2013 m. vasario 22 d. / Penktadienis / Nr. 43 (13 468)

Kaina

2013 m. vasario 22 d. / Penktadienis / Nr. 43 (13 468)

1,99 Lt

Lietuvos žinios ŽEMĖS ŪKIS

ISTORIJA

KELIONĖS

500 hektarų žemės po plūgu

Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo 10p.

Po rojaus paieškų paskutiniosios nuojauta 12p.

8p.

www.lzinios.lt

Knygų virusas

Keturioliktą kartą duris atvėrusioje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje vakar netrūko jaunų veidų - keturias dienas šurmuliuosiančiame renginyje daugiausia dėmesio šįmet bus skiriama interneto kartos atstovams.

Į Knygų mugę vakar dieną lankytojai plūdo ne tik iš sostinės. Automobilių stovėjimo aikštelėje nuo pat ryto rikiavosi kelios dešimtys autobusų, atvežusių mažuosius knygų skaitytojus ir jų mokytojus iš atokiausių šalies rajonų. Pedagogai šypsojosi, kad ši mugė dažnam vaikui - vienintelė per metus moksleivių išvyka į sostinę. Šiųmetė Vilniaus knygų mugės tema - paauglių ir jaunimo literatūra.

Ginklas smogia ir civiliams

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Į paauglių skaitomiausių knygų dešimtuką patenka ir B.Sruogos “Dievų miškas”.

TOMAS BAŠAROVAS

UŽSIENIS

Šia tema jau nuo vakar žinomi šalies ir užsienio rašytojai, leidėjai ir literatūrologai visuomenę sukvietė į diskusiją, ką skaito šiuolaikinis paauglys.

Lietuvos parodų ir kongresų centre “Litexpo” sutiktos Vilniaus Sietuvos vidurinės mokyklos šeštokės Gabrielė, Bernadeta ir Ugnė - pasakojo, kad į Knygų mugę ateina kasmet. Mergaičių pirkinių maišeliuo-

se - meilės istorijos ir nuotykių romanas. Skaityti jos tikina pradėjusios tėvų verčiamos, o dabar knygą į rankas paima ir be raginimų. Tačiau paklaustos, kas įdomiau - internetas ar knyga, šeštokės prisipažįsta, kad pirmenybę teikia kompiuteriui. “Internetu gali bendrauti su draugais, knyga tokių galimybių nesuteikia”, aiškino mugės lankytojos.

Jie siūlo atidžiau pažvelgti į Estijos sostinės pavyzdį. Nemokamu viešuoju transportu nustebinęs ir didžiausių Europos miestų dėmesį prikaustęs Talinas džiaugiasi - ši naujovė pasitvirtina su kaupu. O skolose skęstančiam Vilniui Estijos sostinės vadovai siūlo atsisaky-

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

5p.

+ TV programos ORAI

Talino meras: judinkite renovaciją Talino mero Edgaro Savisaaro ir vicemero Kalle Klandorfo nuomone, veiksmingiausias vaistas nuo galvos sopulį lietuviams keliančių šildymo sąskaitų - visomis įmanomomis priemonėmis skatinama gyvenamųjų namų renovacija.

JAV bepiločių lėktuvų atakos jau nusinešė 4 700 žmonių, kurių dalį sudaro civiliai, gyvybes. Tikslus žuvusių nuo šimtų iš bepiločių lėktuvų paleistų raketų prieš “Al-Qaedos” teroristus skaičius tebėra įslaptintas, tačiau respublikonas senatorius Lindsey Grahamas, ištikimas bepiločių lėktuvų naudojimo šalininkas, paminėjo aukų skaičių, kuris netikėtai pasirodė esąs didesnis, nei teigia nepriklausomi ekspertai. Nors kai kurie įstatymų leidėjai ir žmogaus teisių gynėjai abejoja tokių atakų teisėtumu, L.Grahamas gina prezidento Baracko Obamos sprendimą naudoti bepiločius 7p. kibernetinius orlaivius.

ti milžiniškų investicijų reikalaujančios metro idėjos ir į viešojo transporto sistemos gerinimą pažvelgti paprasčiau. Tačiau svarbiausia - visoms idėjoms atrasti tvirtą pagrindą. Būtent jį Talinas šiuo metu ir turi.

4p.

Debesuota su pragiedruliais, sniego nenumatoma. Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 02 22 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kas kaltas: bankininkai ar indėlininkai?

JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Skandalas dėl Ūkio banko, kaip aiškina analitikai, vienaip ar kitaip palietė ne tik šio banko indėlininkus, bet ir su juo nesusijusius piliečius. Pavyzdžiui, tokius kaip aš, stebėtojus iš šalies, kurie svarsto, kas labiau susipyko su protu: ar jau seniai nerimą keliančiais gandais apaugusiu banku pasitikėję indėlininkai, ar specialistai iš Lietuvos banko, kurio viena funkcijų - apsaugoti valstybės finansų rinką nuo nepatikimų, nešvariai veikiančių bankų. Šiek tiek pasvarsčiusi nutariau, kad daugiau akmenų krinta į bankų prižiūrėtojų daržą, nors jie to nieku gyvu nepripažins.

Net ir toks šviesus protas, kokiu iki šiol nebe pagrindo buvo laikomas ponas Raimondas Kuodis, vienoje TV pokalbių laidoje mėgino Lietuvos banko atsakomybę permesti nenuovokiems indėlininkams - pensinin-

kams ir nuosavo verslo rūpesčiuose paskendusiems verslininkams (sąmoningai neminiu valstybės įmonių vadovų, patikėjusių jų lėšas nepatikimam bankui, nes veikiausiai turėjo savų, viešai neaptarinėjamų sumetimų), kurie neva patys privalo orientuotis painiuose bankų labirintuose ir rinktis patikimiausius. Žinome, kad skęstančiųjų gelbėjimas - jų pačių reikalas. Bet jei skęstantieji susibūrė į bendruomenę, sudėjo pinigėlius ir nusamdė specialią gelbėtojų komandą, kieno tuomet atsakomybė didesnė? Nelaimėlio skenduolio ar tinginio gelbėtojo?

Juk būtent iš mokesčių mokėtojų - gerų ir blogų bankų indėlininkų surinkto biudžeto plačia sauja semiami atlyginimai Lietuvos banko specialistams, kad jie iš savo profesionalių aukštybių ne tik žiūrėtų, bet ir pamatytų bei perspėtų! Tačiau tie “patarimai”, kuriuos neprofesionalams šiandien dalija profesionalai (“patys žiūrėkit ir matykit”), verti nebent minimalaus atlyginimo... Įdomu, kaip jaustųsi orieji bankininkai ir jų prižiūrėtojai, jei, pavyzdžiui, sutrikus jų širdies ritmui ar į padebesius šoktelėjus kraujospū-

džiui, gydytojas pasiūlytų patiems pasirinkti gydymo būdą ar vaistus, tardamas, kad niekas kitas, tik pats ligonis geriausiai turi žinoti savo būklę ir priemones jai pagerinti?

Įdomu, kaip jaustųsi orieji bankininkai ir jų prižiūrėtojai, jei, pavyzdžiui, sutrikus jų širdies ritmui, gydytojas pasiūlytų patiems pasirinkti gydymo būdą ar vaistus.

Beje, profesionalumu nepasižymėjo ir gerbiamo finansų analitiko politekonominė paskaitėlė apie tikrąjį kapitalizmo veidą, kuris esąs ne kas kita, kaip žioplius ir nevykėlius ryjantys nasrai.

Rado kuo nustebinti! Juk dabartiniai pensininkai (tarp jų ir “Snoro”, ir Ūkio banko indėlininkai), aukštuosius mokslus krimtę sovietmečiu, net naktį pažadinti turėjo mokėti apibūdinti žvėrišką kapitalizmo esmę

tais žodžiais, kuriais ją neseniai nupiešė ponas R.Kuodis. Tik dauguma tuometės sistemos auklėtinių tokį vaizdelį laikė sovietinės propagandos produktu. Ir buvo neteisūs. Pasirodo, ne viskas, ką į galvas kalė sovietų ideologai, buvo tik tendencinga propaganda. Tačiau nežinia kodėl šis “praregėjimas” neguodžia... Ypač tų, kurie, pasidavę kapitalistinei propagandai, nešė savo santaupas į bankus.

Deja, kad ir kaip gaila žmonių, nukentėjusių nuo blogų bankų ir bankininkų, negalima nepripažinti, jog jie - neįtikimai nerūpestingi ir patiklūs. Geriau būtų žiūrėję ne visokius šou iš dirbtinių “žvaigždžių” gyvenimo, o atidžiau stebėję, ką ir kaip šneka nužvaigždėjęs bankininkas Vladimiras Romanovas. Tada neišvengiamai būtų supratę, kad jis ne(be)sugeba logiškai atsakyti nė į vieną klausimą. Kalba daug, ir vis pro šalį, ir vis labiau nusišneka... Ir tai jau nebe humoras, o diagnozė, kurią išgirdę protingi žmonės skubiai atsiima savo indėlius iš tokio bankininko banko. Tuo metu kiti kaltina valstybę, kuri suteikė laisvę rinktis iš įvairiausių pagundų.

Ką gi, valstybė, sprendžiant iš vis-

ko, kaip tik ir kuriama tų, kurie nebeskiria juoda nuo balta, priežasties nuo pasekmės, nusipelno tokių kaltinimų. Užuot guodę save ir kitus, kad visos šiandienos žmonių ydos ir kvailystės - gūdžios praeities palikimas, iš kurio visuomenė išaugsianti savaime, kaip žaltys iš senos odos, aukštas pareigas einantys valdininkai, regis, nepastebi ir neįvertina naujų iššūkių.

Vienas jų - visuomenė nusigręžia nuo knygos.

Kaip byloja pernai visuomenės nuomonės tyrimų centro “Vilmorus” atliktos apklausos duomenys, daugiau kaip pusė suaugusiųjų ir apie trečdalis Lietuvos vaikų visai nebeskaito knygų, o tie, kurie dar skaito, prastai besuvokia tekstą. Tad sakyk nesakęs, rašyk nerašęs, jei švietimo sistemoje neatsisakysime kai kurių “naujovių”, neapgalvotai nukopijuotų nuo mums svetimų kultūrų, ir negrįšime prie tradicinių teksto pasakojimų, perpasakojimų, kūrinių analizės ir raštu, ir žodžiu, geriausiu atveju turėsime tik automatizuotus telefonų ar kompiuterių mygtukų maigytojus, o blogiausiu sočių Europos piliečių nesusapnuotą košmarą.

•

Seimo tribūna

Peticijos teise dažnai piktnaudžiaujama Su Seimo naujoku, Peticijų komisijos pirmininku “darbiečiu” Petru Čimbaru kalbamės apie piliečių peticijose teikiamas iniciatyvas ir siūlymus įstatymų leidėjams.

Lietuvos žinios

- Konstitucijoje laiduojama peticijos teisė. Kokių galimybių ji suteikia mūsų piliečiams?

- Tai pažangi teisė, nes piliečiai gali kreiptis į Seimo Peticijų komisiją ir teikti savo siūlymus kuriant įstatymus. Sulaukiame išties nemažai kreipimųsi, tačiau dalį jų tenka ir atmesti. Žmonės dažnai išreiškia tik pageidavimą ar norą, ne visada suvokia, kas yra tas kreipimasis į Peticijų komisiją. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad turi būti teikiami siūlymai įstatymo leidėjams, bet kartais gyventojai to nesupranta, nežino pačios komisijos veiklos, todėl ir prašymus teikia klaidingai.

- Kuo peticijos skiriasi nuo kitų tiesioginio piliečių dalyvavimo valdant valstybę formų, pavyzdžiui, referendumo ar piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės?

- Įgyvendinant minėtas teises pagal Konstituciją reikia surinkti tam tikrą skaičių žmonių parašų (referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė išreiškiama 50

tūkst. piliečių parašų - aut.). Peticiją tiesiogiai gali teikti vienas žmogus, turintis gerą mintį ar siūlymą įstatymo kūrėjams.

Fizinis asmuo gali rašyti vienas, parašų nereikia, bet siūlymą būtina pateikti pagal Peticijų įstatymo reikalavimus.

Tačiau ir priimtas prašymas dar nėra peticija. Iš pradžių Peticijų komisijoje nagrinėjama, sprendžiama, ar jį priimti kaip peticiją, ar atmesti. Žmogaus siūlymai turi neprieštarauti jau galiojantiems Lietuvoje įstatymams.

- Prieš keletą metų buvo teikiamos įstatymo pataisos, kad peticija galėtų būti laikomas bet koks siūlymas keisti, priimti ar panaikinti teisės aktą, jei klausimas yra svarbus visuomenei.

Kritikuota, esą peticijoms keliami pernelyg formalūs reikalavimai.

- Viena yra priimti žmonių prašymus, antra - juos nagrinėti, trečia - priimti kaip peticiją. Priėmus peticiją Seimas balsuoja, bet iki tol būtina pereiti tam tikrus filtrus. Jeigu komisija pripažins peticiją, o Seimas ją atmes, atsakomybė kris Peticijos komisijos nariams ant pečių, kad sprendimas apsvarstytas ir priimtas nekompetentingai.

- Šiuo metu peticiją gali pateikti tik fiziniai asmenys. Gal vertėtų praplėsti teikėjų būrį, kad ir juridiniai asmenys, ir įvairios visuomeninės organizacijos galėtų teikti peticijas?

- Į šį klausimą man, kaip naujam Seimo nariui ir Peticijos komisijos pirmininkui, sunku tiksliai atsakyti. Dar nesu garantuotas, ar tai būtų geriau, ar blogiau.

- Vis dažniau siūloma pasirašyti

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus K.Šliužas Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

P.Čimbaras: “Kartais mūsų politikai įstatymus mato tik vienu aspektu, o žmonės, tiesiogiai susidūrę su tam tikrais teisės aktais, žino, kad vienas ar kitas jų yra neveiksmingas.” įvairias peticijas internete. Ar jos visada pasiekia adresatą?

- Jei kalbame apie internete platinamus variantus, man regis, jais piktnaudžiaujama. Lietuvoje dar nėra elektroninio balsavimo, tad, ko gero, nepriimamos ir tos kompiuterinės peticijos. Manau, žmonės yra klaidinami ir apgaudinėjami.

- Kiek peticijų sulaukėte šįmet?

- Turime nemažai prašymų, vien šiais metais - per 20. Tačiau peticijos teise, kaip minėjau, kai kas ir pikt-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

naudžiauja. Dažniausiai tai daro Lietuvos piliečiai, sėdintys įkalinimo įstaigose arba uždaryti į tardymo izoliatorius. Šie žmonės peticijas rašo “copy” principu. Tie prašymai, pavyzdžiui, net 13 asmenų, atsiunčiami iš skirtingų tardymo izoliatorių, bet visi vienodai, žodis žodin sudėlioti. Tarkime, jei vienas neparašo asmens kodo, ir kiti jo nenurodo.

Matyt, tą patį tekstą vieni siunčia kitiems ir taip didina peticijų skaičių.

Dažniausiai tai būna prašymai dėl išankstinio paleidimo iš tardymo izoliatorių.

- Ar sulaukiate vertingų siūlymų?

- Pasitaiko labai pažangių siūlymų, vertų svarstymo. Juk kartais mūsų politikai įstatymus mato tik vienu aspektu, o gyventojai, tiesiogiai susidūrę su tam tikrais teisės aktais, žino, kad vienas ar kitas iš jų yra neveiksmingas. Kitąsyk žmogus iš savo ar kaimyno patirties arba gerai išprusęs pilietis gali patarti, kaip patobulinti įstatymą.

Tai sveikintina, tačiau svarbu, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama.

- Ar galėtumėte išskirti piktnaudžiavimo peticijos teise atvejus?

- Seime dirbu tik pirmą kadenciją, bet, kaip teko domėtis, ir anksčiau daugiausia piktnaudžiavimo sulaukta iš įkalinimo įstaigų bei tardymo izoliatorių. Pavyzdžiui, vienas asmuo prašo, kad viena diena sulaikymo izoliatoriuje jam būtų įskaityta kaip dvi. Taip per Peticijų komisiją bandoma spręsti savo problemas. Arba nuteistieji, atliekantys bausmę, teikia ne rimtus siūlymus, bet, pavyzdžiui, alkoholizmo žalos ar terorizmo sąvokų išaiškinimus, nors tai nesusiję su įstatymų leidyba. Dėl to įstatymo pataisos negalime taikyti, tad peticija atmetama.

Tačiau nereikia pykti ant žmogaus, nes ne kiekvienas išmano, kas yra Peticijų komisija ir kokios jos funkcijos.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 10,11 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 02 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Interesus deklaruoti skuba ne visi TADAS VALANČIUS

Nors nuo parlamentaro priesaikos davimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, kai kurie tautos išrinktieji deklaruoti savo privačių interesų neskuba. Tokią pareigą “užmiršo” 19 dabartinės kadencijos Seimo narių.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas numato, kad valstybės politikai deklaruoti savo privačius interesus turi per mėnesį nuo jų išrinkimo dienos. Tačiau net ir praėjus daugiau kaip tris kartus ilgesniam laikui, beveik dvi dešimtys jų savo pareigos vis dar neįvykdė.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovai tvirtina, kad prieš mėnesį šis skaičius buvęs kur kas didesnis, tačiau net Seimo vadovybei priminus apie šią pareigą, į tai atsiliepė ne visi. Nedeklaravusiųjų savo privačių interesų netrūksta ir tarp Seimo senbuvių, ir tarp naujokų.

VTEK teigia, kad elektroninėje duomenų sistemoje, kurios pagrindu deklaracijos yra skelbiamos viešai, iki

Net 19 Seimo narių savo privačius interesus vis dar laiko paslaptyje.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

šios dienos nematyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Audroniaus Ažubalio, Dainiaus Kreivio, Kazimiero Kuzminsko, Naglio Puteikio, Kazio Starkevičiaus ir Arvydo Vidžiūno elektroninių privačių interesų deklaracijų.

Taip pat nematyti socialdemokratų

Edmundo Jonylos, Arvydo Mockaus, Broniaus Paužos, Vytauto Saulio, “darbiečių” Sauliaus Bucevičiaus, Gedimino Jakavonio, Ričardo Sargūno, partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovų Andriaus Mazuronio, Kęsto Komskio, frakcijos “Drąsos kelias” narių Algirdo Vaclovo Patacko ir Val-

do Vasiliausko, liberalo Gintaro Steponavičiaus ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nario Jaroslavo Narkevičiaus deklaracijų.

VTEK sekretoriato vadovo Tomo Čaplinsko teigimu, dar prieš mėnesį tokių parlamentarų gretos buvo kur kas gausesnės. Tačiau institucijai kreipusis į Seimo vadovybę ir paprašius priminti pareigą deklaruoti privačius interesus ar patikslinti ankstesnes deklaracijas, “nepareigingų” parlamentarų skaičius gerokai aptirpęs. “Tam tikros reakcijos sulaukėme. Tačiau šiandien vis dar nematome 19 Seimo narių deklaracijų”, - LŽ pažymėjo jis.

Tačiau tokio aplaidumo priežastys, anot etikos sargų atstovo, gali būti suprantamos. “Pasitaiko taip, kad į parlamentą patenka buvęs valstybės tarnautojas, anksčiau jau deklaravęs savo interesus. Tad jis prisimena, kad tai yra daręs anksčiau, o dabar tiesiog pamiršta deklaraciją pataisyti. Žinoma, visi dabartiniai Seimo nariai dar būdami kandidatai turėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) deklaruoti savo interesus. Deja, pagal dabartines technines galimybes neturime susitarimo su šia institucija ir negalime tų dekla-

racijų patikrinti”, - atskleidė T.Čaplinskas.

Tuo metu socialdemokratas E.Jonyla teigė nesuprantantis, kaip galėjo atsidurti šiame sąraše. Jis tvirtina privačius interesus deklaravęs be raginimo, tad greičiausiai deklaracija “bus kažkur nepraėjusi”. “Teks patikrinti, kaip tai galėjo atsitikti”, - LŽ teigė parlamentaras.

Jo partijos kolega A.Mockus taip pat tvirtino visada atsakingai vykdantis tokias pareigas. “Lyg viską buvau susitvarkęs, galbūt koks nesusipratimas įvyko”, - svarstė Seimo narys.

Konservatorius N.Puteikis LŽ teigė deklaravęs privačius interesus prieš rinkimus, tad buvęs tikras, kad to pakanka iki šiol. “Kaltas. Būtinai deklaruosiu”, - patikino jis.

“Darbietis” Ričardas Sargūnas taip pat sakė visiškai pripažįstantis savo kaltę. “Šiomis dienomis buvau apsilankęs VTEK ir išsiaiškinau deklaravimo detales. Artimiausiu metu deklaraciją pateiksiu”, - žadėjo politikas.

Liberalas G.Steponavičius privačių interesų deklaraciją prisiminė pildęs praėjusiais metais, o apie tai, kad jo interesai VTEK nėra matomi, teigė nebuvęs informuotas.

•

Lietuvoje skursta kas penktas žmogus JOLANTA GRIGORJEVIENĖ

Ketveri dešiniųjų dalgiais kapojimosi metai įstūmė Lietuvą į itin sunkią socialinę situaciją. Penktadalis žmonių mūsų valstybėje gyvena žemiau skurdo ribos.

Egzistuoja didelis atotrūkis tarp turtingųjų ir skurdžiai gyvenančiųjų, didelė socialinė atskirtis. Dalis dirbančių žmonių yra apgaulės būdu suvilioti atsisakyti dalies savo valstybinės pensijos privačių fondų naudai.

Visuomenė supriešinta įvairiausiais socialinės politikos klausimais. Dalis visuomenės buvo netgi įvardyta kaip “tinginių”, “parazitų” gaujos. Ir žmonės tyliai išvažiuoja į tuos kraštus, kur jaučiasi reikalingi.

Nūdienos pasiektiems rekordams perimtam “Sodros” biudžetui su dešimties milijardų deficitu (“Sodros” išmokos šiuo metu siekia per milijardą litų, palyginimui - 2008 metais, valdant mažumos Vyriausybei - socialdemokratams, reikėjo 150 mln. litų) - įtakos turėjo silpnas praeitos kadencijos Vyriausybės darbas, prastai parengti įstatymai, nepakankama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) veikla. “Galybė įstatymų pataisų iki šiol nedavė jokios realios naudos”, - įsitikinusi socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė.

Dėmesys - socialinei apsaugai Atsižvelgdami į piniginės socialinės paramos poreikį, kuris nuo 2008 metų išaugo penkis kartus, daugiausia dėmesio socialdemokratai pirmiausia nori skirti socialinės apsaugos sričiai.

Spręsdama šį klausimą Vyriausybė teiks Seimui svarstyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama didinti piniginės socialinės paramos tikslingumą, t. y. skirti ją tik tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pragyvenimo lėšų, bei spręsti nedarbo, užimtumo didinimo, naujų darbo vietų steigimo problemas. Šį projektą lydės susijusios Užimtumo rėmimo įstatymo ir kitų įstatymų pataisos. Be abejonės, lygiagrečiai bus sprendžiami kiti aktua-

lūs klausimai: ligos pašalpos, gyventojams teikiamų socialinių paslaugų įvairovė, jų prieinamumas ir kokybė.

Reikia išsamiai išanalizuoti ligos pašalpų išmokas. Jos reikalauja didelių “Sodros” biudžeto pinigų, o joms sugrąžinti į prieškrizinį lygį reikia 300 mln. litų. Tačiau paradoksas, kad tuomet, kai žmogus labiausiai serga, jos yra mažiausios, nėra socialiai teisingas.

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas mato išeitį: “Reikia ieškoti radikalių sprendimų, kad socialinė parama būtų tikslinė. Išgryninti socialinę paramą, skiriant daugiau dėmesio konkrečiam žmogui. Vienas socialinis darbuotojas negali skirti tinkamo dėmesio išsibarsčiusiems po kaimus gyventojams, o išlaidos turi mažėti. Didėjant pajamoms socialinės paramos srityje, reikia ieškoti gal net radikalių sprendimų, nes paramą turi gauti tik tie, kuriems tikrai jos reikia, ir tik tada, kai jiems to reikia.”

