2013 m. vasario 4 d. / Pirmadienis / Nr. 28 (13 453)

Kaina

2013 m. vasario 4 d. / Pirmadienis / Nr. 28 (13 453)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

KULTŪRA

REPORTAŽAS

ES pinigus pasiryžę gelbėti kelininkai

Į V.Menšovo filmą ėjo net A.Puškinas 12p.

Stebuklai iš saldainių popierėlių

9p.

10p.

www.lzinios.lt

Nuo renovacijos iki progresinių mokesčių

Atrodė, kad dailės istoriko, muziejininko Vlado Drėmos (1910-1995) didžiojo darbo albumo “Dingęs Vilnius” neįmanoma išleisti dar kartą, nes pervartų metais “Vagos” leidykloje dingo ir jo maketas.

Tačiau jeigu yra didelis entuziazmas, viskas įmanoma.

13p.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

UŽSIENIS

Turtingiausi monarchai

V.Mazuronis: “Jau sulaukėme atsakymų iš 14 savivaldybių, iš viso pateiktame sąraše yra maždaug 400 daugiabučių namų, kuriuos būtų tikslinga atnaujinti pirmiausia.”

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Pirmą kartą sėdęs į ministro kėdę Aplinkos ministerijos vadovas Valentinas Mazuronis tikisi, kad per šią kadenciją bus renovuota didžioji dalis neefektyviausių daugiabučių namų, ir pasisako už progresinių mokesčių įvedimą.

Progresiniai mokesčiai esą padidintų skaidrumą bei sudarytų sąlygas realiai sumažinti socialinį atotrūkį tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių.

Pasak V.Mazuronio, už gyvajai gamtai padarytą žalą padidintos baudos - tik pirmasis žingsnis tramdant brakonierius. Svarstomos ir kitos priemonės, padėsiančios užkirsti kelią gamtos niokojimui.

Apie daugiabučių renovaciją, at-

liekų sistemos tobulinimą, atominės elektrinės projektą ir mokesčių reformą kalbamės su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu.

Įtemptas darbas - Per ilgametę politiko karjerą pirmą kartą užimate aukštą valdžios postą. Kaip viskas atrodo iš kitos barikadų pusės?

- Man atrodo, kad tai nei labai aukštas, nei itin didelės valdžios postas. Tiesiog normalus darbas.

Tiesa, gana įtemptas.

Nors mano profesija ir susijusi su daugeliu ministerijos kuruojamų sričių, yra nemažai dalykų, su kuriais reikia susipažinti nuodugniau. Kolektyvas didelis: visoje sistemoje dirba 4,5 tūkst. žmonių, pačioje ministerijoje - per 200 darbuotojų.

Pirminis etapas tikrai intensyvus, bet, kita vertus, ir labai įdomus. Jeigu pasiseks nors iš dalies įvykdyti

planus, kurių turime tikrai daug, bus gerai.

- Per pastaruosius mėnesius Lietuvoje porą kartų lankėsi vienas Rusijos dujų milžinės “Gazprom” vadovų. Gal galime tikėtis dujų kainos mažėjimo?

- Šiuose susitikimuose nedalyvavau. Tačiau tai, kad mūsų atstovai susitinka su “Gazprom” vadovais ir bando aiškintis nesutarimus, ieško sprendimų, yra labai gerai. Kiek suprantu iš to, ką perskaičiau spaudoje, didelių perversmų ar kitokių panašių dalykų greitai, matyt, nebus. Tačiau vien jau bendravimas ir bendrų sprendimų ieškojimas sudaro prielaidas plėtoti normalesnius santykius, derėtis dėl teisingesnių dujų kainų. Kiek suprantu iš premjero Algirdo Butkevičiaus komentarų, būtent taip ir yra. Turime savo vertybines pozicijas, kurių reikia laikytis, bet tai nereiškia, kad tu-

rime rodyti pasipūtimą ir aroganciją, kaip buvo iki šiol.

Tikisi išjudinti renovaciją - Vyriausybė ketina išjudinti daugiabučių namų renovaciją, nors kelios jos pirmtakės patyrė nesėkmę.

Kodėl manote, kad dabar siūlomas renovacijos modelis pasitvirtins?

- Bet kuriame darbe reikia paprasčiausiai dirbti. Pasiūlėme savo renovacijos modelį. Juo stengėmės eliminuoti didžiausias kliūtis, kurios, mūsų manymu, trukdė įsibėgėti masinei renovacijai. Jei pradėjus įgyvendinti šį daugiabučių namų atnaujinimo modelį pasirodys, kad dar kas nors trukdo, darysime pakeitimus, ieškosime sprendimų.

Darysime viską, kad ši labai svarbi ekonominė ir didesnės energetinės nepriklausomybės problema būtų sprendžiama.

4p.

Dar vieno - socialdemokratų siūlomo Sauliaus Stripeikos - tikimasi sulaukti per savaitę.

Dirbti teisingumo viceministrais jau pradėjo Lietuvos socialdemokratų partijos deleguotas Paulius Griciūnas, iki šiol Teisingumo ministerijoje ėjęs įvairias pareigas, ir

7p.

ORAI

Komanda buriama neskubant Tik praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Vyriausybės darbo pradžios socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovaujamoje Teisingumo ministerijoje paskirti du viceministrai.

Žurnalas “Forbes” pagal turtą išrikiavo pasaulio monarchus - nuo bežemio arklių tabūno savininko iki karalienės Elžbietos II. 15 turtingiausių pasaulio valdovų sąraše dominuoja monarchai arabai, tačiau jo lyderė - Anglijos karalienė Elžbieta II, o paskutinis jame valdovas, nė neturintis savo valstybės. “Forbes” pateikia savo vertinimą pagal 2013 metų sausio 29 dieną monarchų turimo turto vertę. Elžbietos II turtas įvertintas 60 mlrd. svarų sterlingų. Šią sumą sudaro rūmai, pilys, meno kolekcijos ir juvelyriniai dirbiniai. Sąraše yra 7 Persijos įlankos šalių valdovai ir tik 5 europiečiai.

Darbo partijos pasiūlytas advokatas Giedrius Mozūraitis.

Dar vieną viceministro postą socialdemokratai yra pasiūlę buvusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovui generolui S.Stripeikai.

Debesuota, kai kur snigs, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

3p.

19p.

2

2013 02 04 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Gėjų eitynės KĘSTUTIS GIRNIUS

Lietuva darosi pakantesnė, Lietuvos pareigūnai pradeda geriau įsisąmoninti pareigą ginti pagrindines visų savo piliečių teises. Tai rodo reakcija į Lietuvos gėjų lygos (LGL) planus organizuoti “Eitynes už lygybę” Vilniuje liepos 27ają. Leidimas bus suteiktas, nors dar ginčijamasi, kur vyks eitynės. Savivaldybė siūlo jas rengti dešiniajame Neries krante - Upės gatvėje, nors LGL norėtų žygiuoti Gedimino prospektu.

LGL dar nenusprendė, ar sutikti su savivaldybės siūlymu, ar kreiptis į teismą.

2010-aisiais padėtis buvo kitokia, nuotaikos buvo labiau įkaitusios, pareigūnų laikysena baikšti, kartais net gėdinga. Artėjant eitynėms, Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė laikinai sustabdyti miesto savivaldybės išduotą leidimą rengti gėjų eitynes, ir tai darė Generalinės prokuratūros prašymu. Laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas aiškino, jog reikia sustabdyti eitynes ne dėl to, kad žygiuos seksualinės mažumos, o dėl to, jog bus sunku apsaugoti dalyvius nuo priešiškai nusiteikusių žmonių. Esą skustagalviai gali rengti išpuolius prieš eitynių dalyvius.

Prokuroro mąstysena buvo tiesiog stulbinanti. Užuot ėmęsis reikalingų priemonių potencialiam nusikaltimui

užkirsti kelią, jis siūlė suvaržyti potencialių aukų teises. Normalioje teisinėje valstybėje taip neveikia ir negalvoja teisėsauga. Neįsivaizduojama, kad jei kurioje nors miesto dalyje siautėtų chuliganai, policija uždraustų žmonėms išeiti iš namų. Normaliomis aplinkybėmis policija sustiprintų savo pajėgas ir sulaikytų nusikaltusius chuliganus.

Skustagalviams ketinant vartoti smurtą prieš eitynių dalyvius, prokuroras turėjo pranešti, kad sustiprintos policijos pajėgos laiduos eitynių saugumą, o visi įstatymų pažeidėjai bus sulaikomi ir griežtai baudžiami.

Vilniaus savivaldybė šįkart elgiasi protingiau. Nėra jokių kalbų apie draudimą, nors organizatoriai raginami rengti eitynes kitoje Nemuno pusėje arba organizuoti kitokios rūšies renginį Lukiškių aikštėje. Esą, vykstant eitynėms Gedimino prospektu, negalėtų veikti ten esančios parduotuvės ir kavinės, turėtų būti stabdomas viešojo transporto eismas. Sunkiau ir užtikrinti eitynių dalyvių saugumą dėl ten esančių daugiaaukščių pastatų, pro kurių langus galimos įvairios provokacijos.

Savivaldybės argumentai nėra visiškai iš piršto laužti, bet reikia juos atmesti. Gedimino prospekte dažnai vyksta renginiai, dėl kurių ne tik kelioms valandoms, bet ir ištisoms dienoms sustabdomas viešasis transportas. Nukenčia parduotuvės ir kavinės, bet jų

finansiniai nuostoliai nelaikomi priežastimi drausti turgus, muges ir kitus panašius renginius. Lietuvos valdžia ir policija nėra impotentai, nepajėgūs apsaugoti kilometro ar pusės kilometro ilgio miesto ruožo, iš anksto žinodami, kad gali būti provokacijų. Policija geba užtikrinti tvarką sostinėje.

2010-aisiais padėtis buvo kitokia, nuotaikos buvo labiau įkaitusios, pareigūnų laikysena baikšti, kartais net gėdinga.

Lietuvos Konstitucija užtikrina minties, sąžinės ir susirinkimo laisvę pabrėždama, kad visi asmenys yra lygūs ir kad negalima “tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu” varžyti esminių teisių. Teisės ir laisvės yra gerbiamos tada, kai galima jas viešai reikšti. Per ilgas kovas už religijos laisvę nebuvo siekiama užtikrinti, kad tikintieji galėtų melstis už uždarų durų ir nuleistų užuolaidų. Ta “teisė” nebuvo varžoma. Kova už religijos laisvę buvo kova už teisę viešai reikšti savo įsitikinimus, eiti į savo bažnyčias,

rengti procesijas, priminti kaimynams, kad tarp jų gyvena kitaip tikintys ir kad jie turi su tuo susitaikyti. Komunistų okupacijos metais nebuvo religijos laisvės, nes Bažnyčia buvo išvaryta iš viešojo gyvenimo, atviras tikėjimo išpažinimas buvo baudžiamas, žmonės buvo verčiami slapta tuoktis bei vaikus krikštyti. Gėjai ir kitos mažumos turi teisę savo šalies piliečiams viešai priminti, jog tarp jų gyvena kitaip besielgiantieji ir kitaip galvojantieji, o valdžia turi pareigą užtikrinti, kad visų mažumų teisės būtų lygiai gerbiamos.

Lygybė yra lygybė. Jei vieniems leidžiama rengti eitynes Gedimino prospekte, reikia leisti ir kitiems. Jei Gedimino prospektu gali žygiuoti profsąjungos, politinės partijos, krepšinio sirgaliai, Drąsiaus Kedžio šalininkai ir kiti, tą pačią teisę turi homoseksualai. Negalima šios teisės suteikti vieniems, o drausti kitiems.

Būtų galima apskritai drausti eitynes miesto centre ir visas jas perkelti į Upės gatvę kitoje Neries pusėje. Jei galiotų tokia tvarka (o ji dabar negalioja), LGL negalėtų skųstis, kad jų organizacija diskriminuojama, kad su ja elgiamasi kitaip. Dėl diskriminavimo negalėtų skųstis, jei jų eitynės būtų išgrūstos į Rudausių Sodų 5-ąją gatvę, jei visos kitos organizacijos būtų verčiamos tik ten rengti demonstracijas ir eitynes. Sąjūdžio laikais okupacinė valdžia leisda-

vo Antano Terlecko vadovaujamai Lietuvos laisvės lygai rengti savo mitingus Kalnų parke, taigi nuošalioje vietoje, tuo užtikrindama, kad nebūtų praeivių, kurie išgirstų valdžiai nemalonių minčių. Tačiau gyvename nebe komunistų laikais.

Minties ir susirinkimo laisvė reiškia, kad žmonės turi teisę išsakyti savo mintis ten, kur jie bus matomi ir girdimi.

Demonstracijos ir mitingai paprastai vyksta prie Seimo, prie Vyriausybės rūmų, prie prezidentūros. Eitynės rengiamos miesto centre, pagrindinėmis gatvėmis, nes siekiama atkreipti žmonių, valdžios ir žiniasklaidos dėmesį.

LGL turėtų atmesti savivaldybės siūlymą ir reikalauti, kad eitynės vyktų Gedimino prospektu. O Vilniaus savivaldybė kartu su Vyriausybe turėtų paskelbti taisykles, kurios galiotų visoms demonstracijas ir eitynes rengiančioms grupėms.

Yra išskirtinių atvejų, kai saugumo sumetimais galima riboti susirinkimo laisvę, neduoti leidimo rengti demonstracijos miesto centre. Pvz., tai buvo daroma prieš 15-20 metų, kai vykdavo Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo suvažiavimai, į kuriuos atkeliaudavo tūkstančiai smurtauti pasiryžusių radikalų ir anarchistų. Tačiau tokio pavojaus Vilniuje nėra, tad nėra pateisinami jokie dirbtiniai apribojimai.

•

Seimo tribūna

J.Požela - už natūralią politikų kaitą Apie pažadus judinti sustabarėjusią jaunimo politikos sistemą, jos bėdas ir sprendimų paiešką bei dviejų politikų kartų santykį kalbamės su Jaunimo ir sporto komisijos pirmininku socialdemokratu Juru Požela.

Lietuvos žinios

- Prieš patekdamas į Seimą aktyviai veikėte įvairiose jaunimo organizacijose. Tapęs parlamentaru ėmėte vadovauti Jaunimo ir sporto reikalų komisijai. Ar nenorite palikti sau įprastos veiklos, ar iš tiesų manote, kad parlamentas nepakankamai dėmesio skiria jaunimui rūpimiems klausimams?

- Jaunų žmonių dalyvavimas nevyriausybinėje veikloje yra didžiulė vertybė, mat jiems suteikia unikalių žinių ir patirties. Kandidatuodamas į Seimą akcentavau nepakankamą jaunimo figūravimą politikoje. Jaunimo politika formaliai egzistuoja, tačiau pasigendu didesnio dėmesio. Jokiu būdu nenoriu priešinti visuomenės grupių ir skirtingų kartų, nes tik gyvendami darnoje galime kurti gerovę, tačiau kai kurioms gyventojų grupėms politikai skyrė daugiau dėmesio.

Trūksta politinių debatų, per kuriuos gimtų atsakymai į jaunimui rūpimus klausimus. Mano, kaip Seimo

nario, natūralus įsipareigojimas - kur kas daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms.

- O pats Lietuvos jaunimas - ar jis jums labiau panašus į stichišką visuomenės grupę, kuriai ugdyti stinga dėmesio, ar vis dėlto manote, kad turime puikiai veikiančią sistemą, kuri jauną žmogų nukreipia derama linkme?

- Dažnai girdime, kad jaunimas Lietuvos ateitis. Tai netiesa. Jaunimas yra šiandienos karta, o vyrauja požiūris, kad jaunų žmonių problemas spręsime ryt ar poryt.

Vyriausybės programoje žadėjome pasirūpinti jauno žmogaus gyvenimo starto kūrimu. Tai apims įvairias priemones, kurios palies jauno žmogaus požiūrį į švietimo sistemą, jo apsisprendimą tęsti mokslus profesinėje ar aukštojoje mokykloje. Taip pat pirmojo darbo prieinamumą, apgyvendinimą, būsto įsigijimą. Tai ypač aktualu, nes ir valstybinėje institucijoje įsidirbinusių, magistro išsilavinimą įgijusių žmonių atlyginimas neleidžia jiems pasiimti paskolos būstui įsigyti. Anksčiau Europoje išsiskirdavome pagal gimstamumą ir anksti kuriamas šeimas, o dabar priartėjome prie vidurkio: pirmieji vaikai gimsta, kai tėvams sukanka 30 ir daugiau me-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

tų. Taip nutinka dėl to, kad jauni žmonės neturi tvirto pagrindo po kojomis, o nuo to kenčia šalies demografiniai rodikliai. Tai esminiai akcentai, tačiau apie juos nekalbama.

- Jaunimo nedarbas, protų nutekėjimas, emigracija - dažniausiai linksniuojamos ir viena su kita susipynusios jaunimo problemos, kurioms bandoma rasti priešnuodžių. Ką greta šių opių klausimų dar pridurtumėte?

- Per susitikimus su moksleiviais paklausiu, kiek jų norėtų išsilavinimo siekti užsienio aukštosiose mokyklose. Auditorijoje pakyla 95 proc. rankų.

Paklausus, kiek iš jų norėtų grįžti, rankos nusvyra. Be jokios abejonės, mokantis užsienio aukštojoje mokykloje įgyjama unikali patirtis ir susiduriama su kita kultūra, tačiau nenoras grįžti šalies išsivaikščiojimo pavyzdys. Demografinės tendencijos - būtent tai yra ketvirtoji problema, kurią norisi akcentuoti. Mes, kaip tauta, sparčiai senstame. Jei niekas nesikeis, susidursime su dirbančių žmonių stygiumi. O tai asmenys, mokantys mokesčius ir išlaikantys nebeišgalinčiuosius dirbti.

- Iš sosto pasitraukusi Nyderlandų karalienė Beatričė pareiškė šalį paliekanti valdyti jaunesniems. Žinoma, tai visiškai skirtingi dalykai, tačiau ar nesukirba mintis, kad kai kuriems

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

J.Požela savo įsipareigojimu vadina pastangas daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms. politikams į šiuos žodžius derėtų gerai įsiklausyti?

- Tikrai nemanau, kad politikams reikia įvesti viršutinį amžiaus cenzą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad apatinis amžiaus cenzas egzistuoja - į Seimą žmogus gali būti išrinktas sulaukęs 25 metų. Jauni žmonės pasyviai dalyvauja rinkimuose, o tai galima sieti su tuo, kad patys negalėdami būti renkami jie ne-

noriai dalyvauja ir valstybės valdyme.

Norisi natūralios politikų kaitos. Puikus pavyzdys yra mūsų frakcija, kurioje veržlūs jauni žmonės drauge su vyresniųjų patirtimi sudaro stiprią komandą.

Vyriausybėje ministrai taip pat renkasi jaunus perspektyvius viceministrus ir sudaro stiprų tandemą.

•

Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 02 04 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Komanda buriama neskubant Tik praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Vyriausybės darbo pradžios socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovaujamoje Teisingumo ministerijoje paskirti du viceministrai.

Dar vieno - socialdemokratų siūlomo Sauliaus Stripeikos - tikimasi sulaukti per savaitę.

JURGA TVASKIENĖ

D

irbti teisingumo viceministrais jau pradėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) deleguotas Paulius Griciūnas, iki šiol Teisingumo ministerijoje ėjęs įvairias pareigas, ir Darbo partijos (DP) pasiūlytas advokatas Giedrius Mozūraitis.

Dar vieną viceministro postą socialdemokratai yra pasiūlę buvusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovui generolui S.Stripeikai.

Nuo R.Pakso iki socialdemokratų 38 metų P.Griciūnas pastaruoju metu dirbo Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pavaduotoju.

Vilniaus bei Oslo (Norvegija) universitetuose teisę studijavęs pareigūnas karjerą valstybės tarnyboje pradėjo dar 1997-aisiais, tuometinėje Žemės ir miškų ūkio ministerijoje, kur darbavosi Integracijos į Europos Sąjungą (ES) departamento Norminių dokumentų harmonizavimo skyriuje. Po kurio laiko jaunas specialistas tapo Žemės ir maisto ūkio integracijos į ES departamento direktoriaus pavaduotoju, o netrukus įsidarbino Seimo kanceliarijos Teisės departamento ES teisės grupėje.

Ryškiu P.Griciūno karjeros šuoliu galėjo tapti darbas 2003-iaisiais prezidentu išrinkto Rolando Pakso komandoje. Jaunas specialistas buvo pakviestas į Onos Buišienės vadovaujamą patarėjų teisės klausimais departamentą direktorės pavaduotoju. Būtent P.Griciūnas ir jo kolega Edvinas Mušinskis, į pabaigą einant apkaltos procesui, buvo paskirti atstovauti R.Paksui Konstituciniame Teisme, svarstant pilietybės suteikimo išimties tvarka dosniausiam šalies vadovo rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui konstitucingumą.

nės teisės klausimus. “Jei būtų buvęs prastas specialistas, ministerijoje jis nebūtų dirbęs”, - pažymėjo politikas.

Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis

Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas

Kontroliavo “darbiečių” etiką Darbo partijos deleguotas teisingumo viceministras 34 metų šios politinės organizacijos narys G.Mozūraitis pagal išsilavinimą - taip pat teisininkas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros doktorantas. Ne vienus metus dirbęs Vilniaus universiteto onkologijos institute, 2006 metais jis pasuko į advokatūrą. Pastaruoju metu G.Mozūraitis dirbo Vilniaus 3-iojoje advokatų kontoroje.

Kaip DP narys, advokatas dalyvavo ir praėjusį rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose. Iš pajūrio kilęs “darbietis”, parlamentaro mandato siekęs Kretingos rinkimų apygardoje, prieš kiek daugiau nei metus net tapo šio rajono Darbo partijos skyriaus nariu.

“Atvirai pasakius, mūsų skyriuje neatsirado norinčiųjų eiti į Seimą, - LŽ pasakojo buvęs DP Kretingos skyriaus pirmininkas Algimantas Šoblinskas. Vilnius pasiūlė kandidatą - G.Mozūraitį. Jis tapo ir skyriaus tarybos nariu. Nuo tada jis ir mus, ir rajono gyventojus nemokamai konsultuodavo įvairiais teisiniais klausimais - žmonės buvo patenkinti, ir skyriui naudos davė. Įspūdį apie jį susidarėme kaip apie šiltą, malonų žmogų.”

Rinkimus advokatas pralaimėjo, tačiau partija ir toliau pageidauja jį matyti didžiojoje politikoje: G.Mozūraitis pastaruoju metu buvo minimas kandidatu net į dviejų ministerijų - Švietimo ir mokslo arba Socialinės apsaugos ir darbo - vadovų postus.

“Būtent tokie žmonės kaip jis ir turėtų eiti į valdžią. Taip, G.Mozūraitis nelaimėjo rinkimų, bet kampanijos metu daug padėjo partijos skyriams teisės klausimais, pasirodė kaip komandos

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotraukos

VRK nuotrauka

1995 m. - Vilniaus universiteto Teisės fakultetas.

1996-1997 m. - Oslo (Norvegija) universitetas, tarptautinės teisės studijos.

1997-2002 m. - Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės teisės harmonizavimo su ES teise skyrius, vyriausiasis specialistas, Žemės ir maisto ūkio integracijos į ES departamento direktoriaus pavaduotojas.

2002-2003 m. - Seimo kanceliarijos Teisės departamento ES teisės grupė, vyriausiasis specialistas.

2003 m. - prezidento patarėjas teisės klausimais.

2004-2006 m. - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės grupė, specialistas.

2006-2008 m. - Seimo Audito komiteto biuro vedėjas.

2008-2011 m. - Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius.

2011-2012 m. - Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorius.

Nuo 2012 m. - Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pavaduotojas.

2001 m. - Lietuvos teisės universitetas (dabar - Mykolo Romerio universitetas), teisės magistras.

Nuo 2009 m. - Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros doktorantas.

2001-2002 m. - Lietuvos onkologijos centro (dabar Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) Personalo reikalų ir kanceliarijos skyriaus viršininkas.

2002-2003 m. - Lietuvos onkologijos centro direktoriaus pavaduotojas juridiniais ir personalo klausimais.

2003-2004 m. - Santariškių medicinos įstaigų asociacijos administracijos vadovas.

2003-2006 m. - Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus patarėjas juridiniais ir personalo klausimais.

2006 m. įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą ir iki šiol verčiasi advokato profesine veikla.

2011-2012 m. - Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės ir komercinės teisės katedros lektorius.

Kandidatas į teisingumo viceministrus Saulius Stripeika

1995 m. - Lietuvos kūno kultūros institutas.

2005 m. - Mykolo Romerio universitetas, teisės magistras.

1993-1995 m. - Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės paieškos poskyrio jaunesnysis inspektorius.

1995 m. - Pasienio policijos departa-

mento Šiaulių pasienio policijos rinktinės Skuodo užkardos Būtingės pasienio policijos kontrolės punkto vyresnysis inspektorius.

1995-1997 m. - Pasienio policijos departamento Šiaulių pasienio policijos rinktinės Laukžemės užkardos vadas, komisaras inspektorius.

1997 m. - Pasienio policijos departamento Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos oro uosto pasienio kontrolės punkto viršininkas.

1997-1998 m. - Pasienio policijos departamento Šiaulių pasienio policijos rinktinės vado pavaduotojas.

1998-2003 m. - VSAT Šiaulių rinktinės vadas.

2003-2005 m. - VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vadas.

2005-2010 m. - VSAT vadas.

2010-2011 m. - vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio patarėjas.

Nuo 2011 m. - UAB “Budrusis sakalas” Klaipėdos regiono padalinio vadovas.

Jauno vadovo darbo pradžia nebuvo itin sklandi. Vos po pusmečio S.Stripeikai teko teisintis dėl Nidos pasieniečių per 12 dienų pražiopsotų dviejų sienos pažeidėjų automobilių, o kai kurie parlamentarai tąkart prabilo apie VSAT vadovo keitimą. Pats pareigūnas, kaip ir jo pirmtakas poste Jurgis Jurgelis, tuo metu tvirtino, kad spaudimas trauktis gali būti susijęs su vykdoma pertvarka pasienio operatyvinėse tarnybose. Tiesa, S.Stripeika nekaltino kolegų pasieniečių.

“Galvoju apie kitą dalyką. Šiuo metu esame sustiprinę Rusijos sieną taip, kad kontrabanda, žinant jos ankstesnius mastus, galima sakyti, sustabdyta.

Tačiau jie stovi anoje pusėje Nemuno ir laukia, kada pasitrauksime ar nusilpsime. Gal ta pusė labiau nori veikti prieš mus”, - tuo metu kalbėjo pasieniečių vadas.

Nemalonumų VSAT vadovas neišvengė ir vėlesniais tarnybos metais.

2007-aisiais tuometinis vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys skyrė jam pastabą už surengtą pramogą buvusiam Vidaus reikalų ministerijos vadovui J.Furmanavičiui - paskraidinimą tarnybiniu sraigtasparniu.

Po dvejų metų kilus triukšmui, kad generolo laipsnį jau užsitarnavęs S.Stripeika paskelbtos griežto taupymo kampanijos metu tarnybiniu automobiliu

vėžina žmoną ir dukrą, Vidaus reikalų ministerija tarnybinio patikrinimo išvadose konstatavo: VSAT vadas nekaltas, nes tai - tik vienetinis atvejis. Tiesa, pats S.Stripeika tuo metu pripažino, kad toks jo poelgis VSAT nepuošia.

“Sprendimą skirti S.Stripeiką viceministru tik sveikinu. Ir galiu pasakyti kodėl - jeigu ne jis, Lietuva nebūtų spėjusi tapti Šengeno zonos nare, - LŽ sakė buvęs vidaus reikalų ministras J.Furmanavičius. - Procesas buvo uždelstas, terminai spaudė, ir S.Stripeika, tuo metu tapęs VSAT vadu, greitai pajudino ledą. Su pareigomis Teisingumo ministerijoje, esu tikras, jis taip pat susitvarkys.”

S.Stripeikos ligšiolinės karjeros valstybės tarnyboje viršūnė - 2005-aisiais tuometinio vidaus reikalų ministro “darbiečio” J.Furmanavičiaus siūlymu užimtas VSAT vadovo postas.

Po prezidento apkaltos P.Griciūnas įsidarbino Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kuriam tuo metu vadovavo buvusi jo viršininkė prezidentūroje O.Buišienė, Valstybinės teisės grupėje, o po dvejų metų tapo parlamentinio Audito komiteto biuro vedėju. 2008-aisiais, laimėjęs konkursą, tuo metu į socialdemokratų pusę palinkusio ministro Petro Baguškos buvo paskirtas Teisingumo ministerijos sekretoriumi. Šias pareigas P.Griciūnas išsaugojo ir 2008-aisiais į valdžią atėjus centro dešinės Vyriausybei. 2011-aisiais, naikinant ministerijų sekretorių pareigybes, tuometinis teisingumo ministras Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius paskyrė savo bendrakursį P.Griciūną vadovauti ministerijos Strateginio valdymo departamentui.

“Tai nereiškia, kad P.Griciūnas buvo mano komandos žmogus - jį jau radau dirbantį. Niekada nekilo mintis šnekinti jį prisidėti prie liberalų komandos neatrodė esantis liberalių pažiūrų”, apie buvusį bendramokslį ir pavaldinį LŽ sakė R.Šimašius.

Buvęs ministras pabrėžė, kad naujasis viceministras išmano tarptauti-

žmogus, ir posto tikrai nusipelno”, apie būsimąjį viceministrą kalbėjo Darbo partijos vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.

Pasak jos, G.Mozūraitis partijai priklauso ne nuo jos įkūrimo: advokatas įstojo vėliau, be to, savo iniciatyva, o ne atvestas “darbiečių” lyderių. Netrukus jis buvo paskirtas partijos Etikos komisijos pirmininku.

“Nežinau, ar jį reikėjo įkalbinėti siūlant postą ministerijoje, bet galiu pasakyti, kad G.Mozūraitis - tikrai ne tas, kuris į jį veržtųsi lipdamas per kitų galvas”, - tvirtino V.Baltraitienė.

Patirtis - pasienyje Trečiuoju viceministru LSDP siūlomas 47 metų generolas S.Stripeika turi ilgą darbo vidaus reikalų sistemoje patirtį. Jo ligšiolinės karjeros valstybės tarnyboje viršūnė - 2005-aisiais tuometinio vidaus reikalų ministro “darbiečio” Jono Furmanavičiaus siūlymu užimtas VSAT vadovo postas. 39 metų pareigūnas, tada dar vidaus tarnybos pulkininkas, prieš tai ėjo VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vado pareigas, o vidaus reikalų struktūroje buvo išdirbęs 12 metų.

•

4

2013 02 04 Lietuvos žinios

Dienos temos

Vidurinę klasę gausintų progresiniai mokesčiai Atkelta iš

•1 p.

Manau, kad per metus galėtų būti atnaujinama apie 500 daugiabučių. Galbūt suaktyvės ir ankstesnė renovacijos programa, tada galėtų pavykti atnaujinti 600-700 namų.

Pirmąjį skaičių paėmėme vertindami JESSICA fonde dabar esamas lėšas. Tačiau tai nereiškia, kad bus renovuota būtent tiek daugiabučių.

Renovacija turi būti nenutrūkstamas procesas. Bent jau per mūsų kadenciją didžioji dalis neefektyviausių daugiabučių namų, kurių Lietuvoje yra apie porą tūkstančių, turėtų būti renovuoti.

- Savivaldybės turi priekaištų naujajam renovacijos modeliui. Esą nepagalvota, kaip bus atnaujinami socialiniai būstai, iš ko bus finansuojamos už gyventojus paskolas imsiančios įmonės, taip pat norima, kad valstybė finansiškai labiau prisidėtų prie renovacijos. Ar atsižvelgsite į tai?

- Nė iš vieno mero negirdėjau priekaištų. Kiek teko bendrauti su Savivaldybių asociacija, visi labai geranoriškai vertina renovacijos programą ir pasirengę aktyviai joje dalyvauti. Išsiuntėme pirmuosius prašymus pateikti daugiabučių, kuriuos, savivaldybių manymu, tikslinga pirmiausia atnaujinti, sąrašus. Jau sulaukėme atsakymų iš 14 savivaldybių, iš viso pateiktame sąraše yra maždaug 400 daugiabučių namų. Lauksime kitų atsakymų ir pradėsime konkrečius darbus.

Visi klausimai dėl socialinio būsto, istorinių, avarinių namų bus sprendžiami. Pirmajame etape norime maksimaliai suaktyvinti renovacijos procesą. Visus probleminius namus kol kas atidėsime į šalį. Ten, kur bus visiškai aišku, tą pirminį žingsnį ir žengsime.

Savo partijos programoje siūlėme ir toliau siūlome Vyriausybei padidinti neatlygintiną valstybės paramą renovacijai iki 40 procentų. Tačiau tik tiems namams, kurie iki kitų metų pabaigos bus sudarę rangos sutartis su statybininkais. Tai būtų tam tikras stimulas.

- Vyriausybės programoje numatyta peržiūrėti visą šilumos ūkį: skatinti biokuro naudojimą, šilumą gaminančias įmones iš privataus sektoriaus vėl grąžinti savivaldybėms. Kodėl manote, kad tai padės sumažinti šilumos kainas?

- Kaip ir numatyta programoje, sudarysime sutartis su savivaldybėmis ir kartu su jų daugiabučių pastatų renovacijos planu taip pat rengsime merijų šilumos ūkio pertvarkymo projektus. Jeigu renovuosime didžiąją dalį namų, o šilumos ūkį, t. y. šilumą gami-

Naktinių perversmų nebus

V.Mazuronio įsitikinimu, proporcingai turėtų būti apmokestinamos visos žmonių gaunamos pajamos.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

nančias įmones, paliksime tokias, kokios yra dabar, jos paprasčiausiai sukels šilumos kainas, nes gamins kur kas didesnį šilumos kiekį, nei bus reikalingas.

Savivaldybės ir šilumos ūkiai, kurie priklauso savivaldybėms, tik kai kur yra išnuomoti, turi žinoti, kiek mažiau šilumos jiems reikės pagaminti po vienų, penkerių ar dešimties metų.

Valstybės lygmeniu energetinė strategija, kuri taip pat apima ir šilumos reikalus, yra būtina. Premjero sukurta komisija turėtų duoti aiškius atsakymus. Kol jų nėra, galime daug kalbėti apie biokurą: kiek jo turime, kaip jį naudosime, bet tai daugiau teorinės ir vizijų lygmens kalbos. Būtinas aiškus apsisprendimas ir strateginis šių dalykų išdėstymas.

Netenkina valdymo sistema - Esate sakęs, kad šiuo metu visa atliekų sistema mūsų šalyje veikia negerai. Kas konkrečiai jūsų netenkina?

- Nėra bendros valdymo sistemos.

Turime valstybės atliekų tvarkymo politiką, esame įsipareigoję Europos Sąjungai (ES) 50 proc. sumažinti sąvartynuose laidojamų atliekų kiekį.

Rengiamoje Bendrijos Aplinkos tvarkymo programoje net keliami tikslai iki 2020 metų iš viso nebevežti atliekų į sąvartynus, o jas tvarkyti remiantis kitais prioritetais, pradedant nuo atliekų prevencijos, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo iki

deginimo. Lietuva, kaip valstybė, prisiima įsipareigojimus, gauna ES finansinę paramą. Tačiau tie, kas šią programą turėtų vykdyti - regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC), realiai valstybės nevaldomi. Tai yra savivaldybių įkurtos uždarosios akcinės bendrovės arba viešosios įstai-

dėl žalos gyvajai gamtai atlyginimo reguliavimo. Iki šiol veikusi sistema ir buvę kompensacijų už gamtai padarytą žalą dydžiai buvo ekonominis skatinimas neleistinai medžioti ir žūklauti. Jeigu žalos už nelegaliai pagautą lydeką įkainis anksčiau buvo 100 litų, man kyla klausimas, kas pi-

V.Mazuronis: “Vidurinės klasės dabar visai neturime, o tai rodo, kad dabartinė mokesčių sistema nepadeda kurti tokios visuomenės, kokios norėtume.” gos, valdomos savivaldybių deleguotų žmonių, merų ir pan. Aplinkos ministerija ir ministras neturi joms jokių poveikio priemonių. Išskyrus tai, kad galime vadovauti metodiškai arba spręsti, skirti lėšas ar ne. Tačiau juk mes, kaip valstybė, prisiimame atsakomybę už jų veiklą.

Valdymo grandinė turi būti suverta iki galo. Manau, RATC vadovų skyrimas ar atleidimas, suderinus su savivaldybėmis, turėtų būti aplinkos ministro prerogatyva. Tokiu būdu būtų sukurta sistema, valdoma nuo pradžios iki galutinio rezultato.

- Baudos už nelegaliai sugautas žuvis padidintos nuo 5 iki 10 kartų. Kodėl manote, kad tokios priemonės padės sumažinti gamtai daromą žalą?

- Rengiame kompleksą priemonių

giau: brakonieriauti neleistinais būdais, neleistinu laiku ar nueiti į parduotuvę ir nusipirkti žuvį. Bijau, kad tas pats, jeigu tik brakonieriauti ne pigiau. Blogai, jeigu sistema ekonomiškai skatina brakonieriauti.

Išleidau įsakymą, kuriuo padidinti įkainiai už žuvų ištekliams padarytą žalą. Manau, ekonomiškai tai skatins nebrakonieriauti. Žinoma, turės būti visas kompleksas sprendimų.

Galvojame apie žmonių, pagausiančių brakonierius, skatinimą, taip pat ir apie visų brakonieriavimo įrankių, pradedant šautuvais, tinklais, valtimis, baigiant automobiliais, kuriais buvo atvažiuota brakonieriauti, konfiskavimą. Reikia iš naujo apsvarstyti ir kontrolės sistemą. Manau, teigiamas rezultatas bus.

- Vyriausybė kol kas neatsako, ar bus tęsiamas naujos atominės elektrinės statybų projektas. Kaip manote, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė?

- Mano nuomone, statyti tokios atominės elektrinės, kokia buvo siūloma iki šiol, nereikia. Tai nėra ekonomiškai atsiperkantis ar naudingas Lietuvai projektas. Tie, kurie jį siūlė, nesugebėjo to įrodyti ne tik man, bet ir šalia esančių valstybių - Latvijos bei Estijos - vadovams, taip pat mūsų gyventojams. Įvyko referendumas, per kurį piliečiai aiškiai pasakė, kad tokios atominės elektrinės statyboms jie nepritaria.

Energetinės strategijos komisija apsvarstys visus variantus. Nemanau, kad reikėtų sakyti, jog apskritai atsisakome atominės energetikos. Galbūt galimi kiti variantai. Kodėl vienas toks galingas reaktorius? Gal geriau pora mažesnių? Tai dėstė ir konservatoriai savo rinkimų programoje.

Jeigu iš tiesų, kaip teigiama, tai komerciškai patrauklus ir atsiperkantis objektas, kodėl privatus verslas ten neina? Juk jis visur eina, kur komerciškai patrauklu. Todėl manau, kad tokiam projektui, koks siūlytas, pritarti nereikėtų ir statyti nereikia. Palaukime, ką pasiūlys Energetinės strategijos komisija.

- Planuojama nauja mokesčių pertvarka. Kokie mokesčiai ir kaip, jūsų nuomone, turėtų būti keičiami?

- Pirmiausia, mokesčių sistema turėtų būti peržiūrima kompleksiškai.

Viską reikia daryti neskubant, nedarant naktinių perversmų, gerai apmąsčius.

Manau, turėtų būti įvesta progresinė mokesčių sistema. Tiktai klausimas, kur ir kiek procentų mokesčiai dedami. Proporcingai turėtų būti apmokestinamas ne tik fizinių asmenų pajamų mokestis, bet ir dividendai, palūkanos, pelno mokestis - visos žmonių gaunamos pajamos.

Pagrindiniai tokios mokesčių sistemos tikslai - didesnis aiškumas, skaidrumas. Reikia sukurti ekonomines sąlygas, kurios realiai mažintų socialinį atotrūkį tarp gaunančiųjų daugiausia ir mažiausia pajamų. Iš esmės tai reiškia kurti ir stiprinti vidurinę klasę, apie kurią taip dažnai kalbame.

Manau, tokia reforma reikalinga. Matome vis didėjantį atotrūkį, kurį būtina amortizuoti, nes anksčiau ar vėliau turėsime rimtų socialinių problemų.

Vidurinės klasės šiandien visai neturime. Tai rodo, kad dabartinė sistema nepadeda kurti tokios visuomenės, kokios norėtume.

•

Trumpai PLANUOJA PRIIMTI MAŽIAU STUDENTŲ Šiemet į valstybės finansuojamas vietas universitetuose planuojama priimti beveik tūkstančiu pirmakursių mažiau nei pernai - tik 7979. Pernai tokių buvo 8975. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas perspėjo, kad toks studentų vietų skaičiaus mažinimas silpnina šalies konkurencingumą. Rektorių konferencija atkreipia dėmesį, kad ypač didelis mažinimas numatomas menų studijų kryptims. 2012 metais į menų studijų kryptis priimti 524 studentai, 2013-aisiais numatoma priimti 381 studentą. Dėl valstybės finansuojamų studentų priėmimo skaičiaus nuspręs Vyriausybė.

TREČIOJI GRIPO AUKA Šeštadienį apie 11 val. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nuo kiaulių gripo mirė moteris. Šią informaciją patvirtino ligoninės gydytojai.

Daugiau informacijos jie pateikti nesutiko ir paaiškino, kad to daryti neleidžia įstatymai. Moters gyvybė užgeso šeštadienį apie 11 valandą.

Tai jau trečioji gripo auka šįmet.

NUGALĖTOJO TAURĖ Į TAS PAČIAS RANKAS Savaitgalį Dusetose, Zarasų rajone, vyko didžiausia Lietuvoje tradicinė žiemos šventė - nuo 1905 metų organizuojamos žirgų ristūnų lenktynės. Sartų žirgų lenktynių atvyko

stebėti ir politikai. Atidarydamas renginį premjeras Algirdas Butkevičius lenktynių dalyviams linkėjo gero vėjo, o žiūrovams - gerų reginių.

