2013 m. vasario 7 d. / Ketvirtadienis / Nr. 31 (13 456)

Kaina

2013 m. vasario 7 d. / Ketvirtadienis / Nr. 31 (13 456)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Perki verslą nusiperki ir bėdą

Visi keliai veda į Knygų mugę 13p.

Į asmens duomenis kėsinasi ir policininkai 4p.

10p.

www.lzinios.lt

Ukraina kryžkelėje Šviesos diodų (LED) lempos visai neseniai buvo naudojamos tik automobilių pramonėje, komercinės paskirties patalpose ar smulkioms švytinčioms dekoracijoms, tačiau technologijai plėtojantis jos ateina ir į privačias erdves 11p Šiandien Čekijoje prasideda 46-asis pasaulio biatlono čempionatas, kuriame Lietuvos delegacija bus kaip reta gausi - antrus metus iš eilės ten varžysis keturi vyrai ir tiek pat moterų 15p.

UŽSIENIS

Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka

“Mistraliams” neturi degalų

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Vilniuje viešėjęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius išgirdo, kad jo šaliai teks rinktis: arba laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES), arba Rusijos kuriama Muitų sąjunga.

Asociacijos sutartį Ukrainai Bendrija žada tik tuomet, kai ši įrodys, kad gali gyventi kaip europietiška valstybė.

Vakar su vizitu į Lietuvą atvykusiam Ukrainos prezidentui V.Janukovyčiui mūsų valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitės priminė, kad ES ir Ukrainos bendradarbiavimo negatyvų politinį kontekstą kuria bylos prieš politinius oponentus, taip pat šios šalies siekis derėtis iš naujo dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje sąlygų.

Aptardami dvišalius Lietuvos ir Ukrainos santykius prezidentai pasidžiaugė, kad jie klostosi sėkmingai: didėja prekybos apimtis, transporto

Anot D.Grybauskaitės, ES ir Ukrainos santykiai tampa šių metų aktualija. srityje efektyviai veikia “Vikingo” projektas, aktyvus yra kultūrinis bendradarbiavimas. Anot D.Grybauskaitės, ES ir Ukrainos santykiai tampa šių metų aktualija. Prezidentės teigimu, Bendrija norėtų pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina. “Ta-

čiau šiam susitarimui gali sutrukdyti tam tikra nepalanki politinė situacija, kurią ES įvertino dar praėjusių metų gruodžio mėnesį, iškeldama 19 vadinamųjų pastebėjimų ir rekomendacijų, ką Ukrainai dar reikėtų atlikti kaip namų darbus. Pirmiausia tai paliestų rinkimų sistemos, teisinės sistemos ir teismų reformas. Konkretūs žingsniai turėtų rodyti, kad Ukraina gali ir sugeba gyventi bei veikti kaip europinė valstybė”, - pažymėjo prezidentė.

3p.

Naujų viešbučių nestatoma jau dešimtmečius, o statybų projektų plėtotojai nepramuša derinančių institucijų ledų. Vis garsiau apie itin nepalankias jiems sąlygas kalbantys verslininkai tikina, kad tęsiant daug metų vykdomą draudimų, biurokratinių barjerų statymo politiką Kuršių nerija taps užkam-

7p.

ORAI

Neringoje nyksta viešbučių verslas Unikalioji Kuršių nerija praranda apgyvendinimo įstaigas, kurios tiesiog uždaromos arba išparduodamos kaip paprasčiausi gyvenamieji būstai. Vien per pastaruosius kelerius metus spynomis “pasipuošė” mažiausiai trys dideli viešbučiai.

2011 metais Rusija pasirašė sutartį su Prancūzija, kad jai bus pristatyti du modernūs karo laivai “Mistral”, tačiau dabar aiškėja, kad jie negalės plaukioti, nes Rusijoje negaminami jiems reikalingi degalai. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas tikisi, kad Rusijos chemikai sugalvos, kuo būtų galima varyti šiuos laivus, o vienas Rusijos karinis ekspertas pasakė tiesiai: “Greičiausiai vieną kitą kartelį “Mistral” neilgam išplauks į jūrą, o paskui palengva rūdys šiuo metu jiems įrenginėjamoje bazėje Ramiajame vandenyne, kol ateis laikas juos nurašyti į metalo laužą.”

piu, nepatraukliu turistams. Esą trūkstant lankstumo, naujų turistų traukos objektų ir viešbučių verslas vejamas lauk iš Neringos. Tai, kad iš prabangiausio krašto kurorto vis sparčiau traukiasi viešbučių verslas, atrodo paradoksalu, tačiau faktai labai iškalbingi.

5p.

Debesuota su pragiedruliais, vietomis snyguriuos.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 02 07 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Vytautas Pociūnas žiūri ir klausia VYTAUTAS LANDSBERGIS

Nutraukus Vytauto Pociūno nužudymo bylą spaudos konferencijoje visuomenei liudijo Artūras Urbelis, ilgai tyręs Lietuvos prokuratūrai nežinybingą bylą, - taip, nežinybingą, jei nerasta žudiko arba padėjėjo, juolab užsakovo, kurie turėtų Lietuvos pilietybę, ir panašiai.

Tą teisinę padėtį ir atskleidė A.Urbelis, kartu paliudijęs kai kuriuos svarbius prokuratūros tyrimo nustatytus dalykus. Jei nutrauktos bylos medžiaga nebeįslaptinta, bus galima pasitikrinti tas vietas, kurios A.Urbelio energingame pasakojime liko neaiškios.

Ar tikrai V.Pociūno kūnas gulėjo, kur nukritęs, dar pusdienį, o statybiniai pastoliai su kritimo pėdsakais - galimomis drabužių ir kūno dalimis - buvo tuoj pat pašalin-

ti ir sunaikinti? Kurie “tyrėjai” tai sankcionavo?

Ką tuo metu veikė ir matė du V.Pociūno bendradarbiai bendrakeleiviai, tame pačiame KGB “Inturisto” viešbutyje pažadinti, kad atpažintų kūną? Ir toliau, kol buvo išvežtas kūnas? (Tikėtina, jog jie galų gale apklausti.) Ir, atrodo, pažadi-

priešo, kad ir ne miestelio aikštėje, bet savaip esmingai informatyvus.

O kodėl A.Urbelis šneka apie šiukšlyną, primėtytą butelių, lyg nematęs anos viešai skelbtos raiškiausios nuotraukos? Gali būti, kad kaip tik jai išsprūdus į viešumą ir buvo inscenizuotas kažkoks fotošiukšlynas, nelyginant Smolensko katastrofos

Kitų žmonių su pavardėmis, išmetusių V.Pociūną, ligi šiol nerasta. Jie dar konkrečiai nenustatyti. Jų uždaryti negalima. Todėl uždaroma byla. Kai žmogžudys ateis ir pasipasakos, byla bus tęsiama. no juos gerokai vėliau negu “prieš 45 valandas iki tyrimo”.

Gal jie matė, gal pabudėję prie velionio būtų matę, kas fotografavo žūties vietą ir režisavo instaliaciją - pseudofotodokumentą (paskelbtą žurnale “Ekstra”), kuriame matyti vien kraujo bala, o jos vidury - alaus butelis. Būdingas kagėbistinis pasityčiojimas iš nukauto

vietoje iškart padarytiems telefono kadrams paneigti - panašus, bet tyčinis, įkaltį diskredituojantis dubliavimas. Aišku, svarbiausia, ką bus prokurorams parodęs, jei dar gyvas, anos, tikrosios, Bresto nuotraukos autorius: kas jį pakvietė ir aranžavo smagų kam nors kraujo balos su buteliu vaizdelį. Nufotografuok, ha ha ha.

Pasityčiojimų būta ir Vilniuje. Dabar tai bent jau neatmetinėta, tirta. Šmeižto autoriai aiškinęsi buvę klaidingai suprasti, “kirtis buvo ne ten”.

O tiesioginio tyrėjo išvada savotiška: “Neįtikau, mane iš darbo išvarė, o rytoj mane pervažiavo automobilis...” Čia nesą priežastinio ryšio: neva “kaltas tas, kuris tave išvarė”.

Groteskas, bet pirmoji šios A.Urbelio išvados dalis - jau tam tikrų aplinkybių pripažinimas. Tad kas rūpinosi V.Pociūną “išvaryti iš darbo”? Žinia, pareigūnas elgėsi neatsargiai, net išsiųstas į nedarbą dar tęsė savo tikrąjį darbą. Juk pats parašė: “Mane pakas.”

Galų gale po rimtesnio tyrimo visai aišku viena - V.Pociūnas negalėjo pats iškristi pro tą langą. Tai nustatyta. Iš tyrimo galutinai aišku, kad kitaip negalėjo būti. “Iškritimas savaiminis negalimas” (A.Urbelis). Į plačią palangę tik rankomis rėmėsi.

Ergo, jam arba jo kūnui - veikiau nesąmoningam, nes be priešmirtinio riksmo, - iškristi padėjo kiti žmonės.

Alternatyvos tai versijai ir tokiam vyksmui nėra.

Tačiau kitų žmonių su pavardėmis, išmetusių V.Pociūną, ligi šiol nerasta. Jie dar konkrečiai nenustatyti.

Jų uždaryti negalima. Todėl uždaroma byla. Kai žmogžudys ateis ir pasipasakos, byla bus tęsiama.

O gal dar prašneks tretieji asmenys. “Yra institutai Maskvoje, kurie kuria visokias kalbas” (A.Urbelis). Tai suinteresuotoji veikla, bet ir ją verta tirti, kai kada prasitaria.

Ergo, iškrito arba išmestas ne savo valia, ir ne per neatsargumą. Yra pašalinio asmens tyčinė nusikalstama veika. Mat greta visų oficialių slidinėjimų apie dar trūkstamus faktus tyrime turėtų dalyvauti ne mažiau svarbus veiksnys: sveikas protas ir logika. Pagal tai - neatmetant proto ir logikos - įvyko žmogžudystė. Ne prielaida. Faktas, kurio jau nestinga. Žmogžudys ir jį nukreipusi organizacija - taip, nenustatyti. Tikrai ne vienintelis toks atvejis pasaulyje. Būna, kad paaiškėja ir po keliasdešimties metų. Tačiau pirmiausia reikėtų girdėti V.Pociūno nebyliuosius klausimus ir baigti slidinėjimo varžybas.

•

Kiekvienas mitas šiek tiek atsispiria į realybę MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Pastarųjų Seimo rinkimų rezultatai tapo naujų mitų apie Lietuvos gyventojų elgesį per rinkimus kūrimo šaltiniu. Šiame komentare išnagrinėsime du iš jų, dažnai pasirodančius viešojoje erdvėje. Žinoma, kiekvienas mitas šiek tiek atsispiria į realybę, tačiau, remiantis istoriku Raouliu Girardet, tai yra jos deformacija, kuri objektyviai abejotina. Be to, mitas turi svarbias funkcijas (paaiškinti ir mobilizuoti), todėl detalesnis nagrinėjimas taip pat atskleidžia, kam jis gali būti naudingas.

Pirmasis mitas - Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pritraukė daug jaunų, internetu besinaudojančių žmonių balsų, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) elektoratas sparčiai sensta. Šis teiginys yra atnaujinta stipriai viešojoje erdvėje įsišaknijusio mito, kad už konservatorius balsuoja tik senyvi, į pensiją išėję gyventojai, versija. Akivaizdžiai ji yra naudinga rinkimus pralaimėjusiai TS-LKD, - taip ji save aiškina kaip progresyvią, atsinaujinusią partiją ir siekia mobilizuoti tokiam įvaizdžiui pagaulių rėmėjų dalį.

Kiek šis mitas nutolsta nuo realybės? Visų pirma, reikia trumpai pa-

nagrinėti senąjį, tai, kad už TS-LKD iki šiol daugiausia balsavo pensininkai. Iš dalies toks mitas buvo pagrįstas - remiantis 2004 ir 2008 metų apklausomis, atliktomis po rinkimų, ši socialinė grupė sudarė didelę dalį (vidutiniškai kiek daugiau nei 40 proc.) konservatorių rinkėjų. Tačiau tai tik dalis rinkimų paveikslo. Būtina akcentuoti, kad tokie rinkėjai sudaro svarbiausią dalį apskritai visų reikšmingų partijų, išskyrus liberalus, elektorato. Pagal 2008-ųjų apklausą, atliktą po rinkimų (užsakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI), atliko “Vilmorus”), tarp socialdemokratų rinkėjų buvo 41,3, Tvarkos ir teisingumo (TT) 32,9, Darbo partijos (DP) - 28,6 proc. save pensininkais įvardijančių respondentų. Taip yra dėl to, kad balsuojant vyresnio amžiaus žmonės yra patys aktyviausi.

Atnaujintas mitas irgi teisingas tik iš dalies. 2012-ųjų apklausa, atlikta po rinkimų (užsakė VU TSPMI, atliko “Berent” ), rodo, kad didelė pensininkų dalis neišnyko ne tik iš LSDP (31,2 proc. tarp šios partijos rinkėjų), bet ir iš TS-LKD elektorato. Tai net 38,9 proc. už pastarąją partiją balsavusių respondentų. Tad pagal šios socialinės grupės įnašą į partijos balsų kraitį konservatoriai socialdemokratus pastaruosiuose rinkimuose net aplenkė (atsižvelgiant į statistinę paklaidą). Akivaizdu, kad pensininkai šiai partijai vis dar yra labai

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

svarbūs - kokiai politinei jėgai gali būti nesvarbus geras trečdalis jos rinkėjų?

Galbūt arčiau tiesos yra mito dalis apie jaunųjų rinkėjų pritraukimą? Šiuo atžvilgiu, pagal po rinkimų atliktą apklausą, didesnių skirtumų tarp LSDP ir TS-LKD apskritai nėra: pirmosios elektorate respodentai iki 30 metų sudaro 12 proc., o antrosios - 10,6 procento.

Didesne jaunimo balsų dalimi (tarp savų rinkėjų), vertinant reikšmingas partijas, gali pasigirti tik Liberalų sąjūdis (LS) - 26 proc. ir DP 19,2 procento. Tad aktyvus jaunų žmonių palaikymas, skiriamas konservatoriams socialiniuose tinkluose, neatitinka realybės. Abi tradicinės partijos (TS-LKD ir LSDP) pagal jaunimo “svorį” tarp savo rinkėjų gerokai nusileidžia kitoms politinėms jėgoms (atitinkamai dešinėje ir kairėje).

Antrasis mitas - dešiniosios jėgos (TS-LKD ir LS) įsitvirtino didžiuosiuose miestuose, o kairiosios partijos (LSDP, DP ir TT) - mažesniuose miestuose ir rajonuose. Visų pirma, šis mitas naudingas apžvalgininkams, kurie siekia į rinkimų rezultatus ir apskritai rinkėjų elgesį žiūrėti supaprastintai. Kita vertus, viešojoje erdvėje šis mitas iš dalies naudingas ir dešiniosioms partijoms, kurios prisistato kaip didžiųjų miestų užkariautojos. Atrodo, beliko atsigręžti į provinciją ir pergalė kituose rinkimuose - garantuota. Žvelgiant į rinkimų rezultatus

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

vienmandatėse apygardose, bendras vaizdas iš tiesų paremia šį mitą: 21oje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apygardoje LS ir TS-LKD kartu iškovojo 17 mandatų. Tačiau dviejų etapų sistema vienmandatėse yra kiek apgaulinga: į antrąjį etapą patekti (ir jame laimėti) kartais užtenka ir mažiau nei 17 proc. į rinkimus

Išnagrinėjus rinkimų mitus tampa aišku, kad jie nėra visiškai teisingi - dalis politinės realybės užmaskuojama, o dalis ir iškreipiama.

Mitų palaikymas ilgalaikėje perspektyvoje gali pakenkti ir partijoms, kurioms jie turėtų būti naudingi. atėjusiųjų balsų. Tai jau įrodė Antanas Nedzinskas 2008-ųjų rinkimuose, Dzūkijos apygardoje.

Daug kas priklauso nuo to, su kuo tenka susidurti pakartotiniame balsavime. Šiuo atžvilgiu Kaune konservatoriams pasisekė, nes jiems 6 iš 8 miesto apygardų (antrajame rinkimų etape) teko varžytis su “Drąsos kelio” (DK) kandidatais. Šiems trys opozicinės kairės partijos pašykštėjo

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

paramos, tad šansų prieš reikšmingą rinkėjų mažumą Kaune visada mobilizuojančius konservatorius DK turėjo mažai. Žvelgiant į balsavimą už partijų sąrašus, dešiniųjų jėgų dominavimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nėra toks jau ryškus. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už buvusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės partijas (TS-LKD, LS, Liberalų ir centro sąjungą) balsavusiųjų vidurkis 21-oje didžiųjų miestų apygardoje buvo 35,7 proc. balsų (nuo galiojančiųjų), o už buvusios opozicijos partijas (LSDP, DP, TT) - 34,4 procento. Toks pranašumas vargiai gali būti pavadintas dominavimu.

Vertinant atskirai tris miestus, skaičiai yra net kairės naudai. Vieninteliame Vilniuje (9 apygardos) trys buvusios Vyriausybės partijos vidutiniškai rinko daugiau balsų (36,7 proc.) nei minėtos kairiosios politinės jėgos (31,6). Kaune kairės vidurkis jau didesnis: 36,1 proc. prieš liberalų ir konservatorių 34,5. Galiausiai Klaipėdoje irgi geriau sekėsi LSDP, DP ir TT vidutiniškai 39 proc. balsai (dešiniųjų jėgų vidurkis - 36,1 proc.).

Išsamiau išnagrinėjus rinkimų mitus tampa aišku, kad jie nėra visiškai teisingi - dalis politinės realybės užmaskuojama, o dalis ir iškreipiama. Reikėtų pažymėti, kad jų palaikymas ilgalaikėje perspektyvoje gali pakenkti ir partijoms, kurioms turėtų būti naudingi - įtikėjus netikrais laimėjimais, tikrieji gali išslysti iš rankų.

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

•

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 02 07 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Ukraina - politinio pasirinkimo kryžkelėje Atkelta iš

•1 p.

Dvilypė pozicija Politologui Kęstučiui Girniui nekyla abejonių, kad Ukraina nori integruotis į ES. Asociacijos sutartis šiai valstybei būtų labai naudinga.

Kita vertus, kaip pažymi ekspertas, Ukrainos vadovai nelabai pritaria ES keliamiems reikalavimams.

“V.Janukovyčius žino, ko ES reikalauja, bet dar nėra nutaręs, ar galės išsiderėti papildomų nuolaidų: ir dėl santykių su Rusija, ir dėl J.Tymošenko”, - aiškino jis.

V.Janukovyčius tvirtino, jog Ukrainos užsienio politikos prioritetas yra tolesnė europinė integracija.

“Jau tradiciškai susiklostė, kad Lietuva yra mūsų strateginė partnerė šiais klausimais, nes ji perėjo visą integracijos kelią. Ukraina gali pritarti - šis kelias tikrai sudėtingas, tačiau tai yra mūsų namų darbų užduotis, ir mes privalome jį pereiti”, kalbėjo Ukrainos vadovas.

Teks rinktis D.Grybauskaitė pareiškė, kad Ukraina turės pasirinkti: arba Rusijos buriamą Muitų sąjungą, arba laisvos prekybos sutartį su ES, nes tai nesuderinami dalykai. “Noriu labai aiškiai pasakyti - abu susitarimai nesuderinami, tad Ukrainai teks rinktis vieną arbą kitą. Laisvos prekybos sutarties su ES principai ir ekonominiai, ir politiniai - neleidžia integruotis į kitas prekybines struktūras”, - sakė ji.

Ukrainos prezidentas aiškino, kad privalo ieškoti galimybių bendradarbiauti su Muitų sąjunga, nes kalbama apie daugiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių prekių apyvartą. “Mes negalime su tuo nesiskaityti. Tai - ekonominiai interesai, visų pirma Ukrainos gamintojų interesai. Šiuo konkrečiu klausimu mes dirbame”, - teigė jis.

V.Janukovyčius pabrėžė, kad Ukrainai Rusijos dujų milžinės “Gazprom” pateikta 7 mlrd. JAV dolerių sąskaita už nepanaudotas dujas yra neteisinga. Priminsime, jog ji pateikta tą pačią dieną, kai Ukraina su JAV kompanija “Shell” pasirašė sutartį dėl skalūnų dujų projekto.

Ukrainos vadovas sakė, kad jo šalis už dujas moka brangiausiai Europoje, kad jų kaina apskaičiuota neobjektyviai. Tai esą buvusios premjerės

Prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, kad Ukraina turės pasirinkti arba Rusijos buriamą Muitų sąjungą, arba laisvos prekybos sutartį su ES, nes tai nesuderinami dalykai.

Paklaustas apie J.Tymošenko V.Janukovyčius pareiškė, jog reikės skirti laiko, kad būtų galima rasti atsakymus į šiuos klausimus. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka Julijos Tymošenko vyriausybės pasirašytos sutarties pasekmės.

Stebi bylų eigą Vilniuje V.Janukovyčius neišvengė klausimų apie kalinamą J.Tymošenko. Paklaustas, ar svarstoma galimybė suteikti malonę šiai opozicijos atstovei, ar kitaip palengvinti jos situaciją, prezidentas pareiškė, jog reikės skirti laiko, kad būtų galima ras-

ti atsakymus į šiuos klausimus. “Kad sprendimai, kurie bus priimami artimiausiu metu, atitiktų mūsų teisines normas. Teisinė sistema šiuo atveju yra pati svarbiausia, todėl kartu su partneriais turime mąstyti, kaip spręsti šį klausimą”, - kalbėjo V.Janukovyčius.

D.Grybauskaitė pažymėjo, kad ES labai atidžiai stebi bylų prieš politinius oponentus eigą. Pasak preziden-

tės, politinės opozicijos atstovų įkalinimas sudaro labai neigiamą foną bet kokiems ES ir Ukrainos ateities santykiams. “Todėl Ukraina prašoma pagal savo galimybes artimiausiu metu rasti sprendimus, nes tolesnis šių klausimų vilkinimas tikrai sudarys foną, kuriame ateities sutarčių pasirašymas ir tolesnė Ukrainos integracija bus pristabdyta”, - pabrėžė mūsų šalies vadovė.

Be to, pasak K.Girniaus, Ukraina negali lengva ranka numoti į Rusiją ir Muitų sąjungą Rytuose. Tad ji, siekdama išvengti Rusijos rūstybės ir galbūt pasiderėti dėl dujų kainų, gali kuo ilgiau vengti pateikti aiškų savo apsisprendimą ES. Politologo Ramūno Vilpišausko manymu, Lietuva ir ES suinteresuotos, kad vyktų tolesnė Ukrainos integracija į Bendriją, intensyvėtų politinis bendradarbiavimas.

“Kita vertus, įvardytos sąlygos, kurios turi būti įgyvendintos siekiant tolesnės integracijos. Jų atsisakymas būtų politiškai sudėtingas ir keltų riziką pačiai ES integracijai”, - tikino jis.

•

Draugiškoje rinkoje vietos pakanka ir lietuviams RAIMONDA RAMELIENĖ

Ukrainos rinkoje dirbantys ir į ją tik besidairantys Lietuvos verslininkai audžia ambicingus ateities planus ir nesibaido kylančių problemų.

Didelė ir draugiška rinka, kurią kiek apkartina politinės orientacijos svyravimai. Taip Ukrainos verslo aplinką apibūdina LŽ kalbinti Lietuvos verslininkai ir diplomatai, turintys galimybių iš arti matyti ar praktiškai pajusti šioje šalyje vykstančius procesus. Nemažas būrys verslo atstovų, turinčių interesų Ukrainoje, naujausias juos dominančias žinias vakar galėjo išgirsti iš paties prezidento Viktoro Janukovyčiaus lūpų. Susitikimas vyko sostinės “Kempinski” viešbutyje.

Krovinių daugėja AB “Lietuvos geležinkeliai” Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo plėtrai Sauliaus Stasiūno teigimu, bendradarbiavimas su Ukrainos geležinkelininkais, krovinių siuntėjais bei ekspeditoriais dabar yra glaudus.

Tai atspindi ir krovinių pervežimo srautai. “Geriausias pavyzdys - konteinerinis traukinys “Vikingas”, egzistuojantis jau 10 metų. Jo rodikliai kasmet gerėja, prie to prisideda ir Ukrainos krovinių siuntėjai”, - LŽ sakė S.Stasiūnas. Pasak bendrovės atsto-

vo, dirbant visada kyla tam tikrų problemų, tačiau visos jos sprendžiamos, nors gal ir ne taip greitai, kaip norėtųsi. Viena tokių - ilgai trunkančios dokumentų forminimo ir muitinės procedūros. S.Stasiūnas taip pat apgailestavo, kad Ukrainos geležinkelių taikomi importo ir eksporto tarifai yra dideli, palyginti su rinkos sąlygomis. Tolesnio bendradarbiavimo planus S.Stasiūnas vadino ambicingais. “Viliamės, kad su Ukrainos pagalba padidinsime tranzitą iš Juodosios į Baltijos jūros šalis”, teigė jis. Per Ukrainą į Lietuvą bei Skandinavijos šalis bus siekiama pritraukti Turkijos, Azerbaidžano ir Gruzijos krovinių srautus. Skandinavijos valsty-

Tyrinėja rinką Žemės ūkio verslo bendrovės “Arvi ir ko” tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovo, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Algirdo Kumžos teigimu, jo atstovaujama įmonė “į Ukrainą žygiuoja trimis kryptimis”. Ukrainiečius domina bendrovės gaminamos trąšos, galimybė statyti negyvūninės kilmės atliekų perdirbimo gamyklą, kokios toje šalyje apskritai nėra, taip pat kalakutienos gamyba.

