2013 m. sausio 24 d. / Ketvirtadienis / Nr. 19 (13 444)

Kaina

2013 m. sausio 24 d. / Ketvirtadienis / Nr. 19 (13 444)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Šildymą pigina inovatyvi statyba

J.Vaitkus apie šių dienų stabus

Iš parduotuvių vagiama ir dėl pramogos 4p.

9p.

13p.

www.lzinios.lt

Arvi” domina ” aukštasis mokslas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pagaliau sulauks trečiojo viceministro - ilgai dalijęsi vietas, koalicijos partneriai šį postą patikėjo Darbo partijai. Pareigos greičiausiai atiteks lenktynininkui Sauliui Girdauskui.

5p.

“Mes stipriausios ir gražiausios”, duodama interviu LŽ teigė tituluotoji šiuolaikinės penkiakovės atstovė olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė 15p.

UŽSIENIS IEVA ALŠĖNAITĖ

Neoficialių šaltinių teigimu, “Arvi” įmonių grupė ketina įsigyti didžiąją dalį prestižiniu vadinamo privataus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto akcijų. Bendrovės atstovai tikina, kad kalbėti apie aukštosios mokyklos pirkimą dar anksti.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

A.Kumža: “Laukiame universitetų specialistų, remiame daugelį aukštųjų mokyklų, esame mecenatai.”

Apie 20 Lietuvos ir užsienio bendrovių vienijanti “Arvi” įmonių grupė, LŽ šaltinių duomenimis, žada pirkti 60 proc. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto akcijų. Neoficialiai taip pat kalbama, kad finansų, ekonomikos, rinkodaros, vadybos, tarptautinio verslo ir komunikacijos specialistus rengiančiame universitete norima plėtoti ir humanitarinę kryptį.

Vakar su užsienyje viešinčiu “Arvi” įmonių grupės valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi Vidmantu Kučinsku susisiekęs šios bendrovės tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovas Algirdas Kumža LŽ teigė, jog informacija apie galimą ISM akcijų pirkimą veikiausiai remiasi tuo, kad “Arvi” labai intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos universitetais.

3p.

Komisijos, vertinančios duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, pirmininko A.Urmono teigimu, liustraciją reikėtų baigti “dideliu istoriniu tašku”, kurį padėti turėtų tie, kurie procesą ir pradėjo - politikai. “Praėjo daug laiko, į šiuos

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas nori, kad šalies žmonės patys nuspręstų valstybės likimą Europos Sąjungoje. Jis pažadėjo surengti referendumą dėl šalies tolesnės narystės Bendrijoje, jeigu konservatoriai laimės kitus parlamento rinkimus. D.Cameronas mano, kad referendumas galėtų vykti kitos jo kadencijos pradžioje, bet ne vėliau kaip 2017 metų pabaigoje. Referendumu D.Cameronas nori nušauti du zuikius: užsitikrinti euroskeptiškai nusiteikusių rinkėjų paramą ir parodyti, kad yra stiprus premjeras.

6p.

ORAI

Pranašaujama liustracijos pabaiga Penkerius metus Liustracijos komisijai vadovaujantis Algimantas Urmonas tikina, kad šiemet galėtų būti padėtas daugiau kaip du dešimtmečius šalyje vykstančio liustracijos proceso taškas. Šis pasiūlymas artimiausiu metu pasieks Seimą.

Siūlo referendumą

klausimus reikėtų pažvelgti naujai. Be to, šiuo metu valstybėje pakanka ir kitų problemų”, - LŽ vakar sakė Liustracijos komisijos vadovas. Jo nuomone, “politiškai gražiausia pabaiga” būtų vadinamojo Liustracijos įstatymo paskelbimas negaliojančiu.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, vietomis pasnyguriuos. Temperatūra dieną 8-9, pajūryje apie 5 laipsnius šalčio.

19p.

2

2013 01 24 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Tarp emigracijos ir imigracijos RAMŪNAS TERLECKAS

Prisipažinsiu, esu maloniai nustebintas, kad pirmadieninis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio interviu “Lietuvos žiniose” sulaukė tokio atgarsio. Jo įžvalgos, kad didžiausia grėsmė Lietuvos ekonomikai yra prastėjanti demografinė padėtis, tapo viena svarbiausių šios savaitės aktyviai visuomenės gyvenime dalyvaujančių piliečių diskusijų temų.

Kaip minėjau, mane tai šiek tiek stebina, nes ponas R.Dargis apie tai kalba tikrai ilgiau nei vienus metus, tačiau didesnio atgarsio Pramonininkų konfederacijos prezidento pastabos nesulaukdavo. Žurnalistai ir redaktoriai žino, kad laikas bei vieta dažnai lemia, ar pranešama žinia tampa įtakinga, ga-

li keisti požiūrį į valstybėje vykstančius procesus. Todėl spėlioju, gal šią savaitę tiesiog nebuvo kitų naujienų, galinčių sudominti visuomenę, o gal imame suvokti, kad stovime prie didelių permainų slenksčio?

Kažin ar daug atsirastų prieštaraujančiųjų ponui R.Dargiui, kuris sako, kad ilgalaikėje perspektyvoje valstybės ekonomikos augimas tiesiogiai priklauso nuo demografinės padėties. Anot jo, statistika rodo, kad 2021 metais Lietuvoje bus 350 tūkst. mažiau darbingo amžiaus žmonių, o tai turės įtakos ekonomikos plėtrai, socialinei situacijai.

Pramonininkų lyderis apgailestauja, kad Lietuvoje dar nėra deramai susirūpinta gyventojų skaičiaus mažėjimu.

“Sunku pasakyti, ar tai tokia didelė baimė, kad apie tai baisu net kalbėti, ar tiesiog nežinome, ką daryti, todėl neliečiame šios temos”, - interviu “Lie-

Jau šiandien turime galvoti ne tik apie tai, kaip mažinti emigraciją, bet ir kaip rengtis padidėjusiai imigracijai. tuvos žiniose” svarsto ponas R.Dargis.

Jis nesiūlo gatavų receptų, kaip spręsti mažėjančio gimstamumo ir didėjančios emigracijos problemas, žvilgsnį kreipia Vyriausybės

pusėn ir kviečia aktyviau diskutuoti šia tema.

Be jokios abejonės, tam tikrų priemonių Vyriausybė galėtų imtis, tačiau prieškrizinis socialdemokratų ir konservatorių sutarimas palengvinti jaunų šeimų gyvenimą per kelis mėnesius iššlavė “Sodros” biudžetą. Tokių ilgų motinystės atostogų galėtų pavydėti daugelio valstybių šeimos. Vokietijoje motinystės atostogos trunka 14 savaičių, Prancūzijoje - 16, JAV - 12.

Taigi geri norai ne visuomet draugauja su protu ir sutampa su galimybėmis. Apie verslo sąlygų liberalizavimą, kuris esą turėtų stiprinti valstybę, kalbama dešimtmečius, bet vežimas nuo to sparčiau nerieda.

Kita vertus, turbūt dar neturime

atsakymo, kiek socialiai atsakingas yra mūsų verslas.

Naujoji valdančioji dauguma pasišovė analizuoti ir imtis esminės mokesčių reformos, kuri turėtų vesti Lietuvą gerovės valstybės kūrimo keliu.

Kažkodėl abejoju, ar sulauksime stebuklo ir dėl kelių mokesčių pakeitimo netrukus pajusime tą gerovę artėjant.

Tačiau neabejoju, kad, norim mes to ar ne, Lietuva po dešimties metų bus daug margesnė. Pasaulis kasdien mažėja, žmonės juda vis laisviau, ir jokiais griežtais imigracijos įstatymais to nepakeisi. Todėl jau šiandien turime galvoti ne tik apie tai, kaip mažinti emigraciją, bet ir kaip rengtis padidėjusiai imigracijai. Kuo anksčiau pradėsime, tuo mažiau problemų turėsime.

•

Seimo tribūna

Sunkiau taisyti klaidas, nei jų nedaryti Su Seimo naujoku, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nariu Juzefu Kvetkovskiu kalbamės apie lenkų tautinės mažumos švietimo problemas.

Lietuvos žinios

- Švietimo klausimai jau kurį laiką kursto aistras tarp lietuvių ir lenkų politikų, visuomenėje. Esate pedagogas, jau du dešimtmečius vadovaujate Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijai. Manote, kad Lietuvoje iš tiesų nėra sudaryta tinkamų sąlygų lenkų švietimui?

- Negalime sakyti, kad lenkų tautinė mažuma visai neturi galimybių mokytis. Tinkamos sąlygos buvo sudarytos iki 2011 metų, kol buvo priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas. Problemų kildavo ir anksčiau, tačiau mūsų lūkesčius buvusi tvarka dar tenkindavo. Paskui situacija kardinaliai pablogėjo, ypač dėl egzaminų suvienodinimo ir dalykų mokymo lietuvių kalba.

Kita vertus, kalbant apie Lietuvos lenkų švietimą reikia pažymėti, kad jau 15 metų šiuo klausimu nėra ramybės. Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad mes neintegruoti, vaikai silpnai moka lietuvių kalbą ir t. t. Nuolatinis kai kurių klausimų eskalavimas neleidžia ramiai dirbti. Jaučiame ministerijos ir kai kurių politikų spaudimą.

- Tačiau ankstesnės Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius dar pernai tvirtino, kad lenkų švietimas Lietuvoje geriausias pasaulyje, neįskaitant pačios Lenkijos. Ką apie tokį teiginį manote?

- Tokį pasakymą vertinu kaip politikavimą. Kartu buvo aiškinama, kad visame pasaulyje yra 160 lenkiškų mokyklų, Lietuvoje - net 120. Toks palyginimas netelpa į jokius rėmus.

Seimo narys J.Kvetkovskis tikino esąs “per mažas” politikas, kad nagrinėtų Lenkijos ir Lietuvos santykių perspektyvas. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Daugumai šių problemų išspręsti net nereikia papildomų finansų, tik noro ir politinės valios.

Lenkiškų mokyklų nėra nei JAV, nei Anglijoje, ten nebent tik privačios arba sekmadieninės mokyklos. Reikia žiūrėti į tokias lenkiškas mokyklas, kurių yra Čekijoje, Vokietijoje ar Danijoje, ten, kur nuolat gyvena lenkų tautinė mažuma. Todėl minėtas tuomečio premjero A.Kubiliaus teiginys neteisingas. Taip lyginti negalima.

- Ne kartą esate dalyvavęs mitinguose ir kritikavęs tuometę valdžią dėl naujojo Švietimo įstatymo. Dabar, kai esate vienas iš valdančio-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

sios koalicijos atstovų, kokių veiksmų žadate imtis Seime? Galbūt LLRA frakcija ketina įregistruoti naujas įstatymo pataisas?

- Mano manymu, kai kuriuos įstatymo straipsnius būtina taisyti ir papildyti. Pavyzdžiui, nuostatą, kad mokymą valstybine kalba reikia pradėti nuo pirmosios klasės. Juk kaimo vaikai į mokyklą ateina gimtosios kalbos dar gerai nemokėdami! Su kalbos sunkumais susiduriama ir penktoje klasėje, kai vaikai Lietuvos istorijos turi

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

mokytis valstybine kalba. Todėl reikėtų arba perkelti šią discipliną į aukštesnes klases, arba palikti mokyklos nuožiūrai ir tėvų pasirinkimui - dėstyti gimtąja ar valstybine kalba. Tautinės mažumos kaip diskriminaciją priima nuostatą, kad tose vietose, kur veikia dvi mokyklos ir jeigu 11 klasėje neužtenka mokinių, reikia palikti tik lietuvišką mokyklą. Čia būtina ieškoti kitos išeities, ramesnės, žmogiškesnės, o ne vadovautis iš viršaus nuleistomis nuostatomis.

Kiek žinau, dar pernai, buvusios Seimo kadencijos metu, buvo įregistruoti mano partijos kolegos Jaroslavo Narkevičiaus siūlymai taisyti šį įstatymą. Dabar naujajame Seime kol kas mažai laiko praėjo, darbas kaip rei-

kiant dar neįsibėgėjo, tad kokių nors naujų ketinimų frakcijoje negirdėjau.

- Kokios švietimo sąlygos tenkintų lenkų tautinę mažumą?

- Net mokslininkai kelia klausimą, ar galima suvienodinti kitakalbių ir gimtakalbių valstybinės kalbos mokėjimą. Todėl tautinių mažumų mokymo programos turėtų būti priartintos prie lietuvių, bet ne suvienodintos. Manau, reikalingas ir atskiras egzaminas.

Antra, lenkų mokyklose dalykus dėstyti valstybine kalba galima būtų mokinių ir tėvų pageidavimu, jei mokykla turi tokių sąlygų. Trečias dalykas susijęs su mokyklų tinklo peržiūrėjimu. Ši problema aktuali ne tik lenkų, bet ir lietuvių mokykloms. Tai trys pagrindiniai klausimai, dėl kurių ir kyla įvairių diskusijų, vyksta mitingai. Daugumai šių problemų išspręsti net nereikia papildomų finansų, tik noro ir politinės valios.

- Ar tikitės, kad per šią ketverių metų Seimo kadenciją situacija pasikeis?

- Spėlioti politikoje sunku... Apskritai nereikėjo tuo keliu eiti. Juk visada sunkiau taisyti padarytas klaidas, nei jų nedaryti.

- Ar išsprendus lenkų tautinės mažumos švietimo klausimą pagerėtų Vilniaus ir Varšuvos dialogas?

- Esu per mažas politikas šiam klausimui nagrinėti. Turbūt, be švietimo, turime ir kitų problemų.

Tai - ekonomika, energetika ir t. t.

Kiekviena valstybė domisi, kaip jos vaikai gyvena užsienyje. Mes taip pat padedame mokykloms Baltarusijoje, Lenkijoje. Man regis, tai visiškai natūralus dalykas. Žinoma, santykiai bent kažkiek turėtų pagerėti.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 24 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Pranašaujama liustracijos pabaiga kio bendradarbiavimo daugeliu atvejų nepripažino.

Ne kartą trauktis iš Liustracijos komisijos vadovų ketinęs A.Urmonas, paklaustas, ar nesigaili to nepadaręs, prisipažino vienareikšmiškai atsakyti negalįs. “Viena vertus, gailiuosi. Tačiau teisingumo požiūriu likdamas pasielgiau gerai”, - teigė jis.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Penkerius metus Liustracijos komisijai vadovaujantis Algimantas Urmonas tikina, kad šiemet galėtų būti padėtas daugiau kaip du dešimtmečius šalyje vykstančio liustracijos proceso taškas. Šis pasiūlymas artimiausiu metu pasieks Seimą.

Komisijos, vertinančios duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, pirmininko A.Urmono teigimu, liustraciją reikėtų baigti “dideliu istoriniu tašku”, kurį padėti turėtų tie, kurie procesą ir pradėjo - politikai.

“Praėjo daug laiko, į šiuos klausimus reikėtų pažvelgti naujai. Be to, šiuo metu valstybėje pakanka ir kitų problemų”, - LŽ vakar sakė Liustracijos komisijos vadovas. Jo nuomone, “politiškai gražiausia pabaiga” būtų vadinamojo Liustracijos įstatymo paskelbimas negaliojančiu. A.Urmonas vylėsi, kad naujasis Seimas būtent taip ir pasielgs.

Nunyks ir komisija Jei Seimas priimtų sprendimą dėl liustracijos proceso pabaigos, natūraliai taptų nebereikalinga ir Liustracijos komisija. Vis dėlto dar pusmetį ji turėtų veikti, kad, atsiradus būtinybei, teismuose galėtų baigti vykstančius procesus.

Vėliau Liustracijos komisijos įgalio-

Ketina domėtis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas “darbietis” Artūras Paulauskas LŽ patikino, kad į NSGK darbotvarkę liustracijos klausimai tikrai bus įtraukti. “Artimiausiu metu ketinu susitikti

Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas vylėsi, kad naujasis Seimas paskelbs vadinamąjį Liustracijos įstatymą negaliojančiu.

Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

jimai galėtų būtų perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC). Nuo praėjusių metų gegužės šis centras pradėjo viešinti KGB dokumentus. “Kai kuriuos skaudulius mes iškėlėme”, paklaustas, ar komisijos darbas turėjo prasmės, sakė A.Urmonas. Jo nuomone, visuomenė dar nėra subrendusi spręsti tokio lygio opių problemų, todėl “atsiranda negerų ir nešvarių srovių”. Komisijos vadovas prisipažino neigiamai vertinantis ir LGGRTC viešinamus dokumentus, kurie tik “pila druską ant žaizdos”.

A.Urmonas ne kartą yra išsakęs kritišką požiūrį į liustraciją. Esą neįgalus įstatymas, strategijos ir taktikos stoka, teisinė aklavietė reikiamo statuso neturinčią komisiją vertė liustraciją tik imituoti. Komisijos pirmininko nuomone, liustracija savo funkcijų neįvykdė. Liustruoti buvo tik tie asmenys, kurie jokios įtakos visuomeniniams procesams nedarė.

Anot A.Urmono, daugelio tų, kurie nebuvo pripažinti bendradarbiavę su slaptosiomis tarnybomis, bylos buvo išvežtos, Lietuvoje liko tik aguonos grūdeliai. Todėl teismai to-

Nukentėjusių nuo sovietinių represinių struktūrų žmonių nuomone, liustracija nebuvo pakankama, todėl turėtų vykti toliau. su Liustracijos komisijos vadovu, išsiaiškinti padėtį, susipažinti su dokumentais”, - sakė jis.

Buvusio NSGK pirmininko konservatoriaus Arvydo Anušausko teigimu, liustracijos, kaip teisinio proceso, pabaiga įstatymais nėra apibrėžta. Ar tolesnė liustracija įmanoma, kai neatsiranda naujų archyvinių dokumentų ir informacijos? Anot politiko, nukentėjusių nuo sovietinių represinių struk-

tūrų žmonių nuomone, liustracija nebuvo pakankama, todėl turėtų vykti toliau. “Tačiau politinių partijų vertybinės nuostatos šiuo klausimu skiriasi”, - pabrėžė A.Anušauskas.

Tas pats ir dėl Liustracijos komisijos likimo, kurios veikimo termino įstatymas nenumato. “Įstatymo keitimas būtų politinis sprendimas, kuris reikštų, kad iš šio proceso nebesitikima nieko daugiau be to, kas jau yra padaryta. Mano supratimu, kol kas šio įstatymo keisti nereikėtų”, sakė A.Anušauskas.

Nėra archyvų Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos buvo sunaikinta 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro tik 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės). Istorikų nuomone, 1987-1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5 tūkst. asmenų. 2000 metais paskelbus savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminą, tai padarė 1589 asmenys.

Liustracijos komisija per savo veiklą yra išnagrinėjusi daugiau kaip pusę tūkstančio bylų.

•

“Arvi” domina aukštasis mokslas •1 p.

“Yra įvairios programos, laukiame iš tų universitetų specialistų, remiame daugelį aukštųjų mokyklų, esame mecenatai. Galbūt iš to ir kilo kalbos apie bendradarbiavimą su užsienio universitetais. Bet dėl pirkimo kalbėti dar anksti”, - sakė jis.

Anot A.Kumžos, pats V.Kučinskas jam vakar patvirtino, kad kalbos apie galimą minėto universiteto akcijų pirkimą šiandien nėra. “Juk kalbų būna visokių. Galimas dalykas, kad buvo koks nors pasiūlymas, galbūt paprašyta pagalvoti, bet jeigu anksti, tai anksti”, - pažymėjo “Arvi” atstovas.

verslo ir inovacijų plėtros agentūra “Innovation Norway”, - LŽ sakė jis.

Anot N.Pačėsos, ISM bendradarbiauja su daugeliu verslo įmonių, tarp kurių - “Nestle”, “Danske Bank”, DNB bankas, “Linas agro”, “Kauno grūdai”, “Lindorff”, “Aviva”, “Hanner”, “Sony Ericsson” ir kt.

“Arvi ir ko” - viena įmonių, dalyvaujančių ISM “100 Talentų” programoje. Kompanija skiria stipendijas geriausiai besimokantiems ISM studentams. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bei “Arvi ir ko” bendradarbiavimas nenutrūks ir 2013 metais”, - pažymėjo N.Pačėsa.

Bendradarbiavimas nenutrūks

Pirmas nevalstybinis

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa vakar teigė, kad šios aukštosios mokyklos akcininkų struktūra nesikeičia.

“Universiteto steigėjais ir pagrindiniais akcininkais išlieka BI Norwegian Business School bei Norvegijos

1999 metais įsteigtas ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas - pirmoji nevalstybinė aukštoji mokykla mūsų šalyje. Kaip teigiama ISM internetinėje svetainėje, universiteto steigėjai - BI Norwegian Business School, pripažįstama didžiausia verslo mokykla

Atkelta iš

Europoje, ir “Innovation Norway” svarbiausia Norvegijos vyriausybės finansinė institucija, skatinanti verslo inovacijas ir padedanti įgyvendinti pažangias verslo idėjas.

“Galimas dalykas, kad buvo koks nors pasiūlymas, galbūt paprašyta pagalvoti, bet jeigu anksti, tai anksti.”

Vilniuje ir Kaune įsikūręs universitetas vykdo visų pakopų - bakalauro, magistro ir daktaro - akredituotas studijas.

“Arvi” įmonių grupės bendrovės užsiima kalakutų auginimu ir kalakutienos perdirbimu, cukraus, trąšų gamyba, krovinių gabenimu jūrų transportu, plėtoja viešbučių, viešojo maitinimo veiklą.

•

Geriausiai besimokantiems ISM studentams “Arvi ir ko” skiria stipendijas.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Trumpai ĮTARIAMI PAREIGŪNAI Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai įtariami galbūt dalyvavę platinant narkotines medžiagas ir piktnaudžiavę tarnyba. Vakar Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo ir Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai, tirdami galimus korupcijos faktus, Šiaulių apskrities VPK ir kitose vietose atliko kratas bei sulaikė asmenis, įtariamus nusikalstamų veikų padarymu.

Bus sprendžiamas klausimas dėl

kardomųjų priemonių sulaikytiesiems skyrimo. Galimų korupcijos apraiškų pobūdį ir mastą tiria didelės policijos pajėgos, atliekami išsamūs Šiaulių policijos padalinių veiklos patikrinimai.

KRATOSI KONKURSO Aplinkos ministerija siekia nutraukti buvusios valdžios paskelbtą konkursą užsakomosioms televizijos ir radijo laidoms bei informacijai kitose žiniasklaidos priemonėse. Pernai liepą skelbtame

konkurse gauta bendros 3,7 mln. litų vertės siūlymų. Aplinkos ministerija pranešė paprašiusi Viešųjų pirkimų tarnybos leisti nutraukti sutarčių pasirašymo procedūras.

Ministerija ketina skelbti naują konkursą. Aplinkos viceministras Almantas Petkus sakė, kad ministerijos vadovybei kelia abejonių, ar šios sutartys yra tikslingos, ar nebuvo piktnaudžiauta galimybe paskubomis išnaudoti šiai sklaidai numatytus pinigus. Anot jo, konkursas buvo paskelbtas likus keliems mėnesiams iki dabartinės Vyriausybės suformavimo.

ATSEIKĖJO RŪMAMS Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė įsakymą, kuriuo paskirstė kapitalo investicijas 2013 metams pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus. Didžiausia suma - 12 mln. 993 tūkst. litų - skirta Valdovų rūmams.

“Tik beveik 13 mln. litų. Dabar skaičiuojame, kiek pinigų reikės iki liepos 1-osios ir kiek gali likti po to”, - vakar sakė Vilniaus pilių direkcijos laikinasis vadovas Danius Malinauskas. Anot jo, skirtų pinigų tikrai užteks baigti dar-

bams vadinamajame A korpuse, kad liepos 1-ąją čia galėtų pradėti veikti muziejus ir vykti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai. D.Malinauskas teigė, kad statybininkai iš šio korpuso turi išeiti gegužės 15 dieną. Jis vylėsi, jog iš šiemet skirtų pinigų liks lėšų vidiniam kiemui, pastato fasadui sutvarkyti, kad Valdovų rūmai būtų kuo mažiau panašūs į statybvietę. D.Malinauskas tikisi, kad šiemet pavyks pradėti darbus ir B korpuse.

