2013 m. kovo 18 d. / Pirmadienis / Nr. 62 (13 487)

Kaina

2013 m. kovo 18 d. / Pirmadienis / Nr. 62 (13 487)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

KULTŪRA

KULTŪRA

Saugos kėdutės dar tik skaičiuojamos 11p.

G.Kanovičius baigia rašytojo karjerą 12p.

Lietuvių idėja: kalėjimasplūduras 13p. www.lzinios.lt

Sveikatos negalavimais pastaruoju metu besiskundžiantis ir teismo posėdžius dėl to praleidžiantis “darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas kelia abejonių kaltinimus p. jam pareiškusiam prokurorui 4 Paėmusieji būsto paskolas kintamomis palūkanomis šiuo metu bankams moka gerokai mažesnes įmokas nei tie, kurie prieš kelerius metus susigundė palūkanas fiksuoti.

9p.

UŽSIENIS

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Kiprui gresia bankų auditas

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, ekonomikos augimą vis labiau jaus ir gyventojai, nors tokių pinigų fontanų, kokie buvo anksčiau, nebus.

I.Šimonytės nuomone, valdantieji vargu ar siūlys įvesti progresinius mokesčius, apie kuriuos dažnai kalba. Anot jos, tiesiog nėra tokios tarifų kombinacijos, kuri leistų Lietuvai greitai pereiti prie diferencijuoto apmokestinimo be nuostolio kam nors.

“Arba biudžetas netektų arti milijar-

do litų, arba tektų didinti pajamų mokestį nuo gana žemo pajamų laiptelio, arba didinti kokį pridėtinės vertės mokestį, o tai labiau paliestų būtent mažesnes pajamas turinčius gyventojus”, - interviu LŽ pažymėjo finansų ekspertė I.Šimonytė.

3p.

I.Šimonytė: “Tolesnis euro įvedimo atidėliojimas galėtų sukelti investuotojų abejones.”

Uosto lyderės KLASCO stiprybė - žmonės Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) uostamiestyje garsi socialinės atsakomybės tradicijomis. Uosto lyderės pozicijų neužleidžianti bendrovė savo darbuotojus vertina ir kasmet apdovanoja už nepriekaištingai atliekamą sunkų darbą.

Praėjęs penktadienis buvo svarbi diena AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) darbuotojams ir akcininkams. Akcininkų susirinkime patvirtinti puikūs 2012 metų rezultatai ir paskirstytas 33,7 mln. litų grynasis pelnas, dividendams skiriant tiek pat, kaip ir per-

Su finansiniais sunkumais susidūrusiam Kiprui pagalbos ranką ištiesė euro zonos valstybės. Už finansinę pagalbą jos reikalauja iš Kipro pažaboti pinigų plovimą ir leisti nepriklausomiems ekspertams atlikti jo bankų auditą. Euro zonos valstybės pritarė 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) paskolai Kiprui. Tačiau ši paskola sukėlė karštų debatų Viduržemio jūros saloje. Kipro bankai baiminasi vienos iš būtinų paskolos sąlygų privalomo pinigų plovimu įtariamų bankų audito. Neseniai Kipro prezidentu tapęs Nikas Anastasiadis pripažįsta, kad pinigų plovip. mas - rimta Kipro problema. 6

ORAI

nai - 26,7 mln. litų, arba po 1,68 lito už akciją, atskaičius mokesčius.

Daugiau kaip 93 proc. akcijų valdo koncernas “Achemos grupė”, kitas - smulkieji akcininkai, kurių šiuo metu yra 1243.

5p.

Mažai debesuota, be kritulių.

Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

19p.

2

2013 03 18 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Vyriausybės šimtadienis: daugiau kalbų negu darbų KĘSTUTIS GIRNIUS

Valdančioji koalicija negali skųstis likimu. Šią savaitę sukaks Vyriausybės veiklos pirmosios 100 dienų, o ji ir ypač premjeras Algirdas Butkevičius tebėra palyginti populiarūs. Vasarį daugiau žmonių vertino Vyriausybę teigiamai negu neigiamai, o A.Butkevičius buvo palankiausiai vertinamas Lietuvos politikas. Paprastai Vyriausybė negailestingai kritikuojama, o premjerai rikiuojasi tarp nepopuliariausių politikų.

Prezidentė ir opozicija gerbė nerašytą taisyklę pernelyg nekritikuoti valdžios per pirmąsias jos veiklos dienas. Prezidentės Dalios Grybauskaitės tyla itin pastebima. Prieš rinkimus, neslėpdama savo palankumo konservatoriams, ji labai aktyviai dalyvavo sudarant Vyriausybę, pamokė ir pašokdino ne vieną kandidatą į ministrus, stengėsi iš būsimos koalicijos išstumti Darbo partiją.

Prezidentė nuolat pabrėžia politikos tęstinumo svarbą, ypač kai paliečiami strateginiai reikalai, o naujoji valdžia kartkarčiais elgėsi nesvarbu kaip, bet būtinai kitaip. D.Grybauskaitė beveik nereagavo į užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus akibrokštą, kai šis su ja nepa-

sitaręs atsiprašinėjo Lenkijos už Seimo balsavimą. Neseniai interviu delfi.lt prezidentė pažymėjo, kad jos santykiai su premjeru yra geri, nors švelniai ir netiesiogiai kritikavo Vyriausybės neryžtingumą energetikos srityje.

Konservatoriai ir liberalai irgi neskubėjo pulti naujos valdžios. Būta kritikos, bet gana santūrios. Tiesa, praeitą savaitę konservatoriai stipriau išreiškė savo nuogąstavimus dėl galimos Rusijos įtakos Lietuvos energetikos politikai ir skeptiškai priėmė premjero tikinimus, kad Vyriausybė gebės įžvelgti visas grėsmes.

Dvi kitos priežastys prisideda prie Vyriausybės populiarumo augimo. Ji kol kas vengia imtis sprendimų, tad niekam neužmynė ant kojos. Vyriausybė pasikliovė tradiciniu problemų sprendimų vilkinimo būdu, kurdama vieną darbo grupę po kitos. Bet kai jos ilgainiui skelbs savo išvadas, susižavėjimas Vyriausybe veikiausiai sumažės.

Būdinga ir tai, kad dažnai skelbiami vieni kitiems prieštaraujantys pareiškimai. A.Butkevičius atsiribojo nuo L.Linkevičiaus atsiprašymo Lenkijoje, bet kartu sakė esąs labai patenkintas ministro darbu. Premjeras santūriai vertino Kovo 11-osios eitynes, teigiamai vertino tvarkos užtikrinimą pabrėždamas, kad “nereikia bijot eitynių, bet reikia vengti tam tikrų šūkių, plakatų ir laikytis visiems drausmės”.

Jo žodžiais, “kiekvienas draudimas le-

mia didžiulius pasipriešinimus”. Po kelių dienų socdemai griežtai pasmerkė “ultranacionalizmo ir demokratijos procesų pažeidimo apraiškas”, teigė, kad pasaulis jau ne kartą išgyveno ultradešiniųjų “sukeltus košmarus”.

Susidaro įspūdis, kad sąmoningai sakoma viena ir kita, siekiant patenkinti visus ir išvengti kritikos.

Nežinia, kiek ilgai truks medaus mėnuo, bet matyti ir augančių problemų.

Nutarimas į koaliciją pakviesti Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) atrodo kaip didelė klaida, nes partija dar nėra

Prezidentė ir opozicija gerbė nerašytą taisyklę pernelyg nekritikuoti valdžios per pirmąsias jos veiklos dienas. pribrendusi rimtai politikai. Neturiu omenyje vien partijos vadovo Valdemaro Tomaševskio polinkio kliautis grasinimais pasitraukti iš koalicijos arba kontroversiško Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimo lengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų moksleiviams, - jis sulaukė visuomenės, teisininkų ir lituanistų kritikos.

Atrodo, kad LLRA tiek rūpi įtikti savo rinkėjams, gal ir kai kuriems Lenkijos sluoksniams, kad ji net nemėgina

“paskaičiuoti”, kaip į jos veiksmus reaguos visuomenė. Kaip kitaip galima suprasti siūlymą mokyklose įvesti privalomą tikybos mokymą? Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius teisingai pažymėjo, kad siūlymas kelia “nereikalingą įtampą ir pasipiktinimo bangą”, sudaro įspūdį, kad Bažnyčia prievarta siekia primesti savo įsitikinimus. S.Tamkevičius pabrėžė, kad LLRA savo siūlymo nederino su Katalikų bažnyčios vadovybe. Ir po šio šalto dušo V.Tomaševskis toliau aiškino, jog partijos siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Jis pridūrė, kad neaišku, ar S.Tamkevičiaus “išsakyta nuomonė sutampa su visų Lietuvos bažnyčios hierarchų nuomone”, tuo lyg suabejodamas, ar S.Tamkevičius įpareigotas kalbėti Bažnyčios vardu.

Nežinau, ar LLRA vadovas negeba pripažinti klydęs, ar gal tiesiog turi silpną sąlytį su tikrove. Kiekvienu atveju LLRA sukels nemažai bėdų koalicijai.

Bendrovės “Sprinter tyrimai” atlikta apklausa parodė, kad gyventojai sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio veiksmus laiko didžiausia Vyriausybės iki šiol padaryta klaida. Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai veikia visus gyventojus, tad jie atidžiai stebimi. Neigiamą reakciją kelia kovinga ministro retorika, nes kol kas konkrečios veiklos yra mažai.

V.Andriukaitis neabejoja savo įsitikinimų tiesa, neturi sąmojo jausmo, o jo nepaprastas pasitikėjimas savimi atsi-

duoda arogancija (“aš esu dirbęs įvairiose srityse, mano patirtis, turima atmintis turi būti panaudojama”). Tai gali būti pragaištinga savybių kombinacija ministrui, vadovaujančiam jautriai ministerijai ir turinčiam įsiklausyti į kitų pasiūlymus bei nuomones.

LLRA ir V.Andriukaitis nelems Vyriausybės populiarumo, nors gali jį sumažinti. Artėja sprendimų metas. Vyriausybė turės pasakyti, ar ketina statyti atominę jėgainę, o jei ne, tai kaip Lietuva gamins elektrą ir kaip ji atsijungs nuo Rusijos elektros tinklų. Reikės apsispręsti ir dėl skalūnų dujų žvalgybos. Ar ateityje Lietuva turėtų savo lėšomis žvalgyti gelmes, ir ar tai reikštų atsiribojimą nuo Vakarų bendrovių? Kokie bus santykiai su Rusija? Kaip Vyriausybei seksis derėtis su “Gazprom”, siekiant sumažinti dujų ir šilumos kainas? Vyriausybės programoje skelbiama, kad reikia “perkrauti” santykius su Rusija, žingsnius ta linkme žengė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, slapta susitikęs su “Rossatom” atstovais. Kita vertus, penktadienį Briuselyje prezidentė taip griežtai kritikavo “Putino Rusiją”, kad sunku įsivaizduoti bet kokių “perkrovimų”. Šįmet beveik apsieita be politikos.

Tačiau atostogos jau baigiasi, politinis sezonas prasideda. Birželio pabaigoje geriau žinosime, ar rinkėjų susižavėjimas Vyriausybe ir A.Butkevičiumi buvo laikinas, ar tvirtesnį pagrindą turintis reiškinys.

•

Seimo tribūna

Lietuva turi ieškoti kompromisų Seimo nario “tvarkiečio” Andriaus Mazuronio nuomone, būdama maža valstybė Lietuva turi įdėti daug pastangų ir išmonės, kad į jos nuomonę būtų įsiklausoma.

- Seime dirbate antrą kadenciją.

Ar jaučiatės atradęs save politikoje?

- Manau, taip. Laikausi nuomonės, kad politika - tai gyvenimo būdas, o ne profesija. Pradėjęs šią veiklą susitaikiau su nuolatiniu dėmesiu tam, ką darau ir kalbu, išmokau priimti konstruktyvią kritiką, atsikirsti neargumentuotai, nemotyvuotai ir tam tikrais atvejais net žeidžiančiai oponentų retorikai. Labai džiaugiuosi, kad Seime vis daugėja politikų, sugebančių tai padaryti išradingai, sumaniai, pasitelkiant humorą ir neįžeidžiant. Kultūringa ir argumentuota retorika bei aukštos politinės kultūros standartai, tikiu, tikrai netolima lietuviškos politikos ateitis.

- Priklausote Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetams. Su kokiais pagrindiniais iššūkiais jų veikloje susiduriate?

- Tiek tarpusavio santykiai tarp politikų, tiek tarpvalstybiniai klausimai turi būti sprendžiami civilizuotai ir sumaniai. Lietuvos pozicija, sprendžiant įvairaus pobūdžio tarptautinius klausimus, turi būti nukreipta į kompromisų ieškojimą. Niekada ne-

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Mazuronis: “Reikėtų atkreipti dėmesį į Baltijos jūros regiono valstybių kooperavimosi galimybes.” tikėjau, netikiu ir netikėsiu, kad savo pozicijos pasakymas turi remtis nepagarba oponentui, jėga ar diktatu.

Turime suprasti, jog tokia maža valstybė kaip Lietuva turi įdėti be galo daug išmonės ir pastangų, kad šių dienų globaliame pasaulyje pasiektų teigiamų rezultatų, o jos balsas bei nuomonė būtų ne tik girdima, bet ir į ją įsiklausoma. Tikiu, Lietuva dabar būtent šiuo keliu ir eina. Galiu tik pasidžiaugti, jog ir mano atstovaujami komitetai sėkmingai prie to prisideda.

- Vyriausybė pasirengusi pagerinti užsienio politiką. Kokiomis kryptimis ir kaip tai turėtų būti daroma?

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

- Kalbant apie tarptautinių santykių gerinimą, vietos judėti į priekį tikrai yra. Manau, daugelis sutiks su nuomone, kad reikia tęsti ir gerinti konstruktyvius, abipuse pagarba grindžiamus santykius su Lenkija bei Rusija.

Asmeniškai aš Lietuvos užsienio politikoje labiausiai pasigendu regioninės dimensijos. Reikėtų atkreipti dėmesį į Baltijos jūros regiono valstybių - Baltijos ir Skandinavijos šalių, Lenkijos - kooperavimosi galimybes.

Sėkmingas šių valstybių bendradarbiavimas ir atstovavimas savo interesams tarptautiniuose vandenyse yra Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

būtinas, jeigu norime, kad Lietuva šioje srityje imtųsi aktyvios regiono lyderės vaidmens sprendžiant įvairius klausimus: pradedant energetika, baigiant švietimu, mokslu ir kultūra.

Kurį laiką po Nepriklausomybės atgavimo turėjome visus vienijančią idėją: tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nariais. Kodėl šie jau pasiekti tikslai negali būti pakeisti kitais, kurie vėl suvienytų siekti geresnio tarptautinio bendradarbiavimo?

- Artėja Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Ko tikitės iš šio laikotarpio?

Ką pirmininkavimas duos Lietuvai?

- Nenoriu kartoti visų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų.

Tarp jų yra tikrai daug ir labai svarbių Lietuvai, t. y. Baltijos jūros strategijos įgyvendinimas, Rytų partnerystės programa, viršūnių susitikimas Vilniuje, ES išorės sienų kontrolė. Pirmininkavimas Lietuvai suteiks galimybę ne tik Europai, bet ir pasauliui parodyti, kuo gyvename, kaip vykdome šalies politiką, kuo galime ir turime didžiuotis.

Drįsčiau teigti, jog pirmininkavimas bus puiki proga parodyti kitiems, o kartu priminti ir sau, ką Lietuva pasiekė per pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Tikiu, kad pirmininkavimo laikotarpiu išmoksime labiau vienas kitą gerbti, įsiklausyti ir vienas kitu pasidžiaugti.

- Teigiama, kad Lietuvos pirminin-

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

kavimo ES Tarybai tikslas - skatinti nuolatinį ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinant nedarbą, užtikrinant finansinį stabilumą bei energetinį saugumą. Kaip to bus siekiama?

- Europoje nuolat vyksta diskusijos apie makrofinansinius dalykus, tačiau iki šiol per mažai dėmesio skirta panaudojamų lėšų efektyvumui. Tai yra dalies Europos problema. Gyvenant ekonominio sunkmečio sąlygomis, išleidžiamų pinigų efektyvumas turi būti prioritetinis klausimas. Lėšos turi būti skiriamos toms priemonėms, kurios kuria realų bendrąjį vidaus produktą.

Vykdoma sanglaudos politika turi būti sąžininga. Juk sanglaudos esmė ir yra, kad skurdesni ES regionai gautų daugiau lėšų, kad bendras europinis pragyvenimo lygis kaip galima greičiau suvienodėtų. Šiuo metu atrodo, jog kai kurios šalys narės norėtų tai pamiršti.

Energetikoje yra labai paprastas ir aiškus atsakymas - turi būti sukurta bendra energetinė rinka. Neturi likti jokių energetinių salų. Europa turi susikurti galimybę energijos resursus pirkti bent jau iš kelių galimų tiekėjų. Šiuo metu tiek Lietuva, tiek Europa šiuo keliu ir eina.

•

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Gausūs pinigų fontanai dar netrykš •1 p.

tų didinti pajamų mokestį nuo gana žemo pajamų laiptelio, arba didinti kokį pridėtinės vertės mokestį, o tai labiau paliestų būtent mažesnes pajamas turinčius gyventojus. Nemanau, kad tai valdantiesiems tiktų.

Todėl vargu ar progresiniai tarifai bus siūlomi. Vis dėlto užuominos tuo, matyt, nesibaigs. Čia ir yra didžiausia blogybė - progresiniai mokesčiai negali atnešti tiek žalos, kiek ta situacija, kai jie nuolat traukiojami iš spintos ir dedami atgal. Tokiomis aplinkybėmis ir verslui, ir žmonėms itin sunku planuoti ateitį.

Atkelta iš

Negalima užmigti ant laurų - Naujoji Vyriausybė dirba jau tris mėnesius. Kaip vertinate jos veiklą finansų srityje?

- Esu linkusi vertinti darbus, o ne kalbas, tad kol kas nelabai yra ką vertinti. Skirtingai nei buvusi Vyriausybė 2008-aisiais, ši paveldėjo realaus gyvenimo, o ne svajonių ir tikrovės neigimo biudžeto projektą. Sprendimą patvirtinti faktiškai nepakeistą projektą palankiai įvertino ir finansų rinkos, tad Vyriausybė išlaiko geras skolinimosi sąlygas. Tai padėjo sklandžiai susidoroti su Ūkio banko sustabdymo iššūkiais bei perfinansuoti antrą Lietuvos istorijoje 1 mlrd. eurų emisiją.

Kitus darbus ir sprendimus galėsime vertinti juos pamatę. Artimiausias - Konvergencijos programa, iš jos turėtume geriau matyti, kaip Vyriausybė ketina suderinti sunkiai suderinamus dalykus: rinkimų pažadus, įsipareigojimus dėl fiskalinės drausmės ir ambiciją dėl sparčios narystės euro zonoje.

- Lietuvos ekonomika auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Ar manote, kad ir toliau plačiu žingsniu žengsime į priekį?

- Per pastaruosius kelerius metus sustiprinusios konkurencingumą eksportuojančios ūkio šakos pasiekė puikių rezultatų, augimą stiprina ir vidaus vartojimas, netruks sustiprėti investicijos. Augimą vis labiau jaus ir žmonės, nors tokių pinigų fontanų, kokie buvo anksčiau, nebus. Tačiau užmigti ant laurų nėra kaip - valiutų valdybos sąlygomis konkurencingumą tenka nuolat palaikyti vidinėmis reformomis. Tikiuosi, pakaks išminties skirti jėgas struktūrinėms problemoms spręsti, o ne trumpalaikio gyvenimo pagerinimo programoms.

- Kokią pagrindinę riziką Lietuvos ekonomikai įžvelgtumėte?

- Trumpuoju laikotarpiu rizika išlieka ta pati - išorės aplinka nėra stabili, nors optimizmo ir gerų žinių daugiau nei pernai. Panašiai atrodė ir 2011 metų pirmasis pusmetis, deja, vėliau viską nubraukė įtampa euro zonoje.

Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu iššūkiai kils ir viduje: būtinybė neprarasti konkurencingumo valiutų valdybos (ar euro) sąlygomis, tiesioginių užsienio investicijų poreikis, viešųjų finansų tvarumas, visuomenės senėjimo pasekmių prevencija nelaukiant, kol jos smogs visa jėga.

“Eksproprijuosim ekspropriatorius” - Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė svarsto, ką reikėtų keisti mūsų mokesčių sistemoje. Ką ir kodėl, jūsų nuomone, reikėtų tobulinti?

Nebuvo “pūkuoto” pasirinkimo

I.Šimonytė tikisi, kad valdžiai pakaks išminties skirti jėgas struktūrinėms problemoms spręsti, o ne trumpalaikio gyvenimo pagerinimo programoms. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka - Tai, kad pagal bendrą mokesčių lygį esame ES gale, o pagal vidutines darbo pajamas gaunančio darbuotojo apmokestinimą - tarp “pirmaujančių” valstybių, rodo, kad mokesčių sistema stokoja subalansuotumo.

