2013 m. vasario 18 d. / Pirmadienis / Nr. 39 (13 464)

Kaina

2013 m. vasario 18 d. / Pirmadienis / Nr. 39 (13 464)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Parduotuves užkariauja anoniminiai gamintojai

Eimuntas Nekrošius veda į Rojų 13p.

Pradžia padaryta, tęsinio laukiama 4p.

9p.

www.lzinios.lt

Palangos simboliui -

areštas

Puoselėjama dešimtmečius trunkanti tradicija apdovanoti AB “Achema” bei kitose koncerno “Achemos grupė” įmonėse triūsiančius veteranus

5p.

Vakar Čekijoje pasibaigusiame pasaulio biatlono čempionate solidžiausiai pasirodė jaunasis talentas - 22-ejų Tomas Kaukėnas

15p.

UŽSIENIS

Deniso Nikitenkos nuotrauka

Atsigauna po meteorito smūgio

DENISAS NIKITENKA

Mūrinė Palangos kurhauzo dalis jau baigiama restauruoti, o sudegusiai medinei daliai prikelti imtasi drastiškų priemonių.

Klaipėdos apygardos teismas vasario 14 dieną skubaus vykdymo tvarka patenkino Kultūros paveldo departamento (KPD) prašymą ir laikinai apribojo teisę disponuoti netvarkoma medine pastato dalimi, priklausančia Jackų šeimai. Iš verslininko Gedimino Jackos Temidės rankomis siekiama atimti daugiau kaip

10 metų netvarkomą kultūros paveldo objektą ir perduoti jį valstybei, renovuoti bei atstatyti visą legendinį kurhauzo pastatų kompleksą. Tačiau Jackų šeima nusileisti neketina ir aiškina, esą jiems priklausančios pastato dalies tiesiog piktybiškai neleidžia tvarkyti patys paveldosaugininkai.

Anot KPD vadovės Dianos Varnaitės, teismo paprašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones medinei kurhauzo daliai. “Mūrinė dalis jau prikelta iš degėsių ir šįmet atvers duris žmonėms, o medinė daugiau nei dešimtmetį netvarkoma. Mūsų kantrybė išseko, mat Jackos tik žada, bylinėjasi, skundžia bet kokį

“Teismas tenkino departamento prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones Jackų šeimai priklausančiai kurhauzo daliai.” veiksmą dėl kurhauzo. Užuot ką nors darę, stabdo visus procesus.

Todėl mes siekiame, kad dėl kultūros paveldo objekto nepriežiūros ta dalis būtų nacionalizuota, o vėliau

perduota valdyti Palangos merijai”, LŽ sakė paveldosaugininkė.

Klaipėdos apygardos teismo atstovė Gintarė Daugėlaitė LŽ patvirtino, kad neseniai gautas toks KPD kreipimasis. “Teismas tenkino departamento prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones Jackų šeimai priklausančiai kurhauzo daliai.

Nutarties vykdymas įsigaliojo nuo priėmimo dienos, tačiau per savaitę sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. KPD per 14 dienų privalo pateikti savo ieškinį dėl pastato dalies paėmimo valstybės nuosavybėn”, - LŽ sakė ji.

4p.

Apie pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, laukiančius iššūkius, Bendrijos finansinę paramą kalbamės su Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadoriumi Raimundu Karobliu. Pasak jo, pirmininkavimas yra neprilygstamas mokymosi procesas - turėsime kelis šimtus ugnį

8p.

ORAI

Unikali proga įtvirtinti savo įvaizdį Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorius Raimundas Karoblis įsitikinęs, kad pirmininkavimas ES Tarybai geriausia galimybė darbais įtikinti Bendrijos lyderius, kad esame pajėgūs žaisti pagal europines taisykles.

Čeliabinsko regione likviduojami sprogimo, kurį sukėlė didžiulis į atmosferą įlėkęs meteoritas, padariniai. Šoką patyrę gyventojai nepraranda humoro jausmo. Visai armijai darbininkų ir savanorių valant nukentėjusią sritį, žmonės laidė juokelius apie tai, kas nutiko.

Vienas tokių juokelių: “Čeliabinskui artinantis meteorito gyventojus apėmė siaubas!” Ugnies kamuolys, pasirodęs virš pramoninio Rusijos miesto, padarė nemažai žalos: sužeista daugiau kaip 1200 žmonių, kelios dešimtys jų vis dar gydomi ligoninėse, apgriuvo keli tūkstančiai namų, gamyklų, įstaigų.

ir vandenį perėjusių valstybės tarnautojų, pripažįstamų visos ES lygiu.

Paklaustas, kaip vertina ES šalių vadovų derybas dėl Bendrijos biudžeto 2014-2020 metams, R.Karoblis pabrėžė, kad Lietuva turėtų būti patenkinta.

3p.

Debesuota, vėjuota, daug kur snigs, vietomis pustys.

Temperatūra dieną 1-2 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 02 18 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Sveikintinas Vyriausybės darbas KĘSTUTIS GIRNIUS

Neprisimenu Vyriausybės, kuri būtų tiek sutrikusi ir neryžtinga, tiek blaškytųsi, kiek dabartinė. Tačiau ši Vyriausybė vieną dalyką daro gerai, ir tas dalykas tikrai yra svarbus. Ji gerokai nuo 850 iki 1000 litų - padidino minimalią mėnesio algą (MMA), tuo išreikšdama norą pagerinti mažiausiai uždirbančiųjų padėtį, užtikrinti, kad jie galėtų pragyventi iš savo atlyginimo. Tai yra savaime suprantamas reiškinys Vakarų Europoje, bet Lietuvoje, kur įsitvirtinęs negailestingesnis kapitalizmo variantas negu JAV, tokia mintis kai kam yra beveik erezija.

Premjeras Algirdas Butkevičius neabejoja, kad koalicija priėmė teisingą sprendimą. Vasario pradžioje jis pažymėjo, kad “100 proc. reikėjo kelti, nes mes norime tam tikrą grupę žmonių išvaduoti iš vergijos. Jeigu mes norime suteikti žmonėms viltį, kad čia, Lietuvoje, galima dirbti ir galima gauti orų atlyginimą”. Praeitą savaitę jis pabrėžė, kad “Lietuvoje sudaryti galimybę rasti darbą ir gauti orų, už pašalpas didesnį atlyginimą” yra prioritetinis Vyriausybės siekis.

MMA reikia didinti. Lietuvoje ji buvo viena mažiausių visoje Europos

Sąjungoje. Eurostato duomenimis, 2012-ųjų viduryje tik Rumunijoje ir Bulgarijoje MMA buvo mažesnė ne tik vietos valiutą iškeitus į eurus, bet ir pagal perkamąją galią. Pats mažiausias minimalus atlyginimas - 148 eurai (524 litai) yra Bulgarijoje, pats didžiausias 1801 euras (6381 litas) - Liuksemburge. Pagal perkamąją galią minimalus atlyginimas Liuksemburge yra penkis kartus didesnis negu Bulgarijoje.

Ne tik MMA, bet ir baziniai atlyginimai, taigi atlyginimai be priedų, premijų ir komisinių, Lietuvoje yra mažesni negu Estijoje ir Latvijoje, nors dėl didesnių mokesčių latviai į rankas gauna mažiausiai. Reikia dar priminti, kad Lietuvoje santykinis ir absoliutus skurdas yra beveik didžiausias Europoje ir kad vaikų net didesnis procentas gyvena santykiniame skurde. Šitoks abejingumas savo piliečių likimui nepuošia jokios valstybės.

Vos pradėta kalbėti apie MMA didinimą, pasipylė įprasta kritika, aiškinimai, kad dėl algos padidinimo bankrutuos smulkieji verslininkai, padidės infliacija ir nedarbas. Esą dirbtinai padidėjus darbo jėgos kainai sumažės jo paklausa, darbo neteks kaip tik tie žmones, kuriems stengiamasi padėti, būtent nekvalifikuoti darbininkai. Dar nuogąstaujama, kad kiti darbininkai ir tar-

nautojai reikalaus, kad jų darbo užmokestis būtų didinamas proporcingai, kylant MMA. Patenkinus jų norus, smuktų Lietuvos konkurencingumas, o būtent eksportas leido Lietuvai įveikti pasaulio ūkio krizės pasekmes.

Ne tik Lietuvoje priešinamasi tam, kad būtų didinama minimali alga.

Nepaprastai daug kritikos sulaukė JAV prezidento Baracko Obamos pasiūlymas, pareikštas praeitą savaitę per metinį pranešimą Kongresui, pa-

Ne tik Lietuvoje priešinamasi minimalios algos didinimui. didinti minimalų atlyginimą nuo 7,25 iki 9 dolerių per valandą. Respublikonų partijos atstovai ir daugelis verslininkų pasmerkė prezidento siūlymą, aiškindami, kad plano įgyvendinimas kenktų verslui, o neva labiausiai nukentėtų paprasti darbininkai, nes jie netektų savo darbo vietų.

Prieš 20-30 metų dauguma ekonomistų manė, kad didinama MMA labiau kenkia negu padeda paprastiems darbuotojams. Bet pernai lapkritį savaitraštis “The Economist” paskelbė

straipsnį, kuriame aptariami naujausi tyrimai dėl MMA didinimo poveikio.

Jie rodo, kad atitinkamomis aplinkybėmis MMA didinimas gali turėti teigiamą reikšmę. Nepasitvirtino prognozės, kad padidės nedarbas. Be to, MMA augimas ne tik padidino žemiausią, 5 proc. darbuotojų, atlyginimą, bet, atrodo, šiek tiek pakėlė ir daugiau uždirbančiųjų pajamas, taigi sumažino darbo užmokesčio nelygybę. MMA didinimo poveikį lemia įvairūs veiksniai, pvz., kiek atlyginimai didinami, kaip greitai tai daroma, koks MMA dydis, palyginti su vidutiniu atlyginimu, ir t. t. Kiekvienu atveju nebesilaikoma dogmos, kad didinti MMA neišvengiamai kenksminga.

Nors Vyriausybės nutarimas didinti MMA sulaukė nemažai įprastos kritikos, nebuvo tos isteriškos reakcijos, kurią sukelia kalbos įvesti progresinius pajamų mokesčius. Gal todėl, kad MMA tiesiog neliečia vadinamojo elito kišenės, o gal ir dėl to, kad auga visuomenės sąžinė, jautrumas kitų likimui. Pasak Gitano Nausėdos, padidinta MMA iki 1000 litų neturėtų sudrebinti šalies ekonomikos pamatų, gal net galėtų padėti ištraukti iš “šešėlio” dalį dabar vokeliuose mokamų atlyginimų. Ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi nemano, kad Vyriausybės

žingsnis turės didelių neigiamų pasekmių. Veikiau tai gali būti paskata įmonėms padidinti našumą, juolab kad per pastaruosius ketverius metus realus darbo užmokestis nedidėjo.

MMA didinimas yra tik pirmasis žingsnis, siekiant pagerinti mažiau uždirbančiųjų padėtį. Yra ir kitų siūlymų, pavyzdžiui, padidinti neapmokestinamųjų pajamų dalį. Tokios priemonės yra būtinos, bet reikia atsargiai apskaičiuoti galimas pasekmes ir numatyti naujų įplaukų į biudžetą šaltinius.

Yra žingsnių, kurių galima tučtuojau imtis. Šiomis dienomis pranešta, kad “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos ir kitų vadovų algos pernai gerokai padidėjo iš dalies dėl to, kad pastovioji jų mėnesinio atlyginimo dalis apskaičiuojama minimalios mėnesio algos dydžio koeficientais. Tokia algų skaičiavimo tvarka, kuri galioja ne tik “Lietuvos geležinkeliuose”, turėtų būti tučtuojau panaikinta. MMA didinimo tikslas - gerinti mažiausiai uždirbančiųjų algas - yra iškreipiamas, kai iš jo labiausiai pasipelno įmonių vadovai. Ši ydinga tvarka yra nustatyta Vyriausybės nutarimu, tokiu nutarimu reikėtų ją panaikinti kitame Vyriausybės posėdyje, jei teisiškai tai įmanoma.

•

Seimo tribūna

Lietuvą sapnuoja tūkstančiai tremtinių vaikų Su Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju konservatoriumi Arimantu Dumčiumi kalbame apie istorinės atminties išsaugojimą ir nūdienos nerimo ženklus:

Lietuvos žinios

- Sparčiai nykstant atminties ženklams ir gyviesiems įvykių liudininkams, istorinę atmintį liečiančios problemos darosi vis aštresnės. Kas šiuo metu kelia didžiausią nerimą?

- Nukentėjusiųjų nuo sovietų okupacijos statusą Lietuvoje turi beveik 100 tūkst. žmonių. Pirmiausia, gindami jų teises privalome atkurti sumažintas valstybines pensijas ir žmonėms grąžinti tai, kas iš jų buvo atimta per pastaruosius ketverius metus. XV vyriausybė buvo numačiusi tam reikalingas lėšas, tačiau dabar jos naudojamos minimaliam darbo užmokesčiui didinti.

Taip pat būtina sutvarkyti istorinio paveldo registrą. Lietuvoje vis dar neįregistruota daugiau kaip pusė paminklų, istorinių vietų. Keliolika savarankiška iniciatyva įsteigtų tremtinių muziejų veikia be oficialaus statuso.

Nuolatinis dėmesys ir tobulinimas reikalingas nukentėjusiųjų nuo okupacijos teisinį statusą įtvirtinantiems įstatymams. Nuolat atsiranda naujų šio statuso siekiančių grupių, pavyzdžiui,

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

A.Dumčius: “Įsitikinau, kad tremtinių vaikų nostalgija ir meilė Lietuvai yra kur kas stipresnė nei kai kurių čia gyvenančių jaunų žmonių.” žydų tautybės asmenų gelbėtojai holokausto metu.

Ne mažiau svarbūs pokyčiai reikalingi šalies švietimo sistemoje, nes moksleiviams ne visada tiksliai perduodamos žinios apie patirtas represijas. Esame priversti nuolat ginti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kuriam norima mažinti finansavimą, neatsižvelgiant į jo istorinės atminties išsaugojimo nuopelnus. Buvusioje Sovie-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

tų Sąjungos teritorijoje baigia sunykti netvarkomos tremtinių kapinės. Keliolika metų nesėkmingai vyksta derybos su Rusijos Federacija dėl kapaviečių priežiūros.

Seniai įstrigo derybos dėl sovietų okupacijos atlyginimo klausimo. Sunkiai skinasi kelią specialaus atašė, atsakingo už tremtinių kapinių priežiūrą, etato įteisinimas Lietuvos ambasadoje Maskvoje.

Nereikia pamiršti ir tremtinių palikuonių pastangų grįžti į jų tėvų gimtinę.

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

- Su kokiomis problemomis susiduria į Lietuvą grįžti norintys žmonės? Kas jie ir kiek jų yra?

- Privalome tęsti tremtinių palikuonių iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos grįžimo ir integracijos Lietuvoje programą. Tai jaunos šeimos, tremtinių vaikai ir net vaikaičiai. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo grįžo apie 2 tūkst. jaunų žmonių, jie čia sėkmingai integravosi, išmoko kalbą ir įgijo profesiją. Tačiau apsilankius Altajuje ir Jakutijoje, susitikus su ten gyvenančių tremtinių palikuonimis, kurie veikia aktyviose organizacijose, o jų skaičius siekia 5 tūkst., aiškėja, kad grįžti trokšta dar apie 1500 žmonių. Tačiau mes, įsipareigoję juos aprūpinti gyvenamąja vieta, jau esame skolingi tiems, kurie grįžo. Tad kokių lėšų gali prireikti norint pasirūpinti visais norinčiaisiais grįžti, reikės suskaičiuoti per šiuos metus. Džiugu bent tai, kad mums pavyko pratęsti šią programą iki 2016 metų, nes ji jau buvo sustabdyta 2009-aisiais.

- Tačiau kas traukia žmones, galbūt nė karto nesilankiusius Lietuvoje, palikti savo namus ir integruotis į jiems nepažįstamą visuomenę?

- Tai yra tremtinių vaikai, auginti lietuviška dvasia. Įsitikinau, kad jų nostalgija ir meilė Lietuvai yra kur kas stipresnė nei kai kurių čia gyvenančių jaunų žmonių. Jie nenori atvykę čia pasukti į Vakarus. Jų tikslas - grįžti ten, iš kur buvo prievarta išvežti jų tėvai. Į mūsų valstybę jie žiūri kaip į svajonių šalį. Pagal

anksčiau galiojusią tvarką buvome įsipareigoję grįžusiuosius aprūpinti gyvenamąja vieta. Dabar jiems sudarytos lengvatinės būsto įsigijimo galimybės. Žinoma, prie to prisidedama ne tik valstybės biudžeto, tačiau ir Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau, be finansinių klausimų, susiduriama ir su statuso pripažinimo sunkumais, nes kai kuriems nebeįmanoma atgauti kadaise dingusių dokumentų, įrodančių jų kilmę.

- Sparčiai nykstantys gyvieji šių įvykių liudininkai apgailestauja, kad vis garsiau girdėti balsai tų, kurie ragina primiršti praeities nuoskaudas.

- Bandoma išskirti dvi dideles grupes. Viena pusė sako, kad nuo represijų nukentėję žmonės, praradę savo šeimas, artimuosius, visą turtą ir pagaliau gyvenimus, yra nukentėję kur kas labiau. Kiti atkerta, kad sunku buvo visiems, ir privalo būti visiška lygybė. Toks kiršinimas oponentams labai naudingas.

- Tačiau galbūt galite prisiminti ir tai, kas džiugina bei suteikia vilties?

- Ypač džiugina tai, kad visuomenėje vis labiau įsigali tolerancija. Didėja tarpusavio supratimas ir atsiranda draugiškas dialogas. Žmonės įsitikina, kad tai įvykiai, supriešinę žmones.

Svarbiausia, kad toliau tęstųsi susikalbėjimas, tuomet ir įsisenėjusių problemų reikalai pakryps į gerąją pusę.

•

Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 02 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Unikali proga įtvirtinti savo įvaizdį ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai - geriausia galimybė darbais įtikinti Bendrijos lyderius, kad esame pajėgūs siekti sudėtingų susitarimų, žaisti pagal europines taisykles, ne tik imti, bet ir duoti. Tuo įsitikinęs Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorius Raimundas Karoblis.

Apie pirmininkavimą ES Tarybai, laukiančius iššūkius, Bendrijos finansinę paramą kalbamės su Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadoriumi Raimundu Karobliu.

Pasiekėme daug - ES šalių vadovai sutarė dėl Bendrijos biudžeto 2014-2020 metams. Lietuva išsiderėjo 44,5 mlrd. litų paramos - 4 mlrd. litų daugiau nei 2007-2013 metais. Kad ir kaip būtų, tai mažiau, nei iš pradžių norėjome. Kaip vertinate tokią derybų pabaigą?

- Tai kompromisas. ES derybos jautriausiais klausimais dažniausiai baigiasi kompromisu, kur siekiama kuo labiau atsižvelgti į visų valstybių narių interesus. Tokiais jautriausiais klausimais kaip derybos dėl pinigų taikomas principas - “visos šalys turi būti vienodai patenkintos kompromisu, o jei tai neįmanoma - vienodai nepatenkintos”.

Tačiau Lietuva turėtų būti patenkinta. Ne tik dėl to, kad galėsime gauti daugiau pinigų, kai visas biudžetas mažinamas, bet ir dėl to, kad atsižvelgta į visus mūsų prioritetus, nors daug svertų neturėjome - juk, šiaip ar taip, esame tie, kurie daugiau gauna iš daugiamečio biudžeto, o ne į jį įmoka: už kiekvieną įmokėtą litą gauname penkis su puse.

Manau, kad pasiekta daugiausia, ką buvo įmanoma pasiekti, ar net daugiau. Derybos truko bemaž dvejus metus. Visuose įvairaus lygio susitikimuose kalbėjome, kad turime tris svarbiausius poreikius: sanglaudos fondų paramą, tiesiogines išmokas žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą. Visada siekėme, kad sanglaudai skiriamos ES lėšos nebūtų papildomai ribojamos skaičiuojant maksimalią galimą paramos sumą pagal bendrąjį vidaus produktą, kuris per krizę smarkiai smuko. Norėjome, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams būtų kuo artimesnės ES vidurkiui ir būtų sąžiningiau atsižvelgta į tai, kad Lietuvos ūkininkams tenka konkuruoti bendrojoje rinkoje. IAE uždaryti siekėme ne tik didesnės pinigų sumos, bet ir teisinio užtikrinimo, kad parama galės būti teikiama ir pasibaigus šiam daugiamečiam biudžetui, taigi po 2020-ųjų.

Mums pavyko pasiekti visų trijų tikslų vienu metu, neteko nieko aukoti - o tai svarbus laimėjimas.

Taip, visiems sakėme, kad norime daugiau. Viena, “norėti daugiau niekas nedraudžia”, kita, tai buvo pirminė pozicija - visą laiką aiškiai supratome, kad turėsime rasti kompromisų, kad sumos vis tiek turės būti mažesnės negu mūsų išdėstyti norai. Buvo svarbu argumentai ir pozicijų pagrįstumas - tam ir yra derybos.

Girdime žemdirbius, norėjusius didesnio tiesioginių išmokų augimo, ir šiuos norus suprantame. Tačiau prisiminkime, kad bendras biudžetas buvo sumažintas. Antra

R.Karoblio teigimu, derantis dėl ES biudžeto 2014-2020 metams Lietuvai pavyko pasiekti daug, bet neteko nieko aukoti. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka vertus, per 6 metus tiesioginių išmokų dydžiai Lietuvai išaugs ketvirtadaliu, o tai didžiulė suma. Na, tikrai nebūna, kad tokia dalimi sumos padidėtų per vieną naktį svarbu matyti laipsnišką didėjimą ir tendenciją vienodinti išmokas visos ES mastu.

Dėl IAE uždarymo finansavimo vos ne stebuklas, kad pavyko gauti dvigubai didesnę sumą negu pasiūlyta Europos Komisijos (EK), ypač turint galvoje neigiamą ES institucijų nuomonę apie šio projekto vykdymą.

Reikia būtinai pabrėžti, kad sėkminga derybų tarp valstybių narių pabaiga dar ne viskas. Laukia derybos su Europos Parlamentu (EP), kuris turės pritarti šiam biudžetui.

Nuo to, kaip pirmininkaujančiai Airijai pavyks sutarti EP, priklausys, kaip lėšos bus skirstomos nuo 2014 metų. Tai nemaža dalimi lems ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai šių metų antrąjį pusmetį dienotvarkę.

Kruopštus pasirengimas - Antrąjį šių metų pusmetį Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. Kaip atsakingoms mūsų šalies institucijoms sekasi tam ruoštis?

