2013 m. kovo 8 d. / Penktadienis / Nr. 55 (13 480)

Kaina

2013 m. kovo 8 d. / Penktadienis / Nr. 55 (13 480)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KELIONĖS

ISTORIJA

Pusė milijardo litų prasmegs šiukšlėse

Škotija: atšiauri, paslaptinga ir gundanti 14p.

Savanoriai, sustabdę raudonąjį 12p. tvaną

9p.

Mažuosius ignoruoja

www.lzinios.lt

UŽSIENIS

Pagrobti taikdariai

JURGA TVASKIENĖ

Už šeimos, išvežtos į Sibirą, likusį nekilnojamąjį turtą valstybė prieš dešimtmetį Laimutei Meilūnienei pasiūlė 6 tūkst. Rytų skirstomųjų tinklų akcijų. Pernai moteris sužinojo, kad jų beliko 4 tūkstančiai. “Kai pabandžiau aiškintis, man pasiūlė tuo pasidžiaugti”, pasakojo moteris.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

L.Meilūnienė apie sumažėjusį valdomų akcijų skaičių sužinojo tik po metų, pradėjusi domėtis jai priklausančiais dividendais.

L.Meilūnienės, paveldėjusios valstybės kompensaciją akcijomis už tėvuko, su šeima ištremto į Sibirą, valdytą žemę Marijampolėje, turimų vertybinių popierių skaičius sumažėjo 2011-aisiais. Tų metų pradžioje Rytų skirstomieji tinklai (RST) bei bendrovė VST (Vakarų skirstomieji tinklai) buvo sujungti ir įsteigta “Lesto”. Pagal nustatytus koeficientus konvertavus RST bei VST akcijas, jų turėtojai buvo pradžiuginti naujai įkurtos “Lesto” vertybiniais popieriais.

Deja, nei L.Meilūnienės, nei daugelio kitų smulkiųjų akcininkų pertvarkos organizatoriai nesiėmė informuoti apie rengiamus pakeitimus.

Vėliau teigta, kad žmonės, dažnas garbingo amžiaus, patys turėjo sekti Lietuvos elektros sektoriaus pertvarkų naujienas. L.Meilūnienė apie sumažėjusį valdomų akcijų skaičių sužinojo tik po metų, pradėjusi domėtis jai priklausančiais dividendais. “Kai sužinojau, kad iš mano turėtų 6 tūkst.

akcijų beliko 4 tūkst., pasiekiau, kad mane priimtų “Lesto” vadovai. Jie paaiškino, kad turiu džiaugtis: esą nors anksčiau turėjau ir didesnį kiekį, bet RST akcijų, o dabar mano rankose visoje Lietuvoje veikiančios “Lesto” akcijos. Bet koks man skirtumas?

Man svarbiau, kad buvo nugvelbta trečdalis mano turėtų akcijų. Ir mano brolio, ir sesers, ir, matyt, kitų žmonių”, - kalbėjo L.Meilūnienė.

Su N.Steponkute LŽ kalbasi apie moterų padėtį Lietuvoje ir užsienyje, lyčių stereotipus, smurtą šeimose. Daugybę metų dalyvaujančios moterų judėjime ir besidominčios su tuo susijusiais klausimais Lietuvos moterų draugijos pirmininkės teigimu, mūsų šalyje dar gajūs stereotipai, kad vyrai yra protingesni,

7p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

5p.

Iki skandinavių emancipacijos lietuvėms dar toli Lietuvos moterų draugijos pirmininkės Nijolės Steponkutės teigimu, mūsų šalyje daugelyje sričių moterys vis dar nelaikomos lygiavertėmis su vyrais. Jų pusėn kartais mestelima: “Boba.”

Golano aukštumų paliaubų zonoje Sirijos sukilėliai pagrobė 21 Jungtinių Tautų (JT) taikdarį iš Filipinų. Taikdariai vyko į eilinę aprūpinimo misiją rajone, kur vyko intensyvios kovos, kai jų koloną sustabdė ginkluoti kovotojai. JT atstovai mėgina susitarti, kad pagrobti filipiniečiai būtų paleisti, tačiau sukilėliai pareiškė, jog įkaitus laikys tol, kol Basharo al Assado pajėgos atsitrauks nuo Golano aukštumų kaimo, kurį laiko užėmusios opozicijos pajėgos. Pagrobėjai teigia, kad su įkaitais elgiasi ne kaip su priešais, o kaip su svečiais ir laukia, kol Sirijos armija įvykdys jų reikalavimus.

+ TV programos

ORAI

geresni vadovai, o karjerą darančios moterys - vyriškos. Nors lietuvės yra išsilavinusios, jos renkasi ir mažiau mokamus, nekvalifikuotus darbus. Esą vyrai patyliukais dalijasi postus, žino situaciją - kas, kur, kada keisis, ir numato kandidatūras, žinoma, iš savų.

3p.

Mažai debesuota, be kritulių.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 03 08 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Apnuogintos demokratijos problemos MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Per pirmąjį pakartotinių Seimo rinkimų turą didesnių staigmenų nebuvo ir apžvalgininkai jiems daug dėmesio neskiria. Vis dėlto šie rinkimai puikiai atskleidžia kelias demokratijos Lietuvoje ydas. Nors jos jau tapo įprastos, numoti ranka negalima.

Prasidėjus išankstiniam balsavimui Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas minėjo, kad žmonės balsuoja gana aktyviai. Tačiau, naujausiais duomenimis, iš viso šiuose rinkimuose dalyvavo 33,36 proc. teisę balsuoti turinčių trijų apygardų piliečių. Tai dar kartą atskleidžia liūdną tiesą: Lietuvoje žmonių, suinteresuotų tiesiogiai su jais susijusiais viešaisiais reikalais, yra nedaug.

Pakartotiniai rinkimai yra puikus testas šiam suinteresuotumui patikrinti. Skirtingai nei per eilinius Seimo rinkimus, čia nėra nacionalinio lygmens rinkimų kampanijos, per kurią televizijoje ir internete raginama balsuoti už įvairias partijas.

Pakartotiniuose rinkimuose nesivarginama organizuoti į rinkimus ateiti skatinančių iniciatyvų, skirtų jaunimui. Be to, nebūna ir papildomų visuomenės politinės sąmonės dirgiklių - tokių kaip referendumas

dėl Visagino atominės elektrinės statybos.

Taigi į pakartotinius rinkimus ateina tik tie, kuriems iš tiesų rūpi, koks kandidatas atstovaus atitinkamai apygardai parlamente. Tačiau jų į vieną dėžutę sudėti negalime tai būtų šiurkšti klaida. Paprastai akcentuojama, kad rinkimuose, kurie pasižymi mažu aktyvumu, daugiau šansų laimėti yra toms partijoms (ir jų kandidatams), kurios turi ištikimų šalininkų. Deja, demokratijos kokybės požiūriu ši ištikimybė gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą šaltinį.

Viena grupė žmonių balsuoja, nes jie turi idėjinę ir vertybinę orientaciją, atkreipia dėmesį į kandidatų programas, galbūt ir į asmenines savybes (kurios paprastai tiesiog reprezentuoja tam tikras politines vertybes). Tokius piliečius sieja tai, kad jų apsisprendimas ateiti į rinkimus yra laisvas ir nesuvaržytas. Dalis šios grupės atstovų pasižymi partine identifikacija.

Tačiau kita grupė rinkėjų balsuoti ateina nevisiškai savanoriškai. Visų pirma tai partijos narių giminės ir kaimynai, kurie buvo įkalbėti (o gal ir paskatinti) palaikyti “savą”. Šiai grupei taip pat priklauso rinkėjai, kurie su kandidatu ar partija yra susiję klientelistiniais ryšiais. Už

savo balsą jie gauna tam tikrų paslaugų arba (kaip pasitaiko, tikėtina, dažniau) tiesiog užsitikrina, kad jų nepraras.

Vadovavimas tokioms viešosioms įstaigoms kaip socialinės globos namai lopšeliai-darželiai, ligoninės, suteikia geras pozicijas daryti įtaką rinkėjams. Norite, kad rūpinimasis jūsų artimuoju ar jumis pačiu būtų bent minimalus? Dalyvaukite rinkimuose ir atiduokite balsą už šį kandidatą. Kartais balsuojama ir bijant prarasti darbą.

Į pakartotinius rinkimus ateina tik tie, kuriems iš tiesų rūpi, koks kandidatas atstovaus atitinkamai apygardai parlamente.

Deja, politologai ir sociologai neturi tokių metodų, kad klientelizmo įtaką rinkimams būtų įmanoma tirti patikimai. Tačiau atrodo, kad tokio pobūdžio balsavimas gali daryti gerokai didesnę įtaką nei tiesioginis balsų pirkimas. 2009 metais Duke’o universiteto (JAV) mokslininkas Herbertas Kitscheltas vykdė projektą, kurio metu bu-

vo apklausti politikos ekspertai ir žurnalistai beveik 90 valstybių. Pagal šio tyrimo rezultatus, Lietuvoje egzistuoja vidutinio lygio klientelistinis balsavimas: šiuo atžvilgiu mūsų šalis, kaip ir daugelis kitų pokomunistinių valstybių, panaši į demokratijos kokybe negarsėjančią Lotynų Ameriką.

Kita vertus, mažas rinkėjų aktyvumas nėra susijęs tik su galima išaugusia klientelistinio balsavimo įtaka rezultatams. Jis lemia demokratinio reprezentatyvumo deficitą, kai apygardoje išrinkto kandidato gali neremti net ir dešimtadalis rinkėjų. Pavyzdžiui, pirmą vietą Ukmergėje užėmęs socialdemokratas Kazys Grybauskas (tikėtinai laimėsiantis ir per antrąjį turą) surinko tik 2280 balsų, o tai sudaro vos 6,62 proc. visų apygardoje turinčių teisę balsuoti piliečių.

Dėl apolitiškumo ir nusivylimo rinkimų demokratija nereikia kaltinti tik Lietuvos gyventojų. Jeigu politinis elitas sutartų dėl to, kad reikėtų stengtis didinti pasitikėjimą politikais ir partijomis, situacija nebūtų tokia prasta. Deja, realybėje elgiamasi kitaip. Mirus tris kartus iš eilės Ukmergėje išrinktam Juliui Veselkai, rinkimuose šioje apygardoje laimę sumanė išbandyti visa plejada nacionaliniu lygmeniu žinomų politikų.

Suprantama, politikams yra natūralu siekti būti išrinktiems. Tačiau kai šis siekis demonstruojamas gausaus būrio žinomų asmenų taip akivaizdžiai, nelieka net kruopelės kitų svarbių demokratijos elementų - siekio atstovauti, vertybių, programų skirtumų.

Kiekvienas “legionierių” stengėsi įtikti Ukmergės rinkėjams ir žadėjo padėti šiam kraštui sėkmės atveju. Tačiau turintieji balso teisę tiesiog matė būrį kandidatų iš kitur, kurie gerai progai pasitaikius siekia išsikovoti šiltą vietą Seime. Rezultatas nei šioks, nei anoks: žinomi asmenys patyrė fiasko, o geriausiai pasirodė dviejų pagrindinių partijų (socialdemokratų ir konservatorių) iškelti vietos politikai. Žinoma, kandidatų ir partijų pasiūla nėra vienintelė nusivylimo rinkimų demokratija priežastis.

Tačiau tai pasiūlo vieną konkretų būdą, kaip galima būtų didinti pasitikėjimą: jeigu rinkimuose dalyvautų bent iki 10 partijų ir kandidatų, skirtumai tarp jų atstovaujamų vertybių, programų piliečiams būtų aiškesni. Tokie pokyčiai galėtų ateiti su rinkimų sistemos, kuri skatintų partijas ir politikus jungtis, o ne skaidytis, įgyvendinimu.

Tačiau tam reikia sąžiningo politikų noro tobulinti Lietuvos demokratiją.

•

Seimo tribūna

Didelė bėda - talentingų žmonių emigracija Su “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūno pavaduotoju, parlamento naujoku Kęstučiu Bartkevičiumi kalbamės apie būsimus darbus.

Lietuvos žinios

- Esate žinomas gimtojo Mažeikių krašto politikas ir verslininkas, tačiau į Seimą buvote išrinktas pirmą kartą. Kas paskatino sukti į didžiąją politiką?

- Politikoje dalyvauju ne tiek jau mažai - nuo 1996 metų. Visą laiką buvau renkamas į savivaldybės tarybą, nuo 2011 metų buvau Mažeikių rajono vicemeras. Išmėginti jėgas rinkimuose ir kandidatuoti į Seimą apsisprendžiau paragintas partijos bičiulių, kolegų ir šiaip pažįstamų žmonių. Sulaukęs tokio palaikymo, lyg ir neturėjau moralinės teisės atsisakyti. Kita vertus, norėjosi pamėginti įgyvendinti idėjas, subrandintas dirbant savivaldoje.

- Dirbsite Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Kokios, jūsų akimis, šiuo metu didžiausios su finansais susijusios problemos ir grėsmės?

- Didelių ekonominių ir demografinių nuostolių Lietuva patiria dėl jaunų talentingų žmonių emigracijos. Mokytis ir dirbti jie išvyksta į kitas Europos Sąjungos (ES) valsty-

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

K.Bartkevičius: “Bėdų biuletenis buvo sugalvotas tam, kad rinkėjai galėtų su manimi paprasčiau ir lengviau susisiekti.” bes. Mūsų šalies švietimo ir mokymo sistema neatitinka kintančių darbo rinkos poreikių, dėl to trūksta svarbiausių sričių darbuotojų. Tai labai rimta krašto problema. Be to, Lietuva yra priklausoma nuo pasaulyje vykstančių ekonominių procesų, natūralu, kad neigiami veiksniai

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

atsiliepia ir mums. Kad ekonominė ir pinigų sąjunga iš tiesų veiktų, reikia ieškoti įvairių būdų, kaip sumažinti valstybės skolą ir stiprinti bankų sektorių. ES neturi bendros sistemos, kuri užpildytų visiškai integruotos finansinių paslaugų politikos spragas, bendro bankų prieKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

žiūros mechanizmo ir taisyklių, galiojančių visoms finansų įstaigoms.

- Kokia jūsų nuomonė apie galimybę 2015 metais Lietuvoje įsivesti eurą?

- Viena vertus, poveikis būtų teigiamas - euro įvedimas atkreiptų investuotojų dėmesį į Baltijos regioną.

Kita vertus, esame ES nariai ir mūsų finansinės problemos taip pat yra ir ES problemos. Lietuvai įsivedus eurą reikės prisidėti prie kitų šalių finansinių problemų sprendimo ir svetimų komercinių bankų gelbėjimo.

- Kovo 10-ąją prasidės Seimo pavasario sesija. Ar turite kokių nors planų, idėjų ar konkrečių projektų, kuriuos siūlysite svarstyti kolegoms?

- Inicijavau ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravau Statybos įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma atsisakyti minimalaus privalomojo pastatų energinio naudingumo reikalavimo avariniams pastatams, jų dalims (butams, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpoms). Nuo metų pradžios galiojantis reikalavimas parduodant ar išnuomojant pastatus ir butus atlikti energinio naudingumo sertifikavimą reikalauja papildomų sąnaudų, kurios gali būti didesnės už parduodamą turtą. Dauguma šių pastatų yra senos statybos, avarinės būklės, jie parduodami už kelias dešimtis ar šimtus litų.

Kartu su kolegomis parlamentarais inicijavome Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kurių tikslas - suvienodinti gamtinių ir naftos dujų, tiekiamų gyventojams maistui gaminti, kainodarą. Ji taptų skaidresnė ir aiškesnė, būtų užkirstas kelias galimiems piktnaudžiavimams.

- Jūsų asmeniniame tinklalapyje yra vadinamasis bėdų biuletenis, kurį užpildę rinkėjai gali trumpai papasakoti apie savo skaudulį.

Kiek tokių skundų gaunate ir kokios bėdos dažniausiai kamuoja žmones?

- Bėdų biuletenis buvo sugalvotas tam, kad mano rinkėjai galėtų su manimi paprasčiau ir lengviau susisiekti. Kol kas didelio aktyvumo nesulaukiau, dar ne visi vartė mano tinklalapį, tačiau viliuosi, kad žmonės bus aktyvūs, ne tik skųsis, bet ir atvirai išsakys savo poziciją, jei reikės, pakritikuos. Tikrai nesu įžeidus. Iš gautų skundų suprantu, kad žmones kamuoja labai žemiški rūpesčiai - dėl mokesčių, dujų, bankų, šiukšlių išvežimo kainų, blogai apskaičiuotų pensijų. Pagelbėti stengiuosi visiems, jei ne pats, persiunčiu kitoms institucijoms.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12,13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 03 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Iki skandinavių emancipacijos lietuvėms dar toli Mažiau pasitiki savimi

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

- Mūsų šalyje gyvena beveik 240 tūkst. daugiau moterų nei vyrų. Ar jos pakankamai dalyvauja priimant sprendimus politiniame, visuomeniniame gyvenime?

- Manau, nepakankamai. Vyrai nenori užleisti savo patogių pozicijų. Ką reiškia pakliūti į struktūras, kuriose priimami reikšmingi sprendimai? Reiškia kažką iš ten išstumti, atimti postus iš vyrų. Vyrai turėtų norėti priimti daugiau moterų ir joms užleisti savo vietą.

Kol kas nematau galimybių tam, kad kas nors greitai pasikeistų.

Profesinėje srityje kiek paprasčiau.

Vis dažniau darbuotojai priimami pagal sugebėjimus ir kompetenciją.

Ypač tai matyti finansų srityje, joje dirba nemažai moterų.

Prieš 15-20 metų moterų organizacijos jautė, kad mūsų balsas girdimas, nuolat bendravome su Seimo narėmis, Kovo 8-osios proga premjeras apdovanodavo aktyviausias moteris. Tikiuosi, naujasis Seimas atgaivins tradiciją susitikti su parlamentarėmis - diskusijose aptariama daug moterims reikšmingų temų.

Lietuvos moterų draugijos pirmininkės Nijolės Steponkutės teigimu, mūsų šalyje daugelyje sričių moterys nelaikomos lygiavertėmis su vyrais.

Jų pusėn neretai kandžiai mestelima: “Boba.”

Su Nijole Steponkute LŽ kalbasi apie moterų padėtį Lietuvoje ir užsienyje, lyčių stereotipus, smurtą šeimose.

Gera ne visoms - Ar Lietuvoje moterims gyventi gera?

- Nesu mokslininkė ar teoretikė.

Tačiau daugybę metų dalyvauju moterų judėjime, domiuosi su tuo susijusiais klausimais, tad labai gerai žinau realią situaciją.

Ar moterims gera gyventi Lietuvoje? Priklauso nuo to, su kuo lyginsime. Jei su laikotarpiu, buvusiu prieš 20-30 metų, sakyčiau, kad moterims dabar ne lengviau. Ypač turinčioms šeimą, auginančioms vaikus. Seniau puikiai veikė vaikų darželių sistema, moterys žinojo, kad bet kokiu atveju turės darbą. Dabar turint šeimą integracija į darbo rinką labai sudėtinga. Darbdaviai nenori vaikų turinčių darbuotojų. Nors mūsų moterys labai išsilavinusios, nuolat tobulinasi, lanko įvairiausius kursus, vis tiek nemaža dalis darbdavių palankiau žiūri į darbuotojus vyrus. Moterims sunkiau daryti ir karjerą.

Su vyrais Lietuvoje didelė bėda - jų mažai, jie išlepinti moterų dėmesio nuo jaunystės, gali keisti žmonas, meilužes - pasirinkimas didelis. Tuo metu moterys dailios, darbščios, tik ir laukia vyruko, kuriam galėtų tarnauti. Tradicijos mūsų krašte irgi nepalankios moterims - jos turi laikyti tris namų kampus.

Lietuvoje gera gyventi, jei esi jauna, graži, sveika, turi gerą šefą, gerą vyrą, sveikus, gerus vaikus. Tačiau jei esi sena, ligota, neturtinga - tai ne ta šalis, kurioje gera gyventi.

- Lietuvoje itin gajūs lyčių stereotipai. Kokie jie?

- Pas mus gajūs stereotipai, kad vyrai yra protingesni, geresni vadovai, o karjerą darančios moterys - vyriškos. Dažnai stereotipiškai tebemąstoma, kad moterys netinkamos užimti vadovaujamus postus, esą jos kaprizingos, neobjektyvios, mėgsta apkalbas. Tačiau aš daug metų dirbau vyrų kolektyvuose, ojojoi, kaip

Kvotos būtų gera laikina priemonė, kuri sukurtų erdvę moterims “vyriškame” pasaulyje.

N.Steponkutė: “Moterims reikia duoti šansą.” / Romo Jurgaičio nuotrauka ten apkalbinėjama, tik temos kitokios: apie politikus ir jų elgesį, apie tai, kas kokią mašiną nusipirko.

- Kaip moterų padėties srityje atrodome kitų valstybių kontekste?

- Daug keliauju. Neseniai grįžau iš Azijos, lankiausi Vietname, Kambodžoje, Malaizijoje, Indijoje. Kaip Indijoje moterys puošiasi, kokios jos mielos! Tačiau jos gyvena dideliame skurde. Palyginti su Azijos šalių gyventojomis, lietuvės yra be galo laisvos, savarankiškos, išsilavinusios, gerai apsirūpinusios materialiai.

Palyginti su kaimynėmis Lenkija, Rusija, Latvija, Baltarusija, šioje

srityje atrodome neblogai, o su Skandinavijos kraštais - liūdnai. Ten moterims sudarytos geros sąlygos.

Skandinavijos šalyse veikia rimti moterų teises ginantys įstatymai. Be to, požiūris į moteris ten pavyzdinis - jos laikomos lygiavertėmis vyrų partnerėmis. Neįsivaizduoju, kad kokioje Švedijoje ar Danijoje kas nors galėtų pasakyti: “Ko norėti iš bobos.” Tačiau ir skandinavės turi problemų. Neretai jos yra vienišos, dėl begalinio kontraceptinių priemonių vartojimo turi gimdymo sunkumų. Dažnai jos labiau panašios į vyrus nei moteris.

kitus”, - rašoma Lietuvos tėvų forumo pranešime. Švietimo ir mokslo ministro įsakymą opozicijos politikai yra apskundę teismui. Reikalaujant valdančiosios koalicijos partnerei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, palengvinta egzamino užduotis tautinių mažumų mokyklų moksleiviams.

paaiškėjus, jog dėl minėto fakto policijoje atliekamas tarnybinis patikrinimas nepajėgus atsakyti į visus iškilusius klausimus. Kol kas įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo niekam nepareikšti.

Vasario 11 dieną Klaipėdos rajone Lūžgalių kaime buvo nužudyta keturių mažamečių vaikų motina. Prieš tragediją moteris skambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešė, kad vyras, kuriam teismo sprendimu uždrausta prie jos artintis, yra jos namuose, todėl baiminasi būti sumušta, ir prašė, kad į namus atvyktų policijos pareigūnai. Įtarimai dėl žmonos nužudymo pareikšti nužudytosios vyrui 37 metų P.V., jis šiuo metu yra suimtas. Prokuroro nutarimu, įtariamajam skirta psichiatrinė ekspertizė.

- Lietuvoje moterys vidutiniškai uždirba apie 15 proc. mažiau nei vyrai. Kas tai lemia?

- Nors yra išsilavinusios, moterys renkasi ir mažiau mokamus, nekvalifikuotus darbus. Reikšmingas ir vyrų solidarumas: jie patyliukais dalijasi postus, žino situaciją - kas, kur, kada keisis, ir numato kandidatūras, žinoma, iš savų. Be to, vyrai kelia didesnius reikalavimus dėl atlyginimų.

- Statistika rodo, kad darbo neturinčių moterų mūsų šalyje yra keliasdešimčia tūkstančių mažiau nei vyrų.

Ar iš tiesų moterys sėkmingiau veikia darbo rinkoje?

- Nemanau, kad jos veikia sėkmingiau. Jos tiesiog nespjauna net į jų kompetencijos neatitinkančius darbus. Aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys sėdi ir prekybos centrų kasose, plauna laiptines ar dirba kiemsargėmis, kai neranda kito darbo. Be to, lietuvių moterų savivertės jausmas mažesnis, jos mažiau nei vyrai pasitiki savimi.

- Europos Komisija siūlo nustatyti

privalomas kvotas moterims “biržinių” įmonių valdybose, o parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė - ir Seimo komitetų vadovybėje. Kaip vertinate tokius sumanymus?

- Kvotos būtų gera laikina priemonė, kuri sukurtų erdvę moterims “vyriškame” pasaulyje. Juk žinoma, kad tik tam tikras skaičius moterų struktūroje gali daryti įtaką. Oponentai sako, kad įteisinus tokią tvarką į vadovybes paklius nevertos moterys.

Manau, taip tikrai neatsitiks. Moterims reikia duoti šansą. Kvotų sistema sumažina vyrų galimybes, tad daugelis jų daro viską, kad kvotos nebūtų įvestos, nes daliai jų tektų užleisti savo vietas moterims.

Pirmausime negreit - Skaičiuojama, kad net 37 proc. mūsų šalies moterų yra bent kartą nukentėjusios nuo smurtaujančių artimųjų. Kodėl jos mušamos ir kitaip žeminamos?

- Apie smurtą šeimose pradėjome kalbėti prieš porą dešimtmečių. Tada tikinta, kad tokios problemos nėra. Dabar pripažįstama, kad tai labai rimta problema - ir ne tik girtuoklių ar neišsilavinusių žmonių. Į klausimą, kodėl moterys skriaudžiamos, galėtų atsakyti psichiatrai.

