2013 m. vasario 21 d. / Ketvirtadienis / Nr. 42 (13 467) by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. vasario 21 d. / Ketvirtadienis / Nr. 42 (13 467)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Perka vis brangesnius mobiliuosius telefonus

K.Abdolah gali viską, tik ne grįžti namo 13p.

Valdžios užmojai bėglių nesustabdys

10p.

4p.

www.lzinios.lt

Pribuvėjų gaudymo sezonas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo suvienodinti biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo tvarką nustatyti ketverių metų kadencijos trukmę ir įvesti rotaciją 3p. Kovoti su gimtuoju Kauno “Žalgiriu” vakar į Vilnių atskridęs Atėnų “Panathinaikos” lyderis Jonas Mačiulis pabrėžė, jog iškritus iš rikiuotės Pauliui Jankūnui šiandien svečių klubui bus kur kas lengviau žaisti 15 p.

UŽSIENIS

AFP/Scanpix nuotrauka

Elektros kaina nuvertė vyriausybę

VALDAS KVEDARAS

Gimdymo namuose atvejus tiriantys pareigūnai tikina susidūrę su gerai organizuotu pogrindiniu verslu, kelis dešimtmečius pagrindiniams jo dalyviams nešusiu didžiules pajamas.

Prokurorams talkinę psichologai linkę manyti, kad nelegalių pribuvėjų veikla turi net sektos požymių. Tačiau jos pačios jaučiasi persekiojamos tarsi raganos. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika nenori atskleisti bylos detalių, nes tyrimui dar galo nematyti. Jis atliekamas pagal ke-

R.Jancevičius: “Tiriame nelegalią pribuvėjų ir joms talkinusių medikų veiką.” lis Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurių pagrindiniai - dokumentų klastojimas, neteisėtas vertimasis veikla, ku-

riai reikalingas leidimas, ir neatsargus gyvybės atėmimas. Jau apklausta apie 400 liudytojų - namuose gimdžiusių moterų, įtarimai pareikšti keturiems asmenims. Manoma, kad Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį būta ne mažiau kaip 2 tūkst. neteisėtų gimdymų namuose. Žinoma, kad mažiausiai du atvejai baigėsi naujagimių mirtimi.

5p.

Kompensacijos šildo ir skurdžius, ir sukčius Lietuvoje kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį gauna apie 7 proc., o kai kuriose savivaldybėse net penktadalis gyventojų. Rekordiniam pašalpų gavėjų skaičiui valstybė pernai išmokėjo beveik 170 mln. litų.

Šiemet pašalpoms pinigų reikės dar daugiau. Tai lemia išaugusios energijos kainos bei iškreipta socialinės paramos sistema, kuria neretai naudojasi ir skurstantys gyventojai, ir nesąžiningi piliečiai. Kompensacija asmeniui per mėnesį siekia 300-400 litų, o per metus - iki 3000 tūkst. litų. Ak-

Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas paskelbė, kad jo vyriausybė atsistatydina. Tai lėmė daugiau kaip savaitę trukę ir į demonstracijas peraugę protestai, kilę dėl padidėjusių elektros energijos kainų. “Žmonės mums suteikė valdžią, ir mes ją jiems šiandien grąžiname. Nedalyvausiu vyriausybėje, kurios policija muša žmones ir kurioje dėl grasinimų nebeliko politinio dialogo. Jeigu gatvė nori vadovauti šaliai, leiskime jai tai daryti”, - vakar parlamente pareiškė 53 metų Bulgarijos premjeras B.Borisovas, nors dar antradienį teigė, kad iš posto nesitrauks. Šis netikėtas pranešimas gali paankstinti liepą turėjusius vykti rinkimus. 6p.

ORAI

menės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas mano, kad būsto šildymo kompensacijų gavėjai ne tik tuština valstybės kišenę, bet ir stabdo daugiabučių renovacijos traukinį. Mat būtent jie yra didžiausi pastatų atnaujinimo priešininkai.

9p.

Mažai debesuota, sniego nenumatoma. Temperatūra dieną 4-6 laipsniai šalčio.

19p.

2013 02 21 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ko reikia kaimyniškiems santykiams plėtoti ANTANAS KULAKAUSKAS

Lenkijos ir Lietuvos santykius, dar prieš kelerius metus vadintus strategine partneryste, pastaruoju metu komplikavo mūsų šalies valdančiųjų ir koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nesutarimai dėl politikos tautinių mažumų atžvilgiu. Taip jau atsitiko, kad LLRA de facto įgijo politinio atstovavimo Lietuvos lenkų tautinei mažumai monopolį ir mūsų šalyje, ir už jos ribų. LLRA poziciją palaikė Lenkijos valdžia. Nesutarimų turinys, žinoma, yra kliūtis, kurios nepašalinus tėra mažai galimybių pagerinti dvišalius santykius. Neabejotina, kad geri tarpusavio santykiai atitinka abiejų šalių nacionalinius interesus, taip pat ir Europos Sąjungos (ES) interesus. Ir Lietuvai to labiau reikia nei Lenkijai vien dėl skirtingo šalių dydžio, nevienodos galios ir geresnės Lenkijos geopolitinės padėties ES ir NATO geografijos požiū-

riu. Tai, regis, neblogai supranta naujoji Lietuvos Vyriausybė. Tiesą sakant, tai suprato ir ankstesnė Vyriausybė, bent jau jos viršūnės. Bet jos problema buvo ta, kad nemaža dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) elektorato ir TS-LKD narių į politiką lenkų tautinės mažumos atžvilgiu žiūrėjo ir tebežiūri per siekio atkurti vadinamąjį istorinį teisingumą, pašalinti Vilniaus krašto okupacijos padarinius prizmę. Tai, deja, tėra naujo neteisingumo kūrimas ir konflikto eskalavimas. Tačiau LLRA istorinės atminties, o sykiu ir Lietuvos lenkų politinės kultūrinės tapatybės puoselėjimo politika taip pat grindžiama iš esmės prieškarinio lenkiško nacionalizmo tradicija. Joje “integruotas” ir Vilnijos krašto, kaip “nuo senovės” lenkų žemės, mitas, ir priešiškumo lietuvybei nuostata, ir nenoras susitaikyti su tautinės mažumos statusu. O tai irgi yra konflikto eskalavimas. Ne paslaptis, kad konfliktas naudingas LLRA, bent jau jos dabartinei

vadovybei, nes sureikšmina šios partijos politinį svorį ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir tarptautiniu mastu. Jei nebūtų konflikto, LLRA būtų gerokai sunkiau gauti paramą “lenkų teisėms Lietuvoje ginti”, sutelkti gana gausų elektoratą, balsuojantį už šią partiją. Kad ir kaip ten būtų, Lietuvai vis dėlto reikia rasti būdą įteisinti dvikalbius topografinius užrašus teritorijose, kuriose viena ar kita tautinė mažuma sudaro gyventojų daugumą ir

šieji užrašai turi būti rašomi tik valstybine kalba, yra, mano galva, tiesiog nesusipratimas. Pagal šią nuostatą reikėtų pašalinti ir visus viešus informacinius užrašus, pavyzdžiui, anglų kalba. Kiek pamenu, Konstitucinis Teismas viešųjų, topografinių užrašų kalbos klausimo nėra konkrečiai nagrinėjęs, skirtingai nei vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę liudijančiuose dokumentuose klausimo.

Lietuvai vis dėlto reikia rasti būdą įteisinti dvikalbius topografinius užrašus teritorijose, kuriose viena ar kita tautinė mažuma sudaro gyventojų daugumą. to pageidauja. Mat tai yra užfiksuota Europos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje. Ją Lietuva jau seniai ratifikavo, tad konvencijos normos laikomos sudėtine mūsų šalies teisinės sistemos dalimi. Nuostata, kurios kadaise laikėsi Aukščiausiasis Teismas, kad visi vie-

Kaip žinoma, oficialią teisę aiškinti Konstituciją turinti institucija yra nedviprasmiškai nurodžiusi, kad pagrindinėje dokumento dalyje asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi tik valstybine kalba. Tautinės mažumos kalba atitinkamos tautybės asmens vardas ir pavardė gali būti nurodyti tik spe-

cialioje dokumento vietoje. Taigi šiuo atveju Lietuvos valdžiai, lengvai pažadėjusiai išspręsti šį klausimą, reikės arba įtikinti partnerius, kad jie sutiktų su tokia galimybe, arba sugalvoti, kaip apeiti ligšiolinį Konstitucijos traktavimą. Beje, minėta konvencija vardų ir pavardžių rašymo klausimu šių būdų, mano nuomone, nereikalauja griebtis. Joje nurodyta: “Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę bei vardą vartoti mažumos kalba ir teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas.” Pabaigoje - dar viena mintis. Reikia, jog valdžia nepaliktų istorinės atminties puoselėjimo reikalo tik nacionalistams, o paskatintų veikti ir paremtų tuos, kurie mano, kad istorinės atminties, aprėpiančios laikotarpį tarp dviejų pasaulinių karų, puoselėjimo politikoje būtina remtis moraliniu principu, įtvirtintu 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos sutartyje, - žiūrėti į to laikotarpio tarpusavio konflikto istoriją su apgailestavimu.

•

Seimo tribūna

G.Kirkilas: Lietuvai veriasi Airijos galimybės Parlamentinio Europos reikalų komiteto pirmininkas, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigia, kad Lietuva, nuo liepos perimsianti pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, turi visas galimybes pasinaudoti Airijos, per tokius renginius iš provincialaus krašto tapusios investuotojams patrauklia šalimi, galimybėmis. - Ar Lietuva, rengdamasi pirmininkauti, iš šiuo metu tai darančios Airijos gali pasisemti specifinės patirties? - Su Airija esame daug kuo panašūs: ir šalies dydžiu, ir renginiams numatyta skirti pinigų suma (airiai pirmininkavimui ketina išleisti lygiai tiek pat kiek mes - 60 mln. eurų, arba 207 mln. litų). Tiesa, Airija ES Tarybai pirmininkauja jau 7 kartą. Mus ypač domina, kur Airija planuoja pagrindinius renginius, kokią savo kultūros dalį bando pristatyti. Panašumų ir čia yra. Airiai pirmininkavimo renginiams skyrė savo valdovų rūmus - Dublino pilį. Jei lyginsime, mes savo Valdovų rūmuose atrodysime kitaip, nes Dubline buvo generalgubernatorių rezidencija, pastatas, nors labai senas, ne toks gražus kaip mūsiškis. Tačiau airiai didžiuojasi savo karaliais, karalienėmis, istorija ir tai plačiai eksponuojama. Vadinasi, pasirinkdami renginiams savo Valdovų rūmus ėjome tinkamu keliu. Beje, taip pat pasielgė lenkai, renginių dalyvius kvietę į taip pat visiškai atstatytus Valdovų rūmus.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

G.Kirkilas: “Su Airija esame daug kuo panašūs: ir šalies dydžiu, ir renginiams numatyta skirti pinigų suma.” - Kol kas pirmininkauti besirengiančioje Lietuvoje planavimas vyksta aukščiausiu lygiu - paprasti piliečiai čia tarsi nedalyvauja? - Europos reikalai yra sudėtingas dalykas, net ir kai kuriems politikams. Tarkime, maždaug pusė dabartinio Seimo Europos reikalų komiteto narių yra naujokai - jiems dirbti tikrai nelengva. Įsigilinti į šią tematiką (turint gebėjimų ir darbštumo) reikia bent jau metų. Todėl šis komitetas kol kas naudojasi senbuvių (tarp jų - net keli buvę premjerai, keli ministrai) patirtimi. Kitas dalykas - pateikti sudėtingus klausimus taip, kad jie taptų įdomūs visiems, taip pat sudėtinga. Noriu akcentuoti, kad pirmininkavimas - viena di-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Lietuvos žinios

- Esminis tikslas pirmininkavimo metu - sudaryti sąlygas diskutuoti. Labai teisingai prieš kurį laiką pažymėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie tai, kas atsitiktų, jei diskusija dėl bendrojo ES biudžeto nusikeltų į Lietuvos pirmininkavimo pusmetį. Šiuo metu, kai pirmininkauja Airija, mūsų šalies vadovė Briuselyje gali ginčytis dėl biudžeto, jį vetuoti ir panašiai. Bet jei debatai vyktų mums pirmininkaujant, Lietuva netektų savo balso, galimybės griežtai reikšti nacionalinius interesus, nes pirmininkaujanti šalis turi būti maksimaliai neutrali. Vis dėlto galiu pasakyti, kad mažosios šalys pirmininkauti tinka geriau nei didžiosios. Didžiosios turi didžiulį politinį svorį, ir joms stojus prie Tarybos vairo kitos valstybės pradeda įtarinėti šias bandant įgyvendinti savo interesus. Kodėl Europos Komisijos prezidentu tapo portugalas Jose Manuelis Barroso, tokios pat mažos šalies kaip Lietuva atstovas, o ir naujasis vadovas greičiausiai bus iš nedidelės šalies? Nes mažųjų šalių ir vadovavimas, ir pirmininkavimas reiškia mažiau įtarimų ir platesnį atstovavimą. Tam, kad mažosios šalys apgintų savo interesus, jos turi vienytis su kitomis, tarkime, trys Baltijos šalys bei Lenkija. - Lietuva, organizuodama tarptautinius renginius, turi neigiamos patirties: prisiminkime kad ir bandymą prisistatyti pasauliui per “Vilnių - Europos kultūros sostinę”? - Nemanau, kad tas neigiamas scenarijus pasikartotų, nes tai visiškai skirtingi dalykai. Nors ir man ta-

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

džiausių galimybių pasakyti Vakarų verslo pasauliui, parodyti, kad mūsų šalis sugeba organizuoti tokius renginius, vadinasi, gali būti patraukli potencialiems investuotojams. Paprastai tokią žinią skleisti bando atskiri ministrai, premjeras, prezidentė, bet pirmininkavimas suteikia kompleksinę galimybę parodyti save. Tą patį sakė airiai: po pirmųjų pirmininkavimų, o tai vyko beveik prieš 40 metų, užsieniečiai atrado jų šalį, įvertino jos pajėgumą, nors iki tol laikė provincialiu kraštu. - Apžvalgininkai kalba, kad ES tarybai pirmininkaujančiai šaliai tenka sunkus uždavinys: pirmiausia ginti ne savo, bet atstovauti bendriems interesams? Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

da atrodė, kad “Vilnius - Europos kultūros sostinė” yra didžiulis prisistatymas, vis dėlto tokie renginiai gana lokalūs. Kitas dalykas, kad tuo metu nesugebėjome susitarti ir susidoroti, nes mūsų kultūroje yra tam tikra sumaištis, o valdininkai tokiomis situacijomis bando pasinaudoti, ir tai - ne paslaptis. Vis dėlto pirmininkavimo metu elgtis panašiai, net jei kas nors to ir tikisi, bus neįmanoma: viskas vyksta prižiūrint ES, o per “Vilniaus - Europos kultūros sostinės” renginius ES pinigus skirstė vietiniai veikėjai. - Kalbate apie galimybę Lietuvai pasirodyti, bet ar tam kelių neužkerta net ir tai, kaip atrodo sostinė, kurioje vyks pagrindiniai renginiai? - Man labai nesmagu tai matyti. Labai gaila, kad ankstesnė Vyriausybė, jau besirengdama pirmininkavimui, visiškai nekreipė dėmesio į Vilnių. Teisingiau, ignoravo miestą, kuriam vadovauja meras Artūras Zuokas. Kaip ir tada, kai kritikavo Valdovų rūmus, nes iniciatyvos juos atstatyti ėmėsi Algirdas Brazauskas. Šiuo atveju esame provincialai. Buvau susitikęs su sostinės meru. Jis parodė visą susirašinėjimą su tuometine Vyriausybe: į jį ne tik nekreipė dėmesio - jam net nesiteikdavo atsakyti. Dabar šį klausimą teks skubiai spręsti. Numatomas poreikis - apie 30 mln. litų. Nežinau, kokius sprendimus priims premjeras Algirdas Butkevičius, bet, manau, Vilniui gali būti leista daugiau skolintis.

•

Seimo narį kalbino JURGA TVASKIENĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 02 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

Vadovus skirs pagal tą patį kurpalį

K.Komskis pasieniečių akiratyje

Kadencijos laikas svarstytinas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas “darbietis” Valentinas Bukauskas įsitikinęs, jog įstaigų vadovų kaita pozityvus dalykas. “Gerai žinome, kad po 10 metų darbo įstaigos vadovui ima trūkti motyvacijos ir iniciatyvos toje pačioje aplinkoje, todėl rotacija duotų teigiamų rezultatų”, - LŽ sakė parlamentaras. V.Bukauskui kelia abejonių tik siūloma ketverių metų kadencijos trukmė. Jo įsitikinimu, tai pernelyg trumpas laikotarpis. “Manau, optimalus variantas būtų penkerių metų kadencija”, - pabrėžė V.Bukauskas. Parlamentinio komiteto pirmininkui V.Bukauskui kelia abejonių SADM siūloma ketverių metų vadovų kadencijos trukmė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka TOMAS BAŠAROVAS

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo suvienodinti biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo tvarką - nustatyti ketverių metų kadencijos trukmę ir įvesti rotaciją. Valdančiųjų ir opozicijos atstovai tokius užmojus vertina palankiai, tačiau negarantuoja, ar Seimas jiems pritars. SADM teigia, jog viešojo sektoriaus įstaigų vadovų atranka ir jiems keliami reikalavimai beveik nesiskiria nuo kitų darbuotojų atrankos. Tačiau įvairiose įstaigose yra nevienoda vadovų skyrimo tvarka. Prieš trejus metus Seimas pritarė, kad viešojo administravimo įstaigų, tokių kaip “Sodra”, Valstybinė darbo inspekcija, Darbo birža ir kitos, direktoriai būtų skiriami tik konkurso tvarka, tikrinant pretendentų bendruosius ir vadovavimo gebėjimus. Su šių biudžetinių įstaigų vadovais nuo šiol sudaromos terminuotos darbo sutartys. Nustatyta ketverių metų kadencija gali būti pratęsta tik kartą, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus. SADM parengė pataisas, kurias siūloma taikyti ir kitose biudžetinėse įstaigose.

Įpareigojo ankstesnė valdžia SADM Darbo teisės skyriaus vedėja Eglė Radišauskienė LŽ tvirtino, kad projekto tikslas - suvienodinti biudžetinių įstaigų vadovų

valdymo principus. “Nors visos viešojo sektoriaus įmonės ir įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, jų vadovų atranka, vertinimas, mokėjimas už darbą yra skirtingi”, - pažymėjo E.Radišauskienė. Taip pat nenustatyta kai kurių biudžetinių įstaigų vadovų kadencija, o tai esą leidžia jiems “ateiti į postą visiems laikams”.

K.Masiulis: “Mūsų šalyje daugeliu atvejų vadovai užsisėdi, tada susidaro įspūdis, kad jie - nepakeičiami.”

Vadovavimo patirtis reikalinga Valstybinio patentų biuro (VPB) direktorius Rimvydas Naujokas šias pareigas eina 22 metus. Nauja vadovų skyrimo tvarka, ketverių metų kadencijos trukmė VPB jau įsigaliojusi. Valdymo požiūriu, pasak R.Naujoko, vadovų atsiskaitymas yra sveikintinas dalykas, tačiau jam abejonių kelia nustatyta kadencija. “Ekspertinėse įstaigose, ten, kur dirba ekspertai, kadencijos gali būti, bet jų nereikėtų riboti. Vien ekspertą parengti, kad jis galėtų savarankiškai pradėti dirbti, trunka 34 metus”, - tvirtino R.Naujokas. 11 metų Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pareigas einantis Donatas Smalinskas nenusiteikęs komentuoti siūlomų pataisų. “Kaip bus pasakyta, taip ir darysime. Turiu kvalifikaciją, tad galiu dirbti kitur, dėl manęs bėdų nėra”, - LŽ teigė jis.

Užsisėdėti nereikėtų Stiprinti vykdomosios valdžios sistemos įstaigų ir įmonių atskaitomybę, gerinti jų valdymą, pasak E.Radišauskienės, buvo nutarusi dar ankstesnė Vyriausybė. “Norima patobulinti vadovų atrankos principus, siekiant atrinkti geriausius, įvertinti jų veiklą”, - aiškino valdininkė. Kadencijos nustatymas, anot E.Radišauskienės, padėtų užtikrinti ne tik geresnių rezultatų siekį, bet ir paskatintų žinių bei patirties judėjimą. Projekte numatyta, kad tuo atveju, kai biudžetinės įstaigos vadovo veikla vertinama nepatenkinamai, jis galėtų būti atleidžiamas iš pareigų nutraukiant terminuotą darbo sutartį. Visus vadovų kadencijos strateginius tikslus, metų užduotis ir kasmetinius vertinimo rezultatus būtų privalu skelbti internete.

Viešojo administravimo specialistas, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis siūlomas pataisas vertina teigiamai. Jis mano, kad taip būtų pereinama nuo biurokratinio prie vadybinio valdymo. “Viešajame sektoriuje orientacija į rezultatus yra pageidautina”, - sakė parlamentaras. K.Masiuliui nekliūva siūloma ketverių metų biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos trukmė. “Pritariu rotacijai, nes užsisėdėti poste - viena didžiausių blogybių”, - pažymėjo jis. K.Masiulio teigimu, kaita skatintų vadovus tobulėti. “Per rotaciją plinta gera patirtis. Taip pat atsiranda perspektyva kitiems žmonėms augti ir tobulėti. Mūsų šalyje daugeliu atvejų vadovai užsisėdi, tada susidaro įspūdis, kad jie - nepakeičiami. Iš tikrųjų taip nėra”, - kalbėjo Seimo narys.

•

Seimo vicepirmininkas K.Komskis sulaukė VSAT pareigūnų dėmesio. Eltos nuotrauka ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Pasienio zonoje su pažįstamu kelkraštyje šnektelėjusio Seimo pirmininko pavaduotojo Kęsto Komskio automobilis buvo patikrintas pasieniečių. Savaitgalį į namus Žukų kaime (Pagėgių savivaldybė) grįžęs parlamento vicepirmininkas “tvarkietis” K.Komskis sulaukė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų dėmesio. Jie sustabdė ir patikrino į renginį gretimame mieste skubančio Seimo nario automobilį. Pasieniečiai aiškina, kad tai buvo įprastas patikrinimas. Paklaustas apie susidūrimą su pasieniečiais, K.Komskis iš pradžių tvirtino nesuprantantis, apie ką kalbama. Tačiau vėliau įvykį prisiminė. “Tvarkietis” pasakojo, kad važiuodamas automobiliu į renginį Pagėgiuose sustojo pagrindiniame Žukų kelyje pasikalbėti su vienu pažįstamu. “Buvome susitarę, susitikome, išlipome, pasišnekėjome. Paskui sėdau važiuoti, ir pasieniečiai sustabdė”, - pasakojo parlamentaras. Klausiamas, kodėl su pažįstamu susitarė susitikti kelyje, K.Komskis ėmė aiškinti, kad pažįstamas jį tiesiog susistabdė. “Žmogus pamatė pažįstamą, sustojo, sustabdė mane, ir viskas. Pasikalbėjome 5 minutes, ir jis nuvažiavo savo keliu, o aš - savo”, teigė jis.

