2013 m. sausio 25 d. / Penktadienis / Nr. 20 (13 445)

Kaina

2013 m. sausio 25 d. / Penktadienis / Nr. 20 (13 445)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KELIONĖS

DIENOS TEMOS

Ieško vietos žuvų turgui

Filadelfija broliškos meilės miestas 14p.

Vizitai planuojami ir į egzotiškus 3p. kraštus

8p.

www.lzinios.lt

Žemės mokesčio

UŽSIENIS

pinklės kelia sąmyšį

Verslumą palaiko perpardavinėtojai

“Laisvės sala” vadinamoje Kuboje atsigauna smulkusis verslas. Jį skatina pigiai iš valstybinių parduotuvių prekes perkantys ir brangiai privačiose parduotuvėse jas siūlantys perpardavinėtojai. Šie žmonės - vyraujančio tarpinio kapitalizmo vaisius, nes perėmęs valstybės vadovo postą iš brolio Raulis Castro ėmėsi reformuoti šalį. Staigiai susikūręs privatus sektorius bando prisiderinti prie centralizuotos valstybės kontroliuojamos ekonomikos, tačiau būtent jam teks atgaivinti merdintį Kubos ūkį, o amatininkų prekėms pakeisti už milijardus dolerių užsienyje perkamą maistą.

TADAS VALANČIUS

Spengianti tyla prieš audrą taip padėtį dėl naujojo Žemės mokesčio įstatymo, įsigaliojusio nuo sausio 1-osios, apibūdina mokesčių sistemos specialistai, teisininkai ir investuotojai.

Neabejojama, kad įstatyme žiojinčios spragos sukels sąmyšį ne tik tarp mokesčių mokėtojų, bet ir savivaldybių ižduose.

6p.

LŽ archyvo nuotrauka

Dėl prieš keletą metų parengto naujojo įstatymo investuotojai ir žemės savininkai vis garsiau ėmė skambinti pavojaus varpais dar praėjusių metų pabaigoje. Tačiau ir senoji, ir naujoji valdžia jų neišgirdo. Įstatymas įsigaliojo taip ir nepakeitus specialistų ryškiai pažymėtų vietų.

Pagal naująją tvarką nustatyti žemės mokesčio tarifą 0,01-4 proc. nuo vidutinės žemės rinkos vertės privalo savivaldybės. Tačiau aiškėja, kad prieš įsigaliojant įstatymui to padaryti jos neturėjo teisės.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

3p.

ORAI

Dvi kredito unijos uždarytos Dviejų kredito unijų veiklos istorijos atomazga: Lietuvos bankas (LB) vakar pripažino nemokiomis Nacionalinę kredito uniją (NKU) ir KU “Švyturio” taupomąją kasą. Atimtos jų veiklos licencijos.

Dviejų uždarytų kredito unijų indėlininkų kompensacijoms prireiks apie 139 mln. litų. Indėlininkų, kuriems priklauso draudimo išmokos, iš viso yra apie 3650. Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 25 mln. litų galimo iššvaistymo NKU ir dėl

KU “Švyturio” taupomosios kasos veiklos. LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis vakar atkreipė dėmesį, kad neskaidriose unijų finansavimo schemose, pervertintą turtą įkeičiant už milijonines paskolas, matomi turto vertintojų veiksmai.

8p.

Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 9-11, pajūryje apie 5 laipsnius šalčio.

19p.

2

2013 01 25 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

“Tarybiniai” žaidimai - ne tik rinkodara

VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Prieš gerą savaitę Seimo narys Kęstutis Masiulis paragino verslininkus savo produkcijos nevadinti “tarybine”, o suteikti jai kitokį, mažiau politiškai kontroversišką pavadinimą. Šio politiko nuomone, gaminiai, pavadinti “tarybiniais”, gali būti panaudoti kaip politikos įrankis rodant, kad Lietuvos visuomenė su malonumu prisimena sovietinę okupaciją. Čia norėčiau pabrėžti, jog viena bendrovė “tarybines” dešras gamina gal jau dešimt metų, tačiau niekaip neprisimenu, kad viešojoje erdvėje būtų buvę kaip nors diskutuojama dėl tokio tų dešrų pavadinimo. Galbūt K.Masiulio kreipimasis į verslininkus sukels kokią nors diskusiją? Prieš kelias dienas viena televizijos laida skyrė šiam klausimui dėmesio, tačiau viskas buvo pateikta su tokia lengva ironija, kad net ir atidžiai žiūrėdamas nesupratau laidos autorių pozicijos tinka ar netinka gaminius vadinti “tarybiniais”.

Nesupratau galbūt todėl, kad į šį klausimą toje laidoje buvo pažiūrėta rinkodaros požiūriu, analizuojant gamintojų pastangas patraukti pirkėjų dėmesį. Juk tik noras parduoti verčia gamintojus vadinti savo gaminius “naminiais”, “mūsų”, “močiutės”, “mamos”, “tetos”, “senolių” ir pan.

Istorinis aspektas taip pat svarbus: yra ir “smetoniška” gira, ir “smetoniškos” dešros. Tačiau ar galime vienodai žiūrėti ir į “smetoniškas”, ir į “tarybines” dešras? Ar istorinių epochų pavadinimų naudojimas prekių ženkluose yra vertintinas vienodai, tik kaip rinkodaros strategija? Antanas Smetona, kad ir kaip kritiškai jį vertintume, buvo žmogus, daug nuveikęs atkuriant Lietuvos valstybę, ir pati ryškiausia to meto politinė figūra. Su jo pavarde siejama visa epocha, pasakymas “Smetonos laikai” yra žinomas visiems.

O žodžio “tarybinis” naudojimas prekių pavadinimuose nėra, mano galva, tik rinkodaros reikalas. Tarybinis (ar sovietinis) laikotarpis - tai mūsų valstybės okupacijos ir mūsų tautos naikinimo metas. Štai čia ir kyla galbūt svarbiausias klausimas kodėl prekės pavadinime esantis žodis “tarybinis” padidina prekės patrauklumą ir paskatina ją pirkti? Kur išnyksta skausminga mūsų tautos sovietinė patirtis?

Pirmas atsakymas į šiuos klausimus yra paradoksas. Kaip kitaip, jei ne paradoksu galima pavadinti tai, kad žodis “tarybinis” asocijuojamas su gera kokybe? Juk gamintojas savo dešras pavadino “tarybinėmis” tik todėl, kad padidintų jų pardavimą. Kad bendrovės vadybininkai rinkodaros požiūriu nusprendė sėkmingai, rodo ir tai,

nė produkcija? Vyresnių kartų žmonės dar turėtų prisiminti tokią sovietinę nesąmonę - kokybės ženklą, kuris buvo teikiamas gaminiams, bent kiek išsiskiriantiems prastos produkcijos jūroje.

Kiek supratau iš “tarybinių” dešrų gamintojų aiškinimo, į tas dešras jie deda tikros mėsos (išeitų, kad kitose

Dešrų gamintojai turi nepamiršti, kad jie yra ne tik verslininkai, bet ir mūsų valstybės piliečiai. Gal galima tas dešras pavadinti kitaip, pabrėžiant jų kokybę, o ne ryšį su skaudžiu mūsų valstybės ir tautos laikotarpiu? kad kiti gamintojai, siekdami padidinti savos produkcijos pardavimą, griebėsi net gudrybės. Taip atsirado “tarnybinės” dešros tikintis, kad ne visi pirkėjai pastebės vienos raidės skirtumą. Šis triukas naudojamas visame pasaulyje: niekam nežinomų ir neaiškios kokybės gaminių pavadinimai tik viena raide skiriasi nuo garsiausių pasaulyje gamintojų produkcijos pavadinimų.

Kaip apsivertė mūsų sąmonė, kad prekės pavadinime esantis žodis “tarybinis” mums asocijuojasi su gera kokybe? Nejaugi jau pamiršome, kokios “aukštos” kokybės buvo sovieti-

dešrose tikros mėsos nėra). Esą kai jie sugalvojo gaminti tikros mėsos dešras, ilgai mąstė, kaip jas pavadinti, ir prisiminė, kad sovietiniais laikais vadinamosios šlapios dešros taip pat buvo gaminamos iš tikros mėsos. Taip atsirado “tarybinės” dešros. Čia vėl kyla klausimų. Ar galima kaip nors įrodyti, kad sovietų laikais gaminta “daktariška” dešra buvo geresnės kokybės nei dabartinių gamintojų gaminamos “daktariškos” dešros? Gal ir galima, gal yra išlikę sovietinių dešrų gamybos receptai, įrodantys tikros mėsos naudojimą.

Tačiau kaip įrodyti, ar tų receptų bū-

davo laikomasi? Iš sovietinių mėsos kombinatų buvo vagiama, tad pavogtą mėsą reikėdavo kažkuo pakeisti.

Kas dabar pasakys, kuo ji būdavo pakeičiama?

Didinti savo produkcijos patrauklumą verslininkus verčia konkurencija. Tačiau sugalvojus gaminti dešras iš tikros mėsos, ar būtina gerą šių dešrų kokybę susieti su sovietine mūsų krašto okupacija? Dešrų gamintojai turi nepamiršti, kad jie yra ne tik verslininkai, bet ir mūsų valstybės piliečiai. Gal galima tas dešras pavadinti kitaip, pabrėžiant jų kokybę, o ne ryšį su skaudžiu mūsų valstybės ir tautos laikotarpiu? Net gudriausios rinkodaros strategijos neturėtų kirstis su mūsų požiūriu į neseną savo istoriją.

Seimo narys K.Masiulis yra teisus sakydamas, kad Vokietijoje būtų neįmanoma gaminti kokias nors “nacionalsocialistines” dešreles. Vokiečiai išsprendė savo santykį su istorija, o mes dar žaidžiame žaidimus su “tarybinėmis” dešromis.

Prisipažinsiu, kad jau daug metų ieškau giros, kuri nors kiek primintų tą duonos girą, kuri sovietų laikais buvo pardavinėjama gatvėse iš statinių ant ratų. Nerandu ir vargu ar rasiu, nes tada buvau jaunas, o jaunystėje viskas būna skaniau. Tačiau jei rasčiau dabar gaminamos to skonio duonos giros, labai nenorėčiau, kad ji būtų pavadinta tarybine duonos gira.

•

Ar dėl emigracijos kalta vien valdžia?

ALVYDAS MEDALINSKAS

Lietuvos žinios

Neseniai įtakingas britų laikraštis “The Guardian” paskelbė britus šokiruojančią naujieną - Jungtinėje Karalystėje, oficialiais duomenimis, gyvena apie 100 tūkst. emigrantų iš Lietuvos. Neįvardyto Lietuvos diplomato lūpomis pripažįstama, kad realiai atvykusiųjų iš mūsų šalies yra dvigubai daugiau.

Galima suprasti britus, kurie nepastebėjo pastaraisiais metais didžiuliu tempu išaugusio emigracijos iš Lietuvos srauto. Tačiau kodėl to taip atkakliai nenorėjo matyti Lietuvos valdžia ir jai artimi ekspertai? Kodėl lietuviai gerokai sparčiau nei, pavyzdžiui, lenkai, palieka savo kraštą. Lietuvių Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje jau galima sutikti kiekviename žingsnyje. Britai ir airiai įsitikino, kad lietuviai myli gimtąjį kraštą, kurį išvykę mėgina kurti kaip “mažąją Lietuvą” jau ne Lietuvoje.

Vis daugiau lietuvių, gyvendami svetur ir matydami daug geresnes savo ir savo šeimos ateities perspektyvas, supranta, kad ne Lietuvoje, o svečioje šalyje atsiranda vis daugiau artimųjų, pažįstamų. O ką jau kalbėti apie tai, kad gyventi krašte, kuris yra ekonomiškai labiau išsivystęs, yra tiesiog saugiau nei Lietuvoje. Tai ve-

pasaulyje dėl ekonomikos krizės pasunkėjo gyvenimas. Bet kyla klausimas, ką darys grįžusieji, kai ekonomika anuose kraštuose vėl sustiprės.

Regis, šie klausimai iki šiol rūpi tik visuomenininkams, kurie ne pirmus metus įžvelgia išsivaikštančios Lietuvos grėsmę. Tik valdžia šio balso negirdi, todėl tie visuomenininkai savo

Svarbiausia yra suvokti, kas kliudo Lietuvoje atsirasti tokiam visuomeniniam gyvenimui, kuris kiekvienam žmogui suteiktų galimybę jaustis savo tautos ir valstybės dalimi, dalyvauti valstybės gyvenime priimant svarbiausius sprendimus. da prie minties, kuri skamba eretiškai ne vienam valstybės ir tautos laisvės siekusiam žmogui: vis daugiau mūsų tautiečių pripažįsta, kad jiems tokios Lietuvos valstybės nereikia, o kitokios jie nemato galimybės kurti ir ima nebekvaršinti sau dėl to galvos.

Jei emigrantai ir sugrįžta iš kitų šalių į Lietuvą, tai ne dėl to, kad savas kraštas tapo mielas, o todėl, kad visur

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

valstybėje tampa panašūs į paskutinius mohikanus. Pradedant švietimu ir baigiant socialine bei ekonomine politika, daug žingsnių tik paspartino emigraciją. Šio proceso pasekmės mažai tautai gali būti liūdnos. Nejaugi ir naujoji valdžia neparodys daugiau dėmesio šiai problemai?

Nepaisant ligšiolinio atsainaus įvairių Lietuvos valdžių požiūrio į emig-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

raciją, patiems visuomenininkams nereikėtų apsiriboti tik valdžios kritika. Tai daryti yra lengviausia, bet ne mažiau svarbu suvokti ir tai, kas atsitiko mūsų visuomeniniam gyvenimui, kad jis per daugiau nei dvidešimt atkurtos nepriklausomybės metų taip sunyko. Jis negali užtikrinti valdžios pilietinės kontrolės funkcijos, kurios tinkamas įgyvendinimas neleidžia valdžiai išsigimti tenkinant tik savo interesus. Nesant stiprios pilietinės, meilę valstybei puoselėjančios visuomenės, žmonės savo valstybėje nemato jokios atramos, todėl emigraciją renkasi kaip būdą patiems išlikti.

Praėjusiais metais įvairių visuomeninių organizacijų ir atskirų visuomenininkų pastangos pažadinti visuomenės galią bent vienam teisingumo - tikslui ir noras įveikti aukšto lygio valdžios korupciją susidūrė su šios iniciatyvos ištampymu į gabalus, pavertė ją vienos žmogiškosios tragedijos, tapusios politine istorija, įkaite. Šias pamokas turėtų išanalizuoti patys visuomenininkai.

Tačiau svarbiausia yra suvokti, kas kliudo Lietuvoje atsirasti tokiam visuomeniniam gyvenimui, kuris kiekvienam žmogui suteiktų galimybę jaustis savo tautos ir valstybės da-

limi, dalyvauti valstybės gyvenime priimant svarbiausius sprendimus ir žinoti, kad valdžia ne dėl paukščiuko, o iš įsitikinimų dėl politinio veikimo principų konsultuojasi su piliečiais žengdama kiekvieną rimtesnį žingsnį.

Kad toks dialogas su valdžia įvyktų, ir pati visuomenė turi būti gerai organizuota. Tada žmonės, net matydami jiems netinkamą valdžią ar jos sprendimus, neskubės krautis lagaminų, o įsitrauks į visuomeninį gyvenimą, dės pastangas, kad gyvenimas Lietuvoje būtų teisingesnis ir geresnis. Gali būti, kad vien visuomenininkų pastangų nebepakaks visuomeninio gyvenimo ligoms įveikti, nors būtent čia reikia pradėti keisti padėtį valstybėje. Jiems galėtų padėti ir mokslininkai, suvokiantys visuomeninio gyvenimo svarbą valstybėje, žinantys naujus demokratijos modelius, apie kuriuos kalbama pasaulyje, bet ne Lietuvoje. O valdžia jiems neturėtų trukdyti dirbti. Kitaip ji ir toliau kirs šaką, ant kurios sėdi.

Emigracijos mastas - tik pavojaus skambutis. Be stiprios, organizuotos, pilietiškos ir tautiškai susipratusios visuomenės gali nebelikti ir pačios valstybės.

•

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Žemės mokesčio pinklės kelia sąmyšį Atkelta iš

• 1p.

turto mokestį ir papildomai - žemės mokestį. Racionaliausia būtų svarstyti bendro ir visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą”, - LŽ sakė verslininkas.

Vyriausybė nepasirūpino būtinais įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, tad naujieji tarifai galbūt yra neteisėti, o dėl dešimtis ar net šimtus kartų išaugusio žemės mokesčio baiminamasi mokesčių mokėtojų emocijų proveržio ir teismų maratonų, suduosiančių smūgį savivaldybių biudžetams.

“Sunku suvokti, kodėl naujoji valdžia, perėmusi akivaizdžiai neišbaigtą įstatymą, leido jam įsigalioti.”

Plonės savivaldybių kišenė Investuotojų forumo mokesčių grupės narė ir advokatų kontoros “Sorainen” vyresnioji mokesčių teisininkė Saulė Dagilytė atkreipė dėmesį į įstatymo nuostatą, pagal kurią vietos valdžios institucijos tarifą turi nusistatyti dar prieš pusmetį. Taip mokesčių mokėtojai apie jiems gresiančias išlaidas būtų informuoti iš anksto. Jei būtų uždelsta, savivaldybė būtų priversta taikyti mažiausią - 0,01 proc. - tarifą. “Tačiau pagal įstatymą 2012 metais savivaldybės dar neturėjo teisės to padaryti. Išlyga numatyta tik Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms. Vis dėlto dviprasmiškoje ir sudėtingoje padėtyje atsidūrusios savivaldybės tarifus nusistatė prieš pusmetį, nes planuodamos savo biudžetus turėjo atsižvelgti į žemės mokesčio surinkimą. Nors skaitant įstatymo raidę tam jos neturėjo kompetencijos ir privalėjo būti taikomas minimalus - 0,01 proc. dydžio tarifas”, - LŽ pažymėjo S.Dagilytė.

Anot specialistės, kyla itin reali grėsmė, kad atėjus mokėjimo terminui aiškintis dėl savivaldybių sprendimų mokesčių mokėtojai patrauks į teismą. “Į biudžetus galėjo įplaukti tik šimtoji surinkto mokesčio dalis. Mano žinio-

Jo kompanijos vykdomam projektui naujoji tvarka žemės mokestį šiemet išaugins 1,4 karto, 2014 metais 3,4 karto, o 2017-aisiais - net 9,4 karto. “Mokesčių šuolis neprisideda prie investicinės aplinkos gerinimo ir neskatina investuoti bei tvarkyti apleistų teritorijų miesto centre. Taip pat nekuria ir užsienio investuotojų pasitikėjimo - ypač nekilnojamojo turto sektoriuje, kuriame investicijos planuojamos penkerių metų ir ilgesniam laikotarpiui”, - tikino E.Damulis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B.Bradauskas tikino, kad po liepos 1 dienos komitete turėtų būti svarstoma nauja Žemės mokesčio įstatymo redakcija. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka mis, bent jau Vilniaus apskrityje Vyriausybės atstovas ketina imtis veiksmų, tačiau ką tai pakeis, sunku pasakyti. Jei niekas iš esmės nepasikeis, suėjus mokestiniam laikotarpiui viskas gali persikelti į teismus”, - sakė ji.

Atsilieps investicijoms Norvegijos bendrovės “Selvaag LT”, įgyvendinančios daugiabučių

statybos projektą Vilniuje, direktorius Egidijus Damulis pažymėjo, kad itin kilni iniciatyva, skirta nubausti ar išjudinti apleistų ir netvarkomų teritorijų savininkams, užkraunant jiems didesnius mokesčius, virto visos žemės mokesčio bazės pakeitimu, kuri neigiamai atsilieps daugumai verslo sektorių. “Tai lyg dvigubas apmokestinimas - turime nekilnojamojo

Stebisi Vyriausybės negalia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Kęstutis Kristinaitis dėl susidariusios padėties kritikavo naująją valdančiąją daugumą, neskubančią lopyti spragų. “Tik nedaugelis žemės savininkų sugeba suvokti, kas jų laukia. Kai reikės mokėti kelias dešimtis ar šimtus kartų didesnius mokesčius, tada įvyks sprogimas. Sunku suvokti, kodėl naujoji valdžia, perėmusi akivaizdžiai neišbaigtą įstatymą, leido jam įsigalioti”, stebėjosi jis.

K.Kristinaičio akys krypsta į premjero suburtą darbo grupę, svarstančią mokesčių pakeitimus ir mininčią bendro nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą. “Galbūt taip bus išspręsta ši problema. Tačiau juk kol kas įstatymas galioja. Galioja savivaldybių nusistatyti tarifai. Visas chaosas galioja ir bręsta”, - piktinosi K.Kristinaitis.

Žada naują įstatymą K.Kristinaitis užsiminė apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko dar praėjusių metų pabaigoje įregistruotą Žemės mokesčio įstatymo pataisą, kuria jis siūlė įstatymo įsigaliojimą nukelti metams ir per tą laikotarpį sustyguoti jo normas.

Pats parlamentaras teisinosi turėjęs atsiimti šį savo siūlymą vien dėl to, kad pristigo laiko parengti jam įsigalioti reikalingus teisės aktus. “Deja, nebesuspėjome fiziškai. Tačiau pažadu, kad prie to dar bus grįžta”, - LŽ sakė socialdemokratas.

B.Bradauskas tikino, kad po liepos 1 dienos komitete turėtų būti svarstoma nauja Žemės mokesčio įstatymo redakcija. Dabartinėje esą itin daug spragų, o dėl sumaišties kai kurios savivaldybės įvedė dar didesnę painiavą.

“Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė apskritai sumaišė vakarienę su pusryčiais, įteisindama nuostatas, kurių nėra. Nėra tokios sąvokos kaip “nenaudojama žemė”. Yra “apleista žemė”. Savivaldybės įstatymą prisitaikė kaip nori. Buvusi Vyriausybė turėjo rengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tačiau nieko nepadarė. Išėjo aibė nesusipratimų, o kai kuriems mokesčių mokėtojams teks pakloti gerokai didesnes sumas”, - dėstė parlamentaras.

•

Vizitus planuoja ir į egzotiškus kraštus ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Lietuvos diplomatai ir valdininkai šiemet su vizitais išmaišys nemažą dalį pasaulio. Užsienio reikalų ministerija (URM) sudarė 238 užsienyje vyksiančių tarptautinių renginių, kuriuose turėtų dalyvauti mūsų šalies atstovai, sąrašą.

Brazilija, Meksika, Jamaika, Panama, JAV, Kanada, Kenija, Zambija, Zimbabvė, Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Indija, Indonezija, Kambodža, Vietnamas, Tailandas, Kinija, Japonija, nemaža dalis Europos valstybių - tai šalys, į kurias turėtų driektis ministerijų ir kitų institucijų atstovų vizitų maršrutai.

Nuo Niujorko iki Lusakos Pagal URM parengtą ir Vyriausybei tvirtinti pateiktą sąrašą daugiausia vizitų - 76 - numatyta šios ministerijos atstovams. Artimiausias renginys vyks vasario pradžioje Niujorke. Aiškinama, kad Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės prekybos teisės komisijos darbo grupės susitikime dalyvauti tikslinga, nes vėliau mūsų šaliai reikės ruoštis ir vadovauti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių parengiamiesiems šios komisijos posėdžiams.

Taip pat URM atstovai keliaus į komandiruotes Vienoje, Hagoje, Ženevoje, Paryžiuje, Kijeve. Gegužės pabaigoje jie turėtų lankytis Meksikoje, kur vyks globalios iniciatyvos kovojant su branduoliniu terorizmu metinis susitikimas. Kazachstano sostinėje Astanoje Lietuvos diplomatai aptars ekonomikos krizę ir jos poveikį plėtrai, o liepą Jamaikos sosti-

nėje Kingstone dalyvaus Tarptautinės jūrų dugno institucijos renginiuose. Rugsėjį Zambijos sostinėje Lusakoje mūsų šaliai bus atstovaujama Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų uždraudimo valstybių metiniame susitikime.