“Didįjį žiemos prizą” - 12 tūkst. litų ir nugalėtojo taurę - jau antrus metus iš eilės laimėjo varėniškis Stanislovas Kėrys su žirgu Sakalu. Atkakli kova vyko iki paskutinės akimirkos, tad S.Kėrys neslėpė džiaugsmo.

“Mintyse buvo tik vienas tikslas - atskrieti pirmam”, - pergale patenkintas vadeliotojas. Žirgas Sakalas 1609 metrų trasą įveikė per 2 min. 4,87 sek., pernai - per 2 min. 3,219 sekundės. Antras liko Egidijus Gudonis su žirgu Rodney Augustinu (2 min. 5,01 sek.), trečias - Žydrūnas Vasilionka su žirgu Global Light.

“Didžiojo žiemos prizo” laimėtojas S.Kėrys su ristūnu Sakalu.

BNS, LŽ

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

2013 02 04 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Politikų korupcija pakurstė ispanų įtūžį Sunkius ekonominius laikus išgyvenančios Ispanijos miestuose pratrūko protestai premjerui Mariano Rajoy suskatus glaistyti korupcijos skandalą, į kurį jis pats kaltinamas esąs įsivėlęs.

“Aš niekada neėmiau ir neskirsčiau nedeklaruotų pinigų”, - pareiškė konservatorių premjeras M.Rajoy, kurio vyriausybė vykdo nepopuliarias taupymo priemones.

Internete platinama peticija surinko daugiau kaip 740 tūkst. parašų už tai, kad premjeras atsistatydintų.

Populiarus dienraštis “El Pais” paskelbė sąskaitų knygos nuotrauką, iš kurios ranka rašyto puslapio galima spręsti, jog M.Rajoy ir kitiems aukštiems Liaudies partijos pareigūnams iki 2008 metų reguliariai buvo mokama iš partijos sąskaitos. Pasak laikraščio, M.Rajoy nuo 1997 iki 2008 metų per metus gaudavo po 25 200 eurų, iš viso per tą laikotarpį jam buvo sumokėta 250 tūkst. eurų. Tą sąskaitų knygą esą vedė du buvę partijos finansininkai Alvaro Lapuerta ir Luisas Barcenasas. Kaip teigia “El Pais”, pinigai buvo mokami per ankstesnį iž-

dininką L.Barcenasą, kuris atsistatydino dar 2009 metais, o dabar vyksta tyrimas dėl įtarimų, kad jis plovė pinigus. Tyrėjai nustatė, jog vienu metu L.Barcenasas turėjo Šveicarijos banko sąskaitoje net 22 mln. eurų.

M.Rajoy teigė, kad toji byla niekaip nesusijusi su jo partija ir jis niekada neturėjo sąskaitų užsienio bankuose.

Dienraštis nurodė, kad tie mokėjimai, matyt, buvo vykdomi iš paaukotų lėšų, kurias daugiausia skyrė statybos bendrovės. Kaip rašo “El Pais”, tokie mokėjimai būtų teisėti, jei jie būtų visiškai deklaruoti mokesčių rinkėjams.

Tuo tarpu M.Rajoy tikino, kad minima sąskaitų knyga yra klastotė.

M.Rajoy ir jo partija laimėjo rinkimus 2011 metų lapkritį žadėdama sumažinti biudžeto deficitą.

Demonstracijos šeštadienio vakarą vyko Madride, Barselonoje, Sevilijoje ir kituose miestuose. Protestuotojai nešė plakatus su užrašais “Ispanijos gėda”, “Už korupciją mokėsite kalėjimu” ir reikalavo, kad premjeras atskleistų savo finansus. Madride įvyko demonstrantų susirėmimai su riaušių policija.

Prieš tai M.Rajoy pasakė kalbą, kurią transliavo televizijos. “Netiesa, kad mes ėmėme grynuosius, ku-

Graikai kerta miškus, kad nesušaltų Nebegalėdami susimokėti už šildymą graikai masiškai pradėjo kūrentis malkomis.

Antikinių Graikijos dievų buveinės viršūnę dabar dengia sniegas, o kelias į statų Olimpo kalną vingiuoja vešliais miškais. Tačiau visur boluoja pliki plotai - brangūs medžiai iškirsti. Šiuo metu tai didžiausios neteisėtos kirtavietės Graikijoje. Per pastaruosius metus, kai naujas mokestis trečdaliu pabrangino mazutą, ši nelegali veikla Graikijoje išaugo 300 procentų. Dabar dar daugiau žmonių nebegali mokėti už mazutą, tad savo namus puolė šildyti malkomis.

Inspektoriai pagavo jau ne vieną pažeidėją, iškėlė 250 bylų ir konfiskavo 300 tonų nelegaliai iškirstos medienos. Baisu žiūrėti, kai vienoje kirtavietėje, kur išguldyta mažiausiai 600 medžių, rievės ant ąžuolo kamieno rodo, jog šiam galiūnui buvo 54 metai.

Miškininkų teigimu, daugiausia neteisėtai kirsti medžių ateina vyresni žmonės, pensininkai, su elektriniais pjūklais, rizikuodami baudžiamaisiais kaltinimais. Vienas toks sako: “Žinau, kad tai nelegalu, bet turiu anūkų, kurie iš šalčio susirgs. Mano pensija sumažinta, todėl negaliu įpirkti mazuto. Ką gi man daryti?”

Olimpo kalno miškas yra saugomas dėl savitos ekosistemos. Neteisėtai nukirsta mediena dažnai atsiduria lauko turguose Šiaurės Graikijoje. Kai kam tai - stulbinamas verslas sunkiais laikais; pardavimas išaugo 30 procentų. Tokių medienos turgų po atviru dangumi padaugėjo net 4 kartus. Daug graikų, pavyzdžiui, mokytojų, kurių atlyginimai vykdant taupymo programą buvo nukarpyti net kelis kartus, turėtų išleisti visą algą šildymui mazutu, tad naudoja tik malkas. Žmonės jaučiasi nublokšti 30-40 metų atgal, kai turi miegoti prie židinio, o ne miegamajame, kur pernelyg šalta. Šią žiemą dūmai virsta iš daugelio graikų namukų kaminų, ir tai sukėlė kitą problemą. Pagrindinius Graikijos miestus jau gaubia migla, nes kūrenimo malkomis tendencija plinta. Ypač tirštas smogas tvyro Salonikuose, sunerimusi miesto valdžia ėmėsi tirti oro užterštumą.

Pavėluota, bet dar nesibaigianti žiema Graikijoje užkuria vis daugiau židinių ir krosnių. Šiaurinėje šalies dalyje stūksantis Olimpo kalnas, nuo kurio kadaise žvalgėsi dievai, nebesuteikia jokios apsaugos nei miškui, nei krizės į kampą įvarytai tautai.

•

riuos nuslėpėme nuo mokesčių pareigūnų”, - teigė premjeras. Jis taip pat pažadėjo partijos tinklalapyje paskelbti išsamią informaciją apie savo pajamas ir turtą.

Premjerui kalbant prie jo partijos būstinės taip pat buvo susirinkę keli šimtai žmonių, kurie šaukė: “Vagys!”, “Atsistatydinkit!”

Premjeras pareiškė neatsistatydinsiantis, o kompromituojančius žiniasklaidos pranešimus vadina persekiojimu. “Aš asmeniškai ir mano partija pasižadame laikytis didžiausio skaidrumo”, - sakė 57 metų M.Rajoy.

Iki 2007 metų Ispanijos politinėms partijoms įstatymai nedraudė priimti anoniminių dovanų.

Tikriausiai ispanai dėl to taip ir įsiuto, kad šiuo metu jiems tenka susidurti su milžiniškais karpymais vyriausybei stengiantis išvengti prašyti tarptautinės pagalbos. Nedarbas Ispanijoje siekia rekordinius 26 proc., o tai reiškia, kad dėl recesijos darbo neteko milijonai žmonių. Protestuotojai piktinasi, jog Ispanijos žmonėms dabar tenka mokėti už ekonomikos krizę sprogus nekilnojamojo turto burbului, dėl kurio daugelis kaltina korumpuotus politikus ir neatsakingus bankus.

•

Ispanė per protestą iškėlusi voką su 50 eurų reikalauja premjero M.Rajoy atsistatydinimo. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Portugalai bėga nuo krizės

Tūkstančiai jaunų portugalų emigracijai renkasi Angolą.

Daugiau kaip 2 proc. Portugalijos gyventojų emigravo per pastaruosius dvejus metus, kai šalis įkrito į didžiausią per dešimtmečius krizę.

Oficialiais duomenimis, nuo 2011 metų Portugaliją paliko 240 tūkst. žmonių. Išvažiuojantieji daugiausia yra jauni ir išsilavinę, jie vyksta į Šveicariją bei naftos turtingą buvusią Portugalijos koloniją Angolą.

Perspektyvos Angoloje, žvelgiant iš Lisabonos, atrodo it mana iš dangaus.

Sostinėje Luandoje specialistai iš Por-

tugalijos randa ne tik gerai mokamą darbą, bet ir paplūdimius, kavines, diskotekas bei barus, nors apskritai šalis yra atsilikusi, du trečdaliai jos gyventojų skursta, korupcija didžiulė. Tačiau Angolai reikia inžinierių, telekomunikacijų ekspertų, finansų konsultantų. Šalyje visur kalbama portugališkai. Ką tik iš koledžo išėjęs inžinierius ar žurnalistas, turėdamas vos trejų metų patirtį, Angoloje gauna tris kartus didesnę algą nei Portugalijoje, o labai dažnai dar ir būstą bei maistą kompanijos sąskaita. Luandoje veikia šimtai portugališkų firmų, verslininkų investicijos siekia šimtus milijonų eurų. Vienas

verslininkas iš Lisabonos net pavadino Angolą Portugalijos ekonomikos gelbėjimosi ratu.

Afrikos vidurio pietuose esanti Angola, po ilgo karo įgijusi nepriklausomybę 1975 metais, yra už 7 valandų skrydžio nuo Lisabonos, 12 kartų didesnė už Portugaliją. Daugeliui jaunų portugalų tai - iššūkių šalis, naujasis Eldoradas.

Manoma, kad Angoloje 2012 metais buvo nuo 25 tūkst. iki 30 tūkst. portugalų - kur kas daugiau nei ankstesniais metais. Labai daugėja ir išvykstančiųjų į Mozambiką, dar vieną buvusią Portugalijos koloniją, nors kiti portugalai taikosi į ne tokias tolimas šalis, arčiau namų, pavyzdžiui, Vokietiją, Olandiją bei Jungtinę Karalystę.

Portugalija ir anksčiau garsėjo kaip šalis, iš kurios emigruoja daug žmonių, bet praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, ekonomikai suklestėjus, emigracija baigėsi, vietoj to Portugalija sulaukė daugybės imigrantų. Dabartinei krizei prasidėjus procesas dar kartą pakeitė kryptį, skirtumas tik tas, kad šalį palieka išsilavinęs jaunimas.

Ankstesni emigrantai dažniausiai rinkdavosi Prancūziją, o dabar Šveicarijoje portugalai jau sudaro didžiausią užsieniečių bendruomenę. Manoma, kad jei ne prasti reikalai visoje Europoje, emigrantų iš Portugalijos būtų dar daugiau.

•

Trumpai

Olimpo kalnas Šiaurės Graikijoje netrukus gali likti plikas - jį dengiantys miškai sparčiai kertami be jokių leidimų.

ĮTEISINO GĖJŲ SANTUOKAS

ANGLIJOJE KALBAMA LIETUVIŠKAI

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja šeštadienį triuškinama dauguma patvirtino pirmąjį - svarbiausią prieštaringai vertinamo įstatymo straipsnį, leidžiantį tos pačios lyties asmenų poroms tuoktis bei įsivaikinti. Deputatai 249 balsais “už” ir 97 “prieš” pritarė pirmajam įstatymo projekto, kuriame santuoka naujai apibrėžiama kaip dviejų asmenų, o ne būtinai vyro ir moters, sąjunga, straipsniui.

Anglijoje lietuviškai kalba daugiau nei 84 tūkst. žmonių. Tai rodo nauji 2011 metų visuotinio surašymo duomenys. Iš kitų Europos kalbų, neskaitant anglų, Anglijoje daugiau kalbama tik lenkiškai (529 tūkst.), prancūziškai (145 tūkst.), portugališkai (131 tūkst.), ispaniškai (118 tūkst.) ir itališkai (90 tūkst.). Po lenkų iš užsienio kalbų antra populiariausia Anglijoje yra pandžabų kalba, vartojama Indijoje ir Pakis-

tane. Ja kalba beveik 272 tūkst.

Anglijos gyventojų. Vokiečių kalba pagrindinė yra 75 tūkst., rusų - 66 tūkst. Anglijos gyventojų, slovakų ir graikų - po 49 tūkst., vengrų - 43 tūkst., bulgarų - 38 tūkst., latvių - 31 tūkst., čekų - 28 tūkst. Anglijos gyventojų. 2011 metų kovą Anglijoje gyveno 95 730 Lietuvoje gimusių žmonių, sostinėje Londone - 39 817. Šiame mieste tarp lietuvių populiariausias Niuamo rajonas, jame gyvena 8348 lietuviai.

BBC, Reuters, AFP, BNS, LŽ

6

2013 02 04 Lietuvos žinios

Pasaulis

Paslaptingas Izraelio lėktuvų vizitas į Siriją nitai, sudarantys daugumą, sukilėliams pralaimėjus grįžtų prie ankstesnio gyvenimo režimo, šalies mažumoms pralaimėjimo atveju kyla fizinio išlikimo pavojus.

Sirijos krikščionys prieš akis turi pamokomą savo tikėjimo brolių Irake ir Egipte likimo pavyzdį; alavitai, valdantysis šalies sluoksnis, taip pat yra sutartinai sunitų nekenčiami. Todėl B.al Assadą jie palaikys iki pat galo. Pagal pranešimus, vyriausybės pajėgas sudaro net ir ginkluoti savanorių moterų daliniai.

LINAS POŠKA

Komentuodamas praėjusią savaitę Izraelio surengtą oro smūgį Sirijoje prezidentas Basharas al Assadas pareiškė, kad jis atskleidžia tikruosius Izraelio kėslus - destabilizuoti ir susilpninti jo šalį.

Praėjusį trečiadienį Izraelio lėktuvai bombardavo Siriją. B.al Assadas pagrasino smogti atgal - keistas vadovo pareiškimas, kai jo šalis ir taip jau keturiasdešimt metų formaliai tebekariauja su Izraeliu ir dar yra draskoma pilietinio karo.

Sirijos televizija rodė vaizdus po reido, kurį, Damasko teigimu, Izraelio aviacija surengė prieš karinių tyrimų centrą Džamrajoje, netoli Damasko. Vėliau pasirodė pranešimų, kad į jį atvyko Irano revoliucinės gvardijos karių, tad Izraelio oro smūgis galėjo būti skirtas jiems. Prieš tai JAV pareigūnai teigė, kad Izraelio karo lėktuvai bombardavo sunkvežimių koloną, vežančią raketas į Libaną Izraelio teritorijai apšaudyti. Televizijos rodytuose vaizduose matyti tiek sugriauti pastatai, tiek sunaikintos karinės mašinos. Izraelio gynybos ministras Ehudas Barackas saugumo konferencijoje Vokietijoje pareiškė, kad šis oro smūgis įrodo, jog “tai, ką mes sakome, nėra tušti žodžiai”. Jis paaiškino, jog Izraelis nemano, kad Sirijai turėtų būti leista gabenti modernias ginklų sistemas į Libaną.

Kai kuriais duomenimis, B.al Assado valdžia netvirtai kontroliuoja savo arsenalus. Ypatingą rūpestį kelia Sirijos cheminio ginklo saugyklos. Izraelis iki šiol nė karto dar nebuvo apšaudytas cheminiais sviediniais.

Gali būti, kad šis Izraelio antskrydis turėjo ir kitą tikslą - patikrinti Sirijos priešlėktuvinę gynybą. Sirija yra prikimšta Rusijos priešlėktuvinių raketų. Šalies zenitininkų reputacija sustiprėjo, kai pernai jie numušė sieną pažeidusius Turkijos naikintuvus.

Tad dabar kariškiai turi pagrindą grįžti prie nuosaikesnių vertinimų.

Diktatūra gimdo savo duobkasius Sirija yra tipinė pasaulietinė arabų pasaulio diktatūra, nors dabar tai jau yra į praeitį grimztantis valdymo būdas. Per keturis abiejų Assadų valdymo dešimtmečius, vykdant nuoseklią socialinę politiką, Sirijoje gyventojų padaugėjo trigubai, gerokai pakilo jų išsilavinimo lygis. Dabar jauni ir am-

Rusijos laivyno “kruizas”

Vaizdai iš Homso byloja apie neregėtai žiaurų karą, kuris Sirijoje trunka jau antrus metus. / Reuters/Scanpix nuotrauka bicingi sirai nebenori taikytis su korumpuotu ir represyviu režimu.

Kitas reikalas, kad pastarųjų metų patirtis rodo, jog vagių režimus tuose kraštuose paprastai keičia kraugerių valdžia.

Pilietinio karo geografija Vyriausybės pajėgos kontroliuoja pakrantę, sostinę ir didžiuosius miestus. Pastarųjų kontrolė, tiesa, ginčijama: sukilėlių pajėgos bet kuriuo metu gali susitelkusios užpulti kurį nors kvartalą. Kurdų milicija patruliuoja šalies šiaurės rytuose, ten daugmaž ramu. Sukilėliai užėmė daugelį priemiesčių ir kaimo vietovių šalies centre, bet ten kovojančios šalys beveik visur gali trumpam sukurti vietinę jėgų persvarą. Saugiausia Sirijos pakrantėje, gyvenamoje alavitų ir krikščionių; tiesa, iš ten pranešama apie arabų sunitų žudynių grėsmę.

Dvejus metus trunkančio pilietinio karo aukų skaičių Sirijos žmogaus teisių stebėjimo tarnyba, įsikūrusi Lon-

done, vertina 70 tūkstančių. Ši artima sukilėliams organizacija, tiesa, buvo nutverta meluojant. Pabėgėlių skaičius siekia apie 700 tūkstančių. Maždaug tiek pat žmonių persikėlė į saugesnes vietas šalies viduje.

džią. Nuo Vakarų įsikišimo saugomas Rusijos ir Kinijos, turėdamas pakrantėje tvirtą atramą tarp bendratikių alavitų, kontroliuodamas armiją ir didelę dalį humanitarinės paramos skirstymo, jis gali laukti.

Nė vienoje šalyje, kurią Vakarai šį šimtmetį gelbėjo nuo blogio, nėra sukurta geresnė ir teisingesnė valdžia.

Artimuosiuose Rytuose statistika yra ne matematikos mokslo, o politikos meno dalis, tad visi šie skaičiai santykiniai. Tikra tik tiek, kad žmonės žūsta, o pabėgėlių yra.

Prezidento gambitas?

Kai kurie analitikai mano, kad B.al Assadas sąmoningai nenaudoja kietesnės karinės jėgos prieš sukilėlius, nes laukia, kad pilietinio karo nuvarginti gyventojai nusigręš nuo sukilėlių ir sutiks priimti jo val-

Revoliucionieriams paprastai sunkiai sekasi kepti duoną, mokyti vaikus, gydyti žmones. Šiose srityse net žiaurus režimas yra pranašesnis.

Atviras lieka klausimas, ar sukilėlius remiančios užsienio jėgos B.al Assadui to laiko suteiks.

Prezidento šalininkai gali prarasti daugiau Nors Sirijos prezidentą palaiko, regis, tik gyventojų mažuma, užtat jie palaiko ryžtingai. Jei Sirijos arabų su-

Nuo praėjusių metų pabaigos prie Sirijos krantų yra keliolikos vimpelų Rusijos karinė eskadra. Tartuso uoste yra vienintelė Rusijos užsienio laivyno bazė. Keletas tūkstančių jūreivių iš Rusijos Šiaurės, Baltijos, Juodosios jūros laivynų dabar mėgaujasi švelnia Viduržemio žiema.

Laivuose yra ir veiksmams sausumoje pasirengusių jūrų pėstininkų.

Kol kas tai - tik moralinė parama B.al Assadui. Įvykiams pasisukus netikėta linkme ši eskadra galės arba ginti daugiausia alavitų gyvenamą šalies pakrantę, arba padėti evakuoti Rusijos piliečius.

Sirijoje gyvenantys rusai - retai spaudoje įvertinamas Kremliaus veiksmų motyvas. Įvairiais skaičiavimais, šalyje gyvena iki 30 tūkst.

Rusijos piliečių, daugiausia moterų.

Atsižvelgiant į mišrių šeimų vaisingumą, gali tekti evakuoti iki 100 tūkst. žmonių. Palikti juos pilietinio karo žiaurumams Maskvai reikštų prarasti prestižą.

Pavargo gelbėti Griežta Vakarų pasaulio retorika, skirta B.al Assadui, kol kas nėra lydima tiesioginio karinio įsikišimo.

Gali būti, kad tam trukdo ne tik Rusijos ir Kinijos pozicija, ne tik išteklių stygius, bet ir nuovargis nuo humanitariniais tikslais motyvuotų karinių intervencijų.

