2013 m. vasario 19 d./Antradienis/Nr. 40 (13 465)

Kaina

2013 m. vasario 19 d. / Antradienis / Nr. 40 (13 465)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

DIENOS TEMOS

MOKSLAS

Naktis prie Ūkio banko

“Darbiečiai” ir “tvarkiečiai” ketina 3p. jungtis

Apie žemaičius savus ir kitokius 12p.

9p.

www.lzinios.lt

Baltoji mirtis

lenda iš pogrindžio Šalies savivaldybės apskaičiavo, kad vien minimaliai algai padidinti iki 1000 litų jų biudžetuose šiemet stinga apie 40 mln. litų, todėl metų pabaigoje gali nelikti pinigų atlyginimams mokėti 4p.

Nuo viršytų lūkesčių iki fiasko, taip Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas įvertino mūsų krašto sportininkų pasirodymą pasaulio čempionate Čekijoje 14p.

UŽSIENIS

Rusai nori kosminio skydo

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Kiek žmonių Lietuvoje kasdien apsinuodija narkotikais, nežino nei medikai, nei teisėsaugininkai. Nežinomas ir pogrindinių kvaišalų gamybos laboratorijų, dygstančių lyg grybai po lietaus, bandomosios produkcijos likimas.

LŽ archyvo nuotrauka

Remiantis neseniai išplatintu bendru Europos Komisijos ir Europolo raportu, Lietuvos nusikalstamos grupuotės metamfetaminu aprūpina ne tik Skandinaviją, bet ir Jungtinę Karalystę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pareigūnai beveik kasmet demaskuoja šios psichotropinės medžiagos bei jos atmainos - amfetamino - gamybos fabrikėlius. Nuo 2000-ųjų, kai aptikta pirma tokia pogrindinė laboratorija, jų suskaičiuota jau 10. Viena buvo įrengta pakaunėje esančiuose Drąseikių soduose - ne per toliausiai nuo Lapių miestelio, kuriame prieš keletą savaičių įvyko Kauno krašte 5p. dar negirdėta tragedija.

ORAI

Valdininkams atsijoti - naujas rėtis Valdininkų atrankos sistemą netrukus gali sudrebinti esminės permainos. Užsimota centralizuotai tikrinti visus būsimus klerkus ir tik tada parinkimo teisę perleisti atitinkamoms valstybės institucijoms.

Valstybės tarnybos departamento (VTD) perrašytame Vyriausybės nutarimo projekte, kuriame numatomas tarnautojų atrankos organizavimas, užprogramuotos permainos. Jos iš esmės pakeis viešojo sektoriaus kadrų sistemą. VTD pasišovė įdiegti bendrųjų gebėjimų tikrinimo filtrą, kurį tektų perei-

Nieko nėra baisiau, kai gyvenimas tampa panašus į mokslinę fantastiką. Tačiau kiti net pavydi tai patyrusiems rusams. Čeliabinsko gyventojai graibsto iš parduotuvių deficitu tapusį stiklą ir polietileno plėvelę, o mokslininkai prie Čebarkulio ežero randa mažyčių meteorito gabalėlių.

Beje, juos jau medžioja kolekcininkai. Virš Čeliabinsko sprogęs meteoritas kursto žmonių vaizduotę visame pasaulyje. Jau sklando įvairių nerealių istorijų apie tai, kas iš tikrųjų nutiko. Iš fantastikos srities atrodo ir Rusijos vicepremjero siūlymas sukurti kosminės apsaugos skydą, kuris šaliai gali kainuoti 7p. astronominę sumą.

ti visiems būsimiems tarnautojams. Tik įveikę specialiai parengtą testą, jie galėtų pretenduoti į pareigas. Siūlomi pokyčiai, pirminiais skaičiavimais, valstybės kišenę pirmais metais palengvintų beveik puse milijono litų, vėliau - dar po ketvirtį milijono kasmet.

3p.

Debesuota, daugelyje rajonų snigs.

Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 02 19 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Euras vėl tapo madingas ŽYGIMANTAS MAURICAS

Posakis “Kaip žiūri, taip ir matai” puikiai apibūdina finansų rinkose vykstančius pokyčius, kurie dažnai priklauso ne nuo fundamentalių veiksnių, o nuo investuotojų požiūrio į juos. Juk akivaizdu, kad atsakymas į klausimą, ar stiklinė yra pusiau tuščia, ar pusiau pilna, nepriklauso nuo joje esančio vandens kiekio. Ir vis dėlto tai du skirtingi atsakymai. Praėjusių metų vasarą tarptautiniai investuotojai itin skeptiškai žiūrėjo į euro zonos ir paties euro ateitį, matė išties negerų dalykų: dideles ir tebeaugančias euro zonos šalių, ypač pietinių, skolas, nuolat didėjantį nedarbo lygį, lėtą ekonomikos augimą, vyriausybių nesugebėjimą vykdyti svarbių struktūrinių reformų ir susitarti tarpusavyje dėl bendros Europos Sąjungos (ES) ateities. Euras silpnėjo, įmonių akcijų kainos krito, o investuotojai vis labiau nerimavo dėl galimo Ispanijos, Italijos ir net pačios ES “motinos” Prancūzijos bankroto.

Tačiau per pusmetį viskas apsivertė aukštyn kojomis, ir “ąžuolais vijokliai virto, o vijokliais - ąžuolai”.

Euras vėl tapo madingas ir paklausus. Išties euro, taip pat ir lito, kursas per pusmetį reikšmingai sustiprėjo. Tai ne juokais išgąsdino Lietuvos emigrantus, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje. Svaro kursas nuo 4,4 lito 2012 metų rugpjūtį nusirito iki mažiau nei 4 litų 2013-ųjų vasario pradžioje. Taigi emigrantų santaupos vien dėl valiutos kurso pasikeitimo sumažėjo apie 10 procentų.

Požiūris, jog Pietų Europos valstybėms gresia bankrotas, taip pat tapo nebemadingas. Dar praeitą va-

sarą investuotojai laikėsi nuomonės, kad Ispanijos tikimybė bankrutuoti per artimiausius penkerius metus yra 37 proc., Italijos - 35 proc., Prancūzijos - daugiau kaip 15 procentų.

Tačiau per pusmetį Ispanijos ir Italijos grėsmė bankrutuoti sumažėjo kone perpus ir šiuo metu siekia apie 20 proc., Prancūzijos - vos 7 procentus. Beje, Lietuvos bankroto tikimybė per pusmetį taip pat smuktelėjo nuo 17 iki 8 proc., o padidėjęs investuotojų pasitikėjimas leido Lietuvai šių metų sausį gerokai pigiau pasiskolinti 400 mln. eurų tarptautinėse finansų rinkose.

čios” vėl tapo “pusiau pilna”, o euras - madingas. Šią investuotojų požiūrių kaitą puikiai iliustruoja garsaus ekonomisto Johno Meynardo Keyneso dar 1936 metais aprašyta “Keyneso grožio konkurso” teorija, kuri teigia, kad finansų rinkų pokyčiai gali būti lyginami su pokyčiais, vykstančiais per gražiausios žurnalo merginos rinkimus. Šio konkurso taisyklės labai paprastos: kiekvienas žurnalo skaitytojas renka jam labiausiai patinkančią merginą, tada rezultatai suskaičiuojami ir daugiausia balsų pelniusi mergina paskelbiama nu-

Galimybė parduoti finansinį instrumentą brangiau, negu jis buvo pirktas, ir yra vadinamojo konkurso “prizas”.

Kyla natūralus klausimas: kas lėmė tokius kardinalius pokyčius finansų rinkose? Juk euro zonos valstybių skolos per pusmetį nesumažėjo, priešingai - dar labiau padidėjo, nedarbo lygis tebesiekia istorines aukštumas, daugelio euro zonos šalių ekonomika stagnuoja, o vyriausybės toliau nesugeba vykdyti svarbių struktūrinių reformų ir susitarti tarpusavyje dėl bendros ES ateities (žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir Jungtinės Karalystės pareiškimai apie galimą pasitraukimą iš ES). Tiesa, reikia pripažinti, kad žengta svarbių žingsnių didinant euro zonos ir paties euro stabilumą, tačiau svarbiausias veiksnys, mano vertinimu, yra pasikeitęs investuotojų požiūris. Jis leido pamatyti ne tik neigiamas, bet ir teigiamas euro bei visos euro zonos savybes. Kitaip tariant, euro zona iš “pusiau tuš-

galėtoja, o už ją balsavusieji gauna specialius redakcijos prizus. Teorijos esmė yra ta, kad ne visada apsimoka balsuoti už labiausiai patinkančią merginą, nes jeigu ji netaps laimėtoja, nebus apdovanotas ir skaitytojas. Taigi norėdamas gauti prizą turi rinkti ne tau gražiausią merginą, o tą, kuri labiausiai patinka kitiems skaitytojams. Turint galvoje, kad kiti taip pat nori būti apdovanoti ir stengiasi balsuoti ne už tą merginą, kuri jiems mieliausia, bet bando atspėti, kuri iš konkurso dalyvių dailiausia kitiems, padėtis tampa dar sudėtingesnė. Kitaip tariant, reikia balsuoti už tuo metu “madingiausią” merginą - tokią, kurią visi tikisi būsiant nugalėtoja.

Analogiški gražiausio finansinio instrumento “konkursai” kasdien vyksta ir finansų rinkose. Investuo-

tojai, pirkdami finansinius instrumentus, tarytum balsuoja už jiems labiausiai patinkančias įmonių akcijas, žaliavas, valiutas ar valstybes. “Prizas” laimimas tada, kai kiti investuotojai irgi “balsuoja” už tą patį instrumentą, t. y. siekia jį įsigyti ir taip padidina jo paklausą, atitinkamai - ir kainą. Galimybė parduoti finansinį instrumentą brangiau, negu jis buvo pirktas, ir yra vadinamojo konkurso “prizas”. Taigi investuotojas, norėdamas laimėti “prizą” finansų rinkose, kaip ir gražiausios žurnalo merginos rinkimų atveju, turi pirkti ne tuos instrumentus, kurie jam ir net kitiems atrodo patraukliausi, o tuos, kurie tuo metu yra “madingiausi”.

Būtent taip finansų rinkose susidaro “mados tendencijos”. Pavyzdžiui, Lietuvoje prieš ekonomikos krizę buvo “madinga” pirkti nekilnojamąjį turtą. Paradoksalu, tačiau net ir manydamas, kad nekilnojamojo turto kainos kris, investuotojas jį ne pardavinėjo, bet priešingai - pirko.

Ir tai buvo visiškai racionalus sprendimas, nes norėdamas laimėti prizą (t. y. pasipelnyti iš nekilnojamojo turto kainų didėjimo) jis darė tai, kas tuo metu buvo “madinga”. Jei, tarkime, man atrodė, jog nekilnojamojo turto kainos kris, o kiti investuotojai manė, kad jos liks stabilios, tačiau visi tuo pat metu galvojo, kad kiti yra įsitikinę, jog kainos kils, norėdami laimėti prizą, kaip ir gražiausios žurnalo merginos rinkimų atveju, visi pirko, o ne pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, ir toliau didino jo kainą. Prasidėjus ekonomikos krizei mada staiga pasikeitė ir nekilnojamasis turtas pasidarė nebemadingas, tačiau į madą sugrįžo auksas. Paskui tapo populiaru investuoti į žaliavas, dar vėliau -

į akcijas. O pastaruoju metu vėl ateina į madą euras ir labai daug skolų turinčios euro zonos valstybės. Įdomu tai, kad euras ir visa euro zona ilgą laiką buvo labai madingi net prasidėjus pasaulinei finansų krizei.

2009-ųjų viduryje Graikijos bankroto tikimybę per artimiausius penkerius metus (t. y. iki 2014 metų) investuotojai vertino vos 9 proc., nors šalies skola siekė daugiau kaip 130 proc. bendrojo vidaus produkto ir buvo viena didžiausių pasaulyje. Nepraėjus nė metams Graikijos bankroto galimybė padidėjo iki 75 proc. ji, kaip ir kitos prasiskolinusios euro zonos valstybės, staiga tapo nebemadinga... Prabėgus keleriems metams Graikija bankrutavo, o į madą atėjo požiūris, kad tas pats gali ištikti ir daugiau euro zonos šalių. Tapo madinga manyti, jog net ir pačios stipriausios euro zonos narės gali bankrutuoti. Vokietijos bankroto tikimybė 2012-ųjų vasarą buvo didesnė negu Graikijos (!!!) 2009 metų viduryje. Vis dėlto euro zonos valstybių bankroto idėja, neišsipildžius niūriausiems scenarijams, išėjo iš mados, o euras ir vėl tapo populiarus.

Būti madingiems nėra blogai, nes tai padeda sumažinti skolinimosi kainą, stiprina pasitikėjimą euru ir visos ES ateitimi. Pavyzdžiui, Lietuva sausio pabaigoje tarptautinėse finansų rinkose sėkmingai pasiskolino 400 mln. eurų penkeriems metams už itin mažas palūkanas.

Tačiau į madą sugrįžęs euras gali padaryti meškos paslaugą, mat euro zonos šalys, matydamos, kad padėtis taisosi, gali užmigti ant laurų.

To daryti tikrai nevertėtų, nes mados ateina ir išeina, o tebedidėjančios valstybių skolos lieka...

•

Ar reikia prievartinės renovacijos?

VYTAUTAS JOVAIŠAS

Lietuvos žinios

Vėl vis daugiau kalbama ir rašoma apie namų renovaciją. Nagrinėjama kitų šalių patirtis. Atrodo, kad atėjusieji užčiuopė aukso gyslą. Žvelgiant į jau padarytus darbus ir šiemet numatomus atnaujinti dar kelis šimtus namų, kilo keletas niūrių minčių.

Manau, kad daugeliui jos pasirodys smerktinos ir provokuojančios.

Visiems teko gyventi ar bent lankytis sovietmečiu statytuose vadinamuosiuose miegamuosiuose rajonuose. Daugelis jų (neskaitant retų išimčių) man primena Vakarų miestų varguolių rajonus. Ankšti kiemai, prišnerkštos laiptinės, įvairaus plauko kaimynai, triukšmas, morališkai bei fiziškai pasenę inžineriniai tinklai ir taip toliau. Dabar mėgstama postringauti apie orų piliečių gyvenimą. Nemanau, kad apšiltinus lauko sienas ir patobulinus

šildymo sistemas šie skruzdėlynai iš esmės pasikeis, o šių buveinių gyventojų gyvenimas taps geresnis.

Negana to, net įgyvendinus beveik utopinę visuotinės renovacijos idėją ir realiai sutaupius šilumos energijos naivu tikėtis, kad už šilumą mokėsime mažiau. Juk šilumos tiekimo “aparatas” tikrai nemažės, ir jo pajamos turės likti bent jau tokios pačios. Šilumos energijos gamyba ir tiekimas yra verslas. Ims rastis kokie nors VIAP’ai ar panašūs pinigų surinkimo būdai. Panašiai yra su elektros energija. Taupome, gal mažiau suvartojame, o mokame panašiai.

Dabar apie valstybės paramą. Nesiplėsiu apie valstybinius užsakymus, Europos paramos, privatizacijos, įvairių kitų fondų ar biudžeto lėšų panaudojimą Lietuvoje. Deja, dažnai priešdėlį “pa” galima pakeisti į “auksinės tupyklos”, VEKS’ai ir taip toliau. Jau randasi kažkokie “koordinavimo” departamentai, agentūros -

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

ragų ir kanopų bendrovės. Kuriamas naujas biurokratų būrelis, - juk reikia naujai atėjusiesiems priglausti savus gerus dėdes ir tetas. Bus reguliuojami prioritetai, eilės... Kitaip tariant, tvarkomi pirkimai už “valdiškus” pinigus. Kuo tai baigiasi, žmonės įtaria.

Daugelis skruzdėlynų buvo pastatyti dar sovietų laikais. Žmonės, ypač artimesni draugams, juos dažnai gaudavo už dyką, buvo ir vadinamųjų kooperatinių butų. Žinoma, dalis gyventojų tuos butus perpirko jau posovietiniu laikotarpiu, žinodami, ką perka. Ir pirko pigiau negu tie, kurie įsigijo jau modernesnius būstus ir dabar toliau sėkmingai moka palūkanas bankams. Kyla klausimas: kodėl mes apskritai turime remti šiuos žmones? Gal galima tas lėšas panaudoti naudingai visai visuomenei?

Pirkusiuosius galima tik užjausti, niekas nekaltas, kad jie nusipirko blogą prekę. Na, o gavusiuosius? Ką Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

Išnaikinus įvairaus plauko agentūras, manau, atsirastų daugiau lėšų remti tiems, kuriems tikrai to reikia, ir tai, kas racionalu, o visa kita sureguliuotų rinka. darysi, kad keitėsi santvarka, išėjo rusai, nuvertėjo turtas, jį tapo brangu išlaikyti. Niekas nekaltas. Rusams atėjus iš kai kurių žmonių turtas buvo tiesiog atimtas, o jie patys išvežti. Prieš istorijos permainas esame bejėgiai. Dabar bent jau niekas nenacionalizuoja turto, piliečiai gali kaip nori disponuoti nusidėvėjusiu sovietų paveldu. Gali parduoti, keisti, galų gale patys renovuoti.

Socialiai remtinų gyventojų yra visur, deja, Lietuvoje jų daug. Ma-

tyt, neįmanoma rasti svarių argumentų prieš socialinę paramą tam tikrai kategorijai žmonių. Tik klausimas: ką ir kodėl remti? Grasinama, kad nesutinkantieji renovuoti būstų bus palikti be paramos. O gal galima būtų švelniau - remti, šiuo atveju kompensuoti, šildymo išlaidas, tik už tam tikrą plotą? Žmonėms, gyvenantiems didesniuose butuose, negu gali išlaikyti, atsirastų galimybė ir poreikis įsigyti galimybes labiau atitinkančius būstus.

Galbūt tada paremti tuos žmones?

Taigi išnaikinus įvairaus plauko agentūras, manau, atsirastų daugiau lėšų remti tiems, kuriems tikrai to reikia, ir tai, kas racionalu, o visa kita sureguliuotų rinka. Neabejoju, kad dalis sovietinių “dėžučių” sulauktų buldozerių, o jų vietoje galima būtų tikėtis naujų šiuolaikinių namų. Žinoma, viščiukus skaičiuoja rudenį, visuotinės renovacijos užmačių vaisius pamatysime...

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

•

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12, 13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 02 19 Lietuvos žinios

3

Dienos temos

Partijų meilė pakvipo išskaičiavimu Jungtuvių nesibaimina

TOMAS BAŠAROVAS

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas apie koalicijos partnerių - “darbiečių” ir “tvarkiečių” - galimas jungtuves tikino išgirdęs tik vakar, tačiau tai jo esą nenustebino. “Partijos, kurios iš esmės veikia toje pačioje elektorato dalyje, vienijasi. Vertinu tai pozityviai. Kuo labiau partijos stambės, tuo aiškiau bus žmonėms, už ką reikia balsuoti”, - dėstė G.Kirkilas.

Socialdemokratas įsitikinęs, kad dviejų partijų jungtuvės koalicijos sutarčiai įtakos neturės. “Tikrai nesibaiminame. Tos partijos turi atitinkamą pasidalijimą, postus. Nemanau, kad būtų peržiūrima koalicijos sutartis”, kalbėjo socialdemokratas.

Tačiau kitus jo partijos kolegas žinia apie “darbiečių” ir “tvarkiečių” jungtuves apstulbino, o kai kurie tai palaikė tiesiog pokštu.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Darbo partija (DP) ir partija “Tvarka ir teisingumas” svarsto galimybę susijungti į vieną politinį darinį. Ekspertai tokiuose ketinimuose įžvelgia savanaudiškų motyvų, o kai kurie kalba apie socialdemokratams kylančią grėsmę.

Ar “darbiečiai” ir “tvarkiečiai” vienysis, turėtų paaiškėti jau šį sekmadienį. Tądien į skubiai šaukiamus partinių prezidiumų ir tarybų posėdžius rinksis abiejų partijų atstovai.

Vakar pasklidus žiniai apie galimas šių politinių jėgų jungtuves, kilo klausimų, kaip tai paveiktų vadinamąją DP juodosios buhalterijos bylą. Valstybinį kaltinimą joje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas užsiminė, kad gali kilti problemų dėl juridinio asmens atsakomybės. Esą viskas priklausys nuo partijų jungimosi sutarties sąlygų. Tačiau teisiami pavieniai “darbiečiai” atsakomybės tikrai neišvengs.

Bendrumo netrūksta Ne mažiau priblokšti buvo politikos apžvalgininkai. “Tai tarsi griaustinis iš giedro dangaus, nes viešoje erdvėje jokių ženklų ir požymių dėl

“Darbiečių” lyderis V.Uspaskichas (kairėje) ir “tvarkiečių” vadovas R.Paksas (dešinėje) sumanė suvienyti partines jėgas. / Romo Jurgaičio nuotrauka gimuisi”, - antrino jam Seimo “tvarkiečių” seniūnas Petras Gražulis.

Savaitgalį aptarti galimas jungtuves planuoja ir “darbiečių” vadovybė. Sekmadienį šaukiamas neeilinis DP prezidiumo ir tarybos posėdis.

“Jau seniai kalbėta, jog reikia vienyti centro jėgas, o kaip iš tikrųjų viskas bus, spręsime sekmadienį”, - LŽ sakė DP vicepirmininkė Virginija

Baltraitienė. Ji mano, kad partijoms susivienijus būtų sukurta stipri politinė jėga.

Kaip vienas galimų naujos partijos pavadinimų svarstomas “Tvarka, darbas ir teisingumas”. Pirmuosius dvejus metus jai esą vadovautų “Tvarkos ir teisingumo” pirmininkas R.Paksas, kitus dvejus - DP lyderis Viktoras Uspaskichas.

Grėsmė koalicijai?

Susijungusios dvi partijos įgytų kiekybinę persvarą centro kairės koalicijoje ir drauge turėtų daugiau atstovų nei šiuo metu joje dominuojantys socialdemokratai.

Politologas Tomas Janeliūnas sako, kad net ir menka persvara gali lemti postų persiskirstymą tarp valdančiųjų. “Šis matematinis dalykas gali iš esmės pakeisti visą koaliciją, nes formaliai tarsi reikėtų persvarstyti koalicinę sutartį, o partija, kuri turėtų didžiąją dalį balsų Seime, galėtų pretenduoti net į premjero poziciją”, - svarstė jis. Jei socialdemokratai nesutiktų su tokiais reikalavimais, T.Janeliūno teigimu, būtų įmanoma net koalicijos griūtis.

Politologas A.Krupavičius pavojų koalicijos stabilumui nemato. Esą susijungusios partijos valdančiajai koalicijai išeitų į naudą, nes dviem

G.Kirkilas: “Tos partijos turi atitinkamą pasidalijimą, postus. Nemanau, kad būtų peržiūrima koalicijos sutartis.”

Kalbos sklandė seniai Ir “darbiečių”, ir “tvarkiečių” atstovai vakar aiškino, kad diskusijų apie partijų bendradarbiavimą būta jau anksčiau. Bet, kaip teigė “Tvarkos ir teisingumo” lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas, kalbos apie jungimąsi dar ankstyvos.

Tuo metu Seimo vicepirmininkas “tvarkietis” Kęstas Komskis tikino, kad derybos su “darbiečiais” esą jau gerokai pažengusios. “Dabar informuoti skyriai. Abipusis noras yra, sekmadienį taryba spręs, ar pritarti jun-

abiem politinėms jėgoms būdingas populizmas ir panašus elektoratas. “Šiuo požiūriu bendra partija būtų didesnis traukos centras negu kiekviena atskirai”, - pridūrė jis.

galimo šių dviejų partijų jungimosi nebuvo. Ši žinia - didelis netikėtumas”, - LŽ teigė politologas Algis Krupavičius.

Tačiau tokios “santuokos” motyvų, anot jo, pakanka. Esą dvi partijas sieja bendras politinis bendradarbiavimas, jos niekada viena kitai neoponuodavo, daugeliu klausimų sutardavo. A.Krupavičiaus manymu,

dideliems partneriams priimti sprendimus būtų gerokai paprasčiau. Anot jo, premjero postas toliau turėtų likti socialdemokratų rankose. “Manau, nė vienas iš koalicijos partnerių nėra suinteresuotas trintimi dėl postų koalicijoje. Matyt, bent jau artimiausioje perspektyvoje kėdžių perstumdymo scenarijus negresia”, - LŽ sakė politologas.

•

Valdininkams atsijoti - naujas rėtis TADAS VALANČIUS

Valdininkų atrankos sistemą netrukus gali sudrebinti esminės permainos. Užsimota centralizuotai tikrinti visus būsimus klerkus ir tik tada parinkimo teisę perleisti atitinkamoms valstybės institucijoms.

Valstybės tarnybos departamento (VTD) perrašytame Vyriausybės nutarimo projekte, kuriame numatomas tarnautojų atrankos organizavimas, užprogramuotos permainos. Jos iš esmės pakeis viešojo sektoriaus kadrų sistemą.

VTD pasišovė įdiegti bendrųjų gebėjimų tikrinimo filtrą, kurį tektų pereiti visiems būsimiems tarnautojams. Tik įveikę specialiai parengtą testą, jie galėtų pretenduoti į pareigas.

Siūlomi pokyčiai, pirminiais skaičiavimais, valstybės kišenę pirmais metais palengvintų beveik puse milijono litų, vėliau - dar po ketvirtį milijono kasmet.

VTD sumanymu, visų pretendentų gebėjimai būtų centralizuotai tikrinami testu pačiame departamente. Norintiesiems gauti minkštesnį vadovo krėslą tektų “ištverti” papildomus išbandymus.

Osvaldo Šarmavičiaus vadovaujamas departamentas aiškina, kad naujoji sistema bus gerokai pranašesnė už dabartinę. Ji esą padidins visuomenės pasitikėjimą tarnautojų atranka, pagausins konkursantų būrį. Taip pat sumažės biurokratinė našta, konkursus rengiančio personalo krūvis. O įvedus atskiras

O.Šarmavičius žada, kad naujoji valstybės tarnautojų atrankos sistema bus gerokai profesionalesnė.

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

specialistų ir vadovų atrankos sistemas neva bus galima pasirinkti tinkamiausius žmones.

