2013 m. vasario 8 d. / Penktadienis / Nr. 32 (13 457)

Kaina

2013 m. vasario 8 d. / Penktadienis / Nr. 32 (13 457)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

DIENOS TEMOS

KELIONĖS

Astravo atominė jėgainė pradės kilti vasarą 9p.

Smūgis laisvajai prekybai - per automobilius

Abu Dabis: Dubajaus užgožtas gražuolis 14p.

4p.

Už nuopelnus

www.lzinios.lt

valstybei

UŽSIENIS

Romo Jurgaičio ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Šnipas, mėgstamas savų

J.Jurkonis - vienas iš kelių dešimčių karininkų, prieš 20 metų atsiliepusių į valstybės kvietimą prisidėti kuriant nepriklausomos Lietuvos kariuomenę.

Prezidento Baracko Obamos pasirinktu naujuoju CŽV vadovu Johnu Brennanu nepaprastai žavisi žvalgybininkai, nors jo proteguojama nepilotuojamų lėktuvų panaudojimo programa gali nuvesti šią organizaciją nauja kryptimi. Amerikiečiams jis tapo žinomas po Osamos bin Ladeno nužudymo.

Pats J.Brennanas B.Obamos sprendimą patikėti jam CŽV vairą vadina “didžiausia garbe, didžiausia privilegija ir didžiausia atsakomybe”. Ją prisiimdamas “vyriausiasis šnipas” pažadėjo padaryti viską, kad Amerika jaustųsi saugi.

7p.

JURGA TVASKIENĖ

Valstybės turto fondas atsisakė prekiauti Krašto apsaugos ministerijos tarnybiniais butais, kuriuose tebegyvena karininkai, prieš 20 metų gavę valstybės pažadą aprūpinti juos gyvenamuoju plotu. Turto bankas rengs tokių butų aukcionus.

Kas laukia jų gyventojų?

“Iškeldinsime”, - toks Turto banko atsakymas.

“Metų pradžioje gavau Krašto apsaugos ministerijos (KAM) raštą “Dėl tarnybinio buto perdavimo savivaldybei”. Man buvo nurodyta iki vasario 10-osios kreiptis į Vilniaus savivaldybę dėl teisės į socialinį būstą nustatymo. Taip pat pranešta: jei neatitiksiu reikalavimų, mano butą bus siūloma perduoti Turto bankui”, - LŽ pasakojo 56 metų atsargos kapitonas Jonas Jurkonis.

Jis - vienas iš kelių dešimčių karininkų, prieš 20 metų atsiliepusių į valstybės kvietimą prisidėti kuriant

nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tuomet 30-40-mečiai vyrai, atsisakę turėtų darbų, namų, kai kurie ir aukštų pareigų sovietų kariuomenėje teikiamų garantijų, taip pat galimybių ateityje pradėti savo verslą, dalyvauti politikoje, tikėjo vienintele jiems žadėta garantija: baigus tarnybą likti gyventi tarnybiniame bute.

Tačiau tokią galimybę numatę teisės aktai 2000 metais buvo pakeisti, o 2009-aisiais krašto apsaugos ministrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)

partijos atstovė Rasa Juknevičienė paskelbė, kad KAM atsisako tarnybinių butų fondo.

Jau ne pirmus metus iš tarnybinių butų vejami karininkai, juose įsikūrę prieš 20 metų, nuomos sutartis su KAM sudarė pagal 1992-aisiais priimtą ir iki 2000-ųjų birželio 15 dienos galiojusį Civilinį kodeksą. Jis numatė, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas, išėjęs į senatvės pensiją, gali būti iškeldinamas tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.

Kiekvienam parlamentarui gali talkinti valstybės biudžeto lėšomis išlaikomi padėjėjai, taip pat pagalbininkai, dirbantys visuomeniniais pagrindais. Vis dėlto, kaip nurodo parlamento narių darbą reglamentuojantis Seimo statutas, visu etatu leidžiama įdarbinti iki trijų iš mokes-

LŽ gidas

+ TV programos

5p.

ORAI

Dosniausi parlamento darbdaviai Parlamentarai, su Seimo nario mandatu įgiję teisę įdarbinti savo pagalbininkus, mielai naudojasi proga pasitelkti papildomų darbo rankų.

Kai kuriems jų pakanka ir dviejų talkininkų, o kitų poreikiai didesni tris ar net keturis kartus.

Rytoj su dienra‰ãiu

čių mokėtojų kišenės išlaikomų padėjėjų-sekretorių. Tokio talkininko alga be įvairiausių priedų gali siekti 2225 litus neatskaičius mokesčių. Tačiau šia teise pasinaudojo mažiau nei pusė iš trečią mėnesį dirbančių naujos kadencijos parlamentarų.

3p.

Debesuota, vietomis snyguriuos, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 šilumos.

19p.

2

2013 02 08 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Rekordinis nedarbas verčia padėti verslui ZIGMANTAS BALČYTIS

Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungoje (ES) priimta nemažai svarbių sprendimų ir susitarta dėl konkrečių priemonių finansinės drausmės, ekonomikos valdymo stiprinimo, griežtesnės bankų priežiūros srityse, tačiau kol kas bendra situacija nedžiugina.

Per metus bedarbių ES padaugėjo 2 mln. ir jau viršija 25 milijonus. Oficialus nedarbo lygis ES siekia 10,6 proc., o euro zonos valstybėse - 11,6 procento. Padaugėjo ilgalaikių bedarbių - beveik kas antras jų neturi darbo jau ilgiau kaip metus. Ypač nukentėjo jaunimas. Nedarbo lygis tarp jaunų, iki 25 metų, žmonių kai kuriose šalyse yra didesnis nei 50 procentų. Šiemet visoje ES prognozuojamas 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto sumažėjimas, o euro zonoje - 0,4 procento.

Kaip pažymima neseniai Europos Parlamente pristatytoje ES 2013 metų augimo apžvalgoje, prastos augimo perspektyvos ir situacija darbo rinkoje reiškia, kad su užimtumu susijusi padėtis greitai arba automatiškai nepagerės. Būtinos veiksmingos ir operatyvios priemonės, o valstybės narės turi koordinuoti savo sprendimus, kurie leistų steigti arba atkurti prarastas darbo vietas.

Viena svarbiausių sričių, kurioje jau priimta ir bus priimta svarbių sprendimų, - mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiklos skatinimas. Ko smulkusis ir vidutinis verslas gali tikėtis artimiausiu metu? Kokie sprendimai jau priimti? Ne paslaptis, kad MVĮ yra ES ekonomikos ramstis, ilgalaikio ekonomikos augimo ir tvarių darbo vietų kūrimo varomoji jėga. MVĮ sudaro per 98 proc. visų ES įmonių, jose darbuojasi daugiau kaip du trečdaliai dirbančių Bendrijos gyventojų. MVĮ sukurta vertė siekia net iki 60 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

ES didina paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Tačiau tos paramos efektyvumas priklausys nuo kiekvienos šalies sprendimų.

Bankų paskolos buvo ir tebėra pagrindinis MVĮ finansavimo šaltinis.

Tačiau netinkamas finansų sektoriaus veiklos reglamentavimas, taip pat finansų, ekonomikos ir skolų krizės padariniai lėmė, kad prireikus gauti finansavimą MVĮ susiduria su didžiulėmis problemomis. Bankai smarkiai sugriežtino smulkiajam ir vidutiniam verslui teikiamų paskolų reikalavimus: dabar iš MVĮ prašoma ne

tik įprastų banko, bet ir papildomų asmeninių garantijų, laidavimo asmeniniu turtu. Verslininkams tai tapo nemaža kliūtimi įsteigti savo įmonę ar investuoti į jau turimą verslą, plėtoti jį.

Bankai buvo nesuinteresuoti teikti paskolas MVĮ, tad dalis jų bankrutavo.

Nuspręsta sudaryti įmonėms sąlygas naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais, mažinti įprastą verslininkų priklausomybę nuo bankų finansavimo. Šiuo tikslu Europos investicijų bankui (EIB) jau skirta papildomai 10 mlrd. eurų. EIB sudarytos galimybės per kitus 3-4 metus suteikti smulkiajam ir vidutiniam verslui iš viso 60 mlrd. eurų finansavimą.

Lietuvos įmonės, norinčios kurti naujas darbo vietas, taip pat galės pasinaudoti šiuo finansiniu mechanizmu. Be to, bankams, kurie padidins ilgalaikį skolinimą mažoms ir vidutinėms įmonėms, lengviau suteiks joms pigesnius kreditus, bus leidžiama skolintis su mažesnėmis palūkanomis. Šias priemones numatyta labiausiai taikyti tuose sektoriuose, kuriuose galima sukurti daug darbo vietų: statybų, verslo paslaugų, logistikos, turizmo ir didmeninės prekybos, taip pat energijos taupymo sektoriuose - pastatų renovacijos, atliekų tvarkymo, antrinio žaliavų perdirbimo programose.

Be kita ko, valstybėms narėms, kuriose darbo pajamų apmokestinimas yra palyginti didelis, rekomenduojama palengva jį mažinti, nes tai trukdo kurti naujas darbo vietas. Siekiant užtikrinti, kad mokesčių reformos neturėtų poveikio biudžeto pa-

jamoms, siūloma didinti vartojimo, turto, aplinkosaugos mokesčius. Papildomų pajamų valstybės galėtų gauti ne keldamos mokesčių tarifus ar kurdamos naujus mokesčius, o plėsdamos apmokestinimo bazes.

Mokesčių priemones, kurios ne tik suteiktų daugiau galimybių kurti ar išsaugoti darbo vietas, bet ir mažintų socialinę atskirtį, didintų visuomenės solidarumą, planuoja ir Lietuvos Vyriausybė. Taigi šiuo atveju ji žengia koja kojon su Europos Komisija, priimančia vis daugiau sprendimų kurti naujas darbo vietas ir solidaresnę visuomenę. Kita vertus, mokesčių sritis - labai jautri. Prieš priimant kokį nors sprendimą reikia viską labai gerai apskaičiuoti, devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą - kirpti.

Europos Komisija vis aktyviau siekia, kad valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, kuo sparčiau naudotų ES struktūrinių fondų lėšas smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti. Be to, šalys raginamos nacionalinėse reformų programose nurodyti, kaip jos per kitą finansinį laikotarpį, 2014-2020 metais, ketina naudoti struktūrinių fondų lėšas su ekonomikos augimu susijusiems prioritetams.

Akivaizdu, kad ES didina paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Vis dėlto tos paramos efektyvumas priklausys nuo kiekvienos šalies sprendimų. Manau, valstybėms narėms skirtų konkrečių rekomendacijų įgyvendinimo stebėjimas ir prižiūrėjimas visos ES lygmeniu tikrai nebūtų perteklinis.

Įstatymas taip pat numatė bausti visus, kurie niekins ir įžeidinės lietuvių tautą, Lietuvos Vyriausybę, valstybės simbolius, vėliavą, be Lietuvos Vyriausybės leidimo derėsis su svetimos valstybės vyriausybe, jos įstaigomis ar agentais, priklausys užsienio organizacijoms, dirbs jų naudai, naudos ekonomines priemones

los. Sunku net suskaičiuoti, prieš kiek metų ji pradėta narplioti. Turbūt nuo tada Darbo partijos lyderis nesitraukia iš komercinių televizijų ekranų: ir gyvenimo patirtimi dalijasi, ir šokėjus vertina, ir dainuoja.

Kartais sulaukiu klausimo, kodėl šiurkščiai įstatymus pažeidęs Seimo narys turi kalėti specialiame kalėji-

•

Drąsa ir tėvynės meilė RAMŪNAS TERLECKAS

Kiekvieną penktadienį “Lietuvos žinias” pradedu skaityti nuo Aro Lukšo publikacijų. Manau, jis šiuo metu yra daugiausia ir profesionaliausiai Lietuvos istorijos temomis rašantis žurnalistas. Gal klystu, bet man atrodo, kad kokį dešimtmetį visuomenėje formuojasi ar formuojama nuomonė, jog girti Antano Smetonos prezidentavimo laikus nelabai politiškai korektiška, kaip ir didžiuotis Lietuvos partizanų kova su okupantais. Be abejo, tai nėra absoliutu, tačiau žiniasklaidoje pasigendu daugiau dėmesio šioms temoms.

Juolab kad istoriją turėtume išmanyti ir iš jos mokytis, nes cikliškumas būdingas daugelio valstybių raidai, tam tikri procesai nuolat kartojasi. Skaitydamas praėjusios savaitės A.Lukšo straipsnį apie Lietuvos valdžios skaudų smūgį, suduotą prieš 79 metus suįžūlėjusiems Klai-

pėdos krašto nacistams, ketinusiems gimtadienio proga padovanoti uostamiestį Adolfui Hitleriui, nejučia lyginau to meto ir dabartinę Lietuvą. Turiu pripažinti, kad ir šiandien galime pasimokyti drąsos iš 1934ųjų valstybės tarnautojų.

Naudodamiesi tuomet ką tik išleistu Tautai ir valstybei saugoti įstatymu, Lietuvos saugumo pareigūnai sulaikė kelis šimtus provokiškų organizacijų narių, o 126 jų metų pabaigoje stojo prieš teismą.

Lietuvos valdžia, ilgai kentusi nevaržomą Berlyno remiamų Klaipėdos krašto nacių siautėjimą, nepabūgo akistatos su Trečiuoju reichu.

Toks žingsnis nustebino pasaulį - iki tol Senajame žemyne mesti iššūkio A.Hitleriui neišdrįso nė viena Europos valstybė.

Atskiro dėmesio nusipelno ir 1934 metų vasario 8 dieną išleistas Tautai ir valstybei saugoti įstatymas. Jame uždrausta slaptų kredito įstaigų veikla, naudojama politinei įtakai prieš Lietuvos valstybę. Įstatymas nurodė bausti asmenis, vadovavusius tokioms kredito įstaigoms ir užsienio lėšomis kreipusius partijų veiklą priešinga Lietuvos valstybės ir tautos interesams linkme.

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Turiu pripažinti, kad ir šiandien galime pasimokyti drąsos iš 1934-ųjų valstybės tarnautojų. prieš Lietuvą ar lietuvių tautos interesus, skleis tendencingas žinias, užsienio lėšomis plėtos savo veiklą, nešios uždraustą uniformą ar ženklus arba be leidimo laikys ginklus. Šiandien Lietuvos įstatymai irgi numato panašių sankcijų, tačiau ne visuomet laikomasi įstatymo raidės, - galbūt dėl sunkiai pasveriamos ramybės.

Stebina ir tarpukario valstybės tarnautojų darbštumas - per beveik penkis mėnesius byloje apklausti 1327 žmonės, 142 asmenys patraukti atsakomybėn. Kaip čia neprisiminsi Darbo partijos juodosios buhalterijos by-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

me, kur sąlygos daug švelnesnės, o ne su paprastais nusikaltėliais. Neturiu atsakymo į šį klausimą.

Nors buvo mėginama paslėpti įkalčius ir atsikratyti liudytojų, 1935 metų kovo 26 dieną Kariuomenės teismas paskelbė hitlerininkams griežtus nuosprendžius. Jie nebuvo įvykdyti, tačiau ir po 79 metų galime didžiuotis, kad nepabijojome didesnių pykčio protrūkių, nesvarbu, ar iš Berlyno, ar iš Maskvos, ar iš Briuselio jie sklistų. Galime didžiuotis, kad gynėme savo valstybę, savo tiesą ir laikėmės įstatymo.

•

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Trumpai LANKYSIS EP DELEGACIJOS Kelių Europos Parlamento (EP) komitetų delegacijos atvyks į Lietuvą aptarti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų. Apsilankyti Vilniuje ir išsamiau aptarti Lietuvos pirmininkavimo prioritetus nusprendė septyni EP komitetai. Balandį atvyks Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto delegacija ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto delegacijos.

Gegužę lankysis Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto delegacija bei Tarptautinės prekybos komiteto atstovai. Liepą Lietuvoje lankysis Teisės reikalų komiteto delegacija, vėliau Biudžeto komiteto delegacija.

APSKUNDĖ NUOSPRENDĮ Kauno apygardos prokuratūra apskundė teismui nuosprendį, kuriuo sukčiavimo byloje buvo išteisinta švietimo ir mokslo ministro žmona architektė Edita Pavalkienė. Prokurorai ją siūlė įkalinti trejiems metams. Apeliacinį skundą nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas. Sausio 18 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė, kad prokurorų kaltinimo dėl didelės vertės turto iššvaistymo ir klastojimo nepatvirtina įrodymai, kuriais tas kaltinimas grindžiamas.

Kartu su ministro žmona išteisinti ir kiti du byloje kaltinti asmenys. Buvo tiriamas sankryžos rekonstrukcijos ir naujo viaduko statybos projektas.

Konkurse dalyvavo tik E.Pavalkienės vadovaujama bendrovė “Miestprojektas”. Prokurorai tvirtino, kad šimtatūkstantinę sąskaitą išrašiusi bendrovė neatliko darbų. Savo kaltę visą laiką neigusi E.Pavalkienė sakė nesutinkanti su prokurorų pozicija ir tikino, jog darbai buvo atlikti.

DAIROSI NAUJO VADOVO Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba paskelbė viešąjį konkursą nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus pareigoms eiti. Pretendentams keliami reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), mokėti lietuvių kalbą ir dar bent vieną iš Europos Sąjungos oficialių kalbų, turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, išmanyti Konstituciją ir įstatymus, Lietuvos kultūros politiką ir strategiją, LRT valstybinę programų strategiją. Į LRT vadovo postą gali pretenduoti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Norinčiųjų dalyvauti konkurse dokumentai priimami 30 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo dienos. Kovo 26 dieną ketinama pakviesti reikalavimus atitinkančius kandidatus į pokalbį. Balandžio 1-ąją baigiasi dabartinio LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus kadencija.

BNS, LŽ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223)

Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, skirdamas 40 tūkst. litų. Šiandien - 12, 13 p.

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 02 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Dosniausi parlamento darbdaviai TADAS VALANČIUS

Parlamentarai, su Seimo nario mandatu įgiję teisę įdarbinti savo pagalbininkus, mielai naudojasi proga pasitelkti papildomų darbo rankų. Kai kuriems jų pakanka ir dviejų talkininkų, o kitų poreikiai didesni tris ar net keturis kartus.

Kiekvienam parlamentarui gali talkinti valstybės biudžeto lėšomis išlaikomi padėjėjai, taip pat pagalbininkai, dirbantys visuomeniniais pagrindais.

Vis dėlto, kaip nurodo parlamento narių darbą reglamentuojantis Seimo statutas, visu etatu leidžiama įdarbinti iki trijų iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikomų padėjėjų-sekretorių. Tokio talkininko alga be įvairiausių priedų gali siekti 2225 litus neatskaičius mokesčių.

Tačiau šia teise pasinaudojo mažiau nei pusė iš trečią mėnesį dirbančių naujos kadencijos parlamentarų. Visiems kitiems tautos išrinktiesiems labiau prie širdies įvairios variacijos, leidžiančios išskaidyti etatus ir padėjėjų-sekretorių skaičių išpūsti dukart ar net daugiau.

Nors politikų primygtinai prašoma etatų neskaidyti smulkiau nei perpus, šios rekomendacijos paiso ne visi.

Skiriasi keturis kartus Šiuo metu Seime plušantiems 138 parlamentarams, Valstybės tarnybos departamento duomenimis, talkina 534 padėjėjai-sekretoriai. Taigi vieniems pakanka vos dviejų pagalbininkų (įstatymas leidžia ir tai, nes vienas padėjėjas gali dirbti ne daugiau kaip 1,5 etato), o kitiems reikia ir penkių, šešių ar net aštuonių papildomų porų rankų.

Maksimalų rekomenduojamą skaičių - šešis padėjėjus-sekretorius - įdarbino konservatoriai Arvydas Anušauskas, Arvydas Vidžiūnas, “darbietis” Kęstutis Daukšys, jo kolega frakcijoje Petras Narkevičius, Liberalų sąjūdžio

V.Simulikas padėjėjų etatus išskaidė į aštuonias dalis.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

atstovas Algis Kašėta, socialdemokratai Gintautas Mykolaitis, Vytautas Saulis ir Milda Petrauskienė bei “Drąsos kelio” frakcijos lyderė Neringa Venckienė.

Rekomenduojamą ribą peržengė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Naglis Puteikis ir socialdemokratas Valerijus Simulikas. Jiems talkina net po aštuonis padėjėjus-sekretorius.

Tuo metu “tvarkiečiui” Remigijui Žemaitaičiui, “Drąsos kelio” atstovams Valdui Vasiliauskui, Vytautui Antanui Matulevičiui, socialdemokratams Eduardui Šablinskui, Artūrui Skardžiui, Jurui Poželai, Dariui Petrošiui, Darbo partijos frakcijos nariui Petrui Čimbarui ir konservatoriams Vidai Marijai Čigriejienei bei Audroniui Ažubaliui pakanka ir dviejų padėjėjų.

Komandas laiko apygardose Socialdemokratas V.Simulikas neneigia turimus etatus išskaidęs į aštuo-

Šiuo metu Seime plušantiems 138 parlamentarams, Valstybės tarnybos departamento duomenimis, talkina 534 padėjėjai-sekretoriai. nias dalis. Tačiau dauguma parlamentaro pagalbininkų dirba kitus darbus, o bedarbių - vos keletas. Beveik visi padėjėjai atstovauja politikui jo rinkimų apygardoje Šiauliuose. “Daugelis jų dirba pas mane septintus ar aštuntus metus, bent jau dvi kadencijas. Taigi jei su savo komanda laimiu, vadinasi, plušame tikrai neblogai. Tiems, kurie neturi kitų darbų, skyriau didesnę dalį etato, o visi kiti yra dirbantys, patikimi, darbštūs ir pareigingi žmonės”, - LŽ pabrėžė seimūnas.

V.M.Čigriejienė kategoriška: “Jei moki organizuoti darbą, pakanka ir dviejų pagalbininkų.” / Romo Jurgaičio nuotrauka Su kitu didžiausiu Seimo “darbdaviu” konservatoriumi N.Puteikiu LŽ susisiekti nepavyko. Tačiau šešis padėjėjus įdarbinęs socialdemokratas Vytautas Saulis taip pat tvirtino, kad visą “stipriausią savo brigadą” yra palikęs rinkimų apygardoje Rokiškyje. “Etatus esu padalijęs ir po pusę, ir po ketvirtį. Įvairiai. Tačiau limitas tikrai neviršytas. Visa mano komanda palikta Rokiškyje, o Vilniuje neturiu nė vieno padėjėjo. Čia man nelabai reikia pagalbos, nes Seime esu jau ketvirtą kadenciją, tad išsiverčiu savomis jėgomis”, LŽ teigė politikos veteranas.

Kompensuoja aktyvumu Socialdemokratas J.Požela tvirtino du savo padėjėjus įdarbinęs po 1,5 etato. “Kartais žmonėms tenka dirbti nuo 8 iki 22 valandos. Tai jauni, magistro išsilavinimą turintys žmonės. Jų darbu tikrai esu patenkintas.

Tačiau sunku įsivaizduoti, kad kam

prireikia net aštuonių padėjėjų”, stebėjosi politikas.

Darbo partijos atstovas P.Čimbaras, išrinktas vienmandatėje Molėtų-Švenčionių apygardoje, teigė su dviem padėjėjais išsiverčiantis tik dėl savo aktyvumo.

“Gavau mandatą šioje apygardoje, tad man reikia turėti po patarėją Molėtuose, Švenčionyse ir Seime - iš viso tris. Tačiau dabar dirba du, nes pats esu gana aktyvus. Visur stengiuosi nuvažiuoti, išsiaiškinti padėtį ir taip galbūt kompensuoju trūkstamą skaičių padėjėjų”, - dėstė parlamentaras.

TS-LKD atstovė V.M.Čigriejienė buvo kategoriška: jei moki tinkamai organizuoti darbą, nesvarbu, kokia problemiška būtų tavo apygarda, galima išsiversti ir su dviem etatiniais pagalbininkais. “Be jų, dar turiu ir visuomeniniais pagrindais dirbančių padėjėjų. Jei darbas organizuojamas gerai, užtenka tiek padėjėjų, kiek jų yra”, - LŽ tvirtino Seimo narė.

•

Teismo žodis gali patuštinti Seimo kišenę RAIMONDA RAMELIENĖ

Prieš ketverius metus iš Seimo kanclerio kėdės išmestas Gintautas Vilkelis tikisi, kad artimiausiu metu išmuš jo teisingumo valanda. Konstitucinis Teismas (KT) greičiausiai jau kitą mėnesį imsis aiškinimo, ar Seimas, atleisdamas šį aukšto rango valdininką, nepažeidė trijų įstatymų.

Su nerimu teismų verdikto laukia Seimo kanceliarija. Nuo jo priklausys, ar ir taip ne itin kupinas jos iždas patuštės dar labiau, kai buvusiam kancleriui teks sumokėti šimtatūkstantinę

Suma nesuskaičiuota

Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, prašydamas išaiškinti, ar Seimo nutarimas dėl G.Vilkelio atleidimo neprieštarauja Konstitucijai, Seimo statutui ir Valstybės tarnybos įstatymui. kompensaciją. Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, prašydamas išaiškinti, ar Seimo nutarimas dėl G.Vilkelio atleidimo neprieštarauja Konstitucijai, Seimo statutui ir Valstybės tarnybos įstatymui. Šiuo metu M.Romerio universitete dėstytojaujantis G.Vilkelis neatmeta galimybės kreiptis į teismą ir dėl moralinės kompensacijos.

Gintautas Bartkus ir jo kolegė Danguolė Bublienė. Jiems atseikėta apie 10 tūkst. litų.

“Tikiuosi teisingumo. Labai jau ilgai jo laukiu. Konstituciniame Teisme byla gulėjo daugiau kaip trejus metus”, - LŽ tvirtino G.Vilkelis. Paklaustas apie finansinę bylos dalį, sakė manąs, kad kompensacija jam turėtų priklausyti už 2,5 metų (nuo atleidimo dienos iki penkerių metų jo kadencijos pabaigos). “Galiu tik spėlioti, kokia tai gali būti suma, nes 2009 metų gruodį vidutinis darbo užmokestis buvo sumažintas 30 procentų. Be to, buvo mokami įvairūs priedai, priemokos”, - aiškino G.Vilkelis. Jo skaičiavimais, būtų galima pretenduoti į 130-150 tūkst. litų.