Nė vienoje šalyje, kurią Vakarai šį šimtmetį gelbėjo nuo blogio, nėra sukurta geresnė ir teisingesnė valdžia. Nuvertus tironą prasideda visų kova su visais. Europa gauna naujus pabėgėlių srautus ir dažnai pareigą ginkluota ranka palaikyti bent kokią nors tvarką. Tad šiuo metu aiškėja supratimas (kuris buvo trivialus prieš šimtą metų, ne dabar), jog Rytus reikia arba valdyti geležine ranka, arba nesikišti. Kadangi pasaulyje geležinė ranka nebemadinga, lieka tik nesikišti.

•

Paminėtas Stalingrado mūšis Stalingrado mūšis daugeliui rusų tapo patriotinio pasiaukojimo ir prieš mirtiną priešą pakilusios tautos susitelkimo simboliu. Šeštadienį į Rusijos pietinio miesto, anksčiau vadinto Stalingradu, centrą atžlegėjo istorinis tankas T-34, iškilmingai žygiavo Antrojo pasaulinio karo laikų Raudonosios armijos uniformas vilkintys kariai. Ir kitur Rusijoje buvo paminėtos pergalės viename iš kruviniausių šiuolaikinės epochos mūšių 70-osios metinės. Dalyvauti atminimo ceremonijose Volgograde atvyko prezidentas Vladimiras Putinas. Jis apsilankė memoriale vadinamojo Mamajaus kurgano viršūnėje, kur stūkso

87 metrų aukščio statula “Motina Tėvynė šaukia!”, vaizduojanti kalaviją iškėlusią moterį.

Už 900 km į pietus nuo Maskvos esantis miestas per Antrąjį pasaulinį karą buvo tapęs šešis mėnesius trukusių įnirtingų kovų židiniu. Stalingrado mūšis prasidėjo masiškais aviacijos antskrydžiais nacių pajėgoms mėginant prasiveržti į Sovietų Sąjungos gilumą ir pasiekti naftos telkinius Kaukaze. Manoma, kad bent 1,2 mln. žmonių žuvo iki šio mūšio pabaigos 1943 metų vasario 2 dieną. Raudonosios armijos pergalė prieš nacius, iškovota įnirtingai kaunantis dėl kiekvieno namo, tapo lemiamu konflikto, kuris Rusijoje vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, posūkiu.

Vienas iš pastatų yra ypač svarbus

Stalingrado mūšio simbolis. Šis keturių aukštų gyvenamasis namas buvo pramintas Pavlovo namu, nes jame įsitvirtinusi grupė karių, vadovaujamų vyresniojo seržanto Jakovo Pavlovo, pridarė didžiulių nuostolių įnirtingai puolantiems nacių kariams ir tankams bei gynė jį beveik du mėnesius. Dalį to laiko Pavlovo namo gyventojai tebesislapstė pastato rūsiuose. Viena jų, Zinaida Andrejeva, gimusi tame name likus porai mėnesių iki apsiausties, sakė, kad vasario 2-oji jai - tarsi gimtadienis, kartu ir ašaros, ir džiaugsmas.

Stalingradas 1961 metais buvo pervadintas Volgogradu Sovietų Sąjungos lyderiui Nikitai Chruščiovui stengiantis ištrinti diktatoriaus Josifo Stalino asmenybės kultą. Stalino pali-

Stalingrado mūšio 70-mečio proga ir Sankt Peterburge važinėjo Stalino portretais papuošti autobusiukai. / Reuters/Scanpix nuotrauka kimas tebėra opi tema ir praėjus beveik 60 metų po jo mirties. Nors Stalinas smerkiamas dėl dešimtmečius vykdytų žiaurių represijų, daugelis jį giria kaip žmogų, vedusį liaudį į per-

galę prieš nacistinę Vokietiją. Stalino atvaizdas papuošė penkis autobusus, kurie važinės Volgograde iki gegužės 9-osios, kai Rusijoje minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena.

•

2013 02 04 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Turtingiausi pasaulio monarchai Žurnalas “Forbes” pagal turtą išrikiavo pasaulio monarchus - nuo bežemio arklių tabūno savininko iki karalienės Elžbietos II. 15 turtingiausių pasaulio valdovų sąraše dominuoja monarchai arabai, tačiau jo lyderė - Anglijos karalienė Elžbieta II, o paskutinis jame - valdovas, nė neturintis savo valstybės. “Forbes” pateikia savo vertinimą pagal 2013 metų sausio 29 dieną monarchų turimo turto vertę.

Elžbietos II turtas įvertintas 60 mlrd. svarų sterlingų (94,8 mlrd. dolerių). Šią sumą sudaro Bakingamo ir Kensingtono, Sent Džeimso ir Holirudo bei kiti rūmai, Vindzoro, Balmoralo, Sandringamo ir kitos pilys bei dar daug nekilnojamojo turto objektų, kurie priklauso monarchės šeimai, taip pat meno kūrinių kolekcijos ir juvelyriniai dirbiniai.

Nereikia pamiršti, jog karalienė tradiciškai disponuoja dar daugybe unikalių objektų, kurie laikomi valstybės nuosavybe, bet monarchijos nariai turi visas teises jais naudotis kaip nuosavais.

Sąraše yra net septyni Persijos įlankos šalių valdovai. Iškart po Elžbietos II antroje vietoje yra 87 metų Saudo Arabijos karalius Abdullah al Azizas Sa’udas. Jo turtas siekia 40 mlrd. svarų sterlingų (63,2 mlrd. dolerių). Karaliui Abdullah, kuris užima Saudo Arabijos sostą nuo 2005 metų, priklauso milžiniškos arklidės su arabų ristūnais ir visas garažas retų automobilių. Saudo Arabija uždirba po 1 mlrd. dolerių per dieną iš naftos eksporto. Tai didina ir karališkosios šeimos turtus. Karalius garsėja

Turtingiausia pasaulio monarchė - karalienė Elžbieta II. / PA/Scanpix nuotraukos gerumu tiems, kuriems reikia pagalbos.

Trečia vieta priklauso 64 metų šeichui Khalifai bin Zayedui an Nahyanui, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentui bei Abu Dabio naftos emyrato emyrui. Abu postus jis paveldėjo 2004 metais po savo tėvo mirties. Šeicho turimo turto vertė - 30 mlrd. svarų sterlingų (47,4 mlrd. dolerių).

Savo turtus jis dar didina išmoningai investuodamas į įvairias pasaulio ekonomikos sritis.

Penktą vietą užima JAE ministras pirmininkas ir Dubajaus šeichas Mohammedas bin Rashidas al Maktoumas (39,5 mlrd. dolerių), vienas didžiausių visų laikų žirgų savininkų, aštuntą - 82

Stambulas tiria amerikietės nužudymą Turkijos policija dėl praėjusį mėnesį Stambule dingusios amerikietės nužudymo areštavo 11 asmenų.

33 metų Sarai Sierros, dviejų vaikų motinos iš Niujorko, lavonas (galvoje - mirtį lėmusios žaizdos) šeštadienį buvo rastas netoli Stambulo senovinių miesto sienų. Policija patvirtino, kad amerikietė buvo nužudyta smūgiais į galvą, bet atsisakė pateikti daugiau detalių. Stambulo policijos viršininkas Huseyinas Capkinas pabrėžė, jog pirmiau reikia baigti tyrimą.

Spaudoje paskelbta, kad moteriai taip pat kelis kartus aštriu daiktu smogta į pilvą, tačiau išžaginimo ar apiplėšimo žymių nėra. Policijai radus amerikietės kūną ji tebebuvo su papuošalais.

Turkų policija S.Sierros ieškojo jos šeimai pranešus, kad ryšys su ja nutrūko sausio 21 dieną, kai ji turėjo grįžti į Niujorką. Amerikietė viena leido laiką Stambule, nors iš pradžių šią kelionę planavo su drauge, bet ši negalėjo vykti. S.Sierra atostogas skyrė savo pomėgiui - fotografijai.

Devynerių ir 11 metų vaikus turinti S.Sierra iš JAV į Stambulą išvyko sausio 7 dieną. Jos palaikai, susukti į antklodę, galėjo būti išmesti vienoje pagrindinių gatvių netoli senovinių sienų. Stambulas, kuriame pasitaiko nemažai vagysčių ir apiplėšimų, iš tiesų laikomas palyginti saugiu miestu, tad amerikietės dingimas sukėlė ant kojų policiją, ši išplatino jos nuotrauką ir paprašė pagalbos ką nors žinančių žmonių. Atsirado liudininkė, kuri pareiškė, jog matė vyrą, kažką iškeliantį iš užpakalinės lengvojo automobilio keleivio vietos. Moteris išvydo netyčia išlindusią ranką.

Laikraštis “Hurriyet” spėja, kad S.Sierra galėjo būti apgaule suviliota vežti narkotikus į Jungtines Valstijas.

Viena Stambule atostogas leidusi S.Sierra namo į Niujorką nebegrįžo.

Taip esą sakė anoniminis buvęs JAV Kovos su narkotikais administracijos agentas. Tačiau Stambulo policija nerado jokių duomenų, kad ji būtų dalyvavusi kokioje nors nusikalstamoje schemoje. “Ji buvo keliautoja vienišė”, - sakė policijos viršininkas.

Stambulas yra didžiausias Turkijos miestas, jame gyvena mažiausiai 15 mln. žmonių. Kasmet Stambule apsilanko milijonai turistų. Turizmas yra svarbi Turkijos ekonomikos dalis, tad šalis nenori atbaidyti užsienio keliautojų.

•

BBC, Almanachdegotha.org, LŽ

metų Kuveito emyras Sabah IV bin Ahmadas al Sabah (14,22 mlrd. dolerių), devintą - Kataro emyras 60 metų Hamadas bin Khalifa al Thani (11,06 mlrd. dolerių), dešimtą - 71 metų Omano sultonas Qaboosas bin Saidas as Saidas (9,48 mlrd. dolerių).

Didžiausias Persijos įlankos “vargšas” - 62 metų Bahreino karalius Hamadas ibn Isa al Khalifa, kurio turto vertė tik 5,53 mlrd. dolerių. Jis nepakliuvo į pirmą dešimtuką ir užėmė tik 11 vietą.

Prieš kelerius metus turtingiausiu pasaulio monarchu pripažintas Tailando karalius 84 metų Bhumibolas Adulyadei, ilgiausiai Tailando istorijoje valdan-

tis monarchas, dabar užima ketvirtą vietą (44,24 mlrd. dolerių). Jis pelnė ir rekordinį aukščiausių universiteto garbės apdovanojimų skaičių - 136. Karalius gyvena 1782 metais Bankoke pastatytuose rūmuose, kurie užima 218 400 kv. m plotą. Šeštoje vietoje - 65 metų Brunėjaus sultonas Haji Hassanalas Bolkiahas, turintis 37,92 mlrd. dolerių vertės turto. Jo kolekcijoje - nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. automobilių. Sultonas gyvena didžiausiuose pasaulyje rūmuose, pranokstančiuose Vatikaną (1788 kambariai, 257 vonios kambariai).

Be Elžbietos II, penkioliktuke yra tik dar viena moteris - Olandijos karalienė Beatrix, neseniai paskelbusi, jog trau-

kiasi iš sosto sūnaus labui. Beatrix turtas vertinamas 15,8 mlrd. dolerių. Tai kur kas daugiau nei klaidingai skelbta prieš kelerius metus. Nyderlandų karališkoji šeima yra didžiausios šalies naftos verslovės dalininkė, turinti, kaip manoma, apie 25 proc. akcijų.

Sąraše yra dar trys Europos monarchai - 12, 13 ir 14 vietas užimantys Lichtenšteino princas 67 metų Hansas Adamas, Liuksemburgo didysis kunigaikštis 56 metų Henri ir Monako kunigaikštis 53 metų Albert’as II (jie atitinkamai turi 5,3 mlrd., 4,74 mlrd. ir 3,95 mlrd. dolerių vertės turto).

Ir galiausiai 15 vietą šiame turtingiausių pasaulio valdovų sąraše užima 75 metų imamas Aga Khanas IV (3,16 mlrd. dolerių), didžiulės izmailitų (šiitiško islamo atšaka) bendruomenės vadovas, gyvenantis Indijoje, Omane, Sirijoje, Tadžikistane ir Zanzibare.

Nors ši bendruomenė neturi savo valstybės, jos vadovas prilygintas monarchui: nuo 1957 metų į jį kreipiamasi Jo Didenybe, o tą titulą jam suteikė Elžbieta II. Aga Khanas yra tabūno, kurį sudaro iki 900 grynakraujų arabų ristūnų, savininkas. Jis turi savo dalį vienuose Didžiosios Britanijos žirgų aukcionų namuose ir vien iš to gauna maždaug 300 mln. dolerių metinių pajamų. Jo Didenybė taip pat gauna pajamų iš kelių viešbučių bei oro bendrovių, iš investicijų į turizmo verslą Sardinijoje (būtent Aga Khano dėka ši Italijos sala septintąjį dešimtmetį virto madinga poilsio vieta) bei stambiausių pramonės kompanijų akcijų.

•

8

2013 02 04 Lietuvos žinios

Trasa

Giliavandenį uostą tebeblaško diskusijos VIDA BORTELIENĖ

Prieš dešimtmetį japonai, nemokamai atlikę naujo giliavandenio uosto statybos galimybių studiją, lietuviams siūlė maždaug 2020 metais pradėti statyti krantines jūroje priešais Melnragę. Valdžia tokių ketinimų atsisakė. Būta ir kitokių idėjų dėl giliavandenio uosto. Bet kur bus jo vieta, tebediskutuojama.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu naujo uosto vietos parinkimo studiją 2011 metais atlikę vokiečiai siūlė toliau nagrinėti dvi alternatyvas, bet Klaipėdos ir Palangos politikai siekė, kad giliavandeniam uostui būtų parinkta Būtingė. Vieni - dėl esą Melnragės gyvenvietei gresiančio sunykimo, kiti - dėl Palangai byrėsiančių mokesčių. Tikėta, kad senojo uosto 50 mln. tonų krovos galimybės nebus išnaudotos dar maždaug dešimtmetį.

Pastaruosius dvejus metus Klaipėdos uoste perkraunama po 36 mln. tonų krovinių kasmet, didžiulės išlaidos metamos uostui gilinti iki didiesiems laivams būtinų parametrų - 16 metrų kanalo ir 14,5 metro gylio krantinių.

Dėl to netrukus gali kilti naujas žiežirbų pliūpsnis tarp Klaipėdos savivaldybės ir Vyriausybės.

Miestas piesto stoja Šalies bendrąjį planą dar pernai nuspręsta išplėsti papildant jį jūrine dalimi. Aplinkos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto Baltijos aplinkos tyrimų ir planavimo institutas parengė koncepciją, kuri sausio pabaigoje pristatyta visuomenei. Aplinkos ministerija nurodo, kad jūrinė dalis padės išlaikyti valstybės jūrinės

Japonai siūlė maždaug 2020 metais pradėti statyti naujo uosto krantines jūroje priešais Melnragę.

Vidos Bortelienės nuotrauka

teritorijos ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą ir, be kita ko, suderinti visuomenės, savivaldybių bei valstybės interesus dėl jūrinės teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Sprendiniai planuojami laikotarpiams iki 2020 ir 2030 metų.

Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės politikai ir administracijos atstovai, pakviesti į papildyto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pristatymą, sako buvę nustebinti, kad giliavandenį uostą numatoma statyti ir Klaipėdoje.

“Jei tai klaida, ją reikia skubiai ištaisyti. O jei tai pragmatiški centrinės šalies valdžios žingsniai, tai yra mažų mažiausiai nekorektiškas veiksmas tiek Klaipėdos miesto savivaldy-

Trumpai RENGS EUROPINĖS VĖŽĖS PLANĄ Susisiekimo ministerija siūlo iki 2015 metų pabaigos parengti transeuropinės vėžės “Rail Baltica” ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos specialųjį planą. Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad į planą būtų įtrauktas dviejų alternatyvių ruožų Kaunas-Šiauliai-Latvijos siena ir Kaunas-Panevėžys-Latvijos siena palyginimas. Rengiant planą, būtų rezervuojamos teritorijos geležinkelių linijoms, atliktas strateginio pasekmių vertinimo aplinkai (SPAV) tyrimas, konkretizuojami SPAV sprendiniai.

Planas turi būti parengtas iki 2015 metų gegužės 31 dienos, jis būtų finansuojamas transeuropinio transporto tinklo TEN-Tir biudžeto lėšomis. “Rail Balticos” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių. Bendras jos ilgis Lietuvoje - 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją.

PIRKĖJŲ BAIMĖS IR VILTYS Per praėjusius metus asmeninės paskirties naujų automobilių rinka Lietuvoje sumažėjo lygiai tiek pat, kiek ir visoje Europos Sąjungoje, tačiau pagal pirkimo apimtį mūsų šalis toli atsilieka nuo Europos vidurkio. 2012 metais naujų automobilių pardavimas Lietuvoje sumažėjo 8,2 proc., iki 12 170 vienetų. Latvijos gyventojai naujų mašinų įsigijo šiek tiek mažiau - 10 665, o estai

aplenkė abi Baltijos kaimynes ir nupirko daugiau kaip 17 tūkst. ką tik nuo konvejerio nuriedėjusių automobilių.

Tačiau skaičiuojant, kiek tokių transporto priemonių teko 1000 šalies gyventojų, Lietuva smuktelėjo į autsaiderės pozicijas. Mūsų valstybėje 1000 žmonių pernai teko 4,6 naujo automobilio, Latvijoje - 6,3, o Estijoje - net 15,1 mašinos. Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) manymu, lietuviai vis dar baiminasi dėl ateities, todėl ir įmonės, ir gyventojai atideda tokius nebūtiniausius pirkinius kaip nauji automobiliai arba renkasi jau važinėtas transporto priemones. LAA administracijos vadovas Mindaugas Beišys, analizuodamas kasmetinius naujų mašinų prekybos svyravimus, atkreipė dėmesį, kad tautiečius veikia lūkesčių ekonomika - žmonės gyvena ne taip, kaip realiai yra, o kaip įsiteigia sau.

“Rinkoje pastebimas švytuoklės efektas: ekonomikai vos atšilus naujų automobilių registruojama dešimtimis procentų daugiau, lūkesčiams susvyravus prekyba krinta dešimtimis procentų.

2007 metais rinkos kilimas buvo keliskart didesnis nei bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, bet vos tik BVP smuktelėjo keliais procentais, automobilių pardavimas krito drastiškai”, kalbėjo M.Beišys. Pašnekovo teigimu, dėl inertiško pirkėjų elgesio sunku prognozuoti, kaip automobilių pardavėjams seksis šįmet, tačiau LAA analizės rodo, kad nereikėtų tikėtis nei ryškaus rinkos didėjimo, nei mažėjimo.

LŽ

Susisiekimo ministras R.Sinkevičius sako, kad giliavandenio uosto idėja nepamiršta, tačiau “Klaipėdos uosto galimybės nėra išsemtos”. bės, tiek miestiečių atžvilgiu”, - išplatintame pranešime pareiškė meras Vytautas Grubliauskas. Jam esą “kelia nuostabą”, kad dar 2011 metais patvirtintoje Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijoje prioritetinė giliavandenio uosto statybos vieta numatoma Būtingėje, o šį sausį Lietuvos bendrojo plano jūrinių teritorijų dalies pristatyme pažymėti jau du giliavandeniai uostai - Melnragėje ir Būtingėje.

“Klaipėdos miesto bendrajame plane iki 2020 metų nėra numatyta tokio

objekto”, - teigė Melnragės gyventoju prieš porą metų tapęs Klaipėdos meras. Savivaldybė savo pastabas Aplinkos ministerijai išsiuntė raštu.

Mokslininkai ragina neskubėti Jūrinę plano dalį rengiančio Baltijos aplinkos tyrimų ir planavimo instituto grupės vadovas dr. Saulius Gulbinskas ramino. “Vyksta normali planavimo procedūra. Dabar dar tik koncepcijos stadija. Tačiau manau, jog nenaudinga užsibrėžti, kad negalime nagrinėti alternatyvos ir Melnragei už-

dėti kryžių. Gavome uosto direkcijos ir ministerijos nurodymus įtraukti į koncepciją vokiečių konsultavimo įmonės “Inros Lackner” atliktos studijos dviejų alternatyvų sprendinius, tai ir padarėme. Gavę pastabas plano koncepciją dar kartą aptarsime su visuomene, darbą baigti esame įpareigoti iki lapkričio 1 dienos. O galutinį sprendimą priims Vyriausybė ir Seimas”, - aiškino S.Gulbinskas. Nuolat aktyviai dalyvaudamas savivaldybės ir uosto atstovų diskusijose, kokio uosto ir kada Lietuvai reikės, jis puikiai išmano Klaipėdoje girdimus politinius nuomonių skirtumus.

Jau prieš metus mokslininkai išreiškė mintį, kad technologijos žengia į priekį, esą galima rasti neskausmingų teritorinių sprendinių. Pratęsus į jūrą molą ir nutiesus vamzdynus, pirmąja išorinio uosto dalimi esą galėtų naudotis abi naftos terminalų bendrovės be žalos Melnragės gyventojams.

