2013 m. vasario 6 d. / Trečiadienis / Nr. 30 (13 455)

Kaina

2013 m. vasario 6 d. / Trečiadienis / Nr. 30 (13 455)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

SPORTAS

KULTŪRA

Kredito unija skolino dosniai

Viską žinantys tegul dirba 15p. patys

Sudėtingas Sigito Gedos žemynas 13p.

9p.

www.lzinios.lt

Laukiame

lyderių Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Suvalkijos regioninės etninės kultūros globos taryba išreiškė siekį Suvalkijai grąžinti senąjį - Sūduvos vardą, tačiau tokį sumanymą kritikuoja kalbininkai 4p.

Lietuva vis dažniau tampa Gruzijos, Afganistano ir kitų valstybių piliečių tramplinu į Vakarus. Vos pateikę prašymus dėl prieglobsčio, jie tuoj pat sprunka iš mūsų šalies, tikėdamiesi pasiekti Vokietiją, Nyderlandus ar Belgiją.

5p.

UŽSIENIS

Reuters/Scanpix nuotrauka

Išlaisvintas penkiametis

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Svarbiausiame Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai renginyje - ES narių ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikime - laukiama Senojo žemyno politikos elito.

Vilniuje tikimasi užfiksuoti konkrečius rezultatus derybose dėl susitarimų, taip pat pažymėti progresą

Bendrijos ir partnerių dialoguose dėl vizų režimo liberalizavimo.

Rytų partnerystės iniciatyva yra ES valstybių projektas, kuriuo siekiama bendrų tikslų - pasidalyti su rytinėmis partnerėmis europine patirtimi, kartu kuriant saugų, demokratišką ir ekonomiškai stiprų regioną.

Jau yra įvykę du Rytų partnerystės viršūnių susitikimai: 2009 metais Prahoje ir 2011 metais Varšuvoje. Šių metų lapkričio pabaigoje toks aukš-

to lygio susitikimas rengiamas Vilniuje. Į jį bus kviečiami 27 (jei iki to laiko prie Bendrijos prisidės Kroatija - 28) ES valstybių ir 6 Rytų partnerystės šalių - Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Armėnijos - vadovai. Tarp jų - ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, Vokietijos kancleris.

Ekspertas pažymi, kad Rytų partnerystės programa išgyvena ne pa-

čius geriausius laikus - yra lūkesčių ir laukimo būsenos.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, Rytų partnerystė - kone vienintelis šiuo metu ES turimas instrumentas, skirtas rytinėje kaimynystėje esančių valstybių saugiai, ekonomiškai efektyviai, į europines vertybes orientuotai raidai skatinti bei remti.

3p.

Internetiniai memai partijos vadovams nepatiko Po internetą klajojantys vadinamieji memai asmeninę kai kurių konservatorių nuomonę prilygino didžiausios opozicinės partijos nuostatai. Tai sukėlė politinės jėgos lyderių nepasitenkinimą.

Pastarosiomis dienomis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paskyros lankomumas socialiniame tinkle “Facebook” kyla kaip ant mielių. Į internetą paleisti daugiausia jaunųjų konservatorių kurti memai - nuotraukos su užrašais, išsakančiais herojų poziciją vienu ar kitu

klausimu, - padidino vartotojų susidomėjimą devynis kartus. Lankytojų reakcija įvairi: nuo pritarimo iki juodos kritikos ir ironiško šaržo. Ypač prieštaringai buvo sutiktas TS-LKD Vilniaus miesto skyrių sueigos pirmininko Seimo nario Manto Adomėno žmonos Viktorijos memas.

3p.

Jungtinėse Amerikos Valstijose pagaliau išvaduotas penkiametis berniukas, kurį ginkluotas užpuolikas beveik savaitę laikė požeminiame bunkeryje Alabamos valstijoje. Gelbėjimo operacijoje dalyvavę FTB agentai baiminosi, kad pagrobėjas gali vaiką nušauti, tačiau jis iš savigynai išduoto pistoleto nepaleido nė vieno šūvio. Derybos su užpuoliku buvo sunkios, todėl specialiosioms pajėgoms teko šturmuoti bunkerį ir nušauti vyrą, kuris jaunystėje tarnavo karinėse jūrų pajėgose, buvo lėktuvų mechanikas, tačiau kuo toliau, tuo labiau ėmė nemėgti JAV vyriausybės ir galų gale savo neapykantą išreiškė užpuldamas mokyklos 7p. autobusą.

ORAI Debesuota, daug kur snigs, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 0-2 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 02 06 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Apie puolimą ir gynybą ROMUALDAS OZOLAS

Visą laiką maniau, kad mes puolame. Nuo to laiko, kai okupantai, padedami išdavikų, išklojo miško brolius, ir mes, dar netikę miškui, perėmėme tautos gyvenimo estafetę, svarbiausiu uždaviniu laikiau sukaupti jėgas naujam puolimui. Jis įvyko su Sąjūdžiu ir buvo vainikuotas valstybės atkūrimu. Gynyba tai gali atrodyti nebent tam, kuris buvo anoje pusėje arba viską atsargiai stebėjo stovėdamas po medžiu.

Ne gynėmės, o puolėme ir 1991-ųjų sausį, ir vėliau - iki pat pripažinimo.

Visa istorinių įvykių seka norinčiajam juos matyti ne kaip nacionalistų ar radikalų (taip šiuos žmones vadino Maskva) siautėjimą, o kaip dar vieną tautos pakilimą pareikšti valią į savarankišką gyvenimą nuo pat 1988-ųjų birželio ir dar anksčiau - 1949-ųjų vasarį, 1941-ųjų birželį, 1918-ųjų vasarį - yra viena nenutrūkstama tautos bandymų įsikurti savo žemėje su visomis suvereniai tautai priklausančiomis teisėmis linija. Puolimo linija. Su pakili-

mais ir atoslūgiais, pralaimėjimais ir pergalėmis, bet nuosekliai siekianti būti tauta ir valstybe Žemėje. Prie jų kaip prologą priskirčiau ir tuos tris šimtus mūšių, kurių dalis vertė keistis visą Europą dar iki Naujųjų laikų.

Dabar man sakoma, kad visa tai yra abejotinos vertės pastangos, nes 1918 metais Jonas Basanavičius padarė strateginę klaidą - pabrėždamas tautinio prado primatą, atsiribojo “nuo lenkiškai kalbančios gyventojų dalies”, ir “viena tautos šaka buvo nukirsta”. Suprask, tai lemia visas tolesnes mūsų istorijos nesėkmes iki pat šių dienų, kai kuriame “troškią uždaros erdvės atmosferą”, o tautą traktuojame “kaip uždarą sektą”. Dėl to, atrodo, ir prezidentė nesuteikia pilietybės čiuožėjai Isabellai Tobias. Taip dėsto Saulius Spurga savo tekste “Kaip atsispirti globalizacijai?”

Jeigu kas nors mano, kad lietuvių modernios valstybės sukūrimas buvo klaida, beprasmiška yra diskutuoti, nes šiuo atveju veikia ne argumentai, o visai kas kita. Tokias pozicijas palikime pačių tokiamanių sąžinei. Tačiau klausimas, ar globalizmo kaip pasaulio suvienmatinimo ideologijos užkloti nacionalinės valstybės kūrėjai negali pasakyti nieko pozityvaus, net neieško “konstruktyvaus prado” - jau ne J.Basanavičiaus smerkėjų reikalas.

Kad esame gerokai susiskaldę, išsiskaidę, susipriešinę, pasimetę ir t. t., pripažįstama visuotinai. Tai kur ieškoti bendrumo, kuris galėtų integruoti visos nacijos pastangas valstybei, atramos?

Galimi įvairūs siūlymai. Bet jei vis dar sakome, kad esame savarankiška valstybė, ar ne priimtiniausias, beje, ir įsakmiausias būtų bandymas atsiremti į savo valstybės Konstituciją? Išgryninkime čia keletą svarbiausių jos postulatų.

1. Lietuva yra nepriklausoma de-

manytina, retas nesutiktų ieškoti politinių sprendimų su visų politinių pakraipų jėgomis.

Ką praktikuojame? Užuot nustatę, kiek Lietuvos Respublika, įstojusi į Europos Sąjungą (ES), dar yra nepriklausoma, o kiek ir kaip - priklausoma, kaip tuo savo nepriklausomybės potencialu ji turi ir gali pasinaudoti, o kaip - priklausomybės, tuščiai malame liežuviais.

Tuo metu galintieji tyliai siurbia ES finansus ir šlovina “paramą”. Konstitu-

Ar turi teisę reikšti pretenzijas valstybei asmenys, nelojalūs jai iš principo arba deklaruojantys savo lojalumą kitoms valstybėms (tiek lietuviai, tiek kitataučiai)? mokratinė respublika. 2. Lietuvos Respublikos įkūrėja yra lietuvių tauta.

3. Pamatiniai valstybės matmenys yra teritorija, kalba ir tikėjimas. 4. Tautybė nėra tapati pilietybei. 5. Valstybės paskirtis - tautos kultūra, kultūros paskirtis - tautos intelektas. 6. Ryšys su pasaulio kultūromis - vertimas. 7. Lietuvos žemė Respublikos teritorijoje išimtinė lietuvių tautos nuosavybė.

Galima būtų paminėti ir daugiau postulatų, nukreipiančių mus į konstruktyvias mintis, žodžius ir veiksmus. Šios ideologijos pagrindu,

cija aiškiai sako, kad valstybę įkūrė lietuvių tauta, o kuria ją su visais valstybei lojaliais piliečiais, kuriais gali būti ne tik lietuviai (ir jų esama, deja, nelojalių!), bet ir Lietuvos teritorijoje gyvenančios tautinės bendruomenės bei mažumos.

Ar turi teisę reikšti pretenzijas valstybei asmenys, nelojalūs jai iš principo arba deklaruojantys savo lojalumą kitoms valstybėms (tiek lietuviai, tiek kitataučiai)? Vienas labiausiai supainiotų yra tautybės ir pilietybės klausimas.

Normą “Respublikos pilietybė įgyjama gimstant” įprasta aiškinti lietuvių pri-

gimtinės teisės į pilietybę prasme. Tačiau Konstitucija sako, kad visi Respublikoje gimusieji, taigi ne tik lietuviai, gauna galimybę įgyti Respublikos pilietybę. O įgyja ją apsispręsdami, ar nori jos, ar ne. Ir tai galioja ne vien Lietuvos lenkams, rusams, bet ir lietuviams. Ne vienas jų ir neapsisprendžia.

O mes traukiam: pagal Konstituciją lietuvis, net turintis kitos šalies pilietybę, turi prigimtinę teisę į Lietuvos pasą! Ir t. t. Kur čia mūsų uždarumas? Kur čia “atvirųjų” logika?

Kas pasakyta, yra tik galimų diskusijų apmatai. Jos visiems aiškumo siekiantiesiems ir argumentų paisantiesiems galėtų suteikti ne tik problemų supratimą, bet ir galimybę telktis jas spręsti, o kartu aiškiai matyti, kam sveiko proto argumentai nepriimtini, kas savo valia pasitraukia į aną pusę, už konstruktyvių valstybės problemų erdvės, į destrukcijos ir absurdo zoną. Deja, užuot bandžius sutelkti nacijos protą ir valią, toliau strateguojama ideologinėse stovyklose ir partijose, kuriami su tautos tikrove beveik nieko bendra neturintys planai, o kitų pažiūrų netikšos kartkartėmis apmėtomi savadarbėmis bombutėmis, panašiomis į S.Spurgos publikaciją. Gaila. Ir apgailėtina.

Beje, aš asmeniškai maniau, kad I.Tobias turėjo pakankamą įdirbio minimumą Lietuvos pilietybei gauti.

•

Seimo tribūna

Lietuvoje nėra rimtos diskusijos dėl euro Seimo “Drąsos kelio” frakcijos narys, ekonomistas prof. Povilas Gylys įsitikinęs, kad euro zona nėra “Titanikas”, kuris į vandenyno dugną nugrimztų greitai.

Tai veikiau potencialus Černobylis, tad jei ištiktų katastrofa, jos padarinius justume ištisus dešimtmečius.

Lietuvos žinios

- Kaimynė Latvija eurą planuoja įsivesti 2014-ųjų pradžioje. Jau treji metai, kai jis įvestas Estijoje. Kodėl mums tenka atsiliekančiųjų dalia? O gal tai nėra jau taip blogai?

- Kai estai prisidėjo prie euro zonos, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas pirmiausia Estiją pasveikino, o paskui pridūrė: “Užjaučiu.” Įsivedus eurą išnyksta valiutinė rizika, susijusi su valiutos kurso kitimu. Tačiau tuoj pat prarandamas monetarinis suverenitetas. Nė viena iš 17 euro zonos šalių neturi autonominės pinigų politikos. Mūsų premjeras Algirdas Butkevičius neseniai nustebino pareikšdamas, kad įsivedę eurą skolinsimės pigiau. Nors valiuta yra bendra, kiekviena valstybė skolinasi savam biudžeto deficitui padengti. Todėl ir skolinimosi išlaidos skiriasi - Vokietija skolintųsi pigiai, Graikija - labai brangiai. Euras negarantuoja šviesios ateities, tačiau privalumų jis turi. Didžiausia problema, kad Lietuvoje nėra rimtos diskusijos, kurio-

- Yra du pagrindiniai svertai, kuriais valdomi makroekonominiai parametrai, - fiskalinė ir monetarinė politika. Nenaudojame nei vieno, nei kito, tačiau teorinę galimybę jais pasinaudoti tebeturime. Didžioji Britanija ir JAV gęstančią ekonomiką kursto spausdindamos pinigus. Mes tokios galimybės neturime ir jau niekada neturėsime. Pažvelkime į Slovėniją. Ten kylančios kainos

Parlamentaras P.Gylys ragina luktelėti, kol euro zona stabilizuosis, ir tik tada priimti sprendimus. / Romo Jurgaičio nuotrauka je išryškėtų visi pranašumai, trūkumai ir rizikos veiksniai.

- Naujoji Vyriausybė eurą Lietuvoje mato 2015 metais. Tokius norus premjeras A.Butkevičius pagarsino nuogąstaudamas, kad jei planas nepavyks, jis bus pasmerktas kaip politikas. Tad galime drąsiai planuoti eurą po poros metų?

- Nei čekai, nei lenkai tikrai nemano, kad jų šalis ištiks katastrofa, jei bus uždelsta įsivesti eurą metus ar ilgiau. Premjeras be reikalo susiejo savo politinę ateitį su euro įvedimu.

Tačiau pirmiausia turime atsakyti į

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

klausimą, ar didžiosios euro zonos šalys laukia, kada prie jų prisidės Lietuva ar Latvija. Nors kasdien skaitau užsienio spaudą, man dar neteko matyti bent vieno “ilgesingo” straipsnio.

Premjeras, prezidentė ir kiti atsakingi politikai turėtų visuomenei atsakyti į klausimą, ar mes ten esame laukiami.

Ar euro zonoje maža problemų?

- Latviai bene labiausiai būgštauja dėl didėsiančių kainų. Tačiau politikai ramina, kad jos augs vos keliomis dešimtosiomis procento. Jei Lietuva eurą įsivestų 2015 metais, ką jis mums atneštų?

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Pirmiausia turime atsakyti į klausimą, ar didžiosios euro zonos šalys laukia, kada prie jų prisidės Lietuva ar Latvija. sukėlė sąmyšį. Nors Slovėnija į euro zoną pateko palyginti lengvai, problemų tai neišsprendė. Mūsų problema bus ta, kad vykdydami taupymo politiką apleisime viešuosius poreikius. Ir viskas dėl to, kad įsivestume eurą, nors to pasekmės neaiškios. Nuolat stebėdami biudžeto procesus, deficitą, infliaciją, nesugebėsime tinkamai padėti periferijai. Tai yra didžiosios netektys. Deja, matau, kad mūsų politikos elitas nesupranta makroekonomikos pagrindų, nemato pasekmių.

- Gal manote, kad euro zonos dėl skolose dūstančių šalių per artimiausius dvejus metus tiesiog neliks?

- Jau dabar turime dviejų greičių Europos Sąjungą - euro zoną ir jai nepriklausančias šalis. Pritariu mano srities ekonomistų nuomonei, kad krizė euro zonoje nesibaigė. Tad kyla klausimas, kodėl einame, anot įtakingo britų savaitraščio “The Economist”, į vadinamąją galimą Černobylio erdvę. Euro zona nėra “Titanikas”, kaip ją vadina kai kurie ekonomistai. Tai yra galimas Černobylis. “Titanikas” nuskendo per keletą valandų, išsisklaidė sūkuriai, ir viskas liko vandenyne. Monetarinis Černobylis reikštų ilgus metus, penkmečius, dešimtmečius truksiančius didžiulius praradimus visoje Europos erdvėje. Neprognozuoju ir nenoriu, kad taip nutiktų. Tačiau jei esi strategas ir mąstai apie ateitį, pagal įvairius signalus atitinkamai koreguoji savo strategiją. Galbūt derėtų palaukti, kol praeis vadinamasis Černobylio pavojus, euro zona stabilizuosis, ir tik tada viską įvertinti, priimti sprendimus. Spaudoje mirga pranešimų apie blogėjančią Prancūzijos ekonomikos padėtį, o vienintelė iki šiol klestinti didžioji ekonomika yra Vokietija. Tad lieka klausimas, kas nutiks euro zonai.

•

Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 02 06 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Vilniuje laukiama Europos lyderių čių šalių vadovų galima pasakyti tik tiek, kad pačios valstybės savarankiškai apsisprendžia, kas atstovauja šaliai. Žinoma, reikia turėti omenyje ir objektyvias aplinkybes - pavyzdžiui, 2013 metų rudenį Vokietijoje vyks rinkimai, jų baigties dabar nuspėti negalime. Jei Angela Merkel bus perrinkta ir toliau eis kanclerės pareigas, be abejo, tikimės jos dalyvavimo. Tikimasi ir Prancūzijos prezidento bei Jungtinės Karalystės ministro pirmininko dalyvavimo”, pabrėžė R.Jakilaitienė.

•1 p.

Atkelta iš

Vilniuje vyksiantis viršūnių susitikimas bus svarbus įtvirtinant Rytų partnerystės pasiekimus peržiūrint dvišalę ir daugiašalę bendradarbiavimo darbotvarkę, formuluojant naujus siekius, patvirtinant abipusį ES bei rytinių partnerių įsipareigojimą tęsti bendrą darbą aukščiausiu lygiu.

R.Jakilaitienės teigimu, kiekviena šalis partnerė turi individualų bendradarbiavimo su ES “takelį”, kuris apima ekonominės integracijos, žmonių judėjimo, teisinio suartėjimo klausimus. Iki šiol buvę du ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimai daugiau brėžė partnerystės programos apmatus ir formulavo politinius tikslus. Vilniuje tikimasi užfiksuoti konkrečius rezultatus dvišalėse ES ir Rytų partnerių derybose dėl Asociacijos bei Glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos susitarimų, be to, pažymėti progresą dialoguose dėl vizų režimo liberalizavimo. “Svarbu pabrėžti, kad rezultatai priklausys ir nuo Rytų partnerystės šalių pastangų ir įsipareigojimų vykdyti demokratinių reformų darbotvarkę”, - sakė R.Jakilaitienė.

Pasirašys deklaraciją Tikimasi, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus kalbama ir apie sustiprintą daugiašalę Rytų partnerystės dimensiją bei į aukštesnį lygmenį iškelto sektorių bendradarbiavimo rezultatus (Lietuvos pirmininkavimo metu planuojama formalizuoti 27 (arba 28) + 6 transporto ir vidaus reikalų bei teisingumo ministrų susitikimus).

R.Jakilaitienė pažymėjo, kad atsižvelgiant į rytinių partnerių pastangas ir pažangą Rytų partnerystės procesuose bei esamą politinį ir ekonominį kontekstą, Vilniaus viršūnių susitikime neišvengiamai iškils ir po-

Reikia proveržio

Lietuvos diplomatai viliasi, kad į aukšto lygio susitikimą Vilniuje atvyks Senojo žemyno politikos elitas.

Reuters/Scanpix nuotrauka

reikis ieškoti bendro požiūrio, kaip toliau išlaikyti Rytų partnerystės politiką patraukliu bei efektyviu bendradarbiavimo instrumentu. Todėl, anot R.Jakilaitienės, vienas viršūnių susitikimo tikslų yra aukščiausio lygmens politinis signalas apie tai, kad Rytų partnerystė yra ir bus svarbus ES politikos dėmuo.

Susitikimo rezultatai, sutarti tikslai ir gairės ateičiai paprastai užfiksuojami jungtinėje deklaracijoje.

Tokį politinį dokumentą, suderintą su visomis ES valstybėmis ir 6 rytiniais partneriais, numatoma priimti ir Vilniaus viršūnių susitikime.

D.Grybauskaitės ir H.Van Rompuy kvietimai R.Jakilaitienė pabrėžė, kad viršūnių susitikimas yra labai svarbus Lietuvos pirmininkavimo ES renginys. “Vienas svarbiausių uždavinių mūsų šaliai - užtikrinti sąžiningą tar-

Rytų partnerystės programa išgyvena ne pačius geriausius laikus - yra lūkesčių ir laukimo būsenos. pininkavimą derinant ES valstybių ir partnerių pozicijas. Laukia sudėtingas darbas tiek su atskiromis šalimis, tiek su ES institucijomis. Kartu tai - galimybė pademonstruoti Lietuvos pasirengimą ir gebėjimus padidinti savo įtaką pačioje ES, parodyti, kad esame patikimas ir konstruktyvus partneris. Tai ir didelis iššūkis, nes viršūnių susitikimo sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių”, - aiškino URM atstovė.

ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas yra visos ES renginys, kurį organizuojant Lietuva dalyvauja priimančios šeimininkės teisėmis. Tai reiškia, kad kvietimai į šį susitikimą bus pasirašyti preziden-

tės Dalios Grybauskaitės ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy.

Atvykti į Vilnių bus kviečiami visų ES ir šalių partnerių lyderiai. Tačiau mūsų diplomatai nurodo, kad būtų keblu tikėtis, jog asmenys, kurių atžvilgiu taikomi ribojimai atvykti į ES, galėtų dalyvauti renginyje.

Priminsime, kad sankcijos įvažiuoti į Bendriją taikomos Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai.

Klausiama, kokia tikimybė, kad susitikime dalyvaus didžiųjų ES valstybių vadovai, R.Jakilaitienė teigė, jog reikia ne spėlioti, o dirbti, kad dalyvavimas susitikime būtų kuo aukštesnio lygio. “Dėl konkre-

Politologo Tomo Janeliūno vertinimu, Rytų partnerystės programą sunkiai galima pavadinti sėkminga, nes kol kas norimi tikslai nepasiekti. Tačiau tai esą ne tik ES, bet ir partnerystės šalių problema. “Ši programa yra grindžiama abipusių lūkesčių principu: ES nori matyti demokratijos vystymąsi, laisvą prekybą, kita ir šiuos procesus skatinti. Tačiau to turi norėti ir šalys, su kuriomis bendraujama. Šiuo požiūriu per vienpusišką norą, lūkesčius nedaug ką galima įsiūlyti”, - pažymėjo ekspertas.

Kaip geriausią to pavyzdį T.Janeliūnas paminėjo Ukrainą. Anot jo, šioje šalyje vidaus politika lemia daugumą visų procesų, o ES išlieka per mažu traukos centru, kad dėl jos būtų stengiamasi keisti vidaus politikos principus. “Todėl kol kas nematome šios programos rezultatų.