K.Komskis: “Pareigūnai nusprendė patikrinti, ir viskas.” K.Komskis teigė nežinantis, kodėl jį sustabdė pasieniečiai. “Atvirai pasakius, šis kelias nėra pasienio zona. Tačiau ten netoli jau prasideda pasienio zona”, - aiškino jis. Pasak K.Komskio, pareigūnai tik patikrino jo dokumentus. Parlamentaras tikino, kad nesukėlė jokių įtarimų. “Turbūt ten visus tikrina. Tam jie ir stovi, juk ten visai netoli pasienio ruožas”, - pažymėjo jis. Kaime netoli Rusijos sienos gyvenantį K.Komskį kartkartėmis sustabdo pasieniečiai. “Stabdo, bet negaliu pasakyti, kad labai dažnai. Nepatogumų tai nesukelia. Visa savivaldybė - pasienyje, visą laiką stabdo, nieko čia tokio”, - tikino jis. VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos vado pavaduotojas Gintaras Slivinskas nekonkretizavo, kodėl patruliuojantys pareigūnai sustabdė ir patikrino K.Komskio dokumentus bei automobilį. “Pareigūnai nusprendė patikrinti, ir viskas”, - nedaugžodžiavo jis. Minėtoje vietovėje, anot G.Slivinsko, galioja pasienio teisinio režimo kontrolė. Todėl K.Komskio automobilis buvo tikrinamas pasirinktinai, kaip ir bet kurio kito piliečio. “Automobilis buvo sustabdytas ir paleistas. Kaip ir visus kitus tikriname”, - LŽ sakė pareigūnas.

•

Trumpai MIRĖ TAPYTOJAS B.UOGINTAS Vasario 19-ąją eidamas 67-uosius po sunkios ligos anapilin išėjo dailininkas Bronius Uogintas. Gimusiam ir užaugusiam žinomų dailininkų šeimoje būsimam tapytojui kūryba nuo vaikystės buvo viliojantis gyvenimo būdas. Baigęs tuometinį Lietuvos dailės institutą, jis 10 metų restauravo unikalias senąsias Lietuvos freskas: “Šventąją Trejybę” Kauno katedros rytiniame fasade, Piaseckų koplyčios Šv. Jonų bažnyčioje, Pažaislio vienuolyno, Vilniaus universiteto kiemo ir atidengė “Nukryžiavimą” Bernardinų bažnyčios fasade Vilniuje. Jam patikėta restauruoti garsaus rusų tapytojo Andrejaus Rubliovo darbus Vladimiro sobore. Laisvalaikiu tapydavo peizažus ir portretus. Vilniaus senamiesčio siauros gatvelės - mėgstamiausia dailininko asmeninių išgyvenimų vieta. Jo namai be žmonių, aiškių siluetų, kur visada jauti seno-

Dailininkas B.Uogintas. / Kamanė.lt nuotrauka sios architektūros masyvių sienų, saugančių amžių paslaptis, svarumą, statiką ir ramybę. Vasaromis tapydavo medines Žemaitijos bažnyčias, kaimo peizažus, žymių menininkų portretus. Dailininkas pašarvotas Ritualinių paslaugų rūmuose, Olandų g. 22, Vilniuje. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse.

PRAŠO PADĖTI IŠSAUGOTI LLKS BŪSTINĘ Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių zonos savanoriai, 1991 metų sausio 13 dieną gynę televizijos bokštą ir Aukščiausiąją TarybąAtkuriamąjį Seimą, kreipėsi į pre-

zidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Vydą Gedvilą ir premjerą Algirdą Butkevičių dėl Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) būstinės Balandiškyje (Radviliškio r.), kur 1949 metų vasario 2-22 dienomis vyko visos kovojančios Lietuvos partizanų suvažiavimas, išsaugojimo. “Kreipiamės į Jus prašydami finansiškai paremti mūsų iniciatyvą ir padėti mums išsaugoti LLKS būstinę Balandiškyje, ji ateities kartoms liudytų vieną didvyriškiausių lietuvių tautos kovos už Lietuvos laisvę ir valstybingumą etapų. Ši istorijoje mažai analogų turinti kova su okupantais pareikalavo 21 tūkst. Lietuvos sūnų ir dukrų aukos”, - pažymima kreipimesi.

ŠAUKIASI PAGALBOS Lenkijos lietuviai kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę prašydami tarpininkauti dialoge su Lenkijos va-

džia, kad nebūtų uždaromos trys Punsko valsčiaus lietuviškos pagrindinės mokyklos. Pasak portalo punskas.pl, laišką pasirašė keliasdešimt asmenų, tarp kurių Punsko valsčiaus Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinių mokyklų vadovai, mokytojai ir mokinių tėvai. “Neturime kitos išeities, kaip kreiptis į Lietuvos valstybę, kad padėtų mums tarpininkauti su Lenkijos valdžia ir spręsti sunkią lietuviškų mokyklų išlaikymo problemą”, - rašoma laiške, kuris nusiųstas premjerui Algirdui Butkevičiui, švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams. Lenkijos lietuviai primena, kad per pastaruosius keletą metų, vykdant Lenkijos švietimo reformą, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos Vaitakiemyje, Krasnagrūdoje, Ramoniškėse, Lumbiuose. BNS, LŽ

2013 02 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

Bėgančiųjų į miestusgeri norai nesustabdys bus bandoma didinti gyventojų užimtumą bei stabdyti migraciją iš regionų į didžiuosius miestus. “Darbo grupė jau kitą antradienį susitiks ir aptars pirminius pasiūlymus, tada galėtume plačiau informuoti apie planuojamas veiksmų kryptis”, - teigė SADM atstovė.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Vyriausybė pranešė apie planus pažaboti nedarbą bei migraciją į didžiuosius miestus, tačiau ir jaunuoliai, atsiduriantys Vyriausybės kuriamos programos “smaigalyje”, ir specialistai jais netiki.

Grįžti net neketina Nors valdžia kuria gražius planus, darbingo amžiaus, ypač jauni, žmonės nelabai tiki, kad situaciją įmanoma pakeisti, ir neslepia, jog jiems geriau išvažiuoti į užsienį, dirbti net ir nekvalifikuotą darbą, nei likti Plungės, Jurbarko ar kuriame kitame rajone ir gauti vos tūkstančio litų atlyginimą. “Ketverius metus dirbau ir mokiausi Kaune, dabar jau antrus metus - Vilniuje. Tačiau į Telšius grįžti tikrai nesirengiu. Jei ir Vilniuje neteksiu darbo, laimės ieškoti važiuosiu į užsienį”, - tvirtino vienoje langų gamybos įmonėje dirbantis Vilius K.

Premjero Algirdo Butkevičiaus iš įvairių institucijų atstovų sudaryta darbo grupė jau kitą antradienį susitiks ir aptars pirminius pasiūlymus. Tačiau mokslininkai perspėja, kad nereikėtų išradinėti dviračio, o pasirūpinti, kad būtų bent kiek sušvelninta didžiulė atlyginimų disproporcija. Esą visi grandioziniai planai gali nueiti perniek, jei atlyginimai regionuose išliks kur kas menkesni nei sostinėje.

Užsimojo iš peties “Privalome nedelsdami stabdyti ne tik darbingiausio amžiaus žmonių emigraciją į užsienį, bet ir vidinę migraciją - gyventojų judėjimą iš regionų į didžiuosius miestus”, - apie nedarbo mažinimo problemas kalbėjo premjeras A.Butkevičius, susitikęs su Vokietijos ir Baltijos šalių, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmų atstovais. Dar prieš šį susitikimą premjeras sudarė naują darbo grupę kovoti su nedarbu, jai vadovauti pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei. Gyventojų užimtumo didinimo klausimams spręsti taip pat pasitelkti 29 įvairių institucijų atstovai, tarp jų - socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, vidaus reikalų, ūkio, žemės ūkio viceministrai, premjero patarėjai, Seimo nariai, Lie-

A.Pocius: “Savivaldybės ir regionų įmonės turėtų rasti mechanizmą, kuris leistų išlaikyti jaunus žmones.” Premjero sudaryta darbo grupė sprendžia, kaip mažesnius miestus apsaugoti nuo gyventojų “išsivaikščiojimo”. / LŽ archyvo nuotrauka tuvos darbo biržos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Verslo darbdavių konfederacijos atstovai. Iki balandžio 1-osios darbo grupė įpareigota Vyriausybei pateikti siūlymus dėl gyventojų užimtumo didinimo krypčių ir prioritetų, o iki birželio 1-osios turi pa-

rengti užimtumo didinimo 2014-2020 metais strategijos projektą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė LŽ vakar teigė, kad kol kas tik ieškoma būdų ir dar neapsispręsta, kaip

LŽ kalbinta magistrantūroje studijuojanti ir vienoje informacinių technologijų įmonėje dirbanti Neringa L. taip pat tikino, kad bent kol kas grįžti į Marijampolę, iš kurios yra kilusi, neketina. “Gimtajame mieste paprasčiausiai neturėčiau kur dirbti.”, - sakė mergina. Ji neslėpė, kad ir atlyginimų skirtumas tarp tą patį darbą dirbančių žmonių Vil-

niuje ir Marijampolėje yra ryškus net atsižvelgiant į nemenkas būsto nuomos, kelionės į darbą išlaidas.

Nereikia išradinėti dviračio Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Arūnas Pocius teigė, kad šiuo metu egzistuojanti atlyginimų diferenciacija didžiuosiuose miestuose ir regionuose skatina jaunimą bėgti iš regionų. “Didžiausi vietiniai traukos centrai yra Vilnius ir Klaipėda. Kaunas turėtas traukos centro pozicijas jau apleidžia, o mažesniuose šalies miestuose ir savivaldybėse padėtis dar blogesnė. Ten susidaro savotiškas uždaras ratas - uždarinėjamos mokyklos, nes mažėja mokinių, uždarinėjamos bibliotekos. Regionas tampa mažiau patrauklus investuotojams. O kai nėra investicijų, nesiplečia ir verslas, nekuriama naujų darbo vietų. Tad nenuostabu, kad jauni žmonės išvažiuoja kitur. Jiems išvykus mažėja vaikų. Štai jums ir uždaras ratas”, - LŽ tvirtino mokslininkas. Anot jo, nemažą įtaką situacijai turi tai, kad regionuose labai silpnai išplėtotas smulkusis ir vidutinis verslas. Net mažų prekybos įmonių nedaug beliko, mat jos neatlaikė konkurencijos su stambiais prekybos tinklais. Mokslininko teigimu, tiek savivaldybės, tiek regionuose veikiančios įmonės turėtų rasti mechanizmą, kuris leistų regione išlaikyti jaunus žmones, kad šie į jį grįžtų įgiję specialybę. “Jie turėtų būti tuo suinteresuoti”, - tvirtino A.Pocius. Tiesa, jis pripažino, kad kol kas toli gražu ne visi regionuose dirbantys verslininkai suvokia būtinybę rūpintis esama ar būsima darbo jėga, o savivaldybių galimybės remti jaunus specialistus yra labai ribotos.

•

Istorinius antkapius Klaipėdos valdžia... pamiršo DENISAS NIKITENKA

Beveik prieš metus Klaipėdos universiteto (KU) teritorijoje netikėtai rasti į kareivinių pamatus įmūryti XIX-XX amžiaus uostamiesčio elito atstovų antkapiai dabar niekam nebereikalingi. Iki šiol neaišku, kas bus daroma su istorinėmis ir paveldosaugos vertybėmis - 21 antkapinė plokštė su iškaltomis žymių klaipėdiečių pavardėmis iki šiol nesulaukia jokio Klaipėdos valdžios dėmesio. Antkapiai dulka KU patalpose, o apie jų tolesnį likimą ir galimą panaudojimą užsimena tik istorikai. Iš sovietinių kareivinių pamatų ištraukti antkapiniai paminklai reikšmingi tuo, kad pasakoja apie okupantų naikintą Klaipėdos istorijos laikotarpį, kai Klaipėda buvo laikinoji Prūsijos karalystės sostinė ir klestintis Vokietijos imperijos miestas Memelis.

Istoriškai itin vertingi Istorikų teigimu, sovietinės okupacijos metais anuometinės valdžios nurodymu buvo naikinama viskas, kas Klaipėdoje buvo pastatyta vokiečių ar prūsų laikais. Todėl negailestingai buvo elgiamasi net su sakralinėmis vietomis - miesto kapinėmis. Toje vietoje, kur prieš keletą dešimtmečių buvo įrengtas Skulptūrų parkas, palaidota per 40

tūkst. senųjų klaipėdiečių, tačiau antkapių beveik neišlikę. Paaiškėjo, kad jų antkapių plokštės buvo naudojamos kaip paprasčiausia statybinė medžiaga pamatams sovietmečiu statant įvairius pastatus. Ir pernai pavasarį, griaunant vieną iš KU teritorijoje esančių sovietinių kareivinių, jų pamatuose rasta 21 antkapinė plokštė. Radinys istorikų iš pradžių pernelyg nenustebino, nuostabą sukėlė žmonių pavardės, iškaltos antkapiuose, ir jų pačių kilmė. Įdomiausias radinys - iš Alpėse aptinkamo akmens diorito padaryta cilindro formos urna su kniedėmis. Kaip paaiškėjo, ji buvo skirta buvusiam miesto tarėjui, Švedijos garbės konsului ir pirkliui Augustinui Straussui bei jo žmonai. Mokslininkai iššifravo epitafiją ir nustatė, kad sutuoktiniai galėjo būti mirę Šveicarijoje, bet palaidoti Klaipėdoje. Kitas įrašas byloja, kad antkapį pastatė buvusios Augustės Viktorijos mergaičių gimnazijos auklėtinės savo mylimam mokytojui. Po tyrimų paaiškėjo, kad antkapį moksleivės užsakė ne pas vietinius akmentašius, o A.Pelz įmonėje, kurios būstinė buvo anuometiniame Kionigsberge (dabar - Kaliningradas), o filialas - Tilžėje (dabar - Sovetskas). Esą toks faktas įrodo senųjų klaipėdiečių pagarbą mokytojams, socialinę padėti ir jų turtus.

Neranda vietos KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė dr. Silva Pocytė LŽ teigė, kad per be-

veik metus uostamiesčio merijos atstovai istoriniais radiniais taip nė sykio ir nepasidomėjo. “Kolegos iš kitų miestų stebėjosi ir sveikino mus su tokiu vertingu radiniu, o iš oficialiosios miesto valdžios niekas net nepaskambino... Dabar tos plokštės saugomos mūsų instituto patalpose, tačiau antkapiai neturi būti paslėpti nuo visuomenės akių. Juose parašyta senosios, turtingosios Klaipėdos istorija, kurios likučių labai nedaug belikę”, - pasakojo mokslininkė. Vienas iš galimų sprendimo variantų - pastatyti juos Skulptūrų parke, iš kapinių virtusiu miestiečių vaikų labai mėgstama vieta. Dalyje parko dar yra išlikę keletas senų antkapių, memorialinių paminklų. “Galima būtų įrengti savotišką Atminimo alėją ir tuos antkapius ten perkelti. Tačiau neaišku, ar antkapiai apskritai ten gali būti”, - pripažino S.Pocytė. Dar vienas variantas - įmūryti plokštes į ketinamos atstatyti Šv. Jono bažnyčios prie Jono kalnelio, senamiestyje, vidines sienas. Tačiau kol kas šventovės atstatymas vyksta tik simboliškai: pernai tebuvo padėtas kertinis akmuo.

Namai ant antkapių Istorikas ir Klaipėdos miesto tarybos narys Vygantas Vareikis pripažino, kad grąžinti antkapius į Skulptūrų parką gali būti istoriškai neteisinga. “Juk kai statė tas kareivines 1952 metais, senosios kapinės dar veikė, tad gal tie antkapiai paimti iš dabartinio Vitės kvartalo senųjų kapinių, kurių

Deniso Nikitenkos nuotrauka

Tokių “paklydusių” vertingų antkapių Klaipėdos senamiestyje ir istorinėje miesto dalyje gali būti tūkstančiai. taip pat nebėra? O rasti antkapiai išties vertingi, juoba kai Klaipėdoje nebelikę jokių centrinių miesto kapinių. Dabar reikia politinio sprendimo, architektų nuomonės, tegul kol kas tie antkapiai guli”, - siūlė jis. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys LŽ tikino, kad muziejaus saugyklose jau yra dešimt XIX-XX amžiaus laikų antkapių. “Jie taip pat buvo rasti po pastato pamatais, tik Klaipėdos Mažojo kaimelio kvartale. Uostamiestyje, matyt, yra daugybė pastatų, į kurių pamatus sovietiniais laikais buvo įmūryti senųjų klaipėdiečių antkapiniai paminklai, tokių “paklydusių” antkapių senamiestyje ir istorinėje miesto dalyje gali būti tūkstančiai”, - teigė istorikas.

Jis taip pat pripažino, kad KU teritorijoje rasti sovietų išniekinti antkapiai yra vertingi istoriškai, nes juose yra daugiau informacijos, nei galima aptikti senose gyventojų surašymo knygose. “Žinoma, tuos antkapius galime ir mes priglausti, bet jie bus neprieinami visuomenei, padėti saugyklose. Tačiau visų tokių dabar rastų ar randamų antkapinių plokščių muziejus negalės saugoti, ką nors galvoti ir daryti turi miesto valdžia”, - pripažino jis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėja Edita Petrauskienė LŽ pripažino, kad vertingų istorinių antkapių likimas oficialiai net nesvarstytas.

•

2013 02 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

Pribuvėjų gaudymo sezonas Atkelta iš

• 1 p.

Įrodymus renkantys tyrėjai užvakar atliko tris valandas trukusią kratą režisierės Inesos Kurklietytės namuose. “Įsivaizduokite, kaip dvejų metukų vaikas pusę septynių ryto trina kumšteliais akutes ir bando suvokti, ką jo akivaizdoje daro šeši nepažįstami dėdės”, - piktinosi I.Kurklietytė. Ji - dokumentinių filmų apie gimdymą namuose “Lengvas raganavimas” ir “Moterų paslaptys” autorė. Būtent ši dokumentika, kaip galimas įrodymas baudžiamojoje byloje, ir sudomino prokurorus. “Tai buvo kriminalinė policija, turinti kratos orderį. Iš pradžių jie man perskaitė gal dešimt Baudžiamojo kodekso straipsnių. Supratau, kad visi jie taikomi ne man, o galbūt mano filmų herojams, nes buvo paminėtas faktas, kad 2011 metais atsitiko nelaimė praėjus parai po gimimo mirė kūdikėlis”, - pasakojo režisierė. I.Kurklietytė pridūrė filmavusi 2002-2004 metais, todėl stebėjosi, kaip jos filmai gali būti susiję su gerokai vėlesne istorija. Pasak režisierės, į jos namus kartu su vaiko teisių apsaugos specialiste atvykę pareigūnai prašė pateikti minėtų filmų žaliavinę medžiagą, vaizdo kasetes. Visa tai kartu su kompiuteriais jie išsivežė. Paklausta, ar nebandys skųstis dėl kratos, I.Kurklietytė tikino to nedarysianti, nes “vargšai žmogeliai elgėsi gana mandagiai, kartais net nesmagiai”. “Tačiau mane ši istorija skaudina tuo, kad prarandame žodžio, spaudos, kūrybos laisvę. Bet koks menininkas gali būti pakeltas naktį iš lovos, išversti jo kūrybiniai archyvai bandant juos panaudoti kaip galimą įrankį prieš filmo, knygos ar kito meno kūrinio herojus”, - kalbėjo I.Kurklietytė. Menininkės manymu, ikiteisminis tyrimas - kai kurių gydytojų kerštas. “Yra medikų, kuriems nepalankus vienas procentas moterų, gimdančių namuose”, - aiškino režisierė. I.Kurklietytės namuose atliktos kratos motyvus Vilniaus apygardos prokuratūros atstovai komentuoti atsisakė.

Nagrinės Strasbūras Keturios moterys yra kreipusios į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Skunde jos aiškina, kad Lietuva pažeidžia su gimdymu ne ligoninėje susijusias žmogaus teises pasirinkti gimdymo vietą, būdą, sąlygas ir gauti kvalifikuotą pagalbą. Strasbūre įsikūręs EŽTT nusprendė imtis šią bylą nagrinėti skubos tvarka. “Apkaltinti Strasbūro teismą galimais lobistiniais arba korupciniais ryšiais būtų pernelyg drąsu. Bet ar noras skundą nagrinėti skubos tvarka nėra susijęs su kai kurių pareiškėjų visuomenine padėtimi Lietuvoje? Juk tarp byloje apklaustų namuose gimdžiusių liudytojų - Konstitucinio Teismo, kitų teisėtvarkos institucijų darbuotojai, Vyriausybės ir Seimo narių, kitų politikų artimi giminaičiai”, - LŽ sakė prokuroras, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius LŽ tikino, kad Strasbūro teismui pateikto skundo nereikėtų tapatinti su minėtu ikiteisminiu tyrimu. “Mes nė vienai namuose gimdžiusių moterų neturime pretenzijų. Jų reikalas pasirinkti, ar gimdyti namuose, ar lėktuve, ar dar kur nors. Tiriame nelegalią pribuvėjų ir joms talkinusių medikų veiką. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu verstis akušerijos praktika gimdyvių namuose yra uždrausta - tuo viskas ir pasakyta”, pažymėjo jis.

Gimdyti namuose ryžtasi tik nedidelė dalis Lietuvos moterų. / LŽ archyvo nuotrauka

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras R.Jancevičius teigia, kad namuose gimdžiusioms moterims pareigūnai pretenzijų neturi. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Gimdymą paženklino mirtis Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų sisteminių paslaugų namuose gimdančioms moterims pradėtas 2011 metais tuometėje Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje. Viename rajono miestelių mirus vos paros sulaukusiam kūdikiui, prokurorai ėmė aiškintis, kodėl moteris pasiryžo gimdyti namuose, o ne ligoninėje. Gimdyvė prisipažino, kad tam ji ruošėsi iš anksto, tarėsi su vilniete pribuvėja Jurgita Švediene. Vos gimusį naujagimį apžiūrėjo šeimos gydytoja vilnietė Dalia Jakaitė. Naujagimio mirties aplinkybes tyrę prokurorai išsiaiškino, kad J.Švedienė ir D.Jakaitė teikia nelegalias paslaugas viena priima naujagimį, kita jį apžiūri, o vėliau išduoda specialią gimdymo pažymą. Šį dokumentą prokurorai įvardija kaip falsifikatą. “Jei vaikas gimė vonioje - taip ir reikia rašyti dokumente. Dabar rašoma, kad gimė ligoninėje”, - pasakojo R.Jancevičius. Anot jo, siekiama išsiaiškinti, ar taip klastojant dokumentus nebuvo neteisėtai pasisavinami Valstybinės ligonių kasos pinigai. Už vieną gimdyvę ligoninei tenka apie 1200 litų. Pareigūnai turėjo įtarimų, kad naujagimį apžiūrėjusi pediatrė galėjo daryti poveikį teismo ekspertei Rasai Gaidienei, tyrusiai mirties priežastį. Esą medikė išvadose siūlė įrašyti kitokias aplinkybes, nei būta iš tikrųjų. Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamos R.Gaidienės bylą užvakar atvertė Vilniaus apylinkės teismas. “Buvo ne taip. Kūdikis mirė dėl infekcijos, kuri atsirado jam esant dar gimdoje. Taip, su eksperte kalbėjausi,

Režisierė I.Kurklietytė nesupranta, kas galėtų sieti jos sukurtus dokumentinius filmus su beveik po dešimtmečio vykusia tragedija. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

paprašiau sužinoti, kokia mirties priežastis. Man, kaip specialistei, buvo smalsu, ar mirtis susijusi su gimdymu, ar su mano klaidomis, ar dar kitokių priežasčių būta. Kita vertus, vaikas mirė birželį, o aš diagnozę norėjau sužinoti vasarį”, - LŽ sakė D.Jakaitė. Anot jos, prokurorai pokalbį “pritempė” prie baudžiamosios bylos, teismo ekspertė teisiama. D.Jakaitės teigimu, jai žinomos tik dvi iš visų jos apžiūrėtų naujagimių mirtys.