- Kasdien su tuo susidurdamas galiu patikinti, jog tikrai nėra tušti žodžiai, kad tokio išmėginimo Lietuvos valstybės tarnyba dar nėra turėjusi. Lietuva pirmininkaus ES Tarybai pirmą kartą, tad neturime tam tikros patirties ir institucinės atminties, į kurią galėtume atsiremti, bet nuo pat pradžių - o intensyviai rengtis pradėjome dar prieš kelerius metus - siekėme kompensuoti tai kruopščiu planavimu ir kiek įmanoma plačiau perimdami iki šiol pirmininkavusių šalių patirtį.

Daugelį kito pusmečio darbų dar pernai suplanavome ne tik dienomis, bet ir valandomis. Tad iki pirmininkavimo pradžios likusios maždaug 130 dienų jau yra finišo tiesioji, jei kalbėsime apie pasirengimą. Netrukus rengtis nebebus kada, reikės imtis pirmųjų pirmininkavimo uždavinių. Bet turėdamas

Daugelį kito pusmečio darbų dar pernai suplanavome ne tik dienomis, bet ir valandomis. puikią komandą iš visų Lietuvos ministerijų ir kitų institucijų - į Briuselį pirmininkavimui surinkti išties patyrę ir savo sritis išmanantys specialistai - esu tikras, kad pirmininkavimui būsime pasirengę.

- ES pirmininkausime pirmą kartą. Kaip Lietuva ir mūsų šalies galimybės vertinamos Briuselyje?

- Kiekviena pirmininkaujanti šalis yra unikali, bet kiekviena, jei tik laikosi bendrų taisyklių, gali tikėtis pirmininkavimo sėkmės. Nors ankstesnių pirmininkavimų patirtis, žinoma, būtų pravarti, sėkmei pasiekti visų pirma svarbu tai, kaip sugebėsime atlikti svarbiausią pirmininko darbą vadovauti deryboms kaip sąžiningi tarpininkai. Daug rezultatų priklausys nuo konkrečių pirmininkų - ministrų, mūsų, ambasadorių, ir dešimčių ekspertų iš Lietuvos valdžios institucijų - pasirengimo, dalyko išmanymo ir gebėjimo rasti kompromisus. Šiam svarbiausiam uždaviniui būti visiems vienodai teisingam - mažosios šalys Briuselyje kartais laikomos netgi tinkamesnės už didžiąsias, jos dažnai giriamos, nes sprendimus priima sparčiau ir yra pasirengusios lanksčiau atsižvelgti į visų interesus.

- Kokie didžiausi iššūkiai pirmininkavimo laikotarpiu laukia Lietuvos?

- Vienas didžiausių iššūkių yra suprasti, kad pirmininkaujanti šalis yra visų ES valstybių narių arbitrė, o ne savo interesų reiškėja. Svarbiausias uždavinys mums bus siekti valstybių narių kompromisų dėl siūlymų, kuriuos bus pateikusi EK, o tuos sprendimus, kur šalys kompromisų jau pasiekė, toliau derinti su EP. Žinoma, visada žinome, kokie yra Lietuvos nacionaliniai interesai, bet pirmininkavimo pusmetį pagrindinis tikslas bus rasti tokius sprendimus, kurie būtų priimtini visiems.

Be abejo, iššūkių matome įvairių.

Pasaulis pilnas netikėtumų ir krizių karinių, humanitarinių, ekologinių,

epideminių ir kitokių. Joms kilus, net ir kruopščiausiai parengtus planus tektų keisti atsižvelgiant į naują situaciją. Galime pavadinti iššūkiu ir tai, kad pirmininkausime su viena mažiausių komandų tarp iki šiol pirmininkavusių šalių ir turėdami vieną iš mažesnių pirmininkavimo biudžetų - o darbų nuveikti turėsime net daugiau už kitus. Svarbiausia, kad būtume išmanūs ir jaustume Lietuvos institucijų bei visuomenės paramą.

Didžiulė investicija - Kokia pirmininkavimo ES Tarybai reikšmė mūsų šaliai?

- Pirmininkavimas yra visų pirma pusmečio pareiga, tenkanti kiekvienai ES valstybei. Bet atlikdami šią pareigą mokame tik nedidelį atlygį visai Europos šeimai už tai, ką iš jos gauname mainais daugiau kaip pusės amžiaus taiką, galimybę laisvai keliauti, verslui ir prekybai palankią vidaus rinką su bendrais standartais ir, žinoma, didelę bei vis didesnę pinigais išmatuojamą paramą. Be abejo, šią pareigą vadovauti deryboms dėl ES įstatymų kiekviena šalis gali išnaudoti ir savo pranašumams pabrėžti. Antai Lietuvai tai unikali proga įtvirtinti savo kaip patikimos ES narės įvaizdį. Vargu ar rastume geresnę galimybę darbais įtikinti svarbiausius ES lyderius ir sprendimų priėmėjus, kad esame tokie pat pajėgūs siekti sudėtingų susitarimų ir produktyviai elgtis pagal sudėtingas Europos šeimos taisykles. Turime parodyti Bendrijai, kad sugebame ne tik imti, bet ir duoti.

Pasirengimas pirmininkauti ir pirmininkavimas yra neprilygstamas mokymosi procesas. Greta daugelio formalių mokymų, kuriuos esame perėję ir aš, ir visi nuolatinės atstovybės diplomatai bei ekspertai, neįkainojama bus sukaupta neformali patirtis ir įgūdžiai suvaldyti skirtin-

gus dešimčių valstybių narių interesus. Ši patirtis nedings paskutinę pirmininkavimo dieną - ji bus labai svarbi investicija gerinant Lietuvos valstybės tarnybos kokybę. Paprastai kalbant, turėsime kelis šimtus ugnį ir vandenį perėjusių valstybės tarnautojų, pripažįstamų visos ES lygiu. Tai didžiulė investicija.

Be to, nepamirškime, kad greta svarbiausio krūvio Briuselyje - beveik 40 ministrų susitikimų ir maždaug 1800 kitų posėdžių - apie 200 renginių vyks Vilniuje. Tad dešimtims tūkstančių atvyksiančių svečių nuo valstybių vadovų iki nevyriausybinių organizacijų aktyvistų - tai bus unikali proga savo akimis pamatyti Lietuvą, susipažinti su jos kultūra, istorija, maistu ir, svarbiausia, žmonėmis.

- Per Lietuvos pirmininkavimą ES darbotvarkėje numatoma daugiau nei 500 klausimų, iš kurių 115 prioritetiniai. Kokius svarbiausius galėtumėte išskirti?

- Lietuvai svarbiausi bus klausimai, kurie labiausiai prisidės prie šiuo metu pagrindinių ES politikos tikslų: finansinio stabilumo, augimo, darbo vietų kūrimo, taip pat, ir tai labai svarbu, didesnio ES konkurencingumo.

Konkretus prioritetinių klausimų sąrašas keisis iki pat Lietuvos pirmininkavimo pradžios - atidžiai stebime, kaip siekti pažangos dėl daugelio šių teisės aktų sekasi šiuo metu pirmininkaujantiems airiams, ir juos remiame. Bet žinome, kad Lietuvai teks vadovauti, tęsiant tokias itin svarbias derybas kaip bankų sąjungos steigimas bei stiprinimas ir ekonominės politikos visose valstybėse narėse koordinavimas.

Per pirmininkavimą mūsų laukia ir kiti visai ES labai svarbūs teisės aktų rinkiniai: dėl vidaus rinkos gilinimo, finansinių paslaugų, jaunimo nedarbo problemų sprendimo, transporto, aplinkosaugos, taip pat tikriausiai dėl žemės ūkio bei žuvininkystės politikos reformos.

Lietuvai teks itin didelis uždavinys susiderėti dėl metinio ES biudžeto 2014 metams. Jei, kaip norime tikėti, EP pritars daugiamečiam ES biudžetui 2014-2020 metams, mūsų laukia sunkus darbas paversti šį politinį susitarimą maždaug 70 konkrečių teisės aktų dėl pinigų naudojimo.

Kuo greičiau dėl jų susitarsime, tuo greičiau ims plaukti pinigai, o juk ir taip vėluojame.

- Nustatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai: energetika, Rytų partnerystė, Baltijos jūros regiono strategija, išorės sienų valdymas. Kodėl būtent tokie?

- Šiuos Lietuvos pirmininkavimo nacionalinius prioritetus nustatė Seimas. Kiekviena pirmininkaujanti šalis, nors turi visų pirma įgyvendinti esamą dienotvarkę, turi šiek tiek laisvės kelti klausimus, kurie, jos manymu, svarbūs visai Europai.

Manau, galime sutikti, kad energetikos vidaus rinkos kūrimas, tinkami santykiai su Rytų kaimynėmis, siekiančiomis artėti prie ES, priemonės glaudesniam bendradarbiavimui aplink Baltiją, išmaniosios pasienio technologijos yra svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Tačiau nepamirškime, kad prieš minėdamas nacionalinius prioritetus Seimas kaip prioritetą visų pirma paminėjo ir bendrą visos ES tikslą skatinti nuolatinį augimą, darbo vietų kūrimą bei finansinį stabilumą. Tai iš tiesų pačios svarbiausios ES dienotvarkės temos.

•

4

2013 02 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

Pradžia padaryta, tęsinio laukiama TOMAS BAŠAROVAS

Vasario 16-ąją, minint Valstybės atkūrimo 95-ąsias metines, Vilniuje lankėsi Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Tačiau politikos apžvalgininkai staigaus dviejų šalių santykių pagerėjimo prognozuoti neskuba.

Vilniuje šeštadienį viešėjęs Lenkijos vadovas tęsia tradiciją dalyvauti Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos renginiuose. Po iškilmingos Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos Vasario 16-ajai paminėti įvyko Lietuvos ir Lenkijos vadovų darbo susitikimas. B.Komorowskis vizito metu taip pat aplankė istorinius paminklus, Vilniuje susitiko su lenkų bendruomene.

Tradiciją dalyvauti kaimynės šalies Nepriklausomybės dienos renginiuose pernai rudenį buvo sulaužiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tada ji atsisakė vykti į Varšuvą dalyvauti Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime esą dėl neatidėliotinų vidaus politikos klausimų. Tuo metu buvo formuojama nauja valdančioji koalicija ir Vyriausybė.

Nors šis Lenkijos vadovo vizitas siejamas su gerėjančiais Lietuvos ir Lenkijos dvišaliais santykiais, politikos apžvalgininkai staigaus santykių atšilimo kol kas neprognozuoja.

Išlauktas vizitas Vilniaus universiteto docentas, buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šven-

Lauks tolesnių žingsnių

Kišimasis į vidaus politiką?

Politikos apžvalgininkas Jacekas Komaras pabrėžė, kad, skirtingai nei ankstesni Lenkijos vadovo apsilankymai Vilniuje, šis vizitas - žingsnis dvišalių santykių puoselėjimo link. “Prezidento B.Komorowskio atvykimas rodo, kad jis nenori tos pauzės, kurią paskelbė prezidentė D.Grybauskaitė. Jis siekia dviejų šalių bendravimo ir bendradarbiavimo. Būtent tuo šis vizitas yra išskirtinis”, - LŽ tvirtino J.Komaras.

Politikos apžvalgininko teigimu, pirmieji politinių Lietuvos ir Lenkijos santykių ledai pralaužti, tačiau tolesnė jų plėtra priklausys nuo darbų.

Politologo Kęstučio Girniaus nuomone, kasmetinis B.Komorowskio apsilankymas Vilniuje yra geras ženklas, todėl šią tradiciją abiejų valstybių vadovai turėtų išlaikyti ir ateityje. “Tačiau atrodo, kad atlikus formaliąją Lenkijos prezidento B.Komorowskio vizito dalį gerokai daugiau dėmesio buvo skiriama lenkų tautinei mažumai. Manau, kad Lenkijos prezidentas turėtų skirti dėmesio lenkų mažumai, bet man kyla klausimas, ar vizitas Lietuvos Valstybės atkūrimo šventės proga tikrai yra tinkamiausias laikas tai daryti”, - svarstė politologas.

V.Ališauskas: “Lenkijos prezidento B.Komorowskio vizitas į Vilnių nebuvo netikėtas, tačiau įvyko esant naujam politiniam kontekstui.”

Per prezidentų D.Grybauskaitės ir B.Komorowskio susitikimą daugiausia aptarti bendri ES reikalai. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka tojo Sosto ir Maltos ordino Vytautas Ališauskas teigia, kad Lenkijos prezidento B.Komorowskio vizitas į Vilnių nebuvo netikėtas, tačiau įvyko esant naujam politiniam kontekstui, lenkiškosios pusės nustatytomis sąlygomis.

“Tai nėra tarsi žaibas iš giedro dangaus, veikiau tai - nuoseklus Lenkijos išlauktas momentas. Šis vizitas rodo, kad pauzė, lyg ir buvusi paskelbta Lie-

tuvos prezidentės, baigėsi”, - LŽ pažymėjo jis. V.Ališauskas vakar nesiryžo spėti, kaip keisis Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu, tačiau abiejų valstybių santykiai artimiausiu metu, pasak jo, turėtų įgauti naują pagreitį. Jo nuomone, nemažai įtakos Lietuvos ir Lenkijos santykių plėtrai turės ir tai, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) išliks valdančiojoje koalicijoje.

“Manau, abi šalys puikiai supranta, kad tai nėra procesas, kurį galima sutvarkyti per mėnesį”, - teigė J.Komaras. Jo manymu, gerinant dvišalius santykius didžiulę atsakomybę turėtų prisiimti Seimas, esą turintis spręsti įsisenėjusias lenkų tautinės mažumos problemas. Tačiau, apžvalgininko teigimu, ne mažesnio palaikymo bus laukiama ir iš Lenkijos politikų. “Lenkijoje taip pat yra politinių jėgų, nelabai norinčių, kad dvišaliai santykiai būtų geri. Tad tolesnis bendravimas ir bendradarbiavimas priklausys ir nuo to, kaip elgsis lenkų politikai, ar nebus pareiškimų, kurie gali viską sugadinti”, - perspėjo J.Komaras.

K.Girnius taip pat akcentavo Lenkijos vadovo pareiškimą, kad LLRA sėkmė Seimo rinkimuose atvėrė visiškai naujų perspektyvų ir galimybių plėtoti dvišalius santykius. “Gana keistas pareiškimas, jis tarsi primena raginimą palaikyti vieną politinę jėgą.

Užsienio politikos vadovai paprastai taip nedaro”, - pažymėjo politologas.

K.Girnius tokį Lenkijos prezidento pareiškimą įvertino kaip kišimąsi į Lietuvos vidaus politiką. “Susidaro įspūdis, tarsi visi lenkų tautinės mažumos atstovai ir kiti mūsų valstybės piliečiai, kuriems rūpi Lietuvos ir Lenkijos santykiai, turėtų palaikyti LLRA”, - LŽ teigė politologas.

•

Palangos simboliui - teismo areštas Atkelta iš

•1 p.

D.Varnaitė LŽ sakė, kad Jackos, matyt, bylinėsis. “Jei teismai bus operatyvūs, tikimės bylinėtis ne ilgiau kaip dvejus metus. Kurhauzo medinei daliai atstatyti pinigų galima gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014-2020 metų finansavimo periodo.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis taip pat yra pabrėžęs, kad daug dėmesio bus skiriama pinigams panaudoti paveldosauginiams projektams. Kurhauzo dalies atstatymas - vienas iš prioritetų”, - tikino ji.

KPD direktorės manymu, su Jackomis galima būtų pasirašyti ir taikos sutartį kurhauzo dalies nenacionalizuojant. Tačiau tik tokiu atveju, jei verslininkas ir jo šeima pasirašytų konkrečių įsipareigojimų sutartį atstatant kurhauzo dalį. “Tačiau ši šeima akivaizdžiai nėra suinteresuota tartis geranoriškai ir tik imituoja rūpinimąsi sudegusiu Palangos simboliu. Realiai nieko nedaroma, tik bylinėjamasi. Reikia, kad visuomenė nebesitaikstytų su tokiu tyčiojimusi iš valstybės, nes tas objektas svarbus visai šaliai”, - teigė ji.

Parduotų pastatus Palangos meras Šarūnas Vaitkus LŽ taip pat patikino, kad bus ima-

kuri dalis kurhauzo priklauso. Kiek kartų kreipėmės į paveldosaugininkus, tiek kartų negavome leidimo atstatyti medinę dalį. Mums neišduoda projektavimo sąlygų, šį sprendimą taip pat skųsime teismui”, - tikino verslininkas. Paklaustas, kokiais pinigais atstatytų medinę dalį ir ar jau žino, kiek tai kainuotų, G.Jacka negalėjo atsakyti. “Kol nėra projekto, negalima ir sumų žinoti. O pinigų gaučiau paėmęs paskolą. Jie ir tą mūrinę dalį restauruoti nusprendė be mūsų sutikimo. Be to, nors kurhauzas buvo padegtas, teismai iki šiol iš padegėjų nepriteisė žalos atlyginimo mums, savininkams”, - nuoskaudą liejo palangiškis. Jis neatsakė ir į LŽ klausimą, ar skųs KPD siekį apriboti nuosavybės teises į medinę kurhauzo dalį ir ją nacionalizuoti.

Darbuosis po Velykų

Kol mūrinė kurhauzo dalis gražėja ir ruošiasi įkurtuvėms, netvarkomai medinei teismas skyrė areštą.

Deniso Nikitenkos nuotrauka

masi visų priemonių atstatyti visam kurhauzui, o ne dalimis. “Jei teismai leidžia nacionalizuoti medinę kurhauzo dalį, mes esame pasiryžę ją

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia artimuosius ir Jonavos rajono savivaldybės kolektyvą dėl GRAŽINOS MRAZAUSKIENĖS mirties.

Netekties skausmą tesumažina šviesus Jos prisiminimas.

atstatyti. Tai juk ne Valdovų rūmai, šimto milijonų litų nereikia. Medinei pastato daliai gali prireikti apie 4-5 mln. litų, nors po rekonstrukcijos konkurso ši suma gali būti ir mažesnė”, - tikino meras. Pasak jo, šiais metais merija turėtų persikelti į naujai rekonstruotas erdvias patalpas Vytauto gatvėje, tad liks nenaudojami 4-5 pastatai, kuriuos esą būtų galima parduoti, o pinigus panaudoti Palangos simboliui atstatyti. Meras tikisi, kad jau šį gruodį restauruotame kurhauze vyks iškilmingas “Palangos - kultūros sostinės 2013” finalinis renginys.

Kurhauzo medinei daliai atstatyti pinigų galima gauti iš ES struktūrinių fondų 2014-2020 metų finansavimo periodo.

Negauna leidimų G.Jacka LŽ tikino jokių dokumentų dėl KPD skundo negavęs ir vardijo laukiančius teismų posėdžius dėl kitų su kurhauzu susijusių ginčytinų aplinkybių. “Mes dar ginčijame, kam

Kol valstybinės institucijos kaunasi su Jackomis, mūrinę kurhauzo dalį restauruojantys darbininkai laukia pavasario. Anot darbus vykdančios UAB “Pamario restauratorius” direktoriaus Aldo Kliuko, jo žmonės kurhauze nebedirba nuo lapkričio. “Šalta, laukiame balandžio pradžios. Taip pat dar neskirta pinigų pirmojo etapo darbams baigti, vėliau bus konkursas ir antrojo etapo darbams”, sakė jis ir patikslino, kad kurhauzo mūrinės dalies restauracijos finansavimas nestringa, pinigų negauta dėl biurokratinių procedūrų. Paklaustas, ar sudėtinga bus atstatyti medinę kurhauzo dalį, A.Kliukas patikino, kad yra visi detalūs brėžiniai, išliko daug ikonografinės medžiagos, darbai truktų keletą metų. Atstatyti mūrinę sudegusio kurhauzo dalį kainuotų per 3,5 mln. litų.

•

2013 02 18 Lietuvos žinios

Reportažas

5

Veteranai darbovietės nekeitė dešimtmečiais Dešimtmečius trunkanti tradicija - apdovanoti ilgiau kaip 20 metų AB “Achema” bei kitose koncerno “Achemos grupė” įmonėse triūsiančius darbuotojus - ir šįmet į vieną didžiulį būrį sukvietė savo pareigas nepriekaištingai atliekančius veteranus. no įmonėse triūsiantys 45 metus, - AB “Achema” projektavimo ir konstravimo skyriaus konstruktorius Algimantas Galvydis, elektros cecho pamainos inžinierius Jonas Pranas Vaišnoras, elektros cecho elektromonteris Algis Gurevičius, UAB “Iremas” aparatų ir vamzdynų remonto cecho inžinierius Mikas Pačepavičius. “Daug šviesių akimirkų patyriau šioje įmonėje”, - prisipažino J.P.Vaišnoras.

KRISTINA KUČINSKAITĖ

“K

olegos ir darbdaviai man yra labai svarbūs, mat jei kolektyve atmosfera būtų netinkama, manęs nesulaikytų net didelis atlyginimas”, - LŽ tvirtino 40 metų UAB “Agrochema” dirbantis Kazimieras Romančikas. Į tradicinę šventę, kai sveikinami 20, 25, 30, 35, 40 ir 45 metus dirbantys darbuotojai, AB “Achema” ir dar šešių koncerno įmonių vadovai kolektyvą pakvietė jau 28-ąjį kartą. 159 darbuotojai buvo apdovanoti piniginėmis premijomis, ordinais, juostomis, diplomais, gėlėmis. Ilgiausiai dirbantiems asmenims įteikti veteranų žiedai. Gėlių puokštes visiems ilgamečiams darbuotojams atsiuntė šviesaus atminimo koncerno “Achemos grupė” prezidento dr. Bronislovo Lubio žmona Lyda Lubienė.

Koncerno “Achemos grupė” laikinai prezidento pareigas einantis A.Bendaravičius (dešinėje) džiaugėsi itin sėkmingais 2012 metais, AB “Achema” generalinis direktorius V.Vareika pabrėžė, kad koncerno įmonių darbuotojų atlyginimų vidurkis yra vienas didžiausių Lietuvoje.

Sveikino ir meras, ir ministras Keturias valandas trukusią šventę, kurioje koncertavo ryškios Lietuvos muzikos žvaigždės bei scenos artistai, sveikinimo žodžiais pradėjo koncerno “Achemos grupė” laikinai prezidento pareigas einantis Audrius Bendaravičius ir AB “Achema” generalinis direktorius Valdemaras Vareika. Pasak A.Bendaravičiaus, 2012-ieji buvo sėkmingi visoms koncerno įmonėms. Iš viso gauta 4,6 mlrd. litų pajamų. “Pasiekėme 2008 metų rekordinį lygį”, sakė A.Bendaravičius ir pabrėžė, kad daugiausia pajamų koncernui uždirbo būtent Jonavoje įsikūrusios įmonės.

Augantį pelną, A.Bendaravičiaus teigimu, apkarpys tik nuolat kylanti dujų kaina. Tai gali nulemti finansiškai mažesnę sėkmę 2013 metais. “Tačiau dabar akivaizdu, kad daugumai koncerno įmonių 2012-ieji buvo geriausi per visą jų gyvavimo laikotarpį. Dėkoju darbuotojams už tai - už jų triūsą, darbą, atsidavimą”, - sakė sveikintojas.