Iki šiol tai daugiau popierinis, biurokratinis projektas, kuris deklaruoja ES norą Rytų kaimynes artinti Europos link”, - įsitikinęs politologas.

T.Janeliūnas abejoja, kad Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai pavyktų pasiekti proveržį šioje programoje.

“Esminės sąlygos priklauso ne nuo Lietuvos ir mūsų diplomatų pastangų. Deklaracijos gali būti padarytos, kokie nors rezultatai gali būti užfiksuoti. Tačiau tam, kad procesai būtų iš esmės išjudinti, reikia pokyčių toje pačioje Ukrainoje, Baltarusijoje ar kitose šalyse”, - įsitikinęs jis.

•

Internetiniai memai partijos vadovams nepatiko RAIMONDA RAMELIENĖ

Po internetą klajojantys vadinamieji memai asmeninę kai kurių konservatorių nuomonę prilygino didžiausios opozicinės partijos nuostatai. Tai sukėlė politinės jėgos lyderių nepasitenkinimą.

Pastarosiomis dienomis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paskyros lankomumas socialiniame tinkle “Facebook” kyla kaip ant mielių. Į internetą paleisti daugiausia jaunųjų konservatorių kurti memai - nuotraukos su užrašais, išsakančiais herojų poziciją vienu ar kitu klausimu, - padidino vartotojų susidomėjimą devynis kartus. Lankytojų reakcija įvairi: nuo pritarimo iki juodos kritikos ir ironiško šaržo. Ypač prieštaringai buvo sutiktas TS-LKD Vilniaus miesto skyrių sueigos pirmininko Seimo nario Manto Adomėno žmonos Viktorijos memas. Socialiniame tinkle ji išplatino savo nuotrauką ir tokį užrašą: “Esu konservatorė, nes klausau savo vyro. O Tu?”

TS-LKD pirmininkas A.Kubilius internetinės paskyros kūrėjams išsakė rimtų pastabų. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka Dėl internetinės jaunųjų partijos narių kūrybos TS-LKD pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius išsakė internetinės paskyros kūrėjams rimtų pastabų.

“Aptarėme, kad jaunimo iniciatyvos neturėtų būti painiojamos su visos partijos informacijos kampanija”, - vakar LŽ aiškino A.Kubilius.

Paklaustas, ar neketina kurti ir savo memo, partijos lyderis atsakė neigiamai. “Stengiuosi internetą ir

M.Adomėnas: “Jei socialiniuose tinkluose nekyla ažiotažo, nebūna ir sklaidos.”

“Facebook” valdyti pats. Nenoriu, kad būtų priešingai”, - pridūrė jis.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmajam pavaduotojui Jurgiui Razmai kai kurie jaunųjų kolegų memai

atrodo gana “nuoširdūs ir simpatiški”. Tačiau M.Adomėno vietoje jis būtų gerai pagalvojęs, ar verta “žmonos pavyzdžiu” skelbti būtent tokią konservatizmo principo išraišką.

“Partijos tinklalapyje šis dalykas suprantamas plačiau - ne vien kaip asmeninis reikalas, o kaip visiems priimti siūlomas standartas”, - pažymėjo J.Razma. Jis teigė “gana rezervuotai” žiūrintis į galimybę socialiniuose tinkluose propaguoti ką nors asmeniška. “Gal turiu daugiau santūrumo nei kiti”, - svarstė politikas.

Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė nusiteikusi dvejopai. “Aš asmeniškai laikausi kitokios nuomonės, pasisakau už vyro ir moters santykių lygiavertiškumą bei partnerystę. Kita vertus, gal taip buvo siekiama pritraukti dėmesio. Ir tai tikrai šauniai pavyko, į viešąją erdvę iškilo diskusija apie šeimos santykius, vyro ir moters padėtį šeimoje”, - kalbėjo parlamentarė.

Jaunoji konservatorė turi mintį sukurti ir savo memą. Jo idėją padiktavo artėjanti Vasario 16-oji.

“Man regis, būtų prasminga paskatinti tą dieną visus vilkėti tautinį kostiumą”, - sakė A.Bilotaitė.

Kaip LŽ vakar pasakojo M.Adomėnas, idėja kurti memus kilo spontaniškai, diskutuojant su jaunaisiais konservatoriais. Jis pasidžiaugė, kad sumanymas pasirodė esąs vykęs, sulaukta nemažai įdomių kūrinių. Į kritiką internete politikas teigė reaguojantis visiškai ramiai. “Jei socialiniuose tinkluose nekyla ažiotažo, nebūna ir sklaidos”, - paaiškino konservatorius.

M.Adomėnas prisipažino įtariantis, kad kai kurie partijos kolegos gali būti nepatenkinti dėl memų. Tačiau, anot jo, “į akis niekas nedrįso pasakyti”. Be to, partijos kolegos turėtų tik džiaugtis, nes dėl memų nuo 3 tūkst. iki 27 tūkst. per savaitę šoktelėjo lankytojų srautas TS-LKD “Facebook” paskyroje. M.Adomėno nuomone, savo memus galėtų kurti ir vyresni partijos nariai. Paklaustas apie žmonos memą, politikas prisipažino spėjęs, kad kūrinys gali sukelti ažiotažą. Tačiau svarbiausia, pasak parlamentaro, yra tai, jog buvo taip plačiai iškeltas klausimas apie šeimą, jos sampratą ir darną.

Pati V.Adomėnienė stebėjosi, kad dauguma jos memą vertinusių žmonių praradę humoro jausmą.

•

4

2013 02 06 Lietuvos žinios

Dienos temos

Suvalkiečiai vėl panoro būti sūduviais Tačiau ji pabrėžė, kad Lietuvos etnografinių regionų pavadinimai nėra įrašyti jokiame teisiniame akte.

Tad iki šiol lieka neaišku, kaip reikėtų įteisinti etnografinio pavadinimo pakeitimą. D.Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad kaimynėje Latvijoje tokie pavadinimai įrašyti net Konstitucijoje. “Reikėtų parengti Etninės kultūros įstatymo pataisą arba net atskiru Seimo dokumentu įteisinti etnografinių regionų pavadinimus”, siūlė EKGT pirmininkė.

Kitokią nuomonę LŽ išdėstė Istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė. Ji teigė, kad Suvalkijos pavadinimas daugeliui žmonių yra įprastas. “Ir pati tą kraštą vadinu Suvalkija. Jis man labiau priimtinas ir literatūriškai sunormintas. Kai neseniai leidome knygą “Lietuvos kultūra” ir rinkome jai medžiagą, visi kalbintieji Marijampolės krašto gyventojus vadino suvalkiečiais. Ir kalbininkai juos taip vadina. Tad nesuprantu, kodėl dabar reikėtų keisti pavadinimą”, - sakė istorikė.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos taryba išreiškė siekį Suvalkijai grąžinti senąjį - Sūduvos - vardą.

Kol istorikai ir etnografai ginčijasi, kaip vadinti Marijampolės krašto gyventojus - suvalkiečiais ar sūduviais, kalbininkai leistis į diskusijas nelinkę. Beje, ginčijantis išaiškėjo ir tai, kad įstatymais iki šiol neįteisintas nė vieno kito - Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos - etnografinio regiono pavadinimas. Tad esą tebėra mįslė, kaip reikėtų įteisinti krašto etnografinio pavadinimo keitimą.

Nori susigrąžinti senesnį vardą Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Zigmas Kalesinskas LŽ teigė, kad Suvalkijos pavadinimas radosi ne itin seniai - tik nuo carinės Rusijos laikų, kai numalšinus 1863 metų sukilimą caro valdžia įsteigė Suvalkų guberniją su administraciniu centru - Suvalkų miestu. Dabar Suvalkai yra Lenkijos teritorijoje, todėl, Z.Kalesinsko nuomone, Suvalkija vadinti Lietuvos teritorijoje esančią buvusios Suvalkų gubernijos dalį netikslinga. “Iš tikrųjų šis regionas turėtų būti vadinamas Sūduva, nes dar prieš beveik 2 tūkst. metų šį pavadinimą naudojo graikų geografas Ptolemėjus”, - aiškino Z.Kalesinskas. Jis priminė, kad Sūduvos vardas buvo minimas ir 1422 metų Melno sutartyje, kai šios žemės buvo prijungtos prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir vėliau, šią sutartį tikslinant. Buvo apibrėžtos ir Sūduvos žemių ribos, kurios iš dalies sutampa su dabartinės Suvalkijos ribomis.

“Nežinia kodėl carinės Rusijos valdžios sprendimą priimame kaip valstybinį dalyką. Tačiau, manau, pagaliau vertėtų grįžti prie savo šak-

D.Urbanavičienė įsitikinusi, kad reikėtų parengti Etninės kultūros įstatymo pataisą arba etnografinių regionų pavadinimus įteisinti atskiru įstatymu. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

“Nežinia kodėl carinės Rusijos valdžios sprendimą priimame kaip valstybinį dalyką.

Tačiau, manau, pagaliau vertėtų grįžti prie savo šaknų”, - tikino Z.Kalesinskas. nų. Ir morališkai, ir istoriškai būtų teisinga šias etnografines žemes vadinti tikraisiais jų pavadinimais”, tikino Z.Kalesinskas.

Siekia aiškumo Aplinkos ministerijos (AM) Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Godienė LŽ teigė, kad siekiama aiškumo, kaip iš tikrųjų reikėtų vadinti dalį da-

bartinės Užnemunės - Suvalkija ar Sūduva. Mat šiuo metu AM užsakymu Kauno mokslininkai rengia Lietuvos kelių bei geležinkelių kraštovaizdžio gaires, jose turėtų būti nurodyti kiekvieno šalies etnografinio regiono informaciniai ženklai.

Juose turėtų būti atspindėti etnografinių regionų tautiniai drabužiai, kiti savitumai bei lankytini objektai.

“Regionų etninės kultūros globos tarybų paprašėme pateikti savo nuo-

monę, mat reikėtų žinoti, kokį pavadinimą rašyti”, - sakė G.Godienė. Anot jos, kitais metais jau bus tariamasi su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir dėl informacinių stendų statymo.

Neįteisinti pavadinimai Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) prie Seimo pirmininkė Dalia Urbanavičienė neslėpė, kad ginčai dėl Suvalkijos vardo pakeitimo į Sūduvos vardą yra neišvengiami. “Prieštaravimų yra ir tarp istorikų, ir tarp kalbininkų. Anksčiau neprieštaravome, kad to krašto regioninės etninės kultūros globos taryba kaip savo pavadinimą vartotų abu pavadinimus, bet dabar akivaizdu, kad dėl tokio tautinės savimonės pasireiškimo kilusį ginčą reikia spręsti”, - sakė D.Urbanavičienė.

Nenori net girdėti Istorikai ir etnografai ginčijasi, kaip vadinti dalį Užnemunės - Suvalkija ar Sūduva, o kalbininkai laikosi kategoriškos nuomonės. Jie dar 2005-aisiais atmetė siūlymą Suvalkiją vadinti Sūduva.

Kaip LŽ sakė Kalbos komisijos vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė, Kalbos komisijos apsvarstytame “Vietovardžių žodyne” yra teikiami abu vardai - ir Suvalkija, ir Sūduva. Tačiau pagrindinis šios etninės srities pavadinimas tebėra vienas - Suvalkija (suvalkiečių gyvenama Lietuvos dalis). Tiesa, Sūduva lieka norminis istorinės srities, kurioje kažkada gyveno sūduviai, pavadinimas. “Suvalkija ir Sūduva nesutampa nei chronologiškai, nei geografiškai, tad keisti pavadinimų jokiu būdu negalima”, - aiškino A.Pangonytė.

•

Koplyčia daugiabutyje kaitina aistras DAIVA BARONIENĖ

Daugiau nei dešimtmetį kaimo daugiabutyje veikiančią koplyčią toleravusioms moterims įgriso jos kaimynystė. Kiti namo gyventojai privatumo esą stokojančioms kaimynėms linki būti supratingesnėms.

Pagal tipinį projektą pastatytas neišvaizdus Ukmergės rajono Balelių kaimo aštuonbutis iš tūkstančių kituose Lietuvos kaimuose esančių tokių pat statinių skiriasi tuo, kad jame įrengta koplyčia. Tad sekmadieniais ir bažnytinių švenčių dienomis per bendrą daugiabučio įėjimą į koplyčią ima plūsti daugybė parapijiečių.

Jų antplūdį daugiau nei 10 metų kentusios daugiabučio gyventojos nutarė padaryti tam galą. Moterys reikalauja, kad koplyčia būtų iškeldinta.

Neturi privatumo Į šią kovą drauge su kitomis bendražygėmis pakilusi baleliškė Bronė Palšauskienė LŽ guodėsi, kad gyvendama koplyčios kaimynystėje nebeturi jokio privatumo. “Esu tikinti moteris, bet tikrai nenoriu kiekvieną sekmadienį būdama namuose klausytis bažnytinių giesmių ar pamokslo žodžių. Melstis pageidauju, kai to

norisi man, o ne tuomet, kai už sienos užgieda “Pulkim ant kelių”, - LŽ aiškino vieno butų savininkė. Ji pasakojo būstą name, kuriame įkurta koplyčia, pirkusi bėdos prispirta, nes kitur netekusi darbo gavo jo Baleliuose. “Per tą laiką ir vaikai užaugo, ir aš baigiu pasenti, o religinės giesmės mūsų name kaip aidėjo, taip tebeaidi”, - sakė moteris.

B.Palšauskienė tikino išsiaiškinusi, kad vietoje, kur įrengta koplyčia, kadaise veikė Baleliuose gyvavusio kolūkio aktų salė. Vėliau ją įsigijo parapija, kuri iš pradžių ten įkurdino šarvojimo salę, o po kelerių metų atsirado koplyčia.

“Kol buvo šarvojimo salė, mes, daugiabučio gyventojai, kentėjome dėl mirusiųjų kaimynystės. Dabar tenka per prievartą melstis su besimeldžiančiaisiais koplyčioje”, - B.Palšauskienei pritarė kaimynė Asta Pukienė. Ji piktinosi, kad daugiabučio gyventojai parapijiečių yra nuolat raginami vasaromis kuo dažniau pjauti žolę, žiemomis kasti sniegą.

Trečia į kovą su koplyčia pakilusi kaimynė Jurga Baravykienė pažymėjo, kad daugiabučio moterys jau seniai yra tapusios besirenkančiųjų į koplyčią paskalų objektu.

Bažnyčios - per toli Visos moterys neslėpė esančios vienintelės kovotojos su jų name įkurdin-

ta koplyčia. Jų pačių vyrai į šį reikalą nesikiša, nuomonės apie koplyčios kaimynystę esą neturi ir nuodėmingą gyvenimo būdą pamėgęs kaimynas. Dar du namo gyventojai - skirtinguose butuose gyvenantys Vitas Gailiušis ir jo mama Alfonsa Gailiušienė - tvirtino, kad koplyčia jiems būtina.

A.Gailiušienė pasakojo, kad pasimelsti į šią koplyčią šventomis dienomis renkasi net trijų kaimų žmonės.

“Esu tikinti moteris, bet tikrai nenoriu kiekvieną sekmadienį būdama namuose klausytis bažnytinių giesmių ar pamokslo žodžių”, - aiškino B.Palšauskienė.

“Iki kiekvienos iš artimiausių bažnyčių mums reiktų nusigauti po 10 kilometrų, bet nė į vieną jų nebeveža autobusai. Tad ar begali kas būti geriau kaip turėti koplyčią čia pat?” klausė garbaus amžiaus moteris. Ji labai džiaugtųsi, kad Baleliuose būtų bažnyčia ar kur nors atskirai pastatyta koplyčia, bet apie tai nėra net ko svajoti.

Baleliškis V.Gailiušis tikino, kad jam ir jo mamai ši koplyčia yra didžiulis privalumas. / Daivos Baronienės nuotraukos

Nieko nepažeidžia Balelių koplyčią aptarnaujantis Raguvos parapijos klebonas Juozas Janulis taip pat pabrėžė, kad būtų gera šiame kaime turėti gražią bažnyčią ir kad tokių maldos namų nesant tenka tenkintis tuo, kas yra.

“Kadangi koplyčia yra parapijos turtas, o drauge - bendri mūsų maldos namai, įstatymai mums draudžia šiuose namuose naktimis kelti triukšmą. Už tai būtume nubausti. O dėl

to, kad susirinkę į šią koplyčią valandą pasimeldžiame, mes niekieno nei viešųjų, nei privačių interesų nepažeidžiame”, - aiškino klebonas.

Jis pridūrė, kad Balelių parapijos nuosavybė yra ir buvusi šio kaimo katilinė. Tad jeigu iš kur nors rastųsi pinigų, už kuriuos būtų įmanoma katilinę paversti maldos namais, tai nedelsiant ir būtų padaryta. Dvasininkas ragino daugiabučio moteris būti pakantesnes.

•

2013 02 06 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Prieglobsčio prašytojai šokdina pareigūnus dienos reglamentų pataisų paketas nėra priimtas.

“Neprarandame vilties, kad šiemet tai tikrai bus padaryta. Atsižvelgdamas į reglamentų pakeitimus Seimas turėtų koreguoti mūsų šalies įstatymus. Tuomet problema būtų išspręsta”, - įsitikinęs URC vado pavaduotojas.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Lietuva vis dažniau tampa Gruzijos, Afganistano ir kitų valstybių piliečių tramplinu į Vakarus. Vos pateikę prašymus dėl prieglobsčio, jie tuoj pat sprunka iš mūsų šalies, tikėdamiesi pasiekti Vokietiją, Nyderlandus ar Belgiją.

Prie tokios užsieniečių migracijos prisideda ir Europos Sąjungos (ES) teisės normas atitinkantys Lietuvos įstatymai. Pareigūnai atkreipia dėmesį ir pripažįsta jų netobulumą bei laukia, kol bus imtasi pribrendusių pataisų.

Parskraidino į Lietuvą Pirmadienį iš Frankfurto į Vilnių lėktuvu buvo atskraidinti Vokietijoje įkliuvę gruzinas ir afganistanietis. Jie buvo pasiprašę prieglobsčio mūsų šalyje, bet nė nemanė čia likti ir pabėgo iš Pabradėje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Užsieniečių registracijos centro (URC). Į Lietuvą užsieniečiai grąžinti pagal Dublino II reglamentą kaip į valstybę, kurioje pirmiausia pasiprašė prieglobsčio.

Naudojasi liberalia tvarka URC vado pavaduotojas Aleksandras Kislovas LŽ teigė, kad pareigūnams daugiausia problemų kelia užsieniečiai, kurie pateikia akivaizdžiai nepagrįstus prieglobsčio prašymus ir nurodo motyvus, kurie visiškai neatitinka nustatytų tarptau-

Skaičiai didėja

URC vado pavaduotojas A.Kislovas nepraranda vilties, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas bus pagaliau patobulintas. tinių normų. Tačiau jie vis vien laikomi prieglobsčio prašytojais. Šie asmenys piktnaudžiauja teise vienai dienai išeiti iš URC ribų ir laisvai judėti Lietuvoje, dažnai sprunka į kitą ES šalį. Kitaip tariant, Lietuva naudojamasi kaip tarpine stotele. 2012 metais iš URC išėjo ir į jį nebegrįžo 397 prieglobsčio Lietuvoje prašytojai. Daugiausia tarp jų buvo Gruzijos (260) ir Afganistano (52) piliečių.

Tokius užsieniečius Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys į Lietuvą grąžina beveik kiekvieną savaitę.

Laukia EK sprendimų A.Kislovo teigimu, pastaruoju metu mūsų pareigūnai ieško būdų, kaip sumažinti bėglių bumą. Jie prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio

Trumpai RINKIMUOSE NEDALYVAUS

iniciatyva neturės prasmės”, - sakė jis. A.Kupčinsko teigimu, sužinoti artimųjų valią ir išsiaiškinti, ar tokią idėją palaikytų išeivijos lietuviai, turėtų pavykti per vasarą. Jei jai būtų pritarta, būtų galima diskutuoti, kur perlaidoti palaikus - Kaune, Vilniuje ar A.Smetonos tėviškėje.

PANAIKINO NELIEČIAMYBĘ

Europos Sąjungos (ES) atstovybei Rusijoje vadovauti paskirtas diplomatas Vygaudas Ušackas teigia nedalyvausiantis Lietuvos prezidento rinkimuose ir artimiausius ketverius metus ketinantis dirbti ES diplomatinėje tarnyboje. V.Ušackas praėjusių metų viduryje yra sakęs, kad jo sprendimą dėl dalyvavimo būsimuose prezidento rinkimuose nulems “visų pirma situacija Lietuvoje ir pasaulyje tuo konkrečiu metu, kai artės rinkimai”.

SIŪLO PERLAIDOTI Kauno valdžia siūlo svarstyti galimybę kitąmet perlaidoti Jungtinėse Valstijose prieš 70 metų žuvusio ir ten palaidoto prezidento Antano Smetonos palaikus. Dėl to miesto meras Andrius Kupčinskas žada kreiptis į A.Smetonos artimuosius.

“Prezidento valią žinome, tačiau reikalinga ir artimųjų valia, kitaip ta

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar patenkino prokurorų prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn balsų pirkimo organizavimu įtariamą Rimvydą Podolskį. Jis kandidatams į Seimo narius garantuojamą teisinį imunitetą buvo praradęs dar spalį, bet vėl įgijo praėjusią savaitę, kai buvo registruotas dalyvauti kovo 3 dieną vyksiančiuose pakartotiniuose rinkimuose į Seimą Zarasų-Visagino apygardoje. Seimo rinkimų rezultatai šioje apygardoje dėl šiurkščių pažeidimų panaikinti spalį, VRK pripažino R.Podolskį papirkinėjus rinkėjus.

PROKURORŲ AKIRATYJE Generalinė prokuratūra (GP) patvirtino sausio 14 dieną pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl energetikos bendrovių grupę valdančios Visagino atominės elektrinės (VAE) viešųjų pirkimų. “Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo bendrovėje vykdant viešuosius pirkimus”, - sakė GP Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė. Ji nenurodė, kokios apimties viešieji pirkimai pateko į GP akiratį.

BNS, LŽ

Vien šiemet pasieniečiai jau sulaikė 22 Lietuvos sienos pažeidėjus.

VSAT nuotraukos

teismo, kad būtų suformuota nuomonė, jog akivaizdžiai nepagrįstų prašymų suteikti prieglobstį teikėjai, kol jų prašymai yra nagrinėjami, būtų sulaikyti ir negalėtų laisvai keliauti po Lietuvą. Po tokių teismo sprendimų užsieniečiai dažnai patys pasiprašo būti grąžinti į savo šalį, nes nenori likti suimti. Nors, pavyzdžiui, vieno Gruzijos piliečio išsiuntimas iš Lietuvos kainuoja apie 2 tūkst. litų - tai kur kas pigiau, nei išlaikyti jį URC. “Pateikęs skundą dėl teismo sprendimo asmuo gali toliau gyventi mūsų centre, o skundo nagrinėjimas gali trukti net metus, tad mums tokį asmenį išsiųsti į jo šalį atsieina gerokai mažiau nei jo gyvenimas čia tuos visus metus”, pabrėžė URC vado pavaduotojas.