BNS, LŽ

4

2013 01 24 Lietuvos žinios

Dienos temos

Iš parduotuvių vagiama ir dėl pramogos DAIVA BARONIENĖ

Parduotuvėse besisukiojantys vagišiai ima viską, kas pakliūva po ranka. Dažniau tai daroma ne kenčiant nepriteklių, bet ieškant pramogų.

“Paaugliai, ūkininkai, verslininkai, menininkai, netgi kunigas”, - pirštus lenkė parduotuvių savininkai ir vadovai, LŽ paprašyti įvardyti vagis, pričiuptus prekybos vietose. Prekybininkai pabrėžia, kad vargetos arba asocialūs žmonės - vieni retesnių parduotuvių vagių.

Taikinys - kačių konservai “Yra vienas visai neblogai besiverčiantis ūkininkas, kuris, apsilankęs mūsų parduotuvėje ir prisidėjęs nemenką kiekį prekių, į kišenę būtinai įsikišdavo kačių konservų, kuriuos stengdavosi išsinešti už juos nesumokėjęs. Gėdinimai šiam žmogui buvo nė motais”, - LŽ sakė Pasvalio rajono Žadeikonių parduotuvės savininkė Liongina Mačienė. Verslininkė teigė nebeišmaniusi, kaip kovoti su kačių konservų vagimi, todėl numojo ranka nutarusi, kad žmogus negali atsispirti nepaaiškinamam instinktui. L.Mačienė įsitikinusi, kad ne tik jos nuolat pričiumpamas vyriškis, bet ir kiti žmonės vagia tikrai ne iš vargo, bet, anot jos, tik tam, kad vogtų. Iš parduotuvės dažniausiai dingsta valgomieji ledai, kramtomoji guma, kojinės, alkoholis.

Stanislava Indrišiūnienė, turinti parduotuvę Pakruojo rajone, Pašviti-

Parduotuvėse dažnesnės yra impulsyvios vagystės, kai vagiama iš anksto nesuplanavus.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

nyje, taip pat neslėpė, kad jos parduotuvėlė dažnai apvaginėjama. “Vagiliai bando nugvelbti viską, kas tik būna po ranka. Griebia net paprasčiausius čiulpinukus”, - sakė moteris.

Jai pritarė Rimantas Maženis, Panevėžio rajono Ėriškių parduotuvės savininkas. “Iš mūsų parduotuvės nė karto nebuvo pavogta tik skalbimo miltelių, nors jie - viena populiariausių prekių. Beje, vagiant pričiupome ne pačios prasčiausios reputacijos žmones”, - sakė R.Maženis.

Siaučia “ragautojai” Parduotuvių “Maxima LT” tinklo atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė teigė, jog nagrinėjant vagysčių iš šio prekybos tinklo atvejus nustatyta, kad vagia ir neblogai uždirbantys, net nemenką padėtį visuomenėje turintys žmonės. Anot jos, sunkiau besiverčiantieji linkę išsinešti tai, ką galės nesunkiai realizuoti - cigaretes, alkoholį, o labiau pasiturintieji dažniau siekia nugvelbti parfumerijos, kosmetikos prekių.

Nors iš “Maximos LT” tinklo parduotuvių vagia ir profesionalai, kurie ateina pasiruošę, net po kelis, dažnesnės impulsyvios vagystės. Joms neatsispiria į nusikaltimus, atrodytų, nelinkę žmonės. “Po parduotuves vaikšto nemažai, kaip mes vadiname, ragautojų. Vienas jų, bevaikštinėdamas po parduotuvę, suvalgė visą ki-

“Vagia ir neblogai uždirbantys, net nemenką padėtį visuomenėje turintys žmonės.” logramą bananų”, - LŽ pasakojo O.Malaškevičienė. “Maxima LT” atstovė sakė, kad ragautojai dažniausiai drausminami apsaugos darbuotojų įspėjimu, o išsinešusiesiems prekių jau už kasų visais be išimties atvejais kviečiama policija.

Traukia brangus alkoholis “Iki” prekybos tinklo atstovas Valdas Lopeta pabrėžė, kad jų 238 parduotuvėse per savaitę paprastai fiksuojama apie 300 bandymų pasisavinti vieną ar kitą prekę. Visais atvejais, ar būtų bandyta pavogti rašiklį, ar brangaus alkoholio butelį, kviečiama policija. O dažniausia vagiama prekė, anot V.Lopetos, alkoholis. Bandoma išnešti brangiausiai kai-

nuojančius butelius. “Turim vieną nuolatinį vagį, kuris vis kėsindavosi išsinešti po degtinės butelį, o vieną kartą buvo nutvertas su slapčia išnešamu buteliu šampano bei torto gabalu. Vyriškis tąsyk teisinosi švenčiantis gimtadienį”, - teigė V.Lopeta.

Jis pabrėžė, kad visų vagių pasiteisinimai vienodi: neva pamiršo susimokėti, nematė, kaip daiktą įsikišo po drabužiais ar įsidėjo į rankinę.

Baudos ir įspėjimai Policijos statistikos duomenimis, tik retais atvejais ilgapirščiai iš parduotuvių išneša prekių, kurių vertė didesnė kaip 130 litų. Padariusiems nusikaltimą, kai pavogtų daiktų vertė nesiekia šios sumos, numatytos 300-700 litų baudos.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, vyriškiui, “Maximos” parduotuvėje pavogusiam 10 litų vertės skutimosi gelį “Gillette”, buvo skirta 500 litų bauda, o 300 litų baudą sumokėjo vagis, iš to paties tinklo parduotuvės bandęs nugvelbti 1,39 lito vertės alaus butelį. Asmuo, nutvertas iš “Norfos” parduotuvės besinešantis butelį “Šimtmečio” degtinės, kainuojančios 19,99 lito, sumokėjo 400 litų baudą. Vaiko, iš parduotuvės bandžiusio pavogti 1,90 lito vertės žiebtuvėlį, tėvams skirtas įspėjimas. Įspėta buvo ir moteris, iš “Maximos” bandžiusi išnešti rašiklį bei du kryžiažodžių žurnalus.

•

Dėl Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame kolegą ALGĮ JANUŠAUSKĄ.

Telydi paguoda ir dvasios stiprybė sunkią netekties valandą. „Lietuvos žinių“ kolektyvas

“Lietuvos žinių” redakcija gedi dėl kolegės, buvusios ilgametės mūsų dienraščio žurnalistės ALDONOS SVIRBUTAVIČIŪTĖS mirties ir nuoširdžiai užjaučia visus velionės artimuosius ir bendražygius.

2013 01 24 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Komandoje - sveikuolis ir lenktynininkas Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pagaliau sulauks trečiojo viceministro - ilgai dalijęsi vietas, koalicijos partneriai šį postą patikėjo Darbo partijai. Pareigos greičiausiai atiteks lenktynininkui Sauliui Girdauskui.

JURGA TVASKIENĖ

S

usisiekimo viceministrų pareigas jau eina buvęs Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas ir buvęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sveikuolis Vladislavas Kondratovičius. Ministras R.Sinkevičius patvirtino A.Šliupą pasirinkęs pats. V.Kondratovičių delegavo koalicijos partnerė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).

Dėl trečiojo viceministro posto kurį laiką vyko savo kandidatą pretendavusių deleguoti “tvarkiečių” ir “darbiečių” derybos. Dabar aiškėja, kad šią teisę gavo Darbo partija.

Jei kandidato praeityje kabliukų neras visus pretendentus į viceministrų postus tikrinanti Specialiųjų tyrimų tarnyba, iki sausio pabaigos trečiojo viceministro kėdę turėtų užimti buvęs Seimo narys verslininkas S.Girdauskas.

Lenktynių neišsižada 42 metų S.Girdauskas pagal specialybę - transporto mašinų ir įrenginių inžinierius, visuomenei geriau žinomas kaip lenktynininkų dinastijos atstovas.

Jo tėvas Kastytis Girdauskas praeityje visoje Sovietų Sąjungoje garsus lenktynininkas, tėvo brolis Arvydas Girdauskas - ne mažiau garsus šturmanas.

“Būnant vaiku, jaunuoliu, kuris turėjo vieną garsiausių Tarybų Sąjungoje lenktynininkų tėvą, kito pasirinkimo kaip ir nebuvo. Automobilių sportas šeimoje buvo kaip gyvenimo dalis”, - apie save anksčiau žiniasklaidai pasakojo S.Girdauskas.

Nuo vaikystės kartingus vairavęs vaikinas į “rimtą” automobilį - tėvo lenktyninį “VAZ 2105” sėdo 1988-aisiais: tąkart septyniolikmetis ralio kroso varžybose “Viktorija”, vykusiose Kačerginės Nemuno žiede, iškovojo pergalę. S.Girdauskas - penkiskart Lietuvos automobilių ralio čempionas absoliučioje įskaitoje, dukart Lenkijos ralio čempionas, Baltijos ralio čempionas, penkiskart iškovojęs Lietuvos prezidento taurę ralyje “Aplink Lietuvą”, Pasaulio čempionato etapo taurės laimėtojas 2003 metais Turkijoje. Į sportą ir privatų verslą įsisukęs kaunietis tam tikrą pertrauką buvo padaręs tik 2004-2008 metais, kai, laimėjęs Seimo nario mandatą, ketverius metus dirbo parlamentiniame Ekonomikos komitete, ėjo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Darbo Seime metu žurnalistų paklaustas, kodėl ralisto karjerą iškeitė į politiko, S.Girdauskas pareiškė: “Aš jos neiškeičiau.

Kaip buvau ralistas, taip ir esu, būsiu, ir net nežinau, kiek dar metų.”

Nepaisant tokio požiūrio, “darbietis” dalyvavo ir pastaruosiuose Seimo rinkimuose, tačiau nesėkmingai. Kviesdamas balsuoti Šilainių apygardos rinkėjus, S.Girdauskas skelbė esąs “atkaklus, susitvardantis, mokantis priimti teisingus sprendimus, tiesiog doras žmogus, už kurį balsuoti rekomendavo ir kitų, o ne tik jo partijos, lyderiai”.

“Tai iš tiesų pareigingas, išmanantis ir atidus žmogus, jei kalbėtume apie automobilinius reikalus, - LŽ sa-

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas 1997 m. - Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Tarptautinių pervežimų ir logistikos magistras.

2007 m. - ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Tarptautinės vadybos ir verslo administravimo magistras.

1995-2003 m. - UAB DSV (pervadinta UAB “DFDS Transport”) transporto vadybininkas.

2004-2005 m. - UAB “Nordnet” (pervadinta UAB “Paskirstymo sistemų valdymas”) vykdomasis direktorius.

2005-2007 m. - UAB “Balti logistika” generalinis direktorius.

2007-2012 m. rugpjūtis - VĮ “Kauno aerouostas” generalinis direktorius.

2012 m. rugsėjis - 2012 m. gruodis - UAB “Litcargus” komercijos direktorius.

Susisiekimo sistemos problematiką ministro R.Sinkevičiaus komandoje bene geriausiai išmano buvęs Kauno oro uosto vadovas 39 metų A.Šliupas. kė žinomas lenktynininkas ir verslininkas Stasys Brundza. - Be to, Saulius yra buvęs Seimo narys, taigi, mano galva, turi ir politinio darbo patyrimo, nes juk viceministro postas - politinė pareigybė. Jeigu jį siūlo, vadinasi, jis tinkamas eiti pareigas.”

S.Brundza abejojo, ar S.Girdauskui eiti pareigas galėtų trukdyti jo, kaip automobilizmo entuziasto, ryšiai su varžybų rėmėjais. “Kai jis buvo Seimo narys, tie klausimai buvo iškilę. Bet jis nurodė, kad, dirbdamas Seime, sportuoja be rėmėjų. Taigi, tie klausimai yra, matyt, išsprendžiami”, - kalbėjo verslininkas.

Dar 2005 metais parlamentinė Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad S.Girdauskas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, neeilinę Seimo sesiją iškeitęs į Pasaulio ralio čempionatą Švedijoje.

Etikos sargus papiktino, kad parlamentaras varžybose dalyvavo važiuodamas įvairių firmų ženklais apklijuotu automobiliu, nors pats S.Girdauskas gynėsi jokių įsipareigojimų rėmėjams neturintis.

Žino problemas Susisiekimo sistemos problematiką ministro R.Sinkevičiaus komandoje bene geriausiai išmano buvęs Kauno oro uosto vadovas 39 metų A.Šliupas. Kauno oro uostui jis vadovavo nuo 2007 metų pabaigos.

Anksčiau daugiau nei dešimtmetį A.Šliupas darbavosi logistikos srityje bendrovėje “DFDS Transport” koordinavo transporto srauto judėjimą Rytų kryptimi, vėliau planavo ir valdė krovinių iš Klaipėdos uosto į Baltijos ir NVS šalis vežimą, organizavo smulkių krovinių gabenimas tarp Didžiosios Britanijos, Olandijos, Belgijos ir Lietuvos, ėjo Kauno filialo vadovo pareigas, stažavosi Didžiojoje Britanijoje, dirbo keliose kitose bendrovėse.

“Nesibaimindamas keičiau darbovietes, nes norėjau įgyti kuo daugiau patirties. Tai padeda plėsti akiratį, nes susiduri su daugiau kliūčių ir privalai rasti būdą problemoms išspręsti. Kitą kartą jau gali pasiremti sava patirtimi. Be to, kiekvienos įmonės darbo stilius yra savitas. Tu deriniesi prie jų, kartu įneši ką nors

nauja. Jei visą laiką dirbtum toje pačioje bendrovėje, yra du keliai: arba daryti karjerą, arba sustabarėti”, anksčiau kalbėjo A.Šliupas.

Gerus rezultatus jis demonstravo ir perėjęs į Kauno oro uostą. Tačiau 2012-aisiais įmonė susidūrė su rimtais sunkumais, pagrindiniam vežėjui - airių bendrovei “Ryanair” - susiviliojus Susisiekimo ministerijos remto Vilniaus tarptautinio oro uosto pažadais ir dalį savo maršrutų perkėlus į sostinę, o dalį apskritai uždarius. Tuo metu A.Šliupas apsisprendė trauktis iš pareigų, o vos prieš kelis mėnesius įsidarbino keleivių ir krovinių aptarnavimo įmonėje “Litcargus” komercijos direktoriumi.

“A.Šliupą Kauno oro uosto direktoriaus poste radau pradėjęs dirbti ministru - jis buvo neseniai paskirtas ankstesniojo ministro Algirdo Butkevičiaus. Akivaizdu, kad vadovas turėjo šio politiko asmeninį pasitikėjimą. O apie jo darbą galiu pasakyti, kad A.Šliupas - aktyvus, ambicingas ir iniciatyvus žmogus, išmanantis ir aviaciją, ir vadybą. Jis tikrai nebuvo prasčiausias susisiekimo sektoriaus įmonės vadovas”, - sakė buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Už sveiką gyvenseną Mažiausiai patirties tiek valstybiniame darbe, tiek susisiekimo srityje turi LLRA į viceministro postą deleguotas 40-metis V.Kondratovičius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto vadybos ir verslo administravimo absolventas anksčiau dirbo vadybininku privačiose bendrovėse.

2007 metais tapęs LLRA nariu V.Kondratovičius gavo darbą Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje - buvo paskirtas Investicijų skyriaus vedėju. Po 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų jis palypėjo dar aukščiau - tapo rajono administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Labiau nei politikas, V.Kondratovičius garsėja kaip blaivios gyvensenos, sveikatos, sporto ir turizmo entuziastas. Nuo 2007 metų jis eina Nacionalinės žalingų įpročių prevencijos tarybos viceprezidento pareigas, yra Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys. Prieš penke-

Kandidatas į susisiekimo viceministrus Saulius Girdauskas 1992 m. - Kauno technologijos universitetas, mechanikos inžinierius.

2004 m. - Vilniaus Gedimino technikos universitetas, transporto mašinų ir įrenginių inžinierius.

1994-1998 m. - UAB “Haupas” komercijos direktorius.

1995-2004 m. - VšĮ “Reventus” valdybos pirmininkas.

1998-2004 m. - UAB “Hautera” direktorius.

2004-2008 m. - Seimo narys.

2008-2011 m. - UAB “Hautera” verslo vystymo konsultantas.

Nuo 2012 m. užsiima indiviEltos nuotraukos dualia sportine veikla.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius 2002 m. - Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakultetas, verslo vadybos ir administravimo bakalauras.

1992-1993 m. - AB “Nemenčinės statyba”.

1994-1998 m. - UAB “Vokė-3” ėjo įvairias pareigas.

1998-1999 m. - UAB “Virtuvės pasaulis” vadybininkas.

1999-2001 m. - UAB “Vokė-3” vadybininkas.

2001-2006 m. - UAB “East trading company” vadybininkas, logistikos vadovas.

Nuo 2006 m. - sveikos gyvensenos, sporto ir turizmo draugijos “Optimalietis” prezidentas.

2006-2007 m. - UAB “Buteka” prekybos vadovas.

2007 m. sausis - 2007 m. spalis - UAB “Elektromarkt” projektų vadovas.

2007-2013 m. sausis - Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

rius metus dabartinis susisiekimo viceministras tapo vienu draugijos “Optimalietis”, siekiančios visiems norintiems padėti atsikratyti žalingų įpročių, kūrėju ir prezidentu.

“Tai šaunus sveikuolis, harmoninga ir subalansuota asmenybė, apie V.Kondratovičių LŽ pasakojo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis. - Manau,

daug žmonių yra jam dėkingi, kad “Optimalietyje” padėjo išbristi iš alkoholizmo liūno, rasti gyvenimo kelią. Vladislavas - ir sveikuolis, ir pilietiškas, visuomeniškas, ir savo veiklos profesionalas, nes teko girdėti apie jį gerų žodžių kaip apie darbuotoją. Manau, jeigu jam netrukdys, jis padarys gerų darbų ir eidamas naujas pareigas.”

•

Nuoširdžiai užjaučiame Europos Parlamento narį, partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininką ROLANDĄ PAKSĄ dėl Tėvo mirties.

Lietuvos Respublikos Seimo vardu Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas

Skaudžią netekties valandą, netikėtai mirčiai iš gyvenimo išplėšus tėvą, nuoširdžiai užjaučiame partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininką, Europos Parlamento narį, prezidentą ROLANDĄ PAKSĄ, jo šeimą ir velionio artimuosius.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” Prezidiumo nariai

6

2013 01 24 Lietuvos žinios

Pasaulis

D.Cameronas britams siūlo referendumą SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas nori, kad šalies žmonės patys nuspręstų valstybės likimą Europos Sąjungoje (ES). Jis pažadėjo surengti referendumą dėl šalies tolesnės narystės Bendrijoje, jeigu konservatoriai laimės kitus parlamento rinkimus.

Sakydamas ilgai lauktą kalbą D.Cameronas teigė, kad referendumas galėtų vykti kitos jo kadencijos pradžioje, bet ne vėliau kaip 2017 metų pabaigoje. “Per referendumą žmonės spręs Didžiosios Britanijos likimą. Jie pasirinks, ar šalis liks Bendrijoje, ar iš jos pasitrauks”, - sakė D.Cameronas ir aiškino, kad jo vadovaujama konservatorių partija ketina iš naujo derėtis dėl šalies narystės ES sąlygų. Premjeras perspėjo, kad jeigu ES nesiims reformų, kurių pageidauja Didžioji Britanija, jo šalis gali pasitraukti iš 27 šalių bloko.

Nors D.Cameronas mano, kad referendumas dėl šalies narystės ES būtinas, nes Bendrija “per daug reguliuoja Didžiosios Britanijos gyvenimą”, neaišku, ar jis turės galimybę surengti tokį referendumą, nes konservatoriai gali ir nelaimėti 2015 metų rinkimų. Šiuo metu jie pagal populiarumą atsilieka nuo opozicinės Leiboristų partijos, nes vyriausybė, siekdama apkarpyti biudžeto deficitą, ėmėsi skausmingų išlaidų mažinimo reformų, o tai tik didins rinkėjų nepasitenkinimą.

D.Camerono pažadas dėl referendumo panašus į mėginimą įtikti didelei daliai euroskeptiškai nusiteikusių savo partijos narių. Premjeras aiškino suprantantis kai kurių parlamentarų

Didžiosios Britanijos narystė Lietuvai naudinga

Referendumas konsoliduos konservatorius

Politikos ekspertas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad iš D.Camerono kalbos galima suprasti, jog tolesnis buvimas ES reiškia buvimą kitomis, iš naujo susiderėtomis sąlygomis, nors pati britų vyriausybė kol kas konkrečiai nesiūlo, kaip ji norėtų pakeisti dabar galiojančius ES teisės aktus. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES reikštų “balso praradimą”, o tai politiškai nenaudinga visai Bendrijai, taip pat ir Lietuvai, nes britai gana konstruktyviai dalyvauja ES institucijose vykstančiose diskusijose ir turi pagrįstą poziciją. Lietuvos interesas išsaugoti Didžiosios Britanijos narystę ES. Jeigu britai vis dėlto nuspręstų trauktis, greičiausiai būtų pasirinktas Norvegijos santykių su Bendrija modelis - dalyvavimas tik Europos ekonominėje erdvėje.

Politologė Margarita Šešelgytė mano, kad D.Camerono pasiūlymą dėl referendumo labiausiai nulėmė vidinės priežastys.

Konservatorių partija nėra vieninga, ji pasidalijusi į eurošalininkus ir euroskeptikus, todėl referendumas galėtų konsoliduoti partiją, įveikti jos vidinį susiskaldymą ir padidinti populiarumą tarp rinkėjų. Referendumu D.Cameronas nori nušauti du zuikius. Pirma, užsitikrinti euroskeptiškai nusiteikusių politikų bei rinkėjų paramą, antra, siekia pasirodyti kaip stiprus premjeras, sugebantis kontroliuoti padėtį šalyje. D.Cameronas greičiausiai tikisi, kad referendumas neįvyks, o jei ir įvyks, britai balsuos už narystę ES. Pasitraukimas iš ES šaliai prilygtų “ekonominiam sprogimui”, tačiau, euro zonos krizė ir ekonomikos recesija Didžiojoje Britanijoje kursto euroskeptiškas nuotaikas.

D.Cameronas pasidavė savo partijos spaudimui. / Reuters/Scanpix nuotrauka norą, kad referendumas būtų surengtas nedelsiant, tačiau dabar nėra pats tinkamiausias laikas referendumui.

“Artimiausiu metu referendumas nebūtų naudingas nei Didžiajai Britanijai, nei Europai. Balsavimas dėl status quo ar pasitraukimo būtų neteisingas pasirinkimas”, - sakė Didžiosios Britanijos premjeras. Palaukti reikia todėl, kad euro zonos krizė gali “neatpažįstamai” transformuoti ES, o pasikeitusioje Bendrijoje Didžioji Britanija mato savo ateitį.

Nors pastaruoju metu D.Cameronas jautė savo partijos euroskeptiškojo sparno spaudimą, jo siūlymas surengti referendumą piktina daugelį kitų ES narių ir jo paties koalicinės vyriausybės partnerius, proeuropietiškai nusiteikusius liberalus demokratus. Toks sprendimas kelia nerimą ir daugeliui verslininkų bei opozicinei Leiboristų partijai, kuri jau perspėjo D.Cameroną, kad siūlyti referendumą - tai siūlyti atsisakyti aiškios ateities ir privesti šalį prie “ekonominio skardžio”.

•

Pigus populizmas Politologas Klaudijus Maniokas teigia, kad D.Camerono kalba gerai parengta ir joje atsispindi šiuo metu Didžiojoje Britanijoje vyraujančios euroskeptiškos nuotaikos. D.Camerono pasiūlymas - rinkimų kovos šalies viduje dalis, nes konservatorių kritikuojami ES politikos aspektai, pavyzdžiui, didėjanti Briuselio galia arba kišimasis į Didžiosios Britanijos politiką, - tik pigus populizmas, siekiant užsitikrinti rinkėjų paramą prieš 2015 metų rinkimus. Referendumo galėtų ir nebūti, jeigu konservatoriai nelaimės rinkimų. Tačiau ir pačiai ES reikia transformuotis, kad Bendrija išlaikytų savo politinį svorį tarptautinėje arenoje bei konkurencingumą pasaulio rinkose.

