2013 m. kovo 4 d. / Pirmadienis / Nr. 51 (13 476)

Kaina

2013 m. kovo 4 d. / Pirmadienis / Nr. 51 (13 476)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

MOKSLAS

KULTŪRA

Lietuvoje pradės trūkti jaunų darbuotojų

Vaikai geri, bet reikia jais rūpintis 12p.

“Lilijomas”: melancholiškas meilės prisilietimas 13p.

9p.

Kalėjimų

www.lzinios.lt

paslaptys JURGA TVASKIENĖ

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams prieš kelias savaites sulaikius valstybės įmonės prie Pravieniškių pataisos namų vadovus aiškėja, kad apie galimą piktnaudžiavimą nuteistuosius darbu aprūpinančiose įmonėse Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos galvos buvo informuotos jau seniai, bet situacijos keisti neskubėjo.

J.Stašinskas: “Dabar pareigūnai atsargesni: jeigu ir egzistuoja koks nors išnaudojimas, jis gerai slepiamas, balansuojant ties pažeidimo riba.”

“Žinojome, kad tie dalykai kada nors vis tiek išlįs. Apie galimas grėsmes Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos vadovai buvo informuoti dar prieš kelerius metus.

Atlikome studiją, kurioje numatėme, kad valstybės įmones prie pataisos namų reikia pertvarkyti, reorganizuoti, nes vyksta negražūs dalykai, aiškėja, kad vadovų interesai keliami aukščiau už valstybinius. Tą medžiagą visą laiką teikiau vadovybei, buvo atlikti tyrimai, bet į juos nežinia kodėl numota ranka”, - LŽ pasakojo dar prieš kelis mėnesius Kalėjimų departamento Gamybos skyriui vadovavęs Sigitas Aukškalnis.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

5p.

Šiuolaikinė Rusija neturi dėl ko atgailauti Rusijos mokslų akademijos Visuotinės istorijos instituto direktorius Aleksandras Čiubarianas tvirtina, kad šiuolaikinė Rusija neatsako už sovietų valdžios politiką, jos pasekmes ir neturi už tai atsiprašinėti.

Akademikas teigia, jog Rusija smerkia Lietuvos žmonių deportaciją ir esą neturi nieko bendra su jos organizavimu. Vienas Rusijos ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijų susitarimu sudarytos dvišalės istorikų komisijos vadovų A.Čiubarianas kol kas nemato pagrindo tam, kad jo

Seime radosi siūlymas leisti ūkininkams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, patiems legaliai gaminti naminę degtinę ir svaigiuosius gėrimus. Sodybų šeimininkams ši idėja atrodo labai patraukli, blaivybės propaguotojams - kelianti grėsmę.

4p.

Kauno “Žalgirio” krepšininkai iškovojo pergalę Ispanijoje ir išsaugojo viltis patekti į Eurolygos ketvirtfinalį 14p.

UŽSIENIS

Ateina dietos metas

Šveicarija surengė balsavimą dėl prieštaringai vertinamo siūlymo griežtai apriboti kompanijų aukščiausių vadovų atlyginimus ir premijas. Referendumą laimėjo “riebios katės” iniciatyvos, kaip ji vadinama Šveicarijoje, šalininkai.

Priėmus atitinkamą įstatymą jis būtų taikomas visoms Šveicarijos akcijų biržoje registruotoms vietos bendrovėms ir būtų vienas griežčiausių pasaulyje. Kritikai įspėja, kad tai izoliuos Šveicariją bei pakirs jos konkurencingumą. Didžiosios kompanijos, nebegalėdamos mokėti vadovams, kiek jie prašo, paprasčiausiai gali net 6p. palikti Šveicariją.

ORAI

šalis pakeistų požiūrį į Baltijos valstybių okupaciją ir aneksiją.

Su vienu įtakingiausių Rusijos istorikų A.Čiubarianu kalbamės apie išleistą naują dokumentų rinkinį, okupacinės žalos atlyginimo perspektyvą ir Rusijos požiūrį į istoriją.

3p.

Debesuota, daug kur pasnigs.

Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 03 04 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar turime Vyriausybę?

KĘSTUTIS GIRNIUS

Šiuo metu Lietuva turi keturių partijų valdančiąją koaliciją, bet ar ji turi Vyriausybę, aukščiausią vykdomosios valdžios instituciją, kuri nuosekliai vykdo bendrą politiką? Yra pagrindo tuo abejoti. Trys koalicijos partneriai - “darbiečiai”, “tvarkiečiai” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) - labiausiai rūpinasi siaurais partiniais klausimais, o socdemai atrodo suglumę, negebantys tarpusavyje derinti svarbių sprendimų.

Seniai pastebėta, kad Vyriausybės gebėjimas bendrai veikti mažėja. Koaliciją sudarančios partijos vis labiau linkusios joms priskirtas ministerijas laikyti privačiomis valdomis, kurias jos tvarko taip, kaip kadaise feodalai valdė savo tėvonijas. Destruktyvios šio jėgos skaidymo pasekmės buvo itin akivaizdžios pernai per Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo melodramą, kai liberalcentristai akivaizdžiai ir atvirai nepaisė premjero Andriaus Kubiliaus norų bei nurodymų. Kai koalicijos yra trapios, partijos-narės jaučiasi galinčios daryti ką nori, nes, kai siekiama jas sudrausminti, jos gali grasinti pasitraukimu iš koalicijos. Šiuo metu “darbiečiai” ir “tvarkiečiai” daugiausia dėmesio skiria partijų jungimuisi bei tarpusavio santykių derinimui. Juodosios buhalterijos

byla kaip Damoklo kardas kybo virš Darbo partijos ir jos vadovo Viktoro Uspaskicho, kuris akivaizdžiai nuogąstauja dėl savo likimo. LLRA atkakliai stumia savo reikalavimus, elgiasi, lyg ji būtų laimėjusi rinkimus.

Tarp socialdemokratų matyti sumaišties. Ne tik svieto lygintojas sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, bet ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius imasi reikšmingų sprendimų, jų nesuderinę su partijos kolegomis ir premjeru.

“Darbiečiai”, tvarkiečiai” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija labiausiai rūpinasi siaurais partiniais klausimais, o socdemai atrodo suglumę.

Tiksliai nežinau, kokiais sumetimais nuspręsta pakviesti LLRA į valdančiąją koaliciją, tačiau tai buvo sveikintina. Vyliausi, kad dalyvaudami Vyriausybės darbe ir priimdami sprendimus, kurie veikia visus Lietuvos gyventojus, LLRA politikai įgis didesnį atsakomybės jausmą, labiau bendradarbiaus su politikais lietuviais, pradės atsisakyti apgulties mentaliteto, polinkio visur matyti są-

moningą lenkų diskriminavimą. Ir iš etninės partijos pamažu taps normalia partija, siekiančia apginti margus savo rinkėjų interesus.

Viltis kol kas nepasiteisino. Nuo pat pirmų dienų nerimo kėlė LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio sprendimas neatsisakyti europarlamentaro mandato. Likdamas Europos Parlamente, jis iš dalies atsiribojo nuo Lietuvos politikos, neįsitraukė į konkretų darbą, liko laisvas kritikuoti, barti, mokyti, grasinti ir t. t.

V.Tomaševskis kalba ultimatumų kalba. Vasario viduryje jis pagrasino, kad LLRA gali pasitraukti iš koalicijos, jei Švietimo įstatymas ir lietuvių kalbos brandos egzamino taisyklės nebus greitai pakeistos. Netikėtai užkluptas premjeras aiškino, jog truputį “buvau šokiruotas jo tokiu pareiškimu ir manau, kad tai atrodė labiau kaip viešųjų ryšių akcija”.

Kai kurie LLRA reikalavimai yra pagrįsti, esama keistinų dalykų su tautinėmis mažumomis susijusiuose įstatymuose. Bet LLRA forsuoja reikalus, negalvodama apie galimas neigiamas pasekmes, jei bus sukurtas įspūdis, kad lenkams pataikaujama net įstatymų sąskaita. Grupė Seimo konservatorių ir liberalų kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami ištirti, ar švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuriuo pakeista lietuvių kalbos brandos egzamino programa, neprieštarauja konstituciniam teisinės

valstybės principui, Konstitucijai, Švietimo įstatymui. Žiniasklaidoje mirgėte mirga straipsnių apie itin sudėtingą lietuviškų mokyklų padėtį Punske, apie tai, kad Lenkijoje per dešimtmetį uždaryta pusė lietuviškų mokyklų ir kad reikėtų uždaryti dar tris, jei Lietuvos Vyriausybė neskirtų lėšų.

Penktadienį LLRA deleguotas kultūros viceministras Edvardas Trusevičius užsiminė, kad lenkų apgyvendintose vietovėse būtų galima ne tik ant namų kabinti lenteles su gatvių pavadinimais dviem kalbomis, bet ir abiem kalbomis rašyti miestų pavadinimus.

Tokiam žingsniui gal ir ateis laikas, bet dabar tai atsiduoda noru paerzinti ir paprovokuoti.

Seimo pirmininko Vydo Gedvilo pastabas apie tai, kad Amerika toli, o Rusija čia pat, kad iš Rusijos “perkame dujas, labai daug dujų ir elektrą, ir naftą”, o “nuo Amerikos dujų neprisijungsime”, iš pradžių buvo galima nurašyti kaip eilinį politinį nusišnekėjimą, Darbo partijos aplinkoje sklindančių nuvalkiotų klišių kartojimą. Bet jo susitikimas su “Rosatom” atstovais, pastangos nuslėpti jį ir pokalbių turinį verčia klausti, ar “Rosatom” atstovų sprendimą pameilinti Seimo pirmininką savo apsilankymu lėmė V.Gedvilo pastabos apie Rusijos artumą.

Regis, susitikimas nebuvo suderintas su Vyriausybe ir premjeru, nors jie atsakingi už energetikos projektus. Kaip įprasta, Algirdas Butke-

vičius reagavo flegmatiškai - “kalbėtis galima ir nematau čia tragedijos.

Manau, kad ne iš blogos valios jis tai darė”. Bet net Seimo pirmininkui reikia pagalvoti, su kuo kalbama ir apie ką. Nebuvo tragedijos, bet tragedijos išvengimas nėra tinkamiausias politiko veiksmų vertinimo matas. Verčiau klausti, ar susitikimas buvo Lietuvai naudingas, kokios jo galimos pasekmės, kokias išvadas padarys “Rosatom” ir kiti Rusijos energetikos gigantų vadovai. Pagaliau reikia prisiminti, kad kelias į pragarą grįstas gerais norais.

Praeitą savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad priimant sprendimus dėl strateginių energetikos projektų negalima pamiršti Rusijos suinteresuotumo.

Vyriausybė turi teisę pergalvoti savo pirmtakės politiką, bet po kiek laiko reikia pradėti veikti. Naujoji Vyriausybė dirba jau tris mėnesius. Žinome, kaip LLRA norėtų pertvarkyti vietos lenkų padėtį. Nevisiškai aišku, kaip “darbiečiai” įsivaizduoja Rusijos vaidmenį Lietuvos energetikoje, bet veikiausiai jis yra gerokai didesnis, negu prezidentė ir opozicija įsivaizduoja. Laikas premjerui išsakyti Vyriausybės poziciją ir imtis priemonių ją įgyvendinti, o ne tik teisinti kolegų leptelėjimus, nes jie nėra piktavališki.

•

Seimo tribūna

Saugomoms teritorijoms grasina įtakingos personos Apie saugomų teritorijų apsaugą ir valdymą, šioje srityje būtinus pokyčius ir naujosios valdžios |užmojus kalbamės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nare Aurelija Stancikiene.

- Valdantieji žada užtikrinti, kad kiekvienu saugomų teritorijų lygiu bus parengti reikalingi dokumentai, nustatyti reglamentai, suformuluoti visiems aiškūs draudimai, sumokėtos kompensacijos. Planuojama peržiūrėti visą saugomų teritorijų apsaugą ir valdymą. Regis, užsimota imtis didelių darbų...

- Deja, tai tušti planai, abstraktūs svarstymai, kurie negali kelti nei nerimo, nei džiaugsmo. Žinoma, reglamentavimas turi būti labai konkretus, bet daugeliu atvejų jis toks ir yra. Beveik visos saugomos teritorijos turi individualius ir Aplinkos ministerijos (AM) patvirtintus jų apsaugos reglamentus, taip pat atskiras lankymo taisykles. Galiausiai jų apsaugą ir valdymą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Vienintelis nerimą keliantis procesas pavienių verslininkų, išsipirkusių turtą saugomose teritorijose, įžūlūs bandy-

mai tą reglamentavimą panaikinti. Paprastai jie savo ryšiais, pinigais ir galimybėmis sukelia nemažą triukšmą, į konfliktą įvelia vietos gyventojus ir stengiasi sukurti kuriozinę situaciją, kad nesaugomose teritorijose draudimų būtų daugiau negu saugomose.

- Naujoji Vyriausybė žada, kad visi subjektyvūs veiksniai bus sumažinti iki minimumo. Čia ir kalbama apie tuos pavienius atvejus?

- Be abejo. Tarkime, vienas ponas Aukštaitijos nacionaliniame parke bando privatizuoti ežerus. Įstatymai nurodo, kad vandens telkiniai, užimantys atitinkamą plotą, yra neprivatizuojami, tad jis piktinasi Saugomų teritorijų įstatymu. Visus draudimus tas asmuo suvokia subjektyviai, manydamas, kad šie nukreipti tik į jo personą.

- AM teikia Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus, kuriuos lydi tokie aplinkos ministro Valentino Mazuronio pažadai: “Pagaliau atsikvėps ir ketinantys statyti gyvenamąjį namą žmonės, ir statybomis užsiimantys verslininkai.” Ar tos pataisos palies ir saugomas teritorijas?

- Ministras tokiomis savo kalbomis tik didina chaosą. Jį jau sukėlė pastarieji Statybos įstatymo pakeitimai ir su teritorijų planavimu susijusios pataisos.

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Pavyzdžiui, dabar be leidimų galima statyti iki 60 kv. m ūkinius pastatus, tačiau niekas netikrina, ar juose įrengti rūsiai ir pastogės. Taip tų pastatų plotas gali išsiplėsti triskart. Savivaldybių architektai griebiasi už galvų. Jei ministras neketina to chaoso panaikinti, o nori jį dar didinti palengvindamas statybos procesus, labai greitai turėsime visiškai nereglamentuotą ir nedarnią plėtrą. Lietuva yra ratifikavusi Europos kraštovaizdžio konvenciją. Pagal ją esame įsipareigoję kraštovaizdį išsaugoti kiek įmanoma mažiau pakitusį. Šiuo metu saugomų teritorijų reglamentavimas išsprendžiamas per konkrečios saugomos teritorijos specialųjį tvarkymo planą. Savivaldybės rengia bendruosius planus. Jos turėtų į bendrąjį planą integruoti ir saugomos teritorijos planą. Tačiau savivaldybės, suprasdamos, kad investuotojai mieliau investuos gražesnėse, nesugadintose teritorijose, bendruosiuose planuose numato sprendinius, kurie prieštarauja specialiesiems planams. Būtini įstatymo pakeitimai, kad savivaldybės tokių teisių nebeturėtų. Bet tam labai priešinasi Savivaldybių asociacija.

- Nuolat aplinkosaugininkų akiratyje atsiduriantis verslininko Antano Boso elnynas, nenugriaunami Prei-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

A.Stancikienė: “Jei kiekvienas prižiūrėtų savo daržą, tų nemalonių istorijų neturėtume.” los boteliai ir jūsų minimi pavieniai atvejai menkina saugomų teritorijų reputaciją. Kaip ją pataisyti?

- Manau, yra priešingai. Juk Preilos botelių atveju ne saugomos teritorijos reputacija sumenkinta, o savivaldybės, kuri priėmė visus spren- dimus apeidama įstatymus ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Ši turėjo labai daug ryžto tas problemas iškelti.

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Iš esmės yra negerai, kad AM prižiūri statybas, ūkio plėtrą ir drauge stebi, jog gamtai nebūtų padaryta žalos. Investicijos aplinkos ministrui neturėtų rūpėti. Tai - Ūkio ministerijos funkcija. Jei kiekvienas prižiūrėtų savo daržą, tų nemalonių istorijų neturėtume.

•

Seimo narę kalbino TADAS VALANČIUS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 04 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Šiuolaikinė Rusija neturi dėl ko atgailauti ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Rusijos mokslų akademijos Visuotinės istorijos instituto direktorius Aleksandras Čiubarianas tvirtina, kad šiuolaikinė Rusija neatsako už sovietų valdžios politiką, jos pasekmes ir neturi už tai atsiprašinėti.

Akademikas teigia, jog Rusija smerkia Lietuvos žmonių deportaciją ir esą neturi nieko bendra su jos organizavimu.

Vienas Rusijos ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijų susitarimu sudarytos dvišalės istorikų komisijos vadovų A.Čiubarianas kol kas nemato pagrindo tam, kad jo šalis pakeistų požiūrį į Baltijos valstybių okupaciją ir aneksiją, kurią vadina “inkorporacija”.

Su vienu įtakingiausių Rusijos istorikų Aleksandru Čiubarianu kalbamės apie išleistą naują dokumentų rinkinį, okupacinės žalos atlyginimo perspektyvą ir Rusijos požiūrį į istoriją.

Daug nesutarimų - Pirmas dokumentų rinkinio “SSRS ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais” tomas mūsų valstybėje vertinamas nevienareikšmiškai. Pirmiausia dėl įžvelgiamų bandymų peržiūrėti Lietuvos okupacijos ir aneksijos istoriją. Koks šios ir kitų knygų tikslas?

- Tikslas - įgyvendinti Rusijos ir Lietuvos istorikų bendradarbiavimą tokia aštria tematika kaip 1939-1945 metų įvykiai. Iš pradžių dėl šio projekto buvau nusiteikęs labai skeptiškai. Dauguma mano kolegų taip pat manė, jog tai beveik neįmanoma, turint galvoje, kad ši problema politizuota, yra daugybė skirtingų nuomonių. Pradėjus dirbti su dokumentais, ypač prie pirmojo tomo, iš tiesų atsirado reikšmingų nesutarimų dėl jų vertinimo. Tačiau sugebėjome išleisti rinkinį.

Nuo pirmo iki antro tomo pasirodymo praėjo beveik septyneri metai.

Buvo gana karštų ginčų ir diskusijų.

Tačiau pagrindinį tikslą pasiekėme, pavyko sutvirtinti bendradarbiavimą srityje, kuri suartina visus istorikus, dokumentų leidybos. Šiuose tomuose mažai interpretacijų, yra tik įžanginiai straipsniai ir komentarai. Dokumentai suteikia galimybę susipažinti su tuo, kas buvo.

Manau, tai ir yra pagrindinė šio leidinio prasmė. Istorikai ir mokslininkai, kurie stengiasi depolitizuoti procesą, pabėgti nuo klišių ir stereotipų, gali pasiekti sėkmingo bendradarbiavimo. Apskritai Rusijoje naujų rinkinių leidyba palyginti retas reiškinys.

Be Lietuvos specialistų, tarptautiniu lygiu bendrus dokumentų rinkinius rengiame tik su Vokietijos ir Didžiosios Britanijos istorikais.

Antras dokumentų tomas skirtas tam, kas vyko Lietuvoje sovietiniu laikotarpiu, su Stalino režimui būdingomis šalies valdymo ypatybėmis ir prie-

Istorikas A.Čiubarianas įsitikinęs, kad reikalauti iš Rusijos atlyginti SSRS okupacijos žalą - visiškai neperspektyvus reikalas, tik bloginantis dvišalius santykius. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka vartine sovietizacija. Tuo metu Lietuvoje formavosi sovietinė sistema. Ją galima vertinti skirtingai, tačiau tokia sistema buvo, ir Lietuva gyveno pagal jos taisykles. Tome pateikiama daug dokumentų, pasakojančių apie kasdienį lietuvių gyvenimą.

Didelis rinkinio skyrius, beveik pusė tomo, skirtas tarptautinei problematikai. Pateikiami nesutrumpinti derybų tarp Stalino ir Didžiosios Britanijos premjero Winstono Churchillio, JAV prezidento Franklino Roosevelto, taip pat SSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo ir W.Churchillio bei užsienio reikalų sekretoriaus Anthony Edeno stenogramų vertimai.

Būtent remdamasis šiomis derybomis vartojau Didžiosios Britanijos vyriausybės Baltijos šalių prisijungimui prie SSRS oficialiai įvestą terminą “inkorporacija”. Šiame tome pateikiamuose dokumentuose taip ir įrašyta. Kalbama ir apie nacių okupaciją. Žinau, kad dabar jūsų šalyje daug dėmesio skiriama holokausto problemai. Šiame rinkinyje yra dokumentų, susijusių su žydų naikinimu Lietuvoje. Deja, tai vyko dalyvaujant ir lietuviams.

- Antras dokumentų rinkinys pasirodė keleriais metais vėliau nei planuota. Kas sukėlė daugiausia nesutarimų, diskusijų tarp Lietuvos ir Rusijos istorikų?

- Pirmiausia tai buvo susiję su finansiniais reikalais. Tačiau vyko ir aštrių diskusijų dėl kai kurių dokumentų. Kolegos lietuviai labai norėjo įdėti buvusio ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje Broniaus Kazio Balučio pranešimus, ypač griežtus SSRS atžvilgiu. Prieštaravau. Tačiau prieš pusę metų atvykau į Lietuvą ir sutarėme, kad dėsime keturis dokumentus, kuriuos mes, Rusijos istorikai, pakomentuosime. Komentaruose pažymėjome, kad šis žmogus neatstovavo Lietuvos Vyriausybės in-

teresams, nauja valdžia jo nepripažino, o B.K.Balučio diplomatinį statusą atšaukė Didžioji Britanija. Karo metais jis buvo tik privatus asmuo ir galėjo reikšti savo nuomonę.

Būta nesutarimų ir dėl 1941 metų birželio 22 dienos sukilimo. Nors jame dalyvavo dalis lietuvių, iš dokumentų ir pateiktų komentarų matyti, kad jis buvo organizuotas Vokietijoje.

Veda į aklavietę - Vienas aštriausių dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių klausimų skirtingas bendros istorijos vertinimas. Ar galima tikėtis, kad jūsų šalis pripažins Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupaciją?

- Kol kas nematau jokio pagrindo tam, kad Rusijos mokslininkai ir vi-

Pradėję reikšti abipuses finansines pretenzijas, galime nueiti labai toli. suomenės veikėjai pakeistų mūsų požiūrį. Šį reikalą sunkina viena aplinkybė - tai ne tik mokslinis apibrėžimas, mat šiuolaikiniai veikėjai iš to daro praktines ir politines, taip pat finansinio pobūdžio išvadas. Ir tai veda į aklavietę.

Diskusijos gali vykti toliau, yra atitinkami dokumentai. Pavyzdžiui, B.K.Balutis parašė, kad SSRS tikslas buvo fiziškai sunaikinti lietuvių tautą. Kokia tai nesąmonė! 1940 metais Lietuvos Vyriausybė, kurios didžiąją dalį sudarė komunistai arba kairieji, buvo lietuvių tautos dalis. Nuo to niekur nepabėgsi. Apie kokį fizinį sunaikinimą galima kalbėti, jeigu buvo atidaromos mokyklos, teatrai, įkurta Mokslų akademija? Svarbiausia, kad nebūtų spekuliacijų ta tema, kad mokslinė diskusija šiais klausi-

mais nevirstų politizuota ideologine interpretacija.

- Lietuvoje dirbanti speciali komisija dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo prieš kurį laiką pasiūlė Vyriausybei veiksmų planą. Ar šis klausimas, jūsų nuomone, turi kokią nors perspektyvą?

- Man atrodo, tai visiškai neperspektyvus reikalas. Jis tik blogina dvišalius santykius. Pateiksiu istorinį pavyzdį. 1922 metais SSRS per Genujos konferenciją, kurioje ji pirmą kartą dalyvavo, buvo pateiktos finansinės pretenzijos. Reikalauta, kad sovietų Rusija sumokėtų caro skolas, atlygintų nuostolius dėl įmonių nacionalizacijos. Maskva atsivežė jai padarytų nuostolių kompensacijos planą. Jeigu imtume skaičiuoti, kas kiek ir kam skolingas...

Lietuvos, kaip ir kitų šalių, ekonomika sovietiniais metais buvo plėtojama palyginti sėkmingai. Pradėję reikšti abipuses finansines pretenzijas, galime nueiti labai toli.

- Kaip manote, ar Rusija turėtų atsiprašyti už SSRS laikotarpį?

- Istorikų bendruomenėje aptariama problema, kas svarbiau - atgaila ar užmarštis. Manau, būtina ir viena, ir kita, tačiau tam tikrose ribose.

Lankydamasis vienoje šalyje išgirdau: “Bendradarbiausime, bet tik tada, kai imsite atgailauti.” Tačiau aš asmeniškai neturiu dėl ko atgailauti. Šiuolaikinė Rusija neatsako už tai, kas buvo sovietmečiu, caro laikais, ir neturi atsiprašyti.

Mes smerkiame Lietuvos žmonių deportaciją, tačiau šiuolaikinė Rusija neturi nieko bendra su tuo, negalime dėl to atsiprašyti.

Sudėtingas požiūris į Staliną - Akivaizdu, jog Rusijoje nėra bendros istorinių įvykių traktuotės.

Pavyzdžiui, jūs Molotovo ir Ribbentropo paktą esate pavadinęs “dar vienu politinio cinizmo pavyz-

džiu”, nors nemažai kas Rusijoje mano, kad šio dokumento pasirašymas buvo išmintingas žingsnis.

Kaip tai vertinate?

- Diskusijos yra normalus procesas. Molotovo ir Ribbentropo paktas Rusijoje vertinamas labai skirtingai.

Tai iš dalies susiję su prieštaringa to meto padėtimi, kai buvo susipynusios saugumo problemos, galimo karo su Vokietija grėsmė. Tačiau moralinės atsakomybės tai nesumažina.

