2013 m. vasario 20 d. / Trečiadienis / Nr. 41 (13 466)

Kaina

2013 m. vasario 20 d. / Trečiadienis / Nr. 41 (13 466)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

KULTŪRA

SPORTAS

Graso pribaigti šalies kelius

Jaunimo teatre japoniškos akademijos 12p.

Azijoje graibstomas, Europoje nežinomas 15p.

10p.

www.lzinios.lt

Interesų kovos

gripo lauke Valdančiojoje koalicijoje praėjusią savaitę kilusius vidinius nesutarimus keturių partijų lyderiai tikina vakar išsprendę prie pietų stalo 3p.

JURGA TVASKIENĖ

Seime vėl gaivinami prieš pat rinkimus mėginti prastumti projektai, pagal kuriuos gripo vakcina atsidurtų būtinųjų vaistų, kompensuojamų iš valstybės kišenės, sąraše. Jų autorystę bando prisiimti politikai - lyg pamiršę, kad rudenį projektų kūrėjais įvardijo asociaciją, siekiančią “visokeriopai propaguoti skiepijimą”.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) vicepirmininkas, buvęs šio komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas neslepia: jis jau kalbėjosi su sveikatos apsaugos ministru tapusiu socialdemokratu Vyteniu Andriukaičiu ir priminė jam apie rudenį pradėtus svarstyti, bet dėl rinkimų atidėtus projektus, tarp jų - ir Sveikatos draudimo bei Farmacijos įstatymų pataisas. Jose numatoma gripo vakciną, iki šiol perkamą centralizuotai ir nemokamai paskirstomą rizikos grupėms, įtraukti į valstybės kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kaip jau seniai pageidauja farmacijos kompanijos. Šio projekto autoriai - ne tik A.Matulas bei V.Andriukaitis, bet ir grupė kitų Seimo “medikų”: opozicijoje atsidūrę konservatoriai Vida Marija Čigriejienė, Rasa Juknevičienė, Kazimieras Kuzminskas, Arimantas Dumčius ir dabartinis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

Tiesa, projekto aiškinamajame rašte tiesiai šviesiai rašoma: “Pirminė projekto siūlytoja - Baltijos imunoprofilaktikos asociacija (BALTIPA).”

5p.

Virš A.Audicko - dokumentų klastojimo šešėlis Laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Audickas dar eidamas ūkio viceministro pareigas turėjo gintis kaltinimų, kad jo vadovauta valstybinės Giraitės ginkluotės gamyklos valdyba galėjo neteisėtai manipuliuoti dokumentais.

“Yra būtinas situacijos nepriklausomas ištyrimas ir įvertinimas. Mūsų manymu, šiuo klausimu turėtų būti pradėtas tyrimas teisėsaugos institucijoje dėl galbūt neteisėtų veiksmų”, - į valstybės valdomos įmonės Giraitės ginkluotės gamyklos valdybą pernai liepą raštu kreipėsi bendrovės direktorius

Raimondas Monkevičius. Kaip aiškėja iš LŽ turimų oficialių dokumentų, gamyklos direktoriui nerimą sukėlė įmonės valdybos, iki tų metų gegužės vadovautos tuomečio ūkio viceministro A.Audicko, balandžio 30-ąją priimtas sprendimas dėl metinio bendrovės biudžeto patvirtinimo.

3p.

Paslaugų teikėjai, bandydami užčiaupti bendrovę Anykščių komunalinį ūkį nuolat kritikuojančią pensininkę, padavė ją į teismą ir pareikalavo 10 tūkst. litų už esą suterštą reputaciją, tačiau nutildyti moters nepavyko 4p.

UŽSIENIS

Liūdna arklio kelionė

Vis daugiau ūkininkų Rumunijoje, Ispanijoje ir kitose sunkmečio prispaustose šalyse parduoda skerdykloms arklius. Iš ten mėsa pradeda tokią klaidžią kelionę, kad galima paslėpti ką tik nori, ir niekas nebeatseks: po visą Europą, iš vieno perdirbėjo - kitam, per tarpininkų rankas, kol galiausiai atsiduria šaldytuose maisto gaminiuose... kaip jautiena. Dėl šio Europoje pratrūkusio skandalo iš prekybos buvo pašalinta daugybė įvairių firmų produktų, tarp jų ir didžiausios pasaulyje maisto kompanijos “Nestle”. Tačiau drauge skandalas paskatino vartotojų susidomėjimą arkliena. Nors tai skani ir sveika mėsa, žmogus vis dėlto turi teisę tiksliai žinoti, ką deda ant savo stalo.

6p.

ORAI Debesuota, daugelyje rajonų snigs.

Temperatūra dieną 3-5 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 02 20 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Valstybinis komercinis bankas ar valstybės iždas?

ZIGMANTAS BALČYTIS

Dviejų komercinių bankų nesėkmės istorijos apnuogino dar vieną problemą: valstybės pinigai nėra saugūs, valstybinės įstaigos ir įmonės kartais neatsakingai valdo jiems patikėtas lėšas, neįvertina ir negali pačios tinkamai įvertinti rizikos bei situacijos viename ar kitame banke.

Pirmojo banko griūtis įklampino kelis šimtus milijonų litų biudžeto lėšų, kai kurių įmonių Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, tarp nukentėjusiųjų atsidūrė stambios valstybės įmonės.

Iš skaudžios pamokos nebuvo pa-

simokyta, nors valstybės valdomoms įmonėms buvo pateiktas rekomendacinis sąrašas, kokiais kriterijais remiantis reikėtų pasirinkti banką sąskaitai atidaryti, ir buvo nustatytos gairės, kaip tvarkyti valstybei priklausančias lėšas.

Visos šios “gairės” ir “rekomendacijos” nesuveikė. Šį mėnesį žlugusiame banke valstybės įmonės ir įstaigos laikė dešimtis ir šimtus milijonų litų. Naujoji Vyriausybė tik dabar priversta aiškintis, kokios valstybės įmonės, įstaigos ir kiek indėlių laikė žlugusiame banke, ar tikrai laikyti milžiniški indėliai, o tų įmonių skolos tuo metu didėjo?

Taigi jau po avarijos aiškinamės, kas, už kiek ir kodėl taip neatsargiai, mūsų visų sąskaita, “važiavo” techninių reikalavimų neatitinkančiu transportu.

Esame pasaulinės, globalios finansų rinkos dalis. Vieno banko nesėkmė

gali sukelti grandinines kitų bankų nesėkmes. Ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui valstybių kyla tas pats sudėtingas

limybę steigti valstybinį banką užsimenama ir Vyriausybės programoje.

Vis dėlto manau, kad ne valstybės funkcija yra kaupti gyventojų indėlius ir vykdyti komercinio banko veiklą. Norėčiau priminti, kad jau nuo 1994 metų galioja Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymas, pagal kurį Valstybės iždo paskirtis yra užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės piniginių išteklių valdymą ir naudojimą.

Tačiau akivaizdu, kad būtent efektyvaus ir racionalaus valstybės piniginių išteklių valdymo pasiekti nepavyksta. Kitaip tariant, Valstybės iždo įstatymas nėra tinkamai vykdomas, nors šiuo įstatymu privalo vadovautis biudžetinės įstaigos, valstybės biudžeto lėšas gaunantys subjektai, taip pat subjektai, kaupiantys, naudojantys ar kitaip disponuojantys valstybės piniginiais ištekliais.

Jau po avarijos aiškinamės, kas, už kiek ir kodėl taip neatsargiai, mūsų visų sąskaita, “važiavo” techninių reikalavimų neatitinkančiu transportu. uždavinys - apsaugoti savo valstybės lėšas, apginti savo žmonių interesus.

Vienas siūlymų, vėl skambantis Lietuvoje, - steigti valstybinį banką ir taip valdyti visus valstybės pinigus. Apie ga-

Neignoruokimenesusituokusių žmonių

- Kodėl manote, kad Lietuvoje dabar atėjo laikas apie partnerystę prabilti garsiau ir žengti registruotos partnerystės įteisinimo link?

- Liberalų sąjūdis šiuo klausimu visada laikėsi nuoseklios pozicijos - pasisakome už tokią bendro gyvenimo formą kaip partnerystė. Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie nėra santuoka įforminę savo santykių, tiesiog gyvena kartu. Akivaizdu, kad jie pamažu užgyvena bendro turto, finansiškai įsipareigoja vienas kitam. Dėl to vėliau gali kilti įvairių problemų, nes tokia gyvenimo forma nėra niekaip teisiškai reglamentuota ir sureguliuota.

Tai aktualus klausimas, todėl šiandien Seime rengiame apskritojo stalo diskusiją “Partnerystės instituto galimybės Lietuvoje”. Į ją kviečiame specialistus, kurie tuo domisi ir turi kompetencijos, kad išsiaiškintume, koks yra šios problemos mastas ir kokie galimi jos sprendimo būdai.

- Kokių problemų kyla ne santuokoje gyvenantiems asmenims?

- Kyla nemažai sunkumų. Pirmiausia, egzistuoja visuomenės vertinimo problema. Žmonės, kurie gyvena nesusituokę, yra vertinami kiek kitaip nei tradicinė santuokinė šeima. Taip pat kyla klausimas, ar partnerystėje gyvenančių žmonių vaikai gali naudotis

vienodomis teisėmis kaip ir susituokusių žmonių atžalos.

Kartais randasi ir ginčų. Pavyzdžiui, skiriantis nesusituokusiems ir jokių išankstinių sutarčių nepasirašiusiems žmonėms kyla klausimų dėl to, kaip pasidalyti turtą. Pagaliau esama ir finansinių, turtinių įsipareigojimų, dėl kurių, nesant partnerystės instituto, kyla didelis neapibrėžtumas. Tai itin aktualūs klausimai, apie tai būtina kalbėti ir juos spręsti.

- Partnerystės instituto atsiradimas yra numatytas dar 2000-aisiais priimtame Civiliniame kodekse. Tačiau nesant atskiro partnerystę reglamentuojančio įstatymo jis neveikia. Kas iki šiol trukdė Seime priimti atitinkamą teisės aktą?

- Sunku ir pasakyti. Galbūt šiai problemai nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Laukėme reakcijos iš dabartinės Teisingumo ministerijos vadovybės. Įsitikinome, kad skubos siekiant nustatyti partnerystės institutą nebus, todėl patys imamės šios iniciatyvos. Įsivaizduoju, kad pirmiausia turėtų rastis Partnerystės įstatymo projektą rengsianti grupė, kurią sudarytų įvairūs šios srities specialistai. Jie ir turėtų parengti įstatymo projektą. Žinoma, tam reikia laiko. Tačiau geriau vėliau negu niekada.

- Ar manote, kad siūlymas įteisinti partnerystę artimiausiu metu galėtų būti įgyvendintas?

- Kiek žinau, didžiosios valdančiosios koalicijos partnerės - Socialdemokratų partijos - pozicija partnerystės įteisinimo atžvilgiu yra gana palanki.

Tikimės, kad Seime rasis reikiama dauguma partnerystės institutui įteisinti.

- Ankstesni siūlymai įteisinti partnerystę sukėlė dvasininkų bei kai kurių politikų susirūpinimą dėl santuokos ir šeimos atskyrimo. Ar tokie būgštavimai pagrįsti?

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

•

Trumpai

Seimo tribūna

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad būtina įteisinti partnerystės institutą, kuris leistų oficialiai įtvirtinti glaudžius, artimus ryšius palaikančių, bet nesusituokusių asmenų santykius.

Šiandien, manau, paprasčiausias kelias būtų Finansų ministerijos struktūrinių padalinių pagrindu (tarp jų ir Valstybės iždo departamento) kurti atskirą Vyriausybei arba Finansų ministerijai atskaitingą Valstybės iždo instituciją, kurios funkcijas bei santykius su Vyriausybe ir Lietuvos banku apibrėžtų pakoreguotas Valstybės iždo įstatymas. Visi valstybės įmonių ir įstaigų piniginiai ištekliai taip pat turėtų būti laikomi Valstybės iždo ar Lietuvos banko kaupiamojoje sąskaitoje. Valstybės iždo vadovas kartu su Finansų ministerija ir Lietuvos banku spręstų, kur naudingiausia investuoti tam tikru laikotarpiu atsiradusius laisvus valstybės piniginius išteklius arba padėti indėlius į komercinius bankus su mažiausia rizika juos prarasti, priskiriant ir atitinkamą atsakomybę už priimtus sprendimus.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

BNS, LŽ

•

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

NAUJA AMBASADORĖ

- Manau, kad apie tai būtina kalbėti, negalima slapstytis ir bėgti nuo šios temos. Mes, liberalai, pasisakome ir už tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą. Tačiau esame realistai, matome šiandieninę situaciją.

Akivaizdu, kad visuomenė ir didžioji dalis politikų dar nėra subrendusi atitinkamiems sprendimams. Žinoma, reikia politikų, kurie keltų šias idėjas ir su tuo susijusius klausimus. Tačiau pirmiausia svarbu pasiekti, kad būtų įtvirtintas bent jau vyro ir moters partnerystės institutas.

www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai siūlo Konstitucijoje įtvirtinti draudimą per apkaltą pašalintam pareigūnui būti renkamam prezidentu ir nustatyti 12 metų laikotarpį, per kurį toks asmuo negalėtų būti renkamas Seimo nariu. Tokie siūlymai numatyti Teisės fakulteto dekano Tomo Davulio pasirašytoje nuomonėje, kuri perduota Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Seimo Konstitucijos komisijos nariams.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderis Rolandas Paksas teigia, kad tai prilygsta siūlymui įrašyti Rolando Pakso pavardę į Konstituciją. “Tvarkiečių” vadovas teisininkų siūlymą vadino “pavasariniu sniegu”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar priėmė naujos JAV ambasadorės Deborah Ann McCarthy skiriamuosius raštus. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad JAV yra svarbiausia Lietuvos sąjungininkė ir partnerė saugumo srityje. Pasak jos, pastaraisiais metais abiejų šalių bendradarbiavimas labai sustiprėjo. Lietuvos vadovė pabrėžė JAV indėlį siekiant patvirtinti NATO gynybos planus Baltijos šalims, vykdant tarptautines pratybas ir mokymus regione. Anot prezidentės, Lietuva vertina JAV paramą ir bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Tačiau D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad ekonominis Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas galėtų tapti dar aktyvesnis.

E.Masiulis: “Negalima nekreipti dėmesio į žmones, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių šiuo metu nėra sudarę santuokos.”

- Manau, kad tokie būgštavimai yra nepagrįsti. Be jokios abejonės, visų siekiamybė ir idealas yra žmonių gyvenimas bažnytinėje ar civilinėje santuokoje. Tačiau žmonės ir jų gyvenimas yra skirtingi. Todėl negalima nekreipti dėmesio į žmones, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių šiuo metu nėra sudarę santuokos, tačiau ne vienus metus kartu gyvena, veda bendrą ūkį ir myli vienas kitą. Nemanau, kad valdžia ir valstybė turėtų ignoruoti tokius žmones.

- Liberalų sąjūdis pritaria ir tos pačios lyties asmenų partnerystei. Ar manote, kad Lietuvoje būtų įmanoma įteisinti tokią santykių formą?

REAGAVO IRONIŠKAI

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 02 20 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Virš A.Audicko - dokumentų klastojimo šešėlis dirbo A.Audicko vadovaujamoje Giraitės ginkluotės gamyklos valdyboje. “Šis klausimas (dviejų vienas kitam prieštaraujančių to paties posėdžio protokolų - aut.) jau išspręstas tarp įmonės valdybos ir direktoriaus, geranoriškai. Direktoriaus pozicija šiuo klausimu pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo išsakyta jo rašte. Dėl dalies, kur kalbama apie kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, nei direktorius, nei valdyba, apsvarstę klausimą, nebematė prasmės imtis tokių drastiškų priemonių. Nebuvo ten dokumentų klastojimo. Buvo padaryta techninė klaida protokoluojant posėdį. Valdyba, pastebėjusi klaidą, parengė kitą protokolo versiją”, - aiškino M.Barys.

JURGA TVASKIENĖ

Laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Audickas dar eidamas ūkio viceministro pareigas turėjo gintis kaltinimų, kad jo vadovauta valstybinės Giraitės ginkluotės gamyklos valdyba galėjo neteisėtai manipuliuoti dokumentais.

“Yra būtinas situacijos nepriklausomas ištyrimas ir įvertinimas. Mūsų manymu, šiuo klausimu turėtų būti pradėtas tyrimas teisėsaugos institucijoje dėl galbūt neteisėtų veiksmų”, - į valstybės valdomos įmonės Giraitės ginkluotės gamyklos valdybą pernai liepą raštu kreipėsi bendrovės direktorius Raimondas Monkevičius.

Kaip aiškėja iš LŽ turimų oficialių dokumentų, gamyklos direktoriui nerimą sukėlė įmonės valdybos, iki tų metų gegužės vadovautos tuomečio ūkio viceministro A.Audicko, balandžio 30-ąją priimtas sprendimas dėl metinio bendrovės biudžeto patvirtinimo. Gamyklos administracijai birželio pradžioje išsiųstame valdybos posėdžio protokole fiksuota, kad nutarta patvirtinti įmonės metinius planinius rodiklius, taigi bendrovės administracija taip įgijo teisę išsimokėti kintamąją atlyginimo dalį už ketvirtį.

Tačiau vos po kelių savaičių įmonę pasiekė kitas to paties posėdžio protokolas, kuriame nurodyta: “Kadangi per pirmuosius keturis šių metų mėnesius nebuvo pateiktas tinkamas biudžeto projektas ir jo valdyba negalėjo patvirtinti dėl direktoriaus nekompetencijos, nemokėti akcinės bendrovės Giraitės ginkluotės gamyklos vadovaujantiems darbuotojams kintamos atlyginimo dalies už 2012 metų sausiobalandžio mėnesius.”

“Aukščiau aptarta situacija dėl valdybos veiksmų, susijusių su valdybos protokolo dviejų skirtingų versijų buvimu yra nesuprantama, galbūt neteisėta ir reikalaujanti atsakingų asmenų paaiškinimo bei iš-

Pasamdė savo darbdavius

Nesusipratimus su dokumentais, dėl kurių galėjo atsidurti teisėsaugininkų akiratyje, A.Audickas vadina “technine klaida”. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

tyrimo”, - nurodoma naująją įmonės valdybą pasiekusiame LŽ turimame įmonės vadovo rašte.

Vadina technine klaida “Negaliu komentuoti valdybos sprendimų. Gal tai galėtų padaryti dabartinės valdybos nariai”, - LŽ vakar aiškino Giraitės ginkluotės gamyklos direktorius R.Monkevičius. Įmonės vadovas neneigė bandęs aiškintis situaciją, bet gilintis į santykius su bendrovės valdyba nepanoro.

“Tikrai niekas neklastojo dokumentų. Gal buvo gramatinės klaidos, ne daugiau”, - apie jam prieš pusmetį pareikštus įtarimus LŽ tvirtino dabartinis laikinasis Ūkio banko administratorius A.Audickas.

Vėliau jis patikslino: rengiant triukšmą sukėlusį valdybos posėdžio protokolą, įsivėlė techninė klaida, kai posėdžio sekretorė neįrašė aptartos nuostatos. “Po to

protokolas buvo pataisytas ir išsiųstas pakoreguotas. Kadangi dėl klaidos vadovams atsirado galimybė išsimokėti atlyginimą, buvo sutarta to klausimo daugiau nebekelti”, - apie netvarką dokumentuose, ant kurių yra jo parašai, kalbėjo A.Audickas.

“Nekelti” vienas kitam prieštaraujančių dokumentų klausimo apsisprendė naujoji Giraitės ginkluotės gamyk-

A.Audickui, prieš savaitę Lietuvos banko paskirtam laikinuoju Ūkio banko administratoriumi, su teisėsaugininkais susidurti veikiausiai teks, tiesa, ne dėl Giraitės ginkluotės gamyklos valdybos protokolų. Premjeras Algirdas Butkevičius vakar pareiškė, kad teisėsaugininkai turėtų ieškoti sprendimo dėl A.Audicko viešųjų ir privačių interesų galimo supainiojimo.

Kaip paaiškėjo, A.Audickas, po Seimo rinkimų netekęs ūkio viceministro pareigų, įsidarbino advokatų kontoroje “Raidla, Lejins & Norcous”, o paskirtas laikinuoju Ūkio banko administratoriumi pasamdė šią kompaniją teikti teisines paslaugas. Konsultantams, pagal susitarimą su Lietuvos banku, laikinasis administratorius per 9 dienas gali išleisti iki 350 tūkst. litų. Pačiam A.Audickui

A.Audickas: “Kadangi dėl klaidos vadovams atsirado galimybė išsimokėti atlyginimą, buvo sutarta to klausimo daugiau nebekelti.” los valdyba, šiuo metu vadovaujama Valstybės turto fondo Valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyriaus viršininko pavaduotojo Mariaus Bario. Jo tiesioginis viršininkas skyriaus vadovas Paulius Martinkus -

iš Ūkio banko mokama tokia pat mėnesio alga, kokią gaudavo lig šiol buvęs jo vadovas - 45 tūkst. litų. Dar 45 tūkst. litų vienkartinis mokestis A.Audickui pažadėtas už kelių dienų darbą rengiant išvadas dėl Ūkio banko pertvarkos.

Pats A.Audickas interesų konflikto neįžvelgia. “Nemanau, kad tai yra interesų konfliktas, tai yra labai profesionali kompanija, kuri, mano supratimu, labai tinkama šiam darbui, nes turi reikiamą patirtį”, - sakė jis.

Laikinojo banko administratoriaus sprendimui pasitelkti buvusius darbdavius pritarė ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis ir vienas bendrovės “Raidla, Lejins & Norcous” vadovų Irmantas Norkus bendramoksliai, studijų metais gyvenę viename bendrabučio kambaryje.

Lietuvos banko atstovai vakar pareiškė, kad A.Audickas negalėjo supainioti viešųjų ir privačių interesų, nes ir jis, ir jo nusamdyta advokatų kontora “Raidla, Lejins & Norcous” yra privatūs asmenys, administruojantys privatų ūkio subjektą.

Įmonių pertvarka užstrigo 30-metis A.Audickas ūkio viceministru, atsakingu už valstybės valdomų įmonių, inovacijų ir Europos Sąjungos paramos politiką, buvo paskirtas praėjusių metų vasarį. Dabartinė ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė neseniai išreiškė poziciją, kad A.Audickas, darbo ministerijoje metu ėjęs ir bendros Vyriausybės bei tarptautinės kompanijos IBM įkurtos įmonės Lietuvos tyrimų centro valdybos pirmininko pareigas, turėtų prisiimti atsakomybę dėl šio žlugusio projekto, dėl netinkamai sudarytos sutarties, Lietuvai žadančios beveik 18 mln. litų nuostolį.

Kol kas žymiausias A.Audicko vykdytas projektas - net kelerius metus kurtas valstybės valdomų įmonių administravimo pertvarkos planas, turėjęs padėti valstybei papildomai gauti šimtus milijonų litų. Tačiau per savo veiklos Ūkio ministerijoje metus pertvarkos koordinatorius tesugebėjo pasiekti, kad prieš pat rinkimus Valstybės turto fonde būtų įkurtas valstybės įmonių veiklos koordinavimo funkcijas turintis vykdyti Valdymo koordinavimo centras, prie kurio vairo stojo A.Audicko bendražygis P.Martinkus.

•

Nesutarimų žaizdras koalicijoje užgesintas TOMAS BAŠAROVAS

Valdančiojoje koalicijoje praėjusią savaitę kilusius vidinius nesutarimus keturių partijų lyderiai tikina išsprendę vakar prie pietų stalo. Tačiau politologai neabejoja, kad vaidai tarp partnerių įsiplieks dar ne sykį.

Vyriausybės rūmuose į koalicijos Politinę tarybą vakar susirinkę socialdemokratų, “darbiečių”, “tvarkiečių” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderiai užgesino praėjusią savaitę valdančiųjų laive užvirusias aistras. LLRA pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis atsisakė praėjusį pirmadienį netikėtai pareikštų ketinimų trauktis iš centro kairės koalicijos ir tikino su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi radęs kompromisų. Tuo metu “darbiečių” ir “tvarkiečių” vedliai toliau puoselėja politinių jungtuvių idėją.

Dar prieš Politinės tarybos susitikimą socialdemokratų lyderis, premjeras Algirdas Butkevičius su LLRA pirmininku V.Tomaševskiu susitiko asmeniškai.

Per šį susitikimą, kaip teigė Vyriausybės vadovas, pirmiausia buvo aptartas jo vizitas Lenkijoje, pasikeista nuomonėmis. A.Butkevičius konkrečių pokalbio

detalių neatskleidė, nes svarstytų klausimų tikino nebeatsimenantis. “Buvo dalykiškas dviejų politikų pokalbis”, lakoniškai paaiškino jis.