Anot jo, pareigūnai laukia, kada

bus patobulintas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, tačiau pripažįsta, kad tai priklauso ne vien nuo Lietuvos politikų valios. Mat mūsų šalies įstatymai yra suderinti su ES aktais.

A.Kislovo teigimu, jau trejus me-

Anot VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininko Giedriaus Mišučio, vien šiemet pasieniečiai jau sulaikė 22 Lietuvos sienos pažeidėjus. Todėl manoma, kad ir šiais metais vyraus į pernykštes panašios tendencijos.

2012-aisiais sulaikytų Lietuvos sienos pažeidėjų skaičius, palyginti su 2011 metais, išaugo 60 procentų. Iš viso būta 649 asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos sieną. 2011-aisiais jų buvo 406, 2010 metais - 301.

Pernai VSAT pareigūnai gavo 309 užsieniečių prašymus suteikti jiems prieglobstį. Šis skaičius panašus į 2011 metais pasiprašiusiųjų prieglobsčio

Tokius užsieniečius Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys į Lietuvą grąžina beveik kiekvieną savaitę. tus Europos Komisija (EK) niekaip negali patvirtinti naujų dokumentų, kurie reglamentuoja prieglobsčio prašytojo gyvenimą po tokio prašymo pateikimo ir jo nagrinėjimo procedūrą. Paskutinis terminas suėjo praėjusių metų gruodį, bet iki šios

statistiką - tuomet buvo 299 prašytojai. Atsisakius patenkinti prašymus ir pačių užsieniečių pageidavimu pernai VSAT pareigūnai iš šalies išsiuntė 122 užsieniečius. Tai dukart daugiau nei 2011-aisiais, kai buvo išsiųsti 62 asmenys.

•

6

2013 02 06 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Bulgarija laukia subsidijų tabakui Komunistiniais laikais Bulgarijoje buvo išplėtota stipri tabako pramonė, bet smūgį jai sudavė kritusios kainos. Dabar tabako augintojus galėtų prikelti Briuselio subsidijos, bet ar tai suderinama su Europos Sąjungos (ES) vykdoma programa prieš rūkymą?

H.Bozukovo, ji sudarė 1,5 euro. Bulgarija tapo ES nare 2007 metais. “Norime, kad ši subsidija grįžtų, - paaiškina profesorius. - Tabakas yra legalus produktas. Nesuprantu, kodėl negauname subsidijų.”

Derlius gali pražūti

Bulgarijos tabako ir tabako produktų institutas, komunistinės eros reliktas, regėjo geresnius laikus. Jo laboratorijos dabar ištuštėjusios, sienos byra, lauke rūdija sovietinių laikų traktoriai, griūva pastatai. Institute dirba tik 60 žmonių, nors kadaise jų ten buvo 360.

Pinigų nepakanka net šildymui.

Tačiau geri laikai gali ir sugrįžti, jei parlamentarai Briuselyje taip nutars.

Bulgarijos žemės ūkio ministerijai priklausantis institutas siekia ES subsidijų tūkstančiams šios šalies tabako augintojų. To paties siekia ir kiti tabako augintojai Europoje.

Kvepalai vyrams ir moterims ES išleidžia dešimtis milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų kovos su rūkymu kampanijai. Dabar svarstoma išleisti dar šimtus milijonų kultūrai, kuri daro didžiulę žalą sveikatai, auginti. Net Bulgarijos tabako instituto direktorius pripažįsta, jog tai gana keistas žingsnis. “Mes už tabako auginimą, bet prieš tabako rūkymą. Tikriausiai tai skamba juokingai. Tačiau tabaką galima eksportuoti iš ES į Aziją”, - sako institutui vadovaujantis prof.

Hristo Bozukovas.

Institutas, įsikūręs maždaug už 150 km nuo sostinės Sofijos, ieško kitų tabako panaudojimo būdų. Vykdomi eksperimentai paverčiant tabaką biomasės degalais, o naujausia inovacija - kvepalai vyrams ir moterims. Tabako institutas sukūrė bendrą įmonę su Bulgarijos

Bulgarės ruošia tabako lapus džiovinti.

“Mes už tabako auginimą, bet prieš tabako rūkymą. Tikriausiai tai skamba juokingai.” rožių ir aromatinių augalų institutu, ir štai produktas - moteriški kvepalai “Rožės ir tabakas” ir tualetinis vanduo vyrams “Tabakas ir rožės”.

Prof. H.Bozukovas šypsodamasis rodo butelį naujųjų kvepalų. Ant dėžutės pavaizduoti trys rūkstantys cigarai ir trys raudonos rožės, o apačioje parašyta “Natūralus purškalas vyrams”.

Kažin ar šie kvepalai turės pasisekimą. Tačiau tai rodo, kokį spaudimą patiria tabako pramonė dėl sveikatos reformų ir vis mažėjančio rūkalių skaičiaus Vakaruose.

Tabakas - legalus produktas Bulgarija yra antra didžiausia tabako augintoja ES, ją lenkia tik Italija, daug didesnė šalis, bet taip pat išgyvenanti didžiausią tabako pramonės nuosmukį. 2011 metais (vėliausi turimi duomenys) Bulgarija pagamino 40 tūkst. tonų tabako; 1989 metais - 160 tūkst. tonų.

Bet kokios ES subsidijos gamybą vėl padidintų.

“ES tabako pramonei reikia apie 500 tūkst. tonų kasmet, bet 11 ES šalių, kurios augina tabaką, pagamina tik maždaug pusę to. Likusi dalis im-

portuojama, - dėsto prof. H.Bozukovas. - Tabako reikia daugiau, bet mes negalime jo pasiūlyti dėl ekonominių priežasčių.”

Bulgarijoje yra 30 tūkst. registruotų tabako augintojų, daugelis jų kultivuoja tik mažus sklypelius, kad pragyventų. Jie augina tabako rūšį “Oriental”, ji puikiai tinka kalnuotai vietovei, kur žemė prasta. Derlingose vidurio Bulgarijos lygumose auginamas tabakas “Virginia”. Jo lapai daug didesni, taip pat ir tuo užsiimantys ūkiai. Cigaretės gaminamos maišant skirtingas tabako rūšis ir išgaunant skirtingą skonį. Kilogramas tabako lapų vidutiniškai kainuoja 2 eurus. Kokia galėtų būti ES subsidija ateityje neaišku, bet iki 2004 metų, pasak prof.

Bulgarijos tabako pramonėje dirba 200 tūkst. žmonių. Prof. H.Bozukovas suorganizuoja susitikimą su kai kuriais jų. Jie visai nepanašūs į ūkininkus: vilki geras eilutes, turi brangius BMW ir be perstojo rūko viešbučio restorane visiškai ignoruodami neseniai Bulgarijoje priimtą tai draudžiantį įstatymą. Derlius buvo puikus, bėda ta, kad už savo produkciją jie negali gauti padorios kainos.

Didžiausia Bulgarijos cigarečių gamintoja “Bulgartabac”, komunistinio režimo po karo įsteigta, o dabar privati kompanija, siūlo jiems po 2 eurus už kilogramą. Augintojai nori padidinti kainą 50 centų, bet jų pastangas kerta pigesnis subsidijuojamas tabakas iš tokių ES nepriklausančių šalių kaip Serbija ir Makedonija. Šiuos augintojus spaudžia laikas, jie negali laukti ES subsidijų, nes jau dabar turi realizuoti 2012 metų derlių. Tabakas buvo pasodintas pavasarį, o vasarą ir rudenį nuimtas rankomis, tą darbą atliko daugiausia romai už mažiau nei 10 eurų per dieną. Dabar jis sukrautas sandėliuose ir skubiai laukia pirkėjo. Kai ateis pavasaris ir orai atšils, tabaką užpuls vabalai, ir jis gali būti sunaikintas. Be to, ilgai laikomi lapai pradeda juoduoti.

Bulgarijos tabako augintojai nejaučia jokio optimizmo. Jei ES ateityje ir padės, jie netiki, kad pinigai tikrai juos pasieks. Dėl valdžios pareigūnų bei politikų korupcijos bulgarai linkę manyti, kad didžioji dalis Briuselio pinigų nusės kitose kišenėse. “Juk čia Bulgarija”, - atsidūsta dažnas.

•

“The Telegraph”, LŽ

Serbija ir Kosovas apsikeitė ambasadoriais PALMYRA KRUPENKAITĖ

Serbija savo derybininką su Kosovu paskyrė pirmuoju ambasadoriumi šioje naujoje Balkanų valstybėje, kuri Serbijos Konstitucijoje vis dar figūruoja kaip Serbijos teritorija. Šis sprendimas laikomas svarbiu žingsniu gerinant Belgrado ir Prištinos santykius. To reikalauja ir šalims tarpininkaujanti Europos Sąjunga (ES).

Sprendimas buvo priimtas praėjus vos kelioms dienoms, kai Kosovas savo ambasadoriumi Serbijoje paskyrė karjeros diplomatą Lulzimą Peci. Serbijos ambasadoriumi tapo 33 metų Dejanas Pavičevičius, nors dar neaišku, kada jis pradės eiti pareigas. D.Pavičevičius turės “palengvinti bendravimą ir prižiūrėti, kad būtų įgyvendinami Belgrado ir Prištinos susitarimai”. Šis teisės ekspertas buvo vyriausiasis Belgrado derybininkas su Kosovu nuo 2011-ųjų kovo, kai globojant ES pradėtas dialogas su Priština. Abu ambasadoriai kol kas dirbs ES atstovybėse Serbijos ir Kosovo sostinėse.

Kosovą, kuris 2008 metais paskelbė esąs nepriklausomas nuo Serbijos, pripažįsta beveik 100 valstybių, tarp jų ir Lietuva, bet Belgradui vis dar sunku su tuo susitaikyti. Serbija tebelaiko šią teritoriją savo pietine provincija. Tik 2011-ųjų kovą abi šalys, siekdamos normalizuoti santykius, pagaliau pradėjo

derybas. Serbijai ir Kosovui pavyko susitarti dėl sienų kontrolės, muitų ir kitų klausimų, kad 1,7 mln. Kosovo gyventojų taptų lengviau gyventi.

Serbijos ministro pirmininko Ivicos Dačičiaus ir Kosovo premjero Hashimo Thaci derybos turi būti tęsiamos šį mėnesį. Serbijos parlamentas dar kartą paskelbė, kad niekada nepripažins atskilusio regiono nepriklausomybės, tačiau kartu paragino Kosove gyvenantiems serbams suteikti didesnę autonomiją.

Iš tokio pareiškimo aiškėja du dalykai: Serbija jau nebepuoselėja vilčių atgauti tiesioginę Kosovo kontrolę ir netiesiogiai pripažįsta, jog Priština kontroliuoja visą Kosovą. Taigi galima tikėtis, kad Kosovas nebus padalytas kaip Korėja, t. y. į serbų gyvenamą šiaurinę ir albanų dominuojamą pietinę dalį.

Tačiau abiejų šalių santykiai labai trapūs. Belgradas nenori “parduoti” Kosovo serbų, bet kartu nenori prarasti ir galimybės įsilieti į ES. Į šį procesą aktyviai įsitraukusi ir pati ES. Briuselis mano, kad būtų negerai, jei pusė Balkanų priklausytų Bendrijai, o kita pusė liktų už jos ribų. Kita vertus, su ekonomikos krize kovojanti ES nerodo didelio entuziazmo dėl naujų valstybių, tarp kurių yra ir jau šią vasarą turinti prisijungti prie Bendrijos Kroatija, narystės.

Pačioje Serbijoje daug kas sako, kad stojimo į ES klausimas ne tiek susijęs su Belgrado ir Kosovo santykiais, kiek su tuo, kokia valstybe siekia būti Serbija.

“Serbijai Europos integracijos proce-

ES pastangomis jau dviejose vietose galima kirsti Serbijos ir Kosovo sieną.

AFP/Scanpix nuotraukos

sas - tai kartu ir valstybės kūrimo procesas, - aiškino Serbijos vyriausiojo derybininko dėl narystės ES pavaduotojas Srdjanas Majstorovičius. - Žinoma, ne tuo požiūriu, kad reikia sukurti valstybę, kuri ir taip egzistavo kelis šimtmečius, o šalies demokratinių institucijų steigimo požiūriu, kad šalyje įsitvirtintų teisės viršenybė. Mūsų svarbiausias

tikslas - turėti tokias demokratines institucijas, kurios atlaikytų bet kokį politinį spaudimą. Tuomet galėsime tikėtis, kad Belgrado ir Prištinos santykiai bus normalizuoti.”

Už narystę ES pasisako tik pusė serbų, tačiau Serbijos parlamente tokių yra net 90 procentų. Vis dėlto šalies vyriausybė, matyt, atsižvelgdama į gyventojų

nuotaikas, patvirtino “lėto” judėjimo Europos link integracijos planą, todėl kyla klausimas, ar tokią “strateginę dviprasmybę” yra pasirengę toleruoti Briuselis ir Kosovas.

Padėtis Kosove taip pat sudėtinga.

Nors jo institucijos jau administruoja šalies teritoriją, Serbija vis dar kliaujasi Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucija 1244, kad Kosovą administruoja JT. Pati Serbija jau neturi jokių priemonių atskilusiai teritorijai administruoti, nors jos Konstitucija skelbia, jog Kosovas tebėra Serbijos Respublikos dalis. Tačiau Kosovo institucijos irgi nevaldo serbų gyvenamos šiaurinės šalies dalies. Būtent dėl to pirmiausia ir būtina rasti sprendimą, kad šioje teritorijoje gyvenantys žmonės išsivaduotų iš aklavietės, kurioje yra atsidūrę.

Būtinas kompromisas, nes dabartinė situacija - destabilizavimo faktorius.

Socialinė ir ekonominė šio Balkanų regiono padėtis gali privesti prie labai neigiamų pasekmių. Kosove nedarbas siekia 45 proc. (kitų šaltinių teigimu, 60 proc.), o 90 proc. gyventojų yra jauni žmonės. Tai tiksinti socialinė bomba.

Serbijoje padėtis šiek tiek geresnė - 25 proc. nedarbas ir 80 proc. gyventojų sudaro jaunimas. Jei artimiausiu laiku nebus rastas taikus ir konstruktyvus sprendimas, jauni žmonės, tikėtina, pasiduos populistinėms ir nacionalistinėms nuotaikoms, o tada tiek Kosove, tiek Serbijoje įsiviešpataus prievartos idėjos ir ideologija.

•

2013 02 06 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Išlaisvintas penkiametis berniukas Jungtinėse Amerikos Valstijose per reidą išvaduotas penkiametis berniukas, o jo pagrobėjas nukautas. Berniuką ginkluotas užpuolikas beveik savaitę laikė požeminiame bunkeryje Alabamos valstijoje.

“Išvadavome berniuką Ethaną. Jis patyrė daug streso, tačiau dabar yra saugus ir jaučiasi gerai”, - sakė vienas JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentas Alabamos mieste Midland Sityje. Agentai teigė nuogąstavę, kad berniukui gresia “didelis pavojus”, kai pamatė, jog jį pagrobęs į pensiją išėjęs sunkvežimių vairuotojas Jimmy Lee Dykesas laiko ginklą. Laimei, pagrobėjas neiššovė nė vieno šūvio į berniuką.

Pasak FTB specialiojo agento Stepheno Richardsono, sunkiai sekėsi derėtis su užspeistu pagrobėju, todėl pareigūnams buvo įsakyta šturmuoti bunkerį. “J.L.Dykesas nebegyvas”, nurodė S.Richardsonas. Per trumpą spaudos konferenciją agentas atsisakė komentuoti pagrobėjo žūties deta-

FTB specialusis agentas S.Richardsonas džiaugėsi sėkminga berniuko gelbėjimo operacija. agentas S.Richardsonas. Berniukas su savo motina susitiko netoliese esančio Dotano miesto ligoninėje. “Jis juokiasi, pokštauja, žaidžia, valgo - elgiasi kaip bet kuris penkiametis ar šešiametis”, - pridūrė S.Richardsonas.

Penkiamečio berniuko pagrobimo istorija dar labiau padidino nerimą dėl Amerikoje epidemijos mastą pasiekusio ginkluoto smurto. les. “Buvome susirūpinę dėl vaiko saugumo. Jis labai drąsus, ir jam pasisekė.

Viskas baigėsi labai sėkmingai. Ethanas dabar su savo motina”, - sakė FTB

J.L.Dykeso kaimynai pasakojo, kad pareigūnų reido metu girdėjo sprogimą ir šūvius. “Išgirdau garsų trenksmą ir šūvius”, - sakė netoli

Užpuolikas J.L.Dykesas pagrobtą berniuką laikė savo sklype įrengtame bunkeryje. / AFP/Scanpix nuotraukos bunkerio, kuriame buvo kalinamas berniukas, gyvenantis Bryonas Martinas. Vyras pridūrė, kad pasigirdęs trenksmas jį išgąsdino ir “privertė pašokti iš vietos”.

Policijos duomenimis, 65 metų J.L.Dykesas praėjusį antradienį įlipo į vieną mokyklos autobusą ir nušovė jį mėginantį sustabdyti vairuotoją Charlesą Albertą Polandą. Tada užpuolikas pagrobė Ethaną ir šešias dienas laikė jį savo sklype įrengtame bunkeryje. Policija stengėsi derėtis su užpuoliku ir bandė J.L.Dykesą įkalbėti paleisti berniuką, tačiau pagrobėjas nekreipė dėmesio į policininkų prašymus. “Sunkiai derėjomės su už-

puoliku. Jis buvo labai užsispyręs”, po gelbėjimo operacijos sakė Deilo apygardos šerifas Wally Olsonas.

Užpuoliko kaimynų teigimu, J.L.Dykesas, kuris XX amžiaus septintajame dešimtmetyje tarnavo JAV karinėse jūrų pajėgose lėktuvų mechaniku, kai kada užsidarydavo savo požeminiame bunkeryje net aštuonioms dienoms. Jie taip pat sakė, kad J.L.Dykeso nuotaika būdavo labai permaininga ir jis labai nemėgo Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės.

Tuo tarpu nužudytas 66 metų autobuso vairuotojas Ch.A.Polandas apibūdinamas kaip ramus žmogus, džiaugęsis paprastu gyvenimu su sa-

vo žmona Jan. Jį pažinoję žmonės teigė, kad Ch.A.Polandas beveik niekada nebardavo vaikų, jeigu jie išdykaudavo jo autobuse. “Biblijoje sakoma, kad romieji paveldės pasaulį.

Jis buvo romiausias žmogus iš mano pažįstamų”, - paminėjo Ch.A.Polando svainis Melvinas Skipperis.

Penkiamečio berniuko pagrobimo istorija dar labiau padidino nerimą dėl Amerikoje epidemijos mastą pasiekusio ginkluoto smurto. Jungtinės Amerikos Valstijos dar nespėjo atsigauti po masinių šaudynių Sendi Huko miestelyje Konektikute, kai prieš daugiau nei šešias savaites ginkluotas užpuolikas nušovė 20 pradinukų ir šešias mokyklos darbuotojas. Šios masinės žudynės Konektikuto valstijoje atnaujino įnirtingus debatus dėl ginklų kontrolės Jungtinėse Valstijose.

JAV prezidentas Barackas Obama ragina Kongresą artimiausiu metu imtis veiksmų, siekiant sutramdyti ginkluotą smurtą. Šalies vadovas nori, kad būtų uždrausta gyventojams įsigyti kovinių ginklų, taip pat apriboti prekybą didelės talpos šovinių dėtuvėmis.

Prezidento planams karštai priešinasi daugelis respublikonų, įsitikinusių, jog jis stengiasi suvaržyti Konstitucijoje įtvirtintą JAV piliečių teisę turėti ginklų. Kritikos negaili ir įtakingos Nacionalinės šaunamųjų ginklų asociacijos (NRA) vadovaujami ginklų lobistai. Pati NRA mano, kad kiekvienoje JAV mokykloje turėtų budėti ginkluotas apsaugininkas.

•

AFP, BNS, LŽ

Sparčiai modernėti padeda Išorės sienų fondas Jau nuo mažų dienų mokykloje mus moko, kas yra Lietuvos valstybė ir kokios jos ribos. Taigi, tikriausiai dažnas lietuvis net ir naktį pažadintas be ilgų svarstymų galėtų nubrėžti šalies ribas. Žinome ir savo kaimynus - Lenkiją, Latviją, Baltarusiją ir Rusiją. Bet tikriausiai ne kiekvienas žino, kas ir kaip saugo Lietuvos sieną, kokios išorės sienos, besiribojančios su trečiosiomis šalimis, apsaugos ypatybės.

Lietuva, tapusi Šengeno erdvės nare, pasirašė susitarimą, kuris atvėrė mūsų šalies duris visiems Europos Bendrijos piliečiams. Šie gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, t. y. kirsti vidines valstybių sienas be imigracinės kontrolės. Tačiau šiuo susitarimu prisiimtas ir didelis įsipareigojimas stiprinti išorinių Šengeno erdvės sienų apsaugą. Bendra Lietuvos Respublikos valstybės siena yra 1762 km ilgio. 1070 km, arba 60 proc. viso Lietuvos valstybės sienos ilgio, yra išorinė Europos Sąjungos siena. Užtikrinti saugumą šiame ruože, susekti ir sulaikyti nelegalius migrantus, sienos pažeidėjus Lietuvai padeda Išorės sienų fondo parama.

Išorės sienų fondas buvo įsteigtas 2007-2013 m. laikotarpiui. Išorės sienų fondo biudžetą sudaro daugiau kaip 6 280 mln. litų, iš kurių Lietuvai skiriama daugiau kaip 482 mln. litų. Šiuo metu Lietuva yra pusiaukelėje - 2012 m. viduryje buvo baigti įgyvendinti Išorės sienų fondo 2010 m. metinės programos projektai. Šiai metinei programai Europos Sąjunga skyrė daugiau kaip 63 mln. litų. Išorės sienų fondo parama naudojasi institucijos, atsakingos už sienų apsaugą ir kontrolę, užtikrinančios sklandų Rusijos piliečių

ES parama padeda stiprinti išorės sienų apsaugą. / VSAT archyvo nuotrauka vykimą tranzitu per Lietuvos Respubliką. Didžioji dalis lėšų skiriama pagrindines išorės sienos apsaugos funkcijas atliekančiai Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos.

Išorės sienų fondo 2010 m. metinės programos biudžete šiai institucijai buvo skirta daugiau kaip 19 mln. litų. Šios lėšos buvo panaudotos 9 projektams įgyvendinti bei papildomoms veiklos sąnaudoms, kurios atsiranda įgyvendinant Specialiąją tranzito schemą. Įgyvendinus programos projektus buvo įkurtas Nacionalinis koordinavimo centras, kuris ištisą parą gaunama naujausia informacija keičiasi su pasieniečių užkardomis ir rinktinėmis. Pasienie-

čiai, turėdami naujausią informaciją apie padėtį, sąlygas ir veiklą pasienio ruožuose, gali operatyviai priimti sprendimus. Taip pat buvo sukurta biometrinių duomenų patikros pasienyje sistema, išplėstos sausumos sienos stebėjimo sistemos, atnaujinta turima bei įsigyta nauja, moderni įranga, surengti mokymai, vykdyti kiti projektai. Visi šie veiksmai bei nauja moderni įranga lemia kokybišką ir efektyvų pasieniečių darbą.