“Bus užkertamas kelias nepotizmui (bičiulių ar giminaičių globojimui) ir politinių partijų narių protegavimui, taip pat kitos formos korupcijai”, - žada projekto rengėjai.

Kad šie sumanymai virstų realybe, būtina papurtyti valstybės piniginę. Numatoma, kad 40 kompiuterinių testavimo vietų įrengti prireiks 220 tūkst. litų vienkartinės investicijos. Už šias lėšas VTD pirkinių krepšelis pagausėtų 40 kompiuterių, reikalinga operacine ir technine įranga, baldais bei įdiegtu interneto ryšiu. Taip pat užsimota steigti še-

šias naujas pareigybes, joms išlaikyti kasmet reikėtų 263,51 tūkst. litų.

Pagal naująją tvarką įsidarbinti viešajame sektoriuje panoręs kandidatas pirmiausia turėtų užsiregistruoti VTD informacinėje sistemoje. Užpildęs specialią elektroninę formą jis galėtų spręsti iš dviejų dalių sudarytą bendrųjų gebėjimų testą. Jį išlaikytų tie, kurie bent į pusę klausimų atsakytų teisingai.

Testo rezultatai patektų į specialią duomenų bazę ir galiotų dvejus metus, o jį išlaikiusieji atsidurtų pretendentų į valstybės tarnybą sąraše ir galėtų dalyvauti valstybės įstaigos konkurse. Kitiems viešojo sektoriaus durys pusmetį butų užtrenktos.

Būsimiems vadovams reikėtų ne tik įveikti bendrųjų gebėjimų testą, bet ir žodžiu išlaikyti egzaminą VTD. Kaip tikino VTD vadovas O.Šarmavičius, dabartinė tarnautojų atrankos sistema sulaukia itin daug kritikos dėl skaidrumo ir objektyvumo stokos, menko efektyvumo ir siauro atrankos metodų taikymo. “Šiuo metu iš esmės tikrinamos pretendentų žinios, tačiau netikrinami bendrieji gebėjimai ir bendra kompetencija, reikalinga pareigoms atlikti. Vyriausybė savo programoje yra numačiusi diegti iš dalies centralizuotą atrankos sistemą”, - LŽ aiškino jis.

Naujoji sistema, anot O.Šarmavičiaus, bus kur kas profesionalesnė ir objektyvesnė. “Toks valstybės tarnautojų atrankos modelis buvo pasirinktas atsižvelgiant į Europos šalių gerąją patirtį ir įvairių ekspertų atliktų tyrimų rezultatus”, - pridūrė VTD vadovas.

•

Lietuvos mokslo premij˜ komisija prane‰a, kad 2012 met˜ Lietuvos mokslo premijos skirtos: HUMANITARINIˆ IR SOCIALINIˆ MOKSLˆ SRITYSE Fundamentiniai ir taikomieji mokslini˜ tyrim˜ darbai 1. Zigmuntui Kiaupai uÏ darb˜ ciklà “Lietuvos istorijos sintezòs ir Lietuvos DidÏiosios Kunigaik‰tystòs miest˜ tyrimai (1998-2011)„.

Pateikò Vytauto DidÏiojo universiteto senatas.

2. Ritai Îukauskienei uÏ darb˜ ciklà “Lietuvos vaik˜, paaugli˜ ir suaugusi˜j˜ psichologinòs gerovòs tyrimai (1997-2011)„.

Pateikò Mykolo Romerio universiteto senatas.

FIZINIˆ MOKSLˆ SRITYJE Fundamentiniai ir taikomieji mokslini˜ tyrim˜ darbai 1. Vytautui Baleviãiui, Valdui ·ablinskui uÏ darb˜ ciklà “Krizini˜ rei‰kini˜ ir struktrini˜ virsm˜ ekstremaliose terpòse spektrometrija (1997-2011)„.

Pateikò Vilniaus universiteto senatas.

2. Romui Baronui, Feliksui Ivanauskui uÏ darb˜ ciklà “Matematinis netiesini˜ proces˜ ir sistem˜ nehomogeninòse terpòse modeliavimas (1997-2011)„.

Pateikò Vilniaus universiteto senatas.

BIOMEDICINOS IR ÎEMñS ÌKIO MOKSLˆ SRITYSE Fundamentinis ir taikomasis mokslini˜ tyrim˜ darbas Daumantui Matuliui uÏ darb˜ ciklà “Karboanhidrazi˜ ir ‰aperon˜ slopikli˜ krimas ir tyrimas naudojant biotermodinaminius metodus (1997-2011)„.

Pateikò Vilniaus universiteto senatas.

Eksperimentinòs plòtros darbas Pranui Vi‰keliui, Îivilei Luk‰ienei uÏ darb˜ ciklà “Vaisi˜ ir darÏovi˜ kokybòs bei saugos tyrimai: inovatyvi˜ technologij˜ krimas (1997-2011)„.

Pateikò Vilniaus universiteto senatas, Lietuvos agrarini˜ ir mi‰k˜ moksl˜ centro mokslo taryba, Lietuvos verslini˜ sod˜ asociacija “Vaisiai ir uogos„, UAB “Salpronò„, UAB “Baltic Food Technologies„, Îemòs kio ministerija, Îemòs kio rmai, UAB “Rta„.

VJ-2246

Lietuvos mokslo premij˜ komisija

4

2013 02 19 Lietuvos žinios

Dienos temos

Merų pagalbos šauksmas skamba tyruose KAZYS KAZAKEVIČIUS

Šalies savivaldybės apskaičiavo, kad vien minimaliai algai padidinti iki 1000 litų jų biudžetuose šiemet stinga apie 40 mln. litų, todėl metų pabaigoje gali nelikti pinigų atlyginimams mokėti.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pateikti duomenys rodo, kad iš 55 apklausoje dalyvavusių savivaldybių tik trys - Klaipėdos bei Šiaulių miestų ir Kaišiadorių rajono - nurodė, kad lėšų minimaliai mėnesio algai (MMA) padidinti joms nestinga.

Daugiau kaip milijono litų trūksta Vilkaviškio (1,2 mln. litų), Tauragės (1,2 mln. litų), Šilalės (1,3 mln. litų), Šakių (1,2 mln. litų), Pakruojo (1,06 mln. litų), Kretingos (1,0 mln. litų), Klaipėdos (1,58 mln. litų), Anykščių (1,1 mln. litų) rajonų, Panevėžio (2,3 mln. litų), Palangos (1,5 mln. litų), Kauno (7,3 mln. litų) miestų ir Marijampolės (1,6 mln.) savivaldybėms.

LSA direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas LŽ teigė, kad dėl tokios situacijos savivaldybės bus priverstos savo biudžetus tvirtinti nenumatydamos pakankamo finansavimo joms pavaldžioms įstaigoms. Nors finansinės skylės paaiškės tik metų pabaigoje, beveik neabejojama, kad bandydamos jas lopyti savivaldybės vėl turės imtis nepopuliarių sprendimų taupyti darbo užmokestį.

Prieita riba LŽ kalbinti merai neslėpė turintys mažai vilčių, kad bus atsižvelgta į jų pagalbos šauksmą. Kad savivaldybėms gali pristigti lėšų MMA didinti, kalbėta jau pernai rudenį. Apie tai užsiminta ir dar anksčiau, kai nuo 2012-ųjų rugpjūčio MMA buvo padidinta nuo 800 iki 850 litų. Ir tuomet niekas papildomų lėšų savivaldybėms neskyrė, tad joms teko verstis pačioms. Vienos naikino tam tikrus būtinus etatus, kitos prašė darbuotojų eiti nemokamų atostogų, atlyginimus už gruodį mokėjo tik šiais metais. Didelė tikimybė, kad taip bus elgiamasi ir šiemet.

Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas LŽ tikino kol kas tik galintis prognozuoti, kokia padėtis susiklostys baigiantis metams.

“Bandysime daryti viską, kad žmonės neliktų be atlyginimų”, - žadėjo jis.

A.A.Greimo teigimu, nors daugiausia lėšų trūksta vykdyti savivaldybės savarankiškoms funkcijoms, pinigų -

Manoma, kad savivaldybės bus priverstos savo biudžetus tvirtinti nenumatydamos pakankamo finansavimo joms pavaldžioms įstaigoms.

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

giausia rajoninio biudžeto suryja švietimo sistema, tad čia ir vykdoma didžiausia pertvarka. Jau ankstesniais metais buvo sujungtos įvairios

B.Bradauskas: “Metų viduryje, kai bus peržiūrimas šių metų biudžetas, gal ir atsiras kokių nors galimybių padėti savivaldybėms.” beveik 98 tūkst. litų - stinga ir valstybės sutiktoms funkcijoms vykdyti, beveik 29 tūkst. litų - švietimo srityje.

“Ten, kur buvo ką naikinti, tai padaryta jau anksčiau. Dabar tenka imtis kitokių priemonių - įvairios reorganizacijos”, - aiškino Vilkaviškio rajono vadovas. Pasak jo, dau-

mokyklos. Tai bus daroma ir šiemet - Klampučių mokykla jungiama prie Gražiškių gimnazijos, Paežerių darželis taps Alvito pagrindinės mokyklos skyriumi.

“Pasiekta riba, kai mažinti etatų nėra galimybių. Tokia reorganizacija leidžia sutaupyti kiek daugiau pinigų, ne-

gu atleidus vieną ar du žmones, dirbančius už minimalią algą. Švietimo įstaigose ir taip nebelikę sargų, o atleisti valytojas kitoms didinant valomą plotą - ne išeitis”, - aiškino A.A.Greimas.

Nenumatė finansavimo LSA direktoriaus pavaduotojas R.Čapas teigė, kad lėšų trūkumo galėta išvengti, jei Vyriausybė ir Seimas būtų atsižvelgę į savivaldybių dar praėjusių metų pabaigoje pateiktus siūlymus. Tačiau to nepadaryta. “Savivaldybėms tenkantis gyventojų pajamų mokesčio procentas buvo sumažintas nuo pernai buvusių 61,32 proc. iki 57,34 proc. šiemet”, - pažymėjo jis.

Anot R.Čapo, savivaldybėms privalomuose patvirtinti (iki vasario pabai-

TEODORAS BOLATOVAS DAIVA BARONIENĖ

Kauno apylinkės teismas netrukus turėtų atversti bylą, kurioje dainininkės Džordanos Butkutės-Strasevičienės buvęs ilgametis draugas ir vadybininkas Sergejus Gorbonas kaltinamas turto prievartavimu.

Biržų moteris apdovanoti rožėmis sumanęs Seimo narys Petras Gražulis pridarė nemalonumų į gėlių dalybas įtrauktam biržiečiui Petrui Jukoniui.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” vietos skyriui vadovaujantis vyras buvo priverstas minti policijos slenkstį.

Dėl parlamentaro P.Gražulio Biržuose surengtų rožių dalybų nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. / Romo Jurgaičio nuotrauka siai nustebino Biržų turguje sutiktas buvęs Seimo narys, į parlamentą minėtoje apygardoje kandidatuojantis Valdemaras Valkiūnas. Jis ėmė fotografuoti P.Gražulį. “Aš buvusiam kolegai įrodinėjau, kad Biržuose yra tiek daug gražių moterų, kurias derėtų fotografuoti, bet gerbiamas V.Valkiūnas nežinia kodėl susitelkė į mane”, - stebėjosi P.Gražulis. Kai grįžo į sostinę, parlamentaras sulaukė žinios, kad jo surengtomis rožių dalybomis susidomėjo policija. Ji pasiaiškinti dėl šios akcijos išsikvietė “tvarkietį” P.Jukonį. Šis LŽ teigė, kad į rožių dalybas įsitraukė su džiaugsmu ir net sugalvojo šiai akcijai pavadinimą “Mylėkime moteris!” “Iš mūsų vyrai galėtų pasimokyti, kaip smagu padaryti moteris laimingas. Tam pakanka ir rožės žiedo”, aiškino jis. Nacionalinės kategorijos dziudo treneris prisipažino baigiantis nugyventi šešias dešimtis metų, bet iki šiol nebuvo matęs tiek besidžiaugiančių moterų. “Ir visas nudžiuginome mudu su P.Gražuliu! Dėl to verta ne tik policijos duris pavarstyti, bet ir areštinėje pasėdėti”, - dėstė P.Jukonis.

Pažadų nežarsto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas LŽ pripažino, kad savivaldybių pretenzijos galbūt ir yra pagrįstos, bet kol kas viskas liks kaip buvę.

“Metų viduryje, kai bus peržiūrimas šių metų biudžetas, gal ir atsiras kokių nors galimybių padėti savivaldybėms, surasti joms kokių nors papildomų finansavimo šaltinių. Tačiau dabar jokios pagalbos nebus”, - sakė jis.

•

Dž.Butkutės kantrybė trūko

Rožių “kriminalas” subliūško

Šiųmetės Valentino dienos ir Vasario 16-osios progomis 2 tūkst. biržiečių moterų gavo rožių iš P.Gražulio ir P.Jukonio rankų. Abu vyrai LŽ tikino taip reiškę meilę Šiaurės Lietuvos moterims, o šios už gėles jiems atsilygino maloniomis šypsenomis, akių spindesiu ir meiliais žodžiais. Tačiau rožių dalybos vienam iš Petrų baigėsi vizitu Biržų policijoje. Į parlamentaro P.Gražulio rengtą akciją įsitraukęs P.Jukonis pareigūnų dėmesio sulaukė dėl kaltinimų bandžius pirkti rinkėjų balsus.

“Artėjo šventojo Valentino diena ir mūsų valstybės jubiliejus, tad progų parodyti moterims dėmesį tikrai būta”, LŽ aiškino parlamentaras P.Gražulis.

Jis pasakojo apėjęs nemažai Biržų įstaigų, kontorų, parduotuvių, apsilankęs turguje ir visur tiesęs moterims rožes. Esą vienos aukštaitės gėles ėmė su džiaugsmu, kitos - abejodamos, ar tikrai yra jų vertos. O tai P.Gražuliui neva davė peno pakalbėti apie moters vertę, tėvynės laisvės kainą, žmonių gerovę.

Kad ją užsitikrintų, Seimo narys ragino žmones balsuoti kovo 3-iąją BiržųKupiškio rinkimų apygardoje vyksiančiuose pakartotiniuose rinkimuose.

“Biržų moterys į gėlių dalybas reagavo deramai. Kiek kitokia buvo vyrų reakcija”, - teigė P.Gražulis. Esą labiau-

gos) šių metų biudžetuose trūksta lėšų ne tik MMA didinti, bet ir kitoms reikmėms, kuriomis rūpintis jas per teisės aktų pataisas įpareigojo valstybė.

Dar prieš Seimui priimant šių metų biudžetą LSA prašė padidinti savivaldybėms tvirtinamą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kad jos turėtų pinigų įgyvendinti Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimais numatytai prievolei prižiūrėti 15 tūkst. kilometrų kelių sodų bendrijose. Tam reikėtų apie 10 mln. litų, tačiau į šį prašymą neatsižvelgta. Taip pat ir į tai, kad savivaldybės neturi reikiamo milijono litų įrengti įspėjamiesiems žiburėliams ant 776 mokyklinių autobusų, kaip reikalauja pakeistos Kelių eismo taisyklės.

Neturi jos ir 8 mln. litų, kurių reikia Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo nuostatoms įgyvendinti, 18 mln. litų - Žmonių palaikų laidojimo įstatyme numatytam įpareigojimui iki 2014 metų atlikti šalyje esančių daugiau kaip 6 tūkst. kapinių inventorizaciją ir kapinių žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Kita vertus, biržietis stebėjosi, kad dėl rožių dalijimo į policiją buvo pakviestas jis, o ne P.Gražulis. “Policijoje man paaiškino, jog gautas skundas, kad turguje bandžiau materialiai papirkti rinkėjas”, - sakė P.Jukonis. Jis teigė iškart supratęs, kad jam kenkti bando pavydūs Biržų vyrai, nes jiems gaila pinigų, už kuriuos galėtų nupirkti gėlių moterims.

Apie P.Jukonio bėdas išgirdęs P.Gražulis LŽ pareiškė, kad jiems kenkia ne šiaip pavydūs vyrai, o pavydūs politikai. “Prie politinio pavydo esu įpratęs. Jei policija nubaus bičiulį Petrą, esu pasirengęs už jį sumokėti baudą, o jei ką - ir belangėje pasėdėti dieną kitą už galimą viešosios tvarkos pažeidimą”, - sakė parlamentaras.

Biržų policijos atstovė Zita Žalinkevičienė, vakar kalbėdama su LŽ, Seimo narį ir jo partijos kolegą ramino, kad nei baudos, nei “šaltoji” jiems negresia. Pareigūnė teigė, jog policijos surinkta medžiaga dėl bandymo materialiai papirkti rinkėjus parodė, kad dėl rožių dalybų nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta.

•

Žinoma atlikėja Dž.Butkutė su S.Gorbonu gyveno apie 10 metų. Jį dainininkė paliko, kai susipažino su dabartiniu savo vyru ir vadybininku Elegijumi Strasevičiumi.

LŽ duomenimis, nuoskaudą jaučiantis S.Gorbonas buvusiai mylimajai skambindavo ir siųsdavo SMS žinutes, reikalaudamas pinigų už tylėjimą. Priešingu atveju, negavęs dešimttūkstantinio atlygio, vyriškis žadėjo garsenybės “juodžiausias” paslaptis ne tik papasakoti žurnalistams, bet ir atskleisti knygoje.

Neapsikentusi šantažo dainininkė kreipėsi į policijos pareigūnus. Jie dar pernai pradėjo ikiteisminį tyrimą, prieš kelis mėnesius jis buvo baigtas.

Tyrimo medžiaga prieš savaitę pasiekė Kauno apylinkės teismą.

Dž.Butkutės-Strasevičienės vyras ir vadybininkas E.Strasevičius LŽ vakar komentuoti situaciją kategoriškai atsisakė. Nepavyko susisiekti ir su S.Gorbonu, šiuo metu su drauge gyvenančiu Estijoje ir auginančiu bendrą vaiką. Pareigūnams parodymus jis yra davęs.

Tikėtina, kad teismo posėdžiai dėl juose ketinamų narplioti kaltinamojo ir nukentėjusiosios privataus gyvenimo detalių bus uždari.

Dž.Butkutė-Strasevičienė ne sykį viešai yra džiaugusis pastaruoju metu išgyvenanti pakilimą. Ji kartu su vy-

ru ketvirtadienį išvyksta į koncertinį turą užsienyje, apie kurį yra paskelbę socialinio tinklo “Facebook” profilyje. Tik kovo pradžioje į Lietuvą grįšianti pora šįmet gerbėjus ketina nudžiuginti ir kompaktiniu disku, kuriame bus įrašytos naujos Dž.Butkutės-Strasevičienės dainos.

Praėjusių metų pradžioje dainininkė pranešė atsikračiusi žalingo įpročio vartoti alkoholį ir susižadėjusi.

•

Dž.Butkutė ir jos naujasis vadybininkas E.Strasevičius vestuves atšoko 2012 metų gruodžio 12 dieną.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

2013 02 19 Lietuvos žinios

Tyrimas

5

Baltoji mirtis lenda iš pogrindžio Atkelta iš

• 1 p.

Dviejų išgelbėti nepavyko Sausio 25-osios vidurdienį viename privačiame Lapių name buvo aptikti trys, kaip įtariama, narkotikais apsinuodiję jauni vyrai. Dviem jų medikai buvo bejėgiai padėti.

“Mirties priežastis nežinoma”, teigiama 26-erių Aivaro J. mirties liudijime. Jis rastas nebegyvas tiesiog užstalėje, o šalia jo buvo nugertas butelis šampano ir mįslingų pilkšvos spalvos miltelių likučiai. Dėl mirusiojo pusbrolio Tomo L., kuriam vos prieš mėnesį buvo sukakę 23-eji, gyvybės Kauno klinikų medikai grūmėsi beveik parą. Anot teismo medicinos ekspertų, jis taip pat mirė apsinuodijęs nenustatytos kilmės medžiagomis.

Trečią šios skandalingos užstalės dalyvį iš mirties nasrų pavyko ištraukti. Tačiau šis mįslingas apsinuodijimas negrįžtamai pažeidė vieną jo inkstą.

Mįslė dar neįminta Galutinio atsakymo, kas pakirto šiuos tris jaunus vyrus, dar nėra. Pagal vieną versijų, remiantis pirminiais klinikiniais šio apsinuodijimo požymiais, galėjo būti perdozuota amfetamino. Vienintelis gyvas likęs šios užstalės dalyvis kalba apie kokainą, nors vienas gramas šios narkotinės medžiagos kainuoja apie 200 litų, arba penkis-septynis kartus brangiau už amfetaminą. Būtent dėl kainos jo pateikta versija, turint galvoje šios bedarbių trijulės socialinę padėtį, mažai tikėtina.

Su atvežtaisiais į Kauno klinikas bendravę medikai nelinkę atmesti ir galimo apsinuodijimo alkoholio surogatais. Yra duomenų, kad girtauta ne vieną dieną, o galiausiai baigta šampanu. Anot toksikologų, jo sąveika su bet kokiu kitu alkoholiu ar svaigiąja medžiaga - blogiausias derinys iš visų įmanomų. Neatmetama ir galbūt nekokybiškų narkotikų versija.

Sulaikytas tik vienas medikas Kauno ONTV 3-iojo skyriaus viršininko Dariaus Gervės darbo stažas galynėjantis su iš narkotikų verslo gyvenančiais organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovais - jau 16 metų. Kaip pažymi pareigūnas, tik vienoje iš 10 demaskuotų pogrindinių laboratorijų dirbo asmuo, turintis medicininį išsilavinimą, t. y. ragavęs chemijos mokslų. Tai buvo didesniu uždarbiu susigundęs buvęs anesteziologas.

Kvaišalų pagaminimo savikaina minėtuose fabrikėliuose, nugabenus jų produkciją, pavyzdžiui, į Norvegiją ir ten sėkmingai pardavus, atsiperka maždaug 10 kartų. Tai ir yra atsakymas, kodėl šios pogrindinės laboratorijos dygsta lyg grybai po lietaus. Tik pirmosios tokios laboratorijos dar priklausė “Daktarų” nusikalstamo susivienijimo atstovams, o asmenys, dirbę pastaruosiuose demaskuotuose fabrikėliuose, jau buvo siejami su “Agurkiniais”.

Kokybę tikrina savanoriai Anot D.Gervės, sulaikytųjų, įtariamų tokia nusikalstama veika, kontingentas įvairus - pradedant vos šešių klasių išsilavinimą turinčiais ir niekur oficialiai nedirbusiais asmenimis ir baigiant statybininkais pagal profesiją. Todėl nėra ko stebėtis minėtų fabrikėlių, kurių gamybos procesas dažniausiai paremtas tik nuogirdomis, gaminamos produkci-

Kauno grupuotėms priklausančių pogrindinių laboratorijų, kurios veikė ne tik pakaunėje, bet ir Panevėžio, Marijampolės bei Alytaus rajonuose, produkcija gabenama ir rankinėmis, ir maišais. / Kauno apskrities VPK ir Muitinės kriminalinės tarnybos nuotraukos

Mirusiųjų skaičius nežinomas

Amfetaminas ir metamfetaminas yra paplitę tarp įvairių visuomenės sluoksnių atstovų, bet labiausiai tarp jaunų žmonių, besilankančių diskotekose. jos kokybe. Ten dirbančiųjų tikslas yra vienas: pagaminti atitinkamus (pageidautina - baltos spalvos) miltelius, kurių pavartojus “važiuotų stogas”.

Nėra pogrindiniuose fabrikėliuose ir jokios specialios įrangos, kuria būtų galima nustatyti produkcijos kokybę. Tai dažniausiai atlieka savanoriai.

Ar gera ši produkcija, sprendžiama iš atsiliepimų jos pavartojus.

Nuodų mišinys Dar didesnį siaubą kelia pogrindinėse laboratorijose naudojamos medžiagos. “Apie 90 proc. jų nesuderinamos su žmogaus gyvybe”, - įsitikinęs D.Gervė. Komisaro žiniomis, kvaišalų gamybai Lietuvos nusikalstamų grupuočių nariai naudoja ir gyvsidabrį, ir įvairias rūgštis, ir amoniaką, ir techninį spiritą. Dalis pareigūnų perimtų amfetamino ar metamfetamino partijų, D.Gervės teigimu, buvo vos 20 proc. grynumo. Išsamiau tirti, iš ko jie buvo pagaminti, Lietuvai per brangu. Sunku ir kategoriškai teigti, kurioje kelio pas vartotoją stadijoje į minėtą produkciją galėjo būti pridėta naujų priemaišų.

Eksperimentui ryžosi belgai D.Gervės duomenimis, paprastai kvaišalų gamintojai jų pardavimu neužsiima. Gamintojus su pardavėjais sieja dar viena grandis - tiekėjai.

Visos grandys siekia maksimalaus pelno, o jis galimas dviem būdais: parduodant savo paslaugas brangiau arba, pavyzdžiui, iš vieno kilogramo tam tikru būdu padarant pusantro.

Dėl to, anot komisaro, ir kyla organizuoto nusikalstamumo pasaulio konfliktų, apie kuriuos visuomenė sužino tik nuaidėjus šūviams.

D.Gervės pastebėjimus papildo apie 20 metų toksikologo stažą turintis Kauno klinikų gydytojas Jonas Šurkus. Jis irgi mano, kad didžiausias pavojus tai, kad su narkotikais neatliekami tokie medicininiai bandymai kaip, pavyzdžiui, su vaistais.

Prieš keletą metų Belgijos specialistai nusprendė ištirti vienos konfiskuotos amfetamino tablečių siuntos

Dar praėjusiame dešimtmetyje Kaune jau buvo mįslingas jaunų žmonių, dažniausiai randamų su švirkštu rankose, mirčių bumas.

Tik po kurio laiko nustatyta, kad dauguma jų, švirkšdamiesi fentanilį, įsivaizdavo, kad tai - heroinas. Prekeiviams fentaniliu trūko žinių, kad jų siūloma prekė - gerokai stipresnis narkotikas už klientams įprastą heroiną. 10 gramų heroino taip pat veikia kaip 0,02 gramo fentanilio. Bijodami per daug atskiesti šią medžiagą (vien dėl galimo preke nepatenkintų klientų keršto) prekeiviai greičiausiai pardavinėjo per stiprios koncentracijos fentanilį. Kiek tada mirtinai apsinuodijo žmonių, nežinoma.