Paklaustas, ar grįžtų vadovauti Seimo kanceliarijai, jei teismas priimtų

tokį sprendimą, G.Vilkelis sakė, kad pirmiausia reikia sulaukti KT žodžio.

Pasak jo, grįžimas į tokį postą negali būti vienašališkas, jis priklauso nuo daugybės aplinkybių. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo, jei teismas priimtų palankų sprendimą, G.Vilkelis teigė sieksiantis. “Vienus metus gydžiausi koją, turėjau nemažų išlaidų, o pajamų negaudavau”, - teigė jis.

Neįtiko A.Valinskui

G.Vilkelis iš pareigų buvo atleistas tuometinio Seimo pirmininko A.Valinsko iniciatyva. / Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotrauka 2009 metų pradžioje Seimo kanclerio atlyginimas su priedais, neatskaičius mokesčių, siekė beveik 10 tūkst. litų. Vėliau kanclerio, kaip ir visų valdininkų, darbo užmokestis dėl sunkmečio buvo sumažintas. Šiuo metu su visais priedais iki mokesčių šio valdininko atlygis yra maždaug 7 tūkst. litų.

Samdė brangiausius Seimo kancleris Jonas Milerius vakar LŽ sakė, kad tūkstantinė kompen-

sacija kanceliarijos biudžete nenumatyta, todėl reikėtų gerokai pasukti galvą, kaip ją išmokėti. “Bet neskubinkime įvykių, palaukime, ką pasakys teismai”, - ramino J.Milerius.

Beje, bylinėdamasi su G.Vilkeliu Seimo kanceliarija lėšų negailėjo.

Dviejuose teismo posėdžiuose, kurie vyko 2009-ųjų vasarą, Seimui ir jo kanceliarijai atstovavo ne Teisės departamento, o privatūs teisininkai. Ir ne bet kokie, o vieni brangiausių šalies advokatų - buvęs teisingumo ministras

2009-ųjų balandį G.Vilkelis iš pareigų buvo atleistas tuometinio Seimo pirmininko Arūno Valinsko iniciatyva. Valdininkui priekaištauta dėl per didelio dosnumo dalijant priemokas bei priedus Seimo kanceliarijos darbuotojams, konkursų į laisvas kanceliarijos darbuotojų vietas skaidrumo, parlamentą maitinusios “Gremintos” įmonės veiklos ir kitų dalykų.

Tuomet G.Vilkelis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nes buvo susilaužęs koją, ir Seimo posėdyje, kuriame buvo balsuojama dėl jo atleidimo, nedalyvavo. Priimtas sprendimas įsigaliojo pirmą darbo dieną, pasibaigus valdininko nedarbingumo laikotarpiui. Seimo Etikos ir procedūrų komisija vėliau konstatavo, kad atleidžiant kanclerį buvo pažeistas Seimo statutas.

Parlamento etikos sargų padrąsintas G.Vilkelis apsisprendė ieškoti tiesos.

Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nuo priėmimo pripažinti negaliojančiu Seimo nutarimą, kuriuo buvo atleistas iš pareigų, sugrąžinti į darbą ir išmokėti negautą atlyginimo dalį.

Seimo kanclerį skiria ir iš pareigų atleidžia parlamentas Seimo pirmininko siūlymu.

•

4

2013 02 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

Smūgis laisvajai prekybai - per automobilius VIDMANTAS UŽUSIENIS

Rusijos Vyriausybė parengė nutarimo projektą, kuriuo vadovaujantis šios šalies valstybinės įstaigos, įmonės ir organizacijos galės pirkti tik rusų ir baltarusių pagamintą techniką. Tačiau Lietuvos verslininkai teigia, kad dėl tokio sprendimo nuostolių patirs nebent mūsų šešėlinis automobilių verslas. Šiuo metu, kaip to reikalauja Rusijos įstatymai, atliekama vietos Pramonės ir prekybos ministerijos parengto nutarimo ekspertizė. Ją baigus vasario 16 dieną dokumentas bus atiduotas svarstyti Rusijos Dūmai. Neabejojama, kad jau artimiausiais mėnesiais nutarimo projektas taps įstatymu.

Projekte numatoma visiškai uždrausti Rusijos valstybei priklausančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms pirkti ne Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintus lengvuosius, komercinius ir specialiuosius automobilius, taip pat autobusus, troleibusus, specialiąją techniką. Nebus draudžiama viešųjų pirkimų būdu pirkti tik transporto priemones, kurių negamina nei rusai, nei baltarusiai.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad nutarimas galios iki 2014-ųjų pabaigos. Šis terminas nustatytas todėl, kad kitų metų pabaigoje įsigalios specialus susitarimas dėl transporto priemonių pirkimo savo šalių reikmėms tarp Ru-

P.Ignoto nuomone, Lietuvos naujų automobilių pardavėjams Rusijoje priimami norminiai aktai jokio poveikio nedaro.

Gintaro Savickio (ELTA) nuotrauka

Oficiali statistika skelbia, kad ir dabar apie 90 proc. Rusijos valstybinių įstaigų, įmonių ar organizacijų nuperkamų transporto priemonių yra arba rusiškos, arba baltarusiškos. / Wikipedia.org nuotrauka sijos, Baltarusijos ir Kazachstano, tuomet rusų viešajam sektoriui bus leidžiama pirkti techniką visose trijose minėtose valstybėse, kurios kartu yra ir vadinamosios Muitų sąjungos narės.

Laisvoji prekyba nelaisva?

Rusijos Pramonės ir prekybos ministerija teigia, kad draudimas kaimynės šalies vidaus rinkoje įsigyti ne Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintas transporto priemones esą reikalingas tam, kad būtų apginti Muitų sąjungai priklausan-

čių valstybių automobilių gamintojai.

Greičiausiai jau šių metų vasaros pabaigoje Rusija taps visateise Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare.

Pasibaigus stojimo dokumentų ratifikavimo procedūroms Rusija įsipareigos laikytis tarptautinių prekybos taisyklių, nediskriminuoti kitų valstybių prekių ir paslaugų, negalės vienašališkai pakeisti prisiimtų įsipareigojimų.

Daugeliui importuojamų prekių rusai turės sumažinti importo muitus ir netarifinius prekybos barjerus. Tiesa, ža-

dama, kad draudimas nebus taikomas tai užsienio gamintojų produkcijai, kuri riedės nuo konvejerių Rusijoje veikiančiose gamyklose.

Rusijos automobilių gamintojai nėra vieninteliai, kuriuos kaimynės šalies valdžia yra pasišovusi proteguoti, kai šalis bus įstojusi į PPO. Jau oficialiai paskelbta, kad Rusijos sveikatos apsaugos įstaigos negalės pirkti užsienyje pagamintų vaistų, jei vietos vaistų registre bus įregistruotas daugiau nei vienas vietinis analogas. Rusų žiniasklaida taip pat prabilo apie esą parengtą sąrašą 20 maisto produktų, kurie turės pirmumo teisę prieš pagamintuosius už-

siją atitempia automobilių iš Vakarų, ir net gali būti, kad kai kurie iš jų dalyvauja ir net laimi kaimynių šalių skelbiamus viešuosius pirkimus. Tačiau Lietuva nė mažiausio nuostolio tikrai negali patirti. “Perekupai” paprastai užsiima tik naudotų automobilių verslu ir nuo savo sandorių mokesčių mūsų valstybei nemoka. O dėl to, kad tie spekuliantai turės mažiau galimybių lupikauti, didelės problemos neįžvelgiu”, - teigė LAA vadovas.

P.Ignoto teigimu, nerimauti reikėtų tik tokiu atveju, jei Rusija ir jos vadovaujama Muitų sąjunga pradėtų taikyti apribojimus toms prekėms, kurios gaminamos Lietuvoje. “Jei Rusijos viešajam sektoriui būtų uždrausta pirkti baldus, maisto produktus, tekstilę ar dar kai kurią mūsų šalyje

Draudimas kaimyninės šalies vidaus rinkoje įsigyti ne Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintas transporto priemones esą reikalingas tam, kad būtų apginti Muitų sąjungai priklausančių valstybių automobilių gamintojai. sienyje tada, kai bus įsigyjami per Rusijos vardu skelbiamus viešuosius pirkimus. Sąraše neva minima dešra, jautiena, kiauliena, vištiena, mėsos ir pieno subproduktai.

Smūgis šešėliniam verslui Petras Ignotas, Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas, įsitikinęs, kad Rusijos nutarimas, jei jis bus priimtas, niekaip nepalies mūsų šalies naujų automobilių verslo.

“Lietuva negamina nei automobilių, nei jų atsarginių dalių, todėl mums nuo to, ką Rusija nutaria dėl automobilių pirkimo savo viešajame sektoriuje, nėra nei šilta, nei šalta. Galbūt yra “perekupų” (mašinas perpardavinėjančių verslininkų - aut.), kurie į Ru-

gaminamą produkciją, mūsų ekonomikai būtų smogtas rimtas smūgis. O dabar mums, Lietuvos piliečiams, jokio skirtumo, ar Rusija tranzitu per mūsų šalį įsiveš šimtą automobilių ar tūkstantį. Juk nuo to mūsų biudžetas tikrai nepapilnės arba papilnės tik centais už didesnį tranzitą”, - sakė asociacijos prezidentas.

LŽ šaltinių teigimu, “neoficiali valdžios (Baltarusijos ir Rusijos - aut.) nuostata nepirkti užsienyje pagamintų automobilių, kuriuos jie vadina “inomarkomis”, galioja jau seniai ir be specialaus nutarimo”. Pasak Lietuvos verslininkų, jie jau seniai yra puikiai prisitaikę prie Rytų kaimynių rinkų ypatumų, todėl “vargu ar dar kas nors galėtų verslui sutrukdyti”.

•

Trumpai ATSISAKYS SGD TERMINALO MOKESČIO Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybė ketina keisti dabartinį suskystintų gamtinių dujų (SGD) finansavimo modelį, atsisakant vadinamojo terminalo priedo, kuriuo iš dalies finansuojama terminalo statyba. Jis teigė manantis, jog pokyčių gali atsirasti jau nuo liepos, kai Kainų komisija nustatys gamtinių dujų kainas antrajam pusmečiui. “Tikimės, kad nuo liepos mėnesio gali įvykti tam tikrų pokyčių. Šiuo metu

jokių pakeitimų staiga negalėjome padaryti, nes yra numatytas tam tikras skolinimasis iš komercinių bankų ir kaip finansinis užstatas yra tos įmokos, kurias moka verslas ir žmonės.

Tikimės, kad artimiausiu metu bankas galutinai pateiks ir savo požiūrį, kad mes galėtume panaudoti kaip finansinį garantą kitas lėšas ir atsisakyti šio mokesčio”, - ketvirtadienį sakė A.Butkevičius. Prieš kurį laiką premjeras pareiškė, jog gali būti peržiūrėtas ir SGD terminalo finansavimo modelis, pagal kurį dujų vartotojai terminalui šiemet sumokės 114 mln. litų.

2013 02 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Karininkų orumas parduodamas aukcione

Atsargos kapitonas J.Jurkonis tikina norintis, kad valstybė laikytųsi žodžio, o ne siūlytų tapti visuomenės išlaikytiniu. / Romo Jurgaičio nuotraukos

•1 p.

Tuo metu galiojo ir 1993 metų rugsėjo 14 dieną priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 702 “Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkų tarnybos nuostatų patvirtinimo”. “Atleidžiant tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus į atsargą (dimisiją), neiškeldinama iš KAM tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, jeigu jie ištarnavo krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 10 metų”, - buvo numatyta šiame teisės akte. Tokios pat nuostatos išdėstytos ir KAM tarnybų bei dalinių tarnybų ir dalinių tarnybinių gyvenamųjų patalpų poreikio, skyrimo ir apskaitos tvarkoje, patvirtintoje tuometinio krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus 1993 metų kovo 8-osios įsakymu Nr. 201.

“Tarnybiniai butai krašto apsaugos sistemos darbuotojams buvo suteikti įvairiose Lietuvos vietose, bet dauguma vis dėlto Vilniuje. Tuo metu tarnauti sostinėje iš viso krašto kvietė labiausiai kvalifikuotus, geresnį išsilavinimą turinčius karininkus, galinčius rengti gynybos planus, įvairius dokumentus.

Visi buvome apgyvendinti viename name”, - LŽ pasakojo atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, pirmasis Alytaus apskrities teritorinės gynybos rinktinės vadas, nuo 1991-ųjų balandžio organizavęs Seimo apsaugą.

Tačiau 2000-aisiais teisės aktai, garantavę senatvę po stogu, buvo pakeisti, o nauji įstatymai numatė, kad į atsargą išėję karininkai privalo iš tarnybinio buto išsikelti per 30 dienų. 2009-aisiais tarnybinių butų fondo atsisakyti numačiusi R.Juknevičienės vadovaujama KAM nutarė, kad teisės aktų pakeitimai turi būti taikomi ir tiems, kurie sutartis su KAM sudarė iki jiems įsigaliojant, taigi atsargos karininkai tapo neteisėtais nuomininkais.

telis gyvenamasis būstas, jie turi sau ar savo šeimos nariams priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą.

“KAM bandė mus viešai šmeižti, LŽ sakė ats. plk. A.Dudavičius. - Ji skelbė, kad esame prikaupę turtų, kitų butų, o dabar norime valdišką turtą užvaldyti. Tapo labai skaudu. Ir tai sakau vardu visų žmonių, kurie tarnavo nuo pat kariuomenės atkūrimo, savo pasiaukojamu darbu turtų nesusikrovė, bet tikėjosi, kad valstybė išlaikys pažadą ir išėjus į atsargą pasirūpins bent kur mums gyventi. Žinoma, kai kas siūlo - eikite ir išsipirkite tuose butus. Tačiau mes neturime tokių pinigų, juk tarnaudami negalėjome užsiimti jokia kita veikla - buvome ne “biznieriai”, o kariškiai.”

Karininko teigimu, toli gražu ne geriausios būklės name, kuriame gyvena jo likimo broliai, yra įvairių nuomininkų - ir vyresnio amžiaus, ir ligonių, jau visiškai nevaikštančių, ir tėvų su nepilnamečiais vaikais. “Valstybė, o ypač KAM vadovybė, turėtų vienaip ar kitaip jais pasirūpinti arba bent jau kartu bandyti spręsti tą klausimą. O dabar žmonės sutrikę: štai vienas karininkas su nepilnamečiais vaikais, kiek žinau, persikėlė į neapšiltintą sodo namelį, kiti gal net pas senukus tėvus bandys grįžti, kai kurie apskritai neturi kur eiti”, pasakojo pulkininkas.

KAM duomenimis, iš 60 apgyvendintų tarnybinių butų net 51-ame žmonės įsikūrę nepagrįstai, ir tik 9 butų nuomininkai turi tam teisę. Vis dėlto tuometinė ministerijos vadovybė tvirtino esanti pasirengusi ginti vargingiausiai tarnybiniuose butuose gyvenančių asmenų interesus. KAM viešai paskelbė ketinanti tarnybinius butus, kuriuose gyvena asmenys, atitinkantys socialiniam būstui gauti nustatytus reikalavimus, perduoti savivaldybėms, taip pat siekti, kad gyventojai iš jų nebūtų iškraustomi ir galėtų butus nuomotis jau kaip socialinį būstą.

Prikiša tarnybą sovietams

Savivaldybė kratosi

Atsargos karininkams atsisakant kraustytis iš jiems pažadėtų butų, KAM vadovybė pradėjo skaičiuoti jų “nuodėmes”. Praėjusią vasarą krašto apsaugos viceministrė, šiuo metu parlamentarės R.Juknevičienės padėjėja-sekretore dirbanti Indrė Pociūtė-Levickienė viešai pareiškė, kad iš tarnybinių butų nesikraustančių karininkų nemaža dalis į Lietuvos kariuomenę atėjo po 1991 metų, ne pačiu sunkiausiu Lietuvai metu, po tarnybos sovietų kariuomenėje.

Be to, tarp jų yra tokių, kuriems nuomojamas tarnybinis butas nėra vienin-

“KAM Personalo skyrius man patarė, kad pagal socialinę padėtį galėčiau pretenduoti į socialinį būstą. Pasiūlė tartis su Vilniaus savivaldybe dėl socialiai remtino asmens statuso ir galimybės likti savo bute jau kaip socialiniame būste. Tačiau tokiu atveju turėsiu išeiti iš darbo, kuriame prisiduriu prie šiuo metu gaunamos 414 litų kario valstybinės pensijos, moku mokesčius, duodu šiokią tokią naudą Lietuvai. Ir tada visi jūs, kiti žmonės, pats ministras - turės mane išlaikyti”, - LŽ sakė ats. kpt. J.Jurkonis, kariuomenės kūrimo metu dir-

Atkelta iš

bęs Transportavimo tarnyboje, rūpinęsis sovietinės armijos išlydėjimu, branduolinio kuro pergabenimu, vadovavęs Ginkluotos palydos būriui, buvęs Vyriausybės įgaliotiniu kariniams pavojingiems vežimams.

Ar savivaldybės apsiims spręsti krašto apsaugos sistemos problemas, dar neaišku. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus vedėjas Vidutis Bareikis LŽ teigė, kad KAM pastaruoju metu nesiūlė jiems perimti tarnybinių butų.

Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus vedėja Laura Jogusinskienė taip pat tvirtino pirmą kartą girdinti apie tokias peripetijas. “Yra socialinio būsto nuomos tvarka, bet atsargos karininkai, manau, gal nelabai atitiks keliamus kriterijus. Stebina ir kalbos, kad tie žmonės galėtų su mumis tartis - juk esame ne kokia uždaroji akcinė bendrovė”, - sakė ji.

Iki šiol KAM geriau tartis sekėsi su valstybės turto pardavėjais. Tiesa, Valstybės turto fondas, užsiimantis valstybės turto realizavimu, šiame procese dalyvauti atsisakė. “Iš tikrųjų mes nelabai norime imti butų su gyventojais, nes iškyla problema dėl jų iškeldinimo ir pardavimo aukciono organizavimo. Nenorime veltis į tuos dalykus ir sakome, kad butai pirmiausia turi būti atlaisvinti, o tada KAM galėtų perduoti juos

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: “Pažado palikti tarnybinius butus į atsargą išėjusiems karininkams niekada nebuvo - tiesiog anksčiau veikė kitokie kodeksai. Be to, tie teisės aktai baigė galioti 2000-aisiais, ir nuo tada tie žmonės gyvena nelegaliai.

Naujasis krašto apsaugos ministras ir nauja Seimo dauguma turi apsispręsti, ar tęsti mūsų pradėtą darbą, ar ne. Be to, Seime yra pateiktas grupės praėjusios kadencijos parlamentarų parengtas projektas dėl tarnybiniuose butuose gyvenančių atsargos karininkų jeigu dabartinė Seimo dauguma jį priimtų, tie žmonės galėtų už 30 proc. vertės butus nusipirkti. Bet ką tada sakys tie, kurie butų negavo, nors lygiai taip pat kovojo už Lietuvos nepriklausomybę? Jie irgi galės reikalauti bent piniginės kompensacijos.

Manau, iš dabar pretenzijas reiškiančių karininkų dalis turi kur išsikelti, tiesiog puoselėja kitokias viltis. Tų žmonių, kurie sunkiai verčiasi, iš butų niekas nemeta. Bet dalis gyventojų tuo spekuliuoja, dalis yra atėję į Lietuvos kariuomenę jau po 1991-1992 metų. Jei pasižiūrėtumėte, iš tų, kurie kelia šitą klausimą, mažuma yra tokių, kurie iš tikrųjų atėjo į kariuomenę pakviesti Lietuvos valstybės.

Didžioji dalis sugrįžo iš sovietinės kariuomenės. Jie sugrįžo po to, kai jau viskas Lietuvoje buvo aišku, 1993 metais.

Jie neatvyko tada, kai reikėjo ginti Lietuvos valstybę.

Pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius: Pradėjus kurti nepriklausomos Lietuvos kariuomenę, KAM gavo nebaigtą statyti namą. Jis buvo įrengtas ministerijos lėšomis, ir žmonėms, dirbusiems sistemoje, ten suteikti tarnybiniai butai. Kadangi tuo metu galioję įstatymai neleido jiems dirbti ir kitur, krašto apsaugos sistemoje atlyginimai nebuvo dideli, o nemaža dalis žmonių buvo suvažiavę iš kitų vietovių, buvo pažadėta, kad, ištarnavę ne mažiau kaip 10 metų, išėję į atsargą galės tuose butuose gyventi ir toliau.

Tai, kas vyksta dabar, vadinu krašto apsaugos sistemos ardymu. Juk jeigu tu reikalauji iš žmogaus, kad jis kriziniu metu aukotų gyvybę (o tik tokia kariuomenės prasmė ir yra), tokiais veiksmais, kokius darė ministrė R.Juknevičienė, ardomas pats svarbiausias dalykas - kario pasitikėjimas valstybe. Juk tie žmonės, jei būtų žinoję, kad susitarimai negalios, galėjo eiti į kitą darbą, gauti didesnį atlyginimą, leidžiantį įsigyti butą, galėjo galų gale emigruoti. Tokį elgesį laikau vagyste.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

virtinti išimtį, kad atsargos kariai, su kuriais tarnybinių gyvenamųjų butų nuomos sutartys buvo sudarytos iki pakeičiant įstatymus, turėtų teisę juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, kaip anksčiau padarė kitų jėgos struktūrų institucijų atstovai, arba jei karių

“Kai kas siūlo - eikite ir išsipirkite tuos butus.

Bet mes neturime tokių pinigų, juk tarnaudami negalėjome užsiimti jokia kita veikla - buvome ne “biznieriai”, o kariškiai.” mums privatizuoti”, - tvirtino Valstybės turto fondo direktorės pavaduotojas Jonas Niaura.

Buvusio konservatorių dominuotos Vyriausybės ūkio viceministro Arnoldo Burkovskio vadovaujamas Turto bankas, vykdantis panašias funkcijas, problemų prekiauti butais su nuomininkais nemato. “Kol kas parduodame butus, kurie yra laisvi. Iš kitų gyventojus keldinsime - beveik visi jie, kiek žinau, ten gyvena nelegaliai”, - LŽ tvirtino A.Burkovskis.

KAM bėda ir nuodėmė Praėjusią vasarą, prieš Seimo rinkimus, iš butų metamų karininkų interesų gynimo ėmėsi grupė Liberalų sąjūdžiui atstovaujančių parlamentarų. Jų parengtame įstatymo projekte siūlyta įt-

materialinė padėtis itin sunki, - toliau juos nuomotis.

Tačiau šis projektas nenukeliavo toliau kaip iki parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.

“Tuometinė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė ten pristatė duomenis, dėl kurių iš esmės projektui buvo nepritarta. Buvo nurodyta, kad kai kurie karininkai turi ir kitą gyvenamąjį plotą, kitos nuosavybės”, - LŽ sakė viena projekto iniciatorių Dalia Kuodytė.

Politikė, mananti, jog Seimas turėtų grįžti prie įstatymo pataisų, ir žadanti dėl to kalbėtis su valdančiosios daugumos atstovais, įsitikinusi, kad su atsargos karininkais elgiamasi nesąžiningai.

“Mano supratimu, nepriklausomai nuo to, turi jie ką nors ar neturi, jeigu buvo žadėta, valstybė žodžio turi laikytis. Dėl

to, jog keli žmonės turi ir kito turto, dabar norima nuskriausti visus, o kai kurių iš jų situacija tokia, kad nors eik į mišką vilku kaukti. Tai vis dėlto KAM bėda ir nuodėmė, kad šitaip su žmonėmis elgiasi”, - kalbėjo ji.

Panašios pozicijos laikosi ir ekspremjeras, anksčiau KAM vadovavęs Gediminas Kirkilas. “Tuos butus jau anksčiau siūlėme leisti gyventojams privatizuoti, bet Seimas tada nesutiko. Butus tiems žmonėms reikia palikti. Jie neturi kitos išeities, o valstybei, manau, didelio nuostolio nebūtų. Valstybė tam tikra prasme tuos žmones apgavo, todėl dabar reikia tartis konkrečiai su kiekvienu ir ieškoti sprendimo”, - sakė G.Kirkilas.

Individualiai tartis su tarnybinių butų nuomininkais žada naujasis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. “Reikia žmonėms padėti. Manau, dalis jų tikrai turi teisę ten gyventi - ir dėl sveikatos būklės, ir dėl kitų dalykų. Taip pat kalbamės su savivaldybėmis dėl galimybės dalį patalpų perduoti kaip socialinius būstus. Kita vertus, negalime visų tarnybinių butų privatizuoti, atiduodami juos tiems, kurie pateko į pirmumo eilę. Matyt, bus visokių variantų - dalis žmonių liks ir laimingai toliau gyvens, daliai teks tuos butus apleisti. Esu pavedęs išanalizuoti situaciją - tada priimsime sprendimus”, - kalbėjo ministras.

•

6

2013 02 08 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Bananai su kokainu Kartu su bananais iš Lotynų Amerikos šalių laivais į Europą keliauja milžiniški kiekiai narkotikų. Pastarąjį kartą jie pakliuvo į vieno didžiausių Belgijos prekybos tinklų parduotuves. Šešios Belgijos maisto parduotuvės, gavusios dėžes bananų iš Lotynų Amerikos, jose aptiko kokaino siuntų. Šios narkotinės medžiagos pakeliai buvo sudėti tarp bananų kekių.

Krovinys buvo išvežiotas po “Colruyt” prekybos tinklo parduotuves įvairiose Belgijos dalyse nuo Flandrijos iki Valonijos. Bananų pirkėjų kokainas nepasiekė, policija konfiskavo iš viso 66 kilogramus narkotikų, kurių vertė - 3,2 mln. eurų. Šiuos bananus iš Kolumbijos į Antverpeno uostą atplukdė viena Belgijos transporto įmonė. Policija tikrina, ar ji nėra susijusi su Kolumbijos narkotikų mafija. Tyrėjai aiškinasi, kaip siunta, skirta vietos kriminalinėms organizacijoms, o ne maisto parduotuvėms, pateko ne į tas rankas.