Reikia radikalių sprendimų Vienas jų - socialdemokratų priimtas sprendimas padidinti minimalią mėnesio algą (MMA). Tai svarbu ne

G.Purvaneckienė: “Galybė įstatymų pataisų iki šiol nedavė jokios realios naudos.” tik todėl, kad padidės žmonių gaunamos pajamos, bet ir dėl to, kad augs atotrūkis tarp dirbančiųjų ir gyvenančiųjų iš pašalpų, t. y. žmogus jaus realią paskatą dirbti. Socialiai jautriausias, pažeidžiamiausias grupes ištraukti iš paramos srities ir įtraukti į darbo rinką, kad žmonės gautų pajamų būtent iš darbo, yra labai svarbu. Darbo užmokestį, kuris yra lygus MMA arba už ją mažesnis, gauna ketvirtadalis dirbančių gyventojų. Nenormalu, kad net 16 tūkst. dirbančių asmenų (apie 10 proc. visų pašalpų gavėjų) dar gauna ir vienos ar kitos rūšies socialinę paramą. 110 tūkst. pašalpų gavėjų (apie 65 proc. visų pašalpų gavėjų) ieško darbo ir yra registruoti darbo biržoje.

“Turime skatinti Lietuvos žmones dirbti ir užsidirbti, o ne gyventi iš pašalpų”, - sako socialdemokratė,

Seimo SRDK pirmininkė Kristina Miškinienė.

Padidinus MMA iki 1000 litų galima suplanuoti didesnes įplaukas į 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. A.Sysas, ilgametis Seimo SRDK narys, Seimo vicepirmininkas, teigia: “MMA turi tiesioginę įtaką socialiai labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai, nes tai žmonių grupei, gaunančiai didesnes pajamas, nebereikia papildomų socialinių išmokų. Juk buvusi minimali mėnesio alga nereiškė, kad iš jos galima išgyventi. Terminas “dirbantis skurdžius” atsirado iš skaudžių gyvenimo realijų. Deja, bet tai, kad žmogus dirba, gauna algą, nereiškia, kad jis gali iš tos algos oriai gyventi ir susimokėti mokesčius neprašydamas socialinės pašalpos.”

Svarbiausia kompensuoti pensijas Kitas svarbus žingsnis, kurį ir vėl teks žengti socialdemokratams, - sugrąžinti nekonstituciškai sumažintas pensijas. Istorija kartojasi: dešinieji sumažina, kairieji - kompensuoja. Sumažintų pensijų kompensavimas pareikalaus beveik 1 mlrd litų. 2009 metų gruodžio 9-ąją Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kurio pagrindu buvo sumažintos visos socialinės išmokos. Konstituciniam Teismui priėmus atitinkamus sprendimus, pensijas reikės kompensuoti.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos sudaro galimybę rinktis palankesnę pensijos apskaičiavimo tvarką - nuo 2013 metų sausio 1-osios tvarka įsigaliojo asmenims, pirmą kartą išeinantiems į pensiją, ir tiems, kurie dirbo po pensijos paskyrimo bei pageidauja, kad pensija būtų paskirta iš naujo.

Planuojama valstybinių pensijų (įskaitant rentas ir kompensacines išmokas) sistemos pertvarka. Šios pertvarkos tikslai: valstybinių pensijų sistemą palengva įtraukti į socialinio draudimo sistemą, neplėsti valstybinių pensijų gavėjų būrio, struktūrizuoti pensijas ir rentas suskirstant jas į skiriamas pagal profesiją (mokslininkai, pareigūnai ir kariai, teisėjai ir kt.) ir statusą

Valdo Šereikos nuotrauka

(daugiavaikės motinos, pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyviai-kariai savanoriai ir laisvės kovų dalyviai ir kt.) ir kt.

Nedarbas - opiausia problema Jei bus sprendžiamos nedarbo ir užimtumo problemos, didės dirbančiųjų skaičius, susitvarkys ir “Sodros” reikalai. Be to, užimtumo didinimo klausimas yra svarbiausias visoje Europoje.

Reikia kuo skubiau spręsti jaunimo nedarbo problemą. Tuo klausimu jau pradėta diskutuoti. Atkreiptas ir vykdomosios valdžios dėmesys, kad būtina parengti vieną strateginį užimtumo didinimo veiksmų planą. Kaip žinoma, tokio buvusi Vyriausybė nebuvo patvirtinusi. Užimtumas yra pagrindinis ekonomikos variklis.

Seimo SRDK pirmininkė K.Miškinienė susitikime su Švedijos Karalystės parlamento (Riksdago) Darbo rinkos komiteto nariais jaunimo nedarbo problemą siūlė spręsti keičiant regioninę politiką ir lygiagrečiai pasitelkiant Skandinavijos šalių patirtį: “Tai kompleksinė problema. Švedijoje dar mo-

kykloje lygiagrečiai mokoma tam tikros profesijos įgūdžių. Tuo metu Lietuvoje profesinis orientavimas mokyklose pradėtas neseniai, o profesinis rengimas apskritai nepakankamas. Būtent profesinis rengimas turėtų būti kuo glaudžiau susietas su regionine politika, ir tai yra viena iš labai svarbių priežasčių, kodėl jauni žmonės iš miestelių, kaimų išvažiuoja nebūtinai į užsienį, bet ir į didmiesčius.”

Padedant Vyriausybei svarbu surasti būdų skatinti verslą, kad šis kurtų naujas darbo vietas ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, efektyviau panaudoti savivaldybių, Nekilnojamojo turto fondo nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, rengti verslo forumus, investicijų muges. Reikia gerinti investicinę aplinką, ieškoti būdų pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojų. Išsprendus šiuos klausimus mūsų valstybė gali tikėtis ekonomikos augimo, didesnio mokesčių surinkimo. Tik tuomet gali atsirasti reali galimybė padidinti darbo užmokestį, pensijas, suteikti kitas socialines garantijas. Šie klausimai glauRS-2222 džiai tarpusavyje susiję.

4

2013 02 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

Talino meras: judinkite renovaciją Talino mero Edgaro Savisaaro ir vicemero Kalle Klandorfo nuomone, veiksmingiausias vaistas nuo galvos sopulį lietuviams keliančių šildymo sąskaitų - visomis įmanomomis priemonėmis skatinama gyvenamųjų namų renovacija. Jie siūlo atidžiau pažvelgti į Estijos sostinės pavyzdį.

TADAS VALANČIUS Specialiai “Lietuvos žinioms” iš Talino

N

emokamu viešuoju transportu nustebinęs ir didžiausių Europos miestų dėmesį prikaustęs Talinas džiaugiasi - ši naujovė pasitvirtina su kaupu. O skolose skęstančiam Vilniui Estijos sostinės vadovai siūlo atsisakyti milžiniškų investicijų reikalaujančios metro idėjos ir į viešojo transporto sistemos gerinimą pažvelgti paprasčiau. Tačiau svarbiausia - visoms idėjoms atrasti tvirtą pagrindą. Būtent jį Talinas šiuo metu turi.

Apie Vilniaus ir Talino giminystę, miestų daugiakultūriškumą, šildymo sąskaitas ir gyvenamųjų namų renovaciją, viešojo transporto sistemos sprendimus ir inovatyvių idėjų įgyvendinimą - išskirtinis “Lietuvos žinių” interviu su Edgaru Savisaaru ir Kalle Klandorfu.

Tausokime savitumą - Talinas ir Vilnius - dvi glaudžiai bendradarbiaujančios sostinės, tačiau pasigendate dviejų Baltijos valstybių artimesnio ryšio. Kaip jį sukurti?

E.Savisaaras (E.S.): - Esame trys Baltijos sesės. Kiekviena ilgainiui dairėmės sau sąjungininkių, tačiau tuo pat metu mus siejo daug bendrų savybių, lėmusių mūsų miestų ir šalių raidą. Dabar turime tuos pačius skandinaviškus bankus ir žiniasklaidą, drauge tūnome po NATO skėčiu, įkūrėme Baltijos gynybos koledžą. Vis dėlto privalome ne mažiau dėmesio skirti tik mums būdingoms vertybėms ir stengtis kartu kurti ateitį - nuo oro linijų ar elektros jėgainių iki mus jungiančio geležinkelio. Visa tai įmanoma tik dirbant ranka rankon.

K.Klandorfas (K.K.): - Akivaizdu, kad mūsų vieninga pozicija Europos Sąjungos (ES) ar Rusijos atžvilgiu būtų kur kas svaresnė nei kiekvienos šalies atskirai.

- Taline estai sudaro vos daugiau nei pusę visų gyventojų. Kokių sunkumų ir pranašumų Talinui teikia margesnė gyventojų sudėtis?

E.S.: - Daugiakultūriškumas yra didžiulis turtas bet kuriai visuomenei.

Kai Talinas įstojo į Hanzos miestų sąjungą, jis tapo tikru skirtingų kultūrų katilu. Šio istorinio laikotarpio vaisiais mėgaujamės ir dabar. Vilniaus klestėjimas taip pat susijęs su laikotarpiu, kai miestas tapo skirtingų tautų ir kultūrų mišiniu. Tai, kad Talinas ir Vilnius liko atviri, yra dar didesnė vertybė tapus ES šeimos dalimi. O didžiausią pergalę pelno miestai, tampantys skirtingų žmonių, jų idėjų ir kultūrų traukos centrais.

K.K.: - Kalbant apie daugiakultūriškumo trūkumus, akivaizdu, kad išsiskiriančios tautinių grupių nuomonės, deja, neretai tampa patrauklia terpe įvairioms provokacijoms.

Matėme, kas vyko Taline 2007 metais. Lietuvoje įtampa atsirado tarp lietuvių ir lenkų tautinės mažumos.

Tačiau tautinė mažuma yra visuomenės dalis ir sėkminga jos integracija reiškia toleranciją, lankstumą ir kur kas turtingesnę visuomenę.

Revoliucinė idėja pasitvirtina - Žinia apie nemokamą viešąjį transportą Talinas pribloškė ne tik

E.Savisaaras: “Nemokamu viešuoju transportu naudojasi dešimtadaliu daugiau žmonių, o spūstys sumažėjo net 15 procentų.” / LŽ archyvo nuotraukos

Metro - didžiulė prabanga

K.Klandorfas: “Visomis išgalėmis stengiamės didinti energetinę nepriklausomybę naudodami atsinaujinančius šaltinius.”

Baltijos šalis, bet ir prikaustė didžiųjų Europos miestų dėmesį, taip pat sukėlė ir kritikos laviną. Ar ši naujovė pateisino lūkesčius?

E.S.: - Žinoma, praeis kiek laiko, kol galėsime objektyviai įvertinti naudą, tačiau pirminiai rezultatai nuteikia pozityviai. Naudojimasis viešuoju transportu išaugo dešimtadaliu, o spūstys sumažėjo net 15 procentų.

K.K.: - Kai kurie gyventojai nuogąstavo, kad smuks viešojo transporto paslaugų kokybė, tačiau išplėtus parką autobusai važiuoja tik dažniau.

Taip pat planuojame iš esmės atnaujinti tramvajaus linijas. Kai kas kalbėjo apie tai, kad papildomos viešojo transporto juostos sukels transporto spūstis arba kad žmonės rinksis automobilius. Rezultatai - priešingi.

Kažkas būgštavo dėl benamių antplūdžio, tačiau registracijos sistema šią problemą išsprendė. Tiems, kurie tikino, kad pristigsime lėšų, siūlome pažvelgti į mūsų šių metų biudžetą.

- O Vilniaus viešąjį transportą valdančios bendrovės skęsta skolose, tad mums nemokamas viešasis transportas atrodo utopija. Ko rei-

kia, kad Vilnius galėtų sau tai leisti?

E.S.: - Kaip parodė kitų miestų patirtis, svarbiausia yra verslumas. Be jokios abejonės, kiekvienas miestas turi savų problemų, todėl ir jų sprendimai yra skirtingi. Viskas priklauso nuo biudžeto galimybių ir viešojo transporto finansavimo modelio.

- Talinas turi tramvajų, o Vilnius dar svarsto, ką pasirinkti - metro ar tramvajų. Kokia būtų jūsų rekomendacija?

E.S.: - Abu pasirinkimai yra gana brangūs. Metro statybos būtų didžiulė našta net ir gavus ES lėšų. Tuo metu Talino patirtis rodo, kad sėkmingai investuoti lėšas į tramvajaus linijų įrengimą įmanoma.

K.K.: - Tramvajus pateisina lūkesčius Talino centre, tad puoselėjame planus apie šių linijų plėtrą. Norėdami sumažinti transporto spūstis įrengėme papildomas transporto linijas.

Vilniaus centrą nuo gyvenamųjų rajonų skiria žaliosios zonos, tad galbūt pavyktų įgyvendinti greitesnius maršrutus tarp centro ir miesto pakraščių.

Taip pat turite pakankamai išplėtotą troleibusų parką, tad tramvajus galėtų papildyti šią infrastruktūrą.

Judinti renovaciją - Šildymo kainos yra bene labiausiai vilniečius kamuojantis klausimas, o Taline kainos taip nesikandžioja.

E.S.: - Du trečdalius Talino šildymo poreikio tenkina bendrovė “Tallinna Kute”, kuri praėjusių metų pabaigoje iš Prancūzijos korporacijos “Dalkia In-

Pergalę pelno miestai, tampantys skirtingų žmonių, jų idėjų ir kultūrų traukos centrais.

K.K.: - Talinas iš biudžeto padengdavo apie 70 proc. viešojo transporto išlaidų ir tik apie 30 proc. lėšų buvo gaunama iš prekybos bilietais. Turėjome 17 skirtingų socialinių grupių, kurios galėjo viešuoju transportu naudotis nemokamai, o dar 6 grupės naudojosi bilietų lengvatomis. Tad iki visiškai nemokamo transporto mums buvo likęs mažytis žingsnelis. Autobusų parko atnaujinimas ar renovuotos tramvajaus linijos taip pat niekada nebūna padengiamos iš prekybos bilietais.

Kartais užtenka į viską pažvelgti kiek kitu aspektu ir imti veikti.

ternational” perėjo į privačių investuotojų rankas. “Tallinna Kute” su Talino savivaldybės bendrove “Tallinna Soojus” yra sudariusi 30 metų sutartį, pagal kurią ji gali naudotis visa reikalinga infrastruktūra - katilinėmis, šildymo sistemos vamzdynu ir pan. Estijos konkurencijos tarnyba numato “Tallinna Kute” patvirtintą šilumos kainos formulę vieniems metams. Šios bendrovės žinioje yra 421 km vamzdynų, trys didelės ir 21 mažesnė katilinės. Ji yra atsakinga už nepertraukiamą šilumos gamybą ir tiekimą bei klientų poreikių tenkinimą. 45 proc. jos parduodamos šilumos energijos yra pagaminta kati-

linėse, naudojančiose gamtines dujas, 55 proc. nuperkama iš kitų tiekėjų. Visa ši veikla yra reglamentuojama įstatymo. Šilumos energija, gaunama iš vietinių ir atsinaujinančių šaltinių, kainuoja mažiau nei pagaminta iš gamtinių dujų. Tai leidžia išlaikyti gana stabilią kainą vartotojams. Puoselėjame planus ateityje elektros energijos ir šilumos poreikį palengva padengti naudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos šaltinius.

K.K.: - Tačiau šildymo kainos yra ne mažesnė problema ir Talino gyventojams. Visomis išgalėmis stengiamės didinti energetinę nepriklausomybę naudodami atsinaujinančius šaltinius.

Pirmas būdas mažinti šilumos kainas peržiūrėti valstybės mokesčių politiką, o antrasis, kur kas veiksmingesnis, - skatinti namų renovaciją.

- Kokia namų renovavimo sistema veikia Taline?

E.S.: - Dauguma Talino gyvenamųjų pastatų yra privatūs, jų savininkai nuosavybei valdyti yra subūrę bendrijas. Prie renovacijos plėtros Talinas stengiasi prisidėti visomis išgalėmis.

Tam yra sukurta mažų palūkanų ir subsidijų sistema, kurią taip pat remia miestas. Pagrindinis mūsų patarimas būtų skatinti gyvenamųjų namų renovaciją ir remti jų savininkų bendrijas.

K.K.: - Renovacijos projektas Taline veikia nuo 2009 metų. Namų, turinčių daugiau kaip tris butus ir pastatytų iki 1993 metų, gyventojai gali kreiptis dėl subsidijos. Finansinė parama siekia iki 10 proc. paskolos, kurią namų savininkai ima fasado renovacijai. Tai Talinui jau kainavo apie 1 mln. eurų, o šia galimybe pasinaudojo daugiau kaip 70 namų bendrijų.

Vilnius taip pat rodo pavyzdį - Vilniaus meras Artūras Zuokas ir jūs sulaukiate didelio žiniasklaidos dėmesio dėl dažnai prieštaringai vertinamų sprendimų. Ar šiuolaikiniam miestui iš tiesų reikia drąsių sprendimų, o gal labiau atsargios, taupios politikos?

E.S.: - Su meru A.Zuoku teko susitikti keletą kartų, jis man sudarė energingo verslininko įspūdį. Tie miestai, kurie nesiima inovatyvių, drąsių sprendimų, lieka kitiems už nugaros. Tačiau nereikia pamiršti, kad ir kilniausi, realiausi norai turi turėti realų pagrindą.

Svarbiausias bet kurio politiko siekis turėtų išlaikyti balansą tarp inovatyvių idėjų ir praktiško jų pagrindimo.

- Ko pasigendate atvykę į Vilnių?

E.S.:- Vilnius neturi jūros, o mes neturime upės. Džiaugtumės galėdami iškeisti dalį jūros į pusę jūsų turimos upės. Vienas sunkiausių uždavinių mūsų miesto strategams yra sukurti galimybę žmonėms miesto centre džiaugtis natūraliu vandens telkiniu.

- Kurį pasaulio miesto modelį laikytumėte pavyzdžiu Vilniui ir Talinui?

E.S.: - Liubeko ir Magdeburgo miestai, suteikę mums miesto teises, turi puikų miesto modelį. Vilnių ir Taliną vienija tai, kad abu miestai įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą.

Daugelis šio sąrašo miestų taip pat yra mums pavyzdys. Mes dar daug turime pasimokyti iš tokių giminingų miestų kaip Kopenhaga ir Malmė, Viena ir Bratislava.

K.K.: - Visas pasaulis yra pilnas puikių pavyzdžių ir idėjų. Tereikia į juos pažvelgti iš tinkamų pozicijų. Ir veikti.

•

2013 02 22 Lietuvos žinios

Reportažas

5

Interneto karta knygoms (ne)abejinga Atkelta iš

• 1 p.

Ryškiaspalviais leidyklų maišeliais nešinos penktokės iš Utenos džiaugėsi, kad grįžusios namo papildys savo knygų lentyną. Mergaitės nuoširdžiai tikino, kad skaito ne tik mokytojų ir tėvų paliepimu, bet ir savo malonumui.

Jų žodžiais nepatikėjusiam LŽ žurnalistui mergaitės nuoširdžiai įrodinėjo, kad knygų į visagalį internetą neiškeičia. “Internete juk nepatirsi tiek nuotykių, kiek galima rasti knygose”, tvirtino Simona Bazytė. Per mėnesį ji sakė perskaitanti dvi tris knygas.

Tačiau aštuoniolikmetis Saulius Krisiulevičius LŽ aiškino, neva knygos savo amžių jau atgyveno. “Internete vienu metu gali ir ieškoti informacijos, ir naršyti socialiniuose tinklalapiuose, ir bendrauti su žmonėmis. Prisiversti paimti į rankas knygą jau retai kada pavyksta”, - sakė iš Alytaus rajono atvykęs gimnazistas. “Knygas skaitau, nes reikia egzaminams, bet tikrai ne su malonumu”, - pabrėžė jis. Vis dėlto jaunuolis iš knygų mugės tuščiomis negrįš. Jo pirkinių maišelyje - mėgstamos technikos ir sporto tematikos knygos. “Kai turėsiu laiko, prisėsiu laisvalaikiu”, nusipirktas knygas perskaityti žadėjo S.Krisiulevičius.

Nors tvirtinama, kad knygas išstumia internetas, jau pirmąją dieną į Knygų mugę plūdo lankytojai. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Švelnių istorijų nereikia Po leidyklų paviljonus ir gausiai knygomis nukrautus prekystalius besižvalganti vilnietė Lina Matukienė teigė į Knygų mugę atėjusi savo vienuolikmečiam sūnui nupirkti knygų. Ji apgailestavo, kad sūnus labiau mėgsta kompiuterinius žaidimas nei knygas. “Gelbsti tik tai, kad turime taisykles - berniukui kasdien būtina perskaityti bent po du knygos skyrius”, - LŽ pasakojo vienuolikmečio mama.

L.Matukienė tvirtino, kad sūnus dažniausiai renkasi skaityti nuotykių literatūrą. Nors knygų jaunimui pasirinkimas didžiulis, jis pasigenda įdomesnių lietuvių rašytojų kūrinių. “Lietuvių autorių knygos berniukams tarsi per švelniai parašytos, o augantiesiems interneto laikais reikia nuotykių ir pabaisų, todėl užsienio rašytojų knygos jiems atrodo patrauklesnės”, - tikino L.Matukienė.

Nėra lietuvių literatūros paaugliams Vaikų literatūros kritikas Kęstutis Urba LŽ pareiškė netikintis, kad šiuolaikinis jaunimas knygų nebeskaito. “Tai kur tos knygos dingsta?

Kasmet paaugliams išleidžiama apie 100-120 knygų, kai kurių jų leidimai pakartotiniai. Tačiau sukurtas mitas, kad paauglių literatūros nebėra ir knygų niekas nebeskaito”, - LŽ tvirtino literatūrologas. K.Urbos teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje ne tik

“Hario Poterio” ar “Nevykėlio dienoraščio” skaitytojas? mažieji, bet ir visi mažiau skaito. Mažėjančio skaitomumo problemos, pasak jo, kyla ir iš šeimos, ir iš mokyklos. “Mokykla dešimt metų pratino skaityti tik ištraukas ir taip atitolino nuo kūrinio visumos”, - vieną iš priežasčių įvardijo literatūrologas.

Tačiau didžiausia, K.Urbos teigimu, problema dabar yra tai, kad neturime lietuvių autorių paauglių literatūros.

“Tai, kad tik dvi knygos pateko į Metų knygos rinkimus, kai ir buvo prašoma dviejų, aiškiai pavojingas simptomas”, - pabrėžė vaikų literatūros kritikas.

L.Matukienė: “Lietuvių autorių knygos berniukams per švelniai parašytos, interneto kartai reikia nuotykių ir pabaisų.”

K.Urbos teigimu, sakyti, kad paaugliai neskaito knygų, būtų neteisinga jų mažiau skaito visi.

K.Urba: “Problema dabar yra tai, kad neturime lietuvių autorių paauglių literatūros.”

Antplūdis po kūrinio ekranizacijos Vakar viename iš Knygų mugės renginių pedagogai, literatūrologai ir bibliotekininkai mėgino išsiaiškinti, ką iš tiesų skaito šiuolaikiniai paaugliai. Vilniaus apskrities viešosios bibliotekos Vaikų literatūros sektoriaus vyriausioji bibliotekininkė Marta Ru-

dytė teigė, kad populiariausia knyga tarp paauglių išlieka J.K.Rowling “Haris Poteris”, į dešimtuką taip pat patenka lietuvių klasiko Balio Sruogos romanas “Dievų miškas”. “Jaučiame didžiulį skaitytojų antplūdį po to, kai tik per televiziją parodoma kokios nors knygos ekranizacija”, - pažymėjo bibliotekininkė.