Pakto slaptieji protokolai buvo amoralūs, nes sprendė kitų valstybių ir tautų likimus joms už nugarų.

Egzistuoja požiūris, jog moralė ir politika - nesuderinami. Kai kas taip pat mano, kad bet kokia politika yra amorali. Mano galva, politika tarnauja politiniams interesams. Tačiau politika neturi prieštarauti pagrindinėms moralinėms vertybėms. Jėga ir prievarta negali būti laikomos tinkamomis priemonėmis politiniams tikslams pasiekti.

Mūsų šalyje gana ryškiai akcentuojami moralumo principai. Iš dalies tai susiję su Stačiatikių bažnyčios vaidmeniu. Tuo užsiima ir Katalikų bažnyčia. Pastaruoju metu priimta daug kreipimųsi siekiant apsaugoti šiuos bendrus moralės principus. Manau, reikia stengtis, kad moralė nustatytų ir politikų veiksmus. Kitaip jie nebus ribojami. Taip galime pasiekti poziciją, kai bet kokios priemonės pateisina tikslą, kaip buvo totalitarinių režimų laikotarpiu. Su tuo reikia kovoti.

- Rusijoje kartais matyti bandymų Staliną vaizduoti kaip pozityvią figūrą. Ar tai nėra tam tikra stalinizmo reabilitacija?

- Tikrai ne. Tai tiesiog atspindi skirtingą mūsų šalies visuomeninio gyvenimo spektrą. Kai man paskambino iš naujienų agentūros ir paklausė, kaip vertinu autobusus, ant kurių pavaizduotas Stalinas, atsakiau, kad neigiamai. Ir didžioji dalis visuomenės mano taip pat.

Tačiau mūsų šalyje yra grupė žmonių, kurie dėl savo įsitikinimų arba turėdami politinių tikslų stengiasi reabilituoti Staliną. Reikia pasakyti, kad požiūris į Staliną gana sudėtingas. Pirmiausia tai susiję su Antruoju pasauliniu karu, kai jis buvo valstybės vadovas, ginkluotojų pajėgų vadas. Tačiau minėtas atvejis neatspindi bendros nuomonės apie Staliną.

- Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis yra sakęs, kad santykiai su Rusija normalizuosis tik tada, kai ji objektyviai pažvelgs į savo istoriją. Kaip manote, ar jūsų šalis objektyviai vertina savo istoriją?

- Istorija - ne juodas ir baltas paveikslas. Ji nepakenčia tariamosios nuosakos tuo požiūriu, kad įvykiai buvo. Tačiau jų interpretacija gali skirtis. Naujoji karta - kiti žmonės, visai kitokio mentaliteto, visai kitaip mąstantys. Todėl, mano nuomone, jauniems žmonėms labai svarbu suprasti, kad gyvenimas yra daugiavariantis. Istorijoje gausu variantų, todėl ir tiesa gana sudėtinga.

•

Trumpai VYKO RINKIMAI Vakar Zarasų-Visagino, Biržų-Kupiškio ir Ukmergės vienmandatėse apygardose vyko pakartotiniai Seimo rinkimai. Dėl trijų parlamentarų mandatų varžėsi 37 kandidatai.

Rinkėjų aktyvumas buvo nedidelis.

Prieš uždarant rinkimų apylinkes prognozuota, kad jis nesieks nė 50 procentų. Didelių pažeidimų per rinkimus policija vakar dieną tikino

neužfiksavusi. Tačiau incidentų neišvengta. Pavakarę Zarasų-Visagino apygardos Dusetų rinkimų apylinkės komisijos pirmininkei Daivai Stankūnienei buvo nustatytas sunkus girtumas - 2,57 promilės.

Ji nušalinta nuo pareigų. Vis dėlto didžiausią galvos skausmą rinkimų organizatoriams kėlė orų sąlygos Zarasuose. Dėl užpustytų kelių rinkėjams buvo sunku pasiekti balsavimo apylinkes. Kova dėl trijų Seimo

nario mandatų svarbi, nes gali nulemti tolesnes valdžios dėliones Seime. Susivienijus “darbiečiams” ir “tvarkiečiams” jungtinė frakcija prilygtų šiuo metu didžiausiai Socialdemokratų partijos frakcijai.

Priminsime, kad Zarasų-Visagino ir Biržų-Kupiškio apygardose rinkimų rezultatai panaikinti dėl nustatytų šiurkščių pažeidimų, o Ukmergėje naujas Seimo narys renkamas vietoj mirusio Juliaus Veselkos.

NAUJAS VADOVAS Neparlamentinės Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) naujuoju pirmininku šeštadienį išrinktas buvęs vidaus reikalų ministras Artūras Melianas. LiCS lyderio rinkimuose iš viso dalyvavo keturi kandidatai, tačiau per pirmąjį turą nė vienas jų negavo daugiau kaip pusės suvažiavimo dalyvių palaikymo.

Antrajame ture A.Melianas surin-

ko 165 balsus ir nugalėjo LiCS Šeškinės skyriaus pirmininkę Astą Paškevičienę. Už ją balsavo 123 suvažiavimo dalyviai. Prieš tai partijai vadovavusio Algio Čapliko kandidatūra rinkimuose nebuvo iškelta. Liberalcentristai priėmė rezoliuciją, kuria kreipiamasi į atstovų Seime turintį Liberalų sąjūdį ir raginama vienytis.

BNS, LŽ

4

2013 03 04 Lietuvos žinios

Dienos temos

Kiekvienai kaimo sodybai - po naminės varyklą mą. Žmonės gali ir paslidinėti, ir arkliais pavažinėti. Kai lauke būdami sušąla, norėtume jiems pasiūlyti savos gamybos stipresnių gėrimų, bet neturime teisės”, - pasakojo vyras. Anot jo, tuo ypač stebisi užsieniečiai. LŽ pašnekovas neslėpė, kad šiems svečiams pavaišinti kai kada parūpina naminės degtinės, pagamintos pagal senovinius dzūkų receptus. “Jos paragavę užsieniečiai tik dar labiau nustemba, kodėl Lietuvoje nenorima legalizuoti naminės degtinės”, - pažymėjo Juozas K. Jei bus priimtos minėtos pataisos, sodybos šeimininkas tvirtino būtinai jomis pasinaudosiąs, nors ir reikėtų investuoti ne vieną dešimtį tūkstančių litų.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Seime radosi siūlymas leisti ūkininkams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, patiems legaliai gaminti naminę degtinę ir svaigiuosius gėrimus.

Sodybų šeimininkams ši idėja atrodo labai patraukli, blaivybės propaguotojams kelianti grėsmę.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis ir Socialdemokratų partijos frakcijos narys Andrius Palionis įregistravo Alkoholio kontrolės, Akcizų įstatymų ir Administracinės teisės pažeidimų kodekso pataisas. Jomis siūloma, kad gaminti namų sąlygomis alkoholinius gėrimus būtų leidžiama ūkininkams, kurių ūkis įregistruotas Lietuvos ūkininkų ūkių registre, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Ūkininkui būtų leidžiama gaminti ne didesnės kaip 65 tūrio procentų etilo alkoholio koncentracijos alkoholinius gėrimus. Jie turėtų būti vartojami ir parduodami tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. Per metus naminės degtinės jis galėtų pagaminti ne daugiau kaip 1000 litrų. Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namie gaminti alkoholinius gėrimus, išskyrus natūralios fermentacijos silpnuosius alkoholinius gėrimus, skirtus asmeniniam vartojimui, kitaip tariant, tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti.

Pritarti nelinkęs

Kaimuose esančios naminės degtinės varyklos, pataisų rengėjų teigimu, nebūtų legalizuojamos tik sertifikuojamos. / LŽ archyvo nuotrauka

Vakarų pavyzdys R.Žemaitaitis LŽ aiškino, kad parengti pataisas paskatino kitų Europos Sąjungos (ES) šalių patirtis. “Mums derėtų pasekti jų pavyzdžiu”, - įsitikinęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas. Seimo narys sakė, kad į kaimo sodybas atvykstantiems turistams reikėtų ne tik sudaryti galimybę paragauti naminės degtinės, bet ir pamatyti visą jos gamybos procesą. R.Žemaitaičio teigimu, taip būtų kuriamos naujos darbo vietos, surenkama papildomų lėšų į valstybės biudžetą. Anot parlamentaro, toli gražu ne kiekvienas kaimo turizmo sodybos savininkas ryšis steigti savą degtinės va-

R.Žemaitaitis: “Būtų kuriamos naujos darbo vietos, surenkama papildomų lėšų į valstybės biudžetą.” ryklą. Mat tam reikės nemažai investicijų - ir įrangą įsigyti, ir ją sertifikuoti.

Pataisų rengėjų nuomone, didžioji dalis iš naminės degtinės gamintojų surinkto akcizo turėtų būti skiriama alkoholizmo prevencijai, ypač aiškinant, kokią žalą daro įvairūs neaiškios kilmės “pilstukai”.

“Tokie gėralai pigūs. Legaliai pagaminta naminė degtinė kainuotų nemažai. Jau dabar kai kuriuose Lietuvos regionuose legaliai kaimo sodybose ga-

minamas naminis alus, vynas. Jis nėra pigus. Butelis vyno kainuoja daugiau kaip 40 litų”, - tikino R.Žemaitaitis.

Ploja rankomis Viename Dzūkijos kaime turizmo sodybą turintis Juozas K. neslėpė tokių pataisų jau seniai laukia. Mat pas jį dažnai atvažiuojantys vilniečiai ir svečiai iš užsienio ne kartą yra prašę pavaišinti dzūkiška “ruginuke”.

“Mūsų kaimo sodyba veikia ir žie-

Pataisų rengėjai tikina, kad siekia ne girdyti tautą, o priešingai - kovoti su kaimuose veikiančiais pogrindiniais “pilstuko” fabrikėliais ir alkoholio kontrabanda. Tačiau naminės degtinės legalizavimui pritaria toli gražu ne visi.

Lietuvos blaivybės fondo tarybos pirmininkas Andrius Stasiukynas mano, jog Lietuvoje kol kas nėra tokios kontrolės, kad būtų galima leisti legaliai namie gaminti degtinę. “Todėl šis verslas neturi būti leidžiamas. Idėja, panašiai kaip pluoštinių kanapių atveju, gera, bet trūksta kontrolės mechanizmo”, - dėstė A.Stasiukynas. Pasak jo, ekonomikos sunkmečiu toks sumanymas gali būti gana patrauklus, tačiau reikėtų skaičiuoti ir tai, kiek lėšų tektų išleisti valstybei gydant į alkoholį įnikusius asmenis, kiek nuostolių pridarytų tai, kad tie žmonės negalėtų dirbti. “Čia įžvelgčiau tam tikrų interesų grupių siekį pakeisti įstatymus joms palankia linkme, o ne atsižvelgiant į visos visuomenės interesus”, - kalbėjo A.Stasiukynas.

•

Palangos meriją kaitina politinis boksas DENISAS NIKITENKA

Palangos vicemeras Saulius Simė dėl savo aistros boksui apskųstas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir prokurorams.

Liberalcentristas tai vadina politiniu susidorojimu ir žada savo reputaciją ginti teisme.

Laisvalaikiu bokso treneriu dirbančiam S.Simei pirštinę metė Palangos tarybos opozicijos atstovas Aleksandras Jokūbauskas. Jis apkaltino vicemerą piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.

Esą S.Simė Palangos biudžeto lėšas naudoja asmeniniais tikslais, dangstosi savo, kaip vicemero, komandiruotėmis, o iš tiesų dalyvauja bokso turnyruose. Viešai užsipultas S.Simė ketina kreiptis į teismą dėl šmeižto.

Seminaras ar boksas?

A.Jokūbauskas Palangos taryboje atstovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”, tad jo išpuolis prieš kurorto vicemerą liberalcentristą neva pirmiausia susijęs su politiniais motyvais. Tačiau pats A.Jokūbauskas LŽ tikino nebegalėjęs ilgiau stebėti galbūt nusikalstamo S.Simės elgesio, todėl ir kreipęsis į STT Klaipėdos valdybą.

“S.Simė yra Lietuvos bokso federacijos viceprezidentas, jis dirba ne tik vicemeru, bet ir Palangos sporto centro bokso treneriu. Panagrinėjęs S.Simės komandiruočių dokumentus nustebau, kad politikas už merijos lėšas nuolat vyksta į įvairius bokso turnyrus, kuriuose būna

Ir Palangos vicemeru, ir bokso treneriu dirbantis S.Simė (stovi) priverstas gintis nuo politinių smūgių. / “Facebook” nuotrauka arba stebėtojas, arba treneris. Tos komandiruotės niekaip nesusijusios su tiesioginėmis vicemero pareigomis”, - aiškino A.Jokūbauskas.

Pavyzdžiui, pernai balandžio 2528 dienomis S.Simė, oficialiai deleguotas mero, kaip jo pavaduotojas važiavo į Panevėžyje vykusį seminarą “Jaunimo politikos kokybė savivaldybėje”. Pirmos dvi dienos buvo įformintos kaip atostogos, kitos dvi - kaip komandiruotė, už kurią priklauso dienpinigiai, mokama vicemero alga, o savaitgalio renginio atveju dar ir priskaičiuojamos papildomos atostogų dienos. “Vicemeras vyko į komandiruotę gavęs kvietimą, bet man niekur nepavyko rasti jokių duomenų apie tą seminarą. Ataskaitų apie vizito rezultatus taip pat nemačiau.

Tačiau tuo pačiu metu Panevėžyje vyko bokso čempionatas. Jame S.Simė ir dalyvavo, o apie tai pats pavie-

šino socialinio tinklo profilyje”, - pasakojo “tvarkietis”.

Jo teigimu, tokių išvykų į įvairius bokso turnyrus ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, Rusijoje, būta ne vienos, ir visur S.Simė neva keliavo už merijos lėšas, gavo dienpinigius, kaupė papildomas atostogų dienas.

Tiria prokurorai A.Jokūbauskas savo surinktą medžiagą dar sausio pabaigoje perdavė STT Klaipėdos valdybai, tačiau pareigūnai, neradę nusikaltimo sudėties, atsisakė pradėti tyrimą. “Jie neįvertino mano surinktų faktų, duomenų ir apsiribojo Palangos valdžios paaiškinimais, kad S.Simė nenusižengė, nes kaip vicemeras kuruoja ir sporto politikos sritį. Tačiau ar sportas - tik boksas? Ar sprendžiami Palangai aktualūs sporto reikalai vicemerui dalyvaujant bokso turnyruose, varžybose už meri-

jos, mokesčių mokėtojų pinigus?” klausė jis.

Nepatenkintas įvykių eiga A.Jokūbauskas STT Klaipėdos valdybos atsisakymą pradėti tyrimą apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Jos atstovė spaudai Palmira Martinkienė LŽ sakė, kad toks skundas tikrai gautas, tačiau sprendimo - pradėti tyrimą ar ne - Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas dar nepriėmė.

“Apskundžiau S.Simę kaip buvęs STT pareigūnas, nebegalėdamas matyti tokio akivaizdaus piktnaudžiavimo tarnyba. Be to, vicemeras yra kurorto tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas, tad jo veiksmai turi būti skaidrūs ir nekelti abejonių”, - pažymėjo “tvarkietis”.

S.Simė: “Jei dalyvavau bokso turnyruose, tai dar nereiškia, kad prieš juos ar po jų nesprendžiau Palangos sporto reikalų.”

Smogs atgal Vicemeras ir bokso treneris S.Simė pakėlė jam mestą pirštinę ir po pirmų smūgių nusprendė kontratakuoti - drauge su advokatais pateikti ieškinį A.Jokūbauskui. “Jau parengti dokumentai, dėl šmeižto kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas. Tai, ką daro A.Jokūbauskas, yra politinis susidorojimas. Matyt, tokių veiksmų artėjant savivaldos rin-

kimams bus daugiau. Nė viena mano komandiruotė ar dalyvavimas seminaruose neprasilenkė su einamomis pareigomis. Jei dalyvavau bokso turnyruose, tai dar nereiškia, kad prieš juos ar po jų nesprendžiau Palangos sporto reikalų. Tie bokso turnyrai tiesiog paimti iš konteksto”, - LŽ teigė S.Simė.

Jam labiausiai užkliuvo paviešintos komandiruotpinigių sumos. Pavyzdžiui, STT išsiųstame skunde rašoma, kad 2012 metų balandžio 4-7 dienomis S.Simė važiavo į Lietuvos jaunimo bokso čempionatą Marijampolėje, o merija jam dar balandžio 4ąją sumokėjo 534 litus komandiruotpinigių. Pernai rudenį vicemeras vyko į Europos jaunučių bokso čempionatą Rusijoje, tąkart už dvi komandiruotės savaites jis neva gavo 1890 litų.

2012-ųjų birželio 25 - liepos 1 dienomis S.Simė keliavo į Ukrainą ir ten dalyvavo Vladimiro Kličko bokso turnyre. Už šią išvyką jam iš Palangos biudžeto esą atseikėti 848 litai komandiruotpinigių.

“Dėl man neva iš biudžeto sumokėtų pinigų - visur melas. Iš merijos esu gavęs tik 153 litus komandiruotpinigių, nes vykdavau kaip Sporto centro treneris. Šis darbas suderinamas su vicemero pareigomis. Dirbu treneriu kaip pedagogas, o tai daryti įstatymai nedraudžia. Į daugelį renginių vykstu pirmiausia ne kaip bokso treneris, o kaip Palangos politikas, kuris kuruoja savivaldybėje sporto sektorių”, - tikino S.Simė.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus vicemero S.Simės veiksmuose dėl komandiruočių kol kas nemato jokių teisės aktų pažeidimų.

•

2013 03 04 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Kalėjimų departamentas saugo paslaptis •1 p.

Atkelta iš

Įspėjimus laikė gandais 2011 metų spalio 20-ąją departamento Gamybos skyriaus specialistai, ištyrę padėtį trijose valstybės įmonėse prie pataisos namų - Pravieniškėse (su filialais Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje), Alytuje bei Marijampolėje, viešai paskelbė nemalonias išvadas. Studijoje “Valstybės įmonių prie pataisos namų veiklos efektyvumo didinimo analizė ir pasiūlymas dėl įmonių reorganizavimo” nurodyta: “Šiuo metu pastebima, kad daugelį pardavimo reikalų tvarko patys įmonių vadovai. Nebūtinai tai reiškia direktorių netinkamus interesus, tačiau, be jokios abejonės, reiškia, kad kitiems asmenims nėra suteikta pakankamai sprendimų laisvės ir atsakomybės už sprendimus.”

Tačiau LŽ pasiteiravus, ar Kalėjimų departamentas buvo gavęs informacijos, jog prie pataisos namų veikiančiose valstybės įmonėse padėtis yra nepatenkinama, šios institucijos vyresnioji specialistė kontaktams su žiniasklaida Audrė Mišeikienė atsakė: “Tokios informacijos Kalėjimų departamentas neturėjo.”

Buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius neslėpė, jog jam yra tekę girdėti gandų, kad tose valstybės įmonėse gali vykti kažkas negera. “Tik gaila, kad, be gandų, nebuvo jokios apčiuopiamos informacijos, kurią būtų galima perduoti teisėsaugai”, - tikino jis.

Pataisos namų įmonėse dirbantys nuteistieji neturi darbo sutarčių, jiems neskaičiuojamas stažas. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Skandalo netiria Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) operacija, atliekant tyrimą dėl turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo, Pravieniškėse surengta vasario 12 dieną. Pareigūnai sulaikė Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktorių Vytautą Pitkauską, čia dirbantį jau 30 metų, ir jo pavaduotoją Joną Raudeliūną. Tyrimui vadovaujantys Kauno apygardos prokuratūros atstovai neoficialiai užsimena turintys duomenų, kad sulaikytųjų vadovaujamoje įmonėje klestėjo nuteistųjų išnaudojimas: esą kaliniai buvo verčiami dirbti pusvelčiui, o gauti pinigai galėjo nusėsti viršininkų kišenėse.

Kalėjimų departamentas tvirtina apie šį skandalą mažai žinantis. “Kalėjimų departamentas iš STT gavo tik minimalią informaciją apie Pravieniškių valstybės įmonės vadovams pateiktus įtarimus. Todėl Kalėjimų departamentas situacijos, dėl kurios buvo sulaikyti Pravieniškių valstybės įmonės vadovai, ir jiems pateiktų įtarimų nekomentuoja”, - nurodyta LŽ gautame A.Mišeikienės atsakyme.

Ten pat rašoma, kad departamentas nebando tirti padėties jai pavaldžioje įmonėje, nes “šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas”.

Kalėjimų departamento atstovai neatsako, ar jų dėmesio sulaukė ir valstybės įmonės prie Marijampolės bei Alytaus pataisos namų. Šioje sistemoje dirbantys specialistai jau seniai kalba, kad vieną kartą gali pratrūkti skaudulys ir Alytaus įmonėje.

Pagal ankstesnio jos vadovo Egidijaus Kumpikevičiaus dar 2003-iaisiais pasirašytą sutartį su vietos ūkininku, kuris nuteistuosius įdarbindavo pinti gaminių iš vytelių, valstybės įmonė prie pataisos namų gavo ne pelno, bet patyrė šimtatūkstantinių nuostolių.

Susigrąžinti visos skolos iki šiol nesugebama. Maža to, 2011 metų gruodžio 7 dieną Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus

A.Norkevičiaus vadovaujamas Kalėjimų departamentas sulig naujos valdžios atėjimu linkęs pamiršti planuotas reformas.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

pateiktoje ataskaitoje fiksuoti šiurkštūs pažeidimai valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų, atsiskaitant už nuteistųjų darbą.

“Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų minima valstybės įmonė nėra biudžetinė įstaiga. Pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą, Kalėjimų departamentas įgyvendina šių įmonių savininko teises ir pareigas (4 str. 4 d. yra išvardytos įmonių savininkų teisės ir pareigos)”, - į LŽ paklausimą dėl padėties Alytuje teatsakė Kalėjimų departamentas.

Dirva piktnaudžiauti Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas dr. Jonas Stašinskas LŽ tvirtino pastaraisiais metais apie nuteistųjų išnaudojimą pataisos namuose negirdėjęs. “Apie tai daugiau kalbėta sovietų laikais. Tada visi žinojo, kad kaliniai dirbdavo Rumšiškių miestelyje gyvenantiems Pravieniškių kolonijos vadovams. Dabar pareigūnai atsargesni: jeigu ir egzistuoja koks nors išnaudojimas, jis gerai slepiamas, balansuojant ties pažeidimo riba”, - kalbėjo jis.

Pasak J.Stašinsko, gerokai platesnes erdves piktnaudžiauti atveria šiuo metu Bausmių vykdymo kodekse įteisinta nuostata, kad su įkalinimo vietose dirbančiais nuteistaisiais neturi būti sudaromos darbo sutartys, nuo gauto atlyginimo nemokami mokesčiai “Sodrai”, neskaičiuojamas darbo stažas.

“Dėl to kreipiausi į tuometį teisingumo ministrą R.Šimašių, rašiau Darbo inspekcijai nurodydamas, kad darbo sutartys net su kaliniais yra privalomos. Dabartinė padėtis -

Teisingumo ministras J.Bernatonis tvirtina problemų Kalėjimų departamento vadovybės veiksmuose neįžvelgiantis. / LŽ archyvo nuotraukos

Buvęs teisingumo ministras R.Šimašius gandų, kad valstybės įmonėse prie pataisos namų gali vykti kažkas negera, yra girdėjęs.

diskriminacinė ir sudaranti pagrindą piktnaudžiauti”, - tvirtino Kalinių globos draugijos pirmininkas.

Seimo narys, buvęs STT Panevėžio skyriaus vadovas Povilas Urbšys įsitikinęs, kad problemos pataisos namų valstybės įstaigose, laikomose didesnės korupcinės rizikos sritimi, nepaisant retkarčiais paskelbiamos informacijos apie vieno ar kito darbuotojo sulaikymą, nėra sprendžiamos kompleksiškai.

“Dirbant STT man susidarė įspūdis, kad Kalėjimų departamentas labai specifinė ir labai uždara sistema. Uždarumas grindžiamas darbo

įmonės buvo nuostolingos - bendras nuostolis siekė 2,3 mln. litų.

Minėtoje 2011-ųjų rudenį Kalėjimų departamento Gamybos skyriaus atliktoje analizėje, nagrinėjusioje padėtį valstybės įmonėse prie pataisos namų, buvo iškeltas siūlymas - reorganizuoti ir į vieną sujungti visas šiuo metu prie pataisos namų veikiančias įmones. Sukurtą bendrą administraciją ketinta įkurdinti Vilniuje, šalia Kalėjimų departamento, kad šis galėtų nuolat stebėti veiklos rodiklius, taip mažindamas nesėkmingos veiklos riziką ir operatyviai reaguodamas į problemas.

P.Urbšys: “Dirbant STT susidarė įspūdis, kad Kalėjimų departamentas - labai specifinė ir labai uždara sistema.” specifika, bet jis yra ydingas. Kitas dalykas, kad tos uždaros sistemos įmonėse vyksta gamyba: vadinasi, uždarumas sukuria papildomas priežastis negatyvioms pasekmėms atsirasti. Kai sistemos uždarumu pradedama naudotis tam, kad vykdant komercinę veiklą būtų apeinami įstatymai, susidaro palankesnė dirva nusikaltimams slėpti nei atviroje sistemoje”, - tvirtino jis.

