2013 m. vasario 5 d. / Antradienis / Nr. 29 (13 454)

Kaina

2013 m. vasario 5 d. / Antradienis / Nr. 29 (13 454)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

TRASA

DIENOS TEMOS

Prekybą gelbėjo natūriniais mainais

Prospekte užkasami valstybės pinigai 11p.

Prancūzijos Alpės pasiglemžė du lietuvius 4p.

9p.

www.lzinios.lt

Fiktyvios vedybos

Atgaivinti įstrigusį daugiabučių atnaujinimą bus siekiama su naujos įstaigos - Būsto energijos taupymo agentūros specialistų pagalba.

Jie turėtų atrinkti neefektyviausius namus ir kontroliuoti jų renovacijos procesą.

3p.

MILDA KNIEŽAITĖ

Lietuvoje pirmą kartą atliktas fiktyvių santuokų kaip nelegalios migracijos kanalo tyrimas parodė, kad tokių atvejų pastaraisiais metais daugėja.

Vis dėlto lietuviai, kaip ir kaimynai latviai ar lenkai, šioje srityje labiau reiškiasi kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Penkiakovininkai nebekankins žirgų ir žiūrovų - savaitgalį Budapešte oficialiai naują sezoną pradėję mūsų šalies šiuolaikinės penkiakovės atstovai kovojo pagal naujas taisykles 15p.

UŽSIENIS

Pasirodė Fidelis

Kaip pasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, Europos migracijos tinklas (EMT), jungiantis beveik visas 27 ES valstybes (tik vietoj Danijos yra įsitraukusi Norvegija), kasmet rengia po kelias studijas su migracija susijusiomis temomis. Prieš dvejus metus atliktas nelegalios migracijos tyrimas kaip dar

Pagrindinis Lietuvos piliečių motyvas sudarant fiktyvias santuokas finansinė nauda.

LŽ archyvo nuotrauka

vieną naują jos formą identifikavo fiktyvias santuokas. Pernai fiktyvių santuokų nelegalios migracijos kontekste tema pirmą kartą pasirinkta tyrimui visos ES mastu. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Norvegija ar Vokietija, jau rengė tokius tyrimus anksčiau ir turi daugiau patirties. Lietuvoje jis atliktas pirmą kartą ir, pasak A.Sipavičienės, labiau iškelia problemas nei duoda aiškius atsakymus.

13p.

Iš 11 šiuo metu veikiančių valstybinių universitetų per artimiausius penkerius metus turėjo likti tik du - vienas Kaune ir vienas Vilniuje. Tokias rekomendacijas 2011-aisiais pateikę nepriklausomi ekspertai tąkart teigė radę būdą, kaip mūsų šalies aukštąsias mokyklas

8p.

ORAI

Planuotas universitetų sujungimas atšauktas Aukštųjų mokyklų bendruomenes prieš mažiau nei pusantrų metų pribloškusią žinią apie potencialias jų jungtuves ir virsmą dviem valstybiniais universitetais teks pamiršti kaip blogą sapną.

Tai buvo ilgiausias Kubos lyderio Fidelio Castro viešas pasirodymas nuo pat 2010-ųjų. Nebevadovaujantis šaliai ir silpnos sveikatos 86 metų Kubos revoliucijos lyderis Havanoje atėjo balsuoti per visuotinius rinkimus. F.Castro pareiškė vis dar tikintis revoliucijos idealais. 2006 metais, kai susirgo, jis perdavė valdžią broliui Rauliui.

Dabar šis mėgina decentralizuoti Kubos ekonomiką. Pirmą kartą per dešimtmečius kubiečiams leidžiama rodyti privačią iniciatyvą žemės ūkyje ir prekyboje, jie gali keliauti į užsienį, pirkti ir parduoti namus bei automobilius, bet neturi jokių politinių laisvių.

grąžinti į pasaulio elitą. Tačiau daugumos universitetų bendruomenių ir opozicijos piktai pliekta tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus suburta darbo grupė buvo priversta šią viziją nugrūsti kuo giliau į stalčių.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, snyguriuos, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 02 05 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Briuselio burbulas MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Šios savaitės pabaigoje vyksiančioje Europos Sąjungos Vadovų Taryboje bus svarstomas Bendrijos ilgalaikės ekonominės raidos pagrindu turėsiantis tapti 2014-2020 metų biudžetas. Jau dabar aišku, kad jis bus mažesnis negu planuota. Iš tiesų gali būti pridėti keli milijonai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams, bet greičiausiai tos lėšos bus paimtos iš Infrastruktūros fondo, todėl Lenkija turės atidėti mums svarbaus kelio Lietuvos link tiesimą.

Viena pagrindinių temų, susijusių su biudžeto tvirtinimu, yra didėjan-

tis šalių ir verslo bendruomenės nepasitenkinimas Briuselio biurokratija. Europos Komisija (EK) skelbia tiek daug naujų iniciatyvų, kad pradėta kalbėti apie sukurtą teisinį burbulą. Tų pasiūlymų nėra laiko įgyvendinti, o ir norėdamas juos perskaityti užtruktum ne vieną dieną. Reikėtų nepamiršti, kad tas iniciatyvas dar reikia perkelti į nacionalinę teisę, parengti darbuotojus, dokumentus ir t. t.

Todėl dažniausiai ministrai, užsiėmę savo šalies žmonių problemų sprendimu, apie daugelį EK pasiūlymų žino tik iš nuogirdų.

Linksmiausia šioje istorijoje yra tai, kad Lietuvos valdžia net nesupranta, kas vyksta. Premjeras bijo prieštarauti, nes gali supykti Europos Komisijos klerkai, o ponia Dalia Grybauskaitė atvirai kaltina ES šalių vadovus, nenorinčius pūsti šio smulkmeniškų iniciatyvų burbulo, politinės valios stoka.

Kalbant apie Baltijos kelią vienas pagrindinių jo reikalavimų buvo riboti nomenklatūros įtaką. Todėl ES 2014-2020 metų biudžeto svarstymas turėtų būti susietas su poreikiu sumažinti Briuselio burbulą, pertvarkyti EK darbą ir taip išdėstyti lėšas pagal konsoliduotas priemones, kad jos skatintų ekonomikos augimą ir būtų lengvai įgyvendinamos.

Anksčiau buvo paprasčiausiai sakoma, jog ekonomika turi augti.

Dabar sąvoka “augti” apipinama įvairiais sinonimais. Augimas turi būti visaapimantis, efektyviai naudojantis išteklius, išmanus, žalias ir taip toliau. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ir socialiniams ekonomikos augimo aspektams, paprasčiau tariant - jeigu ūkis auga, tai turi jausti visi piliečiai.

Mokslas teigia, jog ekonomikos augimą didele dalimi lemia techninė pažanga. Tai savo ruožtu reiš-

Gaila, jog pastaruoju metu nenorima dairytis aplinkui ir mąstyti globaliau.

Atrodytų, svarbiausia yra tai, kad sodyboje sudygo bulvės.

Baltijos kelyje stovėjo kita Lietuva. kia, kad sena gamyba išnyksta arba perkeliama į kitus kraštus, atsiranda naujos technologijos. Kai kurie žmonės tampa bedarbiais, nes jų įgūdžiai neatitinka naujų reikalavimų, o įmonės tiesiog uždaromos.

Jei Vyriausybė nieko nedaro, aktyvesnė dalis gyventojų emigruoja, o

pasyvesnė pamažu sminga į abejingumo ir gyvenimo iš pašalpų liūną.

Todėl ir sakoma, kad valdžia turi stengtis sukurti palankias sąlygas verslui plėtoti, nes tada atsirastų naujų darbo vietų. Tačiau ne visi žmonės iš karto supranta, kaip pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis. Daug veiklos perkeliama į didesnius miestus, tad rajonuose galimybės plėtoti naują verslą yra menkesnės.

Visos šios priežastys lemia būtinybę įgyvendinti aktyvią ir kryptingą Vyriausybės socialinę politiką, kuri padėtų žmonėms rasti naują darbo vietą, o regionams naujų veiklos sričių. ES biudžetas yra vienas iš tokios politikos finansavimo šaltinių.

Gaila, jog pastaruoju metu nenorima dairytis aplinkui ir mąstyti globaliau. Atrodytų, svarbiausia yra tai, kad sodyboje sudygo bulvės. Baltijos kelyje stovėjo kita Lietuva.

•

Seimo tribūna

Pirmininkavimas nėra savų įgeidžių tenkinimas Su Seimo vicepirmininku Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu Petru Auštrevičiumi kalbamės apie liepos 1 dieną prasidėsiantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

- Seimo valdyboje jums pavesta koordinuoti pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginius. Ką veiksite, kai pirmininkavimas baigsis?

- Pirmininkavimas ES Tarybai trunka kiek ilgiau, nei atrodo. Matoma ir aktyvi valstybė iš esmės esame net 18 mėnesių. Kadangi ES Tarybai vadovauja vadinamasis trejetas (trys valstybės, viena iš kitos kas pusmetį perimančios pirmininkavimą aut.) - Airija, Lietuva ir Graikija, dėmesys į mus nukreiptas jau nuo šio sausio. Paskutiniai su pirmininkavimu susiję renginiai vyks 2014-ųjų pavasarį. Taigi šis laikotarpis nėra trumpas. Kita vertus, nuo pat pradžių pasakiau - nereikės mano paslaugų, savo įgaliojimus esu pasirengęs atiduoti.

tinės minutės, keičiantis įvykiams, taip ir liks neaiški. Turiu galvoje netikėtus įvykius ES arba apskritai pasaulyje, į kuriuos Bendrija neišvengiamai bus įtraukta. Pirmininkaujanti valstybė savo pozicija, veiksmais, pareiškimais bus labai matoma. Viena vertus, tai gali palengvinti pirmininkavimą, nes, turėdami tam tikros patirties, galime padėti reguliuoti tuos įvykius. Kita vertus, gali būti priešingai. Tie įvykiai gali tapti papildoma našta, darbu, kuriam nenumatyti nei ištekliai, nei jiems pasiruošta. Todėl nustatytą darbotvarkę turime vykdyti užmerktomis akimis, tačiau kartu rengtis ir nenumatytiems dalykams.

- Kaip tame pirmininkaujančiųjų trejetuke atrodo Lietuva? Ar toks kontekstas mums palankus?

- Iš viso trejeto mūsų stažas ES trumpiausias. Airija ES nare tapo 1973 metais, Graikija - 1982-aisiais, Lietuva - 2004-aisiais. Kita vertus, visos trys valstybės 2008 ir vėlesniais metais patyrė didelį ekonominį nuosmukį, todėl čia esame lygūs tarp lygiųjų. Turime tą patį supratimą ir norą, kad ekonominis susilp-

Nustatytą darbotvarkę turime vykdyti užmerktomis akimis, tačiau kartu rengtis ir nenumatytiems dalykams.

Lietuvos žinios

- Ar yra dalykų, kurie jums, ilgamečiam Užsienio ir Europos reikalų komitetų nariui, likus penkiems mėnesiams iki pirmininkavimo, keltų nerimo?

- Daugiausia nerimo kelia ta neapibrėžta pirmininkavimo darbotvarkės dalis, kuri iki pačios pasku-

nėjimas nebūtų trukdys pirmininkavimui, - tai irgi svarbu. Be to, ir valstybių dydžiai maždaug tapatūs.

Jeigu pasiseks darniai ir sklandžiai padaryti pagrindinius darbus, manau, šis trejetas gali palikti gerą vadovavimo prisiminimą. Nes pirmininkavimas ES nėra savų įgeidžių

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Seimo vicepirmininkas P.Auštrevičius ragina matyti ES iš savo istorinės patirties ir savo regiono vizijos. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka ar norų tenkinimas, o ES darbotvarkės postūmis į priekį.

- Daug komentarų sulaukė Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono idėjos dėl jo šalies tolesnės narystės ES. Ar jos gali persiduoti kitoms narėms? Kokia turėtų būti Lietuvos pozicija?

- D.Camerono kalba buvo laukta. Ir kuo anksčiau ji nuskambėjo, tuo, mano nuomone, geriau, nes situacija tapo aiškesnė. Jungtinė Karalystė buvo viena tų valstybių, kurios ir anksčiau puse lūpų kritikavo glaudesnio, labiau koordinuoto ES šalių bendradarbiavimo modelį.

Dabar, kai viskas paaiškėjo, dirbti bus lengviau ir su kritikais, ir su pa-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

laikančiaisiais. Todėl mano pagrindinė išvada tokia - reikia apsibrėžti savo interesus. Lietuvos interesai, būkime atviri, kiek kitokie nei Jungtinės Karalystės. Turime kitokius kaimynus, kitą politinį ir ekonominį potencialą veikti, taip pat ir savarankiškai. Todėl darni, stipri ir vieninga ES mums yra daug didesnis pranašumas. Turėkime savo nuomonę ir savo viziją, ko mums reikia iš ES. Akivaizdu, kad ES nėra tobulas produktas. Tačiau mes esame jos nariai ir turime ją tobulinti.

Kiekvienas turi įnešti savo įnašą.

Esu įsitikinęs, kad gerokai didesnis blogis būtų, jei ES išsisklaidytų ir pradėtų kalbėti daugeliu balsų. At-

siminkime, kaip mes patys siekėme, kad ES turėtų bendrą nuomonę, formuojamą demokratiškai, atsižvelgiant į visų valstybių įnašą. Todėl matykime ES iš savo istorinės patirties ir savo regiono vizijos.

- Esate kalbėjęs apie naujos Schumano deklaracijos poreikį (1950 metų gegužę Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas pasiūlė pasirašyti deklaraciją steigti anglių ir plieno bendriją, kuri vėliau tapo ES - aut.). Ar tokia galimybė reali?

- Manau, kad anuomet pasirašyta sutartis dabar įgavo kiek kitokią prasmę, nes pasaulis labai pasikeitė. ES, kaip organizacija, yra puikus pavyzdys visam pasauliui. Jei kiti regionai taip vienytųsi ir turėtų tiek bendrumo, mums reikėtų spręsti kur kas mažiau konfliktų. Tačiau siekdama suprasti, ko reikia, kad ši demokratiška, labai ekonomiškai išsivysčiusi vientisa erdvė turėtų ateitį, Europa pirmiausia turėtų atsigręžti į save. Be to, ES negali matyti tik save, ji turi pastebėti ir kaimynus, kurie, galima sakyti, kelia tam tikrų saugumo iššūkių. Tiek Rytuose, tiek Pietuose ir Pietryčiuose. Europos išorės veiksmų tarnyba kol kas neišaugo savo marškinėlių. Tad sakyti, kad ES turi bendrą užsienio ir saugumo politiką, šiandien nedrįsčiau. Politinis sutarimas, nauja politinė vizija būtų labai reikalingi, sveikinčiau tokio dokumento atsiradimą. Laimė, kad ir mes turime galimybę būti jo rengėjais. Tai privilegija, kurią mums suteikia narystė.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 02 05 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Planuotos universitetų “tuoktuvės” atšauktos kai kurios studijų programos dalyje universitetų dubliuojamos. Ar to reikia? Prasmingiau jas sutelkti geriausiai tam pritaikytuose universitetuose. Galbūt kai kurioms aukštosioms mokykloms perspektyviausia būtų susijungti, tačiau tai jos turėtų daryti savo iniciatyva”, - prisimindamas pavyzdinę, jo nuomone, tuomečių Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos “santuoką” kalbėjo D.Pavalkis.

TADAS VALANČIUS

Aukštųjų mokyklų bendruomenes prieš mažiau nei pusantrų metų pribloškusią žinią apie potencialias jų jungtuves ir virsmą dviem valstybiniais universitetais teks pamiršti kaip blogą sapną. Naujieji aukštojo mokslo architektai į jo bėdas ragina žvelgti kitu kampu.

Iš 11 šiuo metu veikiančių valstybinių universitetų per artimiausius penkerius metus turėjo likti tik du - vienas Kaune ir vienas Vilniuje. Tokias rekomendacijas 2011-aisiais pateikę nepriklausomi ekspertai tąkart teigė radę būdą, kaip mūsų šalies aukštąsias mokyklas grąžinti į pasaulio elitą. Tačiau daugumos universitetų bendruomenių ir opozicijos piktai pliekta tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus suburta darbo grupė buvo priversta šią viziją nugrūsti kuo giliau į stalčių. Klausimą, kuris tada vadintas neišvengiamu, neseniai valdžią perėmę politikai ragina pamiršti ir susitelkti į gerokai svarbesnių sprendimų paieškas, o akademinė bendruomenė neužsisklęsti savame kiaute ir sekti Europos pavyzdžiu.

Rekomendaciją supeikė Dar iki praėjusių metų pabaigos Lietuvos edukologijos universitetui reikėjo prisišlieti prie Vilniaus universiteto (VU), o iki 2015-ųjų, jo pavyzdžiu pasekus Vilniaus Gedimino technikos universitetui, aukštųjų mokyklų reorganizacija sostinėje turėjo būti baigta. Mykolo Romerio universitetui buvo piešiama privataus universiteto vizija.

Pertvarka Kaune turėjo trukti dvejais metais ilgiau. Pirmiausia prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) planuota prijungti dabartinį Lietuvos sporto universitetą. VU Kauno humanitarinis fakultetas ir Vilniaus dailės akademijos filialas turėjo tapti

Studentų ir universitetų užtenka

Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis LŽ aiškino, kad aukštojo mokslo pertvarka neturėtų remtis institucijų reorganizavimu. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), o Aleksandro Stulginskio universitetas - Kauno technologijos universiteto (KTU) dalimi. LSMU tuomet norėta sujungti su VDU. Paskutinį tašką būtų padėjusios VDU ir KTU tuoktuvės, iš kurių turėjo atsirasti Kauno universitetas. Dėl regioninių universitetų iki galo neapsispręsta.

Tokias užmačias dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius, prieš pusantrų metų būdamas opozicijos lyderiu, vadino nenuovokiomis ir iš tolo prasilenkiančiomis su noru gerinti aukštojo mokslo kokybę. “Suprantama, Lietuva - maža šalis, o universitetų “kepyklos” neretai į darbo rinką išleidžia per daug vienos srities specialistų - tiek, kiek esame nepajėgūs įdarbinti. Bet argi sujungus universitetus pagerės mokslo kokybė?” - tada kalbėjo jis.

Prievartos nebus Dabar apie tai šneka naujasis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. LŽ jis aiškino, kad aukštojo

“Akademiniame pasaulyje jokių mechaninių jungimų negali būti”, - pabrėžė K.Kriščiūnas. mokslo pertvarka neturėtų remtis institucijų reorganizavimu, kad esminis tikslas - kokybiškos darbo rinkos ir visuomenės poreikius atitinkančios studijos. “Aukštosios mokyklos yra autonomiškos, bet naudoja viešuosius finansus. Todėl jos turi tikslingai, efektyviai leisti skiriamas lėšas ir būti atskaitingos visuomenei. Rengti absolventą, kuris taps bedarbiu, yra dvigubai neefektyvus valstybės lėšų naudojimas”, - pabrėžė ministras.

Jis tvirtino abejojantis prievartinės, iš aukščiau nuleistos universitetų reorganizacijos nauda. Esą turėtų būti einama natūralesniu studijų programų jungimo, koncentravimo keliu. “Juk

Ministrui antrinusi naujoji Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkė Audronė Pitrėnienė buvo dar kategoriškesnė - kol Lietuvoje esama studentų, tol yra ką mokyti. Todėl, anot jos, reikia šnekėti ne apie universitetų jungimą, o apie ydingą, bedarbius rengiančią studijų sistemą. “Diskusijos apie universitetus, be abejo, vyks toliau. Tačiau dabar kalbėti apie tai, kurie jų turėtų likti ar jungtis prie kitų aukštųjų mokyklų, visiškai nelogiška. Kol yra ką mokyti, kol Lietuvoje yra studentų, tol ugdymo institucijos reikalingos. Pirmiausia privalome kalbėti apie tai, kokių profesijų mums reikia ir kokius specialistus turi rengti mūsų universitetai. Kad darbo rinkai nebebūtų rengiami bedarbiai, šią problemą būtina judinti iš esmės”, - dėstė parlamentarė.

Didelė įvairovė Lietuvos rektorių konferencijos generalinis sekretorius ir Europos universitetų asociacijos narys prof. Kęstutis Kriščiūnas siūlo pažvelgti į modernių Senojo žemyno aukštųjų mokyklų viziją. Joje atsispindi ne įrėminta aukštojo mokslo institucijų sistema, o priešingai - stiprūs ir įvairūs universitetai. “Reikia išryškinti didesniuosius, tačiau nenubraukti ir mažesnių, specifinių, galbūt net vienos disciplinos ar vienų studijų universitetų. Šios tendencijos Lietuva tarsi nežinojo ar neįvertino. Viską norėjome

įsprausti į rėmą, kad visi būtų panašūs, beveik vienodi. Europos akimis, tai absurdas”, - LŽ aiškino jis.

Pasak K.Kriščiūno, svarbiausia užduotis, tenkanti kiekvienai aukštajai mokyklai, - išryškinti savo misiją, parodyti, kurioje srityje ji siekia išsiskirti ir būti stipri. “Ministras teigia, kad kalbant apie universitetų ateitį reikia akcentuoti didesnį jų profiliavimą. Manau, mūsų nuomonės sutampa. Institucijos turi mokėti išreikšti save, taip pat rasti bendradarbiauti tarpusavyje tinkamas sritis, kuriose galėtų padėti, sustiprinti viena kitą. Akademiniame pasaulyje jokių mechaninių jungimų negali būti”, - pabrėžė K.Kriščiūnas.

Niūrios perspektyvos Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius LŽ priminė, kad ankstesnės Vyriausybės valdymo laikotarpiu pirmą kartą per 22 metus buvo pradėta aukštojo mokslo institucijų tinklo konsolidacija. Pirmaisiais žingsniais jis vadino dviejų Kauno universitetų, mokslo institutų, taip pat trijų valstybinių kolegijų susivienijimą. “Visi sprendimai turi subręsti pačiose akademinėse bendruomenėse. Visada vadovavausi šia nuostata. Tačiau aukštojo mokslo finansavimas konkurenciniu, studento krepšelių pagrindu universitetams yra labai rimtas signalas - arba demonstruoti rezultatus, arba ieškoti sprendimų jungiantis ir stiprinant pajėgas”, - pažymėjo aukštojo mokslo reformos autorius.

Dar vienu rimtu signalu buvęs ministras įvardijo studentų skaičių, kuris iki 2020 metų sumažės trečdaliu. Todėl minėtos darbo grupės pateiktos įžvalgos, anot jo, yra gera medžiaga aukštosioms mokykloms apmąstyti savo perspektyvas. “Džiaugiuosi ministro pozicija, kad dirbtinių sprendimų iš viršaus nebus. Tačiau jei nebus atsisakyta krepšeliais grindžiamo studijų finansavimo, šis modelis per artimiausius metus atves prie kai kurių universitetų jungimosi”, - įsitikinęs G.Steponavičius.

•

Renovacijai išjudinti - Vyriausybės niuksas ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Atgaivinti įstrigusį daugiabučių atnaujinimą bus siekiama su naujos įstaigos - Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistų pagalba. Jie turėtų atrinkti neefektyviausius namus ir kontroliuoti jų renovacijos procesą.

Vakar Vyriausybė pritarė BETA steigimui. Ši viešoji įstaiga administruos daugiabučių namų atnaujinimo energinio naudingumo didinimo programas, tam skirtos valstybės paramos teikimą. Tačiau opozicijos atstovai pabrėžia, kad papildomos įstaigos steigimas renovacijos postūmio negarantuoja.

Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, planuojama, kad BETA rengs sutartis dėl renovacijos su savivaldybėmis ir gyventojais. Savo ruožtu merijos turės paskirti įmones ir joms pavesti savivaldybėse organizuoti būstų atnaujinimą.

Savivaldybių įmonės ims paskolas iš JESSICA fondo. Jų atstovai turės rinkti renovuoti pasirinktų namų gyventojų parašus (daugiabučiui atnaujinti būtini 50 proc. + 1 gyventojo parašai), rengti renovacijos projektus, organizuoti viešuosius rangos pirkimus, derinti darbus ir jų sąmatas su namo gyventojais, kontroliuoti techninę priežiūrą.