Abu Dabyje vyksiantį Tarptautinės atsinaujinančių energijos išteklių agentūros renginį. Kultūros ministerijos komandiruos savo atstovą į Kambodžą, UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją.

Vyks prie krioklių Aptars kovą su dykumėjimu Planuojama, kad Aplinkos ministerijos (AM) atstovai vyks į 35 aukšto lygio renginius. Kitą savaitę mūsų šaliai bus atstovaujama Tarpvyriausybinio derybų komiteto dėl Europos miškų konvencijos sesijoje Antalijos kurorte Turkijoje.

Fortalezoje (Brazilija) AM darbuotojai dalyvaus kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria didelę sausrą, renginyje. Teigiama, kad vyk-

Susisiekimo ministerijai kaip prioritetinis nurodomas 21 renginys. Tarp jų Ženevoje vyksiantis JT Europos ekonomikos komisijos Europos ir Azijos transporto jungčių darbo grupės ministrų susitikimas, Monrealyje rengiama pasaulinė transporto konferencija, Londone numatoma Tarptautinės jūrų organizacijos komiteto sesija, Pasaulinis interneto forumas Indonezijoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai turėtų lankytis įvairiuose Pa-

“Kad ir koks svarbus būtų renginys, reikia prisiminti, kokio dydžio yra mūsų biudžetas ir kiek galime sau leisti.” ti į šį renginį tikslinga, nes jame aptarti klausimai bus nagrinėjami ir per kitą konferenciją, vyksiančią Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.

Paskui AM valdininkų laukia vizitai į Nairobį (Kenija), kur vyks JT Aplinkos apsaugos programos Valdančiosios tarybos posėdis, bei Tailando sostinę Bankoką, kur bus surengta konferencija apie nykstančias laukinės faunos ir floros rūšis. Spalį Japonijoje ministerijos atstovai dalyvaus diplomatinėje gyvsidabrio konferencijoje. Taip pat jie keliaus į renginius, vyksiančius Europos valstybėse, JAV, Kanadoje.

Tarp planuojamų Energetikos ministerijos darbuotojų vizitų - kelionė į

saulio sveikatos organizacijos renginiuose Šveicarijoje, Izraelyje, Turkijoje.

Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai turėtų dalyvauti lapkritį Panamoje organizuojamoje JT konvencijos prieš korupciją šalių narių konferencijoje. Ūkio ministerijos darbuotojai turėtų vykti į 14 Europos kosmoso agentūros posėdžių, rengiamų Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Taip pat į Pasaulio turizmo organizacijos posėdį Turkijos mieste Izmire ir šios organizacijos Generalinę Asamblėją, vyksiančią prie Viktorijos krioklių, tarp Zambijos ir Zimbabvės. Dalyvavimo tikslas - kandidatuoti į organizacijos Vykdomąją tarybą.

Ūkio ministerijos darbuotojai turės galimybę pamatyti Afrikoje esančius Viktorijos krioklius. / LŽ archyvo nuotrauka Vidaus reikalų ministerijos atstovai turėtų dalyvauti aukšto lygio dialoge dėl tarptautinės migracijos ir plėtros per JT Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke. Aiškinama, kad per renginį bus aptariamos pasaulinės migracijos tendencijos ir priimami ilgalaikiai sprendimai, kurių rezultatai turės įtakos ES ir jos partnerėms. Žemės ūkio ministerija turėtų sudaryti delegacijas į 12 tarptautinių renginių, vyksiančių Italijoje ir Danijoje.

“Sodros” atstovai - į Dohą Prioritetiniuose tarptautiniuose renginiuose turėtų dalyvauti ir kitų įstaigų atstovai. Planuojama, kad Standartizacijos departamentui bus atstovaujama Indijos sostinėje Delyje spalio pabaigoje vyksiančiame Tarptautinės elektrotechnikos komisijos renginyje. Statistikos departamento darbuotojai vyks į vasario pabaigoje Niujorke planuojamą oficialiosios statistikos aukšto lygio forumą, taip pat į statistikos kongresą Honkonge.

Radiacinės saugos centro darbuoto-

jai Abu Dabyje dalyvaus radiacinės saugos ir jonizuojančios spinduliuotės šaltinių saugumo konferencijoje.

Pirmąsias dvi lapkričio savaites “Sodros” atstovai turėtų dirbti Pasauliniame socialinės apsaugos forume Kataro sostinėje Dohoje.

Reikia atsirinkti URM atstovų teigimu, prioritetiniais pripažįstami tie komitetai ir sesijos, kurių veikloje dalyvaujant būtų užtikrintas Lietuvos užsienio politikos uždavinių įgyvendinimas ir kurių veikloje suinteresuota dalyvauti atitinkama valstybės įstaiga.

Seimo Audito komiteto narė Loreta Graužinienė įsitikinusi, kad reikėtų susilaikyti nuo brangių kelionių, kurios nesusijusios su pirmininkavimu ES Tarybai. “Nesame ekonomiškai atsigavę, turime įsipareigojimų gyventojams. Kad ir koks svarbus būtų renginys, reikia prisiminti, kokio dydžio yra mūsų biudžetas ir kiek galime sau leisti. O leisti sau galime nelabai daug”, - sakė ji.

•

4

2013 01 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

Į profesionalų būrį - naujokas iš karo zonos Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo komandą, sudarytą iš prezidentės pritarimą pelniusių patyrusių diplomatų, gali papildyti Darbo partijos siūlomas jaunas užsienio reikalų specialistas, neseniai grįžęs iš misijos Kabule.

JURGA TVASKIENĖ

J

au mėnesį dirbančią užsienio reikalų ministro socialdemokrato Lino Linkevičiaus viceministrų komandą, kurią sudaro jo partijos kolega diplomatas Neris Germanas bei nepartiniai nariai ilgametis URM darbuotojas Vytautas Leškevičius ir iš Finansų ministerijos atėjęs Rolandas Kriščiūnas, netrukus gali papildyti Darbo partijos (DP) atstovas.

LŽ duomenimis, koalicijos partneriai “darbiečiai” ketvirtuoju viceministru siūlo URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento Ginklų kontrolės ir terorizmo prevencijos skyriaus vyriausiąjį specialistą, DP prezidiumo narį Mantvydą Bekešių.

Patirtis - Afganistane 32-ąjį gimtadienį netrukus švęsiantis M.Bekešius, pagal išsilavinimą - teisininkas, dar neseniai dirbo toli nuo Lietuvos. Nuo 2007-ųjų rudens iki praėjusių metų pradžios jis Afganistane ėjo Lietuvos specialiosios misijos vadovo Aleksandro Matonio, vėliau - Justino Bakūno patarėjo pareigas.

“Jau pripratau prie žmonių, ginkluotų automatais. Jų čia pilna visur, prie kiekvienos įstaigos, tarptautinės organizacijos, viešbučių ar rimtesnių verslo įmonių. Kartais gamyklą sunku atskirti nuo kareivinių: spygliuotos vielos, postai”, - savo tinklalapyje, tik įsikūręs Kabule, 2007 metų rugsėjį rašė dabartinis kandidatas į viceministrus.

Iki išvykdamas į misiją M.Bekešius spėjo padaryti nemenką karjerą DP. 2006-aisiais, prasidėjus vadinamajai juodosios buhalterijos bylai ir “darbiečių” lyderiui Viktorui Uspaskichui užsisvečiavus Maskvoje, o naujuoju partijos pirmininku išrinkus Kęstutį Daukšį, M.Bekešius buvo įtrauktas į DP prezidiumą.

M.Bekešius minimas ir juodosios buhalterijos bylos medžiagoje. Per praėjusių metų rudenį vykusį teismo posėdį buvusi neoficiali DP buhalterė Nijolė Steponavičiūtė, kurios liudijimu daugiausia ir grindžiami kaltinimai teisiamiesiems, pasakojo, kad maždaug 2004-2005 metais dabartinis kandidatas į užsienio reikalų viceministrus, kaip ir dar keli įtakingi jaunieji “darbiečiai”, jai atveždavo nelegalių pinigų, kuriais vėliau esą būdavo vykdomi reikiami atsiskaitymai.

Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas 1970 m. - Leningrado politechnikos institutas, Radioelektronikos fakultetas.

1972-1978 m. - Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, sektoriaus vedėjas.

1978-1988 m. - Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro komiteto (CK) Mokslo ir mokymo skyriaus instruktorius, vedėjo pavaduotojas.

1988-1989 m. - Nepriklausomos LKP CK I sekretoriaus padėjėjas.

1990-1992 m. - Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos grupės vadovas.

1992-1996 m. - Seimo narys.

1993-1996 m. - Seimo kancleris, Seimo valdybos narys.

1996 m. - prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais.

1998-2001 m. - ambasadorius Suomijoje.

2001-2003 m. - URM sekretorius.

2003-2008 m. - ambasadorius Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos.

2008-2010 m. - Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje sekretoriato vadovas.

2010-2011 m. - URM Europos reikalų departamento direktorius.

2011-2012 m. - URM Europos reikalų departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams.

lengvas darbas. “Deja, Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES, iš esmės pasikeitė URM sudėtis. Tai iš dalies tik iš dalies - lėmė rinkimai, tačiau rotacija įvyko tikrai ne laiku. Stebina, kad tiek daug ir tokio aukšto lygio ministerijos vadovų prieš pat pirmininkavimą išvyko (į diplomatines atstovybes - aut.). Tai vadinčiau labiau nesusipratimu negu logišku sprendimu. Tiems, kurie dabar sugrįžo ar atėjo į URM, tikrai teks pasistengti. Nemanau, kad darbo sėkmė jiems yra garantuota”, LŽ sakė jis.

Ministrų globotinis Atsargiai diplomatai kalba ir apie dar vieną viceministrą - 43 metų diplomatą V.Leškevičių, nors pripažįsta, kad jo darbo patirtis nesulyginama su M.Bekešiaus išmanymu.

Juolab kad viceministro pareigas V.Leškevičius kelis mėnesius - nuo praėjusių metų balandžio - ėjo ir konservatoriaus Audronio Ažubalio vadovaujamoje URM. Pagal išsilavinimą filosofas V.Leškevičius diplomatinėje tarnyboje darbuojasi nuo 1996-ųjų. Prieš pusantrų metų jis grįžo iš Lietuvos nuolatinės atstovybės Šiaurės Atlanto Taryboje, kur ėjo dabartinio už-

Darbo partijos kandidatas į užsienio reikalų viceministrus Mantvydas Bekešius 2004 m. Lietuvos teisės universitetas, teisininkas.

Pagrindinė darbovietė: URM, vyr. specialistas.

Lietuvos karo akademija, lektorius.

gas. - Jis turi daug patirties, puikiai moka užsienio kalbas, labai subtiliai jaučia tematiką ir kontekstą. Jo karjera tikrai nėra atsitiktinė.”

Tuo metu P.Auštrevičius kaip vieną svarbiausių šio viceministro bruožų vadina V.Leškevičiaus “dievo dovaną ir kartu trūkumą”. “Jis labai daug kalba, - sakė politikas. V.Leškevičius - pamokslautojo tipo kalbėtojas, jis būtų labai geras apžvalgininkas, bet realios politikos formuotojo vaidmuo jam sekasi sunkiau.”

Derėjosi dėl IAE pinigų Geros nuomonės P.Auštrevičius neslepia apie 42 metų užsienio reikalų viceministrą R.Kriščiūną, į šį

Teks pasistengti URM specialistai neoficialiai svarsto, kad “darbiečių” pasirinkimas, Lietuvai rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, yra gana keistas.

“Užsienio politikos srityje, kaip niekur kitur, reikia patyrimo. Būtina, kad kiti diplomatai tave žinotų ir vertintų kaip jau ką nors nuveikusį partnerį. URM, gal kitaip nei kitur, patirtis ir amžius labai svarbu. Jau reikėtų baigti praktiką į tokius atsakingus postus siūlyti patirties neturinčius žmones”, - LŽ kalbėjo sistemoje dirbantys diplomatai.

Seimo vicepirmininkas, buvęs Lietuvos vyriausiasis derybininkas Petras Auštrevičius teigia, kad naujosios URM vadovybės laukia ne-

“Tiems, kurie dabar sugrįžo ar atėjo į URM vadovybę, tikrai teks pasistengti.

Nemanau, kad darbo sėkmė jiems yra garantuota.” sienio reikalų ministro L.Linkevičiaus pavaduotojo pareigas. URM kalbama, kad didelę įtaką šio diplomato karjerai turėjo jį į ministeriją pakvietęs buvęs užsienio reikalų ministras, vienas tuometės Krikščionių demokratų partijos lyderių Algirdas Saudargas.

“V.Leškevičius dirbo mano kabinete. Paskui aš išėjau, o jis liko prie visų valdžių, - LŽ sakė A.Saudar-

postą atėjusį iš analogiškų pareigų Finansų ministerijoje. “Jau seniai URM nebuvo viceministro, atsakingo už ekonomiką ir praktiškai išmanančio šią sritį”, - teigė politikas.

Prieš pradėdamas karjerą Finansų ministerijoje R.Kriščiūnas dirbo URM, o 1998-2001 metais darbavosi Lietuvos ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) - buvo pirmasis sekretorius dvišaliams eko-

Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas 1993 m. - Vytauto Didžiojo universitetas, verslo informatikos bakalauras.

1994 m. - Clingendaelo tarptautinių santykių institutas (Haga, Olandija) ES studijos.

1996 m. - Ohajo universitetas (Ohajo valstija, JAV), ekonomikos mokslų magistras.

2008 m. - Švedijos institutas (Stokholmas, Švedija), vadybos studijų programa.

1993-1994 m. - URM Ekonomikos departamento Ekonominės analizės skyriaus trečiasis sekretorius.

1996-1998 m. - URM Ekonomikos departamento Ekonominės analizės skyriaus pirmasis sekretorius.

1998-2001 m. - ambasados JAV pirmasis sekretorius dvišaliams ekonominiams santykiams.

2001-2004 m. - Finansų ministerijos ES programų valdymo Eltos nuotraukos departamento direktorius.

2004-2009 m. - Finansų ministerijos sekretorius.

2009-2012 m. - finansų viceministras.

Užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius 1995 m. - Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas.

1996-2000 m. - užsienio reikalų ministro A.Saudargo asmeninis padėjėjas.

2000-2004 m. - ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje pirmasis sekretorius.

2004-2005 m. - URM Saugumo politikos departamento NATO skyriaus patarėjas.

2005-2006 m. - URM Saugumo politikos departamento NATO skyriaus vedėjas.

2006-2007 m. - URM Saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotojas.

2008-2009 m. - URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorius.

2009-2011 m. - įgaliotasis ministras, Lietuvos nuolatinio atstovo Šiaurės Atlanto Taryboje pavaduotojas.

2011-2012 m. - URM politikos direktorius.

nominiams santykiams. Tuo metu šios ambasados įgaliotojo ministro pareigas ėjo Dalia Grybauskaitė.

Praėjusiais metais, jau eidamas finansų viceministro pareigas, R.Kriščiūnas tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu buvo deleguotas į darbo grupę, rengusią ir derinusią pozicijas dėl ES finansinės paramos, skirtos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbams finansuoti. “Mes norėtume, kad būtų skirta daugiau lėšų IAE uždaryti, nes ES numatoma suma yra gerokai mažesnė negu mūsų poreikiai. Akivaizdu, kad ES norėtų nebefinansuoti elektrinės uždarymo ir palikti tai spręsti pačiai Lietuvai”, - neseniai sakė R.Kriščiūnas. Kaip žinoma, šiuo metu iš Briuselio koridorių sklinda informacija, kad europinės paramos jėgainei uždaryti gali nebelikti.

Skaldė Komunistų partiją Patyrusiu diplomatu laikomas ir 66 metų socialdemokratas N.Germanas, artimas Anapilin išėjusio prezidento Algirdo Brazausko bend-

ražygis. Lietuvos komunistų partijos Centro komitete prieš nepriklausomybės atkūrimą dirbęs N.Germanas tuomečių politikų prisimenamas kaip vienas atsiskyrimo nuo centrinės Komunistų partijos iniciatorių.

“Bendrauti pradėjome, kai Lietuvos komunistai skyrėsi nuo Maskvos.

Jis buvo vienas iš nedaugelio Centro komitete dirbusių žmonių, kurie aktyviai prisidėjo prie to proceso. Paskui jis pasuko į diplomatiją. Tai - ramus ir santūrus žmogus, labai tinkamas tam darbui”, - tvirtino buvęs užsienio reikalų ministras parlamentaras Povilas Gylys.

1992-1996 metais N.Germanas, kaip Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovas, buvo išrinktas į Seimą, vėliau dirbo prezidento A.Brazausko patarėju. Pasibaigus šio šalies vadovo kadencijai, buvęs patarėjas buvo paskirtas ambasadoriumi Suomijoje, penkerius metus ėjo nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos pareigas, o kelerius pastaruosius metus dirbo URM.

•

2013 01 25 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Katalonija renkasi nepriklausomybę Tai, kas įvyko Katalonijos parlamente, vadinama kelio į šio Ispanijos regiono nepriklausomybę pradžia, tačiau iš tikrųjų tas kelias labai neaiškus. Nedaug kas tiki, kad Katalonija greitai taps nepriklausoma valstybe.

Trečiadienis buvo audringa diena Katalonijos parlamente: 85 iš 135 vietos parlamento narių balsavo už tai, kad regionas turi teisę kaip suverenus objektas siekti narystės Europos Sąjungoje ir tuo klausimu surengs referendumą 2014 metais. 41 parlamento narys balsavo prieš įstatymą, kuris apibrėžia autonominį Katalonijos regioną, laikomą Ispanijos ekonomikos varikliu, “kaip politiškai ir teisiškai suverenų darinį”, turintį teisę atsiskirti, jei dauguma iš jo 7,5 mln. piliečių demokratiniu keliu išreikš tokią valią.

Ispanijos valdančiosios Liaudies partijos atstovai regioniniame parlamente balsavo prieš šią deklaraciją ir nedelsdami paliko salę. Penki socialistai nepakluso savo partijai ir atsisakė dalyvauti balsavime, užuot atidavę savo balsus prieš. Įstatymą priėmus parlamento salė prapliupo aplodismentais. Šį vienašališkai priimtą sprendimą sunku pavadinti nekonstituciniu, nes jis dar tik veda į Konstitucijai prieštaraujantį veiksmą. Ispanijos Konstitucija neleidžia regionams be nacionalinio parlamento sutikimo rengti referendumų klausimais, kurie svarbūs visiems ispanams.

Katalonijos nepriklausomybės klausimas nėra populiarus likusioje Ispani-

priemonės, kurių regionas ėmėsi, dar griežtesnės nei kitur Ispanijoje.

Lapkritį įvykę regioniniai rinkimai nesuteikė Katalonijos konservatoriams, vadovaujamiems regiono prezidento Arturo Maso, geidžiamos daugumos, nors jie ir pasižymėjo griausminga retorika už nepriklausomybę. Todėl A.Maso CiU koalicija turėjo siekti sąjungos su kairiųjų ERC partija, tradiciškai palaikančia neprik-

Madridas nedarys jokių nuolaidų, kurios keltų grėsmę Ispanijos teritoriniam vientisumui, todėl referendumas nuves tik į aklavietę.

Katalonijos parlamentas aplodismentais pasveikino sprendimą surengti referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos joje. Žinovų teigimu, Madridas nedarys jokių nuolaidų, kurios keltų grėsmę Ispanijos teritoriniam vientisumui, todėl referendumas niekur nenuves, tik į aklavietę. Mariano Rajoy vyriausybė jau reagavo į Katalonijos parlamento deklaraciją pareikšdama, kad dėl jos nesikreips į Konstitucinį Teismą (KT), o palauks, kol bus paskelbtas neteisėtas referendumas.

2008 metais KT jau paskelbė savo sprendimą dėl kur kas kuklesnio Bas-

Opera apie taupymo režimą

H.Ilveso (kairėje) ir P.Krugmano diskusija bus perkelta į operą.

Estijoje statoma opera apie Estijos prezidento Hendriko Ilveso ir Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano ginčą.

Operą sukūrė Latvijoje gimęs kompozitorius Eugene’as Birmanas. Tai viso labo vos 15 minučių trunkantis spektaklis, tačiau jis turės du veiksmus.

Opera pavadinta lotynišku posakiu “Nostra culpa” (“Mūsų kaltė”), o jos libretas paremtas dviejų žmonių diskusija apie tai, kaip reikia tvarkyti valstybės finansus.

Ginčas tarp H.Ilveso ir P.Krugmano dėl Estijos ekonomikos atsigavimo po krizės kilo praėjusių metų vasarą, kai dienraščio “The New York Times” apžvalgininkas P.Krugmanas paskelbė straipsnį “Estiška rapsodija”. Jame Nobelio premijos laureatas suabejojo, ar Estiją verta pristatyti kaip šalį, vykdančią sėkmingą ekonominę politiką. P.Krugmanas dar pridėjo grafiką, iliustruojantį, kaip keitėsi Estijos bendrasis vidaus produktas pastaraisiais metais, ir parašė: “Geriau nei jokio atsigavimo. Tačiau nejau tai ekonominis triumfas?”

Estijos įvaizdžiu pasaulyje besirūpinantis prezidentas H.Ilvesas nuspren-

dė paprieštarauti tokiai nuomonei ir socialiniame tinkle “Twitter” paskelbė kelis sarkastiškus komentarus. “Greičiausiai Nobelio premija prekybos srityje leidžia jums samprotauti finansinėmis temomis ir vadinti mano šalį “dykviete”, - parašė H.Ilvesas. - Ką mes išmanome. Juk esame buki ir kvaili Rytų Europos gyventojai. Blogai kalbame angliškai, esame neišprusę ir apskritai tamsūs žmonės. Tad apšik... juos. Tačiau mes praregėsime. Nostra culpa.”

P.Krugmanas kaip atsakymą paskelbė straipsnį “Balistika Baltijoje”, kuriame dar kartą sukritikavo griežto taupymo politiką Europoje, tačiau veltis į asmeninę diskusiją su H.Ilvesu nepanoro. Šio ginčo pagrindu sukurtoje operoje Estijos prezidento “Twitter” parašyti komentarai bus pateikti pažodžiui. Libreto autorius žurnalistas Scottas Dielas į P.Krugmano ariją įtraukė ir svarbiausius jo straipsnio teiginius. Operos premjera numatyta Taline balandžio 7 dieną per Estijos sostinėje vyksiantį festivalį “Estijos muzikos dienos”.

•

“Christian Science Monitor”, AFP, “The Wall Street Journal”, LŽ

kų krašto siekio surengti referendumą, per kurį baskų būtų paklausta, ar jie nori apsisprendimo teisės. KT paaiškino, kad tokį referendumą privalu rengti visoje šalyje ir to paklausti visų ispanų.

Visos pagrindinės Ispanijos partijos pasisako prieš referendumą Katalonijoje, o apklausos rodo, jog dauguma ispanų nepritaria jokio regiono atsiskyrimui.

Apžvalgininkai nurodo, kad bal-

savimas Katalonijos parlamente labiau susijęs su regiono vidaus politikos bei derybų su Madridu dėl Katalonijos “duoklės” centrui, kuris paskui subsidijuoja skurdesnius Ispanijos regionus, reikalais. Katalonijos ekonomika prilygsta visos Portugalijos ekonomikai, bet jos deficitas vis didėja ir skolinimosi rinkos Katalonijai seniai uždarytos.

Centrinė vyriausybė jau kelis kartus gelbėjo Kataloniją, o taupymo

lausomybę. Bet tai ir yra vienintelis partnerius vienijantis klausimas, tad A.Maso vyriausybė labai trapi. Katalonija toliau vykdo griežto taupymo programą, kad sumažintų deficitą ir grįžtų į augimo kelią. Be to, A.Masas siekia įgyti svertų būsimose derybose su Madridu dėl regionų finansavimo.