AB “Achema” generalinis direktorius V.Vareika pasidžiaugė, kad koncerno “Achemos grupė” įmonių darbuotojų atlyginimų vidurkis yra vienas didžiausių Lietuvoje.

“Vasario mėnuo - kupinas reikšmingų datų Jonavai. Būtent šį mėnesį buvo pagamintas pirmasis “Achemos” produktas, švenčiama ir tradicinė įmo-

nės veteranų diena”, - kalbėjo Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Meras AB “Achema” darbuotojams palinkėjo meilės - sau, kolegoms, artimiesiems, darbdaviams, o įmonei - nepriklausomybės nuo dujų kainų.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius prisipažino taip pat esąs “Achemos” veteranas, nes šioje įmonėje dirbo daugiau kaip 20 metų.

“Džiaugiuosi koncerno “Achemos grupė” finansiniais rezultatais ir tuo, kad jo darbuotojai pagal uždarbio vidurkį yra tarp lyderių Lietuvoje”, - sakė R. Sinkevičius.

susijusiose įmonėse. Be anksčiau minėtų įmonių, šioje kategorijoje apdovanoti ir UAB “Renerga” kolektyvo nariai. 40 metų bendrovėje triūsia net 25 žmonės. Solidžiausi veteranai, koncer-

“Tiek metų - beveik 50 - nebūčiau triūsęs, jei kolegos ar darbdaviai būtų buvę nepriimtini”, pabrėžė V.Jurgaitis.

Dirbs, kol galės UAB “Iremas” mašinų remonto cecho šaltkalvis-remontininkas Vladimiras Paškevičius, bendrovėje triūsiantis tris dešimtmečius, pasakojo dar 1982-aisiais gavęs kvietimą prisidėti prie komandos ir nuo to laiko darbo-

vietės nekeitęs. “Būta ir sunkių metų, ypač buvo nelengva per krizę. Tačiau išgyvenome. Pasilikau ir dabar kartu su kitais džiaugiuosi darbo rezultatais”, tvirtino veteranas. Jis prisipažino, kad jo darbas nelengvas, bet jam jis labai patinka. “Gamykloje visus pažįstu. Dabar daug bendraujame ir su užsienio užsakovais”, - sakė V.Paškevičius ir pridūrė, kad įmonėje dirba daug specialistų, įgijusių svarbios patirties.

UAB “Agrochema” specialistas K.Romančikas tvirtino dirbsiąs bendrovėje tol, kol galės. “Per 40 darbo metų mano pareigos keitėsi - įdomu, kai gali tobulėti”, - prisipažino veteranas.

Ilgiausiai AB “Achema” dirba 72 metų Virmantas Jurgaitis - pavasarį sueis 50 metų, kai jis dirba vienoje darbovietėje. Įvairias pareigas ėjęs specialistas šiuo metu yra konsultantas. “Karjerą pradėjau kaip cecho energetikas.

Darbo laikas man niekada neprailgdavo - ir dabar atrodo, kad įmonėje dirbu tik kokius 10, o ne 50 metų”, - šypsojosi pašnekovas. Jis pasakojo, kad visada buvo užsidegęs savo veikla, net atostogauti nenorėdavęs. “Tiek metų net 50 - nebūčiau triūsęs, jei kolegos ar darbdaviai būtų buvę nepriimtini”, argumentavo V.Jurgaitis.

•

Nepamirštas nė vienas veteranas Po iškilmingų kalbų pirmiausia apdovanoti 20 metų AB “Achema” ir kitose koncerno “Achemos grupė” įmonėse dirbantys darbuotojai. Jiems, be kitų dovanų, įteikti ir trečiojo laipsnio garbės ženkleliai. Šiais įvertinti devyni AB “Achema”, trys UAB “Iremas” ir keturi UAB “Budrus sakalas” darbuotojai. 25 metus bendrovėje dirba 22 kolektyvo nariai. Jiems ir dar šešiems UAB “Iremas”, dviem UAB “Transachema” bei po vieną UAB “Budrus sakalas” ir UAB “Achempak” darbuotoją įteikti antrojo laipsnio garbės ženkleliai. Gausiausias veteranų, čia dirbančių 30 ir 35 metus, būrys - AB “Achema” ir su ja

Šventės dalyvių sausakimšoje Jonavos kultūros centro salėje koncertavo ryškios Lietuvos muzikos žvaigždės bei scenos artistai, tarp jų ir Liudas Mikalauskas (bosas). / Erlendo Bartulio nuotraukos

Solidžiausi, 45 metus dirbantys veteranai su vadovais šoko rokenrolą: (iš kairės) A.Bendaravičius, A.Gurevičius, J.P.Vaišnoras, A.Galvydis, V.Vareika.

Ilgiausiai, taip pat ir 40 metų, dirbantiems žmonėms, be kitų dovanų, buvo įteikti ir veteranų žiedai.

6

2013 02 18 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Šveicarijos geležinkelis išrado naują verslą

Bauginimai stumia į neviltį

Šveicarų pasitenkinimas savo tobula geležinkelio sistema, kurią jie visuomet vadino geriausia pasaulyje, regis, blėsta sulig nauja bilietų pardavimo politika.

Agresyvi skolų išmušinėtojų taktika nesunkiai priveda ir taip pažeidžiamus žmones prie savižudybės.

Viskas prasidėjo nusprendus panaikinti bilietų pardavimą traukiniuose, nors konduktoriai ir liko.

Keleiviai dabar turi pirkti bilietus automatu, stovinčiu ant platformos, internetu arba išmaniuoju telefonu.

Atrodytų, viskas turėtų būti gerai, jei ne protu nesuvokiama logika, kas yra galiojantis bilietas, ir milžiniškos baudos keleiviams, kurie jo neturi. Štai toks pavyzdys: jaunas žmogus, turintis bilietą, negali jo pažymėti, nes sugedo ant platformos esantis komposteris, tad jis kruopščiai užrašo ant bilieto datą ranka, lipa į traukinį ir ten konduktorius jam išrašo baudą, nes jo bilietas negalioja.

Pensininkas, su kuriuo anūkas nusprendė praleisti dieną ir nupirko bilietus abiem savo mobiliuoju telefonu, gauna didžiulę baudą už tai, kad, pasirodo, vienam asmeniui leidžiama pirkti tik vieną elektroninį bilietą, tad vargšas senelis traktuojamas kaip zuikis, neturintis bilieto.

Galiausiai dar vienas atvejis: atbėgęs į geležinkelio stotį žmogus pamato, kad bilietų pardavimo automatas neveikia, tad griebia savo išmanųjį telefoną ir pradeda pirkti bilietą. Jis įšoka į Ženevon važiuojantį traukinį jau turėdamas elektroninį bilietą ir ramiai parodo jį konduktoriui. Deja, šis paaiškina, kad bilietas negalioja. Kodėl, paaiškėja tik po kelių savaičių, kai keleivis sulaukia Šveicarijos geležin-

Šveicarijos federalinio geležinkelio (SBB) traukiniai Liucernos geležinkelio stotyje.

Kompanija vien iš baudų per mėnesį uždirba apie 2 mln. dolerių. Kuo gi ne puikus mažytis versliukas! kelio laiško, kuriame paaiškinta, jog kompanija gavo nuo kreditinės kortelės nuskaičiuotus pinigus už bilietą praėjus jau 4 minutėms, kai traukinys pajudėjo. Vadinasi, keleivis jį nusipirko traukinyje - o tai draudžiama.

Drauge su laišku atkeliavo ir baudos kvitas - 190 frankų (530 litų).

Veltui visi šie žmonės protestavo,

veltui aiškino, kad neveikė automatai, kad jie sumokėjo už bilietą ir pan.

Kiekvieną mielą dieną Šveicarijoje baudas gauna 750 keleivių, o šios šalies geležinkelininkai tik kartoja, kad naujoji politika skirta sąžiningai mokantiems keleiviams apsaugoti. Žvilgsnis į Šveicarijos geležinkelio buhalterinę knygą perša visai kitą

mintį. Įmonė vien iš baudų per mėnesį uždirba apie 2 mln. dolerių. Kuo gi ne puikus mažytis versliukas! Ir ne taip jau svarbu, kaip jaučiasi keleiviai, kurie padarė viską stengdamiesi sąžiningai nusipirkti bilietą. Kai kurie jau net kelia bylas teismuose.

Nors ir kyla nesklandumų, kelionės traukiniais Šveicarijoje vis dar populiarios. Tačiau kai kuriems keleiviams kėdės juose nebeatrodo tokios minkštos ir kava kvepia nebe taip skaniai: Šveicarijos geležinkelis prarado kur kas daugiau nei tie 2 mln. per mėnesį - gerus santykius su savo klientais.

•

Sunkiais laikais šeimoms trūksta pinigų viskam, tačiau kiekvieną savaitę laiku nesuvalgytas maistas keliauja į šiukšlinę. Taip italai kasmet išmeta maisto, kurio vertė 39 mlrd. eurų.

Krizė mažina šeimų išlaidas, žmonės vargiai ištempia iki mėnesio galo, tad kas savaitę išmesti maistą yra didelė prabanga. Net 60 proc. italų prisipažino, kad jiems tai nutinka. Kasmet kiekviena šeima Italijoje išmeta maisto produktų daugiau kaip už 1600 eurų. Nacionaliniu mastu tai sudaro 39,4 mlrd. eurų.

Maždaug 40 proc. atvejų sudaro šeimininkės nepatyrimas, nenoras daug laiko praleisti virtuvėje ir netikęs pirkinių planavimas. Kitais žodžiais, maistas nesuvalgomas dėl Pergalė Kipro prezidento rinkimuose buvo pranašaujama dešiniųjų atstovui N.Anastasiadžiui.

Vakar ekonomikos ir bankų krizę išgyvenančiame Kipre buvo renkamas naujas prezidentas - po emocingos rinkimų kampanijos, per kurią daugiausia kalbėta, kaip išgelbėti šalį nuo bankroto.

Savo valią galėjo pareikšti 550 tūkst.

Kipro graikų. Pergalė buvo pranašaujama 66 metų Nikui Anastasiadžiui iš pagrindinės dešiniųjų opozicijos partijos “Disy”. Jei jis surinko daugiau kaip 50 proc. balsų, antrojo rinkimų rato nebereikės.

Per šią rinkimų kampaniją, kitaip nei per ankstesnes, didžiausias dėme-

sys teko ekonomikai, o ne sunkioms pastangoms suvienyti šią padalytą Europos Sąjungos (ES) valstybę.

Rimčiausias N.Anastasiadžio varžovas buvo Stavras Malas, buvęs sveikatos apsaugos ministras. Didžiojoje Britanijoje išsilavinimą įgijusį 45 metų nepriklausomą kandidatą rėmė dabartinė valdančioji komunistų partija AKEL. N.Anastasiadis populiarumu 20-čia proc. lenkė S.Malą ir yra laikomas žmogumi, kurio pozicija dėl Kipro suvienijimo lankstesnė nei kitų pretendentų.

Skubiausia naujojo prezidento laukianti užduotis - susitarti su vadinamuoju trejetu dėl finansinės pagalbos nuo Graikijos krizės nukentėjusiems Kipro bankams ir ekonomikai. Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas lau-

•

Krizė nesustabdė švaistymo

Kipras rinko prezidentą

Padalytai salai pirmą kartą labiau rūpėjo ne susivienijimas, o finansiniai ir ekonominiai sunkumai.

Neatsakingas skolinimas bei skolų išmušinėtojų bauginimai jau pastūmėjo tūkstančius britų į depresiją bei savižudybę. Nauji duomenys rodo, kad Didžiojoje Britanijoje daugiau žmonių pakėlė ranką prieš save. Daugelis britų patiria ekonomikos lėtėjimo padarinius, atlyginimo įšaldymą ir išmokų sumažinimą, o juos dar spaudžia negailestinga skolintojų taktika, pavyzdžiui, nuolatiniai skambučiai telefonu ir grasinantys laiškai.

Anglijos Braitono universiteto tyrime sakoma, kad skolininkai dažnai jaučiasi pažeminti, tarsi pakliuvę į spąstus; skolų išmušimo procesas jau paliko aiškią žymę žmonių dvasinei sveikatai. “Vyriausybė privalo nedelsdama imtis veiksmų atremti šią neatsakingo skolinimo ir bauginimo taktikos problemą, kuri jau įsuko tūkstančius žmonių į nesibaigiančią įsiskolinimo ir depresijos ar net savižudybės spiralę”, - sakoma universiteto tyrime.

2011 metais Didžiojoje Britanijoje nusižudė 6045 žmonės - 7,8 proc. daugiau nei 2010 metais. Dar niekada nebuvo tiek daug sau gyvybę atėmusių vyrų - 4552 (moterų - 1493). Panaši tendencija pastebima ir kitose Vakarų šalyse, ten ji taip pat siejama su ekonomikos nuosmukiu, kai nedarbas, skolos ir pažeisti arba nutrūkę santykiai gali pastūmėti žmones žengti kraštutinį žingsnį. Savižudybių padaugėjo ir JAV. Rizikingiausia grupė - vidutinio amžiaus vyrai (45-59 metų).

neatidumo, nemokšiškumo, neteisingo apskaičiavimo.

Asociacija “Last Minute Market”, renkanti nenupirktus produktus labdaros organizacijoms, kartu su Bolonijos universitetu ir remiant Europos Komisijai atliko apklausą ir išsiaiškino, kad mažiausiai 60 proc. apklaustųjų bent kartą per savaitę išmeta maisto produktų; 48 proc. išmeta sugedusį maistą į komposto duobes; 20 proc. sušeria gyvuliams. Tik 4 proc. atiduoda maisto produktus labdaros organizacijoms. Šiuo metu Italijoje vykdoma kampanija “Išlaidų mažinimo metai”, prie kurios prisidėjo šimtai miestų. Daugiau kaip 300 merų nuo Neapolio iki Turino ėmėsi sudaryti “Racionalaus ūkio tvarkymo taisykles”. Planuojama surengti įvairius kursus, kaip pagaminti maistą iš turimų atsargų ir panaudoti likučius.

•

kė rinkimų rezultatų, po kurių pasiūlys 17 mlrd. eurų finansinės pagalbos sąlygas. S.Malas siekia švelnesnių taupymo priemonių. Prezidentas Demetris Kristofijas finansinės pagalbos paprašė birželį, bet derybos strigo penkerių metų kadenciją baigiančiam ir naujos kadencijos nebesiekiančiam lyderiui prieštaraujant dėl tokių priemonių kaip privatizacija ir derybų su Rusija dėl 2,5 mlrd. eurų paskolos.

Kipras padalytas į graikų ir turkų Kiprą nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos, reaguodamos į Atėnų įkvėptą perversmą, kurio tikslas buvo Kipro suvienijimas su Graikija, įsiveržė ir užėmė salos šiaurinį trečdalį.

•

Reuters, “La Repubblica”, BBC, AFP, BNS, LŽ

Žmonės nepratę taupiai vartoti maisto. / Reuters/Scanpix nuotraukos

8

2013 02 18 Lietuvos žinios

Pasaulis

Šiaurės Korėja: niekada nesibaigianti istorija EMILIS KAZLAUSKAS

Egzistuoja nemažai valstybių, kurias laisvasis Vakarų pasaulis vadina piktavalėmis. Ilgiausiai šį statusą išlaiko Šiaurės Korėja, kurios kraupus totalitarinis režimas jau beveik 70 metų šiurpina žmoniją.

JAV bei kitos Vakarų valstybės ir net palyginti geresnius santykius su Šiaurės Korėja palaikančios Kinija bei Rusija sunkiai pakenčia Pchenjano atominių ginklų žvanginimą, bet galiausiai ir jų spaudimas nueina perniek.

Kiekvienas naujas Šiaurės Korėjos atominio ginklo bandymas Vakarų žiniasklaidoje sukelia sumaištį. Tada ir pabyra klausimai: “Kodėl?”, “Ką mes ne taip padarėme?”, “Ko mes dar nepadarėme?” ir galiausiai “Ką reikėtų daryti?”

Kad ir kokia tvirta būtų, tarptautinės bendruomenės manymu, jos pozicija smerkiant ar didinant sankcijas komunistiniam Kim Jong Uno režimui, šie klausimai rodo, kad viskas, kas buvo išbandyta iki šiol, neveikia.

Kodėl atominis ginklas?

Tai išties sudėtingas klausimas, nes reikia mėginti įsijausti į visiškai kitą pasaulio suvokimą, nei turime mes. Šiaurės Korėja, valdoma saujelės apsėstųjų, kurie kartu su visuomene garbina savo vienatinį vadą, vadinamą “didžiu asmeniu, gimusiu rojuje”, yra sunkiai suvokiama šalis. Nors joje paprastai siaučia badas, tai netrukdo skirti daugiau nei 15 proc. šalies biudžeto neįtikėtino dydžio kariuomenei (Šiaurės Korėjos specialiosios pajėgos ir povandeninių laivų flotilė yra didžiausios pasaulyje). Paradoksalu, bet tokią nenormalią padėtį iš dalies palaiko pati Pietų Korėja, Vakarų valstybės ir Kinija - visos jos gelbėja Šiaurės

Šiaurės Korėjos oficialios naujienų agentūros išplatintoje nuotraukoje - Pchenjano centre neseniai atidengtas paminklas tautos lyderiams velioniams Kim Il Sungui (trečias iš kairės) ir Kim Jong Ilui (trečias iš dešinės).

Korėjos gyventojus nuo bado milžiniška humanitarine pagalba.

Mėginant atsakyti, kodėl šaliai, turinčiai tokią nenatūraliai išpūstą kariuomenę, reikia dar ir atominių ginklų, galima teigti, jog pirmiausia tai tikrai puikus žarsteklis groteskiškam asmens kulto žaizdrui pakurstyti. Be to, praėjusią savaitę Šiaurės Korėjos atlikti branduoliniai sprogdinimai (nėra net žinoma, ką tiksliai ši šalis susprogdino) buvo ir tam tikra sveikinimo žinutė naujai išrinktai Pietų Korėjos prezidentei Park Geun Hye. “Foreign affairs” analitikai siūlo paprastesnį paaiškinimą: atominių ginklų bandymai vykdomi tiesiog tam, kad būtų ištobulintas jų veikimas. Pavyzdžiui, JAV nuo 1945 iki 1992 metų išbandė atominį ginklą net 1054 kartus, ir tai įrodo, jog bandymų ir klaidų metodas būdingas ne tik Šiaurės Korėjai. Prisimenant

dažnus kitus šios valstybės nesėkmingus branduolinius bandymus akivaizdu, jog ir Pchenjanas neturi kito būdo, kaip tik bandyti dar kartą, jei siekia sukurti realią ir veikiančią atominio atgrasymo priemonę.

Kodėl niekas nepavyksta ir ką daryti?

Visi žino, kad atominio ginklo klubas uždaras, tačiau pastaruoju metu tai vis labiau atrodo ne kaip tikrovė, o veikiau kaip lūkestis. JAV prezidentas Barackas Obama ir jo užsienio politikos patarėjai kartoja mantrą, jog kuo daugiau Šiaurės Korėja detonuoja atominių bombų, tuo ji tampa silpnesnė ir labiau izoliuota. Iš tiesų, ko gero, yra priešingai.

Pirmiausia, Šiaurės Korėjos totalitarinis režimas niekada nerodė didelio noro tapti tarptautinės bendruomenės dalimi. Be to, kiekvienas sėkmingesnis

Šiaurės Korėja, valdoma saujelės apsėstųjų, kurie kartu su visuomene garbina vienatinį vadą, yra sunkiai suvokiama šalis. atominio ginklo bandymas ne tik stiprina vidinę režimo pusiausvyrą, bet ir atgraso kaimynų valstybes. Štai “USA Today” itin aštriai kritikuoja B.Obamos neįgalumą kovojant su pavojingiausių ginklų plitimu. Nepaisydami jo griežtų pareiškimų, ginklų platintojai ir toliau juos sėkmingai platina. Tai įrodo ir Irano bei Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas abiejų šalių branduolinėse programose.

Šiaurės Korėjos atveju net B.Obama, regis, po truputį nuleidžia rankas. Akivaizdu, kad žlungant tradicinėms priemonėms, tokioms kaip ekonominis ir politinis spaudimas, reikia netradicinio žvilgsnio į problemos esmę.

Vieną įdomesnių receptų neseniai pasiūlė paleokonservatorius Patas Buchananas. Jo nuomone, JAV strateginė partnerystė su Pietų Korėja ir Japonija ne tik kursto nereikalingas aistras, bet ir sukuria nenatūralias sąlygas nuosekliai spręsti regiono saugumo problemas.

P.Buchanano keliami klausimai skamba tikrai provokuojamai, o dar svarbiau - įtikinamai: jei po šaltojo karo JAV būtų visiškai palikusios Pietų Korėją ir Japoniją plėtoti savus pajėgumus, ar jos šiuo metu nebūtų pajėgios stovėti ant savų kojų prieš Šiaurės Korėjos akibrokštišką užsienio politiką?

Gal tikrai JAV užsienio politika Rytų Azijoje išbalansavo natūralų jėgų pasiskirstymą, ir to pasekmė - atominė grėsmė pačioms JAV? Galiausiai juk būtent JAV karinis buvimas regione padeda Šiaurės Korėjos totalitariniam režimui skalambyti apie užsienio agentus ir neišvengiamą karą su Vakarų imperialistais. Šiaip ar taip, Pietų Korėja turi dvigubai daugiau gyventojų, jos bendrasis vidaus produktas lenkia Šiaurės Korėjos net 20 kartų, tad Seulo priklausomybė nuo JAV karinės pagalbos atrodo tikrai dviprasmiška. Be JAV gynybos skėčio Pietų Korėja būtų išvysčiusi kur kas galingesnį pajėgumą, o Šiaurės Korėjai būtų daug sunkiau pateisinti savo agresyvią užsienio politiką.

Dabartiniais finansinių negandų laikais JAV pasiryžimas kovoti kone visuose frontuose, kurie atsirado dar nuo šaltojo karo laikų, gali reikšti tik viena persitempimą. O tai nėra gerai nei JAV, nei visam Vakarų pasauliui, kurio dalis yra ir Lietuva.

•

Rusija atsigauna po meteorito smūgio Čeliabinsko regione likviduojami sprogimo, kurį sukėlė didžiulis į atmosferą įlėkęs meteoritas, padariniai. Šoką patyrę gyventojai nepraranda humoro jausmo.

Visai armijai darbininkų valant nuo didžiulio sprogusio meteorito nukentėjusią Čeliabinsko sritį - smūgio banga išdaužė 100 tūkst. kvadratinių metrų langų, - žmonės laidė įvairiausius juokelius apie tai, kas nutiko tolimajame Rusijos Uralo regione. Vienas tokių juokelių: “Čeliabinskui artinantis meteorito gyventojus apėmė siaubas!”