Reorganizaciją bando pamiršti Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmes atlieka apie 10 tūkst. nuteistųjų, bet vos 13-14 proc. jų dirba. Praėjusiais metais Pravieniškių valstybės įmonėje ir jos filialuose dirbo 615 nuteistųjų, Alytaus 177, Marijampolės - 198. Visos šios

“Reorganizacijos metu sutraukomi nepageidaujami tarpusavio veiklos saitai, reorganizuojamų įmonių darbuotojai dėl privalomo proceso tvarkos perduos jų atsakomybėje esantį turtą. Toks aktas savo reikalingumu yra svarbesnis už įmonėse atliekamą kasmetinę inventorizaciją ir, tikėtina, nutrauks įsisenėjusias turto apskaitos problemas, faktiškai atliks visuotinės inventorizacijos vaidmenį”, - nurodyta studijoje. Ši informacija sulaukė atgarsio tuometėje Teisingumo ministerijoje. Viceministro Gyčio Andrulionio pavedimu pataisos namų valstybės įmonėse 2011 metų pabaigoje buvo atliktas centralizuotas auditas. Remdamasis jo rezultatais Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius praė-

jusių metų vasarį sudarė darbo grupę, kuri iki tų metų balandžio 16 dienos turėjo pateikti siūlymus dėl tokių valstybės įmonių reorganizavimo galimybės ir tikslingumo. Projektas ant Kalėjimų departamento vadovo stalo gulė birželio 4 dieną.

“Audito metu paaiškėjo nemažai valstybės įmonių prie pataisos namų veiklos trūkumų. Audito ataskaitoje buvo sukonstruoti siūlymai, kaip jų išvengti ir ką daryti, kad situacija pagerėtų iš esmės: siūlytas įmonių optimizavimas, veiklos formų pertvarka, išorės kontrolės mechanizmų įdiegimas. Buvo sudaryti esminiai pertvarkos planai, konsultuojantis su įmonių valdymo specialistais, su Kalėjimų departamentu buvo patvirtintas priemonių planas, kaip tai įgyvendinti.

Bet tada baigėsi mūsų kadencija”, LŽ apie to meto situaciją pasakojo buvęs viceministras G.Andrulionis.

Tačiau Kalėjimų departamentas šiuo metu situaciją aiškina kitaip.

“Siekiant įgyvendinti audito rekomendacijas buvo sudaryta darbo grupė, kuri pateikė siūlymus dėl valstybės įmonių struktūros tobulinimo.

Pagal skyriaus nuostatus už įmonių veiklą buvo atsakingas Kalėjimų departamento Gamybos skyrius. Įmonių veiklą ir veiklos optimizavimą vykdyti buvo pavesta jo vadovui. Gamybos skyriaus pasiekti rezultatai netenkino Kalėjimų departamento vadovybės, todėl jis 2012 metais reorganizuotas, skyriaus funkcijos perduotos kitiems departamento padaliniams, o skyriaus vedėjas iš pareigų dėl etatų mažinimo atleistas 2012 metų lapkričio mėnesį”, - teigiama LŽ perduotame atsakyme.

Tačiau, kaip rodo LŽ turimi dokumentai, pagal 2012 metų kovo 5 dieną Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą naująją departamento struktūrą Gamybos skyrius jau tuo metu buvo panaikintas, o darbo grupės dėl valstybės įmonių prie pataisos namų optimizavimo siūlymuose, pateiktuose birželį, nenurodoma, kas šį darbą turėtų vykdyti.

Naujasis teisingumo ministras Juozas Bernatonis tvirtino į situaciją dar neįsigilinęs. “Kalėjimų departamentui pavesta išanalizuoti situaciją, bet rezultatų kol kas nėra. Šiaip jokių problemų departamento ar jo vadovo darbe nematau. Kaip bus toliau pasižiūrėsime”, - pareiškė jis.

•

6

2013 03 04 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

“Riebioms katėms” ateina dietos metas Vakar Šveicarijoje vyko balsavimas dėl prieštaringai vertinamo siūlymo griežtai apriboti aukščiausių kompanijų vadovų atlyginimus ir premijas.

Referendumą laimėjo iniciatyvos šalininkai.

Tokį referendumą sumanė politiku tapęs verslininkas Thomasas Minderis, vadovaujantis mažai šeimos kompanijai, gaminančiai natūralią kosmetiką. Nepartinis parlamento narys Th.Minderis nori, kad akcininkai turėtų veto teisę skiriant vadovams algas, o visokios premijos apskritai būtų uždraustos. “Riebios katės” iniciatyvai, kaip ji vadinama Šveicarijoje, preliminariais rezultatais, pritarė 67,7 proc. rinkėjų. Įstatymas, jei jam pritars dauguma parlamentarų, bus įtrauktas į Konstituciją ir taikomas visoms Šveicarijos akcijų biržoje registruotoms vietos bendrovėms.

Kompanija skęsta, o bosui - premija Th.Minderio teigimu, milžiniškų algų ir premijų kultūra Šveicarijoje peržengė visas ribas - didžiulės sumos mokamos net tuomet, kai įmonėms prastai sekasi. Kai 2001 metais bankrutavo nacionaline ikona laikoma “Swissair”, jos nevykėliui bosui Mario Corti buvo išmokėti milžiniški pinigai. Šis sprendimas ir paskatino Th.Minderį veikti. “Man tai įstrigo skersai gerklės ir be galo supykdė, - sakė jis Šveicarijos televizijai. - Iki šiol pykstu vien pagalvojęs, kad toks vadovas kaip M.Corti išėjo gavęs penkerių metų algą. Kompanijos padėtis buvo katastrofiška.

Prieš pabaigą ji net nebeapmokėjo sa-

UBS banko atvejis privertė net šveicarus atsigręžti prieš turtinguosius. / AFP/Scanpix nuotraukos

“Riebios katės labiausiai tunka bankuose.” vo sąskaitų. “Swissair” bankrutavo.

Kompanija jau nebeegzistuoja.” Šveicarijos įmonių vadovų atlyginimai itin dideli, o mokesčiai - maži. Tačiau tai dar nereiškia, kad dauguma rinkėjų pyksta. Th.Minderio kampaniją labiau palaikė virtinė nesėkmių, ištikusių dideles Šveicarijos bendroves.

Bet jos ir toliau mokėjo milžiniškus pi-

nigus vadovams. Vienas pavyzdžių bankų milžinė UBS, kurią vėliau turėjo išpirkti Šveicarijos vyriausybė. Negana to, bankas dar prarado milijardus, buvo atleista tūkstančiai darbuotojų. Ir visą tą laiką jo vadovai gavo didžiules algas bei premijas.

“Riebios katės labiausiai tunka bankuose”, - teigė Edouard’as Dommenas, Šveicarijos akcininkų grupės “Actares” narys. Jis įsitikinęs, jog rinkėjai labiausiai pyksta dėl UBS, nes bankui gelbėti buvo panaudoti gyventojų pinigai. “Kad bankai būtų išgelbėti, lendama į paprastų šveicarų

kišenę, o paskui tie žmonės, kai kurie - tikri sukčiai, pasiima jų pinigus”, - pridūrė E.Dommenas.

Premijos išeina iš mados Praėjusių metų duomenimis, šokolado gamintojos “Lindt & Sprungli” generalinis direktorius Ernstas Tanneris gavo 10,6 mln. dolerių premiją, “Nestle” vadovas Paulas Bulcke - 12 milijonų, farmacijos kompanijos “Hoffmann-La Roche” vykdomojo direktoriaus Severino Schwano premija siekė 13,3 mln. dolerių.

Po šio referendumo Šveicarija gali

turėti vieną griežčiausių pasaulyje įstatymų dėl vadovų atlyginimų, kur kas griežtesnį nei neseniai Europos Sąjungos priimtas premijų limitas.

Tiek Šveicarijos vyriausybė, tiek verslo lyderiai kampanijai priešinosi. Ministrų kabinetas tikino suprantantis rinkėjų norą ir siūlė švelnesnes alternatyvas, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Šveicarijos verslo asociacija sako, kad apribojimai pakirs valstybės konkurencingumą ir pavers ją sala korporacijų pasaulyje. Nuogąstaujama, esą kai kurios stambiosios Šveicarijos kompanijos tiesiog pasitrauks iš šalies, jei nebegalės prisivilioti aukščiausių vadovų, nes nebeturės teisės jiems mokėti tiek, kiek šie nori.

Pastarasis argumentas beveik paveikė rinkėjus, bet daugelio mintys vėl apsivertė, kai farmacijos milžinė “Novartis” šiemet vasarį paskelbė, jog pasitraukiantis pirmininkas Danielis Vasella gaus 72 mln. frankų (78 mln. dolerių) išmoką, kad šešerius metus nedirbtų tos pačios pakraipos versle. Žinia šveicarams sukėlė nuostabą ir pasipiktinimą, mat tuo pat metu “Novartis” atleidinėjo darbuotojus. Reaguodama į visuotinį pasipiktinimą kompanija neišmokėjo bosui kompensacijos.

“Laikai, kai žmonės gaudavo šitokias milžiniškas algas, išeina iš mados”, - svarstė E.Dommenas. Jis netiki, jog iniciatyva izoliuos Šveicariją.

Gali praeiti daugiau nei metai, kol atsiras atitinkamas įstatymas, bet referendumas parodė, kad dauguma šveicarų nori apriboti vadovų teisę metų pabaigoje išsirašyti milijoninį čekį, tad ir “riebios katės” bus priverstos susiveržti diržus.

•

Milijardierius užsimojo pakeisti Austriją Vakar Austrijoje vyko vietos rinkimai. Rinkimų kampaniją nuodijo beskonybė ir pagieža, o Žemutinėje Austrijoje daugiausia šurmulio sukėlė milijardierius, turtus susikrovęs Kanadoje, bet dabar sugrįžęs “tarnauti savo šaliai”.

Pastaruoju metu Austrijos politinė vadovybė neišbrenda iš skandalų pelkės. Šiais metais Austrijoje vyksta ketveri provincijų ir parlamento rinkimai. Ypač daug absurdo pažėrė kraštutinė dešinė.

Diktatorių kompanija Pietinės Austrijos Karintijos provincijos politiniai lyderiai atrodo ne ką geresni už blogiausius diktatorius ir karo nusikaltėlius. Bent jau tokią žinią rinkėjams pasiuntė dešiniųjų “Sąjungos už Austrijos ateitį” reklama.

Prieš kovo 3 dienos regioninius rinkimus kino teatruose turėjo būti rodomas reklaminis filmas “Kelias į laisvę”. Jame vaizduojami provincijos politiniai lyderiai pramaišiui su tokiais žinomais diktatoriais kaip Rumunijos Nicolae Ceausescu, Serbijos Slobodanas Miloševičius, Rytų Vokietijos Erichas Honeckeris ir neseniai nuverstas Egipto prezidentas Hosni Mubarakas. “Atėjo ir mūsų laikas, skelbia šūkis. - Dabar!” Viskas baigiasi garsiuoju vaizdu, kaip keliama JAV vėliava Ivo Džimos saloje per Antrąjį pasaulinį karą. Tik vietoj JAV vėliavos išsiskleidžia aukso, raudonos ir baltos spalvų Karintijos vėliava. Galiausiai pasirodo užrašas: “Laisva Karintija 2013 kovo 3.”

Akivaizdu, kad lazda perlenkta. Tačiau rinkimų kampanijos rėksmingumas rodo, iki kokio lygio nusirito Austrijos politika. Rinkimų kampanija ypač pasižymėjo beskonybe.

Korupcijos liūne Pastaruoju metu Austriją krėtusių skandalų sąrašas ilgas ir apima kone visas partijas, bet labiausiai nukentėjo centro dešiniųjų Austrijos liaudies partija ir dešinioji populistinė Laisvės partija. Tyrimai vyksta dėl kelių buvusios koalicijos, valdžiusios 20002007 metais, ministrų, kai kuriems net iškelti kaltinimai, tokie kaip kyšininkavimas, vidaus informacijos nutekinimas vykdant viešųjų įmonių privatizavimą, pinigų ėmimas už įtaką Europos Sąjungos įstatymams, nepotizmas įsigyjant pernelyg brangios vakcinos nuo gripo, pinigų plovimas ir sumos, nubyrėjusios 2007-aisiais parduodant valstybinį banką “Hypo Alpe Adria”. Ir tai dar ne viskas.

Neseniai paskelbtame Žaliųjų partijos pranešime apie parlamento komitetų atliekamus korupcijos Austrijoje tyrimus pateikiama stulbinanti išvada, kad iki 2012 metų birželio šalis “neturėjo kovos su korupcija įstatymų”. Austrijoje paplitusi politinė kultūra nepripažįsta tradicijos atsistatydinti dėl korupcijos.

Milijardieriaus ambicijos Korupcijos skandalai, į kuriuos įsivėlusios partijos, lėmė rinkėjų nusivylimą. Jei atrodė, kad socialdemokratai ir Austrijos liaudies partija koalicijoje valdys ir po rudens rinkimų, tokia perspektyva vis labiau tolsta. Austrijos rinkėjai nėra tikri, kur norėtų pasukti.

Daugelis pasidavė politikos naujokui milijardieriui Frankui Stronachui, kuris išsipešė nemažai naudos iš nesibaigiančių skandalų. Automobilių dalių kompanijos “Magna” įkūrėjas kritikuoja Europos Sąjungą, nors visais kitais atžvilgiais yra centristinių pažiūrų. Jis puoselėja ambicijas suburti stipriausią Austrijoje politinę partiją ir laimėti rudens rinkimus. Kol kas F.Stronacho populiarumas tesiekia 7-10 proc., tad šitai neatrodo realu. Ir vis dėlto jo populiarumas stebina, turint galvoje, kad jis dar nė nepateikė jokios politinės programos.

80 metų F.Stronachas sužinos, kaip jam sekasi, kai paaiškės Žemutinės Austrijos balsavimo rezultatai.

Jis nesikuklino kritikuoti dabartinio šios provincijos valdytojo iš Austrijos liaudies partijos, valdančio Že-

Austrijos milijardierius F.Stronachas rinkimams subūrė naują politinę jėgą - “Stronacho komandą”.

Austrijoje paplitusi politinė kultūra nepripažįsta tradicijos atsistatydinti dėl korupcijos. mutinę Austriją nuo 1992 metų, ir išvadino jį “siaubingu vadybininku” ir “beveik diktatoriumi”.

Gali neišgyventi Susiskaldymas dešiniųjų populistų stovykloje yra Jorgo Haiderio, įsteigusio Laisvės partiją, o paskui nuo jos atsiskyrusio ir įkūrusio Sąjungą už Austrijos ateitį, palikimas. Nuo 2005 metų, kai tai nutiko, abi partijos pešasi dėl dešiniojo spektro kontrolės, nors Karintijoje jos bendradarbiauja. Akimirkomis ši kova dėl valdžios

įgauna neregėto patoso. Karintijos laisvės partijos lyderis Kurtas Scheuchas prieš rinkimus paskelbė “laišką” savo velioniui “draugui Jorgui” partijos laikraštyje. “Mes pasirūpinsime tavo Karintija, mano drauge”, - rašė K.Scheuchas.

Sąjunga už Austrijos ateitį įtūžo sakydama, kad tai - “pasibjaurėtinas Haiderio išdavikų mėginimas jį savintis”.

Austrijos “dešiniųjų dievas” J.Haideris žuvo 2008 metais per automobilio katastrofą, vairuodamas apsvaigęs.

Trumpai tariant, pagiežos Austri-

joje apstu. Kaip ir nusivylimo. Rinkimams artėjant Laisvės partijos populiarumas krito. 2011 metais ši partija laimėjo 29 proc. balsų ir pakurstė viltis, kad gali pakliūti į kanceliariją Vienoje, bet dabar, turėdama 23 proc. balsų, ji atsilieka nuo socialdemokratų ir Austrijos liaudies partijos.

Sąjungos už Austrijos ateitį padėtis dar blogesnė. Po visų šių metų rinkimų šios partijos gali išvis nebelikti, jos populiarumas nacionaliniu lygiu - vos 2 procentai. Kažin, kiek partijai padėjo jos reklaminis filmas? Dauguma kino teatrų jo neįsileido, nes tvirtino, kad jis “kupinas neapykantos ir įžeidžiantis”.

•

“Der Spiegel”, BBC, LŽ

2013 03 04 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Amerika traukiasi, bet įtraukia ir sąjungininkus litinių iššūkių šaliai gausėja. Atrodo, artimiausiais dešimtmečiais karinis ir politinis dėmesys vis labiau kryps į Ramiojo vandenyno Vakarų pakrantę, kad Kinija būtų sulaikyta. Tokiomis aplinkybėmis delikatusis J.Kerry yra tinkamas žmogus pranešti Europai, jog ši bendram pasaulio labui turėtų labiau pasirūpinti ir savimi.

LINAS POŠKA

Trečiadienį baigsis pirmoji naujo JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry 10 dienų kelionė po Europą, Afriką, Aziją. Principinė JAV pozicija dėl platesnės transatlantinės integracijos ir kitais klausimais išlieka tokia pati, bet keičiasi raiškos stilius, taip pat rodomas aiškesnis noras įtraukti sąjungininkus sprendžiant problemas.

Europai padės, tačiau ribotai J.Kerry sutiktuvės Paryžiuje parodė: Europa, nors dažnai demonstruodama veikiau buitinį antiamerikietiškumą, pageidauja, kad užatlantės “didysis brolis” ir toliau jai traukytų kaštonus iš ugnies.

Prancūzijai jau per sunku vykdyti intervenciją Malyje, tad ji parodė suinteresuotumą ir JAV karinės jėgos panaudojimu. Deja, J.Kerry aiškiai leido suprasti partneriams, kad Amerika ten apsiribos tik “minkšta” pagalba žvalgybos duomenimis, transporto paslaugomis. Regis, taip pat nesėkmingai ką tik baigėsi ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o vizitas į Maskvą. Jis mėgino įtikinti šią Jungtinių Tautų (JT) Saugumo

Du sekretoriai - du stiliai Stebint ankstesnės JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton raišką kartais galėdavo susidaryti įspūdis, kad ji su vizitu, tegul ir į draugišką valstybę, atvyksta tik pranešti, kokią Amerikos valią reikia vykdyti. J.Kerry, priešingai, linkęs diskutuoti pagarbiau, labiau atsižvelgdamas į partnerio interesus. Jis, vaikystėje ilgus metus gyvenęs Europoje, laisvai kalba vokiškai ir prancūziškai, gerai žino anglų, vokiečių, prancūzų mentalitetą. J.Kerry, nuoseklus JAV interesų gynėjas, leidžia sau europietiškoje auditorijoje patraukti per dantį ir tėvynainius: “Amerikoje galioja net laisvė būti kvailiu.” Sunkiai įsivaizduojama frazė ankstesnės sekretorės lūpose.

Europai reikalingos JAV Dar prieš keletą metų buvo populiaru sakyti, kad Senasis žemynas, būdamas ekonomikos milžinas, yra politinis ir karinis nykštukas. Iš esmės toks vertinimas tinka ir dabar, tik reikia patikslinti. Karinę suvienytos Europos galią parodė jos įsikišimas į Libijos pilietinį karą: tada buvo įveikta, nors ir nelengvai, ši trečiojo pasaulio valstybė. O žemyno ekonomika jau kelerius metus svyruoja ties nuosmukio riba. JAV siūlomas susitarimas dėl prekybos ir investicijų reikalingas tiek Amerikai, tiek Europai.

Egipte J.Kerry aiškino prezidentui, kad nesuderinusi skirtumų šalis neišspręs ekonominių problemų. / AFP/Scanpix nuotraukos

Pirmojo pasaulio aljansas J.Kerry siūlomo JAV ir Europos susitarimo dėl prekybos ir investicijų esmė paprasta. Pirmojo pasaulio valstybės industrinės gamybos srityje pralaimi Azijos šalims. Nepajėgdamos konkuruoti mažą pridėtinę vertę kuriančios gamybos plėtroje pirmojo pasaulio valstybės turi rasti nišą intelektualios ateities produkcijos gamyboje. Tam reikia panaudoti abipus Atlanto esantį mokslinį, intelektinį, institucinį potencialą, kuriam Azijos šalys dar ilgai neprilygs.

Bėda ta, jog Europa pernelyg marga.

Yra per daug skirtingų interesų grupių, kad būtų galima greitai pasiekti reikšmingą susitarimą. Vien žemdirbių lobistai, turintys solidžią patirtį šokdinti nacionalines vyriausybes, pajėgūs blokuoti tokį susitarimą. Tačiau pradėti

Nukautas teroristų lyderis Jis buvo vadinamas Nesugaunamuoju, grobė įkaitus, vežė kontrabandą, surengė gamyklos užpuolimą Alžyre ir net kelis kartus jau buvo paskelbtas žuvęs. Gali būti, kad dabar Mokhtaras Belmokhtaras tikrai nukautas. Čadas paskelbė, kad jo pajėgos Malio šiaurėje nukovė vienaakį islamistų lyderį, sausį suorganizavusį dujų gamyklos Alžyre užpuolimą, per kurį žuvo 37 įkaitai užsieniečiai. Malio šiaurėje su “Al-Qaeda” susijusius kovotojus medžiojanti Čado armija teigia nukovusi M.Belmokhtarą šeštadienį per operaciją Ifogaso kalnuose.

“Tai būtų skaudus smūgis džihadistams, kurie veikia visame regione ir taikosi į Amerikos diplomatus bei energetikos sektoriaus darbuotojus”, pareiškė JAV Atstovų rūmų narys respublikonas Edas Royce’as, vadovaujantis Užsienio reikalų komitetui.

Alžyro pilietis ir kovų Afganistane veteranas M.Belmokhtaras prieš kelias savaites atsiskyrė nuo grupuotės “Islamiškojo Magribo “Al-Qaeda” (AQIM) ir sudarė savo grupuotę “Pasirašiusieji krauju”. M.Belmokhtaras buvo žinomas kaip islamistų kovotojas jau daugiau kaip du dešimtmečius.

Dėl cigarečių kontrabandos jis dar buvo vadinamas ponu Marlboro.

kalbėti apie jį būtina. Reikia šalinti kliūtis susitarimui pasiekti, kitaip mūsų žemyno perspektyvos tikrai nedžiugins.

Amerikoje baigėsi pinigai Jungtinės Valstijos savo užsienio politikoje nuolat deklaruoja siekį veikti bendrame civilizuotų šalių “koncerte”. Tačiau tai iki šiol neretai ir likdavo tik deklaracijos. JAV, pavargusios nuo europiečių pretenzingumo, kuris kartais primena snobizmą, užatlantės partnerių atžvilgiu, galų gale vienos imdavosi reikšmingų politinių ar karinių veiksmų. Dabar ta ankstesnė kolektyvinių veiksmų retorika, regis, ima įgyti realesnį turinį. Priežastis - ne lankstesnio užsienio politikos vadovo atėjimas, bet JAV persitempimas. Įšaldomas Pentagono biudžetas, o geopo-

ministru Sergejumi Lavrovu Berlyne. Galima konstatuoti, kad tiek JAV, tiek Europos šalys galutinai atsisakė plataus karinio kišimosi į Sirijos reikalus palaikant maištininkus. Atsargių poslinkių įžvelgiama ir Rusijos pozicijoje: ji, ryžtinga karinės intervencijos priešininkė, demonstruoja ir tam tikrą nuovargį nuo nekomfortiško Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado palaikymo, tad neprieštarautų, jei problema būtų išspręsta apsaugant Maskvos prestižą ir interesus.

B.al Assadas - vienintelis Irano sąjungininkas regione, jo pašalinimas labai sustiprintų Vakarų pozicijas per nelengvas derybas su Teheranu. Be humanitarinių ir vertybinių motyvų, tai irgi svarbi priežastis, kodėl Europa tos šalies pilietiniame kare palaiko piktus barzdotus dėdes, Sirijos prezidento priešininkus.

Šeichai liks nuvilti Arabų sunitų monarchijos spaudžia JAV ryžtingiau naudoti savo galią sprendžiant Sirijos ir Irano proble-

J.Kerry vizitas į Europos sostines parodė Europa jau nebegalės patogiai sėdėti nukorusi kojas JAV traukiamame vežime.

Tarybos narę perkelti Malio bylą į JT ir taip pasidalyti su tarptautine bendrija varganos Afrikos šalies rūpesčiais.

Taigi J.Kerry vizitas į Europos sostines, turintis konkrečią darbotvarkę Irano, Sirijos klausimais, tuo pat metu parodė - Europa jau nebegalės patogiai sėdėti nukorusi kojas JAV traukiamame vežime. Ir kelionės geografija sako, kad JAV tiki nacijų - ne Briuselio - Europa ir vertais laiko pirmiausia susitarimus su nacionalinėmis vyriausybėmis.

Sakoma: Sirija, o mintyse - Iranas Keliaudamas po Europą pilietinio karo Sirijoje problematiką J.Kerry svarstė ir su Rusijos užsienio reikalų

mą. Neabejotina, kad talentingas amerikiečių diplomatas vėl patvirtins nuoširdžius, draugiškus amerikiečių jausmus arabų šeichams. Artimieji Rytai lieka JAV svarbūs. Tačiau ne tokie svarbūs kaip prieš penkerius metus, ir dar mažiau bus svarbūs ateityje.

Amerikiečiai sparčiai plėtoja dujų ir naftos gavybą savo šalyje, todėl netrukus taps nepriklausomi nuo energijos importo. Tokiame fone visiškai tikėtinas JAV užsienio politikos vadovo pasiūlymas Persų įlankos monarchijoms labiau pasikliauti savo jėgomis sprendžiant regiono problemas. Iš esmės - toks pat pranešimas, kokį J.Kerry pabrėžtinai delikačiai pateikė ir europiečiams.

•

Žemė prarijo žmogų Gelbėtojų komandos Floridoje nutraukė žmogaus, kurį atsivėrusi milžiniška smegduobė prarijo namuose su visa lova, kūno paieškas.

“Al-Qaedos” lyderis Afrikoje M.Belmokhtaras - jau ne pirmą kartą žuvęs.

Pranešimai apie Nesugaunamuoju vadinto žmogaus mirtį pasirodė, kai Čado prezidentas Idrissas Deby Itno paskelbė, kad jo pajėgos keliomis dienomis anksčiau nukovė Abou Zeidą, vieną pagrindinių AQIM vadų Malyje. Jo mirtį dar turi patvirtinti DNR tyrimas. Abou Zeidas, manoma, atsakingas bent už dviejų įkaitų europiečių nužudymą.