Gabrielė, Bernadeta bei Ugnė perka ir skaito knygas, tačiau prisipažino pirmenybę teikiančios internetui.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė tvirtino, kad į biblioteką paaugliai ateina tik ieškodami papildomos literatūros mokslams. “Jeigu tokios informacijos jie randa internete (o taip dažniausiai ir būna), biblioteka jiems nebereikalinga”, - sakė ji. Bibliotekininkės duomenimis, šiaulietės paauglės labiausiai domisi vampyrų tematikos literatūra, o tarp berniukų jau kelerius metus pozicijų neapleidžia Rachel Renee Russell “Prietrankos dienoraštis” ir Eduardo Limonovo “Nevykėlio dienoraštis”.

Penktokės iš Utenos nuoširdžiai įrodinėjo, kad knygų į internetą tikrai neiškeičia.

•

6

2013 02 22 Lietuvos žinios

Pasaulis

Prieš rinkimus - ginčai dėl skalūnų Energijos kainoms kylant Vokietijoje kaista diskusijos dėl skalūnų dujų išgavimo. Aplinkosaugininkai tam priešinasi, o pramonininkai baiminasi, kad pralaimės varžovams Amerikoje ir galiausiai liks tarptautiniais atsilikėliais.

Galingų Vokietijos aplinkosaugos lobistų pasipriešinimas mažina perspektyvą naudoti skalūnų dujas, o tai kelia nerimą stipriausios Europos ekonomikos pramonei, kad ji pralaimės savo varžovams Amerikoje, kurie naudosis pigesne energija.

Jungtinėse Valstijose jau dabar 16 proc. gamtinių dujų produkcijos sudaro skalūnų dujos, o analitikai spėja, kad per 20 metų ši dalis gali išaugti iki 50 procentų.

Skalūnų dujos yra “ne įprastinis”, o iškastinis kuras, randamas gamtinių lūžių ir įtrūkių vietose po žeme. Jau sugalvota technologija, kaip išgauti šias dujas, ir energetikos kompanijos mano iš dalies radusios atsakymą, kaip spręsti Europos energetinio saugumo problemą. Tačiau uolienų hidraulinio skaldymo metodas vertinamas prieštaringai, nes yra susijęs su aplinkosaugos rizika, tokia kaip pavojus užteršti gruntinius vandenis ir išskirti daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Skalūnų šalininkai sveikina šį alternatyvų energijos šaltinį kaip geresnį už tradicinį iškastinį kurą. Šiuo metu Europa priklausoma nuo dujų, importuojamų iš Rusijos, ir dar nepamiršo, kas nutiko, kai Rusijai nesusitarus su Ukraina dujų čiaupas į Europą žiemos metu buvo užsuktas.

Dėl šių būgštavimų Vokietijos kanclerė Angela Merkel patiria didelį spaudimą iš visų pusių, ypač turint galvoje, kad rugsėjį Vokietijoje vyks visuotiniai rinkimai.

Energija brangsta Hidraulinio skaldymo oponentai pabrėžia šio skalūnų dujų išgavimo metodo pavojų, o pramonės lyderiai ragina vyriausybę nustatyti žvalgymo taisykles. Tuo metu skalūnai užkariauja

Importas iš kitų šalių Dar viena alternatyva Vokietijai galėtų būti importas. Išgauti skalūnų dujas planuoja Lenkija, Didžioji Britanija ir Ukraina, neseniai pasirašiusi 7,5 mlrd. eurų sutartį su “Shell” dėl skalūnų žvalgymo. Kai kurie ekspertai teigia, kad laikui bėgant Vokietija gali arba importuoti skalūnų dujas, arba pirkti elektrą iš skalūnų iš kitų šalių, tokių kaip Lenkija ar Ukraina.

Per dešimtmetį importuotos skalūnų dujos gali sudaryti iki 10 proc. Vokietijos energetikos rinkos. Minėtoji šalis pati galėtų išgauti nuo 0,7 trln. iki 2,3 trln. kubinių metrų skalūnų. Tai atitinka 125 mlrd. kubinių metrų įprastinių dujų. Šiuo metu Vokietija pagamina vos 14 proc. suvartojamų dujų, o iš Rusijos importuoja apie 40 procentų.

Nesutarimai ir viduje

Žaliųjų nariai Europos Parlamente Strasbūre protestuoja prieš skalūnų dujų žvalgymą ir išgavimą.

Reuters/Scanpix nuotraukos

vis didesnę dalį JAV energetikos rinkos.

Daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai, svarbūs Vokietijos ekonomikai, iki 2030 metų gali mokėti už dujas tris kartus brangiau nei jų varžovai amerikiečiai. “Jei mes tai atmesime, tarptautinėje arenoje būsime paskutiniai atsilikėliai”, - perspėja įtakinga pramonininkų lobistinė grupė BDI. Pramonės balsas Vokietijoje daug reiškia. Mat gamyba sudaro 25 proc. ekonomikos, o didžiausi darbdaviai yra tokios kompanijos kaip BASF, “Bayer”, taip pat plieno ir sunkiosios inžinerijos sektoriai. Vokietijoje didėja nepasitenkinimas elektros antkainiais, kuriuos pramonė ir vartotojai turi mokėti, kad vyriausybė galėtų subsidijuoti atsinaujinančios energijos plėtrą.

Vokietija planuoja ne tik išgauti daugiau atsinaujinančios energijos iš vėjo bei saulės, bet ir iki 2022 metų atsisakyti atominės energetikos bei pakeisti aplinką teršiančias anglis švaresnėmis gamtinėmis dujomis. Ironiška, bet šie

Rekordinis kiekis padirbtų eurų

Vokietijoje didėja nepasitenkinimas dėl elektros antkainių, kuriuos pramonė ir vartotojai turi mokėti, kad vyriausybė galėtų subsidijuoti atsinaujinančios energijos plėtrą. planai palankūs skalūnams. Be atominės energetikos likusiai Vokietijai reikės alternatyvaus stabilios ir švarios energijos šaltinio, kuris papildytų netolygią atsinaujinančią energiją. Dėl kylančių energijos kainų šis klausimas Vokietijoje tampa vis svarbesnis.

Žalieji gali grįžti Vokietijos politikai aktyviai diskutuoja apie skalūnų gręžinių pliusus ir minusus. Saugumo ekspertai apie tai kalbėjo per Miuncheno saugumo konferenciją, o žvalgybos agentūra BND išanalizavo šio reikalo geopolitinį poveikį.

Vokietijos žalieji, sėkmingiausia Europoje ekologinė partija, drauge su so-

Portugalijos policija paskelbė šiauriniame Porto mieste konfiskavusi didžiausią pasaulyje kiekį suklastotų eurų - 380 tūkst.

(1,3 mln. litų).

Per operaciją Porte policija aptiko 1901 padirbtą 200 eurų banknotą ir suėmė 46 metų užsienietį, jo tapatybė neatskleidžiama. Suklastoti pinigai, pasak policijos, yra “išskirtinės kokybės”.

Pareigūnai nurodė, kad šis klastojimas vyko nuo 2002 metų įvairiose šalyse,

tarp jų Ispanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje. Pinigai cirkuliavo daugiau nei dešimtmetį.

Tai jau antra didelė netikrų eurų konfiskacija Porte šį mėnesį. Policija susekė 5 įtariamų portugalų grupelę, klastojusią ir naudojusią 50 bei 20 eurų banknotus. Toji operacija baigėsi 30 tūkst. eurų konfiskavimu.

Portugalijos policija sako, kad euro, kaip tarptautinės valiutos, svarbai didėjant nusikalstamos organizacijos Europos Sąjungoje ir kitur vis dažniau imasi padirbinėti šiuos pinigus.

•

•

Prancūzai įsižeidė Prancūzijos ministras piktai reagavo į stambaus amerikiečio verslininko pastabą, jog reikia būti kvailiu, kad investuotum Prancūzijoje.

Viršuje tikri, apačioje - padirbti eurų banknotai.

cialdemokratais jau valdžiusi 19982005 metais, turi galimybių šiemet grįžti į vyriausybę. Žalieji taip pat dalysis valdžia maždaug 6 iš 16 federalinių žemių, įskaitant Šiaurės Reino ir Vestfalijos bei Žemutinės Saksonijos, kuriose yra didžiausi skalūnų dujų ištekliai. Leidimus daryti gręžinius išduoda atskiros žemės. Šiaurės Reino ir Vestfalijos aplinkosaugos ministras, žaliųjų narys, dėl visuomenės susirūpinimo paskelbė licencijų moratoriumą. Ši baiminasi, kad hidraulinis skaldymas, kai dideliu spaudimu į uolienos darinius pumpuojami dideli kiekiai vandens ir chemikalų, gali net sukelti žemės drebėjimą arba užteršti geriamąjį vandenį.

Visada labai atsargi A.Merkel, fizikė, buvusi aplinkosaugos ministrė, iki rinkimų neskubės keisti jokių įstatymų ir tokiu prieštaringu klausimu paliks kurti naujas taisykles naujos sudėties vyriausybei. Jei A.Merkel vėl sudarys centro dešiniųjų koaliciją, sąlygos žvalgybiniams gręžiniams bus geresnės. Jei jos konservatoriai turės jungtis su socialdemokratais, kliūčių bus daugiau.

Tačiau net ir A.Merkel koalicija yra susiskaldžiusi. Konservatyvus aplinkosaugos ministras Peteris Altmaieris atsargiai leidžia suprasti, kad yra linkęs riboti skalūnų išgavimą. Ekonomikos ministras Philippas Rosleris, verslo interesus ginančių laisvųjų demokratų vadovas, kaunasi už Vokietijos pramonės poziciją. Neseniai jis pabrėžė, kad daug Vokietijos firmų svarsto galimybes perkelti savo verslą į JAV, jos tvirtina, kad energijos kaina yra lemiamas veiksnys. “Mes jau nukenčiame dėl savo didesnių energijos kainų, tai pakerta mūsų konkurencingumą”, - sakė ministras.

Kol kas dar nematyti, kad kompanijos perkeltų savo gamybą į JAV, tačiau pasigirsta vis daugiau perspėjimų, jog ateities investicijos krypsta į tą pusę.

JAV padangų gamintojos “Titan” bosas Maurice’as Tayloras, 1996 metais kovojęs už teisę tapti respublikonų kandidatu į JAV prezidentus, pareiškė šiuos “ekstremalius” komentarus laiške, atsakydamas į prašymą, kad “Titan” apsvarstytų galimybę investuoti į nuostolingą gamyklą Amjene, šiaurės Prancūzijoje.

“Aš kelis kartus lankiausi gamykloje. Prancūzų darbininkai gauna didelę algą, bet dirba tik tris valandas, - parašė M.Tayloras, o tą laišką po kiek laiko publikavo Prancūzijos verslo dienraštis “Les Echos”. - Jie gauna po valandą pertraukoms ir pietums, tris valandas plepa ir tik tris dirba. Aš tai pasakiau prancūzų profesinėms sąjungoms tiesiai į akis. Jie man atsakė, kad toks prancūzų stilius.” Toliau laiško autorius priduria: “Ar jūs mus laikote kvailiais?”

Prancūzijos profesinės sąjungos užsipuolė šio laiško turinį, o pra-

monės ministras Arnaud Montebourg’as pareiškė, kad “Titan” vadovas pademonstravo “visišką nenusimanymą apie mūsų šalį”.

Ministras nurodė, kad Prancūzijoje veikia 20 tūkst. užsienio firmų, jose dirba 2 mln. žmonių. “Noriu pasakyti, kad “Titan” kompanija, kuriai jūs vadovaujate, yra 20 kartų mažesnė ir 35 kartus mažiau pelninga nei “Michelin”, kuri yra prancūzų didžiausia ir įtakingiausia lyderė pasaulyje”, - paaiškino ministras. Jis taip pat pridūrė, kad 4200 antrinių JAV įmonių įdarbina daugiau kaip 500 tūkst. žmonių Prancūzijoje, o kai kurios firmos čia veikia nuo 1842 metų.

Tai ne pirmas ginčas, į kurį įsivelia A.Montebourg’as nuo praėjusios vasaros, kai Prancūzijos prezidentu tapo socialistas. Jis apkaltino plieno gamintoją “Arcelor Mittal” “meluojant ir negerbiant jo šalies” bei pareiškė, kad kompanija nebepageidaujama, kai buvo uždarytos dvi krosnys lydymo gamykloje Floranže.

Prancūzija yra vienintelė Europos šalis, kurioje nuo 2000 metų įteisinta vos 35 valandų darbo savaitė. Tai buvo socialistų siekis ir

M.Tayloras: “Jie valandą pietauja, tris plepa ir tik tris dirba.” laimėjimas, bet dabar kritikai sako, jog tai stingdo ekonomikos augimą.

•

Euractiv.com, BBC, LŽ

2013 02 22 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Ginklas, smogiantis ir civiliams JAV bepiločių lėktuvų atakos jau nusinešė 4 700 žmonių, kurių dalį sudaro civiliai, gyvybes. Šis skaičius pasirodė vis labiau stiprėjant ginčams, ar informacija apie tokių lėktuvų naudojimą gali būti slapta.

Tikslus žmonių, žuvusių nuo šimtų iš bepiločių lėktuvų paleistų raketų prieš “Al-Qaedos” teroristus Pakistane, Jemene ir kitose šalyse, tebėra įslaptintas, nes Jungtinių Valstijų kariniai pareigūnai atsisako viešai aptarinėti bet kokias šios slaptos informacijos detales. Tačiau respublikonas senatorius Lindsey Grahamas, ištikimas bepiločių lėktuvų naudojimo šalininkas, atvirai paminėjo aukų skaičių, kuris netikėtai pasirodė esąs didesnis nei teigia nepriklausomi ekspertai. “Mes nužudėme 4 700 asmenų.

Kai kada pataikome į nekaltus žmones - man tai nepatinka, tačiau vyksta karas ir mums pavyko sunaikinti kai kuriuos labai aukštus “Al-Qaedos” narius”, tokius L.Grahamo žodžius citavo naujienų tinklalapis “Easley Patch”, įsikūręs Islio miestelyje Pietų Karolinoje, ir teigė, kad šiuos žodžius senatorius pasakė Islio Rotary klubo nariams.

Nors kai kurie įstatymų leidėjai ir žmogaus teisių gynėjai abejoja tokių atakų teisėtumu ir piktinasi dėl jų slaptumo, L.Grahamas gina prezidento Baracko Obamos sprendimą naudoti bepiločius kibernetinius orlaivius.

“Tai ginklas, kuriuo reikia naudotis.

Tai taktinis ginklas. Bepilotis lėktuvas - per atstumą valdomas apginkluotas orlaivis”, - sakė senatorius. Kol kas neaišku, ar L.Grahamas rėmėsi JAV vyriausybės statistika apie bepiločių lėktuvų aukas, nes senatoriaus biu-

Kilus skandalui dėl bepiločių lėktuvų naudojimo, JAV kariškiai išplatino “MQ-1C Gray Eagle” nuotrauką. Šis bepilotis lėktuvas paleido raketas į taikinius Irake. / AFP/Scanpix nuotrauka ras šios temos nenorėjo komentuoti.

Iki šiol kelios organizacijos, remdamosi žiniasklaidos pranešimais ir kitais šaltiniais, mėgino suskaičiuoti, kiek kovotojų ir civilių gyventojų galėjo žūti per bepiločių lėktuvų atakas. Vašingtone įsikūręs Naujosios Amerikos fondas teigia, kad nuo 2004 metų bepiločiai lėktuvai buvo panaudoti 350 kartų ir beveik vien per B.Obamos kadenciją. Fondo duomenimis, per tas atakas galėjo žūti 1963-3293 žmonės, iš jų 261-305 galėjo būti civiliai. Tuo metu Londone veikiantis Tiriamosios žurnalistikos biuras nurodo, kad vien Pakistane nuo 2004 metų dėl bepiločių lėktuvų atakų žuvo 2627-3457 žmonės, tarp jų galėjo būti nuo 475 iki 900 civi-

lių. Tiesa, šie duomenys labiau siejami su Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) surengtomis slaptomis atakomis, o ne su bepiločių lėktuvų naudojimu Afganistane. Tai nėra įslaptinta ir tam vadovauja JAV kariškiai.

B.Obamos administracija tvirtina, kad “tiksliniai žudymai” yra “kraštutinė priemonė”, jos imamasi prieš tuos, kurie planuoja smogti Jungtinėms Valstijoms ir kurių neįmanoma sučiupti. Tačiau oponentai aiškina, kad bepiločių lėktuvų smūgiai prilygsta žudymui kitų valstybių teritorijoje, ir jis nėra kontroliuojamas nei Kongreso, nei teismų.

Todėl Kongresui tvirtinant naujuoju CŽV vadu B.Obamos paskirto Johno Brennano kandidatūrą jam teko atsaki-

nėti į labai aštrius senatorių klausimus apie bepiločių lėktuvų programą. Šį mėnesį pagaliau ir pats B.Obama pirmą kartą pripažino, jog amerikiečiams reikia kai ko daugiau nei vien įtikinėjimų, kad jis neperžengė savo galių,

“Dieviškoji dalelė”, arba Higso bozonas, atrastas Europos branduolinių tyrimų centre (CERN), tiesiog pasmerkė visatą katastrofai.

Vėžiu sergančio Venesuelos lyderio Hugo Chavezo gydytojai neleido Bolivijos prezidentui Evo Moralesui susitikti su savo draugu ir sąjungininku, kai jis atvyko į Karakasą.

Visata sprogs kaip muilo burbulas.

Tiesa, tai įvyks ne anksčiau kaip po kelių dešimčių milijardų metų šviesos greičiu, todėl niekas nieko nepajus.

Tokią ateitį išpranašavo amerikiečių fizikas Josephas Lykkenas, dirbantis Enrico Fermi laboratorijoje prie Čikagos, kuri konkuruoja su CERN. J.Lykkenas buvo nuvykęs į CERN ir su kolegomis iš Europos stebėjo didžiajame hadronų kolaideryje vykdomus eksperimentus, kurie ir leido “pagauti” Higso bozoną. Paskelbta amerikiečių mokslininko versija paneigia šiuo metu labiausiai paplitusią teoriją, kad Visata gali plėstis be galo.

Ja remdamiesi astrofizikai dar prieš E.Moralesas, H.Chavezas ir Raulis Castro Havanoje.

AFP/Scanpix nuotrauka

tai darėme iki šiol”, - teigė Bolivijos vadovas.

E.Moralesas, H.Chavezas ir Fidelis Castro, kuris atsistatydino 2006 metais pablogėjus sveikatai, yra sudarę radikalų Lotynų Amerikos aljansą ir visi trys griežtai kritikuoja Jungtines Valstijas. E.Moralesas ne kartą buvo nuvykęs į Kubą aplankyti sunkiai sergančio Fidelio ir ten gydomo H.Chavezo.

“Leiskit dar kartą pasakyti, kokią pagarbą jaučiu Fideliui ir Hugo, žaviuosi jais. Man išties skaudu, kad F.Castro nebėra prezidentas, ypač dabar, kai mano brolio prezidento

H.Chavezo sveikatos būklė labai sudėtinga”, - sakė E.Moralesas ir pabrėžė, kad juos abu palaiko dėl jų vedamos kairiosios politikos, kurios ir pats ėmėsi tapęs prezidentu 2006 metais.

H.Chavezas nesirodė viešumoje nuo tada, kai gruodžio 10 dieną išvyko į Havaną, kur jam buvo atliktos kelios operacijos. Praėjusį penktadienį Venesuelos vyriausybė paskelbė nuotraukas, kuriose besišypsantis H.Chavezas nufotografuotas gulintis lovoje su šalia jo stovinčiomis dukromis.

•

AFP, AP, “The Guardian”, BNS, “The Daily Mail”, LŽ

•

Visata tiesiog sprogs

Neleista susitikti su H.Chavezu

“Kalbėjomės su gydytojais. Jie mums sakė, kad jis ilsisi ir tebėra gydomas, - pasakojo E.Moralesas apie savo gailestingumo vizitą Karakase. - Negalėjau pasimatyti su prezidentu, tik susitikau su jo šeima ir vyriausiuoju gydytoju. Kaip supratau, jie jaučiasi daug drąsiau. Privalote suprasti, kad prezidentas išgyvena sunkiausias savo gyvenimo akimirkas.” E.Moralesas specialiai užsuko į Karakasą prieš vykdamas į susitikimus Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.

E.Moralesas norėjo aplankyti savo draugą, nes pirmadienį buvo pranešta, kad H.Chavezas grįžo į Venesuelą iš Kubos, kur jam buvo atliktos kelios vėžio operacijos, o jis pats internete paskelbė, kad jau yra tėvynėje. Tačiau kai Bolivijos vadovui nebuvo leista susitikti su H.Chavezu, baiminamasi, kad iš tiesų jo būklė yra bloga ir prezidentas kovoja dėl savo gyvybės.

Visuomenei neteikiant informacijos žurnalistai apie H.Chavezo sveikatą puolė klausinėti Bolivijos prezidentą. “Esama dienų, kai jo sveikatos būklė būna labai sudėtinga, tokios informacijos turi ir ministrai. Tačiau dabar H.Chavezas grįžo į Karakasą, ir tai didelis palengvėjimas. Kai kada su ligomis ir negalavimais sunku kovoti, tačiau, žinoma, tikimės, kad netrukus vėl galėsime toliau dirbti kartu, kaip

Niekas tiksliai nežino, kiek žūsta žmonių tolimose, vyriausybių nekontroliuojamose teritorijose, nes pataikoma ir į mečetes, ir į laidotuvių procesijas.

pradėjęs slaptą bepiločių lėktuvų karą užsienyje. Tai prezidentas padarė po to, kai jo buvęs patarėjas antiterorizmo klausimais iki 2008 metų rinkimų Michaelas Boyle’as žurnale “International Affairs” paskelbė straipsnį, kuriame parašė, kad “amerikiečiai nežino bepiločių lėktuvų naudojimo masto, o destrukcija vykdoma jų vardu”.

Savo studijoje M.Boyle’as pasiūlė B.Obamai baigti karą su terorizmu ir atkurti įstatymo viršenybę antiteroristinėje Jungtinių Valstijų politikoje: “Prezidentas George’as W.Bushas ragino ginti “civilizaciją” nuo terorizmo grėsmės, o prezidentas B.Obama, vykdydamas žiaurią kovą su “Al-Qaeda” ir kitais islamistų tinklais, pirmenybę teikia šešėliniam karui su terorizmu, t. y. bepiločių lėktuvų atakoms, specialiosioms operacijoms ir rafinuotam stebėjimui.”

M.Boyle’as aiškina, kad tokie veiksmai laikomi labai sėkmingais todėl, kad visi šaukiamojo į kariuomenę amžiaus vyrai teritorijoje, į kurią nukreipiamas bepiločio lėktuvo smūgis, laikomi kariškiais, kol įrodama priešingai. Niekas tiksliai nežino, kiek žūsta žmonių tolimose, vyriausybių nekontroliuojamose teritorijose, nes pataikoma ir į mečetes, ir į laidotuvių procesijas, dėl to pasitaiko civilių aukų. M.Boyle’as primena, kad bepiločių lėktuvų atakos silpnina Pakistano ir Jemeno vyriausybes, nes siunčia jų visuomenei signalą, kad valdantieji režimai yra silpni ir neišsilaikytų be Jungtinių Valstijų paramos.

Be to, žūstant vis daugiau eilinių kareivių, šiose ir kitose valstybėse stiprėja priešiškumas Amerikai. Būtent todėl amerikiečiai ir privalo turėti daugiau informacijos apie bepiločių lėktuvų naudojimą, ir ji jokiu būdu negali būti slapta.

Visatos sprogimas. / NASA nuotrauka

porą metų “galutinai nustatė”, kad visata galų gale virs šalta negyva tuštuma.