Mokesčių naštą labiau tempia mažiau pasiturintys gyventojai. Vis dėlto, net iki nulio sumažinus pajamų mokestį vidutinei algai, bendra mokesčių našta šiems žmonėms sumažėtų ne itin daug. Į svarstymų lauką būtina įtraukti ir socialinio, sveikatos draudimo įmokas, tačiau ne šiaip jų dydį, bet visų pirma ilgalaikio šių sričių finansavimo viziją. Be to, reikia atsakyti į nemaloniausią klausimą - o kam mokesčiai turėtų didėti? Tad, matyt, pasiaiškindama laiko stoka, Vyriausybė apsiribos “kosmetiniais” neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarkos pakeitimais ir galbūt dar aritmetišku “Sodros” įmokų perkėlimu darbuotojams, o tai leistų optiškai sumažinti “Sodros” tarifą. Žinoma, tai nebūtų jokia ilgalaikė mokesčių pertvarka, ir po kurio laiko reikėtų planuoti naują, nes nuo esminių klausimų vis tiek nepabėgsime.

- Valdantieji užsimena apie progresinių mokesčių įvedimą. Ar diferencijuoti mokesčiai būtų panacėja Lietuvai?

- Jie apie tai užsimena jau antras dešimtmetis. Išties gaila, kad Lietuvoje progresiniais tarifais tiesiog manipuliuojama. Politikai taip bando apeliuoti į mažiau pasiturinčių žmo-

nių jausmus, nepasakydami nieko, tik tai, kad “taip yra visur”. Tai dvelkia “eksproprijuosim ekspropriatorius” dvasia. Procesui imituoti registruojami projektai tėra parodomosios akcijos - jie nebūna nei parengti, nei logiški, nei įgyvendinami.

Verslo žmonės, deja, taip pat manipuliuoja progresinių tarifų siaubu, neva jie atbaidytų investicijas, nors net nežino, kokie tie mokesčiai būtų. Racionaliai vertinant, bet kuriam gerai mokamas darbo vietas norinčiam kurti darbdaviui daug naudingesnė būtų nuosaikių progresinių gyventojų pajamų mokes-

dose vakar rinko 104 770 rinkėjų. Seimo narių rinkimus stebėjo pilietinės iniciatyvos “Baltosios pirštinės” savanoriai. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, Seimo nario rinkimai trijose apygardose vyko gana sklandžiai, jis paminėjo vieną skundą.

VRK vadovo teigimu, tikrinama, ar Biržų-Kupiškio apygardoje vienos komisijos nariai galėjo leisti balsuoti asmeniui už kitus šeimos narius. Tai, anot VRK pirmininko, rimčiausias pažeidi-

mas, dėl jo vakar pradėtas ikiteisminis tyrimas. Paprašytas įvertinti rinkėjų aktyvumą Z.Vaigauskas sakė, jog “norėtųsi, kad daugiau rinkėjų ateitų”. Nepaisant to, koks bus aktyvumas, rinkimai bus laikomi įvykusiais, trys parlamentarai bus išrinkti, nebent būtų nustatyta rimtų tvarkos pažeidimų, dėl kurių tektų anuliuoti rinkimų rezultatus. “Bet kol kas neatrodo, kad taip galėtų nutikti”, - sakė VRK pirmininkas.

- Vyriausybė planuoja, kad į euro zoną įstosime 2015 metais. Tačiau daugiau nei pusė šalies gyventojų nenori, kad litus pakeistų eurai. Kodėl Lietuvai būtina bendra ES valiuta?

- Žmonės retai susimąsto, kas tai yra valiutų valdyba, faktiškai reiškianti narystę euro zonoje, ką reiškė 2008 metais įsiplieskusi krizė ir ką būtų reiškę, jeigu problemoms spręsti politikai tuo metu būtų pasirinkę lito devalvavimo kelią. Reikia atminti, kad čia tik mes tikime kurso nekintamumu - tai mūsų vienašališkas sprendimas, jis gali būti vienašališkai ir pakeistas. Narystė euro zonoje šią grėsmę pašalintų.

Kokios alternatyvos? Vargu ar Lietuvos žmonės imtų jaustis saugiau, jeigu staiga įkurtume klasikinį centrinį banką, vykdantį monetarinę politiką, - ne kiekvienas supranta, kodėl ir kaip centriniai bankai reguliuoja ekonomiką, ne kiekvienas politikas suprastų, kad jis neturi teisės kištis į centrinio banko darbą, ne kiekvienas centrinio banko valdytojas būtų pakankamai atsparus politikų kišimuisi. Taigi jei jau pasirinkome gyventi su visais valiutų valdybos apribojimais, į ją reikėtų žiūrėti kaip į tam tikrą reformą, kuri turi baigtis rezultatu - šiuo atveju naryste euro zonoje.

Progresiniai mokesčiai negali atnešti tiek žalos, kiek ta situacija, kai jie nuolat traukiojami iš spintos ir dedami atgal. Tokiomis aplinkybėmis sunku planuoti ateitį. čio tarifų ir “Sodros” ribų sistema nei tai, ką Lietuva turi dabar. Nesu progresinių tarifų apologetė, bet jokia šalis dėl jų nežlugo. Tiesa ir tai, kad jokios šalies jie neišgelbėjo, nes sėkmės paslaptis yra ne progresiniai tarifai, nors beveik visos klestinčios šalys juos turi.

Vertinant ne demagogiją ir emocijas, o skaičius, paaiškėtų, kad tiesiog nėra tokios tarifų kombinacijos, kuri leistų Lietuvai greitai pereiti prie progresinių tarifų be nuostolio kam nors: arba biudžetas netektų arti milijardo litų, arba tek-

- Atrodo, kad eurą įsivesime paskutiniai iš Baltijos valstybių. Kaip mūsų šaliai atsilieps tai, kad dar bent pusantrų metų būsime už euro zonos borto?

- Jeigu išties nuosekliai bus siekiama narystės 2015 metais, nemanau, kad bus didesnių nuostolių.

Tolesnis atidėliojimas galėtų sukelti investuotojų abejones Lietuvos pasiryžimu laikytis atsakingos finansų ir ekonominės politikos, o tai jau galėtų reikšti ir menkesnes tiesiogines užsienio investicijas, ir brangesnį skolinimąsi visiems.

- Iki šiol pasiginčijama, ar Lietuva pasirinko tinkamas priemones ekonomikos krizei įveikti. Ar dabar elgtumėtės taip pat, kaip 2009-aisiais, 2010-aisiais?

- Turbūt lengviausia būtų buvę tiesiog atsisakyti tapti ministre. Vienintelė reali alternatyva buvo tiesiog devalvuoti litą, kaip iki šiol “n” kartų elgėsi įvairių į kampą įvarytų šalių valdžios. Devalvuoti ir taip sumažinti pensijas bei išmokas - būtų mokama tiek pat litų, kurie, pasirodo, yra nuosavybė, bet jų vertė būtų visai kita nei šiandien. Taigi devalvuoti ir išmušti iš po kojų aiškų pagrindą, ant kurio statėme savo ekonomiką du dešimtmečius. Smagiau? Turbūt ne.

Nebuvo jokio “švelnaus ir pūkuoto” pasirinkimo. Gal sprendimų seka ir derinys galėjo atrodyti kitaip, bet aplodismentų dėl to nebūtume sulaukę: nebūtų pakakę tik sumažinti politikams ir valdininkams algas. Beje, tai buvo pirmiausia padaryta, ir todėl, matyt, visų tuoj pat užmiršta.

Išminčių, žinančių, ką daryti kitaip, buvo tik tarp tų, kuriems nereikėjo prisiimti realios atsakomybės. Tai, jog niekas net nebandė tos atsakomybės perimti, būtent ir įrodo, kad kito kelio nebuvo - buvo tik klausimas, kas prisiims reputacijos nuostolius.

Mėgaujasi neskubriu tempu - Darbą Finansų ministerijoje baigėte prieš tris mėnesius. Ar nepasiilgstate buvusios veiklos?

- Su malonumu prisimenu kolegas, bendrą darbą ir jų paramą sunkiomis akimirkomis, bet nesidairau atgal.

- Vilniaus universitete dėstote makroekonomiką. Kodėl pasirinkote būtent šį darbą?

- Taip sutapo. Norėjau kokį pusmetį pailsėti, bet visai nieko neveikti - ne mano būdui. Kai dėl Aušros Maldeikienės stažuotės gavau pasiūlymą ją pakeisti šį semestrą, man buvo paranku. Gavau netikėtą progą išbandyti save veikloje, apie kurią esu mąsčiusi ir anksčiau. Tad tiesiog pasitaikė proga “poilsiauti” prasmingai.

- Kalbėta, kad galite būti siūloma į Lietuvos banko valdybą. Ar svarstote kokias nors naujas karjeros galimybes?

- Esu gavusi įdomių siūlymų, turiu ir savo idėjų, ką galėčiau veikti vėliau. Niekur neskubu, noriu kiek pasimėgauti neskubriu gyvenimo tempu po keliolikos metų nuolatinio lėkimo, o ypač pastarųjų ketverių metų įtampos.

Karjera, kurią kai kas supranta kaip skambias pareigas, mane mažai domina - niekada į aukštus postus nesiveržiau, jie paprastai pasivydavo mane be mano pastangų. Kadangi su materija mano santykis gana asketiškas, man karjera - tik galimybė veikti ką nors, ką veikdamas jautiesi gerai.

Tuo aspektu veiklą ir vertinu.

•

Trumpai LAISVŲ KĖDŽIŲ SEIME NEBELIKS Vakar vyko pakartotiniai Seimo rinkimai. Prie balsadėžių ėjo Biržų-Kupiškio, Zarasų-Visagino ir Ukmergės rinkimų apygardų rinkėjai. Zarasų-Visagino bei BiržųKupiškio apygardose Seimo rinkimų rezultatai buvo panaikinti dėl nustatytų šiurkščių pažeidimų, o Ukmergėje naujas Seimo narys buvo renkamas vietoj mirusio Juliaus Veselkos. Tris tautos atstovus į Seimą šiose apygar-

BNS, LŽ

Vakar buvo renkami trys Seimo nariai. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

4

2013 03 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

Teismas lauks tik pasveikusio V.Uspaskicho TOMAS BAŠAROVAS

Kaltinamieji apklausiami tiesiogiai

Sveikatos negalavimais pastaruoju metu besiskundžiantis ir teismo posėdžius dėl to praleidžiantis “darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas kelia abejonių kaltinimus jam pateikusiam prokurorui. Tačiau teismui tęsti bylos nagrinėjimą be sergančio kaltinamojo šiuo metu nėra galimybių.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktorius Raimundas Jurka pažymi, kad bylos išskyrimas viena realiausių galimybių norint toliau tęsti teismo procesą, kai vienas iš kelių kaltinamųjų suserga lėtine liga.

“Tokią galimybę įstatymas numato, bet teismas turi labai gerai motyvuoti ir detaliai paaiškinti, kokia bus grėsmė, jeigu toliau bus laukiama, kol žmogus (kaltinamasis - aut.) pasveiks”, - LŽ aiškino jis.

Nuotoliniu būdu ar per teletiltą dalyvauti teismo posėdžiuose, pasak R.Jurkos, teorinės galimybės numatomos. “Iš principo tai tikrai įmanoma, ypač kai būna nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos, jei jie gyvena užsienyje ir negali atvykti. Tačiau dėl kaltinamojo apklausos naudojantis teletiltu drįsčiau abejoti, nes taikomas principas, kad kaltinamasis privalo dalyvauti teismo posėdyje, ir jo apklausa turi vykti tiesiogiai”, - tvirtino jis. Įstatymas, pasak teisininko, taip pat numato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. “Taigi pagal mūsų suformuotą

Lietuvos teismų praktikoje kol kas žinomas vienintelis ir precedento neturintis atvejis, kai dėl blogos sveikatos kaltinamasis teismo posėdžiuose dalyvavo per teletiltą. Tai vyko daugiau nei prieš dešimtmetį, kai buvo teisiamas žydų genocidu Antrojo pasaulinio karo metais kaltintas Aleksandras Lileikis. Seimas tąsyk priėmė net papildomas Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, kad dėl sveikatos būklės negalinčių dalyvauti teismo posėdžiuose genocidu ir karo nusikaltimais kaltinamų asmenų bylų nagrinėjimas teisme galėtų vykti ir teisiamiesiems nedalyvaujant teismo posėdžių salėje. Ši nuostata galiojo iki 2002 metų, kai buvo priimtas naujasis BPK. Teisininkai pripažįsta, kad kaltinamųjų sveikatos susirgimai neretai sutrukdo teismo darbą. Tačiau įstatymai nenumato galimybių, kad kaltinamajam sergant ir nedalyvaujant posėdyje teismas galėtų tęsti bylos nagrinėjimą, o šiandienėje teismų praktikoje kaltinamojo apklausa per teletiltą - neįmanoma.

Svarsto bylas išskirti Valstybės kaltinimą vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje palaikantis Saulius Verseckas

S.Verseckas užsiminė, kad viena realiausių galimybių, norint toliau tęsti teismo procesą, yra bylos išskyrimas.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

praėjusią savaitę po neįvykusio teismo posėdžio, kai dėl ligos Vilniaus apygardos teisme vėl nepasirodė V.Uspaskichas, prabilo apie galimybę išskirti bylas. Jo teigimu, jei kaltinamojo sveikatos negalavimo atvejai kartosis ar pateikus medikų išvadas paaiškės, kad jie yra gana rimti ir gali ilgam sutrukdyti teismo procesą, galėtų būti svarstoma V.Uspaskicho bylą išskirti kaip atskirą.

“Tuomet teismas galėtų nagrinėti bylą toliau prieš kitus kaltinamuosius, o jo (V.Uspaskicho - aut.) atžvilgiu byla būtų nagrinėjama tuomet, kai jis pasveiktų”, - LŽ sakė prokuroras.

S.Versecko teigimu, bylų išskyrimas proceso neapsunkintų, nes įrodymų tyrimas byloje jau baigtas. Įrodymų tyrimo stadijoje beliko kaltinamųjų ap-

klausos ir baigiamosios kalbos. Pagal naujus prokuratūros pateiktus kaltinimus dėl sukčiavimo senatis šioje baudžiamojoje byloje sueitų 2016 metais.

kaltinamajam nedalyvaujant, t. y. kai jis yra ne Lietuvoje ir nėra galimybių užtikrinti jo atvykimo į procesą”, - LŽ sakė prokuroras. Pasak S.Versecko, jeigu liga ilgalaikė, dėl kaltinamojo

Teletilto nebeliko S.Verseckas prisimena vienintelį tokį atvejį, kai dėl sveikatos būklės žydų genocidu kaltintas A.Lileikis nedalyvavo teismo posėdžiuose, bet buvo prisijungęs prie tiesioginio teletilto. “Buvo labai savotiškas vaizdas, kai kaltinamųjų suole sėdėjo ne žmogus, o televizorius”, - sakė jis.

Galimybė kaltinamajam teismo posėdyje dalyvauti per teletiltą, pasak jo, buvo numatyta buvusiame BPK. “Iš principo dabar yra numatytas vienintelis variantas, kai byla nagrinėjama

R.Jurka: “Dėl kaltinamojo apklausos naudojantis teletiltu drįsčiau abejoti, nes taikomas principas, kad kaltinamasis privalo dalyvauti teismo posėdyje, ir jo apklausa turi vykti tiesiogiai.” sveikatos būklės ekspertai turėtų pateikti teismui atitinkamą įvertinimą nustatydami, kiek laiko gali trukti gijimas. “Jeigu liga išgydoma, procesas gali vykti tik kaltinamajam pasveikus”, - teigė prokuroras.

teisminę praktiką nemanau, kad būtų galima grįsti nuosprendį įrodymais, netiesiogiai apklausiant kaltinamąjį. Man kiltų abejonių dėl tokio leistinumo ir galimybės taikymo”, teigė MRU profesorius.

•

Verslininkai budins Kauną KRISTINA KUČINSKAITĖ

Devynios smulkios ir vidutinės Kauno įmonės sukūrė naują paramos klubą “Verslas Kaunui”, kurio tikslas - suvienijus finansinius pajėgumus remti tęstinumą turinčius ilgalaikius miesto projektus.

Idėjos autorius, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Benjaminas Žemaitis LŽ sakė, kad verslininkai ketina inicijuoti darbus, kurie būtų naudingi ne keliems pavieniams žmonėms, o visai Kauno miesto bendruomenei.

Viena idėjų - padėti paaugliams Kaip pavyzdį PPAR prezidentas paminėjo Paauglių dienos centro įrengimo idėją. Jo nuomone, daugelis kauniečių nuo 12 metų po pamokų neturi jokių konkrečių užsiėmimų, tad reikalinga vieta, kurioje paaugliai galėtų rinktis, kartu leisti laiką, klausytis mu-

B.Žemaičio teigimu, smulkūs ir vidutiniai verslininkai nori padėti miesto bendruomenei, tačiau Klubo nariai žada remti ir jaunimo laisvalaikio projektus. / Erlendo Bartulio nuotraukos dažnai tam turi per mažai lėšų. ypatingų atrakcijų”, - sakė B.Žemaitis.

Kauno PPAR prezidento nuomone, verslininkai galėtų įkurti ir išlaikyti centrą, Kauno miesto savivaldybė turėtų tam skirti patalpas. B.Žemaitis

Tarp klubo remiamų krypčių - Kauno ar jo atskirų dalių gaivinimas, bendruomenės sveikatinimas, senų ir pagyvenusių žmonių atskirties mažinimas. zikos, mokytis šokti ir pan. Kitaip tariant, veikti tai, kas tuo metu jiems įdomu. “Kalbu apie vietą, skirtą ne tik socialiai remtiniems, bet ir visiems paaugliams. Kartais jiems tiesiog svarbu pabūti kartu, net nereikia jokių

pabrėžė, kad klubo “Verslas Kaunui” nariai nelinkę būti projektų dalininkais, tačiau patys kvies partnerius, norėdami įgyvendinti vieną ar kitą idėją.

“Nemanome ir kad Kauno miesto savivaldybė kada nors galėtų į mus

kreiptis paramos. Tačiau miestas galėtų padėti įgyvendinti mūsų idėjas.

Juk vienam ar kitam sumanymui įgyvendinti kartais tereikia vietos, kad ir nenaudojamos, apleistos”, - teigė pašnekovas.

Litas prie lito...

Panorusieji įstoti į klubą “Verslas Kaunui” turės įnešti savo finansinį indėlį. Kol kas nenustatyta, kokio dydžio bus įmoka, tačiau jau žinoma, kad kiekvienas, ketinantis tapti klubo nariu, galės nuspręsti, kokiam projektui bus skiriami pinigai.

Pasak B.Žemaičio, buriama organizacija vienija smulkius ir vidutinius verslininkus, nes jie dažnai nori padėti miesto bendruomenei,

tačiau turi tam per mažai lėšų. “Tačiau sudėję kad ir po tūkstantį ar 5 tūkst. litų, jau turėsime 50 tūkst ar net 100 tūkst. litų. Už tokią sumą galima nuveikti nemenką darbą”, - įsitikinęs klubo iniciatorius.

Iniciatyva suburti draugėn Kauno PPAR narius, galinčius ir norinčius paremti miestui ir jo bendruomenei naudingus projektus, brandinta beveik pusmetį. Iniciatyvinė grupė klubo pirmininke išrinko AB “Swedbank” Pietų Lietuvos filialo valdytoją Kristiną Žališkevičienę. Tarp iniciatorių - rūmų prezidentas B.Žemaitis, Kauno PPAR generalinis direktorius Vytautas Šileikis, UAB “Liningas” generalinė direktorė Margarita Grigaliūnienė, UAB “Aša” direktorė Živi-

lė Vaitkūnienė, vienas iš UAB “Skubios siuntos” vadovų Vigandas Vėbra, UAB “Centrako” direktorius Audrius Gražėnas, UAB “Serfas” direktorius Saulius Valunta, UAB “SDG” generalinis direktorius Eduardas Jasas, UAB “Metga” vadovė Fausta Puzanovienė ir kt.

Klubas jau numatė rėmimo kryptis artimiausiems dvejiems metams.

Tai - Kauno švarinimas ir saugumo didinimas, miesto ar jo atskirų dalių gaivinimas, bendruomenės sveikatinimas, senų ir pagyvenusių žmonių atskirties mažinimas, visuomenės švietimas, vaikų, paauglių ir jaunimo laisvalaikio zonų ir centrų kūrimas, įvairias visuomenės grupes vienijantys projektai.

•

2013 03 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Uosto lyderės stiprybė - žmonės Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) uostamiestyje garsi socialinės atsakomybės tradicijomis. Uosto lyderės pozicijų neužleidžianti bendrovė savo darbuotojus vertina ir kasmet apdovanoja už nepriekaištingai atliekamą sunkų darbą.

VIDA BORTELIENĖ

P

raėjęs penktadienis buvo svarbi diena KLASCO darbuotojams ir akcininkams. Akcininkų susirinkime patvirtinti puikūs 2012 metų rezultatai ir paskirstytas 33,7 mln. litų grynasis pelnas, dividendams skiriant tiek pat, kaip ir pernai - 26,7 mln. litų. Daugiau kaip 93 proc. akcijų valdo koncernas “Achemos grupė”, kitas - smulkieji akcininkai, kurių šiuo metu yra 1243.

Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, pernai įmonė perkrovė 13,5 mln. tonų krovinių, arba, vaizdžiai tariant, vienu laivu daugiau nei 2011 metais, kai buvo krauta 13,4 mln. tonų. Ką tai reiškia, kai bendra uosto apyvarta pernai lėtėjo, gerai suvokia tik tie, kurie krauna laivus, - taip šventiniame vakare kalbėjo bendrovės vadovas kolektyvui ir veteranų pasveikinti susirinkusiems svečiams. Koncerno “Achemos grupė” laikinai prezidento pareigas einantis Audrius Bendaravičius pasidžiaugė, kad nors pagal pajamas KLASCO negali lenktyniauti su bendrove “Achema”, ji yra pelningiausia koncerno įmonė.