V.Mazuronis tikisi, kad savivaldybės aktyviai dalyvaus būsto atnaujinimo programoje. Tokiu atveju BETA reikalas bus tik maksimaliai joms pa-

Nenorintys atnaujinti būsto socialiai remtini gyventojai būtų “baudžiami” - jiems ketinama naikinti kompensacijas už šilumą.

Koordinuos procesą Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, BETA koordinuos naujos renovacijos programos įgyvendinimą.

“Agentūra bus atsakinga už gyvenamųjų namų renovaciją, ji dalyvaus parenkant namus, kurie bus renovuojami”, - aiškino jis.

dėti, koordinuoti procesą. Jeigu kai kurios merijos nenoriai imsis renovacijos, BETA inicijuos, agituos, o blogiausiu atveju - pati organizuos daugiabučių atnaujinimą tose savivaldybėse.

Priešintis neapsimokės Po renovacijos gyventojai turėtų mokėti dvi sąskaitas: už šildymą ir

niškyje suskaičiuota 25, Mažeikiuose 50, Širvintose - 7, Molėtuose - 11 energetiškai neefektyviausių daugiabučių.

Būtina motyvacija

Vyriausybė tikisi, kad jau metų pabaigoje bus pasirengta statyti pastolius prie 500 daugiabučių namų visoje Lietuvoje. / LŽ archyvo nuotrauka dengti paskolą. Nenorintys atnaujinti būsto socialiai remtini gyventojai būtų “baudžiami” - jiems ketinama naikinti kompensacijas už šilumą. Žadama, kad sutikusiesiems atnaujinti daugiabutį, kol bus padengta būsto atnaujinimo paskola, toliau bus teikiama socialinė parama.

V.Mazuronis mano, kad jau metų pabaigoje bus pasirengta statyti pastolius prie 500 daugiabučių namų visoje Lietuvoje. JESSICA fonde šiuo metu yra 516 mln. litų. “Preliminariai skaičiuojant, jei vienam namui atnaujinti reikia 1 mln. litų, šiandien

turime finansinių pajėgumų pradėti renovuoti 500 daugiabučių ir kartu tam ieškoti europinių pinigų nuo 2014 metų. Tas procesas turės būti nenutrūkstamas”, - sakė ministras.

Aplinkos ministerija savivaldybėms išsiuntė prašymus pateikti daugiabučių, kuriuos tikslinga pirmiausia atnaujinti, sąrašus. Paprašyta atrinkti namus, pastatytus iki 1993 metų ir vienam kvadratiniam metrui sunaudojančius 150 kilovatvalandžių energijos per metus. Pagal ministerijos nurodytus parametrus, 20 savivaldybių atrinko apie 580 namų. Pavyzdžiui, Jo-

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis mano, kad vien papildomos institucijos steigimas renovacijos postūmio negarantuoja. Esą tam svarbiausia užsitikrinti sklandų būsto atnaujinimo mechanizmo veikimą. “Kaip pažymėjo merai, jeigu nebus motyvacijos gyventojams aktyviai dalyvauti ir įsitraukti į renovacijos procesą, galima įsteigti ne vieną instituciją, bet rezultato sunku tikėtis. Tai, kad nauja įstaiga surašys pirmiausiai renovuotinus namus, dar nieko nereiškia”, - įsitikinęs jis.

E.Masiulio teigimu, merai, ekspertai, daugiabučių namų administratoriai pripažįsta, jog dėl renovacijos priimtos įstatymų pataisos yra nepakankamos, kad procesas pajudėtų į priekį. Tiesa, jis palankiai vertina valdžios užmojus atimti kompensacijas už šildymą iš renovuoti namų nenorinčių gyventojų.

“Manau, tai pakankamai realus mechanizmas, nes viena priežasčių, kodėl dalyje daugiabučių nevyksta renovacija, yra ta, kad socialiai remtini gyventojai gauna kompensacijas už šildymą.

Jie neturi motyvacijos. Manau, kad ši priemonė, rimtai apsvarstyta ir aptarta, galėtų būti gana efektyvi”, - pabrėžė E.Masiulis.

•

4

2013 02 05 Lietuvos žinios

Dienos temos

Prancūzijos Alpės pasiglemžė du lietuvius Bendravo SMS žinutėmis

VALDAS KVEDARAS

Lietuvos alpinistų bendruomenė gedi praėjusios savaitės pabaigoje Prancūzijos Alpėse dėl subjurusių orų įvykusios nelaimės aukų.

Du trisdešimtmečiai vyrai iš septynių mūsų šalies alpinistų, šturmavusių viršukalnes, laikomi žuvusiais. Pūga, rūkas ir stiprus, gūsingas vėjas neleidžia pasiekti jų kūnų.

“Artimieji galės palaidoti žuvusiuosius maždaug po mėnesio. Norėčiau paprašyti šiuo metu neatakuoti giminių klausimais, nes laukimas jiems labai skausmingas”, - Ernestas Markšaitis, vienas iš septynių alpinistų, kopusių į Alpes Šamoni miestelio apylinkėse, vakar prašė neeskaluoti tragiškos temos ir leisti žuvusių vyrų artimiesiems ištverti skausmą vieniems. Dėl to neįvardijamos ir jų pavardės.

Anot E.Markšaičio, septyni alpinistai - penki vyrai ir dvi moterys, prieš kopdami į Prancūzijos Alpes savaitę treniravosi Italijos Alpėse. “Ėjome ledo maršrutu.

Buvome gerai fiziškai, techniškai ir psichologiškai pasirengę”, - pasakojo alpinistas. Jis teigė, jog visi buvo pasiruošę įveikti ketvirtos kategorijos techninį kopimą, mat Italijoje alpinistams teko kopti ir sunkesniu, penktos kategorijos, maršrutu.

Techninis kopimas vyksta stačia kalno siena, kai virvėmis susirišę alpinistai kopia poromis arba po kelis. E.Markšaitis kopė su dviem moterimis, kiti keturi vyrai pasiskirstė po du.

Alpinistai (iš kairės) S.Damulevičius, E.Markšaitis ir V.Vitkauskas vakar pasakojo apie kolegas ištikusią tragediją Prancūzijos Alpėse. / Romo Jurgaičio nuotrauka

“Išanalizavus nuotraukas tapo aišku, kad alpinistas jau nebegyvas. Dėl antrojo žūties taip pat nebėra abejonių”, - sakė S.Damulevičius.

Išgelbėjo prancūzai

Orų prognozė buvo palanki Kopti į kalnus alpinistai pradėjo ankstų sausio 29-osios rytą, penktą valandą.

“Turėjome informacijos apie numatomus orus. Prieš pat mums išeinant pasirodė prancūzai ir anglai. Jų informacija buvo analogiška - dvi artimiausios dienos bus ramios ir saulėtos. Vėjo nesitikėta.

Atsibudus pirmą valandą nakties danguje švietė mėnulis, vėjo nebuvo, šaltis apie 10 laipsnių - idealios kopimo sąlygos”, - kalbėjo E.Markšaitis.

Kalno prieigose alpinistai pasidalijo: du ketino šturmuoti vieną kalną, E.Markšaitis su moterimis ir du vyrai Les Droites kalną. Grupės ketino kopti skirtingais, beveik puskilometriu vienas nuo kito nutolusiais maršrutais. “Vidurdienį buvome aukščiau vidurio sienos,

Kalnas Les Droites lietuvių alpinistams buvo nesvetingas. / Flickr.com nuotrauka nieko bloga prognozuoti negalėjome.

Planavome po kelių valandų pasiekti viršukalnę. Šio kalno specifika - nuo vidurio sienos tiek kopiant mūsų, tiek kitu maršrutu, kuriuo keliavo kolegos, nebeįmanoma nusileisti. Eini arba pirmyn, arba, esant reikalui, sustoji”, - kopimo specifiką atskleidė E.Markšaitis.

Jam su dviem alpinistėmis atsidūrus netoli kalno viršūnės prasidėjo stipri audra, judėti buvo neįmanoma. Šaltis siekė 24 laipsnius. Alpinistai sustojo. Vy-

Skaudžią netekties valandą dėl bendražygio, lakūno ir padangių virtuozo LEONO JONIO mirties nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą ir artimuosius.

Prezidentas Rolandas PAKSAS Europos Parlamento narys Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas

Dėl mylimos žmonos mirties nuoširdžiai užjaučiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėją MARIJONĄ DAMBRAUSKĄ.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kolektyvas

ro teigimu, vėjas jį taip įsiūbavo, kad nuo smūgių į uolas visas kūnas buvo nusėtas mėlynių. “Dviejų alpinistų grupė, kopusi tuo pačiu maršrutu prieš mus, prasidėjus audrai jau buvo ant keteros. Jie pradėjo leistis. Esant normalioms oro sąlygoms leistis žemyn tenka dvi valandas, šįkart jiems prireikė visos nakties, 12 valandų”, - pasakojo E.Markšaitis.

Lietuviui teko visą naktį kabėti ant virvės ir kęsti skausmą, patiriamą daužantis į uolas.

E.Markšaičiui mobiliojo ryšio telefonu pavyko iškviesti gelbėtojus. Rytą pasitaikė gero oro “langas”, tad trijulė buvo nukelta ir saugiai atgabenta į Šamoni miestelį.

Netrukus E.Markšaitis sutiko kolegą, kopusį į kitą viršukalnę. Paaiškėjo, kad leisdamiesi vyrai išsiskyrė. Vienas jų pareiškė esąs pavargęs ir ketinąs pailsėti specialiai tam įrengtame namelyje. Kitas pasiekė Šamoni slidėmis.

Tačiau atsipūsti nusprendęs alpinistas tirštame rūke pasiklydo ir nerado poilsio namelio. Sušalusį vyrą aptiko slidininkai ir pristatė gelbėtojams. Jis paguldytas į ligoninę. Alpinistas smarkiai nušalo kelis vienos rankos pirštus - šį ketvirtadienį Prancūzijos medikai spręs, ar juos bus galima išgydyti, ar teks amputuoti.

Dėl kitų dviejų alpinistų kilo nerimas tada, kai jie sutartu laiku neatsiliepė mobiliuoju telefonu. Apie dingusiuosius buvo pranešta gelbėtojams.

“Kai mus kėlė nuo sienos, gelbėtojai sakė daugiau alpinistų nematę. Iš pradžių kilo įtarimas, kad jie nusileido. O gal ilsisi? Kai alpinistai neatsiliepė numatytu laiku, buvo priimtas sprendimas ieškoti. Tačiau prasidėjo ciklonas, tada pasirodė pirmoji žinutė, kad jie ant sienos, nurodyta, kurioje vietoje yra”, - prisiminė E.Markšaitis. Žinutėje buvo rašoma, kad vyrai virve nusileido ant sniego, turi maisto, šiltos aprangos, miegmaišius, dujinę viryklę. Tačiau gauta ir nerimastingos informacijos - kai vienas alpinistas kasė sniege urvą ir po kurio laiko atsisuko, kolegos nebepamatė. Kas jam nutiko, paaiškės tik radus kūną.

Pasak E.Markšaičio, su urve įsitaisiusiu alpinistu bendrauta SMS žinutėmis ir neabejota, kad jis ištvers, nes panašiomis sąlygomis alpinistams tenka būti ne vieną dieną. Tačiau gelbėtojų sraigtasparnis vis negalėjo pakilti - miestelyje buvo arba tirštas rūkas, arba vėjas prašvitus saulei sustiprėdavo iki 90 kilometrų per valandą. Tokiu oru sraigtasparniai neskraido.

Sekmadienį gelbėtojai, trumpam pagerėjus orams, bandė ieškoti pražuvėlių.

Toje vietoje, kur greičiausiai alpinistas kasė urvą, ant sniego aptiktas gulintis vyras, vilkintis raudoną striukę. “Išanalizavus nuotraukas tapo aišku, kad alpinistas jau nebegyvas. Dėl antrojo žūties taip pat nebėra abejonių. Kas nutiko, šiuo metu negalime pasakyti. Galbūt į tuos klausimus net nebus atsakyta”, - vakar sakė Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas Saulius Damulevičius.

Mirtis tyko bet kur Garsiausias Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas pažymėjo, kad kopti žiemos sąlygomis ypač sudėtinga. Pavyzdžiui, ledas būna labiau panašus į stiklą, su juo sunkiau sukimba alpinistinė įranga. Patyręs alpinistas prisiminė ne vieno kolegos žūtį. Esą kalnuose mirtis gali tykoti bet kur, o kaltųjų paieškos tiesiog beprasmės.

V.Vitkausko sūnaus gyvybę taip pat pasiglemžė kalnai. “Pats tai patyriau. Dėl to pirmiausia galvoju apie tuos, kurie dar lieka. Ir su rūpesčiu, ir su kančia. O galbūt ir su šviesiais prisiminimais”, - teigė alpinistas.

•

Trumpai LIKS SU MOTINA Aukščiausiasis Teismas (AT) vakar galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti ankstesnius teismų sprendimus, kuriais Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukra perduodama motinos globai ir jos gyvenamoji vieta nustatoma su mama. “Byloje nenustatyta sąlygų, dėl kurių būtų galima apriboti motinos valdžią”, - per spaudos konferenciją sakė AT teisėjas Egidijus Laužikas.

Jis pabrėžė, kad AT nenagrinėjo bylos įrodymų, o žiūrėjo, kaip žemesnių instancijų teismai pritaikė procesines teisės normas. AT konstatavo, kad mergaitės tetai Neringai Venckienei buvo nustatyta tik laikina globa, o tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą. Be to, teisėjų kolegija nutarė, kad vaikui gyvenant su mama bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, nes ir mergaitė, ir L.Stankūnaitė yra saugomos valstybės. Kita vertus, AT atkreipė dėmesį, kad mergaitė turėtų bendrauti ir su

kitais giminaičiais. Teismo nutartyje pabrėžiama, kad pagal byloje esančius duomenis teismai nustatė, jog vaiką ir globėją N.Venckienę bei senelius sieja artimas, tvirtas emocinis ryšys. Į AT kreipėsi dukterėčią susigrąžinti mėginanti Seimo narė, buvusi Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė.

PASIRINKO I.DEGUTIENĘ Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) skyriai pradeda kelti kandidatus į partijos pirmininko postą.

Pirmasis savo kandidatą pasiūlė Trakų skyrius, juo tapo buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Sekmadienį vyko TS-LKD Trakų skyriaus visuotinis susirinkimas, per kurį iš viso pasiūlytos keturios kandidatūros. “Nutarėme siūlyti vieną, daugiau atrodytų nesolidžiai”, sakė šio skyriaus pirmininkas Gediminas Romaška. Anot jo, I.Degutie-

nė surinko svarią balsų daugumą.

Kaip kandidatai taip pat buvo siūlomi dabartinis partijos vadovas ekspremjeras Andrius Kubilius, Seimo nariai Kęstutis Masiulis ir Rasa Juknevičienė.

ATLIKS TYRIMĄ Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas Vytenis Andriukaitis pavedė atlikti nelaimės, kai Kauno klinikose mirė gimdyvė, tyrimą.

“Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba turės atlikti šiai gimdyvei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę ir informuoti ministeriją apie tyrimo išvadas”, - rašoma SAM pranešime. Gimdyvė Kauno klinikose mirė sekmadienį, kūdikis gimė sveikas. Kauno klinikų speciali komisija taip pat atlieka tyrimą, išsamesnių komentarų kol kas neteikia.

BNS, LŽ

2013 02 05 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

STT įvaizdį sukuria visuomenė Aukšto rango sporto funkcionierių, valstybės pareigūnų ir Panevėžio privataus verslo atstovų galimų korupcinių ryšių tyrimas atsisuko prieš jo iniciatorius - Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentus. Dalis visuomenės ėmė ginti įtariamuosius ir pliekti pačią STT. Šios tarnybos laikinasis vadovas Saulius Urbanavičius atmeta jai metamus kaltinimus.

- Vis dėlto ar tikrai Panevėžio istorijos atveju reikėjo suimti dviejų mažamečių vaikų tėvą M.Balčiūną? Nei jis, nei kiti suimtieji greičiausiai nesiruošė bėgti iš šalies ir slapstytis.

- Pakartosiu, kad suėmimą sankcionuoja teismas, jei tam mato priežasčių. Šiuo atveju mes manėme, kad įtariamieji gali trukdyti tyrimui - naikinti įkalčius, tartis tarpusavyje, kurti naujas gynybos versijas. Užimant tokią padėtį visuomenėje, daryti įtaką labai lengva.

M.Balčiūnui apeliacinės instancijos teismas kardomąją priemonę sušvelnino. Tačiau ir pusei metų skirtas namų areštas yra gana griežta kardomoji priemonė, apribojanti asmens judėjimo laisvę. Juolab kad asmuo, įtariamas padaręs net kelis nusikaltimus, trims mėnesiams nušalintas nuo pareigų.

VALDAS KVEDARAS

A

ntrankių žvangėjimas ir po juodomis kaukėmis veidus slepiančių STT agentų parodomoji įtariamųjų palyda į teismą. Po kurio laiko - tylus bylos numarinimas.

Tokią nuomonę apie STT tyrimus yra susidariusi dalis visuomenės. Ji stebi ir galimos korupcijos skandalą Aukštaitijos sostinėje. Nors vos tik jam kilus Panevėžio miesto apylinkės teismas leido suimti tris šios istorijos herojus - verslininkę Dalią Kuklierienę, Panevėžio mero patarėją Darių Simėną ir Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną, pastarąjį visuomenė jau beveik išteisino.

Kam žmogų suimti, jei jokie kaltinimai jam dar nepareikšti? Kodėl įtariamasis sulaikomas ne iškart, o tik po metus atliekamo tyrimo? Ar tai nerodo teisėsaugos noro pasipuikuoti prieš visuomenę, esą numanant, kad byla ateityje subliūkš? Tokie klausimai buvo keliami, kai teismas trims įtariamiesiems tuomet skyrė griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą.

Panevėžio apygardos teismas M.Balčiūnui skirtą suėmimą pakeitė kita kardomąja priemone. Jis trims mėnesiams nušalintas nuo pareigų, pusei metų jam skirtas namų areštas. Tai reiškia, kad įtariamasis nuo 22 val. iki 6 val. ryto privalo būti namie, o norėdamas išvykti privalo prašyti leidimo.

Statistika - STT naudai Ar iš tikrųjų STT agentai moka tik skambiai žvanginti antrankiais, o bylos paprastai subliūkšta?

Viešai publikuojama STT veiklos ataskaita atskleidžia, kad taip nėra.

Nors tarnyba dar nėra susumavusi visų praėjusių metų rezultatų, pirmojo pusmečio skaičiai iškalbingi.

Per šešis mėnesius pradėtas 51 (per 2010 metų pirmąjį pusmetį - 36) tyrimas, tiek pat kartų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš visų tirtų galimų nusikaltimų agentai per šešis mėnesius nutraukė 36 pradėtus ikiteisminius tyrimus nustačius, kad įtariamųjų veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Iš viso per pusmetį pareigūnai atliko 191 ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyti 165 įtariamieji, padarę galbūt korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

2012 metų pirmąjį pusmetį STT pareigūnų tirtose bylose buvo nuteisti 46 asmenys, 3 išteisinti. Šie skaičiai yra geresni, palyginti su 2011 metų atitinkamu laikotarpiu, ir kur kas geresni nei kitų teisėsaugos institucijų - policijos, prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos - veikla.

Susidomėjimą lemia rangas Tad kokios priežastys lemia pastarojo meto visuomenės nepasitenkinimą STT veikla? To LŽ teiravosi STT direktoriaus pareigas laikinai einančio Sauliaus Urbanavičiaus.

- Statistika teigia, kad jūsų vadovaujamos tarnybos pareigūnų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose figūruojantys asmenys išteisinami palyginti retai. Kodėl visuomenėje paplito nuomonė, kad įtariamuosius sulaikote garsiai, o paleidžiate tyliai nutraukdami iki-

“Visų susodinti nesiekiame”

STT laikinasis direktorius S.Urbanavičius tikino, kad atliekant ikiteisminius tyrimus netikėtumo veiksnys sulaikymas - taikomas tik surinkus pakankamai įrodymų. / Romo Jurgaičio nuotrauka teisminius tyrimus? Esą žmonės apjuodinami ir aplinkiniams visam laikui lieka nusikaltėliais.

- Mūsų tyrimai, skirtingai nei kitų ikiteisminio tyrimo institucijų, sukelia didžiausią susidomėjimą, nes paliečia politikus, aukšto rango valstybės pareigūnus, savivaldybių atstovus. Būtent dėl šių asmenų rango toks didelis visuomenės susidomėjimas ir kyla. Ar buvo viešai diskutuojama, tarkime, dėl mūsų sulaikytų paprastų policininkų?

Ne, nes jie visuomenei kaip asmenys visiškai neįdomūs, nors jų galbūt padaryti nusikaltimai yra išskirtiniai.

Nebūna taip, kad ikiteisminį tyrimą pradėtume neturėdami pagrindo.

Reaguojame į kiekvieną informaciją, pradedame tyrimą esant galimos nusikalstamos veikos požymių. Nesirenkame, reikia pradėti tyrimą ar ne, padėtis aiškėja tik jį atliekant. Ir apie kiekvieną tyrimą, kai tik pareiškiami įtarimai, informuojame visuomenę.

Tada ir paaiškėja, ar mūsų pateikta informacija, nusikaltimą galbūt padarę asmenys yra įdomūs visuomenei ir žiniasklaidai. Praktika rodo, kad paskelbta informacija aktuali tiek, kiek joje kalbama apie visuomenei žinomus asmenis.

Todėl manyčiau, kad žmonės, priekaištaujantys dėl STT esą daromo viešo šou, yra neteisūs. Šiuo atveju STT įvaizdį sukuria pati visuomenė. Ir toks įvaizdis tėra laikinas, kol faktai yra nauji. Vėliau viskas pamirštama. Vienas pavyzdžių - buvusio Seimo nario Vito Matuzo korupcijos byla. Kai politikas buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, daugelis, kaip ir dabartinės Panevėžio istorijos atveju, buvo įtikėję jo nekaltumu ir kritikos strėles laidė į STT, būta daug diskusijų ir įvairių nuomonių. Šiuo metu keli šios bylos epizodai jau perduoti teismui, tačiau visuomenė tuo nebesidomi.

Dar vienas pavyzdys - buvusio Trakų rajono mero Vytauto Petkevičiaus ir jo pavaldinių teismo procesas.

Nors per jį atskleidžiama pikantiškų politinės korupcijos detalių ir aplinkybių, visuomenė tuo nesidomi.

Klaidingas įspūdis - Užsiminėte apie V.Matuzo bylą.

Joje dėl mažo epizodo - neapmokėtos medžioklės - buvo suimtas įtariamasis. Ar tokia kardomoji priemonė yra adekvati galimam nusikaltimui?

- Griežčiausias kardomąsias priemones, kaip numato įstatymas, skiria teismai. Ne STT agentai, o prokuro-

kingų ryšių turintys asmenys, einantys aukštas pareigas. Jie turi daug galimybių teisintis - ne tiesiogiai, vykstant baudžiamajam procesui, o ginti savo munduro garbę, tarkime, žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje. Kiti įtariamieji, kaip, tarkime, paprasti policininkai, negauna nei laiko eteryje, nei puslapių spaudoje.

- Dėl pastarosios Panevėžio galimos korupcijos istorijos STT priekaištaujama, kad įtariamieji buvo sulaikyti tik praėjus geriems metams po pradėto ikiteisminio tyrimo. Esą ši aplinkybė rodo, kad įtariamieji nėra kalti, o STT mėgina įvykius “pritempti” prie nusikaltimo.

Jei iš anksto praneštume apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl tam tikrų nusikaltimų, potencialūs įtariamieji sunaikintų įkalčius, susitartų, pateiktų naujų versijų. rai kreipiasi į teismą dėl kardomųjų priemonių taikymo. Jei teismas, kuriam pateikiami visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, leidžia suimti asmenį, matyt, tam yra pagrindo. Taigi ir šiuo konkrečiu atveju esu įsitikinęs, kad teismas turėjo pagrindą priimti tokį sprendimą.