Visos šios hipotezės grindžiamos Higso bozono mase. Iki jo atradimo šis dydis buvo nežinomas, tačiau dabar jau apskaičiuota, kad jo masė sudaro 126 gigaelektronvoltų, t. y. “dieviškoji dalelė” yra 126 kartus “sunkesnė” už protoną. Dėl to, kad vadinamasis Higso laukas prasiskverbia į visą visatą, pasitvirtina hipotezė, jog iš esmės visata nestabili, todėl gali būti paprasčiausiai “nušluota” kosmose įvykus kokiam nors incidentui. Anot J.Lykkeno, jei Higso bozono masė būtų bent keliais procentais kitokia, visata nebūtų pasmerkta. Į klausimą, koks incidentas gali sunaikinti visatą, astrofizikas atsakė: “Kur nors susidarys mažas burbuliukas, pavadinkime jį “alternatyvia visata”. Jis ims plėstis šviesos greičiu ir mus sunaikins.”

•

8

2013 02 22 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

500 hektarų žemės po plūgu

Ūkių skaičius pagal valdomą žemės ūkio paskirties žemės plotą 2013 m. vasario 1 d.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

0-30 30-100 100-500 Daugiau kaip po 500

Valstybės valdžios vyrai jau beveik pusmetį svarsto, kaip dar sugriežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką. Tuo metu kai kurie žemdirbiai baiminasi priverstinio ūkių susmulkėjimo, jeigu negalės įsigyti ir valdyti didesnių kaip 500 ha žemės ūkio sklypų.

“Mūsų parengto įstatymo svarbiausia nuostata, kad apie siūlymą parduoti žemę žinotų visi kaimynystėje esantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Tik tada, kai jie nesutiks mokėti pardavėjui tinkančios kainos, pasiūlymu galės naudotis kiti pirkėjai”, - LŽ teigė Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.

Jo teigimu, įstatymu siekiama sukelti papildomų nepatogumų asmenims, perkantiems žemę iš spekuliacinių paskatų. Kaip ir anksčiau, išlieka ribojimas vienam savininkui pirkti daugiau kaip 500 ha žemės. Be to, bus griežčiau paisoma žemės pirkimo teisių bendraturčiams, valstybei, asmenims, kurių turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu sklypu, ir parduodamo žemės sklypo naudotojams. “Šio įstatymo projektą kritikuojame dėl kelių priežasčių”, - LŽ teigė vienos didžiausių žemės valdytojų ir pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų AB “Agrowill Group” generalinis direktorius Marius Žutautas ir pirmiausia atkreipė dėmesį, kad net įstatymo rengėja Žemės ūkio ministerija užklausta nepaaiškino pačios spekulianto sąvo-

Ūkių Iš viso skaičius naudmenų, ha 109 843 617 417 3649 166 541 311 51 583 15

Vasario pradžioje Lietuvoje buvo 15 įmonių, kurios nuosavybės teise valdė didesnius kaip 500 ha žemės plotus, o dar 30 ūkių yra netoli šios ribos. / LŽ archyvo nuotrauka kos. “Ar spekuliantas yra, pavyzdžiui, žmogus, kuris nuomoja savo nusipirktą žemės sklypą? Turbūt. O tą sklypą paveldėjęs ir taip pat nuomojantis ūkininkui? Matyt, ne”, - gūžčiojo pečiais grupės, vienijančios 40 bendrovių, vadovas.

Neišvengiamai smulkins ūkius Tačiau labiausiai “Agrowill Group” piktinasi paliktu ir dar labiau sugriežtintu draudimu per susijusius asmenis valdyti didesnį kaip 500 ha dirbamos žemės plotą, nes tai esą ne tik toliau stabdys didžiųjų bendrovių ir ūkininkų ūkių plėtrą, mažins konkurenciją, bet ir per ilgesnį laikotarpį neišvengiamai smulkins ūkius.

Pasak M.Žutauto, uždraudus žemės įsigijimą, kai jau valdomas dirbamos žemės plotas viršija 500 ha, sudaromos nevienodos sąlygos ūkininkauti. “Pavyzdžiui, vienas ūkininkas valdo 100 ha žemės, kurios dalį nuomojasi iš savininko. Jis turi pirmumo teisę nuomojamą žemę nusipirkti. O stambus ūkis, kuris dirba, pavyzdžiui, 2000 ha, to negalės, nes nuosavybės teise galės valdyti tik 500

“Koks čia ūkis, jei vienam savininkui apsimoka turėti ne daugiau kaip vieną kombainą, o šiamsugedus nebūtų pakaitinio?” - ironizuoja M.Žutautas. ha, arba iki 25 proc. savo dirbamos žemės, o kitą dalį privalės nuomotis ir už nuomą mokėti tiek, kiek reikalaus nuomotojas, kad šis nesudarytų nuomos sutarties su kitu ūkininku”, - aiškino žemės ūkio įmonių grupės vadovas.

Kitu atveju, anot jo, didiesiems žemvaldžiams nebelieka racionalios priemonės, kaip išspręsti laikinas finansines problemas, kurių atsiranda, pavyzdžiui, nederliaus metais. “Buvo nemažai atvejų, kai žemės ūkio bendrovė arba stambus ūkininkas, patiriantis finansinių sunkumų, parduoda savo žemę investuotojui ir su juo sudaro žemės nuomos sutartį. Reikalams pasitaisius, žemdirbys galėtų tą žemę vėl išpirkti, tačiau bendrovė, kuri jau valdo daugiau nei 500 ha, tokios galimybės netenka.

Vadinasi, įstatymu varžoma verslo teisė rinktis”, - aiškino M.Žutautas.

Todėl “Agrowill Group” siūlo pir-

kėjų, kurie nedirba žemės, veiksmus varžyti kitaip - riboti žemės įsigijimą, pavyzdžiui, iki 20 proc. per metus nuo jau dirbamo žemės ploto, o žemės nedirbantiems investuotojams parduoti tik šiems prieš tai sudarius ilgalaikės (ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui) nuomos sutartis. Jo teigimu, pastaruoju metu žemės rinka sparčiai keičiasi. Mat žemės paveldėtojus keičia nauja karta, kuri, apimta vartotojiškų interesų, nenori žemės dirbti ir skuba ją parduoti.

Pavėlavo 20 metų “Tokie įstatymai galėjo būti priimami prieš 20 metų, o dabar viskas susigulėjo. Niekas tos žemės nei labai parduoda, nei labai perka. Visi, kam reikėjo, seniai prisipirko, ir aš nesakau, kad tie, kurie tai galėjo, elgėsi neteisingai”, - sako ūkininkus konsultuojančios įmonės

savininkas biržietis Ruslanas Kolomakas. Jis 200 procentų neigia, kad jaunimas nenori ūkininkauti. Tačiau ir jis mano, kad riboti dirbamos žemės nuosavybę nėra teisinga. “Vis kalbama apie žemės ūkio specializaciją, bet jei ūkininkas nori auginti 500 karvių bandą, pažadų joms ant liežuvio nepadės - reikės užsiauginti pašaro. O neturėdamas žemės ką jai paduosi? Kai žemės mažai, neapsimoka ir padoresnės technikos pirkti”, - argumentus dėstė konsultantas.

M.Žutauto teigimu, yra apskaičiuota, kad kombainą turėti optimaliausia tada, kai žemės plotas yra ne mažesnis kaip 500 hektarų. “Koks čia ūkis, jei vienam savininkui apsimoka turėti ne daugiau kaip vieną kombainą, o šiam sugedus nebūtų pakaitinio”, - ironizuoja “Agrowill Group” vadovas. Jo įsitikinimu, įstatymų leidėjams nederėtų ignoruoti stambiųjų žemvaldžių interesų bent dėl to, kad jie, valdydami 15 proc. visos dirbamos Lietuvos žemės, sumoka 30 proc. visų mokesčių.

Statistikos duomenimis, vasario 1 dieną Lietuvoje buvo 15 įmonių, kurios nuosavybės teise valdė didesnius kaip 500 ha žemės plotus. Dar 30 ūkių yra netoli šios ribos.

“Dėl žemės plotų jau vyksta įnirtinga kova, kai savininką spaudžia ir žemės ūkio bendrovės, ir smulkieji ūkininkai. Priėmus įsigijimus griežtinantį įstatymą, bendrovės bus beginklės ir praras plotus, - konstatavo įmonių grupės vadovas. - Didieji ūkiai, netekę dirbamos žemės, skaldysis į smulkiuosius, ir tai bus ne konkurencingumo skatinimas, o stiprių ūkių susinimas.”

Dzūkų šeimos ūkio variklis - sūriai RITA KRUŠINSKAITĖ

Keliolika kilometrų nuo Druskininkų įsikūrusi ūkininkų Gražinos ir Arvydo Augų šeima savo namuose pagamintais sūriais vaišina kurorto švenčių dalyvius, jų reprezentaciniams renginiams užsako ir Druskininkų merija.

Leipalingio seniūnijoje nuo žaliavos iki galutinio vartotojo gaminami pieno produktai - vienos ūkininkaujančios šeimos pragyvenimo šaltinis. “Ūkininkais tapome per lemtingą atsitiktinumą, o gal dėsningumą”, - teigė G.Auguvienė. Palikti Druskininkus ir pakeisti gyvenimo būdą šeimai teko, kai prieš keliolika metų pasiligojo A.Augaus tėvas ir motinai prireikė pagalbos. Ūkininkavimo pradžia buvo nelengva - senas tvartas ir kelios karvės. Tačiau jaunos šeimos sunkumai neišgąsdino. Veiklūs žmonės 2002 metais įregistravo ūkį ir padidino karvių skaičių. Šiandien Augams priklauso 32 hektarai žemės ir 14 Lietuvos juodmargių karvių. Vasarą jos laisvai ganosi aptvare, o kartais ir žiemą yra išvedamos iš tvarto pasidžiaugti saulės spinduliais.

Kaimyną, kad pagelbėtų, ūkininkai kviečiasi tik ruošdami šieną. “Visus kitus darbus įveikiame savo šeimos jėgomis - mudu su vyru ir dukra su drau-

289 511

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Pernai spalį parengtas Žemės pirkimo ir spekuliacijos įstatymo projektas galų gale perduotas nagrinėti Vyriausybės darbo grupei, bet jo rengėjai nėra tikri, kad Seimas pradės jį svarstyti pavasarį.

Stabdys žemės spekuliantus

Intervalas, ha

gu. Savaitgaliais atlekia padėti Vilniuje gyvenantis sūnus”, - pasakojo moteris.

Anot G.Auguvienės, jų turimos karvių bandos dydis optimalus tokiai darbo jėgai - jei būtų bent keliomis daugiau, tektų samdyti pagalbininkų.

Kai tik pradėjo ūkininkauti, Augai pieną parduodavo supirkėjams, tačiau greitai suprato: jei patys negamins galutinių pieno produktų ir jais neprekiaus, šeimos ūkis dėl mažų supirkimo kainų neišvengiamai žlugs. Sutuoktiniai nusprendė mokytis - abu lankė visus seminarus ir konferencijas, kuriose būdavo kalbama apie pieno ūkius, jų priežiūrą, pieno produktų gamybą. Įgiję teorinių žinių, leipalingiškiai ėmėsi modernizuoti savo ūkį. Gavę lėšų pagal Natūrinių ūkių paramos programą, jie nusipirko pieno šaldytuvą, melžimo įrangą su generatoriumi, uždengė tvarto stogą, pasikvietė specialistus, kad išgręžtų vandens gręžinį. Mat, G.Auguvienės nuomone, norint gaminti kokybiškus produktus geru vandeniu būtina net indus plauti, nes tai gali nulemti skonio savybes.

Iki praėjusių metų vasaros Augai prekiavo įvairiais prieskoniais pagardintais varškės sūriais, varške, grietine.

Mintis išplėsti gaminių asortimentą fermentiniu sūriu kilo dalyvaujant Veterinarijos akademijos organizuotame seminare apie fermentinių sūrių gamybą.

“Iš karto nepavyko, nors teoriškai viskas buvo lyg ir aišku”, - apie ištiku-

sią nesėkmę užsiminė G.Auguvienė.

Tačiau tai neatbaidė ūkininkų ryžto gaminti fermentinį sūrį. Radę laikraštyje skelbimą, kad Dargužiuose organizuojami praktiniai tokio sūrio gamybos užsiėmimai, nuvyko į juos. Tai padėjo.

Dabar Augai gamina trijų rūšių fermentinį sūrį: parmezano tipo kietąjį, kurį brandina 4-8 mėnesius, minkštesnį ir švelnesnio skonio, brandinamą vieną mėnesį, ir trečios rūšies fermentinį sūrį, savaitę džiovinamą šaldytuve. “Gerai, kad atradome fermentinių sūrių gamybą. Dėl savo puikaus skonio jie turi paklausą”, - džiaugėsi ūkininkė.

Kokybiškų pieno produktų mėgėjai užsuka į Augų ūkį ir patys, tačiau didžiąją dalį gaminių šeima parduoda Druskininkuose - kiekvieną vakarą specialiu mikroautobusu veža pirkėjams šviežius produktus. Nors prekyba trunka tik valandą, ūkininkai kaskart sulaukia nuo 80 iki 100 pirkėjų. “Žmonės pasitiki mumis, vertina mūsų gaminius, todėl negalime jų nuvilti - ne laiku nuvažiuoti ar parduoti prastos kokybės produktus”, - sakė G.Auguvienė. Anot jos, parduoti prastą produktą tolygu viešai pasakyti, kad savęs negerbi.

Kas lemia tokio uždaro šeimos verslo sėkmę? “Tarpusavio sutarimas, pagarba kitam žmogui ir sau. Neskirstome darbų į vyriškus ir moteriškus”, sutartinai tvirtino abu sutuoktiniai.

•

Augų pagaminti fermentiniai sūriai - tikri dzūkiški produktai.

Ritos Krušinskaitės nuotrauka

•

2013 02 22 Lietuvos žinios

Verslas

9

Investuotojų bumas toliau gęsta LINA MRAZAUSKAITĖ

Nors investicinių fondų turtas per metus šoktelėjo ketvirtadaliu, jų dalyvių skaičius vis dar mažėjo. Nuosekliai besitraukiančios gretos rodo, kad finansų rinkose liko tik patyrę investuotojai.

Lietuvoje registruotiems investiciniams fondams praėję metai buvo sėkmingi. Fondų turtas per 2012 metus padidėjo 25 proc. ir sudarė 641 mln. litų. Vienetų vertė dėl sėkmingų pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių vidutiniškai ūgtelėjo 12,6 procento. Tai pranešė Lietuvos bankas.

“Po nesėkmingų investiciniams fondams 2011 metų, kai fondų vienetų vertė krito 11 proc., praėjusiais metais investiciniams fondams pavyko atsitiesti.

Nors dalyvių skaičius ir toliau mažėjo, naujų lėšų vis tiek pavyko pritraukti fondai išplatino 55 mln. daugiau investicinių vienetų, nei jų buvo išpirkta”, teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Pasitraukė nepatyrę investuotojai Klubo “Pinigų srautas” prezidento Andriaus Šumino teigimu, svarbiausia investicinių fondų turto augimo priežastis - geros nuotaikos

“Nors dalyvių skaičius ir toliau mažėjo, naujų lėšų vis dėlto pavyko pritraukti - fondai išplatino 55 mln. daugiau investicinių vienetų, nei jų buvo išpirkta”, - teigė V.Šapoka. / LŽ archyvo nuotrauka finansų rinkose ir teigiama pagrindinių rinkos indeksų grąža.

Nerimą esą kelia nebent tai, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje registruotų investicinių fondų dalyvių per metus sumažėjo maždaug dešimtadaliu ir buvo 18,9 tūkstančio. Tačiau

A.Šuminas šios tendencijos nesureikšmino ir sakė, kad finansų rinkose pasiliko labiausiai patyrę investuotojai.

Anot pašnekovo, investuotojų skaičius nuosekliai mažėja nuo 2008 metų, kai buvo pasiektas pikas. Tuo metu buvo juntamas ypač didelis in-

vestuotojų suaktyvėjimas, tačiau daugelis jų buvo nepatyrę ir manė, kad dėl mažos investicinių fondų rizikos galima sulaukti labai didelės grąžos.

“Tačiau finansų rinkose prasidėjusi krizė parodė, kad investiciniai fondai iš tikrųjų yra rizikingas instrumentas, reikalaujantis ilgalaikių investicijų. Nemažai iki krizės investavusių žmonių tiesiog atsiėmė pinigus, nes jų investicijų vertė grįžo į pradinį lygį. Dalis investuotojų tiesiog mėgino iki minimumo sumažinti riziką ir skaidyti portfelį - jie atsigręžė į kitus finansinius instrumentus, pavyzdžiui, į taupymo lakštus, Vyriausybės obligacijas”, - sakė jis.

A.Šuminas taip pat pabrėžė, kad į banką, finansų maklerių ar kitą finansų valdymo įmonę dėl konsultacijų besikreipiantys investuotojai dabar turi užpildyti tam tikrą klausimyną, ir tik paskui jiems siūlomi finansiniai produktai. Būtent tai, net esant teigiamiems investicinių fondų rodikliams, esą neleis pasiekti iki krizės buvusiam laikotarpiui būdingo investuotojų bumo.

“Dabar dalis investuotojų, užpildę klausimynus, pasitraukia - žmonės pasimokė iš klaidų ir jau supranta, kad produktai turi būti parenkami pagal rizikos profilį, amžių ir finansines galimybes”, - aiškino jis.

Populiariausi rizikingi fondai Lietuvos banko duomenimis, rizikingiausiai investuojantys akcijų

fondai buvo ne tik populiariausi tarp investuotojų, bet ir pasiekė geriausių rezultatų - jų vienetų vertė vidutiniškai pakilo 16 procentų.

Mišraus investavimo fondų vienetų vertė vidutiniškai padidėjo 13 proc., o obligacijų - 8 procentais.

Per praėjusius metus sumažėjo tik vieno fondo vertė, o kitų išaugo nuo 1,4 iki 27 procentų.

A.Šuminas: “Finansų rinkose pasiliko labiausiai patyrę investuotojai.”

Paklaustas, kodėl labai populiarūs buvo rizikingiausiai investuojantys akcijų fondai, A.Šuminas neatmetė tikimybės, kad investuotojus suviliojo didelė grąža. Tačiau jis pabrėžė, kad esama ir kitų priežasčių. “Profesionalesni investuotojai matė, kad į finansų rinkas grįžta tvarka, priimami tinkami sprendimai. Matydami, kad vertybiniai popieriai yra pigūs, žmonės į juos investavo. Be to, metų pabaigoje skolos vertybinių popierių kainos labai smarkiai augo, obligacijų pelningumas liko labai mažas, todėl norint sugeneruoti didesnę grąžą teko investuoti į rizikingesnius aktyvus”, - sakė pašnekovas.

•

Atsinaujinančiai energetikai - nauji rėmai Komentaras Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė: “Pagal naujai priimtą AIE įstatymo pakeitimą, saulės elektrinėms iki 10 kW taikoma supaprastinta tvarka, tai yra nereikalingas leidimas plėtrai bei keliami mažesni reikalavimai išduodant leidimą gamybai. Saulės elektrinių galia sumažinta atsižvelgiant į vidutines vieno namų ūkio elektros energijos sąnaudas.

Visiems gamintojams, kuriems jau yra išduoti gamybos leidimai, niekas nesi-

Mažų saulės elektrinių neapsimokės statyti ir gaminti elektrą už supirkimo tarifą, kuris galės būti keičiamas keturis kartus per metus. / LŽ archyvo nuotrauka ARVYDAS JOCKUS

Šiandien Kainų komisija planuoja patvirtinti naują elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodiką. Naujos sąlygos dar labiau apsunkins saulės, vėjo ir kitų jėgainių plėtrą.

Nuo šiol Kainų komisija perteklinės elektros energijos supirkimo tarifus ir maksimalius tarifus nustatys bei patvirtins ne kas pusmetį ar metus, o kas ketvirtį, bet ne vėliau kaip 30 dienų iki jų įsigaliojimo.

Atsisakoma elektrinių diferenciacijos ribos pagal elektrinių įrengtąją galią iki 30 kilovatų (kW). Nuo šiol mažosiomis jėgainėmis bus vadinamos elektrinės, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW.

Tarifai - tik nuo veiklos pradžios Naujoji metodika nebepalieka galimybės vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių plėtotojams užsitikrinti fik-

suotą elektros energijos supirkimo tarifą 12 metų, nepriklausomai nuo to, ar elektrinė pastatyta, ar ne. Kai kurie gamintojai tokia tvarka naudojosi laukdami, kol atpigs reikalinga įranga, siekdami mažesnių investicijų.

Nuo šiol perteklinės elektros energijos supirkimo tarifas turėtų būti pradedamas skaičiuoti tik nuo gamybos leidimo išdavimo dienos. 12 metų laikotarpis, per kurį gamintojui gali būti taikomas

riaus tinklų. Be to, numatomas balansavimo paslaugos priedo nustatymas prie taikomo fiksuoto tarifo dydžio.

Neskatina naujų jėgainių plėtros Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Edmundas Žilinskas būsimus pakeitimus LŽ įvardijo kaip “gryną barbarizmą”. Jo nuomone, pradėjus taikyti naują tarifų metodiką, saulės elektrinių plėtra visiškai

“Jėgainės iki 10-30 kW galios tinkamos nebent individualiems ar daugiabučiams namams, tačiau jų įranga brangi ir Lietuvos sąlygomis neatsipirktų”, - sakė S.Pikšrys. aukštesnis nei rinkoje tarifas, išlieka, tačiau jį kaip perteklinės elektros energijos supirkimo tarifą keturis kartus per metus patvirtins Kainų komisija, arba jis bus nustatomas Kainų komisijos organizuojamame skatinimo kvotų ir fiksuotų tarifų aukcione.

Kainų komisija keičia technologinio pajėgumo koeficientus ir tikslina investuotino kapitalo apimtį elektros energijos jėgainei prijungti prie operato-

sustos. Mažų elektrinių tiesiog neapsimokės statyti ir gaminti elektrą už supirkimo tarifą, kuris galės būti keičiamas keturis kartus per metus.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys teigė, kad pradėjus taikyti naują tarifų metodiką mažės supirkimo tarifo santykis tarp nedidelių (nuo 10 iki 350 kW) ir didelių (nuo 350 kW) vėjo jėgainių. “Tarkime, anksčiau, kai iš didelių jėgainių

elektra buvo superkama po 28 ct/kWh, o iš mažų - po 36 ct/kWh, skirtumas tarp dviejų tarifų buvo 8 ct/kWh, dabar jis bus mažesnis. Todėl mažoms jėgainėms sąlygos suprastės - viršutinė tarifo riba sumažės. Jau ir dabar jų statyti be struktūrinės paramos neapsimoka, nes investicija didelė, o atsipirkimo terminas labai ilgas. Stato nebent pavieniai ūkininkai iš entuziazmo”, - pažymėjo S.Pikšrys.

Visiškai mažų (iki 10 kW) įrengtosios galios vėjo jėgainių, pasak jo, Lietuvoje ir iki šiol beveik nebuvo statoma. “Į mažos jėgainės kilovatą investicijos santykinai yra didesnės negu į didelės. Be to, jų ir ekonominė nauda mažesnė, todėl paramos joms reikia daugiau. Jėgainės iki 10-30 kW galios tinkamos nebent individualiems ar daugiabučiams namams, tačiau jų įranga brangi ir Lietuvos sąlygomis neatsipirktų”, - sakė S.Pikšrys.

Naujoje metodikoje S.Pikšrys pasigenda ir diferenciacijos tarp naujų bei senų technologijų skatinimo. “Mūsų įsitikinimu, senos technologijos (Vakarų šalyse 10-20 metų veikusi įranga) naudojimas neturėtų būti skatinamas nei per tarifą, nei per investiciją. Tuo metu Lietuvoje iš 54 veikiančių iki 205-350 kW instaliuotos galios vėjo elektrinių tik 11 yra naujos, o visos kitos panaudotos”, - teigė jis.

keičia ir galioja 12 metų skatinimo laikotarpis pagal nustatytą skatinimo tarifą.