Prancūzija ir Vokietija Europos labui GUIDO WESTERWELLE, Vokietijos užsienio reikalų ministras, LAURENT’AS FABIUS, Prancūzijos užsienio reikalų ministras

Šimtmečius mūsų šalys buvo konkurentės, priešininkės, netgi “nuožmūs priešai”. Siaubingu nuopuoliu tapo du pasauliniai karai ir nacių įvykdyti nusikaltimai. Tai suvokus ypač išryškėja Konrado Adenauerio ir Charles’io de Gaulle’io drąsa, kai 1963 metų sausio 22 dieną jie pasirašė Eliziejaus sutartį.

Sutarties tekstas - trumpas ir glaustas, bet jos turinys - revoliucinis: Prancūzija ir Vokietija susitarė visais svarbiausiais ekonomikos, politikos ir kultūros klausimais siekti “kiek įmanoma vieningos pozicijos”. Ši sutartis aktuali ir praėjus 50 metų.

Jos preambulės svarbiausios sąvokos susitaikymas, jaunimas, solidarumas ir Europa - apibūdina mūsų partnerystės esmę. Metams bėgant ši sutartis leido prancūzams ir vokiečiams suartėti bei susidraugauti, tuo gali pasigirti nedaugelis tautų.

Iš šimtmečius trukusio priešiškumo gali gimti tvirta draugystė - tokią žinią Eliziejaus sutartis perdavė visam pasauliui. Prancūzams ir vokiečiams pavyko susitaikyti. Apklausos patvirtina, kad daugiau nei 85 proc. abiejų šalių piliečių yra geros arba netgi labai geros nuomonės apie savo kaimynus. Mes turime bendrą istorijos vadovėlį, Prancūzijos ir Vokietijos brigadą, dvikalbį

televizijos kanalą “Arte” ir daug kitų dialogo bei integracijos institucijų. Galime pasidžiaugti ir glaudžiais abiejose Reino pusėse gyvenančių žmonių ryšiais. Daugiau nei 2 tūkst. Prancūzijos ir Vokietijos miestų tapo partneriais, tai įneša svarų indėlį į mūsų intensyvius kultūrinius ir visuomeninius mainus. Glaudžiai susijusi ir mūsų valstybių ekonomika.

Tačiau tai, kas buvo svarbu anuomet, svarbu ir šiandien: jaunimas - bendros mūsų ateities raktas. Ir toliau būtina abiejų šalių jaunimui aiškinti, kaip įdomu ir naudinga palaikyti gerus santykius su kaimynu. Tai, kad milijonus kartų pavyko suburti jaunuosius prancūzus ir vokiečius - didelis Prancūzijos ir Vokietijos jaunimo draugijos nuopelnas.

Taip darysime ir toliau.

Tvirtas mūsų draugystės pagrindas - bendros vertybės. Ir namie, ir kitose šalyse skatiname laisvę, toleranciją, pagalbą silpnesniesiems ir kultūrinę įvairovę. Be abejo, per pastaruosius 50 metų pasitaikė atvejų, kai Prancūzijos ir Vokietijos nuomonės abiem šalims svarbiais klausimais išsiskyrė. Tačiau mes sugebėjome suprasti kitos valstybės poziciją, buvome pasirengę ieškoti abiem pusėms priimtino sprendimo. Ir ateityje Prancūzija bei Vokietija ieškos bendrų sprendimų, susidūrusios su didžiausiais laikotarpio iššūkiais, jos sieks augimo ir gerovės, skatins inovacijas ir švietimą, bendradarbiaus aplinkosaugos ir saugaus bei pastovaus energijos tiekimo srityje, taip pat mėgins atsakyti į naujuosius informacijos laikotarpio klausimus, ir kas ne mažiau svarbu - daly-

Eliziejaus sutarties pasirašymo proga Berlyne susitiko Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as.

Reuters/Scanpix nuotrauka

vaus bendrose misijose už taiką, saugumą ir stabilumą pasaulyje.

Prancūzija ir Vokietija, pasisakančios už laisvą, demokratinį ir apsisprendusį Malį, kartu su partneriais Europos Sąjungoje ketina įnešti svarbų indėlį į šios Afrikos valstybės ateitį.

Tačiau mūsų partnerystės centre - Europa. Europos Sąjungos sėkmės - pradedant nuo vidaus rinkos, laisvo asmenų bei prekių judėjimo ir baigiant bendra valiuta, negalima įsivaizduoti be mūsų bendros valios ir pastangų.

Norime, kad Prancūzijos ir Vokietijos draugystė ir toliau būtų naudinga Eu-

Nūdienos iššūkiams Europa turi būti ne problema, o sprendimas. ropos labui bei kviečiame dėtis prie mūsų. Mūsų pusėje Veimaro trikampyje aktyviai veikia Lenkija, akcentuojanti Europos integraciją. Išryškėja ir šalys, norinčios to siekti kartu su mumis. Tuo metu Europa “a la carte”, kurioje kai kas norėtų naudotis bendros Europos pranašumais nevykdydami su tuo susijusių įsipareigojimų, nėra mūsų pasirinkimas.

Europoje mūsų laukia dideli iššūkiai. Ekonomikos srityje išlieka tokie prioritetai kaip krizės įveikimas ir didelių ekonominių pokyčių valdymas.

Tam turime konsoliduoti viešuosius finansus, siekti plėtros ir solidarumo, kad galėtume ekonomiškai prikelti Europą ir paversti ją konkurencinga pasaulyje. Kad įsitvirtintume daugiapoliame XXI amžiuje, turime ne tik nuolat modernizuoti mūsų šalių ekonomiką ir visuomenę, bet ir toliau statyti bendrus Europos namus bei rūpintis, kad jie būtų atsparūs krizei.

Norime kovoti su erozija ES viduje. Europoje prasidėjus skolų krizei ėmė stiprėti populizmo ir nacionalizmo tendencijos. Mes tam priešpriešiname tikėjimą Europa. Šiandien labiau nei bet kada mūsų santykiai gali tapti Europos varikliu. Mes, kaip užsienio reikalų ministrai ir Europos piliečiai, esame įsitikinę, kad karo ir pokario kartos “Europos refleksas” turi būti puoselėjamas ir kitame kontekste. Nūdienos iššūkiams Europa turi būti ne problema, o sprendimas.

Tam reikia patobulinimų, kurie taptų prevencijos priemonėmis. Mes norime tokios Europos, kuri visiškai patenkintų piliečių lūkesčius, nes Europa turi ne tik kainą, bet ir vertę, mūsų piliečiams kasdien teikiančią naudos - daugiau laisvės, daugiau gerovės, daugiau saugumo. Toks yra K.Adenauerio ir Ch. de Gaulle’io mums skirtas palikimas.

Vive l’amitie franco-allemande!

Es lebe die deutsch-franzoesische Freundschaft! Tegyvuoja Prancūzijos ir Vokietijos draugystė!

•

2013 01 24 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Davose jau niekas nesitiki katastrofos nama, kodėl taip sparčiai plinta pandemija, o antibiotikai ne tokie veiksmingi kaip anksčiau.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Daugiau kaip 2500 verslo magnatų, aukščiausio rango vadybininkų, politikų ir garsenybių susirinko į aukštai kalnuose esantį Davoso kurortą, kur jau 43 kartą vyksta pasaulio ekonomikos forumas.

“Penkias dienas Davose viename kvadratiniame metre bus daugiau milijonierių nei kurioje kitoje pasaulio vietoje”, - šaipydamasis apie Davoso forumą parašė britų dienraštis “The Guardian”. Tačiau be milijonierių, bus ir 50 prezidentų bei premjerų, tarp kurių tokie pasaulio lyderiai kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas, Italijos vyriausybės vadovas Mario Monti, Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Forume taip pat dalyvaus 14 Nobelio premijos laureatų, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, Pasaulio banko prezidentas Jimas Young Kimas, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Cristine Lagarde, nedidelis būrys karališkųjų asmenų, milijardus pasaulio problemoms spręsti skiriantis “Microsoft” įkūrėjas Billas Gatesas, į Davosą užsuks ir vienas garsiausių diplomatų Henry Kissingeris.

Ekonomikos forumas neišsivers ir be pramogų pasaulio garsenybių, iš kurių garsiausia bus Holivudo žvaigždė Charlize Theron.

Nedarbas ir ekonominė nelygybė Kaip ir kasmet, šių metų susitikimo tikslas - įtakingiausių pasaulio bendrovių prezidentams ir valstybių vadovams pamąstyti apie pasaulio ekonomikos ateitį. Forumo tema “Dinamiškas atsigavimas” atitinka Davoso tradicijas, nors yra besišaipančiųjų, kad tokioje temoje tiek pat prasmės (o gal beprasmiškumo) būtų ir šiuos du žodžius sukeitus vietomis.

Vis dėlto Davoso forumo rengėjai teigia, kad šiandien pasaulio ekonomika duoda gerokai mažiau dingsties panikai nei prieš metus ir

Užkulisiniai susitikimai

Penkias dienas į Davosą bus nukreiptas pasaulio dėmesys, nes ten diskutuoja verslo ir politikos lyderiai.

Reuters/Scanpix nuotrauka

jau niekas nebesitiki katastrofos.

Investuotojus iš dalies nuramino pasaulio centrinių bankų vedama politika, o Europos centrinis bankas net ryžosi supirkti neribotą kiekį į bėdą patekusių Ispanijos, Portugalijos ir Italijos obligacijų, nes šiose šalyse reformos, kurių buvo imtasi, jau duoda pirmų gerų rezultatų. Tiesa, Jungtinės Valstijos ketina smarkiai sumažinti biudžeto išlaidas - tai neišvengiamai atsilieps pasaulio BVP augimui, o dar dvi ekonomikos galiūnės - euro zona ir Japonija - išgyvena recesiją.

Viena nemaloniausių šių metų temų - didėjantis nedarbas. Šį pirmadienį Tarptautinė darbo organizacija paskelbė, kad šiemet bedarbių skaičius padidės 5,1 mln., 2014-aisiais dar 3 milijonais. Nedarbas didėja nepaisant to, kad kyla pasaulio BVP. Pasaulio bankas prognozuoja, kad šiais metais pasaulio ekonomika išaugs 2,4

proc., o kitais - 3,1 procento. Nerimą kelia ir dar viena tendencija. Su skurdu kovojančio susivienijimo “Oxfam” duomenimis, per pastaruosius 20 metų turtingiausių Žemės gyventojų (jie sudaro vos 1 proc. visų gyventojų) pajamos išaugo net 60 proc., o kilusi krizė tik įtvirtino šią tendenciją. 2012 metais 100 turtingiausių pasaulio žmonių uždirbo tiek, kad užtektų keturis kartus įveikti skurdą pasaulyje kaip socialinį reiškinį. Šie duomenys buvo specialiai paskelbti Davoso forumo išvakarėse.

Atsigavimas ir dinamizmas Šio Davoso susitikimo svarbiausi žodžiai - “atsigavimas” ir “dinamizmas”, nes to reikia pasaulio ekonomikai, vyriausybėms bei verslo bendrovėms. Atsigavimas paremtas ryžtingais veiksmais ir viltimi, kad viskas turi baigtis gerai, o dinamizmą į Davosą suvažiavę verslo lyderiai

ir politikai laiko sinonimu tų energingų veiksmų, kurių ėmėsi tarptautinės institucijos, vyriausybės, verslo bendrovės ir atskiri individai prasidėjus ekonomikos nuosmukiui.

Forume bus daug kalbama apie euro zonos krizę ir kaip galima ją įveikti, kaip JAV galėtų sumažinti

Nors šiam prestižiniam forumui nepagailėta pinigų ir dėmesio, vyrauja įsitikinimas, kad reikšmingiausios diskusijos vyksta ne viešuose renginiuose, o privačiuose forumo dalyvių susitikimuose, kuriuose dalyvauja verslo lyderiai ir ieškantys sprendimų politikai. “The Guardian” rašo, kad “patekti į tokį susitikimą galima tik už 100 tūkst. svarų” ir vadina tuos susitikimus įdomiausiu Davoso forumo momentu, nes tai “idealus pavyzdys, kaip globalaus pasaulio ir laisvosios rinkos veikėjai viešai aiškina visuomenei, ką ir kodėl jie daro, o uždaruose privačiuose susitikimuose kalba apie priešingus dalykus”.

Dienraštis dar priduria, kad “šių metų forume ketinama pašlovinti į globalizmo ideologiją įvilktą rinkos fundamentalizmą, be ko toks renginys apskritai būtų nereikalingas”. Šį ekonomikos forumą Davoso kritikai garsiau nei anksčiau vadina superturtuolių suvažiavimu, nepaisydami to, kad šie turtuoliai patys užsidirba pragyvenimui dirbdami stambiajame versle arba finansų sektoriuje. Kritikų nuomone, tai nereiškia, kad jie iš tiesų verti tų milijardų ar milijonų, kuriais disponuoja.

Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad beveik du trečdalius turtingiausių JAV žmonių sudaro kompanijų vadovai ir bankininkai, kuriems ne tiek rūpi, kaip pagerinti

Šiandien pasaulio ekonomika duoda daug mažiau dingsties panikai nei prieš metus. fantastines aukštumas pasiekusią valstybės skolą, kuri meta šešėlį atsigavimo optimizmui, ir apie tai, kad pajamų nelygybė tampa visuotine problema. Į Davosą suvažiavę ekspertai paaiškins politikams, kodėl tai vyksta, taip pat bus paliesta daugybė kitų temų, tokių kaip pasaulinis saugumas ir net tokių, kodėl moderni medicina tampa vis mažiau priei-

visuomenės struktūrą, o tik kaip daugiau uždirbti pasitelkiant lobistus, kurie darytų įtaką politikams.

Vis dėlto Davosas yra vieta, kur susirenkama pasidalyti mintimis ir kurioje įkvepiama siekti permainų, kur lyderiams duodama amunicijos, kuria jie galės pasinaudoti iš prabangaus kalnų kurorto grįžę į realų pasaulį, kad galėtų keisti jį į gerąją pusę.

•

Izraelis pamiršo Arielį Sharoną Buvęs Izraelio vadovas Arielis Sharonas, kurio ilgą kariškio ir politiko karjerą žymėjo daug prieštaringų sprendimų, jau septynerius metus ištiktas komos guli lovoje.

Prieš porą metų Tel Avive pristatyta Izraelio menininko Noamo Braslavsky instaliacija vaizduoja A.Sharoną ligoninės lovoje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Nedidelėje palatoje Izraelio Haim Shibos medicinos centre - didžiausioje klinikoje visuose Artimuosiuose Rytuose - sūnūs skaito tėvui laikraščius ir įjungia naujienų programas. Jie nori, kad A.Sharonas, buvęs Izraelio premjeras, Šešių dienų karo didvyris bei žydų nausėdijų Gazoje ir Vakarų Krante pagrindinis ideologas, pramintas Buldozeriu, Izraelio įsiveržimo į Libaną 1982 metais iniciatorius, neatsiliktų nuo įvykių šalyje.

Tačiau iš tikrųjų 84 metų politikas negali sekti naujienų - jis jau septynerius metus yra praradęs sąmonę ir ištiktas komos, tad šalis, kuriai A.Sharonas tiek daug nusipelnė, po truputį pradeda jį pamiršti.

A.Sharonui lemtinga diena buvo 2006 metų sausio 4-oji. Tuomet, likus nedaug laiko iki rinkimų, kurių akivaiz-

džiu favoritu jis buvo laikomas, politikas rengėsi širdies šuntavimo operacijai, kai jį ištiko insultas. Neurochirurgai atliko virtinę sudėtingų operacijų, kurios išgelbėjo politikui gyvybę, tačiau galimybių pasveikti, kaip pripažino vienas artimas draugas ir buvęs premjero atstovas spaudai Dovas Weisglassas, iš esmės nepaliko. D.Weisglasso žodžiais, nepažeistas liko tik smegenų kamienas, o beveik visos organizmo funkcijos palaikomos dirbtinai.

Tokia pati ir kitų gydytojų bei neuropatologijos specialistų nuomonė tokiais atvejais tikimybė, kad žmogus pasveiks, lygi nuliui. Kadangi Izraelyje įstatymas draudžia atjungti gyvybę palaikančius aparatus, tokie pacientai gali dešimtmečius gulėti komos būklės. Todėl yra daug manančiųjų, kad toliau gydyti buvusį valstybės vadovą beprasmiška. Tuo labiau kad A.Sharonui vis dar esant gyvam jo vardu negali būti pavadinta jokia gatvė ar aikštė. Vienas A.Sharonui artimas šaltinis pareiškė, kad tai tas pats, kas “pavogti A.Sharoną iš tautos”.

“Izraelis jo nebeprisimena”, - apgailestauja Raananas Gissinas, A.Sha-

rono draugas ir buvęs patarėjas, analitikas. Apie A.Sharoną nė viename laikraštyje nėra jokių žinučių, net jo įsteigta partija “Kadima” pašalino iš savo svetainės informaciją apie jį. R.Gissinas dažnai aplanko bičiulį, kuris vadovavo Izraeliui 2001-2006 metais, įvairiais laikotarpiais dirbo vyriausybėse, buvo gynybos ministras. R.Gissinas teigia, kad A.Sharono didybės negali pranokti joks kitas politinis veikėjas, bet iš tiesų jo politinis palikimas vertinamas prieštaringai.

Speciali Izraelio tyrimo komisija pripažino A.Sharoną netiesiogiai atsakingu už 800 palestiniečių žudynes pabėgėlių stovyklose Libane. A.Sharonas visus pribloškė 2005 metais vienašališkai išvesdamas iš Gazos Ruožo visus Izraelio karius bei naujakurius ir taip užbaigdamas 38 metus trukusią šios palestiniečių teritorijos okupaciją.

Tada nuo jo nusigręžė net jo šalininkai iš “Likud” partijos. Įkūręs savo centristinę partiją “Kadima” A.Sharonas tikėjosi laimėti 2006 metų rinkimus, bet jį ištiko insultas.

•

“Focus”, LŽ

8

2013 01 24 Lietuvos žinios

Pasaulis

Teroristų tėvynė Šiaurės Afrikoje Neaprėpiamų dykumų rajonų, kurie driekiasi per kelias valstybes, jokia valdžios ranka nepasiekia. Ten nevaržomai klesti ginkluotos grupuotės - grobia įkaitus, gabena narkotikus ir kitą kontrabandą bei steigia savo tvarką. Šie islamistai kelia grėsmę Vakarų interesams.

Dešimtys įkaitų žuvo per Alžyro pajėgų gelbėjimo operaciją atokioje gamykloje, kurią užgrobė ginkluoti islamistai. Šis incidentas atskleidžia, su kokiu žiaurumu ir ryžtu jie veikia Šiaurės Afrikoje. Užpuolikai pareikalavo nutraukti prancūzų intervenciją į kaimyninį Malį bei pagrasino ir ateityje rengti atakas. Didžiausias rūpestis Europai - kad visa tai vyksta jos pašonėje, visai neilgo skrydžio atstumu.

Gražus tikslas vargiai įgyvendinamas Šiaurės Afrikos regionas Europai svarbus dėl geografinio artumo ir gamtinių išteklių. Jis yra didesnis nei visa Vakarų Europa bei driekiasi per nesvetingas dykumas, kuriose mažai gyventojų ir nepasiekia vyriausybės.

Pastaraisiais metais milžiniškais Šiaurės Vakarų Afrikos plotais beveik netrukdomi keliauja narkotikų prekeiviai ir islamo teroristai. Jie lengvai kerta valstybių sienas, gali pasirodyti Mauritanijoje ar Malyje, o po kelių dienų - jau Nigeryje ar Libijoje.

Išpuolis Alžyre tik įrodė tai, ko bijo Vakarai - kad regiono teroristai veikia daug plačiau nei Malio šiaurinėje dalyje. Šalys teikia pagalbą Prancūzijai kovoje su Malio islamistais, o prezidentas Francois Hollande’as pareiškė, kad misijos tikslas - garantuoti, jog pasibaigus intervencijai “Malis būtų saugus, turėtų teisėtą valdžią, garantuotų rinkimų procesą ir nebepatirtų teroristų grėsmės savo teritorijai”.

Tai nepaprastai ambicingas tikslas, bet prasilenkiantis su realybe.

Net jei prancūzams ir Malio pajėgoms pavyks išvyti islamistus, aplink yra daugybė šalių, į kurias jie gali atsitraukti, pavyzdžiui, Mauritanija, Alžyras ir Nigeris. Ten islamistai gali tiesiog ramiai palaukti, kol europiečių pajėgos išeis.

Saugus prieglobstis nesaugiose šalyse Saugumas šalyse kaimynėse ne mažiau trapus kaip pačiame Malyje.

Mauritanija turi 2240 km ilgio sieną su Maliu ir yra viena rečiausiai apgyventų valstybių pasaulyje. Šalį nusilpnino keli perversmai, o saugumo pajėgos prastai organizuotos. Geriausiai Mauritanijos pažeidžiamumas atsiskleidė per paslaptingą incidentą 2012 metų spalį, kai buvo sužeistas tos šalies pre-

Šiaurės Malį užėmę “Ansar Dine” kovotojai. AFP/Scanpix nuotrauka zidentas apšaudžius jo kortežą. Pareigūnai aiškino, jog tai buvo klaidinga karinė ataka, bet mažai kas tuo patikėjo. Prezidentas turėjo išvykti į Prancūziją gydytis, o tai sukėlė kalbų, kad jis nebegali valdyti.

Panaši į Mauritaniją yra ir kita Malio rytinė kaimynė - Nigeris. Ten etniniai tuaregai daug metų kovoja su centrine vyriausybe, o nuo 2008 metų šalyje aktyviai veikia teroristų grupė “Al-Qaeda” islamiškajame Magribe” (AQIM). Prie viso to dar prisideda vi-

Kruvinas užpuolimas Alžyre parodė, kad toji šalis yra labiausiai paveikta įvykių Malyje. Todėl Alžyras nuolat priešinosi prancūzų karinei intervencijai į savo pietinę kaimynę. Alžyras iki šiol dar kenčia savo pilietinio karo, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių, padarinius. Kariškiai tebėra stipriausia jėga Alžyre, bet, pasirodo, nesugeba apsaugoti 1400 km ilgio sienos su Maliu. Alžyro kariai pietuose nuolat puldinėjami, ir tai rodo islamistų jėgą.

Pelningas įkaitų verslas

Didžiausias rūpestis Europai - kad visa tai vyksta jos pašonėje. daus kovos dėl valdžios. Po 2010 metų karinio perversmo 2011-aisiais įvyko apylaisviai rinkimai ir pilietinė valdžia buvo atkurta, bet kai kurių šalies dalių vyriausybė nekontroliuoja.

Nigeris nuolat priskiriamas prie vadinamųjų žlugusių valstybių.

Saugumo padėtis Libijoje akivaizdžiai pablogėjo prieš dvejus metus, kai kilo sukilimas prieš diktatorių Muammarą Gaddafi. Libijos armijos ginklai užtvindė regiono rinkas ir galiausiai atsidūrė įvairių ginkluotų grupuočių, įskaitant ekstremistus šiaurės Malyje, rankose.

Didžiulėje dykumų teritorijoje, kuri driekiasi nuo Mauritanijos iki Nigerio, veikia daugybė sukarintų grupuočių.

Daugelis jų yra sąjungininkės ideologiniu pagrindu, bet jų tikslai labai skirtingi, be to, jos varžosi dėl valdžios bei prekybos žmonėmis, narkotikų ir cigarečių kontrabandos. Labiausiai pagarsėjusi šių grupuočių yra AQIM. Ji atsirado prieš šešerius metus iš kitos salafitų grupuotės, bet, kitaip nei “AlQaedos” atšakos Afganistane, Irake ar Arabijos pusiasalyje, nepuldinėjo taikinių Vakaruose. Organizacija, kuri, sakoma, vienija apie 1000 narių, susitelkė į Vakarų piliečių grobimą ir išpirkos reikalavimą siekdama papildyti savo iždą. Kai kada išpirka siekia dešimtis milijonų dolerių. Be to, AQIM nesistengė primesti salafitų ideologijos vietos gyventojams, todėl pelnė jų paramą.