Kai kurie uostininkai svarsto, jog uosto viziją kūrę japonai buvo objektyvūs, kai padarė išvadą, kad statyti naują uostą Būtingėje ekonomiškai nenaudinga. Jų vienintelė klaida - netikslios, sumažintos, Klaipėdos uosto apyvartos didėjimo prognozės. Mintis, kad po 2015 metų ar penkmečiu vėliau uostas patirs laivų eismo apribojimų arba Kuršių nerijos pakrantę dėl išgilintos akvatorijos reikės sutvirtinti krantine, darosi dar aktualesnė, kai pietinėje uosto dalyje šiemet pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad giliavandenio uosto idėja nepamiršta, tačiau “Klaipėdos uosto galimybės nėra išsemtos”, esą tęsiant investicijas į dabartinę infrastruktūrą “yra galimybių Klaipėdai perkrauti iki 60 mln. tonų krovinių”.

•

LŽ testas: nauja forma ILONA STAŠKUTĖ

Universalo, hečbeko ir kupė kėbulu gamintas “Opel Astra” pristatytas dar vienos, klasikinio sedano formos. Šią modelio versiją išbandė ir LŽ.

Sedanas “Astra” išleistas praėjus trejiems metams nuo tada, kai pasirodė pirma naujo modelio versija, todėl automobilio techniniai sprendimai nėra labai nauji, pagrindiniai techniniai mazgai pasiskolinti iš kitokio kėbulo “brolių”, tačiau yra ir keletas naujovių.

Naujojo kėbulo kūrėjai daug dėmesio skyrė automobilio elegancijai.

Aptakių formų kėbule nematyti jokio aštrumo ar agresijos. Stogo linija suprojektuota su nuolydžiu nuo pat vairuotojo nugaros ir išlaikydama arkos formą ji tęsiasi iki bagažinės dangčio pabaigos, panašiai kaip prabangiausio “Opel” modelio “Insignia”.

Nedidelis sedanas atrodo gana erdvus, o jo 460 litrų talpos bagažinė net 90 litrų lenkia penkių durų hečbeko bagažinę. Atlenkus užpakalines sėdynes galima gauti iki 1010 litrų erdvės, tačiau sutalpinti vieną didelį daiktą būtų išties problemiška, nes bagažinės anga gana siaura.

LŽ išbandyta “Astra” turėjo 1,7 litrų darbo tūrio, 130 AG dyzelinį variklį, galingiausią iš dviejų dyzelinių motorų, siūlomų šiam modeliui Lie-

Aptakių formų sedanas “Opel Astra” iš užpakalio panašus į prabangesnį “Insignia” modelį. / Gamintojo nuotrauka tuvoje. Taip pat jam galima parinkti vieną iš keturių benzininių variklių.

Nors automobilis nėra labai galingas, jo dinamiškumą galima reguliuoti “Flex Ride” sistema - paspaudus sportinio režimo mygtuką automobilis guviau reaguoja į vairuotojo veiksmus ir akceleratoriaus spustelėjimą.

Tačiau pagal mechaninės šešių pavarų dėžės darbą bandytoji versija labiau tinkama ilgoms kelionėms. Dėl ilgų pavarų daugiau naudos galima gauti greitkeliu važiuojant mažomis apsukomis ir taupant degalus, kurių automobilis suvartoja kiek daugiau nei 5 litrus 100 kilometrų važiuojant mišriu režimu.

Sedanas “Astra” Lietuvoje kainuoja nuo 53,5 tūkst. litų, tai šiek tiek ma-

žiau nei universalo versija ir daugiau nei hečbekas, tačiau bandyto modelio su gausia komplektacija kaina bene dvigubai didesnė. Anksčiau buvusi labai populiari C klasė Europoje dabar šiek tiek apleista, nes daugiausia dėmesio skiriama mažesniems modeliams. Naujų nedidelių sedanų pristatoma itin mažai, taigi “Astra”, turinti šį kėbulą, nesusidurs su stipria konkurencija. Tačiau ir pats gamintojas pripažįsta, kad šeimos sedanai vis dažniau tampa nišiniais modeliais.

Vakarų Europoje juos visiškai išstūmė ne tokie dailūs, bet gerokai praktiškesni universalai ar hečbekai, o klasikinės formos keturių durų modeliai išliko paklausūs tik Rytų Europos ir Rusijos rinkose.

•

2013 02 04 Lietuvos žinios

Trasa

9

Europinius pinigus pasiryžę gelbėti kelininkai Vyriausybėje brandinamas planas perskirstyti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų Lietuvai kaip paramą skiriamas lėšas - baiminamasi, kad to nepadariusi valstybė gali prarasti daugiau kaip du milijardus litų.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

“D

abar Vyriausybėje iš tikrųjų aptariamos temos, kaip racionaliau panaudoti rezervus. Kadangi dalis ES paramos neracionaliai naudojama ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Bendrijos šalių, Europos Komisija pakeitė kai kurias paramos skirstymą reguliuojančio reglamento nuostatas. Dabar jos leidžia valstybėms liberaliau skirstyti paramą.

Dėl to atsirado tam tikrų galimybių perskirstyti paramą ir mūsų krašte”, - dienraščiui LŽ teigė ekonomistas, akademikas Antanas Buračas.

Finansų ministerija (FM) informavo LŽ, kad šiuo metu įgyvendinami arba jau yra įgyvendinti 6737 ES struktūrinių fondų finansuojami projektai. Jiems skirtos lėšos (23,3 mlrd. litų) sudaro apie 91 proc. visos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos sumos, tenkančios Lietuvai. Iki metų pabaigos liko paskirstyti dar du milijardus litų. Jeigu šie pinigai būtų nepanaudoti, juos tektų grąžinti į ES biudžetą. “Vyriausybės koridoriuose kalbų apie lėšų perskirstymą gal ir nebūtų kilę, jei visi būtų buvę tikri, kad tų milijonų nereikės grąžinti Bendrijai. Tačiau esama rizikos, jog nebus spėta pasirašyti sutarčių su projektų vykdytojais.

Tada tikrai neteksime pinigų”, - kalbėjo A.Buračas.

Akademikas A.Buračas neabejoja, kad daugiau kaip 2 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų likutį Vyriausybė turi paskirstyti racionaliai.

Kas slepiasi už gražių pažadų?

Pati FM nelinkusi pripažinti, kad mūsų šalis gali prarasti likusias 20072013 metų ES paramos lėšas. “Primename, jog šio finansinio laikotarpio ES paramos lėšos turi būti panaudotos iki 2015 metų pabaigos, o finansavimo ir administravimo sutartys su projektų vykdytojais pasirašytos iki 2013-ųjų gruodžio 31 dienos. Nors dabar liko kontraktuoti (paskirstyti lėšas ir pasirašyti sutartis su projektų vykdytojais) kiek daugiau nei du milijardai litų, vien per 2012 metus pasirašyta administravimo ir finansavimo sutarčių už beveik 3,2 mlrd. litų”, - sakoma ministerijos atsakyme dienraščiui LŽ.

Vis dėlto optimistines Finansų ministerijos prognozes paneigia faktai.

Akademikas A.Buračas atkreipė dėmesį į visiškas ankstesnės Vyriausybės nesėkmes skirstant europinę paramą aplinkosaugos srityje. Aplinkos ministerija atliekoms tvarkyti - kad jos būtų perdirbamos, rūšiuojamos ir deginamos pagal ES standartus, buvo atseikėjusi 450 mln. litų ES struktūrinių fondų pinigų. Tačiau dabar konstatuojama, esą Lietuva nesugebėjo panaudoti šios sumos iki 2013 metų, todėl greičiausiai turės grąžinti lėšas Bendrijai, o gal net mokėti baudas. Ir tokių nesėkmingų projektų mūsų krašte - ne vienas ir ne du.

FM irgi pripažįsta, kad “atskiros struktūrinės paramos priemonės įgyvendinamos skirtinga sparta”. “Dažniausiai lėšų panaudojimo spartą lemia skirtingos priežastys, pavyzdžiui, priemonių ir (ar) projektų specifiškumas, naujoviškumas, administraciniai gebėjimai, viešųjų pirkimų vykdymas ir pan.”, - teigiama LŽ atsiųstame atsakyme.

Kelininkai skambina pavojaus varpais - negavus europinės paramos dabar geriausiais Rytų Europoje laikomi Lietuvos keliai liks tik prisiminimas. / LŽ archyvo ir Vpu.lt nuotraukos

Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių finansavimo pokytis (mln. Lt) Metai

Bendra Iš jų valstybės ES paramos skirta suma lėšos

2009

898

659

2010

867

531

2011

931

260

2012

1057

221

2013*

1042

225

2014*

nėra duomenų

177

2015*

nėra duomenų

0

* Šaltinis: “Lietuvos keliai”

Daugiau dėmesio viešajam sektoriui A.Buračo dienraščiui pateiktą informaciją patvirtino premjero Algirdo Butkevičiaus patarėja ekonomikos klausimais Irina Urbonavičiūtė.

“Ministerijos pagal savo kompetenciją planuoja peržiūrėti ir peržiūri tuos ES paramos likučius”, - LŽ sakė valdininkė. Tačiau daugiau ką nors paaiškinti atsisakė. “Nesu Vyriausybė, o tik jos vadovo patarėja, todėl tų visų dalykų (dėl ES lėšų skirstymo - aut.) negaliu komentuoti. Tik žinau, kad peržiūrėjimas vyksta, o kas bus nuspręsta - matysime.

Manome, jog reikia panaudoti visą ES paramą. Daugiau nieko nežinau”, kalbėjo I.Urbonavičiūtė.

Savo išvadas dėl racionalesnio europinių struktūrinių fondų paramos

panaudojimo yra pateikęs ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas, o jo įžvalgos greičiausiai sutampa su tomis, kurias propaguoja ir pats institutas. Beveik neabejojama, kad į jas bus atsižvelgta perskirstant tuos du milijardus, kurie šiuo metu yra atsidūrę grėsmės zonoje.

Instituto nuomone, neracionaliai dalijami ES struktūrinių fondų pinigai iškreipia konkurenciją. “Konkurencinė aplinka iškraipoma tada, kai valstybei priklausančios įmonės, naudodamos ES fondų lėšas, ima teikti paslaugas tose rinkose, kuriose jau veikia privatūs asmenys. Taip bloginama privataus sektoriaus padėtis, stabdoma jo veiklos plėtra, šalies biudžeto ir ES lėšomis išstumiamos investicijos. Jei valstybė nesikištų, investuotų privačios įmonės”, - tvirtino LLRI specialistas.

Kaip vieną tokių sričių V.Žukauskas paminėjo ir profesinį mokymą.

“Geras pavyzdys - profesinis mokymas Lietuvoje. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvos švietimui bei mokslui 2007-2013 metais iš viso numatyta daugiau kaip 4 mlrd. litų ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų. Iš jų 340 mln. litų bus skirta sektoriniams profesinio mokymo centrams kurti. Tikėtina, kad šiais ES pinigais finansuojamais profesinio mokymo projektais bus išstumtas galimas privataus verslo ir profesinių mokyklų bendradarbiavimas, sumažintos privačių profesinių mokyklų plėtros ir steigimo galimybės”, - atkreipė dėmesį LLRI ekspertas.

V.Žukauskas mano, kad, siekiant kuo mažiau iškraipyti konkurenciją, ES lėšomis turėtų būti finansuojami ne verslo projektai, o tai, kas laikoma viešosiomis gėrybėmis, pavyzdžiui, sveikatos sektorius, keliai ar kita infrastruktūra.

Kas kryžiuos ietis dėl likučio Kad Lietuva neprarastų gardaus europinės paramos kąsnio, būtina, jog 2 mlrd. litų ar jų dalis atsidurtų tose rankose, kurios sugebėtų tuos pinigus greitai panaudoti. Kaip LŽ

mės krašto ir rajoninių kelių ilgį, reikėtų rekonstruoti apie 600 km kelių. Tačiau realiai jų 2009-2012 metais buvo atnaujinta tik 549,24 km, kitaip tariant, 137,31 km per metus, arba 4,4 karto mažiau, nei reikėtų pagal normatyvus”, - dienraščiui LŽ pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius.

Jis pabrėžė, kad kaimynai - ypač lenkai ir estai - pagal kelių kokybę greitai jau daug kartų lenks lietuvius.

“Estija seniai suprato, kad būtent sausumos keliai geriausiai reprezentuoja valstybę. Todėl net krizės laikotarpiu ji ne mažino, o priešingai didino rekonstruojamų kelių ilgį. Atrodo, nuo 2009-ųjų estai kasmet suremontuoja po tūkstantį kilometrų asfaltuotų kelių. Tačiau puikūs keliai ne vien šalies įvaizdžio, pritraukiančio į valstybę daugiau investicijų, dalis. Tai ir mažesnės išlaidos, tenkančios degalams bei amortizacijai, ir greitesnis susisiekimas, ir pagaliau eismo dalyvių saugumas. Apskaičiuota, jog investicijos į kelius sugrąžina iki 13,5 proc. įdėtų lėšų, nors vidutinė pelno grąža įprastose įmonėse sudaro tik apie 5,6 procento”, - dėstė pašnekovas.

LAKD Investicijų skyriaus vadovas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais

Siekiant kuo mažiau iškraipyti konkurenciją, ES lėšomis turėtų būti finansuojami ne verslo projektai, o tai, kas laikoma viešosiomis gėrybėmis, pavyzdžiui, sveikatos sektorius, keliai ar kita infrastruktūra. sakė A.Buračas, perskirstant ES struktūrinių fondų lėšų likučius “racionaliausia juos būtų skirti senų namų renovacijai”.

Savo paslaugas siūlo ir valstybės kelius prižiūrintys kelininkai. “Jau dabar valstybinės reikšmės kelių būklė nėra patenkinama, tad jei nebus skirta atitinkamo finansavimo, po poros metų pirmieji mūsų keliai pradės irti. Vadovaujantis kelių taisymo periodiškumo normatyvais, asfaltbetonio danga įprastomis sąlygomis laiko 20 metų, paskui kelią būtina atnaujinti. Todėl per metus, jei vertintume asfaltbetonio danga padengtų valstybinės reikš-

metais keliams skiriamos lėšos buvo nuolat karpomos. Mažėjant finansavimui nuo dviejų iki penkių kartų 2009-2012 metais, palyginti su 20012008 metų laikotarpiu, krito ir darbų apimtis. Anot LAKD atstovo, ateinantiems dvejiems metams keliams galėtų būti skiriama pinigų iš to ES struktūrinių fondų likučio, kuris dabar lyg ir pakibęs ant plauko. “Iki 2012 metų pabaigos jau panaudojome 82 proc. gautų europinių lėšų.

Manau, galėtume pabandyti greitai panaudoti ir bent dalį likučio iš tų dviejų milijardų - šitaip nors iš dalies pagelbėtume keliams”, - sakė R.Lipkevičius.

•

10

2013 02 04 Lietuvos žinios

Reportažas

Stebuklai iš saldainių popierėlių Visą lapkritį ir gruodį “Lietuvos žinios” kartu su bendrove “Naujoji rūta” skatino vaikus keistis vaidmenimis su Kalėdų Seneliu ir užuot laukus jo dovanėlių patiems jas sukurti.

Gražiausių dovanėlių kūrėjai penktadienį buvo apdovanoti konkurso rėmėjų įsteigtais prizais.

AUDRIUS MAKAUSKAS

K

onkursas “Sukurk žaisliuką Kalėdų Seneliui” leido atsiskleisti vaikų vaizduotei kuriant dovanas. Vaikai jas gamino iš “Naujosios rūtos” saldainių popierėlių. Į apdovanojimų teikimo šventę penktadienį suvažiavo gražiausių žaisliukų kūrėjai iš visos Lietuvos.

“Vilniuje nelaimėsime” Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos filialo, įsikūrusio greta Pašilės pagrindinės mokyklos, bibliotekininkė Aldona Vaitkevičienė neslėpė, kad daug kas jos ryžtą suburti vaikus dalyvauti konkurse vertino skeptiškai. “Man atvirai tvirtino, kad Vilniuje mes vis tiek nelaimėsime”, - LŽ pasakojo A.Vaitkevičienė. Bibliotekininkė neslėpė, kad mažesniuose miestuose ir kaimuose augantys vaikai yra labai kūrybingi, tad bibliotekoje jos įrengtas stendas su vaikų kūriniais nuolat papildomas naujais moksleivių darbais.

Kad tai - ne tušti žodžiai, patvirtino ir penki apdovanojimai, laimėti Ukmergės priemiesčio Pašilės vaikų.

Viena laimėtojų - šešiametė Loreta Vaitkevičiūtė - bene uoliausia bibliotekos skaitytoja. “Kai darbo dienomis neinu į darželį, visada einu į biblioteką, - sakė šešiametė. - Ir prie kompiuterio pasėdžiu, ir knygų pasiimu. Jau perskaičiau “Eglę žalčių karalienę”, “Meškos trobelę”, dabar skaitysiu “Baltą vilką ir karalaitę”.

“Lietuvos žinių” ir “Naujosios rūtos” konkursui ji kartu su mama iš popieriaus išlankstė plaštakes, kurias papuošė spalvingais saldainių popierėliais. Idėją pasiūlė bibliotekininkė, apie konkursą sužinojusi skaitydama dienraštį.

A.Vaitkevičienė parodė Loretai knygą apie popieriaus lankstymo meną origamį.

“Visos galimybės skleistis vaikų kūrybiškumui atsiranda tik tada, kai jų idėjas palaiko ir jas įgyvendinti padeda šeima”, sakė E.Poškevičienė.

Saldžiuosius prizus vaikams įteikė AB “Naujoji rūta” generalinis direktorius B.Bernotas. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Vaikai iš Vilniaus lopšelio - darželio “Pabiručiai” džiaugiasi gautais prizais.

Mergaitė už kūrinius apdovanota rėmėjų įsteigtais prizais - stalo žaidimais ir saldainiais, kuriuos gavusi ji pažadėjo valgyti saikingai, nes “truputį galima, bet daug - nesveika”. O Pašilės bibliotekininkė A.Vaitkevičienė, paskatinusi kūrybingus vaikus dalyvauti konkurse, europarlamentaro Zigmanto Balčyčio kvietimu keliaus į Briuselį, į Europos Parlamentą (EP).

Evelina Skabeikienė įteikia UAB “Raidynėlis” prizus.

Alytiškiai E.Poškevičienė ir D.Švilpas su europarlamentaru Z.Balčyčiu.

Svarbus palaikymas Į EP vyks ir Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos mokytoja Erika Poškevičienė. Prizą ji pelnė savo septynmečio auklėtinio Domanto Švilpo dėka.

“Idėja jau buvo kilusi Domanto vyresniajam broliui Edvinui, kuris muzikos pamokai iš popieriaus pa-

gamino didelę gitarą”, - pasakojo E.Poškevičienė. Portale lzinios.lt perskaičiusi apie konkursą, mokytoja sumanė, kad padarius mažesnę gitaros kopiją būtų galima jame dalyvauti.

Užduoties šįsyk ėmėsi Domantas.

Berniukas sukūrė ir eilėraštį Kalėdų Seneliui.

“Brolis groja pianinu, tad gal vėliau gims melodija ir Domanto eilėraštis virs daina”, - džiaugėsi berniukų mokytoja. Jos teigimu, norint įgyvendinti bet kokią kūrybinę idėją labai svarbus vaikų tėvelių palaikymas. “Visos galimybės skleistis vaikų kūrybiškumui atsiranda tik tada, kai

jų idėjas palaiko ir jas įgyvendinti padeda šeima”, - sakė E.Poškevičienė.

Stiprybė - kuriantys vaikai “Lietuva yra stipri, o jos stiprybė yra mūsų vaikai, kurie kuria.

Kaip ir jūs - mamos, tėveliai, mokytojai. Būtent jūs kuriate Lietuvą,

- kalbėjo “Lietuvos žinių” vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas ir pasveikinęs konkurso nugalėtojus prisipažino: - Pirmą kartą matau saldainių fabriko direktorių.” O pats “saldainių fabriko direktorius”, bendrovės “Naujoji rūta” generalinis direktorius

2013 02 04 Lietuvos žinios

Reportažas

Prizus atsiima L.Vaitkevičiūtė iš Pašilės.

Vaikų vaizduotė leido saldainių popierėliams virsti dovanomis Kalėdų Seneliui.

Vilniaus lopšelio-darželio “Žvangutis” auklėtiniai šventės dalyviams parengė šokių programą.

Šakių rajono Slavikų pagrindinės mokyklos moksleiviai.

Mykolas Radziukynas su mama ir “Lietuvos žinių” vyriausiuoju redaktoriumi R.Terlecku.

Bronius Bernotas, neslėpė vaikystėje taip pat žaisdavęs saldainių popierėliais. “Kai mama nupirkdavo saldainių, paimdavome po vieną, o popierėlį įsukdavome į kitą popierėlį, kad niekas nepastebėtų, jog saldainiai dingsta”, - juokėsi B.Bernotas.

Jis džiaugėsi, kad tokie konkursai kaip šis padeda vaikams išreikšti kūrybiškumą, ir tvirtai pažadėjo, kad jo vadovaujama įmonė ir toliau skatins iniciatyvas, suteikiančias

Konkurso organizatoriai: Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios w w w. l z i n i o s . l t

Matas Nemira su mama.

vaikams galimybę kurti, atskleisti savo gabumus.