Gamintojams, kuriems išduoti leidimai plėtrai - išskyrus leidimus plėtrai iki AIE įstatymo įsigaliojimo, tai yra 2011 m. balandžio 24 d., jų leidimai plėtrai galioja iki šių metų liepos 1 d. su galimybe pratęsti 7 mėnesiams, jeigu investuota daugiau nei 50 proc. lėšų. Šiuo atveju jiems galioja 12 metų skatinimo laikotarpis ir skatinimo tarifas nustatomas tada, kai gaunamas leidimas gaminti. VKEKK nustatinės skatinimo tarifą kas ketvirtį.”

S.Pikšrio nuomone, tarifų nustatymo metodikoje senoms technologijoms turėtų būti įvestas kitas technologinio pajėgumo ar specialus technologinio regreso koeficientas. S.Pikšrio teigimu, viename Kainų komisijos organizuotų aukcionų iš 88 dalyvių tik 14 ketino statyti naujus įrengimus.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6038 +1,1176% 1 Australijos doleris 2,6698 +0,1348% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0277 +1,1197% 1 Kanados doleris 2,5599 +0,5586% 1 Šveicarijos frankas 2,8039 +0,2924% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,1733 +1,1382% 10 Čekijos kronų 1,3606 0,0000% 10 Danijos kronų 4,6294 +0,0086% 1 DB svaras sterlingų 3,9562 -0,3893% 100 Vengrijos forintų 1,1818 -0,4231% 100 Islandijos kronų 2,0078 +0,3437% 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 02 22, LB

2,7863 1,7327 4,9343 2,1422 4,6480 8,2911 8,6120 4,1000 1,4571 3,2006

+1,0336% +1,2351% -0,0284% +0,6909% -0,1485% +0,0519% +0,5434% +0,3902% +0,5079% +1,0217%

10

2013 02 22 Lietuvos žinios

Istorija

Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo Teiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Birutė - Vytauto Didžiojo motina.

(LDK) metraščių tyrinėtojas profesorius Mečislovas Jučas yra pastebėjęs, kad šita “novelė” egzistavo kaip savarankiškas pasakojimas dar iki metraščio atsiradimo.”

Pirmas, kuris šias skirtingas istorijas sujungė į vieną pasakojimą, buvo nuoseklios Lietuvos istorijos autorius M.Strijkovskis. “Jis ir padarė tokią išvadą, kad Birutė yra Vytauto motina. M.Strijkovskis remiasi ne kokiais nors mums nežinomais šaltiniais, o tiesiog pats padaro išvadą, - stebėjosi pašnekovas.

- O paskui jau šią išvadą kartojo daugelis istorikų. Nors kitas garsus istorikas jėzuitas Albertas Kojalavičius-Vijūkas savo lotyniškai parašytoje Lietuvos istorijoje, daug kur nuosekliai sekdamas M.Strijkovskiu, Birutę kažkodėl vadina ne Vytauto motina, o pamote. Nežinia, kuo jis remiasi. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad A.Kojalavičiui neatrodė, jog M.Strijkovskis teisus.”

Tačiau vis tiek neaišku, jei A.Kojalavičius Birutę vadina Vytauto pamote, kodėl neįvardijama ta kita neva buvusi moteris? Pašnekovo teigimu, ši istorija apgaubta paslapties.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Į

Lietuvos metraščių sąvadą XVI amžiaus pradžioje patekęs pasakojimas apie Kęstučio meilę Palangoje sutiktai Birutei tėra graži legenda. Ir nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daug kultūrinių pavidalų. Tad kas galėjo būti Vytauto motina, ir ką kuršių mitologijoje reiškė Birutės vardas, neseniai pasirodžiusio “Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio” B serijos leidinyje “Bažnyčios istorijos studijos” išsamiai nagrinėja V.Ališauskas.

Kultūroje gyva Lietuvių istorinėje atmintyje Birutė užima ypatingą vietą. Šimtams mergaičių Lietuvoje duotas, kaip iki šiol manyta, kunigaikštienės Birutės, Lietuvai padovanojusios Vytautą Didįjį, vardas. Pirmoji lietuviška opera taip pat paskirta Birutei. Libretą parašęs Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis istoriją dar labiau išplėtojo. Tarpukario Lietuvoje cirkuliavo 100 litų banknotas, kurio vienoje pusėje - dailininko Adomo Galdiko įsivaizduojamos Birutės portretas, kitoje - vandenženklis su Kęstučio portretu. Šių dienų Lietuvos kariuomenėje įkurtas Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotas pėstininkų batalionas, kurio vėliavoje - Birutės atvaizdas.

Palangoje stūkso Birutės kalnas, jo papėdėje - 1965 metais pastatyta Birutės skulptūra (autorė - Konstancija Petrikaitė-Tulienė). Ėmė net sklandyti pasakojimai, kad šis kalnas - Birutės amžino poilsio vieta.

“Tai ką dabar daryti su visu kultūriniu klodu, kurį suformavo istorija apie Birutę? Jūsų tyrinėjimai nuvainikuoja gražų mitą?” - klausiu pašnekovo, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto, Romoje tyrinėjusio jėzuitų šaltinius. “Mito nenuvainikuoju. Tik patikslinu faktus. Kaip tik tam tikrus teiginius, laikytus tikrais faktais, siūlau laikyti mitu, legenda”, - sakė V.Ališauskas. Pašnekovas, primindamas, kad ne vienas istorikas yra suabejojęs, ar Birutė iš tikrųjų yra Vytauto motina, neigia ir iki šiol jai klijuotą vaidilutės įvaizdį.

Išpopuliarinta legenda “Kai istoriniuose šaltiniuose kalbama apie Vytauto motiną, niekad neminimas Birutės vardas. Jei iš tiesų būtų žinota, kad jo motina Birutė, kodėl tas vardas nebūtų minimas?” - klausė filosofas. Metraštis, į kurį Kęstučio ir Birutės istorija įrašyta ne to įvykio amžininkų, o šių istorinių asmenybių nemačiusių žmonių, ir dar praėjus daugiau negu 100 metų, anot V.Ališausko, irgi nepateikia jokių įrodymų. “Be to, net ir Lietuvos metraščių sąvade nekalbama, kad būtent Kęstučiui ir Birutei gimė Vytautas. Mano nuomone, čia suplaktos dvi skirtingos istorijos”, teigė mitologijos tyrinėtojas. Žvilgtelėkime, kas rašoma minėtame metraštyje, o tiksliau - Bychovco kronikoje (cituojamas Rimanto Jaso vertimas): “Kęstutis, viešpataudamas Trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, kuri pagonišku papročiu buvo pasižadėjusi

Vardo nemini net Vytautas

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas. savo dievams išsaugoti skaistybę ir pati buvo garbinama kaip dievaitė.

Nuvyko pats didysis kunigaikštis Kęstutis tenai, ir labai ji jam patiko, nes buvo labai graži mergaitė ir protinga. Ir prašė ją, kad būtų jo žmona. Ji nenorėjo sutikti ir atsisakė, kad pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę iki mirties. Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau už žmoną.” Šį pasakojimą vėliau išpopuliari-

dinama tiesiog - Vytauto motina.

Niekur jai neklijuojamas Birutės vardas. Vytauto motinos vardo nemini ir lenkų kronikininkas Janas Dlugošas. Kas ji buvo iš tikrųjų? Istoriniai šaltiniai šiuo klausimu gana skurdūs.”

V.Ališauskas daro išvadą, kad Birutės ir Kęstučio pažinties legenda yra politinio pobūdžio. Ji galėjo susiformuoti Vytauto kovų dėl Žemaitijos laikais. “Ji remiasi istoriniu įvykiu - Kęstučio vedybomis su žemaičių didiko dukterimi. Metraštyje apie Birutės kilmę nekalbama”, teigė pašnekovas.

“XVIII amžiaus jėzuitų šaltiniuose kalbama apie kuršių deivę, kuri globojo smulkiąją kaimenę.

Jos vardas buvo Birutė.” no pirmasis Lietuvos istorikas Motiejus Strijkovskis. Tada jis ėjo iš lūpų į lūpas, iš teksto į tekstą. “Ir niekas net nesigilino į patį pirminį variantą, - sakė V.Ališauskas. - Be to, apskritai Birutės, kaip istorinio personažo, vardas istoriniuose šaltiniuose minimas vienintelį kartą minėtame Lietuvos metraščių sąvade. Visur kitur Vytauto motina va-

Ar būta kitos moters?

“Sunku pasakyti, kodėl Vytauto motinos vardas neminimas jokiuose istoriniuose šaltiniuose, - sakė V.Ališauskas. - Tačiau gražioje istorijoje apie Kęstutį ir Birutę matau įdomų fenomeną. Tai vienintelė moteris, kurios tiesioginė kalba pateikiama metraščiuose (lietuviškame vertime tai neatsispindi). Dau-

giau nė viena moteris, na, išskyrus vieną krikščionę lenkų panelę, tiesiogine kalba net plačiausioje metraščio versijoje (Bychovco kronikoje) neapdovanojama.”

Teksto analizė rodo, kad šis pasakojimas niekaip nesiejamas su Vytauto gimimu, o yra įterptas į pasakojimą apie trijų sostinių įkūrimą (Trakų, Vilniaus bei Naujųjų Trakų). “Po kiek laiko jau kalbama apie Vytauto gimimą, tačiau tai, mano įsitikinimu, niekaip nesusiję su ta ankstesne istorija, - tvirtino pašnekovas. - Pasakojimas apie Kęstučio santuoką nėra genealoginis padavimas, nors yra pagundos jį tokiu laikyti. Vytauto gimimas aptariamas vien naujame, Naujųjų Trakų įkūrimo segmente. Tikrai niekur nepasakyta, kad Vytautą pagimdė ta Kęstučio iš Palangos parsivežta žavinga moteris.”

Tačiau juk nekalbama ir apie jokią kitą moterį? Ar tokia galėjo būti?

“Apie tai nekalbama nieko. Akcentas visai kitas - norima tik patikslinti Vytauto gimimo vietą - Senuosius, o ne Naujuosius Trakus, - teigė V.Ališauskas. - Mano įsitikinimu, savarankiški pasakojimai, paimti iš skirtingų šaltinių, sudėti į vieną. Dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

Kad Vytauto motina tikrai nebuvo jokia Birutė, pasak V.Ališausko, galima daryti išvadą ir iš to, jog šis vardas neminimas gana išsamiai Lietuvos metraštyje apibūdinant Vytauto motinos gimines, nugalabytus keršijant už Jogailos svainio Vaidilos mirtį. Savo motinos vardo jokiuose šaltiniuose nemini ir Vytautas.

Pasak V.Ališausko, apskritai apie Vytauto motiną mažai kas žinoma ar ji buvo Jogailos nužudyta, ar mirė savo mirtimi.

“J.Dlugošas to vardo paprasčiausiai galėjo ir nežinoti. Kryžiuočiams jų kronikose rūpėjo ne vardas, o jiems pravartūs, nebūtinai tikri, faktai, - teigė pašnekovas. - Be to, nepamirškime, kad metraščiai, kronikos nėra istoriniai vadovėliai. Drąsiau tikėti galima nebent tokiais užrašais, kai pranešama, pavyzdžiui, kokiais konkrečiai metais pasirodė kometa ar į šalį įsiveržė priešai. Tačiau kai bandoma rekonstruoti praeitį, prasideda metraštininkų interpretacijos.”

Birutės kalno kultas Išsiaiškinus, kad Vytauto motinos vardas nėra Birutė, reikia atsigręžti į Palangoje esantį Birutės kalną. Ši didžiausia Palangos apylinkių kopa jau buvo žymima visuose stambesniuose žemėlapiuose nuo XVII amžiaus. Archeologai čia rado ir dangaus šviesulių stebyklos liekanų. Pasak V.Ališausko, vietovę galima laikyti susijusia su tam tikro kulto vieta, bet ne su kunigaikštienės Birutės kapaviete.

“Apie Birutės kalną pasakoja M.Strijkovskis, paskui ir vėlesnių laikų istorikai. Ant kalno vykdavusios tam tikros apeigos. Pasigilinau, apie ką čia kalbama. Paaiškėjo įdomus dalykas. XVIII amžiaus jėzuitų šaltiniuose kalbama apie kuršių deivę, kuri globojo smulkiąją kaimenę. Jos vardas buvo Birutė. Galbūt todėl Vytauto motinai ir buvo priskirtas šis vardas, nes tai, kad Kęstutis vedė Žemaičių didiko dukrą, galbūt net iš šitų vietovių, yra

2013 02 22 Lietuvos žinios

Istorija

11

“Vis dėlto tradicija mums leidžia simboliškai Vytauto motiną vadinti Birute ir rodyti jai pagarbą”, - teigė V.Ališauskas. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka tikėtinas faktas”, - sakė mitologijos tyrinėtojas. Pasak jo, Birutės vardo etimologija artima vaisingumui. Senoji baltiško žodžio “birti” reikšmė yra “gimdyti”.

Šv. Jurgis neišstūmė Birutės Neatsitiktinai ant kalno 1506 metais pastatyta koplyčia buvo priskirta šv. Jurgiui - gyvulių globėjui. “Tokia praktika buvo įprasta - norint išstumti pagonišką kultą būdavo statomos koplyčios, skirtos panašios “specializacijos”, panašios globos katalikų šventajam. Birutė ir šv. Jurgis globojo gyvulius”, - sakė pašnekovas.

V.Ališausko teigimu, patikimas dalykas yra šio kulto egzistavimas metraštininko laikais. “Rašydamas apie kalne garbinamą Birutę, žinios autorius neturėjo jokio ideologinio pagrindo prasimanyti šį keistą kultą. Šią informaciją perduoda ir XVI a. net užrašo veikiausiai vietos bajorija, pasakojo pašnekovas. - Palangos Birutės kalną tiesiogiai sieti su Kęstučio sutuoktine trukdo ir tai, jog Lietuvoje pernelyg gausu Birutės vardu vadinamų kalvų, kalnų ir vietovių.

Santykinė Birutės vardu pavadintų vietovių gausa atspindi buvusią deivės svarbą ir kulto paplitimą.”

Ką užrašė jėzuitai Kaip jėzuitų šaltiniuose perskaitė V.Ališauskas, Daugpilio rezidencijos jėzuitai dar XVIII a. Livonijos užkampiuose aptiko senųjų baltų apeigų likučių. Anot jų, kai kur tebegarbinami dievaičiai, globojantys atskiras gyvulių rūšis, pavyzdžiui, Ūsinis - arklius, Tenis - kiaules, o Birutė - smulkiąją kaimenę (avis, ožkas, veršelius).

“Kad ir kaip būtų apmaudu, mums žinomuose mitologijos šaltiniuose deivė Birutė paminėta šį vienintelį

kartą, tad nusipiešti jos siluetą nėra lengva. Jėzuitų tekste ji įvardijama drauge su gerai žinomu, archajiškus mitinius vaizdinius išsaugojusiu arklių dievu Ūsiniu”, - teigė V.Ališauskas. Anot jo, gali stebinti, kad tokia reikšminga mitologinė būtybė tiek menkai tepaliudyta šaltiniuose, o jos kultas fiksuotas tik vienoje vietoje.

“Atsakymą veikiausiai teikia jos kuršiška kilmė, - sakė pašnekovas. - Traukiantis kuršių gyvenamajai erdvei, menko ir deivės kultas, kuris išliko regimai svarbiausioje jos šventvietėje Palangoje. Paradoksaliu būdu jį įamžino pastanga jį išstumti, sukrikščioninant pačią šventvietę.”

Ji nebuvo vaidilutė Pasak pašnekovo, metraštis mums išsaugojo tos merginos, kuri sužavėjo Kęstutį, ryšį su tuo kultu. Tačiau, kaip pabrėžia V.Ališauskas, niekur metraštyje nėra parašyta, kad Birutė buvo vaidilutė ar žynė. “Pasakyta tik, kad savo dievams ji buvo pažadėjusi skaistybę. Ką tai galėtų reikšti? Iš istorijos žinome, kad jaunos merginos tam tikrą laikotarpį susilaikydavo nuo vedybinio ryšio. Tačiau analogijų kituose šaltiniuose neturime”, - sakė pašnekovas.

V.Ališausko teigimu, nežinia iš kur atsirado vaidilučių sąvoka. “Jokiuose Lietuvos šaltiniuose jokios vaidilutės neminimos, - tvirtino jis. Vaidilutės atsiranda tik prūsiškuose šaltiniuose, be to, labai vėlyvuose ir nepatikimuose. Kalbama apie tokius legendinius laikus, kad įsivaizduoti, jog vaidilutės Prūsijoje egzistavo, sunku. Aš asmeniškai manau, kad tai yra fikcija. Vienintelis dalykas, liečiantis tai, ką Lietuvoje mes laikome vaidilutėmis, yra J.Dlugošo pasakojimas apie amžinosios ugnies

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas tarpukario Lietuvoje išleistas atvirukas, vaizduojantis Kęstučio susitikimą su Birute.

1965 metais simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžino poilsio vietoje pastatyta jai skirta skulptūra.

Taip pirmojoje lietuviškoje operoje “Birutė” Kęstutį įkūnijo Petras Pundzevičius-Petliukas. Vaidino ir dainavo Vilniaus lietuviai, teatro mėgėjai. deginimą Vilniuje. Anot lenkų istoriko, Vilniuje buvo deginama tokia pat šventoji ugnis, kaip ir Romoje, kurią prižiūrėjo vestalės. Ir vėl lietuviškas vertimas veda į šoną. J.Dlugošas nori sugretinti lietuvių ir romėnų kultus, bet tiesiogiai nesako, kad lietuviškąją amžinąją ugnį prižiūrėjusios vietos vestalės.”

Vestalės, kaip aiškino pašnekovas, buvo skaisčiai gyvenančios ir

Vestale pirmas Birutę pavadina A.Kojalavičius, tačiau, regis, jam rūpi pabrėžti metraščio ir M.Strijkovskio iškeltą skaistybės įžadą, o ne romantinėje vaizduotėje užgimusią mergelės pareigą kurstyti ugnį. Rašydamas lotyniškai jis, matyt, ieškojo atitikmens skaistybę pasižadėjusiai mergelei. Geriausias atitikmuo ir buvo vestalė”, - sakė pašnekovas.

“Ikikrikščioniškoje Lietuvoje nė vieno kunigaikščio žmonos, išskyrus Mindaugo Mortą, vardas nėra minimas, jei ji nebuvo stačiatikė.” iki tam tikro amžiaus šventąją ugnį prižiūrinčios Romos religinės pareigūnės. Paskui, atlikusios garbingas pareigas, jos ištekėdavo.

“Mano nuomone, vaidilutės senosios baltų religijos istorijoje, bent jau LDK teritorijoje, yra fikcija. O kad Birutė galėjusi būti vaidilutė dar didesnė fikcija. Apie tai nėra jokių užuominų jokiuose šaltiniuose.

Tarpukariu populiarūs buvo ir atvirukai su Birutės kalno koplyčia.

Vytautas - be emocijų “Aš manau, kad Birutės vardą galima taikyti tai gyvulių kaimenės deivei, o ne Kęstučio žmonai, Vytauto motinai, - teigė V.Ališauskas. - Tikėtina, kad vėlesniais laikais dvi figūros tiesiog buvo suplaktos į vieną. Be to, nepamirškime, kad ši istorija užrašyta jau krikščioniškoje Lietuvoje, kai apie pagonišką religiją daug kas buvo pamiršta. Tad suplakti buvo nesunku. Ką daryti visoms dabartinėms Lietuvos Birutėms? Tradicija simboliškai mums leidžia Vytauto motiną laikyti Birute. Mes ir toliau galime jai rodyti pagarbą.”

V.Ališausko įsitikinimu, kad Birutės kalnas - tikrai ne Vytauto motinos kapavietė, galima spręsti ir iš Vytauto reakcijos. “Po Žalgirio mūšio derantis su Kryžiuočių ordinu ir brėžiant Ordino sienas, kryžiuočiai labai pageidavo Palangos, - pa-

sakojo pašnekovas. - Jogaila priešinosi, o Vytautas žaidė kažkokį sunkiai suvokiamą politinį žaidimą. Jis pasirodė emociškai abejingas šiai teritorijai, pasakė, kad Palanga - tik “menka pakrantėlė ir šlakelis vandens”. Logiškai mąstant, jei čia - jo motinos kapas, jis nebūtų buvęs toks abejingas Palangai. Tiesa, Palanga tada liko Lietuvai.”

Istorikai netikėjo jau seniai Istorikas Rimvydas Petrauskas tvirtina, kad istorikai seniai Kęstučio ir Birutės susitikimą laiko vien tik romantiška istorija. Jam neatrodo keista, kad niekur neminimas Vytauto motinos vardas. “Ikikrikščioniškoje Lietuvoje nė vieno kunigaikščio žmonos, išskyrus Mindaugo Mortą, vardas nėra minimas, jei ji nebuvo stačiatikė. Kad Vytauto motinos vardas niekur neužrašytas tai gana tipiškas atvejis. Nieko čia keisto. Be to, žinant to meto vedybinius papročius, kai tuokiamasi buvo grynai politiniais sumetimais, o ne su simpatijomis, neįtikima, kad Kęstutis būtų vedęs kažkur Palangoje sutiktą mergelę, - sakė istorikas. - Galima nebent manyti, kad Kęstučio žmona buvusi kilmingo Žemaitijos didiko dukra, nes Kęstutis tokiu būdu norėjęs Žemaitiją suartinti su Lietuva. Tačiau tikrai jo išrinktoji nebuvo ugnį kurstanti vaidilutė Birutė. Ši istorija - grynai romantikų prasimanymas.”

Nusistebėjus, kaip metraščiuose atsidurdavo ne tikri faktai, o legendos, R.Petrauskas čia irgi nemato nieko keisto: “Šitame pačiame metraštyje atsirado ir legenda apie Gedimino sapną - neva taip Gediminas įkūrė Vilnių. Juk tada nebuvo jokios istorinės kritikos. Į metraščius patekdavo įvairūs pasakojimai.”

Pasak R.Petrausko, reikia aiškintis ne tai, ar Birutė buvo Vytauto motina, o apskritai, kas buvo jo motina ir koks jos vardas.

•

1928 metais Lietuvoje cirkuliavo šimto litų banknotas su Birutės atvaizdu.

12

2013 02 22 Lietuvos žinios

Kelionės

Po rojaus paieškų - paskutiniosios nuojauta Kai iš Vilniaus autostopu iškeliavome aplink pasaulį, praėjo daugiau kaip metai. Gausu įvairios patirties, o pažvelgus atgalios nusidriekia ilgas kelio gabalas. Buvo ir varginamų akimirkų, tad galiausiai nusprendėme mėnesį praleisti Kosta Rikoje tarp atogrąžų miškų.

EVELINA SAVICKAITĖ, KAROLIS KAZLAUSKIS

L

abai pasiilgome gero miego ne tvankioje palapinėje, kur neretai ir triukšmo, ir uodų netrūksta. Pasiilgome namų aplinkos, tiesiog rutinos: paprasto darbo ir net nuobodžių minučių. Reikėjo pailsinti kūnus.

Kitokia patirtis Tai kas galų gale tas WWOOF (World Wide Opportunities on Organic Farms) ir kuo jis dėtas? Apie tarptautinį ekologinių ūkių tinklalapį žinojome ir anksčiau. Tai įvairiuose žemynuose veikiantys ekologiniai ūkiai, į kuriuos atvažiuoja padirbėti naujos ar tvirtesnės patirties trokštantys savanoriai. Už maistą ir nakvynę jie pasirengę išmokti naujų dalykų ir tuo pat metu padėti tokiai ekologinei fermai tvarkytis bei išsilaikyti.

Darbų pobūdis priklauso nuo valstybės ir paties ūkio. Tai išbandyti galima tiek Europoje, tiek Australijoje, tiek Vidurio ar Pietų Amerikoje.