Išskirtinė šventė Pirmą kartą KLASCO kolektyvą sveikindamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė matantis bendrovės vadovų pastangas siekti dar geresnių rezultatų ir dėkojo veteranams už darbą keliant uosto ekonomiką.

Jis nusprendė praplėsti tradicijas ir uosto direkcijos padėkos raštais apdovanojo ilgiausiai - net 45 metus - dirbusius KLASCO kolektyvo narius: krovos terminalo operatorę Svetlaną Volkovą, elektromonterį Vidmantą Eduardą Iržikevičių, darbų ir priešgaisrinės saugos inžinierių Stasį Miliuką.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas taip pat neslėpė pasigėrėjimo KLASCO žmonėmis, turinčiais stiprų atsakomybės jausmą. “Šis renginys, pagerbiant žmones, kuriančius istoriją, yra didžiulė vertybė ir išskirtinis bendrovės bei koncerno “Achemos grupė” bruožas. KLASCO yra ryškiausias deimantas miesto karūnoje”, - kalbėjo meras.

Klaipėdos universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas pažymėjo, kad universiteto veikla neįsivaizduoja-

20 metų bendrovėje dirbusius KLASCO veteranus uostininkus sveikino koncerno “Achemos grupė” laikinai prezidento pareigas einantis A.Bendaravičius ir KLASCO generalinis direktorius A.Pauža (pirmas iš kairės). / Eimanto Chochlovo nuotraukos ma be KLASCO, ir abu subjektai susiję “drūtais ryšiais”.

Už ilgą ir nepriekaištingą darbą bendrovėje nuo 20 iki 45 metų, skai-

teritorijose. Tokia organizaciniu požiūriu sudėtinga padėtis kartu yra ir didžiausias konkurencinis pranašumas. Bendrovė prie skirtingų gylių

KLASCO praėjusių metų veikla teigiamai įvertinta be menkiausios išlygos ar pastabos.

Tai šalies versle nedažnas atvejis. čiuojant kas penkmetį, kartu su Garbės ženkleliu KLASCO veteranams skyrė 2-4 minimalių mėnesio algų dydžio premijas. Jas šįkart gavo beveik pusšimtis darbuotojų. Ilgiausias veteranų sąrašas, kaip ir kasmet, buvo Krovos terminalo dokininkų mechanizatorių. Tradicinės profesijos atstovai iki šiol sudaro krovos proceso pagrindą. Iš viso bendrovėje šiuo metu dirba 700 žmonių, sklandžiai organizuojančių laivų ir vagonų krovą bei automobilių transportą apimantį tarptautinės prekybos procesą. KLASCO yra universaliausia uosto įmonė, turinti 5 terminalus dviejose skirtingose

krantinių gali greitai krauti ir didžiausius, ir mažus laivus. Todėl šventės svečiai linkėjo KLASCO išlikti stipriausia kompanija tarp Baltijos šalių.

Veikla stabili Per akcininkų susirinkimą finansinių ataskaitų auditą atlikusios kompanijos “Ernst &Young” atstovas pažymėjo, kad KLASCO praėjusių metų veikla teigiamai įvertinta be menkiausios išlygos ar pastabos. Tai šalies versle nedažnas atvejis, kaip, beje, ir didesnės nei 2011 metais pajamos (171,4 mln. litų), ir jau kelerius metus didelis pelningumas.

KLASCO veteranų šventė - svarbus įvykis uostamiesčio bendruomenei, kurios didžioji dalis vienaip ar kitaip susijusi su tarptautine prekyba.

Pasak A.Paužos, kompanija šiemet planuoja išlaikyti pastarųjų dvejų metų krovos tempą ir tęs ekonominės plėtros programą. Vėliau numatomas krovos didėjimas, tačiau tai priklausys, be komercinių dalykų, nuo Pauosčio bei Klaipėdos geležinkelio stočių modernizavimo eigos. Šiaurinė KLASCO dalis baigia išsemti krovinių pralaidumo galimybes. Šiuo metu statomas per 60 mln. litų kainuojantis 100 tūkst. tonų talpos biriųjų trąšų sandėlis bei iškrovimo ir pakrovimo technologinės linijos. Šis terminalas bus baigtas plėsti 2014 metais ir priims didžiausius laivus prie pagilintų iki 14,5 metro krantinių.

Iš viso į terminalų plėtrą kompanija šiemet numato investuoti apie 50 mln. litų. “Pirmojo ketvirčio gamybiniai rezultatai šiemet bus geresni, palyginti su praėjusių metų, nes 2012 metų pradžioje krova vyko neritmingai, strigo baltarusiškų trąšų eksportas. Kitų ketvirčių krova, ko gero, ryškiai nesiskirs”, - svarstė A.Pauža.

A.Pauža neslepia, kad diskusijos su profsąjungomis, kurių įmonėje veikia net trys, dėl atlyginimų dydžio vyksta nuolat. “Už dokininko darbo vietą, su mokesčiais, išlaidomis kvalifikacijai ir socialinių išmokų įskaitomis, išleidžiame brutto 5600 litų per mėnesį, o vidutinis darbuotojo atlyginimas siekia 4100 litų, neatskaičius mokesčių. Darbo užmokesčio fondas plečiant gamybą didėja, tačiau, žinoma, ne taip sparčiai, kaip norėtų profsąjungų lyderiai, kurie vertina algas pagal Vakarų valstybių mastelį, bet neatsižvelgdami į Vakaruose taikomą mokesčių bazę. Darbas uostuose pagal specifiką visur panašus, bet užsienyje ir Lietuvoje krovos verslo sąlygos, deja, negali būti lyginamos, kaip, ko gero, ir bet kurioje kitoje srityje. Mums atrodo ne mažiau svarbios lojalumą įmonei skatinančios socialinės garantijos: atlyginimo dydžio išmoka einant atostogų, premija už metų rezultatus ar suteikiant darbo veterano vardą kaip šiandien”, - aiškino A.Pauža.

•

Šiemet gausi “trisdešimtmečių” grupė rodo, kad KLASCO branduolį sudaro atsakingi ir įmonei ištikimi žmonės.

6

2013 03 18 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Už milijardinę paskolą - bankų auditas Su finansiniais sunkumais susidūrusiam Kiprui pagalbos ranką ištiesė euro zonos valstybės.

Už finansinę pagalbą jos reikalauja iš Kipro pažaboti pinigų plovimą ir leisti nepriklausomiems ekspertams atlikti jo bankų auditą.

Kiprui atsikratyti finansinių nusikaltimų rojaus reputacijos bus be galo sunku. Čia dažnai įsikuria neapmokestinamosios korporacijos.

Sala dėl mažų tarpvalstybinių sandorių mokesčių tampa finansinių nusikaltėlių prieglobsčiu. Patogi ir Kipro geopolitinė padėtis. Sala yra tarpinė stotelė tarp Europos ir Azijos. Vos už 150 mylių nuo jos yra Azijos finansų centras Beirutas, beveik toks pats atstumas Kiprą skiria nuo Turkijos Stambulo miesto - vartų į Europą.

Euro zonos valstybės pritarė 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) paskolai Kiprui. Tačiau ši paskola sukėlė karštų debatų Viduržemio jūros saloje.

Kipro parlamentarai net atidėjo neeilinę sesiją paaiškėjus nepritarimo mastui šalyje. Paskolai nepritaria ir Kipro bankai. Jie baiminasi vienos iš būtinų paskolos sąlygų - privalomo pinigų plovimu įtariamų bankų audito.

Finansų prieglauda

Bankų auditas Neseniai Kipro prezidentu tapęs Nikas Anastasiadis pripažįsta, kad pinigų plovimas - rimta Kipro problema.

“Neturime ko slėpti. Pinigų plovimas Kipro bankuose egzistuoja. Mums būtina finansinė pagalba, todėl bankų auditas - neišvengiamas”, - sakė Kipro prezidentas. Bankų auditą ketina atlikti nepriklausomi euro zonos valstybių ekspertai. Jie nepasitiki Kipro auditoriais, kurie gali būti artimai susiję su liūdnai pagarsėjusiais šalies bankais.

“Pasitikime ir savo šalies auditoriais, tačiau jeigu Europa reikalauja, įsileisime nepriklausomus Senojo žemyno auditorius”, - teigė N.Anastasiadis.

Kipro finansų ministras Michalis Saris tvirtina, kad būtina išlaikyti balansą tarp griežto audito ir banko paslapčių. “Negalime atskleisti visų bankų paslapčių. Tai būtų žalinga Kiprui.

Tačiau turime sugrąžinti pasitikėjimą šalies bankais”, - sakė M.Saris.

Šešėliniai pinigai Sunkioje finansinėje padėtyje atsidūręs Kipras paskolos galėjo paprašyti ir iš kai kurių Europos Sąjungos (ES)

N.Anastasiadis mano, kad Kipro bankų auditas neišvengiamas. / AFP/Scanpix nuotraukos

C.Schneideris: “Per Kipro bankus šešėliniai pinigai patenka į euro zonos valstybių finansų rinkas.” valstybių siaubo - Rusijos. Šios didžiausios pasaulio valstybės investicijos labai svarbios Kiprui. Tačiau Kipro ir Rusijos ryšiai kelia nerimą euro zonos valstybių politikams. “Rusai plauna pinigus Kipro bankuose. Nors jie daug investuoja į salos ekonomiką ir infrastruktūrą, tačiau investiciniai pinigai - šešėliniai”, -tvirtino Vokietijos parlamentaras Carstenas Schneideris. Jis mano, kad Kipras yra euro zonos tamsusis arkliukas. “Per Kipro bankus šešėliniai pinigai patenka į euro zonos valstybių finansų rinkas. Jie gali destabilizuoti šias rinkas”, - pridūrė jis.

10 mlrd. eurų paskola greičiausiai

išgelbės Kiprą. Ši Viduržemio jūros sala į Bendriją įstojo 2004 metais ir į euro zoną įsiliejo 2008-aisiais. “Komunistų vyriausybė per daug išlaidavo. Šiuo metu turime milžinišką biudžeto deficitą. Reikėtų jį sumažinti”, - sakė Kipro finansų ministras.

Kipro ekonomikai pakenkė ne vien komunistai. 2011 metais sprogimas karinio jūrų laivyno bazėje apgadino pagrindinę šalies elektrinę ir šalis susidūrė su elektros energijos stygiumi. Šis sprogimas pakenkė ir valstybės ekonomikai. Ją taip pat nusmukdė didžiausių Kipro bankų investicijos į prasiskolinusią Graikiją.

Finansiniai nusikaltimai ES valstybių parlamentarai skeptiškai vertina euro zonos valstybių finansinę pagalbą Kiprui. “Neturėtume Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigų skolinti valstybei, kurios bankai užsiima finansinėmis machinacijomis”, - sakė C.Schneideris. Tačiau ilgametė Kipro kovos su pinigų plovimu agentūros vadovė Eva Rossidou-Papakyriacou mano, kad ES valstybių pareigūnai neatsižvelgia į sėkmingas Kipro reformas ir efektyvią kovą su finansiniais nusikaltimais. “Kipras labiau nei kitos ES valstybės stengiasi pažaboti finansinius nusikaltimus.

Per pastaruosius metus daug nuveikėme ir užkirtome kelią didelio masto pinigų plovimui. Deja, Europa to neįvertina”, - sakė E.Rossidou-Papakyriacou.

Ilgus šimtmečius Kiprą valdė įvairios imperijos. Ši Viduržemio jūros sala priklausė Bizantijai, Venecijai, Osmanų imperijai. Nuo Pirmojo pasaulinio karo iki 1960 metų Kiprą valdė Didžioji Britanija. Šiuo metu Kipro sala padalyta. ES priklauso tik pietinė jos dalis. Į šios salos šiaurinę dalį 1974 metais įsiveržė Turkijos armijos kariai ir joje išsilaikė iki šiol. Šiaurinę ir pietinę Kipro dalį atskiria Jungtinių Tautų nustatyta buferinė zona. Gyventojų yra daugiau salos pietuose - 860 tūkst., o Šiaurės Kipre gyvena tik daugiau kaip ketvirtis milijono.

Kipro finansų pramonė ypač suklestėjo po salos padalijimo. Kipras tapo Artimųjų Rytų finansų prieglauda. Sovietų Sąjungos žlugimas į Kiprą pritraukė naujų klientų. Jo bankuose pinigus laikė buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, rusų mafija, Graikijos turtuoliai ir Artimųjų Rytų verslininkai.

Euro zonos finansų krizė skaudžiai smogė Kiprui. Šaliai reikalinga ES narių finansinė pagalba. Ir šią pagalbą Kipras gavo. Tačiau skolinti pinigai ne visiems patinka - jiems nepritaria tie, kurie užsiima nusikalstama pinigų plovimo veikla.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Kontroversiškas Europos muziejus Briuselyje ketinama įrengti bendros Europos istorijos muziejų. Šis projektas sulaukė ir pagyrų, ir kritikos strėlių.

Briuselis - Europos Sąjungos (ES) šerdis, kurioje įsikūrusios svarbiausios Bendrijos institucijos. Belgijos sostinėje stūkso Europos Parlamento (EP), Europos Komisijos pastatai bei daugybė kultūros įstaigų. Šalia jų gali išdygti dar vienas pastatas - daug diskusijų keliantis bendros Europos istorijos muziejus. Jam įrengti EP ketina atseikėti 42 mln. eurų (145 mln. litų).

Bendros istorijos muziejus ketina įsikurti George’o Eastmano institute. Iki 2015 metų jame ketinama pastatyti du papildomus aukštus. Šio muziejaus ekspozicijos atspindės Europos valstybių bendradarbiavimo bei pačios ES istoriją, su kuria lankytojai bus supažindinami 24 oficialiomis Bendrijos kalbomis.

H.G.Potteringas teigia, kad bendros Europos istorijos muziejuje turėtų būti pristatomi ne vien ES istorijos eksponatai. “Muziejuje atsiras vietos ir abiejų pasaulinių karų bei už geležinės uždangos buvusių valstybių istorijai”, - sako buvęs EP pirmininkas.

Jis neabejoja, kad bendros Europos istorijos muziejuje apsilankę žmonės susimąstys, kokią reikšmę Europai turėjo taikus valstybių bendradarbiavimas. “Bendradarbiaudamos Europos valstybės pasiekė ilgalaikę taiką. ES 2012 metais buvo suteikta Nobelio taikos premija.

Bendrija ją gavo pelnytai, nes pagrindinis jos tikslas - užtikrinti taiką”, teigia H.G.Potteringas.

Jis mano, kad Europa jau pasimokė iš praeities klaidų. “Išleidome milijardus markių, svarų ir dolerių karams.

Tai buvo Europos gėda. Manau, kad muziejus taps Europos pasididžiavimu”, - įsitikinęs buvęs Europos Parlamento pirmininkas.

Europos pasididžiavimas Bendros Europos istorijos muziejaus idėją pasiūlė buvęs EP pirmininkas ir dabartinis europarlamentaras iš Vokietijos Hansas Gertas Potteringas.

Jis mano, kad Europoje yra daug nacionalinių muziejų, kuriuose nušviečiama vienos tautos ar valstybės istorija, tačiau Senajame žemyne nėra muziejaus, kuriame atsispindėtų bendra Europos valstybių istorija.

Istorijos turi būti mokoma mokykloje. Mano nuomone, tinkamiausias būdas panaudoti muziejui skirtas lėšas investuoti į švietimą ir mokslą”, - sako R.Ashworthas.

Konservatoriaus oponentė Europos Parlamente ir Leiboristų partijos narė Glenis Willmot mano, kad ES istorijai turi būti rodomas dėmesys, tačiau pritaria kolegai, kad bendros Europos istorijos muziejaus projek-

Karai buvo Europos gėda, tačiau muziejus taps Europos pasididžiavimu. tas - lėšų švaistymas. “Tai absurdiškas būdas išleisti mokesčių mokėtojų pinigus. Manau, kad šie pinigai pirmiausia turėtų būti skiriami energetikos projektams ir ekonomikos skatinimo priemonėms”, - sako G.Willmot.

Tuštybės projektas Tačiau ne visiems europarlamentarams patinka, kad šalia Europos Parlamento įsikurs bendros Europos istorijos muziejus. Konservatorių frakcijos lyderis Briuselyje britas Richardas Ashworthas mano, kad muziejus yra tuštybės projektas. “Tai ekstravagantiška. Muziejaus įrengimas suris pernelyg daug Bendrijos piliečių pinigų.

Parlamentariumas Dėl bendros Europos istorijos muziejaus ypač sunerimo Didžiosios Britanijos spauda. Ji pakurstė euroskeptiškas nuotaikas ir teigia, kad šio muziejaus kaina dvigubai didesnė, nei numatyta Europos Parlamento programoje. “Tai visiškai neteisinga. Aš žavėjausi Didžiąja Britanija, bet jos

Šiame pastate turėtų išdygti bendros Europos istorijos muziejus. spauda laido antis. Muziejus mokesčių mokėtojams nekainuos brangiai”, tvirtina H.G.Potteringas.

Britų spauda teigia, kad Briuselyje užtenka parlamentariumo - Europos Parlamente įrengto muziejaus. Jame gidai pasakoja, kaip ES plėtojosi, pateikiamos ekspozicijos iš Bendrijos istorijos. “Bendros Europos istorijos muziejus - narciziškų pramogų parkas. Briuseliui užtenka ir parlamentariumo”, - sako europarlamentarė Marta Andreasen.

Tačiau Europos Parlamento atstovas spaudai tikina, kad naujasis muziejus pritrauks nemažai lankytojų.

“Vien parlamentariume per metus

apsilanko 340 tūkst. žmonių. Jie šiltai atsiliepia apie Europos Parlamente įrengtą muziejų. Neabejoju, kad naujasis muziejus pritrauks dvigubai daugiau lankytojų. Ir jie liks sužavėti”, - sako EP atstovas spaudai.

Jis tegia, kad parlamentariume kiekviena ES valstybė narė įamžinta po atskiru stiklu. “Yra ir tuščių stiklų. Vienas jų skirtas šiais metais į Bendriją įstosiančiai Kroatijai. Kiti - galbūt Turkijai, Islandijai ar Juodkalnijai, - aiškina atstovas spaudai. - Tačiau naujajame muziejuje kiekvienai valstybei narei atsiras daug daugiau erdvės.”

•

BBC, LŽ

2013 03 18 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Raketų gaudyklių atsisakymas atgaivins derybas Vienas JAV pareigūnas pareiškė, kad paskutinės Europos priešraketinės gynybos plano fazės atsisakymas leis atgaivinti derybas su Rusija dėl ginklų kontrolės.

JAV prezidento Baracko Obamos administracija pranešė, kad galingiausia pasaulio valstybė ketina “restruktūrizuoti” savo priešraketinės gynybos programą Europoje. Pagal restruktūrizacijos planą JAV ketina dislokuoti papildomas raketų gaudykles šiauriausioje JAV valstijoje Aliaskoje ir atsisakyti jų Centrinėje Europoje. Prezidento B.Obamos plane Europai buvo numatytos raketų gaudyklės SM-3 sausumoje ir jūroje, jos keturiais etapais turėjo būti palaipsniui patobulintos. Paskutinės fazės metu galingesnės gaudyklės SM-3 IIB per maždaug 10 metų turėjo būti dislokuotos Lenkijoje ir galbūt Rumunijoje.

“Tačiau ši paskutinė fazė restruktūrizuojama dėl Kongreso finansavimo apkarpymų ir besikeičiančių technologijų, - sakė vienas B.Obamos administracijos pareigūnas. Mūsų tikslas yra išstudijuoti, kokių gali būti alternatyvų pradiniam SM-3 IIB planui.” Šis sprendimas gali sukelti nerimą Lenkijoje ir Rumunijoje, bet jį tikriausiai sveikins Maskva, nes Rusijos pareigūnai šias tobulesnes gaudykles laikė nukreiptomis prieš rusų raketų arsenalą ir pakertančiomis rusų branduolinio atgrasinimo pajėgumą. Šis klausimas tapo kliūtimi bet kokiai pažangai dėl tolesnių ginklų kontrolės susitarimų, ir analitikai sako, kad paskutinio gaudyklių bloko atsisakymas galėtų suteikti postūmį naujoms deryboms.

Tačiau minėtas administracijos pareigūnas tvirtino, kad toks sprendimas buvo grindžiamas finansiniais ir techniniais sumetimais, ne-

JAV papildomas raketų gaudykles dislokuos Aliaskoje./ Reuters/AFP/ Scanpix nuotraukos

B.Obamos administracijos pareigūnai tikisi pasiekti dar vieną branduolinės ginkluotės mažinimo susitarimą po 2010 metais sudaryto susitarimo su Maskva. ketinant pasiųsti jokio signalo Maskvai. “Tai visuomet buvo daroma ne dėl Rusijos, bet dėl mūsų sąjungininkių Europoje priešraketinės gynybos nuo grėsmės iš Irano”, - pažymėjo jis.

Prieš metus, po lapkričio rinkimų, B.Obama Rusijos tuometiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui sakė, kad “bus lankstesnis” dėl derybų su Maskva. Tą pastabą užfiksavo ne-

Suformuota Izraelio vyriausybė

toliese esantis mikrofonas, ir ji sulaukė griežtos JAV Kongreso respublikonų kritikos. Administracijos sprendimas atsisakyti paskutinės raketinės gynybos Europoje fazės vėl išprovokuos įstatymų leidėjų pyktį.

Tačiau buvo suabejota moksliniu planuojamos paskutinės SM-3 fazės pamatu.