V.Tomaševskis tikino buvęs patenkintas ir susitikimu su premjeru, ir Politinės tarybos posėdžiu. Jis džiaugėsi, kad susitarta dėl pastaruoju metu kilusių problemų sprendimo. “Iki galo nesutarėme dėl terminų, bet esminis susitarimas buvo pasiektas”, teigė LLRA pirmininkas. Kas konkrečiai su Vyriausybės vadovu sutarta, jis nebuvo linkęs atskleisti. V.Tomaševs-

R.Paksas: “Manau, kad A.Butkevičius yra geras premjeras.” kis tik užsiminė, kad kalbėta apie biudžeto, švietimo reikalus, aptartas partijų bendradarbiavimas savivaldybėse.

LLRA lyderis tikino, kad minčių trauktis iš valdančiosios koalicijos jo vadovaujama partija nebeturi. “Esame pasiryžę kartu dirbti ir šiandien demonstruojame, kad koalicija yra vieninga”, - tvirtino jis.

V.Tomaševskis praėjusią savaitę pareiškė “nematantis geros perspektyvos bendradarbiauti” centro kairės koalicijoje, nes joje esą nevykdomi susitari-

Keturių valdančiųjų partijų lyderiai vakar demonstravo vienybę. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka mai. Kaip pavyzdį jis nurodė neįsteigtą ketvirtą energetikos viceministro postą, lėšų paskirstymą valstybės investicijų programoms.

Koalicijos partneriai aptarė ir planuojamą Darbo partijos ir “Tvarkos ir teisingumo” susijungimą į bendrą darinį. Dar pirmadienį pasklidusi žinia apie šias politines jungtuves vakar internete sukėlė pokštų bangą. Pokštautojai, “sukryžminę” Rolando Pakso ir Viktoro Uspaskicho atvaizdus, pateikė būsimos partijos pirmininko portretą, ir siūlė pasivadinti “Uspakso” arba “Uspaksicho” vardu, o pačią politinę jėgą pavadinti “Darbotvarke”.

“Darbiečių” ir “tvarkiečių” lyderiai

vakar teigė, kad susijungusios jų vadovaujamos partijos taptų stipriausia centro politine jėga Lietuvoje. “Natūralu, kad turi jungtis centro politinės jėgos. Mūsų politinis darinys bus stipresnis, didesnis, ko gero, didžiausias centro jėgos fronte”, - teigė V.Uspaskichas. “Tvarkiečių” lyderis R.Paksas pažymėjo, kad naujosios partijos vardas turėtų apimti dabartinių partijų pavadinimus. “Kaip išsidėstys tos raidės ar žodžiai, pamatysime”, - sakė jis.

Ir R.Paksas, ir V.Uspaskichas tikino, kad susijungus partijoms kėdžių koalicijoje nestumdys ir socialdemokratų lyderio iš premjero posto nevers.

“Manau, kad A.Butkevičius yra geras

premjeras, o šiuo metu valstybei kaip niekada reikalingas politinis stabilumas, visų keturių koalicijos partnerių sutelktas darbas”, - teigė R.Paksas.

Politologo Lauro Bielinio teigimu, Politinės tarybos susirinkimai demonstruoja aktyvią koalicijos partnerių tarpusavio komunikaciją. “Problemų jie turi, bet jas bandoma spręsti kolektyviai, nevengiant vienas kito, ir tai yra labai gerai”, - LŽ sakė jis.

Kita vertus, pasak L.Bielinio, koalicijoje nesutarimų rasis dar ne vienas.

“Akivaizdu, kad ši koalicija nestovi vietoje, ji inicijuoja įdomių dalykų, ir manyčiau, kad pokyčių pajusime”, - prognozavo politologas.

•

4

2013 02 20 Lietuvos žinios

Dienos temos

Teismas leido kritikuoti komunalininkus je. Naudodamasi žodžio laisve M.Fergizienė viešai piktinosi, kad pervesdama internetu pinigus už paslaugas į Anykščių komunalinio ūkio sąskaitą kaip vieną mokestį privalo mokėti už šiukšlių išvežimą, daugiabučio administravimą ir jo eksploatavimą. Anykštėnės manymu, toks mokėjimas kelia nepasitikėjimą komunalininkais.

Galiausiai moteris, pareikalavusi viešo paslaugų teikėjų paaiškinimo, kiek lėšų investuota į jų valdomą Anykščių turgų, kuris, M.Fergizienės nuomone, atrodo baisiai ir net

DAIVA BARONIENĖ

Paslaugų teikėjai, bandydami užčiaupti bendrovę Anykščių komunalinį ūkį nuolat kritikuojančią pensininkę, padavė ją į teismą ir pareikalavo 10 tūkst. litų už esą suterštą reputaciją. Tačiau nutildyti garbaus amžiaus moters nepavyko.

Kone aktyviausia anykštėnė - 73-iuosius baigianti buvusi ilgametė pedagogė ir policijos pareigūnė Marijona Fergizienė - ant menčių paguldė Anykščių komunalinį ūkį, kuris daugeliui vietos žmonių atrodė ne tik nenugalimas, bet ir neliečiamas.

Komunalininkai dėl esą neaišku kur išleidžiamų šiai bendrovei mokamų mokesčių tiesos nuolat ieškančią ir dėl to juos kritikuojančią M.Fergizienę padavė į teismą. Tačiau Temidei Anykščių komunalinio ūkio pretenzijos pasirodė nepagrįstos - anykštėnei leista toliau naudotis įsitikinimų, minties ir žodžio laisve.

Kilę klausimai nedavė ramybės LŽ kalbinama M.Fergizienė prisipažino, kad pastaraisiais metais ramybės jai nedavė klausimas, kam atitenka pinigai, kuriuos ji ir kiti daugiabučio kaimynai sumoka už šio namo administravimą. Kaip moteris išsiaiškino, nuo 1995-ųjų iki dabar daugiabučio administravimo išlaidos padidėjo

Anykštėnė M.Fergizienė tikino, kad jos kova už tiesą dar nebaigta.

Asmeninio albumo nuotrauka

daugiau kaip tris kartus. Ji daug sykių kreipėsi į Anykščių komunalinį ūkį ir reikalavo pateikti administravimo išlaidų ataskaitas, nurodyti padarytus darbus bei asmenis, kurie juos atliko ar bent privalėjo atlikti.

Tačiau iš komunalininkų atsakymų moteris teigė supratusi, kad darbuotojų sąrašo ji negaus, nes tai esanti privati arba konfidenciali bendrovės informacija.

Gimnazija suburs gabius mokinius RITA KRUŠINSKAITĖ

Alytaus Adolfo RamanauskoVanago gimnazijos vadovų ketinimai suburti gabiausius miesto gimnazistus į vieną klasę vienus džiugina, kitiems kelia nerimą.

Nuo ateinančio rugsėjo Dzūkijos sostinėje turėtų rastis gabių mokinių I gimnazijos klasė. Alytiškiai į naujovę reaguoja skirtingai. “Nemanau, kad tai gera mintis. Vaikai, patekę į gabiųjų klasę, pasijus tarsi rezervate, o tie, kurie į ją nepateks, jausis diskriminuojami”, - tvirtino Janina Aldanskienė. Anot moters, jeigu tai būtų atskira mokykla, tokių problemų pavyktų išvengti. Alytiškės nuomone, geras pažymys nėra svarbiausias vaiko gabumų matas. Be to, neaišku, kaip pavyks toje pačioje klasėje sėkmingai ugdyti humanitariniams ir tiksliesiems mokslams gabius mokinius.

Alytaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos direktorė Jolanta Dimšienė įsitikinusi, kad gabių vaikų klasės sukūrimo idėja yra sveikintina.

Jos nuomone, patekę į tokią klasę vaikai gaus gebėjimus atitinkantį ugdymą ir galės geriau atskleisti savo galimybes. “Bendrojo ugdymo klasėse mokytojai orientuojasi į vidutinį vaiką, o gabieji, greitai atlikę užduotį, užsiima pašaliniais dalykais, jiems pasidaro neįdomu mokytis, keičiasi net vaiko elgesys”, - aiškino psichologė.

J.Dimšienė atkreipė dėmesį, kad di-

džiuosiuose šalies miestuose veikia licėjai ir nieko tai nestebina.

Mintis į vieną vietą surinkti gabiausius jaunus žmones ir specialiai juos ugdyti kilo Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriui Virginijui Skroblui. “Daug diskutavome šiuo klausimu su Vilniaus universiteto dėstytojais bei psichologais ir, įvertinę kitų patirtį, nusprendėme, kad reikia skirti daugiau dėmesio gabiems vaikams”, - teigė jis.

Planuojama, kad naujojoje klasėje mokysis 25 gabesni už bendraamžius vaikai. Anot direktoriaus, atrankos kriterijai bus pateikti kiek vėliau. Tačiau jau dabar aišku, kad daugiausia dėmesio bus skiriama jų žinioms (metiniams pažymiams), dar būsimieji gimnazistai turės išlaikyti testą ir dalyvauti motyvacijos patikrinimo pokalbyje.

Ar vaikai, nepatekę į gabiųjų klasę, nesijaus diskriminuojami? V.Skroblas tikino, kad tai ne diskriminacija ar ne tokių gabių vaikų pažeminimas, o tik sudarytos geresnės galimybės gabiesiems.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Baubonienė sakė, kad mokymasis gabiųjų klasėje skirsis nuo paprastos klasės. “Mėginsime ugdymo dalykus pateikti per modulius”, - teigė ji. Gabiųjų ugdymo planas esą bus sudarytas dalyvaujant ir mokinių tėvų atstovams.

Be to, gabius moksleivius mokys specialiai tam parengti mokytojai. Jau kito mėnesio pabaigoje vyks seminaras, per kurį Vilniaus universiteto dėstytojai gimnazijos pedagogus mokys naujų formų ir metodų, kaip dirbti su gabiais vaikais bei juos atpažinti.

•

Dėl mylimos Mamytės mirties sunkią netekties valandą užjaučiame Signatarų namų direktorę MEILĘ PEIKŠTENIENĘ.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai

Užkliuvo ir turgus Domėdamasi, kiek daugiabutis yra sukaupęs privalomų mokėti lėšų, kurias surenka Anykščių komunalinis ūkis, M.Fergizienė tikino išgirdusi, kad sukaupti pinigai atskira eilute neskaičiuojami, kitaip bendrovė turėtų mokėti pelno mokestį. Tai moteriai sukėlė minčių apie slepiamus mokesčius. Ji pradėjo apie tai kalbėti viešai ir savo mintis išdėstė Anykščių žiniasklaido-

Moters kovą, kurią komunalininkai vertina kaip kenkimą jiems, teismas pavadino rūpinimusi lėšų panaudojimo teisėtumu ir mokesčių mokėjimo aiškumu. kelia pavojų, taip supykdė bendrovę, kad vietoj komunalininkų atsakymo gavo šaukimą į teismą.

Naudosis žodžio laisve Į Anykščių rajono apylinkės teismą kreipęsis Anykščių komunalinio ūkio direktorius Kazys Šapoka pensininkės teiginius traktavo taip, tarsi ši jo vadovaujamą bendrovę būtų apibūdinusi

kaip vykdančią nusikalstamą veiką. Teismą mėginta įtikinti, kad kaskart, kai tik aktyvi anykštėnė imdavo kalbėti, komunalininkai sulaukdavo daugybės skambučių, o skambinantieji įžeidinėdavo ir net plūsdavo įmonės darbuotojus.

Patirtus išgyvenimus komunalininkai įvertino 10 tūkst. litų ir pareikalavo, kad tokią sumą jiems atlygintų kovingoji M.Fergizienė. Negana to, teisme bendrovės atstovas tikino, esą Anykščių komunalinio ūkio žmonės neprivalo kiekvienam piliečiui, tarp jų ir M.Fergizienei, pasakoti apie daugiabučio administravimo ir investavimo į Anykščių turgų reikalus.

Tačiau teismui komunalininkų aiškinimai dėl moters jiems padarytos žalos pasirodė neįtikimi, todėl bendrovės ieškinys buvo atmestas.

Teismas pabrėžė, kad M.Fergizienė turi teisę žinoti, kam naudojami pinigai, surinkti iš daugiabučio gyventojų, o visą pensininkės kovą, kurią komunalininkai vertina kaip kenkimą jiems, pavadino rūpinimusi lėšų panaudojimo teisėtumu ir mokesčių mokėjimo aiškumu. Be to, pažymėta, jog kritika, kad ir kokia griežta būtų, mūsų šalyje yra leistina.

M.Fergizienė teismo sprendimą įvardijo kaip atgautą ne tik savo, bet ir kitų žmonių teisę į minties bei žodžio laisvę, ir apgailestavo, kad labai mažai kas naudojasi ta laisve. “Viliuosi, nuo šiol komunalininkai nesijaus esą visagaliai ir neliečiami”, pridūrė aktyvioji anykštėnė.

•

Ruonius skaičiuos valstybės lėšomis

Bus reikalaujama ne tik atlikti ruonių apskaitą, bet ir įvertinti jų daromą žalą žvejams. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotrauka DENISAS NIKITENKA

Jau nuo šio pavasario pirmąkart Lietuvos istorijoje ties mūsų krantais Baltijos jūroje vyks žvejams didžiulių nuostolių pridarančių ruonių apskaita.

Apie keliasdešimt tūkstančių litų planuojama skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Po metus truksiančios ruonių apskaitos bus nuspręsta, kaip reguliuoti šių jūrų žinduolių populiaciją ir kompensuoti žvejų patiriamą materialinę žalą. Žvejai LŽ tvirtino, kad ruoniai siautėja net žiemą: išdrasko tinklus, vagia stintas, suėda įkliuvusias vertingas lašišas, menkes, strimeles. Žvejų ir Baltijos ruonių kova apogėjų pasiekė pernai, kai Aplinkos ministeriją (AM) pasiekė daugybės pasipiktinusių žvejų skundai dėl neveiklumo sprendžiant šią problemą.

Tad po ilgus metus trunkančių svarstymų galiausiai nuspręsta į 2013 metų Aplinkos apsaugos rėmimo programą įtraukti ir ruonių populiacijos stebėsenos Lietuvos teritoriniuose vandenyse finansavimą. Arti-

miausią mėnesį speciali AM komisija turėtų apsispręsti, ar numatyti tam lėšų iš biudžeto ir skelbti atvirą konkursą apskaitai vykdyti.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis LŽ teigė, kad ruonių apskaita tikrai nėra trečiaeilis dalykas ir šiam projektui bus skiriama dėmesio. “Įvertinsime mūsų finansines galimybes, tačiau situaciją dėl ruonių pagausėjimo Baltijos jūroje

populiacijos reguliavimo priemones.

Projekte tiesiogiai dalyvautų ir patys žvejai, ne tik mokslininkai. Manome, kad jau gegužę galėtų vykti pirmosios išvykos į jūrą”, - sakė jis.

Kad bus suskaičiuoti ruoniai ir pasiūlyti jų reguliavimo mechanizmai ar realios piniginės kompensacijos už patirtus nuostolius, pačių žvejų nedžiugina. Jų manymu, stebėsena tebus biurokratinis problemos sprendimas.

“Jie mano, kad išplauks į jūrą, išpils keliasdešimt kilogramų menkių ir suskaičiuos atplaukusius ruonius?

Reikia užmesti kilometrus tinklų, palaukti parą ar dvi, tada ruoniai tarpusavyje “susibendravę” ir atplaukia draskyti tinklų bei ėsti žuvų. Be to, jei projektas bus vykdomas visus metus, tai reiškia, kad dar metus mums nebus kompensuojami nuostoliai, o tai jau verčia pamiršti žvejybą”, - LŽ aiškino Klaipėdos žvejys Vytautas Sekreckis.

Jo žodžius patvirtino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos uostamiesčio filialo vadovas Vilius Razma. “Kaskart išplaukę su-

L.Budrys: “Projekte tiesiogiai dalyvautų ir patys žvejai, ne tik mokslininkai. Manome, kad jau gegužę galėtų vykti pirmosios išvykos į jūrą.” ir jų daromos žalos žvejams reikia išsiaiškinti ir baigti spekuliacijas”, sakė jis.

AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys LŽ teigė, kad projekto vertė paaiškės po konkurso, tačiau suma gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų.

“Techninėje užduotyje bus reikalaujama ne tik atlikti ruonių apskaitą, bet ir įvertinti jų daromą žalą žvejams, žuvų populiacijai, pasiūlyti ruonių atbaidymo metodus ar kitas

tinkame po kelis prie tinklų laukiančius ruonius. Iš tinklų traukiame kruvinas žuvis, ruoniai jas drasko iš apačios. Net atskiriame, kur ėdė atvykėliai ruoniai, o kur vietiniai, paleisti iš Lietuvos jūrų muziejaus: šie ėda visas žuvis, o laukiniai - tik kepenis”, - sakė jis. Žvejai tvirtina, jog laikas leisti ruonius Lietuvoje šaudyti kaip Švedijoje, esą kitaip ruonių privis tiek, kad vėliau sureguliuoti jų populiacijos bus nebeįmanoma.

•

2013 02 20 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Gripo interesų bacila siaučia Seime Atkelta iš

• 1p.

svarstant vaisto kompensavimo galimybes turėtų būti atliekama farmaekonominė analizė - naudos ir efektyvumo skaičiavimai. Jeigu, ją atlikus, rezultatai parodo, kad vaistą kompensuoti naudinga - puiku. Bet pasakykite, ar tokia analizė buvo atlikta šiuo atveju? Tikrai neneigčiau, kad kai kuriais atvejais yra per daug lobizmo.

Kalbant apie vaistų kompensavimą vien pasakyti, kad skiepytis yra gerai, nepakanka”, - tvirtino jis.

Tai - uolaus skiepų šalininko profesoriaus habilituoto medicinos mokslų daktaro Vytauto Usonio, Pediatrijos centro direktoriaus, iniciatyva 2009-ųjų gruodį įregistruota organizacija. Savo misija ji skelbia siekį “visokeriopai propaguoti skiepijimą vakcinomis”.

“Nei aš jų žinau, nei aš juos mačiau”, - paklaustas apie BALTIPA dalyvavimą rengiant projektą kalbą nusuka A.Matulas, ne kartą su asociacijos atstovais dalyvavęs įvairiuose renginiuose.

Menkas kąsnis

Skubos tvarka Sveikatos draudimo ir Farmacijos įstatymų pataisos per Seimo plenarinį posėdį buvo pateiktos pernai spalio 17ąją. Jas pristačiusio A.Matulo teigimu, projektu siekiama leisti, kad imunobiologinius vaistus valstybė galėtų pirkti ne tik centralizuotai, kaip daro dabar, bet ir įtraukti juos į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Taip gydytojui išrašius receptą žmogus galėtų įsigyti valstybės visiškai ar iš dalies kompensuojamą vakciną ir būti paskiepytas.

“Tai neabejotinai paskatintų imunoprofilaktiką, dėl to valstybėje mažėtų sergamumas atitinkamomis infekcinėmis ligomis”, - rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Rinkimų karštligės krečiami parlamentarai galvos dėl projekto daug nesuko - jam po pateikimo buvo pritarta bendru sutarimu. “Kada balsavimas?” projekto teikėjų paklausė posėdžiui pirmininkavusi Irena Degutienė.

“Aš turiu nenormalią viltį, bet galbūt būtų galima priimti šiam parlamentui dar? Jeigu jūs taikytumėte kokią nors skubą”, - posėdžio stenogramoje užfiksuotas A.Matulo prašymas.

“Tiktų 31 dieną? Svarstymas - spalio 31 dieną, ir siūlau ypatingos skubos tvarka abu įstatymus priimti”, - paskelbė I.Degutienė.

Tačiau tą dieną projektas iš parlamentarų darbotvarkės dingo - jį teko perleisti naujajam Seimui, prie idėjos plėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą galinčiam grįžti jau šį mėnesį.

Identiški siūlymai “Šį projektą iš esmės rengiau aš. Bet vėliau pasiūliau, kad jį teiktų visi Seimo medikai, nes tai specifinis įstatymo projektas”, - LŽ tvirtino A.Matulas.

Pasak jo, jeigu pavyktų priimti siūlomus pakeitimus, pildyti kompensuojamųjų vaistų sąrašą greičiausiai būtų pradėta nuo gripo skiepų, vėliau vietos galėtų atsirasti ir pneumokoko (plaučių uždegimo sukėlėjo) vakcinai.

Beveik identiškų siūlymų dar per 2010 metų pavasarį surengtą pirmąją konferenciją pateikė BALTIPA asociacijos, susikūrusios tuo metu, kai beveik metus priešinęsis spaudimui centralizuotai pirkti vakciną nuo pandeminio kiaulių gripo sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pagaliau sutiko vėliau utilizuotam preparatui išleisti milijoną litų valstybės pinigų - sumanytojas profesorius V.Usonis. Per renginį visuomenei buvo pristatytas “alternatyvus skiepų kalendorius”, o profesorius pareiškė: “Vienas galimų sistemos tobulinimo būdų galėtų būtų vakcinų valstybinių pirkimų atsisakymas bei perėjimas prie kompensavimo sistemos, kaip ir dėl kitų vaistų, taip smarkiai išplečiant vakcinų prieinamumo visuomenei galimybes bei taupant valstybės lėšas.”

Po asociacijos BALTIPA “kepure” 2009-aisiais susibūrė gražus būrys vakcinacijos entuziastų. Asociacijos mokslinį komitetą, kaip nurodoma organizacijos tinklalapyje, sudaro pats V.Usonis, taip pat Vilniaus universi-

Profesorius A.Ambrozaitis tvirtina, kad plėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą gripo vakcina siūloma Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva.

D.Mikutienė: “Pagal tai, kaip pateiktas šis įstatymas, asociacija BALTIPA pasirodė kaip gripo vakcinos lobistė.”

Linos Petrauskienės (ELTA) nuotrauka

Romo Jurgaičio nuotrauka

Mirtingumas nuo gripo Lietuvoje Sezonas

Mirtys

2009-2010 metai

23

2010-2011 metai

21

2011-2012 metai

0

2013 metai

7 *Mirtingumas buvo didžiausias 70-79 ir 60-69 metų amžiaus grupėse.

A.Matulas, pateikęs farmacininkų ilgai lauktas įstatymų pataisas, neprisimena, kad jų rengėjais nurodyta už vakcinaciją agituojanti asociacija.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

teto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėjas profesorius habilituotas daktaras Arvydas Ambrozaitis, Akušerių ir ginekologų federacijos narė prof.

Rūta Nadišauskienė, infektologas prof. Alvydas Laiškonis, doc. Auksė Mickienė, Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja prof. Gražina Drąsutienė.

Organizacijos Skiepų kalendoriaus komitete - doc. Ligita Jančiorienė, Vilniaus Naujininkų poliklinikos pediatrė Janina Zupkauskienė, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ULPKC) direktoriaus pavaduotoja Daiva Razmuvienė, Naujosios Vilnios poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Violeta Prekevičienė.

Netrukus po asociacijos atsiradimo į ją susibūrę medikai visuomenei surengė parodomąją akciją: pirmieji šalyje pasiskiepijo nuo pandeminio gripo iš Nyderlandų mūsų valstybės perpirkta farmacijos kompanijos “GlaxoSmithKline” vakcina “Pandemrix”.

Vos keliais mėnesiais anksčiau Seimo SRK apskundė prof. A.Ambrozaitį Sveikatos apsaugos ministerijai už tai, kad žiniasklaidos priemonėse spausdinamuose “GlaxoSmithKline Lietuva” užsakytuose straipsniuose apie besibaigiantį pandeminį gripą išsakė paniką visuomenėje sukėlusias prognozes, esą nuo kiaulių gripo viruso Lietuvoje gali mirti iki 20 tūkst. gyventojų, ir teigiamai atsiliepė apie konkrečios kompanijos vakciną.

Autorių daugėja “Reikia manyti, jog pagal tai, kaip pateiktas šitas įstatymas, ir kad įstatymo rengėjai įrašė BALTIPA kaip pirminius siūlytojus, šie minėtu atveju pasirodė kaip gripo vakcinos lobistai”, - apie

Sveikatos draudimo ir Farmacijos įstatymų pataisas LŽ sakė naujoji Seimo SRK pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Jas įregistravęs A.Matulas šios asociacijos dalyvavimo rengiant projektą tvirtino neatsimenantis. “Be to, lobizmas - lobizmu. Siūlymų dėl įvairių lobistų turime daug, bet tuos siūlymus reikia bandyti išskirstyti, pasižiūrėti, kokia tarptautinė patirtis, ir šiuo atveju, manau, ta patirtis rodo, kad reikia eiti siūlomu keliu”, - aiškino jis.

Klausimas apie asociacijos BALTIPA dalyvavimą rengiant pataisas suglumino ir prof. A.Ambrozaitį. “Jūs manęs tik, prašau, nesiekite su BALTIPA. Tikrai

Nedidelis sutapimas: viešai pateikiamais duomenimis, trečdalis NIPKT, turinčios 12 narių, atstovai, kaip ir prof.

A.Ambrozaitis, - tos pačios BALTIPA nariai. “Jei kalbate apie kokius nors medikų ir interesų grupių ryšius, gal ir ministerijai vakcinų gamintojai daro įtaką? Gal tada kalbėkime apie ministrą, gal jis irgi susijęs su vakcinų gamintojais? Labai toli galime taip nueiti”, - LŽ tvirtino A.Ambrozaitis.