- Norite pasakyti, kad visuomenė per mažai informuota apie ikiteisminius ir teisminius procesus, teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų funkcijas bei galias, todėl kaltė neretai suverčiama ne toms žinyboms?

- Taip. Nes visuomenė žino tiek, kiek jai įdomu arba reikia žinoti, ir pagal informacijos kiekį susidaro savo nuomonę. O ji būna įvairi. Kai kurie žmonės vertina teisėsaugininkų darbą, kiti - užjaučia įtariamuosius. Mūsų tarnybos įtariamieji - įta-

- Toks įspūdis gal ir gali susidaryti. Tačiau reikia suprasti, kad korupciniai nusikaltimai yra labai sudėtingi ir sunkiai išaiškinami.

Galbūt susidaro įspūdis, kad vokelio su pinigais perdavimas - tai jau korupcija. Nebūtinai. Galimybių, kaip gauti naudos arba atlikti neteisėtus, korupcinio pobūdžio veiksmus, yra daugybė. Tai fiksuoti gana sunku, o norint ištirti, kad byla nesubliūkštų, surinkti įrodymus, kad teisme būtų jų daug, reikia laiko. Jei iš anksto praneštume apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl tam tikros veikos, potencialūs įtariamieji sunaikintų įkalčius, susitartų, pateiktų naujų versijų. Todėl netikėtumo veiksnys - sulaikymas taikomas tik surinkus užtektinai įrodymų.

- Jums taip pat priekaištaujama, kad tiriate tik smulkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Neva už grotų sėdėjo tik keli nuteistieji, dauguma atsipirko išgąsčiu arba buvo teismo išteisinti.

- Nesiekiame visų susodinti už grotų. Kita vertus, bausmių įvairovė gana didelė - bauda, laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas.

Tačiau nuteistas asmuo įgyja įsiteisėjusį teistumą, kuris užkerta jam kelią kopti karjeros laiptais, eiti tam tikras pareigas valstybės institucijose. Taigi STT tikslą pasiekia - užkerta kelią toliau galbūt vykdyti korupcinio pobūdžio veiką.

Teisingumą vykdo ne STT, prokuratūra, policija, o teismas. Ir tik jis gali nuspręsti, kaltas žmogus ar ne.

Tik teismas gali nuspręsti, kokią bausmę skirti. Tik teismas kaltinamąjį gali išteisinti. Be to, būta ne vieno atvejo, kai baigiant nagrinėti bylą teisme prokuroras prašo jo neskirti labai griežtos bausmės.

- Prisiminkime rezonansinius atvejus, kai dėl įtarimų korupcija buvo sulaikyti Lazdijų rajono meras Artūras Margelis ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Šiuos politikus teismai išteisino. Kaip galėtumėte paaiškinti tokius išteisinamuosius nuosprendžius?

- Abiem atvejais galimos nusikalstamos veikos požymių būta, mes rinkome įrodymus. Jie tuo metu pasirodė svarūs ir prokurorams, ir tam tikrus veiksmus sankcionavusiems teismams. Taigi turėjome pagrindo pradėti ikiteisminius tyrimus. O ar šie ikiteisminiai tyrimai buvo klaida ar ne, dabar sunku spręsti.

- Ar esate garantuotas, kad dabartinės Panevėžio korupcijos bylos neištiks toks pat likimas? O gal pajutote spaudimą ją numarinti?

- Išankstinės prognozės būtų neobjektyvios. Tačiau, remdamasis turima informacija, neabejoju, kad byla kaip galima greičiau nukeliaus į teismą. O spaudimas juntamas tik iš bylos aplinkybių nežinančios visuomenės, savaip traktuojančios įvykius. Kita vertus, kai kuriems pareigūnams, ypač jauniems ir ne tokiems patyrusiems, dėl visuomenėje formuojamos arba jau susiformavusios nuomonės, nepagrįstų kaltinimų STT gali šiek tiek sumažėti motyvacija, nusvirti rankos.

•

6

2013 02 05 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

“Marshallo planas” Europai gelbėti Europos investicijų bankas (EIB) gali imtis gelbėtojo vaidmens krizės kamuojamose euro zonos valstybėse. Jo paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui bei infrastruktūros projektams turėtų pabudinti Pietų Europos ekonomiką iš recesijos.

rė Ispanijos drėkinimo ir nuotekų tinklui modernizuoti, 204 mln. dolerių (516 mln. litų) - Italijos smulkiajam verslui, 221 mln. dolerių (559 mln. litų) - Čekijos kelių projektui.

“Džiaugiamės, kad EIB yra pagrindinis ilgalaikių paskolų teikėjas Europoje”, - pridūrė R.Willisas.

Investicijos - ekonomiškai stipriausioms

Praėjusių metų vasarą Europos lyderiai susitarė dėl daugiau kaip 200 mlrd. dolerių finansinės injekcijos krizės kamuojamoms euro zonos šalims. Šį susitarimą ekonomikos ekspertai ir žiniasklaida praminė “naujuoju Marshallo planu”. Tačiau jis neveikia kaip tikėtasi: finansavimas stringa, o krizės apimtų valstybių ekonomika ir toliau išgyvena recesiją. Pernai Bendrijos ekonomika susitraukė 0,4 proc., pagerėjimo nežadama ir šiais metais.

Blogiausia padėtis Pietų Europoje.

Prasiskolinusi Graikija jau šeštus metus įklimpusi į gilią recesiją, o Ispanijoje ketvirtadalis šalies gyventojų neturi darbo. Ekonomikos ekspertai mano, kad Pietų Europos valstybes galėtų išgelbėti EIB paskolos. Jos sumažintų nedarbą ir leistų suklestėti smulkiajam bei vidutiniam verslui.

Patikima institucija “Naujasis Maršalo planas” numato ir finansinę paramą EIB. Jeigu 27 Europos Sąjungos (ES) narių vyriausybės ir parlamentai ją patvirtins, EIB kapitalas padidės 13,5 mlrd. dolerių (34 mlrd. litų). Investicijų bankas gyvena ne vien iš ES valstybių paramos. Jis numato 80 mlrd. dolerių (202,5 mlrd. litų) su-

Lengvatinės EIB paskolos gali išgelbėti šlubuojančią Pietų Europos ekonomiką. / Reuters/Scanpix nuotrauka rimams ir inovacijoms bei valstybiniams projektams.

“EIB finansinė parama galėtų smarkiai pagerinti krizės kamuojamų valstybių ekonomiką. Tai viena iš nedaugelio priemonių, kuri apsaugotų nuo didelio nedarbo ir leistų

Europos investicijų banko lengvatinės paskolos paskatins ekonomikos augimą ir padės išspręsti nedarbo problemą. sižerti iš rinkų. Didelė finansinė injekcija EIB - gelbėjimosi ratas krizės apimtoms šalims. Planuojama, kad per ateinančius trejus metus šis bankas atseikės 244 mlrd. dolerių (617, 5 mlrd. litų) smulkiajam ir vidutiniam verslui, moksliniams ty-

plėtoti smulkųjį bei vidutinį verslą”, sakė Europos politikos centro vyriausiasis ekonomikos specialistas Fabianas Zuleegas.

Liuksemburge įsikūręs EIB - patikima institucija. Bankui suteiktas trigubas A kredito reitingas, o pasitikė-

jimas juo rinkoje nuolat didėja. Tai gali dar labiau pagausinti EIB kapitalą. Privatūs rėmėjai ir valstybės jau dabar investuoja didelius pinigus į šią instituciją, teikiančią ilgalaikes paskolas įvairiems ES šalių projektams. Tos investicijos atsiperka, nes EIB investicinė grąža - dviguba. “Tai stabili finansų institucija. Pasitikėjimas ja nuolat didėja. Kiekvienais metais EIB pritraukia vis daugiau finansuotojų, todėl jis turi galimybę suteikti daugiau paskolų lengvatinėmis sąlygomis”, - mano F.Zuleegas.

Apsaugos nuo nedarbo Didėjantis finansavimas ir gausėjantis EIB kapitalas gali paskatinti euro zonos ekonomikos augimą.

“Lengvatinės banko paskolos per ateinančius dvejus metus padėtų kri-

zės apimtoms ES šalims pakilti iš recesijos ir sukurti 1,2 mln. naujų darbo vietų”, - rašoma Europos pažangiųjų tyrimų organizacijos ataskaitoje.

“Tyrėme investicijų į infrastruktūrą poveikį. Skolinimas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei infrastruktūros projektams teigiamai atsilieptų į krizę įklimpusių valstybių ekonomikai”, - sakė vienas ataskaitos autorių Stephany Griffithas-Jonesas.

“EIB kiekvieną mėnesį gauna šimtus paraiškų. Nors paskolas suteikiame ne visiems, daugumą prašymų patenkiname. Tikime, kad šios lengvatinės paskolos padės išspręsti nedarbo problemą krizės kamuojamose euro zonos valstybėse”, - kalbėjo EIB atstovas spaudai Richardas Willisas. Jis pažymėjo, kad EIB neseniai 1,9 mlrd. dolerių (4,8 mlrd. litų) sky-

Kreditų teikimas smulkiajam ir vidutiniam verslui nuo krizės nukentėjusiose euro zonos valstybėse - vienas svarbiausių EIB uždavinių.

Paskolų ribojimas reikštų, kad net pelningos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ar Italijoje būtų priverstos atleisti savo darbuotojus. Tačiau Pietų Europos valstybių ekonomikos gali neišgelbėti ir EIB pinigai. Europos profesinių sąjungų konfederacijos patarėjas ekonomikos klausimais Ronaldas Janssenas mano, jog EIB suteikia nepakankamai paskolų Pietų Europos valstybėms, esą jos pasiekia tuos kraštus, kurių ekonomika nėra labai apimta recesijos.

“Norėtume, kad EIB pinigai būtų skirti šalims, kurioms jų labiausiai reikia. Tačiau šiuo metu dauguma investicijų keliauja į ekonomiškai stipriausias valstybes, tad kai kurios Europos šalys lieka nuskriaustos”, aiškino R.Janssenas. Jis pažymėjo, jog didžiausias įmokas EIB mokančios Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija pageidauja, kad dauguma investicijų ir sugrįžtų į šias valstybes.

Tuo metu sunkumai valstybiniame ir privačiame Graikijos, Ispanijos, Portugalijos bei Italijos sektoriuje lemia, kad šių šalių vyriausybės ir bendrovės ne visada suranda bent 50 proc. lėšų bendriems projektams, todėl negauna paskolų iš EIB. “Prasiskolinusioms vyriausybėms ir vos galą su galu suduriančioms įmonėms sunku surasti lėšų bendriems projektams, tad joms labiausiai reikia finansinės paramos. EIB turėtų suteikti daugiau lengvatinių paskolų ekonomiškai silpniausių valstybių vyriausybėms ir bendrovėms. Tik tada galėtume galvoti apie recesijos pabaigą ir ekonomikos augimą”, - dėstė R.Janssenas.

•

Moterims leido mūvėti kelnes Paryžiaus moterims pagaliau oficialiai leista dėvėti kelnes vyriausybė paskelbė, kad daugiau kaip 200 metų gyvavęs draudimas teisiškai nebegalioja.

Prancūzijoje įprasta laikytis protokolo reikalavimų, todėl netinkama moterų apranga politines aistras kursto ir šiandien. Pernai gegužę buvo sukritikuota 37 metų teritorijų lygybės ministrė, žaliųjų atstovė Cecile Duflot, nes į pirmąjį socialistų prezidento Francois Hollande’o naujosios vyriausybės posėdį atėjo mūvėdama džinsus. Vėliau ji sulaukė pajuokos ir švilpimo dėl gėlėtos vasarinės suknelės, kurią vilkėdama pasirodė Nacionalinėje asamblėjoje.

Moterų teisių ministrė Najat Vallaud-Belkacem tokios kritikos nebuvo sulaukusi, tačiau ji, visų Prancūzijos aktyvisčių džiaugsmui, pranešė, kad pagaliau panaikintas 1799 metų lapkričio 17 dieną įvestas draudimas moterims mūvėti kelnės, nes jis “nesuderinamas su moderniomis šalies

vertybėmis ir įstatymais”. Nuo šiol paryžietės jau neprivalo laikytis municipaliteto įsakymo ir kreiptis į policiją leidimo, jeigu nori “rengtis kaip vyrai”, t. y. mūvėti kelnes.

Duodama interviu “Journal Officiel de la Republique Francaise” N.Vallaud-Belkacem sakė, kad nors draudimas formaliai ir nebuvo atšauktas, jis iš esmės nebuvo panaikintas. “Šis įsakymas pirmiausia buvo skirtas moterims, siekiančioms kokių nors postų ar norinčioms dirbti vyriškais laikytus darbus. Joms uždrausta rengtis vyriškai, nors įsakymas nesuderinamas su moterų ir vyrų lygybės principais”, sakė ministrė.

Paryžietės teisės mūvėti kelnes pareikalavo kilus Prancūzijos revoliucijai, kai darbininkai atsisakė dėvėti buržua ir aristokratų nešiojamas tik kelius dengiančias kelnes, vadinamas “culotte”. Tuomet ir kilo judėjimas, įėjęs į istoriją kaip sankiulotų, t. y. be kelnių (sans-culottes), judėjimas.

Tačiau tokią teisę gavo tik prancūzai, o prancūzėms už ją dar teko kovoti 214 metų. Tiesa, 1892 ir 1909 metais

šis draudimas buvo kiek modifikuotas ir moterims leista dėvėti kelnes, jeigu jos “laiko dviračio vairą ar arklio vadeles”.

2010 metais Žaliųjų partija vėl ėmė reikalauti panaikinti šį archajišką draudimą, tačiau, visų nuostabai, tam pasipriešino Paryžiaus prefektūra, t. y. Prancūzijos vyriausioji policijos valdyba. Jos atstovas pareiškė, kad tai būtų tik “laiko švaistymas”, tad draudimas liko galioti.

2012-ųjų liepą vėl pareikalauta atšaukti draudimą ir pasiųstas atitinkamas reikalavimas Moterų teisių ministerijai bei konservatorių partijos UMP nariui Alainui Houpert’ui. Jame buvo rašoma, kad “simbolinė įstatymo svarba gali įžeisti moterų jautrumą”. Tačiau reikalavimas patenkintas tik dabar.

Ministrė N.Vallaud-Belkacen oficialiai pareiškė: “Dokumentas neturi jokios teisinės galios. Tai tik muziejaus eksponatas.”

•

AFP, “Le Parisien”, “The Huffington Post”, “Global Post”, LŽ

Teritorijų lygybės ministrė C.Duflot (dešinėje) ir teisingumo ministrė Christiane Taubira kelnėtos atvyko ir į Eliziejaus rūmus. / AFP/Scanpix nuotrauka

2013 02 05 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

JAV prezidentas šovė pro šalį

Ši šaudančio B.Obamos nuotrauka sukėlė tikrą ažiotažą Jungtinėse Valstijose.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Pačiame diskusijos dėl įstatymo, kuris apribotų prekybą ginklais, įkarštyje Baltieji rūmai paskelbė prieštaringai vertinamą Baracko Obamos su šautuvu rankoje nuotrauką.

Baltųjų rūmų oficialiame tinklalapyje netikėtai atsirado šaudančio prezidento nuotrauka, daryta prieš pusę metų. Po ja parašyta, kad “B.Obama šaudo į molinius taikinius Kemp Deivido poligone (Merilando valstija) 2012 metų rugpjūčio 4 dieną”. Šalia pridėtas dar vienas prierašas, ypač patraukęs tinklaraštininkų dėmesį. Jame nurodyta, kad šios nuotraukos negalima nei redaguoti, nei naudoti komerciniams ar politiniams tikslams.

Būtent dėl to B.Obama iš karto tapo socialinių tinklų “trolių” auka.

Nevykęs triukas Nuotrauka, kurioje prezidentas šaudo užsidėjęs ausines ir akinius, išprovokavo tiek naujojo įstatymo rėmėjų, tiek jo priešininkų kritikos ugnį. Daugeliui ypač užkliuvo prierašas. “Kas tai, jei ne kvietimas”, - tuoj pat parašė vienas “Twitter” vartotojų. Netrukus prezidentui buvo pripiešta klouno kepuraitė ir margaspalvės kelnaitės, o iš šautuvo vietoj kulkų lėkė gėlės. Vieni internautai vertė valstybės vadovą žaidimo “Grand Theft Auto” herojumi, kiti jį ragino nukreipti šautuvą į respublikonų senatorių Johną Boehnerį, kuris pikčiausiai kritikuoja B.Obamos siūlomas biudžeto deficito mažinimo priemones.

Bene labiausiai piktinamasi tuo, kad nuotrauka paskelbta tik dabar, nors ji daryta rugpjūčio 4 dieną, kai

ginklų asociacijos prezidentas Michaelas Hamptonas. “Žinome tokius triukus. Taip dabar elgiasi visi tie, kurie nori uždrausti ginklus. Jie apsimeta esantys su mumis”, - pareiškė M.Hamptonas. Na, o dauguma amerikiečių mano, kad negalima būti kategoriškam ginklų klausimu, tačiau nederėtų ir apsimesti, jog pats šaudai.

“Prisigerinti” nepavyko Tokia audringa reakcija kilo dėl to, kad šiuo metu Kongresas ketina pradėti svarstyti įstatymą dėl šaunamųjų ginklų pardavimo apribojimo. Senatoriai demokratai pateikė projektą, į kurį įtraukti beveik visi prezidento siūlymai, t. y. ginklų dėtuvių sumažinimas, perkančiųjų šaunamuosius ginklus registravimas, taip pat kontrolė, kad ginklai nepatektų į psichiškai nestabilių žmonių rankas. Matydamas, jog labai daug amerikiečių nepatenkinti tomis įstatymo pataisomis, B.Obama pabandė patraukti į savo pusę protingai besielgiančius ginklų savininkus ir susitapatinti su jais. Šiek tiek anksčiau kalbėdamas su leidinio “The New Republic” žurnalistu prezidentas aiškino, kad yra didelis ginklų mėgėjas. “Kemp Deivide mes nuolat šaudome į taikinius. Žinoma, mano mergaitės (t. y. žmona ir dukros - red.) nešaudo, bet svečiai visuomet. Aš pats labai gerbiu medžiotojų tradicijas, kurių šaknys giliai įaugusios į mūsų šalies istoriją”, - sakė B.Obama. Tačiau šie jo žodžiai buvo sutikti kaip bandymas “prisigerinti” tai didelei daliai visuomenės, kuri protestuoja prieš naująjį ginklų įstatymą, - kai kurie vien dėl to, kad bijo netekti teisės medžioti arba šaudyti į taikinius.

Paskelbdamas šią nuotrauką B.Obama nieko naujo nesugalvojo. Dar

Nuotrauka, kurioje prezidentas šaudo užsidėjęs ausines ir akinius, išprovokavo tiek naujojo įstatymo rėmėjų, tiek jo priešininkų kritikos ugnį. prezidentas šventė savo 51-ąjį gimtadienį. Net griežtesnio ginklų pardavimo įstatymo šalininkai mano, jog sprendimas per patį diskusijų įkarštį dėti į tinklalapį tokią B.Obamos fotografiją labai jau primena viešą siūlymą pasityčioti iš prezidento, ir nesvarbu, jei taip tik mėginta užsitikrinti sportinio šaudymo mėgėjų ir medžiotojų palaikymą. Dienraščio “The New York Post” kalbintas Erio apygardos sportinio šaudymo federacijos narys Rickas Davenportas pavadino tai triuku, nes “šaudant į lėkštutes taikomasi arba į viršų, arba į apačią”. Jam linkęs pritarti ir Nacionalinės šaunamųjų

2004-aisiais tuometis kandidatas į prezidentus Johnas Kerry, siekdamas Ajovos valstijos gyventojų palankumo, leidosi nufotografuojamas tuo metu, kai medžiojo fazanus. 2007 metais pirmą kartą kovodamas dėl prezidento posto ir respublikonas Mittas Romney gyrėsi esąs aistringas graužikų ir triušių medžiotojas. Tačiau daug kas žino, kad jie mėgsta medžioti. Tuo metu B.Obamos, laikančio rankose šautuvą, niekas niekur iki šiol nebuvo matęs, o štai nuotraukų, iliustruojančių kitus jo pomėgius (prezidentas žaidžia krepšinį arba golfą, važinėja su dukra dviračiu), - daugybė.

/ “Facebook” nuotraukos

Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Jay Carney bandė gelbėti padėtį aiškindamas: “Tiesiog į Kemp Deividą prezidentas važiuoja tam, kad pailsėtų su šeima, o ne pozuoti prieš kameras”, bet amerikiečiai vis vien nepatikėjo B.Obamos nuoširdumu. Kongreso narė respublikonė Marsha Blackburn sarkastiškai pareiškė: “Jei prezidentas jau toks šaulys, kodėl nesame apie tai girdėję. Kur nuotraukos? Tegul jis pasikviečia mane į Kemp Deividą ir ten pasivaržysime, kuris šaudo geriau. Galiu lažintis, kad laimėsiu.”

Nušautas geriausias snaiperis Amerikiečiams aistringai tebesvarstant, ar mėgsta B.Obama šaudyti, ar ne,

Geriausias JAV snaiperis Ch.Kyle’as. Jį nušovė sutrikusios psichikos žmogus.

Teksaso valstijoje, kuri ypač energingai priešinasi naujam ginklų pardavimo apribojimo įstatymui, nušautas geriausias Jungtinių Valstijų snaiperis. Tragedija įvyko šeštadienį Glen Rozo šaudykloje. Čia 38-erių Chrisas Kyle’as buvo su 35 metų Chadu Littlefieldu, nuo streso kenčiančiu kariu. Šis taip pat nušautas.

Ch.Kyle’as, buvęs JAV karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų SEAL snaiperis, nuo 1999 iki 2009 metų keturis kartus tarnavo Irake, už tarnybą yra gavęs daugybę apdovanojimų. Jis turėjo Velnio pravardę, nes galėjo nušauti priešininką būdamas net už 2 kilometrų. Irake Ch.Kyle’as nukovė daugiau kaip 150 amerikiečių priešų,

todėl ten už jo galvą buvo žadama didelė premija.

Ch.Kyle’as pripažintas geriausiu JAV istorijoje elitiniu šauliu. Tėvynėje jis padėjo įkurti fondą “FITCO Cares”, kuris padeda iš karo sugrįžusiems kariams įveikti potrauminį stresą. Šis vyras taip pat yra bestseleriu tapusios knygos “Amerikiečių snaiperis” (“American Sniper”) bendraautoris.

Ch.Kyle’ą ir Ch.Littlefieldą nušovė 25 metų Eddie Ray Routhas. Paskui jis sėdo į Ch.Kyle’o automobilį ir nuvažiavo. Policija sulaikė žudiką šalia namų, esančių už 120 kilometrų. E.R.Routhas, taip pat buvęs jūrų pėstininkas, iš armijos pasitraukė 2010 metais. Manoma, jis irgi kenčia nuo streso.

•

8

2013 02 05 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai KALĖJIMAS UŽ ARDOMĄJĄ VEIKLĄ Vietnamo teismas, išnagrinėjęs vieną didžiausių per daugelį metų bylų dėl ardomosios veiklos, pirmadienį 22 aktyvistams skyrė griežtas laisvės atėmimo bausmes - nuo 10 metų iki gyvos galvos. Kaltinamieji nuteisti už “mėginimą nuversti komunistinę vyriausybę”. Pasak žmogaus teisių organizacijų, tokie kaltinimai Vietname dažnai keliami taikiems disidentams. 65-erių “grupuotės vadeivai” Phanui Van Thu skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kiti kaltinamieji pasiųsti už grotų 10-17 metų, o atlikę bausmę dar turės penkerius metus gyventi namų arešto sąlygomis. Teismo paskirtas gynėjas pranešė, kad dauguma kaltinamųjų prisipažino nusikaltę. Kaip teigia žiniasklaida, šie 22 asmenys buvo kaltinami vadovavę “reakcionierių” grupuotei, prisidengusiai ekologinio turizmo bendrove, kuri neva leido dokumentus, “juodinančius” režimą ir iškraipančius jo nurodymus bei politiką. Vietnamo vienpartinė santvarka draudžia politinius debatus, o 2009 metų pabaigoje pradėjo naujas represijas prieš žodžio laisvę. Vietname draudžiama privati žiniasklaida, visi laikraščiai ir televizijos kanalai yra valstybiniai.