Jei pranešimai apie šių vadų žūtį tikri, Malio šiaurėje kovojanti prancūzų vadovaujama koalicija bus eliminavusi du legendinius Sachelio regiono “Al-Qaedos” lyderius ir nukirtusi galvą džihadistų sukilimui Malyje. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as penktadienį sakė, jog Malio operacija eina į pabaigą. Kovose dalyvauja Malio armija ir pajėgos iš dar kelių Afrikos šalių. Čadas yra nusiuntęs į Malį 2000 karių.

•

36 metų Jeffrey Bushas laikomas mirusiu. Jis prasmego skradžiai žemę miegodamas, kai jo miegamąjį prarijo didžiulė smegduobė. Tai, kas liko iš jo namo Tampoje, bus nugriauta. “Šiuo metu tikrai neįmanoma ištraukti kūno. Turime reikalą su labai ypatinga smegduobe”, - sakė vietos administracijos atstovas.

Smegduobės Floridoje yra gana dažnas reiškinys, kasmet jų atsiveria tūkstančiai, bet paprastai būna gana mažos. Draudikai privalo į draudimą įtraukti smegduobių pavojų - to reikalauja Floridos įstatymai.

Tai, kas nutiko tą naktį, buvo panašu į siaubo filmą. Smegduobė atsivėrė su garsiu trenksmu - atrodė, kad į namą rėžėsi automobilis. Namuose buvęs J.Busho brolis girdėjo, kaip šis klykė lūžtant betoninėms namo grindims.

Jis puolė į Jeffrey kambarį, šoko į duobę jo gelbėti, bet brolio nebematė. Jeremy Bushą patį prireikė traukti iš duobės, žemėms aplink byrant. Gelbėtojai nuleido į smegduobę specialią įrangą, tačiau jokių gyvybės ženklų neaptiko. Po žeme prasmego drabužių

Namas iš pažiūros atrodo sveikas, bet jis bus nugriautas. spinta, televizorius, dalis lovos. Šiurpų įspūdį dar labiau sustiprino televizijos kabelis, dingstantis prarajoje. Tuo metu name buvo iš viso 6 žmonės, tarp jų Jeremy žmona ir jų dvejų metų dukrelė.

Ekspertai mėgina nustatyti, ar toli driekiasi požeminė ertmė ir koks yra pavojus kitiems namams. Iš jų evakuoti visi gyventojai. Manoma, kad duobė, prarijusi vargšą J.Bushą, yra 6 metrų gylio ir 10 metrų skersmens. Aplink ją sukurta 100 metrų draudžiamoji zona, nes manoma, kad smegduobė plečiasi.

Vienos įgriuvos, atsivėrusios 1981 metais netoli Orlando miesto, skersmuo padidėjo iki 122 metrų. Tada

smegduobė prarijo 5 sportinius automobilius, didžiąją dalį dviejų įmonių pastatų, vieną gyvenamąjį namą ir giliąją dalį olimpinio plaukimo stadiono. Vien Hilsboro apygardoje užregistruota daugiau nei 500 smegduobių nuo 1954 metų, kai vyriausybė pradėjo fiksuoti šiuos incidentus.

Jeremy Bushas sakė, kad kažkoks žmogus prieš porą mėnesių sukinėjosi aplink jų namą ieškodamas potencialių įgriuvų ir kitų grėsmių matyt, dėl draudimo reikalų. “Jis tikino, kad mūsų namui niekas negresia. Niekas. Ir po poros mėnesių žuvo mano brolis. Smegduobėje.”

AP, BBC, AFP, BNS, LŽ

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 03 04 Lietuvos žinios

Verslas

9

Lietuvoje pradės trūkti jaunų darbuotojų ARVYDAS JOCKUS

SKAIČIAI 2012 metų pabaigoje šalyje buvo 8,6 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Daugiausia pramonėje - 2,3 tūkst. (26,9 proc. visų laisvų darbo vietų), prekyboje - 1,4 tūkst. (16 proc.), viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo srityse - 1 tūkst. (11,7 proc.). Laisvos darbo vietos šalyje siekė 0,7 procento. Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos darbo birža

Darbo birža prognozuoja, kad padėtis darbo rinkoje šiemet išliks sudėtinga, nedarbo lygis tebebus aukštas, kvalifikuotos darbo jėgos ir toliau trūks, o tarp darbo ieškančiųjų bus mažiau jaunimo.

Lengviausiai šiuo metu darbą Lietuvoje susirastų tarptautinio krovinių vežimo vairuotojai, suvirintojai, IT specialistai ir aukštos kvalifikacijos inžinieriai. Per krizę susitraukus algoms ir sumažėjus darbo vietų, nemažai šių profesijų specialistų išvyko į užsienį, o atsigaunant ekonomikai vidaus darbo rinka pajuto jų stygių. Prognozuojama, kad šiemet pradės mažėti ir jaunų darbuotojų pasiūla - dėl menkų galimybių įsidarbinti tėvynėje vis daugiau jų pasirinks emigraciją.

FAKTAI Vidutinio dydžio įmonėse (per 50 darbuotojų) dirbo 29,4 proc., mažose (per 10) - 24,7 proc., o smulkiose (iki 10 darbuotojų) - 17,6 proc. visų šalies darbuotojų. Iš viso šių metų pradžioje 92,1 tūkst. įmonių buvo įdarbinta 1 mln. 257 tūkst. žmonių. Šaltinis: “Creditreform Lietuva”

2013 metais labiausiai bus paklausūs aukštos kvalifikacijos statybininkai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Daugiausia vietų paslaugų sektoriuje Geram darbuotojui įsidarbinti paslaugų sektoriuje taip pat nebūtų sudėtinga - čia registruota daugiau kaip pusė visų laisvų darbo vietų. Darbo vietų daugiau steigiama, nei likviduojama ir informacinių technologijų, tam tikrų profesijų pramonės ir transporto srityse.

“2013 metais labiausiai bus paklausūs aukštos kvalifikacijos statybininkai, informacinių technologijų specialistai ir programuotojai, aukštos kvalifikacijos inžinieriai, įvairių sričių vadybininkai ir vairuotojai.

Kaip ir anksčiau, darbo jėgos trūks sveikatos priežiūros veikloje. Didelės įsidarbinimo galimybės išlieka gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams. Matyti dideli regioniniai šių profesijų atstovų skirtumai. Pre-

Lietuvoje pernai darbuotojų mažėjo vidutinėse įmonėse, o gausėjo aktyviai steigiamose smulkiose ir stambiausiose įmonėse.

Tarp bedarbių šiuo metu, anot jos, daugiausia registruota pardavėjų, apdailininkų, administratorių, traktorininkų, verslo paslaugų vadybininkų, automobilių vairuotojų, virėjų, stalių, apsaugos darbuotojų, pardavimo vadybininkų. Darbo jėgos trūkumu šiuo metu nesiskundžia apdirbamoji pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba bei statybos sektorius.

Darbo rinka išliks sudėtinga kybos centrų atstovai numato augantį prekybininkų poreikį. Įsidarbinimo galimybės didėja viešbučių ir restoranų darbuotojams”, - šių metų darbo rinkos tendencijas “Lietuvos žinioms” komentavo Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė.

Darbo birža prognozuoja, kad padėtis darbo rinkoje šiemet išliks sudėtinga, nedarbo lygis tebebus aukštas, kvalifikuotos darbo jėgos ir toliau trūks, o tarp darbo ieškančiųjų bus mažiau jaunimo, nes nemažai jaunų žmonių rinksis emigranto dalią. Šių metų vasario 1 dieną buvo įregistruota 27,8 tūkst. bedar-

bių iki 25 metų (2,4 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį), arba 12,2 proc. visų bedarbių. Registruotas jaunimo nedarbas sudarė 7,3 proc. šalies 16-24 metų amžiaus gyventojų. Šiemet išliks ir nevienodos galimybės įsidarbinti įvairiuose šalies regionuose - santykis tarp didžiausio ir mažiausio registruoto nedarbo skirsis net 4 kartus. Iš didžiųjų miestų nedarbo lygis labiausiai sumažės Alytuje ir Vilniuje, mažiausiai keisis Marijampolėje ir Tauragėje.

Vis dėlto nemažai bedarbių ir toliau liks darbo rinkos nuošalėje - tai žemos kvalifikacijos arba nepaklausias darbo rinkoje profesijas turintys žmonės.

“Sunkiausia įsidarbinti, kaip ir šiemet, bus pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams, socialiniams pedagogams, turizmo vadybininkams,

teisininkams, ekonomistams, psichologams, floristams, kosmetikams, automobilinio krautuvo vairuotojams”, - pasakojo M.Jankauskienė.

Daugiausia įdarbino smulkios įmonės Kreditų biuro “Creditreform Lietuva” duomenimis, Lietuvoje pernai darbuotojų mažėjo vidutinėse įmonėse, o gausėjo aktyviai steigiamose smulkiose ir stambiausiose įmonėse. 58 proc. metinio darbuotojų skaičiaus augimo teko ne daugiau kaip 9 darbuotojus turinčioms smulkioms įmonėms, 39 proc. - stambiausioms.

Labiausiai darbuotojų pernai pagausėjo prekybos, pramonės, transporto, paslaugų šakose, tačiau jų sumažėjo statybos, finansinio tarpininkavimo ir energetikos įmonėse.

•

Jau gamina energiją iš šiukšlių VIDA BORTELIENĖ

Pirmoji Baltijos šalyse komunalines atliekas deginti pradėjusi Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau tiekia miestui šilumą, o netrukus perduos į tinklą ir elektrą.

Klaipėda pirmoji iš didžiųjų šalies miestų atvėrė duris energetikos naujovėms: šiemet pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas ir oficialiai atidaroma bendrovės “Fortum Klaipėda” termofikacinė elektrinė.

Gamina pigiau Uostamiestyje pastatyta Suomijos energetikos milžino “Fortum” jėgainė jau pradėjo bandomąją veiklą. Įranga derinama siekiant kuo mažiau naudoti gamtinių dujų ir užtikrinti optimalią temperatūrą - ne mažiau kaip 850 laipsnių. 130 mln. eurų (458 mln. litų) investicijos į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) grąžos laikotarpis, pasak bendrovės “Fortum Klaipėda” vadovo Juozo Donielos, siekia 8-9 metus. Faktinė trukmė priklausys nuo “Klaipėdos energijos”, kuri energijai gaminti naudoja dujas, superkamos šilumos ir elektros kainos. Įranga visu pajėgumu pradės veikti balandžio mėnesį. Jėgainė Klaipėdoje degins 3 rūšių kurą - iš viso 260 tūkst. tonų per metus. Iki pusės šio kiekio turėtų sudaryti išrūšiuotos komunalinės

šiukšlės, atvežamos iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Dumpiuose. Jeigu jų stigs, daugiau bus naudojama pramoninių atliekų ir biokuro. Termofikacinės elektrinės galingumas - 50 megavatų (MW) šilumos (40 proc. Klaipėdai reikalingo kiekio) ir 20 MW elektros per metus.

Pasak J.Donielos, veikiant šiai jėgainei sumažės Klaipėdos priklausomybė nuo gamtinių dujų, šildymo kaina gyventojams bus stabilesnė.

Bandymai atskleidė, kad bendrovės “Fortum Klaipėda” gaminama šiluma dešimtadaliu pigesnė nei “Klaipėdos energijos”, nors šiuo metu įmonė dar naudoja daug dujų. Artimiausiomis dienomis numatoma pradėti elektros gamybą, tuomet paaiškės ir kiti ekonominiai rodikliai.

Visuomenei esą svarbi ir kita šio objekto veiklos įtaka - mažesnės valstybės išlaidos naujiems sąvartynams.

Baimės faktorius Prieš pradėdama statybas “Fortum Klaipėda” skyrė miesto savivaldybei 9 mln. litų į sanitarinę LEZ patekusio Lypkių kaimo gyventojams iškeldinti. Bet žmonių pasipriešinimas šio objekto atsiradimui buvo didžiulis. Miestiečių nerimą kurstė ir kai kurie politikai. Sausį, vykstant jėgainės bandymams, maždaug kilometro atstumu gyvenantys žmonės aitrius kvapus, sklindančius iš LEZ pusės, taip pat susiejo su nauju objektu, nors nebuvo tikri, kad jie kyla iš termofikacinės elektrinės.

Gyventojų skundą gavusiems ir jėgainės bandymais susidomėjusiems uostamiesčio politikams J.Doniela aiškino, kad nuolat matuojama dūmų tarša nustatytų normų neviršija, o kai kurių medžiagų į orą išmetama keliskart mažiau, negu leidžiama. Todėl žmonių nuogąstavimai dėl padidėjusios taršos esą nepagrįsti. “Natūralu, kad šiokių tokių nesklandumų kilo. Tam ir skirtas derinimo laikotarpis. Juk tai naujas ir labai sudėtingas įrenginys. Mes priimame iš KRATC tik išrūšiuotas šiukšles”, - kalbėjo įmonės vadovas. Jis patikino, kad balandį bus įdiegta elektroninė nepertraukiamos oro taršos stebėjimo sistema, ir gyventojai bendrovės interneto svetainėje galės kasdien matyti išmetamų teršalų paros vidurkį, o prisijungę aplinkos apsaugos pareigūnai stebėti informaciją realiu laiku.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys mano, kad palei Šilutės plentą gyvenantys žmonės kenčia nuo smogo, kuris kartais kabo 3-4 namo aukšto lygyje. Pagrindinė priežastis - transporto tarša ir žemas oro slėgis, trukdantis dūmams išsisklaidyti. Tačiau skundas dėl galimos “Fortum” jėgainės taršos tiriamas.

Šiukšlės - prekė Ne kartą girdėti visuomenės gąsdinimai, kad Lietuva, pasistačiusi komunalinių atliekų deginimo jėgainių, gali tapti šiukšlių importo valstybe, visiškai kitaip suprantami Šiaurės šaly-

J.Doniela teigia, kad bandomuoju režimu veikianti jėgainė neviršija leistinų taršos normų. / Vidos Bortelienės nuotrauka se, kur energetikos ūkyje vyrauja “Fortum”. Antrinėmis žaliavomis paverčiamos šiukšlės Švedijoje išties sukėlė termofikacinių elektrinių kuro deficitą, todėl nuspręsta kooperuotis su Norvegija. Užsienio spaudos teigimu, 2 mln. tonų atliekų galinčios deginti Švedijos jėgainės priverstos iš kitur importuoti 800 tūkst. tonų šiukšlių per metus. Manoma, jog Norvegijai labiau apsimoka parduoti šiukšles kaimynams ir plukdyti jas ten laivais, nei statyti naujas komunalinių atliekų tvarkymo įmones. Juolab kad susigrąžinti dalį išlaidų galima priimant atgal toksinius pelenus.

J.Donielos teigimu, kuro deginimo krosnyse susidarę pelenai nėra kenksmingi, be to, kamino filtruose sugaudytos toksinės medžiagos taip pat bus gabenamos į Norvegiją. Neseniai su-

daryta sutartis su bendrove “Vakarų krova”, kuri konteineriais į uostą atvežtus pelenus pakuos į didmaišius.

Sukaupus laivo partijos kiekį, maždaug 2 tūkst. tonų, jie bus išplukdyti.

Skaičiuojama, kad per metus susidarys 5 tūkst. tonų pavojingų pelenų.

Regione, J.Donielos žiniomis, yra tik viena tokius pavojingus teršalus superkanti įmonė. Jai Norvegija yra išnuomojusi salą su nenaudojamomis šachtomis. Ta įmonė, sukrovusi į šachtas pavojingus teršalus, turės užpilti sąvartyną žemėmis ir salą apželdinti. Šių atliekų stabilizavimas ir neutralizavimas atsieina brangiai, todėl toksinių pelenų supirkimo kaina - didžiulė.

Europoje šiuo metu veikia per 400 tokių jėgainių kaip Klaipėdoje, ir jos priskiriamos prie žaliosios energetikos šaltinių.

•

10

2013 03 04 Lietuvos žinios

Verslas

Turizmas minta iš rusų ir baltarusių LINA MRAZAUSKAITĖ

Turistai iš Rusijos ir Baltarusijos šalių tampa vis svarbesniu šalies turizmo sektoriaus ramsčiu. Akivaizdus ir tolimesnių ne Europos Sąjungos (ES) šalių turistų potencialas, tačiau jis dėl prasto susisiekimo dar neišnaudojamas.

Pernai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose turistų per metus padaugėjo 10,3 proc., iki 1,98 milijono. Didžiąją jų dalį - net 1,1 mln. - sudarė užsieniečiai, jų padaugėjo 12,1 procento.

Nors ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį turistų iš ES šalių apgyvendinimo įstaigose sumažėjo 5,1 proc., sektorių į priekį vedė 34,7 proc. ūgtelėjęs turistų ne iš ES šalių skaičius. Turizmo atstovai pabrėžia, kad atvykėliai iš šių šalių - sektoriaus variklis.

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė sakė, kad pastarųjų metų turistų skaičiaus augimą lėmė susiformavusi ir išsiplėtusi turizmo produktų pasiūla. Anot jos, nuolat sektoriuje vyravusį kultūrinį turizmą papildė konferencijų ir sveikatinimo turizmas. Sustiprėjo ir nišiniai turizmo produktai: medicinos turizmas, golfo turizmas, ekologinis turizmas, dėl palankesnio susisiekimo pagreitį taip pat įgavo miesto turizmas savaitgaliais.

Susisiekimas nepakankamai geras Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, pastaruoju metu viešbučių sektorių “maitina” Rusijos ir Baltarusijos turistai, kurių gerokai daugėja. Tai rodo ir išankstiniai Statistikos departamento duomenys: pernai daugiausia svečių atvyko iš Rusijos (52,5 tūkst.) ir Baltarusijos (37,1 tūkst.), o toliau sąraše rikiavosi Lenkija (20,2 tūkst.), Latvija (18,1 tūkst.), Vokietija (14,3 tūkst.).

Romo Jurgaičio nuotrauka

E.Šiškauskienė: “ Pernai 45 proc. siekęs Lietuvos viešbučių užimtumas yra mažiausias Europoje.”

D.Mažeikaitės teigimu, svečių skaičiaus augimas iš ne ES šalių yra dėsningas, nes Lietuvos kelionių organizatoriai nepaliaujamai agitavo šių šalių kolegas siųsti turistus į Lietuvą. “Per porą metų pavyko pasiekti, kad vizų išdavimas nebebūtų stabdys atvykti į mūsų šalį. Gerokai daugiau išduodama daugkartinių vizų, o tai leidžia lengviau apsispręsti, kur važiuoti savaitgaliui, trumpų atostogų”, - sakė ji.

Tačiau E.Šiškauskienė susisiekimo sąlygas vertino kritiškai. “Svarbu,

kad pasienyje turistams nereikėtų ilgai stoviniuoti, o tai kol kas yra silpnoji mūsų grandis. Ypač baltarusiai, kurie į Lietuvą atvyksta tik savaitgaliui, tikrai nenori šitaip sugaišti 5 valandų”, - sakė pašnekovė.

Atvyksta pasirūpinti sveikata Lietuvos medicinos turizmo asociacijos “Medicinos Lietuva” prezidentas Laimutis Paškevičius neabejojo, kad didėjantiems ne ES šalių turistų srautams įtakos turėjo medicinos turizmas. Anot jo, didžioji dalis -

80 proc. - medicinos turistų į Lietuvą atvyksta iš NVS šalių: Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, taip pat esama pavienių turistų iš tolimojo Azerbaidžano, Kazachstano, Gruzijos. Likusią tokių turistų dalį sudaro atvykėliai iš Vakarų Europos.

“NVS šalių gyventojai renkasi Lietuvą, nes jie mus nuo seno pažįsta, vertina darbo kultūrą ir kokybę. Antra, mūsų medicinos lygis šiose šalyse žinomas. Galiausiai turizmo agentūros ir gydymo įstaigos jau dešimtį metų dirba tose rinkose ir viešina savo paslaugas”, - priežastis vardijo L.Paškevičius.

A.Šiškauskienė taip pat pažymėjo, kad rusai į Lietuvą sveikatinimo tikslais atvyksta vis aktyviau ir Palangoje bei Druskininkuose apsistoja ilgesniam laikotarpiui. Anot jos, šiomis paslaugomis daugiau domėtis pradėjo ir baltarusiai, kurie paprastai renkasi savaitgalio keliones į Vilnių: žvalgosi po miestą ir apsiperka. Į Lietuvą baltarusiams atvykti patogiausia, nes kelionė iš Minsko tetrunka porą valandų. Kaip sakė pašnekovė, daugelis rusų taip pat atvažiuoja savo transportu, taigi jiems nereikia derintis prie pigių skrydžių.

“Rusams mūsų šalyje yra palyginti pigu. Jie gali sau leisti lankytis brangiausiuose restoranuose, užsisakyti brangiausių gėrimų, pavyzdžiui, šampano už 700 litų. Be to, rusai čia jaučiasi komfortiškai, nes daugelis lietuvių moka jų kalbą”, - sakė ji.

Neišnaudoja potencialo Čekijoje dėl patogaus susisiekimo medicinos turistų iš Kazachstano skaičius kasmet išauga po 200 proc., o Lietuva šios šalies turistų potencialą menkai išnaudoja. Kelionių organizatoriaus “SPA Travel” atstovybės vadovas Kazachstane Tautvydas Kuzma sakė, kad išsiderėti tiesioginių skrydžių iš Kazachstano į Lietuvą nepavyksta, nors esant sklandžiam susisiekimui kazachų srautai šalyje būtų įspūdingi ir nuolat augantys.

“Atstumas tarp šalių didžiulis, o susisiekimas - labai komplikuotas, nes nėra net patogių skrydžių su persėdimu. Tad žmogus paprasčiausiai skaičiuoja, ar verta parą kankintis lėktuvuose ir sutaupyti 10-15 proc. išlaidų, ar geriau tiesioginiu skrydžiu pasiekti Čekiją”, - aiškino T.Kuzma.

Pašnekovo teigimu, turistus iš Kazachstano į Lietuvą, pirmiausia traukia galimybė lengvai susišnekėti. Be to, Lietuvos kurortai, kaip sakė jis, yra konkurencingi savo gydymo kokybe ir natūralių mineralinių išteklių naudojimu gydymo procedūroms, taip pat mažesne kaina.

Augimo nesureikšmina “Tikrai nesinori slopinti džiugios gaidos, kad auga turistų srautai. Iš tiesų augimo tendencija yra labai gera, bet norėtųsi, kad augtų ir viešbučių užimtumas bei pelningumas”, - sakė E.Šiškauskienė. Jos teigimu, praėjusiais metais 45 proc. siekęs Lietuvos viešbučių užimtumas yra vis dar mažiausias Europoje, nes mokesčiai visiškai suardė konkurencinę aplinką.

Anot pašnekovės, Lietuvoje viešbučiams taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) siekia 21 proc., o štai Latvijoje jis tėra 12 proc., Estijoje - 9 proc., Lenkijoje - 8 proc., o Vokietijoje - vos 7 procentai.

“Mūsų viešbučiai negali didelėmis kainomis išsišokti iš rinkos, todėl skirtumą padengia iš savo kišenės.

Juk kitu atveju visi turistai važiuotų per Latviją. Jei nori išgyventi, turi laikytis bendrų taisyklių, o tai truputį gąsdina”, - aiškino E.Šiškauskienė.

Jau dabar, kaip teigė pašnekovė, viešbučių sektoriuje ilgalaikės skolos siekia 840 mln. litų. O tai sektoriui ypač skausminga, nes esą beveik visi viešbučių projektai plėtojami paėmus paskolą. “Apmaudžiausia, kad stabtelėjusi viešbučių statyba. Tačiau tai suprantama: kas investuos į šį sektorių, kai per metus 2-3 kartus keičiami mokesčiai?” - svarstė ji.

•

Menkių žvejyba nuostolinga VIDA BORTELIENĖ

Neišsprendžiamu rebusu mūsų šalyje virtęs Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymas baigia sužlugdyti dešimt įmonių: menkėms atpigus neapsimoka jų gaudyti, o pretenduoti į didesnes strimelių ir šprotų kvotas žvejai neturi istorinės sugavimo teisės. Žvejų organizacijų prašymu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovui Vigilijui Juknai gruodžio pabaigoje atšaukus žvejybos kvotų skirstymo tvarką, kuri turėjo įsigalioti nuo sausio 1 dienos, o kartu - ir kitus žvejybą reguliuojančius aktus, žvejyba liko be verslo pagrindų. Laikinas leidimas išgaudyti 40 proc. 2011-ųjų kiekio nustojo galios. Dėl tinkamų orų dirbti jūroje 4 įmonės jau išnaudojo savo limitą, tad laivai stovi uoste. Kitos taip pat skaičiuoja paskutines žūklės dienas, o patys seniausi laivai net neplaukia - pagal žuvų kainą aukcione degalų sąnaudos būtų didesnės už įmonių pajamas.

Taisyklės su senu pamušalu Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė naujas taisykles turi parengti ir suderinti ne vėliau kaip iki kovo 27 dienos. Už tai atsakingas viceministras

Rytis Šatkauskas teigia, jog projektas bus baigtas jau šią savaitę. Tačiau tai, kad dokumentas paremtas buvusios ŽŪM vadovybės patvirtintų taisyklių pagrindu, daugumos žvejų netenkina. Dviejuose darbo grupės posėdžiuose dalyvavę žvejų atstovai sako tik be reikalo deginę benziną kelionei į Vilnių. Jiems susidaręs įspūdis, kad toliau laikomasi tradicijos įsiklausyti tik į Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kuriai vadovauja Algirdas Aušra, pasiūlymus.

A.Aušra: “Treji koncesijos metai tokiam verslui kaip žvejyba - per trumpas laikotarpis.” “ŽŪM skirsto kvotas pagal istorinio sugavimo teisę. Dabar dauguma nori ją kvestionuoti, nors anksčiau tarsi ir sutarė, kad kvota turi būti skiriama įmonei, o ne laivui.