2012 metais konteineriuose, kuriuose buvo bananai, policija aptiko 8 tonas kokaino. Krovinys buvo iškrautas taip pat Antverpene, jo vertė - 500 mln. eurų. Tai rekordinė konfiskuota kokaino siunta ne tik Belgijoje, bet ir visoje Europoje. Narkotikai atplaukė laivu iš Ekvadoro, krovinio gavėja buvo Olandijos įmonė “Zoetermeer”.

Naujausioje Europolo ataskaitoje apie Europos narkotikų rinką sakoma, kad Belgijos jūrų uostai yra pagrindiniai kokaino ir marihuanos vartai į Vakarų Europą. Tuo metu ka-

napės iš Maroko dažniausiai keliauja per Airiją, kuri yra viena daugiausia kokaino suvartojančių Europos šalių. Europolas teigia, kad vis daugiau Lenkijos ir Lietuvos nusikaltėlių veža narkotikus iš Olandijos į Airiją. Daug kanapių pačioje Airijoje užaugina vietnamiečių ir kinų nusikaltėlių gaujos.

Europolo duomenimis, be Airijos, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Danija yra didžiausios kokaino vartotojos. Šiose penkiose šalyse gyvena 1,7 mln. vartotojų (žmonių nuo 15 iki 34 metų, prisipažinusių, kad pastaruoju metu vartojo kokainą). Visoje Europoje tokių yra 2,7 milijono. Kokainas yra antras po kanapių populiariausias narkotikas Europoje. Maždaug 5 proc. nuo 15 iki 64 metų europiečių yra bent kartą uostę kokaino. Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose kokaino vartojama mažiausiai.

Europolas įspėja, kad kadaise narkotikų šampanu dėl didelės kainos ir paplitimo tarp turtingųjų vadintas kokainas tampa vis prieinamesnis.

Kasmet Europos Sąjungos šalyse ir Norvegijoje suvartojama 2755,8 tonos kanapių už 18 - 30 mlrd. eurų.

Nauja tendencija - vis daugiau narkotikų perkama internetu ir pristatoma paštu, vartotojams nebereikia turėti reikalų su konkrečiais narkotikų prekeiviais. Tokiu būdu narkotikų įsigyjama naudojantis anoniminiais kompiuterių tinklais. Europolo teigimu, internetu galima nusipirkti iš esmės bet kokių narkotikų, ir pirkėjas jaučiasi daug saugesnis. Dėl globalizacijos ir naujų ryšių technologijų plėtros susekti narkotikų kelius darosi vis sunkiau.

•

Prieš eurų klastojimą

Europos centrinio banko prezidentas M.Draghi jau pristatė naują 5 eurų banknotą. Kitus europiečiai pamatys gegužės 2 dieną, kai jie bus paleisti į apyvartą. / AFP/AP/Scanpix nuotraukos

Europos Komisija nutarė, kad atėjo laikas prispausti nusikaltėlius, padirbinėjančius eurų banknotus ir monetas.

Ketinama priimti griežtesnius įstatymus, kuriais remiantis klastotojus bus galima patupdyti į kalėjimą net 8 metams.

2002-aisiais įvesta bendra Europos valiuta vadinama geriausiu integracijos simboliu. Tačiau dėl šių pinigų klastojimo Bendrija nuo 2002 metų jau patyrė 500 mln. eurų nuostolį. “Euras yra antra pagal svarbą pasaulyje valiuta, todėl turime imtis visų priemonių, kad apsaugotume ją nuo nusikaltėlių. Europos gyventojai ir verslininkai nori būti tikri, jog naudojasi tikrais pinigais. Paprastai eurų klastojimo imasi organizuotas nusikalstamas pasaulis, o tai pakerta visuomenės pasitikėjimą bendra Europos valiuta. Dėl to nukenčia vyriausybės, verslininkai ir atskiri asmenys”, - kalbėjo Europos Komisijos viceprezidentė ir teisingumo komisarė Viviane Reding. Ji taip pat pabrėžė, kad pinigų klastotojus būtina griežtai bausti. “Atėjo laikas užkamšyti skyles, kuriomis naudojasi padirbinėtojai visoje Europoje”, - pridūrė V.Reding.

Europos vartotojai mėgsta bananus...

Už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas komisaras Algirdas Šemeta mano, kad reikia darnesnio požiūrio į bausmes ir glaudesnio valstybių bendradarbiavimo. “Tai, jog eurą turi 17 šalių ir juo naudojasi 330 mln.

Europos gyventojų, yra patrauklus kąsnelis nusikaltėliams. Privalome pasiekti, kad jiems neapsimokėtų padirbinėti eurų”, - sakė A.Šemeta.

Europos Komisija nori, kad kiekviena Bendrijos narė nuodugniai ištirtų, kokiomis priemonėmis naudojasi organizuoti nusikaltėliai, ir tada suduoti šiems stiprų smūgį. Už eurų klastojimą ir platinimą ji siūlo nustatyti minimalią bent 6 mėnesių įkalinimo bausmę, o maksimali būtų 8 metai. EK taip pat rekomenduoja visos Europos teisėsaugos pareigūnams glaudžiau bendradarbiauti gaudant pinigų padirbinėtojus. Naujojoje direktyvoje valstybės narės raginamos užtikrinti, kad nacionaliniai analizės centrai ir nacionaliniai monetų analizės centrai būtų pajėgūs ištirti padirbtus eurus vykstant teismo procesui, - tada juos būtų galima greitai išimti iš apyvartos. Šiuo metu cirkuliuoja beveik 913 mlrd. eurų banknotų ir apie 16 mlrd. eurų monetų. Vien 2012 metų antrąjį ketvirtį buvo rasta 280 tūkst. suklas-

totų eurų banknotų. Esant tokiam padirbinėjimo mastui šio reiškinio negalima įveikti kitaip, kaip tik kovojant drauge visos Europos mastu.

Europos centrinis bankas pranešė, kad dažniausiai padirbinėjami 20 ir 50 eurų banknotai. Monetos klastojamos kur kas rečiau, bet jei tai daroma, paprastai renkamasi 2 eurų monetą. Daugiausia padirbtų eurų - net 97,5 proc. - antrąjį praėjusių metų pusmetį aptikta euro zonos valstybėse ir vos 2 proc. - bendros valiutos neįsivedusiose šalyse. Dar 0,5 proc. visų padirbtų eurų rasta kitose pasaulio valstybėse.

Lietuvos nusikaltėliai buvo laikomi ypač talentingais eurų banknotų klastotojais, tačiau po 2004-ųjų lapkričio, kai pareigūnai Kaune likvidavo šiuolaikinę eurų spaustuvę, kurioje aptikta net 9 mln. padirbtų eurų, apie lietuvius beveik negirdėti.

Sausio 10 dieną Frankfurte prie Maino esančiame Archeologijos muziejuje Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pristatė naują 5 eurų banknotą. Šie naujos serijos banknotai, kurie Europoje bus paleisti į apyvartą gegužės 2 dieną, yra apsaugoti dar geriau negu ankstesni, todėl juos sunkiau bus padirbti.

•

EK, LŽ

Mokyklos telkia pilietinę galią, o visuomenė ją barsto Lietuvos mokiniai turi kur kas daugiau pilietinės galios negu visa visuomenė. 2012 metais jų pilietinės galios indeksas siekė 47,6 punkto iš 100 galimų, o visos visuomenės - tik 35 punktus.

Viena galimų priežasčių, kodėl taip nutinka, - palyginti su visa visuomene, mokiniai turi daugiau pilietinio aktyvumo potencialo, tačiau, deja, palikus mokyklos suolą jis pamažu išblėsta. „Jeigu Lietuvoje kiltų rimta politinė, ekonominė ar vietinės svarbos problema, aktyviausiai ją spręsti imtųsi jaunimas - moksleiviai ir studentai, - tyrimo rezultatus komentuoja Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė. - Labiausiai moksleivius paskatintų veikti vietinės reikšmės problema, būdų jai spręsti ieškotų 53 proc. mokinių, prie jų prisidėtų dar 25 pro-

centai. Tuo metu šalyje kilusi ekonominė problema bendrai veiklai sutelktų 64 proc., o politinė - 48 proc. moksleivių.“ Anot I.Petronytės, kuo labiau mokiniai tiki, kad jų veikla sulauks palaikymo už mokyklos sienų, tuo didesnis jų potencialus aktyvumas. Deja, suaugusieji nerodo pavyzdžio jaunajai kartai: jie daug pasyviau dalyvauja pilietinėje veikloje, rečiau tiki galintys daryti įtaką valstybėje priimamiems sprendimams.

Pilietinės visuomenės instituto ekspertė Marija Šupa atkreipia dėmesį, kad šeimose nėra pilietinės veiklos tradicijų, kurias jaunimas galėtų perimti ir puoselėti visą gyvenimą. Jaunuolių pilietinis potencialas, jų nuomone, taip pat slopsta, nes baigus mokslus ir pradėjus kurti šeiminį gyvenimą, įsidarbinus ar imantis verslo keičiasi prioritetai. Šiai minčiai antrina Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Vygintas Eidėnas: „Dažnas jaunuolis, užvėręs mokyklos du-

ris, išvyksta studijuoti, todėl turi priprasti prie naujos aplinkos, žmonių, gyvenimo sąlygų, iš naujo surinkti informaciją, kur ir kaip gali veikti. Jis ne tik įsitikina, kad daugelis dalykų yra kitokie, negu jam atrodė mokykloje, bet ir įsilieja į visuomenę, slopinančią jo motyvaciją ir aktyvumą.“ Lietuvos moksleivių potencialaus pilietinio aktyvumo indeksas, kuris yra viena iš keturių sudėtinių pilietinės galios indekso dalių, siekia 48,6 punkto. Visos visuomenės šis indeksas gerokai mažesnis ir sudaro 34,3 punkto. Moksleivių potencialus pilietinis aktyvumas yra maždaug tokio pat dydžio kaip ir mokytojų, kuris 2009-aisiais siekė 47,5 punkto.

Pilietinės visuomenės instituto ekspertas Darius Kuolys pastebi, kad gana didelis jaunimo ir mokytojų pilietinis potencialas teikia vilties, tik svarbu, kad jis nebūtų išbarstytas. Jis atkreipia dėmesį, kad būtina imtis valingų veiksmų švieti-

mo srityje ir viešojoje erdvėje, kitaip ši būklė negerės.

Pilietinės visuomenės institutas Lietuvos pilietinę galią pagal mokslininkų dr. Ainės Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. Mindaugo Degučio parengtą metodiką po dvejų metų pertraukos įvertino penktą, o mokinių, kaip atskiros grupės, - pirmą kartą.

Pernai reprezentatyvias Lietuvos gyventojų ir mokinių apklausas atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

2012 metais pilietinės galios indekso tyrimas atliktas kaip viena iš pilietiškumo ug-

dymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ veiklų. Pustrečių metų trukmės projektą įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas kartu su partneriais: Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija, VšĮ Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centru, VšĮ „Darom“ ir daugeliu kitų. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

ML-2186

2013 02 08 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Tunise gilėja krizė Tuniso premjeras pažadėjo suformuoti technokratų vyriausybę prieš naujus rinkimus. Šiuo pažadu jis siekė nuraminti kruvinų protestų ir išpuolių prieš valdančiosios partijos biurus bangą, kurią išprovokavo opozicijos lyderio Chokri Belaido nužudymas.

Ch.Belaidas trečiadienį buvo nušautas prie savo namų sostinėje. Kilus protestams islamiškai partijai “Ennahda” priklausantis premjeras Hamadi Jebali per televiziją pranešė, kad suformuos naują nepolitinę administraciją ir surengs naujus rinkimus. “Nusprendžiau suformuoti vyriausybę iš kompetentingų nepartinių piliečių”, - teigė H.Jebali.

Premjeras konkrečiai nepasakė, ar paleidžia dabartinę vyriausybę, taip pat nepaskelbė, kada bus atliktas jos pertvarkymas, kurį dar turėtų patvirtinti Nacionalinė asamblėja.

Tuniso prezidentas Moncefas Marzouki pareiškė, kad griežtai vyriausybę kritikuodavęs Ch.Belaidas tapo “įžūlaus nužudymo” auka. Ke-

turi opozicijos judėjimai dėl jo mirties apkaltino partijai “Ennahda” priklausantį vidaus reikalų ministrą Ali Laraydeh ir pareikalavo, kad jis būtų pašalintas iš posto. Vieno iš šių blokų lyderis Nejibas Chebbi teigė, jog A.Laraydeh “žinojo, kad Ch.Belaidui grasinama, bet nieko nedarė”.

Ch.Belaido brolis Abdelmajidas be užuolankų rėžė, kad partijos “Ennahda” vadovas Rachedas Ghannouchi kaltas dėl 48 metų kairiųjų pažiūrų opozicijos lyderio, vadovavusio “Liaudies fronto” aljansui priklausančiai Demokratų patriotų partijai, nužudymo. “Kaltinu R.Ghannouchi dėl mano brolio nužudymo”, - pareiškė Abdelmajidas Belaidas. Ch.Belaido žmona teigė, jog vyras kasdien sulaukdavo grasinimų ir galiausiai buvo nužudytas jos akivaizdoje. “Mačiau, kaip teka jo kraujas, mačiau, kad jie nori nužudyti demokratiją”, - sakė Basma Belaid.

Po Ch.Belaido nužudymo “Liaudies frontas” ir kitos opozicijos partijos kvietė žmones surengti visuotinį streiką, per kurį galėtų pareikšti protestą dėl opozicijos lyderio nužudymo ir valdančiųjų politikos.

Tunisiečiai paklausė opozicijos raginimų ir užplūdo sostinės bei kitų miestų gatves. Sidi Bu Zido saugumo pajėgos paleido ašarines dujas, kai apie 200 žmonių mėgino šturmuoti policijos būstinę. Protestuotojai padegė partijos “Ennahda” biurą Sidi Bu Zide ir šiaurės rytiniame Kefo mieste, taip pat nusiaubė jos būstinę Gafsoje. Kaserino mieste, esančiame prie Alžyro sienos, šimtai žmonių gatvėse reikalavo “keršto”. Ch.Belaido žūties išprovokuoti audringi protestai atgaivino prisiminimus apie sukilimą, per kurį prieš dvejus metus buvo nuverstas veteranas Tuniso diktatorius Zine’as El Abidine’as Ben Ali. Tuniso prezidentas M.Marzouki, sakydamas jausmingą kalbą Europos Parlamente, pasmerkė Ch.Belaido nužudymą. “Šis politinio lyderio, kurį pažinojau ir kuris buvo mano draugas, įžūlus nužudymas yra grėsmė valstybei, jos politinei sistemai bei demokratijai”, - tvirtino prezidentas. Ir pridūrė, kad išpuolis nenugramzdins Tuniso į smurtą. Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos Vakarų šalys taip pat pa-

H.Jebali nori nuraminti dėl opozicijos lyderio nužudymo įsiaudrinusius tunisiečius. / SIPA/Scanpix nuotrauka smerkė Tuniso opozicijos lyderio nužudymą, o žmogaus teisių organizacija “Human Rights Watch” pareiškė, jog Tuniso valdžia turėtų

pasirūpinti, kad kaltininkai stotų prieš teismą.

•

AFP, BNS, LŽ

Vyriausiasis šnipas, mėgstamas savų bandė prisidengti viena iš savo žmonų, nors vėliau paaiškėjo, kad jis buvo nušautas tuo metu, kai pasirodė laiptų viršuje.

Po kurio laiko kritikos sulaukė ir J.Brennano nepilotuojamų lėktuvų programa, nes jis pats kalbėdamas Johnso Hopkinso universitete pripažino, kad naudojant “dronus” pasitaiko ir atsitiktinių mirčių. Jie nėra labai tikslūs, todėl juos dar reikia tobulinti.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Prezidento Baracko Obamos pasirinktu naujuoju CŽV vadovu Johnu Brennanu nepaprastai žavisi žvalgybininkai, nors jo proteguojama nepilotuojamų lėktuvų panaudojimo programa gali nuvesti šią organizaciją nauja kryptimi.

Vakar Kongrese J.Brennanas sulaukė nemažai kritikos, nes jo kandidatūros tvirtinimo išvakarėse pasirodė pranešimų apie amerikiečiams nežinomą nepilotuojamų lėktuvų bazę Saudo Arabijoje, o visi žino, kad būtent J.Brennanas yra laikomas vyriausybės nepilotuojamų lėktuvų programos, kuri turi suvaidinti svarbų vaidmenį slaptųjų tarnybų darbe, architektu. Šio 25 metus CŽV dirbusio žvalgybos veterano vardas glaudžiai siejamas ir su Osamos bin Ladeno nužudymu.

Nežinoma bazė Saudo Arabijoje

Tiesus ir nešališkas Pats J.Brennanas B.Obamos sprendimą patikėti jam CŽV vairą vadina “didžiausia garbe, didžiausia privilegija ir didžiausia atsakomybe”. Ją prisiimdamas “vyriausiasis šnipas” pažadėjo padarysiantis viską, kad Amerika jaustųsi saugi.

J.Brennano žvalgybinio darbo patirtis - didžiulė. Jis vadovavo Nacionaliniam antiterorizmo centrui per pirmąją George’o W.Busho kadenciją, o kai senatorius B.Obama nusitaikė į Baltuosius rūmus, tapo jo vyriausiuoju patarėju žvalgybos kausimais. Šiuo žmogumi nepaprastai žavisi žvalgybininkai, o Kongrese jis yra pelnęs gerą vardą dėl savo tiesmukumo ir nešališkumo. Į CŽV direktoriaus postą J.Brennanas taiko jau antrą kartą. 2008 metais jis buvo įrašytas į kandidatų eiti šios organizacijos vadovo pareigas sąrašą, bet paskui pats paprašė, kad jo pavardė būtų išbraukta, nes paaiškėjo, kad jis parėmė J.W.Busho leistą teroristų kankinimą. Vis dėlto J.Brennanas gerą vardą greitai susigrąžino, nes ėmėsi

B.Obama su J.Brennanu Baltuosiuose rūmuose. / Baltųjų rūmų/Scanpix nuotrauka įgyvendinti nepilotuojamų lėktuvų naudojimo programą norėdamas, kad CŽV juos naudotų kaip robotizuoto karo įrankį.

“Skandinimą” ir kitus panašius kankinimus J.Brennanas visuomet vadino “tamsiąja žvalgybos puse”.

Sėkminga karjera Šiuo metu J.Brennanui - 57 metai. Jis užaugo šalia Niujorko iš Airijos kilusių amerikiečių šeimoje.

Baigęs mokyklą studijavo politikos mokslus Fordhamo universitete, čia išmoko arabų kalbą, kuri jam labai palengvino kilimą karjeros laiptais, kai suaktyvėjo teroristai. Magistro laipsnį J.Brennanas apsigynė Ostine esančiame Teksaso universitete, paskui atėjo į CŽV. Kurį laiką jis dirbo Saudo Arabijos sostinėje Rijade, o 2008 metais trumpam metė žvalgo darbą ir tapo konsultantu.

J.Brennanas anksti prisidėjo prie B.Obamos rinkimų kampanijos ir tapo vienu iš jo patarėjų, tačiau būtent juo būsimasis prezidentas pasitikėjo labiausiai. Jau 2008 metais

B.Obama norėjo jį skirti nacionalinės žvalgybos agentūros direktoriumi, bet praėjus vos kelioms dienoms po prezidento rinkimų J.Brennanui teko šio posto atsisakyti. Tuomet laiške būsimam prezidentui jis parašė, kad minėtasis postas “per daug baugina” ir jame “nebus jokių pramogų”, tačiau kartu ir rimtai paaiškino savo poelgio priežastis. J.Brennanas rašė, kad nors jis dažnai buvo G.W.Busho administracijos vedamos politikos oponentas ir pasisakė prieš teroristų kankinimą imituojant skandinimą, jis palaikė “stipresnės apklausos technikos” naudojimą siekiant išgauti iš teroristų informaciją, nes tai “leido išgelbėti daugybę gyvybių”. Vis dėlto “skan-

dinimą” ir kitus panašius kankinimus jis visuomet vadino “tamsiąja žvalgybos puse”.

J.Brennano autoritetas tarp politikų smarkiai išaugo per pirmąją B.Obamos kadenciją, kai jis tapo prezidento patarėju vidaus saugumo ir antiterorizmo klausimais, o visuomenės dėmesio centre jis atsidūrė 2011 metų gegužės 2 dieną, kai buvo nužudytas O. bin Ladenas.

J.Brennanas yra įamžintas ir toje istorinėje nuotraukoje, kur nufotografuotas prezidentas su savo patarėjais, stebintis Pakistane vykdomą operaciją. Jau kitą dieną J.Brennanui teko eiti į televiziją ir pasakoti apie šią operaciją, tiesa, tuomet jis pamelavo, kad užpultas teroristas

Jau prieš dvejus metus CŽV Saudo Arabijoje pradėjo rengti nepilotuojamų lėktuvų bazę, skirtą “Al-Qaedos” nariams Arabijos pusiasalyje naikinti. Apie tai sužinojo keli JAV dienraščiai, tačiau jie buvo paprašyti nieko nerašyti, bijant, kad nesužlugtų prieš “Al-Qaedos” teroristus nukreipta operacija. Vis dėlto 2011 metais agentūra AP pranešė, kad JAV baigia įrengti Artimuosiuose Rytuose esančią nepilotuojamų lėktuvų bazę, tačiau nenurodė kur. Šį trečiadienį “The New York Times” jau parašė konkrečiai. Dienraštis teigė, kad bazė Saudo Arabijoje pradėta įrengti 2009-ųjų gruodį, kai B.Obamos nurodymu sparnuotomis raketomis buvo apšaudytas Jemenas. Tačiau tai buvo nesėkminga operacija, nes žuvo daug taikių gyventojų, tarp jų moterų ir vaikų.

Baze Saudo Arabijoje amerikiečiai pirmą kartą pasinaudojo praėjusį rugsėjį, kai buvo sunaikintas įtakingas “Al-Qaedos” veikėjas, Jungtinėse Valstijose gimęs Anwaras al Awlaki. Jis buvo laikomas ideologiniu šios teroristų grupuotės lyderiu Arabijos pusiasalyje, o po O.bin Ladeno mirties amerikiečiai jį paskelbė “teroristu Nr.1”. Nors JAV valdžia teigia, kad nepilotuojami lėktuvai laikosi tarptautinės teisės normų, kritikai jų panaudojimą vadina “bausme be teismo ir tyrimo”, nes per atakas žūsta ir civilių. Vakar Kongrese tvirtinant J.Brennano kandidatūrą į CŽV vadovo postą, jam teko daug aiškinti apie bazę Saudo Arabijoje ir nepilotuojamų lėktuvų smūgius.

•

8

2013 02 08 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai

Mongolijos ekonomiką išgelbėjo iškasenos

RAGINA DERĖTIS Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas Egipte pareiškė norintis, kad jo sąjungininkai Sirijos valdžioje pradėtų derybas su opozicija dėl laisvų rinkimų organizavimo. M.Ahmadinejado nuomone, abi stovyklos turėtų “susėsti prie derybų stalo ir taikiai išspręsti krizę”. Irano lyderis sakė pageidaujantis, kad tokį procesą užbaigtų “laisvi rinkimai ir kad Sirijos žmonės patys spręstų savo šalies likimą”. Iranas yra pagrindinis Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo sąjungininkas Artimųjų Rytų regione, o daugelis arabų valstybių palaiko opoziciją.

Siriją jau ilgiau nei 22 mėnesius krečia pilietinis karas, kuris, kaip nurodo Jungtinės Tautos, nusinešė apie 60 tūkst. žmonių gyvybių.

M.Ahmadinejadas tapo pirmuoju Irano prezidentu, aplankiusiu Egiptą po 1979 metų, kai abi šalys nutraukė ryšius dėl Irane įvykusios islamo revoliucijos.

Mongolijos gamtos ištekliai padėjo šaliai išbristi iš du dešimtmečius trukusio ekonominio nuosmukio. / AFP/Scanpix nuotraukos

Azijos valstybė Mongolija ilgus metus išgyveno ekonomikos nuosmukį, tačiau rasti naudingųjų iškasenų telkiniai prikėlė šalį naujam gyvenimui.

Irano prezidentas nori B.al Assado režimo ir opozicijos derybų.

ŽUVO POLICININKAI Meksikos pietvakarinėje Gerero valstijoje, kurioje siaučia smurtas tarp narkotikų kontrabandos kartelių, ginkluoti užpuolikai surengė pasalą ir nukovė devynis policininkus. Šis išpuolis įvyko Apastlos mieste, kuris dėl žiaurių gaujų karų žinomas kaip “Tierra Caliente” (“Karštoji žemė”). Dėl dominavimo Gerero valstijoje kovoja “Caballeros Templarios” (Tamplieriai), “La Familia Michoacana” (Mičoakano šeima) bei kiti narkotikų karteliai. Meksikoje karas tarp prekeivių gaujų ir saugumo pajėgų vyksta jau aštuonerius metus. Nuo 2006 metų per jį žuvo daugiau nei 70 tūkst. žmonių. Ginkluotos gaujos kovoja tiek su saugumo pajėgomis, tiek tarpusavyje.

AVARIJA GREITKELYJE Daugiau kaip du tuzinai lengvųjų automobilių, pikapų ir vilkikų susidūrė Jungtinių Amerikos Valstijų Džordžijos valstijos greitkelyje, kuriame matomumą tuo metu ribojo rūkas. Per incidentą žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar devyni buvo nuvežti į ligoninę.

16-osios magistralės priežiūros komandos valė apdegusias nuolaužas. Susidūrusių automobilių eilė tęsėsi apie pusę kilometro.

Džordžijos valstijos eismo priežiūros pareigūnai dar aiškinasi, kaip prasidėjo šie 27 automobilių susidūrimai. Pareigūnai mano, kad milžiniška avarija įvyko dėl prasto matomumo.