Gynybos mokslų taryba, kurią sudaro civiliai ekspertai, 2011 me-

tais sakė, kad siekiant įgyvendinti tobulesnės SM-3 koncepciją - naikinti raketas pradiniame etape prieš kovinių galvučių dislokavimą - reikėtų “milžiniškų pastangų” ir kad ši koncepcija “realiai yra nepasiekiama, net optimistiškiausiomis dislokavimo, sensorinio pajėgumo ir raketų technologijų” sąlygomis.

Rugsėjį paskelbtoje Nacionalinės mokslų akademijos komiteto ataskaitoje raginama atsisakyti ketvirtosios Europos raketinės gynybos plano fazės ir vietoj jos kurti naują raketų gaudyklių bazę JAV Rytų pakrantėje. SM-3 paskutinės fazės atsisakymas taip pat padės kompensuoti 1 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. litų)

išlaidas 14-ai papildomų raketų gaudyklių Aliaskoje dislokuoti. Šiuo planu, kurį paskelbė gynybos sekretorius Chuckas Hagelis, siekiama atsverti potencialią Šiaurės Korėjos tolimojo nuotolio raketų grėsmę.

B.Obamos administracijos pareigūnai tikisi pasiekti dar vieną branduolinės ginkluotės mažinimo susitarimą po 2010 metais sudaryto susitarimo su Maskva. Tas susitarimas - pirmoji per du dešimtmečius sutartis dėl branduolinių ginklų - ragino 30 proc. sumažinti kovinių galvučių maksimumą ir nustatė 700 tolimojo nuotolio raketų ir sunkiųjų bombonešių limitą abiem šalims.

•

Trumpai SUSIDEGINO VIENUOLIS

B.Netanyahu paskutinę minutę suformavo Izraelio vyriausybę.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu oficialiai pranešė prezidentui Shimonui Peresui, kad po 40 dienų kankinamų derybų su potencialiais koalicijos partneriais jis suformavo naują vyriausybę.

“Kaip žinote, sugebėjau suformuoti vyriausybę, - per susitikimą Jeruzalėje sakė B.Netanyahu. - Jūs skyrėte man užduotį, ir aš ją įvykdžiau.” Jis turėjo iki šeštadienio vakaro suformuoti vyriausybę arba būtų turėjęs pripažinti pralaimėjimą. Izraelio premjeras pralaimėjimo išvengė, o nauja vyriausybė buvo suformuota vos kelios dienos prieš JAV prezidento Baracko Obamos vizitą Izraelyje.

Izraelio premjerui pagyrų negailėjo

šalies prezidentas Sh.Peresas. “Formuodamas vyriausybę smarkiai paplušėjote, ir aš sveikinu, kad jums pavyko tai įgyvendinti laiku”, - sakė Izraelio prezidentas.

Paskutinės minutės susitarimas buvo pasirašytas su centristų partija “Yesh Atid” ir kraštutinių dešiniųjų “Žydų namais”. Nuo šių dviejų partijų priklausė daugumos vyriausybės suformavimas. B.Netanyahu praėjusį mėnesį pasirašė koalicijos susitarimą ir su centristų partija “HaTnuah”, kuriai vadovauja buvusi užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni. Ji dabar bus teisingumo ministrė ir Izraelio derybininkė per derybas su palestiniečiais. Šiandien prisaikdinama naujoji koalicija turės 68 vietas 120 vietų parlamente.

•

Vakarų Kinijos vienuolyne, kurį valdžia neseniai pavadino šiurpiu tibetiečių protesto akcijų susideginant centru, susidegino tibetiečių budistų vienuolis. Pranešama, kad 28 metų Lobsangas Thokmey yra 108-asis susideginęs tibetietis. L.Thokmey save padegė savo kambaryje Kirčio vienuolyne kalnuotoje Sičuano provincijos Abos prefektūroje. Po to nešdamas Tibeto budistų maldos vėliavą jis bėgo prie įėjimo į vienuolyną, bet susmuko. Tibetietis buvo skubiai nuvežtas į ligoninę, tačiau ten mirė.

L.Thokmey protestas įvyko per penktąsias 2008 metų įvykių tame rajone metines. Prieš penkerius metus Kinijos policija šaudė į minią ir nušovė 10 tibetiečių.

SPROGIMAS IRAKE Pietų Irako Basros miesto autobusų stotyje, sprogus automobilyje padėtai bombai, žuvo 10 ir buvo sužeista dar 16 žmonių. Tai pranešė Basros provincijos tarybos saugumo komiteto vadovas Ali al Maliki. Šis išpuolis pagrindiniame Pietų Irako uostamiestyje buvo įvykdytas netrukus po to, kai Basros centre buvo susprogdinta kita bomba. Per ankstesnį išpuolį žmonės nežuvo.

SV-11005

AFP, BNS

AFP, BNS, LŽ

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 03 18 Lietuvos žinios

Verslas

9

Palūkanų loterija: laimingi skaičiai - bankų rankose ARVYDAS JOCKUS

Paėmusieji būsto paskolas kintamomis palūkanomis šiuo metu bankams moka gerokai mažesnes įmokas nei tie, kurie prieš kelerius metus susigundė palūkanas fiksuoti. Bet susimažinti paskolos kainų pastariesiems neleidžia bankai.

Būsto kreditų palūkanas fiksuojantys bankų skolininkai dažniausiai tikisi arba yra įtikinami bankų darbuotojų šitaip apsidrausti nuo galimų finansų rinkų svyravimų, jeigu palūkanų normos staiga kilstelėtų.

Tačiau šiuo metu gerokai sumažėjo vidutinės tarpbankinės paskolų rinkos palūkanų normos EURIBOR ir VILIBOR. Atsižvelgiant į šias bazines palūkanas eurais ir litais, dažniausiai kas pusę metų keičiamos kintamos palūkanos būsto paskolas paėmusiems skolininkams. Jos šiuo metu rekordiškai žemos - vos 2-2,2 procento. Naujas būsto paskolas eurais ir litais bankai dabar išduoda maždaug 5-7 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.

Pakeisti fiksuotas palūkanas į kintamas ir iš to laimėti skolininkams šiuo metu nepavyktų.

LŽ archyvo nuotrauka

L.Januševičius: “Kintamų palūkanų normos dydis priklauso nuo kliento rizikos ir tuo metu esančios pinigų kainos.”

Nepavyko susimažinti naštos Vilnietė Rūta 2007 metais paėmė būsto paskolą ir penkeriems metams fiksavo 4,7 proc. palūkanų normą.

Praėjus šiam laikotarpiui bankas pasiūlė klientei toliau fiksuoti palūkanas, tačiau jau daug didesnes - 6,2 procento. “Motyvavo tuo, kad kartais vėluodavau mokėti įmokas. Mat atlyginimą gaudavau vėliau nei nustatytą mokėjimų bankui dieną.

Nors banką įspėdavau apie vėlavimą ir man sakydavo, kad svarbu nevėluoti daugiau kaip 30 dienų, pasirodo, patekau į žemesnio lygio kreditingumą - mano kredito istorija pašvinko”, - pasakojo vilnietė.

Jaunos moters teigimu, galiausiai bankas sutiko už sutarties keitimo mokestį palūkanas perskaičiuoti ir pateikė pasiūlymą - 4,3 procento.

“Tai atrodė neblogas variantas, tačiau po kelių dienų vadybininkas atsiprašinėdamas pareiškė, kad tikrai stengėsi, bet banko “valdžia” nepatvirtino tokių palūkanų. Pasirodo, mano būsto vertė kritusi, dėl to galutinis banko siūlymas buvo 5 metams fiksuoti didesnes - 5,2 proc. metines palūkanas. Suprantu, kad buvau suviliota fiksuoti palūkanas,

o dabar nieko negaliu pakeisti. Bankas žino, jog į kitą banką neišeisiu būsto vertė dabar mažesnė nei paskola - ir vis tiek sutiksiu su visomis sąlygomis”, - viltį pagerinti finansinę padėtį prarado vilnietė.

Moterį labiausiai piktino tai, kad praėjus 5 metų laikotarpiui bankas savavališkai perskaičiuoja fiksuotas palūkanas ir į jokias derybas su klientu nesileidžia. “Viskas būtų nuostabu, jei po 5 metų bankas vienašališkai nenustatytų fiksuotų palūkanų. Tačiau taip nėra, jeigu bandysi derėtis, neabejotinai vadybininkai pakiš iš esmės tavo situaciją bloginančius sutarties pakeitimus... Bankas gali pareikalauti mokėti kad ir 12 proc. fiksuotas palūkanas, kai tavo kaimynai tuo metu mokės 4 proc. kintamas palūkanas, ir nepasipriešinsi”, - neteisybę įžvelgė banko klientė.

Siūlo mąstyti prieš pasirašant sutartį Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius, LŽ aiškino, kad jeigu fiksuota palūkanų norma keičiama į kintamą palūkanų fiksavimo laikotarpio

paskutinę dieną, kredito sutarties sąlygų pakeitimo mokestis netaikomas. Jeigu keičiama nesibaigus palūkanų normos fiksavimo laikotarpiui, mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į likusią sugrąžinti paskolos dalį ir laiką, kuris liko iki fiksuotų palūkanų laikotarpio pabaigos.

“Jei klientas nori pasikeisti paskolos palūkanas iš kintamų į fiksuotas ar priešingai, bankas įvertina, kaip vykdyti esamos sutarties įsipareigojimai, kokia yra individuali kliento kredito rizika. Kintamų palūkanų normos dydis priklauso nuo kliento rizikos ir tuo metu esančios pinigų kainos, kaip ir suteikiant naują paskolą. Šiuo atveju kredito sutarties sąlygų pakeitimo mokestis nebūtų taikomas”, sakė L.Januševičius.

Tačiau jis pripažino, kad naujos paskolos dabar išduodamos iš esmės geresnėmis sąlygomis. “Palūkanų normos dydis priklauso nuo kliento finansinių galimybių įvertinimo ir individualios kredito rizikos. Paskolos fiksuotomis palūkanomis 5 metų laikotarpiui litais ir eurais suteikiamos nuo 3 proc., fiksuojant 10 metų - nuo

4 proc. metinių palūkanų. Paskolos kintamomis palūkanomis suteikiamos nuo 2,25 proc., o eurais - nuo 2,16 proc. (kai palūkanos peržiūrimos kas 6 mėnesius)”, - aiškino jis.

Banke “Swedbank” palūkanų fiksavimas vykdomas tais atvejais, kai bankas ir klientas susitaria dėl abiem šalims priimtinos fiksuotos kainos.

“Jei pasibaigus fiksuotų palūkanų laikotarpiui klientas pakartotinai pageidauja gauti fiksuotas palūkanas, dėl tokios galimybės ir naujo fiksuotų palūkanų dydžio klientas ir bankas tariasi papildomai. Jei klientas nusprendžia pakeisti fiksuotas palūkanas į kintamas anksčiau laiko, nei numatyta sutartyje, už tokią galimybę jis turi prieš tai sumokėti tam tikrą mokestį”, - LŽ teigė Jūratė Gumuliauskienė, “Swedbank” Finansavimo departamento direktorė. “Šiaulių banke palūkanų pakeitimas niekuo nesiskiria nuo kitų būsto paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Vienintelė sąlyga - sumokėti 300 litų sutarties pakeitimo mokestį.

Konkretus palūkanų dydis priklauso nuo įvairių veiksnių - gaunamų pajamų, įkeičiamo turto ir kitų”, LŽ sakė Daiva Grikšienė, Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė. Pasak jos, klientai, Šiaulių banke gavę būsto paskolas 2004-2008 metais, šiuo metu vidutiniškai moka 2,5 proc. metinių palūkanų. Vidutinės metinės palūkanos, sudarant naujas būsto paskolas, siekia 5-7 procentus. “Šiuo metu klientas, paėmęs pasko-

lą fiksuotomis palūkanomis, sumokės daugiau negu nefiksuotomis”, tvirtino D.Grikšienė.

Bankų atstovų teigimu, didžioji dalis būsto paskolų Lietuvoje paimtos kintamomis palūkanomis.

Kitoje pusėje žolė žalesnė Populiarios anglų patarlės “Kitoje pusėje žolė visada žalesnė” lietuviškas variantas galėtų skambėti maždaug taip: kaimynui, draugui, broliui ar sesei visada sekasi geriau. Dabar yra geriau tiems, kurie pasirinko būsto paskolas kintamomis palūkanomis.

Tačiau tai gali pasikeisti, ir dabartiniai laimėtojai atsidurs prastesnėje padėtyje nei tie, kurie palūkanas fiksuoja ir šiuo metu moka daugiau.

“Ekonomika nuolat kinta, todėl neįmanoma taip pasirinkti palūkanų normos, kad per visą keliasdešimties metų laikotarpį mokėtum mažiau, nei moka kaimynas, draugas ar pažįstamas. Žmonėms, kurie nežino, kokias - kintamas ar fiksuotas - palūkanas rinktis, aiškiname, kad palūkanų fiksavimas nėra priemonė “išlošti”, palyginti su kintamomis palūkanomis. Tai yra priemonė ilgesniam laikui planuoti savo pinigų srautus ir žinoti, kad per fiksavimo laikotarpį paskolos įmoka bus gana stabili. Tačiau fiksuotų palūkanų pasirinkimas negarantuoja, kad per jų fiksavimo laikotarpį už paskolą mokėti reikės mažiau nei pasirinkus kintamas palūkanas”, šios loterijos niuansus aiškino J.Gumuliauskienė.

•

Sėklų daržui prisipirko sausį KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Jau sausį netikėtai padidėjusios daržovių sėklų paklausos negali paaiškinti nei prekybininkai, nei daržininkai, juolab kad vasarį ir kovą prekyba sėklomis vėl stojo į įprastas vėžes. “Šiemet susidomėjimas sėklomis ir sodinukais prasidėjo kaip niekada anksti - dar sausio mėnesį”, - skelbiama prekybos tinklo “Maxima” pranešime ir tvirtinama, jog šių metų sausį, palyginti su pernykščiu, daržovių sėklų buvo parduota dvigubai daugiau. Prognozuojama, kad daugiausia sėklų, kaip įprasta, bus parduota kovo mėnesį.

Kainų bijoti neturėtų Sėklų paklausa pirmąjį šių metų mėnesį LŽ stebėjosi ir babtiškis individualiosios įmonės savininkas Stanislovas Česonis. Jis sėklomis prekiauja internetu. “Sausį iš tiesų taip buvo - gausiai pirko, bet vasarį ir kovą parduodama maždaug tiek, kiek ir prieš metus”, - sako jis ir teigia negalįs paaiškinti sausio fenomeno. Įmonės savininkas abejoja, ar daržininkai stengiasi sėklomis apsirūpinti žiemą, kad nereikėtų brangiau mokėti pavasarį, nes sėklų kainos, anot jo, jau treti metai iš esmės nesikeičia, per metus pakyla vos 2-3 proc., o nemažai sėklų yra ir pigesnių nei pernai.

“Prekiauju trijų firmų sėklomis, ir jų kainos šiemet lygiai tokios kaip prieš metus”, - sako įmonės savininkas.

Ir prekybos centruose, ir internetu šiemet daržininkai labiausiai perka agurkų, kopūstų, morkų, burokėlių, ridikėlių sėklas. Pasak S.Česonio, internetu aktyviausiai ir anksčiausiai pradėta prekiauti pomidorų sėklomis.

Dažnai domimasi ir profesionaliomis veislėmis - pavyzdžiui, ‘Colibri’, ‘Corason’. Mat pomidorai pradedami daiginti anksčiau nei kitos daržovės.

Derliaus nenuspėsi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė LŽ irgi negalėjo paaiškinti neįprastos sėklų paklausos sausį. “Gal prekybos centrai pradėjo prekiauti kokybiškesnėmis sėklomis, gal kokias akcijas skelbė”, tik spėlioja ji ir pažymi pastebėjusi, kad pastaruosius keletą metų sėklomis pradedama domėtis vis anksčiau.

Aktyviausiai šiemet daržininkai perka agurkų, kopūstų, morkų, burokėlių, ridikėlių sėklas. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka Daržovių augintojų asociacijos lyderė žiemą padidėjusios daržovių sėklų paklausos nesietų ir su kokiomis nors viltimis šiemet sulaukti geresnio derliaus. “Patirtis rodo, kad kas penkeri metai derlius būna labai geras, kas penkeri - labai prastas. Nederliaus metai buvo 2010-ieji, ypač geras derlius džiugino 2011 metais, pernai - irgi neblogi metai, tad šie-

met, matyt, bus apie viduriuką”, prognozuoja Z.Cironkienė ir perspėja, kad niekada, ypač kai toks permainingas klimatas dabar, neverta būsimo derliaus prognozuoti vien pagal žiemos orus. Daug lems tai, kiek yra įšalusi žemė, ar neužpuls pavasario šalnos, sausros, liūtys. Kai dabar orai tokie nenuspėjami, ir būsimo derliaus numatyti neįmanoma.

•

10

2013 03 18 Lietuvos žinios

Trasa

Motociklininkai pateko į teisinę spragą tinis”, - tvirtino jis. Ministras sutiko, kad reikalavimas visiems laikyti papildomą egzaminą nėra teisingas. Tačiau nuo egzamino jis siūlė atleisti ne visus, o tik vyresnius motociklininkus. R.Sinkevičius patvirtino kreipęsis į VRM ir pasiūlęs nustatyti, kad 24 metų ir vyresniems vairuotojams, kurie bent dvejus metus važinėjo mažos galios motociklu, pažymėjimai būtų keičiami netaikant reikalavimo laikyti praktinio vairavimo egzaminą.

ILONA STAŠKUTĖ

Prieš pat šiltojo sezono pradžią jauni motociklininkai susigriebė netekę galimybės be papildomo egzamino įgyti teisę vairuoti neriboto galingumo motociklą.

Jiems tenka rinktis: arba palikti galingą plieninį žirgą garaže, arba pakloti 111 litų už papildomą egzaminą.

Motociklininkai, turėję A kategorijos vairuotojo pažymėjimą su apribojimais ir nepasinaudoję galimybe po dvejų metų pasikeisti jį į dokumentą be apribojimų, dabar graužiasi nagus. Pagal naują tvarką įgyti teisę vairuoti neriboto galingumo motociklą galima tik iš naujo išlaikius praktinį vairavimo egzaminą. Ši tvarka, kaip ir keletas kitų pakeitimų, įsigaliojo nuo 2013ųjų sausio 19 dienos, tačiau jauni motociklininkai ne iš karto susivokė, kad jų laukia egzaminas, jei šią vasarą norės į gatves išvažiuoti galingesniu nei 35 kW motociklu.

Saugo nuo jų pačių

Motociklininkai, nepasinaudoję proga pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, turės perlaikyti egzaminą arba palikti galingą plieninį žirgą garaže. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Tikėjosi gauti savaime Anksčiau jaunuoliai, dvejus metus važinėję iki 25 kW galios motociklais, galėjo gauti teisę vairuoti neriboto galingumo plieninius žirgus be jokių papildomų egzaminų sulaukę vos 20-ies.

Dabar tie, kurie nesuskubo pasikeisti dokumentų, nebegalės pasinaudoti šia galimybe.

VĮ “Regitra” generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas neslėpė, kad įmonė sulaukia labai daug sutrikusių ir įpykusių vairuotojų skambučių. Tačiau galiojantys teisės aktai neleidžia taikyti jokių nuolaidų. “Mes matome, kad “teisėta” ir “teisinga” šiuo atveju nėra kartu, bet nieko negalime padaryti. Įstatyme nenurodyta, ką

daryti su tais, kurie gavo pažymėjimus anksčiau. Vairuotojų lūkesčiai suprantami - kai jie laikė egzaminus, buvo žadama, kad po dvejų metų egzaminų kartoti nereiks”, apgailestavo pašnekovas. Jis patikino LŽ laukiantis sprendimo iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM).

Tačiau S.Šuminas nesutinka su motociklininkų kartojamu argumentu, esą teisė vairuoti galingesnius motociklus įgijus dvejų metų patirtį turėjo būti suteikiama automatiškai, o kas parašyta vairuotojo pažymėjime, tėra formalumas. “Nesutinkame, kad motociklininkai galėjo važinėti nepasikeitę pažymėjimų. Teisė vairuoti automatiškai nesuteikiama”, - pabrėžė S.Šuminas. Nieko keista,

kad plieninių žirgų mėgėjams atrodo priešingai, mat iki tol pareigūnai paprastai atlaidžiai elgdavosi su gana patyrusiais, bet dokumentų nesusitvarkiusiais jaunuoliais.

Nuolaidos - tik vyresniems Nuo šiol elektroninėje duomenų bazėje A kategorija su apribojimais prilyginta naujai A2 kategorijai. Taigi motociklininkams nebegalės būti taikoma išlygų. A2 kategoriją galima gauti nuo 18 metų ir vairuoti iki 35 kW galios motociklą, o A kategorija nuo šiol nebeskirstoma pagal apribojimus. Ji suteikiama nuo 20 metų, įgijus dvejų metų patirtį ir A2 kategorijos motociklu išlaikius papildomą egzaminą. Asmenys, ne-

S.Šuminas: “Mes matome, kad “teisėta” ir “teisinga” šiuo atveju nėra kartu, bet nieko negalime padaryti.” rimtumą ir VRM, atsakingai už vairuotojams išduodamus pažymėjimus, siūlė kompromisinį sprendimą.

“Apmaudu, kad daugybė žmonių nepasinaudojo galimybe gauti A kategoriją be apribojimų. Bet galingi motociklai yra didelio pavojaus šal-

Kasdieniškų automobilių gamintojams šie laikai itin sunkūs, bet prabangių mašinų paklausa nuolat auga. “Porsche” nusprendė Vokietijoje pasamdyti net tūkstantį naujų darbuotojų.