Mūsų tikslas - suteikti žvejams galimybę modernizuoti laivus. Sutinku, kad atšauktose taisyklėse ne viskas buvo idealu, dėl to sugavimo procentui išvesti įtraukėme 2012 metų kiekį. Žvejai mato tik tonas, sako, duokit didesnę nei 2012-aisiais kvotą. O mums svarbu kvotų nustaty-

mo raktas. Dvi asociacijos kategoriškai atsisako diskutuoti, reikalauja, kad visur būtų lygiava”, - LŽ aiškino viceministras R.Šatkauskas.

Trečia organizacija - A.Aušros vadovaujama konfederacija - pritaria ŽŪM taikomų kvotų dalybų kriterijui, nes pastaraisiais metais jos įmonės “Banginis” 3 laivai gaudė ne tik menkes, bet ir strimeles bei šprotus, kuriuos parduoti tapo pelninga. “O kokiu kitu kriterijumi remtis, jei ne istoriniu? Prieš 3 metus visi sužinojo, kad bus naujos taisyklės, tad stengėsi sugauti kuo daugiau strimelių ir šprotų, metė žvejoti menkes. Dėl to pernai liko nesugauta 2000 tonų menkių”, - sakė A.Aušra.

“Naujos kvotų taisyklės demokratija nekvepia. Jei tokios bus patvirtintos, kreipsimės į teismą”, - tikino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Nelygios verslo sąlygos Daugumos žvejų įmonių atstovai prašė ŽŪM valdininkų šiemet palikti galioti 2011-ųjų kvotų skirstymo taisykles, tik išbraukti reikalavimą 80 proc. menkių atgabenti į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną ir nustatyti vienai įmonei 50 proc. vienos rūšies žuvų sugavimo limitą. O naują tvarką siūlė taikyti nuo 2014 metų.

Dėl aukciono visų trijų žvejų aso-

Menkių žvejyba sukiužusiais laivais varo žvejus į bankrotą.

Vidos Bortelienės nuotrauka

ciacijų nuomonė vienoda - tai nesuderinama su laisvąja rinka. Tačiau R.Šatkauskas atskleidė, kad taisyklių projekte aukciono klausimo nekeliama. Jam nagrinėti bus sudaryta kita darbo grupė. Pirmiausia nustatomos kvotų taisyklės, nes žvejai kelia aliarmą, kad nebeturi ką žvejoti. Taisyklėse įrašyta kvotų koncesijos galimybė, dėl kurios žvejų nuomonės skiriasi, neturėtų kelti monopolio baimės.

“Apsidrausdami nuo koncesijos padarinių numatome ne 10 metų, kaip buvo įrašyta anksčiau, o 3 metų laikotarpį. Reikia pabandyti, pažiūrėti, kaip naujovė veiks. Tačiau klaidinga manyti, kad bankas ims kvotą kaip paskolos užstatą. Gal Danijoje, kuri turi senas

tradicijas, taip ir yra, o pas mus tai būtų tik verslo tęstinumo garantija, papildomas dokumentas bankui. Norime, kad įmonės atnaujintų laivus, bet tikrai nesiekiame, kad susiformuotų vienas gaudytojas. Reikia suprasti: natūraliai susidariusi monopolija nėra baustina, jai taikomi tik kai kurie įpareigojimai.

Dalijant kvotas netinka vartoti žodžio “konkurencija”, nes kalbame ne apie pardavimą, o apie valstybinius išteklius, kaip yra naftos gavybos srityje”, aiškino R.Šatkauskas.

Tačiau A.Aušros toks koncesijos modelis netenkintų. “Treji koncesijos metai tokiam verslui kaip žvejyba per trumpas laikotarpis. Be ilgalaikių kreditų laivo neįmanoma rekonstruoti”, - pažymėjo A.Aušra.

•

2013 03 04 Lietuvos žinios

Trasa

11

Apie Baltijos šalių pranašumus - kinų kalba VIDMANTAS UŽUSIENIS

Kinijoje nėra išleista daug lietuvių autorių knygų. Tačiau iš tų, kurios jau išvydo dienos šviesą, matyti, kad kinus labai domina lietuvių moksliniai darbai.

2006-aisiais Kinijos leidykla “Chemical Industry Press” išspausdino knygą “Įvadas į kietakūnį apšvietimą”, kurios du autoriai iš trijų buvo lietuviai mokslininkai. Neseniai kinų leidykla “China Logistics Publishing House” išleido dar vieną mokslinę knygą “Baltijos intermodalinis transporto koridorius”, tarp kurios kūrėjų yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) intermodalinio logistikos ir kompetencijos centro vadovas, Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijos (East-West Transport Corridor Associacion - EWTCA) prezidentas dr. Algirdas Šakalys. Dienraščiui LŽ jis sakė, kad svarbiausias knygos tikslas - paaiškinti kinams, kad Baltijos jūros regiono transporto sistemos yra pasirengusios tapti vartais į Europą iš Azijos keliaujančioms prekėms.

Tarptautinis darbas - Sakėte, kad po didesniais hieroglifais suraitytu pavadinimu išdėstyti mažesni kiniški rašmenys yra ne kas kita, o jūsų pavardė. Sutikite, gana keista ją matyti užrašytą hieroglifais?

- (Juokiasi.) Greičiausiai čia svarbiausia ne rašmenų ypatumai, o tai, kas rašoma pačioje knygoje. Bet pirmiausia turiu patikslinti, kad tai ne vien Lietuvos mokslininkų, o tarptautinio mokslininkų kolektyvo, kuriame kartu su VGTU tyrėjais dirbo kolegos iš Švedijos ir Danijos universitetų, bendras mokslo produktas.

Man teko didelė garbė ir atsakomybė vadovauti šiam darbui ir, suprantama, tarptautiniam kolektyvui.

Knyga buvo parengta įgyvendinant

A.Šakalys teigia, kad Kinijoje išleista knyga “Baltijos intermodalinis transporto koridorius” padės tolimos šalies verslininkams suprasti, jog gabenti krovinius į Europą sausumos transportu apsimoka. / Romo Jurgaičio nuotrauka Europos Sąjungos (ES) tarpregioninio bendradarbiavimo INTERREG programos EWTCA projektą, o jos pagrindas yra mokslininkų atliktos studijos ir tyrimai. Jais buvo siekiama išsiaiškinti, ką reikėtų daryti, kad globalius Azijos ir Europos prekybos srautus aptarnaujantis sausumos transportas taptų konkurencingas jūrų transportui. Visiems žinoma, jog gabenti krovinius laivais yra pigiau, tačiau vežant juos sausumos transportu kroviniai paskirties vietą pasiekia nepalyginti greičiau ir saugiau.

Ypač daug dėmesio knygoje skiriama Baltijos jūros regiono transporto sistemos potencinių galimybių analizei ir jos galimybėms tapti Azijos ir Europos prekybos srautų vartais į Europą.

- Įdomu sužinoti, kokiu būdu jūsų vadovaujamos grupės darbu susidomėjo kinai?

- Pirmiausia dėl to turėtume dėkoti kinų profesoriui Wang Pengui, kuris šiuo metu dirba antros pagal dydį pasaulyje Kinijos laivybos kompanijos (COSCO) Tyrimų ir plėtros centre.

Knygos priešistorė tokia. 2007 me-

tais buvau pakviestas skaityti pranešimo tarptautinėje konferencijoje Kinijos Čingdao mieste. Per konferencijos pertrauką prie manęs priėjo W.Pengas ir pareiškė labai susidomėjęs mano pranešimu. Jis sakė irgi tiriąs sausumos transporto galimybes aptarnauti Kinijos prekybos srautus į Europą, pasiūlė bendradarbiauti.

Turiu pažymėti, kad prieš šešerius metus kompanija COSCO buvo pasie-

informacijos apie mūsų atliktus tyrimus, pirmiausia mums, o vėliau ir leidyklai pasiūlė išleisti knygą, kurios pagrindas - mūsų atlikti tyrimai.

Nepamiršau W.Pengo indėlio ir knygos įžangoje nuoširdžiai padėkojau profesoriui už jo atliktą didelį ir kruopštų darbą parengiant kinišką leidinį bei pristatant jį plačiajai Kinijos mokslo, transporto, logistikos verslo bendruomenei.

A.Šakalys: “Knyga buvo parengta įgyvendinant ES tarpregioninio bendradarbiavimo INTERREG programos EWTCA projektą.” kusi savo klestėjimo zenitą, puoselėjo viltis pasaulio logistikos rinkoje tapti itin svarbia žaidėja. Kadangi sutapo tyrimų interesai, jau 2008-aisiais Kinijos bendrovė Tyrimų ir plėtros centras ir VGTU pasirašė mokslinio bendradarbiavimo sutartis. Prof. W.Pengas jau nuo 2007 metų bendradarbiavo su europinės INTERREG programos EWTCA projekto tyrėjais. Kadangi kinų mokslininkas turėjo pakankamai

Laukė atsiliepimų - Su kokiais knygų leidybos ypatumais susidūrėte Kinijoje?

- Pasirengimas knygos leidybai užtruko kelerius metus. Jis vyko dviem etapais. Kadangi knygą rengėsi spausdinti viena didžiausių ir prestižiškiausių pasaulio leidyklų, pirmiausia teko surinkti tam tikrą skaičių palankių atsiliepimų apie knygos mokslinę ir prekinę vertę iš Europos intermo-

Saugumas keliuose vėl kelia nerimą ROMAS TARVYDAS

Neseniai į susitikimą Kaune susirinkę projekto “Saugokime vieni kitus kelyje” organizatoriai nerimavo, kad 2011-2012 metais stabilizavęsis žuvusiųjų skaičius keliuose pernai vėl šiek tiek ūgtelėjo.

Saugaus eismo projekto organizatorių susitikimas vyko Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK). Pasitarimo dalyvius pasveikino jo viršininkas Algirdas Kaminskas ir valstybės įmonės “Kauno regiono keliai” direktorius Vidmantas Lisauskas.

Susitikimo dalyviai pažymėjo, kad pastarąjį dešimtmetį daugiausia eismo įvykių keliuose užregistruota 2005-aisiais. Tai reiškia, kad tais metais mūsų keliuose daugiausia žuvo ir buvo sužeista žmonių. Vėlesniais metais nelaimingų įvykių keliuose sumažėjo. Lietuva pasiekė Europos Sąjungos šalių numatytą tikslą, kuris atsispindi Veronos deklaracijoje. Joje Bendrijos šalys buvo įpareigotos iki 2001-2010 metų bent 50 proc. sumažinti eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičių, o per tą laiką mūsų krašte žuvusiųjų sumažėjo 57,5 proc., sužeistųjų per dešimtmetį sumažėjo 39 procentais.

Pasak projekto “Saugokime vieni kitus kelyje” organizatorių, nors

dalinio transporto autoritetų. Deja, tautiečio prof. W.Pengo nuomonės kinams nepakako.

Antruoju etapu, vadovaujantis Kinijos įstatymais, buvo atlikti trys knygos auditai ir tiek pat mokslinių ekspertizių. Tiesa, visas “Baltijos intermodalinio transporto koridoriaus” vertimo ir leidimo išlaidas vėliau padengė pati “China Logistics Publishing House”.

- Įprasta, kai kolektyvams iš Baltijos ar kitų buvusio Rytų bloko šalių vadovauja Vakarų mokslininkai. Tačiau knygų grupei autorių, iš kurių buvo du vakariečiai, vadovavote jūs, lietuvis...

- Manau, labai blogas sovietinių laikų palikimas yra tas, kad mes vis dar linkę nuvertinti save ir savo galimybes. Tikrai nesame prastesni nei už vakariečius, nei už rytiečius. Mano kūrybiniai partneriai buvo aukščiausio lygio savo srities ekspertai. Švedų profesorius Paulas Davidssonas yra asas informacinių technologijų, o danų profesorius Jacobas Kronbakas transporto procesų vizualizacijos srityse. Žinoma, būtų juokinga, jei kolegų veiklą būčiau bandęs koordinuoti jų mokslinėse erdvėse. Tačiau stengiausi neperžengti savo kompetencijos ribų - buvau vadovas tos darbo grupės, kuri generavo ir plėtojo žinias apie intermodalinio transporto koridorių plėtrą. O kolegos Paulas ir Jacobas talkino žiniomis iš savo specifinių sričių.

Dirbdami kaip tarptautinė komanda mes sugebėjome vienas kitą praturtinti žiniomis bei patirti, kaip dabar madinga sakyti, sinergetinį efektą.

- Ar manote, kad Kinijoje išleista knyga padės pritraukti daugiau krovinių srautų, pavyzdžiui, per mūsų šalį?

- Galbūt krovinių srautams ji lemiamos įtakos ir neturės, tačiau suprasti, kad sausumos transportas yra ne blogesnis, o daugeliu atvejų net ir geresnis už vandens, - kinams tikrai padės. Tikiuosi, nauda, taip pat ir Lietuvai, pasireikš vėliau.

•

FAKTAI 2012 metais Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 301 žmogus, arba penkiais eismo dalyviais daugiau nei 2011-aisiais (296). Kita vertus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose žuvusiųjų mažėjo - pernai juose buvo užfiksuota 201 žūtis, užpernai - 209. Šaltinis: LAKD

Projekto “Saugokime vieni kitus kelyje” dalyviai susitikime Kaune nutarė aktyvinti šviečiamąją saugaus eismo propagavimo misiją. / LŽ archyvo nuotrauka atrodė, kad 2010-2011 metais avaringumas keliuose stabilizavosi, pernai žuvusiųjų vėl padaugėjo.

Kvietė nesuteikti skausmo artimiesiems “Tik po gulinčiu akmeniu vanduo neteka”, - gražią liaudies išmintį priminė projekto “Saugokime vieni kitus kelyje” koordinatorius kunigas Tomas Karklys. Todėl, pasak jo, judame, veržiamės, trykštame, kad šis projektas

pasiektų kuo daugiau širdžių, kad kuo daugiau žmonių nepatirtų netekties skausmo ir sunkių traumų mirtinais pavojais alsuojančiuose keliuose.

“Vis dėlto retokai viskas būna taip, kaip mes norime”, - tvirtino T.Karklys. Šiandien žmonės labai daug laiko praleidžia kelyje. Ir jiems nuolat reikia priminti, kad saugiai elgtis kelyje būtina ne tik dėl pačių vairuotojų gyvybės, bet ir dėl to, jog artimieji nepatirtų gniuždančio netekties jausmo.

Aktyvins veiklą “Saugokime vieni kitus kelyje” organizatoriai teigė, kad pastaraisiais metais projektas tapo viena svarbių priemonių, kurios nemažai prisidėjo prie eismo saugumo gerinimo Lietuvos keliuose. Šiam darbui bendras pastangas sutelkė kelios autoritetingos mūsų krašto institucijos - Susisiekimo ministerija, Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Policijos departamentas.

Pirmieji šio projekto darbai 2009 metais pradėti Kauno apskrityje. Po metų į saugaus eismo akcijas keliuose įsiliejo visos 7 vyskupijos - Vilniaus ir Kauno arkivyskupijos, Kaišiadorių, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio. Projektas apėmė per 700 parapijų.

2011-ųjų vasario 11 dieną projekto “Saugokime vieni kitus kelyje” organizatoriai pasirašė susitarimą jį tęsti 2011-2015 metais.

Aktyvinti veiklą ypač reikia dabar, kai 2013-aisiais eismo saugumo reikalai šalies keliuose kiek pablogėjo.

Saugaus eismo įgyvendinimo praktika ir atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad įvairių institucijų bendras darbas ypač svarbus, duoda teigiamų rezultatų. Todėl nutarta bendromis suinteresuotų valstybinių institucijų ir Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupijų pastangomis toliau tęsti ir plėsti šviečiamąją bei auklėjamąją veiklą saugaus eismo srityje. Numatyta toliau šviesti ir mokyti eismo dalyvius, ugdyti jų atsakomybę už savo elgesį, tarpusavio pagarbą.

•

12

2013 03 04 Lietuvos žinios

Mokslas

Vaikai geri, bet reikia jais rūpintis Psichologė prof. Rita Žukauskienė įsitikinusi, kad Lietuvoje auga geras jaunimas, tačiau kartais patys tėvai savo rankomis kuria blogą vaikų ateitį ir skiria jiems per mažai dėmesio, palyginti su kitomis valstybėmis. Vaikų elgesio ir emociniams sunkumams įtakos taip pat turi ekonominė šalies situacija.

Ar ką nors nuveikti kartu su vaiku savaitgalį yra svarbu. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimams gamtoje lėšų tikrai nereikia, - sakė psichologė. - Tačiau tėvai dažnai nelinkę klausyti patarimų ar paisyti kokių nors rekomendacijų, nors jų elgesio kitimas tikrai prisidėtų prie to, kad vaikai būtų mažiau problemiški.”

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama, kad asocialus vaikų elgesys gali būti susijęs su smurtu, kurį jie mato per televiziją ar žaisdami žiaurius, agresyvius žaidimus. Šiuo atveju prof. R.Žukauskienė neatmeta ir tam tikrų abejonių, nes gali būti, kad tie vaikai, kurie yra agresyvesni, labiau linkę ir rinktis agresyvius žaidimus.

“Veiksnių yra daug, - patikino tyrinėtoja. - Šalies ekonominė padėtis taip pat turi didelės įtakos vaikų elgesiui, jų nusikalstamumui. Užtenka pasižiūrėti statistikos rodiklius. Sunkmečio laikotarpiu maždaug iki 2004-2005 metų jaunimo nusikalstamumo kreivė augo, vėliau lyg ir sustojo, o kai ekonominės sąlygos pablogėjo, vėl ėmė kilti.”

MILDA KNIEŽAITĖ

M

ykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros profesorė R.Žukauskienė už darbų ciklą “Lietuvos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichologinės gerovės tyrimai (1997-2011)” įvertinta 2012 metų Lietuvos mokslo premija. Per ilgalaikius tęstinius skirtingo amžiaus grupių tyrimus mokslininkė siekė atskleisti, kokį poveikį žmonėms turi socialinės ekonominės transformacijos, vykstančios gerovės, sunkmečio ir ekonomikos atsigavimo laikotarpiais. Tyrimų pagrindu jau kuriama intervencinė programa teigiamoms vaikų savybėms, kompetencijai, bendravimo įgūdžiams stiprinti. Ką tik pasirodžiusioje prof.

R.Žukauskienės knygoje “Raidos psichologija: integruotas požiūris” taip pat galima rasti daug tyrimais grįstos informacijos tiek apie vaikus, tiek apie klaidas, kurias daro tėvai auklėdami juos, tiek apie jaunus suaugusiuosius.

Mokslininkė bene pirmoji Lietuvoje, bent psichologijos srityje, atliko tokius ilgalaikius tęstinius tyrimus. Jie leidžia pamatyti, kaip žmogus keičiasi per visą gyvenimą.

Išskirtiniai tyrimai dar ir tuo, kad siekiama rasti veiksnius, kuriais remiantis galima numatyti žmogaus psichologinę gerovę ar negerovę po dešimties ir daugiau metų. O numatant raidos trajektoriją, pasak prof.

R.Žukauskienės, galima situaciją valdyti. Pavyzdžiui, jei problemų kyla šeimoje dėl tėvų auklėjimo arba mokykloje dėl kokių nors priežasčių, tuos veiksnius galima keisti.

Kartu keičiant ir žmonių gyvenimus, kreipiant juos pozityvesne linkme.

Gerais ir blogais laikais Pirmasis didelis tyrimas buvo pradėtas, kaip patikslino prof.

R.Žukauskienė, dar 1996 metais ir truko daugiau kaip dešimtmetį, kasmet pakartotinai apklausiant tuos pačius daugiausia Vilniaus ir Kauno regionų vaikus - per 700 jų, gimusių iki Lietuvos nepriklausomybės. Tirta, koks tuo ekonomiškai sunkiu laikotarpiu yra vaikų nuo 10-12 iki 18 metų depresyvumas, agresyvumas, nerimo lygis, pažangumas, santykiai su bendraamžiais, tėvų auklėjimo pobūdis ir kokią įtaką tėvų elgesys su vaikais turi jų psichologinei gerovei.

Per kitą tyrimą, pradėtą 2007 metais Klaipėdos regione, apklausta daugiau kaip 2,5 tūkst. vaikų, gimusių jau nepriklausomybės metais, visai kitomis sąlygomis. Gyvenimas tais ekonomikos augimo metais taip pat buvo kur kas geresnis, todėl tyrinėtoja galėjo palyginti tokius vaikų nuo 16 iki 18 metų rodiklius kaip, tarkim, nerimastingumo ar depresyvumo lygis su panašaus amžiaus vaikų, tyrinėtų sunkmečiu, savybėmis. Antrojo tyrimo duomenimis, gerovės metais vaikai ir jautėsi geriau, ir kur kas mažiau turėjo emocinių bei elgesio sunkumų.

“Vaikų psichologinei gerovei labai didelės reikšmės turi šeimos socioekonominė padėtis, - sakė prof.

R.Žukauskienė. - Tų vaikų, kurių tėvai ilgai patiria nedarbą, gauna men-

Matuojant laimę ir gerovę Prof. R.Žukauskienės atliktų tyrimų duomenys svarbūs ir tarptautiniame kontekste, nes padeda suprasti asmens raidos unikalumą ir universalumą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka kas pajamas arba šeima rūpinasi tik vienas iš tėvų, psichologinė gerovė yra kur kas mažesnė. Žmonės labai jautrūs aplinkos pokyčiams. Ekonomiškai geresniais laikais ir jų subjektyvi gerovė yra didesnė.”

Dar vienas tęstinis tyrimas, dabar atliekamas Utenoje, skirtas vaikų nuo 16 iki 18 metų psichologinės gerovės po ekonominės krizės analizei. Laikantis labai griežtų metodologinių procedūrų atrinkta 1775 vaikų imtis leidžia daryti, kaip ir pirmųjų dviejų tyrimų atvejais, apibendrintas išvadas visos Lietuvos mastu. Tyrimas truks daugiau kaip trejus metus.

tyrimams kasmet apklausti tuos pačius asmenis, išsibarsčiusius po visą Lietuvą, būtų per brangu.”

Tai nepraktikuojama ir užsienio šalyse. Tarkim, Švedijoje atliekant tyrimus imami visi nedidelės apskrities ar miesto tais pačiais metais gimę vaikai. Taip aprėpiama visa socialinė šeimų įvairovė bei skirtingo pažangumo mokiniai, todėl galima surinkti vertingų duomenų ir daryti svarbius apibendrinimus.

“Visada gerai apmąstome, kokia grupė vaikų geriausiai atstovaus visai Lietuvai, - pabrėžė prof. R.Žukauskienė. - Kaskart po ilgų svarstymų apsisprendžiame, kurį regioną

Prof. R.Žukauskienė: “Mitai, kad paauglystė būtinai paženklinta konfliktų ir problemų, nėra teisingi.”

“Tikimės, kad tuos vaikus tirsime ir toliau, kai jie pereis į jauną suaugusiųjų amžių, - sakė prof.

R.Žukauskienė. - Lietuvoje apskritai nedaug žinoma, kaip jaučiasi jauni žmonės, kai baigia mokyklas ir pradeda savarankiškai gyventi, kas juos gąsdina ir kas stiprina. O mes per apklausas internetu pasiekiame net tuos vaikus, kurie yra, tarkim, Airijoje ar Anglijoje, ir gauname labai įdomių žinių.”

Visos Lietuvos mastu Atliekant psichologinius tyrimus labai svarbu, kad būtų galima daryti apibendrinančias išvadas. Tyrinėjant, pavyzdžiui, tik vienos mokyklos vaikus Vilniuje, būtų labai rizikinga teigti, kad tas pat būdinga Šiaulių ar Šilutės vaikams.

“Turime vieną studiją, - pasakojo mokslininkė, - kai tyrėme daugiau kaip 4 tūkst. vaikų iš visų Lietuvos rajonų, miestų bei miestelių.

Gauti duomenys leido standartizuoti metodikas. Tačiau toks tyrimas buvo vienkartinis. Tęstiniams

rinktis. Pastarajam tyrimui pasirinkome Lietuvos vidurio miestą, turintį truputį pramonės ir tiek vaikų, kad galėtume aprėpti visus. Idealiai tiko Utena. Tyrėme visus šio miesto gimnazijų moksleivius ir galime pagrįstai teigti, kad tyrimo duomenys būdingi visos Lietuvos vaikams.”

Kad nebūtų pasmerkti Tęstiniai tyrimai leidžia atskleisti, kokie veiksniai lemia, kad kai kurie vaikai turi didesnių elgesio ir emocinių sunkumų, o iš kokių veiksnių jau nuo vaikystės galima spręsti, kad žmogus gerai prisitaikys visuomenėje, jam labiau seksis. Sakysim, jei vaikas dar mokykloje įsitraukęs į kokią nors veiklą, yra savanoris, labai tikėtina, kad jis ir užaugęs bus aktyvus, geras pilietis, jausis laimingesnis.

“Mitai, kad paauglystė būtinai paženklinta konfliktų ir problemų, nėra teisingi, - mano psichologė. Daugelis mūsų vaikų yra geri, aktyvūs savanoriai, dalyvauja įvairiose veiklose, nori būti šalies patriotai.

Kas liks Lietuvoje, jei visi išvažiuos,

sako jie. Kas nors turi likti ir daryti gera savo šaliai.”

Probleminiai ir labai agresyvūs vaikai sudaro maždaug 5-7 proc. viso jaunimo. Įvairiose šalyse panašiai 3-5 proc. vaikų turi genetiškai nulemtą polinkį į agresyvumą. Tačiau ši palyginti maža dalelė padaro gana daug nusikaltimų, todėl atrodo, kad nusižengia kur kas daugiau vaikų.