Dabar tokiai naujai patirčiai atrodė pats tinkamiausias metas. Tinklalapio puslapiuose pasitikrinome, ar esama galimybių padirbėti Kosta Rikoje, susisiekėme su ūkiais ir netrukus, gavę teigiamą atsakymą, vienoje fermoje jau avėdami guminius batus buvome pasirengę eiti į laukus. Kai važiavome fermos link, tikrai nesitikėjome rasti rojaus. Buvome nusiteikę sunkiai dirbti, įsikurti nušiurusioje (bent jau taip skambėjo aprašyme) pašiūrėje ir prastai maitintis. Klydome. Darbas nevargino, sakytume, net buvo malonus. Namų langai vėrėsi į atogrąžų miškų kalnus, o maistas kasdien būdavo šviežias ir skanus.

Amerikiečiai Philipas ir Jinnie šį ūkį įkūrė prieš aštuonerius metus.

Dabar čia ganosi nemenka banda karvių, yra arklių, vištos kasdien deda kiaušinių. Šeimininkai augina bambukus, mat jie greitai auga ir gali pakeisti niokojamą brangią medieną. Philipo ir Jinnie mintys nuolat sukasi apie naujus planus. Jie rimtai ketina hidroenergijos projektui panaudoti kalnų upes, įvesti vietos bendruomenei optinį internetą.

Rymodavo po žvaigždėmis Mums teko prižiūrėti daržą, nuimti derlių, sėti ir sodinti naujus

Evelina ir Karolis ekologiniame ūkyje gavo smagaus darbo ir skanaus valgio.

/ Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlauskio nuotraukos

augalus, padėti kaustyti arklius, jodinėti jais. Į darbą šeštą ryto keliaudavome slėniu, kurio abu kraštai paslaptingomis atogrąžomis apaugę kalnai. Stebėdavome nuolat besikeičiančius atogrąžų miškus. Kartais jie būdavo it rūkaliai, pučiantys debesų dūmus, o kartais ryškūs, tarsi pasirengę sutikti pro jų kuorus prasiskverbiančius saulės spindulius. Šeimininkė kasdien stodavo prie puodų kaip prie molberto ir mes dešimtą valandą jau mėgaudavomės kokiu nors šviežiu patiekalu. Jis visada būdavo patiekiamas su žalumynais ir daržovėmis iš daržo, kurį patys prižiūrėdavome. Patys lesindavome vištas ir surinkdavome kiaušinius.

Ekologinis maistas - prisiminkime senelių daržą - tikro skonio ir kvapo žaismas. Čia kasdien garuodavo šviežia, ką tik iškepta duona su česnakų ir alyvuogių aliejaus padažu, taip pat bananų ar moliūgų sriuba, dešimtys

Savaitgaliai - gera proga patyrinėti tuos magiškus miškus. Kaip buvome įpratę, pašniukštinėjome žemėlapį, pasiėmėme mečetes ir - į viršų. Pirmieji slydimai, kritimai, spygliai į rankas nežadėjo nieko gero. Tačiau jie neatbaidė, tad skynėmės taką toliau. Čia nuolat reikėjo žiūrėti, ar netyko ferde-lance - gyvatė, galinti užaugti iki dviejų metrų. Tokią tematėme vieną, ir tą pačią ką tik vietinių užmuštą, dar nespėjusią suvirškinti sugautos pelės.

Pro Davido buto langus matyti Panamos dangoraižiai.

kitų naujų patiekalų. Po pietų įšokdavome į kalnų upę nusiplauti dienos prakaito, o vakare eidavome pasiklausyti cikadų ar, įkritę į hamaką, rymodavome po žvaigždėmis.

Pasiilgome namų aplinkos, tiesiog rutinos: paprasto darbo ir net nuobodžių minučių.

Kasdienybė buvo paprasta, tačiau būtent tokia ji galėtų gydyti ne vieną sielą. Dirbi sau prie augalų, su gyvūnais, vietoj triukšmo - ošianti upė ir čiulbantys paukščiai. Mums tai buvo mėnuo kokybiško maisto, tikros ramybės, kai galėjome miegoti netrikdomi karščio, uodų, o iš ryto atsikeldavome žvalūs ir kupini jėgų.

Ieškant krioklių Atsisėdę ant medžių nutilome, ir gamta grįžo savais garsais. Džiunglių gyvenimas turtingas. Augalai tiesiog lipte lipa vienas per kitą, kad tik gautų saulės šviesos. Žiūrėk, vienas aukštas medis nuvirsta, o tada jau prasideda kitų - žemesnių - augalų era.

Kito savaitgalio žygis ieškant krioklių buvo apdovanotas dangiška akimirka. Atogrąžų miškų upės akme-

Senoliai žaidžia šaškėmis Panamos sostinės aikštėje.

nys dideli, ir kai kada teškantis gausus vanduo juos suskaldo, tad kai kurie būna glotnūs ir švelniai laiko nudilinti, o kiti - aštrūs. Jais ir keliavome palei upę, į kurią drėgnuoju metu nė nedrįstume lįsti. Mūsų šeimininkas su šunimi sustojo, toliau nebeėjo. O mes vis tiek norėjome rasti tuos žadėtuosius krioklius. Taigi trise traukėme toliau, nepaisydami to, kad kelias darėsi sunkesnis, brastos gilėjo.

Galiausiai pasiekėme vietą, kurios įveikti su guminiais batais nepajėgėme. Drabužius ir daiktus teko palikti ant akmens, o patiems plaukti ir tikėtis, kad atrasime žadėtąjį rojų.

Pastangos buvo atlygintos. Po kurio laiko prieš akis atsivėrė net keli kriokliai. Esantis dešinėje - gana stiprus, palindus po juo nugara patiria dosnų masažą. Kairėje susiformavę kriokliai - kelių pakopų.

Vandens pursluose atsispindi saulė, o aplinkui orą virpina didžiuliai

2013 02 22 Lietuvos žinios

Kelionės

13

Kasdien teko rūpintis daržo žalumynais ir daržovėmis.

Karčio sala. Panama.

Rytais ūkyje padėdavo išmankštinti arklius.

Siauros Karčio salos gatvelės. ryškiai mėlyni drugeliai. Prisėdome ant akmens. Taip norėjosi amžinai čia būti...

Tokią idilę nelengva palikti. Juolab žinant, kad reikės vėl traukti į triukšmingą kelią, kuris po mėnesio pertraukos jau viliojo. Bet pakeliui į Panamą mus pasitiko daug nežinios. Juk vis dar nežinojome, kaip persikelsime į kitą žemyną.

Iš Panamos į Kolumbiją Panamoje smagiai ir jaukiai svečiavomės pas buvusį malūnininką Martiną - puikiai jautėmės jo ūkyje tarp salsą šokančių senelių ir gausybės klegančių giminaičių. Viešėjome pas žaliavalgį Davidą, kuris gyvena sostinėje, netoli dangoraižių, ir nekenčia bankų bei sistemos vergovės.

Tačiau visą tą laiką mums kėlė nerimą klausimas: kaip ir kuo pigiau pasiekti kitą žemyną. Galima plaukti jachta už 500 dolerių, bet nusprendėme ieškoti kur kas pigesnio būdo.

Galų gale juk ir vietiniai kaip nors iš vienos vietos nukanka į kitą.

Iš sostinės Panamos nusigavome iki San Blaso salų. Apie jų žavesį buvome girdėję ne iš vieno keliautojo: suprask, rojus! Iš pradžių persikėlėme į tankiai vietinių indėnų gyvenamą salą su siauromis gatvelėmis tarp bambukinių namų. Vos pralendi, o ką jau kalbėti apie vietą palapinei pastatyti. Visa sala apsupta “tualetų” - žmonės atlieka savo reikalus tiesiai į vandenį. San Blasą galima skersai išilgai pereiti per dešimt minučių. Šioje tankmėje akylai stebimi turėjome kur nors pastatyti savo “namą”. Iš pradžių, atradę kampą, prigulėme paskaityti ir pažaisti šachmatais. Palengva įsidrąsinę prisiartino vaikai. Vyrai apskritai šnekesni, o moterų, nudelbusių žvilgsnius, taip ir nepavyko prisijaukinti. Vilkėdamos puošnius drabužius iš lengvo spalvingo audinio ir mūvėdamos margas kojines su karoliukais jos nuolat sukiojasi turistų lankomose salose.

Lietuvių keliautojai aplink pasaulį atgauna jėgas vienoje San Blaso salų.

Kai valtis vaikšto keteromis ir tave staiga mėto aukštyn žemyn, nejuokais susimąstai apie... paskutiniąją.

San Blaso gyventojai mums taip ir liko mįslė. Tiesa, vienas geraširdis vietinis pasiūlė porą metrų jam priklausančios erdvės, tad gavome kampą palapinei pasistatyti. Net dušą turėjome - itin retų bambukų statinį, pro kurio plyšius matėme gretimą salą ir šviečiančią pilnatį. O ir kaimynai galėjo stebėti, ką veikiame.

Tačiau šioje saloje turėjome surasti Tą valtį. “Jūs kur?” - klausė ne vienas. “Į Kolumbiją.” - “Aaa... nutęsdavo seneliokai, ir tai galėjo reikšti: aha, būna čia tokių valčių.

Laimė, radome valtininką, plaukiantį jau kitą dieną. O iki tol leidomės pasižvalgyti į tas visų garbinamas San Blaso salas. Žmonių sutikome nedaug, nes ne savaitgalis. Sala, kaip ir daugelis kitų Karibų jūroje, - tikrai balčiausio smėlio ir žydriausio vandens derinys. Iš pradžių akys raibo. Povandeninis pasaulis irgi atvėrė savo gyvenimą: margą it karvutė vėžlį, daugybę ryškiausių elektrinių spalvų žuvų ir jūros ežių, bauginančių ilgais juodais ir banguojančiais spygliais.

Tačiau jau kitą dieną šokome į motorinę valtį ir pradėjome savo tarpžemyninę odisėją. Iš bene dešimties keleivių tik penki pirmi laimingieji gavo gelbėjimosi liemenes. Mes likome be jų. Nors nesame bailūs vandenyje, patys Misisipe plaukėme bene 700 kilometrų, čia adrenalino atsargų pasisėmėme su kaupu. Vėjas draskė bangas, šios šiaušėsi kaip patrakusios.

Valtininkas, regis, patikimai manevravo motorinę valtį, tačiau atrodė, kad verda nuolatinė kova: jis ar bangos?

Kai mažas laivelis lekia keteromis ir tave staiga mėto aukštyn žemyn, nejuokais susimąstai apie... paskutiniąją. Galų gale esi gausiai apipilamas kibirais sūraus vandens.

Staiga valtis sustojo ir užgeso. Pirmą kartą visi, tarsi likimo į vieną kubilą sumesti bendrininkai, tarpusavyje susižvalgėme. Ne vienas giliau įkvėpėme: o kas dabar? Variklis sukriuksėjo, valtis pajudėjo ir visi ramiau atsikvėpėme.

Taigi septynios valandos tokio jojimo per bangas, sūraus vandens, stipraus vėjo, suskeldėjusių lūpų ir ašarojančių akių... Galop pasiekėme krantą - jis buvo toks smagus stovėti! Be to, mums pasisekė, nes neteko atsisveikinti su savo skrandžio turiniu, kaip bendrakeleiviui iš Hondūro. Šiam

Ieškant krioklių Kosta Rikoje. žmogui ta kelionė buvo vienas ilgas pragaras, į kurį jis pasižadėjo niekada negrįžti. Bet tokia yra kaina. Pigiausias variantas. Jei ketinate taip plaukti, išsamiau apie tai esame aprašę savo tinklalapyje www.itervitae.me Dar viena kelionės dalis baigta, ir štai pasiekėme penktą - Pietų Ame-

Keliantis motorine valtimi iš Panamos į Kolumbiją.

rikos - žemyną. Tai buvo ilga kelionė žeme nuo Aliaskos iki pat Vidurio Amerikos pėdų, nuo grizlių iki gyvačių, nuo taigos ir tundros iki atogrąžų miškų, nuo vėsumos iki alinamo karščio. O kas laukia - nenutuokėme. Tikimės, kad sėkmė ir geri žmonės.

•

14

2013 02 22 Lietuvos žinios

Sportas

“Milan” pergudravo kamuolio burtininkus VILMANTAS REMEIKA

Šį sezoną visus varžovus nuo kelio šluojanti “Barcelona” Čempionų lygoje netikėtai patyrė spyrį į nugarą. Katalonų futbolo klubas pirmąsias aštuntfinalio rungtynes Italijoje 0:2 pralaimėjo “Milan” ekipai.

Tai buvo tik antras kartas šį sezoną, kai Barselonos klubas nepelnė įvarčio, ir vos trečiasis pralaimėjimas per 38 rungtynes. Tačiau tai gali kainuoti labai daug. Atsakomajame mače “Barca” privalo laimėti trijų įvarčių skirtumu, o “Milan” jau namie pademonstravo puikiai mokanti gintis.

Pavykusi taktika Prieš rungtynes beveik niekas nekalbėjo apie “Milan” šansus įveikti katalonus. Lažybų bendrovės Barselonos komandos galimybes vertino 5 kartus geriau nei Milano. “Milan” treneris Massimiliano Allegri liaupsino varžovus, bet viskas buvo pamiršta vos prasidėjus dvikovai.

M.Allegri parengė sumanų rungtynių planą. Jis puikiai suvokė, kad su “Barca” kamuolio virtuozais negalės varžytis dėl iniciatyvos aikštės viduryje, todėl atidavė ją varžovams nesukdamas sau galvos. “Barcelona” kamuolį valdė net 65 proc. laiko ir atliko 413 perdavimų daugiau už varžovus (674 prieš 261), tačiau jų atakos buvo gesinamos vos priartėjus prie vartų. “Milan” gynėjai lyg šunys įsikibdavo į pagrindinius svečių žaidėjus Lionelį Messi bei Andreasą Iniestą ir neleisdavo šiems net priimti kamuolio, todėl neišvydome įprasto - sklandaus, žavaus ir kūrybingo - “Barca” žaidimo.

Tuo metu “Milan” gynė savo tvirtovę ir kantriai laukė šanso. Jį gavo 57 minutę, o tada Kevinas-Prince’as Boatengas tolimu smūgiu pelnė pirmąjį įvartį. Tiesa, prieš smūgį kamuolys atsimušė į K.P.Boatengo komandos draugo Cristiano Zapatos ranką, bet teisėjas iš Škotijos Craigas Thomsonas to nepastebėjo. Antrasis “Milan” įvartis buvo švarus. 81 minutę greitą šei-

“Milan” - “Barcelona” 2:0 (0:0).

Milanas, 79 532 žiūrovai. Teisėjas - Craigas Thomsonas (Škotija). Įvarčiai - Kevinas-Prince’as Boatengas (57), Sulley Muntari (81). Įspėti - Philippe Mexes, Bakaye Traore (“Milan”); Sergio Busquetsas, Gerardas Pique (“Barcelona”).

Stambulo “Galatasaray” - Gelzenkircheno “Schalke” 1:1 (1:1).

Stambulas, 50 734 žiūrovai. Teisėjas Williamas Collumas (Škotija). Įvarčiai Burakas Yilmazas (12); Jermaine’as Jonesas (45). Įspėti - Fernando Muslera, Nordinas Amrabatas, Dany Nounkeu, Selcukas Inanas (“Galatasaray”); Jermaine’as Jonesas, Seadas Kolosinacas, Marco Hogeris (“Schalke”).

mininkų ataką tiksliai baigė Sulley Muntari, šį įvartį pavadindamas svarbiausiu karjeroje.

Po įspūdingos “Milan” pergalės daug dėmesio sulaukė Gana, nes abu įvarčius pelnė šios šalies piliečiai. Tiesa, K.P.Boatengo ir S.Muntari vaidmuo Ganos rinktinėje skiriasi kaip diena ir naktis. 28-erių S.Muntari nuo 2003 metų savo šalies rinktinei atstovavo jau 75 kartus. 25-erių K.P.Boatengas gimė Vokietijoje ir žaidė šios šalies jaunimo rinktinėse, tačiau sutiko padėti Ganai, gavęs iš jos oficialų prašymą. Kai 2010 metais Ganos rinktinė pateko į pasaulio čempionato ketvirtfinalį, K.P.Boatengas pareiškė, kad tai yra didelis jo nuopelnas.

Klubas “Milan” (kairėje - G.Pazzini) į Barseloną vyks turėdamas apčiuopiamą pranašumą. / AFP/Scanpix nuotrauka Ganos futbolo federacija dėl to viešai sukritikavo savo žaidėją. K.P.Boatengas įsižeidė ir paskelbė baigiąs karjerą rinktinėje, nes jį neva vargina tolimos kelionės iš Europos į Afriką.

Kaltino aikštę “Turime pripažinti, kad net kontroliuodami kamuolį nesukūrėme tiek progų, kiek šeimininkai”, - po pralaimėjimo sakė laikinasis “Barcelona” treneris Jordi Roura, vis dar pavaduojantis vyriausiąjį trenerį Tito Vilanovą. Kai T.Vilanovai buvo diagnozuotas gerklės vėžys, jam atlikta operacija. Treneris šiuo metu atlieka reabilitaciją JAV, prie komandos vairo ketina grįžti kovo viduryje.

J.Roura nekomentavo teisėjų klaidos ir C.Zapatos žaidimo ranka, jis pasakė: “Tiesiog būčiau nekorektiškas.”

Užtat J.Roura turėjo ką pasakyti apie Milano “San Siro” stadiono veją, pavadinęs ją bulvių lauku, netinkamu Čempionų lygos rungtynėms.

“Taip, šioje aikštėje žaisti sunku, bet tokie pasiteisinimai beprasmiški”, treneriui nepritarė “Barcelona” gynėjas Dani Alvesas. Jis teigė jau dabar

A.Alvesas: “Šioje aikštėje žaisti sunku, bet tokie pasiteisinimai beprasmiški.” mąstąs, kaip pasiekti revanšą namie kovo 12 dieną. “Žaidėme prastai ir neturi būti jokių pasiteisinimų. Jei norime atsirevanšuoti Barselonoje, tos rungtynės privalės būti išskirtinės, magiškos”, - antrino Gerardas Pique.

Visi keturi Ispanijos klubai pavasariop Čempionų lygoje atsidūrė ant plono ledo. Keblioje situacijoje ne tik “Barcelona”. “Valencia” pirmąsias rungtynes 1:2 pralaimėjo Paryžiaus PSG, “Malaga” 0:1 - “Porto”, Madrido “Real” namie su “Manchester United” sužaidė 1:1, bet išvykoje privalės kautis tik dėl pergalės. Pastarąjį kartą Čempionų lygos ketvirtfinalyje Ispanijos klubų nebuvo 2005 metais.

1:1 vokiečių naudai Kitose trečiadienio aštuntfinalio rungtynėse vokiečių Gelzenkircheno

“Schalke” išgyveno turkiškame pragare žaisdami su Stambulo “Galatasaray” - 1:1. Stambulas yra ta vieta, kur Europos klubai mažiausiai nori žaisti dėl čia aistruolių keliamo išskirtinio triukšmo.

Sausį “Galatasaray” vadovai pasipildė dviem garsenybėmis - Didier Drogba ir Wesley Sneijderiu, bet pritapti naujojoje aplinkoje jiems nepavyksta. O šių žaidėjų šešėlyje tūnantis Burakas Yilmazas jau 12 minutę kulnu pasimetęs kamuolį į priekį ir galingai smūgiavęs išvedė turkus į priekį.

“Schalke” pavyko išlyginti rezultatą psichologiškai labai svarbiu metu paskutinę pirmojo kėlinio minutę pasižymėjo legionierius iš JAV Jermaine’as Jonesas. Antrajame kėlinyje “Galatasaray” nuolat ėjo pirmyn, bet rezultatas nepakito.

B.Yilmazas šį sezoną Čempionų lygoje pelnė jau 7-ą įvartį (visa komanda - 8) ir pagal šį rodiklį pavijo “Real” snaiperį Cristiano Ronaldo.

“Džiaugiuosi Burako pastangomis.

Jis kasdien sunkiai dirba, stengdamasis tobulėti”, - sakė Stambulo komandos treneris Fatihas Terimas. 27 metų B.Yilmazą “Galatasaray” vasarą nusipirko iš “Trabzonspor” už 5 mln. eurų ir pasirašė su žaidėju 4 metų sutartį. B.Yilmazo vertei kylant geometrine progresija, “Galatasaray” jau ateinančią vasarą galėtų solidžiai papildyti savo biudžetą.

Lygiosios tenkino “Schalke” komandą ir jos trenerį Jensą Kellerį: “Kai įmuši svečiuose ir nepralaimi, turi puikias pozicijas prieš atsakomąjį susitikimą.”

Praėjusį sezoną Bundesligoje “Schalke” užėmė 3 vietą, bet šiuo metu žengia tik 9-a, nuo trečiosios vietos ją skiria 11 taškų. Vokietijoje kalbama, kad J.Kelleris bet kada gali netekti darbo, jei komandos rezultatai negerės. Todėl sėkmingas žaidimas Čempionų lygoje suteiks “Schalke” vadovams daugiau pasitikėjimo treneriu.

“Spaudimą patiriu. Bet ne klubo žiniasklaidos. Pasirinkau šį darbą, nes man tai patinka. Noriu viską daryti gerai ir nuraminti aistruolius gerais rezultatais. Tokiais kaip šis”, - dėstė J.Kelleris.

•

Trumpai PLAUKIKAI ALYTUJE Šiandien Alytuje prasidėjo atvirasis Lietuvos plaukimo žiemos čempionatas, kurio metu geriausi šalies plaukikai gali pelnyti kelialapius į pasaulio čempionatą, vyksiantį liepos mėnesį Barselonoje (Ispanijoje). Pasak Lietuvos plaukimo federacijos direktoriaus Emilio Vaitkaičio, Alytaus Sporto ir rekreacijos centro baseinas šalyje yra vienintelis, kuriame sumontuota sertifikuota elektroninė rezultatų fiksavimo įranga, leidžianti įtraukti Lietuvos pirmenybes į oficialų pasaulio ir Europos plaukimo federacijų kalendorių ir pasaulio čempionato atrankos varžybų sąrašą. Pasaulio čempionato A lygio normatyvus jau yra įvykdę olimpinė bei pasaulio čempionė Rūta Meilutytė ir Lietuvos vyrų plaukimo lyderis Giedrius Titenis.

Alytuje organizuotose varžybose dalyvauja 74 moterys ir 138 vyrai iš mūsų šalies 13 plaukimo klubų. Atviruoju Lietuvos žiemos čempionatu prasideda trejų svarbių varžybų ciklas. Kovo 1-3 dienomis geriausi Lietuvos plaukikai dalyvaus tarptautinėse varžybose Berlyne (Vokietija), o kovo 8-9 dienomis rungtyniaus Baltijos valstybių čempionate bei jaunimo mače Estijos mieste Tartu. Po čempionato Alytuje ir

paaiškės, kas atstovaus Lietuvos rinktinei Baltijos valstybių pirmenybėse. Čempionatas Alytuje vyks iki šeštadienio vakaro.

tas-Gaja-Karys”. Iki reguliariojo čempionato pabaigos likus vienam turui vietos atkrintamosiose varžybose nebeliko Pasvalio klubui “Triobet” ir Utenos “Utenai”.

JIS KOVOS DĖL MEDALIO

Kauno “LSU-Lūšis” - Klaipėdos “Dragūnas” 30:32 (13:16).

Kauno “Granitas-Gaja-Karys” - Pasvalio “Triobet” 41:24 (18:13).

Vilniaus VHC “Šviesa” - Šiaulių “Universitetas-Gubernija” 31:23 (18:13).

Alytaus “Almeda-Stronglasas” - Varėnos “Ūla” 27:19 (14:11).

LRL turnyro lentelė (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, taškai)

Palm Springse (JAV) surengtų pasaulio šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės varžybų pirmojo etapo vyrų atrankoje sėkmingai pasirodė vienintelis mūsų šaliai atstovavęs atletas Justinas Kinderis. Londono žaidynėse 8 vietą užėmęs Jurijaus Moskvičiovo auklėtinis trečiadienį surinko 4520 taškų (jojimo rungties kvalifikacijoje nebuvo) ir, B grupėje užėmęs antrąją vietą, pateko į finalą, kuriame konkuruos 36 atletai. 25-erių vilnietis J.Kinderis fechtavimo rungtyje buvo 5-as (936 tšk.), plaukimo - 14-as (1244 tšk.), kombinuotoje šaudymo ir bėgimo - 6-as (2340 taškų). Iš viso kvalifikacinėse varžybose startavo 75 penkiakovininkai.