Vagims kapoja rankas Nuvertus M.Gaddafi režimą regione atsirado islamistinė “Ansar Dine” grupuotė. Netrukus ji įsitvirtino šiauriniame Malyje. Jos kovotojai gerai ginkluoti iš M.Gaddafi arsenalo, jos lyderiai yra radikalūs salafitai. Šios pakraipos islamo išpažinėjai nepripažįsta musulmonų šventųjų garbinimo, paplitusio Šiaurės Afrikoje.

Kai užėmė kelis miestus Šiaurės Malyje, “Ansar Dine” sunaikino virtinę paminklų ir šventų kapų, įvedė kraštutinės formos šariatą, pagal kurį vagyste apkaltintiems žmonėms kapoja rankas, o nesusituokusias poras plaka rimbais. Įsitvirtinusi Šiaurės Malyje “Ansar Dine” ne tik vykdė šias viešas egzekucijas, bet ėmėsi ir kai kurių atsargumo priemonių. Gao miesto gyventojai praneša, kad islamistai išsikasė dykumoje milžiniškus bunkerius, kuriuose gali tilpti net mašinos, ir sukaupė ten didžiules maisto, ginklų, amunicijos bei degalų atsargas. Kad ir kaip seksis prancūzų armijai, tai rodo, kad su islamistais toli gražu nebaigta. Įdomu tai, kad Malio armija negali nė lygintis su “Ansar Dine”. Nepaisant ilgalaikių JAV pastangų mokyti Malio kariškius kovos su terorizmu, Malio armija yra siaubingos būklės tiek kalbant apie techniką, tiek apie moralę. Šioms pajėgoms

trūksta visko, mašinos sugedusios, pasirengimas apgailėtinas. Oro pajėgų Malis apskritai neturi.

Gamyklą užpuolė Vienakis Išpuolį Alžyre suorganizavo Alžyro pilietinio karo veteranas, kovęsis su sovietais Afganistane, Mokhtaras Belmokhtaras, pramintas Vienakiu, atskilęs nuo AQIM ir įsteigęs savo grupuotę. Dar viena jo pravardė yra Ponas Marlboro, nes jis susikrovė milijonus iš cigarečių kontrabandos per Sacharą. M.Belmokhtaras turi ilgą užsieniečių grobimo praktiką, kuri jam neša milijonus.

Nežinia, kiek šios įvairios grupuotės pritraukė kovotojų iš užsienio. Tai kelia ypač didelį nerimą Vakarams, baiminamasi, jog kai kurių šių grupuočių tinklai driekiasi į Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Jungtinę Karalystę. Žinovai sako, kad išvyti islamistus iš Šiaurės Malio miestų galima ir per pusmetį, tačiau gali prireikti daugybės metų, kad būtų pradėtos kontroliuoti atokios vietovės palei sieną su Alžyru ir Nigeriu. Ir dar didesnė grėsmė Vakarų interesams Šiaurės Afrikoje yra tokie objektai kaip In Amenaso gamykla Alžyre. Jie dar ilgai bus lengvi taikiniai grupuotėms, kurios siekia tarptautinio dėmesio ir keršto.

•

Spiegel.de, BBC, LŽ

Trumpai RINKIMAI PADALIJO PARLAMENTĄ Ir Izraelio dešinieji, ir centro kairieji per rinkimus gavo po tiek pat vietų Knesete, bet daugiausia galimybių sudaryti daugumą ir vadovauti vyriausybei turi ligšiolinis premjeras Benjaminas Netanyahu. Didžiausias netikėtumas, kad centristų “Yesh Atid” tapo antra pagal vietų Knesete skaičių Izraelio partija, nors ją aktorius ir buvęs žurnalistas Yairas Lapidas įkūrė vos prieš metus. 49-erių Y.Lapidas per vieną naktį virto naujausia Izraelio politikos žvaigžde.

Gana netikėtai stiprus buvo ir centristų pasirodymas. Tad dabar Izrae-

lio parlamente vietos pasidalijo po lygiai: 60 jų gavo dešiniųjų blokas, 60 - centro kairės blokas. B.Netanyahu žada siekti kuo platesnės koalicijos.

IŠGELBĖJO LIGONINĘ Sankt Peterburgo valdžia pažadėjo neuždaryti vienintelės šio antro pagal didumą Rusijos miesto ligoninės, kurioje gydomi vėžiu sergantys vaikai. Ją ketinta atiduoti aukšto rango teisėjams, bet kilo didžiulis visuomenės pasipiktinimas. Peticiją dėl ligoninės internete pasirašė daugiau kaip 150 tūkst. žmonių, o Rusijos žvaigždės, tarp jų - aktorė Čul-

pan Chamatova ir roko dainininkas Andrejus Makarevičius, kreipėsi į prezidentą atviru laišku. Įsikišo net Rusijos stačiatikių bažnyčia ir perspėjo teisėjus, kad būtų “moraliai nepriimtina” sukelti kančias vėžiu sergantiems vaikams. Miesto valdžia, iš pradžių nustebinta visuomenės pasipiktinimo, mėgino raminti žmones ir žadėjo atidaryti specializuotą vaikų onkologijos ligoninę. Jos pasiūlymas buvo susijęs su ambicingu planu perkelti Rusijos Aukščiausiąjį Teismą ir Aukštesnįjį arbitražo teismą iš Maskvos į Sankt Peterburgą, carinių laikų sostinę. Rusijoje nuo sovietinių laikų likusi tradicija, kad ministerijos ir valstybinės įstaigos

dažnai turi savo ligonines, kuriose gydomi darbuotojai, o paprasti žmonės ten lengvai pakliūti negali.

Tokios ligoninės laikomos geresnėmis už vidutines.

11 METŲ UŽ ĮŽEIDIMĄ Tailando teismas 11 metų kalėjimo skyrė aktyvistui už monarchijos įžeidimą. Šią bausmę pagal prieštaringai vertinamą įstatymą dėl karališkojo asmens įžeidimo užsitraukė buvęs žurnalo “Voice of Taksin” redaktorius Somyotas Prueksakasemsukas dėl dviejų straipsnių. Advokatas nuosprendį skųs ir sieks žurnalisto

paleidimo už užstatą. Šis jau metus laikomas kalėjime, o į teismą buvo atvežtas surakintas grandinėmis. Karališkosios šeimos gyvenimas - opi tema politiškai neramiame Tailande.

85 metų karalius Bhumibolas Adulyadejas, gerbiamas daugelio tailandiečių, gydomas ligoninėje nuo 2009 metų rugsėjo. Nuteistasis yra nuverstojo Tailando prezidento Thaksino Shinawatros šalininkas ir priklauso tiems, kurie siekia, kad telekomunikacijų magnatas grįžtų į valdžią. T.Shinawatra gyvena užsienyje ir vengia pakliūti į kalėjimą pagal teismo nuosprendį už korupciją.

BNS, LŽ

2013 01 24 Lietuvos žinios

Verslas

9

Šildymo sąskaitas mažina inovatyvi statyba KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvoje jau yra pavyzdžių, kad norint mažiau mokėti už šildymą geriausias būdas yra mažinti šiluminės energijos vartojimą, neignoruojant pasaulyje jau seniai žinomų inžinerinių sprendimų.

Jokių amerikų neatrado ir AB “Hanner”, pirmoji Lietuvoje gavusi A klasės energinio naudingumo sertifikatą daugiabučiui.

Mat nuspręsta viename daugiabutyje sostinės gyvenamųjų namų komplekse “Bajorų kalvos” įrengti rekuperatorių. Ši vėdinimo sistema daugiausia naudojama pramoniniuose, dideliuose biurų pastatuose, prekybos centruose, o daugiabutyje įrengta bene pirmą kartą Lietuvoje. Dėl jos šio 2012 metais pastatyto namo vidutinio 60 kv. m ploto buto gyventojams šildymo paslaugos nekainuoja nė 100 litų.

Rekuperacinės vėdinimo sistemos, anot A.Avulio, nėra naujiena.

Eltos nuotrauka

Ne naujiena “Mūsų statomame “Bajorų kalvų” gyvenamajame kvartale 2012 metais pastatytame name buvo sumontuota mechaninė butų ventiliacijos sistema su rekuperacija. Jos esmė yra ta, kad iš butų šalinamas oras sušildo iš lauko įeinantį orą ir šitaip sumažinami šilumos nuostoliai, - aiškina “Hanner” generalinis direktorius Arvydas Avulis. Tokia sistema užtikrina reikalingą oro apykaitą butuose, todėl ant langų nesusikaupia kondensatas ir nesiformuoja pelėsinis grybelis ant sienų.”

Tačiau svarbiausia, anot jo, kad rekuperacinė vėdinimo sistema 30 proc. sumažina šilumos nuostolius, todėl gyventojai gauna ir atitinkamai mažesnes sąskaitas už šildymo paslaugas.

Rekuperacinės vėdinimo sistemos, anot A.Avulio, nėra naujiena Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, tokios ventiliacijos sistemos montuojamos visuose Helsinkio daugiabučiuose.

“Mūsų nuomone, tokios sistemos netrukus turėtų paplisti ir Lietuvoje”, prognozuoja jis.

Beje, butas šiame name stebuklingai nekainuoja: kvadratinis metras apie 4500 litų, taigi nusipirkti 60 kv. m ploto dviejų kambarių butą gyventojams atsiėjo apie 270 tūkst. litų.

Pelnas svarbiau Klaipėdos pastatų inžinerinių sistemų projektavimo UAB “Pineka” pro-

Gyvenamajame name sumontuota mechaninė butų ventiliacijos sistema su rekuperacija. / LŽ archyvo nuotrauka jektų vadovas Gediminas Strukčinskas nėra toks optimistas. “Vien ventiliacijai investuoti į rekuperatorių - tik išlaidos, nors nežinau, kaip apskaičiuoti visada gryno oro naudą žmogaus organizmui, kaip ir tai, ką žmo-

savininkai. Rekuperatoriai, kuriais prekiauja ši bendrovė, yra apskaičiuoti vėdinti patalpas, kurių plotas neviršija 250 kv. m, todėl didesniems pastatams jie netinka, nebent tik įrengti atskiruose butuose.

Statybininkai laiko rekuperatorius nereikalingomis investicijomis savo pelno sąskaita į būsimų gyventojų komfortą. gui reiškia komfortas, - svarsto jis. Apskritai reikia kompleksiškai vertinti, ar įrengti rekuperatorių verta.”

Tačiau ir jis pripažįsta, kad šis įrenginys, turėdamas savybę išleidžiamu oru pašildyti įeinantį iš lauko, gali sutaupyti netgi daugiau nei trečdalį šilumos. Anot jo, bėda, kad statybininkai rekuperatorius laiko nereikalingomis investicijomis savo pelno sąskaita į gyventojų komfortą. Nors iš tikrųjų investicijos nėra įspūdingos - įrengti bendrą rekuperacinę sistemą 5 aukštų statomame daugiabutyje kainuoja 100120 tūkst. litų.

Kitos klaipėdiškės UAB “Sidabro takas” direktoriaus Algio Maslausko teigimu, rekuperacine vėdinimo sistema pastaruoju metu dažniausiai domisi individualių gyvenamųjų namų

Dar dažniau, anot A.Maslausko, gyventojai įsigyja orą šildančių kondicionierių. Abiem atvejais svarbiausia priežastis - taupyti šildymo išlaidas.

Autonominis pigiau Energetikos specialistų skaičiavimu, mažiausia yra centralizuotai tiekiamos šilumos savikaina, bet tai bent kol kas nelabai tinka Lietuvai, kurios centralizuoto šildymo ūkis yra susidėvėjęs. Būtent tai paskatino UAB “Balterma ir ko” ryžtis įrengti autonominio šildymo sistemą 16-oje naujų daugiabučių, pastatytų sostinės Fabijoniškių mikrorajone, S.Nėries gatvėje. Ant kiekvieno namo stogo įrengtas dujinis katilas butus aprūpina šiluma ir karštu vandeniu.

Pasak bendrovės autonominio šildymo sistemos priežiūros meistro

Martyno Krulio, už 2 kambarių buto šildymą gruodį gyventojai mokėjo vidutiniškai 150 litų. Sutaupyti pavyko įvertinus pirmiausia tai, kad šilumos tinkluose nebuvo patirta nuostolių, būdingų centralizuotai šildymo sistemai.

Tiesa, tai tik keliomis dešimtimis litų mažiau, negu už šildymą praėjusių metų gruodį mokėjo ir naujų daugiabučių, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, gyventojai, tačiau gerokai mažiau, negu šildymas gruodį kainavo pusėtinos būklės anksčiau pastatytų daugiabučių gyventojams vidutiniškai 315 litų už 60 kv. m ploto buto šildymą.

“Kai kurie gyventojai, žinoma, už šildymą galėjo mokėti ir 600 litų, jei gyvena kampiniame bute ir mėgsta, kad patalpose visada būtų ne mažiau kaip 25 laipsniai šilumos”, - sako inžinierius.

Tiesa, jis pripažįsta, kad neabejotinai didžiausias galimybes reguliuoti savo šildymo išlaidas turi tie, kurie šildosi įsirengę katilus butuose. Bet S.Nėries gatvėje tokių dar neatsirado. Gal dėl to, kad šildymo paslaugos yra palyginti pigios, be to, iš anksto reikia gauti savivaldybės sutikimą, kad butas bus atjungtas nuo bendro šilumos ir karšto vandens tiekimo.

Didesnė bėda, anot M.Krulio, yra padažnėjęs savavališkas radiatorių užsukimas bendrose patalpose, nors tai draudžiama ir pagal įstatymus, ir pagal higienos normas, nes laiptinėje turi būti užtikrinta ne žemesnė kaip 14-16 laipsnių temperatūra. “Tokia gyventojų savivalė kelia grėsmę ne tik visai energetinei pastato sistemai, - aiškina specialistas. - Bendrosiose patalpose užšalus radiatoriams, iš karto sumažėja slėgis ir šildymo sistema išsiderina.

Be to, šaltis skverbiasi pro sienas, todėl daugiau šildyti reikia butus, ir galų gale nieko sutaupyti nepavyksta, o name ima veistis pelėsinis grybelis. Tada jau išlaidos remontui bus daug didesnės, negu gali pavykti sutaupyti mokesčio už bendrųjų patalpų šildymą sąskaita.”

Drąsesnieji verslininkai imasi diegti ir daugiau naujovių. Antai minėtoji AB “Hanner” jau pasiskelbė planuojanti ateinantį pavasarį ant minėto A energinės klasės gyvenamojo namo stogo įrengti saulės jėgainę. Ekspertų skaičiavimais, saulės sukuriamos energijos turėtų užtekti šio namo poreikiams tenkinti.

“A energinė klasė - tai bazė, kuri tobulinama gali virsti aukštesne. Įrengus saulės jėgainę, pirmąjį A energinės klasės daugiabutį bus galima vadinti tausiuoju namu”, - pažymėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.

•

Trumpai

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

NAFTOS PRODUKTAI LIEJASI

1 JAV doleris

2,5960

+0,4430%

1 Australijos doleris

2,7399

+0,3467%

10 000 Baltarusijos rublių

2,9908

+0,2140%

1 Kanados doleris

2,6172

+0,4432%

1 Šveicarijos frankas

Lenkijos naftos koncerno “Orlen” valdoma naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovė “Orlen Lietuva” 2012 metus baigė rekordiškai pagerinusi veiklos rodiklius. Jiems įtakos turėjo antrąjį metų ketvirtį atlikta įmonės modernizacija ir didelės naftos perdirbimo maržos Europoje.

Taip teigia “Orlen Lietuvos” vadovas.

“Bendrovė 2012-uosius baigė gavusi rekordinį 114 mln. JAV dolerių EBIT pelną, kuris yra 89 mln. dolerių didesnis nei 2011 metais. Tai yra geriausias įmonės veiklos pelnas prieš palūkanų sąnaudų ir mokesčių atskaitymus nuo 2006 metų, kai buvusią “Mažeikių naftą” įsigijo Lenkijos naftos koncernas “Orlen”, - pranešime spaudai sakė “Orlen Lietuvos” generalinis direktorius Ireneuszas Fafara. Pasak pranešimo, “Orlen Lietuvos” pelnas iki palūkanų ir mo-

kesčių atskaitymo (EBIT) paskutinį metų ketvirtį siekė 21 mln. dolerių (2011 metų ketvirtąjį ketvirtį - 19 mln. dolerių nuostolis). Pernai “Orlen Lietuva” gerino rezultatus visose veiklos srityse - per metus 8 procentiniais punktais padidėjusį naftos perdirbimo produktų gamyklos pajėgumų išnaudojimą lydėjo teigiamos tendencijos Baltijos šalių rinkose ir 13 proc. jose išaugęs pardavimas, iš jų 4 proc. - susiję su padidėjusia rinkos dalimi. Bendra įmonės pardavimo apimtis per metus padidėjo 12 proc., rašoma pranešime. Koncerno duomenimis, pernai Lietuvoje suvartota 1,374 mln. tonų degalų - 3,6 proc. daugiau nei 2011 metais, kai suvartotų degalų kiekis buvo 1,326 mln. tonų. Bendrą degalų rinkos augimą pernai lėmė 6,5 proc., iki 1,07 mln. tonų padidėjęs dyzelino suvartojimas, o benzino suvartojimas sumenko 8,6 proc., iki 256 tūkst. tonų.

Taip teigiama “Orlen” ketvirtojo

2012 metų ketvirčio veiklos ataskaitoje. Šiuo laikotarpiu, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų laikotarpiu, degalų suvartojimas Lietuvoje padidėjo 9 proc., iki 350 tūkst. tonų. Dyzelino suvartojimas ketvirtą ketvirtį išaugo 13,6 proc., iki 293 tūkst. tonų, benzino - smuko 9,5 proc., iki 57 tūkst. tonų. Dyzelinui pernai teko 80,7 proc., benzinui - 19,3 proc. bendros Lietuvos degalų rinkos ir tik ketvirtąjį ketvirtį - atitinkamai 83,7 proc. ir 16,3 proc. rinkos.

ĮDARBINTI BUS PAPRASČIAU Vyriausybė Seimui siūlys palengvinti laikinųjų darbuotojų įdarbinimą ir reglamentuoti procedūras Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymu. Jo pakeitimams Vyriausybė pritarė per trečiadienio posėdį. Numatoma, kad

laikinasis darbuotojas gali pradėti dirbti sutarties sudarymo dieną, o įdarbinimo įmonė “Sodrai” apie tai turi pranešti iki darbuotojo darbo pradžios. “Projekto tikslas yra palengvinti specifinę įdarbinimo tvarką, kad įmonės galėtų kuo greičiau apsirūpinti laikinaisiais darbuotojais, kai joms to labiausiai reikia neatvykus į darbą nuolatiniams darbuotojams arba pritrūkus darbuotojų skubiems darbams atlikti ar užbaigti”, - per Vyriausybės posėdį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Šis įstatymas dabar nereglamentuoja laikinųjų darbuotojų darbo pradžios pagal laikinojo darbo sutartis. Todėl laikinajam įdarbinimui taikomos Darbo kodekso nuostatos, pagal kurias darbuotojas privalo darbą pradėti kitą dieną po sutarties sudarymo.

LŽ, BNS

2,7930

+0,6337%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1749

+0,4910%

10 Čekijos kronų

1,3492

-0,3187%

10 Danijos kronų

4,6264

+0,0022%

1 DB svaras sterlingų

4,1070

+0,2654%

100 Vengrijos forintų

1,1726

-0,4179%

100 Islandijos kronų

2,0168

-0,0595%

100 Japonijos jenų

2,9403

+1,3400%

100 Kazachstano tengių

1,7206

+0,3487%

1 Latvijos latas

4,9495

+0,0040%

10 Moldovos lėjų

2,1419

+0,0980%

10 Norvegijos kronų

4,6523

+0,4492%

10 Lenkijos zlotų

8,2828

+0,0012%

100 Rusijos rublių

8,5889

+0,3004%

10 Švedijos kronų

3,9801

+0,0427%

1 Turkijos naujoji lira

1,4650

-0,1092%

10 Ukrainos grivinų

3,1951

+0,4413%

2013 01 24, LB

10

2013 01 24 Lietuvos žinios

Verslas

Vėjo energetikų prognozės nežavi Gali prireikti

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kas valandą AB “Litgrid” pateikiamas elektros energijos gamybos prognozes vėjininkai vadina jiems nereikalingu žaidimu, bet neatmeta tikimybės, kad elektros tinklo operatorius taip ruošiasi efektyvinti savo veiklą tada, kai to iš tiesų reikės.

“Iš tikrųjų elektros energijos gamybos vėjo jėgainėse prognozes “Litgrid” sudaro jau seniai, bet nuo sausio 9 dienos jos skelbiamos ir bendrovės tinklalapyje”, - LŽ teigė bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Laura Šeibokienė. Tačiau tos kas valandą skelbiamos prognozės kol kas labai retai priartėja prie realybės, nors bendros gamybos kilimo ir kritimo tendencijos daugmaž panašios. Pavyzdžiui, vakar prognozės labiausiai skyrėsi 10, 12 ir 13 valandą, kai buvo prognozuota, jog vėjo jėgainės dirbs 7 MW, 4 MW ir 4 MW galingumu, o iš tikrųjų dirbo atitinkamai 12,89 MW, 0,2 MW ir 0,95 MW galingumu.

Arčiausiai realybės prognozė buvo priartėjusi vakar 5 valandą, kai “Litgrid” prognozavo 31 MW galią, o realiai jėgainės dirbo 29,55 MW galia.

Stebi ir patys “Mums tos prognozės šiandien atrodo panašios į žaidimą, nes kiekviena didesnė vėjo jėgainė turi savas modernias informacines sistemas, kurios padeda ganėtinai tiksliai planuoti būsimą gamybą”, - LŽ kalbėjo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys. Pasak jo, bendrovėms, kurios elektra

Vėjo jėgainių darbas prognozuojamas sunkiausiai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka prekiauja biržoje, tai svarbu, nes pranešti apie žadamą rinkai pasiūlyti elektros kiekį reikia prekybos išvakarėse.

“Jeigu šiandien pažadėsi vieną elektros kiekį, o rytoj pagaminsi mažiau, turėsi labai greitai surasti, kuo kompensuosi tai, ko nepagaminai. Tokiu atveju nuostoliai garantuoti, nes skubiai reikalinga elektros energija brangiai kainuoja”, - aiškina asociacijos vadovas. Jo teigimu, bent dabar tikėtis, kad “Litgrid” prognozės bus daugmaž tikslios, nėra prasmės vien dėl to, kad pateikiama bendra prognozė visai Lietuvai ar

“Yra visos techninės galimybės, kad vėjo energetika ateityje tenkintų 30-40 proc.

Lietuvos elektros energijos poreikių.” bent Žemaitijos regionui, kuriame yra sutelkta didesnė dalis vėjo jėgainių. Mat šiame krašte labai įvairus reljefas, miškingumas, o ir vėjas vienoks pučia pažemiui, kur yra metrologinės stotelės, ir gali būti visai kitoks palei generatorių, kuris modernesnėse jėgainėse jau iškeliamas ir į 110 metrų aukštį.

Jėgainės vėjo stiprumo ir krypties nustatymo prietaisai yra prie generatoriaus, taigi ten, kur “gaudomas” vėjas. Per ilgesnį stebėjimų laiką nustatomos ir tendencijos, padedančios tiksliau prognozuoti oro sroves konkrečios vietovės konkrečiame aukštyje.