Panėšėja į sektą? Vilniaus rajono prokuratūros prokurorai išsiaiškino, kad pribuvėja J.Švedienė yra įregistravusi dvi bendroves, tačiau apie jų veiklą jokios informacijos Registrų centrui nepateikusi. Moteris neturi medicininio išsilavinimo, ji - ekonomistė vadybininkė, pribuvėjos veikla užsiimanti ne vienus metus.

dymas namuose - susiliejimas su visata, gamta, tai, kas šventa, kas sutvirtina motinos ir vaiko, visos šeimos ryšius. O gimdymas ligoninėje - visuomenės išsigimimą kone lemiantis veiksnys. Anot prokurorų, tokių dogmų skleidimas yra labai panašus į anksčiau Ukrainoje veikusios sektos “Baltoji brolija” veiklą. Bent tokią prielaidą padarė paskaitose apsilankę psichologai. Pareigūnai neslepia, kad dalis J.Švedienės rengtus kursus lankiusių ir namuose gimdžiusių moterų yra susibūrusios į savotišką bendriją. Dar viena keista aplinkybė - apie gimdymo namuose subtilybes, pribuvėją J.Švedienę moterys nelinkusios kalbėti su artimaisiais. “Prokurorai bando pritempti, kad tai sekta, užduoda tendencingus klausimus”, - įsitikinusi D.Jakaitė. Pediatrė prisipažino pati ne kartą skaičiusi paskaitas tuose kursuose būsimoms ma-

R.Jancevičius: “Gimdymas namuose - tai nauja verslo rūšis. Gal labdara užsiima, niekas nieko nemoka? Susėda, padainuoja lietuvių liaudies dainą?” J.Švedienė yra žinoma daugeliui gimdžiusių ar gimdyti besirengiančių moterų. Kalbos apie ją, kaip “dvasinę pribuvėją”, eina iš lūpų į lūpas. Ji organizuoja kursus, į juos susirenka ne viena dešimtis moterų. Skaityti paskaitų įvairiomis temomis kviečiami ir kvalifikuoti gydytojai, tad jiems buvo gerai žinoma apie nelegaliai organizuojamus gimdymus namuose. Per paskaitas būsimoms mamoms esą buvo skiepijama mintis, kad gim-

moms, tačiau kokiomis temomis kalbėdavo kiti lektoriai, tikino nežinanti.

Atlygis - susitarimo reikalas Prokurorai įtaria, kad gimdymų priėmimas namuose įtariamosioms atnešė nemažai pajamų. Kai kurie pareigūnai prasitarė, kad namuose gimdyti ketinanti moteris esą turėdavo susimokėti apie 2 tūkst. litų. “Gimdymas namuose - tai nauja verslo rūšis. Gal labdara užsiima, niekas

nieko nemoka? Susėda, padainuoja lietuvių liaudies dainą?” - ironizavo R.Jancevičius. D.Jakaitė LŽ prisipažino, kad namuose gimusių vaikų važiuoja apžiūrėti jau 20 metų. Ar už šią paslaugą nėra mokama? “Tai susitarimo reikalas”, aiškino moteris. Paklausta, ar pas gimdyvę važiuoja kartu su J.Švediene, pediatrė sakė nenorinti įvardyti pribuvėjos, tačiau tikino, kad jiedvi važiuojančios atskirai. D.Jakaitės teigimu, J.Švedienės kursus lankančios būsimos mamos už paskaitas nemoka nė cento. “Na, tenka užsimokėti arba už patalpų nuomą, arba už baseiną”, - pridūrė ji. J.Švedienė yra įkūrusi asociaciją “Watsu”. Watsu - meditacija vandenyje, ji suteikia galimybę, kaip teigia jos propaguotojai, “pažvelgti anapus fizinio pasaulio”. Esą tik ši meditacijos forma pajėgi padėti atsakyti į klausimus: kas tu? Kokia tavo sielos esmė? Kodėl tau duotas šis kūnas šioje planetoje? Koks svarbiausias tavo gyvenimo tikslas? Koks tavo vaidmuo milžiniškoje visatoje? D.Jakaitės teigimu, būsimos mamos kursus lankydavo 4-6 mėnesius - kas savaitę būdavo po dvi paskaitas auditorijose ir vienas du užsiėmimai baseinuose. “Kuo toliau, tuo daugiau buvo lankančiųjų paskaitas. Būdavo net iki 100 žmonių vienoje grupėje”, - atviravo moteris. Anot jos, kartais būdavo, kad iš kurso nė vienas žmogus nepasirinkdavo gimdymo namuose. “Per kursus tikrai nebuvo propaguojama gimdyti namuose. Dažniausiai ateidavo žmonės, kurie jau žinodavo vienokią ar kitokią informaciją, būdavo nusiteikę gimdyti. Bet būdavo, kad nėštumo metu situacija pasikeisdavo - dėl nėštumo komplikacijų ar kitokių dalykų gimdyti namuose būdavo neįmanoma. Kita vertus, moterys, kurios jausdavosi nedrąsiai ir bijodavo gimdyti namuose, važiuodavo į Kauną pas Bangą. Ji taip pat yra įtariamoji šioje byloje”, - tikino D.Jakaitė. Tačiau ji neslėpė, kad gimdymas namuose J.Švedienės organizuotuose kursuose būsimoms mamoms buvo viena pagrindinių temų.

Medikė pasitiki pribuvėja Pasak D.Jakaitės, gimdymų namuose problema atsirado juos uždraudus ministro įsakymu. Jis draudžia teikti bet kokią pagalbą, susijusią su gimdymu namuose. “Iš pradžių kviesdavome greitąją. Atvažiuoja, bet atsisako teikti bet kokią pagalbą. Jie net nešneka. Iš karto ima gimdyvę ir veža ją į ligoninę. Kadangi moteris gimdė namuose, ji laikoma infekuota, mat ligoninėje gimdyvė ir kūdikis laikomi atskirai. Prieš trejus metus Anykščiuose iškviesta apylinkės gydytoja sutriko, nežinojo, ką daryti. Tik pažiūrėjusi į naujagimį apsisuko ir išėjo, o po valandos grįžo su vaiko teisių apsaugos atstovu, su policija, savivaldybės atstovais”, - pasakojo D.Jakaitė. Paklausta, ką mano apie tai, kad medicinos mokslų nebaigusi J.Švedienė ėmėsi pribuvėjos verslo, D.Jakaitė sakė negalinti vertinti jos pasirinkimo. “Turiu keturis vaikus. Du pirmus gimdžiau padedama Jurgos. Aš pasitikiu tuo žmogumi. Ji yra priėmusi daugiau negu du tūkstančius gimdymų. O klaidų būna. Tik šios specialybės atveju klaidos nebepataisomos”, - sakė D.Jakaitė. LŽ bandė susisiekti su pribuvėja J.Švediene. Jos vardu registruotos įmonės telefonu atsiliepęs vyras sakė, kad moters nėra, ir patarė “bandyti laimę dar kelis kartus”. Paskambinus į moters mobilųjį telefoną, niekas neatsiliepė.

•

2013 02 21 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Elektros kaina nuvertė vyriausybę Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas paskelbė, kad jo vyriausybė atsistatydina. Tai lėmė daugiau kaip savaitę trukę ir į demonstracijas peraugę protestai, kilę dėl padidėjusių elektros energijos kainų. “Žmonės mums suteikė valdžią, ir mes ją jiems šiandien grąžiname. Nedalyvausiu vyriausybėje, kurios policija muša žmones ir kurioje dėl grasinimų nebeliko politinio dialogo. Jeigu gatvė nori vadovauti šaliai, leiskime jai tai daryti”, vakar parlamente pareiškė 53 metų Bulgarijos premjeras B.Borisovas, nors dar antradienį teigė, kad iš posto nesitrauks. Šis netikėtas pranešimas gali paankstinti liepą turėjusius vykti rinkimus. Bulgariją pastarąsias 10 dienų krėtė protestai, spontaniškai kilę smarkiai padidinus elektros kainas. Nuo sekmadienio jie peraugo į masines demonstracijas prieš dešiniąją vyriausybę. Kai minia ėmė niokoti vyriausybinių įstaigų pastatus sostinėje, kilo susirėmimai su policija ir buvo sužeista dešimtys žmonių. Pirmadienio vakarą per susirėmimus nukentėjo 11 žmonių, iš jų penki policininkai. Antradienio vakarą Sofijoje buvo sužeista 15 demonstrantų ir

du policininkai, 25 žmonės suimti. Vakar paryčiais 36 metų vyras apsipylė benzinu ir padegė save prie rotušės Varnoje, kur prasidėjo pirmieji protestai. Jis apdegė 80 proc. kūno ir buvo nugabentas į ligoninę. Kitas nestabilios psichikos vyras pirmadienį susidegino Veliko Tirnovo mieste. Mėgindamas nuslopinti protestų bangą pirmadienį B.Borisovas atleido nepopuliarų finansų ministrą, o antradienį pažadėjo atimti licenciją iš Čekijos elektros tinklų bendrovės ČEZ, nors dar pirmadienį to daryti neketino. Šiuo metu Bulgariją apėmusi krizė. Šios neturtingiausios Europos Sąjungos šalies ekonomika paskutinius du praėjusių metų ketvirčius kilo tik po 0,1 procento. Smarkiai sumažėjo užsienio investicijų. Nedarbas gruodį siekė 11,4 proc., nors profsąjungos teigia, kad iš tiesų jis sudaro 17-18 procentų. Infliacija praėjusį mėnesį buvo 4,4 procento. Sunkiai gyvenančius žmones piktina B.Borisovo nesugebėjimas pažaboti korupcijos ir saviškių protegavimas. Bulgarijoje jau kalbama apie pirmalaikius rinkimus, o iki tol dirbs laikinoji vyriausybė. Analitikai seniai pastebėjo, kad anksčiau buvęs itin populiarus B.Borisovas, kuris prieš tapdamas politiku dirbo ugniagesiu, asmens sargybiniu ir policijos

B.Borisovas parlamente pranešė, kad jo vyriausybė atsistatydina. / Reuters/Scanpix nuotraukos viršininku, artėjant jo vyriausybės darbo pabaigai pasidarė itin nemėgstamas. Jo dešiniosios partijos GERB populiarumas sumažėjo iki 22 proc. ir susilygino su opozicijoje esančių socialistų, o asmeninis B.Borisovo populiarumas nusmuko iki rekordinių žemumų (29 proc.)

Kaip pasirinkti studijas Danijoje

ir šiuo metu yra beveik toks pat kaip socialistų lyderio Sergejaus Staniševo. Nors demonstrantai reikalavo B.Borisovo atsistatydinimo, analitikai nėra tikri, kad šis žingsnis padės numalšinti visuomenės pyktį. “Šis Borisovo žingsnis slopina protestų ugnį. Tačiau

AISTĖ BARONAITĖ

Susiruošus studijuoti užsienyje galvoje ima suktis daugybė klausimų: nuo ko pradėti, kaip pasirinkti tinkamą aukštąją mokyklą ir studijų programą, kad paskui netektų nusivilti, o įgytas diplomas būtų pripažintas Lietuvoje? Jau rašiau apie studijų galimybes ir kainas vienoje labiausiai aukštojo mokslo srityje pažengusių šalių - Danijoje. Dabar noriu pakalbėti apie geriausias ir pripažintas Danijos aukštąsias mokyklas, populiariausias studijų programas bei paaiškinti, kaip išsirinkti aukštojo mokslo įstaigą ir studijų programą, kad gautumėte būtent tokį išsilavinimą, kokio norite.

Aukštosios pasirinkimas Renkantis aukštąją mokyklą Danijoje svarbiausia įsitikinti, kad ji tikrai pripažįstama kaip oficiali aukštojo mokslo institucija. Šalies universitetų sąrašą galima rasti interneto svetainėje Studyindenmark.dk. Iš sąrašo, į kurį įt-

raukta per 40 aukštojo mokslo institucijų, dėmesį vertėtų atkreipti į tris geriausiomis pripažintas aukštąsias mokyklas - Kopenhagos verslo mokyklą, Kopenhagos universitetą ir Arhuso universitetą. Kiekviena jų siūlo didelį programų anglų kalba pasirinkimą. Renkantis, ką ir kur studijuoti, labai svarbu atsižvelgti ir į aukštosios mokyklos tipą bei išsiaiškinti, kokią kvalifikaciją baigę studijas įgysite. Kadangi kai kurios Danijos aukštosios mokyklos itin orientuotos į profesinį mokymą, kartais baigus studijas mokslinis laipsnis nesuteikiamas. Pavyzdžiui, pasirinkus bakalauro studijas vienoje šalies akademijų šis laipsnis bus suteiktas tik po dar pusantrų metų tęstinių studijų viename šalies universitetų ar vienoje kolegijų. Be to, grįžus į Lietuvą toks diplomas taip pat nebus lygiavertis bakalaurui. Jeigu jau žinote, ką norite studijuoti, tinkamą aukštąją mokyklą pasirinkti bus lengviau. Jei svarstote verslo ar ekonomikos studijų galimybę, pasidomėkite Kopenhagos verslo mokykla, ji labai gerai vertinama tarptautiniu mastu. Jeigu apsisprendėte studijuoti teisę, pasižiūrėkite, kokias teisės programas siūlo Arhuso universitetas, garsėjantis Teisės fa-

kultetu. Jeigu domitės tiksliaisiais ar gamtos mokslais, užsukite į Kopenhagos universiteto internetinę svetainę.

Populiariausios specialybės Pagal pasirenkamų studijuoti specialybių populiarumą danai labai panašūs į lietuvius. Danijos vyriausybės kasmet sudaromas populiariausių šalies studijų reitingas skelbia, kad daugiausia Danijos studentų pernai pirmuoju numeriu rinkosi medicinos studijas. Į populiariausiųjų penketuką taip pat įėjo teisės, ekonomikos, psichologijos ir humanitarinių mokslų studijos. 2012 metais Lietuvoje populiariausios specialybės buvo ekonomika, teisė ir medicina. Ši tendencija nesikeičia ir Lietuvos studentams atvažiavus į Daniją. Tiesa, medicinos studijos šalyje vyksta danų kalba, tačiau ekonomikos ir teisės mokslai dėstomi angliškai, todėl jie yra itin paklausūs tarp Lietuvos studentų Danijoje. Jeigu svarstote galimybę studijuoti Danijoje, nedelskite - studijų paraiškas šalies aukštosios mokyklos paprastai priima tik iki kovo pradžios.

•

France 24, AFP, BNS, LŽ

•

N.Sarkozy raginamas sugrįžti Buvusi pirmoji Prancūzijos dama Bernadette Chirac prisidėjo prie dešiniųjų jėgų choro, kuris ragina ankstesnį prezidentą Nicolas Sarkozy vėl siekti šio posto 2017 metais.

Tik 2005 metais įkurta Kopenhagos verslo mokykla labai gerai vertinama tarptautiniu mastu, o jos pastatas giriamas už puikų architektūrinį sprendimą. / Architizer.com nuotrauka

dar pažiūrėsime, ar tai veiks”, - pareiškė politikos analitikė Rumiana Kolarova, kalbėdama per valstybinį radiją BNT. Tuo tarpu “Gallup” analitikas Kančo Stojičevas atsistatydinimą vadina “vieninteliu teisingu žingsniu susidariusioje situacijoje”.

Buvusio prezidento Jacques’o Chiraco žmona atvirai pareiškė, jog labai tikisi, kad per 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimus šio posto sieks ir N.Sarkozy. Šis jos pareiškimas nebuvo originalus, nes pastaruoju metu dešiniojo sparno politikai vis garsiau ragina ankstesnį valstybės vadovą po ketverių metų vėl kelti savo kandidatūrą į prezidento postą. “Asmeniškai linkiu Nicolas Sarkozy vėl kandidatuoti, ir pamatysite, kad šįkart rezultatas bus visiškai kitoks nei per praėjusius rinkimus”, - aiškino žilaplaukė buvusio valstybės vadovo žmona, duodama trumpą interviu prieš televizijos kameras. Šiuo metu B.Chirac 79-eri. Šiai moteriai niekada nebuvo svetima politika. Nuo 1979 metų ji buvo Prancūzijos viduryje esančio Korezo regiono tarybos narė, nors pasauliui ji labiau žinoma kaip buvusi Prancūzijos pirmoji dama. Tačiau B.Chirac tebėra iškili figūra tarp dešiniojo sparno politikų, o 2009 metais prezidentas N.Sarkozy už nuopelnus valstybei jai suteikė aukščiausią šalies apdovanojimą Garbės legiono ordiną. Ir dabar B.Chirac kaip gerą politikę vertina šiuo metu opozicijoje atsidūrusios svarbiausios

dešiniųjų partijos “Sąjunga už liaudies judėjimą” (UMP) nariai. N.Sarkozy ir J.Chiracas taip pat priklauso šiai partijai. Jiedu ilgai tarpusavyje varžėsi pavydėdami vienas kitam sėkmės ir jausdami pagiežą. Kadangi abu politikai to nesugebėjo nuslėpti, apie tai žinojo visi prancūzai. Tačiau kai pernai N.Sarkozy siekė būti perrinktas antrajai kadencijai, B.Chirac atvirai stojo jo pusėn. Vis dėlto per gegužės mėnesį vykusius rinkimus N.Sarkozy pralaimėjo socialistui Francois Hollande’ui. Jei N.Sarkozy sugalvotų vėl kandidatuoti į prezidento postą, tai būtų beprecedentis atvejis Prancūzijos istorijoje. Kad jis vėl galvoja apie Eliziejaus rūmus, šios savaitės pradžioje užsiminė buvęs užsienio reikalų ministras Alainas Juppe. Sausio 6 dieną Prancūzijoje buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, po kurios paaiškėjo, kad 67 proc. dešiniuosius palaikančių šalies gyventojų norėtų, kad N.Sarkozy vėl grįžtų į politiką ir taptų partijos UMP kandidatu per 2017 metais vyksiančius rinkimus. Tačiau vasario 15 dieną atlikta kita Prancūzijos gyventojų apklausa parodė, jog 62 proc. rinkėjų nenori, kad N.Sarkozy sugrįžtų. Pats N.Sarkozy kol kas apie savo planus nekalba ir laikosi duoto pažado pasitraukti iš politikos po pralaimėtų 2013 metų rinkimų.Viešai jis pasirodė vienintelį kartą, kai 2012 metų rugpjūtį paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų prieš Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimą.

•

N.Sarkozy, B.Chirac su vyru J.Chiracu ir anūku Martinu, kai 2009 metais N.Sarkozy jai įteikė Garbės legiono ordiną.

2013 02 21 Lietuvos žinios

Pasaulis

Be teismo ir vardo - Kalinio X paslaptis Izraelio agentas nusižudo savo kameroje. Ar jis buvo išdavikas? Paslaptingas Kalinio X, kuris, kaip dabar žinoma, greičiausiai buvo Australijoje gimęs Benjaminas Zygieris, atvejis leidžia akies krašteliu užgriebti, kaip dirba “Mossad”. Izraelio ministro pirmininko kanceliarija pirmą kartą įvardijo paslaptingąjį užsienietį, kuris prieš dvejus metus nusižudė viename šalies kalėjime, ir paneigė tvirtinimus, kad šis asmuo buvo susijęs su Australijos specialiosiomis tarnybomis. Drauge Izraelio valdžia taip ir nepaaiškino, kodėl 34 metų teisininkas, Australijos ir Izraelio pilietis B.Zygieris atsidūrė už grotų. Didelis skandalas pratrūko, kai Australijos spauda pranešė, kad šis asmuo bendradarbiavo su Izraelio žvalgyba, 2010 metais buvo Izraelio pareigūnų areštuotas, uždarytas į vienutę išgalvota pavarde ir tais pačiais metais nusižudė. Keliama versija, kad jis bendradarbiavo su “Mossad” ir galėjo dalytis informacija su Australijos specialiosiomis tarnybomis. Tik praėjusią savaitę Izraelio teisingumo ministerija pripažino buvus dvigubą pilietybę turėjusį kalinį, kuris saugumo sumetimais kalėjime buvo užregistruotas pseudonimu. Oficialiame premjero pareiškime sakoma, kad Izraelio valstybė, įskaitant visas jos organizacijas, glaudžiai bendradarbiauja su Australijos vyriausybe ir saugumo pajėgomis, abi valstybės visiškai koordinuoja savo veiksmus, veikia atvirai viena kitos atžvilgiu tiriant bylą. Antradienį vienas Izraelio teismų leido paskelbti šio kalinio nusižudymo detales: jis pasikorė duše, prie lango grotų pririšęs paklodę. Net Izraelio parlamente kai kurie deputatai reikalauja tyrimo.

Pastatas Milane Nė neįtarsi, kad šis namas Milane su puošniu fasadu, varine lentele, durininku ir brangiais mediniais baldais viduje yra Izraelio užsienio žvalgybos “Mossad” postas. Ten įsikūrusi firma, prekiaujanti palydovinio ryšio technologijomis. Manoma, kad ji samdė Izraelio agentus, kuriems reikėjo priedangos operacijoms prie-

kuris leidžia australams kartą per metus keisti vardą ir pavardę. Tai puikus būdas prisiimti naują tapatybę.

Vis nauja tapatybė

Australijos žiniasklaida įvardijo B.Zygierį kaip “Mossad” agentą. / AFP/Scanpix nuotraukos

B.Zygierio atvejis parodo, kaip “Mossad” verbuoja agentus ir maskuoja operacijas. šo teritorijoje. Vienas iš jų buvo B.Zygieris, Australijos žydas ir karštas sionistas, dar jaunas emigravęs į Izraelį. Kompanija apsimetė B.Zygierio darbdave, kai jis paprašė darbo vizos Italijos konsulate Melburne 2005 metais. Bent jau taip tvirtina Australijos žvalgybos agentai. B.Zygieris nusižudė būdamas 34 metų, praėjus vos keturioms dienoms po jo antro vaiko gimimo, vienutėje griežčiausio saugumo kalėjime prie Tel Avivo. Jis tai sugebėjo padaryti, nors buvo labiausiai saugomas kalinys šalyje, stebimas keturių kamerų. Su juo prieš porą dienų susitikęs advokatas tvirtino, kad jo klientas buvo normalus. Kokį nusikaltimą padarė B.Zygieris, kad net jo sargybiniai nežinojo, ką saugo? Izraelio pareigūnai teigė, kad jis kėlė pavojų nacionaliniam saugumui. Jo advokatas sakė, kad kaltinimai buvo “rimti”. Kai B.Zygieris mirė, Izraelis išleido potvarkį, draudžiantį žiniasklaidai skelbti apie bylą.

Baigęs mokslus B.Zygieris emigravo į Izraelį, ten persikėlė ir Y. bei Z. Visi trys turėjo dvigubą Australijos ir Izraelio pilietybę bei gavo darbą Milano firmoje. Grįžę į Australiją jie net po kelis kartus keitė pavardes. B.Zygieris tapo Benjaminu Burrowsu, o paskui - Benjaminu Allenu. Tačiau 2009 metais nuolatinis pavardės kaitaliojimas patraukė Australijos tarnybų dėmesį, ypač kai B.Zygieris įteikė savo senus pasus, pilnus Irano vizų. Paulas Y. praleido daug laiko Sirijoje, Irane, Egipte ir Dubajuje. Davidas Z. taip pat kelis kartus keliavo į Iraną. Tai buvo matyti ne tik iš antspaudų jo pase. Per vieną kelionę 2004 metais jis kreipėsi pagalbos į Australijos konsulatą Teherane. Nuo šiol visi trys vyrai buvo sekami kaskart, kai grįždavo į Australiją. Davidu Z., turėjusiu dar ir britišką pasą, ėmė domėtis Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybą MI6. B.Zygieris atkreipė dėmesį ir pagal tai, kokius rinkosi draugus. Lankydamasis Melburne 2009 metais jis ieškojo kontaktų su Irano bei Saudo Arabijos studentais Monašo universitete.

Izraelis veikė greičiau

B.Zygierio, žinomo kaip Kalinys X, kapas žydų kapinėse Melburne.