AFP, BNS, LŽ

Kol Europos Sąjungos valstybės grumiasi su euro zoną stingdančia recesija, Azijos valstybės Mongolijos ekonomika auga kaip ant mielių. 2011 metais Mongolijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pasiekė stulbinamą augimą ir padidėjo 17,3 proc., o 2012 metais jis išaugo dar 12,7 procento. Šiais metais Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja tolesnį Mongolijos ekonomikos augimą. TVF duomenimis, šios valstybės BVP išaugs 15,7 procento.

Nors ir tvirta ekonomika, Mongolija susiduria su didelėmis socialinėmis problemomis. Beveik trečdalis jos gyventojų skursta, valdžios sluoksniuose vyrauja korupcija, o aplinkos būklė šioje Azijos šalyje nuolat blogėja.

Pabudino ekonomiką Mongolijos ekonomika XX amžiaus dešimtame dešimtmetyje patyrė didelį krachą. Žlugus Sovietų Sąjungai, nutrūko prekybiniai ryšiai su komunistinio bloko šalimis ir sumažėjo Maskvos subsidijos šiai Azijos valstybei. Siekdama išvengti ekonomikos žlugimo Mongolija kreipėsi pagalbos į TVF ir kitas tarptautines finansines agentūras. Jos rekomendavo valstybei taikyti “šoko terapiją”.

Tačiau “šoko terapija” tik paaštrino Mongolijos ekonomines problemas.

Greita valstybinių įmonių privatizacija, sumažėjęs vyriausybės vaidmuo ekonomikoje, subsidijų panaikinimas, prekybos liberalizavimas ir griežtos taupymo priemonės įstūmė Mongoliją į didelę ekonomikos krizę, kuri truko kelis dešimtmečius.

Mongoliją išgelbėjo naudingieji ištekliai. Joje rasti dideli vario, aukso, akmens anglių, urano, alavo ir volframo telkiniai prikėlė ekonomiką iš gilaus letargo miego ir lėmė stulbinamą šalies BVP augimą. Tačiau kol naudingųjų išteklių gavyba

Mongolijoje klestėjo, kitos pramonės šakos merdėjo. Šios valstybės ekonomika šiuo metu yra priklausoma nuo pasaulinės mineralų ir rūdų paklausos. Jeigu pasauliui nereikės Mongolijos naudingųjų iškasenų, šalies ekonomika gali patirti dar vieną krachą.

Milžiniškas pelnas Mongolijos naudingosios iškasenos labiausiai domina Kiniją. Didžiausia Azijos valstybė yra svarbiausia Mongolijos gamtos išteklių importuotoja. Be Kinijos kompanijų, šalyje įsikūrusios ir Vakarų bei Rusijos kalnakasybos kompanijos.

Joms Mongolijos naudingosios iškasenos - aukso gysla. Šių telkinių eksploatacija nebrangiai atsieina, o pasaulinės aukso, urano ar volframo kainos -

rus, o nuodingos išmetamosios dujos teršė orą. Kalnakasybos sektorius taip pat sukrovė turtus Mongolijos elitui ir užsieniečiams. Kol paprasti šalies gyventojai skurdo, naujieji turtuoliai galėjo mėgautis prabanga ir keliauti po užsienio valstybes.

Rastos naudingosios iškasenos paskatino ir nelegalią jų žvalgybą. Daugybė metalų ir gamtos išteklių ieškotojų, vadinamų “nindzėmis, pradėjo raustis Mongolijos žemėje. 100 tūkst. tokių “nindzių” ne tik nemokėjo mokesčių valstybei, bet ir vykdė nusikalstamą veiką. Jie organizuodavo prostituciją, azartinius lošimus, prekiaudavo ginklais, žudydavo žmones. Nors Mongolijos policija stengėsi su jais kovoti, “nindzių” armijos jai nepavyko pažaboti iki šiol.

Nors naudingosios iškasenos išvedė šalies ekonomiką iš sąstingio, skurdas, korupcija ir pajamų nelygybė - Mongolijos kasdienybė. didžiulės. Tai lemia milžinišką pelną daugeliui užsienio kompanijų.

Naudingųjų iškasenų žvalgyba Mongolijoje pradėta visai neseniai.

Naujojo tūkstantmečio pradžioje finansininkas Robertas Friedlandas Mongolijoje surado aukso gyslą.

Toksiškuoju Bobu už jo kompanijų sukeltas ekologines katastrofas pramintas kalnakasybos bendrovės savininkas Mongolijoje aptiko didelius aukso ir urano telkinius. 2003 metais jo bendrovė “Ivanhoe Mines” (šiuo metu ji vadinasi “Turquoise Hill Resources”) gavo Mongolijos valdžios leidimą eksploatuoti šiuos telkinius. Toksiškojo Bobo pėdomis pasekė ir kitos kalnakasybos kompanijos.

Išteklių gavybos problemos Nors išteklių gavyba atgaivino Mongolijos ekonomiką, ji sukėlė nemažai ekologinių, socialinių ir kriminalinių problemų. Daugelis bendrovių mažai tesirūpino Mongolijos oru, vandeniu ir žeme. Jos toksinus pylė tiesiai į upes ir eže-

Klesti korupcija Aptikti gamtos išteklių klodai paskatino ir Mongolijos valdžios pareigūnų korupciją. Vienas jos pavyzdžių sandoris su Didžiosios Britanijos ir Australijos kalnakasybos kompanija “Rio Tinto”. Šiai bendrovei korumpuoti Mongolijos valdininkai už didelius kyšius bei brangias dovanas atidavė 66 proc. pelningos vario ir aukso kasyklos “Oyu Tolgoi” akcijų. Šis sandoris ilgą laiką buvo slepiamas nuo visuomenės, tačiau po 2012 metų Mongolijos parlamento rinkimų keli parlamentarai nusprendė iš naujo peržiūrėti sutarties su “Rio Tinto” detales. Peržiūrėjus sutartį paaiškėjo, kad ji nenaudinga Mongolijos valstybei, o iš jos pasipelnė keli aukšti valdžios pareigūnai. Parlamentarai pasiūlė iš naujo derėtis su “Rio Tinto”, bet tai papiktino bendrovės atstovus, ir šie apkaltino parlamentarus “išteklių nacionalizavimu”.

Korupcija - viena didžiausių Mongolijos problemų. 2011 metais pagal organizacijos “Transparency Inter-

national” sudarytą korupcijos suvokimo indeksą Mongolija užėmė 120 vietą tarp 182 šalių. Praėjusiais metais didžiulis korupcijos skandalas sudrebino šią Azijos valstybę dėl kaltinimų korupcija buvo teisiamas, nuteistas ir įkalintas buvęs šalies prezidentas ir ministras pirmininkas Nambarynas Enkhbayaras. Po teismo verdikto jis teigė, kad su juo buvo “politiškai susidorota” ir kad Mongolijos valstybę valdo mafija.

Skurdas ir migracija Didelė korupcija neleidžia išspręsti ir skurdo problemos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2011 metais 39 proc. šalies gyventojų kentė skurdą. Dėl skurdo Mongolijoje aštrėjo ir socialinė nelygybė.

Geriausias to pavyzdys - elgetaujantys mongolai ir alkstantys vaikai prie prabangios “Louis Vuitton” parduotuvės centrinėje Ulan Batoro aikštėje. Jie prašydavo iš parduotuvės išeinančių turtuolių kelių tugrikų, nes neturėjo pinigų maistui.

Kaimo gyventojų migracija į Ulan Batorą - dar viena Mongolijos problema. 1990 metais Mongolijos sostinėje gyveno tik 25 proc. šalies gyventojų, o 2012 metais - jau iki 40 procentų. Kelis dešimtmečius trukęs ekonomikos nuosmukis pablogino žmonių gyvenimą kaime, jie buvo priversti keltis į miestą. Neturėdami pinigų būstui mongolai įsikūrė palapinių miestelyje aplink Ulan Batorą. Šis palapinių miestelis - ne rojus. Jame trūksta vandentiekio, elektros ir kitų patogumų, o dėl prastų sanitarinių sąlygų dažnai kyla įvairių ligų epidemijos. Aplink Ulan Batorą krūvos šiukšlių, o kad nesušaltų žvarbią žiemą, žmonės skurdžius būstus šildo anglimis.

Taigi Mongolijos ekonominis augimas - ne vien rožėmis klotas. Nors naudingosios iškasenos išvedė šalies ekonomiką iš sąstingio, skurdas, korupcija, pajamų nelygybė, nuolatinė gyventojų migracija ir gamtos niokojimas - Mongolijos kasdienybė.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 02 08 Lietuvos žinios

Verslas

9

Astravo atominė jėgainė pradės kilti vasarą 2-ojo bloko vietoje, o betonu ją ketinama užpilti iki metų pabaigos.

Kaip teigia Baltarusijos AE statybų direktorius Jurijus Pustovojus, numatytas darbų grafikas statybininkams šiemet neleis atsikvėpti. Kovo mėnesį Astravo AE architektūros projektas turėtų būti perduotas valstybinei ekspertizei, o ši turi būti baigta gegužės mėnesį.

J.Pustovojus pripažįsta, kad licencija statyti atominę elektrinę iš Rusijos ir Baltarusijos reguliuotojų dar negauta ir kad jos “gavimą būtina paspartinti”.

Iki šių metų rugsėjo iš viso planuojama baigti 60 gamybos bazės objektų, nutiesti elektros tinklus ir kitas komunikacijas šalia pagrindinės AE statybos aikštelės.

ARVYDAS JOCKUS

Baltarusijos atominės elektrinės statybos Astrave, netoli Vilniaus, pagrindiniai darbai prasidės vasaros pradžioje.

Lietuvos pašonėje, 20 km nuo rytinės valstybės sienos ir 45 km nuo Vilniaus, įsisuka naujos Baltarusijos atominės elektrinės (AE) statyba. Pirmąjį betoną Astrave, Gardino rajone, planuojama išlieti jau birželio mėnesį.

Iš viso šiemet Rusijos valstybinei atominės energijos korporacijai “Rosatom” priklausanti Žemutinio Naugardo inžinerinė kompanija planuoja atlikti beveik milijardo litų vertės darbų. Ta pati kompanija stato ir kitą atominę jėgainę - Kaliningrado srityje, 11 km nuo pietinės Lietuvos sienos.

Pavyzdys azijiečiams

Planas pirma laiko 2013 metais Baltarusijos AE gamybos bazei sukurti iš viso planuojama išleisti 11,252 mlrd. Rusijos rublių (apie 900 mln. litų). Apie tai Rusijos valstybinės korporacijos “Rosatom” generalinio direktoriaus Sergejaus Kirijenkos darbo vizito Astrave išvakarėse vasario pradžioje pranešė jėgainę statanti Žemutinio Naugardo inžinerinė kompanija “Atomenergoprojekt” (NIAEP).

Baltarusiai, regis, apsėsti spartuoliško darbų vykdymo karštligės. “Vyriausybė mums davė užduotį šiemet

Baltarusijos AE parinktas rusų inžinierių sukurtas eksperimentinis projektas AES-2006, pagal kurį statoma Leningrado AE-2. / Arvydo Jockaus nuotrauka įvykdyti trigubai daugiau darbų nei praėjusiais metais ir įsisavinti 11,252 mlrd. Rusijos rublių”, - pareiškė Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas.

Parengiamieji darbai Astravo AE jau dabar vykdomi 4 mėnesiais anksčiau, nei planuota. Apie tai vasario 1

dieną pranešta “Rosatom” generalinio direktoriaus S.Kirijenkos ir Baltarusijos premjero Michailo Miasnikovo susitikime. Anksčiau planuota 1-ojo bloko aikštelėje betoną lieti spalio mėnesį, tačiau tam bus pasirengta jau birželio 15 dieną. Tuo pat metu bus pradėta kloti armatūra būsimojo

Per darbo vizitą Baltarusijoje S.Kirijenka pareiškė, kad jeigu darbai Astravo AE vyks taip pat sėkmingai, 2-ojo bloko statyba irgi gali būti paankstinta puse metų. “Rosatom” vadovas pažymėjo, kad Baltarusijos AE statyba Rusijos korporacijai yra parodomoji ir pavyzdinė. “Norime čia pakviesti kolegas iš Bangladešo ir Vietnamo, kur taip pat statome pirmąsias atomines jėgaines. Baltarusija rodo pavyzdį, kaip reikia statyti infrastruktūrą, automobilių kelią, geležinkelį, statybininkų miestelį”, - kolegas gyrė “Rosatom” vadovas.

2400 MEGAVATŲ Baltarusijos AE Astrave, Gardino srityje, sudarys du energijos blokai, kurių bendra galia 2400 megavatų (kiekvienas po 1200 megavatų). Statybai pasirinktas Sankt Peterburgo instituto “Atomenergoprojekt” sukurtas projektas AES-2006, pagal kurį šiuo metu Rusijoje statomos Leningrado AE-2 ir Baltijos AE Kaliningrado srityje. Astravo AE statybos sutartį Baltarusija ir Rusija pasirašė 2011 metų spalį. Pirmieji darbai Astrave pradėti 2012 metų balandžio viduryje. Jėgainės projektuotoja ir generalinė rangovė yra Rusijos valstybinės atominės energijos korporacijos “Rosatom” 2012 metų kovą įsteigta jungtinė kompanija NIAEP - “Atomstroieksport”. Astravo AE 1-ąjį bloką planuojama pradėti eksploatuoti 2018 metų lapkritį, 2-ąjį 2020 metų liepą.

Rusija šiuo metu iš viso stato 28 atominius reaktorius: 9 - savo šalyje, 19 užsienyje. Rusija ir Baltarusija 2012 metų lapkritį pasirašė tarpvalstybinį susitarimą suteikti 10 mlrd. JAV dolerių (apie 25 mlrd. litų) Rusijos valstybinį eksporto kreditą Minskui. Paskola bus išmokėta per 25 metus. Praėjusių metų gruodį Rusijos “Vnešekonom” banko valdyba pritarė planui skirti Baltarusijos finansų ministerijai 500 mln. JAV dolerių (apie 1,2 mlrd. litų) kredito AE statybos avansiniams mokėjimams.

•

Jūrininkams darbo daugėja užsienyje VIDA BORTELIENĖ

Jūrų prekybos pagyvėjimo pasaulyje tikimasi sulaukti ne anksčiau kaip 2015 metais, tačiau tuo metu mūsų šalis turės vieną mažiausių laivynų Europoje.

Toks staigus laivų sumažėjimas Lietuvos laivų registre per vienus metus kaip užpernai - iškart neliko 20, nuo 141 iki 121 laivo, - nemalonus, bet prognozuotas. Anksčiau sparčiau nyko žvejybos laivynas, Europos Sąjungai (ES) pareikalavus mažinti žvejybinių laivų kiekį ir 2005 metais suteikus paramą jiems pjaustyti ir atiduoti į metalo laužą. Vėliau, nuo 2008-ųjų, užsitęsus pasaulinei ekonomikos krizei pradėjęs mažėti prekybos laivynas mažėja iki šiol. Šiuo metu jame yra 110 laivų. Atsiskleidusios įmonių sunkmečio pasekmės dar nesibaigė, laukiama dar vienos įmonės laivo pardavimo iš varžytynių.

Gera žinia bent ta, kad Lietuvos jūrininkų skaičius per pastaruosius 3 metus išliko stabilus, pagal 2012 metais išduotus dokumentus į jūrą plaukia 6743 žmonės. Dauguma dirba užsienio laivuose. Profesija tampa paklausi, nes Klaipėdos jūrininkų parengimo kokybė pasaulyje labai gerai vertinama.

Liks baltajame sąraše Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) vadovas Evaldas Zacharevičius tikisi, kad mūsų šalies laivynas ir šiemet išliks baltajame laivų sąraše, į kurį iš pilkojo pateko 2009 metais. Jį kasmet sudaro ir skelbia gegužės mėnesį Paryžiaus memorandumo šalių organizacija. Manoma, kad sprendimą lemiantys trejus metus iš eilės regione fiksuojami Lietuvos lai-

Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius E.Zacharevičius tiksi, kad Lietuvos laivai išliks baltajame sąraše. / Vidos Bortelienės nuotraukos vų sulaikymo atvejai, vidutiniškai po 2 per metus, arba mažiau nei vidurkis, rodo gerą šalies laivyno saugumo lygį.

Tiesa, pernai registruoti 3 tokie atvejai Europoje, o visame pasaulyje sulaikyti iš viso 5 Lietuvos laivai: kompanijos “DFDS Seaways” laivas “Liverpool Seaways”, įmonės “Baltnautic Shipping” laivas “Lyrika” ir Lietuvos jūrų laivininkystės laivai “Romuva” bei “Deltuva” (2 kartus).

“Laivai sensta, laikytis visų konvencijų reikalavimų kasmet vis sunkiau. O sulaikymo atvejų pernai pastebimai padaugėjo nuo pusantro iki 5 proc. tik dėl to, kad mažėjo bendras šalies laivų skaičius”, - pažymi E.Zacharevičius.

Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius mano, kad keleiviniam keltui “Liverpool Seaways” taikyta sankcija, kai laivas buvo sulaikytas 2 paroms, kol atgabenti ilgesni avariniai trapai, buvusi per griežta. Bet, ko gero, turėjo įtakos dar neužmirštas kelto “Lisco Gloria” gaisro atvejis. “Dėl kiekvieno iš trijų nustatytų konvencijų pažeidimų atskirai nebūtų buvę pagrindo laivą sulaikyti, bet kai jie rasti trys ir dar paskelbti pasikvietus žurnalistų, priimtas griežčiausias sprendimas”, - aiškina L.Kasparavičius.

Būti baltajame sąraše valstybei yra prestižo reikalas, o laivų savininkams

tai reiškia, kad laivai bus tikrinami rečiau, ir jie patirs mažesnes išlaidas.

Anot L.Kasparavičiaus, vertinant laivo saugumo komponentus, be techninių dalykų, atsižvelgiama į kompanijos patikimumą ir šalies laivybos kontrolės institucijų reputaciją.

Grįžta “Margiris” 2005 metais, kai laivyba išgyveno pakilimą, Lietuva turėjo 175 laivus.

Tarp jų prekybinių, rodančių šalies jūrinę galią, - 70, o jų bendra talpa (BT) sudarė 390 420 tonų. Dabar tokių - tik 48, BT sumažėjusi iki 354 316 tonų.

Laivų registre, 2013 metų vasario 1 dienos duomenimis, belikę tik 110 laivų. Nuo pasaulinės ekonomikos krizės pradžios iki šių dienų Lietuvos

galingumo ir žvejybos kvotų. Vienu metu jis gali sugauti 18 tūkst. tonų žuvų ir jas apdoroti. Reikalaujant neišduoti laivui kvotų panikuota, neva “Margiris” žuvis “siurbs kaip siurblys”. Lietuvos bendrovė “Atlantic High Sea Fishing” pernai skelbė, kad laivą “Margiris”, dėl kurio “Greenpeace” aktyvistai rengė protesto akcijas, pardavė. Bet, rodos, sandoris baigėsi nesėkmingai.

Pasak LSLA Laivų registravimo skyriaus vedėjos Eglės Petrauskienės, tokių atvejų, kai laivai registruojami kitose šalyse dėl ekonominių priežasčių, pastaruoju metu nedaug. Dažniausiai seni laivai parduodami į kitas valstybes arba pjaustomi ir atiduodami į metalo laužą Lietuvoje.

Lietuvos jūrininkų skaičius per pastaruosius 3 metus išliko stabilus, pagal 2012 metais išduotus dokumentus į jūrą plaukia 6743 žmonės. įmonės jau išregistravo per pusšimtį laivų, įregistravo vos kelis. Šiuo metu laukiama sugrįžtant į šalies registrą žvejybinio laivo “Margiris”, pernai įregistruoto Australijoje ir visame pasaulyje sukėlusio “Greenpeace” aktyvistų pasipriešinimą dėl jo žvejybinio

LSLA, kontroliuojanti į Klaipėdos uostą atplaukiančius laivus, jau kelerius metus nebetiria laivų avarijų. Pagal ES reikalavimus ši misija perduota Susisiekimo ministerijai. Jūros specialistai džiaugiasi, kad mūsų šalies laivai 2012 metais nepatyrė rimtų ava-

rijų. Pats garsiausias nagrinėtas įvykis nesusijęs su mūsų laivynu.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos ekonominėje zonoje nuskendo rusų dokas, tempiamas vilkiko su Estijos vėliava. Hidrografijos specialistai nustatė, kad 100 metrų ilgio ir 30 metrų pločio dokas guli 30 metrų gylyje. Nors kitiems laivams jis netrukdo, E.Zacharevičius raštu kreipėsi į Rusijos tarnybas, kad jis būtų iškeltas. Tai padaryti nėra lengva, todėl doko gelbėjimo operacija kol kas nevykdoma.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,5524

10 000 Baltarusijos rublių

2,9474

+0,0916%

1 Šveicarijos frankas

2,8032

+0,3460%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,0944

+0,0782%

10 Čekijos kronų

1,3616

+1,3293%

10 Danijos kronų

4,6285

-0,0022%

1 DB svaras sterlingų

3,9972

+0,1926%

100 Japonijos jenų

2,7294

+0,4067%

100 Kazachstano tengių

1,6960

+0,0943%

1 Latvijos latas

4,9337

+0,0263%

10 Norvegijos kronų

4,6414

+0,0065%

10 Lenkijos zlotų

8,2635

-0,0871%

100 Rusijos rublių

8,4904

-0,1661%

10 Švedijos kronų

4,0179

+0,0025%

1 Turkijos naujoji lira

1,4429

-0,2356%

10 Ukrainos grivinų

3,1343

+0,0925%

2013 02 08, LB

+0,0901%

10

2013 02 08 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

Dėl didesnių išmokų kaunasi Briuselyje buvo susirinkę ES žemdirbių organizacijų vadovai, vartotojų, perdirbėjų atstovai, paliko gerą įspūdį, nes šio solidaus forumo dalyviai Baltijos šalių ūkininkų reikalavimus palaiko.

JONAS AUGULIS

Vakar Briuselyje vykstant Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimui, Lietuvos ūkininkai kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos surengė protesto akciją. Šiuo metu ES sostinėje vieši gausi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir žemdirbiškų specialybių studentų delegacija. Protestuotojai iki vėlyvo ketvirtadienio vakaro stovėjo priešais ES būstinę su plakatais, reikalaujančiais vienodų konkurencinių sąlygų naujųjų ir senųjų ES šalių žemdirbiams.

Nuo 14 val. išsirikiavo apie 100 jaunųjų ūkininkų bei studentų iš Baltijos šalių. Apie 60 iš jų atvyko iš Lietuvos.

Pasak renginyje Briuselyje dalyvaujančio Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Andriejaus Stančiko, nors oras buvo prastas, šiltą įspūdį paliko Briuselio policininkai. “Iš pradžių atvykome ne į tą gatvę, kurioje turėjome piketuoti. Tačiau priėjęs garbaus amžiaus policininkas pasakė: “Pagaliau jūsų sulaukėme.” Jis mandagiai palydėjo mus į numatytą akcijos vietą”, - pasakojo ŽŪR pirmininkas. Akcijos dalyvius nuvylė tai, kad ES šalių

Laiko laukti nėra

A.Stančikas: “Reikalaujame vienodų sąlygų, tokių, kokias turi kitų ES šalių ūkininkai.” / Žemės ūkio rūmų nuotrauka vadovų susitikimo laikas vakar buvo dviem valandomis atidėtas.

Ūkininkų akcija pagalba derybose “Mūsų reikalavimai išlieka tie patys kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiams būtų sudarytos vienodos kon-

kurencinės sąlygos kaip ir senųjų Europos šalių ūkininkams. Mes norime, kad ES tiesioginių išmokų dydis būtų kuo labiau priartintas prie ES vidurkio.

Galbūt tai nėra realu, tačiau manome, jog prasidėjus Europos Vadovų Tarybos posėdžiui dėl būsimos finansinės perspektyvos skaičiai pasikeis į gerąją

pusę. Mes žinome Lietuvos prezidentės poziciją ir manome, kad mūsų protesto akcija padės šalies vadovams derybose”, - “Lietuvos žinioms” telefonu iš Briuselio komentavo A.Stančikas. Žemės ūkio rūmų pirmininkui užvakar vykęs išplėstinis COPA-COGECA prezidiumo posėdyje, į kurį

“Teko kalbėtis ir su Vokietijos žemdirbių organizacijų vadovais. Jie pritaria mums, tik mano, jog reikia šiek tiek laiko, kad išmokos senbuvėms ir naujosioms ES narėms būtų suvienodintos. Tačiau mes laiko neturime.

Jeigu dar 10 metų lauksime, Lietuvos kaime ūkininkaujančių ir dirbančių žmonių paprasčiausiai gali nebelikti.

Konkurencinėje kovoje neišsilaikysime. Jeigu Lietuvos kaime neliks jaunimo, neliks ir kaimo. Čia, Briuselyje, mes akcentuojame, kad jaunimas nori dirbti Lietuvoje. Siekiame, kad nereikėtų samdyti darbininkų iš užsienio ar patiems vykti į užsienį užsidirbti. Tad turi būti visiems sudaromos vienodos konkurencinės sąlygos.

Mes neprašome jau dabar tokių pat išmokų, kokias gauna Prancūzijos ar Vokietijos ūkininkai. Mes norime jų didesnių, priartinkime jas bent prie vidurkio, - sakė A. Stančikas. - Privalome padaryti viską, kad mūsų rytojus būtų šviesesnis.”

•

Kaimo pieninė - ir pragyvenimo šaltinis, ir verslas KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nuošaliame Kalvarijos savivaldybės Sūsninkų kaime įsikūrusi nedidelė pieno perdirbimo įmonė, priklausanti žemės ūkio bendrovei “Šaltekšnis”, yra vos kelias dešimtis sodybų turinčio kaimo gyvavimo ramstis.

Būtent pieninėje triūsia nemažai darbingų kaimo žmonių, iš kitų kaimo ūkininkų pieno perdirbimo įmonė superka pieną.

Pienas - aplinkinių ūkių LŽ kalbinta žemės ūkio bendrovės “Šaltekšnis” direktorė Aldona Astrauskienė neslėpė - jau 18 metų ši bendrovė nei karves augina, nei jas melžia, nei pašarais rūpinasi - tik superka pieną ir jį perdirba bei parduoda iš jo pagamintus produktus.