Atrodo, kad Madridas nebegalės ignoruoti Katalonijos reikalavimų ir padarys nuolaidų regionui sudarydamas “sąžiningesnį fiskalinį paktą”.

Persiderėti su Madridu nori ir naujoji Baskų krašto regioninė valdžia.

Tokios derybos neišvengiamai įtrauks visą Ispaniją ir pareikalaus konstitucinių reformų.

•

6

2013 01 25 Lietuvos žinios

Pasaulis

Kuboje verslumą palaiko perpardavinėtojai “Laisvės saloje” atsigauna smulkusis verslas. Jį skatina pigiai iš valstybinių parduotuvių prekes perkantys ir brangiai privačiose parduotuvėse jas parduodantys perpardavinėtojai.

pardavėjas Yormani Alayu. Jis parodo keletą lanksčių plastikinių vamzdelių, kurie pardavinėjami tik privačiose parduotuvėse, ir teigia, kad jie pagaminti daugiau kaip 400 kilometrų nuo Havanos nutolusiame Tunaso mieste.

Kubos sostinės Havanos gatvėje aidi sausainių pardavėjo šauksmas.

“Sausainiai! Ką tik iškepti sausainiai!” rėkia Javieras Santosas. Jo prikabinamas vežimėlis dunda viena Havanos gatve, pritraukdamas susidomėjusių kubiečių dėmesį. J.Santosas - vienas iš maždaug 400 tūkst. Kubos gyventojų, kuris pagal licenciją dirba nedideliame, bet nuolat augančiame šalies privačiame sektoriuje. Jis parduoda sausainių maišelį už vieną dolerį, tačiau pats sausainių nekepa. J.Santosas sausainius įsigyja iš valstybinės kepyklos ir vėliau juos parduoda Havanos gatvėse.

Tokie žmonės Kuboje vadinami “revendedor”, arba perpardavinėtojais.

Jie perka ribotas vyriausybės subsidijuojamas prekes iš valstybinių parduotuvių ir parduoda jas su antkainiu. Tai sukelia pyktį daugeliui Kubos gyventojų. Šie rašo skundus Komunistų partijos laikraščiui “Granma”. Skunduose perpardavinėtojai vadinami parazitais ir dykinėtojais spekuliantais. Pasipiktinę kubiečiai teigia, kad jų įnašas į šalies ekonomiką menkas, nes perpardavinėtojai galvoja tik apie pelną, kurį gauna varganų gyventojų sąskaita.

Kuria savo verslą

Tarpinis kapitalizmas Perpardavinėtojai neatsirado iš niekur. Tai Kuboje vyraujančio tarpinio kapitalizmo vaisius. Šalį valdantis Raulis Castro reformavo Kubos ekonomiką. Šiuo metu “Laisvės saloje” privatus sektorius egzistuoja kartu su centralizuota valstybės kontroliuojama ekonomika. Vis daugiau kubiečių privačiame sektoriuje tampa amatininkais, DVD pardavėjais, kepėjais ir licencijuotais smulkiaisiais mažmenininkais, kurių mažos parduotuvės ir prekystaliai yra išsibarstę įvairių Kubos miestų ir miestelių gatvėse. Šalies vyriausybė nori, kad privatus sektorius atgaivintų merdinčią Kubos ekonomiką, o amatininkų prekės pakeistų milijardus dolerių biudžeto lėšų suryjančius importuojamus produktus. Tačiau ekonomikos ekspertai mano, kad vyriausybė turi žengti dar vieną žingsnį - leisti verslininkams diegti naujoves ir steigti privačias įmones, prekiaujančias didmenine produkcija. Tai būtų sunkus procesas, nes iš užsienio reikėtų atsigabenti įrangos,

Kubos vyriausybė tikisi, kad amatininkai ir privatus verslas atgaivins šalies ekonomiką. / Reuters/Scanpix nuotraukos didmenininkai susidurtų su biurokratinėmis kliūtimis.

“Vis dar neturime produktyvios ekonomikos”, - sakė Kubos ekonomikos ekspertas Julio Diazas Vasquezas. Jis kritikuoja šalies vyriausybę, kuri nori skatinti verslumą, tačiau vis dar kontroliuoja verslininkus per biurokratinę reguliavimo sistemą.

“Negalime žaisti rinkos žaidimų. Tai prives mus prie kracho”, - pridūrė J.D.Vasquezas.

Licencijos privačiam verslui Kubos vyriausybė tikisi, kad privačiame sektoriuje dirbantys šalies žmonės išbris iš skurdo. Ji mano, kad privatūs kooperatyvai bei smulkios privačios kubiečių įmonės leis žmonėms daugiau uždirbti bei pakels merdinčią šalies ekonomiką. Šiuo metu šalies vyriausybė patvirtino daugiau kaip 200 profesijų sąrašą, pagal kurį

Perpardavinėtojai neatsirado iš niekur. Tai Kuboje vyraujančio tarpinio kapitalizmo vaisius. šių profesijų atstovai gali gauti licencijas privačiai veiklai.

Tačiau vargu ar licencijuota privati veikla greitai duos džiuginančių rezultatų. Kuba vis dar importuoja muilą, užkandžius, namų apyvokos daiktus bei kitas prekes iš užsienio, o valstybės valdomas gamybos sektorius nyksta. “Importas - tik trumpalaikis išsigelbėjimas. Reikia sukurti efektyvų privatų sektorių, kuris aprūpintų Kubą reikiamomis prekėmis”, - sakė J.D.Vasquezas.

Jis mano, kad licencijų privatininkams suteikimas - mažas žingsnelis į priekį. Licencijuoti verslininkai jau dabar parduoda namų apyvokos prekes, pavyzdžiui, baliklius ir indų plo-

viklius. Kadangi verslininkų palengva daugėja, nemažai prekių išnyksta iš valstybinių parduotuvių ir atsiduria ant privačių prekybininkų prekystalių. Jie pigiai superka šias prekes ir su antkainiu parduoda privačiose parduotuvėse. Šiose galima aptikti ir valstybinėse parduotuvėse neparduodamų prekių.

Perpardavinėtojai jautriai reaguoja į Kubos žmonių kritiką dėl brangesnių nei valstybinėse parduotuvėse prekių kainų. Jie sako, kad jų veikla legali, nes licencijas išdavė valstybinės įstaigos.

“Parduodu prekes savo klientams ir valstybei. Visada laiku sumoku mokesčius”, - sako santechnikos prekių

Perpardavinėtojai ne visada sukelia Kubos žmonių pyktį. Pirkėja Tania Alvarez džiaugiasi, kad Kuboje atsiranda vis daugiau privačių parduotuvių. Ji sako, kad šių parduotuvių pardavėjai yra paslaugūs ir malonūs, o mažus atlyginimus gaunantys valstybinių parduotuvių darbuotojai dažnai būna surūgę, abejingi ir nesirūpina savo klientais. T.Alvarez privačiomis parduotuvėmis džiaugiasi ir dėl patogumo. Jai nereikia keliauti per visą miestą, kad galėtų nusipirkti reikiamų prekių mažesnėmis kainomis.

“Laikas - pinigai. Antkainis man ne kliūtis”, - sako T.Alvarez.

Kiti perpardavinėtojai įdeda daug darbo, siekdami didmenines prekes paversti mažmeninėmis. 21 metų pramoninių prekių pardavėjas Moisesas Amadoras rodo spalvingus dažų pripildytus romo butelius. Ant kiekvieno jų priklijuota etiketė bei saugaus naudojimo instrukcija. “Dažus dideliais kiekiais perku iš valstybinių parduotuvių, tačiau ne kiekvienas pirkėjas įstengia nusipirkti didelę dažų skardinę. Spausdinu etiketes, jas priklijuoju. Butelius perku iš perdirbėjų ir į juos supilu dažus. Investuoju į tai”, - sako M.Amadoras. Jis patenkintas, kad Kubos žmonės perka dažus jo parduotuvėje, ir žada plėsti savo verslą.

Avalynę pardavinėjantis Jose Bueno sako, kad šiuo verslu užsiima jau 20 metų. “Pirmąją licenciją nusipirkau juodojoje rinkoje, tačiau dabar džiaugiuosi, kad ją galiu legaliai įsigyti iš valstybinių institucijų”, - sako J.Bueno. Jo parduotuvėje galima nusipirkti beveik visų rūšių batų. “Prekiauju vaikiškais bateliais, odiniais sandalais, moteriškais aukštakulniais, sportiniais batais”, - gyrėsi J.Bueno. Pasak verslininko, jo parduotuvėje batai geros kokybės, nes jie pagaminti Kuboje, o ne importuoti iš Kinijos. J.Bueno ir pats siuva batus. “Batų gamybai reikalingų medžiagų nusiperku juodojoje rinkoje, tačiau jų galiu rasti ir kai kuriose Kubos parduotuvėse. Džiaugiuosi, kad pamažu Kuboje daugėja prekių. Vyriausybė stengiasi dėl verslininkų”, sakė J.Bueno.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Šiaurės Korėja nerimsta Šiaurės Korėja vis dar turi branduolinių ambicijų. Planuojama įvykdyti branduolinį bandymą ir į orbitą paleisti daugiau raketų. Šie komunistinės valstybės veiksmai - atsakas jos “didžiausiai priešei” Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) ir Jungtinėms Tautoms (JT), kurios sugriežtino sankcijas totalitarinei valstybei. “Neslepiame, kad įvairūs palydovai ir tolimojo nuotolio raketos, kurias paleisime, bei branduolinis bandymas, kurį įvykdysime, yra nukreipti prieš mūsų didžiausią priešą - JAV”, - pareiškė Šiaurės Korėjos Nacionalinė gynybos komisija. Tai būtų jau trečiasis Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas.

Du ankstesnius savo branduolinius bandymus Šiaurės Korėja įvykdė 2006 ir 2009 metais.

Korėjos centrinė naujienų agentūra išplatino ir kitą pranešimą. Jis vadinasi “Visapusė konfrontacija, kuria siekiama apginti šalies suverenumą ir liaudį”. Pranešime nenurodoma, kada įvyks trečiasis branduolinis bandymas bei tolimojo nuotolio raketų ir palydovų paleidimas, tačiau jame smerkiamos JAV ir JT dėl išplėstų sankcijų Pchenjanui. Šios sankcijos buvo sugriežtintos, reaguojant į Šiaurės Korėjos tolimojo nuotolio raketos bandymą praėjusį mėnesį. Pranešime sakoma, kad Šiaurės Korėja “atmeta visas JT Saugumo Tarybos priimtas neteisėtas rezoliucijas”.

Rezoliuciją, kurią pasiūlė JAV, 15 JT Saugumo Tarybos narių priėmė vienbalsiai. Už ją balsavo ir Pchenjano sąjungininkė Kinija. Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija pasmerkė šį žingsnį ir užsiminė, kad Pchenjanas atsakys branduoliniu bandymu. Ministerija nurodė, kad šalis imsis “fizinių veiksmų” savo branduolinei atgrasinimo priemonei sustiprinti. Pietų Korėjos naujienų agentūra “Yonhap”, cituodama vieną žvalgybos šaltinį, pranešė, kad Pchenjanas jau baigė techninius parengiamuosius darbus ir branduolinį bandymą gali įvykdyti artimiausiu metu.

•

AFP, BNS

Kim Jong Uną papiktino JT sankcijos Šiaurės Korėjai.

2013 01 25 Lietuvos žinios

Pasaulis

“Assado liūtės” stoja į kovą Sirijos prezidento Basharo al-Assado liepimu sukomplektuota moterų šauktinių brigada, kuri privalės užtikrinti saugumą patikros punktuose ir miestų gatvėse, kad kareiviai vyrai galėtų kovoti su sukilėliais.

Tai vertinama kaip Damasko režimo agonijos pradžia.

Apvilktos karinėmis uniformomis ir apginkluotos Kalašnikovo automatais, 500 šauktinių moterų vadinamos “Nacionalinės gynybos pajėgų liūtėmis”, nes jas pasitelkęs B.al-Assado režimas desperatiškai stengiasi išlaikyti Sirijos miestų gatvių kontrolę, kur vykstant kovoms su sukilėliais sugriaunamos didžiulės miestų teritorijos ir žūsta tūkstančiai kareivių. B.al-Assadui ištikima kariuomenė dar kontroliuoja kelis Homso kvartalus, kurių gyventojai iki šiol palaiko Sirijos prezidentą, ir paimtos į kariuomenę moterys privalės užtikrinti tų kvartalų saugumą. Šios moterys karės įeina į neseniai suformuoto Nacionalinės gynybos pajėgų dalinio, kuriam kovoje su sukilėliais skiriamas lemiamas vaidmuo, sudėtį.

Sirijos revoliucijos generalinės komisijos spaudos atstovas Abu Rami sako, kad pirmą kartą moteris kovotojas jis išvydo prieš penkias dienas režimą palaikančių alavitų kontroliuojamoje teritorijoje. Apie tuzinas kariškomis uniformomis vilkinčių moterų taip pat patruliavo Homso gatvėse. “Labai nustebau pirmą kartą pamatęs šias kovotojomis paverstas moteris. Manau, taip siekiama priversti Sirijos laisvąją armiją žudyti moteris, o paskui tai parodyti visam pasauliui propagandos tikslais, nors žinoma, kad taikiniu tampa kiekvienas, kuris tik turi ginklą rankoje”, - sakė A.Rami.

Jis taip pat pasakojo matęs, kaip maždaug 500 moterų rekručių buvo treniruojamos karinėje bazėje. Jam šis vaizdas priminė buvusias nuversto Li-

MOTERYS KARE

bijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi moteris apsaugininkes. Dar prieš mėnesį į režimą palaikantį portalą buvo įdėtas filmukas, rodantis, kaip apie šimtą kariškai apsirengusių moterų žygiuoja su Sirijos prezidento portretu. Filmuke aiškinama, kad šios kovotojos Nacionalinių gynybos pajėgų, kurias iki šios sudarė 10 tūkst. vyrų, dalis.

Vienas iš Homso kovotojų prieš Damasko režimą aktyvistų Waleedas al-Faresas įkurtą moterų karinį dalinį vadina “tą pačia Shabiha tik kitu pavadinimu” (Shabiha - tai beveik vien iš alavitų sudaryta B.al-Assadą palaikanti milicija).

Londone įsikūrusi organizacija, stebinti, kaip Sirijoje paisoma žmogaus teisių, teigia, kad “liūčių” brigadai priklauso ir elitinės kovotojos, kurios buvo

Pasitelkęs 500 šauktinių moterų Damasko režimas desperatiškai bando išlaikyti Sirijos miestų gatvių kontrolę. apmokytos Irane. Ši islamo respublika tebėra ištikima Damasko sąjungininkė kilusiame konflikte, tačiau oficialiai teigiama, kad ji atlieka tik patarėjos vaidmenį.

Sirijos nacionalinių pajėgų puslapyje socialiniame tinkle “Facebook” išvardytos operacijos, kuriose jau dalyvavo moterų brigada. Karės giriamos už tai, kad labai pagelbėjo kariuomenei “valant” Damasko Darajos priemiestį, kur buvo bandoma sunaikinti sukilėlių slėptuves.

Moterų dalinys turi ne tik atrišti rankas Sirijos armijai, kad ji galėtų imtis prieš opoziciją nukreiptų kovinių operacijų, tačiau ir pakelti režimo kovinę dvasią. “Assadui reikia žmonių, tarnaujančių milicijoje ne tik dėl rengiamų operacijų. Jam reikia mobilizuoti visuomenę ir palaikyti jos moralę”, - sakė Stra-

Dėl talentingos žurnalistės ALDONOS SVIRBUTAVIČIŪTĖS-NEKROŠIENĖS netikėtos mirties nuoširdžiai užjaučiu jos mamą ir seserį Danutę.

Irena Šiaulienė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė

Nuoširdžią užuojautą reiškiame “Tvarkos ir teisingumo” partijos pirmininkui, Europos Parlamento nariui ROLANDUI PAKSUI, netekusiam Mylimo Tėvo.

Tegul būna lengva Velioniui Lietuvos žemė.

Andrius Kubilius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą Lietuvos Respublikos Prezidentui ROLANDUI PAKSUI dėl tėvelio mirties.

Netekties skausmą tesumažina šviesus Jo prisiminimas.

Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus

“Assado liūtės” reikalingos ir kovai su sukilėliais, ir propagandai.

AFP/Scanpix nuotrauka

teginių studijų institute dirbanti Sirijos ekspertė Emilie Hokayem.

“Assado liūčių” atsiradimas rodo, kad konfliktas Sirijoje vis labiau ple-

7

čiasi ir jau vargu ar įmanoma pasiekti kokį nors susitarimą. Konflikto pabaiga bus kruvinesnė nei iš pradžių manyta.

•

Nors tradiciškai karas laikomas vyrų užsiėmimu, istorijoje buvo ir garsių moterų kovotojų - pradedant keltų karaliene Boudika, vadovavusia sukilimui prieš Romos imperiją, ir baigiant Joana Arkiete, kurią anglai sudegino ant laužo laimėję kelias svarbias pergales Šimtamečiame kare. Jai tebuvo 19 metų. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, o vėliau, kai bolševikai įvykdė perversmą Rusijoje, buvo suformuotas vadinamasis Moterų mirties batalionas, kurį sudarė 200 kovotojų. Šios moterys buvo įtrauktos į kovą su vokiečiais 1917 metais.

Mūsų dienomis labiausiai žinoma pulkininko M.Gaddafi Amazonių gvardija, sudaryta iš nekaltų merginų.

Jos turėjo prisiekti iki paskutinio atodūsio ginti diktatorių.

“Assado liūtės” kol kas dar nedalyvavo mūšyje. Tačiau kai Libane vyko 15 metų užsitęsęs karas, moterų kovotojų tiek krikščionių, tiek musulmonių - buvo ir fronto linijoje.

“The Independent”, “The Daily Mail”, LŽ

8

2013 01 25 Lietuvos žinios

Verslas

Dvi kredito unijos uždarytos las - minus 1,55 mln. litų. Unijos turto grynoji vertė 1,55 mln. litų yra mažesnė už įsipareigojimus.

Pastaruoju metu itin sparčiai augęs šios kredito unijos turtas 2012 metų spalio 31 dieną siekė 20,1 mln. litų, indėlių portfelis - 18,2 mln. litų. Dalis unijos narių lėšų buvo skirta asocijuotiems nariams kredituoti, neįsitikinus, ar skolininkas sugebės paskolą grąžinti, be to, ji neturėjo informacijos paskolų rizikai įvertinti.

Pernai gruodžio 21 dieną LB apribojo kai kuriuos šios kredito unijos skolinimo sandorius ir naujų indėlių priėmimą.

FNTT atlieka su šios kredito unijos veikla susijusį ikiteisminį tyrimą.

NERIJUS JASAITIS

Atomazga dviejų kredito unijų veiklos istorijoje: Lietuvos bankas vakar pripažino nemokiomis Nacionalinę kredito uniją ir kredito uniją “Švyturio” taupomąją kasą. Atimtos jų veiklos licencijos. Keliems tūkstančiams indėlininkų beveik 140 mln. litų nuostolių turės kompensuoti valstybė.

Dviejų uždarytų kredito unijų indėlininkų kompensacijoms, preliminariais duomenimis, mokėtinų draudimo išmokų suma - apie 139 mln. litų, iš jų per 120 mln. litų - Nacionalinės kredito unijos (NKU) indėlininkams, daugiau kaip 18 mln. litų - “Švyturio” taupomosios kasos indėlininkams. Tai pranešė VĮ Indėlių ir investicijų draudimas. Jos duomenimis, indėlininkų, kuriems priklauso draudimo išmokos, iš viso yra apie 3650, iš jų 3120 - Nacionalinės kredito unijos, 530 - “Švyturio” taupomosios kasos indėlininkai.

Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą abiejų kredito unijų indėlininkams bus išmokamos draudimo išmokos 100 proc. indėlio sumos, neviršijančios 345,28 tūkst. litų.

30 kartų mažesnė vertė Nacionalinė kredito unija, kurios veikla buvo apribota gruodį, vakar pripažinta nemokia, jos veiklos licencija atšaukta visam laikui. Vilniaus apygardos teismui bus teikiamas prašymas NKU iškelti bankroto bylą.

Kaip pranešė Lietuvos bankas (LB), 2012 metų gruodžio 13 dieną

Turto vertintojų pėdsakai Dviejų uždarytų kredito unijų indėlininkams, preliminariai vertinant, draudimo išmokų suma sieks apie 139 mln. litų, iš jų per 120 mln. litų - Nacionalinės kredito unijos indėlininkams. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Nustatyta, kad už 13 abejotinų paskolų įkeisto turto vertė yra ne 58,3 mln. litų, kaip deklaravo pati NKU, o beveik 30 kartų mažesnė - 2,1 mln. litų.

NKU grynoji vertė buvo 99,1 mln. litų, įsipareigojimai - 123,4 mln. litų, o turto grynoji vertė 24,3 mln. litų mažesnė už įsipareigojimus. Pagrindinė to priežastis - didelės paskolos, kurių didžiąją dalį NKU suteikė antrąjį 2012 metų pusmetį. Nustatyta, kad vien už 13 abejotinų paskolų įkeisto turto vertė yra ne 58,3 mln. litų, kaip deklaravo pati NKU, o beveik 30 kartų mažesnė - 2,1 mln. litų.

Lietuvos bankas spalį nustatė, kad NKU vykdo itin rizikingą ir neskaid-

rią veiklą, tai kelia grėsmę indėlininkų pinigų saugumui. NKU paskolos buvo suteikiamos tinkamai neįvertinus rizikos. Lietuvos bankui pateikiamose ataskaitose nebuvo atspindėta reali NKU finansinė būklė.

LB gruodį nušalino NKU vadovybę, apribojo jos veiklą ir skyrė laikinąjį administratorių Alvydą Mogenį.

Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 25 mln. litų galimo iššvaistymo.

Neįvertino rizikos Vakar sustabdyta ir kredito unijos “Švyturio” taupomosios kasos veikla, atšaukta jos licencija. Tokį sprendimą priėmusi LB valdyba laikinai uždraudė šiai kredito unijai disponuoti pinigais ir vertybiniais popieriais, esančiais jos sąskaitose bankuose.

LB teigia, kad įvertinus šios kredito unijos finansinę būklę jos veikloje užfiksuota daugybė teisės aktų pažeidimų, tai kelia grėsmę indėlininkų pinigų saugumui. Bus kreipiamasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos kredito unijai iškėlimo ir bankroto administratoriaus skyrimo.

2012 metų gruodžio 31 dienos finansinių ataskaitų duomenimis, šios unijos turtas buvo 16,76 mln. litų, įsipareigojimai - 18,31 mln. litų, kapita-

LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis vakar atkreipė dėmesį į tai, kad abiejose unijose įtarimų sukėlė turto vertintojų veikla. Mat neskaidriose finansavimo schemose žemės sklypai ir apleisti pastatai buvo vertinami iki 100 kartų daugiau, nei juos vertino Registrų centras, o įkeitus šiuos pervertintus objektus būdavo išduodamos milijoninės paskolos.

“Matyti pėdsakai turto vertintojų, kurie nesąžiningai atlieka savo darbą”, - sakė R.Kuodis.

Jis tikino, kad LB sprendimas atšaukti dviejų kredito unijų veiklos licencijas nesukels esminių pokyčių rinkoje. Toks sprendimas nebuvo netikėtas ir 63 kredito unijas vienijančiai Lietuvos centrinei kredito unijai - jos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius pranešime spaudai taip pat pareiškė, kad šis sprendimas “neturės įtakos rinkos stabilumui”.

•

Klaipėda ieško vietos žuvų turgui VIDA BORTELIENĖ

Ar žvejyba Baltijos jūroje ir prekyba žuvimis yra verslas, ar kai kas daugiau nei pinigai, ką galima priskirti etniniam tapatumui ir kultūros tradicijai, Klaipėdoje diskutuojama daugybę metų?