Pasak S.Pikšrio, dabar, kol vėjo jėgainės tenkina vos vieną kitą procentą Lietuvos energetinio poreikio, matyt, ir elektrą nuperkančiai “Litgrid” nėra būtinybės tiksliai prognozuoti gamybos, tačiau toks poreikis bus visiškai kitas, jei vėjo energetika pradės artėti prie potencialo ir tenkins bent 15 proc. energijos poreikio.

Specialistų vertinimu, potencialiai tam yra visos galimybės. Apskaičiuota, kad netgi konservatyviu požiūriu žemyninėje Lietuvos dalyje vėjo jėgainių instaliuota galia galėtų siekti 1500 MW, o jūroje, atsižvelgiant į visus laivybos, žvejybos, aplinkos ir krašto apsaugos poreikius - dar 1000 MW. Priminsime, kad didžiausios Lietuvoje Elektrėnų elektrinės galingumas, įskaitant ir naująjį energetinį bloką, yra 2200 MW. “Atsižvelgiant į politinius sprendimus, yra visos techninės galimybės pasiekti, kad vėjo energetika tenkintų 30-40 proc. Lietuvos, per metus sunaudojančios apie 10 teravatvalandžių elektros energijos, poreikių, sako S.Pikšrys. - Matyt, “Litgrid” pradeda tobulinti savo stebėjimus ir prognozes, kad prireikus būtų pasirengusi efektyviai valdyti elektros, gaminamos vėjo jėgainėse, srautus ateityje, kai tai bus iš tikrųjų aktualu.”

Mat vėjo jėgainių darbas, skirtingai nei šiluminėse ar atominėse elektrinėse, labai priklauso nuo oro sąlygų: vienu metu jos gali gaminti labai daug, o užėjus štiliui - ničnieko. Tokiu atveju tenka skubiai įjungti rezervines - pirmiausia Kruonio hidroakumuliacinės ir Kauno hidroelektrinės - galias.

•

Olandų žemkasės uoste užsibus ilgiau VIDA BORTELIENĖ

Susisiekimo ministerija patvirtino naują Klaipėdos uosto valdybos sudėtį ir pritarė akvatorijos gilinimo darbų sandoriui. Į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) valdybą paskirti: ministro patarėja Aušra Railaitė, ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktorius Saulius Kerza, Vandens transporto skyriaus vedėjas Juozas Darulis, Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis ir ministerijos kancleris Tomas Karpavičius. Pastarasis išrinktas valdybos pirmininku.

Naujoji valdyba svarstė tik vieną klausimą - KVJUD viešųjų pirkimų komisijos sausio 4 dieną priimtą nutarimą dėl uosto kanalo gilinimo prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laimėtoju pripažino Nyderlandų kompaniją “Van Oord Dredging and Marine Contractors”.

Olandai įsitvirtino Iš viso šiame konkurse dalyvavo 5 garsios užsienio kompanijos, turinčios tokių darbų patirties ir įrangos: Nyderlandų “Van Oord” siūlė darbus atlikti už 87,807 mln. litų, Belgijos “Dredging International” - už 89,47 mln. litų, Vokietijos “Josef Mobius Bau-GmbH” - už 94,344 mln. litų, Danijos “Rohde Nielsen” - už 96,413 mln. litų ir Belgijos “Jan De Nul” - už 153,667 mln. litų.

Išskyrus belgus, kitos kompanijos yra pagrindinių Klaipėdos uosto statybų rangovės: “Rohde Nielsen” 2000 metais yra atlikusi uosto įplaukos re-

konstrukcijos darbų, jos technika nuolat, taip pat ir pernai, valė iš uosto kanalo smėlio sąnašas; “Jozef Mobius” stato bendrovių “Klaipėdos Smeltė” ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos krantines; “Van Oord” 2011 metais laimėjo didįjį uosto gilinimo konkursą.

Pasirašyta 131 mln. litų vertės sutartis su “Van Oord” dėl Klaipėdos uosto kanalo nuo 10-osios krantinės iki Jūrų perkėlos gilinimo nuo 13 iki 14,5 metro ir platinimo nuo 125 iki 150 metrų pradėta vykdyti pernai pavasarį ir truks iki šių metų balandžio.

Pasak KVJUD atstovės spaudai Gedos Mikaločienės, gavus valdybos nutarimą konkurso laimėtojui bus siūloma sutartį pasirašyti. Tikimasi, kad šis formalumas bus atliktas per dieną ar dvi, darbai netrukus prasidės.

“Van Oord” technika ir šiuo metu dirba Klaipėdos uoste, tačiau dideliam

Pasirašyta 131 mln. litų vertės sutartis su “Van Oord” dėl Klaipėdos uosto kanalo nuo 10-osios krantinės iki jūrų perkėlos gilinimo. kiekiui grunto per trumpą laiką iškasti bus pasitelkta, ko gero, dar viena žemkasė.

Du užsakovai Tačiau būna atvejų, kai laimėtojas atsisako savo ketinimų. LŽ pernai rašė, kad ta pati “Van Oord” suabejojo, ar jai verta pasirašyti 6,8 mln. litų vertės sutartį dėl akvatorijos gilinimo prie

los, kur bus SGD terminalas, - iki 16 metrų. Lygiagrečiai su gilinimu turi vykti SGD terminalo dujų saugyklos - laivo švartavimo krantinės įrengimo darbai.

Nebaigė rangovo parinkimo procedūros

Nyderlandų kompanijos “Van Oord” technika Klaipėdos uoste užtruks iki vasaros vidurio. / LŽ archyvo nuotrauka Malkų įlankos. Netgi kreipėsi į teismą dėl, rodos, smulkmenos - 80 tūkst. litų vertės banko garantijos, kurios būtų netekusi, jei sutarties nepasirašytų arba ją nutrauktų. Po vadovų derybų byla buvo nutraukta, “Van Oord” sutartį pasirašė.

Prieš pusmetį planuodama šių metų investicijas KVJUD vadovybė nuogąstavo, kad mažiausias kainas - iki 10 eurų, kaip ir kituose uostuose - už iškastą kubą grunto anksčiau siūliusi “Van Oord” gali nedalyvauti SGD terminalo konkurse dėl didelio technikos užimtumo kituose objektuose visame pasaulyje. Nepaisydami buvusių ne-

sklandumų, olandai nusprendė užsibūti Klaipėdoje keliais mėnesiais ilgiau, nei numato didžiojo kanalo tobulinimo sutartis, ir imtis dar vieno Klaipėdos uosto užsakymo.

Uosto direkcija, anot G.Mikaločienės, siekia laikytis Vyriausybės patvirtintų SGD terminalo statybos terminų, pagal kuriuos iki 2014 metų pabaigos ketinama sukurti alternatyvų tiekimą rusiškoms “Gazprom” dujoms. Todėl planuojama, kad idealiu atveju vieta prie SGD terminalo bus pagilinta iki liepos 3 dienos. Rangovas akvatoriją turės išgilinti iki 14,5 metro, o duobę prie Kiaulės Nugaros sa-

Kol kas neaišku, kiek iš viso uostui kainuos kiti darbai, susiję su SGD terminalo veikla, kuriuos KVJUD užsakys bendrovė “Klaipėdos nafta”. “Strateginių investicijų programoje įrašyta bendra išlaidų suma yra 170 mln. litų be PVM. Mes sudarome sąmatas vieniems metams, todėl 2013 metais uosto direkcija numatė 100 mln. litų, likusius - 2014 metais. Mano žiniomis, krantinių statybos konkursas įvyko, bet “Klaipėdos nafta” dar nebaigė rangovo parinkimo procedūros”, - kalbėjo KVJUD finansų direktorius Martynas Armonaitis.

“Klaipėdos naftos” atstovė spaudai Indrė Milinienė LŽ patvirtino, kad derybų etapas jau baigtas, netrukus tiekėjai bus kviečiami teikti galutinius pasiūlymus. SGD terminalo projektuotojai anksčiau yra skelbę, kad investicijos į krantines gali siekti 200 mln. litų, vėliau skaičius sumažintas iki 180 mln. litų.

Tikslesnę kainą atskleis pasibaigęs konkursas.

2012 metų rugpjūčio 14 dieną KVJUD pasirašytas susitarimas su “Klaipėdos nafta” numato, kad bus kompensuota tik 54 mln. litų per 20 metų, iš jų 23 mln. litų sudaro išlaidos už krantines, kiti pinigai - už navigacinę įrangą bei gilinimą, jei prireiktų platinti uosto vartus. Didžioji SGD terminalui būtinų gilinimo darbų dalis bus apmokėta iš viso uosto uždirbtų rinkliavų.

•

2013 01 24 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

11

Interjero detalės studentui įspūdžio nedaro NIJOLĖ STORYK

Koks yra studentiško būsto interjeras - kokios detalės jame akcentuojamos, kad atitiktų jauno žmogaus poreikius ir polinkius?

“Jauni žmonės mėgsta būti originalūs, bet tuo pat metu yra gana praktiški. Studentui svarbu, kad interjeras būtų funkcionalus, stilingas ir savitas. Skirtingai nei vyresnio amžiaus žmonės, dabartinės kartos atstovai nesigilina į jokias detales”, - aiškino interjero salono “Rimartus” vadovas, vilnietis interjero dizaineris Rimantas Špokas.

Dizaineris pasakoja apie sukurtą interjerą, kurio užsakovai buvo studentės tėvai. “Jie pageidavo, kad buto interjeras būtų funkcionalus, modernaus stiliaus ir jaukus”, - teigė R.Špokas. Autoriaus kūrybines fantazijas šiek tiek varžė interjero biudžetas, bet tai nebuvo kliūtis dirbti. “Bet koks interjeras reikalauja papildomų lėšų. Studentiško buto biudžetas buvo gan racionaliai panaudotas. Kita vertus, kuklus biudžetas ne visuomet kliūtis originaliems sprendimams. Kai kurie dizaineriai netgi kuria interjerus iš atliekų - tai konceptualu ir gali būti įdomu, bet nemanau, kad daug kam patiktų kasdien sėdėti ant padangų, virš kurių vietoj šviestuvų tabaluoja plastikinių butelių ir vielų liekanos. Tai tinka toli gražu ne kiekvienam interjerui”, - sako dizaineris.

Studentės butas nedidelis, tačiau jame yra viskas, kas teikia gyvenimui patogumo. Pasak dizainerio, interjero kūrybą lemia ne erdvės dydis, bet dizaino idėja.

Bendra svetainės ir virtuvės erdvė atskirta baru. Virš jo autorius suprojektavo pakabinamą lentyną, kurioje yra įmontuotas ir baro apšvietimas.

Miegamajame yra nedidelė darbo vieta su funkcionaliomis lentynomis. Butas turi gan patogų prieškambarį ir jaukų vonios kambarį.

Kiek neįprasti interjero spalviniai akcentai: virtuvėje dominuoja samanų ir pilkai mėlyni tonai, vonios kambaryje - rausvi, miegamajame - rudi, prieškambaryje - beveik balti. Dizaineris daug dėmesio skyrė buto apšvietimui, bet neprarado saiko.

Pasak Rimanto, šiuolaikiška tai, kas yra aktualu dabar. “Kaip ir viskas gyvenime, grožis slypi paprastuose daly-

Miegamajame įrengta patogi darbo vieta - prie lovos pastatyta kėdė. kuose, kurie atskleidžia individualumą ir originalumą. Dizainas turi atitikti konkrečius žmogaus poreikius ir kelti pasigerėjimo jausmą”, - sako dizaineris.

Rimantui kelia nuostabą tie žmonės, kurie kreipiasi į dizainerį, prašydami jo profesionalios pagalbos, bet kai projektas pradedamas įgyvendinti, jie viską daro savaip pagal savo skonį ir tokiu būdu sudarko dizaino idėją. Kartais užsakovai nepasitarę su dizaineriu patys bando pakeisti interjero detales, neįvertinę estetinių ir finansinių aspektų. Pasak Rimanto, interjero stilių gali sugadinti net nedideli mažmožiai - pakeistos baldų rankenėlės ar įstatyti kiti lentynų laikikliai, dar blogiau, kai ant grindų patiesiamas netinkamo rašto ir spalvos kilimas, bute atsiranda koks nors atsitiktinis baldas.

Prie lovos - darbo kėdė Dizaineris R.Špokas studentiškam interjerui pasirinko natūralias žemiš-

Namas namui nelygu Pardavus butą Vilniuje galima vos už trečdalį gautos sumos nusipirkti geros būklės individualų namą provincijoje.

Vidutinė Vilniuje parduodamo buto kaina - 280 tūkst. litų, o vos už 40 kilometrų esančiame Šalčininkų rajone gyvenamasis namas vidutiniškai kainuoja 94 tūkst. litų. Tai rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys. “Išmainius butą Vilniuje į namą provincijoje, pavyzdžiui, Šalčininkų rajone, liktų 186 tūkst. litų. Už šią sumą galima gyventi daugiau nei šešerius metus nedirbant ir džiaugiantis vidutiniu vilniečio atlyginimu - 2,5 tūkst. litų per mėnesį. Jei žmogui užtektų ir vidutinio atlyginimo Šalčininkų rajone (1,5 tūkst.), nedirbdamas jis galėtų gyventi daugiau negu dešimt metų”, - skaičiuoja Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius.

Pasak jo, kiek pavyktų sutaupyti, pardavus butą sostinėje ir įsigijus namą provincijoje, labiausiai priklauso nuo pasirinktos vietos. Iš sostinės persikėlus gyventi į provinciją galima sutaupyti ne tik nemenką sumą pinigų, bet ir gyventi dvigubai erdviau. Vidutinis buto dydis Vilniuje - apie 60 kv. m, o provincijoje esantys namai visu 100 kv. m didesni.

Kauniečiai, pardavę savo butą ir nusprendę įsikurti netolimoje provincijoje, sutaupytų gerokai mažiau. Vidutinė buto kaina laikinojoje sostinėje - 146 tūkst. litų, o už 50 kilometrų esančiame Kėdainių rajone vidutinė gyvenamojo namo kaina - 106 tūkst. litų.

Kaune butai beveik du kartus pigesni nei Vilniuje, o namai aplink esančiuose rajonuose palyginti brangūs. Iš Kauno miesto įsikėlus į namą Kėdainių rajone galima sutaupyti 40 tūkst. litų.

•

LŽ

Vonios kambarys žaismingas. / Interjero salono “Rimartus” nuotraukos

R.Špokas: “Dizainas turi atitikti konkrečius žmogaus poreikius ir kelti pasigerėjimo jausmą.” kas spalvas, tačiau atsirado ir vienas kitas ryškesnis spalvinis akcentas, siekiant išvengti monotonijos.

Bute nėra didelės prabangos, bet viskas atlikta kokybiškai ir subtiliai. Buvo panaudotas nebrangus, bet kokybiškas medis, akmens masės plytelės, geros kokybės baldinės plokštės, stiklas.

Jaunatviški virtuvės, vonios ir ko-

ridoriaus baldai. Svetainėje pakabintos dvispalvės naktinės užuolaidos. Tai sukuria jaukią nuotaiką vakare, kai įsižiebia sienoje paslėptas apšvietimas.

Miegamajame prie sienos esanti spintelė atlieka rašomojo stalo funkciją. Virš jos sienoje įmontuotas specialus apšvietimas. Gale lo-

vos stovinti darbo kėdė - originalus akcentas. Skaityti knygą ar dirbti kompiuteriu galima patogiai įsitaisius svetainėje ant sofos ar prie baro. Virtuvės ir svetainės erdvė yra atvira, šioje zonoje įmontuotas romantiškas apšvietimas.

Prisiminęs savo studentiškus metus, dizaineris sakė, kad turėti atskirą butą daugeliui studentų buvo neįgyvendinama svajonė. “Jei šis butas būtų mano, interjero dizainas būtų kiek kitoks. Man labiau patiktų gyventi originalesnėje aplinkoje”, - patikino dizaineris.

•

12

2013 01 24 Lietuvos žinios

Kultūra

Peizažai su kosminiais apmąstymais NIJOLĖ STORYK

Kauno “Žalgirio” arena pamažu tampa žinoma ne tik krepšinio, bet ir meno gerbėjams. Dailininkas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis čia neseniai pristatė savo kūrinių parodą “Peizažas”.

“Kaunui seniai reikėjo netradicinės erdvios parodų salės. Dabar tokią turime. “Žalgirio” arenoje atsirado vietos ne tik sportui, bet ir koncertams bei parodoms”, - sakė parodos kuratorė Lolita Vyžintienė.

Tapytojas E.Varkulevičius-Varkalis pasidžiaugė, kad jo didelėms peizažo drobėms ši vieta labai tinka. “Pro arenos vitrininius langus atsiveria tikras peizažas, kaip ir mano paveiksluose.

Tiesa, mano kūryboje gamta turi kitą atspalvį, nėra tokia tikroviška. Joje daugiau kosminių abstrakcijų ir apmąstymų”, - sakė dailininkas.

Pasak parodos rengėjo, VšĮ Kauno modernaus meno fondo vadovo Giedriaus Andziulevičiaus, pribrendo reikalas kuo daugiau parodyti, koks yra lietuviškas modernus menas.

“Pirmajai tokio pobūdžio parodai arenoje neatsitiktinai pasirinkome vieno žinomiausių Lietuvoje modernaus meno atstovų tapytojo E.Varkulevičiaus-Varkalio kūrybą. Net ir tapydamas abstrakčius peizažus, jis visada kuo nors nustebina. Modernaus meno parodų žadame rengti ir ateityje. Pradžia jau padaryta”, - sakė G.Andziulevičius.

Į parodą - iš Berlyno Į parodos atidarymą E.VarkulevičiusVarkalis atvyko iš Berlyno, kur dalyvavo menininkui Jonui Mekui skirtuose renginiuose. Jų draugystė užsimezgė dar 1994 metais, kai kaunietis dailininkas gyveno Niujorke. Kartu su J.Meku ir Daliumi Naujokaičiu šiame mieste subūrė grupę “Music on the 2nd street”, kūrė muziką J.Meko, Juliaus Ziz filmams, iliustravo J.Meko knygas “Mano naktys”, “Žodžiai ir raidės”.

“Mano gyvenimas nelabai pasikeitė, kai grįžau į Lietuvą. Daug keliauju, vis dairausi po pasaulį. Tačiau per tą laiką nė kiek nenutolau nuo gamtos. Pramyniau takus, einančius panemune ar prie Nemuno ir Neries santakos. Kūryboje man labai svarbi konkreti vieta. Kai atradau Čepkelių raistą, tas vaizdas mane tiesiog pakerėjo, buvau lyg apsvaigęs.

Visa tai pamėginau perkelti į drobę”, pasakojo dailininkas.

Autorius nedetalizuoja gamtos lyg koks metraštininkas. Drobėse tikrai

E.Varkulevičiaus-Varkalio drobėmis džiaugėsi žmona ir mažoji dukrelė. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Dailininkas sukurtų dar didesnių drobių, bet savo darbus matuoja pagal dirbtuvės duris. nepamatysime tikroviško peizažo ar konkretaus motyvo. Tik kūrinio pavadinimas nurodo, kokia tai yra gamtos vieta. E.Varkulevičiui-Varkaliui daug svarbiau pasitelkus gamtą perteikti patirtus jausmus.

“Tai mano kasdienių minčių labirintai, kurie mane veda į abstrakčius kosminius vingius. Tos klajonės imituoja begalybę ir žmogui nesuvokiamus planetos dydžius”, - aiškino dailininkas.

Parodoje sukinėjosi dailininko mažoji dukrelė Julija. Jai kol kas nesuprantamas jos tėvelio menininko vizijų pasaulis. “Dukrelė ūgtelėjo ir vis dažniau būna su manimi dirbtuvėje. Ji nelanko darželio, tad kol žmona (dailininkė Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė aut.) dirba Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete, atlieku auklės vaidmenį. Man įdomu stebėti, kaip ji vaikiškai siurrealistiškai mąsto. Apie tai būtų galima išleisti poezijos knygelę”, pasakojo parodos autorius.

Nėra jokių horizontų Menotyrininkė Kristina Budrytė-Genevičė pastebėjo įdomų faktą, kad parodoje eksponuojamos menininko E.Varkulevičiaus-Varkalio drobės yra gana

didelės, maždaug dviejų metrų aukščio ir tiek pat pločio. Norint kūrinius parodyti viešai, būtina erdvi parodų salė.

Tokią ekspozicijų salę turi tik M.K.Čiurlionio galerija. Todėl parodos rengėjai surado alternatyvą - pagaliau profesionalus menas įžengė į “Žalgirio” areną.

Pasak menotyrininkės, dailininkas galbūt sukurtų dar didesnių drobių, bet savo darbus matuoja pagal dirbtuvės duris. Didesnių nebūtų galima išnešti. Žinoma, drobės dydis nėra svarbiausias kūrinio vertinimo kriterijus. Tačiau reikia tuos peizažus patiems pamatyti ir įkvėpti lietuviškos gamtos spalvų. Įspūdį daro, kai prieš akis atsiveria meniški gamtos vaizdai. Menininkas tarsi medituoja savo peizažais, ir tą

nuotaiką perteikia parodų lankytojams.

Akriliniai dažai srūva ir teka įvairiomis kryptimis, bet ne chaotiškai, o pagal fizikinius dėsnius, kurie gamtoje sukuria neapsakomą grožį. Stengiamasi, kad liejamos dėmės ne susilietų, o jungtųsi specialia gija, autoriaus ranka vedžiojama linija. Tekančios, vinguriuojančios, niekada nekampuotos linijos pereina į plačius išsiliejimus ir vėl sugrįžta į panašų būvį.

Dailininkui figūra nėra būtina. Erdviniai santykiai taip pat sunkiai įsivaizduojami šiose plokštumose. Nėra nei viršaus, nei apačios, jokių horizontų.

Autorius kartais specialiai pasirašo abiejose paveikslo pusėse - kad išlaisvintų žiūrėjimą, suteiktų galimybę daugybei matymo ir pamatymo būdų.

Sukaktis primena gražiausias scenos akimirkas Šiandien viena iškiliausių lietuvių teatro aktorių Marija Dičpetrytė mini aštuoniasdešimties metų sukaktį.

M.Dičpetrytė gimė 1933-iaisiais Kaune. 1951-1953 metais lankė Lietuvos dramos studiją, veikusią prie Vilniaus valstybinio akademinio dramos teatro. Studijai vadovavo Aleksandras Kernagis. Dešimtį gyvenimo metų aktorė skyrė Klaipėdos dramos teatrui, sukūrė vaidmenis spektakliuose “Bekraitė” (Larisa), “Apyaušrio dalia” (Ieva), “Amerikoniškoji tragedija” (Sandra), “Rožės ir laimė” (Asta). “Otele” ji buvo Dezdemona, o “Romeo ir Džuljetoje” Džuljeta.

Kiek trumpiau, nuo 1965-ųjų iki 1973-iųjų, M.Dičpetrytė vaidino Jaunimo teatre. Tačiau ir čia sukūrė įdomių vaidmenų. Spektaklyje “Atsigręžk rūstybėje” ji įkūnijo Elison, o “Skapeno klastose” - Zerbinetą. Kelių kartų atmintyje M.Dičpetrytė išliks kaip geriausioje Lietuvos teatro komedijoje vaidinusi aktorė.

Penkiolika metų aktorė vadovavo Kino meno propagavimo biuro Lietuvos skyriui. Ji rengė lietuvių žiūrovų susitikimus su žymiausiomis rusų kino ir teatro žvaigždėmis. Rūpindamasi viešnagės reikalais M.Dičpetrytė nekart atsidurdavusi ant parako statinės: vienas pasivėlina, kitas ką nors užmiršta, o trečias ideologiškai netinkamą žodį lepteli. M.Dičpetrytės lydimi Lietuvoje jaukiai jau-

tėsi aktoriai Jevgenijus Leonovas, Rolanas Bykovas, Natalija Gundareva, Michailas Uljanovas, Aleksejus Batalovas.

Praėjusį rudenį M.Dičpetrytės balsu prabilo dar vienas - rašytojos, pasakotojos - talentas. Ji išleido atsiminimų knygą “Magdė”, kurioje lakoniškais, vaizdingais potėpiais apžvelgė svarbiausius savo gyvenimo įvykius, žmones, susitikimus, žingsnius profesionalaus teatro scenoje, laimingus ir skaudžius patyrimus. Pristatydama kūrinį skaitytojams autorė teigė, kad prie lapo sėdo tik tada, kai atsirado pramanytas nepramanytas personažas Magdė. Ir galimybė savo gyvenimą apsakyti “trečiuoju” asmeniu.

