačiau tuomet Vilniaus 1asis apylinkės teismas konstatavo, kad SLF vedlys nesiekė paneigti sovietų agresijos ir jos pareikalautų aukų. Teisėjai patikėjo A.Paleckio įtikinėjimais, kad tai teigdamas jis išsakė kitų šaltinių autorių nuomonę, o ne asmeninę. Vilniaus miesto apygardos prokuratūra užginčijo tokį sprendimą ir jį apskundė aukštesnės instancijos teismui. Pernai birželį Vilniaus apygardos teismas jos prašymą patenkino iš dalies. Teismas buvusį Vilniaus vicemerą pripažino kaltu, panaikindamas anksčiau priimtą nuosprendį, ir skyrė jam 80 MGL (10,4 tūkst. litų) baudą. Prokurorai prašė A.Paleckiui skirti vienų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant ją dvejiems metams. Verdiktą paskelbusi teisėja pabrėžė, kad politikas siekė sumenkinti 1991 metų sovietų kariuomenės agresijos faktą ir tai padarė “užgauliu ir viešu būdu”.

•

2013 01 23 Lietuvos žinios

Požiūris

Kodėl vaikai tampa recidyvistais Atkelta iš

• 1 p.

Griežtų nuosprendžių efektas

Socializacijos centrų pakanka Buvusios specialiosios mokyklos Europos pavyzdžiu reorganizuotos į socializacijos centrus. Dabar jų yra daugiau negu anksčiau - šeši. Keturi skirti į nusikaltimus linkusiems berniukams, du mergaitėms. Nors tokiems vaikams padedančių institucijų Lietuvoje pakanka, meškos paslaugą, anot V.Aukštuolio, daro pernelyg liberalūs mūsų įstatymai. Vienas jų - 2008-aisiais Seimo priimtas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas. Didžiausias jo trūkumas yra tai, kad taikyti vidutinės priežiūros priemonę - išsiųsti nusikaltimus darantį vaiką į socializacijos centrą - galima tik tada, kai neklaužadai sukanka 14 metų. Iki tol tokiam mažamečiui, neretai keliančiam problemų jau nuo pradinių klasių, leidžiama skirti vien minimalios priežiūros priemones - įvairius įpareigojimus, draudimus ir panašiai.

V.Aukštuolio nuomone, skubių priemonių būtina imtis vos pastebėjus pirmas pradinuko sadistinio elgesio, pavyzdžiui, su gyvūnais, apraiškas.

Būtina rimtesnė pagalba

Gretos Čižinauskaitės nuotrauka

Tačiau minėtos savivaldybių vaiko gerovės komisijų turimos poveikio priemonės, taikomos mažamečiams neklaužadoms savivaldybių administracijų direktorių įsakymais, yra veiksmingos tik tiems vaikams, kurie neturi motyvacijos mokytis ir prastai lanko mokyklą, o ne tiems, kurie linkę daryti nusikaltimus. Mat net 99 proc. tokių vaikų diagnozuojami emociniai elgesio sutrikimai, todėl jiems būtina padėti suprasti ir priimti civilizuotos visuomenės normas. Tai ir atlieka socializacijos centrai, o statistika teigia, kad jų programos iki 40 proc. vaikų padeda išvengti pataisos namų. Taigi, anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto, lieka tik svajoti, kiek būsimų nepilnamečių nusikaltėlių pavyktų išgelbėti, jei būtų pa-

kaltimus įtraukiantys asmenys, susiję su organizuotu nusikalstamumu. Pavyzdžiui, Lietuvoje už vagystes iš prekybos centrų atsakomybė gresia nuo 14-os, todėl kėsindamiesi grobti prabangos prekes nusikaltėliai į pagalbą pasitelkia mažamečius. Ne vienas vaikas, įgijęs tokių įgūdžių Lietuvoje, išvyksta į užsienį tęsti “karjeros”. Remiantis Lietuvą pasiekiančiais nuosprendžiais, Vakarų Europoje dėl vagiliavimo prekybos centruose dažniausiai sulaikomi mūsų 15-17 metų paaugliai. Paprastai jie ten būna išvykę su tėvų žinia, bet apie tikruosius tokios viešnagės tikslus sužinoma tik vaikui įkliuvus. Paklaustas, kodėl nepilnamečiai tampa žudikais ir žagintojais, pašnekovas pabrėžia, kad dažnas jų nužu-

Praktikas pritaria

V.Aukštuolis vienu didžiausių 2008-aisiais Seimo priimto įstatymo trūkumų vadina tai, kad nusikaltimus darantį vaiką į socializacijos centrą galima išsiųsti tik jam sulaukus 14 metų. taisytas įstatymas ir leista kaip galima anksčiau paimti tokį vaiką iš jam neigiamą poveikį darančios aplinkos.

Ydinga praktika Dar vienas didelis, anot V.Aukštuolio, šio įstatymo trūkumas - principinė nuostata, kad socialinė pagalba nusikalsti linkusiam nepilnamečiui turi būti taikoma kuo arčiau jo gyvenamosios vietos. Kad ši nuostata klaidinga, įrodo dažnas bėgimas iš socializacijos centrų, nes nuo neigiamos aplinkos neva izoliuotam vaikui - tik ranka paduoti iki buvusių draugų. Be to, jokių bausmių už tai nenumatyta, galima nebent pratęsti surasto bėglio buvimo socializacijos centre laiką. Tokių problemų nekyla tik dėl užsienyje sulaikytų mūsų paauglių. Ten bausmę už padarytus nusikaltimus socializacijos ar jaunimo centruose atliekantys vaikai nebėga, nes neturi kur prisiglausti. V.Aukštuolis siūlo labiau bendradarbiauti su kolegomis Latvijoje ir Estijoje. Pavyzdžiui, siekiant išvežti probleminį nepilnametį kuo toliau nuo neigiamą įtaką jam darančios aplinkos, būtų galima keistis tokiais vaikais su giminingomis kaimynų institucijomis. Tačiau tai turėtų būti sprendžiama vyriausybiniu lygiu, nes ateityje, jeigu nieko bus nedaroma, mūsų valstybei ši problema kainuos dar daugiau.

Trūkumais naudojamasi Vaiko teisių apsaugos specialistas primena, kad minėtais įstatymų trūkumais ypač naudojasi nepilnamečius į nusi-

Visai kitokį efektą, anot V.Aukštuolio, turi griežti teismo nuosprendžiai nusikaltusiems nepilnamečiams. Taip pat baiminamasi paviešinimo žiniasklaidoje. Štai Kaune prieš kurį laiką tarp paauglių buvo “madinga” tyčiotis iš benamių ar neįgalių asmenų. Visus nusikaltimus (nužudymus) pareigūnai atskleidė. Juos padariusiems paaugliams, neatsižvelgiant į jauną amžių, buvo skirtos beveik maksimalios nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmės. V.Aukštuolio įsitikinimu, šių nuosprendžių paviešinimas pristabdė galimus nuteistųjų sekėjus, tad pastaruoju metu tokių nusikaltimų beveik neregistruojama. Vis dėlto, anot pašnekovo, draudimas skelbti net prieš teismą stojančių nepilnamečių nusikaltėlių pavardes ir nuotraukas yra motyvuotas. Juk remiamasi psichologais, teigiančiais, kad toks viešinimas tradiciškai gali padidinti sekėjų būrį, o teisiamą nepilnametį - suerzinti ir pastūmėti daryti naujus, dar sunkesnius nusikaltimus.

do iš neatsargumo. “Paprastai vaikai to nenori, - įsitikinęs V.Aukštuolis. Nepilnamečių tikslas dažniau būna auką sumušti, pakankinti, iš jos pasityčioti. Tačiau neapskaičiuojama jėga, neįvertinamos priemonės.” O žagintojais, pasak specialisto, paaugliai tampa iš smalsumo. “Jų amžiui būdinga ir tai, kad tokius nusikaltimus paprastai daro grupė nepilnamečių”, - vadovaudamasis ilgamete patirtimi aiškino pašnekovas.

Teismai liberalūs “Seniai nemačiau vaikų, vagiliaujančių iš skurdo”, - LŽ tvirtino V.Aukštuolis. Anot jo, nepilnamečiai vagia norėdami prasimanyti papildomų pinigų ir tapti nepriklausomi nuo tėvų. Tačiau lengvą grobį, atimtą iš silpnesnio bendraamžio ar močiutės gatvėje, jie taip pat lengvai ir išleidžia. Ir ne dėl socialinių įgūdžių stokos, o mėgdžiodami vyresnius paauglius, kurie taip elgiasi jau seniai ir lieka nenubausti. Nusikalsti linkusiam nepilnamečiui pagaliau sulaukus 14 metų susiduriama su ydinga mūsų teismų praktika, kai jį vengiama siųsti į pataisos namus. O tai maksimali priežiūros priemonė, numatyta nepilnamečiams, net tiems, kurie nusikaltimus daro sistemingai nuo pat vaikystės. Be to, V.Aukštuolio įsitikinimu, teismai pernelyg retai taiko griežčiausią auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą teisiamiems nepilnamečiams, - ir Baudžiamajame kodekse numatytą jų nukreipimą į socializacijos centrus.

Tokia teismų praktika formuoja nebaudžiamumo iliuziją, nes bausme vaikai laiko tik prievartinį paėmimą iš įprastinės aplinkos. Akivaizdus to įrodymas šūsnys teikimų, kuriuos teismams rašo probacijos tarnybos, prižiūrinčios lygtinai nuteistus nepilnamečius. Dažnas jų savo elgesiu tiesiog prašyte prašosi būti pasiųstas už grotų. Tačiau kol šie teikimai pasiekia teismą, kol yra išnagrinėjami, tokie paaugliai ir toliau daro nusikaltimus. Net intensyviau, nes žino, kad jų dienos laisvėje vis tiek suskaičiuotos.

Kauno vaikų socializacijos centro vienintelės Kauno apskrityje tokios paskirties įstaigos berniukams - direktorius Adolfas Skališius mano, kad į nusikaltimus linkę paaugliai pas juos atsiduria per vėlai. “Į mūsų įstaigą tokie berniukai patenka tik tada, kai niekas su jais nebegali rasti kalbos”, - V.Aukštuoliui pritarė A.Skališius, Kauno vaikų socializacijos centrui vadovaujantis 15 metų. Įstaigos direktoriaus įsitikinimu, su nepilnamečiais, linkusiais į nusikaltimus, socializacijos centruose reikėtų

pradėti dirbti anksčiau. “Manau, tikslinga juos būtų siųsti čia nuo 12 metų”, - LŽ teigė A.Skališius ir pridūrė, kad šiuo metu apie 70 proc. jo vadovaujamo centro auklėtinių - 15-16 metų paaugliai. Dabar čia gyvena 20 vaikinų (dar aštuonių laukiama atvykstant), ir tik vienas iš jų - penkiolikmetis - pateko į centrą teismo nuosprendžiu už vagystes.

Bėgimai pristabdyti Pernai iš Kauno vaikų socializacijos centro buvo pasprukę devyni paaugliai. Bet dabar ši problema jau nebėra tokia opi kaip prieš kelerius metus - savavališkai pasišalinusieji paprastai paklajoja po miestą ir sugrįžta patys. Pastaruoju metu nepasitaikė ir atvejų, kad tokius bėgimus vainikuotų baudžiamosios bylos už centro gyventojų padarytus nusikaltimus. Anot A.Skališiaus, galbūt pasitvirtino prieš porą metų įsigaliojęs Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas, sutrumpinęs nepilnamečių buvimo jų įstaigoje laiką iki vienų metų. Anksčiau nusikalsti linkusį paauglį į socializacijos centrą buvo galima siųsti 1-3 metams. A.Skališius užsiminė apie panašių Lenkijos įstaigų praktiką, kai po kiekvieno pasišalinimo iš vietinio vaikų socializacijos centro surastas nepilnametis paprastai siunčiamas į kitą centrą, esantį kuo toliau nuo jo namų. Taip nuolatiniai bėgliai gali atsidurti ir už 900 kilometrų nuo tėvų bei draugų. Mūsų šalyje tokios galimybės nėra, bet ir Kauno vaikų socializacijos centre šiuo metu esama vaikų iš Žemaitijos.

•

2013 01 23 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Graikijos milijonierių monopolis Graikijos turčių klanai pelnosi iš valstybės užsakymų, bet nemoka mokesčių. Žodis “solidarumas” jiems nežinomas, o krizė tik puiki proga pigiau įsigyti brangių daiktų. Vienas turtingiausių graikų - 52 metų Fotis Bobolas. Jo šeimos imperijai priklauso žiniasklaidos grupė “Pegasus”, didžiausias šalies statybos koncernas, atliekų perdirbimo įmonės, aukso kasyklos, daug nekilnojamojo turto. F.Bobolas niekada neduodavo interviu, bet kai jam pasidarė nejauku dėl “šaliai gresiančio sprogimo”, sutiko pasikalbėti su vokiečių savaitraščio “Stern” žurnalistais. Milijonieriaus šeima jaučia tautos pyktį, nes jo statybos koncernas “Ellaktor” už nutiestas autostradas reikalauja didelių mokesčių, nors viską finansavo valstybė mokesčių mokėtojų pinigais. Kasdien žiedine magistrale aplink Atėnus važiuoja 250 tūkst. automobilių ir kiekvienas vairuotojas turi mokėti po 2,8 euro. Norintieji pasiekti Salonikus priversti pakloti 25 eurus. Pilietinės iniciatyvos “Aš nemokėsiu” aktyvistai, kuriuos F.Bobolas piktai vadina anarchistais, nuolat nuverčia mokesčio rinkyklų užtvaras. Šis graikas elgiasi kaip Rusijos oligarchas prieš 15 metų. Tokie žmonės pelnėsi iš valstybės, tačiau kai Graikija atsidūrė prie bedugnės krašto, jie nenori imtis atsakomybės, ir tik tyko, ką galima pigiai nusipirkti privatizuojant valstybinį turtą. Taip prašmatniausią Atėnų prekybos centrą, mokėdamas tik 50 centų už kvadratinį metrą mėnesio nuomos mokestį, 90 metų įsigijo stambus verslininkas Spirosas Latsis. Kiti, kaip garsioji Gianna Angelopoulos, buvusi Olimpinių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkė, pasislepia užsienyje. Kai paaiškėjo, kad savo vilą Atėnuose ji deklaravo kaip universalinę parduotuvę, nes siekė mokėti mažesnį mokestį už elektrą, Gianna su šeima pasitraukė į Šveicariją ir ramiai stebėjo, kaip Graikijos parlamentas rengė griežčiausio taupymo visoje šalies istorijoje paketą. Paklaustas, ar Graikijos turtuoliai turėtų solidarizuotis su tauta, suirzęs F.Bobolas atšovė: “Ko jūs norite? Mūsų akcijų kursas juokingai mažas. Mes kenčiame ne mažiau negu visa šalis.” Didesnį turčių apmokestinimą milijonierius vadina “naivia idėja”, nes “stambus kapitalas visuomet ras būdą, kaip išvengti mokesčių. Tokia globalizuoto pasaulio kaina”.

Graikijos magnatų priešakyje S.Latsis, kurį spauda vadina “slaptuoju Krezu”. Jo imperijai priklauso bankai, laivybos įmonės, naftos perdirbimo gamyklos. S.Latsio tėvas Johnas, visų vadintas Kapitonu, buvo garsiojo Aristotelio Onassio bendražygis. Kapitonas tik šaipėsi, kai sūnus Spirosas išvyko į Londoną studijuoti filosofijos, tačiau būtent ši jo atžala padidino šeimos turtus iki 8 mlrd. eurų. Šiuo metu S.Latsis gyvena Šveicarijoje arba plaukioja viena savo didžiausių pasaulyje jachtų “Alexander”, kurioje ilsėjosi George’as W.Bushas, princas Charlesas ir studijų draugas Jose Manuelis Barroso. Kartą po tokių atostogų Europos Parlamentas pareiškė J.M.Barroso nepasitikėjimą. Į S.Latsio Eurobanką buvo pervesta ir didžiausia Graikijos valstybinės paskolos dalis - 12 mlrd. eurų. Šis magnatas mėgina pasipelnyti ir iš savo tėvynės apgailėtinos padėties. Labai tikėtina, kad netrukus S.Latsis perims valstybinį naftos milžiną “Hellenis Petrolium”, milijardieriui greičiausiai atiteks ir 600 hektarų ploto senasis Atėnų oro uostas.

Atleidžiami nuo mokesčių

Statybų magnatas F.Bobolas ima mokestį už važiavimą autostradomis, nors jos nutiestos už valstybės pinigus. / Užsienio spaudos nuotrauka eurų laiko užsienyje. Oficialiai skelbiama, kad visoje šalyje yra tik 9 asmenys, uždirbantys daugiau kaip 700 tūkst. eurų per metus. Vadinamąjį Lagarde sąrašą, kuriame yra sąskaitas Šveicarijos bankuose turinčių 2059 graikų pavardės, vyriausybė įslaptino prieš daugiau nei dvejus metus. Į šį sąrašą įtraukti ir premjero Antonio Samaro patikėtiniai, tarp jų - advokatas Staras Papastavrou, priklausantis A.Samaro partijos “Naujoji demokratija” viršūnei. Tačiau nė vienas turtuolis iš tų daugiau kaip 2 tūkstančių nenukentėjo, į bėdą pateko tik žurnalistas, paviešinęs šių asmenų pavardes žurnale “Hot Doc”. Jį suimti buvo pasiųsta net 50 specialiųjų policijos pajėgų pareigūnų. Žurnalistui gresia dveji metai kalėjimo “už asmeninės erdvės pažeidimą”.

Graikija nėra skurdi šalis Tiesiog jos turtai padalyti nelygiai. 80 proc. nuosavybės priklauso 2 tūkst. šeimų, kurios apie 200 mlrd.

Glaudūs ryšiai su politikais Atėnų Panteiono universiteto politikos profesorius Seraphinas Sefe-

riadis Graikijos oligarchus lygina su Italijos mafija: “Jie visur turi savų žmonių - vieną brolį kairiųjų stovykloje, kitą - dešiniųjų, dar po vieną rotušėje ir bažnyčioje. Mūsų turtuoliai nusiperka politikus finansuodami rinkimų kampanijas, o valdydami žiniasklaidą tampa neliečiami.”

Svarbiausias tarptautinių Graikijos rėmėjų reikalavimas - privatizuoti valstybės turtą. Tačiau tai, kas šiuo metu vyksta šalyje, ekspertų nuomone, yra tikras absurdas. “Keli privilegijuoti investuotojai pigiai superka valstybės turtą ir skelbiasi esantys gelbėtojai”, - piktinosi Graikijos biržos sandorių tarpininkų asociacijos atstovas Alexanderis Moraitakis. Graikų oligarchas Socratas Kokkalis domisi valstybei priklausančiu didžiausiu Europos loterijų koncernu “Opap”, kurio veikla nepaprastai pelninga. Šis labai prieštaringai vertinamas verslininkas, prisidengęs slapyvardžiais Krokas ir Kaskada, yra dirbęs Vokietijos Demokratinės Respublikos slaptojoje tarnyboje “Stasi”. Į Rytų Vokie-

Graikų oligarchų nepaveikė nė vienas raginimas gelbėti į bėdą patekusią tėvynę. “WikiLeaks” paviešino tokią informaciją: “Nedidelė grupė verslo magnatų giminystės, santuokos ar nesantuokiniais ryšiais yra artimai susiję su politikais. Jų santykiai sudėtingesni negu graikų mitologijos dievų.” Buvęs Graikijos premjeras Kostas Karamanlis partijos bendražygiams pasakė dar stipriau: “Mūsų šalies bėda, kad šie suteneriai ir jų koncernai kontroliuoja visą politinį gyvenimą.”

tiją jo šeima pabėgo 1949 metais, pasibaigus karui. Šiuo metu S.Kokkalio turtas vertinamas 2 mlrd. dolerių, o apie jį pasakojamos istorijos primena romaną apie šnipus. Paaiškėjus, kad kompanija “Siemens” Atėnų politikams ir funkcionieriams davė kyšių už 100 mln. eurų, tyrimą pradėjusi Vokietijos generalinė prokuratūra jos dokumentuose aptiko tarpininką “poną K.”; pareigūnai mano, jog tai - S.Kokkalis.