Miestiečių priekaištus, kad pernai pavasarį prie Pilies tilto pradėta prekyba šviežiomis žuvimis vyksta ne kasdien ir vos po kelias valandas, žvejai atremia apgailėtina verslo būkle - seni surūdiję laivai, esant smarkesniam vėjui, iš uosto nė negali išplaukti.

Klaipėdos žvejai tikina padarę visLITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,5959 -0,0039% 1 Australijos doleris 2,7295 -0,3810% 10 000 Baltarusijos rublių 2,9976 +0,2268% 1 Kanados doleris 2,5954 -0,8399% 1 Šveicarijos frankas 2,7880 -0,1793% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,1745 -0,0096% 10 Čekijos kronų 1,3497 +0,0370% 10 Danijos kronų 4,6269 +0,0108% 1 DB svaras sterlingų 4,1097 +0,0657% 100 Vengrijos forintų 1,1710 -0,1366% 100 Islandijos kronų 2,0097 -0,3533% 100 Japonijos jenų 2,9078 -1,1177% 100 Kazachstano tengių 1,7215 +0,0523% 1 Latvijos latas 4,9497 +0,0040% 10 Moldovos lėjų 2,1365 -0,2527% 10 Norvegijos kronų 4,6605 +0,1759% 10 Lenkijos zlotų 8,2685 -0,1729% 100 Rusijos rublių 8,5977 +0,1024% 10 Švedijos kronų 3,9735 -0,1661% 1 Turkijos naujoji lira 1,4650 0,0000% 10 Ukrainos grivinų 3,1881 -0,2196% 2013 01 25, LB

ką, kas įmanoma: teikę paraiškas ES paramai ir įsigiję dvi po 250 tūkst. litų kainuojančias parduotuves su ratais, kurių viena kasdien stovi uostamiestyje prie Pilies tilto, kita - trečiadieniais ir šeštadieniais prie “Akropolio”.

Prekyba vyksta pernelyg trumpai, nes žuvys greitai išparduodamos. Tai skatina žvejus ieškoti stacionaraus paviljono su saugyklomis ir galimybe ten pat žuvį rūkyti bei kepti.

Dairosi į pastatą Jūrinės kultūros koordinacinei tarybai, kurią sudaro nusipelnę Klaipėdai žmonės, prekybos šviežiomis žuvimis koordinatorius Mindaugas Rimeikis išdėstė žvejų pageidavimą turėti prekybai šiltą pastogę.

Jis priminė, kad kartą buvo prašoma miesto tarybos narių kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl Senosios Smiltynės perkėlos pastato perdavimo miestui, bet atsako negauta. Žvejai išgirdo tik Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko nuomonę, kad savivaldybė pirkti pastato neketina.

Senosios perkėlos pastatas stovi tuščias jau porą metų, kai buvo nuspręsta keltų švartavimo vietą perkelti į kitą Danės pusę prie Šiaurės rago. Už jį prašoma 4 mln. litų. Įvertinę pastato būklę ir reikalingas investicijas verslininkai tokiu pasiūlymu nesigundo.

Savivaldybės Kultūros skyriaus specialistas Vidas Pakalniškis mano, kad ištuštėjusiam senamiesčiui būtina sugrąžinti jo funkcijas.

“Teatro aikštė, kur anksčiau vyko turgūs, dabar - tik graži erdvė. Senamiesčiui reikia žuvų turgaus, ypač jeigu to nori žvejai. Ar galėtų Smiltynės perkėla kartu su pastatu būti

įtraukta į šį projektą?” - klausė V.Pakalniškis.

Smiltynės perkėlos technikos ir saugios laivybos direktorius Rolandas Bučmys pažymėjo, kad pastato išore bendrovė rūpinasi dėl estetinio vaizdo ir žmonių saugumo. Tačiau rekonstruoti statinio vidų, kad jame atsirastų žuvų turgus, taip pat kavinių, būtų per brangu ir įmonei, ir žvejams, ir savivaldybei.

“Pigiau žvejams pastatyti naują pastatą kitoje vietoje”, - siūlė R.Bučmys.

Tačiau M.Rimeikis patikino, kad tik Senosios Smiltynės perkėlos krantinės pritaikytos švartuotis žvejų laivams, o pardavus pastatą vargu ar kitas savininkas leistų tai daryti. Turgų patraukus į miesto pusę, laivams įplaukiant tektų kelti tiltus.

S.Šileris siūlo į savivaldybės dokumentus įtraukti griežtą nuostatą, kad prekyba žuvimis prie Danės upės privalomas paveldo dalykas.

Klaipėdiečiai esą pripažįsta žuvis esant šviežias tik tada, kai jos parduodamos iš laivo arba prie upės.

Turgus - privalomas Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sakė, kad ji, kaip ir kiti miestiečiai, džiaugiasi, jog prie Pilies tilto atsirado žuvų pardavimo taškas.

Mobilus prekybos būdas populiarus ir

Klaipėdos žvejai nori, kad uostamiestyje atsirastų vieta, kur galima būtų paragauti ką tik išrūkytų ar iškeptų žuvų. / Vidos Bortelienės nuotrauka kituose kraštuose. Ji mano, kad žvejų organizacijai perdavus panaudai pastatą žuvų kainos nesumažėtų, jis paprasčiausiai virstų trečia žuvų prekyviete, nes pastatą išlaikyti visuomeninei organizacijai būtų sunku. “Mes turime palaikyti žvejų iniciatyvą, bet prekybai šviežiomis žuvimis reikia ieškoti kitų variantų”, - teigė O.Žalienė.

Tokiai nuomonei pritarė ir Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio “Brabander” kapitonas Valdemaras Vizbaras. “Sezoniškumo vis tiek neišvengsime, todėl reikėtų pasitenkinti vagonėliais. Visame pasaulyje egzistuoja ir stacionarūs žvejų turgūs, ir mobilūs - gausiai žmonių lankomose vietose. Išlaikyti pastatą kažkam brangiai kainuos”, - svarstė jūrininkas.

Daugelį metų Baltijos žvejų kolūkiui vadovavęs kapitonas Sigitas Šileris tikino, kad rimta prekyba žuvimis yra verslas, o senamiesčiuose žuvų turgūs dažniausiai būna skiriami turistams. “Tai pramoga, šou - aš pats lankydamasis Hamburge kaskart stengiuosi nueiti į jo žuvų turgų, kuris dirba tik sekmadieniais. Įdomu ten pasistumdyti, gal kišenę kas nukirps.

Dar prieš dvidešimt metų buvo siūlyta vieną sandėlį prie Danės paversti žuvų parduotuve. Bet mes jau tada apskaičiavome, kad žvejams ekonomiškai tai nenaudinga. Gal neapsistokime prie to pastato, pripratinkime vartotoją ateiti ten, kur miestui pigiau”, agitavo S.Šileris. Jis siūlo į savivaldybės dokumentus įtraukti griežtą nuostatą, jog prekyba žuvimis prie Danės upės - privalomas paveldo dalykas. Žvejų atstovai pasiguodė, kad jau porą metų laukia nesulaukia, kada politikai tesės jiems duotą pažadą, kuris įtrauktas į Pilies uosto krantinių koncesijos sutartį, pasirašytą su bendrove “Klaipėdos laivų remontas”. Ten numatyta, kad krantinių operatorius įrengs prekybos žuvimis vietą, bet kada tai bus - neaišku.

“Klaipėdos laivų remonto” direktorius Alvydas Butkus LŽ sakė, kad vieną kartą savivaldybei pateikti prekybos vietos eskizai valdininkams netiko, todėl netrukus bus teikiami antrą kartą. Jis žada, kad jau pavasarį prie Pilies tilto, ten, kur dabar stovi žvejų parduotuvė su ratais, atsiras dengtų prekybos stalų.

•

2013 01 25 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

9

Iš vokiečių lūpų liejosi: „Es ist sehr gut!“ GINTARAS MIKŠIŪNAS

Vokietijos sostinėje, parodų centre „Messe“, nuo sausio 18 dienos šurmuliuoja tarptautinė, kasmet rengiama maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2013“ („Gruene Woche 2013“). Čia dalyvauja ir Lietuvos mėsos bei pieno produkcijos gamintojai, savo gaminius, maisto produktus ir tautinį paveldą pristato unikalios ir nedidelės individualios įmonės. Ne viena šių įmonių yra gavusi paramą pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones.

Nuo 1926 metų rengiama „Žalioji savaitė“ yra viena seniausių bei populiariausių parodų ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Ji taip pat yra viena svarbiausių Vokietijos sostinės vizitinių kortelių. Čia kasmet beveik 10 dienų šurmuliuojančioje mugėje apsilanko kelios dešimtys tūkstančių žmonių iš viso pasaulio.

Kiekvieną sausį Berlyno parodoje pristatomas įvairių pasaulio tautų kultūrinis, kulinarinis paveldas. Čia galima paskanauti ir nusipirkti vaisių, daržovių, arbatos, įvairių kitų kokybiškų maisto produktų, prieskonių, pasirinkti augalų sėklų, sodinukų, taip pat yra naminių gyvūnų, namų technikos, poilsio, turizmo reikmenų ir kitokių prekių. „Žaliojoje savaitėje“ dalyvaujančios valstybės, žemės ūkio ir maisto pramonės, agrarinio verslo organizacijos pirmiausia siekia parodyti save, pristatyti produkciją pasauliui. Šiemet parodoje dalyvauja 67 valstybės, veikia 26 paviljonai, išsidėstę 115 tūkst. kv. m plote. Iš viso į 2013 metų parodą atvyko 1630 delegacijų.

Parodoje su savo stendu jau antrą dešimtmetį dalyvauja ir Lietuvos atstovai. Jos atidarymo metu Berlyne viešėjo oficiali mūsų šalies delegacija, vadovaujama žemės ūkio ministro prof. Vigilijaus Juknos. Per pirmąsias tris dienas „Žaliojoje savaitėje“ vyksta subtilus diplomatinis darbas, rengiamos politinės ir verslo konsultacijos, sudaromos sutartys, pasirašomi tarpvalstybiniai susitarimai.

Tobulėjo, bet per daug nesikeitė Rąstinių konstrukcijų Lietuvos stendas parodoje išsidėstė strategiškai geroje vietoje, 238 kvadratinių metrų plote. Etnografinio dizaino paviljonas, primenantis lietuvišką smuklę, lankytojus viliojo lietuviškais valgiais: rugine duona, ragaišiais, rūkytomis ir vytintomis dešromis, didžkukuliais, ožkų sūriais, medumi, naminiu alumi, gira, raugintais agurkais, česnakais, šakočiais.

Pasak Lietuvos stendą sukūrusios UAB „Ekspobalta“ direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Petronio, bendrovės specialistų ir architekto Sauliaus Valio pastangomis mūsų šalies paviljonas buvo suprojektuotas prieš 12 metų. Per tą laiką stendas evoliucionavo į dviaukštį „pastatą“, tačiau išvaizda nuo pirmykščio projekto radikaliai nesikeitė. Vokiečiams jis patinka, nes yra išsiskiriantis iš kitų ir lengvai atpažįstamas.

Lietuviams - patogus, nes yra antras aukštas, kuriame įrengtos patalpos, pritaikytos deryboms, susitikimams, konferencijoms. Pirmame aukšte šurmuliuoja jaukus restoranėlis, primenantis kaimo smuklę,

Lietuvos stendas Berlyno „Žaliojoje savaitėje“ išsiskiria iš kitų, todėl vokiečiams puikiai pažįstamas.

Gintaro Mikšiūno nuotraukos

kuriame šeimininkauja „Bernelių užeigos“ kulinarinio paveldo specialistai. Jie kviečia paragauti didžkukulių, baravykų sriubos, lietuviškų dešrelių, kalakutienos, triušienos troškinio, atsigaivinti lietuviška gira, alumi ar stipresniais gėrimais.

Kaimynystėje įsikūręs Latvijos stendas atrodė kiek kukliau, tačiau, kaip ir lietuviai, mūsų kaimynai mėgino suvilioti parodos lankytojus alumi, mėsos, žuvų bei nacionalinės konditerijos gaminiais. Estijos paviljone pagrindinis akcentas buvo kaimo turizmas ir degtinė. Stiprieji gėrimai puikavosi daugelyje parodos stendų, ypač Rytų valstybių. Tai buvo irgi būdas privilioti vokiečių lankytojus, kurių tikslas - ragauti, atsigaivinti ir atsipalaiduoti. Už gurkšnį stipriojo gėrimo buvo prašoma įvairiai - nuo pusės iki trijų eurų.

Stende daug naujovių Nors mūsų šalies stendas atrodo vizualiai nepakitęs, jame, palyginti su ankstesnių metų parodomis, buvo daug naujovių. Pirmiausia lankytojų dėmesį traukė keisti garsai.

Dainininko Remigijaus Šilinsko skrabalai vokiečius tiesiog vertė stabtelėti ne vienai minutei, atverti iš nuostabos akis ir pinigines. Populiarus dainininkas neslėpė nuostabos, kai paaiškėjo, kad po antrosios dienos parodoje, galima sakyti, nebeliko jo kompaktinių plokštelių.

Visos buvo nupirktos.

Santūrūs vokiečiai ilgai stovėdavo įbedę akis į netradicinį, jų požiūriu, instrumentą, tačiau vėliau jų akys krypo link dar vieno neįprasto reginio - veltinius veliančios amatininkės Laimos Mačionienės, kuri, kaip kokia geroji fėja, visų akivaizdoje pluoštą vilnos paversdavo kepurėmis ir kojinėmis.

Daugelis parodos lankytojų ne tik pirmą kartą gyvenime matė, kaip veliamas veltinys, bet ir kaip kepami šakočiai. Vyresnio amžiaus vokiečiai puikiai žino, ką reiškia žodis „Bankuchen“, tačiau Lietuvos stende matytas vaizdas toli gražu pranoko jų turimą šio delikateso įsivaizdavimą.

Laimutė Sadauskienė kantriai kiekvienam smalsuoliui aiškino šakočio kepimo technologiją ir atskleidė, kuo šis lietuviškas skanėstas skiriasi nuo vokiškų analogų. O skirtumų tikrai daug. Vienas jų - puikus skonis. Kitoje stendo pusėje tautodailininkas Viktoras Raibužis visų akivaizdoje per kelias valandas išdroždavo unikalius meno kūrinius iš medžio. Buvo į ką pasižiūrėti ir pakėlus akis šiek tiek aukščiau. Stendą puošė pamario krašto amatininko Lauryno Juodeškos sukurtos vėtrungės.

Rąstinių konstrukcijų etnografinio dizaino Lietuvos paviljonas parodos lankytojus viliojo rugine duona, ragaišiais, rūkytomis ir vytintomis dešromis, didžkukuliais, ožkų sūriais, medumi, naminiu alumi, gira, raugintais agurkais, česnakais, šakočiais.

Kokybė ir originalumas Didieji Lietuvos gamintojai demonstravo kokybę ir stabilumą, o mažieji - išskirtinumą ir originalumą, nes būtent to Rytų kaimynių stenduose paprastai ieško eurostandartų išvarginti vokiečiai. Prie stendo stabtelėję vieno didelio tarptautinio didmeninės prekybos tinklo vadybininkai linksėjo galvomis: „Lietuviškų produktų kokybė mums puikiai žinoma.“ Tačiau jų akys krypo ne į standartinę dešrą, bet kaimiško alaus ir ožkų pieno sūrių link.

Mažieji gamintojai bei ūkininkai atsivežė į Berlyną originalių, išskirtinio skonio, labai geros kokybės ekologiškų gaminių. Vokiečiai, pripratinti prie minties, kad tik jų šalyje gaminami maisto produktai ir gėrimai gali būti patys geriausi, buvo ganėtinai nustebę - mūsų šalis per nedidelį laikotarpį sugebėjo sukurti, gaminti ir eksportuoti aukščiausios kokybės gaminius. Tačiau rankų darbo alaus reikėtų paieškoti su žiburiu netgi alumi garsėjančios Bavarijos žemės kaimuose.

Ieškant mūsų gamintojų geros patirties ir sėkmingos veiklos priežasčių užsienio rinkose, kalbinti populiaraus Vokietijos prekybos tinko vadybininkai pridūrė: „Ko gero, lengviau viską pradėti nuo nulio, negu tobulinti tai, kas seniai sukurta.“ Jų nuomone, Lietuva daug ką pradėjo nuo nulio, išsaugojo tradicijas ir tai yra nemenkas konkurencinis pranašumas.

Pagrindiniu mūsų šalies maisto pramonės modernizavimo varikliu, padėjusiu integruotis į Europos ir viso pasaulio rinkas, yra laikomi sėkmingai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą įgyvendinti paramos projektai.

Pavyzdžiui, ūkininkę iš Širvintų rajono, Griciūnų, ekologinio ožkų ūkio savininkę Andželą Dalią Ėmužytę įprasta būdavo sutikti sostinėje Tymo kvartale arba Kaune, prie pi-

lies esančiuose ūkininkų turgeliuose. Dabar ji, kaip pati sako, išplaukė į platesnius vandenis. Dalia pirmą kartą savo produkciją atsivežė į Berlyno „Žaliąją savaitę“ ir nenusivylė.

Ekologinį ožkų sūrį teigiamai įvertino ir Vokietijos gurmanai. Kai kuriems ragautojams ožkų pieno sūris iš pradžių atrodė nesuprantamas maistas, tačiau pauostę, paragavę jie drąsiai keitė savo nuomonę.

Siekiant kokybės būtina investuoti Modernizavimas, anot ūkininkės, kainuoja didžiulius pinigus. Bankai tokiems projektams skolina labai ribotai. Todėl nebuvo kitos išeities, kaip tik teikti paraišką paramai gauti. Parama jos ūkiui pirmiausia buvo skirta mėšlidėms sutvarkyti, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“.

A.D.Ėmužytės ūkį netrukus pasieks paramos lėšos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (antroji veiklos sritis, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. litų). Ūkis įgyvendina du projektus: Pienininkystės ūkio modernizavimas ir plėtra, Aplinkosaugos, sveikatos, higienos ir darbo saugos sąlygų gerinimas.

„Tai yra puiku“ Parodos dalyviai galėjo paragauti ir daugiau egzotiškų, tačiau kokybiškų lietuviškos virtuvės pro-

duktų. Vien tik Kauno rajone Petro Metrikio ūkyje išaugintų ir raugtų agurkų bei česnakų kvapas žadino apetitą ne vienam smalsiam gurmanui. Įdomu buvo stebėti, kai ir jauni, ir vyresnio amžiaus parodos lankytojai, daugiausia vokiečiai, kėlė į viršų nykščius ir negailėjo emocingų žodžių: „Es ist sehr gut!“ („Tai yra puiku“).

Tokie agurkai ir česnakai - puikūs pagardai šalia geros dešros, duonos ar giros. Savo šeimos ūkio gaminius pristačiusi Audronė Žilienė parodoje nėra naujokė. Žilių šeimos ūkis kol kas vienintelis Lietuvoje gamina šaltai rūkytus ekologiškus mėsos produktus, tokius kaip Kirsnos dešra, „Kaziuko skilandinė“, kiaulienos šoninė, nugarinė, kumpis ir lašiniai. Ūkyje veikiantis perdirbimo cechas-skerdykla atitinka visus Europos Sąjungos (ES) keliamus reikalavimus. Įdomu, kad iki šiol Žiliai vertėsi be jokios valstybės ar ES paramos. Jie į mėsos produktų gamybos modernizavimą investavo tik savo lėšas, laiką ir meilę.

Parodos lankytojai turėjo galimybę paskanauti UAB „Saimeta“ kepamų ekologiškų tautinio bei kulinarijos paveldo nominacijomis įvertintų duonos gaminių. Daujėnų naminė duona kepama pagal seną šeimos receptą tik iš ruginių miltų bei skaldytų grūdų, tešlą natūraliai rauginant mediniuose kubiluose. Ji neturi cheminių priedų, išsaugo daug natūralių vertingų medžiagų, todėl yra nepakeičiamas sveikos mitybos produktas. Kitas įmonės skanėstas - Daujėnų gira - sertifikuotas ekologiškas produktas, kuris gaminamas pagal senovinį receptą iš įmonėje keptos ekologiškos naminės duonos, vandens ir mielių.

Vokiečiams, ieškantiems išskirtinio skonio, patiko nestandartinis A.Grigonio IĮ „Šinkorių“ alus, gaminamas pagal aukštaičių kaimo senovės tradicijas. Iš gėrimų gerų žodžių sulaukė Butautų dvare gaminamas „Dvariškas“ alus, kuris verdamas pagal unikalią 1858 metų Grafų Tiškevičių sukurtą alaus receptūrą.

Iš vidutinio dydžio kokybiškų mėsos gaminių gamintojų labai gero įvertinimo visuomet susilaukia ŽŪB „Delikatesas“ dešros. Nuo 2005 metų ši žemės ūkio bendrovė ėmėsi įgyvendinti veiklos modernizavimo projektus. Pirmieji įmonės modernizavimo darbai, naudojant paramą, pradėti dar pagal Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonę, skirtą žemės ūkio produktų perdirbimui ir rinkodarai. Įgyvendindama projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ (antrąja veiklos sritį)“, bendrovė baigė antrąjį modernizavimo etapą. Projekto „Mėsos perdirbimo įmonės modernizavimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą vertė - beUžs. Nr. V-2105 veik 8 mln. litų.

Paroda „Žalioji savaitė 2013“ parodų centre „Messe“ veiks iki šios savaitės pabaigos. Organizatoriai tikisi, kad joje vėl bus pasiektas naujas lankomumo rekordas.

10

2013 01 25 Lietuvos žinios

Istorija

Judo sindromas 1955-ųjų vasario 26 dieną, Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudytas paskutinis Lietuvos partizanų Tauro apygardos vadas Juozas Jankauskas-Demonas. Tačiau šis mūsų pasakojimas - ne apie didvyrius.

ARAS LUKŠAS

J

uozas Jankauskas, didžiąją gyvenimo dalį turėjęs Demono slapyvardį, - Šakių “Žiburio” gimnazijos auklėtinis. Generolo Povilo Plechavičiaus vietinis rinktinės aštuoniolikmetis karys. Devyniolikmetis Lietuvos partizanas, gavęs pirmą kovos krikštą garsiajame Valkų mūšyje. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės, o vėliau - visos apygardos vadas. Vienas iš legendinio Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago žygio į Žemaitiją, kur buvo pasirašyta plačiai žinoma 1949 metų vasario 16-osios deklaracija, organizatorių, už tai apdovanotas III laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. Vėliau pakliuvęs į šėtoniškas MGB pinkles ir pats tapęs jų dalimi. Susitepęs rankas ne vieno buvusio kovos draugo krauju. Ir galiausiai, kaip atlygį už uolią tarnystę okupantui, gavęs kulką į pakaušį Maskvos Butyrkų kalėjime. Taip keliais sakiniais būtų galima nubrėžti išdaviku tapusio laisvės kovotojo kelią.

J.Jankausko-Demono atvejis nėra išskirtinis. Išdavystės buvo gana dažnas reiškinys per pokario laisvės kovas. Silpstant ginkluotai rezistencijai į priešo pusę pereidavo nemažai partizanų - tiek eilinių kovotojų, tiek rinktinių ar net apygardų vadų. Šie žmonės, įsilieję į gausią MGB agentų-smogikų armiją, suvaidino lemiamą vaidmenį sunaikinant visą ginkluoto pasipriešinimo sąjūdį.

Bet apie tai - šiek tiek vėliau. Kol kas pasižiūrėkime, kas privertė pasukti išdavystės klystkeliu Tauro apygardos vadą J.Jankauską-Demoną.