J.Šurkaus įsitikinimu, didžiausias pavojus tai, kad mūsų, vartotojų, visuomenėje šiandien viskas lengvai prieinama. / Gretos Čižinauskaitės nuotrauka turinį. Anot policijos operatyvininkų, per Belgiją, mėtant pėdas, į Skandinaviją bei Jungtinę Karalystę gali būti gabenama ir mūsų pogrindinių fabrikėlių produkcija.

Šokiruojantys radiniai Belgų specialistų išvados šokiravo tirtose tabletėse rasta visko: pradedant supresuota kreida (be jos daugiau nieko tirtoje produkcijoje nebuvo) ir baigiant meskalinu, sukeliančiu pavojingų psichikos sveikatai haliucinacijų, bei strichninu, kuriuo anksčiau buvo nuodijamos žiurkės. Beje, JAV ir šiuo metu minėta medžiaga nuodijamos meškos ir kiti pavojų žmonėms keliantys gyvūnai.

Anot toksikologo J.Šurkaus, ne mažiau pavojinga ir minėtose amfetamino tabletėse aptikta kreida. Šiaip žmogui ji nekenkia, tačiau narkomanas, suvartojęs tokios sudėties tabletę, gali padaryti klaidingą išvadą, kad dozė jo nebeveikia, ir pradėti vartoti po dvi tabletes. O šios jau gali būti iš kitos gamintojo partijos.

Tačiau strichninas pavojingas tuo, kad sukelia traukulius. Juos sukelia ir amfetaminas bei kokainas.

Todėl jų sąveika su strichninu, kaip ir su alkoholiu, yra ypač pavojinga žmogui, turėjusiam net nedidelę galvos traumą.

Pavojingi visi narkotikai Kuo gali baigtis panašūs eksperimentai, savo kailiu patyrė vienas garsus Lietuvos sportininkas, kurį J.Šurkui teko gelbėti tuo metu, kai vertėsi privačia gydytojo praktika. Minėtas nelaimėlis pateko pas jį jau be sąmonės. Tuomet įtarta, kad jis buvo ištiktas alkoholinės komos. Pagal pirminę informaciją, žmogus savaitę gėrė ir niekaip negalėjo sustoti. Ta-

čiau gydymo metu paaiškėjo, kad nuo kažkokių problemų bėgdama įžymybė per tris dienas sugebėjo pavartoti ir LSD, ir marihuanos, ir kokaino, ir heroino. Laimei, tąkart jam viskas baigėsi sėkmingai.

Anot J.Šurkaus, dėl panašių priežasčių amfetaminą, marihuaną ar kokainą vartojantys asmenys yra įsitikinę, neva jie yra saugūs, nes dėl jų “nesibadoma”. Tačiau, pašnekovo teigimu, tokiam asmeniui švirkštas pasiekiamas lengviau negu jo kolegai, neįsivaizduojančiam penktadienio vakaro be taurės vyno. Nors apsinuodyti LSD ar “žole” beveik neįmanoma, šios medžiagos taip pat pražūtingai veikia psichiką.

Nuolat tenka vytis Amfetaminas ir metamfetaminas yra paplitę tarp įvairių visuomenės sluoksnių atstovų, bet labiausiai tarp jaunų žmonių, besilankančių diskotekose.

Minėtos psichotropinės medžiagos kartu su kanapėmis įeina į šiuo metu populiariausių kvaišalų ketvertuką. Prieinama ir jų kaina - 30-40 litų už gramą.

Anot D.Gervės, pernai jų valdyba buvo susidūrusi ir su nauja amfetamino atmaina, įvežta į Lietuvą iš Anglijos. Ją pavyko perimti vos pradėjus platinti. Apie pasirodančius vis naujus sintetinius kvaišalus užsimena ir J.Šurkus. Jis, kaip ir komisaras, pripažįsta, kad ir toksikologai, ir teisėsaugininkai priversti tik “bėgti paskui įvykius”.

Tikrasis mastas slepiamas Be to, įvairių apsinuodijimų atvejais minėta privati pagalba, kuria, J.Šurkaus žiniomis, naudojasi dalis mūsų elito - kai kurie politikai, verslininkai, menininkai, sportininkai, jų žmonos bei atžalos, ydinga tuo, kad toks asmuo, turintis priklausomybę nuo žalingų įpročių, žino, jog bėdos ištiktas galės kreiptis pagalbos į specialistą, ir šis jam padės. Tačiau tai kelias, vedantis į degradaciją, nes, kaip ir alkoholizmo (alkoholiu bandant spręsti problemas) atveju, gydoma ne pagrindinė liga, o jos pasekmė.

Tokia privati praktika, kaip ir kitos panašios paslaugos, slepia ir tikrąjį kvaišalų vartojimo mastą. Pavyzdžiui, jos prireikus kolegai medikui arba verslininkui, paprastai dokumentuose įrašoma visai kita diagnozė. Panašiai yra ir nustatant mirties priežastį. Dažnai apsiribojama vien tuo, kad, pavyzdžiui, žmogus mirė nuo lėtinės ligos komplikacijų arba širdies smūgio, nesigilinant į tai sukėlusias priežastis.

Burbuliukų spąstai Ši skaudi tiesa konstatuota ir po neseniai įvykusio Šiaurės šalių toksikologų suvažiavimo, kuriame kalbėta ir apie tai, kad medžiagų, iš kurių galima pasigaminti kvaišalų, jau galima įsigyti bet kurioje degalinėje. Tai labai pavojingi spąstai jauniems žmonėms, kurie ieško naujų potyrių ir linkę eksperimentuoti - maišyti ne tik įvairius narkotikus, bet ir juos su alkoholiu.

Anot toksikologo J.Šurkaus, ypač pavojinga bet kokia tokių medžiagų sąveika su šampanu. Jame esantys angliarūgštės burbuliukai sustiprina bet kurios kitos kartu vartojamos medžiagos poveikį, tad pasekmės gali būti neprognozuojamos.

•

Viena iš galimų pagalbų tokiais atvejais - visą parą veikiantys nemokami Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro telefonai: (8-5) 236 2052, 8 687 53 378.

6

2013 02 19 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Pabrangusi elektra kainavo ministrui postą Po visą praėjusią savaitę Bulgarijoje vykusių protestų dėl pabrangusios elektros nepasitenkinimas pasiekė kulminaciją sekmadienį dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves daugiau kaip 30 šalies miestų. Premjeras iš karto atleido finansų ministrą.

Prasidėjęs protestas dėl didelių sąskaitų už sausio mėnesį sunaudotą elektros energiją peraugo į masinį nepasitenkinimą dėl vyriausybės nesugebėjimo sutramdyti išsikerojusio favoritizmo ir korupcijos bei įveikti monopolijų. Dainuodami “Taip bus kasdien, kol laimėsime” neturtingiausios Europos Sąjungos (ES) šalies gyventojai paralyžiavo Sofijos ir dar 35 kitų miestų centrus. Jie degino už elektrą gautas sąskaitas ir puldinėjo energetikos bendroves. “Negalime ilgiau su tuo taikstytis. Mano pensija 155 levai (286 litai), o sąskaita už gruodį - 175 levai”, - sakė pensininkė Penka Slavova. Ypač daug žmonių buvo Sofijoje prie Nacionalinio susirinkimo (parlamento) pastato, mat

Protestuotojai susirėmė su policija Sofijoje. / Reuters/Scanpix nuotrauka ir akmenis, o į parlamento pastatą pasipylė petardos ir kaušiniai. Pasipiktinę bulgarai reikalavo, kad vyriausybė tuoj pat atsistatydintų, ir likviduoti elektros rinkoje veikiančias kompanijas Čekijos CEZ ir “Anergo-Pro”,

Po protestų vyriausybė pažadėjo išsiaiškinti, kodėl taip smarkiai pabrango elektra. prie jų prisidėjo ir tie, kurie norėjo protestuoti prie elektros skirstymo tinklų bendrovės, tačiau policija užkirto jiems kelią. Įpykę protestuotojai ėmė mėtyti į policininkus butelius

taip pat Austrijos EVN, kurios yra tarpininkės tarp Nacionalinės elektros bendrovės ir vartotojų.

Piktindamiesi gautomis sąskaitomis už elektrą, 10 tūkst. žmonių ėjo

į gatves ir Plovdive. Antrame pagal dydį Bulgarijos mieste protestuotojai taip pat pagrasino, kad rengs protesto akcijas kiekvieną dieną, kol valdžia jiems atsakys į klausimą, kodėl pastaruoju metu taip smarkiai ėmė brangti elektra. Tas pats vyko Varnoje: centriniame miesto bulvare susirinko per 8 tūkst. žmonių. Jie apmėtė akmenimis elektros skirstymo bendrovės pastatą ir išdaužė jo langus. Didžiulės demonstracijos vyko ir mažesniuose šalies miestuose - Slivene, Loveče, Pazardžike, Pernike, Šumene, Vracoje. Ir visur - dėl tos pačios priežasties, nes vasarį gavę

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės savita retorika neliko nepastebėta ir Briuselio spaudoje - jos dialogą su žurnalistu aprašęs laikraštis “European Voice” teigia, kad stebėti jos vadovavimą Europos Vadovų Tarybai būtų “itin smagu”.

Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo BBC žurnalistai, protestuodami prieš etatų mažinimą, paskelbė parą trunkantį streiką, kuris kiek sutrikdė televizijos ir radijo transliacijas.

BBC žurnalistai paskelbė 24 valandas trunkantį streiką. / PA/Scanpix nuotrauka ginti darbo vietas ir žurnalistikos kokybę šioje korporacijoje. “Žurnalistai supykę ir nusivylę dėl prastų sprendimų, priimamų BBC viršūnėje. Šių sprendimų padarinys - priverstinis žurnalistų atleidimas iš darbo, o tai kelia pavojų žurnalistikai bei laidų

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl brolio Rimanto Stanislovo mirties nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos Respublikos Seimo narę DALIĄ TEIŠERSKYTĘ.

Lietuvos Respublikos Seimo vardu Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas

Dėl mylimo Tėvelio mirties sunkią netekties valandą užjaučiame bendradarbę SILVIJĄ APERAVIČIENĘ.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai

•

“Reikia mokėti derėtis”

Streikuoti ėmė BBC žurnalistai

Nacionalinė žurnalistų sąjunga apie streiką pranešė prieš savaitę. Ji informavo, kad jei nebus baigtas žurnalistų atleidinėjimas ir jų perkėlinėjimas į rizikingas darbo vietas, streikas prasidės vasario 18 dienos vidurnaktį. Korporacijoje dirbantys žurnalistai taip ir padarė, nes yra nepatenkinti numatytu darbo vietų mažinimu, kuris, kaip žinoma, labiausiai palies nacionalinių naujienų tarnyboje, taip pat kanaluose “BBC Scotland”, “Five Live”, “Asian Network” ir “World Service” dirbančius žmones. Profsąjungos generalinė sekretorė Michelle Stanistreet aiškino, kad jos nariai visoje BBC imasi veiksmų, nes nori ap-

sąskaitas už sausį bulgarai pamatė, kad, palyginti su praėjusiais metais, elektra pabrango 50-100 procentų.

Kilus pasaulinei krizei Bulgarija liko ekonomiškai gana stabili valstybė, nors joje pragyvenimo lygis daug žemesnis nei ES - vidutinis mėnesio atlyginimas siekia vos 400 eurų. Po protestų vyriausybė pažadėjo išsiaiškinti, kodėl taip smarkiai pabrango elektra, bet atsisakė nacionalizuoti energetikos bendroves.

Per sausio 27 dieną vykusį referendumą bulgarai pasisakė už Belenės atominės jėgainės, kurios buvo atsisakyta, statybą - už tai balsavo 66,55

proc. atėjusių rinkėjų. Bulgarija taip pat ketina pratęsti dviejų Kozlodujaus atominės elektrinės reaktorių darbą, nors anksčiau buvo ketinta juos uždaryti 2017 ir 2021 metais. Keturis iš šešių šios jėgainės reaktorių Bulgarijai teko uždaryti prieš stojant į ES 2007 metais, bet paskui elektros stygiaus valstybė nepajuto. Tačiau šį sausį Europos Komisija padavė Bulgariją, Estiją ir Jungtinę Karalystę į Europos Teisingumo Teismą, nes šios trys šalys tik iš dalies įvykdė ES energetikos rinkos pertvarkymo direktyvas.

Bulgarijos vyriausybė nesureagavo į protestuotojų raginimą atsistatydinti, tačiau jau vakar ministras pirmininkas Boiko Borisovas pasiūlė atleisti finansų ministrą ir vicepremjerą Simeoną Diankovą. Jau aišku, kad vicepremjero postas bus pasiūlytas populiariausiai B.Borisovo kabineto narei - regioninės plėtros ministrei Lilianai Pavlovai. Ją, kaip rodo naujausia agentūros “Gallup” atlikta apklausa, teigiamai vertina 30 proc. šalies gyventojų. Žinoma, ir kam atiteks finansų ministro portfelis - jis bus atiduotas dabartiniam ES lėšų valdymo ministrui Tomislavui Dončevui, kurį palaikė 18 proc. minėtos apklausos dalyvių (pavyzdžiui, S.Diankovą palaikė 11 proc.). Liepos mėnesį Bulgarijoje vyks parlamento rinkimai, o po jų dabartinė dešinioji B.Borisovo vyriausybė norėtų išsilaikyti valdžioje. Šiuo metu ją palaiko tik 22 proc. šalies gyventojų maždaug tiek pat, kiek opozicijoje esančius socialistus.

kokybei”, - sakė profsąjungos generalinė sekretorė.

Tuo metu BBC administracijos atstovė aiškina, jog nacionalinis transliuotojas supranta, “kokia gali būti nuvilianti ir sudėtinga padėtis, susijusi su etatų mažinimu”, tačiau nenorėtų, kad žurnalistai imtųsi tokios formos kaip streikas savo nepasitenkinimui reikšti. “Labai stengiamės perkelti darbuotojus į kitą vietą, kur tik tai įmanoma, ir bendradarbiausime su profsąjungomis, kad jų nariams būtų surastas kitas darbas”, - pridūrė ji.

Nacionalinė žurnalistų sąjunga skelbia, kad nuo 2004 metų BBC panaikino 7000 darbo vietų, ir reikalauja sustabdyti etatų mažinimą šešiems mėnesiams. Profsąjungą piktina tai, kad nors skelbiama, jog etatai naikinami, vėliau paaiškėja, kad BBC administracija pasirašo 6 mėnesių darbo sutartis su žurnalistais, iki šiol nedirbusiais BBC. Nacionalinė žurnalistų sąjunga tvirtina neketinanti nusileisti bei reikalauja, kad derybos būtų tęsiamos tol, kol “viršų paims sveikas protas ir bus surastas protingas sprendimas”. Ji taip pat žada padaryti viską, kad gyventojai neliktų be informacijos.

•

Laikraščio skilties “Entre Nous” (“Tarp mūsų”) autorius rašo “trumpam pasigailėjęs, kad Europos Vadovų Taryboje įvestas nuolatinio prezidento postas”. “Taip, tiesa, kad dabar šį postą užimantis Hermanas Van Rompuy gerai pasirodė per paskutinį viršūnių susitikimą, padėdamas susitarti dėl Europos Sąjungos biudžeto 2014-2020 metams. Tačiau viskas galėtų būti ir kitaip. Jeigu Bendrija neturėtų nuolatinio prezidento, liepą Dalia Grybauskaitė galėtų perimti vadovavimą Europos Vadovų Tarybai, o tai tikriausiai būtų itin smagu”, - rašo “European Voice”.

Laikraštis teigia, jog vienas nelaimėlis žurnalistas iš Egipto televizijos “Nile News” ilgai prisimins, kad D.Grybauskaitė yra Lietuvos prezidentė. Paprašęs trumpo interviu, kai ji ėjo iš viršūnių susitikimo, žurnalistas šūktelėjo: “Premjere!” “Aš prezidentė, bet nesvarbu”, - šypsodamasi atsakė D.Grybauskaitė ir priėjo prie laukiančių televizijos kamerų.

“Ponia prezidente, tačiau atrodo, kad mažosios šalys galiausiai gaus mažiau”, - pradėjo žurnalistas. “Priešingai, - jį pertraukė prezidentė. - Aš esu maža šalis, o gavau 10 proc. daugiau.

Cha!” Savo žodžius D.Grybauskaitė sustiprino triumfuojančiu pagrūmojimu kumščiu, o šį judesį palydėjo perspėjamai bestas pirštas ir patarimas: “Reikia mokėti derėtis.”

“Kažkaip sunku įsivaizduoti, kad H.Van Rompuy galėtų viešai pademonstruoti tokią kovingą dvasią”, daro išvadą “European Voice”.

•

Reuters, AFP, “European Voice”, BNS, LŽ

Briuselyje D.Grybauskaitė šmaikščiai atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

AFP/Scanpix nuotrauka

2013 02 19 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Rusai jau kuria kosminio skydo planus Nieko nėra baisiau, kai gyvenimas tampa panašus į mokslinę fantastiką.

Tačiau kiti net pavydi tai patyrusiems rusams.

Rusijos Uralo regione rasti fragmentai meteorito, kuris penktadienį pralėkė virš Kazachstano ir dar penkių Rusijos regionų, o paskui susprogo virš Čeliabinsko. Buvo sužeista 1200 žmonių. Smūgio banga apgadino tūkstančius namų. Kaip pranešė Rusijos pareigūnai, padaryta žala siekia milijardą rublių (33 mln. dolerių).

Mokslininkai skelbia, kad meteoritas sprogo kelių dešimčių kilometrų aukštyje virš Žemės, o jo nuolaužos plačiai išsibarstė sunkiosios pramonės regione. Per pirmines paieškas viename ežere narai nieko nerado, bet vėliau prie šio vandens telkinio aptikti nedideli kosminio kūno gabalėliai, kuriuose yra apie 10 proc. geležies. Pasak Uralo universiteto mokslininkų, tai rodo jų meteoritinę prigimtį. Manoma, kad Čeliabinsko dangų nutvieskęs kūnas nuo šiol ir bus vadinamas Čebarkulio meteoritu - pagal ežero, kurio lede po smūgio atsirado maždaug 6 metrų skersmens skylė, vardą. Rusijos mokslininkų teigimu, meteoritas svėrė apie 10 tonų, kai kirto Žemės atmosferą, lėkė maždaug 30 km per sekundę greičiu ir subyrėjo 30-50 km virš žemės. Ant sniego prie Čebarkulio ežero pavyko rasti tik keliasdešimt mažyčių gabaliukų - vos kelių milimetrų skersmens skeveldrų.

Mokslininkai mano, jog tai klasikinis chondritas - labiausiai paplitusi akmeninio meteorito rūšis.

Kaip per karą Čeliabinsko srities gyventojams meteorito paieškos rūpi mažiau nei tai, kur gauti stiklo, kuris staiga tapo deficitine preke, ir kaip greičiau užkamšyti išdužusius langus bei atlikti

Manoma, kad Čeliabinsko dangų nutvieskęs kūnas nuo šiol bus vadinamas Čebarkulio meteoritu. kitus remonto darbus lauke spaudžiant beveik 20 laipsnių šalčiui.

Daug langų Čeliabinske užkalti fanera, uždangstyti antklodėmis arba plėvele. Ūkinių ir statybinių prekių parduotuvėse kilęs didžiulis ažiotažas žmonės rogėmis velka drožlių plokštes, ritiniais perka polietileną, vasarą naudojamą šiltnamiams dengti.

“Kaip karo metu po bombardavimo lopome langus. Mūsų stalius juos stiklindamas persišaldė. Šiandien karščiuodamas dirba toliau”, - pasakojo vienos mokyklos darbuotojas.

Stikliai kartoja tą patį: “Dirbame lyg per karą, pagaminame po 10 tūkst. kvadratinių metrų stiklo per parą.”

Kolekcininkai moka tūkstančius Valdžiai meteorito gabalai ne itin rūpi. Gynybos klausimus kuruojantis vicepremjeras mėgina išsimušti astronominę sumą kosminės apsaugos skydui. Valdininkai neskuba nei tęsti meteorito paieškų, nei jų finansuoti, nors mokslininkai ir toliau tvirtina, kad didieji dangaus kūno gabalai guli Čebarkulio ežere. Kur kas didesnį susidomėjimą meteorito nuolaužos sukėlė kolekcininkams. Jie interneto skelbimuose už gabalėlį šio “svečio” iš kosmo-

Patys rusai meteoritą vadina “šūdeliu, kuris atlėkė iš dangaus”. Uralo nepaprastųjų situacijų regioninio centro viršininkas pasakė paprastai: “Bum, žiū, ir baigta.”

Meteorito skrydį užfiksavo ne tik Čeliabinsko, bet ir Kazachstano gyventojai. Pasirodo, ugninius kamuolius danguje regėjo ir Didžiosios Britanijos, Jungtinių Arabų Emyratų bei JAV gyventojai, o Kuboje trenksmas iš dangaus net sudrebino pastatus.

Sąmokslo teorijos

Kolekcininkai medžioja šiuos mažyčius meteorito gabalėlius. / Reuters/Scanpix nuotrauka so siūlo iki 300 tūkst. rublių (25,7 tūkst. litų).

Staugė vilkai, atbudo meškos “Sprogimo banga bloškė katiną į sieną. Antra diena, kai Barsiką be perstojo pykina”, - skundėsi viena Čeliabinsko gyventoja.

Vietos zoologijos sodo darbuotojai atkreipė dėmesį, kad nukentėjo ne tik šis katinas: pastebėtas keistas gyvūnų elgesys, jie neramiai blaškosi voljeruose. Dabar zoologijos sode budima ir naktį. Liudytojų teigimu, keistai elgėsi ir laukinė gyvūnija sprogus meteoritui vilkai visą naktį kaukė miškuose, iš olų išlindo ne laiku iš žiemos miego pabudę lokiai.

Ragina nedelsti Vakar vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas turėjo pristatyti didžiulį pranešimą premjerui Dmitrijui Medvedevui. D.Rogozinas jau seniai kalba apie pavojų iš kosmoso, tad pasirodžius meteoritui iškart pareiškė: “Aš juk sakiau. Geriau nelaukti naujų incidentų ir iš anksto spręsti tokias problemas.” Jis pabrėžė, kad kosminės gynybos sistemų šiuo metu neturi niekas - nei Rusija, nei JAV, bet tokią būtina sukurti.

Kol kas sunku įsivaizduoti, kokia tai galėtų būti sistema ir kiek ji kainuotų, tačiau kai kurie specialistai jau spėlioja, jog suma būtų kosminė daugiau kaip 28 mlrd. dolerių. Skeptikai tvirtina, kad nieko iš to neišeis, nes neįmanoma nuspėti, kada ir kokioje vietoje pralėks kometa ar asteroidas.

Rusijos gynyba nuo meteoritų lyginama su Anglijos futbolo klubo “Chelsea” įsigijimu - jis Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui per aštuonerius metus, žurnalo “Forbes” skaičiavimu, atsiėjo 1,3 mlrd. dolerių.

Pavydi rusams Apie Čeliabinsko meteoritą daug rašo ir užsienio spauda. Net keli leidiniai stebisi kai kuriais technologiniais ir socioistoriniais gyvenimo Rusijoje ypatumais. Teigiama, jog žmonija pirmą kartą turėjo progą stebėti meteorito sprogimą pro svetimo automobilio langus. Vakaruose didžiulę nuostabą sukėlė tai, kad dauguma įdomiausių neįprasto dangaus reiškinio įrašų padaryta iš automobilių. Juose daug kas prie priekinio stiklo yra įtaisę mažytes filmavimo kameras. Rusus galima suprasti: keliuose jiems gresia nemažai pavojų - beprotiškos spūstys ir sa-

vivalė, daugybė lupikauti pasiryžusių policininkų ir įtūžusių vairuotojų, kurie bet kada gali trenkti į nosį. Visa tai įrodyti teisme neturint vaizdo įrašo labai sunku. Žmonių nufilmuoti vaizdai pravers ir mokslininkams. Jie galės išnagrinėti unikalų ir tikrai baisų gamtos reiškinį įvairiausiu rakursu. Šių įrašų komentatorius internete labiausiai stebino tai, kad rusai išliko

tokie ramūs, kai jiems ant galvų lėkė harmagedonas. Vairuotojų šaltakraujiškumas išties stulbino - kai kurie net keitė važiavimo kryptį, kad geriau nufilmuotų vaizdą danguje.

Vienas interneto vartotojas parašė: “Kodėl kiečiausi dalykai visuomet nutinka Rusijoje? Rusai iš visų pusių užfiksavo, kaip krinta meteoritas, o amerikiečiai net neturi įrašo, kaip sumautas lėktuvas trenkiasi į Pentagoną.”

Mokslininkai, ypač NASA, tikina, kad meteorito sprogimas neturėjo nieko bendra su asteroidu, kuris šiek tiek anksčiau labai menku atstumu prasilenkė su Žeme. Tai - melas. Iš tikrųjų virš Rusijos sprogo įtaisas, iššautas iš tolimos galaktikos ir mėginęs pakeisti asteroido kursą bei išgelbėti Žemę. Ateiviai iš kitų planetų iš tiesų nori pavergti Žemę, todėl nėra suinteresuoti jos žūtimi. Štai tokį scenarijų sumanė vienas režisierius. Meteoritas įkaitino žmonių vaizduotę, tad jau sklando beprotiškiausios teorijos. Net kai kurie politikai skelbia, esą tai buvo ne meteoritas, o nežinomo ginklo bandymas. Kiti abejotini šaltiniai teigia, jog Rusijos kariškiai susprogdino meteoritą raketa.

Telieka tikėtis, kad visos šios beprotiškos hipotezės įkvėps rašytojus parašyti puikių knygų - kaip Tunguskos meteoritas įkvėpė Arthurą Clarke’ą ir Isaacą Asimovą.

•

Newsru.com, Inopressa.ru, BBC, LŽ

8

2013 02 19 Lietuvos žinios

Pasaulis

Priešų apsupta Armėnija rinko prezidentą Armėnijos prezidento rinkimų kampanija truko tik vieną mėnesį, tačiau buvo kupina dramų: vienas kandidatas pašautas, kitas paskelbė bado streiką.