Buvęs viceministras, Liberalų ir centro sąjungos atstovas A.Klišonis projekto iniciatoriais vadina Seimo narius.

“Kiek atsimenu, buvo Seimo SRK narių, vadovaujamų A.Matulo, įregistruotas įstatymo projektas. Buvo kalbama apie gripo vakciną, jei tas modelis pasitvirtintų, būtų galima taikyti ir kitoms, tarkime, pneumovakcinai”, - tikino jis.

A.Klišonis neatmetė ir varianto, kad įstatymų pataisomis galėjo būti suinteresuota BALTIPA. “Neatmeskime ir to varianto, kad BALTIPA galėjo veikti kaip lobistai, tačiau, kita vertus, esama tam tikrų užkrečiamųjų ligų, kurios gali būti valdomos vakcinomis.

Man, kaip asmeniui, kuravusiam tą sritį, liūdna ir pikta, kai miršta rizikos

M.Aniūnas: “Tikrai neneigčiau, kad kai kuriais atvejais sveikatos apsaugos sistemoje esama per daug lobizmo. Kalbant apie vaistų kompensavimą vien pasakyti, kad skiepytis yra gerai, nepakanka.” jokio ryšio su ja neturiu. Taip, esu Mokslinio komiteto narys, bet tai - formalus organas, o visi klausimai, kurie svarstomi BALTIPA, sprendžiami V.Usonio”, - tikino jis.

Tačiau A.Ambrozaitis nesipurto vis daugiau “tėvų” įgyjančių projektų autorystės. “Projektas gimė Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, jai atstovaujant Nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinacijos tarybai (NIPKT), veikiančiai kaip patariamasis organas vakcinacijos klausimais. Esu šios tarybos narys. Beje, ši taryba, kuriai tuo metu vadovavo sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, sudaroma ministro įsakymu, kaip tik ir rekomenduoja vakcinaciją”, - aiškino profesorius.

grupei priklausantys žmonės, kurie galėjo būti vakcinuojami valstybės nupirktais skiepais, tačiau to nebuvo padaryta ir šie žmonės išėjo anapilin”, kalbėjo buvęs viceministras.

Farmacijos rinkodara besidomintis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorius, Vaistininkų sąjungos valdybos narys Mykolas Aniūnas, ne kartą viešai tvirtinęs, kad skiepų kaip apsaugos nuo rimtų ligų nauda - neabejotina, vis dėlto nėra tikras, ar gripo vakcinos turi atsidurti kompensuojamųjų vaistų sąraše.

“Kol nematysiu realių skaičių, kiek žmonių šiuo metu vakcinuojama ir kiek tai turi įtakos sergamumui, negalėsiu sakyti nei “taip”, nei “ne”. Prieš

Skiepų nuo gripo gamintojams Lietuvos rinka kol kas - ne pati palankiausia. Nors kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse - Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Slovėnijoje, Čekijoje - gripo vakcina iš tiesų yra receptinių kompensuojamųjų medikamentų sąrašuose, Lietuvoje tokie preparatai nuo 2007-ųjų perkami centralizuotai ir pagal poreikį paskirstomi rizikos grupėms - vyresniems nei 65 metų asmenims, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis žmonėms, medicinos darbuotojams ir pan.

Kasmet centralizuotai perkamai gripo vakcinai valstybė išleidžia apie milijoną litų (viena dozė šįmet kainavo 9,6 lito, pernai - 9,9 lito). Šiam preparatui įsigyti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamus viešuosius pirkimus nuolat laimi ta pati bendrovė - “Tamro”, tiekianti Prancūzijos gamintojo “Sanofi Pasteur” vakciną “Vaxigrip”. Iš nupirkto kiekio kasmet lieka nepanaudota skiepų už maždaug 100 tūkst. litų, o vieni didžiausių gripo vakcinacijos skeptikų pasirodo esantys medikai, kurie neskuba naudotis jiems nemokamai siūloma galimybe.

Neką aktyvesni ir rizikos grupėms nepriklausantys Lietuvos piliečiai, galintys už savo pinigus nuo gripo gintis skiepais, kainuojančiais apie 25 litus.

Oficialiais duomenimis, nuo gripo Lietuvoje savo ar darbovietės iniciatyva kasmet pasiskiepija apie 7-8 proc. žmonių, nors, kaip teigiama, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekia 70-75 procentus. Tiesa, skiepytis apsisprendę piliečiai gripo vakciną gali pasirinkti iš trijų gamintojų siūlomų variantų.

Farmacijos kompanijų atstovai jau senokai viešai skelbia esantys už valstybės apsirūpinimą medikamentais naudojant kompensuojamųjų vaistų sąrašą - taip neva būtų užtikrinamas didesnis valstybės išleidžiamų pinigų skaidrumas.

“Kaip ir kasmet, valstybei centralizuotai perkant sezoninę gripo vakciną siūlėme derėtis, pirkti tiesiai iš mūsų.

Tačiau valstybė pasirinko viešuosius pirkimus, taigi pirkimą per tarpininką.

Dabar privačioje rinkoje parduodame vakciną pigiau, negu valstybė pirko centralizuotai”, - prieš šį gripo sezoną LŽ sakė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos pirmininkas, “GlaxoSmithKline Lietuvos” vadovas Kęstutis Čereška.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), kurio nariai aktyviai bendradarbiauja su BALTIPA, prieš dešimtmetį skelbė, kad Lietuvoje gripu kasmet serga 40-190 tūkst. žmonių.

Pastaraisiais metais visuomenę pasiekia dar baisesni rodikliai. To paties ULAC teigimu, kasmet Lietuvoje gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos užklumpa apie 400 tūkst. gyventojų.

Pernai rudenį A.Matulo Seime paskelbtais duomenimis, 2010-aisiais (tuo metu Lietuvoje laukta antrosios pandeminio kiaulių gripo bangos) gripu sirgo 45 tūkst. žmonių, o 2011 metais - vos 2,5 tūkstančio.

•

6

2013 02 20 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Liūdna arklio kelionė nuo ūkio iki šakutės VILJAMA SUDIKIENĖ

Vis daugiau ūkininkų Rumunijoje, Ispanijoje ir kitose sunkmečio prispaustose šalyse parduoda skerdykloms arklius. Iš ten mėsa pradeda tokią klaidžią kelionę, kad galima paslėpti ką tik nori, ir niekas nebeatseks: po visą Europą, iš vieno perdirbėjo - kitam, per tarpininkų rankas, kol galiausiai atsiduria šaldytuose maisto gaminiuose... kaip jautiena.

Didžiausia pasaulyje maisto kompanija “Nestle” pašalino iš Italijos ir Ispanijos parduotuvių lentynų makaronų gaminius, nes juose atlikus tyrimus rasta arklienos DNR. Tai naujausias atvejis iš virtinės įvykių, kai įvairios firmos sustabdė maisto produktų tiekimą, mat vietoj jautienos juose aptiko arklienos. Švedijoje įsikūrusi “Nestle” teigia, jog arklių DNR rasta labai nedaug mažiau nei 1 procentas. Iš parduotuvių Ispanijoje ir Italijoje pašalinti du šaldyti produktai - “Buitoni Beef Ravioli” bei “Beef Tortellini”. Netrukus bus nustota prekiauti ir trečiuoju -”Lasagnes a la Bolognaise Gourmandes”.

“Nestle” paskelbė, kad klausimas susijęs su Vokietijos tiekėju “HJ Schypke”. Kompanija teigia, jog tai ne maisto saugumo, o tik klaidingo žymėjimo reikalas, bet nenori nuvilti klientų, kurie tikisi aukščiausių standartų.

Apžvalgininkų nuomone, tai, kad savo produktus atšaukia didžiausia pasaulyje maisto gamintoja, rodo, jog problema yra kur kas didesnė, nei manyta iš pradžių. Kritikai pabrėžia, kaip pavojingai nereguliuojama tapo maisto pramonė. Skandalas dėl arklienos, naudojamos vietoj jautie-

Modernėjančiame pasaulyje arklys atrado naują paskirtį, mat jo mėsa pigesnė už jautieną...

Tuo metu Prancūzija iš dalies panaikino draudimą prekiauti dar vienos maisto perdirbimo įmonės “Spanghero” gaminiais. Firmai, kuri įtariama žinojusi, kad vietoj jautienos parduoda arklieną, atnaujinta licencija. Kompanija gali gaminti maltą mėsą, dešreles ir pusfabrikačius, bet jai neleidžiama laikyti šaldytos mėsos.

Susidomėjimas arkliena Žinia, kad vietoj jautienos į šaldytus pusgaminius dedama arklienos,

Arklienos skandalas Europoje pakirto gamintojų, tiekėjų ir prekybos tinklų reputaciją. nos, palietė jau 12 Europos valstybių, įskaitant Šveicariją. Šios šalies mažmeninis tinklas “Co-op”, garsėjantis plačiu vietos ūkiuose išauginto organinio maisto asortimentu, turėjo pašalinti iš lentynų net devynis skirtingus produktus. “Co-op” tinklui gresia kaltinimai aplaidumu.

sukrėtė visos Europos vartotojus, tačiau, kaip rašo “Der Spiegel”, drauge pakurstė ir jų smalsumą. “Šis pasipiktinimas mums turėjo tik teigiamą poveikį”, - sako baltą prijuostę prisijuosęs 51 metų mėsininkas Uwe Poggensee iš specializuotos arklienos mėsinės Hamburgo priemies-

tyje. Patalpoje tvyro aštrus mėsos aromatas, būdingas tik arklienai, o parduotuvė pastaruoju metu sulaukia ir naujų klientų. Trys Poggensee šeimos kartos laikė skerdyklą, bet Uwe nutraukė šią tradiciją ir prieš kelis dešimtmečius atidarė mėsinę. Klientai beveik vien nuolatiniai, nuo darbininkų neoninėmis liemenėmis iki elegantiškų teisininkų. Šie žmonės ateina pirkti specialaus guliašo ar arklienos dešrelių. Tai daugiausia vyrai, kuriems patinka stiprus specifinis tos mėsos skonis. Be to, jie vertina tai, kad arklieną sveika valgyti.

Tiek mėsininkas, tiek pirkėjai sutinka: arkliena ir meilė arkliams - nesuderinami dalykai, nors kai kurie šios mėsos mėgėjai vakarais jodinėja.

Arkliena atkeliauja į mėsinę iš privačių regiono augintojų. Kai verslas sekasi, U.Poggensee perka ir perdirba 5-6 arklius per savaitę.

Dažniausiai tai būna seni arba sužeisti gyvuliai, nebetinkami jodinėti. U.Poggensee požiūriu, skerdykla jiems yra vargų pabaiga. Tačiau tie-

Aštuoni nusikaltėliai dviem automobiliais prasibrovė pro Briuselio tarptautinio oro uosto apsauginę tvorą ir atakavo saugos bendrovės “Brinks” inkasatorių automobilį, kurio krovinys buvo keliamas į Šveicarijos lėktuvą, turėjusį skristi į Ciurichą.

Visuomeninė televizija VRT iš pradžių nurodė, kad plėšikų laimikio vertė - 350 mln. eurų (1,2 mlrd. litų), bet vėliau patikslino, kad brangakmeniai verti 50 mln. eurų (172,6 mln. litų).

Jei tai tiesa, ši - viena didžiausių kada nors įvykdytų deimantų vagysčių.

Belgijos prokuratūros atstovė papasakojo, kad ginkluoti ir kaukėti plėšikai pralaužė oro uosto tvorą, per kelias minutes privažiavo prie lėktuvo, pagrobė brangakmenių siuntą ir dingo tamsoje. Per apiplėšimą nebuvo šaudoma, niekas nenukentėjo,

viskas tetruko kelias minutes. Vienas plėšikų automobilis vėliau rastas sudegintas netoli oro uosto.

Oro uosto atstovas Janas Van Der Crujsse sakė, kad privažiavo prie pasirengusio pakilti Šveicarijos keleivinio lėktuvo pro tvoroje padarytą skylę, išlipo iš automobilio ir grasindami ginklais pagrobė iš bagažo skyriaus paketą su deimantais. Nė karto neiššovę jie išvažiavo per tą pačią skylę tvoroje. J.Van Der Crujsse negalėjo paaiškinti, kodėl plėšikams pavyko taip lengvai prasibrauti pro apsaugą. “Mes laikomės griežčiausių taisyklių”, - tvirtino jis. Šveicarijos oro bendrovės “Helvetic Airways” skrydis dėl šio apiplėšimo buvo atšauktas. Bendrovė, kuri yra Vokietijos oro linijų “Deutsche Lufthansa AG” antrinė įmonė, nieko nekomentuoja, kol vyksta tyrimas.

Oro pašto draudimas, suteikiamas pačių oro bendrovių arba trečiųjų draudimo bendrovių, paprastai būna pigus, nes smulkių vertingų siuntų gabenimas lėktuvais laikomas saugiausiu. Kitaip nei automobilis ar sunk-

kėjai dažnai nesiskiria su savo arkliais iki paskutinės akimirkos, o jų akyse galima išvysti ašaras.

Vokietijoje veikia apie 70 specializuotų arklienos mėsinių. U.Poggensee parduotuvė kasdien aptarnauja vidutiniškai 150 pirkėjų, nors prieš dešimtmetį jų sulaukdavo daugiau kaip po 300.

Arklienos populiarumas svyruoja, bet dažniausiai ši mėsa prisimenama sunkiais laikais. Daug jos žmonės valgė po abiejų pasaulinių karų, nes mažiau kainavo. Be to, tuomet buvo kur kas daugiau auginama darbinių arklių nei dabar. Dar vienas arklienos bumas kilo karvių pasiutligės (BSE) laikotarpiu. Kažin kokį naują bumą sukels pastarasis skandalas?

Arkliukas Rumunijos peizaže Kilus arklienos skandalui buvo apkaltinti Rumunijos tiekėjai, nors šios šalies valdžia tai neigia. Arklys tebėra labai svarbi Rumunijos peizažo dalis. Kaimuose kiekviena šeima jų laiko bent po vieną ar du. Rumunijo-

Nekontroliuojama rinka Rumunai sako, kad kaltinimai apgaulingai tiekus mėsą jiems metami paprasčiausiai ieškant atpirkimo ožio. Ir iš tiesų skandalas būtų daug didesnis, jei paaiškėtų, jog kalti ne Rytų Europos teikėjai, vis dar laikomi korumpuotais, nepatikimais, o prestižinės, saugios ir visaip klientais besirūpinančios vakarietiškos firmos. Jau dabar arklienos skandalas Europoje labai pakirto gamintojų, tiekėjų ir prekybos tinklų reputaciją. Vartotojai pamatė, kad gali būti įžūliausiai apgaudinėjami vidury baltos dienos, o maisto importo, perdirbimo ir prekybos kontrolė akivaizdžiai per silpna. Gyventojai teisėtai kelia klausimą, ar yra sąžininga ir kontroliuojama pasaulio maisto pramonė.

Arkliena - skani ir sveika mėsa, tačiau vartotojas vis dėlto nori tiksliai žinoti, ką deda ant savo stalo.

•

Trumpai

Amžiaus vagystė Briuselyje Ginkluoti nusikaltėliai surengė įspūdingą apiplėšimą Briuselio oro uoste ir pagrobė milijonų dolerių vertės deimantų siuntą.

/ Reuters/Scanpix nuotraukos

je ir dabar visur sutiksi keliais dardančius vežimus, tempiamus arklių.

Kalnų kaimuose arkliais kinkytais vežimais rytą surenkamas pamelžtas pienas, o sekmadieniais vyrai miesteliuose renkasi į arklių turgus - pirkti, parduoti ar tiesiog savo malonumui.

Vasarą šie gyvuliai traukia didžiulius vežimus šieno. Galima sakyti, arklys Rumunijoje yra nacionalinis simbolis. Tačiau tai neapsaugo jo nuo blogo elgesio. Arkliai ne tik verčiami sunkiai dirbti, bet ir yra mušami.

Arkliais traukiamų vežimų dar neseniai buvo galima pamatyti ir Bukarešte, tačiau Rumunijai 2007 metais įstojus į Europos Sąjungą šalį modernizuoti siekianti valdžia uždraudė juos miestuose ir greitkeliuose. Todėl dabar nemažai rumunų linkę atsikratyti šių gyvulių. Ne visi skurdžiai gyvenantys ūkininkai gali turėti traktorių.

Kai jų darbiniai arkliai nebepajėgia arti žemės, nebelieka kito pasirinkimo, kaip tik keliauti į skerdyklą.

Rumunijoje veikia 35 skerdyklos, kuriose skerdžiami ir arkliai. Arklienos eksportas nuo 2011 iki 2012 metų padidėjo 10 proc., arklienos ir asilienos išvežta 6300 tonų. Rumunai ir patys valgo arklieną, kitaip negu britai, kuriems tai - visiškas tabu. Todėl pastarasis skandalas Didžiojoje Britanijoje sutiktas su ypač dideliu pasišlykštėjimu.

LIETUVA TURĖS MAŽIAU ATSTOVŲ

Plėšikai susižėrė deimantus per kelias akimirkas, nors tam tikriausiai kruopščiai ruošėsi. vežimis, pakilęs į orą lėktuvas negali tapti plėšikų taikiniu. Be to, siuntų pakrovimas ir iškrovimas vyksta oro uosto teritorijose, kuriose paprastai garantuota griežta apsauga.

•

Nuo 2014 metų Lietuva į Europos Parlamentą deleguos vienu europarlamentaru mažiau - Konstitucinių reikalų komitetas apsisprendė dėl kvotų peržiūrėjimo, kuriame Lietuvai tenkančių vietų skaičius mažinamas nuo 12 iki 11. Jei šį komiteto sprendimą kitą mėnesį patvirtins Europos Parlamento plenarinė sesija, dabar 99 europarlamentarus turinti Vokietija netektų 3 vietų, o po vieną vietą, be Lietuvos, prarastų dar 11 valstybių. “Neturime galimybių tikėtis ko nors geriau”, - sakė Komiteto narys konservatorius Algirdas Saudargas. Dėl Lietuvos kvotos per posėdį diskusijų nebuvo, daugiau diskutuota tik dėl Švedijos ir Austrijos mandatų. Kai kurioms valstybėms tenkantį europarlamentarų skaičių siūloma mažinti atsižvelgiant į Kroatijos prisijungimą prie Europos Sąjungos (ES). Kroatijai Europos Parlamente numatyta taip pat 11 vietų. Dėl siūlymo dar turės spręsti Europos Vadovų Taryba, ku-

rioje posėdžiauja valstybių narių vadovai. Statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo maždaug puse milijono.

1 PROC. DAUG IŠSPRĘS Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy paragino parlamentarus “dukart pagalvoti” prieš atmetant sumažintą septynerių metų Bendrijos biudžetą. “Turėdami 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžetą mes galėsime išspręsti visas nedarbo problemas, sakė ES prezidentas, pristatydamas biudžetą Europos Parlamentui. - Tai indėlis.” Per derybas vasario 7-8 dienomis Europos vadovai sutarė dėl 908,4 mlrd. eurų 2014-2020 metų biudžeto, maždaug 3,0 proc. mažesnio už 2007-2013 metų biudžetą, kuris sudaro vos 1 proc. ES BVP. BNS, LŽ

2013 02 20 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Auka palaidota, žudikas teisiamas PALMYRA KRUPENKAITĖ

Vakar Pietų Afrikos Respublikoje atsisveikinta su bekojo sportininko Oscaro Pistoriuso auka manekene Reeva Steenkamp - jos palaikai kremuoti.

Tą pačią dieną O.Pistoriusui buvo pateikti kaltinimai merginos nužudymu.

Baltomis gėlėmis papuoštą karstą į Port Elizabeto krematoriumo koplyčią įnešė šeši žmonės. Po privačios ir uždaros ceremonijos R.Steenkamp palaikai buvo kremuoti. Šeštadienį viena televizijos laida apie įžymybes parodė filmuotą medžiagą, kaip ši manekenė kalbėjo apie būtinybę palikti pozityvų pėdsaką gyvenime. Po jos mirties šie žodžiai nuskambėjo ypač jaudinamai. Ši 29 metų teisę baigusi manekenė per Šv. Valentino dieną buvo nušauta prabangiuose neturinčio kojų bėgiko O.Pistoriuso namuose Pretorijoje. “Ji buvo angelas”, - taip apie žuvusiąją kalbėjo buvęs žokėjus Gavinas Venteris, šiuo metu kartu su merginos tėvu dirbantis žirgų treneriu. Jis teigė niekada nepastebėjęs, kad Reevos santykiai su O.Pistoriusu būtų buvę įtempti. “Reevos tėvas pasakojo, kad ji buvo labai laiminga su Oscaru ir neturėjo jokių problemų. Bet gal ji tiesiog jas slėpė”, svarstė G.Venteris, nenorintis, kad tyčine žmogžudyste apkaltintas O.Pistoriusas būtų paleistas už užstatą. “Bjauriuosi juo ir manau, kad būtina elgtis griežtai, nes jis kelia pavojų visuomenei. Bus pavojingas liudininkams, jis turi likti kalėjime”, kalbėjo treneris. To paties nori ir R.Steenkamp klasės draugė iš privačios katalikiškos mokyklos Bongivė Gaksamboje.

Teisme P.Pistoriusas atrodė rimtas ir niūrus. / Reuters/Scanpix nuotraukos O.Pistoriuso šeima neigia, kad sportininkas įvykdė žmogžudystę, ir tiki jo versija, jog per klaidą palaikė savo draugę įsibrovėliu, nors policija pranešė, kad tokios versijos nė nesvarsto. R.Steenkamp šeima nori žinoti, kas iš tiesų nutiko. Taip vienam Johanesburgo laikraščiui sakė manekenės motina. Nors dukters mirtį ji vadina siaubinga, tikina, kad šeima nejaučia priešiškumo ir neapykantos O.Pistoriusui. Tačiau merginos motina, kaip ir visa šalis, nori išgirsti, kodėl prokurorai mano, kad nacionalinis didvyris nužudė savo draugę.

Priešingos versijos Didvyris, mėgęs audringą gyvenimą Vasario 14 dienos nužudymas sustabdė O.Pistoriuso karjerą. Jam teko atšaukti dalyvavimą varžybose, kurios vyks kovo-balandžio mėnesiais Australijoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Šis Johanesburge gimęs bėgikas buvo žinomas

O.Pistoriusas Pretorijos teismo salėje, kur turėjo būti svarstomas jo paleidimas už užstatą, pasirodė lydimas policininkų gerokai prieš teismo posėdį slėpdamas veidą po gobtuvu.

Daugybė jo draugų ir giminaičių taip pat panoro dalyvauti teismo posėdyje. Į teismą atvyko ir O.Pistoriuso brolis Carlas bei ilgametis treneris

Teismas išgirdo visiškai skirtingus kaltintojų ir gynėjų pasakojimus apie tai, kaip buvo nužudyta manekenė. visame pasaulyje, nes dalyvavo ne tik parolimpinėse, bet ir Londono olimpinėse žaidynėse bėgimo rungtyje. Sportininko, kuriam abi kojos žemiau kelių buvo amputuotos dar kūdikystėje (jis gimė be abiejų šeivikaulių), ryžtas ir užsispyrimas žavėjo ne tik PAR gyventojus, bet ir visą pasaulį. Jis buvo rodomas pavyzdžiu, kaip galima įveikti negalią ir neturint kojų tapti bėgimo čempionu.

Tačiau šis 26 metų sportininkas garsėjo audringu gyvenimu, kupinu neapdairių poelgių, gražių moterų, ginklų ir greitų automobilių. Šv. Valentino dienos paryčiais savo namuose Pretorijoje nušovęs savo 29 metų draugę R.Steenkamp, jis iš karto subūrė galingą advokatų, medicinos ir viešųjų ryšių ekspertų komandą. Į ją įeina buvęs britų bulvarinio laikraščio “The Sun” redaktorius Stuartas Higginsas, taip pat garsus PAR advokatas Kenny Oldwage’as, kuris gynė 2010 metais padariusį avariją, per kurią žuvo buvusio prezidento Nelsono Mandelos proanūkė Zenani, vairuotoją, ir jis buvo išteisintas.

Ampie Louwas, kuris ir įkalbėjo O.Pistoriusą pradėti sportuoti. Naujienų agentūrai AP nusiųstame elektroniniame laiške treneris aiškino manantis, kad žmogžudystė buvo nelaimingas atsitikimas. “Meldžiuosi, kad visi galėtume ištverti šią sunkią padėtį. Laukiu dienos, kai mano berniukas grįš į bėgimo takelį”, - rašė treneris.

Pats O.Pistoriusas teisme sėdėjo rimtas ir niūrus. Juodą kostiumą vilkintis kaltinamasis imdavo kūkčioti kiekvieną kartą, kai tik būdavo minimas jo draugės vardas. Teisme jis nekalbėjo, tik patvirtino, kad anksčiau nebuvo teistas, o apkaltintas tyčiniu savo draugės nužudymu pratrūko verkti.