“Iš tikrųjų labai liūdina, kai matai, kokių problemų vaikas turės ateityje, jei niekas su juo nieko nedarys. Jau nuo trejų metų galima pagrįstai prognozuoti, kurie vaikai turės elgesio problemų, bus labai agresyvūs pradinėje mokykloje, paauglystėje ir galų gale ateis į teisiamųjų suolą, - kalbėjo tyrinėtoja. Kita vertus, ta žinia yra labai svarbi, nes ypač agresyvaus vaiko tėvai turi gerai permąstyti savo elgesį ir nereaguoti į vaiko impulsyvumą, agresyvumą taip pat agresija. Priešingai, turi taikyti tokius vaiko elgesio reguliavimo būdus, kurie neskatintų jo pykčio ir agresyvumo.

Tėvai gali labai daug ką pakeisti.

Nėra tarsi į akmenį įkalta, kad tas vaikas jau pasmerktas.”

Ne tik šeima Asocialus elgesys, kaip pabrėžė prof. R.Žukauskienė, daugiausia susijęs su šeimos aplinka. Vaikai labai lengvai perima tėvų elgesio modelius, vertybes ir nuostatas. Iš šeimos ateina auklėjimas. Jei jis pernelyg griežtas, pernelyg didelės bausmės stiprina asocialumą ir agresyvumą.

Arba, kaip dažnai būna Lietuvoje, tėvai neskiria vaikams užtektinai dėmesio, neturi tokios kantrybės ir nuoseklumo bendraudami su vaikais kaip vakariečiai tėvai, išklausantys ir gerbiantys vaiką, atsakantys į kiekvieną jo klausimą.

“Juk tokį elgesį, kai, tarkim, mama žiūri serialą, bet neranda laiko atsakyti į vaiko klausimą, lemia tikrai ne ekonominė situacija, o pats principas, ar vaiko klausimas yra svarbus.

Tradicinis psichologinės gerovės tyrinėjimo būdas - matuoti tokias žmogaus savybes kaip depresyvumas, agresyvumas, nerimastingumas. Jei jos nėra ryškios, manoma, kad žmogus yra psichologiškai sveikas. Dar praėjusiame amžiuje ši kryptis, kaip pasakojo prof. R.Žukauskienė, buvo smarkiai sukritikuota, nes vien iš to, kad žmogus neturi ryškių sunkumų, dar negalima tvirtinti, kad jis yra laimingas.

XX amžiaus pabaigoje įsitvirtino nauja tyrimų kryptis - pozityvioji psichologija, kai žmonių klausiama apie patiriamą psichologinę gerovę ir lyginamas jų laimingumo lygis.

Mokslo premijos laureatė darbų cikle pateikiamuose tyrimuose derina abi kryptis. Pavyzdžiui, tiek per dabartinį, tiek per ankstesnį Klaipėdos regione atliktą vaikų tyrimą ne tik matuota jų “negerovė”, bet ir klausinėta apie pozityvius dalykus.

Pozityvaus gerovės išgyvenimo matavimai įtraukti ir į suaugusiųjų tyrimus. Sakysim, tiriant moterų subjektyvią gerovę bei veiksnius, kurie ją lemia, buvo apklaustos jau tam tikrą karjerą padariusios moterys (einančios vadovo pareigas ir turinčios bent penkis pavaldinius) ir domėtasi, kaip iš šeimos sulaukiama parama yra susijusi su moters pasitenkinimu savo karjera ir apskritai gyvenimo kokybe.

“Buvo labai netikėta, kad moterims, kurios užima vadovaujamas pozicijas, svarbiausia, kad vyras arba partneris jas išklausytų, su jomis kalbėtųsi, - sakė tyrinėtoja. - Tyrimo duomenis palyginus su analogiško tyrimo Švedijoje duomenimis, paaiškėjo ir toks įdomus skirtumas. Lietuvių moterų subjektyvi gerovė labiau susijusi su jų išsilavinimu ir ekonomine padėtimi, o Švedijos moterų - su šeima ir vaikais. Tai rodo, kad žmonėms svarbu pirma turėti būtiną ekonominį minimumą, tik tada ryškėja ir kiti veiksniai, susiję su psichologine gerove. Švedijoje toks minimumas tarsi natūraliai pasiekiamas, o Lietuvoje 2004 metais, kai buvo atliktas tyrimas, ekonominis augimas tik prasidėjo.”

•

2013 03 04 Lietuvos žinios

Kultūra

13

“Lilijomas”: melancholiškas meilės prisilietimas DAIVA ŠABASEVIČIENĖ

Pasaulis kupinas gražių, viltingų ir žiaurių pasakų. Vieną jų praėjusį savaitgalį papasakojo Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis “Lilijomas” pagal vengrų rašytojo Ferenco Molnaro pjesę.

Vengrų režisierius Laszlo Bagossy pristatė ne tik garsų XX amžiaus pirmos pusės Vengrijos rašytoją F.Molnarą, bet ir pademonstravo kitokį režisūrinį mąstymą, - jis leido šiuolaikiškai perskaityti dramos kūrinį.

Režisierius įsuka “Lilijomą” kaip gyvenimo karuselę, kurioje sėdime mes visi. Pirmame veiksme po lėtos ir nuoseklios eksplikacijos, pateikiančios daugybę detalių, L.Bagossy atskleidžia šiuolaikinio žmogaus pasąmonę. Žvelgiant į dabartinę lietuvių režisūros panoramą tenka pripažinti, kad “Lilijomas” yra mums naujos teatrinės kultūros kūrinys.

Spektaklyje vaidyba susipina su natūralistine būsena, o literatūrinispsichologinis teatras virsta intermedijomis. Tragikomiškos situacijos provokuoja liūdesį, kuris priverčia žiūrovus šypsotis, nes tose situacijose jie atpažįsta save.

Vieno apgaviko gyvenimas ir mirtis, septynių paveikslų priemiesčio legenda. Tokią pjesę parašė F.Molnaras, tokį spektaklį pastatė režisierius. Jis paliko aktoriams patiems atrasti niuansus, prabilti ne tiek apie dviejų žmonių meilę, kiek apie meilę žmogui apskritai. Tai neįprasta meilės istorija. Tai - gyvenimui atviro žmogaus grožio paieška, nors ji baigiasi liūdnai: ledinė Lilijomo meilės žvaigždė krinta ir sudūžta. Teatre apie atpažįstamus dalykus kalbėti sunkiausia. Kaip neregima paversti regima? “Lilijomas”, nekoketuodamas su žiūrovu, atskleidžia teatro magiją, kuri vilioja vėl į jį sugrįžti.

Scenografo G.Makarevičiaus senos gamyklos “griaučiai” atstoja ir parko aikštę, ir namus, ir skaistyklą.

Tiesiog gera būti L.Bagossy - atmosferos meistras.

Kartu su scenografu Gintaru Makarevičiumi jis sukuria tokį pasaulį, kokį retai gali išvysti net sodrių vaizdų filmuose. Čia senos gamyklos “griaučiai” atstoja ir parko aikštę, ir namus, ir skaistyklą. Ventiliacijos vamzdžiai, jų angos primena siaubo filmų objektus, galinčius tučtuojau įtraukti žmogų. Personažai scenoje pasirodo pro nišas, duris, vartus. Kai veiksmas persikelia į anapusybę, šios angos leidžia patekti į skaistyklą, pragarą ar juokingą rojų. Skaistykloje kaip tikroje karuselėje įžiebiamos įvairiaspalvių šviesų girliandos. Scenografinė aplinka sodri, o režisierius joje lengvais štrichais piešia Lilijomo pasaulį, kuriame nėra nieko atsitiktinio, kur režisūriškai apgalvotas kiekvienas krustelėjimas. Svarbiausia - tai prasmingas teatro pasaulis, ir jame tiesiog gera būti.

Nesigaili Lilijomo L.Bagossy spektaklyje naujai atsivėrė daugelis aktorių. Dainius Gavenonis, sukūręs pagrindinį Lilijomo vaidmenį, nustebino partnerystės jėga. Šalia jo ypatingą energiją skleidė partneriai, nuo jų priklausė, kaip kito Lilijomo būsena, kartais net tekstas. Nors D.Gavenonis priskiriamas aktoriams, pasižymintiems rimtumu, mąslumu, intravertiškumu, kas iš pažiūros ne visai atitinka dramoje pateiktą Lilijomo charakteristiką, per savo vidinę klausą ir gebėjimą valdyti dramaturgiją jis sukūrė herojų, ku-

D.Gavenonis, sukūręs pagrindinį Lilijomo vaidmenį, nustebino partnerystės jėga. Greta - Juliją vaidinanti M.Polikevičiūtė. / Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos ris leido spektakliui prabilti apie beribę žmogaus sielą. Apie tai, kaip net pačiame “kiečiausiame” kūne plaka tyrai meilei atvira širdis. Nors režisierius Lilijomo nesigaili ir netampa jo advokatu, visa šio personažo gyvenimo istorija spinduliuoja paprasto žmogaus grožį.

Fičuras - spektaklio atgaiva Spektaklį sudaro atskiros scenos, leidžiančios aktoriams skleisti savo kuriamų veikėjų pasaulį. Ryškiausias tarp jų - Marius Repšys. Aktoriaus organika - Dievo dovana, tačiau “Lilijome” jo sukurti trys skirtingi charakteriai atskleidžia turimo talento esmę. M.Repšys - maksimalistas, nepailstantis improvizatorius, be to, kaip reta turi humoro jausmą. Jo Fičuras yra viso spektaklio atgaiva. Aktorius nekopijuoja savo ankstesnių vaidmenų, o tiesiog kiekvieną mizansceną papildo tokiomis detalėmis, kurios ne tik subrandina personažus, bet ir leidžia jiems tapti išskirtiniams.

Sukčius Fičuras M.Repšio kūne pasirodo kaip žaviausias sukčius pasaulyje. Per antrą premjerą scenoje, kai Fičurą ir Lilijomą netikėtai užklum-

pa Lindzmanas, jis peiliuką paslepia ne už nugaros, o tiesiog įsikiša į užpakalį. Kol Lilijomas su Lindzmanu aiškinasi, žiūrovas mato Fičurą, vizginantį savo žvilgančią “uodegytę”.

M.Repšio Fičuras - tikras velniukas, iššokęs iš gotikinių paveikslų. Ir visai nepiktas, net mielas. Kai Fičuras meluodamas sako esąs fortepijono mokytojas, supranti, kad jis groja didelio artisto instrumentu.

scenos aktorėms nesunkiai sekasi plėtoti savo personažų istorijas. M.Polikevičiūtės Julija - visos žmogiškos meilės įkūnytoja, ji kuria vaidmenį iš smulkiausių detalių. T.Vaškevičiūtės Marija moterišku kvailumu, plačia šypsena, atviru žvilgsniu, raiškiu balsu sukuria praturtėjusios prasčiokės paveikslą. Puiki T.Vaškevičiūtės ir Algirdo Gradausko partnerystė. Jo Bibas Bibukas nėra pigaus grotesko ar far-

Režisierius L.Bagossy įsuka” Lilijomą” kaip gyvenimo karuselę, kurioje sėdime mes visi. Šmaikščios jaunos būtybės Spektaklio atmosferą tiksliai atskleidžia dviejų draugių Julijos ir Marijos susitikimo scena. Miglė Polikevičiūtė ir Toma Vaškevičiūtė, viena kitą papildydamos, sukuria šmaikščius dviejų jaunų būtybių paveikslus.

Iš pažiūros gan atgrasų Lilijomą jos bando suvilioti savo “nemokšiškumu”, primityvumu. Merginų duetas, kartais net sinchroniški judesiai tampa tokie atpažįstami, kad imi regėti ne abstrakcijas, o kaimo tipažus, ir publika juos greitai pamilsta. Po šios

so išraiška. Aktorius kaip niekada anksčiau tiksliai jaučia ribą tarp charakterio ir komiškumo, todėl Bibą galima vertinti kaip vieną įdomiausių jo vaidmenų.

“Ten” visi būsime lygūs Vaiva Mainelytė vaidina nuolat tarškančią fotografijos studijos savininkę Holundernę, o Skaistykloje - Dangaus policininkę. Šie vaidmenys aktorės dėka tampa maloniai atpažįstami ir šilti. Labai graži paskutinė scena, kai ji it dangiškų bur-

tų lazdele pamojusi ištraukia iš užančio paskutinį cigariuką Lilijomui.

Nelė Savičenko griežtosios Muškatnės nepavertė bejausme būtybe: atsisveikinimo su Lilijomu scenoje ji pravirksta mylinčios moters ašaromis. Tarkime, Julija savo meilę kartu su suglamžyta nosine įbruka mirusiam Lilijomui į švarko kišenėlę, prieš tai į ją nusišnypštusi, o Muškatnė atvirai išgyvena savo sielvartą.

Sauliui Balandžiui patikėti net keli nemaži vaidmenys. Jis ir Policininkas, ir Daktaras, ir Skaistyklos valdovas, sprendžiantis nusidėjėlių likimą.

S.Balandžio karalystė - lyg spektaklis spektaklyje, kuriame pomirtinis personažų gyvenimas toks pats realus, kaip ir žemiškasis. Šioje scenoje režisierius sąmoningai supainioja personažus, taip primindamas, kad “ten” visi būsime lygūs ir kad mūsų gyvenimas anapus nebus išlaisvintas iš nuodėmių - antraip “būtų labai lengva būti žmogumi”.

Arvydas Dapšys taip pat sukūrė tris skirtingus, išraiškingus, humoro nestokojančius žemės ir dangaus gyventojus. Skaistykloje jo poniškai apsitaisęs daktaras Reichas, dėl skolų nusišovęs ne iš bet ko, o iš revolverio “Webly Scott”, tampa panašus į nebylaus kino personažą.

Scenografo talento unikalumas G.Makarevičiaus scenovaizdis - senos gamyklos interjeras, nostalgišką šypseną keliantys butaforiniai daiktai ir rekvizitas (arklys, lėktuvas, Dievo akis) - įkūnija šio ir ano, pomirtinio, gyvenimo būtį, skatina vėl galvoti ne tik apie “Lilijomo” išmonę, bet ir apie scenografo talento unikalumą. Tokio funkcionalaus scenovaizdžio gali pavydėti kiekvienas režisierius.

Kaip kostiumų dailininkė debiutuojanti Dovilė Gudačiauskaitė sukūrė paprastus, tiksliai veikėjus charakterizuojančius drabužius, kurie padeda aktoriams kurti kokybiškai naujus vaidmenis. Gintaro Sodeikos muzika - neatsiejama šios linksmai liūdnos pasakos dalis. Jos grožis atsiskleidžia skaistykloje, kai dangišką giesmę užgieda angelo sparnais papuošta jaunoji aktorė Adelė Teresiūtė, netrukus suvaidinusi ir Lilijomo dukrą Luizą. Ji, nors ir neatpažinusi trumpam į žemę sugrįžusio tėvo, širdimi pajunta mylimo žmogaus prisilietimą.

•

14

2013 03 04 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai KUKLŪS REZULTATAI

“Žalgiris” griebiasi šiaudo

Švedijos mieste Geteborge vykusiame uždarų patalpų Europos lengvosios atletikos čempionate nė vienam Lietuvos sportininkui nepavyko patekti į geriausiųjų dešimtuką. Vyrų šuolių į tolį varžybose šeštadienį 21 metų Tomas Vitonis nušoko 7,56 m ir bendrojoje įskaitoje užėmė 18 vietą. 23 metų Dariaus Aučynos rezultatas - 7,38 m, jis liko 23-ias. 19-metė trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė kvalifikacinėse varžybose nušoko 13,53 m ir bendrojoje įskaitoje užėmė 14 vietą tarp 21 dalyvės. “Šiandien Europoje esu 14-a, bet rytoj jau būsiu pirma. Tai - pamatai ateičiai.

Teko varžytis su dalyvėmis, kurios yra mano mamos amžiaus”, - sakė geriausią rezultatą iš lietuvių pasiekusi D.Dzindzaletaitė. Kitiems mūsų atletams Geteborge sekėsi prasčiau.

Rutulio stūmikas Rimantas Martišauskas aplenkė tik vieną varžovą (17,37 m) ir buvo 23-ias, o vyrų trišuolio varžybose dalyvavęs D.Aučyna (15,27 m) liko paskutinis, 21-as.

“Žalgirio” (priekyje - D.Lavrinovičius) viltis Eurolygoje dar gyva. / AFP/Scanpix nuotrauka

Šeštadienį sužaistos trejos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono rungtynės. Per jas pergales iškovojo aikštelių šeimininkai: “Šiauliai” Vilniaus “Sakalai” 89:69 (21:16, 21:15, 20:24, 27:14); Kėdainių “Nevėžis” “Palanga Triobet” 69:68 (18:18, 20:15, 16:23, 15:12); Utenos “Juventus” Pasvalio “Pieno žvaigždės” 71:66 (15:13, 22:16, 11:16, 23:21).

VILMANTAS REMEIKA

(rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, laimėtos rungtynės, procentais): 1. Žalgiris 9 9 0 100 2. Prienai 15 13 2 87 3. Neptūnas 15 12 3 80 4. Lietuvos rytas 8 6 2 75 5. Juventus 16 9 7 56 6. Pieno žvaigždės 15 8 7 53 7. Šiauliai 15 8 7 53 8. Nevėžis 16 8 8 50 9. Lietkabelis 16 5 11 31 10. LSU-Baltai 15 4 11 27 11. Sakalai 16 4 12 25 12. Palanga Triobet 16 0 16 0 LŽ

E GRUPĖ Malagos “Unicaja” - Kauno “Žalgiris” 67:83 (19:16, 12:22, 25:21, 11:24).

K.Simonas 13, L.Zoričius 12, S.Vidalis 10, T.Urtasunas ir F.Vazquezas - po 8, M.Williamsas 7, A.Lima 6, E.Calloway 3; M.Kuzminskas 15 (8 atk. kam.), O.Lafayette’as 14, T.Dardenas 9, K.Lavrinovičius ir M.Popovičius - po 8, D.Lavrinovičius ir M.Delašas - po 7, D.McGrathas 6, R.Kaukėnas 5, R.Javtokas 4.

Techniniai rodikliai: dvitaškiai: 19/35 (54 proc.) ir 18/35 (51), tritaškiai 7/27 (25) ir 11/23 (47), baudų metimai 8/13 (61) ir 14/18 (77). Atkovoti kamuoliai 36 ir 33, rezultatyvūs perdavimai 14 ir 14, klaidos 15 ir 11, perimti kamuoliai 8 ir 5, blokai 4 ir 1.

Maskvos CSKA - Berlyno “Alba” 80:65.

Atėnų “Panathinaikos” - Stambulo “Anadolu Efes” 75:62.

Madrido “Real” - Bambergo “Brose Baskets” 76:73.

TURNYRO LENTELĖ

LKL BATALIJOS

TURNYRO LENTELĖ

STATISTIKA EUROLYGA

Prie sienos priremti Kauno “Žalgirio” krepšininkai baltos vėliavos dar nekelia. Lietuvos čempionai Ispanijoje 83:67 palaužė Malagos “Unicają” ir išsaugojo viltį patekti į Eurolygos turnyro ketvirtfinalį.

Tai buvo ketvirta kauniečių pergalė per devynis turus. E grupėje “Žalgiris” užima 5 vietą, o iki ketvirtosiose pozicijos ir Atėnų “Panathinaikos” skiria dvi pergalės.

Tokį atsilikimą būtina likviduoti per likusius penkis turus.

Išliko kovingi Rungtynės Malagoje kauniečiams prasidėjo sunkiai. “Unicaja” kontroliavo situaciją ir pirmavo 17:7, 24:16. Tačiau “Žalgiris” netrukus įsivažiavo ir 15 minutę po taiklaus Donnie McGratho tritaškio persvėrė rezultatą - 26:24. Atkakli kova vyko iki ketvirto kėlinio

pradžios. Tuomet “Žalgiris” spurtavo 10:0 ir nutolo 69:58, o po Marko Popovičiaus metimo Ispanijos komanda kapituliavo - 76:60.

Kauniečių treneris Joanas Plaza gyrė savo žaidėjus, iškovojusius pergalę: “Didžiuojuosi jais. Vyrai išlieka susikaupę ir kaunasi aikštelėje nepaisydami sunkios klubo padėties. Ši pergalė labai svarbi, nes prieš tai kelerias rungtynes pralaimėjome labai mažu skirtumu. Bet komanda nepalūžo.”

Kitame ture “Žalgiris” vėl susitiks su Ispanijos klubu. Ketvirtadienį Kaune laukia akistata su Madrido “Real”, kuriam išvykoje pralaimėta 74:75. “Kova dėl bilieto į ketvirtfinalį dar nebaigta. Mes kovosime iki paskutinių rungtynių ir tikiu, kad savo tikslą pasieksime”, - teigė J.Plaza.

Pirmi grupėje Didžiausi “Žalgirio” iššūkiai Eurolygoje dar tik laukia, tuo metu VTB Jungtinės lygos pirmenybėse kauniečiai jau gali ramiai rengtis atkrintamosioms kovoms. Penktadie-

nį žalgiriečiai žaidė Malagoje, o jau vakar rungtyniavo Čekijoje ir čia 90:84 (23:17, 21:22, 27:23, 19:22) įrodė savo pranašumą prieš Nymburko ČEZ krepšininkus. Čekijoje 15 taškų prie pergalės prisidėjo Oliveris Lafayette’as, po 10 taškų pelnė net penki žaidėjai D.McGrathas, M.Popovičius, Darjušas Lavrinovičius, Mindaugas Kuzminskas, Rimantas Kaukėnas ir Kšištofas Lavrinovičius. ČEZ ekipai 20 taškų pelnė Radoslavas Rančikas, 15 - Demondas Carteris.

Kauno klubas Jungtinėje lygoje per 16 rungtynių iškovojo 15 pergalių. Laimėjimas Nymburke lėmė, kad “Žalgiris” reguliariajame sezone užsitikrino pirmąją vietą B grupėje, nes pagrindinis kauniečių konkurentas Maskvos CSKA (12 pergalių ir 3 pralaimėjimai) vakar svečiuose 68:70 nelauktai pralaimėjo “Nižnij Novgorod” komandai. “Žalgiris” įveikė CSKA abu kartus.

Kauniečiai, tapę B grupės nugalėtojais, praleis pirmąjį atkrintamųjų varžybų etapą.

Pirmasis trofėjus - į sostinę VILMANTAS REMEIKA

Vilniaus “Žalgirio” futbolininkai iškovojo pirmąjį sezono titulą Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Supertaurę.

Pirmąjį sezono trofėjų “Žalgiriui” lėmė M.Kuklio įvartis. / Sauliaus Čirbos nuotrauka

Šeštadienį Marijampolėje vykusiose Supertaurės rungtynėse “Žalgiris” po pratęsimo 1:0 palaužė Lietuvos čempionus Panevėžio “Ekraną”. Dvikovos metu žalgiriečiai turėjo iniciatyvą, tačiau ją įvarčiu pavertė tik per pratęsimą. 102 minutę pergalingą įvartį pelnė saugas Mantas Kuklys.

“Rungtynių pradžioje žaidėme nervingai, tačiau po to įsivažiavome ir demonstravome sau įprastą futbolą. Sukūrėme daugiau progų pasižymėti, todėl buvome vertesni pergalės”, - tvirtino M.Kuklys. Pergalingą įvartį jis dedikavo prieš dvi savaites pasaulį išvydusiam sūnui.

Nugalėtojų treneris iš Lenkijos Marekas Zubas džiaugėsi komandos fiziniu pasirengimu: “Dar anksti kalbėti apie žaidimo kokybę. Tačiau net dvi valandas trukusiose rungtynėse atsiskleidė mūsų geres-

(pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis) 1. Real 8 1 675:619 2. Anadolu Efes 7 2 647:624 3. CSKA 6 3 727:661 4. Panathinaikos 6 3 640:642 5. Žalgiris 4 5 676:636 6. Unicaja 4 5 654:679 7. Alba 1 8 595:681 8. Brose Baskets 0 9 669:741

JUNGTINĖ LYGA B GRUPĖ (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, laimėtos rungtynės, procentais) 1. Žalgiris 16 15 1 94 2. CSKA 15 12 3 80 3. Lokomotiv-Kuban 16 12 4 75 4. VEF 16 10 6 63 5. Nižnij Novgorod 16 9 7 56 6. Triumf 16 8 8 50 7. ČEZ 15 5 10 33 8. Jenisej 16 5 11 31 9. Neptūnas 16 2 14 13 10. Minsk 16 1 15 6

Skaudžią nesėkmę patyrė kita grupės komanda Klaipėdos “Neptūnas”. Vakar klaipėdiečiai Rusijoje net 36 taškų skirtumu 48:84 (15:24, 7:27, 18:12, 8:21) pralaimėjo Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” ekipai. Nugalėtojams Mantas Kalnietis pelnė 14, o Simas Jasaitis - 9 taškus. “Neptūno” ekipoje išsiskyrė Deividas Gailius (10 tšk.) ir Valdas Vasylius (9).

•

STATISTIKA nis fizinis pasirengimas. Manau, kad sezonui pasirengėme labai gerai.” Žiemą šalies čempionų Panevėžio “Ekrano” komandoje įvyko daug permainų. Ekipą paliko bene pusė pagrindinės sudėties žaidėjų, o juos pakeitusiems nelengva demonstruoti aukštą lygį. Nepaisant to, “Ekrano” trenerio Valdo Urbono naujokai nenuvylė: “Per pratęsimą rinkomės gynybinę taktiką, nes norėjome išlaikyti lygiąsias ir išplėšti pergalę baudinių serijoje. Žaidimo kokybė paliko neblogą įspūdį. Skeptikams įrodėme, kad galime žaisti ir kovoti.” “Žalgirio” persvara Supertaurės rungtynėse galėjo būti ir didesnė. Porą kartų po vilniečių smūgių kamuolys sudrebino “Ekrano” vartų virpstą ir skersinį. O dar vieno “Žalgirio” įvarčio neįskaitė žioplai suklydę teisėjai. Po Kamilio Bilinskio smūgio kamuolys kirto vartų liniją ir atsimušęs į geležinę vartų konstrukciją grįžo į aikštę. Kol žalgiriečiai džiaugėsi įvarčiu, FIFA kategorijos arbitras Gediminas Mažeika, pasitaręs su asistentu Sauliumi Karka, įvarčio neįskaitė.