Verbuoja agentus B.Zygieris buvo suimtas 2010 metų vasarį, netrukus po to, kai “Mossad” Dubajuje nužudė “Hamas” prekeivį ginklais. Esama spėlionių, kad B.Zygieris buvo susijęs su tuo nužudymu ir kad jis galėjo atskleisti paslaptis. O gal jis buvo susijęs su Irano mokslininkų, dirbusių Irano branduolinėje programoje, nužudymais? Atsakymų nėra, bet kalbama, kad B.Zygieris ir du kiti Australijos žydai, irgi dirbę Milano kompanijoje, buvo sėkmingi agentai. “Verslo, kuriuo jie užsiėmė, pobūdis atvėrė jiems priėjimą prie karinių ir slaptų

įrengimų”, - teigia Australijos žvalgybos šaltinis. B.Zygierio atvejis praskleidžia “Mossad” metodų uždangą. Jis parodo, kaip tarnyba verbuoja agentus ir maskuoja operacijas. Būdamas jaunas B.Zygieris Melburne įsitraukė į “Bendruomenės saugumo grupės”, kuri yra tarsi kokia žydų piliečių gynybos lyga, veiklą. Tokios grupės dažnai susijusios su “Mossad” ir gauna agentų instrukcijas. Tikriausiai B.Zygieris taip ir buvo užverbuotas. Maždaug tuo pačiu metu buvo užverbuoti ir Paulas Y. bei Davidas Z. Australijos žydai ypač patrauklūs “Mossad” dėl vieno įstatymo,

Netrukus vienas Australijos žurnalistas iš savo šaltinio sužinojo, kad visi trys pagauti šnipinėjantys. Tačiau apie tai paklaustas B.Zygieris tai neigė ir atsakė keičiąs pavardes asmeniniais sumetimais. Žurnalistas su juo susitiko dar tris kartus, B.Zygieris kaskart buvo vis nervingesnis, jis teigė tik norįs susikurti normalų gyvenimą Izraelyje, o per paskutinį pokalbį telefonu šaukė: “Atsiknisk.” Tuo metu Australijos valdžia jau rengėsi suimti B.Zygierį už šnipinėjimą. Tačiau Izraelis buvo greitesnis. 2010 metų vasario 24 dieną Izraelis informavo Australijos slaptosios tarnybos atstovą Tel Avive, kad B.Zygieris areštuotas. B.Zygieris mirė kalėjime. Į visus skambučius Milano firmoje atsiliepia automatas. Paulas Y. ir Davidas Z., kaip pranešama, gyvena Izraelyje. Tikriausiai su naujais vardais.

•

Hitchcocko siaubas mažame miestelyje Milijonai paukščių apipuolė vieną Amerikos miestelį ir kelia pavojų jo gyventojams. Žmonės jaučiasi it Alfredo Hitchcocko filme.

Paukščių būriai užtemdo dangų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

JAV Kentukio valstijos Hopkinsvilio miestelio gyventojams A.Hitchcocko fantastinis trileris “Paukščiai” virto tikrove. Miestelį užplūdo milžiniški būriai sparnuočių ir jau išgąsdino gyvūnus. Gerai, kad nors nepuola žmonių, bet viską nusėjo išmatomis ir jiems gresia užsikrėsti įvairiomis ligomis. “Kai paukščiai pakyla į dangų, visiškai užtemdo saulę. Man atrodo, kad jų čia milijonai”, - dalijosi įspūdžiais vienas gyventojas. Gali būti, kad dėl klimato kaitos paukščiai susirinko į miestelį baigti žiemos sezono. Vietos ekologai nurodo, jog šiemet temperatūra šiose vietovėse nenukrito žemiau nulio, dirva nesušalo, o tai geros sąlygos paukščiams, kurie minta vabzdžiais.

35 tūkst. gyventojų turintis Hopkinsvilis skambina pavojaus varpais, gyventojai kreipėsi į sanitarines firmas. Jos kviečiamos dezinfekuoti namų ir teritorijų, kurios jau baltuoja nuo išmatų. Paukščius mėginama baidyti fejerverkais ir oro patrankomis, bet miestiečiai sako, kad šios priemonės žmonėms kenkia labiau nei paukščiams. “Mano šunį patrankos trenksmas mirtinai išgąsdino. O tie paukščiai tik peršoko nuo vienos šakos ant kitos”, - skundėsi vietos teisėjas. Paukščiai, ypač juodaplunksniai, nešioja tokias infekcijas kaip histoplazmozė, galinti pažeisti plaučius. Užsikrėsti rizikuoja žmonės, kurių nusilpęs imunitetas, arba tie, kuriuos kamuoja kvėpavimo problemos. Paukščių išmatose yra ląstelių, mirtinai pavojingų šunims. Išmatose esančios medžiagos, įsisunkusios į žemę, gali ten likti net kelerius metus.

•

Reuters, spiegel.de, BBC, LŽ

2013 02 21 Lietuvos žinios

Pasaulis

Tunise nepavyksta sudaryti vyriausybės Porevoliuciniame Tunise neregėti nei politinio, nei ekonominio stabilumo, tačiau visa tai nebejaudina pabėgusio diktatoriaus, kuriam išvežtas auksas garantuoja prabangų gyvenimą. Nesugebėjęs sudaryti naujos vyriausybės atsistatydino Tuniso ministras pirmininkas Hamadi Jebali. Kilus politinei krizei po opozicijos lyderio Chokri Belaido nužudymo jis buvo pažadėjęs suburti naują koaliciją, taip pat teigė pasitrauksiąs, jei islamistinė valdančioji partija “Ennahda”, kuriai jis priklauso, neparems jo technokratų kabineto. “Pažadėjau atsistatydinti, jei mano iniciatyvos nebus sėkmingos, taip ir padariau, - pareiškė H.Jebali. - Tauta nusivylusi politine klase. Turime atkurti pasitikėjimą.” Prezidentas ir net pati “Ennahda” linkę prašyti 63 metų H.Jebali pamėginti dar kartą, bet šis pareiškė nebepritarsiantis jokiai iniciatyvai, kurioje nebus nustatyta naujų rinkimų data. “Kaip bus dėl Konstitucijos? Kaip bus dėl rinkimų?” - kėlė klausimus H.Jebali. Aklavietėje atsidūrė ne tik vyriausybė, bet ir Konstitucijos projektas: jau praėjo 15 mėnesių, kai išrinktas parlamentas, bet jame vis dar nesutariama dėl būsimos Tuniso politinės santvarkos. Ch.Belaido nužudymas vasario 6 dieną sukėlė masinius protestus Tunise. Nesibaigianti politinė aklavietė ir eko-

Pasak muitinės šaltinių, tunisiečiai su aukso lydiniais nuo 10 iki 40 kilogramų pradėjo atvykti į Prancūzijos oro uostus netrukus po revoliucijos, bet nuo 2012 metų balandžio, likus mėnesiui iki prezidento rinkimų Prancūzijoje, nebepasirodė. Vis dėlto praėjusią savaitę dar vienas žygeivis, lagamine nešdamasis 12 kilogramų aukso, iš Tuniso atvyko į Nicą.

Jau praėjo 15 mėnesių, kai išrinktas parlamentas, bet jame vis dar nesutariama dėl būsimos Tuniso politinės santvarkos.

Tuniso premjeras H.Jebali atsistatydino, kai žlugo jo pastangos sudaryti technokratų vyriausybę ir užbaigti politinę krizę šalyje. / Reuters/Scanpix nuotrauka nomikos paralyžius gali ir vėl privesti prie protestų bei smurto. Antradienį kredito agentūra “Standard and Poor’s” sumažino Tuniso reitingą dėl rizikingos politinės padėties, “kuri gali dar labiau pablogėti blogėjant fiskalinei, išorės ir ekonomikos perspektyvai”. Pasaulietinės opozicijos šalininkai dėl C.Belaido nužudymo kaltina “Ennahdą”, tačiau partija visus kaltinimus atmeta. Tai buvo pirma politinė žmogžudystė Tunise nuo 2011 metų

sukilimo, pradėjusio Arabų pavasarį visame regione ir nuvertusio daugybę dešimtmečių valdžiusį autokratą prezidentą Zine’ą al Abidine’ą Ben Ali, kuris su šeima paspruko į užsienį ir dabar gyvena Saudo Arabijoje. Jau tuomet sklandė kalbų apie prezidento išvežtus turtus, tačiau dabar pratrūko naujas skandalas paaiškėjus, kad jam padėti galėjo Prancūzija. Šaltiniai teigia, kad Z.A.Ben Ali ir jo švaistūniškumu pagarsėjusi žmona

Leila Trabelsi iš neturtingos savo šalies išsivežė 1800 aukso lydinių, kad galėtų ir tremtyje mėgautis prabanga. Prancūzijos muitinės pareigūnų teigimu, auksas, kurio vertė - 72 mln. eurų, išvežtas per Prancūzijos oro uostus nepaisant Europos Sąjungos raginimų įšaldyti kritusio despoto sąskaitas. Jie įtaria, kad aukso gabenimą organizavo Leila. Tačiau Paryžius pro pirštus pažiūrėjo į šiuos įtarimus, joks tyrimas niekada nebuvo pradėtas.

Iki tol Nicos muitinės pareigūnai nebuvo pastebėję, kad iš Tuniso būtų vežamas auksas. Tačiau kai atvyko trečias tunisietis, muitininkai nusprendė, kad problema vis dėlto egzistuoja. Jie sužinojo, kad tas pats vyksta Marselyje ir Paryžiuje, bei pranešė savo vadovybei, bet taip ir negavo nurodymo įsikišti. Rašydami apie šį skandalą žurnalistai nepamiršta pridurti, kad buvusiam Tuniso lyderiui Z.A.Ben Ali artimi buvo dabartinio Prancūzijos prezidento socialisto Francois Hollande’o pirmtakai dešiniosios pakraipos prezidentai Jacques’as Chiracas ir Nicolas Sarkozy.

•

Sudegė visas kvartalas

Liepsnos Kanzas Sityje.

Milžiniškas dujų sprogimas antradienio vakarą sukėlė gaisrą Kanzas Sičio (Misūris) prekybos rajone, sužeista mažiausiai 19 žmonių. Vietos policija pranešė, kad sprogimas nugriaudėjo lengvajam automobiliui pramušus dujų vamzdį, o tada užsidegė kvartalas prekybos rajone Country Club Plaza. Liepsnos prarijo restoraną ir kitas įstaigas bei parduotuves. Vietos televizija rodė, kaip dega namai, o liepsnos šauna į kelių metrų aukštį. Netrukus atvyko ugniagesiai ir medikai. Į Šv. Luko ligoninę pakliuvo keli kritiškos būklės sužeistieji, patyrę rimtų nudegimų. Restorano “JJ’s” vadybininkas pasigedo trijų darbuotojų. Vėliau vienas pacientas pasakojo, kad stogui įgriuvus jis paprasčiausiai išlin-

do iš griuvėsių, nes sprogimas sugriovė ir visą priekinę restorano sieną. Policija su šunimis ieškojo degėsiuose kūnų nežinodama, ar kas nors žuvo. Sprogimą pajuto ir tolimesnių Kanzas Sičio kvartalų gyventojai, kai sudrebėjo jų namų sienos ir langai bei pasigirdo trenksmas. Netrukus žmonės per televiziją sužinojo apie sprogimą. Jo galia buvo šokiruojanti. Miesto meras “Twitter” tinkle paskelbė, kad ugniagesiams pavyko suvaldyti padėtį, o dabar stengiamasi užkirsti kelią naujiems sprogimams. Kanzas Sičio parduotuvių rajonas, kuriame išdegė visas kvartalas, pastatytas 1922 metais sekant ispaniškos Sevilijos architektūros pavyzdžiu, jame daug krautuvėlių, restoranėlių, butų ir biurų.

•

BBC, “The Times”, LŽ

2013 02 21 Lietuvos žinios

Verslas

Kompensacijos šildo ir skurdžius, ir sukčius ARVYDAS JOCKUS

Lietuvoje kompensacijas už būsto šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį gauna apie 7 proc. gyventojų, o kai kuriose savivaldybėse valstybės parama šildymo sąskaitoms apmokėti naudojasi net penktadalis žmonių. Dalis jų apgaudinėja valstybę. 2013 metų pirmąjį ketvirtį būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms mokėti numatyta skirti 90,3 mln. litų valstybės lėšų. Tai yra 11,5 proc. daugiau, negu šioms kompensacijoms mokėti išleista tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tokius duomenis LŽ pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Valstybės išlaidos didės “Vidutiniškai per vieną 2012 metų šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 198,8 tūkst. asmenų (6,6 proc. visų Lietuvos gyventojų)”, - teigė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė. Tai rekordinis būsto šildymo kompensacijas per metus gavusiųjų skaičius. Padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios šildymo kainos ir pašalpų gavėjams palanki socialinės paramos sistema. Didžiausia dalis savivaldybės gyventojų 2012 metais gavo būsto šildymo išlaidų kompensacijas Akmenės rajono savivaldybėje - 19,7 proc. savivaldybės gyventojų, mažiausia Neringos savivaldybėje - 1,7 proc. savivaldybės gyventojų. Šilumos kaina Akmenėje nėra didžiausia Lietuvoje. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, vasario mėnesį ji siekė 27,41 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Tai beveik Lietuvos vidurkis, nes daugiausia šį mėnesį už šilumą moka Anykščių gyventojai 35,41 ct/kWh, o mažiausiai Molėtų - 18,56 ct/kWh. Akmenė yra vidutiniokė ir pagal biokuro vartojimą šilumos gamybai, iš biokuro čia pagaminama 52 proc. šilumos energijos (pavyzdžiui, Molėtuose - 100 proc., Anykščiuose - 7 proc.).

Fiktyvūs pašalpų gavėjai Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas LŽ teigė, jog viena priežasčių, kodėl čia tiek daug gaunančiųjų būsto šildymo kompensacijas, yra ta, kad šiame mieste tūkstančiui gyventojų tenka bene daugiausia butų Lietuvoje. “Tai palyginti naujas miestas, kaip ir Elektrėnai, jame daug daugiabučių. Dabar Akmenės rajo-

V.Turonio nuomone, Lietuvoje reikėtų kuo greičiau naikinti galiojančią paramos sistemą.

Namo bendrija gali imtis renovacijos projekto tik tuomet, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip 50 proc. narių. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

ne yra 12 tūkst. butų, o gyventojų 24 tūkstančiai. Taigi kas antram gyventojui tenka po butą. Tuo metu kitose savivaldybėse, pavyzdžiui, Pakruojo ar Joniškio, butų yra perpus mažiau, ten daugiau individualių namų”, - LŽ dėstė meras. Kaip žinoma, individualiuose namuose gyvenantiems žmonėms jų šildymo išlaidos nekompensuojamos. Pasak mero, Akmenėje daug sezoninio darbo, tad dalis gyventojų vasarą išvyksta uždarbiauti į užsienį, o žiemą grįžta namo, nedirba ir, pateikę reikiamas paraiškas, gauna už šildymą kompensacijas.

o jo bute registruojama teta, gyvenanti kitame rajone, tačiau gaunanti kompensaciją už šildymą. Kiek žinau, dabar ypač didmiesčiuose - Panevėžyje, Kaune - daug žmonių, gaunančių normalias pajamas, puolė registruotis savivaldybėje, kad bute liktų vienas registruotas asmuo, kuriam priklausytų šildymo kompensacija. Arba bute gyvena visa šeima, bet registruota tik viena močiutė, gaunanti šildymo kompensaciją”, - įstatymų spragomis piktinosi Akmenės meras.

FAKTAI

Trukdo renovacijai

SKAIČIAI

jam žinomas sukčiavimo schemas dėstė Akmenės meras. J.Mitrofanovas teigė žinąs “tikrą faktą”, kai tris butus nuosavybės teise turintis žmogus viename jų yra registravęs seserį pensininkę, kuri iš tiesų gyvena nuosavame name Vilniuje. Meras įsitikinęs, kad dabartinė būsto šildymo kompensacijų sistema itin netobula, sudaranti palankiausias sąlygas piktnaudžiauti, ją esą būtina kuo skubiau keisti. Akmenės rajone vien sausio mėnesį kompensacijoms už šildymą ir vandenį savivaldybė išmokėjo dau-

V.Mitrofanovas: “Bute registruojamas pensininkas, iš tikrųjų gyvenantis, pavyzdžiui, sode, o butas nuomojamas jaunai šeimai. Šildymo kompensaciją tokio buto gyventojui taip pat sumoka valstybė.” V.Mitrofanovas pasakojo, kad per krizę Akmenėje kritus nekilnojamojo turto kainoms nemažai butų nusipirko įvairūs spekuliantai. “Kaip tie butų prisipirkę “berniukai” juos išlaiko, juk šildymo kainos gana didelės? Pasirodo, Nekilnojamojo turto registre jie registruoja butų nuomos sutartis. O nuomininkui, nepriklausomai nuo pajamų, priklauso šildymo kompensacija. Arba bute registruojamas pensininkas, iš tikrųjų gyvenantis, pavyzdžiui, sode, o butas nuomojamas jaunai šeimai. Šildymo kompensaciją tokio buto gyventojui (o iš tikrųjų jo savininkui) taip pat sumoka valstybė”, -

giau kaip 729 tūkst. litų valstybės lėšų. Pasak V.Mitrofanovo, šildymo kompensacija asmeniui per mėnesį neretai siekia 300-400 litų, o per metus gali susidaryti iki 3 tūkst. litų. Dar viena blogybė, anot mero, ta, kad Lietuvoje leidžiama asmenims registruotis prie savivaldybės. Vien prie Akmenės savivaldybės šiuo metu registruota apie 700 asmenų, pernai jų buvo tūkstantis, tačiau savivaldybės pastangomis šį skaičių pavyko sumažinti. V.Mitrofanovo teigimu, galimybe registruotis savivaldybėje neretai naudojasi nesąžiningi piliečiai. “Buto savininkas registruojasi savivaldybėje,

Vytautas Turonis, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas, įsitikinęs, kad būtent kompensacijų už šildymą sistema labiausiai trukdo įsivažiuoti senų daugiabučių renovacijos traukiniui. Pagal galiojančius teisės aktus, namo bendrija gali imtis renovacijos projekto tik tuomet, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip 50 proc. namo bendrijos narių. “Socialinių būstų gyventojai ir gaunantieji būsto šildymo kompensacijas, žinoma, balsuoja prieš renovaciją”, - tvirtino jis. V.Turonio nuomone, Lietuvoje reikėtų kuo greičiau naikinti galiojančią paramos sistemą, o PVM lengvatų ir šildymo kompensacijų panaikinimo data turėtų būti žinoma iš anksto. Pavyzdžiui, tai galėtų būti 2017 metų sausio 1 diena. “Mūsų kaimynai lenkai nepopuliarų, tačiau renovaciją išjudinusį žingsnį žengė nuo 1998 metų sausio 1 dienos ir per 14 metų nuveikė gerokai daugiau nei lietuviai. Lėšų kaupimas ir griežtos sankcijos prieštaraujantiems renovacijai nėra naujiena Europoje toks modelis taikomas Lenkijoje ir Slo-

Teisę į būsto šildymo kompensaciją turi gyventojai, kurie išleidžia daugiau kaip 20 proc. savo pajamų būsto šildymui (prieš tai atėmus iš pajamų 350 litų valstybės remiamų pajamų dydžio sumą). Gyventojas taip pat turi atitikti nustatytus reikalavimus piniginei socialinei paramai gauti, pavyzdžiui, dirba, mokosi, arba nedirba ir nesimoko, bet yra registruoti bedarbiai, slaugo neįgalų šeimos narį, laukiasi kūdikio, yra pensininkai ir kitus.

2012 metais valstybės išlaidos kompensacijoms už būsto šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį buvo 22,2 proc. didesnės negu 2011 metais. Išlaidos padidėjo nuo 138,7 mln. litų iki 169,5 mln. litų. Šaltinis: SADM

vakijoje, kur masinis namų atnaujinimas prasidėjo atitinkamai 1998 ir 2004 metais. Kompensacijos už šildymą panaikintos abiejose šalyse”, - teigė jis. Akmenės rajono mero V.Mitrofanovo nuomone, šildymo kompensacijas gaunantiems gyventojams turėtų būti atimta teisė balsuoti dėl daugiabučio renovacijos. “Jie, aišku, visada bus prieš, juk jų išlaidas jau dabar sumoka valstybė - nesvarbu, ar sąskaitos už šildymą sieks tūkstantį, ar du tūkstančius litų. Jiems taupyti šilumos nebūtina. Dėl to susiginčijau net su savo uošve - jos bendrija irgi balsavo prieš renovaciją. Esą nenori lįsti į skolas. O kam lįsti, jei gauna kompensaciją ir sėdi žiemą prie atvirų langų”,- savo požiūrį į iškreiptą socialinės paramos sistemą dėstė rajono meras.

•

Verslą smaugia energijos kainų kilpa Pagrindiniai Lietuvos ūkio sektoriai šiemet, palyginti su praėjusiais metais, tapo labiau priklausomi nuo energijos išteklių kainų. Tai rodo audito, mokesčių ir konsultacijų kompanijos “KPMG Baltics” tyrimas. Pasak bendrovės atstovų, jautriausiai į energijos išteklių brangimą reaguoja statybų sektorius, kuriam šių metų galimas kuro brangimas gali reikšti nepelningą veiklą. “Lietuvos verslo pažeidžiamumo

energijos kainų pokyčiams” tyrimas rodo, kad dėl brangstančių energijos išteklių pagrindinių ūkio sektorių įmonės gali negauti nuo 1,1 mlrd. iki 3,7 mlrd. litų tikėtino pelno. Ši suma svyruoja priklausomai nuo to, kaip šiemet keisis energijos išteklių kainos. “Mes parengėme optimistinį, realistinį ir pesimistinį scenarijus. Skaičiavome, kad kuras, nuo kurio priklauso šilumos ir energijos kainos, pagal optimistinį scenarijų brangs 15 proc., pagal realistinį - iki 25 proc., o pagal pesimistinį scenarijų gali brangti 50 proc.”, - vakar spaudos konferencijoje teigė “KPMG

Baltics” patarėjas Mindaugas Aleška. Pasak jo, vidutiniškai 1,48 karto pabrangę energijos ištekliai pagrindiniams verslo sektoriams šiemet leistų dirbti vis dar pelningai. Tačiau M.Aleška atkreipė dėmesį, kad žvelgiant į sektorius atskirai išryškėja, jog kai kuriems sektoriams pražūtingas gali būti ir nedidelis kainų šuolis. “Statybų sektorius nepelningai dirbtų jau 15 proc. padidėjus išteklių kainoms, o paslaugų sektorius - padidėjus energetinių išteklių kainoms 2,94 karto”, - teigė M.Aleška. Transporto sektorius imtų dirbti nepelningai energijos išteklių

Dėl brangstančių energijos išteklių pagrindinių ūkio sektorių įmonės gali negauti nuo 1,1 mlrd. iki 3,7 mlrd. litų tikėtino pelno. kainoms išaugus 54 proc., žvejybos ir miškininkystės - 74 proc., pramonės 76 proc., o prekybos - 94 procentais.

Tyrime teigiama, kad augančiai Lietuvos ekonomikai reikia daugiau energijos išteklių - nors pernai elektra ir šilumos energija įmonėms brango 12 proc., kuras - 20 proc., tačiau bendros įmonių sąnaudos energijos ištekliams didėjo 61 procentu. Didžiausias energijos išteklių sąnaudų vidurkis 20062011 metais buvo transporto sektoriuje - 10,8 proc., kiek mažesnis žvejybos ir miškininkystės sektoriuje - 7,4 proc., pramonės - 5,5 proc., paslaugų - 4,1 proc., statybų - 3 proc.