ILONA STAŠKUTĖ

Kavos pupelę primenantis kompaktiškas visureigis “Opel Mokka” - dar vienas naujas modelis nuolat skubantiems miestiečiams, bandantiems suderinti darbą, laisvalaikį ir šeimos pareigas.

Nepretenzingas miesto visureigis “Opel Mokka” tinkamas kasdieniams miestiečių šeimos poreikiams. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka bei statymo pagalba su kamera ir net 19 daiktadėžių.

“Opel Mokka” gaminama su trimis skirtingais varikliais - 1,6 l 115 AG benzininiu, 1,4 l 140 AG benzininiu su turbina ir 1,7 l 130 AG dyzeliniu su turbina. LŽ išbandė šio modelio automobilius su dviem pastaraisiais varikliais. 1,4 l benzininis variklis veikia akivaizdžiai tyliau už dyzelinį, tačiau dyzelinio sukimo momentas trečdaliu didesnis (300 Nm/2-2,5 tūkst. rpm), todėl automobilis greičiau įsibėgėja. Jie abu turi pakankamai galios ramiai važinėti, tačiau ypatingo dinamiškumo tikėtis nereikėtų. “Mokka” važiuoklė taip pat gerai veikia miesto gatvėse. Ji veiksmingai sugeria nedi-

Lietuvoje motociklininkai sudaro 6-7 proc. visų žuvusiųjų keliuose. Pernai mūsų šalyje tarp 301 eismo įvykių aukos buvo 13 motociklininkų ir 5 motorolerių vairuotojai. 2011 metais gyvybės neteko 10 motociklininkų ir 4 motorolerių vairuotojai.

•

“Porsche” ieško darbuotojų

LŽ testas: gal kavos?

Pats automobilis yra lyg įvairių savybių kratinys. Jis trumpesnis už tokius nedidelius miesto modelius kaip “Kia cee’d” ar “Honda Civic”, tačiau tinkamas ir užmiestyje, nes gali būti varomas keturiais ratais. Nuotraukose “Mokka” atrodo labai mažas, realybėje jis panašesnis į ūgtelėjusį hečbeką, o važiuojant dėl aukštai įmontuotų sėdynių galima pasijusti it prie didelio visureigio vairo.

“Opel” inžinieriai ne pirmieji sugalvojo suderinti iš pažiūros nederančias savybes viename modelyje, tačiau jiems gerai pavyko išskirti, kokių savybių vairuotojai tikisi iš universalaus automobilio.

“Mokka” sukonstruotas taip, kad juo būtų patogu naudotis kasdienėse trumpose kelionėse - mašinoje šildomos ne tik sėdynės, bet ir vairas, yra svarbiausios vairavimo pagalbos, tokios kaip nusileidimo nuokalne sistema, eismo juostos palaikymo detektorius, perspėjimo apie gresiantį susidūrimą sistema

turintys jokios motociklų vairavimo patirties, A kategoriją gali gauti nuo 24-erių (anksčiau - nuo 21 metų).

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pripažino problemos

Susisiekimo ministerijos (SM) duomenimis, kalbama apie 7000 motociklininkų, kurių dauguma - vyresni nei 24-erių. Jei susisiekimo ministro siūlymas būtų priimtas, daugelis jų išvengtų papildomo egzamino, bet likusiems 20-23 metų jaunuoliams iš to nebūtų jokios naudos. Tačiau SM Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis mano, kad jauniausius motociklininkus verta saugoti nuo galingiausios technikos keliamų pagundų. “Motociklininkai yra labai pažeidžiama vairuotojų grupė. Todėl Europos Komisija ir priėmė sprendimą, kad pereiti prie galingesnių motociklų reikėtų palengva. Kaip nustatė mokslininkai, 24 metų sulaukę asmenys jau būna gana brandūs, jie padaro kur kas mažiau avarijų”, - tvirtino V.Pumputis.

delius nelygumus, o automobiliui užvažiavus ant apledėjusių plotų iš karto automatiškai įsijungia visų ratų pavara. Jos rankiniu būdu reguliuoti negalima - automobilio galia paprastai perduodama tik į priekinius ratus, o jei mašinos kompiuteris užfiksuoja slystelėjimą, jis automatiškai perduoda iki 50 proc. galios užpakaliniams ratams.

Konservatyvaus dizaino “Opel Mokka” greičiausiai bus pagrindinis varžovas populiariam, tačiau ne visų mėgstamos išvaizdos “Nissan Juke”. Naujojo “Opel” modelio kaina mūsų šalyje prasideda nuo 54 tūkst. litų, o bandyti automobiliai kainavo apie 75-80 tūkst litų.

•

Papildomos darbo jėgos įmonei prireikė Leipcige, čia netrukus planuojama pradėti gaminti bandomuosius naujo nedidelio sportinio visureigio “Macan” kėbulus. Gamintojas ieško patyrusių surinkėjų, dažytojų, konstruktorių, kokybės kontrolierių ir kitų specialybių darbuotojų, mokančių elgtis su mašinų gamyboje naudojamais prietaisais. Neseniai praplėsta gamykla Saksonijos regione taip pat ieško 400 inžinierių ir jau pasamdė 220. Ši naujiena paskelbta kaip tik tuo metu, kai Prancūziją slegia artėjantis “Peugeot-Citroen” gamyklos uždary-

mas ir sunkumai “Renault”, taigi susidomėjimas laisvomis vietomis “Porsche” gamykloje didžiulis. Įmonės Leipcigo padalinio vadovas Siegfiedas Bulowas patvirtino, kad bendrovė sulaukė net 16,5 tūkst. motyvacinių laiškų dar prieš pradėdama oficialią darbuotojų paiešką.

Anksčiau gamykloje Leipcige automobilių kėbulai nebuvo gaminami. Jie buvo atvežami iš kitų gamyklų jau nudažyti ir tik pabaigiami surinkti. Po 0,5 mlrd. eurų (apie 1,7 mlrd. litų) kainavusios rekonstrukcijos šioje gamykloje mašinos bus gaminamos nuo pradžios iki pabaigos.

Kaip tvirtina “Porche”, tai didžiausia gamyklos rekonstrukcija įmonės istorijoje. Šiuo metu gamykloje dirba 1150 darbuotojų, bet planuojama, kad iki kitų metų pabaigos jų padaugės dvigubai.

•

Just-auto.com, LŽ

Pirmieji modeliai, pagaminti naujai išplėstoje “Porsche” gamykloje, bus visureigiai “Macan”. / Gamintojo nuotrauka

2013 03 18 Lietuvos žinios

Trasa

11

Saugos kėdutės dar tik skaičiuojamos viršija 1,35 metro. Tokiam vaikui sėdėti automobilinėje saugos kėdutėje jau nereikės. Priešingu atveju toks sėdėjimas gali baigtis tragiškai - automobiliui atsitrenkus į kokį nors daiktą mažamečiui gali lūžti kaklas, nes vaiko galva bus daug aukščiau negu sėdynės atlošas. Todėl iš pradžių ES, o vėliau ir Lietuvos teisės aktuose buvo pasirinktas pranašesnis už vaiko amžių ūgio kriterijus.

“Yra tėvų, manančių, jog KET pataisa priimta galbūt net dėl prekybininkų pelno. Tai netiesa. Mintis perimti patyrimą dalies Europos šalių, kuriose reikalaujama net 1,5 m ūgio vaikus sodinti į kėdutes, kilo 2007aisiais, kai su siaubu sužinojome, kad pagal vaikų žūčių skaičių 1000 gyventojų Lietuva yra antra po Rusijos (2007 metais buvo užregistruoti 1453

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Nors nuo to laiko, kai įsigaliojo Kelių eismo taisyklių (KET) pataisa, įpareigojanti automobilyje vežti iki 1,35 m ūgio vaikus specialiose saugos kėdutėse, praėjo jau daugiau nei keturi mėnesiai, net 20 proc. vairuotojų vis dar nėra iki galo patikėję naujovės veiksmingumu.

Eismo saugumo specialistai tvirtina, kad dar nėra statistikos, kuri tiksliai parodytų, kokios naudos davė pernai lapkričio 1 dieną įsigaliojęs naujas KET reikalavimas. Kol kas skaičiais išreiškiamą naudą junta tik automobilinių saugos kėdučių pardavėjai. Tarkim, dienraščio LŽ kalbinta Vilniuje įsikūrusios prekybos įmonės “Baltmer Group”, kuri prekiauja ir per internetinį portalą, pardavėja Ingrida Varnienė džiaugėsi, kad įsigaliojus KET pataisai prekyba automobilinėmis saugos kėdutėmis išaugo dvigubai.

Pasak Irinos Vilčinskienės, sostinės prekybos įmonės “Baby Center” darbuotojos, ypač ūgtelėjo vyresniems didesnio ūgio vaikams skirtų automobilių saugos kėdučių pardavimas. “Prie vairo sėdintys žmonės privalo pasirūpinti, kad kėdutėse sėdėtų 1,35 m ir mažesni vaikai. Tokio ūgio gali būti vaikai iki dešimties metų. Tačiau kas tinka trejų metų vaikui, ne visuomet tinka dešimtmečiui. Todėl vyresnių vaikų tėveliams siūlome įsigyti “padukais” vadinamų kėdučių. Kadangi anksčiau šių daiktų paklausos beveik nebuvo, jų apyvarta šovė į viršų dešimtis kartų”, - tikino LŽ pašnekovė.

Lietuvoje parduodamų automobilinių saugos kėdučių kaina svyruoja nuo maždaug 40 litų iki 1,5 tūkst. litų. Tačiau, pasak prekybininkų, dažniausiai pirkėjas renkasi nuo 400

2007 metais buvo užregistruoti 1453 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai, ir net 70 jų žuvo.

Nuo praėjusių metų lapkričio automobilių saugos kėdutėse privalo būti vežami vaikai, kurių ūgis ne didesnis kaip 1,35 metro. / Romo Jurgaičio nuotrauka iki 500 litų kainuojančias kėdutes.

Statistikos departamento (SD) duomenimis, 2012 metais sėdimų automobilinių baldų į Lietuvą buvo importuota už 5,2 mln. litų. Tiesa, neaišku, kokią jų dalį sudaro saugos kėdutės, nes vienos rūšies baldų statistikos duomenų SD neturi.

Išgąsdino Rusija Pernai KET pataisytos vadovaujantis atitinkamais Europos Sąjungos (ES) teisės aktais. Pataisų logika pa-

prasta. Visų be išimties automobilių sėdynės yra pritaikytos tam tikro ūgio suaugusiems keleiviams. Akivaizdu, kad dauguma vaikų iki 9-10 metų yra mažesni už suaugusiuosius. Saugos kėdutės jiems reikalingos pirmiausia tam, kad patekus į eismo įvykį vaiko nesužalotų ar netgi nepasmaugtų suaugusiojo ūgiui pritaikytas saugos diržas. Užtenka vaiką pakelti aukščiau - ir tokia grėsmė išnyksta.

Vis dėlto pasitaiko, kad ir septynmečiai išstypsta iki tokio ūgio, kad jis

eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo vaikai, ir net 70 jų žuvo - aut.)”, dienraščiui LŽ sakė vieno pataisos iniciatorių judėjimo “Apsaugok savo vaiką nuo pavojų kelyje” vadovė Eglė Kestenienė.

Naudą skaičiuos vėliau Netaupyti vaikų sąskaita kvietė kitas saugaus eismo ekspertas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas. “Didžiausia bėda, kad žmonės praregi tik tuomet, kai įvyksta avarija. Tačiau eismo įvykis yra toks dalykas, kad jo pamoka gali būti per daug žiauri, ir jos nebeįmanoma niekaip atitaisyti. Ypač kai kalbama apie žuvusius vaikus”, - aiš-

kino LŽ pašnekovas. Kartu jis pripažino, jog šiuo metu statistiškai apskaičiuoti naudą, kurią duoda KET pataisa saugojant vaikų sveikatą ir gyvybę, iš esmės neįmanoma. “Laikotarpis, praėjęs nuo pataisos įsigaliojimo laiko, yra per daug trumpas, kad būtų įmanoma išvesti statistiškai patikimus duomenis”, - teigė N.Abukauskas.

Ekspertas sakė galįs pateikti tik preliminaraus tyrimo duomenis. Jie rodo, jog vežiodami 1,35 m ir mažesnius vaikus maždaug 20 proc. vairuotojų nenaudoja automobilinių saugos kėdučių arba jas naudoja netinkamai.

“Tai paaiškėjo per Susisiekimo ministerijos 2012 metų gruodžio 29 dieną surengtą saugaus eismo akciją prie 15 vaikų darželių, įsikūrusių didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 80 proc. vairuotojų buvo pavyzdingi ir savo vaikus vežė reikalavimus atitinkančiose kėdutėse, prisegtus saugos diržais. Tačiau buvo ir tokių vairuotojų, kurių mašinose kėdutės buvo, bet vežami vaikai arba sėdėjo šalia jų, arba buvo neprisegti saugos diržais. Visa tai mes priskiriame prie netinkamų kėdučių naudojimo atvejų, už kuriuos yra skiriamos baudos”, - pasakojo LAKD atstovas.

Kaip tvirtino jis, tokiais atvejais dauguma tėvų aiškino, jog vaikų nesodino į automobilines saugos kėdutes todėl, kad “reikėjo netoli važiuoti”. “Aiškinome vairuotojams, jog eismo įvykiai įvyksta nebūtinai kelionėse, kurių ilgis - 5 tūkst. kilometrų. Į avariją automobilio vairuotojas gali patekti visai to nesitikėdamas, čia ir dabar”, - sakė N.Abukauskas.

Jo nuomone, blogiau yra su tais vairuotojais, kurie turi vaikų ir kol kas apskritai nesiteikė įsigyti automobilinių saugos kėdučių. “Vis dėlto manau, kad požiūris po truputį turėtų keistis į gera, tik tam reikia laiko”, - optimistiškai į ateitį žvelgė saugaus eismo ekspertas.

•

Regioninį projektą koordinuos lietuviai VIDMANTAS UŽUSIENIS

Gera žinia iš Briuselio - Europos Komisija (EK) pavedė Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijai (East-West Transport Corridor Association EWTCA) koordinuoti Baltijos jūros regiono (BJR) transporto tinklų sistemos ir transporto paslaugų rinkos plėtrą.

EWTCA būstinė įsikūrusi Lietuvoje, o asociacijos sekretoriato funkcijos patikėtos Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centrui. Jo vadovas dr. Algirdas Šakalys kartu yra ir EWTCA prezidentas.

“EK sprendimas - didelis iššūkis mūsų mokslininkams, vykdantiems su koridoriaus plėtra susijusius mokslinius darbus. Sėkmės atveju koordinuojantis VGTU centro vaidmuo gali duoti neįkainojamos naudos ir visai šaliai”, - LŽ sakė mokslų daktaras.

Globalūs iššūkiai - Kodėl Lietuvai taip svarbu įsitvirtinti BJR transporto tinklų sistemos ir transporto paslaugų rinkoje? - klausėme EWTCA prezidento A.Šakalio.

- Daug ką pasako skaičiai. Lietuvos transporto ir logistikos šaka yra viena pirmaujančių Lietuvos paslaugų eksporto srityje, ji sukuria apie dešimtadalį mūsų šalies bendrojo vidaus produkto. Tačiau pasauliui globalėjant pavienės Lietuvos įmonės ar net atskiros transporto rūšys jau nebegali pretenduoti į bent šiek tiek rimtesnio žaidėjo statusą tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. Globalioje rinkoje didžiausia konkurencija vyksta tarp tiekimo ir transportavimo grandinių, arba vadinamųjų transporto koridorių. Tad norint, kad sėkmė ir toliau lydėtų tarptautinėse transporto rinkose, būtina sugebėti efektyviai įsiterpti į tarptautines transportavimo ir logistikos grandines. Visų pirma Lietuva turi deramai įsitvirtinti BJR transporto tinklų sistemoje ir transporto paslaugų rinkoje. Tai galime padaryti tik aktyviai dalyvaudami BJR strategiją įgyvendinančiuose projektuose.

Gerų galimybių pasiekti tikslą mums suteikia EK atnaujintas veiksmų planas Baltijos jūros šalių transporto strategijai įgyvendinti. Jame EWTCA suteiktas ypač svarbus koordinatorės vaidmuo. Šis veiksmų planas, jeigu tik sėkmingai bus įgyvendinamas, gali tapti vienu pagrindinių instrumentų formuojant globaliu mastu konkurencingas transportavimo grandines.

- Kokius BJR transporto tinklų sistemoje vykdomus projektus įvardytumėte kaip svarbiausius?

- Pirmiausia tai - penkias Baltijos regiono valstybes sujungsiančio geležinkelio “Rail Baltica” projektas.

Ateityje jį numatoma įkomponuoti į dar vieną tarpregioninį projektą “Baltijos jūra - Adrijos jūra”, kuris sujungs Europos šiaurę ir pietus.

Lietuvai taip pat strategiškai svarbus Rytų-Vakarų transporto koridorius, kurio veikloje dalyvauja Klaipėdos jūrų uostas, rengiasi prisidėti ir Klaipėdoje, Kaune bei Vilniuje steigiami viešieji logistikos centrai.

Konkuruos su Europos šiaure - Ar pajėgsime mesti iššūkį per Šiaurės valstybes - Norvegiją ir Suomiją - į Rusiją, kitas Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalis ir toliau vedančiam transporto koridoriui?

- Iš tikrųjų, nors apie tai viešai nekalbama, Baltijos regiono šiaurės vidurio ir pietų subregionai labai konkuruoja dėl įtakos ir vaidmens plėtojant tarptautinį prekybos bei paslaugų verslą tarp Rytų (pirmiausia NVS valstybių ir Kinijos) bei Vakarų. Suomija, šiauriniai Švedijos regionai ir Norvegija siekia išlaikyti pozicijas, susiformavusias dar nuo tų laikų, kai Suomija vienintelė iš Europos Sąjungos (ES) šalių turėjo sie-

ną su Rusija. Naudojant ne tik ekonominius, bet daugeliu atvejų ir politinius svertus, didelė dalis ES ir Rusijos prekybos srauto buvo ir tebėra kreipiama per Suomiją bei vadinamąjį Šiaurės trikampį - Norvegijos, Švedijos teritoriją.

Todėl drauge su Baltijos jūros kaimynais - švedais, danais, vokiečiais turime pasiekti, kad ir pietinės Baltijos dalies transporto koridorius Rytų-Vakarų kryptimi taptų efektyviu globalaus Azijos-Europos transporto koridoriaus, kurio apyvarta 2010 metais siekė net 552 mlrd. eurų (1,9 trln. litų), segmentu. Žinoma, tai padaryti nėra paprasta, tačiau tikslo privalome siekti visomis įmanomomis priemonėmis. Pirmiausia - įrodydami, kad veždamas krovinius iš Vakarų į Rytus ir atgal sausumos transportas yra toks pat efektyvus kaip ir jūrų, kuriuo dabar abiem kryptimis gabenama daugiausia krovinių. Turime ir toliau būti iniciatyvūs bandydami naujas transporto jungtis tarp Azijos ir Europos, pavyzdžiui, kaip tai buvo daroma paleidžiant į bandomąjį maršrutą traukinius “Saulė”, “Merkurijus” ar “Mongolijos vektorius”.

Vėliau būtina siekti, kad šie maršrutai taptų reguliarūs.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Baltijos jūra, kuria dabar plukdoma dauguma krovinių, yra labai užteršta. Skandinavai taršos proble-

A.Šakalio teigimu, pasaulio transporto rinka tampa vis globalesnė, o pavienių įmonių reikšmė ir galimybės vis mažėja. / LŽ archyvo nuotrauka moms itin jautrūs. Todėl EK atnaujintame Baltijos jūros strategijos veiksmų plane žaliųjų transporto koridorių tinklo, kuriame pagrindinį vaidmenį atliktų geležinkeliai, plėtros BJR projektas yra pateiktas kaip vienas svarbiausių transporto sektoriaus projektų regione. Manau, jo koordinatorė EWTCA irgi daug prisidės prie to, kad EK vizija būtų sėkmingai įgyvendinta.

•

12

2013 03 18 Lietuvos žinios

Kultūra

G.Kanovičius: “Reikia mokėti padėti tašką” ALGIMANTAS DEGUTIS Specialiai LŽ iš Jeruzalės

Rašytojas, dramaturgas, vertėjas Grigorijus Kanovičius neseniai pranešė baigiantis rašytojo karjerą. Paskutiniai lietuvių kalba išleisti jo kūriniai “Debesis, vardu Lietuva” (2009 m.) ir “Miestelio romansas” (2013 m.). Šiemet su rašytoju G.Kanovičiumi susitikome atsitiktinai. Trumpam atvykęs į Izraelį sužinojau, kad Tarptautinėje Jeruzalės knygų mugėje dalyvauja ir Lietuva, o vienas vakaras skirtas holokaustui. Jame dalyvavo G.Kanovičius. Buvome nesimatę 20 metų, nuo tada, kai jis iš Vilniaus išvyko gyventi į Izraelį. Anksčiau susitikdavome Lietuvos kino studijoje, televizijoje ir net vaikščiodavome į tą pačią kirpyklą netoli buvusio “Vilniaus” kino teatro.

Grigorijus į Jeruzalės knygų mugę atvyko su žmona Olga. Kaip man sakė jų draugai, Tel Avive ši vienmečių 84-uosius šiemet baigianti pora niekada nesiskiria. Su rašytoju kalbėjome apie jo kūrybą ir jį dominančiomis temomis.

- Susitikęs su dideliu būriu savo kūrybos gerbėjų jūs viešai pareiškėte, jog baigėte rašytojo karjerą. Ar ne per anksti atsisakote plunksnos?