Armėnai pirmadienį pradėjo balsuoti prezidento rinkimuose, kuriuos tikisi laimėti dabartinis šalies vadovas Seržas Sargsianas. Su juo varžėsi dar 6 kandidatai. S.Sargsiano pirmoji kadencija 2008 metais prasidėjo skausmingai - netrukus po rinkimų per policijos ir S.Sargsianui pralaimėjusio varžovo Levono Ter-Petrosiano šalininkų susirėmimus žuvo 10 žmonių, 250 buvo sužeista. Vis dėlto S.Sargsianas sugebėjo numalšinti įtampą pradėjęs dialogą su kritikais ir leidęs opozicijai protestuoti. Kitais metais parlamentas paskelbė amnestiją šimtams žmonių, areštuotų per neramumus po rinkimų.

S.Sargsianui priskiriami ir nuopelnai dėl to, kad po stagnacijos pradėjo augti šalies ekonomika, nors apskritai šios mažos Kaukazo valstybės žmonės praėjus dviem dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo tebegyvena labai skurdžiai. Jungtinių Tautų duomenimis, žemiau skurdo ribos gyvena maždaug 36 proc. armėnų, vidutinė alga - apie 300 dolerių per mėnesį. Nors ekonomika 2012 metais augo maždaug 7 proc., nedarbas siekia 16 procentų.

Armėnijos ekonomiką stabdo tai, kad dėl Kalnų Karabacho konflikto uždarytos jos sienos su Azerbaidžanu ir Turkija. Šį Azerbaidžano regioną okupavusios Armėnijos ir vietos etninių armėnų pajėgos. Nors tarptautinė bendruomenė deda daug pastangų, nematyti jokių šio įšaldyto konflikto sprendimo ženklų. Nuo 1994 metų, kai kovos Kalnų Karabache liovėsi, Azerbaidžanas naudoja iš naftos gaunamus turtus savo karinei galiai stiprinti.

aplinkybių, - bet nieko nelaimėjo ir prieš savaitę savo prašymą atsiėmė.

Prezidento šachmatų partija

Dabartinis Armėnijos prezidentas S.Sargsianas su žmona Rita išeina iš balsavimo apylinkės Jerevane.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Oponentų negirdi Pagrindinis S.Sargsiano oponentas Amerikoje gimęs Raffi Hovannisianas, buvęs pirmasis posovietinės Armėnijos užsienio reikalų ministras, per rinkimų kampaniją kaltino prezidentą pralaimint ginklavimosi varžybas Azerbaidžanui. Los Andžele dirbęs teisininkas grįžo į Armėniją po 1988 metų gruodį čia įvykusio galingo žemės drebėjimo.

Jis kaltina prezidentą, kad milijardai dolerių dingo iš valstybės biudžeto dėl S.Sargsiano valdymo laikotarpiu suvešėjusios korupcijos.

Per rinkimų kampaniją R.Hovannisianas taip pat akcentavo, jog iš 3 mln. gyventojų turinčios šalies iš-

Šios mažos Kaukazo šalies žmonės praėjus dviem dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo tebegyvena labai skurdžiai. vyksta labai daug armėnų ieškoti galimybių svetur. Per pastaruosius du dešimtmečius dėl ekonominių sunkumų ir nedarbo iš šalies išvyko beveik milijonas armėnų. Manoma, kad pernai iš Armėnijos išvykusių žmonių skaičius buvo lygus 3,3 iš tūkstančio.

Matyt, visa ši kritika mažai paveikė rinkėjus, nes apklausos rodė, jog S.Sargsianas surinks 68 proc. balsų, o R.Hovannisianas - tik 24 procen-

tus. Naujausia apklausa paskelbta vasario 7 dieną. Tuomet trečias pagal populiarumą buvo Paruiras Airikianas, bet savaitę anksčiau per paslaptingą užpuolimą jis buvo pašautas į petį. Neaišku, kiek šūviai paveikė rinkėjų simpatijas šiam SSRS laikų disidentui. P.Airikianas nuolat prašė Konstitucinio Teismo dviem savaitėmis pavėlinti rinkimus - tai numatyta, jei kandidatas negali vykdyti kampanijos dėl ypatingų

Dar vienas kandidatas - politikos analitikas Andriasas Gukasianas sausio 21 dieną prasidėjus rinkimų kampanijai paskelbė bado streiką prie Nacionalinės mokslų akademijos pastato Jerevane protestuodamas prieš S.Sargsiano partijos vykdomą plataus masto balsų pirkimą.

Jis reikalauja anuliuoti S.Sargsiano kandidatūrą, o tarptautinius stebėtojus ragina boikotuoti rinkimus.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojų ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie S.Sargsiano rinkimų štabai veikia vyriausybiniuose pastatuose, o “ribos tarp rinkimų kampanijos veiklos ir valstybės funkcijų išplaukusios”.

Prezidento šalininkai tikina, kad rinkimai laisvi. Jie atmeta kaltinimus sukčiavimu ir pabrėžia, jog buvusi sovietinė valstybė yra politiškai stabili. S.Sargsianas ragino taip surengti rinkimus, kad jie būtų “pavyzdiniai”. Jis pabrėžė, jog naftos ir dujų neturinti Armėnija (kitaip nei kaimynas ir priešininkas Azerbaidžanas) neturės ateities, jei rinkimai neatitiks europietiškų standartų.

59 metų S.Sargsianas yra karo su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho veteranas ir jo populiarumą didele dalimi lemia griežtas militaristinis įvaizdis “bus padaryta”. Šio fanatiško šachmatininko, kuris vadovauja Armėnijos šachmatų federacijai, ir užsienio politika atrodo kaip apdairi šachmatų partija, nes mažytė Armėnija sugebėjo išsaugoti draugystę su NATO, Rusija ir galingu kaimynu Iranu. Šalis puoselėja viltį kada nors priartėti ir prie narystės Europos Sąjungoje, tačiau kol kas jos geriausia draugė ir rėmėja yra Rusija.

•

J.Assange’as slėpsis už neliečiamybės Skandalingas demaskuojančio tinklalapio “WikiLeaks” įkūrėjas panoro tapti Australijos senatoriumi, nes tai apsaugotų jį nuo galimo kriminalinio persekiojimo Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje.

J.Assange’as jau 9 mėnesius slapstosi politinį prieglobstį jam suteikusio Ekvadoro ambasadoje Londone. / PA/Scanpix nuotrauka

Nuo birželio Julianas Assange’as slepiasi Ekvadoro ambasadoje Londone. Čia australas pabėgo todėl, kad nebūtų išduotas Švedijai, kur jam gresia seksualiniai kaltinimai.

Visą tą laiką “WikiLeaks” įkūrėjas gyvena neišeidamas iš ambasados teritorijos, bet kartais pasirodo pastato lange ar balkone ir ką nors praneša. Šį kartą jis davė interviu, kurį paskelbė Australijos naujienų tinklalapis “The Conversation”. J.Assange’as apžvelgė kelis scenarijus, kurie leistų jam sugrįžti namo.

Jei “WikiLeaks” įkūrėjas rugsėjo 24 dieną būtų išrinktas į Australijos parlamento aukštuosius rūmus, JAV teisingumo departamentas verčiau nutrauktų savo tyrimą dėl šnipinėjimo, nei rizikuotų diplomatiniu skandalu.

Tą patį padarytų ir Didžioji Britanija.

O jei Londonas vis dėlto neatsisakytų ketinimų jį suimti, “dabartinės priešpriešos politinė kaina taptų dar didesnė”. Aktyvistas pridūrė, kad Švedijoje jam iškelti kaltinimai dėl lytinių nusikaltimų taip pat “byra”.

Kvynslande gimusio J.Assange’o šalininkai praėjusią savaitę įregistravo jį Viktorijos valstijoje. Tai būtinas žingsnis siekiant kandidato statuso. Kandidatų registracija baigsis rugpjūčio pabaigoje, o šešerių metų Senato nario kadencija prasidės 2014-ųjų liepos 1 dieną. Taigi bet kokiu atveju J.Assange’ui dar teks ilgai tūnoti Ekvadoro prieglobstyje.

Nors yra kaltinamas įvairiais nusikaltimais, J.Assange’as populiarus Australijoje.

Užsienyje gyvenantys australai gali registruotis balsuoti ir tuo pat metu įgyti teisę balotiruotis į Senatą, jei Australiją yra palikę per pastaruosius trejus metus ir jei ketina ne vėliau kaip po šešerių metų nuo išvykimo sugrįžti į tėvynę. J.Assange’as teigia pastarąjį kartą lankęsis Australijoje 2010-ųjų birželį. Jis planuoja įsteigti “WikiLeaks” partiją ir kelti kandidatus į Senatą keliose Australijos valstijose. Tinklalapio kūrėjas neabejoja, kad partija turės jai įregistruoti būtinus 500 narių, kurie moka nario mokestį. Vienas bendražygis sakė, kad jei J.Assange’as bus išrinktas į Senatą, bet

negalės ten dirbti, jo vietą užims kitas “WikiLeaks” kandidatas. Savo rinkimų kampaniją partija grįs vyriausybės skaidrumu.

Didžioji Britanija atsisako leisti J.Assange’ui saugiai išvykti iš šalies ir ketina jį suimti, kai tik šis iškels koją iš Ekvadoro teritorijos. Tada pagal teismo sprendimą “WikiLeaks” įkūrėjas turi būti perduotas jo išdavimo reikalaujančiai Švedijai. Buvęs kompiuterinis įsilaužėlis baiminasi, kad švedai perduos jį Jungtinėms Valstijoms, kurios siekia apklausti australą dėl tūkstančių įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimo.

Nors yra kaltinamas įvairiais nusikaltimais, J.Assange’as populiarus Australijoje. Sekmadienį rinkimus laimėjęs ir trečiai kadencijai perrinktas Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa paskelbė pareiškimą dėl šio šalies ambasados gyventojo.

“Tai diplomatinė situacija, todėl jai kiek įmanoma greičiau reikia rasti ir diplomatinį sprendinį”, - pažymėjo R.Correa. Susidariusią padėtį jis vadino neokolonializmu.

Reikalaujama, kad J.Assange’ui būtų leista saugiai išvykti iš Didžiosios Britanijos arba sudarytos sąlygos Švedijos teisėsaugos atstovams apklausti jį Londone.

•

AP, BBC, AFP, BNS, LŽ

2013 02 19 Lietuvos žinios

Verslas

Lizingo bendrovė gyvuoja KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Sustabdyto Ūkio banko antrinės bendrovės UAB Ūkio banko lizingo vadovai tikina, kad vėluojantiems mokėti įmokas klientams artimiausiu metu sankcijų nebus taikoma. “Ūkio banko veiklos sustabdymas nepaliečia Ūkio banko lizingo veiklos tęstinumo, nes jos yra dvi atskiros finansinės institucijos ir veikia savarankiškai. Mūsų žiniomis, lizingo bendrovė neturi finansinių problemų, jos įsipareigojimai klientams, verslo partneriams vykdomi, gyventojams ir toliau įprasta tvarka teikiamos paslaugos”, - išplatintame pranešime tvirtino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Vis dėlto 100 proc. Ūkio banko lizingo, veikiančio nuo 1997 metų, įstatinio kapitalo valdo Ūkio bankas, kurio veikla Lietuvos banko valdybos sprendimu buvo sustabdyta vasario 12 dieną.

Skolos nedings Lietuvos bankų asociacijos teigimu, visi klientai eilines įmokas pagal vartojimo kredito, išperkamosios nuomos ir mokėjimo kortelių su kredito limitu sutartis mokėti gali į Ūkio banko lizingo sąskaitas, esančias kituose šalies bankuose: “Swedbank”, SEB, DNB, Šiaulių ir “Danske”. Taip pat įmokos priimamos Lietuvos pašto skyriuose, Lietuvos spaudos kioskuose, RKIOSK parduotuvėse, prekybos centruose “Maxima” esančiuose “Perlo” terminaluose.

Taigi įsipareigojimai niekur nedings ir už išsimokėtinai pirktas prekes bei paslaugas teks atsiskaityti iki galo. Asociacija taip pat pranešė, kad Ūkio banko lizingas, nors likęs be

sąskaitos sustabdytame Ūkio banke, tęsia veiklą ir toliau sudarinėja smulkiojo lizingo sutartis. Ūkio banko lizingo generalinis direktorius Mindaugas Valančius LŽ patvirtino, kad bendrovė veikia kaip veikusi, kredito įmokos ir palūkanos privalo būti mokamos įprasta tvarka.

Tačiau, anot bendrovės vadovo, Ūkio banke lėšų turėjusiems ir į Ūkio banko lizingo sąskaitą įmokas mokėjusiems klientams nebus taikoma jokių sankcijų, kol jiems bus suteikta galimybė disponuoti Ūkio banke esančiomis lėšomis, tad ir delspinigiai už pradelstas įmokas nebus skaičiuojami.

Bendrovės vadovas LŽ tvirtino, kad Ūkio banko lizingas po Lietuvos banko sprendimo “ėmėsi operatyvių veiksmų, siekdamas klientus informuoti apie tolesnį įmokų mokėjimą į kituose bankuose esančias Ūkio banko lizingo sąskaitas”.

Lieka tarp lyderių Informuoti visus klientus Ūkio banko lizingui nėra paprasta. Mat ši bendrovė yra absoliuti lizingo rinkos lyderė pagal sudarytų sutarčių skaičių. Vien pernai buvo sudaryta per 120 tūkst. sutarčių, iš viso dabar galioja daugiau kaip 165 tūkst. sutarčių. Tačiau bendrovės vadovas kol kas LŽ negalėjo atsakyti, kiek klientų mokėjo įmokas į bendrovės sąskaitą Ūkio banke.

Praėjusiais metais, paskelbus banko “Snoras” bankrotą, Ūkio banko lizingas trečdaliu padidino vartojimo lizingo sutarčių finansuojamą sumą ir iš UAB “Snoro” lizingo perėmė smulkiojo lizingo lyderio pozicijas.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2012 metų spalio 31 dienos Ūkio banko lizingas užėmė 61,61 proc. vartojimo lizingo rinkos. Vidutinė šios bendrovės sutarties finansuojama suma 2012 metais buvo 1300 litų.

•

Ūkio banko lizingas dabar turi daugiau kaip 165 tūkst. galiojančių sutarčių.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

9

Ūkio bankas bus skaidomas NERIJUS JASAITIS

Lietuvos banko valdyba vakar vakare tris valandas trukusiame posėdyje Ūkio banką pripažino nemokiu ir visam laikui atšaukė jo veiklos licenciją. Ūkio banko įsipareigojimus ir turtą nutarta perkelti į kitą banką. Derėtis kviečiamas Šiaulių bankas.

Lietuvos banko (LB) valdyba nutarė Ūkio banką skaidyti į gerąjį ir blogąjį. “Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad tikslinga pasirinkti trečią alternatyvą iš keturių pasiūlytų, t. y. siūlyti laikinajam administratoriui pradėti derybas su Šiaulių banku dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo”, - vakar po LB valdybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasigedo milijardo litų LB valdyba, įvertinusi Ūkio banko laikinojo administratoriaus Adomo Audicko ataskaitoje pateiktą išvadą, kad Ūkio banko įsipareigojimai yra didesni negu turtas, pripažino Ūkio banką nemokiu ir visam laikui atšaukė jo veiklos licenciją. Laikinojo administratoriaus atliktas Ūkio banko padėties įvertinimas rodo, kad šio banko įsipareigojimai viršija turtą 1,1 mlrd. litų. A.Audicko išvadose teigiama, jog “laiku sustabdžius banko veiklą pavyko išsaugoti dalį sveiko turto, todėl įmanoma tęsti bankinę veiklą”. Įvertinusi laikinojo administratoriaus pateiktą išvadą ir siūlymus dėl Ūkio banko veiklos stabilumo bei patikimumo atkūrimo, LB valdyba nutarė šio banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perduoti kitam Lietuvoje veikiančiam bankui. Lietuvos banko valdyba tvirtina, kad buvo atsižvelgta į būtinybę Ūkio banko krizę spręsti greitai ir veiksmingai, todėl laikinajam administratoriui nurodyta pradėti derybas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko kontroliuojamu Šiaulių banku. Jis pretenduoja perimti gerąją Ūkio banko dalį.

Premjeras Algirdas Butkevičius vakar neslėpė tikįs, jog šio banko krizė bus išspręsta taip, kad neatneš nuostolių nei apdraustų indėlių savininkams, nei valstybei. Jis pabrėžė norintis, kad “bankas pradėtų kuo greičiau veikti nuo kitos savaitės”.

“Lietuvos banko valdyba nusprendė siūlyti laikinajam administratoriui pradėti derybas su Šiaulių banku dėl turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo”, - sakė V. Vasiliauskas. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka Ūkio banko laikinasis administratorius A.Audickas pabrėžė, kad Lietuvos banko valdybos pasirinktas problemos sprendimo būdas yra pigiausias iš pasiūlytų variantų. Jis pareikalautų mažiausiai piniginių išteklių ir leistų daugumai banko indėlininkų per gana trumpą laiką atgauti galimybę disponuoti banke laikomomis lėšomis bei kitomis finansinėmis paslaugomis. Bankroto atveju apie 200 tūkst. banko indėlininkų reikėtų išmokėti daugiau kaip pustrečio milijardo litų.

A.Audickas: “Laiku sustabdžius banko veiklą pavyko išsaugoti dalį sveiko turto, todėl įmanoma tęsti bankinę veiklą.”

LB taip pat konstatavo, kad banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas geriau apsaugotų indėlininkų pasitikėjimą bankų sistemos stabilumu ir patikimumu bei kitus viešuosius interesus nei akcinės bendrovės Ūkio banko likvidavimas dėl bankroto.

Derybose dėl turto perėmimo turėtų dalyvauti ir Indėlių draudimo fondas. Tikimasi, kad jos prasidės jau šiandien ir truks savaitę.

Iš probleminio banko į kitą banką turi būti perduodami įsipareigojimai ar jų dalis, neviršijanti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytos draudžiamos sumos.

Kol vyks derybos, Ūkio banko veikla liks sustabdyta. Tačiau, kaip sakė A.Audickas, tikimasi, kad pasirinkus šį Ūkio banko problemos sprendimo variantą “bus įvykdyti įsipareigojimai absoliučiai daugumai banko klientų, o banko operacijos galėtų būti atkurtos per vieną dvi savaites”. Kai kuriomis finansinėmis paslaugomis Ūkio banko klientai galės naudotis jau kitą savaitę.

Kadangi Ūkio banko licencijos panaikinimas laikomas draudiminiu įvykiu, indėlininkai pagal įstatymą turi atgauti apdraustas lėšas per 20 darbo dienų. Derybas planuojama baigti šią savaitę.

Klientai jau pasirinko Ūkio banko sveikąja dalimi domėjosi Šiaulių bankas ir “Swedbank”.

SEB ir DNB bankai anksčiau atsisakė ketinimų perimti žlugusio Ūkio banko dalį turto ir įsipareigojimų. Šiaulių bankas praėjusį trečiadienį jau pasirašė ketinimų protokolą su Ūkio banko laikinuoju administratoriumi, o penktadienį kreipėsi į Konkurencijos tarybą leidimo koncentracijai įsigyjant dalį Ūkio banko turto ir įsipareigojimų bei 100 proc. bendrovių Ūkio banko lizingo, gyvybės draudimo bendrovės “Bonum Publicum” bei “Sporto klubų investicijos” akcijų.

Vakar pranešta, kad Šiaulių banko klientais jau tapo daugiau kaip 2 tūkst. praėjusią savaitę uždaryto Ūkio banko klientų. Bankas daugiau kaip 1,5 tūkst. buvusių Ūkio banko vyresnio amžiaus klientų jau išmokėjo daugiau nei 400 tūkst. litų pensijų avansų.

•

10

2013 02 19 Lietuvos žinios

Verslas

Ginklų sudėti nežada ir užaugusios dalį kitų ne taip skaidriai veikiančių įdarbinimo įmonių.

Be to, įmonės vadovas pridūrė, kad spartų augimo tempą padėjo išlaikyti didelis padalinių tinklas. “Tai leidžia mums operatyviai reaguoti į kliento poreikius įvairiose geografinėse vietovėse, todėl klientas teikia pirmenybę mums, o ne mūsų konkurentams”, - aiškino jis. Nuo 2010 metų įmonė pradėjo plėtrą į Baltijos šalis ir kol kas ketina jomis apsiriboti.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Sparčiausiai Lietuvoje augančių įmonių sunkmetis neįbaugino jos ir ateityje planuoja plėtrą, nors toliau už Baltijos šalių rinkų dar nesidairo.

Paradoksalu, tačiau verslą užklupęs sunkmetis kai kurioms įmonėms lėmė ne tik iššūkių, bet ir paskatos siekti geresnių rezultatų. Neretai ir šimto procentų metiniu augimu pasigirti galintis verslas tikina sugebėjęs laiku mobilizuoti komandą ir krizės nė nepajutęs. Vieni savo stiprybe įvardija stabilią rinką, kiti - sugebėjimą laiku pasiruošti sunkesniems laikams.

G.Steponavičiūtė: “Galima sakyti, kad krizė mums buvo naudinga - išgyvenome tikrai sunkius laikus, tačiau tuo metu buvome kaip kumštis.”

Išgelbėjo fondai Nuo pat įsikūrimo pradžios kasmet ne mažiau kaip 50 proc. augusi įmonė “Specagra” ir toliau žada plėtrą, nors ir kuklesnę. Panevėžyje įsikūrusi žemės ūkio technika prekiaujanti įmonė, kaip pasakojo jos direktorius Renaldas Pelanis, krizę išgyveno neskausmingai dėl palankios situacijos rinkoje ir gebėjimo lankstumu nurungti didžiuosius rinkos žaidėjus.

“Iš pradžių įmonėje dirbo vos du žmonės, prekiavome atsarginėmis dalimis. Tačiau po truputį plėtėme technikos asortimentą ir 2007-2008 metais sulaukėme ryškesnio augimo. Iki šiol augame - pataikėme į sektorių, kuris nesiskundžia sunkmečiu, todėl krizės metais veiklos rodikliai vis gerėjo”, - sakė R.Pelanis.

Pašnekovo teigimu, įmonei išgyventi krizę padėjo ES parama žemės ūkiui: iš pradžių į ją žiūrėję atsargiai ūkininkai vėliau ėmė sekti sėkmingais savo kaimynų pavyzdžiais. Tuo laikotarpiu smulki įmonė pasistengė būti lankstesnė bei greitesnė už rinkos “banginius” ir taip užsitarnavo klientų pasitikėjimą.

Pradėjusi prekiauti technika įmonė ėmė plėstis po visą Lietuvą, o per-

čio. Anot jos, tuo metu, kai darbuotojams reikėjo sutelkti jėgas bei optimizuoti veiklą, įmonėje įvyko lūžis.

“Galima sakyti, kad krizė mums buvo naudinga - išgyvenome tikrai sunkius laikus, tačiau tuo metu buvome kaip kumštis”, - teigė ji. Įmonės direktorius Justas Urbonas yra sakęs, kad įmonė augo plėsdama veiklą - pradėjo nuo interneto svetainių ir jų dizaino kūrimo paslaugų, o vėliau ėmėsi dokumentų valdymo sistemų kū-

V.Strazdo manymu, net sunkmečiu įmonė augo sparčiu tempu dėl skaidrios veiklos principų ir suformuoto plataus filialų tinklo. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos nai įkūrė filialą ir Estijoje. 2007-2010 metais ji išaugo 236 procentais. “Šių metų įmonės planuose numatėme kuklų, 10 proc., augimą, nes dėl mažėjančios paramos rinka po truputį trauksis. Tačiau tikimės toliau plėstis tiek vidaus rinkoje, tiek Baltijos regione”, - planais dalijosi R.Pelanis.

Rado verslo nišą Per maždaug aštuonerius veiklos metus laikinojo įdarbinimo paslaugą teikiančios įmonės “Biuro” apyvarta išaugo daugiau nei 70 kartų. Įmonės generalinis direktorius Valdas Strazdas sakė, kad tokius rezultatus lėmė pirmiausia rasta neužimta verslo niša. Nors užsienyje laikinojo darbo modelis veikė jau 20 metų, Lietuvoje tai buvo naujovė.

Rinkai plečiantis, kuriantis naujiems žaidėjams įmonė sugebėjo neužleisti savo pozicijos ir kelerius metus augti ne mažiau kaip 100 procentų.

Tai, kaip pabrėžė, V.Strazdas, sąžiningos veiklos principų nuopelnas. “Mes nuo pat veiklos pradžios nemokame jokių “juodų”, “pilkų” ar panašių pinigų. Sakyčiau, pirmieji veiklos metai ir nebuvo tokie sėkmingi, nes rinkoms buvo sunku persiorientuoti, o mums - konkuruoti su nelegaliu darbu. Vėliau adaptavomės ir parduodami savo paslaugas išmokome rasti argumentų, kaip įmonei mokėti visus mokesčius legaliai”, - sakė V.Strazdas.

Jis pažymėjo, kad skaidrus darbo užmokestis pirmiausia palengvina darbuotojų paiešką. O tai suteikia nemažą konkurencinį pranašumą prieš

Nors įmonės veiklos rezultatai apie didelius sunkumus krizės laikotarpiu nesignalizuoja, V.Strazdas neslėpė, kad sunkmečio pradžia įmonei buvo nelengva. “Visame pasaulyje per sunkmetį vienos pirmųjų nukenčia laikinojo įdarbinimo įmonės - mažindamas sąnaudas verslas paprasčiausiai nebeužsisako laikinųjų darbuotojų”, - sakė jis.

Kita vertus, 2008 metų viduryje gerokai stabtelėjęs įmonės augimas jau kitąmet siekė daugiau nei 100 procentų. “Bijodamos rinkose tvyrančio neužtikrintumo įmonės rėmėsi laikinaisiais darbuotojais, o tai išlaikė mūsų teikiamų paslaugų paklausą”, - pridūrė V.Strazdas ir prognozavo, kad šiais metais įmonė augs beveik 140 procentų.

Sunkmetis mobilizavo Informacinių technologijų sprendimus ir konsultacijas teikianti įmonė “Idamas” pateko net į tarptautinį greičiausiai augusių įmonių sąrašą, kai nuo 2007-ųjų iki 2011 metų išaugo 473 procentais. Įmonės direktoriaus asistentė Gražina Steponavičiūtė atskleidė, kad įmonė sustiprėjo būtent po sunkme-

rimo, pradėjo vykdyti “vieno langelio” ir “e. demokratijos” projektus savivaldybėms bei valstybės institucijoms.