Ugnies kamuolys, penktadienį pasirodęs virš pramoninio Rusijos didmiesčio, padarė nemenkos žalos: sužeista daugiau kaip 1200 žmonių, kelios dešimtys jų vis dar gydomi ligoninėse. Žmonės daugiausia nukentėjo nuo šukių, patyrė kaulų lūžių ir kontūziją. Įsteigtas specialus centras, kuriame teikiama psichologinė pagalba tiems, kurie patyrė sukrėtimą.

Ežere nieko nerado Nuo smūgio bangos nukentėjo beveik 5 tūkst. pastatų. Tačiau radiacinis fonas Čeliabinsko srityje neviršija normos ir nekelia pavojaus, o pareigūnai vakar nusprendė nebeieškoti nukritusio meteorito. Apskaičiuota, kad tai turėjo būti 10 tonų sveriantis kosminis kūnas, akinamai blykstelėjęs virš Čeliabinsko regiono kaip tik tuo metu, kai pasaulis su ne-

Pareigūnai apžiūrėjo didžiulę skylę lede ant užšalusio ežero, tačiau nutarė, kad ją pramušė ne meteoritas. / AFP/Scanpix nuotraukos rimu laukė priartėjančio kito didelio asteroido. Tasai, laimei, prasilenkė su Žeme maždaug 27 tūkst. kilometrų atstumu, nors teigiama, kad asteroidas 2012 DA14 buvo nepaprastai prie mūsų priartėjęs. Šių dviejų įvykių akivaizdoje Rusija paragino sukurti pasaulinę apsaugos nuo kosminių objektų sistemą.

Spaudžiant nemenkam 17 laipsnių šalčiui narai šeštadienį žvalgė užšalusį ežerą, nes manyta, kad į jį sukrito meteorito nuolaužos. Jie nieko nerado, ir sekmadienį paieškų atsisakyta Nepaprastųjų situacijų ministerijai visą dėmesį sutelkus į remonto darbus.

Ministerija nusprendė, kad 8 metrų skersmens skylę Čebarkulio ežero, esančio maždaug už 60 kilometrų nuo Čeliabinsko, lede padarė ne dangaus kūnas.

Sprogimo bangos apgriauta Čeliabinsko gamykla. / Sipa/Scanpix nuotrauka

Priminė Tunguską Liudytojai pasakoja apie baltą blyksnį, kurį regėjo. Daugelis manė, jog tai degantis lėktuvas. Tada įvyko sprogimas.

Meteoras paliko baltų dūmų taką padangėje.

Smūgis buvo trumpam paralyžiavęs eismą Čeliabinske, dar kartais pravardžiuojamame Tankogradu, mat mieste gaminami rusiški “Soviet T-34” tankai.

Gyventojai puolė į gatves stebėti neįprasto šviesos reginio, tačiau juos apėmė panika, kai tiesiai virš galvų pasigirdo galingas greičiau nei garsas skriejančio meteoro sukeltas trenksmas.

Gydytojai sakė, kad kai kurie pacientai smarkiau nukentėjo partrenkti nuo vyrių nuplėštų durų arba įgriuvus luboms. Apgadintos ligoninės, mokyklos, daugiabučiai. Gyventojai buvo paraginti ypač atsargiai vėl įjungti dujas.

JAV kosmoso agentūros NASA mokslininkai apskaičiavo, kad sprogimo atmosferoje atpalaiduotos energijos kiekis buvo maždaug 30 kartų didesnis negu atominės bombos, numestos ant Japonijos Hirošimos miesto per Antrąjį pasaulinį karą.

NASA manymu, tokio masto įvykis įvyksta vidutiniškai kartą per 100 metų. Tai buvo vienas labiausiai sukrečiančių kosminių reiškinių Rusijoje nuo 1908 metų Tunguskos katastrofos, kai Sibire driokstelėjo baisus sprogimas, kurį dauguma mokslininkų sieja su asteroidu arba kometa.

Padeda savanoriai Tai, kas nutiko Čeliabinsko rajone, sutelkė žmones. Jie dalijosi įspūdžiais internete, o vėliau daug savanorių ėmėsi likviduoti sprogimo padarinių.

Regione mobilizuota daugiau kaip 24 tūkst. žmonių ne tik remonto darbams atlikti, bet ir šiltiems drabužiams, maistui rinkti bei teikti kitą pagalbą. Į atokesnes vietoves savanoriškai išvyko kai kurių firmų stiklinimo komandos. Apskritai negalima pasakyti, kad milijoną gyventojų turinčiame Čeliabinske meteoritas būtų sukėlęs chaosą, žmonės išliko palyginti ramūs. Įdomu tai, kad prieš kelias dienas kažką panašaus išgyveno Kuba. Ten žiniasklaida pranešė, jog apstulbę gyventojai matė ryškią šviesą danguje ir girdėjo trenksmą, nuo kurio sudrebėjo sienos ir langai, bet niekas saloje nenukentėjo. Apie ugnies kamuolį, didesnį už saulę, pasakojo Kubos žvejai.

•

AP, BBC, AFP, BNS, LŽ

2013 02 18 Lietuvos žinios

Verslas

9

Parduotuves užkariauja anoniminiai gamintojai “Iki” saulėgrąžų aliejus ir ryžiai, “Maximos” sauskelnės ir kaimiški koldūnai, “Rimi” sūris ir miltai - tai tik dalis parduotuvių prekės ženklais (PPŽ) pavadintų produktų, užimančių vis daugiau vietos didžiųjų prekybos tinklų lentynose.

ARVYDAS JOCKUS

SKAIČIAI

P

Pasaulyje parduotuvių prekės ženklų (PPŽ) vidurkis siekia 15 proc. viso pardavimo. Europoje pagal PPŽ pardavimą pirmauja Šveicarija (daugiau kaip 45 proc.) ir Didžioji Britanija (beveik 40 proc.). Lietuvoje PPŽ pardavimas 2012 metais sudarė 8,5 proc., o keturiuose didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose 9,6 proc. apyvartos.

agal parduotuvių užsakymą pagamintos prekės gerokai pigesnės už analogiškas žinomų gamintojų, tačiau jų etiketėse retai nurodomas gamintojas, o dažnos prekės “kilmės šalis” - ES. Tačiau, pavyzdžiui, Olandijoje pagamintas ir Lenkijoje supakuotas “Rimi” goudos sūris nebūtinai yra prastesnio skonio ar kokybės nei žinomo Lietuvos gamintojo.

Rinkos tyrimų bendrovės “Nielsen” duomenimis, PPŽ produktų kaina Lietuvoje vidutiniškai 40 proc. mažesnė nei firminių produktų. Tačiau esama brangesnių už firminius produktus PPŽ prekių (pavyzdžiui, “Iki” gurmanų” produktų linija). Didžiausias kainų skirtumas yra tarp namų ūkio priežiūros bei asmens higienos priemonių - jų kaina gali būti mažesnė net iki 70 procentų. Mažiausias skirtumas yra kavos, arbatos, kakavos produktų grupėje - šių firminių ir PPŽ produktų kaina gali skirtis tik 2 procentais.

Pirkėjų apklausos rodo, kad 2012 metais daugumoje Europos valstybių vartotojai daugiau pirko PPŽ produktų. Pavyzdžiui, krizės ištiktoje Ispanijoje, kurioje maistui tradiciškai negailima pinigų, net 54 proc. pirkėjų teigė, kad jie pastaraisiais metais pradėjo pirkti daugiau PPŽ. Lietuvoje 2012 metais tokių pirkėjų buvo tik 12 procentų. Šaltinis: “Nielsen”, “Shopper Trends”

2012 metais “Maxima Favorit” pardavimas išaugo trečdaliu, o “Meistro kokybės” produktų - daugiau nei 10 procentų. Šiuo metu tinklo asortimente yra maždaug po 300 “Maxima Favorit” ir “Optima linija” pavadinimų prekių.

Išjudino sunkmetis “Didysis parduotuvių prekės ženklų augimas mūsų šalyje vyko 20092011 metais. Šį laikotarpį vadinčiau “racionalaus pirkimo metais”, kai krizės prispausti pirkėjai gerokai mažino savo išlaidas. Tuo pačiu metu didieji prekybos tinklai plėtojo kelis didelius PPŽ projektus, o tai lėmė gerokai didesnį ir įvairesnį tokių produktų asortimentą rinkoje”, - LŽ teigė Artūras Urbonavičius, “Nielsen” vadovas Baltijos šalims.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad šių produktų sklaida Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, palyginti su Europos valstybėmis, nedidelė. Antai trys didieji mažmeninės prekybos tinklai Lietuvoje užima daugiau kaip 60 proc. rinkos, o jų PPŽ produktų rinkos dalis svyruoja tarp 8 ir 9 procentų. Tuo metu panašų prekybos tinklų koncentracijos lygį turinčiose Europos šalyse PPŽ prekių parduodama kur kas daugiau nuo 20 iki 30 procentų.

“Mano manymu, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, puikios galimybės plėtoti PPŽ, ypač šviežio ir apdoroto maisto produktų grupėse. Kai pirkėjai įsitikins, kad siūlomi PPŽ yra ne prastesnės kokybės, o gal net geresni už firminius produktus, jie mielai rinksis PPŽ”, samprotavo A.Urbonavičius.

Perka be tarpininkų

A.Urbonavičiaus nuomone, parduotuvių prekės ženklais pažymėtus produktus perka ne tik mažiausias, bet ir vidutines bei didesnes pajamas gaunantys vartotojai. / Romo Jurgaičio nuotraukos siję ne tik su lojalumu firminiams prekės ženklams, bet ir su vartojimo prestižu bei įpročiais”, - teigė A.Urbonavičius.

PPŽ produktai, anot jo, nebūtinai priskirtini tik prie pigiausio ir prasčiausio segmento, juos mielai perka ir vidutines bei didesnes pajamas gaunantys vartotojai. A.Urbonavičius mano, kad PPŽ produktų paklausa ir toliau sparčiai augs. “Daug priklausys nuo prekybininkų siūlomos PPŽ kokybės bei kainos ir kokybės santykio”, - prognozavo jis.

Pirkėjai iš tolo aplenkia alkoholio, šokolado, kūdikių maisto bei asmens higienos produktus su parduotuvių ženklais.

Anot jo, tradiciškai pirkėjai mėgsta ir mielai perka parduotuvių prekės ženklais pažymėtus gyvūnų ėdalą, cukrų, pieno produktus, kruopas ir miltus. Bet kai kurių prekių, A.Urbonavičiaus nuomone, su parduotuvių ženklais geriau nesiūlyti.

Mat pirkėjai iš tolo aplenkia alkoholio, šokolado, kūdikių maisto bei asmens higienos produktus su parduotuvių ženklais. “Šiame segmente tvirtai karaliauja “brandiniai” produktai. Tai su-

Susitaria neskelbti gamintojo UAB “Maxima LT” skelbia, kad iš maždaug 65 tūkst. prekybos tinklo asortimente esančių prekių daugiau kaip 17 tūkst. yra pažymėtos PPŽ ir sudaro apie 10 proc. visų prekių. Kitaip nei “Rimi” ar “Iki”, šio tinklo prekės ženklai pavadinti subtiliau. Antai nedidelėje “Maximos” parduotuvėje Vilniaus centre siūloma pagal tinklo užsakymą pagaminta “Optimos linijos” karštai rūkyta dešra (kilmės šalis - Lenki-

ja), pomidorų sultys ir cukrus (kilmės šalis - ES), “Maximos Favorit” servelatas, obuolių ir kitos sultys, kaimiški koldūnai, sauskelnės (kilmės šalis - Lietuva).

Tinklo atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė aiškina, kad šių produktų pakuotėse gamintojas nenurodomas todėl, kad toks yra dviejų šalių - užsakovo ir gamintojo - išankstinis susitarimas.

“Kiekviena iš produktų linijų buvo sukurta skirtingai klientų grupei, tarkime, “Optima linija” gimė per sunkmetį, kai atsirado daugiau gyventojų, kuriems buvo itin aktua-

lu mažesnė kaina. Tuo metu “Maxima Favorit” - tai kokybiški produktai už mažesnę nei tos prekių grupės lyderio kainą. Šie produktai vidutiniškai 15-25 proc. pigesni už žinomų prekės ženklų produktus, tačiau jų kokybė nėra prastesnė”, tikino O.Malaškevičienė.

Mažesnę kainą už analogiškus žinomų prekės ženklų produktus, pasak jos, pavyksta pasiekti, nes šių prekių kainodarą sudaro pats tinklas. “Gamintojams esame patrauklūs, nes užsakome nemažus kiekius, prekės keliauja ir į “Maximos” parduotuves kitose šalyse”, - sakė ji.

“Rimi” prekės ženklu pažymėtų prekių skaičius dabar siekia apie 500. Tarp jų - “Rimi” ryžiai, kečupas, kviečių miltai, picos, alyvuogių aliejus, sūriai ir kiti. Iš viso privačios etiketės prekės sudaro apie 8 proc. “Rimi” didžiųjų parduotuvių asortimento.

Pasak “Rimi Lietuvos” viešųjų ryšių vadovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, kasmet sukuriama keli šimtai tokių naujų prekių. Antai neseniai tinklas pradėjo prekiauti “Rimi” graikišku jogurtu, kuris tinka padažams, desertams ir kitiems patiekalams. 2012 metų naujiena - aukščiausios kokybės linija gurmanams “Selection by Rimi”. “Šios linijos produktai atkeliauja iš ten, kur seniausios jų gamybos tradicijos ir naudojami geriausi ingredientai, pavyzdžiui, alyvuogių parsivežame iš jų tėvynės Ispanijos, vytintų kumpių - iš Italijos, figų ir kriaušių uogienių - iš Prancūzijos. Kiekvienas produktas kruopščiai atrinktas”, - sakė ji.

“Rimi” ženklu pažymėtos prekės esą tokios pačios kokybės kaip ir garsių prekės ženklų, bet jos pigesnės dėl to, kad sutaupoma rinkodaros ir logistikos išlaidų. “Rimi” prekės nėra plačiai reklamuojamos per televiziją - kaip garsūs prekės ženklai. Be to, pirkdami prekę tiesiai iš gamintojo sutaupome logistikos, platinimo sąnaudų, sumažiname tiekimo grandinę”, - aiškino tinklo atstovė.

Ji teigė, kad kai kuriais atvejais gamintojo “Rimi” nenurodo “dėl konkurencijos”, tačiau “Rimi” ženklo prekių pirkėjai esą gali būti tikri dėl kokybės. “Produktai turi atitikti aukštus standartus, dažnai net aukštesnius nei žinomų prekės ženklų.

Savo pavadinimą gaminiui suteikiame tik tada, kai esame kruopščiai patikrinę kiekvieną gamybos grandinės etapą ir visiškai patenkinti gamintoju bei gaminiu”, - tvirtino prekybos tinklo atstovė.

•

10

2013 02 18 Lietuvos žinios

Trasa

Šventosios uosto smėlio teks ir latviams Rengs molų projektą

VIDA BORTELIENĖ

Uostamiesčio mokslininkai dairosi naujos grunto gramzdinimo vietos jūroje - reikia kur nors paskandinti iš uosto dugno iškeltą smėlį.

Baltijos bangos kasmet pasiglemžia didžiulius pakrantės plotus. Specialistai pastebi, kad vienur krantų erozija yra natūrali, kitur - Klaipėdos uosto gilinimo pasekmė. Pajūrio gyventojai šiurpsta stebėdami skardį prie Karklės kaimo kapinaičių, kuris vieną dieną paplautas gali nuvirsti į jūrą ir atverti laidojimo vietas. Keistų minčių daugeliui kyla žvelgiant į bangų artėjimą prie kranto statinių ir nuolatines aplinkosaugininkų pastangas sutvirtinti žabais paplūdimių kopas.

Pasibaigus Europos Sąjungos (ES) finansuotai 20 mln. litų vertės krantų tvirtinimo smėliu programai, kai į Palangos paplūdimius kelerius metus buvo pilamas iš Klaipėdos uosto išsiurbtas ar iš kranto karjerų atvežamas smėlis, dabartiniu metu pasikliaujama tik kukliais savivaldybių ištekliais ir gamtos malone. Tačiau mokslininkai nepaliauja aiškintis, ar savo šalies žemės gramzdinimas jūros sąvartynuose daro geriausią poveikį Baltijos jūros aplinkai ir šalies ekonomikai?

Rūpinasi normomis Klaipėdos uoste kasmet po ledonešio susikaupia keli šimtai tūkstančių kubinių metrų sąnašų, o po audrų kartais tenka vaduoti nuo smėlio kanalą jūros vartuose. Vykdant didžiulius uosto navigacijos tobulinimo darbus, tokius kaip pernai ir šiemet, kai gilinamas ir platinamas laivų apsisukimo ratas, kasama duobė suskystintų gamtinių dujų terminalo laivui, į jūrą tenka versti ne tūkstančius, o milijonus kubų smėlio. Smėlio transportavi-

Šventosios uosto atkūrimas dėl jūros grąžinamo iškasto smėlio kelia rūpesčių ir projektuotojams, ir mokslininkams, ir rangovams. / Vidos Bortelienės nuotrauka

Baltijos bangos kasmet pasiglemžia didžiulius pakrantės plotus. mas kainuoja dešimtis milijonų litų.

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto atstovas Sergejus Suzdalevas mano, kad kol didžiausias institucijų rūpestis bus tai, ar tas smėlis atitinka tarptautinius taršos standartus, tol niekas neieškos kito uosto grunto panaudojimo būdo.

“Grunto gramzdinimas - praktiškiausias tvarkymo būdas. Pietų Baltijos regione yra apie 20 jūros sąvartynų. Kol Lietuvoje neatsiras galimybių šį smėlį

panaudoti kitaip, tol jis bus skandinamas. Visi supranta, kad nereikėtų to daryti, bet taip pigiau”, - per seminaro apie Baltijos jūros būklę diskusiją kalbėjo S.Suzdalevas.

Vykdant lenkų iniciatyva parengtą ir ES finansuojamą projektą apie grunto gramzdinimą Pietryčių Baltijos regione dalyvaujantys uostamiesčio mokslininkai ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) siekia praktinio tikslo - rasti naują sąvartyno vietą smėliui. Visų pirma tam gruntui,

kuris po kelerių metų bus kasamas iš numatyto atkurti Šventosios uosto.

Kartu mokslininkai siekia išsiaiškinti, koks dabartinių sąvartynų poveikis dugno reljefui, žuvų nerštavietėms ir kaip išvengti konfliktų su priekrantės žvejais.

Inovacijų bendrovės “Eksponentė” vadovas dr. Stasys Paulauskas stebisi, kad Lietuva neranda būdo, kaip panaudoti smėlį sausumoje. “Dar vieną sąvartyno vietą projektuoti netikslinga. Švarus smėlis gali būti panaudojamas statyboms ar dirvoms gerinti. O jei jis užterštas - kodėl savo šiukšles reikia vežti į jūrą? Ar taip prisidėsime prie Baltijos jūros ekologijos?”

Šį mėnesį KVJUD planuoja pasirašyti sutartį su rangovu, kuris rengs techninį Šventosios uosto molų projektą.

Anksčiau šiam objektui numatyti europiniai pinigai, įvairiais skaičiavimais nuo 150 iki 200 mln. litų, buvo nukreipti į kitas Vyriausybės programas. Uosto vizijas kažkada rengti yra padėję net ispanai, tikėjęsi dalyvauti vykdant projektavimo procesą.

Pasak naujojo KVJUD direktoriaus Arvydo Vaitkaus, Šventosios uostui bus siekiama gauti finansavimą iš 2014-2020 metų ES finansinio paramos laikotarpio lėšų ir neeikvoti Klaipėdos uosto gaunamų rinkliavų. Prieš porą metų Šventosios uosto vidinei akvatorijai gilinti ir prieplaukoms įrengti KVJUD išleido 4 mln. litų, bet uostu naudotis negalima, nes įplauka užnešta smėliu.

Be to, uostininkai su rangovu - Palangos bendrove “Alveta” įsivėlė į teisminius ginčus, kas kam ir kiek skolingas dėl nesėkmingo akvatorijos gilinimo.

Pasak S.Suzdalevo, numatoma, kad statant molus ir gilinant Šventosios uosto įplauką bus iškasta maždaug 0,5 mln. kubinių metrų smėlio. Modeliuojamos kelios vietos, kur jį geriau supilti. Užduotį apsunkina netoliese esanti Latvijos siena. Kadangi vyraujančios srovės smėlį neša į šiaurę - Latvijos link, jį reikėtų pilti arčiau Palangos 10-20 metrų gylyje, kad nebūtų nešamas atgal į Šventosios uostą. Kartu teks atsižvelgti į žvejybos barų išsidėstymą. Savo tyrimus klaipėdiečiai vykdys šiuos ir ateinančius metus.

Per seminarą apie Baltijos jūros būklę mokslininkai svarstė, kad latviai dėl lietuvišku smėliu papildomos ir platėjančios pakrantės tikriausiai nepyks. Bet tikimasi, kad šia tema pavyks organizuoti platesnių diskusijų, kurios apims ne tik mokslo, bet ir verslo bendruomenę.

•

Automobilio švara - paskutinėje vietoje ILONA STAŠKUTĖ

Kol gatvės skendi purviname ištižusiame sniege, vairuotojai nemato reikalo plauti savo transporto priemonių. Todėl artėjant pavasariui daugelį mašinų padengė toks purvo sluoksnis, kad net nebematyti jų tikrosios spalvos. Žiemą lekiantys automobiliai taškosi druskingais purslais, todėl vos nuplauta mašina iš karto apdrabstoma nešvarumais ir plovykloje sumokėti pinigai atrodo išleisti vėjais. Nusiplauti mašiną kainuoja nuo 10 litų savitarnos plovyklose iki 50 litų ir daugiau, jei valoma ne tik išorė, bet ir salonas, todėl nieko keisto, kad vairuotojai laukia nors kiek pastovesnių sausų orų. Tačiau, specialistų manymu, šaltuoju metų laiku nereikia numoti ranka į automobilio švarą, mat ji svarbi ne tik estetiniu požiūriu, bet ir siekiant apsaugoti mašiną nuo druskos poveikio.

Apkimba druska Stebint miestų gatvėmis riedančius automobilius atrodo, tarsi dauguma jų nebuvę plovyklose nuo pat rudens. Plovyklų tinklo “Švaros broliai” korporatyvinių reikalų direktorius Raimondas Balčiūnas patvirtino, kad šaltuoju metų laiku automobilius nusiplauti pageidauja pastebimai mažiau žmonių. Bet,

jo manymu, į plovyklą per žiemą visi užsuka bent po kartą, nes kitaip per purvo sluoksnį mašinos nebūtų galima nė atpažinti. “Mūsų klimato sąlygos palankios purvui kauptis. Tai šyla, tai šąla, gatvėse daug balų ir druskos. Žiemą automobilį reikėtų plauti dar dažniau nei vasarą”, - tvirtino jis. Nors lyjant ar sningant ką tik nuplautas automobilis bemat vėl išsitepa, per keletą dienų prilipęs purvo sluoksnis neprilygsta keletą mėnesių kauptiems nešvarumams. Labiausiai nuo druskos, smėlio ir kitų nešvarumų kenčia nematoma automobilio dalis - jo dugnas. Į mažus plyšelius patekusi druska esant drėgnam orui ima graužti metalą, taip prasideda korozija.