Teismas išgirdo visiškai skirtingus kaltintojų ir gynėjų pasakojimus apie tai, kaip buvo nužudyta manekenė.

Kaltintojas Gerrie Nelas sakė, kad O.Pistoriusas užsidėjo savo anglies pluošto protezus, pasiėmė pistoletą ir nuėjęs septynis metrus pro užrakintas vonios duris paleido keturis šūvius.

Trys kulkos pataikė į siaubo apimtą

Reevą ir mirtinai ją sužeidė. “Ji niekur negalėjo pabėgti”, - sakė kaltintojas ir pridūrė, kad O.Pistoriusas “nušovė neginkluotą nekaltą moterį”.

Tuo metu galinga O.Pistoriuso teisininkų komanda atmetė teiginius, kad tai buvo iš anksto suplanuota žmogžudystė. Advokatas Barry Rouxas užginčijo teiginį, kad O.Pisto-

Nužudytoji manekenė R.Steenkamp. riusas prieš imdamas šaudyti užsidėjo protezus, ir tvirtino, jog sportininkas manė, kad vonioje esantis žmogus yra įsibrovėlis. B.Rouxas aiškino, jog O.Pistoriusas išlaužė duris norėdamas padėti R.Steenkamp, ir priminė, kad ji į savo draugo namus atvyko trečiadienio vakarą nešina krepšiu, todėl sportininkas galėjo ją palaikyti įsibrovėliu.

Vis dėlto vakar O.Pistoriusui buvo pateikti kaltinimai tyčiniu savo draugės nužudymu ir kol kas už užstatą jis nepaleistas. Nuo penktadienio jis laikomas Bruklino policijos nuovadoje Pretorijoje. O.Pistoriuso agentas Peetas Van Zylas sako, kad nedrįsta prognozuoti, ar olimpietis dar kada nors bėgios.

•

8

2013 02 20 Lietuvos žinios

Pasaulis

Gruzijoje stiprėja konfrontacija betvirtina, kad kai kurie jų - “su rusiškais elementais susiję šnipai”, o dauguma atsidūrę už grotų už smulkius nusikaltimus. Tačiau vyriausybei tai nė motais - netrukus į laisvę turėtų išeiti dar 6000 nuteistųjų.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Naujoji Gruzijos vyriausybė ir toliau visaip stengiasi izoliuoti spalio pabaigoje antrąją kadenciją baigsiantį prezidentą Michailą Saakašvilį. Nors jis neketina leistis taip lengvai nustumiamas į šoną, Bidzina Ivanišvilis su savo šalininkais veikia sėkmingiau.

Praėjus keturiems mėnesiams, kai M.Saakašvilio Jungtinis nacionalinis judėjimas pralaimėjo rinkimus, kiekviena nauja diena Tbilisyje prasideda gandais apie pučą. Vieni aiškina, esą vyriausybė tuoj nuvers prezidentą, kiti - kad prezidentas paleis vyriausybę.

Prieš porą savaičių M.Saakašvilis net negalėjo perskaityti parlamente savo kreipimosi į tautą, nes valdančioji dauguma nepanoro jo ten matyti. Kai valstybės vadovas nutarė pasakyti kalbą Nacionalinėje bibliotekoje, prie pastato staiga susirinko ir kelią užtvėrė tiek demonstrantų, kad kalbą jam teko perskaityti prezidento rūmuose.

Tada įžeistas ir supykęs M.Saakašvilis pabrėžė, kad gerai išmano “politinę dinamiką”, todėl supranta, jog atleisti vyriausybę praėjus vos 3-5 mėnesiams po rinkimų būtų pražūtingas sprendimas. Kadangi prezidentas tebeturi tokią teisę, B.Ivanišvilis stengiasi, kad parlamentas ją kuo greičiau iš jo atimtų.

Kuris kurį “Šiuo metu Gruzija primena liūdną pasaką apie du pagrindinius varžovus, kurių pilys stūkso virš Tbilisio ir kurie trokšta sunaikinti vienas kitą. Ant vienos kalvos stovi prezidento rūmai juose gyvena M.Saakašvilis. Anksčiau šiame stikliniame pastate, kuris turi simbolizuoti skaidrumą, prezidentas kūrė savo reformų planus. Naktį tų rūmų beveik nematyti, nes premjero B.Ivanišvilio vadovaujama vyriausybė nutarė, kad nereikia leisti mokesčių mokėtojų pinigų jiems apšviesti. Ant kitos kalvos - taip pat stiklinė, bet šviesomis žaižaruojanti B.Ivanišvilio rezi-

Kova už Gruzijos ateitį

Nesutaikomi priešininkai M.Saakašvilis (kairėje) ir B.Ivanišvilis turi skirtingą Gruzijos ateities viziją.

AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

dencija, tarsi joje vis dar būtų švenčiamas spalio rinkimų triumfas”, - taip vaizdingai straipsnį apie Gruziją pradeda žurnalas “Foreign Policy”.

Ir prezidentas, ir premjeras turi ištikimų šalininkų, tačiau pastaruoju metu jų jėgos nelygios. Mišos, taip Gruzijoje vadinamas prezidentas, priešininkai surinko tūkstančius parašų po peticija, reikalaujančia, kad jis tuoj pat atsistatydintų. Naujieji ministrai kaltina valstybės vadovą neapgalvotomis policijos ir teismų sistemos reformomis, nors Pasaulio bankas antikorupcines M.Saakašvilio reformas pavadino vienomis geriausių pasaulyje. B.Ivanišvilis atkirto į tai, kad iki šiol taip ir nesuprato jų esmės. Šiandien Gruzijoje nuolat eskaluojami pasakojimai, kaip slaptoji prezidento policija klausėsi užsienio svečių ir žurnalistų pokalbių mobiliuoju telefonu, o kad anksčiau Tbilisį kontroliavo nusikaltėlių gaujos, nenorima nė prisiminti, nors būtent

Ir prezidentas, ir premjeras turi ištikimų šalininkų, tačiau pastaruoju metu jų jėgos nelygios.

M.Saakašviliui reikia dėkoti už tai, jog dabar tiek gruzinai, tiek užsieniečiai gali jaustis saugūs šviesų nutviekstame Rustavelio prospekte. Vien praėjusiais metais Gruziją, kurioje gyvena vos 4,5 mln. žmonių, aplankė beveik 4,4 mln. turistų. Tiesa, ne visi šalies regionai gali gauti pajamų iš turizmo. Esama vietovių, kuriose darbo neturi nė vienas žmogus. Tarp jų yra ir kaimai, įsikūrę aplink kelią, vedantį į B.Ivanišvilio tėviškę. Naujojo vyriausybės vadovo įsteigtas Žemės ūkio plėtros fondas dalija ūkininkams paskolas su mažomis palūkanomis ir ragina juos auginti ekologiškas daržoves bei vaisius, nes tokia yra premjero ekonominės politikos kryptis. Tuo metu M.Saakašvilis nepraleidžia progos

priminti, jog suformavus naująją Gruzijos vyriausybę šalies ūkio augimas smuko nuo buvusių 6 proc. iki nulio. B.Ivanišvilis atrėžia į tai, kad tik pirmi metai bus sunkūs, tačiau jis nematąs priežasčių, kodėl ekonominis augimas turėtų sustoti.

Vieni sodinami, kiti paleidžiami Vos pradėjusi dirbti naujoji vyriausybė ėmė atvirai konfliktuoti su prezidentu. M.Saakašvilio šalininkams jau iškelta daugiau kaip 100 kriminalinių bylų - pirmiausia, jie kaltinami sukčiavimu ir korupcija. Užtat vyriausybės nurodymu iš kalėjimų paleista beveik 200 žmonių, vadinamų politiniais kaliniais, nors M.Saakašvilis te-

Naujojo premjero ir šiais metais pasitrauksiančio prezidento nesutarimus galima vertinti kaip kovą už Gruzijos ateitį - būtent dabar sprendžiama, ar šalis ir toliau lygiuosis į Vakarus, ar labiau suartės su Maskva.

Tbilisyje tebesiginčijama dėl B.Ivanišvilio užsienio politikos kurso.

M.Saakašvilis kaltina premjerą siekiant sugrąžinti Gruziją Rusijos valdžiai, bet šis atkerta, kad tik derasi dėl lengvesnio sienų kirtimo, dėl prekybos tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos, o ankstesnis šalies tikslas - prisidėti prie NATO ir Europos Sąjungos - išlieka.

100 dienų valdžią turinti B.Ivanišvilio vyriausybė jau giriasi pagerinusi santykius su Rusija, nors kol iš tiesų tai nutiks, praeis dar šiek tiek laiko. Tačiau jei tokia orientacija nesikeis, neaišku, kaip Gruzija įgyvendins savo deklaruojamą siekį įstoti į NATO ir ES. Neaišku ir tai, kaip ji gali vadinti save Maskvos drauge, kai Rusija perėmė į savo rankas separatistinius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus. Į šiuos klausimus B.Ivanišvilis kol kas neatsakė. Jis tik paaiškino, kaip ketina sukurti darbo vietų tūkstančiams gruzinų. Jau pranešta, kad į Rusiją netrukus vėl keliaus Gruzijos vynas, vaisiai ir mineralinis vanduo. Šiandien apie tai, kad prezidentas ir premjeras, atstovaujantys priešiškoms stovykloms, gerbtų vienas kito teises, Gruzijoje net nekalbama. Tačiau valdančiajai koalicijai neužtenka balsų Konstitucijai pakeisti, o ji suteikia prezidentui teisę atstatydinti vyriausybę. NATO ir ES spaudžiamas parlamento pirmininkas Davidas Usupašvilis ir opozicijos lyderis Davidas Bakradzė jau du kartus buvo priversti sėsti prie vieno stalo ir ieškoti kompromiso šiuo klausimu.

Armėnai balsavo už dabartinį prezidentą Nors Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas buvo perrinktas daugiau kaip 58 proc. rinkėjų balsų, jo pagrindinis varžovas pareiškė, kad rinkimai buvo nesąžiningi.

Centrinė rinkimų komisija pranešė, jog suskaičiavus balsus visose apylinkėse paaiškėjo, kad pagrindinis prezidento varžovas, buvęs užsienio reikalų ministras Rafis Hovanisianas gerokai atsilieka - už jį balsavo vos 36,75 proc. rinkėjų.

R.Hovanisiano stovykla teigia, kad rinkimų dieną pastebėta daug, kartais net ir keistų pažeidimų: esą naudotas “išnykstantis rašalas”, kad būtų galima balsuoti po keliskart, ir mini “taksi bei autobusų karavanai”, kuriais balsuoti buvo vežami vyriausybę remiantys rinkėjai. R.Hovanisianas tvirtina, jog būtent jis yra tikrasis laimėtojas, ragina S.Sargsianą pripažinti pralaimėjimą ir aiškina, kad “mūsų žmonės nusipelno išrinktojo prezidento de jure”, t. y. jo. Nors R.Hovanisianas ką tik pasibaigusius rinkimus vadina “svarbiausia diena per dabartinę šalies istoriją”,

jis tebeaiškina, kad padaryta daug pažeidimų sudarant rinkėjų sąrašus, taip pat per pačią balsavimo procedūrą.

“Tai buvo gėdingi rinkimai, kuriuose būta daugybės pažeidimų. Balsavusiųjų apklausos rezultatai rodo ne realybę, o tai, ko norėjo valdžia”, - tvirtino ir R.Hovanisiano atstovas Hovsepas Churšudianas. Jis tikina, kad R.Hovanisiano šalininkai surengs protestą. Armėnai dar nepamiršo, kad po 2008 metais vykusių prezidento rinkimų, kai S.Sargsianas atėjo į valdžią, šalyje kilo susirėmimai ir per juos žuvo 10 žmonių. Šį kartą pareigūnai viliasi, kad taip neįvyks, o protestai bus taikūs.

Policija įtarimus sukčiavimu atmeta kaip “akivaizdžią fikciją”.

O S.Sargsiano valdančiosios Respublikonų partijos atstovas Eduardas Šarmazanovas primena, jog balsavusiųjų apklausa parodė, kad valdantysis prezidentas “buvo vienintelis favoritas”, ir vadina balsavimą “geriausiu per nepriklausomos Armėnijos istoriją”. “Gallup” atlikta balsavusiųjų apklausa taip pat parodė, kad nuo 2008ųjų valdantis S.Sargsianas turėjo būti perrinktas dar vienai penkerių metų kadencijai. Rinkimų baigtis buvo

daugmaž aiški dar gruodį, kai itin populiarus partijos “Klestinti Armėnija” lyderis, buvęs rankos lenkimo čempionas turtuolis Gagikas Carukianas paskelbė nedalyvausiąs rinkimuose, o Armėnijos pirmasis posovietinis prezidentas Levonas Ter Petrosianas pasakė, kad būdamas 68-erių yra per senas aukščiausiam valstybės postui.

Vis dėlto šie prezidento rinkimai buvusioje sovietinėje respublikoje laikomi svarbiu demokratijos išbandymu.

Nors balsuoti atėjo 60 proc. armėnų, rinkimus temdė stiprios opozicijos nebuvimas, taip pat paslaptingas bandymas praėjusį mėnesį nužudyti savo kandidatūrą iškėlusį buvusį disidentą Parujarą Airikianą, kuris neturėjo jokių šansų būti išrinktas prezidentu.

59 metų S.Sargsiano, kuris yra 10ojo dešimtmečio karo su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho veteranas, populiarumą daugiausia lėmė jo griežtas (“bus padaryta!”) militaristinis įvaizdis. Be to, jo valdymo laikais pradėjo augti ekonomika, nors žemiau skurdo ribos vis dar gyvena 36 proc. armėnų.

•

AFP, Reuters, BNS, LŽ

S.Sargsianas perrinktas prezidentu antrai kadencijai.

•

2013 02 20 Lietuvos žinios

Verslas

9

Patikimai tiekiama elektra brangesnė KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Šiemet pakeistus elektros energijos tarifų nustatymo principus jau pajuto kai kurios įmonės ir įstaigos, veikiausiai pajus ir vartotojai, kurie naudojasi tų įmonių paslaugomis.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) praėjusių metų spalį priimtu sprendimu nuo sausio kai kurioms įstaigoms ir įmonėms, kurioms nustatyta didesnė elektros energijos tiekimo skirstomaisiais tinklais patikimumo kategorija, prie įprasto energijos tarifo yra pridedama papildoma dalis, vadinamoji patikimumo kategorijos dedamoji - kas mėnesį mokamas mokestis už kiekvieną šiose įmonėse instaliuotos galios kilovatą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, pramonės ir viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, pavyzdžiui, vandens tiekimo bendrovėms, ligoninėms ir panašioms, elektros energijos išlaidos dėl naujosios tvarkos padidės 3-250 tūkst. litų per metus. Tarkime, “Kauno vandenys” mokesčiui už elektros energiją per metus turės papildomai skirti 250 tūkst. litų, “Kauno energija” - 246 tūkst. litų. Daugumai vartotojų, turinčių antrą elektros tiekimo įvadą, už jo priežiūrą teks mokėti papildomus 10-20 tūkst. litų.

Romo Jurgaičio nuotrauka

V.Jankauskas: “Įmonių atstovai nemaloniai nustebo išvydę anksčiau nematytą eilutę energetikų pateiktose sąskaitose.”

Tapo aiškiau Vakar LPK surengtoje diskusijoje naujovių esmę aiškinosi suinteresuotų šalių - patikimumo paslauga besinaudojančių įmonių, skirstomųjų tinklų operatorės AB LESTO ir Kainų komisijos - atstovai. Vartotojai, ypač Kauno pramonininkai, teigė toliau reikalausiantys, kad elektros tarifus komisija perskaičiuotų.

Tačiau daugumai diskusijos dalyvių, kaip LŽ teigė LPK generalinio direkto-

riaus pavaduotojas energetikai Vidmantas Jankauskas, naujovės tapo aiškesnės. Pasak VKEKK atstovės Loretos Kimutytės, tarifų nustatymo naujove buvo siekiama daugiau skaidrumo. Mat ir anksčiau už didesnį energijos tiekimo patikimumą reikėdavo mokėti, bet šis mokestis būdavo įskaičiuojamas į bendrą elektros energijos tarifą, pagal kurį mokėjo visi vartotojai. Dabar mokestis taikomas tik tiems, kurie naudojasi šia paslauga.

Ramūnas Kiaulėnas, LESTO Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius, diskusijos dalyvius informavo, kad, bendrovės skaičiavimais, per metus energijos tiekimo patikimumą didinančios įrangos priežiūrai turėtų būti surinkta apie 19 mln. litų, arba maždaug tiek pat kiek ir ankstesniais metais.

“Dėl to LESTO nei praturtės, nei gaus mažiau, bet už paslaugą mokės tik tie, kurie ja naudojasi, o ne visi”, LŽ aiškino V.Jankauskas. Tačiau kartu pripažino, kad naujus tarifus labiau pajuto tie, kuriems jie buvo padidinti. Tarifų sumažėjimo beveik niekas nepajuto, nes vartotojų, kuriems energijos tiekimo paslaugos patikimumas nėra labai svarbus, esama kur kas daugiau.

V.Jankausko manymu, iš dalies, matyt, teisūs ir įmonių vadovai, kurie priekaištauja, kad jau yra investavę į papildomus įvadus ir kitą įrangą, o dabar dar privalo mokėti papildomai. “Man regis, būtų logiška, jei VKEKK įvertintų, kokia šio turto dalis priklauso elektros skirstymo bendrovei, ir pagal tai labiau diferencijuotų mokestį skirtingiems vartotojams, kurie naudojasi paslauga, - svarstė LPK atstovas. - Mano asmenine nuomone, atnaujinta elektros tarifo nustatymo tvarka yra teisingesnė. O nepasitenkinimą sukėlė tai, kad nei Kainų komisija, nei LESTO paslaugos vartotojams apie

naujovę nieko neaiškino. Tam reikėjo rengtis jau nuo rudens. Įmonių, kurioms itin svarbu užsitikrinti elektros tiekimo patikimumą, atstovai nemaloniai nustebo išvydę anksčiau nematytą eilutę energetikų pateiktose sąskaitose.”

Brangiau už elektrą nuo šių metų mokančių bendrovių vadovai tvirtina, jog dėl to jų sąnaudos padidės 1-3 proc., taigi neatmetama, kad šiuos nuostolius veikiausiai bus siekiama perkelti į paslaugų kainą.

Keisis principai V.Jankauskas, kuris buvo pirmasis Kainų komisijos pirmininkas, pažymėjo, kad elektros energijos tarifas jau ne pirmus metus “aplipinamas” ne visada pateisinamais priedais. Ir pirmiausia nurodė vadinamąjį viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) mokestį, kuris, jo įsitikinimu, yra aiškiai per didelis. “Bandysime aiškintis, kiek to VIAP mokesčio iš tikrųjų reikia”, - dalijosi planais LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas.

L.Kimutytė LŽ teigė, jog ateityje, VKEKK įgyvendinus pradėtą projektą, elektros energijos kainodaroje turėtų daug kas iš esmės keistis. O kol kas Energetikos ministerijai yra pateikti svarstyti Kainų komisijos parengti nauji energetikos kainų nustatymo principai. Tikimasi, kad Vyriausybė juos patvirtins.

•

Laivams kelią atveria ledlaužiai

Už šilumą sausį - 1068 litai

VIDA BORTELIENĖ

Didžiausią sąskaitą už šilumą sausį gavo Prienų, mažiausią Klaipėdos gyventojai.

Baltijos jūros šiaurėje pavasaris įsivyraus ne anksčiau kaip balandį - iki tol Suomijos įlankoje laivams kelią laisvins ne tik dyzeliniai ledlaužiai, bet ir gerokai senstelėjęs “taikusis atomas”.

Baltijos jūros ledų tarnybos duomenimis, vasario 19 dieną sukaustyti 20-40 centimetrų storio ledu buvo ne tik Kuršių marių, Botnijos įlankos ir salynų palei Švedijos krantus vandenys, bet ir Suomijos įlankos šiaurinė dalis prie Vyborgo bei Sankt Peterburgo.

Kai kur plyti net iki 60 centimetrų storio pluta. Ledas dengė ir Pernu įlanką Estijoje. Kitaip nei prieš mėnesį ar ankstesniais metais tokiu pat metu, ledų sangrūdos ar lytys netrukdo plaukti į Rygos, Talino ir Ust Lugos uostus.

Atplaukia iš Murmansko Klaipėdai veikiausiai nepavyks pasipelnyti iš išskirtinių geografinių uosto sąlygų, nes žiema palanki laivybai beveik visoje Baltijoje, išskyrus Suomijos įlanką. Ledlaužiai ten naudojami nuo metų pradžios. Šiomis dienomis Rusijos akvatorijoje dirba 8 iš 10 turimų ledlaužių. Nuo metų pradžios, Rusijos uostų administracijos “Rosmorport” duomenimis, jie lydėjo 1636 laivus.

Nesunku įžvelgti, kad Rusijos siekiai krovinius gabenti per užšąlančius uostus turi kitą medalio pusę, kurią dengia išlaidos ledlaužiams ir valdžios programoje iki 2020 metų numatyti milijardai dolerių investicijų tokių laivų statybai. Šiaurės Vakarų regione uostai plėtojami taip sparčiai, o turimi dyzeliniai ledlaužiai tokie pasenę, kad tenka į pagalbą kviestis atominius ledlaužius iš Murmansko. Vasarą Arkties vandenyne jie lydi prekybinius laivus ar plukdo turistus. Ne kartą degę ir avarijų patyrę sovietinių laikų jūrų galiūnai kelia grėsmę ne tik įguloms, bet dažnai ir aplinkai.

Atominis ledlaužis “Rossiya” 90 parų dirbs Suomijos įlankoje, Klaipėdos uoste jo neprireiks. / Lirgtproduction.ru “Rosmorport” sausio viduryje su organizacija “Atomflot” pasirašė sutartį dėl atominio ledlaužio “Rossiya” 90 parų darbo Suomijos įlankoje. Šįkart suderinus su kitomis valstybėmis leidimus iš anksto, rusams pavyko išvengti Skandinavijos žaliųjų nepasitenkinimo, kaip nutiko 2011 metais, dėl atominio laivo kelionės iš Barenco jūros į Baltiją. Tąkart spaudžiant šalčiams Baltijos jūroje vasarį buvo susiklosčiusi ekstremali padėtis, pirmą kartą Suomijos įlankoje panaudotas 1990 metais pastatytas atominis ledlaužis “Vaygach”, prieš tai degęs Arkties vandenyne. Tuomet jis išvadavo iš ledų sangrūdų 58 tanklaivius, iš viso 260 laivų. Pernai sausį, iš anksto suderinus su praplaukiamų valstybių institucijomis, buvo iškviestas ir sėkmingai atplaukė ne kartą degęs atomi-

nis ledlaužis “50 let Pobedy”, statytas prieš 20 metų ir prieš penkerius - atnaujintas.

Įsitvirtina Arktyje Leidinio “Barents Observer” žiniomis, 1985 metais statyto atominio ledlaužio “Rossiya” pastaroji kelionė į Suomijos įlanką buvo paskutinė. Laivo tvarkaraštyje naujų maršrutų šiemet nenumatyta. Koks tolesnis jo likimas perstatymas ar pardavimas į metalo laužą, kapitonas, duodamas interviu “Arctic TV” prieš išplaukiant iš Murmansko, dar nežinojo.

“Rossiya” anksčiau buvo ketvirtas pagal galią atominis laivas pasaulyje. Tačiau jis labiausiai pasižymėjo, kai 1990 metais pirmą kartą nugabeno užsienio turistus į Šiaurės polių. “Atomflot” svetainėje nurodoma, kad ši organizacija

Arktyje naudoja dviejų reaktorių 75 tūkst. AG 4 ledlaužius: “Rossiya”, “Sovetsky Soyuz”, “Yamal”, “50 let Pobedy”; vieno reaktoriaus “Taymir”, “Vaygach”, “Sevmorput” ir keletą pagalbinių, skirtų surinkti radioaktyviosioms atliekoms. Dar 3 seni ledlaužiai stovi nenaudojami. 1959 metais statytas “Lenin” paverstas muziejumi.

2012 metų sausį Rusija pranešė Sankt Peterburgo laivų statykloje statanti didžiausią ir galingiausią pasaulyje atominį ledlaužį, kuris kainuos per milijardą JAV dolerių. Jis bus skirtas naudoti Arkties šelfe prekybos laivų palydai, naftos gavybos rajonuose ir galės laužyti iki 3 metrų storio ledus.

Statybos pabaiga numatyta 2015 metais. Teigiama, kad vėliau statant visą seriją tokių laivų statybos kaina turėtų sumažėti 30 procentų.