Duobėtas partizano kelias Kai sovietai antrą kartą okupavo Lietuvą, buvęs P.Plechavičiaus vietinės rinktinės karys 1945-ųjų kovą įstojo į Andriaus Šmuilio vadovaujamą partizanų būrį. Pirmas rimtas “krikštas” jauno kovotojo laukė po poros mėnesių. Gegužės 12 dieną netoli Sutkų kaimo esantį Valkų mišką, kuriame buvo įsikūrusi kapitono Jurgio ValčioTundros vadovaujamų partizanų stovykla ir bunkeriai, apsupo apie 250 NKVD pasienio kariuomenės kareivių. Tuo metu stovykloje buvo apie 60 partizanų. Per mūšį nukauti 78 priešo kareiviai, žuvo 19 partizanų.

1947 metų vasarį Demonas buvo paskirtas Žalgirio rinktinės 37-osios kuopos antro būrio vadu, o truputį vėliau - rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininku. Deja, šias pareigas jis ėjo neilgai. Kas kovotojui pakišo koją, matyti iš Tauro apygardos vado 1949 metų rugpjūčio 5 dienos įsakymo. Jame rašoma: “Žalgirio rinktinės Žvalgybos skyriaus Viršininką Demoną už sąmoningą neįvertinimą ir neprisidėjimą prie LLKS Tarybos pastangų kovoje prieš alkoholio vartojimą kovotojų tarpe, už besaikį girtuokliavimą, sukeliant pasipiktinimą įsipareigoti nevartoti alkoholį kovotojų tarpe, ir parodytą blogą pavyzdį kitiems atleidžiu iš einamų pareigų ir įspėju susitvarkyti, nes ateityje bausiu visu griežtumu.”

Vis dėlto Demonui buvo suteikta galimybė reabilituotis vadovybės ir kovotojų akyse. 1948-ųjų rugsėjo 1 dieną jis paskirtas laikinai eiti Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininko pareigas. Po kurio laiko J.Jankauskui patikėta atsakinga misija - lydėti apygardos vadą Faustą ir Pietų Lietuvos partizanų vadą A.Ramanauską-Vana-

Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas J.Jankauskas-Demonas (pirmas iš kairės) Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas A.Ramanauskas-Vanagas, Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbantas Dailidė-Tauras pakeliui į Lietuvos partizanų suvažiavimą. Jurbarko-Girdžių apylinkės, 1949 m vasario 4 d. / Genocido aukų muziejaus nuotrauka gą į Radviliškio rajono Mėnaičių kaime rengiamą Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą. Per jį 1949 metų vasario 16-ąją priimta istorinė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija, įteisinusi LLKS Tarybą kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. 1950-ųjų spalį už šį žygį Demonas įvertintas III laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.

Apdovanojimą J.Jankauskas gavo jau eidamas Žalgirio rinktinės vado pareigas. Į jas partizanas buvo paskirtas žuvus ankstesniam vadui Feliksui Žindžiui-Tigrui. Atrodo, tuo metu Demonas jau vėl buvo pelnęs rinktinės kovotojų pasitikėjimą. Tai liudija slapto balsavimo rezultatai, užfiksuoti 1950 metų rugsėjo 29 dieną vykusio rinktinės vadų posėdžio protokole: “Susirinkimas, apsvarstęs kiekvieno kandidato tinkamumą, slaptu balsavimu 6:2 prašo Apygardos Vadą Žalgirio Rinktinės Vadu tvirtinti Demoną.”

Mauras savo padarė Tačiau netrukus naujasis apygardos vadas ėmė elgtis keistai. Jo nepaaiškinamas elgesys ypač išryškėjo, kai 1951 metų balandį Kazlų Rūdos miškuose nusileido iš Vokietijos atskridusi antra

Vargu ar J.Jankauskas-Demonas suprato, kad, sulaužęs priesaiką, jis tapo tik menku sraigteliu šėtoniškame žaidime, kuriame nėra jokių taisyklių ir kurio neįmanoma laimėti. desantininkų grupė - žurnalistas Julijonas Būtėnas ir Jonas Kukauskas. Kai vado pavaduotojas Petras JurkšaitisBeržas apgyvendino desantininkus vadovybės posėdžiams skirtoje Rūdšilio slėptuvėje prie Linmarko, Demonas panoro asmeniškai su jais susitikti ir, lydimas anksčiau tokiu pat būdu Lietuvą pasiekusio radisto Klemenso Širvio-Sakalo, atkeliavo į Linmarką.

Slėptuvėje penki vyrai aptarė esamą padėtį, tačiau apie kokias nors partizaninės kovos perspektyvas J.Būtėnas nieko negalėjo pasakyti. “Tai ko jūs čia atskridote?” - mestelėjo Beržas ir suirzęs išėjo į lauką. Tuo metu Demonas liko su atvykėliais iš už geležinės uždangos. Sunku pasakyti, ką dar išgirdo apygardos vadas iš dviejų desantininkų, bet galima spėti, kad pokalbis jį nuvylė. Galbūt suprato, jog neverta tikėtis rimtos pagalbos iš Vakarų...

Labai tikėtina, kad šis susitikimas išmušė Demoną iš vėžių ir vėl paskatino

griebtis įprastų “raminamųjų”. Prieš 11 metų “Laisvės kovų archyve” paskelbtuose J.Kukausko prisiminimuose galima rasti tokius buvusio desantininko žodžius: “Vieną vakarą, išėjęs iš bunkerio pasivaikščioti, apygardos vadas Demonas dingo. Išėjo beginklis, basas ir dingo. Mūsų paieškos baigėsi be rezultatų. Sunerimę laukėme iki pusryčių, jis nepasirodė. Jau ketinome palikti bunkerį, ieškoti vietos kitur, tačiau vakare Demonas atsirado. Pasakojo, kad išėjęs iš bunkerio pastebėjo kažkokį žmogų, slampinėjantį aplink. Norėdamas sumėtyti pėdas, jis pasišalinęs iš čia ir nuėjęs pas Beržo ryšininkę, kur ir praleidęs dieną. Nežinau, kaip kitiems, bet man jo pasišalinimas atrodė nelabai įtikėtinas. Jis pats buvo labai suirzęs, prieš mus nejaukiai jautėsi.”

Kur ištisą parą bastėsi basas ir beginklis Tauro apygardos vadas ir kodėl melavo savo kovos draugams? O kad melavo - akivaizdu, nes po dau-

gelio metų Beržo ryšininkė Ona Jonaitytė-Ramunė, paklausta apie J.Jankausko viešnagę, atsakė: “Man būtų buvusi didelė garbė, jeigu mano namuose būtų apsilankęs Tauro apygardos vadas.” Versijų pasirinkimas nedidelis: arba savitvardą prarandantis Demonas nežinia kur girtuokliavo, arba jau tuo metu buvo kaip nors susijęs su MGB. Kai kas paslaptingą apygardos vado dingimą sieja su 1951 metų gegužės 21 dienos Rūdšilio drama.

Gegužės 20-ąją perverbuotas ryšininkas nurodė partizanų slėptuvę Altoniškių kaime. Joje saugumiečiams pavyko sučiupti partizaną Petrą Vengraitį-Žilvitį. MGB ataskaitoje apie šią operaciją rašoma: “Petras VengraitisŽilvitis, paimtas gyvas, per sekančias keturias dienas parodė aštuonis bunkerius. Pirmiausia gegužės 21 d. 11 val. 40 min. buvo apsuptas Beržo bunkeris Rūdšilio miške. Žilvičio nurodymu leitenanto Tarnovskio vadovaujami du batalionai apsupo jį žiedu. Tuojau pat atsidarė bunkerio anga ir iššokęs vienas partizanas atidengė ugnį į kareivius. Atsakomąja leitenantų Tarnovskio ir Audiejaus automatų ugnimi Beržas buvo nukautas už trijų metrų nuo bunkerio.

Antrasis bandė iššokti, bet buvo pašautas eilinio Černiakovo ir įkrito atgal bunkerį. Tai buvo žurnalistas-parašiutininkas Julijonas Būtėnas.” Užbėgdami įvykiams už akių pridursime, kad Žilvitis vėliau tapo MGB agentu-smogiku, o galiausiai sulaukė tokio pat likimo kaip ir Demonas. 1952-ųjų vasario 21 dieną jis buvo nuteistas myriop ir po keturių mėnesių sušaudytas.

Patį apygardos vadą 1952 metų birželio 7 dieną pražudė mėginimas perduoti į Vakarus laiškus, kuriuos, prašydamas paramos pogrindžio veiklai, parašė su pirmąja desantininkų grupe į Lietuvą grįžęs radistas K.Širvys-Sakalas. Demonas nutarė gabenti laiškus į Kybartus - ten gyveno jo sužadėtinė Elena. Tačiau rodytis miestelyje buvo rizikinga. Taigi Demonas numynė dviračiu į Baltrušių kaimą, esantį netoli Elenos tėviškės, ir susirado sužadėtinės brolį. Partizanų vadas, prašydamas būsimo svainio nuvažiuoti į Kybartus ir pakviesti Eleną, nė nenumanė, kad kalbasi su MGB agentu Šešupe. Suprantama, vietoj sužadėtinės jis sulaukė ginkluotų saugumiečių.

Dilemos - likti ištikimam partizano priesaikai ir mirti ar rinktis išdavystę Demonas, regis, nė nesprendė. Jaunas vyras, gerai pavaišintas gruzinišku konjaku, sutiko tapti agentu-smogiku ir gavo Berželio slapyvardį. Nuo to laiko iki vėlyvo rudens Berželis drauge su saugumiečiais klaidžiojo po Kazlų Rūdos miškus ir rodė partizanų rėmėjų bei ryšininkų susitikimų vietas. Kiek buvusių kovos draugų ir partizanų ryšininkų pražudė naujasis MGB agentas, nėra tiksliai žinoma, tačiau iš saugumiečių ataskaitų matyti, kad 1952 metų lapkričio 3-iąją jis aktyviai dalyvavo suimant Dariaus ir Girėno tėvonijos vadą Povilą Pečiulaitį-Lakštingalą ir sunaikinant laisvės kovotojus Kazį Rusecką-Dolerį bei Leoną Lukoševičių-Vytautą.

Tačiau uoli tarnystė priešui Demono neišgelbėjo. Atlikęs savo darbą agentas Berželis tapo nebereikalingas. 1953 metų kovo 14 dieną J.Jankauskas buvo suimtas, o 1954 metų liepos 27-ąją nuteistas sušaudyti be teisės paduoti kasacinį skundą. Nuosprendis įvykdytas 1955-ųjų sausio 26 dieną Maskvos Butyrkų kalėjime.

2013 01 25 Lietuvos žinios

Istorija

11

Neišlošiamas žaidimas Vargu ar J.Jankauskas-Demonas suprato, kad sulaužęs priesaiką tapo tik menku sraigteliu šėtoniškame sovietinio saugumo žaidime, kuriame nėra jokių taisyklių ir kurio neįmanoma laimėti. Vargu ar miškuose likę ir iki paskutinio atodūsio kovoję vyrai suvokė, su kokiu gudriu, patyrusiu ir klastingu priešininku jiems teks susidurti. Sunaikinti pogrindį pačių laisvės kovotojų rankomis, supinant painų klastos ir išdavysčių mazgą, - tokia buvo pagrindinė sovietinių okupantų taktika, iki tol sėkmingai išbandyta Ukrainoje.

1946 metais visiems sovietinės Lietuvos NKVD operatyvinių sektorių viršininkams iš Maskvos atskriejo nurodymas - vadovautis Ukrainoje taikytais “efektyviais kovos su nacionalistiniu pogrindžiu metodais”. Kartu su šia instrukcija iš Ukrainos atvyko ir buvęs tenykščių smogikų vadas majoras Aleksejus Sokolovas.

Per trumpą laiką jis surinko apie 90 smogikų, kurių daugumą sudarė vagys ir žudikai. Būtent tokie veikėjai noriai eidavo į “liaudies gynėjų” - vadinamųjų stribų - grupes. Nevengė majoras ir padugnių, nacių okupacijos metais susitepusių rankas žydų krauju, nors pagal sovietinius įstatymus tokie asmenys turėjo būti teisiami.

Pirmoji žinoma A.Sokolovo galvažudžių operacija buvo surengta 1946 metų rugsėjo 22 dieną vienoje Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Grendavės kaimo sodyboje. Smogikai pakvietė į susitikimą tris keturis partizanus ir prisistatė esantys nuo NKVD siautėjimų pasitraukę Ukmergės krašto partizanai. Kad būtų įtikimiau, saugumo agentai parodė vyrams Didžiosios Kovos apygardos vado Jono Misiūno-Žalio Velnio įsakymą (pats Žalias Velnias tuo metu jau buvo suimtas). Į dokumentą įnikusius partizanus smogikai šaltakraujiškai iššaudė, o kad neliktų liudytojų, išžudė ir visą sodybos šeimininkų Blaževičių šeimą. Netrukus niekuo dėtų civilių gyventojų žudymas tapo įprasta saugumo agentų praktika.

A.Sokolovo smogikai naikino ne tik visus savo nusikaltimų liudytojus (dažniausiai sodybų, kuriose vykdavo susitikimai su partizanais, šeimininkus), bet ir visiškai su laisvės kovotojais nesusijusius žmones. Apsimetę Lietuvos partizanais stribai įsiverždavo į namus, iššaudydavo jų gyventojus, išplėšdavo turtą, kartais net sudegindavo trobas.

Viso to tikslas - sukompromituoti ginkluotą pogrindį, sukelti žmonių nepasitikėjimą laisvės kovotojais ir pasiekti, kad kaimiečiai jų neberemtų. Ar veiksmingos buvo šios akcijos, galima spręsti iš mitų apie “miškinius”, žudžiusius ir plėšusius nekaltus žmones.

Jie tebėra gyvi ir šiandien.

Vis dėlto savo auklėtinių “darbu” A.Sokolovas buvo nepatenkintas. Pasak paties majoro, iš 18 jo tiesiogiai kuruojamų stribų 12 buvo vagys. Taigi A.Sokolovas sumanė įkurti centrinę smogikų grupę, į kurią ketino įtraukti išdavikus partizanus. “Jau geriau dirbsiu su banditais nei su stribais”, - teigė smogikų vadas.

Užverbuoti partizanai šiam juodam darbui tiko kur kas geriau. Juk kas, jei ne jie, geriausiai žinojo tikrų partizanų įpročius, elgseną, dainas... Be to, šie žmonės puikiai pažinojo tiek buvusius kovos draugus, tiek apylinkių gyventojus. Jais buvo sunku nepasitikėti.

Vilkolakiai kovotojų kailyje Taigi nuo 1947 metų į smogikų būrius imta verbuoti beveik vien partizanus. Šis “darbas” vyko dviem etapais.

Pirmiausia į MGB rankas patekęs kovotojas buvo priverčiamas arba įtikinamas nurodyti visus savo ryšius ir jam žinomus partizanų bunkerius. “Įtikinėjimui” taikyti įvairiausi metodai nuo brutalių kankinimų ir šantažo iki pažadų, propagandos apie “sovietinį rojų” ir alkoholio. Kartais verbuojamajam buvo rodomas sufalsifikuotas

Nuotrauka kairėje - Juozas Lukša-Skirmantas su partizanais desantininkais Klemensu Širviu-Sakalu (kairėje) ir Benediktu Trumpiu-Ryčiu (dešinėje) 1950 metų rudenį. Dešinėje - MGB suklastota nuotrauka, kurioje vietoj partizanų veidų įmontuoti agentų smogikų veidai. / LŽ archyvo nuotraukos

Pokario agentaismogikai žudė ne tik savo kovos draugus jie žudė tikėjimą pačia kova už laisvę ir jos teisingumu. partizanų štabo įsakymas, kuriuo buvęs kovotojas kaip išdavikas neva jau nuteistas myriop. Kitais atvejais suimtasis būdavo aprengiamas čekisto uniforma ir nufotografuojamas prie partizano, žuvusio per jo suėmimą, o tuomet grasinama, kad šią nuotrauką pamatys miške likę kovos draugai. Manydamas, jog turi tik vieną pasirinkimą iš dviejų - arba žūti MGB rūsyje, arba būti likviduotam buvusių bendražygių, dažnas verbuojamasis sutikdavo bendradarbiauti su priešu.

Tuomet prasidėdavo tai, ką saugumiečiai vadindavo “operatyviu panaudojimu”. Šiuo etapu agentas dar neturėdavo ginklo, užduotį likviduoti išduotus partizanus įvykdydavo jį lydintys čekistai. Vėliau tinkami kandidatai patys tapdavo agentais-smogikais ir žudydavo sutiktus kovos draugus.

Suprantama, ne savo noru užverbuotas ginkluotas agentas kėlė grėsmę jį lydintiems saugumiečiams. Todėl iš pradžių smogikai po mišką buvo vedžiojami surišti viela. Vienas jos galas būdavo pririšamas prie dešinės rankos alkūnės, tik tuputį aukščiau, o antrasis prakišamas pro kelnių kišenę ir pritvirtinamas prie kojos. Taip supančiotas žmogus gali laisvai šaudyti, bet pabėgti neturi jokių galimybių.

Tačiau kur kas stipriau už bet kokias vielas išdavikus “pririšdavo” nužudytų buvusių bendražygių kraujas.

Po pirmos kruvinos operacijos kelio atgal jau nebebūdavo, o smogiko gyvybę (dažniausiai - laikinai) garantuodavo tik uolus tarnavimas priešui.

Ilgainiui A.Sokolovas ėmėsi dar gudresnių ir rafinuotesnių agentų verbavimo būtų. Vienas jų buvo vadinamas “suktuku”. Šios operacijos schema tokia: saugumiečiai sučiumpa partizaną ar jų ryšininką, o kai suimtasis vežamas per mišką, konvojų užpuola partizanais apsimetusių agentų-smogikų būrys. “Išlaisvintas” kovotojas nuvedamas į specialiai įrengtą bunkerį. Čia “partizanai” surengia tardymą, apkaltina jį išdavyste ir pagrasina tuoj pat sušaudyti. Suprantama, sulaikytasis tikina nieko neišdavęs. Tuomet “partizanai” pareikalauja įrodyti savo nekaltumą - surašyti visus nuopelnus ir nurodyti ryšius su asmenimis, kurie gali tai paliudyti. Po kurio laiko bunkeryje pasirodo kiti “partizanai” ir dar kartą “išvaduoja” sulaikytąjį. Tuo metu popieriaus lapas su jo parodymais keliauja tiesiai į MGB ir gula į dešimtis naujų bylų.

Dar vienas plačiai paplitęs MGB triukas buvo nuotraukų klastojimas. Ne vienas turbūt yra matęs fotografiją, ku-

Vytauto apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas (kairėje) ir būrio vadas Mykolas Urbonas-Liepa. “Su kovos broliu Siaubu 1951 m. liepos 23 d. Liepa”, - užrašyta kitoje nuotraukos pusėje. Tų pačių metų pabaigoje abu suimti ir užverbuoti tapo agentais-smogikais. M.Urbonas, kaip nebereikalingas ir nepatikimas, vėliau nuteistas mirti. rioje J.Lukša-Skirmantas stovi šalia partizanų desantininkų K.Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpos-Ryčio, sugrįžusių iš Vakarų. Toje nuotraukoje MGB specialistai vietoj tikrųjų desantininkų veidų įmontavo dviejų agentų atvaizdus.

Sąmoningai visoje Lietuvoje išplatinta nuotrauka turėjo įrodyti, jog šiedu tikrai yra J.Lukšos bendražygiai.

Tokie triukai saugumiečiams ypač pravertė tuomet, kai ėmė keistis MGB kovos su rezistentais strategija. Dabar MGB siekė ne tiek fiziškai naikinti atskirus partizanų vadus ar kovotojus, kiek perimti į savo rankas, padedant agentams, visą ginkluoto pogrindžio vadovybę ir taip sunaikinti jį iš vidaus. Kai niekam nežinant į MGB rankas pateko Šiaurės rytų Lietuvos srities vadai Bronius Kalytis-Siaubas ir Mykolas Urbonas-Liepa, iš Maskvos atskriejo tokio turinio direktyva: “Panaudojant 1951 m. gruodžio mėn. slaptai suimtus Šiaurės rytų Lietuvos srities vadus legenduoti nacionalistinio pogrindžio “centrą”. (...) Nuo legendinio “centro” per turimus banditų kanalus atkurti ryšį su vadinamojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo vadais J.Žemaičiu, A.Ramanausku ir J.Kimštu, sulaikyti juos ir paimti vadovavimą pogrindžiui į savo rankas, siekiant jį likviduoti.”

Išdavikų lemtis 1952 metais Lietuvos SSR MGB padaliniui buvo nurodyta “plačiau praktikuoti konspiratyvų banditų sulaikymą, siekiant vėliau juos panaudoti ryšio su banditų vadais nustatymo ir

LLKS tarybos prezidiumo narys, LLKS Gynybos pajėgų štabo viršininkas, pirmasis Rytų Lietuvos srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris. 1952 m. provokatorių-smogikų suimtas, po mėnesio tardymų MGB užverbuotas. Tai aukščiausias pareigas ėjęs partizanų pareigūnas, tapęs sovietinio saugumo agentu.

jų sulaikymo kombinacijoms. Iš sulaikytų banditų vadų verbuoti agentus, savo asmeninėmis savybėmis ir ryšiais galinčius įeiti į vadovaujančias nacionalistinio pogrindžio grandis”. Šis metodas pasirodė esąs labai efektyvus.

1953 metų balandžio 18 dieną LSSR vidaus reikalų ministro Piotro Kondakovo pasirašytame pranešime viršininkui Maskvoje Lavrentijui Berijai rašoma: “Sudarytų legendinių banditų formuočių dėka šios priemonės suteikė galimybę į mūsų agentūros rankas paimti rimčiausius organizacinius banditų vienetus, net vadinamąją vyriausiąją banditų vadovybės sekciją, pažeisti likusių formuočių organizacinę struktūrą ir paralyžiuoti aktyvią teroristinę banditų grupių veiklą.”

Neatsitiktinai 1953-ieji laikomi Lietuvos partizaninio sąjūdžio pabaigos pradžia. Jau minėtame P.Kondakovo raporte teigiama, jog vien į ginkluotą pogrindį infiltruotų agentų dėka tų metų pradžioje suimta ir nužudyta 60 partizanų, dar su 70 kovotojų buvo užmegzti ryšiai ir ruoštasi juos nužudyti. Kita vertus, specialiųjų MGB grupių veiklą tyrinėjęs istorikas Mindaugas Pocius nurodo, kad iki 1953 metų balandžio čekistai sulaikė 72 partizanus. Iš jų tik 18 užverbavo agentais-smogikais, 23 naudojo operatyviniais tikslais, o kitus areštavo.

Taigi beveik pusės suimtų laisvės kovotojų MGB nesugebėjo palaužti.

O koks buvo palūžusiųjų likimas?

Nemaža jų dalis, kaip J.Jankauskas-Demonas, tapę nebereikalingi vėl buvo

suimti, nuteisti ir sušaudyti. Kiti, kaip 17 kovos draugų pražudęs Didžiosios Kovos apygardos štabo visuomeninės dalies viršininkas Povilas PuodžiūnasŽėruolis, bijodami tokios pat lemties, patys pakėlė ranką prieš save. Buvo ir išprotėjusių, ir beviltiškai prasigėrusių, ir keistomis aplinkybėmis gyvenimą baigusių žmonių. Taip, pavyzdžiui, nutiko žinomam poetui Kostui Kubilinskui.

Dėl karjeros savo paslaugas čekistams pasiūlęs ir pats nušovęs miegantį Dainavos apygardos vado pareigas einantį Benediktą Labėną-Kariūną, išdavęs visus štabo narius, o vėliau ėmęs viešai kalbėti apie juodą sąžinę, buvęs smogikas 1962 metais mįslingai žuvo pamaskvės poilsio namuose. Tik nedaugelis išdavikų sulaukė žilos senatvės, o dar mažiau - žemiško teisingumo.