Ekonomistas Savas Robolis sako, kad “įrodyti nelegalias oligarchų machinacijas beveik neįmanoma, nes šie visur turi savų žmonių, o ir įstatymus kūrė ištisos jų kartos. Turtuoliams nereikia net apgaudinėti mokesčių inspekcijos, nes jie atleidžiami nuo mokesčių”. Kiekvienais metais Kalėdų išvakarėse parlamentas nubalsuoja, kad didžiausių laivų savininkai būtų atleisti nuo mokesčių, mat šie grasina plaukiosiantys su kitų valstybių vėliavomis. Nors oficialiai ryšių tarp oligarchų ir vyriausybės nėra, buvęs didžiausios Atėnų Flisvos prieplaukos, kurioje švartuojasi ir ilgesnės kaip 100 metrų jachtos, direktorius Makis Nastatos neslepia, kad anksčiau per pobūvius, rengiamus savaitgaliais jachtų deniuose, buvo galima išvysti kone visus graikų politikus. Apie turtuolių įtaką galima spręsti ir iš to, kaip jie įveikė pasaulinį koncerną “Shell”. Nuo 2015 metų “Shell” degalinių Graikijoje nebebus, nes Vardinoyannisų klanas, valdantis kone visą Graikijos naftos rinką, supirko jas už 219 mln. eurų. Nuolat kuriami nauji, neretai abejotini įstatymai padarė “Shell” verslą nerentabilų. Iš pradžių koncernui buvo uždrausta vežti savo benziną. Kai tam pasipriešino ES, valdžia įstatymą pakeitė. Tačiau įsigaliojo kitas, privertęs koncerną laikyti didelį kiekį benzino kaip “nacionalinį saugumo rezervą”. “Shell” pasidavė. Klano galva Vardis Vardinoyannis gyvena prašmatniame Atėnų priemiestyje. Kai “Stern” reporteris paklausė, ar šeimininkas sutiktų duoti interviu, vilą saugantis apsaugininkas išsitraukė pistoletą. Šis graikų magnatas palaikė artimus ryšius su nuverstu Egipto diktatoriumi Hosni Mubaraku, o jo bendrovė “Avin Oil” mokėjo dideles sumas Saddamui Husseinui, kad galėtų nusipirkti pigesnės naftos, kurią paskelbus Irakui embargą buvo leidžiama pardavinėti tik pagal programą “Nafta už maistą”. Afera paaiškėjo, kai Jungtinių Tautų tyrėjai aptiko dolerių prikimštus kelioninius krepšius, kurie diplomatiniu paštu buvo siunčiami į Bagdadą. Graikų oligarchų nepaveikė nė vienas raginimas gelbėti į bėdą patekusią tėvynę. Kai pagaliau Atėnuose esančioje Europos Komisijos atstovybėje pasirodė laivininkystės magnatų ir stambių pramonininkų delegacija, pamanyta, kad jie nori padėti. Tačiau turtuoliai atvyko tik pasiskųsti dėl pernelyg didelių mokesčių, per plataus reglamentavimo ir dėl to, kad valstybė juos persekioja.

•

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

Euro zonai vadovauja olandas Euro zonos finansų ministrų pirmininko pareigas perėmė Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas. Euro zonai vadovavusį Liuksemburgo premjerą Jeaną Claude’ą Junckerį pakeitęs J.Dijsselbloemas paskirtas dirbti 30 mėnesių kadencijai, bet, kol pirmininkaus euro zonai, išsaugos ir savo postą Nyderlanduose. Šiam paskyrimui pasipriešino vienintelė Ispanijos vyriausybė. Būta kalbų, kad olando kandidatūra netenkino ir

Prancūzijos, bet Paryžius, atsižvelgdamas į tai, jog jį palaikė euro zonos galybė Vokietija, balsavo už šį kandidatą. J.C.Junckeris, ilgiausiai Europoje dirbantis nacionalinis lyderis, didžiąją dalį aštuonerius metus trukusios kadencijos praleido kovodamas su nepalankiomis finansinėmis tendencijomis, peraugusiomis į euro zonos krizę. J.Dijsselbloemas pareiškė, kad problemas galima įveikti “tik visiems kartu”, ir pabrėžė, kaip svarbu “išsaugoti labai branginamą socialinį Europos modelį”.

Jis džiaugėsi, kad finansų rinkose grįžo pasitikėjimas euru. Įtampa rinkose iš tiesų gerokai atslūgo palyginti su padėtimi prieš pusmetį, kai buvo smarkiai nerimaujama dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos arba tikimybės, jog Ispanija bei Italija bus priverstos prašyti finansinės pagalbos. “Rinkos nebesilažina, ar Europos centrinis bankas įvykdys savižudybę leisdamas patirti krachą didžiosioms narėms”, - sakė Vokietijoje įsikūrusio banko “Berenberg” analitikas Holgeris

Schmiedingas. Netgi Graikijos, kuri jau šeštus metus gyvena recesijoje, padėtis, anot jos viešųjų kreditorių, taisosi. Tačiau kol kas mažai aiškumo, kaip toliau bus sprendžiamos svarbiausios euro zonos problemos, tokios kaip Kipro finansinis gelbėjimas, kurio ši šalis paprašė dar vasarą, bet jos padėtis tik pablogėjo. Kipro prašymas vis nepatenkinamas dėl įtariamo Rusijos pinigų plovimo šešėlio.

•

AFP, BNS, LŽ

Tik lapkritį Nyderlandų finansų ministru paskirtas J.Dijsselbloemas buvo vienintelis kandidatas į euro zonos vadovo postą. Reuters/Scanpix nuotrauka

2013 01 23 Lietuvos žinios

Pasaulis

B.Obama: “Krizei ateina galas” Davęs priesaiką antrai kadencijai JAV prezidentu išrinktas Barackas Obama pasakė ir neilgą kalbą. Plačiai besišypsantis B.Obama atrodė laisvesnis nei per pirmąją inauguraciją ir dar kartą pademonstravo, kad yra puikus oratorius. “Kiekvieną kartą, kai susirenkame į prezidento inauguraciją, matome mūsų Konstitucijos stiprybę ir girdime pasižadėjimus laikytis to, ką įkūnija mūsų demokratija. Nesvarbu, kokia odos spalva, kokia žmogaus padėtis ir kokia jo pavardė. Mes esame išskirtiniai, nes išpažįstame tas pačias tiesas, kurios prieš 200 metų buvo surašytos į priimtą dokumentą. Jo idėjų įgyvendinimas mums suteikia neatimamą teisę į gyvenimą ir laimę. Šiandien tęsiame tą nesibaigiančią kelionę. Visada žinojome, kad, jeigu pasikeis laikai, turėsime keistis ir patys. Naujais būdais turime spręsti mūsų dar laukiančius iššūkius. Veikdami atskirai neišauklėsime naujos kartos. Turime veikti visi išvien, nes esame viena tauta”, kalbėjo prezidentas. Jis sakė, kad “šiai amerikiečių

Susirinkusių amerikiečių džiaugsmui B.Obama su žmona pėsti ėjo Pensilvanijos gatve. kartai teko atstatyti krūtinę krizei, ir ji išėjo iš jos nugalėtoja. Jau prasidėjo mūsų ekonomikos atsigavimas. Krizei ateina galas. Mes esame skirtingi, turime jaunų žmonių, ne-

bijome rizikos, esame verslūs, esame sukurti šiems laikams ir veikdami kartu turėsime iš to naudos”. B.Obama kalbėjo, kad “negalima atmesti kartų, sukūrusių šią valstybę,

Vladas Griškevičius

Atlikę tyrimą amerikiečiai padarė išvadą, kad žmogaus priimami finansiniai sprendimai priklauso nuo to, kaip jis gyveno vaikystėje. Prasidėjus ekonomikos recesijai žmonės, užaugę pasiturinčiose ir skurdžiose šeimose, skirtingai elgiasi su pinigais ir priima nevienodus sprendimus.

Minesotos universiteto rinkodaros ir psichologijos profesorius, dėstantis Karlsono vadybos mokykloje. Jį domina, kaip evoliucijos tendencijos veikia šiuolaikinio vartotojo elgesį ir jo priimamus finansinius sprendimus. Verslo ir psichologijos žurnaluose profesorius yra paskelbęs daugiau kaip 40 straipsnių apie motyvaciją, socialinės aplinkos įtaką, vartojimą ir kitomis temomis. Yra gavęs daugybę apdovanojimų ir kaip dėstytojas, ir kaip tyrinėtojas.

Šio tyrimo ėmėsi Jungtinėse Valstijose esančio Minesotos universiteto Karlsono vadybos mokyklos mokslininkai, vadovaujami rinkodaros ir psichologijos profesoriaus Vlado Griškevičiaus. Jie išsiaiškino, kad ekonominė aplinka dar vaikystėje suformuoja žmogaus savybes, kurios netikėtai gali pasireikšti sunkiomis sąlygomis, t. y. prasidėjus recesijai, ir atlikto tyrimo rezultatus paskelbė žurnale “Psychological Science”. Mokslininkai nustatė, kad žmogaus priimamus sprendimus, bent jau didele dalimi, lemia aplinka, kurioje jis gyveno vaikystėje. Profesorius ir jo kolegos pastebėjo, kad žmonės, augę sunkiai prognozuojamomis sąlygomis arba skurde, atėjus sunkiems laikams priima sprendimus orientuodamiesi į tuoj pat gaunamą pelną, tačiau ignoruodami ilgalaikes tokių sprendimų pasekmes. O tie, kurių vaikystė praėjo patogioje aplinkoje, t. y. jų tėvai turėjo pakankamai lėšų pragyventi, pirmenybę teikia “lėtajai” strategijai. Jie nesistengia tuoj pat gauti naudos, nes tikisi, kad tai atsipirks ateityje ir tuomet gaus didesnį pelną. Be to, pirmieji prasidėjus nuosmukiui puola leisti pinigus, o antrieji linkę juos pataupyti. Mokslininkai atliko du eksperimentus - paprašė jų dalyvių įsivaizduoti, kad prasidėjo ekonominė recesija, ir pasiūlė jiems spręsti uždavinius, susijusius su finansine rizika. Eksperimento dalyvių, turėjusių vargingą vaikystę, sprendimai buvo kur kas impulsyvesni, be to, jie nesugebėjo atsispirti prabangos pagundoms. Tuo me-

tu tie, kurie vaikystėje nepatyrė vargo, ėmėsi ne tokių rizikingų veiksmų ir rinkosi “lėtąją” strategiją. Jie nesistengė greitai praturtėti, o siekė šio tikslo palengva, taip pat nebuvo linkę pulti pirkti brangių daiktų. “Šis eksperimentas parodė, kad jau ankstyvoje vaikystėje aplinka tarsi užprogramuoja žmogų ir paskui visą likusį gyvenimą jis nesąmoningai renkasi tam tikrą elgesio modelį. Kai

viskas klostosi gerai ir ekonomika auga, tam tikros būdo savybės gali ir nepasireikšti, jos paprasčiausiai “miega”. Tačiau kai ateina sunkūs laikai, žmogus jaučia stresą ir gali priimti net jam pačiam netikėtą sprendimą. Jis tiesiog automatiškai reaguoja į susidariusią situaciją”, - aiškino mokslininkų grupės vadovas V.Griškevičius. Profesorius pabrėžė, kad nė viena elgesio strategija negali nuo pat pradžių būti gera arba bloga. Nors daug kas mano, kad visuomet naudinga nesistengti labai greitai pasiekti užsibrėžto tikslo, kartais reikia priimti ir impulsyvų sprendimą maksimaliai išnaudojant tuo metu turimus išteklius bei galimybes. Be to, V.Griškevičius mano, kad jei žmogus nori, jis gali pakeisti iš tėvų paveldėtus bruožus arba tuos, kuriuos suformavo aplinka, kurioje jis gyveno. Bėda ta, kad didžioji dalis žmonių nelinkę to daryti ir elgiasi tarsi užprogramuotas kompiuteris. Kiek anksčiau V.Griškevičius buvo paskelbęs straipsnį, kaip “Facebook” ir kiti socialiniai tinklai veikia žmogų. Jame mokslininkas teigė, jog kartais pakanka vos penkias minutes praleisti socialiniame tinkle ir žmogus gali prarasti kontrolę - jis imasi smurto, įlenda į skolas arba puola be saiko valgyti, o tai veda į nutukimą.

Iš žmogaus vaikystės galima spręsti, kaip jis siekia pelno.

•

Krizė paaštrino socialines problemas

Sprendimą nulemia vaikystė PALMYRA KRUPENKAITĖ

ir susitelkti tik į ateinančią kartą”, o amerikiečių tauta pajėgi atlyginti kiekvienam už parodytas pastangas. Vadindamas Ameriką galingiausia pasaulio valstybe, prezidentas pa-

brėžė, kad kiekvienas jos pilietis nusipelnė minimalaus saugumo. “Taika ir saugumas nereikalauja, kad vyktų nesibaigiantis karas. Ginsime savo tautą, jos vertybes ir teisėtvarką. Mes parodysime, kaip taikiai galima apginti mūsų idėjas. Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios pasiekti saugumą be amžino karo. Stiprinsime institucijas, kurios padeda užtikrinti taiką. Mes privalome tapti vilties šaltiniu vargšams, ligotiesiems ir atsidūrusiesiems visuomenės užribyje. Mes visi esame lygūs. Lygybė - mūsų kelrodė žvaigždė. Mūsų kartos užduotis - tęsti tai, ką pradėjo laisvės ir lygybės pionieriai”, - tvirtino B.Obama. 44-asis JAV prezidentas taip pat sakė, kad priesaiką, kurią jis davė stovėdamas prieš amerikiečius, daugybę kartų kartojo ir kiti prezidentai. Jos žodžiai nedaug skiriasi nuo tų, kuriuos prisiekdami ištaria kariai arba imigrantai, siekiantys likti gyventi JAV. “Tai piliečio priesaikos žodžiai. Visi kartu turime teisę vadovauti šiai valstybei vienoje ar kitoje srityje. Visi prisiimame atsakomybę, - pabrėžė B.Obama. - Bendromis pastangomis ir turėdami bendrą tikslą einame teisinga kryptimi. Telaimina Dievas Ameriką.”

•

Moterys sunkiu laikotarpiu patiria diskriminaciją darbo rinkoje. Reuters/Scanpix nuotraukos

Pasaulinė finansų krizė skaudžiai smogė pasaulio gyventojams. Labiausiai nuo jos nukentėjo moterys, o bedarbių skaičius išaugo iki 197 milijonų. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pateiktos darbo rinkos prognozės nedžiugina. Ataskaitoje “Pasaulio užimtumo prognozės 2013 metams” teigiama, kad bedarbių tik daugės. TDO skelbia, kad 2012 metais pasaulyje bedarbių skaičius padidėjo 4,2 mln. ir perkopė 197 mln. ribą, o pasaulinis nedarbo lygis siekia 5,9 procento. Daugiausia žmonių darbą prarado besivystančiose šalyse - Pietryčių Azijos ir Afrikos valstybėse. “Šiuo metu pasaulyje yra 28 mln. daugiau bedarbių nei prieš finansų krizę 2007 metais”, - sakė TDO generalinis direktorius Guy Ryderis. Jis pažymėjo, kad dar 39 mln. žmonių neteko darbo dėl sunkmečio. “Tai rodo, kad finansų krizė smogė 67 mln. bedarbių”, - teigė G.Ryderis. TDO direktoriaus nuomone, didžiausią nerimą kelia ilgalaikis nedarbas. Trečdalis bedarbių išsivysčiusiose šalyse negali rasti darbo jau ilgiau nei metus. Skurdas - taip pat didelė problema, kadangi 870 mln. žmonių, daugiausia besivystančiose valstybėse, uždirba mažiau nei du dolerius per dieną. Iš jų 400 mln. gyvena žemiau skurdo ribos.

TDO ekspertai į ateitį žvelgia pesimistiškai. Jie prognozuoja, kad 2013 metais bedarbių skaičius išaugs 5,1 mln., o 2014-aisiais padidės dar trimis milijonais. Sparčiai didėjantis nedarbas tarp jaunimo kelia rimtą susirūpinimą. Praėjusiais metais 73,8 mln. jaunimo neturėjo darbo, ir tai sudarė 12,6 procento. Krizės laikotarpiu bedarbių jaunuolių padaugėjo 3,4 milijono. Tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ir Didžiosios Britanijos mokslininkų teigimu, nuo pasaulinės finansų krizės labiausiai nukentėjo moterys ir mergaitės. Mokslininkai apskaičiavo, kad per krizę žuvo penkis kartus daugiau moterų nei vyrų. Didžiausią nerimą kelia jaunų merginų padėtis, nes vis daugiau jų meta mokyklą, kad galėtų įsidarbinti ir išbristi iš skurdo. Ankstyvos santuokos - besivystančiam pasauliui būdinga problema. Tėvai ištekina vis jaunesnes merginas, nes nebesugeba išlaikyti savo dukterų. Mėgindamos išbristi iš skurdo jaunos merginos įsitraukia į prostituciją. Dėl to daugelis jų serga venerinėmis ligomis, ŽIV ir tampa priklausomos nuo narkotikų. Žmogaus teisių organizacijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkai įžvelgia diskriminaciją darbo rinkoje. Ekonominiu sunkmečiu moterims sunkiau gauti prestižiškesnį ir geriau mokamą darbą nei vyrams.

•

LŽ

2013 01 23 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai ŽUVO 37 UŽSIENIEČIAI

Narkotikų kurjerių rojus

Islamistų kovotojai Amenaso dujų verslovėje Sacharos dykumos gilumoje nužudė 37 užsieniečius iš aštuonių šalių. Kai kuriems jų buvo įvykdyta egzekucija paleidžiant kulką į galvą. Išpuolio metu taip pat buvo nužudytas vienas alžyrietis. Alžyro vyriausybė patvirtino, kad islamistai nužudė 7 japonus, 6 filipiniečius, 3 amerikiečius, 3 britus, 2 rumunus ir prancūzą. Per apsiaustį taip pat buvo nukauti 29 teroristai, trys iš jų sučiupti gyvi. Tarp islamistų kovotojų buvo kanadietis, 11 tunisiečių, 3 alžyriečiai, kiti kilę iš Šiaurės Afrikos.

MIRTIES BAUSMĖ BRITEI Indonezijos teismas skyrė mirties bausmę 56 metų Didžiosios Britanijos pilietei už kokaino įvežimą į kurortinę Balio salą. “Nustatėme, kad Lindsay Sandiford kalta dėl narkotikų įvežimo. Kaltinamajai skyrėme mirties bausmę”, - sakė Denpasaro apylinkės teismo teisėjas Amseras Simanjuntakas. L.Sandiford buvo suimta Balio tarptautiniame oro uoste gegužę. Jos lagamine rasta 4,79 kilogramo kokaino. Policija nurodė, kad britė vėliau padėjo surengti slaptą operaciją, per kurią buvo sučiupti trys įtariami narkotikų kontrabandininkai iš Didžiosios Britanijos ir vienas Indijos pilietis. Šis griežtas nuosprendis buvo netikėtas, nes prokurorai prašė skirti L.Sandiford tik 15 metų kalėjimo. Jie teigė, kad L.Sandiford nusipelnė gailestingumo, nes pripažino savo nusikaltimą ir mandagiai elgėsi teisme. Tačiau kitas teismo kolegijos narys Bagusas Komangas Wijaya Adi pareiškė, kad šioje byloje nėra jokių lengvinančių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti skirta švelnesnė bausmė, o visi įrodymai nukreipti prieš kaltinamąją. Indonezija taiko griežtas bausmes už narkotikų kontrabandą - nusikaltusiesiems gali būti skiriamas įkalinimas iki gyvos galvos arba mirties bausmė.

Narkotikų kelias driekiasi per kalnuotas ir miškingas Tadžikistano vietoves. / AFP/Scanpix nuotraukos

Per Tadžikistano teritoriją driekiasi vienas pelningiausių narkotikų kelių pasaulyje. Vargingai gyvenantiems tadžikams narkotikų verslas tampa išsigelbėjimu nuo skurdo. Ši Vidurinės Azijos valstybė tampa narkotikų kurjerių rojumi. Per ją iš Afganistano į Rusiją driekiasi narkotikų kelias, keliantis galvos skausmą Tadžikistano valdžios ir policijos pareigūnams. Neturtingiems tadžikams sunku atsispirti pinigų troškimui, todėl vis daugiau šios šalies gyventojų įsitraukia į nelegalią veiklą. Narkotikų prekeiviai nuolat verbuoja pasienio kaimų gyventojus ir žada jiems aukso kalnus. Šiai pagundai pasiduoda jauni tadžikai, kurių laukia arba saldus gyvenimas, arba karti kalinio dalia.

Ginkluoti kontrabandininkai 90 proc. Tadžikistano teritorijos sudaro kalnai, o dirbama žemė šalyje - deficitas. Dešimtys mažų bendruomenių yra išsibarsčiusios kalnuotose vietovėse palei Afganistano ir Tadžikistano sieną. Jos didžiąją metų dalį yra atkirstos nuo likusios šalies dalies. Tačiau kalnai ne kliūtis narkotikų gamintojams. Afganai siaurais kalnų keliais ir upėmis atbrenda į Tadžikistaną ieškodami patiklių kaimiečių, kurie ryžtųsi tapti narkotikų kurjeriais. Vargingai gyvenančius kaimiečius nesunku įtikinti. Su kai kuriais pavyksta susitarti gražiuoju, tačiau kartais prireikia ir griebtis ginklo.

galėtų perplaukti upę. Kiekvieną dieną patruliuojame aplink sieną ieškodami kontrabandininkų, tačiau juos aptikti sunku kaip adatą šiene. Kartais sulaikome pažeidėjų, tačiau dauguma jų randa slėptuvių kalnuotose ir miškingose vietovėse”, - sakė Ch.Rahmatullajevas. Narkotikų prekyba neatsiejama nuo smurto. Pasienio su Afganistanu teritorijos - vienos neramiausių Tadžikistane. Tai gali paliudyti piemuo iš Šurabado Mominas. Jo galvijus prieš porą mėnesių pagrobė narkotikų kontrabandininkai. “Jie buvo pikti, nes jų narkotikus konfiskavo Tadžikistano policija. Jie mane sumušė ir atėmė visus galvijus”, - sakė Momi-

Tadžikistanas narkotikų tranzito valstybe tapo tada, kai žlugus Sovietų Sąjungai pasinėrė į visą šalį nualinusį pilietinį karą.