G.Steponavičiūtė teigė neabejojanti, kad ateityje bendrovė plėsis tokiais pat tempais - išlaikyti augimą planuojama eksportuojant paslaugas į užsienio rinkas.

J.Urbonas patvirtino, kad įmonė jau yra atlikusi išorinių rinkų analizę ir kai kuriose jų turi kontaktų. “Daugiausia analizavome buvusias NVS šalis, Baltijos ir Skandinavijos šalis. Kadangi mūsų veiklos sritis labiausiai susijusi su viešuoju sektoriumi, orientavomės į rinkas, kuriose mūsų teikiamos paslaugos ir produktai būtų lengviausiai pritaikomi. Pavyzdžiui, buvusiose NVS šalyse valstybinio sektoriaus reorganizaciniai procesai reikalauja naujų informacinių sistemų ir konsultacinių paslaugų, kurias mes galėtume teikti”, - dėstė jis.

Anot pašnekovo, Baltijos šalyse viešojo valdymo procesai panašūs, todėl ir ten matomos plėtros galimybės. O Skandinavijos rinkai gali būti pritaikyti įmonės kuriami el. švietimo produktai ir paslaugos, nes ten švietimui skiriama ypač daug dėmesio.

•

Trumpai DU BANKROTAI

LŽ archyvo nuotrauka

NAUJAS “LIETUVOS ENERGIJOS” HOLDINGAS Įgyvendinant energetikos sektoriaus pertvarką numatoma, kad valstybės valdoma elektros gamybos grupė “Lietuvos energija” perimtų valstybės valdomas šilumos ir elektros įmones. Premjeras Algirdas Butkevičius teigė: “Ne Visagino atominė elektrinė (VAE) turėtų būti kaip pagrindinė “Lietuvos energijos” įmonė, bet turėtų būti “Lietuvos energija”, kuri valdytų šilumos ir elektros ūkį bei formuluotų aiškią strategiją.

VAE būtų kaip atskira įmonė, kuri priklausytų “Lietuvos energijai”, sakė premjeras. Ministrų kabinetas praėjusią savaitę pritarė, jog di-

džiausias šalies energetikos įmones valdančios bendrovės VAE akcijos bus perduotos Finansų ministerijai.

Artimiausiu metu Vyriausybė ketina patvirtinti naują energetikos įmonių struktūrą - naujas “Lietuvos energijos” holdingas, kuriam turėtų priklausyti ir bendrovė VAE, bus perduotas valdyti Energetikos ministerijai. Nuo pernai rugsėjo pabaigos Ūkio ministerijai pavaldi Visagino atominė elektrinė valdo “Lietuvos energijos” ir LESTO akcijas. Jos buvo perduotos iš Energetikos ministerijos Ūkio ministerijai, įgyvendinant ES trečiojo energetikos paketo reikalavimus ir atskiriant įmonių kontrolę. “Litgrid” valdymas liko Energetikos ministerijoje.

Licencijos netekusiai Nacionalinei kredito unijai (NKU) Vilniaus apygardos teismas penktadienį iškėlė bankroto bylą. NKU bankroto byla iškelta vasario 15 dieną, o unijos bankroto administratore paskirta bendrovė “Verslo konsultantai”. Vilniaus apygardos teismas nustatė dviejų mėnesių laikotarpį, per kurį kreditoriai bankroto administratoriui turi pateikti savo reikalavimus. Nacionalinė kredito unija sausio pabaigoje pripažinta nemokia, jos veiklos licencija atšaukta visam laikui. Laikinojo NKU administratoriaus vertinimu, 2012 metų gruodžio 13 dieną unijos grynoji vertė buvo 99,1 mln. litų, įsipareigojimai - 123,4 mln. litų, turto grynoji vertė buvo 24,3 mln. litų mažesnė už įsipareigojimus. Pagrindinė to priežastis - didelės paskolos, kurių didžiąją dalį NKU suteikė antrąjį 2012 metų pusmetį. Laikinojo administravimo metu, pasitelkus Registrų centro turto vertintojus, nustatyta, kad vien už 13 abejotinų paskolų įkeisto turto vertė yra ne 58,3 mln. litų, kaip deklaruodavo pati NKU, o beveik 30 kartų mažesnė - 2,1 mln. litų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Valstybine mokesčių inspekcija tikrina 468 Nacionalinės kredito unijos indėlininkus, kurie unijoje turėjo didesnius nei 65 tūkst. litų indėlius ir pretenduoja gauti atitinkamas išmokas. Kokia

bendra šių indėlių suma, nenurodoma. FNTT praėjusią savaitę skelbė, kad aiškinasi, ar didesni Nacionalinės kredito unijos indėlininkai praturtėjo teisėtai. Unijos indėlininkams, turėjusiems daugiau nei 65 tūkst. litų indėlius, draudimo išmokų mokėjimas laikinai pristabdytas. Anksčiau skelbta, kad likusiems 2617 indėlininkams, kurių indėliai nesiekė 65 tūkst. litų, pervesta 54,502 mln. litų draudimo išmokų. Kredito unijai “Švyturio” taupomajai kasai taip pat iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimų bus laukiama mėnesį, kai įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl unijos bankroto. Bankroto byla unijai iškelta vasario 15 dieną. Stabdyti “Švyturio” taupomosios kasos

unijos veiklą Lietuvos bankas nutarė sausio pabaigoje. Suformavus reikiamus specialiuosius atidėjinius, 2012 metų gruodžio 31 dienos finansinių ataskaitų duomenimis, kredito unijos “Švyturio” taupomosios kasos turtas buvo 16,76 mln. litų, įsipareigojimai - 18,31 mln. litų, kapitalas minus 1,55 mln. litų. Unijos turto grynoji vertė buvo 1,55 mln. litų mažesnė už įsipareigojimus.

LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,5887 +0,2859% 1 Australijos doleris 2,6652 -0,4015% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0031 +0,3996% 1 Kanados doleris 2,5701 -0,3735% 1 Šveicarijos frankas 2,8019 -0,0250% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,1483 +0,1591% 10 Čekijos kronų 1,3595 +0,0221% 10 Danijos kronų 4,6285 -0,0043% 1 DB svaras sterlingų 4,0067 -0,1048% 100 Vengrijos forintų 1,1821 +0,0423% 100 Islandijos kronų 2,0046 -0,0998% 100 Japonijos jenų 2,7525 -1,3951% 100 Kazachstano tengių 1,7201 +0,2500% 1 Latvijos latas 4,9337 -0,0385% 10 Moldovos lėjų 2,1370 +0,2433% 10 Norvegijos kronų 4,6656 -0,0043% 10 Lenkijos zlotų 8,2351 -0,2526% 100 Rusijos rublių 8,5903 +0,2817% 10 Švedijos kronų 4,0899 +0,1296% 1 Turkijos naujoji lira 1,4634 +0,3622% 10 Ukrainos grivinų 3,1919 +0,4950% 2013 02 19, LB

2013 02 19 Lietuvos žinios

Trasa

11

Gena estus nuo ekologijos olimpo V.Daukšas prognozavo, kad į Lietuvą jau artimiausiu metu plūstels dar daugiau naudotų ekologiškų mašinų, nes Vakaruose baigiasi garantija tų hibridų, kuriuos vakariečiai dėl smarkiai patobulėjusių technologijų pradėjo pirkti ypač aktyviai.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Bliūkšta visuotinai paplitusi nuomonė, kad ekologiškų mašinų rojus yra Estija.

Pasirodo, per 2012 metus hibridinių automobilių lietuviai nupirko triskart daugiau nei estai ir šešiskart daugiau nei latviai.

Naujieną, kuri gali būti prilyginta sensacijai, atskleidė automobilių rinkos tyrimus atliekančio portalo Autoplius.lt neseniai paskelbti duomenys. Anot jų, pernai į Estiją buvo įvežti 168, į Latviją - 81, o į Lietuvą net 479 hibridiniai automobiliai. “Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, kad kalbama ne vien apie visiškai naujus, bet ir apie naudotus hibridus. Beveik visi, o gal ir visi estų nupirkti hibridiniai automobiliai yra visiškai nauji, o mūsų tautiečiai mieliau perka naudotas, pigesnes mašinas”, - dienraščiui LŽ sakė Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas.

Tačiau faktas akivaizdus - pastaruoju metu į mūsų šalį įvežama daug daugiau ekologiškų automobilių nei į kitas Baltijos kaimynes, o artimiausiais metais, pasak tyrimus atlikusio portalo atstovo, tas skirtumas dar didės.

Laukia antplūdžio Kodėl tautiečiai taip pamėgo hibridus? “Kadangi rezultatas ir mums patiems buvo labai netikėtas, fenomeno priežastims išsiaiškinti atlikome atskirą tyrimą. Visų pirma sužinojome, kad net 70 proc. Lietuvos gyventojų mielai įsigytų taupius hibridinius automobilius. Tačiau daugeliui jų neįveikiamas barjeras yra didelė tokių mašinų kaina. Padėtis pradėjo keistis tuomet, kai Vakaruose baigėsi prieš trejus ar šiek tiek daugiau metų pagamintų hibridinių automobilių garantinės priežiūros laikas. Kadangi anksčiau labai masiškai hibridai nebuvo gaminami, galima sakyti, kad tik pasibaigus garantijoms pradėjo formuotis ir šių automobilių rinka”, teigė V.Daukšas.

Estijoje hibridai prieinamesni

Lietuvos gatvėmis važinėja greičiausiai daugiau ekologiškų automobilių nei Estijoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Pastaruoju metu į mūsų šalį įvežama daug daugiau ekologiškų automobilių nei į kitas Baltijos kaimynes.

Jis neabejoja, kad Lietuvos gyventojus pirmiausia patraukė labai tinkamos naudotų hibridinių automobilių kainos. “Atlikdami tyrimą žiūrėjome, kiek kainuoja visiškai nauji ir naudoti hibridai. Tarkime, visiškai naujas automobilis “Toyota Avensis” su dyzeliniu varikliu kainuoja apie 80 tūkst. litų, hibridinis “Toyota Prius” - apie 100 tūkst. litų, o penkerių metų senumo tų pačių mašinų kaina siekia atitinkamai 25 tūkst. litų ir 19 tūkst. litų.

Kitaip tariant, naudotas hibridinis

KAI KURIŲ HIBRIDINIŲ AUTOMOBILIŲ KAINŲ PALYGINIMAS (LT) Modelis

Kaina Estijoje

Kaina Lietuvoje

“Toyota Yaris Hybrid”

nuo 58 615

nuo 59 990

“Honda Jazz”

nuo 66 757,5

nuo 68 720

“Honda CR-Z”

nuo 76 072

nuo 82 420

“Toyota Auris”

nuo 76 210

nuo 78 360

“Honda Insight Hybrid”

nuo 79 315

nuo 83 770

“Toyota Prius”

nuo 97 876

nuo 98 980

“Lexus CT 200h”

nuo 101 361

nuo 104 830

“BMW Active Hybrid5”

nuo 222 525

nuo 243 796

“BMW Active Hybrid7”

nuo 317 848

321 050

“Lexus LS 600h”

nuo 370 633

nuo 383 340 Šaltiniai: whatcar.ee, LŽ

“Toyota Prius” yra 6 tūkst. litų pigesnis nei dyzelinis to paties gamintojo modelis. Jeigu prisiminsime, kad dauguma hibridų sunaudoja

perpus mažiau degalų nei dyzelinu varomos mašinos, žmonėms pirkti hibridus apsimoka”, - svarstė Autoplius.lt plėtros vadovas.

Bendrovė “Autotyrimai” dienraščiui LŽ pateikė kiek kitokius naujų hibridinių automobilių pardavimo duomenis. Pasak jos atstovų, tarkime, 2012 metais Estijoje ir Latvijoje buvo nupirkta daugiau naujų hibridinių automobilių (atitinkamai 205 ir 182), nei įvežta. Paradoksą galima paaiškinti tuo, kad estai ir latviai 2012-aisiais įsigijo ne vien pernai, bet ir anksčiau įvežtas mašinas. Anot bendrovės “Autotyrimai”, lietuviai pernai pagal naujų hibridų pardavimą buvo antri po estų - per 2012 metus Lietuvoje parduotas 141 hibridas. Įdomu tai, kad naujų hibridų kainos Estijoje daug mažesnės nei Lietuvoje. Vieno modelio - net daugiau kaip 6 tūkst. litų. Daugumos ekologiškų automobilių kainų skirtumai buvo tokie dideli, kad juos sieti vien su tuo, jog Estijoje cirkuliuoja euras ir kaimynams nėra į mašinos kainą įskaičiuojamas papildomas mokestis už valiutos keitimą, tikrai neišeina.

“Sunku tai pripažinti, bet, deja, Estijos piliečiai ir valdžia yra daug solidaresni nei Lietuvoje. Prieš kurį laiką estai vieningai deklaravo, kad savo rinkoje pirmenybę skirs ekologiškiems automobiliams. Pavyzdžiui, perkantiems elektromobilius estams Vyriausybė išmoka net iki 18 tūkst. eurų (62,1 tūkst. litų) siekiančią paramą. Su valdžia solidarizuojasi ir automobilių pardavėjai, jie sąmoningai mažina parduodamų mašinų maržą”, - atskleidė automobilių ekspertas Mindaugas Glinskis.

Kartu jis pripažino, kad daugiau naujų automobilių parduodantys estai gali ir šiaip labiau mažinti mašinų kainas - dėl didesnės apyvartos pardavėjų pelnas nenukenčia.

•

Prancūzijos įmonės ieško išsigelbėjimo Prancūziškų automobilių gamintojai niekaip neišbrenda iš sunkių laikų. Smunkant paklausai, spaudžiant profsąjungoms ir artėjant masiniams atleidimams specialistai svarsto, ar įmonės nežlugs iki metų pabaigos.

Neramios nuotaikos vyrauja abiejų didžiųjų gamintojų stovyklose. “Renault” grynosios pajamos per 2012 metus sumažėjo 15 proc., o “PSA Peugeot Citroen” koncernas pranešė pernai patyręs net 5 mlrd. eurų nuostolį.

Tiesa, didžiąją dalį kvapą gniaužiančios sumos sudarė nurašytas 4,7 mlrd. eurų vertės turtas, taigi veiklos nuostoliai nebuvo itin žlugdantys. Dar vasarą pranešta, kad kiekvieną mėnesį “PSA Peugeot Citroen” išleidžia 200 mln. eurų daugiau, nei sugeba surinkti, tačiau dabar padėtis santykinai pagerėjusi - išlaidos viršija pajamas “tik” apie 100 mln. eurų per mėnesį.

Laukia atleidimas Koncerno padėtį dar labiau sunkina rūpestis dėl uždaromoje One su

cūzijoje buvo uždarytas prieš 20 metų - tuomet gamyklos Bijankūre atsisakė “Renault”. Daliai darbuotojų ketinama rasti vietos gamykloje Puasi, bet visiems suteikti naujų darbo vietų nepavyks.

Profsąjungų dėmesį patraukė ir kitas didelis automobilių gamintojas “Renault”. Įmonės atstovai patvirtino dalyvavę net dešimtyje susitikimų su darbuotojų atstovais, o paskutinis taip pat vykęs praėjusią savaitę. “Renault” neplanuoja masinio atleidimo, tačiau įmonė ketina dar labiau apkarpyti išlaidas ir kiekvieno automobilio gamybos sąnaudas sumažinti 300 eurų (apie 1035 litais).

Miglota ateitis Viltį praradę automobilių ir padangų gamyklų darbuotojai per demonstraciją Paryžiuje svaidėsi dažais ir liepsnomis. / Reuters/Scanpix nuotrauka Bua gamykloje dirbančių žmonių.

Kitų metų pradžioje galutinai uždarius gamyklą darbo neteks daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Taip pat planuojama panaikinti apie 1,4 tūkst. etatų gamykloje Rene ir atleisti dar apie 3,6 tūkst. darbuotojų iš administracijos, komercijos bei tyrimų padalinių. Dėl koncerno sunkumų darbo neteks

apie 8 tūkst. žmonių, todėl “PSA Peugeot Citroen” susidūrė su stipriu profsąjungų pasipriešinimu. Po ilgų derybų praėjusią savaitę koncerno ir profsąjungų atstovai paskutinį kartą sėdo prie bendro stalo. Manoma, kad One su Bua gamyklos uždarymas paveiks visos šalies ekonomiką.

Pastarąjį kartą didelis fabrikas Pran-

Tai neatrodo daug, bet įmonė ketina iki 2016 metų pagaminti mažiausiai 710 tūkst. automobilių, taigi bendra sutaupyta suma susidarytų gana solidi. Tačiau nėra jokių garantijų, kad rasis šitiek naujų automobilių pirkėjų. Europos rinkose vyrauja kuklios prognozės šiems metams, stabilaus augimo dar nesitikima, taigi neaišku, kaip “Renault” ketina pasiekti užsibrėžtus skaičius. “Credit Suisse” analitikas Davidas Arnoldas

spėjo, kad gamintojas “užstatė namus”, kad tik šįmet atsigautų. Anot jo, pardavėjų salonuose yra kaip niekad daug neparduotų šios markės automobilių, o turint galvoje snaudžiančią Europos rinką, gali būti sunku juos parduoti. Tačiau finansinė “Renault” padėtis nėra bloga, mat pernai įmonė už 924 mln. eurų pardavė turėtas “Volvo” akcijas. Be to, 18 proc. kritusį “Renault” prekės ženklo automobilių pardavimą Europoje iš dalies kompensavo 9,1 proc. augimas už žemyno ribų.

Transporto sektoriaus pramonę Prancūzijoje purto ne tik automobilių gamintojų sunkumai. Stambus JAV padangų gamintojas “Titan”, gaminantis “Goodyear” prekės ženklo padangas sunkiajai technikai, pranešė nutraukiantis gamybą fabrike Amjene. Dėl to Paryžiuje prie pagrindinės “Goodyear” būstinės buvo surengtos didžiulės demonstracijos, kilo riaušės. Uždarius padangų gamybos liniją darbo neteks 1173 žmonės, tačiau dar neaišku, kokios pagalbos jie gali tikėtis.

•

just-auto.com, connexionfrance.com, reuters.com, LŽ

12

2013 02 19 Lietuvos žinios

Mokslas

Apie žemaičius - savus ir kitokius Žemaičiai savo istorine savimone, etnokultūriniu savitumu ryškiausiai išsiskiria iš visų Lietuvos etnografinių bendruomenių. Etnologas dr. Petras Kalnius nelinkęs veltis į lingvistinius ginčus ar į politines spekuliacijas, tačiau siūlo pasvarstyti, kas yra žemaičiai, nuo senovės tokie artimi kitiems lietuviams ir kartu - tokie skirtingi.

MILDA KNIEŽAITĖ

Š

iemet minime Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų. Šiai sukakčiai dedikuota ir dr.

P.Kalniaus etnologinė monografija “Žemaičiai: XX a. XXI a. pradžia”. Mokslininkas žemaičių tema pradėjo domėtis prieš keliolika metų, kai nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje gana aštriai imtas kelti vadinamasis žemaičių klausimas, ir šio amžiaus pradžioje atliko išsamų žemaičių bendruomenės tyrimą, pažvelgė į šią lietuvių potautę ir kitų Lietuvos etnografinių grupių akimis.

Iš tautų virsmo - Kodėl žemaičių klausimas iškilo XX a. pabaigoje?

- Jis yra visame pasaulyje vykstančių procesų atgarsis. Esame prieštaringo reiškinio liudytojai, kai kartu su ekonomikos globalizacija, neregėtais kultūriniais mainais tarp tautų, valstybių, žemynų, didžiule gyventojų migracija ir maišymusi atsirado visiškai priešingas procesas. Visuose žemynuose, taip pat ir Europoje, atgyja vadinamieji vietiniai identitetai, vietinių tapatybių, mažųjų tėvynių ieškojimas. Beveik visose Europos valstybėse vietinės kultūrinės grupės, dar vadinamos etnografinėmis, subetninėmis, lokaliosiomis bendruomenėmis, skelbiasi tautomis ir reikalauja autonomijos arba net nepriklausomybės. Ypač aktyviai reiškiasi savo valstybingumo neturinčios autochtoninės tautelės. Pavyzdžiui, katalonai ir baskai - Ispanijoje, friulai ir ladinai Italijoje. Škotai Jungtinėje Karalystėje jau baigia nepriklausomybę išsikovoti, o fareriečiai Danijoje yra sutarę, kada ją gaus, ir danai nesvyruodami ją atiduoda. Prancūzijoje smarkiai juda elzasiečiai, bretonai, korsikiečiai (jie - ne etniniai prancūzai), taip pat ir galų kilmės prancūzai provansalai. Korsikiečiai ribotą autonomiją gavo, bet reikalauja pripažinti juos tauta, Paryžius nesutinka. Lenkijoje aktyviai reiškiasi kašubai (su jais draugauja žemaičiai), Latvijoje tautos statuso reikalauja latgaliai, Estijoje - setų bendruomenė. Rusijos Federacijoje ugrų-finų tautos telkiasi į pasaulinę jas vienijančią kultūrinę organizaciją ir tuo pat metu... visur jų subetninės grupės skelbiasi atskiromis tautomis. (Maskva jas linkusi pripažinti, atrodo, kad tokį procesą skatina.)

Mažumų tyrėjai prognozuoja stiprų separatistinį judėjimą ir Bavarijoje.

Etnologų manymu, šiam procesui įtakos turėjo tautinėse valstybėse labai ilgai egzistavęs kai kurių kultūrinių grupių tradicinių vertybių nevertinimas, menkinimas, tapatybių įvairovės ignoravimas. Kai valstybės kūrėsi tautiniu pagrindu (XIX a. - XX a. pradžioje), beveik visos jos, taip pat ir senosios, anksčiau egzistavusios imperijos, įsiurbė daugybę etnografinių, subetninių grupių, net mažyčių vietinių tautų, kurios niekur kitur neturi valstybingumo.

Ir kuriant bendrinę kalbą tų tarmių nelabai paisyta. Jos visur buvo nustumtos žemyn. Kai kur net ne tarmės, o mažų tautelių kalbos buvo paverstos regioniniais dialektais. Nuoskaudą dėl nevertinimo, tradicijų sumenkinimo tos bendruomenės ilgai turėjo savo širdyje, bet XX a. antrojoje pusėje griūvant paskutinėms imperijoms, išsivaduojant daugybei tautų, ji prasiveržė.

Etnologas P.Kalnius į žemaičius pažvelgė ir iš istorinės perspektyvos, ir visame pasaulyje vykstančių procesų kontekste. / Romo Jurgaičio nuotrauka Tam, kas dabar vyksta, britų sociologas Anthony Smithas yra pasiūlęs Šetlando efekto terminą: dar nebaigus Škotijai išsikovoti visiškos nepriklausomybės iš Anglijos, Šetlando sala jau reikalauja nepriklausomybės iš Škotijos.

Daugybė panašių pavyzdžių būtų ir kitose valstybėse, kituose žemynuose.

Mūsų žemyne šį procesą labai paskatino ir Europos Sąjungos pradėta propaguoti regionizmo idėja. Daugiausia rūpintasi socialine ekonomine regionų plėtra, tačiau regionizmo idėją visose nacionalinėse valstybėse pasigavo etninių ir subetninių grupių lyderiai: jei kuriami regionai ir kalbama apie

siai - apklausus po keliasdešimt žemaičių Vilniuje ar Kaune, daugiausia studentų arba Žemaičių kultūros draugijos aktyvistų. Akivaizdu, kad tokie duomenys yra nereprezentatyvūs, vien iš jų negalima spręsti apie visą žemaičių bendruomenę, reikia matyti, kas vyksta pačioje Žemaitijoje. Aš apklausiau iš viso daugiau kaip 600 žemaičių devyniuose Žemaitijos rajonuose. Manau, kad padariau reprezentatyvią atranką kvotų metodu pagal oficialios statistikos duomenis, kad būtų proporcingai įvairaus amžiaus grupių vyrų ir moterų, gyvenančių miestuose, miesteliuose ir kaimuose, atitinkama propor-

Atskira tauta save laiko mažiau kaip 4 proc. žemaičių. Tiek pat jų mano, kad žemaičių tarmė yra atskira kalba. jų atsilikimo likvidavimą, tai, girdi, reikia daryti pirmiausia etnografiniu pagrindu. Nors iš tikrųjų tas atsilikimas nėra griežtai apibrėžiamas etnografiškai - jis apima daugelio etnografinių grupių gyvenamas teritorijas. Žinoma, prisideda ir merkantiliniai pačių etnografinių grupių kultūrinio, mokslinio ar politinio elito interesai. Jei būtų kuriamas savivaldos regionas etnografinės grupės gyvenamoje teritorijoje, tokį reikalavimą kėlę lyderiai jau pretenduotų į aukščiausius regiono valdžios postus.

Ko nori žemaičiai - Kas lėmė jūsų pasirinkimą imtis mokslinės studijos žemaičių tema?

- Šia tema yra rašę nemažai mokslininkų, tiek etnologų, tiek istorikų, ir ne kartą buvo kalbama neva visos žemaičių bendruomenės vardu, nors dažniau-

cija ūkininkų, tarnautojų, valstybės valdininkų, studijuojančio jaunimo.

- Kokia buvo 2001-2005 metais atlikto tyrimo esmė, ko žmonių klausėte?

- Klausta daug ko. Pavyzdžiui, kaip suvokia save ir kuo laiko savo tarmę, kaip įsivaizduoja savo regioną, kokios savivaldos nori, kokių problemų mato, kaip vertina save ir kitus lietuvius.

Palyginimui tais pačiais klausimais apklausiau ir kituose regionuose gyvenančius suvalkiečius, dzūkus, aukštaičius. Paaiškėjo, kad svarbiausios problemos yra visų vienodos ir daugiausia - socialinės. Žmones labiausiai jaudino nedarbas, mažas užmokestis už žemės ūkio produkciją, sunkiai pasiekiama sveikatos apsauga, didelis nusikalstamumas ir kad nesaugu gyventi kaimuose, nėra vaikų darželių, mažos pensijos, maži atlyginimai ir kad ap-

skritai sunku pragyventi. Tik maždaug penktadaliui žemaičių įdomi savo regiono idėja. Vos keliems procentams žemaičių svarbus ir “žemaičių tautybės” klausimas, tačiau beveik visi nori, kad jų tarmė būtų toleruojama valdžios įstaigose, kad ji nebūtų pajuokiama viešose vietose.