PER AVARIJĄ ŽUVO TURISTAI Pietų Kalifornijos kalnų greitkelyje turistiniam autobusui sekmadienio vakarą susidūrus su lengvuoju automobiliu ir pikapu žuvo mažiausiai 8 žmonės, 38 sužeistieji nuvežti į ligonines. Avarija įvyko kaimiškoje vietovėje į šiaurę nuo Jukaipos miesto. Vairuotojas, važiuodamas šlaitu žemyn dviejų juostų 38-uoju valstijos keliu, pranešė turintis bėdų dėl stabdžių. Netrukus autobusas rėžėsi į sedano galą, tada apvirto ir kliudė pikapą, kuris tempė priekabą. Autobusu važiavo grupė turistų iš Tichuanos (Meksika). Po avarijos gelbėtojai kelias valandas nuolaužose ieškojo aukų.

Kubiečiai balsavo ir kalbėjosi su Fideliu Tai buvo ilgiausias Fidelio Castro viešas pasirodymas nuo pat 2010 metų. Šaliai nebevadovaujantis 86 metų silpnos sveikatos Kubos revoliucijos lyderis sekmadienį Havanoje atėjo balsuoti per visuotinius rinkimus ir apie valandą šnekučiavosi su žmonėmis bei reporteriais.

F.Castro pareiškė vis dar tikintis revoliucijos idealais ir nepaisantis dešimtmečius JAV vykdyto prekybos embargo. Per ankstesnius trejus rinkimus jis balsavo namie. 2006 metais susirgęs Fidelis perdavė valdžią savo broliui Rauliui.

bargą Kubai 1960 metų spalį, kai F.Castro revoliucinė vyriausybė nacionalizavo JAV piliečių ir bendrovių turtą saloje. 1962 metais sankcijos buvo išplėstos iki beveik visiško embargo, kai tapo akivaizdus Kubos aljansas su sovietiniu bloku.

81 metų prezidentas Raulis Castro ir kiti lyderiai taip pat buvo rodomi per televiziją, kaip įmeta savo balsalapius, o komentatoriai pabrėžė, kokie svarbūs šie rinkimai parodant kubiečių paramą reformoms ir Kubos nepriklausomybę nuo JAV. R.Castro mėgina decentralizuoti Kubos ekonomiką. Kubiečiams pirmą kartą per dešimtmečius leista rodyti privačią iniciatyvą žemės ūkyje ir prekyboje, panaikinti kai kurie as-

Dabartinis Kubos režimas suteikia žmonėms daugiau laisvės dalyvauti ekonomikoje, bet kontroliuoja jų vaidmenį politikoje ir visuomeniniame gyvenime.

F.Castro vizitas balsavimo apylinkėje Havanos El Vedado rajone buvo svarbiausias sekmadienio rinkimų, per kuriuos Kubos gyventojai rinko 612 Nacionalinės asamblėjos narių ir daugiau nei 1000 delegatų į provincijų asamblėjas, įvykis. Valstybinė televizija parodė, kaip baltabarzdis F.Castro, vilkintis mėlynus languotus marškinius ir lengvą striukę, įmetė savo balsalapį. Pranešėjas sakė, kad F.Castro kalbėjo apie Kubos pastangas reformuoti ekonomiką, Lotynų Amerikos integraciją, Venesuelos prezidentą Hugo Chavezą, kuris šiuo metu sveiksta arba merdėja Kuboje po ketvirtos vėžio operacijos, ir kitus reikalus. Buvo girdėti, kaip silpnu balsu Fidelis giria kubiečius už dalyvavimą rinkimuose. “Kubos žmonės - tikri revoliucionieriai, pasiaukojantys. Mums nereikia to įrodinėti, tai padarys istorija. 50 metų blokados, o jie nepasidavė”, - sakė jis.

Laisvė tik ekonomikoje Jungtinės Valstijos paskelbė prekybos, ekonomikos ir finansų em-

mens laisvių apribojimai, pavyzdžiui, dabar Kubos piliečiai gali keliauti į užsienį, pirkti ir parduoti namus bei automobilius. R.Castro taip pat įvedė kai kuriuos valdžios apribojimus į aukščiausius valdžios postus asmenys gali būti skiriami tik dviem penkerių metų kadencijoms. Tuo pačiu metu Kuboje neleidžiama steigti kitų politinių partijų ir joms dalyvauti rinkimuose. Visus kandidatus į Nacionalinę asamblėją parenka Komunistų partija. “Vienintelės partijos principo atsisakymas prilygtų imperialistinių partijų legalizavimui”, taip pernai pareiškė R.Castro per partijos konferenciją. Jis pabrėžė, kad kritikai ir net kai kurie draugai nesupranta, kokią nenormalią apgulties padėtį išgyvena šalis. Žinovai teigia, kad vienpartiniai rinkimai Kuboje ir lėta, bet nuolatinė pažanga atveriant ekonomiką parodo, kaip dabartinis Kubos režimas ketina keisti salą - suteikti žmonėms daugiau laisvės dalyvauti ekonomikoje, bet kontroliuoti jų vaidmenį politikoje ir visuomeniniame gyvenime.

86 metų F.Castro pasirodė balsavimo apylinkėje Havanoje.

Reuters/Scanpix nuotraukos

Kandidatais niekas nesidomi Manoma, kad per rinkimus balsavo 95 proc. iš 8,7 mln. vyresnių nei 16 metų Kubos piliečių. Balsavimo punktai buvo įsteigti prie kiekvieno kampo, nedalyvauti rinkimuose negalima.

Užsienio korespondentų kalbinti balsuotojai Havanoje nieko nežinojo apie kandidatus. “Aišku tik viena, kad visi jie revoliucionieriai, o tai svarbiausia”, - sakė vienas vyresnis žmogus. Jauna moteris pareiškė, kad nesvarbu, už ką balsuoji, nes deputatai vis tiek neturi jokių galių.

Kandidatų buvo tiek, kiek ir vietų parlamente, tad rinkėjai galėjo tik nebalsuoti už kandidatą, palikti biuletenį tuščią arba jį sugadinti. Deputatai renkami penkeriems metams, jie susirinks jau šį mėnesį ir patvirtins partijos pasiūlytą Valstybės tarybą, kuriai antrą kadenciją vadovaus R.Castro. Jos nariai privalo būti deputatai. Nacionalinė asamblėja susirenka tik dukart per metus maždaug savaitei, o tarp sesijų deputatai dirba įprastą darbą, iš kurio gali būti paleidžiami tik tvarkyti asamblėjos reikalų.

•

ARMIJA SĖMĖ “HAMAS” Izraelio armija per naktinį reidą Vakarų Krante suėmė 25 palestiniečių islamistų judėjimo “Hamas” narius, tarp jų, kaip nurodo šio judėjimo šaltiniai, tris palestiniečių parlamento narius. “Hamas” turi 74 deputatus 132 vietų Palestinos Autonomijos įstatymų leidybos taryboje Ramaloje. Šiuo metu Izraelis yra areštavęs 12 “Hamas” deputatų. Pasak saugumo šaltinių, Izraelis ketina suintensyvinti įtariamų kovotojų areštus Vakarų Krante ir taip užkirsti kelią plisti konfliktui, kuris gali peraugti į sukilimą.

PALEISTI ĮKAITAI Sirijoje paleisti du Rusijos piliečiai ir vienas italas, pagrobti gruodžio 12 dieną šalies vakaruose. Rusijos užsienio reikalų ministerija patikslino, kad šie įkaitai iškeisti į kovotojus.

Trys vyrai, kaip manoma, dirbę vienoje Sirijos plieno gamybos įmonėje, buvo pagrobti pakeliui iš karo nuniokoto Homso miesto į Tartuso uostamiestį. Rusija užsitraukė Sirijos opozicijos rūstybę dėl savo pastangų apsaugoti prezidentą Basharą al Assadą nuo Jungtinių Tautų sankcijų.

BNS, BBC, Reuters, LŽ

Didžiojo teatro intrigų auka Sieros rūgštimi apipiltas Maskvos didžiojo teatro meno vadovas išvyko gydytis į Vokietiją.

Didžiojo teatro baleto trupės meno vadovas Sergejus Filinas pirmadienį išėjo iš Maskvos ligoninės ir tuojau pat išvyko į vieną Vokietijos kliniką toliau gydytis dėl rimto akių bei veido sužalojimo per išpuolį, kai jam į veidą buvo šliūkštelėta sieros rūgšties.

S.Filinas buvo su tamsiais akiniais, bet sakė, jog jaučiasi gerai. Jį lydėjo žmona, Didžiojo teatro balerina Marija Prorvič. Jau vakar jis turėjo susitikti su gydytojais Vokietijoje.

Prieš palikdamas ligoninę 42 metų S.Filinas pareiškė žinąs, kas praėjusį mėnesį surengė užpuolimą, per kurį jam rūgštimi buvo nuplikytas veidas. S.Filino įsitikinimu, tai susiję su jo darbu prestižiniame Rusijos didžiajame teatre. Valstybinei televizijai teatro meno direktorius sakė atleidęs kaukėtam užpuolikui, kuris tai padarė sausio 17 dieną prie jo namų Maskvoje.

“Kiekvienas žmogus turi širdį, ir mano širdis žino, kas tai padarė. Sa-

Prieš išeidamas iš ligoninės S.Filinas teigė žinąs, kas jį sužalojo, bet pavardžių neatskleidė. vo sielos gelmėse aš turiu atsakymą į šį klausimą”, - kalbėjo sužalotas teatro meno vadovas, tačiau atsisakė įvardyti konkrečias pavardes, kol tyrėjai nepasirengę to padaryti. S.Fi-

linas įsitikinęs, jog užpuolimo tikslas buvo “ilgam pašalinti jį iš Didžiojo teatro ir suteršti šio teatro reputaciją”. BBC korespondentui vyras dėstė žinąs, jog yra žmonių, kuriems

nepatinka kryptis, kuria jis veda baleto trupę, ir faktas, kad jam sekasi.

S.Filinas Rusijoje garsus žmogus, apie jį daug kalbėta visus tuos dvejus metus, kai ėmėsi vadovauti baletui. Jis sakė ir anksčiau sulaukęs grasinimų, tad sieja tai su konkurencija bei varžovų apmaudu. Incidentas šokiravo Rusiją ir tik patvirtino tai, ką daugelis ir taip žinojo, neįsivaizduojamas intrigas Didžiajame teatre. Įtampa dėl teatro repertuaro visuomet perteikiama Rusijos žiniasklaidoje. S.Filinas, pats buvęs talentingas šokėjas, tapo Didžiojo teatro meno direktoriumi 2011 metų kovą.

“Jaučiuosi gerai, gal net labai, jei tik mano akys matytų nors kiek geriau”, - pareiškė jis prie ligoninės.

Apatinė S.Filino veido dalis buvo užbintuota. Meno vadovas sakė, jog dešinė jo akis labiau sužalota nei kairioji, padarytos penkios operacijos, bet jis tiki, kad vieną dieną “vėl galės regėti savo vaikus”.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerija buvo sakiusi, kad S.Filinas skris į Vokietijos Acheno miestą ilgo gydymo ir reabilitacijos.

•

2013 02 05 Lietuvos žinios

Verslas

9

Prekybą gelbėjo natūriniais mainais Skatina mainytis užsakymais

LINA MRAZAUSKAITĖ

Apyvartinių lėšų stokojantis verslas sunkmečiu sumanė mainytis prekėmis bei paslaugomis ir taip išvengti grynųjų pinigų. Tačiau šalies ekonomikai lipant iš duobės mainų poreikis palengva išblėso.

Sunkmečiu verslas prisiminė natūrinius mainus ir savo paslaugas pasiūlė mainais į kitas paslaugas. Ir šiandieną internete galima aptikti skelbimų, siūlančių išsinuomoti automobilį ir už tai atsiskaityti remonto ar reklamos paslaugomis, gauti maitinimą mainais į neapibrėžto pobūdžio paslaugas.

Tačiau Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika perspėjo, kad tokie mainai signalizuoja apie įmonių sunkumus.

Matoma tendencija, kad visame pasaulyje natūrinių mainų poreikis išryškėja suprastėjus ekonominei situacijai.

Todėl ir Lietuvoje sunkmečiu būta jo apraiškų. “Labiausiai į tokias sistemas mėgino įsitraukti statybos įmonės, sėkmingai gyvenusios burbulo metu. Kai per krizę šis burbulas susprogo, jos pradėjo siūlyti savo paslaugas už bet ką”, teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Vis dėlto krizė šalyje, anot jo,

G.Romeika perspėjo, kad mainai signalizuoja apie įmonių sunkumus. nuosekliai prarado savo populiarumą.

Portalo įkūrėjo Karolio Baleišos manymu, įmonės paprasčiausiai suinteresuotos internete ieškoti dalykų, leidžiančių uždirbti pinigus, o ne ką nors gauti nemokamai. Be to, jos mainus mieliau vykdo su partneriais, kuriuos gerai pažįsta ir jais pasitiki. Todėl internetu mainai sėkmingiau vyksta tarp paprastų žmonių, kurie nori keistis apčiuopiamais buitiniais daiktais.

Nors sukurti mainų sistemą nėra

S.Besagirskas: “Jei sistemoje mainomasi panašaus lygmens prekėmis ar paslaugomis, ji tampa papildomu prekybos kanalu”. nebuvo tokia didelė, kad natūrinių mainų sistema įsibėgėtų ir taptų efektyvi.

Iniciatyvos užgeso Bankams per sunkmetį nustojus kredituoti verslą Lietuvoje kilo ne viena iniciatyva kurti “mainų banką” ir skatinti įmones mainytis prekėmis bei paslaugomis. Tačiau ekonominė situacija stabilizavosi ir tokios idėjos beveik sunyko. “Įtariu, kad jos bus visiškai užmirštos, jei neįpulsime į naują ekonomikos duobę”, - prognozavo S.Besagirskas.

Sunkmečiu verslui sukurtas portalas mainytis prekėmis ir paslaugomis

lengva, pasaulyje esama šalių, kuriose natūriniai mainai sugebėjo tapti rimta prekybos niša. Pavyzdžiui, JAV ar Šveicarijoje, kaip pasakojo S.Besagirskas, esama tam tikrų regionų ir kooperatyvų, kuriuose nesinaudojama pinigais - prekėmis ir paslaugomis apsirūpinama pasitelkus mainus.

“Pavyzdžiui, keliuose Šveicarijos regionuose veikiančio “mainų banko” veikla paremta tuo, kad šveicarai propaguoja vietos prekes. Jie supranta: jei mainaisi prekėmis, paremi savo šalį, savo regioną. Duodamas uždirbti kaimynui, uždirbsi ir pats”, sakė jis ir pridūrė, kad lietuviai dėl

Natūrinių mainų idėja tarp verslo įmonių Lietuvoje ilgai negyvavo, nes jos labiau linkusios užsidirbti pinigų, nei reikiamų prekių ir paslaugų gauti nemokamai. / LŽ archyvo nuotraukos suprantamų priežasčių prioritetą teikia prekės kainai.

Reikia stambių žaidėjų S.Besagirsko teigimu, efektyvios natūrinių mainų sistemos susikūrimą lemia keletas veiksnių. “Pirmiausia tai - ilgalaikė krizė, kai lūkesčiai sumažėję, gyventojai ir įmonės nepasitiki savo ateitimi, tačiau vis vien gamina produkciją. Įsivaizduokite, viena įmonė gamina stalus, kita - batus, abiejų gamybos pajėgumai sunkmečiu neišnaudojami. Taigi jos nusprendžia apsikeisti prekėmis, nes taip jas gauna minimaliomis išlaidomis”, - sakė jis.

Pašnekovas taip pat pridūrė, kad patikimumo sistemai suteiktų rimtų rinkos žaidėjų - žinomų įmonių įsitraukimas. Tačiau iki šiol Lietuvoje prekėmis mainėsi tik smulkusis ir vidutinis verslas.

Natūrinių mainų modelis padėjo šiam verslui įsigyti prekių gerokai pigiau ir išvengti kainą didinančių tarpininkų: pardavėjų, didmenininkų ir pan.

Vis dėlto S.Besagirskas neabejojo, kad naudos iš mainų galėtų gauti ir didelės, masinės gamybos produktą tiekiančios įmonės. “Jeigu įmonė gamina išskirtiniam vartotojui skirtas prekes, o mainų sistema labiau orien-

tuota į mažas pajamas gaunantį klientą, tokia įmonė, žinoma, šiuose mainuose nedalyvaus. Tačiau jei sistemoje mainomasi panašaus lygmens prekėmis ar paslaugomis, ji tampa papildomu prekybos kanalu”, svarstė S.Besagirskas.

Kol kas verslui aktyviau įsitraukti į natūrinius mainus trukdo tai, kad ši sistema taip ir nepasiekė didelių apimčių, garantuojančių nemenką naudą. “Jeigu įmonė gamina konservus ir žino, kad per mainų sistemą jų galės parduoti už tūkstantį litų, tai apsiskaičiuos, ar šią prekybą prižiūrinčio pardavėjo paslaugos nekainuos daugiau”, - sakė jis.

Tačiau G.Romeika buvo skeptiškas ir teigė, kad natūriniai mainai versle yra žingsnis atgal - juk siekiant jų išvengti ir buvo išrasti pinigai. Todėl jis neabejojo, kad smulkusis ir vidutinis verslas į tokius mainus atsigręžė ne dėl patogumo, o noro bent šiek tiek pagerinti esamą verslo padėtį.

“Sudariusi sandorį įmonė turi laukti, kol jai už prekes ar paslaugas bus sumokėti pinigai. Jei partneris vėluoja mokėti ar atsiskaitymo terminas pratęsiamas, įmonė neturi laisvai disponuojamų pinigų, tačiau mėnesio pabaigoje privalo sumokėti valstybei mokesčius.

Vadinasi, juos moka iš savo sąskaitos ir dar labiau apsunkina verslo galimybes.

Būtent dėl šios ydingos praktikos, pradelstų skolų ir galiausiai bankrotų smulkusis verslas chroniškai kenčia nuo apyvartinių lėšų ar grynųjų pinigų stygiaus.

Noras išlaikyti verslą automatiškai diktuoja naujų prekybos būdų paiešką”, samprotavo jis.

Kita vertus, pašnekovas pabrėžė kitą, verslui gerokai naudingesnę mainų atmainą. G.Romeikos teigimu, šalies smulkusis verslas turėtų prislopinti beatodairišką norą konkuruoti ir tarpusavyje keistis užsakymais.

“Lietuviams būdingas noras dominuoti - jie turi sunaikinti visus rinkoje esančius konkurentus. Tačiau dviese galima aprėpti didesnę rinkos dalį, sukurti pažangesnį produktą, kuriuo galima sudominti užsienio pirkėją. Jei lietuvis verslininkas užsienyje gauna didelį užsakymą, kurio atlikti nėra pajėgus, nenorėdamas nuvilti būsimo verslo partnerio jis šio užsakymo atsisako. Antai skandinavai labai drąsiai imasi didelių užsakymų, nes yra tikri, kad dalį jo atiduos konkurentui, ir abu iš to gaus naudos”, - aiškino G.Romeika.

•

UAB “Metoil” bendradarbiauja su tyrimą atliekančia Valstybine mokesčių inspekcija 2011 metų balandžio 27 dieną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo tyrimą, kurio epizoduose minima UAB “Metoil”. VMI tyrimas apima laikotarpį nuo 2006 iki 2011 metų. Aiškinamasi, ar minėtu laikotarpiu UAB “Metoil” teisingai mokėjo mokesčius valstybei. Naujoji UAB “Metoil” vadovybė, dirbanti nuo 2012 m. birželio mėnesio, bendradarbiauja ir toliau bendradarbiaus su tyrimą atliekančia Valstybine mokesčių inspekcija.

UAB “Metoil” generalinis direktorius

Mindaugas Kučinskas

10

2013 02 05 Lietuvos žinios

Verslas

Sausį prireikė daugiau šilumos nei gruodį NERIJUS JASAITIS

Šaltis pakratė gyventojų pinigines. Sausio mėnesį senos statybos daugiabučių gyventojai 60 kvadratinių metrų ploto butui šildyti vidutiniškai suvartojo apie 1800 kWh per mėnesį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2012-ųjų gruodį neapšiltintų namų gyventojai suvartojo apie 1500 kWh per mėnesį. “Šilumos suvartojimo augimą lėmė šaltis. Sausio mėnesį vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie -7 laipsnius. Gruodis buvo šiltesnis, vidutinė temperatūra apie -4,5 laipsnio”, - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot jo, kaip ir kas mėnesį, sausio sąskaitos už šilumą bus mažiausios naujų ar renovuotų namų gyventojams miestuose, kurie atsisakė brangių gamtinių dujų ir plačiai vartoja biokurą.

LŠTA skaičiavimu, šiuose miestuose mokėjimai už šilumą naujų ar modernizuotų daugiabučių 60 kv. m ploto butuose vidutiniškai sudaro apie 130 litų, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 380 litų, labai prastos būklės namuose apie 520 litų ir daugiau.

Mokėjimai už šildymą miestuose, kuriuose vartojamos dujos, naujų ar renovuotų daugiabučių 60 kv. m ploto butuose vidutiniškai sudaro apie 185 litus, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 560 litų, labai prastos būklės namuose - apie 800 litų ir daugiau.

“Visoje Lietuvoje sovietinės statybos neapšiltinti daugiabučiai suvartojo vienodą šilumos kiekį - vidutiniškai apie 30 kWh vienam kvadratiniam metrui per mėnesį”, teigė V.Stasiūnas.

Didmiesčiuose, kuriuose pagrindinis kuras yra dujos, skirtingus mokėjimus lėmė skirtinga šilumos kaina. Vilniečiai už 60 kv. m ploto buto šildymą standartiniuose senos statybos daugiabučiuose už sausį mokės vidutiniškai 534 litus, renovuotuose

Sąskaitos už šilumą mažiausios naujų ar iki šildymo sezono pradžios renovuotų namų gyventojams tuose miestuose, kurie atsisakė brangių gamtinių dujų ir naudoja biokurą. / LŽ archyvo nuotrauka ar naujuose namuose - apie 180 litų.

Sostinėje šilumos kaina sudaro 29,65 ct/kWh. Kaune šiluma kainuoja 31,68 ct/kWh. Čia 60 kv. m. ploto buto šildymas standartiniuose senos statybos namuose už sausį vidutiniškai kainuos 570 litų, renovuotuose ar naujuose namuose - apie 190 litų.

Klaipėdiečiams, gyvenantiems

senuose namuose, šildymas kainuos vidutiniškai 501 litą, renovuotuose ar naujuose namuose - apie 170 litų. Uostamiestyje šilumos kaina sudaro 27,84 ct/kWh. Šiauliuose pernai biokuro vartojimas išaugo iki 38 proc. ir šilumos kaina sumažėjo iki 25,72 ct/kWh. Čia gyventojai sausį už šilumą mokės ma-

žiau - apie 463 litus už 60 kv. m ploto buto šildymą neapšildytuose senos statybos namuose, renovuotuose ar naujuose namuose - apie 155 litus.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina 2013ųjų sausį sudarė apie 31 ct/kWh. Tarp tokių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas, Šiauliai.

Miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant tris kartus pigesnį biokurą (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga), šilumos kaina gruodį buvo apie 18-25 ct/kWh ir vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh. Vidutinė gamtinių dujų kaina lapkričio mėnesį šilumos tiekimo įmonėms sudarė 1900 Lt/tne (tona naftos ekvivalento), biokuro kaina apie 670 Lt/tne.

•

Mokesčiai už vandenį apskaičiuojami skirtingai DALIA GIRIŪNAITĖ

Dažnas vilnietis, naudojantis geriamąjį vandenį iš centrinio vandentiekio, kiekvieną mėnesį pasilenkia prie vandens skaitiklio, užsirašo jo rodmenis ir vėliau pagal juos sumoka mokesčius.