Su agresyviais vaikais dirbantys specialistai sako, kad jie išaugs agresyviais žmonėmis, jiems bus būtina vartoti vaistus. JAV būtent taip ir daroma. Manau, daugelį smurtaujančių žmonių būtina gydyti, stebėti. Tačiau Lietuvoje tai sunkiai įmanoma - pasakykite kokiam vyrui, kad jam reikia psichiatro konsultacijos!

- Lietuva nepatenka į dešimtuką valstybių, kuriose moterų padėtis yra geriausia. Kokie veiksmai ir sprendimai turėtų užtikrinti, kad šioje srityje taptume viena pirmaujančių šalių?

- Nemanau, kad artimiausiu metu galėtume tapti pirmaujančia valstybe. Pirmiausia dėl savo tradicijų, mentaliteto, ekonominės situacijos, moterų požiūrio į save. Tai negreitai pakeičiami dalykai. Bus ką veikti ir dabartinei, ir anūkių kartai.

Moterų teisių srityje pirmaujančiose šalyse jau šimtmetį veikia galingos moterų organizacijos. Vien Vokietijos Niurnbergo mieste jų yra netoli 1000, o visoje mūsų šalyje - vos 17. Jos silpnos, valstybės finansiškai neremiamos. Nors dėl jų priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Lygių galimybių įstatymai, įkurta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

•

Trumpai APSKUNDĖ MINISTRO ĮSAKYMĄ Lietuvos tėvų forumas kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo lengvinamas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų moksleiviams.

Forumas nurodė, kad taip ministras Dainius Pavalkis galėjo pažeisti konstitucinį lygybės prieš įstatymą principą ir diskriminuoti moksleivius pagal kalbos ir tautybės požymius. “Norime, kad mūsų vaikai, laikydami brandos egzaminus, visi turėtų vienodas sąlygas ir galimybes, o ne kažkas, išlaikęs “palengvintą penktoko lygio” egzaminą, paskui įgytų aiškų diskriminacinį pranašumą ir pirmenybę prieš

NEATLIKTOS PAREIGOS KAINA Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo poskyryje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo, kai laiku nesulaukusi policijos pagalbos buvo nužudyta Klaipėdos rajono gyventoja. Pradėti ikiteisminį tyrimą nuspręsta

TREČIASIS KULTŪROS VICEMINISTRAS Trečiuoju kultūros viceministru paskirtas žinomas jaunosios kartos pianistas Darius Mažintas. Į šias pareigas jį delegavo Lietuvos socialdemokratų partija. D.Mažintas pakeitė sausį iš kultūros viceministrų pasitraukusį Faustą Latėną, kuris tapo premjero patarėju. D.Mažintas gimė 1982 metais Vilniuje. Jis mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, B.Dvariono muzikos mokykloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2005-2006 metais atlikėjas stažavosi G.Verdi konservatorijoje Milane Italijoje. 2010 metais baigė meno aspirantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir įgijo meno licenciato laipsnį.

Pianistas D.Mažintas. / Eltos nuotrauka Kultūros viceministrų pareigas jau eina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas Edvardas Trusevičius ir Darbo partijos pasiūlytas Romas Jarockis.

BNS, LŽ

4

2013 03 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

Duokite naują pasą! Nemokamai, ir kuo skubiau remtinų asmenų aiškinimus, neva skubiai dokumentų prireikę vien tam, kad būtų išmokėta valstybės socialinė parama. “Neprisimenu nė vieno atvejo, kad nustojus galioti pasui ar asmens tapatybės kortelei žmogus nebūtų gavęs socialinės paramos”, - tik juokiasi iš tokių “argumentų” Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė. Pasak jos, socialinė parama nebemokama tikrai dėl kitokių priežasčių.

“Jau siūlėme Vidaus reikalų ministerijai, kad būtų apribotos galimybės net ir socialinę paramą gaunantiems asmenims pasus keistis nemokamai.

Pavyzdžiui, dokumentus keisti tik tuomet, kai baigiasi jų galiojimo laikas.

Taip užkirstume kelią tuo piktnaudžiauti žmonėms, kurie “verslo reikalais” nuolat važinėja į Kaliningrado sritį”, - kalbėjo D.Grabauskienė.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Policijos komisariatų migracijos tarnybų darbuotojai dėl socialiai remtinų asmenų reikalavimo skubos tvarka - per dieną nemokamai pagaminti pasą ir tapatybės kortelę priversti verstis per galvas. Jiems privalu tai padaryti net ir tuo atveju, jei dokumentas keičiamas tik dėl to, kad asmeniui itin dažnai kertant valstybės sieną pasieniečiai nebeturi kur jame dėti būtinų žymių.

Socialiai remtinų asmenų, prašančių pakeisti jiems bei jų šeimos nariams asmens dokumentus, plūstelėjo kartu su kitų norinčiųjų naujų dokumentų banga. Tačiau paprastai gyventojai sutinka naujų dokumentų laukti net ir mėnesį, nes skubus jų išdavimas kainuoja gerokai brangiau: pasas - 250 litų (neskubiai - 150 litų), o asmens tapatybės kortelė - net 110 (neskubiai - 30 litų). Socialiai remtini asmenys tokia kantrybe nepasižymi ir naują pasą ar asmens tapatybės kortelę nori turėti jau kitą dieną. Mat lengvata nemokamai gauti asmens dokumentus socialiai remtiniems asmenims priklauso pagal mūsų valstybės įstatymus.

Tačiau valdininkai tikisi, kad tokia situacija tęsis neilgai, mat jau parengtos ir Seime įregistruotos Rinkliavų įstatymo pataisos, šiek tiek apribosiančios lengvatinį dokumentų išdavimą socialiai remtiniems žmonėms.

Spręs politikai

Migracijos tarnybose - klientų eilės. / Romo Jurgaičio nuotrauka

D.Vežikauskienė: “Parengtos Rinkliavų įstatymo pataisos jau įregistruotos Seime, tad tikimasi, kad pavasario sesijos metu jos bus priimtos.”

Pastebi piktnaudžiavimą Anot migracijos tarnybų darbuotojų, kartais socialiai remtini tėvai reikalauja skubiai išduoti dokumentus ir savo atžaloms. Jiems visiems būtinai prireikia ir paso, ir asmens tapatybės kortelės, nors, kaip žinoma, nevykstant už Europos Sąjungos ribų visiškai pakanka vien gerokai pigesnės asmens tapatybės kortelės. “Skubos tvarka neišduoti dokumentų negalime, nes tokią tvarką numato Rinkliavų įstatymas”, -

LŽ sakė Jurbarko rajono policijos komisariato (PK) Migracijos grupės specialistė Edita Karopčikienė.

Anot Vilkaviškio rajono PK Migracijos poskyrio specialistės Romos Matulaitienės, paprastai stengiamasi įkalbėti socialiai remtinus žmones, kad šiems pakaktų vieno iš dokumentų arba kad jie sutiktų palaukti mėnesį ir gauti pasą bei asmens tapatybės kortelę bent jau ne skubos tvarka. Tačiau pašalpų gavėjai į tokias

kalbas pernelyg nesileidžia. “Klausinėjame, gal jie su šeimomis susiruošė emigruoti, kad visiems vienu metu taip skubiai dokumentų prireikė. Tačiau žinome, kad daugelis iš pašalpas gaunančiųjų niekur neemigruos”, - svarstė R.Matulaitienė.

Vis dėlto dalis socialiai remtinų asmenų, nors ir neišvyksta visam laikui, bet tikrai dažnai keliauja į užsienį, ypač gyvenantieji netoli sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi. Tai pa-

brėžia pasienyje su Rusija esančių rajonų policijos komisariatų migracijos tarnybų darbuotojai, priversti dažnai keisti jų dokumentus. Socialiai remtini asmenys kartu su tokį jų statusą bylojančia pažyma privalo pateikti ir senus pasus, kurių visi lapeliai užpildyti Rusijos vizomis ir pasieniečių žymomis apie valstybės sienos kirtimą. “Jiems prašant skubiai išduoti asmens dokumentus, privalome tai padaryti”, - LŽ sakė Vilkaviškio rajono PK Migracijos poskyrio specialistė R.Matulaitienė.

Kreipėsi į ministeriją Migracijos tarnybų specialistai neslepia dažnai girdintys ir socialiai

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Migracijos poskyrio viršininkės Daivos Vežikauskienė teigimu, tai, kad šiuo metu socialinės paramos gavėjai šturmuoja šalies policijos komisariatų migracijos tarnybas, reikalaudami nemokamai ir kuo skubiau jiems pagaminti asmens tapatybės korteles bei pasus, jiems žinoma. “Policijos departamento iniciatyva jau parengtos Rinkliavų įstatymo pataisos. Jos jau ir Seime įregistruotos, tad tikimės, gal jau pavasario sesijos metu bus priimtos”, - vylėsi D.Vežikauskienė. Pasak jos, pataisose numatyta, kad socialiai remtiniems asmenims nemokamai galėtų būti išduodamas tik vienas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas - asmens tapatybės kortelė arba pasas.

Jį pasirinktų pats gavėjas. Tačiau toks asmuo negalėtų reikalauti dokumento išdavimo skubos tvarka, o turėtų laukti savo eilės, kaip ir visi piliečiai, už paso pagaminimą sumokėję pinigus.

•

Apmaudi klaida paliko Seimo užribyje šiuo metu einančiam Darbo partijos Alytaus rajono skyriaus pirmininkui Aurimui Truncei belieka guostis, kad jį rinkėjai galės laikyti vertu parlamentaro mandato, nors dėl apmaudžios klaidos jis nepateko į Seimą. Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl neteisingo rinkimų balsų suskaičiavimo A.Truncės atžvilgiu, nes neįžvelgė tyčinių veiksmų.

Tyčinių veiksmų neaptiko A.Truncei belieka džiaugtis, kad pavyko atskleisti tiesą.

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka RITA KRUŠINSKAITĖ

Po beveik keturis mėnesius trukusio tyrimo paaiškėjo, kad alytiškis į Seimą nepateko tik dėl to, kad rinkimų apylinkės komisijos nariai neįskaičiavo 30 jam rinkėjų atiduotų balsų.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas

Kaip teigė Alytaus apylinkės vyriausiojo prokuroro padėjėja Rita Sabaitė, per ikiteisminį tyrimą atskleista, kad į balsavimo protokolus buvo neįtraukta 30 balsų, atiduotų už Darbo partijos kandidatą A.Truncę. Prokurorų apklausiami balsų skaičiavimo komisijos nariai negalėjo paaiškinti, kodėl įvyko klaida, ir teisinosi dideliu nuovargiu. Įvertinę surinktą medžiagą teisėsaugininkai nusprendė, kad komisijos nariai neturėjo tyčia veikti nusikalstamai, klastoti ir naikinti rezultatus. “A.Truncės rinkimų rezultatai nebuvo nei sunaikinti, nei sugadinti, jie pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK)”, - sakė

R.Sabaitė. Tad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas neįžvelgus nusikalstamos veikos.

Kreipėsi per vėlai A.Truncė kreipėsi į prokurorus praėjus beveik mėnesiui po Seimo rinkimų, kai rinkėjai jam pranešė, jog susipažinę su VRK paskelbtais rezultatais pastebėjo, kad daugiamandatėje Alytaus rinkimų apygardos Jotvingių rinkimų apylinkėje “darbietis” nėra gavęs nė vieno pirmumo balso, nors alytiškiai jam buvo atidavę savuosius. Penki rinkėjai ir A.Truncė kreipėsi į VRK bei prokurorus ir paprašė ištirti situaciją. “Jeigu A.Truncė būtų kreipęsis iš karto, vos paaiškėjus rezultatams, klaida būtų buvusi nedelsiant atitaisyta”, - neabejojo Jotvingių rinkimų apylinkės pirmininkė Donvina Česnulevičienė.

Ji tvirtino, esą niekas rezultatų tyčia neklastojo. Techninė klaida buvo padaryta dėl didžiulio darbo krūvio ir komisijos narių patirties stokos visi (išskyrus pirmininkę) pirmą kartą dalyvavo rinkimų veikloje.

Liūdna pamoka VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas šią situaciją pavadino liūd-

Balsų skaičiavimo komisijos nariai negalėjo paaiškinti, kodėl įvyko klaida, ir teisinosi dideliu nuovargiu. na pamoka. “Patys kandidatai ir jų stebėtojai turi labai atidžiai stebėti rinkimus iki pat pabaigos”, - LŽ pabrėžė Z.Vaigauskas. Anot jo, kai klaida pamatoma laiku, kaltieji nubaudžiami ir tiesa atkuriama, tačiau praėjus beveik penkiems mėnesiams A.Truncė galėtų patekti į Seimą tik tuo atveju, jei Darbo partija imtųsi teisinių veiksmų. Nu-

bausti aplaidžiai savo pareigas atlikusių apylinkės komisijos narių taip pat nebeįmanoma, nes jie seniai atleisti.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis A.Truncė vakar LŽ tikino, jog džiaugiasi, kad pavyko atskleisti tiesą. “Nežinau, ar sieksiu Seimo nario mandato. Dėl to tarsiuosi su teisininkais. Tačiau tikrai sieksiu, kad būtų pakoreguotas Darbo partijos sąrašas ir būčiau perkeltas į aukštesnę vietą”, - kalbėjo “darbietis”. A.Truncės nuomone, galbūt niekas neturėjo tikslo neįskaičiuoti jam skirtų balsų, bet žmonės, atlikdami pareigą, privalo jausti atsakomybę. “Aiškinimai, kad buvo pervargę - ne argumentas”, pabrėžė A.Truncė.

•

Dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ vadovą ALOYZĄ KUZMARSKĮ ir jo šeimą.

Tesumažina netekties liūdesį šviesus Tėvelio prisiminimas.

KJKK „Bega“ kolektyvas

2013 03 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Tremtinė pasijuto apgauta ir apiplėšta Atkelta iš

•

Vertė krinta 1 p.

Užsiminė apie riziką Atlyginti piliečiams už išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis Vyriausybė nutarė 2002-ųjų vasarą, po kelerius metus trukusių ginčų.

Tuometinis procesą kontroliavusio Valstybės turto fondo (VTF) generalinis direktorius Povilas Milašauskas tvirtino, kad Vyriausybė, nustatydama kompensavimo akcijomis mechanizmą, įgyvendino politinę valią, išreikštą 1998 metais Seimo priimtuose įstatymuose.

“Kiekvienas pilietis, kuriam priklauso kompensacijos už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, laisva valia gali pasirinkti gauti akcijas šiandien (suprantama, prisiimant ir tam tikrą akcijų kurso kritimo riziką) ar laukti išmokų grynaisiais pinigais ateityje. Manau, kad dvi galimybės visada geriau už vieną”, - kalbėjo jis.

Nuo 2003-iųjų sausio iki 2011 metų rugpjūčio pabaigos, kai kompensavimas vertybiniais popieriais buvo sustabdytas valstybei jų pritrūkus, VTF duomenimis, 11 449 piliečiams už išlikusius pastatus ir žemę atlyginta 221 mln. litų vertės vertybiniais popieriais. Prieš dešimtmetį Vyriausybė atlyginti už išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą skyrė “Lietuvos telekomo” (dabar - “Teo LT”), “Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL), RST ir VST akcijų.

Vos per kelis mėnesius tokią kompensacijos formą pasirinkę piliečiai išgraibstė LJL akcijas. Tada teigta, kad tik šios bendrovės akcijų vertė, kurią kompensacijoms apskaičiuoti patvirtino Privatizavimo komisija, sutapo su realia verte Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.

Kitų bendrovių akcijos kompensacijų pageidaujantiems piliečiams buvo ne tokios patrauklios, nors analitikai 2003-iaisiais prognozavo galimą privatizuoti ruoštų RST ir VST verčių kilimą. 2003-iųjų pradžioje, šių bendrovių vertybiniais popieriais pradėjus dalyti kompensacijas, RST ir VST akcijos Privatizavimo komisijos sprendimu buvo įvertintos 1,05 lito kiekviena, nors reali jų vertė rinkoje siekė vos 80 centų.

Informuota nebuvo L.Meilūnienės artimiesiems atlyginti už prarastą turtą valstybės įmonės vertybiniais popieriais buvo nutarta 2003-iųjų balandį. Jiems, įvertinus turėtą turtą, teko 11 702 vardinės RST akcijos, įkainotos litu už

L.Meilūnienė iš kuriamos “Lesto” nesulaukė jokio pranešimo apie jos akcijų konvertavimą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

V.Martikonis: “Suprantu, kad žmonėms skaudu, bet atsikratyti akcijų skubėti nereikėtų.”

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

lūnienė sulaukė “Lesto” išaiškinimo dėl sumažinto akcijų skaičiaus. “Pagal reorganizacijos sąlygų nuostatas “Lesto” akcininkais tapo asmenys, buvę RST ir VST akcininkais. Jų akcijos į “Lesto” akcijas buvo iškeistos pagal RST ir VST akcijų vertes ir keitimo sąlygas, nurodytas reorganizavimo sąlygose. Dėl to jūsų 2010 metų gruodžio 31 dieną turėtų RST akcijų kiekis ir po reorganizacijos gautas “Lesto” akcijų kiekis vienetais nesutampa”, - nurodyta “Lesto”

Toks akcijų konvertavimas stebino ne tik smulkiuosius akcininkus. vienetą. 2004-aisiais L.Meilūnienė paveldėjo 5851 RST akciją, netrukus dar šiek tiek nusipirko ir 2007-ųjų pradžioje jau valdė 6 tūkst. akcijų paketą.

2011-ųjų pradžioje, vykdant energetikos sektoriaus reformą, RST ir VST buvo sujungtos ir sukurta bendra įmonė “Lesto”. Jokių pranešimų iš reorganizuojamų bendrovių nesulaukusi L.Meilūnienė savo akcijomis pradėjo domėtis tik 2012-aisiais, ketindama atsiimti dividendus.

“Mane ištiko šokas, kai sužinojau, kad turiu nebe 6 tūkst., bet 4269 naujosios bendrovės “Lesto” akcijas (vienos vertė - litas) - tai nurodoma 2012 metų gegužės 29 dieną bendrovės “Finasta” išduotoje pažymoje”, - LŽ pasakojo moteris.

Tik šių metų sausio 18-ąją L.Mei-

finansų ir administravimo tarnybos direktorės Ramutės Ribinskienės pasirašytame rašte.

Ten pat pažymėta, kad įmonių reorganizavimo sąlygos (kartu su RST ir VST valdybų ataskaitomis bei reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita) nuo 2010-ųjų rugsėjo iki gruodžio 13 dienos buvo viešai skelbiamos RST ir VST interneto tinklalapiuose, su jomis taip pat buvo galima susipažinti RST ir VST buveinėse - esą akcininkai patys turėjo stebėti situaciją.

Siūlo reikalauti atlyginimo Jungti RST ir VST buvo apsispręsta 2010 metų rudenį, vykdant elektros energetikos sektoriaus pertvarką, turėjusią efektyvinti Lie-

tu- G.Vagnorius tvirtina, kad jungiant įmones paprastai vos smulkiųjų akcininkų bandoma neerzinti.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

elektros energetikos ūkį bei didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Kaip LŽ nurodė “Lesto” atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys, tuo metu RST akcijos buvo įvertintos bendra 1,622 mlrd. litų (po 3,29 lito už akciją) suma, o VST - 1,174 mlrd. litų (po 315,8 lito už vieną akciją). Pritaikius koeficientus, nustatytus vadovaujantis RST ir VST 2010 metų birželio 30 dieną nustatyta buhalterine grynojo turto verte bei vidutine bendrovių vertybinių popierių kaina rinkoje per 6 mėnesius, buvę RST akcininkai už vieną akciją gavo 0,71 naujos “Lesto” akcijos, o VST 68,21 akcijos.

Toks akcijų konvertavimas stebino ne tik smulkiuosius akcininkus.

2010-ųjų gruodžio 13 dieną vykusiame RST akcininkų susirinkime antrasis pagal dydį bendrovės akcininkas - Vokietijos energetikos koncernas “E.ON Ruhrgas” - paprašė įtraukti į protokolą pastabą dėl to, kad nesutinka su nustatytu akcijų keitimo santykiu.

Buvęs premjeras ekonomistas Gediminas Vagnorius mano, kad anksčiau turėtų RST akcijų skaičiaus sumažinimas, ją jungiant į “Lesto”, galėjo reikšti viena - per įmonių jungimą RST kapitalas buvo nuvertintas. “Žinoma, reikėtų pamatyti finansinius duomenis, bet paprastai jungimo metu mažųjų akcininkų stengiamasi neerzinti ir no-

minalią jų akcijų vertę išsaugoti, o kartais - net šiek tiek padidinti, siekiant išvengti nepasitenkinimo. Jei įvyko priešingai, negražu politiškai.

Ir ekonomiškai, abejoju, ar yra teisinga”, - LŽ sakė ekspremjeras.

Pasak G.Vagnoriaus, akcijų konvertavimas jų realios vertės nekeičia. “Bet akcijos gali būti nuvertinamos ar nuvertėti. Todėl reikėtų pirmiausia patikrinti, kokios prieš jungimąsi buvo RST ir VST vertės, ir tada galima spręsti, ar nebuvo apgaudinėjama. Tuo atveju mažieji akcininkai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo”, kalbėjo jis.

Banko “Finasta” analitikas Tadas Povilauskas LŽ tvirtino, kad jungiamų bendrovių akcijų konvertavimas yra visiškai įprastas dalykas. “Jokios apgavystės nebuvo. Gal kartais smulkiesiems akcininkams kyla abejonių dėl sumažėjusio valdomo vertybinių popierių skaičiaus. Bet jų turimų akcijų vertė realiai nepasikeitė. Tarkime, jeigu minima ponia anksčiau turėjo tik RST akcijų, dabar ji valdo bendrame “Lesto”, apimančio visą Lietuvą, katile esančius vertybinius popierius. Ir nors jos turimų akcijų skaičius sumažėjo, “Lesto” yra didesnė įmonė nei buvo RST, ir jos vertė atitinkamai didesnė”, - aiškino jis.

Vis dėlto analitikas pripažįsta, kad nuo 2011-ųjų pradžios, kai atsirado “Lesto”, šios bendrovės akcijos gerokai pigo: 2011 metų sausio 17-ąją, biržoje pradėjus prekiauti “Lesto” akcijomis, jų vertė buvo 0,939 euro ( 3,19 lito), šiuo metu akcija kainuoja 0,618 euro (2,1 lito), taigi, trečdaliu mažiau. “Žinoma, tai yra blogai. Jei akcininkas jas dabar pardavinėtų, patirtų nuostolį. Vertinant ilgesnį laikotarpį, ši įmonė gali brangti, bet tikėtis, kad kainuos daugiau artimiausiu metu - matyt, neverta”, kalbėjo T.Povilauskas.

RST smulkusis akcininkas, verslininkas ir politikas Vidmantas Martikonis šią situaciją vadina “valstybės žaidimais”.

“Jungiamų įmonių vertėmis tuo metu buvo manipuliuojama, turtas įkeitinėjamas. Jei tokias manipuliacijas su akcijomis būtų daręs privatus asmuo, tuo būtų domėjęsi prokurorai. Valstybei, pasirodo, viskas leidžiama”, - apie vykusį “Lesto” kūrimą kalbėjo jis.

V.Martikonis akcentuoja ir tai, kad nuo RST bei VST sujungimo “Lesto” akcijų vertė gerokai mažėjo. “Įmonė pinga dėl jos valdymo, dėl to, kad sprendimai pri-imami remiantis ne ekonominiais, bet politiniais argumentais. “Lesto” vadinu ne verslo, bet socialine įmone. Šiandien jos vertė juokingai maža, investuotojai bendrove nesidomi, bet ir toliau vyksta kažkokie žaidimai”, - kalbėjo verslininkas.

Vis dėlto V.Martikonis svarsto, kad šios energetikos įmonės akcijų atsikratyti skubėti nereikėtų. “Suprantu, kad su negarbingais valstybės sprendimais susidūrusiam žmogui skaudu. Deja, Lietuvoje, susisiejus su akcijomis, politinė rizika yra didelė. Vis dėlto, tikiuosi, kad ekonominė logika pagaliau nugalės, ir jei žmogui gauti pinigų už turimas akcijas šią akimirką nėra gyvybiškai svarbu, tegu jas laiko, neparduoda. Gal po kokių penkerių metų atsiras sveiko proto”, - aiškino jis.

•

Akcijų kaina biržoje (litais) VST

217,526 Lt

RST

2,22 Lt 2010 12 (kaina prieš sujungimą)

LESTO LESTO

3,19 Lt 2011 01 17 (pirmoji prekybos diena)

2,1 Lt 2013 03 04

6

2013 03 08 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Lobistų pasaulis tampo daug virvučių Briuselyje Už svarbius sprendimus Europos Sąjungoje (ES) atsakingi politiniai lyderiai, tačiau užkulisiuose knibžda tūkstančiai lobistų, kurie siekia paveikti jų politiką.

Briuselyje valdžios įstaigų slenksčius mina apie 20 tūkst. lobistų. Pagal lobistų tankį Europos sostinė yra antra po Vašingtono. Maždaug trijų keturių kilometrų spinduliu aplink Roberto Schumano aikštę Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas trinasi petys į petį su lobistų, dirbančių didžiosioms kompanijoms, tokioms kaip “British Petroleum”, tabako milžinė “Philip Morris” ar chemijos firma BASF, biurais. Pasak tyrimo grupės CEO, kompanijos lobizmui išleidžia daugiau nei milijardą eurų.