Žadintojų rūpestis - Studijos išvadose rašote: “Į apatiją ir pesimizmą linkusi žemaičių bendruomenė...”

- Turėjau omenyje pirmiausia tai, kad gana nedidelė žemaičių dalis (mažesnė nei dzūkų) rūpinasi išlaikyti savo tradicinę kultūrą. Tačiau reikia pabrėžti, kad Žemaitija yra labai sluoksniuota, įvairi ir kaip jokia kita bendruomenė Lietuvoje turi tokį didelį būrį savo “žadintojų”. Žemaičių kultūrinis elitas labai rūpinasi tarmės likimu, žemaičių tradicinės kultūros išlaikymu, dažniau nei kiti kelia savivaldos klausimus. Dar svarbu, kad žemaičiai vieninteliai tai daro nepaliaujamai, nuolat ir iriasi į gilumą. Jie reikalauja tokių dalykų, kurių nereikalauja kiti. Žemaičių bendruomenėje ir tarp jų elito yra žmonių, kurie skleidžia žemaičių kaip tautos idėją, siekia, kad žemaičių tautybė būtų įskaityta ir per gyventojų surašymus. Žemaičiai kuria savo raštą. Jie sukūrė savo abėcėlę (ji panaši į latvių, nes latviškos raidės labiau tinka žemaitiškiems garsams išreikšti) ir rašybos taisykles. Kalbininkai Aleksas Girdenis ir Juozas Pabrėža yra parašę “Žemaičių rašybos” vadovėlį. Dalis žemaičių reikalauja mokyti jų vaikus mokyklose žemaičių rašto, kai kas - gal net visus dalykus, bent jau pradinėse klasėse, dėstyti žemaitiškai. Žinoma, tai turi tam tikrą realų pagrindą,

nes ir kalbininkai nežemaičiai pripažįsta, kad žemaičių vaikai, pradėję lankyti mokyklą, lietuvių bendrinę kalbą turi išmokti kaip naują. Nei dzūkams, nei suvalkiečiams, nei etnografiniams aukštaičiams to nereikia daryti. Jie tik truputį prisitaiko, nes priklauso tam pačiam vadinamajam aukštaičių dialektui. Net kalbininkas Zigmas Zinkevičius vienoje knygoje yra rašęs, kad žemaičių tarmė skiriasi nuo aukštaičių kur kas labiau nei ukrainiečių ar baltarusių kalbos nuo rusų kalbos.

Aktualiausiu klausimu - Savo studijoje pateikėte visuomenei ir dvi tarp mokslininkų išsiskiriančias nuomones dėl žemaičių istorinio etniškumo.

- Vienas kertinių mokslinio ginčo klausimų, iškeltas dar sovietmečiu, - ar žemaičiai tolimoje praeityje buvo tokia pat bendruomenė lietuvių atžvilgiu kaip jotvingiai, prūsai ar kitos baltų gentys? Kalbininkai ir istorikai sutarė, kad tokio žemaičių etninio vieneto nebuvo ir tarmė susiformavo gana vėlai, apie XIV amžių. Tačiau absoliuti dauguma archeologų, vadovaujamų Adolfo Tautavičiaus, pagrindė koncepciją, kad žemaičių etninis vienetas egzistavo jau prieš 1,5 tūkst. metų, turėjo savo kultūrą, kitokią laidoseną, ginklus, ir žemaičiai buvo labiau giminingi žiemgaliams nei aukštaičiams. Iš kalbininkų šią nuomonę palaikė A.Girdenis. Vis dėlto visi mokslininkai vengė atsakyti į aktualiausią klausimą, kurį pradeda kelti žemaičių politikai: jei etninis žemaičių vienetas egzistavo baltų genčių konsolidacijos laikotarpiu, kada jis išnyko ar tebėra ir dabar? Jei tebėra, tai kas tokie yra žemaičiai? Ar jie iš tikrųjų tauta?

2013 02 19 Lietuvos žinios

Mano, kaip etnologo, įsitikinimu, į šį klausimą reikia atsakyti. Neturiu kategoriškos nuomonės apie praeityje buvusius žemaičius. Išstudijavus ir vienų, ir kitų pozicijas, man artimesnė ta, kad žemaičių etninis vienetas baltų genčių konsolidacijos laikotarpiu yra egzistavęs. Man keistai atrodo tokie teiginiai, kad žemaičių etninio vieneto nebuvimą V-VIII a. įrodo tai, jog ir Vytautas savo laiške imperatoriui Zigmantui rašė, ir Konstanco bažnytiniame susirinkime buvo deklaruota, kad žemaičiai yra tie patys lietuviai. Tuo metu teigta, kad ir jotvingiai yra lietuviai, nors dabar žinome, jog taip nebuvo. Tai kas ir kada klydo? Manau, jei žemaičiai būtų išnykę kaip jotvingiai, šiuo metu apie juos kalbėtų lygiai taip pat. Jotvingiai nebeaktualūs, todėl galima sakyti, kad buvo atskiras etninis vienetas. Tačiau žemaičiai egzistuoja dabar, todėl daug kam atrodo, kad taip teigti yra pavojinga, net jeigu kalbama apie prieš 1,5 tūkst. metų buvusią gentį. Turiu labai aiškią nuomonę apie dabartinę žemaičių bendruomenę: šiuo metu žemaičių kaip atskiro etninio vieneto nebėra.

Man etninės bendruomenės nėra koks nors nekintantis dalykas, kaip kad rakandas, padėtas muziejuje. Gyva žmonių bendruomenė nuolat kinta - bendrauja, maišosi, asimiliuojasi. Todėl keistai atrodo istorikų mėginimai spręsti apie V a. žemaičius iš šaltinių, surašytų po beveik tūkstančio metų. Juose žemaičiai, kaip ir aukštaičiai, pradedami minėti tik nuo XIII amžiaus. Mano nuomone, žemaičiai per keliolika šimtmečių labai keitėsi, pamažu integravosi į lietuvių tautą ir joje šiuo metu yra išlikę kaip labai integrali dalis, tačiau ne tokio pat pavidalo bendruomenė kaip dzūkai ar suvalkiečiai. Todėl tiek kalbininkai, tiek istorikai, tiek etnologai žemaičius vadina lietuvių potaute. O tai nėra tas pat kas etnografinė grupė. Žemaičiai ryškiai skiriasi savo dialektu, keliančiu minčių net apie atskirą kalbą. Jie turi istorinę savimonę, visos savo istorijos atminimą: ir apie Durbės, ir apie Saulės mūšį, ir apie egzistavusią Žemaičių seniūniją, praeityje turėtą autonomiją. Žemaičiai turi ir atskirą, labai savitą tradicinę kultūrą. Ir šiuo metu dalis jų turi sudvejintą etninę savimonę: lietuviai, bet ir žemaičiai, arba lietuviaižemaičiai, žemaičiai - lietuviai. Tokios sudvejintos savimonės neturi nei dzūkai, nei suvalkiečiai, nei etnografiniai aukštaičiai. Tačiau žemaičių etnoso nebėra, net jei pripažinsime, kad priešistorėje jis yra buvęs. Jie yra integravęsi į lietuvių tautą: ėjo į bendrus istorinius žygius su lietuviais, turėjo bendrus siekius, bendras kovas, ypač XIX a., dalyvavo bendrame knygnešių žygyje, XIX a. pabaigos lietuvių kultūriniame atgimime, Nepriklausomybės kovose, partizaniniame kare, Sąjūdyje. Žemaičiai su kitais lietuviais labai vieningai suvokė savo istorinį bendrumą ir likimą. Šiuo metu didžioji dauguma žemaičių brangina ir vertina Lietuvos valstybę, gerbia ir pripažįsta lietuvių tautą kaip savo. Dabartiniams žemaičiams Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra toks pat savas kaip, sakysim, dzūkams ar suvalkiečiams - Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Arba Vytautas Didysis - visiems vienodai brangus. Apklausos duomenimis, atskira tauta save laiko mažiau kaip 4 proc. žemaičių. Tiek pat jų mano, kad žemaičių tarmė yra atskira kalba. Daugiau kaip 90 proc. žemaičių mano, kad yra lietuvių tautos atstovai ir lietuvių kalba yra jų gimtoji kalba.

Jie vertina ir gerbia bendrinę kalbą kaip savą. Žemaičiams brangūs bendri istoriniai herojai, bendra kalba, bendra valstybė. Jie yra glaudžiai integravęsi ir integruojasi savanoriškai.

Mokslas

Žemaičiai kitokie ir per Užgavėnes. / Arūno Baltėno nuotrauka siuntė pasiuntinius pas Mindaugą, kad priimtų į savo valstybę. Kai kūrėsi Žemaičių seniūnija, visose sutartyse, privilegijose pažymėta, kad žemaičiai į Lietuvos valstybę įėjo savanoriškai - nenukariauti.

- Ar jautė žemaičiai kokių nors nuoskaudų?

- Žinoma, ano meto žemaičiai gal ir turėjo nuoskaudų Vytautui, kai ne kartą juos pardavė kryžiuočiams, tačiau daugelis, manau, ir tuo metu suprato, kad Vytautas tai darė neturėdamas kitos išeities, ir matė, kad toks jo atsitraukimas yra laikinas. Vytautas juk irgi niekada nenorėjo žemaičių išsižadėti.

Manoma, kad Žalgirio mūšis didele dalimi dėl Žemaitijos kilęs, nes Vytautas norėjo ją atsiimti. Jis ir kitų žygių darė, kad atsiimtų Žemaitiją susiklosčius palankioms sąlygoms, ir “staugė kaip liūtas”, anot metraščių, sužinojęs, kad imperatorius Zigmantas pripažįsta Žemaitiją Ordinui. Visiškai nesutinku, kad šiuo metu plačiuosiuose Žemaitijos sluoksniuose yra istorinių nuoskaudų dėl Vytauto padarytų žingsnių. Jas eksploatuoja tik pavieniai žemaičių “politikieriai”.

Bet kai kalbame apie tradicinių vertybių negerbimą ar tapatumo įvairovės ignoravimą, iš dalies tai galima priminti ir Lietuvai žemaičių atžvilgiu. Tarkim, prieškario Lietuvoje tarp lietuvių inteligentijos vyravo nuostata, kad reikia visiems atsisakyti savo tarmių ir visai Lietuvai pradėti kalbėti bendrine kalba. Žemaičiai labiausiai tam priešinosi. Tarp valdininkų aukštaičių tuo metu neretai pasitaikydavo tam tikro nepakantumo žemaičių tarmei. Tačiau

ir tuo metu žemaičiai buvo gerbiami dėl savo istorinių žygdarbių, kovų su kryžiuočiais. Žemaitiškumas ne visada toleruotas sovietmečiu. Pavyzdžiui, dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo pastatytas ne vienas radijo spektaklis žemaičių tarme, tačiau staiga jų neliko, nes nežemaičiai nenorėjo klausytis. Tuometinėje Valstybinėje konservatorijoje taip pat ne okupacinės valdžios, o greičiausiai pa-

tini ir iš tikrųjų pavojingi Lietuvos valstybei. Pavyzdžiui, savivaldos regiono idėja. Toks regionas turėtų savo prezidentą, seimą, vyriausybę, leistų savo teisės aktus, taip pat turėtų savo sienas, nužymėtas konstitucijoje, o nacionalinė valstybė būtų pasižadėjusi jų neliesti ir nekeisti, kilus konfliktui tarp valstybės ir regiono, valstybė negalėtų regiono panaikinti. Visa tai yra pažymėta Europos regionų

Politinio pobūdžio žemaičių reikalavimai yra visiškai nepageidautini ir iš tikrųjų pavojingi Lietuvos valstybei. čių lietuvių laikytasi griežtos nuostatos, kad aktorius, radijo, televizijos diktorius turi atsikratyti savo tarmiškos tarties, kitaip jis bus netinkamas. Žinoma, sovietmečiu reikėjo būti vieningiems. Šiuo metu esame kur kas tolerantiškesni. Tačiau kai pasidarėme laisvi, žemaičiai pareiškė, kad jų tapatumas vis dėlto yra šiek tiek pažeistas, todėl padėtį dera taisyti. Mano nuomone, tarmės yra reikalingos ne tik kalbotyros mokslui, kalbos raidai studijuoti, bet ir pačių žmonių savijautai. Jei žmogus gali kalbėti savo gimtąja tarme, jis daug geriau jaučiasi - kaip namie. Tai pasakytina ne tik apie žemaičius. Manau, kad reikia leisti ir žemaitiškus viešuosius užrašus, nes žemaičių tarmė taip pat yra valstybinės lietuvių kalbos atmaina. Ji turi kur kas didesnes teises nei lenkų kalba Lietuvos valstybėje.

Tačiau politinio pobūdžio žemaičių reikalavimai yra visiškai nepageidau-

asamblėjos deklaracijoje. Savivaldos regionai, kur jie buvo sukurti etnografiniu pagrindu, beveik visur ritosi ir dabar ritasi į separatizmą. Įsteigus žemaičių, aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių savivaldos regionus ir lenkų savivaldos regiono įsteigimas taptų nebeišvengiamas. Nepritariu ir bend-

rinės žemaičių kalbos kūrimui. Žemaičių rašto sukūrimas ir vartojimas yra vienas dalykas. Kiekvienas gali pasirinkti, vartoti jį ar ne. O bendrinė kalba tame regione taptų privaloma.

Ji turėtų būti vartojama ir oficialiajai raštvedybai, ir švietimo sistemai.

Manau, kad antroji bendrinė kalba trukdytų jauniems žemaičiams integruotis į Lietuvos valstybę. Maža to, sukeltų net dezintegraciją. Tokie dalykai būtų pražūtingi ir žemaičiams, ir visiems lietuviams. Kai kas iškelia savivaldos regioną kaip išsigelbėjimą nuo globalizacijos. Dėl to visiškai nesutinku. Manau priešingai: regioninės bendruomenės, sutelktos po vieningos nacionalinės valstybės skėčiu, gali daug sėkmingiau atsilaikyti negu išsiskaidžiusios į atskirus regionus. Regioninių bendruomenių savitumą būtina (ir galima) išsaugoti veikiant tokiais būdais ir priemonėmis, kurie žemaičius ir kitus lietuvius vienus prie kitų artintų, o ne tolintų.

•

Apie vienybę ir toleranciją - Ir visada taip buvo?

- Pavyzdžiui, istorikas Edvardas Gudavičius yra teigęs, kad jau po Durbės mūšio žemaičiai galėjo sukurti savo valstybę, tačiau nerizikavo to daryti. Jie

13

Užrašas įvažiuojant į Telšius. / Žilvyčio Šaknio nuotraukos

Paminklinis akmuo Mosėdyje Didiesiems žemaičiams atminti.

14

2013 02 19 Lietuvos žinios

Sportas

Kai vienas džiugino, kiti varė į neviltį Nuo viršytų lūkesčių iki fiasko - taip Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas įvertino mūsų krašto sportininkų pasirodymą pasaulio čempionate Čekijoje.

LIETUVIŲ STARTAI Vyrų 10 km sprintas (136 dalyviai) 22. T.Kaukėnas (24:44,06; 0 netaiklių šūvių), 74. K.Dombrovskis (26:25,09; 2), 86. K.Zlatkauskas (26:50,05; 3), 127.

A.Lavrinovičius (29:11,06; 4).

Vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynės (60) 38. T.Kaukėnas (36:32,14; 4).

Vyrų 20 km individualios lenktynės (130) 23. T.Kaukėnas (52:50,05; 2), 81.

K.Dombrovskis (58:02,01; 5), 108.

K.Zlatkauskas (1:02:53,03; 8), 118. R.Suslavičius (1:04:48,0; 6).

Vyrų 15 km bendrojo starto lenktynės (30) 29. Kaukėnas (39:58,09; 3).

Moterų 7,5 km sprintas (113 dalyvių) 40. D.Rasimovičiūtė (22:53,01; 3), 99.

N.Kočergina (25:43,07; 7), 105. M.Kaznačenko (26:37,09; 4).

Moterų 10 km persekiojimo lenktynės (60) 38. D.Rasimovičiūtė (31:53,03; 3).

Moterų 15 km individualios lenktynės (113) 70. D.Rasimovičiūtė (54:08,02; 8), 103.

M.Kaznačenko (1:00:51,07; 9), 111.

K.Banel (1:06:31,04; 9).

22 metų T.Kaukėnas (dešinėje) vyrų biatlone sparčiai progresuoja. / AFP/Scanpix nuotraukos VILMANTAS REMEIKA

D

idžiausiu atradimu tapo 22 metų Tomas Kaukėnas. Jis ryškiai pranoko ir savo kolegas, ir Dianą Rasimovičiūtę, ilgus metus buvusią neginčijama rinktinės lydere. T.Kaukėno rezultatai planetos pirmenybėse geri ir daug žadantys.

Tik trečius metus su vyrais konkuruojantis trenerio Viktoro Korčagino auklėtinis pradžiugino 22 vieta sprinto rungtyje ir 23 vieta individualiose lenktynėse. Dar prieš metus geriausias jo pasiekimas pasaulio čempionate buvo 62 vieta sprinte.

Puikiais pasirodymais T.Kaukėnas pelnė teisę paskutinę čempionato dieną startuoti prestižinėse bendrojo starto 15 km lenktynėse, kuriose kovoja tik 30 geriausių biatlonininkų. Varžybas didele sparta pradėjęs lietuvis po pirmosios šaudymo serijos buvo 13-as, vėliau pakilo į dešimtuką, tačiau neišlaikė tempo ir ėmė leistis žemyn. Jis finišavo 29-as, bet aplenkė individualių lenktynių sidabro medalio laimėtoją Timą Burke’ą iš JAV. “Paskutinę dieną Tomui sutrukdė nuovargis. Su estafetėmis jam tai buvo jau šeštosios varžybos. Tačiau nedalyvauti bendrojo starto lenktynėse kiekvienam sportininkui būtų lyg nusikaltimas. Tai - papildomi reitingo taškai ir prestižas”, - LŽ sakė A.Daugirdas.

Pora šaukštų deguto LBF prezidento nuotaika pasikeitė, kai prakalbome apie kitų lietuvių pasirodymą Moravijos Nove Mesto trasose. A.Daugirdas prieš čempionatą vylėsi, kad komandinėje įskaitoje Lietuvos vyrai ir moterys pateks į dvidešimtukus. Tai būtų suteikę ga-

limybę Sočio olimpiadoje išvysti abi mūsų estafečių komandas. Tačiau taip neįvyko.

“Optimizmas buvo įvertintas atsižvelgiant į realias galimybes. Tačiau aukščiausio rango varžybose atletai nesusidorojo su atsakomybe ir patyrė fiasko, - vertino LBF vadovas. Merginos pralaimėjo viską, ką galėjo, o vaikinams iki 20-tuko trūko nedaug. Žinau viena - jei vyrų rinktinė būtų taip pasirodžiusi ir pernai, Sočyje tikrai turėtume keturis atstovus.

Deja, prieš metus Vokietijoje netekome daug taškų, kai estafečių varžybose dėl prasto reitingo startavome iš žemų pozicijų ir mus paveikė nenugalimos jėgos - ėmė lyti, trasa suminkštėjo. Rusai teigė, kad dėl to rikiuotės pabaigoje startavusieji galėjo prarasti net dvi minutes.”

Tiesa, Čekijoje iki tikslo trūko nedaug. Tereikėjo sėkmingiau pasirodyti individualiose lenktynėse. T.Kaukėnas lenktynes baigė 23-ias, bet kiti finišavo daug vėliau. 5 kartus prašovęs Karolis Dombrovskis klasifikuotas 81as, net 8 sykius į taikinį nepataikęs Karolis Zlatkauskas - 108-as, o 6 sykius klydęs Rokas Suslavičius - 118-as.

Dvejopi jausmai

Biatlono genijus iš Norvegijos E.H.Svendsenas pasaulio čempionate iškovojo 4 aukso ir 1 bronzos medalį. dalyvė, kitą pirmadienį 29-ąjį gimtadienį švęsianti Diana Rasimovičiūtė.

Mėgstamoje sprinto rungtyje ji finišavo 40-a, persekiojimo lenktynėse pakilo dviem vietomis (38), o individualiose varžybose buvo tik 70-a.

A.Daugirdas: “T.Kaukėnas gerokai viršijo lūkesčius. Kiti mūsų sportininkai pagal pasirengimo metu rodytus rezultatus buvo verti aukštesnių vietų.”

“Kai prašauni 6-8 kartus ir gauni tiek baudos minučių, tai - visiška katastrofa. Po to jokių šansų užimti aukštas vietas, - neslėpė nusivylimo A.Daugirdas. - Jei jie būtų padarę bent perpus mažiau klaidų, būtume pelnę reikiamus reitingo taškus. Sužinojus tai, apmaudas buvo didžiulis.”

Kalnų nenuvertė ir trijų olimpiadų

“40 vietos tarp 115 sportininkių nereikėtų sumenkinti, tačiau Dianai tai ne rezultatas. Ji ir pati žino, kad gali pasirodyti geriau. Po varžybų ir apsipykome, ir kalbėjomės gražiuoju. Po tokių pasirodymų sportininkė labai išgyvena, būna ašarų, net minčių pasitraukti iš sporto. Tik vėliau emocijos nurimsta”, - kalbėjo A.Daugirdas.

Kas sutrukdė kitiems Lietuvos biatlonininkams Čekijoje pasirodyti geriau?

A.Daugirdas nuo klausimo neišsisukinėjo ir atsakė savikritiškai: “Pasirengimo etape reikėjo daugiau dėmesio skirti šaudymo pratimams, šia linkme kiti daug dirba vasaros pradžioje. Įtakos turėjo ir psichologiniai veiksniai. Gali šliuožti greitai, bet laiku nepaspaustas šautuvo gaidukas lems klaidą šaudykloje ir žemesnę vietą. Kitos rinktinės vežiojasi psichologus, mes, deja, jų neturime.”

LBF vadovas prisipažino, kad rezultatai pirmenybėse kelia dvejopus jausmus. “T.Kaukėno progresą vertinome atsargiai ir žadėjome jam vietas pirmuose 40-tukuose. Tačiau jis gerokai viršijo lūkesčius. Gaila, bet kiti mūsų sportininkai pagal pasirengimo metu rodytus rezultatus buvo verti aukštesnių vietų”, - aiškino jis.

Dabar žinoma, kad kitų metų Sočio žiemos olimpiadoje Lietuva turės po vieną vietą vyrų ir moterų biatlono varžybose. Jas išsikovojo T.Kaukėnas ir D.Rasimovičiūtė. Tai galima vertinti kaip nedidelį laimėjimą, nes dar 2010aisiais Vankuveryje Lietuvos garbę gynė vienintelė D.Rasimovičiūtė.

Optimizmu nuolat trykštantis A.Daugirdas tiki, kad Lietuvos biatlonininkų kvota 2018-ųjų žiemos olimpiadoje gerokai padidės: “Jei nesumažinsime dėmesio sportininkams, neišbarstysime komandos ir suteiksime deramas sąlygas, 2018-aisiais olimpiadoje tikrai turėsime vyrų estafetės komandą. Jau dabar buvome labai arti tikslo, o per kelerius metus vaikinai dar patobulės.”

Ateities startai Varžybomis Čekijoje biatlono sezonas nesibaigia. Jau rytoj Bulgarijos Bansko miestelyje prasideda Europos

jaunimo iki 26 ir iki 21 metų čempionatai, kuriuose aukštumų sieks T.Kaukėnas. Kartu varžysis K.Dambrovskis ir R.Suslavičius. Merginų komandą sudarys Marija Kaznačenko, Karolina Banel ir Gaudvilė Nalivaikaitė.

Tuo metu D.Rasimovičiūtė, N.Kočergina ir Aleksandras Lavrinovičius ketina išmėginti jėgas rytoj Italijoje prasidedančiame pasaulio slidinėjimo čempionate.

Paskui visi biatlonininkai vėl susiburs kovo pradžioje ir dalyvaus paskutiniuose pasaulio taurės etapuose Osle (Norvegija), Sočyje ir Chanty Mansijske (Rusija). Sezonas ilgiausiai truks T.Kaukėnui ir K.Dambrovskiui - jie kovo pabaigoje varžysis pasaulio kariūnų žaidynėse Prancūzijoje.

Karaliavo norvegai Pasaulio biatlono čempionate per 11 dienų išdalyta 11 medalių komplektų. Neįtikėtiną formą demonstravę Norvegijos sportininkai iškovojo net 8 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalį.

Medalių įskaitoje antrojoje vietoje likusi Prancūzija laimėjo “tik” 1 aukso ir 4 sidabro medalius, trečiąją vietą užėmusi Ukraina - po 1 aukso ir sidabro bei 3 bronzos medalius.

Norvegė Tora Berger Moravijos Nove Meste ant aukščiausio pakylos laiptelio lipo net 4 kartus, prie šios kolekcijos pridėjo 2 sidabro medalius. Jos tėvynainis Emilis Hegle Svendsenas iškovojo 4 aukso ir 1 bronzos medalį.

“Visi žinome, kad Norvegijos biatlonininkai - tarp pirmaujančiųjų pasaulyje. Bet niekas nesitikėjo, kad jų pranašumas bus toks didžiulis. Manėme, kad norvegai medaliais dalysis su prancūzais, rusais, vokiečiais, tačiau T.Berger ir E.H.Svendseno tempas buvo nuostabus”, - stebėjosi A.Daugirdas.

Tuo metu kita biatlono lyderė Vokietija savo derliumi Čekijoje nusivylė. Vokiečiai laimėjo 1 sidabro (Andrea Henkel) ir 1 bronzos (komandinė vyrų estafetė) apdovanojimus. Iš didžiojo sporto pasitraukus olimpinei čempionei Magdalenai Neuner, Vokietijos biatlonas susidūrė su rimtais sunkumais.

“M.Neuner pasitraukimas turėjo didelę įtaką, nes kartų kaitos procesas stringa. Lyderės vaidmuo buvo numatytas į biatloną perėjusioms labai greitoms slidininkėms Evi Sachenbacher ir Miriam Gossner, bet joms nesiseka “susidraugauti” su šautuvu. Taigi vokiečių laukia sunkus darbas”, svarstė A.Daugirdas.

•

2013 02 19 Lietuvos žinios

Sportas

15

Juodasis “Žalgirio” periodas nesibaigia STATISTIKA

SAULIUS RAMOŠKA

A grupė Zgoželeco “Turow” - Vilniaus “Lietuvos rytas” 86:78 (26:17, 10:22, 23:14, 27:25).