Rungtynėse netrūko ir daugiau aistrų. Pratęsimo pabaigoje Panevė-

Panevėžio “Ekranas” - Vilniaus “Žalgiris” 0:1 (0:0). Marijampolė, 2 100 žiūrovų. Teisėjas - Gediminas Mažeika (Kaunas). Įvartis - Mantas Kuklys (102).

“Ekranas”: T.Kauneckas, V.Slavickas, G.Tomkevičius, O.Reyesas, R.Pilotas (91’ E.Girdvainis), A.Vertelis (75’ T.Markevičius), U.Umeh (78’ I.Kozlovas), A.Kučys, D.Petrauskas (62’ D.Norvilas), V.Kavaliauskas, A.Buinickis (66’ E.Varnas). “Žalgiris”: A.Bražinskas, E.Vaitkūnas, A.Jankauskas, L.Peričius, G.Freidgeimas, V.Šilėnas (80’ V.Gercas), P.Janušauskas (68’ M.Kuklys), P.Komolovas (101’ T.Kanai), R.Leliūga (46’ R.Radavičius), A.Švrljuga (46’ J.Wilkas), K.Bilinskis. Įspėti - V.Šilėnas, R.Pilotas.

žio komandos žaidėjai ėmė reikalauti 11 m baudinio, G.Mažeikai įrodinėdami, kad varžovai gindamiesi sužaidė ranka. Teisėjas su tuo nesutiko, o keiksmais prapliupusiems ekraniečiams Aurimui Kučiui ir Tadui Markevičiui jau po finalinio švilpuko parodė raudonąsias korteles. Tačiau abu žaidėjai galės žaisti pirmosiose A lygos rungtynėse šeštadienį su Alytaus “Dainava”, nes kortelės Supertaurės ir čempionato varžybose nesumuojamos.

•

2013 03 04 Lietuvos žinios

Pramogos

15

T.Ė.T.Ė. apdovanojimams parako netrūko Šeštadienio vakarą alternatyviosios muzikos apdovanojimai T.Ė.T.Ė. savo sūnums ir dukroms išdalijo dar “benzinu kvepiančius pjūklus”. Sostinės menų fabrike “Loftas” apdovanojimai surengti antrą kartą.

VIKTORIJA SINICAITĖ

T.Ė.T.Ė. 2012 LAIMĖTOJAI

P

Metų debiutas - “Tie geresni” Metų albumas - Markas Palubenka “No Fun In 101” Metų vaizdas - “Deeper Upper” “In The Sands Of A Desert” Metų charizma - Dominykas Vaitiekūnas (“Liūdni slibinai”) Metų rokas - “Garbanotas bosistas” Metų hiphopas - Lilas Metų metalas - “Awakening Sun” Metų etno - “Spanxti” Metų “punk” - “Lucky Strike” Metų funkas - “Saulės kliošas” Metų eksperimentinė grupė “Avaspo” Metų elektro - “Golden Parazyth” Metų festivalis - “Satta Outside” Metų DJ komanda - “Baltic Balkan” Metų muzikos skleidėjas - Music.lt Tautos balsas - “Tie geresni”

ernai T.Ė.T.Ė. krikštatėvio Viliaus Alesiaus idėja suteikti sceną alternatyviosios muzikos kūrėjams, kurie nebuvo vertinami muzikinių apdovanojimų M.A.M.A. komisijos, sulaukė ažiotažo ir didžiulio palaikymo. Šį kartą klausytojų susirinko kur kas mažiau, šalti eilėje prie durų neteko, tačiau apdovanojimams parako netrūko.

Juk repas nemirė Šį kartą lietuviškas repas valdė, ir tikrai ne veltui. Vaikinų hiphopo grupė “Tie geresni” į sceną kilo ne kartą. Pirmiausia grupė ėjo atsiimti “pjūklo” už “Metų debiutą” - šioje nominacijoje jie varžėsi su naujuoju projektu “Kurak”, grupe “The Perfect Pill” ir jauna, talentinga, išskirtinio vokalo atlikėja Gjan. Kildami į T.Ė.T.Ė. sceną antrą kartą “Tie geresni” įrodė, kad nors kol kas yra debiutantai, jų muzikos gerbėjų pakankamai, kad pelnytų “Tautos balso” “pjūklą”. “Tie geresni” buvo viena koncertuojančių grupių. Vaikinai akivaizdžiai ir aiškiai išreiškė idėjas, kuriomis tiki ir kurias nori perteikti - minčių laisvė, nepriklausymas “robotukų armijai”, savarankiškas mąstymas. Įdomų pasirodymą surengė “Metų hiphopo” laimėtojas Lilas, jis nominacijoje nurungė T.Ė.T.Ė. apdovanojimų vakaro favoritus “Tie geresni”, grupę “Garazhe nerūkoma” ir net Lietuvos hiphopo veteranus “G&G sindikatą”. Vaikinas surengė tikrą šou, per pasirodymą jis vilkėjo tramdomuosius marškinius, o kiti grupės nariai pasipuošė baltai.

Matyt, tai buvo sąsajos su Lilo daina “Psycho”.

Kodėl lojo V.Bareikis Alternatyviosios muzikos gerbėjų šventė prasidėjo nuo DJ Mamanios ir būgnininko Josho McClungo dueto “Yoko Mono”. Jie iš karto teigiamai paveikė publiką. Energingą ir dinamišką pasirodymą papildė Pushaz, jis dar labiau išjudino susirinkusiuosius. Manau, tai buvo vienas geriausių vakaro pasirodymų. Muzikantai tiksliai žinojo, ką daro, kad nustebintų savo klausytojus, - pasikvietė Pushaz, pasirodė preciziškai ir davė gero “draivo” vakaro pradžiai. Niekas nebūtų taip tikęs T.Ė.T.Ė. apdovanojimų pradžiai kaip “Yoko Mono”.

Tęsiant komplimentus, savo pasirodymus visuomet iki galo puikiai atliekantis Vidas Bareikis T.Ė.T.Ė. vakarą pristatė visiškai naują dainą “Žmogus, bet šuo”. Galų gale jis privertė dainuoti publiką ir pradėjo pats loti. Muzikanto pasirodymai visuomet perauga į aktorinius performancus, kurie atrodo keisti, bet kartu traukia, yra įdomūs, netikėti.

Nauja daina į “Loftą” susirinkusiuosius apdovanojo ir grupė “Karma”, visai neseniai išleidusi savo pirmąjį albumą “Užsimerksiu”.

Grupės albumas buvo nominuotas “Metų albumo” kategorijoje, tačiau “pjūklą” gavo Markas Palubenka už savo pirmąjį albumą “No Fun In 101”. Markas buvo apdovanotas ne tik T.Ė.T.Ė. komisijos, bet ir M.A.M.A.

Vilniaus menų fabrike “Loftas” antrą kartą surengti alternatyviosios muzikos apdovanojimai.

Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Metų didžėjais pripažinti “Baltic Balkan” komanda.

“Geriausio muzikinio proveržio” bei “Geriausios alternatyvos” nominacijose. Atsiimdamas apdovanojimą T.Ė.T.Ė. scenoje Markas prašė leisti padėkoti, ko neleido M.A.M.A. apdovanojimų vedėjai.

Vakaro vedėjų - “Trupė liūdi” nario Šarūno Banevičiaus ir Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Viačeslavo Mickevičiaus - dialoguose netrūko šmaikštumo bei kandžios ironijos.

Jie ne tik lengvai šaipėsi vienas iš kito, tačiau jų strėlės skrido į populiariąsias Lietuvos merginų grupes, M.A.M.A. apdovanojimus. Taip pat liko nepamirštas praėjusių metų įvykis - metalo grupės “Mandragora” nario nevykęs šuolis į publiką nuo T.Ė.T.Ė. scenos.

•

Publika mėgavosi vakaro muzika.

“Tie geresni” pagerbti už debiutą ir gavo “Tautos balso” apdovanojimą.

Metų rokerį “Garbanotą bosistą” apdovanojo “Anties” lyderis Algirdas Kaušpėdas (kairėje).

Hiphopo atlikėjas Lilas per pasirodymą vilkėjo tramdomuosius marškinius.

“Avaspo” pagerbti už eksperimentą. Prizą atsiėmė Gabrielė Labanauskaitė.

16

2013 03 04 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai NAMAI, PATALPOS PARDUODA

IŠNUOMOJAMOS

Pusę medinio namo (45 kv. m, yra vanduo, kanalizacija, 8,5 a žemės, šildymas krosnimi, kaina - 100 000 Lt). Vilnius, tel.: 8 677 31 900, (8 5) 260 2979.

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

BUTAI KEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r., Paberžės sen.

Tel. 8 675 09 270.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt).

Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 168 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

GYVŪNAI PARDUODA

Berno zenenhundų veislės šuniukus.

Tel. 8 698 80 199.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios www.lzinios.lt

REKLAMA Tel.:

249 2166, 249 2173.

Faksas:278 4104. reklama@lzinios.lt

PRANEŠIMAI

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 5 Data: 2013 03 01 EUROJACKPOTAS - 61 693 473 Lt 19 28 29 34 44 Papildomi skaiãiai 1 5 5 + 2 skaiãiai 61 693 473 Lt (0 priz.)

5 + 1 skaiãius 13 86 988 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 180 308 Lt (0 priz.)

4 + 2 skaiãiai 10 402 Lt (0 priz.)

4 + 1 skaiãius 841 Lt (2 priz.)

4 skaiãiai 393 Lt (2 priz.)

3 + 2 skaiãiai 206 Lt (8 priz.)

3 + 1 skaiãius 81 Lt (127 priz.)

2 + 2 skaiãiai 53 Lt (145 priz.)

3 skaiãiai 51 Lt (152 priz.)

1 + 2 skaiãiai 33 Lt (748 priz.)

2 + 1 skaiãius 28 Lt (1728 priz.)

Prognozò: Eurojackpotas - 72 mln. Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4040 Data: 2013 03 01 DIDYSIS PRIZAS - 213 979 Lt

Parduodu naujus „Kosmodick Clasik“ rinkinius stuburui (kaina - 120 Lt), naujus dažų purkštuvus „Point Zoom“ (kaina 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

04 12 16 20 27 29 + 28 6 skaiãiai 213979 Lt 5+1 skaiãius 1028 Lt 5 skaiãiai 407 Lt 4+1 skaiãius 137 Lt 4 skaiãiai 13 Lt 3+1 skaiãius 5 Lt 3 skaiãiai 3 Lt 2+1 skaiãius 2 Lt

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus elektrošokus (kaina 150 Lt), orinius pistoletus (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403. ĮVAIRŪS

UAB „Lietuvos žinios“ akcininkams Uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos žinios“, juridinio asmens kodas 122220740, registruotos buveinės adresas Vykinto g. 14, Vilnius (toliau - Bendrovė), informuoja, kad 2013 m. kovo mėn. 1 d.

Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, išleidžiant 6 205 049 vnt. nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų emisiją. Vienos akcijos emisijos kaina 1,00 litas, numatomų išleisti akcijų bendra emisijos kaina 6 205 049 litų.

Asmenys, esantys Bendrovės akcininkais 2013 m. kovo mėn. 1 d. (toliau - Teisių apskaitos diena) pabaigoje, pasinaudodami pirmumo teise, gali visi bendrai įsigyti ne daugiau kaip iš viso 6 205 049 vienetus nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų, sudarydami akcijų pasirašymo sutartis. Akcijų pasirašymo sutartimi kiekvieno akcininko maksimalus galimas pasirašyti akcijų skaičius yra proporcingas nominaliai vertei Bendrovės akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklausė Teisių apskaitos dienos pabaigoje.

Naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo laikotarpis - 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo šio pranešimo apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti Bendrovės akcijų viešo paskelbimo dienraštyje.

Naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo sutartis bendrovės akcininkai gali sudaryti Bendrovėje, adresu: Vykinto g. 14, Vilnius, darbo metu (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 9.00 val. iki 16.00 val., penktadieniais nuo 9.00 val. iki 14.00 val.).

Užs. LM-2327 Informacija apie UAB „Metals Mark“ atliekų surinkimo ir tvarkymo atrankos išvadą dėl poveikio vertinimo 2013 m. vasario 28 d.

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB“Metals Mark“, Plento g. 28A-4, Kaunas.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - atliekų surinkimas ir tvarkymas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Meškonių k., Dumsių sen., Jonavos r.

4. Atsakingos institucijos: Kauno aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada - atliekų surinkimo ir tvarkymo veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Kauno RAAD 2013 02 26 raštas Nr. 14(PAV)-D2-546).

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Metals Mark“, Plento g. 28A-4, Kaunas, tel. 8 612 99 000 (kontaktinis asmuo - direktorius Rolandas Kreivėnas).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Kauno RAAD, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 30 26 06, faksas (8 37) 32 08 54 per 20 darbo dienų nuo šio informacinio pranešimo paskelbimo dienos.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima darbo dienomis Kauno RAAD, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 30 26 06, faksas (8 37) 32 08 54 arba kreiptis į PAV dokumentų rengėją UAB „Metals Mark“, Plento g. 28A-4, Kaunas, per 10 darbo dienų nuo šio informacinio pranešimo paskelbimo dienos.

Užs. R-131

Informacija apie mokslo paskirties pastato (8.11) Saulėtekio al. 9 Vilniuje statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės užsakovas: Vilniaus Universitetas, Universiteto g. 3, 01513 Vilnius, tel. (8 5) 2687001, faks. (8 5) 268 7009.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Mokslo paskirties pastato (8.11) statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Saulėtekio al. 9, Vilniaus m. Vilniaus apskr.

Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: 2013-02-28 raštu Nr.(38-4)-VR-1.7-1095 LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima galima: Vilniaus Universitetas, Universiteto g. 3, 01513 Vilnius, tel. (8 5) 2687001, faks. (8 5) 268 7009.

Pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente – A. Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389.

Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente – A. Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389. UAB „Sweco Lietuva“, V. Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 6573, faks.: (8 5) 261 7507 R-133 el. p. ausra.juneviciute@sweco.lt.

TELELOTO lošimo Nr. 882 (2013 03 03) Lentelė - 1 000 000 (1 x 1 000 000) Lt Įstrižainės - 10 Lt Eilutė - 3 Lt Keturi kampai - 2 Lt 60 64 66 24 21 67 13 02 35 04 52 54 72 59 05 39 57 42 20 71 07 73 50 51 58 19 03 55 33 61 09 28 32 30 41 25 68 48 46 11 53 34 65 56 29 16 Papildomi prizai: Nissan Qashqai (TV) Reda Bartusevičienė Nissan Qashqai (TV) Sergejus Nikandrov Nissan Qashqai (TV) Vaidas Burba Nissan Qashqai 0475472 Nissan Qashqai 0135892 LED televizoriai “Orion” (PIF-22-DLED) 068*422, 040*737, 003*173 Muzikos centrai su DVD “Samsung” 091*102, 098*234, 040*106 Planšetiniai kompiuteriai “Lark” 065*509, 076*752, 082*637 Skalbimo mašinos “Beko” 094*756, 032*143 Greitpuodžiai “Abert” 069*148, 101*807, 057*062 Kavos servizai “Astra” 031*297, 060*133, 057*759

Planšetiniai kompiuteriai “Goclever” 072*993, 035*552, 020*150 GPS navigatoriai “Manta” 056*203, 009*936, 070*911 LED televizoriai “Orion” (TV22FBT981) 047*338, 089*293, 026*632 Šaldytuvai “Beko” 040*252, 054*296 Kavos aparatai “Delonghi” 051*977, 056*194 Keptuvių rinkiniai “Tefal” 10**238 Bulvių tarkavimo mašinos “Migiris” 07**527 Cikloninės krosnelės “LR” 00**978 Satino patalynės komplektai 09**003 Fotokameros “Samsung” 05**671 Ėriuko vilnos antklodės “Verona” 01**400 Krištolo taurės “Longchamp” 01**784 5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) Dalia Veverskienė iš Jurbarko r.

5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) Regina Aleksienė iš Telšių 5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) Vytautas Sakalauskas iš Raseinių 5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) Vida Petraitienė iš Akmenės 5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) Algis Jasiulionis iš Utenos 5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) Aldona Gaižauskienė iš Kauno 5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) Ona Tamaševičienė iš Kėdainių 5000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) Ona Teresė Ancuta iš Kauno Pakvietimai į TV: 085*725, 073*292, 065*221.

Prognozė: Aukso puode bus 200 000 Lt www.olifeja.lt

2013 03 04 Lietuvos žinios

Renginiai

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 6 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras ir solistas ir dirigentas Maksimas Rysanovas (altas, Ukraina, Didžioji Britanija) 9 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Natalia Trull (fortepijonas, Rusija). Dirigentas Robertas Šervenikas

Parodos 8 d. 18 val. Ansamblio “Jonis” šventinis koncertas “Tavo širdies šypsena” KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA 7 d. 19 val. Miuziklas “Muzikos garsai” 8 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Gregorian” 11 d. 17 val. Koncertas “Lietuva, kylanti iš naujo”.

Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Klaipėdos choras “Aukuras”, Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), Olegas Ditkovskis, Saulius Bareikis (vokalas, gitara), Andrius Kulikauskas (klavišiniai, akordeonas), Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai Valentinas Masalskis ir Nijolė Sinkevičiūtė, Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleivės

ŠIAULIAI

10 d. 12 val. Koncertas šeimai “XXIII nepriklausomybės pavasaris”. Dalyvauja berniukų ir jaunuolių choras “Ąžuoliukas”, Čiurlionio kvartetas, Liudas Mikalauskas (bosas), Jovita Jankelaitytė (sopranas), Molėtų kultūros centro vokalinis ansamblis “A Cappella”. Dirigentas Darius Polikaitis (JAV) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 10 d. 16 val. Koncertuoja Algimantas Peseckas (smuikas), Vilija Peseckienė (smuikas), Dainius Peseckas (smuikas) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas) VILNIAUS ARKIKATEDRA BAZILIKA 10 d. 14 val. Sakralinės muzikos valanda. Dalyvauja Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras “Dagilėlis” ir Bernardas Vasiliauskas (vargonai) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 9 d. 12 val. Koncertas “Vėjo laiškai”. Dalyvauja Vilniaus teatro “Lėlė” aktoriai ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigetas Ričardas Šumila VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 5 d. 17 val. Rusų romansų mylėtojų Lietuvoje draugijos “Melos” vakaras 5 d. 18 val. Dzūkų vakare - dzūkų džiazo improvizacijos. Dalyvauja saksofonininkas Tomas Čiukauskas 8 d. 18 val. Koncertas iš ciklo “Agata gyvai”.

Dalyvauja džiazo kvintetas “Kaf kaf” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 8 d. 19 val. Koncertuoja Vilniaus choras “Jauna muzika”, Indrė Jurgelevičiūtė (džiazo vokalas), Nora Petročenko (mecosopranas), Rima Chačaturian (fortepijonas). Dirigentas Erikas Westbergas (Švedija) KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT 7 d. 19 val. Koncertas “Barokas be perukų”. Dalyvauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankūnatė (vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas) MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB” 7 d. 19 val. Gyvo garso muzikinė išpažintis “Kartokite: myliu” 9 d. 19 val. Koncertuoja Rusijos roko grupė “Orkestras” su Svetlana Surganova VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA

KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 7 d. 18 val. “Moteris Saulė 2012” rinkimai ir gyvo garso koncertas “Hit paradas” ŠIAULIŲ ARENA

8 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas “50 metų scenoje” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. Pauliaus Stalionio koncertas “20 metų kūrybiniam kely” 8 d. 17 val. “Santarvės” vidurinės mokyklos šokių būrelio “Peremenka” 10 metų jubiliejaus koncertas 9 d. 17 val. Mykolo Žalneravičiaus jubiliejinis koncertas 10 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Dainai” 11 d. 13 val. Šventinis koncertas “Brangiausios spalvos”. Dalyvauja Šiaulių kultūros centro vokalo studija “Ro ko ko”, Šiaulių kultūros centro šokių ansamblis “Želmenėliai”, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos liaudies muzikos ansamblis “Jovarėlis” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS

8 d. 18.30 val. Šventinis koncertas “Pasveikinta būk, Lietuva”. Dalyvauja Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis “Kalatinis” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS 8 d. 18 val. Koncertas “Lyg upės tekėjimas lėtas”.

Dalyvauja Kelmės rajono Mockaičių liaudiškos muzikos kapela ir Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus kapela “Rėkyva”

PANEVĖŽYS

7 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Gregorian” 8 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Mašina Vremeni” KLUBAS “BRODVĖJAUS” 8 d. 20 val. Česlovo Gabalio ir grupės “Pelenai” koncertas 9 d. 20 val. Hindi Zahra Tribute (Paryžius, Marokas) koncertas

PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 8 d. 18 val. Muzikinis teatralizuotas projektas “Čigonų baronas” 8 d. 18 val. Renginių salėje. Vakaronė “Pasveikinkim moteris”. Dalyvauja Irena Ulvydaitė ir grupė “Vaivoras” 11 d. 13 val. Šventinis renginys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai PANEVĖŽIO “CIDO” ARENA 8 d. 19 val. Gyčio Paškevičiaus koncertas, skirtas Tarptautinei moters dienai

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 8 d. 21 val. Koncertuoja vyrų vokalinė grupė “Quorum”

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 6 d. 18 val. Mažojoje salėje. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Ieva Pranskutė (smuikas, Austrija) ir Inga Vyšniauskaitė (fortepijonas, Austrija) 8 d. 18 val. Koncertas “Barokas be perukų”. Dalyvauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankūnaitė (vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas) 9 d. 17 val. Ievos Narkutės debiutinio albumo “Tai ne praeities dinozaurų rinkinys, o mano šiandienos veidrodis” pristatymas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą 8 d. 18 val. Ovidijaus Vyšniausko ir grupės koncertas KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA

9 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Liūdni slibinai” 10 d. 20 val. Juozas Erlickas, D.Slipkus (klavišiniai) ir V.Mikeliūnas (smuikas)

DRUSKININKAI “DRUSKININKŲ KOLONADA” 8 d. 21 val. Koncertas “Pasikalbėkime apie meilę...”

8 d. 20 val. Laimos Vaikulės ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas 10 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Gregorian”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 7 d. 18 val. Koncertuoja styginių kvartetas “ArtVio”, Indrė Baikštytė (fortepijonas) ir Aistė Bružaitė (kanklės) KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 4 d. 19 val. Mora Godoy ir Argentinos tango teatras “Buenos Aires Tango”

17

9 d. 21 val. Koncertuoja Česlovas Gabalis ir grupė “Pelenai” 10 d. 21 val. Improvizacijos pianinu

UTENA UTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS 7 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

VILNIUS GALERIJA “KUNSTKAMERA” Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”. Veiks iki balandžio 6 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUS Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Paroda “Žvilgsnis į Sūduvą”. Veiks iki kovo 30 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Viliaus Jasinevičiaus jubiliejinė retrospektyvinė fotografijų paroda. Veiks iki kovo 9 d.

VILNIAUS CENTRINĖS UNIVERSALINĖS PARDUOTUVĖS PENKTOJO AUKŠTO ERDVĖ 48 aviacijos fotografijos. Veiks iki kovo 5 d.

GALERIJA “MENO NIŠA” Linos Zavadskės ir Mariaus Zavadskio paroda “Vaisiai ir daržovės”. Veiks iki kovo 15 d.

GALERIJA “ARKA” Tapybos paroda “Stopkadras 2013”. Veiks iki kovo 9 d.

Onos Pučkoriūtės-Baliulevičienės ir Bronislavo Baliulevičiaus (1932-2009) jubiliejinė keramikos darbų paroda “Tik akimirka”. Veiks iki kovo 9 d.

LIETUVOS NAIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Fotografijų paroda “Misija Sibiras ‘12”.

Veiks iki kovo 11 d.

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI Klubo “Fotokablys” paroda “29”. Veiks iki kovo 15 d. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas” Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės paroda “Lyg ir grįžimas namo”. Veiks iki kovo 17 d.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” VDA Tekstilės katedros trečio kurso studenčių bendra paroda “Atvirai”. Veiks iki kovo 9 d.

GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS Meninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas - Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”. Veiks iki birželio 1 d.

VILNIAUS CENTRINIS PAŠTAS Atvirukų ir nuotraukų paroda “Tiltai Lietuvos geležinkeliuose”. Veiks iki kovo 9 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”.

Veiks iki kovo 17 d.

Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNAS KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUS

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

Veiks iki gegužės 5 d.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA, KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA, “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS Kauno dailininkų klubų “Sfinksas” ir “Meno sparnai” dailės darbų paroda “Atgimimas”. Veiks iki kovo 16 d.

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Vytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”.

Veiks iki kovo 18 d.

KLAIPĖDA

Tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda “Pavasaris 2013”. Veiks iki balandžio 30 d.

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA Aleksandros Jacovskytės fotografijų paroda “Vilniaus vaizdai”. Veiks iki kovo 31 d.

KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Alvydo Lukio retrospektyvinė paroda “Žingsniai”.

Veiks iki kovo 17 d.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”. Veiks iki kovo 24 d.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.

Veiks iki balandžio 3 d.

Rimvydo Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda, tęsianti jau trečius metus vykdomą projektą - parodų ciklą “Duetai”. Veiks iki kovo 22 d. Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelų medžioklė”. Veiks iki kovo 15 d.

GALERIJA “KAUNO LANGAS” Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.

Veiks iki kovo 12 d.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.

Veiks iki balandžio 2 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Kazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”. Veiks iki kovo 31 d.

KLAIPĖDOS GALERIJA Personalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metalo plastikos paroda “Kalbantys daiktai”. Veiks iki kovo 31 d.

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Atrankinė paroda į Jaunųjų Europos kūrėjų 2013/2015 metų bienalę. Veiks iki kovo 24 d.