- Dauguma rašytojų savo kūrybinę veiklą nutraukia įžengę į devintąjį savo gyvenimo dešimtmetį, ir ne todėl, kad neturėtų ką pasakyti, o todėl, jog senka jėgos. Turime gerą pavyzdį: Kolumbijos rašytojas Gabrielis Garcia Marquezas taip pat viešai pareiškė, jog daugiau nieko nerašys. Reikia mokėti laiku padėti tašką, nes atsiranda pavojus kartotis. Aš daug parašiau ir su malonumu kai ko atsisakyčiau. Mano kūryboje - 10 romanų, daugybė apsakymų, novelių, kino scenarijų, spektaklių, iš lietuvių kalbos išverčiau kalną knygų, todėl atėjo laikas padėkoti savo skaitytojams bei klausytojams ir ištarti “viso gero”.

Šėtono apžavai Lietuvoje - Jūs vienintelis rusų kalba rašantis lietuvių rašytojas, visą savo kūrybą paskyręs Lietuvos žydų gyvenimui per pastaruosius 150 metų.

Kodėl būtent ši tema jus labiausiai domino?

- Manau, neperdėdamas galiu tvirtinti, kad tik Lietuvoje galėjo iš-

Į lietuvių kalbą šiemet išverstas G.Kanovičiaus romanas “Miestelio romansas” šių metų Vilniaus knygų mugėje sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka vysti šviesą mano romanai, nes tokie žodžiai kaip “žydas”, “Tora”, “Jeruzalė” buvo už įstatymo ribų visoje mūsų “broliškoje” Sovietų Sąjungoje. Todėl esu dėkingas Lietuvai, kuri padėjo man tapti tuo, kuo tapau. Antra vertus, savo kny-

duote. Apie šį tragišką laikotarpį skaičiau ir kitose knygose, girdėjau daug pasakojimų iš kitų žmonių.

Manęs dažnai klausia, kodėl knyga pavadinta “Šėtono apžavais”. Atsakymas gal ir paprastas, bet kartu labai sudėtingas. O todėl, kad, prie-

moka grynaisiais - svetimu turtu, svetimais pinigais ir pan. Šėtonas konkretesnis už Dievą. Šis konkretumas Lietuvoje 1941-1944 metais pasireiškė pačia žiauriausia ir nemaloniausia forma.

Klausimas istorikams

“Niekada nevaizdavau žmogaus žvėrimi, o tik ieškojau priežasčių, kodėl jis toks tampa, ir kaip žmogus vėl gali virsti žmogumi.” gose aš vėliau negu Icchokas Meras, kurį labai vertinu, o ypač jo genialųjį romaną “Lygiosios trunka akimirką”, ėmiausi holokausto temos. Du mano romanai skirti šiam skausmingam reiškiniui, o daugiausia apie tai kalbama mano romane “Šėtono apžavai”. Aš - ne istorikas, o rašytojas, aš remiuosi savo vaiz-

šingai nei Dievas, šėtonas visada moka grynaisiais, tuo tarpu Dievas vadovaujasi tik priesakais: nežudyk, nevok, mylėk savo artimą, nesvetimoteriauk, gerbk savo tėvą. Trumpiau tariant, visi žino Dievo priesakus, tačiau (gal aš klystu) Dievu seka mažiau žmonių nei tų, kurie sužavėti šėtono. Šėtonas iš karto

- Kodėl taip atsitiko? Žydai ir lietuviai gražiai sugyveno apie 600 metų, ir staiga iš kažkur išdygo tarpusavio neapykanta. Tiesa, buvo nemažai lietuvių, kurie gelbėjo ir išgelbėjo nemažai žydų.

- Aš nepamenu nė vieno lietuvių ir žydų konflikto, nebent tarpukariu sirgalių muštynes po futbolo rungtynių. Lietuvoje per tuos šimtmečius, kai gyveno ir gyvena žydai, nebuvo nė vieno pogromo, kokių vyko carinėje Rusijoje. Visi sugyveno taikiai, tačiau viską apvertė 1941 metai. Manau, istorikai paaiškins geriau nei ra-

šytojas, kodėl taip atsitiko. Tačiau aš, būdamas jau pagyvenęs žmogus, manau, kad nepakanka vien tik svarbių datų - Holokausto dienos, Vilniaus geto sunaikinimo - paminėjimo. Man tai primena savotišką dekoratyvumą. Reikia ne tik išsiaiškinti šios tragedijos priežastis, bet ir gilintis į šio reiškinio esmę. Svarbu prisiminti, jog neapykanta gimdo neapykantą, o meilė to neišprovokuos niekada. Reikia mokytis mylėti savo artimą, gal ne kaip patį save, o kaip žmogų, kuris greta tavęs gyvena. O tas, kuris žudo kitą žmogų, yra nevertas būti žmonijos nariu. Tai pagrindinė mano romanų mintis.

Mano romanas “Šėtono apžavai” galbūt baigiasi per dideliu apibendrinimu, kai mirusieji žydai kapinėse bijosi prisikelti, kai ateis Mesijas, nes baiminasi, kad vėl kas nors norės juos žudyti. Čia aš išreiškiau savo požiūrį į holokaustą, nes jis vis dar gyvas, ši liga iki šiol nepagydyta ne tik Lietuvoje. Holokaustas dar gyvuoja visur, kur vyko šie fašistiniai pogromai, todėl reikia, kad žmonės patys save imtų gydyti, nesivadovaudami principu: jeigu kas nors man padarė bloga, tai aš tuo pačiu atsilyginsiu.

Aš laimingas, kad mano romanas jau išverstas į anglų kalbą ir su juo galės susipažinti angliškai skaitanti žmonijos dalis. Laimingas, kad savo kūryboje skleidžiau meilę kitam žmogui, niekada nevaizdavau žmogaus žvėrimi, o tik ieškojau priežasčių, kodėl jis toks tampa, ir kaip žmogus vėl gali virsti žmogumi.

Laukia R.Tumino - Baigdamas mūsų pokalbį norėčiau paklausti, ar Izraelis kada nors pamatys režisieriaus Rimo Tumino spektaklį “Nusišypsok mums, Viešpatie”, sukurtą jūsų dilogijos “Ožiukas už porą skatikų” motyvais. Jis yra man palikęs dižiulį įspūdį, nes jame labai plačiai atskleidžiamas Lietuvos žydų gyvenimas. Manau, jog Izraelyje ne tik litvakams, kurių čia gyvena apie 200 tūkstančių, bet ir kitiems jūsų šalies gyventojams spektaklis padėtų atskleisti ne vieną tiesą apie žydus Lietuvoje, ją, deja, dar kai kur gaubia neigiami stereotipai.

- Manau, kad spektaklis tikrai sulauktų nemažo susidomėjimo Izraelyje, tačiau viskas remiasi pinigais. Tačiau man R.Tuminas sakė, jog planuoja jį statyti Maskvoje ir atvežti kaip gastrolinį spektaklį. Belieka laukti ir tikėtis.

•

Jamesas Morrisonas pasirinko “Trimitą” “Laiko atžvilgiu tai tebus akimirka, bet tuo momentu Lietuva ir “Trimitas” taps džiazo pasaulio centru”, - taip apie kovo 21 dienos pasirodymą su Jamesu Morrisonu Nacionalinėje filharmonijoje sako valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro “Trimitas” vyriausiasis dirigentas Ugnius Vaiginis.

“Muzika yra tai, ką atrandi apie save. Aš tiesiog žinojau, kad esu muzikantas”, - sako J.Morrisonas. / Organizatorių nuotrauka

“Žymusis džiazo virtuozas iš Australijos J.Morrisonas, pirmą kartą koncertuojantis Baltijos šalyse, pasirinko koncertą būtent su “Trimitu”. Tai rodo, kad mūsų orkestras yra gyvas!” džiaugėsi maestro U.Vaiginis. Pats J.Morrisonas, paklaustas apie šį pasirinkimą, sakė: “Man labai patinka šio orkestro garsas ir energija. Todėl nekantriai laukiu būsimo koncerto. Ti-

kiuosi, kad ir Lietuvos publika ne mažiau nei aš susidomėjusi, kokių įspūdžių jai suteiks mūsų pirmas bendras pasirodymas.”

Garsiausiuose pasaulio džiazo klubuose ir žymiausiuose džiazo festivaliuose grojantis Australijoje gimęs multiinstrumentalistas yra muzikavęs su tokiomis žvaigždėmis kaip Dizzy Gillespie, George’as Bensonas, Ray Charlesas, B.B.Kingas ir Wyntonas Marsalis.

Nuo šešiolikos metų nuolat koncertuojantis muzikantas pasakoja, kad muzikos kaip savo kelio nepasirinko - muzika yra tai, ką atrandi apie save. “Aš tiesiog žinojau, kad esu muzikantas”, - yra sakęs J.Morrisonas. Į Lietuvą atvyksiančio žymiojo atlikėjo muzikos klausėsi Didžiosios

Britanijos karalienė Elžbieta II, JAV prezidentai George’as H.W. Bushas ir Billas Clintonas. 1997 metais už indėlį į gimtosios šalies meną J.Morrisonas buvo apdovanotas Australijos ordinu, o 2000-aisiais savo kurtą kompoziciją atliko per Sidnėjaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.

Vyriausiasis “Trimito” dirigentas U.Vaiginis, pats inicijavęs bendradarbiavimą su šiuo išskirtiniu muzikantu, žada unikalų koncertą. “Jei man prieš keletą metų kas nors būtų pasakęs, kad “Trimitas” gros su J.Morrisonu, būčiau tik lengvai šyptelėjęs ir priėmęs tai kaip didelį pokštą”, - prisipažino U.Vaiginis.

•

LŽ

2013 03 18 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Lietuvių idėja: kalėjimas-plūduras MILDA KNIEŽAITĖ

Jaunųjų lietuvių architektų Kristijono Skirmanto, Povilo Žakausko ir Tomo Vaičiulio projektas tarptautiniame kalėjimo vandenyne architektūros konkurse laimėjo antrą vietą.

Jų darbas bus paskelbtas bent šešiuose tarptautiniuose architektūros žurnaluose, leidžiamuose įvairiose pasaulio šalyse, ir didžiausiuose architektūros tinklalapiuose.

Britų kompanijos [AC-CA] organizuojami tarptautiniai architektūros konkursai provokuoja ir skatina drąsiausias architektūros idėjas. Kūrybingiems žmonėms suteikiama proga išreikšti save, pristatyti savo architektūrines vizijas, o geriausi darbai įvertinami piniginiais prizais, su jais supažindinama tarptautinė visuomenė.

Jau šeštame [AC-CA] surengtame atvirame idėjų konkurse šių metų vasario pabaigoje dalyvavo daugiau kaip pusantro šimto architektūros entuziastų iš viso pasaulio. Darbus vertino trys nepriklausomi komisijos nariai - architektai iš Portugalijos, Naujosios Zelandijos ir Kinijos. Neseniai paskelbtais duomenimis, pirma vieta atiteko ispanų komandai, antra - lietuviams, trečia argentiniečiams. Architektų iš Lietuvos dalyvavo ir ankstesniuose [AC-CA] konkursuose, tačiau toks aukštas įvertinimas gautas pirmą kartą.

Taip atrodytų lietuvių projektuotas kalėjimas vandenyne.

Skalaujant bangoms “Mus sudomino pati konkurso idėja, - prisiminė vilniečiai. - Kalėjimas ant vandens - labai netradicinis objektas. Vandenynas atrodo tokia minimalistinė erdvė. Tik vanduo ir dangus. Gali padaryti ką nori. Tačiau kartu ir labai sunku. Jei viską suvaldai, gali išeiti labai originalus projektas. Kalėjimą-plūdurą mums pavyko sukurti gana greitai ir be didesnių sunkumų.”

Konkurso sąlygose buvo nurodyta suprojektuoti kalėjimą vandenyne remiantis naftos platformos konstrukciniu atitikmeniu. Projekto vieta tiksliomis geografinėmis koordinatėmis neapibrėžtas Ramiojo vandenyno taškas, nutolęs nuo kranto per 20 kilometrų.

“Nuolat kintantis, dinamiškas ir kartu vienodas, griežtų apribojimų nesukuriantis vandenyno peizažas nulėmė lakonišką ir geometriškai visomis kryptimis lygiaverčio tūrio atsiradimą, - pasakojo kalėjimo-plūduro projekto autoriai. - Mūsų konkursinį pasiūlymą sudaro trys pagrindiniai elementai: laikančioji kolona (tvirtinama prie

Vilniečiai architektai (iš dešinės) K.Skirmantas, P.Žakauskas ir T.Vaičiulis sėkmingai pasirodė tarptautiniame architektūros idėjų konkurse.

doti natūralios gamtos teikiamus energijos išteklius, o bangų pernešamas energijos kiekis, pasak architektų, yra maždaug tūkstantį kartų didesnis nei vėjo. Kur kas didesni ir efektyvumo rodikliai nei daugelio kitų alternatyvios energijos šaltinių.

“Bangų mūšos energija nėra nau-

Projekto vieta - tiksliomis geografinėmis koordinatėmis neapibrėžtas Ramiojo vandenyno taškas, nutolęs nuo kranto per 20 kilometrų. vandenyno dugno), konstrukcinis žiedas ir po juo pakabinti taisyklingi stačiakampiai moduliai, kuriuose įrengtos visos kalėjimo patalpos.

Likęs nepanaudotas plotas po konstrukciniu žiedu užpildytas tankiu standžių strypų tinklu. Šie vertikalūs elementai ne tik pridengia grubias pastato konstrukcijas ir suteikia architektūrinei išraiškai lengvumo - per juos vandens paviršiuje įrengta plūdurų sistema perduoda kinetinę energiją į generatorius stogo konstrukcijoje.”

Taip į pastatą tiekiama elektros energija, gaunama iš vandens paviršiaus bangavimo. Stengtasi panau-

Toks erdvus ir šviesus būtų kalėjimo kiemas.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

jiena. Tik šį principą interpratavome savaip, - aiškino projekto autoriai. Dažniausiai generatorius statomas jūros dugne, o mes nusprendėme padaryti atvirkščiai, ir sukurtas “ažūras” funkciškai pagrįstas, atlieka tiek energetinę, tiek estetinę funkciją.”

Dienomis patalpas apšviečia natūrali šviesa, patenkanti pro stoge įrengtus ir plano perimetrą atkartojančius langus. Naktimis pro juos sklindanti jau iš vidaus šviesa sukuria griežtą, su kalėjimu asociacijas keliantį grafinį piešinį, gerai matomą tamsoje iš viršaus, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu virš vandenyno.

Pačiame kalėjime aiškiai atskirtos

skirtingų paskirčių zonos: nuteistųjų ir laukiančiųjų teismo blokai, administracinis, aptarnavimo ir techninis korpusai. Numatyta ir vidinio kiemo erdvė, taip pat sraigtasparnio nusileidimo aikštelė ir prieplauka vandens transportui.

“Mums buvo labai svarbu, kad projektas atitiktų darnos su aplinka ir gamtos tausojimo kriterijus, - pabrėžė autoriai. - Dažnai idėjų konkursuose stengiamasi parodyti kompiuterinės grafikos gebėjimus ir prisitaikymą prie šiuolaikinės mados bangų. Atsiranda tokių dalykų kaip, pavyzdžiui, parametrinis modeliavimas, kai architektūra pagrįsta programavimo principu. Projektuojama jau turint galvoje išankstinę nuostatą ir tiesiog ieškoma, kur ją pritaikyti. Mes stengiamės pažvelgti kitaip ir, sakytume, teisingiau pačios architektūros požiūriu. Iš pradžių susipažinome su vieta, išsiaiškinome reikalavimus ir tik tuomet ieškojome idėjos sprendimo.”

Pareikšti apie save Jaunųjų lietuvių architektų trejetas - Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) auklėtiniai.

Dvidešimt trejų metų K.Skirmantas

ir metais vyresnis P.Žakauskas prieš pusantrų metų baigė architektūros bakalauro studijas ir jau turi šiokios tokios darbo patirties. Dvidešimt penkerių metų T.Vaičiulis tęsia VGTU magistrantūrą. Visi trys per studentų mainų programas pusę metų sėmėsi patirties ir užsienyje: Kristijonas - Ispanijoje, Tomas Italijoje, Povilas - Portugalijoje. Vėliau kartu pusę metų stažavosi Briuselyje, Belgijoje, dirbo vienoje studijoje architektų asistentais. Tarptautiniame konkurse dalyvavavo antrą kartą.

“Mūsų bendras požiūris į architektūrą, bendri interesai dar nuo studijų laikų, mokėmės vienoje grupėje, - vardijo susibūrimo priežastis LŽ pašnekovai. - Esame dar gana jauni, o architektūra tokia sritis, kurioje labai svarbu darbo stažas ir patirtis.

Reikia daug išmanyti, kad galėtum jaustis profesionaliu architektu.

Smalsiems ir ieškantiems savęs architektams neužtenka vien darbo įstaigoje. Jie stengiasi dalyvauti papildomoje veikloje. Konkursai yra vienas būdų pasireikšti savarankiškai, pranešti apie save.”

Studijų draugams sekasi kartu dirbti, todėl jie neatmeta galimybės ir

toliau kartu rengti įvairius projektus.

Priešingai emigruojančiam jaunimui, kūrybingas architektų trejetas įsitikinęs, kad norint ir stengiantis galima rasti kur save realizuoti Lietuvoje ir išeiti į tarptautinę erdvę.

“Semiamės įvairios patirties ir norime kelti Lietuvą, - smagiai patikino pašnekovai. - Ypač dirbant su privačiais užsakovais matyti, kad mūsų visuomenė dar ganėtinai konservatyvi ir mažai mačiusi tarptautinio lygmens šiuolaikinės architektūros, todėl kartais labai sunku įtikinti ryžtis drąsesniems, inovatyvesniems ar mažiau matytiems sprendimams.

Dauguma stengiasi laikytis tradicinių, konservatyvių idėjų. Taip yra, galima sakyti, nes Lietuvoje gerokai mažiau gerų projektų nei kitose šalyse. Žinoma, ir pati Lietuvos istorija skiriasi nuo kitų Europos šalių, nepriklausomų daugybę metų. Paprasčiausiai aplinka formuoja nuomonę, o Lietuvoje kol kas didžioji jos dalis - niekuo neišsiskirianti pilka masė. Nors turime nemažai stiprių architektų, kurie puikiai pasirodo tarptautiniu mastu ir yra aukštai vertinami, Lietuvoje jų vardai beveik nežinomi plačiajai visuomenei.”

•

14 Sportas

2013 03 18 Lietuvos žinios

Šokėjams - kelialapis Ontarijo provincijoje Kanadoje vykusiame 2013 metų pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate 15-ąją vietą ledo šokių varžybose užėmė ir kelialapį į 2014 metų Sočio (Rusija) žiemos olimpines žaidynes užsitikrino Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas.

21 metų amerikietė ir 27 metų lietuvis po trumposios programos buvo aštuoniolikti (57,39 balo), laisvojoje programoje šeštadienį buvo trylikti (84,25), o galutinėje įskaitoje (141,64 balo) tenkinosi penkioliktąja pozicija.

Planetos pirmenybių auksą po metų pertraukos susigrąžino amerikiečiai Meryl Davis ir Charlie White’as.

Praėjusių metų vicečempionai surinko 189,56 balo ir aplenkė olimpinius ir 2010 bei 2012 metų pasaulio čem-

pionus kanadiečius Tessą Virtue bei Scottą Moirą (185,04). Bronzos apdovanojimais tenkinosi Rusijos ledo šokėjų pora - Jekaterina Bobrova ir Dmitrijus Solovjovas (169,19).

Paskutinis pirmenybių medalių komplektas buvo išdalytas moterų varžybose. Jas laimėjo olimpinė čempionė Kim Yu-Na iš Pietų Korėjos.

2009 metų pasaulio čempionė surinko 218,31 balo. Sidabro apdovanojimas atiteko Senojo žemyno pirmenybių nugalėtojai bei planetos čempionės titulą praradusiai italei Carolinai Kostner (197,89). Bronza tenkinosi 2008 ir 2010 metų pasaulio dailiojo čiuožimo čempionė japonė Mao Asada (196,47). Šeštadienį aštuonioliktąjį gimtadienį šventusi vilnietė Inga Janulevičiūtė trumpojoje programoje aplenkė dvi varžoves iš Slovėnijos bei Latvijos ir liko 33-ia.

Porų varžybose aukso medalius pirmą kartą nuo 2005 metų - iškovo-

jo dukart planetos vicečempionų duetas iš Rusijos - Tatjana Volosožar ir Maksimas Trankovas. Jie surinko 225,71 balo. Sidabrą pelnė keturiskart pasaulio pirmenybių nugalėjai iš Vokietijos Aliona Savčenko ir Robinas Szolkowy (205,56), bronza įteikta šeimininkams Meagan Duhamel bei Ericui Radfordui (204,56).

Vyrų varžybose trečią iš eilės planetos čempiono titulą iškovojo 22 metų Kanados atstovas Patrickas Chanas (267,78). Anksčiau tris pasaulio čempiono titulus iš eilės (1998-2000 metais) buvo iškovojęs rusas Aleksejus Jagudinas. Sidabro medalis įteiktas Denisui Tenui (266,48) iš Kazachstano, bronzos Senojo žemyno pirmenybių nugalėtojui ispanui Javierui Fernandezui (249,06), kuris po trumposios programos buvo tik septintas.

•

LŽ

I.Tobias ir D.Stagniūnas pasaulio čempionate užėmė 15-ąją vietą.