“Pieną daugiausia perkame iš mūsų kaimo ir kitų aplinkinių kaimų ūkininkų. Dažniausiai jie yra smulkieji, laiko 2-3 ar iki 10 karvių”, - pasakojo A.Astrauskienė. Pasak jos, jau ne vienus metus grupelė ūkininkų pieną parduota tik jiems, o ne kam nors kitam. Mat yra daug pageidaujančiųjų jį pirkti. Atvažiuoja stambios pieno perdirbimo įmonės ir vilioja ūkininkus sutartis pasirašyti būtent su jais, žadėdamos didesnes pieno supirkimo kainas. Tačiau ūkininkai tokias viliones vertina gana atsargiai, kai kurie jų pieną “Šaltekšniui” tiekia jau beveik porą dešimtmečių. “Žiemą, kai daugelio ūkininkų karvės yra užtrūkusios, kasdien superkame ir perdirbame apie 10 tonų pieno. Iš jo pagaminame 2-3 tonas įvairių pieno produktų. Vasarą superkamo pieno kiekis beveik padvigubėja, todėl ir produkcijos prigaminame kur kas daugiau”, - pasakojo bendrovės vadovė.

Lemia natūralumas Kaip teigė A.Astrauskienė, jau beveik du dešimtmečius bendrovė gamina tą pačią produkciją - sviestą, varškę, grietinę, saldžią grietinėlę, pieną. Savo pro-

duktus ji tiekia ne tik kai kurioms Marijampolės parduotuvėms - didžiausią dalį produkcijos išveža Kauno, Vilniaus, Tauragės, Alytaus užsakovams. Tai ir prekybininkai, ir konditerijos cechai.

Jiems visiems produkcija keliauja vienoda, tik supilstyta į skirtingą tarą. Konditerijos cechams varškę fasuoja į 5-10 kilogramų kibirus, pavieniams pirkėjams - po 250-500 gramų. Panašiai ir su saldžia grietinėle, grietine. “Prieš keletą metų daugiausia produktų parduodavome Kaune, dabar ir Vilniaus pirkėjai atrado mūsų produkciją”, - džiaugėsi A.Astrauskienė.

Tiesa, ji tuoj pažymėjo, kad, pavyzdžiui Tauragėn produkciją veža tik į keletą konditerijos cechų, Kaune ir Vilniuje - ne tik konditerijos cechams, bet ir mažmeninei prekybai. Daugiausia jos parduodama turgavietėse, smulkiose parduotuvėse. Tačiau jų produkcijos nėra didžiuosiuose prekybos tinkluo-

A.Astrauskienė: “Pieną daugiausia perkame iš mūsų kaimo ir kitų aplinkinių kaimų ūkininkų. Dažniausiai jie yra smulkieji, laiko 2-3 ar iki 10 karvių.” se. Mat Sūsninkų pieninė neprigamina tiek produkcijos, kiek pageidautų prekybos tinklai, be to, ir pati produkcija kažin ar būtų patraukli prekybos tinklams - jos vartojimo laikas gana trumpas, nes į ją nededama jokių priedų, kurie pailgintų produkcijos vartojimo laiką, neįmaišoma ir augalinių riebalų.

“Stengiamės gaminti natūralų produktą, kokį gamindavo ūkininkai savo namuose prieš keletą dešimtmečių. Juk žmonės dabar kaip tik ir ieško kuo natūralesnių maisto produktų. Tokius ir gaminame. Nors trumpas vartojimo laikotarpis sukelia papildomų rūpesčių”, - kalbėjo ŽŪB “Šaltekšnis” direktorė. Plėtrą, anot jos, riboja menki superkamo pieno kiekiai. Jei jo pavyktų

A.Astrauskienės teigimu, išlikti rinkoje padeda tai, kad gaminama natūrali produkcija. supirkti daugiau, ir produkcijos būtų daugiau, tačiau pastaraisiais metais ūkininkų tvartuose karvių tik mažėja.

Norėtų plėsti ŽŪB “Šaltekšnis” vadovė LŽ teigė, kad numatyta plėsti gaminamos produkcijos asortimentą - bendrovė norėtų gaminti ir natūralų jogurtą, nebrandintą lydytą sūrį, įvairesnes pasukas, yra sukūrę naują pieno gėrimo iš išrūgų receptūrą. Tačiau ji pripažįsta, kad norint plėtoti gamybą reikalingos didelės investicijos, o kol kas įmonė sau to leisti negali. Todėl po truputį naudojasi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis. Šitaip įmonė nusipirko naują pieno separatorių, pasterizatorių, atnaujino šaldytuvų ūkį, įsirengė naują vandens gręžinį, atnaujino valymo įrenginius, rekuperacinę vėdinimo ir šildymo sistemą. Pasak A.Astrauskienės, be ES paramos įmonė to nebūtų galėjusi padaryti.

“Šaltekšnio” pieninėje daugiausia triūsia Sūsninkų ir aplinkinių kaimų žmonės. / Kazio Kazakevičiaus nuotraukos “Dabar laukiame, kokios bus naujojo ES finansinio laikotarpio prerogatyvos, žinosime, kokiems projektams galime tikėtis paramos. Bandysime juos rengti”, - prisipažino įmonės vadovė. Ji neslėpė, kad ir ateityje jie nenumatę keisti savo generalinės linijos - gamins tik natūralius pieno produktus.

Nepaleidžia vadelių iš rankų Dabartinė “Šaltekšnio” veikla išsirutuliojo iš vienos šeimos pomėgio pajininko Algirdo Pranciškaus Jucio šeimoje nuo seno buvo spaudžiami sūriai. Ne tik varškės, bet ir saldūs.

Pastarųjų žmonės užsisakydavo vestuvėms ir kitokiomis progomis. Sūrius spausti sekėsi, todėl į šį verslą greitai įsitraukė artimieji. Net pasistatė sodybos kieme nedidelį pieno perdirbimo cechą. Sumanė sūrius dar ir parūkyti. Visą produkciją parduodavo turguje. Pamačius, kad verslas sekasi ir sūriai turi didžiulę

paklausą, nuspręsta verslą perkelti į bendrovę, joje atsisakant augalininkystės ir dėmesį sutelkiant į pieno perdirbimą.

Pieno perdirbimo cechui įrengti labai tiko tuščia buvusi kolūkio kontora. Joje įmonė dirba iki šiol. “Tarp 76 mūsų darbuotojų daugumą sudaro Sūsninkų ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai. Yra keletas važinėjančiųjų iš Kalvarijos, Marijampolės, bet tai tik vienetai. Pagrindiniai darbuotojai - mūsų kaimo žmonės”, - tvirtino “Šaltekšnio” direktorė, neslėpdama, kad prie gamybos linijų triūsia ištisos šeimos - motinos, dukros, marčios, sūnūs, žentai. Būtent rūpinimasis kaimo žmonėmis, siekis išlaikyti jiems reikalingas darbo vietas suteikia stiprybės atsilaikyti prieš kur kas galingesnių verslininkų siūlymus parduoti įmonę. Tačiau bendrovės pajininkai - kaimo žmonės į tokias kalbas net nesileidžia.

•

2013 02 08 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

11

Žemdirbiai pernai įsigijo mažiau technikos GINTARAS MIKŠIŪNAS

Praėjusiais metais šalies žemės ūkio technikos rinka traukėsi.

Lietuvos žemdirbiai per 2012 metus įregistravo 1549 naujus traktorius, arba 22 proc. mažiau negu 2011-aisiais. Tai sudaro 13,4 proc. visų 2012 metais registruotų traktorių. Tokia išvada daroma remiantis žurnalo “Mano ūkis” duomenimis. Didžiosios dalies (85,8 proc.)

2012 metais įregistruotų traktorių galia buvo mažesnė kaip 100 AG. Nuo 100 iki 200 AG galios traktoriai sudarė 11,6 proc., o didesnės

kaip 200 AG galios traktoriai - tik 2,1 proc. visų registruotų traktorių. Žurnalo duomenimis, apie ketvirtadalį (24,6 proc.) pernai įregistruotų naujų traktorių buvo baltarusiški. Vien per praėjusius metus buvo įsigytas 301 naujas MTZ markės ratinis traktorius.

Pernai įregistruotas 267-asis naujas “John Deere” traktorius (iš jų 3 vikšriniai). Tai sudaro 23 proc. visų vakarietiškų arba 16,9 proc. visų 2012-aisiais krašte registruotų naujų traktorių. Kitų gamintojų technika išsirikiavo taip: “Clase IH” - 153 (9,9 proc.), “Zetor/ZTS” - 120 (7,8 proc.), “New Holland” - 107 (6,9 proc), “Valtra” - 95 (6,1 proc.),

“Fendt” - 61 (3,9 proc.), “Claas” 56 (3,6 proc.) ir “Massey Ferguson” 56 (3,6 proc.).

Pernai ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės įregistravo iš viso 1287 javų kombainus, arba 19,9 proc. daugiau negu 2011-aisiais. Ir jų 302, arba 23,5 proc., buvo nauji, o 985, arba 76,5 proc., - naudoti. Dauguma (net 88,4 proc.) pernai įregistruotų naujų javų kombainų buvo vakarietiški. “Žemės ūkio technikos pardavimo rezultatai 2012 metais vertinami dvejopai”, - sakė Jukka Keltto, bendrovės “Konekesko” atstovas, atsakingas už žemės ūkio technikos produktų liniją. Jo duomenimis, žemės

ūkio technikos pardavimas Estijoje ir Latvijoje augo, o Lietuvoje visa žemės ūkio technikos rinka nuo 2011-ųjų susitraukė apie 15 procentų. Vis dėlto Baltijos šalyse verslas išliko stabilus ir pelningas. Lietuvoje “Konekesko” atstovauja kombainams “Claas”, traktoriams “Massey Ferguson” ir “Claas”, miško technikai “Ponsse” bei statybinei, kelių statybos, kėlimo ir specialiajai technikai. Anot “Konekesko Lietuva” generalinės direktorės Linos Morkūnaitės, 2012-aisiais visų minėtųjų įmonių pardavimas buvo 9 proc. mažesnis nei 2011 metais. Šį pokytį esą lėmė bendras žemės ūkio rinkos susitraukimas.

•

Kooperatyvas padeda ūkininkams derėtis su prekybos tinklais Be bulvių ir svogūnų, kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, morkomis, kooperatinė bendrovė prekiauti neketina. Anot ūkininko, geriau yra specializuotis vienoje srityje, negu imtis daug ir nepadaryti nieko. „Geras daržovių derlius - tik 30 proc. sėkmės. Nemažai šis verslas priklauso nuo prekės paruošimo parduoti, sandėliavimo ir mokėjimo derėtis“, teigė ūkininkas.

Jo nuomone, jeigu Lietuvos ūkininkai burtųsi į didesnius kooperatyvus, jie galėtų sudaryti rimtą konkurenciją eksporto į Rytus kryptyje. Šiuo metu danų ar norvegų ūkininkai, kurie yra įsteigę didelius kooperatyvus, gali į Rusiją daržoves vežti laivais. „Mes taip pat galime paruošti eksportui didelius kiekius produkcijos, tačiau kiekvienas lietuvis nori būti sau karalius. O reikia juk visai nedaug - susiburti ir susikalbėti tarpusavyje“, - įsitikinęs ūkininkų kooperatyvo valdybos pirmininkas.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Ūkininkų kooperacija - Europoje plačiai paplitęs modernus veiklos būdas, padedantis greičiau pasiekti galutinį vartotoją ir spręsti įvairias su produkcijos realizavimu susijusias vadybos problemas.

Lietuvoje žemės ūkio kooperacija sunkiai įsibėgėja, tačiau pradėję tokį kelią ūkininkai neabejoja jos pranašumais. Be to, šalies narystė Europos Sąjungoje (ES) suteikė kooperatyvams galimybę pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos priemones.

Keliems vidurio Lietuvos ūkininkams idėja kurti kooperatyvą „Savas derlius“ kilo todėl, kad, anot jų, taip patogiau dirbti su mažmeninės prekybos tinklais. „Puikiai žinote, kokie yra prekybos tinklų reikalavimai. Turi būti išlaikyta produkcijos kokybė, reikalingi dideli tiekiamų bulvių ir svogūnų kiekiai. Būtent šiomis daržovėmis ir prekiaujame. Tam, kad prekyba su mažmeniniais tinklais nenutrūkstamai vyktų ištisus metus, mes ir susijungėme“, - pasakojo Panevėžio rajono Perekšlių kaime ūkininkaujantis Gintautas Dominas.

Iš pradžių kooperatyvą „Savas derlius“ įkūrė du ūkininkai - G.Dominas ir Saulius Račkauskas. Pradėjęs veiklą 2006 metais kooperatyvas įsigijo pirmą fasavimo liniją. Šie du ūkiai ir dabar užaugina bei parduoda apie pusę Lietuvos rinkoje parduodamų vietinių bulvių. Tam, kad būtų užtikrinti didesni pardavimo kiekiai, prie kooperatyvo vėliau prisidėjo ir daugiau ūkininkų. Šiuo metu kooperatinė bendrovė vienija dar keturis ūkininkus - Paulių Spiečį, Ugnę Tuminskaitę, Mantą Župerką ir Valdą Dominaitę. Pagrindine kooperatyvo produkcija ir toliau liko bulvės bei svogūnai.

Iš viso kooperatinėje bendrovėje dirba 6 žmonės. Per metus joje sufasuojama 330 tonų daržovių, o per metus parduodama apie 7000 tonų bulvių ir svogūnų. Ūkininkų užaugintą produkciją „Savas derlius“ parduoda visiems pagrindiniams Lietuvoje veikiantiems mažmeninės prekybos tinklams, kavinėms, restoranams, dalį produkcijos eksportuoja.

Investuos į bulvių skutimą Bendrovės investicijos į ūkio modernizavimą 2012 metais siekė pusę milijono litų. Kooperatyvas teikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų pro-

Augina ir javus Panevėžio r. ūkininkas G.Dominas mano, jog visuomenei trūksta informacijos apie kooperacijos esmę.

Gintaro Mikšiūno nuotraukos

gramą. Parama skirta projektui „Žemės ūkio produkcijos prekinio paruošimo modernizavimas“, kuris buvo įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ ir siekė 1,1 mln. litų.

Pasak ūkininko G.Domino, projekto veiklos bus pradėtos vykdyti šių metų pabaigoje, kai suplauks visi pinigai už parduotą praėjusių metų derlių, nes skolintis iš bankų neplanuojama. Ūkininko teigimu, naujų investicijų poreikį padiktavo rinka. Viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms yra nustatyti reikalavimai bulves ir svogūnus skusti atskirose patalpose, o tai susiję su papildomomis sąnaudomis. „Todėl iš restoranų ir kavinių gavome prašymą tiekti skustas bulves. Per krizę tokie restoranų poreikiai buvo sumažėję, dabar jų vėl atsiranda. Tikimės, jog dar labiau atsigaunant restoranų verslui skustų bulvių poreikis tik didės. Numatoma investicija, naudojant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos paramą, būtent ir skirta bulvių skutimo bei gruzdintų bulvių „free“ pusgaminių gamybos linijai įsigyti“, - pasakojo ūkininkas.

Dalį naujųjų gamybos linijų kooperatinė bendrovė planuoja įsigyti šių metų rudenį, o visas veiklas pagal šį projektą planuoja baigti iki 2014 metų vidurio.

Tiesa, anksčiau kooperatinei bendrovei jau teko įgyvendinti nedidelį projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos investicijų į žemės ūkio valdas priemonę. Parama siekė 300 tūkst. litų. Tuomet buvo įsigyta sandėliavimo įranga.

Bendrovė nekaupia pinigų Ūkininkas mano, jog visuomenėje trūksta informacijos apie kooperacijos esmę. Jo teigimu, esmė ta, kad kooperatinė bendrovė nekaupia pinigų. Kooperatyvas ūkininkams nėra dar viena biurokratinė įstaiga, kurią reikia išlaikyti. Tai pelno nesiekianti organizacija. Nuo apyvartos jai atitenka tik 5 proc. lėšų tam, kad išlaikytų nedidelį administracinį aparatą. Kooperatinėje bendrovėje „Savas derlius“ šiuo metu dirba direktorius, administratorius, du buhalteriai ir du darbininkai prie fasavimo linijos. Ūkininkai patys gauna savo pinigų dalį už parduotą produkciją. Be to, jie per kooperatyvą parduoda tik apie 80 proc. savo užauginto derliaus. Taip pat ūkininkai į prekybos tinklus produkciją veža savo transportu, nes kooperatyvas neteikia jokių vežimo paslaugų. „Kooperatyvo esmė nėra logistika, o tik pardavimas ir vadyba. Pardavęs bulves ar svogūnus kooperatyvas iš karto pinigus sumoka konkrečiam ūkininkui, kurio produkcija buvo parduota“, - sakė Panevėžio rajono ūkininkas.

Tačiau jis prisipažįsta, jog ne viską fasuoja su kooperatyvo prekės ženklu. „Mes nedarome spaudimo niekam, kaip kam išeina, taip tas ir parduoda. Prekybos tinklams nėra jokio skirtumo, kas veža bulves, jiems tik svarbu gauti kuo pigiau.

Derybos su jais vyksta kiekvieną dieną“, - pasakojo G.Dominas.

Partneriai turi būti lygiaverčiai Pasak ūkininkų kooperatyvo „Savas derlius“ valdybos pirmininko G.Domino, ar priimti naują narį į kooperatyvą, sprendžia tik jo nariai. „Jeigu sugebėsime parduoti naujojo nario produkciją, tai jį priimsime. Norėtume į kooperatyvą priimti tik lygiaverčius partnerius. Mums svarbu kokybė ir kooperatyvo įvaizdis. Produkciją parduodame bendrai, tačiau už kokybę kiekvienas atsako asmeniškai, ir bulvių į vieną krūvą nemaišome. Svarbiausi kokybės kriterijai išlieka prekės išvaizda, skonis.

Taip pat svarbu, kaip mūsų produkciją vertina prekybos tinklai bei kontroliuojančios institucijos“, sakė G.Dominas.

G.Dominas pasakojo, kad ūkininkauti pradėjo dar 1989 metais, kaip pats sako, nuo nulio. „Prie Panevėžio esančiame Perekšlių kaime gimiau ir augau. Čia gyveno mano seneliai ir proseneliai. Džiaugiuosi, kad ir mano vaikai eina tomis pačiomis pėdomis“, - kalbėjo jis. Šiuo metu G.Dominas ūkininkauja 1512 ha plote.

Beveik du trečdaliai šių žemių yra nuosavos. Ūkis augina 250 ha bulvių, 40 ha svogūnų, 1210 ha pasėlių plotą užima javai. Per metus G.Domino ūkis užaugina apie 11 tūkst. tonų bulvių, 2200 tonų svogūnų, 620 tonų javų. Ūkio investicijos į modernizavimą praėjusiais metais siekė 0,973 mln. litų. G.Domino ūkis yra gavęs paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Modernizuojant ūkį investicijos buvo skiriamos daržovių prekinio paruošimo linijai pirkti, taip pat buvo įsigyti javų kombainai, bulvių kasamosios, traktoriai, kita technika. Vėliau keturiems ūkio projektams parama buvo skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę “Žemės ūkio valdų modernizavimas”, supaprastintą tvarką. Ūkis taip pat visas paramos lėšas investavo į technikos parko modernizavimą. Užs. Nr. V-2105

12

2013 02 08 Lietuvos žinios

Istorija

Amžino rezistento dalia Sekmadienį sukaks 105 metai, kai gimė Kazys Jakubėnas - poetas ir amžinas rezistentas, paslaptingomis aplinkybėmis žuvęs speiguotą 1950-ųjų sausio naktį.

ARAS LUKŠAS

K

azį Jakubėną daug kas prisimena kaip linksmą vaikų poetą. Kas sovietmečiu nėra vartęs jo “Abėcėlės”, beje, sėkmingai leidžiamos ir mūsų dienomis? Kieno vaikystė prabėgo be jo smagaus “Katinėlio”, pasakojimo apie gandro ligą ar kitų eilėraščių, atmintinai išmoktų dar vaikų darželyje?

Tačiau ar daug kas žino, kad paties poeto gyvenimas toli gražu nebuvo linksmas. Greičiau priešingai. K.Jakubėnas buvo amžinas rezistentas.

Socialistas, tris kartus kalintas Antano Smetonos laikais. Vokiečių okupacijos metais persekiotas gestapo.

Nepuolęs į sovietinių okupantų glėbį ir, kitaip nei daugelis kairiųjų literatų, atsisakęs bendradarbiauti su naująja valdžia. Po karo be kaltės nuteistas ir išvežtas į Karagandos lagerius. Ujamas ir persekiojamas tiek kolaboranto kelią pasirinkusių rašytojų, tiek saugumiečių. Galiausiai vieną speiguotą sausio naktį žuvęs paslaptingomis aplinkybėmis. Taip trumpai galima nubrėžti vos 42 metus trukusio K.Jakubėno gyvenimo kelią.

Nuo socialisto iki “teroristo” 1908 metų vasario 10 dieną gimęs Kazys buvo paskutinis, vienuoliktas, vaikas prie Papilio (Biržų r.) ūkininkavusių Petro ir Uršulės Jakubėnų šeimoje. Silpnos sveikatos berniuką mama kaip įmanydama saugojo ir svajojo jį išleisti į kunigus. Tėvas, nors ir nepuoselėjo tokių vilčių, manė, kad vaikui geriau būsią imtis amato, tad anksti pramokė Kaziuką skaityti ir rašyti.

Tuo tarpu tėvo brolis Mykolas nuolat pasakodavo apie 1863 metų sukilimą ir 1905 metų revoliuciją. Matyt, pasakojimai Kaziukui padarė nemenką įspūdį ir pasėjo jo sąmonėje pirmąsias svajones apie laisvę ir teisingumą. Šios sėklos tapo daigais Papilio pradžios mokykloje, kur K.Jakubėno laukė lemtinga pažintis su mokytoju poetu Kaziu Binkiu.

“Mokytojas buvo bedievis ir “cicilikas”. Kartais parapijos klebonas Prialgauskas pavesdavo jam dėstyti tikybos pamokas. Tada mokytojas atsiskleisdavo katekizmą ir pradėdavo aiškinti nuo “Tėve mūsų”, sakydamas, jog mes, kas vakarą ir rytą kalbėdami šią maldą, maldaujame, kad ateitų dangaus karalystė žemėje. Bet ar pagalvojat, kas iš jūsų, kas nori tą dangaus karalystę žemėje įgyvendinti? Yra tokių žmonių, jie vadinasi socialistai”, - taip savo mokytoją autobiografijoje vėliau prisiminė pats K.Jakubėnas.

Paakintas K.Binkio, tvirtinančio, jog socialistas turi daug dirbti ir lavintis, kad pajėgtų nuversti buržujų valdžią, K.Jakubėnas godžiai skaitydavo pogrindžio laikraščius “Socialdemokratas” ir “Tiesa”. Po Rusijos revoliucijos gimtuosiuose vaikino kraštuose įsitvirtinę socialistai ir bolševikai tik sustiprino jo tikėjimą socializmo idėjų realumu.

“1918-1919 m. revoliucija padarė man gilų įspūdį, buvau revoliucionierių “komitetčikų” pusėje, mėgdavau baisiai ginčytis ir kištis į suaugusiųjų ginčus, o kai kokie nors seniai pasakydavo “jukš, paršiuk, nieko neišmanai”, man akyse net ašaros pasirodydavo... Bet revoliucija buvo

Poetas K.Jakubėnas. numalšinta. “Komitetčikai” vieni išsibėgiojo, kiti išsislapstė, dar kiti liko sušaudyti”, - rašoma K.Jakubėno autobiografijoje.

1920 metų rudenį, įstojęs į Biržų gimnaziją, K.Jakubėnas iš karto įsiliejo į aušrininkų kuopelę. Šiai socialistų organizacijai priklausė jo vyresnieji broliai Pranas ir Alfonsas. Iš visko sprendžiant, į revoliucinę kovą įsitraukusiam Kaziui mokslai gimnazijoje sekėsi nekaip jis neišlaikė baigiamųjų egzaminų ir liko kartoti paskutinės klasės kursą.

Galiausiai 1928-aisiais gavęs brandos atestatą jaunuolis įstojo į Kauno universiteto Teisės fakultetą.

Studijuoti būsimajam teisininkui teko vos metus. 1926 metais aktyvus aušrininkas buvo suimtas ir apkaltintas dalyvavus rengiant pasikėsinimą į ministrą pirmininką Augustiną Voldemarą. Šį teroro aktą organizavo plečkaitininkai, o įvykdė du socialistų revoliucionierių organizacijai priklausę studentai. Vienas jų vėliau buvo sušaudytas, o antras nuteistas kelėti iki gyvos kalvos. Drauge su kitais teroristų bendrininkais dešimčiai metų kalėjimo buvo nuteistas ir K.Jakubėnas. Tik 1931-aisiais paaiškėjus, jog poetas neturi nieko bendra su pasikėsinimu, jis išleistas į laivę, tačiau K.Jakubėno pavardė visiems laikams liko potencialių teroristų sąraše.

Tokia “rekomendacija” garantavo nuolatinį saugumo policijos dėmesį, todėl, nenorėdamas įkliūti dar kartą,

K.Jakubėnas (kairėje) tėviškėje. / LŽ archyvo nuotraukos

Poeto tėvai P. ir U.Jakubėnai. darbus poetas vėl atsidūrė už grotų.

Ne pyragai buvo ir laisvėje - poeto eilių nebepraleisdavo cenzūra, tad labai dažnai jis tiesiog neturėjo už ką gyventi. Būtent todėl K.Jakubėnas ėmė rašyti vaikams ir į lietuvių literatūros istoriją visų pirma įėjo kaip vaikų poetas.

Sovietams į glėbį nepuolė “Negrįš ta diena, kur praėjo, ir upės neplauks atgalios. Išbėgo gauja prispaudėjų iš mūsų Lietuvos žalios...” tokiais žodžiais K.Jakubėnas pasveikino 1940-aisiais Lietuvą okupavusius sovietus. Pagal juos sukurta daina laimėjo antrąją vietą tą vasarą paskelbtame sovietinių dainų konkurse.