Skurdas verčia nusikalsti

L.Sandiford gabeno kokainą į Balio salą.

ŽEMĖS DREBĖJIMAS INDONEZIJOJE Indonezijos Ačės provinciją sukrėtė 5,9 balo stiprumo žemės drebėjimas. Žuvo aštuonerių metų mergaitė, sužeista dar 15 žmonių. Drebėjimo epicentras buvo 112 km į pietryčius nuo provincijos sostinės Banda Ačės, hipocentras - 37 km gylyje. “Pidžio rajone žuvo aštuonerių metų mergaitė, kai ant jos kambaryje užvirto spinta”, - sakė rajono nelaimių valdymo agentūros vadovas Teguhas Apriyadi. Jis pridūrė, kad dar 15 žmonių griūvant sienoms buvo sužeisti, penki iš jų sunkiai. Dėl žemės drebėjimo taip pat apgriuvo mažiausiai 50 namų. AFP, BNS, LŽ

Shadia gyvena viename iš pasienio kaimų. Ji žino, kad jos giminaičiai rizikuoja patekti į kalėjimą, siekdami užsidirbti nešvarių pinigų pragyvenimui. “Mano vyras norėjo tik nupirkti šiek tiek miltų, kad galėtume išsikepti duonos, tačiau jam neužteko pinigų. Jis su dviem broliais sutiko gabenti narkotikus, tačiau policija jį pagavo. Dabar jis sėdi uždarytas kalėjime ir gailisi dėl savo poelgio”, - pasakojo Shadia. Šiuo metu ji niekur nedirba ir prižiūri kelerių metukų vaiką. Atokioje ir neturtingoje kaimo bendruomenėje beveik neįmanoma rasti darbo. Shadia skursta, tačiau jai pagalbos ranką ištiesia senyvo amžiaus tėvai ir kaimynai. Jauna tadžikė gyvena tamsiame ir mažame kambarėlyje savo tėvų namuose. Moteris džiaugiasi, kad turi duonos kąsnį burnoje, tačiau jos vyro sulaikymas stipriai apsunkino jaunos moters gyvenimą. Shadios kaimelyje gyvena apie 60 šeimų. Daugelis šių šeimų giminaičių sėdi kalėjime už narkotikų laikymą ar gabenimą.

“Mačiau ginkluotus afganų narkotikų prekeivius gretimame kaime”, - prisimena Shadia. “Man buvo baisu, kad į mūsų kaimą gali atklysti ginkluoti nusikaltėliai ir priversti mūsų vyrus jiems dirbti”, pridūrė ji. Pietinis Tadžikistanas driekiasi aplink keletą pačių neramiausių Afganistano regionų, kur galioja karo vadų taisyklės, o narkotikų baronai kontroliuoja kontrabandos kelius, vedančius į Vidurinę Aziją ir už jos ribų. Narkotikų baronams gyvenimas palengvėjo po 2005 metų, kai Tadžikistano ir Afganistano sieną saugoję rusų pasieniečiai pasitraukė iš savo pozicijų. Tadžikų pasieniečiams sunku aptikti sienos pažeidėjus. Kalnuota vietove besidriekianti siena - beveik 1300 kilometrų ilgio. Joje tarp kalnų, miškų ir atžalynų galima rasti daug slėptuvių. Jomis naudojasi afganų kontrabandininkai. Tadžikistano pasieniečių Šurabade atstovas Chušnudas Rahmatullajevas teigia, kad pereiti į Tadžikistano pusę visai nesunku. “Pažeidėjams reikia tik nardymo vamzdelio, kad

nas. “Negalėjau apsiginti, nes nusikaltėliai buvo ginkluoti. Turėjau tik lazdą”, - pridūrė piemuo. Jis, ganydamas galvijus, girdėjo šūvius ir matė, kaip nuo policijos paleistos kulkos žuvo vienas iš kontrabandininkų.

Klesti korupcija Tačiau narkotikų kontrabandininkai ir kurjeriai - tik smulkios žuvelės. Narkotikų verslui vadovauja įtakingi asmenys, kuriuos saugo korumpuoti Tadžikistano valdžios pareigūnai. “Korupcija - viena didžiausių Tadžikistano problemų”, - sako Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biure dirbusi Christer Bannerud. “Aukščiausią vietą hierarchijoje užimantiems nusikaltėliams labai sunku pareikšti kaltinimus. Jie turi “stogą”. Apmaudu, kad neįmanoma sulaikyti tų, kurie yra atsakingi už nelegalią narkotikų prekybą”, - guodėsi Ch.Bannerud. Tadžikistano pareigūnų teigimu, jie puikiai atlieka savo darbą. “Praėjusiais metais konfiskavome apie penkias tonas narkotikų iš Afganistano. Jeigu gaudytume tik smulkius pre-

keivius, iš kur būtų atsiradusios šios penkios tonos?” - stebėjosi Tadžikistano narkotikų agentūros, įsikūrusios sostinėje Dušanbėje, atstovas Rustamas Nazarovas. Tačiau, Ch.Bannerud nuomone, tai tik dalelė narkotikų, kurie kasmet pasiekia Rusiją iš Tadžikistano. “Padėtis pasikeistų, jeigu Afganistanas netiektų narkotikų. To tikėtis neįmanoma”, - pripažino R.Nazarovas.

Pilietinio karo padariniai Tadžikistanas narkotikų tranzito valstybe tapo tada, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo pasinėrė į visą šalį nualinusį pilietinį karą. Jo sienos buvo beveik neprižiūrimos. Tai tapo aukso gysla narkotikų kontrabandininkams iš Afganistano, kurie dideliais kiekiais gabeno narkotikus į Tadžikistano teritoriją, ir karo nualintiems tadžikams, kurie iš šios nelegalios prekybos stengėsi pasipelnyti. Vienas buvęs narkotikų prekeivis pasakojo, kad kvaišalus į Rusiją pradėjo gabenti pilietinio karo metu. Jis gyrėsi, kad iš nelegalių pajamų nusipirko butą ir prabangų automobilį. Galų gale jį sugavo policija ir tadžikas atsidūrė kalėjime. Buvęs narkotikų prekeivis guodėsi, kad prarado viską. Išėjęs iš kalėjimo jis pasiskolino automobilį ir dabar dirba taksistu Dušanbėje. “Paprasti žmonės nebegali daugiau gabenti narkotikų, nes policija juos areštuos. Tik stambios žuvys gali užsiimti šiuo verslu. Jei turėčiau galimybę, ir vėl gabenčiau narkotikus”, sakė taksistu dirbantis tadžikas. Tadžikistane gerai mokamų darbo vietų mažai. Kai kurie žmonės uždirba vos 17 dolerių (44 litus) per mėnesį. Jiems sunku išgyventi, kai kepalėlis duonos Dušanbės turguje kainuoja 1,5 dolerio (3,89 lito). Vargstančius žmones tada gelbsti narkotikai. Nefunkcionuojant ekonomikai sunku tikėtis, kad staigiai išnyks pagunda įsitraukti į narkotikų verslą.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 01 23 Lietuvos žinios

Verslas

Šventosios uosto bergždžiai nebegilins VIDA BORTELIENĖ

Nesėkmingi bandymai galynėtis su gamtos jėgomis ir gilinti smėliu užnešamą Šventosios uosto kanalą šiemet nebus tęsiami. Nuspręsta sulaukti molų statybos, kuri planuojama artimiausiais metais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) anksčiau buvo nutarusi, kad gana vien tik kalbėti apie Šventosios uosto atkūrimą, reikia imtis veiksmų. Vidinės uosto akvatorijos prieplaukoms statyti ir uostui gilinti 2011 metais buvo išleista per 4 mln. litų, pernai smėliui kasti - dar 200 tūkst. litų. Tačiau siekiai gaivinti pramoginę laivybą naudos nedavė, nes buriuotojai ir žvejai iš jūros pusės prie krantinių vis tiek nepriplaukia. Užsakovų ir rangovų ginčai, kas dėl to kaltas, apaugo intrigomis ir kriminaliniais įtarimais.

Ginčas dėl avanso Klaipėdos apygardos teismas užvakar atvertė KVJUD civilinę bylą dėl Palangos bendrovei “Alvetos karjerai” sumokėto 200 tūkst. litų avanso grąžinimo ir baudos. Pasak Šventosios uosto direktorės Airidos Čėsnienės, iš viso siekiama prisiteisti per 340 tūkst. litų. Tačiau atsakovai savo ruožtu pateikė priešieškinį ir reikalauja atlyginti nuostolius dėl KVJUD vienašališkai nutrauktos 1,7 mln. litų sutarties ir negautų pajamų. Mėginama įrodyti, kad pavėluotai pateikta ir pakeista techninė užduotis bei prastos oro sąlygos neleido užbaigti darbų per du mėnesius - iki vasaros sezono pradžios. Byla iš esmės bus nagrinėjama kovo pradžioje. KVJUD vadovybė atsakomybę už beprasmį darbą siekia užkrauti rangovui. Restruktūrizavimo byla “Alvetos karjerams” jau iškelta pernai rugsėjį, o su ja susijusi įmonė “Alveta” į skolas yra įklimpusi dar anksčiau. KVJUD iš jos gali nieko nepešti. Nepajėgaus rangovo pasirinkimą A.Čėsnienė pernai vasarą teisino nepalankia rinkos situacija - neva Lietuvoje nėra bendrovės, turinčios našios technikos ir galinčios nebrangiai iškasti mažą kiekį grunto. 2011 metais labai pigiai pagilinti Šventosios uostą sutiko latviai. Kai

Naujas planas: šiemet bus rengiamas didysis Šventosios uosto rekonstrukcijos techninis projektas. / Vidos Bortelienės nuotrauka kompanijai BGS nepavyko darbo atlikti iki galo, nes ne vietoj suverstą smėlį jūra nuplovė atgal į uosto kanalą, ji atsisakė nesumokėtų 95 tūkst. litų, bet pernai kainą pakėlė ir panoro 5 kartus daugiau - 71 lito, kai smėlis išvežamas gramzdinti jūroje, ir 62 litų - kai jis kraunamas į laikiną vietą krante. “Alvetos karjerų” pasiūlymas buvęs atitinkamai 25 ir 23 litai. Priminsime, kad gilinti Šventosios uostą pernai konkursas buvo skelbiamas dukart. Pirmajame dalyvavo dvi kompanijos: “Hidrum” su Vidaus vandens kelių direkcija darbus atlikti siūlėsi už 9,8 mln. litų, o BGS - už 10,8 mln. litų. Konkursas buvo nutrauktas dėl per didelės kainos. Antrą kartą “Hidrum” su Vidaus vandens kelių direkcija pasiūlė 2,8 mln. litų, o “Alvetos karjerai” - 1,7 mln. litų.

Projektuos molus KVJUD laikinosios direktorės Romos Mušeckienės teigimu, šiemet bus rengiamas didysis Šventosios uosto rekonstrukcijos techninis projektas. Tam

Pagal skelbimo duomenis, techninio projekto rangovas turės prižiūrėti 6 etapų darbus, kuriuos sudaro: molų statyba ir farvaterio gilinimas, automobilių stovėjimo aikštelės sta-

Siekiai gaivinti pramoginę laivybą naudos nedavė, nes buriuotojai ir žvejai iš jūros pusės prie krantinių vis tiek nepriplaukia. skirta 7,5 mln. litų europinių lėšų. Projekto vertė - per 200 mln. litų. Darbai bus vykdomi 2014-2015 metais gavus dalinį Europos Sąjungos finansavimą regioninės keleivinės laivybos plėtrai. Teikti paraiškas projektuotojai galėjo iki sausio 17 dienos, šiuo metu vyksta pasiūlymų atranka ir tikimasi, kad vasarį paaiškės nugalėtojas.

tyba, inžinerinių tinklų tiesimas, vakarinės ir rytinės krantinių rekonstravimas, akvatorijos gilinimas bei švartavimo įrangos tvirtinimas. Pernai KVJUD užsakytą Šventosios uosto statybos vertinimą atliko įmonė “Sweco Hidroprojektas”. “Sweco Lietuva” anksčiau yra laimėjusi ne vieną Klaipėdos uosto skel-

biamą projektavimo konkursą, pats didžiausias - suskystintų gamtinių dujų terminalo studija. Su planuojamo Šventosios uosto dokumentais teko supažindinti Latvijos institucijas. Latviai anksčiau nei Lietuvos aplinkos ministerija KVJUD atsiuntė atsakymą, kad iš esmės pritaria siūlomai 2B projektavimo alternatyvai, pagal kurią pietinis lenktas bangolaužis būtų 1025 metrų ilgio, šiaurinis - 790 metrų, o kanalas būtų išgilintas iki 9,5 metro. Tačiau latviai pageidauja išsamesnių tyrimų dėl galimo krantų poveikio saugomoms teritorijoms, avarijų tikimybės ir kompensacinių priemonių už padarytą žalą. Kaimynai teigė norintys ir toliau gauti informacijos apie projektą bei atliekamas procedūras.

•

Jono Pauliaus II progimnazijoje užvirė statybų darbai JONAS AUGULIS

Sostinės mokyklose remonto darbai vyksta jau ne vienus metus. Šiltinami fasadai, tvarkomi stogai, keičiami langai, atnaujinamos komunikacijos sistemos. Kai kurių mokyklų remonto darbai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. Vilniuje dar liko apie 20 mokyklų, kurias numatoma renovuoti. Vienoje iš jų darbai užvirė jau šią savaitę. Praėjusį pirmadienį į Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos pastato sieną buvo įmūryta simbolinė kapsulė, o tai reiškia, kad netrukus, atlikus statybos ir remonto darbus, ji ne tik bus prikelta naujam gyvenimui, bet ir taps Justiniškių mikrorajono puošmena. Mokiniams mo-

“LitCon” statybos darbų direktorius Rimantas Guobys (iš kairės), Vilniaus m. mero pavaduotojas Jaroslavas Kaminskis ir Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos direktorė Janina Visocka įmūrijo simbolinę kapsulę ir paskelbė progimnazijos pastato renovacijos darbų pradžią. / Romo Jurgaičio nuotraukos kytis, o pedagogams dirbti bus šilčiau, jaukiau ir patogiau. Šios ugdymo įstaigos pastatą renovuoja UAB “LitCon” ir visus darbus numato baigti iki vasaros

atostogų pabaigos. Statybininkai turėtų pakeisti langus, palanges, lauko duris, stoglangius, atlikti apdailos darbus. Projekto vertė - daugiau nei 4 mln. litų.

Bendrovės “LitCon” statybininkai planuoja apšiltinti mokyklos fasadą bei cokolinį aukštą, įstatyti naujus langus, atnaujinti šildymo sistemą ir elektros instaliaciją. Darbų pradžia sausio mėn. Jono Pauliaus II vidurinė mokykla duris atvėrė 1994 metų rugsėjo 1-ąją. Tą dieną pirmasis skambutis nuskambėjo 1795-iems mokiniams. 2002 metais įvyko vidurinės mokyklos reorganizacija: ji

buvo padalyta į pagrindinę mokyklą ir gimnaziją. Progimnazijoje ugdymo procesas organizuojamas lenkų kalba. Per 20 metų mokykloje nebuvo atlikta jokio rimtesnio remonto.

•

2013 01 23 Lietuvos žinios

Verslas

Profesionalams iš užsienio atvertos durys virintojų trūksta arba jie yra labai “brangūs”. Be to, mūsų suvirintojai ir montuotojai gali laisvai judėti ES ir gauti ten gerai mokamą darbą. Ir Lietuvoje suvirintojų atlyginimai neblogi, bet antai Norvegijoje jie daug kartų didesni. Tad mūsiškių vietą Lietuvoje užima profesionalai iš Rytų”, - teigė jis.

ARVYDAS JOCKUS

Lietuvoje įsidarbina vis daugiau gerai mokamų aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių. Nuo šių metų jiems nebereikia prašyti leidimo laikinai dirbti Lietuvoje, tačiau darbdavys turi įrodyti, kad tokių darbuotojų čia rasti nepavyko. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu išduoti 282 leidimai laikinai dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą užsieniečiams, ne Europos Sąjungos (ES) piliečiams. Tokių leidimų kasmet išduodama vis daugiau. 2010 metais jų išduota 138, 2011 metais - 186, 2012 metais - 225. Jų daugiausia prašė į buvusią SSRS sudėtį įėjusių šalių ir Azijos gyventojai. Aukštos profesinės kvalifikacijos darbas Lietuvoje yra toks, už kurį darbdavys pagal darbo sutartį įsipareigoja kas mėnesį mokėti atlyginimą, ne mažesnį kaip dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinių mėnesinių atlyginimų popieriuje vidurkis. Šiuo metu tai sudaro 4342 litus. Aukštos kvalifikacijos darbuotojo algos viršutinės ribos teisės aktai nenustato.

Vietoj leidimo mėlynoji kortelė Praėjusių metų viduryje Seimas perkėlė į Lietuvos teisę 2009 metais priimtą ES direktyvą dėl trečiųjų šalių piliečių, siekiančių dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų. Šia direktyva siekiama į ES pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių ir skatinti ekonomikos plėtrą. Kaip teigiama LŽ atsiųstame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus parengtame atsakyme, tokiems užsieniečiams nuo šių metų sausio išduodama vadinamoji mėlynoji kortelė - ji atitinka leidimą laikinai gyventi. “Šis leidimas užsieniečiui suteikia teisę Lietuvoje dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir čia gyventi, tai yra leidimas dirbti ir leidimas laikinai gyventi įforminami viename dokumente”, - teigia SADM. Pagal naująjį reglamentavimą, nuo

Pirmenybė - saviems piliečiams

LŽ archyvo nuotrauka

LEIDIMAI UŽSIENIEČIAMS LAIKINAI GYVENTI IR DIRBTI LIETUVOJE

Šiemet Lietuvos darbo birža jau gavo 2 prašymus priimti sprendimą dėl aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimo krašte. 2013 metų sausio 1 dienos Lietuvos darbo birža dėl aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo užsieniečio, dėl kurio įdarbinimo kreipėsi darbdavys, tik priims sprendimą, ar šio užsieniečio darbas atitinka krašto darbo rinkos poreikius. Daugiausia aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečių iš trečiųjų šalių Lietuvoje dirba įstaigų, įmonių vadovais, direktoriais, projektų koordinatoriais, inžinieriais, teisininkais, ekonomistais, IT specialistais. Dažniausiai jie dirba paslaugų, apdirbamosios gamybos, prekybos, IT technologijų, mokslo, švietimo, transporto sektoriuose. Migracijos departamento duomenimis, daugiausia Lietuvoje dir-

Rodiklis/Metai

2008

2009

2010

2011

2012

Išduota leidimų laikinai gyventi ir dirbti 5124

3943

1806

2193

3093

Išduota leidimų dirbti aukštos kvalifikacijos darbą

149

126

138

186 225

Pastaba: Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimų nariams bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, įsigyti leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje nereikia.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža, Migracijos departamentas

ba užsieniečių, atvykusių iš Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos, Rusijos, Indijos, Moldovos ir Gruzijos.

Egzotiškos ar retos specialybės Povilas Variakojis, personalo atrankos ir nuomos bendrovės “Headex” regiono vadovas, LŽ teigė, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių, ypač aukštos kvalifikacijos, rinka nėra didelė, todėl personalo atrankos bendrovėms parankiau Lietuvoje įdarbinti ES piliečius. Be to, norint įdarbinti žmogų iš trečiųjų šalių, tenka pereiti begalę biurokratinių procedūrų, žmogus turi būti pasirengęs ilgai laukti sprendimo. Tai gali užtrukti nuo 2 iki 6 mėnesių.