Ne per seniausiai ES lyderiai po 25 valandas trukusių sunkių derybų susitarė dėl 2014-2020 metų ES biudžeto. Išrinkti pareigūnai derėjosi viešai ir skaidriai, kiek tai įmanoma, o žiniasklaida išsamiai informavo. ES piliečiams atrodė, kad jie mato visą paveikslą.

Tačiau ES yra ir šešėlių pasaulis, kuriame sprendimai priimami toli nuo plenarinių posėdžių bei spaudos konferencijų; pasaulis, valdomas konkrečių interesų, - paralelinė lobistų planeta.

Jų įtakos negalima nuvertinti. Buvęs Austrijos vidaus reikalų ministras ir Europos įstatymų leidėjas Ernstas Strasseris 2011 metais atsistatydino iš Europos Parlamento ir gavo kalėti ketverius metus už kyšininkavimą. Jis buvo nufilmuotas už pinigus siūlantis įstatymų pataisas. Reporteriai slapta nufilmavo virtinę susitikimų su E.Strasseriu. Šie kadrai pakliuvo į dokumentinį filmą “Briuselio verslas” apie lobistų poveikį priimant sprendimus ES.

Ydinga praktika

Briuselio juodojoje dėžėje Austrijos režisierius ir prodiuseris Friedrichas Moseris su kolega Matthieu Lietaert’u rinko medžiagą ketverius metus. Jie tai vadino “žvilgsniu į Briuselio juodąją dėžę”. Jie norėjo sužinoti, kas iš tikrųjų tampo virvutes Briuselyje - demokratiškai išrinktos vyriausybės ir jų atstovai ar didžiųjų korporacijų vadybininkai bei smegenų centrai.

E.Strasserio atvejis aiškus - užsiim-

Šešėlinis lobistų pasaulis veikia labai aktyviai. ti lobizmu Europos Parlamento nariams draudžiama. Bet apskritai lobizmas Briuselyje legalus ir aktyviai veikia jau daugelį metų.

Lobistai Briuselyje labai įtakingi. Pasak F.Moserio, dažnai jie remiasi ekspertize, o Europos institucijos, ypač Europos Komisija ir Europos Parla-

mentas, stokoja darbuotojų. Ten trūksta personalo, kuris pateiktų nepriklausomą nuomonę. Tenka kliautis smegenų centrais ir politikos ekspertais.

“Briuselio verslas” atskleidžia, kaip lobistų grupių idėjos dėl strateginių ES krypčių atsiduria oficialiuose ES dokumentuose beveik žodis žodin.

Tai, ką lobistų grupės laiko teisėtu interesų atstovavimu, daugelio nevyriausybinių organizacijų akimis, yra akių dūmimas varžantis dėl dėmesio bei įtakos. Gavęs atitinkamą virtinės grupių skundą Europos ombudsmenas Nikiforos Diamandouros pradėjo tyrimą, kaip Europos Komisija įgyvendina interesų konflikto taisykles.

“Penki iš 13 buvusios Europos Komisijos komisarų gavo pelningus darbus privačiame versle”, - nurodo vienos iš skundą pateikusių grupių “Lobbycontrol” atstovė. Organizacija kritikuoja tokią praktiką, kuri leidžia lobistams įgyti puikų supratimą, kaip iš vidaus veikia ES, ir atveria jiems priėjimą prie visos sistemos aukštų pareigūnų.

Naujasis tyrimas vykdomas ES dar neatsigavus nuo ankstesnio skandalo.

Buvęs Europos sveikatos komisaras Johnas Dalli buvo priverstas atsistatydinti dėl kyšio, susijusio su ES tabako taisyklėmis.

kompanijoms, tas gerai ir piliečiams.

Tuo įsitikinęs Pascalis Kerneis, lobistas, dirbantis kompanijoms, kurios atstovauja trims ketvirtadaliams Europos ekonomikos. “Esu tarpininkas, - sako P.Kerneis filme “Briuselio verslas”. Nors lobizmas dažnai laikomas nešvariu darbu, iš tikrųjų tai yra tik ryšiai ir kontaktai tarp žmonių.”

Režisierius F.Moseris sutinka, kad lobizmas yra demokratinio proceso dalis. Įstatymų leidėjams būtina informacija iš pirmų lūpų, kad jie galėtų priimti sprendimus ekonomikos ir socialiniais klausimais. Tačiau jis įspėja apie korupcijos pavojų, kai pinigai iš rankų į rankas pakeičia sąžiningumo ir skaidrumo principus. “Briuselis turi tą

“Lobizmo negali išjungti, bet turi būti aiškios taisyklės, garantuojančios sąžiningą ir skaidrią veiklą.”

Imti pavyzdį iš Amerikos

problemą”, - teigia režisierius. Jungtinėse Valstijose, kur lobizmas yra įsitvirtinusi politinio proceso dalis, reguliavimas daug griežtesnis, kiekvieną ketvirtį privaloma tvarka skelbiama lobistinės veiklos ataskaita. Kokie lobistai susitiko su kokiais politikais ir kas finansuoja atskirus lobius, yra žinoma visuomenei bei skelbiama internete.

“Tai pavyzdys, kuriuo sekti privalo ir Europa, - sako F.Moseris. - Lobizmo negali išjungti, bet turi būti aiškios taisyklės, garantuojančios sąžiningą ir skaidrią veiklą.”

Lobistai savo nenuilstamą darbą vertina visai kitomis akimis. Kas gerai

Dw.de, LŽ

•

Lenkijos eksportas į Lietuvą padidėjo 60 procentų PALMYRA KRUPENKAITĖ

Šį kartą ne apie dviejų valstybių santykius, ne apie lietuviškas mokyklas Lenkijoje ir lenkiškas Lietuvoje, ne apie tautines tarpusavio pretenzijas, o apie tai, kaip lenkiškos prekės užkariauja Lietuvą.

Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriuje Vilniuje (tai įstaiga prie Lenkijos ūkio ministerijos) visuomet gausi atsakymą į bet kokį klausimą, jei ne iš karto, tada po kelių valandų. Sprendžiant pagal lenkiškų prekių gausą Lietuvoje, matyt, greitus ir išsamius atsakymus gauna ir Lenkijos verslininkai, norintys ateiti į Lietuvos rinką. Tad nenuostabu, kad skyriaus darbuotojai pateikia įspūdingų duomenų - per pastaruosius trejus metus Lenkijos eksportas į Lietuvą išaugo 60 proc., ir tai antras pagal didumą Lenkijos eksporto augimas tarp ES šalių, lėmęs, kad 2012 metais Lenkijos prekių ir paslaugų į mūsų šalį eksportuota už 2,2 mlrd. eurų. Šią savaitę į Lietuvą yra atvykę dar 25 Lenkijos mažų ir vidutinių verslo įmonių vadovai, kurie ieško galimybių parduoti mums savo prekes. Įdomiausia, kad tarp jų - 4 pieno ir 4 mėsos gaminių įmonių atstovai, nors, atrodytų, ko lenkai gali tikėtis krašte, kur klesti vietos pieno ir mėsos pramonė. Rusai turi posakį, kad su savo virduliu į Tulą niekas nevažiuoja. Tačiau su savo pieno ir mėsos gaminiais lenkai į Lietuvą važiuoja ir sėkmingai juos čia parduoda. Dar daugiau - lie-

Lietuviai lenkiškų prekių važiuoja pirkti ir į Suvalkus. / AFP/Scanpix nuotraukos tuviai patys važiuoja jų nusipirkti į Lenkiją. Visuomet aiškinama, jog lietuviai lenkiškus gaminius perka todėl, kad jie pigesni, tačiau Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas Henrykas Szymanskis išvardija tris kitas rimtas priežastis, kodėl Lenkijos įmonės domisi Lietuvos rinka. Pirma, po 2009 metais užgriuvusios krizės Lietuvos ekonomika - viena sparčiausiai besivystančių Europoje, antra, pablogėjus padėčiai Vakarų ir Pietų Europoje lenkų verslininkai ieško naujų krypčių ir dinamiška Baltijos šalių rinka jiems atrodo perspektyvi. Trečia, šiuo metu Lietuvoje planuojama daug energetinių ir infrastruktūros

projektų, todėl galimybių čia tikisi rasti ir lenkų įmonės.

O dėl pigių lenkiškų prekių Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus darbuotojai teigia pastebėję, kad “reiklus Lietuvos vartotojas neperka blogos kokybės prekių, net disponuodamas ribotomis finansinėmis galimybėmis” (įvertinkime tai kaip ne visai pelnytą komplimentą), todėl Lenkijos įmonės jau pradeda Lietuvos rinkos testavimą ir “premium” prekių sektoriuje, t. y. ketina pasiūlyti lietuviams delikatesinių maisto produktų, kurie tikrai nebus pigūs.

Kad būtent lenkai neša verslumo vėliavą Rytų Europoje, šią savaitę paskel-

bė ir turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą sudarinėjantis žurnalas “Forbes”, o Tarptautinio valiutos fondo Lenkijoje atstovė Julie Kazack puikius Lenkijos verslininkų laimėjimus pirmiausia sieja su vyriausybės parama verslui ir siūlo to pasimokyti iš Lenkijos kitoms šalims.

Kaip ta parama veikia praktiškai, matome ir Lietuvoje. Šiuo metu Lenkijos vyriausybė skatina mažas ir vidutines įmones daugiau eksportuoti, tad būtent tokių 25 įmonių vadovai dabar ir yra atvykę į Lietuvą, o jiems stengiasi padėti prie Lenkijos ūkio ministerijos veikiantis Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius Vilniuje.

Beje, šio skyriaus darbuotojai dis-

ponuoja Lietuvos sociologų atlikto tyrimo duomenimis, kad 67 proc. lietuvių visiškai nesidomi Lenkija, kad tik 6 proc. mūsų tautiečių nori į šią šalį nuvažiuoti ir kad jie didelės meilės kaimynams lenkams nejaučia. Tad, atrodytų, aplinka lenkiškų prekių skverbimuisi į Lietuvą tikrai neturėtų būti palanki. Tačiau lenkų verslininkai, jaučiantys savo šalies vyriausybės jiems teikiamą pagalbą, taip nemano.

Tarp šią savaitę į Vilnių atvykusių verslininkų - ir specialią aprangą gaminančios įmonės “Techtekstil” vadovas Marekas Skrzypinskis. Su Lietuva jo niekas nesieja, jis čia neturi nei giminių, nei draugų ir niekada iki šiol Lietuvoje nėra buvęs. Tačiau tai - šalis kaimynė, ir jis mano, kad radęs nišą savo verslui, imdamas gaminti specialios paskirties drabužius, ras jiems pirkėjų ir Lietuvoje, nes, kaip sakė Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus darbuotojai, 72 proc. lietuvių tenkina lenkiškų prekių kokybės ir kainos santykis.

Lenkijos verslininkai jau galvoja ir apie tai, kaip jie galėtų prisidėti prie daugiabučių renovavimo Lietuvoje programos, nes mūsų Vyriausybė žada, kad darbai šioje srityje netrukus įsibėgės, o lenkai turi sėkmingos šio darbo patirties savo šalyje.

“Tai puiki situacija, - sakė per Lietuvos žurnalistams surengtą spaudos konferenciją Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus Vilniuje vadovas H.Szymanskis. - Lenkijos įmonės nori eksportuoti į Lietuvą. Lietuvos prekybininkai nori prekiauti lenkiškomis prekėmis, o Lietuvos vartotojai nori jas pirkti. Tai Lenkijos laikas, kurį mes stengiamės išnaudoti.”

•

2013 03 08 Lietuvos žinios

Pasaulis

Kova dėl valdžios jau prasidėjo

7

Atsisveikinimas Šiandien Venesueloje baigsis tris dienas trukęs atsisveikinimas su mirusiu prezidentu H.Chavezu. Šimtai tūkstančių žmonių mojavo vėliavomis ir skandavo: “Chavezas gyvena!”, kai katafalkas su jo palaikais septynias valandas važiavo per sostinę - nuo ligoninės, kurioje prezidentas mirė, iki Miraflores rūmuose įsikūrusios Karo akademijos, kurią jis kadaise pavadino savo antraisiais namais. Kariams nurinkus gėles, žmonių užmestas ant medinio karsto, ir jį atidarius, buvo surengta katalikiška ceremonija. Joje dalyvavo H.Chavezo motina, trys dukros, sūnus ir anūkė. Artimieji sunkiai tvardė ašaras. Kai su mirusiu prezidentu atsisveikino į Karakasą atvykę jo artimi sąjungininkai - Argentinos, Urugvajaus ir Bolivijos prezidentai, Miraflores rūmų durys buvo atvertos visiems venesueliečiams. Žmonės vis dar laukia didžiulėje eilėje, kad galėtų pareikšti paskutinę pagarbą mirusiam šalies vadovui. Dauguma tai daro žegnodamasi, o kariškiai - karišku pasveikinimu. Šiandien vyks oficiali laidotuvių ceremonija. Joje dalyvaus ir aukšto rango svečiai iš užsienio.

Prie H.Chavezo karsto N.Maduro (kairėje) ir D.Cabello. Jie abu siekia užimti mirusio prezidento vietą. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Kol ašaromis apsipylę Venesuelos gyventojai eina atsisveikinti su Hugo Chavezu, politikai pradeda kovą dėl valstybės vadovo posto.

Rinkimai vyks jau po mėnesio.

Venesuelos prezidento apsaugos viršininkas generolas Jose Ornella pasakojo venesueliečiams, kad H.Chavezas mirė nuo infarkto po didelių kančių.

Paskutinėmis valandomis jis beveik negalėjo kalbėti, tik šnibždėjo: “Nenoriu mirti. Prašau, neleiskite man numirti.”

Generolo žodžiais, tai rodo, kad prezidentas labai mylėjo savo šalį ir dėl jos paaukojo gyvybę.

Tačiau kova dėl valdžios Venesueloje jau virė, kai dar buvo gyvas H.Chavezas. Kol kas geriausius šansus užimti jo vietą turi viceprezidentas Nicolas Maduro, kurį H.Chavezas pats pasirinko savo įpėdiniu. Šiomis dienomis N.Maduro viešai rodosi tik vilkėdamas Venesuelos vėliavos spalvų striukę. Būtent jis pasistengė, kad prezidento rinkimai vyktų po 30 dienų, kol dar nebus išblėsusi žmonių meilė mirusiam šalies vadovui. Tačiau ne paslaptis, jog valdan-

čią Vieningąją socialistų partiją drasko nesutarimai, ir tai gali smarkiai apsunkinti pergalę favoritui.

Nors šiuo metu vieši N.Maduro pareiškimai kupini bravūros, padėtį Venesueloje objektyviai vertina visi - ir tauta, ir valdžia. Todėl H.Chavezo įpėdinis nepraleidžia nė vienos progos pasirodyti per televiziją. Prezidentui dar merdėjant jis paragino gyventojus “stiprinti revoliucinę vienybę”, kas iš esmės ir buvo rinkimų kampanijos debiutas. N.Maduro nepraleidžia progos pakritikuoti ir potencialų opozicijos kandidatą į prezidentus Henrique Caprilesą Radonskį. Viceprezidentas jį net apkaltino užkulisių derybomis su Vašingtonu, kurių tikslas - destabilizuoti padėtį Venesueloje ir surengti sąmokslą. N.Maduro įspėjo tautiečius, kad opozicija, norėdama pasiekti tai, ką yra numačiusi, nevengia ir purvinų veiksmų - pavyzdžiui, įsilaužė į vyriausybinio laikraščio “Vea” tinklalapį ir paskelbė apie prezidento mirtį dar tuomet, kai šis buvo gyvas.

Opozicinis Demokratinės vienybės blokas taip pat nesėdi rankų sudėjęs. Jis parengė “taikos ir solida-

rumo” kreipimąsi į tautą, kurį perskaitė H.Caprilesas. Opozicijos lyderis jau nusprendė dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose, nes spalį, kai vyko balsavimas, jis surinko tik 9 proc. balsų mažiau nei H.Chavezas.

“Mudu su prezidentu H.Chavezu buvome priešininkai, bet niekada ne-

Kova dėl valdžios Venesueloje virė, kai dar buvo gyvas H.Chavezas. buvome priešai. Šis pagarbos ir solidarumo kreipimasis skiriamas visiems be išimties venesueliečiams. Tikimės, kad vyriausybė veiks griežtai laikydamasi Konstitucijos normų”, - tokiais žodžiais H.Caprilesas kreipėsi į tautą.

Tačiau Venesuelos sociologinių tyrimų bendrovės “Hinterlaces” atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad didžiausią galimybę laimėti pirmalaikius prezidento rinkimus kol kas turi N.Maduro. Jis lenkia H.Cap-

rilesą 14 procentų. Be to, ir užsienio reikalų ministras Eliasas Jaua pareiškė, kad Venesuelai po prezidento mirties turi vadovauti jo pavaduotojas.

“Tai priesakas, kurį paliko mūsų “comandante” H.Chavezas. Dar gruodžio 8 dieną jis paprašė mus palaikyti N.Maduro, ir mes tai padarysime”, - sakė ministras.

Gedintys Venesuelos gyventojai šiomis dienomis taip pat linkę pasikliauti N.Maduro, kuris “laikysis H.Chavezo idealų”. Mat nors prezidentas ir išėjo, jo idėjos tebėra gyvos, ir jas toliau įgyvendins lyderio pasirinktas įpėdinis.

Vis dėlto dabartinį politinių jėgų išsidėstymą gali smarkiai paveikti padėtis, susidariusi valdančios Vieningosios socialistų partijos viduje. Jai priklauso ir kitas įtakingas H.Chavezo politikos šalininkas Diostado Cabellio. Šis buvęs kariškis šiuo metu yra Nacionalinės asamblėjos pirmininkas. Kartą jis jau bandė tapti naujuoju partijos lyderiu, tačiau H.Chavezas pasirinko N.Maduro.

Manoma, jog renkant įpėdinio kandidatūrą ne paskutinį vaidmenį su-

vaidino Kubos valdžia. Kadangi viceprezidentas N.Maduro pasisako už strateginės partnerystės su Kuba išsaugojimą, o tai reiškia, kad salos ekonomika sulauks nemažų dotacijų iš Venesuelos, Havanoje besigydančiam H.Chavezui buvo patarta pasirinkti būtent jį. Tačiau revoliucingas radikalas D.Cabello nelinkęs nusileisti. Be to, jis turi stiprų kariuomenės elito palaikymą. Todėl 30 dienų iki prezidento rinkimų Venesueloje neabejotinai bus labai įtemptos.

•

Sirijoje pagrobti Jungtinių Tautų taikdariai Sirijos sukilėliai pagrobė 21 Jungtinių Tautų (JT) taikdarį iš Filipinų Golano aukštumų paliaubų zonoje. JT mėgina derėtis, kad pagrobti filipiniečiai būtų paleisti, tačiau sukilėliai ketina laikyti įkaitus tol, kol Basharo al Assado pajėgos atsitrauks nuo vieno Golano kaimo.

“JT stebėtojai dalyvavo eilinėje aprūpinimo misijoje. 30 ginkluotų kovotojų sustabdė jų automobilių koloną netoli 58-ojo stebėjimo posto, kuris buvo apgadintas praeitą savaitgalį per netoliese vykusius intensyvius susirėmimus Džamloje”, - sakė JT atstovo spaudai pavaduotojas Eduardo del Buey. Pastaruoju metu aplink Džamlos kaimą, kurį laiko užėmusios opozicijos pajėgos, vyko įnirtingos kovos.

JT generalinis sekretorius Ban KiMoonas sakė, kad buvo pagrobtas 21 taikdarys. Savo pranešime jis paragi-

no “nedelsiant” juos paleisti ir pareikalavo, kad Sirijos vyriausybė bei sukilėliai užtikrintų “JT Atskyrimo stebėtojų pajėgų (UNDOF) judėjimo laisvę ir saugumą”. “Derybos vyksta, mobilizuojame visas mūsų komandas, - sakė JT taikdariškų misijų vadovas Herve Ladsous ir pridūrė: - Tai labai rimtas incidentas.”

JT diplomatai ir padėtį Sirijoje stebinčios organizacijos “Syrian Observatory for Human Rights” (SOHR) direktorius Rami Abdel Rahmanas teigė, kad pagrobti taikdariai yra Filipinų kariai. R.A.Rahmanas paskelbė du vaizdo įrašus, kuriuose sukilėlių grupuotė - Jarmuko kankinių brigada - išdėstė savo reikalavimus dėl taikdarių paleidimo.

Viename iš įrašų šios brigados atstovas Abu Kaidas al Falehas sakė, kad taikdariai nebus paleisti, kol Sirijos pajėgos neatsitrauks iš Džamlos kaimo. “Raginame, kad Sirijos kariai atsitrauktų į savo bazes. Jeigu jie neatsitrauks, JT kariai bus laikomi belaisviais”, - pridūrė jis.

Antrame įraše tas pats atstovas kaltino

Ginkluoti sukilėliai sustabdė JT taikdarių automobilių koloną.

UNDOF bendradarbiaujant su Sirijos armija, mėginant nuslopinti sukilimą ir padedant režimo pajėgoms įžengti į Džamlą. “Sirijos režimas, JT ir Euro-

pos šalys yra Izraelio kolaborantai”, pareiškė jis.

Paleisti taikdarius reikalauja ir Filipinų vyriausybė. “Filipinų vyriausybė ra-

gina nedelsiant paleisti 21 filipinietį taikdarį, kurie priklauso JT Atskyrimo stebėtojų pajėgoms Golano aukštumose”, - sakoma Filipinų užsienio reikalų departamento pranešime. Departamentas pridūrė gavęs informacijos, kad nei vienas iš įkaitų nenukentėjo ir kad vyksta derybos dėl jų paleidimo.

Filipinų ginkluotųjų pajėgų atstovas pulkininkas Arnulfo Burgosas sakė, kad sukilėliai su įkaitais elgiasi gerai. “Su jais elgiamasi kaip su svečiais, o ne priešais, - aiškino jis. - Labai tikimės, kad jie bus greitai paleisti.”

JT Atskyrimo stebėtojų pajėgos prižiūri paliaubas tarp Sirijos ir Izraelio nuo 1974 metų. Vasario pabaigoje UNDOF misiją vykdė apie tūkstantis karių iš Austrijos, Kroatijos, Indijos ir Filipinų. Tačiau Kroatija praeitą savaitę paskelbė atšaukianti savo 100 karių iš UNDOF, nes baiminasi dėl jų saugumo.

•

“The Telegraph”, “El Mundo”, AFP, BNS, LŽ

8

2013 03 08 Lietuvos žinios

Pasaulis

Nelaimi nė vieno karo XXI amžiuje kintanti karo dinamika lėmė, kad amerikiečiai nepasiekė pergalės nei Afganistane, nei Irake. Karo ekspertai teigia, jog galingiausia pasaulio valstybė nepasimokė iš praeities klaidų ir neįvertino musulmoniškų visuomenių specifikos.

Jungtinės Amerikos Valstijos po dešimtmetį trukusių kovų traukiasi iš Afganistano. Galingiausia pasaulio valstybė ir jos NATO sąjungininkės įstengė nuversti sekuliarų Talibano režimą ir pakeisti šalies vyriausybę. Tačiau ar pavyko pasiekti pergalę? Kai kurie istorikai ir karo ekspertai mano, jog dabartiniame pasaulyje neįmanoma laimėti karo, nes jis įgauna kitokią formą. Konvencinius karus keičia kova su tam tikromis grupėmis, o jų nariai, net ir praradę valdžią, priešinasi iki paskutinio kraujo lašo.

Konvencinis karas XIX amžiaus antroje pusėje vykęs Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinis karas - vienas konvencinio karo pavyzdžių. Per jį šiaurinės valstijos kovojo prieš pietines. Bene svarbiausias mūšis vyko prie Getisbergo - mažo Pensilvanijos valstijos miestelio.

1863 metais šiame mūšio lauke generolo Roberto E.Lee vadovaujama pietinių valstybių konfederatų armija buvo sutriuškinta. Ji taip ir neatsigavo po pralaimėjimo, ir tai lėmė šiaurinių valstijų pergalę pilietiniame kare.

Dabar apie šį svarbų Amerikai mūšį byloja senos patrankos ir akmeniniai paminklai, esantys Getisberge. Gidu dirbantis vietos istorikas Paulas Marhevka sako, kad tada nebuvo jokių abejonių dėl galutinio kovos rezultato.

“Mūšį galėjo laimėti ir šiauriečiai, ir konfederatai. Nugalėtojais tapo šiauriečiai. Jie ir pasiekė pergalę pilietiniame kare. Dabartiniuose karuose beveik nebūna didelių mūšių, juose nedalyvauja didžiulės armijos. Tai lemia, kad karas trunka ilgai ir nuobodžiai, o nugalėtojas dažnai lieka neaiškus”, - dėstė P.Marhevka.

Nepasimokė iš istorijos Jungtinių Amerikos Valstijų karai Afganistane ir Irake nedavė laukto rezultato. Nors Jungtinės Valstijos nuvertė Talibaną ir Saddamą Husseiną, jos nepasiekė visiškos pergalės. Talibai iki šiol priešinasi tiek amerikiečiams, tiek NATO pajėgoms ir migruoja iš Pakistano į Afganistaną palei šiaurinę šalių sieną. Irake buvo nuverstas diktatorius, bet tai sukėlė chaosą, kuris nesibaigia ir šiandien.

Johnso Hopkinso universiteto strateginių studijų profesorius Eliotas Cohenas sako, kad amerikiečiai nepasimokė iš istorijos. “Pagrindinė Amerikos pilietinio karo priežastis - vergija. Nors Abrahamas Lincolnas ją panaikino, tai neišsprendė baltųjų ir afroamerikiečių santykių problemų. Afroamerikiečiai daugiau kaip šimtmetį buvo diskriminuojami. Taigi karas greitų permainų neatneša”, - pabrėžė E.Cohenas.