•

LŽ

Aktorė M.Dičpetrytė nekart atsidurdavo ant parako statinės.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

•

2013 01 24 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Tuščiaviduriai žmonės lenkiasi stabams

G.Sederevičius ir J.Gladij - kviestiniai spektaklio aktoriai. / Romo Jurgaičio nuotrauka MINDAUGAS KLUSAS

Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) ryt ir poryt, sausio 25 ir 26 dienomis, kviečia į pirmąją šių metų premjerą - režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklį “Stabmeldžiai”.

Pjesę “Stabmeldžiai” parašė 1981 metais Odesoje gimusi ukrainiečių dramaturgė Ana Jablonskaja. Daugiau kaip tuzino scenos veikalų autorė pelnė kelių dramaturgijos konkursų laurus. Lygiai prieš dvejus metus, 2011-ųjų sausio 24 dieną, į Maskvą atvykusi atsiimti Kino meno premijos A.Jablonskaja tapo teroro akto Domodedovo oro uoste auka.

Spektaklio režisieriaus J.Vaitkaus teigimu, kūrėja savo žvilgsnį nukreipė į šiuolaikinį žmogų ištikusią tikėjimo krizę. Pasak jo, kai tikėjimo genas sunaikinamas, belieka tik materialinės naudos, prekybiniai, santykiai, kurie galų gale veda į aklavietę. “Regis, stabmeldystės visuomenėje nebeliko. Tačiau plačiąja šio žodžio prasme ji yra paplitusi lyg užkratas. Matome televizinius, sporto stabukus, girdime TV žvaigždučių poliucinius klykavimus, - pristatydamas spektaklį rėžė J.Vaitkus. - Pjesės veikėjai - ne kokios padugnės, o gana išsilavinusi šeima, kurios nariai prarado vertybių sistemą, blaškosi ieškodami pinigų, gerovės stabo.”

Scenoje pasikeisdamos vaidins dvi LRDT aktorių komandos - vyresnioji ir jaunesnioji. Yra ir kviestinių artistų: Kristiną įkūnys ukrainiečių aktorė Jevgenija Gladij, o Lietuvoje mažai žinomam režisieriui, aktoriui ir multiinstrumentininkui Gediminui Sederevičiui atiteko beveik bebalsis, tačiau labai muzikalus vaidmuo. Jis kurs Benamio personažą, spektaklį praturtins gyva muzika. Aktoriui teks pasakyti vos dvi pjesės frazes. “Džiaugiuosi dėl to, kadangi daug kalbėti tenka gyvenime. Scenoje malonu ir patylėti.

Vaidmuo iš pažiūros mažas, tačiau la-

bai artimas, o tos dvi frazės - lyg kvintesencija”, - sakė aktorius.

Spektaklio scenografiją ir kostiumus kūrė dailininkas Jonas Arčikauskas.

Paskutinė užduotis Spektaklio scenoje žiūrovai išvys šeimą, kuri gyvena, regis, amžinai remontuojamame bute. Viskas, kuo gali pasidalyti buities rūpesčių slegiami namiškiai, - pyktis, keiksmai ir kaltinimai. Valdingoji Marina dieną dirba nekilnojamojo turto agente, o naktimis “visokiems buržujams” siuva užuolaidas (“aš nuo tų uždangalų dienos šviesos nematau”), kad galėtų kaip nors prisidurti pragyvenimui ir sumokėti už dukters Kristinos studijas institute. Marinos vyras Olegas bedarbis, kuriam likęs vienintelis malonumas - muzika. Jo didžiausia meilė - klarnetas.

“Turbūt sakyti, kad esi įtikėjęs, negalima tol, kol gyvenimas tavęs neįstumia į aklavietę.”

Svarbiausias kūrinio personažas duktė Kristina gerai mokėsi mokykloje ir institute, tačiau netikėtai iš jo išmetama, ima šlaistytis. Į šią šeimą atvyksta tiesiog stabmeldiškai religinga Olego motina Natalija, daugybę metų kaip piligrimė keliavusi per krašto dvasinius centrus. Jai pasirodžius, pjesėje ima veikti krikščioniško tikėjimo jėga, kuri, savaime suprantama, iš pradžių sutinkama labai priešiškai. Dar vienas personažas - kaimynas, prasigėręs jūrininkas Kolia, pravarde Bocmanas, remontuojantis šeimos butą. Jis pirmasis patiria dieviškos galios poveikį. Šeimos reikalai ima gerėti - Olegas gauna pelningą darbą, Marina sudaro didžiulį nekilnojamojo turto sandorį su tėvu Vladimiru. Remontas baigtas, namiškiai gyvena jaukiame bute. Visi įsitikina Natalijos žodžių ir veiksmų

teisingumu. Jos autoritetas ir valdžia išauga. Lieka vienintelė užduotis - į doros kelią atvesti Kristiną.

Tikros dramos - Kaip pjesė atsidūrė jūsų rankose? - LŽ teiravosi Jono Vaitkaus.

- Apie “Stabmeldžius” išgirdau Maskvoje, žiūrėdamas festivalio “Auksinė kaukė” spektaklius. Pjesę perskaičiau, supratau, kad ji verta inscenizacijos. Iš pradžių kūrinys pagauna, neša tave. Tačiau turi ir savų paslapčių, kelia iššūkių statytojui. Mat jame atsiveria ir buitinis, ir simbolinis, apibendrinantis planas. Esama rizikos prarasti vieną arba kitą. “Stabmeldžių” problematika gyva, aktyvi, aiški. Todėl vargu ar išbaigtumas spektakliui būtinas.

Reikia kuo greičiau susitikti su žiūrovu ir tada pasižiūrėti, ką keisti.

- Marina pardavinėja “blausių koridorių kvadratinius metrus”, tačiau pati gyvena amžinai vykstant remontui, lyg be namų. Ką tai sako apie mūsų visuomenę?

- Marina siekia finansinės gerovės.

Gal dėl to, kad dukra mokosi, o gal dėl vyro muzikanto, kuris užtektinai neuždirba. Nepasitenkinimas tuo, ką turi, noras aprėpti daugiau, valgyti skalsiau, įsuka pasiutpolkę, kuri sutrauko šeimos saitus. Tada ir beįsibėgėjantis verslas tampa nebereikalingas, nes namie prasideda tikros dramos.

Neskubėk sakyti “tikiu” - Ar pjesę interpretuojate kaip dviejų jėgų - krikščionių tikėjimo ir protėvių dvasių - susidūrimą?

- Kūrinys neatskleidžia, kuris kelias teisingas. Turbūt sakyti, kad esi įtikėjęs, negalima tol, kol gyvenimas tavęs neįstumia į aklavietę. Tikėjimas gali subyrėti per vieną akimirką, susidūrus su kitu žmogumi, likimu, nelaime. Juk ne kas kitas, o Natalija pastūmėjo Kristiną į savižudybę. Žmogaus vertybės glūdi ne kraštutinumuose ar fanatiškame tikėjime. Jas aptiksi pasiekęs dvasinę pusiausvyrą, ramybę, užslopinęs vartojimo, rijimo alkį, skrandžio pasiutimą.

Ukrainiečių dramaturgė Ana Jablonskaja rašė rusų kalba. Pasak aktorės J.Gladij, dramaturgė garsėjo Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, tačiau tėvynėje buvo mažai žinoma. Per 2010 metų viešnagę Londone, kuriame ketinta inscenizuoti jos pjesę, A.Jablonskaja susipažino su dramaturgais Marku Ravenhillu (pjesės “Shopping and Fucking” autorius), Davidu Hare’u, Martinu Crimpu ir Caryle Churchill (“Top Girls” autorė; šios pjesės premjera, kurią režisavo A.Jablonskaja žuvo nesulaukusi nė trisdešimties.

Gytis Padegimas, rytoj įvyks Klaipėdoje). Kūrybos įvertinimas atėjo po A.Jablonskajos žūties. Jos pjesė “Stabmeldžiai” sulaukė pastatymo Ukrainoje, tačiau įvyko vos keli spektakliai. “Jie patyrė visišką fiasko”, - tvirtino J.Gladij. Į Lietuvą aktorė atvyko dėl “Stabmeldžių”, tačiau dar spėjo sukurti vaidmenis “Eglutėje pas Ivanovus” ir “Undinėlėje”. Aktorė ir dramaturgė pažinojo viena kitą. “Pjesė man beprotiškai patiko. Nors mano ir Kristinos amžius nesutampa, tačiau personažo vidinį pasaulį, keliamus klausimus gerai suprantu”, - teigė J.Gladij.

- Įdomus Bocmano personažas.

Jis lyg laukas, kuriame grumiasi krikščioniškas ir toteminis tikėjimas. Ir viena, ir kita jėga tą lauką užima be jokio pasipriešinimo.

- Šio personažo esminės žmogiškosios vertybės yra sunaikintos. Kur ir kada jas prarado, nežinau. Jis besąlygiškai gali priimti bet kurią tiesą. O paskui mesti, nes pajunta nepasitenkinimą - per daug draudimų, suvaržymų. Bocmanas tikėjimą atranda ten, kur gali gerti, keiktis, jaustis laisvas. Todėl visi mėginimai, blaškymaisi grąžina jį į tą patį kelią.

Jis taip ir baigs savo gyvenimėlį...

Tokių žmonių yra labai daug.

Kas kaltas?

- Pirmasis Kristinos monologas stiliaus požiūriu tarsi iškrinta iš pjesės tėkmės. Jį pradeda žodžiu “privet” (labas). Į ką ji kreipiasi?

- Nelabai aišku. Tačiau jauti, kad ji yra išsirinkusi, su kuo bendrauti. Gal su ta mirusia varna, o gal su kokiu stabu, talismanu? Žmogui būtina išpažintis. Kadangi visi užsiėmę tik savais reikalais, o visa, kas eina iš jauno žmogaus, esą yra bjauru, nepriimtina, agresyvu, neatitinka šiuolaikinio gyvenimo normų ir taisyklių, mergina lieka vieniša. Dar vienas jos monologas skamba kūrinio pabaigoje. Kristina jau nurimusi, išdeginta, tuščiavidurė.

Susitaikiusi su aplinkybėmis, taisyklėmis. Pilkas gyvenimas be aistros.

- Olegas paskutiniu pjesės sakiniu ištaria žinąs, kas kalčiausiais dėl nutikusios istorijos. O kas - jūsų manymu?

- Nežinau. Teiravausi aktoriaus Valentino Krulikovskio (Olego vaidmens kūrėjas). Jo manymu, jis pats.

Visa kaltė yra žmoguje, nieko kito negali kaltinti.

•

14

2013 01 24 Lietuvos žinios

Sportas

B.Vanagas: “Žinau, kad dar grįšiu į Dakarą” ILONA STAŠKUTĖ

Vakar vidurnaktį į Lietuvą grįžo Dakaro ralyje sėkmingai finišavę Benediktas Vanagas ir Saulius Jurgelėnas su komanda. Nepaisydami nuovargio jie jau mąsto apie dar vieną bandymą įveikti sunkiausią ralį pasaulyje.

Iš saulėtos Pietų Amerikos į lietuvišką šaltuką parskridę sportininkai atrodė nuvargę, bet jie džiaugėsi Vilniaus oro uoste išvydę didelį būrį artimųjų, kolegų ir gerbėjų. Lenktynininkai prisipažino mintyse jau planuojantys kitais metais vėl vykti į Dakaro ralį. “Dar nežinau, kaip viskas bus kitąmet, bet tikrai žinau, kad ten grįšiu ir tai man kelia nerimą”, - juokavo B.Vanagas. Su “OSCar” automobiliu važiavęs ekipažas neįvykdė užsibrėžto tikslo finišuoti tarp dvidešimties geriausiųjų, tačiau sportininkai sugebėjo pasiekti finišą. Tai Dakare irgi laikoma labai dideliu laimėjimu. 64 vietą tarp 91 finišavusio

ekipažo užėmę lietuviai parsivežė tai patvirtinantį atminimo medalį.

Ralio pradžioje B.Vanagui ir S.Jurgelėnui sekėsi puikiai, pirmame greičio ruože jie užėmė 17 vietą, bet jau antrajame nutiko nelaimė - sportininkai apsivertė ir stipriai apgadino automobilį. Laimei, patys nesusižeidė ir mechanikams praleidus bemiegę naktį galėjo tęsti varžybas. Tačiau atsivėrusi laiko praraja iki lyderių buvo per didelė. B.Vanagas pripažino, kad avarija kilo dėl didžiulio azarto ir noro būti dar greitesniems. “Greičio mums netrūko, bet Dakare reikia ir daug išminties, negalima “perdegti”. Po to, ką patyrėme, požiūris į šias lenktynes labai stipriai pasikeitė”, - tvirtino jis.

Dvi savaites trukusiame Dakaro ralyje startavo ir lietuvis motociklininkas Gintautas Igaris su motociklu “Yamaha”. Pernai jam pavyko pasiekti maratono finišą, bet antras mėginimas įveikti dykumą buvo nesėkmingas. Šeštame greičio ruože G.Igaris vertėsi per motociklo priekį, susižeidė ranką ir nebegalėjo tęsti varžybų.

•

Sunkiausią ralio maratoną įveikusius B.Vanagą ir S.Jurgelėną pasitiko gausus būrys artimųjų.

Viliaus Steponėno nuotrauka

Trumpai M.BAGHDATIS NEATVYKS Vasario 1-3 dienomis padėti Kipro vyrų teniso rinktinei kautis su lietuviais Daviso taurės Europos ir Afrikos zonos antros grupės mače į Šiaulius neatvyks kipriečių lyderis Marcosas Baghdatis.

Neramu ir Lietuvos rinktinėje antrąją raketę Lauryną Grigelį užklupo sveikatos problemos.

Tiesa, Laurynas viliasi iki pirmadienio įveikti negalavimus ir pasirodyti Šiaulių uždarajame aikštyne. “Jau kurį laiką jaučiu kelio ir riešo skausmus. Dėl jų šiemet dar nežaidžiau nė viename turnyre. Kojos skausmai lyg ir rimsta, tačiau riešas vis dar trukdo sportuoti visa jėga, - teigė L.Grigelis. - Vis dėlto atvyksiu į Lietuvą. Tikiuosi, kitos savaitės pradžioje jau galėsiu visa jėga ruoštis mačui su Kipru.” Kipro rinktinei Šiauliuose atstovaus Raresas Cuzdrioreanas, Soteris Hadjistyllis, Petros Chrysochos ir Christos Hadjigeorgiou. Komandos kapitonas - Nikolas Papadopoulos.

Remigijaus Balžeko vadovaujamos Lietuvos komandos garbę gins Ričardas Berankis, Laurynas Grigelis, Dovydas Šakinis ir Lukas Mugevičius.

ŽAIS PUSFINALYJE

VIZITAS RYGOJE

Rusijos mieste Sankt Peterburge vykstančiame Sandraugos taurės turnyre Lietuvos jaunimo iki 21 metų rinktinė prasibrovė į pusfinalį.

Vakar ketvirtfinalyje lietuviai po 11 m baudinių serijos 4:2 (pagrindinis laikas - 1:1) palaužė bendraamžius iš Tadžikistano. 15 minutę Lietuva įgijo teisę mušti 11 m baudinį ir Ovidijus Verbickas šia proga pasinaudojo. Jau po keturių minučių tadžikas Šodibekas Gaforovas sugrąžino pusiausvyrą. Per likusį rungtynių laiką nė vienai komandai nepavyko pasižymėti ir pagal reglamentą iš karto buvo mušami 11 m baudiniai. Šioje serijoje sublizgėjo Lietuvos komandos vartininkas Lukas Lidakevičius. Jis atrėmė Rasulo Naizovo ir Achtamo Nazarovo smūgius. Tuo metu Paulius Daukša, O.Verbickas, Martynas Dapkus bei Lukas Spalvis smūgiavo tiksliai, ir lietuviai šventė pergalę 4:2. Pusfinalyje Lietuvos jaunimo rinktinė rytoj žais su Ukraina arba Moldova.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras šią savaitę su darbo vizitu lankėsi Rygoje. Drauge su jais pasidomėti Latvijos olimpinio komiteto veikla, pasižiūrėti įspūdingų kaimynų sporto bazių vyko ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požėla. Rygoje prie mūsų delegacijos prisidėjo ir ten gyvenantis LTOK viceprezidentas Arvydas Juozaitis. Pasak LTOK pranešimo spaudai, susitikime su Latvijos olimpinio komiteto prezidentu Aldoniu Vrublevskiu, generaliniu sekretoriumi Žoržu Tikmeriu kaimynai aptarė sportininkų rengimo, finansavimo bei dviejų olimpinių komitetų bendradarbiavimo klausimus. Šeimininkų lydimi Lietuvos atstovai taip pat apžiūrėjo ir kaimynų sporto kompleksus.

LŽ

INTRIGUOJANTIS REVANŠAS CSKA krepšinio veteranai dar kartą mes iššūkį legendiniams žalgiriečiams. Prieš artėjančią VTB Vieningosios lygos lyderių dvikovą vasario 3 dieną Maskvoje jėgas vėl išmėgins auksinių krepšinio laikų komandos.

Pirmąją “Žalgirio” ir CSKA legendų akistatą spalį Kaune 46:45 laimėjo žalgiriečiai. Tada Arvydas Sabonis įspūdingu bloku nutraukė paskutinę raudonarmiečių ataką, o prieš tai “Žalgirį” į priekį buvo išvedęs taiklus Vitoldo Masalskio metimas. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas A.Sabonis pažadėjo dalyvauti ir atsakomosiose rungtynėse Maskvoje. “Žalgirio” strategas legendų rungtynėse bus prie Maskvos srities “Chimki” vairo stovintis Rimas Kurtinaitis.

CSKA veteranai revanšo sieks Maskvoje. / Erlendo Bartulio nuotrauka

D.Drogba ekipos našta VILMANTAS REMEIKA

Pietų Afrikos Respublikoje vykstančiame Juodojo žemyno futbolo čempionate baigėsi pirmojo turo kovos. D grupėje pergales iškovojo prie turnyro galingųjų priskiriamos Dramblio Kaulo Kranto ir Tuniso rinktinės.

Abi favoritės savo varžovus palaužė tik paskutinėmis dvikovos akimirkomis. Kaimyninių šiaurės Afrikos šalių derbyje Tunisas 1:0 įveikė Alžyrą. Laikrodžiui tiksint 91-ąją susitikimo minutę Youssefas Msakni įspūdingu smūgiu iš 25 m nuotolio išplėšė Tunisui pergalę.

“Savo žaidėjus perspėjau, kad Y.Msakni yra pavojingas ir gali sukelti problemų tolimais smūgiais. Tačiau tame epizode gynyboje mes žaidėme kaip naivuoliai”, - nusivylęs kalbėjo Alžyro rinktinę treniruojantis bosnis Vahidas Halihodžičius.

Dramblio Kaulo Krantas 2:1 nugalėjo Togo rinktinę. Šias rungtynes stebėjo vos 2 tūkst. žiūrovų, “Drambliai” po “Manchester City” žaidėjo Yaya Toure įvarčio jau 8 minutę išsiveržė į priekį, o paskutinę pirmo kėlinio minutę rezultatą išlygino Jonathanas Ayite. Tačiau 88 minutę lemiamą įvartį pelnė Gervinho iš Londono “Arsenal”.

Dramblio Kaulo Kranto žaidėjai sutartinai pabrėžė, kad pergalę pasiekė nykiai žaisdami. Su tuo sutiko ir šios rinktinės treneris prancūzas Sabri Lamouchi: “Iš mūsų tikimasi daugiau. Pirmosios rungtynės visuomet būna sunkios, tačiau šios - daug sunkesnės, nei įsivaizdavome. Turėsime iš ko pasimokyti.”

Prieš kiekvieną Afrikos čempionatą Dramblio Kaulo Kranto rinktinei iš anksto klijuojama favoritų etiketė.

Kaskart vis tikimasi, kad ši ekipa pakartos 1992-ųjų triumfą Senegale. Šiemet šis tikėjimas dar sustiprėjo.

Kalbama, kad nuo arenos pamažu nužengianti Didier Drogba, brolių Yaya ir Kolo Toure, Didier Zokora, Emmanuelio Eboue karta pagaliau subrendo triumfui Afrikoje. “Drambliai” buvo arti tikslo 2006 ir 2012 metais, bet tuomet

34-erių D.Drogba vedama Dramblio Kaulo Kranto rinktinė trokšta tapti stipriausia Afrikoje.

AFP/Scanpix nuotrauka

finale po 11 m baudinių serijos pralaimėjo atitinkamai Egiptui ir Zambijai.

“Manau, kad dabar atėjo metas įrodyti, jog esame pasirengę laimėti žemyno čempionatą, - tvirtino K.Toure, rungtyniaujantis “Manchester City” klube. - Esame patekę į pasaulio čempionatą, kai kurie mūsų laimėjo Čempionų lygą, Anglijos ar Prancūzijos pirmenybes. Tačiau neiškovojome jokio titulo su rinktine. Todėl PAR turime konkretų tikslą.”

•

2013 01 24 Lietuvos žinios

Sportas

15

L.Asadauskaitė: “Mes stipriausios ir gražiausios” Po pergalių nusipelnė poilsio

SAULIUS RAMOŠKA

Olimpiečių pagerbimai, apdovanojimai, interviu. Regis, čia jau padėtas taškas - Londono žaidynių šiuolaikinės penkiakovės čempionei Laurai Asadauskaitei praėjusią savaitę įteiktas paskutinis apdovanojimas - Tarptautinio olimpinio komiteto aukso ženkliukas.

Abi Londono olimpinės čempionės - penkiakovininkė L.Asadauskaitė ir plaukikė Rūta Meilutytė - nusipelnė laurų, tačiau mūsų sporto gerbėjai Metų sportininke išrinko plaukikę. “Prie manęs visi jau priprato, o Rūta pernai pasirodė neįtikėtinai”, - 13 metų jaunesne olimpiete žavėjosi 28-erių L.Asadauskaitė.

Metai bus ramesni Geriausia 2011 metų šalies atlete išrinkta L.Asadauskaitė antro titulo iš eilės nesučiupo - 2012-ųjų sportininko rinkimuose garsią penkiakovininkę ryškiai pranoko penkiolikmetė R.Meilutytė. Galutinėje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) rinkimų lentelėje L.Asadauskaitė surinko 4445 taškus, nugalėtoja tapusi R.Meilutytė - 13 249.

Pernai L.Asadauskaitė savo turtingą kolekciją papildė dar trimis titulais - olimpinės ir Europos čempionės bei pasaulio taurės laimėtojos.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karė savanorė L.Asadauskaitė neslepia - olimpinis medalis apsunkino gyvenimą: priėmimai, pagerbimai, apdovanojimai, interviu.

Tačiau praėjusią savaitę LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė L.Asadauskaitei paskutinį apdovanojimą - Tarptautinio olimpinio komiteto aukso ženkliuką.

Dabar penkiakovininkė pamažu galės įsitraukti į sportinį gyvenimą.

L.Asadauskaitė (kairėje): “Tokie talentai kaip R.Meilutytė gimsta kartą per 30 metų.” /Oresto Gurevičiaus nuotrauka Nors, pasak pasaulio reitingų lentelėje pirmąją vietą užimančios lietuvės, šie metai bus ramesni. Ji nusprendė pagaliau leisti sau daugiau pailsėti.

Svarbiausi startai numatyti vasarą liepos 11 dieną Lenkijoje prasidės Europos čempionatas, rugpjūčio 15-ąją Taivane - planetos pirmenybės.

už šiuolaikinę penkiakovę. Pagaliau R.Meilutytei populiarumo pridėjo pastarasis pasaulio plaukimo čempionatas Turkijoje, kur ji iškovojo du aukso medalius bei vieną sidabro ir pagerino Europos rekordą. O aš pernai buvau tik Europos čempionė...