Vis dėlto P.Variakojis pripažino, kad tam tikrų specialybių darbuotojų, kurie sutiktų dirbti už siūlomą atlyginimą, gali būti sunku rasti ir vietos, ir ES darbo rinkoje. “Virėjų Lietuvoje netrūksta, bet, pavyzdžiui, aukšto lygio restoranai gali ieškoti profesionalų iš Kinijos, Indijos ar Japonijos. Masažo salonai siekia, kad galėtų atvykti į Lietuvą dirbti masažuotojų iš Tailando”, - egzotiškas, tačiau patrauklias darbo rinkoje profesijas rinko pašnekovas. P.Variakojo žiniomis, iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių atvyksta aukšto lygio suvirintojų. “Lietuvoje kvalifikuotų su-

Lietuvoje veikiantys bankai gyventojus skatina naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir tiesioginiu debetu, o įmokų už paslaugas įkainiai pernai kito nedaug. Palankiausius gyventojams įmokų grynaisiais pinigais įkainius siūlo mokėjimo įstaigos, šiame segmente su jomis labiausiai konkuruoja mažesni bankai. Taip teigiama Lietuvos banko parengtoje Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje. Internetu inicijuotų įmokų už paslaugas kaina pernai svyravo nuo 0 iki 1 lito, vidutinis įkainis metų pabaigoje buvo 0,63 lito - 6,8 proc. (4 centais) daugiau nei 2011-ųjų pabaigoje. 2011 metų pabaigoje du bankai visas įmokas už paslaugas internetu vykdė nemokamai, tačiau pernai Šiaulių bankas vėl pradėjo imti komisinį atlyginimą už dalį įmokų (už nekomunalines paslaugas). Komercinių bankų ir mokėjimo įstaigų vidutiniai įkainiai už paslaugas mokant grynai-

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS Lito ir užsienio valiutų santykis

Trumpai BANKUOSE MOKĖJIMAI BRANGESNI

Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Honorata Masalskienė LŽ patikslino, kad, nors leidimų aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams laikinai dirbti Lietuvoje nebereikia, tam tikri apribojimai išlieka. LDB remdamasi teritorinės darbo biržos išvada ir įvertinusi situaciją darbo rinkoje turi priimti sprendimą, ar prašomo Lietuvoje įdarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečio darbas atitinka krašto darbo rinkos poreikius. Šis sprendimas bus išduodamas darbdaviui, apie jį informuojamas Migracijos departamentas, kuris savo ruožtu užsieniečiui išduos leidimą laikinai čia gyventi. Aukštos kvalifikacijos užsienietis, ne ES pilietis, privalo dvejus metus dirbti tik pas tą darbdavį, kuris jį pakvietė į Lietuvą. Pirmenybę įsidarbinti turi Lietuvos ir ES valstybės narės piliečiai bei jų šeimų nariai ar užsieniečiai, kitoje ES valstybėje įgiję ilgalaikio gyventojo statusą, bet pageidaujantys persikelti ir dirbti Lietuvoje. Siekiančiam įdarbinti aukštos kvalifikacijos užsienietį iš trečiosios šalies darbdaviui taikomi ir kiti apribojimai. Pavyzdžiui, teritorinėje darbo biržoje darbdavio užregistruota laisva darbo vieta turėjo būti neužimta ne mažiau kaip 21 kalendorinę dieną nuo jos registracijos darbo biržoje dienos. “Darbdavys turi įrodyti, kad tuo pačiu metu aktyviai ieškojo aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo Lietuvoje, tačiau nerado tinkamo specialisto, nors skelbė savo interneto svetainėje, spaudoje, kreipėsi į personalo paieškos agentūrą ir pan. O LDB duomenų bazėje nėra registruota ieškančių darbo asmenų, atitinkančių keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir galinčių užimti nurodytą laisvą darbo vietą”, - aiškino H.Masalskienė.

siais pinigais pernai skyrėsi daugiau nei 3 kartus ir buvo atitinkamai 2,54 lito ir 0,76 lito. Skirtingi bankai taikė 0,8-5 litų įmokų už paslaugas grynaisiais pinigais mokestį, mokėjimo įstaigų įkainiai svyravo nuo 0,42 iki 1 lito. Pernai mokėjimo įstaigų įkainiai nesikeitė, o bankų vidutinis mokestis padidėjo 4,2 procento.

DAUGIAUSIA SAVO ELEKTROS - GRUODĮ Lietuvos elektrinės, prijungtos prie elektros perdavimo tinklo, 2012 metais pagamino 3,706 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos beveik tiek pat, kiek ir užpernai, kai jose pagaminta 3,705 mlrd. kWh. Daugiausia elektros pernai pagaminta šiluminėse elektrinėse - 64,4 proc. (2,4 mlrd. kWh), hidroelektrinėse - 22,6 proc. (840 mln. kWh), vėjo elektrinėse - 11,8 proc. (440 mln. kWh) visos Lietuvoje pagamintos elektros. Taip pranešė elekt-

ros perdavimo sistemos operatorė “Litgrid”. Gruodžio mėnesį elektros importui į Lietuvą sumažėjus 1 proc., šalies elektrinės pagamino 49,4 proc. daugiau energijos. Daugiausia jos gamino šiluminės elektrinės - 78,9 proc. daugiau elektros nei lapkritį, arba 249,8 mln. kWh (lapkritį - 139,6 mln. kWh). Gruodį, palyginti su lapkričiu, 11,7 proc. išaugo hidroelektrinių (nuo 72,4 mln. iki 80,9 mln. kWh) ir 26 proc. - vėjo elektrinių generacija (nuo 46,5 mln. iki 58,6 mln. kWh). Hidroelektrinių gamyba labiausiai didėjo dėl intensyvesnio Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės panaudojimo.

PARDAVĖ DAUGIAU PRODUKCIJOS Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas Lietuvoje pernai, palyginti su 2011 metais, padidėjo 4,5 proc., iki 71,118 mlrd. litų. Pašalinus darbo dienų įtaką, pernai pramonės

produkcijos augimas siekė 4,3 procento. Gruodį, palyginti su lapkričiu, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas sumenko 4,8 proc., iki 6,312 mlrd. litų, tačiau pašalinus sezono įtaką užfiksuotas 0,2 proc. pardavimo ūgtelėjimas. Taip pranešė Statistikos departamentas. Tik apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 5,5 proc., pašalinus darbo dienų įtaką - 5,2 proc., o apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą, produkcija atitinkamai išaugo 9,2 proc. ir 9,1 procento. Per mėnesį labiausiai sumažėjo variklinių transporto priemonių priekabų ir puspriekabių gamybos (42,9 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (41,1 proc.) įmonių produkcija. Per mėnesį padidėjo kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (37,9 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (34,2 proc.) įmonių produkcijos apimtis. LŽ, BNS

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,5845

-0,2631%

1 Australijos doleris

2,7304

+0,2124%

10 000 Baltarusijos rublių

2,9844

-0,2647%

1 Kanados doleris

2,6056

-0,3416%

1 Šveicarijos frankas

2,7753

-0,0829%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1544

-0,2552%

10 Čekijos kronų

1,3535

+0,3029%

10 Danijos kronų

4,6263

-0,0130%

1 DB svaras sterlingų

4,0961

-0,4516%

100 Vengrijos forintų

1,1775

-0,0764%

100 Islandijos kronų

2,0180

-0,0297%

100 Japonijos jenų

2,9009

+0,3206%

100 Kazachstano tengių

1,7146

-0,2741%

1 Latvijos latas

4,9493

-0,0141%

10 Moldovos lėjų

2,1398

0,0000%

10 Norvegijos kronų

4,6314

+0,0324%

10 Lenkijos zlotų

8,2827

-0,1714%

100 Rusijos rublių

8,5631

+0,1028%

10 Švedijos kronų

3,9784

-0,0402%

1 Turkijos naujoji lira

1,4666

-0,3341%

10 Ukrainos grivinų

3,1810

-0,2609%

2013 01 23, LB

2013 01 23 Lietuvos žinios

Trasa

Aikštelėse nugali laukinės taisyklės ILONA STAŠKUTĖ

Automobilių stovėjimo aikštelės turėtų būti vienos saugiausių vietų - čia mašinos juda lėtai, eismo srautą reguliuoja gausybė ženklų. Tačiau avarijų jose nutinka tiek daug, lyg iš gatvės į aikštelę įvažiavę vairuotojai pamirštų paprasčiausias taisykles. Prekybos centrų aikštelėse pilna įvairių ženklų - nurodančių važiavimo kryptį, greitį, žyminčių stovėjimo vietas, likusių vietų skaičių ir skelbiančių kitokią automobilių srautą reguliuojančią informaciją. Nepaisant nurodymų gausos, atsiranda vairuotojų, sugalvojančių patrumpinti kelią riedant prieš eismą ar užmirštančių elementarų mandagumą.

Nepasidalija kelio LŽ trumpai pabendravus su keliais kasdien važinėjančiais žmonėmis paaiškėjo, kad jie visi turi ką pasakyti apie kitų vairuotojų elgesį stovėjimo aikštelėse. Vilnietis Eligijus pasakojo įpratęs beveik kasdien po darbo užsukti į mėgstamą prekybos centrą, bet dažnai namo grįžta susinervinęs. “Iš vienos pusės įsukus toje aikštelėje yra vienpusis eismas. Aiškiai matyti ženklai su “plyta”, bet beveik kiekvieną kartą sutinku ką nors važiuojantį prieš eismą. Ne kartą yra buvę, kad tokie gudruoliai ne tik nepasitraukia, bet dar ir nužiūri piktu žvilgsniu, lyg aš jiems trukdyčiau”, - pasakojo jis. Dviejų savo teisumu įsitikinusių vairuotojų susitikimai aikštelėse baigiasi ne tik apsikeitimu išraiškingomis grimasomis ir paburbėjimu panosėje - per neatsargumą ar išsiblaškymą bene kasdien aikštelėse įvyksta susidūrimų. Vos užsiminus apie avarijas prekybos centrų aikštelėse, draudikai linksi - tokie atvejai esą labai dažni. BTA ekspertizių skyriaus vadovas, vyr. ekspertas Andrius Žiukelis mano, kad prekybos centrų aikštelėse itin retai būna aiškiai pažymėti pagrindinis ir šalutinis keliai, todėl žmonėms neaišku, kas ką turi praleisti. “Dažnai vairuotojai žiemą vadovaujasi “daugiau ir plačiau pravažinėto kelio” ar tiesiog platesnio kelio principu, kad nustatytų, kuris kelias pagrindinis. Bet jeigu nėra pažymėti pagrindinis ir šalutinis keliai, reikia vadovautis dešinės rankos principu”, - tvirtino eksper-

Tokius piešinius vairuotojai gali palaikyti tikrais kelio ženklais, bet iš tikrųjų jais kliautis negalima. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka tas ir priminė vieną pagrindinių Kelių eismo taisyklių - lygiareikšmėje sankryžoje privalu duoti kelią iš dešinės važiuojančiai transporto priemonei.

Brangūs smūgiai Anot pašnekovo, per susidūrimus aikštelėse paprastai padaroma nedaug žalos, nes automobiliai juda lėtai, bet dėl skirtingo taisyklių interpretavimo įvykių nagrinėjimas būna sudėtingas, draudikų atstovams tenka važiuoti į įvykio vietą ar net prašyti prekybos centro filmuotos medžiagos. Kiti kalbinti draudimo bendrovių atstovai patvirtino, kad paprastai automobilio remontas po avarijos stovėjimo aikštelėje kainuoja perpus mažiau nei vidutiniai avarijų nuostoliai, tačiau kartais žalos suma perkopia ir penkiaženklį skaičių. Bendrovei “Lietuvos draudimas” yra tekę registruoti įvykį, kai jaunas vairuotojas aikštelėje nesuvaldė mašinos ir apgadino net 4 stovinčius automobilius, jo padaryti nuostoliai viršijo 10 tūkst. litų. Bendrovės “Ergo Lietuva” Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis minėjo dar brangiau atsiėjusį įvykį - vairuotojas sudaužė daugiau nei 30 tūkst. litų kainuojantį prekybos centro paviljoną, o kadangi buvo apsidraudęs kasko draudimu, dar panašaus dydžio išmoką gavo už visiškai sudaužytą savo automobilį. Pašnekovas prisiminė ir kuriozišką nutikimą, kai du vairuotojai per valan-

dą spėjo susidurti du kartus ir abu po kartą tapo ir kaltininku, ir nukentėjusiuoju. Mat jie aikštelėje susidūrė, užpildė eismo įvykio deklaraciją, o norėdami perstatyti automobilius susidūrė antrą kartą.

Nukenčia tik turtas Tačiau, pasak N.Giedraičio, aikštelėse dar nepasitaikė įvykio, per ku-

Daugiausia nelaimių stovėjimo aikštelėse kyla vairuotojams “netilpus” į laisvą vietą. / BTA nuotrauka

mobiliai. Dar dešimtadalis įvykių kyla neatsargiai atidarant automobilio dureles, o apie 20 proc. avarijų įvyksta susidūrus dviem važiuojantiems automobiliams. Per savaitę “Lietuvos draudimas” užregistruoja apie 20 įvykių prekybos centrų aikštelėse. Šios bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas Marijus Raliūga pastebėjo, kad net iš-

“Vairuotojai neturėtų visiškai pasitikėti aikštelėse esančiais ženklais, nes po avarijos gali paaiškėti, kad ryškiai šviečiantis ženklas tebuvo butaforija.” rį būtų nukentėję žmonės. “Aikštelėse eismo įvykiai dažniausiai nutinka dėl atidumo stokos, skubėjimo. Jie dažni vairuotojams važiuojant atbuline eiga, taip pat kiti automobiliai kliudomi automobilį statant ir neįvertinant išsukimo kampo. Pasitaiko įvykių, kai vairuotojai į kitus automobilius atsitrenkia važiuodami iš šalutinio kelio į pagrindinį - jie arba nepastebi kitų mašinų, arba neteisingai tiki savo pirmenybės teise”, - dažniausias situacijas vardijo jis. “Lietuvos draudimas” suskaičiavo, kad iš visų stovėjimo aikštelėse registruojamų įvykių apie du trečdalius atvejų sudaro nelaimės, kai bandant įsprausti mašiną į laisvą vietą apgadinami greta pastatyti auto-

vengus susidūrimo pasitaiko pykčio protrūkių. “Tose aikštelėse, kur nėra kelių ženklinimo, jis nusitrynęs, nėra kelio ženklų, vairuotojams manevravimas dažnai tampa ir tarpusavio konfliktų priežastimi”, - tvirtino jis.

Verslininkai problemos nemato Prekybos centrų šeimininkai grėsmę aplinkiniams keliančio vairuotojų elgesio nepastebi. “Su piktybiniais nusižengimais nesusiduriame. Aikštelėje yra “gulintys policininkai”, eismas vyksta ratu”, - sakė Kaune įsikūrusio prekybos centro rinkodaros “Mega” projektų vadovė Goda Isakė. Vilniuje esančio prekybos centro “Panorama” Technikos skyriaus vado-

vas Mantas Rimėnas taip pat tvirtino nepastebėjęs masiško ženklų nepaisymo, nors patvirtino, kad pasitaiko vairuotojų, nesilaikančių rekomenduojamą judėjimo kryptį nurodančių ženklų.

Klaidinantys ženklai Tuo metu policija įspėja, kad į tikrus kelio ženklus panašūs piešiniai klaidina žmones ir jie nebesupranta, kuriais ženklais vadovautis būtina, o kurie pakabinti neva dėl bendros informacijos. Vairuotojai neturėtų visiškai jais pasitikėti, nes po avarijos gali paaiškėti, kad ryškiai šviečiantis ženklas tebuvo butaforija. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Serapinas patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikštelėse privalu elgtis kaip gatvėje ir laikytis kelio ženklų. Tačiau jis pabrėžė, kad eismo dalyviai privalo besąlygiškai vykdyti tik Kelių eismo taisyklių prieduose numatytų kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimus, o kitokiems nurodymams paklusti neprivaloma. Prekybos centrų aikštelėse neretai galima pamatyti šviečiančias iškabas su nupieštais kelio ženklus primenančiais simboliais, bet jie realios galios neturi. “Draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką. Todėl kelio ženklus imituojanti informacija negali būti naudojama”, - aiškino A.Serapinas.

•

Vairuotojo pažymėjimai vėl keičiami Nuo šiol visi nauji Europos Sąjungos valstybėse išduodami vairuotojo pažymėjimai turės būti plastikinės kredito kortelės formos ir bendro standartinio formato. Dėl to šiek tiek keičiasi ir Lietuvoje išduodami vairuotojų dokumentai. VĮ “Regitra” generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas LŽ aiškino, kad lietuviškuose vairuotojo pažymėjimuose padaryti tik kosmetiniai pakeitimai - pagal ES pavyzdį atnaujinta transporto kategorijų lentelė. “Lietuva tam buvo pasirengusi iš anksčiau. Plastikinės kortelės formos vairuotojo pažymėjimus pradėjome išduoti nuo 2005 metų”, - tvirtino jis. Formato sulyginimas, pasak S.Šumino, aktualesnis

toms valstybėms, kuriose vis dar buvo išduodami popieriniai ar kitokie prastai apsaugoti dokumentai. Galiojantys pažymėjimai nenustos galioti, o į naujo formato korteles bus pakeisti atnaujinant šiuos dokumentus arba ne vėliau kaip iki 2033 metų. Vienodas jų standartas ES buvo būtinas, nes per 300 mln. vairuotojų naudojasi net 100 skirtingų pavyzdžių popieriniais ir plastikiniais pažymėjimais. Dabar, kai gyventojai kraustosi iš vienos valstybės į kitą, kelių policijos pareigūnai turi atpažinti daugiau kaip 100 skirtingų vairuotojo pažymėjimų. Be to, kai kurių pavyzdžių dokumentai gali būti lengvai padirbami. Labai svarbi kovos su klastojimu ir kelių eismo saugos didinimo priemonė - reguliarus vairuotojo pažymėjimų atnaujinimas visoje ES. Pa-

gal naująsias taisykles, lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojams pažymėjimus bus privalu atnaujinti kas 10-15 metų, nelygu kokia valstybė narė. Autobusų ir sunkvežimių vairuotojų pažymėjimai turės būti keičiami kas penkerius metus, o prieš tai dar teks atlikti sveikatos patikrinimą. Šis atnaujinimas tėra administracinis, todėl jokių papildomų egzaminų laikyti nereikės. Taip užtikrinama, kad pažymėjime pateikiama informacija, nuotrauka ir kiti duomenys būtų nepasenę, kortelės apsaugos priemonės būtų reguliariai atnaujinamos taikant modernias technologijas, o valstybės narės nuolat gautų naujausią informaciją apie išduotus vairuotojo pažymėjimus.

•

Europa.eu, LŽ

ES valstybėse vairuotojai naudojasi daugiau kaip 100 skirtingų pavyzdžių pažymėjimais. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2013 01 23 Lietuvos žinios

Kultūra

Įsiūbuota A.Andriuškevičiaus valtis Ką tik pasirodžiusi dvylikta dailės kritiko, poeto, eseisto Alfonso Andriuškevičiaus knyga “Pro A.A. prizmę” prisiminimais ir įspūdžiais aprėpia kelis Lietuvos dailės gyvenimo dešimtmečius ir kartu tarsi apibendrina paties autoriaus, dar sovietmečiu laužiusio kanonus, meno kritikos istoriją. MILDA KNIEŽAITĖ

odernaus meno centro sumanytos ir išleistos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato knygos “Pro A.A. prizmę” bendraautorė - buvusi A.Andriuškevičiaus studentė, kritikė ir kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. Jos tikinimu, leidinys būtų išėjęs labai panašus, net jei kas nors kitas būtų kalbinęs dailėtyrininką, nes A.Andriuškevičius tikrai žinojo, ką nori papasakoti. Visai kitai kartai atstovaujanti J.Marcišauskytė-Jurašienė knygos rašymą vertina kaip didelę patirtį ir galimybę pačiai pažvelgti į XX amžiaus antros pusės lietuvių dailės istoriją pro A.A. prizmę. Vadovėlinis žinojimas, pasak jos, niekada neatstos gyvosios atminties, to gyvenimo tirščio, mažosios istorijos detalių. Per leidinio pristatymą Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvėje “Titanikas” prisiminimais dalijosi ir kai kurie knygoje “Pro A.A. prizmę” aprašytų istorijų dalyviai.

Iš mitų ir legendų “Garbė dalyvauti Alfonsui atsisveikinant su daile. Juk jis dabar literatas, apie dailę neberašo, - smagiai ironizavo dailininkas Valentinas Antanavičius. - Būtų vertęs iš japonų ar anglų kalbos arba dar vieną esė apie gyvenimo prasmę kūręs, ir tos knygos būtų nebuvę, jei ne labai vykusi provokacija. Ačiū Dievui, kad Alfonsas jai pasidavė. Dabar čia matau visą brigadą sukrypusių senukų, kurie buvome pirmi Alfonso veiklos dalyviai ir matėme, kaip jis augo. Su juo augome ir mes visi. Nutolus gal kokius keturiasdešimt metų atgalios iš karto pasidaro istorija. Skaitydamas knygą įsivaizdavau, kad bus apie vaikystę, vidurinę mokyklą, tėvus, pirmąją meilę, bet čia, matyt, sąmoningas autorių pasirinkimas atsisakyti tokių sentimentų. Viskas prasideda maždaug ta menine veikla grįžus iš sovietinės armijos.” V.Antanavičius pasakojo, kad jį su A.Andriuškevičiumi suvedė “karalius atsitiktinumas”, nes irgi turbūt prieš keturiasdešimt metų Lazdy-

Knygoje “Pro A.A. prizmę” žinomą dailėtyrininką A.Andriuškevičių kalbina buvusi studentė, kritikė ir kuratorė J.Marcišauskytė-Jurašienė. / Romo Jurgaičio nuotrauka lės mokyklos vakariniame skyriuje suaugusiesiems. “Legenda pasklido apie tokį dėstytoją, kuris labai nestandartiškai dėsto meno istoriją, šviečia liaudį, - dalijosi prisiminimais dailininkas. - Tas mitas pamažu augo. Alfonsas mėgino ir straipsnelių į spaudą prastumti, bet jie labai sunkiai eidavo. Daugelis kaip informacija, bet, žinoma, jis rašė apie tuos autorius, apie kuriuos niekas kitas nerašytų. Mes irgi džiaugėmės, nes vis šis tas. Vėliau porą rimtesnių straipsnių prastūmė į “Nemuno” žurnalą. Vieną - apie mane, su iliustracijomis. Redaktorius buvo Antanas Drilinga, labai liberalus poetas. Alfonso šlovė, sakyčiau, - naujas požiūris, nes anų laikų kritika buvo labai standartizuota. Reikalavimai buvo griežti ir jis tuos kanonus laužė. Su Gražina Kliaugiene labai laisvai kalbėjo apie dailę ir per televizijos lai-

“Alfonso šlovė - naujas požiūris, nes anų laikų kritika buvo labai standartizuota.” nuose tapo kaimynais. Susitikdavo gana dažnai. A.Andriuškevičius jau buvo pradėjęs smarkiai domėtis daile ir rašė disertaciją apie lietuvių liaudies baldus po rusų kalbos studijų Vilniaus universitete. Tarp bendrų interesų pirmiausia buvo literatūra. Per chruščiovinį atšilimą pradėta versti tokius uždraustus autorius kaip Franzą Kafką, Eugene’ą Ionesco, Samuelį Beckettą. Juos skaitė, komentavo, diskusijose dalyvavo ir Vincas Kisarauskas, Algimantas Kuras, Kostas Dereškevičius. Dar rūpėjo sportas. Laukymėje, kur dabar pastatyta Lazdynų greitosios pagalbos ligoninė, įsirengė badmintono aikštelę ir ten beveik kasdien rinkdavosi žaisti. Laikui einant ir visiems po truputį senstant, tas sportas, pasak V.Antanavičiaus, degradavo iki “durniaus” lošimo. Tada A.Andriuškevičius jau dėstė Vilniaus vaikų dai-

dą. Net uždraudė, man regis, kuriam laikui jį įsileisti į televiziją.” V.Antanavičiaus įsitikinimu, knyga “Pro A.A. prizmę” labai reikšminga istoriškai ir yra tikras A.Andriuškevičiaus veiklos meno kritikos srityje apibendrinimas.