•

Tai rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys apie sausio mėnesio šilumos suvartojimą ir mokėjimus. Brangiausiai mokančių gyventojų sąskaitos sausį, palyginti su 2012 metų sausiu, išaugo vidutiniškai 214 litų (26,5 proc.), mažiausiai mokančiųjų 28 litais (35,4 proc.). Prienuose Laisvės alėjoje esančio namo 60 kvadratinių metrų ploto buto savininkai už šildymą mokės 1068 litus (38,9 proc. daugiau nei prieš metus). Net 1040 litų (34,5 proc. daugiau) mokės Vilniaus Agrastų gatvės namo gyventojai, o 951 litą (8,9 proc. daugiau) - Kauno A.Jakšto gatvės namo gyventojai. Vienos mažiausių sąskaitų už šilumą buvo Klaipėdoje, Debreceno gatvėje - 90 litų (45 proc. daugiau), Mažeikiuose, Sodų gatvėje - 93 litai (25,7 proc. daugiau), ir Akmenėje, Stadiono gatvėje - 138 litai (35,3 proc. daugiau).

Vidutinė temperatūra šiemet sausį siekė 7 laipsnius šalčio, pernai sausį - 3,7 laipsnio šalčio.

LŽ

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 02 20, LB

3,4528 2,5891 3,0071 2,8034 4,1468 4,6289 4,0062 1,7200 4,9363 4,6533 8,2379 8,5892 4,0724 1,4642 3,1872

+0,0154% +0,1330% +0,0535% -0,0362% +0,0086% -0,0125% -0,0058% +0,0527% -0,2643% +0,0340% -0,0128% -0,4297% +0,0546% -0,1475%

10 Trasa

2013 02 20 Lietuvos žinios

Pataisa graso pribaigti šalies kelius duotojo, vienas jų išvis netelpa į jokius rėmus. “Urėdija pareiškė, kad keturiasdešimt aštuonių tonų bendro svorio mašinos ir dabar neva važinėja šalies keliais. Esą tai daroma naktimis, niekam nematant.

Suprask, įstatymas legalizavo jau esamus pažeidimus”, - stebėjosi LŽ pašnekovas.

V.Ablingienė sakė, kad urėdijoms bendro transporto priemonės svorio padidinimas yra svarbu, nes labai sumažina sąnaudas medienai vežti. Tačiau pataisomis naudosis ne tik miško, bet ir, pavyzdžiui, smėlio, kitų medžiagų ar žaliavų vežėjai. Tai dar labiau padidina grėsmę keliams.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Jau kelerius metus reikiamo finansavimo priežiūrai ir remontui negaunantys, todėl gresiantys sunykti šalies keliai gavo dar vieną smūgį - pernai Seimas patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo (KPPPF) įstatymo pataisas, kuriomis, ekspertų nuomone, dar labiau bus paspartintas kelių nykimas. Šiandien į kelius gali išvažiuoti tik tos sunkiasvorės transporto priemonės, kurių bendroji masė neviršija 40 tonų. 2012-aisiais Seimas pakeitė KPPPF įstatymą, o dabar jame įrašyta pataisa leidžia į kelius išvažiuoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 48 tonos. Kol kas tokio svorio mašinos į kelius nesuka tik dėl to, kad nėra parengti įstatymo pataisas lydintieji teisės aktai.

Aštuoniomis tonomis padidintas leistinas bendrasis transporto priemonės svoris, kurį turėdama ji gali naudotis mūsų šalies keliais, privertė šiauštis savivaldybių ir Lietuvos ūkininkų plaukus. Dauguma mūsų kelių yra nutiesti dar sovietiniais laikais. 28 proc. jų buvo rekonstruoti atkūrus nepriklausomybę. Jais nepadarydami didelės žalos galbūt galėtų važinėti ir 48 tonas sveriantys sunkvežimiai, gabenantys krovinius. Tačiau bėda ta, kad kelių rekonstrukcija buvo atliekama labai fragmentiškai, todėl dar nereiškia, kad į atnaujintą kelią išvažiavęs didesnio svorio sunkvežimis nepridarys žalos kitam, nerekonstruotam keliui.

Maža to, vieni daugelio kelių ruožai jau yra atnaujinti, o kiti - dar ne. Todėl netgi vienu ir tuo pačiu keliu veždama krovinį ypač didelės bendrosios masės transporto priemonė gali pridaryti žalos visai automobilių arterijai.

Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) labiausiai susirūpinusi ne dėl kelių, kurių didžioji dalis iš maždaug 70 tūkst. km bendro Lietuvos kelių tinklo yra asociacijos narių žinioje. Didžiausia problema - tiltai, kurių dauguma jau dabar yra avarinės būklės.

Asociacijų vadovai - priblokšti Vida Ablingienė, LSA patarėja savivaldybių administravimo klausimais, kaimo vietovėse esančius tiltus vadina ne tiltais, o tilteliais. “Jei per juos važiuos labai didelio svorio transporto priemonės, dauguma tiltelių gali neatlaikyti ir sugriūti.

Juk beveik visi jie statyti labai se-

Tikisi valdžios supratimo

Kelininkų teigimu, sunkūs miškavežiai ypač skaudžiai darko Lietuvos kelius.

J.Talmanto teigimu, miškavežių sudarkytus kelius ūkininkai tvarko už savo lėšas. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos tai ir viadukai. Kiek vadinamųjų tiltelių yra vietinės reikšmės keliuose, tikslios informacijos nėra. Tačiau išgriovus atokioje vietoje net vieną tokį tiltelį vietinių žmonių laukia tikra tragedija - jiems teks keltis tiesiai per vandens telkinius arba daryti didelius lankstus.

Dauguma tiltų ir viadukų statyti 1950-1980 metais ir buvo suprojektuoti tada, kai anuomet taikytos skaičiuojamosios sąlyginės apkrovos buvo ekvivalentiškos tuo metu naudotų transporto priemonių poveikiui.

LAKD vienas iš vadovų teigė, kad Seimui padidinus leistiną bendrą į kelius susirengusių išvažiuoti transporto priemonių svorį iki 48 t, vienai ašiai tenkanti jo dalis yra lygi 11,5 tonos. Tuo metu prieš trisdešimt ir daugiau metų statyti keliai, tiltai ir

dijoms priklausančius miškavežius.

Jie keliuose pridaro didelių duobių ir dingsta. Kadangi vietiniams keliams tvarkyti niekas lėšų neskiria, ūkininkai visa tai daro už savo pinigus. Jei pradės tais keliais važinėti dar didesnės masės mašinos, bus dar blogiau”, - teigė ūkininkų atstovas.

Iniciatorė - Generalinė urėdija A.Janušausko teigimu, pernai svarstant KPPPF įstatymo pataisas niekas neatsižvelgė į LAKD pateiktas pastabas, kad šiuo metu labai

daug sveriančios transporto priemonės su kroviniais nedarydamos žalos keliams galėtų važinėti tik dviejomis magistralėmis - “VIA Baltica” ir Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistrale. “Tačiau pastarąja - labai sąlygiškai, nes magistralėje trys tiltai neatitinka keliamų reikalavimų. Ir apskritai - iš pusantro tūkstančio valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų laikomosios galios bandymai yra atlikti tiktai 84. Savivaldybių žinioje esančių tiltų būklė išvis nebuvo tikrinama, nes juos prižiūrėjusi ir bandymus dariusi centralizuota įstaiga buvo panaikinta prieš dešimt metų. Važinėti seniai pastatytais, nerekonstruotais, nepatikrintais ir neišbandytais tiltais - tikra savižudybė”, - teigė vienas LAKD vadovų.

LŽ pašnekovas nė nemėgino slėpti nuomonės, kad galbūt Lietuvos kelius greičiau sugriausiančią pataisą inicijavo miškininkai. “Pasiūlymas didinti leistiną vežamo krovinio svorį atėjo iš Generalinės miškų urėdijos. Į jos balsą seimūnai nežinia kodėl įsiklausė, nors urėdų pateikiami argumentai, mano nuomone, nebuvo labai tvirti”, sakė A.Janušauskas.

Pasak LAKD direktoriaus pava-

Pasak LSA patarėjos, asociacija prieš KPPPF įstatymo pataisas kovojo dar tada, kai pakeitimų projektas buvo pateiktas Seimui. “Asociacijos pozicija tikrai buvo tokia, kad keisti įstatymo nereikia leisti. Tačiau įstatymus juk ne asociacija priima, o Seimas. O seimūnai nusprendė, kad pakeitimai bus “labai gerai”, prisiminė V.Ablingienė.

Anot A.Janušausko, tokio keliais važiuoti leistimo maksimalaus svorio, koks įteisintas Lietuvoje, nėra jokioje Vakarų Europos šalyje.

“Kažką panašaus jau yra padarę švedai. Tačiau Švedijoje ir keliai visai kitokie - beveik visų jų danga nutiesta ant akmeninio pakloto. Ir jis neleidžia asfaltui įdubti ar byrėti esant netgi labai didelėms apkrovoms”, - pasakojo LAKD direktoriaus pavaduotojas.

Jo žiniomis, iš Rytų Europos šalių sutikimą leisti važinėti 48 t svorio sunkvežimiais dar yra davusi mūsų kaimynė Latvija. “Šios šalies sprendimą irgi sunku suprasti, nes latviškų kelių būklė dar prastesnė nei mūsų, lietuviškų. Kita vertus, kaimynams lyg ir nėra ko prarasti, jie ir taip gerų kelių beveik neturi”, - spėliojo A.Janušauskas.

Asociacija ir kelininkai dar tikisi, kad Lietuvos valdžia galbūt apsigalvos ir neleis šalies kelių pasmerkti pražūčiai. Tokia viltis rusena, kol dar nėra KPPPF pataisas lydinčių norminių aktų.

LŽ raštiškai klausė ir Generalinės urėdijos nuomonės šiuo klausimu, tačiau vakar iki 14 val., nors ir buvo sutarta, atsakymo nepavyko sulaukti.

•

Asociacija ir kelininkai dar tikisi, kad Lietuvos valdžia galbūt apsigalvos ir neleis šalies kelių pasmerkti pražūčiai. niai, dar sovietinės okupacijos metais. Beveik neabejoju, kad per juos važiuos ir beveik penkiasdešimt tonų sveriančios bendros masės transporto priemonės, nes nemaža jų dalis bus nuošaliose vietose medieną vežantys miškavežiai”, svarstė LŽ pašnekovė.

Kelininkai tvirtina, kad grėsmė kyla ne tik tiltams, bet ir viadukams, kurių dauguma irgi yra labai senos statybos. Dienraščio LŽ kalbinamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas atskleidė, kad šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra 1499 til-

viadukai yra suprojektuoti atlaikyti vos 8 t vienai ašiai tenkantį svorį.

V.Ablingienės nuomone, visi tie skaičiavimai neturi jokios prasmės, kai ant tiltelio užvažiuoja pusę šimto tonų sveriantis monstras. “Dauguma tiltelių avarinės būklės, jų konstrukcijas yra paveikusi ilgametė korozija, todėl juos veikia bendra automobilio masė, o ne ašių apkrovos”, - dėstė LSA patarėja.

Priblokštas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. “Miškavežiai jau dabar darko tuos pačius kelius, kuriais važinėja ir ūkininkai. Ypač tai pasakytina apie privatiems asmenims, ne urė-

Nors kol kas į kelius leidžiama išvažiuoti aštuoniomis tonomis lengvesniam transportui nei numato įstatymai, sunkiojo transporto padarytos įdubos keliuose jau ir taip tapo Lietuvos kasdienybe.

2013 02 20 Lietuvos žinios

Trasa

11

Sodų bendrijų keliai savivaldai per brangūs Padeda ir neperėmę

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nuo šių metų pradžios sodininkų bendrijų vidaus kelius turi prižiūrėti savivaldybės. Tačiau šios tokio rūpesčio kratosi kaip velnias kryžiaus, nes tam reikėtų bent 10 mln. litų.

Nors Seimas Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų projektą priėmė pernai birželio 29 dieną, iki šiol nė vieno iš 15 tūkst. kilometrų sodininkų bendrijų vidaus kelių savivaldybės dar nėra perėmusios, tad jų ir neprižiūri.

Rūpinasi patys Šalia Marijampolės sodų bendrijoje gyvenanti Irena L. neslėpė, kad į tokį valdžios sprendimą ji žvelgė su didžiule viltimi, mat iki šiol dėl kelių turi daug vargo. “Kiekvieną dieną, kai priversta daug sniego, ankstų rytą ir vakarą, po keletą valandų mano vyras su sūnumi kasdavo sniegą nuo kelio, kad ryte galėtume išvažiuoti į darbą. Ieškojome, kas galėtų traktoriumi nustumdyti, bet tam reikia turėti nemažai pinigų, šimto litų neužtenka”, kalbėjo moteris. Pasak jos, pinigais prisidėti galėtų tik viena kita soduose žiemojanti šeima, nes čia gyvenantys pensininkai nei pinigų turi, nei jiems būtina kas rytą kur nors važiuoti. Tad ir užpustytas kelias - tik jaunesniųjų sodų gyventojų rūpestis.

V.Brazys: “Jei kas mano, kad kai tik kelius perims savivaldybės, iš karto jie bus asfaltuojami, labai klysta. ” Tai, kad žiemą soduose gyvenantiems žmonėms netrūksta rūpesčių dėl neprižiūrimų vietos kelių, patvirtino ir Trakų rajono Valų kaime esančios sodininkų bendrijos “Kaitra” pirmininkas Justinas Bartusevičius. Jie samdo traktorių, kad nustumdytų sniegą nuo užpustytų kelių, nes niekas kitas jais nesirūpina. Lėšų tam surenkama iš soduose gyvenančių žmonių. “Kitos išeities nėra. Ne tik žiemą tenka traktorių samdyti, bet ir pavasarį turime žvyrą pirkti, samdyti greiderį”, - pasakojo J.Bartusevičius.

Sodininkams sunku surasti, kas nuvalys ir prižiūrės soduose esančius kelius. / Romo Jurgaičio nuotrauka “Kaitros” sodininkų bendrija tarsi nedidelė gyvenvietė. Joje iš 240 sklypų net 60-yje yra pastatyti gyvenamieji namai, juose sodininkai gyvena visus metus.

Įstatymai - sau, gyvenimas - sau “Mūsų bendrijos vietinius kelius Trakų savivaldybės žinion galime perduoti nors ir šiandien, bet tam dar reikia atlikti geodezinius matavimus. Jie kainuotų apie 14 tūkst. litų. Žadama, kad už šiuos darbus turės mokėti savivaldybės, bet jos neturi pinigų nei tokiems reikalams, nei kelių priežiūrai. Tad ir užmojai kelius realiai perduoti savivaldybėms man labiau kvepia utopija, o ne dvelkia realybe”, - tvirtino “Kaitros” pirmininkas J.Bartusevičius.

Abejonių, kad savivaldybės griebs tvarkyti sodininkų bendrijų vidaus kelius, išreiškė ir Marijampolės bendrovės “Sodai”, vienijančios 22 sodininkų bendrijas, pirmininkas Pranciškus Jokimaitis. Pasak jo, kol kas nė viena Marijampolės bendrija nėra net pradėjusi rengti vietos kelių kadastrinių matavimų, nes neaišku, kas ir kaip mokės už tokius darbus - kas sumokės tuo atveju, kai savivaldybė atsisakys mokėti motyvuodama, jog neturi tam pinigų. Be to, neaišku, kaip sodininkų bendrijos turi savivaldybėms perduoti vietos kelius, jei jie yra nutiesti valstybinėje žemėje ir

nėra sodininkų bendrijų nuosavybė.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius LŽ teigė, kad sodininkų bendrijų kelių perdavimas savivaldybėms nėra prasidėjęs visoje šalyje. Mat tam Seimo priimtų įstatymo pataisų ne-

užtenka, dar Vyriausybė turėtų patvirtinti kelių perdavimo tvarką. “Jos kol kas nėra, ir abejoju, ar kadenciją baigusi Vyriausybė buvo parengusi jos projektą. Bent jau mums apie tokį dar neteko girdėti”, - kalbėjo V.Butkevičius.

LŽ kalbinamas Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys teigė, kad jei bus skirta pinigų, sodininkų bendrijų kelius perims be jokių ginčų. Tačiau kol kas apie pinigus niekas net nekalba. “Jau dabar turimų vietos kelių negalime tinkamai prižiūrėti, nes tam neužtenka pinigų. Palyginti su 2008 metais, vietos kelių priežiūrai 2012-aisiais gavome 20 mln. litų mažiau”, - tikino V.Brazys.

Jis teigė, kad savivaldybės administracija, net ir nebūdama sodininkų bendrijų kelių savininke, padeda sodininkams juos tvarkyti: prireikus užpila duobes, pasirūpina išlyginti. “Jei kas mano, kad kai tik kelius perims savivaldybės, iš karto jie bus asfaltuojami, labai klysta. Net mieste dalis gatvių neasfaltuotos. Nėra tam pinigų”, - tvirtino Marijampolės meras.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Algirdas Vrubliauskas, Alytaus rajono savivaldybės meras, taip pat tvirtino, kad bendrijų vidaus kelių perdavimas savivaldybėms turi būti pagrįstas pinigais. Jų reikia ne tik keliams inventorizuoti bei dokumentams parengti, bet ir keliams tvarkyti.

A.Vrubliausko teigimu, kol kas tėra deklaratyvaus pobūdžio dokumentai, o apie pinigus net nekalbama.

•

Trumpai NAUJIENŲ PARDAVIMAS MAŽĖJO Naujų automobilių pardavimas Lietuvoje ir Latvijoje sausį smuko, o Estijoje - sparčiai augo. Tai skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Šių metų pirmąjį mėnesį, palyginti su 2012 metų sausiu, Lietuvoje pardavimas sumažėjo 1,3 proc., iki 998, Latvijoje jis sumenko 12 proc., iki 776, o Estijoje išaugo 28,4 proc., iki 1712, - tai buvo didžiausias augimas Europoje po Islandijos, kaip rodo antradienį paskelbti ACEA duomenys. Islandijoje naujų automobilių pardavimas pašoko 43,8 proc., iki 460. Visoje Europoje automobilių paklausa smuko 8,5 proc. - iki 918 tūkstančių.

Naujų automobilių pardavimas Europoje sausį mažėjo šešioliktą mėnesį iš eilės ir pasiekė žemiausią lygį nuo skaičiavimo pradžios 1990 metais. Daugiausia sausį -

34,5 proc., iki 5533 - pardavimas krito nuo finansų krizės nukentėjusioje Graikijoje.

PAJAMŲ ŠUOLIS Varšuvos biržoje kotiruojama didžiausia Lietuvoje aviacijos grupė “Avia Solutions Group” (ASG), konsoliduotais duomenimis, pernai gavo 23,295 mln. litų grynojo pelno - 2,7 karto daugiau nei 2011-aisiais, kai jis buvo 8,722 mln. litų. Lyginamuoju laikotarpiu “Avia Solutions Group” pajamos, kaip nurodoma tarpinėje 2012 metų įmonės ataskaitoje, išaugo 72 proc., iki 539,141 mln. litų.

Vien pernai ketvirtąjį ketvirtį “Avia Solutions Group” pajamos, palyginti su spaliu-gruodžiu 2011-aisiais, išaugo 45,4 proc., iki 146,106 mln. litų, o grynieji nuostoliai sumažėjo 17,3 proc., iki 5,278 mln. litų.

LŽ, BNS

Užs. V-2190

12

2013 02 20 Lietuvos žinios

Kultūra

Jaunimo teatre - japoniškos akademijos AUDRIUS MUSTEIKIS

Valstybinis jaunimo teatras vasario 22, 23 dienomis kviečia į premjerą “Juoko akademija”.

Spektaklis sukurtas pagal japonų dramaturgo, aktoriaus, režisieriaus Koki Mitani tragikomišką pjesę. Vaidina publikos mėgstami aktoriai Kostas Smoriginas ir Sergejus Ivanovas.

Su japonų autoriaus kūryba lietuvių žiūrovus pažindina 65 metų rusų režisierius Viačeslavas Gvozdkovas, Samaros akademinio dramos teatro vadovas, “Juoko akademiją” jau statęs savo teatre. Į Lietuvą jį pagaliau prisikvietė Jaunimo teatro vadovas Algirdas Latėnas.

Proto mankšta “Be pjesių ir scenarijų rašymo, be teatro ir kino režisūros aš neturiu kitų pomėgių ir interesų, - yra prisipažinęs K.Mitani. - Man nieko kito ir nereikia.” Mėgstamiausias jo rašytojas - Antonas Čechovas. Dviejų veikėjų pjesė “Juoko akademija” - vienas populiariausių K.Mitani kūrinių, parašytas 1996-aisiais. Pagal jį sukurtas ir filmas.

Aktorius K.Smoriginas LŽ sakė pirmą kartą vaidinsiantis japonišką pjesę: “Protingas kūrinys. Komedija, kurioje telpa labai daug: ir tragedija, ir komizmas, ir klounada, ir proto mankšta.”

Pasak aktoriaus S.Ivanovo, “Juoko akademija”, šiuolaikinė pjesė, ilgainiui tikrai taps klasikinė. Joje vaizduojamas dviejų pasaulių, dviejų skirtingų ideologijų susidūrimas: menininko ir valdžios, jauno žmogaus ir pagyvenusio, turinčio nusistovėjusias vertybes. Šiuo

požiūriu “Juoko akademija” - rimtų rimčiausia komedija.

Lietuviai dar nėra pamiršę, ką reiškia prieš kelis dešimtmečius galioję sovietinės cenzūros reikalavimai. Absurdiški apribojimai priversdavo meno kūrėjus taisyti ir keisti savo darbus, kad atitiktų oficialiąsias “normas”. “Juoko akademijos” veiksmas vyksta Tokijo policijoje, cenzūros skyriaus kabinete 1940 metais. Čia ateina jaunas dramaturgas (S.Ivanovas), iškviestas pasiaiškinti dėl savo pjesės. Iki premjeros liko savaitė, tačiau leidimas viešai atlikti kūrinį dar neduotas. Su dramaturgu bendrauja cenzorius (K.Smoriginas), linkęs daug ką drausti. Autoriui tenka užduotis - per

K.Smoriginas: “Perskaitęs pjesę neabejojau - toks vaidmuo negali, neturėtų praeiti pro šalį.” gana trumpą laiką rasti kompromisą, perrašyti pjesę ir įtikinti leisti ją statyti.

Dramaturgas daug ką keičia savo kūrinyje. Pamažu ima keistis ir cenzoriaus požiūris, jo vertybės susvyruoja.

Visos užduotys - tekste “Kokio nors ypatingo rakto vaidmeniui ieškoti ir nereikėjo, tik gerai išsinagrinėti tekstą - dramaturgo viskas labai tiksliai išrašyta, visos užduotys nurodytos ten”, - LŽ pasakojo S.Ivanovas. “Japoniška estetika? Stengsimės, kad jos būtų”, - žadėjo aktorius.

“Perskaitęs pjesę neabejojau - toks vaidmuo negali, neturėtų praeiti pro šalį, - sakė K.Smoriginas. - Jokių minčių atsisakyti nebuvo.” Aktorius pridūrė,

“Juoko akademijos” aktorius K.Smoriginą (dešinėje) ir S.Ivanovą režisierius apibūdina kaip savitus, originalius, nenuspėjamus. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka kad paplitusi nuomonė, jog jis dažnai atsisakantis vaidmenų, - labiau legenda.

K.Smoriginas ir S.Ivanovas kartu vaidino viename paskutinių režisierės Dalios Tamulevičiūtės spektaklių “Ožka, arba Kas ta Silvija?”. Abu “Juoko akademijos” aktorius V.Gvozdkovas apibūdina kaip savitus, originalius, nenuspėjamus. “Man, jaunam artistui,

būti K.Smorigino partneriu, stebėti, kaip jis dirba, galėti iš jo mokytis yra dovana”, - džiaugėsi S.Ivanovas.

Režisierius V.Gvozdkovas į Lietuvą dažnai atvažiuodavo sovietmečiu, kai čionykščiame Rusų dramos teatre dirbo Romanas Viktiukas - žiūrėti spektaklių ar stebėti repeticijų. Netgi puoselėjo minčių padirbėti drauge su

šiuo menininku. V.Gvozdkovui įstrigo ne vienas Vilniuje matytas Eimunto Nekrošiaus spektaklis.

“Man tas pats, su kokiu režisieriumi dirbti, - neslėpė K.Smoriginas. Kad ir su Stevenu Spielbergu. V.Gvozdkovas - mielas žmogus, labai patyręs, teatre pragyvenęs ištisus dešimtmečius, dar daugiau negu aš.”

•

Stikliniai emigrantai nutūpė tarp angelų ga menininkas Artūras Rinkevičius, užleisdamas savąją darbo erdvę.

“Mano kūryboje angelai atsirado po tam tikro laiko. Vienu metu atrodė, kad nuo manęs nusisuko sėkmė. Pabandžiau sugauti savo angelą, kad padėtų sunkiu metu. Taip atsirado daugiau angelų, nors juos labai nelengva sumedžioti. Ar man pavyko, tikiuosi, tai paliudys parodos lankytojai”, - šyptelėjo Živilė, žvelgdama į stiklo juvelyrinius papuošalus su įvairiomis angelų figūromis.

ADELĖ JURKONYTĖ

Menininkė Živilė Navikaitė sumanė palengvinti naujųjų emigrantų dalią - šalia trapių stiklo figūrėlių patupdė grakščiai išdailintus angelus.