Ir pridūrė, kad amerikiečiai naiviai tikėjosi greitos pergalės bei dramatiškų pokyčių Afganistane ir Irake.

“Pokyčiai ateina palengva. Per vieną dieną nei Irako, nei Afganistano visuomenės nepasikeis. Papročiai ir tradicijos susiformuoja per ilgą laikotarpį, demokratija - taip pat”, kalbėjo E.Cohenas.

Dėl nesėkmių kalti ne kariai, bet politikai. Jie nesuderino idealizmo su pragmatizmu.

Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikas profesorius Tony Cordesmanas teigia, jog karas neišsprendžia ilgalaikių problemų. “Amerikiečiai mano, kad karine jėga gali pakeisti pasaulį. Iš tiesų tai mitas. Karas lemia vien nuostolius, ilgalaikių problemų jis neišsprendžia. Nuversti diktatorių tik trumpalaikė pergalė”, - aiškino T.Cordesmanas. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos turėjo numatyti brangiai kainuojančių karų rezultatus ir pasimokyti iš kitų valstybių praeities klaidų. “Sovietai Afganistane nieko gero nepasiekė. Buvo priversti jį palikti. Amerikiečiai taip pat pasitrauks iš Afganistano. Nors dabar šioje šalyje - demokratija, ji egzistuoja tik popieriuje. Valstybės žmonės vis dar gyvena pagal senas tradicijas ir paklūsta genčių vadams”, - sakė T.Cordesmanas.

Afganistane amerikiečių kariai bergždžiai kovoja su talibais.

AFP/Scanpix nuotrauka

Kintanti karo dinamika XXI amžiuje karo dinamika kinta.

XX amžiuje, per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, valstybės kovojo prieš valstybes, karinės sąjungos - prieš karines sąjungas. XXI amžiuje dažniausiai kariaujama su nevalstybiniais veikėjais - teroristinėmis organizacijomis, ginkluotais pilietiniais judėjimais ar tarptautinę tvarką pažeidžiančiais diktatorių režimais.

Jungtinių Amerikos Valstijų generolas leitenantas Richardas Millsas mano, kad prie kintančios karo dinamikos sunku prisitaikyti pagal konvencinio karo taisykles mokytiems karininkams ir kariams. “Ka-

rinėse mokyklose visi gerai išstudijuoja konvencinį karą. Tačiau XXI amžiaus karai neturi aiškių taisyklių. Jas sunku aprašyti vadovėliuose”, - aiškino R.Millsas. Generolo leitenanto nuomone, kova su nevalstybiniais veikėjais yra daug sunkesnė nei su reguliariomis valstybių kariuomenėmis. “Nevalstybinių subjektų ketinimai ne tokie aiškūs.

Jie neturi reguliarių kariuomenių ir kovoja mažomis grupelėmis. Tokiems veikėjams padeda ir gamtinės sąlygos. Juos nugalėti kur kas sunkiau”, - pažymėjo R.Millsas.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Išorės sienų fondas - ES parama patikimai sienų apsaugai Europos Sąjungos (ES) įkurtas Išorės sienų fondas (ISF) teikia paramą ES išorės sienų apsaugai.

Dalį šio fondo sudaro vadinamoji specialioji tranzito schema.

Ji skirta tranzitu per Lietuvos teritoriją iš Kaliningrado srities į kitą Rusijos Federacijos dalį ar priešingai su supaprastinto tranzito dokumentais vykstantiems asmenims kontroliuoti.

ISF 2007-2013 m. biudžetas sudaro 6,28 mlrd. litų. Lietuvai skirta 482 mln. litų. Mūsų krašte už ISF programas atsakinga Vidaus reikalų ministerija (VRM), ji įgyvendina projektus netiesiogiai, kartu su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis. Tai Užsienio reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Policijos departamentas prie VRM, Viešojo saugumo tarnyba prie VRM, Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM bei kitos institucijos, kurios prisideda prie išorės sienos saugumo.

ISF projektai įgyvendinami pagal metines programas. Pagal 2011 m. metinę programą numatyta įgyvendinti 30 projektų. Jiems skirta daugiau kaip 70 mln. litų ES lėšų, iš jų beveik 15 mln. litų tenka ISF programos bendrosios dalies projektams ir daugiau kaip 55 mln. litų - specialiosios tranzito schemos projektams.

Pagėgiuose plečiamos modernios sienos stebėjimo sistemos Didžiausias ISF 2011 m. metinės programos bendrosios dalies projektas „Vileikių užkardos sienos stebėjimo sistemos įrengimas“ įgyvendinamas pagal 2 prioritetą „Parama Europos išorės sienų priežiūros sistemos kūrimui ir diegimui“.

Policijai skirti nauji automobiliai - tranzito tvarkai užtikrinti

Pastebėti pažeidėjus padeda moderni sienos stebėjimo sistema.

VSAT archyvo nuotrauka

Jam skirta beveik 7 mln. litų ES finansinės paramos.

Projektu siekiama atnaujinti ir išplėsti nacionalines sienos stebėjimo sistemas bei sujungti šias infrastruktūras į ryšių tinklą. Atnaujinta sienos stebėjimo sistema padės nustatyti, identifikuoti ir sulaikyti asmenis, bandančius neteisėtai patekti į šalį, tokiu būdu mažins į ES patenkančių nelegalių imigrantų skaičių. Už sienos kontrolę atsakingoms institucijoms bus teikiama patikima informacija apie padėtį prie išorės sienos ir neteisėtus valstybės sienos pažeidimus.

Atskiruose ruožuose įdiegta sienos stebėjimo sistema bus sujungta ryšio linijomis ir užtikrins galimybę priimti sprendimus vietiniu, teritoriniu bei valstybiniu lygmeniu.

Sienos stebėjimo sistemos įranga padarytus vaizdo įrašus bus galima naudoti operatyviniame ir ikiteisminiame tyrime.

Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos, kur bus įdiegta sienos stebėjimo sistema, pareigūnai kontroliuoja 27 km ilgio valstybės sienos ruožą su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Vileikių užkardos sienos stebėjimo sistema ryšio tinklu bus sujungta su kitų sienos ruožų stebėjimo sistemomis ir veiks jų pavyzdžiu. Sistemos surinkti duomenys užtikrins visišką informuotumą apie padėtį šiame išorės sienos ruože ir padidins teisėsaugos institucijų reagavimo gebėjimą.

Ateityje sienos stebėjimo sistema turėtų būti plečiama sieną su Baltarusija saugančios Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos ruože ir Vilniaus rinktinės Dieveniškių, G.Žagunio, Padvarionių, Pavoverės užkardų ruožuose; sieną su Rusija saugančios Pagėgių rinktinės Rociškių, Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių užkardos ruožuose; Lazdijų rinktinės Vištyčio, Lieponos, Kybartų užkardų ruožuose; Ignalinos rinktinės Puškų užkardos ruože.

Pagal ISF 2011 m. metinės programos specialiosios tranzito schemos dalį įgyvendinamas 21 projektas.

Daugiausia jų įgyvendina Policijos departamentas. Dviem projektams skirta po 2,8 mln. litų, už juos Policijos departamentas įsigis transporto priemonių, skirtų policijos įstaigų mobiliosioms grupėms ir apylinkės inspektoriams.

Rusijos Federacijos piliečiai tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vyksta su supaprastinto tranzito dokumentais ir tranzitas neturi tęstis ilgiau kaip 24 valandas. Teritorinių policijos įstaigų mobiliosios paieškos grupės turi būti pasirengusios reaguoti į visus policijos pareigūnų ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos išsiųstus pranešimus dėl tranzito taisyklių pažeidimo. Transporto priemonės, kuriomis mobiliosios grupės vyksta į incidentų vietas, atnaujinamos įgyvendinant projektą „Transporto priemonių, skirtų teritorinių policijos įstaigų mobiliosioms grupėms, įsigijimas“.

Planuojama įsigyti 11 visureigių ir 33 komplektus papildomos transporto priemonių įrangos. Papildoma įranga bus skirta naujai įsigytiems (11 vnt.) ir jau anksčiau iš ISF lėšų pirktiems visureigiams (22 vnt.). Be to, planuojama įsigyti 6 di-

desnio pravažumo mikroautobusus su specialia įranga ir 3 konvojuoti (saugoti ir lydėti) pritaikytus automobilius.

Policijos komisariatų apylinkės inspektoriai, į kurių kontroliuojamą teritoriją patenka supaprastinto tranzito geležinkeliu Kena-VilniusKybartai geležinkelio ruožas, dėl supaprastinto tranzito schemos funkcionavimo vykdo prevencinę veiklą. Įgyvendinant Specialiąją Kaliningrado tranzito 2004-2005 m. programą, policijos komisariatai, kurių kontroliuojamai teritorijai priskiriami pagrindiniai tranzito maršrutai, buvo aprūpinti 65 transporto priemonėmis su specialiąja įranga ir radijo stotimis, taip pat nešiojamaisiais kompiuteriais su GPRS belaide ryšio įranga, skaitmeniniais fotoaparatais ir ekspertiniais lagaminėliais. Įgyvendinus projektą „Transporto priemonių, skirtų apylinkės inspektoriams, įsigijimas“ Policijos departamento automobilių parkas bus papildytas 32 naujomis transporto priemonėmis kartu su minėta įranga.

ISF 2011 m. metinės programos lėšos skiriamos programą įgyvendinančių institucijų papildomos veiklos sąnaudoms, taip pat įgyvendinami įvairios techninės ir programinės įrangos atnaujinimo, įsigijimo, sistemų plėtros, personalo Užs. V-2056 mokymo projektai.

2013 03 08 Lietuvos žinios

Verslas

9

Pusė milijardo litų prasmegs šiukšlėse ARAS MOCKUS

Skaičiai Lietuva nesugeba pasistatyti dešimties atliekų rūšiavimo gamyklų ir gali prarasti beveik pusę milijardo litų tam skirtos Europos Sąjungos paramos.

Iki 2015 m. panaudojus ES lėšas ir pastačius rūšiavimo gamyklas į sąvartynus būtų gabenama perpus mažiau atliekų. Jeigu 2015 m. Lietuva reikalavimų neįgyvendins, Briuseliui teks grąžinti beveik pusę milijardo litų paramos. Regionuose pastatytos gamyklos sukurtų apie 200 naujų darbo vietų.

Lietuvoje į sąvartynus išvežama apie 92 proc. nerūšiuotų atliekų. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Rumunija (99 proc.) ir Bulgarija, visas atliekas vežančios į sąvartynus. Švedijoje perdirbama apie 90 proc. atliekų.

Lietuva nuo 2010 metų nesugeba panaudoti 450 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, kuri skiriama regionuose pastatyti 10 naujų atliekų rūšiavimo gamyklų. Treti metai beveik pusė milijardo litų guli bankų sąskaitose.

Šaltinis: Eurostat, LŽ

Kaltina nesveiką konkurenciją Pirmą žingsnį, kuris turėtų išjudinti įstrigusį procesą, žengė naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, atskiru ministro įsakymu regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RATC) nurodęs skubiai organizuoti jungtinius statybos darbų, įrangos pirkimo ir operavimo paslaugų pirkimo konkursus, kad iki nustatyto termino - 2015 metų - būtų baigtos statybos ir sąvartynai turėtų operatorius.

Nuo 2010 metų 9 iš 10 RATC nesugebėjo įvykdyti viešųjų pirkimų ir sudaryti atliekų rūšiavimo gamyklų statybos bei jų operavimo sutarčių. Kai kurių atliekų tvarkymo centrų atstovai netiesiogiai pripažįsta, kad jie patys norėtų būti operatoriais, nors tai draudžiama pagal ES taisykles.

Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis LŽ teigė, jog ES paramos panaudojimo procesas stringa dėl to, kad RATC nesugebėjo atlikti viešųjų pirkimų. “Koks dar jums atsakymas reikalingas? Pirko visi po tris kartus ir vis kažkas ne taip. Vieni skundžia kitus, kovoja visi dėl pinigų”, - padėtį apibūdino direktorius.

I.Kiškis neigė prielaidą, kad patys regioniniai centrai priešinasi būsimų gamyklų statyboms. “Ne, pastatyti nori visi. Bet visi konkursai atsiduria teismuose. Galima, aišku, sakyti, kad gal ne visi pirkimų dokumentai tobuli ar klaidų kokių nors privelta, bet susilaikyčiau nuo didesnių komentarų, nes matau tą patį, ką ir visi, - pirkimo dokumentų nevarčiau”, - sakė jis. I.Kiškis mano, kad įmanoma organizuoti jungtinius staty-

Romo Jurgaičio nuotraukos

bos darbų, įrangos pirkimo ir operavimo paslaugų pirkimo konkursus, suspėti iki 2015 metų pastatyti rūšiavimo fabrikus ir išrinkti operatorius. “Jeigu nebus kliuvinių, dar kol kas įmanoma.

Bet jeigu dar vienas kitas mėnuo praeis ir niekas nepajudės, bus vėlu”, - tvirtino pašnekovas.

I.Kiškis nenorėjo svarstyti, kas grėstų, jeigu iki 2015 metų Lietuva neįgyvendintų priemonės “Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas” veiklos “Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra - biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimas”.

“Svarbiausia, kad atliekos nepatektų į sąvartynus. O kokiu būdu tai atsitiks, Europos Komisijai neįdomu”, - mano jis. Į LŽ klausimą, kokia galėtų būti alternatyva, I.Kiškis nusišypsojo ir atsakė: “Rūšiuoti rankomis. Visi nori, kad ateitų geras dėdė ir išrūšiuotų. Patys gyventojai turi tai daryti. O kas jau tas atliekas išveš, verslo reikalas.”

Pasigenda tvirtos rankos Pakuočių tvarkytojų asociacijos prezidentas Juozas Kirdeikis įsitikinęs, kad visiškai įmanoma skubiai organi-

J.Kirdeikis įsitikinęs, kad pastatyti gamyklas laiku įmanoma: “Kietą ranką turi parodyti ministerija, ji operuoja pinigais ir kontroliuoja procesą.” zuoti jungtinius statybos darbų, įrangos pirkimo ir operavimo paslaugų pirkimo konkursus ir suspėti iki 2015 metų pastatyti rūšiavimo fabrikus bei išrinkti jų operatorius. “Tam reikia tik tvirtos ministerijos rankos”, - teigė jis.

J.Kirdeikiui keistas atrodo buvusios Aplinkos ministerijos vadovybės elgesys. “Tai aplaidumas. O kokios juodosios technologijos buvo naudojamos, kad konkursus sustabdytų, nesirengiu svarstyti”, - sakė jis.

Pastatyti atliekų rūšiavimo gamyklą, J.Kirdeikio teigimu, įmanoma per metus ar net greičiau. “Prieš ketverius metus teikėme pasiūlymą iš Izraelio, pagal tą projektą buvo galima visuose dešimtyje centrų pastatyti fabrikus. Nereikia nieko išradinėti, projektai yra parengti, įranga gaminama Vokietijoje, Švedijoje ir kitur. Fabriką įmanoma sukomplektuoti, atvežti ir pastatyti per metus.

Tai nesudėtinga, nes, pavyzdžiui, mi-

nėti Izraelio gamintojai patys atveža įrangą, pastato ir paleidžia gamyklą”, tvirtino pašnekovas.

J.Kirdeikis įsitikinęs, kad pastatyti gamyklas laiku įmanoma. “Kietą ranką turi parodyti ministerija, ji operuoja pinigais ir kontroliuoja procesą”, tikino jis.

Konkursą sustabdė teismas Tauragės regione viešųjų pirkimų procedūros atlikti nepavyko dėl to, kad paraišką pateikė tik vienas pareiškėjas, be to, procedūros beveik pusmetį užsitęsė, kai konkurso sąlygos buvo skundžiamos teismuose. “Gavome pasiūlymą tik iš vieno tiekėjo ir jis netiko. Mūsų biudžetas siekė apie 14 mln. litų, o gavome pasiūlymą už 29 mln. litų ir jį atmetėme”, - LŽ pasakojo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Leonas Leikus. Pasak jo, Tauragės RATC turėjo konkurso pasiū-

lymus atplėšti gegužės mėnesį, tačiau tai galėjo padaryti tik rudenį. “Konkurso pirkimo sąlygas apskundė įmonė, kuri net neteikė pasiūlymo. Praėjus keliems mėnesiams apygardos teismas ieškinį atmetė, tuomet jis buvo paduotas į Apeliacinį teismą, o galiausiai ieškinys rudenį buvo atsiimtas. Pusės metų teismų maratonas apribojo visus mūsų veiksmus, vokus atplėšėme tik spalio pradžioje”, - skundėsi L.Leikus. Šiuo metu konsultantai rengia kitus viešojo pirkimo dokumentus ir bus rengiamas kitas konkursas. L.Leikus mano, kad iki 2015 metų Tauragės regione įmanoma įvykdyti visas procedūras ir pastatyti gamyklą. “Dar yra šiek tiek laiko, bet jeigu vėl prasidės teismų maratonas, nespėsime. Mes ir ministro prašėme inicijuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kad pirkimus skundžiantis juridinis asmuo teiktų teismui kokį nors užstatą. Nes dabar vyksta beprasmis bylinėjimasis”, - svarstė jis.

Tauragės RATC vadovas neslėpė manąs, kad atliekų tvarkymo centro operatoriaus vaidmenį, kai bus pastatyta atliekų rūšiavimo gamykla, geriau atliktų pats regioninis atliekų tvarkymo centras. “Pagal europinės paramos reikalavimus mes turėtume samdytis operatorių, kitaip negautume tos paramos.

Tačiau įsivaizduokite, kad operatorius ateis ir siūlys savo kainą, nes jam reikės uždirbti pinigėlių. Mūsų steigėjos yra savivaldybės, jos neleistų mums siekti didelio pelno, todėl jeigu patys būtume operatoriai, manau, paslaugas tikrai teiktume pigiau”, - savo nuomonę dėstė pašnekovas.

•

Trumpai mln. litų ir buvo 22,2 proc. mažesnis nei 2011 metais (95,762 mln. litų).

“Lietuvos dujos” pernai dividendams skyrė 72 mln. litų, arba po 15,3 cento už akciją, o 2011 metais - 120 mln. litų, arba 25,6 cento už akciją.

NELIKO KVOTŲ

SKIRSTYS DIVIDENDUS Vokietijos ir Rusijos koncernų valdomos bendrovės “Lietuvos dujos” akcininkai balandį spręs dėl 160 mln. litų dividendų. Tokia suma būtų pervesta iš kitų įmonės rezervų.

Tai nurodoma “Lietuvos dujų” parengtose ir viešai paskelbtose gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo są-

lygose. Jose teigiama, kad 160 mln. litų dividendai būtų išmokėti iš “Lietuvos dujų” paskirstytinojo pelno, gauto perskirsčius 160 mln. litų sumą iš kitų bendrovės rezervų. Neoficialiais skaičiavimais, tokiu atveju dividendai būtų apie 34 centai už akciją. Įmonė nekonkretizuoja, kaip ketinama skirstyti pernai gautą grynąjį pelną, kuris, neaudituotais duomenimis, siekė 74,506

Dėl mažųjų saulės elektrinių plėtros nelikus laisvų kvotų planuojama nutraukti visus saulės jėgainių skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus.

Kainų komisija sprendimą priims kitą savaitę. Nutarimo projekte nurodoma, kad saulės energetikai numatyta skatinimo kvota siekia 10 megavatų, o leidimų plėtoti elektrines ir gaminti elektrą išduota 42,149 megavato, neįtraukiant mažųjų saulės elektrinių. Vien pastarosioms, kurioms nereikia dalyvauti aukcionuose, išduota 9,63 megavato galios leidimų. Dokumente teigiama, kad kvotų aukcionai bus sustabdyti, kol Atsinaujinančių išteklių įstatymu bus padidinta kvota saulės elektrinėms.

Kainų komisija jau sumažino iš

saulės elektrinių superkamos elektros kainas. Sausio pradžioje sustabdyta mažųjų saulės jėgainių plėtra - nepriimami nauji prašymai. Bet jau pradėję įgyvendinti projektus investuotojai gali juos tęsti 7 mėnesius, jeigu iki kovo 1osios bus investavę 50 proc. numatytų lėšų.

ŠILUMA PIGS Šilumą Kauno miestui tiekianti bendrovė “Kauno energija” žada mažinti šilumos kainas vartotojams. Bendrovės atstovai pranešė, kad nuo kovo pradžios kaina jau sumažinta 6 proc., o artimiausiais metais ji turėtų mažėti dar daugiau kaip ketvirtadaliu. Kovo mėnesį šildymo kaina Kaune sumažėjo nuo 28,58 iki 26,82 cento už kilovatvalandę (be PVM). Planuojama, kad per dvejus metus ji gali sumažėti dar 6-8 centais. Pasak “Kauno energijos” vadovų, iki šiol buvo investuojama į šilumos tinklus ir gamybos šaltinius. Šiais metais patvirtintas investicijų planas,

orientuotas į gamybos šaltinių vystymą, modernizavimą.

PELNO REKORDŲ NEBUS Baltijos šalių įmonėms šiemet gali nepavykti išlaikyti rekordinio pelno, o jų mokami dividendai gali mažėti.

Tai prognozuoja banko “Swedbank” analitikai. “Buvo geri metai. Įmonės gavo rekordinį pelną. Ko gero, žengdamos į šiuos metus įmonės jau nebus pajėgios išlaikyti šį pelną dėl brangstančių darbo sąnaudų, infliacijos, - sakė “Swedbank” Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas. - Ko gero, nesulauksime ir tokio dividendų derliaus.” Tačiau, jo vertinimu, akcijos vis dar yra pigios, turi potencialo brangti. Anot jo, nepaisant neigiamo euro zonos problemų šleifo, instituciniams investuotojams Baltijos šalys atrodo patrauklios. Bendra tendencija, šiuo metu pastebima pasaulyje, - investuotojų pinigai traukiasi iš skolų kamuojamos Europos.

LŽ, BNS

10

2013 03 08 Lietuvos žinios

Verslas

Laivų statytojai staigaus pakilimo nelaukia FAKTAI Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės apyvarta 2012 m. sudarė 327 mln. litų.

Tačiau krito laivų remonto mastas, jis pernai sudarė 80 proc. 2011 metų lygio, o laivų statyba siekė apie 90 proc. 2011 metų lygio. Pritraukta naujų klientų. Sėkmingiausi antrinės įmonės “Vakarų krova” rezultatai. Ji pirmą kartą peržengė vieno milijono tonų krovos ribą, o apyvarta kilo net 38 procentais. Bendrovė “Vakarų konstrukcijos” ūgtelėjo penktadaliu, teigiamų rezultatų pasiekė Vilniuje esantis “Vakarų cinko” padalinys.

VIDA BORTELIENĖ

Siekdama atlaikyti Azijos konkurenciją Europa parengė ambicingą laivų statybos strategiją “LeaderShip 2020”.

Laivininkai abejoja, ar mūsų šalis finansiškai pajėgi ją įgyvendinti.

Prieš kelias savaites dokumento “LeaderShip 2020” autorių paviešinta pažangos strategija specialistų sutikta palankiai. Europos Komisijos (EK) duomenimis, Europos laivų statybos pramonę sudaro per 300 laivų statyklų, iš jų net 80 proc. patenka į smulkių ir vidutinių įmonių kategoriją, o 90 proc. jų produkcijos skiriama eksportui.

Laivų įrangos ir technologijų srityje dirba 7,5 tūkst. kompanijų, kurių dauguma taip pat nedidelės.

Anksčiau parengta strategija iki 2015 metų suskilo į du laikotarpius. 20022008 metų Europos jūrinių technologijų industrijai esą buvo fantastiškos sėkmės metai, lydimi augimo, investicijų, išaugusio gamybos masto ir pasaulinės lyderystės. Tačiau paskui kilusi pasaulio finansų ir ekonomikos krizė labai paveikė rinkas: sulėtėjo jūrų prekyba, mažėjo laivų frachtų kainos, o tai nusmukdė visą Europos jūrinių technologijų industriją.

Sunkumų laivų pramonė patiria iki šiol, visų pirma - dėl finansinių išteklių prieinamumo ir mažo gamybos masto; antra - dėl Azijos laivų statyklų agresyvios ekspansijos ir gamybinio pajėgumo pertekliaus.

Pakomentuoti naują EK strategiją ir dabartinę mūsų šalies laivų pramonės būklę LŽ paprašė Lietuvos laivų statybos ir remonto įmonių asociacijos prezidento, didžiausios Baltijos šalyse šios ūkio šakos įmonių - Vakarų laivų gamyklos - generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos.

Sunkumų laivų pramonė patiria iki šiol, visų pirma - dėl finansinių išteklių prieinamumo ir mažo gamybos masto.

Vidos Bortelienės nuotraukos

A.Šileika teigia, kad laivų įmonėms darbų daugėja, bet paslaugų kainos yra nukritusios į 2003 metų lygį.

Trūksta kadrų ir lėšų - EK išskiria kvalifikuotų kadrų trūkumą, siūlo Europos, valstybių ir vietos lygiais kurti kadrų parengimo ir įdarbinimo sistemą. Kokios naujovės galėtų būti įdiegtos Lietuvoje?

- Iš esmės reikėtų teigiamai vertinti naujos Vyriausybės iniciatyvas didinti technologinių profesijų ir valstybės subsidijuojamų vietų skaičių universitetuose. Gerai, kad suvokiama, jog reikia dar kartą peržiūrėti darbo rinkos politiką ir rengti specialistus, kurių šiuo metu labiausiai reikia. Technologinių specialybių absolventai yra realus šaltinis, kuris galėtų papildyti nuolatinį inžinierių poreikį.