“Ukrainoje turime savo atstovybę, kuri ieško mums partnerių, kalbasi su bankais, rengia verslo planus. Tačiau pamatų dar neišliejome”, - situaciją apibūdino A.Kumža. Jo teigimu, V.Ja-

Verslo atstovai naujausias juos dominančias žinias vakar galėjo išgirsti iš paties Ukrainos prezidento V.Janukovyčiaus lūpų. bėms bus pasiūlytas geras susisiekimas su Juodosios jūros regionu geležinkeliais iš Klaipėdos uosto.

“Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis LŽ priminė, kad jų įmonės su Ukraina bendradarbiauja jau 18 metų.

“Pradėjome dar tuomet, kai Lietuva nebuvo Europos Sąjungos narė”, sakė jis. Verslininkas vylėsi, kad šis Ukrainos prezidento vizitas bus bent nedidelis žingsnis Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties link.

nukovyčiaus vizitas pirmiausia svarbus politiniu požiūriu. “Visiems įdomu, kokią kryptį Ukraina šiandien renkasi - Maskvos ar Briuselio. Verslui taip pat svarbu, ar Ukraina po kurio laiko bus vadinamojoje muitų sąjungoje, ar pasirašys asociacijos su ES sutartį”, - sakė A.Kumža. Į Ukrainos rinką besidairantiems Lietuvos verslininkams buvęs ambasadorius pirmiausia patartų susirasti patikimą partnerį. Nors ir esama tarptautinių finansų institucijų perspėjimų, rašančių Ukrainai “blogus pažy-

R.Šėgždos teigimu, didelė Ukrainos rinka lietuvišką verslą priima draugiškai. / Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka mius” už verslo klimatą, mokesčių sistemą, spaudos laisvę, ši rinka, pasak A.Kumžos, mums visada bus svarbi ir įdomi. “Niekam nerekomenduočiau bėgti iš tos rinkos. Lietuviams ji gerai pažįstama ir neužpildyta”, - sakė buvęs ambasadorius.

Nišų pakanka Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė Rimanto Šėgždos teigimu, didelė Ukrainos rinka lietuvišką verslą priima draugiškai. Čia puikiai sekasi mažmeninės prekybos tinklo investuotojams, naftininkams, baldininkams, maisto produktų gamintojams, nors su jais gana aktyviai konkuruoja italų, len-

kų ir prancūzų gamintojai. Pasak R.Šėgždos, rinkos situaciją gerokai apsunkina kai kurie politinės sistemos niuansai. “Nėra labai aiški orientacija, nesuprasi, kuria kryptimi einama - lyg į Europą, tačiau lygiagrečiai deramasi ir su Rusija, rengiama laisvosios zonos sutartis su baltarusiais ir kazachais. Todėl verslas nerimauja”, - LŽ sakė komercijos atašė. Jo nuomone, prieš eidamas į Ukrainos rinką stambusis verslas turėtų gerai pagalvoti. Smulkiajam verslui nišų yra užtektinai ir rizikos bijoti nereikėtų. R.Šėgžda apgailestavo, kad į Vilnių V.Janukovyčius nesivežė Ukrainos verslininkų delegacijos.

•

4

2013 02 07 Lietuvos žinios

Dienos temos

Policininkai kėsinasi į asmens duomenis RITA KRUŠINSKAITĖ

Dėl to, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai neteisėtai rinko asmens duomenis, praėjusią savaitę pradėti du ikiteisminiai tyrimai.

Ne mažiau nei į viešumą iškylantys faktai apie pareigūnų ryšius su nusikaltėliais, šiurpias neblaivių policininkų padarytas avarijas visuomenę sukrečia pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejai.

Policininkai, renkantys informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, žmones gąsdina labiau nei telefoniniai sukčiai, mat prieš piktavalius pareigūnus jie jau-

cijos rinkimo apie privatų asmens gyvenimą buvo pradėtas gavus to paties policijos komisariato darbuotojo tarnybinį pranešimą.

Anot Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Stasio Kasiulio, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad Tatjana R. nuo 2011 metų liepos pradžios iki 2012-ųjų lapkričio pabaigos neturėdama teisėto pagrindo daugiau kaip 50 kartų tikrino privačių asmenų duomenis. Jau nustatyta, kad visi žmonės, kuriais policijos darbuotoja domėjosi, yra Varėnos rajono gyventojai. Kai kurių varėniškių asmens duomenis pareigūnė žiūrėjo po keletą kartų. Prokuroro S.Kasiulio teigimu, neaišku, ar Tatjana R. už informaciją iš duomenų bazių gaudavo atlygį iš trečiųjų asmenų. “Tiriamos kelios versi-

Patys žmonės turi likti budrūs ir saugoti savo asmens duomenis. Juk kiekvienas žmogus, kilus įtarimų, kad kažkas naudojasi jo asmens duomenimis, turi teisę sužinoti, ar tai buvo daroma teisėtai. čiasi bejėgiai. “Beveik kasmet tenka pradėti po vieną tokio pobūdžio ikiteisminį tyrimą”, - LŽ teigė Alytaus apskrities VPK Imuniteto poskyrio viršininkas Vidas Ogulevičius.

Domėjosi daugiau kaip 50 kartų Ikiteisminis tyrimas dėl Alytaus apskrities VPK Varėnos policijos komisariato Kelių policijos grupės specialistės 46 metų Tatjanos R. neteisėto informa-

jos. Pareigūnai aiškinasi, ar ji duomenų bazėse naršė iš paprasčiausio smalsumo, ar turėdama kitų tikslų”, - aiškino Alytaus prokuratūros vadovas. S.Kasiulis neslepia, kad tokie dažni neteisėti naršymai po duomenų bazes kelia susirūpinimą.

Kol kas Tatjanai R. nepareikšti įtarimai, ji nenušalinta nuo tarnybos. Ikiteisminį tyrimą atlieka Alytaus apskrities VPK pareigūnai. Jiems byla, prokuro-

nušalintas nuo pareigų, jam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šią bylą kuruoja Kauno apygardos prokuratūra.

Modestas K. prieš dvejus metus buvo pripažintas vienu geriausių Alytaus apskrities policijos pareigūnų.

Reikia būti budriems

Modestas K. ne tik spėdavo atlikti savo tiesiogines pareigas, bet ir panaršyti po Gyventojų registro duomenų bazę. / LŽ archyvo nuotrauka ro S.Kasiulio teigimu, perduota apsidraudžiant, kad “nebūtų interpretacijų”.

Perdavė duomenis Dėl neteisėto naršymo duomenų bazėse neseniai įkliuvo ir Druskininkų policijos komisariato 27 metų patrulis Modestas K. Jo veikla Alytaus apskrities VPK Imuniteto poskyris susidomėjo gavęs operatyvinės informacijos. Įtariama, kad pareigūnas galbūt netei-

sėtai domėjosi informacija apie kelis asmenis, o gautus duomenis galbūt perdavė tretiesiems asmenims ir gavo už tai atlygį.

Septynerius metus policijoje dirbusiam Modestui K. pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir atskleidimo, tarnybinės paslapties atskleidimo bei dokumentų klastojimo. Patrulis trims mėnesiams

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio teigimu, praėjusiais metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dviejų pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų, o net 10 pareigūnų skirtos tarnybinės nuobaudos dėl duomenų tvarkymo neteisėtumo.

Kaip LŽ sakė Alytaus apskrities VPK Imuniteto poskyrio viršininkas V.Ogulevičius, visiškai užkirsti kelio tokiai neteisėtai policijos pareigūnų veiklai neįmanoma, nes negali prie kiekvieno iš jų pastatyti prižiūrėtojo. Esą patys žmonės turi būti budrūs ir saugoti savo asmens duomenis. Juk kiekvienas žmogus, kilus įtarimų, kad kažkas naudojasi jo asmens duomenimis, turi teisę sužinoti, ar tai buvo daroma teisėtai.

Alytaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras S.Kasiulis priminė, kad taip pat galima sužinoti, kas tuo domėjosi. Tereikia kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir užpildyti specialų prašymą. Kiekviena asmens duomenų užklausa Gyventojų registrų centre griežtai fiksuojama, tad naršyti po duomenų bazes ir likti nepastebėtam neįmanoma.

Už tokius nusikaltimus policijos pareigūnams gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

•

Trumpai VIEŠBUČIO SAVININKĖ - LAISVĖJE Vakar vakare į laisvę paleista viešbučio “Romantic” savininkė Dalia Kuklierienė. Moteriai baigėsi teismo sankcionuotas mėnesio trukmės suėmimo terminas, teismas buvo leidęs laikyti D.Kuklierienę suimtą iki vasario 7 dienos, tai yra ketvirtadienio. Įtariamajai paskirtas 80 tūkst. litų piniginis užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. D.Kuklierienei pateikti įtarimai dėl devynių nusikalstamų veikų.

Sukčiavimo organizavimu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu bei papirkimu įtariamą D.Kuklierienę Panevėžio apylinkės teismas leido suimti sausio 9 dieną. Moteris pareigūnų buvo sulaikyta kartu su korupcija įtariamu Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu ir mero patarėju Dariumi Simėnu.

Pastarieji jau yra laisvėje. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai taip pat pateikti Panevėžio merui konservatoriui Vitalijui Satkevičiui, tačiau jis sulaikytas nebuvo.

VEIKS IR DIENĄ, IR NAKTĮ Vilniuje vakar oficialiai atidarytas modernus išskirtinės architektūros Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Lankytojai į jį bus įleidžiami visą parą septynias dienas per savaitę. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras yra pirmasis mokslo, verslo ir studijų Saulėtekio slėnio statinys. Tai vienintelė biblioteka Lietuvoje, kurioje sumontuota moderni leidinių trans-

portavimo sistema, įrengtos naujausios apsaugos sistemos, gaisro gesinimo rūku sistema. Bibliotekoje įdiegtos naujausios informacinės technologijos, įrengtos darbo ir poilsio vietos ne tik centre dirbsiantiems mokslininkams, studentams, bet ir jaunoms šeimoms su vaikais. Saulėtekio studentų miestelyje iškilusio išskirtinės architektūros MKIC architektas - Rolandas Palekas. Statytojai juokavo, kad iš trijų pastatų sudarytame projekte nebuvo nė vienos vertikalios linijos.

APSIMETA “SODROS” DARBUOTOJAIS Įsigaliojus naujai pensijų skaičiavimo tvarkai “Sodra” skuba perspėti žmones, kad į gyventojų namus perskaičiuoti pensijos “Sodros” darbuotojai nevaikšto. “Jeigu į jūsų namus atėjo “Sodros” darbuotojais prisistatantys asmenys, veikiausiai jie - aferistai”, teigiama išplatintame pranešime. Žmonės primygtinai raginami neįsileisti jų į namus ir neduoti jokių dokumentų, o sulaukus tokių “svečių” nedelsiant skambinti į policiją. Taip pat informuojama, kad “Sodros” darbuotojai savo iniciatyva telefonu niekada neprašo jokių asmeninių duomenų nei asmens kodo, nei banko sąskaitos numerio, nei jokių kitų. Paskambinę asmenys, prisistatantys “Sodros” darbuotojais ir prašantys tokios informacijos - taip pat aferistai, apie juos irgi reikėtų pranešti policijai. Viską apie pensijų perskaičiavimo pakeitimus galima sužinoti paskambinus į “Sodros” informacijos centrą numeriu 1883.

Primenama, kad visi pensijai apskaičiuoti reikalingi dokumentai priimami ir su tuo susiję prašymai svarstomi tik “Sodros” teritoriniuose skyriuose.

BNS, LŽ

2013 02 07 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Neringoje nyksta viešbučiai Unikalioji Kuršių nerija praranda apgyvendinimo įstaigas, kurios tiesiog uždaromos arba išskaidomos ir išparduodamos kaip paprasčiausi gyvenamieji būstai. rai ar dviem. Ką ir kalbėti, jei net normalių taksi paslaugų Neringoje nėra, dirba vos keli taksistai, vežiojantys turtingus rusus į Kaliningrdo sritį ar į Palangą už 300 litų”, - pasakojo V.Mikelienė. Jos manymu, dėl itin griežtų draudimų verslininkams šie bėga iš Neringos. Juolab ir patalpų išlaikymas vis brangsta.

“Turėtų būti sukurta ir bendra vietos valdžios politika, dabar jos nėra. Reikėtų suteikti ir daugiau lengvatų viešbučiams, skatinti konferencijų turizmą, rengti daugiau populiarių muzikos, kultūros, sporto renginių, merijai imtis įgyvendinti europinius investicinius projektus. Tačiau valdininkai miega”, kritikos pažėrė verslininkė.

DENISAS NIKITENKA

V

ien per pastaruosius kelerius metus spynomis “pasipuošė” mažiausiai trys dideli viešbučiai, naujų nestatoma jau dešimtmečius, o statybų projektų plėtotojai nepramuša derinančių institucijų ledų. Vis garsiau apie itin nepalankias jiems sąlygas kalbantys verslininkai tikina, kad tęsiant daug metų vykdomą draudimų, biurokratinių barjerų statymo politiką žavingoji Kuršių nerija taps užkampiu, nepatraukliu turistams. Esą trūkstant lankstumo, lengvatų, naujų turistų traukos objektų ir populiarių renginių reprezentacinių viešbučių verslas vejamas lauk iš Neringos.

Merija žada permainas Išparduoda apartamentais Tai, kad iš prabangiausio krašto kurorto Neringos vis sparčiau traukiasi viešbučių verslas, atrodo paradoksalu, tačiau faktai labai iškalbingi.

Prieš keletą metų veiklą Nidoje nutraukė 37 kambarių trijų žvaigždučių viešbutis “Linėja”, kuris buvo įsikūręs 1980 metais statytame ir prieš trejus metus renovuotame pastate. Buvusio viešbučio interneto svetainėje nurodoma, kad jis veikė ištisus metus, o tokių Nidoje yra vos keletas.

Praėjusią vasarą poilsiautojų nebepriėmė ir garsūs poilsio namai “Auksinės kopos”, kurių vasaros estradoje dar prieš penkerius ir daugiau metų vykdavo legendinis tarptautinis Nidos džiazo festivalis. Šiuose poilsio namuose šalia jūros - net 90 kambarių ir apartamentų.

“Auksinių kopų” savininkais prieš šešerius metus buvo dabartinis kultūros ministras Šarūnas Birutis, buvęs Palangos meras Vytautas Stalmokas ir verslininkas Raimundas Šyvys, kuris pernai kartu su partneriais įsigijo viešbutį pilyje Škotijoje. V.Stalmokas LŽ paaiškino, kad akcijos buvo parduotos investuotojui, ir tikino nežinantis priežasčių, kodėl poilsio namai žlugo.

Prieš porą metų bankrutavo poilsio namai “Baltija” Pervalkoje. Iš turistinio žemėlapio artimiausiu metu, matyt, išnyks ir trijų žvaigždučių svečių namai Nidoje “Palvė”, kuriuose yra 28 apartamentai. Ši apgyvendinimo įstaiga praėjusią vasarą dar priiminėjo poilsiautojus, tačiau nuo rudens nuspręsta pasielgti drastiškai - išparduoti svečių namuose esančius apartamentus.

LŽ susisiekus su “Palvės” kompleksą parduodančia nekilnojamojo turto agentūra paaiškėjo, jog dabar apartamentai parduodami kaip svečių namų patalpos, tačiau agentūra iki kovo 1 dienos įsipareigoja pakeisti turto paskirtį į gyvenamąją. Kitaip tariant, įsigijus apartamentus bus galima juose legaliai gyventi ir užsiregistruoti Neringos savivaldybėje. Vieno parduodamo su baldais kvadratinio metro kaina - 10 tūkst. litų.

Pasak “Palvę” administruojančios bendrovės “Aidila” direktoriaus Algimanto Bružo, svečių namų savininkams labiau apsimoka išparduoti apartamentus, nei juos išlaikyti ir toliau plėtoti apgyvendinimo verslą. “Tie apartamentai, kurie iki sezono pradžios nebus parduoti, bus nuomojami poilsiautojams, tačiau dabar siekiame parduoti patalpas.

Priežastis - Neringoje naikinamas turizmo verslas tiek Vyriausybės, tiek vietiniu lygiu. Kalbu ir apie PVM lengvatų viešbučiams panaikinimą, ir įvairiausius draudimus Neringoje, naujų traukos objektų nebuvimą, sezoniškumą. Čia net pastato fasado remonto lengvai nepadarysi”, - tikino A.Bružas.

Dar vasarą poilsiautojus priiminėję svečių namai “Palvė” Nidoje dabar parduodami apartamentais. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

D.Jasaitis neneigia, kad per pastarąjį dešimtmetį Neringos plėtra buvo sustojusi.

Sandros Vaišvilaitės (Neringos merija) nuotrauka

Neringos savivaldybės administracijos Verslo ir strateginės plėtros skyrius LŽ informavo, kad tiek “Linėjos”, tiek “Auksinių kopų” savininkai savo veiklą šiuose objektuose oficialiai jau yra išregistravę. Skyriaus duomenimis, “Linėjos” pastatas šiuo metu priklauso bankui.

Kaip skelbiama, 2010 metais Neringos viešbučiuose turistų apgyvendinta 2,8 tūkst., o iš viso Neringos savivaldybėje jų apgyvendinta 6 tūkstančiai. Tad akivaizdu, kad privačiame sektoriuje žmonės apsistoja dvigubai gausiau nei viešbučiuose.

Virsta rezervatu Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė, buvusi Neringos tarybos narė Irma Baltrušaitienė LŽ pasakojo, kad šiuo metu Kuršių nerijoje esą likę vos trys ar keturi viešbučiai, kurie nedarytų gėdos jų šeimininkams ir galėtų priimti svečius aukščiausiu lygiu. “Stambių apgyvendinimo įstaigų žlugimo tendencija matoma jau maždaug penkerius metus, ir ji vis stiprėja. Mes, Nidos verslininkai, seniai skelbėme pavojų ir šaukėme, kad Neringai reikia investicijų, kapitalo pritraukimo. Juk veikę ar dabar veikiantys viešbučiai įsikūrę sovietiniuose nepatraukliuose, jokių europinių estetikos standartų neatitinkančiuose pastatuose. Tačiau bandymai mėginti juos renovuoti, perstatyti, atsimuša į

daugybę kliūčių, taikomų tik Kuršių nerijoje”, - sakė verslininkė. Iš pagalius į ratus verslininkams neva kaišiojančių įstaigų I.Baltrušaitienė minėjo Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kuriai priklauso Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Kultūros paveldo departamentą, vietinę valdžią.

“Kad ir kur esi, ten viskas saugoma, neliečiama. Pamėgink namo langines pakeisti - metus užtruksi, kol suderinsi (jei tikrai suderinsi) savo projektą. Draudimų yra daugiau nei leidimų, todėl verslas, ypač po nekilnojamojo turto skandalų, bijo investuoti. O be investicijų nėra ir viešbučių patrauklumo. Viešbučiams, įsikūrusiems Nidos centre, neleidžiama net privažiuojamojo kelio autobusams su turistais pasidaryti. Apgyvendinimo verslo sektoriaus Neringoje padėtis tikrai kritinė”, - tvirtino I.Baltrušaitienė.”

Žlugdo derintojai Kitos verslininkų asociacijos “Neringos vėtrungės” valdybos pirmininkas ir dabartinis kurorto savivaldybės tarybos narys Arūnas Burkšas LŽ tikino, kad didelę įtaką verslui Kuršių nerijoje daro sezoniškumo problema. “Bėda, kad Lietuvoje taikoma tvarka Neringoje beveik negalioja. Čia apgyvendinimo įstaigos privalo užsidirbti ateinantiems metams per trumpą vasaros sezoną, o žiemą merdėja arba neveikia. Tačiau mums

galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir Vilniuje ar kitur. Įsivaizduokite, kaip sunku tik porą mėnesių veiklą vystančiam viešbučiui išgyventi, jei mokami didžiuliai metiniai nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai, išlaikomi darbuotojai, mokamas iki 21 proc. padidintas PVM”, - pasakojo jis. Verslininkas pabrėžė ir tai, kad dešimtmečiais nesugebama sukurti populiarių ir visus metus veikiančių traukos objektų turistams. “Žmonės čia turėtų važiuoti sveikatintis, mėgautis vandens pramogomis, pirtimis, bet visus planus griauna tai, kad čia - Kuršių nerija. Mėginome inicijuoti vandens pramogų parko statybą, bet nuo statybą kontroliuojančių ar jas derinančių institucijų gavome per nagus taip smarkiai, kad optimizmas išblėso.

Verslininkai gąsdinami tikrinimais - jei viešbučiuose žmonės dirba puse etato, neva nemokami mokesčiai. Tačiau taip stengiamasi išlaikyti žmones, nepaleisti jų į gatvę”, - teigė A.Burkšas.

Jis tikino, kad Nidoje norėta atidaryti ir vieno garsiausių pasaulyje viešbučių tinklų “Kempinski” viešbutį, tačiau investuotojai, sužinoję apie liūdną naujų statybų praktiką Neringoje, greitai pasitraukė.

Nėra ką veikti Iš tiesų žmogui, žiemą nutarusiam savaitgalį apsistoti ir ramiai praleisti laiką vaizdingoje Juodkrantėje, verta gerai pa-

Naujasis Neringos meras Darius Jasaitis LŽ pripažino, kad pastarąjį dešimtmetį visapusiška kurorto plėtra buvo sustojusi dėl nesusikalbėjimo tarp įvairių institucijų ir nepatvirtintų naujų teritorijos planavimo dokumentų. “Per visą radikalių socialinių, ekonominių ir politinių pasikeitimų laikotarpį teko vadovautis 1994 metais patvirtintu Kuršių nerijos generaliniu planu, kuris neatitiko šiandienos poreikių. Praėjusiais metais buvo patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas bei Kuršių nerijos tvarkymo planas. Šie dokumentai numato galimybes pertvarkyti teritorijas, pakeisti jų naudojimo paskirtį ir įgyvendinti naujus projektus”, - ramino meras.

Tačiau D.Jasaitis prisipažino, kad jam kelia nerimą apgyvendinimo paslaugų teikimo sektoriuje susiklosčiusi padėtis, kai uždaromi viešbučiai arba jų patalpos atskirais apartamentais parduodamos kaip gyvenamosios.

“Ieškome būdų tą tendenciją pakeisti... Neseniai kalbėjomės su vieno nebeveikiančio poilsio namų komplekso savininkais, kad pastatas nebūtų skaidomas atskirais nekilnojamojo turto objektais, o išliktų kompleksas, kuriame būtų išlaikyta pirminė objekto funkcija. Manome, kad ir nauji planavimo dokumentai leis savivaldybei įgyvendinti projektus, prisidėsiančius prie kurortinio sezono ilginimo, atvers naujas galimybes investicijomis”, - teigė meras. Pavyzdžiui, Nidoje, prie autobusų stoties, vietoj ant marių kranto esančių neišvaizdžių žuvininkystės įmonės pastatų ketinama statyti keturių žvaigždučių viešbutį su SPA centru, konferencijų salėmis, scena koncertams

I.Baltrušaitienė: “Be investicijų nėra ir viešbučių patrauklumo. Viešbučiams, įsikūrusiems Nidos centre, neleidžiama net privažiuojamojo kelio autobusams su turistais pasidaryti.” galvoti. Mat dabar vargu ar pavyks rasti bent vieną veikiančią viešojo maitinimo įstaigą, nedirba ir viešbučiai.

LŽ paklausta, ar neketina pasekti kolegų Nidoje pavyzdžiu ir poilsio namus uždaryti ar parduoti juos atskirais apartamentais, vieno didžiausių apgyvendinimo kompleksų Neringoje “Ąžuolynas” savininkė Violeta Mikelienė atsakė dviprasmiškai. “Jei kas pirktų visą viešbutį - parduočiau... Tačiau konkrečių planų nėra. Mes gyvuojame, bet žiemą nedirbame, nes šaltuoju metų laiku poilsiautojams Neringoje nėra ką veikti.

Savivaldybė įvairius festivalius rengia vasarą, tačiau jie - vietinio lygio, įdomūs nedaugeliui žmonių. Štai ir turtingi, jauni rusų turistai pas mus neturi ką veikti, todėl viešbučiuose apsistoja nebent pa-

ant vandens. Tačiau ir šis projektas iki šiol nesuderintas, vis dar vyksta planavimo procedūros. D.Jasaitis atrėmė verslininkų priekaištus dėl esą merijos nesuteikiamų lengvatų viešbučiams. “Verslo subjektams kasmet skiriama parama iš savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros programos. 2012-2013 metais nustatytas SVV lėšų dydis - 0,3 proc. nuo Neringos savivaldybės biudžeto asignavimų. Mokesčių lengvatos suteikiamos daugiausia tiems viešbučiams, kurie veikia visus metus arba remia merijos vykdomus projektus, pvz., apgyvendina kokio nors festivalio svečius. O štai poilsio namams “Ąžuolynas” 2012 metais pritaikyta per 36 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio lengvata”, - dėstė Neringos meras.

•

6

2013 02 07 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Europos sunkiasvoriai pešasi dėl biudžeto Didžioji Britanija ir Prancūzija šiandien prasidedančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime stoja į mūšį dėl septynerių metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto.

Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o nuomone, Didžiosios Britanijos užsispyrimas labiausiai kenkia deryboms.