Be abejo, galima rasti nemažai priežasčių, kodėl po 1950 metų tiek daug partizanų perėjo į priešo pusę: nusivylimas Vakarais, kurie taip ir nepradėjo karo su Sovietų Sąjunga; masiniai trėmimai, dėl kurių laisvės kovotojai neteko didelės dalies rėmėjų; pagaliau ir ta aplinkybė, kad daugelis drąsiausių, idėjinių ir nepalaužiamų partizanų vadų tuomet jau buvo žuvę.

Tačiau paaiškinti nėra tas pat, kas pateisinti. Išdavystė visada liks išdavystė, ir ji neišvengiamai paliks gilias, ilgai negyjančias žaizdas. Pokario agentai-smogikai žudė ne tik savo kovos draugus jie žudė tikėjimą pačia kova už laisvę ir jos teisingumu. Jų pasėta baimės, nepasitikėjimo, neapykantos sėkla dar ir šiandien duoda savo karčius vaisius.

•

12

2013 01 25 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai “ŽALGIRIO” JAUNIAI Šiauliuose vykstantį aštuonių ekipų ULEB Eurolygos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio turnyrą “Inter RAO Lietuva” pergale pradėjo Kauno “Žalgirio” jaunieji krepšininkai. Keturių komandų B grupėje ketvirtadienį jie pirmosiose turnyro rungtynėse 87:69 nugalėjo Liudvigsburgo BBA (Vokietija) bendraamžius. Šiandien kauniečių varžovai bus Talino “Audentes” (Estija) ir Maskvos CSKA (Rusija) jaunieji krepšininkai. A grupėje žaidžiantiems Vilniaus “Lietuvos ryto” jauniams pirmosios rungtynės buvo nesėkmingos. Sostinės krepšininkai ketvirtadienį 80:91 pralaimėjo Rygos VEF (Latvija) bendraamžiams. Vakar vakare “Lietuvos rytas” dar susitiko su Leveno “Topsportschool” (Belgija) krepšininkais, kurie iš ryto 89:79 įveikė Zagrebo “Cibona” (Kroatija) jaunimą. Į ULEB Eurolygos jaunių turnyro finalo etapą (gegužės 10-12 dienomis Londone) pateks tik atrankos turnyro “Inter RAO Lietuva” nugalėtojas.

“Žalgiriui” keršys sužeisti turkai SAULIUS RAMOŠKA

Reguliariajame Eurolygos sezone Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) krepšininkus du kartus nugalėjęs Kauno “Žalgiris” šiandien 20 val. su šia ekipa susitiks trečiąkart. Šįkart išvykoje žaisiantiems kauniečiams situacija ne itin palanki.

Pirmajame turnyro etape Kauno klubas laimėjo abu kartus - 77:64 ir 71:53.

Tačiau šiandien Joano Plazos auklėtiniams bus gerokai sunkiau. Eurolygos TOP 16 etapą Stambulo ekipa pradėjo pralaimėdama Maskvos CSKA ekipai, tačiau vėliau E grupėje iškovojo tris pergales. “Žalgirio” situacija priešinga - per keturis turus jis laimėjo tik sykį.

Pralaimėti nebegalima “Dabar turkai rungtyniauja geriau, todėl jų arenoje kovoti bus labai sunku: jie emocingai pradeda susitikimą Londono olimpiados čempionė Pran- ir, jei pagauna žaidimo bangą, juos lacūzijos nacionalinė vyrų rankinio rink- bai sunku sustabdyti”, - “Anadolu Efes” tinė palaidojo viltis tapti pirmąja kožaidimą reguliariajame sezone ir TOP manda, trečią kartą iš eilės laimėjusia 16 etape lygino kauniečių kapitonas pasaulio čempionatą. Ispanijoje vyksPaulius Jankūnas. tančių planetos vyrų rankinio pirmenyLietuvos čempionų vyriausiasis trebių ketvirtfinalyje prancūzai 23:30 neris Joanas Plaza puikiai supranta, jog (12:13) pralaimėjo Londono žaidynių “Anadolu Efes” yra vienas iš konkurenbronzinei prizininkei Kroatijos ekipai, tų grupėje kovojant dėl trečiosios arba kuri atsirevanšavo varžovams už nesėk- ketvirtosios vietos, atversiančios kelią į mę (22:25) 2012-ųjų olimpiados pusfi- atkrintamąsias varžybas. nalyje. 2003 metų pasaulio čempionų “Dažniausiai nutinka taip: kai įveiki Kroatijos rankininkų varžovė pasaulio komandą, kitą kartą ji žaidžia agresyviai čempionato pusfinalyje šiandien bus ir siekia įrodyti esanti geresnė. Tai praėSenojo žemyno pirmenybių nugalėtoja jusią savaitę Kaune parodė CSKA, - teiplanetos vicečempionė Danijos koman- gė kauniečių treneris J.Plaza. - Tačiau da. Ši ketvirtfinalyje 28:26 (18:11) įveikė mes kausimės. Bus nelengva, bet viskas Vengrijos rinktinę. Kitame pusfinalyje mūsų rankose.” paskutiniojo pasaulio čempionato Pirmą kartą per pastaruosius du mėbronzinė prizininkė Ispanija stos prieš nesius daugiau nei dvi dienas kartu su Slovėnijos rinktinę. Ispanai ketvirtfinalyje 28:24 (12:14) nugalėjo vokiečius, o slovėnai (jų geriausias pasiekimas iki šiol buvo dešimtoji vieta 2007 metų planetos pirmenybėse) 28:27 (14:16) laimėjo prieš Rusijos rankininkus.

PRANCŪZAI KRITO

Per abejas tarpusavio rungtynes žalgiriečiai privertė Stambulo ekipos lyderį A.Vujačičių (dešinėje) surinkti neigiamą naudingumo balą. / AFP/Scanpix nuotraukos komanda treniravosi broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, todėl treneris neabejoja, kad rungtynės bus geros.

“Bandysime žaisti savo krepšinį. Jei nepavyks iškovoti pergalės, stengsimės

P.Jankūnas: “Kiek buvo galima, tiek jau pralaimėjome.” pralaimėti kuo mažesniu skirtumu,” prieš kelionę į Stambulą tikino “Žalgirį” treniruojantis Ispanijos specialistas.

“Kiek buvo galima, tiek jau pralaimėjome. Dabar būtina laimėti, nes taškų vėliau gali pritrūkti,” - komandos nuotaiką atskleidė P.Jankūnas. Šios rungtynės “Žalgirio” gynėjui Ri-

mantui Kaukėnui bus 100-oji dvikova Eurolygoje. Užpraėjusiame ture jubiliejines šimtąsias rungtynes sužaidė jo bendraklubis K.Lavrinovičius. Pastarojo broliui Darjušui iki triženklio skaičiaus trūksta 2 susitikimų.

Aršūs šeimininkai “Anadolu Efes” vyriausiasis treneris Oktay Mahmutis neslėpė ambicijų atsigriebti už dvi nesėkmes. “Šį kartą norime nugalėti ir sustiprinti savo pozicijas grupėje, - teigė strategas, kurio komanda E grupėje užima trečiąją vietą. - Limėję pastarąsias trejas rungtynes trokštame ir toliau tęsti tokį pasirodymą.”

“Tikimės, kad aistruoliai bus mūsų šeštasis žaidėjas. Reikia namie iškovoti pergalę - tai yra svarbiausia TOP 16

etape”, - karingos nuotaikos Eurolygos svetainei neslėpė Stambulo ekipos gynėjas Aleksandras Vujačičius. Slovėnas viliasi pridaryti kauniečiams daugiau nemalonumų nei reguliariajame sezone. Vidutiniškai 12 taškų per rungtynes renkantį A.Vujačičių “Žalgirio” krepšininkai pirmame etape pavertė šešėliu - per abejas rungtynes jis pelnė tik keturis taškus, bet to, žalgiriečiai vieninteliai Eurolygoje jį privertė abu kartus aikštelę palikti surinkus neigiamą naudingumo balą.

A.Vujačičius Stambulo ekipoje pagal rezultatyvumą yra antras, jį komandoje lenkia amerikietis Jordanas Farmaras. Buvęs NBA čempionas vidutiniškai renka 14,1 taško ir tritaškius meta 51 proc. taiklumu.

•

Į Australijos čempionato finalą - skirtingu ritmu

ŠEIMININKAI - LYDERIAI PAR vykstančiame Juodojo žemyno futbolo čempionate pirmąją pergalę iškovojo šeimininkai. A grupės 2 turo rungtynėse PAR futbolininkai 2:0 nugalėjo Angolos komandą. Po įvartį įmušė Siyabonga Sangweni (30 min.) ir Lehlohonolo Majoro (62 min.). Kitas grupės susitikimas tarp Maroko bei Žaliojo Kyšulio Salų rinktinių baigėsi 1:1.

Platini (36 min.) išvedė į priekį Žaliojo Kyšulio Salų komandą, bet antrame kėlinyje rezultatą išlygino Youssefas Al Arabis (78 min.). A grupėje pirmauja PAR - 4 tšk, Žaliojo Kyšulio Salų ir Maroko ekipos turi po 2, Angola - 1 tašką.

NESLIDUS ZAGREBO LEDAS Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovas Saulius Ambrulevičius nepateko į pagrindines Europos dailiojo čiuožimo čempionato vyrų varžybas. Kroatijos sostinėje Zagrebe ketvirtadienį vyrai atliko trumpąją programą. Už ją gavęs tik 43,85 balo lietuvis neprasibrovė į pagrindines varžybas - ten pateko 24 sportininkai. Šiandien trumpąją programą atliks moterys. Dėl vietos pagrindinėse varžybose kovos ir mūsų čiuožėja Inga Janulevičiūtė. Europos čempionate nedalyvauja Lietuvos ledo šokių duetas Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas. Deivido partnerę užpuolęs virusas privertė atsisakyti šių varžybų.

LŽ

VILMANTAS REMEIKA

Praėjusių metų atvirojo Australijos teniso čempionato (“Australian Open”) nugalėtojai serbas Novakas Džokovičius ir baltarusė Viktorija Azarenka turi šansą pakartoti savo triumfą.

Vakar Melburne N.Džokovičius savo varžovą ispaną Davidą Ferrerą pusfinalyje suvystė lyg per parodomąją treniruotę, o amerikietę Sloane Stephens nugalėjusiai V.Azarenkai teko atremti kaltinimus dėl negarbingo elgesio.

Moterų vienetų finale rytoj V.Azarenka (1 reitingas) kausis su kine Li Na (6). Sekmadienį vyks vyrų finalas.

N.Džokovičiaus varžovas paaiškės šiandien po šveicaro Roger Federerio (2) ir brito Andy Murray (3) dvikovos.

Tobulas žaidimas 25-erių N.Džokovičius su 30 metų D.Ferreru (4) kovojo kaip iš natų ir savo pranašumą įrodė per 1 val. 29 min. 6:2, 6:2, 6:1. Po tokio triumfo serbas savo pasirodymą pavadino vienu geriausių karjeroje ir pareiškė, jog žaidė neįtikėtinai.

Besąlygišką oponento dominavimą pripažino ir D.Ferreras: “Neturėjau šansų. Novakas buvo daug geresnis visuose dvikovos epizoduose. Tai viskas, ką galiu pasakyti.”

Statistika irgi iškalbinga. Abu tenisininkai “Didžiojo kirčio” turnyruose ant kietos dangos yra susitikę penkis kartus, visos dvikovos baigėsi N.Džokovičiaus

Melburne varžoves nuo kelio šlavusi M.Šarapova suklupo finalo prieangyje. triumfu. Tik kartą jam prireikė daugiau nei trijų setų (pernai Niujorke).

Vakar pirmoji planetos raketė nepadarė nė vienos dvigubos klaidos, net 91 proc. jo pirmųjų padavimų buvo sėkmingi. N.Džokovičius laimėjo net 7 geimus varžovui servuojant, tai sužavėjo dvikovą stebėjusius 15 tūkst. žiūrovų. Tiesa, publika tikėjosi atkaklesnės kovos. Šiandien šią spragą galės užkamšyti R.Federeris su A.Murray.

Tuo metu N.Džokovičius jau visai arti savo tikslo. Sekmadienį jis gali tapti pirmuoju tenisininku, laimėjusiu tris iš eilės “Australian Open”. Aplinkybės jam palankios - serbas ilsėsis visa para ilgiau už būsimą varžovą finale.

Trūko kvapo Melburne 25-erių Marija Šarapova iki pusfinalio nužygiavo per 5 susitikimus pralaimėdama vos 9 geimus. Bet vakar rusė buvo bejėgė prieš 30 metų kinę Li Na - 2:6, 2:6. Šešios dvigubos klaidos ir 32 smūgiai už aikštelės ribų tiesiausiu keliu pasiuntė turnyro favoritę namo.

Pralaimėjimas taip paveikė M.Šarapovą, kad paklausta, kokiose artimiausiose varžybose dalyvaus, ji sutriko: “Geras klausimas. Manau Dohoje, arba Dubajuje. Bet greičiausiai Dohoje.

Aš nežinau...”

Moterų WTA turnyras Dohoje vyks vasario 11-17, Dubajuje - vasario 1824 dienomis.

Tuo metu 23-ejų V.Azarenka kontroversiškame pusfinalyje 6:1, 6:4 nugalėjo 19-metę S.Stephens (29).

Nors baltarusė antrajame sete pasitempė kulkšnį, ji sėkmingai tęsė kovą. Antrame sete favoritei pirmaujant 5:3, prasidėjo įdomumai.

V.Azarenka neišnaudojo net penkių galimybių laimėti susitikimą.

Pralaimėjo savo padavimą ir rezultatas tapo 5:4. Tuomet baltarusė paprašė pertraukėlės, skųsdamasi, kad jai sunku kvėpuoti (tuo metu tvyrojo 36 laipsnių karštis). Su gydytoja nuėjusi į drabužinę ten ji praleido beveik 10 minučių. Tuo metu S.Stephens kantriai laukė varžovės. Į aikštelę grįžusi V.Azarenka susikaupė, laimėjo amerikietės padavimą iš šventė pergalę.

Po tokios atomazgos V.Azarenka sulaukė daug priekaištų dėl neva negarbingo žaidimo, tačiau kritikams aiškino, kad pertraukėlę ėmė negalvodama apie jokius taktinius sumetimus.

“Antrajame sete nugaros skausmai ėmė stiprėti, kol tapo sunku kvėpuoti. Galbūt turėjau pasikviesti trenerį anksčiau, tai mano klaida.

Tačiau tą akimirką galvojau ne apie iš rankų slystančią galimybę laimėti antrąjį setą. Šonkauliai buvo lyg surakinti, kvėpuoti tapo dar sunkiau.

Nesuvokiau, kas vyksta, apėmė panika. Man reikėjo pertraukėlės”, po dvikovos teisinosi V.Azarenka.

Savo ruožtu S.Stephens, paklausta apie šį epizodą, priekaištų varžovei nepareiškė.

•

2013 01 25 Lietuvos žinios

Žiemos pramogos 2013

Kai sniego Lietuvoje netrūksta Šiemet žiemos sporto mėgėjai negali skųstis sniego stygiumi.

Nors mūsų kalvos neprilygsta Alpėms, Tatrams ar Karpatams, slidinėti yra kur ir Lietuvoje.

Bent jau savaitgalio pramogoms tikrai pakanka ir Lietuvoje esančių trasų.

Sostinės slidžių mėgėjai pramogauti gali ant Liepkalnio ir Rokantiškių kalvų. Iš Liepkalnio žiemos sporto centre (Minsko plentas 2) esančių penkių slidinėjimo trasų tinkamiausią sau išsirinks ir pradedantys, ir patyrę slidininkai. Yra ir vaikams skirta trasa. Į kalną kelia trys keltuvai. Bijantieji aukščio paslidinėti gali nemokamoje lygumų trasoje.

Rokantiškėse (Rokantiškių g. 15) pasirinkimas mažesnis - trys slidinėjimo trasos. Tačiau pagrindinė apie 170 metrų - trasa neišgąsdins ir pradedančiųjų.

Vasarą pamėgusieji netoli Ignalinos esantį Šiekščio (Žaliąjį) ežerą, pramogų čia ras ir žiemą. Miesto pakraštyje, Sporto g. 3, įrengtas žiemos sporto centras vilioja keturiomis kalnų slidinėjimo trasomis su keltuvais. Yra speciali trasa vaikams ir pradedantiesiems.

Kalvotomis apylinkėmis garsūs Anykščiai didžiuojasi kalnų slidinėjimo centru “Kalita” (Kalno g.

25), kur į trasas kelia trys keltuvai.

Pagrindinės slidinėjimo trasos ilgis -

Savaitgalio pasislidinėjimui pakanka ir neaukštų Lietuvos kalvų. / Flickr.com nuotrauka 250 metrų. Šalia yra kur išsinuomoti reikiamą slidinėjimo inventorių.

Vakare įjungiami žibintai.

Birštone, Vytauto kalno šlaite, įrengtos puikios 160 ir 300 metrų ilgio slalomo trasos. O pakilus keltuvu smagu nučiuožti nuo 40 met-

rų aukščio kalvelės. Vaikams - netoliese įrengtas rogučių kalnelis. Šalia trasos veikia slidžių nuomos punktas. Tamsiu paros metu trasos apšviečiamos, tad slidinėti skirtas laikas pailgėja.

Alytaus pakraštyje (Putinų g. 74 e)

įrengtos dvi slidinėjimo trasos - 135 ir 190 metrų ilgio. Čia sumontuotas vienas moderniausių lyninių keltuvų Lietuvoje, slidininkus saugo specialios apsauginės sienelės.

Lygumomis garsėjanti Suvalkija taip pat turi kuo pradžiuginti sli-

dininkus. Marijampolės apskrityje, Kalvarijų savivaldybės Juodšilių kaime, įrengta Akmenynų trasa skirta pradedantiesiems. Ant gana nedidelės kalvos yra įrengti du nusileidimo takai. Čia patogu pasimankštinti ruošiantis į didesnius kalnus. Tik inventorius čia nenuomojamas, reikia atsivežti savo slides.

Vilkaviškio rajone, Vištyčio ežero pakrantėje, Pakalnių kaime, ant dviejų kalvų įrengta po dvi trasas, kurių viršūnes pasiekti taip pat galima keltuvais. Dvi trasos skirtos profesionalams, dvi - naujokams.

Molėtuose nuo seno veikia 200 metrų aukščio trasa su keltuvu profesionalams. Vienu metu čia gali slidinėti ne daugiau kaip 30 slidininkų. Slidinėjimo inventorius čia nenuomojamas, atvykti reikia su savu. Iš anksto užregistravus žmonių grupę, galima apsilankyti netolimame Kulionių kaime esančiame Etnokosmologijos muziejuje.

Bet kokiu oru slidininkų laukia Druskininkai. Ties vandens pramogų parku tiltu pervažiavę Nemuną nesunkiai rasite visus metus veikiantį žiemos pramogų kompleksą.

Tai pirmas toks kompleksas Baltijos šalyse. 8 hektarų teritorijoje - dvi uždaros ir viena atvira slidinėjimo trasos, skirtos kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sportui. Išsinuomoti galima viską - slides, snieglentes, drabužius, batus. Veikia slidinėjimo mokykla ir vaikų pramogų parkas.

•

ROMANTI·KAS SAVAITGALIS ØSIMYLñJUSIEMS DRUSKININKUOSE Praleiskite trij˜ dien˜ ‰v. Valentino savaitgal∞ “Grand SPA Lietuva„ sveikatos ir poilsio komplekse!

Js˜ lauks romanti‰ka vakarienò Ïvaki˜ ‰viesoje ir tikro garso koncertas panoraminiame restorane, ‰okolado vonia bei groÏio procedra JAM ir Jai, neribotas laikas vandens parke, gauss pusryãiai bei ‰v. Valentino siurprizas kambaryje.

O svarbiausia Js taip pat dalyvaujate loterijoje! Kas de‰imtas laimingasis gaus du kvietimus ∞ LAIMOS VAIKULñS koncertà Kovo 8-àjà Kauno Îalgirio arenoje.

Ø PASIÌLYMO KAINÑ ØSKAIâIUOTA:

• • • • •

trys nakvynòs 2 asmenims dvivieãiame kambaryje, vie‰butyje LIETUVA***; gauss pusryãiai (‰vedi‰kas stalas); neribotas lankymasis vandens parke kasdien; romanti‰ka vakarienò Ïvaki˜ ‰viesoje panoraminiame restorane „4 VñJAI“; Valentino siurprizas kiekvienam kambaryje;

• • • • •

JAM: 1 ‰okolado vonios procedra; JAM: groÏio procedra „ENERGIJA“; JAI: 1 ‰okolado vonios procedra; JAI: groÏio procedra „·ILKAS“.

Galimybò laimòti du bilietus ∞ KOVO 8-osios LAIMOS VAIKULñS koncertà Kauno arenoje

Rezervavimas telefonu (+370) 313 51 200, V.Kudirkos g. 45, Druskininkai.

www.grandspa.lt VG-2562

14

2013 01 25 Lietuvos žinios

Kelionės

Filadelfija - broliškos meilės miestas Taip iš graikų kalbos verčiamas žodis “filadelfija”. Šis miestas dar vadinamas Jungtinių Amerikos Valstijų gimimo vieta ir Naujaisiais Atėnais. Ir ne veltui, nes būtent Filadelfija yra moderniosios Amerikos demokratijos lopšys. Tačiau dažniausiai miestas vadinamas neoficialiai ir meiliai - tiesiog Fili (Philly).

VAIDAS MIKAITIS

XVII

amžiuje dėl savo religijos gimtinėje persekiojamas anglų kvakeris Williamas Pennas sumanė įkurti vietą, kuri būtų demokratijos, žmogaus laisvių, brolybės ir lygybės sala buvusioje Didžiosios Britanijos kolonijoje. Jam tai pavyko. W.Penno įkurta ir broliškos meilės miesto vardu pavadinta Filadelfija greitai tapo viena patraukliausių vietų gyventi besikuriančioje Naujojo Pasaulio valstybėje. Jo garbei rytinėje JAV pakrantėje esanti valstija pavadinta Pensilvanija. Filadelfija yra didžiausias šios valstijos miestas, tačiau, kaip JAV įprasta, ne sostinė. Pensilvanijos sostinė - Harisburgas, nedidelis ir niekuo neišsiskiriantis miestas.

Tapo didmiesčiu Teigiama, jog W.Pennas norėjo, kad jo įkurta Filadelfija būtų maloni ir draugiška vieta, kurioje galėtų taikiai gyventi visų pasaulio religijų, rasių ir įsitikinimų atstovai. Tačiau greitai į šį broliškos meilės kampelį pradėjo plūsti žmonės, ir mažas miestelis tapo didmiesčiu. Pradžioje jis buvo neturtingas, tačiau W.Penno pradėtus darbus nusprendęs tęsti visų laikų žymiausias miesto gyventojas Benjaminas Franklinas padarė viską, kad Filadelfija taptų turtingiausia ir svarbiausia to meto Šiaurės Amerikoje.

Neatsitiktinai Filadelfija buvo pasirinkta kaip Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos pasirašymo vieta. Tai padaryta 1776 metų liepos 4-ąją. O vienas šios deklaracijos autorių - miesto politikas ir mokslininkas B.Franklinas. Filadelfija dešimt metų (1790-1800) buvo ir laikinoji nepriklausomų Jungtinių Amerikos Valstijų sostinė, kol valdžia persikėlė į Vašingtoną. Šiandien tai penktas pagal dydį JAV miestas ir svarbus istorijos, meno, kultūros, sporto bei finansų centras.

Miesto centro dangoraižiai. / Vaido Mikaičio nuotraukos lopšys, labiau orientuojasi į istorijos, meno, kultūros ir sportinį turizmą.