“Ant kelio pilama druska ne tik tirpdo ledą, bet ir ardo asfaltą bei bituminę dangą. Jų dalelės prilimpa prie automobilio ir padeda atsirasti rūdims”, - aiškino R.Balčiūnas.

Neplauti - tik per šalčius Vairuotojai kalbama, kad plauti automobilį plovykloje - ne mažesnis transporto priemonės gadinimas nei palikti ją aplipusią purvu, nes esą plovyklose naudojami labai stiprūs chemikalai ir jie pažeidžia mašinos paviršių. R.Balčiūnas su tuo nenorėjo sutikti. Jis tikino, kad automobiliams plauti naudojamos priemonės nekenkia nė rankoms. Tačiau plovyklų tinklo “Plaunu pats” plėtros vadovas Arvydas Budrikis neslėpė, kad su chemikalais vis dėlto verčiau nejuokauti, ir patarė būtinai įsitikinti, ar automo-

bilis gerai nuskalautas vandeniu, o ant kėbulo nelikę putų likučių. Be to, jis patarė neplauti mašinos esant labai žemai temperatūrai. “Jei pašąla iki -10 laipsnių ar daugiau, geriau susilaikyti nuo plovimo. Vanduo patenka į tarpus, šaldamas plečiasi ir ardo visokius įtrūkimus, kraipo apdailos detales”, - pabrėžė pašneko-

“Žiemą automobilį reikėtų plauti dar dažniau nei vasarą.” vas. Tačiau esant ne tokiam dideliam šalčiui, anot jo, automobilį reikėtų plauti bent kartą per savaitę. Žinoma, taip dažnai į plovyklą važiuoja ne visi. LŽ pašnekovai pastebėjo, kad labiau transporto priemonės švara rūpinasi daugiau uždirbantys, išsilavinę ir naujus automobilius vairuojantys asmenys. Be to, žmonės linkę apsilankyti plovykloje prieš šventes, jei ruošiasi važiuoti į svečius. “Tai priklauso ne nuo amžiaus ar lyties, o nuo gyvenimo būdo. Jei žmogus jaučia švaros poreikį, tvarkingi bus ir jo namai, ir automobilis”, - tvirtino A.Budrikis.

Terpė bakterijoms Dažniausiai tautiečiai apsiriboja įprastu ir greitu automobilio valymu - kėbulo plovimu ir salono siurbimu, tačiau kartkartėmis praverčia ir nuodugnus valymas. R.Balčiūnas patarė du kartus

Lietuviai nepratę žiemą plauti automobilių, nes vos nuplovus jie vėl susipurvina. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka per metus, po vasaros ir po žiemos, nupoliruoti kėbulą ir chemiškai išvalyti saloną. “Per žiemą su batais į saloną prinešame druskų ir drėgmės. Kol automobilis stovi šaltai, nieko tokio, bet įjungus šildymą sniegas tirpsta, kilimėliai sudrėksta ir susidaro idealios sąlygos daugintis bakterijoms”, - dėstė jis.

Tuomet salone atsiranda nemalonus kvapas, kurio pašalinti namų sąlygomis nebepavyksta. Per pusmetį sėdynės susitepa ir nuo drabužių, rankinių ar įvairių nešulių, tačiau cheminis valymas - gana brangi paslauga, ji kainuoja apie 150 litų.

Taupiausi vairuotojai vengia ne tik tokių išlaidų, bet ir paprasčiausių plovyklos paslaugų. Pasak LŽ pašnekovų, vis dar yra plaunančiųjų automobilius savarankiškai su kibirais ir skudurais. R.Balčiūno manymu, šis įprotis labiausiai paplitęs tarp vyresnės kartos vairuotojų, tačiau plauti mašiną savarankiškai esą ne pigiau, nes vis vien tenka pirkti plovimo priemonių ir sugaišti nemažai laiko. Be to, plaunantieji mašinas sodybose rizikuoja užteršti savo pačių geriamą vandenį, o teršiantiesiems prie vandens telkinių gresia nemenkos baudos.

•

2013 02 18 Lietuvos žinios

Trasa

”Bjauriųjų ančiukų” paradas

11

Negražiausi visų laikų lengvieji automobiliai* Modelis

Gamybos metai

1. “Austin-Healey Sprite Mk1”

1958-1961

2. “Rolls-Royce Camarque”1975-1986 3. “Alfa Romeo SZ/RZ

1989-1994

4. “Ford Edsel”

1958-1960

5. “Ford Scorpio”

1994-1998

6. “Pontiac Aztec”

2001-2005

7. “Ssangyong Rodius”

nuo 2004

8. “Fiat Multipla”

2008-2010

9. “Subaru Baja”

2002-2006

10. “Covini C6W”

2004 *Pagal Lenta.ru

Korėjietiško visureigio “Ssangyong Rodius” dizaineriai skelbėsi kurią į burlaivį panašų automobilį, tačiau išėjo tiktai kraują stingdantis “skrajojantis olandas”.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Po tris italų ir amerikiečių, du britų ir po vieną japonų ir korėjiečių automobilį pateko į Rusijos naujienų portalo Lenta.ru sudarytą visų laikų negražiausių lengvųjų automobilių dešimtuką.

“Prieš atversdami šį internetinį puslapį kuo toliau nuo ekrano laikykite vaikus ir nėščias moteris! Vaizdų taip pat nerekomenduojama žiūrėti silpnų nervų žmonėms!” - šitaip šmaikščiai reklamavo “bjauriųjų ančiukų” sąrašą sumanymo autoriai.

Vis dėlto iš dešimties Lenta.ru atrinktų pačių negražiausių mašinų tikrą pasibjaurėjimą gali kelti nebent penki modeliai - 1958-1961 metais Didžiojoje Britanijoje gamintas “Aus-

tin-Healey Sprite Mk1”, nuo 2004ųjų Pietų Korėjoje gaminamas “Ssangyong Rodius”, 1998-2010 metais nuo konvejerių riedėjęs italų “Fiat Multipla”, taip pat - du amerikiečių automobiliai: 2001-2005 metais gamintas “Pontiac Aztek” ir 1958-1960 metais - “Ford Edsel”.

Kitos penkios mašinos, reikia manyti, buvo paminėtos tik dėl to, kad išeitų dešimtukas.

Bjaurus - nereiškia nepopuliarus Turbūt daugelis iš mūsų yra skaitę prancūzų rašytojo Victoro Hugo romaną “Paryžiaus Katedra”, kurioje gražuolė Esmeralda pamilo kuprotą, bjaurios išvaizdos Katedros varpininką Kvazimodą. Pasirodo, nemaža dalis vairuotojų, tarytum kokios esmeraldos, negražiomis mašinomis irgi ne bjaurisi, o žavisi.

Rupūžę primenantis rodsteris “Austin-Healey Sprite Mk1” nuo konvejerių riedėjo vos trejus metus. / Gamintojų nuotraukos

Pasirodo, nemaža dalis vairuotojų negražiomis mašinomis ne bjaurisi, o žavisi.

Tarkim, neabejotinas Lenta.ru negražiausių visų laikų lengvųjų automobilių sąrašo lyderis yra “Austin-Healey Sprite Mk1”. Vos jam pasirodžius daugiau nei prieš penkiasdešimt metų vairuotojai jau kalbėjo, kad šis rodsteris labiau panašus į rupūžę nei į mašiną. Tačiau pirkėjai automobilio išorei buvo atlaidūs - per trejus metus jie įsigijo net 50 tūkst. “Austin-Healey Sprite Mk1”.

Galbūt automobilis vairuotojus pakerėjo kokiomis nors iš proto vedančiomis techninėmis charakteristikomis?

Paaiškėjo, kad jos irgi nebuvo niekuo

ypatingos. Britų “varlytės” ratus varė vos 1 l darbinio tūrio keturių cilindrų benzininis varikliukas, vargais negalais sugebantis išspausti 43 arklio jėgų pajėgumą. Su tokiu “Austin-Healey Sprite Mk1” 100 km/h greitį rodsteris sugebėdavo pasiekti vos per 20 sek., o didžiausias jo greitis buvo 130 kilometrų per valandą.

Tad ekspertai pusiau juokais, pusiau rimtai spėjo - galbūt vairuotojai rodsterį pirko iš gailesčio? Nors, kita vertus, grožio supratimas yra labai individualus dalykas. Tai, kas ekspertams kėlė pasibjaurėjimą, galbūt vairuotojus, įsigijusius “Austin-Healey Sprite Mk1”, žavėjo?

Šiurpina ir Lietuvą Du modeliai iš paminėtųjų Lenta.ru dešimtuke yra gerai pažįstami ir mūsų šalies vairuotojams. Tai - “Ssangyong Rodius” ir “Fiat Multipla”.

“Jei iš tikrųjų žemę norėtų užkariauti “svetimi” (aiški aliuzija į to paties pavadinimo Holivudo fantastinį filmą, kuriame iš kitų galaktikų atkeliavę siaubą keliančios išvaizdos ateiviai bandė pavergti žmoniją - aut.), jie savo kelionėms neabejotinai rinktųsi itališką “Multipla”. Netgi prie siaubo filmų pripratęs žmogus akimirksniu gali pražilti pažvelgęs į raganos raukšlėmis subjaurotą automobilio priekį ir po visą kėbulą netvarkingai išmėtytus vienatūrio žibintus, primenančius žmones ryjančio šliužo akis”, - rašė vienas leidinių vos pasirodžius “Multipla”.

“Ssangyong Rodius” nėra sulaukęs tokių šiurpinančių epitetų, tačiau ir apie jo išorę viešumoje pasklidę atsiliepimai verčia suklusti. Viename jų sakoma, kad korėjietiško visureigio dizainą greičiausiai kūrė ne šios srities specialistai, o Afrikos begemotai, neturintys nė menkiausio supratimo apie žmonėms priimtiną grožį.

Tiesa, skirtingai nei kiti automobiliai iš Lenta.ru sudaryto “bjauriųjų ančiukų” sąrašo, “Rodius” ir “Multipla” dar turi ateitį. Kai kitų “likimo brolių” gamyba buvo nutraukta, “Fiat Multipla” automobiliai vėl pradėti gaminti, o “Ssangyong Rodius” lyg ir planuojama išleisti visiškai naują versiją.

•

Navigatorių rinkoje - agonijos požymiai VIDMANTAS UŽUSIENIS

Prieš kelerius metus Lietuvoje prasidėjęs automobiliams skirtų GPS (Global Positioning System visuotinės buvimo vietos nustatymo sistemos) navigatorių bumas baigėsi - šiuo metu prietaisus aktyviau perka tik į Vakarus poilsiauti ar verslo reikalais keliaujantys šalies gyventojai, taip pat krovinių vežimo įmonės.

Lietuvoje prekiaujama maždaug dvidešimt penkių pasaulio kompanijų gaminamais mobiliaisiais GPS navigatoriais. Žinomiausi prekių ženklai amerikietiški “Garmin”, “TomTom”, kiniški “Prestigio”. Parduodami ir prietaisai “Navio”, kuriems pavadinimą neva sumanė lietuviai. Tiesa, šiuo ženklu pažymėti GPS navigatoriai gaminami ne Lietuvoje, bet Kinijoje. Ten jie ir sukurti. Taigi “Navio” - ne kas kita, o mūsų rinkai adaptuotas prekės ženklas.

Toks pat kaip, tarkime, parduotuvių tinkle “Maxima” parduodamų “Favorit” ar “Optima” prekių.

Anot reklamų, GPS navigatoriai ne tik leidžia orientuotis vairuotojui, kur važiuoti nežinomoje vietovėje, bet atlieka ir kitas funkcijas. Kai kurios jų vertinamos gana prieštaringai. Pavyzdžiui, ne vieno GPS navigatoriaus reklamoje skelbiama, kad jis gali laiku perspėti vairuotoją apie kelyje veikiantį greičio matuoklį. Tai leidžia akimirksniu sumažinti greitį ir išvengti

baudos. Tačiau pastaruoju metu mobiliųjų GPS navigatorių Lietuvos gyventojai perka vis mažiau.

menimis, 143,9 tūkst. lengvųjų automobilių, iš jų visiškai naujų - tik 13,8 tūkstančio.

Stacionarūs prietaisai ne konkurentai

Bangą slopina siekis taupyti

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mobiliųjų GPS navigatorių paklausą slopina iš Vakarų Europos šalių masiškai vežami apynaujai automobiliai.

Daugelyje jų yra sumontuoti stacionarūs GPS įrenginiai, todėl mobilieji lyg ir tampa nereikalingi.

Tačiau Mykolas Treigys, Vilniuje veikiančios prekybos elektroniniais prietaisais įmonės “InfoEra” GPS produktų vadybininkas, dienraščiui LŽ sakė, jog tai netiesa. “Problema ta, kad neatnaujinus žemėlapių navigatoriai neveikia. O nupirkus važinėtą mašiną, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, jos GPS navigatoriai dažniausiai būna pritaikyti tik tenykštei rinkai. Be to, žemėlapių atnaujinimas kainuoja labai didelius pinigus - kartais gal net lygiai tiek pat, kiek naujas mobilusis GPS prietaisas. Todėl Lietuvoje kažin ar rasite bent vieną įmonę, kuri tuo užsiimtų”, - dėstė pašnekovas.

Gali būti, kad dalį rinkos iš mobiliųjų GPS navigatorių pardavėjų paveržia prekiautojai visiškai naujais automobiliais, kuriuose jau yra įrengti stacionarūs prietaisai. Tačiau menkas naujų mašinų pardavimas mobiliųjų GPS navigatorių prekybos apimčiai tikriausiai daro labai mažą įtaką. Pavyzdžiui, 2012 metais Lietuvoje buvo nupirkta, portalo Autoplius.lt duo-

Kauno UAB “Kraitis”, turinčios internetinę parduotuvę Autokraitis.lt, vadybininkas Liudvikas Kiškis dienraščiui LŽ tvirtino, kad prieš kelerius metus buvo tikras mobiliųjų GPS navigatorių prekybos bumas. Juos masiškai pirko taksi vairuotojai, picų išvežiotojai, įvairių sričių vadybininkai, krovinių vežėjai. Bendrovės nenustojo šių prietaisų pirkti ir dabar, tačiau pasikeitė privatūs pirkėjai. “Mobiliuosius GPS navigatorius šiandien dažniausiai įsigyja į Europą keliaujantys žmonės.

Juk ten kelių inžinerinė įranga tokia sudėtinga, kad netyčia pravažiavus kokį posūkį tenka papildomai sukti keliasdešimt kilometrų. Prietaisų prireikia ir tiems žmonėms, kurie darbo reikalais važinėja į kitus Lietuvos miestus. Tačiau tokių pirkėjų nėra daug, todėl pardavimas ir smuko”, - aiškino LŽ pašnekovas.

L.Kiškio nuomone, šiuo metu mobiliųjų GPS navigatorių perkama mažiau pirmiausia dėl vairuotojų noro taupyti.

“Manau, visi, kuriems jų labiausiai reikėjo, jau apsirūpino šiais prietaisais. O turint navigatorių užtenka atnaujinti jame esantį žemėlapį, ir įrenginys vėl veiks kaip kadaise, kai buvo naujas. Svarbiausia - taip taupomi pinigai, nes atnaujinti žemėlapį kainuoja pigiau, negu įsigyti kitą navigatorių”, - dalijosi patirtimi L.Kiškis.

“Nupirkus važinėtą mašiną, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, jos GPS navigatoriai dažniausiai būna pritaikyti tik tenykštei rinkai.”

Navigatorius išstumia telefonai Prekybos elektroniniais prietaisais įmonės “InfoEra” GPS produktų vadybininkas M.Treigys nurodė, kad mobiliųjų GPS navigatorių paklausa smunka dėl to, jog jiems didelę konkurenciją sudaro išmanieji telefonai, kuriuose įmontuota navigacijos įranga.

Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį, kad išmaniuosius telefonus su GPS navigatoriais naudojantys vairuotojai gali atsidurti ir nepavydėtinoje situacijoje.

“Telefonai dar nėra labai tobuli, todėl negali priimti didelio kiekio iš palydovų

siunčiamos informacijos tiksliai buvimo vietai nustatyti ir kartu atlikti kitas funkcijas. Girdėjau, kad tuomet, kai vairuotojui kas nors paskambina, neretai GPS navigatorių darbą atliekančių telefonų darbas sutrinka, dingsta vaizdas.

Galbūt Lietuvoje tai nesukelia problemų, bet išvykus į užsienį jų gali atsirasti, ir didelių”, - pasakojo M.Treigys.

Dar vienas išmaniųjų telefonų trūkumas, anot “InfoEros” atstovo, yra tas, kad veikiant GPS navigacijai jų baterijos išsikrauna dukart greičiau nei mobiliųjų GPS navigatorių.

•

12

2013 02 18 Lietuvos žinios

Istorija

Kaip budo Vilniaus kraštas JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Jei prieš šimtą metų Vilniuje nebūtų įsteigta Lietuvių švietimo draugija “Rytas”, vargu ar Vilniaus kraštas šiandien kalbėtų lietuviškai. Apie tai neseniai buvo diskutuojama per Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusią mokslinę konferenciją.

“Ryto” veiklą, jos svarbą sunkiomis karo ir okupacijų sąlygomis padėtiems valstybingumo pamatams pristato muziejuje veikianti fotografijų, dokumentų ir išsaugotų senųjų vilniečių relikvijų paroda.

1913 metų sausį Vilniuje įsteigtos Lietuvių švietimo draugijos “Rytas” tikslas buvo šviesti vaikus ir suaugusiuosius, steigti ir išlaikyti lietuviškas mokyklas. Pasak muziejaus vadovės Birutės Kulnytės, okupacijoje gyvenusiai Lietuvai ir dar po 1863 metų netekusiai spaudos gimtąja kalba, “Ryto” atsiradimas buvo to meto inteligentijos žygdarbis.

Randamonių (Marcinkonių valsčius, Gardino apskritis) mokyklos mokiniai ir mokytojas Juozas Brazauskas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo nuotraukos

Ne skaldė, o vienijo Kaip per konferenciją pasakojo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Alma Lapinskienė, dar prieš susikuriant “Ryto” draugijai, XX amžiaus pradžioje, Vilnius buvo caro erelių ir rusiškų iškabų miestas.

Tačiau jau kiek kitoks nei prieš pusę šimtmečio. “Politinės arenos pakraštin nustumti lietuviai XIX amžiaus pabaigoje kartu su Jono Basanavičiaus “Aušra” pareiškė esantys tokie pat žmonės, kaip ir kaimynai, ir nori tokiomis pat teisėmis naudotis, - pasakojo A.Lapinskienė. Į Vilnių grįžusio Petro Vileišio didžiausias rūpestis buvo atgaivinti lietuvybę.”

Pasak pranešėjos, 1904 metais panaikinus spaudos draudimą lotyniškais rašmenimis, P.Vileišis greit įsteigia spaustuvę ir pradeda leisti pirmąjį lietuvių dienraštį “Vilniaus žinios”, apie kurį ima suktis visas miesto ir Lietuvos gyvenimas.

Iki 1909-ųjų pavasario ėjęs leidinys išjudino kone visus kultūrinio darbo barus. “Vilnius tapo lietuviškos periodikos centru, - teigė A.Lapins-

Inteligentai puikiai suvokė, kad modernios tautos ateities garantas greta tautinės kultūros ir profesionalaus meno yra mokslas ir švietimas. kienė. - Iš viso 1904-1915 metais Vilniuje ėjo per 30 lietuviškų periodinių leidinių. Dvigubai daugiau nei lenkiškų. Dauguma spaudinių, tarsi lygiuodamiesi į “Vilniaus žinias”, kad ir atstovaudami skirtingoms partijoms, stengėsi ne skaldyti, bet vienyti tautą, kaip kairiųjų demokratų “Lietuvos žinios”, pasižadėjusios laikytis “bepartinės pakraipos”, arba viltininkai, skelbęsi: “Mūsų kryptis - vienybėje.”

Tautos garantas - švietimas Pasak tą laikotarpį apžvelgusios A.Lapinskienės, inteligentai puikiai suvokė, kad modernios tautos ateities garantas greta tautinės kultūros ir profesionalaus meno yra mokslas ir švietimas. 1907 metų šviesuoliai įkūrė Lietuvių švietimo draugiją “Vilniaus aušra”, tačiau caro valdžia po metų šią draugiją,

siekusią plėsti švietimą Rytų Lietuvoje, uždarė.

1913 metų sausio 31 dieną Vilniaus krašte pradėjo veikti švietimo draugija “Rytas”, kuri 25 metus tarsi tvirtovė gynė lietuvybę Rytų Lietuvoje.

Draugija buvo įkurta Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje, šešių žmonių - trijų pasauliečių ir trijų kunigų - iniciatyva. Pirmieji šios idėjos puoselėtojai J.Basanavičius, Antanas Smetona, Liudas Gira, kun.

Vladas Mironas, kun. Alfonsas Petrulis, kun. Klemensas Maliukevičius pasikvietė dar 14 asmenų. Valdybos pirmininku išrinktas kun. Jonas Steponavičius. Draugijos iniciatyva atidaryta daug skaityklų, knygynėlių.

Tačiau rusų valdžia “Ryto” draugijai neleido steigti lietuviškų pradžios mokyklų, tik vienklases ir dviklases.

Nors ir sunkiomis sąlygomis lietuviško rašto išmoko daugybė vaikų.

Vasario 21-24 dienomis leidykla kvieãia apsilankyti VILNIAUS KNYGˆ MUGñJE 2013 Lietuvos parod˜ ir kongres˜ centre, adresu: Laisvòs pr. 5.

4 salò

Tautinės mokyklos bruožai Kaip pasakojo Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Vida Pukienė, “Ryto” draugija atidarė 7 mokyklas. Po metų Vilniaus krašte veikė 37 “Ryto” draugijos skyriai ir skaityklos. Jos davė pradžią tautinei švietimo sistemai formuotis.

1913-1915 metais Vilniaus krašte jau buvo apie 120 lietuviškų mokyklų. Vienos atverdavo duris, kitos būdavo uždaromos. “Draugijų įsteigtose mokyklose ryškėjo svarbiausi tautinės mokyklos bruožai: dirbo lietuviai mokytojai, buvo dėstoma lietuvių kalba, mokiniai supažindinami su savo tautos kultūra, istorija, geografija, diegiama katalikiška moralė ir dora”, - teigė V.Pukienė.

Pasak pranešėjos, nors mokymo planus tvirtindavo carinės administracijos valdininkai, dėstymo turiniui įtakos turėjo dirbusių pedagogų erudicija, tautinė nuovoka, pagarba gimtajai kalbai.