Kauno galerijos “Aukso pjūvis” savininkė Lolita Vyžintienė, pristatydama stiklo menininkės Ž.Navikaitės parodą, pabrėžė, kad kūrybinga autorė nuolat ieško savo globėjo angelo, padėsiančio rasti naujų kūrybos kelių.

“Dailininkės ieškojimai parodos “Naujieji emigrantai” darbuose atskleidžia vargus šių dienų žmonių, negalinčių išgyventi tėvynėje ir bandančių rasti laimę svetur. Ž.Navikaitė optimistiškesnė, ji rado kitą temą bando pagauti savo laimę angelų medžioklėje”, - sakė L.Vyžintienė, per parodos atidarymą pasveikinusi autorę gimtadienio proga.

Išraižė adata

Jauna menininkė Ž.Navikaitė nustebino parodos lankytojus savitu požiūriu į stiklo menines galimybes.

Namai - paukščių inkilai “Naujieji emigrantai” neturi savo namų. Stikliniai žmogeliukai bando išgyventi sutręšusiuose mediniuose inkiluose, iš kurių seniai išskrido paukščiai, ir vargu ar grįš pavasarį.

Nuo lengvo krepštelėjimo inkilai gali subyrėti. Menininkė, matyt, ne atsitiktinai pasirinko tokį įvaizdį, norėdama išsakyti savo nuogąstavimus, kad nelengva naujųjų emigrantų dalia. Į angelų medžioklės paiešką autorė pažvelgė moteriškai, švelniau rado jiems jaukesnius “namus”: pa-

Adelės Jurkonytės nuotrauka

puošė stiklo juvelyriką nepaprasto grožio angelų figūromis.

Laiškai ant stiklo Baigusi Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetą, talentinga kūrėja siekė didesnių meninių aukštumų. Po magistrantūros studijų Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete išvyko stažuotis į JAV. Studijuodama dalyvavo Durhame vykusioje tarptautinėje parodoje

“Wood. Clay. Water” (“Medis. Molis. Vanduo”).

Ypač daug publikos dėmesio Ž.Navikaitės “Naujieji emigrantai” susilaukė tarptautinėje parodoje “Vitrum Balticum IV”.

Ant stiklo dailininkė išraižė svajonių laiškus (paroda “Stiklo laiškai”). Jai stiklas - kaip sparnai, leidžiantys pakilti virš kasdienybės (paroda “Stiklo sparnai”). Stiklo padedama ji leidžiasi į vaikystės prisiminimus (paroda “Stiklo

vaikystė”). Stiklo papuošalų paroda “Angelų medžioklė” jau penktoji dailininkės kūrybinėje biografijoje.

Angelo paieška Šiuo metu Ž.Navikaitė gyvena Pravieniškėse. Ši vieta jai nėra itin romantiška, turint galvoje čia įkurdintus pataisos namus. Živilei nuo niūrios kasdienybės atsiriboti padeda pačios sukurti angelai. Kol kas jauna autorė neturi savo dirbtuvės, jai padeda kole-

Menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė užsiminė, kad moderni stiklo juvelyrika vis labiau sulaukia pripažinimo per pasaulinius meno sambūrius. “Ž.Navikaitės kūryba prasiskleidė kaip žiedas. Jos kūriniai nuolat eksponuojami tarptautinėse parodose. Mane visada stebina jos originalūs ieškojimai, nesenkantys minties ir fantazijos deriniai. Autorė juvelyriškai vaizdinius, tekstų intarpus išraižė adata, juos dekoruodama auksu ir platina”, - sakė menotyrininkė. Ž.Navikaitei siekis sukurti savo talismaną, susimedžioti angelą virto didžiuliu kūrybiniu projektu, kurio rezultatus perteikia ši paroda.

Menotyrininkė Raimonda Kogelytė-Simanaitienė pabrėžė, kad jaunai kūrėjai pavyko atskleisti savo ieškojimus, stiklo kalba užkabinusiai aštrią visuomenės emigracijos temą.

Stiklo kelias nelengvas. Živilė juo eina jau dešimt metų, ir dabar ši talentinga menininkė vis labiau pastebima už Lietuvos ribų.

•

13

2013 02 20 Lietuvos žinios

Knyga 2013 Knygų mugė - į gylį ir į plotį JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Knygos garbintojų laukia šventė - sostinės parodų ir konferencijų centre “Litexpo” vasario 21-24 dienomis šurmuliuos XIV tarptautinė knygų mugė. Pasak rengėjų, jie tikisi priekaištų iš lankytojų, nes per keturias dienas bus neįmanoma visur spėti - vyks apie 300 renginių, parodų salėse įsikurs 265 dalyviai iš Lietuvos ir penkiolikos užsienio valstybių. Šių metų Knygų mugės tema - paauglių literatūra, kurios beveik nėra.

Renginys siekia išprovokuoti diskusijas šia tema, išsiaiškinti, ką skaito, ir apskritai, ar skaito paaugliai, paskatinti literatūros kūrėjus labiau gręžtis į šio amžiaus skaitytojus. Ir to siekiama ne vien todėl, kad mugė - keturioliktoji, galima sakyti, paaugliško amžiaus.

Kaip vakar per spaudos konferenciją teigė viena mugės kultūrinės programos darbo grupės narių Lolita Varanavičienė, paaugliai svarbūs dar ir tuo, kad nuo jų priklauso knygų ateitis. “Po kokių dešimties metų jie į mugę ateis jau su savo vaikais ir ugdys jų požiūrį į knygą, - sakė ji. - Šiemet Metų knygos rinkimuose paauglių literatūros kategorijoje suradome tik dvi knygas. Taigi tokios literatūros tiesiog stinga.”

Naujovės intriguoja Pasak mugės organizatorių, daug naujovių žadanti Knygų mugė plečiasi ir į gylį, ir į plotį. “Nė vienais metais nebuvo tiek daug tiesiai iš spaustuvės į renginį keliaujančių knygų”, - teigė L.Varanavičienė. Tad lankytojai šįkart išvys tikrai labai daug naujų, dar nema-

Jau rytoj prasidėsianti Knygų mugė, bene laukiamiausia visos Lietuvos knygos gerbėjų šventė, į kurią paprastai atvyksta apie 60 tūkst. žmonių.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Grafikos dizaineris Edvardas Kavarskas pristatys specialiai knygų mugei sukurtą marškinėlių seriją “T-QUOTE”, kurią lydi šūkis “Cituoju, vadinasi, skaitau”. Ant marškinėlių - savaip interpretuotos citatos, slypinčios po daugeliu vizualinių kodų.

Viliojo Gedimino sapnas Per keturiolika metų mugę aplankė daugiau kaip 200 svečių iš užsienio. Šiemet jų bus 20 (iš 15 valstybių).

Dabartiniai paaugliai, kuriems skiriama ši mugė, po kelerių metų formuos požiūrį į knygas. tytų leidinių. Tiems, kurie grožinės literatūros nemėgsta, bus rengiamos kultūrologinės diskusijos, pavyzdžiui, apie litą, apie istorines asmenybes. Šių metų naujovė - išmaniuosiuose telefonuose pirmąkart įdiegta speciali mugės renginių programa, leidžianti susikurti savo renginių programą pagal įvairius kriterijus: dieną, laiką, vietą, kurioje vyks renginiai. Parsisiuntę programėlę į savo išmanųjį telefoną, gaus visą informaciją apie mugę ir jos renginius. Ši naujovė susijusi su šiemete renginio tema - paaugliais, jaunimu, kuriems išmanieji telefonai - neatsiejama gyvenimo dalis.

Knygomanai su nusipirkta knyga šiemet galės įsiamžinti mugės plakatuose, kurie iš pradžių bus kabinami 3-ojoje salėje, o mugei pasibaigus - pasiimti prisiminimui. Specialiu proginiu mugės antspaudu bus galima pasižymėti nusipirktas knygas. Antspaudą sukūrė ekslibris.lt menininkai, grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė.

Apie literatūrą prie vyno taurės bus galima padiskutuoti ilgaisiais vakarais tik mugės metu veiksiančioje “Literatų svetainėje” (kavinė tokiu pavadinimu kadaise veikė Gedimino prospekto pradžioje). Naujų erdvių bendrauti pasiūlys šiemet į mugę įsitraukiančios bibliotekos. Veiks ir “Bukinistų pasažas”. Šiemet pirmą kartą tiesiogines transliacijas iš mugės renginių žada radijo stotis “Laisvoji banga”.

Pasak L.Varanavičienės, dauguma autorių atvyks ne vien kelioms dienoms į mugę, bet paviešės ilgiau. Mūsų šalyje patirti įspūdžiai paskui vienaip ar kitaip garsina Lietuvą.

Pavyzdžiui, šiemet į mugę atvykstantis garsus afganistanietis rašytojas Tahiras Shahas, šeštos kartos intelektualas, išsilavinimą gavęs Londone, vėliau nusipirkęs kalifo rūmus Ma-

roke ir persikėlęs ten gyventi savo tinklapyje rašo apie Lietuvą. Kaip teigė L.Varanavičienė, garsus rašytojas, šiuo metu viešintis Delyje, savo gerbėjams tinklapyje parašė, kad tuoj vyks į Lietuvą, į ten vyksiančią Knygų mugę. Rašytojas prisipažįsta, kad dvidešimt metų planavo atvykti į mūsų kraštą, ir džiaugiasi, jog dabar pasitaikė puiki proga. Kas jį taip intriguoja? T.Shahas prisimena, jog dar vaikystėje teta iš Indijos (jo motina indė) jam papasakojo legendą apie Gedimino sapną.

O garsiųjų “Erškėčių paukščių” autorė Colleen McCullough, Knygų mugėje viešėjusi 2005 metais, dabar parašė prisiminimų knygą, kurioje kalba ir apie Lietuvą. “Tad mugės svečiai vėliau tikrai tampa Lietuvos kul-

tūros ambasadoriais”, - įsitikinusi L.Varanavičienė.

Skaitome vis mažiau Vienas mugės kultūrinės programos narių Gytis Vaškelis kviečia prisiminti skaitymą balsu. Mugėje vyks nemažai renginių, kuriuose bus skaitoma literatūra. Tarkim, Rolandas Kazlas skaitys Kristijono Donelaičio “Metus”. Teigiama, kad kiekviena knyga žmogų išmoko apie 45 naujus žodžius. “Įsitikinsite, kad K.Donelaitis yra labai šiuolaikiškas. Be to, jis išmokys dar daugiau naujų žodžių”, vylėsi G.Vaškelis.

Pernai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus” atliktas tyrimas byloja, kad skaitymo įgūdžiai ir įpročiai Lietuvoje prastėja.

Daugiau nei pusė suaugusiųjų ir apie trečdalis vaikų apskritai neskaito. Lietuvoje gyventojai skaitymui per dieną vidutiniškai skiria apie 17 minučių, kai tuo metu kitose Europos šalyje - gerokai daugiau (Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje - apie pusvalandį, Suomijoje - 46 minutes). Dar liūdniau, anot tyrimo, kad kas penktas europietis ir kas ketvirtas Lietuvos gyventojas prastai suvokia skaitomą tekstą. Pateikdami šią nedžiuginančią statistiką mugės organizatoriai siekia, kad susidomėjimas knyga didėtų. Vienu populiariausių renginių tapusi Knygų mugė per keletą dienų paprastai pritraukia daugiau kaip 60 tūkst. lankytojų.

Išsamią knygų mugės programą rasite internete: www.2013vilniausknygumuge.lt

•

Vasario 21-24 dienomis leidykla kvieãia apsilankyti VILNIAUS KNYGˆ MUGñJE 2013 Lietuvos parod˜ ir kongres˜ centre, adresu: Laisvòs pr. 5.

4 salò stendas Nr.4.14.

Maloniai kvieãiame 4-7 met˜ vaikuãius dalyvauti konkurse “SUDñK ÎODØ„. Konkursas vyks mugòs dienomis nuo 12 iki 14 val. (Leidyklos stendas Nr.4.14.)

MaÏieji rungsis padedami kompiuterinòs ugdymo(si) programos RAIDYNñLIS. ·auniausius konkurso “SUDñK ÎODØ„ nugalòtojus apdovanosime!

Vasario 23 d. leidyklos stende lankytojus konsultuos ugdymo(si) priemoni˜ autorò edukologijos magistrò Irena Kazymirkienò, su maÏaisiais mugòs lankytojais bendraus dailininkò iliustratorò Vigita Îikaitò.

Iki maloni˜ susitikim˜ mugòje!

raidynelis@gmail.com Tel. nr. (+370) 650 41 077 ML-2247

AR-10002

14 Sportas

2013 02 20 Lietuvos žinios

Pinigų dalybos palikoerdvės pamąstymams VILMANTAS REMEIKA

Finansavimas olimpinėms sporto šakoms

Vakar Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) pristatė iš valstybės biudžeto lėšų sudaromą sporto rėmimo fondą (KKSRF). Kaip ir kasmet, lėšų paskirstymas įžiebė diskusijas.

KKSRF sudaro valstybės gaunamos įplaukos už alkoholio ir tabako gaminius (1 proc.) bei azartinius žaidimus ir loterijas (10 proc.). Šiemet sporto šakoms padalyta 17,285 mln. litų fondo lėšų - 800 tūkst. litų daugiau nei pernai. Tačiau departamentui iš to - jokios naudos.

“Tą skirtumą valstybė tiesiog nurašo nuo departamentui skiriamo biudžeto”, - guodėsi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

Tradiciškai KKSRF lėšos buvo skirstomos pagal penkias kryptis sporto visiems sąjūdžio plėtra; didelio sportinio meistriškumo plėtra; sporto bazių priežiūros ir statybos plėtra; sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas; sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo bei jų kvalifikacijos tobulinimo plėtra.

Krepšiniui nepagailėta Kiek daugiau nei pusė lėšų - 9,4 mln. litų skirta 65 sporto federacijoms, kurios bendradarbiauja su pasauline antidopingo agentūra (WADA). Išimtis padaryta Bušido federacijai. Jai skirta 10 tūkst. litų inventoriui įsigyti. Šiemet į finansuojamųjų gretas grįžo Krepšinio federacija (LKF). Pernai LKF į paramą nepretendavo, nes buvo sutarusi su KKSD, jog mainais už skiriamus 1,3 mln. litų gyvens 2011 metų Europos krepšinio čempionato atnešto pelno sąskaita. Šiemet LKF jau bus dotuojama, jai atriekta liūto dalis fondo lėšų - 2 mln. litų, arba 19 proc. visoms sporto federacijoms skiriamos sumos.

KKSD direktoriaus teigimu, šiemet krepšininkams teks ne tik pagal

Krepšinis 2 mln.; Lengvoji atletika 680,4 tūkst.; Šiuolaikinė penkiakovė 580,5 tūkst.; Plaukimas 555 tūkst.; Dviračių sportas 405,4 tūkst.; Buriavimas 307,5 tūkst.; Rankinis 305,6 tūkst.; Imtynės 292 tūkst.; Boksas 253,9 tūkst.; Baidarių ir kanojų irklavimas 236,3 tūkst.; Gimnastika 227,3 tūkst.; Irklavimas 193,1 tūkst.; Stalo tenisas 187,6 tūkst.; Sportinis šaudymas 180 tūkst.; Futbolas 174 tūkst.; Žolės riedulys 161,6 tūkst.; Tinklinis 140,1 tūkst.; Tenisas 120 tūkst.; Dziudo 116,5 tūkst.; Biatlonas 108,5 tūkst.; Beisbolas 102,6 tūkst.; Sunkioji atletika 96,5 tūkst.; Badmintonas 73,6 tūkst.; Slidinėjimas 61 tūkst.; Čiuožimas 46,5 tūkst.; Kalnų slidinėjimas 43,9 tūkst.; Vandensvydis 40,7 tūkst.; Greitasis čiuožimas 40,3 tūkst.; Žirgų sportas 35,6 tūkst.; Taekvondo 28,6 tūkst.; Šaudymas iš lanko 27,6 tūkst.; Kerlingas 11,5 tūkst.; Triatlonas 7,3 tūkst.

Kai 65 federacijoms buvo išdalyta 9,4 mln. litų, daugelio sporto šakų reakcija priminė aistras tribūnose.

EPA/ELTA nuotrauka

Sporto rėmimo fondo paskirstymas

jų iškovojimus ir masiškumą privalomos skirti lėšos - 1,2 mln. litų, - bet ir papildomi 800 tūkstančių.

Nemažai lėšų skirta Klaipėdos miestui. Sporto bazių remontui, inventoriui įsigyti uostamiestis gaus beveik 1 mln. litų, nes vasarą čia vyks IX pasaulio lietuvių sporto žaidynės.

“Reikalausime, kad Klaipėda tinkamai priimtų svečius iš viso pasaulio.

Ne labai gerai, bet gerai”, - sakė KKSD direktorius Klemensas Rimšelis.

Keisti svertai Dosni parama krepšiniui apkarpys kitų federacijų biudžetus. Daugiau nei po 0,5 mln. litų gaus Lengvosios atletikos federacija, Plaukimo federacija ir nemažai asociacijų vienijantis Aeroklubas. Tačiau lyginant su 2012-aisiais, lengvoji atletika gaus 130 tūkst. litų mažiau, o šiuolaikinė penkiakovė - 60 tūkst. litų mažiau.

Sritis

Pateikta paraiškų

Prašoma suma

Patenkinta Skirta paraiškų lėšų

Sporto visiems sąjūdis

198

11,726 mln.

94

1,662 mln.

Didelis sportinis meistriškumas

165

40,720 mln

93

12,079 mln.

88

18,301 mln.

22

1,330 mln.

243

11,716 mln.

56

1,163 mln.

Sporto bazių priežiūra ir statyba Sporto inventoriaus įsigijimas Sporto mokslo ir specialistų rengimas Viso:

49

4,046 mln.

15

1,050 mln.

737

86,512 mln.

280

17,285 mln.

Trys federacijos - Laipiojimo, Pulo ir Ledo ritulio 2013-aisiais versis be valstybės dotacijų. Jos nepateikė prašymų paramai gauti. Ledo ritulininkai jau pernai negalėjo gauti lėšų dėl įšaldytų sąskaitų, o šių metų pradžioje Ledo ritulio federacija paskelbė bankrotą.

“Nėra subjekto, kuris būtų pateikęs prašymą ir kuriam galėtume pervesti paramą”, - ledo ritulininkams padėti niekaip negalėjo K.Rimšelis.

Kad ir kaip būtų paskirstytos lėšos,

visuomet liks nepatenkintų. Mat šiemet gauti paramą buvo pateiktos 737 paraiškos, patenkinta - 280. Prašytina suma siekė 86,5 mln. litų, tačiau KKSD galėjo skirti penkis kartus mažiau.

“Niekada nėra malonu pristatyti fondo lėšų skirstymą, nes pinigų visą laiką stigs”, - pažymėjo K.Rimšelis.

Vis dėlto kai kurie KKSD sprendimai palieka erdvės interpretacijoms.

Sporto draugija “Žalgiris” gavo 98 tūkst. litų. Lėšų panaudojimo paskir-

Dar vienas talentingų čiuožėjų duetas GODA MAČYTĖ

Ką tik Kaune pasibaigusio Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionato programoje žiūrovai pirmą kartą išvydo porinio čiuožimo varžybas.

Savaitgalį Kaune vykusiose šalies pirmenybėse dalyvavo 40 čiuožėjų iš Kauno, Vilniaus, Elektrėnų ir Klaipėdos. Sportininkai varžėsi suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių grupėse. Daugiausia - 12 - medalių visose amžiaus grupėse iškovojo Kauno žiemos sporto mokyklos “Baltų ainiai” auklėtiniai, 4 medalius pelnė Vilniaus klubas “Tvizlas”, 2 medaliai įteikti Klaipėdos klubui “Speigas” ir 1 medalis - Elektrėnų sporto mokyklos auklėtiniui.

Geriausiems šio sporto atstovams Lietuvos čempionatas buvo rimtas jėgų patikrinimas prieš svarbiausias šių metų varžybas.

Drauge - tik pusę metų Moterų varžybose Lietuvos čempione tapo Aleksandra Golovkina.

Nedaug nuo nugalėtojos atsiliko laisvąją programą geriausiai atlikusi Inga Janulevičiūtė. Trečia liko Julija Kravčenko. Visas tris sportininkes treniruoja Kauno žiemos sporto mokyk-

los treneris Dmitrijus Kozlovas. Vyrų varžybose nugalėtoju tapo LKKA III kurso studentas Saulius Ambrulevičius (trenerė Eglė Kliučakienė).

Pirmą kartą į Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionato programą buvo įtrauktas porinis čiuožimas. Pirmaisiais nugalėtojais tapo konkurencijos nejutę Goda Butkutė ir Rusijos pilietis Nikita Jermolajevas (trenerės Lilija Vanagienė ir Liudmila Velikova). Abi varžybų dienas didelį meistriškumą demonstravęs duetas kartu treniruojasi mažiau nei pusę metų. Goda ir Nikita maloniai nustebino ne tik žiūrovus, bet ir Tarptautinės čiuožimo sąjungos teisėjus bei techninius specialistus, dalyvavusius varžybose. Tad galime tikėtis, kad ateityje Europos ir pasaulio čempionatuose, be ledo šokėjų Isabellos Tobias ir Deivido Stagniūno, pamatysime dar vieną Lietuvos duetą, kuris mūsų kraštui atstovaus porinio čiuožimo varžybose.

Čiuožėjų maršrutai Šalies čempionatas buvo paskutinės varžybos prieš artėjančius svarbiausius sezono startus. Vasario pabaigoje Ufoje vyks pasaulio vaikų žiemos žaidynės. Jau kitą savaitę Milane (Italija) prasidės pasaulio jaunimo dailiojo čiuožimo čempionatas, o svarbiausios varžybos - pasaulio suaugusiųjų čempionatas numatytas kovo 11-18

tis labai abstrakti - “Kūno kultūros ir sporto plėtra”. VšĮ “Nemuno žiedas” bus paremtas 90 tūkst. litų, nors dar prieš pusantrų metų šio autoklubo veiklą narpliojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Federacijų darbo koordinavimu ir jaunių sporto žaidynių organizavimu užsiimanti Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) gaus net 743 674 litų. Įdomu, jog didžiųjų sporto šakų - krepšinio, futbolo ir lengvosios atletikos - federacijos nepriklauso LSFS ir įvardija ją kaip sportą varžantį biurokratinį darinį. Šių metų sporto rėmimo fondo lėšas skirstė ekspertų Taryba - pirmininkas KKSD direktorius K.Rimšelis, nariai - Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos asociacijos “Sportas visiems” prezidentas Algis Bronislovas Vasiliauskas, LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras. Ši Taryba savo kadenciją baigs kovo mėnesį, o naujai išrinktą penkeriems metams tvirtins Vyriausybė.

•

Trumpai PIRMASIS MEDALIS Rumunijos Brašovo mieste vykstančiame XI Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje pirmąjį medalį Lietuvai pelnė Trispalvę per festivalio atidarymo iškilmes nešusi biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė.

Merginų (iki 18 metų) asmeninėse 10 km lenktynėse Gabrielė finišavo antra ir pasipuošė sidabro medaliu. Čempione tapo vokietė Marion Deigentesch, bronza atiteko Estijos sportininkei Tuuli Tomingas.

P.JANKŪNĄ PAKEIS M.KATELYNAS

Pirmieji porinio čiuožimo Lietuvos čempionai G.Butkutė ir N.Jermolajevas.

LČF nuotrauka

dienomis Kanados mieste Londone.

Pasaulio jaunimo pirmenybėse Milane Lietuvai atstovaus A.Golovkina, o į suaugusiųjų čempionatą vyks I.Janulevičiūtė, ji vienintelė iš Lietuvos pavienio čiuožimo atstovų tarptautinėse varžybose Dortmunde (Vokietija) trumpojoje ir ilgojoje programose surinko reikiamą kiekį kvalifikacinių taškų ir pelnė teisę dalyvauti tokio rango

varžybose. Pasaulio čempionate bus kovojama dėl kelialapių į 2014 metų Sočio žiemos olimpiadą.

S.Ambrulevičius šį sezoną nesurinko reikalingų kvalifikacinių taškų, tačiau rugsėjį Oberstdorfe (Vokietija) rengiamose tarptautinėse varžybose “Nebelhorn Trophy” jis turės paskutinę galimybę pakovoti dėl kelialapio į Sočio žaidynes.

•

Peties traumą patyrusį ir šį sezoną rungtyniauti negalėsiantį Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiono Kauno “Žalgirio” puolėją Paulių Jankūną, LKL “Žvaigdždžių dienos” mače (kovo 17 d.) Šiauliuose pakeis LKL vicečempionų klubo Vilniaus “Lietuvos ryto” puolėjas Mindaugas Katelynas. Pasak LKL, P.Jankūną į “Lietuvių” ekipos starto penketą delegavo balsavę krepšinio aistruoliai. M.Katelynas šiuose rinkimuose buvo antras pagal balsus po kauniečio puolėjų pozicijoje tarp Lietuvos krepšininkų.