Paroda “JCE laureatai 2012”. Veiks iki kovo 24 d.

Adolfo Meko (1925-2011) gyvenimo ir kūrybos retrospektyva. Veiks iki kovo 24 d.

IEVOS SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Foto-eilių paroda “Be-tonas”. Veiks iki kovo 4 d.

Paroda “Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčių genocidas sovietiniu laikotarpiu”.

Veiks iki kovo 4 d.

Paroda “Gustavas Klimtas (1862-1918). Moderno pradininkas”. Veiks iki kovo 4 d.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Stanislovo Žvirgždo fotografijų paroda “Lietuviški peizažai”. Veiks iki kovo 11 d.

Xaviero Gregoire (Paryžius) grafikos kūrinių paroda. Veiks iki kovo 11 d.

Vytenio Rimkaus satyrinių sienlaikraščių paroda “Sienlaikraščių epocha”. Veiks iki kovo 11 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Simono Daukanto gimnazijos moksleivių kūrybos darbų paroda “Buvau, esu ir būsiu čia”. Veiks iki kovo 12 d.

LAIPTŲ GALERIJA Mindaugo Šnipo skulptūrų paroda. Veiks iki kovo 14 d.

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA “Start Art” grupės (Islandija) paroda “Cronnotopologija”. Veiks iki kovo 10 d.

GALERIJA XX Dianos Rudokienės tapybos paroda “Tapatybė”.

Veiks iki kovo 6 d.

FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandros Soldotovos fotografijų paroda “Erdvės struktūra”. Veiks iki kovo 17 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Veiks iki liepos 31 d.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

18

2013 03 04 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 4 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Galingiausia pasaulio bomba” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Šnipai” N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Altajaus princesės kerštas” (k.) N-7 11.50“Kelionė į aną pasaulį” (k.) N-7 12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Nuo... Iki...”

21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Nuotykių f. “Bibliotekininkas 3. Judo taurės prakeiksmas” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Firma” 1.50 “Liudininkai” 2.40 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Gyvi numirėliai” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” N-7 10.00 “Vaiperis” N7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 18.57 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Priešprieša” N-7 22.30 “Deksteris” N-14 23.30 “Bręstantis blogis” N-14 0.30 Sveikatos ABC” (k.) 1.00 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Skambina Valery Afanassiev (k.) 13.00 “Mokslo ekspresas” 13.15 “Amerika nematytoji”. 1 laida (k.) 14.00 “Kai aš mažas buvau” (k.) 14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Šešuolėliai 19.35 “Šerloko Holmso nuotykiai” N-7 21.30 “Lietuvių dokumentika”. “Baltam skersgatvy...” 22.10 Lietuvos politinio veikėjo, gydytojo Kazio Bobelio 90mečiui. “Dalia Kutraitė kalbina...” 22.35 “Laiko ženklai”. Šv. Kazimieras (k.) 23.20 Dailininko Kazimiero Žoromskio 100-osioms gimimo metinėms.

“Dalia Kutraitė kalbina...” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.

M.Teodorakio baleto “Graikas Zorba” fragmentai

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų ma-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Mama” - 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.45, 18 val.

“Sniego karalienė” - 10.45, 16 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.45 val.

“Aukšta klasė” - 17.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 15.15, 19.45 val.

“Gimę mylėti” - 20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13, 17.30, 21.50 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Ką išdarinėja vyrai” - 14.15, 19.30, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val.

“Mama” - 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.40, 18 val.

“Sniego karalienė” - 11.20, 16 val.

“Aukšta klasė” - 21.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 11.40, 16.45, 18.40, 21.20 val.

“Linkolnas” - 15.10, 18.10, 21.40 val.

“Gimę mylėti” - 20.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.20 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.50, 16.40, 19.20, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.20, 15.40 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.10, 19 val.

“Ana Karenina” - 16.20, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 15.15 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Argo” - 15.30, 18.15 val.

SKALVIJA “Marinos namai” - 17.30 val.

“Herkus Mantas” - 21 val.

“Kurtas ir keltuvas” - 19 val.

“Italas” - 19 val.

“Irina Palm” - 15 val.

PASAKA “Skrydis” - 20.15 val.

“Medžioklė” - 18.30 val.

ma” 21.00 “Moterų lyga” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo f. “Pragaro skalikai” 0.50 “Kastlas” 1.40 “CSI Majamis” 2.30 “Paslapčių namai”

užrašai 21.00 “Avarija” N-14 23.05 “Balticum TV” žinios 23.20 “Senas geras faras” N-7 0.20 “Komanda Č” N-7

Lietuvos ryto TV

4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelageja ir baltas buldogas” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Princesė ir elgeta” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Vargšai giminaičiai” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 Šalies budėtojas 23.00 “Pelagėja ir baltas buldogas” 23.50 Merginos 0.30 Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Apie meilę” 2.15 Vesti.ru

6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 Žinios 7.30 “24/7” 8.30 “Gamink sveikiau!” 9.00 “Supernamai” 9.30 “Pradėk nuo savęs” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “24/7” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Islandijos Eroivajokudlis” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.

“Islandijos Eroivajokudlis” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.50 VTB jungtinė lyga. Vilniaus “Lietuvos rytas” Maskvos srities “Chimki” (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 9.00 Drama “P.S. Myliu tave” 11.05 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 13.00 Veiksmo f. “Audros karys” 15.00 Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-7 17.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 19.30 Komedija “Eglutės” 21.00 Drama “Infiltruotieji” N-7 23.25 Komedija “Eglutės 2” 1.05 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Aukščiausia klasė” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Spaudos kelias” 12.00 “Jūrų vilkas” N-7 13.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.15 “Jūros patruliai” 15.15 “Ieškokime geriausio!” 15.30 Drama “Visi nepastebėti vaikai” N-7 17.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.15 “Maisto detektyvai” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 Kinomano

RTR Rossija

Viasat Sport Baltic 10.45 Tenisas. Duty Free čempionato Dubajuje apžvalga 11.45 Tenisas. Akapulko turnyro finalas 14.35 Slidinėjimas. 90 km klasikiniu stiliumi lenktynės. Švedija 19.10 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Tottenham” - “Arsenal” 21.00 Pokeris. The Big Game turnyras 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Aston Villa” - “Manchester City”. Tiesioginė transliacija 0.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 1.00 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktynių apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Olimpinis Londono vandens stadionas 13.35 Perdaryti automobiliai. “Volkswagen” 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Britų iliuzionistas Dynamo 22.00 Tikrieji aferistai 23.00 Magijos mokslas 0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos

Teatras “7 dienos Havanoje” - 18.15 val.

“Makaronai ir sūris” - 21 val.

“Laiptai į dangų” - 18 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 20.45 val.

MULTIKINO “Saugus prieglobstis” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Šalutinis poveikis” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Mama” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 16, 18, 20, 22 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15, 16.30 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12, 14 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17.45, 19.45, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.30, 13 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Ana Karenina” - 18.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.30, 19, 21 val.

“Mama” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 12.30, 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.30 val.

“Aukšta klasė” - 10.45, 21.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 13 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.10, 18.15, 20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 18.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 16 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 13.45, 15.30, 18, 20.45 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

“Ana Karenina” - 13.15, 18.30 val.

ŠIAULIAI “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45 val.

KAUNAS CINAMON “Mama” - 13.05, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20.45, 22.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45, 15 val.

“Sniego karalienė” - 12.15, 14.30, 16.25, 18 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 18.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.30, 20 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30 val.

“Ana Karenina” - 15.30 val.

“Valentinas vienas” - 14.15, 17, 18.30, 19.15, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.55 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 17, 19, 21.45 val.

“Mama” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.45, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12, 14.15, 16.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Aukšta klasė” - 15.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 11, 13.30, 16.15, 18.40, 21 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 20.15 val.

“Linkolnas” - 12.45, 18.15, 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Ana Karenina” - 11.45, 17.30 val.

“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai?” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.50, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 13.40, 16, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15.15 val.

“Valentinas vienas” - 12.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Ana Karenina” - 18 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.15 val.

“Skrydis” - 20.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” (3D) - 10 val.

“Valentinas vienas” - 15.10, 17 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.35 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

“Saugus prieglobstis” - 19 val. “Šalutinis poveikis” - 21.10 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

“Skrydis” - 13, 18 val.

“Taikinys Nr. 1” - 20.30 val.

PANEVĖ Ė ŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Ką išdarinėja vyrai” - 16.10, 18.40, 21.10 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.20, 14.30 val.

“Valentinas vienas” - 14, 16.40, 19.10, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.20, 18.20, 20.40 val.

7 d. 18.30 val. “Karmen” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 5 d. 19 val. Mažojoje salėje. Kauno kamerinis teatras. “Diena ir naktis” 6 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris” 7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Meistras ir Margarita” JAUNIMO TEATRAS 5 d. 18 val. “Juoko akademija” 7 d. 18 val. “Patriotai” Salė 99 6 d. 18 val. “Jis ir Ji” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. Šiaulių bigbendo ir Šiaulių kamerinio orkestro koncertas “Kūriniai bigbendui ir simfodžiaziniam orkestrui” 6 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boing-Boing” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 5 d. 18.30 val. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” 6 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 5 ir 6 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”

5 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Juozo Miltinio dramos teatras. “Laisvi drugeliai” 6 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 7 d. 18 val. ir 8 d. 12 val. Rūtos salėje. “Jah” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 5 d. 10 val. Kauno “Vėtrungės” mokyklos spektaklis.

“Adamsų šeimynėlė”

5 d. 18 val. Poezijos ir muzikos vakaras “Aš pažinau karalių tavyje”. Eiles skaito ir romansus dainuoja aktorius Andrius Bialobžeskis KAUNO TEATRO KLUBAS 6 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” 7 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą”

KLAIPĖDA

7 d. 18.30 val. “Madagaskaras” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 7 d. 18.30 val. “Teiresijo krūtys” 8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” KEISTUOLIŲ TEATRAS 6 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 7 d. 19 val. “Mašininkai” MENŲ SPAUSTUVĖ 6 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Pabėgimas į Akropolį” 7 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė” “DOMINO” TEATRAS 4 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 6 d. 19 val. “Mano žmonos vyras” 7 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 8 d. 19 val. “Žirklės” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 6 ir 7 d. 19 val. OKT studijoje.

“Nuosprendis - metamorfozė”

KAUNAS KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 6 d. 18 val. “Liučija di Lamermur” 7 d. 18 val. “Grafaitė Marica” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 5 d. 19 val. “Sesuo”

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 5 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Amokas” 6 d. 19 val. Rusijos teatro ir kino žvaigždės.

“Valentinų diena” 7 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras.

“Aš laukiu tavęs, mielasis” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 4 d. 19 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 5 d. 12 val. “Raganiukės” teatras.

“Bjaurusis ančiukas” 8 d. 18 val. Grupės “El Fuego” ir Panevėžio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas “Žodžiai gyvenimui...”

PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

VILKAVIŠKIS VILKAVIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ROKIŠKIS ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 6 d. 15 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anė iš Žaliastogių”

NAUJOJI AKMENĖ NAUJOSIOS AKMENĖS KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Viskas apie vyrus”

2013 03 04 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:05 leidžiasi 17:58 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+6 Oslas

Pirmoji delčios diena

Delčia III 04

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

-5 Helsinkis

+3

Stokholmas

Pilnatis III 27

-4

Dublinas +6 +9 Londonas

-2 -13

Šiauliai

-2 -13

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, daug kur pasnigs.

Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

-4 -11

Kaunas VILNIUS

+13

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra naktį 1-6 laipsniai šalčio, dieną apie 2-3 laipsnius šilumos.

Bordo

Ukmergė

-2 -11

+9 Amsterdamas

+16

-4

-5 -10

+12 Madridas

+15 Barselona

-5 Ryga

+5 Kopenhaga

+13 Paryžius

Kėdainiai -2

-10 Sankt Peterburgas

Talinas

10:53

Palanga

19

Vilnius Minskas +4 -4 Varšuva 0 Kijevas

+7

Berlynas +7 Praha

+8 Miunchenas

+16 Nica

+16 Roma

-10 Maskva

-5

Bratislava Viena Budapeštas +8 +9 +9 Bukareštas Varna Dubrovnikas +11 Sofija +17

+16

Stambulas +12

Malaga +13

63-ioji metų diena. Kovo ketvirtoji, pirmadienis, pirmoji 10-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 302 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Daina, Daugvydas, Kazimieras, Kazys, Vacė.

Geros dienos!

Alžyras +19

Tunisas +18

Atėnai

+15 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime kovo 18 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Aštuntos savaitės kryžiažodžių atsakymai: 02 18 - FEJERVERKAS 02 19 - STOGAS 02 20 - NETURIU NORO 02 21 - PAGIRIOTAS 02 22 - NAMINUKAS 02 23- LEGALI VEIKLA Redakcijos prizą laimėjo ANTANINA SIMNIŠKIENĖ iš Panevėžio Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Kovo 2 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Šiandien norai bus didesni nei galimybės. Nesivelkite į jokią įtartiną veiklą. Ramiai baikite pradėtus darbus, pasidomėkite vaikų mokslais.

Jautis. Aplinkiniai greičiausiai vers priimti ryžtingus sprendimus, kuo greičiau veikti, tačiau jūs delsite, bijosite įsipareigoti. Elkitės, kaip patiems atrodo geriausia.

Dvyniai. Ši diena žada naujų emocijų pliūpsnį. Žavėsite savo išvaizda, stebinsite išmone ir neliksite nepastebėti. Vakare galite sulaukti pasiūlymo atnaujinti nutrūkusius santykius.

Vėžys. Nuostabi diena! Pasijusite mylimi ir laimingi. Vaikai stebins mokslo rezultatais. Patys imsitės naujos veiklos, nebijosite iššūkių - tai žada teigiamas gyvenimo permainas.

Liūtas. Daugiau bendraukite su draugais ir šeima - galite išgirsti naudingų patarimų. Palankus metas dairytis nekilnojamojo turto ar įsigyti seniai planuotą daiktą.

Mergelė. Savaitė dar tik prasidėjo, o, rodos, jau spėjote kalnus nuversti. Bendradarbiai žavėsis jūsų energija, organizuotumu. Tačiau nepervarkite, raskite laiko gerai knygai ar filmui.

Svarstyklės. Šiandien griežtai nieko neplanuokite. Netikėtai gali pasikeisti aplinkybės, atsirasti naujų interesų, ir reikalai pakryps visai kita linkme.

Skorpionas. Kažkas gali reikšti pretenzijų, versti aiškintis. Pasistenkite ramiai reaguoti į pastabas, nepasiduoti provokacijai. Konfliktai jums visai nereikalingi, be to, ir laimėjusiųjų nebus. Šaulys. Šiandien nederėtų išsiskirti iš minios, prieštarauti bendradarbių nuomonei.

Neskubėkite gilintis į išgirstą nuomonę taip bus lengviau prisitaikyti.

Ožiaragis. Svarbiausius reikalus tvarkykite pirmoje dienos pusėje. Vėliau gali nepavykti protingai įvertinti situacijos ir liks nuviltų žmonių.

Vandenis. Gali stigti jėgų, apimti bloga nuotaika. Nusiraminsite tik užsiimdami malonia veikla, pasikalbėję su tėvais ar kitais artimais žmonėmis. Žuvys. Rytmetys gali būti nemalonus, nes viskas tarsi kris iš rankų. Tačiau ši diena žada naujų pažinčių ir galimybių pastorinti piniginę.

20

2013 03 04 Lietuvos žinios

Margumynai

Nagų lakas musulmonėms

Balzamuota širdis Teismo medicinos ekspertai, ištyrę karaliaus Ričardo Liūtaširdžio širdį, rado įrodymų, kad Anglijos karžygio palaikai buvo balzamuoti.

Per aštuonis šimtus metų į dulkes virtusi legendinio karžygio širdis buvo tiriama moderniausia laboratorine įranga. “Tyrimas parodė, kad su šiuo organu buvo elgiamasi kaip su krikščionių relikvija”, - sakė Garšo mieste, netoli Paryžiaus, esančios Raymond’o Poincare universitetinės ligoninės atstovas Philippe’as Charlier.

Kaip nustatė drauge su juo dirbę mokslininkai, viduramžių balzamuotojai širdžiai konservuoti naudojo gyvsidabrį ir į dervą panašų kreozotą, dar pridėjo bosvelijos smilkalų, mirtų, saulučių ir mėtų, kad suteiktų malonų kvapą. Balzamuota širdis buvo suvyniota į lininį audinį ir amžiams sandariai uždaryta švino dėžutėje.

Viduramžiais balzamavimo paprastai imdavosi virėjai ir mėsininkai, pripratę dirbti su mėsa ir mokantys pašalinti nereikalingus organus. Jie visada turėdavo žolelių, prieskonių ir kitokių šiam darbui reikalingų aromatingų medžiagų. Nors daugelis

Ričardas Liūtaširdis aktyviai dalyvavo Kryžiaus žygiuose. įsivaizduoja, kad viduramžiai buvo tamsūs laikai, karaliaus Ričardo širdį balzamavęs asmuo arba asmenys turėjo ypač daug įgūdžių, mokėjo derinti metalus su augaliniais produktais.

Istorikai sako, kad karaliaus Liūtaširdžio širdis buvo rūpestingai saugoma dėl religinės dogmos. Vienas XIII amžiaus Anglijos vyskupas apskaičiavo, esą po mirties “Ričardas Liūtaširdis 33 metus praleido skais-

tykloje, ten išpirko savo kaltes, ir tik 1232 metų kovą įžengė į Dangų”. Žurnale “Scientific Reports” aprašomas tyrimas leidžia geriau suvokti karaliaus, kuris visoje Vakarų Europoje laikomas narsumo simboliu, tuometę padėtį. Tačiau šių dienų istorikai teigia, jog Ričardas Liūtaširdis buvo nerūpestingas karalius ir karo kurstytojas. Kovodamas su Saladinu dėl Jeruzalės jis išžudė tūkstančius belaisvių.

Ričardas Liūtaširdis mirė 1199 metais po mūšio su prancūzais Šaliu regione, Vidurio Prancūzijoje, kai jam kairį petį persmeigė vieno berniuko paleista strėlė. Po 12 dienų 41 metų karalius mirė. Greičiausiai taip nutiko dėl kraujo užkrėtimo arba gangrenos, nors kai kurios legendos byloja, kad jį peršovusi strėlė buvusi užnuodyta. Pagal tų laikų tradicijas karaliaus kūnas buvo padalytas į gabalus.

Didžioji jų dalis palaidota Luaros slėnyje esančiame Fontevro vienuolyne, šalia tėvo ir motinos palaikų, o viduriai užkasti Šaliu žemėje - tuo siekta parodyti nepagarbą prancūzams. Karaliaus širdis - kūno dalis, kurioje, kaip buvo manoma, gyveno siela, - palaidota Normandijos sostinėje Ruane. Tuomet ji priklausė anglams.

•

Visus metus Hokaido universiteto mokslininkai negilioje Ramiojo vandenyno vietoje, esančioje už 600 kilometrų į rytus nuo Tokijo, stebėjo ten gyvenančius kalmarus. Jie sugebėjo ir nufotografuoti pakilusius į orą moliuskus. “Jau anksčiau mokslininkai spėjo, kad kalmarai sugeba skraidyti, tačiau nebuvo įrodymų”, pasakojo tyrėjų grupei vadovavęs Junas Yamamoto.

Tam, kad pakiltų į orą, kalmaras prisisiurbia vandens, o paskui stai-

giai jį išspjauna. Tai jam leidžia pasiekti net iki 11,2 metro per sekundę greitį. Bartramo kalmarai, kurie yra vos 20 centimetrų ilgio, sugeba nuskristi net 30 metrų. J.Yamamoto sako, kad jie pakyla į orą mėgindami apsisaugoti nuo jūros plėšrūnų, nors tuomet neretai tampa jūros paukščių grobiu. Būtent šių moliuskų labai dažnai randama paukščių skrandžiuose.

Japonai iš tiesų daug žino apie kalmarus. Praėjusiais metais surengę 6 dienų ekspediciją kartu su amerikiečių biologais ir okeanografais jie pirmą kartą sugebėjo nufilmuoti ir trijų metrų ilgio kalmarą natūralioje jo gyvenamoje aplinkoje.

•

Į pagalbą musulmonėms atėjo lenkų firma “Inglot”. Ji išrado “kvėpuojantį” nagų laką - jis praleidžia orą ir drėgmę. Tai jau patvirtino vienas islamo mokslininkas Jungtinėse Valstijose. Jo paskelbtame straipsnyje sakoma, kad šis lakas atitinka musulmonų reikalavimus.

“Inglot” atradimas žaibiškai išplito tarp moterų ir internete. Firmos gaminiai parduodami puikiai. Šis lakas yra lenkų chemiko ir verslininko Wojciecho Ingloto didžiausias viso gyvenimo laimėjimas. De-

ja, kompanijos įkūrėjas neseniai mirė, bet jo firma šiandien turi parduotuves beveik 50 šalių, nuo Maskvos iki Stambulo ir Dubajaus, taip pat Niujorko “Times” aikštėje.

Kol nebuvo “Inglot” lako, musulmonės galėdavo nusilakuoti nagus po paskutinės dienos maldos, bet turėdavo jį nusivalyti prieš kitą maldą. Islamo tikėjime yra daug srovių ir nėra vieno autoriteto, kaip, pavyzdžiui, popiežius Katalikų bažnyčioje, tad dar neaišku, koks galutinis religinis verdiktas bus paskelbtas šiam nagų lakui. Neabejotina, kad bus aiškinama ir tai, jog lakuoti nagai apskritai nedera su musulmonų kuklumo samprata. Tačiau bent kol kas daugybė musulmonių visame pasaulyje džiaugiasi galėdamos pasidaryti manikiūrą kaip visos kitos moterys.

•

Lakuotis nagus dabar gali ir musulmonės. / AFP/Scanpix nuotraukos

C.Electra vėl tapo “gelbėtoja”

Kalmarai moka skraidyti Japonų mokslininkai įrodė, kad viena moliuskų rūšis, Bartramo kalmarai, moka skraidyti, be to, labai greitai.

Manikiūras musulmonėms problemiškas dalykas. Mat meldžiantis penkis kartus per dieną prieš tai reikia atlikti rankų apsiplovimo ritualą. O nagų lakas nepraleidžia vandens.

Carmen Electra vėl apsivilko gelbėtojos maudymosi kostiumėlį ir... atrodė nuostabiai.

C.Electra laikosi dietos ir daug šoka.

Allvip.us nuotrauka

C.Electra raudono gelbėtojos maudymosi kostiumėlio nevilkėjo jau 15 metų. Bet vėl į jį įsispraudusi žvaigždė sužavėjo fotografus ir paprastus amerikiečius. 40 metų gražuolė, vilkėdama raudoną maudymosi kostiumėlį, pozavo vienam amerikiečių žurnalui ir teigė, kad džiaugiasi gyvenimu bei jaučiasi nuostabiai.

“Vos apsivilkusi šį raudoną kostiumėlį pasijutau puikiai. Geriau nei

būdama 25-erių. Gelbėtojos maudymosi kostiumėlis man labai tinka”, - džiūgavo aktorė. C.Electra pridūrė, kad fotosesija jai grąžino prisiminimus iš serialo “Gelbėtojai” filmavimo. “Tai mėgstamiausias mano serialas iš visų, kuriuose vaidinau. Filmuodamasi jame buvau savimi. “Gelbėtojai” padėjo man išgarsėti”, - pasakojo žvaigždė.

C.Electra atskleidė savo grožio paslaptį. Ji paminėjo, kad laikosi baltymų ir daržovių dietos bei daug šoka. “Visada mėgau šokius. Man patinka šokti. Tai tiesiog nuostabu”, džiaugėsi C.Electra.

•

Mažametė vairuotoja Rusijos Sankt Peterburgo miesto policija pradėjo tyrimą dėl vaizdo įrašo, kuriame matoma, kaip viena aštuonmetė snieguotu keliu važiuoja 100 kilometrų per valandą greičiu.

Japonų mokslininkai nufotografavo skraidančius kalmarus.

Vaizdo įrašą, kaip vairuoja aštuonmetė Karina Mikulčik, padarė ant užpakalinės automobilio sėdynės sėdinti jos motina Jelena ir įdėjo į internetą. Svetainėje “YouTube” jis buvo peržiūrėtas daugiau nei 900 tūkst. kartų.

Vairuojančios “Audi” mergaitės net netrikdė mašinoje skambanti tranki technomuzika. Mašinoje esantis dar vienas žmogus, veikiausiai Karinos tėvas, vis ragino dukrą: “Nagi, spausk bent iki šimto! Spausk akceleratorių, nebijok.” Vaizdo kamera užfiksavo, kaip spidometro rodyklė pakyla iki 100 kilometrų per valandą padalos.

“Jeigu mano draugė Nastia pamatytų, kad vairuoju mašiną, tikrai nualptų!” - lėkdama dideliu greičiu siauru keliu, kurio šonuose riogsojo sniego krūvos, pareiškė besišypsanti mergaitė. Atrodo, kad ji net nebuvo prisisegusi saugos diržo.

Kai mergaitės motina paskelbė šį

“Atsargiai! Spausiu iki šimto!” / Daily Snippets nuotrauka įrašą svetainėje “YouTube”, jis buvo parodytas ir per televiziją. Iš karto kilo skandalas. Sankt Peterburgo policija pradėjo tyrimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir netinkamo tėvų elgesio.

Sankt Peterburgo policijos atstovas pareiškė, kad mažametė kėlė pa-

vojų ne tik sau ir savo tėvams, bet ir kitiems vairuotojams, tačiau pasidžiaugė, kad pavyko išvengti avarijos. Rusijoje nelaimingi atsitikimai kelyje gana dažni. Šioje didžiausią teritoriją turinčioje pasaulio valstybėje per eismo įvykius kasmet žūsta beveik 30 tūkst. žmonių.

Kyodo, “The Times”, “Toofab”, AP, AFP, BNS, LŽ

•