Laukė prizai Penktadienį į Vilniuje surengtą konkurso apdovanojimų teikimo šventę suvažiavo kelios dešimtys vaikų iš visos Lietuvos. Jie grožėjosi apdovanojimus pelniusiųjų darbais, tarp kurių - gražiausi piešiniai, eglutės žaisliukai, varpeliai.

Konkurso nugalėtojai džiaugėsi rėmėjų įsteigtais prizais - gražiausius

kūrinius sukūrę vaikai apdovanoti koncerno “Achemos grupė” išleistomis knygomis ir mokykliniais reikmenimis, AB “Naujoji rūta” saldainiais, UAB “Raidynėlis” knygomis, parduotuvės “Hobbyshop” žaidimais ir “Mano kepyklėlės Crustum” kepiniais. Dvi mokytojos turės galimybę aplankyti EP būstinę Briuselyje. Šventės dalyvius kibinais vaišino Riešės kibininė, linksmino Vilniaus lopšelio - darželio “Žvangutis” auklėtiniai, parengę šokių programą “Pingvinų žiema”.

Partneriai:

•

B.Bernotas (kairėje), “Mano kepyklėlės Crustum” atstovė Giedrė Lukoševičienė ir Z.Balčytis.

11

12

2013 02 04 Lietuvos žinios

Kultūra

Į V.Menšovo filmą ėjo net A.Puškinas Per susitikimą su vilniečiais Vladimiras Menšovas išgirdo prašymą sukurti filmą apie šauniuosius jūrininkus. Esą niekas geriau to nepadarytų. Svečias atsakė: “Man tai siejasi su klausimu, kodėl taip maža filmų apie apendikso operaciją išgyvenusius žmones.” čiau, kas galėtų vaidinti. Tačiau po kelių dienų paskambino, sakė filmuosis, - prisiminė režisierius. - Tai buvo sėkmingas sprendimas: kine A.Batalovas jau šešiasdešimt metų, o atmintyje liks kaip “Ašarų” Goša.” Su Olegu Tabakovu dirbti lengva, sutinka vaidinti, mėgsta filmuotis. Verą Alentovą vaidinti režisierius įkalbinėdavęs naktimis... Suprantama, žmona.

Liudmila Gurčenko - kaprizinga, sunkiai prijaukinama aktorė. “Jei kas nors jai nepatinka, filmavimo aikštelėje netrunki įsigyti priešą. Štai, Piotrui Todorovskiui ji atvėrė tikrą pragarą: įžeidinėjo jį, vadino mėšlo nevertu režisieriumi. O manimi gana greitai patikėjo. Sunkus žmogus. Išleido knygą, kurioje parašė: “Menšovo nesuprasi. Tai puola glėbesčiuoti, tai praeina nepasisveikinęs.” Pamaniau, apie ką ji rašo? Kine su L.Gurčenko susitikome tik kartą, tačiau “Meilėje ir balandžiuose” jos vaidmuo tikrai išskirtinis”, - neabejojo V.Menšovas.

MINDAUGAS KLUSAS

N

ereikia nė sakyti, jog sostinės “Šarūno” viešbučio salė, kurioje vyko susitikimas, buvo sausakimša. Gal net per maža tokiai rusų įžymybei - režisieriui, aktoriui, “Oskaro” laureatui. Tarptautinio žiniasklaidos klubo “Formatas A3” kvietimu mūsų krašte viešėjęs kino menininkas sukūrė penkis vaidybinius filmus. Tai “Pokštas” (1976), “Maskva netiki ašaromis” (1980), “Meilė ir balandžiai” (1984), “Širli-Myrli” (1995) ir “Dievų pavydas” (2000).

V.Menšovas gimė Baku 1939 metais. 1961-aisiais įstojo į Maskvos dailės teatro (MCHAT) mokyklos Aktorinį fakultetą. Jį baigęs mokėsi Sąjunginio kinematografijos instituto (VGIK) aspirantūroje. V.Menšovas priklauso proputiniškai partijai “Vieningoji Rusija”, nors teigia, kad jau nebe - esą penkerius metus nemoka nario mokesčio. Menininkas yra ne tik Rusijos “Oskarų” komiteto pirmininkas, bet ir visuomeninės įkalinimo įstaigų priežiūros tarybos pirmininkas.

Maskvos ašaros Filmas “Maskva netiki ašaromis” ekranuose išsiliejo 1980 metų vasarį.

Praėjus kelioms dienoms po premjeros, režisierius išlipo iš metro traukinio Maskvos A.Puškino aikštėje ir prie kino teatro “Rossija” atsitrenkė į minią. “Pamaniau, gal kokio deficito parduotuvėje išmetė, - pasakojo V.Menšovas. - Staiga perskrodė mintis, kad ta eilė driekiasi mano filmo link. Paskutinis joje stovėjo... Aleksandras Sergejevičius Puškinas, kaip rašyta viename laiške.” Nors spauda filmą kritikavo, vadino nevykusiu, sentimentaliu, žiūrovų eilė netrumpėjo ištisus keturis mėnesius. Per metus SSRS maskvietiškas ašaras išvydo daugiau kaip 80 mln. žmonių.

Ne pokštas 1981-aisiais juosta buvo nominuota “Oskarui” kaip geriausias filmas užsienio kalba. “Staiga sužinojau, kad tapau “nevyjezdnoj” (nekeliaujantis)”, - ironiškai pasakojo V.Menšovas. Dėl apdovanojimo su juo varžėsi Akira Kurosawa, Francois Truffaut, Carlosas Saura, Istvanas Szabo. “Kas šioje kompanijoje “lūzeris”, abejonių nekilo”, - šmaikštavo svečias. “Oskarai” Los Andžele teikti kovo 31 dieną.

“Balandžio pirmosios rytą mane pažadino skambučiai, kad gavau “Oskarą”... - reikšmingą pauzę, prajuokindamas publiką, padarė režisierius.

- Jie nesiliovė iki vakaro, o kai žinią pakartojo “Vremia”, supratau, kad tai jau nebe pokštas.”

Po aštuonerių metų “Oskaro” statulėlė buvo įteikta SSRS kultūros atašė Jungtinėse Valstijose tokiam draugui Diuževui. “Vėliau jis kelis kartus susitiko su publika pasidalyti prisiminimais: kaip sėdėjo garsių aktorių apsuptyje, kaip jaudinosi, kai paskelbė laimėtoją, - traukė per dantį V.Menšovas. - Jo tikrai turtinga biografija.” Teisėto savininko rankose paauksuotas apdovanojimas atsidūrė tik per “perestroiką”, praėjus aštuoneriems metams po jo įteikimo. “Statulėlę sutiko parodyti su sąlyga, kad tik pasižiūrėsiu į ją ir iškart grąžinsiu.

Keturi balandėliai Klausiamas apie naujus kūrybinius iššūkius, režisierius V.Menšovas, penkių pilno metražo juostų autorius, nelinkęs būti atviras. / Romo Jurgaičio nuotrauka Pamačiau ir nebeatidaviau”, - pasakojo režisierius.

2011 metais kaip Rusijos “Oskaro” komiteto pirmininkas V.Menšovas atsisakė nominuoti “Oskarui” Nikitos Michalkovo filmą “Saulės nualinti 2:

vaidmenį. Vis dėlto vienai susitikimo dalyvei visuomet atrodė, kad tai - ne tikrasis V.Menšovas. Tikrasis, garsiai svarstė ji, tikriausiai yra kietas riešutėlis, kaip Bruce’as Willisas. “Nepatikėsite, esu labai kuklus vaikinas, - sakė

Teisėto savininko rankose paauksuotas “Oskaras” atsidūrė tik per “perestroiką”, praėjus aštuoneriems metams po jo įteikimo.

Citadelė”. Susitikimo pabaigoje vilniškei auditorijai knietėjo sužinoti, kodėl taip pasielgęs su Rusijos kinematografininkų sąjungos vadovo filmu. “Nes jis prastas”, - atsakė svečias trumpai.

Laukiantiems šeštojo Klausiamas apie naujus kūrybinius iššūkius, penkių pilno metražo juostų autorius buvo labai nekonkretus. Tepasakė gana ilgai ir nelengvai rašąs būsimo filmo scenarijų. “Tai jau taisyklė: viskas prasideda nuo globalaus užmojo kalbėti apie esminius dalykus, o baigiasi pačia paprasčiausia istorija - meilės istorija. Norisi papasakoti apie šias dienas, dabartį”, - teigė V.Menšovas. Lapkritį bendraudamas su televizijos “Dožd” žurnalistais, režisierius prisipažino, jog naujajam savo sumanymui prašysiąs daug pinigų.

režisierius, prajuokindamas auditoriją. - Buvau itin susivaržęs žmogus. Visko bijojau, drovėjausi, niekas man nesisekė. Į vaidybos fakultetą MCHAT’e patekau po ketvirto mėginimo.” Pirmasis persilaužimas įvyko po Odesos kino studijos trumpametražio filmo “Laimingasis Kukuškinas”. “Paaiškėjo, kad esu neprilygstamas gražuolis, turiu pasisekimą tarp moterų! - ironizavo V.Menšovas. - Antrasis esminis gyvenimo posūkis - “Maskva netiki ašaromis”. Jutau priešpriešą. Tuo metu visi mėgdžiojo Andrejų Tarkovskį.

Tad manasis sumanymas buvo įvertintas kaip akibrokštas. Kai aplankė

sėkmė, supratau, ką sugebu ir kuriuo keliu reikia eiti.”

Niekšai V.Menšovo apsilankymas Vilniuje padarė neblogą reklamą Aleksandro Atanesyano filmui “Niekšai” (“Svoloči”, 2006). Baisiai maga jį išvysti! Filme pasakojama apie Antrojo pasaulinio karo paauglius, iš kurių suburiamas savižudžių diversantų būrys. Per “MTV 2007” apdovanojimų ceremoniją V.Menšovas atsisakė spustelėti ranką filmo kūrėjams, voką su balsavimo rezultatais nusviedė ant grindų. “Nenorėjau gadinti šventės, savaime suprantama. Bet pas mus tokių būrių nebuvo. Ir, tik pamanykit, šis filmas skelbiamas pagrindinio prizo laimėtoju! Privalėjau sugadinti intrigą”, - teisinosi svečias.

“Menšovo nesuprasi” Žiūrovai norėjo išgirsti, kokie yra tie V.Menšovo aktoriai. Pasirodo, Aleksejus Batalovas ne iškart sutiko filmuotis “Ašarose”. Perskaitęs scenarijų nesusidomėjo, sakė neturįs tam laiko. “Buvo apmaudu, nes daug mąs-

Senuką Dėdę Mitią iš “Meilės ir balandžių” Sergejus Jurskis vaidino būdamas keturiasdešimt devynerių.

O Natalijai Teniakovai (Baba Šura) buvo tik trisdešimt aštuoneri.

Nina Dorošina į filmą pateko per teatrą. “Sovremenike” ji vaidino to paties pavadinimo spektaklyje. “Ieškojau istorijos naujam filmui ir apsilankiau jame. Spektaklis buvo visiškai nebūdingas “Sovremeniko” repertuarui. Žiūrėjau ir jutau: tik juokiuosi ir verkiu. O ko daugiau reikia, pamaniau? Filmuosiu, - pasakojo režisierius. - Pamenu, sutikau O.Tabakovą.

Sakau jam: “Jūsų teatre rodomas toks spektaklis “Meilė ir balandžiai.” “Taip, - sako jis. - Baisi gėda.” - “Aaa, o aš noriu jį filmuoti. Ir tau vaidmenį pasiūlyti.” - “O, tada kitas reikalas”, atsakė Olegas.” Režisierius supratęs, kad niekas geriau už N.Dorošiną su Nadios vaidmeniu nesusidoros. Menka bėda, kad už pagrindinio vaidmens atlikėją Aleksandrą Michailovą (Vasią) dešimčia metų vyresnė. “Ji - sunkus žmogus, bet todėl, kad geniali.

Stebėti jos vaidybą tikra šventė”, - sakė V.Menšovas. Filmas “Meilė ir balandžiai” išėjo per patį “sausmetį”. Dėl stikliuką pamėgusio Mitios jis buvo uždraustas.

•

Praeities sargybinis V.Menšovas filmavosi septyniasdešimtyje kino ir televizijos filmų. Taip pat ir režisieriaus Timuro Bekmambetovo fantastiniame veiksmo trileryje “Nakties sargyba” (2004). “Tokio filmo negalėčiau sukurti, nežinočiau kaip. O Timuras puikiai perėmė naująsias technologijas, kompiuterinę grafiką.

Man jos - tamsus miškas. Pamenu vieną epizodą: filmuojamės kambaryje, stovime vienas priešais kitą, kalbamės. O kai pamačiau tai filme - Dieve mano! ten visas kosmosas, skraidome”, - prisiminė aktorius. Jis apmaudavo, kad amerikiečiai T.Bekmambetovą “pasivogė”, dabar jis kuria amerikiečių kiną.

Vladimiras Drovusis Režisierius savo “Ašarose” sukūrė nedidelį paprasto, kuklaus jaunuolio

Kadras iš filmo “Maskva netiki ašaromis”. Jame pagrindinį vaidmenį sukūrusi režisieriaus žmona V.Alentova (dešinėje) ir aktorė Irina Muravjova.

2013 02 04 Lietuvos žinios

Kultūra

13

“Dingęs Vilnius” vėl atsiranda AUDRIUS MUSTEIKIS

Atrodė, kad dailės istoriko, muziejininko Vlado Drėmos (1910-1995) didžiojo darbo albumo “Dingęs Vilnius” neįmanoma išleisti dar kartą, kadangi pervartų metais “Vagos” leidykloje dingo ir jo maketas, kurį tada sukūrė dailininkas Rimtautas Gibavičius.

Jeigu yra didelis entuziazmas, viskas įmanoma. Parengti naują leidimą sumanė Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Sumanymas uždegė leidyklos “Versus aureus” direktorių Arturą Mickevičių. Šiuo metu albumo naujas maketas jau nukeliavęs į spaustuvę. Vilniaus knygų mugėje “Dingęs Vilnius” lauks jo pasiilgusių skaitytojų. Tikimasi kur kas kokybiškesnės spaudos. 1991-aisiais pasirodęs Baltarusijoje spausdintas albumas šiandien atrodo blankokai.

Naujasis albumo leidimas - ilgai lauktas įvykis.

Albumas “Dingęs Vilnius” - tėvo viso gyvenimo darbas”, - sako V.Drėmos dukra paminklosaugininkė G.Drėmaitė.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Nepranoktas kūrinys Beveik visas “Dingusio Vilniaus” iliustracijas teko fotografuoti iš naujo. Daugiausia jų - Nacionalinio muziejaus fonduose, nemaža dalis - Lietuvos dailės muziejuje. “Čia tėvo viso gyvenimo darbas, sako V.Drėmos dukra, žinoma paminklosaugininkė Gražina Drėmaitė. Vilnius jam buvo be galo brangus. Šis albumas - ne tik meno leidinys, jis labai vertingas istoriniu požiūriu. “Dingęs Vilnius” tapo bibliografine retenybe. Žinau, kad antikvariatuose norintieji jį įsigyti rašydavosi į eilę. Daug kas manęs klausinėjo: “Kodėl jis neleidžiamas pakartotinai?” Knygų apie Vilnių daug, o ši - unikali.”

Vaizdingi, išsamūs aprašymai ir sumaniai parinkta iliustracinė medžiaga

Norintieji įsigyti “Dingusį Vilnių” antikvariatuose rašydavosi į eilę. atskleidžia laiko ir žmonių sunaikintus ar pakeistus Vilniaus architektūros paminklus. Skaitytojas gali keliauti siauromis senamiesčio gatvelėmis, po pilių teritorijas, apžiūrėti gynybinę miesto sieną, didikų rezidencijas - didingo miesto panoramas. V.Drėma apžvelgia miesto istoriją, primena mūsų sostinę niokojusias negandas, remdamasis įvairiais autoriais bando įminti miesto dvasią, seniai nugrimzdusią užmarštin. Spalvotos ir nespal-

votos iliustracijos - jų net 634 - supažindina su įvairių epochų dailininkų palikimu (tai tarsi Lietuvos dailės istorijos apžvalga). Čia išryškėja miesto grožis, tradicijos, kultūra, miestelėnų gyvenimas, papročiai. Savo informatyvumu ir vaizdine medžiaga “Dingęs Vilnius” tebėra nepranoktas kūrinys.

Architektūros istorikams, restauratoriams, paveldo saugotojams tai svarbus tyrimų šaltinis.

Iš V.Drėmos archyvų Pirmojo albumo leidimo istorija ištisa epopėja. Jis pasirodė tik po 22 metų nuo rankraščio įteikimo. Sovietmečiu kliuvo Vilniaus bažnyčios ir jų kryžiai. Autoriui buvo siūloma atsisakyti iliustracijų, kur matyti bažnyčios,

kiek vėliau - “nukirpti” kryžius. V.Drėma buvo principingas ir nesutiko: “Kas būtų Vilnius be savo bažnyčių?!” Išėjusį albumą autorius pamatė jau sirgdamas. Pasak G.Drėmaitės, jį ištiko šokas - džiaugsmo ir nuostabos.

V.Drėma paliko labai daug archyvuose surinktos įvairios medžiagos žaliavos būsimiems tyrinėjimams. “Ji susisteminta, taigi patogu naudotis tiems, kurie nenori dienų dienas sėdėti archyvuose, - pasakoja dukra. - Jei būtų gyvas autorius, viską paverstų moksliniu tekstu. Jau po V.Drėmos mirties, pritariant Kultūros paveldo departamentui, išleista jo surinkta medžiaga “Vilniaus bažnyčios” - apie visas Vilniaus bažnyčias ir cerkves, išskyrus Šv. Jono bažnyčią, nes apie šią

šventovę jis dar pats spėjo parašyti nemažą monografiją.

Taip pat išėjo “LDK miestai ir miesteliai”. Medžiaga tėvo gražiausiai sudėliota, bepigu buvo leisti - tik surinkti tekstą kompiuteriu ir išspausdinti.

Didžiulė dėžė medžiagos - apie kiekvieną Vilniaus namą: kas pastatė, kas remontavo, už kiek, kas čia gimė, gyveno, mirė. Sulasiota iš senosios spaudos, archyvų dokumentų. Išleista 13 sąsiuvinių (“Vilniaus namai archyvų fonduose”). Dabar labai norėčiau išleisti tėvo susistemintą medžiagą apie Vilniuje nuo XV amžiaus dirbusius amatininkus: knygrišius, stiklius, kalvius, parkininkus, karietininkus ir kitus. Didikai kvietė amatininkus iš svetur, pavyzdžiui, daug kalvių atvyko iš Vokietijos. Jie čia vesdavo, susilaukdavo palikuonių, mirdavo. Dokumentai rodo, kiek įvairiausių pasaulio šalių atstovų kūrė Vilnių. Būtų labai didelė knyga, bet medžiagą galima leisti dalimis.”

Vilniaus knygų mugėje bus pristatytas ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkų parengto “Lietuvos dailininkų žodyno” antras tomas.

Rengėjai daug pasinaudojo V.Drėmos surinkta medžiaga. “Tėvas sovietmečiu dirbo šį nuobodoką darbą pasimėgaudamas, jam tai buvo didžiulė laimė”, - tvirtina G.Drėmaitė.

•

Darbų autorius Vidas ir jo konsultantas Poškus GINTARĖ ČIULADAITĖ

Vilniaus R&A galerijoje Vidas Poškus pristatė savo piešinių ir tapybos parodą “Mėlynausis ir jo brolis”. Sausio 31-oji yra menininko gimimo diena, kurią jis jau antrus metus švenčia šioje galerijoje.

Kompaktiškoje žmonos Aistės Gabrielės Černiūtės ir menininkės Rūtos Eidukaitytės galerijoje žymus šalies dailėtyrininkas ir menininkas eksponavo pastaruosius metus kurtus tapybos darbus ir piešinius. Taip tradiciškai jis suvalgė savo gimtadienio tortą ir dar kartą pakylėjo meno teoretiko profesiją į kitą lygmenį.

Mėlynausis raudona nosimi Parodos anotacijoje V.Poškus itin atidžiai išskyrė veiksmo laiką: “Tądien dienos ilgumas pasiekia tam metų epizodui maksimalią 8 val. 39 min. trukmę.” Iš tiesų sausio 31-oji yra menininko gimimo diena, kurią jis jau antrus metus švenčia R&A galerijoje.

Koncepcija paprasta: Mėlynausis yra tapyba, jo brolis - piešinys. Tai, kaip ir visa V.Poškaus tapyba, prasideda nuo to, kas jam šauna į galvą.

“Kodėl paroda vadinasi “Mėlynausis ir jo brolis”? Sufleruoju - toks kūrinys kabo ant sienos priešais galerijos duris. Bet tai - tik impulsas, pavadinimą sėkmingai galėjo oku-

puoti ir raudonos nosys ar geltonos akys, - LŽ teigė tapytojas, kuris savo darbuose atsispiria nuo to, ko galbūt net nėra. - Vengiu itin racionalaus vaizdo. Visada norisi įterpti siurrealistinį niuansą ar posūkį, kad darbas atsisuktų į aukštesnę, ne taip greitai suprantamą pusę.” V.Poškus neretai eskizuoja gatvėje, pamatęs eilinį praeivį ima jį piešti išryškindamas tam tikrus bruožus - tai užkliudo tik menininko akį. Todėl nenustebkite tarp iškabintų kūrinių pamatę ir daug perlenktų lapų - Vidui patogus kišeninis formatas, nes įsideda į kišenę vos baigęs piešti.