LŽ

2013 02 20 Lietuvos žinios

Sportas

15

Azijoje graibstomas, Europoje nežinomas SAULIUS RAMOŠKA

Azija - Lietuva. Tokiu maršrutu keliauja krepšinio treneris Mindaugas Lukošius. “Ieškočiausi darbo Europoje, bet ten nelabai kas žino mane”, - prisipažino prieš keturis mėnesius Bahreino vyrų krepšinio rinktinę į Azijos čempionato finalinį etapą atvedęs specialistas iš Lietuvos.

Nuo šių metų Pasvalio “Pieno žvaigždžių” ekipos vyriausiuoju treneriu tapęs 53-ejų M.Lukošius žino, ką veiks vasarą. Rugpjūčio 1-11 dienomis Filipinų sostinėje Maniloje vyks 27-asis Azijos krepšinio čempionatas, kuriame dėl medalių ir olimpinių kelialapių varžysis jo treniruojama Bahreino rinktinė.

Nenori pradėti nuo nulio Tarptautinės krepšinio federacijos reitinge 75 vietą užimantys šios egzotiškos valstybės krepšininkai spalio mėnesį atrankos varžybose Bahreine pateko į finalinį etapą. Šeimininkai užėmė antrąją vietą. Bahreino rinktinę aplenkė Kataras, o treti buvo Saudo Arabijos krepšininkai, taip pat pelnę kelialapį į Filipinus.

Su Bahreino rinktine M.Lukošius dirbo ne vienas. Pernai sulaukęs pasiūlymo treniruoti Persijos įlankos salų valstybės krepšininkus jis į pagalbą pasikvietė praėjusį sezoną Kauno “VIČIAisčių” moterų ekipoje dirbusį Aurimą Jasilionį.

Sėkmingai atlaikę pirmąjį išbandymą lietuviai laikinai išsiskyrė - A.Jasilionis tęsia darbą Bahreino krepšinio federacijoje, jis treniruoja moterų ir jaunimo rinktines. O M.Lukošius grįžo namo.

Kai nuo sausio 1-osios jis iš ankstesnio stratego Nerijaus Zabarausko perėmė “Pieno žvaigždžių” vairą, šioje ekipoje papūtė nauji vėjai. Per devynias šiemet žaistas dvikovas pasvaliečiai net septynias iš jų laimėjo ir gerokai sustiprino savo pozicijas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir Baltijos lygos čempionatuose.

Artimieji Rytai M.Lukošiui ne svetimi. Nuo 2005-ųjų jis tris sezonus treniravo Kuveito krepšinio klubus, paskui metus dirbo Libane. Netrukus jį pastebėjo ir Bahreino krepšinio federacija.

“Dirbu su Azijos komandomis, vadinasi, toje rinkoje esu matomas ir žinomas, o Europoje reikėtų viską pradėti nuo nulio, - LŽ teigė kovo 19 dieną 54ąjį gimtadienį švęsiantis M.Lukošius. Nesu tokio amžiaus, kad eičiau į bet kokią komandą ir su ja bandyčiau kopti karjeros laiptais Europoje. Taip jau išėjo, kad mano karjera dėliojasi Azijos šalyse.”

Pernai Bahreino rinktinei M.Lukošius (centre) atvėrė vartus į Azijos čempionatą. konsultuoja vyrų, jaunimo rinktines.

Iki Azijos čempionato jis bandys kartais surinkti visus vyrų rinktinės žaidėjus ir surengti jiems treniruotes.

Šaldytuvo taisyklė

Kai prieš kelerius metus M.Lukošius (viduryje) Kuveite treniravo komandą “Al Qadsia”, jam teko “eiti” garbingo svečio pareigas krepšininko vestuvėse. / Asmeninio albumo nuotraukos pačios - kai kas dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisako žaisti, kai kas nori pailsėti, kai kas gydosi traumas.

Su likimu susitaikė

Būtų LKL vidutiniokė

- Esate pasmerktas dirbti Lietuvoje arba Azijoje? - LŽ pradėjo kvosti Mindaugą Lukošių, anksčiau treniravusį Kauno “Atleto”, Plungės “Olimpo”, “Žemaitijos lokių” ir “Kauno” ekipas.

- Taip. Bet nesakyčiau, kad pasmerktas. (Juokiasi.) Padėjęs Bahreino rinktinei patekti į Azijos čempionatą nesidairiau darbo kituose šio žemyno klubuose, norėjau treniruoti Lietuvos ar kurią kitą Europos komandą. Kaip tik atsirado Pasvalys. Bet net ir tapęs “Pieno žvaigždžių” vyriausiuoju treneriu sulaukiau kvietimų iš Azijos. Tai manęs nestebina - jau susitaikiau, kad visada daugiau pasiūlymų bus iš Azijos nei Europos.

- Baigęs LKL sezoną vėl kelsite sparnus į Bahreiną?

- Rugpjūčio 1-ąją Filipinuose prasidės Azijos krepšinio čempionatas. Ten tęsiu darbą su Bahreino rinktine. Sunku spėlioti, kaip seksis pirmenybėse, nes visame pasaulyje rinktinių problemos tos

- Kokio pajėgumo rinktinė, su kuria pavyko pelnyti kelialapį į finalinį Azijos čempionato etapą?

- Sunku nusakyti net ir “Pieno žvaigždžių” pajėgumą. Vieną kartą atrodo, kad galime kibti į atlapus Kauno “Žalgiriui”, kitą sykį prastai atrodome žaisdami su LKL autsaidere “Palanga Triobet”. Būna, kad net per vienas rungtynes žaidžiame labai skirtingai.

Rengiantis atrankos varžyboms su Bahreino rinktine buvome Serbijoje, ten rungtyniavome su vietos komandomis. Žaidėme lygiai. Iš šešerių rungtynių laimėjome ketverias. Teko jėgas išmėginti ir su Belgrado “Partizan”. Tiesa, tai vyko rugsėjį, kai Belgrado ekipoje dar nebuvo visų pagrindinių žaidėjų. Tada pralaimėjome penkiais taškais. Manau, Bahreino rinktinė būtų LKL vidutiniokė. Lietuvos čempionate ji galėtų pretenduoti į 5-7 vietą.

- Kokia vieta Azijos čempionate tenkintų Bahreino krepšinio federaciją?

- Apie tai nekalbėjome, nes dar neaišku, kokios komandos varžysis finaliniame etape. Be abejo, yra trys keturi favoritai, o mes stengsimės būti netoli jų. Su sąlyga - jei surinksime stipriausius žaidėjus ir pasirengimas čempionatui vyks sklandžiai. Būna, kad stovyklą padaro ne ten, kur reikia, ir tai turi įtakos rezultatams. Reika-

kaip ir Lietuvoje, populiariausia sporto šaka. Visas rungtynes transliuoja televizija. Komandos turi aistruolių, jie audringai palaiko savo ekipas.

Prieš svarbias rungtynes tarp gerbėjų stovyklų būna “karo padėtis”.

Libane visos komandos profesionalios, turi pajėgių užsieniečių. O Bahreine ir Kuveite ekipos pusiau mėgėjiškos. Tačiau netrūksta susidomėjimo, ypač kai tarpusavyje kaunasi principiniai varžovai. Ir žiūrovų su-

M.Lukošius: “Dirbu su Azijos komandomis, vadinasi, toje rinkoje esu matomas ir žinomas, o Europoje reikėtų viską pradėti nuo nulio.” lausiu, kad pasirengimas vyktų sklandžiai, tik tuomet galima siekti aukštų rezultatų. Aišku, savo jėgas vertiname realiai ir į čempionų vardus nepretenduojame.

Skirtingos valstybės - Darbo sąlygos Kuveite, Libane ir Bahreine panašios?

- Tai labai skirtingos valstybės. Libanas - liberali šalis, krepšinis joje,

sirenka tikrai daugiau nei Lietuvoje.

Juk į LKL dvikovas, kuriose nežaidžia “Žalgiris” ir “Lietuvos rytas”, susirenka vos 300 ar 500 žiūrovų.

- Bahreine jūsų pagalbininkas buvo A.Jasilionis. Kodėl jis negrįžo į Lietuvą?

- Aurimas liko toliau tvarkyti reikalų. Su juo Bahreino krepšinio federacija sutartį pratęsė dar metams. Šiuo metu jis treniruoja moterų rinktinę ir

- Persijos įlankos salų kultūra jums jau beveik sava?

- Gyvenu tų valstybių ritmu. Žinau jų gyvenimo stilių, jį priimu ir nejaučiu diskomforto. Bahreine man yra tekę dirbti ir anksčiau. Ten esu buvęs ne kartą.

- Šiose šalyse treneris užsienietis ne naujiena?

- Visi treneriai užsieniečiai. Daugiausia - JAV, Turkijos ir buvusios Jugoslavijos atstovų. O reikalavimai treneriams dideli. Nėra paprasta išlikti dirbti visą sezoną, nes į darbą žiūrima priekabiai.

Kaip mes, treneriai, juokaujame, mums galioja “šaldytuvo taisyklė”: nepirkti maisto savaitei ir negrūsti jo į šaldytuvą, nes už poros dienų gali būti atleistas. Man pavyko ramiai viską įveikti. Ten jaučiuosi užtikrintai.

Bet trenerio kėdė gali subraškėti po vienų nenusisekusių rungtynių. Tas pats ir dėl žaidėjų: blogai sužaidė, pažeidė drausmę ar dar ką nors padarė - kitą dieną krepšininkui į rankas įbrukamas bilietas ir jis keliauja namo.

- Ar jums teko sulaukti priekaištų iš komandų vadovų?

- Man pasisekė. Kiek ir kur dirbau, su komandų vadovais santykiai buvo geri, jie geranoriškai padėdavo man ir nesikišdavo į komandos darbo reikalus.

Su rinktinėmis įdomu - Kokių turite svajonių, susijusių su darbu?

- Rinktinę treniruoti didelė atsakomybė. Per trumpą laiką reikia pasiekti maksimalaus rezultato. Norėti daug galima, bet gyvenimas viską pakoreguoja. Neatsisakyčiau treniruoti ir kitų šalių rinktinių. Jei su nacionaline rinktine dirba treneris iš užsienio, tai - didelis jo įvertinimas. Nesvarbu, kokios šalies rinktinę jis treniruoja. Juk mano kandidatūra buvo ne vienintelė dirbti su Bahreino komanda. Konkurentų buvo daug, o mane atrinko ne per vieną dieną. Bahreino federacija atidžiai analizavo visų biografijas. Labai malonu, kad pasirinko mane. Tai suteikė pasitikėjimo.

•

16

2013 02 20 Lietuvos žinios

Pramogos

Erdvė, leidžianti būti laimingam apie savo troškimus, ieškojimus, vertingus pojūčius. Kuriu muziką, teikiančią žmogui gyvybingumo”, - teigė G.Arbačiauskas.

Aktoriui kūryba yra savęs pažinimas, kai gali pasirinkti patinkantį eilėraštį ir pritaikyti jam muziką. “Tuomet jaučiuosi tarsi apsuptas ryškių vaizdinių, nes muzika paryškina tekstą arba suteikia jam kitokių spalvų. Kiekvieną kartą kurdamas atrandu savyje ką nors nauja, susilieju su poezija ir muzika, o tai - neapsakomas jausmas ir būsena”, - aiškino jis.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Aktoriui Giedriui Arbačiauskui muzika yra tarsi poilsis po įtemptų vaidybos valandų. Šiandien, vasario 20-ąją, Vilniaus mokytojų namuose jis kartu su žmona violončelininke Agne rengia autorinį vakarą, per kurį atliks dainuojamosios poezijos kūrinius.

G.Arbačiauskas prisipažino, kad ieškodamas, kur galėtų save atskleisti, atrado ne tik vaidybą, bet ir muziką. “Turėjau dvi svajones - teatrinę ir muzikinę. Svajojau groti, kurti muziką, net suburti savo grupę. Todėl muzikinis gyvenimas man yra svarbus”, - LŽ sakė Giedrius.

Dainuojamoji poezija Giedriui yra būsena, kai esi čia ir dabar, kai būni kūrybos erdvėje.

Jautiesi tiesiog laimingas Aktorius prisiminė, kad Janinos Degutytės eilėraščių rinkinys “Klevų viršūnės” buvo ta inspiracija, paskatinusi paimti į rankas gitarą ir pamėgti dainuojamąją poeziją. “Nesirinkau dainuojamosios poezijos kaip žanro.

Toje knygoje radau sau artimų, patinkančių eilėraščių ir pradėjau jiems kurti muziką, komponuoti žodžius.

Tai nuostabus procesas ir būsena”, tikino G.Arbačiauskas.

Jis nedrįsta vadintis kompozitoriumi, sako esąs tiesiog kuriantis žmo-

G.Arbačiauskas prisipažino, kad kurti drauge su žmona Agne - vienas nuostabiausių dalykų. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka gus. “Viskas prasidėjo tuomet, kai ėmiau skambinti gitara. Sakydavome, kad “brinčiname” gitarą, tai yra smagiai, lengvai leidžiame laisvalaikį, spontaniškai grojame ir kuriame žodžius”, - prisiminė Giedrius.

Dainuojamąją poeziją aktorius apibūdina kaip būseną, kai esi čia ir dabar, kai būni kūrybos erdvėje. Ji teikia džiaugsmo ir polėkio, joje gali pailsėti, jautiesi tiesiog laimingas.

Parodos VILNIUS GALERIJA “MENO NIŠA” Linos Zavadskės ir Mariaus Zavadskio paroda “Vaisiai ir daržovės”. Veiks iki kovo 15 d.

GALERIJA “ARKA” Onos Pučkoriūtės-Baliulevičienės ir Bronislavo Baliulevičiaus (1932-2009) jubiliejinė keramikos darbų paroda “Tik akimirka”. Veiks iki kovo 9 d.

VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Alberto Domarecko kūrybinių darbų paroda. Veiks iki kovo 2 d.

LIETUVOS NAIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Fotografijų paroda “Misija Sibiras ‘12”. Veiks iki kovo 11 d.

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI Klubo “Fotokablys” paroda “29”. Veiks iki kovo 15 d. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas” Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės paroda “Lyg ir grįžimas namo”. Veiks iki kovo 17 d.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” VDA Tekstilės katedros trečio kurso studenčių bendra paroda “Atvirai”. Veiks iki kovo 9 d.

GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS Meninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas - Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”. Veiks iki birželio 1 d.

VILNIAUS CENTRINIS PAŠTAS Atvirukų ir nuotraukų paroda “Tiltai Lietuvos geležinkeliuose”. Veiks iki kovo 9 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Viktoro Binkio ir Gedimino Pranckūno fotografijų paroda “Liumenai”. Veiks iki vasario 28 d.

Oksanos Judakovos grafikos paroda. Veiks iki vasario 28 d.

Arūno Kulikausko fotografijų paroda “Fotonų gaudymas”. Veiks iki vasario 28 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Tapybos paroda “ad ORIGINEM”. Veiks iki vasario 28 d.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Fotografo Petro Katauskio paroda “Nuo fotografijos iki skulptūros”. Veiks iki kovo 1 d.

PRANCŪZŲ INSTITUTAS LIETUVOJE Paroda “Kaunas-Grenoblis. Susikirtę žvilgsniai”.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Vlado Braziūno fotoportretų paroda “pa(si)matymai”. Veiks iki vasario 21 d.

Santykių atradimai Giedriaus kūriniai nepasakoja kokios nors istorijos ir neturi specifinio siužeto. Jie yra apie tai, kas nutinka kuriančiam žmogui. “Kuriu apie save, savo būseną, kas man artima,

Pašnekovas prisipažino, kad kurti drauge su artimu žmogumi - žmona Agne - yra vienas nuostabiausių dalykų. Esi priverstas itin gerai įsiklausyti į kitą ir jį suprasti. “Tai leidžia atrasti naujų vienam kito dalykų, pažvelgti į savo artimąjį šilčiau, supratingiau. Jei yra likusių kokių nors sienų tarp dviejų žmonių, jos griūva. Bendra kūryba padeda puoselėti asmeninius santykius, papildo juos itin gražiais dalykais, tarkime, supratingumu”, tikino G.Arbačiauskas.

•

Koncertai GALERIJA “KUNSTKAMERA” Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūryba. Veiks iki vasario 23 d.

GALERIJA “VARTAI” Vilmos Fioklos Kiur tapybos paroda.

Veiks iki vasario 20 d.

Nerijaus Ermino paroda. Veiks iki vasario 23 d.

Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”. Veiks iki vasario 23 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”. Veiks iki kovo 17 d.

Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNAS KERAMIKOS MUZIEJUS Keramikių Janinos Šmidtaitės (1922-2012) ir Liucijos Šulgaitės (1933-2013) muziejui dovanotų kūrinių paroda. Veiks iki vasario 24 d.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”. Veiks iki kovo 24 d.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelų medžioklė”. Veiks iki kovo 15 d.

KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Romualdo Požerskio fotografijų paroda “Mažasis Alfonsas”. Veiks iki vasario 24 d.

GALERIJA “KAUNO LANGAS” Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.

Veiks iki kovo 12 d.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.

Veiks iki balandžio 2 d.

PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”.

Veiks iki vasario 24 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Veiks iki gegužės 5 d.

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 20 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas 23 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Joana Daunytė (arfa).

Dirigentas Olivier Grangean (Prancūzija) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI

KLAIPĖDA IEVOS SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Foto-eilių paroda “Be-tonas”. Veiks iki kovo 4 d.

Paroda “Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčių genocidas sovietiniu laikotarpiu”.

Veiks iki kovo 4 d.

Paroda “Gustavas Klimtas (1862-1918). Moderno pradininkas”. Veiks iki kovo 4 d.

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRO MENO KIEMAS Agotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdienybės metamorfozės”. Veiks iki vasario 28 d.

“HERKAUS” MADOS IR GROŽIO CENTRAS Lietuvos dailininkų mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai”. Veiks iki vasario 21 d.

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 20 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Daumantas Kirilauskas (fortepijonas) 22 d. 18 val. Koncertas, skirtas profesoriaus Petro Bingelio jubiliejui. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas) ir Mindaugas Zimkus (tenoras) 23 d. 17 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Saulė Rinkevičiūtė (smuikas), Zbigniev Levicki (smuikas), Toma Bandzaitytė (smuikas), Rolandas Romoslauskas (altas), Vita Šiugždinienė (violončelė), Rūta Rinkevičiūtė (fortepijonas) KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 23 d. 19 val. Grupės “Saulės broliai” koncertas

ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Vytenio Rimkaus satyrinių sienlaikraščių paroda “Sienlaikraščių epocha”. Veiks iki kovo 9 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Simono Daukanto gimnazijos moksleivių kūrybos darbų paroda “Buvau, esu ir būsiu čia”.

Veiks iki kovo 12 d.

LAIPTŲ GALERIJA Palemono Janonio kūrybos darbų paroda.

Veiks iki vasario 21 d.

Dovilės Martinaitytės fotografijos darbų paroda “Paklotos mintys”. Veiks iki vasario 27 d. ŠIAULIŲ UNIVERSITETO DAILĖS GALERIJA Simonos Bagdonaitės grafikos paroda “Gyvenimo karnavalas”. Veiks iki vasario 21 d.

Giedriaus Šiukščiaus fotografijos paroda “Reportažai iš Europos gatvių”. Veiks iki vasario 21 d.

KLAIPĖDA

PANEVĖŽYS GALERIJA XX Dianos Rudokienės tapybos paroda “Tapatybė”.

Veiks iki kovo 6 d.

FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandros Soldotovos fotografijų paroda “Erdvės struktūra”. Veiks iki kovo 17 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Veiks iki rugpjūčio 3 d.

Jono Ambraškos fotografijų paroda “Vox populi, vox dei: mūsų laisvės šūkiai”. Veiks iki vasario 28 d.

Akcija: “95 sveikinimai Lietuvai su valstybės diena”.

Veiks iki vasario 28 d.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

“Vilkai”, Aleksandras Belkinas ir Gražina Deičiko, “Dinozaurai”, “Bliuzoholikai” ir kt.

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 21 d. 17 val. Juozo Karoso salėje. Ievos Sruogytės (altas) rečitalis. Dalyvauja Daiva Stulgytė (fortepijonas) MENŲ FABRIKAS “LOFTAS” 22 d. 22 val. Grupės “G&G Sindikatas” koncertas “Laikas keistis” FORUM PALACE 23 d. 11 val. Vilnius Street Battle with NESCAFE ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 23 d. 19 val. Koncertuoja Ivan Dorn KLUBAS “TAMSTA” 20 d. 20.30 val. Jaunų grupių konkursas “Garažas 2013” I-asis pusfinalis 21 d. 20.30 val. Koncertuoja grupė “Saulės broliai” 22 d. 21.30 val. Koncertuoja grupė “Bix” 23 d. 21.30 val. “Federico - Carnaval del sur” VU PLANETARIUMAS 23 d. 18 val. Koncertuoja duetas Neda ir Olegas Ditkovskis

KAUNAS

ŠIAULIAI

DRUSKININKAI Vilniaus centriniame pašte - atvirukų ir nuotraukų paroda “Tiltai Lietuvos geležinkeliuose”.

VILNIUS

22 d. 19 val. “Smuiko ir gitaros pokalbiai”. Dalyvauja Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Sergej Krinicin (gitara) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dirigentas Robert Bokor ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 22 d. 19 val. Koncertuoja Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas Katkus 23 d. 19 val. Pianisto klasiko Jurgio Aleknavičiaus koncertas VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 20 d. 18 val. Giedriaus Arbačiausko autorinis dainų ir poezijos vakaras 22 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Klasikinės muzikos koncertas iš ciklo “Migruojanti akademija”. Dalyvauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos IV Tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso dalyviai: Rūta Mažolytė, Katažyna Narkevič, Bernardas Petrauskas, Minadora Šernaitė, Simas Tankevičius, Kostas Tumosa, Giedrė Žarėnaitė 22 d. 18 val. Svetainėje. Muzikos klubo “Vienišas vilkas” koncertas. Dalyvauja Šarūnas Mačiulis ir

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 22 d. 18 val. Šeimų duetai ir orkestras. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Aidas Strimaitis (smuikas) ir Eglė Strimaitienė (fortepijonas), Agnė Doveikaitė-Rubinė (smuikas) ir Danielius Rubinas (kontrabosas), Ingrida Armonaitė (smuikas) ir Rimantas Armonas (violončelė), Giedrius Gelgotas (fleita) ir Justė Gelgotaitė (obojus)

ŠIAULIAI KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 22 d. 18 val. Manto akustinis koncertas

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA 22 d. 17 val. Koncertuoja Petras Geniušas (fortepijonas) PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 22 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

PALANGA KLUBAS “VANDENIS” 22 d. 21 val. Akustinio bliuzo vakaras. Dalyvauja duetas V.Jutas (“Blues Makers”) ir A.Belkin (“The Road Band”)

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 22 d. 21 val. Pianistas Robertas Šiurys su programa “Piano solo”.

2013 02 20 Lietuvos žinios

BUTAI KEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

REKLAMA

Klasifikuoti skelbimai

reklama@lzinios.lt Tel.: 249 2166, 249 2165.

Faksas: 278 4104.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Parduodu naujus dažų purkštuvus “Paint Zoom” (kaina - 150 Lt), naujus “Kosmodisk Clasik” rinkinius stuburui (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PASLAUGOS

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina 80 Lt), tinklus nuo paukščių ir sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - sargo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

LEIDINIAI PARDUODA

Tarybinių laikų lietuvių rašytojų knygas.

Tel.: (8 5) 279 9268, 8 611 64 129. ĮVAIRŪS

Potencialiems partneriams ir investuotojams siūlau naujo verslo idėjas ir technologijas. Vilnius, tel. 8 616 10 306.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina - 70 Lt), naujus elektrinius “Pest Repler” aparatus pelėms, tarakonams, blakėms naikinti (kaina - 40 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

Likviduojama UAB “Cokolis”, į. k.

14737693, kurios buveinė: Kranto g. 15A, Panevėžys. Tel. 8 685 24 160. Užs. LM-2249

Bankrutavusi įmonė parduoda metalo konstrukcijas (29 vnt. metalo sijų ir kolonų, svoris viso 15.090 kg). Pradinė turto pardavimo kaina - 29.727,30 Lt. Pasiūlymai dėl turto įsigijimo priimami iki 2013 m. kovo 1 d. adresu: A.Jakšto g. 5, Vilnius arba el. p.: mrokicki@valeksa.lt.

Paraiškoje būtina nurodyti siūlomą kainą, apmokėjimo būdą ir atsiskaitymo terminą.

Užs. LM-2255

Pradedamas rengti sklypo Gervėčių g. 4, Senamiesčio sen. detalusis planas. Žemės sklypo kad. Nr. 0101/0058:115, ter. plotas - 0,809 ha.

Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-90-(2.15.1.7-AD4), 2012 09 17.

Planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: sudalinti sklypą, vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, nekeičiant tikslinės žemės paskirties, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (K) naudojimo būdą, daugiaaukščių ir gyvenamųjų namų statybos (G2) ir prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) naudojimo pobūdį.