EPA-Eltos nuotrauka

Alytus sutraukė krepšinio lygų žvaigždes Šeštadienį Alytuje įvyko krepšinio šventė, kurioje dalyvavo įvairių Lietuvos krepšinio lygų atstovai.

Pagrindine renginio dalimi tapo rungtynės tarp pirmą kartą suburtos Dzūkijos rinktinės ir Lietuvos komandos.

Rungtynės vyko 3 kėlinius, trečiojo viduryje Lietuvos rinktinė pirmavo 11 taškų skirtumu, tačiau mačą rezultatu 79:75 laimėjo Dzūkijos ekipa. Nugalėtojams Vaidas Čepukaitis pelnė 24 taškus, o pralaimėjusiems Vilius Šumskis - 16. Naudingiausiu mačo žaidėju pripažintas Dzūkijos rinktinėje rungtyniaujantis muzikantas Eimantas Belickas.

Tritaškių metimų konkurso pirmajame etape susikovė keturios poros merginų ir vaikinų. Šiose dvikovose 3:1 nugalėjo merginos, tačiau didžiajame finale vis dėlto triumfavo vaikinas. Karolis Mikuličius iš Prie-

“Oro karaliaus” konkurse tik po pratęsimo čempionu tapo Alytaus atstovas T.Skripkauskas. / LKF nuotrauka nų “Rūdupio KKSC” įveikė Simoną Dobrovolskytę iš “LKC-Kauno”.

Per krepšinio šventę Lietuvoje pir-

mą kartą surengtoje originalioje slalomo rungtyje, kurioje reikėjo pademonstruoti ir sugebėjimą varyti ka-

Eurolygos TOP 16 etapo vienuoliktasis turas iš Kauno “Žalgirio” atėmė visas galimybes kovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose.

Teorinių vilčių pakilti į E grupės ketvertą turėję žalgiriečiai jas numarino penktadienio vakarą Maskvoje 61:70 pralaimėdami Rusijos čempionui CSKA. Nepaisydamas visų negandų - traumų, finansinių problemų ir žaidėjų netekčių - septintą pralaimėjimą patyrusio “Žalgirio” treneris Joanas Plaza liko patenkintas auklėtinių pastangomis priešintis varžovui.

“Manau, padarėme viską, ką galėjome. Kamuolį praradome 16 kartų, daug sykių nepataikėme iš po krepšio, o taip žaidžiant CSKA nenugalėsi, - teigė Kauno klubą treniruojantis ispanas. - Bet tikiuosi, kad gerbėjams suteikėme galimybę didžiuotis “Žalgiriu” dėl parodytų pastangų.”

Ir treneris teisus - auklėtiniai nenuleido rankų, kai, regis, šeimininkai jau pradėjo tyčiotis iš kauniečių. Trečiame kėlinyje Rusijos komanda atitrūko net 15 taškų skirtumu, tačiau

iki jo pabaigos žalgiriečiai sugebėjo išlyginti rezultatą - 48:48.

“Kai Tremmellas Dardenas paliko komandą, o Marko Popovičius dėl traumos liko Kaune, manėme tikrai laimėsiantys, - teigė CSKA strategas Ettore Messina. - Puikiai rungtyniavome iki to momento, kol susikrovėme 15 taškų pranašumą.

Po to paprasčiausiai išsijungėme.

Gerai, kad paskutiniame kėlinyje

sugebėjome žaisti organizuotai.”

Kauniečiai šį sezoną CSKA jau įveikė du kartus, tačiau abi pergalės pasiektos VTB Jungtinės lygos varžybose, o pirmajame TOP 16 rate namie “Žalgiris” maskviečiams pralaimėjo 73:87.

Kitas Eurolygos rungtynes žalgiriečiai žais kovo 21 dieną namie su Stambulo “Anadolu Efes”, kuriai išvykoje pralaimėjo 52:56.

E grupė CSKA - “Žalgiris” 70:61 (17:12, 18:14, 13:22, 22:13). CSKA: S.Weemsas 13, V.Chriapa 12 (8 atk. kam.), A.Jacksonas, N.Krstičius (8 atk. kam.) ir A.Kaunas po 9, V.Micovas 6, M.Teodosičius 5, Z.Ercegas 3, T.Papaloukas (6 rez. perd.) ir A.Voroncevičius po 2; “Žalgiris”: R.Kaukėnas 16, O.Lafayette’as 11, D.Lavrinovičius, M.Kuzminskas ir K.Lavrinovičius po 8, R.Javtokas ir J.Foote’as po 4, V.Lipkevičius 2.

Komandų rodikliai: dvitaškiai - 17/32 (53 proc.) ir 19/40 (47 proc.), tritaškiai - 10/24 (41) ir 6/19 (31), baudos - 6/10 (60) ir 5/5 (100), kamuolys atkovotas 30 ir 31 kartą, rezultatyviai perduotas 17 ir 13, perimtas 10 ir 11, prarastas 14 ir 16, blokuotas 6 ir 2 kartus.

Madrido “Real” - Malagos “Unicaja” 74:77 (21:15, 19:17, 13:28, 21:17).

Atėnų “Panathinaikos” - Berlyno “Alba” 82:58 (21:11, 29:17, 17:9, 15:21).

LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai)

3. CSKA

8

3

4. Panathinaikos

7

4

5. Unicaja

6

5

6. Žalgiris

4

7

7. Alba

1

10

1. Anadolu Efes

9

2. Real

9

•

8. Brose Baskets 0 11 F grupė “Barcelona” - Stambulos “Besiktas” 86:61 (29:15, 18:16, 20:19, 19:11).

1. Barcelona

10

rias valandas Alytuje karaliavo moksleiviai - čia įvyko Moksleivių krepšinio lygos “Žvaigždžių diena”, kurios devizas - “Ateities krepšinio žvaigždės - šiandien 2013”. Tritaškių metimų konkurse triumfavo Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos auklėtinis Edvinas Kucevičius ir Laurita Jurčiūtė, krepšinio paslapčių besimokanti Kėdainių sporto mokykloje. Dėjimų į krepšį konkursą laimėjo aštuonis varžovus nugalėjęs bei žiūrovų ir komisijos simpatijas pelnęs M.Varnas.

Daugiausia dėmesio sulaukė “Rytų” ir “Vakarų” rungtynės, kuriose vienu metu ant parketo žengė perspektyviausi vaikai (g.1999 metais ir jaunesni), jaunučiai (g.1997-1998 m.) ir jauniai (g.1995-1996 m.). Po įtemptos kovos buvo užfiksuotos lygiosios 87:87 (“Rytai” - “Vakarai”: 33:25 vaikai; 27:28 jaunučiai; 27:34 jauniai).

•

LŽ

Lengviausia K.Raikkoneno pergalė

Kauno “Žalgirio” svajonės baigėsi SAULIUS RAMOŠKA

muolį, ir taiklumą, geriausiai sekėsi Vilniaus KM auklėtinei Karolinai Aidukaitei, kuri finale nugalėjo Mantyvą Stašelį iš A.Sabonio KC. Tradiciniame “Oro karaliaus” konkurse tik po ilgos ir pratęsimo pareikalavusios kovos čempionu tapo Alytaus “Dzūkijos” atstovas Tauras Skripkauskas. Jis lemiamoje dvikovoje palaužė Moksleivių krepšinio lygos analogišką konkursą šeštadienį jau laimėjusį Kauno KM “Aisčiai” auklėtinį Mantą Varną.

Krepšinio šventėje gausiai susirinkusiems žiūrovams koncertavo Donatas Montvydas, Alytaus Oranžinis choras, specialų pasirodymą surengė Lietuvos kariuomenė, o ypatingo dėmesio sulaukė autografų sesija. Jos metu krepšinio gerbėjai galėjo gauti Arvydo Sabonio, Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės ir Tado Klimavičiaus autografus, su jais pabendrauti ir nusifotografuoti.

Prieš šią šventę, šeštadienį, ketu-

1

2. Montepaschi

7

4

3. Olympiakos

7

4

4. Chimki

6

5

5. Maccabi

6

5

6. Caja Laboral

6

5

2

7. Fenerbahce Ulker

2

9

2

8. Besiktas

0

11

Sekmadienį 2007 metų čempionas Kimmi Raikkonenas laimėjo 2013 metų “Formulės-1” čempionato pirmąjį etapą - Australijos “Grand Prix” lenktynes ir iškovojo 20-ą pergalę per savo karjerą.

“Lotus-Renault” komandai atstovaujantis suomis 33 metų K.Raikkonenas, kuris planetos čempionu tapo 2007 metais su “Ferrari”, o pernai buvo trečias, 58 trasos ratus (307,574 km) įveikė per 1 valandą 30 minučių bei 03,225 sekundės. Iš septintosios pozicijos startavęs Suomijos lenktynininkas pasirinko kitokią taktiką nei pagrindiniai varžovai - į techninės priežiūros juostą vietoj trijų kartų užsuko tik du ir tai pasiteisino.

Antrąją vietą užėmęs ispanas Fernando Alonso (“Ferrari”) nugalėtojui pralaimėjo 12,451 sekundės. Trijų pastarųjų metų “Formulės-1” pasaulio čempionas vokietis Sebastianas Vettelis (“Red Bull-Renault”), startavęs iš pirmosios pozicijos, finišavo trečias.

Vokietijos lenktynininką nuo nugalėtojo skyrė 22,346 sekundės.

“Esu laimingas dėl savęs ir komandos, - išlaistęs pergalės šampaną kalbėjo K.Raikkonenas. - Mūsų bolidas buvo greitas per visą savaitgalį ir dėl jo

K.Raikkonenas iškovojo 20-ąją pergalę karjeroje. / Scanpix/PA nuotrauka nekilo jokių problemų. Starte sugebėjau laimėti kelias pozicijas, o paskui vyko įdomi kova su Lewisu Hamiltonu, po kurios nieko sudėtingo nebeliko. Ko gero, tai buvo viena lengviausių pergalių mano karjeroje. Geriau pradėti sezono ir neįmanoma. Tikimės ir toliau būti tarp lyderių, tačiau laukia dar labai ilgas kelias.”

Antrasis planetos čempionato etapas - Malaizijos “Grand Prix” lenktynės Sepango trasoje vyks kovo 24 dieną.

LŽ

2013 03 18 Lietuvos žinios

Sportas

A.Sereikaitė vėl greičiausia

Sekmadienį snigo įvarčiais SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos futbolo A lygos III ture sekmadienį per dvejas rungtynes įmušta net 15 įvarčių.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Italijoje baigėsi finalinis Europos jaunimo čiuožimo trumpuoju taku taurės varžybų etapas, kuris dar vadinamas Senojo žemyno jaunimo čempionatu.

Jame tris pergales iš eilės iškovojo ir penktą kartą nugalėtoja bendrojoje įskaitoje per savo karjerą tapo Agnė Sereikaitė.

Penktadienį lietuvaitė buvo pirma 1500 m nuotolyje (2 min. 37,387 sek.), šeštadienį Agnė nugalėjo 500 m rungties finale (45,037 sek.), o sekmadienį buvo nepralenkiama ir 1000 m distancijoje (1 min. 32,272 sek.). Turnyras Italijoje A.Sereikaitei buvo paskutinės šio sezono varžybos. Po mėnesio poilsio sportininkė pradės pasirengimą 2013-2014 metų sezonui.

•

LŽ

Antrą pergalę iš eilės čempionate iškovojo ir lyderiu tapo titulą ginantis Panevėžio “Ekranas”. Žiūrovai neturėjo kada nuobodžiauti - per “Ekrano” ir be pralaimėjimo žengusios Pakruojo “Kruojos” rungtynes įmušti net 8 įvarčiai. Šeši iš jų krito į pakruojiškių vartus, o panevėžiečiai laimėjo 6:2.

“Senokai jau tiek esame įmušę čempionate, - sakė “Ekrano” treneris Valdas Urbonas. - Gera, graži pergalė. Dabar, sezono pradžioje, reikia rinkti pergales. Svarbiausia ir toliau išlaikyti tokį tempą ir nebarstyti taškų.”

Du kartus įspūdingais smūgiais kamuolį į “Kruojos” vartų tinklą pasiuntęs puolėjas iš Nigerijos Uchenna Umehas iš varžovų tikėjosi didesnio pasipriešinimo. “Dar prieš rungtynes buvome nusiteikę, kad su “Kruoja” kovoti bus sunku. Ačiū Dievui, viskas ėjosi lengviau, - teigė puolėjas ir džiaugėsi sekmadieniu, kurį drąsiai vadino savu: -Šiandien buvo mano diena. Nuostabi diena. Esu savimi patenkintas ir labai džiaugiuosi pelnęs du įvarčius.”

Septyni įvarčiai pasiekti per Tauragės “Tauro” ir Marijampolės “Sūduvos” dvikovą. Svečiuose žaisdami marijampoliečiai laimėjo 6:1 ir, iškovoję pirmą pergalę, pakilo į ketvirtąją vietą. Net tris įvarčius svečiams pelnė Nerijus Valskis, dar du pridėjo Mohamadas Kdouhas. Prieš tai dvejose rungtynėse namie marijampolie-

LKL šventė Šiauliuose Sekmadienį Šiauliuose įvyko tradicinė BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) “Žvaigždžių dienos” šventė.

Snaiperio konkursą antrą kartą per savo karjerą laimėjo Klaipėdos “Neptūno” žaidėjas Marius Runkauskas, finale 19:15 įveikęs taikliausią lygos tritaškininką Vilniaus “Lietuvos ryto” gynėją latvį Janį Blūmą.

Kartu su konkurso nugalėtojo prizu M.Runkauskui, kuris analogiškame konkurse pirmą kartą triumfavo 2008 metais taip pat Šiauliuose, atiteko 4 tūkst. litų čekis. Iš viso “Neptūno” atstovai LKL snaiperiais tapo jau 7 kartus.

“Lietuvių” ir iš LKL užsieniečių sudarytos “Time Team” komandų rungtynėse 140:113 (37:28, 33:19, 35:33, 35:33) triumfavo iš mūsų šalies krepšininkų sudaryta rinktinė. Įspūdin-

giausiais mačo žaidėjais išrinkti broliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai, kurių vienas atsiėmė prizą, o kitas 4000 Lt čekį. K.Lavrinovičius nugalėtojams, kurie pasiekė rezultatyvumo (137 tšk.) rekordą, pelnė 21 tašką, Gediminas Orelikas - 16, D.Lavrinovičius - 15. “Žvaigždžių dieną” vainikavo dėjimo į krepšį - “Oro karaliaus” - konkursas. Jį kiek netikėtai laimėjo Kauno “LSU-Baltų” puolėjas Šarūnas Beniušis, jis finale pranoko rezultatyviausiai (22 tšk.) “Time Team” gretose rungtyniavusį Pasvalio “Pieno žvaigždžių” aukštaūgį Yancy Gatesą.

Finalą Š.Beniušis pradėjo dėjimu, už kurį gavo 44 taškus, o už antrą bandymą komisija skyrė beveik maksimumą - 49 taškus. Y.Gatesas už pirmąjį dėjimą gavo 45, už antrąjį, per kurį įgrūdo alkūnę į krepšį, - 46 taškus.

•

LŽ

M.Runkauskas “LKL Snaiperio” titulus pelnė 2008 ir 2013 metais.

LŽ archyvo nuotrauka

15

III TURAS Vilniaus “Žalgiris” - “Šiauliai” 1:0 (1:0). Įvarčiai: K.Bilinskis (3).

Alytaus “Dainava” - Gargždų “Banga” 3:0 (1:0). Įvarčiai: M.Strauka (8 ir 75), K.Balčiūnas (69).

Panevėžio “Ekranas” - Pakruojo “Kruoja” 6:2 (3:1). Įvarčiai: D.Petrauskas (7), U.Umehas (37 ir 43), V.Kavaliauskas (52), A.Buinickis (58 - iš 11 m), E.Varnas (74); G.Alaverdašvilis (27 ir 50).

Tauragės “Tauras” - Marijampolės “Sūduva” 1:6 (1:1). Įvarčiai: V.Dragunevičius (38); M.Kdouhas (23, 54), N.Valskis (66, 69, 74), A.Breive (90).

LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai) 1. Ekranas 2 2 0 0 9:3 6 2. Atlantas 2 2 0 0 3:1 6 3. Kruoja 3 2 0 1 6:7 6 4. Sūduva 3 1 1 1 6:2 4 5. Banga 3 1 1 1 3:4 4 6. Žalgiris 2 1 0 1 2:2 3 7. Dainava 3 1 0 2 4:5 3 8. Šiauliai 3 0 2 1 1:2 2 9. Tauras 3 0 0 3 2:10 0

Pergalingą įvartį įmušęs “Žalgirio” lenkas K.Bilinskis per rungtynes su šiauliečiais progų pasižymėti turėjo ne vieną. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka čiai iškovojo tik tašką ir nebuvo pelnę įvarčių. Dar pergalės džiaugsmo nepatyrusi Tauragės komanda po trečios nesėkmės išliko paskutinėje lentelės vietoje.

Pirmą pergalę iškovojo vicečempionas Vilniaus MFD “Žalgiris” - šeštadienį “Sportimos” manieže 1:0 įveikė pirmą ne-

sėkmę patyrusius “Šiaulių” futbolininkus.

Pergalingą įvartį jau trečią susitikimo minutę įmušė lenkas Kamilas Bilinskis.

“Greitai įmuštas įvartis kiek padėjo sumažinti rungtynių įtampą,” - po dvikovos teigė žalgiriečių treneris Marekas Zubas.

22 minutę šeimininkai galėjo padidinti skirtumą - baudos aikštelėje krito K.Bilinskis ir teisėjas skyrė 11 metrų baudinį, tačiau netrukus pasikonsultavęs su asistentais jis pakeitė savo sprendimą.

“Gal nepavyko rungtynių pradžioje, tačiau likusį laiką kovojome iki taip, kaip ir prašė treneris. Rezultatas, be abejo, nėra teigiamas, tačiau judame į priekį”, - saviškių pasirodymą vertino “Šiaulių” gynėjas Mantas Fridrikas.

Pirmą pergalę po dviejų nesėkmių savo sąskaiton įsirašė Alytaus “Dainava” - 3:0 įveikė Gargždų “Bangą”

•

16

2013 03 18 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balnonai, kaina - 125 000 Lt). T el. 8 699 75 245.

KEIČIA

PASLAUGOS

ĮVAIRŪS

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Parduodu naujus prietaisus „Pest Repler“ pelėms, žiurkėms, tarakonams naikinti (kaina - 40 Lt), dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Parduodu naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt), naujus elektrošokus (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

9 a sklypą (namų valda) Vilniuje, Mačernio g., Visoriuose (kaina - 459 000 Lt).

Tel. 8 686 45 198.

Užs. LM-9009

MEDICINOS PASLAUGOS

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų).

Vilnius, tel. 8 682 46 203.

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus.

Tel. 8 602 03 836.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (įvairių akių, kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių, šiltnamiams bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

STATYBA IR REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją.

Vilnius, tel. 8 687 73 616.

Pranešu, kad UAB „Rikta“ (kodas 147869487, buveinės adresas: Tinklų g. 51, Panevėžys) vienintelis akcininkas 2013 03 14 nusprendė sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 913.000 Lt iki 10.600 Lt vien tam, kad būtų panaikinti Bendrovės balanse įrašyti nuostoliai. Tel. pasiteirauti: 8 699 24 696.

Direktorius Užs. R-166

PRANEŠIMAI

NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2013 03 07 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)516 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-517 patvirtino sklypų 4124/0200:0011 ir 4172/0300:0486, esančių Vilniaus r., Dūkštų sen., Pietuškių k. 1, ir Nemenčinės sen., Sklėriškių k., formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projektus. Šių įsakymų tekstai skelbiami NŽT tinklalapyje: http://www.nzt.lt.

Užs. V-2104 Aurelijaus Sadzevičiaus įmonė (kodas 168961679, buveinė - Panevėžio r. sav., Rūtakiemio k.), registras - VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, pertvarkoma į Žibartonių mėsa, MB. Tel. pasiteirauti: 8 686 25 832. Užs. R-167

TELELOTO lošimo Nr. (Lo‰imo Nr. 884 Data: 2013 03 17) Visa lentelò - 63 784 (28 x 2 278) Lt ØstriÏainòs - 18 Lt Eilutò - 3 Lt Keturi kampai - 5 Lt 03 44 30 06 34 26 55 11 13 56 64 73 59 54 68 05 19 25 69 37 38 60 35 49 10 63 50 57 43 58 52 40 53 36 47 66 21 04 48 45 70 62 61 29 42 18 32 72 75 07 01 08 71 02 22 Papildomi prizai: Citroen C3 0148353 Suzuki Alto 0411202 Antivirusinòs programos “Kaspersky” 001*195 5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) Audronò EÏerskienò i‰ ·ilutòs 5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) Ramutò Ruzgytò i‰ Plungòs j.

5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) Vitalius âiras i‰ PanevòÏio r.

5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) Girònas Bagdzeviãius i‰ Vilniaus 5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) Birutò Raguotienò i‰ Utenos 5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) Virginijus ·iu‰ò i‰ Alytaus 5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.)

- Kristina Skoãik i‰ Vilniaus r.

5000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) Augenija Valinãienò i‰ ·iauli˜

www.olifeja.lt

Pakvietimai ∞ TV: 052*238, 038*919, 028*550.

Prognozò: Aukso puode bus 600 000 Lt

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 7 Data: 2013 03 15 EUROJACKPOTAS - 87 755 099 Lt 4 30 32 41 50 Papildomi skaiãiai 5 7 5 + 2 skaiãiai 87 755 099 Lt (0 priz.)

5 + 1 skaiãius 1 562 530 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 406 257 Lt (0 priz.)