Kalbant apie profesinį rengimą, daugeliu atvejų labai svarbu išspręsti šį klausimą regioniniu lygmeniu. Mes siekiame, kad išliktų Klaipėdos laivų statytojų ir remontininkų mokykla.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6568 +0,4216%

Manome, kad svarbų vaidmenį šiuo klausimu turi atlikti Klaipėdos miesto savivaldybė, Darbo birža, Darbo rinkos mokymo centras. Norėtųsi, kad visos pajėgos būtų konsoliduotos, nes savo įmonės veiklą ir tęstinumą siejame su Lietuvos gyventojais.

O trumpalaikiams poreikiams, t. y. išaugus gamybai ar prireikus atlikti netikėtai gautus užsakymus, reikalingas supaprastintas darbo leidimų išdavimas užsieniečiams.

- EK strategijoje kalbama apie laivų statybos finansavimo trūkumus ir siūloma maksimaliai išnaudoti projektams Europos investicijų banko išteklius. Kaip Vakarų laivų gamykla užsitikrina užsakymų finansavimo poreikį?

- Laivų statyba - finansiniams ištekliams labai imli pramonė. Mūsų

įmonių grupė laivų statybos projektus finansuoja padedama Lietuvoje veikiančių bankų. Mūsų partneris SEB bankas teikia garantijas mūsų klientams. Dėl finansavimo trūkumo mūsų pramonės šakos įmonės susiduria su nemažai problemų. O štai, pavyzdžiui, Norvegijoje veikia puiki valstybės eksporto finansavimo programa, sukurtas valstybės eksporto kredito bankas, kuris suteikia finansavimą laivų statybos įmonėms, užsakovams, jų projektams įgyvendinti. Taip skatinama vietos pramonė. Pas mus to nėra, nesame tokia turtinga šalis, nors taip prarandame savo konkurencingumą, palyginti su Olandija, Vokietija, Italija, Norvegija, Ispanija, kur veikia valstybinio ir regioninio lygių paramos schemos.

- “LeaderShip 2020” valstybes orientuoja į laivybos įmonių pertvar-

ką, ragindama numatyti finansinę paramą naujoms technologijoms ir taip prisidėti mažinant taršą iš laivų.

Ar tai įmanoma Lietuvoje?

- Lietuvoje yra nerealu, kad valstybė remtų laivybos įmonių pertvarką ir skatintų kompanijas įsigyti laivus su aplinką tausojančiais vadinamaisiais propulsyviniais įrenginiais. Tai įmanoma tik turtingose šalyse. Mūsų įmonių grupė kartu su partneriais Norvegijoje statė kelis aplinką tausojančius laivus, tokių užsakymų tik daugės. Tai stimulas laivų statybos ir remonto įmonėms didinti apyvartą, išsaugoti darbo jėgą, plėtoti technologijas. Šiuo metu dalyvaujame konkurse Kazachstane dėl tokio pobūdžio laivų statybos.

Matome, kad net tokios šalys rūpinasi žaliosiomis technologijomis. Žaliosios technologijos - programos SEA EUROPE vienas kertinių strateginių tikslų.

Dėl sieros azoto oksidų mažinimo, balastinių vandenų apdorojimo padaugės ir laivų konversijos bei modernizacijos projektų. Apskaičiuota, kad norint pertvarkyti visą pasaulio laivyną pagal naujas Europos Sąjungos direktyvas tai kainuos daugiau nei 63 mlrd. dolerių.

Dokai dar neišvalyti - Kokių rezultatų Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė pasiekė 2012 metais ir kokias regite šių metų perspektyvas?

- Praėjusieji metai mūsų įmonių grupei buvo gana sudėtingi. Globali ekonominė situacija ir pasaulinės laivybos tendencijos nurėžė užsakymų kiekį ir jų kainas. Visame pasaulyje yra mažinamos sąnaudos, karpomos investicijos į naujų laivų statybą, atsisakoma senesnių laivų remonto.

Tačiau stengėmės neprarasti savo pozicijų, todėl šiandien galime pasidžiaugti, kad sugebėjome bent iš dalies išlaikyti 2011 metų lygį.

Vertindami ir planuodami 2013 metus buvome atsargūs. Numatome daugiau dėmesio skirti darbuotojams, kadrams rengti, darbo aplinkai. Didinti apyvartos neplanuojame nei laivų statybos, nei remonto srityse. Jau esame suformavę pusę šių metų laivų statybos užsakymų portfelio, be to, vyksta derybos, kurios, tikimės, užtikrins ne mažesnę nei 2012 metais gamybinę programą.

Optimizmo teikia keli pasirašyti bendrovės “Vakarų konstrukcijos” užsakymai. Ji gamina konstrukcijas naftos gavybos ir kitoms lengvatinio apmokestinimo veikloms. Šios produkcijos poreikis pasaulyje vis didėja. Šiuo metu gaminamos hidraulinės ritės naftos gavybos laivams, jos bus plukdomos į Braziliją.

Ekspertų vertinimu, deja, laivybos verslas atsigaus tik 2015-2016 metais.

Laivų statybos rinka sudėtinga, o naujų laivų poreikis vis mažėja. Mes nedalyvaujame masinių laivų statyboje - ieškome mažiau krizės pažeistų nišų.

Pradėjome “iki rakto” statyti naujos kartos žvejybinį laivą ir planuojame jį baigti šių metų rudenį, baigiame žemsiurbės statybą, ją užsakovui atiduosime jau kovą. Užsakymų gauname, bet mažėja laivų statybos kainos. Dabar jos jau pasiekė 2003 metų lygį, nors laikotarpių išlaidos nepalyginti didesnės: juk per tuos metus kilo energetikos, darbo jėgos, metalo ir įrenginių kainos. Laivų remonto versle rinka traukiasi siaurėja. Šiuo metu 15-20 metų senumo laivai jau neremontuojami, parduodami į metalo laužą. Anksčiau tų laivų savininkai buvo pagrindiniai mūsų klientai.

- Daugybę metų valdžios atstovams vis minėdavote vietinį planų trukdį užneštas dokų duobes. Ar kas keičiasi?

- Deja, šio projekto įgyvendinimas ganėtinai vėluoja, o tai turi tiesioginės įtakos laivų remonto veiklos konkurencingumui. Tačiau tikimės, kad šiemet dokų duobės tikrai bus išvalytos. Tai savaime iškeltų mus į kitą “žaidimo lygį” laivų remonto rinkoje. Kol kas pelningų užsakymų tenka atsisakyti.

•

Atskiriant veiklas dalijamas turtas

10 000 Baltarusijos rublių 3,0893 +0,5956% 1 Šveicarijos frankas

2,8021 -0,2570%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2704 +0,3513% 1 DB svaras sterlingų

3,9804 -0,4773%

100 Kazachstano tengių 1,7620 +0,3689% 1 Latvijos latas

4,9228 -0,0975%

10 Norvegijos kronų

4,6436 -0,0517%

10 Lenkijos zlotų

8,3253 -0,5249%

100 Rusijos rublių

8,6315 -0,0104%

10 Švedijos kronų

4,1444 -0,0845%

1 Turkijos naujoji lira

1,4768 +0,0135%

10 Ukrainos grivinų

3,2649 +0,2695%

2013 03 08, LB

Nuo dujų importo ir transportavimo bendrovės “Lietuvos dujos” atskiriamai naujai dujų perdavimo bendrovei “Amber Grid” bus perduota 1,598 mlrd. litų turto, jos įstatinis kapitalas bus 178,383 mln. litų.

“Lietuvos dujų” įstatinis kapitalas, kuris dabar siekia 469,068 mln. litų, sumažės iki 290,686 mln. litų, o įmonei tenkanti turto dalis sudarys 1,1823 mlrd. litų. Taip nurodoma “Lietuvos dujų” parengtose ir viešai paskelbtose gamtinių dujų perdavimo veiklos at-

skyrimo sąlygose, kurios parengtos pagal 2012 metų spalio 31 dienos įmonės balansą. “Amber Grid” perduodamo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma bus patikslinta ir galutinai nustatyta skiriamajame balanse, sudarytame perdavimo dieną liepos 31-ąją. “Amber Grid” ketinama perduoti 1,536 mlrd. litų vertės ilgalaikio turto, iš kurio 1,166 mlrd. litų tenka magistraliniams dujotiekiams, “Lietuvos dujoms” liks 792,348 mln. litų šio turto, iš jo 663,862 mln. litų tenka skirstomiesiems dujotiekiams. “Lietuvos dujoms” taip pat turėtų atitekti di-

džioji dalis ilgalaikio finansinio turto 9,877 mln. litų, “Amber Grid” - tik 640 tūkst. litų, jį sudarys 32 proc. gamtinių dujų biržos “GET Baltic” akcijų. “Lietuvos dujoms” taip pat liks 389,969 mln. litų vertės trumpalaikio turto, “Amber Grid” - 61,973 mln. litų. Po atskyrimo “Amber Grid” nuosavas kapitalas sudarys 1,208 mlrd. litų, “Lietuvos dujų” - 832,913 mln. litų, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai atitinkamai 390,668 mln. litų ir 349,404 mln. litų. “Amber Grid” ketinama perduoti visą “Lietuvos dujų” šiuo metu turimą 160 mln. litų ilgalaikę finansi-

nę skolą. Be to, atskyrimo sąlygose nurodoma, kad pavasarį vyksiančiame “Lietuvos dujų” akcininkų susirinkime ketinama spręsti dėl 160 mln. litų dividendų išmokėjimo, tam panaudojant bendrovės rezervų lėšas.

Pasak “Lietuvos dujų”, “Amber Grid” numatoma perduoti turtą, teises bei pareigas, susijusias su nuo “Lietuvos dujų” atskiriama veiklos dalimi, šių metų liepos 31 dieną. “Amber Grid” akcijas numatoma kotiruoti “Nasdaq Omx” Vilniaus biržoje.

•

LŽ, BNS

2013 03 08 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

11

Ramygaloje sukasi tautinio paveldo malūnas DAIVA BARONIENĖ

Panevėžio rajone, Ramygaloje, grūdai malami 1929-ųjų įranga.

Sudėtingam senoviniam malimo procesui suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.

Susimalti grūdų ir parsivežti namo ką tik sumaltų miltų į Ramygalą plūsta žmonės ne tik iš Panevėžio, Anykščių, Kėdainių, Ukmergės, Biržų, Rokiškio rajonų, bet ir iš tolimesnio Raseinių krašto. Šiame malūne per pusantros valandos sumalami keturi maišai - t. y.

200 kilogramų - miltų (mažesnio kiekio malti nesiimama). Klientai pabrėžia, kad Aukštaitijoje retai kur daugiau teikiama tokia paslauga - malamos ne tonos grūdų, o vos pora šimtų kilogramų. Todėl daugeliui smulkių žemdirbių, prikuliančių vos keletą maišų savo laukuose išaugintų grūdų ir norinčių skanauti savų miltų pyragus, Ramygalos malūnas yra tarsi išsigelbėjimas.

Pirko bankrutuojantį Nuo 1929-ųjų Ramygaloje veikiantis malūnas šiuo metu priklauso Vitalijai ir Jonui Pluščiams. Teigiama, kad jį praėjusio šimtmečio pradžioje pastatė amerikonu vadintas ramygališkis, pavarde Masiokas. Kadangi vyras turėjo JAV pilietybę, netrukus po karo jis pasitraukė į šią šalį, o malūnas buvo nacionalizuotas. Anot V.Pluščienės, malūnas niekada nebuvo praradęs savo paskirties - ir sovietmečiu malė grūdus. Nors ši paslauga visada buvo reikalinga, net pelninga, po kelerių metų, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Ramygalos malūnui teko skelbti bankrotą “Būtent tokį, bankrutuojantį, malūną mudu su vyru ir įsigijome 1997aisiais”, - sako V.Pluščienė. Nors moteris yra diplomuota miltų gamybos technologė, ji tvirtina, kad viena niekada nebūtų sugalvojusi pirkti malūno. “Visą malimo techniką kaip savo penkis pirštus išmano vyras. Jis ir yra tikrasis malūnininkas. O aš - vien finansininkė”, - teigia V.Pluščienė. Pašnekovė prisipažįsta, kad niekada nėra paleidusi malimo proceso. Nors išmano apie jį, vis tiek stebi tik iš šalies.

Neleidžia persidirbti “Pagal miltų gamybos standartus, miltuose gali būti nuo 30 iki 40 proc.

maistinių priemaišų. Mūsų sumaltuose miltuose priemaišų išvis nėra, ir klientai tai vertina kaip vieną didžiausių mūsų paslaugos pranašumų”, - pabrėžia malūno savininkė.

Anot V.Pluščienės, nuo malūno privatizavimo pradžios jie malė miltus ūkininkams ir kepykloms, o dabar apsiriboja tik ūkininkams teikiama paslauga. Mat paaiškėjo, kad malūno įranga pernelyg sena malti miltus kepykloms. Tačiau tautinio paveldo sertifikatą jiems pavyko gauti. “Šis sertifikatas skirtas ne mūsų produkcijai, bet pačiam malimo procesui”, - aiškina V.Pluščienė. Moteris sako, kad anksčiau visą darbą atlikdavo dyzelinis variklis, o dabar - elektra. “Deja, įrenginiai labai imlūs elektros energijai, be to, labai seni, tad saugodami malūną neleidžiame jam dirbti visu pajėgumu”, - tvirtina savininkė.

Ramygalos malūnas kone kasdien dirba rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Sausį ir vasarį jo įranga paleidžiama tik po kelis kartus per savaitę, nes nėra klientų. Jų vėl atsiranda prieš Velykas, o vasarą darbymetis sustoja. Tuomet, anot V.Pluščienės, prasideda didysis švarinimasis: nuvaloma ir kruopščiausiai nugrandoma apdulkėjusi malūno įranga, nušveičiamos medinės detalės. “Darbas malūne sezoninis, tad didelio pelno jis negali garantuoti”, - tikina malūno savininkė. Be jos ir sutuoktinio, dar yra vienas pagalbinis darbininkas. Tai ir visa darbuotojų komanda.

Šiame malūne per pusantros valandos sumalami keturi maišai - t. y. 200 kilogramų - miltų. / Daivos Baronienės nuotraukos

Laukia ekskursijų “Gavę tautinio paveldo pažymėjimą, ėmėme kviesti į malūną žmones ir rengti pažintines ekskursijas. Matome, jog susidomėjimas yra, ir nemažas”, - pasakoja V.Pluščienė. Ji pabrėžia, kad malūnas nemenko susidomėjimo sulaukė užpernai, kai Ramygala buvo paskelbta šalies kultūros sostine. Tada šią vietovę lankė nemažai užsienio delegacijų, svečių iš Lietuvos. Jie užsukdavo ir į malūną, stebėdavo malimo procesą. Pavasarį malūnininkai tikisi sulaukti mokinių grupių. “Esame parengę edukacinę programą, pavadintą “Nuo grūdo iki miltų”. Jos dalyviai stebi malimo procesą, yra vaišinami malūnininko užkanda, bendrauja, domisi tuo, kas vyksta, ir teikia mums džiaugsmo”, - pasakoja V.Pluščienė.

•

Švedų pagamintas miltų sijotuvas. V.Pluščienė prisipažįsta, kad niekada nėra paleidusi malimo proceso.

Mėsininkai prašo mažesnio PVM Mėsos perdirbėjai, gyvulių ir paukščių augintojai Vyriausybės prašo mažesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lietuviškai produkcijai ir vienodų kokybės reikalavimų vietinei bei įvežamai mėsai.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad atsakymų dėl mažesnio PVM galima laukti balandžio mėnesį. “Buvo kalbama apie PVM lengvatą ir buvo konstruktyvi diskusija. Mėsos perdirbimo asociacija savo skaičiavimus jau yra atidavusi mokesčių komisijai. Taip pat vakar gavome duomenis iš Prekybos įmonių asociacijos su apyvartomis ir įtaka mokesčių politikai. (...)

Balandžio mėnesį dėl to bus atsakymas”, - po pasitarimo su mėsos perdirbėjais ir gyvulių augintojais dėl rinkos apsaugos teigė A.Butkevičius.

Pasak mėsininkų, į Lietuvą importuojama mėsa dažnai būna prastos kokybės, o jos gamybos savikaina daug mažesnė nei lietuviškų produktų, tačiau parduodama panašiomis kainomis kaip ir lietuviška produkcija. Kaip vieną iš būdų kovoti su tokia situacija mėsos perdirbėjai Vyriausybei siūlo mažesnį PVM. “Vienas iš tokių rinkos apsaugos aspektų - PVM klausimas, kuris leidžia į Lietuvą tokius pigius gaminius vežti ir juos pardavinėti beveik tokiomis pat kainomis, kaip ir lietuviškus produktus. Prašėme, kad šitas klausimas būtų sprendžiamas. (...) Apie tarifą kol kas nekalbama, bent jau preliminariai, kas buvo pasiūlyta Vyriausybės programoje, - apie 9 proc.”, - po susitikimo su premjeru teigė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Pasak jo, kita problema - nevienodi reikalavimai lietuviškai ir importuojamai produkcijai. Asociacijos vadovo nuomone, juos reikėtų suvienodinti - aukštus standartus taikyti ir importuojamai produkcijai. “Lietuvos reikalavimai yra privalomi tik Lietuvos gamintojams, o importuotojams nėra privalomi. (...) Mes manome, kad standartai yra tinkami ir jų mažinti nereiktų.

Mes prašome galimybės, kaip padaryti juos visiems vienodus”, - sakė E.Mackevičius. Jis aiškino, kad užsienietiškų produktų gaminiai, pažymėti kaip aukščiausios rūšies produktai, savo sudėtimi neva gali visiškai neatitikti lietuviškų reikalavimų. Pasak E.Mackevičiaus, į Lietuvą importuojamos mėsos vidutinė kaina siekia 5,3 lito, o Lietuvos gamintojai mėsą eksportuoja po 12,3 lito už kilogramą.

•

LŽ, BNS

12

2013 03 08 Lietuvos žinios

Istorija

Sustabdę raudonąjį tvaną 1919 metų kovą buvo sprendžiamas vos metus gyvavusios Lietuvos likimas. Būtent tada Lietuvos kariuomenės savanoriai, prieš tai pirmąsyk stoję į mūšį su Rusijos bolševikais ir sustabdę jų veržimąsi į Kauną, privertė priešą trauktis ir taip išgelbėjo šalies Vyriausybę.

ARAS LUKŠAS

D

ar praėjusią savaitę užsiminėme, kad kovo mėnuo dažnai suvaidindavo svarbų vaidmenį mūsų istorijoje, ypač per kovas už laisvę. Ne išimtis ir 1919-ųjų kovas. Būtent tuomet savanoriai ir vos kelis mėnesius egzistuojanti Lietuvos kariuomenė ne tik sustabdė Rusijos bolševikų mėginimus užgrobti Kauną bei sunaikinti ten įsikūrusią šalies Vyriausybę, bet ir privertė juos bėgti. Tą mėnesį Raudonoji armija, prieš tai kontroliavusi kone du trečdalius Lietuvos teritorijos, ėmė trauktis nuo Kauno-Šiaulių-Liepojos geležinkelio linijos. Kovo 23-24 dienomis bolševikai beveik be kovos paliko Panevėžį. Tą mėnesį prasidėjo ir vėlų rudenį prie Dauguvos baigėsi raudonųjų kelias į visišką pralaimėjimą. Kažin ar įvykiai būtų rutuliojęsi būtent taip, jei ne pirmoji lietuvių pergalė viename mažame Vidurio Lietuvos miestelyje.

Bet apie tai - šiek tiek vėliau. Dabar trumpam pažvelkime į šių įvykių priešistorę.

Tikėjosi lengvų pergalių Dar ir šiandien daug kas laikosi požiūrio, kad Vasario 16-osios laimėjimus lėmė 1917 metų spalio perversmas Rusijoje ir bolševikų vado Vladimiro Lenino paskelbta tautų apsisprendimo teisė. Dalis tiesos čia, žinoma, yra - spaudžiami sudėtingų tarptautinių sąlygų ir savo vidaus problemų, bolševikai iš tiesų pareiškė “dovanojantys” laisvę buvusiems carinės imperijos pakraščiams, tarp jų ir Baltijos valstybėms.

Tačiau tikrieji bolševikų kėslai buvo visiškai kitokie. Jie tik laukė palankios progos carinę priespaudą pakeisti raudonąja vergove. Pirmi iš buvusio “tautų kalėjimo” kalinių bolševikų niekšybę ir klastą pajuto Užkaukazės gyventojai. Po kelių mėnesių Sergo Ordžonikidzės ir Sergejaus Kirovo raudonarmiečių batai jau trypė nepriklausomybę paskelbusios Gruzijos ir Azerbaidžano žemę, o komisaro Michailo Frunzės vadovaujamos bolševikų ordos veržėsi į Vidurinę Aziją. Trapi šių kraštų laisvė netrukus buvo sudaužyta į šipulius. 1918 metų gruodžio 12 dieną Raudonoji armija jau stovėjo ir prie Lietuvos sienos. Tačiau ši istorija baigėsi visai kitaip.

Vos 10 mėnesių gyvuojančią mūsų valstybę užgriuvo galinga jėga. Prieš 3 tūkst. neapmokytų ir labai dažnai beginklių Lietuvos savanorių bolševikai metė tris divizijas, kurias sudarė 20 tūkst. kareivių. Pasipriešinti jiems buvo galima nebent simboliškai. Taigi raudonasis tvanas ritosi per mūsų kraštą nesulaikomas. Gruodžio 22-ąją bolševikai užėmė Švenčionis, kitą dieną jie jau buvo Utenoje, dar po keturių dienų - Rokiškyje. 1919 metų sausio 5-ąją raudona vėliava suplevėsavo Gedimino pilies bokšte. Paskui atėjo Ukmergės, Panevėžio, Šiaulių, Telšių eilė. Mėnesio pabaigoje bolševikai jau buvo užgrobę kone du trečdalius Lietuvos teritorijos.

Tada raudonieji nusitaikė į Lietuvos širdimi tapusį Kauną. Čia buvo įsikūrusi iš užgrobto Vilniaus pasitrau-

Kėdainių apsaugos būrio Lietuvos savanoriai 1919 metais. / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotraukos kusi Lietuvos Vyriausybė. Miestas turėjo būti užimtas puolant iš šiaurės ir pietų. Iki tol jokio rimtesnio pasipriešinimo nesutikę bolševikai tikėjosi, kad šis žygis taip pat bus tik lengvas pasivaikščiojimas. Tačiau šį kartą jie skaudžiai klydo.

Užsiėmę mitingais ir agitacija, telkdami bolševikuojančių savanorių būrius ir tikėdamiesi, jog šalyje greitai prasidės “visuotinis darbo žmonių sukilimas”, atėjūnai nė nenujautė, kad lietuviai lengvai Kauno neatiduos. Kad tuo pat metu pamažu, bet ryžtingai jau formuojami pasipriešinimo židiniai. Vienu jų tapo Panevėžio srities apsaugos viršininko Jono Variakojo surinktas pirmasis savanorių būrys.

dalis karių turėjo tinkamus šautuvus, kiti buvo ginkluoti medžiokliniais šautuvais, o treti neturėjo jokio ginklo. Kareivinėse panevėžiečius sutiko Kėdainių srities apsaugos viršininkas Juozas Šarauskas ir parodė kambarius. Deja, daugelis jų buvo su išdaužytais langais, nekūrenti. Lovas atstojo pačių prisinešti šiaudai. Atvykus 90 panevėžiečių, pakilo ir Kėdainių apylinkių lietuvių nuotaika. Mieste ir apylinkėse pasklido gandas, kad į Kėdainius atvyko gerai ginkluota lietuvių kariuomenė. Kasdien karių gretas papildydavo nauji savanoriai.”

Pačiuose Kėdainiuose tuo metu jau veikė apskrities apsaugos viršininko J.Šarausko vadovaujamas savanorių būrys, kuriame buvo ne tik

Iki tol jokio rimtesnio pasipriešinimo nesutikę bolševikai tikėjosi, kad šis žygis taip pat bus tik lengvas pasivaikščiojimas.

Tačiau šį kartą jie skaudžiai klydo.

Sausio 9-ąją bolševikams užėmus miestą J.Variakojo vadovaujami savanoriai patraukė Kėdainių link.

Pakeliui prie šio būrio prisidėjo daug jaunų vyrų, kurie niekada netarnavo kariuomenėje, tačiau degė ryžtu duoti atkirtį priešui.

Istorikas Juozas Matusevičius, remdamasis savanorių prisiminimais, rašo: “Į Kėdainius Panevėžio rinktinė įžengė sausio 13 d. 7 val. Tuo metu panevėžiečiai turėjo 35 arklius ir 8 roges. Į miestą rinktinė įžygiavo ilga grandine, kad atrodytų didesnė.

Kulkosvaidžių savanoriai neturėjo, todėl pasidarė butaforinius: įritino į roges kelmus ir apdengė juos brezentu - atrodė gana įspūdingai. Vos treč-

neapmokytų jaunų vyrų, bet ir Rusijos kariuomenėje tarnavusių puskarininkių. Taigi atvykus panevėžiečiams miesto įgula tapo gana nemaža.

Kita vertus, rimčiau pasipriešinti užpuolikams ji vis dar negalėjo - labai trūko ginklų ir šaudmenų.