Tuo pat metu poetas gavo ir nuolatinį darbą - jis buvo paskirtas re-

Saugumietis nedviprasmiškai pridūrė, kad vaikščioti į nusikaltimo vietą labai pavojinga, nes ten nuolat randami negyvėliai.

Supratęs, kad jo laukia brolio likimas, A.Jakubėnas tyrimą nutraukė.

K.Jakubėnas turėjo vengti bet kokios politinės, o juo labiau “revoliucinės” veiklos. Tačiau poetas elgėsi priešingai - ėmęs rašyti prieš tautininkus nukreiptas eiles, 1933 metais jis vėl buvo suimtas. Po dvejų metų išėjęs į laisvę ir kiek pastudentavęs už tokius pačius

daktoriumi Lietuvos telegramų agentūroje (ELTA). Tačiau entuziazmas truko neilgai - netrukus į Sibirą buvo ištremta K.Jakubėno sesuo, o jis pats atsidūrė NKVD akiratyje.

Beveik po pusės amžiaus paskelbtuose prisiminimuose poeto brolis ad-

Sovietų valdžią šlovinantis K.Jakubėno eilėraštis vaikų žurnalo “Genys” 1940 metų 1 numeryje. vokatas Alfonsas papasakojo tokį epizodą: “Kartą, grįžęs į savo butą, rado duris atrakintas. Jo kambaryje sėdėjo saugumo karininkas. Paklaustas, kaip jis čia pateko, atsakė, kad jiems neegzistuoja jokie užraktai, ir pakvietė važiuoti pas valstybės saugumo ministrą (Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotoją Piotrą Gladkovą - aut.).” Pasak A.Jakubėno, P.Gladkovas poetui pareiškęs, jog maža prisidėti prie sovietų valdžios įtvirtinimo vien kūryba - reikia ir kitokių veiksmų, tarkime, teikti saugumui žinių apie draugų ir bendradarbių nusistatymą naujosios valdžios atžvilgiu.

Supratęs, kad yra verbuojamas, K.Jakubėnas bendradarbiauti kategoriškai atsisakė. “Neigiamas atsakymas bus priimtas kaip tavo nenoras dirbti su Tarybų valdžia. Tokius mes naikiname!” - sušukęs P.Gladkovas ir liepęs Kazį išvesti”, - rašo A.Jakubėnas.

Vėliau įsitikinsime, jog tai nebuvo vien tušti grasinimai.

Tikėtina, kad sovietinis saugumas būtų susidorojęs su K.Jakubėnu labai greitai. Tačiau prasidėjo SSRS ir Vokietijos karas, ir poetas netruko atsidurti kitų okupantų politinės policijos - gestapo naguose. Už antivokiško turinio eilėraščius jis kurį laiką buvo kalinamas.

Lietuvą vėl užėmus sovietams, K.Jakubėnas 1944 metų rugpjūtį sugrįžo į Kauną ir ėmė dirbti grožinės literatūros leidykloje. Prieš ketverius

metus girdėtus enkavėdistų grasinimus jis greičiausiai jau buvo pamiršęs. Tačiau stalininė represijų mašina nepamiršo poeto. Reikėjo tik menkiausios dingsties, kad šios mašinos smagračiai imtų suktis visu smarkumu. Ir tokia dingstis netrukus atsirado.

1945 metais viename susirinkime K.Jakubėnas susikibo su tuometiniu Rašytojų sąjungos pirmininku Petru Cvirka, kategoriškai pasisakiusiu prieš tai, kad sovietinėje Lietuvoje būtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai.

“Aš galiu suprasti, kodėl Kudirkos satyrose arkliai baidosi žandarų, bet nesuprantu, kodėl Cvirka baidosi Kudirkos!” - mestelėjo K.Jakubėnas. Šie žodžiai buvo lemtingi. Tais pačiais metais kaip sovietinės tikrovės juodintojas K.Jakubėnas ne be P.Cvirkos pastangų buvo išmestas iš Rašytojų sąjungos. Poetui iš karto užsitrenkė visų leidyklų durys. Tai buvo pirmasis skambutis, įspėjantis apie mirtiną pavojų.

Saugumo rūsiuose Naujų bėdų ilgai laukti neteko.

1946-ųjų kovą K.Jakubėno bute daryta krata. Saugumiečiai išsinešė du lagaminus su rankraščiais, o pats poetas buvo suimtas.

Du per kratą paimti eilėraščiai netrukus tapo įkalčiais K.Jakubėno baudžiamojoje byloje Nr. 61. Būtent jų saugumiečiai ir ieškojo, remdamiesi P.Cvirkos skundu, kuriame teigiama:

2013 02 08 Lietuvos žinios

“K.Jakubėnas pakeltu balsu šaukė, kad grąžintų išvežtuosius brolius. Apie kokius brolius eina kalba, nesunku atspėti. Neabejotinai K.Jakubėnas savo poezijoje reikalavo grąžinti tuos “brolius”, kurie vakar užmušinėjo valstiečius, mūsų tarybinius piliečius, o šiandien pakliuvo į mūsų valstybės saugumo organų rankas. Tiesa, K.Jakubėnas prie Smetonos rašė antismetoninius eilėraščius, vokiečių okupacijos metu dirbo antivokišką darbą, kurdamas eilėraščius prieš vokiečius. Šita jis darė, ir tai būtų galima laikyti jo nuopelnu antivokiškame darbe. Tačiau šį jo nuopelną sunaikino antitarybinė veikla, antitarybinis jo pasielgimas.”

Kaip didžiausias “antitarybinio” pasielgimo įrodymas byloje figūravo niekur nespausdintas, o tik kažkuriame literatūros vakare perskaitytas K.Jakubėno eilėraštis “Paukšteliui”, tiksliau sakant, vienas iš šešių jo posmų: “Pasakyk, kad javai sužaliavo, O lankoj šienapjūtė arti.

O! Kad grįžtų į tėviškę savo Tie, kas buvo iš jos ištremti.”

Veltui tardomas K.Jakubėnas mėgino aiškinti, kad šios vokietmečiu parašytos eilutės skirtos jo draugei - Vilniaus universiteto bibliotekininkei Onai Šimaitei, kuri už žydų gelbėjimą buvo suimta ir 1944-aisiais išvežta į Dachau koncentracijos stovyklą.

NKVD tardytojų tokie paaiškinimai neįtikino. Juo labiau kad į bylą jau gulė kitų “antisovietinę” poeto veiklą liudijusių rašytojų apklausų protokolai.

“K.Jakubėnas savo nespausdintuose eilėraščiuose, kuriais jis kreipėsi į auditoriją, skiepijo nacionalistinį įsitikinimą liūdėti dėl kažkur išvežtų brolių lietuvių ir stengėsi įrodyti, kad ateis laikas, kai tie lietuviai sugrįšią prie savo gyvenimo”, - tvirtino liudytojas Kostas Korsakas.

“Kaip man žinoma, K.Jakubėnas pašalintas iš Lietuvos tarybinių rašytojų sąjungos už savo dviprasmiško charakterio eilėraščius, kuriuos jis viešai skaitė literatūriniuose vakaruose.

Kiek atsimenu, eilėraštyje “Laikrodėlis” jis pavaizdavo veiksmus kai kurių Tarybinės armijos karių, kurie atiminėjo iš piliečių laikrodėlius”, - aiškino tardytojui Antanas Venclova, puikiai žinodamas, kad šiame kūrinėlyje nėra nė užuominos nei apie sovietinius karius, nei apie politiką.

Tačiau visus liudytojus pranoko Juozas Baltušis. Jis ne tik pakartojo kitų literatų parodymus, bet ir leido suprasti, jog K.Jakubėnas visuomet buvo užsimaskavęs sovietų valdžios priešas. “Tarybinės tikrovės grįžimo į Lietuvą nenorėjo. Tarybų Sąjungos pergale prieš Vokietiją netikėjo. Tarybų valdžios atkūrimą K.Jakubėnas sutiko abejingai, be idėjinio politinio pakilimo literatūrinėje kūryboje. Ir galop pasielgė antitarybiškai”, - per apklausą trypė kolegą būsimas liaudies rašytojas.

Tuo tarpu Vilniuje saugumo rūsyje įkalintą K.Jakubėną visais įmanomais būdais mėgino gelbėti brolis Alfonsas.

Tačiau pagalbos nesulaukė. “Visa, ką mes gero per metus padarome, jūsų brolis per minutę sugriauna!” - trenkė kumščiu į stalą užtarimo paprašytas švietimo liaudies komisaras Juozas Žiugžda.

Tiesa, rugpjūtį nušvito viltis, kad viskas išsispręs savaime. Iš sutikto LSSR Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojo I.Tiulkovo A.Jakubėnas išgirdo, kad, nesant rimtų kaltinimų, byla būsianti nutraukta. Tą patį patvirtino ir pats teismo pirmininkas Jurgis Blieka. Deja, iškviestas į Komunistų partijos Centro komitetą, Teismo pirmininkas iš karto pakeitė nuomonę ir pareiškė, kad byla bus perduota nagrinėti.

Niekuo nenorėjo padėti ir gera brolių Jakubėnų pažįstama, vokiečių nužudyto antinacinio komunistų pogrindžio aktyvisto Juozo Vito žmona, kuri galėjo paliudyti, kad K.Jakubėnas

Istorija

13

norėdamas pranešti, kad vienas Kapų gatvės gyventojas galėtų daug papasakoti apie brolio žūties aplinkybes. Milicijoje jo laukė staigmena - kabinete netikėtai pasirodęs MGB generolas Andrejus Leonovas pareiškė, kad tyrimą perima saugumas.

Tiesa už devynių užraktų

K.Jakubėną sovietiniam saugumui įskundęs rašytojas Petras Cvirka (pirmoje eilėje antras iš dešinės) ir prieš jį liudijęs rašytojas Antanas Venclova (antroje eilėje antras iš kairės) su įgaliotąja Liaudies Seimo delegacija vyksta į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį. Kaunas, 1940 m. liepos 30 d. / LCVA nuotrauka

Buvusios Biržų gimnazijos, kurioje mokėsi K.Jakubėnas, pastatas. Dabar čia įsikūręs paštas. antisovietine veikla neužsiėmė. Kai spalio 26 dieną buvo nutarta perduoti K.Jakubėną teismui, moteris pareiškė, kad jos parodymai nieko nepakeis - tokie žmonės kaip K.Jakubėnas neteisiami, nesuderinus su LKP CK, o visi sprendimai priimami būtent ten.

1947 metų pradžioje K.Jakubėnas už antisovietinę propagandą nuteistas penkeriems metams lagerių. Atlikti bausmės poetas buvo išvežtas į Karagandos-Dolinskojės anglių kasyklas Kazachstane.

Paskutinė poeto naktis K.Jakubėno byla buvo nutraukta jam jau esant nelaisvėje. Atrodo, SSRS Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojo protestą ir nustatė, kad kaltinimai poetui nepagrįsti. Tačiau paleisti jo niekas neskubėjo. A.Jakubėnui teko dar ilgai varstyti įvairiausių įstaigų duris, kad brolio bylos dokumentai būtų persiųsti į Karagandos lagerį. Į Lietuvą K.Jakubėnas sugrįžo 1947 metų rugpjūtį, išbuvęs lageryje apie 7 mėnesius. Brolis prisiminė, kad poetas grįžo sulysęs, bet jo akys ir veidas švietė džiaugsmu ir energija.

Deja, džiaugsmą aptemdė naujos negandos. Regis, vietinė partinė valdžia, saugumas ir poetą įskundusieji “plunksnos broliai” darė viską, kad apkartintų jam gyvenimą. K.Jakubėnui net neleista prisiregistruoti Vilniuje.

“Kažkurią 1949 metų liepos mėnesio dieną grįžęs į butą radau savo brolį susirūpinusį ir prislėgtą. Paklausiau, kas atsitiko. Jis atsakė, kad negalįs nei įsidarbinti, nei prisiregistruoti - visur užtrenktos durys. Iš milicijos gavęs raštą, kuriame nurodoma per 24 valandas išvykti iš Vilniaus, nes kitaip būsiąs suimtas, perduotas teismui ir nubaustas 2 metus kalėti”, - prisiminė A.Jakubėnas. Tuomet jis pataręs broliui parašyti laišką dar nuo A.Smetonos laikų pažįstamam LSSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Justui Paleckiui. Prašymas padėjo. Gavęs

Paminklinis akmuo gimtosios A.Jakubėno sodybos vietoje, buvusiame Kaušiškių vienkiemyje.

laišką J.Paleckis ant jo užrašė tokią rezoliuciją: “Vilniaus miesto milicijos valdybai. Priregistruoti Jakubėną K.P. pas jo brolį Jakubėną A. P.” Tačiau registracijos žyma pase nieko nepakeitė. Įsidarbinti K.Jakubėnui ir toliau nesisekė, o leidyklos kratėsi jo lyg raupsuotojo.

Nepavyko poetui rasti ir nuolatinio darbo.

Toliau viskas ėjo tik blogyn. Vieną gruodžio dieną A.Jakubėnas pamatė brolį prakirstu antakiu. Apie tai, kas nutiko, Kazys jam taip ir nepasakė. Tik pasakojo, jog LKP CK literatūros ir meno propagandos skyriaus vedėjas K.Pivoriūnas spaudęs jį padaryti viešą pareiškimą, kad jis priklausąs eserų partijai, bet dabar dėl to atgailaująs. To paties reikalavo ir jį anksčiau tardęs saugumietis Saakisjanas. Maža to, abu grasinę, kad priešingu atveju nutrauktoji byla bus atnaujinta. Brolis nuramino poetą - nutrauktos bylos atnaujinti neįmano-

liko nieko kita, kaip laukti kito ryto.

Pirmadienį A.Jakubėnas nuskubėjo pas savo gerą pažįstamą - su MGB bylomis dirbantį advokatą Joną Zalecką. Gal šis padės išsiaiškinti, ar brolio vėl nesuėmė saugumas. Tačiau kolega nieko pasakyti negalėjo.

Po trijų nerimo ir laukimo dienų sausio 11-ąją Alfonsas buvo iškviestas į Vilniaus milicijos kriminalinės paieškos skyrių. Tai, ką jis išgirdo iš tardytojo, patvirtino blogiausias nuojautas brolio nebėra tarp gyvųjų. Milicijos kapitonas informavo, kad naktį iš sausio 7-osios į 8-ąją, apie 1 valandą, jis rastas už geležinkelio esančioje Kapų gatvėje - basas, be viršutinių drabužių, mirtinai sušalęs. Pareigūnas dar pridūrė, kad bebaigiantį sušalti K.Jakubėną į namus įnešęs šalimais gyvenantis vairuotojas pavarde Klymovas, tačiau buvę jau per vėlu.

Nieko nelaukdamas A.Jakubėnas nuskubėjo į nelaimės vietą. Bandė iš-

Stalininė represijų mašina nepamiršo poeto.

Reikėjo tik menkiausios dingsties, kad šios mašinos smagračiai imtų suktis visu smarkumu. Ir tokia dingstis netrukus atsirado. ma. Tuomet abu nė nenujautė, kad iki tragiškos šios istorijos atomazgos liko mažiau nei mėnuo.

Vėlyvą 1950 metų sausio 7-osios vakarą grįžęs namo A.Jakubėnas brolio kambarį rado tuščią. Iš paklotos lovos buvo galima spręsti, kad Kazys ruošėsi miegoti, tačiau kažkas jam sutrukdė. Be to, namo tarpduryje kyšojo K.Jakubėno draugo paliktas raštelis. Iš jame nurodyto laiko buvo galima spręsti, kad poetas iš namų išėjo prieš devintą vakaro.

Nepasirodė K.Jakubėnas nei kitą rytą, nei dieną. Kur gali dėtis žmogus naktį, spiginant 30 laipsnių šalčiui? Prisiminus visus Kaziui skirtus grasinimus, A.Jakubėną apėmė baisi nuojauta, tačiau ko nors imtis jis negalėjo: buvo sekmadienis, tad ne-

klausinėti namo, prie kurio rastas kūnas, gyventojus. Du senukai lenkai pasakojo girdėję šauksmus, bet iš karto supratę, jog tai politinis dalykas, į kurį geriau nesikišti. Kita pagyvenusių rusų pora papasakojo, kad naktį kažkas beldėsi į jų duris. Į klausimą, “kas čia?”, jie išgirdę širdį veriantį šauksmą: “Atidarykite, žmogus žūsta!” Tą pačią akimirką pasigirdo duslus smūgis, ir šauksmas nutilo. Išsigandę sutuoktiniai durų taip ir neatidarė. Susirado A.Jakubėnas ir milicijos kapitono minėtą Klymovą, kuris patvirtino įnešęs sušalusį pusnuogį žmogų į savo virtuvę, bet šis jau nieko negalėjęs paaiškinti ir netrukus miręs.

Išklausęs visų tos nelemtos nakties įvykių liudytojų, A.Jakubėnas nuvyko pas kriminalinės paieškos viršininką

Nuo tos akimirkos ėmė dėtis keisti dalykai. Dar kartą apsilankęs Kapų gatvės 4 name, vairuotojo Klymovo A.Jakubėnas neberado. Jo bute jau gyveno kitas žmogus, kuris pasakė, kad Klymovas išvyko gyventi į Rusiją.

Svarbiausio įvykių liudytojo nebeliko.

Patyręs teisininkas suprato, kad svarbiausias liudytojas negalėjo dingti atsitiktinai. Įtarimus, kad už šio žiauraus nusikaltimo slypi MGB, dar labiau sustiprino netikėtas radinys. Štai kaip apie jį pasakojo pats A.Jakubėnas: “Pirmomis vasario dienomis, tvarkydamas savo kambaryje knygas, radau Kazio ranka rašytą taupomųjų kasų instrukcijos vertimą. Kazys kartais versdavo iš rusų kalbos tokias instrukcijas, kad užsidirbtų pinigų. Mano rastos instrukcijos vertimas nebuvo baigtas - sakinys nutrūko ties dvitaškiu. Rankraščio kampe buvo užrašytas telefono numeris - 2-31-67. Paskambinau į telefonų informaciją ir pasiteiravau, kieno šis numeris. Išgirdau tokį atsakymą: “Telefono numeris 2-31-67 yra įslaptintas.”

Išsiaiškinti, kam priklauso šis telefono numeris, nepadėjo nei pokalbis su Vyriausybės vadovu Mečislovu Gedvilu, nei laiškas LKP CK pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui.

Užtat dar tą pačią dieną A.Jakubėną išsikvietęs MGB generolas A.Leonovas pareiškė: “Jei norite, kad jūsų galva liktų ant pečių, nesikiškite į šią bylą.” Saugumietis nedviprasmiškai pridūrė, kad vaikščioti į nusikaltimo vietą labai pavojinga, nes ten nuolat randami negyvėliai. Supratęs, kad jo laukia brolio likimas, A.Jakubėnas tyrimą nutraukė. Tačiau abejonių, kad prie brolio mirties nagus prikišo saugumas, beveik nebeliko. Viską apmąstęs advokatas sudėliojo įvykių versiją.

“Kaziui verčiant instrukcijas, atvyko saugumo tarnautojas ir pareikalavo, kad jis ateitų į Saugumo ministeriją. Kazys gavo telefono numerį, kuriuo turėjo paskambinti jį iškvietusiam pareigūnui, kad tas išrašytų įėjimo leidimą. Nebaigęs versti instrukcijos iki galo, Kazys ant rankraščio užrašė telefono numerį, matyt, norėdamas mane įspėti, kur jis esąs, ir skubiai išėjo. Kai nuvyko į ministeriją, jį suėmė ir nuvežė į Kapų gatvę. Greičiausiai tenai buvo tardymo punktas. Stalino laikais tokių punktų nuošaliose vietose tikrai būdavo.”

Saugumiečiai nepaliko poeto ramybėje ir jo laidotuvių dieną. Sausio 15-ąją kapinėse jų buvo daugiau nei atsisveikinti atėjusių artimiausių giminaičių. Šiems buvo uždrausta ne tik kviesti į laidotuves kitus žmones, bet ir kalbėti prie kapo duobės. Kai, supylus kauburėlį, laidotuvių dalyviai ėmė skirstytis, MGB sekliai tikrino jų dokumentus.

Paslaptinga poeto žūtis nebuvo atskleista ir po Stalino mirties. Kai 1953 metų gruodžio pabaigoje buvo sušaudytas MGB vadovas Lavrentijus Berija, toks pat likimas ištiko ir buvusį SSRS saugumo ministrą, 1948-1949 metų Lietuvos gyventojų masinių trėmimų organizatorių Viktorą Abakumovą, ir galbūt prie K.Jakubėno nužudymo prisidėjusį LSSR saugumo ministro pavaduotoją A.Leonovą. Beje, pastarasis buvo kaltinamas sistemingu žmonių žudymu.

Galimas dalykas, kad ligi šiol kur nors Rusijoje po devyniais užraktais laikomoje A.Leonovo byloje slypi atsakymas į klausimą, kas iš tiesų nutiko tą speiguotą 1950 metų sausio 8-osios naktį. Tačiau tikros tiesos mes greičiausiai niekada nesužinosime.

•

14

2013 02 08 Lietuvos žinios

Kelionės

Abu Dabis: Dubajaus užgožtas gražuolis Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinė Abu Dabis - vienas tų miestų, kurie nėra taip plačiai žinomi pasaulio turizmo žemėlapyje. Dažnai JAE yra tiesiog tapatinami su Dubajumi. Gyvuoja nuomonė, esą pamačius jį daugiau niekas nebegali valstybėje nustebinti. Iš tikrųjų yra ne taip.

VAIDAS MIKAITIS

N

et kelionių agentūrų siūlomose kelionėse dažniausiai minimas Dubajus ir tik kaip viena iš pramogų - dienos kelionė į sostinę Abu Dabį. Šie miestai, nors ir panašūs savo blizgesiu, gana skirtingi. Dubajus - naujai iškeptas, iš mažo dykumų miestelio neseniai išaugęs megapolis, o Abu Dabis - senas, oazėje statytas ir subrandintas žalias miestas.

Elnių tėvas Abu Dabis - antras pagal dydį JAE miestas ir didžiausio iš septynių emyratų centras. Miesto pavadinimas reiškia “elnių tėvas”, nes, anot legendos, kadaise toje vietoje gyveno daug elnių, o juos ganęs piemuo vadintas jų tėvu.

Nors sakoma, kad klajoklių gentys tose vietose, kuriose dabar driekiasi Abu Dabis, gyvenusios jau seniai, miestas pradėjo kurtis tik XVIII amžiuje. Iš pradžių jis buvo žinomas kaip viena geriausių perlų rinkimo vietų pasaulyje, nes Persijos įlankos vandenyse jų išties buvo gausu. Miestiečiai daugiausia ir vertėsi rinkdami, perdirbdami perlus ir jais prekiaudami. Intensyvėjant piratų išpuoliams Persijos įlankoje, regionui vis didesnę įtaką pradėjo daryti Didžioji Britanija, nes britams buvo gyvybiškai svarbu apsaugoti savo laivus, plaukiančius į Indiją. Nors su piratais sėkmingai anuomet susitvarkyta, britai ten ir liko, nes XX amžiaus pirmoje pusėje paskelbtas didysis atradimas - Persijos įlankoje rasta didžiulių naftos klodų.

Regionas ėmė sparčiai turtėti, iškilo įtakingų arabų šeichų, kurie norėjo savo valdas tvarkytis patys. Taigi britai jau nebegalėjo išlaikyti įtakos ir buvo priversti trauktis iš regiono. Netrukus buvo įkurta JAE valstybė su sostine Abu Dabiu, į kurį ieškodami geresnio gyvenimo pradėjo plūsti imigrantai iš Azijos.

Iki šių dienų tiek Abu Dabio, tiek Dubajaus, tiek visų JAE ekonomikos variklis yra naftos gavyba. O jos tiek daug, kad šalis tapo labai turtinga, savo piliečiams suteikianti didelių privilegijų.

2007 metais “Fortune” žurnalas kartu su CNN Abu Dabį paskelbė turtingiausiu miestu pasaulyje.

Abu Dabio priemiesčio poilsio zona. / Vaido Mikaičio nuotraukos

Nestokoja ambicijų Dėl neperstojamai plaukiančių naftos pinigų Abu Dabio vadovai turi ambicingų planų. Jie planuoja miesto oro uostą paversti vienu didžiausių pasaulyje, nutiesti geležinkelio liniją tarp Abu Dabio ir Dubajaus, pastatyti metro, nutiesti tramvajaus atšakas, atidaryti Guggenheimo ir Luvro muziejus, kita.

Tačiau svarbiausia, kad tuo pat metu jie supranta, jog labai rizikinga priklausyti nuo vieno - naftos - pajamų šaltinio, todėl stengiasi plėtoti pirmiausia finansines paslaugas ir turizmą.

Anksčiau Abu Dabis buvo konservatyvus, musulmoniškų tradicijų griežtai paisantis emyratas. Pokyčiai prasidėjo 2004 metais mirus ilgamečiam Abu Dabio vadovui šeichui Zaedui. Valdymą perėmęs jo sūnus šeichas Kalifas, norėdamas paversti miestą moderniu,

Patrauklią vietą apsistoti Abu Dabyje ras įnoringiausias keliautojas, pigiai įsikurti nepavyks niekam. pritraukti turistų ir užsienio investicijų, atsisakė daugelio buvusių suvaržymų, tokių kaip nekilnojamojo turto pardavimas užsieniečiams ar griežtas alkoholio ribojimas. Tai pasitvirtino ir dabar Abu Dabis yra vienas laisviausių musulmoniškų miestų pasaulyje.

Tautų katilas Kaip ir Dubajus, Abu Dabis yra tautų katilas - apie 80 proc. gyventojų yra atvykėliai. Indai, pakistaniečiai, filipiniečiai, egiptiečiai ir kitų tautybių atstovai čia dirba statybininkais, vairuotojais, pardavėjais, virėjais, padavėjais, taksistais. JAE piliečiai dirba tik pres-

tižinius, gerai mokamus darbus, saviškius stipriai remia valstybė. Atvykėliai, nors ir dirbdami ne tokius garbingus darbus, uždirba tiek, kad pakanka pragyventi ir siųsti pinigų šeimoms į tėvynę.