Kas išsaugota ir sukurta “Kadangi esu egocentrikas, subjektyvistas, rašydamas bet kokį tekstą pirmiausia galvoju apie malonumą sau. Taip buvo ir atsakinėjant į Jolantos klausimus, - kalbėjo A.Andriuškevičius gausiai susirinkusiai publikai. - Turėjau ir malonumo, ir net naudos. O kadangi mano protas, be subjektyvumo ir egocentrizmo, dar yra analitiškas, tą naudą ir malonumą suskirsčiau į tris ryšulėlius.” Pirmasis būtų - “atliekų”. Per gyvenimą, pasak autoriaus, jų aplink susidarė nemažai. Dabar užsi-

mota atliekas perdirbti, tad knygos skaitytojams, bent daliai jų, “perdirbtos atliekos” suteiks šilumos. Pavyzdžiui, nemažai “istorinių” nutikimų, kurių niekas nebūtų išgirdęs, jei ne ši knyga. Tarkime, kai su V.Antanavičiumi bandė žvejoti Baltųjų Lakajų ežere, šiam sunkiausias darbas buvo užmauti ant kabliuko slieką: ir gaila tos kirmėlės, ir bjauru, ir baisu. Dar viena “atliekų” rūšis - nuotraukos. A.Andriuškevičius fotografavo kelerius metus ir dabar knygoje galima pamatyti, pavyzdžiui, A.Kurą, šaudantį iš lanko, arba kaip V.Antanavičius žaidžia badmintoną ar Linas Katinas graužia obuolį. Kai kas knygoje panaudota ir iš dienoraščių. Net pačiam autoriui buvę įdomu atrasti tokių epizodų, kai, tarkime, naktį trise geria A.Kuro dirbtuvėje: A.Kuras skaito A.Andriuškevičiaus tekstą apie L.Katiną, o Mindaugas Skudutis šūkčioja: “Kaip blogai! Kokia nesąmonė! Kaip neįdomiai pasakyta!” Antras ryšulėlis - iš to, kas nauja sukurta. Kaip prisipažino knygos autorius, jis visą laiką dairosi, ką čia dar sukūrus, nes smagu, ir kūryba laiko ne tik mojavimą teptuku ar rašymą ant popieriaus. “Atsakinėdamas į Jolantos klausimus irgi, manau, šį tą sukūriau. Pavyzdžiui, man nebuvo atėjusi į galvą idėja, kad nemažai dailininkų, kol jų socialinis statusas buvo menkas, lindėjo pusrūsiuose, rūsiuose, pirmuose aukštuose turėjo dirbtuves, o kylant statusui ir dirbtuvės kilo aukštyn, - kalbėjo A.Andriuškevičius. - Arba sovietiniais laikais oficialų statusą turėjusius dailininkus palyginti su “didžiaisiais olandais”, o tokius kaip A.Kuras, L.Katinas, Valdas Gurskis ar K.Dereškevičius pavadinti “mažaisiais olandais”, kurie, kaip žinoma, vėliau labiau okupavo dailės istorijos pozicijas.” Mažiausias - trečias ryšulėlis. Pasak autoriaus, ši knyga suteikė gali-

mybę pasižiūrėti atgal ir pirmas dalykas, kurį suprato žvelgdamas į praeitį, - kad gyvendamas žmogus eina iš karto keliais šunkeliais. “Vienas mano šunkelių buvo dailės kritika. Atsakinėdamas į klausimus ir priverstas apmąstyti savo patirtį kritikos srityje, savo kritikos istoriją, turėjau progą atidžiai pasižiūrėti į šį šunkelį. Pasirodo, patys pirmieji mano tekstai apie L.Katiną ir V.Antanavičių, tik išspausdinti mašinėle ir neskirti spaudai, buvo eseistinio tipo. Vėliau linkau prie vis rimtesnės kritikos, tačiau galų gale vėl grįžau prie eseistinės. Vadinasi, niekur nenuėjau tuo šunkeliu. Tiesiog apsukau ratą ir vėl pakliuvau ant savo pėdų, juokavo dailėtyrininkas. - Tai man priminė epizodus, kartais matomus per bėgimo varžybas stadione, kai sportininkai, bėgdami ilgą distanciją, turi apsukti kelis ratus. Ir atsitinka taip, kad kuris nors labai atsilieka nuo pagrindinės grupės, o vienas labai įsiveržia į priekį ir tas, įsiveržęs į priekį, jau baigia pavyti šitą atsiliekantįjį, bet pavėlavę žiūrovai mano, kad tas, kuris labiausiai atsilikęs, bėga pirmas. Fantastiškas vaizdas. Kas atsitiko šiuo atveju? Pasirodo, aš, bėgdamas pirmas, pavijau save, bėgantį paskutinį, ir mudu draugiškai apsikabinome.”

Ištroškusiųjų nepagirdys Menininkas ir kritikas Kęstutis Šapoka patikino, kad nebuvo A.Andriuškevičiaus studentas, todėl gali skaityti jo tekstus nešališkai, be jokio teigiamo ar neigiamo išankstinio nusistatymo. Ir tai nėra vien skaitymas, o skaitymo malonumas ar teksto malonumas, persiduodantis skaitymui. “Šiuo atveju galbūt netiktų ir žodis “skaitymas”, nes visada skaitydamas Alfonso tekstus juose tiesiog maudausi. Jų struktūra tokia, kad įtraukia į save, - kalbėjo kritikas. - Aišku, tas skaitymo malonumas nėra savitikslis, nes, kaip man atrodo, Alfon-

so tekstuose visada pridėta provokuojančių pipirų, kurie tą skaitymą padaro labai gyvą. Skaitydamas jo knygą kartais nė pats nepajusdavau, kaip nesąmoningai pereidavau į vidinių ginčų sferą ir susizgribdavau, kad nebeskaitau, o ginčijuosi ar net bandau perpasakoti savas įvykių versijas, nes Alfonsas kai kur šioje knygoje tarsi užgriebė ir mūsų dienas.” Kita vertus, A.Andriuškevičius, pasak K.Šapokos, yra aukščiausios prabos estetas ir savo tekstuose kalbinę formą išgrynina iki maksimumo. Knygoje jis užsimena, kad kartais tai išgrynintai kalbinei formai paaukojo ir šiek tiek prisiminimų autentiškumo, nors galėjo, kritiko nuomone, kai kur leistis tiesiog į atsiminimų prozą ir tų atsiminimų, kontekstų iš labai įdomaus laikotarpio galėjo būti dar daugiau ir knyga galėjo būti dvigubai storesnė. “Dar viena pastaba susijusi su tokiu eseistiniu kalbėjimu, kad Alfonsas tarsi sustoja įdomiausioje vietoje ir lieki toks susinervinęs, kodėl jis nepasakoja toliau, - sakė K.Šapoka. - Šiuo atžvilgiu labai norėjau, kad Alfonsas, jo paties žodžiais tariant, būtų dar giliau įklimpęs į tą kontekstą, dailės ir dailės kritikos situaciją per tuos lūžius, sakykim, sovietmečiu, atgavus nepriklausomybę arba kas vėliau vyko “Kultūros baruose”. Bet kuriuo atveju visa tai tik susižavėjusio skaitytojo, kuris tarsi ištroškęs gėrė tą knygą ir vis tiek liko neatsigėręs, pageidavimas, kad būtų dar ir dar daugiau.” J.Marcišauskytė-Jurašienė prisipažino turėjusi siūlymą užbaigti šią knygą hipertekstu: paraštėse išnašomis nurodyti, kur dar galima paskaityti apie tas istorijas ir kontekstus, kurie yra aprašyti, tačiau juokaudama pridūrė, kad buvo pavadinta gigantomane.

Kritikas lyg roko žvaigždė “Man atrodo, kad A.Andriuškevičiaus žavesio paslaptis - labai daug radikaliai priešingų dalykų, - sakė buvusi jo studentė, dailės kritikė Monika Krikštopaitytė. - Visiškas narcizas, knygoje viską pasakė apie save, ką geriausio galima pasakyti, ir čia pat - visiškai savikritiškas. Jei nebūtų tos antros dalies, būtų blogai, kaip ir tada, jei nebūtų pirmosios. Šis derinys sukuria įtampą, kuri, man atrodo, ir veikia taip, kad jautiesi tarsi dalyvaudamas pokalbyje. Mano dialogas, perskaičius knygą, vyko iki šiol. Ji iš tų, kurią atsiverti paskaityti ir nesustoji, kol nebaigi.” Pasak dailės kritikės, jai labai patinka A.Andriuškevičiaus triukas. Jo tekstuose, tarsi uždaruose meno kūriniuose, tas triukas gal mažiau juntamas, tačiau skaitydama knygą ištisai staiga supratusi, kaip jis daromas. Metaforiškai kalbant, A.Andriuškevičius, tarsi stovėtų valtyje, daro staigų judesį (meta įžūlią frazę) ir labai įsiūbuoja valtį, o kai visi aikteli, po truputį, ramiai ramiai sugrąžina pusiausvyrą ir visi su palengvėjimu atsidūsta. “Esate tarsi iškovojęs nepriklausomybę meno kritikams: tekstas yra meno kūrinys ir kas parašyta - parašyta, - kalbėjo M.Krikštopaitytė. Esate toks meno kritikas kaip roko žvaigždė. Visi žino žodžius, juos kartoja, cituoja, ir dabar meno kritikui vienintelė problema - per dažnai cituoti.”

•

2013 01 23 Lietuvos žinios

Kultūra

E.Miliūnas: “Viską gyvenime dariau iš meilės” yra pozityvūs. Liga, kuri pasičiupo, stipriai suvaržė veiksmus, bet jokiu būdu neapribojo mąstymo.

NIJOLĖ STORYK

Architektas Eugenijus Miliūnas garbingą apdovanojimą Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją - sutiko gulėdamas sunkios ligos patale. “Dabar mano toks amžius, kad panašūs išskirtiniai įvykiai vis mažiau veikia. Emociškai stipresni paprasti ir gyvenimiški dalykai”, - sakė jis. Paskambinus į E.Miliūno studiją Kaune architektas, neslėpdamas, kas jį ištiko, paklausė: “Ar žinote, kad nevaldau pusės savo kūno ir negaliu judėti? Nežinau, ar įstengsiu ilgai kalbėti.” Talentingas architektas E.Miliūnas dar dalyvavo vos ne šimtmečio statybomis tapusios “Žalgirio” arenos - savo kūrinio - atidaryme. Netrukus jį ištiko insultas. Daugiau nei metus jis didvyriškai grumiasi su liga. Net apsigyveno savo kūrybinėje studijoje, kad galėtų dalyvauti kūrybos procese ir patarti jauniems kolegoms. Taip dirbdamas stengiasi įrodyti ligai, kad lengvai nepasiduos. Dėl “Žalgirio” arenos valdininkai gana ilgai ginčijosi, kur mieste turi būti pastatyti nauji sporto ir kultūros rūmai, nes senoji Kauno sporto halė neatitiko Eurolygos keliamų techninių reikalavimų. Architekto E.Miliūno studija laimėjo tuomet numatytų sporto rūmų Kalniečių parke konkursą ir įgijo teisę rengti projektą. Tačiau vėliau nutrūko jo finansavimas, šios vietos buvo atsisakyta. 2004 metais po ilgų diskusijų “Žalgirio” areną nuspręsta statyti Nemuno saloje. 2011 m. rugpjūčio 18 d. ji iškilmingai atidaryta. Dabar tai didžiausia sporto ir kultūros arena Baltijos šalyse. 2012 m. spalio 28 d. ją aplankė milijonasis lankytojas. Eugenijus Miliūnas LŽ mielai praskleidė savo kūrybinio gyvenimo užkulisius. - Ginčai dėl arenos statybos vietos projektuojant statinį turbūt kėlė daug įtampos? - Beveik kiekvienas projektas, kol pasiekiamas galutinis rezultatas, pareikalauja daug laiko ir nervų. “Žalgirio” arena - ne išimtis. - Kaip sutikote žinią, kad esate apdovanotas Nacionaline premija, anot komisijos, už konceptualių architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą? - Dabar mano toks amžius, kad panašūs išskirtiniai įvykiai gyvenime vis mažiau lemia. Į tai žvelgiu gana filosofiškai. Man emociškai stipresni ir labiau jaudinantys yra paprasti ir gyvenimiški dalykai. Labiau rūpi studijos jaunųjų architektų darbai - kaip jiems sekasi įgyvendinti naujus projektus, su kokiais sunkumais jie susiduria. Jeigu būčiau jaunas, viskas būtų kitaip. Tikrai labiau džiaugčiausi net ir mažiausia savo kūrybos pergale. Atėjo toks metas, kai tai, kas buvo svarbu anksčiau, dabar - nebe taip.

Karjera įsuko savaime - Ar gyvenime jums buvo svarbu siekti karjeros? - Nuo jaunystės patiko architektūra ir norėjau būti architektu (E.Miliūnas 1975 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), įgijo architekto specialybę - aut.). Kai studijavau, apie nieką kitą daugiau nė negalvojau. Kas ta kaprizingoji panelė karjera, neturėjau jokio supratimo. Ji savaime mane įsuko. Galbūt esu ne pats blogiausias (šioje vietoje pirmą kartą smagiau šyptelėjo - aut.).

Sulauktų mamos pagyrimo - Jūs nieko nepasakojote apie savo tėvus ir senelius. - Mūsų giminėje nebuvo architektų. Tėvelis buvo melioratorius, o mama - bibliotekininkė. Ji buvo uoli knygų mylėtoja. Namie turėjo sukaupusi didelę biblioteką. Mama buvo kūrybinga ir aktyvi moteris, puikiai piešė. Beje, tėvų seniai nebėra. Mama retai kada mane girdavo. Tikriausiai šį kartą, kai mane apdovanojo Nacionaline premija, ji tai padarytų...

Kūrybinė draugystė

“Gyvenimas yra nepaprastai įdomus, kaskart vis stebinantis ir džiuginantis savo sudėtingumu bei paslaptingumu”, - sakė E.Miliūnas. / Erlendo Bartulio nuotraukos Nieko ypatingo savo darbe negalėčiau išskirti. Kai dirbu, atiduodu daug jėgų ir dalelę širdies. Tuo metu atrodo, kad tas darbas yra pats svarbiausias ir reikšmingiausias. Kūryboje iš anksto sunku nuspėti, koks bus galutinis rezultatas. Taip atsitiko ir statant “Žalgirio” areną.

Apie laimę - Kaip reagavo šeima, kai jums buvo skirta Nacionalinė premija? - Su žmona esu išsiskyręs gana seniai, tačiau iki šiol draugiškai bendraujame. Šiuo požiūriu viskas yra gerai. Manau, dauguma architektų taip pasinėrę į savo darbą, kad šeima atsiduria lyg ir antroje vietoje. Taip atsitiko ir man. Tikriausiai nieko nepapiktinsiu, jei pasakysiu seną anekdotą apie architektus. Grįžta architektas namo ir sako žmonai, kad buvo pas meilužę. Meilužei - kad buvo pas žmoną. O pats nueina į dirbtuvę projektuoti. Mes, architektai, esame kaip akto-

Kūrybos laisvė - Ką labiausiai norėjote perduoti jauniesiems architektams, kurie dirba su jumis, taip pat ir sūnui? - Man visada buvo svarbu, kad siekdamas savo tikslo neužgožčiau kitų kūrybingų žmonių ir jiems nepakenkčiau. Kadangi su sūnumi abu esame architektai, norėjau, kad kurdamas jis jaustųsi laisvas nuo mano praeities ir jo nevaržytų mano įtaka bei padėtis visuomenėje. Jis pats turėjo ieškoti savo kūrybos kelio. Šeimoje ta pati profesija daug duoda, bet ir labai varžo. Labiausiai troškau neriboti sūnaus kūrybos laisvės.

Žmogus architektūroje - Kai sustiprėsite ir jėgos leis vėl dirbti, ką norėtumėte projektuoti? - Į tai sudėtinga atsakyti. Dabar projektuoju savo ligą (šyptelėjo). Man gyvenime daug svarbiau buvo ne pati architektūra, bet kaip žmogus jaučiasi architektūroje. Nuo jaunystės kūryboje nuolat ieškojau žmogaus būties

Nuo jaunystės kūryboje nuolat ieškojau žmogaus būties prasmės. riai, atsidavę savo profesijai. Mėgstu savo darbą. - Tikriausiai buvote geras tėvas, jeigu jūsų sūnus Vytautas pasirinko architekto profesiją. Tikėtina ir tai, kad esate laimingas, galėdamas sūnui perduoti savo profesines žinias? - Sūnus Vytautas pats pasirinko tokią pačią profesiją. Šiuo atžvilgiu jam nedariau jokio spaudimo. Jis dirba kartu su manimi studijoje. Kalbant apie laimę man būtų sunku tą jausmą glaustai įvardyti (šypsosi). Laimės sąvoka yra labai sąlyginė. Kas vienam laimė, kitam gali būti priešingai. Tęsdamas šią temą norėčiau pacituoti savo gero draugo ir bendraminčio architekto Algimanto Kančo senelio, dramaturgo Juozo Grušo žodžius, kurie lakoniškai užrašyti ant jo paminklo Petrašiūnų kapinėse: “Laimingas - tai aš.” Tam tikra prasme galiu pasakyti, kad esu laimingas, nes visko, ką dariau gyvenime, siekiau pats, viską dariau iš meilės, savęs nekankindamas. - Kolegos apie jus atsiliepė kaip apie nepaprastai kilnios širdies žmogų, kuriam likimas nepagailėjo talento. - Nežinau, kaip tai atrodo iš šalies, bet man bendravimas su žmonėmis yra svarbiausia kūrybos dalis. Manau, ne vienas toks esu.

prasmės. Nesu filosofas, bet filosofuoti man visada patiko, ypač dabar, kai pusė mano kūno paralyžiuota. Nepraradau kalbos dovanos. Vadovavimą savo studijai perdaviau jauniems ir gabiems. Jiems galiu tik patarti. Visiškai nenutolau nuo profesijos, ir tai man padeda gyventi. Visada patiko skaityti filosofines knygas, gerą grožinę literatūrą. Dabar daug mąstau apie tai, kas vyksta

ARCHITEKTO E.MILIŪNO ĮGYVENDINTI PROJEKTAI: Mykolo Žilinsko dailės galerija Kaune. Prekybos centrai “Kalniečiai” ir “Rėda” Kaune. Paminklai tremtiniams Rokiškyje ir 1941 metų birželio sukilėliams Kaune. Kotryniečių vienuolynas ir Šv. Dvasios bažnyčia Kaune. Šiaulių ir Kauno “Žalgirio” arenos.

Lietuvoje. Per tuos dvidešimt nepriklausomybės metų, kai esame laisvi, pribrendo laikas mums visiems atsakyti į klausimą, ką padarėme per tuos metus, kad geriau gyventume.

Kitos gyvenimo spalvos - Kadangi mėgstate filosofuoti, gal kada nors mėginote savo mintis užrašyti? - Savo mintis nėra lengva užrašyti, tuo labiau jausmus. Tai ne mano sritis. Kartą mėginau rašyti, bet mintys tarsi sustingo ir išnyko. Tad knygos nė nepradėjau rašyti. Tačiau mąstyti nesilioviau. Apskritai sakant, jeigu apie architektūrą galima papasakoti žodžiais, tokia architektūra yra paviršutinė. - Pastaraisiais metais likimas jūsų nelepino, tačiau nenusiminėte ir atradote kitų gyvenimo spalvų? - Tikra tiesa, mano gyvenimas pasisuko visiškai kitu kampu. Jis visada buvo įdomus, o dabar tapo dar įdomesnis. Įvykę pokyčiai, ko gero, man

E.Miliūno projektuota “Žalgirio” arena - didžiausia Baltijos šalyse.