Saugiau negu Čikagoje

Ne tik šalies pradžia Miestą garsina ne vien tai, kad būtent čia gimė JAV. Nesidomintieji šios šalies istorija turbūt žino du “Oskarus” ir daugybę kitų apdovanojimų pelniusį sukrečiantį kino filmą “Filadelfija” ir specialiai jam sukurtą dainą “Filadelfijos gatvės”. Tai skaudus pasakojimas apie tai, koks žiaurus šis broliškos meilės miestas gali būti savo vaikams. Daina taip pat yra pelniusi ne vieną apdovanojimą.

O nesidomintieji kinu turbūt yra ragavę Filadelfijos sūrio ar Filadelfijos torto. Tačiau bent jau man nepralenkiamas Filadelfijos ambasadorius yra sumuštinis, pagamintas iš baltos duonos, sūrio ir jautienos. Bet apie jį šiek tiek vėliau.

Pasiekti miestą, kuris Jungtinių Valstijų istorijoje suvaidino labai svarbų vaidmenį, galima įvairiais būdais. Filadelfija turi didelį oro uostą, tačiau jis labiau skirtas vietos rinkai. Skrydžiai iš Europos nėra nei dažni, nei pigūs. Patogiausia skristi į Niujorką ar Vašingtoną, o iš ten Filadelfija - ranka pasiekiama, vos dvi ar trys valandos traukiniu arba autobusu. Galima keliauti ir labai populiariu Jungtinėse Valstijose būdu nuomotu automobiliu. Man malo-

Šioje salėje gimė Jungtinės Amerikos Valstijos. niausia, greičiausia ir patogiausia kelionė buvo traukiniu. Atvažiavus išlipama gražioje senoviškoje miesto stotyje. Į Filadelfiją galima vykti ir vandens keliu - keltu persikelti per Delavaro upę iš gretimos Naujojo Džersio valstijos Kamdeno miesto. Tačiau tai ne visada rekomenduojama, nes Kamdenas neretai įvardijamas kaip vienas nesaugiausių miestų ne tik regione, bet visose Jungtinėse Valstijose.

Važiuoti į Filadelfiją mašina nepatogu dėl brangių stovėjimo aikštelių

Filadelfija - parkų miestas, pagal skulptūrų skaičių jam nėra lygių visose Jungtinėse Valstijose. miesto centre ir kartkartėmis susidarančių milžiniškų spūsčių. Sykį vykdamas ten automobiliu apie vidurnaktį patekau į tokią baisią spūstį, kad prisiekiau sau visada važinėti traukiniu. Žinoma, ne visada taip būna. Na, o statyti mašinas siūloma atokiau nuo miesto centro ir vykti į

jį viešuoju transportu. Be abejo, prieš tai reikia įsitikinti, ar rajonas, kuriame paliekate automobilį, yra saugus.

Filadelfija turi gerai išplėtotą ekonomiką. Nors mieste daug pramonės, mokslo ir finansų įmonių, svarų indėlį į jo biudžetą įdeda ir turizmas.

Filadelfija, kaip JAV demokratijos

Šiuo metu mieste baltųjų ir juodųjų gyventojų yra maždaug po lygiai beveik po 42 procentus. Likusią dalį sudaro žmonės, kilę ir Lotynų Amerikos, ir kiti. Ne geriausią reputaciją saugumo požiūriu turinti Filadelfija pastaruoju metu smarkiai gerina savo įvaizdį mažindama nusikalstamumą. Miesto centras, senamiestis, pietinė dalis ir kitos vietos, kuriose tikimasi sulaukti turistų, yra visiškai saugios ir saugomos. Čia nusikaltimų beveik nepasitaiko. Nerekomenduojama vaikščioti šiaurinėse ar vakarinėse miesto dalyse, kur gyvena žemesnių socialinių sluoksnių, neturtingi miestiečiai. Ten nusikalstamumas tebėra didelė problema. Vis dėlto pagal nusikaltimų skaičių Filadelfija gerokai atsilieka nuo tokių miestų kaip Čikaga, Vašingtonas ar Naujasis Orleanas.

Tyrinėti Filadelfiją nesunku, nes mieste gerai veikia viešasis transportas. Važinėja autobusai, metro ir net... troleibusai. Tai labai retas vaizdas Jungtinėse Valstijose. Tik jie daugiau primena mūsų tramvajus, nes rieda bėgiais. Vietos gyventojai labai didžiuojasi turėdami tokią visoje šalyje neįprastą transporto priemonę. Filadelfijoje net rengiami miesto pažinimo turai troleibusu.

Centrinę miesto dalį galima tyrinėti pėsčiomis. Ne veltui Filadelfija buvo pripažinta penktuoju pagal patogumą pėstiesiems miestu visoje Amerikoje.

JAV tai labai didelis įvertinimas, juo labiau žinant šios šalies piliečių prisirišimą prie automobilių.

2013 01 25 Lietuvos žinios

Kelionės

15

R.Indiano “Meilės” skulptūra parkelyje.

Quincy gatvė Filadelfijos senamiestyje. Manoma, kad tai siauriausia gatvė JAV.

Spalvingos Filadelfijos gatvės.

Filadelfijos troleibusai-tramvajai.

Vienkartinis metro, autobuso ar troleibuso bilietas kainuoja 2 JAV dolerius, tačiau galima sumokėti 7 dolerius ir nusipirkti dienos bilietą. Turėdamas jį žmogus gali naudotis visomis transporto priemonėmis 8 kartus.

Įdomiausia - centre Pats miestas padalytas į kelis rajonus - centrinę, šiaurinę, pietinę ir vakarinę Filadelfiją. Žinoma, turistams įdomiausi objektai sutelkti centre.

Keliauti po miestą galima pradėti nuo istorinės jo dalies, kur užgimė JAV. Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymo pastate šiuo metu veikia muziejus. Jo lankytojai gali susipažinti su visa šio akto atsiradimo chronologija, vaizdo reportažais, pasėdėti salėje, kurioje buvo pasirašyta deklaracija ir kurioje išsaugota autentiška to meto aplinka. Įėjimas į nepriklausomybės namus yra nemokamas. Čia pat, parkelyje, stovi ir JAV nepriklausomybės simbolis Laisvės varpas.

Dar viena nieko nekainuojanti pramoga - pagrindinėje miesto gatvėje Brodstrite esančios rotušės lankymas. Į jos bokštą galima nemokamai pakilti liftu ir pažvelgti į miestą iš aukštai. Nors pastatas stovi verslo kvartale ir yra apsuptas dangoraižių, įspūdžio tai negadina.

Toliau vaikštant po centrinę miesto dalį verta aplankyti Washingtono, B.Franklino, Logano ir D.Rittenhouse’o aikštes. Būtent jos drauge su rotušės aikšte sudaro originalų W.Penno sudarytą miesto centro penkiakampį. Ten įsikūręs ir mažosios Kinijos kvartalas.

Muziejų netrūksta Filadelfija - muziejų miestas. Jų mėgėjams čia tikrai nebus nuobodu.

Dauguma šių įstaigų įsikūrusios centrinėje miesto dalyje. Galima aplankyti Meno muziejų, B.Franklino instituto mokslo, Rosenbacho, A.Rodino, Afrikos - Amerikos, A.Kento, Nacionalinį Amerikos žydų istorijos, Nepriklausomybės jūrų uosto ir kitus muziejus. Filadelfijos bibliotekoje veikia Retų knygų muziejus (įėjimas nemokamas), o Pensilvanijos universi-

traukia viso pasaulio riedlentininkus.

Ežerų parkas Pietų Filadelfijoje daugiausia siūlo sporto ir žūklės pramogas. “Pennypack” parke galima grožėtis upeliais ir kriokliais, linksmintis muzikos festivalyje.

Kad ir kur keliaučiau, visada smagu aplankyti vietinį zoologijos sodą. Šiame mieste jis yra seniausias JAV, atidarytas 1874 metais. Čia smagu leisti laiką kartu su vaikais. Bilieto kaina suaugusiajam - 18 dolerių, vaikui - 15 dolerių.

Vietos gyventojai didžiuojasi turėdami neįprastą šalyje transporto priemonę troleibusą. tete - Antropologijos ir archeologijos muziejus. Galerijų ir muziejų pasirinkimas tikrai milžiniškas, net galva sukasi. Beje, Meno muziejuje filmuotos “Rokio” serijos.

Filadelfija - parkų miestas. Dėl to jam pagal skulptūrų skaičių nėra lygių visose Jungtinėse Valstijose. Daugiausia šių meno kūrinių galima išvysti Fairmounto parke, viename didžiausių miesto parkų pasaulyje.

Jame rengiami koncertai, spektakliai, festivaliai, vasaros vakarais groja orkestras, veikia kavinės, restoranai ir muziejai. Siūlomi pasijodinėjimai arkliais, nuomojami dviračiai. Žodžiu, yra ką veikti ir dideliam, ir mažam. Be viso to, galima tiesiog ramiai pasivaikščioti ir pasigrožėti gamta.

Daugybė gatvės muzikos ir meno renginių vyksta Klarko parke. R.Indiano skulptūros “Meilė” parkas labai

Norintiesiems lankyti muziejus miesto turizmo agentūros siūlo nusipirkti bilietą “Philadelphia CityPass”, kuris leidžia perpus pigiau arba išvis nemokamai pasivažinėti turistiniu troleibusu, apžiūrėti 6 lankytinas miesto vietas. Dažniausiai tai būna B.Franklino institutas, Nuotykių akvariumas, Filadelfijos zoologijos sodas ir kitos vietovės. Bilietas kainuoja 59 dolerius, tačiau turint tikslą pamatyti visas siūlomas vietas sutaupoma dvigubai.

Yra kur pasilinksminti Be kultūrinių objektų, Filadelfijoje gausu ir pramoginių renginių. Galima rinktis vieną iš daugelio mieste vykstančių muzikos ar teatro pasirodymų. Mėgstantiesiems barų kultūrą reikėtų traukti į Pietų Filadelfijoje esančią Pietų gatvę. Čia daugiausia

Miesto rotušė. vienoje vietoje sutelkta pigių barų, restoranų, smulkių parduotuvėlių ir kitų smagių vietelių. Ši gatvė tikrai turi gerą aurą. Sakoma, kad vietiniai propaguoja savitą alaus gėrimo kultūrą. Ir nors barų Filadelfijoje pridygę prie kiekvieno kampo, susipažinti su ta alaus gėrimo kultūra geriausia būtent Pietų gatvėje.

Nebūčiau lietuvis, jei nepasidomėčiau krepšiniu. Lankydamasis Filadelfijoje nepraleidau progos nueiti pasižiūrėti vietos komandos “Philadelphia 76ers” rungtynių NBA lygoje. Įspūdis puikus, kiekvienas krepšinio aistruolis turėtų tai pamatyti.

Na ir galiausiai apie neoficialų Filadelfijos simbolį - nuostabaus sko-

nio karštą sumuštinį (“Philly cheesesteak”). Į pusiau perpjautą ir atverstą amerikietišką ilgą baltą batoną patogiai įtaisomos dvi plonos paskrudintos plokštelės jautienos, o tarp jų - išlydytas geltonasis amerikietiškas sūris. Ant viršaus sukraunami pakepinti grybai, svogūnai ir paprikos. Tada batonas užverčiamas. Sumuštinis valgomas karštas.

Sakoma, dėl skonio nesiginčijama, bet man šis patiekalas buvo vienas mėgstamiausių keliaujant po JAV. Jei norite apsilankyti šio sumuštinio gimtinėje, užeikite į restoraną “Pat’s King of Steaks”, esantį Pietų Filadelfijoje. Ten jie iki šiol gaminami pagal senąjį receptą.

•

16

2013 01 25 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI

SIŪLO MOKYTIS

NUOMOJA

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

2 kambarių butą su baldais Kaune, Plento g. 3-5 metams (kaina - 100 Lt/mėn.).

Tel. 8 685 10 945.

IŠSINUOMOTŲ Dirbanti mergina 1 kambario butą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 658 19 344.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7500 Lt).

Vilnius, tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 682 46 203.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PASLAUGOS Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

IEŠKO DARBO

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).

Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031

ĮVAIRŪS

BUITINĖ TECHNIKA

PRANEŠIMAI

PARDUODA

NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2013 01 22 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-94 patvirtino sklypo 4142/0300:0115, esančio Vilniaus r., Šatrininkų sen., Grigaičių k., Jaunimo g. 14, formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projektą. Šio įsakymo tekstas skelbiamas NŽT tinklalapyje: www.nzt.lt. Užs. V-2104

Mobilųjį telefoną „Black Berry 9800 Torch“ (pirktas „Bitės“ salone, yra USB, ausinės, 4 Gb atminties kortelė, įkrovėjas, 1 metų garantija, kaina - 620 Lt, naujas kainavo 1200 Lt). Vilnius, tel. +370 682 46 203.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA Dengimo plokštes (10x3, 10 vnt. po 800 Lt), metalinį kaminą (38 cm diametro, 18 m aukščio, kaina - 7000 Lt), nenaudotą linų nuėmimo kombainą (kaina - 5000 Lt). Rokiškis, tel. 8 686 54 735.

GYVŪNAI PARDUODA Berno zenenhundų veislės šuniukus.

Tel. 8 698 80 199.

AB „Lietuvos draudimas“ dokumentus: GAB serija LDR, forma DS27-DL11/4 Nr 322, DS27-DL1/4 Nr 755; 883-887, 767 laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-2136 2013 m. vasario 1 d. 10.00 val. Vilniaus r. savivaldybės didžiojoje salėje šaukiamas Vilniaus r. savivaldybės tarybos posėdis.

Vilniaus r. savivaldybės merė Marija Rekst.

Užs. R-43

LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS SUSIRINKIMO NARIŲ RINKIMAI Kultūros ministerija, vadovaudamasi Lietuvos kultūros tarybos įstatymu (Žin., 2012, Nr. 111-5631) ir Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narių rinkimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-27 (Žin., 2013, Nr. 8-332)

SKELBIA LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS NARIŲ SUSIRINKIMO RINKIMŲ PRADŽIĄ nuo 2013 m. sausio 23 d. (trečiadienis).

Lietuvos kultūros taryba yra biudžetinė įstaiga prie Kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti viešojo administravimo funkcijas.

Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas kolegialus įstaigos valdymo organas, kurį sudaro 10 renkamų narių ir įstaigos pirmininkas.

Rinkimų organizatorius Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profesionalaus meno skyrius.

Rinkimų koordinatorius Profesionalaus meno skyriaus patarėjas Jurgis Giedrys, tel. 219 3441, el. paštas: j.giedrys@lrkm.lt.

Užs. V-2137

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „Bendrovės veiklos modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB „Girelės paukštynas“ (adresas: Paukštininkų g. 38, Kaišiadorys, Kaišiadorių r. sav. LT-56501, telefono Nr. (8 346) 51 844, fakso Nr. (8 346) 51 801; el. paštas: girele@girele.lt)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - vištų dedeklių laikymo įranga.

Pirkimo objektas į dalis nedalinamas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. vasario 11 d. 10.00 val., adresu: UAB „Girelės paukštynas“, adresas: Paukštininkų g. 38, Kaišiadorys, Kaišiadorių r. sav. LT-56501.

Užs. LM-2131

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimo galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskritis, Ukmergės rajonas, Siesikų seniūnija ir Deltuvos seniūnija, Kauno apskritis, Jonavos rajonas, Šilų seniūnija.

4. Persvarstoma atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Aplinkos apsaugos agentūros 2012 10 18 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-3349).

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012 11 06 raštu Nr. (12-37)-2-4572 pateikė prašymą persvarstyti atrankos išvadą. Rašte nurodyti šie motyvai: 1. Pagal pateiktą informaciją, prognozuojami triukšmo lygiai skaičiuoti prie gyvenamųjų namų fasadų, tačiau skaičiavimai turi būti atlikti vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638), 2 punktu. Nustačius galimą neigiamą poveikį, įvertinti kompensacines priemones gretimoms gyvenamosioms teritorijoms; 2. Galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla, galimi konfliktai.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 1. PAV subjektas - Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012 12 20 raštu Nr. (12-37)-2-5360 pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, kadangi: papildomai pateikta informacija apie planuojamos ūkinės veiklos ir su ja susijusio padidėjusio automobilių srauto keliamo triukšmo poveikį esamai gyvenamajai teritorijai; papildomai pateikta informacija apie triukšmo mažinimo priemonių taikymo efektyvumą; 2. Autotransporto teršalų koncentracija kelio aplinkoje, įvertinus fonines koncentracijas, neviršija ir ateityje (2032 m.) neviršys vidutinių metinių ribinių verčių; 3. Dviems gyvenamiesiems namams, prie kurių fasadų apskaičiuotas reglamentuojamų triukšmolygių viršijimas, gyventojams raštiškai sutikus, numatoma senus medinius langus pakeisti į plastikinius arba esamuose plastikiniuose languose įrengti prieštriukšmines orlaides; 4. Krekenavos regioninio parko direkcijos 2012 08 13 rašte Nr. V3-236 pateikta išvada, kad kelio rekonstravimas nedarys reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbiai teritorijai Viliukų miškui. Šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo; 5. Visi planuojami kelio Nr. 145 rekonstrukcijos darbai bus vykdomi esamo kelio juostos ribose, privačios žemės nusavinti nereikės.

7. Priimta galutinė atrankos išvada: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Aplinkos apsaugos agentūros 2013 01 21 priimta galutinė atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-172).

Užs. LM-2126

2013 01 25 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Menergija“, Draugystės g. 1, Pakiršinio k., Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Veselkiškių k., Linkuvos sen., Pakruojo r.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Menergija“ 2 ha ploto 2-jų dalių sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir kukurūzų bei žolės masės siloso. Biodujos bus panaudojamos iki 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A (8 a.) Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt ir Linkuvos seniūnijoje, Vienybės a. 8, Linkuva.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. vasario 11 d. 13.00 val. Linkuvos seniūnijos patalpose Vienybės a. 8, Linkuvoje, Pakruojo r.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos orgaUžs. R-40 nizatoriui.

INFORMACIJA APIE PARENGTĄ PAV ATASKAITĄ 1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovas - Valdemaro Sadaunyko ūkis, Utrių k., Klaipėdos r.

Tel. 8 686 73 204.

2. PŪV PAV dokumentų rengėjas - UAB „Ekuva“, Šilutės pl. 56 (104 kab.), Klaipėda.

3. PŪV pavadinimas - 3 fermų rekonstrukcija įrengiant po 78 000,00 vietų vištoms dedeklėms.

4. PŪV vieta - Kaušėnų k., Nausodžio sen., Plungės rajonas.

5. PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentus, teiks išvadas: Telšių visuomenės sveikatos centras, Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Plungės rajono savivaldybė. Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl PŪV leistinumo pasirinktoje vietoje - Aplinkos apsaugos agentūra, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel./faks. 8 706 62 008/706 62 000, el. p.: aaa@aaa.am.lt.

6. Su PŪV PAV programa galima susipažinti UAB „Ekuva“, Šilutės pl. 56 (104 kab.), Klaipėda, tel. (8 46) 21 07 04, el. p.: info@ekuva.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos, darbo dienomis nuo 8.00 val iki 17.00 val.

7. Viešas susirinkimas vyks UAB „Kaušėnų paukštynas“ patalpose, Kaušėnų k., Nausodžio sen., Plungės r., 2013 m. vasario 11 d. (pirmadienį), 17.00 val.

8. Pasiūlymai teikiami PAV dokumentų rengėjui UAB „Ekuva“ raštu, el. paštu arba faksu, Šilutės pl. 56 (104 kab.), Klaipėda. Tel. (8 46) 21 07 04, faks. (8 46) 49 29 10, el. p.: info@ekuva.lt.

9. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atUžs. LM-2123 sakingai institucijai.

17

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „TECHNINĖ PAGALBA“ VEIKLOS SRITĮ „NACIONALINIS KAIMO TINKLAS“ GAUTI

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau - KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ (toliau - Tinklas) gauti.

Paraiškos pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ priimamos: - nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. (pagal Tinklo 2009-2013 metų veiksmų programos V-VI kryptis); - nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (pagal Tinklo 2009-2013 metų veiksmų programos VII kryptį).

KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ paraiškos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-28 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ 2013-2014 metų veiksmų plano rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 6-230).

Paraiškos pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ formos skelbiamos Žemės ūkio ministerijos, Agentūros ir Tinklo interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt, www.kaimotinklas.lt).

Paraiškos priimamos ir registruojamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Teritorinis skyrius

Adresas

Telefonas

Alytaus skyrius Kauno skyrius Klaipėdos skyrius Marijampolės skyrius Panevėžio skyrius Šiaulių skyrius Tauragės skyrius Telšių skyrius Utenos skyrius Vilniaus skyrius

Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62116 Alytus K.Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas Naujoji uosto g. 11, 92121 Klaipėda Gamyklų g. 1, 68108 Marijampolė Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai Prezidento g. 7, 72261 Tauragė Pramonės g. 5, 87101 Telšiai J.Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena S.Dariaus ir S.Girėno g. 40, 02189 Vilnius

(8 315) 56 793 (8 37) 30 85 53 (8 46) 43 14 12 (8 343) 97 997 (8 45) 50 22 69 (8 41) 59 60 17 (8 446) 20 125 (8 444) 77 052 (8 389) 64 081 (8 5) 264 9359

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“

Agentūros darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį 8.00-17.00 val., penktadienį 8.00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val.

PARDUODA keleivinį autobusą IVECO Daily 45-10, 1998 m, dyzelis, 16 sėdimų vietų, su liftu neįgaliesiems.

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pasiūlymus pirkimui prašome siųsti: el. paštu: darius.vilius@klasco.lt iki 2013 02 07 dienos.

Tel. Nr. (8 46) 39 95 19.

Užs. LM-2135

Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo KPP tvarkos ir sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus: • telefonais: (8 5) 252 6999, 1841; • faksu (8 5) 252 6945; • elektroniniu paštu: info@nma.lt; • paštu, adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

Užs. LM-2132

2013 m. sausio 25 d.

UAB „Rūdiškių saulė“

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĘ „PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS“GAUTI

(įmonės kodas 302635058)

pakartotinai skelbia konkursą projekto „Rūdiškių saulės jėgainė“ įgyvendinimui „iki rakto“.

Numatomi šie projekto etapai: 1. Dokumentų, leidimų gavimas (leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektros energijos gamybos leidimas ir kiti tarpiniai dokumentai reikalingi sėkmingam projekto įgyvendinimui); 2. 200 kW galios fotovoltinės saulės elektrinės įsigijimas, kurią sudarytų polikristaliniai fotovoltiniai moduliai, inverteriai, konstruktyvas ir kiti neatsiejami komponentai, bei šios elektrinės sumontavimas ant pastato stogo;

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau - KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti.

Paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ priimamos nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 3 d.

KPP priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklės ir paraiškos forma patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-249 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 42-2091).

Paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt).

Paraiškos priimamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

3. Elektrinės prijungimas prie elektros tinklų.

Kvietimą pateikti pasiūlymą išsiųsime visiems į skelbimą atsiliepusiems tiekėjams.

Teritorinis skyrius Alytaus skyrius Kauno skyrius Klaipėdos skyrius Marijampolės skyrius Panevėžio skyrius

Pasiūlymas turi būti pateiktas iki 2013 m. vasario 8 d. 11 val. 00 min.

Pasiūlymus siųsti adresu: Konstitucijos pr. 9-41, Vilnius.

Viešojo pirkimo komisijos posėdžio, kuriame vyks vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra pradžia: 2013 m. vasario 8 d. 11 val. 00 min.

Kontaktinis telefonas: 8 652 75 556, el. paštas: rudiskiusaule@gmail.com.

Telefonas (8 315) 56 793 (8 37) 30 85 53 (8 46) 43 14 12 (8 343) 97 997 (8 45) 50 22 69

Teritorinis skyrius Šiaulių skyrius Tauragės skyrius Telšių skyrius Utenos skyrius Vilniaus skyrius

Adresas Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai Prezidento g. 7, 72261 Tauragė Pramonės g. 5, 87101 Telšiai J.Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena S.Dariaus ir S.Girėno g. 40, 02189 Vilnius

Telefonas (8 41) 59 60 17 (8 446) 20 125 (8 444) 77 052 (8 389) 64 081 (8 5) 264 9359

Agentūros darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį 8.00-17.00 val., penktadienį 8.00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val.