Beveik 16 mln. litų Europos Sąjungos lėšų buvo skirta Užsienio reikalų ministerijai, kuri lėšas panaudojo papildomoms veiklos sąnaudoms, atsirandančioms įgyvendinant Specialiąją tranzito schemą, duomenų perdavimo tinklo techninei įrangai

atnaujinti, kompiuterinei įrangai ir biuro technikai įsigyti, pareigūnų ir personalo mokymams.

Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos šioje metinėje programoje taip pat buvo skirta dalis lėšų - daugiau kaip 8,8 mln. litų. Buvo plėsta ir modernizuota bendra pajėgų valdymo sistema, įsigyta dokumentų tyrimo ir tikrinimo

įranga. Taip pat lėšos panaudotos papildomoms veiklos sąnaudoms, kurios atsiranda įgyvendinant Specialiąją tranzito schemą. Įsigyti nauji įrenginiai gali būti naudojami policijos komisariatuose, pasienio kontrolės punktuose arba patruliniuose automobiliuose. Jais galima labai greitai nustatyti ieškomų ar visuomenei grėsmę keliančių asmenų tapatybę, tiesiog tokius asmenis patikrinus vietoje. Įgyvendinant Išorės sienų fondo 2010 m. metinę programą buvo išplėstos galimybės visoms Šengeno erdvės valstybėms realiu laiku keistis ieškomų ar nepageidaujamų asmenų biometriniais duomenimis, ieškomų ginklų, asmens dokumentų, numeruotų daiktų, transporto priemonių foto skaitmenine informacija. Visos šios priemonės yra skirtos Europos sienų saugumui užtikrinti.

Projekto „Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos vystymas“ vertė 1,8 mln. litų, iš kurių Europos Sąjungos įnašas sudarė 75 proc., o likusi dalis buvo finansuota iš nacionalinio biudžeto. Įgyvendinant šią programą buvo vykdyta ir kitų išorės sienos apsaugai užtikrinti itin svarbių projektų. Išorės sienų fondo lėšos ne tik padeda užtikrinti efektyvesnę Europos Sąjungos sienos, už kurios dešimtadalį atsakinga Lietuva, apsaugą. Jos duoda naudos ir kiekvienam iš mūsų, kaip Užs. V-2056 Lietuvos gyventojui.

8

2013 02 06 Lietuvos žinios

Pasaulis

Uzbekistanas nori amerikietiškųginklų Vidurinės Azijos valstybė Uzbekistanas tikisi papildyti savo karinį arsenalą iš Afganistano besitraukiančių NATO šalių ginkluote. Ji derasi su JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos pareigūnais ir už karinę techniką siūlo logistines paslaugas.

Uzbekistanui iki šiol taikomas prieš dešimtmetį paskelbtas ginklų embargas, tačiau ši Vidurinės Azijos valstybė norėtų jį sulaužyti. NATO karių pasitraukimas iš Afganistano pats tinkamiausias metas. Išvykstančios NATO pajėgos turės išgabenti seną ir nereikalingą karinę techniką, o tam reikės sausumos kelių, laivų ar lėktuvų. Uzbekistanui tai svarbus koziris.

Jis gali pasiūlyti šalies oro bazes ir gerus sausumos kelius, bet mainais norėtų gauti karinės technikos ir ginkluotės.

Vakarų valstybėms šis Uzbekistano noras priimtinas, tačiau Kremliui tai atrodo akiplėšiška. Rusija remia uzbekų kaimynę Kirgiziją ir yra sudariusi su ja 1 mlrd. dolerių vertės ginklų sandorį. Uzbekistanas, siekiantis neatsilikti nuo Kirgizijos, NATO valstybes mato kaip potencialias ginklų tiekėjas.

“Uzbekistanas nori derėtis. Šiuo metu jam reikalinga NATO šalių karinė technika ir ginkluotė, - sakė Barnardo koledžo profesorius Alexanderis Cooley ir pridūrė: - Jeigu Uzbekistanas tai gaus, jis neabejotinai įgis svarų karinį pranašumą prieš kaimynus.”

Korumpuota ir žiauri valstybė Uzbekistanas - viena korumpuočiausių pasaulio valstybių. Organizacijos “Transparency International” duomenimis, pagal korupcijos suvokimo indeksą ji yra šešta pasaulyje. Šią šalį valdantis režimas žiauriai susidoroja su politiniais kaliniais. Žmogaus teisių organizacijų ataskaitose skelbiama, kad kai kurie politiniai kaliniai buvo nežmoniš-

ka atsidurtų Uzbekistane, nei liktų talibams. JAV valstybės departamentas jau pranešė, jog perteklinė karinė technika gali būti parduota arba atiduota Uzbekistanui už logistikos paslaugas. Uzbekai apsidžiaugė išgirdę šią žinią ir pradėjo reikalauti modernesnės bei galingesnės karinės technikos. Jų netenkina vien sraigtasparniai, minų ieškikliai ar naktinio matymo žiūronai. Uzbekai ėmė derėtis dėl kovinių šarvuočių, 14 tonų sveriančių sunkvežimių, kurie apsaugo nuo pakelės bombų, ir modernių nepilotuojamų lėktuvų.

Papiktino derybos

Uzbekistanui parūpo iš Afganistano pasitraukiančių NATO šalių ginkluotė. / Reuters/Scanpix nuotrauka kai kankinami ir mirė nuo nudegimų - kalėjimo prižiūrėtojai juos gyvus įmetė į verdantį vandenį.

Būtent šių organizacijų ataskaitos ir privertė NATO valstybes taikyti Uzbekistanui ginklų embargą. Tačiau nuo žiauraus susidorojimo su politiniais kaliniais jau praėjo dešimt metų. Dabar Aljansas palankiau žiūri į šią Vidurinės Azijos šalį. Jam reikalingi sausumos keliai ir oro bazės, kad galėtų iš Afganistano išgabenti karinį transportą.

NATO valstybėms parankiausia pasinaudoti Pakistano sausumos ir jūros keliais. Jais iš Afganistano planuojama išvežti 70 tūkst. transporto priemonių ir 120 tūkst. laivų konteinerių. Tačiau Pakistanas - neprognozuojama šalis. Ji už logistikos paslaugas gali pareikalauti didelių pinigų arba neįsileisti NATO karių į savo teritoriją. Per diplomatinę

NATO pajėgoms Uzbekistanas gali pasiūlyti šalies oro bazes ir gerus sausumos kelius. krizę 2011 ir 2012 metais Pakistanas jau parodė ragus JAV - neleido amerikiečiams naudotis jo sausumos ir jūros keliais. Taigi Uzbekistano pasiūlymas suteikti logistikos paslaugas už karinę techniką NATO valstybėms gali tapti geriausia alternatyva.

Logistikos problemos JAV vyriausybė šiuo metu rimtai svarsto Uzbekistano siūlymą sudaryti abiem šalims naudingus mainus ir žada panaikinti prieš dešimtmetį priimtą apribojimą dėl ginklų pirkimo. Amerikiečiai puikiai prisimena, su kokiomis logistikos problemomis

susidūrė 2011 metais, kai turėjo išvežti karinę techniką iš Irako. Čia JAV kariai buvo priversti palikti dešimtis tūkstančių gyvenamųjų priekabų ir daugybę šarvuočių, nes išgabenimo išlaidos viršijo jų vertę. Ginklų ir karinės technikos išvežimas - ne vien amerikiečių, bet ir daugelio kitų iš karo pasitraukiančių šalių problema. Dar 1989 metais išeidami iš Afganistano sovietai šiame ekonomiškai silpname krašte paliko daugybę senų ginklų, o vėliau jie pateko į Talibano rankas.

JAV nenori sekti sovietų pėdomis, todėl galingiausiai pasaulio valstybei naudingiau, kad sena karinė techni-

Uzbekistanas suprato, kad norėdamas gauti šiuos ginklus jis turi atitolti nuo Rusijos. Praėjusių metų gruodį šalis pasitraukė iš Rusijos regioninio saugumo bloko - Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos. Šiek tiek anksčiau uzbekai pradėjo derėtis su Vokietijos ir Didžiosios Britanijos kariniais pareigūnais dėl šių valstybių karinio transporto ir ginkluotės įsigijimo.

Uzbekistano derybos su Vokietija papiktino šios Europos Sąjungos narės parlamentą. “Uzbekams nereikia civilinės pagalbos. Jie tenori ginklų ir karinės technikos. Jeigu uzbekai jos negaus, bus brangiai apmokestintas naudojimasis šalies infrastruktūra”, - kalbėjo Vokietijos parlamentarė Viola von Cramon. Žmogaus teisių grupėms Uzbekistano ir Vakarų valstybių derybos sukėlė išgąstį. “Uzbekistanas - viena žiauriausių pasaulio šalių. Lankiausi Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir kitose Azijos valstybėse, tačiau tokio žiaurumo kaip Uzbekistane nemačiau. Vien Andižane 2005 metais uzbekų kariškiai nužudė 745 nekaltus protestuotojus. Dar daugiau jų įkalino ir žiauriai kankino”, - pasakojo žmogaus teisių stebėtojas Steve’as Swedlowas.

•

Rusų skurdžius prilygsta sovietų vidutiniokui Rusijos vyriausybė, susirūpinusi savo piliečių gyvenimo kokybės gerinimu, peržiūrėjo maisto vartojimo krepšelį ir rekomendavo žmonėms daugiau valgyti vaisių ir mažiau bulvių.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas jau patvirtino naują pragyvenimo minimumą ir vartotojo krepšelio turinį 2013 metams. Kadangi sąvoka “vartotojo krepšelis” rusams dar nauja, ją tenka aiškinti. Štai kaip tai padarė populiarus laikraštis “Komsomolskaja pravda”: “Tai maisto kiekis, kurį žmogus turi suvalgyti per metus, kad nenumirtų. Bet į krepšelį įeina ne tik maistas, bet ir išlaidos transportui, drabužiams, mokesčiai už butą. Krepšelis įvertinamas pinigais ir gaunamas pragyvenimo minimumas.”

2013 metų vartotojo krepšelį sudaro 126,5 kilogramo duonos ir kruopų, apie 100 kilogramų bulvių, 6 kilogramai vaisių, beveik 115 kilogramų daržovių, 58,6 kilogramo mėsos, 18,5 kilogramo žuvų ir 210 kiaušinių. Rusijos vyriausybė pabrėžia, kad dabar į jį įtraukta mažiau tokio “žalingo” maisto kaip bulvės, duona ar majonezas, užtat daugiau - vaisių ir mėsos.

Anksčiau Rusijos valdžia dar skaičiuodavo, kiek žmogui reikia per metus drabužių, tačiau paskui nutarė, jog to daryti neverta. Šiandien maisto pro-

duktų krepšelio suma tiesiog dalijama per pusę ir manoma, kad būtent tiek pinigų užtenka transporto išlaidoms, drabužiams, mokesčiams už butą.

Laikraščiui “Komsomolskaja pravda” pasidomėjus, kodėl paslaugoms ir “nevalgomiems”, bet žmogui būtiniems daiktams turi pakakti pusės maistui skiriamos sumos, Socialinės politikos instituto direktorius Sergejus Smirnovas paaiškino: “Anksčiau buvo sakoma, kad vieno palto turi užtekti 10 metų, ir viskas. Gal kas nors tą paltą ir nešiodavo 10 metų, bet dar įsigydavo ir kelnes.

Kitas galbūt vilki paltą 5 metus, tačiau neperka kelnių. Todėl nutarta konkrečios sumos nenurodyti, o tik procentą, kad žmonės galėtų patys nuspręsti, kas jiems svarbiau - drabužiai ar naudojimasis internetu.”

Konkretų pragyvenimo minimumą Rusijoje nustato patys regionai, nes šalis yra padalyta į 10 klimato zonų. Jos ir lemia, kiek kilokalorijų per dieną turi tekti vietos gyventojams. Daugiausia riebalinio, baltyminio ir angliavandenių turtingo maisto (2916 kcal) rekomenduojama vartoti antros zonos, kuri apima dalį Karelijos, šiaurinę Komiją ir šiaurinę Archangelsko sritį, Murmansko sritį ir Vokiečių autonominę apygardą, žmonėms. Jiems per metus reikia suvalgyti 156,8 kilogramo duonos ir kruopų, 82,9 kilogramo bulvių, 112,6 kilogramo daržovių, 65 kilogramus vaisių ir 26,3 kilogramo saldumynų.

Koks vartojimo krepšelis tenka šioms Maskvos senutėms?

“Komsomolskaja pravda” nuotrauka

Mažiausia kilokalorijų norma (2525) numatyta dešimtai zonai, t. y. Dagestanui, Ingušijai, Kabardino-Balkarijai, Karačajevo-Čerkesijai, Šiaurės Osetijai, Čečėnijai ir Stavropolio kraštui. Į šios zonos gyventojų vartojimo krepšelį šiais metais patenka 134 kilogramai duonos ir kruopų, 75 kilogramai bulvių, 60 kilogramų vaisių, 24 kilogramai cukraus ir konditerijos gaminių bei 122 kilogramai daržovių ir arbūzų.

Bendras visos Rusijos vartojimo krepšelis šiemet yra 4,2 proc. didesnis

negu pernai. 2012-aisiais jis sudarė 6,8 tūkst. rublių vienam dirbančiam žmogui per mėnesį. Tačiau Rusijoje minimalus atlyginimas šiuo metu siekia 5,2 tūkst. rublių. Paklaustas, ar gali alga būti mažesnė už pragyvenimo minimumą, S.Smirnovas atsakė: “Jeigu gaunate mažiau, nei yra nustatytas pragyvenimo minimumas, galite kreiptis į socialines tarnybas dėl paramos. Pavyzdžiui, jums bus padengta dalis buto išlaikymo išlaidų.”

Nors vartojimo krepšelis Rusijoje nėra dosnus, jį verta palyginti su tuo, kurį turėjo sovietinis žmogus 1990 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Tiesa, tada buvo skaičiuojamas ne minimalus, o vidutinis krepšelis. Tuomet oficialiai vienas rusas per metus suvalgydavo 69 kilogramus mėsos, 21 kilogramą žuvų, 115 kilogramų duonos ir 10 kilogramų bulvių. Skaičiai beveik nesiskiria, bet anais laikais juk buvo kalbama apie vidutinioką.

Rusijos mokslų akademijos Ekonomikos instituto profesorius Vladimiras Dimovas ragina tų skaičių nelyginti: “Juk kvaila nustatinėti vidutinę temperatūrą ligoninėse. Be to, ruso gyvenimo kokybė daug prastesnė negu europiečio. Kas iš to, kad vyriausybė bando suskaičiuoti kilogramus. Žinant, kiek laiko praeina, kol žmogus iš korumpuotų valdininkų išsikovoja socialinę paramą, visai nereikėtų džiaugtis.”

Taigi kiekvieną rublį skaičiuojančiam rusui belieka tikėti Vladimiro Putino pažadu, kurį šis davė pernai vėl siekdamas prezidento posto, kad jau po šešerių metų Rusijos žmonės gyvens daug geriau, nes tai svarbiausias jo prioritetas. Iki 2018-ųjų vidutinis gyventojų amžius pailgės iki 74 metų (šiuo metu yra 69), o vidutinis atlyginimas padidės pusantro karto.

“The New York Times”, “Komsomolskaja pravda”, NEWSru.com, LŽ

•

2013 02 06 Lietuvos žinios

Verslas

9

Įšaldė saulės elektros aukcionus toliau naudoti skatinimo sistemą, ar ją sustabdyti ir bylinėtis su investuotojais”, - kalbėjo jis.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Praėjusią savaitę Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) atidėjo dviejų šiuo metu vykstančių saulės elektros aukcionų dalyvių sąrašo patvirtinimą. Verslininkų teigimu, toks sprendimas mažiausia blogybė iš to, ką valdžia jau pridirbo.

Energetikos ministerija teigė, kad šiuo metu leidimų saulės jėgainėms plėtoti ir leidimų elektros energijai gaminti yra gerokai daugiau, nei įstatyme numatyta bendra šalies 10 MW skatinimo kvota saulės elektrai.

VKEKK šiuos nuogąstavimus tirs neribotą laiką.

“Gali tekti atlikti detalesnę pateiktų duomenų analizę, todėl galutinis terminas Aukciono komitetui nėra nustatytas”, - sakė VKEKK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė.

Jei komitetas nustatys, kad visa skatinimo kvota jau išnaudota, aukcionai, anot jos, turėtų būti nutraukti.

VKEKK duomenimis, šiuo metu paraiškas dalyvauti aukcione iš viso yra pateikę 11 dalyvių: 5 iš tų, kurių elektrinių įrengtoji galia yra didesnė nei 100 kW, ir 6 dalyviai, kurių elektrinių įrengtoji galia neviršija 100 kW. Energetikos ministerijos VKEKK pateiktame rašte nurodoma, kad iki 2012 metų pabaigos leidimų plėtoti

Baudžia nesąžiningus

Saulės elektros aukcionai gali būti stabdomi, jei Aukciono komitetas patvirtins, kad įstatyme numatyta 10 MW skatinimo kvota saulės elektrai jau išnaudota. / LŽ archyvo nuotrauka saulės elektros gamybos pajėgumus buvo išduota 195,73 MW galiai, o leidimų saulės elektrai gaminti 10,03 MW galiai. Taip pat per šių metų sausį papildomai išduota leidimų saulės elektrinėse gaminti elektrą dar 8,06 MW galiai.

Gelbėjasi nuo padarytų klaidų Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas

Lukoševičius sakė, kad aukcionų stabdymas yra tarsi gelbėjimosi ratas blaškantis, kaip atlikus tokius klaidingus skatinimo veiksmus elgtis toliau. “Rinkos dalyviams buvo duotas klaidingas signalas. Valdžia prisivirė košės ir nežino, kaip ją srėbti”, - sakė jis. Pašnekovo manymu, atidedant aukcionus tikimasi, kad dalis investuotojų nespės įgyvendinti projektų.

V.Lukoševičiaus manymu, sprendimas bus pakibęs ore, kol komisija išanalizuos teisines ir ekonomines padarytų klaidų pasekmes.

“Dabar svarbiausias klausimas yra ne tai, ar toliau išduoti leidimus, o kaip elgsis ir ko gali pasiekti investuotojai, sustabdę projektų vykdymą. Skaičiuojama, kiek jie investavo lėšų, kokių nuostolių gali patirti, ir t. t. Vėliau bus sprendžiama, ar

Bendrovės “Alternatyvi energija” pardavimo vadovo Vilando Meškausko manymu, stabdyti aukcionus yra teisingas sprendimas arba viena mažesnių valdžios padarytų blogybių. “Apskritai nederėjo šitaip sukelti kainų arba reikėjo jas kas pusę metų peržiūrėti, atsižvelgiant į įrangos kainą. Dabar įranga yra atpigusi beveik 3 kartus, o elektros kaina iki 30 kW jėgainėse nuo 1,62 lito nukrito vos iki 1,44 lito”, - analizavo jis. Anot V.Meškausko, atpigus saulės jėgainėms apsukresni gyventojai greitai pamatė galimybę pasipelnyti ir suskubo gauti plėtros leidimus. “Įsteigta daug įmonių, kurios gavo leidimus, užtikrinančius didesnį fiksuotą tarifą, ir ėmė juos pardavinėti”, - sakė pašnekovas. Jis pridūrė, kad anuliuodama dalį leidimų valdžia bandys sustabdyti spekuliaciją ir nubausti nesąžininguosius.

V.Meškausko teigimu, valdžia iš dalies laiku susigriebė, nes leidimų yra išduota kelis kartus daugiau nei esama realių projektų. “Kyla klausimas, kiek jėgainių bus pastatyta. Jų statytojai jau paėmė avansus iš įmonių ir gyventojų - būsimų jėgainių savininkų ir tuos pinigus išleido. O savininkai galbūt nusprendė jėgainių nebestatyti. Laukia santykių aiškinimasis”, prognozavo V.Meškauskas.

•

Kredito unija skolino dosniai mę paskolas būtų galima skirstyti į geras ir blogas”, - aiškino jis.

Tačiau A.Mogenis LŽ patvirtino, kad paskutinį 2012 metų ketvirtį tik apie 50 proc. paskolas gavusių asmenų jų grąžinimo įmokas mokėjo pagal grafiką.

LŽ prašomas pateikti pavyzdžių, kai NKU išduodamos paskolos iš esmės negalėjo būti grąžintos, NKU laikinasis administratorius atskleidė, jog tai rodė net kelios kreditų išdavimo aplinkybės. “Daugelio išduotų paskolų grąžinimo grafikai sudaryti taip, kad didžioji paskolos dalis ar net visa paskola numatoma grąžinti termino pabaigoje. Ši aplinkybė, remiantis paskolų vertinimo taisyklėmis, verčia paskolą vertinti kaip rizikingą. Daugelyje įmonių, gavusių dideles paskolas, dirba vos vienas darbuotojas. Tai kelia abejonių dėl galimybės įgyvendinti net kuklius verslo planus”, - LŽ dėstė A.Mogenis.

ARVYDAS JOCKUS

Indėlininkų turtą iššvaisčiusi Nacionalinė kredito unija teikdavo klientams iki 5 mln. litų siekiančias paskolas nekilnojamajam turtui pirkti ar ankstesnėms skoloms dengti. Po savaitės teismas pradės nagrinėti šios “dosnios” unijos bankroto bylą.

Lietuvos banko (LB) sprendimu veiklą nutraukusios Nacionalinės kredito unijos (NKU) laikinasis administratorius Alvydas Mogenis LŽ teigė, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį tik pusė šios unijos skolininkų kredito įmokas mokėjo laiku.

Būtent A.Mogeniui pateikus išvadą, kad NKU turtas yra mažesnis už įsipareigojimus, LB šių metų sausio 24 dieną pripažino šią kredito uniją nemokia ir visam laikui atšaukė jos veiklos licenciją.

LB Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius LŽ patvirtino, jog sausio 25 dieną Vilniaus apygardos teismui įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo NKU. Teismas šį klausimą nagrinės vasario 14 dieną.

Paskolų gavėjų netikrino Kaip nustatė A.Mogenis, unijos grynoji turto vertė pernai gruodžio 13 dieną buvo 99,1 mln. litų, o įsipareigojimai siekė 123,4 mln. litų. Kapitalas buvo neigiamas ir sudarė 24,3 mln. litų.

Pagrindinė priežastis, kodėl unijos turtas tapo mažesnis už įsipareigojimus, LB nuomone, yra išdalytos didelės paskolos. Didžiąją dalį jų NKU suteikė 2012 metų antrąjį pusmetį.

Registrų centro turto vertintojai nustatė, kad vien už 13 abejotinų paskolų įkeisto turto vertė yra ne 58,3

“Daugelyje įmonių, gavusių dideles NKU paskolas, dirba vos vienas darbuotojas. Tai kelia abejonių dėl galimybės įgyvendinti net kuklius verslo planus”, - sakė A.Mogenis. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka mln. litų, kaip deklaravo pati unija, o beveik 30 kartų mažesnė - tik 2,1 mln. litų. Kai kurios paskolos suteiktos įkeičiant nekilnojamąjį turtą (NT), kurio deklaruota vertė realiąją vertę viršijo 70-100 kartų.

A.Mogenis LŽ teigė, jog NKU išduotos paskolos NT pirkti, verslui plėtoti, kreditams refinansuoti ir kitiems projektams siekdavo iki 5 mln. litų. “Kai kurios paskolos nebuvo užtikrintos atitinkamos vertės turtu, kai kurie verslo projektai - nerealūs ir nevykdomi”, - LŽ tvirtino jis.