L.Asadauskaitė: “Jei dabar būčiau penkiolikmetė, per treniruotes mane reikėtų stabdyti.”

Daug kur dominuoja moterys - Nejaučiate pavydo R.Meilutytei?

Juk Londone auksą iškovojote abi, o geriausia išrinkta ji.

- Prie manęs daugelis sporto gerbėjų galbūt jau priprato, o neįtikėtinas Rūtos pasirodymas buvo staigmena visiems. Be to, pasaulyje plaukimas gerokai populiaresnis

R.Meilutytė nusipelnė būti geriausia šalies sportininke. Reikia tik džiaugtis, kad turime tokių žmonių.

Tikėkimės, ir ji, ir mes, penkiakovininkai, savo pasirodymais galėsime toliau džiuginti Lietuvą.

- Sportuojate jau daug metų, bet tik tapusi olimpine čempione paragavote tikrų šlovės vaisių?

- Taip. Gyvenimas tapo sunkesnis

(šypsosi). Gerai Rūtai, ji treniruojasi užsienyje, gali nuo visų pabėgti, niekas jai netrukdo.

Bet reikia dėl R.Meilutytės pasidžiaugti - tokie talentai kaip ji gimsta kartą per 30 metų.

- Kur paslaptis, kad ketverius metus iš eilės geriausiais Lietuvos sportininkais renkamos moterys?

- Turbūt todėl, kad jos stipriausios. Ir gražiausios. Galbūt už geriausius sportininkus daugiausia balsuoja vyrai? Nors dabar moterys daug kur dominuoja. Net ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė moteris.

- Jums malonu, kad geriausiu šalies treneriu išrinktas Jevgenijus Kliosovas?

- Be abejo. Pagaliau jis įvertintas.

J.Kliosovas daug padarė dėl šiuolaikinės penkiakovės. Su juo dirbu jau dešimt metų.

- Drauge su R.Meilutyte šiemet ėjote pas premjerą aptarti apgailėtinos Lietuvos baseinų būklės.

- Bet kokiu atveju Vilniui reikia naujo, gero, tarptautinius standartus atitinkančio baseino. Ir Lazdynų baseiną reikia renovuoti. Jame treniruojuosi daugiau nei dešimtmetį. Jau pripratau ir prie chloro, ir prie pelėsių tvaiko. Tik neseniai atkreipiau dėmesį, kad nusiprausus rankos “kvepia” chloru, tad teko antrą kartą praustis (juokiasi).

- Ar galima 2013-aisiais iš jūsų tikėtis panašių rezultatų kaip pernai?

- Aišku, kad ne. Pirmiausia - tai neolimpiniai metai, todėl negalėsiu iškovoti olimpinio medalio. Jis sportininko gyvenime - svarbiausias tikslas. Bet šiemet bus Europos ir pasaulio čempionatai, todėl stengsiuosi iš ten grįžti ne tuščiomis.

- Kada numatytas artimiausias jūsų startas?

- Planuoju dalyvauti varžybose gal po trijų mėnesių. Dar tiksliai nežinau. Po dvidešimties metų intensyvaus darbo pagaliau leidau sau pailsėti. Manau, po tokių pergalių nusipelniau poilsio (juokiasi). Labai sunku 20 metų be poilsio arti, išlaikyti gerą sportinę formą ir būti geriausia. Be to, auginu dvejų metų dukrytę Adrianą, tad patys suprantate, kad reikia poilsio.

Jei dabar būčiau penkiolikmetė, mane per treniruotes reikėtų stabdyti (juokiasi). Būdama penkiolikos buvau plaukikė ir apie poilsį net negalvodavau. Visada norėdavau treniruotis ir tai darydavau nuoširdžiai.

Per pirmuosius šių metų startus nesieksiu maksimalių uždavinių, svarbiausios varžybos bus vasarą Europos ir pasaulio pirmenybės.

- Kada pradėsite treniruotis?

- Jau dirbu, bet ne šimtu procentų. Buvo įvairių renginių, bendravau su žiniasklaida, negalėjau visos savęs skirti treniruotėms.

•

Australijos čempionė pabudo laiku VILMANTAS REMEIKA

Iki atvirojo Australijos teniso čempionato (“Australian Open”) pabaigos Melburne liko keturios dienos, o vienetų varžybose - po keturis pretendentus į nugalėtojų titulą.

Vyrų turnyre šiandien pusfinalyje susikaus serbas Novakas Džokovičius ir ispanas Davidas Ferreras, rytoj šveicaras Roger Federeris ir britas Andy Murray. Moterų varžybose šiandien dėl bilieto į finalą susigrums rusė Marija Šarapova ir kinė Li Na bei baltarusė Viktorija Azarenka ir amerikietė Sloane Stephens.

Sparčiai tobulėjanti 29-ąja šiame turnyre skirstyta 19 metų amerikietė S.Stephenas vakar pateikė staigmeną - ketvirtfinalyje ji 3:6, 7:5, 6:4 eliminavo tituluotą 31-erių tėvynainę, penkiolikos “Didžiojo kirčio” serijos turnyrų nugalėtoją Sereną Williams.

Kulkšnies ir nugaros skausmams kaltę suvertusi S.Williams skundėsi, kad pastarosios dvi savaitės jai buvo tiesiog siaubingos, suteikusios daug kančių kūnui. “Tačiau viskas tik dėl “Didžiojo kirčio”. Tik dėl jo”, - pridūrė ji.

Pirmą kartą “Didžiojo kirčio” serijos turnyre pusfinalį pasiekusi S.Stephens kitą savaitę pasitiks jau būdama WTA reitingo dvidešimtuke. Jaunąją amerikietę pusfinalyje eg-

zaminuos baltarusė Viktorija Azarenka (1). Vakar ji 7:5, 6:1 nugalėjo rusę Svetlaną Kuznecovą.

Po kelio traumos į elitą sparčiai grįžtanti S.Kuznecova trečiadienį dominavo mačo pradžioje ir pirmo seto viduryje pirmavo 4:1. Bet tuomet “Australian Open” nugalėtojos titulą ginanti V.Azarenka pabudo, vienuoliktame geime persvėrė rezultatą, o netrukus jau šventė solidžią pergalę. Ši dvikova prasidėjo 11 val.

Melburno laiku. Todėl V.Azarenka pusiau juokais aiškino, kad buvo sunku įsivažiuoti: “Nesu rytinis žmogus, bet neturėjau pasirinkimo ir privalėjau žaisti. Paprastaineatsibundu anksčiau nei 11 valandą.”

Vakarykštės dienos varžybų puošmena tapo vyrų ketvirtfinalio kova tarp šveicaro R.Federerio (2) ir prancūzo Jo Wilfriedo Tsonga (7). Po 3 val. 34 min. trukusios penkių setų kovos šveicaras triumfavo 7:6 (7:4), 4:6, 7:6 (7:4), 3:6, 6:3. Akivaizdu, kad “Australian Open” pusfinalis neįsivaizduojamas be R.Federerio - čia jis žais jau 10-ą kartą iš eilės. Ir sieks 18-ojo “Didžiojo kirčio” nugalėtojo titulo. Būsimasis R.Federerio varžovas škotas A.Murray (3) ir vėl galėjo patausoti jėgas, nes per 1 val. 51 min. tiesiausiu keliu nužygiavo pergalės prieš prancūzą Jeremy Chardy link - 6:4, 6:1, 6:2.

36-ąją vietą ATP klasifikacijoje užimančiam J.Chardy tai buvo pirmasis

Melburne titulą ginanti V.Azarenka (kairėje) pusfinalyje egzaminuos turnyro atradimu tapusią S.Stephens.

AFP/Scanpix nuotraukos

“Didžiojo kirčio” ketvirtfinalis karjeroje. Tačiau prancūzą suglumino neginčijamas A.Murray pranašumas: “Sunku pralaimėti neturint jokių šansų pasipriešinti.”

A.Murray Melburne šventė 5 pergales, nepralaimėdamas nė seto. Tam

pakako 8 val. 56 minučių. Palyginimui: nugalėtojo titulą ginantis N.Džokovičius aikštynuose prakaitavo jau 13 val.

8 min. Kol kas didžiausią konkurenciją A.Murray sudarė lietuvis Ričardas Berankis, šešioliktfinalyje pralaimėjęs bendru 7 geimų skirtumu.

Tuo metu 31 metų R.Federeris nesutriko paklaustas, ar spės atsigauti iki dvikovos su šešeriais metais jaunesniu puikią formą demonstruojančiu A.Murray: “Esu šiek tiek pavargęs, bet viskas bus gerai. Žinote, aš jaunas ir jėgas atgaunu labai greitai.”

•

16

2013 01 24 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI NUOMOJA

2 kambarių butą su baldais Kaune, Plento g. 3-5 metams (kaina - 100 Lt/mėn.). Tel. 8 685 10 945.

IŠSINUOMOTŲ Dirbanti mergina 1 kambario butą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 658 19 344.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7500 Lt). Vilnius, tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 682 46 203.

Tris žemės ūkio paskirties sklypus Prienų ir Trakų r., prie Verknės upės, Vyšniūnų kadastrinėje vietovėje 6968/0003:282 (bendras plotas 40,9 ha, yra leidimas miškui sodinti, kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt).

Tel. (8 5) 278 9238.

PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA Mobilųjį telefoną „Black Berry 9800 Torch“ (pirktas „Bitės“ salone, yra USB, ausinės, 4 Gb atminties kortelė, įkrovėjas, 1 metų garantija, kaina - 620 Lt, naujas kainavo 1200 Lt). Vilnius, tel. +370 682 46 203.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

GYVŪNAI PARDUODA Berno zenenhundų veislės šuniukus.

Tel. 8 698 80 199.

STATYBA IR REMONTAS Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus.

Tel. 8 609 91 421.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

ĮVAIRŪS Parduodamas BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ priklausantis ilgalaikis turtas. Su ilgalaikio turto sąrašu galima susipažinti adresu: UAB „Admivita“, Jogailos g. 7, Vilnius, tel. 8 686 88 884.

Užs. LM-2125 Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).

Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031

PRANEŠIMAI Jūratės Monkevičienės firma (į. k. 135106320) pertvarkoma į UAB „HRC LT“ (į. k. 135106320, adresas: Mituvos g. 5, Kaunas), kuri bus Jūratės Monkevičienės firmos teisių, pareigų ir prievolių perėmėja.

Teirautis tel. (8 37) 31 38 50.

Užs. LM-2116

2013 m. sausio 25 d., penktadienį, 11.00 val. „Šarūno“ viešbučio konferencijų salėje (Raitininkų g. 4, Vilnius) Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį seminarą

„Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės “Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritis „Žemės konsolidacija“.

2013 m. sausio 22 dienos vienintelio akcininko sprendimu UAB „Tauragės knygynas“ veiklos statusas įregistruotas - likviduojama.

Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 m. vasario 22 d.

Užs. LM-2119

PASLAUGOS

Bankroto administratorius šaukia BUAB „Eldra“ kreditorių susirinkimą. Susirinkimas vyks adresu: A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 02 04 d., 12.00 val. Informacijos tel. 8 600 22 365. Užs. R-38

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

UAB „Rogegida“ (į. k. 225241580) 2012 12 20 įstatus laikyti negaliojančiais.

Užs. R-35

SKELBIMAS APIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS, KURIE NETURI SAVININKŲ (AR KURIŲ SAVININKAI NEŽINOMI), BEŠEIMININKIAIS Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl statinių, kurie neturi savininkų (Renavo dvarui priklausančioje teritorijoje), pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, tarp jų: 1. Tvartas, esantis adresu: Renavo k., Sedos sen., Mažeikių r.

2. Tvartas, esantis adresu: Renavo k., Sedos sen., Mažeikių r.

3. Ūkinis pastatas, esantis adresu: Renavo k., Sedos sen., Mažeikių r.

4. Oranžerija, esanti adresu: Renavo k., Sedos sen., Mažeikių r.

Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius, prašome iki 2013 m. balandžio 26 d. kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją adresu: Laisvės g. 8, Mažeikiai III aukštas, 303 kab. ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelbime išvardytus statinius.

Užs. LM-2112

Informacija apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, tel. +370 5 270 9229, faks. + 370 5 210 4848, parengė UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Vilniaus rajono savivaldybės Sužionių seniūnijos Pakryžės kaime poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijos Maleikėnų kaime poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, bei UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Širvintų rajono savivaldybės Širvintų seniūnijos Šniponių kaime poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą.

Vilniaus r. sav. Pakryžės kaimo ir Širvintų r. sav. Šniponių kaime planuojamose aikštelėse bus kompostuojamos žaliosios atliekos ir surenkamos nepavojingos ir pavojingos buities atliekos. Švenčionių r. sav. Maleikėnų kaimo aikštelėje bus kompostuojamos žaliosios atliekos.

Veiklos organizatorius - UAB „VAATC“, T.Ševčenkos g. 18, 03111 Vilnius, tel. + 370 5 213 0397, faks. + 370 5 233 3254, el. paštas: info@vaatc.lt.

UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Vilniaus rajono savivaldybės Sužionių seniūnijos Pakryžės kaime poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita bus eksponuojama Vilniaus r. sav. Sužionių seniūnijoje, Kalvinės g. 2, LT-15113 Sužionys, nuo 2013 01 28 iki 20130208 imtinai darbo dienomis ir darbo valandomis.

Visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas įvyks Vilniaus r. sav. Sužionių seniūnijoje, Kalvinės g. 2, LT-15113 Sužionys, 2013 m. vasario 11 d. 9.00 val.

Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo pasiūlymus ataskaitos klausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu laišku adresu: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, arba faksu +370 5 210 4848.

UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijos Maleikėnų kaime poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita bus eksponuojama Švenčionių r. sav. Pabradės seniūnijoje, Pašto g. 6, LT-18175 Pabradė, nuo 2013 01 28 iki 2013 02 08 imtinai darbo dienomis ir darbo valandomis.

Visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimas įvyks Švenčionių r. sav. Pabradės seniūnijoje, Pašto g. 6, LT-18175 Pabradė 2013 m. vasario 11 d. 13.00 val. Iki viešo visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimo pasiūlymus Ataskaitos klausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu laišku adresu: Žolyno g.

36, LT-10210 Vilnius, arba faksu +370 5 210 4848.

UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Širvintų rajono savivaldybės Širvintų seniūnijos Šniponių kaime poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita bus eksponuojama Širvintų r. sav. Širvintų seniūnijoje, Vilniaus g. 86, LT-19120 Širvintos, nuo 2013 01 28 iki 2013 02 08 imtinai darbo dienomis ir darbo valandomis.

Visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas įvyks Širvintų r. sav. Širvintų seniūnijoje, Vilniaus g. 86, LT-19120 Širvintos, 2013 m. vasario 11 d. 15.00 val.

Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo pasiūlymus Ataskaitos klausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu Užs. R-36 laišku adresu: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, arba faksu +370 5 210 4848.

Renginį ves Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento specialistai.

Seminaras yra nemokamas.

Trukmė apie 3.00 val.

Užs. LM-2110

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS (toliau - PŪV) POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO (toliau - PAV) PROGRAMĄ 1. PŪV užsakovas: Linas Jonča, Lėliškių k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav., tel. 8 618 17 048.

2. PŪV PAV dokumentų rengėjas: UAB „Ekosistema“, Taikos pr. 119, LT-94231 Klaipėda, tel. (8 46) 43 04 63, faksas: (8 46) 43 04 69.

3. PŪV pavadinimas: eksploatuojamo paukštyno pajėgumo padidinimas.

4. PŪV vieta: žemės sklype kad. Nr. 7743/0005:251, esančiame Lėliškės k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.

5. PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV ataskaitą, teiks išvadas: Tauragės visuomenės sveikatos centras; Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinis padalinys; Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; Tauragės r. savivaldybės administracija.

6. Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl PŪV leistinumo pasirinktoje vietoje: Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

7. Su PAV programa susipažinti galima: 10 darbo dienų po šio skelbimo pasirodymo dienos nuo 8.00 val. iki 17.00 val. PAV dokumentų rengėjo UAB „Ekosistema“ būstinėje - Taikos pr. 119, LT-94231 Klaipėda, tel. (8 46) 43 04 63, mob. tel. 8 618 50 182, kontaktinis asmuo inžinierius Andrius Barsevičius.

Motyvuoti pasiūlymai PŪV PAV programos klausimais teikiami registruotu laišku (UAB „Ekosistema“, pašto dėžutė Nr. 661, LT-94008 Klaipėda-15), faksu: (8 46) 43 04 69 arba elektroniniu paštu: ekosistema@klaipeda.balt.net. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti teikiamos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.

Užs. LM-2121

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-304 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) projekto vykdytojas UAB „Daugų Žuvis“, įgyvendindama projektą „Akvakultūros įmonės plėtra“, skelbia konkursą: gyvos žuvies sandėlio vandens filtravimo ir paruošimo, rezervinės, pagalbinės patalpų bei tambūro statybos darbų rangovui parinkti.

Atsiliepimus dalyvauti konkurse prašome pateikti raštu iki 2013 m. vasario mėn. 1 dienos 9.00 val. adresu: Skabeikių kaimas, Daugų seniūnija, LT-64134 Alytaus rajono savivaldybė, tel.: (8 315) 40 644, 8 687 84 086, el. paštas: dauguzuvis@gmail.com.

Vokai su komerciniais pasiūlymais bus atplėšiami 2013 m. vasario mėn. 8 dieną 9.00 val. adresu: Skabeikių kaimas, Daugų seniūnija, LT-64134 Alytaus rajono savivaldybė.

Užs. LM-2117

Vilniaus universitetas skelbia negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą Ilgalaikio materialiojo Bendras turto buvimo vieta (adresas) plotas (kv. m) Didlaukio g. 47, Vilnius

Patalpų paskirtis

Pradinis 1 mėn.

Nuomos 1 kv. metro nuompinigių terminas dydis be PVM (Lt) metais

Turto naudojimo ypatumai, sąlygos

2,00

Picų kepimo automato įrengimas

20,00

1

Mokslininkų g. 12A, Vilnius

21,29

Eksperimentinė gamybinė veikla

10,00

3

Papildomos sąlygos

Mokslininkų g. 16, Vilnius

35,90

Sandėliavimas

6,00

3

Papildomos sąlygos

Konstitucijos pr. 12A, Vilnius

53,00

Sandėliavimas

13,00

3

Konkursas vykdomas vadovaujantis 2001 12 14 LRV Nutarimu Nr. 1524.

Papildomos informacijos suteikimas ir paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo vieta - Universiteto g. 3, Vilnius, 105 kab., tel. (8 5) 268 7058.

Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas - iki 2013 02 04 d. 12.00 val.

Komisijos posėdžio vieta ir laikas - Universiteto g. 3, 353 kab., 2013 02 04 d. 14.00 val.

Sąskaita, į kurią sumokamas pradinis įnašas, lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM - AB SEB bankas, a. s. LT487044060000907542.

Užs. LM-2118 Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „JADA“ (įmonės kodas: 300660027, įmonės adresas: Kauno r. sav., Užliedžių k., Ledos g. 27E-4) iškėlė bankroto bylą (bylos Nr. B2-1103-555/2013), įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, tel. Nr. 8 618 56 155. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „JADA“ įsiteisėjo 2013 m. sausio 18 d.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 02 27 adresu: BUAB „JADA“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius. Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „JADA“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis.

Užs. R-37

2013 01 24 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos

Koncertai

Kauno miesto muziejuje A.Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”.

VILNIUS PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Audriaus Zavadskio fotografijų paroda.

Veiks iki vasario 15 d.

GALERIJA “AKADEMIJA” Pijaus Burako paroda “Šiuolaikinis plakatas”.

Veiks iki vasario 2 d.

GALERIJA “ARKA” Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinė kūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”.

Veiks iki vasario 9 d.

Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d.

Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”. Veiks iki vasario 9 d.

GALERIJA “MENO NIŠA” Simono Kuliešiaus paroda “Fiksuotas peizažas”.

Veiks iki vasario 2 d.

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “ARTIFEX” Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”. Veiks iki vasario 9 d.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Paroda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d.

GALERIJA “KUNSTKAMERA” Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūryba. Veiks iki vasario 23 d.

GALERIJA “VARTAI” Nerijaus Ermino paroda. Veiks iki vasario 23 d.

Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”.

Veiks iki vasario 23 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Paroda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”.

Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda “Bėgantis laikas”. Veiks iki sausio 30 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Gedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d.

Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Respublikinio moksleivių portreto žanro piešinių konkurso “Jaunasis portretistas 2012” laureatų darbų paroda. Veiks iki sausio 31 d.

Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “Homo Sum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki sausio 30 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”.

Veiks iki sausio 27 d.

Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki vasario 17 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Karinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdies koordinatės”. Veiks iki sausio 30 d.

Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”. Veiks iki balandžio 29 d.

17

LAIPTŲ GALERIJA Pokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki sausio 30 d.

DAILĖS GALERIJA “SIELAI” Neringos Kekytės tapybos darbų paroda.

Veiks iki vasario 2 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Audronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda “Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d.

PANEVĖŽYS FOTOGRAFIJOS GALERIJA Vilmos Samulionytės fotografijų paroda “Kosha”.

Veiks iki vasario 10 d.

PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA Elenos Salnik tapybos darbų paroda.

Veiks iki sausio 27 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”.

Veiks iki kovo 2 d.

DUSETOS DUSETŲ DAILĖS GALERIJA Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda. Veiks iki sausio 26 d.

DRUSKININKAI V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

VILNIUS

KAUNAS

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 26 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, solistas Andrejus Korobeinikovas (fortepijonas, Rusija). Dirigentas Juozas Domarkas 27 d. 12 val. Koncertuoja Tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkai - jaunieji virtuozai iš Rusijos: Levas Kaganeris (akordeonas), Dmitrijus Borodinas (smuikas), Margarita Molčanova (fortepijonas) SENASIS ARSENALAS 25 d. 18 val. Valstybinis choras “Vilnius”, LMTA 80-ties metų jubiliejaus proga dovanoja koncertą “Alma Mater Choralis” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 27 d. 16 val. Koncertuoja trio “Keturstygis”: Nomeda Gatelienė (smuikas), Arūnas Statkus (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė) ir Aistė Bružaitė (kanklės) VILNIAUS ROTUŠĖ 28 d. 19 val. Tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto kompaktinės plokštelės “Yiddish songs. A Letter from the Past” pristatymas/koncertas VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 25 d. 17 val. Didžiojoje salėje. Koncertas, skirtas Vladimiro Vysockio gimimo 75-osioms metinėms. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų senjorų klubas “Svetoč” 25 d. 18 val. Svetainėje. Muzikos klubo “Vienišas vilkas” koncertas, skirtas Vydmantui Juroniui atminti 27 d. 16 val. Didžiojoje salėje. Baltarusijos folkloro ansamblio “Kupalinka” koncertas ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 24 d. 19 val. Koncertas “Jauni balsai”. Gražiausios operų arijos 25 d. 19 val. Solistės Girmantės Vaitkutės koncertas “Meeting Adele”. Dalyvauja Girmantė Vaitkutė (vokalas), Andrius Kairys (būgnai), Marius Leskauskas (klavišiniai), Juozas Martinkėnas (gitara) ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 27 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargonuoja Diana Encienė, dalyvauja Saulė Šerytė (mecosopranas) VILNIAUS UNIVERSITETO PLANETARIUMAS 25 d. 19 val. Koncertuoja Virgis Stakėnas MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 25 d. 20 val. Šokių vakaras su muzikine grupe “The Blues Makers” 28 d. 19 val. Komedija “Prie barjero” RAŠYTOJŲ KLUBAS 25 d. 17.30 val. ICPA tarptautinės programos pianistų ir LMTA kamerinės katedros studentų koncertas 28 d. 17.30 val. Poetinis vakaras “Kas šitą vėją pavadino likimu?..” Vaidina aktoriai Gediminas Storpirštis ir Ligita Kondrotaitė PRAMOGŲ IR LASIVALAIKIO CENTRAS “PANORAMA” 25 d. 18 val. Škotų poeto Roberto Burnso gimtadienio koncertas. Dalyvauja grupė “Saor Patrol”, penkių dūdmaišininkų ir būgnininkų kolektyvas

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 26 d. 17 val. Vakaras su žurnalistu Henriku Vaitekūnu RESTORANAS-KLUBAS “COMBO”

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS 27 d. 17 val. Teatralizuotas koncertas “Čigonų baronas”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 26 d. 18 val. Vakaronė “Šokis pūgoje” su grupe “Bohema” 26 d. 18 val. Mažojoje salėje. Drama “Duobė”

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”

25 d. 21 val. Lino Adomaičio gyvo garso koncertas KAUNO ŽALGIRIO ARENA 24 d. 19 val. Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 25 d. 12 ir 18 val. Teatralizuotas koncertas “Čipolino nuotykiai”. Dalyvauja varinių pučiamųjų kvintetas “Vilniaus Brass”: Laurynas Lapė (trimitas), Aretas Baranauskas (trimitas), Linas Dakinevičius (valtorna), Marius Balčytis (trombonas), Sergejus Kirsenka (tūba) ir aktoriai Gelminė Glemžaitė ir Gabrielius Zapalskis

25 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Studija” 26 d. 20 val. Koncertuoja Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis

ŠIAULIAI

TAURAGĖ

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. “Aktorių trio” koncertas. Dalyvauja Kostas Smoriginas, Saulius Bareikis, Olegas Ditkovskis

TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

N.Malūnavičiūtė ir O.Ditkovskis.