Lenkai grasino akmenimis Apie sunkias sąlygas lietuvybei Vilniaus krašte gaivinti konferencijos metu pasakojo dr. Aldona Vasiliauskienė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos bei Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos narė. Pasak pranešėjos, “Ryto” skyriai ėmėsi ir kultūrinės veiklos. “To meto spaudoje daug dėmesio sulaukė draugijos skyriaus Naujuosiuose Švenčionyse organizuoti renginiai, pasakojo A.Vasiliauskienė. - Drau-

gija gyventojus kvietė į lietuvišką vaidinimą “Genovaitė”. Kaip rašė spauda, “vietos lenkai, tiesa, boikotavo tą vakarą, buvo net išlipdę popiergalių, grasindami visiems, kurie būsią renginyje, akmenimis.

Kaip visur, taip ir čia, jie parodė savo toleranciją ir kultūrą. Tiesa, niekas nebijojo tų grasinimų, taigi vakaras, nors būta didelių išlaidų, “Ryto” draugijai davė dar ir pelno.”

Kaip pabrėžė A.Vasiliauskienė, prieš 100 metų pirmojo “Ryto” valdybos pirmininko kunigo A.Steponavičiaus žodžiai nepraradę aktualumo ir šiandien. Tada jis pasakė: “Valstybinė mokykla lietuviškose vietose turi būti lietuviška - mokytojas lietuvis ir dalykai dėstomi lietuviškai.”

Draugijos mokytojai nebuvo lojalūs lenkų okupacinei valdžiai, dažnai su ja konfliktavo. 1932-1935 metais uždarius visas lietuvių mokyklas ir vietoj jų atidarius 100 lenkiškų Juzefo Pilsudskio mokyklų, 1938 metais uždrausta ir “Ryto” draugijos veikla. Buvo suimtas Lietuvių mokytojų seminarijos direktorius kunigas Kristupas Čibiras, “Ryto” draugijos pirmininkas kunigas Petras Kraujalis ir 15 mokytojų. Lenkų valdžia stengėsi sužlugdyti draugijos veiklą. “Ryto” veikla atnaujinta tik 1939 metais, prieš pat Lietuvai susigrąžinant Vilniaus kraštą, ir truko iki sovietų okupacijos.

Seniai išmintais takais 1990 metais atkūrus nepriklausomybę, Pietryčių Lietuva irgi pakilo - tėvų prašymu buvo pradėtos steigti naujos mokyklos, kuriose būtų mokoma lietuvių kalba. Mėginta atsiskirti nuo krašte dominuojančių rusų ir lenkų mokyklų.

Pasak per konferenciją kalbėjusio dabartinio atkurtos “Ryto” draugijos pirmininko Algimanto Masaičio, viskas tarsi grįžo prie seniai išmintų takų - švietimo organizavimas lietuvių kalba strigo, visomis išgalėmis buvo imamasi įvairiausių priemonių, kad lietuviškos klasės išnyktų nuo žemės paviršiaus. Vieša paslaptis, kad Pietryčių Lietuvoje, Vilniaus bei Šalčininkų rajono savivaldybėse ir dabar nesistengiama didinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo valstybine kalba, ypač kaimo vietovėse. Tokių įstaigų trūksta lig šiol. Pasak konferencijoje kalbėjusio Lietuvių kalbos instituto habil. dr., “Vilnijos” draugijos pirmininko Kazimiero Garšvos, kurio iniciatyva 2003 metais buvo atkurta “Ryto” draugija, net trisdešimtyje Rytų Lietuvos seniūnijų iki šiol nėra jokios švietimo įstaigos valstybine kalba.

•

stendas Nr.4.14.

Maloniai kvieãiame 4-7 met˜ vaikuãius dalyvauti konkurse “SUDñK ÎODØ„. Konkursas vyks mugòs dienomis nuo 12 iki 14 val. (Leidyklos stendas Nr.4.14.)

MaÏieji rungsis padedami kompiuterinòs ugdymo(si) programos RAIDYNñLIS. ·auniausius konkurso “SUDñK ÎODØ„ nugalòtojus apdovanosime!

Vasario 23 d. leidyklos stende lankytojus konsultuos ugdymo(si) priemoni˜ autorò edukologijos magistrò Irena Kazymirkienò, su maÏaisiais mugòs lankytojais bendraus dailininkò iliustratorò Vigita Îikaitò.

Iki maloni˜ susitikim˜ mugòje!

raidynelis@gmail.com Tel. nr. (+370) 650 41 077 AR-10002

Vilniaus lietuvių švietimo draugijos “Rytas” valdyba 1930 metais (iš kairės): Konstantinas Stašys, Kristupas Čibiras, Marcelinas Šikšnys, Petras Kraujalis, Vincas Budrevičius, Nikodemas Raštutis, Antanas Juknevičius.

2013 02 18 Lietuvos žinios

Kultūra

13

E.Nekrošiaus “Rojuje” - V.Kudirka ir M.K.Čiurlionis

E.Nekrošiaus “Rojus”. Vičenca, Teatro Olimpico, 2012 m. Beatričė - I.Triškauskaitė, Dantė - R.Kazlas. / Tommy Ilai nuotrauka AUDRIUS MUSTEIKIS

“Rojus yra!” - sako Beatričė (Ieva Triškauskaitė) Eimunto Nekrošiaus “Rojaus” finale.

Yra, sukruto kartoti italai recenzentai po premjeros Vičencoje, įspūdingajame Teatro Olimpico. Bet mes, labai didžiuodamiesi, priduriame E.Nekrošius yra.

Yra ir nauja puiki teatrologės Rasos Vasinauskaitės sudaryta knyga “Eimunto Nekrošiaus teatras: pokalbiai, recenzijos, straipsniai / 19912010”, apžvelgianti režisieriaus kūrybą, kurią per tuos dešimtmečius ir gyrėme, ir kritikavome, rašėme apie spektaklius, kalbinome patį meistrą.

Kai pokalbiai sudėti į vieną vietą, ne toks jau nešnekus atrodo režisierius, kaip manoma. Tik daug kas - jau istorija. Prasidėjęs kitas E.Nekrošiaus kūrybos dešimtmetis, ir visų pirma jis paženklintas Dante’s Alighieri “Dieviškąja komedija”.

Bravissimi “Rojus” sukurtas pernai rugsėjį Italijoje, perėjo devynis italų nuostabos ratus, septynias kritikos sferas ir dabar pasiekė empirėjų - mūsų Nacionalinio dramos teatro didžiąją sceną, su kuria reikėjo pasigrumti ne ką mažiau nei Vičencos teatre, itin rafinuotai suprojektuotame Renesanso architekto Andrea Palladio, viena vertus, praryjančiame daug kūrėjų pastangų, kita vertus, jas skatinančiame netikėtomis galimybėmis.

Nacionalinis dramos teatras irgi moka slopinti, gniaužti, kankinti dideliu jauduliu - užgniaužė italus taip sukrėtusias Beatričės ašaras. Bet ne Dantės!

E.Nekrošius “Rojų” Italijoje sumodeliavo su dešimčia aktorių, jau vaidinusių “Dieviškojoje komedijoje”, į kurią sudėtas “Pragaras” ir “Skaistykla”.

“Rojus” pakeri keistumu, įsirėžia netikėtumu. Jį kūrė jautrūs - jautriems.

Puikusis duetas: Dantė - Rolandas Kazlas, Beatričė - I.Triškauskaitė. Taip pat Audronis Rūkas, Marija Petravičiūtė, Beata Tiškevič (TV “Auksinio balso” vedėjos - nė ženklo, tik talentas, ir abu premjeros vakarus vis kitoks), Julija Šatkauskaitė, Pijus Ganusauskas (virtuoziškasis pianistas), Darius Petrovskis, Simonas Dovidauskas, Vygandas Vadeiša. Visi - bravissimi. Septyni

Daug kas atrodė neaprėpiama: “Giesmių giesmė”, “Metai”, tačiau buvo aprėpta. Argi ten nepastebėjome užuominų, kad “Rojus” bus?

Vai ilgu, man ilgu Kokios tercinos pasirenkamos deklamuoti? Jų ne tiek ir daug, kai kurias užgožia įvairūs spektaklio garsai, bet tai yra Meilės studijos. Meilė yra, ji valdo ir diriguoja, sujungia - tą įvairiais gestais rodo Dantė ir Beatričė. Apskritai prabylama praėjus jau trečdaliui spektaklio. Po dainavimo ir žavingų pantomimų R.Kazlo Dantė atsistoja ant galvos ir pasigirsta: “Didybė to,

Pagarba režisieriui, kad nebijo nepajėgumo aprėpti ir išreikšti tai, kas neaprėpiama ir neišreiškiama, pojūčio. iš dešimties - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, bet režisierius patarė taip nebevadinti, jie - tikri profesionalai.

E.Nekrošius veda į Rojų, kurį įvaizdina tarsi didieji regėtojai, mistikai paprastai ir sykiu elegantiškai, subtiliai, vietomis ironiškai ar autoironiškai. Dabar kiekvienas režisieriaus spektaklis - tarsi nauja pastraipa, pridedama prie esminio teksto, karkaso, kuris vadinamas E.Nekrošiaus teatru. Kupina vis naujų įžvalgų (apie mirtį, antgamtybę, kasdienybę), atminties užkaboriuose slypėjusių detalių, atgaivinamų savita scenos kalba.

Pagarba jam, kad nepaiso abejonių, širdies krūptelėjimų, nebijo nepajėgumo aprėpti ir išreikšti tai, kas neaprėpiama ir neišreiškiama, pojūčio.

Pasak Dantės, “Joks menas ir joks talentas prityręs / To niekad išsakyti nepajėgs, / Ir veltui aš triūsėčiau užsispyręs” (Aleksio Churgino vertimas).

kurs judindamas viską...” Didžiulės emocinės įkrovos chrestomatines eilutes - tremties pranašystę (XVII giesmė: “Paliksi visa, kas tau buvo miela...”) deklamuoja M.Petravičiūtė, spektakliui persiritus į antrą pusę.

Ar E.Nekrošiaus rojus krikščioniškas? Teologinės poemos apkrovos subtiliai nuimamos, šventieji ir jų kontekstai atpalaiduojami, bet tai nereiškia kūrinio nusakralinimo. Priešingai. Paradoksas ar ne, šventumas - nuolat pasitvirtinantis E.Nekrošiaus teatro dėmuo. Rojus yra, bet kelionė jo link žemiška. Viskas yra čia, kur reikia gyventi, vaduotis iš banalybių ir stereotipų, materialybės, akmenų užantyje ir netgi “Google Maps”. Kur kamuoja didelis ilgesys ir pradžiugina meilės maudulys. “Melancholiška senoviška giesmė magiškąja lietuvių kalba”, pasirodo, yra Česlovo Sasnausko ir Vinco Kudirkos “Karvelėli mėlynasis”. Primirštas kūrinys, sulaukęs nuostabaus sceninio

įprasminimo. Lietuviškojo (prarasto?) rojaus melodija. Tarsi specialiai rašyta “Meno fortui” atrodo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika. Itališkasis spektaklio grojaraštis panašiai efektingai suskamba Benedetto Marcello obojumi. Netikėtai įsiterpiantys “Pink Floyd” padeda klaustuką, kaip “Pragare” (“Dieviškojoje komedijoje”) “The Beatles” daina “Let it be”. Klaustukas, o gal tik jaustukas ar ištiktukas, kad neįsivyrautų monochromija - ji būtų aiškesnė, bet greit pakyrėtų.

“Rojaus” trukmė ne nekrošiška pusantros valandos, tarsi palengvėjimo atsidusimas po ilgojo metražo.

Miniatiūra, kuriai dera nepaprastas lengvumas. Ir jo yra daug. Gražu žiūrėti, kaip R.Kazlas bėga ratu nekrošiškąjį bėgimą - tarsi skrietų, yra gaudomas ir nesugaunamas, išnyrantis iš visų tinklų ir užtvarų. Kaip išsprūstanti prasmė. Galėjo ji išslysti ir E.Nekrošiui, bet meistro ranka ir akis sumaniai dėliojo fizines ir dvasines visų spektaklio kūrėjų turimas išraiškos priemones. Visiškai jomis pasitikėdama. Daugybė garsų ir judesių kaip paprastai sulydyta į iškalbią “atmosferą”, į naują Kūrinį. Rojus universali kategorija. Tai ir Šiluva, ir Aušros vartai (ten šalia tradicinių votų kabinami ir vėriniai, kokie “groja” spektaklio virvių penklinėse), “Don Chuano” Mergaitės-Komandoro ratukas, “Hamleto” “zeimeris”, “Makbeto” akmenynė, Vičenca su savo Renesansu.

Jaustis mylimiems Rojaus šviesa ir sferų žaismė išgaunama teatro stebuklais - paprastutėmis scenografijos priemonėmis (scenografas Marius Nekrošius). Įstrižai krintantys spindulių pluoštai - iš virvių. Primena dar vienus vaikystės rojaus peizažo atributus, visuose laukuose rymančius stulpus ir jų laidus: elektros

ir telefono. Jais keliavo aukšta įtampa ir begalinės istorijos. Virvės kaip stygos tiesia taką iš scenos į parterį, prie pat žiūrovų. Tai svarbioji riba - Rojaus, bet ir mirties. Finalui sumanytas Beatričės ir Dantės pasinėrimas į virvinę palaimos upę - visatą valdančią muziką, bet jų veidai, ekstatiškai sustingstantys prieš neįžiūrimąjį Dievo veidą, dabar atrodo ir kaip daug kentėjusių, nelengvai ėjusių žemiškąjį kelią.

Jau po premjeros žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi mažiausiai mylimi, palyginti su kitomis Baltijos šalimis.

O E.Nekrošius nuo to ir pradeda savo spektaklį. Nuo personažų galvų glostymo vienas kitam ir sau. Dar nepasimiršo ir “Dieviškosios komedijos” savižudžių scena: jų akys bei prisipažinimai: “Ir aš!”

A.Rūko herojus - tautosakinio šventojo Petro variacija. Aktoriaus smakras profiliu - tikrai kaip Dante portretuose. Gal jis - muziejinis Dante, stebintis savo Knygos skaitytojus: R.Kazlą, I.Triškauskaitę, D.Petrovskį, kitus? Žvelgiantis į gyvąjį, iš muziejaus vis išsiveržiantį, išsprūstantį Dante.

Drauge su įdėmiaisiais žiūrovais, taip ir prastovėjusiais visą spektaklį: pirmąjį vakarą labai arti scenos buvo broliai Baubliai, vaidinę E.Nekrošiaus “Otele”, antrąjį, kiek tolėliau, - premjero Algirdo Butkevičiaus apsauginiai.

Kostiumai puikūs (dailininkė Nadežda Gultiajeva). Paprasti. Finale vaikinų marškiniai jau nebe užgaubti kaip pelerinos, baltas malonės drabužis gula tvarkingai. Baltos pirštinės. Daugiau nieko nereikia. Viskas yra. E.Nekrošius yra. Lietuvoje. Iš Lietuvos. Pavadina italai jį šiuolaikinio teatro gigantu, šiuolaikinio Europos teatro legenda, dieviškuoju, o mes ką? Pasimuistome. Bet tenka sutikti su apibūdinimais. Ko gero, taip. Oi, tikrai.

•

14

2013 02 18 Lietuvos žinios

Sportas

Rinktinės lyderiai kaupia jėgas vasarai JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Savaitgalį Šiaulių manieže vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionate išdalyti 26 medalių komplektai. Ten išryškėjo ir netrukus į Europos žiemos čempionatą vyksiančios rinktinės kontūrai. Čempionato išvakarėse LŽ kalbintas Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis minėjo, jog žiemos čempionate neverta tikėtis įspūdingų rezultatų, nes sportininkai tik įsibėgėja, tačiau, pasak jo, kova turėtų būti įdomi, nes į Šiaulius suvažiuos visi geriausi šalies atletai.

Taip ir buvo.

Per šias varžybas šalies lyderiai nenuvylė nei savo trenerių, nei aistruolių ir pelnytai buvo apdovanoti labiausiai spindinčiais medaliais. Viena įdomiausių rungčių, kaip visada, buvo 60 m sprintas. Čia vyrų ir moterų varžybose lygių varžovų neturėjo olimpiečiai klaipėdietė Lina Grinčikaitė (7,48 sk.) ir kaunietis Rytis Sakalauskas (6,74).

Devintą kartą šalies čempionės titulą pelniusi Edmundo Norvilo auklėtinė L.Grinčikaitė po pergalės teigė, jog kelias aukso link buvo lygus: “Nebuvo sunku nei atrankoje, nei finale. Specialių tikslų su treneriu nekėlėme. Norėjau tapti Lietuvos čempione ir viskas. Šį žiemos sezoną daugiau startų su treneriu

neplanuojame, ruošimės vasarai.

Po Londono olimpiados norėjome pailsėti ir neskubėti.”

Vyrų 60 metrų bėgimo rungtyje visus varžovus sau už nugaros paliko Donato Januševičiaus treniruojamas sprinto čempionas R.Sakalauskas taip pat neketina forsuoti įvykių: “Šį žiemos sezoną, kaip ir daugelis sportininkų, praleidžiu ramiau. Nesinori skubinti įvykių. Tai buvo mano antrasis startas šį sezoną ir, manau, paskutinis. Dabar visas dėmesys bus skirtas vasarai.”

Vasarą, rugpjūčio 10-18 dienomis, Maskvoje vyks pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.

Nenuostabu, jog bene daugiausia dėmesio sulaukė moterų trišuolio rungtis. Šiame sektoriuje varžėsi pasaulio jaunimo vicečempionė šiaulietė Dovilė Dzindzaletaitė (treneris Juozas Tribė) ir iškovojo savo pirmąjį šalies čempionės titulą (13.40 m). Didžiausios jos konkurentės antrąją vietą užėmusios LLAF taurės varžybų laimėtojos vilnietės Jolantos Verseckaitės rezultatas - 12,95 m.

Po čempionato Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas kalbėjo: “Ryškėja kontūrai komandos, kuri kovo 1-3 dienomis dalyvaus Europos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionate Geteborge. Šįkart daugiau dėmesio skirsime jauniems sportininkams. Kalbu apie šešis sportininkus, tačiau kol kas jų pavardžių neminėsiu. Manau, iš jų Europos čempionate da-

NUGALĖTOJAI Moterys 60 m - Lina Grinčikaitė (Klaipėda) 7.48 sek.

400 m - Eva Misiūnaitė (Kaunas) 56, 69 sek.

1500 m - Milda Vilčinskaitė (Kaunas) 4:32,63 Tolis - Lina Andrijauskaitė (Kaunas) 6,04 m Kartis - Rolanda Demčenko (Kaunas) 3,70 m Rutulys - Laura Gedminaitė (Vilnius/Tauragė) 14,74 m 3000 m sportinis ėjimas Neringa Aidietytė (Vilnius) 13:26,93 800 m - Eglė Balčiūnaitė (Šiauliai) 2:08,26 3000 m - Remalda Kergytė (Šiauliai) 9:54,64 60 m b. b. - Sonata Tamošaitytė (Kaunas) 8,46 sek.

Aukštis - Gintarė Nesteckytė (Kaunas/Plungė) 1,83 m Trišuolis - Dovilė Dzindzaletaitė (Šiauliai) 13,40 m Penkiakovė - Evelina Auželytė (Kaunas) 3347 tšk.

Po Londono žaidynių pailsėjusi šalies sprinto rekordininkė L.Grinčikaitė praleis Europos uždarųjų patalpų čempionatą Geteborge.

Erlendo Bartulio nuotrauka

lyvaus 4-5 atletai. Pavardes netrukus paskelbs LLAF taryba. Mūsų rinktinės lyderiai, kurie Europos

žiemos čempionate galėtų kautis dėl medalių, naują olimpinį ciklą pradės kiek vėliau, vasarą.”

•

Vyrai 60 m - Rytis Sakalauskas (Kaunas/Alytus) 6,74 sek.

400 m - Vitalijus Kozlovas (Vilnius) 49,64 sek.

1500 m - Justinas Beržanskis (Šiauliai) 3:53,46 Aukštis - Raivydas Stanys (Kaunas) 2,17 m Kartis - Simas Šnipaitis (Vilnius) 4,30 m Tolis - Darius Aučyna (Vilnius/Švenčionys) 7,62 m Rutulys - Rimantas Martišauskas (Klaipėda) 18,29 m 5000 m sportinis ėjimas - Marius Žiūkas (Prienai/Vilnius) 19:49,48 800 m - V.Kozlovas (Vilnius) 1:55,38 3000 m - J.Beržanskis (Šiauliai) 8:23,45 60 m b. b. - Artūras Janauskas (Klaipėda) 8,23 sek.

Trišuolis - Darius Aučyna (Vilnius/Švenčionys) 15,75 m Septynkovė - Arnoldas Stanelis (Šiauliai) 4968 tšk.

LKL pirmenybės nepraranda intrigos BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono rungtynėse dar viena pergale savo žiūrovus nudžiugino atsitiesiantis Pasvalio klubas “Pieno žvaigždės”.

Mindaugo Lukošiaus treniruojami pasvaliečiai šeštadienį namie po dramatiškos kovos įveikė Šiaulių komandą “Šiauliai” - 78:76 (20:19, 24:19, 24:18, 10:20). Po šios pergalės “Pieno žvaigždės” iš 6 vietos pakilo į 5-ąją. Nugalėtojų gretose išsiskyrė 20 taškų pelnęs legionierius Trevonas Hughesas ir 17 pridėjęs Gediminas Maceina. Varžovų ekipoje rezultatyviausi buvo Chase Simonas (24 tšk.) ir Laurynas Samėnas (17).

Pirmenybių autsaideris Palangos klubas “Palanga Triobet” penktadienį namie 76:91 (19:19, 15:24, 25:19, 17:29) pralaimėjo į šeštąją vietą pakilusiai Utenos ekipai “Juventus”. 27 taškus į nugalėtojų krepšį įmetė Ryanas Olanderis, 15 Mantas Mockevičius. 19 taškų svečiams pelnė Paulius Morkeliūnas, po 13 - Darius Gvezdauskas ir Darrickas Leonardas.

Septintą pergalę penktadienį iškovojo namie žaidęs kėdainių “Nevėžis”, šis klubas 72:67 (17:21, 25:10, 13:18, 17:18) privertė pasiduoti Panevėžio “Lietkabelį” (5 pergalės/10 pralaimėjimų). 17 taškų nugalėtojams pelnė Tony Bishopas, 12 - Šarūnas Kulevičius. Panevėžiečių gretose rezultatyviausias buvo Mindaugas Kupšas (18 tšk.).

Praėjusią savaitę venuoliktą pergalę keturioliktose LKL rungtynėse iškovojo trečiąją vietą užimantis Klaipėdos “Neptūnas”, jis namie 85:81 (22:19, 20:25, 16:19, 27:18) įveikė antrojoje pozicijoje žengiančius Prienų “Prienus” (12/2). 20 taškų nugalėtojams pelnė Marius

“Pieno žvaigždėms” 20 taškų pelnė T.Hughesas. / LKL.lt nuotrauka Runkauskas, 15 - Deividas Gailius.