- Manoma, kad architektai varžosi tarp savęs ir retai kada būna geri draugai. Jūs bendraujate su dramaturgo J.Grušo anūku, žinomu architektu A.Kanču. Kuo savita jūsų kūrybinė draugystė? - A.Kančas man labai daug morališkai padėjo, kai projektavau Mykolo Žilinsko dailės galeriją (pastatyta 1989 m.), tada teko įveikti kai kurias problemas. Jo patarimai buvo labai svarbūs. Algimantas yra iš tų žmonių, kuriems svetimas egoizmo jausmas. Šis bruožas gana dažnai nutolina net pačius geriausius draugus. Manau, kad žmogiškąsias savybes jis paveldėjo iš savo talentingojo senelio. Mūsų vyriška draugystė paremta profesiniu pagrindu, abu panašiai mąstome apie architektūrą ir gyvenimą. Algimantas visur regi pozityvius dalykus. Šia prasme esame gana artimi. - Ar moterys tinka jums į draugystę? - Kuriantys žmonės yra emocingi. Manau, moteris yra kūrybos įkvėpėja, ji skatina tobulėti ir geriau pažinti pasaulį. - Ar šiuo metu šalia jūsų yra ta geroji fėja, kuri padeda nugalėti sunkią ligą? - Esu laimingas, kad turiu gerą kolegę ir draugę architektę Dalią Paulauskienę. Ji šalia manęs beveik visą laiką ir man daug padeda. Nesu vienišas ir paliktas be globos. - Minėjote, kad jums pavyko pačiupti laimę už uodegos. Ką galite pasakyti apie gyvenimo prasmę? - Tikiuosi dar pagyventi ir kol kas nesakau, kad atėjo mano gyvenimo pabaiga (šypsosi). Gyvenimas yra nepaprastai įdomus, kaskart vis stebinantis ir džiuginantis savo sudėtingumu bei paslaptingumu. Gyvenimas yra begalinis. Jame gali išsitekti kiekvienas iš mūsų. - Ko daugiau buvo jūsų gyvenime - sudėtingumo ar paslapties? - Paslapties. Kuo daugiau pasisekdavo įminti paslapčių, tuo daugiau jų atsirasdavo.

•

2013 01 23 Lietuvos žinios

Sportas

Pasaulyje karaliauja Europos rankininkai

Vengrijos rankininkai džiūgauja aštuntfinalyje eliminavę Lietuvos rinktinę nuskriaudusius lenkus. SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos vyrų rankinio rinktinės vyriausiasis treneris Gintaras Savukynas įdėmiai stebi Ispanijoje vykstančio pasaulio rankinio čempionato batalijas. Ten sėkmingai rungtyniauja prancūzai - lietuvių varžovai atrankos turnyre į 2014 metų Europos čempionatą. Ispanijoje vykstančiame pasaulio čempionate rankinio madas, kaip ir anksčiau, diktuoja Senojo žemyno komandos - į ketvirtfinalį pateko vien europiečiai.

Vieno žemyno triumfas Šiandien aštuonios ekipos pradės kovas dėl vietos pusfinalyje. Barselonos

“Sant Jordi” arenoje Europos čempionė Danija susitiks su Vengrija, o pasaulio ir olimpinė čempionė Prancūzija stos prieš Kroatiją. Tuo metu Saragosos “Principe Felipe” arenoje šeimininkė Ispanija jėgas išmėgins su Vokietija, o Rusija susikaus su Slovėnija. Čempionai paaiškės sausio 27 dieną Barselonoje. Pasaulio čempionato kovas pradėjo 24 komandos. Iš jų net 14 Europos ekipų ir visos, išskyrus Juodkalniją, iškopė į aštuntfinalį. Tarp europiečių įsiterpė tik Tuniso, Egipto ir Brazilijos atstovai. Tačiau ketvirtfinalio jie taip ir nepasiekė. Prieš dvejus metus Švedijoje į antrąjį pasaulio čempionato etapą patekusioms vienuolikai Europos rinktinių kompaniją sudarė tik argentiečiai. “Domiuosi pasaulio čempionato kovomis. Ten žaidžia ir mūsų grupės

varžovai prancūzai, - LŽ sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris G.Savukynas. - Į ketvirtfinalį patekusios rinktinės dar sykį patvirtino, kad pasaulyje dominuoja Europos rankinis.” G.Savukyno auklėtiniams kelią į Ispaniją užkirto Lenkijos rankininkai. Jie

- Stebėjau kelerias Lenkijos rankininkų rungtynes. Jiems nesisekė rasti savojo žaidimo. Aštuntfinalyje 19:27 pralaimėjo Vengrijos ekipai. Vengrų žaidimas čempionate pamažu gerėja. Atkrintamosiose varžybose jie lenkus pranoko visapusiškai.

G.Savukynas: “Prie staigmenų priskirčiau Tuniso pergalę prieš A grupės lyderę Vokietiją.” pernai birželį mūsiškius nugalėjo abusyk: Vilniuje 24:17, Katovicuose 26:22.

Be didelių staigmenų - Lietuvos rinktinės skriaudikai lenkai jau pasitraukė iš kovos dėl medalių. Kaip vertinate jų žaidimą? - LŽ pasiteiravo Lietuvos rinktinės stratego Gintaro Savukyno.

- Pabandykite nuspėti, kurios komandos pasidabins medaliais? - Prognozės - slidus dalykas. Gerą rankinį demonstruoja danai, stiprūs atrodo kroatai. Prancūzijos rinktinės žaidimas, palyginti su Londono olimpiada, ne per visas rungtynes paliko gerą įspūdį. Neabejoju, kad ketvirtfinalyje žaisdami su kroatais Prancūzi-

jos rankininkai dar labiau pasitemps. Ispanai taip pat nusipelnė pagyrų. Išskirčiau jų gynybą. Be to, daug įvarčių pelno po kontratakų. Ispanijos rinktinė žaidžia palaikoma savų žiūrovų, tad šeimininkų ambicijos čempionate didžiulės. Todėl jie turėtų ketvirtfinalyje nugalėti vokiečius. Netikėta, kad Slovėnijos rankininkai C grupėje užėmė pirmąją vietą. Jie laimėjo visas penkerias rungtynes, už nugaros palikdami lenkus ir serbus. Tad ketvirtfinalio dvikova tarp rusų ir slovėnų bus labai įdomi. - Ar buvo didelių staigmenų? - Prie jų priskirčiau Tuniso pergalę 25:23 prieš A grupės lyderę Vokietiją. - Esate gerai susipažinęs su Baltarusijos rankiniu - praėjusį sezoną treniravote Bresto “Meškov” komandą. Kaip vertinate šios valstybės pasirodymą pasaulio čempionate? - Jie pateko į atkrintamąsias varžybas ir aštuntfinalyje 24:33 pralaimėjo kroatams. Manau, baltarusiai pasirodė pagal galimybes. Nuo 1995 metų jie nepatekdavo į pasaulio čempionatų finalinius etapus. Gerokai ilgiau nei lietuviai. Mūsųkomanda planetos pirmenybėse vienintelį kartą dalyvavo 1997-aisiais (tąsyk Japonijoje lietuviai tarp 24 komandų buvo dešimti - aut.). Baltarusiai kėlė tikslą iš grupės patekti į kitą etapą - tą jie ir padarė. Pralaimėjimas kroatams - normalus dalykas, baltarusiams trūksta tokių varžybų patirties. Be to, Kroatijos rinktinė priskiriama prie čempionato favoritų.

Dėl taškų kovos su turkais Į pasaulio čempionatą neprasibrovę Lietuvos rankininkai šiemet bandys iškovoti kelialapį į kitų metų Europos čempionatą. 2014-ujų Europos pirmenybių atrankos varžybų 3 grupėje Lietuvos rinktinės varžovai yra prancūzai, norvegai ir turkai. Į Europos čempionatą Danijoje pateks po dvi geriausias komandas iš septynių atrankos grupių ir dar viena daugiausia taškų surinksianti trečioji komanda. Pirmas dvejas atrankos rungtynes mūsiškiai pralaimėjo: 18:27 - prancūzams ir 21:28 - norvegams. Balandžio pradžioje Lietuviai išvykoje (3 dieną) ir namie (7 dieną) žais su Turkijos ekipa, kuri, kaip ir mūsiškiai, grupėje dar neiškovojo nė taško.

•

Melburną jau palieka ir favoritai VILMANTAS REMEIKA

Atvirosiose Australijos teniso pirmenybėse (“Australian Open”) šiandien paaiškės vienetų varžybų pusfinalio poros. Vakar Melburne pirmieji į pusfinalius prasimušė serbas Novakas Džokovičius, ispanas Davidas Ferreras, rusė Marija Šarapova ir kinė Li Na. Pirmoji pasaulio raketė serbas N.Džokovičius pamažu artėja prie unikalaus rekordo - serbas gali tapti pirmuoju tenisininku, laimėjusiu “Australian Open” varžybas tris kartus iš eilės. Nuo 1905 metų rengiamame čempionate to dar niekam nepavyko padaryti.

D.Ferreras atsikratė karmos Vakar ketvirtfinalyje serbas 6:1, 4:6, 6:1, 6:4 nugalėjo čeką Tomašą Berdychą (5). Vos prieš dvi paras N.Džokovičius 5 valandas plušo, kol palaužė šveicarą Stanislasą Wawrinką. Šį kartą pergalę pasiekė per pustrečios valandos. “Žinojau, kad šį kartą kova bus trumpesnė, kad ir kaip ji pasibaigtų”, - tvirtino N.Džokovičius. Apskaičiuota, kad

šiemet Melburne per penkis susitikimus jis aikštelėje užtruko 13 val. 8 min. Ilgos kovos serbą labai išsekina, tai pastebi varžovai. “Mačiau Novaką žaidžiantį daug geriau. Tai buvo mano šansas, bet esu ne geriausios formos, todėl tai ir lėmė rezultatą”, - tvirtino T.Berdychas. Rytoj pusfinalyje N.Džokovičius kausis su ispanu Davidu Ferreru (4). Pastarasis pademonstravo išskirtinį kovingumą žaisdamas su tautiečiu Nicolasu Almagro (10). D.Ferreras pralaimėjo pirmuosius du setus, bet atsitiesė ir šventė pergalę - 4:6, 4:6, 7:5, 7:6 (7:4), 6:2. Lūžis įvyko ketvirtojo seto lemiamame, tryliktajame, geime. Iki tol “Didžiojo kirčio” turnyruose D.Ferreras buvo pralaimėjęs net 13 lemiamų geimų iš eilės. Šį sykį išmušė jo valanda - varžovas palaužtas 7:4. Kai pagal laimėtus setus ispanų jėgos išsilygino, psichologinę naštą nusimetęs D.Ferreras pasijuto kaip ant sparnų ir penktajame sete varžovui nepaliko jokių vilčių - 6:2. “Penktajame sete koją ėmė traukti mėšlungis ir teko žaisti per kančias”, - D.Ferreras papasakojo, kaip sunkiai kovėsi dėl pergalės.

Pergalingą A.Radwanskos žygį nutraukė kinė. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Nesulaikoma M.Šarapova Teniso gerbėjai seniai matė taip Melburno aikštyne kovojančią rusę Mariją Šarapovą (2). Vakar ketvirtfinalyje ji 6:2, 6:2 eliminavo tėvynainę Jekateriną Makarovą (19). “Australian Open” turnyre M.Šarapova dar nepralaimėjo nė vieno seto, o per 5 dvikovas iš viso varžovėms leido laimėti vos 9 geimus. Rusė pagerino 22 metus gyvavusį rekordą 1991-aisiais Jugoslavijai atstovavusi Monica Seleš nužygiavo iki pusfinalio pralaimėjusi 12 geimų. “Nenoriu varžovėms suteikti pro-

gos testuoti mane”, - griežtai pareiškė M.Šarapova. Rytoj dėl bilieto į finalą ji kovos su kine Li Na (6). Ši antradienį 7:5, 6:3 įveikė lenkę Agnieszką Radwanską (4), kuriai patirta nesėkmė buvo itin apmaudi. Prieš Australijos čempionatą A.Radwanska buvo laimėjusi turnyrus Auklende ir Sidnėjuje bei iškovojusi 13 pergalių iš eilės. Tačiau Li Na perkando lenkišką riešutą. Pasak Kinijos tenisininkės, prie sėkmingo jos žygio Melburne labiausiai prisidėjo trenerių kaita - nuo šių metų ją treniruoja nebe sutuoktinis Jiang Shanas, o Carlosas Rodriguezas, anksčiau

treniravęs tuometę pirmąją pasaulio raketę belgę Justin Henin. “Šios permainos į naudą. Dabar su vyru lengviau gyvename, mažiau pykstamės, nebeliko įtampos”, - sakė Li Na. Šiandien Melburne paaiškės likusių pusfinalių dalyviai. Vyrų ketvirtfinalyje britas Andy Murray (3) stos prieš prancūzą Jeremy Chardy, šveicaras Roger Federeris (2) susikaus su prancūzu Jo Wilfriedu Tsonga (7). Moterų turnyre susitiks baltarusė Viktorija Azarenka (1) ir rusė Svetlana Kuznecova bei amerikietės Serena Williams (3) ir Sloane Stephens (29).

•

2013 01 23 Lietuvos žinios

Sportas

Šokių duetas nepasuko lengviausiu keliu JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Kroatijos sostinėje Zagrebe šiandien prasidedančiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate, deja, neišvysime Lietuvos ledo šokių dueto Isabellos Tobias ir Deivido Stagniūno. Pasak poros trenerių, sportininkai yra puikios formos, tačiau Deivido partnerę užpuolęs virusas pakoregavo jų planus. Dabar Isabella su Deividu rengiasi pagrindinėms metų varžyboms - pasaulio čempionatui. Jis vyks kovo 10-17 dienomis Kanadoje. Zagrebe čiuoš du mūsų sportininkai: moterų varžybose - Inga Janulevičiūtė, vyrų - Saulius Ambrulevičius. Teisėjų gretose irgi bus mūsų šalies atstovė Laima Krauzienė.

Geriau nerizikuoti Į Zagrebą išvyko ir Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė, trenerė Lilija Vanagienė. Su ja LŽ kalbėjosi prieš pat skrydį į Zagrebą. - Ar tiesa, kad mūsų ledo šokėjų pora Zagrebe nešoks? - Tiesa. Deividui pradėjo skaudėti nugarą, bet paskui viskas susitvarkė, mūsų šokėjai buvo puikios formos ir rengėsi skristi į Zagrebą. Tačiau netikėtai Isabellą užpuolė virusas. Ji puikiai atlikdavo šokių fragmentus, tačiau visos programos neištempdavo uždusdavo. Nusprendėme nerizikuoti ir praleisti Europos čempionatą. Juolab jis nieko nelemia, tai nėra atranka į olimpines žaidynes. Atranka vyks pasaulio čempionate Kanadoje. Kad neprisišauktume bėdos, nutarėme, jog geriausia bus, jei Zagrebe Isabella su Deividu nešoks. - Tai nepakenks jų reitingui? - Pagal reitingo taškus mūsų duetas jau užsitikrino vietą ne tik šių, bet ir kitų metų Europos bei pasaulio čempionatuose.

Tėvai siūlo advokatą - Ar po šalies prezidentės verdikto dėl Isabellos pilietybės duetas jau atsigavo? - Atsigavo. Jie daug dirba ir nepraranda vilties, kad anksčiau ar vėliau viskas bus gerai.

EUROPOS ČEMPIONATO TVARKARAŠTIS LIETUVOS LAIKU

I.Tobias ir D.Stagniūno treneris džiaugiasi, kad dabar jie čiuožia kaip ant sparnų. / Reuters/Scanpix nuotrauka - Ar Isabellos tėvai ir toliau rems šią porą finansiškai? - Taip - Isabella su Deividu ir toliau galės be kliūčių važiuoti į visas varžybas. Tačiau pirmoji savaitė visiems buvo labai sunki. Kiti tėvai tokiu atveju tikriausiai sakytų “stop” ir nebesileistų į kalbas. O Isabellos tėvai, nuogąstaudami dėl poros ateities, net pasiūlė gerą advokatą, žadėdami sumokėti visas išlaidas. Net ir jie supranta, jog pirmiausia tai mūsų, lietuvių, interesas, kad Isabellai būtų suteikta Lietuvos pilietybė. Juk šiuo atveju ji padeda mums, o ne sau. Iš

liu. Tad man keista, kad vis dar atsiranda teigiančiųjų, jog mūsų pora nieko verta.

Vėl atsirado motyvacija - Jums tikriausiai irgi buvo labai skaudu, kad likote neišgirsti prezidentūroje? - Labai tikėjausi Pilietybės komisijos supratimo. Po neigiamo šalies prezidentės atsakymo savaitę nemiegojau naktimis, nuolat skambinau Deividui į Ameriką. Kad ir kaip būtų keista, būtent jam buvo skaudžiausiai suduota. Raminau, o jis vis klausė manęs: “Kaip

L.Vanagienė: “Tik po D.Grybauskaitės kreipimosi į Konstitucinį teismą Deividas atsitiesė.” 120 ledo šokių porų jie yra trylikti. Aukščiau už juos yra tik dvi JAV poros. Jau šiandien Isabella su Deividu galėtų atstovauti Amerikai, galėtų šokti ir Sočio olimpiadoje, nes ten JAV garbę galės ginti trys poros. Bet Isabella su Deividu nenuėjo lengviausiu ke-

man dabar važiuoti į varžybas ir atstovauti Lietuvai?” Tikinau, kad svarbiausia dalyvauti varžybose, kad neverta griauti savo karjeros, kai jau tiek pasiekta. Prašiau, kad nenuleistų rankų ypač dabar. Povilas (Vanagas - red.) irgi jam skambino - drąsino, kad nepa-

lūžtų. Ir tik po prezidentės Dalios Grybauskaitės kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl pilietybės suteikimo galimybių plėtros išaiškinimo Deividas atsitiesė. Vėl atsirado motyvacija dirbti. Šiuo metu jie yra labai geros formos. Neseniai man paskambino jų treneris Igoris Špilbandas ir džiaugėsi - sakė, kad dabar Isabella su Deividu čiuožia kaip ant sparnų. - Gaila, kad Isabellos sveikata sušlubavo tokiu metu. Po Europos čempionato būtų lengviau šokti ir pasaulio pirmenybėse. - Jie vasarį dalyvaus varžybose Vokietijoje. Ten atvyks dvidešimt porų iš viso pasaulio. Tad turės progą pasitikrinti. Be to, Amerikoje pas juos lankėsi ledo šokių kontrolierė iš Anglijos ir po peržiūros liko labai patenkinta jų darbo rezultatais.

Visko nenumatysi - Nors Zagrebe nečiuoš mūsų ledo šokėjai, ten išvysime “vienetininkus” S.Ambrulevičių ir I.Janulevičiūtę. Ką jiems prognozuojate?

Sausio 23 d. 12.45 val. ledo šokiai - trumpoji programa 19 val. čempionato atidarymo iškilmės 19.45 val. porinis čiuožimas - trumpoji programa Sausio 24 d. 12.45 val. vyrai - trumpoji programa 20 val. porinis čiuožimas - laisvoji programa Sausio 25 d. 11.45 val. moterys - trumpoji programa 19.30 val. ledo šokiai - laisvoji programa Sausio 26 d. 13.45 val. vyrai - laisvoji programa 19 val. moterys - laisvoji programa Sausio 27 d. 16 val. parodomoji programa

- Saulius ir Inga taip pat surinko reikiamą reitingo taškų kiekį, kad galėtų startuoti Zagrebe. Saulius tik per paskutines varžybas įšoko į nuvažiuojantį traukinį, tad smagu, kad jis papildė mūsų komandą. Gaila, kad Inga pastarąją savaitę treniravosi negaluodama, vartojo vaistus, kad tik galėtų startuoti Europos čempionate. Pagal sportinę formą ji pajėgi pretenduoti į finalą, tačiau pastaroji savaitė sujaukė visą pasirengimą. Beje, tai bus jos debiutas Europos čempionate. Šios pirmenybės mums gana liūdnos. Kai kurių dalykų, deja, nenumatysi iš anksto...

•

Afrika pasigenda žiūrovų VILMANTAS REMEIKA

Pietų Afrikos Respublikoje įsibėgėja 29-asis Afrikos futbolo čempionatas (“Nacijų taurė”), kuriame rungtyniauja per pusšimtis Europos klubams priklausančių legionierių. Žemyno čempionatas pasižymi aukšto lygio futbolu, tačiau varžybų organizatoriai vėl susiduria su akį rėžiančia problema: dažnai rungtynės vyksta gedulingoje atmosferoje - prie pustuščių tribūnų. Prieš trejus metus PAR surengė planetos pirmenybes. Tuomet stadionai buvo sausakimši. Vidutinis rungtynių lankomumas siekė 49 670 žiūrovų. Dabar Nacijų taurės turnyre jau įvykusias šešerias rungtynes vidutiniškai stebėdavo tik 20 083 žiūrovai. Net kai čempionato šeimininkai PAR futbolininkai žaidė atidarymo rungtynes su Žaliojo Kyšulio Salomis, Johanesburgo “Soccer City” stadione buvo 50 tūkst. žiūrovų, nors arenoje tilptų beveik 95 tūkstančiai. Port Elizabeto 48 tūkst. vietų stadione Ga-

nos ir Kongo DR susitikimą stebėjo 7 tūkst., 41 tūkst. vietų Nelspruito stadione Nigerijos ir Burkina Faso dvikovą - 8,5 tūkst. žiūrovų. Futbolas PAR yra populiariausia sporto šaka, tad nesitikėta tokio žemo lankomumo. Afrikos futbolo konfederacijos (CAF) vadovai ėmė sukti galvą, kaip skubiai išspręsti problemą. Žadama išdalyti nemokamų bilietų į rungtynes vaikams ir vargingoms šeimoms. Kaip alternatyva siūloma sumažinti bilietų kainas, kurie į grupės rungtynes ir taip yra gana pigūs - nuo 50 iki 200 randų (15-60 litų). Prie menko lankomumo gali prisidėti ir prastas šeimininkų komandos žaidimas. PAR ekipa pirmosiose rungtynėse nesugebėjo įveikti turnyro debiutantės, vos 500 tūkst. gyventojų turinčių Žaliojo Kyšulio Salų rinktinės - 0:0. Kada jų komanda laimėjo bent vienas rungtynes Nacijų taurėje, vargiai pamena ir patys Pietų Afrikos gyventojai. Tai buvo 2004-aisiais. 2006 ir 2008 metais “Bafana-Bafana” (PAR rinktinės sinonimas) pasitraukė iš varžybų nelaimėjusi nė karto, o 2010 ir 2012 metais neįveikė atrankos barjero.