Laikinojo administratoriaus teigimu, NKU paskolos buvo teikiamos neanalizuojant verslo planų realumo, jų įgyvendinimo perspektyvos,

nebuvo tikrinama, ar būsimi skolininkai pateikė teisingus duomenis, būtinus jų rizikai įvertinti. LB pateikiamose ataskaitose neatspindėta reali unijos finansinė būklė.

Kėlė grėsmę indėlininkų pinigams Neaiški NKU veikla jau kurį laiką kėlė įtarimų LB. Kaip jau skelbta, praėjusių metų spalio 16-26 dienomis LB Priežiūros tarnyba tikslinio inspektavimo metu nustatė, kad NKU vykdo itin rizikingą ir neskaidrią veiklą, keliančią grėsmę indėlininkų pinigų saugumui. Net ir po ins-

Paskutinį 2012 metų ketvirtį tik apie pusę Nacionalinės kredito unijos paskolas gavusių asmenų įmokas mokėjo laiku, pagal grafiką.

Kaip sakė A.Mogenis, paskolos buvo išduodamos įvairiems terminams. Vis dėlto jis nesiryžo patvirtinti, kad trumpo laikotarpio paskolos buvo geros, o ilgo - blogos. “Negalima teigti, kad pagal laikotarpio truk-

pektavimo NKU tęsė rizikingą veiklą, tad LB praėjusių metų gruodį nušalino NKU vadovybę, apribojo jos veiklą, o kredito įstaigos finansinei būklei ir jos veiklos perspektyvoms įvertinti skyrė laikinąjį administratorių.

Kaip jau rašė LŽ, ieškodamas galimybių pratęsti šios unijos veiklą, laikinasis administratorius kreipėsi į jos narius ragindamas prisidėti atkuriant NKU veiklą. Negavęs pasiūlymų iš pajininkų ir įvertinęs unijos finansinių srautų prognozes bei kitas aplinkybes, A.Mogenis pateikė išvadą, kad realių galimybių atkurti šios kredito unijos stabilią ir patikimą veiklą nėra, ir pasiūlė kelti NKU bankroto bylą.

Indėliai, laikomi kredito unijose, apdrausti iki 100 tūkst. eurų sumos.

Išankstiniais skaičiavimais, mokėtinų draudimo išmokų suma NKU indėlininkams siekia 120 mln. litų. Iš viso NKU indėlininkų, kuriems priklauso draudimo išmokos, yra 3120.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,5623

+1,0967%

1 Australijos doleris

2,6687

+1,0529%

10 000 Baltarusijos rublių

2,9570

+0,9232%

1 Kanados doleris

2,5647

+0,8929%

1 Šveicarijos frankas

2,8131

+0,8603%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1138

+1,1182%

10 Čekijos kronų

1,3450

-0,0595%

10 Danijos kronų

4,6284

+0,0108%

1 DB svaras sterlingų

4,0310

+1,2404%

100 Vengrijos forintų

1,1789

-0,3647%

100 Islandijos kronų

2,0119

-0,1292%

100 Japonijos jenų

2,7784

+1,6808%

100 Kazachstano tengių

1,7017

+1,2106%

1 Latvijos latas

4,9332

+0,0588%

10 Moldovos lėjų

2,1278

+1,0997%

10 Norvegijos kronų

4,6589

+0,4465%

10 Lenkijos zlotų

8,2640

-0,8156%

100 Rusijos rublių

8,5048

+0,4985%

10 Švedijos kronų

4,0439

+0,6380%

1 Turkijos naujoji lira

1,4534

+0,1789%

10 Ukrainos grivinų

3,1462

+0,8645%

2013 02 06, LB

10

2013 02 06 Lietuvos žinios

Verslas

Žvejai ministrui rodė surūdijusius laivus 100 tūkst. litų, todėl svajoti apie lėšų kaupimą naujam varikliui nėra prasmės.

VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos žvejų uostelyje apsilankę užsieniečiai niekaip negali patikėti, kad sovietmetį menantys surūdiję traleriai skirti ne supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą, o plaukti į jūrą.

Savo akimis išvydęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kuruojamos ūkio srities - jūros žuvininkystės dramatišką vaizdą ministras Vigilijus Jukna žvejų bendruomenei teigė jau suplanavęs oficialų susitikimą su Europos Komisijos žuvininkystės reikalų komisare Maria Damanaki, kuriai išsakys jų mintis dėl neatidėliotinos pagalbos. Žvejų patirtis rodo, kad Rytų šalių laivynai gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) senbuvių pagal techninę darbo priemonių būklę ir verslo uždirbamas pajamas. Todėl jiems neturėtų būti taikomas naujo finansinio paramos laikotarpio nurodymas neskirti lėšų laivams modernizuoti.

Jeigu nebus skiriama ES paramos ar taikomos kitokios valstybės priemonės, Lietuvai artėja laikas, kai išplaukti į jūrą nebegalės nė vienas laivas, ir žvejų įmonės žlugs.

Plėsti aukciono veiklą

Šiuo metu atviroje Baltijos jūroje žvejojantį laivyną sudaro 32 žvejybiniai laivai: 29 mažieji žvejybiniai traleriai ir 3, gaudantys tinklais. / Vidos Bortelienės nuotrauka

Nepajėgia išgaudyti Viena pirmųjų žuvininkystės užduočių ministerijai - parengti naujas žuvų kvotų skirstymo taisykles.

Dėl ankstesnio ministro įsakymu prieš pat Naujuosius metus patvirtintų diskriminacinių taisyklių, įteisinusių kvotų dalybas 10 metų ir vienai įmonei suteikusių 80 proc. šprotų išgaudymo kvotą, kurių įsigaliojimą V.Jukna jau sustabdė, konfrontuojančių žvejų organizacijų nuomonės buvo skirtingos. Pasak vienos šalies, kvotų koncesija leistų limitus užstatyti bankams kaip ilgalaikės veiklos garantiją prašant paskolų laivams modernizuoti. Kiti, o tokių dauguma, pažymi, kad sugaunamų žuvų kiekis neto-

lygus: šiuo metu gaudomos menkės, o kitais metais jų gali nebūti, bet pelno duos geri strimelių ar šprotų laimikiai. Vienai įmonei monopolizavus visą tam tikrų žuvų rū-

nistrui tvirtino, kad ekonominius sprendimus dėl žuvininkystės produktų aukciono veiklos ir dėl laivų atnaujinimo reikia priimti nedelsiant.

Jei nebus skiriama ES paramos ar imamasi kitokių valstybės priemonių, Lietuvai artėja laikas, kai išplaukti į jūrą nebegalės nė vienas laivas, ir žvejų įmonės žlugs. šį, kitos atskirais laikotarpiais gali likti be pajamų. Žvejai sutaria, kad kol kas galima dirbti galiojant senosioms taisyklėms. Tačiau visi vienbalsiai mi-

Registro duomenimis, šiuo metu atviroje Baltijos jūroje žvejojantį laivyną sudaro 32 žvejybiniai laivai: 29 mažieji žvejybiniai traleriai ir 3, gaudantys tinklais. 2012 metais lie-

tuviai neišgaudė 2 tūkst. tonų menkių ir negavo 10 mln. litų pajamų.

Kalbėdamas apie prastą žvejų ekonominę padėtį bendrovės “Starkis” atstovas Einoris Gardžiulis sakė, kad prieš 10 metų žvejodamas su tėvu turėjo laivui skirtą 50 tonų menkių kvotą, ir įmonė galėjo išgyventi. Jeigu kurios nors kitos žuvų rūšies kvotos neišgaudydavo, metų pabaigoje ją atiduodavo “į bendrą katilą” - tiems, kurie pajėgia sugauti daugiau. Dabar, kai degalų kaina padidėjusi 3 kartus, net 100 tonų menkių kvota neduoda pelno, išsiversti negaudant kitokių žuvų neįmanoma. Kaskart parengti laivą naujam žvejybos sezonui kainuoja

Žvejai atkreipė dėmesį, kad ŽŪM reikalavimas pristatyti 80 proc. menkių į aukcioną, neatitinka ekonominių sąlygų. Lietuva esą vienintelė įsidiegė tokią taisyklę, kai kitos šalys leidžia parduoti žuvis artimiausiame aukcione. Vienu metu visi žvejoja Lenkijos vandenyse, kitu metu - Danijos, ten ir parduoda žuvis. Tik lietuviai turi gaišti kelias paras ir eikvoti degalus, kad parplukdytų menkes namo. Nes “menkių” laivai privalo išlaikyti aukcioną, kuriam skiriama 6 proc. prekybos kainos. Tos įmonės, kurios nežvejoja menkių, nuo tokios prievolės atleistos, nors planuojant aukciono statybas prisidėti prie jo išlaikymo žadėjo visi.

Pasak žuvininkystės koordinatoriaus Mindaugo Rimeikio, steigiant ŽŪM pavaldžią bendrovę buvo numatyta, kad po 5 metų aukcionas bus perduotas valdyti žvejų bendruomenei, bet terminui suėjus tokie ketinimai pamiršti. Įmonės “Spika” direktorius Gintaras Gylys pažymėjo, kad aukcionas yra geras dalykas, bet blogai, kad žvejai jį turi išlaikyti. Jo nuomone, patekęs į “geras rankas” pastatas būtų pritaikytas kitoms žvejų paslaugoms ir aukcionas gautų kitų pajamų.

Panašias mintis ministrui dėstė ir Klaipėdos politikai. Sprendžiant prekybos šviežiomis žuvimis problemą pirmas žingsnis jau žengtas - prekyba iš dviejų mašinų vyksta, miesto tarybos Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija nori eiti toliau. Ne kartą buvo siūloma, kad aukcione vyktų ne tik didmeninė, bet ir mažmeninė prekyba. Nors pastatas yra atokiau nuo miesto centro, dėl galimybės įsigyti menkių perpus pigiau nei turguje pirkėjų neturėtų stigti. Jų supirkimo kainos aukcione 2012 metais svyravo nuo 3,9 iki 4,5 lito už kilogramą. Turguje menkės kainuoja 10 litų ir brangiau.

•

Nedrįsta gaminti automobilių ILONA STAŠKUTĖ

VĮ “Regitra” specialistai pastebėjo, kad tautiečiai pirmiau pasigamina savadarbę transporto priemonę, o tik paskui galvoja, kaip ją registruoti. Tačiau savos gamybos automobilių šalyje beveik neregistruojama.

Mūsų šalyje savadarbių transporto priemonių apskritai registruojama labai mažai. Dažniausiai tai būna priekabos, o lengvieji automobiliai registruojami tik išimtiniais atvejais.

“Regitros” duomenimis, 2012 metais Lietuvoje buvo įregistruotos 843 savadarbės lengvųjų automobilių priekabos, o kitokių transporto priemonių pernai neregistruota. Daugiausia savadarbius kūrinius registruoja fiziniai asmenys, labai retai - įmonės.

“Prisigaminama visko, juk galima automobilį ir iš dviejų skirtingų mašinų pačiam susivirinti, tačiau norint tokį kūrinį įregistruoti privalu laikytis tvarkos. Pirmiausia reikia susižinoti, ar tai, ką norima pasigaminti, bus galima įteisinti kaip kelių transporto priemonę. Paprastai mūsų nagingieji meistrai pirma pasigamina,

o paskui ieško būdų, kaip savo kūrinį įteisinti. Iš tikrųjų reikėtų pirmiausia pasižiūrėti, kas leidžiama, kokie yra reikalavimai kelių transporto priemonei mūsų šalyje, kokia dokumentacija turi būti paruošta, ką reikės atlikti, kai transporto priemonė jau bus pagaminta. Ir tik po to jau pradėti gaminti”, - tvirtino VĮ “Regitra” Transporto priemonių registracijos metodikos skyriaus vyresnysis specialistas Rimvydas Strakšas.

Tačiau automobilių entuziastai neslepia, kad savadarbių mašinų beveik neregistruojama dėl itin sudėtingos tvarkos patvirtinant vienetinio automobilio tinkamumą naudoti.

Pagaminti automobilį ir atlikti jam visas reikalingas ekspertizes neišeina nei pigiai, nei greitai, todėl bandyti registruoti savo kūrinius ryžtasi tik didžiausi entuziastai. Lietuviško elektromobilio kūrėjas Mindaugas Milašauskas LŽ pasakojo užtrukęs apie dvejus metus, kol jo elektra varoma transporto priemonė buvo oficialiai įregistruota. Tačiau tokį laiko tarpą dar galima laikyti gana trumpu, nes pašnekovas pats nekonstravo mašinos kėbulo, jis tik pakeitė visą įprastoje “Honda HRV” buvusią degalų sistemą į baterijas bei elektrinį

variklį. Jei vyras būtų ėmęsis automobilio konstravimo nuo pagrindų, jo projektas būtų užtrukęs nepalyginti ilgiau. “Taisyklės gana teisingos, turinčios prasmę, bet kai kuriose vietose jos griežtesnės ir norinčiam kurti žmogui tampa kliūtimi. Jų laikantis padaryti geresnį sprendimą nei gamintojui sunku”, - sakė M.Milašauskas.

Reikalavimus savadarbėms transporto priemonėms nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Sugalvojus meistrauti savadarbį transportą, pasak R.Strakšo, reikėtų kreiptis pirmiausia į ją, arba į bet kurį techninių apžiūrų centrą, nes techninių apžiūrų centrai yra ir ekspertizės įmonės, ne tik tikrinančios, bet ir konsultuojančios dėl savadarbių transporto priemonių dokumentacijos, joms keliamų reikalavimų. Kai savadarbė transporto priemonė pagaminama, toje pačioje ekspertizės įmonėje turi būti atlikta jau pagamintos mašinos techninė ekspertizė. Jeigu transporto priemonė pripažįstama atitinkančia Lietuvoje keliamus reikalavimus, jai išduodami atitinkami ekspertizės įmonės dokumentai, leidžiantys registruoti.

•

Tautiečiai išbando jėgas gamindami priekabas, bet savadarbių automobilių registruoti nesiryžta. / LŽ archyvo nuotrauka

2013 02 06 Lietuvos žinios

Trasa

11

“Rail Balticos” galvosūkis: pritraukti krovinių Jeigu kelyje nuo Vokietijos iki Suomijos, ypač Lietuvoje ir Lenkijoje, nebus intensyviau kuriami viešieji logistikos centrai (VLC) ir stiprinamas jų bendradarbiavimas, po kelerių metų iš pietų į šiaurę nutiestas geležinkelis “Rail Baltica” gali stokoti krovinių.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

I

š Vakarų Europos į Estiją per Lenkiją ir Baltijos valstybes, taip pat tarp vietinės reikšmės transporto mazgų, geležinkeliais kroviniai vežami ir dabar. Lietuvos teritoriją jau senokai yra kirtusi geležinkelio linija, jungianti pietinius ir šiaurinius kaimynus. Vis dėlto, kaip dienraščiui LŽ tvirtino valstybės įmonės Transporto investicijų direkcijos (TID) Kokybės ir rizikos valdymo skyriaus Projektų rizikos vertinimo poskyrio vedėjas Albertas Arūna, linijos apkrovimas tesiekia 50 proc. jos projektinės galios. “Kyla nerimas vien pagalvojus, kas bus, kai šalia dabartinės linijos bus nutiesta ir europinė vėžė “Rail Baltica”, - sakė dienraščio LŽ pašnekovas.

Jis pripažino, jog sumanius “Rail Balticos” projektą buvo planuojama, kad ateityje susivienijus Europai Pietų-Šiaurės kryptimi smarkiai išaugs ir krovinių srautas. “Greičiausiai jis iš tikrųjų bus daug didesnis nei tas, koks yra dabar. Bet tuos srautus dar reikia pritraukti. Tikrai niekas nesinaudos geležinkeliu, jei krovinys traukiniu į paskirties vietą bus pristatomas daug vėliau nei automobiliu, o gabenimo tarifas bus triskart didesnis, nei vežant krovinius kelių transportu, kaip yra dabar”, - sakė A.Arūna.

TID atstovas mato tik vieną išeitį - greičiau Lietuvoje steigti VLC ir skatinti kuo glaudesnį jų bendradarbiavimą.

Šiandien logistikos centrai Lietuvoje dažniausiai statomi šalia Vakarų-Rytų transporto koridoriaus, kuriuo keliauja dauguma krovinių.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Šiandien Pietų-Šiaurės kryptimi pristatyti krovinius nuo durų iki durų taip operatyviai, kaip tai daroma automobiliais, nėra nė mažiausių galimybių. įsikuria įvairių firmų sandėliai, jame privalo būti bent vienas intermodalinis terminalas, į kurį krovinys gali būti atvežamas ir iš jo išvežamas ne tik kelių transportu, bet ir geležinkeliais”, - samprotavo TID atstovas.

Kol nepastatyti VLC, anot A.Arūnos, šiandien Pietų-Šiaurės kryptimi pristatyti krovinius nuo durų iki durų taip operatyviai, kaip tai daroma automobiliais, nėra nė mažiausių galimybių. “Tarp logistikos terminalų ir centrų, veikiančių prie geležinkelių, nėra bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, kroviniai traukiniu vežami tik tada, jei surenkamas pakankamas vagonų skaičius, o reikia, kad eismas būtų reguliarus. Todėl bendradarbiavimą būtina skatinti, išmėginti ir diegti. Ta prasme kol kas Pietų-Šiaurės kryptis beviltiškai atsilieka”, - tvirtino pašnekovas.

Pagalbos ranką tiesia kaimynai A.Arūnos teigimu, problema bado ne tik lietuvių transportininkų, bet ir jų partnerių Vakarų Europoje akis. Todėl Berlyno senatas ir Helsinkio municipalitetas inicijavo “Rail Baltica Growth Corridor” projektą, kurio svarbiausias tikslas stiprinti regioninį bendradarbiavimą tarp Vokietijos, Lenkijos, Suomijos ir Baltijos valstybių logistikos grandinių dalyvių ir užsitikrinti jų paramą tam, kad “Rail Balticos” geležinkelio tiesimo projektas būtų sėkmingas. Pirmiausia kalbama apie logistikos tinklo plėtrą, nes vien iš keleivių vežimo naujasis geležinkelis kažin ar išgyvens. “Tai ne vien “Rail Balticos”, tai - visos Europos problema. Šiandien dauguma Senojo žemyno geležinkelių specializuojasi vežti keleivius, o kroviniams skiriamas antraplanis vaidmuo. Pavyzdžiui, kroviniai vežami naktį, kai linijos nėra apkrautos. Todėl Europos Sąjunga stengiasi paremti kuo daugiau projektų, kurie intensyvina krovinių vežimą žaliuoju transportu, kurio svarbiausia rūšis yra geležinkelis”, - pasakojo TID atstovas.

Anot jo, jau dabar palei numatomą “Rail Balticos” geležinkelio liniją yra įsikūrę daugybė logistikos centrų. “Vokietijoje veikia net 32 VLC, iš kurių “Rail Balticai” krovinius tieks ir trečias pagal modernumą Europoje Berlyno pietų logistikos centras. Helsinkyje krovinius irgi priims vienoje iš Suomijos įlankos salų pastatytas modernus Vuosario uostas - viešasis logistikos centras. Latvijos sostinėje yra uostas, kuriame įsikūrę konteinerių terminalai. Rygos mieste įvairių fir-

S.Dailydkos tvirtinimu, Lietuvos kaimynėms gerai valdyti savo logistikos sistemą trukdo patirties stoka. / LŽ archyvo nuotrauka mų sandėliai išdėstyti gana patogiai, kad galėtume sakyti, jog Latvijos sostinė turi VLC. Taline - lygiai tas pat. Viešųjų logistikos centrų kol kas stinga tiktai Lenkijoje ir Lietuvoje. Tiesa, Varšuvoje aplink geležinkelio liniją išsidėstę įvairių firmų sandėliai, todėl nelabai apsiriksime šią vietą pavadindami į VLC panašia logistikos zona. Oficialiai skelbiama, kad mūsų šalyje palei “Rail Balticos” liniją kuriami trys VLC - Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tačiau jie veikiau primins geležinkelių konteinerių terminalus nei viešuosius logistikos centrus. Todėl galime teigti, kad VLC Lietuvoje artimiausiu metu neturėsime”, - sakė A.Arūna.

Trukdo bendradarbiavimo stoka Buvusio TID vadovo tvirtinimu, logistikos centrų Lietuvoje netrūksta ir dabar. Tačiau dauguma jų privatūs, pritaikyti tik kelių transportui ir yra išdėstyti palei Rytų-Vakarų koridorių, kuriuo geležinkeliais vežama dauguma krovinių. A.Arūnos manymu, VLC yra daug pranašesni už paprastus logistikos centrus, nes klientui vienu metu gali suteikti daugiau paslaugų, todėl šios gerokai atpinga.

“VLC išskiria tai, kad juos kuriant dalyvauja ir valstybė. Jos pasamdyti specialistai šiems centrams skiria tam tikrą teritoriją, joje sukuriama infrastruktūra, paskui ši teritorija išnuomojama arba parduodama privačiam investuotojui. Tokiame VLC

Trukdo lenkai?

Tačiau mokslo bendruomenei atstovaujanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio ir logistikos kompetencijos centro tyrėja Laima Greičiūnė nepritarė TID atstovo nuomonei, kad Lietuva iki šiol yra nepakankamai išplėtojusi logistikos tinklą palei būsimą “Rail Balticos” liniją.

L.Greičiūnė mano, kad daugiau problemų turi kaimynai. “Lietuvoje viskas yra padaryta. Tuo metu kaimynai lenkai dar tėra numatę tik artimiausių infrastruktūros objektų plėtros plane plėtoti logistikos tinklus Šiaurės-Pietų koridoriumi.

Matyti, kad šis koridorius Lenkijai nėra labai svarbus. Per jos teritoriją eina gana geras susisiekimas geležinkeliais tarp Vakarų Europos ir Nepriklausomų valstybių sandrau-

gos šalių, šiai krypčiai Lenkija ir skiria daugiausia dėmesio”, - sakė mokslininkė.

Anot L.Greičiūnės, Vokietija, trys Baltijos valstybės ir Suomija spaudžia Lenkiją, kad ji kuo greičiau įdiegtų logistikos centrus Šiaurės-Pietų kryptimi, tačiau reikalai sunkiai juda į priekį. “Tai yra didelė valstybė ir jos interesai nusveria”, teigė VGTU tyrėja.

Į ateitį - optimistiškai Stasys Dailydka, bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius, pritarė L.Greičiūnės nuomonei, kad didžiausias stabdys plėtojant Pietų-Šiaurės koridorių yra Lenkija. Tačiau jis netvirtino, kad kaimynai tyčia lėtai atlieka darbus.

LŽ pašnekovas savo teiginį iliustravo pavyzdžiu. Pasak jo, šiuo metu sėkmingai veikia vadinamasis Šeštokų ekspresas, į Rusijos miestą Smolenską vežantis iš Vakarų Europos per Lenkiją gabenamus krovinius.

Jie yra surenkami Varšuvoje, vėliau gabenami iki Šeštokų stoties europine, o nuo Šeštokų - plačiąja vėže. Iš Smolensko kroviniai gali nukeliauti bet kuria Rytų kryptimi.

Traukinys nuo Lietuvos pasienio iki Kauno važiuoja ta pačia linija, šalia kurios ateityje nusidrieks ir “Rail Baltica”. “Kur yra plačioji vėžė - ten ir logistikos dalykai gana gerai išplėtoti, čia problemų nėra. Tačiau kaimynėje Lenkijoje valdymas dar nėra toks geras kaip Lietuvoje. Mes turime patirties, o šit kaimynai jos neturi.