Komisaro ultimatumas Tuo metu Kėdainių kryptimi slenkantis antrasis bolševikų šaulių pulkas buvo ginkluotas ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais, ir dviem lengvaisiais artilerijos pabūklais. Jį sudarė maždaug tūkstantis kareivių, o tai penkis kartus viršijo visas Kėdainių įgulos pajėgas. Tiesa, bolševikai negalėjo įvertinti miesto gynėjų galimybių, to-

dėl pradžioje ėmėsi psichologinio spaudimo. Kai viena pulko rinktinė pasiekė Šėtą, jos komisaras atsiuntė Kėdainių gynėjams raštišką ultimatumą nedelsiant išsiskirstyti, o turimus ginklus ir amuniciją perduoti jam. Matyt, dėl didesnio efekto reikalavimo tekstas buvo patvirtintas Šėtos bažnyčios antspaudu, paimtu iš vietos klebono. (Savo antspaudo bolševikų būrio vadas greičiausiai neturėjo.) Komisaras grasino visus Kėdainių savanorius sušaudyti, jei tie neįvykdys ultimatumo.

J.Šarauskas šią tragikomišką situaciją vėliau prisiminė taip: “Ultimatumas Kėdainių įgulos vadams suteikė nemažai rūpesčių, tačiau lietuviai karininkai nesuglumo. Į bolševikų ultimatumą jie atsakė linksmo turinio laišku, primenančiu Zaporožės kazokų atsakymą turkų sultonui. Raštą pasirašė visi vadai, patvirtino Panevėžio ir Kėdainių sričių antspaudais (antspaudai buvo prispausti tyčia neįskaitomai). Bolševikams atsakymą perdavė vikaras F.Kapočius. Atsakyme buvo rašoma, kad Kėdainiuose yra ne banditų gauja, bet reguliariosios Lietuvos kariuomenės fronto dalis, todėl Kėdainių įgulos vadai patys negali nieko spręsti, o bolševikų raštas persiunčiamas į vyriausiąjį štabą.

Pabrėžiama, kad lietuviai kausis iš paskutiniųjų. Be to, atvežusiam bolševikų raštą vikarui F.Kapočiui girdint buvo kalbėta apie neva Kėdainiuose esančius raitelius, artileriją, didelius kariuomenės dalinius.”

Regis, toks atsakymas bolševikus smarkiai suglumino. Neturėdami jokio supratimo apie nedidelio miesto gynėjų skaičių ir ginkluotę, jie tąsyk ne tik neišdrįso pulti Kėdainių, bet dar ir pasitraukė iš Šėtos į Ukmergę.

Tuo metu mūsų savanoriai taip pat paliko miestą. Jie sausio 14 dieną, nesulaukdami iš Kauno žadėtų ginklų, pajudėjo į Kruopius, esančius už 10 kilometrų. Pabuvę ten savaitę, gavę šiokių tokių ginklų, savo drabužius pakeitę pirmąja mūsų kariuomenės uniforma, pasipuošę pilkomis kepurėmis su geltonais lankeliais ir trispalviais trikampiais ant kairiosios rankovės, savanoriai vėl sugrįžo į Kėdainius, pasiryžę kautis už miestą iki galo. Toje pusėje, iš kurios turėjo pasirodyti bolševikai, buvo pastatyta lauko sargyba, o Kėdainiuose likę vyrai ruošėsi lemiamai kovai.

Pirmo susidūrimo su raudonaisiais, sugrįžusiais į Šėtą, ilgai laukti nereikėjo. Vasario 1 dieną jie užpuolė septynis lietuvių kareivius, nuvykusius į Aristavos dvarą rekvizuoti pašarų, ir šešis jų paėmė į nelaisvę. Vienam kariui, pasislėpusiam šiene, pavyko išsigelbėti.

Tą pačią dieną bolševikai apšaudė Šilginėliuose buvusią lietuvių sargybą. Nuojauta, kad tuoj prasidės puolimas, tiesiog tvyrojo ore. Ir tikrai - iš raudonarmiečių pozicijų netrukus prapliupo smarki ugnis. Gerokai gausesnis priešas nustūmė lietuvių sargybą nuo Šėtos vieškelio ir ėmė veržtis Kėdainių link. Atremti ataką mėgino iš miesto atskubėję maždaug 80 savanorių. Išsiskleidę grandine palei Kėdainių-Šėtos vieškelį jie bandė išmušti bolševikus iš jų užimto Kolupių kaimo. Sustabdyti priešus pavyko tik trumpam. Netrukus raudonarmiečių pusėje sukaleno sunkieji kulkosvaidžiai ir prabilo artilerijos pabūklai.

Nedaug trūko, kad tarp nepatyrusių mūsų karių kiltų panika, - juk dauguma jų niekada nebuvo girdėję kanonados ir tiesiog virš galvos skriejan-

2013 03 08 Lietuvos žinios

Istorija

13

čio artilerijos sviedinio kauksmo. Todėl instinktyvi jų reakcija buvo griūti ant žemės ir raustis į sniegą. Būrių vadams teko gerokai pavargti, kad padrąsintų savo kovotojus. Vis dėlto kilti atakon buvo tolygu savižudybei, tad mūsų kariams teko atsitraukti ir užsiimti geresnes pozicijas už kelių šimtų metrų.

Toks buvo pirmas Kėdainių savanorių kovos krikštas. Galima sakyti sėkmingas. Tąsyk bolševikai lietuvių link paleido apie 170 sviedinių, tačiau į priekį nepasistūmėjo, - jie buvo sustabdyti vien šautuvų ugnimi.

Kita vertus, mūsų kariai šiose kautynėse nepatyrė ir nuostolių.

Pirma auka Matydami, kad tiesia linija Kėdainių nepaims, raudonieji griebėsi kitos taktikos - apsupti kairįjį lietuvių sparną ir priartėti prie miesto iš pietų. Kai jiems pavyko nustumti savanorių sargybą nuo geležinkelio tilto, esančio prie Eigulių kaimo, Kėdainių likimas pakibo ant plauko. Gelbėti padėtį ėmėsi J.Šarauskas. Jis metė į kovą visą savanorių būrio rezervą.

Puolantį priešą pavyko sustabdyti ir nustumti atgal į Eigulių kaimą. Įsitikinę, kad artilerijos ugnimi kautis su priedangose pasislėpusiais ir taiklia šautuvų ugnimi pliekiančiais lietuvių kariais beprasmiška, raudonarmiečiai nukreipė pabūklų salves į patį miestą. Sviediniai sproginėjo ne tik priemiesčiuose, bet ir prie pat geležinkelio stoties. Galima tik įsivaizduoti, kokia panika kilo tarp taikių kėdainiškių. O čia dar bolševikų agitatoriai rėkia, esą lietuvių pajėgos jau sumuštos ir Kėdainiai tuoj bus raudonųjų rankose.

Turbūt nebūtina nė sakyti, kad panika mieste ne mažiau pavojinga negu artilerijos sviedinių sprogimai.

Gyventojus reikėjo nuraminti, kitaip padėtis galėjo tapti nevaldoma. Taigi J.Šarauskas paskelbė apgulties padėtį: uždraudė žmonėms vaikščioti gatvėmis, liepė uždaryti parduotuves, namų duris, langus. Gatvėse pasirodė savanorių patruliai, gavę leidimą už šio nurodymo nevykdymą panaudoti ginklą. Netrukus mieste vėl buvo ramu.

Tuo pat metu į priešo užnugarį nusiųstas dešimties savanorių būrys šautuvų ir granatų ugnimi išmušė raudonarmiečius iš pozicijų Eigulių kaime ir privertė juos pasitraukti į Juodkiškio mišką. Priešo mėginimas užimti Kėdainius iš pietinės pusės žlugo.

Vasario 7-osios vakarą mieste pasirodė vokiečių kulkosvaidininkai, turėję dalyvauti bendruose veiksmuose prieš bolševikus. Kėdainių gynėjams buvo priskirti penki vokiečių kariai. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad vokiečiai traukiniu iš Gaižiūnų atsigabeno ir du artilerijos pabūklus. Jie buvo pastatyti kryžkelėje prie stoties. “Vokiečių artilerijai pradėjus šaudyti bolševikus pamiškėje, tarp jų kilo sumišimas, ir jie pradėjo trauktis. Lietuvių dalinys užėmė Koliupės k., tačiau toliau slinkti negalėjo. Abi pusės, nors ir buvo labai šalta, liko gulėti sniege”, - rašoma Kazio Ališausko knygoje “Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės 1918-1920”.

Naktį į vasario 8-ąją bolševikai ėmė trauktis iš savo pozicijų. Deja, šią gerą naujieną po kelių valandų apkartino pirmoji netektis. Viskas įvyko taip. Sužinojusi, kad raudonieji traukiasi, 17 žmonių sustiprinta žvalgyba, sudaryta iš lietuvių savanorių ir vokiečių kulkosvaidininkų, ankstų vasario 8-osios rytą dvejomis rogėmis išvyko Šėtos link. Grupei vadovavo V.Vainauskas, o jo padėjėjas buvo būrininkas Povilas Lukšys. Vyras nė nenujautė, kad tądien jo vardas visiems laikams įeis į Lietuvos istoriją.

Prie Taučiūnų kaimo žvalgus netikėtai apšaudė maždaug kuopos dy-

Senasis Alytaus tiltas, ant kurio žuvo pirmasis Lietuvos karininkas A.Juozapavičius. / G.Lučinsko archyvo nuotrauka

Vienas iš Kėdainių gynybos vadų, buvęs Panevėžio A.Juozapavičius - pirmasis Nepriklausomybės apskrities apsaugos viršininkas J.Variakojis. kovose žuvęs Lietuvos kariuomenės karininkas. džio bolševikų grupė. Kai kurie lietuviai ir vokiečiai, susidūrę su gausesniu priešininku, bandė trauktis, tačiau P.Lukšys sugebėjo juos nuraminti ir sudrausminti. Atgavę drąsą vyrai sugulė, sudarė grandinę ir paleido į bolševikus atsakomąją ugnį. Nežinia, kuo būtų baigęsis šis susidūrimas, jei ne vokiečių jefreitoriaus kulkosvaidis, privertęs priešą trauktis.

Deja, sėkmė buvo permaininga.

Netrukus atsišaudant teko trauktis jau mūsiškiams, mat netikėta bolševikų ugnis prapliupo iš greta esančio Taučiūnų dvaro. Viena kulka pakirto P.Lukšį - jis buvo pirmas Lietuvos karys, žuvęs per Nepriklausomybės kovas.

Vis dėlto vasario 8-ąją lietuviai sudavė bolševikams lemiamą smūgį. Mūsų savanoriai, remiami pusšimčio vokiečių kareivių, apėjo dešinįjį priešo sparną ir paėmė į nelaisvę 18 raudonarmiečių, o likusius privertė pasitraukti į Šėtą.

Porą dienų trukusios kautynės pareikalavo dviejų aukų - lietuvio ir vokiečio. Dar du kovotojai buvo sužeisti. Apie bolševikų nuostolius sunku ką nors pasakyti, nes atsitraukdami jie spėjo išgabenti savo žuvusiuosius ir sužeistuosius. Vis dėlto mūšio dalyvių prisiminimuose, remiantis vietos gyventojais, teigiama, jog raudonarmiečių nuostoliai buvo kur kas didesni.

Lemiamas žygis Nustūmus bolševikus į Šėtą tiesioginis pavojus Kėdainiams nebe-

grėsė. Tačiau niekas negalėjo būti tikras, kad persigrupavę ir jėgas atgavę raudonieji nemėgins dar kartą pulti miesto. Taigi lietuviams reikėjo žūtbūt užimti Šėtą.

Ir štai vasario 10 dieną J.Variakojo vadovaujamas 80 savanorių būrys, remiamas 40 vokiečių pėstininkų ir artileristų su dviem pabūklais, patraukė miestelio link. “Mūsų gautomis žiniomis, Šėtoje stovėjo dvi raudonarmiečių kuopos, iš viso apie 200 žmonių”, - vėliau prisimins žygio dalyvis Kazys Kubilius.

P.Lukšys - pirmasis žuvęs Nepriklausomybės kovų savanoris. Žuvo 1919 metų vasario 8 dieną mūšyje su bolševikais prie Kėdainių.

kėsi visiškos tylos ir visų įmanomų atsargumo priemonių. Todėl pirmosios artilerijos salvės priešams tapo visišku netikėtumu ir, pasak K.Kubiliaus, sukėlė nemažą paniką.

15 val. visos trys rinktinės pakilo į ataką. Nors bolševikų atsakomoji ugnis buvo smarki, viena iš trijų savanorių grupių gana greitai įsiveržė į miestelį. Raudonarmiečiai netruko suprasti, kad yra supami, ir ėmė chaotiškai bėgti į Bukonis, Ukmergės link, palikdami ir žuvusiuosius, ir sužeistuosius, ir karišką turtą.

Jei raudonosios ordos būtų užgrobusios vos už 54 kilometrų nuo laikinosios sostinės esančius Kėdainius, kelias į Kauną joms būtų buvęs laisvas. O Kauną pasiekusiems bolševikams jau niekas nebūtų sutrukdęs žygiuoti į Pietų Žemaitiją, iki pat Rytprūsių.

Operacijos planas buvo toks. J.Variakojo vadovaujama pirma grupė per Pakščių kaimą pasieks Žeimių vieškelį ir taip užkirs bolševikams kelią į Ukmergę. Antra grupė puls raudonarmiečius abipus kelio, vedančio į Šėtą iš Žemųjų Kaplių kaimo. Tuo metu trečioji per Narbutiškius puls šiaurinį Petraičių kaimo pakraštį ir veršis į miestelį.

Ankstyvą rytą Šėta buvo apsupta iš dviejų pusių. Vakarinėje miestelio dalyje ir Petraičių kaime įsitvirtinę bolševikai to nė nepastebėjo, nes artėdami prie jų pozicijų lietuviai lai-

“Po keliolikos minučių mūsų vora jau buvo bolševikų paliktoje Šėtoje.

Išsirikiavome ir dainuodami “pelėdą” traukėme miestelio gatvėmis. (...)

Miestelyje radome gana gražų laimikį: daug telefono aparatų, šautuvų, šovinių, vieną amunicijos dviratį, maisto sandėlį ir... keturias raudonas vėliavas. Mes griebėme brangius ir reikalingus ginklus, o mūsų sąjungininkai vokiečiai apsidorojo su bolševikų paliktais lašiniais ir avižomis”, prisimena K.Kubilius.

Tiesa, pergalės džiaugsmo šūksnius lydėjo ir gedulingas bažnyčios varpo

skambesys - kitą dieną Šėtos parapijos kapinaitės priglaudė pirmąjį žuvusį Lietuvos savanorį P.Lukšį. Šiaip ar taip, šis, atrodytų, vietinės reikšmės mūšis dėl mažo Vidurio Lietuvos miestelio tapo milžiniška pergale, galima sakyti, nulėmusia visos Lietuvos likimą. Būtent po Šėtos kautynių bolševikai galutinai prarado iniciatyvą ir daugiau nemėgino pulti Kėdainių. Maža to, 1919 metų kovą raudonarmiečiai pradėjo patirti vieną nesėkmę po kitos ir neretai net be mūšių ėmė trauktis iš užimtų miestų bei teritorijų.

Kažin ar taip būtų susiklostę įvykiai, jei mūsų vyrai tą vasarį nebūtų atlaikę gausesnio, geriau ginkluoto ir parengto priešo spaudimo. Jei raudonosios ordos būtų užgrobusios vos už 54 kilometrų nuo laikinosios sostinės esančius Kėdainius, kelias į Kauną joms būtų buvęs laisvas. O Kauną pasiekusiems bolševikams jau niekas nebūtų sutrukdęs žygiuoti į Pietų Žemaitiją, iki pat Rytprūsių.

Taip raudonoji kilpa būtų užveržusi visą mūsų kraštą.

Be abejo, Kauną teko ginti ir iš kitos pusės. Beveik tuo pat metu įnirtingos kautynės vyko ir prie Jiezno, ir prie Alytaus. Šį miestą kuriam laikui buvome net praradę, bet vėliau vėl atkovojome.

Mūšyje dėl Alytaus žuvo ir pirmasis Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius. Kiekvienas tų dienų epizodas nusipelno atskiro pasakojimo. Ir vis dėlto pergalė prie Kėdainių tapo pirmąja užtvara mūsų jauną valstybę užgriuvusiam raudonajam tvanui.

•

14 Kelionės

2013 03 08 Lietuvos žinios

Alba: atšiauri, paslaptinga ir gundanti Išvertus iš senovės škotų gėlų kalbos Alba - tai Škotija. Žiemą čia dažniau lietus drengia, negu saulė glosto, o pajūryje vėjai tokie, kad sunku paeiti. Tačiau škotai kantriai laukia šiltesnių dienų, nors žino, jog nedaug jų tebus.

FELIKSAS ŽEMULIS Specialiai LŽ iš Škotijos

N

et vidurvasarį oro temperatūra Škotijoje 15-18 laipsnių šilumos, o ir kiti metų laikai čia primena amžiną rudenį. Net lietingiausiomis dienomis nepamatysi škotų su skėčiais, galbūt todėl, kad vėjas juos kaipmat išplėštų. Jei praeivis nuo galvos iki pėdų apsitūlojęs - visiems aišku: užsienietis. Visai nestebina net viduržiemį pamatyti škotų trumpomis marškinių rankovėmis ir tradiciniais sijonais kiltais, o įraudę veidai byloja, kad šiems nuo amžių užsigrūdinusiems žmonėms nešalta.

Tiesa, vyrai sijonais dabar pasipuošia tik per šventes ar, tarkime, vykdami į škotų futbolininkų varžybas užsienyje.

Neretai smalsaujama: dėvi jie po savo sijonais apatinius ar ne? Patys vyrai tai išgirdę paslaptingai šypsosi.

Tiesa yra tokia: šiais laikais nedraudžiami abu būdai, tačiau vadinamieji tikrieji škotai laikosi tradicijos apatinių po sijonu nedėvėti. Kadaise škotų kariuomenėje karininkai specialiais veidrodžiais tikrindavo, ar mūvi kareiviai trumpikes. Jei mūvi, tekdavo čia pat ištaisyti savo klaidą.

Senovėje pagal kiltinio audeklo, iš kurio audžiami škotų sijonai, spalvas ir raštą būdavo galima nustatyti, kuriai kilmingai giminei ar armijos daliniui jo savininkas priklauso. Škotijoje - turtingųjų klanai. Tarkime, šešių spalvų kiltu turėjo teisę pasipuošti tik Škotijos karalius.

Piterhedas garsus savo žvejų uostu. vieta. Bent kartą per mėnesį kuris nors šunėkas strykteli nuo krioklio žemyn. Jei lieka gyvas, kartoja šį šuolį. Kodėl jie tai daro ir kodėl būtent čia, dar niekam nepavyko suprasti.

Gamta slepia daugiau neįmintų paslapčių, negu mes manome.

Kaip sutramdyti rėksnę Dalis pasakojimų apie škotus ir Škotiją galbūt persūdyti. Neva škotai yra šykštūs kaip mūsų suvalkiečiai ir nemėgstantys būti po žmonos padu. Istorinės kronikos tvirtina, esą plepioms, valdingoms žmonoms bei raganoms (kai kurie vyrai sakys, jog tai vienas ir tas pats) škotai uždėdavo geležines kaukes, kurios prispausdavo liežuvį.

Daugelyje kraštų nepatikliai žvelgiama į juodas kates, bet tik ne Škotijoje: čia juoda katė - sėkmės simbolis. Sutikęs ją gatvėje škotas nusišypso ir lukteli, kad ji pereitų jam kelią. Seni namai, kuriuose veisiasi šikšnosparniai, brangesni už tuos, kur šių įnamių nėra. Brangiau vertinamos ir senos pilys, kuriose esą vaidenasi, o pilių Škotijoje daug. Tačiau neseniai skaičiau, jog viena kino žvaigždė, brangiai nusipirkusi tokią pilį ir išvydusi šmėklą, klykdama išdūmė iš savo nuosavybės.

Yra Škotijoje ir smagesnių vietų.

Antai šios šalies pietuose stūksantis Gretna Green miestelis dar XVIII amžiuje išgarsėjo kaip nepilnamečių meilės vieta. Čia atvykdavo šimtai 1214 metų paauglių iš gretimų Anglijos ir Velso. Savo kraštuose jie galėdavo susituokti tik nuo 21 metų ir tik tėvams leidus, o Škotijoje pakakdavo liudininko akivaizdoje pavadinti vienam kitą sutuoktiniu - ir santuoka įregistruota. Kadangi Gretna Green yra prie pat Anglijos sienos su Škotija, įsimylėjėliai toliau ir nevažiuodavo.

O Glazgo priemiestyje prie Klaido upės esantis Overtono krioklys žinomas kaip populiari šunų savižudybės

Škotiškas mandagumas Škotijos krantus skalaujanti Šiaurės jūra vasario viduryje atginė tokią vėtrą, kad net šiukšlių konteineriai skraidė Piterhedo miestelio, kuriame mes įsikūrėme, gatvėmis. Termometras rodė 3 laipsnius šilumos, švilpiantis vėjas čaižė ledo kruopomis, tačiau jos greitai ištirpdavo - čia, pajūryje, sniego beveik niekada nebūna.

Net jūrinės žuvėdros, stambūs balti paukščiai pilkais sparnais ir geltonais snapais, skardžiai klykaujantys ištisą parą virš miesto, tąsyk slapstėsi užuovėjose. Girdėdamas jas dieną ir naktį ne kartą svarsčiau - kada gi jos miega? Auštant jų klyksmai pavirsta nuolatiniu kleketavimu.

Iš pradžių tai atrodo romantiška, o paskui įkyri. Tačiau čionykščiai žmonės prie tų nuožmių klyksmų pripra-

/ Felikso Žemulio nuotraukos

tę, kaip ir prie to, jog šie plėšrūs paukščiai, tingintys patys susižvejoti žuvų jūroje, sklandydami virš miesto atidžiai seka, kas kur numesta. Prakapoja šiukšlių maišus, tąso atliekas. Jų išmatomis paženklinti namai, gatvės, automobiliai. Tai viena priežasčių, kodėl škotų mašinos tokios švarios - kone kasdien tenka nuo jų plauti žuvėdrų paliktus pėdsakus.

Piterhedas, išvertus iš anglų kalbos, - Petro galva. Ne veltui vietos žmonės taip pavadino šį labiausiai į Škotijos rytus nutolusį sausumos kyšulį - jį iš trijų pusių skalauja Šiaurės jūra. Šiame kyšulyje yra keletas uostų, žuvų perdirbimo gamyklų ir juos aptarnaujantis miestas, kuriame gyvena apie 17 tūkst. žmonių. Tarp jų yra ir lietuvių emigrantų.

Senovėje Piterhedo žvejus vadino mėlynkojiniais, mat jie mėgo nešioti mėlynas vilnones kojines ligi kelių.

Dabar mėlynų kojinių nematyti, tačiau dėmesį atkreipia daug bažnyčių: šiame nedideliame mieste jų per 15 ir visos veikiančios.

Daugiau kaip pusė škotų yra presbiterijonai (evangelikų atšaka), maž-

Nemažai Piterhedo gatvių driekiasi jūros link.

Juoda katė - sėkmės simbolis, sutikęs ją gatvėje škotas nusišypso ir lukteli, kad ji pereitų jam kelią. daug trečdalis - ateistai, o katalikų čia tik apie 15 proc., tad katalikiška bažnytėlė Piterhede tik viena ir mažuliukė. Užėjau į ją. Pamaldos panašios į mūsiškes, tik išpažinčių klausyklų nėra, vietoj jų - vaikų žaidimų kambarys, kur tėvai per mišias palieka savo mažylius.

Erdvioje zakristijoje stovi stalai, prie kurių tikintieji po pamaldų vaišinami arbata, kava ir sausainiais. Ir prie kitų bažnyčių kabantys skelbimai kviečia praeivius vaišintis. Dėl lankytojų čia kovojama išradingai. Po pamaldų katalikų kunigas nuskuba laukan prie bažnyčios durų ir kiekvienam išeinančiajam paspaudžia ranką bei pakviečia ateiti ir kitą kartą.

Dar įdomiau škotų liuteronų bažnyčioje. Žmonių, ypač jaunimo, čia susirinko gerokai daugiau negu katalikų maldos namuose, ir greitai supratau kodėl: į sceną išėjo keletas

Škotijoje avys ganomos ir žiemą.

muzikantų su gitaromis, būgnais, klavišiniais instrumentais ir - trenkė popmuzika. Ant sienų pakabintuose ekranuose mirgėjo psalmių žodžiai, o susirinkusieji juos dainavo ir šoko.

“I am free” (“Aš esu laisvas”) - įsiminiau tik vieną tos karaokės eilutę.

Nesu tikras, kad Biblijoje ji yra, bet buvo matyti, kad susirinkusiam jaunimui šitaip garbinti Dievą patinka.

Po keleto dienų toje bažnyčioje buvo surengtas hagio vakaras, skirtas škotų poetui Robertui Burnsui atminti. Hagis - tradicinis škotų valgis iš sumaltų avies kepenų, širdies ir skrandžio. R.Burnsas eilėmis išgarbino šį populiarų patiekalą, todėl jau daugiau kaip 200 metų kasmet R.Burnso gimimo dieną Škotijoje rengiama nacionalinė hagio šventė.

Užgrojo dūdmaišiai, į sceną ant išpuošto padėklo buvo atneštas didžiulis duonos kepalą primenantis

2013 03 08 Lietuvos žinios

Kelionės

Uolėtus Škotijos krantus mėgsta jūros paukščiai.