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo KPP tvarkos ir sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus: • telefonais: (8 5) 252 6999, 1841; • faksu (8 5) 252 6945; • elektroniniu paštu: info@nma.lt; Užs. LM-2133 • paštu, adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

Užs. LM-2130

www.lzinios.lt Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Adresas Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62116 Alytus K.Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas Naujoji uosto g. 11, 92121 Klaipėda Gamyklų g. 1, 68108 Marijampolė Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

18

2013 01 25 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 25 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai”.

Susitinka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Šiaulių universiteto, Lietuvos karo akademijos komandos (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Kriminalinė drama “Mafijos mergina” N-14

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora”

6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.50 “Radži sužadėtuvės” (k.) N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Maksimali bausmė” N-14 0.05 Siaubo trileris “Katakombos” N-14 1.55 “Šlovė ir turtai” (k.) N-14

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Komedija “Undinė” 21.25 Veiksmo trileris “Neįmanoma misija 3” 23.45 Nuotykių f. “Paskutinis mohikanas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Veiksmo f. “Interneto reindžeriai” N-14 22.35 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.35 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 0.35 “Laukinis” (k.) N-7 1.35-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Tagartas. Daryk arba mirsi” N-14 22.35 Istorinė drama “Elžbieta. Aukso amžius” N7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms” (k.) 13.30 Aktoriaus Juozo Lauciaus 120-osioms gimimo metinėms. “Apie Juozą Laucių...” (k.) 14.10 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Arti toli” 19.30 LNOBT spektaklis. L.A.Minkus. Baletas “Don Kichotas” 21.20 “Kūrybos metas”. “Sietyną” prisimenant 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. “Megaphone” (Lietuva/Danija/Prancūzija) 0.00 Panorama (k.)

0.45 Bardų festivalis “Purpurinis vakaras”. 3 laida

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112.

Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Dubleris” - 14.30, 16.30, 18.30, 20.30 val.

“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 15.45, 18, 20.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12, 13.45, 17.15, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.40 val.

“Kietašikniai” - 10.45, 16.15, 21.50 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 15, 20 val.

“Vargdieniai” - 13, 18.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.15, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Dubleris” - 12.15, 14.35, 16.30, 18.45, 21 val.

“Skrydis” - 11.40, 14.50, 18.20, 21.30 val.

“Pilnaties naktys” - 21 val.

PASAKA “Magiškas Paryžius 3” - 17, 21.15 val.

“Aurora” - 19 val. “Žiemos pasaka” - 18 val. “Šuoliais” - 20.30 val.

“Optimisto istorija” - 22.15 val.

OZO KINO SALĖ “Prie jūros” - 16.30 val.

“Tuštybių mugė” - 18 val.

MULTIKINO “Dubleris” - 10.30, 14, 16, 18, 20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 16.45, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.40 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12, 14.30 val.

“Kietašikniai” - 19.30, 22 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 18.45 val.

“Aurora” - 20.45 val.

“Vargdieniai” - 18.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15, 16, 18.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30 val.

“Zambezija” - 10, 12.45, 14.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30, 21.30 val.

CINAMON “Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.

“Tyli naktis” - 13.45, 15.45, 18.45, 19.45, 20.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11.15, 17.20, 19.35, 22 val.

“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 13.30 val.

“Optimisto istorija” - 14.45 val.

“Pi gyvenimas” - 15.15, 18.20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.40 val.

“Debesų žemėlapis” - 20.45 val.

SKALVIJA “Sudie, Berta” - 17 val.

“Likęs pasaulis” - 19 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Č.Darvino kova: rūšių atsiradimo evoliucija” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Katastrofa Fukušimoje” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.50 “Gyvenimo būdas” 0.50 “Girių takais”

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Akis” N-7 9.00 Melodrama “Šokis hiphopo ritmu 2. Gatvės” 11.00 Drama “Saulėlydis” N7 13.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 15.15 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 17.00 Drama “Jaunatis” N-7 19.05 Melodrama “Šokis hiphopo ritmu 3” 21.00 Drama “Užtemimas” N-7 23.00 Trileris “Pandorum” N-14 1.00 Drama “Ponas Niekas” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.

Maskva 15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris

19.20 Kreivas veidrodis 21.30 Vaid. f. “Miško ežeras” 23.20 Vaid. f. “Didelė meilė” 1.05 Vaid. f. “Susitikimo vietos pakeisti negalima”. 5 s. 2.40 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos finalas. “AC Milan” - “Liverpool” 13.45 “Futbol Mundial” žurnalas 14.15 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Barcelona Regal” 16.05 “Arsenal” - “West Ham” 17.55 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Unicaja”. Tiesioginė transliacija 19.55 Krepšinis. Eurolyga. “Anadolu Efes” - “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 21.55 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Besiktas” 23.45 Krepšinis. Eurolyga. “Panathinaikos” - “Real”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Inžinierių idėjos. Kultūros kompleksas Ispanijoje 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Sunkiausi darbai 22.00 Vienas laukinėje gamtoje 23.00 Australijos policininkai 0.00 Tikrieji CSI kriminalistai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Ferrari” automobilių gamyklos 11.00 NSO virš Europos 12.00 NSO besivaikant. Kosmoso kaubojai 13.00 Dinozaurų sandara 14.00 Amazonės milžinai 15.00 NSO virš Europos 16.00 NSO besivaikant. Kosmoso kaubojai 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Harley Davidson” motociklų gamyklos 19.00 Antrasis pasaulinis karas 20.00 Prekiautojai senoviniais ginklais 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Antrasis pasaulinis karas 23.00 Prekiautojai senoviniais ginklais 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

KAUNAS

“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 19, 21.50 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 18, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 16.20, 21 val.

“Tyli naktis” - 16.10, 19, 22 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 18.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 19.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.10 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 17, 20.30 val.

“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.20 val.

“CSI Majamis” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Lyga” 23.00 “Anarchijos vaikai” 23.45 Eurolygos rungtynės. TOP 16. “Anadolu Efes Istanbul” - Kauno “Žalgiris”. Vaizdo įrašas 1.25 “Stačia galva. 2011 metų pasaulio čempionatas” 2.30 “Žvaigždžių vartai. Visata”

“Aurora” - 14.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.40, 12.50, 15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 19, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.15, 16.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15 val.

“Zambezija” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS “Dubleris” - 13.15, 18.30 val.

“Skrydis” - 12, 14.45, 17.45, 20.30, 23.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 18.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30, 23.45 val.

“Tyli naktis” - 12.30, 15, 19.45, 21.45, 23.59 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12.45, 16.15, 17.30, 21 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 20.20 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13, 15.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14, 16.30 val.

“Vargdieniai” - 15.15, 22.45 val.

“Zambezija” - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 20.45, 23.30 val.

“Legendos susivienija” - 11 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Dubleris” - 16, 20.30, 21.50 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 25 d. 18.30 val. “Ana Karenina” 26 d. 18.30 val. “Vienos kraujas” 27 d. 12 val. “Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania” 25 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė” 26 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” 26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Stepančikovo dvaras” 27 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Mažasis princas” 27 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Našlės” 27 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” JAUNIMO TEATRAS 25 d. 18 val. “Gupelė” 26 d. 18 val. “Ledi Makbet” 27 d. 18 val. “Vargšai. Aristokratai” Salė 99 26 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” 27 d. 12 val. Pingvinai ir kiaušinis” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 25 ir 26 d. 18 val. “Stabmeldžiai” 27 d. 12 val. “Raudonoji gėlelė” 27 d. 18 val. “Kvailių vakarienė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 26 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” 27 d. 12 val. “Mano batai buvo du” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 26 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” 27 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis” Mažoji salė 25 d. 18.30 val. “Pasvydo” 26 d. 14 val. “Baltos pasakos”

“Skrydis” - 14.15, 17.15, 20.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.

“Kietašikniai” - 10.45, 18.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.

“Tyli naktis” - 17.30, 19.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 13, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 15.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 18.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Dubleris” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 13.45, 16, 18.15, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 16.15, 18.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 19.15, 21.45 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Pi gyvenimas” - 21.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 16.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 15.10 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.

“Tyli naktis” - 19 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.40 val.

“Dubleris” - 17.20 val.

I SALĖ “Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.

“Legendos susivienija” - 10, 11.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15.10, 20.10 val.

“Džekas Ryčeris” - 18 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Dubleris” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 17, 20.30 val.

“Kietašikniai” - 13.15, 18.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13 val.

“Tyli naktis” - 19.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

27 d. 12 val. “Sidabrinis fėjos šaukštelis” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 26 d. 12 val. “Princesės gimtadienis” 27 d. 12 val. “Zuikio kaprizai” 27 d. 16 val. Tauragės asociacija “Mažoji scena”.

“8 mylinčios moterys” TEATRO KLUBAS 25 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

KLAIPĖDA

27 d. 14 val. “Coliukė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 25 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” 26 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”

27 d. 12 val. “Mykolas žvejas” MENŲ SPAUSTUVĖ 25 d. 12 val. Juodojoje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Pasaulio sutvėrimas” 25 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” 26 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 26 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 27 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai” 27 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Vėjų motė” RAGANIUKĖS TEATRAS 26 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 26 d. 16 val. “Geras šuo Ferdis” 27 d. 12 val. “Miegančioji gražuolė” “DOMINO” TEATRAS 25 d. 19 val. “Laukinė moteris” 26 d. 19 val. “Žirklės” 27 d. 19 val. “Bučiuoju, Oskaras” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 25 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”

KAUNAS “Vargdieniai” - 15.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 16 val.

26 d. 12 val. Rūtos salėje. “Alisa stebuklų šalyje” 26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi” 27 d. 15 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas” 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 25 d. 18 val. “Faustas” 26 d. 18 val. “Grafaitė Marica” 27 d. 12 val. “Sniego karalienė” 27 d. 18 val. “Naktis Venecijoje” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 25 d. 18 val. “Pirmasis kartas” 26 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” 27 d. 18 val. “Penki vakarai” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 25 d. 19 val. “Katytė P” 26 d. 18 val. “Sesuo”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai” 25 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 27 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 25 ir 26 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Top Girls (Neprilygstamosios)” 26 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Ežiuko pasakos” 27 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai” 28 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Susiliejimai” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 26 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 27 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. “Inertiškos dujos” 26 d. 18 val. “Šešėlis” 27 d. 12 val. “Berniukai šoka breiką” 27 d. 18 val. “Skerdynių dievas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 26 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” 27 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 27 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Margarita” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 18 val. Vyrų vokalinio ansamblio “Quorum” koncertas TEATRAS “MENAS” 26 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai” 27 d. 12 val. “Gilės nuotykiai Ydų šalyje” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 26 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai” 27 d. 12 val. “Sprigtas”

VILKAVIŠKIS VILKAVIŠKIO KULTŪROS NAMAI 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 27 d. 17 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

2013 01 25 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:22 leidžiasi 16:40 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-6 Oslas

Septintoji priešpilnio diena

Priešpilnis I 19

Pilnatis I 26

Delčia II 03

-8 Helsinkis

98

Stokholmas

Jaunatis II 10

-7

Dublinas +7 Šiauliai

+1 Londonas

-9 -16 -10 -17

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

-2 Amsterdamas

+7

Bordo

Ukmergė -11 -18

Kaunas VILNIUS Šiandien: debesuota su pragiedruliais, krituAlytus lių nenumatoma. Tempe- -9 -16 -11 -18 ratūra dieną 9-11, pajūryje Druskininkai apie 5 laipsnius šalčio.

+15

Lisabona

+8 Madridas

+13 Barselona

-10 Ryga

-2 Kopenhaga

-4 Paryžius

Kėdainiai -5 -13

-6 Sankt Peterburgas

Talinas

8:18

Palanga

19

Vilnius Minskas -2 -5 Varšuva -11

-6

Berlynas -7 Praha

-1 Miunchenas

+12 Nica

+11 Roma

-11 Maskva

-11

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas -4 -1 +6 Bukareštas Varna Dubrovnikas +8 Sofija +9

+16

Stambulas +12

Malaga +14

Rytoj: mažai debesuota, šaltukas spaus stipriau.

Naktį temperatūra 14-19, dieną 9-13 laipsnių šalčio.

25-oji metų diena. Sausio dvidešimt penktoji, penktadienis, penktoji 4-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 340 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Paulius, Povilas, Viltenis, Žiedė.

Geros dienos!

Alžyras +17

Tunisas +17

Atėnai

+16 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 4 dieną.

Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 24 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ............................................... ............................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

AVINAS. Privalote žaibiškai reaguoti į visas naujoves ir iššūkius. Svarstyti, ką sugebate ir kuo rizikuojate, nėra kada - pasitikėkite savimi.

JAUTIS. Bendraudami su verslo partneriais ar vadovais, laikykitės aiškios pozicijos. Jei imsite blaškytis ir abejoti savimi, oponentai tuo pasinaudos.

DVYNIAI. Šeimos problemoms prireiks išskirtinio dėmesio. Įsiklausykite į partnerio norus. Profesinė veikla seksis, jei imsitės įgyvendinti drąsius sumanymus.

VĖŽYS. Aplinkiniams atrodys, kad esate stiprūs, gebantys padėti bet kokioje situacijoje.

Todėl prie jūsų links ir silpnesni, ir tie, kurie trokšta pagyventi patogiai.

LIŪTAS. Galimybes gauti lengvų pinigų vertinkite itin atsargiai. Bus lengva pasinaudoti jūsų patiklumu. Šiuo metu geriau turėti mažiau, bet gyventi ramiau.

MERGELĖ. Skirkite svarbius susitikimus, spręskite vaikų problemas, tvarkykite nekilnojamojo turto reikalus. Tikėtini malonūs pokyčiai - gyvenimas įgaus romantiškų atspalvių.

SVARSTYKLĖS. Patartina svarbų, skubų reikalą tvarkyti per tarpininką, draugą ar giminaitį. Atvirai savo iniciatyvos reikšti nederėtų.

Daugiau dėmesio parodykite tiems, kurie yra šalia jūsų.

SKORPIONAS. Naujų pojūčių troškimas taps veiklos ir sėkmės varikliu. Finansiniai reikalai bus svarbūs, tačiau sprendimus lems visai kitos vertybės. Jausite kolegų simpatijas. ŠAULYS. Išgirsite vertingų patarimų ir siūlymų, tačiau jie neturėtų keisti jūsų planų.

Raskite laiko vaikams, draugams, mylimiesiems, tesėkite jiems duotus pažadus.

OŽIARAGIS. Gera diena ateities planams kurti. Nesivelkite į finansines avantiūras, niekam neleiskite žaisti savo jausmais. Trumpalaikis susižavėjimas ilgainiui išblės.

VANDENIS. Atsakingų darbų metas. Emocijų ir nuotaikų bangavimai trikdys ne tik kolegas, bet ir draugus. Būkite santūresni, kad nesulauktumėte kritikos. ŽUVYS. Tiksliai žinosite, ko norite, mokėsite apginti savo pozicijas. Nebijokite prašyti pagalbos įtakingų draugų, išmėginti ką nors naujo. Gali pasisekti ieškantiems darbo.

20

2013 01 25 Lietuvos žinios

Margumynai

Rusai sudirbo britų “Aną Kareniną” Pernelyg kaulėta, nenatūralios veido išraiškos, bučiuojasi it ketintų nukąsti liežuvį. Baisesnio įvertinimo Keira Knightley tikriausiai negalėjo sulaukti.

Rusų kritikai išjuokė britų “Aną Kareniną” - filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorė K.Knightley.

Laikraštis “Trud” parašė, kad anglų Ana Karenina pernelyg kaulėta, nors apskritai neblogai įvertino didžiojo ekrano kostiumų dramą, neseniai pristatytą Maskvoje, - ji palieka “šviesų ir įtikinantį” įspūdį.

Kiti filmo pagal Levo Tolstojaus romaną kritikai Rusijoje buvo kur kas mažiau palankūs. “Kommersant” teigimu, K.Knightley persistengė darydama “nenatūralias veido išraiškas, jos Karenina - pernelyg pasitikinti savimi: piktai žybsi akimis, pučia šnerves, o bučiuodamasi taip atkiša unikalųjį savo žandikaulį, lyg ketintų nukąsti Vronskiui liežuvį”. Kritikė Lidija Maslova priduria, kad K.Knightley šukuosena filme primena “gyvates ant Medūzos galvos”.

Rusijoje tradiciškai su panieka

K.Knightley įkūnyta Ana Karenina padarė apgailėtiną įspūdį rusų kritikams.

/ AFP/Scanpix nuotraukos

vertinami Vakarų bandymai ekranizuoti rusų klasikus. Davido Leano 1965 metų “Daktaro Živago” versija su Omaru Sharifu taip pat buvo iš-

pasauliniu literatūros šedevru. Knyga pasakoja apie moterį, “gana pilnos figūros”, kaip ją apibūdina autorius, ir jos audringą romaną su

Užkrečiama Depardieu liga

juokta, kai dešimtąjį dešimtmetį pirmą kartą buvo parodyta Rusijoje.

L.Tolstojaus 1877 metais pasirodęs romanas “Ana Karenina” laikomas

turtingu aristokratu Vronskiu. Naujame filme britų režisierius Joe Wrightas perkelia šią istoriją į teatrą.

Britų ir amerikiečių kritikai išgyrė metodą kaip naują būdą romane skambančioms skausmo, ištikimybės ir meilės temoms nagrinėti. Kai kurie rusų apžvalgininkai taip pat sutiko, kad filmas inovatyvus ir jo nereikia lyginti su originalu. Tačiau populiarus Rusijos poetas ir politikos opozicionierius Dmitrijus Bykovas be jokio gailesčio sudirbo J.Wrighto “eksperimentinį teatrališkumą” ir išvadino režisierių egocentriku, kuris “spjauna į didžiosios rusų klasikos paslėptas reikšmes”. Poetas net pasiūlė Rusijos parlamentui paskelbti embargą visiems būsimiems K.Knightley aktoriniams darbams arba atsakyti britams juos įžeidžiančiu rusišku filmu, kuris pasikėsintų į “švenčiausią anglų klasiką”, pavyzdžiui, “Robinzoną Kruzą”. Pasak D.Bykovo, tik moralinis pamišėlis gali pirkti ir rodyti Rusijoje J.Wrighto filmą.

Nieko nežinoma apie tai, kaip į rusų kritiką reagavo J.Wrightas, K.Knightley ar Judas Law, kuriam buvo patikėtas Anos vyro Karenino vaidmuo.

•

Pėsčiuosius moko benamiai šunys Jei net šunys moka kirsti gatvę perėjoje, to gali išmokti ir pėstieji. Taip mano Rumunijos policija.

Rumunijos kelių policija imasi naujos eismo saugumo kampanijos ir nurodo beglobius šunis kaip pavyzdį pėstiesiems, kad šie būtų atsargūs ir kirstų gatvę tik pėsčiųjų perėjose.

Trumpoje televizijos reklamoje rodomi keli beglobiai šunys, kertantys gatvę “zebro” juostomis bei šviesoforais pažymėtomis perėjomis, ir sakoma: “Jei jie tai gali, tuomet gali visi - eiti per gatvę pėsčiųjų perėjomis!” Šie šunys buvo nufilmuoti keliuose Rumunijos miestuose. “Jie siunčia mums nepaprastą žinią, rodančią, kad gyvūnai gali laikytis svarbių saugumo taisyklių”, - pareiškė Rumunijos kelių policijos vadovas Lucianas Dinita. Pernai Rumunijoje dėl “pėsčiųjų drausmės stygiaus” žuvo 360 žmonių, 1200 nukentėjo. Reklamos agentūros “Next Advertising” direktorė Semida Duriga prisipažino, jog ją tai privertė susimąstyti: “Galvojau apie tai, ką dažnai matome Bu-

Benamių šunų Rumunijoje daug, bet žmonės juos myli. karešte: šunis, einančius per perėjas arba laukiančius, kol automobiliams užsidegs raudonas šviesoforo signalas. Tie beglobiai šunys nemokomi eismo saugumo taisyklių, bet instinktyviai suvokia, jog taip elgtis saugiau.”

Bukarešte, turinčiame 2 mln. gyventojų, yra apie 40 tūkst. benamių šunų. 2001-2007 metais buvo vyk-

doma didelio masto eutanazijos programa, tačiau beglobiai šunys išliko Rumunijos kasdienio gyvenimo dalimi. Daugelį jų maitina arba skiepija gyvūnų globos organizacijos bei šunų mylėtojai. Pernai Rumunijos Konstitucinis Teismas atmetė įstatymą, leidžiantį vietos institucijoms naikinti beglobius šunis.

•

Ištekėti Paryžiuje!

M.Bellucci ir V.Casselis vaikštinėja Paryžiuje. / DI/Scanpix nuotrauka

Monica Bellucci tikina, kad ją pakerėjo Brazilijos poetiškumas, tačiau visi įtaria, jog garsi aktorė su šeima paprasčiausiai bėga iš Paryžiaus nuo naujo mokesčio turtuoliams.

Paryžiuje su vyru Vincent’u Casseliu gyvenanti italų aktorė M.Bellucci teigia, kad jos planuojamas išsikraustymas iš Prancūzijos į Braziliją neturi nieko bendra su būsimu mokesčių padidinimu, kuris iš Prancūzijos jau išginė Gerard’ą Depardieu. Prancūzų kino žvaigždė neseniai išsikraustė į Belgiją ir priėmė Rusijos pilietybę dėl socialistų vyriausybės plano taikyti turtuoliams 75 proc. mokestį.

M.Bellucci ir V.Casselis jau daug metų gyvena Paryžiuje, bet neseniai įsigijo nuosavybės Brazilijoje. Tai ir pakurstė kalbas, kad aktoriai bėga nuo naujų mokesčių. Italė tai neigia sakydama, jog seniai įsimylėjo Braziliją ir jos nepakartojamą atmosferą, tad nusprendė keisti gyvenimą. “Įsimylėjau šią šalį prieš 18 metų.

Visose pasaulio vietose yra problemų, bet man patinka, kaip reaguojate į savąsias - poetiškai, - pasakojo žurnalui “Vogue” M.Bellucci. - Galbūt po penkerių metų grįšiu į Romą, savo mėgstamiausią miestą, bet dabar mano vieta yra čia, paplūdimyje, stebint žmones gatvėse ir jaučiant jūros energiją.”

•

Halle Berry taip susižavėjo Paryžiaus bažnyčiomis, kad panoro ištekėti už savo sužadėtinio prancūzų aktoriaus Olivier Martinezo - jo gimtajame mieste.

Kalbama, kad Holivudo žvaigždė jau apžiūrėjo galimas vestuvių vietas. Pora Kalėdas praleido Europoje ir rado laiko apsilankyti istoriniame VI amžiaus Sen Žermen de Prė vienuolyne bei Sen Siulpiso katedroje. “Us Weekly” citavo šaltinį, sakiusį, kad “Halle pribloškė jų grožis. Šios vestuvės bus įsikūnijusi svajonė! Halle žino, kad Olivier jausis ypatingai švęsdamas namuose”.

“Oskaro” laureatė H.Berry jau buvo ištekėjusi du kartus, o su prancūzu susitikinėja nuo 2010 metų.

Pernai jiedu susižadėjo. Neseniai tei-

Paryžius ir toliau lieka H.Berry svajonių miestas. / Reuters/Scanpix nuotrauka sėjas atmetė aktorės prašymą leisti jai išsikraustyti iš Los Andželo į Paryžių su mažamete dukterimi Nahla, dėl kurios globos teisių jai tenka

teismuose kovoti su buvusiu draugu Gabrieliu Aubry.

•

“The Telegraph”, AFP, WENN, BNS, LŽ