Bet yra ir žmonių, kurie už sunaudotą vandenį kas mėnesį moka fiksuotą mokestį. Taigi prie centrinio vandentiekio prisijungusiems vartotojams mokesčiai už vandenį apskaičiuojami nevienodai. Kai vieni atidžiai seka skaitiklio rodmenis, kitiems nuolat vienodos sąskaitos už sunaudotą vandenį niekada nesukelia nė menkiausios nuostabos.

Taip yra todėl, kad šiai grupei priklausantys žmonės namuose skaitiklių net neturi.

Gyvenamuosiuose būstuose, sudariusiuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“, vandens apskaitos prietaisai gali būti neįrengti dėl kelių priežasčių: to padaryti techniškai neįmanoma (pvz., bendrabučių tipo daugiabučiuose namuose, kur gyventojai naudojasi bendromis virtuvėmis), kartais tam trukdo bloga vamzdynų techninė būklė (tokiu atveju pirmiausia būtina pakeisti vamzdžius), o kai kuriais atvejais patys gyventojai nenori įsirengti vandens apskaitos prietaisų. Šiuo metu vien Vilniaus mieste vandens apskaitos prietaisų neturi apie 13 tūkst. butų daugiabučiuose namuose ir apie 2 tūkst. butų vieno ar dviejų butų namuose (individualiuose namuose).

Už vandenį mokama ne tik pagal skaitiklio rodmenis Kaip ir kiek už vandenį moka UAB „Vilniaus vandenys“ paslaugų vartotojai, neturintys skaitiklių?

UAB „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo centro vyriausiasis klientų aptarnavimo specialistas Gintautas Maniušis sako, kad vartotojai, neturintys vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens

Už sunaudotą geriamąjį vandenį iš centrinio vandentiekio mokama skirtingai. / LŽ archyvo nuotraukos tiekimą ir nuotekų tvarkymą moka pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas. Vilniaus mieste ir rajone šiuo metu vandens suvartojimo norma daugumai vartotojų yra 4,2 kub. m per mėnesį vienam žmogui.

Mokesčio už vandenį dydis kiekvieną mėnesį apskaičiuojamas būstui nustatytą vandens suvartojimo normą, priklausančią nuo santechninių patogumų lygio, dauginant iš asmenų skaičiaus ir 1 kub. m vandens bei nuotekų tvarkymo kainos.

Kubinio metro šalto vandens kaina tiek butuose, tiek individualiuose būstuose yra 4,37 Lt už kubinį met-

rą. Tarkime, kad namų ūkyje gyvena 3 žmonės. Vadinasi, per mėnesį jie sumoka 55,06 Lt už geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymą ir 2,37 Lt pardavimo kainą (individualių namų savininkams pardavimo kaina – 1,63 Lt).

Jei žmonių skaičius namų ūkyje kinta, tiek LR teisės aktai, reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, tiek ir su vartotojais pasirašytos sutartys juos įpareigoja per 10 dienų informuoti vandens tiekėją apie pasikeitusį registruotų ar deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų skaičių namų ūkyje. „Kaip rodo praktika, savininkai šios prievolės

dažnai nevykdo, ypač tuo atveju, kai asmenų skaičius padidėja, – neretai susidarančią situaciją aiškino G. Maniušis. – Todėl UAB „Vilniaus vandenys“ pasirašė sutartį su Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir iš šios tarnybos gauname duomenis apie asmenų skaičių bute. Tai mums leidžia nuolat kontroliuoti, kiek asmenų yra įsiregistravę arba deklaravę gyvenamąją vietą konkrečiame bute.“ Nelengva sureguliuoti mokėjimus nuomojamuose būstuose. Jei nuomojamame būste, kuriame nėra įrengto vandens apskaitos prietaiso, deklaruotas vienas gyvenančių asmenų skaičius, o iš tiesų gyvenančių nuomininkų yra daugiau, mokesčių už vandenį apskaičiavimas nebeatitinka realios padėties. Dažnai pasikliaujama pačių žmonių sąmoningumu – neretai būsto savininkai apie pasikeitusią situaciją patys praneša UAB „Vilniaus vandenys“. Taip pat yra pasitelkiami ir bendrovės inspektoriai-kontrolieriai, kurie tikrina butus ir bando nustatyti gyvenančių asmenų skaičių.

Įrengti skaitiklius įpareigoja įstatymai Siekdamas objektyviai įvertinti gyventojų suvartoto geriamojo vandens kiekį, geriamojo vandens tiekėjas Vilniuje UAB „Vilniaus vandenys“ planuoja ir toliau įrengti ir keisti vandens apskaitos prietaisus būstuose, su kurių savininkais yra pasirašyta ar pasirašoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarky-

Numatyta įrengti vandens apskaitos prietaisus visuose butuose, kur tai techniškai įmanoma. mo sutartis. Tai, pasak įmonės atstovo, yra privaloma užduotis, kurią numato net keletas dokumentų. „Prievolė įrengti vandens apskaitos prietaisus mūsų bendrovei yra numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, kituose įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, – pasakojo G. Maniušis. – UAB „Vilniaus vandenys“ turi patvirtintą vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir keitimo planą. Šiame plane yra numatyta įrengti vandens apskaitos prietaisus visuose butuose, kur tai techniškai įmanoma. Todėl pastatų administratorių pareiga yra renovuoti geriamojo vandens vamzdynus. Būstai, kuriuose techniškai neįmanoma įrengti vandens apskaitos prietaisų, dažniausiai yra bendrabučio tipo daugiabučiuose namuose.“ Jei gyventojai nori įsirengti skaitiklį ten, kur jo dar nebuvo, dėl vandens apskaitos prietaiso įrengimo Vilniaus miesto gyventojai turėtų kreiptis į bendrovės „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo centrą, o Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventoRS-2185 jai – į rajoninį skyrių.

2013 02 05 Lietuvos žinios

Trasa

11

Priminimai prisisegti diržą - už milijonus kyje laukiančias kliūtis arba kitas netikėtas ir nekasdieniškas eismo sąlygas, o jei nieko išskirtinio nevyksta, švieslentės laikomos išjungtos, kad vairuotojų dėmesys neatbuktų nuo nuolatinio žinučių srauto. Informaciniai pranešimai švieslentėse skelbiami pagal Vilniaus miesto savivaldybės Eismo skyriaus nurodymus, ir G.Bliuvas subtiliai užsiminė, kad šis darbas nuolat tobulinamas, tačiau panašaus turinio žinutės brangiuose ekranuose mirga jau ne vienus metus. Pašnekovas švieslenčių kainos neišskyrė, tačiau, LŽ duomenimis, vienos analogiškos švieslentės įranga kainuoja apie 400 tūkst. litų. Be to, jų panaudojimo galimybės labai nedidelės, nes per sostinėje esančias švieslentes galima transliuoti tik oranžinės spalvos tekstą eilutėmis, o galimybės rodyti simbolius nėra.

ILONA STAŠKUTĖ

Centralizuota eismo valdymo (CEV) sistema vilniečiai naudojasi jau daugiau nei dvejus metus, tačiau grandiozinio, dešimtis milijonų litų miestui kainavusio projekto nauda vairuotojai abejoja.

CEV sistema oficialiai buvo priimta 2010 metų lapkričio 5 dieną, tačiau spūstys pagrindinėse sostinės transporto arterijose vis dar susidaro kiekvieną rytą ir vakarą. Vilniečiai ir miesto svečiai nepastebi didžiulių investicijų naudos, o labiausiai matoma sistemos dalis - informacinės švieslentės - juokina skelbiamomis nereikšmingomis žinutėmis.

Garsi pradžia, tyli pabaiga Pagerinti eismo sąlygas Vilniuje miesto savivaldybė užsimojo dar prieš didžiąją ekonomikos pakilimo bangą.

Gavus tuomet taip pat sostinės meru buvusio Artūro Zuoko palaiminimą 2006 metais buvo pradėta diegti bendra šviesoforų valdymo ir reguliavimo sistema, vėliau pridygo greičio matuoklių, vaizdo kamerų ir informacinių švieslenčių.

Tačiau skambiai pradėtą įgyvendinti projektą lydėjo skandalai dėl neveikiančių greičio matuoklių, piko valandomis stringančių žaliųjų koridorių ar naujai sumontuotų seno pavyzdžio šviesoforų. Viena svarbiausių CEV dalių - planuota prioriteto viešajam transportui suteikimo sistema - apskritai nebuvo įrengta. Galiausiai prieš dvejus metus projektas buvo tyliai priimtas kaip baigtas, nors iki tikrosios pabaigos dar toli. CEV sistema vis dar tobulinama ir derinama, o ginčytini klausimai blaškomi teismų koridoriuose.

CEV sistemą prižiūrinčios savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” direktorius Gintas Bliuvas jos veikimą vertino teigiamai, bet pripažino, kad turėjo būti pasiektas geresnis rezultatas. “Bendra gatvių padėtis - ir jų pralaidumas, ir avaringumas, ir šviesoforų matomumas bei gedimų likvidavimas pagerėjo. Dėl sistemos veikimo tiek tei-

Nematoma pagalba Milijonus kainavusios švieslentės vairuotojams praneša absurdiškas “naujienas”, pavyzdžiui, kad žiemą gali būti plikledžio. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka įdiegus sistemą jokių tyrimų, patvirtijos efektyvumą, nebuvo atlikta.

Planuota, kad baigus įgyvendinti CEV projektą nančių G.Bliuvas spėjo, kad pasikeitus bendgatvių pralaidumas padidės 20 proc., o ekonominė ram kainų lygiui ekonominis efektas tubūti didesnis ir siekti apie 25 mln. nauda sieks apie 19 mln. litų per metus, bet jokių rėtų litų, o vis tebekylančias eismo spūstis tyrimų įdiegus sistemą nebuvo atlikta. teisino išaugusiu transporto priemonių skaičiumi. 2007 metais tūkstančiui VilPašnekovas pripažino, kad sistemai niaus gyventojų teko 545 automobiliai, giamų įvertinimų, tiek nusiskundimų turime, su jais dirbame, kad gatvėse trūksta lankstumo, pagrindinė progra- o 2011 - per 600, sostinėje registruota būtų pasiektas geresnis rezultatas”, - ma “Motion” veikia pernelyg inertiš- daugiau nei 320 tūkst. automobilių, bet tvirtino jis. Pasak G.Bliuvo, trūkumus kai, o iš planuotų šešių transporto ko- tai tik pabrėžia brangios sistemos nepatvirtino ir nepriklausomi užsienio ridorių kaip gerai veikiančias “žalias lankstumą ir sudėtingą pritaikymą kasekspertai, todėl buvo sumažinta siste- bangas” jis įvardijo tik du ruožus - tre- dienybei. čiąjį koridorių, vedantį nuo senamiesmos įdiegimo kaina. čio į Antakalnį, ir penktąjį, esantį tarp Trūkumai bado akis Efektyvumo niekas nematavo Aiškiausiai šlubuojančios CEV sistestoties ir centro. Tarptautinių ekspertų Viešojoje erdvėje CEV sistemos kai- manymu, sistema taip pat neišbaigta, ji mos trūkumus apnuogina informacina ne kartą skelbta buvusi 145 mln. reikalauja papildomo “kalibravimo”, be nės švieslentės gatvėse. Vietoj žadėtos litų, tačiau, G.Bliuvo duomenimis, ji to, ne visi sistemos komponentai atitin- vertingos informacijos 13 švieslenčių gerokai išpūsta. Pasak jo, sistemos įdie- ka keliamus reikalavimus. kasdien mirga mažareikšmiais formagimas kainavo apie 60 mln. litų, o visa Vilniuje CEV sistemos įrengimu rū- liais užrašais arba “informuoja” apie tai, suma turi būti sumokėta per 10 metų. pinosi keturių įmonių - “Urbico”, “Sie- ką vairuotojai ir taip privalo žinoti, - kad 145 mln. litų buvo numatyta išleisti ir mens”, “Fima” ir “HNIT-Baltic” - prisisegti saugos diržus būtina, o žiemą sistemos įdiegimui, ir jos 10 metų prie- konsorciumas. Planuota, kad baigus gali susidaryti plikledis. žiūrai kartu, tačiau šiuo metu dėl galu- įgyvendinti projektą gatvių pralaidumas Vakarų Europoje gatvių švieslentės tinės CEV sistemos įdiegimo kainos padidės 20 proc., o ekonominė nauda naudojamos tik svarbiai informacijai nustatymo vyksta teisminis ginčas. sieks apie 19 mln. litų per metus, tačiau skelbti. Jose rodomos žinutės apie prie-

Buvęs bendrovės “Urbico” vadovas Raimundas Mickūnas apgailestavo, kad labiausiai vairuotojams matoma CEV dalis - informacinės švieslentės jau tapo pajuokos objektu. Kita ne mažiau matoma gatvių įranga, greičio matuokliai, taip pat nebetramdo taisyklių pažeidėjų - iš buvusių 49 matuoklių tebeveikia vos 12, priklausančių CEV sistemai. Kiti 37 greičio matuokliai priklauso “Urbico”, bet sutartis tarp Vilniaus savivaldybės ir bendrovės dėl jų naudojimo baigėsi dar praėjusių metų pabaigoje, o R.Mickūnas minėjo net spėjęs gauti administracinę nuobaudą už tai, kad tuomet jo vadovaujama bendrovė laiku nesusirinko iš pakelių visų prietaisų.

Pašnekovo manymu, vairuotojai nepakankamai vertina mažiausiai matomas, bet geriausiai veikiančias CEV dalis - automobilių eismą fiksuojančias vaizdo kameras ir į asfaltą įlietas indukcines kilpas, kurių visame mieste yra apie 10 tūkstančių. “Dieną tai ne taip akivaizdu, bet naktį galima aiškiai pastebėti, kad žalias šviesoforas ilgiau dega važiuojantiesiems pagrindine gatve, bet atvažiavus iš šalutinės gatvės automobilis užfiksuojamas ir jam įjungiama žalia šviesa”, - aiškino R.Mickūnas.

•

Prospekte toliau užkasami valstybės pinigai VIDMANTAS UŽUSIENIS

Vakar nuo ryto centrinėje Vilniaus gatvėje - Gedimino prospekte virė darbai. Kaip ir kiekvienų metų pradžioje, darbininkai remontavo prieš ketverius metus nekokybiškai rekonstruotos centrinės sostinės gatvės grindinį.

Tiesa, šiemet buvo pirmieji metai, kai pasibaigus garantinio remonto terminui prospekto grindinys buvo taisomas ne už brokdarių, o už mokesčių mokėtojų pinigus. Netiesiogiai tą faktą patvirtino ir prospekto remonto darbus atliekančios Vilniaus savivaldybės įmonės “Grinda” generalinis direktorius Algimantas Vilūnas. “Garantija greičiausiai pasibaigusi, jeigu tai darome”, - neneigė pašnekovas.

Vis dėlto “Grindos” vadovas LŽ žurnalistui atsisakė atskleisti, kiek Vilniaus savivaldybei kainuos vasarį atliekamas pirmasis šiais metais centrinės sostinės gatvės remontas. “Kiek visa tai kainuos - negaliu pasakyti.

Mums moka pagal konkretų faktą.

Kiek padarome - tiek ir pinigų sumo-

ka. Klausiate, ar gali kainuoti milijoną? Jokiu būdu. Tai - “kapeikų” darbas. Kiek paprašys - tiek ir darysime.

O kiek darysime - kol kas neaišku”, aptakiai kalbėjo A.Vilūnas.

Jis neigė, kad po atodrėkio nuslinkus sniegui savivaldybė savo įmonės rankomis bando nuo vilniečių ir miesto svečių dangstyti broką. “Kodėl defektus taisome taip anksti?

Trinkelės - ne asfaltas, su jomis galima dirbti bet kada”, - nuo tiesaus atsakymo išsisuko pašnekovas.

Kaip jau rašė LŽ, 104 mln. litų kainavęs Vilniaus Gedimino prospekto remontas yra vadinamas vienu didžiausių praėjusį dešimtmetį sostinėje įvykdytų broko projektų. Centrinės sostinės gatvės rekonstrukcija buvo pradėta 2002 metais, o baigta 2009-aisiais. Darbai vykdyti trimis etapais - pirmiausia buvo rekonstruotas Gedimino prospekto ruožas nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Vasario 16-osios gatvės, vėliau - nuo Vasario 16-osios gatvės iki Lukiškių aikštės, galiausiai - nuo Lukiškių aikštės iki Lietuvos Seimo rūmų.

Rekonstrukcijos darbus atliekanti bendrovė “Luidas” buvo įsipareigojusi suteikti kiekvienam iš etapų 5

metų garantinį laikotarpį. Šiuo metu jis nesibaigęs tiktai vėliausiai rekonstruotai prospekto daliai - nuo Lukiškių aikštės iki Seimo rūmų. Tačiau pirmadienį darbus pradėjusi “Grinda” slinko į kitą pusę - Katedros aikštės link. Šiuo metu neįmanoma išreikalauti nemokamo garantinio remonto netgi paskutinei, mažiau nei prieš penkerius metus rekonstruotai Gedimino prospekto daliai. Mat bendrovės “Luidas” jau neprisišauksi, nes ji yra paskelbusi bankrotą.

Beveik visos problemos kyla dėl nupirktų iš Kinijos bazaltinių trinkelių, kuriomis “Luidas” išgrindė Vilniaus Gedimino prospektą.

Trinkelės nepritaikytos mūsų klimatui, paspaudus šalčiui greitai subyra. Todėl gatvėje nuolat atsiranda duobių, jos darko prospekto vaizdą, trukdo eismui ir gadina važiuojančią techniką. Blogiausia padėtis ruože nuo Vasario 16-osios gatvės iki Seimo rūmų. Šią dalį būtina grįsti iš naujo, o savivaldybei padarytų nuostolių suma siekia apie 10 mln. litų. Apvalų pinigėlį kainuos ir nuolatinis kitų dviejų prospekto dalių remontas.

•

Vilniaus Gedimino prospekte per atodrėkį atsivėrusias duobes naujai pirktomis trinkelėmis taisė savivaldybės įmonės “Grinda” darbuotojai.

Romo Jurgaičio nuotrauka

12

2013 02 05 Lietuvos žinios

Pramogos

(Ne)tik nuoširdi ir nenuoširdi muzika VIKTORIJA SINICAITĖ

Prieš penkerius metus susibūrusi vilniečių grupė “Garbanotas bosistas” teigia dainuojanti iš ąžuolo statinės, jaunuolių penketukas neseniai išleido mini albumą “Venera”. Deja, jų gerbėjams turime pranešti, kad vasario 7 dieną Vilniuje įvyks paskutinis muzikantų koncertas iki... vasaros sezono.

Pernai grupė surengė du turus po Lietuvą, per antrąjį lankėsi ir Latvijoje, organizavo tikro garso koncertus, tačiau šiais metais jos tikslas - gaudyti naujų minčių bei skersvėjų. Kad ir kaip grupės draugams būtų apmaudu, bet tenka išleisti Šarūną (vokalas, armonika, akustinė gitara) į Lenkiją, kaip teigia jie patys, “ištyrinėti Lenkijos žemių”.

Apie planetas ir ne tik Nors grupė “Garbanotas bosistas” dar jauna, tačiau teigiamų epitetų jai negailima. Apie pagyras pasiteiravus gitaristo Manto Joneikio, jis LŽ tikino, kad maloniausia matyti žmones savo koncertuose, kaip jie dainuoja kūrinius drauge su grupe.

“Esame nauja karta, o Lietuvoje viskas labai sparčiai keičiasi į nuostabią pusę - turime aibę galimybių, kokių mūsų tėvų karta arba karta, muzikavusi iškart po nepriklausomybės atgavimo, neturėjo. Šios galimybės įpareigoja kuo labiau stengtis, išnaudoti tai, ką gauname. Greitai mūsų kraštas taps visatos centru, jei tik visi kartu labai pasistengsime”, - geranoriškai kalbėjo pašnekovas.

Manto teigimu, naujas mini albumas “Venera” atskleidžia grupės norą pasidalyti su klausytojais tuo, ką grupė kuria su meile. “Norėjome užfiksuoti laiką, kurį visi kartu labai produktyviai

Prieš penkerius metus susibūrusi vilniečių grupė “Garbanotas bosistas” iki vasaros sezono skelbia koncertų pertrauką. / Grupės albumo nuotrauka ir linksmai leidome. Kodėl “Venera”?

Manau, kiekvienas galėtų susigalvoti ką panorėjęs, o mes surašėme savo

ka. Vėliau iš “Apaštalų” išaugo “Garbanotas bosistas”. Iš pradžių vaikinai kūrė tik vienam ar keletui koncertų

M.Joneikis: “Niekada nemėgome muzikos apibrėžimų, ją skirstome į nuoširdžią arba ne.” mintis ir idėjas vidinėje albumo viršelio pusėje. Jei kalbėtume apie kitas “Veneros” prasmes, viena jų - romėnų meilės deivė”, - aiškino Mantas.

Krikščioniška muzika “Garbanoto bosisto” nariai anksčiau muzikavo krikščioniškos muzikos grupėje “Apaštalai”. Tuo metu aplinka muzikantus vertė daug mąstyti apie vietas, kuriose teko groti, kodėl ir kam grojo, kilo egzistencinių klausimų, ką jiems reiškia muzi-

skirtus pokštus, atliko žinomus kitų muzikantų kūrinius.

“Manau, krikščioniška muzika mokė mus santykio su tuo, ką darome, su mūsų klausytojais. Teko ilgokai pasvarstyti, iš kur turime dovaną muzikuoti. Išmokė stengtis jausti dėkingumą, o per tai ateina daug nuostabių dalykų”, - dėstė muzikantas. Jis pridūrė, kad nors grupės kūryba priskiriama lengvam rokui ar alternatyviai muzikai, ją iš tikrųjų apibrėžti sunku. “Niekada nemėgo-

me muzikos apibrėžimų, ją skirstome į nuoširdžią arba ne. Taip pat į tą, kurią suprantame, ir tą, kurios dar ne.

Muzika yra kalba - jei tikrai norime ką nors pasakyti, kartais kokybė net trukdo, o kartais - priešingai - dėl to sunku apie tai kalbėti. Svarbiausia muzikuoti iš didelio noro”, - atvirai dėstė Mantas.

Planai lieka planais Pašnekovas LŽ aiškino, kad roko kultūra Lietuvoje nėra labai stipri.

Taip pat ji negali pasigirti muzikiniu aspektu, žanrų įvairove, įtakingais atlikėjais Lietuvoje. “Bet kur, jei ne mūsų krašte, kuris tiek metų kapanojosi iš okupacijos ir priespaudos, rokas, kaip idėja, galėtų būti stipresnis? Sausio 13-oji, Baltijos kelias, Dainuojanti revoliucija - šiuos

įvykius galima vadinti tikriausiu rokenrolu. Turime daug pavyzdžių, iš kur galima semtis stiprybės ar idėjų. Juk rokas yra maištas”, - tvirtino Mantas.

Apie būsimą išsamų albumą muzikantas pasakoti kol kas nelinkęs. Jis juokavo, kad atlikdamas krikščionišką muziką išmoko į planus rimtai nežvelgti. “Tikrai turim daug kūrybos, kurią norėtume sudėti į albumą, gal net netilptų į vieną, bet kol kas: “kasdienės duonos...” - baigė pokalbį vaikinas.

Dabar grupėje “Garbanotas bosistas” groja broliai Mantas (elektrinė ir akustinė gitaros) ir Šarūnas (balsas, armonika, akustinė gitara) Joneikiai, Narimantas Besakirskas (būgnai), Augustinas Čobotas (bosinė gitara), Gabrielė Tamutytė (pritariantis balsas).

•

Panelė mūza “biplanus” aplankė netikėtai VIKTORIJA SINICAITĖ

Po beveik metų pertraukos vilniečių grupė “Biplan” pristato savo naują kūrinį “Amore”. Ši daina skambės ir naujame lietuviškame kino filme “Valentinas vienas”, kurio premjera vyks jau šiandien, vasario 5 dieną.