ES biudžetas - svarbiausias EVT susitikimo klausimas. Jis padalijo Europą į dvi stovyklas. Vienoje pusėje didesnio biudžeto pageidaujančios Prancūzija, Italija ir Pietų Europos valstybės, kitoje - išlaidas norinčios apkarpyti Didžioji Britanija, Vokietija, Olandija ir Šiaurės šalys. Didžiausios peštynės vyksta tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.

F.Hollande’o kritika F.Hollande’as prieš pat Europos viršūnių susitikimą kritikavo britus dėl bandymo “apkarpyti” biudžetą ir teigė, kad Prancūzija stengsis išsaugoti išmokas šalies žemės ūkiui.

Jis negailėjo kritikos strėlių ir prieš dvi savaites pasakytai Davido Camerono kalbai, kai Didžiosios Britanijos premjeras siūlė surengti referendumą dėl narystės Bendrijoje, jeigu jo konservatorių partija laimės kitus šalies parlamento rinkimus. Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad Europa turėtų būti vieninga, kad 40 proc.

jo ir Olandija bei Skandinavijos šalys, kurios taip pat nori mažesnio biudžeto ir priešinasi Prancūzijos bei Pietų Europos valstybių reikalavimams išlaikyti dideles subsidijas žemės ūkiui.

D.Camerono atstovo nuomone, nuo praėjusių metų lapkričio Didžiosios Britanijos pozicija dėl ES biudžeto nepakito. Jis teigė, jog premjeras rengiasi sunkioms, daug jėgų atimsiančioms deryboms ir tikisi, kad Prancūzija bei Pietų Europos valstybės nusileis. “Laukia sunkios ir įtemptos derybos. Sunku bus pasiekti susitarimą, tačiau tikime, kad jį pasieksime. Labiausiai priešinsis Prancūzija, tačiau galbūt ji nusileis”, sakė D.Camerono atstovas.

Prancūzijos prezidentas F.Hollande’as EVT susitikime stengsis išsaugoti subsidijas šalies žemės ūkiui. / AFP/Scanpix nuotrauka ES biudžeto lėšų suryjanti bendroji žemės ūkio politika turėtų išlikti vienu svarbiausių Bendrijos prioritetų.

F.Hollande’as kritikavo Didžiąją Britaniją ir dėl užsispyrimo septynerių metų ES biudžeto derybose. “Ar gali viena šalis nuspręsti už kitas 26 Bendrijos valstybes?” - stebėjosi Prancūzijos prezidentas. Jis tikisi, kad šiuo metu vykstantis EVT susitikimas nebus bergždžias ir biudžeto reikalai pasistūmės į priekį.

Nori mažesnio biudžeto Praėjusių metų lapkričio mėnesį EVT nepavyko rasti kompromiso dėl ES biudžeto. ES prezidento Hermano Van Rompuy pasiūlytam 973 mlrd.

eurų (3,36 trln. litų) biudžeto projektui ypač aktyviai priešinosi britai. Jie norėjo bent 30 mlrd. eurų (103,63 mlrd. litų) mažesnio biudžeto ir aktyviai gynė savo poziciją derėdamiesi.

Derybų nežlugdys Didžiosios Britanijos pozicijai priešinasi ir Italija. Jos ministras pirmininkas Mario Monti ruošiasi artėjantiems parlamento rinkimams, todėl sėkmingos derybos patrauktų rinkėjų dėmesį ir pridėtų premjero partijai papildomų balsų. “M.Monti ir F.Hollande’ui bus labai

D.Cameronas jau nušovė vieną zuikį. Didžiąją Britaniją palaiko sunkiasvorė Vokietija. Šiuo metu Didžiosios Britanijos premjeras D.Cameronas laikosi tos pačios nuomonės. Jis telkia sąjungininkus ir ruošiasi svarbiam mūšiui.

D.Cameronas jau nušovė vieną zuikį.

Didžiąją Britaniją palaiko sunkiasvorė Vokietija. Prie šių valstybių prisidė-

sunku”, - sakė aukšto rango ES pareigūnas. “Didžioji Britanija gali vetuoti susitarimą dėl biudžeto. Tai dar labiau apsunkintų derybas”, - pridūrė jis.

Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras Davidas Livingstonas mano, kad D.Cameronas nesieks su-

žlugdyti derybų. “Premjerui nepatinka, kokia kryptimi juda Europa. Jis norėtų, kad bendroji rinka ir toliau išliktų svarbiausia ES politikos kryptimi.

Tačiau derybos dėl biudžeto labai svarbios. Nesinorėtų, kad visa Europa dėl nepavykusių derybų kaltintų Didžiąją Britaniją”, - sakė D.Livingstonas.

Skirtingos nuomonės Europos parlamento centro kairiųjų lyderis Hannesas Swoboda mano, kad ES - ne vien bendroji rinka. “Tai politinis konstruktas. Bendroji rinka ES atlieka svarbų vaidmenį, tačiau ne patį svarbiausią”, - sakė H.Swoboda.

Centro dešiniųjų Europos liaudies partijos lyderis Josephas Daulas mano, kad Didžioji Britanija nori išardyti ES. “Jie nori po gabaliuką išmesti tai, ką taip ilgai kūrėme”, - teigė J.Daulas.

D.Livingstonas mano, kad ES politiniams lyderiams trūksta ambicijų reformuoti žemės ūkį. “Subsidijos žemės ūkiui per didelės. Tai netenkina Didžiosios Britanijos”, - sakė D.Livingstonas. Jo nuomonei pritaria ir Europos parlamentaras Dany Cohnas-Benditas. “Europa padovanoja dešimtis milijardų eurų dideliems žemės ūkio konglomeratams, kurie gauna 80 proc. visų išmokų. Tuo tarpu 20 proc. subsidijų gaunantys smulkieji ūkininkai negali varžytis lygiavertėje kovoje su stambiais konglomeratais. Tai nėra solidarumas”, teigė D.Cohnas-Benditas.

•

“The Guardian”, LŽ

Studijos Lenkijoje Galbūt esate savęs paklausę, ar verta studijuoti užsienyje?

Priežasčių, kodėl verta tai daryti, galėtų būti daug, tačiau atsakymas visada yra vienas: TAIP! Netgi jei jūsų šalyje yra geriausi pasaulio universitetai, studijos užsienyje (trunkančios keletą metų ar tik keletą mėnesių) yra neįkainojama vertybė. Šios studijos gali pakeisti jūsų gyvenimą, nes jos atveria žmonėms visiškai naują ir kitokį pasaulį, formuoja kitokią pasaulėžiūrą, vertybes, požiūrį ir suvokimą. Panirimas į kitą kultūrą padeda tapti atviresniam ir gebėti prisitaikyti prie netikrumo bei žavėtis tuo, ko nežinai. Studijos užsienyje suteikia galimybę jaunimui susirasti naujų draugų, kurie tampa langu į kitokį pasaulį ir padeda keisti požiūrį. Kai kurios užsimezgusios draugystės tampa svarbios emociniu, socialiniu ir dvasiniu požiūriu, kitos - gali trukti visą gyvenimą ir tapti bendra kelione svetimoje žemėje.

Ten užsimezga santykiai, kurie padeda nutiesti tiltus tarp skirtingų kultūrų, kalbų, tautybių ir šalių.

Jei jau esate įsitikinęs, kad studijuoti užsienyje verta, mes norėtume jus pakviesti į Lenkiją.

Tradicijos ir šiuolaikiškumas Lenkijos akademinio švietimo tradicijos siekia 1364 metus, kai lenkų karalius Kazimieras Didysis įsteigė Krokuvos akademiją, kuri šiandien yra žinoma Jogailos universiteto vardu. Krokuvos akademija, viena seniausių pasaulyje, buvo įkurta pagal Bolonijos bei Paduvos akademijų pavyzdžius ir tapo antruoju po Prahos mokyklos universitetu Vidurio Europoje. Šiandien Lenkijos aukštojo mokslo sistema plėtojasi labai dinamiškai. Lenkija yra ketvirtoji Europoje (po Jungtinės Karalystės,

Vokietijos ir Prancūzijos) pagal asmenų, dalyvaujančių aukštojo mokslo sistemoje, skaičių.

Lenkija yra aktyvi Bolonijos proceso dalyvė. Įvedus trijų pakopų aukštojo mokslo sistemą - bakalauras, magistras, mokslų daktaras, taip pat Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą, tiek Lenkijos, tiek užsienio šalių studentai, studijuojantys Lenkijoje, yra visiškai laisvi ir gali tęsti savo mokslus kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Vien tik pagal ERASMUS programą, kuri vykdoma jau daugiau nei 20 metų, į Lenkiją mokytis atvyksta beveik 30 tūkst. užsienio šalių studentų, o beveik 100 tūkst. studentų iš Lenkijos yra mokęsi kitoje ES šalyje. Užsienio studentai, pasirinkę studijas Lenkijoje, gali tikėtis patraukliausios ir labiausiai diversifikuotos švietimo sistemos, kuri atitinka aukštus Europos švietimo standartus. Jie gali mokytis medicinos, biotechnologijų ar inžinerijos, taip pat menų ar verslo. Studijų baigimo diplomas yra pripažįstamas ne tik visoje Europoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių.

Aukštojo mokslo įstaigos Aukštojo mokslo institucijos Lenkijoje yra valstybinės ir privačios. Šioje šalyje yra beveik 2 mln. studentų, kurie mokosi daugiau nei 450 universitetinio lygio mokyklų. Kasmet beveik pusė milijono jaunuolių įstoja į universitetus ar kolegijas. Lenkijos universitetinio lygio mokyklos siūlo daugiau nei 200 puikios kokybės studijų programų, kurios yra neatsiejama Europos aukštojo mokslo erdvės dalis. Daugelis mokyklų siūlo mokytis ir užsienio kalbomis. Aukštojo išsilavinimo ir mokslo ministerijos puslapyje (www.go-poland.pl) rasite išsamią informaciją būsimiems studentams ir visų aukštojo mokslo institucijų Lenkijoje sąrašą.

Kaina Dieninės studijos (lenkų kalba) valstybinėse aukštojo mokslo institucijose yra nemokamos Lenkijos studentams ir užsieniečiams, kurie šioje šalyje pradeda savo studijas pagal Lenkijos piliečiams taikomus reikalavimus. Tai taikoma ir lietuviams kaip ES piliečiams. Dieninių studijų anglų kalba valstybinėse aukštojo mokslo institucijose mokesčiai, kaip ir privačiose aukštojo mokslo institucijose, yra nustatomi pačių institucijų. Mokestis už mokslą yra nuo 2 tūkst. iki 12 tūkst. eurų per metus.

Programos užsienio kalbomis Daugelis universitetų, kurie priima studijuoti užsieniečius, organizuoja lenkų kalbos ir kultūros arba lenkų kalbos pagrindų kursus su orientacinėmis programomis. Tokie kursai gali trukti porą savaičių prieš pat mokslo metus ar tęstis visą semestrą. Lenkų kalbos kursus Lietuvoje, be kitų įstaigų, organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje. Daugiau informacijos: www.lenkijosinstitutas.lt. Lenkijos aukštojo mokslo institucijose yra didelis studijų programų užsienio kalbomis, daugiausia anglų, pasirinkimas. Studijų programų užsienio kalbomis vis daugėja.

Kiekviena institucija apie savo siūlomas studijų programas skelbia informaciją internete.

Reikalavimai Studentų priėmimą reglamentuoja aukštojo mokslo institucijos, o kandidatai turi tiesiogiai kreiptis į savo pasirinktą instituciją. Rekomenduojama kreiptis į Tarptautinių ryšių skyrių gerokai prieš studijų pradžią, ten gausite visą išsamią informaciją apie priėmimo procedūras ir kita.

Taigi iki pasimatymo Lenkijoje!

•

Daugiau informacijos: www.lenkijosinstitutas.lt www.go-poland.pl

•

•www.frse.org.pl AR-2152

2013 02 07 Lietuvos žinios

Pasaulis

“Mistraliams” Rusija neturi degalų 2011 metais Rusija pasirašė sutartį su Prancūzija, kad jai bus pristatyti du modernūs karo laivai “Mistral”, tačiau dabar aiškėja, kad jie negalės plaukioti, nes Rusijoje negaminami jiems reikalingi degalai. Rusijos karo ekspertai jau atvirai vadina nutarimą pirkti “Mistral” absurdu.

Rusijoje negaminami laivui “Mistral”, nuo kurio denio gali kilti ir leistis kariniai sraigtasparniai, reikalingi degalai. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas dėl to kaltę verčia buvusiam Gynybos ministerijos vadovui Anatolijui Serdiukovui ir aiškina, kad ministras apie tai privalėjo pagalvoti prieš pasirašydamas sutartį su prancūzais. D.Rogozinas sako, kad dabar teks pasukti galvą Rusijos chemikams ir pasiūlyti, kuo būtų galima varyti nupirktus “Mistral” laivus. Vicepremjeras tikisi, kad Rusijos specialistai sugalvos “kokią nors specialią įrangą” šiai problemai išspręsti.

Jau šio mėnesio viduryje numatytas konsultacinis Rusijos ir Prancūzijos Karinio techninio bendradarbiavimo komisijų susitikimas, per kurį turi būti aptartos “Mistral” eksploatavimo techninės detalės. D.Rogozinas aiškina, kad pastaraisiais metais “ypač nepakankamai” rūpintasi pasirašytų dėl karinės technikos pirkimo sutarčių moksliniu pagrindimu.

Jau anksčiau agentūra “Interfax” yra pranešusi, jog jos šaltinis iš Rusijos karinio pramoninio komplekso tvirtino, kad tokio tipo laivams kaip “Mistral” reikia beveik 50 įvairių rūšių degalų ir tepalų, kurie gaminami tik Europoje. Jei kuris nors iš jų būtų pakeistas rusišku analogu, nustotų veikti laivo variklis ir kitos sistemos, be to, vartojant analogus galima prarasti techninę garantiją.

Rusijos karinis ekspertas, nenorėjęs, kad būtų nurodyta jo pavardė, Rusijos naujienų agentūrai ITAR-TASS sakė, kad tie, kurie priėmė sprendimą pirkti laivus “Mistral”, visiškai nemąstė, kaip jie bus eksploatuojami. Juk buvo žinoma, kad Suomijos kompanijos “Vartsila” elektros gamybos dyzeliniai generatoriai veikia tik naudojant labai kokybišką dyzeliną, kuris dar turi tikti ir žiemos sąlygomis. Be to, “Mistral” bendrai elektros energijos sistemai reikia nuolatinės ir brangiai kainuojančios priežiūros, nes nuolat

Neįtikęs ministras

2010-ųjų vasarą į Sankt Peterburgą atplaukęs laivas “Mistral” rusams buvo pristatytas pompastiškai. / Reuters/Scanpix nuotrauka tenka keisti daugybę firminių eksploatacinių medžiagų.

Negana to, pagal sutarties sąlygas, perdavus “Mistral” Rusijos kariniam laivynui, plaukiojantį laivą papildyti degalais bus galima tik iš tankerių, turinčių NATO sertifikuotas degalų ir tepalų kokybės kontrolės sistemas. Pati Rusija tokių tankerių neturi. “Net taikos metu “Mistral” eksploatavimas greitai taps tikra kančia mūsų jūreiviams, ką jau kalbėti apie tai, kas būtų, jei kiltų karo pavojus arba prasidėtų realūs karo veiksmai”, -

Rusijos ir Prancūzijos sutartis dėl dviejų karo laivų “Mistral” pirkimo Rusijos kariniam laivynui buvo pasirašyta 2011 metų birželio mėnesį.

Pagal šios sutarties sąlygas pirmasis laivas turi būti perduotas Rusijai 2014 metais, o antrasis - 2015-aisiais. 2012 metų gruodžio mėnesį buvo paskelbta, kad Rusijos gynybos ministerija nutarė atsisakyti dar dviejų panašaus tipo laivų, dėl to derėjosi ankstesnis ministras A.Serdiukovas. Tiesa, vėliau šis praneši-

“Mistral” laivai “greičiausiai vieną kitą kartelį neilgam išplauks į jūrą, o paskui rūdys šiuo metu jiems įrenginėjamoje Ramiojo vandenyno karinio jūrų laivyno bazėje, kol ateis laikas juos nurašyti į metalo laužą.” aiškino rusų karo ekspertas ITAR-TASS. Jis mano, kad iš Prancūzijos gauti pirmieji du “Mistral” laivai “greičiausiai vieną kitą kartelį neilgam išplauks į jūrą, o paskui palengva rūdys šiuo metu jiems įrenginėjamoje Ramiojo vandenyno karinio laivyno bazėje, kol ateis laikas juos nurašyti į metalo laužą”.

Rusijos ekspertas išvardijo ir kitus prancūzų gamybos laivo trūkumus - tylų plaukiojimą, nepakankamai tvirtus bortus, prastą stabilumą dėl plokščios formos denio ir milžinišką vėjo poveikį korpusui.

mas buvo paneigtas nurodant, kad kalbama ne apie šių laivų atsisakymą, o tik jų statybos darbų nukėlimą į 2016 metus.

Prieš dvi savaites buvusį Rusijos gynybos ministerijos vadovą dėl laivų “Mistral” pirkimo negailestingai sukritikavo ir Karinės pramoninės komisijos prie Rusijos Federacijos vyriausybės vadovo pirmasis pavaduotojas Ivanas Charčenka. Jis patvirtino, kad galutinis sprendimo dėl trečio ir ketvirto šio tipo laivų statybos priėmimas atidėtas trejiems metams. I.Charčenka

Rusijos gynybos ministras civilis A.Serdiukovas buvo atleistas iš pareigų praėjusių metų lapkričio 6 dieną asmeniniu prezidento Vladimiro Putino įsakymu, nes to siekė generolai ir karo pramonės atstovai, kurie aiškino, kad ministras neturi jokios patirties gynybos sektoriuje. Viena A.Serdiukovo atleidimo versijų - konfliktas su kariškiais ir karo pramonės šulais dėl skausmingų karinių reformų, antroji - korupcijos skandalas už kariuomenės turtą atsakingoje įstaigoje “Oboronservis”, kuriai A.Serdiukovas vadovavo. Ministro atleidimą plačiai nušvietė Rusijos žiniasklaida, ji aiškino, kad V.Putinas turėjo tik vieną pasirinkimą - atleisti buvusį bendražygį, nes jis susikompromitavo. Šiuo metu Rusijos gynybos ministerijai vadovauja Sergejus Šoigu, kuris sausio pabaigoje, fondo “Obščestvennoje mnenije” atlikto tyrimo duomenimis, buvo populiariausias Rusijos vyriausybės narys.

apgailestavo, kad Rusija “net labai to norėdama” negali atsisakyti pirmųjų dviejų laivų, kurie jau statomi Prancūzijoje, nes tam jau skirtos milžiniškos sumos. I.Charčenka tiesiai šviesiai “Mistral” laivų pirkimo idėją pavadino absurdu, nes valstybė dėl to patyrė milžinišką nuostolį.

•

Tunise pratrūko pyktis dėl politiko nužudymo Tuniso opozicijos lyderio nužudymas sukėlė protestus prieš dvejus metus revoliuciją išgyvenusioje šalyje.

Tuniso opozicijos politikas Chokri Belaidas buvo nušautas prie savo namų sostinėje Tunise. Giminių teigimu, kulkos pataikė jam į kaklą ir galvą, kai vyko į darbą. Ch.Belaidas buvo žymus pasaulietinis nuosaikių islamistų vadovaujamos vyriausybės oponentas ir priklausė opozicinei kairiųjų Demokratinei patriotų partijai. Jo nužudymas sukėlė didelius protestus visoje šalyje. Tuniso prezidentas Moncefas Marzouki grįžo namo nutraukęs vizitą Prancūzijoje ir atšaukęs planuotą pasirodymą viršūnių susitikime Egipte. Tuniso premjeras Hamadi Jebali pavadino nužudymą prieš valstybę nukreiptu teroro aktu. “Tai nusikaltimas visam Tunisui”, - pareiškė H.Jebali iš valdančiosios partijos “Ennahda”.

Šiuo metu Tunisas apimtas politinės krizės, nes vyksta derybos dėl vyriausybės pertvarkymo įtraukiant į ją daugiau partijų, kai subyrėjo “Ennahda” vadovaujama koalicija. Tai pirmas kartas nuo 2011 metų sausį Tunise prasidėjusio Arabų pavasario, kai šioje šalyje nužudytas politikas. Tunisui tai nebūdinga.

Prezidentas M.Marzouki pabrėžė, kad žmogžudystė neturi paveikti revoliucijos. “Mūsų taiki revoliucija turi daug priešų. Jie pasiryžę ją sužlugdyti”, - kalbėjo jis.

Didelė protestuotojų minia susirinko prie Tuniso vidaus reikalų ministerijos pastato sostinės centre. Mažiausiai 1000 demonstrantų skandavo šūkius prieš “Ennahda” ir giedojo valstybės himną. Vieta, kurioje jie būriavosi, 2011 metais buvo tapusi autoritarinį prezidentą Zine’ą El Abidine’ą Ben Ali nuvertusio sukilimo epicentru. Policija prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir gumines lazdas.

Protestai vyko ir Sidi Buzido mieste,

7

Trumpai PAVOGĖ 200 MILIJONŲ 18 asmenų apkaltinti pavogę iš kredito kortelių mažiausiai 200 mln. dolerių. Gali būti, kad tai didžiausia tokia vagystė JAV istorijoje. Į nusikalstamą schemą buvo įtraukta tūkstančiai suklastotų tapatybių. Pasak vieno FTB agento, kaltinamieji naudojosi visa grandine išmoningo sukčiavimo schemų virtualioje erdvėje. Nusikaltėliai veikė nuo 2007 metų daugiausia iš Naujojo Džersio 28 valstijose. Panaudodami maždaug 7 tūkst. suklastotų asmens tapatybės kortelių jie gavo per 2,5 tūkst. kreditinių kortelių.

Prašydami išduoti kredito kortelę sukčiai pateikdavo ne tik padirbtas asmens tapatybės korteles, bet ir suklastotas apmokėtas sąskaitas už komunalines paslaugas bei kitus dokumentus, neva patvirtinančius jų mokumą. Vėliau jie siųsdavo bankams suklastotas ataskaitas, gaudavo didesnį kreditavimo limitą ir galiausiai pasiimdavo milžiniškas sumas, kurių niekada negrąžindavo. Neteisėtai gautos lėšos buvo pervedamos į Pakistaną, Indiją, JAE, Kanadą, Rumuniją, Kiniją, Japoniją. Dauguma kaltinamųjų - JAV piliečiai, jiems gresia iki 30 metų kalėjimo ir milijono dolerių bauda.

KILO CUNAMIS Galingas 8 balų žemės drebėjimas vakar supurtė Saliamono Salas. Jis sulygino su žeme tris kaimus ir pasiuntė nedideles cunamio bangas Ramiojo vandenyno pakrantėse.

Saliamono Salose žuvo 5 žmonės.

Bangos aukštis siekė 1,5 metro, jūros lygio pakilimas buvo užfiksuotas Vanuatu bei Naujojoje Kaledonijoje. Fidžyje gaudė sirenos, Suvos gatvėse kilo chaosas. Žemės drebėjimas smogė netoli Santa Kruso salų, didžiausioje jų sugriuvo daug namų. Santa Kruso salas pastarąją savaitę purtė daugiau stiprių žemės drebėjimų, užfiksuoti ir du galingi 6,4 ir 6,6 balo pakartotiniai smūgiai.

2007 metais 8 balų žemės drebėjimo sukeltas cunamis nusinešė mažiausiai 52 žmonių gyvybes Saliamono Salose, tūkstančiai liko be pastogės. Požeminiai smūgiai buvo tokie stiprūs, kad pakėlė salą, jos krantai persistūmė dešimtis metrų. Saliamono Salos yra ant vadinamojo Ugnies žiedo - Ramųjį vandenyną juosiančioje tektoniškai aktyvioje zonoje, kur dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.

PREZIDENTAS NURIJO NEMALONIAS AKIMIRKAS

Ch.Belaidas buvo islamistų vadovaujamos Tuniso vyriausybės kritikas.

Sipa/Scanpix nuotrauka

laikomame Arabų pavasario lopšiu.

Mat sukilimas prasidėjo, kai 2010 metų pabaigoje Sidi Buzide susidegino daržovių pardavėjas Mohamedas Bouazizi. Keli tūkstančiai tunisiečių Sidi Buzide vakar degino padangas ir svaidė akmenis į policiją, tvyrojo įtūžis.

Kas nužudė pasaulietinį opozicijos lyderį, kol kas neaišku. Valdžia pažadėjo rasti žudiką. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Ch.Belaidą nužudė trys vyrai juodame automobilyje. Politikas, neseniai sulaukęs grasinimų, mirė ligoninėje.

•

Pirmą kartą vizito į Egiptą atvykęs Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas turėjo išklausyti nemalonius žodžius. Aukščiausias Egipto sunitų dvasinis vadovas Ahmedas al Tayyebas jam nurodė nesikišti į Bahreino ir kitų Persijos įlankos valstybių reikalus bei saugoti Irano sunitų mažumos teises. Imamas taip pat pasmerkė “šiitiškumo plitimą sunitų žemėse”. Spalį Bahreinas iškvietė Irano pasiuntinį protestuodamas prieš Teherano “kišimąsi” į šalies vidaus reikalus, kai šiitų valdomas Iranas palaikė Bahreino šiitų daugumos protestus prieš sunitų monarchiją. Irano prezidentas, akivaizdžiai įsitempęs, išklausė ir dar vieno Egipto dvasininko pastabų, kad kai kurie šiitai įžeidžia pranašo Mahometo palydovus.