•

BNS, LŽ

2013 02 21 Lietuvos žinios

Verslas

Mobiliųjų rinka tendencijoms nepasidavė LINA MRAZAUSKAITĖ

Kai visame pasaulyje mobiliųjų telefonų rinka traukiasi, Lietuvoje ji vis dar auga. Prekybininkai stagnacijos nejaučia, tačiau telekomunikacijų operatoriai ragina nesitikėti tokios pat sparčios mobiliųjų telefonų skvarbos kaip anksčiau. Praėjusiais metais mobiliųjų telefonų pardavimas visame pasaulyje sumažėjo pirmą kartą nuo 2009-ųjų. Tai pranešė analitinė bendrovė “Gartner”. Naujausi duomenys parodė, kad pardavimas pernai sumažėjo 1,7 proc., iki 1,75 mlrd. vienetų. “Sunkios ekonominės sąlygos, kintančios vartotojų nuotaikos ir įtempta rinkos konkurencija susilpnino mobiliųjų telefonų pasaulio rinką”, - teigė “Gartner” analitikas Anshulas Gupta. Lietuvoje, technologijų rinkos tyrimų kompanijos “GfK Retail and Technology” duomenimis, mobiliųjų telefonų pardavimas pernai augo 6 procentais. Iš viso Lietuvoje praėjusiais metais buvo parduota 850 tūkst. mobiliųjų telefonų, jų vertė siekė 64 mln. eurų (220 mln. litų). Eduardo Grybovo, “GfK Retail and Technology” padalinio Lietuvoje vadovo, teigimu, telefonų rinkoje juntamas cikliškumas, tad tikėtina, kad šiais metais telefonų rinka trauksis. “Vis dėlto šių metų sausio mėnesį, palyginti su 2012-ųjų sausiu, pastebėtas nežymus telefonų pardavimo augimas”, - pridūrė jis. E.Grybovas taip pat prognozavo, kad išmaniųjų telefonų bus parduodama vis daugiau ir šiais metais jie sudarys 65-70 proc. visų parduotų telefonų. Pernai išmaniųjų telefonų rinka Lietuvoje augo 47 proc., jų iš viso parduota 317 tūkst. vienetų. “Gartner” tyrimas taip pat atskleidė, kad nors bendras mobiliųjų telefonų pardavimas smuko visame pasaulyje, išmaniųjų telefonų sektorius toliau klesti - šiais metais pirmą kartą brangesni prietaisai sudarė daugiau nei pusę visos rinkos pardavimo.

Krizė ilgai netruko Dar 2009 metais lietuviai gavo “mobiliausiųjų” pasaulyje titulą - tuo metu

Po sunkmečio mobiliųjų telefonų paklausa atsitiesė, tačiau rinkos augimas nebebuvo toks pastebimas kaip anksčiau. / LŽarchyvo nuotraukos

E.Pangonio teigimu, šalies gyventojai seka sparčiai tobulėjančias mobiliąsias technologijas ir nori įsigyti geriausius mobiliuosius telefonus.

vienas “The Economist” leidinių paskelbė, kad Lietuva pagal mobiliųjų telefonų skaičių 100 gyventojų lenkia visas pasaulio šalis. Leidinyje teigiama, kad Lietuvoje 100 gyventojų teko 138,1 mobiliojo ryšio abonento. Tačiau net ir aktyviai mobiliaisiais telefonais besinaudojančių lietuvių įpročius sunkmetis pakoregavo. Bendrovės “Mobili linija” vadovas Edas Pangonis neslėpė, kad ypač sunkus buvo pirmasis krizės pusmetis, kai gyventojai liovėsi lankytis mobiliųjų telefonų parduotuvėse. Mėginant prisitaikyti prie naujų

rinkos sąlygų bendrovei teko parduotuves uždarinėti. “2010 metais buvo pastebimas pardavimo sulėtėjimas, tačiau gyventojai pamatė, kad karas nevyksta, ir vėl pradėjo pirkti mobiliuosius telefonus. Šis sektorius visiems labai įdomus - juk dabar visi apsikabinę telefonus”, - sakė E.Pangonis. Įmonės vadovas patikino, kad sunki situacija rinkoje ilgai netruko - pardavimas vėl ėmė augti. 2011 metais “Mobili linija” pardavė apie 70 tūkst., o pernai - jau apie 85 tūkst. mobiliųjų telefonų.

Parduoda mažiau Tuo metu telekomunikacijų operatoriai rinkos atsigavimo dar nejaučia ir

pernai mobiliųjų telefonų teigia pardavę mažiau. Bendrovės “Tele2” viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas pabrėžė, kad mobiliųjų telefonų skvarba Lietuvoje ir taip itin didelė. Todėl tikėtis spartaus jų skaičiaus augimo esą sunku. Bendrovės “Omnitel” ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė sakė Lietuvoje pastebinti tokias pat tendencijas kaip ir užsienyje. Anot jos, mobiliųjų telefonų pardavimas praėjusiais metais nebeaugo, nes mažėjo paprastų telefonų poreikis. Tuo metu išmaniųjų telefonų buvo parduota daugiau. Išmaniųjų telefonų populiarumą teigė pastebėjęs ir bendrovės “Bitė Lietuva” generalinis direktorius Chrisas Robbinsas. Tačiau apskritai, anot jo, mobiliųjų telefonų pernai buvo parduota mažiau nei 2011 metais.

Renkasi geriausius “Išmaniųjų telefonų pardavimas 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, padidėjo 9 procentais. Tačiau 2011 metai išsiskyrė didžiuliu augimu: išmaniųjų pardavimas augo kone dvigubai”, sakė D.Selickaitė. Jos teigimu, pastaraisiais mėnesiais ir šventiniu laikotarpiu tarp lietuvių populiariausi buvo tokie

patys išmaniųjų telefonų modeliai kaip ir Vakarų Europos šalyse. Be to, mūsų krašto gyventojai mielai renkasi naujoves, todėl, pavyzdžiui, naujasis “iPhone5” populiarumu jau lenkia visus ankstesnius “iPhone” modelius. E.Pangonio teigimu, gyventojai dairosi į pačių brangiausių telefonų kategoriją. “Telefonai kiekvieną dieną tobulėja, o žmonės visą laiką nori pačių geriausiųjų. Anksčiau ar vėliau jie tokius ir įsigyja”, - patikino bendrovės “Mobili linija” vadovas. Tačiau jis sakė nemanąs, kad gyventojai išmaniuosius telefonus renkasi veikiau dėl mados nei dėl papildomų funkcijų. Anot pašnekovo, turėdami prabangius telefonus žmonės tiesiog geriau jaučiasi, nes tokia technika veikia sklandžiau. Tačiau A.Baranauskas pabrėžė, kad išmanieji telefonai nebūtinai yra brangūs. Todėl pastebima, kad pasirodžius kokybiškiems ir nebrangiems aparatams jų skaičius tinkle sparčiai auga. “Šiandien ketvirtadalis mūsų tinkle esančių telefonų yra išmanieji, ir ši dalis didėja itin greitai”, - sakė jis. Pašnekovas taip pat pridūrė, kad vartotojai išlaidauja jau mažiau, todėl prieš kelerius metus pastebėtas lietuvių įprotis turėti po keletą mobiliųjų telefonų pastaruoju metu nėra būdingas. “Šiandien vartotojai labiau skaičiuoja ir dažniau renkasi vieną aparatą”, - sakė jis.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 02 21, LB

3,4528 2,5747 2,9938 2,7957 4,1258 1,3606 4,6290 3,9716 1,1868 2,7575 1,7113 4,9357 2,1274 4,6549 8,2868 8,5652 4,0840 1,4497 3,1679

-0,5593% -0,4443% -0,2754% -0,5090% +0,1323% +0,0022% -0,8712% +0,2949% -0,4533% -0,5084% -0,0122% -0,4042% +0,0344% +0,5901% -0,2802% +0,2840% -1,0002% -0,6092%

Įšaldyti valstybės milijonai Iš biudžeto bus įlieta 800 mln. litų valstybės pinigų Ūkio banko gaisrui gesinti. Dar 80 mln. litų valstybei priklausančių lėšų įšaldyta uždaryto banko sąskaitose ir dalis jų gali pražūti. Ministrų kabinetas vakar posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui suteikti Indėlių ir investicijų draudimo fondui iš valstybės biudžeto iki 800 mln. litų finansinę injekciją, kuri būtų naudojama perleidžiant dalį Ūkio banko turto Šiaulių bankui. Valstybės įmonei “Indėlių ir investicijų draudimas” suteikiama iki 800 mln. litų paskola. Valstybei dėl to pačiai teks skolintis. “Dalį reikalingų lėšų mes turime valstybės ižde. Galbūt dalį lėšų reikės pasiskolinti ir tai mes ruošiamės padaryti vidaus rinkoje”, - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra teigęs, kad sėkmingai baigus derybas su Šiaulių banku dėl Ūkio banko dalies turto ir

įsipareigojimų perleidimo gali prireikti maždaug 800 mln. litų bendrovės “Indėlių ir investicijų draudimas” įnašo. Jis padengtų skirtumą tarp perimamų apdraustų indėlių ir “gerojo” turto. Be to, sąskaitose Ūkio banke įstrigo apie 80 mln. litų valstybės įmonių ir įstaigų lėšų, dauguma jų neviršija sumos, kurią apdraudžia valstybė - 345 tūkst. litų (100 tūkst. eurų). Šią ribą viršijančias sumas šiame banke laikė apie 20 viešojo sektoriaus įmonių ir įstaigų. Tokius skaičius, BNS ži-

džetines įstaigas bei įmones, Ūkio banke laikiusias dideles sumas. Tačiau, pasak jo, apie blogą tokių įmonių ar įstaigų situaciją dėl to, kad jos neturi veiklai lėšų, nebuvo kalbėta. J.Razma teigė, kad Biudžeto ir finansų komitetas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių šios viešojo sektoriaus įstaigos Ūkio banke laikė dideles lėšas. Ūkio banko veikla buvo sustabdyta vasario 12 dieną, o šį pirmadienį Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankas bus skaidomas į “blogąjį” ir “gerą-

345 tūkst. litų ribą viršijančias sumas Ūkio banke laikė apie 20 viešojo sektoriaus įmonių ir įstaigų. niomis, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikė Lietuvos banko vadovybė. Konservatorius Jurgis Razma parlamentinei Antikorupcijos komisijai siūlo domėtis, kodėl kai kurios viešojo sektoriaus įstaigos Ūkio banke laikė dideles pinigų sumas. J.Razma patvirtino, kad komitete buvo kalbėta apie biu-

jį”. Dėl “sveikosios” banko dalies perėmimo derasi Šiaulių bankas. Tikimasi, kad derybos gali būti baigtos jau šią savaitę, o paslaugos Ūkio banko klientams gali būti atnaujintos kitą savaitę.

•

LŽ, BNS

Dėl “sveikosios” Ūkio banko dalies perėmimo derasi Šiaulių bankas. Romo Jurgaičio nuotrauka

2013 02 21 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

Vietoj valiklio - karščio pliūpsnis Riebalais aptaškytos arba prisvilusios orkaitės valymą daugelis šeimininkių laiko vienu nemaloniausių buities darbų, tačiau didžiulis karštis gali nors truputį palengvinti orkaitės priežiūrą. Atrodo neįtikėtina, kaip kaitinant įmanoma išvalyti nešvarumus, atsiradusius orkaitėje būtent dėl karščio, tačiau buitinės technikos kūrėjai tam pritaikė pirolizės procesą. Pirolizė - tai organinės kilmės medžiagų skaidymas kaitinimu be oro. Pavyzdžiui, esant 200 laipsnių karščiui riebalai tik spragsi ir taškosi, bet temperatūrą padidinus iki 500 laipsnių jie sudega į pelenus ir ant orkaitės sienelių nešvarumų nelieka nė žymės. Likusius pelenus užtenka sušluoti nuo orkaitės dugno ir nebereikia jokių papildomų chemikalų.

Palengvina buitį Savaiminis orkaitės išsivalymas nėra visiška naujiena. Orkaitės, turinčios šią funkciją, Lietuvoje pardavinėjamos jau daugiau nei penkmetį, bet išgirdę apie pirolizę daugelis vis dar išpučia akis, nesuprasdami, kas tai yra. Vos pasirodžiusios rinkoje šios orkaitės buvo labai brangios, todėl jas įsigyti galėjo nedaugelis. Pirolizės funkciją turėjo tik garsiausių prekės ženklų orkaitės, bet plečiantis gamybai savaiminio išsivalymo kaitinimu funkciją ėmė diegti ir pigesnių prietaisų gamintojai. Žinomų prekės ženklų orkaitės su pirolize taip pat kiek atpigo. Dabar jos maždaug 500-1000 litų brangesnės nei analogiškų savybių orkai-

tes, neturinčios tokios funkcijos. Parduotuves “Topo centras” valdančios bendrovės “Topo grupė” viešųjų ryšių projektų vadovė Eglė Žemaitienė tvirtino, kad orkaitės su pirolize vis populiarėja ir sudaro apie 20-30 proc. visų parduodamų orkaičių. “Tai yra didelis patogumas žmogui - įsigijus orkaitę su šia funkcija taupomas laikas ir jėgos orkaitei valyti, šveisti, grandyti”, - tvirtino ji. Dažniausiai valymo karščiu funkcija būna įmontuojamose orkaitėse, nors galima ją rasti ir laisvai statomose orkaitėse, bet, pasak pašnekovės, tai nėra taip populiaru. Pirolizė labiausiai palengvina buitį tiems, kurie gamina orkaitėje daug ir dažnai arba tiesiog nemėgsta teptis rankų. Ji niekaip neveikia maisto gaminimo proceso ar skonio ir skirta tik orkai-

Pirolizė niekaip neveikia maisto gaminimo proceso ar skonio, ji skirta tik tvarkymuisi palengvinti. tės priežiūrai palengvinti. “Kiek kartų galima naudoti šią funkciją, nėra ribojama. Ją reikia naudoti tada, kai reikia - jeigu daug gaminome savaitgalio ar švenčių dienomis, tai ir naudojame šią funkciją”, - aiškino E.Žemaitienė.

Išvalo ne viską Pirolizė gerokai palengvina ruošą virtuvėje, tačiau po gaminimo orkaitėje nepakanka tik spustelėti mygtuką. Valymui karščiu taikoma

nauda verta už šią funkciją mokamų pinigų. Buitinių prietaisų taisymu užsiimančios įmonės “Šneiderio elektronika” vadovas Gintaras Šneideris neįžvelgė didelės pirolizės naudos. Pasak jo, dalis gyventojų net turėdami orkaitę su šia funkcija jos beveik niekad nenaudoja. “Žmonės nori turėti prietaisą su visais pranašumais, bet kai ateina laikas naudotis, pirolizės daugelis net nejungia, nes tai papildomos išlaidos”, - pažymėjo pašnekovas.

Brangus patogumas

Valant pirolize nešvarumai visiškai išdega ir paviršius atrodo it naujas, o šveičiant rankomis darbas užtrunka. / LŽ archyvo nuotrauka daugybė išlygų: prieš jungiant pirolizę iš orkaitės reikia išimti kepamąsias skardas, tinklelį, riebalų filtrą, bėgelius ir skardų laikiklius. Visa tai teks plauti rankomis, nes pirolizės būdu gali būti valomos tik orkaitės sienelės ir valyti kaitinimu pritaikytos kepamosios skardos. Taip pat reikia perbraukti skudurėliu ir surinkti stambesnius trupinius, kad šie neužsiliepsnotų, ir tik taip paruošus orkaitę galima įjungti savaiminį išsivalymą. Pirolizė trunka nuo 1 iki 3

valandų, per tą laiką ir dar apie pusvalandį po to orkaitės durelės lieka užrakintos dėl saugumo, tačiau prietaiso negalima palikti be priežiūros. Be to, prieš montuojant orkaitę su šia funkcija reikia atkreipti dėmesį, ar baldai tam pritaikyti - apatinė spintelės, į kurią montuojama orkaitė, plokštė turi būti trumpesnė už šonines sieneles ir ne ilgesnė nei 53 cm, kad pakaktų oro ventiliacijai. Dėl minėtų apribojimų reikia gerai pasvarstyti, ar pirolizės teikiama

Priklausomai nuo gamintojo ir pirolizės intensyvumo, per vieną kartą sunaudojama 2-6 kW elektros, taigi vienas automatinis valymas atsieina 1-3 litus. G.Šneideris pasakojo, kad kartais klientai neleidžia jungti šios funkcijos net suremontavus orkaitę, kai reikia patikrinti jos veikimą. “Žmonės patys sako: “Nejunkite, mes pirolizės ir taip nenaudojame.” Ji tikrai ne visiems reikalinga”, - tvirtino jis. Tačiau ketinančius pirkti orkaitę su pirolize ir valymą karščiu jungti dažnai G.Šneideris nuramino, kad gedimų baimintis nereikia. Pasak jo, pirolizės funkcijai į orkaitę nemontuojamos jokios papildomos detalės, ją atlieka tie patys kaitinimo elementai, kurie naudojami maisto gaminimui, tik per pirolizę jie įkaista iki itin aukštos temperatūros. “Neteko susidurti su atveju, kad būtų sugedusi tik ta funkcija. Pasitaiko tik kitų funkcijų gedimų, orkaitė ima nekaisti iš apačios ar iš viršaus, tada ir pirolizė neveikia”, sakė jis.

•

Naujai atgimusios atraižos Jei po remonto likusias tapetų atraižas gaila išmesti, pasitelkus vaizduotę jomis galima atnaujinti bet ką - nuo mažos dėžutės iki pagrindinės kambario sienos. Tapetų likučiais dekoruoti daiktai lengviausiai ras vietos romantiško stiliaus namuose, vaikų kambariuose ar didelėse erdvėse, bet savaip atnaujinti daiktai gali būti pritaikyti ir moderniems ar klasikiniams interjerams.

Baldų spalvos Lengviausia tapetų likučiais atnaujinti lygius paviršius, bet kad ir koks būtų atnaujinamas paviršius, svarbu dirbti kruopščiai ir atidžiai. Verta skirti daugiau laiko tiksliai išmatuoti, kokio gabalėlio reikia, ir jį lygiai užklijuoti nepaliekant jokių oro burbuliukų ar užlinkusių kraštelių. Tai būtina, nes tapetais dekoruotas daiktas, jeigu priklijuojama nelabai tvarkingai, gali atsidurti per žingsnį nuo darželinuko lygio darbelio. Tapetais apklijavus paprastą, morališkai pasenusią knygų lentyną baldas taps kambario akcentu. Jei likučių nedaug, galima apklijuoti ne visą baldą, o tik vidines ar išorines jo sieneles arba lentynas. Jei prieškambaryje stovi atvira spinta, jai lengvumo suteiktų ant užpakalinės sienelės priklijuoti tapetai, atspalviu ar raštais panašūs į sienų dažus. Įdomiai atnaujinti galima ir spintelių dureles. Iškirpus kiek mažesnius nei durelės stačiakampius, juos reikėtų užklijuoti ant durelių, o kraštelius apklijuoti plonomis reljefinėmis juostelėmis iš medžio ar putplasčio.

Tapetų likučiais galima išklijuoti ne tik sieną, bet ir sukurti namų akcentus. / Bhg.com nuotraukos Viską atlikus, juosteles ir neuždengtą durelių dalį reiktų nudažyti prie tapetų derančia spalva. Taip paprastos durelės virs jaukiais provanso ar klasikinio stiliaus akcentais.

Grožis iš nieko Jei nesinori atnaujinti baldų, tapetų gabalėlius galima panaudoti “greitam menui” - lengvai pagaminamiems paveikslams ir sienų dekoracijoms. Koridoriuje klijuotų tapetų likučius panaudojus nuotraukoms pasportuo-

ti ir jas pakabinus svetainėje ar miegamajame galima lengvai susieti abi patalpas. Tą patį galima pasiekti ir tapetais apklijavus nuotraukų rėmelius kas priimtiniau, galima pasirinkti pagal interjero stilių. Tapetą priklijavus prie prekybos centruose parduodamų rėmelių su įtempta drobe lengva sukurti pavasarišką dekoraciją. Viena iš idėjų ant tapeto užrašyti mėgstamą įkvepiančią frazę ir prie rėmelio prikalti mažytę lentelę vietoj lentynėlės. Ši

lentynėlė turėtų būti tokia maža, kad ant jos tilptų tik miniatiūrine vaza paversta taurelė, į kurią būtų merkiamos pirmosios pavasario gėlės. Vaikų kambariuose tapetais galima papuošti bemaž bet ką, kad ir paprastas, nuo maisto produktų ar žaislų likusias dėžutes, ir taip jas paversti pieštukinėmis, papuošalų dėžutėmis ar smulkmenų dėtuvėmis. Tačiau tapetų likučiai tinka ne tik smulkiems papuošalams. Jeigu ketinate ryškiau tapetuoti vieną kamba-

rio sieną ir niekaip negalite apsispręsti dėl labiausiai tinkančio rašto, galite ant sienos suklijuoti visų patikusių tapetų atraižas. Tokiam, į skiautinių antklodę panašiam kūriniui, pirmiausia reikėtų ant sienos užklijuoti didžiausius tapetų gabalus, padengiančius visą plotą. Paskui ant viršaus galite klijuoti surinktus tapetų pavyzdžių gabalėlius ir taip sukurti nepakartojamą unikalų raštą.

•

Puslapį parengė ILONA STAŠKUTĖ

2013 02 21 Lietuvos žinios

Kultūra

Vilniaus knygų mugė 2013

“Nedavęs įsakymo”, davė asmeninį leidimą MODESTA KAIRYTĖ

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas lapkritį Maskvoje pristatė savo naujausią knygą - autobiografiją “Vienui vienas”, kuri per Vilniaus knygų mugę pristatoma ir Lietuvos skaitytojams. Šis kontroversiškai vertinamas politikas Lietuvos visuomenės daugumos priešiškumą pelnė dėl Sausio 13-osios įvykių. Savo naujojoje knygoje buvęs SSRS CK generalinis sekretorius M.Gorbačiovas ir vėl neigia prisidėjęs prie kruvinosios 1991 metų nakties. Jo teigimu, “tragišku kraujo praliejimu, kuris jau pats savaime nepaprastai skausmingas, buvo plačiai pasinaudota siekiant grynai politinių tikslų”. Norėdami objektyviai įvertinti M.Gorbačiovo kalbas, paprašėme buvusio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio atsakyti į keletą klausimų, susijusių su Sovietų Sąjungos vadovu.

Ne pagal planą - Kaip vertinate M.Gorbačiovo valdymo metais įvykdytas reformas? - Dalinės reformos buvo projektuojamos, kai kurie pradiniai ir principiniai dalykai buvo paskelbti ir pradėjo veikti (vadinamasis “viešumas”, t. y. politiniai debatai, buvo leidžiami atstovų rinkimai), tačiau ir stabdomos. Pavyzdžiui, Grigorijaus Javlinskio “500 dienų planui” M.Gorbačiovas pritarė, o kitą dieną, po neaišku kaip praleistos nakties, jį jau atmetė. Esminiai pokyčiai vyko ir įvyko ne pagal M.Gorbačiovo grupės planą, tad apie jo asmeninį “valdymą” ir tuo metu “įvykdytas” reformas reiktų svarstyti realiau. - Kokių, jūsų manymu, svarbių klaidų M.Gorbačiovas padarė norėdamas atvesti Sovietų Sąjungą į demokratijos kelią? - Neatrodo, kad jis išties norėjo tikros demokratijos, tad ir klausimas turėtų būti kitoks: kur apsiskaičiavo? Aišku, kad nesuvokė realybės ir nedrįso prisiimti rizikingos atsakomybės. Netrukus bėgo paskui įvykius.