D.Jacksonas 19, M.Chylinskis ir R.Robinsonas po 14; D.Ivanovas 14 (9 atk. kam.), R.Seibutis 13, J.Blūmas 12.

Mariupolio “Azovmaš” - Kazanės “Uniks” 71:78 (25:24, 13:20, 16:21, 17:13). L.Greeras 18, A.Pečerovas 17; C.Eidsonas 18, T.Lyday 16.

LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, pergalių procentas)

Džiaugsmas, kai po 6 mėnesių pertraukos vasario 9-ąją į aikštelę grįžo Kauno “Žalgirio” vidurio puolėjas Robertas Javtokas, buvo trumpalaikis. Pirmadienį paaiškėjo, kad šalies čempionams sezoną teks baigti be kapitono Pauliaus Jankūno.

Pirmadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose atliktų tyrimų rezultatai 28 metų puolėjui P.Jankūnui buvo negailestingi - būtina peties operacija. Po jos prireiks maždaug 4 mėnesių reabilitacijos. Tai reiškia, kad sezonas 205 cm ūgio “Žalgirio” kapitonui jau baigtas. “Šis sezonas galėjo būti ypatingas, bet aš tikiu komanda, savo draugais. Dabar iš visų jėgų juos palaikysiu nuo atsarginių suolelio”, - sužinojęs medikų verdiktą sakė P.Jankūnas.

Neleido rizikuoti Pirmą kartą peties traumą žalgirietis patyrė gruodžio 7-ąją per Eurolygos rungtynes Italijoje su Milano “Emporio Armani”. Nuo to laiko P.Jankūnas žaidė su specialiu įtvaru, tačiau praėjusį ketvirtadienį Bamberge per dvikovą su “Brose Baskets” dėl kamuolio kovodamas varžovas užkabino P.Jankūno petį. Kęsdamas skausmus lietuvis lemiamas minutes stebėjo nuo atsarginių suolo.

“Pauliui labai skaudėjo. Tąkart mūsų gydytojai nusivedė jį į drabužinę, grąžino petį į vietą, - LŽ pasakojo “Žalgirio” sporto direktorius Vitoldas Masalskis. - O po pirmadienio tyrimų paaiškėjo, kad sužeidimai kur kas rimtesni - plyšo dešiniojo peties sąnario kapsulė. Puolėjui teks gultis ant operacinio stalo.”

Sekmadienį vykusiame VTB Jungtinės lygos mače su Krasnojarsko “Jenisej” P.Jankūnas nebežaidė.

“Gydytojai nusprendė, jog nebegalima rizikuoti - būtina operacija. Labai gaila, kad taip viskas išėjo, bet nuo traumų niekas neapsaugotas”, - “Žalgirio” svetainei sakė P.Jankūnas.

Kol puolėjas gydysis traumą, “Žalgirio” kapitono pareigos bus patikėtos įspūdingai šiemet rungtyniaujančiam kroatui Marko Popovičiui.

Gruodį pirmą kartą susižeidęs petį P.Jankūnas (atakuoja) nepaisydamas skausmo demonstravo geležinę valią. / AFP/Scanpix nuotrauka

1. Krasnyje krylja (Rusija)

11 3 79

2. Uniks (Rusija)

11 4 73

3. Chimki (Rusija)

10 4 71

4. Spartak (Rusija)

10 4 71

5. Astana (Kazachstanas)

8 6 57

6. Lietuvos rytas (Lietuva)

P.Jankūno netektis - didelis smūgis “Žalgiriui”, kuris šį sezoną įvardijamas kaip vienas Eurolygos favoritų. Ar finansinių problemų kamuojamas klubas ieškos pamainos puolėjui? Laiko dairytis papildomų pajėgų beveik neliko - Eurolygoje naujus žaidėjus, kurie nerungtyniauja TOP 16 etape, galima registruoti tik vasario 19 ir 20 dienomis.

- Ar bandysite ieškoti pamainos P.Jankūnui? - LŽ pasiteiravo “Žalgirio” sporto direktoriaus Vitoldo Masalskio.

- Tikrai neieškosime naujo krepšininko. Mums to neleidžia finansinė situacija.

- O kaip dėl naujoko Donnie McGratho? Pasirašysite su juo sutartį?

V.Masalskis: “Tikrai neieškosime naujo krepšininko vietoj P.Jankūno. Mums to neleidžia finansinė situacija.”

- Laukiame iš Salonikų klubo PAOK paleidžiamojo rašto. Šiandien paskutinė diena, kai turime sulaukti atsakymo iš Graikijos. Jei nesulauksime, žaidėjas automatiškai bus gavęs paleidžiamąjį raštą, ir galėsime su juo pasirašyti sutartį.

- Jei sulauksite neigiamo atsakymo, D.McGrathas keliaus namo?

1. Žalgiris (Lietuva)

14 1 93

2. CSKA (Rusija)

12 2 86

3. Lokomotiv-Kuban (Rusija) 11 4 73 4. VEF (Latvija)

9 6 60

5. Nižnij Novgorod (Rusija)

8 7 53

8 7 53

6. Triumf (Rusija)

7 8 47

7. Doneck (Ukraina)

5 9 36

7. ČEZ (Čekija)

5 9 36

8. Turow (Lenkija)

4 11 27

8. Jenisej (Rusija)

5 10 33

9. Kalev (Estija)

3 11 21

9. Neptūnas (Lietuva)

2 13 13

10. Azovmaš (Ukraina)

2 13 13

10. Cmoki-Minsk (Baltarusija) 1 14

- Yra du keliai. Vienas - pasilikti jį VTB Jungtinės lygos varžyboms ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalui su Vilniaus “Lietuvos rytu”, tik jau kitokiomis finansinėmis sąlygomis. Nors į LKL finalą gali prasibrauti ir “Prienai”.

Pamatysime, kaip D.McGrathas žaidžia, ir galvosime, ar jis mums reikalingas kitam sezonui.

Vilniečiai nesileis išstumiami Pamainos neieškos

B grupė Klaipėdos “Neptūnas” - Žemutinio Naugardo “Nižnij Novgorod” 72:90 (29:23, 12:21, 21:26, 10:20). V.Vasylius 16, V.Šarakauskas 14, D.Gailius 13; O.Trotteris ir P.Korobkovas po 17, S.Antonovas 15.

Liubercų “Triumf” - Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” 78:89 (15:23, 22:20, 23:18, 18:28). S.Karasiovas 20, K.Landry 14; N.Calathesas 20, M.Kalnietis 12...

S.Jasaitis 5.

Per sekmadienio rungtynes su “Jenisej” Kauno ekipai nepadėjo čiurną pasitempęs Tremmellas Dardenas. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad amerikiečio trauma nelabai rimta. Jei koja gis, kaip planuojama, puolėją aikštelėje aistruoliai galės išvysti jau ketvirtadienį per Eurolygos rungtynes su Atėnų “Panathinaikos”.

Tačiau ir žaisdami be P.Jankūno bei T.Dardeno žalgiriečiai užvakar 86:61 nugalėjo “Jenisej” ekipą ir užsitikrino vietą ketvirtfinalyje.

Tą pačią dieną žaidusios kitos dvi Lietuvos ekipos VTB Jungtinėje lygoje savo aistruolių nenudžiugino. “Lietuvos ryto” krepšininkai Lenkijoje 78:86 pralaimėjo Zgoželeco komandai “Turow”, o Klaipėdos “Neptūnas” savų sir-

7

galių akivaizdoje turėjo pripažinti Žemutinio Naugardo “Nižnyj Novgorod” (Rusija) ekipos pranašumą - 72:90.

Ir vilniečiams, ir uostamiesčio ekipai Jungtinės lygos reguliariajame sezone liko žaisti po trejas rungtynes. Dariaus Maskoliūno treniruojamas “Lietuvos rytas” šiuo metu A grupėje užima šeštąją vietą ir turi puikią galimybę iškopti į aštuntfinalį. Iš šešeto, atveriančio kelią į atkrintamąsias varžybas, sostinės klubą gali išstumti tik “Doneck” (Ukraina) ekipa, žaidusi rungtynėmis mažiau.

Tad kovo 10 dieną “Lietuvos rytas” Donecke gali išspręsti savo likimą nugalėdamas šeimininkus.

Kazio Maksvyčio treniruojamas “Neptūnas” B grupėje žengia devintas ir greičiausiai aukščiau nebepakils. Sekmadienį Klaipėdos komanda vertėsi be dviejų traumuotų žaidėjų: kapitono Martyno Mažeikos, kurį kamuoja kojos piršto uždegimas, ir čiurną besigydančio Simo Galdiko. Taip pat “Neptūnui” nepadėjo ir šį sezoną nebepadės rusas Nikita Barinovas. Siekdami subalansuoti komandos biudžetą klubo vadovai netrukdė šiam žaidėjui išvykti į Libercų ekipą “Triumf” - sutartis nutraukta abipusiu susitarimu.

•

Trumpai ĮVERTINTAS UTENIŠKIS Slovėnijoje vykusiame Europos beisbolo konfederacijos (CEB) kongrese pirmą kartą mūsų šalies beisbolo istorijoje į šios organizacijos vykdomąjį komitetą išrinktas lietuvis. Tai - beisbolo pradininkas Lietuvoje, šalies beisbolo asociacijos prezidiumo narys, Utenos klubo “Vėtra” prezidentas, Utenos “Saulės” gimnazijos direktorius Valentinas Bubulis. CEB prezidentu išrinktas olandas Janas Esselmanas, viceprezidentais - Peteras Kurzas iš Izraelio, vokietis Juergenas Elsishansas ir čekas Petras Ditrichas, generaliniu sekretoriumi - ispanas Xavieras Mateu. Be Lietuvos atstovo, CEB vykdomojo komiteto nariais tapo belgas Rene Laforce’as, švedas Matsas Fransonas, airis Michaelas Manningas, prancūzas Didier Seminet ir Monique Schmitt iš Šveicarijos.

VAKARŲ RINKTINĖS TRIUMFAS Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) “Visų

žvaigždžių” savaitgalio renginius Hjustone sekmadienį vainikavo mačas, kuriame Vakarų konferencijos rinktinė 143:138 (31:26, 38:39, 39:39, 35:34) nugalėjo Rytų ekipos krepšininkus. Tai buvo trečia iš eilės Vakarų komandos pergalė prieš Rytų atstovus “Visų žvaigždžių” mačuose. Naudingiausiu žaidėju nugalėtojų gretose pripažintas Los Andželo “Clippers” gynėjas Chrisas Paulas - 20 taškų, 15 rezultatyvių perdavimų bei 4 perimti kamuoliai. Šių mačų istorijoje jis tapo trečiuoju po Magico Johnsono (1985) ir Isiah Thomo (1984) krepšininku, kuriam pavyko pelnyti bent 20 taškų ir atlikti ne mažiau kaip 15 rezultatyvių perdavimų. 30 taškų prie Vakarų pergalės prisidėjo Kevinas Durantas, 19 - Blake’as Griffinas, 15 - Jamesas Hardenas, 14 - Russellas Westbrookas, 13 - Tony Parkeris, po 9 - Dwightas Howardas ir Kobe Bryantas. Rytų konferencijos rinktinėje sėkmingiausiai rungtyniavo Carmelo Anthony (26 tšk. ir 12 sugriebtų kamuolių), Dwyane’as Wade’as (21 tšk.) ir LeBronas Jamesas (19 tšk.).

2:11. Atviro Australijos čempionato nugalėtojai 23 metų V.Azarenkai kartu su pagrindiniu prizu atiteko 426 tūkst. JAV dolerių čekis ir 900 WTA taškų. 31 metų S.Williams tenkinosi 213 tūkst. dolerių premija ir 620 klasifikacijos taškų.

R.NADALIS ATSIGAVO

Po finalo - V.Azarenka (kairėje) ir S.Williams. / AFP/Scanpix ir Reuters?Scanpix nuotraukos

BALTARUSĖ ĮVEIKĖ S.WILLIAMS Kataro sostinėje pasibaigusį WTA serijos turnyrą “Qatar Total Open 2013” antrus metus iš eilės laimėjo baltarusė Viktorija Azarenka. Ji finale 7:6 (8:6), 2:6, 6:3 nugalėjo amerikietę

Sereną Williams. Tai jau šešioliktas V.Azarenkos laimėtas WTA serijos turnyras per karjerą. Šią savaitę varžovei užleidusi WTA reitingo lyderės poziciją Baltarusijos tenisininkė šį sezoną aikštelėje iškovojo keturioliktą pergalę iš eilės, tačiau tarpusavio mačuose Viktorija amerikietei pralaimi

Brazilijoje pasibaigusio ATP serijos turnyro “Brasil Open 2013” nugalėtoju tapo po daugiau nei pusmečio į didįjį sportą grįžęs ispanas Rafaelis Nadalis. Jis finale 6:2, 6:3 laimėjo prieš argentinietį Davidą Nalbandianą (ATP-93). Ispanas šį turnyrą laimėjo ir 2005 metais, o iš viso tai buvo 51-asis jo triumfas ATP turnyruose per karjerą. Penktajai pasaulio raketei 26-erių R.Nadaliui su pagrindiniu prizu atiteko ir 82,3 tūkst. JAV dolerių čekis, be to, jis uždirbo 250 ATP taškų. 31 metų D.Nalbandianas, iš viso laimėjęs 11 ATP serijos turnyrų, tenkinosi 43,3 tūkst. dolerių premija ir 150 ATP taškų.

LŽ

16

2013 02 19 Lietuvos žinios

Pramogos

G.Vokietytė dar neišmoko puikybės Gali būti, kad investavusi daugiau pinigėlių nusipirksiu butą. Iš tiesų šių pinigų likimas neaiškus.” Nauja sužibusi žvaigždė nežino ir tolesnių savo planų “Kas toliau? Neįsivaizduoju. Bet yra noras dainuoti. Vadinasi, reikia eiti šia linkme”, - dėsto ji. Ar gali būti, kad po poros metų Giedrė dings iš visuomenės akiračio kaip daugelis muzikiniuose realybės šou dalyvavusių žmonių? “Nebijau išnykti iš televizijos. Aš tikrai dainuosiu toliau, - ryžtingai nusiteikusi mergina. - Tai - loterija. Nebūtinai laimėtojas pasiekia didžiausių aukštumų.”

Su “Sony Music” atstovu mergina jau kalbėjo apie būsimą albumą. Kol

JAUNIUS ČIULADA

Užvakar vakare finišavo muzikinis TV3 šou “X faktorius”.

Projekto nugalėtoja ryškia žiūrovų balsų persvara tapo Giedrė Vokietytė.

Per tiesioginę superfinalo sekmadienio transliaciją balsai lyderiams pasiskirstė taip: G.Vokietytė surinko 36 971, trio RSP - 23 614, o Aleksandra Metalnikova - 13 014 žiūrovų balsų. LŽ paklausta, kodėl taip stipriai atitrūko, “X faktoriaus” nugalėtoja juokiasi: “Neįsivaizduoju kodėl. Tokius dalykus sunku komentuoti. Turbūt įtikau ir patikau platesnei auditorijai. Be abejo, tuo džiaugiuosi.” Laimėjimas Giedrei buvo staigmena. “Tikrai nesitikėjau nugalėti, - tikina mergina. - Bet žmonės balsavo. Kai laimėjau, buvo gera ir šiek tiek neramu - nėra laiko atsikvėpti, nes laukia darbai.”

“X faktorių” pašnekovė vadina didžiausiu gyvenimo nuotykiu. “Neblogas nuotykis, kartu ir iššūkis”, - kikena ji. Eiti į naujų muzikos žvaigždžių kalvę pašnekovę pastūmėjo jos dainavimo mokytoja Raimonda Navickienė.

Vakar, kai buvo rašomas šis tekstas, Giedrė kalbėjo prikimusiu balsu.

“Prieš superfinalą repetavau, kiek įmanoma stengiausi. Bet prikimęs balsas nėra repeticijų rezultatas, tai šventės padarinys. Pasibaigus transliacijai “X faktoriaus” dalyviai ir projektą prodiusavusios “TV manijos” žmonės važiavo švęsti ir fotografuotis, - prisipažįsta pašnekovė. - Namo grįžau maždaug penktą ryto.”

G.Vokietytė: “Kas toliau?

Neįsivaizduoju. Bet yra noras dainuoti. Vadinasi, reikia eiti šia linkme.” kas neaišku, kada jis pasirodys. “Pirmieji darbai prasidės po savaitės, - planuoja atlikėja. - Nekantrauju.”

Nesitiki praturtėti G.Vokietytė didžiuojasi savo mokytoju S.Urbonavičiumi-Samu ir žada niekada nedainuoti prasto lietuviško “popso”. / TV3 archyvo nuotrauka

Nežeria sau komplimentų “Iš RSP narių galima pasimokyti pakantumo. Grupę sudaro nepaprastai skirtingos ir ryškios asmenybės. Sutarti jiems turėjo būti sudėtinga. RSP yra perspektyvus projektas, kuris daug pasieks, jei eis tinkamu keliu. Aš jais tikiu, - paprašyta pažerti komplimentų konkurentams sako G.Vokietytė. Aleksandra nuoširdi, šilta - tarsi ma-

mytė. Jos didelėse akyse matyti graži siela.” Įkalbinėjama pasakyti komplimentų sau, Giedrė kuklinasi. “Aš santūri. Nesu šuo, kuris kelia savo uodegą”, - sako ji.

Kukliosios pašnekovės mokytoju buvo “X faktoriaus” prodiuseris ir teisėjas Saulius Urbonavičius-Samas.

“Jis - labai geras mokytojas. Su juo buvo lengva dirbti. Apskritai šio šou ko-

lektyvas labai šiltas - užsimezgė šeimyniški santykiai”, - teigia dainininkė.

Nebūtinai pasiekia aukštumų G.Vokietytės laimėti prizai yra albumo leidybos kontraktas su viena didžiausių muzikos kompanijų “Sony Music”, 50 tūkst. litų ir reklamos paketas TV3 eteryje. “Nežinau, kur leisiu laimėtus pinigus, - prisipažįsta atlikėja. -

Praėjusį penktadienį G.Vokietytė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje atsiėmė diplomą. “Tapau veterinarijos gydytoja, šypsosi Giedrė. - Norėčiau tęsti mokslus rezidentūroje. Įgytą profesiją bandysiu derinti su dainavimu. Jeigu nori, gali viską padaryti.”

Pašnekovė žada niekada nedainuoti prasto lietuviško “popso”. “Niekada nesakyk “niekada”, bet prisižadu nedainuoti prastos muzikos”, - sako atlikėja ir priduria nesitikinti iš muzikos susikrauti turtų.

•

“Studija” pradeda švęsti solidų gimtadienį ŽYDRĖ JANKUTĖ

Lietuvos muzikos padangėje 35 metus gyvuojanti Klaipėdos muzikos grupė “Studija” ir charizmatiškas jos vadovas Steponas Januška rengiasi artėjančiam jubiliejiniam pasirodymui, jie leisis į koncertų turą per Lietuvą.

Kol kas “Studijos” planai - trys pasirodymai. Turas šį penktadienį, vasario 22-ąją, prasidės koncertu Panevėžyje, 23-iąją - Druskininkuose ir 24-ąją Kaune.

“Tai tarsi įžanga į sparčiai artėjančią solidžią 35 metų darbo scenoje sukaktį, todėl jai ruošdamiesi esame nusiteikę ne tik labai linksmai, bet ir rimtai. Norime pradžiuginti su mumis užaugusius, subrendusius, galbūt ir brandaus amžiaus sulaukusius gerbėjus. Be to, patiems bus smagu pasidžiaugti žiūrovų draugija ir savo buvimu scenoje”, - teigė grupės vokalistas ir siela S.Januška.

Vadovas prasitarė, kad per artėjančius koncertus pasirodys ir nauja grupės narė vokalistė Edita Bodrovaitė. Ji buvo viena geriausių S.Januškos studenčių ir, laimėjusi ne vieną džiazo vokalistų konkursą, sulaukė tarptautinio pripažinimo, o televizijos žiūrovams pažįstama kaip muzikinio šou “X faktorius” atrankų dalyvė.

“Grupė “Studija” - profesionalų komanda, pasiekusi savo brandos periodą ir dėl to tapusi dar žavesnė. Tai įrodo turtingas jų repertuaras, muzikos stilius varijuoja nuo popmuzikos iki bliuzo, džiazo, rokenrolo, regio. Gal-

S.Januškos (centre) teigimu, grupės gyvavimo sukaktį atlikėjai nusiteikę švęsti ne tik labai linksmai, bet ir rimtai. / Grupės “Studija” archyvo nuotrauka

Grupė “Studija” išsiskiria ne tik savo ilgaamžiškumu ir rekordais, bet ir vyriško kolektyvo patvarumu. būt dėl to šios grupės koncertuose niekada nebūna nuobodžiaujančiųjų”, sakė koncertų turo organizatorius, “Combo concert” direktorius Arūnas Eitutis.

Per artimiausius grupės “Studija” koncertus skambės geriausi, dešimtmečius kaupti ir puikiai žinomi hitai

bei šlageriai, tarp kurių “Spindulys”, “Daina draugams”, “Mano mieste”, “Vaikystė” ir kiti.

Be kita ko, grupės “Studija” veteranai puikuojasi Lietuvos rekordų knygoje - į ją pakliuvo ilgiausiai be pertraukos vykęs koncertas. Jis truko net 17 valandų, buvo atlikta 219 dainų.

Grupė “Studija” išsiskiria ne tik savo ilgaamžiškumu ir rekordais, bet ir vyriško kolektyvo patvarumu. 1978 metais grupės pirmajame koncerte groję muzikantai joje muzikuoja iki šiol.

Prie grupės senbuvių kiek vėliau prisidėjo tik būgnininkas Valdas Galdikas, tačiau visa sudėtis - S.Januška, Gintautas Litinskas, Raimondas Jonutis, Virginijus Pažemeckas - nesikeičia jau beveik 35 metus.

Vyriškių kompaniją kartkartėmis papuošia jaunos ir talentingos voka-

listės. Taip “Studija” užaugino šiandien populiarumo viršūnėje esančias Ireną Starošaitę ir Rūtą Ščiogolevaitę. Grupėje sparnus į muzikos pasaulį išskleidė ir dainininkės Larisa Čekasina, Kristina Jatautaitė bei Vilma Martišiūtė.

Buvusias grupės vokalistes bus galima išgirsti rudenį vyksiančiame įspūdingame jubiliejiniame “Studijos” koncerte gimtojoje Klaipėdoje, “Švyturio” arenoje, tikrąją gimtadienio dieną lapkričio 9-ąją.

•

2013 02 19 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI KEIČIA

ĮVAIRŪS

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/9920075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt).

Tel. 8 699 05 122.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Potencialiems partneriams ir investuotojams siūlau naujo verslo idėjas ir technologijas. Vilnius, tel. 8 616 10 306.

Parduodu naujus dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt), naujus „Kosmodisk Clasik“ rinkinius stuburui (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina 80 Lt), tinklus nuo paukščių ir sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina 70 Lt), naujus elektrinius „Pest Repler“ aparatus pelėms, tarakonams, blakėms naikinti (kaina - 40 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

UAB „Belosvita“, k. 184836785, PARDUODA AUTOMOBILĮ CBL074, WV2ZZZ21ZSH0005156, 1994 m. ir spintą už didžiausią pasiūlytą kainą.

Pasiūlymai renkami 1-ną mėnesį. Informacijai tel. 8 616 26 289.

Užs. LM-2248

UAB „Specialus autotransportas“, juridinio asmens kodas 140026178, Šilutės pl. 101, Klaipėda, tel. (8 46) 38 34 73, faks. (8 46) 31 01 70, el. paštas: info@specauto.lt SKELBIA KONKURSĄ Perkamos prekės

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

UAB „Ecoservice“, juridinio asmens kodas 123044722, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 264 9251, faks. (8 5) 264 9259, el. paštas: ecoservice@ecoservice.lt SKELBIA KONKURSĄ Perkamos prekės

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

Pirkimo procedūra

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - sargo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Pirkimo dokumentus galima gauti

LEIDINIAI PARDUODA

Tarybinių laikų lietuvių rašytojų knygas.

Tel.: (8 5) 279 9268, 8 611 64 129.

Pasiūlymų pateikimo terminas ir adresas

17

UAB „Ecoservice“ ketina įsigyti automatizuotą granuliavimo liniją (toliau - GL) skirtą granuliuoti švarias (išplautas ir susmulkintas) polietileno pakuočių atliekas. Šia GL bus gaminamos granulės iš žaliavos gautos išplovus LDPE (žemo slėgio polietilenas) ir HDPE (aukšto slėgio polietilenas) plėvelės.

Bendri reikalavimai granuliavimo linijai: 1. Naudojama įranga, produktai ir medžiagos privalo turėti EB atitikties deklaracijas ir privalo būti pažymėtos CE ženklu; 2. Turi būti suteikta galimybė pamatyti sumontuotą veikiančią analogiškų parametrų GL; 3. GL turi sugranuliuoti 450-550 kg/h (pagamintų granulių svoris); 4. GL turi būti pagaminta, pristatyta ir pajungta per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo; 5. Privalo turėti degazavimo kamerą, povandeninį granulių pjaustymą su automatiniu granuliavimo greičio reguliavimu vienodo dydžio granulėms išgauti.

Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762, kt. viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei šiomis konkurso sąlygomis.

Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 03 06, 10.00 val. Lietuvos laiku: UAB „Ecoservice“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 264 9251, faks. (8 5) 264 9259, el. paštas: albinas.zakarauskas@ecoservice.lt. Atsakingas asmuo - Albinas Zakarauskas.

Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas šiuo adresu: „Ecoservice“, Jočionių g. 13, Vilnius, iki 2013 03 06, 10.00 val. Lietuvos laiku. Užs. R-97

Pirkimo procedūra

Pirkimo dokumentus galima gauti Pasiūlymų pateikimo terminas ir adresas

UAB „Specialus autotransportas“ ketina įsigyti įrangą (toliau - plovimo linija) skirtą plauti polietileno pakuočių atliekas. Šia plovimo linija bus plaunamos iš buitinių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų surinkimo varpelių ar kitų, papildančių, antrinių žaliavų rinkimo sistemų atrūšiuotos LDPE (žemo slėgio polietilenas) ir HDPE (aukšto slėgio polietilenas) plėvelės. Numatoma plauti žaliava gali turėti kitų plastikų (PET, PP) priemaišų <=5 proc. Numatoma plauti žaliava taip pat gali būti užteršta smėliu <20 proc. Žaliavos drėgmė <=5 proc. Plėvelės į plovimo liniją bus tiekiamos supresuotais ir metalo viela surištais pokais, kurių svoris 100-500 kg.