Prieniškių gretose rezultatyviausias buvo Artūras Milaknis (17 taškai).

Dvylikos komandų turnyre pirmauja visas aštuonerias rungtynes laimėjusi titulą ginanti Kauno “Žalgirio” komanda.

•

LKL TURNYRO LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Žalgiris

8

8

0

100

2. Prienai

14

12

2

86

3. Neptūnas

14

11

3

79

4. Lietuvos rytas

7

5

2

71

5. Pieno žvaigždės 14

8

6

57

6. Juventus

14

8

6

57

7. Šiauliai

13

7

6

54

8. Nevėžis

15

7

8

47

9. Lietkabelis

15

5

10

33

10. LSU-Baltai

14

4

10

29

11. Sakalai

15

4

11

27

12. Palanga/Triobet 15

0

15

0

LŽ

2013 02 18 Lietuvos žinios

Sportas

Auksarankis sugrąžino “Žalgiriui” viltį E grupė “Brose Baskets” - “Žalgiris” 88:87 (23:20, 15:16, 19:19, 19:21, 12:11).

A.Gavelas 25, S.Fordas 20, P.Neumannas 13, C.Jacobsenas 11; M.Popovičius 21, K.Lavrinovičius 16 (4/7 trit.), R.Kaukėnas 14 (6 atk. kam., 3 rez. perd.), D.Lavrinovičius 11, T.Dardenas 7 (5 atk. kam.), O.Lafayette’as 6 (6 rez. perd.), P.Jankūnas 5, M.Delašas 3, M.Kuzminskas 2, A.Juškevičius 2, R.Javtokas 1, V.Lipkevičius 0.

Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) - Madrido “Real” (Ispanija) 74:72.

Maskvos CSKA (Rusija) - Atėnų “Panathinaikos” (Graikija) 86:69.

Berlyno “Alba” (Vokietija) - Malagos “Unicaja” (Ispanija) 65:67.

Turnyro lentelė (pergalės,pralaimėjimai, taškų santykis)

Žalgiriečių džiaugsmas ir padėka M.Popovičiui. / AFP/Scanpix nuotrauka

Pasibaigus pratęsimui visus tris baudos metimus pataikęs auksarankis Marko Popovičius išplėšė Kauno “Žalgiriui” pergalę prieš Bambergo krepšinio klubą “Brose Basket” ir nutraukė svečiuose kauniečių žaidžiamų ULEB Eurolygos TOP 16 etapo varžybų nesėkmių seriją.

Trečią pergalę per septintas TOP 16 etapo rungtynes praėjusią savaitę iškovojo penktąją poziciją E grupėje užimantis Lietuvos čempionas “Žalgiris”.

Kauniečiai svečiuose po pratęsimo 88:87 (23:20, 15:16, 19:19, 19:21, 12:11) įveikė grupės autsaiderį “Brose Basket” (Vokietija).

Laukia savaitės rungtynės Pergalę kauniečiai šventė po trijų taiklių kroato M.Popovičiaus baudos metimų jau pasibaigus pratęsimo laikui.

Auksinės rankos savininkas Marko pagaliau nutraukė 23 iš eilės “Žalgirio” pralaimėjimų svečiuose seriją TOP 16 etapo varžybose. Paskutinį sykį “Žalgiris” TOP 16 etape svečiuose laimėjo 2004 metų kovo 3-iąją, tuomet padedamas Arvydo Sabonio 85:73 įveikė Stambulo “Ulker” (Turkija) ekipą.

Aštuntas E grupės turnyro rungtynes “Žalgiris” žais vasario 21 dieną namie su Atėnų “Panathinaikos” (Graikija) komanda. “Žalgirio” ir “Panathinaikos” dvikova paskelbta Eurolygos savaitės rungtynėmis. Į “Žalgirio” arenoje kovosiančias ekipas nukryps visos Europos krepšinio gerbėjų akys.

Tai jau antras toks pripažinimas, kurio sulaukė Kauno “Žalgirio” komanda. Savaitės rungtynių statusą buvo gavęs ir Lietuvos čempionų bei Maskvos CSKA komandų mačas, vykęs prieš mėnesį. “Žalgirio” ir “Panathinaikos” dvikova pradės Eurolygos “Top 16” etapo antrąjį ratą. Po septynių turų

6. Malagos “Unicaja”

3 4 519:531

7. Berlyno “Alba”

1 6 458:524

8. Bambergo “Brose Basket”

0 7 531:597

F grupė Maskvos srities “Chimki” (Rusija) - Pirėjo “Olympiakos” (Graikija) 82:87.

Stambulo “Fenerbahce Ulker” - Stambulo “Bešiktaš JK” 78:72.

Sienos “Montepaschi” (italija) - Vitorijos “Caja Laboral” (Ispanija) 85:74.

Tel Avivo “Maccabi” (Izraelis) - “FC Barcelona Regal” (Ispanija) 77:82.

1. “FC Barcelona Regal”

6 1 571:505

2. Sienos “Montepaschi” 6 1 547:525 3. Maskvos srities “Chimki” 4 3 569:532 4. Vitorijos “Caja Laboral” 4 3 551:528

1. Madrido “Real”

6 1 522:474

2. Stambulo “Anadolu Efes”

5. Pirėjo “Olympiakos”

4 3 538:526

6 1 522:489

6. Tel Avivo “Maccabi”

2 5 528:526

3. Maskvos CSKA

5 2 587:533

4. Atėnų “Panathinaikos” 4 3 487:507

7. Stambulo “Fenerbahce Ulker” 2 5 552:622

5. Kauno “Žalgiris”

8. Stambulo “Bešiktaš JK” 0 7 433:525

3 4 520:491

Naudingiausias - A.Kaunas

savaitės žaidėju tapo Rusijos čempiono Maskvos CSKA klubo vidurio puolėjas Aleksandras Kaunas, surinkęs 30 naudingumo balų. Maskviečiai šią savaitę namie 86:69 (25:15, 10:16, 31:19, 20:19) nugalėjo Graikijos vicečempionę Atėnų “Panathinaikos” ekipą su Jonu Mačiuliu.

Lietuvis per 30 min. į varžovų krepšį įmetė daugiausia - 15 - taškų, po krepšiais atkovojo 6 bei perėmė 1 kamuolį, dukart suklydo bei trissyk prasižengė. 27-erių 213 cm ūgio Rusijos krepšininkas A.Kaunas prie pergalės prisidėjo 13 taškų, 8 atkovotais ir 5 blokuotais kamuoliais. Be to, jis atliko 2 rezultatyvius perdavimus, perėmė 2 kamuolius, išvengė klaidų ir dusyk prasižengė. Per beveik 34 žaidimo minutes (33:51) A.Kaunas pataikė visus 6 dvitaškius bei realizavo vienintelį baudos metimą.

Naudingiausiu ULEB Eurolygos vyrų krepšinio turnyro TOP 16 septintosios

LŽ

Kauno ir Atėnų komandos E grupėje žengia viena šalia kitos: Graikijos vicečempionai su keturiomis pergalėmis yra ketvirti, o tris kartus laimėję kauniečiai užima penktąją vietą.

Pirmojo rato rungtynėse Atėnuose šeimininkai sugebėjo išplėšti pergalę minimalia persvara 67:66.

Kaip įprasta, Eurolygos savaitės rungtynės bus transliuojamos daugiau nei 150 pasaulio valstybių. Eurolygos savaitės rungtynės kiekvieną turą yra pradedamos tuo pačiu laiku. Todėl “Žalgirio” ir “Panathinaikos” dvikova prasidės ketvirtadienį, vasario 21 d., 21.45 valandą. Į atkrintamąsias ULEB Eurolygos varžybas pateks keturios geriausios abiejų grupių komandos.

•

Čekijoje surengto pasaulio biatlono čempionato paskutinėje rungtyje vakar startavęs 22-ejų lietuvis Tomas Kaukėnas vyrų masinio starto varžybose 15 km distanciją įveikė priešpaskutinis - 29-as. Tačiau susumavus visus šio atleto startus akivaizdu, jog Lietuvos biatlono komanda turi ryškų lyderį.

Prieš šį čempionatą daug dažniau minėta moterų rinktinės lyderės Dianos Rasimovičiūtės pavardė. Iš jos ir tikėtasi daugiausia. Tačiau šį sykį Diana liko šešėlyje.

Vakar T.Kaukėnas aplenkė tik paskutinę, 30-ąją, vietą užėmusį JAV sportininką Timą Burke (41:15,5).

Nuo aukso medalį iškovojusio norvego Tarjei Boe (36:15,8) lietuvis atsiliko 3:43,1. Sidabro medalį šioje rungtyje iškovojo rusas Antonas Šipulinas (36:19,5), bronzos - norvegas Hegle Emilis Svendsenas (36:23,2).

Apžvelgus visus Tomo pasirodymus šių metų pasaulio čempionate galima drąsiai teigti, kad jaunojo biatlonininko meistriškumas smarkiai išaugo.

Ketvirtadienį jis 20 km asmeninėse lenktynėse tarp 130 klasifikuotų dalyvių finišavo 23-ias. Čempiono titulą šioje rungtyje apgynė prancūzas Mar-

Pasaulio čempionate T.Kaukėnas iš lietuvių pasirodė solidžiausiai. / Eltos nuotrauka tinas Fourcade. Kiti trys Lietuvos biatlonininkai šioje rungtyje tenkinosi kukliomis pozicijomis: Karolis Dombrovskis finišavo 81-as, Karolis Zlatkauskas - 108-as, Rokas Suslavičius - 118-as.

Anksčiau vykusiose 12,5 km persekiojimo lenktynėse T.Kaukėnas užėmė 38 vietą, o 10 km sprinte jis finišavo 22-as. Šeštadienį vyrų estafetėje 4 x 7,5 km lietuviai - T.Kaukėnas, K.Dombrovskis, K.Zlatkauskas ir Aleksandras Lavrinovičius užėmė 25 vietą, jie aplenkė ispanus, lenkus, serbus ir japonus, o čempionais tapusieji norvegai mūsiškius aplenkė ratu. Lietuviai tu-

Po šių metų pasaulio čempionato galima drąsiai teigti, kad T.Kaukėno meistriškumas smarkiai išaugo. rėjo įveikti 3 baudos ratus, jie išnaudojo 15 papildomų šovinių. Nugalėtojai Norvegijos biatlonininkai finišavo po 1.15:39,0 (5 papildomi šūviai).

Komandos lyderiui Emiliui Heglei Svendsenui tai buvo jau ketvirtasis šio čempionato auksas, o šešiskart olim-

Trumpai SUERZINTOS IMTYNĖS ĖMĖSI VEIKSMŲ Tailande surengtame Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) vykdomojo komiteto posėdyje atstatydintas šios organizacijos prezidentas šveicaras Raphaelis Martinetti. Tai įvyko prabėgus kelioms dienoms po Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vykdomojo komiteto priimto sprendimo-rekomendacijos išbraukti imtynes (laisvąsias, graikų-romėnų ir moterų) iš 2020 metų vasaros olimpinių žaidynių programos. Šeštojo FILA prezidento pareigas R.Martinetti ėjo nuo 2002 metų, kai šiame poste pakeitė 30 metų vadovu išbuvusį Milaną Erceganą iš buvusios Jugoslavijos. “Atėjo laikas kokybiškiems naujiems santykiams su IOC, pokyčiams bei naujiems iššūkiams imtynių sporte”, - teigė vienas JAV imtynių federacijos vadovų Richas Benderis. Kaip teigiama svetainėje wrestrus.ru, R.Martinetti atsistatydinimą iš prezidento pareigų FILA vykdomajame komitete inicijavo Rusijos imtynių federacijos prezidentas Michailas Mamiašvilis.

FILA vadovas buvo atleistas vieno balso persvara 11:10. M.Mamiašvilio teikimu, FILA vykdomojo komiteto nariu buvo išrinktas triskart olimpinių žaidynių čempionas, legendinis imtynininkas Rusijos Dūmos deputatas Aleksandras Karelinas. Neeilinę FILA generalinę asamblėją nutarta sušaukti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje Rusijos sostinėje Maskvoje. Asamblėja vyks likus savaitei arba dviem iki IOC vykdomojo komiteto posėdžio Sankt Peterburge (Rusija). Galutinį spendimą dėl imtynių 2020-ųjų programoje priims 125-oji IOC generalinė asamblėja, kuri vyks rugsėjo 7-10 dienomis Buenos Airėse (Argentina). Lietuvai tai labai aktualu, nes mūsų imtynininkai iš olimpinių žaidynių atvežė jau du medalius: 2012 metais Londone bronzą graikų-romėnų imtynėse iškovojo Aleksandras Kazakevičius (iki 74 kg), 2008-aisiais Pekine graikų-romėnų imtynių olimpinę bronzą pelnė Mindaugas Mizgaitis (120 kg).

ČEMPIONŲ PERGALĖ

Jaunasis biatlono talentas nenuvylė JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

15

piniam čempionui 39-erių Olei Einarui Bjoerndalenui - devynioliktas aukščiausias planetos pirmenybių apdovanojimas. Antroji vieta atiteko Prancūzijos komandai (+1:12,8; 7 papildomi šūviai), trečioji - Vokietijos ekipai (+1:18,5; 2 baudos ratai, 3 papildomi šūviai). Lietuvos vyrų rinktinę treniruoja Viktoras Kočarginas ir Aurimas Bučelis.

D.Rasimovičiūtė sekmadienį nedalyvavo moterų 12,5 km masinio starto varžybose, nes nepateko į geriausių biatlonininkių trisdešimtuką. Ten auksas atiteko baltarusei Darijai Domračevai, kuri po klaidų šaudykloje šliuožė du baudos ratus, o iš viso sugaišo 35:54,5. Sidabrą pelnė šios rungties planetos čempionės titulą praradusi norvegė Tora Berger, bronzą - lenkė Monika Hojnisz.

Garsaus Latvijos specialisto treniruojamos mūsų moterų rinktinės lyderė 28-erių D.Rasimovičiūtė šiame čempionate pasirodė blankiai. 7,5 km sprinto varžybose ji finišavo 40-a, 10 km persekiojimo lenktynėse - 38-a, 15 km individualiose lenktynėse - 70-a.

Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas prieš pasaulio čempionatą minėjo, jog D.Rasimovičiūtė metų pradžioje nedemonstravo gerų rezultatų, nes Naujųjų išvakarėse buvo pasigavusi virusą. Belieka viltis, jog Čekijoje Diana dar jautė to viruso pasekmes.

•

Keturioliktą pergalę penkioliktose VTB Vieningosios krepšinio lygos reguliariojo sezono rungtynėse iškovojo dešimties komandų B grupėje pirmaujantis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionas Kauno “Žalgiris”. Sekmadienį kauniečiai namie 86:61 (30:19, 16:17, 19:14, 21:11) nugalėjo aštuntąją vietą užimančią Krasnojarsko komandą “Jenisej” (5 pergalės ir 10 pralaimėjimų) iš Rusijos ir, likus dar trims mačams, užsitikrino vietą ketvirtfinalyje. 22 taškus nugalėtojams pelnė Mindaugas Kuzminskas, 14 - Adas Juškevičius, po 12 Rimantas Kaukėnas ir Kšištofas Lavrinovičius, 10 - Robertas Javtokas. Svečių gretose išsiskyrė Jerry Jeffersonas (16 taškų). Kauniečių gretose sekmadienį dėl traumų nerungtyniavo Paulius Jankūnas (stipriai sumuštas petys) ir Tremmellas Dardenas (patempta čiurna).

BURTAI MESTI 2012-2013 metų sezono Lietuvos futbolo “Druskininkų Hermio” taurės turnyro pusfinalio burtai favoritus suvedė į skirtingas poras. Nugalėtojo titulą ginsiantis sostinės VMFD “Žalgiris” žais su Klaipėdos “Atlantu”, o šalies čempionas Panevėžio “Ekranas” dėl vietos finale varžysis su Šiaulių “Šiauliais”. Pusfinalio nugalėtojai paaiškės per dvejas rungtynes. Pirmosios įvyks balandžio 16-17 dienomis, atsakomosios balandžio 30 - gegužės 1-ąją.

LŽ

16

2013 02 18 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai NAMAI, PATALPOS

BALDAI, INTERJERAS

PARDUODA

PARDUODA

Bankrutuojanti UAB „Kėdmontos Statyba“ parduoda 1100 kv. m administracines patalpas ir 1150 kv. m gamybines - garažų, patalpas už 450 000,00 Lt. Adresu: Juodiškio g. 48B Kėdainiai. Tel. 8 685 86 158. Užs. LM-2226 Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/9920075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt).

Tel. 8 699 05 122.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

5,3 ha žemės gražioje vietoje Švenčionių r. (iš trijų pusių Svylos upė).

Tel.: (8 445) 43 447, 8 672 48 118.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Nebrangiai geros būklės stalą-knygą.

Vilnius, tel. 8 620 23 143.

PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Kokybiškai ir nebrangiai atlieku butų remonto darbus. Tinkuoju, glaistau, dažau, tapetuoju, kloju grindų dangą.

Tel. 8 683 62 296, Artūras

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Gydau nuo depresijos, nutukimo, epilepsijos, patariu kaip nuo jų apsisaugoti ir pačiam atspėti savo ateitį. Apie tai ir mano knygoje „Psichoterapeuto patarimai.

Iš kur atsiranda ligos. Kaip išgyventi be vaistų“. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LR-92129 Klaipėda.

IEŠKO DARBO

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

LEIDINIAI PARDUODA

Rusų-lietuvių kalbų žodyną (4 tomai) ir rusų kalbos žodyną (kaina - sutartinė).

Vilnius, tel. 8 620 23 143.

PRANEŠIMAI

LTL Kredito unijos nariams PRANEŠIMAS Pranešame, kad 2013 m. kovo 14 d. 16,00 val. (registracija prasideda 15,30 val.)

Olimpiečių g.15, Vilniuje, šaukiamas LTL Kredito unijos eilinis visuotinis narių susirinkimas.

Numatyta susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaita; 6. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 2. Paskolų komiteto ataskaita; 7. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolio 3. Revizijos komisijos išvada dėl unijos metinių fi- atlyginimo) tvarkos priėmimas; nansinių ataskaitų rinkinio; 8. 2013 m. unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvir4. Stebėtojų tarybos išvados dėl valdybos, pasko- tinimas; lų komiteto ir revizijos komisijos ataskaitų; 9. Audito įmonės 2013-2014 m. unijos finansinių 5. Stebėtojų tarybos išvados dėl metinių finansi- ataskaitų rinkiniams patikrinti išrinkimas ir lėšų nių ataskaitų rinkinio bei nutarimo dėl pelno pa- limito už suteiktą paslaugą nustatymas; skirstymo (nuostolio atlyginimo) tvarkos projekto; 10. Kredito unijos buveinės adreso pakeitimas.

Su susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais kredito unijos nariai nuo 2013 m. kovo 8 d. galės susipažinti kredito unijos patalpose, esančiose J.Basanavičiaus g. 25A-19, Vilniuje.

Narys (jo įgaliotinis), registruodamasis į susirinkimą, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įgaliojimą, jeigu atstovauja kitam unijos nariui.

Neįvykus šiam eiliniam visuotiniam narių susirinkimui dėl kvorumo nesusidarymo, bus kviečiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas 2013 m. kovo 21 d. 16.00 val. (registracijos pradžia 15.30 val.)

Olimpiečių g.15, Vilniuje, Darbotvarkė numatyta tokia pati.

Užs. LM-2243 VALDYBA

reklama@lzinios.lt Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „Nealkoholinių gėrimų gamybos organizavimas kaimo vietovėje“ įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB „Giralus“ (adresas: UAB „Giralus“, Tarandės g. 4, Vilniaus m., LT-14188 Vilniaus m. sav., tel.: +370 693 99911, el. paštas: julius@friskas.lt)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ Bendras pirkimo objekto apibūdinimas – giros virimo, fermentavimo ir išpilstymo technologinė linija. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data ir laikas: 2013 m. kovo 5 d. 10.00 val. Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateikti adresu: UAB „Giralus“, Tarandės g. 4, Vilniaus m., LT-14188 Vilniaus m. sav.

Užs. LM-2244

VšĮ „EKOŠVIESA“, įmonės kodas 302504190, Didžioji g. 23, Vilnius, el. paštas tadas@eko-sviesa.lt, tel. +370 655 65863 SKELBIA KONKURSĄ Perkamos paslaugos:

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų (dujošvyčių lempų) surinkimo ir vežimo paslaugų pirkimas

Pirkimo procedūra:

Konkursas vykdomas vadovaujantis Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-563 (Valstybės žinios, 2012.07.13, Publikacijos Nr.: 82-4290)

Pirkimo dokumentus galima gauti:

Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 m. kovo mėn. 04 d. kreipiantis elektroniniu paštu tadas@eko-sviesa.lt

Pasiūlymų pateikimo terminas ir adresas:

Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas raštu Pirkėjui šiuo adresu: Smolensko g. 6-314, LT Ė 03201, Vilnius, Lietuva, iki 2013 m. kovo mėn. 04 d. 10.00 val.

Užs. R-93

TELELOTO lošimo Nr. (2010 00 00) Lentelò - 90 259 (13 x 6 943) Lt ØstriÏainòs - 18 Lt Eilutò - 5 Lt Keturi kampai - 2 Lt 60 40 45 04 61 57 48 02 50 06 35 49 34 33 07 74 52 75 30 12 09 73 63 55 58 15 51 37 41 43 01 29 54 69 47 38 10 21 59 14 23 26 53 08 72 64 22 39 68 25 62 42 27 Papildomi prizai: Nissan Note (TV) Artras Jonikaitis Nissan Note - 0153014 Nissan Note - 0574713 Nissan Note - 0241535 Nissan Note - 0523752 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 11 d.) Marytò Baãinskienò i‰ Kai‰iadori˜ r.

10 000 Lt (tel. 1634, vasario 11 d.) Liudmila Peãiurienò i‰ Roki‰kio 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 11 d.) Henrikas Stankeviãius i‰ ·irvint˜ Pakvietimai ∞ TV: 017*585, 048*810, 034*367.

www.olifeja.lt

Prognozò: Aukso puode bus 1 000 000 Lt.

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 3 Data: 2013 02 15 EUROJACKPOTAS - 46 004 412 Lt 4 9 26 32 40 Papildomi skaiãiai 3 5 5 + 2 skaiãiai46 004 412 Lt (0 priz.)

5 + 1 skaiãius 1 303 753 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 169 487 Lt (0 priz.)

4 + 2 skaiãiai 11 588 Lt (0 priz.)

4 + 1 skaiãius 783 Lt (4 priz.)

4 skaiãiai 403 Lt (5 priz.)

3 + 2 skaiãiai 171 Lt (8 priz.)

3 + 1 skaiãius 74 Lt (157 priz.)