1990 metų sausio 11 diena. SSRS CK generalinio sekretoriaus M.Gorbačiovo apsilankymas Lietuvoje. / Vladimiro Gulevičiaus nuotrauka

V.Landsbergis: “Jam nepatiko Lietuvos savarankiškumas, kuriam atstovavau, ir pataikavimo stoka.” Pristigo laiko - Kuo M.Gorbačiovo vykdytos reformos buvo naudingos Lietuvai? - Pradinės reformos arba permainos demokratijos kryptimi atvėrė mums kelių reikalauti tikros demokratijos, parlamentiniu būdu siekti Lietuvos nepriklausomybės ir ją atkurti. Tačiau sumanyta SSRS “federalizmo” reforma, pagal kurią esamos ir skubiai kuriamos autonomijos galėtų apsiskelbti ir tapti tiesioginiais “Sąjungos” subjektais neturėdamos vadinamųjų sąjunginių respublikų sutikimo, Kremliui agresyviai ignoruojant Lietuvos ne-

priklausomybę ir šantažuojant RSFSR, Ukrainą, Pietų Kaukazo šalis, galėjo tapti mirtinai pavojingu imperializmo ginklu ir karinio ginklo siautėjimu. Laimei, M.Gorbačiovo “reformatoriai” pristigo tam laiko. - Koks buvo jūsų santykis su šiuo politiku? - Jam nepatiko Lietuvos savarankiškumas, kuriam atstovavau, ir pataikavimo stoka. Siūlomam normaliam partneriškam bendradarbiavimui jis dar nebuvo pribrendęs, akivaizdžiai erzinosi, mėgo primesti savo viršenybę. Ignoravo net Rusiją - jos parlamentą ir įstatymus, - tad Lietuva jam tuo labiau atrodė menkas kliuvinys. Turėjome įrodyti, kad yra kitaip. - Išslaptintame Švedijos diplomatinio susirašinėjimo dokumente teigiama, jog M.Gorbačiovas sutiko, kad Lietuvos nepriklausomybė būtų paskelbta, tačiau esą už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir norėjo, jog Klaipėda taptų Kaliningrado

srities dalimi. M.Gorbačiovas tai neigia. Gal galite pakomentuoti? - To turinio reikalavimai arba šantažavimai yra žinomas faktas, jie skambėjo ne kartą. (Algirdas Brazauskas perdavė Lietuvos Sąjūdžio vadovybei ir panašiai). Tačiau neatrodo, kad su Švedija ar per Švediją galėjo eiti kokios nors realios derybos.

Žaidimas žodžiais - Savo naujausioje knygoje “Vienui vienas” M.Gorbačiovas teigia, kad įsakymo kariniams daliniams šturmuoti televizijos centrą nedavė, pasak jo, tuo “buvo plačiai pasinaudota siekiant grynai politinių tikslų”. Kaip manote, ar jis palaikė šią idėją ir tiesiog nenorėjo prisiimti atsakomybės, ar tai buvo jo “duoklė” aršiems komunistams, nors pats tikrai nepritarė tokiems veiksmams? - Nuolatinis veidmainiškas žaidimas žodžiais. “Nedavęs įsakymo” tą naktį, davė asmeninį leidimą kiek anksčiau

(liudija M.Gorbačiovo biografas A.Gračiovas), o tą naktį stebėjo savo dalinių, tarp jų ir “Alfos” šturmuotojų puolimą Vilniuje - tad nemiegojo, kaip melavo jo štabas, - ir gaudamas informacijos apie vykdomas žudynes, net Boriso Jelcino tiesioginį reikalavimą liautis, tų žudynių nestabdė. - Kaip vertintumėte M.Gorbačiovo elgesį per pučą? Ar tai buvo jo lemtinga klaida, kuri leido B.Jelcinui bent trumpam iškilti? - Porą dienų prieš numatomą ir paskelbtą naujosios “Sąjungos” sutarties pasirašymą (be Baltijos valstybių ir Pietų Kaukazo respublikų) SSRS prezidentas su šeima išvyko atostogų į ramų kampelį prie Juodosios jūros. Vien tai rodo, kad jis žinojo apie būsimą prevencinį pučą (ir kad pasirašymo nebus) ir labai galėjo būti sąmokslo dalyvis. Praliejus kraują “be jo” ir užgniaužus demokratiją, tikriausiai būtų grįžęs kaip “taikytojas”, SSRS gelbėtojas ir Vakarų nuramintojas.

•

Trumpai knygų mugėje. Balsuoti buvo galima Metų knygos rinkimų interneto svetainėje, siųsti laiškus elektroniniu ir paprastu paštu. Rengėjų teigimu, šįkart akcija sulaukė rekordinio skaitytojų susidomėjimo - už geriausias knygas balsavo beveik 16 tūkst. skaitytojų. Šį kartą buvo pasiūlyta rinktis iš 18 kūrinių.

PATRIOTŲ PREMIJA

A.Šlepiko romanas “Mano vardas - Marytė” - tarp geriausių Metų knygų. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

METŲ KNYGA Metų knyga suaugusiųjų kategorijoje išrinktas Alvydo Šlepiko romanas “Mano vardas - Marytė”, poezijos kategorijoje - Rimvydo Stankevičiaus knyga “Ryšys su va-

daviete”. Paauglių kategorijoje skaitytojai geriausia pripažino Kristinos Gudonytės knygą “Ida iš šešėlių sodo”, o vaikų kategorijoje - Kęstučio Kasparavičiaus kūrinį “Sapnų katytė”. Laureatai bus apdovanoti sekmadienį, vasario 24 dieną, Vilniaus

Vilniaus knygų mugėje šiandien bus apdovanoti Patriotų premijos laimėtojai. Vaikų knygos kategorijoje Patriotų premiją pelnė Vilės Vėl (Vilijos Dailidienės) “Kaip mes išgarsėjome”. Apdovanojimas už patriotinę beletristinę knygą skirtas romano “Mano vardas - Marytė” autoriui Alvydui Šlepikui, o už patriotinę mokslinę studiją “Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje” premiją pelnė Dangiras

Patriotų premiją V.Vėl pelnė už knygą “Kaip mes išgarsėjome”. Mačiulis, Rimvydas Petrauskas ir Darius Staliūnas. Skirtingai nei ankstesniais metais, šiemet Krašto apsaugos ministerija įsteigė tris premijas už knygas vaikams ir suaugusiesiems. Anksčiau tokios premijos būdavo dvi. Premijos dydis - 2,5 tūkst. litų, vieną iš apdovanojimų

/ lrt.lt

laimėjęs autorių kolektyvas pasidalys šią sumą. Šiemet konkurso dalyviai vertinti pateikė 41 įvairių žanrų knygą, kurios buvo išleistos 2012 metais. Premijai už patriotinę knygą vaikams buvo pateikta 12 knygų. LŽ, BNS

2013 02 21 Lietuvos žinios

Kultūra

Vilniaus knygų mugė 2013

K.Abdolah gali viską, tik ne grįžti namo Šiandien prasidėjusios Knygų mugės svečias, persų rašytojas Kaderas Abdolah pasirinko Nyderlandus ir olandų kalbą, kad galėtų nevaržomas kalbėti apie dramatiškus tėvynainių likimus. kabarotis pasiuntinybės sienomis. Nepaprasta patirtis, nepamirštamas laikas. Tada buvau dvidešimt penkerių. Tarp šimtų barzdotų musulmonų pamačiau gražią vienplaukę aštuoniolikmetę, kuri baikščiai gūžėsi prie sienos. Pribėgau ir išvedžiau ją iš ten. Iškart pasijutau įsimylėjęs. Paklausiau: “Ar tekėsi už manęs?” Ji atsakė: “Taip.” Ir mes susituokėme. - Kaip ir per kur atvykote į Nyderlandus? - Pabėgęs jaučiausi lyg naujai gimęs. Tiesa, tas gimimas buvo kupinas rizikos. Apie Nyderlandus nežinojau nieko, tik šiek tiek - apie Amsterdamą. Ir nebuvau girdėjęs jokio olandiško žodžio. Nyderlandus pasiekiau po pusantrų metų nuo pabėgimo. Oho! - buvau pritrenktas - viskas čia atrodė kitaip nei mano matytuose filmuose apie Angliją ar Prancūziją. Pajutau kitokią baimę: nesuprantu nė žodžio, man trisdešimt treji. O juk noriu būti garsus rašytojas! Vis dėlto pabėgimas yra naudingas postūmis rašytojui. Linkiu jo kiekvienam menininkui.

MINDAUGAS KLUSAS, GABRIELĖ PATRIUBAVIČIŪTĖ

Iraną K.Abdolah grįžta tik savo knygose. Jose rašytojas vėl tampa jaunuoliu, vėl susitinka su savo giminaičiais, kaskart sąmoningai neria į svarbiausius šalies politinius įvykius. Deja, tikrovėje rašytojui sugrįžti namo - užginta. Daugiau kaip tuzino knygų autorius K.Abdolah (jo tikrasis vardas Hosseinas Sadjadi Ghaemmaghami Farahani) gimė 1954 metais. Teherane studijuodamas fiziką, įstojo į pogrindinės kairiųjų partijos, kovojusios su šacho diktatūra, vėliau - ir su ajatolų režimu, gretas, rengė publikacijas nelegaliam leidiniui. 1988 metais rašytojas buvo priverstas palikti tėvynę. Iš pradžių atsidūrė Stambule, jo gatvėse sutiko daug to paties likimo kraštiečių. Neseniai skaitydamas paskaitą Kalifornijos universitete rašytojas prisiminė, kaip korumpuoti turkų pareigūnai pabėgėliams “pardavinėjo” Vakarus: Niujorką už 10 tūkst. dolerių, Paryžių - už 7 tūkst., Londoną - už 6 tūkst., Berlyną - už 5 tūkst., Stokholmą - už 4 tūkst., Kopenhagą - už 3 tūkst. dolerių. Amsterdamas nekainavo nieko... Lietuvių kalba “Baltos lankos” išleido du K.Abdolah kūrinius - “Mano tėvo užrašų knygelė” (2011) ir “Mečetės namai” (2007). Pastarasis iraniečio romanas tapo antra geriausia visų laikų olandiška knyga ir pelnė rašytojui pasaulinę šlovę. “Mečetės namai” iškart sužavi paprastų Irano žmonių, papročių, kasdienybės grožiu, dvasingumu, išmintimi ir švelnia erotika. Rašytojas seka trijų giminių, gyvenančių viename name, sagą. Nors namų galva yra kilimų pardavėjas Aga Džanas, ne mažiau svarbus knygos personažas - jaunuolis Šahbalas. Autoriaus jis pristatomas kaip mečetės istoriją pasakojantis vyras ir mes savaime jį siejame su pačiu rašytoju. Kai senąją kultūrą reprezentuojantys veikėjai - neryžtingasis imamas Alsaberis, senelės Golbanu ir Golebeha, poetas Kazem Chanas - pasitraukia, supranti, kad persiška pasaka baigėsi. Ateina negailestingos permainos, kurias ištverti teks vidurinei ir jaunesniajai kartai. Knyga, prasidėjusi kaip poetiškas romanas, ilgainiui virsta įtemptu politiniu trileriu. “Mano tėvo užrašų knygelės” pasakotojas - emigrantas Ismailas, kurio rankose atsiduria jo kurčnebylio tėvo Akhos Akbaro keistais rašmenimis primarginta užrašų knygelė. Tyrinėjant ją pamažu atsiveria nepaprasta istorija, atskleidžianti ne tik Ismailo, bet ir viso Irano praeitį. “Lietuvos žinios” kalbino Vilniaus knygų mugės svečią, rašytoją Kaderą Abdolah.

Liesti Khomeini žmoną - Jūsų romanų pagrindinis veikėjas dažniausiai jaunas žmogus. Žinant kai kurias autoriaus gyvenimo detales, norisi klausti, koks tų knygų autobiografiškumas? Kuriam personažui - Šahbalui ar Ismailui jo atseikėta daugiau? - Galima tarti, jog visi veikėjai yra ir autobiografiniai, ir pramanyti. Esu tų paslaptingų namų kūrėjas. Išgalvojau rožes, žuvis, senąjį varną. Tačiau, kita vertus, tokiuose namuose

Pakelsime taures

Rašytojas K.Abdolah savo literatūrinį pseudonimą sudarė iš nužudytų bičiulių kurdų - daktaro Kadero ir architekto Abdolah - vardų. / Merlijno Doomerniko nuotrauka

prisiartinti, žvilgtelėti, paragauti, prisiliesti ir įsmukti į tokių žmonių kaip ajatola Khomeini pasaulį. Kaip rašytojui man buvo suteikta privilegija žengti į jo namus ir liesti jo žmonos apdarus ir baltinius.

sukūrėme. Namuose saugome jo užrašų knygeles. - Savo literatūrinį pseudonimą sudarėte iš nužudytų bičiulių kurdų - daktaro Kadero ir architekto Abdolah - vardų. Slapyvardį panaudojote savo pirmajai knygai. Kaip ji vadinosi ir kur buvo išleista? - Mano pirmoji knyga išleista 1980aisiais, praėjus metams po Islamo revoliucijos. Savo tikrojo vardo negalėjau rašyti, todėl rinkausi slapyvardį.

Iš galvos skausmo

Politinė melodrama

- Kurčnebylys Akha Akbaras sumano savąjį raštą, nusižiūrėjęs nuo Šafrano kalne esančio Persijos karaliaus Kyro dantiraščio. Tai vienas poetiškiausių knygos epizodų, iš kurio atpažįstame didžiąją literatūrą. Ar saugote tėvo užrašus? - Aš išmokiau savo kurčnebylį tėvą rašyti tuo ypatingu jo raštu. Jam nuolat skaudėdavo galvą, tačiau niekas nesuprato kodėl. Man vieninteliam buvo aišku: jis tiesiog nori išreikšti save, bet nežino jokios kalbos. Ir mes ją jam

- Palankių vertinimų Vakaruose sulaukiantis filmas “Argo” nušviečia vieną iš daugelio islamiškos revoliucijos epizodų - JAV ambasados Teherane įkaitų dramą. Ką veikėte tomis dienomis? - Buvau jaunas kovotojas, dirbau pogrindinės kairiųjų partijos žurnalistu. Tomis dienomis prie ambasados netrūko įvykių. Mes, žurnalistai, žinojome, kad šis tas bus. Nuėjau tenai ir staiga pamačiau artėjant studentus, kurie šaukė: “Mirtis Amerikai!” Jie ėmė

Žodžiai stipresni už diktatorius. Vieną dieną šie piktadariai išnyks ir mano knygų veikėjai grįš į Iraną. man tikrai teko gyventi. Ten perskaičiau pirmąsias knygas ir parašiau pirmuosius savo apsakymus. Kuris veikėjas labiau autobiografiškas? Nežinau. Manau, esu toks pat kaip Ismailas ir Šahbalas. Nors nesu tikras, ar jiedu yra su manimi, ar nori būti manimi. Kiekvienas turime savo gyvenimą, savo meilių, o ir merginas bučiavome skirtingas. - Mečetės namų gyventojų dalyvavimas politiniuose įvykiuose užima kvapą. Jūsų veikėjai atsiduria pačiame jų centre. Tarkim, Nosratas ir Galgalas artimai bendrauja su tokiomis politinėmis figūromis kaip ajatolos Khomeini, Mohammadas Beheshti. Kas čia tiesa, o kas - tik literatūrinis pramanas? - Tai mūsų istorijos, kiekvieno mano tėvynainio istorijos. Troškome

- Dabartinį islamo raidos tarpsnį turbūt apibūdintume kaip nuolatinę konfrontaciją su Vakarais. Kokiais žodžiais šių dienų islamo istorija bus įvardyta po gero pusšimčio metų? - Taip, tiesa, tradicinis islamas yra priešiškas Vakarams. Tačiau pasaulis keičiasi. Islamas dabar yra antroji Europos religija. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad jis nėra nulietas iš geležies, tai - tradicija. Per penkiasdešimt metų Europos islamas bus visiškai kitoks nei Saudo Arabijoje, Turkijoje ar Maroke. Turėsime europietišką islamą, europietiškas musulmones, europietiškus musulmonus su išraiškingomis barzdomis, musulmonių lesbiečių, musulmonų homoseksualų ir daug seksualių meilių musulmonių merginų. - Jūsų gimtinė, taip pat Turkija, Egiptas buvo priverstinai modernizuojamos pagal vakarietišką modelį. Iš jūsų norėta atimti tai, ko mes jau netekome - papročių, tautosakinės tradicijos, tikėjimo. Koks jūsų požiūris į tautinio savitumo ir modernizacijos santykį? - Tokių senų šalių kaip Persija tradicijos yra ypač gražios. Gelminių pokyčių nebus, jie įmanomi tik paviršiuje. Persų, egiptiečių, lietuvių tradicijos ir papročiai tvirtai įsišakniję mūsų sąmonėje, kūnuose ir žemėje. Modernizacija negali pakeisti senutės mūsų sielos. Iraniečiai jau prieš 5 tūkstančius metų mėgo poeziją, mėgsta ją iki šiol. Prieš 3 tūkstančius metų didis persų karalius kalnų grotoje dantiraščiu išraižė poemą. Šiandien kiekviena persų mergaitė rašinėja mielus eilėraštukus į “Facebook”. - Daugumą kūrinių parašėte olandų kalba. Ar “Mečetės namai” išversti į persų kalbą, ar jie žinomi arabų skaitytojams? Koks Irano režimo požiūris į jūsų kūrybą? - Mano knygos išverstos į 30 pasaulio kalbų - persų tarp jų nėra. Jas draudžia režimas. Bet žodžiai stipresni už diktatorius. Niekada tuo neabejojau. Šie piktadariai vieną dieną išnyks ir mano knygų veikėjai grįš į Iraną. Mes keliausime kartu ir kelsime taures! Salam.

•

2013 02 21 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai PUIKI PRADŽIA Trečiadienį Italijoje prasidėjusio pasaulio slidinėjimo čempionato kvalifikacinės varžybos buvo itin sėkmingos mūsų slidininkėms. Moterų 5 km lenktynėse laisvuoju stiliumi visos trys sportininkės pateko tarp dešimties laimingųjų, kurios vasario 26 dieną vyksiančiose šios rungties varžybose kartu su pajėgiausiomis planetos slidininkėmis tęs kovą dėl medalių. Džiugu, kad slidinėjimo čempionate dalyvaujančios biatlonininkės Diana Rasimovičiūtė ir Natalija Kočergina atrankoje užėmė dvi pirmąsias vietas. Trečioji Lietuvos atstovė slidininkė Ingrida Ardišauskaitė užėmė septintąją vietą. Iš viso kvalifikacinėse varžybose startavo 44 sportininkės, kurios nebuvo įvykdžiusios Tarptautinės slidinėjimo federacijos normatyvų. Vakar atrankos barjerą įveikė ir Karolis Zlatkauskas. Jis pateko į pagrindines 15 km laisvuoju stiliumi varžybas. Kvalifikacijoje K.Zlatkauskas 10 km laisvuoju stiliumi lenktynėse užėmė septintąją vietą. Iš 67 startavusių sportininkų 10 atletų pateko į pagrindines varžybas ir ten konkuruos su pajėgiausiais planetos slidininkais. Nepasisekė Lukui Jakeliūnui, jis liko tryliktas - nuo 10 vietą užėmusio dano Oeysteino Slettemarko atsiliko vos 2,5 sekundės. Marijus Butrimavičius finišavo 35-as, Marijus Rindzevičius - 47-as.

“Arsenal” ligai vaistų nėra

“Arsenal” (raudona ir balta apranga) žaidimas šios komandos trenerį A.Wengerą varė į neviltį. / AFP/Scanpix nuotraukos VILMANTAS REMEIKA

T.LYDEKA - VILNIUJE Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vicečempionas Vilniaus “Lietuvos rytas” iki sezono pabaigos pasirašė sutartį su 29 metų 208 cm ūgio vidurio puolėju Tautvydu Lydeka. Druskininkietis šį sezoną pradėjo Samaros klube “Krasnyje krylja” (Rusija). Pasak sostinės ekipos internetinės svetainės, Ukrainoje, Graikijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Italijoje ir Rusijoje rungtyniavęs T.Lydeka profesionaliame Lietuvos klube žais pirmą kartą. Karjeros pradžioje krepšininkas metus žaidė antroje pagal pajėgumą šalies lygoje ir po sezono išvyko į Ukrainą, ten du sezonus vilkėjo Dnepropetrovsko “Dnepr” marškinėlius. Ilgiausiai T.Lydeka rungtyniavo Italijos čempionate: atstovaudamas Kantu “Pallacanestro” ir Pezaro “Scavolini” ekipoms jis per rungtynes vidutiniškai pelnydavo 6 taškus ir atkovodavo po 5 kamuolius. Praėjusią vasarą aukštaūgis pasirašė sutartį su Samaros komanda. Šį sezoną T.Lydeka jau buvo susitikęs su Vilniaus “Lietuvos rytu” VTB Jungtinės lygos mače sausį Samaroje, tuomet jis atakavo be klaidų, pelnė 10 taškų, atkovojo 5 kamuolius, o vilniečiai pralaimėjo A grupės lyderiams 72:89. VTB Jungtinėje lygoje T.Lydeka šį sezoną per rungtynes pelno vidutiniškai 7 taškus ir atkovoja 3 kamuolius.

PUSFINALIŲ VARŽOVĖS DNB LKF taurės moterų turnyre paaiškėjo pusfinalio poros. Antrojo atrankos etapo paskutiniosiose rungtynėse Kauno rajono komanda “Hoptrans-Sirenos” 81:36 (19:15, 24:5, 17:10, 21:6) įveikė Vilniaus “Jaunuosius talentus”, grupėje užėmė antrąją vietą ir pusfinalyje susitiks su antrajame etape pirmąją vietą užėmusia Klaipėdos “Fortūna”. “Jaunieji talentai” pusfinalyje stos prieš Vilniaus “Kibirkštį-VIČI-IKI”. LŽ

Vyrai prieš berniukus. Paskutinės Čempionų lygos rungtynės namie prieš ilgą pertrauką. Tokiais kritikos žaibais svaidėsi Londono “Arsenal” gerbėjai po beviltiško savo komandos žaidimo namie su Miuncheno “Bayern”. Pirmąsias Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynes “Arsenal” savo aikštėje pralaimėjo 1:3 ir turi labai mažai vilčių patekti į ketvirtfinalį. Londono ekipos žaidimą peikė kas tik norėjo - ir sirgaliai, ir ekspertai, ir komentatoriai. “Man gėda dėl “Arsenal” žaidimo. Jis tiesiog prastesnis. “Bayern” žaidė su didžiuliu pasitikėjimu ir vienybe, kovojo vienas už kitą”, - vertino buvęs Anglijos rinktinės žaidėjas Danny Millsas. Po rungtynių matydami nustebusį ir tuo pat metu sumišusį “Arsenal” žaidėjo Jacko Wilshere’o veidą, britų televizijos komentatoriai atvirai šaipėsi: “Jackas tiesiog negali tuo patikėti. Jis panašus į žmogų, ką tik pamačiusį naujausią “Indianos Džouns” seriją.”