Pilies Loch Lomondo nacionaliniame parke vartininko namelis. hagis. Bažnyčios pastorius, pasipuošęs škotišku sijonu ir kardu prie šono, deklamuodamas R.Burnso odę apie hagį, aukštai iškėlė didžiulį peilį ir staigiu kirčiu perrėžė tą bumbulą. Pasklido garo debesis ir skanus kvapas.

Hagio padalyta visiems. Jo esu ragavęs ne kartą, šįsyk buvo skaniausias, gal dėl to, kad su tradiciniais priedais - bulvių ir ropių koše. Paskui vyko šokiai ir žaidimai - merginos rodė škotų kalnų šokius, vyrai traukė dainas. Vienoje buvo minima ir Lietuva - tikriausiai iš mandagumo mūsų emigrantams, - o ekrane tuo metu plevėsavo lietuviška Trispalvė.

Ir dar apie mandagumą. Užvakar eidamas per Piterhedą išgirdau: “Blia..., ku..., kokie čia visi mandagūs!”

Atsisukau - taip stebėjosi pora lietuvių vaikinų, matyt, neseniai atvykusių. Iš tiesų žmonės čia bendrauja kitaip negu Lietuvoje: sveikinasi kone visi su visais, butų ir namų duryse tik po vieną spyną ir jos nešarvuotos kaip Lietuvoje, o kol parduotuvėse pardavėjos tauškia su pirkėjais, kiti kantriai laukia eilutėje ir nesierzina.

Šaltuoju metų laiku fermeriai gyvulius dengia gūniomis.

Miškinės škotų katės Po vėtros stojo ramios saulėtos dienos. Ugio upės, kuri prie Piterhedo įsilieja į jūrą, pakrantėse kaipmat subaltavo snieguolės, geltonais žiedais sutvisko europiniai dygliakrūmiai. Škotijoje šių krūmų, kurie pretenduoja į dygliuočiausio Europos augalo titulą, labai daug - jais apaugę paupiai ir pajūris, pakelės ir kalnų šlaitai.

Ir apskritai atrodo, kad dygliuoti augalai ir škotai vieni kitus mėgsta.

Antai nacionalinis Škotijos augalas dagys. Jų yra ir Lietuvoje, tačiau nedaug, o čia - pilna. Legenda byloja, jog kadaise vikingai, išsilaipinę naktį iš jūros Škotijos pakrantėje, sėlino užpulti miegančių škotų, tačiau užlipę ant dagių suklykė iš skausmo.

Pabudę škotai apsigynė nuo užpuolikų ir pradėjo labai gerbti dagius.

Miškų, ežerų, upių, kalnų ir kitų gamtos turtų Škotijoje yra bene daugiausia Didžiojoje Britanijoje, nors Škotija tesudaro trečdalį šios galingos valstybės. Pavyzdžiui, Škotijos miškuose tebegyvena naminių kačių protėviai vilpišiai (miškinės katės), kurie Lietuvoje seniai išnyko, Šiaurės jūroje nardo ruoniai ir delfinai, upėse gausu lašišų, upėtakių. Žemės gelmėse daug naudingųjų iškasenų, tarp jų naftos ir dujų, o paviršiuje tiek daug granito, kad medinių namų čia nėra - jie iš granito, rodantys tvirtą ir ramų škotų būdą. Nei miestuose, nei kaimuose nepamatysi ir plastiko langų, kurie dabar tokie madingi mūsų krašte. Škotijoje visi langai - tik mediniai.

Didinga ežero ramybė Kol oras geras, nusprendėme patraukti į Loch Lomondo ir Trosachso

Edinburgo botanikos sode veši daug egzotiškų augalų.

Škotai didžiuojasi tautiniais drabužiais. nacionalinį parką, o iš ten - prie Loch Neso. Ežerų šioje šalyje daug ir beveik visi vadinami “lochais”. Prašom nepainioti su nevykėliais - Škotijos ežerai gražūs ir įdomūs jau vien todėl, kad dauguma jų slūgso kalnuose.

Loch Lomondas - didžiausias (71 kv. km ploto) Škotijos ežeras su keliasdešimčia salų, stebinantis savo didinga ramybe. Galbūt ji, o gal aplink stūksantys kalnai pakerėjo garsųjį škotų rašytoją Walterį Scottą nemažą savo gyvenimo dalį praleisti šiose vietose. Čia jis parašė ir novelę apie Rob Rojų - legendinį plėšiką, kadaise Lomondo ežero apylinkėse plėšdavusį turtuolius ir išdalydavusį jų turtus vargšams.

Ramų Loch Lomondo vandenį vagoja laivai, plukdantys po ežerą turistus, bet mano žvilgsnį labiau traukia įspūdingų formų ir rūšių medžiai pakrantėse. Pro juos vingiuoja pėsčiųjų takai, visada pilni žmonių.

Jeigu norite nuošalumo - jūsų paslaugoms netoliese plytintis karalienės Elžbietos miško parkas. Uolėtų kalnų skardžiuose stūksančios pušys ir eglės tokios galingos, kad daugelio jų kamienus sunkiai apkabintum. Pro jų šaknis virvena šaltiniai ir upeliai.

Jei praeivis nuo galvos iki pėdų apsitūlojęs visiems aišku: užsienietis.

Kai kurie keliai žiemą Škotijos kalnuose uždaryti, bet rizikavome važiuoti ir pavyko, nors vietomis buvo baisoka kilti apledėjusiu asfaltu skardžiais.

Kitą savaitę trauksime į Invernesą - miestuką prie giliausio Škotijoje ežero - Loch Neso, kurio gelmėse neva gyvena paslaptinga pabaisa. Mes ten jau esame buvę, tačiau šių vietų unikalumas gundo aplankyti jas dar kartą, kol neatėjo turistinis sezonas ir čia dar neplūsta šimtai atvykėlių.

Lietuvoje Loch Neso pabaisa tapusi pasišaipymų simboliu, tačiau ilgėliau pabuvęs prie Loch Neso, pastudijavęs šiai legendinei būtybei skirtame muziejuje surinktą gausią medžiagą tampi santūresnis. Pasakojimuose apie Nesę netrūksta pramanytų dalykų, tačiau stebina daugybė mokslinių tyrimų, kurių tikslas išsiaiškinti, buvo, o gal ir tebėra tame ežere paslaptingasis gyvūnas ar ne.

Kol kas ne į visus klausimus mokslininkams pavyko atsakyti.

•

Loch Lomondo ežero pakrantėse daug įspūdingų medžių.

Loch Lomondas - didžiausias Škotijos ežeras su keliasdešimčia salų.

15

16

Trumpai BURLENČIŲ REGATA Brazilijoje pasibaigusiose pasaulio “RS:X” klasės burlenčių pirmenybėse Londono žaidynių dalyvis Juozas Bernotas paskutiniajame plaukime finišavo vienuoliktas ir galutinėje rikiuotėje užėmė 26 vietą tarp 66 dalyvių. Devyniuose įskaitiniuose plaukimuose iš vienuolikos Lietuvos atstovas J.Bernotas surinko 171 baudos balą. Po penkių kvalifikacinių plaukimų (56 baud. tšk.) jis buvo 31-as. Londono žaidynėse Lietuvos buriuotojas buvo dvyliktas, 2012 metų pasaulio čempionate 34-as, o tų pačių metų Senojo žemyno regatoje - 32-as. “RS:X” burlenčių planetos čempionu Brazilijoje tapo olimpinis vicečempionas britas Nickas Dempsey’us (30 baud. tšk.).

FINANSŲ JUDĖJIMAS Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymą, sudarė darbo grupę Lietuvos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo naujos redakcijos projektui parengti. Darbo grupės vadove paskirta Seimo narė Orinta Leiputė. Praeitoje Seimo kadencijoje įvairūs Seimo nariai teikė skirtingus siūlymus dėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimo ir valdymo. Vieni jų siūlė didinti fondo finansavimą, didinant gaunamą lėšų procentą nuo loterijų, kiti - didinant procentą nuo akcizo.

Pateikti skirtingi pasiūlymai, kas turėtų sudaryti fondo tarybą ir būtų renkamas pirmininku - ar fondo taryba turėtų būti sudaryta tik iš valstybės tarnautojų, ar pirmininku galėtų būti tik Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius. Pasak Seimo pranešimo, kartu buvo teikiami pasiūlymai, kiek metų turėtų trukti pirmininko ir tarybos narių kadencijos. Taip pat buvo pateiktos skirtingos nuomonės, koks procentas lėšų nuo fondo biudžeto turėtų būti skiriamas fondo administravimui. Nemažiau diskusijų sukėlė klausimas, kokioms sritims ir kokiomis proporcijomis turėtų būti skiriamos fondo lėšos, pavyzdžiui, ar iš Fondo lėšų Kūno kultūros ir sporto departamentui turėtų būti skiriama 50, ar 70 proc. fondo lėšų. Įstatymo naująją redakciją darbo grupei pavesta parengti iki gegužės 15 dienos.

VADOVŲ ROKIRUOTĖ Kaune vykusioje Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) kasmetinėje ataskaitų konferencijoje generaliniu LPF sekretoriumi patvirtintas iki šiol viceprezidento pareigas ėjęs Mindaugas Špokas, o buvęs generalinis sekretorius Gintautas Bartkus tapo LPF viceprezidentu. “Lietuvos plaukimo federacijos vizijai ir tikslams įgyvendinti reikėjo vadovo, puikiai išmanančio sportinės veiklos organizavimo subtilybes, galinčio skirti atsakingam darbui daug laiko ir energijos. Tarptautinis M.Špoko išsilavinimas ir patirtis, įgyta vadovaujant 2011 metų Europos vyrų krepšinio pirmenybių organizavimo komandai, su kaupu atitinka minėtus kriterijus”, - sakė LPF prezidentas Tomas Kučinskas. Pasak jo, naujos G.Bartkaus pareigos drauge su pagrindine jo veikla Vilniaus plaukimo sporto mokykloje suteiks jam daugiau galimybių realizuoti ir naujas užduotis, keliamas pirmiausia plėtojant plaukimo infrastruktūrą Vilniaus mieste.

LŽ

2013 03 08 Lietuvos žinios

Sportas

Aukštai kilę, žemai krito Kauno “Žalgirio” krepšininkų kelialapio į Eurolygos ketvirtfinalį medžioklė pasibaigė dramatišku pralaimėjimu. Vakar žalgiriečiai namie žaisdami su E grupės lyderiais Madrido “Real” beveik turėjo pergalę kišenėje, tačiau po pratęsimo pralaimėjo 104:105 (29:19, 15:21, 17:23, 23:21, 20:21).

Pirmųjų abiejų komandų tarpusavio rungtynių sausio mėnesį Madride baigtis tapo neblogu emociniu dirgikliu žalgiriečiams. Kauno ekipa tuomet pralaimėjo 74:75, o po rungtynių “Real” žaidėjas Rudy Fernandezas įžeidė Paulių Jankūną ir susistumdė su puse “Žalgirio” komandos.

15 tūkst. “Žalgirio” gerbėjų vakar sukūrė itin priešišką atmosferą “Real” komandai ir ypač R.Fernandezui, dedikuodami jam įžeidžiančias skanduotes bei plakatus. Tačiau paskutinis juokėsi pats R.Fernandezas, surinkęs 11 taškų. Įspūdingai rungtynes pradėję žalgiriečiai 8 minutę po taiklaus Roberto Javtoko metimo nutolo 13 taškų persvara - 27:14. Taiklus Marko Popovičiaus tritaškis 15 minutę šeimininkams leido pirmauti 40:26. Užgrūdinta “Real” komanda atlaikė Lietuvos čempionų atakas ir po didžiosios pertraukos pavijo juos. Tuomet vyko atkakli kova pirmaujant tai vienai, tai kitai komandai.

Ketvirtame kėlinyje žybtelėjo 11 taškų per ketvirtį surinkęs puolėjas

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis) 1. Real

10 9 1 780:723

2. Anadolu Efes

10 8 2 738:710

3. CSKA

10 7 3 805:719

4. Panathinaikos 9

6 3 640:642

5. Žalgiris

10 4 6 780:741

6. Unicaja

9

7. Alba

10 1 9 681:772

4 5 654:679

10. Brose Baskets 10 0 10 727:819

Mindaugas Kuzminskas. Po jo benefiso “Žalgiris” buvo arti pergalės ir likus žaisti tik 1 min. 11 sek. pirmavo 81:74. Deja, kaip ne kartą yra buvę šį sezoną, Kauno komanda saugią persvarą iššvaistė. Paskutinėmis sekundėmis pratęsimą išplėšusi “Real” komanda per papildomas 5 minutes kontroliavo situaciją ir iškovojo jau devintąją pergalę. “Žalgiriui” taškus vakar pelnė: Tremmellas Dardenas 20, M.Kuzminskas 16, Kšištofas Lavrinovičius 14, Oliveris Lafayette’as 13, Donaldas McGrathas 9, M.Popovičius 8, Mario Delašas ir Darjušas Lavrinovičius po 7, R.Javtokas 6, Rimantas Kaukėnas 4.

“Real” į pergalę vedė Nikola Mirotičius (31 tšk.), Jaycee Carrollas (21) ir Sergio Llullas (14).

E grupėje iki “Žalgirio” - “Real” rungtynių jau buvo sužaisti du susitikimai, kuriuose eilines nesėkmes pa-

M.Kuzminsko pastangų nepakako, kad “Žalgiris” išplėštų pergalę.

Erlendo Bartulio nuotrauka

tyrė Vokietijos klubai. Trečiadienį Berlyno “Alba” namie 86:91 (24:28, 22:22, 22:18, 18:23) pralaimėjo Stambulo “Anadolu Efes”, o Bambergo “Brose Baskets” taip pat savo aikštėje 58:78 (18:23, 17:23, 12:16, 11:16) neatsilaikė prieš Maskvos CSKA. Paskutinėse grupės rungtynėse šį

Favoritams neteko verstis per galvą VILMANTAS REMEIKA

Čempionų lygos aštuntfinaliuose trečiadienį sensacijų neįvyko Paryžiaus PSG ir Turino “Juventus” klubai išsaugojo pirmosiose rungtynėse įgytą pranašumą ir žengė į ketvirtfinalį.

vakarą susitiks Malagos “Unicaja” ir Atėnų “Panathinaikos” komandos.

Kitas Eurolygos rungtynes žalgiriečiai žais kovo 15 dieną išvykose su CSKA klubu, kuriam namie pralaimėjo 73:87.

•

LŽ

Paryžiaus PSG - “Valencia” 1:1 (0:0).

I rungtynės - 2:1.

Paryžius, 44 867 žiūrovai. Teisėjas M.Mažičius (Serbija). Įvarčiai E.Lavezzi (66); Jonas (55). Įspėti - E.Lavezzi (PSG); D.Albelda, V.Ruizas, R.Soldado, D.Parejo, E.Banega (“Valencia”).

Turino “Juventus” - Glazgo “Celtic” 2:0 (1:0). I rungtynės - 3:0.

Turinas, 39 011 žiūrovų. Teisėjas F.Aydinusas (Turkija). Įvarčiai - A.Matri (24), F.Quagliarella (65). Įspėti - F.Peluso (“Juventus”); E.Izaguirre (“Celtic”).

Senas tradicijas turintys Prancūzijos ir Italijos klubai į elitą pateko po ilgesnės pertraukos. “Juventus” Čempionų lygos ketvirtfinalyje nežaidė nuo 2006-ųjų, PSG - nuo 1995-ųjų. Šios ekipos prisijungė prie kitų Europos galingųjų Madrido “Real” ir Dortmundo “Borussios”. Likusieji keturi ketvirtfinalio dalyviai paaiškės kitą savaitę.

Blankiu žaidimu norimą rezultatą pasiekusių PSG futbolininkų džiaugsmas.

Prancūzai praslydo

Reuters/Scanpix nuotrauka

PSG po pergalės Ispanijoje prieš “Valencią” 2:1 užvakar namie sužaidė lygiosiomis 1:1. Tokio rezultato paryžiečiams pakako, tačiau PSG žaidimas nuvylė komandos gerbėjus. Be diskvalifikuoto Zlatano Ibrahimovičiaus žaidę šeimininkai atrodė nykiai ir retai grasino ispanų vartams. “Valencia” taip pat vengė rizikuoti, bet tolimas ir tikslus Jonaso smūgis iš 25 m atstumo 55 minutę įžiebė svečiams viltį. PSG sukruto ir 66 minutę Ezequielis Lavezzi išlygino rezultatą.

Tai nepakeitė esmės - “Valencia” privalėjo įmušti antrą kartą. Atrodo, tai įbaugino PSG komandą, kuri lyg per prievartą stumdydama kamuolį aikštės viduryje sulaukė rungtynių pabaigą skelbiančio teisėjo švilpuko. Po šių lygiųjų PSG treneriui iš Italijos Carlo Ancelotti buvo apie ką pagalvoti - jei jo komanda tokia priklausoma nuo vie-

no Z.Ibrahimovičiaus, būtina ieškoti kitų variantų, nes tokiu žaidimu aukštumų nešturmuosi.

“Nusipelnėme vietos ketvirtfinalyje, nors turėjome sunkumų. Žaidėme per daug atsitraukę, pabudome tik praleidę įvartį”, - konstatavo C.Ancelotti.

Nors “Valencia” metė iššūkį PSG ekipai, lygintis biudžetu su Kataro šeichų remiamu Paryžiaus klubu negalėtų nė iš tolo. Prieš kelerius metus Valensijos klubo vadovai buvo priversti parduoti ryškiausias savo žvaigždes Davidą Villą, Davidą Silvą ir Juaną Matą, kad sugebėtų išgyventi. 2011 metais “Valencios” skolos siekė 400 mln. eurų, o naujo klubo stadiono statybos buvo sustabdytos. Pardavusi žvaigždes “Valencia” vėl atsistojo ant kojų, o dabar klubui mokėti banko paskolą padeda Valensijos regiono valdžia.

“Paryžiuje mums trūko greičio ir aštrumo. Bet Čempionų lygą paliekame aukštai pakeltomis galvomis, nes žinome, kad žaidėme gerai”, sakė “Valencios” treneris Ernesto Valverde.

Puikus nuotykis Kitoje aštuntfinalio poroje viskas buvo aišku dar prieš tris savaites. “Juventus” svečiuose 3:0 įveikė Glazgo “Celtic”, tad dvikova Turine tebuvo formalumas. Jos išvakarėse “Celtic” treneris Neilas Lennonas komandai iškėlė rekomendacinę užduotį: “Spaudimo nebeliko, todėl turite mėgautis žaidimu su gera komanda, puikiu stadionu, jo atmosfera ir pabandyti atkurti komandos garbę.”

Stebuklo tikėjosi retas. Portsmute gyvenantis “Celtic” gerbėjas Jamesas viešai paskelbė, kad jei Glazgo komanda iškovos pergalę keturių

įvarčių skirtumu, jis nuogas perbėgs miesto gatvėmis, o visa tai nufilmuos ir internete išplatins jo žmona.

Jamesui neteko aukotis. “Juventus” demonstravo aukšto lygio futbolą ir šiose rungtynėse, visu ryškumu vėl spindėjo 33 metų saugas Andrea Pirlo. Italijos čempionai laimėjo 2:0. Tačiau keli tūkstančiai “Celtic” gerbėjų dėl to nesisielojo.

Lyjant lietui, Turino stadione jie šokinėjo apsikabinę ir traukė dainas.

Neliūdėjo ir “Celtic” legionierius iš Graikijos Georgios Samaras. Jis sakė, kad jaunai škotų komandai šis sezonas Čempionų lygoje buvo puikus nuotykis. Pradėję nuo atrankos varžybų ir įveikę du kvalifikacinius etapus, škotai pateko į grupės varžybas, kuriose vinimi tapo dvi akistatos su galingąja “Barcelona”. Barselonoje “Celtic” pralaimėjo 1:2 tik po ketvirtąją teisėjo pridėto laiko minutę praleisto įvarčio, o namie triumfavo 2:1. Po šios pergalės apsiverkė net prisiekęs “Celtic” gerbėjas legendinis dainininkas Rodas Stewartas.

“Man didelė garbė dirbti su šiuo kolektyvu. Dvikovos su “Barcelona” ilgam išliks mano atminties banke. Tik nežinau, kiek šios komandos narių pavyks išlaikyti kitą sezoną”, - kalbėjo N.Lennonas.

•

17

2013 03 08 Lietuvos žinios

BUTAI PARDUODA 64 kv. m butą prie Kauno marių (įrengtas 2011 m., yra autonominis šildymas, sandėliukas, maži mokesčiai, name yra liftas, vieta automobiliui, parduodamas su naujais baldais, kaina - sutartinė).

Kaunas, tel. 8 682 43 719.

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi UAB „Vilanga“ (įmonės kodas: 300073955, įmonės adresas: Marijonų g. 31-11, Panevėžys) iškėlė bankroto bylą (bylos Nr. B2-442-212/2013), įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, tel. Nr. 8 618 56 155.

Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilanga“ įsiteisėjo 2013 m. kovo 5 d.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 04 04 adresu: BUAB „Vilanga“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Vilanga“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis.

Užs. R-149

3 kambarių butą Kaune, Partizanų g. (blokinio 9 aukštų namo I a., 64,68 kv. m, suremontuotas, nauja elektros instaliacija, vamzdynas, radiatoriai, yra du įstiklinti balkonai, tamsus kambarys, du rūsiai, apšiltintos lauko sienos, namo bendrija, maži mokesčiai, įteisinta rekonstrukcija, parduodamas su baldais, kaina - 149 000 Lt).

Tel. 8 600 89 299.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti investicinio projekto „Įmonės konkurencingumo didinimas“ įgyvendinimui, projekto vykdytojas

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balnonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų).

Vilnius, tel. 8 682 46 203.

UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB, buveinės adresas: Smėlynės g. 2C, Panevėžio m., LT-35143 Panevėžio m. sav., telefono Nr. (8 45) 50 73 43, fakso Nr. (8 45) 50 73 44, el. paštas: grudu.centras@linasagro.lt, skelbia pirkimo konkursą.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - statybos darbai.

Pirkimo objektas į dalis nedalinamas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data ir laikas: 2013 m. kovo 25 d., 10 val. 00 min. Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateikti adresu: UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB, Smėlynės g. 2C, Panevėžio m., LT-35143 Panevėžio m. sav. Kontaktai pasiteirauti: telefono Nr. 8 614 35 051.

Užs. LM-2346

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA Naują rąstinio namo medieną (6 m x 11,50 m, sienojai 24 cm storio, kaina - 16 000 Lt).

Kaunas, tel. 8 680 43 993.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Besirūpinantiems savo sveikata. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbo statybose. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI Sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Pikeliškių k., Ežero g. 14, SB „Žalesėlis“, skl. Nr. 200 savininkų dėmesiui. Š. m. kovo 21 d. 9.00 val. vyks sklypo Nr. 199 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija“, Vilnius, Linkmenų g. 13.

Tel. 8 616 09 979.

Užs. LM-2344

www.lzinios.lt

UAB „Poraistė“ akcininkams Bendrovės valdybos sprendimu 2013 m. balandžio 9 d. 10.00 val.

šaukiamas UAB „Poraistė“ (kodas 156510469, buveinė: Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r.)

eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks adresu: Vytauto pr. 23, Kaunas.

Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas. Bendrovės 2012 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 2. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas; 3. Bendrovės valdybos narių perrinkimas; 3. Kiti klausimai.

Visą medžiagą šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bei sprendimų dėl kiekvieno eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus galima gauti: Vytauto pr. 23, Kaunas. Kontaktinis asmuo: valdybos sdekretorė Giedrė Ališauskaitė, tel. (8 37) 46 54 97; el. p.: info@agrivest.lt.

Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiems asmenims privaloma turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Užs. LM-2354 INFORMACIJA APIE AB „VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA“ GAMYBOS IR PRAMONĖS PASKIRTIES PASTATO (DAŽYMO KAMEROS) STATYBOS IR EKSPLOATACIJOS ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas: AB „Vakarų laivų gamykla“, Minijos g. 180, Klaipėda, LT-93269 Klaipėdos m. sav., tel. (8 46) 48 36 00, faksas (8 46) 48 36 07, el. p.: wsy@wsy.lt.

2. PŪV pavadinimas: gamybos ir pramonės paskirties pastato (dažymo kameros) statyba ir eksploatacija.

3. PŪV vieta: žemės sklypo (kad. Nr. 2101/0010:1 Klaipėdos m. k. v.) dalis (plotas 3,2052 ha), esanti Minijos g. 180, Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav.

4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 03 07 raštu Nr. (4)-LV4-646 priėmė atrankos išvadą, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie PŪV galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo UAB „Ekosistema“ patalpose, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val., tel. (8 46) 43 04 63, kont. asmuo - M.Šileika.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., tel. (8 46) 46 64 66, kont. asmuo - G.Mačernis.

7. Su PŪV poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., arba UAB „Ekosistema“ patalpose, Taikos pr. 119, Klaipėda, Užs. LM-2350 9.00-16.00 val.

UAB „Pabradės kartono fabrikas“ akcininkų dėmesiui 2013 m. balandžio 8 d. 14.00 val. adresu: Arnionių g. 58, Pabradė, įvyks UAB „Pabradės kartono fabrikas“ (buveinės adresas: Arnionių g. 58, Pabradė; įmonės kodas 178635678)

eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas; 2. Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už 2012 metus tvirtinimas; 3. Bendrovės nuostolių paskirstymas; 4. Dėl bendrovės turto (tame tarpe nekilnojamojo turto) pardavimo; 5. Kiti klausimai.

Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo iniciatyva. Sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus taip pat kitus dokumentus, kurie bus pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu galima gauti bendrovės buveinėje darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 15.00 val., prieš tai pateikus raštu prašymą ne vėliau kaip prieš tris dienas.