4 + 2 skaiãiai 12 931 Lt (0 priz.)

4 + 1 skaiãius 1 115 Lt (0 priz.)

4 skaiãiai 547 Lt (1 priz.)

3 + 2 skaiãiai 211 Lt (8 priz.)

3 + 1 skaiãius 91 Lt (103 priz.)

2 + 2 skaiãiai 61 Lt (124 priz.)

3 skaiãiai 61 Lt (138 priz.)

1 + 2 skaiãiai 33 Lt (849 priz.)

2 + 1 skaiãius 31 Lt (1553 priz.)

Prognozò: Eurojackpotas - 100 mln. Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4052 Data: 2013 03 15 DIDYSIS PRIZAS - 214 562 Lt 12 14 15 22 23 29 + 20 6 skaiãiai - 214 562 Lt 5+1 skaiãius - 3485 Lt 5 skaiãiai - 395 Lt 4+1 skaiãius - 79 Lt 4 skaiãiai - 12 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

18

2013 03 18 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 18 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Išminuotojų būrys”. 1 d.

23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.)

N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 Nuotykių f. “Žydroji pakrantė. Pabudimas” (k.) N-7 12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”

13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Nuo... Iki...”

21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Persekiotojai” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 10.55 Komedija “Spąstai tėvams” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai”

20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Firma” 1.55 “Biuras” 2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Tikras kraujas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 18.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Priešprieša” N-7 22.15 Siaubo komedija “Kruvinos skerdynės Teksase. Odinveidis” S 23.45 “Sveikatos ABC” (k.) 0.15 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Fantastinis nuotykių f. “Pražūtingas Mėnulis” N-7 14.35 Kompozitorių ir bardą Vytautą Kernagį prisimenant.

“Vakaro autografas”. Estrados artistas Vytautas Kernagis (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Luokė. 2 d. 19.35 “Šerloko Holmso sugrįžimas” N-7 21.20 Lietuvių dokumentika. “Atvira erdvė” 22.15 Teatrologės dr. Audronės Girdzijauskaitės 75-mečiui. “Teatras. Ivijos projektas” 23.05 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Dok. f. “Praėjusios dienos atminimui” N-14 23.45 “Verbos” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Groja ansamblis “Musica humana”. Dirigentas A.Vizgirda. Programoje V.A.Mocarto Simfonija Nr. 31, D-dur

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d.

“Tapatybės vagilė” - 11.30, 14.15, 17, 19.40, 21.50 val.

“Tamsus dangus” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Parkeris” - 13, 15.45, 18.15, 20.45 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 13.15, 20.30 val.

“Hičkokas” - 11, 18 val.

“Mama” - 13.45, 18.30 val. “Šalutinis poveikis” - 16, 21 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 19.25, 21.40 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.30, 16.30 val.

“Gimtadienis” - 14.30, 19.10 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 12.15 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 15.30 val.

“Valentinas vienas” - 12, 16.45, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d. “Šalutinis poveikis” - 21.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.40, 16.20, 19 val.

“Linkolnas” - 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12 val.

“Argo” - 17.45 val.

SKALVIJA “Mama, aš tave myliu” - 17 val.

“Amžinas sugrįžimas” - 19 val.

“Intymios pamokos” - 21.15 val.

“Atostogos prie jūros” - 14.30 val.

PASAKA

“Ana Karenina” - 20.45 val.

“Medžioklė” - 18 val.

“Optimisto istorija” - 20.15 val.

“Picos” - 18.45 val.

“Golcijus ir Pelikano teatras” - 20.30 val.

“Egzotika” - 19 val.

MULTIKINO “Tapatybės vagilė” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Tamsus dangus” - 16, 18, 20, 22 val.

“Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo f.

“Siaubas baubas” 0.50 “Kastlas” 1.40 “CSI Majamis” 2.30 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 Žinios 7.30 “24/7” 8.30 “Gamink sveikiau!” 9.00 “Supernamai” 9.30 “Pradėk nuo savęs” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “24/7” 12.55 “Išdurtukai” 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Putinas. Valdžios perėmimas” 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Putinas. Valdžios perėmimas” tęsinys 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f. “Pirmasis pasaulinis karas. Kitoks požiūris” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 9.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 11.05 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 13.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 15.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas” 17.00 Animac. f. “Astro vaikis” 19.00 Drama “Apokalipto” N-7 21.15 Trileris “Afera pagal Entonį Zumerį” N-7 23.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14 1.00 Trileris “Žaidėjas” S

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Aukščiausia klasė” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Spaudos kelias” 12.00 Drama “Hačiko: šuns istorija” 13.40 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.10 “Jūros patruliai” 15.10 Romantinė komedija “Kai mes susitikome...” 17.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.15 “Maisto detektyvai” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliš-

kos istorijos” 20.45 Kinomano užrašai 21.00 “Vėlyvas žydėjimas” N-7 22.35 “Balticum TV” žinios 22.50 “Senas geras faras” N-7 23.50 “Komanda Č” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.

Maskva 15.55 Svetimos paslaptys 16.40 “Čigonėlė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika” 21.05 “Kamenskaja” 22.05 Parazitai 23.00 “Miškuose ir kalnuose” 23.50 Merginos 0.30 Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Katedra”. 1 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Indian Wells turnyro ketvirtfinalis 14.55 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos pusfinalis. Tiesioginė transliacija 17.30 “Formulė-1”.

Australijos GP lenktynės 19.40 Boksas. Timothy Bradley - Ruslanas Provodnikovas 21.00 Pokeris.

The Big Game turnyras 22.00 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos pusfinalis 0.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 1.00 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktynių apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Tokijo dangoraižiai 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Britų iliuzionistas Dynamo 22.00 Tikrieji aferistai 23.00 Magijos mokslas 0.00 Upių pabaisos 1.00 Bulgarijos čigonų gaujos

Teatras “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Saugus prieglobstis” - 14.45, 19.30 val. “Šalutinis poveikis” - 13.45, 22 val.

“Mama” - 15.30, 22 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45 val.

“Gimtadienis” - 17, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15 val.

“Sniego karalienė” - 10.15, 12, 14 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.30 val.

“Valentinas vienas” - 10, 17.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 12.15 val.

19, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 18.30, 21 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 16.15, 21.45 val.

“Mama” - 13.10, 17.50 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Gimtadienis” - 10.45, 15.25, 20.20 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 14, 19.15 val.

FORUM CINEMAS “Tapatybės vagilė” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.

“Tamsus dangus” - 11.45, 14.15, 16.30,

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 20 d. 18.30 val. Vilniaus mažasis teatras.

“Madagaskaras” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

20 d. 18 val. “Juoko akademija” 21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” Salė 99 19 d. 18 val. “Krioklys po ledu” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 20 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Raganius” 21 d. 18 val. “Vargas dėl proto” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 19 d. 20 val. “Boogie Nights” 20 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras.

“Inertiškos dujos”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 18 d. 16 val. G.Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio “Tarnaukite Lietuvai” įteikimo ceremonija 19 d. 11 val. Alytaus miesto teatras. “Ambrozijus, Purkius ir...”

19 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Brendimo kančios” 20 d. 18 val. Ievos Norkutės koncertas PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 19 d. 18 val. “Tėtis” BENDRUOMENIŲ KULTŪROS CENTRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

LAZDIJAI LAZDIJŲ KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” “Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Valentinas vienas” - 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20 val.

“Gimtadienis” - 14.40 val.

“Parkeris” - 18.40, 20.50 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” 12.40 val.

“Ana Karenina” - 16.35 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.20 val.

MOLĖTAI 21 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras.

“Skerdynių dievas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 21 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 19 d. 19 val. Juodojoje salėje.

Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos” 20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Trupė liūdi”.

“Ežiukas rūke” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko” 21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” 21 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (Ne mitas)” “DOMINO” TEATRAS 18, 20, 22 d. 19 val. “Primadonos”

MOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Meilė pagal grafiką”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ROKIŠKIS ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Jausmų tektonika” 21 d. 15 ir 19 val. “Domino” teatras.

“Paryžiaus katedra”

BIRŽAI BIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS

PANEVĖŽYS KLAIPĖDA

KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 20 d. 10 val. “Tigriukas Petrikas” 21 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal!”0 KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 19 d. 18 val. “Idioteatras”. “Intymi(-ų) vyrų trupė “Erelis” 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” VDU TEATRAS 19 d. 19 val. “Trys gyvenimo versijos”

FORUM CINEMAS “Tamsus dangus” - 22 val.

“Mama” - 15, 18, 20.45 val.

“Linkolnas” - 13, 18.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai?” - 19.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 13.30, 16.30 val.

“Gimtadienis” - 13.45, 16, 18.15, 20.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Valentinas vienas” - 16.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas” 20 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” JAUNIMO TEATRAS

ŠIAULIAI

KAUNAS CINAMON “Tapatybės vagilė” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Parkeris” - 13.30, 21.55 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45, 18.45 val.

“Gimtadienis” - 12, 14.15, 17, 19.15, 21.45 val.

“Mama” - 22.15 val. “Šalutinis poveikis” - 16 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 11.30, 20.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 16.30 val.

“Sniego karalienė” - 11.15, 13.15, 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 15.15, 17.25, 19.40, 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Tapatybės vagilė” - 11.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Tamsus dangus” - 13.45, 16.30, 18.45, 21 val.

“Parkeris” - 13.30, 18.15, 20.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.45, 20.30 val.

“Mama” - 15, 19.30 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.45, 21.40 val. “Šalutinis poveikis” - 17.45 val.

“Hičkokas” - 16 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 14, 17.30, 20.30 val.

“Gimtadienis” - 13.15, 14.30, 17, 19.15, 21.50 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 12.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 14.15 val.

“Valentinas vienas” - 10.30, 17.15, 21.30 val.

VILNIUS

FORUM CINEMAS BABILONAS “Tapatybės vagilė” - 13.30, 16, 18.40, 21.20 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14.30, 17.45 val.

“Gimtadienis” - 15.20, 18.05, 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 13, 21 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 19 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 20 d. 18.30 val. ir 21 d. 13 val. Didžiojoje scenoje.

“Balta drobulė” 20 d. 11 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”.

“Zita - pelytė” 20 d. 19 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Tetos” 21 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 21 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai” 21 d. 18 val. “Čigonų baronas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 20 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”

21 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 19 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”

21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Švytinčių burbulų partija”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 21 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Atrastas lobis”

2013 03 18 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:30 leidžiasi 18:26 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+2 Oslas

Septintoji jaunaties diena

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

Pilnatis III 27

-8 Helsinkis

-3

Stokholmas

Delčia IV 03

-7

Dublinas +6 +7 Londonas

-2 -15

Šiauliai

-3 -15

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

Rytoj: debesuota, vėjas stiprės, daug kur pasnigs, vietomis numatomos pūgos. Temperatūra naktį svyruos nuo 9 iki 15 laipsnių šalčio, dieną bus 2-4 laipsniai šalčio.

Bordo

Ukmergė -3 -15

Kaunas VILNIUS

+15

Lisabona

Alytus

-2 -13

+9 Amsterdamas

+11

-9

Druskininkai

-3 -15

+10 Madridas

+16 Barselona

-2 Ryga

0 Kopenhaga

+8 Paryžius

Kėdainiai 0

-5 Sankt Peterburgas

Talinas

11:56

Palanga

19

Vilnius Minskas +1 -9 Varšuva -2 Kijevas

+3

Berlynas +4 Praha

+6 Miunchenas

+14 Nica

+14 Roma

-4 Maskva

-3

Bratislava Viena Budapeštas +4 +7 +11 Bukareštas Varna Dubrovnikas +6 Sofija +13

+15

Stambulas +8

Malaga +13

Alžyras +16

77-oji metų diena. Kovo aštuonioliktoji, pirmadienis, pirmoji 12-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 288 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Sibilė.

Geros dienos!

Tunisas +17

Atėnai

+15 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 8 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

02 25 - 03 02 kryžiažodžių atsakymai 02 25 - SKANI SRIUBA 02 26 - VĖJUOTAS VAKARAS 02 27 - AUREOLĖ 02 28 - ADVOKATAS 03 01 - REZULTATYVUMAS 03 02 - KAULAVAISIAI Redakcijos prizą laimėjo

ROMUALDAS TALLAT-KELPŠA iš Vilniaus Tel. pasiteirauti 249 2152

Kovo 16 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Tai, kas vėliau puikiai seksis, šiuo metu gali strigti.

Nors iš pažiūros atrodys, kad esate sumanesni už kitus, nerizikuokite nei savo geru vardu, nei pinigais.

Jautis. Būsite griežti, bet jusite, kad aplinkiniai jumis pasitiki. Galite daug nuveikti, jei mokate organizuoti didelio kolektyvo darbą.

Namie pamirškite vadovo toną.

Dvyniai. Jei dirbate atsakingą, kruopštumo ir tikslumo reikalaujantį darbą, bus sunku susikaupti. Meilės pinklės provokuos norą viską išsiaiškinti, suprasti.

Vėžys. Netinkamas metas sudėtingoms deryboms, profesiniams ginčams, teisiniams procesams. Svarbu neprarasti geros nuotaikos net ir užsiimant įprasta veikla.

Liūtas. Visos konfliktinės situacijos turės tendenciją aštrėti, keisti pagrindinius įvykius ir veikiančius asmenis. Jokiu būdu nekonfliktuokite su vadovais.

Mergelė. Darbe ne pyragai daug kas atsibodo, o patys vieni perversmų imtis negalite.

Pasistenkite anksčiau užverti darbovietės duris ir sukurkite nedidelę šventę šeimai.

Svarstyklės. Gali tekti pasinervinti dėl artimųjų problemų, padėti jas spręsti. Pasikliaukite patirtimi ir nuojauta. Širdis padiktuos teisingiausius atsakymus.

Skorpionas. Galite sulaukti naujų darbo pasiūlymų, bet vargu ar verta rizikuoti. Geriausiai jausitės, jei darysite ką panorėję ir niekam nieko neaiškinsite. Šaulys. Daugiau laiko ir dėmesio skirkite vaikams. Prireiks sumanumo ir kantrybės tvarkant šeimos reikalus. Pasistenkite, kad jie neužgožtų profesinių interesų.

Ožiaragis. Sulauksite ir apkalbų, ir pavydo. Tačiau iš esmės niekas negali jums pakenkti.

Seni pažįstami gali netikėtai pasiūlyti įdomų papildomų pajamų šaltinį.

Vandenis. Rodos, nė piršto nepajudinsite, o viskas eisis sklandžiai ir gražiai. Svarbu mažiau kreipti dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui ir tiesiogiai su jūsų darbu nesusiję. Žuvys. Profesinėje veikloje rūpesčių nestigs - nieko negalėsite pakeisti, tik prisitaikyti.

Nešvaistykite pinigų, net jei manote, kad taip save nuraminsite, paguosite.

20

2013 03 18 Lietuvos žinios

Margumynai

D.DeVito susitaikė su žmona

Geriausių sūrių varžybos AV Viskonsino valstijos Grin Bėjaus mieste buvo surengta geriausių amerikietiškų sūrių paroda. “Sūrių karaliumi” tapo pagal olandišką receptą pagamintas gaudos sūris. Čempionišką gaudos sūrį pagamino “Penterman” bendrovė. Jam teisėjai, kurie vertino sūrių formą, skonį, spalvą, kvapą bei kitas savybes, skyrė net 98,31 iš 100 galimų taškų.

Antroji vieta atiteko pagal prancūzišką receptą pagamintam taranto sūriui. Trečiąja vieta tenkinosi Ilinojuje įsikūrusios bendrovės “Glenview” gaminamas čederio sūris.

“Geriausių sūrių varžybose vyko atkakli kova. Nugalėtojus skyrė vos kelios dešimtosios taško dalys. Galiu

pagirti sūrių gamintojus. Jie tikrai pasistengė nustebinti teisėjus”, - sakė vienas varžybų teisėjas. Jis pridūrė, kad visi į prizininkų trejetuką patekę sūriai buvo verti nugalėtojų vardo.”Gaudos, taranto ir čederio sūriai gerokai nustelbė savo konkurentus. Kiekvienas jų buvo vertas nugalėtojo vardo”, - pažymėjo teisėjas.

Gaudos sūris yra pusiau kietas geltonas karvės pieno sūris, tradiciškai gaminamas Olandijoje. Šio sūrio pavadinimas kilo nuo to paties vardo miesto Pietų Olandijoje. Pirmąkart gaudos sūris paminėtas 1184 metais. Tai vienas seniausių sūrių pasaulyje. Šis sūris yra gaminamas iš pieno, jį kaitinant tol, kol atsiskiria varškė ir išrūgos. Vėliau išrūgos yra sausinamos ir pilama vandens.

Tuomet sūris laikomas ir brandinamas, kol tampa kietas.

•

D.DeVito ir R.Perlman penkis mėnesius gyveno atskirai. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

JAV kino aktorius Danny DeVito susitaikė su žmona Rhea Perlman. Sutuoktiniai po beveik pusę metų trukusio išsiskyrimo vėl gyvena kartu. Šios Holivudo poros 30 metų gyvavusi santuoka subraškėjo pernai

spalį, tačiau pastaruosius penkis mėnesius jiedu stengėsi išspręsti nesutarimus ir dabar susitaikė.

Pernai gruodį 68 metų D.DeVito sakė, jog labai tikisi susigrąžinti žmonos meilę, o paklaustas, ar yra galimybių jiems susitaikyti, atsakė: “Mes iš tiesų vis dar esame kartu,

Kovoja dėl gyvybės

•

•

Amerikietiškas gaudos sūris pasidabino aukso medaliu. / Foodherald.com nuotrauka

Filmai apie Mozę Holivudo vadovai, matyt, labai žavisi Moze. Jie planuoja sukurti net du naujus filmus apie šio Biblijos pranašo gyvenimą.

JAV hiphopo muzikos žvaigždė Lilas Wayne’as kovoja dėl savo gyvybės medicinos centre “Cedars Sinai” Los Andžele.

Jis patyrė jau antrą per savaitę traukulių priepuolį.

Hiphopo atlikėjui buvo dirbtinai sukelta koma ir jo būklė yra kritinė. Lilas Wayne’as, kurio tikrasis vardas Dwayne’as Michaelas Carteris jaunesnysis, praėjusią savaitę buvo paguldytas į ligoninę Los Andžele, kai patyrė daugybinį priepuolį. Gydytojai jį greitai išleido iš ligoninės, tačiau po kelių valandų hiphopo žvaigždė vėl atsidūrė medicinos centre. Į jį Lilas Wayne’as pateko antrąkart, kai jo asmens sargybinis dainininką rado gulintį be sąmonės savo kambaryje. Šiuo metu atlikėjas gydomas “Ceders Sinai” intensyviosios terapijos skyriuje.

tik gyvename atskirai, tačiau esame kartu. Mes tikimės susitaikyti.” Nei D.DeVito, nei R.Perlman neįvardijo jų nesantaikos priežasties. Holivudo pora susituokė 1982 metais ir turi tris vaikus. Visi D.DeVito ir R.Perlman vaikai vyresni nei 20 metų.

Lilas Wayne’as grumiasi su mirtimi.

Pirmajame filme “Išėjimas” režisierius Ridley Scottas ketina patikėti Mozės vaidmenį anksčiau Betmeną vaidinusiam aktoriui Christianui Bale’ui, tuo tarpu antrąjį filmą apie Raudonąją jūrą perbridusį Biblijos pranašą “Dievai ir karaliai” veikiausiai režisuos šių metų “Oskaro” laureatas Angas Lee. Jis turėtų pakeisti Steveną Spielbergą. Šiuo metu filmai ir serialai apie Šventąjį Raštą įgauna vis didesnį populiarumą: televizijos realybės šou magnato Marko Burnetto trumpas serialas “Biblija”, rodytas per televiziją “History Channel”, sulaukė didžiulio pasisekimo Amerikoje, o režisieriaus Darreno Aronofsky naujasis filmas apie pranašą Nojų yra vienas

V.Žirinovskis pardavė asilą Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis pardavė asilą, kuris buvo filmuojamas jo rinkimų klipe, kai 2012 metais šis politikas siekė Rusijos prezidento posto.

V.Žirinovskis pranešė, kad iš pradžių asilą norėjo pateikti aukcionui, o paskui tiesiog pardavė jį vienam ūkininkui. “Šešerius metus jį šėriau, laikiau kaip sanatorijoje, o man vis priekaištavo, kad nemyliu gyvūnų”, - pasakojo skandalingasis politikas.

Tačiau už kiek jis pardavė asilą, pasakyti nepanoro.

V.Žirinovskis buvo sulaukęs daug gyvūnų globėjų kritikos, nes filmuojant rinkimų klipą jis žiauriai elgėsi su asilu. 2012 metais iškėlęs savo kandidatūrą į Rusijos prezidentus, rinkimų klipe politikas pristatė asilą kaip Rusijos, kuri “vos juda, o eiti nesugeba”, simbolį.

Todėl V.Žirinovskis čaižė asilą rimbu šaukdamas: “Judinkis, pagaliau.” Būtent dėl to jis ir sulaukė daug piktų žodžių iš gyvūnų globėjų. Jiems politikas atkirsdavo, kad užtat dabar asilas gyvena jo “vasarnamyje komforto sąlygomis”.

•

Interfax, AP, WENN, BNS, LŽ

V.Žirinovskis mėgsta skandalingai elgtis.

Asilas jau turi naują šeimininką.

Ch.Bale’as naujame filme “Išėjimas” atliks Mozės vaidmenį. laukiamiausių projektų. Taigi Biblijos gerbėjai šiais metais tikrai turės kuo džiaugtis.

•