Įtampa ir pyktis Prancūzas Arsene’as Wengeras “Arsenal” klubą treniruoja nuo 1996-ųjų, tačiau tokioje situacijoje tikriausiai dar nebuvo atsidūręs. Net prieš 17 metų, kai atvyko į Londoną ir ėmė kurti ateities komandą, prancūzas nejuto tokio spaudimo ir nesulaukė tiek kritikos, kiek patiria dabar. 2005 metų gegužės 21-ąją “Arsenal” iškovojo paskutinį trofėjų. Tai buvo Anglijos FA taurė. Vėliau “kanonieriai” kiekvieną sezoną patirdavo tik nusivylimus. Tai trunka jau aštuntus metus iš eilės. Ir šį sezoną Londono klubas greičiausiai liks be titulų. “Arsenal” jau baigė pasirodymą FA ir Lygos taurių varžybose, Anglijos čempionate yra tik penktas ir nuo lyderio “Man United” atsilieka net 21 tašku, o užvakar patyrė galbūt mirtiną “Bayern” smūgį. Įtampa paveikė ir A.Wengero nervus. 63-ejų specialisto santykiai su žiniasklaida pastaruoju metu pašliję. Kai rungtynių su “Bayern” išvakarėse britų

žurnalistai provokuodami pasiteiravo, ar jis neketina pratęsti sutarties su klubu, prancūzas įtūžo: “Jums trūksta titulų? Aš laimėjau FA taurę keturis kartus. Kas tai padarė daugiau sykių? Pasakykite bent vieną pavardę. Aš ketinu pralaimėti “Bayern”, kad jūs visi jaustumėtės laimingi.” Žinoma, A.Wengeras ironizavo, tačiau savo pažadą tesėjo. “Arsenal” tiesiog palindo po galinga “Bayern” mašina. Miuncheno ekipa nėra patyrusi pralaimėjimo kartėlio nuo praėjusio spalio, per rungtynes ji įmuša vidutiniškai 2,8 įvarčio. Savo jėgą vokiečiai parodė ir Londone.

Užtraukė varžovų himną Nors “Arsenal” buvo dvikovos šeimininkas, toks galėjo jaustis tik pirmąsias 5-6 minutes, kol kontroliavo kamuolį. Pirmasis rimtas “Bayern” išpuolis 7 minutę baigėsi Toni Krooso galingu ir tiksliu smūgiu. 21 minutę varžovų gynėjų nerangumu pasinaudojęs Thomasas Mulleris pelnė antrąjį įvartį, ir A.Wengeras iš nevilties užsidengė veidą. Po beviltiško pirmojo kėlinio antrajame šeimininkams trumpam buvo at-

Tokia kaina neišgąsdino “Bayern” sirgalių, jų iš Miuncheno atvyko 7 tūkstančiai. Linksmindamiesi iš širdies jie per rungtynes kūrė puikią atmosferą, o susitikimo pabaigoje subtiliai pasišaipė iš oponentų. Kai M.Mandžukičius pelnė trečiąjį įvartį, “Bayern” aistruolių armija užtraukė anglų futbolo himną “Football’s Coming Home”. Ši daina specialiai sukurta 1996 metais Anglijoje vykusiam Europos čempionatui. Šeimininkai tuomet tikėjosi nuskinti laurus, bet jų žygį į olimpą pusfinalyje nutraukė vokiečiai, vėliau Londone tapę Europos čempionais. Tad “Bayern” gerbėjai užvakar pasinaudojo proga užminti varžovams ant nuospaudos. Vos nuaidėjus finaliniam švilpukui vengdamas kamerų A.Wengeras spruko į stadiono užkulisius, net nepaspaudęs rankos varžovui Juppui Heynckessui. “Gėda. Kapituliacija be plano B”, prancūzą toliau pliekė pažeminti anglai. “A.Wengero sistema neveikia. Jis visuomet daro tą patį. Reikia keisti arba trenerį, arba sistemą”, - dar ilgai skambėjo ekspertų balsai. Atsakomosiose rungtynėse “Arsenal” ekipai būtina pelnyti 3 įvarčius.

A.Wengeras žurnalistams: “Jums trūksta titulų? Aš laimėjau FA taurę keturis kartus. Kas tai padarė daugiau sykių? Ketinu pralaimėti “Bayern”, kad jūs visi jaustumėtės laimingi.” gijusi viltis. 55 minutę savo tėvynainius tiksliu smūgiu galva nubaudė “Arsenal” legionierius iš Vokietijos Lukasas Podolskis. Londono ekipa kurį laiką stengėsi atakuoti, bet 77 minutę kapituliavo po kurioziškai praleisto įvarčio. Po Philippo Lahmo perdavimo Mario Mandžukičius krisdamas smūgiavo kamuolį kulnu ir šis, keista trajektorija pakilęs į orą, nusileido vartuose “Arsenal” vartininkui Wojciechui Szczesny už nugaros. Po šio epizodo beveik 60 tūkst. žiūrovų gretos Londono stadione pamažu ėmė retėti. Aistruolių nusivylimas suprantamas - jų klubas už bilietą prašo daug, tačiau demonstruoja prastos kokybės žaidimą. Dvikovos dieną bilietas į “Arsenal” - “Bayern” rungtynes kainavo 94 svarus (376 litus).

Tai bus itin sunku, nes šį sezoną “Bayern” per 15 rungtynių namie praleido tik 9 įvarčius. “Miunchene sieksime neįmanoma paversti realybe”, - tarė A.Wengeras.

Aistros dėl nuošalės Per kitas antradienio Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynes Portugalijoje kovojo vietos “Porto” ir ispanų “Malaga”. Lygos debiutantai Malagos futbolininkai elitiniame turnyre iki tol buvo nepralaimėję 8 rungtynių iš eilės, tačiau suklupo netinkamiausiu metu - Porto ekipa juos nugalėjo 1:0. “Dominavome, spaudėme varžovus ir neleidome jiems žaisti. Vienintelis dalykas, dėl kurio esu nepatenkintas - neįmušėme antrojo

STATISTIKA “Porto” - “Malaga”1:0 (0:0). Portas, 42 209 žiūrovai. Teisėjas - Markas Clattenburgas (Anglija). Įvartis - Joao Moutinho (56). Įspėtas - Manuelis Iturra (“Malaga”). Londono “Arsenal” - Miuncheno “Bayern” 1:3 (0:2). Londonas, 59 974 žiūrovai. Teisėjas - Sveinas Oddvaras Moenas (Norvegija). Įvarčiai - Lukasas Podolskis (55); Toni Kroosas (7), Thomasas Mulleris (21), Mario Mandžukičius (77). Įspėti - Thomasas Vermaelenas, Bacary Sagna, Mikelis Arteta, Lukasas Podolskis, Aaronas Ramsey (“Arsenal”); Bastianas Schweinsteigeris, Thomasas Mulleris, Philippas Lahmas (“Bayern”).

įvarčio”, - tvirtino “Porto” treneris Vitoras Pereira. Tačiau net ir to vienintelio galėjo nebūti, jei teisėjo iš Anglijos Marko Clattenburgo brigada būtų dirbusi atidžiau. Vienintelis įvartis įmuštas 56 minutę, kai “Porto” lyderis Joao Moutinho atsiplėšė nuo gynėjų ir vienu lietimu nukreipė kamuolį į vartus. Tačiau televizijos vaizdo įrašas parodė, kad lemiamą akimirką J.Moutinho buvo šiek tiek arčiau vartų nei “Malaga” gynėjas Martinas Demichelis, tad turėjo būti užfiksuota nuošalė. “Iš karto atkreipiau dėmesį, kad tai - nuošalė. Televizija tai patvirtino”, - pyko “Malaga” treneris Manuelis Pellegrini. “Įmušęs pažvelgiau į teisėją, ar neužfiksavo nuošalės. Visi tuo metu džiaugėsi. Švęsti pradėjau ir aš”, - teisinosi J.Moutinho. Tačiau M.Pellegrini dėl pralaimėjimo teisėjų nekaltino: “Būtų neprotinga teisintis tik ta nelemta nuošale. Esu nepatenkintas savo komandos žaidimu, ypač atakuojant. Leidome “Porto” daug dominuoti. Vis dėlto varžovai irgi nesukūrė daug progų.” Savikritiškai reagavo ir akimirksniu nuo J.Moutinho atsilikęs gynėjas M.Demichelis: “Rezultatas 0:1 yra geriausias, kokio galima tikėtis taip žaidžiant. Leidome “Porto” dominuoti. Jie puikiai moka spausti mus ir valdyti kamuolį. Jei norime revanšuotis, namie privalome žaisti lygiai taip pat.” Atsakomosios aštuntfinalio rungtynės Miunchene ir Malagoje vyks kovo 13 dieną.

•

2013 02 21 Lietuvos žinios

Sportas

J.Mačiulis: “Gimtadienį prisiminsiu ilgai” SAULIUS RAMOŠKA

Kovoti su gimtuoju Kauno “Žalgiriu” vakar į Vilnių atskridęs Graikijos vicečempiono Atėnų “Panathinaikos” lyderis Jonas Mačiulis pabrėžė, jog Pauliaus Jankūno netektis žalgiriečiams - didelis smūgis, todėl šiandien svečių klubui bus kur kas lengviau žaisti. Prieš ketverius metus “Žalgirio” marškinėlius nusivilkęs J.Mačiulis šiandien pirmą kartą stos prieš buvusią komandą “Žalgirio” arenoje. “Tikimės geros kovos ir pergalės”, vakar sostinės oro uoste sakė 198 cm ūgio krepšininkas. Jis prisipažino, jog prieš svarbią dvikovą dar nepradėjo jaudintis.

Pajuto aistruolių įsiūtį Pirmą sezoną “Panathinaikos” ekipoje rungtyniaujantis Lietuvos rinktinės puolėjas savo klube yra rezultatyviausias. Per Eurolygos rungtynes vidutiniškai 25 minutes žaidžiantis J.Mačiulis pelno 10,6 taško. O praėjusią savaitę per dvikovą su Maskvos CSKA (Rusija) jis surinko 15 taškų ir tapo septintuoju lietuviu, Eurolygoje pelniusiu 1000 arba daugiau taškų. Iš viso J.Mačiulio sąskaitoje dabar 1013 taškų. Per šio Eurolygos sezono 17 rungtynių Jonas tik sykį nemetė iš toli, tad nėra abejonių - šiandien Kaune galime pamatyti intriguojančią abiejų klubų tritaškininkų J.Mačiulio ir kroato Marko Popovičiaus dvikovą. Vasario 10-ąją - savo 28 gimtadienio dieną - J.Mačiulis prisimins ilgai. Pirmiausia todėl, kad “Panathinaikos” jau keturioliktą kartą iškovojo Graikijos taurę, finale 81:78 nugalėdamas amžinąjį varžovą Pirėjo “Olympiakos”. Sykiu tądien lietuvis savo kailiu patyrė, jog kalbos apie pavojų keliančius agresy-

“Jei esu rezultatyviausias, dar nereiškia, kad esu naudingiausias”, - sostinės oro uoste sakė “Panathinaikos” lyderis J.Mačiulis. / Romo Jurgaičio nuotrauka vius graikų aistruolius ne iš piršto laužtos. Dėl jų elgesio antrajame kėlinyje finalo rungtynės buvo nutrauktos beveik valandai. Aistruoliai į aikštelę mėtė įvairiausius daiktus. J.Mačiulis tikino, jog nebuvo taip baisu, kaip nušvietė žiniasklaida. “Nieko baisaus nebuvo, - šypsojosi krepšininkas. - Policija nebuvo praradusi kontrolės, mes nenukentėjome. Tik vieną žaidėją aistruoliai sužeidė. Net nežinome, kokį daiktą jie metė į aikštelę. Bet tokio gimtadienio dar nesu turėjęs. Gimtadienis buvo geras, nes laimėjome taurę.”

“Žalgiris” stiliaus nekeičia Kol “Panathinaikos” žaidėjai Vilniaus oro uoste atliko muitinės procedūras ir laukė bagažo, J.Mačiulis pirmasis pasirodė laukiamojoje sa-

lėje ir neprašomas atsistojo prieš į jį nukreiptas filmavimo kameras. - Atėnuose buvo pirmas kartas, kai žaidėte prieš “Žalgirį”, ketvirtadienį bus pirmas kartas, kai prieš buvusią komandą žaisite “Žalgirio” arenoje?

mas “Panathinaikos” užsienietis. Taip, per pirmąsias TOP 16 etapo rungtynes su “Žalgiriu” buvo kiek jaudulio, o dabar kol kas nesijaudinu. Bet matysime, kaip bus rytoj. (Šypsosi.)

J.Mačiulis: “Žalgiris” tokiu pačiu stiliumi rungtyniauja nuo pirmųjų rungtynių. Tai padeda analizuojant Kauno ekipos žaidimą.” - Su “Žalgiriu” pirmą kartą kovojau praėjusį sezoną, kai žaidžiau “Baltų” komandoje, kad atsigaučiau po traumos. Tąkart buvo Lietuvos krepšinio lygos rungtynės. Bet dabar visai kas kita - kito lygio varžybos. Prieš savo gimtąjį klubą kovosiu Eurolygoje būda-

- Ar labai pasikeitė “Panathinaikos” ir “Žalgirio” situacija po pirmojo rato rungtynių? Sunki finansinė Kauno ekipos būklė turės įtakos ketvirtadienio susitikimui? - Visos komandos, ne vien “Žalgiris”, visada turi kokių nors problemų. Bet Kauno komanda stipri,

joje geri žaidėjai, be to, rungtyniaus namie. Nemanau, kad “Žalgiris” susilpnėjo, kad sudės ginklus ir ketvirtadienį mums pasiduos. Gaila, kad “Žalgiris” su finansiniais sunkumais susiduria jau antrą kartą. Manęs, sergančio už “Žalgirį”, tai tikrai nedžiugina. Viliuosi, kad viskas išsispręs gerai. - Kokias išvadas padarėte po pirmųjų rungtynių? - Reikia žūtbūt sustabdyti geriausiai komandoje rungtyniaujantį Marko Popovičių. Ir teks gerokai padirbėti su broliais Lavrinovičiais. Jie “Žalgirio” žaidimą daro įvairiapusį. - Galbūt šiandien “Žalgiryje” debiutuos naujokas. Jis gali tapti netikėtumo faktoriumi? - Nežinau. Pirmą kartą girdžiu apie naują žaidėją “Žalgiryje”... Kada jis atvyko? - Prieš savaitę. - Gal tai Donnie McGrathas? Kiek su treneriais kalbėjome, jie sakė, kad jis nežais. Ir tai, kad “Žalgiris” su juo pasirašė sutartį, man naujiena. - Atrodo, kuo toliau, tuo labiau varžovai perpranta “Žalgirio” žaidimą. Ar tą patį galima pasakyti apie “Panathinaikos”? - Visos komandos analizuoja varžovus. Vienos tai daro geriau, kitos prasčiau. “Žalgiris” tokiu pačiu stiliumi rungtyniauja nuo pirmųjų rungtynių. Tai padeda analizuojant Kauno ekipos žaidimą. - Pauliaus Jankūno trauma - didelis smūgis “Žalgiriui”? - Tikrai taip. Jis buvo vienas gynybos ramsčių po krepšiu, pasiaukojamai kovojo dėl atšokusių kamuolių, užkamšydavo visas spragas. Kauno ekipai tai didelė netektis. O mums, manau, dabar bus lengviau. - “Panathinaikos” ekipoje esate rezultatyviausias žaidėjas Eurolygoje. Pačiam tai netikėta? - Yra komandoje daug pajėgių žaidėjų. Jei esu rezultatyviausias, dar nereiškia, kad esu naudingiausias. Statistika nieko neatspindi.

•

“Žalgiris” varžovą vertina, bet nebijo SAULIUS RAMOŠKA

Kauno “Žalgirio” puolėjas Paulius Jankūnas dėl traumos sezoną jau baigė. Vidurio puolėjas Mario Delašas dėl nugaros skausmų negali net pajudėti. O ant nosies - dvikova su Eurolygos grandu Atėnų “Panathinaikos”. “Tačiau neketiname verkšlenti ir pasiduoti. Privalome parodyti savo charakterį”, - dejuoti dėl nesibaigiančių problemų jau pavargo ir “Žalgirio” vyriausiasis treneris Joanas Plaza. Rungtynėmis namie su “Panathinaikos” šiandien “Žalgiris” pradeda Eurolygos TOP 16 etapo antrąjį ratą. Pirmajame Atėnuose žalgiriečiai pralaimėjo tik po dramatiškos kovos 66:67, o prieš šio vakaro dvikovą abi ekipos E grupėje yra kaimynės - ketvirtąją vietą užimantys graikai per 7 rungtynes laimėjo 4 kartus, penktojoje esantys žalgiriečiai pergalę šventė 3 sykius. Šio vakaro susitikimą, kuris prasidės 21.45 val., Eurolyga paskelbė savaitės rungtynėmis. Tokio pripažinimo “Žalgirio” komanda sulaukė jau antrą kartą. Prieš mėnesį savaitės rungtynėmis buvo paskelbta Lietuvos čempionų ir Maskvos CSKA komandų dvikova.

“Žalgirio” strategas neslepia, jog dėl P.Jankūno ir M.Delašo traumų privalėsiąs atlikti keletą pakeitimų. Sykiu J.Plaza suvokia, kokios svarbos bus rungtynės, todėl jo auklėtiniai stengsis revanšuotis už nesėkmę pirmajame rate. Trečiadienio rytą Lietuvos čempionų klubą pasiekė ir gera žinia ekipos vadovai pagaliau sulaukė iš Salonikų PAOK (Graikija) amerikiečio Donnie McGratho paleidžiamojo rašto ir nedelsdami jį įregistravo Eurolygos varžyboms. “Žalgirio” vyriausiasis treneris vakar dar negalėjo pasakyti, ar rizikuos leisti į aikštelę 28 metų 193 cm ūgio komandos naujoką D.McGrathą, kuris pakeitė į Iraną žaisti išvykusį Ibrahimą Jaaberą. “Treneris įvertins D.McGrathą per treniruotes ir apsispręs”, - tikino “Žalgirio” sporto direktorius V.Masalskis. O JAV ir Airijos pilietybes turįs įžaidėjas šiandien gali būti naudingas. Dar prieš mėnesį atstovaudamas PAOK jis Graikijos čempionate žaidė su “Panathinaikos” ir, pelnęs 10 taškų, buvo vienas naudingiausių savo komandoje. Prisimindamas pirmąsias tarpusavio rungtynes J.Plaza pabrėžė, jog laimėti turėjo “Žalgiris”. “Graikijos klubas stiprus, bet mes - taip pat dėl

Gynėjas M.Popovičius (atakuoja) yra “Žalgirio” lyderis, tačiau pirmojoje dvikovoje su “Panathinaikos” kroatas pelnė mažiausia taškų (6) šį sezoną Eurolygoje. / AFP/Scanpix nuotrauka vietos ketvirtfinalyje kovojanti komanda, - teigė Kauno ekipą treniruojantis Ispanijos specialistas. “Panathinaikos” turi labai daug gerų krepšininkų, bet mes irgi turime galimybių laimėti šias rungtynes ir ketvirtadienį bandysime tai įrodyti.”

“Panathinaikos” žaidėjai į Kauną atvyko pakiliai nusiteikę. Vasario 10 dieną jie iškovojo Graikijos taurę, o savaitgalį šalies čempionate 97:72 nepasigailėjo Kalitėjos “Ikaros” ekipos. Tačiau tai Atėnų ekipos strategui Argiriui Pedoulakiui kelia di-

džiausią rūpestį. Jis baiminasi, jog auklėtiniai šiandien gali būti pernelyg atsipalaidavę. “Neabejoju, kad rungtynės bus įdomios, o nugalėtoją lems menkiausios smulkmenos”, - teigė “Panathinaikos” vyriausiasis treneris.

•

2013 02 21 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029, kaina 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122. SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina 7000 Lt). Vilnius, tel. 8 682 46 203. 12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413. PERKA

Neatkurtos žemės arba miško dokumentus persikelti. Padeda sutvarkyti dokumentus. Tel. 8 605 99 166. AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Informuojame, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 02 19 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-271 patvirtintas vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo, formavimo ir pertvarkymo projektas, dėl Irenai Čičėnienei priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 0101/0009:0168 Vilniaus m. k. v., Mokslininkų g. 15, Vilnius, SB “Vitaminas”. Visą informaciją apie patvirtintą projektą galima rasti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio minisUžs. LM-2263 terijos interneto tinklalapyje. Irena Čičėnienė.

PASLAUGOS

PRANEŠIMAI

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Parduodamas BUAB “Žygintis” priklausantis 2,85 ha žemės sklypas, esantis Balceriškių k., Elektrėnų sav., taip pat kitas įmonės turtas. Paraiškos renkamos 20 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo. Detalesnė informacija www.forumregis.lt, el. p.: info@forumregis.lt, tel. 8 614 44 810. Užs. LM-2260 Parduodamas BŽŪB “Mūša” priklausantis nekilnojamasis turtas. Komerciniai pasiūlymai priimami 1 mėnesį nuo skelbimo išspausdinimo dienos. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 642 38 474. Užs. R-107 S.Bagužio individuali įmonė (kodas 147156637, buveinė - Molainių k., Panevėžio r. sav.), registras - VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, pertvarkoma į “Pankera”, UAB. Tel. pasiteirauti 8 674 27 228. Užs. R-109 Prarastus UAB “INAČIS” (įm. k. 125652591) įstatų pakeitimus laikyti negaliojančiais. Užs. R-106

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403. IEŠKO DARBO

42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

2012 m. sausio 30 d. 11.00 val. buvo atliekamas p. Irenai Zavjalovienei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0007:1301), esančio SB “Saliutas”, Rudausių Sodų 5-oji g. 29 ir 31, Nemenčinės pl., Vilniaus m., ribų ženklinimas - derinimas. Vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 “Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899) 32.1.1.2 punktu, informuojame p. Dalę Andreikėnienę (žemės sklypas kad. Nr. 0101/0007:0046) apie vykdomus kadastrinių matavimų darbus. Užs. LM-2256 Informacija teikiama tel. 8 678 12 171, el. p.: orkanas5@yahoo.com.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-304 ir 2009 m. spalio 13 d. įsakymu 3D-745 patvirtintomis prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto įgyvendinimui, projekto vykdytojas UAB “Baltic fish export” (buveinės adresas: Saulės g. 30-29, Kauno m. sav. LT-51366, adresas korespondencijai: V.Krėvės pr. 97, Kauno m. sav. LT-50369, tel. 8 611 16 382, faks. (8 37) 31 08 30, tomas_bagdonavicius@yahoo.com) skelbia pirkimo konkursą. Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - kontaktinis šaldiklis su šaldymo įranga. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. kovo 8 d., 10.00 val., adresu: V.Krėvės pr. 97, Kauno m. sav. LT-50369. Užs. LM-2257

ŠAUKIAMAS PRIVAČIŲ MIŠKŲ SAVININKŲ ASOCIACIJOS juridinio asmens kodas 126179472, registracijos adresas: Taikos g. 113-3, Vilnius, juridinio asmens duomenys tvarkomi VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS, kuris vyks 2013 m. kovo 29 d., 9.00 val., adresu: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilnius. Visuotinio asociacijos narių susirinkimo darbotvarkė: 1. Privačių miškų savininkų asociacijos tarybos narių rinkimai; 2. Privačių miškų savininkų asociacijos įstatų pakeitimų ir papildymų tvirtinimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas (su įstatų projektu galima susipažinti asociacijos veiklos adresu: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., S.Dariaus ir S.Girėno g. 99). Užs. LM-2258

INFORMUOJAME APIE UAB “UKMERGĖS KATILINĖ” BIOKURO KATILINĖS STATYBOS VILNIAUS G. 89F, UKMERGĖJE, ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB “Ukmergės katilinė” (Smolensko g. 10, Vilnius, tel. 8 618 24 215) praneša apie numatomą 4 MW galios biokuro katilinės statybą, adresu: Vilniaus g. 89F, Ukmergė. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas- UAB “Ukmergės katilinė” biokuro katilinės statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Vilniaus g. 89F, Ukmergė. 4. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta išvada - UAB “Ukmergės katilinė” biokuro katilinės statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 02 01 raštas Nr. (38-4)-VR-1,7-611). 5. Su išsamesne informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti pas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją - UAB “Energetikos linijos”, A.Strazdo g. 22, LT48488 Kaunas, tel. (8 37) 40 70 61, faksas (8 37) 40 70 62, el. paštas: elinijos@sweco.lt, kontaktinis asmuo - Danielius Žilinskas. 6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą pateikti 20 darbo dienų (nuo paskelbimo dienos) laikotarpyje Vilniaus RAAD, adresu: A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faksas (8 5) 272 8389. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais 10 darbo dienų laikotarpyje (nuo paskelbimo dienos) galima UAB “Energetikos linijos”, A.Strazdo g. 22, Kaunas, arba Vilniaus RAAD, adresu: A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius. Užs. LM-2261