Stengiamės ja dalytis, procesas vyksta, ir, manau, ateityje viskas bus gerai, nebekils nesklandumų ir vežant krovinius Pietų-Šiaurės kryptimi”, - sakė “Lietuvos geležinkelių” vadovas.

•

12

2013 02 06 Lietuvos žinios

Kultūra

Serafina Lietuvoje atrado dailės pasaulį MINDAUGAS KLUSAS

Tarptautinės Amerikos mokyklos abiturientės korėjietės Sungwon Serafinos Min tapybos ir pastelinių aktų paroda “Kiklopai” kupina jaunimo kultūros ženklų.

Per devyniolika metų Serafina savo tėvynėje praleido vos septynerius.

Kompanijos “Ericsson-LG” vadybininko dukra gimė Vengrijoje, po to su šeima atsidūrė Rusijoje, gyveno Kazachstane, Pakistane. “Mano gyvenimas - nuolatinė kelionė. Pripratau”, - šnekinama “Lietuvos žinių”, tvirtino jaunoji parodos autorė. Tačiau priprasti Lietuvoje buvo nelengva. Skaudino ir glumino nepažįstamųjų žvilgsniai, atvira nuostaba, rodoma kitos rasės žmogui. Toks prašalaitės, autsaiderės jausmas lydėjo ją gana ilgai ir iš dalies įkvėpė sostinės viešbučio “Novotel” vestibiulyje atidarytos parodos pavadinimą, kūrinių temas.

Tapti nematoma Serafina teigia visuomet mėgusi senovės graikų mitologinius pasakojimus. “Milžinas kiklopas atrodo kitaip nei kiti - turi tik vieną akį.

Jis baugina žmones, todėl gyvena pasislėpęs giliai urve, - pasakojo S.S.Min. Esu azijietė. Kai išeinu į Vilniaus gatves, kartais žmonės tiesiog ima spoksoti į mane. Nesijaučiu užtikrinta, pradedu manyti, kad netinkamai elgiuosi, kad mano apranga, makiažas nederami. Tad kiklopams, toms kitaip atrodančioms būtybėms, pajutau savotišką simpatiją. Dabar man labai patinka Lietuva, tai gražus kraštas. Tačiau iš pradžių būta sunkių akimirkų.” Į Vilnių jaunoji dailininkė su šeima atvyko 2007 metais. Ir visi jos kūriniai atsirado gyvenant jame. Tarkim, drobėje “Žiemos šaltis” autorė vaizduoja Antakalnį - tai, ką mato pro savo kambario langą. “Labai mėgstu Lietuvos gamtovaizdžius, man patinka žiema”, - sakė menininkė. Pagrindinę parodos temą atskleidžia drobė “Is it a Crime?” (“Ar tai nusikaltimas?”). Serafina sako,

Baigusi mokslus Lietuvoje Serafina žada studijuoti JAV arba Jungtinėje Karalystėje.

S.S.Min: “Dabar man labai patinka Lietuva, tai gražus kraštas. Tačiau iš pradžių būta sunkių akimirkų.” kad šis kūrinys jai mieliausias. Juo ji prabyla apie toleranciją, rasių lygybę ir klausia, kuo nusikalstame būdami kitokie.

Kai kurie korėjietės paveikslai atrodo tarsi nutapyti vyriška ranka, kupini paauglių subkultūros ženklų. Tokia išvada ją truputį nustebino. Tačiau netrukus prisipažino esanti kupina

prieštaravimų, kamuojama priešingų jėgų. “Labiausiai norėčiau atrasti savo vietą pasaulyje. Ir tapti nematoma”, - teigia Serafina.

Liko Lietuvoje Nors jos tėtis prieš porą metų grįžo dirbti į Pietų Korėją, mergina tvirtai nusprendė likti mūsų krašte ir čia

/ Oresto Gurevičiaus nuotrauka

baigti vidurinįjį mokslą. Jai visuomet patiko piešimas. Tačiau daile rimtai susidomėjo tik Lietuvoje. “Pamažu atradau savų temų, kūrinių motyvų.

Juk prieš šešerius metus buvau dar vaikas, šeštokė”, - juokėsi jaunoji kūrėja. Moksleivei labai patiko Tarptautinės Amerikos mokyklos dailės mokytojos Annos Platonovos pamokos, lankė ir jos popamokinius užsiėmimus. Serafina jau dalyvavo keturiose parodose Vilniuje, rodė ne tik drobes, bet ir fotografijas. 20102011 metais mergina lankėsi tapybos plenere Mirtos (Kreta, Graikija), ten

surengė parodą. Kai vasarą baigs dvyliktą klasę, Serafina ketina rinktis kurią nors aukštąją meno mokyklą - JAV arba Jungtinėje Karalystėje.

“Jau esu priimta į vieną meno institutą Čikagoje ir mokyklą Delavaro valstijoje”, - pirmaisiais laimėjimais gyrėsi moksleivė.

Jaunoji dailininkė yra kilusi iš Pietų Korėjos katalikų šeimos. Dukrą į parodą atlydėjusi mama teigė, jog Serafinos vardas mergaitei buvo suteiktas per krikšto sakramentą. Jis taip prigijo, kad namiškiai ir giminaičiai kitaip jos ir nevadina.

•

Ką Vilniaus gatvėje pametė Radvila JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Vasarą Vilniuje rastas lobis 37 sidabrinės XVI amžiaus monetos - jau restauruotos ir saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Spėjama, kad jas pametė kuris nors iš Radvilų.

Kaip LŽ pasakojo lobį radęs archeologas Gintautas Rackevičius, tai nėra retenybė. Per metus vienas ar du panašūs atvejai pasitaiko. Šis lobis aptiktas per archeologinius tyrimus Vilniaus gatvėje 41. “Čia stovi avariniu pripažintas XIX amžiaus pastatas be rūsio. Jame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus planuoja įsirengti administracines patalpas, saugyklas. Kadangi muziejus nori rūsio, teritoriją reikėjo nuodugniau ištirti. Tada ir radome 37 sidabrines XVII amžiaus pradžios monetas. Tarp jų daugiausia - Žygimanto Augusto ir Žygimanto Senojo grašių, pusgrašių. Seniausios monetos - trys 1604 metų grašiai,

kaldinti Zigmanto Vazos”, - kalbėjo G.Rackevičius.

Galbūt vyno padaugino Kadangi lobis rastas ne kokiame nors inde, užkastas ir paslėptas, o kapšelyje, kuris per amžius sutrūnijo, archeologas spėja, kad didikas jį pametė netyčia. “Gal vyno padauginęs ėjo, - svarstė G.Rackevičius. - Sulipusias monetas aptikome 2 metrų

G.Rackevičius: “Paprastas miestietis tiek pinigų tikrai negalėjo nešiotis.” gylyje, netoli buvusio XVII amžiaus grindinio fragmento. Jos buvo pamestos prieš išgrindžiant gatvę akmenimis. Tuo metu šioje Radviloms priklausiusioje posesijoje vyko statybos.” Į du stulpelius sulipusias monetas Nacionalinio muziejaus restauratoriai atskyrė ultragarso aparatu, kad jų nepažeistų.

Kapšas, pasak archeologo, neišliko, nes griuvenų sluoksnyje, į kurį patenka deguonies, organika sutrūnija. Viskas gerai išsilaiko tik durpėse, pro jas deguonis neprasiskverbia.

Jaučiui užtektų Ne vieną lobį matęs numizmatas Linas Kvizikevičius teigė, jog šis radinys jam nėra kuo nors ypatingas: “Jei tai būtų XIV amžiaus, Vytauto laikų, monetos, jau būtų sensacija. Vilniaus mieste tokių dar nerasta.” Paklaustas, ką už tiek monetų anais laikais buvo galima nupirkti, numizmatas patikino, kad jaučiui ar kokiam kitam gyvuliui įsigyti jų tikriausiai būtų užtekę.

Archeologo manymu, paprastas miestietis tiek pinigų tikrai negalėjo nešiotis.

Tačiau ko vertas to kapšelio turinys, tiksliai nepasakė. “Nespėjau visko suskaičiuoti, juk toje vietoje aptikome apie tris tūkstančius radinių. Teritorija didelė - 130 kvadratinių metrų. O dar du trečdaliai netyrinėti. Kultūrinis sluoksnis toje vietoje - 4,5 metro”, - aiškino G.Rackevičius. Į Nacionalinį muziejų patekusiu lobiu džiaugėsi numizmatas Eduardas

Kelios sidabrinės XVII amžiaus monetos iš vasarą rasto lobio: lenkiškas pusgrašis, du Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denarai, pusgrašis, trys grašiai ir Prūsijos grašis. / Eduardo Remeco nuotrauka Remecas. “Retai tokių pasitaiko. XVII amžiaus monetų dažniau tenka matyti, o XVI - nelabai. Jos gana gražios, su valdovo portretais, inicialais”, - sakė pašnekovas.

Archeologas patvirtino, kad monetos buvo vertingiausi radiniai iš tos

vietos Vilniaus gatvėje. “Šiaip dažniausiai kapstomės po šiukšles, tyrinėjame tai, ką žmonės išmeta. Juk gerų daiktų paprastai niekas neišmeta, - teigė G.Rackevičius. - Kapšelis su pinigais buvo pamestas neplanuotai, todėl šis radinys ir yra vertingas.”

•

2013 02 06 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Sudėtingas Sigito Gedos žemynas Šiemet vasario 4 dieną vienam žymiausių lietuvių poetų, Nacionalinės premijos laureatui Sigitui Gedai (1943-2008) būtų sukakę septyniasdešimt. Jubiliejiniame vakare, surengtame Rašytojų klube Vilniuje, skambėjo poeto eilės, prisiminta tragiška jo asmenybė. džiui, “Žydinti slyva Snaigyno ežere” (1981) ar “Mamutų tėvynė” (1985). Ypač išskirtinas rinkinys “Septynių vasarų giesmės” (1991).

“Bet kita linija nuo “Žydinčios slyvos” vėl toliau eina ir pasaulio skaldymo žygis, - kalbėjo literatūrologas. Ši kryptis gana ryški S.Gedos verlibruose, kurie atsirado būtent toje knygoje. Pažįstu kelis aistringus S.Gedos gerbėjus, kurie šį posūkį laiko poeto klystkeliu. Tačiau Sigitui, manau, tai buvo sąmoningas žingsnis, labai įdomiai motyvuotas eilėraštyje A.Žukauskui. Jame, perfrazuodamas A.Žukauską, formuluoja savo skaldymo ir, žinoma, jungimo principus.”

Prie pasaulį kuriančio Eroso temos S.Geda grįžta paskutinėse parengtose knygose “Siuita Virginijai” (2009) ir “Freskos” (2012).

MILDA KNIEŽAITĖ

“S

usirinkome paminėti Sigito Gedos gimtadienį, - pradėjo vakarą poetas Kornelijus Platelis. - Kartais minime gyvų žmonių gimtadienius linksmai.

Manau, ir šį turėtume minėti neliūdnai. Juo labiau kad S.Geda yra su mumis. Jis gyvas savo eilėraščiais. Yra mūsų šeimos narys iki šiol. Daugeliui bendravimo su juo akimirkos labai giliai įstrigusios į atmintį.”

“Būtinai turėjau parašyti” Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė prisipažino daug mąstanti apie S.Gedą ir iš tos ilgos apmąstymų kelionės nuo vienos knygos prie kitos jubiliejinį vakarą pasidalyti prisiminimais pasirinko eilių romaną “Žalio gintaro vėriniai”. Su šia “į širdį įkritusia knyga” susijusi ir istorija, kai 1985 metais, dar prieš išleidžiant “Žalio gintaro vėrinius”, turėjo parašyti “Vagos” leidyklai vadinamąją vidinę recenziją.

“Buvau jau pripratusi prie kitokio S.Gedos ir ne visai, kaip man atrodė, suvokiau šios knygos kitoniškumą, kažkokią laisvę, kuri buvo tikras išbandymas, kažkokius kitus pasaulius, kurių lyg ir nebuvau iki tol regėjusi, prisiminė prof. V.Daujotytė. - Rašiau ilgai tą recenziją, vargau dėl jos ir vis tiek liko didelis neramumas.”

Apie tą “neramumą” parašiusi poetui naujametiniame atviruke, literatūrologė netrukus sulaukė ilgo ir nuoširdaus laiško. Jame S.Geda, be kita ko, rašė: “Būtų nelabai gražu, jei pradėčiau dabar įrodinėti, kokią genialią knygą esu sukūręs. Dabar, jau po gero pusmečio, galvoju, kad aš ją būtinai turėjau parašyti. @...: Matai, jau daug mano amžiaus žmonių po žeme. Jei kas mane dar laiko, tai imu galvoti, kad reiškia, jog turiu pasakyti kažką, ko jie nepasakė, bent jau kitokios tiesos dalį. Visa kita, gražu ar negražu, ką tai reiškia žiūrint į mirtį ir tiesą.”

Necenzūruojant Rašytojų klube vos tilpo žmonės, susirinkę paminėti S.Gedos gimimo septyniasdešimtmetį. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Įžvalgomis apie S.Gedos kūrybą dalijosi Aktorius A.Bialobžeskis nelinkęs cenzūruoti S.Gedos kūrybos. literatūrologas prof. K.Nastopka.

G.Bleizgys: “Jis buvo patikimas, tvirtas ir vienveidis žmogus.

Labai pasiilgstu tokių dabar.”

Pakeliui su S.Geda Tais laikais, pasak K.Platelio, S.Geda kartu su Judita Vaičiūnaite, Marcelijumi Martinaičiu, Jonu Juškaičiu, Tomu Venclova, Albinu Žukausku priklausė neformaliai poetų grupei, kritikų pravardžiuojamai modernistais. Tam tikra dalis kritikų juos puolė, o tarp aršiausių gynėjų buvo literatūrologas Kęstutis Nastopka.

“Nuo pat pradžių žavėjausi Sigitu ir sutikau daugelį jo knygų, - prisiminė prof. K.Nastopka. - Apie “Pėdas” nerašiau, tačiau po poros metų, kai “Literatūroje ir mene” vienas skaitytojas ieškojo gyvenimiškos logikos ir piktinosi, kaip poezijoje gali būti žalios žuvys, parašiau pirmą savo teorinį straipsnį “Apie žalias žuvis, gyvenimišką logiką ir poetinę kalbą”.

Vėliau visas knygų recenzijas sudėjau į vieną vietą ir pavadinau “Pakeliui su Sigitu Geda”. Aš jam ėjau iš paskos. Jis man padėdavo suprasti patį save. Rašydamas apie S.Gedą, J.Vaičiūnaitę, formavau savo nuostatas, savo poezijos supratimą. Tuo atžvilgiu jokio atstumo tarp mūsų turbūt nebuvo.”

Pirmas išsiskyrimas, pasak literatūrologo, įvyko dėl Francois Villono “Rinktinės poezijos” recenzijos, para-

Poetą prisiminė trys kartos: poetai Liudvikas Jakimavičius (iš kairės) ir G.Bleizgys, literatūrologė prof. V.Daujotytė. šytos kartu su Nijole Kašelioniene ir šiek tiek kritiškai įvertinusios S.Gedos vertimą. Nors ir buvo atsižvelgta į poeto pastabas dar prieš spausdinant recenziją “Pergalės” žurnale, savo dienoraščiuose S.Geda nuolat prisimindavo K.N. ir polemizuodavo.

“Dėl S.Gedos vertimų ir visos kūrybos, - patikslino prof. K.Nastopka. Man S.Gedos poezija kaip visuma yra žemynas, kuriame esama visko. Taip pat ir jo vertimai, ypač didieji. Kiti

poetai atsirenka tuos eilėraščius, kurie pasiduoda verčiami, yra arčiau jų kraujo grupės, bet Sigitui to neužteko. Jei verčia F.Villoną, tai visą jo kūrybą, jei Charles’į Baudelaire’ą - irgi visą. Žinoma, Dante - didysis jo žygis. Kai toks užmojis, ne visada pasiseka išlaikyti vienodą lygį.”

Nors ir būta kivirčų, po S.Gedos mirties išėjusius Williamo Shakespeare’o “Sonetus” Vilniaus knygų mugėje pristatė prof. K.Nastopka.

Tokia buvo S.Gedos valia. Tarsi ir abiejų susitaikymas. “Šiandien iš naujo skaitydamas S.Gedą, mėginu išsiaiškinti, kur yra tos jo aukštumos ir kur galbūt - tie netesėjimai. Kaip žinome, jie papildo vieni kitus”, - kalbėjo literatūrologas.

Jis pabrėžė, kad nesutinka su T.Venclova, priskyrusiu S.Gedą ir Vytautą Bložę vadinamajai išcentrinei poezijai, pravardžiuojamai dar lietuvišku siurrealizmu. S.Gedos poezijos išcentrinė linija, pasaulio skaldymas, kaip patikslino prof. K.Nastopka, yra stiprus nuo pirmosios knygos, tačiau kartu matyti ir vienijanti jėga, jungimo linija, Eroso jėga kaip pasaulio jungtis. 1972 metais pasirodžiusios “26 rudens ir vasaros giesmės” buvo apkaltintos chaoso poetizavimu ir po jų penkerius metus S.Gedos knygų neišėjo. 1977 metais išleistuose “Mėnulio žieduose” vėl galima matyti įcentrinę liniją. Ji eina ir per vėlesnes knygas, pavyz-

Aktorius Andrius Bialobžeskis, prieš skaitydamas S.Gedos “Nakties žiedus. Paskyrimų poemą Fransua Vijonui”, prisiminė, kad lygiai prieš dvidešimt metų, kai pirmą kartą pamėgino perskaityti šį kūrinį tuometiniuose Menininkų rūmuose, buvo paprašytas kai kurių eilėraščių atsisakyti.

“Taip S.Geda buvo cenzūruotas jau laisvoje Lietuvoje, - sakė aktorius. - Nuo to laiko stengiuosi ciklo neskaldyti. Taip darysiu ir šį vakarą.”

Jaunesnės kartos poetas Gintaras Bleizgys patikino, kad S.Gedą laiko savo mokytoju. Jo poema “Strazdas”, dar mokykloje išgirsta per pamoką, paskatino skaityti poeziją apskritai.

Tada nuėjęs į biblioteką ir pasiėmęs visas ten buvusias S.Gedos knygas.

Taip sutapo, kad ir stodamas į Vilniaus universitetą turėjo per egzaminą atsakinėti apie šį poetą, o jau studijuodamas sužinojo, kad pats esąs fiziškai labai panašus į jį.

“Gal balso tembru, nes esame iš to paties krašto, - spėjo G.Bleizgys. - Vėliau susipažinome ir savo santykius galėčiau pavadinti labiau kaip tėvo ir sūnaus, nes S.Geda mane globojo ir padėjo mano šeimai. Jis buvo patikimas, tvirtas ir vienveidis žmogus.

Labai pasiilgstu dabar tokių, kurie nesitraukia iš ten, kur stovi. Tas stovėjimas ir buvimas vienveidžiu kartais yra labai baisus dalykas. Jis žmogų paverčia truputėlį psichopatu ar maniaku, nes kai viskas keičiasi ir visi tave puola, pasaulis eina kažkur, o tu lieki stovėti savo žemėje, - tave plėšo tiesiog gabalais ir išdrasko. Galvoju apie S.Gedą ir savo kartą. Jis sugebėdavo peržengti ribą ir grįžti atgal, surinkti visa tai. Daug mano kartos žmonių jau gydosi nuo alkoholizmo. Buvo didelių diskusijų ir didelė S.Gedos drama, kad galėjo pakliūti į kalėjimą, bet nepakliuvo, o aš, tarkim, pakliuvau. Būdamas tenai, svarsčiau, kaip čia yra, ar aš ką nors tęsiu. Ir tada žmogus nejučiom pradedi prisiimti atsakomybę, ypač kai mirė S.Geda. Pasižiūri, koks menkas, silpnas žmogus esi, ir laikas deda jau ant tavęs tą atsakomybę.”

Pasak poeto, po S.Gedos mirties jį ypač sukrėtė du skaudūs įvykiai. Pirmas, kai Veisiejų vidurinė mokykla atsisakė priimti S.Gedos vardą. Kitas, kai viena mokslų daktarė pareiškė, kad S.Gedos kūryba yra šunkelis. Ramino vien mintis, kad prof. V.Daujotytė yra parašiusi knygą apie S.Gedą.

•

14

2013 02 06 Lietuvos žinios

Sportas

Lietuviai futbole tebeišradinėja dviratį VILMANTAS REMEIKA

Šiandien visame pasaulyje bus žaidžiama apie pusšimtį oficialių tarpvalstybinių draugiškų futbolo rungtynių. Deja, jau tampa tradicija, kad tokiu metu Lietuvos rinktinė draugėn nesusirinks.

Futbolo gerbėjų šį vakarą laukia keli gardūs desertai: Anglija prieš Braziliją, Prancūzija prieš Vokietiją, Italija prieš Olandiją, Švedija prieš Argentiną, Ispanija prieš Urugvajų. Tokių rungtynių prisiekęs aistruolis praleisti neturi teisės. Tuo metu Lietuvos futbolo federacija (LFF) per žiemą futbolo ištroškusių gerbėjų alkį mėgins pasotinti keista dvikova tarp vadinamosios B (rezervinės) ir U-21 (jaunimo) rinktinių Marijampolės manieže. Įžvelgti jos naudą sunku.

Skirtingi kaimynų prioritetai Kol lietuviai imituos pasirengimą pasaulio čempionato atrankos kovoms, būsimieji mūsiškių varžovai atliks tikrus kontrolinius testus.

Atrankos G grupės lyderė Bosnija ir Hercegovina Liublianoje varžysis su Slovėnija, Graikija namie priims Šveicariją, Slovakija Briugėje kovos su Belgija. Nustebino latviai, kurie tolimojoje Japonijoje susitiks su šios šalies rinktine. Net nykštukinio Lichtenšteino komanda lankysis Dubajuje ir ten išmėgins jėgas su Azerbaidžanu.

Prieš dešimtmetį vasario mėnesį Lietuvos rinktinė žaisdavo nuolat.

LFF rengdavo stovyklas Kipre, Maltoje ir Turkijoje, po to organizavo draugiškas rungtynes Albanijoje, Prancūzijoje, Gruzijoje. Bet vėliau įjungta griežta taupymo programa.

2009 metai buvo paskutiniai, kai Lietuvos rinktinė draugiškoms rungtynėms susirinko vasarį. Tuomečiam rinktinės treneriui portugalui Jose Couceiro pavyko išsireikalauti produktyvios stovyklos savo gimtinėje ir ten sužaisti su Lenkija (1:1) bei Andora (3:1).

2010-aisiais tikslo žaisti vasarį nebuvo, nes pasaulio čempionato atrankos ciklas buvo pasibaigęs. 2011aisiais įvesta nauja mada - draugiškos

Trenerio Cs.Laszlo nuomone, šiuo metu rinktinės kandidatų bendra treniruotė naudingesnė už draugiškas rungtynes. / Romo Jurgaičio nuotrauka rungtynės tarp B ir U-21 rinktinių ant dirbtinės dangos. Taip buvo pernai. Taip bus ir šiemet. Tik aistruoliai ir futbolo žinovai kraipo galvas abejodami, ar tokia dvikova padės tinkamai pasirengti būsimosioms kovoms su slovakais ir graikais.