Interfax, ITAR-TASS, BBC, BNS, LŽ

8

2013 02 07 Lietuvos žinios

Pasaulis

Artinasi Kinijos augimo saulėlydis Netrukus Kinijai pradės trūkti darbo jėgos, o pernelyg sparčiai augantys atlyginimai jau verčia Vakarų įmones trauktis.

tuntąjį dešimtmečiais. Dar neaišku, ar Brazilija ir Argentina šį kartą prasiverš.

Visi burbulai sprogsta Didžiulis Kinijos pigių darbininkų rezervas šalies gilumoje tirpsta neįtikimu greičiu. Prieš savaitę Pekinas atskleidė, kad milžiniškoje šalyje jau prasidėjo darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas - daug greičiau nei tikėtasi. Taigi jau dabar galima įžvelgti, kada neregėto Kinijos augimo stebuklas išblės. Dar kokie septyneri metai - kol dar laikysis pasaulinės anglių, naftos žaliavos ir vario kainos - ir viskas bus baigta. Demografinis Kinijos pranašumas bus išsemtas.

Darbo rinkos laukia šokas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) teigimu, netrukus Kinijoje prasidės labai staigus darbingo amžiaus žmonių mažėjimas. Japoniją tai ištiko prieš 14 metų, tačiau tuo metu šalis jau buvo labai turtinga ir užsienio bankuose turėjo 3 trln. dolerių.

Gyventojų senėjimo krizę pasaulyje išgyvena daug šalių, ypač Europos. Jau prieš šešerius metus Kinijos demografas šokiravo Davosą perspėdamas, kad jo šalis eina į masinį susinaikinimą palikdama pensininkus ant ledo. Mažiau žinoma tai, kad tirpsta ir darbo ieškančių Kinijos valstiečių armija - 2010 metais šalyje buvo 150 mln. tokių žmonių. Jau 2020-aisiais pertekliaus nebeliks, o dar po dešimtmečio Kinijai stigs beveik 140 mln. darbininkų, ir tai bus viena didžiausių darbo rinkos krizių. “Tai turės toli siekiančių padarinių tiek Kinijai, tiek visam pasauliui”, - teigia TVF. Į miestus iš krašto gilumos plūstantys valstiečiai yra Kinijos gamybos varomoji jėga. Valdžia siekia reguliuoti migracijos srautus taikydama kone feodalinę sistemą, kuri išlaiko šeimų ryšius ir prisirišimą prie namų kaime. Taip stengiamasi suvaldyti socialinį sprogimą. Tačiau Pekinas mažai ką gali padaryti, kad išvengtų atei-

Į miestus plūstančių migrantų srautas Kinijoje jau pradėjo sekti. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Pernelyg sparčiai augantys atlyginimai yra svarbiausia priežastis, kodėl tokios kompanijos kaip “General Electric”, “Ford”, “Caterpillar” bei kitos jau “atsišvartuoja” nuo Kinijos. ties šoko darbo rinkoje. Mažas gimstamumas ir ypač vieno vaiko politika jau davė savo vaisių. Dabar prireiks ne mažiau kaip pusės šimto metų demografijos laivui apgręžti.

Atlyginimai kyla per greitai Kinija jau pasiekė vadinamąjį Lewiso tašką (pavadinta pagal Nobelio premijos laureatą serą Arthurą Lewisą), kai darbininkų srautas išsenka, o atlyginimai miestuose išauga. Tada ir pelnui ateina galas. Per pastarąjį dešimtmetį tokiuose rytinės pakrantės centruose kaip Šenženis, Pekinas, Šanchajus ir Tiandzinas at-

lyginimai gamybos srityje kilo po 16 proc. per metus. Vakarų analitikai nurodo, kad “našumą atitinkantis atlygis” 2005 metais siekė 22 proc. JAV lygio, o 2015 metais pasieks 43 procentus. Atlyginimai didėja pernelyg sparčiai, ir tai yra svarbiausia priežastis, kodėl tokios įmonės kaip “General Electric”, “Ford”, “Caterpillar” bei kitos jau “atsišvartuoja” nuo Kinijos ir grįžta į JAV, nors, be abejo, jas skatina ir kiti veiksniai, tokie kaip pigios skalūnų dujos, silpnesnis doleris ir krovinių gabenimo kainos.

Tai nėra blogai. Pasaulio ekonomika persirikiuoja. Dabartinis Kinijos

užsienio prekybos perteklius (kai eksportas viršija importą) nukrito nuo 10 iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Kinija turėtų sumažinti milžinišką atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių. Ir vis dėlto Pekinas priėjo pavojingą virsmo akimirką. Vadinamasis Lewiso taškas yra didelis išbandymas sparčiai augančiai ekonomikai, kai ji nebegali kliautis pigia darbo jėga, nukopijuotomis technologijomis ir eksporto skatinamu augimu.

Dar per plonesnį ledą vaikštoma technologijų fronte. Sėkmė priklauso nuo tokių veiksnių kaip įstatymai ir laisvas idėjų srautas. Tie, kurie nespėja laiku prisitaikyti, įkrinta į vadinamuosius vidutinių pajamų spąstus ir dauguma iš jų žlunga. Žlugo Sovietų Sąjunga. Žlugo Filipinai, kurie 1950 metais buvo turtingesni už Pietų Korėją. Tas pats nutiko didžiojoje dalyje Artimųjų Rytų bei Lotynų Amerikoje septintąjį ir aš-

Iki šiol vis dar nežinoma, kokiu keliu eis Kinija, vadovaujama Xi Jinpingo. Viršūnių interesai drauge su maoistinės praeities nostalgija telkia į kovą su reformatoriais. Įvairiu laiku griežtosios linijos šalininkai buvo labai arti to, kad pasuktų atgal nuo Deng Xiaopingo krypties į laisvosios rinkos ekonomiką.

Politbiuras vėl atsuko kreditavimo čiaupą, o reformos dažnai tėra kalbėjimas. Per antrąjį praėjusių metų pusmetį investicijos į geležinkelių transportą beveik padvigubėjo. Ekonomikai pernai sulėtėjus įvairių lygių valdžia įsipareigojo įlieti 2 trln. dolerių. Dalis šių pažadų yra tik gerų norų sąrašas, kiti realūs. Nuo to laiko, kai premjero dešinioji ranka Li Keqiangas ištarė stebuklingus žodžius: “Urbanizacija yra svarbiausias augimo variklis”, suklestėjo statybos firmos. 2012 metais investicijos sudarė 55 proc. viso augimo, o netrukus pasieks 60 proc. stengiantis išlaikyti tempą. Plėtros epicentras nestovi vietoje, jis juda į Vakarus, Jangdzės aukštupio link, į gilumos rajonus, kur gyvena 700 mln. žmonių. Sičuano sostinė Čengdu baigia statyti didžiausią pasaulio pastatą - stiklo ir plieno pagodą. Netrukus ją užtemdys aukščiausias pasaulyje bokštas Čangšoje, jį ketinama pastatyti lygiai per tris mėnesius. Įvairiomis prognozėmis, numatomas Kinijos augimas sieks apie 8,28,3 proc. per metus. Tikriausiai jos pasitvirtins, bet stebint šias linksmybes kyla ir tam tikro nerimo, ypač dėl to, kada sprogs investicijų burbulas.

Nes tokie burbulai visada sprogsta.

Sunku pasakyti, ar dar ilgai Kinijoje truks ši karštligė, bet viena aišku: vidutinių pajamų šalis, kurioje darbo jėga mažėja, nepakeis Jungtinių Valstijų kaip pasaulio supergalybė.

•

“The Telegraph”, LŽ

Geros naujienos iš oro uostų Nors skraidyti lėktuvais tampa vis paprasčiau, keleivius erzina nuodugnios patikros oro uostuose ir minios žmonių, kuriems aptarnauti reikia daug laiko. Tačiau oro uostuose jau diegiamos naujos technologijos, ir kai kurios jų atrodo tarsi iš fantastinio filmo.

Veido skenavimas Pagrindinė oro uostų saugumo tarnybų problema - užtikrinti, kad keleivis, perėjęs pro vartus, įliptų į savo lėktuvą, kad nepasikeistų su kuo nors įsodinimo talonu ir nepasinaudotų vidiniu skrydžiu, norėdamas likti šalyje ir apeidamas imigracijos kontrolę. Be to, pavojų tebekelia teroristai, todėl skrendantieji yra nuodugniai tikrinami, o tai atima nemažai laiko. Tačiau jau nuo praėjusių metų rugsėjo Londono tarptautiniame Hitrou oro uoste keleivių veidai skenuojami ir identifikuojami. Per kelias sekundės dalis informacija sutikrinama su įlaipinimo talonu ir žmogaus atvaizdu, padarytu šiam įėjus į laukiamąją salę. Sistema automatiškai paskelbia savo verdiktą: leisti asmeniui judėti toliau ar jį sulaikyti.

Manoma, jog vėliau taip pat bus tik-

rinami ir tie keleiviai, kurie gali įeiti į pirmos klasės saloną.

Identifikacija pagal akies rainelę Tuo metu Londono Gatviko oro uoste keleivių patikrai jau naudojama patobulinta asmens identifikavimo sistema pagal akies rainelę. Skrendantieji vidaus ir tarptautiniais reisais patenka į bendrą pietinio terminalo zoną, o čia nuskenuojama jų akies rainelė. Šios “nuotraukos”, tarsi būtų asmens pažymėjimai, saugomos oro uosto duomenų bazėje.

Naujoji skenavimo technika veikia sparčiai ir neužlaiko keleivio, nes pirminis atvaizdas gaunamas per 8 sekundes. Labai greitai atliekami ir kiti patikrinimai.

Įlaipinimo talonas telefone Daugelyje mobiliųjų telefonų yra įmontuota “Android Field Communication” įranga, kuri skleidžia ypatingą signalą net tada, kai aparatas išjungtas. Netrukus Londono ir Honkongo oro uostuose keleiviams, turintiems tokius telefonus, nereikės įlaipinimo talonų. Nuo 2012-ųjų vasaros prie to pamažu pereina ir Japonijos oro uostai. “Japan Airlines” tapo pirmąja oro linijų kompanija,

nusprendusia techniškai pertvarkyti oro uostus ir išvaduoti vidaus skrydžių keleivius iš nereikalingų rūpesčių. Šią naujovę aktyviai diegia ir Skandinavijos bendrovė SAS. Tiesa, kol kas ja negali naudotis išmaniųjų telefonų savininkai.

Savarankiškai atiduodamas bagažas Per pastaruosius porą metų kai kuriuose Europos oro uostuose, pavyzdžiui, Amsterdamo Šipholo, keleiviai gali ne tik savarankiškai užregistruoti įsodinimo taloną tam skirtoje vietoje, bet ir gauti ten pat bagažo lipduką. Priklijavęs jį žmogus pats pastato lagaminą ar krepšį ant bagažo takelio. Tai leidžia išvengti įprastų eilių keleivių registravimo vietose. Patiems padėti bagažą ant jam skirto takelio galima ir kai kuriuose Jungtinių Valstijų oro uostuose. Jau praėjusią vasarą taip darė žmonės, skrendantys iš Ričmondo, Sietlo ir Vašingtono oro uosto bendrovės “Aliaska Airlines” lėktuvais.

Ateities terminalas Praėjusių metų birželio pabaigoje Las Vegase buvo atidarytas Ateities terminalas. Trečiasis tarptautinio oro uosto terminalas taip vadinamas to-

Honkongo oro uostas - vienas moderniausių.

Nepametama bagažo

valdoma bagažo apdorojimo sistema.

Jai pradėjus veikti keleivių bagažas, kaip tikina sistemos kūrėjai, niekuomet nepasimes. Prie kiekvieno lagamino ir krepšio bus pritvirtinamas radijo dažnio identifikavimo įtaisas, kuris, panašiai kaip radijo imtuvas, skleis unikalų signalą, todėl iš karto bus žinoma, kur bagažas yra. Jei, tarkime, keleivį reikės išlaipinti, jo lagaminas tuoj pat atkeliaus iš bagažo skyriaus. Ši sistema netrukus bus įdiegta daugelyje Europos ir Amerikos oro uostų.

Lisabonos ir Milano oro uostuose jau bandoma aukštųjų technologijų

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

dėl, kad čia keleivių įlaipinimas į lėktuvus visiškai automatizuotas. Skrendantieji net patys registruojasi. Šiame terminale viską kontroliuoja automatika, todėl prie vartų žmogus pateikia įlaipinimo taloną ne oro uosto darbuotojui, o skeneriui. Tiesa, modernioji technologija kol kas prieinama tik šio terminalo pagrindinės oro linijų bendrovės klientams, bet netrukus tokią galimybę keleiviams suteiks ir kiti vežėjai.

•

2013 02 07 Lietuvos žinios

Verslas

9

Uždarbis internete - ne iš kepurės Internetinės prekybos plėtrą Lietuvoje stabdo gyventojų nepasitikėjimas. Tokį požiūrį skatina kai kurie greito uždarbio siekiantys šios paslaugos teikėjai. Tuo metu kiti dorai grumiasi dėl klientų pasitikėjimo ir patys “valo” iš rinkos nesąžiningus konkurentus.

Faktai

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

•

Internetinės prekybos pradžia laikomi 1994-ieji, kai Jungtinėse Valstijose buvo įsteigta ir po metų pradėjo veikti internetinė parduotuvė Amazon.lt, dabartinė šio verslo lyderė pasaulyje.

Strateginių rinkos tyrimų įmonės “Euromonitor International” duomenimis, 2011-2012 metais senosiose ES šalyse prekyba internetu sudarė vidutiniškai 4,5 proc. visos plataus vartojimo prekių apyvartos.

Vokietijoje tokiu būdu parduota 5 proc. visų prekių, Danijoje - 6,6 proc., o Jungtinėje Karalystėje dešimtadalis. Šio verslo plėtros tempais Vidurio ir Rytų Europos regione išsiskiria Lietuva ir Slovėnija.

Pernai Lietuvoje pardavimas internetu sudarė 2,6 proc. visos prekių apyvartos (regiono vidurkis 2,4 proc.).

V

ilnietis Tadas G., patikėjęs internetinės parduotuvės skelbiama kompiuterių išpardavimo akcija, sumanė pasinaudoti proga ir nusipirkti juos iš karto du. Bendrovė jau seniai veikia rinkoje, todėl vaikinas ramiai pervedė beveik 6 tūkst. litų į nurodytą sąskaitą. Pirkinio pristatymo dienos išvakarėse jam telefonu buvo pasakyta, kad jokių problemų dėl užsakymo nėra, neva sandėlyje dar penki akcijiniai kompiuteriai laukia pirkėjo.

Tačiau pažadėtą dieną prekių niekas neatvežė. Paskambinęs telefonu Tadas tik išgirdo, jog teks palaukti rytdienos - esą atsirado “klaidų programose”, vėliau - kad kompiuteriai bus atvežti po savaitės. Pasidomėjęs komentarais apie įmonės paslaugas internete, vaikinas aptiko, kad kai kuriems pirkėjams prekių tenka laukti kelias savaites ar net mėnesius.

Jis iš karto pareikalavo bendrovės vadovų grąžinti pinigus ir nutraukti sutartį. Kol kas ledai nepajudėjo. “Gailiuosi, kad iš karto nepasidomėjau šios internetinės parduotuvės reputacija”, - apgailestavo vilnietis.

Pernai Lietuvoje pardavimas internetu sudarė 2,6 proc. visos prekių apyvartos (regiono vidurkis - 2,4 proc.). / LŽ archyvo nuotraukos

Fiksuoja patikimumą

Mažmeninės prekybos internetu apyvarta (be PVM), mln. litų

Sauliaus Dackio, UAB “Jusada Group” direktoriaus, Tado istorija nenustebino. Anot jo, panašūs nuotykiai paskatino sukurti internetinių (e. paslaugų) įmonių duomenų banką ir sudėlioti šias pagal patikimumą. “Jusada Group”, kuri ir pati verčiasi elektronine prekyba, praėjusių metų rugpjūtį pradėjo projektą “Saugu pirkti”. Jo esmė patikrinti e. komercijos įmonių viešoje erdvėje skelbiamų prekybos internetu paslaugų atitiktį Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams ir suteikti sertifikatą “Saugu pirkti” arba nesuteikti.

“Per pirmą mėnesį pagal 40 svarbiausių parametrų patikrinome 126 e. komercijos portalus, iš jų tik 2 atitiko visus reikalavimus, - LŽ pasakojo S.Dackys. - Dabar iš 186 patikrintųjų yra sertifikuota 20 portalų.”

Tiems, kurių veikloje užfiksuota trūkumų, išsiunčiamos rekomendacijos.

Jas gavusios e. komercijos įmonės daugelį nurodytų dalykų nesunkiai pašalina. Ilgiau, apie mėnesį, užtrunka ištaisyti pagrindinę tokių parduotuvių bėdą - užsiregistruoti Valstybinėje asmens duomenų inspekcijoje.

Nuo kovo “Jusada Group” planuoja dar padidinti e. komercijos įmonių vertinimo objektyvumą užsisakyti prekių ir paskui jas, tariamai nepatikusias, grąžinti pardavėjui. “Nesąžiningi pardavėjai paprastai vengia priimti prekes”, pažymėjo S.Dackys. Ir pateikė didesnėse rinkose jau paplitusį pavyzdį: asmuo, užsisakęs iš karto kelias poras batų, iš pradžių sumoka už visą pirkinį, o išsirinkęs tinkamus, kitus batus grąžina ir atgauna sumokėtus pinigus. Jo nuomone, šios e. komercijos paslaugų tikrinimo naujovės padės nustatyti kiekvienos įmonės paslaugų kokybę.

Be to, anot S.Dackio, netrukus ketinama pradėti publikuoti ir pirkėjų atsiliepimus apie internetines parduotuves. “Prieš naudojantis internetinės parduotuvės paslaugo-

Metai

•

• •

Anot S.Dackio, netrukus ketinama pradėti publikuoti ir pirkėjų atsiliepimus apie internetines parduotuves. mis visada patarčiau pasidomėti jos istorija, klientų komentarais, kreditingumo duomenimis. Manau, galėtų padėti ir mūsų įvertis portale Saugupirkti.lt”, - priminė UAB “Jusada Group” vadovas.

Plėtros pavojai “Neslėpsiu, esame suinteresuoti e. prekybos plėtra, juolab kad ir patys turime tokią parduotuvę”, - LŽ prisipažino S.Dackys. Jo teigimu, internetinių parduotuvių sertifikavimo iniciatyvos paplitusios visose šalyse, kuriose šis prekybos būdas jau yra pažengęs gerokai toliau negu Lietuvoje.

E. komercija mūsų krašte greičiausiai susižavi jaunimas, įtikėjęs svajonėmis lengvai uždirbti milijonus. Tačiau, anot S.Dackio, iš tikrųjų didžiausias internetinės prekybos spartesnės plėtros stabdys yra Lietuvos gyventojų nepasitikėjimas elektronine prekyba, ir tai turi pagrindo. “Aptinkame daug e. parduotuvių, kurių savininkai nė nesuvokia, kad tai yra verslas, kuriam svarbu kliento interesų paisyti ne mažiau negu savų”, pabrėžė S.Dackys.

Lietuvos elektroninės prekybos asociacija, sunerimusi dėl padėties, susiklosčiusios besipučiančioje rinkoje, praėjusį lapkritį savo kreipimesi išryškino pagrindines gyventojų pasitikėjimą internetinėmis parduotuvėmis mažinančias bėdas. “Vartotojams iki šiol kelia problemų kai kurių rinkos

Apyvarta

2010 2010-12 2010-01 2011 2011-12 2011-02 2012 11 mėn.

2012-11 2012-04

152,921 252,743 287,183 -

Didžiausia apyvarta

Mažiausia apyvarta

17,894 41,256 35,787 -

7,305 13,327 21,143

Palyginti su ankstesniais metais, proc. nėra duomenų 165,3 135,8 -

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

dalyvių pardavimas - elektroninės parduotuvės siūlo prekes, kurių neturi. Pirkėjui, sumokėjusiam už prekę, vėliau pasiūloma “ištaisyti klaidą” ir pakeisti užsakymą kuria nors kita preke iš siauro asortimento (...). Kita naujos rinkos liga - konkurentų prekių ženklų kopijavimas ir vartotojų klaidinimas”, - teigta pareiškime. Pranešta ir apie iniciatyvą ženklinti patikimus šios paslaugos teikėjus. Asociacija užsibrėžė nelengvai pasiekiamą tikslą.

Mat “Jusada Group”, kaip minėta, iki šiol patikrino tik 186 internetines parduotuves, o jų Lietuvoje iš viso yra apie 1300. Maža to, kai kurios gyvuoja labai trumpai. Kas tris mėnesius peržiūrint duomenų bankus apie 100 tokių parduotuvių tenka ištrinti, tačiau jų vietą užima 100 naujų.

“Nevadinčiau to e. prekybos plėtros burbulu, bet ir nepatarčiau žengti aklai, pasitikint lengvu uždarbiu. Gerai, kad jauni žmonės bando, tačiau blogai, kad nori apžioti per didelį kąsnį”, - sakė S.Dackys. Pasiryžusiesiems imtis šio verslo jis rekomenduotų iš pradžių rinktis siauros grupės prekes, geriausiu atveju - unikalesnes, ir tik verslui įsisukus pradėti plėsti asortimentą. “Gali būti daugiau vadinamųjų nišinių parduotuvių. Jos nėra didelės, tačiau nereikalauja ir didelių investicijų. Jei prekiauji, tarkime, vien šalikais ar rankinėmis, didelių turtų nesusikrausi, bet gali prisidurti prie pagrindinių pajamų ir

S.Dackys: “Aptinkame daug e. parduotuvių, kurių savininkai nė nesuvokia, kad tai yra verslas, kuriam svarbu kliento interesų paisyti ne mažiau negu savų.” sėkmingai gyvuoti dešimt metų”, - patarė verslininkas.

Jis pripažįsta, kad Lietuvoje dėl ribotos rinkos ne taip lengva iš karto įsukti šį verslą. “Didelėse rinkose paprasta orientuotis į siaurą nišą, nes tokios valstybės kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija yra kur kas didesnės už Lietuvą ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir jų perkamąją galią. Ten internetinė parduotuvė gali sėkmingai prekiauti, pavyzdžiui, vien snieglenčių apkaustais. Lietuvoje siūlant tik šią prekę, kažin ar užtektų pajamų ir elektroninei parduotuvei išlaikyti”, - kalbėjo S.Dackys. Tačiau atrasti savo nišą, anot jo, yra pravartu kiekvienam.

Į platesnius vandenis Šis naujas verslas jau gali pateikti ir sėkmės pavyzdžių. UAB “Pigu”,

valdanti e. prekybos portalą Pigu.lt, pradėjo veiklą 2008 metais ir dabar yra ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos e. prekybos lyderė, - pernai ten įsigijo internetinę parduotuvę 220.lv.

2012-aisiais bendrovės pardavimas padidėjo 73 procentais. Konsoliduota jos valdomų e. parduotuvių Lietuvoje ir Latvijoje apyvarta praėjusių metų pabaigoje sudarė apie 80 mln. litų, arba beveik 17 proc. visų mūsų šalyje veikiančių e. parduotuvių apyvartos. Šiemet įmonė Lietuvoje ir Latvijoje planuoja parduoti prekių už 130 mln. litų.

“Svarbiausia, kad niekada nesistengėme keisti pirkėjų įpročių, o edukuodami juos pirkti internetu įrodėme: patikima ir saugi interneto parduotuvė yra tokia pat šauni pagalbininkė, kaip ir kitoje gatvės pusėje esanti tradicinė parduotuvė.

Tik tam, kad apsilankytum Pigu.lt, niekur nereikia eiti - pakanka interneto eilutėje įrašyti mūsų adresą, ir prekė pati ateis į namus”, - paprastą verslo sėkmės formulę pateikė bendrovės vadovas Dainius Liulys. Ir pabrėžė santykio su klientais svarbą: patikimumas, saugumas, patogumas, palankios kainos.

Tiesą sakant, derėtų pažymėti, kad UAB “Pigu” nėra tokia, kuriai užtenka kelių žmonių prie kompiuterių. Ji jau turi apie 130 darbuotojų, ir ne tik prie kompiuterių. Mat ši e. komercijos bendrovė viena pirmųjų savo sektoriuje įsirengė sandėlį. “Šis sprendimas pasitvirtino.

Pernai rudenį persikėlėme į erdvesnes, 3000 kvadratinių metrų ploto, patalpas, kurios labiau pritaikytos prekėms sandėliuoti”, - teigė UAB “Pigu” vadovas. Dabar bendrovė, pasak jo, pajėgi įvykdyti daugiau kaip 15 tūkst. užsakymų per dieną.

Apie tolesnę verslo plėtrą D.Liulys nelinkęs kalbėti: “Nuolat svarstome įvairius variantus.” Tačiau anksčiau yra prasprūdę pranešimų apie įmonės planus įsiveržti ir į Estijos rinką. Matyt, su tuo galima sieti ir bendrovės pastangas stiprinti savo komandą perspektyviais kadrais. Vienas jų - praėjusių metų gruodį UAB “Pigu” valdybos nariu tapęs buvusio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mindaugas Majauskas.

•

10

2013 02 07 Lietuvos žinios

Verslas

Perki verslą - nusiperki ir bėdą pačiam, ar pirkti iš svetimų rankų, pasak M.Žolyno, gali padėti žinojimas, kiek laiko užtruktų, kol įmonė įsilietų į rinką. “Palankiau kurti savo verslą, nei jį pirkti, ypač jei verslininkas gali gana greitai surinkti kvalifikuotus specialistus ir suformuoti pardavimo struktūrą”, - reziumavo jis.