Grupės vokalistas Maksas Melmanas LŽ teigė, kad “Amore” - tai šviesaus liūdesio su pliuso ženklu persmelkta daina apie meilę. “Kurdamas dainą jaučiau, kad ji pripildyta tokio liūdesio, kuris tarsi pakylėja, yra šviesus”, - juokaudamas, kad filosofuoja, sakė Maksas.

Džiugus tęsinys Kūrinio muzika sukurta dar gruodį, o tekstas - beveik paskutinę minutę. Pasak Makso, panelė mūza aplankė labai netikėtai, todėl žodžiai liejosi labai lengvai, tereikėjo spėti užsirašinėti. “Daina buvo kuriama specialiai filmui “Valentinas vienas”, jos paprašė režisierius Donatas Ulvydas.

Tai buvo pirmasis akstinas kurti naują kūrinį”, - prisiminė muzikantas.

D.Ulvydas ir grupės “Biplan” vyrukai pažįstami nuo pačio pirmojo muzikantų vaizdo klipo - “Labas rytas”, kurį kurti padėjo tuomet dar studentas D.Ulvydas. M.Melmanas džiaugėsi, kad dabar, kai muzikantai

yra subrendę, o Donatas tapęs pripažintu režisieriumi, jų bendradarbiavimas tęsiasi.

“Kiek žinau, Donatas patenkintas rezultatu - daina “Amore”, - prisipažino pašnekovas.

Netikėtumai yra maloniausia Nesutapimas, kad ir daina “Amore”, ir filmas, kuriame ji pasirodys “Valentinas vienas”, - pasirodo vasario mėnesį prieš Valentino dieną.

Vieniems tai svarbi šventė, kitiems ji neturi jokios prasmės. “Pavasaris ir meilė iš esmės yra įkvepiančios ir svarbios temos. Meilė visais laikais

M.Melmanas: “Turime naujų dainų apmatų, tikrai neprireiks metų pertraukos ir šįkart neužstrigsime sukūrę vieną dainą.” buvo ir yra svarbiausias, motyvuojantis ir pakylėjantis jausmas. Tačiau Valentino dienos tikrai nesureikšminame, nes meilę, kad ir be atsako, reikia rodyti balandžio 16ąją, rugpjūčio 18-ąją ar bet kurią kitą dieną...” - dėstė Maksas.

Anot pašnekovo, nors dainos žodžiai buvo sukurti pačią paskutinę akimirką, tai turi savotiško kū-

Beveik metus naujomis dainomis gerbėjų nelepinęs Maksas žada, kad tai nesikartos. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka rybos žavesio. “Niekada nežinai, kada mūza tave aplankys, o kada apleis. Šis netikėtumas yra beveik maloniausias kuriančiam žmogui”, - įsitikinęs muzikantas.

Pasiteiravus apie kitas dainas, kurios šiuo metu skamba muzikantų gitaromis ar būgnais, Maksas sakė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio jie skyrė dainai “Amore”. “Jau išleidome ją

į radijo stotis, tikimės gerų įvertinimų. Turime naujų dainų apmatų, tikrai neprireiks metų pertraukos ir šįkart neužstrigsime sukūrę vieną dainą”, - užtikrino pašnekovas.

•

2013 02 05 Lietuvos žinios

Mokslas

13

Nelegalai siekia fiktyvių santuokų •1 p.

Atkelta iš

Į Šengeno erdvę “Lietuvoje fiktyvių santuokų kaip nelegalios migracijos kanalo problema tik pradedama tirti, nes ji ir tapo aktualesnė neseniai, mūsų valstybei prisijungus prie Šengeno erdvės, - pabrėžė TMO Vilniaus biuro darbuotojas Mantas Jeršovas. - Žinoma, tokių atvejų galėjo būti ir anksčiau, jei užsienietį domino būtent Lietuva. Vis dėlto dažniausiai motyvas yra laisvas judėjimas po visą Šengeno erdvę - patekti į ją per Lietuvą ir įsidarbinti, tarkim, Anglijoje ar Vokietijoje.”

Pirmas fiktyvios santuokos atvejis buvo oficialiai identifikuotas dar 2001 metų pabaigoje, kai užsienietė, susituokusi su Lietuvos piliečiu, kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi. Kilus įtarimų ir siekiant nustatyti santuokos fiktyvumą, 2002 metais surinkta medžiaga buvo išsiųsta prokuratūrai. Nors tuo metu galiojusiame įstatyme “Dėl užsieniečių teisinės padėties” nebuvo įtvirtinta sąvoka “fiktyvi santuoka”, prokuratūra, įvertinusi surinktus duomenis, panaikino santuoką ir leidimas gyventi šeimos susijungimo pagrindu nebebuvo išduotas. 2004 metais priimtame įstatyme “Dėl užsieniečių teisinės padėties” jau atsirado sąvokos “fiktyvi santuoka” ir “atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindas”.

Pernai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje santuokų su užsieniečiais iš viso nėra daug. Palyginti mažai ir tokių atvejų, kurie kėlė įtarimų, kad santuoka fiktyvi, tačiau jų iki 2011 metų nuolat daugėjo. Pavyzdžiui, 2007 metais tikrinti 28 atvejai ir aštuoniems užsieniečiams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, o 2011 metais buvo tikrinti jau 59 įtartini atvejai, atsisakyta išduoti 11 leidimų ir trys leidimai panaikinti.

Tarp užsieniečių, kuriems 2008-2011 metais neišduoti leidimai gyventi Lietuvoje esant pagrįstų įtarimų, kad sudaryta fiktyvi santuoka, buvo 12 Ukrainos piliečių, po 11 Baltarusijos ir Gruzijos, penki Rusijos, po tris Azerbaidžano, Pakistano, Turkijos, du Moldovos ir vienas Armėnijos pilietis. Iš viso 16 moterų ir 35 vyrai.

Sunku įrodyti “Nors jau nuo 2007 metų Lietuvoje pradėti tirti įtartini atvejai, aiškių ir konkrečių tyrimo gairių, ką ir kaip turi daryti migracijos pareigūnai, įtarę fiktyvią santuoką, nėra. Jie tiria tokius atvejus labiau savo iniciatyva, - sakė A.Sipavičienė. - Daugiausia duomenų pateikiama iš Vilniaus, tačiau neaišku, ar sostinėje tokių atvejų daugiau, ar geriau dirba migracijos pareigūnai.”

Tyrimo duomenimis, per 20082011 metus panaikinti iš viso tik septyni leidimai, nes, kaip pabrėžė TMO Vilniaus biuro vadovė, nėra paprasta įrodyti, kad santuoka fiktyvi. Nors ir kyla pagrįstų įtarimų, neįmanoma patikrinti, jei tas užsienietis ar užsienietė, susituokę su Lietuvos piliete ar piliečiu, yra, pavyzdžiui, išvažiavę.

Tokią teisę jie turi.

“Gana aiškus atvejis, - pasakojo A.Sipavičienė, - kai lietuvė, susituokusi su Baltarusijos tolimųjų reisų vairuotoju, kartu negyveno, tačiau nuolat gavo papildomų pajamų iš jo. O vyras per fiktyvias vedybas gavo teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Apie pernai atliktą tyrimą pasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė A.Sipavičienė ir darbuotojas M.Jeršovas.

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Užsieniečiui įsidarbinti kitu atveju yra gerokai sunkiau. Reikalingas konkretus darbdavys, leidimas dirbti išduodamas ribotam laikui.

Susituokus yra paprasčiau.”

Pagrindinis Lietuvos piliečių motyvas sudarant fiktyvias santuokas yra finansinė nauda. Vis dėlto nebūtinai už pinigus jos sudaromos.

Kaip parodė ir tyrimas, kartais gali būti paprasčiausiai gaila žmogaus, nori jam padėti. Pasitaiko atvejų, kai draugai priprašo ir galbūt patys pasiima pinigus. Yra ir meilės istorijų, kai, tarkim, moteris beprotiškai įsimyli vyrą iš trečiosios šalies, išteka už jo, o tada paaiškėja, kad iš jo pusės santuoka yra fiktyvi.

Pirmauja rytų europietės Lietuvoje neužfiksuota atvejų, kad kitų ES šalių piliečiai būtų sudarę fiktyvias santuokas su trečiųjų šalių asmenimis. Pavyzdžiui, Airijoje, ten atlikto tyrimo duomenimis, daugiausia latvių ir lietuvių sudaro fiktyvias santuokas su vyrais iš Pakistano, Bangladešo ir Indijos.

Jungtinėje Karalystėje taip pat daug lenkių ir lietuvių fiktyviai susituokia dažniausiai su pakistaniečiais. 2011 metais Jungtinėje Karalystėje užfiksuota 110 fiktyvių lietuvių ir pakistaniečių santuokų.

“Užsienyje sudarytos fiktyvios santuokos dar sunkiau identifikuojamos ir dar sudėtingiau jas patikrinti, nes iškyla ir dviejų skirtingų kalbų problema, - sakė A.Sipavičienė. - Be to, fiktyvių santuokų sudarytojai nepažįstamoje aplinkoje išvengia nepatogumo ar gėdos jausmo prieš kaimynus, kaip būtų, tarkim, gimtojoje šalyje. Už sutikimą sudaryti fiktyvią santuoką brangiau ir mokama nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, gali būti siūloma nuo 2 tūkst. iki 20 tūkst. svarų.”

Atliktu tyrimu Europos Komisija, pasak M.Jeršovo, mėgino išsiaiškinti, ar fiktyvios santuokos yra dažnai pasitaikantis reiškinys ir ar reikia ES

lygmeniu imtis konkrečių veiksmų.

Buvo nustatyta, kad šalių turimi faktiniai duomenys rodo, jog problema egzistuoja tik keliose ES valstybėse, kitose tokių atvejų fiksuojama mažai. Vis dėlto šią problemą per ES vadovų susitikimą iškėlė Airijos vidaus reikalų ministras - ir būtent dėl Baltijos valstybių piliečių įsitraukimo į fiktyvias santuokas su asmenimis iš trečiųjų šalių.

Apie grėsmes ES mastu atliekant nelegalios migracijos tyrimą buvo identifikuoti keli nauji kanalai: fiktyvios santuokos, fiktyvus įvaikinimas ir fiktyvios įmonės. Pasak TMO Vilniaus biuro vadovės, jei tik atsiranda koks nors naujas nelegalios migracijos kanalas, pavyzdžiui, daugėja fiktyvių santuokų, iš karto susidaro sąlygos kurtis kriminaliniam verslui. Atsiranda tarpininkų, ieškančių žmonių, suinteresuotų tokiomis santuokomis, ir už paslaugas imančių pinigus.

skaudūs net finansiškai. Kita vertus, fiktyvias santuokas sudarę trečiųjų šalių piliečiai negauna iš karto leidimo gyventi visą laiką, todėl negali paleisti savo fiktyvių sutuoktinių. Kiekvienoje valstybėje skirtingai numatyta, kiek metų turi praeiti, kad užsienietis ir išsiskyręs galėtų ten likti.

Delikatus klausimas Kai kuriose šalyse už fiktyvių santuokų sudarymą numatytos didelės baudos. Lietuvoje mūsų valstybės piliečiams iki 2011 metų iš viso nebuvo numatyta jokios baudžiamosios atsakomybės. Dabar gali būti skiriama bauda nuo 250 iki tūkstančio litų. Užsieniečiams naikinamas leidimas laikinai gyventi ir gali būti uždrausta iki penkerių metų atvykti į Lietuvą (ir ES).

“Tačiau tokio leidimo iš viso negautų, jei ne fiktyvi santuoka. Kodėl nepamėginus?! - ironizavo A.Sipavičienė. - Juo labiau kad sankcijos, palyginti su gaunamomis per fikty-

A.Sipavičienė: “Per 2008-2011 metus panaikinti iš viso tik septyni leidimai, nes nėra paprasta įrodyti, kad santuoka fiktyvi.”

“Lietuvoje, kaip parodė tyrimas, ši problema nėra įgavusi grėsmingo masto, tačiau nerimą kelia užsienyje fiktyvias santuokas sudarančių mūsų piliečių likimas, - kalbėjo A.Sipavičienė. - Jie mano, kad taip tik užsidirbs pinigų ir galės išsiskirti. Iš tikrųjų gali patekti į tikrą vergiją, tokias sąlygas, kuriomis bus visiškai kontroliuojami. Tarkim, moterys turės aptarnauti visą vyro giminę ar net bus jomis prekiaujama, tačiau nieko nebegalės padaryti.”

Taip pat nesusimąstoma, kad sutuoktinis įgauna tam tikras teises ir gali, sakysim, pasiimti paskolą ar kokiais nors kitais finansiniais įsipareigojimais susisieti ir dingti, todėl fiktyvios santuokos padariniai gali būti

vią santuoką privilegijomis, iš tikrųjų nėra didelės.”

Yra valstybių, kurios tikrina visas santuokas, kai prašoma leidimo laikinai gyventi tos šeimos pagrindu. Lietuvoje tikrinama tik tada, kai pareigūnui kyla įtarimas. Kaip sakė TMO Vilniaus biuro vadovė, įstatymiškai padėtis sureguliuota, tačiau nėra aiškiai reglamentuota, kaip tirti tokius atvejus, kilus įtarimui, kad santuoka yra fiktyvi. Palikta kiekvienam migracijos pareigūnui savo nuožiūra ar nuojauta veikti. Nors yra nustatyti kriterijai, kada reikia pradėti tyrimą, gerai pasirengę fiktyvių santuokų sudarytojai gali atitikti ir juos. Nebent būtų tokie visiškai akivaizdūs atvejai,

kai sutuoktiniai net nekalba abiem suprantama kalba.

M.Jeršovas pabrėžė, kad šeimos klausimas yra labai delikatus. Jei įtarus, kad santuoka fiktyvi, atimamas leidimas gyventi, užsienietis turi teisę per 14 dienų apskųsti Migracijos departamento sprendimą. Yra buvę atvejų, kai apskųstus sprendimus teismas panaikino, nes įrodymai buvo pernelyg bendri: nerado namie ar kaimynai nepastebėjo vaikštant kartu.

“Teismai fiktyvumo nustatymą vertina labai atsargiai. Neužtenka remtis viena aplinkybe, prielaida ar santuoką vertinti formaliai. Būtina įsigilinti į kiekvienos santuokos individualumą. Santuoka negali būti laikoma fiktyvi vien dėl to, kad suteikia imigracijos privalumą, - kalbėjo TMO Vilniaus biuro atstovas. - Nustatant faktą dėl santuokos fiktyvumo daug dėmesio turi būti skiriama žmogaus teisių klausimui. Vertindami fiktyvios santuokos nustatymo faktą teismai sprendžia, ar nėra neproporcingai pažeista žmogaus teisė į santuoką.”

Grandininė reakcija Atliktas tyrimas apėmė tik fiksuotus duomenis, todėl tikroji padėtis, kaip pripažino M.Jeršovas, gali skirtis. Daugiau tikrinama, daugiau randama, kaip ir kitais nelegalios veiklos atvejais. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė baiminasi, kad gali daugėti fiktyvių santuokų, nes griežtinami imigracijos įstatymai ir jos srautai gali persimesti į tokias nelegalias formas.

A.Sipavičienė neabejoja, kad ir Lietuvoje fiktyvių santuokų atsirastų daugiau, jei nebūtų imamasi atitinkamų priemonių. Užtektų nelegaliems migrantams pajusti, kad per Lietuvą lengviau patekti į Šengeno erdvę ir labiau apsimoka, susidarytų kaip ir grandininė reakcija. Dabar tokios nėra, tačiau griežtinant patekimą vienu kanalu, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei pradėjus labiau tikrinti, žmonės ieškotų kitų būdų.

•

14

2013 02 05 Lietuvos žinios

Sportas

Vietoj titulo - ankstyva kelionė namo VILMANTAS REMEIKA

STATISTIKA Afrikos futbolo čempionato favoritai Dramblio Kaulo Kranto futbolininkai brangiai sumokėjo už ilgą liežuvį. Žadėję iškovoti auksą, jie jau po grupės varžybų etapo išvyko namo.

Dramblio Kaulo Krantas - Nigerija 1:2 (0:1).

Rustenburgas, 25 000 žiūrovų. Ch.Tiote (50); E.Emenike (43), S.Mba (78).

Burkina Fasas - Togas 1:0 (0:0), po pratęsimo.

Nelspruitas, 27 000 žiūrovų. J.Pitroipa (105).

PAR vykstančio čempionato ketvirtfinalyje Dramblio Kaulo Krantas buvo priverstas pripažinti Nigerijos pranašumą - 1:2. Kitame sekmadienio ketvirtfinalyje Burkina Faso rinktinė po pratęsimo 1:0 palaužė Ganą. Rytoj turnyro pusfinalyje Nigerija kovos su Maliu, o Burkina Fasas žais su Ganos rinktine.

Po 15 metų

Sudužusi viltis Pastaraisiais metais Dramblio Kaulo Kranto rinktinė vis bandė pakartoti 1992-ųjų triumfą Afrikos žemyne. Per paskutinius keturis čempionatus jie du kartus suklupo finale, o šiemet deklaravo tik aukščiausius siekius. Kalbėta, kad Didier Drogba, Yaya Toure, Salomono Kalou kartos komandai tai bene paskutinė galimybė iškovoti trokštamą Afrikos auksą.

Tačiau pirmosios pagal reitingą Afrikos rinktinės žygį į aukštumas sustabdė jauna ir alkana Nigerijos komanda.

“Viskas baigta”, - sužlugus viltims sakė 34 metų D.Drogba. Per kitą čempionatą jam bus jau 36-eri,, o ir žaisti rinktinėje jis nebeketina.

Afrikos čempionate akredituoti žurnalistai akcentavo, kad paprastai itin plepūs “Dramblių” žaidėjai po ketvirtfinalio buvo nekalbūs, o vartininkas Boubacaras Barry ėjo nuleista galva braukdamas ašaras. B.Barry pirmame kėlinyje suklydo, kai po Emmanuelio Emenike baudos smūgio nesugebėjo atremti kamuolio - šis į vartus jam

D.Drogba (centre) Dramblio Kaulo Kranto rinktinę palieka nepasiekęs pagrindinio tikslo.

AFP/Scanpix nuotrauka

prašvilpė pro pat ausis. Antrame kėlinyje po Nigerijos futbolininko Sunday Mba smūgio kamuolys atsimušė į gynėjo Soulemano Bamba koją ir dar kartą suklaidino B.Barry.

“Tai skaudu. Buvome pagrindiniai favoritai, bet mums nepavyko padaryti to, ką norėjome”, - sielojosi B.Barry.

“Šiai komandai tai buvo bene paskutinė galimybė laimėti Afrikos čempionatą, todėl nusivylimas milžiniškas”, sakė pralaimėjusiųjų treneris - iš Tuniso kilęs prancūzas Sabri Lamouchi.

Prieš šias rungtynes specialistai Nigerijos galimybes vertino vos 20 procentų Likusieji 80 proc. skirti varžo-

vams. Tačiau “Supererelių” treneris Stephenas Keshi parengė planą, kaip iš žaidimo “išjungti” oponentų atakų organizatorių Y.Toure. Negavęs erdvės aikštės viduryje šis “Manchester City” žaidėjas negalėjo skirstyti perdavimų, ir Dramblio Kaulo Kranto žaidimas užstrigo.

rąją vietą. B klasėje kaunietė Rosita Surgautaitė (treneris A.Masys) bei klaipėdiečiai Vlada Vorona ir Danielius Djačekas (treneris Giedrius Stanelis) savo amžiaus ir svorio kategorijose iškovojo antrąsias vietas. Klaipėdietis Davidas Dneprovskij savo amžiaus grupėje užėmė 3 vietą.

riais HC “Utenos” atstovais. Šiauliečiai laimėjo prieš pergalės dar neiškovojusius uteniškius 25:22 (15:10). Nugalėtojams 7 įvarčius pelnė Mindaugas Valuckas, po 5 Aivaras Budrys ir Arūnas Balčiūnas.

Autsaiderių gretose geriausiai žaidė Tomas Čiužas (10 įv.) ir Šarūnas Ugianskis (4).

Kartu su Nigerija sekmadienio vakarą triumfavo ir Burkina Faso rinktinė, ji 1:0 palaužė pietinį kaimyną Togą.

Pagrindinis dvikovos laikas baigėsi 0:0.

Lemiamą ataką Burkina Faso ekipa surengė pratęsimo 15 minutę. Po kampinio Jonathanas Pitroipa atliko sudėtingą smūgį galva atsilošęs. Kamuolys atsimušė į skersinį ir nusileido už vartų linijos. Per likusį laiką Togo komandos bandymai išplėšti lygiąsias buvo nesėkmingi.

Burkina Fasas antrą kartą istorijoje pateko į Afrikos pirmenybių pusfinalį, pakartodamas 1998-ųjų sėkmę.

“Svajonė išsipildė. Mes buvome laimingi jau patekę į ketvirtfinalį. Tačiau galėjome pasiekti dar daugiau ir esu laimingas, kad esame pusfinalyje”, sakė Burkina Faso futbolininkų treneris iš Belgijos Paulas Putas.

Togas pasitraukė iš turnyro, tačiau ekipos treneris iš Prancūzijos Didier Sixas įžvelgė pozityvių dalykų. Jo nuomone, svarbiausia, jog ši rinktinė sugebėjo atsitiesti po tragedija pasibaigusio teroristų išpuolio 2010-ųjų pradžioje, kai buvo nužudyti trys komandos nariai.

“Togo futbolo ateitis šviesi. Yra daug jaunų ir talentingų žaidėjų. Taip, mes pralaimėjome. Bet pralaimėjome vienas rungtynes, daugiau nieko. Turime rūpintis savo ateitimi”, - sakė D.Sixas.

•

Trumpai TRITAŠKIŲ LIETUS VTB Jungtinės lygos A grupės varžybose įspūdingą pergalę iškovojo Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšininkai. Jie namie 93:60 (20:17, 29:11, 25:15, 19:17) įveikė Kazachstano ekipą “Astana” ir atsirevanšavo už nesėkmę pirmajame rate 71:72. 19 taškų nugalėtojams pelnė Janis Blūmas, 16 Eimantas Bendžius, 15 - Steponas Babrauskas, 14 - Tomislavas Zubčičius, 11 - Renaldas Seibutis.

Svečių gretose sėkmingiausiai žaidė Davidas Simonas (11 tšk.), Jerry’s Johnsonas ir Branco Cvetkovičius (po 9 tšk.). Po šio turo abu klubai turi po 7 pergales ir 6 pralaimėjimus, tačiau vilniečiai dėl geresnio taškų santykio yra 5 vietoje, Astanos ekipa - 6-a. Šiose rungtynėse “Lietuvos rytas” tritaškius mėtė įspūdingai - pataikė net 17 iš 28 bandymų (61 proc.).

Vilniečiai pasiekė ir lygos tritaškių metimų rekordą. Ankstesnis - 16 taiklių metimų - priklausė Kauno “Žalgiriui”.

JAUNASIS PASAULIO ČEMPIONAS Praėjusį savaitgalį Vokietijos Zindelfingeno mieste įvyko pirmasis pasaulio vaikų tekvondo čempionatas, kuriame dalyvavo per 500 jaunųjų sportininkų. Lietuvai atstovavo 9 kovotojai. A klasėje 1213 metų grupėje ir svorio kategorijoje iki 35 kg pirmuoju pasaulio

TURNYRO LENTELĖ

Pasaulio vaikų tekvondo čempionas E.Pundzevičius su savo treneriu ir tėčiu V.Pundzevičiumi.

LŽ archyvo nuotrauka

vaikų tekvondo čempionu tapo Eduardas Pundzevičius, treniruojamas tėčio Vyganto Pundzevičiaus (Tekvondo akademija “Tornado”, Grigiškės-Trakai).