AB “KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA” AKCININKŲ DĖMESIUI! Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 metų kovo 15 dieną 11.00 val. šaukiamas Akcinės bendrovės “KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA” (įmonės kodas 140346267) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta: Bendrovės buveinė J.Zauerveino g. 18, Klaipėda, posėdžių salė (III aukštas). Akcininkų registracija nuo 10.30 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Audito įmonės išvada apie atliktą Bendrovės veiklos rezultatų auditą už 2012 metus; 2. Bendrovės metinis pranešimas ir finansinių ataskaitų rinkinio už 2012 metus tvirtinimas; 3. 2012 metų pelno (nuostolio) paskirstymas; 4. Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas; 5. Bendrovės pavadinimo pakeitimas; 6. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas; 7. Įgalioto asmens įstatų pasirašymui rinkimai; 8. Bendrovės valdybos naujų narių rinkimai; 9. Kiti ūkiniai-finansiniai klausimai. Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2013 metų kovo 7 diena. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie 2013 metų kovo 7 dienos pabaigoje yra Akcinės bendrovės “KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA” akcininkai. Kiekvienas akcininkas privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Akcininkų atstovai (įgaliotiniai) privalo pateikti jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei tinkamai įformintus įgaliojimus ar kitus jų įgalinimus patvirtinančius dokumentus. Visą medžiagą šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bei sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus bus galima gauti Bendrovės buveinėje: J.Zauerveino g. 18, Klaipėda, tel. (8 46) 39 91 01, faksas (8 46) 39 90 66, el. paštas: info@klasco.lt. Bendrovės valdyba

Užs. V-2262

Informuojame, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 02 19 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-272 patvirtintas vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo, formavimo ir pertvarkymo projektas, dėl Vytautui Masiukui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 0101/0009:0157 Vilniaus m. k. v., Bajorų Sodų 5-oji g. 14, Vilnius, SB “Vitaminas”. Visą informaciją apie patvirtintą projektą galima rasti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Vytautas Masiukas. Užs. LM-2263

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 02 21 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 21 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.45 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.) 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 11.15 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Trileris “Tryliktosios nuovados apgultis” N-14 0.45 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.40 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Motina ir sūnus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Nuodėmių dešimtukas” 20.30 “Patys pačiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Elitinis būrys” 23.05 “Ieškotojas” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Firma” 1.50 “Liudininkai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.) 10.00 “Žmogus prieš gamtą. Šiaurinė Australija” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Nematoma tiesa” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos muzikos legendos” 22.30 Kriminalinė drama “Laimingas skaičius kitas” N-14 0.35 “Laukinis” (k.) N-7 1.35 “Brydės” (k.) 2.05-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Kaip pro tamsų stiklą” N14 22.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.) 12.25 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Fortepijoninės miniatiūros. Skambina Robertas Bekionis (k.) 12.45 Dok. f. “Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis” (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Sovietmečio rezistencija po R.Kalantos susideginimo 14.40 “Fontano vaikai”. Dokumentinis filmas apie Romą Kalantą 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Vilniaus knygų mugė 2013” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 21.00 “Vilniaus knygų mugė 2013” 21.45 “Tarmių metai”. Speciali laida Tarptautinei gimtosios kalbos dienai. “Tarmė - sava giesmė” 23.05 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 23.35 Lietuvių kinas trumpai. Vaid. trumpametražis f. “Lengvai ir saldžiai” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Kamelotas” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Valentinas vienas” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 21.40 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21 val. “Gimę mylėti” - 20.30 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.15, 13.30, 15.45, 19.50, 21.50 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.30 val. “Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 20.45 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11.30, 14.30, 17.15, 18.15 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16, 21.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Girių takais” 10.55 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Pasaulio lemtis” N7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Pasaulio lemtis” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 1 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai” 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Emos laimė” N-7 9.00 Komedija “Eglutės 2” 11.00 Drama “Kova su šešėliu 2. Revanšas” N-7 13.15 Animac. f. “Astro vaikis” 15.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 17.00 Drama “Vėjavaikė” 19.00 Drama “Apokalipto” N-7 21.15 Komedija “Dar palaukite...” N-14 23.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas” 1.00 Trileris “Įkalinta pragare” N-14

Viasat Sport Baltic 11.00 Golfas. PGA turo užkulisiai 11.35 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.05 “Trans World Sport” žurnalas 13.05 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Galatasaray” - “Schalke 04” 14.55 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos ketvirtfinalis. Tiesioginė transliacija 17.30 “Futbol Mundial” žurnalas 17.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Milan” - “Barcelona” 19.40 Krepšinis. Eurolyga.

“Fenerbahce Ulker” - “Barcelona Regal”. Tiesioginė transliacija 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” “Panathinaikos”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Maccabi” - “Montepaschi” 1.30 Tenisas. Memfio turnyro aštuntfinalis. Tiesioginė transliacija

Eurosport 9.30 Pasaulio slidinėjimo čempionatas 12.45 Pasaulio biatlono čempionatas 13.30 Pasaulio slidinėjimo čempionatas 15.15 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 17.30 Pasaulio biatlono čempionatas 18.15 Pasaulio slidinėjimo čempionatas 19.45 Atviro biliardo turnyro Njuporte (Anglija) finalas 21.00 Kovos klubas. “Glory World” turnyras 23.00 Kovos klubas. “Total KO” 0.00 Europos pokerio klubas 1.00 Pasaulio slidinėjimo čempionatas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Giliausia aukos kasykla 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Upių pabaisos 23.00 Kas užkibo? 0.00 Neramumai rojuje 1.00 Vaikų grobikai ir išlaisvintojai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kalintys užsienyje 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00 Draudimai. Keisti pomėgiai 13.00 Miškų karalija 14.00 Elektros šokas 15.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 16.00 Draudimai. Keisti pomėgiai 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 Kalintys užsienyje 19.00 NSO virš Europos 20.00 Besivaikant ateivius 21.00 Tunų žvejyba 22.00 NSO virš Europos 23.00 Besivaikant ateivius 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras MULTIKINO “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13, 15, 17.15, 19.30, 21.40 val. “7 dienos Havanoje” - 18.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 15 val. “Žuviukas Nemo” - 11 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 12, 14, 16, 18, 20, 22 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 13.15, 15.45, 18.30, 21.15 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.15, 19.15 val. “Valentinas vienas” - 10, 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Ana Karenina” - 16, 18.45, 21.30 val. “Dubleris” - 21.30 val. “Ištrūkęs Džango” - 21.15 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 10, 12.30, 15.30 val. “Zambezija” (3D) - 10 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.45, 16.45 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14, 16.30, 18.45, 21.15 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11, 13.15, 15.45, 18.30, 20.30 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.30 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.45 val. “Valentinas vienas” - 10.30, 13, 15.30, 18, 19.15, 20.45 val. “Ana Karenina” - 15, 18.15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

ŠIAULIAI

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNAS “Skrydis” - 18.30 val. “Ištrūkęs Džango” - 21.15 val. “Vargdieniai” - 12.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 13 val. “Pi gyvenimas” - 15.30 val. “Legendos susivienija” - 10.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Linkolnas” - 18 val. “Gimę mylėti” - 19.25 val. “Valentinas vienas” - 11.40, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.20 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.30, 16.15 val. “Žuviukas Nemo” - 11.40, 14.20, 17 val. “Rusų nuotykiai Los Vegase” - 12, 14, 16, 18.15, 19.15, 21.40 val. “Ana Karenina” - 15, 18.20, 21.20 val. “Argo” - 15.15, 18, 20.45 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12.15, 15, 17.45, 20.45 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 22 val. “Dubleris” - 20.30 val. “Skrydis” - 21 val. “Ištrūkęs Džango” - 13.45, 17.15, 20.40 val. “Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val. “Pi gyvenimas” - 15.30, 21.30 val. “Vargdieniai” - 18.15 val. SKALVIJA “7 dienos Havanoje” - 18.50 val. “Tyli naktis” - 21.20 val. “Provokuojantys užrašai” - 16.50 val. PASAKA “Tyli naktis” - 18.30 val. “7 dienos Havanoje” - 20.30 val. “Meilė kaip nuodai” - 15 val. “Medžioklė” - 15.30 val. “Aurora” - 16 val. “Populiari mergina” - 17 val. “Magiškas Paryžius 3” - 20 val. “Taikinys” - 19.30 val. OZO KINO SALĖ “Žvėris, išeinantis iš jūros” - 16 val. “Duburys” - 18 val.

nuotykiai” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.30 Trileris “Valkirija” 23.50 Eurolygos rungtynės. TOP 16. Kauno “Žalgiris” - Atėnų “Panathinaikos”. Vaizdo įrašas 1.30 “6 kadrai” 2.00 “Kastlas” 2.50 “CSI Majamis”

CINAMON “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 20.15, 22.15 val. “Ana Karenina” - 11.25, 14, 18.45, 21.20 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val. “Valentinas vienas” - 13.15, 15.20, 17.25, 19.35, 21.45 val. “Tyli naktis” - 13.45, 18.15 val. “Paskutinė tvirtovė” - 15.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.30, 16.30 val. FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 16.45, 21.45 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 14.15, 17, 19.15, 21.30 val. “Linkolnas” - 19.15 val. “Gimę mylėti” - 20.15 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 18.15 val.

FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30, 13.15 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.45, 17.45, 20.45 val. “Valentinas vienas” - 16.15, 19, 21.30 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val. “Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val. “Skrydis” - 17.15, 20.30 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40 val. “Valentinas vienas” - 17.40, 19.30, 21.20 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15.30 val. I salė “Legendos susivienija” - 11 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 21 ir 23 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” 22 d. 18.30 val. “Miegančioji gražuolė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 21 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” 22 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 22 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 23 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Unė” JAUNIMO TEATRAS

22 ir 23 d. 18 val. “Juoko akademija” Salė 99 23 d. 12 val. “Paika pelytė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 21 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)” 22 d. 18 val. “Stabmeldžiai” 23 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 23 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” 22 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” 23 d. 18.30 val. “Damos vizitas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė

22 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas!” 23 d. 15 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina” 23 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Šiaulių dramos teatras. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 18 val. “Čigonų baronas” 22 d. 18 val. “Karmen” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 21 d. 18 val. “Penki vakarai” 22 d. 18 val. “Koba” 23 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 22 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO TEATRO KLUBAS

22 d. 19 val. “Brendžio trims” 23 d. 19 val. Koncertas “Pasikalbėkime apie meilę”. Vokalistė Indraya su gitaristu Linu Bankausku ir saksofonininku Tomu Čiukausku KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 21, 22, 23 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 22 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mergaitė, kurios bijojo Dievas” 23 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Klounas ir pelytė Micė” 23 d. 17 val. Menų spaustuvė. “Ribos” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 21 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAI

“Kietašikniai” - 12.40, 16.40 val. “Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 18.30 val. “Vargdieniai” - 20.35 val.

PANEVĖŽYS “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.30 val. “Žuviukas Nemo” - 11.30, 14 val. “Ana Karenina” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 13.45, 16.30, 18, 20.45 val. “Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 16, 18.30, 21.15 val. “Skrydis” - 18.45 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.15 val. “Vargdieniai” - 13.30 val.

VILNIUS

FORUM CINEMAS BABILONAS “Valentinas vienas” - 13, 18.15, 21 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 15.45 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.40, 20.20 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.20 val. “Ana Karenina” - 17.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.

23 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 23 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 22 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 23 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” MENŲ SPAUSTUVĖ 22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” 23 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai” 23 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko” RAGANIUKĖS TEATRAS 23 d. 12 val. “Trys paršiukai” 23 d. 15 val. “Trys paršiukai” (rusų kalba) “DOMINO” TEATRAS 21 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 22 d. 19 val. “Striptizo ereliai” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 21 ir 22 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai” KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK” 21 d. 19 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 21 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną” 23 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Iš miglos išniro angelas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 23 d. 17 val. “Sveiki, žmonės!” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 18 val. Keistuolių teatras pristato kabaretą “Atsakyk už save”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠILALĖ ŠILALĖS KILTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠAKIAI ŠAKIŲ KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

IGNALINA IGNALINOS KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KURŠĖNAI KURŠĖNŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mergaitė, kurios bijojo Dievas”

2013 02 21 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:31 leidžiasi 17:36 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-3 Oslas

Penktoji priešpilnio diena

Priešpilnis II 17

Pilnatis II 24

Delčia III 04

-7 Helsinkis

-4

Stokholmas

Jaunatis III 12

-5

Dublinas +2 +2 Londonas

-7 -14

Šiauliai

-7 -14

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: mažai debesuota, sniego nenumatoma. Temperatūra dieną 4-6 laipsniai šalčio.

Bordo -5 -10

Kaunas VILNIUS

+17 -4

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūra naktį nukris iki 12-17 laipsnių šalčio, dieną šals iki 2-5.

Lisabona

Alytus

-9

+2 Amsterdamas

+10

Ukmergė

Druskininkai

-4

-8

+11 Madridas

+16 Barselona

-7 Ryga

-2 Kopenhaga

+3 Paryžius

Kėdainiai -5 -10

-6 Sankt Peterburgas

Talinas

10:05

Palanga

Vilnius Minskas -1 -5 Varšuva +2

-1

Berlynas -3 Praha

-2 Miunchenas

+12 Nica

+13 Roma

-6 Maskva

-4

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas -1 +1 +9 Bukareštas Varna Dubrovnikas +8 Sofija +13

+16

Stambulas +10

Malaga +14

Alžyras +15

52-oji metų diena. Vasario dvidešimt pirmoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 8-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 313 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Eleonora, Feliksas, Kęstutis, Žemyna. Geros dienos!

Tunisas +17

Atėnai

+17 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 4 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 20 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Kad ir kokios abejonės apimtų, nepasiduokite. Sėkmingai dirbsite darbus, reikalaujančius sumanumo ir atkaklumo. Girdėsite pagyrų, gal net sulauksite finansinio paskatinimo. Jautis. Vertingi bus susitikimai su svarbiais žmonėmis. Tik nepainiokite asmeninių ir privačių interesų, kad vėliau netektų nusivilti. Dvyniai. Meilės iliuzijų debesys sklaidysis, nuotaikos svyruos. Nedarykite skubotų išvadų, nes po audrų ateina ramesnės dienos. Vertėtų atidžiau klausyti, ką kalba artimieji. Vėžys. Stiprinkite profesines pozicijas. Nepalikite rytdienai to, ką privalote atlikti šiandien. Namuose mažiau nurodinėkite ir nekelkite nepagrįstų pavydo scenų. Liūtas. Ramiai reaguokite į aplinkinių replikas. Tramdykite norą vadovauti visiems aplinkui. Šiuo metu ir jums patiems nepakenktų patarimas ar parama. Mergelė. Kuo mažiau kalbėsite, tuo taikiau gyvensite, atrodysite įdomesni ir protingesni. Daugiausia keblumų kels meilės reikalai. Būkite atsargesni, mažiau patiklūs. Svarstyklės. Tikėtinos geros naujienos, kurių jau seniai laukėte. Svarbu derėtis, bet dokumentus pasirašyti vėliau. Daugiau ir nuoširdžiau bendraukite su mylimaisiais. Skorpionas. Nepriimkite vienadienių sprendimų. Sulaukę išskirtinio dalykinio pasiūlymo, būtinai jį gerai apsvarstykite. Ne pats geriausias laikas prašyti paramos. Šaulys. Rasite naujų impulsų veikti, tvarkyti šeimos reikalus, planuoti ateitį. Nepasiteisins avantiūros, greito praturtėjimo planai. Nenumokite ranka į lengvą negalavimą. Ožiaragis. Kuo puikiausiai įveiksite visus profesinius sunkumus. Gera diena demonstruoti ne tik žinias, bet ir kūrybingumą. Nesiginčykite su sutuoktiniu ir atsisakykite didelių pirkinių. Vandenis. Intuityviai jausite, kur galite sužibėti, o kur neverta kišti nosies. Todėl nemeskite kelio dėl takelio. Tausokite sveikatą. Žuvys. Suderinsite, rodos, nesuderinamus reikalus. Labai norėsite laimėti, bet nerizikuokite. Lengvi pinigai sukels daug problemų.

2013 02 21 Lietuvos žinios

Margumynai

Aktoriai tapo vyndariais

Naujas bondiados romanas Šiemet pasirodys naujas britų rašytojo Williamo Boydo romanas apie nepailstantį Jos Didenybės slaptąjį agentą Džeimsą Bondą. Romaną išleis leidykla “Jonathan Cape”. Jos atstovas sakė, kad jau rugsėjo 26 dieną knygynus pasieksiančio naujojo romano veiksmas vyksta 1969 metais, kai jo pagrindiniam herojui Džeimsui Bondui 45-eri. Tiesa, romanas dar neturi pavadinimo, yra tik darbinės versijos: “1969-ieji”, “Veteranas slaptasis agentas”, “Vienintelė misija”, “Leidimas žudyti”, “Džeimsas Bondas sugrįžta”. Šiemet sukanka 60 metų nuo pir-

mojo Iano Flemingo romano apie agentą 007 “Casino “Royal” pasirodymo. Pats I.Flemingas mirė 1964 metais, parašęs apie Džeimsą Bondą 14 knygų, o po jo mirties darbą tęsė kiti autoriai. Tarp jų ir Sebastianas Faulksas, 2008 metais išleidęs “Velniui rūpi”, ir Jeffery Deaversas, kurio romanas “Carte Blanche” pasirodė 2011 metais. Pranešimas apie naują knygą sutampa su 23-iojo bondiados filmo “Operacija “Skyfall” įrašų pasirodymu Didžiosios Britanijos parduotuvėse. “Operacija “Skyfall” yra pirmas filmas, uždirbęs 100 mln. svarų vien Jungtinėje Karalystėje, o visame pasaulyje žiūrovai į kino teatrų kasas sunešė 1 mlrd. dolerių.

•

A.Jolie ir B.Pittui vien aktorystės nepakanka. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Holivudo žvaigždės Angelina Jolie ir Bradas Pittas jau kurį laiką verčiasi vyndaryste, o kitą mėnesį jie pristatys savo pačių rožinį vyną. Garsioji Holivudo pora, bendradarbiaudama su prancūzų vyndarių Perrinų šeima, pristatys vyną “Miraval Cotes de Provence”, mat taip vadinasi jų valdos Šato Miravalyje Provanse. Butelis vyno kainuos 15 eurų. A.Jolie ir B.Pittas 500 ha žemės plotą

bei namą įsigijo dar 2008 metais už maždaug 40 mln. eurų ir ten leisdavo vasaros atostogas. Vynuogynai šioje valdoje užima net 20 ha. A.Jolie ir B.Pittas nebe pirmos žvaigždės, kurios investavo į vyno gamybą. Jau anksčiau to ėmėsi buvęs “Formulės-1” čempionas Michaelis Schumacheris, dainininkas Stingas, futbolininkas Davidas Beckhamas, aktorius Gerard’as Depardieu, kino režisierius Francis Fordas Coppola, dainininkė Madonna. Tačiau iš vynuogynus įsigijusių įžymybių tik G.De-

Debiutavo televizijoje

pardieu pats ėmėsi vyno gamybos. A.Jolie ir B.Pittas taip pat nori daugiau nei “vien užrašyti savo vardus” ant butelio. “Jie nori didžiuotis šiuo vynu, nori būti tikri meistrai”, - sakė vindarys Marcas Perrinas. M.Perrinas mano, kad pirmaisiais metais rinkoje pasirodys maždaug 150 tūkst. butelių rožinio vyno, o vėliau “saldžioji porelė” pristatys ir raudonąjį bei baltąjį vyną iš savo ūkio. Visas jis bus pardavinėjamas “geroms vyno parduotuvėms ir geriems restoranams”.

•

Agento 007 nuotykius toliau kuria W.Boydas. / photoshelter.com nuotrauka

Dar viena deimantų vagystė Vos dienai praėjus po įspūdingos deimantų vagystės Briuselio oro uoste ginkluoti plėšikai įsiveržė į prabangią deimantinių papuošalų parduotuvę Paryžiaus centre. Jie paspruko išsinešdami 3 mln. eurų (10,4 mln. litų) vertės brangenybių. Du pistoletais ginkluoti vyrai pavakare apkraustė “De Beers” juvelyrinių dirbinių parduotuvę prekybos centre “Printemps-Haussmann”. Kaip

pranešė policija, užpuolikai nešaudė, ir žmonės per šį incidentą nenukentėjo. Viskas įvyko taip greitai, kad daugybė parduotuvėje esančių žmonių vagystės net nepastebėjo. Garsioji Pietų Afrikos Respublikos deimantų kompanija “De Beers”, kurioje dirba 25 tūkst. žmonių ir kuri turi parduotuvių 25 šalyse, atsisako komentuoti šią žaibišką vagystę. Įdomiausia, kad Paryžiuje ji įvykdyta nepraėjus nė parai, kai kaukėti vagys surengė įspūdingą, vos penkias minutes trukusį apiplėšimą Briuse-

P.Jacksonas pradeda karjerą televizijoje. / Global Look Press nuotrauka

Popkaraliaus Michaelo Jacksono sūnus 16-metis Prince’as Michaelas Josephas Jacksonas debiutavo televizijos kanale “Entertainment Tonight” kaip korespondentas. Prince’as Jacksonas lankė žurnalistikos kursus ir jau įrašė savo pirmąjį interviu apie šiemet turinčią pasirodyti amerikiečių rašytojo Franko Limeno Baumo populiarios pasakos “Ozo šalies burtininkas” animacinę versiją. Šią savaitę jaunojo Jacksono interviu bus parodytas per televiziją. Prince’as - vyriausias M.Jacksono sūnus, tačiau iki šiol jis labai retai rodėsi viešai, jį buvo galima pa-

matyti tik per tėvo atminimui skirtus renginius. Vaikinas prisipažino, kad nemoka nei dainuoti, nei šokti kaip tėvas, tačiau taip pat norėtų suktis pramogų versle. Televizijos kanalo “Enterteinment Tonight” (“Vakaro pramogos”) atstovė Brooke Anderson, mokiusi Prince’ą vesti laidas, sako, kad jis gali tapti puikiu prodiuseriu, režisieriumi, scenaristu arba aktoriumi. Jacksonų šeimos advokatas yra kalbėjęs, kad Prince’as nori pats užsidirbti pragyvenimui, nors sulaukęs pilnametystės paveldės dalį tėvo turto. Nemaža jo dalis gauta už M.Jacksono albumą “Thriller”, kuris pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip geriausiai perkamas visų laikų albumas.

•

Kompanija “De Beers” garsėja savo deimantais. / Reuters/Scanpix nuotraukos CNN, WENN, AFP, “Le Monde”, BNS, LŽ

lio oro uoste. Jie pagrobė iš Šveicarijos oro linijų bendrovės “Swiss” į Ciurichą turinčio skristi lėktuvo deimantų siuntą, vertą 50 mln. eurų (172,6 mln. litų). Nuo 2009 iki 2011 metų pasaulyje juvelyrinių parduotuvių apiplėšimų padaugėjo 61 proc., bet pastaruoju metu rečiau plėšiami bankai ir užpuolami inkasatoriai. Kita garsi vagystė Paryžiuje įvykdyta 2008-ųjų gruodį. Tuomet iš “Harry Winston” parduotuvės pavogta brangenybių, kurių vertė 85 mln. eurų.

•