Europiečių Abu Dabyje taip pat yra, tačiau jie daugiausia turistai, o čia dirbantieji paprastai eina gerai mokamas konsultantų, architektų ar inžinierių pareigas.

1970 metais buvo planuojama, kad gyventojų skaičius mieste niekada neviršys 600 tūkstančių. 1990 metų duomenimis, šis skaičius jau perkoptas.

Dabar gyventojų tiek, kad jiems nebeužtenka gyvenamojo ploto, trūksta vietų automobiliams statyti, susidaro spūstys ir kitos dėl žmonių pertekliaus atsirandančios problemos. Tai vienas rimtų iššūkių miesto valdžiai.

Pusantros valandos autobusu

Viena sostinės gatvių vakarėjant. Lapkritį temsta labai anksti.

Į Abu Dabį skraidina daugelis oro linijų, todėl pasirinkti yra iš ko. Kiek pigesni skrydžiai vasaros sezonu, o rudenį ir žiemą bilietai akivaizdžiai pabrangsta. Bene mažiausiomis kainomis skraidina JAE oro linijos “Etihad Airways” arba turkų “Turkish airlines”. Tačiau dauguma Abu Dabio lankytojų vis dėlto skrenda į Dubajų, ten apsistoja, o į šalies sostinę atvažiuoja vos vienai dienai, nes visi Dubajaus viešbučiai siūlo dienos ekskursijas į Abu Dabį. Taip darėme ir mes, tačiau į sostinę vykome savarankiškai, taip sutaupydami pinigų.

Patogūs autobusai 130 km atstumą greitkeliu per dykumas įveikia per pusantros valandos.

Mano nuomone, svarbi priežastis, dėl ko Abu Dabis negali tapti dar populiaresnis ir labiau lankomas, - būtent Dubajus. Su juo konkuruoti beprotiškai

sunku, dėl jo populiarumo Abu Dabis gerokai ir nepelnytai nukenčia, nors nėra prastesnis. Net, sakyčiau, priešingai - man Abu Dabis pasirodė gerokai jaukesnis, žalesnis ir patogesnis. Jis yra kaip tikras miestas su gatvėmis, šaligatviais, aikštėmis, puikia krantine, kur galima pasivaikščioti, pailsėti, pasigrožėti ir išsimaudyti. Dubajus - didžiulių greitkelių, vienas už kitą įspūdingesnių dangoraižių ir automobilių miestas, tačiau be žalumos, patogių vietų jaukiai pasivaikščioti. Žinoma, Dubajus lenkia Abu Dabį laisvumu ir dėl alkoholio vartojimo, ir dėl kitų islamo pasaulyje netoleruotinų vakarietiškų linksmybių.

Geriausias laikas rudenį Abu Dabyje lankėmės lapkričio mėnesį. Tai yra geriausias laikas vykti į JAE, nes tuomet laikosi maloni 25-30 laipsnių C šiluma. Vasarą tvyro nepakeliamas karštis, temperatūra visuomet perkopia 40 laipsnių. Vietiniai arabai tokiu metu skrenda vasaroti į šiaurę. Vienintelis lapkričio trūkumas - anksti temsta, todėl negali ilgiau pagulėti paplūdimyje. Kita vertus, lieka daugiau laiko pasigrožėti šiuo blizgančiu miestu, kuris net įspūdingesnis tamsoje.

Kadangi Abu Dabis - šalies sostinė, jame įsikūrusios svarbiausios JAE valstybinės institucijos, ambasados, vyriausybė, bankų ir pagrindinių šalies įmonių centrinės buveinės, Abu Dabio emyro šeima ir šios šeimos atstovas - šalies prezidentas. Kad ir kokios būtų Dubajaus ambicijos, Abu Dabis dėl sostinės statuso išlieka svarbiausias politinis, kultūrinis ir finansinis šalies centras.

Tiems, kurie nori Abu Dabyje rasti tipišką musulmoniško miesto atmosferą ir senamiestį su siauromis gatvelėmis, teks nusivilti. Tai modernus miestas, žėrintys dangoraižiai ir šviesų jūra.

Pėsčiomis neapeisi Įdomiausi Abu Dabio lankytini objektai yra išsibarstę po visą miestą. O šis

2013 02 08 Lietuvos žinios

Kelionės

Šeicho Zaedo mečetė - labiausiai lankomas objektas, ji šešta pagal dydį pasaulyje. didelis, nėra sutelkto krūvon centro, todėl pėsčiomis žvalgytis po miestą sudėtinga. Galima naudotis viešuoju transportu - autobusais, jie gana patogūs, tačiau kartais sudėtinga perprasti, koks jų maršrutas. Labai populiarūs taksi. Kai žinai, kad degalai šalyje kainuoja centus, taksi nepigūs, įkainiai panašūs į lietuviškus. Derėtis su taksistais netenka, mat atsiskaitoma pagal taksometro rodmenis, o būti apgautam beveik neįmanoma. Kadangi vairuotojai yra atvykėliai, visi moka angliškai.

Skirtingai nei Dubajuje, Abu Dabyje vietų patogiai pasivaikščioti tikrai yra.

Man labiausiai patiko Persijos įlankos krantinė Corniche. Ji driekiasi septynis kilometrus per visą miestą, tad ją pereiti ne kiekvienas pajėgtų. Joje organizuojamos įvairios pramogos, tarkim, pasivažinėjimas gokartais, žaidimų aikštelės ir net šokių pamokos. Nuo krantinės gali iškart žengti ant balto paplūdimio smėlio ir išsimaudyti jūroje. Arba tiesiog pagulėti ir mėgaudamasis eiti toliau. Geriausia vaikščioti krantine sutemus. Miesto vaizdai užburiantys.

Atrodo, galėtum visą naktį sėdėti ir nenuleisti akių nuo spindinčio miesto, klausytis jūros. Ši krantinė - geriausia Abu Dabio akimirka.

Pigių viešbučių nėra Tačiau ne vien ji gniaužia kvapą. Šeicho Zaedo mečetė ne tik gražiausias ir labiausiai lankomas JAE objektas, bet ir šešta pagal dydį bei viena įspūdingiausių pasaulyje. Nelabai patogu, kad ši mečetė stovi miesto pakraštyje, tačiau iki jos važiuoja miesto autobusai. Šio objekto neaplankyti tiesiog negalima.

Dar vienas vertas dėmesio objektas Marinos saloje esantis vienas aukščiausių pasaulyje vėliavos stiebų, ant kurio plaikstosi didžiulė JAE vėliava. Įspūdingai atrodo viešbutis “Emirates Palace”. Čia apsistoja pasaulio galingieji ir turtingieji. Kambarių kainos prasideda nuo 400 JAV dolerių.

Patrauklią vietą apsistoti Abu Dabyje ras įnoringiausias keliautojas. Pi-

Šeicho Zaedo mečetė iš vidaus.

Daugelis žmonių atvykę tiesiog pailsėti grįžta namo apsikrovę dėžėmis, maišais ir lagaminais. giai įsikurti neras niekas - JAE viešbučiai yra brangūs.

Paprastai viešbučiuose dirbantys turizmo agentai gali organizuoti jums viską, ko tik pageidausite: pradedant kelionėmis į dykumas, pasiplaukiojimais laivais, lankymusi pramogų parkuose, ekskursijomis po kitus emyratus, golfu, oro balionais, baigiant kupranugarių lenktynėmis, šokių, aerobikos pamokomis, kitomis pramogomis. Žodžiu, turėkite pinigų ir pramogų niekada nepritrūks.

Mieste yra apie du šimtai fontanų.

Patrauklios kainos Sakoma, kad Abu Dabis yra apsipirkinėtojų svajonė. Daugelis žmonių, atvykę tiesiog pailsėti, grįžta namo apsikrovę dėžėmis, maišais ir lagaminais.

Pavaikščiojęs po didžiulius prekybos centrus ar mažesnes parduotuves iš tiesų gali rasti tikrai gerų drabužių, elektronikos, aukso dirbinių patraukliomis kainomis. Stebina milžiniška prekių įvairovė.

Maisto kainos Abu Dabyje kiek didesnės nei Lietuvoje, tačiau skiriasi nedaug. Vadinamojo greitojo maisto restorane galime pavalgyti už 10 eurų, tačiau norintieji pasisotinti pigiau gali nusipirkti arabišką užkandį šavarmą ar falafelį - jie kainuoja apie 10 litų.

Parduotuvėse maistas kainuoja taip pat šiek tiek brangiau.

Išvykome iš Abu Dabio kupini gerų įspūdžių. Miestas, turėjęs nublankti prieš Dubajaus spindesį, pasirodė niekuo jam nenusileidžiantis, o kartais net pranokstantis jį. Tad jei viešėsite Dubajuje, nepatingėkite nuvykti ir į Abu Dabį bei įsitikinti, kad JAE - tai ne vien Dubajus.

•

Abu Dabyje nėra musulmonų kraštams tipiško senamiesčio siauromis gatvelėmis.

Abu Dabis - antras pagal dydį JAE miestas ir didžiausio iš septynių emyratų centras.

Vienas prabangių viešbučių “Emyrates Palace”.

15

16

2013 02 08 Lietuvos žinios

Sportas

Futbolo diena - be lietuvių

STATISTIKA AFRIKOS ČEMPIONATAS Malis - Nigerija 1:4 (0:3). Durbanas, 54 000 žiūrovų. Cheickas Diarra (75); Uwa Echiejile (25), Brownas Ideye (30), Emmanuelis Emenike (44), Ahmedas Musa (60).

Burkina Fasas - Gana 1:1 (0:1).

Nelspruitas, 30 000 žiūrovų. Aristide Bance (60); Wakaso Mubarakas (13 iš 11 m).

DRAUGIŠKOS RUNGTYNĖS Anglija - Brazilija 2:1, Prancūzija - Vokietija 1:2, Olandija - Italija 1:1, Ispanija - Urugvajus 3:1, Švedija - Argentina 2:3, Slovėnija - Bosnija ir Hercegovina 0:3, Graikija - Šveicarija 0:0, Belgija Slovakija 2:1, Azerbaidžanas - Lichtenšteinas 1:0, Japonija - Latvija 3:0, Škotija - Estija 1:0, Pietų Korėja - Kroatija 0:4, Kipras - Serbija 1:3, Vengrija - Baltarusija 1:1, Ukraina - Norvegija 2:0, Albanija - Gruzija 1:2, Izraelis - Suomija 2:1, Turkija - Čekija 0:2, Malta - Šiaurės Airija 0:0, Makedonija - Danija 3:0, Islandija - Rusija 0:2, Airija - Lenkija 2:0, Rumunija Australija 3:2, Velsas - Austrija 2:1, Portugalija - Ekvadoras 2:3.

VILMANTAS REMEIKA

Nacionalinės futbolo rinktinės visame pasaulyje užvakar žaidė draugiškas tarpvalstybines rungtynes, o Afrikos čempionate paaiškėjo finalo dalyviai.

Deja, didžioji futbolo diena buvo be lietuvių. Mūsiškiai nepasinaudojo teise sužaisti draugiškas rungtynes prieš artėjančias pasaulio čempionato atrankos kovas. Šią dieną lietuviai išnaudojo treniruočių pobūdžio dvikovai Marijampolės manieže tarp rezervinės B ir jaunimo U-21 rinktinių. Pranašesnė buvo B rinktinė, jaunimą įveikusi rezultatu 2:1.

Du įvarčius pelnė Arsenijus Buinickis, vieną - Aurimas Vertelis. Jaunimo gretose pasižymėjo Arnas Ribokas. Visi futbolininkai žaidžia Panevėžio “Ekrane”.

Įžvelgė naudą Vakar susitikęs su žurnalistais, nacionalinės rinktinės treneris vengras Csaba Laszlo tikino, kad tokia treniruotė komandai buvo naudinga.

“Galėjome Turkijoje susitikti su Liuksemburgu, Ispanijoje su Rumunija ar vykti į Venesuelą, bet vargu ar tai būtų davę naudos. Kai kurie žaidėjai pakeitė klubus todėl jiems reikia leisti adaptuotis prie naujos aplinkos. Nutarėme netrukdyti jų ir surinkome jaunimą”, - dėstė strategas.

C.Laszlo pasidžiaugė stovykla Marijampolėje, bet pripažino, kad ji nebuvo visavertė. “Dauguma šių vaikinų tik pasirengimo sezonui etape ir nėra geros sportinės formos. Tai buvo matyti aikštėje. Antras kėlinys buvo siaubingas, buvau priverstas jį sutrumpinti iki 30 minučių, nes žaidėjai atrodė pavargę”, - sakė jis.

Lietuvių treneris tvirtino, kad mūsiškiai jau netrukus žais draugiškas rungtynes su solidžiais varžovais, o ne treniruosis tarpusavyje. “Deramės su dviem Vakarų Europos valstybėmis, kurių pavadinimų nenoriu minėti. Privalome žaisti tokiose šalyse kaip Vokietija, Šveicarija ar Belgija. Būtų įdomiau ir žaidėjams, ir rėmėjams”, - aiškino jis.

Kitas pasaulio čempionato atrankos rungtynes lietuviai žais kovo 22 dieną svečiuose su Slovakijos rinktine. Būsi-

Burkina Faso žaidėjo J.Pitroipos (sėdi) reakcija į skandalingą teisėjo S.Jedidi (kairėje) sprendimą.

Reuters/Scanpix nuotrauka

mieji varžovai trečiadienį išvykoje išmėgino jėgas su belgais ir pralaimėjo jiems 1:2. Belgai jau 10 minutę pirmavo po Edeno Hazardo įvarčio. Slovakams pavyko išlyginti rezultatą 87 minutę - pasižymėjo talentingas 20 metų žaidėjas Richardas Laslikas. Tačiau vos po minutės belgams pranašumą sugrąžino Nicolas Lombaertsas. Šioje dvikovoje kojos raumenį pasitempė slovakų lyderis Robertas Vittekas, bet komandos treneris Stanislavas Griga teigė, kad žaidėjas iki dvikovos su Lietuva pasveiks.

Kūrė istoriją Iš daugybės visame pasaulyje žaistų draugiškų rungtynių didžiausią susidomėjimą kėlė Londone vykusi klasikinė Anglijos ir Brazilijos rinktinių dvikova.

Namie žaidžiantys anglai triumfavo 2:1, jie įveikė brazilus po 23 metų pertraukos. Pergalingą įvartį nugalėtojams pelnė 21 metų Jackas Wilshere’as, nacionalinėje komandoje žaidęs tik septintąsias rungtynes.

Pralaimėję brazilai turėjo guosti savo žvaigždę Ronaldinho. Šiam 32 metų žaidėjui mačas Londone buvo didis.

Treneris P.Puitas: “Tai skandalas. Niekada nemačiau šitaip dirbančio teisėjo tokio lygio rungtynėse.”

Ankstesnis Brazilijos rinktinės treneris Mano Menezesas Ronaldinho dažniausiai ignoravo ir per pastaruosius trejus metus į rinktinę jį kvietė vos 7 kartus. Bet atleistą M.Menezesą pakeitęs Luizas Felipe Scolari sugrąžino Ronaldinho į rikiuotę.

“Man nesvarbu, ką mano kiti. Rinktinėje privalo žaisti geriausieji. O Ronaldinho toks ir yra”, - į kritikus ranka numojo L.F.Scolari.

Dvikovos su anglais pradžioje, rezultatui esant 0:0, brazilai įgijo teisę mušti 11 m baudinį ir realizuoti jį patikėjo Ronaldinho, rinktinėje žaidžiančiam 100-ąsias rungtynes. Bet Ronaldinho susimovė - jo smūgį atrėmė Joe Hartas.

Istoriją perrašė ir Vokietijos rinktinė. Solidžiai žaidę vokiečiai Paryžiuje 2:1 palaužė prancūzus. Tai buvo pirma susivienijusios Vokietijos futbolininkų pergalė prieš Prancūziją.

Anksčiau prancūzus nugalėdavo tik buvusi VFR rinktinė.

Vokiečiai pirmą įvartį praleido kiek kurioziškai. Paskutinę pirmo kėlinio minutę įvartį galva įmušė žemiausias aikštėje esantis žaidėjas Mathieu Valbuena. Vos 167 cm ūgio prancūzas pergudravo du vokiečių gynybos bokštus - 191 cm Matsą Hummelsą bei 198 cm Perą Mertesackerį ir galva pasiuntė kamuolį į vartus. Bet antrame kėlinyje Thomaso Mullerio (51 min.) ir Sami Khediros (74 min.) įvarčiai lėmė Vokietijos pergalę.

Afrikos aistros PAR vykstančiame Afrikos futbolo čempionate sekmadienį dėl nugalėtojų titulo susigrums Nigerijos ir Burkina Faso rinktinės. Pusfinalyje Nigerija lengvai 4:1 nugalėjo Malio rinktinę.

Burkina Fasas tik po baudinių serijos

palaužė Ganą. Ši dvikova sukėlė milžinišką emocijų bangą.

Teisėjas iš Tuniso Slimas Jedidi taip šiurkščiai klydo, kad pagrįstai suabejota jo kompetencija. S.Jedidi jau 13 minutę į Burkina Faso vartus skyrė labai abejotiną 11 m baudinį, ir po Wakaso Mubarako smūgio Gana ėmė pirmauti.

Antrame kėlinyje Burkina Fasas išlygino rezultatą, tad komandoms teko žaisti pratęsimą. Visų rungtynių metu nuolat klydęs S.Jedidi šokiravo 117 minutę. Į baudos aikštelę įsiveržusį Burkina Faso žaidėją Jonathaną Pitroipą varžovai parvertė ant žemės. Burkina Faso atsarginiai žaidėjai ėmė džiaugtis, manydami, jog į varžovų vartus bus skirtas baudinys. Tačiau teisėjas parodė geltonąją kortelę J.Pitroipai už vaidybą! Kadangi tai buvo antras įspėjimas, J.Pitroipa buvo išvarytas iš aikštės. Vis dėlto teisybė triumfavo. Žiūrovų karštai palaikoma Burkina Faso komanda atsilaikė, o po 11 m baudinių serijos ji triumfavo 3:2.

“Tai skandalas. Niekada nemačiau šitaip dirbančio teisėjo tokio lygio rungtynėse”, - šiurpo Burkiną Fasą treniruojantis belgas Paulas Puitas. Jis žada įteikti protestą FIFA ir siekti, kad būtų panaikinta raudonoji kortelė J.Pitroipai ir žaidėjas galėtų žaisti finale.

•

Trumpai J.VALANČIŪNAS VĖL GERIAUSIAS 213 cm ūgio dvidešimtmetis Lietuvos krepšinio rinktinės ir Toronto “Raptors” (NBA) vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas antrus metus iš eilės “FIBA Europe” pripažintas geriausiu Europos jaunuoju krepšininku. Lietuvis, ekspertų bei aistruolių reitinge surinkęs indeksą 0,2449, įtikinamai aplenkė antrojoje vietoje likusį 18 metų 207 cm ūgio kroatą Dario Šaričių (0,1606). J.Valančiūnas buvo tik trečias (9104 balsai) aistruolių balsavime, tačiau įtikinamai (403 tšk.) nugalėjo ekspertų reitinge. Kroatas sirgalių sprendimu buvo penktas (4764), o ekspertai jį pakėlė į antrąją vietą. Geriausia jaunąja Senojo žemyno krepšininke pripažinta rusė Alina Jagupova, o geriausi suaugusiųjų nominantai bus paskelbti kitos savaitės pradžioje.

LKL ČEMPIONATE Sužaistos dvejos BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono rungtynės. Dešimtą pergalę per tryliktas rungtynes iškovojo trečiąją vietą užimantis Klaipėdos “Neptū-

nas”, svečiuose 82:81 (21:22, 22:20, 18:18, 21:21) palaužęs “Šiaulius”. 18 taškų prie pergalės prisidėjo Valdas Vasylius, 11 - Deividas Gailius. Iš šeimininkų sėkmingiausiai žaidė Aurimas Kieža (22 tšk.). Dešimtojoje vietoje esantys Kauno “LSU-Baltai” namie 90:64 (24:21, 27:19, 24:12, 15:12) įveikė Panevėžio “Lietkabelį”.

21 tašką nugalėtojams pelnė Šarūnas Vingilys, 18 - Vidmantas Sragauskis.

Svečių ekipoje išsiskyrė Mindaugas Kupšas (15 tšk.).

kas ir teisėjų kolegijos pirmininkas Romualdas Franckaitis.

EUROLYGOJE - LIETUVIŠKI AKCENTAI

LKL LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Žalgiris

8

0

100

2. Prienai

12

1

92

3. Neptūnas

10

3

77

4. Lietuvos rytas

5

2

71

R.Balaiša šalies stalo tenisininkams vadovaus jau penktą kadenciją.

5. Šiauliai

7

5

58

LŽ archyvo nuotrauka

TAS PATS PREZIDENTAS

6. Pieno žvaigždės

7

6

54

7. Juventus

7

6

54

8. Nevėžis

6

8

43

9. Lietkabelis

5

9

36

10. LSU-Baltai

4

9

31

11. Sakalai

3

11

21

12. Palanga Triobet 0

14

0

Vilniuje vykusioje Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) ataskaitų ir rinkimų konferencijoje prezidentu jau penktai kadencijai perrinktas Rimgaudas Balaiša. Kovoje dėl šio posto R.Balaiša įveikė kandidatavusį Valdą Martinkų. Konferencijoje išrinktas naujas

asociacijos vykdomasis komitetas.

LSTA viceprezidentais tapo Gintaras Kateiva ir Giedrius Dusevičius. Be jų, į vykdomąjį komitetą pateko Ieva Jucevičiūtė, Darius Banys, Raimondas Jackevičius, Romas Stankevičius, Michailas Duškesas, Valdas Martinkus.

Vykdomajame komitete išliko trenerių tarybos pirmininkas Gediminas Ušac-

Baigėsi FIBA Eurolygos moterų krepšinio turnyro reguliarusis sezonas. Paaiškėjo penkiolika komandų, kurios tęs kovą dėl taurės. Absoliučiai geriausia turnyro komanda - Jekaterinburgo UMMC (Rusija) - šeimininkės teisėmis pateko į finalo aštuoneto turnyrą, o kitoms keturiolikai ekipų dėl likusių septynių kelialapių teks kovoti atkrintamosiose varžybose. Turnyro aštuntfinalyje žais ir Algirdo Paulausko treniruojamos Orenburgo ekipos “Nadežda” (Rusija) krepšininkės bei Salamankos klubas “Perfumerias Avenida” (Ispanija), kuriam atstovauja Eglė Šulčiūtė. “Nadežda” kovos su Pulkovicės CCC (Lenkija), o Ispanijos ekipa - su Košičės “Good Angels” (Slovakija). Aštuntfinalio serijos iki trijų pergalių rungtynės bus žaidžiamos vasario 19, 22 ir, jei reikės, 27 dienomis. Eurolygos čempionė paaiškės kovo 24 dieną Jekaterinburge (Rusija).

LŽ

2013 02 08 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

NAMAI, PATALPOS PARDUODA Pusę medinio namo (yra vanduo, kanalizacija, 8,5 a žemės, šildomas krosnimi, kaina - 100 000 Lt).

Vilnius, tel.: (8 5) 260 2979, 8 677 31 900.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Vilniaus kolegija viešo konkurso būdu išnuomoja negyvenamąjį plotą Ekonomikos fakultete, esančiame Naugarduko g. 5, Vilniuje (bendras plotas - 4,00 kv. m) ūkinei veiklai organizuoti penkeriems metams.

Pradinis nuompinigių dydis 175,00 Lt už kv. m, papildomai mokant už komunalines paslaugas.

Dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, kuris yra lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui. Vilniaus kolegijos rekvizitai: įmonės kodas 111965131, sąskaita LT767044060001472160, AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Prašymai kartu su banko išduotais kvitais dalyvauti konkurse priimami penkiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo datos.

Prašymus siųsti Vilniaus kolegijos ilgalaikio materialaus turto nuomos konkurso komisijos narei Gintarei Stankūnaitei, J.Jasinskio g. 15, 113 kab., Vilnius.

Informacija tel. (8 5) 219 1602.

Komisijos posėdis vyks 2013 02 25, 10.00 val. J.Jasinskio g. 15, Vilniuje, 215 kab. Užs. LM-2203

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą.

Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm).

Vilnius, tel. 8 673 71 250.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI UAB „Macrofinance“ (į. k. 300664157) pavadinimas keičiamas į UAB Ruber Invest. Užs. LM-2213

Planavimo organizatoriai - Nijolė Jankoic, Jan Jankoic.

UAB „Lietuvos žinios“ akcininkams 2013 m. kovo 1 d. 9.00 val. šaukiamas UAB „Lietuvos žinios“ (kodas 122220740, buveinė: Vykinto g. 14, Vilnius)

Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiamos raštu detaliojo plano rengėjui.

neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks bendrovės buveinėje.

Viešojo svarstymo tvarka: bendra.

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas; 2. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas; 3. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas;

STATYBA IR REMONTAS

INFORMUOJAME Vadovaujantis 2012 11 09 „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 869-12“ Reg. Nr. AD-945-(3.31) pradedamas rengti Vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0400:453), esančio Daržininkų k., Nemėžio sen., Vilniaus r., detalusis planas. Rengiamo detaliojo plano tikslas keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: komercinės paskirties objektų teritoriją - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) bei degalinių ir autoservisų statinių statybos (K3), numatant statyti autosaloną ir kitus komercinės paskirties pastatus. Nustatyti statybos reglamentus: naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams - iki 3 aukštų (iki 15,0 m), žemės sklypo leistiną užstatymo tankumą, leistiną užstatymo intensyvumą, statybos ribas ar liniją, susisiekimo sistemos organizavimą, servitutus. Pateikti privalomąjį teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

Plano rengėjas - UAB „Statyba Architektūra Urbanistika“, Kareivių g. 19-152, Vilnius, tel. 8 616 70 564. PV. D.Svetikas el. paštas -dainorui@yahoo.com. Susipažinti su rengiamu detaliojo plano sprendiniais bei koncepcija galima pas† detaliojo plano rengėją bei organizatorių. Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiamos raštu detaliojo plano rengėjui.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

17

4. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas; 5. Bendrovės valdybos narių perrinkimas.

Visą medžiagą šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bei sprendimų dėl kiekvieno neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus galima gauti bendrovės buveinėje: Vykinto g. 14, Vilnius.

Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas seniūnijos patalpose nuo 2013 02 20 iki 2013 03 19 d. Viešasis svarstymas vyks Avižienių seniūnijos patalpose 2013 03 19 d. 14.00 val.

Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešojo svarstymo procedūrų pabaigos. Apskundimo tvarka: atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai projekto sprendinius bei viešojo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. Jums (Jūsų įgaliotam asmeniui) nepateikus savo pastabų ir nesusisiekus su projekto rengėju per 15 darbo dienų bus laikoma, kad detaliam planui neturite prieštaravimų.

Užs. LM-2210 Informacija apie biodujų jėgainės statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Kontaktinis asmuo: Gen. direktoriaus padėjėja Nijolė Jakučionienė, tel. (8 5) 249 2152; el. p.: nijole@lzinios.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Senergita“, Radviliškio r., Pakirkšnio k., Draugystės g. 1, tel. 8 611 55 432.

Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiems asmenims privaloma turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: biodujų jėgainės statyba, Kiškonių k., Kelmės r. sav.

Informuojame, kad yra patvirtintas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 02 04 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-147 žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0145:196), Visalaukio g. 42 ir greta esančios teritorijos, SB „Laimė“ (Vilniaus miesto kadastro vietovė) formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) planavimo organizatorius - Angelė Tunkevičienė, rengėjas - IĮ „Tikslūs matavimai“, projekto rengėjas - Andrius Stripeikis, kvalifikacijos pažymėjimas - 2R-FP-350.

Užs. LM-2212

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Senergita“ Vilniaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 02 04 raštas Nr. (4)SR-S-258(7.1)) - biodujų jėgainės statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Šiaulių RAAD, M.K.Čiurlionio g. 3 LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 10, el. p.: a.bruzas@srd.am.lt - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Šiaulių RAAD, M.K.Čiurlionio g. 3 LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 10, el. p.: a.bruzas@srd.am.lt - 10 darbo dienų nuo Užs. R-73 šio skelbimo.

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1039 Data: 2013 02 06 AUKSO PUODAS - 22 535 286 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 557 325 Lt 05 19 26 27 37 45 Auksinis skaiãius 29 Papildomi skaiãiai 01 18 Lietuvoje laimòti prizai: 5 + papildomas sk. 30 797 Lt (1 priz.)

5 skaiãiai 3910 Lt (9 priz.)

4 skaiãiai 134 Lt (359 priz.)

3 skaiãiai 11 Lt (5893 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (7491 priz.)

DÏokeris - bil. Nr. 050 103 870 (171 190 Lt) Prognozò: Aukso puode - 24 mln. Lt Didysis prizas - 2,5 mln. Lt DÏokeris - 180 000 Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4020 Data: 2013 02 06 DIDYSIS PRIZAS - 213 010 Lt

www.lzinios.lt Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

03 04 16 18 25 27 + 30 6 skaiãiai - 213 010 Lt 5+1 skaiãius - 366 Lt 5 skaiãiai - 197 Lt 4+1 skaiãius - 118 Lt 4 skaiãiai - 29 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5388 Data: 2013 02 06 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 01 03 10 11 15 18 20 22 23 25 27 30 44 45 49 50 53 54 57 58

18

2013 02 08 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 8 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai”. Susitinka Rygos SSE, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Mykolo Romerio niversiteto komandos (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45“Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Nuotykių f. “Dingęs Didžiojo Kanjono lobis” N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora”

6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai. Istorija prasideda iš naujo” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Paskutinė kulka” N-14 23.50 Veiksmo f. “Pašėlęs Maksas.

Keliaujantis karys” N-14 1.45 “Šlovė ir turtai” (k.) N-14

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Komedija “Keturkojis hercogas” 21.00 Nuotykių f. “Žvaigždžių dulkės” 23.25 Veiksmo f. “Mitas” 1.45 Komedija “Žandaras Niujorke”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Trileris “Meilė su antspaudu.

Visiškai slaptai” 23.00 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 1.00 “Laukinis” (k.) N-7 2.00 “N-uoga” S 2.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Kitas Džimio pasaulis” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Šiurpios paslaptys” N-7 22.50 Nuotykių drama “Vakarėlis” N-14 0.40 “Vaiperis” (k.) N-7 1.40 “Draugai III” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas (k.) 13.30 “Savęs link”. Mįslingi reiškiniai: NSO. 2 d. (k.) 14.00 “Prisiminkime”. Liudmila Chetogurova (k.) 14.10 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Arti toli” 19.30 Bohemiečių trupės ir LVSO spektaklis. P.Čaikovskio opera “Eugenijus Oneginas” 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. Indrė Dirgėlaitė ir “White Sand Songs” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Mokslo ekspresas” 1.00 “Aš toks vienas”. Gyvos dainos festivalis Telšiuose. 2 laida

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Kamelotas” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112.

Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Valentinas vienas” - 11.30, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18.45 val. “Žuviukas Nemo” - 11, 16 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 17.45, 19.50, 21.50 val.

“Dubleris” - 12, 18.30 val.

“Skrydis” - 18.15, 21.15 val.

“Taikinys” - 14.30, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 21.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.40 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

SKALVIJA “Medžioklė” - 20.50 val.

“Meilė kaip nuodai” - 17 val.

“Provokuojantys užrašai” - 18.50 val.

PASAKA “Gangsterių medžiotojai” - 17 val.

“Tyli naktis” - 19.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.

“Provokuojantys užrašai” - 16.30 val.

“Karališkas romanas” - 18.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.55 “Bunda sirgaliai” 8.00 “Ryto reporteris” (k.) 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “El Nino” reiškinys” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 3 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 3 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Dievo rykštė” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.50 “Gyvenimo būdas” 0.50 “Girių takais”

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Akis” N-7 9.00 Komedija “Eglutės” 11.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas” 13.00 Animac. f. “Astro vaikis” 15.00 Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-7 17.00 Komedija “Eglutės 2” 19.00 Drama “Vėjavaikė” 21.00 Trileris “Trys įtemptos dienos” N-7 23.10 Drama “Mergišius” S 1.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” N-7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Komedija “Dubleris” 13.50 “Kritinė riba” N-7 14.50 “Ieškokime geriausio!”

15.05 Drama “Myliu tave, Paryžiau” N-7 17.15 “Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas” 18.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!”

20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiau-

sių interjerų dešimtukas” 20.45 “Naktis prieš egzaminą” N-7 22.35 “Balticum TV” žinios 22.50 Kovinis f. “Samdomų žudikų valdžia” N-14

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Kregždės lizdas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Jūrmala” 21.10 Vaid. f. “Du bilietai į Veneciją” 26.05 Vaid. f. “Kerštas” 0.50 Kreiseris “Variagas” 2.25 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Ledo ritulys. KHL “Sibir” - Rygos “Dinamo” 13.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Manchester City” - “Borussia” 14.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Arsenal” - “Olympiacos” 16.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Manchester United” - “Braga” 18.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 19.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Borussia” - “Real” 20.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Ajax” - “Manchester United” 22.40 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Lokomotiv” 0.30 “Trans World Sport” žurnalas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Inžinierių idėjos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Sunkiausi darbai 22.00 Antžmogiai 23.00 Ieškant amtžmogių 0.00 Tikrieji CSI kriminalistai

Teatras OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“Igruški” - 16 val.

“Bandymas išsiaiškinti” - 17 val.

MULTIKINO “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15, 15.45, 18.15 val. “Žuviukas Nemo” - 10, 12.15, 14.30 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 16, 20, 22 val.

“Medžioklė” - 19.30 val.

“Valentinas vienas” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 18, 19.30, 20.30, 21.45 val.

“Ana Karenina” - 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

“Dubleris” - 17.30, 21.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 22 val.

“Ištrūkęs Džango” - 18, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.30, 15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.10, 13, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 20 val.

“Vargdieniai” - 16.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30 val.

KAUNAS “Ištrūkęs Džango” - 12.30, 16.30, 20 val.

“Vargdieniai” - 14, 20.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

“Pi gyvenimas” - 11.15, 17.15 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Valentinas vienas” - 11.20, 14, 17, 19.20, 21, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 13.15, 16, 18.30 val. “Žuviukas Nemo” - 11.20, 14 val. “Žuviukas Nemo” (3D, originalo kalba) - 16.40, 19 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Argo” - 12.15, 15.15, 18, 21.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14.20, 16.30, 19, 21.30 val.

“Populiari mergina” - 18.30 val.

“Dubleris” - 15, 17, 19.20, 21.30 val.

“Skrydis” - 18.20, 21.15 val.

“Taikinys” - 15, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.

“Tyli naktis” - 22 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.

“Vargdieniai” - 18.15 val.

Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Vilko bilietas” 23.00 “Anarchijos vaikai” 23.55 “Gelbstint Greisę” 0.50 “Stačia galva. 2011 metų pasaulio čempionatas” 1.50 Drama “Rokis Balboa”

CINAMON “Ana Karenina” - 11.30, 14, 16.30, 19.05, 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.30 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 17.45, 19.45, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 18.45, 20.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 18.30 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 21.10 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20, 23.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.

“Vargdieniai” - 12.45, 21.20 val.

“Pi gyvenimas” - 11, 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.45 val. “Žuviukas Nemo” - 13.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 19, 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 11.15, 16.15, 18.30, 21 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18.15, 21.15 val.

“Dubleris” - 11, 16.30, 21.45 val.

“Skrydis” - 13.15, 18.45 val.

“Kietašikniai” - 20.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14.30, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Vargdieniai” - 17.30 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30, 17.45 val.

FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val. “Žuviukas Nemo” - 13 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14, 16.15, 18.15, 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Ana Karenina” - 11.30, 14.30, 17.45, 20.45 val.

“Kietašikniai” - 13.15, 16, 18.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 21.15 val.

9 d. 18.30 val. “Žydė” 10 d. 12 val. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. “Pelenė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 8 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 9 d. 16 val. Studijoje. “Murkšlinas ir Turkšlinas” JAUNIMO TEATRAS 8 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 9 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” 10 d. 18 val. “Pagalvinis” Salė 99 9 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” 10 d. 12 val. “Angelų pasakos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. “Iliuzijos” 9 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 9 d. 18 val. “Didysis Zebras” 10 d. 12 val. “Morozko” 10 d. 18 val. “Iš meilės man” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys” 9 d. 18.30 val. “Antigonė” 10 d. 12 val. “Brangusis atrakcionų parko dėde!”

VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” 9 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” 10 d. 12 val. “Bitė Maja” 10 d. 18.30 val. “Jūratė ir KasTautas” Mažoji salė 9 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” 10 d. 14 val. “Raudonkepurė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 8 d. 19 val. “Juokdario mirtis, arba kas nužudė Šekspyrą” 9 d. 12 val. “Grybų karas ir taika” 9 d. 19 val. “Pinokio kronikos” 10 d. 12 val. “Juozapas ir jo svajonių apsiaustas” MENŲ SPAUSTUVĖ 8 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel-Link” 8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja”

RAGANIUKĖS TEATRAS 9 d. 12 val. “Mažojo dinozauriuko istorija” 10 d. 12 val. “Batuotas katinas” “DOMINO” TEATRAS 11 d. 19 val. “Langas į parlamentą” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 8 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Hamletas” 9 ir 10 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis - metamorfozė” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 9 d. 12 val. “Kelionė į Afriką arba dar kur nors”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Valentinas vienas” - 18.30, 21.30 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 15.45 val. “Žuviukas Nemo” - 13 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Kietašikniai” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.50 val.

“Vargdieniai” - 17.15 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 9 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 10 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 10 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” 10 d. 18 val. “Liučija di Lamermur” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 8 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 9 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 10 d. 18 val. “Pirmasis kartas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 9 d. 12 val. “Žalias žalias obuoliukas” 10 d. 12 val. “Šeimynėlė iš Didžiosios girios” KAUNO TEATRO KLUBAS 8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

9 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” (Katinėlis ir Paukštelė) KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 9 d. 19 val. Anželikos Cholinos teatras. “Ana Karenina” 10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 10 d. 17 val. “Adata” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 9 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Karalaitė nori žaisti”

9 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Moteris be kūno” 10 d. 17 val. Teatro trupė “Gliukai”. “A gu gu” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 9 d. 12 val. “Baubas” 10 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 8 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities” 9 d. 18 val. “Iguanos naktis” 10 d. 12 val. “Bela, Bosas ir Bulis” 10 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė”

“Vargdieniai” - 18 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40, 15.30 val.

“Valentinas vienas” - 17.20, 19.10, 21 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11, 12.40 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.

“Optimisto istorija” - 16.20, 20.30 val.

PANEVĖŽYS

“Tyli naktis” - 23.40 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras”

KAUNAS

ŠIAULIAI

“Aurora” - 15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.40, 12.50, 17.25 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.35, 22 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 15.45, 19.45, 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.15 val. “Žuviukas Nemo” - 11.15, 13.30 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 17.30, 20.15, 22.50 val.

“Populiari mergina” - 16 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 16.30, 17.45, 19, 21.30, 23.50 val.

“Skrydis” - 18, 20.45, 23.30 val.

“Taikinys” - 18.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.15 val.

“Kietašikniai” - 14, 18.30, 23 val.

VILNIUS

PANEVĖŽYS

9 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 9 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” 10 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Eglė žalčių karalienė” 10 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 9 d. 17 val. “Jazminas” 10 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 10 d. 17 val. “Kreicerio sonata” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Dorovingoji Zuzana” TEATRAS “MENAS” 9 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias” 10 d. 12 val. “Trys paršiukai” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 9 d. 12 val. “Sprigtas” 10 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

2013 02 08 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:58 leidžiasi 17:09 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-3 Oslas

Šeštoji delčios diena

Delčia II 03

Jaunatis II 10

Priešpilnis II 17

-3 Helsinkis

-2

Stokholmas

Pilnatis II 24

-1

Dublinas +7 0

Šiauliai

+6 Londonas

-4 -2

Klaipėda

-3

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, vietomis snyguriuos, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 šilumos.

-2

VILNIUS +13

Lisabona

Alytus

-1

Druskininkai Rytoj: debesuota, kai kur pasnigs. Naktį temperatūra 4-6, dieną 1-2 laipsniai šalčio.

Bordo -1

Kaunas

0

+4 Amsterdamas

+7

Ukmergė

0

-1

+10 Madridas

+11 Barselona

+2 Ryga

+3 Kopenhaga

+6 Paryžius

Kėdainiai +1 -4

+2 Sankt Peterburgas

Talinas

9:11

Palanga

19

Vilnius Minskas +1 +2 Varšuva +6

+2

Berlynas +1 Praha

+4 Miunchenas

+10 Nica

+9 Roma

+1 Maskva

0

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +3 +2 +4 Bukareštas Varna Dubrovnikas -1 Sofija +11

+17

Stambulas +12

Malaga +12

39-oji metų diena. Vasario aštuntoji, penktadienis, penktoji 6-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 326 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Aldona, Daugvilė, Honorata, Jeronimas, Saliamonas, Salys.

Geros dienos!

Alžyras +14

Tunisas +12

Atėnai

+15 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 18 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 7 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Netikėtos naujienos išsklaidys entuziazmą. Reaguokite greitai, bet nepervertinkite savo jėgų. Racionalaus patarimo vertėtų kreiptis į bičiulius.

Jautis. Aktyvinkite savo kūrybines galias ir išnaudokite progas pabūti kartu su draugais, nes bendri reikalai atneš didelių ateities vilčių.

Dvyniai. Būkite atsargesni tvarkydami dokumentus, finansinius reikalus. Derėtų pataupyti jėgas, rūpintis sveikata, nesiblaškyti, skirti laiko poilsiui, šeimai.

Vėžys. Norėdami įgyvendinti svajones, turėtumėte būti lankstesni. Pasitikrinkite, ar sumanymai pakankamai pagrįsti ir perspektyvūs. Neprošal pasitarti ir su artimaisiais.

Liūtas. Situacija gali keistis netikėtai ir nebūtinai jūsų naudai. Atrodys, kad aplinkinių ambicijos liejasi per kraštus. Būkite kantrūs ir taktiški, venkite konfliktų.

Mergelė. Mokėsite atsiriboti nuo to, kas vargina, slegia ar erzina. Profesinėje veikloje labiausiai padės įžvalga, o laisvalaikiu džiugins kūryba.

Svarstyklės. Tyliai ir ramiai pasieksite kur kas daugiau. Nepalanki diena bendrauti su vadovais, verslo partneriais. Svarbų pokalbį pamėginkite atidėti kitai savaitei.

Skorpionas. Tausokite privatumą, atsargiau dalykitės konfidencialia informacija. Nepalankus metas svarbiems darbams ir dideliems pirkiniams. Šaulys. Ginčai siutins, darbai slys iš rankų, planai žlugs. Neverta sureikšminti savo asmeninių bėdų. Geriau jausitės, jei pavyks suburti bičiulius ir įdomiai praleisti laisvalaikį.

Ožiaragis. Nesižvalgykite į praeitį ir nesigraužkite dėl to, ko nepavyko padaryti. Būkite imlūs įvairovėms. Naujos pažintys gali atverti ir netikėtų galimybių.

Vandenis. Užsiimdami įprasta veikla būsite sumanūs ir aktyvūs, lengvai spręsite iškilusias problemas. Palankus laikas planuoti tolimas keliones, vykti į svečius, pramogauti. Žuvys. Pamirškite suplanuotus darbus, nes galite privelti klaidų, kurias vėliau bus sunku ištaisyti. Namie nekritikuokite vaikų, nekelkite partneriui pernelyg didelių reikalavimų.

20

2013 02 08 Lietuvos žinios

Margumynai

Festivalis prasidėjo Rytų dvikovų epu Berlyno kino festivalis pirmiausia žvelgia į Rytus bei karštas temas. Per 11 dienų bus parodyta šimtai filmų ir įteikti prestižiniai apdovanojimai.

63-iajam Berlyno kino festivaliui šiemet vadovauja kinų režisierius Wong Kar Wai. Jis vakar ir atidarė Berlynalę savo filmu “Didysis meistras” apie kung fu superžvaigždės Bruce’o Lee mokytoją.

Kinijoje juosta jau sulaukė entuziastingų recenzijų ir finansinės sėkmės. Filmas, kurio originali versija trunka daugiau kaip dvi valandas, pasaulinei rinkai šiek tiek sutrumpintas.

Jame vaidina Honkongo numylėtinis Tony Leungas, pasauline žvaigžde tapęs po Wong Kar Wai 2000 metų hito “Meilės laukimas”, bei Pekine gimusi Zhang Ziyi iš “Sėlinančio tigro, tūnančio drakono”. Filmas apima kelis Kinijos istorijos dešimtmečius ir pasakoja apie legendinį Rytų dvikovų meistrą Yip Maną, vėliau treniravusį B.Lee. Juostoje, kuri brendo kone dešimtmetį, yra nuostabių kovos scenų.

Per visą tą laiką, kol filmas buvo kuriamas, sklido gandai apie didelio masto pakartotinius filmavimus ir sužeistus aktorius.

54 metų Wong Kar Wai įsitikinęs, kad jo filmas, Berlyne rodomas nekonkursinėje programoje, bus patrauklus visam pasauliui. “Nėra tokio dalyko kaip Vakarų ar Rytų žiūrovai. Kino elementai tie patys visame pasaulyje, nors jų raiška ir skiriasi”, - sakė jis.

Wong Kar Wai į tarptautinę sceną įsiveržė 1994 metais su juosta “Čiong-

Wong Kar Wai (centre) su savo “Didžiojo meistro” žvaigždėmis T.Leungu ir Zh.Ziyi. čingo ekspresas” ir buvo pirmas kinų režisierius, dirbęs Kanų festivalio vertinimo komisijoje. Berlyne jis vadovauja komisijai, kuri vasario 16 dieną kam nors iš 19 konkurso dalyvių paskirs “Aukso lokį” ir “Sidabro lokį”.

Berlynalė yra pirmas svarbus Europos metų kino festivalis. Šiemet jame rodomi filmai apie Vakarų ekonomikos krizės poveikį žmonėms ir du neramumų kupinus Rytų Europos dešimtmečius, naujos JAV nepriklausomų režisierių juostos.

Mattas Damonas pirmą kartą nuo 1997 metų “Gerojo Vilo Hantingo” laikų dirbo drauge su JAV režisieriumi Gusu Van Santu ir pristato “Pažadėtąją žemę”. Aktorius vaidina dujų gavybos kompanijos vadovą, spaudžiantį lėšų stokojančius ūkininkus parduoti savo žemes.

Stevenas Soderberghas dalyvauja su “Pašaliniu poveikiu”, kuriame Jude’as Law ir Catherine Zeta-Jones vaidina psichiatrus, dalijančius vaistus streso varginamiems amerikiečiams.

Naujus savo darbus pristato didžiosios prancūzų kino damos Catherine Deneuve, Isabelle Huppert ir Juliette Binoche.

Lenkų režisierė Malgoska Szumowska, viena iš trijų pretendenčių į “Aukso lokį”, atvežė nekantriai lauktą filmą “Vardan...” apie katalikų kunigą gėjų.

Irano režisierius Jafaras Panahi, susišlavęs tarptautinius apdovanojimus už tėvynėje uždraustus socialinės kritikos filmus, pristato “Užtrauktas užuolaidas” apie du nuo

policijos besislapstančius bėglius.

Bosnis Danisas Tanovičius, “Oskaro” laureatas ir “Niekieno žemės” režisierius, grįžta su “Vieno metalo rinkėjo gyvenimo epizodu”, kuriame atskleidžia baisias sąlygas skurdžioje ir izoliuotoje romų bendruomenėje.

Iš viso Berlyno festivalyje bus parodyta daugiau kaip 400 filmų.

Pernai Berlyno “Aukso lokys” atiteko italams veteranams Paolo ir Vittorio Taviani už dokumentinę dramą “Cezaris turi mirti”.

•

Bus pripirkta gausybė dovanų

Vienas išgelbėjo visus

Šv. Valentino dienos proga dovanų gaus net naminiai gyvūnėliai, o iš viso amerikiečiai ta proga išleis 18,6 mlrd. dolerių. Šiemet per Šv. Valentino, arba įsimylėjėlių, dieną, švenčiamą vasario 14ąją, vidutinis amerikietis pasirengęs pakloti 130,97 dolerio - 3,9 proc. daugiau nei pernai. Tai parodė speciali nacionalinė mažmenininkų apklausa. Šv.

Valentino diena Amerikoje yra populiariausia po Kalėdų, kai dovanojamos dovanos. Iš viso ta proga amerikiečiai išleis iki 18,6 mlrd. dolerių.

19,7 proc. amerikiečių dovanų pirks juvelyrinius dirbinius. Jais prekiaujantys prekybininkai gali susižerti iš viso 4,4 mlrd. dolerių. Tarp kitų populiariausių dovanų - saldainiai (juos pirks

51 proc. apklaustųjų, o prekiautojai susižers 1,6 mlrd. dolerių), gėlės (36,6 proc. pirkėjų, 1,9 mlrd. dolerių), drabužiai (15,6 proc. ir 1,6 mlrd.) bei dovanų čekiai (juos rinksis 15 proc. pirkėjų ir suplos 1,5 mlrd. dolerių).

Ieškodami pigesnių prekių vartotojai vis daugiau dėmesio skiria interneto parduotuvėms. Šiemet 26,3 proc. apklaustųjų dovanas pirks internetu - daugiausia per dešimtmetį. Pernai tokių pirkėjų buvo tik 19,3 procento. Daugiau kaip 40 proc. išmaniųjų telefonų savininkų ieškos dovanų ir jas pirks būtent šiais telefonais, tą patį darys 47 proc. planšetinių kompiuterių savininkų.

Maždaug 60 proc. amerikiečių Šv.

Valentino dienos proga perka dovanas šeimos nariams, kiti pradžiugina draugus, bendradarbius ir net savo naminius gyvūnėlius.

•

Delfinai žaidžia Australijos pakrantėje.

Protingi, jautrūs delfinai vis dar tebėra didelė paslaptis žmonėms, tačiau stiprus jų tarpusavo ryšys atsiskleidė, kai visas į bėdą pakliuvęs būrys puolė gelbėti atsiskyrusio gentainio ir taip pats išvengė pražūties.

Vienas delfinas Australijoje atėjo į pagalbą visam būriui seklumoje įstrigusių savo gentainių. Gudrų planą sumanė gamtosaugininkai. Vakarų Australijos pakrantės seklumoje jie aptiko maždaug 100-150 Stenella attenuata rūšies delfinų. Vandenyno gyvūnams

grėsė žūtis, vienas delfinas jau buvo nugaišęs. Blogos oro sąlygos sutrukdė pradėti gelbėjimo darbus. Ekologai stebėjo į bėdą pakliuvusius delfinus ir laukė tikėdamiesi, kad sugebės per potvynį nuginti juos į gelmes. Specialistai sugavo jauną delfiną, įkėlė jį į laivą ir nuplaukę reikiamą atstumą paleido į gilius vandenis.

Atskirtas nuo savo bandos jaunasis delfinas pradėjo skleisti nelaimės signalus. Jį išgirdę kiti delfinai ėmė plaukti “nelaimėlio” link. “Paskutinis dalykas, kurį matėme, - kaip delfinai išplaukia į atvirą jūrą”, - pasakojo vienas gelbėtojų.

Kitą dieną delfinų pakrantėje ne-

buvo matyti - visi jie išsigelbėjo. Vakarų Australijos valstijos departamento sraigtasparnis išžvalgė pakrantę, bet pavojinga padėtis nebepasikartojo.

Prieš tris mėnesius pietinėje Australijos pakrantėje gelbėjant ant seklumos užplaukusius delfinus 70 šių puikių gyvūnų žuvo. Gamtosaugininkams talkino savanoriai, kai kuriuos delfinus teko iškasti iš smėlio, gyvūnai buvo išsekę, praradę orientaciją, saulė iki žaizdų išdegino jų odą. Gelbėjimo tarnybos dėjo visas pastangas, kad išvestų gyvūnus į gilius vandenis.

•

“Fox News”, AFP, BNS, LŽ

Šv. Valentino dieną švenčia milijonai žmonių visame pasaulyje.

Reuters / AFP//Scanpix nuotraukos