REZULTATAI A GRUPĖ PAR - Žaliojo Kyšulio Salos 0:0. Angola - Marokas 0:0. B GRUPĖ Gana - Kongo DR 2:2 (1:0). E.AgyemangasBadu (40), K.Asamoah (50); T.Mputu (53), D.Mbokani. Malis - Nigeris 1:0 (0:0). S.Keita (84). C GRUPĖ Zambija - Etiopija 1:1 (1:0). C.Mbesuma (45+3); G.Adane (65). Nigerija - Burkina Fasas 1:1 (1:0). E.Emenike (23); A.Traore (90+4).

Ypač apmaudi buvo pastaroji nesėkmė, nes PAR rinktinė tinkamai neįvertino situacijos ir skaudžiai nudegė. Per paskutines rungtynes namie su Siera Leone PAR ekipai būtinai reikėjo pergalės, tačiau jos treneris Pitso Mosimane nusprendė, kad pakaks lygiųjų. Nykiai žaidę “Bafana-Bafana” vyrai pasiekė lygiąsias 0:0 ir ėmė trypti džiaugsmo šokį. Tuo metu trys grupės komandos - PAR, Siera Leonė ir Nigeris surinko po 9 taškus. P.Mosimane šventai tikėjo, kad jo auklėtiniams duris į čempionatą atvers palankesnis bendras įvarčių santykis. Tačiau taisyklės akcentavo, kad surin-

PAR rinktinės (kairėje - A.Ngcongca) gerbėjai saviškių pergalės laukia 9 metus. / Sports Inc/Scanpix nuotrauka kus lygiai taškų, pranašumas priklauso komandai, turinčiai geresnį tarpusavio, o ne bendrą įvarčių santykį. Todėl triumfavo Nigeris. O P.Mosimane, degdamas iš gėdos, atsistatydino. Dabartinis PAR treneris Gordonas Igesundas po lygiųjų su Žaliojo Kyšulio Salomis viešai tarkavo savo auklėtinius.

“Pirmasis kėlinys buvo visiškas laiko švaistymas, bet ir antrajame atrodėme ne ką geriau. Atstumai tarp saugų ir puolėjų buvo per dideli, kamuolys skraidė 150 km/h greičiu. Taip žaisti nenorime. Žaidėjai atrodė lyg užhipnotizuoti”, - pyko G.Igesundas. Šiandien “Bafana-Bafana” susitiks su Angola ir neturės teisės pralaimėti.

•

2013 01 23 Lietuvos žinios

Pramogos

“Žiemos ekranuose” - prancūziška meilė

Pagrindinė filmo “Vilko turtai” aktorė Marie-Eve Nadeau viešės Vilniuje. JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Ketvirtadienį, sausio 24 dieną, Vilniuje prasidėsiantis aštuntasis prancūzų kino festivalis “Žiemos ekranai” žiūrovus džiugins puikiais debiutais, naujausiais meistrų filmais ir nesenstančia prancūzų kino klasika. Pasak per spaudos konferenciją festivalį pristačiusios Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus pavaduotojos, prancūzų kultūros atašė Lietuvoje Marion Hugues, pagrindinė septynių Lietuvos miestų kino teatrų ekranuose pasirodysiančių juostų tema - meilė. “Meilė kine - labai prancūziška”, - šypsojosi ji.

E.Rohmero retrospektyva Meilės temą “Žiemos ekranams” padiktavo Ericas Rohmeras (19202010), vyriausias prancūzų Naujosios bangos režisierius, kuriam skirta šių metų retrospektyva. Pasak festivalio viešųjų ryšių koordinatorės

Kristinos Kaghdo, E.Rohmero filmuose meilė - kasdienis, savaime suprantamas dalykas, o personažai aistringi, atviri, paprasti. “Jie mėgsta ilgus pasivaikščiojimus ir išmintingus pokalbius apie jausmus, ilgesį, viltis, - pasakojo K.Kaghdo. - E.Rohmero personažai tikisi stebuklo ir jo sulaukia. Dauguma režisieriaus filmų suskirstyti į tris pagrindinius ciklus: “Moralinės pasakos”, “Komedijos ir patarlės” ir “Keturių metų laikų pasakos”. Tai praėjusio amžiaus aštunto ir devinto dešimtmečių filmai. Gal kai kurie personažai naivoki ir sentimentaloki, tačiau mieli. Mes pamanėme, kad šie filmai būtų įdomūs festivalio žiūrovams. Pigių meilės romanų, melodramų ar muilo operų situacijos E.Rohmero filmuose atgauna pirmykštį spindesį ir prasmę.” “Žiemos ekranuose” pasirodys 10 šio režisieriaus filmų, tarp jų “Žaliasis spindulys” (1985), “Klerės kelis” (1970), “Žiemos pasaka” (1991), “Mano naktis su Mod” (1968) ir kt. “Žiemos ekranus” atidarys šio režisieriaus juosta “Žaliasis spindulys”.

Festivalį pradės E.Rohmero “Žaliasis spindulys”. E.Rohmero pasaulį ir kelis jo filmus pristatys Vilniuje viešėsiantis dabartinis žymiausio prancūzų kino leidinio “Cahiers du cinema” redaktorius Jeanas-Philippas Tesse.

Festivalio svečiai Pasak K.Kaghdo, kai kurie kūrėjai patys pristatys savo filmus. Pavyzdžiui, į Vilnių atvyksiantis Stephane’as Cazes pristatys septynerius metus kurtą filmą “Omblina”. “Jis ilgai rašė scenarijų,

GALERIJA “AKADEMIJA” Pijaus Burako paroda “Šiuolaikinis plakatas” GALERIJA “ARKA” Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinė kūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”. Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai” Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai” GALERIJA “MENO NIŠA” Simono Kuliešiaus paroda “Fiksuotas peizažas” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “ARTIFEX” Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija” LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Paroda “Žinutė ateičiai” GALERIJA “KUNSTKAMERA” Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūryba GALERIJA “VARTAI” Nerijaus Ermino paroda Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės” Pristatomos Romos Auškalnytės instaliacijos “Objektas 2” ir “Smalsumas” NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Paroda “Minios” Paroda “Apie praeivius ir kaimynus” Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”

Asmeninės dramos Pasak festivalio rengėjų, “Žiemos ekranų” perliukas - režisieriaus Damieno Odoulio drama “Vilko tur-

Pigių meilės romanų ar melodramų situacijos E.Rohmero filmuose atgauna pirmykštį spindesį ir prasmę. nuolat jį perrašinėjo, kol gavo jaunojo scenaristo prizą, o tada jau atsirado ir prodiuserių. Filmas pasakoja apie kalėjime vaiko susilaukusią moterį. Tas ryšys ją atitraukia nuo nemalonios realybės”, - pasakojo K.Kaghdo. Louis-Do de Lencquesaing’as kvies žiūrėti Kanų kritikų savaitėje pristatytą dramą “Šuoliais”. Filmas

Parodos VILNIUS

mėgina atsakyti į klausimą, ar galima vienu metu mylėti du vyrus. Dar viena festivalio viešnia - talentinga kanadietė Anne Emond užburs savo debiutu “Naktis nr. 1”. Tai stipri ir jaudinanti, Toronto kino festivalyje apdovanota juosta.

tai”, paremta autobiografiniais kūrėjo išgyvenimais ir faktais. Šis poetas, režisierius, scenarijų autorius, operatorius ir prodiuseris mėgsta kurti tokius asmeninius filmus. Asmeniniais išgyvenimais paremta ir kita šio režisieriaus juosta “Likęs pasaulis”. Festivalio žiūrovai išvys, kaip jautėsi kūrėjas, sužinojęs savo

šeimos paslaptį. Abi juostos yra pelniusios apdovanojimų keliuose tarptautiniuose festivaliuose. Prancūzų autorinio kino meistras šiemet į Vilnių atvyks su aktore Marie-Eve Nadeau, kuri vaidina minėtuose naujausiuose jo filmuose. Su D.Odouliu “Žiemos ekranų” žiūrovai jau yra susipažinę 2007 metais. Tada buvo pristatytas jo filmas “Dvelksmas”. Apie meilės dilemas žaismingai kalbės Jacque’as Doillonas filme “Tavo vaikas”, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka jo dukra, žiūrovams puikiai žinoma aktorė Lou Doillon. Nusišypsoti prancūziško kino mėgėjus kvies ir žavusis komikų tandemas Bruno ir Denis Podalydes, kurie nerimtai žiūri į rimtus dalykus juostoje “Sudie, Berta”. Prancūzų instituto Lietuvoje rengiamo festivalio filmus sostinėje bus galima pamatyti sausio 24-31 dienomis, paskui juos išvys Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių ir Alytaus žiūrovai. Prancūziški filmai Lietuvoje viešės iki vasario 8 dienos.

•

Koncertai RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda “Bėgantis laikas” VILNIAUS ROTUŠĖ Gedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės” Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu” LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės” Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas” PAMĖNKALNIO GALERIJA Karinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdies koordinatės” Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”

KAUNAS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”

KAUNO ŽALGIRIO ARENA Menininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas” M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Jubiliejinė paroda, kurioje pateikiamos devynių prieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių fotografijos KAUNO MIESTO MUZIEJUS Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai” KERAMIKOS MUZIEJUS Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas” NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių universiteto dailės magistrantūros baigiamųjų darbų paroda LAIPTŲ GALERIJA Pokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda DAILĖS GALERIJA “SIELAI” Neringos Kekytės tapybos darbų paroda ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Audronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda “Žaismas formomis”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA Elenos Salnik tapybos darbų paroda PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio” PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

DUSETOS DUSETŲ DAILĖS GALERIJA Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda

DRUSKININKAI Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje paroda “Žinutė ateičiai”.

V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”

VILNIUS

KAUNAS

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 26 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, solistas Andrejus Korobeinikovas (fortepijonas, Rusija). Dirigentas Juozas Domarkas 27 d. 12 val. Koncertuoja Tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkai - jaunieji virtuozai iš Rusijos: Levas Kaganeris (akordeonas), Dmitrijus Borodinas (smuikas), Margarita Molčanova (fortepijonas) SENASIS ARSENALAS 25 d. 18 val. Valstybinis choras “Vilnius”, LMTA 80ties metų jubiliejaus proga dovanoja koncertą “Alma Mater Choralis” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 27 d. 16 val. Koncertuoja trio “Keturstygis”: Nomeda Gatelienė (smuikas), Arūnas Statkus (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė) ir Aistė Bružaitė (kanklės) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 25 d. 17 val. Didžiojoje salėje. Koncertas, skirtas Vladimiro Vysockio gimimo 75-osioms metinėms. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų senjorų klubas “Svetoč” 25 d. 18 val. Svetainėje. Muzikos klubo “Vienišas vilkas” koncertas, skirtas Vydmantui Juroniui atminti 27 d. 16 val. Didžiojoje salėje. Baltarusijos folkloro ansamblio “Kupalinka” koncertas ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 24 d. 19 val. Koncertas “Jauni balsai”. Gražiausios operų arijos 25 d. 19 val. Solistės Girmantės Vaitkutės koncertas “Meeting Adele”. Dalyvauja Girmantė Vaitkutė (vokalas), Andrius Kairys (būgnai), Marius Leskauskas (klavišiniai), Juozas Martinkėnas (gitara) ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 27 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargonuoja Diana Encienė, dalyvauja Saulė Šerytė (mecosopranas) VILNIAUS UNIVERSITETO PLANETARIUMAS 25 d. 19 val. Koncertuoja Virgis Stakėnas MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 25 d. 20 val. Šokių vakaras su muzikine grupe “The Blues Makers” 28 d. 19 val. Komedija “Prie barjero” RAŠYTOJŲ KLUBAS 25 d. 17.30 val. ICPA tarptautinės programos pianistų ir LMTA kamerinės katedros studentų koncertas 28 d. 17.30 val. Poetinis vakaras “Kas šitą vėją pavadino likimu?..” Vaidina aktoriai Gediminas Storpirštis ir Ligita Kondrotaitė

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA

26 d. 17 val. Vakaras su žurnalistu Henriku Vaitiekūnu KAUNO ŽALGIRIO ARENA 24 d. 19 val. Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 25 d. 12 ir 18 val. Teatralizuotas koncertas “Čipolino nuotykiai”. Dalyvauja varinių pučiamųjų kvintetas “Vilnius Brass”: Laurynas Lapė (trimitas), Aretas Baranauskas (trimitas), Linas Dakinevičius (valtorna), Marius Balčytis (trombonas), Sergejus Kirsenka (tūba) ir aktoriai Gelminė Glemžaitė ir Gabrielius Zapalskis

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. “Aktorių trio” koncertas. Dalyvauja Kostas Smoriginas, Saulius Bareikis, Olegas Ditkovskis ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS 27 d. 17 val. Teatralizuotas koncertas “Čigonų baronas”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 23 d. 18 val. “Aktorių trio” koncertas 26 d. 18 val. Vakaronė “Šokis pūgoje” su grupe “Bohema” 26 d. 18 val. Mažojoje salėje. Drama “Duobė”

2013 01 23 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto. Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų. Galima naudoti atskirus kabinetus. Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą. Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis. BUTAI IŠSINUOMOTŲ

Dirbanti mergina 1 kambario butą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 658 19 344. SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

0,26 ha namų valdą su pastatais ir sodu Kauno r., Kačerginėje (kaina - 120 000 Lt). Tel. 8 655 78 742. Tris žemės ūkio paskirties sklypus Prienų ir Trakų r., prie Verknės upės, Vyšniūnų kadastrinėje vietovėje 6968/0003:282 (bendras plotas 40,9 ha, yra leidimas miškui sodinti, kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568. 36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

MEDICINOS PASLAUGOS

Gydau depresiją, nutukimą, patariu kaip nuo jų apsisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį. Padedu išspręsti šeimos problemas, vaikų auklėjimo klausimus. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Klaipėda LT-92129.

2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienį, 16.30 val.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

sodybos „Padvaisko dvaras“ salėje (Sodų g. 11, Glitiškės, Vilniaus r.)

STATYBA IR REMONTAS

Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį renginį:

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421. SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418. IEŠKO DARBO

„Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimo apžvalga ir 2014-2020 m. perspektyvos“.

42 metų vyras - apdailos darbų pagalbinio darbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Renginys nemokamas. Trukmė: apie 3.00 val.

ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

Užs. LM-2110

PRANEŠIMAI INFORMACIJA apie UAB “LJ logistika” netinkamų naudoti transporto priemonių ardymo veiklos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTO SKELBIMAS

PERKA

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas skelbia netinkamo naudoti ir neremontuotino automobilio “Renault Megane” pardavimo aukcioną - 1999 m., 1390 kub. cm, 70 kW, benzinas.

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063. AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

1. PŪV užsakovas: UAB “LJ logistika”, Moluvėnų k., Trakų r., tel. 8 659 65 997. 2. PŪV pavadinimas: netinkamų naudoti transporto priemonių ardymas.

Pradinė pardavimo kaina - 520 Lt su PVM.

3. PŪV vieta: Vilniaus apsk., Trakų r., Lentvario sen., Moluvėnų k.

Aukcionas vyks 2013 m. vasario 8 d. 10.00 val. adresu: V.Kudirkos g. 18-2, Vilnius. Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis vyks 2013 m. vasario 14 d. 10.00 val. ten pat.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau-VRAAD) 2013 01 17 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7270: PŪV PAV neprivalomas.

Atsakingas asmuo - vyresn. specialistė Irena Naus, V.Kudirkos g. 18-2, Vilnius, 408 kab., tel. (8 5) 261 6617, faks. (8 5) 261 4524.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo, adresu Moluvėnų k., Trakų r., tel. 8 659 65 997, darbo valandomis.

Parduodamą turtą apžiūrėti galima nurodytu adresu 2013 m. vasario 5-7 dienomis nuo 9.00 iki 15.00 val.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti VRAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Nestandartinių baldų gamyba Panevėžyje ir kituose miestuose. Tel. 8 676 76 038. Užs. LM-2057

Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma banko pavedimu per 3 darbo dienas, aukcionui pasibaigus.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB “AV Consulting”, P.Vileišio g. 9, LT-10308 Vilnius, tel. (8 5) 234 1880, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Direktorė Rasa Melnikienė

PASLAUGOS

UAB “Šilutės bioenergija”, įgyvendindama projektą “Biokuro ruošimo įrangos įsigijimas” pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę “Parama verslo kūrimui ir plėtrai”, skelbia konkursą būgninio biomasės smulkintuvo pirkimui. Pirkimo komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2013 02 06 d. 11 val. 00 min. Dėl konkurso dokumentų kreiptis: UAB “Šilutės bioenergija”, Sugintų k., 99208 Šilutės r., tel. 8 658 76 970, el. p.: suginturuosa@gmail.com. Užs. R-34

Aukciono dalyvio bilieto kaina - 1 Lt, žiūrovo - 2 Lt.

AB “VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI” AKCININKŲ DĖMESIUI Informuojame, kad 2013 m. vasario 14 d. (ketvirtadienį) 14.00 val. bendrovės buveinėje, adresu: V.Kudirkos g. 14, Vilnius, AB “Vilniaus šilumos tinklai” valdybos iniciatyva ir bendrovės valdybos sprendimu šaukiamas neeilinis visuotinis AB “Vilniaus šilumos tinklai” (įmonės kodas 124135580) akcininkų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl Bendrovės audito įmonės rinkimų ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo. Dalyviai registruojami nuo 13.00 val. Registruojantis būtina pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą bei išrašą iš sąskaitų apie turimas akcijas, o akcininkų įgaliotiems asmenims - įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Susirinkimo apskaitos diena - 2013 m. vasario 7 d. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje. Susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, galima nuo 2013 m. vasario 1 d. bendrovės buveinėje. AB “Vilniaus šilumos tinklai” valdyba Užs. R-33

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Užs. LM-2114 Užs. LM-2093

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “Kelių asfaltavimo technikos bazės įkūrimas” įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB “Tiesus kelelis” (adresas: UAB “Tiesus kelelis”, Liepų g. 34, Skaistgirio mstl., Skaistgirio sen., Joniškio r. sav. LT-84382, Lietuva, mob. tel. 8 698 74 991, el. p.: gedas.strockis@yahoo.com)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - asfalto klotuvas. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. vasario 7 d., 10.00 val. adresu: UAB “Tiesus kelelis”, Liepų g. 34, Skaistgirio mstl., Skaistgirio sen., Joniškio r. sav. LT-84382. Užs. LM-2115

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams ir juridiniams asmenims:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS, Vykinto g. 14, tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

www.lzinios.lt

2013 01 23 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 23 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.) 10.30 “Popietė su A.Čekuoliu” (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Stilius”. Namai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.) 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.40 “Auksinis gramofonas” (k.) 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Diagnozė: valdžia” 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Besaikė jėga” N-14 0.20 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.15 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Be komentarų” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis”

16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Akistata” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Bebaimis vairuotojas Dekeris” N-7 22.50 “Skaičiai” N-7 23.50 “Užmirštieji” N-7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Vasarvidžio kelionė į Anykščius” 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Fortepijoninės muzikos koncertas. Skambina Aleksander Ullman (Jungtinė Karalystė) (k.) 14.10 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Skulptūrų pėdomis”. 2 laida 20.45 Scenaristės, kino režisierės Dianos Matuzevičienės 65-mečiui. Dok. f. “Prisilietimai” 21.10 Vaid. f. “Atžalos”. 3 s. 22.00 Aktoriaus Juozo Lauciaus 120-osioms gimimo metinėms. “Apie Juozą Laucių...” 22.35 Čekų animacijos klasika. “Otranto pilis”. “Karstų namai”. “Tamsa, šviesa, tamsa”. “Dialogo dimensijos”. “Tyli savaitė namuose”. “Et cetera”. “Ešerių namų žlugimas” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Algirdo Martinaičio kūriniai

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tyli naktis” - 16.30, 19.10, 21.40 val. “Gangsterių medžiotojai” - 12.30, 14.45, 19.30, 21.50 val. “Kietašikniai” - 15.30, 18, 20.30 val. “Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Vargdieniai” - 14.15, 17.30, 20.45 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 17.15 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.30, 13 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 12, 17.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 13.45, 16.15 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45 val. “Zambezija” - 14 val. “Zambezija” (3D) - 10.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 20.15 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.15 val. “Legendos susivienija” - 10.15, 12.15 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Gangsterių medžiotojai” - 14.05, 16.30, 19, 21.30 val. “Kietašikniai” - 14.20, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Tyli naktis” - 13.30, 16, 18.20, 20.45 val. “Paskutinė tvirtovė” - 11.40, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

SKALVIJA “Pabandom iš naujo” - 21.10 val. “Meilė kaip nuodai” - 17 val. “Aurora” - 18.50 val. PASAKA “Kolka Cool” - 18.30 val. “Didieji lūkesčiai” - 18.15 val. “Aurora” - 20.30 val. “Magiškas Paryžius 3” - 20.45 val. “Optimisto istorija” - 18 val. OZO KINO SALĖ “Igruški” - 16.30 val. “Rikis” - 18 val. MULTIKINO “Paskutinė tvirtovė” - 14.30, 17, 19.30, 22 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.15, 14.45, 17.15 val. “Kietašikniai” - 17.30, 19.45, 22 val. “Gangsterių medžiotojai” - 16, 18.45, 20.30 val. “Tyli naktis” - 17, 19.30, 21.45 val. “Aurora” - 18.30 val.