Bendri reikalavimai plovimo linijai: 1. Perkama nauja plovimo linija; 2. Gamybos ir tiekimo terminas (ne daugiau 6 mėnesių po sutarties pasirašymo ir avansinio mokėjimo); 3. Garantinis terminas ne mažiau 12 mėnesių; 4. Turi būti suteikta galimybė pamatyti sumontuotą veikiančią analogiškų parametrų plovimo liniją; 5. Plovimo linija turi išplauti 800-1000 kg/h (išplautos plėvelės svoris); 6. Išplautos žaliavos drėgmė <=8 proc.

Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin. Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 (Žin., 2010, 110-5648), viešuosius konkursus reglamentuojančiais teisės aktais bei šiomis konkurso sąlygomis.

Nuo šio skelbimo paskelbimo dienos iki 2013 03 06, 10.00 val. Lietuvos laiku: UAB „Specialus autotransportas“, Šilutės pl. 101, Klaipėda, tel. (8 46) 38 34 73, faks. (8 46) 31 01 70, el. p.: Laimonas.zemaitis@specauto.lt. Atsakingas asmuo - Laimonas Žemaitis Pasiūlymas, parengtas pagal konkurso sąlygas, turi būti pateiktas šiuo adresu: Šilutės pl. 101, Klaipėda, Lietuva, iki 2013 03 06, 10.00 val. Lietuvos laiku. Užs. R-98

UAB „Polipak“

(įm. k. 302689262, Klaipėdos r. sav., Priekulės II k., tel. +370 611 30 026, el. p.: polipaklt@gmail.com) vadovaujantis „Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-150, aktualia redakcija, SKELBIA KONKURSĄ.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: tarpusavyje suderinamas žemo ir aukšto slėgio kompresorių komplektas, membraninis oro filtras suslėgto oro valymui, aušintuvas, automatinė mašina PET taros gamybai.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2013 m. kovo 5 d. 9.00 val. Asmuo, atsakingas už inUžs. R-96 formacijos pateikimą tiekėjams - Algirdas Skulskis, tel. +370 611 30 026.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos skelbia 2013 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektų paraiškų priėmimą daliniam finansavimui gauti!

Dalinis finansavimas renginiams, meninei ir kultūrinei veiklai, garso, vaizdo, informavimo gali būti skiriamas: priemonių sukūrimui, internetiniams projektams (išskyrus internetinių svetainių sukūrimą), propaguojantiems kultūros paveldo apsaugą, atgaivinimą, pažinimą, sklaidą; leidybai: šviečiamiesiems, pažintiniams-informaciniams, moksliniams-informaciniams, enciklopedinio pobūdžio leidiniams, mokslinėms studijoms, monografijoms, specialiajai profesinei literatūrai.

Reikalavimus atitinkančias paraiškas Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektams iki 2013 m. kovo 20 d. prašome siųsti adresu: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, ant voko nurodant: „Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektų dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis konkursui“.

Informaciją apie prioritetus, taisykles, paraiškų vertinimo kriterijus ir paraiškų formas žr. Kultūros paveldo departamento interneto tinklalapyje: http://www.kpd.lt/lt/dalinis_projektu_finansavimas.

Tel. ir el. paštas pasiteirauti: (8 5) 273 4236, akvile@heritage.lt.

Užs. R-95

Informuojame, kad yra parengtos privataus juridinio asmens, UAB „Aurstata“ (buvęs pavadinimas: IĮ „Aurstata“, įregistruotos 2012 m. rugpjūčio 13 d., Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale, įmonės kodas 302839032, buveinės adresas: Vytauto g. 78, Dotnuvos mst., Kėdainių r. sav., registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie įmonę: VĮ Registrų centro Kauno filialo adresu: Gedimino g. 39A, Kaunas) pertvarkymo sąlygos.

www.lzinios.lt Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

UAB „Aurstata“ perima visas IĮ „Aurstata“ teises ir pareigas, įmonės sandoriai buhalterinėje apskaitoje laikomi UAB „Aurstata“ nuo 2013 m. balandžio 1 d. su sąlyga, kad iki šios datos bus atlikti visi veiksmai, susiję su pertvarkymu.

Užs. R-86

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

UAB „Tauragės tiekimas“ Akcininkų dėmesiui!

UAB „Tauragės tiekimas“ kviečia į visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris įvyks

2013 m. kovo 29 d. 16.00 val. adresu: Pramonės g. 16, Tauragė.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės veiklos ataskaita už 2012 metus; 2. Finansinės atskaitomybės už 2012 metus tvirtinimas; 3. 2012 metų pelno (nuostolio) paskirstymas; 4. Gauto kredito įforminimas.

Valdyba

Užs. LM-2245

REKLAMA reklama@lzinios.lt Tel.: 249 2165.

Faksas: 278 4104.

18

2013 02 19 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 19 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 Komedija “Policijos akademija 4.

Civiliai patruliai” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Pasaulis X” N-7 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo trileris “Išminuotojų būrys” N-14 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

TV1

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Pilis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.05 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Firma” 1.50 “Liudininkai”

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Trileris “Korumpuotasis” N-14 23.10 “Deksteris” N-14 0.10 “Bręstantis blogis” N-14 1.10 “Vaiperis” (k.) N-7

BTV

LRT kultūra

6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Tapatybė” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Sausas įstatymas.

Kova dėl valdžios” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Poeto Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. Vakaras Rašytojų klube (k.) 13.00 “Mokslo ekspresas” 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Deltuva. 1 d. (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis 21.00 “Profesoriaus Česlovo Kudabos keliais”. Kelias. 1 d. 21.30 “Durys atsidaro” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Su hidžabu ir aukštakulniais”. 3, 4 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 Šventinis koncertas, skirtas Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos 65-erių metų sukakčiai paminėti. Dalyvauja Marta Lukošiūtė, Gleb Pyšniak, Neda Malūnavičiūtė, Gerda Storpirštytė, grupė “Subtilu-Z”, VU kamerinis orkestras ir kt. (k.) 2.55 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Fortepijoninės miniatiūros. Skambina Robertas Bekionis

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Kamelotas” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112.

Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Valentinas vienas” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.15, 13.30, 15.45, 19.50, 21.50 val.

“Skrydis” - 18, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 13.45, 17.15, 20.40 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30, 21.30 val.

“Vargdieniai” - 18.15 val.

SKALVIJA “7 dienos Havanoje” - 16.50 val.

“Tyli naktis” - 19.10 val.

“Medžioklė” - 21 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 18 val.

“Provokuojantys užrašai” - 20.30 val.

“Populiari mergina” - 18.15 val.

“Paslėptas veidas” - 18.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 20.45 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 16 val.

“Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val.

MULTIKINO “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13, 15, 17.15, 19.30, 21.40 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.15 val.

nininkai” N-7 17.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 19.00 Komedija “Eglutės” 21.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 23.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 1.00 Drama “Mergišius” S

Lietuvos ryto TV

1 Baltijos Kanalas

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Milijono vertės ūdra” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma”. 3 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma”. 3 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova 11.10 Noriu žinoti 12.00 Kitos naujienos 12.25 “Tu ne vienas” 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti!

14.00 “Nelygiavertė santuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos (su subtitrais lietuvių k.) 17.05 Suprasti. Atleisti 17.40 Susituokime 18.55 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.05 “Aistros dėl Čiapajevo” 23.25 “Lietuvos “Laikas” (lietuvių k.) 23.35 “Vakarinis Urgantas” 0.20 Vakaro naujienos 0.35 “Būkite sveiki!” su G.Malachovu 1.25 Suprasti. Atleisti 1.50 Mados nuosprendis

Balticum TV 8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patruliai” 11.45 Kinomano užrašai (k.) 12.00 Drama “Užsispyrėlė” 13.50 “Vaiduokliškos istorijos” 14.20 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 14.50 Komedija “Boitono pakrantės našlių klubas” N-7 16.45 “Dingusios civilizacijos” 17.15 “Neišvengiamos katastrofos” 18.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 18.45 “Likimo dovana” 19.45 “Ieškokime geriausio!”

20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski” N-7 0.00 “Karamelė”

Balticum Auksinis 7.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 9.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2. Gatvės” 11.00 Veiksmo f. “Audros karys” 13.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 15.00 Veiksmo f. “Gatvių lenkty-

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Buvo meilė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Karininko žmona” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 Specialusis korespondentas 23.05 “Sonka” 0.00 “Sąžiningas detektyvas” 0.30 Vaid. f. “Konfrontacija”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.15 Boksas. Aleksandras Povetkinas - Marco Huckas 12.25 Tenisas. ABN AMRO World turnyro finalas 15.25 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” “Slovan” 17.25 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Shakhtar” - “Dortmund” 19.15 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Manchester United” 21.05 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Porto” “Malaga”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas.

UEFA Čempionų lyga. “Arsenal” - “Bayern” 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Teatras “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 15 val. “Žuviukas Nemo” - 11 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 12, 14, 16, 18, 20, 22 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 13.15, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.15, 19.15 val.

“Valentinas vienas” - 10, 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Ana Karenina” - 16, 18.45, 21.30 val.

“Dubleris” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 12.30, 15.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNAS “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.30 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 20.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11.30, 14.30, 17.15, 18.15, 20.30 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16, 21.30 val.

“Skrydis” - 18.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.

“Vargdieniai” - 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Valentinas vienas” - 11.40, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.20 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.30, 16.15 val.

“Rusų nuotykiai Los Vegase” - 12, 14, 16, 18.15, 19.15, 21.40 val.

“Ana Karenina” - 15, 18.20, 21.20 val.

“Argo” - 15.15, 18, 20.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12.15, 15, 17.45, 20.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 22 val.

“Dubleris” - 20.30 val.

21.00 “Moterų lyga” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “Arsenal FC” - “FC Bayern Miunchen”.

Tiesiogine transliacija 23.40 “Naša Raša” 0.40 “Kastlas” 1.25 UEFA Čempionų lygos apžvalga 1.40 “CSI Majamis” 2.30 “Klyvlendo šou”

CINAMON “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 20.15, 22.15 val.

“Ana Karenina” - 11.25, 14, 18.45, 21.20 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 15.20, 17.25, 19.35, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 13.45, 18.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 15.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 16.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14.15, 17, 19.15, 21.30 val.

“Svajonių komanda” - 19 val.

“Paryžius” - 19.15 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 18.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.30 val. “Žuviukas Nemo” - 11.30, 14 val.

“Ana Karenina” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 13.45, 16.30, 18.45, 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 16, 18.30, 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

“Vargdieniai” - 13.30 val.

VILNIUS

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11, 13.15, 15.45, 18.30, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.30 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.30, 13, 15.30, 18, 19.15, 20.45 val.

“Ana Karenina” - 15, 18.15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.15, 19, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val.

“Valentinas vienas” - 17.40, 19.30, 21.20 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15.30 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Kietašikniai” - 12.40, 16.40 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 18.30 val.

KAUNAS

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.45, 16.45 val.

“Vargdieniai” - 20.35 val.

PANEVĖŽYS

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14, 16.30, 18.45, 21.15 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 21 ir 23 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” 22 d. 18.30 val. “Miegančioji gražuolė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 19 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nutolę toliai” 20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Našlės” 21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 21 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” 22 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 22 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 23 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Unė” JAUNIMO TEATRAS 22 ir 23 d. 18 val. “Juoko akademija” Salė 99 23 d. 12 val. “Paika pelytė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. “Trys mylinčios” 21 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)” 22 d. 18 val. “Stabmeldžiai” 23 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 23 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 20 d. d. 13 ir 18.30 val. “Madagaskaras” 21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku” 22 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” 23 d. 18.30 val. “Damos vizitas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 23 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 23 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 22 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 23 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” MENŲ SPAUSTUVĖ 19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos” 20 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Salamandros sapnas (Paveikslas)” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” 22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” “DOMINO” TEATRAS 19 d. 19 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. “Beprotiškas savaitgalis” 21 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 22 d. 19 val. “Striptizo ereliai” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 21 ir 22 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 23 d. 12 val. “Prie laivo 8.00” KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK” 20 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra” 21 d. 19 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Valentinas vienas” - 13, 18.15, 21 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 15.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.40, 20.20 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.20 val.

“Ana Karenina” - 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 19 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas” 20 d. 18.30 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 21 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 22 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Tegyvuoja Bušonas!”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 21 d. 18 val. “Čigonų baronas” 22 d. 18 val. “Karmen” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 21 d. 18 val. “Penki vakarai” 22 d. 18 val. “Koba” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 19 ir 22 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 20 d. 19 val. “Sesuo” KAUNO TEATRO KLUBAS 22 d. 19 val. “Brendžio trims”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 20 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku” 21 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 19 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 21, 22, 23 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 22 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mergaitė, kurios bijojo Dievas” 23 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Klounas ir pelytė Micė” 23 d. 17 val. Menų spaustuvė. “Ribos” KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA 20 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 21 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną” 23 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Iš miglos išniro angelas” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas” 20 d. 18 val. Akustinis Manto koncertas 23 ir 24 d. 17 val. “Sveiki, žmonės!”

PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 18 val. Keistuolių teatras pristato kabaretą “Atsakyk už save” TEATRAS “MENAS” 23 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 23 d. 12 val. “Mažojo automobiliuko nuotykiai” 24 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

LAZDIJAI LAZDIJŲ KULTŪROS CENTRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VISAGINAS VISAGINO KULTŪROS CENTRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS TEATRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠILALĖ ŠILALĖS KILTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠAKIAI ŠAKIŲ KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

IGNALINA IGNALINOS KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

TELŠIAI ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 23 d. 14 ir 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 20 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai”

KURŠĖNAI KURŠĖNŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mergaitė, kurios bijojo Dievas”

2013 02 19 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:35 leidžiasi 17:32 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+1 Oslas

Trečioji priešpilnio diena

Priešpilnis II 17

Pilnatis II 24

Delčia III 04

-4 Helsinkis

-2

Stokholmas

Jaunatis III 12

-3

Dublinas +9 -3

Šiauliai

+9 Londonas

-3 -3

Klaipėda

-4

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų snigs.

Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šalčio.

Bordo

Ukmergė -4

Kaunas

-5

VILNIUS +15 -3

Druskininkai Rytoj: debesuota, daug kur snigs.

Temperatūra naktį 4-7 laipsniai šalčio, dieną 3-5 laipsniai šalčio.

Lisabona

Alytus

-4

+6 Amsterdamas

+15

-1

-4

-5

+9 Madridas

+13 Barselona

+1 Ryga

+1 Kopenhaga

+9 Paryžius

Kėdainiai -1

-5 Sankt Peterburgas

Talinas

9:57

Palanga

19

Vilnius Minskas +1 -3 Varšuva -1 Kijevas

+1

Berlynas +1 Praha

+6 Miunchenas

+12 Nica

+12 Roma

-7 Maskva

-4

Bratislava Viena Budapeštas +2 +4 +6 Bukareštas Varna Dubrovnikas +6 Sofija +13

+15

Stambulas +9

Malaga +11

50-oji metų diena. Vasario devynioliktoji, antradienis, antroji 8-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 315 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Nida, Konradas, Šarūnas, Zuzana.

Geros dienos!

Alžyras +17

Tunisas +17

Atėnai

+15 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 4 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 18 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Norėsis tvarkos tiek asmeniniame gyvenime, tiek buityje. Aplinkiniai tik reikalaus, o jums teks paplušėti. Palanku spręsti įsidarbinimo ir verslo klausimus.

Jautis. Šiandien turėtų sektis tarpininkauti, derėtis, megzti naują partnerystę. Galite tikėtis nuostabių meilės akimirkų arba nepakartojamų įspūdžių, jei leisitės į kelionę.

Dvyniai. Greičiausiai gausite žinią apie permainas ar finansinę paramą, paskolą, galimybę naudingai kažką parduoti ar nusipirkti. Tikėtina, kad turėsite galimybę ištaisyti kai kurias klaidas.

Vėžys. Nusimato reikšminga žinia iš užsienio ar oficialios įstaigos. Nepažįstamas žmogus gali jus paskatinti ryžtis naujovei, neįprastai avantiūrai. Padaugės optimizmo ir toli siekiančių planų.

Liūtas. Dalykiniuose reikaluose tikėkitės geranoriškos pagalbos, draugiškesnio požiūrio. Kuo iniciatyvesni ir veiklesni būsite, tuo geriau seksis.

Jūsų pastangos išties duos puikių rezultatų.

Mergelė. Šiandien be atvangos daug kalbėsite. Jei planuojate susitikti su bičiuliais ar giminaičiais, tam ši diena ypač tinka. Atnaujintos pažintys gali būti naudingos.

Svarstyklės. Intuicija jūsų neapvils, puikiai tvarkysite reikalus, kurie kitiems atrodo lyg tamsus miškas. Iš konfidencialios veiklos galite gauti pajamų.

Skorpionas. Netrūks kūrybingumo, naudingų idėjų ir energijos joms įgyvendinti. Sublizgėsite kaip geri patarėjai. Galimas piniginės papilnėjimas arba staigus įsimylėjimas. Šaulys. Noriai bendrausite ir darbuositės. Galbūt palankiomis sąlygomis įsigysite daiktą, kurio seniai troškote. Yra tikimybė sulaukti naujų verslo pasiūlymų.

Ožiaragis. Palanku preliminariai tartis dėl galimų uždarbio šaltinių, nuomos, interviu, bendradarbiavimo. Jeigu rimtai ieškosite sprendimo, tikėtina, kad jį rasite ir nenusivilsite.

Vandenis. Šiandien būsite klausytojai, o ne kalbėtojai. Suprasite artimo žmogaus problemą, jo susirūpinimo priežastį, padėsite. Rasite ramybę savo jausmų labirinte. Žuvys. Būsite energingi, kūrybingi. Nusipelnysite aplinkinių simpatijų. Užgims naujų romantiškų jausmų. Galite pasiekti neblogų rezultatų kurdami, sportuodami ar dirbdami su vaikais.

20

2013 02 19 Lietuvos žinios

Margumynai

Netikro Taičio princo aukcionas

Favoritai nesikeičia

Australijos Brisbano mieste kovo 10 dieną bus surengtas aukcionas. Jame pirkėjai galės įsigyti daiktų iš Netikro Taičio princo pravardę turinčio Australijos nusikaltėlio Hohepos Moreh Barlow kolekcijos.

Likus savaitei iki “Oskarų” įteikimo, savo šių metų apdovanojimus paskelbė ir Amerikos scenaristų gildija.

Amerikos scenaristų gildijos apdovanojimas už geriausią originalų scenarijų atiteko Markui Boalui, parašiusiam filmo “Taikinys Nr. 1” (“Zero Dark Thirty”) scenarijų. Tai filmas, pasakojantis apie Jungtinių Valstijų pastangas susekti tarptautinio teroristų tinklo “Al-Qaedos” vadovą Osamą bin Ladeną ir prieš jį surengtą operaciją Pakistane. Užkulisiuose paklaustas, kokią žinią tikėjosi pasiųsti žiūrovams šiuo filmu, scenaristas atsakė: “Manau, tai jau padarė režisierė Kathryn Bigelow paaiškindama, kad norėjo nušviesti vieną tamsų dešimtmetį. Nežinau, ar galėčiau geriau pasakyti.”

Antrasis Scenaristų gildijos apdovanojimas atiteko filmo “Operacija “Argo” (“Argo”), pasakojančio apie Irane per islamo revoliuciją laikytų amerikiečių įkaitų vadavimo operaciją, kuri buvo surengta 1979 metais, scenarijaus autoriui Chrisui Terrio. Ch.Terrio negalėjo nuslėpti džiaugsmo, nes pirmą kartą per savo karjerą pelnė tokį garbingą apdovanojimą.

Amerikos scenaristų gildijos apdovanojimai - paskutinis pliusas filmams, besivaržantiems dėl “Oskarų”. Be to, daug šios gildijos narių priklauso JAV kino meno ir mokslo akademijai, kuri ir paskelbs, kam šiais metais vasario 24 dieną bus įteiktos auksinės statulėlės.

Gildija taip pat skyrė specialų apdovanojimą filmo “Linkolnas” scenarijaus autoriui Tony Kushneriui. Ši drama, pasakojanti apie JAV prezidento Abrahamo Lincolno kovą dėl vergijos panaikinimo, varžėsi su

H.M.Barlow, kuris Australijoje žinomas kaip Joelis Barlow, turi sukaupęs didelę įvairių daiktų kolekciją. Ją sudaro netikra Taičio princo karūna, prabangūs “Rolex” laikrodžiai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai, ilgai brandinti alkoholiniai gėrimai, garsių dizainerių drabužiai, banglentės, robotų kopijos, golfo reikmenys, baldai, knygos ir antikvariniai daiktai. Netikro Taičio princo aukcione ketinama parduoti apie tūkstantį šių daiktų.

Pasak aukciono organizatorių, labiausiai pirkėjus domina drabužių ir aksesuarų kolekcija iš mados namų “Louis Vuitton”. Pirkėjai taip pat domisi laikrodžiais, knygomis, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais. Aukciono organizatoriai surinktas lėšas ketina skirti įvairioms sveikatos programoms finansuoti.

H.M.Barlow dirbo finansų vadybininku Kvynslando sveikatos de-

“Operacija “Argo” dėl apdovanojimo už geriausią adaptuotą scenarijų. Abu šie filmai laikomi pagrindiniais pretendentais į šių metų “Oskarą”, nors dabar “Argo” tarsi jau tapo favoritu.

Tuo tarpu filmo “Cukrinio žmogaus beieškant” (“Searching for Sugar Man”) scenarijaus autorius ir režisierius Malikas Bendjelloulas at-

siėmė apdovanojimą už geriausią dokumentinio filmo scenarijų. Apdovanojimas už geriausio draminio televizijos serialo scenarijų skirtas sagai “Brėkštantis blogis” (“Breaking Bad”), o serialo “Lujis” (“Louie”) kūrėjai apdovanoti už geriausią televizijos komediją. Geriausiu nauju televizijos serialu pripažintos “Merginos” (“Girls”).

•

•

J.Barlow kolekcijoje - prabangūs “Rolex” laikrodžiai.

Kampanija prieš kates Naujojoje Zelandijoje prasidėjo kampanija prieš kates, kurią palaiko ir kai kurie ekologai. Šią kampaniją inicijavo ekonomistas Garetas Morganas, teigiantis, kad jei šalyje norima išsaugoti paukščių įvairovę, reikia atsikratyti kačių. Jis sukūrė interneto tinklalapį “Cats to Go” ir rašo, kad “katės yra neįtikimai efektyvios medžiotojos”. G.Morganas mano, jog katės kaltos, kad Naujojoje Zelandijoje išnyko daugybė paukščių rūšių, o ir kitoms gresia toks pat

pavojus. Jis teigia, kad atsikračiusi kačių Naujoji Zelandija taps laukinės gamtos rojumi, o jos paplūdimiuose skambės kivių ir pingvinų balsai.

Tiesa, ekonomistas siūlo ne sunaikinti kates, o tiesiog nustoti jas auginti, be to, reiktų katėms ant kaklo užkabinti varpelius, jas sterilizuoti ir kastruoti, taip pat implantuoti joms elektroninius lustus.

Tačiau šalyje netrūksta ir kačių gynėjų. Bobas Kerridge’as iš gyvūnų teises ginančios organizacijos SPCA pareiškė, kad G.Morganas

67 metų S.Martinas ir jo žmona Anne pagaliau turi vaiką, kurio seniai troško.

Nors nepranešama, kokios lyties vaikas gimė, žinoma, kad jį pagimdė garsiojo aktoriaus 41 metų žmona Anne Stringfield, be to, dar gruodžio mėnesį. Jai tai taip pat pirmas kūdikis. Šią žinią jau oficialiai patvirtino S.Martino atstovas.

Dienraštis “The New York Post” rašo, kad pora dėjo labai daug pa-

partamente. Savo pareigas jis atliko nesąžiningai ir iš Australijos biudžeto pavogė apie 16 mln. Australijos dolerių (43 mln. litų). Pagaliau jis buvo suimtas. Šiuo metu Netikras Taičio princas dienas leidžia kalėjime.

Aukciono organizatoriai tikisi, kad už parduotus prabangius H.M.Barlow daiktus gauti pinigai kompensuos nesąžiningo sveikatos apsaugos sistemos darbuotojo valstybei padarytą žalą.

Atsiėmęs Scenaristų gildijos apdovanojimą M.Boalas neslėpė, kad tikisi gauti ir “Oskarą”. / AFP/Scanpix, Stuffpont.com ir Watch Styler nuotraukos

Pagaliau tapo tėvu

Garsusis Holivudo komikas Steve’as Martinas pagaliau tapo tėvu. Įdomiausia, kad pirmagimio aktorius sulaukė būdamas 67 metų.

Garsiausias šių dienų Australijos sukčius J.Barlow.

stangų norėdama susilaukti vaiko, tačiau kai pagaliau tai įvyko, nė vienas iš jų iki šiol niekaip nepakomentavo šio fakto. Ši Holivudo pora labai vengia visuomenės dėmesio. Jų vestuvės net geriausiems draugams buvo labai netikėtos. Kai 2007 metais Steve’as ir Anne pasikvietė į namus svečių, atėję jie netikėtai sužinojo, kad pataikė į vestuves.

Pastaraisiais metais aktorius nesifilmavo. Naujausias jo filmas ekranuose pasirodė 2011 metų rudenį. Jis vadinasi “Didieji metai”.

•

Naujojoje Zelandijoje katėms skelbiamas karas.

nori atimti iš gyventojų teisę rinktis, ką nori laikyti savo namuose, be to, sako, jog katės nėra tokios žudikės, kokiomis jas norima paversti.

SPCA duomenimis, tik mažiau kaip pusė naminių kačių yra ką nors sumedžiojusios, ir jos pirmiausia taikosi į graužikus, o ne paukščius.

Kačių Naujojoje Zelandijoje tikrai daug, nes bent po vieną tokį gyvūną laiko kas antra šeima. Tad jų priskaičiuojama daugiau kaip 1,4 milijono.

•

Reuters, AFP, “The NY Daily News”, LŽ