Simpatizuoja minimalizmui Sostinės Pranciškaus gatvėje esančios galerijos ekspozicija keliauja iš lauko į vidų, kamerinę galerijos erdvę, kur V.Poškaus darbai išdėlioti ir ant židinio, ir nišose, ir net pakabinti ant lubų. “Padrikas eksponavimas, spiečiaus principas, atsitiktinis užmetimas ant sienos”, - pritariamai vardijo jis.

Gatvėje kabo ir keli didesni menininko darbai. “Nesipriešinu išdidintam formatui, bet į gigantomaniją žvelgiu skeptiškai. Tokį požiūrį neretai sufleruoja klasika, bet man didesnį įspūdį palieka ne gerai suvaldyti Rubenso, Tiziano ar Tintoretto darbai, o miniatiūrinis olandiškas formatas”, - dėstė Vidas.

Olandai dažniausiai tapo aliejiniais dažais, prie mažo kūrinėlio praleidžia po kelis mėnesius. V.Poškus tapo kiek

V.Poškus įsitikinęs, kad menininkui niekas nedraudžia rašyti, menotyrininkui - paišyti. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka spartesniu tempu ir akrilu - įvaldęs šią techniką su ja gerokai apsiprato.

“Visus metus žmona leido užsiiminėti menais. Galiausiai prieš kelias dienas pasakė: padarai šią parodą, ir uždraudžiu tau piešti. Bet ne tapyti!” - per atidarymą prisipažino menininkas.

Tapantis menotyrininkas Dailėtyrininkas V.Poškus mano, kad jo profesijos atstovai retai tampa dailininkais, o dauguma menotyrininkų į ambicingus teoretikus žvelgia įtariai. Tačiau Vidas tapybos pa-

slapčių mokėsi iš tėvo, grafikos - iš tetos, dailėtyros - Vilniaus dailės akademijoje. Jis įsitikinęs - tai, ką daro, ne tik vienas kitam neprieštarauja, bet ir papildo. “Stovėti abiejose barikadų pusėse įmanoma. Menininkui niekas nedraudžia rašyti, menotyrininkui - paišyti”, - šypsojosi jis.

Galerijoje apsilankęs dailininkas, restauratorius ir pedagogas Gintaras Palemonas Janonis komentavo, esą menotyrininkai kritikuoja, tačiau retas pabando piešti arba savo darbus viešai rodyti. “Menotyra nagrinėja, kodėl padaromas tam tikras kūrinys.

Atėjau čia prieš porą valandų ir galiu drąsiai pasakyti - nemačiau nė vieno darbo, į kurį nerasčiau atsakymo”, kolegą gyrė G.P.Janonis.

Parodoje V.Poškus įrodė ne tik teptuką gerai valdantis, bet ir žodžių kišenėje nerenkantis. Jo pavadinimai vaizdūs, neišvengiantys papildymų, piešiniai - ištisų istorijų siužetai. “Jie įsipaišo tarp akademinio primityvizmo ir minimalistinio monumentalizmo. Su klausimais kreipkitės į autorių Vidą arba jo konsultantą Poškų”, rimtai šmaikštavo menininkas per parodos atidarymą.

•

14

2013 02 04 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai NACIJŲ TAURĖ PAR vykstančiame Afrikos futbolo čempionate (“Nacijų taurė”) paaiškėjo pirmieji pusfinalio dalyviai - jais tapo Ganos ir Malio futbolininkai. Ganos rinktinė 2:0 (1:0) nugalėjo debiutantę Žaliojo Kyšulio salų komandą ir tarp keturių pajėgiausių žemyno komandų pateko trečiąjį kartą iš eilės. Abu įvarčius nugalėtojams pelnė Mubarakas Wakaso (54 min. iš 11 m baudinio ir 90 min.). Praėjusių pirmenybių bronzos medalių laimėtoja Malio komanda po baudinių serijos 3:1 palaužė šeimininkę Pietų Afrikos Respublikos komandą. Pagrindinis šių rungtynių laikas baigėsi lygiosiomis 1:1 (0:1), o per pratęsimą komandos nepasižymėjo. Šeimininkai pirmavo po tikslaus Tokelo Rantie (31 min.) smūgio, o rezultatą antrame kėlinyje išlygino Seydou Keita (58 min.). Vakar kituose ketvirtfinaliuose kovojo Nigerija Dramblio Kaulo Krantas ir Togas Burkina Fasas.

LKL KOVOS Šeštadienį sužaistos trejos BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono rungtynės, jose pergalę namuose iškovojo tik “Prienų” klubas.

Antrąją vietą užimantys “Prienų” krepšininkai savo aikštėje 108:87 (35:18, 24:18, 23:23, 26:28) nugalėjo Kėdainių “Nevėžį” ir iškovojo dvyliktąją pergalę iš trylikos galimų. Didžiąją dalį taškų nugalėtojams pelnė keturi žaidėjai - Gediminas Orelikas (25 tšk.), Artūras Valeika (22 tšk.), Artūras Milaknis (20 tšk.) ir Siimas-Sanderis Vene (17 tšk.). 22 taškus pralaimėjusiesiems pelnė Tony’s Bishopas, 14 - Vytenis Jasikevičius, po 10 - Tomas Černeckis ir Darius Šilinskis. “Nevėžiui” tai buvo 8 nesėkmė per 14 rungtynių. Kiti rezultatai: Vilniaus “Sakalai” (3 pergalės ir 11 pralaimėjimų) - Utenos “Juventus” (7 ir 6) 62:82 (12:25, 21:24, 15:23, 14:10); “Palanga Triobet” (0 ir 14) Pasvalio “Pieno žvaigždės” (7 ir 6) 70:85 (19:29, 18:22, 25:19, 8:15).

Kipras įveiktas, eilėje - Portugalija Lietuvos tenisininkai pateisino išankstines prognozes ir užtikrintai laimėjo Daviso taurės Europos-Afrikos zonos II grupės mačą prieš Kipro rinktinę. Dvikovos Šiauliuose rezultatas - 4:1.

Savo pranašumą lietuviai ėmė įrodinėti dar penktadienį. Pirmoje dvikovoje 20-metis Dovydas Šakinis (ATP1579) susitiko su 26-erių Raresu Cuzdrioreanu ir įtikinamai nugalėjo varžovą 6:2, 6:2, 1:6, 6:3. Antrame susitikime geriausias Lietuvos tenisininkas 22-ejų Ričardas Berankis (ATP85) nepaliko vilčių 16-mečiui Petrosui Chrysochosui 6:1, 6:4, 6:0.

Mūsiškiai šiek tiek sunerimti privertė tik šeštadienį, kai nelauktai pralaimėjo dvejetų susitikimą. R.Berankis su 18 metų L.Mugevičiumi po penkių setų kovos turėjo pripažinti R.Cuzdrioreano ir P.Chrysochoso dueto pranašumą - 5:7, 6:3, 6:3, 4:6, 4:6.

Prieš dvikovą buvo planuota, kad R.Berankis žais poroje su Dovydu Šakiniu. Tačiau paskutinę akimirką Lie-

R.Berankio meistriškumas padėjo iškovoti pergalę prieš Kipro tenisininkus.

Reuters/Scanpix nuotrauka

tuvos rinktinės kapitonas Remigijus Balžekas savo sprendimą pakeitė.

“Tokį rezultatą vertinu labai blogai.

Tikriausiai padariau klaidą. Bet dėl to nesigailiu. Gailiuosi, kad Ričardui teks

žaisti dar kartą”, - šeštadienį sakė R.Balžekas.

Priverstas trečią dieną iš eilės kovoti aikštelėje, R.Berankis savo darbą atliko nepriekaištingai. Vakar jis per 1 val.

17 min. 6:3, 6:2, 6:1 sutriuškino 20-metį Kipro sportininką Soterį Hadjistyllį ir užtikrino Lietuvos rinktinei pergalę.

Po ligos su kipriečiais kovojęs R.Berankis prisipažino, kad tos trys dienos iš jo atėmė itin daug jėgų.

“Ričardui buvo labai sunku, jis žaidė gal tik 20 proc. savo galimybių, bet nė mažiausios abejonės dėl mačo baigties nebuvo. Jeigu šiandien būčiau leidęs Ričardui pailsėti, būtų buvę kitaip”, - tikino R.Balžekas.

Paskutinė, nieko nelėmusi dvikova tarp L.Mugevičiaus ir 18 metų Christoso Hadjigeorgiou vyko tik iki dviejų laimėtų setų. Ir šioje akistatoje pranašesnis buvo lietuvis - 6:3, 6:3.

Kitame turnyro etape Lietuvos rinktinės laukia rimtesnis varžovas - Portugalijos komanda. Portugalai savaitgalį įveikė Beniną. Lietuviai su portugalais grumsis balandžio 5-7 dienomis ant grunto dangos Portugalijoje. Net ir nesėkmės atveju mūsiškiai išsaugotų vietą Europos-Afrikos zonos II grupėje.

•

LŽ

Žalgiriečiai grąžino “skolą”

UTENIŠKIŲ STAIGMENA Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) staigmeną pateikė “Utenos” komanda. Tik septintąją vietą užimančios “Utenos” (4 pergalės ir 15 pralaimėjimų) krepšininkės svečiuose 69:65 (16:20, 16:22, 23:12, 14:11) įveikė aštuonių ekipų turnyro lyderę Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” (16 ir 3) komandą. 18 taškų nugalėtojoms pelnė Ana Radovič, 17 - Rita Milieškienė, 11 - Asta Daujadienė. Šeimininkėms Freta Šniokaitė pelnė 23 taškus, Mantė Kvedaravičiūtė - 14, Eglė Šniokaitė 11. Antrąją vietą pirmenybėse susigrąžino Kauno rajono “Hoptrans-Sirenos” (14 ir 5), principinėje kovoje namie 69:58 (21:13, 16:16, 14:9, 18:20) nugalėjusios ketvirtojoje pozicijoje likusią Klaipėdos “Fortūnos” (13 ir 6) ekipą.

ŽAIS LENKIJOJE 28 metų Lietuvos futbolininkas Vytautas Lukša pasirašė dvejų metų kontraktą su trečiąją vietą Lenkijos futbolo lygoje užimančia Varšuvos “Polonia” komanda. Finansinės kontrakto sąlygos neskelbiamos. Praėjusį sezoną V.Lukša su Panevėžio “Ekranu” tapo Lietuvos čempionu ir per 32 rungtynes įmušė 7 įvarčius. Jis taip pat rungtyniavo “Vilniaus”, FBK “Kauno”, Minsko “MTZ-Ripo” (Baltarusija), Mariupolio “Iljičevec”, Kijevo “Arsenal” (Ukraina) ir Tauragės “Tauro” komandose.

LŽ

A.Juškevičiaus (dešinėje) tritaškis leido žalgiriečiams atitrūkti.

VILMANTAS REMEIKA

Rusijos krepšinio apžvalgininkai vakar kėlė klausimą - ar Maskvos CSKA ekipa patiria krizę? Rusai seniai nematė taip žaidžiančios savo komandos, nes CSKA per keturias pastarąsias dvikovas patyrė net tris pralaimėjimus.

Vakar VTB Jungtinės lygos pirmenybėse CSKA namie neatsilaikė prieš Kauno “Žalgirį”. Lietuvos čempionai laimėjo 74:68 ir dar labiau sustiprino savo galimybes laimėti B grupės turnyrą. Šia pergale žalgiriečiai savotiškai grąžino skolą už pralaimėjimą Eurolygoje prieš kelias savaites (73:87). Jungtinėje lygoje Kauno ekipa CSKA buvo įveikusi ir namie (76:66).

Varžovai išsiderinę “Skiriu šią pergalę visiems “Žalgirio” aistruoliams. Jie savo komandos laimėjimo Maskvoje nematė nuo 1990-ųjų, - vakar pareiškė kauniečių treneris Joanas Plaza. - Paskutinėje mūsų dvikovoje Eurolygoje CSKA puikiai atakavo iš toli ir gerai kovojo dėl atšokusių kamuolių. Bet aš visada karto-

jau, kad jei žaisime, kaip mokame, galime nugalėti bet ką.”

Pasiekti pergalę Maskvoje žalgiriečiams padėjo ir kantrybė, nes jie daugiau kaip pusę rungtynių atkakliai vijosi varžovus. Kelis kartus CSKA pranašumas buvo padidėjęs iki 7 taškų, bet “Žalgiris” tuoj jį sumažindavo.

Lemiama dalis buvo ketvirto kėlinio pradžia. Per 6 min. 32 sek. CSKA nė karto nesugebėjo pataikyti žaidimo metu. Žalgiriečiai tuo metu spurtavo 12:2, persvėrė rezultatą ir tapo padėties šeimininkais. Kai paskutinę atakos sekundę Adas Juškevičius pataikė tritaškį ir padidino svečių pranašumą iki 8 taškų (64:56), CSKA žvaigždė Sonny Weemsas iš nevilties sviedė kamuolį į krepšio stovą.

Krepšinio profesoriumi tituluojamas CSKA treneris Ettore Messina po nesėkmės žėrė priekaištus savo auklėtiniams: “Nebuvome tinkamai nusiteikę ir nežaidėme kaip komanda. Pastaruoju metu mes rungtyniaujame individualiai, savanaudiškai. Nebeturime psichologinės stiprybės, o žaidėjai per minutės pertraukėles galvoja ne apie žaidimą, o kaip suversti kaltę vienas kitam dėl nepavykusių epizodų.” “Žalgiris” jau šiandien galės pratęsti

Legendų mače vėl spindėjo A.Sabonis. / vtb-league.com nuotraukos savo pergalių seriją, kai Liubercuose susitiks su kitu Rusijos klubu “Triumf”.

Laimėjo draugystė Vakar Maskvoje vyko didelė krepšinio šventė. Aikštėje susitiko ne tik pagrindinės CSKA ir “Žalgirio” komandos, bet ir jų veteranai. Tai buvo antroji jų akistata per kelis mėnesius - spalį Kaune vykusiame mače 46:45 triumfavo vyresnieji žalgiriečiai. Vakarykštėje dvikovoje nugalėjo draugystė - 2 kėlinius po 12 minučių vykusios rungtynės nugalėtojo neišaiškino - 28:28. “Žalgirio” trenerio pareigas šiose rungtynėse ėjo Rimas Kurtinaitis, o komandą kaip visuomet traukė Arvydas Sabonis. Jis pataikė du tritaškius ir surinko 9 taškus. Tiek pat įmetė Saulius Štombergas. Tomas Masiulis ir Virginijus Jankauskas pridėjo po 4 taškus, Gintaras Staniulis - 2. CSKA komandai po 5 taškus pelnė Sergejus Panovas ir Valerijus Tichonenka.

“Jei būtų mano valia, su CSKA žaistume nuolat. Kartu esame praleidę daugybę laiko, tačiau vieni nuo kitų niekaip nepavargstame. Visuomet malonu susitikti”, - šypsojosi A.Sabonis ir prisipažino, kad abi komandos buvo susitarusios sužaisti lygiosiomis.

•

Maskvos CSKA - Kauno “Žalgiris” 68:74 (21:16, 17:17, 16:19, 14:22).

M.Teodosičius 13 (3-3/6), S.Weemsas ir N.Krstičius - po 12, V.Micovas 8, V.Chriapa ir Z.Ercegas - po 6, A.Ponkrašovas 5, A.Jacksonas 4, A.Kaunas 2; M.Kuzminskas (2-4/4) ir D.Lavrinovičius (2-6/7) - po 12, P.Jankūnas (2-5/6) ir M.Popovičius - po 11, K.Lavrinovičius 9, V.Lipkevičius 8, A.Juškevičius 5, T.Dardenas 4, O.Lafayette’as 2.

Techniniai rodikliai: dvitaškiai 15/29 (52 proc.) ir 26/40 (65), tritaškiai 8/25 (32) ir 5/20 (25), baudos 14/16 (88) ir 7/8 (88).

Atkovoti kamuoliai 30 ir 33, rezultatyvūs perdavimai 14 ir 21, perimti kamuoliai 5 ir 8, blokai 3 ir 2, klaidos 13 ir 11.

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai) 1. Žalgiris

12

11

1

2. CSKA

13

11

2

3. Lokomotiv-Kuban

12

8

4

4. VEF

12

8

4

5. Nižnij Novgorod

12

7

5

6. Triumf

12

6

6

7. Jenisej

12

5

7

8. ČEZ

13

4

9

9. Neptūnas

13

2

11

10. Minsk

13

0

13

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

16

2013 02 04 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI NUOMOJA 1 kambario butą Kaune, Dainavos mikrorajone, netoli „Urmo“ bazės (38 kv. m, butas sutvarkytas, su baldais, yra stovėjimo vieta automobiliui). Tel. 8 686 80 316.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA Naują krosnelę saunai su vandens pašildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704.

IEŠKO DARBO 48 metų moteris - pagalbinės darbininkės darbo (langų plovimas ir t.t.).

Vilnius, tel. 8 604 20 172.

PASLAUGOS Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

STATYBA IR REMONTAS Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

SIŪLO MOKYTIS Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

MEDICINOS PASLAUGOS

42 metų vyras - pagalbinio darbo statybose.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA Dengimo plokštes (10x3, 10 vnt. po 800 Lt), metalinį kaminą (38 cm diametro, 18 m aukščio, kaina - 7000 Lt), nenaudotą linų nuėmimo kombainą (kaina - 5000 Lt).

Rokiškis, tel. 8 686 54 735.

GYVŪNAI PARDUODA Berno zenenhundų veislės šuniukus.

Tel. 8 698 80 199.

ĮVAIRŪS Parduoda teodolitą 3T5K (tarybinių laikų, patikrintas, tinka niveliacijos matavimams, priedai: štatyvas, 2 metrų ilgio matuoklė, kaina - 700 Lt). Kėdainiai, tel.: (8 347) 54 867, 8 612 50 458.

Parduodu naujus elektrinius prietaisus „Pest Repler“ pelėms, tarakonams, blakėms, skruzdėms naikinti (kaina - 40 Lt), naujus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina 70 Lt), naujus „Kosmodisk Clasik Aktiv“ diržus (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių, šiltnamiams bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI Pranešame, kad Algirdo Zakso komercinė įmonė (kodas 165731018, buveinė - Vilniaus g. 19, Kazlų Rūda), pertvarkoma į UAB „Rimnisa“. Duomenis apie įmonę saugo ir tvarko Juridinių asmenų registravimo skyrius Marijampolės filialas, Laisvės g. 10, Marijampolė. Įsipareigojimus, teises ir pareigas perima UAB „Rimnisa“ (kodas 165731018, buveinė M.Valančiaus g. 15, Kazlų Rūda). Užs. LM-2176

SKELBIMAS APIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS, KURIE NETURI SAVININKŲ (AR KURIŲ SAVININKAI NEŽINOMI), BEŠEIMININKIAIS Akmenės rajono savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl šių statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn: 1. Statinys - šiluminė trasa, šilumos tiekimo paskirties. Paeglesių kaimas, Ventos seniūnija, Akmenės rajonas.

2. Statinys - 0,23 kV oro linija, elektros tinklų paskirties, Paupių gatvė, Purvių kaimas, Ventos seniūnija, Akmenės rajono savivaldybė.

3. Statinys - 10/0,23 kV stulpinė transformatorinė, kitų inžinierinių statinių paskirties, Paupių gatvė, Purvių kaimas, Ventos seniūnija, Akmenės rajono savivaldybė.

Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius, prašome iki 2013 m. gegužės 7 d. kreiptis į Akmenės rajono savivaldybės administraciją adresu: 220 kab., L.Petravičiaus a. 2, Naujoji Akmenė, arba tel. (8 425) 57 133, faks. (8 425) 56 594, ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelbime išvardytus statinius.

Užs. LM-2188 Akmenės rajono savivaldybės administracija

INFORMACIJA apie objekto „Transeuropinio tinklo jungtis - Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio statyba III etapas - nuo Ozo g. iki Ukmergės g.“ - atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2000, 211 2480.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Transeuropinio tinklo jungties - Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio III etapo - nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Justiniškių, Viršuliškių, Pašilaičių seniūnijos, Vilniaus miesto savivaldybė.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 01 09 Nr. (38-4)-VR-1.7-119 priimta atrankos išvada Transeuropinio tinklo jungties - Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio III etapo nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497, 211 2491, faks (8 5) 211 2445, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.

6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: Vilniaus regiono aplinkos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais: Vilniaus regiono aplinkos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.

SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2497, 211 2491, faks. (8 5) 211 2445, 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Užs. LM-2189

TELELOTO Lošimo Nr. 878 Data: 2013.02.03 Lentelė - 72 141 (1 x 72 141) Lt

Papildomi prizai:

Įstrižainės - 14 Lt

Nissan Micra (TV) Evaldas Baltutis

Eilutė - 3 Lt Keturi kampai - 2 Lt 11 59 23 44 74 71 47 04 68 40 62 64 41 70 14 28 32 25 48 73 36 03 24 07 06 54 34 45 75 20 31 16 17 58 67 08 27 33 57 35

VW Golf 7 0401813 Suzuki Alto 0205249 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 28 d.) Povilas Gaivenis iš Utenos 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 28 d.) Magiliona Dulinskienė iš Karmėlavos 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 28 d.) Alfredas Mišutis iš Mažeikių Pakvietimai į TV: 017*732, 059*033, 030*984.