“Pasiūlymų turėjome. Galėjome svečiuose žaisti su Rumunija arba Majamyje - su Venesuela. Bet apsvarstęs visus argumentus nutariau, kad dėl vienų rungtynių blaškytis po pasaulį nėra geras sprendimas”, aiškino lietuvių treneris Csaba Laszlo. Vis dėlto rinktinė į Majamį išvyko. Taip jaunimo žargonu vadinamas Marijampolės miestas.

O štai lietuvių kaimynų požiūris kitoks. Estijos futbolo federacijos prezidentas Aivaras Pohlakas prieš metus duodamas interviu LŽ dėliojo savo argumentus: “Suteikti rinkti-

Įšvyka į Japoniją ir gyvenimas Kobės mieste latviams ne tik nekainuos, tačiau jie dar gaus ir 50 tūkst. dolerių premiją. nei aukšto lygio draugiškas rungtynes visada buvo mūsų užduotis ir futbolo plėtros programos dalis. Tokiems mačams rengti visada turime specialių idėjų ir ryšių. Čia svarbiausia lankstumas. Jei nacionalinės rinktinės treneris vienas spręs dėl draugiškų rungtynių, bus sunku pasiekti susitarimą. Pas mus tai yra federacijos prioritetas, o treneris jau rūpinasi, kaip tas draugiškas rungtynes panaudoti komandos labui. Dar noriu pridurti, kad niekada nespaudėme trenerio dėl rezultatų. Svarbiausia bendra futbolo plėtra.” Šiandien estai Aberdyne susitinka su Škotija.

Latvijos futbolo federacijos generalinis sekretorius Janis Mežeckis prieš kelias dienas pasigyrė, kad išvyka į Japoniją ir gyvenimas Kobės mieste latviams ne tik nekainuos, tačiau jie dar gaus ir 50 tūkst. dolerių premiją.

Klubams - peilis po kaklu “Nesinori varginti pagrindinių rinktinės žaidėjų. Daugelis jų tik pradės pasiruošimą naujam sezonui, ne vienas mėgins įsitvirtinti naujame klube. Tam reikia laiko ir dauguma tikrai dar nebus pasirengę rimtoms rungtynėms su galingais varžovais”, - aiškino Cs.Laszlo.

Žinoma, su tuo sunku nesutikti. Žiemos metu klubus pakeitė jau 6 rinktinės trenerio dėmesį nuolat patraukiantys žaidėjai: Tomas Danilevičius (iš Neapolio “Juve Stabia” į “Latina”), Darvydas Šernas (iš Lubino “Zaglębie” į “Gaziantepspor”), Tadas Labukas (iš Rygos “Skonto” į Maskvos “Torpedo”), Saulius Mikoliūnas (iš Kijevo “Arsenal” į “Sevastopol”), Marius Papšys (iš “Pribram” į Klaipėdos “Atlantą”), Vytautas Lukša (iš Panevėžio “Ekrano” į Varšuvos “Polonia”). Be to, Kazachstano “Aktobe” mėgina įsitvirtinti buvęs “Šiaulių” snaiperis Artūras Rimkevičius, o norvegų Kristiansando “Start” - sutartį su Gdansko “Lechia” nutraukęs Vytautas Andriuškevičius.

Tačiau ir Lietuvos A lygos klubų pasirengimas sezonui dabar - pačiame įkarštyje. Į B ir U-21 rinktines pakviesti 24 futbolininkai. Net 10 žaidėjų atstovauja Panevėžio “Ekranui”.

Akivaizdu, kad tai kiša pagalius į ratus klubams, kurie rengiasi sezonui.

“Viena vertus, smagu, kad tiek mūsiškių pakviesta. Antra vertus, mes rengiamės sezonui, ką tik sugrįžome iš stovyklos Turkijoje, kur treniravomės ant natūralių dangų, o Marijampolėje bus žaidžiama ant sintetikos. Viliuosi, kad žaidėjai traumų nepatirs, - LŽ sakė “Ekrano” treneris Valdas Urbonas. - Manau, kad kur kas prasmingiau būtų rinktinei sužaisti su tikrais varžovais. Galbūt ne visi pajėgiausi žaidėjai galėtų atvykti, tačiau tai būtų realios rungtynės, kuriose būtų galima spręsti strateginius tikslus, kurti žaidimą. Juk prasideda atsakingų rinktinės varžybų metai ir tokiomis progomis reikia naudotis. Tikslai turėtų būti kitokie nei treniruočių pobūdžio rungtynės su jaunimo komanda.”

Visiškai kitaip pasielgė antras pagal pajėgumą šalies klubas Vilniaus “Žalgiris”. Naujam sezonui žalgiriečiai dabar rengiasi Kroatijoje ir komandos treneris Marekas Zubas į nereikšmingą stovyklą neišleido nė vieno savo futbolininko.

B ir U-21 rinktinės susitiks šiandien 13 val. Marijampolės “Arvi” manieže.

•

Iš Maskvos grįžta nenugalėti SAULIUS RAMOŠKA

Pusę savaitės Rusijoje trukusi Kauno “Žalgirio” krepšininkų viešnagė baigėsi pagal geriausią scenarijų. Iš Maskvos Joano Plazos treniruojami Lietuvos čempionai grįžta įsitvirtinę pirmojoje VTB Jungtinės lygos B grupės vietoje.

Sekmadienį 74:68 Maskvoje nugalėję Rusijos čempioną CSKA vakar žalgiriečiai tik paskutinėmis sekundėmis išsigelbėjo nuo antros nesėkmės lygoje. Po permainingos kovos “Žalgiris” 70:69 (20:16, 17:21, 22:22, 11:10) nugalėjo Liubercų “Triumf” ekipą ir iškovojo dvyliktą pergalę. “Žalgiris” Jungtinėje lygoje pralaimėjo tik kartą, ir tai VEF ekipai.

Manau, tai buvo atsitiktinumas.

Mums reikės sėkmės, kurios trūko žaidžiant pirmas rungtynes, - dvikovos išvakarėse kalbėjo Liubercų ekipos vyriausiasis treneris Vasili-

jus Karasiovas. - Turėsime galimybę laimėti jei nuo pirmos iki paskutinės minutės žaisime aktyviai ir agresyviai. Mūsų ekipa pamažu pasiekia optimalią sportinę formą, kurios visi laukia.”

Antradienį viskas vyko taip, kaip šeimininkų treneris ir teigė. Tik sėkmė lydėjo “Žalgirio” komandą.

Likus žaisti minutę ir 40 sekundžių rezultatyviausiai “Triumf” ekipoje rungtyniavęs Sergejus Karasiovas (pelnė 23 taškus) išvedė saviškius į priekį 69:68. Tuomet abi ekipos ne sykį apsikeitė nerezultatyviomis atakomis, kol “Žalgirio” amerikietis Oliveris Lafayette’as neatsistojo prie baudų metimo linijos. Dviem taikliais metimais jis išvedė Kauno klubą į priekį (70:69), o netrukus perėmė kamuolį, taip sugriaudamas rusų viltis išplėšti pergalę.

Rezultatyviausiai “Žalgirio” ekipoje žaidė Paulius Jankūnas (13 tšk.) ir Marko Popovičius (12). Aikštelėje išvydome ir po ligos sveikstantį Rimantą Kaukėną. Jis prie pergalės prisidėjo 6 taškais.

B GRUPĖS LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, pergalių procentas) 1. Žalgiris (Lietuva)

12 1 92

2. CSKA (Rusija)

11 2 85

3. Lokomotiv-Kuban (Rusija) 9

4 69

4. VEF (Latvija)

9

4 69

5. Nižnij Novgorod (Rusija) 7

6 54

6. Triumf (Rusija)

6

7 46

7. Jenisej (Rusija)

5

8 38

8. ČEZ (Čekija)

4

9 31

9. Neptūnas (Lietuva)

2 11 15

10. Cmoki-Minsk (Baltarusija) 0 13 0

Devintą pergalę savo sąskaiton įsirašė Ramūno Butauto treniruojami Rygos VEF krepšininkai, tarp kurių rezultatyviai rungtyniavo Donatas Zavackas ir Antanas Kavaliauskas.

Latvijos ekipa savo aikštelėje 85:69 (22:19, 23:18, 21:12, 19:20) įveikė Krasnojarsko “Jenisej” komandą.

D.Zavackas, per 17 minučių pelnęs

O.Lafayette’as (kairėje) paskutinėmis sekundėmis padarė viską, kad “Žalgiris” įsitvirtintų lentelės viršuje. / vtb-league.com nuotrauka 23 taškus, savo komandoje buvo rezultatyviausias. A.Kavaliauskas prie pergalės prisidėjo 8 taškais. Dabar rygiečių laukia kelionė į Kauną - vasario 9 dieną “Žalgirio” arenoje jie

susitiks su B grupėje pirmaujančiais Lietuvos čempionais. VEF yra vienintelė ekipa, kuriai Jungtinės lygos varžybose pavyko nugalėti žalgiriečius (77:72).

•

2013 02 06 Lietuvos žinios

Sportas

15

Viską žinantys tegul treniruojasi patys

Treneris E.Norvilas su savo sūnumi Deiviu ir L.Grinčikaite, kuri jam tarsi dukra. / Jūratės Žemaitytės nuotrauka

Linos bėgimas Helsinkyje bronzos link. / Reuters/Scanpix nuotrauka JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Jam ne gėda pripažinti savo klaidas. Jį piktina valdininkų neišmanymas ir abejingumas.

Skaudu ir nepatogu dėl jų prieš šeimas, patikėjusias jam savo vaikus. Tačiau mokiniai ir yra gražiausia, ką jis turi ir ką drauge su jais patiria.

Tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos treneris 59-erių Edmundas Norvilas išugdė ne vieną puikų sprinterį. Tačiau didžiausių aukštumų pasiekė drauge su 25-erių Lina Grinčikaite - ji pirmoji Lietuvos sprinto istorijoje iškovojo medalį prestižiniame sporto forume. Už 2012-ųjų nuopelnus vienas iškiliausių Klaipėdos sporto specialistų išrinktas Lietuvos lengvosios atletikos Metų treneriu.

Kalbantis su Edmundu Norvilurūpėjo išsiaiškinti, koks gi tas kelias į pripažinimą ir kokios spalvos dominuoja trenerio darbe.

- Gal šį rekordą planavote pasiekti anksčiau?

- Mūsų tikslas - ne siekti rekordų, o užimti kuo aukštesnę vietą. Būtų labai smagu bėgti pasaulio čempionato ar olimpinių žaidynių finale, net jei ten Linos rezultatas būtų kad ir 12,0 sek. Svarbiausia - vieta. Pamenu, 2010-ųjų Europos čempionate Barselonoje Linai labai nepasisekė. Ji tikrai turėjo patekti į finalą, bet per pusfinalio bėgimą papūtė toks nepalankaus vėjo gūsis, kad, vos iššovus starteriui, buvo aišku - finalas nuplaukė. Kitas pusfinalis buvo be jokio vėjo. Užtat pernai Helsinkyje mums buvo atlyginta.

- Būdama 21 metų L.Grinčikaitė debiutavo olimpinėse žaidynėse Pekine. Ir tada, ir pernai Londone ji įsiveržė į pusfinalį. Lietuvai tai geras pasiekimas ar labai geras?

- Manau, kad sprinterei tai yra labai geras rezultatas. Nes iki Linos nė viena Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikė tokio rezultato ir tokios vietos olimpiadoje nebuvo iškovojusi.

- Tikiuosi, kad ne paskutinis. Lina turi labai rimtą draugą. Jie gražiai draugauja. Džiaugiuosi tuo. Atsiklausti manęs, ar gali tekėti, ji neprivalės, tačiau pranešti turės.

- Sakoma talentingas ir darbštus auklėtinis treneriui tarsi tikras vaikas.

- Tai tiesa.

- Tikriausiai Liną pažįstate kaip nuluptą?

- Jau pažįstu. Buvo laikai, kai ją kvietė į JAV. Tuomet ten išvyko ir Lietuvos sprinto rekordininkė Agnė Eggerth (Visockaitė). Linai sakiau: nori - važiuok.

Nieko jai nedraudžiu, kad paskui neprikaišiotų, jog sugadinau gyvenimą. Pasirinkimas visada jos pusėje.

- Treniravote ir savo sūnų - su juo buvo lengva dirbti?

- Su Deividu problemų irgi neturėjau. Tačiau lengvojoje jis neužsibuvo, nors ir neblogai sekėsi - tapo vaikų 60 m bėgimo čempionu. Vėliau Deividas išbandė karatė, kitas sporto šakas, o paskiausiai pasinėrė į muziką (tapo žinomu dainininku Deiviu - aut.).

- L.Grinčikaitė irgi nebėgios amžinai.

Gal jau nusižiūrėjote naują “atomiką”?

- Anksčiau manyta, kad sprinto rungtyse lietuviams nėra vilčių pelnyti medalių svarbiausiose metų varžybose. Tačiau pernai Europos čempionate Helsinkyje su L.Grinčikaite tai paneigėte. Kas lėmė tokį kokybišką šuolį?

- Linos požiūris į sportą nuo pat karjeros pradžios. Kaip rengiasi varžyboms, taip ir pasirodo. Ji labai sąžiningai dirba. Būna, kad sportininkui tai suskausta kur, tai kas nors dar jam sutrukdo ateiti į treniruotę. Linos kelyje to niekada nebuvo. Žinoma, reikia įvertinti ir Linos tėvelių nuopelną, kad tokį talentą pagimdė.

- Kuriuo Linos startu pernai džiaugėtės labiau - Europos čempionate iškovota bronza ar Londono žaidynėse pasiektu Lietuvos 100 m sprinto rekordu (11,19 sek.)?

- Su Lina džiaugėmės abiem pergalėmis - ir Europos bronza, ir tuo, kad svarbiausiame sporto forume, olimpiadoje, pavyko pagerinti šalies rekordą.

- Tikriausiai jaučiate Linos galimybių ribas?

- Kiekvienas sportininkas turi ribas. Šiemet norėtume truputį atsipūsti - kol kas esame numatę dalyvauti tik universiadoje. Tai būtų jau trečia ir paskutinė jos universiada. O dėl kovą Geteborge vyksiančių Europos uždarųjų patalpų pirmenybių ir rugpjūtį Maskvoje rengiamo pasaulio čempionato nieko ypatinga neplanuojame. Linai reikia pailsėti. Nebuvo metų, kad ji praleistų svarbiausias varžybas, tad manau, jog po olimpiados nusipelnė nors trupučio poilsio. Ji ir toliau treniruosis, bet šiemet itin aukštų tikslų sau nekelsime.

- Gal Jūsų mokinė rengiasi pailsėti dėl kitų priežasčių?

- Ne ne ne. Nors tikrai nedraudžiu Linai kurti asmeninės laimės. Žinoma, visko gali nutikti, bet kol kas tokių planų nėra. Ji labai nori bėgti ir trečiojoje olimpiadoje - Rio de Žaneire.

- Tikriausiai vienas pirmųjų sužinosite apie jos vestuves?

Gėdingos rinkliavos - Jei tektų agituoti jaunus žmones rinktis trenerio profesiją, būtų lengva tai daryti?

- Nelabai. Jei dabar reikėtų rinktis profesiją, dar labai pagalvočiau. Ne dėl to, kad nemėgčiau savo darbo. Man jis labai patinka. Tačiau piktina įvesta rinkliava - kas mėnesį vaikai privalo mokėti

E.Norvilas: “Didžiausias mokslas - kaip nesugadinti gabaus sportininko.”

- Dairausi tokių aplink Klaipėdą dirbu su pradinukais. Gabių vaikų atsiranda, tačiau perliuko kaip Lina dar nematyti.

Netrukdo kurti asmeninės laimės Kai papučia vėjas

rėjau. Buvo labai gera trenerių kompanija. Mano rungtys - sprintas ir šuoliai.

Jaunas truputį šokinėjau į tolį, truputį bėgiojau, tačiau didelis sportininkas iš manęs neišėjo.

- Geram treneriui tai nebūtina.

- Tačiau jam būtini talentingi sportininkai. Anksčiau turėjau labai gerą bėgikę Raimondą Stonytę, ji 100 m bėgo per 11,5 sek., 200 m - per 23,6 sek.

Gaila, kad tai buvo tarybiniais laikais, kai negalėjai niekur prasimušti. Labai perspektyvūs buvo ir mano auklėtiniai sprinteriai Raimundas Švilpa - dabar jis žinomas fotomenininkas, Ilja Andrusenko, Saulius Urbutis. Negaliu skųstis, turėjau gerų mokinių, Lietuvos čempionų.

Talentų būta ir anksčiau - Talentingas mokinys padeda atsiskleisti ir treneriui...

- Dažniau sportininkas “daro” trenerį, o ne atvirkščiai. Mūsų misija yra padėti jam tobulėti. Didžiausias mokslas - kaip nesugadinti gabaus sportininko. Turi būti abipusis supratimas ir pasitikėjimas. Esu matęs ne vieną pajėgų sportininką, vis klausiantį trenerio - kodėl reikia bėgti šitaip, o ne kitaip, kodėl taip laikyti rankas, o ne kaip jam geriau.

Jei jie žino, kaip reikia, tegul patys ir treniruojasi. Man pasisekė. Lina ideali mokinė.

- Ar tiesus buvo Jūsų kelias iki 2001-ųjų, kai pradėjote treniruoti L.Grinčikaitę?

- Kaune, Lietuvos kūno kultūros institute (dabar - Sporto universitetas), gavęs trenerio diplomą iškart pradėjau dirbti pagal specialybę Klaipėdoje, Olimpinio rezervo sporto mokykloje, pas žinomą lengvosios atletikos specialistą Mykolą Tumėną. Patekau, kur no-

po 10 litų. Tai didžiausias absurdas. Tegul renka pinigus krepšinis, futbolas, kur treneriai stoja piesta išgirdę pasiūlymą atšaukti mokesčius. Klaipėdoje kovojome kaip išmanydami prieš tokius mokesčius - paskutiniai Lietuvoje juos įvedėme.

- Dabar nelengva prisivilioti vaikų į lengvąją atletiką?

- Sunku. Neretam vaikui tenka ilgai, su persėdimais, važiuoti į treniruotę ir atgal. Visa tai kainuoja. Be to, sporto mokyklos nebeskiria vaikams nei batelių, nei aprangos, viskas - iš tėvų kišenės. Ir į varžybas vaikai važiuoja už savo pinigus. Anksčiau už gerą rezultatą bent batelius sportininkui skirdavo... Skaudu ir nepatogu prieš šeimas, kurios mums patiki savo vaikus. Šiuo klausimu esu labai piktas. Tai labiausiai erzina mūsų darbe.

Man keista, kai miesto valdžia teigia, kad jai nereikia didelio sporto meistriškumo. Ir Vilniuje taip kalbėta.

Tuomet klausimas: kurių velnių baigiantis sezonui kviečiami visi geriausi sportininkai į apdovanojimų ceremoniją? Tegul pagerbia tuos, kurie surinko daugiausia pinigų iš vaikų. Juk jiems svarbiausia - masiškumas. Ir dar nori uždirbti iš tų pačių vaikų.

Klaidos brandina - Kokios savybės būtinos geram treneriui?

- Tiesiog reikia mėgti savo darbą ir mylėti sportininkus. Viskas prasideda nuo vaikų. Nenuostabu, kad treneris kartais net daugiau žino apie vaiką nei auklėtinio mama ar tėtis. Mes taip susigyvename su grupe, kad ir gimtadienius kartu švenčiame.

Ir Lina man kaip dukra. Iki šiol man atrodo, kad niekas nepasikeitė, kad ji vis dar mokinukė, nors iš tikrųjų ji jau Sporto universiteto doktorantė.

- Ką labiausiai vertinate savo darbe?

- Konkretaus atsakymo neturiu. Bet savo profesijos į nieką nekeisčiau.

- Kokį įvykį norėtumėte išbraukti iš trenerio karjeros?

- 2006-ųjų pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionatą Kinijoje. Tuomet suvokiau, kad bėgdama 200 m Lina gali iškovoti medalį, bet... padariau didžiulę klaidą, leisdamas jai dalyvauti dviejose rungtyse. Kai ji trečią kartą įveikė 100 m distanciją, netrukus bėgo 200 m ir pateko į pusfinalį. Tačiau kitą dieną kojos Linos nebeklausė. Ji net nesugebėjo normaliai apšilti. Tik galiu pasidžiaugti, jog nerizikavome, kai gydytojas pasiūlė suleisti Linai vaistų, kad bėgdama nejaustų skausmo. Pamaniau: jei bėgančią dar “suplėšysiu”, tuomet viskas prarasta. Ir mes atsisakėme dalyvauti 200 m pusfinalyje.

- Kada ateina trenerio branda?

- Štai tokios klaidos trenerį ir subrandina. Kad ir mūsų olimpietė barjerininkė Eglė Staišiūnaitė. Grįžusi iš JAV ji labai stengėsi - Europos čempionate Helsinkyje įvykdė olimpinį normatyvą, tačiau finale “sudegė”. Kai visos jėgos atiduodamos siekiant įvykdyti normatyvą, dažnai nebelieka jėgų pagrindiniam startui. Čia neverta ieškoti kaltų, tiesiog kartais taip nutinka.

Pastaruoju metu mums su Lina tarsi ir Dievulis padeda per pagrindinius startus.

- Mes, žurnalistai, akimirksniu paskleisdami žinią apie įspūdingą Lietuvos sportininko pergalę, labai skubėdami kartais nepaminime jį parengusio trenerio. Norėčiau atsiprašyti už tai. Neabejoju, kad ir Jūs ne sykį buvote “užmirštas”.

- Taip, turiu pripažinti, kad tokie dalykai skaudina. Manau, šalia sportininko visada turėtų būti rašoma ir trenerio pavardė. Juk jie kartu dirba, kartu siekia pergalių, kartu jas iškovoja.

•

16

2013 02 06 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

NAMAI, PATALPOS PARDUODA Mūrinį namą Žemaitkiemyje (93 kv. m, statytas 1984 m., yra 40 a žemės, ūkinis pastatas, daržinė, viralinė, kaina - 70 000 Lt). Ukmergė, tel. 8 606 42 512.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Naują neišpakuotą dvigulę tamsiai rudą medinę lovą (be grotelių, 200x180 cm, kaina 350 Lt). Vilnius, tel. 8 600 67 022.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras - sargo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI Parduodamas BUAB „Pocai“ priklausantis ir bankui įkeistas nekilnojamasis turtas: žemės sklypo dalis su statiniais, Tvenkinio g. 2, Pocaičių k., Girdžių sen., Jurbarko r. sav.

Komerciniai pasiūlymai priimami 1 mėnesį nuo skelbimo išspausdinimo dienos.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu (8 5) 272 8038.

Užs. R-71 Bankroto administratorius parduota BUAB „ELDRA“ debitorines skolas.

Daugiau informacijos tel. 8 600 22 365 arba el. p.: bankrotocentas@gmail.com. Užs. R-69 Dingusius lopšelio-darželio „Menachemo namai“ (į. k. 191897571) įstatus bei registracijos pažymėjimą laikyti negaliojančiais.