Direktorė Ona Šatochina

Užs. LM-2351

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMĄ Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo užsakovas: UAB „Agvika“, Turniškių g. 16, Vilnius, tel. +370 5 266 3661; faksas +370 5 266 3863.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius, tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8195.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas viščiukų/broilerių auginimo ūkis.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Antagaluonės k., Inturkės sen., Molėtų r. sav.

PAV subjektai, nagrinėjantys dokumentus, teikiantys išvadas: Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų skyrius; KVAD Utenos teritorinis padalinys; Molėtų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba; Molėtų rajono savivaldybė.

Atsakinga institucija priimsianti sprendimą: Aplinkos apsaugos agentūra (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius).

Susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo programa galima nuo kovo 8 d. iki kovo 22 d. Inturkės seniūnijoje (Inturkės k., LT-4160 Molėtų r.) darbo dienomis (8.00-17.00 val).

Pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo programos (pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai) prašome teikti PAV dokumentų rengėjui UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius (kontaktinis asmuo V.Beržinytė), arba užsakovui - UAB „Agvika“, Turniškių g. 16, Vilnius (kontaktinis asmuo S.Žilionis) nuo 8.00 iki 17.00 val. darbo dienomis, per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos.

Užs. R-136

INFORMACIJA APIE POILSIO ZONOS ĮRENGIMO PRIE JŪROS UPĖS PAJŪRIO MIESTELYJE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Šilalės rajono savivaldybės administracija, J.Basanavičiaus g. 2, LT-75138 Šilalė, tel. (8 449) 76 114, faks. (8 449) 76 118, el. paštas: administratorius@silale.lt.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: poilsio zonos įrengimas prie Jūros upės Pajūrio miestelyje.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Tauragės apskritis, Šilalės rajonas, Pajūrio miestelis.

4. Atsakinga institucija priėmusi atrankos išvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. vasario 21 d. raštas Nr. (4)-LV4-535 „ Atrankos išvada „Dėl poilsio zonos įrengimo prie Jūros upės Pajūrio miestelyje, poveikio aplinkai vertinimo“. Išvada: planuojamai ūkinei veiklai - Poilsio zonos įrengimas prie Jūros upės Pajūrio miestelyje - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą - išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima per 10 darbo dienų po šio skelbimo išspausdinimo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir statybos skyriuje adresu: J.Basanavičiaus g. 2, LT-75138 Šilalė, tel. Nr. (8 449) 76 123, el. paštas: regina.kvederiene@silale.lt.

6. Kam ir iki kada teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą - teikti motyvuotus pasiūlymus galima per 20 darbo dienų po šio skelbimo išspausdinimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, tel. Nr. (8 46) 46 64 53, (8 46) 46 64 66; el. paštas: rastine@klrd.am.lt.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais išsamiau susipažinti galima Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, adresu: Birutės g. 16, Klaipėda, tel. Nr. (8 46) 46 64 53, (8 46) 46 64 66; el. paštas: rastine@klrd.am.lt, ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir statybos skyriuje adresu: J.Basanavičiaus g. 2, LT-75138 Šilalė, telefono Nr. (8 449) 76 123, 10 darbo dienų po šio skelbimo išspausdinimo.

Užs. R-148 2013 03 29, 16.00 val. adresu: Konstitucijos pr. 12-24, Vilnius, (II laiptinė), šaukiamas eilinis visuotinis ŠEIMOS KREDITO UNIJOS (adresas“ Konstitucijos pr. 12, Vilnius) narių susirinkimas.

Darbotvarkė: nimas ir sprendimo dėl pelno (nuostolio) 1. Susirinkimo darbo reglamento nustatymas; paskirstymo priėmimas; 2. Metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirti- 3. Einamieji klausimai.

Pakartotinis susirinkimas (pirminiam neįvykus) šaukiamas 2013 03 30, 13.00 val.

Užs. LM-2348 tuo pačiu adresu ir vietoje.

UAB „Lietuvos žinios“ akcininkams 2013 m. balandžio 2 d. 10.00 val. šaukiamas UAB „Lietuvos žinios“ (kodas 122220740, buveinė: Vykinto g. 14, Vilnius) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks bendrovės buveinėje.

Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas. 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.

2. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.

3. Kiti klausimai.

Susirinkimo apskaitos diena balandžio 10 d. dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje.

Visą medžiagą šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bei sprendimų dėl kiekvieno eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus galima gauti bendrovės buveinėje: Vykinto g. 14, Vilnius.

Kontaktinis asmuo: Gen. direktoriaus padėjėja Nijolė Jakučionienė, tel. (8 5) 249 2152; el. p.: nijole@lzinios.lt.

Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiems asmenims privaloma turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

18

2013 03 08 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 8 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Siaubo trileris “Urvarausiai” S

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai.

Istorija prasideda iš naujo” (k.)

12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Profas” N-14 23.50 Siaubo trileris “Juodojo ežero paslaptis.

Pabaiga” N-14 1.35 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Chorų karai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios

19.20 Animac. komedija “Kung Fu Panda” 21.05 Kriminalinė komedija “Devyni jardai” 23.10 Komedija “Kelyje” 1.00 Veiksmo f. “Jokių stabdžių!”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Romantinė komedija “Vedybų mainai” N-7 22.45 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.45 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 0.45 “N-uoga” S 1.15 “Laukinis” (k.) N-7 2.15-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 Šventinis kovo 8-osios žvaigždžių paradas 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Elnio naktis” N-14 23.10 Kriminalinė drama “Meilės jūra”

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas (k.) 12.30 Vienas eilėraštis 12.45 “Savęs link”. Mineralų ir akmenų energetika (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 Režisierės, scenaristės, pedagogės Janinos Lapinskaitės 60-mečiui. Dok. f. “Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis” 19.15 “Kūrybos metas” 19.45 Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis. Audronė Žigaitytė.

Opera “Mažvydas” 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”.

XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. “European Saxophone Ensemble” (ES) 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Mokslo ekspresas” 1.00 “Mano dainos Jums, mylimos moterys”. Liongino Abariaus kūrybos vakaras. Dalyvauja moterų choras “Aidas”, vyrų choras “Sakalas”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Skraidantys motociklai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto poli-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Hičkokas” - 12.30, 15.45, 18.30, 21 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.

A.Bocelli koncertas - 19 val.

“Mama” - 11.15, 16, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.30, 17, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.15, 19.45, 21.50 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17, 20.15 val.

“Gimtadienis” - 15.30, 19.30, 21.20 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.15, 17.30 val.

“Sniego karalienė” - 15.15 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11 val.

“Saugus prieglobstis” - 13.30, 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.30, 14.45, 17, 19.30, 22 val.

A.Bocelli koncertas - 20 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Šalutinis poveikis” - 13.40, 16.20, 19, 21.40 val.

“Mama” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.10, 14.10, 17 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 15.30 val.

“Gimtadienis” - 13.20, 16, 18.30, 21.10 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14 val.

“Sniego karalienė” - 11.40 val.

“Saugus prieglobstis” - 18.10, 20.40 val.

“Linkolnas” - 14.40, 17.50, 21 val.

“Valentinas vienas” - 11.20, 16.20, 18.15, 20.50 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15, 21.30 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 15.40 val.

“Argo” - 13.40, 18.45, 21.30 val.

PASAKA “Saulutės” - 20 val.

Trumpametražių filmų naktis - 22.15 val.

Nemokamas renginys prieš smurtą prieš moteris 15 val.

“Aurora” - 17.15 val.

“Faktas” - 19.30 val.

“Populiari mergina” - 21.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 9.30 “Padėkime augti” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Sodo detektyvės” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 3 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 3 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Putinas.

Valdžios perėmimas” N-7 21.00 “Reporteris” 21.45 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.55 “Gyvenimo būdas”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 9.05 Komedija “Laiškai Džuljetai” 11.00 Trileris “Dėžė” N-7 13.00 Drama “Užtemimas” N-7 15.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 17.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 19.00 Melodrama “Paskutinis bučinys” N-7 21.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 23.25 Trileris “Durys priešais” N-7 1.00 Komedija “Dar palaukite...” N-14

RTR Rossija 4.10 Vaid. f. “Kiaulininkė ir piemuo” 5.40 Vaid. f.

“Trise valtyje, neskaitant šuns” 8.15 Vaid. f. “Kartą po dvidešimties metų” 9.40 Vaid. f. “Sveiki, aš jūsų teta!” 11.35 Vaid. f. “Apvesdinti milijonierių” 12.00 Žinios 12.15 Vaid. f. “Apvesdinti milijonierių” tęsinys 15.20 Kreivas veidrodis 18.00 Žinios 18.35 Vaid. f. “Mokau skambinti gitara” 22.10 V.Judaškino

šventinis šou 0.05 Vaid. f. “Man patinka kovo 9-oji” 3.20 Humoro laida

Viasat Sport Baltic 10.55 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktynių apžvalga 11.55 Krepšinis. Eurolyga. “Fenerbahce Ulker” - “Maccabi” 13.45 Krepšinis. Eurolyga.

“Olympiacos” - “Barcelona Regal” 15.35 Krepšinis.

Eurolyga. “Žalgiris” - “Real” 17.25 Krepšinis. Eurolyga. “Chimki” - “Montepaschi”. Tiesioginė transliacija 19.25 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 19.55 Krepšinis. Eurolyga. “Besiktas” - “Caja Laboral”. Tiesioginė transliacija 21.55 Krepšinis. Eurolyga. “Unicaja” - “Panathinaikos” 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Chimki” - “Montepaschi”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Naujasis Melburno stadionas 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi. Įdomiausios laidos 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Į ugnikalnį ir atgal 22.00 Antžmogiai 23.00 Režisieriaus W.Hercogo interviu su mirties bausme nuteistu kaliniu 0.00 Specialusis būrys 1.00 Kalintys svetur

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Vilkikų gamyklos 11.00 NSO virš Europos 12.00 Besivaikant ateivius 13.00 Briedžių paslaptys 14.00 Paslaptingi Amazonės gyvūnai 15.00 NSO virš Europos 16.00 Besivaikant ateivius 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Pagani” automobiliai 19.00 Kalintys užsienyje. Įsiliepsnojusi meilė 20.00 Prekyba senais ginklais.

Kozirių tūzas 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Kalintys užsienyje 23.00 Prekyba senais ginklais 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

cija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Nuodėmingoji Kalifornija” 23.10 “Kaltės kaina” 0.10 “Gelbstint Greisę” 1.05 “Klyvlendo šou” 2.00 “Kastlas” 2.50 “CSI Majamis” 3.40 “Paslapčių namai”

“Optimisto istorija” - 17.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 19.45, 22 val.

OZO KINO SALĖ “Coco prieš Chanel” - 16 val.

“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 18 val.

MULTIKINO “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 16.30, 19, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 17.15, 19.30 val.

“Mama” - 16.30, 19.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 18, 20, 22 val.

“Gimtadienis” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Mama” - 13.15, 15.45, 18, 20.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Gimtadienis” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

A.Bocelli koncertas - 19 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Romeo ir Džuljeta” 9 d. 18.30 val. “Traviata” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 9 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 9 d. 18 val. “Studentas elgeta” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 8 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 9 d. 18 val. “Pirmasis kartas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 9 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis” 9 d. 17 val. Andriaus Kulikausko naujojo CD/DVD pristatymo koncertas “Visas aš (beveik)” KAUNO TEATRO KLUBAS 8 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KLAIPĖDA

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.30, 14.30 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12, 14, 16 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.15, 14 val.

“Valentinas vienas” - 15.30, 21.45 val.

“Ana Karenina” - 17.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.30, 13 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Šalutinis poveikis” - 16, 18.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.45 val.

9 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. “Ana Karenina” 9 d. 17 val. “Juokdarys Balakirevas” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 9 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” 9 d. 12 val. “Bitė Maja” Mažoji salė 9 d. 14 val. “Raudonkepurė” JAUNIMO TEATRAS

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. Koncertas “Moterų dainos”.

Dalyvauja solistė Dalia Kužmarskytė 9 d. 18.30 val. “Sesuo Andželika”, “Džanis Skikis” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 9 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Raganiukė” 9 d. 18 val. Šiaulių dramos teatras. “Inertiškos dujos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 9 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS

KAUNAS CINAMON “Ozas: didingas ir galingas” - 13.25, 16.10, 19 val.

“Gimtadienis” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Mama” - 13.15, 15.30, 19.45, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 18 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 17.45, 20.15, 22.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11.30 val.

“Sniego karalienė” - 12.15, 14.15, 16 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.20, 18.30, 20.45, 21.45 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 17.45, 22 val.

“Mama” - 18.30, 21, 23.30 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 17, 19.15, 21.45, 23.50 val.

A.Bocelli koncertas - 19 val.

“Šalutinis poveikis” - 15.30, 19.50, 23.59 val.

“Hičkokas” - 11.30, 13.45, 18.15, 20.45, 23 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.45, 16.45, 20, 23.15 val.

“Gimtadienis” - 13.15, 16.30, 21.15, 23.40 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.15, 14.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 13.25, 18 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.

“Ana Karenina” - 14.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.15, 15.45, 20.30, 22.40 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

“Linkolnas” - 15.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.20, 19.30, 21.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 13.15, 16.15, 21.30 val.

“Gimtadienis” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 22 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 21 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Valentinas vienas” - 21.10 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20, 14.40, 17 val.

“Gimtadienis” - 19.20 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Skrydis” - 20.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40, 16.40 val.

“Ana Karenina” - 14.20, 18.20 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14, 17.15 val.

“Gimtadienis” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Skrydis” - 16.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.30 val.

“Saugus prieglobstis” - 20.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19.20 val.

“Valentinas vienas” - 14.20 val.

8 d. 18 val. “Kapinių klubas” 9 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” Salė 99 9 d. 12 val. “Paika pelytė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 8 d. 19 val. “Pinokio kronikos” 9 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka” 9 d. 19 val. “Išėjau aš stotin” MENŲ SPAUSTUVĖ 8 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Tetos” 9 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 9 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai” 9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” RAGANIUKĖS TEATRAS 9 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” “DOMINO” TEATRAS 8 d. 19 val. “Žirklės” 9 d. 19 val. “Striptizo ereliai” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Pasaulio virtuvė” 9 d. 12 val. “Kelionė į Afriką arba dar kur nors” 9 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 8 d. 12 val. Rūtos salėje. “Jah” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” 9 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė” 9 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas!”

8 d. 18 val. “Skerdynių dievas” 9 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Top Girls (Neprilygstamosios)” 10 d. 12 val. “Mikė” 10 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai” 9 d. 17 val. “Figaro vedybos” TEATRAS “MENAS” 8 d. 18 val. “Persona” 9 d. 17 val. “Dobilėlis penkialapis” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. Grupės “El Fuego” ir Panevėžio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas “Žodžiai gyvenimui...”

PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS

9 d. 12 val. “Meduolių trobelė”

ŠILALĖ ŠILALĖS KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ROKIŠKIS ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. Kauno mažasis teatras. “Sesuo”

2013 03 08 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:55 leidžiasi 18:06 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+2 Oslas

Penktoji delčios diena

Delčia III 04

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

-2 Helsinkis

+1

Stokholmas

Pilnatis III 27

0

Dublinas +10 +11 Londonas

-3 -12

Šiauliai

-2 -12

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo

Ukmergė -2 -10

Kaunas VILNIUS Šiandien: mažai debesuota, be kritulių.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šalčio.

+16 -1

Lisabona

Alytus

-7

+12 Amsterdamas

+18

-5

Druskininkai

-2

-9

+13 Madridas

+19 Barselona

-1 Ryga

+4 Kopenhaga

+11 Paryžius

Kėdainiai 0

-1 Sankt Peterburgas

Talinas

11:11

Palanga

19

Vilnius Minskas -1 -3 Varšuva +2

0

Berlynas +9 Praha

+10 Miunchenas

+14 Nica

+14 Roma

-3 Maskva

-2

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +13 +14 +14 Bukareštas Varna Dubrovnikas +13 Sofija +15

+20

Stambulas +13

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma, atšals.

Temperatūra naktį 7-15, dieną 1-4 laipsniai šalčio.

+13

67-oji metų diena. Kovo aštuntoji, penktadienis, penktoji 10-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 298 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Beata, Gaudvilė, Vydminas.

Geros dienos!

Alžyras +21

Tunisas +22

Atėnai

+15 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 18 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 7 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ...................................................... ..................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Venkite rizikos, nepažeidinėkite įstatymų. Galimi nesusipratimai darbe. Vakaras greičiausiai bus romantiškas ir tai nubrauks visas dienos negandas.

Jautis. Nebūkite užsispyrę, mokėkite įvertinti kitų idėjas ir galimybes. Nesivelkite į ginčus, konkurencinę kovą. Vakare palankus metas rimtam pokalbiui su sutuoktiniu.

Dvyniai. Šiandien būkite ypač atidūs - menkiausia klaida gali tapti lemtingos nesėkmės priežastimi. Gera diena tvarkyti namus, atsikratyti nenaudojamų daiktų.

Vėžys. Mažiau planuokite, pasikliaukite savaimine įvykių eiga. Galimi apmaudūs nesusipratimai, bet nesisielokite - vakare laukia svarbaus žmogaus skambutis ir maloni žinia.

Liūtas. Rytmetys nepalankus jokiai aktyviai veiklai. Jeigu planavote pasirašyti svarbius dokumentus, atidėkite tai bent popietei. Aplankykite tėvus - gausite naudingų patarimų.

Mergelė. Naujų kūrybinių versmių ras meno žmonės, renginių organizatoriai. Šiandien turėtų pavykti sutvarkyti painiausius reikalus. Džiaukitės puikia diena!

Svarstyklės. Greičiausiai teks aiškintis santykius. Viskas išeis į gera, jei, užuot priekaištavę, suprasite ir gerbsite. Atminkite, kad tai, ką duosite kitiems, gausite ir patys.

Skorpionas. Netrūks pramogų, įspūdžių ir geros nuotaikos. Tikėtina, kad muzika, svajonės teiks atgaivą sielai. Nebijokite atsiskleisti - šiandien tikrai būsite suprasti. Šaulys. Suksite galvą dėl neplanuotų išlaidų. Nesėdėkite namie ir galbūt rasite naujų galimybių užsidirbti. Palankus metas plėsti akiratį.

Ožiaragis. Būsite valdingi, diktuosite aplinkiniams jų teises ir pareigas. Nepersistenkite - galite įsigyti priešų. Verčiau pabūkite vieni, pasirūpinkite sveikata.

Vandenis. Venkite susitikti su vadovu, nes jūsų mintys šiandien skirsis kaip diena ir naktis. Atidžiai atlikite svarbiausias užduotis ir sunkumų nepajusite. Žuvys. Nesinervinkite dėl niekų - pozityvus mąstymas padės įveikti visas kliūtis. Venkite sunkių darbų, įsipareigojimų. Anksčiau eikite miegoti.

20

2013 03 08 Lietuvos žinios

Margumynai

“Meridianas” ruošiamas Jūros šventei

Taip šiuo metu atrodo remontuojamas Klaipėdos simbolis.

Deniso Nikitenkos nuotraukos

Rudenį remontuoti iškeliavęs “Meridianas” šią liepą turėtų vėl puošti Klaipėdos senamiestį.

DENISAS NIKITENKA

Darbininkai, restauruojantys Klaipėdos simboliu laikomą burlaivį “Meridianas”, dirba šešias dienas per savaitę dviem pamainomis, kad spėtų jį grąžinti į savo vietą iki Jūros šventės.

Lapkričio mėnesį žmonių ir vilkikų Danės upe į doką nuo Biržos tilto nutemptas laivas naujiesiems jo savininkams jau pateikė nelinksmų staigmenų. “Meridiano” para-

mos ir labdaros fondo valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis miesto politikams prasitarė, kad laivą pritaikyti žmonėms lankyti atsieis triskart brangiau, nei manyta iš pradžių.

Išardžius laivą naujieji jo savininkai su siaubu pamatė, kad jį gelbėti imtasi pačiu laiku, nes barkentina ne tik nebūtų atlaikiusi praėjusios žiemos, bet jos ir į doką nebūtų buvę galima nuplukdyti.

“Tai, ką pamatėme pradėję ardyti laivą, buvo katastrofa. Barkentinos korpusas - perpuvęs, beveik vi-

Į kosmosą paleis moterį Ten jau buvo Valentina Tereškova ir kitos, bet dabar, po dviejų dešimtmečių, rusai leis skristi 36 metų kosmonautei Jelenai Serovai. Šiemet Rusijoje bus švenčiamas pirmosios sovietų kosmonautės V.Tereškovos skrydžio į kosmosą 50-metis. Ji į erdves kilo 1963-iųjų birželio 16 dieną. 1982 metais į kosmosą kilo kita sovietų kosmonautė - Svetlana Savickaja, tai 1984-aisiais buvo pirmoji moteris, išėjusi į atvirą kosmosą. Trečioji rusų moteris kosmo-

sa mediena pažeista grybienos, korpuso lentas buvo galima laužyti kaip duoną... Pasirodo, visą tą laiką, kol laivas stovėjo prie Biržos tilto, jis būdavo tik kosmetiškai padažomas, palopomas. Nevėdinamas ir nešildomas “Meridianas” trūnijo tiesiog akyse. Iš pradžių manėme, kad į jį reikės investuoti apie 2 mln. litų. Dabar matome, kad ir penkių milijonų neužteks”, - sakė A.Kuzmarskis. Jis pridūrė, kad savo ir “Meridiano” fondo vadovo bei antrojo laivo bendraturčio, verslininko Aido Kaveckio asmeni-

nius remontuoti skirtus pinigus vadina duokle miestui ir jo jūriniam simboliui.

“Metalinė apatinė laivo dalis jau naujai suformuota. Borto šonai bus mediniai, kaip ir dalis korpuso. Ilgai ieškojome tam tinkamos medienos, nes klaipėdietiška pušis netiko.

Reikėjo tokios, kad viename medžio metre būtų ne daugiau nei viena plona šaka, todėl medieną teko pirkti iš pietų Lietuvos. Dabar ji pjaustoma, o mes ieškome sibirinio maumedžio, kuriuo bus išklotas denis. Ertmė tarp korpuso metalinės ir medinės dalies bus pripilta betono, jis atstos balastą, anksčiau tam buvo naudoti akmenys. Teks taisyti ir barkentinos stiebus, padarytus iš metalo vamzdžių, nes jie daug kur surūdiję”, - pasakojo A.Kuzmarskis.

Laivo takelažas (lynai ir trosai) bus toks, kokio nėra nei Lietuvoje, nei Latvijoje ar Estijoje. Viršutinė barkentinos dalis bus kuo auten-

tiškesnė. Laivo savininkai tikisi, jog iš dalies suremontuotą “Meridianą” pavyks nuleisti į vandenį liepos mėnesį, kad per Jūros šventę jis vėl stovėtų savo senojoje vietoje prie Biržos tilto. Vėliau dar metus vyks laivo vidaus ir išorės remonto darbai, tad restoranas ir ekspozicija lankytojams duris atvers nebent dar po metų. Papildomų lėšų barkentinai remontuoti tikimasi gauti ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Barkentinos savininkai prašė, kad miesto merija iki liepos sutvarkytų aikštę prie krantinės ir įrengtų joje apšvietimą. “Norime, kad “Meridiane” būtų ne tik įrengtas laivo ir marinistinis muziejus, bet kad jame būsimi jūreiviai galėtų ir praktiką atlikti. Triume bus įrengtas jūros patiekalų restoranas, o pačiame laive bus galima ir tuoktis, ir vaikus krikštyti, ir garbingus miesto svečius priimti”, - sakė A.Kuzmarskis.

•

Bonnie Tyler važiuos į “Euroviziją”

se buvo dešimtajame dešimtmetyje tai Jelena Kondakova, 1994-1995 metais dirbusi kosminėje stotyje “Mir” ir keliavusi JAV erdvėlaiviu 1997-aisiais. Vėliau rusų moterys į kosmosą neskraidė. Tik NASA nuolat siuntė astronautes dirbti Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).

J.Serova rengiasi kosminiam skrydžiui 2014-ųjų antroje pusėje. Tai pranešė Žvaigždžių miestelio kosmonautų rengimo centro atstovai. Moteris šešis mėnesius TKS atliks įprastą tiriamąjį darbą. Pasivaikščiojimas atviroje erdvėje jai nenumatytas.

•

B.Tyler - jau 61-eri. / PA/Scanpix nuotrauka

Velso dainininkė Bonnie Tyler tikisi iškovoti pergalę Didžiajai Britanijai, atstovaudama jai “Eurovizijos” dainų konkurse.

J.Serova tuoj matuosis kosmonautės kostiumą.

Reuters/Scanpix nuotrauka

“Eurovizijoje”, kuri vyks gegužę Švedijos mieste Malmėje, Bonnie atliks dainą “Believe In Me”, kurią jai parašė Desmondas Childas. “Man

garbė atstovauti savo šaliai. Tai nuostabi proga savo daina pasiekti kuo didesnę auditoriją. Mano atliekama daina labai stipri, įsimintina ir melodinga, skirta įvairiausiems žmonėms.

Dalį jos Desmondas parašė sėdėdamas prie pietų stalo savo namuose Nešvilyje”, - pasakojo B.Tyler.

Nors “Eurovizija” peikiama dėl

kičo, šis konkursas išlieka labai svarbus Europos kultūros kalendoriuje, o jo transliacijas kasmet stebi apie 100 mln. žmonių. 61 metų B.Tyler - viena garsiausių dainininkių, kada nors atstovavusių Didžiajai Britanijai renginyje.

•

WENN, AP, BNS, LŽ