Kaunietis Karolis Budėnas (treneris Aurimas Masys) savo amžiaus ir svorio kategorijoje užėmė ant-

RANKINIO LYGA

(rungtynės, įvarčių santykis, taškai)

Lietuvos rankinio lygos (LRL) pirmenybėse sužaistos likusios trejos 14-ojo turo rungtynės, kuriose pergales šventė Varėnos “Ūla”, Šiaulių “Universitetas-Gubernija” ir Kauno “LKKA-Lūšis”. Kaune vykusiose rungtynėse tarp kaimynų LRL turnyro lentelėje - Kauno “LKKALūšies” ir Vilniaus VHC “Šviesos” rankininkų - pajėgesni buvo kauniečiai. Jie sostinės atstovus įveikė 29:23 (16:9). Nugalėtojams 8 įvarčius pelnė Remigijus Vaičikauskas, po 6 - Saulius Katkevičius ir Artūras Strupas. VHC “Šviesos” komandoje Skirmatas Plėta pasižymėjo 8 kartus, Artūras Švilpa - 5, Tadas Jurelevičius - 4. “Ūlos” rankininkai išvykoje 34:29 (17:13) nugalėjo Pasvalio “Triobet” atstovus. Varėnos komandoje pasižymėjo Žygimantas Grigėnas (9 įv.), Rimantas Palevičius (8), Gediminas Barysas ir Kęstutis Ikasala (po 4), Pasvalio - Arnas Tekutis (6), Mindaugas Nakvosas, Eligijus Povilionis ir Simas Stankus (5). Per kitas rungtynes “Universiteto-Gubernijos” rankininkai namie turėjo vargo su lygos autsaide-

2. Almeida-Stronglasas14 388:315 24

1. Dragūnas

14 465:345 25

Asociacijos vadovybėje - vienas jos įkūrėjų Martynas Šlikas savo noru paprašė nutraukti visus su juo susijusius įgaliojimus, jį pakeis ledo ritulininkas ir verslininkas Karolis Kubilius. “Klubo organizacijoje pastaruoju metu įvesta nemažai struktūrinių pakeitimų, turime ambicingų planų, o Rolandas tikrai tinkamas ir reikalingas žmogus šioje vietoje. Asmeniškai niekur toli neatitrūksiu, tačiau veikloje reikia rotacijos ir mes ją darome” sakė P.Nausėda.

3. Granitas-Gaja-Karys 14 439:390 19 4. VHC Šviesa

14 462:384 18

5. LKKA-Lūšis

14 420:364 17

6. HC Vilnius

14 381:397 13

7. UniversitetasGubernija

14 389:443 11

8. Ūla

14 340:405

8

9. Triobet

14 380:500

4

10. HC Utena

14 348:469

1

PASIKEITĖ DIREKTORIUS Nuo 2009 metų Elektrėnų “Energijos” ledo ritulio klubui vadovavęs Petras Nausėda eiliniame asociacijos “LRK Energija” narių susirinkime įteikė prašymą pasitraukti iš vadovo pareigų. Naujuoju direktoriumi patvirtintas Rolandas Aliukonis - ilgametis Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjas ir Elektrėnų “Energijos” kapitonas, verslininkas. Pasikeitimų įvyko ir

FAVORITAI NENUGALIMI Šakiuose įvykusiame 51-ajame Lietuvos asmeniniame badmintono čempionate pergales šventė favoritai - kauniečiai Kęstutis Navickas ir Akvilė Stapušaitytė. Vyrų vienetų varžybų finale K.Navickas per 24 minutes 21:14, 21:14 įveikė čempiono titulą praradusį tauragiškį Povilą Bartušį. Bronza džiaugėsi klaipėdietis Ignas Reznikas, mažajame finale 21:11, 21:16 nugalėjęs kaunietį Luką Litviną. Moterų vienetų varžybose aštuntąjį kartą iš eilės triumfavo olimpietė Akvilė Stapušaitytė, lemiamoje dvikovoje per 33 minutes 21:16, 21:12 įrodžiusi pranašumą prieš klaipėdietę Gerdą Voitechovskają. Bronza atiteko kaunietei Vytautei Fomkinaitei, kuri 23:21, 18:9 įveikė klaipėdietę Gabiją Narvilaitę.

LŽ

2013 02 05 Lietuvos žinios

Sportas

15

Penkiakovininkai nebekankins žirgų ir žiūrovų SAULIUS RAMOŠKA

Mūsų šalies šiuolaikinės penkiakovės atstovai savaitgalį oficialiai pradėjo naują sezoną ir pirmąkart kovojo pagal nuo šių metų keliose rungtyse įvestas naujas taisykles.

Vengrijos sostinėje Budapešte surengtame atvirajame uždarųjų patalpų čempionate dalyvavo aštuoni Lietuvos sportininkai. Daugumai jų nesudarė problemų kiek pakeista jungtinė bėgimo ir šaudymo rungtis, tačiau jojimo varžybose naujos taisyklės koją pakišo net pusei mūsų komandos.

Kombinuotoje rungtyje - stipriausi Kaip jau rašėme, paskutinėje penkiakovės rungtyje - dvikovėje - atletai nuo šių metų bėga nebe tris ratus po 1000 m, o keturis - po 800 m ir šaudo nebe tris, o keturias serijas.

Maksimalus laikas vienai šaudymo serijai sutrumpintas nuo 70 iki 50 sek.

“Tai nieko sudėtinga ir nieko ypatinga, - apie pasikeitusią dvikovės rungtį sakė iš Vengrijos su komanda ką tik grįžęs rinktinės treneris Jurijus Moskvičiovas. - Įprasti galima labai greitai. Tai, nors ir nedaug, naudingiau tiems, kurie gerai šaudo.”

Kombinuotoje rungtyje lietuviai buvo stipriausi - ją laimėjo olimpinių žaidynių dalyviai Justinas Kinderis (Londono žaidynėse jis pateko į stipriausiųjų aštuntuką) ir Gintarė Venčkauskaitė (olimpiadoje - 12 vieta), o Paulius Aleksandravičius buvo antras.

Galutinėje rikiuotėje J.Kinderis surinko 5704 taškus ir tarp 49 dalyvių užėmė aštuntąją vietą. P.Aleksandravičius (5540 taškai) buvo 16as, Lukas Kontrimavičius (5524) 18-as, Dovidas Vaivada (4072) tenkinosi 45-ąja pozicija. Vyrų varžybų nugalėtoju tapo vengras Robertas Kasza (5872 taškai). Tik trimis sekundėmis nuo jo atsiliko Baltarusijos atstovas Michailas Mitsykas (5860), penkiomis - kitas vengras Adamas Marosi (5852).

Moterų varžybas laimėjo taip pat Vengrijos sportininkė Leila Gynesei (5336 taškus). Emilija Serapinaitė (4924) tarp 41 dalyvės užėmė 12 vietą, Ieva Serapinaitė (4004) buvo 24-a, G.Venčkauskaitė (3952) - 25-a, o Aurelija Tamašauskaitė (3660) - 28-a.

Brangios jojimo klaidos Šiuolaikinės penkiakovės gerbėjai po varžybų Budapešte norom nenorom buvo priversti atkreipti dėmesį į Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos (UIPM) įvestas permainas jojimo rungtyje. Net 11 vyrų ir 16 moterų, tarp kurių buvo ir keturi lietuviai - D.Vaivada, I.Serapinaitė, G.Venčkauskaitė ir A.Tamašauskaitė, - šioje rungtyje taškų nepelnė. Jų statistikos grafose įrašyti nuliai.

“Iki šių metų sportininkai jojimo rungtyje anksčiau laiko baigdavo pasirodymą, jei prieš kliūtį su žirgu sustodavo šešis kartus. Dabar pakanka keturių nepavykusių bandymų peršokti kliūtį, ir sportininkas laisvas”, naujoves komentavo J.Moskvičiovas.

Kodėl viskas taip griežtai? J.Moskvičiovas atsakymo ilgai neieškojo: “Kad sportininkas pats nesikankintų, kad nekankintų žirgo ir žiūrovų. Jei penkiakovininkas nesusitvarko su žirgu, vadinasi, raitelis to ir vertas.”

Vyriausiasis rinktinės treneris negalėjo įvardyti, kas Vengrijoje mūsų

J.Kinderis (priekyje dešinėje): “Kovoti pagal naujas taisykles man pavyko laimėjau kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį.” / LŽ archyvo nuotrauka

J.Moskvičiovas: “Jei penkiakovininkas nesusitvarko su žirgu, vadinasi, raitelis to ir vertas.”

Nuo šiol pakanka keturių nepavykusių bandymų peršokti kliūtį, ir sportininkas laisvas. / AFP/Scanpix nuotrauka merginoms pakišo koją priešpaskutinėje rungtyje. “Gal žirgai užsistovėjo, o gal jos dar nepribrendo. Nors vyrai su žirgais jojo be problemų. Pavyzdžiui, tas pats žirgas teko ir G.Venčkauskaitei, ir J.Kinderiui. Gintarė su žirgu nesusitvarkė, o Justinas nuvertė tik vieną kliūtį”, - teigė J.Moskvičiovas, kuris grįžęs į Lietuvą išgirdo skaudžią žinią - po sunkios ligos mirė jo treneris Anastazas Špokas, išugdęs ne vieną garsų penkiakovininką.

Pasak J.Moskvičiovo, permainoms šiuolaikinėje penkiakovėje galo nematyti. “Kalbama, kad keisis skaičiavimo sistema, - pasakojo treneris. - Siūloma skaičiuoti taškus ne pagal pasiektą rezultatą, o pagal užimtą vietą. Tokią sistemą planuojama išbandyti per žemynų čempionatus. Sakyčiau, protingiau būtų tokią sistemą testuoti per panašius turnyrus kaip Vengrijoje, o ne per rimtas varžybas.”

Lyderį nuvylė fechtavimas Londono olimpiadoje 8 vietą užėmusiam J.Kinderiui nuo šiol teks šalies vyrų penkiakovininkų lyderio misija. Iki šiol olimpiadų prizininkų Andrejaus Zadneprovskio ir Edvino Krungolco šešėlyje buvęs sportininkas dabar išstumtas į pirmas gretas.

A.Zadneprovskis sportininko karjerą baigė 2011-ųjų pabaigoje, o šių metų sausio mėnesį apie karjeros pabaigą pranešė ir keturiasdešimtmečio sulaukęs E.Krungolcas.

“Man šios varžybos buvo vienas iš pasirengimo etapų”, - grįžęs iš Vengrijos LŽ sakė 25 metų J.Kinderis. Fechtavimo varžybose jis surinko 840 taškų, plaukimo - 1252, jojimo - 1160, o kombinuotoje šaudymo ir bėgimo rungtyje buvo nepralenkiamas ir pelnė 2452 taškus.

- Užėmėte aštuntąją vietą kovodamas pagal naujas taisykles.

Kaip vertinate savo pasirodymą? vakar LŽ pasiteiravo Justino Kinderio.

- Už dviejų savaičių laukia pirmas rimtas išbandymas - pasaulio taurės pirmasis etapas. Joms su treneriu J.Moskvičiovu ir skiriame visą dėmesį, todėl Vengrijoje konkrečių užduočių nekėlėme. Ir galbūt todėl rezultatas nėra toks, kokio norėčiau.

Bet kovoti pagal naujas taisykles man pavyko - laimėjau kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį. Tiesa, šaudžiau nelabai taikliai, bet užtat bėgau greitai.

- Dėl žirgo nekilo problemų?

- Žirgas geras, tik vieną klaidą padariau. Bet fechtavimo rungtyje pasirodžiau nekaip, nors labai daug ruošiausi būtent šios rungties varžyboms.

Tikėjausi geresnio rezultato.

- Kodėl merginoms nepavyko susitarti su žirgais?

- Seserys Serapinaitės dar jaunos, o G.Venčkauskaitei teko labai greitas žirgas, galbūt dėl to ji nesusitvarkė.

Be to, kad nebūtų kankinami žirgai, dabar klysti galima tik minimaliai tris kartus. Bet jei mūsų jaunimas tobulės kaip iki šiol, viskas bus gerai.

- Vasario 20 dieną Palm Springso mieste (JAV) dalyvausite pirmame pasaulio taurės etape.

- Pasaulio taurės etapuose rinksis stiprūs varžovai, todėl pagal mano rezultatus bus galima spręsti, kaip atlikau namų darbus.

•

16

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS

STATYBINĖS MEDŽIAGOS

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

Dengimo plokštes (10x3, 10 vnt. po 800 Lt), metalinį kaminą (38 cm diametro, 18 m aukščio, kaina - 7000 Lt), nenaudotą linų nuėmimo kombainą (kaina - 5000 Lt).

Rokiškis, tel. 8 686 54 735.

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PARDUODA

14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7500 Lt).

Vilnius, tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 682 46 203.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm).

Vilnius, tel. 8 673 71 250.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - sargo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

2013 02 05 Lietuvos žinios

PARDUODA

ĮVAIRŪS

Parduodu medų, bičių duonelę.

Tel. (8 458) 51 815.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių, šiltnamiams bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

Informuojame, kad 2013 02 15, 10.00 val. bus atliekami žemės sklypo kad. Nr. 4132/0600:0093, esančio Gudelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., ženklinimo darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo žemės sklypo kad. Nr. 4132/0600:0110 bendrasavininką Andžej Zapolskij. Rengėjas - UAB „Geoteka“; adresas: Saltoniškių g. 29/3-408, Vilnius; tel. (8 5) 279 0908; el. p.: info@geoteka.lt.

Užs. LM-2195 UAB „VILAVA“ akcininkų dėmesiui!

2013 03 08, 13.00 val. adresu: Pramonės g. 4, Vaidotai, Vilniaus r., įvyks VISUOTINIS UAB „VILAVA“ AKCININKŲ SUSIRINKIMAS. Akcininkai registruojami nuo 12.00 val.

Darbotvarkė: 2. 2012 m. bendrovės pelno/nuostolio pa1. 2012 m. bendrovės skirstymas; balanso tvirtinimas; 3. Ūkiniai klausimai.

Su susirinkimo dokumentais galima susipažinti bendrovės buhalterijoje, Pramonės g. 4, Vaidotai, Vilniaus r.

Informacija teikiama telefonu (8 5) 235 2777.

Užs. LM-2197 Administracija.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus skelbia patalpų Laisvės al. 106, Kaune, nuomos konkursą.

Patalpų paskirtis: viešasis maitinimas ir laisvalaikio organizavimas vaikams.

Bendras išnuomojamų patalpų plotas: 327 kv. m.

Pradinė nuomos kaina: 6500 Lt/mėn. Į nuomos mokestį neįeina mokestis už komunalines paslaugas ir eksploatacinės išlaidos. Konkurso dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, lygų paskelbtam pradiniam 3 mėnesių nuompinigių dydžiui (19 500 Lt) į a. s.

LT494010042500070225 AB DNB bankas, banko kodas 40100. Konkurso nelaimėjusiems dalyviams įnašas grąžinamas, laimėjusiam - įskaitomas į nuompinigius.

Paraiškos dalyvauti nuomos konkurse pateikiamos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui (Laisvės al. 106, Kaune, 405 kab.) nuo š. m. vasario 15 d. iki š. m. vasario 18 d. Komisijos posėdis vyks 2013 m. vasario 19 d. 10.00 val. Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje, Užs. LM-2193 401 kab. Detalesnė informacija teikiama tel. (8 37) 22 96 75.

Informacija apie parengtą „Vištų dedeklių auginimo Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r.“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai: KB „Ste- sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo nelių grūdai“, Macenių k., Plungės r. sav.; KB „Euro- pasirinktoje vietoje - Aplinkos apsaugos agentūra. pe eggs“, Stenelių k., Plungės r. sav.; KB „Baltic egg Su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita 10 darproduction“, Sruojos g. 3, Varkalių k., Plungės r. bo dienų (d.d. nuo 8.00 iki 17.00 val.) nuo šio skelbisav., KB „Telšių paukščiai“, Ubiškės k., Telšių r. sav. mo galima susipažintiUAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, Kontaktiniai užsakovų telefonai: 8 686 41 402; Kaunas, tel. (8 37) 32 32 09, faks. (8 37) 33 72 57.

8 611 16 382; faks. (8 37) 31 08 30.

Viešas susirinkimas įvyks 2013 m. vasario 20 d.

Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų 12.00 val. Degaičių sen., Anulėnų g. 3, Degaičiai. rengėjas: UAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, Kau- PAV ataskaita iki viešo susirinkimo bus eksponuojama tuo pačiu adresu Degaičių seniūnijoje. nas, tel. (8 37) 32 32 09, faks. (8 37) 33 72 57.

Planuojama ūkinė veikla:vištų dedeklių auginimas. Pasiūlymus (raštu, el. paštu) planuojamos ūkinės Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Gaudikaičių k., veiklos PAV ataskaitos klausimais galima teikti PAV dokumentų rengėjui: UAB „Ardynas“, GediDegaičių sen., Telšių r. sav.

PAV subjektai, kurie nagrinės PAV dokumentus: mino g. 47, Kaunas, el. paštas: jolanta@ardynas.lt.

Telšių rajono savivaldybės administracija; Telšių vi- Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos suomenės sveikatos centras; Telšių priešgaisrinė gel- pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakinUžs. LM-2194 bėjimo tarnyba. Atsakinga institucija, kuri priims gai institucijai.

Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eskalada ecabt“ 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. B2-5598661/2012), kuria iškėlė UAB „Eskalada ecabt“ (juridinio asmens kodas 110835576, Sausio 13-osios g. 31, Vilnius) bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“ (juridinio asmens kodas 302649182, Žalgirio g. 92, Vilnius. Įgaliotas asmuo Romualdas Gogelis). 2013 01 31 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismo nutartis liko nepakeista. 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 01 31.

Bankroto procedūros vykdomos adresu: UAB „Toplit“, Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius, tel. (8 5) 215 3559, faks. (8 5) 269 5279.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. ir 21 str. 1 d., visi BUAB „Eskalada ecabt“ kreditoriai gali raštu pateikti kreditorinį reikalavimą. Kreditoriniame reikalavime turi būti nurodyta: 1) reikalavimo atsiradimo teisinis pagrindas, atsiradimo data ir dydis; 2) jeigu reikalavimas užtikrintas įkeitimu (hipoteka) - turtas (pavadinimas, unikalus/identifikavimo numeris, adresas - jeigu įkeistas nekilnojamas turtas), kuris yra įkeistas, sutartis(ys) (data, pavadinimas, numeris), kurios vykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), hipotekos (įkeitimo) lakštas (data, registravimo numeris).

Kartu su kreditoriniu reikalavimu būtina pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (jų patvirtintas kopijas), sutartis, sąskaitas-faktūras, darbų/paslaugų priėmimo perdavimo aktus, važtaraščius, mokėjimo dokumentus ir pan.

Kreditorinio reikalavimo pateikimo adresas: UAB „Toplit“, Žalgirio g. 92, Vilnius.

Kreditorinio reikalavimo pateikimo terminas: iki 2013 m. kovo mėn. 18 d.

Taip pat, pranešame, kad vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p ir 11 str. 3 d. 13 p., BUAB „Eskalada ecabt“ nevykdys visų sutarčių, kurių įvykdymo terminas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai dar nepasibaigė, išskyrus sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, bei sutartis, dėl kurių vykdymo/nevykdymo BUAB „Eskalada ecabt“ administratorius suinteresuotiems asmenims praneš(-ė) atskirai (individualiai).

Dėl BUAB „Eskalada ecabt“ turto ir dokumentų perdavimo 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. B2-5598661/2012), kuria iškėlė UAB „Eskalada ecabt“ (juridinio asmens kodas 110835576, Sausio 13-osios g. 31, Vilnius) bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“ (juridinio asmens kodas 302649182, Žalgirio g. 92, Vilnius. Įgaliotas asmuo Romualdas Gogelis). 2013 01 31 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismo nutartis liko nepakeista. 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 01 31.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p., nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos BUAB „Eskalada ecabt“ valdymo organai neteko įgaliojimų.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. ir 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismo bei 2013 01 31 Lietuvos apeliacinio teimo priimtomis nutartims, BUAB „Eskalada ecabt“ vadovas privalo per 15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti UAB „Toplit“ įgaliotam asmeniui Romualdui Gogeliui adresu: UAB „Toplit“, Žalgirio g. 92, Vilnius: 1) ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis; 2) visus bendrovės dokumentus bei visus apskaitos registrus, įmonės registracijos pažymėjimą, įstatus, kitus steigimo dokumentus, įmonės pagrindinį ir visus kitus antspaudus; 3) finansinės atskaitomybės, sudarytos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ataskaitas; 4) balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, sudarytų nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, atitinkamų straipsnių apskaitos registrus (iššifravimus); 5) buhalterinės apskaitos programos, kuria buvo vedama buhalterinė apskaita, duomenis (registrus), laikomus kompiuterinėse laikmenose; 6) duomenis apie neišmokėtą darbo užmokestį ir jo struktūrą, duomenis apie nepanaudotas atostogas ir nedraudiminius darbuotojų laikotarpius; 7) kreditorių ir skolininkų sąrašus, kurie turi būti grindžiami atitinkamais apskaitos dokumentais; 8) informaciją apie teismuose nagrinėjamas civilines bylas, antstolių kontoroms pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus, baudžiamosiose bylose areštuotą turtą.

Dokumentai ir turtas turi būti perduoti pagal parengtus turto ir dokumentų perdavimopriėmimo aktus.

Užs. R-64

2013 02 05 Lietuvos žinios

17

Renginiai

Parodos VILNIUS VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “AKADEMIJA”

Raimundo Sližio tapybos paroda.

Veiks iki vasario 15 d.

Pauliaus Juškos paroda “Kūnai ir žemės”.

Veiks iki vasario 15 d.

“JUOZASART” GALERIJA Paroda “Žiemos Vilnius” PRANCŪZŲ INSTITUTAS LIETUVOJE Paroda “Kaunas-Grenoblis. Susikirtę žvilgsniai”.

Veiks iki vasario 22 d.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Vlado Braziūno fotoportretų paroda “pa(si)matymai”. Veiks iki vasario 21 d. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Eriko Daugulio (1951-2012) skulptūros ir medalių paroda “Mažoji plastika” kūrybai atminti. Veiks iki vasario 16 d.

Algio Kasparavičiaus paroda “Įkandin savęs”. Veiks iki vasario 16 d.

Sigitos Dackevičiūtės skulptūros darbų paroda.

Veiks iki vasario 16 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Audriaus Zavadskio fotografijų paroda. Veiks iki vasario 15 d.

GALERIJA “ARKA” Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinė kūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”. Veiks iki vasario 9 d.

Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d.

Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”. Veiks iki vasario 9 d.

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “ARTIFEX” Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”. Veiks iki vasario 9 d.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Paroda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d.

GALERIJA “KUNSTKAMERA” Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūryba. Veiks iki vasario 23 d.

GALERIJA “VARTAI” Grafiko Algirdo Jako darbai iš naujo ciklo “Galimos proceso vietos”. Veiks iki vasario 6 d.

Nerijaus Ermino paroda. Veiks iki vasario 23 d.

Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”. Veiks iki vasario 23 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Paroda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”. Veiks iki kovo 17 d.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija Lietuva carų valdžioje Lietuvos valstiečių buities kultūra Kryždirbystė Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918-1940 m.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki vasario 17 d.

KAUNAS MENO GALERIJA “KAUNO LANGAS” Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.

Veiks iki kovo 12 d.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.

Veiks iki balandžio 2 d.

PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”. Veiks iki vasario 24 d.

KAUNO ŽALGIRIO ARENA Menininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija KAUNO MIESTO MUZIEJUS Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Veiks iki gegužės 5 d.

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS Tautodailininko Jono Vaicekausko Užgavėnių kaukių paroda. Veiks iki vasario 15 d.

PANEVĖŽYS FOTOGRAFIJOS GALERIJA

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRO MENO KIEMAS Agotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdienybės metamorfozės”. Veiks iki vasario 28 d.

“HERKAUS” MADOS IR GROŽIO CENTRAS Lietuvos dailininkų mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai”. Veiks iki vasario 21 d.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių universiteto menų fakulteto dailės katedros audiovizualinio meno IV kurso studentų, Juliaus Janonio, Romuvos, Simono Daukanto, Stasio Šalkauskio, Tauragės “Versmės” gimnazijų, Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos medijų meno paroda “Tėvynė”. Veiks iki vasario 9 d. Šiaulių universiteto dailės magistrantūros baigiamųjų darbų paroda. Veiks iki vasario 9 d.