A.Variakojis nerekomendavo pirkti seno smulkiojo verslo. Jis pabrėžė, kad mažos įmonės vadovai ir savininkai paprastai būna glaudžiai susiję su tiekėjais bei pirkėjais, o šie dažniausiai nepasitiki naujuoju savininku ir gali reikalauti papildomų garantijų ar mokėjimų. Todėl įmonės šeimininkų kaita neretai pareikalauja papildomų lėšų. A.Variakojis įsitikinęs, kad verta pirkti tik žinomą bendrovę, kuri jau turi savo rinkos dalį. “Rekomenduočiau verčiau investuoti į dalį kompanijos ir kartu su savininku šiek tiek padirbėti, perimti klientus bei tiekėjus ir galbūt tik tada išpirkti visas įmonės akcijas”, - pridūrė jis.

A.Užkuraitis pažymėjo, kad tiek įsigyjant veikiantį verslą, tiek steigiant savą reikėtų vertinti naudą, nors ji tuo metu ne visada gali būti pamatuojama pinigais. “Kartais verta investuoti ir į laikinų sunkumų turintį verslą - vien dėl įdirbio ir ateities perspektyvų. O kurti įmonę nuo nulio patartina visais atvejais, ypač jei esame garantuoti savo sėkme ir nereikia papildomo įdirbio.

Pavyzdžiui, kai verslininkas žino, kad tomis paslaugomis naudosis kelios stambios bendrovės, nes joms to neišvengiamai reikia”, - dėstė pašnekovas.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Iš svetimų rankų įsigyta įmonė ilgainiui dėl pirkėjui neatskleistų aplinkybių gali smogti ir 25 mln. litų nuostoliais. Specialistai perspėja, kad nenumatytų nemalonumų anksčiau ar vėliau pateikia beveik kiekviena parduodama bendrovė.

Internete gausu skelbimų, siūlančių įsigyti Lietuvoje ar užsienyje veikiančią įmonę. Atrodytų, už kelis šimtus tūkstančių litų galima pradėti verslą bemaž bet kuriame sektoriuje. Tačiau specialistai įspėja, kad norint pirkti įmonę pirmiausia reikėtų ją kruopščiai patikrinti.

Visame pasaulyje prieš krizę, kai kreditavimo sąlygos buvo itin lanksčios, verslas konsolidavosi ir pirkimų skaičius nuosekliai didėjo. Tuo metu rinka pataikavo pardavėjui. Norinčiųjų įsigyti verslą buvo gerokai daugiau nei pardavėjų, todėl šie galėjo derėtis dėl palankių kainų ir sąlygų. Taip pasakojo advokatų kontoros “LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” asocijuotas partneris Mindaugas Žolynas.

Po krizės pradėjo strigti finansavimas, atitinkamai smuko ir verslo pardavimas, nors atsisakyti savo įmonių savininkai ryžosi veikiau prispausti būtinybės. Tuomet verslo įsigijimo sąlygas ėmė diktuoti pirkėjai, ir ta tendencija išliko iki šių dienų.

Visko atskleisti nepavyksta Komanditinės ūkinės bendrijos “Verslo angelų fondas I” partneris Algimantas Variakojis kalbėjo, kad savininko siekį parduoti savo verslą lemia noras realizuoti įmonės vertę, nesugebėjimas įveikti sunkumų, pasikeitusios aplinkybės ir panašūs dalykai. Pašnekovas pabrėžė: prieš pirkdamas įmonę kiekvienas verslininkas turėtų išsiaiškinti, dėl kokių realių priežasčių ji parduodama.

A.Variakojis neslėpė, kad už skelbimų, siūlančių pirkti verslą, gali slypėti sunkumų. “Norint išvengti problemų reikia samdyti specialistus ir atlikti teisinį, finansinį patikrinimą. Tačiau visa tai kartais gali kainuoti daugiau nei pati kompanija”, - sakė jis.

M.Žolynas patvirtino, kad maždaug 99 proc. įsigytų įmonių naujiems savininkams ilgainiui pateikia nemalonių staigmenų. Nenumatytų

Specialistai rekomenduoja pirkti žinomą vardą turinčias bendroves - tokias, kurių veiklos rezultatus savarankiškai įkurta įmonė galėtų pasiekti tik po kelerių metų. / LŽ archyvo nuotraukos

M.Žolynas patvirtino, kad maždaug 99 proc. įsigytų įmonių naujiems savininkams ilgainiui pateikia nemalonių staigmenų. išlaidų paprastai nepavyksta išvengti net ir atlikus išsamų bendrovės patikrinimą. Netikėtai užklupusios problemos paprastai būna nedidelės, bet kartais neatskleista aplinkybė naujam savininkui gali kainuoti ir 25 mln. litų. Būtent su tokiu atveju M.Žolynas sakė susidūręs šiomis dienomis.

Pašnekovo teigimu, nusipirkus lietuvišką bendrovę dažniausiai po kurio laiko išryškėja su mokesčiais susijusios problemos, taip pat į balansą neįtraukti įvairūs įsipareigojimai.

Praktika rodo, kad teismuose buvusiam savininkui neįmanoma permesti atsakomybės už ankstesnius įmonės įsipareigojimus. Tačiau pirkėjas turi galimybę užbėgti įvykiams už akių ir sudaryti su pardavėju sutartį, kuri įpareigotų jį atlyginti išlaidas už neatskleistas

Verslininkai stokoja pasitikėjimo

A.Variakojis sakė pastebėjęs, kad įmonių savininkai sunkiai įsileidžia svetimą žmogų, o investuotojų paieška asocijuojasi su bloga įmonės padėtimi. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka įmonės problemas. M.Žolynas pabrėžė, kad jei savininkas vengia pasirašyti tokią sutartį, tai gali būti ženklas, jog įmonėje - ne viskas gerai.

Siūlo investuoti tik į stambų verslą UAB “Finaura” vadovas Aurimas Užkuraitis mano, kad Lietuvos gyven-

tojai bijo atsakomybės, kurią turi perimti kartu su įsigyjamu verslu, todėl verčiau renkasi darbą ir garantuotą atlygį, o ne galvos skausmą. “Teko sutikti žmonių, kurie atsisakė valstybės teikiamų visai nemenkų subsidijų verslo pradžiai ir verčiau rinkosi darbą už minimalų darbo užmokestį”, - kalbėjo jis.

Apsispręsti, ar verta verslą pradėti

“Tai vienu punktu daugiau ir 17 punktų viršija 50 punktų kritinę lūkesčių ribą. (...) Tai leidžia mums prognozuoti, kad pramonei pirmasis ketvirtis bus sėkmingas”, - vakar pristatydamas apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksą per spaudos konferenciją kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas. Anot jo, pramonės plėtrą lems eksporto augimas.

LPK analitikas teigė, kad visa gamyba, išskyrus naftos produktų, turėtų padidėti 7-8 procentais. Esą gamintojų lūkesčiai didėja ir dėl vidaus vartojimo, tačiau, pasak A.Izgorodino, vartojimo didėjimas artimiausiu metu

tikriausiai bus gana nuosaikus. “Vartotojų lūkesčiai yra didžiausi nuo krizės pradžios, tačiau gyventojai dar neskuba vartoti, yra linkę taupyti”, - tvirtino A.Izgorodinas.

Jis teigė, kad vartojimą gali mažinti ir didėsiančios kainos, nes turėtų augti vidutinis darbo užmokestis, o tai esą kels produkcijos kainas.

LPK prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet sieks 3,5 procento. A.Izgorodinas mano, kad tai lems padidėjęs minimalus atlyginimas, degalų ir elektros kainų augimas. “Šiais metais infliacija Lietuvoje šiek tiek paspartės.

Praėjusiais metais ji buvo 3,1 proc., o šiemet pasieks 3,5 procento. (...) Infliacijos paspartėjimą lems padidėjęs minimalus darbo užmokestis, nuo 2 iki 3 centų brangstanti elektra ir dvylika centų už litrą dėl didesnio akcizo išaugusi dyzelino kaina”, - teigė analitikas. Pasak jo, infliacija gali didėti ir dėl pasaulinių maisto bei naftos kainų.

Bendrovės “Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pareiškė, kad minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) padidinimas iki 1000 litų turės įtakos naujų įmonių kūrimuisi, tačiau jau veikiantis verslas

Vartojimą gali mažinti ir didėsiančios kainos, nes turėtų augti vidutinis darbo užmokestis. prie padidėjusių išlaidų prisitaikys.

“Noriu akcentuoti ir tai, kad sumažės naujo verslo, ypač sezoninio. (...)

Sluoksniuosis įmonės. Tos, kurios buvo stiprios, dar sustiprės, tos, kurios silpnos, susilpnės”, - kalbėjo jis. R.Trumpos duomenimis, sausį sumažėjo naujų darbdavių skaičius, ir tai esą galėjo lem-

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528

Didėja ir lūkesčiai, ir infliacija Didžiųjų Lietuvos gamintojų lūkesčiai pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1 punktu, iki 67 punktų.

A.Variakojis sakė pastebėjęs, kad įmonių savininkai dar sunkiai įsileidžia svetimą žmogų. “Lietuvoje investuotojų paieška vis dar asocijuojasi su labai bloga įmonės padėtimi”, apgailestavo jis. A.Variakojo žodžiais, investuotojų dažniausiai ieškoma tuomet, kai įmonės idėjoms ir planams įgyvendinti trūksta pinigų arba kai ji turi problemų. Be to, investicijų dairomasi tik tuo atveju, jei bankai atsisako kredituoti verslą.

“Lietuviai nenori dalytis netgi tuo, ką galėtų uždirbti pritraukę investuotojų, nors gautų keletą ar net keliolika kartų daugiau. Jie geriau turės 100 proc. akcijų ir uždirbs 100 tūkst. litų, nei pasiliks perpus mažiau akcijų, tačiau skaičiuos 10 mln. litų pelną”, stebėjosi A.Variakojis.

A.Izgorodinas sakė , kad pramonės plėtrą lems eksporto augimas. ti MMA padidinimas. “Iš vieno mėnesio sunku daryti išvadas, po kelių mėnesių matysime, ar tai darys įtaką darbo vietų augimui”, - sakė R.Trumpa. Pasak jo, ypač didelį poveikį pajus maitinimo, paslaugų, mažmeninės prekybos ir statybos įmonės, kuriose darbo užmokestis sudaro didelę išlaidų dalį.

•

BNS, LŽ

1 JAV doleris

2,5501

-0,4784%

1 Australijos doleris

2,6323

-1,3828%

10 000 Baltarusijos rublių

2,9447

-0,4177%

1 Kanados doleris

2,5581

-0,2580%

1 Šveicarijos frankas

2,7935

-0,7016%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,0912

-0,5524%

10 Čekijos kronų

1,3435

-0,1116%

10 Danijos kronų

4,6286

+0,0043%

1 DB svaras sterlingų

3,9895

-1,0402%

100 Vengrijos forintų

1,1779

-0,0849%

100 Islandijos kronų

2,0092

-0,1344%

100 Japonijos jenų

2,7183

-2,2109%

100 Kazachstano tengių

1,6944

-0,4308%

1 Latvijos latas

4,9324

-0,0162%

10 Moldovos lėjų

2,1196

-0,3869%

10 Norvegijos kronų

4,6411

-0,3835%

10 Lenkijos zlotų

8,2707

+0,0810%

100 Rusijos rublių

8,5045

-0,0035%

10 Švedijos kronų

4,0178

-0,6496%

1 Turkijos naujoji lira

1,4463

-0,4909%

10 Ukrainos grivinų

3,1314

-0,4726%

2013 02 07, LB

2013 02 07 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

LED technologija - prabanga taupyti ILONA STAŠKUTĖ

Šviesos diodų (LED) lempos visai neseniai buvo naudojamos tik automobilių pramonėje, komercinės paskirties patalpose ar smulkioms švytinčioms dekoracijoms, tačiau technologijai plėtojantis jos ateina ir į privačias erdves.

Kaip kaitrines lemputes prieš dešimtmetį iš butų ir namų ėmė stumti liuminescencinės lemputės, dar vadinamos taupiosiomis, taip pastarąsias po truputį keičia LED žibintai. Jie tai pačiai šviesai išgauti naudoja apie dukart mažiau elektros energijos nei taupiosios ir apie 10 kartų mažiau nei kaitrinės lemputės. Vis dėlto LED technologija sparčiai plėtojama tik keletą pastarųjų metų, todėl šios įrangos ir lempučių kainos dar labai didelės.

Panaudojus LED juosteles, virtuvei galima suteikti subtilaus jaukumo. / Ledtape.co.uk nuotrauka

LED tai pačiai šviesai išgauti naudoja maždaug perpus mažiau elektros energijos nei taupiosios ir apie 10 kartų mažiau nei kaitrinės lemputės.

Brangi pradžia Kokybiškos lemputės, skirtos įprastiems šviestuvams, kainuoja apie 5060 litų, bet kadangi namie paprastai reikia ne vienos, o bent dešimties lempučių, vien investicijos į įrangą vidutines pajamas gaunančiai šeimai sunkiai įkandamos. Vėliau jos atsiperka dėl mažesnių išlaidų elektrai ir lemputėms.

Mat, LED gamintojų skelbiamais duomenimis, viena lemputė dega apie 50 tūkst. valandų, bet kol ji atsipirks, gali tekti laukti beveik dešimtmetį.

Lietuviškus LED šviestuvus “Lumo” gaminančios bendrovės “AVG Automix” direktorius Juras Steponaitis skaičiavo, kad namie taupiąsias lemputes pakeitus į LED jos galėtų atsipirkti per 6-8 metus, o ten, kur lempos laikomos nuolat įjungtos ir elektros suvartojama daugiau, ši technologija atsiperka per 3-4 metus. Todėl, nors vienas didžiausių LED pranašumų yra taupumas, žmonės šią technologiją namie dažniau naudoja dėl grožio.

Renkasi grožį Namie naudojamos LED lemputės iš esmės būna dviejų rūšių - įprastos formos lemputės, įsukamos į standartinį šviestuvą, arba įspūdingesnės, specialaus pritaikymo reikalaujančios diodų juostelės. Įmonės Inovacijų studija projektų vadovė Živilė Gelumbauskienė pastebėjo, kad jų pirkėjai teiraujasi gerokai dažniau. Akcentiniam apšvietimui skirtas LED juostas lietuviai

dažniausiai pageidauja montuoti į įtempiamas lubas, baldus, naudoti stalviršiui virtuvėje arba spintų ir stalčių vidui apšviesti. “Žmonės maždaug įsivaizduoja, kokį rezultatą galima išgauti naudojant LED juosteles, bet daugiausia dirbame su dizaineriais, nes galutiniai vartotojai dar nežino, kaip jas pritaikyti”, - tvirtino ji.

Savarankišką LED sistemų įsigijimą apsunkina tai, kad nepakanka tik nusipirkti pačią lempučių juostelę norint ją prijungti prie elektros tinklo reikia specialaus maitinimo šaltinio ir jungiklio, o tolesnį priedų sąrašą galima tęsti atsižvelgiant į norus.

Be to, iki maitinimo šaltinio ir juostelės reikia atvesti ir prijungti laidus, taigi prireiktų elektriko pagalbos.

Klastočių jūra Tačiau netgi tinkamai sumontavus visą LED sistemą rezultatas gali nuvilti. LŽ pašnekovai neslėpė, kad mūsų šalies rinkoje labai daug nekokybiškų LED gaminių. “Iš Lietuvoje parduo-

Padidino kapitalą Valstybei priklausanti kreditų draudimo bendrovė “Būsto paskolų draudimas” iš Vyriausybės gaus 30 mln. litų finansinę injekciją.

Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad papildomu 30 mln. litų įnašu bus padidintas įmonės įstatinis kapitalas, tam panaudojant valstybės vardu pasiskolintas lėšas. “Tai įmonė, kuri 100 proc. priklauso valstybei. Jos užduotis yra drausti išduodamas būsto paskolas. Dėl krizės padažnėjus atvejų, kai žmonėms reikia pagalbos, atleidžiant juos nuo įmokų bankams, įmonė tuo metu moka įmokas bankams, kol žmogus, netekęs darbo, susiras naują darbo vietą ir vėl galės mokėti. Padaugėjus tokių atvejų kilo ir papildomų lėšų būtinybė.

Siūlome tokiu būdu spręsti šią problemą”, - Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pernai lapkritį Valstybės kontrolė suabejojo Vyriausybės planais dar 60 mln. litų paremti bendrovę. Valstybės kontrolė nustatė, kad 2010 metais “Būsto paskolų draudimo” kapitalas buvo padidintas 110 mln. litų, o po dvejų metų Finansų ministerija ėmė kalbėti apie būtinybę įmonei skirti dar 60 mln. litų. Valstybės auditorių nuomone, jeigu įmonė nuostolinga, reikia ne duoti pinigus, o išanalizuoti situaciją ir priimti sprendimus, kokios yra bendrovės finansinės galimybės.

“Būsto paskolų draudimas” suteikia galimybę gauti paskolas lengvatinėmis sąlygomis, remia paskolas jau paėmusius gyventojus, kurie turi laikinų finansinių problemų. Valstybės kontrolės nuomone, perskolinant įmonei iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, bendrovei suteikiamos išskirtinės teisės.

•

LŽ, BNS

Pataupę kokybiškai įrangai žmonės nusivilia - gautas rezultatas nė iš tolo neprilygsta gražiems reklaminiams paveikslėliams. / Blkstone.co.uk nuotrauka damų LED yra 90 proc. šlamšto ir tik apie 10 proc. gerų gaminių, - tiesmukai tvirtino J.Steponaitis. - Su nekokybiška produkcija teko ne kartą susidurti. Pavyzdžiui, žmonės montuoja LED juosteles virš karnizų ir mato, kad pati juostelė šviečia, bet ji nieko neapšviečia. Žmonės lieka nusivylę, nes ne tokio rezultato tikėjosi.”

Pašnekovas pabrėžė, kad renkantis LED lemputes negalima nuspėti jų skleidžiamos šviesos ryškumo pagal galingumą, kaip įprasta perkant kaitrinę lemputę. LED atveju nurodyti va-

tai reiškia tik suvartojamą elektros energijos kiekį, o skleidžiamą šviesą galima pasirinkti pagal liumenų kiekį.

Tačiau net ir atidžiai išnagrinėjus lemputės duomenis galima apsigauti, mat, anot J.Steponaičio, kopijuoti prekes įpratę gamintojai iš Kinijos ir kitų Tolimųjų Rytų šalių nesibodi nurašyti kitų įmonių techninius duomenis, nors realiai produktas jų neatitinka. Jis rekomendavo pirkti tik sertifikuotas žinomų gamintojų lemputes, o nežinomų prekių ženklų ar apskritai bevardę produkciją aplenkti, nors ji ir pigesnė net keletą kartų.

11

NEMOKA TAUPYTI Nuo šių metų elektros energijos kilovatvalandė pabrango iki 50,1 cento, tačiau lietuviai vis dar nemoka taupyti elektros. Iš bendrovės LESTO užsakymu atliktos apklausos paaiškėjo, kad dauguma gyventojų mano taupantys elektrą, bet paklausti, kokias žino taupymo priemones, trečdalis respondentų nepaminėjo nė vienos.

Pagal apklausos rezultatus, populiariausi elektros energijos taupymo būdai yra apšvietimo išjungimas išeinant iš patalpos (90 proc.), elektros energiją taupančių lempučių naudojimas (71 proc.), prietaisų išjungimas iš elektros lizdų išeinant ilgesniam laikui (65 proc.) ir elektrą taupančių buitinių prietaisų naudojimas, pvz., perkant A klasės elektros prietaisus (56 proc.). Maždaug trečdalis gyventojų teigia žinantys taupymo priemonių, tačiau namie jų netaiko.

LESTO duomenimis, per mėnesį vienas vartotojas suvartoja vidutiniškai 138 kWh elektros energijos.

Siūlo dėl sveikatos Neseniai pradėtos intensyviau tobulinti LED lemputės per pastaruosius metus atpigo mažai, nors galima tikėtis, kad ateityje, kai šios technologijos plėtra ir gamyba įsibėgės, diodai bus prieinami daugeliui gyventojų.

Kol kas LED lemputės daugeliui per brangios, tačiau J.Steponaitis, apeliuodamas į sveikatą, rekomendavo jas naudoti nors ten, kur apšvietimas intensyviausias. Įprastas taupiąsias lemputes mokslininkai ne kartą kritikavo dėl jų skleidžiamos šviesos mirgėjimo, kuris, kaip manoma, vargina akis, sukelia galvos skausmą ir gali prisidėti prie rimtesnių ligų paūmėjimo. “Tobulas šviesos šaltinis - kaitrinės lemputės, bet jos neekonomiškos. LED šviesa artimiausia joms. Kitų tipų lemputės skleidžia iškreiptą šviesą.

Tai pigu, bet nesveika”, - tvirtino pašnekovas. Plika akimi smulkūs mirgėjimai nematomi, bet tuo galima įsitikinti nufilmavus skirtingų tipų lempas kad ir mobiliuoju telefonu, todėl J.Steponaitis siūlė pasikeisti lemputes į LED nors ten, kur skaitoma, rašoma ar dirbama.

•

12

2013 02 07 Lietuvos žinios

Pramogos

“Žalvariniui” klubuose trūksta erdvės GINTARĖ ČIULADAITĖ

R.Semeniukas: “Ne visada galime trinktelėti gitaromis taip, kaip iš tiesų norėtųsi.”

Gana garsiai per M.A.M.A. apdovanojimus apie save priminė lietuviško folkroko grupė “Žalvarinis”. Nors alternatyvios muzikos nišoje jie ir nebuvo nominuoti, tačiau nugriaudėjo triukšmingai. Naują “Alum lijo” dainos versiją atlikęs kolektyvas - prie permainų slenksčio.

bume “Žalio vario”, tačiau greta atsirado pučiamieji, bliuzo rifų, progresyvių akordų ir tai tapo visiškai nauja dainos interpretacija. “Mes dažnai keičiame senas dainas, pažvelgiame į jas naujai.

Programa įgauna naujumo, ir mums patiems smagiau groti kitaip”, - sakė jis.

Praėjusiais metais prie “Žalvarinio” prisidėjo naujas būgnininkas, šiuo metu aktyviai dainuoja tik viena vokalistė.

Tačiau grupės muzikos autorius, vadovas ir gitaristas Robertas Semeniukas su LŽ kalba ne tik apie apdovanojimus, bet ir naujai rengiamą koncertinę programą. Šįkart - ne akustinę.

Metas ketvirtam albumui

Buvo už ką Į sausį vykusius muzikos apdovanojimus M.A.M.A. kolektyvui pakliūti nebuvo sunku - “Žalvarinis” Lietuvoje analogų neturi, tad atkreipė organizatorių dėmesį. “Konkurencijos nepatiriame - folkroko kolektyvų egzistuoja, tačiau jie visi skirtingi. Mes - prie sunkesnių”, - teigė jis.

Per apdovanojimus R.Semeniukas su kolegomis atstovavo alternatyviajai muzikai, tačiau nė į vieną statulėlę nepretendavo. Muzikantui sunku paaiškinti šį fenomeną, mat 2012-aisiais jie nuveikė nemažai: įrašė dainą su Marijonu Mikutavičiumi “Sūnus”, vėliau - kūrinį, skirtą Maironio gimimo metinėms, “Negęsta akys”. “Galbūt reikėjo albumo ar DVD? O gal organizatoriams patrauklesnė “Rondo”, per apdovanojimus pristatyta kaip paveldas?” - retoriškai svarstė grupės vadas. “Žalvarinis” dirba daug, bet tyliai, todėl apmaudu, kad neegzistuoja nominacija, skirta etnomuzikai. Jos

“Žalvarinį” girdėjusieji “Žalgirio” arenoje veikiausiai buvo nustebę - grupė grojo garsiau nei bet kada.

LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje nemažai - ar tai būtų “Žalvarinio” rokas, ar “Driezho” elektronika. “Manau, “M.A.M.A. yra televizijos produktas, rimtesnė muzika čia paskutinėje vietoje, pirmoje - reitingai”, - kiek nusivylęs kalbėjo R.Semeniukas. Anot jo, publika dar nepribrendo tikriems apdovanojimams, per kuriuos būtų suplakti M.A.M.A. atlikėjai ir alternatyviosios muzikos apdovanojimų T.Ė.T.Ė. grupės.

Pasuko bliuzo link “Žalvarinio” koncerto “Žalgirio” arenoje klausytojai veikiausiai buvo nustebę - grupė grojo garsiau nei bet

kada. “Mūsų muzika paprasta, bet kartu ir pompastiška, - komentavo rokeris. - Ji tinkama arenoms, tad mažesniuose klubuose sunkiau - ne visada galime trinktelėti gitaromis taip, kaip iš tiesų norėtųsi.”

Alternatyva instrumentų griausmui - akustiniai koncertai, būtent per tokius pastaruoju metu dažniausiai ir buvo galima išgirsti šį kolektyvą. R.Semeniukas teigia, kad ant kėdučių su gitaromis ilgai užsisėdėti nesinori, todėl šiuo metu jau rengia naują koncertinę programą “Roko kalba”. Prie jos prisideda ir naujas grupės būgnininkas Simonas Gudelis. “Permainos

jaučiamos ir girdimos - tai mums būdingas sunkesnis skambesys su kiek daugiau bliuzo”, - pasakojo Robertas.