NAUJAS VEIDAS “EKRANE” Turkijoje sezonui besirengiančią Lietuvos futbolo čempionę Panevėžio komandą “Ekranas” sustiprino 24-erių

1. Dragūnas

17 14 1 2 29

“Ekrano” naujokas - 24 metų ispanas O.Reyesas. / Fkekranas.lt nuotrauka

2. Almeida-Stronglasas 17 14 0 3 28

ispanas Oscaras Reyesas. Treniruočių stovykloje Turkijoje kartu su komanda dirbantis vidurio gynėjas su klubu pasirašė trejų metų sutartį. Panevėžio klubo naujokas buvo Ispanijos jaunimo rinktinių (U-16, U-17, U-18 ir U19) kapitonu. Karjerą jis pradėjo garsiajame Barselonos klube “RCD Espanyol”, kur du sezonus atstovavo jaunimo komandai. 2008-aisiais buvo paskolintas garsiajam Madrido “Real” ir žaidė antrojoje dublerių komandoje “Real C”, kuri rungtyniauja trečiojoje Ispanijos lygoje. 2009-aisiais O.Reye-

3. VHC-Šviesa

sas grįžo į “Espanyol” dublerių komandą, buvo jos kapitonas. Po metų persikėlė į ekipą “Badalona”. Paskutinė jo karjeros stotelė - trečiosios Ispanijos lygos klubas “UE Rubi”.

DU KLUBAI ATKRITO Lietuvos rankinio lygos (LRL) pirmenybių ketveriose 17 turo rungtynėse pergalę šventė Klaipėdos “Dragūnas”, Alytaus “Almeda- Stronglasas”, Vilniaus VHC “Šviesa” ir Kauno “Grani-

17 11 2 4 24

4. Granitas-Gaja-Karys 17 10 2 5 22 5. LSU-Lūšis

17 9 2 6 20

6. Vilnius

16 8 1 7 17

7. UniversitetasGubernija

17 5 1 11 11

8. Ūla

17 5 0 12 10

9. Triobet

17 3 0 14 6

10. Utena

16 0 1 15 1

LŽ

2013 02 22 Lietuvos žinios

Sportas

15

LTOK ir “Šaulio” keliai gali išsiskirti kestinis pelnas sudarė 3,9 mln. litų. Šiemet “Olifėja” Olimpiniam komitetui turėtų pervesti 1,5 mln. litų daugiau nei pernai.

Būsimųjų olimpiečių peržiūros

Iš septynių dviratininkams atitekusių “Šaulio” skulptūrų net dvi pelnė Simona Krupeckaitė. / LŽ archyvo nuotrauka SAULIUS RAMOŠKA

Nuo 1994 metų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) renka geriausius sportininkus, kuriems teikiama garsaus menininko Stanislovo Kuzmos skulptūra “Šaulys”. Tačiau gali būti, kad 2014-ųjų laureatui bus įteikta jau kitokia skulptūra.

Praėjusių metų rugpjūtį Lietuva neteko vieno universaliausių skulptorių. LTOK vadovai norėjo perpirkti iš S.Kuzmos šeimos teises į “Šaulį”, tačiau ši atsisakė. “Nėra garantijų, kad “Šaulys” nebus tiražuojamas. Gali būti, jog bet kas galės išskirtinę skulptūrą nusipirkti Gariūnuose”, - teigė LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. Pasak jo, jei nepavyks susitarti dėl teisių su S.Kuzmos šeima, teks skelbti konkursą naujai skulptūrai sukurti. Tiesa, 2013-ųjų geriausias sportininkas dar gaus “Šaulį”, nes prizas yra pagamintas.

Per 19 metų daugiausia, septynių, “Šaulio” skulptūrų nusipelnė dviračių sporto atstovai. Keturios įteiktos lengvaatlečiams, trys krepšininkams, po dvi - plaukikams ir penkiakovininkams, viena - buriuotojui.

Lietuviai vyks į Sočį “Šaulys” - vienas aktualių klausimų, kuriuos ketvirtadienį sprendė LTOK vykdomasis komitetas. Posėdis prasidėjo pakilia nata.

“Ar reikės balsuoti?” - LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė šypsodamasi pasiteiravo jau žinodama atsakymą. Prieštaraujančių nebuvo, tad LTOK vadovė pasirašė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) kvietimą kitais metais dalyvauti žiemos olimpinėse žaidynėse.

Savo parašu D.Gudzinevičiūtė patvirtino, kad Lietuvos sportininkai po šalies nepriklausomybės atkūrimo žiemos olimpiadoje dalyvaus jau septintą kartą. XXII žiemos žaidynės 2014 metų vasario 7-23 dienomis vyks Sočyje (Rusija). Kiti LTOK vykdomojo komiteto posėdy-

je svarstyti klausimai nebuvo tokie linksmi ir lengvai sprendžiami.

Padalijo pinigus Daugiausia diskusijų sukėlė piniginiai reikalai. Pagal naująją LTOK sporto žaidimų programą šių sporto šakų atstovams 2013-aisiais atiteks 780 tūkst. litų. Dar pernai nutarta didžiausią sumą - 400 tūkst. litų - skirti Krepšinio federacijai, 80 tūkst. litų - Tinklinio federacijai. Vakar paskirstyti likusieji 300 tūkst.: Futbolo, Ledo ritulio, Rankinio ir Žolės riedulio federacijoms atiteks po 49 tūkst., Regbio federacijai - 41 tūkst., Beisbolo asociacijai - 33 tūkst., Vandensvydžio federacijai - 30 tūkst. litų.

Daug diskusijų kilo dėl šalies Plaukimo federacijos prašymo papildomai skirti 200 tūkst. litų, kurie būtų investuojami į plaukimo trenerių kvalifikacijos kėlimą. LTOK gauta-

LTOK vadovai norėjo perpirkti iš S.Kuzmos šeimos teises į “Šaulį”, tačiau ši atsisakė. me prašyme teigiama, kad olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės ir jos trenerio Jono Ruddo išlaikymas Plimute mūsų federacijai kainuos 250 tūkst. litų, tad iš valstybės skiriamo bendro biudžeto atėmus šią sumą federacijos veiklai lieka tik 200 tūkstančių.

“Panašių prašymų sulaukiame kasdien, tačiau negalima išskirti vienos federacijos ir skriausti kitų”, teigė LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras. Tokiu argumentu plaukikams buvo atsakyta.

Nuo nenutrūkstamų federacijų prašymų skirti papildomai lėšų atsitvėrė ir Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis: Plaukimo federacijos vadovams jis juokais pasiūlė dalyvauti loterijose, kuriose jau galima laimėti dešimtis milijonų.

Posėdyje 2012 metų veiklos ataskaitą pristatė įmonės “Olifėja” generalinis direktorius Antanas Muraška.

Jis paskelbė, jog pernai dvidešimtmetį atšventusi loterijų bendrovė yra rinkos lyderė - jai priklauso 97,5 proc.

paduodamų loterijos bilietų. Pasak A.Muraškos, pernai bendrovės apyvarta siekė 152,7 mln. litų, o ikimo-

Ketvirtadienį LTOK vykdomasis komitetas patvirtino Lietuvos jaunimo rinktinės dalyvavimo XII Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje išankstinę paraišką. Planuojama, kad varžybose dalyvaus 54 jaunieji sportininkai: lengvaatlečiai, dviratininkai, gimnastai, dziudo imtynininkai, tenisininkai ir plaukikai.

Kartu su treneriais, medikais ir teisėjais mūsų šalies delegaciją sudarys 81 asmuo. Preliminari rinktinei skiriamų lėšų sąmata - 700 tūkst. litų.

XII Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis liepos 12-20 dienomis vyks Utrechte (Olandija).

“Olimpinis festivalis - tai būsimųjų olimpiečių peržiūra”, - sakė generalinis sekretorius V.Paketūras. Šiuo metu Brašove (Rumunija) vyksta XI Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis. Kaip jau rašėme, antradienį Lietuvos biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė ten iškovojo sidabro medalį.

“Noriu pasidžiaugti, kad po 12 metų pertraukos žiemos festivalyje vėl pavyko iškovoti medalį, - šypsojosi D.Gudzinevičiūtė. - Žiemos sporto atstovai parodė, kad turime rezervų. Gabrielė šaunuolė. Ir, kas man labai aktualu, ji numušė visus taikinius. Festivalis dar nesibaigė, todėl tikimės ir daugiau gerų rezultatų.”

•

16

2013 02 22 Lietuvos žinios

Pramogos

Neda trokšta niekada nepaliauti svajoti VIKTORIJA SINICAITĖ

Rytoj, vasario 23-iąją, projekte “Bardai tarp žvaigždžių” pasirodys neišskiriamas scenos duetas Olegas Ditkovskis ir Neda Malūnavičiūtė. Per koncertą Vilniaus planetariume muzikantai dalysis išgyvenimais, patirtimis apie amžinąsias vertybes. Dainų tekstai supinti Olego gitaros akordų ir švelnių Nedos fleitos garsų. Žemas, sodrus aktoriaus ir bardo Olego balsas, meistriškai valdoma gitara puikiai papildo Nedos vokalo bei fleitos improvizacijas. Kiekvienas šių atlikėjų koncertas kaskart būna vis kitoks, nes improvizuojamos džiazo dainos Nedos lūpomis skamba vis kitaip. Šįsyk skambės naujausios dueto dainos. “Lietuvos žinios” su Neda Malūnavičiūte aiškinosi, kaip pavyksta taip ilgai drauge būti scenoje, kaip atrodo muzika jų gyvenime ir gyvenimas muzikoje.

Skirti vienas kitam

Neda neslepia, kad su Olegu labai panašiai girdi ir jaučia muziką, negana to, abiem patinka net tas pats maistas. / Asmeninio albumo nuotrauka

- Kas jums patraukliausia muzikiniame duete su Olegu?

- Jau labai seniai esame pažįstami.

Mūsų keliai susikirsdavo per bendrus renginius ar projektus, o nuolat aktyviai muzikuoti pradėjome nuo 2006 metų, kai jis ir bendražygis Kostas Smoriginas pakvietė mane koncertuoti drauge.

Taip atsirado kolektyvas “Meilės trikampis”. Šis puikus trejetas labai sėkmingai pradėjome savo kelią, tik užklupo viena bėda - Kostas būdavo nuolat užsiėmęs. Jis vaidina kine, teatre, režisuoja ir pritrūksta laiko, tad su Olegu nusprendėme imtis alternatyvos - daryti tą patį be Kosto. Pradėjome koncertuoti dviese, bet kartais pasirodome ir trise, kai visi esame laisvi.

Su Olegu dirbti labai lengva, nes puikiai jį pažįstu, žinau jo silpnybes, požiūrį ir ambicingumą. Kai labai

Parodos VILNIUS PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Viliaus Jasinevičiaus jubiliejinė retrospektyvinė fotografijų paroda. Veiks iki kovo 9 d.

GALERIJA “MENO NIŠA” Linos Zavadskės ir Mariaus Zavadskio paroda “Vaisiai ir daržovės”. Veiks iki kovo 15 d.

GALERIJA “ARKA” Tapybos paroda “Stopkadras 2013”. Veiks iki kovo 9 d.

Onos Pučkoriūtės-Baliulevičienės ir Bronislavo Baliulevičiaus (1932-2009) jubiliejinė keramikos darbų paroda “Tik akimirka”. Veiks iki kovo 9 d.

VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Alberto Domarecko kūrybinių darbų paroda. Veiks iki kovo 2 d.

LIETUVOS NAIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Fotografijų paroda “Misija Sibiras ‘12”. Veiks iki kovo 11 d.

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI Klubo “Fotokablys” paroda “29”. Veiks iki kovo 15 d. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas” Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės paroda “Lyg ir grįžimas namo”. Veiks iki kovo 17 d.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” VDA Tekstilės katedros trečio kurso studenčių bendra paroda “Atvirai”. Veiks iki kovo 9 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Viktoro Binkio ir Gedimino Pranckūno fotografijų paroda “Liumenai”. Veiks iki vasario 28 d.

Oksanos Judakovos grafikos paroda. Veiks iki vasario 28 d.

Arūno Kulikausko fotografijų paroda “Fotonų gaudymas”. Veiks iki vasario 28 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Tapybos paroda “ad ORIGINEM”. Veiks iki vasario 28 d.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Fotografo Petro Katauskio paroda “Nuo fotografijos iki skulptūros”. Veiks iki kovo 1 d.

PRANCŪZŲ INSTITUTAS LIETUVOJE Paroda “Kaunas-Grenoblis. Susikirtę žvilgsniai”.

Veiks iki vasario 22 d.

GALERIJA “VARTAI” Marijos Strazdaitės instaliacija “2000 m”. Veiks iki vasario 27 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos

stengiesi suprasti kolegą ir priimti jį tokį, koks yra, tai tampa visai nesudėtinga. Muzikiniu požiūriu esame vieningi, lengvai randame kompromisų, tarkim, kaip turėtų skambėti kūrinys.

Girdime ir jaučiame labai panašiai, skoniai panašūs ir tai mus vienija.

Olegas puikus scenos partneris, jis puikiai jaučia mane ir girdi kiekvieną natą, mano atsikvėpimą ar pauzę. Asistuodama jam stengiuosi bičiulio neužgožti, o tik papildyti, papuošti ar paįvairinti kūrinį. Nesiekiu dominuoti kaip solistė. Esame vienas kumštis, stiprūs vienybe, sutarimu ir supratimu. Žaviuosi Olego humoro jausmu ir, be viso to, abiem patinka net tas pats maistas.

Daug spalvų - Kokių atradimų vis dar patiriate muzikuodama?

- Gyvenimas yra muzika, o muzikoje vyksta viskas... Begaliniai jausmai - abejingumas, meilė, aistra, audra, pyktis, šėlsmas, juokas, daug kitų dalykų. Gyvenimo patirtis suteikia daugiau galimybių atsiskleisti spalvų paletei. Tampi labiau užgrū-

N.Malūnavičiūtė: “Kuo toliau, tuo labiau darausi išrankesnė scenos partneriams.” dintas, bet ne geležinis. Muzikuodama jaučiu pasitenkinimą, bet tik tuomet, kai viskas vyksta sklandžiai.

Būna tragiškų koncertų, kai bloga garso aparatūra, abejinga publika, neprofesionalūs kolegos ir t. t. Tad kuo toliau, tuo labiau darausi išrankesnė scenos partneriams. Muzikuodama bręstu, tampu išmintingesnė ir suprantu, kad mėgstu savo profesiją, esu laimingas žmogus.

- Jūsų instrumentas - fleita. Kuo ji tokia žavinga?

- Fleita - tikroji mano specialybė. Ją pasirinkau būdama aštuonerių ir daug metų mokiausi. Dainavimas į mano gyvenimą atėjo daug vėliau, bet tai tarsi dar vienas papildomas instrumentas.

Fleita ir išgaunama muzika man pasirodė švelni, trapi, graži. Šiuo technišku, paslankiu ir turinčiu daug spalvų instrumentu gali groti viską - nuo seniausios muzikos iki šiuolaikinės.

Nori greito rezultato - Kaip manote, kur dažniausiai klysta jaunieji muzikantai, norėdami pelnyti pripažinimą?

- Manau, didžiausia klaida, kad norima greitai ir pigiai pasiekti rezultatą. Deja, tai netikęs kelias. Neatmetu to, kad dažnai reikia ir būtina padėti talentingiems žmonėms, nes vidutinybės ir pačios prasimuša, tik dažniausiai ne pačiais garbingiausiais metodais. Jaunas žmogus, norintis muzikuoti, neturėtų galvoti tik apie tai, kaip pasirodyti televizijos ekranuose. Juk dabar TV šou - daug neskonybės, tuštybės ir neprofesionalumo... Daugelis pasiryžę aukotis viešindami savo asmeninį gyvenimą, kurdami nebūtas istorijas tik tam, kad taptų žinomesni, populiaresni, ryškesni. Tai kvaila. Jaunas žmogus turėtų mokytis, įgyti žinių, tobulėti, stebėti, klausytis, turėti savo nuomonę.

Jam reikia įgyti gerą išsilavinimą, skaityti daug knygų, lankytis teatruose ir koncertų salėse (ir ne tik pramoginės muzikos). Gaila, dažnai jaunimas nenori sunkiai dirbti, kurti ir mąstyti.

- Ar galima jūsų muziką vadinti artima, intymia, jautria?

- Visiškai sutinku. Tai, ką mes darome su Olegu, - intymu, jautru, trapu, jausminga ir labai prasminga. Jeigu yra manančiųjų kitaip, tegu neina į mūsų koncertus ir negadina sau nuotaikos.

- Kokių turite svajonių?

- Svajonė viena - nepaliauti svajoti.

•

Koncertai sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”. Veiks iki kovo 17 d.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNAS KERAMIKOS MUZIEJUS Keramikių Janinos Šmidtaitės (1922-2012) ir Liucijos Šulgaitės (1933-2013) muziejui dovanotų kūrinių paroda. Veiks iki vasario 24 d.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”. Veiks iki kovo 24 d.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelų medžioklė”. Veiks iki kovo 15 d.

KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Romualdo Požerskio fotografijų paroda “Mažasis Alfonsas”. Veiks iki vasario 24 d.

GALERIJA “KAUNO LANGAS” Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.

Veiks iki kovo 12 d.

PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”. Veiks iki vasario 24 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Kazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”. Veiks iki kovo 31 d.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija

KLAIPĖDA IEVOS SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Foto-eilių paroda “Be-tonas”. Veiks iki kovo 4 d.

Paroda “Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčių genocidas sovietiniu laikotarpiu”. Veiks iki kovo 4 d.

Paroda “Gustavas Klimtas (1862-1918). Moderno pradininkas”. Veiks iki kovo 4 d.

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRO MENO KIEMAS Agotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdienybės metamorfozės”. Veiks iki vasario 28 d.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Xaviero Gregoire (Paryžius) grafikos kūrinių paroda. Veiks iki kovo 11 d.

Vytenio Rimkaus satyrinių sienlaikraščių paroda “Sienlaikraščių epocha”. Veiks iki kovo 11 d.

LAIPTŲ GALERIJA Dovilės Martinaitytės fotografijos darbų paroda “Paklotos mintys”. Veiks iki vasario 27 d.

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA “Start Art” grupės (Islandija) paroda “Chronnotopologija”. Veiks iki kovo 10 d.

GALERIJA XX Dianos Rudokienės tapybos paroda “Tapatybė”.

Veiks iki kovo 6 d.

FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandros Soldotovos fotografijų paroda “Erdvės struktūra”. Veiks iki kovo 17 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Veiks iki rugpjūčio 3 d.

Jono Ambraškos fotografijų paroda “Vox populi, vox dei: mūsų laisvės šūkiai”.

Akcija: “95 sveikinimai Lietuvai su valstybės diena”.

VILNIUS

KAUNAS

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 23 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Joana Daunytė (arfa). Dirigentas Olivier Grangean (Prancūzija) 24 d. 12 val. Teatralizuotas koncertas “Operos paštetas”. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, Diana Tiškovaitė (sopranas), Agnė Sabulytė (sopranas) ir Jonas Sakalauskas (baritonas). Dirigentas Modestas Pitrėnas TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 24 d. 16 val. Koncertas “Žiemos kelias”. Dalyvauja Steinas Skjervoldas (baritonas) ir Sergejus Okruško (fortepijonas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 22 d. 19 val. “Smuiko ir gitaros pokalbiai”. Dalyvauja Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Sergej Krinicin (gitara) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dirigentas Robert Bokor ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 24 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargonuoja Jarūnė Barkauskaitė. Dalyvauja Inga Gylytė (smuikas) ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 22 d. 19 val. Koncertuoja Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas Katkus 23 d. 19 val. Pianisto klasiko Jurgio Aleknavičiaus koncertas ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 23 d. 18 val. Koncertuoja saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir vargonininkas Vidas Pinkevičius VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 22 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Klasikinės muzikos koncertas iš ciklo “Migruojanti akademija”. Dalyvauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos IV Tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso dalyviai 22 d. 18 val. Svetainėje. Muzikos klubo “Vienišas vilkas” koncertas. Dalyvauja Šarūnas Mačiulis ir “Vilkai”, Aleksandras Belkinas ir Gražina Deičiko, “Dinozaurai”, “Bliuzoholikai” ir kt.

MENŲ FABRIKAS “LOFTAS” 22 d. 22 val. Grupės “G&G Sindikatas” koncertas “Laikas keistis” FORUM PALACE 23 d. 11 val. Vilnius Street Battle with NESCAFE KLUBAS “TAMSTA” 22 d. 21.30 val. Koncertuoja grupė “Bix” 23 d. 21.30 val. “Federico - Carnaval del sur”

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 22 d. 18 val. Koncertas, skirtas profesoriaus Petro Bingelio jubiliejui. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas) ir Mindaugas Zimkus (tenoras) 23 d. 17 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Saulė Rinkevičiūtė (smuikas), Zbigniev Levicki (smuikas), Toma Bandzaitytė (smuikas), Rolandas Romoslauskas (altas), Vita Šiugždinienė (violončelė), Rūta Rinkevičiūtė (fortepijonas) 25 d. 18 val. Koncertas “Vis aukštyn ir aukštyn”. Dalyvauja Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras “Ąžuolynas” KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 23 d. 19 val. Grupės “Saulės broliai” koncertas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 22 d. 18 val. Šeimų duetai ir orkestras. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras ir solistai 24 d. 12 val. Koncertas “Choras: smagiai ir spalvingai”. dalyvauja Klaipėdos choras “Aukuras” ir Evelina Lozdovskaja (aktorė)

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 24 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Reviu” KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 22 d. 18 val. Manto akustinis koncertas

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA 22 d. 17 val. Koncertuoja Petras Geniušas (fortepijonas) PALANGA KLUBAS “VANDENIS” 22 d. 21 val. Akustinio bliuzo vakaras. Dalyvauja duetas V.Jutas (“Blues Makers”) ir A.Belkin (“The Road Band”) 23 d. 20 val. Koncertuoja Česlovas Gabalis ir grupė “Pelenai”

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 22 d. 21 val. Pianistas Robertas Šiurys su programa “Piano solo”.

23 d. 21 val. Grupės “Studija” koncertas GRAND SPA LIETUVA 23 d. 19 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

2013 02 22 Lietuvos žinios

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Mūrinį garažą Vilniuje, Karoliniškėse (30 kv. m, baigtas statyti 1986 m.).

Tel. 8 699 92 570.

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029, kaina 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Pigiai atlieka santechniko darbus.

Konsultuoja, suteikia garantiją, dirba be išeiginių. Vilnius, tel. 8 606 71 128.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI

Parduodamas bankrutavusios UAB “Fasadų renovacija” turtas ir debitorinės skolos. Telefonas pasiteirauti (8 5) 263 0622. Informacija ir sąrašai www.bap.lt.

Užs. LM-2266 Dingusį BUAB “Antrimetos servisas”, į. k. 125761765, registravimo pažymėjimą bei dingusius BUAB “Antrimetos servisas”, į. k. 125761765, įstatus laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-2269 Vadovaudamiesi LR CK 2.43 str. 1 d., pranešame, kad Beta.lt, UAB, juridinio asmens kodas 302527342, buveinės adresas: Lenktoji g. 1, Kalviškių k., Vilniaus r. sav., pavadinimas keičiamas į Cherry Media, UAB. Užs. R-111

UAB “Pyplių ūkis” (adresas: Pyplių k., Ringaudų sen., 53456 Kauno r. Tel. 8 698 02 502, pypliuukis@gmail.com) Skelbia pirkimo konkursą Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - keturių transportuojamųmobilių prekyviečių įsigijimas. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data ir laikas: 2013 m. kovo 11 d. 9.00 val.

Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateikti adresu: Pyplių k., Ringaudų sen., 53456 Kauno r., pypliuuUžs. LM-2265 kis@gmail.com.

UAB “RUSMA”, įm. kodas 302691217 (Vilties g. 9, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r. sav. LT-53150, tel. 8 606 10 674, el. p.: infoeuropolius@gmail.com) vykdo projektą “Smėlio sijojimo technologinės įrangos įsigijimas” Ir skelbia konkursą smėlio gavybos šlapiu būdu technologinei įrangai įsigyti.

Norintys dalyvauti konkurse, atsiliepimus prašome pateikti per 14 dienų nuo skelbimo išspausdinimo datos laikraštyje.

Vokai su pasiūlymais priimami adresu: Vilties g. 9, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r. sav.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra įvyks 2013 03 12 d. 11 val.

00 min., adresu: Dubravų gatvė, Vaišvydavos karjero teritorija, Kauno r. sav. Šis pirkimas atliekamas pagal projektą, kuris iš dalies finansuojamas Europos paramos verslo kūrimui ir plėtrai Užs. LM-2267 programos lėšomis.

Klasifikuoti skelbimai Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos UAB “Nenergija” biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Nenergija”, Radviliškio r., Pakirkšnio k., Draugystės g. 1, adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir adresas: biodujų jėgainės statyba, Šalnaičių k., Saločių sen., Pasvalio r.

Atsakingos institucijos - Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 02 18 raštas Nr. (5)-V3-327) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB “Nenergija” Vilniaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Panevėžio RAAD, Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevežys, tel. (8 45) 58 14 31, el. p.: r.palionis@prd.am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Panevėžio RAAD, Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevežys, tel. (8 45) 58 14 31, el. p.: r.palionis@prd.am.lt, arba UAB “COWI Lietuva” aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel.

(8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelUžs. R-105 bimo paskelbimo dienos.

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios

REKLAMA

www.lzinios.lt

reklama@lzinios.lt

Tel.:249 2166, 249 2165.

17

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-ŠilutėKlaipėda ruožo nuo 18,00 iki 22,70 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 18,00 iki 22,70 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Kauno apskritis, Kauno rajono savivaldybė, Batniavos seniūnija.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2013 02 14 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-468: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 18,00 iki 22,70 km rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8.00-17.00 val., V 8.00-15.45 val.).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel.

8 706 62 024) ir UAB “Kelprojektas” Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

Užs. LM-2264

18

2013 02 22 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 22 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Fantastinis f.

“Kiklopas” N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai. Istorija prasideda iš naujo” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f.

“Universalus karys.

Atsiskaitymo diena” N-14 0.20 Siaubo trileris “10 Biblijos prakeiksmų” N-14 2.20 “Šlovė ir turtai” (k.) N-14

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Komedija “Planas tėčiui”

21.30 Veiksmo trileris “Transporteris” 23.15 Siaubo trileris “Lemtingas posūkis 2. Aklavietė” 1.15 Komedija “Žandaras ir žandariukės”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Trileris “Meilė su antspaudu.

Visiškai slaptai 3” N-14 22.50 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.50 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 0.50 “Laukinis” (k.) N-7 1.50 “N-uoga” S 2.20-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Ovalios žmogžudystės” N-14 22.50 Kriminalinė drama “Nežinoma Amerikos istorija” N-14 1.10 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.40 “Savęs link”. Sandoros skrynia (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Vilniaus knygų mugė 2013” (k.)

15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Vilniaus knygų mugė 2013” 19.30 Vytauto Klovos opera “Pilėnai” 21.00 “Vilniaus knygų mugė 2013” 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. “Marc Ayza Group” (Ispanija) 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Mokslo ekspresas” 1.00 Dainuoja “Žvaigždžių kvartetas” (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Stačia galva. 2011 metų pasaulio čempionatas” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Vilko bilietas” 23.00 “Anarchijos vaikai” 23.55 “Gelbstint Greisę” 0.50 “Klyvlendo šou” 1.40 “Kastlas” 2.30 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 8.55 “Ryto

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Sniego karalienė” (3D) - 14.30, 16.45, 17.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.15 val.

“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 19 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 16, 18.30, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Gimę mylėti” - 20 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 21 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15, 17.30, 20.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Sniego karalienė” (3D) - 13.20, 18.15 val.

“Sniego karalienė” - 11, 15.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.20 val.

“Aukšta klasė” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 20.30 val.

“Linkolnas” - 11.40, 14.50, 18, 21.20 val.

“Gimę mylėti” - 18.40, 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 13.30, 16.20, 19, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.20, 16.50, 19.20, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40, 16.10 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.15, 16.30, 19, 21 val.

“Ana Karenina” - 15.20, 18, 21.20 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.20 val.

“Skrydis” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.

“Pi gyvenimas” - 17.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.15 val.

“Vargdieniai” - 17.45 val.

“Argo” - 15, 20.30 val.

SKALVIJA “Dar vieneri metai” - 16.40 val.

“7 dienos Havanoje” - 21.10 val.

“Medžioklė” - 19 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 18 val.

“Gimę mylėti” - 21 val.

“Medžioklė” - 17 val.

“Vargdieniai” - 19.15 val.

“Dviračiais per Altajų” - 17.30 val.

“Paslėptas veidas” - 19.30 val.

“Optimisto istorija” - 21.15 val.

reporteris” tęsinys 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Pasaulio lemtis” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Milžiniški cunamiai” N-7 21.00 “Reporteris” 21.45 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.55 “Gyvenimo būdas” 0.55 “Girių takais”

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” N-7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Komedija “Kai mes susitikome...”

14.50 “Kritinė riba” N-7 15.50 Animac. f. “Maksas ir draugai” 17.15 “Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas” 18.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Patriarchė”. 1 s. N-7 22.30 “Balticum TV” žinios 22.45 Drama “Henrikas IV”. 1 s. N-14

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 9.00 Drama “Vėjavaikė” 11.00 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 13.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 15.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 17.00 Trileris “Durys priešais” N-7 19.00 Komedija “Laiškai Džuljetai” 21.00 Drama “Centurionas” N-14 23.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14 1.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova 11.10 Noriu žinoti 12.00 Kitos naujienos 12.25 “Tu ne vienas” 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti!

14.00 “Nelygiavertė santuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos (su subtitrais lietuvių k.) 16.55 “Jeralašas” 17.10 Suprasti. Atleisti 17.45 Lauk manęs 18.55 Žmogus ir įstatymas

20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.15 Stebuklų laukas 22.25 Dvi žvaigždės 0.05 “Vakarinis Urgantas” 0.55 Komedija “Dviese stotyje”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Vaid. f. “Ką slepia meilė”. 2 s.

9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 Teisė susitikti 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Nėriniai” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Jūrmala” 21.05 Vaid. f. “Mergina į padorią šeimą” 23.05 Vaid. f. “Pirmasis po Dievo” 0.55 Vaid. f. “Nulis septintasis” keičia kursą” 2.40 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 7.00 Tenisas. Memfio turnyro aštuntfinalis 11.55 Krepšinis. Eurolyga. “Fenerbahce Ulker” - “Barcelona Regal” 13.45 Krepšinis. Eurolyga. “Maccabi” - “Montepaschi” 15.35 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” “Panathinaikos” 17.25 Krepšinis. Eurolyga. “Chimki” - “Besiktas”. Tiesioginė transliacija 19.30 Futbolas.

UEFA Čempionų lygos apžvalga 19.55 Krepšinis. Eurolyga. “Anadolu Efes” - CSKA. Tiesioginė transliacija 21.55 Krepšinis. Eurolyga. “Olympiacos” - “Caja Laboral” 23.45 Tenisas. Memfio turnyro ketvirtfinalis.

Tiesioginė transliacija 2.00 “Trans World Sport” žurnalas 3.00 Tenisas. Memfio turnyro ketvirtfinalis.

Tiesioginė transliacija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Naujasis Melburno stadionas 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi. Įdomiausios laidos 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Sunkiausi darbai. Lėktuvnešio komanda 22.00 Antžmogiai 23.00 Ieškant amtžmogių 0.00 Tikrieji CSI kriminalistai

Teatras OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“Sapnas” - 16 val.

MULTIKINO “Sniego karalienė” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 18.30 val.

“Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.30, 17.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 17.45, 20, 22 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.30 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15 val. “Žuviukas Nemo” - 10.15 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 21.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 13.45, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17, 19, 21 val.

“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Ana Karenina” - 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30, 14.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.30, 16 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNAS CINAMON “Sniego karalienė” (3D) - 13.25 val.

“Sniego karalienė” - 12, 14, 16 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11.15, 13.45, 18.15, 20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 20, 22 val.

“Ana Karenina” - 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 15.20, 16.35, 17.25, 18.45, 19.35, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 18 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.

FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 15.15, 17.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Aukšta klasė” - 13.30, 16, 18.30, 21, 23.30 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 23 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.30, 23.45 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 16.45, 19.15 val.

“Linkolnas” - 11.30, 14.45, 18, 21.15 val.

“Gimę mylėti” - 21.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 22, 23.59 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 14.30 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45, 23.15 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 15, 17.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.

“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.30, 14, 16, 20.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.30, 17.30, 19.30, 21.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 16.30, 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 13.30 val. “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 16, 18.45, 21.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10 val.

“Valentinas vienas” - 15.10, 17, 19 val.

“Sniego karalienė” - 12, 13.35 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 15.20 val.

“Vargdieniai” - 20 val.

“Pi gyvenimas” - 13, 17.40 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Sniego karalienė” (3D) - 15 val.

“Valentinas vienas” - 17, 19.30, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 12.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 17.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Ana Karenina” - 14.40, 20.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 22 d. 18.30 val. “Miegančioji gražuolė” 23 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” 24 d. 15 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 22 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 22 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 23 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Unė” 24 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” JAUNIMO TEATRAS 22 ir 23 d. 18 val. “Juoko akademija”

24 d. 18 val. “Gupelė” Salė 99 23 d. 12 val. “Paika pelytė” 24 d. 12 val. “Pingvinai ir kiaušinis” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Stabmeldžiai” 23 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 23 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis” 24 d. 12 val. “Undinėlė” 24 d. 18 val. “Kvailių vakarienė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 22 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” 23 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 24 d. 12 val. “Mano batai buvo du” 24 d. 16 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 23 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” 24 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis” Mažoji salė 23 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 24 d. 14 val. “Coliukė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 22 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 23 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 24 d. 12 val. “Mano senelis buvo vyšnia” MENŲ SPAUSTUVĖ 22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” 23 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai” 23 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko” 24 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Senelės pasaka” 24 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 24 d. 18 val. Juodojoje salėje. Andriaus Kulikausko koncertas “Kuli Family” RAGANIUKĖS TEATRAS 23 d. 12 val. “Trys paršiukai” 23 d. 15 val. “Trys paršiukai” (rusų kalba) 24 d. 12 val. “Elenytė ir kiškis brolis narsuolis” “DOMINO” TEATRAS 22 d. 19 val. “Striptizo ereliai” 23 d. 19 val. “Sex guru” 24 d. 19 val. “Žirklės” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 22 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 23 d. 12 val. “Prie laivo 8.00”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 22 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Tegyvuoja Bušonas!”

23 d. 15 val. Mažojoje scenoje.

“Stiklinė arbatos su citrina” 23 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Šiaulių dramos teatras. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 22 d. 18 val. “Karmen” 23 d. 18 val. “Linksmoji našlė” 24 d. 12 val. “Sniego karalienė” 24 d. 18 val. “Bajaderė” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 22 d. 18 val. “Koba” 23 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 24 d. 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”

24 d. 18 val. “Neūžauga” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 22 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 24 d. 12 val. “Sidabrinis fėjos šaukštelis” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 23 d. 12 val. “Žvaigždės vaikas” 24 d. 12 val. “Zuikio kaprizai” KAUNO TEATRO KLUBAS 22 d. 19 val. “Brendžio trims” 23 d. 19 val. Koncertas “Pasikalbėkime apie meilę”.

Vokalistė Indraya su gitaristu Linu Bankausku ir saksofonininku Tomu Čiukausku KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 val. Improvizacijų teatras. “Kitas kampas”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 22, 23 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” 24 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 22 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mergaitė, kurios bijojo Dievas” 23 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Klounas ir pelytė Micė” 23 d. 17 val. Menų spaustuvė. “Ribos” 24 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Mikė pūkuotukas” 24 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Oskaras ir ponia Rožė” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 23 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 24 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS

22 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną” 23 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Iš miglos išniro angelas” 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 23 ir 24 d. 17 val. “Sveiki, žmonės!”

TEATRAS “MENAS” 23 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai” 24 d. 12 val. “Trys paršiukai” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 23 d. 12 val. “Mažojo automobiliuko nuotykiai” 24 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

BIRŽAI BIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS 24 d. 16 ir 18 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Dugne”

2013 02 22 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:28 leidžiasi 17:38 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS Šeštoji priešpilnio diena

-4 Oslas Priešpilnis II 17

Pilnatis II 24

Delčia III 04

-2 Helsinkis

-2

Stokholmas

Jaunatis III 12

-2

Dublinas +3 Šiauliai

+2 Londonas

-5 -17 -5 -17

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

Bordo -5 -15

Kaunas VILNIUS

+14

Rytoj: mažai debesuota, be kritulių. Temperatūra naktį nukris iki 11-16 laipsnių šalčio, dieną šals iki 2-4.

Lisabona

Alytus

-3 -14

+1 Amsterdamas

+7

Ukmergė

Druskininkai

-4 -14

+11 Madridas

+10 Barselona

-6 Ryga

-1 Kopenhaga

+1 Paryžius

Kėdainiai -2 -12

-4 Sankt Peterburgas

Talinas

10:10

Palanga

19

Vilnius Minskas -3 -4 Varšuva +2

-2

Berlynas -3 Praha

+1 Miunchenas

+8 Nica

+1 Roma

-6 Maskva

-4

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas -2 +2 +6 Bukareštas Varna Dubrovnikas +9 Sofija +12

+16

Stambulas +11

Malaga +13

Alžyras +16

53-ioji metų diena. Vasario dvidešimt antroji, penktadienis, penktoji 8-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 312 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Darvydas, Elvinas, Gintautė, Margarita.

Geros dienos!

Tunisas +17

Atėnai

+15 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 4 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 21 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Šiandien daugiau kalbėsite, nei veiksite. Galite susidomėti nauju kūrybiniu projektu arba grįžti prie atidėto darbo. Galbūt laimėsite žaidimą, konkursą ar varžybas.

Jautis. Pravartu tvarkyti dalykinius reikalus, ieškoti darbo. Daugiau dėmesio derėtų skirti sveikatos ir grožio profilaktikai. Nenumokite ranka į artimo žmogaus negalavimą.

Dvyniai. Gali pasisekti, jei sprendžiate juridinius ar partnerystės klausimus, gydotės arba ketinate leistis į kelionę. Šįvakar nesėdėkite namuose, išeikite papramogauti, susitikite su seniai matytais žmonėmis.

Vėžys. Teks sukti galvą dėl būtinų reformų darbe. Gausite pasiūlymų investuoti, prisidėti prie partnerių sumanymų. Stabilumo nekeiskite į abejotinas perspektyvas.

Liūtas. Šiandien nerimausite dėl ateities, kritiškai vertinsite savo galimybes, žinias ir įgūdžius.

Staigi permaina arba jos būtinybė vers ieškoti neįprastos išeities.

Mergelė. Tikėtinas tam tikras psichologinis spaudimas, ypač darbe arba derantis dėl verslo reikalų. Jums nestigs įžvalgos, tad suprasite aplinkinių motyvus.

Svarstyklės. Galite užmegzti ilgalaikius dalykinius ryšius. Diskusijos, pasitarimai parodys, kas yra tikrieji jūsų bendraminčiai ir gerbėjai, ar esate populiarūs.

Skorpionas. Ši diena nepalanki aktyviai veiklai, reformoms.

Jei įmanoma, pailsėkite, pasvajokite, tik nepainiokite tikrovės su fantazijomis. Atidžiau rinkitės maistą, venkite svaigalų. Šaulys. Nesutvarkę šeimos ir asmeninių reikalų negalėsite tikėtis darbingos dienos. Jeigu padarėte, ką galite, nebesigraužkite. Neliekite emocijų ir nieko nekaltinkite.

Ožiaragis. Anksčiau atliktas darbas atneš rezultatų.

Kartu išryškės ir spragos, trūkumai, vėl aktualios taps senos skolos.

Tikėtina, kad padės partneris ar įtakingas gerbėjas.

Vandenis. Giminaičiai, seni bičiuliai keisis įdomia informacija ir gali būti, kad tai padės jums sutvarkyti svarbius reikalus. Galite pakoreguoti planus, susijusius su užsieniu. Žuvys. Nors šiandien galite atrodyti ramūs, viduje kunkuliuos nerimo versmė. Tai reakcija į asmeniniame gyvenime tvyrančią įtampą. Jūsų paramos gali prireikti tėvams.

20

2013 02 22 Lietuvos žinios

Margumynai

Su aktoriais nedraugauja

B.Adamso arbatos puodelis Nieko nėra geriau kaip nuostabi popiečio arbata. Tai didžiulis malonumas, kurį dabar patiria Brianas Adamsas. Tik visai kitaip.

53 metų Kanados muzikantui B.Adamsui ir jo draugei Aliciai Grimaldi gimė antra mergytė. Pora ją pavadino Lula Rosylea. Savo “Facebook” puskyroje dainininkas parašė: “Mano antroji dukra pasirodė popiečio arbatos metu.”

Vaiko neįprastą vardą B.Adamsas aiškino taip: “Lula ateina iš Gene’o Vincento 1958 metų dainos “Be-Bop-A-Lula”, o Rosylea - iš žodžių “a rosie lee”, Londono kokni

žargonu reiškiančių arbatos puodelį. Ji gimė Londone ir ji yra... mano arbatos puodelis.”

Lula Rosylea jau turi vyresnę seserį Mirabellą Bunny, gimusią 2011 metų balandį. Antrojo mergaitės vardo reikšmė “triušelis”, nes ji gimė per Velykų atostogas.

Kažin ką pora sugalvos kitą kartą?..

B.Adamsas ir A.Grimaldi susipažino 2004 metais per vieną labdaros renginį. Jiedu gyvena Londone. Apie antros dukters gimimą įžymybė paskelbė Šv. Valentino dieną. B.Adamsas pasiekė šlovės viršūnę devintąjį dešimtmetį, ypač garsi jo daina “(Everything I Do) I Do It For You”.

•

D.Washingtonas per “Oskarų” nominacijų iškilmes Beverli Hilse. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Denzelis Washingtonas niekada neieškojo ir neieško draugų tarp įžymybių. Jis tiesiog dirba savo darbą ir... rikiuoja ant lentynos “Oskarus”.

Holivudo žvaigždė D.Washingtonas neturi draugų tarp aktorių. Ne taip, kaip kiti, kurie dažnai trinasi su įžymybėmis, kad kuo dažniau pakliūtų į žurnalus. Neseniai britų spaudai D.Washingtonas prisipažino nesibičiuliaujantis su kino pramonės atstovais. “Mano bičiuliai yra seni mano draugai. Vienas - buvęs muzikantas, kitas - restorano sa-

vininkas ir dar vienas - buvęs žaidėjas profesionalas.”

Paklaustas, kodėl nedraugauja su kolegomis, D.Washingtonas atsakė: “Nes aš draugų neieškau! Nesistengiu lįsti į užpakalį, nemalu liežuviu.

Neinu į vakarėlį tam, kad gaučiau darbą. Be to, kai turi vaikų, kiti tėvai tampa tavo draugais. Mes žaidžiame beisbolą ar krepšinį. Aš ir mano žmona buvome auklėjami teisingai. Man nereikia draugų - kino žvaigždžių. Be to, tada, kai pradėjau vaidinti, nebuvo tiek daug didelių žvaigždžių juodaodžių, o tie nedaugelis buvo nebent trečio vai-

Metė rūkyti 102 metų

kino nuo galo rango. Kad ir kaip ten būtų, niekada nesibičiuliavau su baltaodžiais aktoriais.”

Tiesa, aktorius pridūrė “išskyrus” ir paminėjo kelis vardus: Tomą Hanksą, Melą Gibsoną, Julią Roberts.

Svarstydamas apie įžymybių kultūrą Amerikoje D.Washingtonas pabrėžė save laikantis dirbančiu aktoriumi, o įžymybė yra nebent Paris Hilton.

Jau du “Oskarus” pelnęs D.Washingtonas ir šiemet nominuotas geriausio aktoriaus “Oskarui” už vaidmenį filme “Skrydis”. Jis tikrai gali leisti sau gyventi šešėlyje ir nebesijaudinti dėl karjeros.

•

Plaukiojanti katė Katė ir vanduo - tai katastrofa.

Bet ne tada, kai į baseiną ateina Holė. Šiaurės Virdžinijoje gyvenanti 13 metų katė nebijo šokti į vandenį mėgindama numesti bent trejetą kilogramų. 8 su viršum kilogramų sverianti Holė laikosi gydytojų rekomendacijos ir reguliariai lanko baseiną.

Jos šeimininkė Dani Lawhorne susirūpino, kad jos katė nepakan-

C.Cowell metė rūkyti prieš 102-ąjį gimtadienį. / Interneto nuotrauka

Britės ilgaamžiškumo paslaptis cigaretė ir arbata su viskiu.

Pirmą kartą Clara Cowell užsirūkė 1931 metais, o mesti nusprendė... tik 102-ojo gimtadienio išvakarėse. Per visą gyvenimą ankstyvoje vaikystėje tuberkulioze persirgusi C.Cowell surūkė 60 tūkst. cigarečių, o keisti įpročius nusprendė ne dėl pavojaus sveikatai, o dėl... pavojaus padegti namus. Jos giminaičiams didžiulį rūpestį kėlė tai, kad nuo senutės cigaretės nukritusių pelenų gali kilti gaisras.

“Cigaretė ir puodelis arbatos su viskiu - mamos ilgaamžiškumo paslaptis. Plius sunkus darbas ir neturtas. Ji visiems yra įkvėpimas”, - pasakojo 69 metų C.Cowell dukra Linda.

B.Adamsas su savo pirmąja dukra Mirabella Bunny. / Interneto nuotrauka

102 metai C.Cowell suėjo vasario 17 dieną. Iškilmingą sukaktį senelių namuose Lankašyre gyvenanti senutė atšventė su penkiomis savo šeimos kartomis mėgstamoje vietoje - aludėje.

Claros vyras jau miręs, juodu užaugino keturis vaikus. Per Antrąjį pasaulinį karą, kai jis išėjo į frontą, ponia Cowell siuvo parašiutus karinėje gamykloje. Britė sulaukė 9 anūkų, 12 proanūkių ir 4 proproanūkių.

2010-aisiais Londone mirė 102 metų seniausia Didžiosios Britanijos rūkalė Winnie Langley. Ji dūmą traukė 95 metus ir per gyvenimą surūkė daugiau kaip 170 tūkst. cigarečių.

•

Holė dirba baseine. / Interneto nuotrauka

kamai aktyvi, bet pastebėjo, kad jai tikrai patinka maudytis. Tuomet ji ir nusprendė, kad baseinas galėtų būti gera išeitis apvalutei augintinei.

Eksperimentas pavyko. Šeimininkė negalėjo patikėti, kad Holei taip sekasi sportuoti baseine. Katė ten lankosi kas kelias savaites ir plaukioja nuo 15 iki 30 minučių su

jai pritaikyta mažute plaukiojimo liemene. Liudytojai pasakoja, jog D.Lawhorne švelniai priveda katę prie baseino, kad ši apsiprastų prie vandens, paskui paglosčiusi katę paleidžia ją plaukti, o ši iriasi ir visaip manevruoja.

Holei jau pavyko numesti kelis svarus. Ji lanko specialų gyvūnų baseiną Dalse.

•

yahoo.com, ABC News, “The Daily Mail”, Zimbio.com, LŽ