Užs. R-68

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Jenergija“, adresas: Draugystės g. 1, Pakiršnio k., Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Satkūnų k., Satkūnų sen., Joniškio r.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Jenergija“ nuomojame 2 ha ploto sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir vietinių ūkininkų tiekiamos kukurūzų masės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt, ir Satkūnų seniūnijoje, Sidabros g. 9, Satkūnų k., Joniškio r.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 vasario 25 d. 13.30 val. Satkūnų seniūnijoje.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos orgaUžs. R-70 nizatoriui.

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ SKELBIA KONKURSĄ SEPARACINĖS (PJAUTINĖS) MEDIENOS TIEKIMUI 2013 METAMS. Informacija teikiama tel.: (8 46) 39 95 19, 8 611 08 178.

Konkurso aprašymas internetinėje pirkimų svetainėje: „http://81.7.123.37/lt/konkursu_sarasas/itemID/2960“ Pasiūlymus prašome įkelti į elektroninę pirkimų svetainę iki 2013 m. vasario mėn. 11 d.

Užs. V-2198

Bankrutavusi DUAB „INGO Baltic“, įmonės kodas 110426768, Odminių g. 3, Vilniuje, parduoda už pasiūlytą didžiausią kainą: Patalpas Odminių g. 3-10A, Vilniuje, bendras plotas 101,95 kv. m, mūriniame name, mansarda, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0023, statybos metai iki 1940 m., pradinė pardavimo kaina - 539 000 Lt. Paraiškos turto pirkimui priimamos vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos, t. y. iki 2013 m. kovo 6 d. imtinai BDUAB „INGO Baltic“ patalpose, Odminių g. 3-10A, Vilniuje (4-as aukštas).

Pradinis įnašas 10 proc. pradinės pardavimo kainos sumokamas į BDUAB „INGO Baltic“ sąskaitą LT48 7044 0600 0041 6237 AB SEB banke.

SV-11028

Parduodamo turto apžiūra vyksta iš anksto susitarus su turto pardavimo vykdytoju administratoriaus UAB „Jupoga“ įgaliotu asmeniu J.Dzekunsku, tel. 8 685 67 424. Užs. R-67

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 02 06 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 6 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00“Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)

10.30 “Popietė su Algimantu Čekuoliu” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Stilius”. Namai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Pasaulis X” (k.) N-7 11.40 “Nuo... Iki...” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Diagnozė: valdžia” 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Trileris “Išpirka” N-14 1.05 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Be komentarų” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija”

16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Akistata” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Herojai” 1.50 “Lujis”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Kitas Džimio pasaulis” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Trileris “Beprotiškas miestas” N-7 23.15 “Deksteris” N-14 0.15 “Užmirštieji” N-7 1.15 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 Poeto Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. “Laiko portretai”. Sigitas Geda (k.) 13.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. S.Prokofjevo vienaveiksmio baleto “Sūnus palaidūnas” fragmentai (k.) 14.10 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai”. 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Skulptūrų pėdomis” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos”. 5 s. 22.00 “Savęs link”.

Mįslingi reiškiniai: NSO. 2 d. 22.30 “Elito kinas”. Čekų animacijos klasika. “Viena taurele per daug”.

“Liūtas ir daina”. “Įžanginį žodį tars...”. “Apie ką sliekas net nenumanė”. “Jeigu...”. “Nakties angelas”.

“Mechanizmas”. “Alus anapus gatvės”. “Labas rytas”. “Juoda ir balta”. 1983 m. 0.00 Panorama (k.)

0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja Asta Krikščiūnaitė ir Vytautas Juozapaitis

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.30, 16, 18.15, 21.40 val.

“Dubleris” - 12.15, 14.30, 16.30, 18.45, 21 val.

“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 21.45 val.

“Taikinys” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 11.30, 17.15, 20 val.

15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Fantastinis trileris “Grobuonis 2” 23.40 Europos pokerio turas 0.45 “6 kadrai” 1.15 “CSI Majamis” 2.05 “Kastlas”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.55 “Bunda sirgaliai” 8.00 “Ryto reporteris” (k.) 9.15 “Gamink sveikiau!” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Gaujos” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “El Nino” reiškinys” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 9.30 Drama “Paskutinė naktis” N-7 11.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 13.15 Drama “Emos laimė” N-7 15.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 17.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 19.00 Drama “Meilė ir šokiai” 21.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 23.00 Trileris “Pandorum” N-14 1.00 Komedija “Myliu tave, Filipai Morisai!” N-14

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Aukščiausia klasė” 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Kritinė riba” N-7 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00 Komedija “Kurjeris” N-7 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo

pirmūnai!” 18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Likimo dovana” 23.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.

Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Kregždės lizdas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Perkūnas” 20.15 “Marijos giria” 22.05 Šarlis de Golis 23.00 “Sonka” 23.55 Žinios+ 0.10 “Miestelis” 0.40 Vaid. f. “Baltieji drabužiai”. 3 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.50 “Futbol Mundial” žurnalas 11.20 Ledo ritulys.

KHL. Rygos “Dinamo” - “Lokomotiv” 13.20 Ledo ritulys. KHL. “Amur” - Rygos “Dinamo” 15.20 Krepšinis.

Eurolyga. “Caja Laboral” - “Chimki” 17.10 Krepšinis.

Eurolyga. “Unicaja” - “Anadolu Efes” 19.00 Rankinis.

Pasaulio čempionatas. Rungtynės dėl trečios vietos 20.30 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas 21.25 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Švedija - Argentina. Tiesioginė transliacija 23.30 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Olandija - Italija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Inžinierių idėjos 13.35 Tai bent papročiai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vienas laukinėje gamtoje 22.00 Išlikimas 23.00 Britų iliuzionistas Dynamo 1.00 Tikrieji aferistai

Teatras “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 17.15, 19.15, 22 val.

“Medžioklė” - 16.30, 19 val.

“Dubleris” - 12, 16, 18, 20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11.45, 15.15, 18.45, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 12.45, 17 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 14.45 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 21.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.10, 22 val.

“Tyli naktis” - 19.15 val.

“Aurora” - 18.30 val.

“Vargdieniai” - 15.15, 21 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.30, 14.30, 19 val.

“Zambezija” (3D) - 10 val.

“Zambezija” - 10.45, 12.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 15.30 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40, 14.45, 17, 19.15, 22 val.

“Valentinas vienas” - 19 val.

“Dubleris” - 11.30, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.

“Skrydis” - 18, 20.50 val.

“Kietašikniai” - 15.15, 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 10.45, 14.15, 17.30, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

6 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”

MENŲ SPAUSTUVĖ 7 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Sparnuotasis Matas” 8 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel-Link” 8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja” “DOMINO” TEATRAS 6 d. 19 val. “Sex guru” 7 d. 19 val. “Žirklės” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 7 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Miranda” 8 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Hamletas” KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK” 6 d. 19 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 6 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Jah” 7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi”

KAUNAS “Ištrūkęs Džango” - 14, 18, 20.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 15.45 val.

“Kietašikniai” - 21.50 val.

“Vargdieniai” - 12.30, 18.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Zambezija” - 10.45 val.

“Pi gyvenimas” - 16.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.40, 14, 16.15, 18.30, 21 val.

“Populiari mergina” - 16, 18.45, 21.40 val.

12-asis Japonijos kino festivalis - 18.30 val.

“Dubleris” - 12.15, 14.40, 17, 19.30, 22 val.

“Skrydis” - 15, 18.10, 21 val.

“Taikinys” - 16.30, 20.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.20, 17.50, 21.20 val.

“Kietašikniai” - 15.20 val.

“Tyli naktis” - 16.30, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 14, 17.30, 21 val.

“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15, 20.40 val.

“Pi gyvenimas” - 21.15 val.

SKALVIJA “Medžioklė” - 21 val.

“Aurora” - 16.50 val.

“Meilė kaip nuodai” - 19.10 val.

PASAKA “Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 18 val.

“Provokuojantys užrašai” - 21 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 19.30 val.

“Optimisto istorija” - 18.15, 21.30 val.

“Maža šalis” - 17.30 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“Išpažinimas” - 16 val.

MULTIKINO

CINAMON “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.45, 19.45 val.

“Medžioklė” - 19.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.

“Tyli naktis” - 12, 14, 16, 18.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11.45, 17.15, 21.55 val.

“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 14.05 val.

“Aurora” - 16.05, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.50, 13.05, 15.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Pi gyvenimas” - 13.30 val.

“Zambezija” - 11.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 15.45, 18.15, 22 val.

“Populiari mergina” - 12.30, 15.15, 20.15 val.

“Valentinas vienas” - 19 val.

“Dubleris” - 21.30 val.

“Skrydis” - 18.45 val.

“Taikinys” - 14.20, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 17.45 val.

“Kietašikniai” - 14.45, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 13, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 18.30, 20 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 15.30 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 17.15 val.

“Zambezija” - 11.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.

“Pi gyvenimas” - 17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.45 val.

“Vargdieniai” - 12, 17.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 13.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 19 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 18.15, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 16.15, 21.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 15, 21.30 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D

“Pi gyvenimas” - 13.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.45 val.

“Tyli naktis” - 17.20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.35 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45, 19 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 10.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 12.10, 16.20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.

7 d. 18.30 val. “Traviata” 8 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 6 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Ir vėl viskas bus gerai” 8 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” JAUNIMO TEATRAS 6 d. 11 val. Spektaklis ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų”

8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Aida” 8 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė” 8 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 6 d. 18 val. Alytaus miesto teatras.

“Tūla arba esame okupuota šalis” KAUNO TEATRO KLUBAS 6 d. 19 val. A.Gotesmano trio.

“Tribute to J.Coltrane” 8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KLAIPĖDA

7 d. 18 val. “Kovos klubas” 8 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” Salė 99 6 d. 18 val. “Šmėklos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)” 8 d. 18 val. “Iliuzijos” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 6 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” 7 d. 18.30 val. J.Erlickas - vėl Mažajame teatre! “Neregėta programa” 8 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” KEISTUOLIŲ TEATRAS

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 10 d. 17 val. “Adata” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mums viskas gerai” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 7 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 6 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Atėjau, pamačiaus, negalėjau” 8 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS

PANEVĖŽYS

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 19 val.

“Ištrūkęs Džango” - 18 val.

“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Vargdieniai” - 17 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30 val.

7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PLUNGĖ 7 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 8 d. 19 val. “Juokdario mirtis, arba kas nužudė Šekspyrą”

PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Lūšies valanda”

2013 02 06 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:02 leidžiasi 17:05 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

0 Oslas

Ketvirtoji delčios diena

Delčia II 03

Jaunatis II 10

Priešpilnis II 17

-1 Helsinkis

0

Stokholmas

Pilnatis II 24

-1

Dublinas +7 +6 Londonas

+2 -2

Šiauliai

+2 -2

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, daug kur snigs, kris šlapdriba. Temperatūra dieną 0-2 laipsniai šilumos.

Bordo

Ukmergė +1 -2

Kaunas VILNIUS

+16 0

-1

+4 Amsterdamas

+9

0

Lisabona

Alytus +2 -2

Druskininkai Rytoj: debesuota, kai kur snigs. Temperatūra naktį 5-7 laipsniai šalčio, dieną 0-3 laipsniai 37-oji metų diena. Vasario šeštoji, trečiadienis, šilumos. trečioji 6-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 328 dienos.

+7 Madridas

+14 Barselona

+3 Ryga

+1 Kopenhaga

+6 Paryžius

Kėdainiai +1

+2 Sankt Peterburgas

Talinas

9:03

Palanga

19

Vilnius Minskas +2 +2 Varšuva +3

+2

Berlynas +4 Praha

+3 Miunchenas

+9 Nica

+11 Roma

0 Maskva

+2

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +3 +3 +9 Bukareštas Varna Dubrovnikas +11 Sofija +13

+11

Stambulas +11

Malaga +16

Alžyras +14

Tunisas +16

Atėnai

+15 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Darata, Oksana, Paulius, Povilas, Urtė, Titas, Žyvilė.

LŽ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 18 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 5 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Į viską reaguokite ramiai, taikiai, tada diena praeis neblogai. Būkite atidūs vaikams, nepykite ant jų. Nepasitikėkite žmonėmis, kuriuos matysite pirmą kartą.

Jautis. Šiandien aplinkiniai labiau akcentuos ir primins jūsų trūkumus, klaidas, o ne nuopelnus.

Nepraleiskite komentarų pro ausis, nes tai ateityje apsaugos nuo iliuzijų, pasirinkimo klaidų.

Dvyniai. Būsite įsitempę, todėl aplink viskas erzins. Likite kantrūs ir atlaidūs, nes įsikarščiavę galite įskaudinti artimiausius žmones. Negatyvią energiją geriau išliekite sporto salėje.

Vėžys. Jausitės nejaukiai, nes teks taisyti padarytas klaidas. Suimkite save į rankas, imkitės veiksmų, kurie užkirstų kelią kitiems nemalonumams. Nesikarščiuokite, nespręskite nesusipratimų piktuoju.

Liūtas. Pastaruoju metu kils nemalonumų dėl idealizmo, fanatizmo ar perdėtų ambicijų. Ši diena privers atsisakyti bent dalies iliuzijų. Mažiau norėkite ir planuokite: vargu ar viską spėsite.

Mergelė. Aplinkiniai ne itin draugiškai nusiteikę. Teks pripažinti, kad esate neteisūs. Negeras laikas imtis sudėtingų dalykinių užduočių, veltis į konfliktus, konkurencinę kovą.

Svarstyklės. Pradėkite gyventi šia diena. Niekada nežinote, kada kas gali apsiversti aukštyn kojomis. Tai, kas anksčiau nepatiko, dabar gali pasirodyti visai miela.

Skorpionas. Būsite melancholiški, tačiau nepasiduokite liūdnoms nuotaikoms. Neapsiimkite sudėtingų užduočių, venkite konfliktų. Paslaptis pasilaikykite sau. Saugokite pinigus ir dokumentus. Šaulys. Nesiimkite nieko nauja, netvarkykite turto reikalų. Būkite taktiškesni namiškių atžvilgiu.

Antra dienos pusė bus palankesnė, ypač moterims.

Ožiaragis. Galite sulaukti netikėtos pagalbos, gerų naujienų, bet neskubėkite džiaugtis, nepulkite imtis pasiūlyto darbo.

Galimos problemos dėl neištikimybės. Būkite atsargūs naudodamiesi aštriais instrumentais.

Vandenis. Jokių skubotų išvadų ir žaibiškų veiksmų! Nors seksis tvarkyti neatidėliojamus reikalus, venkite skubėti ir skubinti. Būkite labai atidūs atlikdami kasdienes užduotis. Žuvys. Derėtų stabtelėti, imtis tik kasdienių reikalų. Nepalanku žadėti, įsipareigoti, ypač jei kas nors ragins greitai apsispręsti. Pasaugokite turtą.

20

2013 02 06 Lietuvos žinios

Margumynai

Kopimas F.Castro garbei

Gražuolei suspaudė širdį Heidi Klum teigia niekada nepamiršianti mažos mergytės, kurią visą dieną ramino ligoninėje Haityje. Toje šalyje garsi manekenė neišvydo jokios pažangos, nors pasaulis ir dėjo daug pastangų stengdamasis prikelti Haitį po stichinės nelaimės.

Supermanekenė H.Klum kelias valandas praleido žemės drebėjimo nuniokoto Haičio ligoninėje ramindama ten paliktą kūdikį. Keturių vaikų motina su Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) atstovais lankėsi Haityje praėjusių metų pabaigoje ir stebėjo, kaip bendruomenėms sekasi atsigauti po pražūtingo, mažiausiai 220 tūkst. gyventojų gyvybių pareikalavusio 2010 metų žemės drebėjimo.

Gražuolę nuvylė labai lėti drebėjimo padarinių likvidavimo darbai, tačiau apsilankius vienoje Port o Prenso ligoninėje H.Klum užvaldė motiniški jausmai. “Viena mergytė nuolat verkė. Jos motina buvo ją palikusi prieš kelias dienas klinikoje, ir ji ten gulėjo visiškai viena. Aš paprašiau duoti pie-

no ir antklodę, kad galėčiau ją palaikyti. - Mergytė gulėjo savo šlapime ir išmatose, bet vos tik ją pakėliau, liovėsi verkusi. Visą dieną laikiau ją savo glėbyje. Labai skaudu buvo vėl ją paguldyti į lovelę ir atsisveikinti. Nesiliauju galvojusi apie mažylę, man rūpi, ar ji išgyvens”, - pasakojo H.Klum britų žurnalui “Hello!”

Haityje H.Klum taip pat lankėsi palapinių miestelyje, kur įsikūrusios labai sunkiai gyvenančios šeimos, ir nusikaltimais garsėjančiame gete. Žvaigždė neslėpė susierzinimo, kad Haičio pareigūnai niekaip neatstato šalies po 2010 metų drebėjimo.

“Indijoje mačiau raupais sergančius žmones, apkeliavau visą Afriką.

Esu miegojusi būstuose, kur nėra nei šildymo, nei tualeto. Daugelyje vietų mačiau daug skurdo, bet ne tokio kaip Haityje...” - sakė manekenė. Per pastarąją kelionę ji tikėjosi pamatyti trejų metų pažangą, ypač turint galvoje milžiniškas pasaulio, taip pat ir Amerikos garsenybių, pastangas padėti Haičiui, tačiau tai, ką išvydo, ją labai nuvylė. “Šito aš neužmiršiu”, sakė H.Klum.

•

Įspūdingas A.Robert’o kopimas Havanoje. / Reuters/PC/Scanpix nuotraukos

Žmogumi-voru vadinamas Alainas Robert’as nuolat be jokios įrangos kopia į aukštus pastatus visame pasaulyje, o dabar tai padarė Havanoje.

Prancūzas įlipo į vienu Kubos sostinės simbolių laikomą viešbutį “Habana Libre” ir pareiškė, kad šiuo žygiu norėjo išreikšti palaikymą revoliucijos lyderiui Fideliui Castro.

“Kopimas yra būdas atrasti šalį, jos kultūrą”, - sakė nutrūktgalvis. Po

kopimų jis dažnai būna areštuojamas, nes daro tai negavęs leidimo.

Havanoje taip nenutiko.

1958 metais atidarytas viešbutis iš pradžių vadinosi “Habana Hilton” ir būtent jame buvo įkurtas laikinas F.Castro štabas po jo triumfo žygio į sostinę.

A.Robert’as kopti pradėjo nuo 4-ojo aukšto, o Havanos širdyje esančio pastato 26-ąjį aukštą pasiekė po 28 minučių. Viešbučio aukštis - 70 metrų. Policija buvo sustabdžiusi eismą prie pastato, ten užvertę galvas žiopsojo daugybė žmonių. Maždaug 2

Katinėlis po antvožu

tūkst. žiūrovų pratrūkdavo ploti kaskart, kai prancūzas pasiekdavo naują aukštą.

50 metų žmogus-voras yra įkopęs į daugiau nei 100 aukštų statinių nesinaudodamas virvėmis ar kitokia saugumo įranga. 2006 metais jis tai padarė ir Vilniuje - per 40 minučių užkopė į aukščiausią Vilniuje “Hanner” 148 metrų aukščio dangoraižį “Europa”. Guinnesso pasaulio rekordų knygoje A.Robert’as pripažintas žmogumi, “įkopusiu į daugiausia pastatų be pagalbos”.

•

Rožinis barbės pasaulis Barbė išties turi viską: gausybę drabužių, svajonių namą, daugybę karjerų, o dabar dar ir - restoraną.

Po siaubingos kelionės juodos ir baltos spalvų katinėlis atsigauna remontininkų dirbtuvėse.

Vienas mažas kačiukas sukorė 300 kilometrų nuo Uchtos iki Syktyvkaro po mašinos antvožu.

Kai Syktyvkaro stalius nusprendė pakeisti savo automobilio, kurį atsivarė iš Uchtos, tepalus, siaurame tarpelyje tarp metalinės apsaugos ir variklio jis aptiko juodos ir baltos spalvų kačiuką... Gyvūnėlis buvo sveikas, bet nuo patirto šoko nė nemiauktelėjo ir nesujudėjo.

Automobilių serviso darbuotojai jį priglaudė savo dirbtuvėse. Jie parūpino katinėliui šiltą dėžę ir sakė,

H.Klum su draugu Martinu Kristenu ir savo vaikais Kalifornijoje.

kad jis joje puikiai jaučiasi - kaip namie. Gyvūnėlis pamažėle atsigauna, nors didelio aktyvumo kol kas nerodo.

Katinai neretai palenda po antvožu, tokių neįtikimų jų kelionių pasaulyje yra pasitaikę ne kartą. Tokiu būdu vienas Siamo kačiukas JAV nuvažiavo 200 kilometrų iš vienos valstijos į kitą. Jis lindėjo už automobilio “Mazda” radiatoriaus grotelių.

Didžiojoje Britanijoje pusmečio katinėlis įveikė 300 kilometrų atstumą pakeleivinga mašina. Vargšas atsipirko uodegos nudegimu.

•

Barbė egzistuoja jau 54 metus. Ši lėlė yra įkvėpusi daugybę dalykų, o neseniai Taivane duris gerbėjams atvėrė ir teminis restoranas “Barbie Cafe”. Jis visas rožinis ir, kaip galima tikėtis, plastikinis. Čia akį rėžia ryški rožinė sofų spalva, kėdės, apipavidalintos tarsi suvarstomi korsetai, kėdžių kojos lyg rožiniai aukštakulniai. Restorano padavėjos pasipuošusios diademomis. Valgiaraštyje - migdoliniai sausainiai martinio taurėse, sumuštiniai, įvairūs desertai, papuošti barbės logotipu. Ant sienų - barbės įvairiais apdarais atvaizdai. Ryški rožinė liejasi iš visų pusių.

Taipėjus šiam restoranui atidaryti pasirinktas todėl, kad Taivane teminės maitinimo įstaigos labai populiarios ir lankomos. “Kiekviena maža mergaitė vaikystėje yra turėjusi lėlę, - sako restorano savininkas Henry Chiu. Barbė - mažos mergytės svajonė. Norime, kad ji išsipildytų, tad sukūrėme šį fantazijų pasaulį.”

Pietūs restorane kainuoja 300 Taivano dolerių (10 JAV dolerių). Valgiaraštyje nurodytos ir patiekalų kalorijos, todėl “Barbie Cafe” jau pamėgo merginos iš aplinkinių kontorų, nors įstaiga atvėrė duris tik sausio 30-ąją.

JAV žaislų gamybos milžinė ir barbės kūrėja “Mattel” suteikė Taivano sostinės parduotuvių rajone įsikūrusiam restoranui savo licenciją, nes tikisi, kad jis padės propaguoti barbės mados liniją, įskaitant ir tą rožinį klostuotą sijonėlį, skirtą mažoms mergaitėms. Restorane taip pat prekiaujama šiomis lėlėmis, jų aksesuarais, baldais. “Mattel” tikisi, kad barbės gerbėjai plūs į Taipėjų iš Kinijos, Honkongo ir Japonijos. Tiesa, anks-

tesnis kompanijos bandymas 2009 metais atidaryti barbės restoraną Šanchajuje, Kinijoje, buvo nesėkmingas. Jis nepateisino lūkesčių ir 2011-aisiais užvėrė duris.

Taivane veikia populiarus restoranas, kuriame viskas padaryta iš kartono, taip pat kavinė tualetų tema ir lėktuvo “Airbus A380” korpuse įrengta maitinimo įstaiga.

•

WENN, BNS, Fox.news, Lenta.ru, LŽ

Barbės restoranas tikisi privilioti garsios lėlytės gerbėjų iš viso pasaulio.