Per apdovanojimus atlikta daina “Alum lijo” - lietuviams gerai žinoma, daug kartų perdainuota (etno bei roko miksą buvo įrašęs ir Jonas Čepulis iš realybės šou “Dangus”). “O juk “Žalvarinis” ją ir išpopuliarino! - juokėsi Robertas. - Ir tai jau trečioji mūsų šio kūrinio versija.” Tiesa, tądien pasirodė tik viena vokalistė Laurita Peleniūtė, kita grupės dainininkė Ineta Meduneckytė šiuo metu sceną iškeitė į motinystės atostogas.

Iki šiol “Alum lijo” skambėjo kaip al-

Per praėjusių metų T.Ė.T.Ė. alternatyviosios muzikos apdovanojimus “Žalvarinis” taip pat kilo į sceną ir buvo smagiai sutiktas publikos. Ar ten renkasi žmonės, kurie seka muzikines naujienas ir žino ne tik Stasį Povilaitį bei Džordaną Butkutę? R.Semeniukas sutinka - T.Ė.T.Ė. klausytojai labiau išprusę ir išrankesni. “Kalbant apie muzikantus, įdomu tai, kad tie patys atlikėjai gauna statulėles abiejuose renginiuose - mūsų rinka maža”, - teigė Robertas.

Taip pat jis pritarė, kad T.Ė.T.Ė. pliusas tas, jog čia pagerbiamos ne vien geriausios grupės, bet ir atskiri jų nariai - būgnininkai, gitaristai ir kiti.

Pats “Žalvarinis” savo kolekcijoje turi keletą apdovanojimų, tačiau įrašyti savo kūrinių neskuba - nuo susikūrimo 2001-aisiais grupė išleido tik tris studijinius albumus. Šiuo metu pasikeitimų sūkuryje Roberto vis dar neapleidžia mintys apie ketvirtą kompaktinį diską, esą ir naujoje programoje bus dar niekur neskambėjusių dainų. “Rudenį surengėme kūrybinę stovyklą prie Anykščių, demonstracinių įrašų turime daug”, - žadančiai nusišypso jis.

•

Rokeriai “Nepasiduok” augino visą dešimtmetį VIKTORIJA SINICAITĖ

Po dešimties metų pertraukos roko legendos “Rojaus tūzai” išleido albumą “Nepasiduok” ir planuoja koncertų turą po Lietuvą. Grupės vokalistas Povilas Meškėla sako, kad albumas kurtas iš visos širdies, o grupė juo labai patenkinta.

P.Meškėlos teigimu, visi kolektyvo nariai - Andrius Daugirdas (bosas), Tomas Varnagiris (gitara), Martynas Lukoševičius (perkusija) ir

čiau turime rasti vidinės stiprybės ir susiimti. “Kaip grupė iš kelio neiškrypstame ir darome tai, kas mums patinka, kas mus “veža”. Mums visiškai nesvarbios mados, tendencijos ir įvairiausios bangos, nesekame kam nors iš paskos. Dėl to mūsų klausytojai tiki mumis, jie artimi, ir mes juos vertiname”, - tikino Povilas.

Jis mano, kad “Rojaus tūzai” yra bene vienintelė Lietuvoje roko grupė, kuri galėtų groti pasaulinio lygio scenose, mat ilgus metus laikosi savo tikslų, vertybių ir pozicijos. Joje groja tikri profesionalai, turintys ilgametės patirties.

P.Meškėla: “Visi grupės nariai išėjo nemenką gyvenimo ir gatvės mokyklą - pažino muziką dar iš arčiau.”

Audrius Piragis (gitara) - norėjo, kad tai būtų tikro roko albumas, kad jis atskleistų tai, ką jie nori daryti, ir kokia muzika patiems patinka. “Kiekviena natelė yra apgalvota, išbaigta.

Jau sulaukėme komentarų, kad albumas tikrai stiprus, muzika labai kokybiška ir akivaizdu, kad prie jo labai padirbėta”, - LŽ teigė pašnekovas.

Privalu susiimti Albumo pavadinime esantis raginimas “Nepasiduok” skiriamas kiekvienam žmogui. Muzikantas aiškino, kad gyvenime susiduriame su įvairiomis situacijomis ir laiko tarpsniais, kai atrodo, jog tuoj tuoj palūšime, ta-

“Būdami scenoje visiškai ramūs net ir tada, kai muzikuojame su žymiais ir gerbiamais muzikantais. Nesijaudiname, nes esame nuoširdūs, turime susikurtą statusą kaip grupė ir rimtą įvaizdį”, - teigė muzikantas.

“Rojaus tūzų” lyderio P.Meškėlos teigimu, grupės nariai patenkinti naujuoju albumu “Nepasiduok”.

Nereikia pamiršti ištakų

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Albumą įrašant daug padėjo Žilvinas Žvagulis, kuris, pasak P.Meškėlos, buvo maloniai nustebintas puikia “Nepasiduok” albumo kokybe. “Roko kultūra Lietuvoje turi savo istoriją, kurios nereikėtų pamiršti. Žinoma, visada turime judėti į priekį, tobulėti, bet taip pat turime žinoti apie savo praeitį ir šaknis”, - mąstė muzikantas.

Rokas P.Meškėlą išmokė atsakomybės, pagarbos kitiems - ne tik mokyti kitus, bet ir juos išklausyti, pripažinti savo klaidas - taip pat bendravimo kultūros. Jis LŽ pasakojo, kad tikri rokeriai nėra suskretėliai, netvarkingi ir nejaučiantys atsakomybės. Tikrieji rokeriai yra

pasitempę, turintys “draivo”, polėkio, atsakingi ir pareigingi.

“Nepriklausomos Lietuvos mes siekėme per muziką ir būtent per roką, nes tai iš dalies maišto muzika.

Tačiau turiu pripažinti, kad roko kultūra nėra pakankamai propaguojama mūsų krašte”, - sakė P.Meškėla.

Jis pridūrė, kad per šią ilgą dešimties metų pertrauką “Rojaus tūzai” įgavo daug gyvenimiškos, profesinės patirties, atsivėrė neribotų techninių galimybių įgyvendinti ambicijas. Visi grupės nariai išėjo nemenką gyvenimo ir gatvės mokyklą - bendravo, pažino muziką dar iš arčiau.

•

2013 02 07 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Visi keliai ves į Vilniaus knygų mugę XIV tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kuri sostinės parodų ir konferencijų centre “Litexpo” vyks vasario 21-24 dienomis, bus dosni ne tik naujų leidinių, bet ir įmantrių naujovių. Mugės programa prieš lankytojų ir svarbiausia skaitytojų akis atsivers anksčiau neregėtais pavidalais.

MINDAUGAS KLUSAS

Š

iųmetės Knygų mugės šūkis “Čia knygų erdvė - prisijunk” atskleidžia jos rengėjų simpatiją ir dėmesį jaunesnio amžiaus skaitytojams - paaugliams ir jiems skirtai literatūrai.

“Jaunimas buriasi į socialinius tinklus, daug laiko praleidžia internete.

Tad žodis “erdvė” atsirado ne šiaip sau. Kviečiame jaunus žmones prisidėti prie Knygų erdvės pačia plačiausia prasme - visos literatūros, visų knygų ir visų jų veikėjų”, - “Lietuvos žinioms” teigė vieno renginio organizatorių, Tarptautinių kultūros programų centro Literatūros sklaidos poskyrio vadovė Eglė Vitkauskaitė.

Pirmą kartą Knygų mugės kultūrinė programa bus matoma išmaniuosiuose telefonuose. “Jų savininkai ne tik ras mugės tvarkaraštį, bet ir galės susidaryti asmeninę lankytinų renginių programėlę”, - teigė E.Vitkauskaitė. Žinoma, bus dalijamos ir popierinės renginių programėlės.

Leidyklos rengia susitikimus Šiemet į Vilniaus knygų mugę atvyksta lietuvių kilmės Kanados rašytojas, keturių knygų autorius Antanas Šileika. Naujausio romano “Underground” (2011) lietuvišką vertimą “Pogrindis” pernai išleido “Versus aureus”. Ši leidykla šiemet atrado “Dingusį Vilnių” - legenda tapusią Vlado Drėmos knygą. Apie jos kelią mugės lankytojams papasakos autoriaus dukra, garsi paminklosaugininkė Gražina Drėmaitė. Į susitikimą kvies ir kiti su šia leidykla bendradarbiaujantys autoriai - filosofas Leonidas Donskis, muzikologas Edmundas Gedgaudas.

Leidykla “Alma littera” rengia skaitytojų susitikimą su rašytoju Sigitu Parulskiu, pernai išleidusiu naują romaną “Tamsa ir partneriai”. Skaitytojų dėmesio lauks ir kitas šios leidyklos autorius, “Paryžiaus dienoraštį” parašęs ukrainiečių kilmės kūrėjas Jaroslavas Melnikas.

Leidykla “Tyto alba” pristatys Klaipėdoje gyvenančio poeto, prozininko Gintaro Grajausko “Istorijas apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį”. Pasivaržyti, kurio auditorija gausesnė, galės kiti du leidyklos autoriai - tėvas Donatas Katkus (knyga “Muzikos atlikimas”) ir sūnus Laurynas Katkus (pirmasis poeto romanas “Judantys šešėliai”).

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidykla pakvies į susitikimą su Romualdu Granausku ir jo novelių apysaka “Šventųjų gyvenimai”. Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, kurie ir tapo jo knygos personažais. LRS leidykla ketina surengti “Metų knygos rinkimams” nominuotų poetų kūrybos vakarą “Poezijos penketukas: moteris ir keturi vyrai viename kambaryje”. Su skaitytojais bendraus Tautvyda Marcinkevičiūtė, Antanas A.Jonynas, Aidas Marčėnas, Gytis Norvilas ir Rimvydas Stankevičius.

Nauja nominacija Šia proga verta priminti, kad šiemet pirmąkart “Metų knygos rinkimuose”, kurių laimėtojai skelbiami per mugę, šalia vaikų, paauglių ir suaugusiųjų atsirado atskira - poezijos knygų - kategorija. Iš viso konkurse daly-

Vilniaus knygų mugė jau tapusi vienu ryškiausių metų renginių. vauja 18 leidinių. Knygų paaugliams kategorijoje - vos du leidiniai. Tai mugės organizatorius skatina rengti diskusiją “Knygos paaugliams: kur jos yra ir kaip jos atrodo?” Pokalbyje, kurį moderuos rašytoja Emilija Visockaitė, dalyvaus vaikų literatūros specialistas Kęstutis Urba, prozininkė Edita Milaševičiūtė, mokytoja Violeta Juodelienė ir kiti. “Kyla daug klausimų. Ar rimtiems rašytojams paauglys - ne skaitytojas? Tad ką skaito Lietuvos paauglys ir ką jis turėtų skaityti?” - diskusijos temų pažėrė LŽ pašnekovė E.Vitkauskaitė.

Vėl lankysis T.Venclova Iš Jungtinės Karalystės į Vilnių atvyksta dvitomio “Silva Rerum” autorė Kristina Sabaliauskaitė. Ji papasakos apie savo pirmąją apsakymų knygą “Danielius Dalba & kitos istorijos” (leidykla “Baltos lankos”).

Knygų mugėje vėl lankysis poetas Tomas Venclova. Jis su skaitytojais bendraus pristatant dr. Ramūno Katiliaus sudarytą bičiuliškų prisiminimų knygą “Josifo Brodskio ryšiai su

Išankstiniai bilietai į Knygų mugę kainuoja: vienkartinis - 12 litų, keturių dienų - 28 litai, moksleiviams, studentams ir senjorams - 10 litų.

Mugės dienomis bilietai kainuoja atitinkamai 14, 35 ir 10 litų. Moksleivių grupėms (daugiau kaip 10 žmonių) išankstinis bilietas kainuos po 6 litus, mugės dienomis - po 8 litus. Bilietus platina bilietai.lt.

Vasario 21-24 dienomis į Knygų mugę maršrutu Arkikatedra - ”Litexpo” ir atgal lankytojus veš nemokamas autobusas. Kelionės grafiką ir kitą informaciją galima rasti interneto svetainėje www.vilniausknygumuge.lt.

tytojų susitikimui su dramaturgu, pjesės “Išvarymas” autoriumi Mariumi Ivaškevičiumi. Pašnekesys išsilies tolyn už Knygų mugės ir teatro sienų. Ši leidykla taip pat pristatys Aistės Kisarauskaitės knygą “49 salto mortale”.

Kaip ir kasmet, itin aktyvus mugės dalyvis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Jis surengs Kristijo-

E.Vitkauskaitė: “Mugės šūkis “Čia knygų erdvė prisijunk” atskleidžia rengėjų simpatiją ir dėmesį jaunesnio amžiaus skaitytojams.”

Lietuva” (Raimondo Paknio leidykla) ir “Baltų lankų” parengtą istorinę studiją “Lietuvos žydai”. Mugė sulauks dar vieno svečio iš JAV: išeivijos žurnalistas ir rašytojas Algis Rukšėnas supažindins su dokumentine knyga “Gėdos diena”, pasakojančia apie jūreivio Simo Kudirkos šuolį į laisvę.

Leidykla “Apostrofa” rengiasi skai-

no Donelaičio “Metų” skaitymus ir aktualią diskusiją “Ką ir kaip skaito Lietuvos mokykla XXI amžiuje?”, pristatys poeto Albino Žukausko knygą “Būtoji nebūtoji”. Literatūrologė Brigita Speičytė skaitytojams papasakos apie savo knygą “Anapus ribos”. Tai ne šarvojimo salės pavadinimas, o dar viena monografija apie Maironį.

Viena mugės organizatorių E.Vitkauskaitė minėjo, kad į svečius žada atvykti bene dvidešimt užsienio šalių autorių. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos Leidykla “Dominicus Lituanus” pateiks dainų autoriaus Domanto Razausko “Dzeno istorijas”, poeto Liudviko Jakimavičiaus sudarytą rinkinį “Mylėjau: Sarbievijaus kiemo poetų lyrika”, etnoastronomo Jono Vaiškūno knygą “Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakai”. Ši leidykla išleido Vytauto V.Landsbergio knygą vaikams “Arklio Dominyko meilė”, kuri taip pat apsilankys mugėje.

Leidykla “Kitos knygos” pradžiugins Charleso Bukowskio kūrybos mėgėjus antruoju lietuvių kalba išleistu poezijos rinkiniu “Sriuba, kosmosas ir ašaros”. O vaikus - poeto Juliaus Kelero knyga “66 istorijos”.

Vilniaus dailės akademijos leidykla rengs menotyrininkės Ramintos Jurėnaitės knygos “Arūnas Vaitkūnas” pristatymą.

Bibliotekų erdvė - balkone Mugėje vyks su knygomis tiesiogiai susijusios parodos. Vienoje bus rodomos “Knygos meno konkurso 2012”

“laureatės”, kitoje - akcijos “Metų knygos rinkimai” leidiniai. “Šiemet knygos bus eksponuojamos taip, kad kiekvienas lankytojas galėtų prie jų prisiliesti, pavartyti”, - sakė E.Vitkauskaitė. Dailininkės Sigutės Chlebinskaitės kūrybinėje studijoje “Tu gali sukurti knygą” veiks šviesaus atminimo dailininko Romo Oranto iliustruotų knygų vaikams paroda.

Ekspozicija “Nepriklausomos istorijos” - septynių lietuvių menininkų interpretacijos ir autorinės asociacijos Europos Sąjungos (ES) valstybių vėliavų tema - primins apie liepos 1 dieną prasidedantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai.

Dar viena šiųmetės mugės naujiena - bibliotekų erdvė “Biblioteka@įkrauk.lt”. Ji įsikurs “Litexpo” 3 salės balkone. “Tai renginių aikštelė paaugliams ir jaunimui. Erdvė su belaidžiu internetu, mėgstamiausiomis knygomis, stalo žaidimais, neformalia, laisva atmosfera”, - pasakojo E.Vitkauskaitė.

•

14

2013 02 07 Lietuvos žinios

Sportas

Pasvalio krepšininkai susigrąžino orumą 0:15 yra dėsningos - negalėjome išlaikyti ritmo. Esu dėkingas vyrams, kad jie parodė charakterį ir stebuklingai išsigelbėjo nuo pralaimėjimo dideliu skirtumu. Galutinis rezultatas mums priimtinas.

- Jums stojus prie Pasvalio ekipos vairo LKL čempionate ji iš devintosios vietos šoktelėjo į šeštąją. Ar galima tvirtinti, kad per mėnesį pamatėme jūsų darbo vaisius?

- Įvertinti galėtų kas nors kitas. Prieš ateidamas į šį klubą atidžiai nesekiau “Pieno žvaigždžių” žaidimo. O padirbėjęs pamačiau, kad krepšininkai turi potencialo. Devintoji vieta, kurią jie užėmė praėjusių metų pabaigoje, neatspindi Pasvalio komandos pajėgumo. Šiaulių, Utenos ir Pasvalio ekipos, galiu drąsiai sakyti, yra panašaus pajėgumo LKL vidutiniokės.

“Prienai” gražiai rungtyniauja, tačiau su jais žaisdami parodėme, kad galima juos įveikti. Ir jei atkrintamosiose varžy-

SAULIUS RAMOŠKA

Nuo šių metų sausio pirmosios Pasvalio “Pieno žvaigždžių” komandoje dirbantis treneris Mindaugas Lukošius bando sureguliuoti išderintą ekipos mechanizmą ir įgyvendinti pagrindinį tikslą - pasiekti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalį.

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis “Pieno žvaigždžių” krepšinio klubo vadovai nusprendė atsisveikinti su treneriu Nerijumi Zabarausku. Jo vietą užėmė M.Lukošius, asistentu pasirinkęs anksčiau nacionalinės rinktinės skautu dirbusį Mantą Šernių. Naujajam duetui iki tol nebuvo tekę drauge plušėti, tačiau abu nesunkiai rado bendrą kalbą ir pirmaisiais nuveiktais darbais nudžiugino Pasvalio krepšinio gerbėjus bei įkvėpė komandos žaidėjams pasitikėjimo savo jėgomis.

M.Lukošius: “Šiaulių, Utenos ir Pasvalio ekipos, galiu drąsiai sakyti, yra panašaus pajėgumo LKL vidutiniokės.”

Vieninteliai įveikė “Prienus” Keturios pergalės, šeši pralaimėjimai ir LKL čempionate užimama devintoji vieta. Tokį klubą rado naujieji treneriai. Tai, be abejo, netenkino. Jų vadovaujamos “Pieno žvaigždės” per mėnesį LKL čempionate iškovojo tris iš eilės pergales ir pakilo į šeštąją vietą. Labiausiai pasvaliečius nudžiugino tai, kad tarp trijų nugalėtų ekipų atsidūrė iki tol be pralaimėjimų pirmenybėse žygiavę LKL bronziniai prizininkai “Prienų” krepšininkai.

Baltijos lygoje (BBL) Pasvalio ekipa, vadovaujant M.Lukošiui, kovoja permainingai. Šešioliktfinalio etapo H grupėje “Pieno žvaigždės” abu sykius nugalėjo “Barsy” ekipą iš Kazachstano, tačiau turėjo pripažinti Rakverės “Tarvas” (Estija), o antradienį - ir Utenos “Juventus” pranašumą. Pastarosiose rungtynėse, vykusiose Pasvalyje, šeimininkų laivas siūbavo tarsi audringoje jūroje. Po pirmųjų dešimties minučių pasvaliečiai turėjo 10 taškų persvarą (26:16). Tačiau tai, kas vyko per kitus du kėlinius, M.Lukošius negalėjo paaiškinti. “Ar mes taip blogai žaidėme, ar varžovai taip gerai, kad susikrovė milžinišką persvarą”, - treneris nerado atsakymo.

Pasvalyje išvydęs pasitikėjimą praradusius “Pieno žvaigždžių” žaidėjus M.Lukošius (dešinėje) nedelsdamas ėmėsi darbo. / bbl.net nuotrauka BBL STATISTIKA G grupė “Jelgava” - “Palanga Triobet” 114:93 (31:18, 26:22, 32:25, 25:28). A.Duselis 26 (2-11/12), S.Silavas 22 (3-4/5), S.Haynesas 19; E.Lengvinas 32 (3-7/14), P.Brownas 25, M.Mockevičius 15.

LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, taškai)

1. Tarvas

3

0

6

6

2. Juventus

3

0

6

1

5

3. Pieno žvaigždės

2

2

6

4

4

4. Barsy

0

6

6

1. Kalev/Cramo

3

0

6

2. Jelgava

2

2

3. Prienai

2

4. Palanga/Triobet

0

Iš toli taikliai atakavusio Darricko Leonardo vedami uteniškiai, kalbant futbolo terminais, žaidė į vienus vartus ir po trijų kėlinių pirmavo 24 taškais (76:52). Pusę lemiamo ketvirčio svečiai dar išlaikė saugų atstumą (83:61). Tačiau per likusias minutes šeimininkai uraganišku greičiu ištirpdė milžinišką skirtumą ir pralaimėjo... 85:86.

M.Balčiūnas grįžta į darbą Mindaugas Balčiūnas grįžta dirbti į Lietuvos krepšinio federaciją (LKF), kurioje bus atsakingas už tarptautinių projektų plėtrą.

“Džiaugiuosi, kad Mindaugas Balčiūnas vėl pradeda dirbti federacijoje. Šiuo metu kaip tik norime pasidalyti sukaupta patirtimi ir aktyviai plečiame LKF veiklą užsienyje. Jau startavo bent keli stambūs tarptautiniai projektai.

M.Balčiūnas yra sukaupęs daug patirties bendraudamas su kitų šalių krepšinio federacijomis, yra vertinamas kaip iniciatyvus ir įtakingas Europos krepšinio bendruomenės narys, todėl jis ir koordinuos tarptautinius LKF plėtros projektus”, - teigė LKF prezidentas Arvydas Sabonis. Jis išreiškė viltį, kad netrukus M.Balčiūnas vėl galės eiti LKF generalinio sekretoriaus pareigas.

“Lietuvos krepšinio federacija yra parengusi 2013 metų Nacionalinę krepšinio plėtros programą. Analogiškas programas padedame rengti ir Azerbaidžano bei Kinijos krepšinio federacijoms. Be to, intensyviai bendradarbiaujame su Ukrainos ir Slovėnijos krepšinio federacijomis, organizuojant būsimus Europos krepšinio čempionatus. Lietuvos krepšinio plėtros stra-

H grupė Pasvalio “Pieno žvaigždės” - Utenos “Juventus” 85:86 (26:16, 15:34, 11:26, 33:10). T.Hughesas 28, G.Maceina 18, G.Sirutavičius 15; D.Leonardas 26 (34/7), K.Petrukonis 15, D.Gvezdauskas 13.

“Mes nieko dar nepraradome, - galutiniu rezultatu džiaugėsi M.Lukošius.

- Tereikia grupėje įveikti estus ir “Juventus” atitinkamu skirtumu ir pateksime į BBL ketvirtfinalį.”

Vieta neatspindėjo pajėgumo - Kokią komandą radote atvykęs į Pasvalį? - LŽ pasiteiravo Mindaugo Lukošiaus.

- Ji buvo kiek išderinta. Tai natūralu, nes viskas išsiderina pralaimėjus kelerias rungtynes iš eilės: žaidėjai pradeda nepasitikėti savo jėgomis, komandoje atsiranda trintis tarp žaidėjų, trenerių. Todėl klubo vadovybė, norėdama išjudinti reikalus ir perlaužti kritinį momentą, nusprendė pakeisti trenerius. Gerai tai, kad žaidėjai patikėjo esą geresni nei jų pasiektų rezultatų atspindys turnyro lentelėje.

Jie persilaužė psichologiškai. Antradienį žaidžiant su “Juventus” mums nepasisekė, nes dėl įvairių priežasčių rungtyniavome tik aštuoniese. Negana to, iš šio aštuntuko Gytis Sirutavičius žaidė vos išsigydęs traumą ir nesitreniravęs, o Justas Sinica tik prieš rungtynes gavo paleidžiamąjį raštą iš Vilniaus “Sakalų”, tad iš pradžių nežinojome, ar jis galės įbėgti į aikštelę.

Kai tokia situacija, užtenka kuriam nors iš lyderių pasirodyti prasčiau nei gali ir iškart atsiranda spraga. Todėl mūsų pralaimėtos atkarpos 0:10 ar

bose mums tektų susitikti su prieniškiais, galvotume tik apie pergalę.

- Asistentu pasirinkote M.Šernių, su kuriuo anksčiau jums nėra tekę dirbti.

- Su klubo vadovu aptarėme M.Šerniaus kandidatūrą. Abu šį žmogų žinojome, abiem jis tiko. Nesame kartu dirbę, bet jį gerai pažįstu. Su juo teko daug bendrauti tuo metu, kai aš treniravau “Kauno” komandą, o jis buvo Kauno “VIČI-Aisčių” moterų krepšinio ekipos vyriausiasis treneris. Mūsų komandos dirbo A.Sabonio krepšinio mokyklos salėje, treniruodavosi viena po kitos ar net tuo pat metu.

- Ką šiuo metu veiktumėte, jei Pasvalio ekipos treneriai nebūtų pakeisti?

- Jau pradėjęs treniruoti “Pieno žvaigždes” sulaukiau dar kelių pasiūlymų. Bet teko atsisakyti. Todėl šį sezoną tikrai baigsiu Pasvalyje.

•

Prieniškiai įgijo pranašumą “Prienų” krepšininkai pergale pradėjo DNB Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės vyrų krepšinioturnyro pusfinalioetapą.