2 + 2 skaiãiai 48 Lt (207 priz.)

3 skaiãiai 48 Lt (192 priz.)

1 + 2 skaiãiai 27 Lt (1139 priz.)

2 + 1 skaiãius 27 Lt (2155 priz.)

Prognozò: Eurojackpotas - 51 mln. Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4028 Data: 2013 02 15 DIDYSIS PRIZAS - 213 372 Lt 04 09 14 17 18 21 + 23 6 skaiãiai 213372 Lt 5+1 skaiãius 1808 Lt 5 skaiãiai 299 Lt 4+1 skaiãius 41 Lt 4 skaiãiai 7 Lt 3+1 skaiãius 5 Lt 3 skaiãiai 3 Lt 2+1 skaiãius 2 Lt

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 02 18 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 18 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Emigrantai” (k.)

10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 13.00, 14.00 LRT radijo žinios 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Slaptasis Pakistanas”. 2 d. N-7 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Nepageidaujami genai” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Nuo... Iki...”

21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Šrekas Trečiasis” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena” 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Prieš srovę” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Firma” 1.50 “Liudininkai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Cukrus” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Gyvi numirėliai” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.)

N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Priešprieša” N-7 22.25 “Deksteris” N-14 23.25 “Bręstantis blogis” N-14 0.25 Sveikatos ABC” (k.) 0.55 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Šventinis koncertas, skirtas Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos 65-erių metų sukakčiai paminėti. Dalyvauja Marta Lukošiūtė, Gleb Pyšniak, Neda Malūnavičiūtė, Gerda Storpirštytė, grupė “SubtiluZ”, VU kamerinis orkestras ir kt. (k.) 13.45 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR Prezidento rūmuose (k.) 14.45 “Kai aš mažas buvau” (k.) 14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Deltuva. 1 d. 19.35 “Šerloko Holmso nuotykiai” N-7 21.30 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Keltininkas” 22.20 Antanas Miškinis skaito prieškario lyriką 22.30 Vandos Zaborskaitės knygos “Autobiografijos bandymas” pristatymas Rašytojų klube 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Arfos muzika. Skambina Laima Švarlytė

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Kamelotas” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Valentinas vienas” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.15, 13.30, 15.45, 19.50, 21.50 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.30 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 20.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11.30, 14.30, 17.15, 18.15, 20.30 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16, 21.30 val.

“Skrydis” - 18.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.

“Vargdieniai” - 12.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.15, 19.15 val.

“Valentinas vienas” - 10, 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Ana Karenina” - 16, 18.45, 21.30 val.

“Dubleris” - 22 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10. 12.15, 14.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.45, 16.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14, 16.30, 18.45, 21.15 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11, 13.15, 15.45, 18.30, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.30 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.30, 13, 15.30, 18, 19.15, 20.45 val.

“Ana Karenina” - 15, 18.15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

ŠIAULIAI

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30, 21.30 val.

“Vargdieniai” - 18.15 val.

SKALVIJA “7 dienos Havanoje” - 14.30, 19 val.

“Tyli naktis” - 21.20 val.

“Provokuojantys užrašai” - 17 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 20.30 val.

“Meilė kaip nuodai” - 18.15 val.

“Optimisto istorija” - 18 d. 18.30 val.

“Medžioklė” - 18 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.

“Taikinys” - 20.15 val.

MULTIKINO “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13, 15, 17.15, 19.30, 21.40 val.

“7 dienos Havanoje” - 19.30 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 15, 17.15 val. “Žuviukas Nemo” - 11 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 12, 14, 16, 18, 20, 22 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 13.15, 15.45, 18.30, 21.15 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?”

15.00 Žinios 15.15 “Supernamai” 15.45 Dok. f.

“Pražūtingas uraganas Katrina” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Pražūtingas uraganas Katrina” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma”. 3 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “1971” N-7 9.15 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 11.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 13.15 Trileris “Akis” N-7 15.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 17.30 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 19.10 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2. Gatvės” 21.00 Drama “Karštas kraujas” N-7 23.30 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 1.00 Melodrama “Tapti

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 12.00 Boksas. Adrienas Broneris - Gavinas Reesas 15.00 Tenisas. ABN AMRO World turnyro pusfinalis 19.20 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Celtic” - “Juventus” 21.10 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Valencia” - PSG 23.00 Pokeris. The Big Game turnyras 0.00 Krepšinis. Eurolyga. “Brose Baskets” “Žalgiris”

Eurosport 9.30 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 10.30 Pasaulio biatlono čempionatas 12.00 Slidinėjimas. Pasaulio taurė 13.30 Atviro biliardo turnyro Njuporte (Anglija) finalas 14.45 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 15.45 Pasaulio biatlono čempionatas 17.15 Atviro biliardo turnyro Njuporte (Anglija) finalas 18.30 Gražiausi Europos futbolo įvarčiai 19.15 Pasaulio biatlono čempionatas 20.45 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 21.45 Visos sporto šakos 22.05 Amerikietiškos imtynės 23.45 Jojimo apžvalga 0.00 Kovos klubas 1.30 Gražiausi Europos futbolo įvarčiai

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi. Ugnikalnis 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Kuveito dangoraižiai 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Britų iliuzionistas Dynamo 22.00 Tikrieji aferistai 23.00 Privalau išgyventi. Turkija 0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kalintys užsienyje 11.00 Pogrindžio pokeris 12.00 Kišenvagių karalius 13.00 Kengūros mieste 14.00 Greiti plėšrūnai 15.00 Pogrindžio pokeris 16.00 Kišenvagių karalius 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 Kalintys užsienyje 19.00 Amerikiečių kolonija 20.00 Kalintys užsienyje 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Amerikiečių kolonija 23.00 Kalintys užsienyje 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

KAUNAS

“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Valentinas vienas” - 11.40, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.20 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.30, 16.15 val. “Žuviukas Nemo” - 11.40, 14.20, 17 val.

“Rusų nuotykiai Los Vegase” - 12, 14, 16, 18.15, 19.15, 21.40 val.

“Ana Karenina” - 15, 18.20, 21.20 val.

“Argo” - 15.15, 18, 20.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12.15, 15, 17.45, 20.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 19.30, 22 val.

“Dubleris” - 20.30 val.

“Skrydis” - 18, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 13.45, 17.15, 20.40 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.

mama” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112.

Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo f. “Pjūklas 4” 0.50 “6 kadrai” 1.20 “Kastlas” 2.15 “CSI Majamis”

FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.15, 19, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

CINAMON “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 20.15, 22.15 val.

“Ana Karenina” - 11.25, 14, 18.45 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 21 ir 23 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” 22 d. 18.30 val. “Miegančioji gražuolė” 24 d. 15 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 19 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nutolę toliai” 20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Našlės” 21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 21 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. “Trys mylinčios” 21 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 20 d. d. 13 ir 18.30 val. “Madagaskaras” 21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku” MENŲ SPAUSTUVĖ 19 d. 19 val. Juodojoje salėje.

Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos” 20 d. 19 val. Juodojoje salėje.

“Salamandros sapnas (Paveikslas)” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje.

Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” “DOMINO” TEATRAS 18 d. 19 val. “Nuodėmių miestas” 19 d. 19 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras.

“Beprotiškas savaitgalis” 21 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 21 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai” KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK” 20 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra” 21 d. 19 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”

20 d. 18 val. Akustinis Manto koncertas PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 18 val. Keistuolių teatras pristato kabaretą “Atsakyk už save” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI

18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

LAZDIJAI LAZDIJŲ KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 19 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas” 20 d. 18.30 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 21 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 18 val. “Notrdamo legenda”

“Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 15.20, 17.25, 19.35, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 13.45, 18.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 15.45, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 16.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14.15, 17, 19.15, 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 18.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.30 val. “Žuviukas Nemo” - 11.30, 14 val.

“Ana Karenina” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 13.45, 16.30, 18, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 16, 18.30, 21.15 val.

“Skrydis” - 18.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

PANEVĖŽYS

“Vargdieniai” - 13.30 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Valentinas vienas” - 13, 18.15, 21 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 15.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.40, 20.20 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.20 val.

“Ana Karenina” - 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.

VISAGINAS VISAGINO KULTŪROS CENTRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS TEATRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val.

“Valentinas vienas” - 17.40, 19.30, 21.20 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15.30 val.

I salė “Legendos susivienija” - 11 val.

“Kietašikniai” - 12.40, 16.40 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 18.30 val.

“Vargdieniai” - 20.35 val.

20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠILALĖ ŠILALĖS KILTŪROS CENTRAS

21 d. 18 val. “Čigonų baronas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 21 d. 18 val. “Penki vakarai” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 19 ir 22 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 20 d. 19 val. “Sesuo” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 20 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” 21 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 19 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA 20 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 21 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 20 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai”

KURŠĖNAI KURŠĖNŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mergaitė, kurios bijojo Dievas”

PANEVĖŽYS

JONAVA

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

2013 02 18 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:37 leidžiasi 17:30 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-2 Oslas

Antroji priešpilnio diena

Priešpilnis II 17

Pilnatis II 24

Delčia III 04

-1 Helsinkis

-1

Stokholmas

Jaunatis III 12

0

Dublinas +8 -1

Šiauliai

+8 Londonas

-4 -2

Klaipėda

-5

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, vėjuota, daug kur snigs, vietomis pustys.

Temperatūra dieną 1-2 laipsniai šalčio.

Bordo -2

Kaunas

-6

VILNIUS +14 -1

Rytoj: apniukę, sniegas numatomas visame krašte. Temperatūra naktį 3-5, dieną 2-4 laipsniai šalčio.

Lisabona

Alytus

-5

+4 Amsterdamas

+13

Ukmergė

Druskininkai

-2

-7

+9 Madridas

+14 Barselona

+2 Ryga

+3 Kopenhaga

+9 Paryžius

Kėdainiai +1 -2

-4 Sankt Peterburgas

Talinas

9:53

Palanga

19

Vilnius Minskas -1 -6 Varšuva -3 Kijevas

+1

Berlynas +1 Praha

+3 Miunchenas

+11 Nica

+12 Roma

-8 Maskva

-2

Bratislava Viena Budapeštas 0 +4 +2 Bukareštas Varna Dubrovnikas +6 Sofija +12

+16

Stambulas +9

Malaga +11

49-oji metų diena. Vasario aštuonioliktoji, pirmadienis, pirmoji 8-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 316 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Bernadeta, Gendrė, Lengvenis, Simas.

Geros dienos!

Alžyras +16

Tunisas +17

Atėnai

+14 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Atsakymus galima siųsti iki šeštadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 4 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius. Šeštos savaitės kryžiažodžių atsakymai: 02 04 - VANDENS AUGALAS 02 05 - ŠERNAI 02 06 - ŽIRNIAI 02 07 - LIKIMAS 02 08 - RETRANSLIACIJA 02 09 - TRANSPLANTACIJA Redakcijos prizą laimėjo JONAS ŠIMKUS iš Tauragės.

Telefonas pasiteirauti 249 2152.

Vasario 15 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: .................................................................. ..............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Būkite kūrybingesni: nėra situacijos be išeities. Tereikia drąsiau priimti gyvenimo iššūkius ir nepaskęsti kasdienybėje. Teks kai ką keisti ir asmeniniame gyvenime.

Jautis. Diena bus smagi ir spalvinga tiems, kurie moka džiaugtis mažomis pergalėmis, nekelia sau didelių reikalavimų. Rizikinga veltis į meilės trikampį - tiesa vis tiek išlįs.

Dvyniai. Profesinėje srityje veiklos bus pakankamai ir ji seksis. Jei kas nuskriaudė, nekerštaukite.

Pats likimas pasirūpins, kad kiekvienas gautų, ko nusipelnęs.

Vėžys. Jei norite dalyvauti ginčuose, pirmiausia pamąstykite, kiek tai kainuos nervų ir ar jums to reikia. Būsite ambicingi. Darbe vaikysitės sunkiai įgyvendinamų idėjų.

Liūtas. Būsite linkę itin sureikšminti iškilusias problemas. Reikės sumanumo, kad išsisuktumėte iš keblių padėčių. Dabar geriausia būtų plaukti pasroviui.

Mergelė. Rūpintis savo ir artimųjų sveikata visada reikia, o dabar ypač palanku. Neprošal ir trumpos aktyvios atostogos, suteiksiančios dar daugiau gerų emocijų.

Svarstyklės. Jei jaučiate, kad kas nors mėgina jus provokuoti bei erzinti, tiesiog pasitraukite ir toliau darykite savo. Bet kokie ginčai alins ir bus beprasmiai.

Skorpionas. Galite sulaukti įdomių, bet vargu ar pelningų pasiūlymų. Neskubėkite sutikti, apsvarstykite. Seksis sukantiems šeimos lizdelį, gražinantiems namus. Šaulys. Mokytis ir kurti niekada nevėlu. Pažinimo vaisiais dalykitės su vaikais, būkite jiems atidesni ir atlaidesni. Tik geruoju pavyks juos prakalbinti.

Ožiaragis. Sėkmė lydės tvarkant finansinius reikalus, rūpinantis namais. Planuokite, investuokite, remontuokite. Nepamirškite draugų ir laisvalaikio pramogų.

Vandenis. Sunkumų gali iškilti dėl to, kad daug tikėsitės iš aplinkinių.

Laikas patiems spręsti, ką veikti, su kuo ir kaip bendrauti, kada ir kur keliauti. Žuvys. Darbe, rodos, būsite nepakeičiami. Nestokosite energijos, iškalbos, kovingumo. Tik nevertėtų imtis itin rizikingų projektų, geriau pasitenkinkite tuo, ką turite.

20

2013 02 18 Lietuvos žinios

Margumynai

“Auksinis lokys” - rumunų dramai Rumunų režisierius Calinas Peteris Netzeris pasijuto kontūzytas, kai sužinojo, kad jo filmas apdovanotas prestižiniu “Aukso lokiu”.

Rumunų psichologinė drama “Vaiko poza” apie motiną ir sūnų, kurie priklauso pokomunistinės šalies naujajai valdančiajai klasei, pelnė pagrindinį 63-iojo Berlyno kino festivalio apdovanojimą “Aukso lokį”.

Režisierius C.P.Netzeris, rumunų naujosios bangos kino atstovas, pasakoja apie turtingą, viską kontroliuoti norinčią motiną. Ji siekia, kad būtų išteisintas jos 32 metų sūnus, kuris savo automobiliu partrenkė ir mirtinai sužalojo neturtingą paauglį, ir už tai jam gresia mirties bausmė. Pagrindinė šios juostos aktorė Luminita Gheorghiu išgarsėjo vaidmeniu 2005 metų juodojoje komedijoje “Pono Lazaresku mirtis”. Šįkart jos vaidinama herojė pribloškė žiūrovus kaip manipuliuojanti motina, laikanti tragišką eismo nelaimę galimybe atkurti ryšį su nutolusiu sūnumi. C.P.Netzerio žodžiais, ši kartų konflikto istorija yra universali.

Berlinalės - pirmojo svarbaus Europos metų kino festivalio, kuris paprastai būna ir labiausiai linkęs į politiką, vertinimo komisijai vadovavo kinų režisierius Wong Kar Wai. Du apdovanojimai atiteko bosnių dokumentinei dramai “Vieno metalo rinkėjo gyvenimo epizodas”. Geriausio aktoriaus “Sidabro lokį” netikėtai

C.P.Netzeris ir jo filmo prodiuserė Ada Solomon net pabučiavo savo “Auksinį lokį”. laimėjo Nazifas Mujičius - vienas to filmo apie romų porą, kuriai nesuteikiamas būtinas gydymas, veikėjas. Ši itin mažo biudžeto juosta taip pat gavo antrąjį pagal svarbą žiuri prizą. Jo

Vėžlys su protezais

režisierius Danisas Tanovičius, juodosios 2001 metų komedijos “Niekieno žemė” kūrėjas, už ją pelnęs “Oskarą”, sakė, kad tą porą susirado pasipiktinęs perskaitytomis naujieno-

/ Reuters/Scanpix nuotrauka

mis. “Aš taip džiaugiuosi dėl Nazifo ir jo šeimos, nes visa šio filmo esmė buvo pabandyti pakeisti jų gyvenimą, ir aš tikiuosi, kad jis keičiasi”, - kalbėjo režisierius.

Geriausio režisieriaus “Sidabro lokys” atiteko amerikiečiui Davidui Gordonui Greenui, atvežusiam į Berlyną keistą juostą “Princas “Lavina” - 2011 metų islandų filmo “Bet kuriuo atveju” perdirbinį. Tai buvo vienintelė komedija tarp 19 konkursinės programos filmų - Paulas Ruddas ir Emile’is Hirschas vaidina Teksaso kelininkus, atsidūrusius ir savo gyvenimo kryžkelėje.

Geriausia aktore paskelbta čilietė Paulina Garcia, suvaidinusi nuotaikingame filme “Glorija” apie vidutinio amžiaus išsiskyrusią moterį, ieškančią laimės.

Geriausio scenarijaus apdovanojimas atiteko filmui “Užtrauktos užuolaidos”, kurį slapta, nepaisydami Teherano draudimo, kūrė iraniečių režisierius disidentas Jafaras Panahi ir jo ilgametis bendradarbis Kambuzia Partovi. “Neįmanoma sustabdyti mąstytojo ir poeto. Jų mintys visur duoda vaisių”, - atsiimdamas apdovanojimą sakė K.Partovi. J.Panahi nedalyvavo, nes negavo leidimo išvykti iš šalies.

Debiutinis filmas iš Kazachstano drama “Harmonijos pamokos” - apdovanotas “Sidabro lokiu” už operatoriaus Azizo Žambakijevo darbą.

Kanados kūrėjo Denis Cote trileris “Vik ir Flo matė lokį” apie lesbiečių porą, bandančią pamiršti praeitį kalėjime, apdovanotas už “ypatingų naujovių darbą”.

Kritikai puikiai įvertino ir darbus tokių patyrusių aktorių kaip Catherine Deneuve ir Juliette Binoche.

•

Protingesnė už Einsteiną 16 metų blondinė, mėgstanti pramogines laidas, pasirodė esanti nepaprastai protinga.

Jos intelekto koeficientas (IQ) aukštesnis nei garsiausio XX amžiaus genijaus Alberto Einsteino.

Su dirbtiniais plaukmenimis vėžlys Yu galėtų dalyvauti parolimpinėse žaidynėse. / AFP/Scanpix nuotrauka

Japonijos akvariume gyvenančiam jūros vėžliui karetai uždėti priekinių galūnių protezai.

Kareta kojų neteko, kai vandenyne jas nukando ryklys.

Jūrų vėžlį, kurį akvariumo darbuotojai pavadino Yu, 2008 metais Ramiajame vandenyne pagavo japonų žvejai. Jis įsipainiojo į tinklus ir negalėjo iš jų ištrūkti. Vienas žvejys pastebėjo, kad Yu neturi priekinių galūnių ir negali greitai plaukti. Jis atidavė neįgalų vėžlį vienam Japonijos akvariumui. Jo darbuotojai paprašė mokslininkų pagalbos, šie ir sumanė vėžliui pagaminti dirbtinius plaukmenis.

Akvariumo darbuotoja Naoki Kamezaki sakė, kad prireikė daug metų, kol mokslininkai pagamino tinkamus protezus. “Išbandėme daugybę va-

riantų, tačiau visi jie sukeldavo vėžliui skausmą. Jis su nepatobulintais protezais negalėjo greitai plaukti”, - pasakojo N.Kamezaki. “Šiais metais mokslininkai sukūrė tinkamas dirbtines galūnes, ir kareta dabar judrus kaip vijurkas”, - pridūrė akvariumo darbuotoja. Ji taip pat paminėjo, kad Yu greičiausiai yra pirmasis pasaulyje vėžlys, turintis dirbtines priekines kojas, ir pajuokavo, kad kareta galėtų varžytis gyvūnų parolimpinėse žaidynėse.

Karetos yra nykstanti vėžlių rūšis.

Ji įrašyta į Raudonąją knygą. Šie vėžliai gyvena Atlanto, Ramiajame ir Indijos vandenynuose bei Viduržemio ir kitose šiltosiose jūrose. Šie jūros vėžliai užauga iki 90 centimetrų ir gali sverti apie 100 kilogramų, o vidutinė jų gyvenimo trukmė - 50 metų.

Karetos minta kerpėmis, dumbliais, moliuskais ir vėžiagyviais.

•

Lauren Marbe intelekto koeficientas - 161, o A.Einsteino ir dabar gyvenančio astrofiziko Stepheno Hawkingo - tik 160. Tiesa, ar ji padarys tokių svarbių atradimų kaip jie, parodys ateitis.

Lauren mokytojai tiesiog neteko žado, kai paaiškėjo intelekto testo rezultatai. Mergina ne tik pranoko visus savo bendraklasius, bet ir iš karto išsiveržė į organizacijos “Mensa” (ji vienija protingiausius pasaulio žmones, kurie sudaro 1 proc. pasaulio gyventojų) lyderius. Pati Lauren labiausiai džiaugiasi ne tuo, kad baigs mokyklą labai gerais pažymiais, o tuo, kad įrodė, jog ir blondinių būna protingų.

Labai gerus rezultatus L.Marbe pademonstravo dar prieš atlikdama “Mensos” testą. Ji mokykloje imta vertinti po to, kai praėjusią vasarą metais anksčiau išlaikė dalį mokyklos baigimo egzaminų. Tad šią vasarą ji laikys tik fizikos, matematikos ir meno egzaminus, o paskui ketina studijuoti architektūrą Kembridžo universitete.

Lauren domina ne tik mokslai. Ji dar turi gražų balsą ir mėgsta skambinti pianinu. Merginai taip pat patinka lankytis soliariume, nes ji mano, kad įdegis tinka prie jos šviesių plaukų. Dar Lauren mėgsta ryškiai lakuoti nagus ir žiūrėti pramoginius šou per televiziją.

Protingoji L.Marbe ketina studijuoti architektūrą. / Swiss.com nuotrauka Šešiolikmetės tėvas - juodaodis taksistas, o motina - trumpam Londono Vest Ende sužibėjusi dainininkė. Apie savo neeilinį protą jų duktė sužinojo tik atlikusi “Mensos” testą, nes iki tol manė, kad jos IQ toks pats kaip ir kitų kartu su ja atlikusių šį testą mokinių, t. y. apie 130. “Mokytojai visuomet mane laikė gana protinga, bet, jų nuomone, esu lengvabūdė blondinė”, - sako L.Marbe, tačiau priduria, jog dabar jau ir jie pripažįsta neeilinį Lauren protą.

“Sky News”, “The Daily Mail”, AFP, BNS, LŽ

•

Garsenybių IQ Charlesas Dickensas Davidas Livingstonas Charlesas Darwinas Albertas Einsteinas Stephenas Hawkingas Quentino Tarantino Billas Gatesas Sigmundas Freudas Billas Clintonas Napoleonas Bonapartas Shakira Johnas Kennedy

180 170 165 160 160 160 160 156 145 145 140 119