KAUNAS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”.

Veiks iki vasario 24 d.

KAUNO ŽALGIRIO ARENA Menininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Jubiliejinė paroda, kurioje pateikiamos devynių prieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių fotografijos KAUNO MIESTO MUZIEJUS Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.

KERAMIKOS MUZIEJUS Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”. Veiks iki vasario 3 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

Veiks iki gegužės 5 d.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių universiteto dailės magistrantūros baigiamųjų darbų paroda. Veiks iki vasario 9 d.

www.lzinios.lt Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 01 24 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 24 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Bėdų turgus” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Stilius”. Veidai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Slaptasis agentas barsuko išsaugojimo operacijoje” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo trileris “Žmogžudystė Baltuosiuose rūmuose” N-7 0.45 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.40 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Motina ir sūnus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Nuodėmių dešimtukas” 20.30 “Patys pačiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Elitinis būrys” 23.00 “Ieškotojas” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Lietuvos žinių” tyrimas (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą. Šiaurės Afrika.

Marokas” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Muzikinė kaukė” 22.40 Kriminalinė drama “Nemiga” N-14 0.55 “Laukinis” (k.) N-7 1.55-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Donos Leon detektyvai. Suklastoti įkalčiai” N-14 22.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Vaid. f.

“Atžalos”. 3 s. (k.) 12.20 Dok. f. “Saulės dovanos”. 1, 2 d. (k.) 13.20 “Prisiminkime”. “Makropulo receptas” VADT 13.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Algirdo Martinaičio kūriniai (k.) 14.10 “Amžininkai”.

Roko maršas per Lietuvą 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Laiko ženklai”.

Prekybos keliai ir miestas 20.25 “Nepažintas pasaulis”. II pasaulinio karo pabaiga. Laivo “Fusiller” tragedija 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 Lietuvių kinas trumpai. Dok. f. “Nadiežda” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Vaikystės juodraščiai” 23.50 Vienas eilėraštis 0.00 Panorama (k.) 0.45 Scenaristės, kino režisierės Dianos Matuzevičienės 65-mečiui. Dok. f. “Prisilietimai” (k.) 1.10 “Skulptūrų pėdomis”. 2 laida (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Tele-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tyli naktis” - 16.30, 19.10, 21.40 val.

“Ištrūkęs Džango” - 19 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 12.30, 14.45, 19.30, 21.50 val.

“Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val.

MULTIKINO “Paskutinė tvirtovė” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.15, 14.45 val.

“Kietašikniai” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 20.30 val.

“Tyli naktis” - 14.45, 16.45, 19.15, 22 val.

“Aurora” - 18.30 val.

“Vargdieniai” - 15.30, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.45 val.

“Zambezija” (3D) - 11, 13.15 val.

“Zambezija” - 10, 13, 14.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 17.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.45, 15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45, 21 val.

“Pi gyvenimas” - 11.15 val.

“Legendos susivienija” - 11.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

CINAMON

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.20, 18.20 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

SKALVIJA “Pabandom iš naujo” - 17 val.

“Meilė kaip nuodai” - 19 val.

“Aurora” - 20.50 val.

PASAKA “Kolka Cool” - 21 val.

“Paslėptas veidas” - 19.30 val.

“Didieji lūkesčiai” - 15 val.

“Aurora” - 15.30, 17.15 val.

“30 širdies dūžių” - 20 val.

OZO KINO SALĖ “Tėvas” - 16.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Girių takais” 10.55 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Č.Darvino kova: rūšių atsiradimo evoliucija” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Č.Darvino kova: rūšių atsiradimo evoliucija” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f.

“Vandenyno milžinai”. 1 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai” 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Melodrama “Tapti žvaigžde” 9.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 11.00 Veiksmo f. “Audros karys” 13.00 Drama “Emos laimė” N-7 15.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 17.00 Trileris “Akis” N-7 19.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2.

Gatvės” 21.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 23.05 Drama “Miegančioji gražuolė” S 1.00 Drama “Meilė ir šokiai”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.

Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Visada

sakyk “visada” 21.05 “Objektas 11” 22.05 Dvikova 23.40 “Kotovskis” 0.35 Žinios+ 0.55 Vaid. f. “Susitikimo vietos pakeisti negalima”. 4 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Futbolas. UEFA Čempionų lygos pusfinalis.

“Chelsea” - “Barcelona” 12.45 Futbolas. 2009m.

UEFA Čempionų lygos finalas. “Barcelona” - “Manchester United” 14.55 Golfas. PGA turo užkulisiai 15.25 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 15.55 “Premier League World” žurnalas 16.25 “Trans World Sport” žurnalas 17.25 Ledo ritulys. KHL. CSKA - Minsko “Dinamo”. Tiesioginė transliacija 20.10 Boksas. Andre Wardas prieš Carlą Frochą 21.25 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Barcelona Regal”. Tiesioginė transliacija 23.25 Krepšinis.

Eurolyga. “Maccabi” - “Olympiacos”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Inžinierių idėjos. Pakrančių keliai 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Upių pabaisos 23.00 Moko išgyvenimo ekspertai 0.00 Neramumai rojuje. Uganda 1.00 Kariai rengiasi tarnybai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Mano smegenys. Atmintis 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00 Draudimai. Išsigimimas 13.00 Bebrų užtvanka 14.00 Islandijos sala 15.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 16.00 Draudimai. Išsigimimas 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Ferrari” automobilių gamyklos 19.00 NSO virš Europos 20.00 NSO besivaikant 21.00 Tunų žvejyba 22.00 NSO virš Europos 23.00 NSO besivaikant 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

KAUNAS “Kietašikniai” - 15.30, 18, 20.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Vargdieniai” - 14.15, 17.30, 20.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 17.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.30, 13 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 12, 17.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45 val.

“Zambezija” - 14 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 20.15 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Gangsterių medžiotojai” - 14.05, 16.30, 19, 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 19 val.

“Kietašikniai” - 14.20, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 13.30, 16, 18.20, 20.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 14.30, 18.45 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 17.40 val.

“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 19.15 val.

“Vargdieniai” - 14.40, 18, 21.10 val.

“Zambezija” (3D) - 13.20 val.

“Zambezija” - 11 val.

“Džekas Ryčeris” - 14.45, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 15.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13.40, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.

“Optimisto istorija” - 21.45 val.

parduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo drama “Stebėtojų lyga” 1.15 “CSI Majamis” 2.00 “Pagrindinis įkaltis”

“Tyli naktis” - 14.45, 17.30, 19.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 12.30, 17, 19.15, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 11.10, 15.50, 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 13.15 val.

“Aurora” - 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13, 15.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 11, 16.20, 18.30, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21.45 val.

“Pi gyvenimas” - 13.20 val.

“Zambezija” - 10.40 val.

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 16.15, 20, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 14.15, 16.30, 19 val.

“Tyli naktis” - 15.45, 18.15, 20.15 val.

“Karališkas romanas” - 15.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 19 val.

“Kietašikniai” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13, 16.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45 val.

“Tyli naktis” - 19, 21.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Vargdieniai” - 14.15, 17.45 val.

“Pi gyvenimas” - 21.15 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 15.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.

“Aurora” - 21.20 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 13.40 val.

“Tyli naktis” - 18, 19.40 val.

I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 11 val.

“Džiunglės” - 14.35 val.

“Didieji lūkesčiai” - 16.20 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 12.40, 18.35 val.

“Virš įstatymo” - 20.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 19 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13, 14.45, 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Vargdieniai” - 11.15, 17.45 val.

“Zambezija” - 12.15 val.

“Zambezija” (3D) - 10.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 21 val.

“Pi gyvenimas” - 14.45, 18, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 12 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Kietašikniai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 19 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 15.15 val.

“Tyli naktis” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 16, 18.15 val.

“Vargdieniai” - 14.30, 17.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 24 d. 18.30 val. “Otelas” 25 d. 18.30 val. “Ana Karenina” 26 d. 18.30 val. “Vienos kraujas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 24 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys” 24 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania” 25 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė” 26 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” 26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Stepančikovo dvaras” JAUNIMO TEATRAS 24 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 25 d. 18 val. “Gupelė”

25 d. 19 val. “Katytė P” 26 d. 18 val. “Sesuo” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 26 d. 12 val. “Princesės gimtadienis” TEATRO KLUBAS 25 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 val. Idioteatras. “Menas”

KLAIPĖDA 26 d. 18 val. “Ledi Makbet” Salė 99 26 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 25 ir 26 d. 18 val. “Stabmeldžiai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 24 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”

26 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 26 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 25 d. 18.30 val. “Pasvydo” 26 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 24 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 25 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” 26 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”

MENŲ SPAUSTUVĖ 24 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė” 25 d. 12 val. Juodojoje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Pasaulio sutvėrimas” 25 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” 26 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 26 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” RAGANIUKĖS TEATRAS 26 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 26 d. 16 val. “Geras šuo Ferdis” “DOMINO” TEATRAS 25 d. 19 val. “Laukinė moteris” 26 d. 19 val. “Žirklės” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 25 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”

KAUNAS “Džekas Ryčeris” - 15, 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 19 val.

“Kietašikniai” - 13, 18 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.

“Tyli naktis” - 18.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 16 val.

“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 21 val.

25 d. 18 val. “Faustas” 26 d. 18 val. “Grafaitė Marica” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Diena ir naktis” 25 d. 18 val. “Pirmasis kartas” 26 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” KAUNO MAŽASIS TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 24 ir 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai” 25 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina” 26 d. 12 val. Rūtos salėje. “Alisa stebuklų šalyje” 26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Čigonų baronas”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 27 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 25 ir 26 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Top Girls (Neprilygstamosios)” 26 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Ežiuko pasakos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 26 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. “Inertiškos dujos” 26 d. 18 val. “Šešėlis”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 26 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 18 val. Vyrų vokalinio ansamblio “Quorum” koncertas TEATRAS “MENAS” 26 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai” 27 d. 12 val. “Gilės nuotykiai Ydų šalyje” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS

26 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai” 27 d. 12 val. “Sprigtas”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS NAMAI 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VILKAVIŠKIS VILKAVIŠKIO KULTŪROS NAMAI 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

2013 01 24 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:24 leidžiasi 16:39 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-6 Oslas

Šeštoji priešpilnio diena

Priešpilnis I 19

Pilnatis I 26

Delčia II 03

-8 Helsinkis

-8

Stokholmas

Jaunatis II 10

-6

Dublinas +3 +1 Londonas

-8 -14

Šiauliai

-8 -15

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo -9 -17

Kaunas Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis pasnyguriuos.

Temperatūra dieną 8-9, pajūryje apie 5 laipsnius šalčio.

VILNIUS +14

Lisabona

Alytus

-8 -15

-4 Amsterdamas

+7

Ukmergė

Druskininkai

-9 -18

+10 Madridas

+13 Barselona

-7 Ryga

-3 Kopenhaga

-2 Paryžius

Kėdainiai -5 -11

-6 Sankt Peterburgas

Talinas

8:15

Palanga

19

Vilnius Minskas -6 -13 Varšuva -9 Kijevas

-6

Berlynas -6 Praha

-2 Miunchenas

+13 Nica

+10 Roma

-8 Maskva

-9

Bratislava Viena Budapeštas -2 +2 +8 Bukareštas Varna Dubrovnikas +9 Sofija +11

+14

Stambulas +12

Malaga +17

Rytoj: debesuota, kai kur pasnigs. Naktį temperatūra 14-18, dieną 6-10 laipsnių šalčio.

24-oji metų diena. Sausio dvidešimt ketvirtoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 4-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 341 diena.

Alžyras +15

Tunisas +14

Atėnai

+15 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Artūras, Felicija, Gaivilė, Pranciškus, Vilgaudas.

LÎ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį , į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 4 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 23 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas: ...................................................

AVINAS. Ginkite savo teises darbe ir naujus sumanymus, tačiau taip, kad nerizikuotumėte nei darbo vieta, nei sveikata. Nebendraukite su tais žmonėmis, kurie gali sugadinti nuotaiką.

JAUTIS. Problemas darbe siekite išspręsti kuo greičiau, nieko neatidėti rytdienai. Neatsisakykite draugų pagalbos. Buities rūpesčius vertėtų pakeisti malonia veikla.

DVYNIAI. Tinkama diena tvarkyti svarbius dokumentus, bendrauti su įtakingais asmenimis, pasirašyti sutartis. Namisėdoms palanku ramiai tvarkyti asmeninius reikalus.

VĖŽYS. Būsite kūrybingi ir stebėtinai išradingi. Tyliai ir gražiai pakreipsite viską sau naudinga linkme. Nederėtų rizikuoti pinigais, juolab išlaidauti. Sumažinkite šeimos biudžetą.

LIŪTAS. Nesistenkite demonstruoti savo pranašumo, nes komplikuosis santykiai su kolegomis. Galite turėti bėdų dėl ilgo liežuvio, noro visiems patikti.

MERGELĖ. Nesmerkite aplinkinių, geriau nurodykite jiems teisingą kelią. Nepasirašykite abejotinų sutarčių, dokumentų, nes gresia finansinis nuosmukis.

SVARSTYKLĖS. Profesinius reikalus teks tvarkyti greitai ir gana spontaniškai. Stenkitės, kad aplinkiniai nepastebėtų jūsų sutrikimo. Jei kas bus ne taip, turėsite progų pasitaisyti.

SKORPIONAS. Nepavyks išvengti nemalonaus pokalbio su vadovu, kolegomis ar kreditoriais. Jei susikaupė problemų, stenkitės jas greitai ir lanksčiai išspręsti. ŠAULYS. Bus sunku realiai vertinti situaciją apsisprendžiant dėl meilės reikalų. Būkite santūresni, pasilaikykite savo nuomonę bent jau kuriam laikui. Teks apsiginkluoti kantrybe.

OŽIARAGIS. Bus sunku tesėti pažadus, įvykdyti primestas užduotis. Veikite komandoje, įsiklausykite į kolegų pastabas ir siūlymus. Sėkmė priklausys nuo jus supančių žmonių.

VANDENIS. Daugiausia sunkumų iškils, jei neišmanote, ką darote. Geriau atvirai klauskite patarimo, nebijokite pripažinti klaidų. Galite ieškoti papildomo pajamų šaltinio. ŽUVYS. Paįvairinkite kasdienybę - nevenkite bendrauti, dalyvaukite įvairiuose renginiuose. Tikėtini naudingi susitarimai, lemtingos pažintys.

20

2013 01 24 Lietuvos žinios

Margumynai

Gulbės - žmonių neapdairumo aukos DAIVA BARONIENĖ

Kaip prie pašalpų pripratinti žmonės nebesugeba susirasti darbo ir tampa išlaikytiniais, taip ir nuolat maitinami laukiniai paukščiai nebepajėgia pasirūpinti savimi.

Praeivių akis traukia pulkelis Panevėžio centre žiemojančių gulbių. / Daivos Baronienės nuotrauka

L.di Caprio ketina pailsėti Holivudo aktorius Leonardo di Caprio nusprendė kiek atsikvėpti nuo aktorystės. Jis per pastaruosius dvejus metus vaidino trijuose filmuose ir jaučiasi pavargęs.

Po varginančio darbo L.di Caprio nusprendė, kad jo gerbėjams teks nemažai palūkėti, kol jį išvys kitame filme.

“Jaučiuosi truputį išsunktas. Rengiuosi pailsėti. Artimiausiu metu tikrai neketinu filmuotis kino juostose”, - pareiškė aktorius. Kalbėdamas apie savo ateities

Net dabar, kai spaudžia šaltis, per Panevėžį tekančio Nevėžio pakrantė nutūpta šimtų žiemoti neišskridusių vandens paukščių. Vakar vidurdienį pavyko suskaičiuoti šešiolika gulbių, krypavo ir plaukiojo šimtai ančių. Viena panevėžietė, nuolat maitinanti šiuos paukščius, tikino sykį suskaičiavusi net 24 gulbes ir vadino šį skaičių rekordiniu. Ji ypač krimtosi, kad šiemet drauge su tėvais žiemoja nemažai neišskridusių gulbių jauniklių ir kaltino suaugusias gulbes, kad jos šalčiui pasmerkė savo vaikus.

Tačiau Panevėžio merijos Ekologijos skyriaus vedėja Rūta Taučikienė pabrėžė, jog kritikuoti reikia ne paukščius, o žmones, maitinančius gulbes vien dėl pramogos. Gamta yra išmokiusi gulbes prisitaikyti, susirasti maisto, o rudenį, vedamos instinkto, jos turi išskristi žiemoti į šiltesnius kraštus. Tačiau nuolat paukščius lesinantys žmonės ne tik atpratina juos rūpintis savimi, bet ir sunaikina jų instinktą, verčiantį rudenį palikti Lietuvą, o vasarą sugrįžti, todėl gulbės tampa savotiškomis žmonių neapdairumo aukomis.

R.Taučikienei pritarė ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė. Ji sakė, kad maitinamos gulbės praranda ir verčiantį migruoti laiko pojūtį, ir skrydžiui reikalingas jėgas, todėl tampa nuolat lesalo laukiančiomis vištomis. Tačiau tiems, kurie pradėjo maitinti šiuos paukščius, aplinkosaugininkė patarė tai daryti nuolat.

Panevėžio gamtos mokyklos specialistė Rima Ivanauskienė priminė, kad gulbėms ir antims negalima duoti pasenusių, supelijusių, parazitų pakenktų maisto produktų.

Paukščiams žalinga ir juoda duona, nuo šios jie gali susirgti. Geriausia paukščius maitinti batonu, jiems taip pat tinka grūdai, košės, daržovių sriubos tirščiai.

R.Ivanauskienė sakė, kad Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva sausio 13-ąją buvo skaičiuojami Nevėžio upėje žiemojantys paukščiai. Gulbių tądien suskaičiuota 12, o didžiųjų ančių - 350-400. Kol upėse yra properšų, gulbėms ir antims išgyventi lengviau, nes vandens temperatūra teigiama. Tačiau atsidūrę ant užšalusių vietų ar sniego šie paukščiai tampa kankiniais, neretai įšąla į ledą. Panevėžio gamtos mokykla, priimanti ir gydanti ligotus gyvūnus, jau priėmė globoti šią žiemą žmonių atneštą genį, varnėną bei gulbės jauniklį.

•

Garsenybėms gimė berniukas

planus L.di Caprio žadėjo daugiau laiko skirti aplinkos apsaugai. “Norėčiau, kad pasaulis pasikeistų. Visi trokštame švaresnio bei gražesnio pasaulio”, - sakė aktorius. Pastarasis filmas, kuriame vaidino L.di Caprio, - “Ištrūkęs Džango” nominuotas “Oskarams”. Jis pretenduoja į kelis prestižiškiausius “Oskarų” apdovanojimus. Be to, netrukus plačiajame ekrane bus galima išvysti kitus du naujausius filmus su L.di Caprio. Tai Franciso Scotto Fitzgeraldo 1925 metų romano “Didysis Getsbis” ekranizacija ir Martino Scorsese kino juosta “Volstrito vilkas”.

•

L.di Caprio po varginančio darbo jaučiasi išsekęs. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kolumbijos dainininkė Shakira ir jos draugas, Ispanijos futbolo žvaigždė Gerard’as Pique paskelbė, kad jiems gimė sūnus Milanas.

“Malonu pranešti apie Milano Pique Mebarako - Shakiros Mebarak ir Gerard’o Pique sūnaus - gimimą. Jis gimė Ispanijos mieste Barselonoje. Kūdikėlis Milanas atrodo visai kaip ir tėtis. Jis jau tapo “FC Barcelonos” futbolo klubo nariu”, - socialiniame tinkle “Twitter” džiugiomis naujienomis pasidalijo pora. Pranešimas čia buvo paskelbtas anglų, ispanų ir katalonų kalbomis. Jame sakoma, kad Milanas svėrė maždaug 2,9 kg ir kad motinos ir vaiko sveikata puiki. Naujagimio tėvai nurodė, kad Milanas slavų kalbomis reiškia “brangus”, “mylintis” ir “maloningas”, senovės romėnų kalba - “siekiantis” ir “darbštus”, o sanskrito kalba - “susivienijimas”. Milanas yra pirmasis poros vaikas.

Dainos “Hips Don’t Lie” atlikėja socialiniame tinkle “Twitter” taip pat paprašė savo gerbėjų pasimelsti už ją šią svarbią gyvenimo dieną. Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas Kolumbijos valstybės ir savo šeimos vardu pasveikino garsenybių porą.

Shakira apie savo nėštumą paskelbė rugsėjo mėnesį, atšaukusi pasirodymą Las Vegase. Dainininkė džiugiai apie tai kalbėjo, dalijosi didėjančio pilvo nuotraukomis. “Galėčiau taip gyventi dar devynis mėnesius”, - sakė ji. Praėjusią savaitę pora prašė gerbėjų internete paaukoti įvairių daiktų vargingai gyvenantiems vaikams. Shakira yra UNICEF geros valios ambasadorė.

Shakira ir G.Pique susipažino, kai dainininkė filmavo vaizdo klipą “Waka Waka (This Time for Africa)” Pietų Afrikos Respublikoje vykusiam pasaulio čempionatui. Savo draugystės jie neslė-

G.Pique ir Shakira tapo laimingais tėvais. / Reuters/Scanpix nuotrauka pė nuo 2011 metų kovo, o pernai rugsėjo mėnesį socialiniame tinkle “Facebook” pora paskelbė, kad Shakira laukiasi.

Praėjusį mėnesį futbolininkas G.Pique suerzino kone viso pasaulio žiniasklaidą, kai paskelbė, kad jo draugė pagimdė sūnų, o paskui pareiškė, kad tai buvo pokštas. “Mūsų sūnus jau gimė!

Mes labai laimingi! Ačiū visiems už jūsų žinutes!” - socialiniame tinkle “Twitter” ispaniškai parašė “FC Barcelonos” futbolo klubo gynėjas. Tačiau ši žinutė pasirodė “Nekaltųjų dieną”, per kurią ispanai apgaudinėja vieni kitus. Šių

“džiugių naujienų” nepatvirtino futbolininko draugė Shakira. Vėliau G.Pique pripažino, kad tai buvo pokštas.

Britų laikraštis “Daily Mirror” savo interneto svetainės paskalų skyrelyje parašė, kad melaginga žinutė “labai sujaudino”, bet skaitytojams patarė: “Nesidžiaukite taip, kaip mes. Manome, kad visa tai - didelis pokštas.” Ispanijos laikraštis “El Pais” taip pat nebuvo sužavėtas ir išspausdino antraštę: “Shakira ir Pique - tėvai. Tai prasčiausias metų pokštas.”

•

AFP, Reuters, WENN, BNS, LŽ