M.Balčiūnas koordinuos tarptautinius LKF plėtros projektus.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

tegija ir jos sėkme domisi ne viena šalis, tad darbo tikrai netrūks”, - sakė už tarptautinius LKF projektus atsakingas M.Balčiūnas.

•

LŽ

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybių bronzos medalininkai prieniškiai svečiuose 85:73 (22:22, 21:14, 29:8, 13:29) nugalėjo praėjusiais metais taurės turnyre trečiąją vietą užėmusius Kėdainių “Nevėžio” krepšininkus.

Lemiamas buvo trečiasis rungtynių ketvirtis, po kurio varžovai nutolo net 28 taškais. Ketvirtajame kėlinyje “Nevėžiui” pavyko ištirpdyti didžiulį skirtumą, tačiau “Prienų” komanda pergalės iš rankų nebepaleido.

Kėdainiškiams nuotaiką sugadino ne tik pralaimėjimas. Ekipa kuriam laikui prarado kapitoną Vytenį Jasikevičių. Krepšininkui įtariamas dešiniosios kojos keturgalvio raumens įplyšimas, tačiau galutinė diagnozė paaiškės po Kauno medicinos universitetinėse klinikose atliktų išsamių tyrimų.

20 taškų nugalėtojams pelnė Artūras Valeika, 17 - Artūras Milaknis, 15 - Gediminas Orelikas (8 atk. kam.). “Nevėžiui” po 17 taškų pelnė Šarūnas Kule-

Prieniškių aukštaūgis A.Valeika antradienį taikliai atakavo iš vidutinio nuotolio (5/6) ir pavydėtinai metė baudas (10/10). / Erlendo Bartulio nuotrauka vičius ir Rolandas Jakštas, 10 pridėjo Tomas Černeckis.

Atsakomosios rungtynės Prienuose bus žaidžiamos vasario 26-ąją.

Kitame pusfinalyje varžosi “Šiauliai” ir Pasvalio “Pieno žvaigždės”. Pirmoje

tarpusavio dvikovoje pergalę 78:66 šventė pasvaliečiai. Atsakomosios šios poros rungtynės Šiauliuose numatytos vasario 27 dieną.

•

LŽ

2013 02 07 Lietuvos žinios

Į Čekiją - su optimizmo užtaisu Šiandien Čekijoje prasideda 46-asis pasaulio biatlono čempionatas, truksiantis 11 dienų.

Olimpinė svajonė - Kokie tikslai keliami biatlonininkams pasaulio čempionate? LŽ paklausė Arūno Daugirdo.

- Visiems pasirodyti kuo sėkmingiau ir iškovoti kelialapius į olimpines žaidynes. Antrasis tikslas - savo rezultatais padėti rinktinei komandinėje įskaitoje siekti 20 vietos. Ji suteiktų teisę į kitų metų Sočio žiemos olimpiadą deleguoti keturis vyrus ir tiek pat moterų bei ten dalyvauti estafečių rungtyje. Tai būtų nuostabus pasiekimas.

- Atranka į olimpiadą susideda iš rezultatų dviejuose pasaulio čempionatuose. Kokioje situacijoje Lietuva yra po pernykščių pirmenybių Vokietijoje?

- Šiandien mūsų vyrų ir moterų rinktinės savo įskaitose užima 23 vie-

Čempionato tvarkaraštis (Lietuvos laiku) Vasario 7 d., ketvirtadienis 18:30 Mišriosios estafetės (Moterys 2x6 km + vyrai 2x7,5 km) Vasario 9 d., šeštadienis 14:00 Vyrų sprintas (10 km) 17:15 Moterų sprintas (7,5 km)

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas sportininkus į svarbiausias metų varžybas išlydėjo pakiliai nusiteikęs, puoselėdamas ambicingus planus. A.Daugirdas įsitikinęs, kad Lietuvos biatlono laukia šviesi ateitis. Pasaulio čempionate Lietuvos delegacija bus kaip reta gausi antrus metus iš eilės ten varžysis net po keturis vyrus ir tiek pat moterų.

Moterų rinktinėje Lietuvos garbę gins 28-erių Diana Rasimovičiūtė, 27erių Natalija Kočergina, 19-metė Marija Kaznačenko ir 18-metė Karolina Banel (treneris - Ilmaras Bricis). Vyrų rinktinei atstovaus 22 metų Tomas Kaukėnas, 21 metų Karolis Dambrovskis, 27 metų Karolis Zlatkauskas ir 29 metų Aleksandras Lavrinovičius (treneriai - Viktoras Korčaginas ir Aurimas Bučelis).

Tokia sportininkų gausa reiškia, kad lietuviai galės išmėginti save prestižinėse estafečių varžybose. Visi atletai taip pat varžysis individualiose ir sprinto lenktynėse, o jei pasieks aukštų rezultatų - ir persekiojimo (60 dalyvių) bei masinio starto lenktynėse (30 dalyvių).

15

Sportas

Vasario 10 d., sekmadienis 14:00 Vyrų persekiojimo lenktynės (12,5 km) 17:15 Moterų persekiojimo lenktynės (10 km) Vasario 13 d., trečiadienis 18:15 Moterų individualios lenktynės (15 km) Vasario 14 d., ketvirtadienis 18:15 Vyrų individualios lenktynės (20 km) Vasario 15 d., penktadienis 18:15 Moterų estafetės (4x6 km) Vasario 16 d., šeštadienis 16:15 Vyrų estafetės (4x7,5 km) Vasario 17 d., sekmadienis 13:00 Moterų masinio starto lenktynės (12,5 km) 16:00 Vyrų masinio starto lenktynės (15 km)

naudinga, jis turi ambicijų kaip treneris, o pradėti karjerą nuo darbo su tokiomis sportininkėmis kaip D.Rasimovičiūtė yra lengviau. Subūrėme dar kelias merginas ir štai turime visą komandą.

Pažįstama vieta T.Kaukėnas (priekyje) laikomas perspektyviausiu Lietuvos biatlonininku. / Eltos nuotrauka tas. Tai reiškia, kad į Sočį garantuotai vešime vieną vyrą ir vieną moterį. Rinkdami taškus asmeninėse rungtyse atletai sieks papildomų ke-

pasaulio čempionatams galime rengti ne tik pavienius sportininkus, ten galime deleguoti ir komandas! Juk vienas lauke ne karys, o norint tobu-

A.Daugirdas: “Dabar pasaulio čempionatams galime rengti ne tik pavienius sportininkus, ten galime deleguoti ir komandas.” lialapių. Pasiekę išsvajotą 20-uką, galėsime džiaugtis komandiniais kelialapiais.

- Esate nusiteikęs optimistiškai. Užuodžiate biatlono suklestėjimą Lietuvoje?

- Pastaruoju metu LBF atliko didelį darbą, priviliojome pajėgių specialistų. Sulaukėme daugiau dėmesio ir iš Sporto departamento bei Tautinio olimpinio komiteto. Todėl

lėti ir siekti aukštumų reikia dirbti komandiniu principu.

Priviliojo specialistą - Aiški visos rinktinės lyderė yra trijų olimpiadų dalyvė D.Rasimovičiūtė. Kaip jai sekėsi ruoštis šiam čempionatui?

- Jaudinomės, kad Diana nepasigautų kokio viruso. Ji per Kalėdas buvo

peršalusi, todėl pirmuosiuose šių metų pasaulio taurės etapuose Vokietijoje ir Austrijoje nerodė gerų rezultatų.

Tačiau stovyklos prieš pasaulio čempionatą metu pavyko išvengti panašių nesusipratimų, aplenkėme ligas. Tikimės, kad viskas bus gerai ir D.Rasimovičiūtė galės siekti aukštų rezultatų.

- Su mūsų moterų rinktine prieš metus ėmė dirbti garsus Latvijos biatlonininkas Ilmaras Bricis (dviejų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojas, Turino olimpiadoje užėmęs 4 vietą persekiojimo rungtyje - red.). Kaip pavyko prisivilioti tokį specialistą?

- Jis visuomet buvo mūsų akiratyje. Kaip žinome, I.Bricį sieja meilės ryšiai su D.Rasimovičiūte, tad po karjeros pabaigos buvo nesunku jį prikalbinti (šypsosi). I.Briciui tai taip pat

Pasaulio čempionatas vyks Čekijos miestelyje Moravijos Nove Meste. Jo nereikėtų painioti su Slovėnijos vietove Novo Mestu. Čekiškame Nove Meste yra vos 10,4 tūkst. gyventojų. Miestelis įsikūręs pietinės Čekijos kalvotame Vysočinos regione. Jis garsėja slidinėjimo inventoriaus, medicinos įrangos ir bevielio interneto modemų gamyba. O labiausiai Vysočiną išgarsino puiki biatlono bazė Moravijos Nove Meste, kur nuolat vyksta IBU pasaulio taurės etapai.

Tad Moravijos Nove Mestas žinomas ir Lietuvos biatlonininkams. Čia vieną didžiausių karjeros pergalių pasiekė jaunosios kartos atstovas T.Kaukėnas. Prieš dvejus metus jis pasaulio jaunimo čempionate užėmė 8 vietą. “Šios trasos mūsiškiams tikrai žinomos - nekils jokių sunkumų prisitaikant. Ir sniego dabar ten pakankamai”, - patikino A.Daugirdas.

•

Trumpai R.LELEIVYTĖ SULAUKĖ BAUSMĖS

čių sporto sąjungos (UCI) verdikto - lietuvei skirta dvejų metų diskvalifikacija. Be to, sportininkė turės sumokėti 5040 eurų (17 tūkst. 400 litų) baudą. R.Leleivytės diskvalifikacija baigsis 2014 metų liepos 13 dieną. Sportininkės šlapimo mėginys buvo paimtas 2012 metų birželio 12 dieną ne varžybų metu. Jame rasta eritropoetino (EPO) pėdsakų. Tad likus kiek daugiau nei savaitei iki Londono olimpiados UCI nusprendė suspenduoti daugkartinės Lietuvos čempionės veiklą.

PLANAI PASIKEITĖ

R.Leleivytė. / Tomo Gaubio (ELTA) nuotrauka Dėl dopingo skandalo į Londono olimpiadą nenuvykusi šalies plento dviratininkė 24 metų Rasa Leleivytė sulaukė Tarptautinės dvira-

Lietuvos vyrų teniso rinktinei Daviso taurės turnyre padėjęs nugalėti (4:1) Kipro komandą 22-ejų Ričardas Berankis (ATP klasifikacijoje - 85 vieta) atsisakė dalyvauti numatytuose ATP serijos turnyruose Europoje ir netrukus vyks į Jungtines Amerikos Valstijas. “Ričardas išsimušė iš ritmo sugrįžęs iš Australijos. Peršalimas ir kiti dalykai paveikė ir jo žaidimą, pasakojo sportininko treneris Remigijus Balžekas. - Į numatytus turnyrus Europoje buvo galima važiuoti tik puikiai pasirengus, priešingu atveju

antroje vietoje esančios “Eastcon AG-Vilniaus kolegijos” rankininkės turi 35 taškus ir jau tik 5-iais atsilieka nuo aštuonių komandų turnyre pirmaujančio Kauno klubo “ACME-Žalgiris”. Trečia žengia titulą ginanti Kauno rajono komanda “HC Garliava SM-CASCADA” (32 taškai).

Turnyro lentelė (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, taškai): 1. “ACME-Žalgiris”

21 20 0 1 40

2. “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” 22 17 1 4 35

Jau kitą savaitę R.Berankis atsisveikins su Lietuva ir skris už Atlanto.

AFP/Scanpix nuotrauka

ten nėra ką veikti. Mat ten suvažiuoja geriausi tenisininkai. Nutarėme, kad geriausias variantas mums - tinkamai pasiruošti varžyboms Amerikoje.” Į Europą grįžęs R.Berankis, be varžybų Šiauliuose, ketino vykti į ATP turnyrą Monpeljė (Prancūzija), dalyvauti vyrų turnyre Roterdame (Olandija) ir išbandyti jėgas ATP serijos turnyre Marselyje (Prancūzija). Kitos savaitės pradžioje R.Berankis išvyksta į JAV. Ten vasario 25 - kovo 20 dienomis ketina dalyvauti bent trijuose turnyruose.

ATIDĖTOS RUNGTYNĖS Lietuvos moterų rankinio lygos atidėtose rungtynėse Vilniaus “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” užvakar namie 50:31 (24:17) sutriuškino autsaiderę Utenos ekipą KKSC. 12 įvarčių nugalėtojoms pelnė Gintarė Anužytė, 11 - Erika Verbovik, 9 - Žydrūnė Skendelytė.

Viešnių ekipoje rezultatyviausios buvo Martyna Vaitkutė (12 įv.), Greta Mameniškytė (7) ir Monika Kaškauskaitė (4). Po šios pergalės

3. “HC Garliava SM-CASCADA”

22 15 2 5 32

4. “LEU Šviesa-Eglė”

21 13 1 7 27

5. Panevėžio KKSC

22 8 0 14 16

6. “RC Širšės-Gaja”

22 7 0 15 14

7. “Vilniaus bakalėja-Tauras”

22 4 0 18 8

8. Utenos KKSC 22 1 0 21 2 Šeštadienį Kaune atidėtas rungtynes žais “ACME-Žalgiris” ir Vilniaus “LEU Šviesa-Eglė”. Po to bus pertrauka iki kovo pradžios. Per tą laikotarpį vyks Lietuvos rankinio taurės turnyro susitikimai.

LŽ

16

2013 02 07 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA Pusę medinio namo (yra vanduo, kanalizacija, 8,5 a žemės, šildomas krosnimi, kaina 100 000 Lt). Vilnius, tel.: (8 5) 260 2979, 8 677 31 900.

Mūrinį namą Žemaitkiemyje (93 kv. m, statytas 1984 m., yra 40 a žemės, ūkiniai pastatai, daržinė, viralinė, kaina - 70 000 Lt). Ukmergė, tel. 8 606 42 512.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

Informuojame apie parengtas UAB „Ugmirada Transport“ ir UAB „Ugmirada“ reorganizavimo sąlygas.

Dalyvaujanti reorganizavime bendrovė - UAB „Ugmirada Transport“ (kodas 185313097, buveinė: Gėlių g. 40, Serdokų k., Vilkaviškio r. sav., PVM kodas: LT853130917, registro tvarkytojas - VĮ Registrų centro Marijampolės filialas).

Reorganizuojama bendrovė - UAB „Ugmirada“ (kodas 301915559, buveinė: Gėlių g. 40, Serdokų k., Vilkaviškio r. sav., registro tvarkytojas - VĮ Registrų centro Marijampolės filialas).

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Naują neišpakuotą dvigulę tamsiai rudą medinę lovą (be grotelių, 200x180 cm, kaina 350 Lt). Vilnius, tel. 8 600 67 022.

Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

IEŠKO DARBO

Reorganizavimo būdas - prijungimas. Prie UAB „Ugmirada Transport“, kuri tęs veiklą ir kuriai pereis visos reorganizuojamos bendrovės teisės ir pareigos, prijungiama UAB „Ugmirada“, kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą ir bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Po reorganizavimo baigiančios veiklą bendrovės turtas, teisės ir pareigos, taip pat teisės ir pareigos pagal sandorius pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei ir turtas bei sandoriai įtraukiami į šios bendrovės buhalterinę apskaitą nuo pakeistų tęsiančios savo veiklą UAB „Ugmirada Transport“ įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Su reorganizavimo sąlygomis ir kitais įstatymų numatytais dokumentais galima susipažinti Užs. R-65 Gėlių g. 40, Serdokų k., Vilkaviškio r. sav.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

STATYBA IR REMONTAS

PRANEŠIMAI Ivan Kolokin ir Jono Gineičio paveldėtojus dėl S.B. „Ateitis“, Vilniaus m., skl. kad. Nr. 0101/0048:267 matavimų prašome kreiptis į UAB „Altiplanas“, Kęstučio g. 54-6, Vilniuje. Tel. 8 686 68 797.

Užs. LM-2201

Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Švaros grupė“ 2013 01 21 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. B2-991-553/2013), kuria iškėlė UAB „Švaros grupė“ (juridinio asmens kodas 173215791, Didžioji g. 10, Vilnius) bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“ (juridinio asmens kodas 302649182, Žalgirio g. 92, Vilnius. Įgaliotas asmuo Romualdas Gogelis). 2013 01 21 Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 02 01.

Bankroto procedūros vykdomos adresu: UAB „Toplit“, Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius, tel. (8 5) 215 3559, faks. (8 5) 269 5279.

Kreditorinio reikalavimo pateikimo terminas: iki 2013 m. kovo mėn. 12 d.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p ir 11 str. 3 d. 13 p., BUAB „Švaros grupė“ nevykdys visų sutarčių, kurių įvykdymo terminas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai dar nepasibaigė, išskyrus sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, bei sutartis, dėl kurių vykdymo/nevykdymo BUAB „Švaros grupė“ administratorius suinteresuotiems asmenims praUžs. R-72 neš(-ė) atskirai (individualiai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „Moderni aliejaus pakavimo įmonė“ įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB „Aliejita“ (adresas: UAB „Aliejita“, J.Vienožinskio g. 3A, Audronių I k., Obelių sen., LT-42221 Rokiškio r. sav., tel. +370 686 09 066, el. paštas: kestutis.p@erdves.lt) SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - aliejaus išpilstymo technologinė įranga.

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data ir laikas: 2013 m. vasario 25 d. 10.00 val.

Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateikti adresu: UAB „Aliejita“, J.Vienožinskio g. 3A, Audronių I k., Obelių sen., Užs. LM-2199 LT-42221 Rokiškio r. sav.

UAB „Pyplių ūkis“ skelbia konkursą Keturių transportuojamų - mobilių prekyviečių įsigijimui.

SV-11028

Atsiliepimus prašo pateikti raštu per 14 dienų nuo šio skelbimo pasirodymo spaudoje dienos adresu: Pyplių k., Ringaudų sen., 53456 Kauno r. Tel. 8 698 02 502, pypliuukis@gmail.com. Užs. LM-2200

INFORMUOJAME, kad 2013 02 23 šaukiamas eilinis visuotinis 466-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (kodas: 125065583, adresas: Žirmūnų g. 117A, Vilnius) toliau - Bendrija, narių susirinkimas. Susirinkimą inicijuoja Bendrijos valdyba.

Susirinkimo vieta: Žirmūnų g. 143, Žirmūnų seniūnijos posėdžių salė.

Susirinkimo pradžia: 10.00 val.

Susirinkimo darbotvarkė: 5. Bendrijos nario mokesčio tvirtinimas; 1. Bendrijos Valdybos pirmininko metinė 6. Bendrijos eksploatacinių lėšų kaupimas; ataskaita už 2012 m.; 7. Bendrijos Pastato remonto klausimai; 2. Bendrijos Revizijos komisijos metinė 8. Bendrijos narių, įsiskolinusių Bendrijai, ataskaita už 2012 m.; svarstymas bei poveikio priemonių, siekiant 3. Bendrijos Revizijos komisijos rinkimai; išieškoti skolas, priėmimas; 4. Bendrijos sąmatos 2013 m. tvirtinimas; 9. Einamieji klausimai.

Narių ar jų įgaliotųjų asmenų (atstovų) registracija prasideda nuo 9.30 val.

Narių dalyvavimas būtinas. Ši informacija taip pat skelbiama Bendrijos skelbimų lentoje.

Susipažinti su susirinkimo sprendimų projektu ir kitais dokumentais pagal susirinkimo darbotvarkę bei gauti kitą dominančią informaciją galima susitarus telefonu: Užs. LM-2202 Nr. 8 698 01 000.

UAB „Lietuvos žinios“ akcininkams 2013 m. kovo 1 d. 9.00 val. šaukiamas UAB „Lietuvos žinios“ (kodas 122220740, buveinė: Vykinto g. 4, Vilnius)

neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks bendrovės buveinėje.

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas; 2. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas; 3. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas; 4. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas; 5. Bendrovės valdybos narių perrinkimas.

Visą medžiagą šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bei sprendimų dėl kiekvieno neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus galima gauti bendrovės buveinėje: Vykinto g. 14, Vilnius.

Kontaktinis asmuo: Gen. direktoriaus padėjėja Nijolė Jakučionienė, tel. (8 5) 249 2152; el. p.: nijole@lzinios.lt.

Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiems asmenims privaloma turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

2013 02 07 Lietuvos žinios

Parodos VILNIUS “LITEXPO” PARODŲ RŪMAI

Koncertai KAUNO ŽALGIRIO ARENA Menininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija KAUNO MIESTO MUZIEJUS Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

Veiks iki gegužės 5 d.

KLAIPĖDA Vasario 7-9 d. vyks profesinių ir aukštųjų mokyklų tarptautinė paroda “Mokymasis. Studijos. Karjera” VIEŠBUTIS “RADISSON BLU HOTEL LIETUVA” 9-10 d. Paroda “Mūsų vestuvės” PAMĖNKALNIO GALERIJA Tapybos paroda “ad ORIGINEM”. Veiks iki vasario 28 d.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Fotografo Petro Katauskio paroda “Nuo fotografijos iki skulptūros”. Veiks iki kovo 1 d.

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “AKADEMIJA”

IEVOS SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Foto-eilių paroda “Be-tonas” Paroda “Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčių genocidas sovietiniu laikotarpiu” Paroda “Gustavas Klimtas (1862-1918).

Moderno pradininkas” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRO MENO KIEMAS Agotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdienybės metamorfozės”. Veiks iki vasario 28 d.

“HERKAUS” MADOS IR GROŽIO CENTRAS Lietuvos dailininkų mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai”. Veiks iki vasario 21 d.

ŠIAULIAI

Raimundo Sližio tapybos paroda.

Veiks iki vasario 15 d.

Pauliaus Juškos paroda “Kūnai ir žemės”.

Veiks iki vasario 15 d.

“JUOZASART” GALERIJA Paroda “Žiemos Vilnius” PRANCŪZŲ INSTITUTAS LIETUVOJE Paroda “Kaunas-Grenoblis. Susikirtę žvilgsniai”.

Veiks iki Vasario 22 d.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Vlado Braziūno fotoportretų paroda “pa(si)matymai”. Veiks iki vasario 21 d. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Eriko Daugulio (1951-2012) skulptūros ir medalių paroda “Mažoji plastika” kūrybai atminti.

Veiks iki vasario 16 d.

Algio Kasparavičiaus paroda “Įkandin savęs”.

Veiks iki vasario 16 d.

Sigitos Dackevičiūtės skulptūros darbų paroda.

Veiks iki vasario 16 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Audriaus Zavadskio fotografijų paroda.

Veiks iki vasario 15 d.

GALERIJA “ARKA” Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinė kūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”.

Veiks iki vasario 9 d.

Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d.

Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”. Veiks iki vasario 9 d.

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “ARTIFEX” Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”. Veiks iki vasario 9 d.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Paroda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d.

GALERIJA “KUNSTKAMERA” Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūryba. Veiks iki vasario 23 d.

GALERIJA “VARTAI” Nerijaus Ermino paroda. Veiks iki vasario 23 d.

Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”.

Veiks iki vasario 23 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Paroda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”.

Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”.

Veiks iki balandžio 30 d.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”.

Veiks iki kovo 17 d.

Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”. Veiks iki vasario 17 d.

17

Renginiai

ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių universiteto menų fakulteto dailės katedros audiovizualinio meno IV kurso studentų, Juliaus Janonio, Romuvos, Simono Daukanto, Stasio Šalkauskio, Tauragės “Versmės” gimnazijų, Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos medijų meno paroda “Tėvynė”. |Veiks iki vasario 9 d. Šiaulių universiteto dailės magistrantūros baigiamųjų darbų paroda. Veiks iki vasario 9 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS Tautodailininko Jono Vaicekausko Užgavėnių kaukių paroda. Veiks iki vasario 15 d.

PANEVĖŽYS FOTOGRAFIJOS GALERIJA Vilmos Samulionytės fotografijų paroda “Kosha”. Veiks iki vasario 10 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. Veiks iki liepos 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 9 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Solistas Kennethas Renshawas (smuikas, JAV). Dirigentas Jorge’as Uliarte’as (Austrija, Argentina) 10 d. 12 val. Koncertas “Kaip šarka ir pelėdžiukas dūdū klausė”. Dalyvauja aktorius Linas Zubė, Klaipėdos brass kvintetas: Vilmantas Bružas (trimitas), Alius Maknavičius (trimitas), Steponas Sugintas (trombonas), Algirdas Ulteravičius (valtorna), Jurgis Dargis (tūba) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 10 d. 16 val. IV J.S.Bacho muzikos festivalis. Prancūziškos siuitos ir kantatos. Dalyvauja ansamblis “Musica Humana”, Simona Liamo (sopranas), Ula Čaplikaitė (fleita). Dirigentas Algirdas Vizgirda VILNIAUS ROTUŠĖ 9 d. Vienos pokylis ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 10 d. 13 val. Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 7 d. 19 val. Koncertuoja Emilis Jensenas (fortepijonas, Danija), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentė Giedrė Šlekytė 10 d. 14 val. Spektaklis “Pupi Pipa Pupi”.

Vaidina aktorių ansamblis “Degam” VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 8 d. 19 val. Muzikinis spektaklis “Vysockis.

Rojaus obyoliai” 9 d. 12 val. Koncertas visai šeimai “Cirkas atvažiavo”. Dalyvauja Lietuvos cirko žonglieriai, akrobatai, klounai, fokusininkai ir burtininkai, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras KLUBAS “TAMSTA” 7 ir 8 d. 21 val. Džiazo projekto “Nomazz ir Baltijos šalys” koncertas KLUBAS TEATRAS “NEW YORK” 8 d. 19 val. “Tetos” ir dainuojantys mimai.