52 38 01 09 21 63 49 26 50 66

Prognozė: Aukso puode bus 1 000 000 Lt www.olifeja.lt

18

2013 02 04 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 4 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45“Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Vakarėlis baigėsi.

Kaip Vakarai bankrutavo”. 2 d.

23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 Romantinė komedija “Švilpiko diena” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Nuo... Iki...”

21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Animac. komedija “Šrekas” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Prieš srovę” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Herojai” 1.50 “Lujis”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Cukrus” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Gyvi numirėliai” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Kitas Džimio pasaulis” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 18.57 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Septyniolika pavasario akimirkų” N-7 23.00 “Skaičiai” N-7 0.00 “Užmirštieji” N-7 1.00 Sveikatos ABC” (k.) 1.30 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Klavišų burtininkas Miroslav Kultyšev (fortepijonas, Rusija) (k.) 12.50 Poeto Sigito Gedos 70osioms gimimo metinėms. Vaid. f. “Strazdas žalias paukštis” 13.50 “Lietuvos kronika (199303)”. Sigitas Geda (k.) 14.00 “Kai aš mažas buvau” (k.) 14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 Poeto Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. “Laiko portretai”. Sigitas Geda 19.30 “Šerloko Holmso nuotykiai” N-7 21.20 Poeto Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. Poeziją skaito Sigitas Geda (k.)

21.30 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Baras”.

Dok. f. apie Artūrą Barysą “Barą” 22.20 Melodrama “Tristanas ir Izolda” N-7 0.25 Panorama (k.)

1.10 “Pinigų karta” 1.55 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. S.Prokofjevo vienaveiksmio baleto “Sūnus palaidūnas” fragmentai

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.30, 16, 18.15, 21.40 val.

“Dubleris” - 12.15, 14.30, 16.30, 18.45, 21 val.

“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 21.45 val.

“Taikinys” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 11.30, 17.15, 20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14, 18, 20.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 15.45 val.

“Kietašikniai” - 21.50 val.

“Vargdieniai” - 12.30, 18.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Zambezija” - 10.45 val.

“Pi gyvenimas” - 16.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.40, 14, 16.15, 18.30, 21 val.

“Populiari mergina” - 16, 18.45, 21.40 val.

12-asis Japonijos kino festivalis - 18.30 val.

“Dubleris” - 12.15, 14.40, 17, 19.30, 22 val.

“Skrydis” - 15, 18.10, 21 val.

“Taikinys” - 16.30, 20.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.20, 17.50, 21.20 val.

“Kietašikniai” - 15.20 val.

“Tyli naktis” - 16.30, 18.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 14, 17.30, 21 val.

“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) 13.15, 20.40 val.

“Pi gyvenimas” - 21.15 val.

SKALVIJA “Į Romą su meile” - 21.10 val.

“Medžioklė” - 19.10 val.

“Aurora” - 16.50 val.

“Meilė kaip nuodai” - 15 val.

PASAKA “Gangsterių medžiotojai” - 18 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

MULTIKINO “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 17.15, 19.15, 22 val.

“Medžioklė” - 16.30, 19 val.

15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo f. “Pjūklas 2” 0.45 Europos ralio čempionato apžvalga 1.15 “CSI Majamis” 2.05 “Kastlas”

“Klaipėdos savaitė” (k.) 17.15 “Aukščiausia klasė” 18.15 “Maisto detektyvai” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 Kinomano užrašai 21.00 “Moteris iš penktojo rajono” N-7 22.35 “Balticum TV” žinios 22.50 “Senas geras faras” N-7 23.50 “Komanda Č” N-7

Lietuvos ryto TV

RTR Rossija

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.55 “Bunda sirgaliai” 8.00 “Ryto reporteris” (k.) 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Supernamai” 15.45 Dok. f. “Mažieji Afrikos rūkaliai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Mažieji Afrikos rūkaliai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.

Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.Maskva 15.50 “Kregždės lizdas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Perkūnas” 20.15 “Marijos giria” 22.05 Šalies budėtojas 23.00 “Sonka” 23.50 Merginos 0.30 Žinios+ 0.50 Vaid. f.

“Baltieji drabužiai”. 1 s. 2.15 Vesti.ru

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 9.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 11.00 Nuotykių f. “Mažieji lakūnai” 13.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 15.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 17.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 19.00 Trileris “Kolumbiana” N-7 21.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 23.20 Komedija “Nepageidaujami genai” 1.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Neišvengiamos katastrofos” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Misijos Baltijos jūros regione” 12.00 Komedija “Penelopė” 13.50 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.20 “Jūros patruliai” 15.20 Animac. f. “Saulės princesė” 16.45

Viasat Sport Baltic 15.00 Futbolas. UEFA čempionų lyga. PSG - Kijevo “Dinamo” 16.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Real” - “Manchester City” 18.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - “Spartak” 20.30 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Chelsea” - “Juventus” 22.20 Pokeris. The Big Game turnyras 23.20 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 0.20 Boksas.

Aleksandras Povetkinas - Marco Huckas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Instrumentai 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Tikrieji aferistai 23.00 Privalau išgyventi 0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos

Teatras “Dubleris” - 16, 18, 20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11.45, 15.15, 18.45, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 12.45, 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 21.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.10, 22 val.

“Tyli naktis” - 19.15 val.

“Aurora” - 18.30 val.

“Vargdieniai” - 15.15, 21 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.30, 14.30, 19 val.

“Zambezija” (3D) - 10, 12 val.

“Zambezija” - 10, 10.45, 12.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) 12, 15.30 val.

KAUNAS CINAMON “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.45, 19.45 val.

“Medžioklė” - 19.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.

“Tyli naktis” - 12, 14, 16, 18.45, 20.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11.45, 17.15, 21.55 val.

“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 14.05 val.

“Aurora” - 16.05 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.50, 13.05, 15.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Pi gyvenimas” - 13.30 val.

“Zambezija” - 11.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Populiari mergina” - 12.30, 15.15, 20.15 val.

“Dubleris” - 21.30 val.

“Skrydis” - 16, 18.45 val.

“Taikinys” - 14.20, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 17.45 val.

“Kietašikniai” - 14.45, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 13, 18, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 18.30, 20 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 15.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 17.15 val.

“Zambezija” - 11.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.

“Pi gyvenimas” - 17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.45 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Dubleris” - 11.30, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.

“Skrydis” - 18, 20.50 val.

“Kietašikniai” - 15.15, 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 10.45, 14.15, 17.30, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

“Vargdieniai” - 12, 17.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

6 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”

VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” KEISTUOLIŲ TEATRAS 7 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 8 d. 19 val. “Juokdario mirtis, arba kas nužudė Šekspyrą” MENŲ SPAUSTUVĖ 5 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Mano vardas Čarlis” 5 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Antigonė (ne mitas)” 7 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Sparnuotasis Matas” 8 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel-Link” 8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja” “DOMINO” TEATRAS 6 d. 19 val. “Sex guru” 7 d. 19 val. “Žirklės” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 4 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris” 7 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Miranda” 8 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Hamletas” KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK” 6 d. 19 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

KAUNAS “Pi gyvenimas” (3D) - 13.45, 19 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 18.15, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 16.15, 18.45, 21 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 15, 21.30 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 13.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.45 val.

“Tyli naktis” - 17.20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.35 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45, 19 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 10.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 12.10, 16.20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 20.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 18 val.

“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.

“Tyli naktis” - 18.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Vargdieniai” - 17 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30 val.

7 d. 18.30 val. “Traviata” 8 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 6 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Ir vėl viskas bus gerai” 8 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” JAUNIMO TEATRAS 5 ir 6 d. 11 val. Spektaklis ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų”

7 d. 18 val. “Kovos klubas” 8 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” Salė 99 5 d. 18 val. “Keturiais vėjais” 6 d. 18 val. “Šmėklos” 9 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)” 8 d. 18 val. “Iliuzijos” 9 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 5 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai” 6 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Jah” 7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi”

8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Aida” 8 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė” 8 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 6 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Tūla arba esame okupuota šalis” KAUNO TEATRO KLUBAS 6 d. 19 val. A.Gotesmano trio. “Tribute to J.Coltrane” 8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mums viskas gerai” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 7 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 6 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pamačiaus, negalėjau” 8 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra” 9 d. 18 val. “Didysis Zebras” 10 d. 12 val. “Morozko” 10 d. 18 val. “Iš meilės man” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 5 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiau, negalėjau” 6 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” 7 d. 18.30 val. J.Erlickas - vėl Mažajame teatre!

“Neregėta programa” 8 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Lūšies valanda”

2013 02 04 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:06 leidžiasi 17:01 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

0 Oslas

Antroji delčios diena

Delčia II 03

Jaunatis II 10

Priešpilnis II 17

-5 Helsinkis

0

Stokholmas

Pilnatis II 24

-6

Dublinas +6 -1

Šiauliai

+8 Londonas

-5 -1

Klaipėda

-7

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, kai kur snigs, kris šlapdriba. Temperatūra dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Bordo -1

Kaunas

-7

VILNIUS +17 -1

Lisabona

Alytus

-5

+7 Amsterdamas

+12

Ukmergė

Druskininkai

-2

-8

+13 Madridas

+19 Barselona

+2 Ryga

+3 Kopenhaga

+9 Paryžius

Kėdainiai +1 -1

-3 Sankt Peterburgas

Talinas

8:55

Palanga

19

Vilnius Minskas +1 -3 Varšuva +1

+3

Berlynas +4 Praha

+5 Miunchenas

+15 Nica

+12 Roma

+3 Maskva

-2

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +3 +4 +4 Bukareštas Varna Dubrovnikas +7 Sofija +11

+19

Stambulas +13

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio 35-oji metų diena. Vasario ketvirtoji, pirmadienis, iki 0 laipsnių, dieną 1-3 pirmoji 6-osios metų savaitės diena, iki laipsniai šilumos.

Naujųjų metų lieka 330 dienų.

+15

Alžyras +14

Tunisas +16

Atėnai

+17 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Andrius, Andriejus, Arvilė, Joana, Vidmantas, Vydmantas.

LŽ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Atsakymus galima siųsti iki penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime vasario 18 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės

kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Ketvirtos sausio savaitės kryžiažodžių atsakymai: 01 21 - MEDAUNINKAS 01 22 - DAILININKAS 01 23 - AUTOBIOGRAFIJA 01 24 - KERAMINĖS VAZOS 01 25 - VEIKSMAŽODIS 01 26 - TERMODIFUZIJA Redakcijos prizą laimėjo Jonas Šilinskas iš Klaipėdos.

Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Vasario 2 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Romantiški šio ženklo atstovai ieškos meilės nuotykių, tačiau šiuo metu galimi tik vienadieniai santykiai. Bus lengva dirbti su komanda, jei tik iš anksto pasiskirstysite pareigomis.

Jautis. Apibrėšite taisykles ir jų laikysitės. Jei seniai rezgėte planus, kaip pereiti į naudingesnį ar įdomesnį darbą, šiandien tinkama diena imtis ryžtingesnių veiksmų.

Dvyniai. Diena palanki netolimoms išvykoms, deryboms su užsienio partneriais. Darbe ne viskas priklausys nuo turimo posto ar įtakos sferų. Atrodo, daug svarbių dalykų galite išspręsti vienu mostu.

Vėžys. Rytą drąsiau priimkite gyvenimo iššūkius, nebijokite rizikuoti. Tačiau gali rastis dar didesnių, nenumatytų rūpesčių.

Tvarkydami piniginius reikalus būkite taupesni, saikingesni.

Liūtas. Darysite didelę įtaką aplinkiniams, tačiau nesiblaškykite ir nešvaistykite tuščiai energijos. Diena bus kupina pagundų: lengvai praturtėti, išgarsėti, įsivelti į svetimus reikalus.

Mergelė. Nesiimkite didelių darbų, o svarbiausia - nesivelkite į avantiūras. Bus sunku iš jų ištrūkti. Įtemptos gyvenimo situacijos švelnės, bus lengviau bendrauti, drąsiau reikšitės profesinėje srityje.

Svarstyklės. Ne vienas aplinkinių primins, kad turite didelį kūrybinį ir jėgų potencialą. Gali tekti suskubti į pagalbą draugams, giminaičiams. Nebūkite šykštūs.

Skorpionas. Sėkmingas laikas dalykinėms kelionėms, kontaktams su įtakingais asmenimis, politikais, užsienio partneriais.

Netinkama diena konfrontacijai, net ir kūrybiniams ginčams. Šaulys. Gali kilti nesusipratimų banga, lemsianti ilgalaikę nesantaiką. Daug sėkmingiau seksis keliauti, užmegzti naudingas pažintis su užsieniečiais.

Ožiaragis. Nieko nedarykite per jėgą, būtinai atsižvelkite į artimųjų nuomonę. Meilės srityje pasiteisins keisčiausi sumanymai, svajonės.

Vandenis. Šioks toks bangavimas gali būti juntamas asmeniniame gyvenime: gali keistis nuomonė apie draugus. Tikėti galima tik tuo, ką patys patikrinote. Žuvys. Jei šiuo metu kas nors nesiseka, pirmiausia pamirškite nuoskaudas ir kreipkitės patarimo į geriausius draugus. Nenorėkite iš karto visko. Sunkumus įveikite planingai.

20

2013 02 04 Lietuvos žinios

Margumynai

Išsiskyrė K.Brook

Ruonis automobilyje Škotijos karališkosios gyvūnų apsaugos draugijos nariai viename automobilyje pamatė neįprastą vaizdą. Jame tupėjo ir į apniukusį dangų žiūrėjo iš jūros atklydęs ruonis.

Ruonio, kuriam draugijos nariai suteikė Gudruolio vardą, nuotykiai prasidėjo vieną žvarbią ir vėjuotą žiemos dieną, kai prie Škotijos krantų siautusi audra išmetė gyvūną į krantą. Išsigandęs ruonis nežinojo kur dėtis ir nusprendė nusliūkinti į Aloa miestelyje esančią automobilių stovėjimo aikštelę.

Pirmiausia Gudruolį pastebėjo

vienas sunkvežimio vairuotojas. Jis stebėjosi, iš kur gyvūnas galėjo atsirasti. Kadangi vairuotojas labai skubėjo, jis paliko išsigandusį ruonį ir nurūko savo keliais. Tada Gudruolį pamatė lengvąjį automobilį vairuojantis škotas Jamesas McCollinsas.

Jam pagailo sušalusio ruonio, ir jis nusprendė gyvūną laikinai priglausti automobilio bagažinėje. Kiek vėliau J.McCollinsas paskambino Karališkajai gyvūnų apsaugos draugijai ir papasakojo, kad jo automobilyje guli išsigandęs ir sušalęs ruonis.

Automobilio bagažinėje Gudruolis jautėsi nejaukiai. Iš ten jis nusliuogė į automobilio saloną. Pirmiausia

Gudruolis pateko ant užpakalinės sėdynės ir ten tupėjo apie dešimt minučių. Atvykę draugijos nariai ruonį rado kitoje automobilio salono vietoje.

Nurimęs Gudruolis gulėjo ant automobilio prietaisų skydelio ir pro priekinį langą žiūrėjo į apniukusį dangų.

Karališkosios gyvūnų apsaugos draugijos atstovai nugabeno ruonį į šiltą ir jaukią gyvūnų prieglaudą.

Jie pamaitino Gudruolį ir įkurdino jį laikiname būste. Pasak draugijos atstovų, ruonis jautėsi žvaliai ir noriai bendravo su žmonėmis. Gyvūnų prieglaudoje Gudruolis praleis apie mėnesį ir, atšilus orams, bus paleistas į gamtą.

•

K.Brook niekada nesiliovė mylėjusi D.Cipriani.

Britų manekenė ir aktorė Kelly Brook išsiskyrė su regbio žaidėju Thomu Evansu.

“Piranijų 3D” žvaigždė nutraukė dvejus metus trukusius santykius su T.Evansu ir jis išsikraustė iš jų bendrų namų Londone. Bulvarinė spauda skelbia, kad 33 metų K.Brook reguliariai susitinka su kitu regbio asu, savo buvusiu meilužiu Danny Cipriani.

“Ji niekada nesiliovė mylėjusi Danny. Kol draugavo su T.Evansu, šiam

labai nepatikdavo, kad ji dažnokai susitikinėja su D.Cipriani. Po vieno ginčo pora nusprendė viską užbaigti”, sakė pavardės nenorėjusi skelbti modelio draugė.

K.Brook, kurią bulvarinė spauda anksčiau piršo su aktoriais Jasonu Stathamu, Billy Zane’u ir Matthew Morrisonu, susitikinėti su T.Evansu pradėjo 2010 metais, netrukus po to, kai išsiskyrė su D.Cipriani. 2011 metų gegužę K.Brook, kuri laukėsi T.Evanso dukrelės, patyrė persileidimą.

•

Ruonį Gudruolį į krantą išmetė prie Škotijos krantų siautusi audra.

Jauniausiam genijui - 3 metai

Ką nuveiks jauniausias pasaulio genijus 3 metų Sh.Sharabi, parodys ateitis.

PA Wire/PA/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Mokinių intelektą vertinanti organizacija “Super Scholar” paskelbė protingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Jame pats jauniausias - trejų metų britas. Į genijų sąrašą pateko tokie visame pasaulyje žinomi žmonės kaip Stephenas Hawkingas, vienas iš “Microsoft” įkūrėjų Paulas Allenas, šachmatininkas Garis Kasparovas ir kiti. Sąrašo sudarytojai genijų nesunumeravo, nes intelekto vertinimas

- subjektyvus dalykas, be to, neaišku, kas svarbiau - intelekto koeficientas IQ ar realūs pasiekimai. Pavyzdžiui, astrofiziko St.Hawkingo IQ - tik 160 balų, tačiau jis yra pelnęs 14 premijų ir parašęs 7 knygas.

Guinnesso rekordų knyga skelbia, kad aukščiausią pasaulyje IQ (210) turi Pietų Korėjoje gimęs Kim Ung Yongas, skyręs fizikai visą savo gyvenimą (eilinio žmogaus IQ - 100-110 balų). Šis vunderkindas pradėjo kalbėti būdamas 6 mėnesių, o sulaukęs

trejų metų laisvai šnekėjo keturiomis kalbomis ir buvo pakviestas studijuoti Hanjano universitete. Būdamas 16 metų talentingasis korėjietis Jungtinėse Valstijose apgynė fizikos daktaro disertaciją. Tuo tarpu vos mažesnį IQ už Kim Ung Yongą turintis Rikas Rosneris ilgai dirbo durininku, padavėju ir modeliu, kol pagaliau buvo pakviestas į televiziją kurti scenarijų. G.Kasparovo intelekto koeficientas 190. Jis ilgai buvo pasaulio šachmatų čempionas, paskui bandė siekti Rusijos prezidento posto.

Pats jauniausias pasaulio genijus Sherwinas Sharabi gyvena Jungtinėje Karalystėje. Šio trejų metų berniuko IQ - 136 balai. Pagal savo amžių jis nepaprastai išsilavinęs, visuomet žiūri žinias ir vaikams skirtas laidas.

“Niekada nieko jo nemokiau. Jis pats manęs visko nuolat klausinėja”, - pasakojo mokytoja dirbanti jo motina Amanda Sharabi.

Pasaulinei genijus vienijančiai organizacijai “Mensa” priklauso daugiau kaip 110 tūkst. narių iš 100 valstybių. “Mensa” skelbia, kad daugiausia genijų gyvena Jungtinėse Valstijose - 56 tūkstančiai, antrą vietą užima Jungtinė Karalystė. Genijai sudaro vos 0,5 proc. pasaulyje gyvenančių žmonių.

Milžiniškas cigaras Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Floridos valstijoje Vestkačo mieste esančios tabako parduotuvės savininkas pardavė klientui šešių metrų ilgio cigarą.

Pirkėjas už milžinišką “El Gigante” pavadintą cigarą paklojo 185 tūkst. dolerių (475 tūkst. litų). Parduotuvės savininkas Juanas Parnessas mano, kad iš tabako, sunaudoto milžiniškam cigarui, galima pagaminti 25 tūkst. standartinių cigarų.

Jis nepanoro įvardyti pirkėjo, tik sa-

kė, kad tai - labai garsus žmogus ir gyvena ne JAV. Be “El Gigante”, J.Parnessas turtingam pirkėjui pardavė 800 standartinių cigarų. Jie garsiam žmogui kainavo 105 tūkst. dolerių (270 tūkst. litų). Užsakytus cigarus parduotuvės savininkas nugabeno pirkėjui tiesiai į oro uostą. Jis specialiu lėktuvu juos nuskraidino į savo šalį.

J.Parnessas mano, kad “El Gigante” taps garsaus žmogaus cigarų kolekcijos dalimi. Jis teigia, kad milžinišką cigarą galima rūkyti, tačiau šis procesas truktų labai ilgai ir jame turėtų dalyvauti šimtai žmonių.

•

“El Mundo”, “Sky News”, “The Scotsman”, WENN, “Tampa Bay News”, LŽ

“El Gigante” cigarą pirkėjas išsigabens.

•