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “Kas nužudė Ivaną Rūstųjį?” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Piratai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Č.Darvino kova: rūšių atsiradimo evoliucija” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Kritinė riba” N-7 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 Komedija “Gera kompanija” 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Likimo dovana” 23.45 “G&G 9: elitinis būrys” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 9.00 Komedija “Nepageidaujami genai” 11.00 Drama “P.S. Myliu tave” 13.05 Komedija “Kur tas Fredas?” 15.00 Nuotykių f. “Mažieji lakūnai” 17.00 Melodra-

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val. “Kietašikniai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 15.15 val. “Tyli naktis” - 17.30, 19.45, 22 val. “Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 20.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 13.20, 16, 18.15 val. “Vargdieniai” - 14.30, 17.45 val. “Zambezija” (3D) - 10.30 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.45, 15 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45, 21 val. “Pi gyvenimas” - 11.15 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 18.30 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 23 d. 18.30 val. “Dezdemona” 24 d. 18.30 val. “Otelas” 25 d. 18.30 val. “Ana Karenina” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 23 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 24 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys” 24 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”

“Legendos susivienija” - 11.30 val.

ŠIAULIAI “Vargdieniai” - 15.30, 21 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 21.30 val. “Zambezija” (3D) - 11, 13.15 val. “Zambezija” - 10, 13, 14.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 12 val.

FORUM CINEMAS “Karališkas romanas” - 15.15 val. “Kietašikniai” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 13, 16.15 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.45, 18.15 val. “Tyli naktis” - 19, 21.30 val. “Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Vargdieniai” - 14.15, 17.45 val.

CINAMON “Tyli naktis” - 14.45, 17.30, 19.30, 23 val. “Paskutinė tvirtovė” - 12.30, 17, 19.15, 21.30 val. “Kietašikniai” - 11.10, 15.50, 18, 20.05, 22.15 val. “Vargdieniai” - 13.15 val. “Aurora” - 21 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13, 15.15 val. “Gangsterių medžiotojai” - 11, 16.20, 18.30, 20.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 21.45 val. “Pi gyvenimas” - 13.20 val. “Zambezija” - 10.40 val. FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 16.15, 20, 21.15 val. “Kietašikniai” - 14.15, 16.30, 19, 21.30 val. “Tyli naktis” - 15.45, 18.15, 20.15 val. “Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13, 14.45, 17.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 14, 18.45 val. “Vargdieniai” - 11.15, 17.45 val. “Zambezija” - 12.15 val. “Zambezija” (3D) - 10.15 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 20.45 val. “Pi gyvenimas” - 21.15 val. “Zambezija” (3D) - 10.45 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 15.50 val. “Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val. “Aurora” - 21.20 val. “Gangsterių medžiotojai” - 13.40 val. “Tyli naktis” - 18, 19.40 val. I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 11 val. “Džiunglės” - 14.35 val. “Didieji lūkesčiai” - 16.20 val. “Sėkmės džentelmenai” - 12.40, 18.35 val. “Virš įstatymo” - 20.30 val.

PANEVĖŽYS “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 15.40, 18 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13.40, 20.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val. “Optimisto istorija” - 21.45 val. “Pi gyvenimas” - 12.15, 15.20, 18.20 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 20.15 val. “Debesų žemėlapis” - 21 val.

Lietuvos ryto TV

ma “Tapti žvaigžde” 19.00 Melodrama “Šokis hiphopo ritmu” 21.00 Trileris “Kuždesių sala” N-7 23.15 Drama “Paskutinė naktis” N-7 1.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova 11.10 Noriu žinoti 12.00 Kitos naujienos 12.25 “Tu ne vienas” 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti! 14.00 “Nelygiavertė santuoka” 15.00 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos 17.05 Suprasti. Atleisti 17.40 Susituokime 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.05 “Viktorija” 23.15 Lietuvos “Laikas” (lietuvių kalba) 23.25 “Buvusios žmonos” 0.25 Vakaro naujienos 0.40 “Būkite sveiki!” su G.Malachovu 1.30 Suprasti. Atleisti 1.55 Mados nuosprendis

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Visada sakyk “visada” 21.05 “Objektas 11” 22.05 Vladimiras Vysockis 23.00 “Kotovskis” 23.55 Žinios+ 0.10 “Miestelis” 0.40 Vaid. f. “Susitikimo vietos pakeisti negalima”. 3 s. 2.00 Visa Rusija 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.50 “Futbol Mundial” žurnalas 11.20 Krepšinis. 1999 m. Eurolygos finalas. “Kinder” - “Žalgiris” 13.05 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” “Chelsea” 16.10 Boksas. Davidas Haye’as - Dereckas Chisora 16.55 “Futbol Mundial” žurnalas 17.25 Ledo ritulys. KHL. “Ak Bars” - “Metallurg”. Tiesioginė transliacija 20.05 Boksas. Manny Pacquiao Juanas Manuelis Marquezas 21.40 “Arsenal” “West Ham”. Tiesioginė transliacija 23.45 Ledo ritulys. KHL. “Ak Bars” - “Metallurg”

Teatras

KAUNAS

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val. “Provokuojantys užrašai” - 14.30, 18.45 val. “Sėkmės džentelmenai” - 21.15 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 17.40 val. “Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 16.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 19.15 val. “Vargdieniai” - 14.40, 18, 21.10 val. “Zambezija” (3D) - 13.20 val. “Zambezija” - 11 val. “Džekas Ryčeris” - 14.45, 21 val.

dienoraštis” 17.10 “112. Ekstremali pagalba” 18.10 “Pagrindinis įkaltis” 19.05 “CSI Majamis” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Komedija “Superžvaigždė” 23.05 Europos pokerio turas 0.05 “6 kadrai” 0.35 “CSI Majamis” 1.25 “Pagrindinis įkaltis” 2.10 “6 kadrai”

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 21 val. “Pi gyvenimas” - 14.45, 18, 20.45 val. “Legendos susivienija” - 12 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Džekas Ryčeris” - 15, 21.30 val. “Kietašikniai” - 13, 18, 20.30 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val. “Tyli naktis” - 18.45 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 16 val. “Ralfas Griovėjas” - 15.15 val. “Vargdieniai” - 17.45 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 21 val.

25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania” 25 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė” 26 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” 26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Stepančikovo dvaras” JAUNIMO TEATRAS 23 d. 18 val. “Patriotai” 24 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 25 d. 18 val. “Gupelė” 26 d. 18 val. “Ledi Makbet” Salė 99 26 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 25 ir 26 d. 18 val. “Stabmeldžiai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 23 d. 18.30 val. “Selavy!” 24 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?” 26 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 26 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 25 d. 18.30 val. “Pasvydo” 26 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 23 ir 24 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 25 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” 26 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...” MENŲ SPAUSTUVĖ 23 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas” 24 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė” 25 d. 12 val. Juodojoje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Pasaulio sutvėrimas” 25 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” 26 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 26 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” RAGANIUKĖS TEATRAS 26 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 26 d. 16 val. “Geras šuo Ferdis” “DOMINO” TEATRAS 23 d. 19 val. “Radijo ereliai” 25 d. 19 val. “Laukinė moteris” 26 d. 19 val. “Žirklės” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 25 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 23 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę”

24 ir 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai” 25 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina” 26 d. 12 val. Rūtos salėje. “Alisa stebuklų šalyje” 26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 23 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai” 24 d. 18 val. “Čigonų baronas” 25 d. 18 val. “Faustas” 26 d. 18 val. “Grafaitė Marica” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Diena ir naktis” 25 d. 18 val. “Pirmasis kartas” 26 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 25 d. 19 val. “Katytė P” 26 d. 18 val. “Sesuo” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 26 d. 12 val. “Princesės gimtadienis” TEATRO KLUBAS 25 d. 19 val. “Brendžio trims!” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Prie barjero” 24 d. 18 val. Idioteatras. “Menas”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 25 ir 26 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)” 26 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Ežiuko pasakos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 26 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus” 25 d. 18 val. “Inertiškos dujos” 26 d. 18 val. “Šešėlis”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 26 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”

27 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Margarita” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 18 val. Vyrų vokalinio ansamblio “Quorum” koncertas TEATRAS “MENAS” 26 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 26 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Laukinė moteris”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS NAMAI 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VILKAVIŠKIS VILKAVIŠKIO KULTŪROS NAMAI 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

2013 01 23 Lietuvos žinios

Orai

SAULĖ teka 8:25 leidžiasi 16:37

MĖNULIS

-6 Oslas

Penktoji priešpilnio diena

Priešpilnis I 19

dienos ilgumas

Pilnatis I 26

Delčia II 03

-9 Helsinkis

-7

Stokholmas

Jaunatis II 10

-7

Dublinas +2 +1 Londonas

-7 -15

Šiauliai

-7 -15

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo -7 -15

Kaunas Šiandien: šalta, debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šalčio.

VILNIUS +14

Lisabona

Alytus

-7 -16

-4 Amsterdamas

Ukmergė

Druskininkai

-7 -17

+8 Madridas

+12 Barselona

-5 Ryga

-2 Kopenhaga

+2 Paryžius

Kėdainiai -4 -12

-6 Sankt Peterburgas

Talinas

8:12

Palanga

Vilnius Minskas -8 -14 Varšuva -5 Kijevas

-7

Berlynas -6 Praha

+1 Miunchenas

+8 Nica

+9 Roma

-12 Maskva

-7

Bratislava Viena Budapeštas -5 +1 +6 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +12

+13

Stambulas +14

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 9-15 laipsnių šalčio, dieną 4-10 laipsnių šalčio.

+15

23-ioji metų diena. Sausio dvidešimt trečioji, trečiadienis, trečioji 4-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 342 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Gailigedas, Gunda, Raimundas. Geros dienos!

Alžyras +13

Tunisas +16

Atėnai

+16 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 4 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius. Laimėtojai renkami iš visų per savaitę atsiųstų kryžiažodžių.

Sausio 22 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Palanki diena megzti naujas pažintis, dairytis kitos darbo vietos. Emociškai būsite labai jautrūs, todėl nepriimkite kritikos asmeniškai. Jautis. Diena žada malonių netikėtumų. Stenkitės pasinaudoti visomis pasitaikančiomis galimybėmis. Norėsite išlaidauti, tačiau šiandien ypač svarbu jausti saiką. Dvyniai. Greičiausiai pradėsite jausti nepasitenkinimą savo atliekamu darbu, todėl liesite įniršį. Prisiminkite, kad emocijos - laikinas dalykas, o suardytus santykius atnaujinti sunku. Vėžys. Buvote pamiršę, kad savo gyvenimą tvarkote patys, todėl anksčiau padarytos klaidos šiuo metu duos atgarsį. Susiimkite ir elkitės taip, kaip liepia protas, o ne jausmai. Liūtas. Seksis visuomenininkams. Palanki diena megzti naujus bendradarbiavimo ryšius. Mėgstantys vadovauti Liūtai šiandien galės pasireikšti, tačiau nepraraskite saiko. Mergelė. Reikalai taisysis. Nenukabinkite nosies, jei kažkas nepasiseks - optimistiškos mintys kuria gerą ateitį, todėl nesistenkite visa galva panerti į problemas. Svarstyklės. Būsite vis neapsisprendę dėl savo jausmų. Stenkitės kuo greičiau priimti ryžtingą sprendimą, nes laiko tempimas niekam naudos neatneš. Skorpionas. Esate įžvalgūs, todėl pasirašydami sutartis ar susitikę su nauju klientu būsite atsargūs. Šiandien seksis tvarkyti ir finansinius reikalus. Šaulys. Darbe būsite nepavejami, todėl jus pastebės darbdavys. Gali netikėtai išlįsti naujų darbo pasiūlymų, tačiau neskubėkite jų priimti. Ožiaragis. Pramogas teks pamiršti, nes darbų bus begalė. Dienai baigiantis greičiausiai jausitės išsekę. Meilės reikalai kol kas liks antrame plane. Vandenis. Savo artistiškumu ir gebėjimu lengvai spręsti problemas žavėsite aplinkinius. Tačiau viduje jausitės suglumę. Nesisielokite - tai tiesiog sudėtingas laikotarpis, kurį reikia išlaukti. Žuvys. Jei tikėsite savimi, kiti jumis taip pat patikės, o tai padės nuveikti begalę darbų. Esate pasirengę pokyčiams, galbūt nuspręsite pakeisti įvaizdį.

2013 01 23 Lietuvos žinios

Margumynai

Mona Liza keliauja į mėnulį Kas žino, galbūt “Mona Liza” pradėjo naujos technologijos didelio greičio komunikavimo Renesansą kosmose? Visame pasaulyje garsus Renesanso šedevras “Mona Liza” tapo pirmu skaitmeniniu vaizdu, kurį NASA lazerio spinduliu pasiuntė iš Žemės į kosminį aparatą, skriejantį Mėnulio orbita. Lazerio signalas pasiųstas iš Merilando (JAV) į NASA aparatą “Lunar Reconnaissance Orbiter” (LRO), esantį už 384 400 km ir besisukantį aplink Mėnulį nuo 2009 metų. NASA specialistai teigia, kad tokia technologija, galinti įveikti atstumus tarp planetų, netrukus taps įprasta, o tolesnėje ateityje gali net pakeisti dabartinį radijo ryšį. LRO yra pirmas aparatas, kurį pasitelkus išmėgintas naujas komunikacijos metodas, nes jis atlieka lazerio imtuvo funkcijas. Šiuo metu ryšys su Saulės sistemą tyrinėjančiais aparatais palaikomas radijo signalais, bet NASA savo LRO seka irgi lazeriu. NASA komanda padalijo garsiojo Leonardo da Vinci paveikslo atvaizdą į 150x200 pikselių dalis ir tada persiuntė jas lazerio impulsu į kosminį aparatą maždaug 300 baitų per sekundę greičiu. Gavęs šią informaciją aparatas atkūrė nuotrauką, ištaisė iškraipymus, atsiradusius lazerio spinduliui vinguriuojant Žemės atmosfera, o tada pasiuntė atvaizdą atgal į Žemę naudodamas įprastą ryšį - radijo bangas. Vėliau šiais metais NASA pradės naują Mėnulio misiją - bus pasiųsti du aparatai, tirsiantys Mėnulio atmosferą ir paviršių.

•

Mirties nuosprendis senukams 72 metų Japonijos finansų ministras turi savo nuomonę apie senatvę ir pats žada “mirti greitai”, o ne galuotis prijungtas prie aparatų. Japonijos finansų ministras ir drauge vicepremjeras Taro Aso pareiškė, kad seniems žmonėms turėtų būti leista “paskubėti mirti”, užuot eikvojus vyriausybės pinigus jų sveikatos priežiūrai. Per posėdį dėl socialinio saugumo reformų jis pasakė: “Apsaugok, dangau, nuo prievartos gyventi, kai nori mirti. Negali ramiai miegoti, kai pagalvoji, jog už visa tai moka vyriausybė.” “Man tokios priežiūros nereikia. Aš mirsiu greitai”, - pridūrė T.Aso ir paaiškino, kad yra pasirašęs nurodymą dirbtinai nepalaikyti jo gyvybės. Ministras ne kartą minėjo “nuo vamzdelių priklausomus žmones”, turėdamas omenyje pacientus, kurie nebeįstengia savarankiškai valgyti. 72 metų T.Aso, buvęs premjeras, dabartines pareigas eina trumpiau nei mėnesį, tačiau anksčiau jau ne kartą yra išsakęs prieštaringai vertinamų pareiškimų. 2001 metais jis išprovokavo daugelio pasipiktinimą

T.Aso nevengia skandalingų kalbų, kurias paskui komentuoja visa šalis. Reuters/Scanpix nuotraukos

pareiškęs, kad išties sėkminga šalis yra ta, kurioje nori gyventi “turtingi žydai”. Šįkart ministras mėgino teisintis, kad kalbėjo tik apie savo asmeninius pageidavimus. “Sakiau tai, kuo asmeniškai tikiu, o ne kokia turėtų būti sveikatos priežiūros sistema gyvenimo pabaigoje. Svarbu, kad paskutines savo gyvenimo dienas galėtum praleisti ramiai.”

•

Bibliotekoje negalima miegoti

“Mona Liza” - vienas mįslingiausių paveikslų.

Parduotas Betmeno automobilis Futuristinis automobilis, rodytas televizijos seriale “Betmenas”, aukcione Arizonoje parduotas už 4,62 mln. dolerių.

Šį automobilį žinovai vadina puikiausiu iš visų “betmobilių”!

Kovotojo su nusikaltėliais mašina buvo sukurta automobilių puošybos meistro George’o Barriso. Jis vos už dolerį metalo laužo sąvartyne nusipirko 1955 metų laidos “Lincoln Futura” ir pavertė jį vienu įsimintiniausių automobilių pramogų verslo istorijoje. Televizijos seriale apie Betmeną ši mašina buvo naudojama 1966-1968 metais. Aukcionų namai “Barrett-Jackson”, organizavę renginį Arizonos Skotsdeilio mieste, neįvardijo pirkėjo, bet laikraštis “Hollywood Reporter” paskelbė, kad tai buvo Rickas Champagne’as, Arizonoje įsikūrusios logistikos bendrovės “Tempe” savininkas.

•

Nors bibliotekoje tylu, miegoti nepatartina.

Susikaupimo ir tylos bibliotekoje nedera trikdyti garsiai kalbant, tuo labiau garsiai knarkiant. Ajovos miesto (Ajovos valstija) viešoji biblioteka, gaunanti vis daugiau skundų dėl miegančių skaitytojų, svarsto naują draudimą. Pasak bibliotekos, kuri priima lankytojus nuo devintos ryto iki devintos vakaro, direktorės Susan Craig, iki šiol snausti

bibliotekoje buvo nedraudžiama su viena sąlyga - kad klientai neknarks. Tačiau vis daugiau lankytojų ėmė skųstis, kad miegantys žmonės trukdo susikaupti ir užima vietą bibliotekoje. S.Craig pabrėžė, kad draudimas jokiu būdu nesusijęs su bibliotekos noru atsikratyti nuolat į ją ateinančių benamių. Jis bus taikomas visiems ir dvidešimtmečiam studentui, ir prasčiau apsirengusiam lankytojui, užsidengusiam galvą paltu.

Miestelis atsiprašė už mafijos nusikaltimus Mažas Sicilijos kalnų miestelis Korleonė, kurio vardas dėl knygų bei filmų tapo mafijos sinonimu, atsiprašė už krikštatėvių įvykdytas žmogžudystes, šaudymus ir bauginimus. Minint Korleonėje gimusio mafijos vadeivos Toto Riinos, dėl žiaurumo praminto Žvėrimi, dvidešimtąsias arešto metines merė Leoluchina Savona gyventojų vardu atsiprašė visų mafijos aukų. “Atsiprašau visų Korleonės žmonių vardu. Prašau atleidimo už pralietą kraują”, - kalbėjo merė. Kreip-

damasi į mafiją ji sakė: “Prašau palikti šią žemę, nutraukti kovą. Prašau pripažinti pralaimėjimą, pasiduoti.” Pasak Korleonės merės, mafijos nužudyti politikai, policininkai ir paprasti žmonės, taip pat žymūs prokurorai Paolo Borsellino bei Giovanni Falcone, susprogdinti per išpuolį 1992 metais, žuvo ne veltui: jie primena, kad yra tik vienas kelias šiame kare - teisėtumo. Kadaise bosų bosu vadintas T.Riina sėdi kalėjime nuteistas iki gyvos galvos už kelis nužudymus, įskaitant jam skersai kelio stojusių banditų. Jo vietą užėmė Bernardo Provenzano, pra-

mintas Buldozeriu, bet ir jis 2006 metais buvo areštuotas po daugiau kaip keturių dešimtmečių slapstymosi. Korleonės miestelį įamžino knyga “Krikštatėvis” ir filmai, kuriuose vaidino tokios žvaigždės kaip Marlonas Brando bei Alas Pacino. Korleonėje apstu nuorodų į “Krikštatėvį”: baras pagrindinėje gatvėje siūlo kartų aperityvą pavadinimu “Don Corleone Amaro”, o kitoje gatvės pusėje konditerijos sienos nukabinėtos nespalvotomis M.Brando ir A.Pacino nuotraukomis iš filmų.

•

“Euronews”, “The Telegraph”, AP, LŽ

Sicilijos Korleonės miestelį visame pasaulyje išgarsino mafija.

•