“Neteisėtai padaryti” LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 7 d. 17 val. Juozo Karoso salėje. Vokalinės muzikos vakaras. Dalyvauja chorinio dainavimo studija “Harmonija” (Sankt Peterburgas), LMTA Džiazo katedros choras, vokalinė grupė “Jazz Island”

DRUSKININKAI V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

7 d. 19 val. Didžiojoje salėje. Koncertuoja saksofonininkas Petras Vyšniauskas

Vyrų ansamblis “Quorum”.

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 7 d. 18 val. Koncertuoja vyrų ansamblis a cappella “Quorum” 8 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras ir Mario Hossen (smuikas, Bulgarija). Dirigentas Imants Resnis 10 d. 17 val. Improvizacijos meilės tema. Dalyvauja Judita Leitaitė (mecosopranas), Marija Safarjans (smuikas, Rusija), Sergey Maltsev (fortepijonas, Rusija)

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI

7 d. 19 val. Muzikinis spektaklis “Vysockis. Rojaus obuoliai” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 8 d. 18 val. Žaismingos muzikos orkestras XI arba Mikė Pūkuotukas svečiuose koncertų salėje. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos moksleiviai Barbora Bačkutė (smuikas), Indrė Karbauskaitė (fleita), Juozas Macijauskas (smuikas), Goda Pavilanskaitė (fortepijonas), S.Šimkaus konservatorijos moksleiviai Kornelija Kupšytė (violončelė), Žygimantas Bačkus (gitara), absolventė Morta Teodora Ajauskaitė (smuikas), J.Karoso muzikos mokyklos moksleivis Julius Malčanovas (trombonas). Svečiai Jonas Saka-

lauskas (baritonas), Juozas Kuraitis (saksofonas) RENGINIŲ SALĖ “VAKARIS” 9 d. 19 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 9 d. 18 val. Donato Montvydo koncertas “Leisk mylėti stipriau”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 7 d. 19 val. Grupė “Ačiū Kubu” su programa “Džiazo vitražai” 8 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 9 ir 10 d. 12-14 ir 17-19 val. Baltijos šalių vaikų ir jaunimo populiariosios muzikos konkursas “Dainuok, žiemužėle 2013” 10 d. 17 val. Vakaronė. Groja Rimantas Cininas

PALANGA KLUBAS “VANDENIS” 9 d. 20 val. Koncertuoja Algirdas Šuminskas ir rokenrolo grupė “Keksi” (Ryga)

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 8 d. 21 val. Koncertuoja džiazo duetas “Jazz duo”: Vainius Dovydaitis (klavišiniai) ir Tomas Čiukauskas (saksofonas) 9 d. 21 val. Gyvos muzikos projektas “80s LIVE” su Baiba. Dalyvauja Baiba Skurstene (vokalas), Vytis Smolskas (klavišiniai), Dariushas Loznikoffas (bosinė gitara), Vytas Rasimavičius (gitara), Rokas Beliukevičius (mušamieji)

KAUNAS GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelų medžioklė”. Veiks iki kovo 15 d.

KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Romualdo Požerskio fotografijų paroda “Mažasis Alfonsas”. Veiks iki vasario 24 d.

MENO GALERIJA “KAUNO LANGAS” Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.

Veiks iki kovo 12 d.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.

Veiks iki balandžio 2 d.

PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”.

Veiks iki vasario 24 d.

www.lzinios.lt Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 02 07 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 7 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) n-7 10.00 “Bėdų turgus” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Stilius”. Veidai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”.

Tiesioginės laidos tęsinys 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.50 “mES Europa”. Renginys, skirtas kovai su nacionaline ir rasine diskriminacija (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Trileris “Kaulų kolekcininkas” N-7 0.55 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.50 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Motina ir sūnus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija”

16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Nuodėmių dešimtukas” 20.30 “Patys pačiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Elitinis būrys” 23.05 “Ieškotojas” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Herojai” 1.50 “Lujis”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Gruzija” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Nematoma tiesa” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Muzikinė kaukė” 22.40 Kriminalinė drama “Bronkso istorijos” N-14 1.00 “Laukinis” (k.) N-7 2.00-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Kitas Džimio pasaulis” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Lagūnos įstatymai” N14 22.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7 1.50 “Draugai III” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos”. 5 s. (k.) 12.25 Dok. f. “Saulės dovanos”. 5, 6 s. (k.) 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Fortepijoninės muzikos koncertas. Skambina Gabor Farkas (Vengrija) (k.) 14.10 “Laiko ženklai”. Vilniaus miestas ir vanduo 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. Vaid. trumpametražis f. “Senelis” 21.40 “Lietuvių kinas trumpai”. Vaid. trumpametražis f. “Tremtinės istorija, kurią išvežė pats tėvas” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Dosjė”. “Pasaulio pabaiga repo stiliumi” 23.50 “Prisiminkime”. Liudmila Chetogurova.

0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.)

1.10 “Skulptūrų pėdomis” (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Tele-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.30, 16, 18.15, 21.40 val.

“Dubleris” - 12.15, 14.30, 16.30, 18.45, 21 val.

“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 21.45 val.

“Taikinys” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 11.30, 17.15, 20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14, 18, 20.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 15.45 val.

“Kietašikniai” - 21.50 val.

“Vargdieniai” - 12.30, 18.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Zambezija” - 10.45 val.

“Pi gyvenimas” - 16.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.40, 14, 16.15, 18.30, 21 val.

“Populiari mergina” - 16, 18.45, 21.40 val.

12-asis Japonijos kino festivalis - 18.30 val.

“Dubleris” - 12.15, 14.40, 17, 19.30, 22 val.

“Skrydis” - 15, 18.10, 21 val.

“Taikinys” - 16.30, 20.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.20, 17.50, 21.20 val.

“Tyli naktis” - 16.30, 18.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 14, 17.30, 21 val.

“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15, 20.40 val.

“Pi gyvenimas” - 21.15 val.

SKALVIJA “Į Romą su meile” - 16.50 val.

“Medžioklė” - 21.10 val.

“Aurora” - 18.50 val.

PASAKA “Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.

“Medžioklė” - 16 val.

“Ištrūkęs Džango” - 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 21.15 val.

“Provokuojantys užrašai” - 15, 17 val.

“Optimisto istorija” - 15.30 val.

Budizmo paskaita - 19 val.

“Dviračiais per Altajų” - 20.30 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“Keturi žingsniai”, “Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim” - 16 val.

parduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Drama “Rokis Balboa” 23.30 “6 kadrai” 0.00 “Stačia galva. 2011 metų pasaulio čempionatas” 1.00 “CSI Majamis” 1.45 “Kastlas”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.55 “Bunda sirgaliai” 8.00 “Ryto reporteris” (k.) 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Girių takais” 10.55 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “El Nino” reiškinys” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “El Nino” reiškinys” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 3 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai” 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 9.00 Drama “Meilė ir šokiai” 11.00 Drama “1971” N-7 13.15 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 15.00 Trileris “Akis” N-7 17.00 Komedija “Eglutės” 19.00 Trileris “Kuždesių sala” N-7 21.15 Drama “ŽKVD” N-7 23.00 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 1.00 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Likimo dovana” 12.15 “Neišvengiamos katastrofos” 13.15 Komedija “Kietos mergiotės” 15.00 Drama “Mergaitė ir lapė” 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” N-7 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!”

20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Komanda Č” N-

7 21.15 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Aukščiausia klasė” 0.00 “Jūros patruliai”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.

Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Kregždės lizdas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Perkūnas” 20.15 “Marijos giria” 22.05 Dvikova 23.40 “Sonka” 0.35 Vaid. f. “Baltieji drabužiai”. 4 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Golfas. PGA turo užkulisiai 11.30 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.00 “Premier League World” žurnalas 12.30 “Trans World Sport” žurnalas 13.30 Ledo ritulys. KHL. “Metallurg” - Rygos “Dinamo” 15.30 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Spartak” - “Celtic” 17.20 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Benfica” - “Barcelona” 19.10 Rankinis.

Pasaulio čempionato finalas 20.50 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Švedija - Argentina 22.40 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Olandija - Italija 0.30 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “AS Roma” - “Dynamo Kyiv”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Inžinierių idėjos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Upių pabaisos 23.00 Moko išgyvenimo ekspertai 0.00 Neramumai rojuje 1.00 Kariai rengiasi tarnybai

Teatras MULTIKINO “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 17.15, 19.15, 22 val.

“Medžioklė” - 19 val.

“Valentinas vienas” - 19.30 val.

“Ana Karenina” - 19 val.

“Dubleris” - 16, 18, 20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11.45, 15.15, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 12.45, 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 21.45 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.10 val.

“Tyli naktis” - 17, 21.45 val.

“Aurora” - 18.30 val.

“Vargdieniai” - 15.15, 21 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.30, 14.30, 19 val.

“Zambezija” (3D) - 10, 12 val.

“Zambezija” - 10, 10.45, 12.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 15.30 val.

“Pi gyvenimas” - 17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.45 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Dubleris” - 11.30, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.

“Skrydis” - 18, 20.50 val.

“Kietašikniai” - 15.15, 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 10.45, 14.15, 17.30, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

7 d. 18.30 val. “Traviata” 8 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras” 9 d. 18.30 val. “Žydė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 8 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 9 d. 16 val. Studijoje. “Murkšlinas ir Turkšlinas” JAUNIMO TEATRAS

KAUNAS CINAMON “Valentinas vienas” - 19.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.

“Tyli naktis” - 12, 14, 16, 18.45, 20.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11.45, 17.15, 19.30, 21.55 val.

“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 14.05 val.

“Aurora” - 16.05 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.50, 13.05, 15.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Pi gyvenimas” - 13.30 val.

“Zambezija” - 11.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Populiari mergina” - 12.30, 15.15, 20.15 val.

“Dubleris” - 21.30 val.

“Skrydis” - 16, 18.45 val.

“Taikinys” - 14.20, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 17.45 val.

“Kietašikniai” - 14.45, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 13, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 18.30, 20 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 15.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 17.15 val.

“Vargdieniai” - 12, 17.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 13.45, 19 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 18.15, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 16.15, 18.45, 21 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 15, 21.30 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D

“Pi gyvenimas” - 13.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.45 val.

“Tyli naktis” - 17.20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.35 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45, 19 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 10.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 12.10, 16.20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.

PANEVĖŽYS

“Zambezija” - 11.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 20.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 18 val.

“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.

“Tyli naktis” - 18.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Vargdieniai” - 17 val.

7 d. 18 val. “Kovos klubas” 8 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 9 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” Salė 99 6 d. 18 val. “Šmėklos” 9 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)” 8 d. 18 val. “Iliuzijos” 9 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 9 d. 18 val. “Didysis Zebras” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 7 d. 18.30 val. J.Erlickas - vėl Mažajame teatre!

“Neregėta programa” 8 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys” 9 d. 18.30 val. “Antigonė” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” 9 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 9 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” KEISTUOLIŲ TEATRAS

9 d. 12 val. Kišeninėje salėje.

“Gaidelis pinigautojas” 9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” RAGANIUKĖS TEATRAS 9 d. 12 val. “Mažojo dinozauriuko istorija” “DOMINO” TEATRAS 7 d. 19 val. “Žirklės” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 7 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Miranda” 8 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Hamletas” 9 ir 10 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis - metamorfozė” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 9 d. 12 val. “Kelionė į Afriką arba dar kur nors”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 9 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Aida” 8 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė” 8 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 9 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 9 d. 12 val. “Žalias žalias obuoliukas” KAUNO TEATRO KLUBAS 8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

9 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” (Katinėlis ir Paukštelė) KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 9 d. 19 val. Anželikos Cholinos teatras. “Ana Karenina”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 10 d. 17 val. “Adata” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 9 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Karalaitė nori žaisti”

9 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Moteris be kūno” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 9 d. 12 val. “Baubas” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 7 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 8 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities” 9 d. 18 val. “Iguanos naktis”

PANEVĖŽYS 7 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 8 d. 19 val. “Juokdario mirtis, arba kas nužudė Šekspyrą” 9 d. 12 val. “Grybų karas ir taika” 9 d. 19 val. “Pinokio kronikos” MENŲ SPAUSTUVĖ 7 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Sparnuotasis Matas” 8 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel-Link” 8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja” 9 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 9 d. 17 val. “Jazminas” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Dorovingoji Zuzana” TEATRAS “MENAS” 9 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 9 d. 12 val. “Sprigtas”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. “Dosmino” teatras. “Sex guru”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Lūšies valanda”

2013 02 07 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:00 leidžiasi 17:07 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-2 Oslas

Penktoji delčios diena

Delčia II 03

Jaunatis II 10

Priešpilnis II 17

+1 Helsinkis

-1

Stokholmas

Pilnatis II 24

+2

Dublinas +3 -3

Šiauliai

+6 Londonas

-7 -2

Klaipėda

-6

Zarasai Utena

Panevėžys

-1

Kaunas

-6

VILNIUS +13 -1

Rytoj: debesuota, kai kur pasnigs, kris šlapdriba. Naktį temperatūra 2-6 laipsniai šalčio, dieną bus apie 0.

Bordo

Ukmergė

Šiandien: debesuota, vietomis snyguriuos.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šalčio.

Lisabona

Alytus

-7

+5 Amsterdamas

+8

-7

Druskininkai

-1

-5

+8 Madridas

+12 Barselona

+1 Ryga

+1 Kopenhaga

+6 Paryžius

Kėdainiai -1

+2 Sankt Peterburgas

Talinas

9:07

Palanga

19

Vilnius Minskas +1 +1 Varšuva +6

+2

Berlynas +3 Praha

+4 Miunchenas

+10 Nica

+10 Roma

+1 Maskva

-1

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +3 +2 +11 Bukareštas Varna Dubrovnikas +7 Sofija +11

+12

Stambulas +10

Malaga +17

38-oji metų diena. Vasario septintoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 6-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 327 dienos.

Alžyras +13

Tunisas +12

Atėnai

+18 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Jomantė, Ričardas, Romualdas, Vilgirdas, Vilgirdė.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 18 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 6 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Galite sulaukti viliojančių pasiūlymų. Naujienas vertinkite atsargiai, kritiškai. Neskubėkite priimti sprendimų, nebent tam anksčiau rengėtės.

Jautis. Dėl skubotumo galite patirti nuostolių. Mažiau tikėkite kitų pažadais, ypač neva gera linkinčių kolegų. Būkite taktiškesni bendraudami su mylimaisiais.

Dvyniai. Ambicingų ir karštakošių laukia išbandymai. Svarbu visur siekti aiškumo, konkretumo. Jei tik pastebėsite, kad kas nors nuo jūsų slepiama - sukluskite.

Vėžys. Patartina diplomatiškiau bendrauti tiek su kolegomis, tiek su artimaisiais. Mokėkite laiku nusileisti, atsisakyti to, kas nerealu. Seni nuopelnai, įgytas autoritetas nepadės.

Liūtas. Net jei manote, kad situaciją kontroliuojate, nerizikuokite pinigais, darbo vieta. Kol kas atidėkite svarbius reikalus, susitaikykite su siūlomomis sąlygomis.

Mergelė. Gali tekti išgirsti netikėtų priekaištų iš artimųjų. Aplinkiniai nebus objektyvūs, tačiau ginčytis, įrodinėti savo teisumą nėra prasmės. Saugokite sveikatą.

Svarstyklės. Regis, viskas vyksta pernelyg lėtai. Bet neskubinkite įvykių - įklimpsite į dar didesnes problemas. Būkite atidesni nuotaikų kaitai šeimoje, daugiau bendraukite su vaikais.

Skorpionas. Nelinksma diena gali nutikti kas tik norite, ypač jei esate karingi. Mokėkite nereaguoti į provokacijas. Nepalankus metas aiškintis santykius. Šaulys. Atrodys, kad prasidėjo nesėkmių metas. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis. Pasikliaukite savo jėgomis, džiaukitės paprastais, bet mėgstamais dalykais.

Ožiaragis. Nesivelkite į konfliktus su kolegomis, viršininku.

Tušti ginčai sekins ir nieko gero neduos. Prislopinkite troškimą lyderiauti, elgtis agresyviai. Dabar jėgų persvara ne jūsų naudai.

Vandenis. Pagauti entuziazmo galite neatkreipti dėmesio į realius pavojus. Kai kuriuos žmones jūsų kūrybingumas ir populiarumas erzins. Būkite santūresni ir pataupykite idėjas ateičiai. Žuvys. Nelabai palanki diena, tad nieko neprarasite, jei atidėsite reikalus, keliones ir ramiai pailsėsite namuose. Saugokite turtą ir sveikatą.

20

2013 02 07 Lietuvos žinios

Margumynai

Brangi “meilužė” “Sotheby’s” aukciono rengėjai paskelbė, kad Londone už 28,6 mln. svarų (115 mln. litų) buvo parduotas Pablo Picasso meilužės Marie-Therese Walter portretas.

Spalvingas ir subtilus 1932 metų portretas “Moteris, sėdinti prie lango” buvo parduotas telefonu dalyvavusiam anonimui. Iki aukciono, kuris vyko sausakimšoje salėje, prognozuojama paveikslo kaina buvo 25-35 mln. svarų (100-140 mln. litų). “Esame patenkinti, kad už puikią kainą pardavėme šį nuostabų ir nepakartojamą portretą”, sakė “Sotheby’s” Impresionizmo ir

Alyvmedžių gimtinė

moderniojo meno departamento Europoje vadovė Helena Newman.

P.Picasso su savo garsiąja mūza M.-T.Walter susipažino Paryžiuje 1927-aisiais, kai jai buvo 17 metų.

Impresionistui tuo metu buvo 45-eri.

P.Picasso ir M.-T.Walter santykiai dėl jos jauno amžiaus ir garsiojo dailininko santuokos su rusų balerina Olga Chochlova daug metų buvo laikomi paslaptyje. Romanas iškilo į viešumą 1932 metais, kai M.-T.Walter portretai buvo pirmą kartą eksponuojami drauge su kitais P.Picasso darbais didelėje retrospektyvinėje parodoje. Tada O.Chochlova suprato, kad jos vyro gyvenime yra kita moteris. M.-T.Walter ispanų menininkui pagimdė dukrą Mayą.

•

Alyvmedį žmonės vadina gyvybės medžiu. / AFP/Scanpix nuotraukos

Mokslininkai paskelbė, kad Viduržemio jūros kraštovaizdžio ir virtuvės simboliu laikomi alyvmedžiai iš tikrųjų buvo sukultūrinti regionuose, kuriuose šiuo metu gyvena kurdai.

Paveiksle pavaizduota M.-T.Walter ilgus metus buvo P.Picasso mūza.

Mokslininkų teigimu, žmonės pradėjo rinkti laukinių alyvmedžių (Olea oleaster) vaisius neolito epochoje prieš 12 tūkst. metų. Vėliau tie medžiai buvo sukultūrinti, šis procesas prasidėjo Artimuosiuose Rytuose prieš maždaug 6 tūkst. metų.

Dauguma mokslininkų ginčijosi dėl alyvmedžio gimtinės. Kai kurie jų teigė, kad alyvmedžiai buvo pradėti kultūrinti visame Viduržemio jūros regione. Tačiau tarptautinė ekspertų grupė, naudodama genetinius duomenis, molekulinio datavimo metodą, fosilijas ir klimato modeliavimą, nustatė, kad legendomis apipinto medžio šaknys yra vienintelėje vietoje - gerokai toliau į šiaurę ir rytus, negu manyta anksčiau.

atmainos atsiskyrė nuo bendro protėvio prieš 1,5 mln. metų.

Kultūrinis alyvmedis (Olea europaea) užima svarbią vietą senovės graikų, romėnų ir ankstyvųjų krikščionių mitologijoje, o alyvmedžio šakelė iki šiol laikoma taikos simboliu.

Senovės graikai tikėjo, kad karo ir išminties deivė Atėnė padovanojo Atėnų gyventojams pirmąjį kultūrinį alyvmedį, iš kurio kilo visi kiti.

Alyvmedis neretai būdavo vadinamas ir gyvybės medžiu, nes jį žmonės naudodavo įvairiausioms reikmėms.

Alyvuogės ir dabar papuošia gurmanų pietų stalą, o iš jų spaudžiamas aliejus tinkamas ne vien maistui, bet ir muilui gaminti. Jis taip būdavo deginamas aliejinėse lempelėse. Iš alyvmedžio medienos menininkai vis dar drožia įmantriausias skulptūras. Šiuo metu vien Europoje kasmet užauginama 2,4 mln. tonų alyvuogių, pagrindinė jų tiekėja yra Ispanija. Alyvmedžiai taip pat auginami Pietų Afrikoje, Australijoje, Japonijoje ir Kinijoje.

•

Atkurtas Richardo III veidas

Žirafa susilaužė koją

Praėjus daugiau kaip 500 metų po Anglijos karaliaus Richardo III žūties pirmąkart buvo pademonstruotas jo veidas.

Majamio zoologijos sodo darbuotojai išgelbėjo susižeidusią žirafą. Ilgakaklis gyvūnas susilaužė koją, kai suklupo ant aštrių uolų.

29 metų žirafos patelė Keith ramiai vaikštinėjo savo aptvare. Ji priėjo prie aptvaro grotų ir stebėjo į ją spoksančius zoologijos sodo lankytojus. Viena mergina pro grotas ištiesė ranką ir norėjo paglostyti žirafą, tačiau tai išgąsdino ilgakaklį gyvūną. Keith leidosi greitai bėgti ir bandė užsiropšti ant aptvare esančių uolų. Tuo metu žirafą ištiko nelaimė - ji suklupo ir stipriai susižeidė koją. Į pagalbą nelaimės ištiktai žirafai atbėgo zoologijos sodo darbuotojai. Jie nesugebėjo nutempti susižeidusios 4,75 metro Keith nuo aštrių uolų. Gyvūnų prižiūrėtojai nusprendė, kad žirafą galėtų pakelti tik speciali technika, ir ji netrukus buvo atgabenta į gyvūno aptvarą. Pasitelkus šią techniką ir specialius diržus Keith buvo nutempta nuo uolų ir nugabenta į saugesnę vietą. Žirafą apžiūrėjęs veterinaras nustatė, kad gyvūnui lūžo koja. Jis

“Viduržemio jūros regiono vakarinė dalis nebuvo svarbus pirminis alyvmedžių kultūrinimo centras, nes pirminio alyvmedžių sukultūrinimo lopšys yra Šiaurės rytų Levante. Ši teritorija apima dabartinį kurdų gyvenamąjį regioną tarp Sirijos ir Turkijos, sakė Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) darbuotojas Guillaume’as Besnard’as. - Kultūriniai alyvmedžiai iš to rajono paplito visoje rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje - Kipre, Turkijoje, Graikijoje, Italijoje ir kitose teritorijose. Kaip rodo tyrimas, dauguma (apie 90 proc.) mūsų laikais auginamų alyvmedžių kilę iš Artimųjų Rytų. Nemanau, kad kas nors dėl to toliau ginčysis.”

Atlikdami šiuos tyrimus, mokslininkai paėmė DNR mėginių iš 108 vietovėse augančių 534 kultūrinių alyvmedžių, 1263 laukinių alyvmedžių, taip pat 49 medžių, priskiriamų Užsachario Afrikoje paplitusiam porūšiui. Tyrėjai priėjo prie išvados, kad trys pagrindinės laukinių alyvmedžių

Žirafą Keith išgąsdino viena zoologijos sodo lankytoja. ant Keith kojos uždėjo gipso įtvarą.

Majamio zoologijos sodo darbuotojų teigimu, žirafos Keith koja dar ilgai gis. Jie taip pat perspėjo

zoologijos sodo lankytojus neliesti ir neglostyti gyvūnų.

•

AFP, BNS,“The Miami Herald”, LŽ

Mokslininkai Richardo III veidą atkūrė pasinaudoję po viena automobilių stovėjimo aikštele rastais karaliaus griaučiais. Jie parodė trimatį plastikinį galvos modelį, sukurtą pagal kaukolę, priklausiusią vos dvejus metus valdžiusiam monarchui. Jo veido rekonstrukcijai vadovavo Dandžio universiteto Škotijoje kraniofacialinio atkūrimo profesorė Caroline Wilkinson, o ją finansavo Richardo III draugija.

Tyrėjai tikisi, kad po automobilių stovėjimo aikštele Anglijos centriniame Lesterio mieste rasti Richardo III palaikai padės bent šiek tiek pagerinti prastą jo reputaciją. Daugelio nuomone, tokioms pastangoms bus ypač svarbus karaliaus veido atvaizdas, iki šiol matytas tik paveiksluose.

Richardas III žuvo mūšyje 1485 metais ir buvo prisimenamas kaip vienas didžiausių piktadarių per žmonijos istoriją. Jis tapo vienos dramaturgo Williamo Shakespeare’o pjesės pagrindiniu veikėju.

Richardas III - vienas nemėgstamiausių Anglijos karalių.

Lesterio universiteto tyrėjų komanda kiek anksčiau paskelbė, kad DNR tyrimai, datavimas radioaktyviosios anglies metodu ir kaulų analizė nepalieka abejonių, kad griaučiai su iškrypusio stuburo ir mūšyje patirtų sužalojimų žymėmis priklauso prieštaringai vertinamam Anglijos monarchui. Šis atradimas atskleidė 500 metų senumo paslaptį, kas nutiko karaliaus kūnui, kai pranciškonų vienuoliai jį palaidojo nepažymėtame kape po pralaimėjimo Bosvorto mūšyje. Po šio mūšio Anglijos karaliumi tapo Henrikas VII.

•