Planavimo organizatoriai: NT Valdos, UAB, Geologų g. 16, Vilniaus m., tel. (8 5) 210 6535, el. paštas: pavel.klimasevski@valdos.eu, interneto tinklapis: www.valdos.eu.

Planavimo rengėjas: UAB “Baltic Engineers”, Savanorių pr. 28, LT-03228 Vilnius. Projekto vadovas Vismantas Jakutis, el. paštas: vmj@balticengineers.com, inžinierė Jūratė Laurinaitytė, el. paštas: jrl@balticengineers.com, tel. +370 5 233 4112.

Viešas svarstymas: informacija bus pateikta papildomai.

Planavimo, informacijos ir pasiūlymų teikimo tvarka: informaciją apie detalųjį planą teikia planavimo organizatorius. Pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos teikiamos detaliojo planavimo organizatoriui arba rengėjui raštu iki viešo svarstymo pradžios ir jo metu.

Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta, gali apskųsti valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto atsakymo į pateiktą klausimą gavimo dienos.

Užs. R-103

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-304 ir 2009 m. spalio 13 d. įsakymu 3D-745 patvirtintomis prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto įgyvendinimui, projekto vykdytojas UAB “Baltic fish export” (buveinės adresas: Saulės g. 30-29, Kauno m. sav. LT-51366, adresas korespondencijai: V.Krėvės pr. 97, Kauno m. sav. LT-50369, tel. 8 611 16 382, faks. (8 37) 31 08 30, tomas_bagdonavicius@yahoo.com) skelbia pirkimo konkursą.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - kontaktinis šaldytuvas su užšaldymo įranga.

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. kovo 7 d., 10.00 val., adresu: V.Krėvės pr. 97, Kauno m. sav. LT-50369.

Užs. LM-2251

Parduodamos BUAB “Lanksti erdvė” debitorinės skolos. Sąrašą žiūrėti interneto svetainėje, adresu: www.bap.lt, telefonas pasiteirauti (8 5) 263 0622.

Užs. LM-2253 Bankrutuojanti UAB “Autoreimsta” skelbia varžytines ir 2013 02 28 d. 16.00 val. Ūkininkų g. 3, Marijampolė, parduoda pašarų cecho sandėlį (bendras plotas 1017,10 kv. m) adresas: Baraginės k., Marijampolės sav. Unik. Nr. 4400-0552-1682. Pradinė pardavimo kaina 32 576 Lt. Tel. 8 698 06 060. Užs. KK-101 Bankrutuojanti A.Budrevičiaus individuali įmonė skelbia varžytines ir 2013 03 15 d. 16.00 val. Ūkininkų g. 3, Marijampolė, parduoda trijų kambarių butą (bendras plotas 75,11 kv. m), kurio adresas: Gėlių g. 18-30, Marijampolė.

Unik. Nr. 1898-2001-0012:0028. Pradinė pardavimo kaina 83 200 Lt. Tel. 8 698 06 060.

Užs. KK-100 Informuojame, kad UAB “Elmedika” (kodas 300144669, buveinė: Tyzenhauzų g.

8-10, Vilnius, registro yvarkytojas VĮ Registrų centras Vilniaus filialas) keičia pavadinimą į UAB “VisiVisi”. Užs. R-9007

17

INFORMACIJA APIE MELIORACIJOS SISTEMŲ NAUDOTOJŲ ASOCIACIJOS “ŠAKIŲ RAJONO DRENAŽAS” NARIŲ ŽEMĖS SKLYPŲ MELIORACIJOS SISTEMŲ REKONSTRUKCIJOS ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Melioracijos sistemų naudotojų asociacija “Šakių rajono drenažas”, Smėlynės g. 2C, 35143 Panevėžys, tel. 8 686 80 867.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos “Šakių rajono drenažas” narių žemės sklypų melioracijos sistemų rekonstrukcija.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Šakių r. sav., Miliškių k., Kumpupių k., Ūsų k.

4. Atsakingos institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijamolės regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada - atsižvelgiant į pagrindinius ūkinės veiklos pobūdį ir numatomą vietą planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas; data 2011 m. kovo 21 d., Nr. MRS-420.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima melioracijos sistemų naudotojų asociacijoje “Šakių rajono drenažas”, Smėlynės g. 2C, 35143 Panevėžys, tel. 8 686 80 867.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima teikti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, 68176 Marijampolė, tel.

(8 343) 97 800, faks. (8 343) 91 955.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima melioracijos sistemų naudotojų asociacijoje “Šakių rajono drenažas”, Smėlynės g. 2C, 35143 Užs. R-102 Panevėžys, tel. 8 686 80 867.

INFORMACIJA APIE KOMERCINĖS AR SANDĖLIAVIMO PASKIRTIES PATALPŲ STATYBOS IR EKSPLOATACIJOS ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas: UAB “Tilžės turgus”, Tilžės g. 51, Klaipėda, LT-91260 Klaipėdos m. sav., tel. (8 46) 21 60 71, faksas (8 46) 25 65 68, el. p.: asta@pprojektai.lt.

2. PŪV pavadinimas: komercinės ar sandėliavimo paskirties patalpų statyba ir eksploatacija.

3. PŪV vieta: žemės sklypas (kad. Nr. 2101/0004:96), esantis Tilžės g. 51, Klaipėdos m., Klaipėdos m. savivaldybėje.

4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 02 18 raštu Nr. (4)-LV4-469 priėmė atrankos išvadą, kad UAB “Tilžės turgus” planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie PŪV galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo UAB “Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val., tel. (8 46) 43 04 63, kont. asmuo - J.Kaluzevičius.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., tel. (8 46) 46 64 56, kont. asmuo - S.Navickė.

7. Su PŪV poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val. ir UAB “Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val. Užs. LM-2252

18

2013 02 20 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 20 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 13.00, 14.00 LRT radijo žinios 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.45 “Stilius”. Namai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Pasaulis X” (k.) N-7 11.40 “Nuo... Iki...” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7

13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Diagnozė: valdžia” 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f.

“Apsuptyje” N-14 0.45 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.40 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Be komentarų” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena” 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane”

19.50 “Akistata” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Firma” 1.50 “Liudininkai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Grandinė” N-14 23.00 “Deksteris” N-14 0.00 “Bręstantis blogis” N-14 1.00 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Su hidžabu ir aukštakulniais”. 3, 4 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.05 Antanas Miškinis skaito prieškario lyriką (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Lyderiai” 15.00 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Arfos muzika.

Skambina Laima Švarlytė (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Nepabuvęs kareivėliu”. Janina Miščiukaitė 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Sandoros skrynia 22.30 Dainuoja “Žvaigždžių kvartetas” 23.35 “Baleto žvaigždės”. Marie Claude Pietragalla (Prancūzija) 0.00 Panorama (k.) 0.45 Čekų animacijos klasika. “Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare”. “Šveikas tampa įtariamuoju”. “Šveikas traukia į karą”. “Šveikas tarnauja pasiuntiniu” 2.00 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Groja Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigentas V.Lukočius

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Kamelotas” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Kamelotas” 17.00 “112.

Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Valentinas vienas” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.15, 13.30, 15.45, 19.50, 21.50 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.30 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 20.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11.30, 14.30, 17.15, 18.15, 20.30 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16, 21.30 val.

“Skrydis” - 18.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.

“Vargdieniai” - 12.45 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 15 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 12, 14, 16, 18, 20, 22 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 13.15, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.15, 19.15 val.

“Valentinas vienas” - 10, 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Ana Karenina” - 16, 18.45, 21.30 val.

“Dubleris” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 12.30, 15.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10 val.

18.30, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.30 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.30, 13, 15.30, 18, 19.15, 20.45 val.

“Ana Karenina” - 15, 18.15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.15, 19, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30, 21.30 val.

“Vargdieniai” - 18.15 val.

SKALVIJA “7 dienos Havanoje” - 21.10 val.

“Provokuojantys užrašai” - 19.10 val.

“Medžioklė” - 16.50 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 20.45 val.

“Karališkas romanas” - 18 val.

“Optimisto istorija” - 18.15 val.

“Medžioklė” - 20.30 val.

“Dviračiais per Altajų” - 21 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“Amaya” - 16 val.

MULTIKINO “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Gamink sveikiau!” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma”. 3 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Gaujos” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Pasaulio lemtis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 9.00 Komedija “Eglutės” 11.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 13.00 Drama “P.S. Myliu tave” 15.05 Drama “Meilė ir šokiai” 17.00 Drama “Emos laimė” N-7 19.00 Komedija “Eglutės 2” 21.00 Komedija “Poniutė kaime” 23.00 Trileris “Adrenalinas 2: aukšta įtampa” S 1.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti”

Viasat Sport Baltic 10.55 Rankinis. Europos moterų čempionato finalas 13.15 “Futbol Mundial” žurnalas 13.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Porto” - “Malaga” 15.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Arsenal” “Bayern” 17.25 Ledo ritulys. KHL. Vakarų konferencijos ketvirtfinalis. Tiesioginė transliacija 20.00 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas 21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Galatasaray” - “Schalke 04”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Milan” -

“Barcelona” 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Eurosport 9.30 Pasaulio biatlono čempionatas 11.00 Slidinėjimas. Pasaulio taurė 12.45 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 13.30 Pasaulio slidinėjimo čempionatas 14.45 Pasaulio biatlono čempionatas 16.30 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 17.45 Žiemos sporto šakos 18.00 Atviro biliardo turnyro Njuporte (Anglija) finalas 19.30 Visos sporto šakos 20.05 Jojimo turnyras Bordo (Prancūzija) 21.05 Jojimo apžvalga 22.40 Golfo turnyras Los Andžele 23.40 Golfo apžvalga 0.15 Buriavimo apžvalga 0.20 Visos sporto šakos 0.45 Atviro biliardo turnyro Njuporte (Anglija) finalas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Naujoji hidroelektrinė Brazilijoje 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Džiunglių auksas 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kalintys užsienyje 11.00 Sudegusio namo statyba 11.30 Apleistas šilko fabrikas 12.00 Atsarginės automobilių dalys 13.00 Žydrojo banginio paieškos 14.00 Pavojingi susitikimai 15.00 Sudegusio namo statyba 15.30 Apleistas šilko fabrikas 16.00 Atsarginės automobilių dalys 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 Kalintys užsienyje 19.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 20.00 Draudimai. Keisti pomėgiai 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 23.00 Draudimai 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

KAUNAS “Ralfas Griovėjas” - 13 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Valentinas vienas” - 11.40, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.20 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.30, 16.15 val. “Žuviukas Nemo” - 17 val.

“Rusų nuotykiai Los Vegase” - 12, 14, 16, 18.15, 19.15, 21.40 val.

“Ana Karenina” - 15, 18.20, 21.20 val.

“Argo” - 15.15, 18, 20.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12.15, 15, 17.45, 20.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 19.30, 22 val.

“Dubleris” - 20.30 val.

“Skrydis” - 18, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 13.45, 17.15, 20.40 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.

21.00 “Moterų lyga” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “AC Milan” - “FC Barcelona”. Tiesioginė transliacija 23.40 Europos pokerio turas 0.45 “6 kadrai” 1.15 “Kastlas” 2.00 “CSI Majamis” 2.45 “Klyvlendo šou”

CINAMON “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 20.15, 22.15 val.

“Ana Karenina” - 11.25, 14, 18.45 val.

VILNIUS

KLAIPĖDA

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 21 ir 23 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” 22 d. 18.30 val. “Miegančioji gražuolė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Našlės” 21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 21 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” 22 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 22 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” JAUNIMO TEATRAS 22 d. 18 val. “Juoko akademija” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 21 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)” 22 d. 18 val. “Stabmeldžiai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 20 d. 13 ir 18.30 val. “Madagaskaras” 21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku” 22 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 22 d. 19 val. “Penktas veiksmas” MENŲ SPAUSTUVĖ 20 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Salamandros sapnas (Paveikslas)” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja” 22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” “DOMINO” TEATRAS 21 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 21, 22 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI

22 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mergaitė, kurios bijojo Dievas” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 21 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 20 d. 18 val. Akustinis Manto koncertas PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 18 val. Keistuolių teatras pristato kabaretą “Atsakyk už save”

LAZDIJAI LAZDIJŲ KULTŪROS CENTRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VISAGINAS VISAGINO KULTŪROS CENTRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS TEATRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val.

“Valentinas vienas” - 17.40, 19.30, 21.20 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15.30 val.

I salė “Legendos susivienija” - 11 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 15.20, 17.25, 19.35, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 13.45, 18.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 15.45, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 16.30 val.

FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14.15, 17, 19.15, 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 18.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.30 val. “Žuviukas Nemo” - 11.30, 14 val.

“Ana Karenina” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 13.45, 16.30, 18, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 16, 18.30, 21.15 val.

“Skrydis” - 18.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

“Vargdieniai” - 13.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.45, 16.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14, 16.30, 18.45, 21.15 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11, 13.15, 15.45,

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠILALĖ ŠILALĖS KILTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠAKIAI 22 d. 19 val. “Striptizo ereliai” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 21 ir 22 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai” KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK” 20 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra” 21 d. 19 val. “Kitoks teatras”.

“Tik kūdikiai gimsta dori”

ŠAKIŲ KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS

“Kietašikniai” - 12.40, 16.40 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 18.30 val.

“Vargdieniai” - 20.35 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Valentinas vienas” - 13, 18.15, 21 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 15.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.40, 20.20 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.20 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 20 d. 18.30 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 21 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 22 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Tegyvuoja Bušonas!”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 21 d. 18 val. “Čigonų baronas” 22 d. 18 val. “Karmen” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 21 d. 18 val. “Penki vakarai” 22 d. 18 val. “Koba” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 20 d. 19 val. “Sesuo” 22 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO TEATRO KLUBAS 22 d. 19 val. “Brendžio trims” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 20 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku” 21 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”

22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

IGNALINA IGNALINOS KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 20 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai”

KURŠĖNAI KURŠĖNŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mergaitė, kurios bijojo Dievas”

2013 02 20 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:33 leidžiasi 17:34 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-3 Oslas

Ketvirtoji priešpilnio diena

Priešpilnis II 17

Pilnatis II 24

Delčia III 04

-3 Helsinkis

-3

Stokholmas

Jaunatis III 12

-4

Dublinas +8 -5

Šiauliai

+4 Londonas

-9 -4

Klaipėda

-7

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų snigs.

Temperatūra dieną 3-5 laipsniai šalčio.

Bordo

Ukmergė -4

Kaunas

-7

VILNIUS +16 -4

-6

+2 Amsterdamas

+15

-7

Lisabona

Alytus

-3 -6 Rytoj: debesuota su Druskininkai pragiedruliais. Temperatūra naktį 9-14 laipsnių šalčio, dieną 5-7 laipsniai šalčio.

51-oji metų diena. Vasario dvidešimtoji, trečiadienis, trečioji 8-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 314 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Aidas, Eitvydė, Leonas, Visgintas Geros dienos!

+12 Madridas

+16 Barselona

-7 Ryga

0 Kopenhaga

+5 Paryžius

Kėdainiai -3

-6 Sankt Peterburgas

Talinas

10:01

Palanga

19

Vilnius Minskas -1 -1 Varšuva +2

0

Berlynas -1 Praha

+2 Miunchenas

+14 Nica

+13 Roma

-6 Maskva

-3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +1 +3 +7 Bukareštas Varna Dubrovnikas +8 Sofija +11

+15

Stambulas +8

Malaga +11

Alžyras +17

Tunisas +19

Atėnai

+16 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 4 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 19 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Neišvengsite rimto pokalbio su artimu žmogumi. Teks kalbėti ir apie santykius, ir apie darbo reikalus. Vakare jau galėsite atsipalaiduoti, gausite daug pasiūlymų iš draugų.

Jautis. Nemėgstate daug kalbėti, tačiau turite kai ką pasakyti draugams ar kolegoms - metas tam palankus. Kažkam iš artimų žmonių šiandien ypač reikės jūsų meilės ir paramos.

Dvyniai. Jei neturite pasakyti nieko paguodžiančio, verčiau nesakykite nieko. Tačiau rodykite savo jausmus. Tai puiki diena santykiams aiškintis.

Vėžys. Būsite išsiblaškę, todėl reikalus, kuriems reikės tikslumo, patikėkite kitiems. Gali neapleisti jausmas, kad viskas aplink ima slėgti. Išsiliekite sporto salėje.

Liūtas. Teisingai kalbėkite, kruopščiai dirbkite. Vadovai žiūrės tarsi pro didinamąjį stiklą, todėl būkite atidūs ir atsargūs.

Stenkitės nesidalyti asmeninėmis problemomis su kolegomis.

Mergelė. Teks tvarkyti svarbius reikalus, tačiau tam diena nelabai tinkama. Visi jus erzins, sunku bus susikaupti ir veikti kažką naudingo. Pabūkite gamtoje.

Svarstyklės. Galite gauti įdomių dalykinių pasiūlymų, bet neskubėkite džiaugtis - jie nebus pelningi. Būkite atsargesni su mažai pažįstamais ar visai nepažįstamais asmenimis, ypač viešose vietose.

Skorpionas. Apgaulingas laikas, nes viskas atrodys geriau, nei yra iš tikrųjų. Nerizikuokite pinigais. Būkite atidūs, kad neapgalvotai kalbėdami nepablogintumėte santykių su partneriu ar artimaisiais. Šaulys. Nepasiduokite provokacijoms, nesileiskite užvaldomi įniršio ar euforijos. Venkite karštakošiškų kraštutinių sprendimų, rizikingų situacijų. Šiandien rinkitės tik nereikšmingus darbus.

Ožiaragis. Apsidairykite - ne visi aplinkui esantys žmonės tinkami būti bendrakeleiviais. Nederėtų aiškintis santykių. Stiprinkite ryšius su tais, kurie jus remia, palaiko.

Vandenis. Atidžiai vertinkite gaunamą informaciją, neskubėkite tikėti viskuo, ką išgirsite.

Mažiau planuokite - pagalba ateis iš ten, iš kur nesitikėsite, o reikalai gali pakrypti nenumatyta linkme. Žuvys. Kad ir kas nutiktų, pirmiausia padės šeimos nariai ar giminaičiai. Šiandien vertėtų peržiūrėti savo prioritetus, pagalvoti apie gyvenimo tikslus.

20

2013 02 20 Lietuvos žinios

Margumynai

Gimė keturi

Į parodą atėjo nuogi

Nieko sau dovanėlė Šv. Valentino dienos proga! Negana to, kad jie atėjo iškart keturi, bet dar ir visi vienodi.

Teksase viena moteris pagimdė ketvertuką - dvi identiškų dvynių berniukų poras. Ir visa tai nutiko Šv. Valentino dieną. Tikimybė - viena iš 70 milijonų.

Keturi broliukai gimė 31 savaitės atlikus cezario pjūvio operaciją Hjustono moterų ligoninėje. Tressa ir Manuelis Montalvo jaunesnysis nevartojo jokių vaisingumą skatinančių vaistų ir tiesiog vylėsi broliuko ar sesutės savo dvejų metų sūnui Memphisui. “Mes tai planavome, bet mums pavyko truputį per daug!” - sakė 36 metų motina.

Kai T.Montalvo nėštumas buvo 10 savaičių, gydytojas pasakė, kad

ji laukiasi dvynių, o per kitą apsilankymą pastebėjo plakant trečią širdutę. Dar vėliau sutuoktiniams buvo pranešta, kad jie turės keturis kūdikius.

Gydytojai nurodo, kad tikimybė natūraliai vienu metu užsimegzti dviem poroms identiškų dvynių yra maždaug viena iš 70 milijonų.

Ace’as ir Blaine’as gimė vasario 14 dieną 8 val. 51 min. ir svėrė atitinkamai 1,64 kg ir 1,79 kilogramo.

Cashas ir Dylanas pasaulį išvydo minute vėliau ir svėrė atitinkamai 1,33 kg ir 1,53 kilogramo. Tėvai parinko vardus vaikams pagal abėcėlę iš eilės: A, B, C, D. Gal taip ir vaikus vadinti bus patogiau?

Net ir gavęs šitokį palaiminimą berniukų tėvas sakė, kad reikalas dar nebaigtas - jis vis tiek nori mergaitės.

•

Nuogas lankytojas žvelgia į eksponatus Leopoldo muziejuje. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Ir tikrai - kas čia tokio? Nejaugi niekas nėra matęs nuogo vyro?

Ir ar tai nenatūralu? Tačiau paroda Vienoje, o dar labiau jos plakatai, kelia didelį triukšmą Austrijos sostinėje. Muziejus iš to tik išlošė. Taip pat ir lankytojai.

Leopoldo muziejui Vienoje surengus meno parodą “Apnuoginti vyrai” grupė nudistų ir natūralistų tiesiogiai suprato organizatorių paskelbtą kvietimą ir atvyko apžiūrėti parodos nuogi.

“Gera būti laisvam. Šią parodą žiūrinėju jau antrą kartą, ir puiku matyti “Apnuogintus vyrus” būnant nuogu vyru”, - sakė lankytojas vardu Maxas. Per ankstesnį vizitą jis buvo apsirengęs.

Iki kovo 4-osios pratęstoje paro-

doje siekiama atskleisti, kaip apnuogintas vyro kūnas buvo vaizduojamas per meno istoriją. Tarp jos eksponatų - groteskiškas austrų tapytojo Egono Schiele’s autoportretas ir Prancūzijos menininkų dueto “Pierre & Gilles” fotografija “Tegyvuoja Prancūzija”, vaizduojanti tris skirtingų rasių vyrus tik su mėlynos, baltos ir raudonos spalvos kojinėmis bei sportbačiais. Kilus tėvų ir religinių organizacijų pasipiktinimui, Leopoldo muziejus buvo priverstas pridengti futbolininkų intymias kūno vietas dideliuose reklaminiuose plakatuose, iškabintuose Vienoje.

“Apnuoginti vyrai” padėjo 17 proc. padidinti muziejaus lankytojų skaičių pernai jame būta daugiau nei 364 tūkst. žmonių. Muziejus, pavadintas austro kolekcininko Rudolfo Leopol-

Nauja M.Obamos šukuosena Jeigu jau JAV pirmoji ponia negali važinėti sportiniu automobiliu ir iš didelio aukščio nušokti prisirišusi elastinga virve, bent jau su plaukais gali daryti ką panorėjusi.

JAV pirmoji ponia Michelle Obama juokais sako, kad naują jos šukuoseną su kirpčiais įkvėpė amžiaus vidurio krizė. Šią šukuoseną ji pade-

do vardu, pakvietė visuomenę apžiūrėti šią ekspoziciją nusimetus drabužius, kai gavo vienos Vokietijos nudistų draugijos užklausą. Į specialų renginį susirinko apie 250 skirtingo amžiaus meno gerbėjų iš įvairių šalių.

“Puiki istorija, kurią galėsiu papasakoti draugams”, - sakė studentas Lucas iš Prancūzijos. Kaip ir dauguma kitų lankytojų, jis atsisakė nurodyti savo pavardę ir nesileido fotografuojamas. “Pirmąkart tai darau būdamas nuogas - pamaniau, kad atėjo laikas iškrėsti kokią nesąmonę”, - sakė Lucas.

Kai kurie tik gūžčioja pečiais ir dėl šio renginio, ir dėl triukšmo, kurį sukėlė plakatai su nuogais vyrais.

“Nesuprantu, kodėl kilo toks triukšmas, - sakė Moritzas iš Vokietijos. Visi yra matę nuogą vyrą.”

•

A, B, C ir D - visi iš karto.

Plunksnos skraidė į visas puses

monstravo praėjusį mėnesį, per savo 49-ąjį gimtadienį, kurį šventė likus kelioms dienoms iki prezidento Baracko Obamos inauguracijos antrajai kadencijai. Apie šukuoseną M.Obamos pasiteirauta vienoje televizijos pokalbių laidoje. Pirmoji ponia vedėjai Rachel Ray atsakė: “Tai mano amžiaus vidurio krizė.” Ji pridūrė, kad kirpčius nusikirpo, nes negali gauti sportinio automobilio ir jai nebus leista nušokti prisirišus elastinga virve.

•

Šimtai nepažįstamų žmonių San Franciske smaginosi pliekdamiesi pagalvėmis.

Pagalvių mūšio padariniams likviduoti San Franciskui prireikė 5 tūkst. dolerių.

“Kirpčiai? Gal tai amžiaus krizė?” - svarsto M.Obama.

Pagalvių mūšis San Franciske rengiamas kasmet, o paskui komunalinio ūkio departamento

darbuotojai renka plunksnas ir pagalvių skutelius. Jie sako, jog tai daryti vis lengviau, nes įgijo patirties. Pastarasis pagalvių mūšis San Franciske buvo jau aštuntas. Renginyje vienoje miesto aikštėje dalyvavo keli šimtai sa-

vanorių. Jie kelias valandas pliekė vieni kitus pagalvėmis, o paskui į kautynių lauką atvyko valytojai.

Virš jo draikėsi tirštas plunksnų debesis.

•

UPI, AP, Reuters, BNS, LŽ