Vilmos Samulionytės fotografijų paroda “Kosha”.

Veiks iki vasario 10 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

DRUSKININKAI V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 6 d. 19 val. IV J.S.Bacho muzikos festivalis. “Bachas ir Lietuvos muzika”. Dalyvauja ansamblis “Musica Humana”, valstybinis choras “Vilnius”, Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Vilija Mikštaitė (mecosopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Ignas Misiūra (bosas), Ula Čaplikaitė (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Balys Vaitkus (klavesinas). Dirigentas Algirdas Vizgirda VILNIAUS ROTUŠĖ 9 d. Vienos pokylis VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 5 d. 17 val. Rusų romansų mylėtojų Lietuvoje draugijos “Melos” vakaras. Vakaras “Meilė sutelkia šias eilutes”, skirtas Valentino dienai ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 6 d. 19 val. Donato Montvydo koncertas “Leisk mylėti stipriau” 7 d. 19 val. Koncertuoja Emil Jensen (fortepijonas, Danija), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentė Giedrė Šlekytė VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI

8 d. 19 val. Muzikinis spektaklis “Vysockis.

Rojaus obuoliai” KLUBAS “TAMSTA” 5 ir 6 d. 20 val.; 7 ir 8 d. 21 val. Džiazo projekto “Nomazz ir Baltijos šalys” koncertas KLUBAS TEATRAS “NEW YORK” 8 d. 19 val. “Tetos” ir dainuojantys mimai. “Neteisėtai padaryti”

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 6 d. 18 val. Koncertas “Neužmirštamas Geršvinas”.

Dalyvauja Jonas Sakalauskas (baritonas), Agnė Doveikaitė-Rubinė (smuikas), Dovilė Juozapaitienė (altas), Jurgis Juozapaitis (altas), Danielius Rubinas (kontrabosas) 7 d. 18 val. Koncertuoja vyrų ansamblis a cappella “Quorum” 8 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras ir Mario Hossen (smuikas, Bulgarija). Dirigentas Imants Resnis KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 6 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą LAISVALAIKIO NAMAI “NAUTILUS” 6 d. 19 val. Akustinės legendos

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 8 d. 18 val. Žaismingos muzikos orkestras XI arba Mikė Pūkuotukas svečiuose koncertų salėje. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos moksleiviai Barbora Bačkutė (smuikas), Indrė Karbauskaitė (fleita), Juozas Macijauskas (smuikas), Goda Pavilanskaitė (fortepijonas), S.Šimkaus konservatorijos moksleiviai Kornelija Kupšytė (violončelė), Žygimantas Bačkus (gitara), absolventė Morta Teodora Ajauskaitė (smuikas), J.Karoso muzikos mokyklos moksleivis Julius Malčanovas (trombonas). Svečiai Jonas Sakalauskas (baritonas), Juozas Kuraitis (saksofonas) KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 7 d. 19 val. Muzikinis spektaklis “Vysockis. Rojaus obuoliai”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 7 d. 19 val. Grupė “Ačiū Kubu” su programa “Džiazo vitražai”

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526 ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200 GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569 KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150 KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61 LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375 N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

VILNIUS

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704 T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522 Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 02 05 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 5 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius”. Gyvenimas (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45“Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 Komedija “Policijos akademija 2. Pirmoji užduotis” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Pasaulis X” N-7 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Kriminalinis trileris “Tranzitas” N-14 0.20 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.15 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Pilis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Kaulai” 1.00 “Herojai” 1.50 “Lujis”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Nebylus šauksmas” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “EmiJumi roko grupė” 8.40 “Kitas Džimio pasaulis” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo komedija “Rožinis kadilakas” N-7 23.20 “Deksteris” N-14 0.20 “Užmirštieji” N-7 1.20 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 LNOBT spektaklis. J.Štrausas. Operetė “Vienos kraujas” (k.)

13.50 “Mokslo ekspresas” 14.10 “Mūsų miesteliai”.

Paįstrys 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.)

15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 21.00 “Tapatybės labirintai” 21.30 “Durys atsidaro” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Saulės dovanos”. 5, 6 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 Poeto Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. “Laiko portretai”. Sigitas Geda (k.) 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Fortepijoninės muzikos koncertas. Skambina Gabor Farkas (Vengrija)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Fantastinis trileris

Kinas “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

“Vargdieniai” - 12, 17.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 13.45, 19 val.

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.30, 16, 18.15, 21.40 val.

“Dubleris” - 12.15, 14.30, 16.30, 18.45, 21 val.

“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 21.45 val.

“Taikinys” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 11.30, 17.15, 20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15, 20.40 val.

“Pi gyvenimas” - 21.15 val.

SKALVIJA “Medžioklė” - 21.10 val.

“Aurora” - 18.50 val.

“Meilė kaip nuodai” - 17 val.

PASAKA “Medžioklė” - 18 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val. “Šalia jūsų”, “Kad mano namai būtų pilni” - 16 val.

MULTIKINO “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 17.15, 19.15, 22 val.

“Medžioklė” - 16.30, 19 val.

“Dubleris” - 16, 18, 20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11.45, 15.15, 18.45, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 12.45, 16.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.55 “Bunda sirgaliai” 8.00 “Ryto reporteris” (k.) 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 2 d. N7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 VTB jungtinė lyga. Liubercų “Triumf” (Rusija) - Kauno “Žalgiris”.

Transliacija iš Rusijos 20.00 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!”

N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 9.00 Trileris “Kolumbiana” N-7 11.00 Drama “P.S. Myliu tave” 13.05 Veiksmo f. “Audros karys” 15.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2. Gatvės” 17.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 19.30 Drama “Paskutinė naktis” N-7 21.00 Drama “Išminuotojų būrys” N-14 23.05 Trileris “Žaidėjas” S 1.00 Melodrama “Tapti žvaigžde”

Balticum TV 8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patruliai” 11.45 Kinomano užrašai (k.) 12.00 Drama “Viršūnė” 13.55 “Vaiduokliškos istorijos” 14.25 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 14.55 “Ieškokime geriausio!” 15.10 Nuotykių f. “Didysis Ausio ir Tedo nuotykis” 16.45 “Misijos Baltijos jūros regione” 17.15 “Neišvengiamos katastrofos” 18.15 “Vieni-

šų seselių klubas” N-7 18.45 “Likimo dovana” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski” N-7 0.00 “Karamelė”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.

Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Kregždės lizdas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Perkūnas” 20.15 “Marijos giria” 22.05 Specialusis korespondentas 23.05 “Sonka” 0.00 Žinios+ 0.20 “Sąžiningas detektyvas” 0.50 Vaid. f. “Baltieji drabužiai”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Slidinėjimas. 42 km lenktynės 14.00 Rankinis. Pasaulio čempionato pusfinalis 17.00 Krepšinis. Eurolyga. “Real” - CSKA 18.50 Krepšinis. Eurolyga. “Barcelona” - “Montepaschi” 20.40 Krepšinis.

Eurolyga. “Žalgiris” - “Alba” 22.30 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Arsenal” - “Liverpool” 0.20 “Manchester City” - QPR

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Šanchajaus finansų centras 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Australijos sunkvežimių vairuotojai 23.00 Aviacijos katastrofos 0.00 Ginklai 1.00 Smalsuoliai

Teatras

VILNIUS

“Ištrūkęs Džango” - 14, 18, 20.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 15.45 val.

“Kietašikniai” - 21.50 val.

“Vargdieniai” - 12.30, 18.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Zambezija” - 10.45 val.

“Pi gyvenimas” - 16.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.40, 14, 16.15, 18.30, 21 val.

“Populiari mergina” - 16, 18.45, 21.40 val.

12-asis Japonijos kino festivalis - 18.30 val.

“Dubleris” - 12.15, 14.40, 17, 19.30, 22 val.

“Skrydis” - 15, 18.10, 21 val.

“Taikinys” - 16.30, 20.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.20, 17.50, 21.20 val.

“Kietašikniai” - 15.20 val.

“Tyli naktis” -16.30, 18.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30 val.

“Vargdieniai” - 14, 17.30, 21 val.

“Grobuonis” 23.30 “Naša Raša” 0.30 “6 kadrai” 1.00 Europos ralio čempionato apžvalga 1.30 “CSI Majamis” 2.20 “Kastlas”

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

ŠIAULIAI

“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 21.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.10, 22 val.

“Tyli naktis” - 19.15 val.

“Aurora” - 18.30 val.

“Vargdieniai” - 15.15, 21 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.30, 14.30, 19 val.

“Zambezija” (3D) - 10, 12 val.

“Zambezija” - 10, 10.45, 12.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 15.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 18.15, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 16.15, 18.45, 21 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 21.30 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D

6 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”

8 d. 19 val. “Juokdario mirtis, arba kas nužudė Šekspyrą” MENŲ SPAUSTUVĖ 5 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Mano vardas Čarlis” 5 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Antigonė (ne mitas)” 7 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Sparnuotasis Matas” 8 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel-Link” 8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja” “DOMINO” TEATRAS 6 d. 19 val. “Sex guru” 7 d. 19 val. “Žirklės” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 7 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Miranda” 8 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Hamletas” KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK” 6 d. 19 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 5 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai” 6 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Jah” 7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi”

KAUNAS CINAMON “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.45, 19.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.

“Tyli naktis” - 12, 14, 16, 18.45, 20.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11.45, 17.15, 19.30, 21.55 val.

“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 14.05 val.

“Aurora” - 16.05 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.50, 13.05, 15.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Pi gyvenimas” - 13.30 val.

“Zambezija” - 11.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Populiari mergina” - 12.30, 15.15, 20.15 val.

“Meilė trunka trejus metus” - 17.30 val.

“Dubleris” - 21.30 val.

“Skrydis” - 16, 18.45 val.

“Taikinys” - 14.20, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 17.45 val.

“Kietašikniai” - 14.45, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 13, 18, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 18.30, 20 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 15.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 17.15 val.

“Zambezija” - 11.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.45 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

“Pi gyvenimas” - 13.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.45 val.

“Tyli naktis” - 17.20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.35 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45, 19 val.

I SALĖ

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 12.10, 16.20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 20.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 18 val.

“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.

“Tyli naktis” - 18.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

7 d. 18.30 val. “Traviata” 8 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras” 9 d. 18.30 val. “Žydė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 6 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Ir vėl viskas bus gerai” 8 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” JAUNIMO TEATRAS 5 ir 6 d. 11 val. Spektaklis ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų”

7 d. 18 val. “Kovos klubas” 8 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” Salė 99 5 d. 18 val. “Keturiais vėjais” 6 d. 18 val. “Šmėklos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)” 8 d. 18 val. “Iliuzijos” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 5 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiau, negalėjau” 6 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” 7 d. 18.30 val. J.Erlickas - vėl Mažajame teatre!

“Neregėta programa” 8 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” KEISTUOLIŲ TEATRAS

5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mums viskas gerai” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 7 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 6 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pamačiaus, negalėjau” 8 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Dubleris” - 11.30, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.

“Skrydis” - 18, 20.50 val.

“Kietašikniai” - 15.15, 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 10.45, 14.15, 17.30, 21 val.

8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Aida” 8 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė” 8 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 6 d. 18 val. Alytaus miesto teatras.

“Tūla arba esame okupuota šalis” KAUNO TEATRO KLUBAS 6 d. 19 val. A.Gotesmano trio. “Tribute to J.Coltrane” 8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PLUNGĖ “Vargdieniai” - 17 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30 val.

7 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”

PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Lūšies valanda”

2013 02 05 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:04 leidžiasi 17:03 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+1 Oslas

Trečioji delčios diena

Delčia II 03

Jaunatis II 10

Priešpilnis II 24

-0 Helsinkis

+4

Stokholmas

Pilnatis II 24

1

Dublinas +6 Šiauliai

+5 Londonas

+2 -2 +1 -2

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo

Ukmergė +1 -2

Kaunas Šiandien: debesuota su pragiedruliais, snyguriuos, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šilumos.

VILNIUS +16

Lisabona

Alytus

+2 -2

+4 Amsterdamas

+11

0

Druskininkai

+1 -1

+14 Madridas

+14 Barselona

+2 Ryga

+2 Kopenhaga

+7 Paryžius

Kėdainiai +3

-3 Sankt Peterburgas

Talinas

8:59

Palanga

19

Vilnius Minskas +3 +1 Varšuva +3

+3

Berlynas +6 Praha

+7 Miunchenas

+15 Nica

+13 Roma

-2 Maskva

+1

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +5 +1 +8 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +17

+20

Stambulas +13

Malaga Rytoj: debesuota, vietomis pasnigs. Naktį temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną bus apie 0.

+14

36-oji metų diena. Vasario penktoji, antradienis, antroji 6-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 329 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Agota, Birutė, Gaudvinas.

Geros dienos!

Alžyras +15

Tunisas +15

Atėnai

+18 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 18 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 4 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: .................................................................... .................................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Kad ir kas nutiktų, nepraraskite santūrumo, nepulkite į kraštutinumus. Daug kas erzins, būsite nusiteikę kritiškai. Venkite ginčų ir būkite pagarbesni aplinkiniams.

Jautis. Neskubinkite įvykių, nekurkite didelių planų. Viską darykite savo galva ir savomis rankomis. Nieko nepatikėkite partneriams, juolab mažai pažįstamiems asmenims.

Dvyniai. Greitai nereiškia gerai. Trūks atidos, atsargumo.

Saugiausia šiomis dienomis būtų nepriimti atsakingų sprendimų. Bet tai neblogas laikas pasigilinti į sielos slėpinius.

Vėžys. Nesileiskite įkalbinėjami vykti į tolimą kelionę. Tokius dalykus privalote spręsti patys. Būsite linkę į viską reaguoti per greitai ir per karštai.

Liūtas. Stigs objektyvumo, kantrybės ir galimybių veikti.

Kol kas susitaikykite su tuo, kas vyksta. Labai nepasitikėkite draugais, jų žarstomais pažadais ir komplimentais.

Mergelė. Tinkamas metas atsisakyti to, kas vargina ir trukdo jaustis laimingiems. Mokėjimas gražiai bendrauti padės išspręsti daugumą susikaupusių problemų.

Svarstyklės. Būsite kupini gerų norų ir idėjų, trokšite iš esmės keisti gyvenimą. Pernelyg nerizikuokite ir pasisaugokite piktų, kerštingų asmenų.

Skorpionas. Taupykite ne tik finansinius išteklius, bet ir dvasines jėgas. Nesivelkite į ginčus su sutuoktiniu, nesiaiškinkite šeimos išlaidų ir neplanuokite jų. Šaulys. Gali tekti nusivilti kai kuriais draugais. Todėl neskubėkite atvirauti, dalyti idėjų, originalių patarimų. Labiau rūpinkitės savo reikalais ir artimaisiais.

Ožiaragis. Profesinės veiklos toli neplanuokite - nepavyks numatyti kelių ėjimų į priekį.

Galite sulaukti provokacijų tiek iš sutuoktinio, veiklos partnerių, tiek iš konkurentų, priešų.

Vandenis. Net jei nieko nenorėsite girdėti apie savo trūkumus, šiandien būtinai sužinosite kažką nemalonaus. Nenustebkite, jei priekaištaus, kritikuos ir artimieji, ir kolegos. Žuvys. Įsiklausykite į vidinį balsą ir mažiau paisykite jumis abejojančių asmenų nuomonės. Neplanuokite nieko skubaus - išvengsite lemtingų klaidų.

20

2013 02 05 Lietuvos žinios

Margumynai

Šluoja apdovanojimus

Įspūdingas Beyonce pasirodymas Beyonce nuostabiu dainavimu ir pirotechnikos spektakliu sujaudino į amerikietiškojo futbolo Supertaurės rungtynes susirinkusią minią.

Ji per rungtynių pertrauką koncertavo kartu su atgimusia grupe “Destiny’s Child”.

Pirmaujančiai komandai “Baltimore Ravens” ir jų varžovams “San Francisco 49ers” palikus aikštę per didžiąją pertrauką, iš stadiono “Superdome” į dangų kilo fejerverkai.

Tada scenoje pasirodė 31 metų žvaigždė Beyonce ir pradėjo dainuoti hitą “Crazy in Love”. Po pirmosios dainos tiesioginės transliacijos kameroms pasiuntusi oro bučinį ji, regis, su palengvėjimu tęsė ilgai lauktą 15 minučių šou.

Amerikietiškojo futbolo žiūrovus pakerėjo, kai scenoje prie Beyonce prisijungė jos kolegės iš “Destiny’s Child” Kelly Rowland ir Michelle Williams. Jos pasirodė vilkėdamos Rubino Singerio juodos odos amazo-

nių kostiumus ir avėdamos svaiginamus aukštakulnius. “Ačiū jums, žiūrovai. Tai tikrai nuostabi akimirka. Tegul Dievas laimina jus visus”, - baigiantis pasirodymui džiūgaujančiai miniai švytėdama sakė Beyonce. Ji buvo pažadėjusi per Supertaurės rungtynes dainuoti gyvai, kai prisipažino, jog per prezidento Baracko Obamos inauguracijos ceremoniją sausio 21 dieną šalies himną giedojo pagal įrašą.

Per Supertaurės rungtynes pasirodė ir kiti atlikėjai. Prieš rungtynių pradžią nacionalinį Jungtinių Amerikos Valstijų himną giedojo Alicia Keys, o Jennifer Hudson ir Sandi Huko pradinės mokyklos choras iš Niutauno atliko dainą “America the Beautiful”.

Gruodžio mėnesį Konektikuto valstijoje esančioje Sandi Huko mokykloje įvyko vienos didžiausių žudynių per visą Amerikos istoriją jaunas užpuolikas nušovė 20 pradinukų ir šešis mokytojus, o paskui nusišovė pats. Prieš ateidamas į mokyklą namuose jis dar nužudė savo motiną.

•

B.Affleckas už filmą “Operacija “Argo” pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Likus trims savaitėms iki nekantriai laukiamų “Oskarų”, amerikiečių aktorius ir režisierius Benas Affleckas už trilerį “Operacija “Argo” gavo Amerikos režisierių gildijos (DGA) apdovanojimą.

“Mano gyvenime pasitaikė ir sunkių dienų. Buvau nusiminęs ir sutrikęs, nes nežinojau, kokia ateitis manęs laukia.

Tada pamaniau, kad turėčiau tapti režisieriumi”, - atsiimdamas SGA geriausio režisieriaus apdovanojimą sakė B.Affleckas. Jis pridūrė, kad labai sunkiai dirbo stengdamasis tapti geriausiu režisieriumi.

Apdovanojimą 40 metų B.Affleckui

įteikė praėjusių metų laureatas, prancūzų režisierius Michelis Hazanavicius, kurio filmas “Artistas” buvo apdovanotas net penkiais “Oskarais”. B.Affleckas tapo tik trečiu žmogumi nuo 1948 metų, gavusiu DGA apdovanojimą ir nenominuotu geriausio režisieriaus “Oskarui”. Vis dėlto B.Afflecko nesėkmė dėl “Oskarų” ne tik nepakenkė “Operacijai “Argo”, bet netgi padėjo jai šluoti apdovanojimus per “Kritikų pasirinkimo” ir “Auksinių gaublių” ceremonijas. Be B.Afflecko, “Oskaro” apdovanojimo režisieriaus kategorijoje taip pat negaus “Takinio Nr.1” režisierė Kathryn Bigelow ir “Vargdienius” režisavęs Tomas Hooperis.

DGA apdovanojimų ceremonijoje triumfavo ir kiti režisieriai - ko-

Išgelbėjo nykštukinius kašalotus

miško televizijos serialo “Merginos” kūrėja Lena Dunham bei Malikas Bendjelloulas, kuris režisavo daugiausia sezono apdovanojimų pelniusią dokumentinę juostą “Ieškant “Cukraus žmogaus”. DGA už televizijos filmą “Žaidimo pakeitimas” pagerbė Jay Roachą, kuris jau turėjo “Emmy” ir “Auksinį gaublį” už puikų ultrakonservatyvių respublikonų kandidatės į viceprezidentus 2008ųjų rinkimuose Sarah Palin portretą.

Filmo veikėją įkūnijo aktorė Julianne Moore. Milošas Formanas, kuris yra gavęs DGA apdovanojimus ir “Oskarus” už “Skrydį virš gegutės lizdo” ir “Amadėjų”, DGA ceremonijos metu buvo pagerbtas už viso gyvenimo laimėjimus.

•

Beyonce sužavėjo amerikietiškojo futbolo žiūrovus.

Angelo skrydis virš Venecijos Maždaug 70 tūkst. pramogautojų, kurių daugelis vilkėjo rafinuotus kostiumus ir buvo užsidėję kaukes, Venecijos Šv. Morkaus aikštėje stebėjo kasmet vykstančio Venecijos karnavalo akcentą - tradicinį “angelo skrydį”.

20 metų venecijietė studentė Marta Finotto atliko šį įspūdingą triuką.

Užsidėjusi juodą skrybėlę ir vilkėda-

ma raudonai ji lynais nusileido nuo 99 metrų aukščio Šv. Morkaus bazilikos varpinės į prie jos esančią sceną.”Džiaugiuosi, kad man buvo suteikta garbė atlikti “angelo skrydį”.

Tai viena gražiausių mano gyvenimo akimirkų. Ją visada prisiminsiu”, - sakė M.Finotto.

Penktą dešimtį metų einanti Nadia iš Italijos šiaurės rytuose esančio Bjelos miesto mano, kad Venecijos karnavalas padeda žmonėms pamiršti Italijos finansų krizę. “Kartą

per metus užmirštame viską - linksminamės ir džiaugiamės gyvenimu.

Be šio karnavalo gyventi nebūtų taip saldu”, - džiaugėsi Nadia.

Jau ne vieną šimtmetį rengiamas Venecijos karnavalas į savo kaukių puotas ir teatralizuotus renginius privilioja daugybę italų ir užsienio turistų. Karnavalas, kuris prasidėjo sausio 26 dieną, baigsis vasario 12-ąją.

•

ABC News, AFP, AP, BNS

Nykštukiniai kašalotai yra vieni mažiausių banginių.

Į Australijos paplūdimius vis dažniau atklysta banginiai.

Daugumai jų nepavyksta išlikti gyviems, tačiau gelbėtojų pastangomis kai kurie sugrįžta į vandenyną.

Neseniai Naujojo Pietų Velso valstijos paplūdimyje aptikti du įstrigę banginiai. Tai buvo nykštukiniai kašalotai. Patelė motina ir jos vaikas atrodė labai silpni. Jie iš visų jėgų bandė išsikapanoti iš smėlėto paplūdimio ir sugrįžti į vandenį. Tačiau be žmonių pagalbos kašalotams tai buvo neįmanoma misija.

Australijos gamtosaugininkų teigimu, nykštukinius kašalotus į Naujojo Pietų Velso valstijos paplūdimį nubloškė tropinis ciklonas. Jis siautė Pietų Australijoje ir atnešė žalos ne tik gyvūnams, bet ir gyventojams.

Nykštukiniai kašalotai buvo rasti maždaug dviem kilometrais nutolę vienas nuo kito, tačiau buvo išgelbėti.

Juos gelbėtojai, suteikę būtinąją medicinos pagalbą, specialiais tinklais ir laivu nutempė į gilius Tasmanijos jūros vandenis.

“Operacija buvo sėkminga. Džiaugiuosi, kad pavyko išgelbėti šiuos banginius. Dauguma jų žūsta. Tik vieną kitą banginį sugebame atgaivinti”, sakė gelbėjimo operacijoje dalyvavęs Jamesas McMillanas.

Nykštukiniai kašalotai - vieni mažiausių banginių. Jie išauga iki 2-3 metrų dydžio ir sveria 300-400 kilogramų. Šie banginiai gyvena tropikų ir subtropikų jūrose. Daugiausia jie minta galvakojais moliuskais, kartais žuvimis ir krabais. Nykštukiniai kašalotai stengiasi laikytis atokiau nuo kranto, todėl audros į paplūdimius juos išmeta gana retai.

•

M.Finotto “angelo skrydžio” metu nusileido nuo 99 metrų aukščio varpinės.